I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

14.7.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 824/2007

2007 m. liepos 10 d.

nustatantis Bendrijos autonomines tarifines kvotas tam tikriems žuvininkystės produktams ir numatantis tų kvotų valdymą 2007–2009 m. laikotarpiu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 26 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Kai kurių žuvininkystės produktų pasiūla Bendrijoje šiuo metu priklauso nuo importo iš trečiųjų šalių. Bendrija suinteresuota iš dalies arba visiškai sustabdyti muitų taikymą tiems produktams taikant atitinkamo dydžio Bendrijos tarifines kvotas. Siekiant netrukdyti šių produktų plėtros Bendrijoje perspektyvoms ir užtikrinti pakankamą pasiūlą vartotojų pramonės poreikiams patenkinti, reikėtų leisti naudoti minėtas kvotas taikant kintamus muitus, kurie nustatomi atsižvelgiant į produkto padėtį Bendrijos rinkoje.

(2)	Reikėtų užtikrinti, kad visi Bendrijos importuotojai vienodomis sąlygomis ir nuolat galėtų naudotis tomis kvotomis, o kvotoms nustatytos muito normos turėtų būti taikomos visam atitinkamų produktų importui į visas valstybes nares, kol kvotos bus išnaudotos.

(3)

Siekiant užtikrinti bendro kvotų valdymo efektyvumą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudotis reikiamais kvotos kiekiais, atitinkančiais jų faktinį importą. Taikant šį valdymo būdą būtinas glaudus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas, todėl pirmiausia reikėtų, kad Komisija galėtų stebėti kvotų išnaudojimo tempą, ir apie jį informuotų valstybes nares.

(4)

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (1), numatoma tarifinių kvotų valdymo sistema, kuri pagrįsta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų priėmimo datų chronologine tvarka. Šiuo reglamentu nustatomas tarifines kvotas Komisija ir valstybės narės turėtų valdyti pagal tą sistemą.

(5)

2004 m. vasario 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 379/2004, atidarantis tam tikrų žuvininkystės produktų autonomines Bendrijos tarifines kvotas ir numatantis jų tvarkymą (2), nustojo galioti 2006 m. gruodžio 31 d. Laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki šio reglamento įsigaliojimo dienos nebuvo nustatyta jokių autonominių tarifinių kvotų. Be to, kad būtų galima pasinaudoti palankiu tarifų režimu, visoms šiuo reglamentu nustatomoms kvotoms yra taikomos galutinio naudojimo sąlygos, todėl šio reglamento negalima įgyvendinti atgaline tvarka. Taigi siekiant užtikrinti tam tikrą ankstesnės kvotų sistemos tęstinumą reikėtų numatyti naują režimą, pagal kurį žuvininkystės produktams, išleistiems į laisvą apyvartą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, būtų galima taikyti sumažintą importo muitą. Taikant šį naują režimą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į galutinio naudojimo sąlygas ir turimus konkrečių kvotų kiekius.

(6)	Atsižvelgiant į klausimo skubumą, būtina nustatyti išimtį dėl šešių savaičių termino, numatyto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių pridėto Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje I dalies 3 punkte,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Priede išvardytų produktų importo muitų taikymas laikinai sustabdomas, laikantis jame nurodytų tarifinių kvotų, muito normų konkretiems laikotarpiams ir kiekių.

2. 1 dalyje minimos kvotos priede išvardytų produktų importui taikomos tik tuo atveju, jei deklaruota muitinė vertė yra bent jau lygi referencinei kainai, kuri yra nustatyta arba bus nustatyta pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (3) 29 straipsnį.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodytas tarifines kvotas valdo Komisija, vadovaudamasi Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308a, 308b ir 308c straipsniais.

3 straipsnis

Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento.

4 straipsnis

1. Žuvininkystės produktų, išleistų į laisvą apyvartą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 17 d. ir priklausančių produktams, kuriems taikoma kuri nors iš priede išvardytų tarifinių kvotų, muito normos deklarantui paprašius gali būti sumažintos, kaip nurodyta priede.

