28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/3

(1)

2006 m. lapkričio 11 d. Komisija pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Bendriją importuojamo Indijos kilmės dihidromircenolio inicijavimą.

(2)

Antidempingo tyrimas inicijuotas 2006 m. rugsėjo 29 d. gavus šių Bendrijos gamintojų skundą: Destilaciones Bordas Chinchurreta S.A. ir Sensient Fragrances S.A. (toliau – skundo pateikėjai), kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 25 %) visos dihidromircenolio produkcijos Bendrijoje. Skunde pateikta pakankamai šio produkto dempingo ir juo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems gamintojams Bendrijoje, Indijos eksportuojantiems gamintojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir importuotojams ir jų asociacijoms bei Indijos atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pareikšti savo nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to paprašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytoms, ta galimybė buvo suteikta.

(4)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Indijos eksportuojančių gamintojų ir importuotojų į Bendriją skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką dempingui ir žalai nustatyti. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų Indijos eksportuojančių gamintojų ir visų importuotojų Bendrijoje prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Tačiau tik du Indijos eksportuojantys gamintojai ir du nagrinėjamojo produkto importuotojai Bendrijoje kreipėsi į Komisiją ir per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją atrankai. Todėl buvo nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(5)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms šalims, kurios to paprašė per pranešime apie inicijavimą nustatytus laikotarpius.

(6)

Klausimynų atsakymus pateikė du Indijos eksportuojantys gamintojai, keturi Bendrijos panašaus produkto gamintojai, du su eksportuojančiais gamintojais nesusiję importuotojai ir vienas naudotojas Bendrijoje.

(7)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos bei Bendrijos interesų, ir surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

(8)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. spalio 1 d. – 2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(9)

Nagrinėjamasis produktas yra Indijos kilmės dihidromircenolis, kurio grynumas ne mažesnis kaip 93 % masės (toliau – nagrinėjamasis produktas) ir kurį deklaruojant paprastai nurodomas KN kodas ex 2905 22 90.

(10)

Nagrinėjamasis produktas yra bespalvis ar blyškios geltonos spalvos skystis, stipraus citrusinio augalo ir saldaus kvapo, primenančio žaliosios citrinos kvapą, turintis šiek tiek arba neturintis terpenų, tirpstantis parafino aliejuje bei alkoholyje ir netirpstantis vandenyje. Jis priskiriamas alifatiniams terpenų alkoholiams. Cheminis jo pavadinimas yra 2,6-dimetilokt-7-en-2-olas (CAS RN 18479-58-8).

(11)

Nagrinėjamasis produktas paprastai naudojamas plovikliuose, muilo aromatuose ir citrinos bei žaliosios citrinos tipo aromatuose siekiant sustiprinti jų požymį.

(12)

Nagrinėjamojo produkto ir dihidromircenolio, gaminamo ir parduodamo Indijos vidaus rinkoje, bei dihidromircenolio, kurį Bendrijoje gamina ir parduoda Bendrijos pramonė, pagrindinės cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios, toks pat yra šių produktų galutinis naudojimas. Todėl šie produktai laikinai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(13)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, Komisija pirmiausia abiem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatė, ar bendras panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis yra tipiškas, palyginti su bendru į Bendriją eksportuojamų tokių produktų kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį tik vienos bendradarbiaujančios bendrovės panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, nes šios bendrovės pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo didesnė nei 5 % jos bendro nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Bendriją.

(14)

Vėliau Komisija šiai bendrovei pagal grynumą nustatė tas vidaus rinkoje parduodamas panašaus produkto rūšis, kurios yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su parduodamomis eksportui į Bendriją rūšimis. Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį buvo nustatyta, ar atskirų šių rūšių pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas. Tam tikros rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei visas tos rūšies vidaus rinkoje parduotas kiekis per TL buvo 5 % ar daugiau viso palyginamos į Bendriją eksportuojamos rūšies parduoto kiekio. Taip buvo visų vidaus rinkoje parduodamų rūšių, palyginti su eksportuojamomis į Bendriją, atveju.

(15)

Po to Komisija tikrino, ar kiekvienos nagrinėjamojo produkto rūšies, kuri vidaus rinkoje yra parduodama tipišku kiekiu, vidaus pardavimas galėjo būti vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant kiekvienos eksportuojamos produkto rūšies pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems klientams dalį.

(16)

Kadangi visų produkto rūšių, kurių daugiau kaip 80 % pardavimo vidaus rinkoje kiekio buvo parduodama grynąja pardavimo kaina, kuri prilygsta arba yra didesnė už nustatytas gamybos sąnaudas, ir kadangi tuo pačiu metu svertinis pardavimo kainos vidurkis prilygo arba buvo didesnis už gamybos sąnaudas, produkto rūšies normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip visų tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje kainų svertinis vidurkis, nepaisant to, ar pardavimas buvo pelningas ar ne.

(17)

Eksportuojančiam gamintojui, kurio vidaus rinkoje parduodamas panašaus produkto kiekis TL buvo netipiškas (žr. 13 konstatuojamąją dalį), normalioji vertė buvo nustatyta remiantis kito eksportuojančio gamintojo kainomis vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis (žr. 14–16 konstatuojamąsias dalis) pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį.

(18)

Visas dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimas buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Tokio pardavimo eksportui kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, remiantis minėtų nepriklausomų Bendrijos pirkėjų faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis.

(19)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į kainos palyginamumui poveikį darančių veiksnių skirtumus. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į transporto, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų, nuolaidų, komisinių, kredito sąnaudų ir importo mokesčių skirtumus.

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai dviem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyti remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal produkto rūšį ir pirmiau nustatytos svertinės vidutinės eksporto kainos pagal produkto rūšį palyginimu.

(21)

Tokiu būdu procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(22)

Nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais. Tuo tikslu pirmiausia buvo nustatytas bendradarbiavimo lygis. Palyginus Eurostato duomenis apie Indijos kilmės importą ir eksporto į Bendriją apimtį, apie kurią pranešė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas (daugiau nei 80 %). Todėl, kadangi nebuvo požymių, kad nebendradarbiavusios bendrovės taikė dempingą žemesniu lygiu, buvo manoma, kad likusioms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, kuris prilygtų aukštesnio dviem bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyto dempingo skirtumo lygiui. Šis požiūris atitinka Bendrijos institucijose nusistovėjusią tvarką ir taip pat buvo laikomas būtinu, kad nebūtų skatinama nebendradarbiauti. Taigi buvo apskaičiuotas 7,5 % dempingo skirtumas kitiems eksportuotojams.

(23)

Bendrijoje panašų produktą gamina penki gamintojai. Todėl manoma, kad šių penkių Bendrijos gamintojų produkcija sudaro Bendrijos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(24)

Keturi iš šių penkių gamintojų pateikė klausimyno atsakymus. Tačiau vienas iš šių respondentų skundo aiškiai nerėmė, t. y. nepatvirtino savo pozicijos. Taigi ši bendrovė negalėjo būti Bendrijos pramonės dalimi ir dėl to į ją neatsižvelgta atliekant žalos analizę. Nepaisant to, atsižvelgta į šios bendrovės padėtį, kuri 5 dalyje buvo nagrinėjama kaip kitas žalos faktorius. Priežastinis ryšys.

(25)

Likę trys bendradarbiaujantys gamintojai sudaro daugiau nei 40 % visos Bendrijoje gaminamos panašaus produkto gamybos. Pažymėtina, kad vienas jų TL iš Indijos importavo didelį dihidromircenolio kiekį. Tačiau importas nebuvo pagrindinė jo veikla ir buvo laikoma, kad šis importas buvo vykdomas, siekiant reaguoti į importo dempingo kainomis, kuriuo kainos buvo gerokai mažinamos, srautą, ypač siekiant pagerinti finansinę padėtį ir išlaikyti panašaus produkto gamybą gyvybinga. Taigi, nemanoma, kad būtų tinkama šio gamintojo neįtraukti į Bendrijos pramonės apibrėžimą.

(26)

Tuo remiantis manoma, kad trys 25 konstatuojamojoje dalyje minėti Bendrijos gamintojai sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Toliau jie bus vadinami Bendrijos pramone.

(27)

Siekiant nustatyti, ar Bendrijos pramonei buvo padaryta žala, ir vartojimo bei įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Bendrijos pramonės padėtimi, buvo tiriama, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti ir kokiu mastu į tolesnį Bendrijos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą.

(28)

Dihidromircenolis naudojamas kaip tarpinė darinių, pvz., tetrahidromircenolio ir mircetolio ar kvepalų gamybos, gamybos medžiaga. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonė naudojo tam tikrus dihidromircenolio kiekius (apie 10 % visos gamybos apimties) vidaus naudojimui dėl pirmiau minėtų priežasčių. Dėl to dihidromircenolis toje pačioje bendrovėje buvo pervežamas neišrašant sąskaitos faktūros. Jis nebuvo pateikiamas laisvajai rinkai, nes jį tolesniam perdirbimui ir (arba) gamybai naudojo pats gamintojas. Tai vadinama uždaruoju naudojimu.