2. Prašymas ne vėliau kaip 2007 m. rugpjūčio 14 d. pateikiamas už atitinkamo produkto išleidimą į laisvą apyvartą atsakingai muitinei, nurodant atitinkamą kvotą. Prie prašymo pridedami visi reikalingi dokumentai, įrodantys, kad importuojamiems produktams taikoma atitinkama kvota, ir kad jis buvo arba bus naudojamas pagal galutinio naudojimo sąlygas, nustatytas tai tarifinei kvotai priede.

3. Šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, jei tinkamai pagrįsto prašymo priėmimo dieną atitinkamos tarifinės kvotos dar yra likę pakankamai. Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308a, 308b ir 308c straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2007 m. liepos 10 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F. TEIXEIRA DOS SANTOS

(1) OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (OL L 62, 2007 3 1, p. 6).

(2) OL L 64, 2004 3 2, p. 7. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1723/2006 (OL L 324, 2006 11 23, p. 1).

(3) OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1759/2006 (OL L 335, 2006 12 1, p. 3).

PRIEDAS

Eilės Nr.	KN kodas	TARIC kodas	Aprašymas	Metinis kvotos kiekis (tonomis)	Muitas	Kvotos laikotarpis
09.2759	ex 0302 50 10	20	Menkės (Gadus morhua, Gadus ogac, Gadus macrocephalus), išskyrus kepenis, ikrus (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pienius, šviežios, atšaldytos arba sušaldytos, skirtos perdirbti (1) (2)	80 000	0 %	2007 1 1–2009 12 31
	ex 0302 50 90	10
	ex 0303 52 10	10
	ex 0303 52 30	10
	ex 0303 52 90	10
09.2765	ex 0305 62 00	20 25 29	Menkės (Gadus morhua, Gadus ogac, Gadus macrocephalus) ir Boreogadus saida rūšies žuvys, sūdytos arba užpiltos sūrymu, išskyrus vytintas arba rūkytas, skirtos perdirbti (1) (2)	10 000	0 %	2007 1 1–2009 12 31
	ex 0305 69 10	10
09.2761	ex 0304 29 91	10	Melsvosios makruros (Macruronus spp.), sušaldyta filė ir kita mėsa, skirti perdirbti (1) (2)	20 000	0 %	2007 1 1–2009 12 31
	ex 0304 29 99	41 81
	ex 0304 99 99	60 81
09.2760	ex 0303 78 11	10	Jūrinės lydekos (Merluccius spp., išskyrus Merluccius merluccius, Urophycis spp.) ir juodoji kongrija (Genypterus blacodes), sušaldytos, skirtos perdirbti (1) (2)	15 000	0 %	2007 1 1–2009 12 31
	ex 0303 78 12	10
	ex 0303 78 13	10
	ex 0303 78 19	11 81
	ex 0303 78 90	10
	ex 0303 79 93	10
09.2766	ex 0304 29 99	71	Pietinis žydrasis merlangas (Micromesistius australis), sušaldyta filė ir kita mėsa, skirti perdirbti (1) (2)	2 000	0 %	2007 1 1–2009 12 31
	ex 0304 99 99	91
09.2770	ex 0305 63 00	10	Argentininis ančiuvis (Engraulis anchoita), sūdyti arba užpilti sūrimu, išskyrus vytintus ir rūkytus, skirti perdirbti (1) (2)	10 000	0 %	2007 1 1–2009 12 31
09.2788	ex 0302 40 00	10	Silkės (Clupea harengus, Clupea pallasii), kurių vienos dalies arba filė puselės (juostelės) svoris didesnis nei 100 g arba vienos dalies svoris didesnis nei 80 g, išskyrus ikrus (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pienius, skirtos perdirbti (1) (2)	20 000	0 %	2007 10 1–2007 12 31
	ex 0303 51 00	10				2008 10 1–2008 12 31
	ex 0304 19 97	10				2009 10 1–2009 12 31
	ex 0304 99 23	10
09.2792	ex 1604 12 99	10	Silkės, pagardintos prieskoniais ir (arba) marinuotos acte, užpiltos sūrymu, laikomos statinėse, kurių grynasis svoris ne mažesnis kaip 70 kg gryno svorio be skysčio, skirtos perdirbti (1) (2)	10 000	6 %	2007 1 1–2009 12 31
09.2790	ex 1604 14 16	20	Tunų ir dryžuotųjų tunų nugarinė, skirta perdirbti (1) (2)	8 000	6 %	2007 1 1–2007 12 31
		30		9 000	6 %	2008 1 1–2008 12 31
		95		10 000	6 %	2009 1 1–2009 12 31
09.2762	ex 0306 11 10	10	Langustai ir kiti jūriniai vėžiai (Palinurus spp., Panulirus spp., Jasus spp.), sušaldyti, skirti perdirbti (1) (2) (3)	1 500	6 %	2007 1 1–2009 12 31
	ex 0306 11 90	10
09.2794	ex 1605 20 10	50	Pandalus borealis rūšies krevetės, išvirtos ir nuluptos, skirtos perdirbti (1) (2) (4)	20 000	6 %	2007 1 1–2009 12 31
	ex 1605 20 99	45
09.2785	ex 0307 49 59	10	Kalmarų vamzdeliai (Ommastrephes spp. – išskyrus Ommastrephes sagittatus, – Nototodarus spp., Sepioteuthis spp.) ir Illex spp., sušaldyti, su odelėmis ir pelekais, skirti perdirbti (1) (2)	45 000	0 %	2007 1 1–2009 12 31
	ex 0307 99 11	10
09.2786	ex 0307 49 59	20	Kalmarai (Ommastrephes spp. – išskyrus Ommastrephes sagittatus, – Nototodarus spp., Sepioteuthis spp.) ir Illex spp., sušaldyti visi arba tik čiuptuvai ir pelekai, skirti perdirbti (1) (2)	1 500	0 %	2007 1 1–2009 12 31
	ex 0307 99 11	20
09.2772	ex 0304 99 10	10	Surimiai, sušaldyti, skirti perdirbti (1) (2)	55 000	0 %	2007 1 1–2009 12 31
09.2774	ex 0304 29 58	10	Čilinė jūrinė lydeka (Merluccius productus), sušaldytos filė, skirtos perdirbti (1) (2)	15 000	4 %	2007 1 1–2009 12 31
09.2776	ex 0304 29 21	10	Menkės (Gadus morhua, Gadus macrocephalus), sušaldytos filė ir kita mėsa, skirtos perdirbti (1) (2)	20 000	0 %	2007 1 1–2009 12 31
	ex 0304 29 29	20
	ex 0304 99 31	10
	ex 0304 99 33	10
09.2778	ex 0304 29 99	65	Plekšnės (Limanda aspera, Lepidopsetta bilineata, Pleuronectes quadrituberculatus), sušaldytos filė ir kita mėsa, skirtos perdirbti (1) (2)	5 000	0 %	2007 1 1–2009 12 31
	ex 0304 99 99	65