(29)

Bendrijos pramonė dihidromircenolį taip pat pardavė susijusioms šalims Bendrijoje ir trečiosioms šalims, kad šios jį perparduotų ar panaudotų. Tačiau atliekant tyrimą nustatyta, kad šis pardavimas negali būti laikomas uždaru, t. y. pardavimu uždaroje rinkoje, nes parduota rinkos kainomis, o pirkėjai galėjo laisvai rinktis tiekėjus. Priešingai, šis pardavimas turėtų būti laikomas pardavimu laisvosios rinkos sąlygomis.

(30)

Uždarosios ir laisvosios rinkų skirtumas yra svarbus atliekant žalos analizę, nes uždarajai rinkai skirti produktai, t. y. šiuo atveju produktai, kuriuos gamintojai skiria vidaus naudojimui, tiesiogiai su importu nekonkuruoja. Priešingai, nustatyta, kad pardavimui laisvojoje rinkoje skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(31)

Siekiant kiek įmanoma išsamiau apibūdinti Bendrijos pramonės padėtį buvo renkami ir analizuojami su visa dihidromircenolio veikla susiję duomenys ir vėliau nustatyta, ar produkcija skirta uždarajai ar laisvajai rinkoms.

(32)

Analizuojant kitus su Bendrijos pramone susijusius ekonominius rodiklius nustatyta, kad, norint atlikti tinkamą analizę ir vertinimą reikėjo atsižvelgti į laisvojoje rinkoje vyraujančią padėtį: pardavimo apimtį ir pardavimo kainas Bendrijos rinkoje, rinkos dalį, augimą, pelningumą, investicijų grąžą, pinigų srautą, eksporto apimtį ir kainas.

(33)

Tačiau atlikus tyrimą dėl kitų ekonominių rodiklių nustatyta, kad juos galima tinkamai išnagrinėti tik atsižvelgiant į visą veiklą. Iš tiesų gamyba (skirta uždarajai ir laisvajai rinkai), pajėgumai, pajėgumų naudojimas, investicijos, atsargos, užimtumas, našumas, atlyginimai ir pajėgumas padidinti kapitalą priklauso nuo visos veiklos, neatsižvelgiant į tai, ar produkcija realizuojama uždarojoje ar laisvojoje rinkoje.

(34)

Galiausiai galima teigti, kad Bendrijos pramonės uždarojo naudojimo augimas 5 dalyje nagrinėtas kaip kitas žalos faktorius. Priežastinis ryšys siekiant nustatyti, ar tai galėjo daryti poveikio Bendrijos padėčiai.

(35)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas pagal Bendrijos gamintojų pagamintos produkcijos, skirtos laisvam pardavimui Bendrijos rinkoje ir šių gamintojų uždarajam naudojimui, apimtį ir importo į Bendriją apimtį, remiantis Eurostato statistiniais duomenimis.

(36)

Dėl Eurostato duomenų pažymima, kad į šiuos statistinius duomenis be dihidromircenolio gali būti įtraukti kiti produktai, kadangi dihidromircenolis deklaruojamas ex KN kodu. Taigi Eurostato statistiniai duomenys buvo palyginti su Bendrijos pramonės turimais rinkos duomenimis. Dėl to neatsižvelgta į importą iš Japonijos, nes manoma, kad šį importą sudarė kiti produktai (ne dihidromircenolis), kadangi nėra duomenų apie šio produkto gamybą Japonijoje. Dėl importo iš kitų nei Japonija trečiųjų šalių Eurostato duomenys pasirodė gana tikslūs (t. y. juose nepateikti dideli kitų nei dihidromircenolio produkto kiekiai, kurie iš esmės būtų pakeitę bendrą vaizdą), todėl, atliekant žalos ir priežastinio ryšio analizę, šių duomenų koreguoti nereikėjo.

(37)

Per pirmąjį nagrinėjamojo laikotarpio pusmetį Bendrijos dihidromircenolio rinka buvo gana stabili. Ji pradėjo augti 2005 m., o TL ji buvo 23 % didesnė nei 2003 m., t. y. apie 4 400 000 kg.

(38)

Nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina į Bendriją apimtis gerokai padidėjo 2004 m. t. y. daugiau nei 1 600 %. Vėliau 2005 m. jo apimtis beveik padvigubėjo, tačiau tiriamuoju laikotarpiu pradėjo mažėti ir pasiekė 2 963 % aukštesnį lygį nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, t. y. maždaug 760 000 kg TL, palyginti su 25 000 kg 2003 m.

(39)

Vidutinė importo kaina 2004 m. sumažėjo beveik 20 %, 2005 m. ji padidėjo iki pradinio lygmens, o TL padidėjo 11 %. Kaip nurodyta 41 ir 42 konstatuojamosiose dalyse, importo kainos buvo gerokai mažesnės už Bendrijos pramonės kainas TL.

(40)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Indijos dempingo kaina rinkos dalis padidėjo beveik 17 procentinių punktų, t. y. nuo 0,7 % 2003 m. iki 17,3 % TL. 2004 m. užimta didelė rinkos dalis, tai sutapo su pirmiau aprašytu staigiu importo apimties padidėjimu ir pastoviu Bendrijos vartojimu. TL Indijos eksportuotojų rinkos dalis absoliučiąja verte sumažėjo 2,4 procentinio punkto, nepaisant pardavimo apimties padidėjimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos vartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik 23 %, akivaizdu, kad importas dempingo kaina iš Indijos į Bendrijos rinką tuo laikotarpiu padidėjo gerokai daugiau.

(41)

Norint analizuoti priverstinį kainų mažinimą, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importo kainos buvo palygintos su Bendrijos pramonės kainomis, remiantis tiesiogiai palygintinų produktų rūšių svertiniu vidurkiu (remiantis grynumu) TL. Bendrijos pramonės kainos buvo pakoreguotos iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio ir palygintos su CIF importo kainomis Bendrijos pasienyje pridėjus muitus. Buvo lyginamos to paties prekybos lygio sandorių kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus permokų grąžinimus ir nuolaidas.

(42)

Remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainomis, nustatyti ir Bendrijos pramonės kainų procentais išreikšti priverstinio kainų mažinimo skirtumai yra 5,8 % ir 7,4 %.

(43)

Laikydamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalies, Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turėjusius įtakos Bendrijos pramonės padėčiai.

(44)

Primenama, kad atliekant žalos analizę reikėjo atsižvelgti į tai, jog Bendrijos pramonė panašų produktą naudojo uždarojoje rinkoje. Taigi tam tikri žalos rodikliai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į laisvojoje rinkoje vyraujančią padėtį, o kiti galėjo būti tinkamai išanalizuoti tik atsižvelgiant į visą veiklą (žr. 27–34 konstatuojamąsias dalis).

(45)

Bendrijos pramonės panašaus produkto gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 %. Tiksliau, 2004 m. ji nekito, 2005 m. šiek tiek (2 %) padidėjo, o TL padidėjo papildomais 4 procentiniais punktais. Kadangi gamybos pajėgumai nekito, jų panaudojimas šiek tiek pagerėjo, kartu su padidėjusia gamybos apimtimi. TL panaudoti 73 % gamybos pajėgumų.

(46)

Nuo 2003 m. iki TL bendrai padidėjo atsargos. 2004 m. pasiektas maksimalus dydis sutapo su staigiu 47 konstatuojamojoje dalyje aprašytu pardavimo sumažėjimu. Per TL atsargų buvo 8 % daugiau nei 2003 m.

(47)

Bendrijos pramonės produkcijos pardavimas Bendrijos laisvojoje rinkoje netikėtai sumažėjo 7 % 2004 m. 2005 m. padėtis šiek tiek pagerėjo ir pasiekė didesnį nei pradinis lygį, o TL padidėjo 19 procentinių punktų. Tačiau atsižvelgiant į padidėjusį vartojimą 2005 m. ir TL (žr. 37 konstatuojamąją dalį), Bendrijos pramonė savo rinkos padėties nesutvirtino. Priešingai, jai buvo sunku išlaikyti savo rinkos dalį. Vidutinės Bendrijos produkcijos pardavimo kainos atspindėjo rinkos raidą. Jos labai sumažėjo 2004 m., t. y. 22 %, 2005 m. sumažėjo dar 10 procentinių punktų, o TL liko iš esmės stabilios.

(48)

Bendrijos pramonės pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pablogėjo. Nuo 12,3 % pelno 2003 m. Bendrijos pramonės panašaus produkto, skirto pardavimui laisvojoje rinkoje, gamyba tapo labai nuostolinga 2004 m., tai sutapo su pirmiau aprašytu pardavimo apimties ir kainų sumažėjimu. 2005 m. nuostolių dydis padvigubėjo, o TL Bendrijos pramonės nuostoliai sudarė maždaug 17 %.

(49)

Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo ir TL siekė tik 7 % 2003 m. lygio, o tai atspindi faktą, kad pramonėje jau naudojami modernūs įrengimai. Kaip nurodyta 45 konstatuojamosios dalies lentelėje, į gamybos pajėgumus nebuvo investuota, nors buvo tikimasi, kad dihidromircenolio rinka augs toliau. Investicijų grąža, išreikšta Bendrijos pramonės grynuoju pelnu ir (arba) nuostoliais ir jos investicijų grynąja buhalterine verte, kito panašiai kaip investicijų ir pelno ir (arba) nuostolių skirtumai. Tiksliau, ji sumažėjo nuo 13,7 % 2003 m. iki – 26,9 % TL. Taip pat gerokai sumažėjo Bendrijos pramonės grynųjų pinigų srautas. Maždaug 1 300 000 EUR grynųjų pinigų įplaukos 2003 m. TL tapo daugiau nei 60 000 EUR grynųjų pinigų išlaidomis. Visi šie rodikliai aiškiai rodo, kad Bendrijos pramonė nesugeba padidinti kapitalo.

(50)

Bendrijos pramonė išlaikė savo rinkos dalį, tačiau patyrė didelių nuostolių ir, inter alia, teko išmokėti grynųjų pinigų Taigi daroma išvada, kad rinkos augimas Bendrijos pramonei negalėjo būti naudingas.

(51)

Nepaisant padidėjusios gamybos (žr. 45 konstatuojamąją dalį), panašaus produkto gamybos procese dalyvaujančių Bendrijos pramonės darbuotojų skaičius sumažėjo. Per TL užimtumas buvo 15 % mažesnis nei 2003 m. Tačiau bendros darbo jėgos sąnaudos padidėjo. Tiksliau, 2004 m. jos padidėjo 13 %, 2005 m. buvo daugmaž stabilios, TL šiek tiek sumažėjo ir buvo 6 % didesnės nei 2003 m. Iš tiesų vidutinės darbo jėgos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 24 %. Šį padidėjimą lėmė infliacija (maždaug 3 % 2004 m. ir 2005 m. Ispanijoje) ir pokyčiai užimtumo struktūroje (didesnė kvalifikuotos darbo jėgos dalis). Našumas, išreikštas vieno darbuotojo gamybos apimtimi per metus, padidėjo 24 % nuo 2003 m. iki TL.

(52)

Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nedideliu.

(53)

Be to, per TL nebuvo nustatyta jokių Bendrijos pramonės atsigavimo nuo ankstesnio dempingo ar subsidijavimo požymių.

(54)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Indijos mažomis dempingo kainomis žymiai padidėjo. 2003 m. ir TL nagrinėjamojo produkto importo dempingo kainomis apimtis padidėjo beveik 3 000 %. Rinkos dalis Bendrijos dihidromircenolio rinkoje TL sudarė daugiau nei 17 %, palyginti su tik 0,7 % 2003 m.

(55)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu dihidromircenolio vartojimas Bendrijoje padidėjo 23 %, Bendrijos pramonė TL galėjo įgyti tik tą pačią Bendrijos rinkos dalį kaip 2003 m., taip įvyko 2005 m. ir TL padidėjus jos produkcijos pardavimo apimčiai. Tačiau kaip rodo Bendrijos pramonės ekonominių rodiklių analizė neišvengta didelių nuostolių, investicijų grąžos mažėjimo ir grynųjų pinigų išlaidų. Iš tiesų žala buvo daroma visų pirma gerokai sumažėjus Bendrijos pramonės kainoms, o tai turėjo tiesioginį ir didelį neigiamą poveikį šių bendrovių finansinei padėčiai. Bendrijos pramonės kainos sumažėjo nuo 4,55 EUR 2003 m. iki 3,15 EUR TL. Nors kainos sumažėjo, gamybos sąnaudos nekito. Dėl to Bendrijos pramonė patyrė nuostolių 2004 m., o dihidromircenolio pardavimo Bendrijos rinkoje nuostoliai didėjo toliau 2005 m. ir TL, pardavimo pajamos vos galėjo padengti Bendrijos pramonės pastoviąsias sąnaudas. Tokia padėtis akivaizdžiai negali išsilaikyti ilgą laiką.

(56)

Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(57)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis Komisija ištyrė, ar nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina Bendrijos pramonei darė materialinę žalą. Taip pat buvo ištirti kiti, ne tik importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie taip pat galėjo daryti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog galima žala dėl šių veiksnių nebūtų priskirta prie žalos, kurią darė importas dempingo kaina.

(58)

Pirmiausia primenama, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog iš Indijos importuotas dihidromircenolis tiesiogiai konkuruoja su Bendrijos pramonės gaminamu ir parduodamu dihidromircenoliu, nes pagrindinės jo cheminės savybės yra panašios, jį galima sukeisti, be to, jis platinamas tais pačiais platinimo kanalais.

(59)

Žymus importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina apimties padidėjimas (beveik 3 000 %) ir jo Bendrijos rinkos dalies padidėjimas (beveik 17 procentinių punktų) sutapo su Bendrijos pramonės finansinės padėties pablogėjimu. Šio pablogėjimo požymiai, inter alia, buvo Bendrijos pramonės kainų lygio kritimas, dėl kurio tuo pačiu laikotarpiu pablogėjo jos finansiniai rezultatai. Dėl importo dempingo kaina gerokai sumažėjo Bendrijos pramonės kainos, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad dėl šio importo krito kainos, o tai pablogino Bendrijos pramonės finansinę padėtį.

(60)

Vienos šalies teigimu, keli nagrinėjamojo produkto gamintojai Indijoje sustabdė šio produkto gamybą ir taip sumažino nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumus Indijoje. Ši šalis padarė išvadą, kad dėl minėtų priežasčių importas iš Indijos Bendrijos gamintojams žalos grėsmės nekėlė. Šiuo atžvilgiu atlikus tyrimą patvirtinta, kad tam tikri 2 konstatuojamojoje dalyje nurodytame skunde minėti gamintojai TL sustabdė dihidromircenolio gamybą. Tačiau taip pat nustatyta, kad sumontuoti nauji pajėgumai. Iš tiesų nemažiau kaip vienas naujas Indijos dihidromircenolio gamintojas pradėjo veiklą 2005 m. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(61)

Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai pirma padidėjo importo dempingo kaina, dėl kurios buvo priverstinai mažinamos Bendrijos kainos, kiekis ir antra, sumažėjo Bendrijos pramonės kainos bei pablogėjo finansinė padėtis, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina padarė lemiamą poveikį Bendrijos pramonės žalingai padėčiai.

(62)

Kaip nurodyta 23–26 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijoje yra penki panašaus produkto gamintojai, du iš jų nelaikomi Bendrijos pramonės dalimi. Toliau analizuojama šių dviejų bendrovių pardavimo apimties ir rinkos dalies raida. Konfidencialumo sumetimais tikrųjų skaičių atskleisti negalima. Taigi nurodomi tik rodikliai.

(63)

Kitų Bendrijos gamintojų pagaminto dihidromircenolio pardavimas Bendrijoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 %. Atitinkama rinkos dalis sumažėjo dar labiau, t. y. 28 %, kadangi tuo pačiu laikotarpiu rinka išsiplėtė.

(64)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad kitų dviejų Bendrijos gamintojų veikla Bendrijos pramonei nepadarė jokios žalos.

(65)

Kaip nurodyta 27–34 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos pramonės su panašiu produktu susijusiai veiklai priskiriamas, inter alia, uždarasis šio produkto naudojimas darinių ir (arba) kvapų mišinių gamybai. Kaip paaiškinta pirmiau minėtose konstatuojamosiose dalyse, buvo manoma, kad būtų tikslinga Bendrijos pramonės uždarojo naudojimo į žalos rodiklių analizę neįtraukti (jei reikia) ir jį nagrinėti su kitais veiksniais, t. y. kitomis galimomis žalos, kurią patyrė Bendrijos pramonė, priežastimis.

(66)

Bendrijos pramonės uždarasis naudojimas šiek tiek sumažėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tiksliau sakant, jis sumažėjo 14 % 2004 m. ir papildomais 14 procentinių punktų 2005 m., o per TL padidėjo iki maždaug 240 000 kg, o tai vis dėlto yra 5 % mažiau nei 2003 m. Santykinai uždarasis naudojimas sudarė maždaug 10 % visos gamybos apimties, išskyrus 2005 m., kai jis sumažėjo iki 8 %.

(67)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir atsižvelgiant į tai, kad uždarasis naudojimas sudaro tik 10 % Bendrijos pramonės gamybos apimties, daroma preliminari išvada, kad jo raida nebuvo iš esmės susijusi su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(68)

Bendrijos pramonės eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo. Pardavimo eksportui apimtis 2004 m. padidėjo 8 %, 2005 m. dar 12 procentinių punktų, o per TL sumažėjo ir buvo 4 % didesnė nei 2003 m. Toliau pateiktoje lentelėje parodytas vieneto kainų kritimas 26 % nuo 2003 m. iki TL. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad pardavimo eksportui kaina sumažėjo ne tiek kiek pardavimo kaina Bendrijoje ir, vertinant absoliučiais skaičiais, ji liko gerokai didesnė nei pastaroji.

(69)

Atsižvelgiant į tai, galima daryti preliminarią išvadą, kad Bendrijos pramonės eksportas nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(70)

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Indiją, taip pat buvo nagrinėjamas. Primenama, kad į importą iš Japonijos, remiantis Eurostato duomenimis, dėl 36 konstatuojamojoje dalyje pateiktų priežasčių nebuvo atsižvelgta. Kitų Eurostato duomenų koregavimų dėl šio tyrimo neatlikta.

(71)

Kaip pateikta lentelėje toliau, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Po mažėjimo 2004 m. ir 2005 m., importas TL atsigavo iki tokio lygio, kuris buvo 4 % mažesnis nei 2003 m. Tokia raida aiškiai sutapo su tokio importo 2004 m. ir 2005 m. kainų padidėjimu ir po to sekusiu jų mažėjimu TL. Vertinant absoliučiais skaičiais, importo iš kitų trečiųjų šalių kainų lygis buvo gerokai didesnis už importo iš Indijos kainų lygį per visą nagrinėjamąjį laikotarpį (nuoroda į 39 konstatuojamąją dalį). Atitinkama importo iš kitų trečiųjų šalių importo dalis Bendrijos rinkoje keitėsi kartu su apimtimi ir rinkos plėtra. Nuo 2003 m. iki TL ji sumažėjo 22 %.

(72)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Indiją, Bendrijos pramonei nepadarė jokios žalos.

(73)

Viena šalis tvirtino, kad Bendrijos pramonė padarė žalą sau, kadangi skundo pateikėjai priklauso nuo pagrindinės žaliavos, naudojamos panašaus produkto gamyboje, importo ir dėl to nekonkuruoja su kitais gamintojais Bendrijoje ar net pasaulyje. Šiuo atžvilgiu atliekant tyrimą, palyginus skundo pateikėjų ir kitų Bendrijos gamintojų ar net bendradarbiaujančių Indijos gamintojų naudojamos pagrindinės žaliavos šaltinius ir kainas, nenustatyta jokių esminių skirtumų, kuriais būtų galima pagrįsti pirmiau pateiktus tvirtinimus. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(74)

Daroma išvada, kad Bendrijos pramonės patirta materialinė žala, kuri daugiausia pasireiškė vieneto pardavimo kainos sumažėjimu, dėl kurio labai pablogėjo finansinė padėtis, atsirado dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Nors uždarasis naudojimas ir eksportas galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės veiklos rodiklių pablogėjimo, tačiau jo raida nebuvo tokia, kad galėtų pažeisti priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės žalingos padėties.

(75)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurioje buvo aiškiai nustatytas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai ir atskirtas nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, patvirtinama, kad atsižvelgiant į kitus minėtus veiksnius negalima paneigti, kad įvertinta žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina.

(76)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nagrinėjamosios šalies kilmės importas dempingo kaina padarė materialinę žalą Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(77)

Komisija ištyrė, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo vykdymo, buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių nustatymas prieštarautų Bendrijos interesams. Šiuo tikslu ir laikantis pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies nuostatų, atsižvelgiant į visus pateiktus įrodymus, buvo įvertintas galimų priemonių poveikis visoms šiame tyrime dalyvaujančioms šalims ir priemonių nesiėmimo pasekmės.

(78)

Žalos analizė aiškiai parodė, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl importo dempingo kaina. Dėl staigiai padidėjusio importo dempingo kaina pastaraisiais metais labai sumažėjo kainos. Siekdama išlaikyti rinkos padėtį ir pardavimo laisvojoje rinkoje apimtį (tai lemia gamybos sąnaudas), Bendrijos pramonė yra priversta parduoti už kainas, vos padengiančias pastoviąsias sąnaudas.

(79)

Tokiomis aplinkybėmis, nenustačius priemonių Bendrijos pramonės padėties nebūtų galima išlaikyti ilgą laiką. Nors tiesiogiai sukurtų darbo vietų gaminant dihidromircenolį yra nedaug, didelį neigiamą poveikį patirtų viena geografinė sritis Ispanijoje, nes ten yra sutelkta didžioji Bendrijos gamybos dalis. Nustačius priemones ir atstačius tokį importo kainų lygį, kuris buvo importuojant ne dempingo kainomis, Bendrijos pramonė galėtų konkuruoti sąžiningomis prekybos sąlygomis, remdamasi deramais palyginamaisiais privalumais. Tikimasi, kad Bendrijos pramonės pardavimo apimtis padidėtų ir Bendrijos pramonė galėtų pasinaudoti masto ekonomija. Taip pat tikimasi, kad Bendrijos pramonė pasinaudos tuo, kad dėl importo dempingo kaina nukritusios kainos nebemažės, ir nedaug padidins savo pardavimo kainas, nes šios priemonės pašalins per TL nustatytą priverstinį kainų mažinimą. Šis galimas teigiamas priemonių poveikis leis Bendrijos pramonei pagerinti kritinę finansinę padėtį.

(80)

Todėl akivaizdu, kad Bendrijos pramonei naudinga nustatyti priemones. Nenustačius priemonių dihidromircenolio gamyba Bendrijoje gali būti sustabdyta ar visai nutraukta.

(81)

Vartotojų asociacijos apie save nepranešė arba nepateikė informacijos, kaip numatyta pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalyje. Todėl, ir atsižvelgiant į tai, kad gaminant kitus tarpinius ar galutinius produktus dihidromircenolis naudojamas tik kaip žaliava ar sudedamoji dalis (žr. 11–28 konstatuojamąsias dalis), buvo analizuojamas tik priemonių poveikis naudotojams. Dihidromircenolis paprastai taikomas plovikliuose, muilo aromatuose ir tam tikruose kvepaluose. Taigi su šiuo produktu susiję sektoriai – skalbimo, namų priežiūros, grožio ir asmeninės priežiūros produktų sektoriai. Klausimynai išsiųsti 13 žinomų dihidromircenolio Bendrijos naudotojų ir 4 aromatų ir kvepalų asocijacijoms. Kartu su kita informacija Komisija jų paprašė pateikti pastabas dėl to, ar antidempingo priemonių nustatymas neprieštarautų Bendrijos interesams ir kokį poveikį šios priemonės turėtų patiems naudotojams.

(82)

Vienas įvairių skalbimo, namų ir asmeninės priežiūros produktų gamintojas pateikė klausimyno atsakymus. Jis pažymėjo, kad nagrinėjamasis produktas sudaro tik nedidelę tarpinio ir galutinio naudojimo produktų dalį. Be to, ši bendrovė nenaudojo Indijos kilmės dihidromircenolio, taigi ji negalėjo pateikti išsamios informacijos. Šis naudotojas vis dėlto manė, kad nustačius priemones galėtų kilti tiekimo trūkumų bei padidėtų kainos, o tai laikui bėgant dėl kainų pokyčių galėtų lemti pakeitimus kvepalų deriniuose. Kitas naudotojas susisiekė su Komisija ir pranešė, kad nenaudojo Indijos kilmės dihidromircenolio. Ši bendrovė nepateikė pastabų dėl galimų priemonių poveikio. Asociacijos atsakymų nepateikė.

(83)

Atsižvelgiant į gautas pastabas, atlikus tyrimą nustatyta, kad dihidromircenolio tiekimo trūkumų neturėtų būti, nes Bendrijos pramonė TL naudojo tik 73 % pajėgumų (žr. 45 konstatuojamąją dalį). Dihidromircenolis yra gaminamas ir keliose kitose trečiosiose šalyse, ne tik Indijoje. Be to, atsižvelgiant į nustatytus nedidelius dempingo skirtumus, didelio kainų padidėjimo nesitikima. Šiuo požiūriu ir atsižvelgiant į nedidelį dihidromircenolio poveikį vartotojų produktų sąnaudoms, daroma preliminari išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas tikriausiai nedarytų reikšmingo poveikio Bendrijos naudotojų padėčiai.

(84)

Susisiekta su dvidešimt septyniais žinomais nagrinėjamojo produkto importuotojais ir (arba) prekybininkais Bendrijoje. Trys iš šių bendrovių pranešė Komisijai, kad jie dihidromircenolio iš Indijos neimportavo. Tik du su eksportuojančiais gamintojais nesusiję importuotojai galiausiai pateikė klausimyno atsakymus. Vienas jų nurodė, kad jis TL sustabdė importą iš Indijos, nes jo tiekėjas nusprendė parduoti tik per tam tikrus kitus platintojus. Šis importuotojas nepateikė pastabų dėl galimo priemonių poveikio, nes jam greičiausiai tai nebebuvo aktualu. Kito bendradarbiaujančio importuotojo nagrinėjamojo produkto pardavimas Bendrijoje sudarė mažiau nei 20 % visos apyvartos, o viso jo nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos dalis buvo nedidelė. Ši bendrovė nepateikė jokių konkrečių pastabų dėl tikėtino galimų priemonių poveikio jo verslui. Jis tik nurodė, kad visos priemonės paskatins Indijos gamintojus prisitaikyti gerinant veiksmingumą, o Bendrijos gamintojai dėl jiems taikomos apsaugos, išlaikytų neveiksmingą gamybą ir jie nebūtų priversti atlikti restruktūrizacijos. Šiuo požiūriu pažymima, kad, kaip parodyta 79 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo priemonės priešingai nei nurodoma šiuose tvirtinimuose leistų Bendrijos pramonei didinti pardavimo apimtį, gerinti kritinę finansinę padėtį ir taip būtų sukurta aplinka gamybos veiksmingumui gerinti. Todėl ši teiginys turėtų būti atmestas.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir ypač į menką nesusijusių importuotojų ir (arba) prekybininkų Bendrijoje bendradarbiavimą, daroma preliminari išvada, kad bet kokios antidempingo priemonės neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio jų padėčiai.

(86)

Pirmiau pateikta analizė parodė, kad Bendrijos pramonei naudinga nustatyti priemones, nes tikimasi, kad priemonės bent jau apribotų didelį importo dempingo kaina kiekį ir sustabdytų priverstinį kainų mažinimą, atsirandantį dėl šio importo, kurie, kaip pasitvirtino, darė didelį neigiamą poveikį finansinei Bendrijos pramonės padėčiai. Tikimasi, kad kiti Bendrijos gamintojai taip pat pasinaudos tokių priemonių teikiama nauda.

(87)

Analizė taip pat parodė, kad bet kokios antidempingo priemonės greičiausiai neturės didelio poveikio naudotojams.

(88)

Dėl menko nesusijusių nagrinėjamojo produkto importuotojų ir (arba) prekybininkų Bendrijoje bendradarbiavimo nebuvo galima atlikti išsamios interesų analizės. Tačiau galima daryti išvadą, kad šie ūkio subjektai nusprendė tyrime nebendradarbiauti, nes nustačius priemones iš Indijos importuojamam dihidromircenoliui, tai jų veiklos iš esmės nepaveiktų.

(89)

Manoma, kad nustačius priemones, t. y. pašalinus žalingą dempingą, Bendrijos pramonė galėtų pagerinti finansinę padėtį ir dirbti toliau ir kad neigiamas poveikis, kurį priemonės gali padaryti tam tikriems kitiems ūkio subjektams Bendrijoje, nebūtų neproporcingas, palyginti su Bendrijos pramonei teikiama nauda.

(90)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju Bendrija būtų nesuinteresuota nustatyti priemonių.

(91)

Atsižvelgiant į padarytas preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones iš Indijos importuojamam nagrinėjamajam produktui siekiant sustabdyti tolesnę žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(92)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad būtų galima pašalinti žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau nebūtų viršyti nustatyti dempingo skirtumai. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingam dempingo poveikiui, dydį buvo manoma, kad visos priemonės turėtų sudaryti sąlygas Bendrijos pramonei padengti sąnaudas ir gauti pelną iki mokesčių, kurį būtų galima gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(93)

Remiantis turima informacija preliminariai nustatyta, kad 5 % apyvartos pelno dydis turėtų būti laikomas tinkamu dydžiu, kurį Bendrijos pramonė galėtų pasiekti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. 2003 m., t. y. iki importo iš Indijos dempingo kaina padidėjimo, Bendrijos pramonė gavo 12,3 % pelną, panašų produktą parduodama laisvojoje rinkoje (žr. 48 konstatuojamąją dalį). Vis dėlto buvo manoma, kad būtų tikslinga pakoreguoti pelningumą, kad būtų galima atspindėti faktą, jog padidėjo Bendrijos ir pasaulio dihidromircenolio rinka, įdiegta naujų pajėgumų ir dėl to bendras kainos lygis, nepaisant importo dempingo kaina, šiek tiek sumažėjo, o vieneto gamybos sąnaudos beveik nepakito. Taigi nesant importo dempingo kaina 12 % pelno nebuvo galima pagrįstai pateisinti. Vietoj to, 5 % apyvartos pelno dydis šiuo atveju buvo laikomas tinkamesniu.

(94)

Tada buvo nustatytas būtinas kainos padidinimas palyginus priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo pagrindu nustatytą importo kainos svertinį vidurkį su vidutine nežalinga Bendrijos pramonės produktų pardavimo Bendrijos rinkoje kaina. Taip lyginant gautas skirtumas buvo išreikštas importo CIF vertės vidurkio procentais. Abiejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atveju šie skirtumai buvo didesni nei nustatyti dempingo skirtumai.

(95)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį manoma, kad bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams taikytinas laikinasis antidempingo muitas turėtų prilygti nustatytų dempingo skirtumų lygiui.

(96)

Primenama, kad bendradarbiavo daug bendrovių, todėl buvo nuspręsta, kad likusioms bendrovėms, kurios tyrime nebendradarbiavo, tikslinga nustatyti tokio dydžio muitą, kuris prilygtų didesniam muitui, taikytinam bendradarbiaujančioms bendrovėms (žr. 22 konstatuojamąją dalį). Todėl kitoms bendrovėms nustatoma 7,5 % muito norma.

(97)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo antidempingo muito norma turėtų būti tokia:

(98)

Šiame reglamente individualiai bendrovei nustatyta antidempingo muito norma buvo apskaičiuota remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi ji atspindi padėtį bendrovėje, nustatytą atliekant tokį tyrimą. Ši muito norma (kitokia, nei visoje šalyje taikoma „visoms kitoms bendrovėms“) yra taikytina tik importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino ši bendrovė, t. y. konkretus minėtas juridinis asmuo. Ši norma negali būti taikoma importuojamiems produktams, kuriuos pagamino bet kuri kita bendrovė, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šiame reglamente, įskaitant su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis susijusius subjektus, – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(99)

Visi prašymai taikyti šiai bendrovei individualiai nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos ar prekybos subjektus), turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos (gamybos, pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui) pasikeitimus, susijusius, pavyzdžiui, su tuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Jei reikia, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą atnaujindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(100)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitiems eksportuotojams taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Bendriją. Tačiau kai pastarosios bendrovės atitiks pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antros pastraipos reikalavimus, jos raginamos pateikti prašymą atlikti peržiūrą pagal tą straipsnį, kad jų padėtis būtų išnagrinėta atskirai.

(101)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal šį reglamentą padarytos išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti persvarstomos, nustatant galutinį muitą,

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/20

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1623/2000 (2) 13 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje numatyta pagal pagalbos schemą už misą, naudojamą vynams sodrinti, nukrypti leidžianti nuostata dėl misos, gautos iš visose vynuogių auginimo zonose auginamų vynuogių, išskyrus CIIIa ir CIIIb zonas. Šios nuostatos galiojimo laikas pasibaigia 2006–2007 vyno metų pabaigoje. Kol vykdant bendro vyno rinkos organizavimo reformą įvyks reikšmingesni šios pagalbos schemos pokyčiai 2008–2009 prekybos metais, reikėtų pratęsti šios nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą iki 2007–2008 vyno metų pabaigos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 52 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje numatyta nuo 2001–2002 iki 2006–2007 vyno metų nukrypti nuo distiliavimo sistemos leidžianti nuostata vynams, gaunamiems iš vynuogių veislių, kurios priskiriamos ir vyninių vynuogių veislėms ir veislėms, skirtoms gaminti spiritą, distiliuojamą iš kilmės vietos nuorodą turinčio vyno. Nukrypti leidžianti nuostata taikoma „įprastai pagaminamam vyno kiekiui“. Kol vykdant bendro vyno rinkos organizavimo reformą įvyks reikšmingesni šios pagalbos schemos pokyčiai 2008–2009 prekybos metais, reikėtų pratęsti šios nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą iki 2007–2008 vyno metų pabaigos.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 63a straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kokią produkcijos procentinę dalį gamintojai gali skirti vynui distiliuoti geriamajam alkoholiui gaminti. Šią procentinę dalį būtina nustatyti 2007–2008 vyno metams.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1623/2000.

(5)

Kiti vyno metai prasideda 2007 m. rugpjūčio 1 d., reikėtų, kad šis reglamentas būtų taikomas nuo tos datos.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno vadybos komiteto nuomonę,

1)

13 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje laikotarpiai „nuo 2003–2004 iki 2006–2007“ keičiami į „nuo 2003–2004 iki 2007–2008“.

2)

52 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje laikotarpiai „nuo 2001–2002 iki 2006–2007“ keičiami į „nuo 2001–2002 iki 2007–2008“.

3)

63a straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„2004–2005, 2005–2006, 2006–2007 ir 2007–2008 vyno metais ši procentinė dalis yra 25 %.“

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/22

(1)

Reglamento (EB) Nr. 41/2007 IA priede nustatyti laikini sugauto atlantinių šprotų kiekio apribojimai ICES IIa ir IV zonose.

(2)

Pagal to reglamento 5 straipsnio 5 dalį Komisija, atsižvelgdama į per pirmąjį 2007 m. pusmetį surinktą mokslinę informaciją, gali persvarstyti sugauto atlantinių šprotų kiekio apribojimus.

(3)

Atsižvelgiant į per pirmąjį 2007 m. pusmetį surinktą mokslinę informaciją, reikėtų atitinkamai pritaikyti sugauto atlantinių šprotų kiekio apribojimus minėtose zonose.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 41/2007 IA priedą.

(5)

Atlantiniai šprotai yra trumpos gyvenimo trukmės rūšis, todėl sugauto kiekio apribojimai turėtų įsigalioti kuo greičiau, kad dėl delsos nebūtų išeikvota per daug išteklių.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/24

(1)

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (2), kuris buvo iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1549/2006 (3), nustatytoje 2007 m. Kombinuotoje nomenklatūroje buvo iš dalies pakeisti tam tikrų prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodai (KN kodai). Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 IV priede, kuriame nurodytos ozono sluoksnį ardančios medžiagos ir mišiniai, kurių sudėtyje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, daroma nuoroda į kai kuriuos minėtus KN kodus. Todėl reikia šį priedą atitinkamai pakeisti. Kadangi pakeitimų daug, siekiant aiškumo, reikia pakeisti visą priedą.

(2)

Reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)

Kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1549/2006 įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 18 straipsnio 1 dalį, nuomonę,

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/26

(1)

Atsižvelgiant į padėtį Bendrijos ir pasaulio cukraus rinkose reikėtų pradėti nuolatinį baltojo cukraus eksporto iki 2007–2008 prekybos metų pabaigos konkursą; šis konkursas sudarytų galimybę nustatyti, atsižvelgiant į pasaulinių kainų svyravimą, eksporto grąžinamąsias išmokas.

(2)

Nustatant grąžinamąsias išmokas už eksportuojamą cukrų reikia taikyti bendrąsias konkurso tvarkos taisykles, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnyje.

(3)

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu ar pakartotiniu įvežimu į Bendriją, vakarų Balkanų šalims nereikėtų nustatyti eksporto grąžinamosios išmokos.

(4)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 ir 33 straipsniais, eksporto grąžinamosios išmokos gali būti taikomos konkurenciniam atotrūkiui tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių eksporto panaikinti. Bendrijos eksportui į tam tikras artimas paskirties vietas ir trečiąsias šalis, kurios Bendrijos produktams taiko lengvatinę importo tvarką, šiuo metu sudarytos ypač palankios konkurencinės sąlygos. Todėl eksporto į šias paskirties vietas grąžinamosios išmokos turėtų būti panaikintos.

(5)

Atsižvelgiant į veiklos ypatumus, reikėtų priimti atitinkamas nuostatas dėl nuolatinio konkurso tvarka išduodamų eksporto licencijų, visų pirma dėl licencijų išdavimo termino, jų galiojimo trukmės, užstato dydžio ir kiekio, dėl kurio įvykdoma prievolė pagal eksporto licenciją. Tačiau 2000 m. birželio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1291/2000, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (2), nuostatos bei 1989 m. sausio 19 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 120/89, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl eksporto mokesčių ir privalomųjų mokėjimų taikymo žemės ūkio produktams (3), nuostatos turi būti ir toliau taikomos.

(6)

Šio reglamento nuostatos pakeičia, kai kalbama apie nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. vyksiančio konkurso etapus, 2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 958/2006 dėl 2006–2007 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso siekiant nustatyti grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (4) nuostatas. Todėl siekiant skaidrumo ir teisinio aiškumo 2007 m. rugpjūčio 1 d. minėtą reglamentą reikėtų panaikinti.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

a)

prasideda 2007 m. rugpjūčio 1 d.;

b)

baigiasi 2007 m. rugpjūčio 9 d. 10 val. Briuselio laiku.

a)

prasideda pirmąją darbo dieną po to, kai pasibaigia prieš tai skelbto konkurso paraiškų teikimo terminas;

b)

baigiasi 10 val. Briuselio laiku šiomis dienomis:

a)

Paraiškoje nurodyta:

b)

konkurso dalyvis iki paraiškų pateikimo termino pabaigos pateikia įrodymą, kad jis yra pateikęs paraiškoje nurodytą užstatą;

c)

eksportuotinas baltojo cukraus kiekis yra ne mažesnis nei 250 tonų;

d)

kartu su paraiška pateikiama pareiškėjo deklaracija, kuria jis įsipareigoja laimėjęs konkursą per 11 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytą terminą prašyti išduoti jam eksporto licenciją ar licencijas eksportuotinam cukraus kiekiui;

e)

kartu su paraiška pateikiama pareiškėjo deklaracija, kad eksportuotinas produktas yra geros ir tinkamos prekinės kokybės baltasis cukrus, kurio KN kodas yra 1701 99 10;

f)

kartu su paraiška pateikiama pareiškėjo deklaracija, kuria jis įsipareigoja laimėjęs konkursą:

a)

šių paraiškų teikimo termino paskutinę dieną turi būti priimtas sprendimas dėl didžiausios eksporto grąžinamosios išmokos sumos;

b)

sutartį galima sudaryti dėl viso paraiškoje nurodyto kiekio arba nurodytos jo dalies.

a)

konkurso dalyviams už tuos kiekius, kurių atžvilgiu jie nebuvo paskirti konkurso laimėtojais;

b)

konkurso laimėtojams, kurie per 11 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytą terminą nepaprašė išduoti reikalingos eksporto licencijos – iki 10 EUR už 100 kilogramų baltojo cukraus;

c)

konkurso laimėtojams už tuos kiekius, dėl kurių jie įvykdė pagal Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 31 straipsnio b punktą ir 32 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį prievolę eksportuoti, kurią sukuria šio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta licencija, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 35 straipsnyje numatytos tvarkos.

a)

proporcingai visam kiekvienoje paraiškoje nurodytam kiekiui;

b)

kiekvienam konkurso laimėtojui, nustačius didžiausią kiekį, dėl kurio susitariama;

c)

traukiant burtus.

a)

konkurso nuoroda;

b)

eksportuotinas baltojo cukraus kiekis;

c)

už 100 kilogramų baltojo cukraus mokėtinos eksporto grąžinamosios išmokos dydis eurais už visą b punkte nurodytą cukraus kiekį.

a)

paskutinę darbo dieną prieš kitos savaitės konkurso etapą;

b)

paskutinę kitos savaitės darbo dieną, jei tą savaitę atskiro konkurso etapo skelbti nenumatyta.

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/31

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros bendrosios aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis tos lentelės 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2).

(5)

Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nepateikė savo nuomonės,

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/33

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros bendrosios aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis tos lentelės 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/35

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros bendrosios aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis tos lentelės 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

(5)

Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nepateikė savo nuomonės,

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/37

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros bendrosios aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)

Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis tos lentelės 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

(5)

Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nepateikė savo nuomonės,

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/39

(1)

Pagal 1999 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2771/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos sviesto ir grietinėlės rinkoje (2), 21 straipsnį, intervencinės agentūros paskelbė parduodančios tam tikrus savo turimų sviesto ir grietinėlės atsargų kiekius nuolatinio kvietimo dalyvauti konkurse tvarka.

(2)

Atsižvelgiant į pasiūlymus, gautus atsakant į kiekvieną individualų kvietimą dalyvauti konkurse, nustatoma minimali pardavimo kaina arba nutariama neskirti sutarties vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2771/1999 24a straipsnyje numatyta tvarka.

(3)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, reikia nustatyti minimalią pardavimo kainą.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/40

(1)

Sprendimo adresatai padarė vieną ilgai trukusį Europos bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio pažeidimą Nyderlanduose sudarydami išankstinius susitarimus dėl kelių dangos bitumo kainų.

(2)

Bitumas yra kuro gamybos šalutinis produktas. Jis paprastai gaunamas distiliuojant tam tikras sunkiąsias nevalytas alyvas. Naudojant įvairias nevalytas alyvas ir perdirbimo parametrus gaunamas įvairių rūšių bitumas, kurį vėliau, siekiant pagerinti charakteristikas, galima modifikuoti naudojant polimerus. Bitumas daugiausia naudojamas asfaltui gaminti; jis veikia kaip klijai, sujungiantys kitas medžiagas. Kita bitumo produkcija naudojama įvairiose pramonės srityse.

(3)

Produktas, kuriam taikomas šis sprendimas, yra visas bitumas, naudojamas keliams tiesti ir panašiai paskirčiai. Jis taip pat vadinamas penetracijos bitumu, dangos kategorijos bitumu arba „pen“ kategorijos bitumu. Sprendime jis bus vadinamas kelių dangos bitumu.

(4)

Tyrimas parodė, kad Nyderlandų teritorijoje veikė kartelis. Manoma, kad 2001 m. – paskutinį kartą, kai pažeidimas truko visus metus, – jis buvo apie 62 mln. EUR dydžio. Šis susitarimas buvo ypatingas tuo, kad slaptas susitarimas egzistavo ne tik tarp pardavėjų, kaip būna dažniausiai, bet ir tarp pardavėjų bei pirkėjų. Aštuoni iš devynių kelių dangos bitumo tiekėjų ir šešios (dabar penkios) didžiausios kelių tiesimo bendrovės, perkančios produktą, dalyvavo kartelyje.

(5)

Toliau išvardyti adresatai Nyderlandų teritorijoje padarė vieną ilgai trukusį EB sutarties 81 straipsnio pažeidimą; svarbiausia pažeidimo ypatybė ta, kad tiekėjai ir pirkėjai kartu susitardavo dėl svarstomo produkto kainų ir nuolaidų.

(6)

Toliau yra išvardijamos įmonės ir jų juridiniai asmenys, nurodytais laikotarpiais dalyvavę darant pažeidimą (kai kurie jų atsakingi kaip pagrindinės bendrovės). Atkreipkite dėmesį, kad kai kurių įmonių daugiau kaip vienas juridinis asmuo yra šio sprendimo adresatas:

(7)

Slaptą susitarimą galima vertinti kaip kelių dangos bitumo kainos nustatymą Nyderlanduose, dėl kurio susitarė tiekėjai tarpusavyje, pagrindiniai pirkėjai tarpusavyje ir tie patys tiekėjai bei pirkėjai.

(8)

Įrodyta, kad kartelis egzistavo nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. balandžio 15 d.; įrodymai daugiausia susiję su tuo, kad buvo nuolat kolektyviai nustatoma kelių dangos bitumo pardavimo ir pirkimo Nyderlanduose bendroji kaina, vienoda jos nuolaida dalyvaujantiems kelių tiesėjams ir mažesnė maksimali jos nuolaida kitiems kelių tiesėjams.

(9)

Komisija mano, kad visa ši parengiamųjų ir bendrų susitikimų, kuriuose buvo rengiami bitumo tiekėjų grupės ir kelių tiesėjų grupės susitarimai dėl kelių dangos bitumo bendrų kainų ir nuolaidų Nyderlanduose, sistema yra vienos bendros schemos dalis, todėl laikytina vienu Sutarties 81 straipsnio pažeidimu.

(10)

Pagrindinė piniginės baudos suma nustatoma atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir trukmę.

(11)

Vertindama pažeidimo sunkumą, Komisija atsižvelgia į jo pobūdį, faktinį poveikį rinkai, jeigu jį galima įvertinti, ir atitinkamos geografinės rinkos dydį.

(12)

Atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, tikėtiną jo poveikį ir tai, kad buvo apimta didelė bendrosios rinkos dalis, Komisija mano, kad įmonės, kurioms skirtas šis sprendimas, padarė labai sunkų Sutarties 81 straipsnio pažeidimą.

(13)

Pagal labai sunkių pažeidimų kategorijos galimų piniginių baudų skalę įmonėms galima taikyti skirtingas baudas, atitinkamai atsižvelgiant į pažeidėjų faktinį ekonominį pajėgumą padaryti didelę žalą konkurencijai. Tai tinkama tada, kaip ir šioje byloje, kai pažeidimą darančių įmonių atitinkamos rinkos dalys labai skiriasi.

(14)

Įmonės buvo suskirstytos į šešias kategorijas pagal jų santykinę svarbą nagrinėjamoje rinkoje 2001 m. – paskutiniais metais, kai pažeidimas truko visus metus.

(15)

Komisija atkreipia dėmesį, kad tiriamų įmonių Shell, BP, Total ir Kuwait Petroleum pasaulinė apyvarta 2005 finansiniais metais – paskutiniais finansiniais metais prieš priimant šį sprendimą – atitinkamai sudarė 246, 203, 143 ir 37 mlrd. EUR. Visų kitų įmonių pasaulinė apyvarta buvo mažesnė kaip 10 mlrd. EUR.

(16)

Komisija mano, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, norint užtikrinti pakankamą atgrasomąjį poveikį, įmonėms, kurių pasaulinė apyvarta mažesnė kaip 10 mlrd. EUR, skiriamoms piniginėms baudoms nebūtina taikyti daugiklio. Komisija ketina didinti tik Shell, BP, Total ir Kuwait Petroleum skirtas pinigines baudas, taikydama koeficientą, kuris buvo nustatytas atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

(17)

Atskiri daugikliai taikomi atsižvelgiant į kiekvienos įmonės pažeidimo trukmę, svyruojančią nuo 1,5 iki 8 metų (žr. 6 dalį).

(18)

Tuo metu, kai buvo daromas pažeidimas, Shell jau buvo taikomi ankstesni Komisijos sprendimai, draudžiantys kartelinius veiksmus (1). Šis recidyvas laikomas sunkinančia aplinkybe, pateisinančia pagrindinės piniginės baudos sumos padidinimą Shell 50 %.

(19)

Atliekant patikrinimus KWS atsisakė dalyvauti tyrime, todėl inspektoriams teko į pagalbą pasitelkti nacionalinę konkurencijos tarnybą ir policiją. Komisija mano, kad toks trukdymas tyrimui laikytinas sunkinančia aplinkybe, pateisinančia pagrindinės piniginės baudos sumos padidinimą KWS 10 %.

(20)

Shell, priklausančiai bitumo tiekėjų grupei, ir KWS, priklausančiai bitumo pirkėjų grupei, tenka ypatinga atsakomybė už jų vaidmenį raginant sukurti kartelį ir vadovavimą jam. Abi įmonės buvo kartelio varomoji jėga. Šis vaidmuo pateisina Shell ir KWS skiriamos pagrindinės piniginės baudos sumos padidinimą 50 %.

(21)

Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (2) 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienai įmonei skiriama bauda negali viršyti 10 % jos apyvartos. Ši riba taikoma piniginėms baudoms, apskaičiuotoms Esha (Esha Holding BV, Smid & Hollander BV ir Esha Port Services Amsterdam BV) ir Klöckner Bitumen BV.

(22)

BP buvo pirmoji įmonė pranešusi Komisijai apie bitumo kartelio egzistavimą Nyderlanduose. Komisija BP sąlyginai atleido nuo piniginių baudų, kaip numatyta Pranešimo 15 punkte. BP visokeriopai, nuolat ir operatyviai bendradarbiavo Komisijai atliekant administracinį tyrimą. BP nustojo dalyvauti darant įtariamą pažeidimą pateikusi įrodymus pagal Pranešimą apie baudos sumažinimą ir ji nesiėmė jokių priemonių, kad priverstų kitas įmones dalyvauti darant pažeidimą. Todėl BP visiškai atleidžiama nuo piniginių baudų.

(23)

Kuwait Petroleum buvo antroji įmonė, kuri kreipėsi į Komisiją pagal Pranešimą apie baudos sumažinimą, taip pat pirmoji įmonė, įvykdžiusi Pranešimo 21 punkto reikalavimus. Kuwait Petroleum pateikti įrodymai sutvirtino Komisijos galimybes įrodyti nagrinėjamus faktus, todėl laikytini tuo metu Komisijos turimų įrodymų pridėtine verte. Ši pridėtinė vertė buvo svarbi, kadangi ji patvirtino turimą informaciją ir kartu su Komisijos jau turima informacija padėjo Komisijai įrodyti pažeidimo egzistavimą. Būtina atsižvelgti į tai, kad BP nedalyvavo visuose konsultacijų dėl bitumo susitikimuose su pirkėjais, o Kuwait Petroleum buvo pirmoji įmonė, pateikusi tiesioginių įrodymų apie šį pagrindinį kartelio veikimo elementą. Todėl, atsižvelgiant į Pranešimo apie baudos sumažinimą 23 punktą, Kuwait Petroleum piniginė bauda sumažintina 30–50 %.

(24)

Norint tiksliai nustatyti, kiek sumažinti Kuwait Petroleum skirtiną piniginę baudą, būtina atsižvelgti į tai, kad Kuwait Petroleum prašymas sumažinti baudą ir vėliau pateikti išsamūs įrodymai sutvirtino Komisijos galimybes įrodyti tiriamus faktus. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad prašymas buvo pateiktas praėjus daugiau kaip vienuolikai mėnesių nuo Komisijos atliktų patikrinimų ir tik po to, kai Komisija šalims išsiuntė prašymą pateikti informaciją, prašydama išsamios faktinės informacijos apie įvykius. Be to, Komisijos manymu, svarbi aplinkybė yra tai, kad tam tikri reikšmingi Kuwait Petroleum pareiškimai dėl tariamo ExxonMobil dalyvavimo kartelyje vėliau buvo performuluoti ir jų nebuvo galima naudoti kaip įrodymų prieš šią įmonę. Komisija daro išvadą, kad Kuwait Petroleum skirtiną piniginę baudą galima sumažinti 30 %.

(25)

Shell taip pat pateikė prašymą pagal Pranešimo apie baudos sumažinimą B dalį, tačiau jos baudos sumažinti nesiūloma dėl nepakankamos pridėtinės vertės.

(26)

Nynäs ir Total taip pat teigia Komisijai laisva valia pateikusios jų kaltę įrodančią informaciją. Tačiau Komisija mano, kad pateikta informacija neturi pakankamos pridėtinės vertės, dėl kurios Komisija turėtų sumažinti baudą.

(27)

Wintershall teigia, kad jai taip pat taikytinas BP taikomas atleidimas. Tačiau Wintershall ir dabar egzistuoja kaip nuo BP nepriklausoma įmonė, o Komisijos prašyti atleisti nuo baudos nusprendė ne Wintershall, o BP.

(28)

Toliau išvardytos įmonės pažeidė Sutarties 81 straipsnį, nurodytais laikotarpiais nuolat kolektyviai nustatydamos kelių dangos bitumo pardavimo ir pirkimo Nyderlanduose bendrąją kainą, vienodą jos nuolaidą dalyvaujantiems kelių tiesėjams ir mažesnę maksimalią jos nuolaidą kitiems kelių tiesėjams:

(29)

Už ankstesnėje dalyje minėtus pažeidimus skiriamos šios piniginės baudos:

(30)

Pirmiau išvardytos įmonės nedelsiant liaujasi dariusios 28 dalyje išvardytus pažeidimus, jei dar nesiliovė. Jos nekartoja bet kokio 28 dalyje aprašyto veiksmo arba elgesio ir nuo bet kokio veiksmo arba elgesio, turinčio tą patį tikslą arba poveikį.

(31)

Šio sprendimo nekonfidencialus variantas autentiškomis bylos kalbomis bus pateiktas Konkurencijos GD tinklalapyje http://ec.europa.eu/comm/competition/index_en. html

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/45

(1)

2006 m. lapkričio 11 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl į Bendriją importuojamo Indijos kilmės dihidromircenolio, kurio grynumas ne mažesnis kaip 93 % masės ir kurio KN kodas paprastai yra ex 2905 22 90, inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antisubsidijų tyrimas buvo inicijuotas pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį po to, kai 2006 m. rugsėjo 29 d. skundą pateikė toliau išvardyti Bendrijos gamintojai: Destilaciones Bordas Chinchurreta S.A. ir Sensient Fragrances S.A. (toliau – skundo pateikėjai), kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) dihidromircenolio Bendrijoje. Skunde buvo pateikti minėto produkto subsidijavimo ir jo padarytos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė Indijos valdžios institucijoms, eksportuojantiems Indijos gamintojams, žinomiems susijusiems importuotojams ir naudotojams bei jų asociacijoms ir skundo pateikėjams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(4)

2007 m. gegužės 25 d. raštu Komisijai skundo pateikėjai oficialiai atsiėmė skundą.

(5)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį, jei skundas atsiimamas, tyrimas gali būti nutrauktas, jeigu tai neprieštarauja Bendrijos interesams.

(6)

Komisija nusprendė, kad šis tyrimas turėtų būti nutrauktas, nes jį atliekant nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, įrodančių, kad nutraukus tyrimą būtų pažeisti Bendrijos interesai. Suinteresuotosioms šalims buvo apie tai pranešta ir joms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Prieštaravimų negauta.

(7)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad antisubsidijų tyrimas dėl į Bendriją importuojamo Indijos kilmės dihidromircenolio turėtų būti nutrauktas nenustatant kompensacinių priemonių,

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/46

(1)

Pagal Statuto 30 straipsnio 1 dalį, eurą įsivedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai (NCB) suteikia užsienio atsargas Europos centriniam bankui (ECB), ir jis turi visišką teisę laikyti ir valdyti jam pervestas užsienio atsargas.

(2)

Pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį, ECB gali tam tikrą savo veiklą vykdyti per NCB ir prašyti NCB atlikti tam tikras jo operacijas. Atitinkamai, ECB laikosi nuostatos, kad NCB, kaip jo agentai, turėtų valdyti jam pervestas užsienio atsargas.

(3)

Pagal 2006 m. gruodžio 21 d. gaires ECB/2006/28 dėl nacionalinių centrinių bankų vykdomo Europos centrinio banko užsienio atsargų valdymo ir operacijų su tokiomis atsargomis teisinių dokumentų (1), kiekvienas dalyvaujančios valstybės narės NCB turi vykdyti operacijas su ECB užsienio atsargomis kaip ECB agentas naudodamas šiose gairėse nurodytus teisinius dokumentus.

(4)

„Europos jurisdikcijų“ apibrėžtis Gairėse ECB/2006/28 turėtų būti pakeista, siekiant atsižvelgti į būsimą valstybių narių įstojimą į EPS.

(5)

Siekiant į priimtinų priemonių sąrašą įtraukti naują priemonę, susijusią su palūkanų normų apsikeitimo sandoriais, kurie gali būti laikomi išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama ne biržoje, operacijomis, jeigu rizika, viršijus tam tikras ribas, yra užtikrinta, Gairės ECB/2006/28 turėtų būti iš dalies pakeistos numatant, kad palūkanų normų apsikeitimo sandoriai įforminami kaip išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama ne biržoje, operacijos.

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„Šiose gairėse:

2)

3 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Visos operacijos su ECB užsienio atsargomis vykdomos naudojant šiame straipsnyje nustatytus standartinius teisinius dokumentus. Tačiau eurą įsivedusios valstybės narės atžvilgiu Vykdomoji valdyba gali nuspręsti vietoj standartinės sutarties, numatytos šių gairių I priedo 1 dalies a punkte arba 2 dalies a punkte, naudoti standartinę sutartį, numatytą I priedo 1 dalies c punkte arba 2 dalies c punkte, jeigu nurodytos standartinės sutarties naudojimo toje valstybėje narėje teisinis įvertinimas ECB priimtina forma ir turiniu nėra galimas. Vykdomoji valdyba nedelsdama informuoja Valdančiąją tarybą apie kiekvieną pagal šią nuostatą priimtą sprendimą.

2.   Užstatu užtikrintos operacijos su ECB užsienio atsargomis, apimančios atpirkimo sutartis, atvirkštinio atpirkimo sutartis, pirkimo (atgalinio pardavimo) sutartis ir pardavimo (atgalinio pirkimo) sutartis, bei visos išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama ne biržoje, operacijos su ECB užsienio atsargomis įforminamos I priede išvardytomis standartinėmis sutartimis, pagal formas, kurias ECB kartais gali patvirtinti arba iš dalies pakeisti.“

3)

I priedo 2 dalis pakeičiama taip:

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/48

(1)

2007 m. balandžio 19 d. Taryba priėmė sprendimą 2007/238/BUSP (2) dėl Torben BRYLLE paskyrimo Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (ESSĮ) Sudane.

(2)

ESSĮ Sudane, inter alia, užtikrina Sąjungos indėlio į Afrikos Sąjungos misiją Sudano Darfūro regione (AMIS) koordinavimą ir nuoseklumą. Pagal Bendrųjų veiksmų 2005/557/BUSP 5 straipsnio 2 dalį, ESSĮ pavaldi ES koordinavimo grupė Adis Abeboje, kurią sudaro patarėjas politiniais klausimais, patarėjas kariniais klausimais ir patarėjas policijos klausimais, užtikrina kasdienį ryšių su visais atitinkamais ES dalyviais bei Administraciniu kontrolės ir valdymo centru koordinavimą, laikydamasi Afrikos Sąjungos Adis Abeboje pavaldumo tvarkos siekiant užtikrinti, kad ES parama AMIS būtų teikiama nuosekliai ir laiku.

(3)

Pagal Bendrųjų veiksmų 2005/557/BUSP 4 straipsnį Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą skirti ESSĮ patarėją kariniais klausimais remiantis Generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, grindžiamu ESSĮ rekomendacija.

(4)

Remdamasis ESSĮ rekomendacija, Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis pasiūlė skirti pulkininką Michel BILLARD nauju ESSĮ patarėju kariniais klausimais.

(5)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 6 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Europos Sąjungos sprendimus bei veiksmus,

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/49

(1)

2007 m birželio 12 d. Taryba nusprendė nuo 2006 m. liepos 1 d. atgaline data 1,5 % pakoreguoti Europolo pareigūnų algas ir tarnybines pajamas.

(2)

2007 m. liepos 18 d. valdyba nusprendė padidinti 1999 m. lapkričio 16 d. valdybos sprendimo (2) priedėlio 4 straipsnyje paminėtas sumas tuo pačiu procentiniu dydžiu nuo tos pačios dienos, kaip nustatyta 1 punkte paminėtame 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendime.

(3)

Pagal tą patį 2007 m. liepos 18 d. valdybos sprendimą tokiu būdu nustatytos vertės turi būti paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

1)

1999 m. lapkričio 16 d. Europolo valdybos sprendimo priedėlio 4 straipsnio pirmajame sakinyje paminėta vertė pakeičiama 113,68 EUR suma.

2)

1999 m. lapkričio 16 d. Europolo valdybos sprendimo priedėlio 4 straipsnyje pateiktoje lentelėje išvardytos vertės, išreikštos euro vienetais, pakeičiamos taip:

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/51

28.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 196/51