(1) Įvežant šiai subpozicijai priskiriamus produktus taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Bendrijos nuostatose (žr. Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 291–300 straipsnius).

(2) Ši kvota taikoma produktams, kuriems ketinama taikyti bet kurią operaciją, išskyrus tuos atvejus, kai numatyta tik viena arba kelios iš šių operacijų:

—	valymas, skrodimas, uodegų pjaustymas, galvų pjaustymas,

—	pjaustymas (išskyrus pjaustymą kubeliais, filė gamybą, filė puselių (juostelių) gamybą arba šaldytų blokų pjaustymą arba šaldytų sluoksniuotų filė blokų skaldymą),

—	mėginių ėmimas, rūšiavimas,

—	ženklinimas,

—	pakavimas,

—	atšaldymas,

—	sušaldymas,

—	stiprus sušaldymas,

—	atšildymas, atskyrimas.

Kvota netaikoma produktams, kuriems numatytas papildomas apdorojimas (arba operacijos), atitinkantis (-ios) kvotos taikymo sąlygas, jei toks apdorojimas (arba operacijos) vykdomas (-os) mažmeninės prekybos arba viešojo maitinimo lygiu. Muitų sumažinimas taikomas tik žuvims, skirtoms žmonių vartojimui.

(3) KN kodais 0306111010 ir 0306119010 žymimiems produktams kvota bus taikoma, jei jie perdirbami taikant vieną iš šių operacijų arba abi:

—	sušaldytų vėžių padalijimas į dalis,

—	sušaldytų vėžių terminis apdorojimas siekiant pašalinti nereikalingas vidaus dalis.

(4) KN kodais 1605201050 ir 1605209945 žymimiems produktams kvota bus taikoma, jei jie perdirbami taikant šią operaciją:

—

krevečių perdirbimas naudojant pakavimo dujas, kaip apibrėžta 1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius (OL L 61, 1995 3 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/52/EB (OL L 204, 2006 7 26, p. 10)).

KOMISIJOS IR TARYBOS PAREIŠKIMAS

Komisija ir Taryba dar kartą pareiškia, kad glazūravimas turi būti siejamas su produkto sušaldymu ir todėl negali būti laikomas perdirbimo operacija, suteikiančia teisę į kvotas, kaip apibrėžta b išnašoje.

14.7.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/17

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2007/36/EB

2007 m. liepos 11 d.

dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 44 ir 95 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

2003 m. gegužės 21 d. komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu „Bendrovių teisės modernizavimas ir bendrovių valdymo tobulinimas Europos Sąjungoje – veiksmų planas judėti toliau“ Komisija nurodė, kad reikėtų imtis naujų specialiai pritaikytų iniciatyvų stiprinant akcininkų teises bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir kad reikėtų skubiai spręsti problemas, susijusias su balsavimu peržengiant vienos valstybės ribas.

(2)

2004 m. balandžio 21 d. rezoliucijoje (3) Europos Parlamentas pareiškė, kad palaiko Komisijos ketinimą stiprinti akcininkų teises, visų pirma praplečiant skaidrumo taisykles, balsavimo pagal įgaliojimą teises, galimybę dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir užtikrinant galimybę pasinaudoti balsavimo peržengiant vienos valstybės ribas teisėmis.

(3)

Akcininkai, kurių turimos akcijos suteikia jiems balsavimo teises, turėtų galėti pasinaudoti šiomis teisėmis, atsižvelgiant į tai, kad jos atsispindi kainoje, kurią reikia sumokėti įsigyjant akcijų. Be to, veiksminga akcininkų kontrolė – būtina patikimo bendrovių valdymo sąlyga, todėl šią kontrolę reikėtų palengvinti ir skatinti. Todėl būtina patvirtinti priemones, suderinančias valstybių narių teisės aktus šioje srityje. Reikėtų pašalinti kliūtis, kurios trukdo akcininkams balsuoti, pavyzdžiui, pasinaudojimo balsavimo teisėmis susiejimą su akcijų blokavimu tam tikrą laikotarpį iki visuotinio susirinkimo. Tačiau šia direktyva nedaromas poveikis galiojantiems Bendrijos teisės aktams dėl kolektyvinio investavimo subjektų išleistų investicinių vienetų arba dėl investicinių vienetų, kuriuos įsigijo arba kuriais disponuoja tokie subjektai.

(4)

Šiam tikslui pasiekti galiojančių Bendrijos teisės aktų nepakanka. 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (4) susitelkiama į informaciją, kurią emitentai privalo atskleisti rinkai, todėl nereglamentuojamas pats akcininkų balsavimo procesas. Be to, 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (5), emitentams nustatoma pareiga užtikrinti galimybę susipažinti su tam tikra informacija ir dokumentais, susijusiais su visuotiniais susirinkimais, tačiau su tokia informacija ir dokumentais turi būti galimybė susipažinti emitento buveinės valstybėje narėje. Todėl, siekiant apsaugoti investuotojus ir skatinti sklandų bei veiksmingą naudojimąsi akcininkų teisėmis, kurias suteikia akcijos su balsavimo teise, reikėtų nustatyti tam tikrus būtiniausius reikalavimus. Kitų nei balsavimo teisių atžvilgiu valstybės narės gali šiuos būtiniausius reikalavimus taip pat taikyti akcijoms be balsavimo teisės ta apimtimi, kuria šie reikalavimai tokioms akcijoms dar nėra taikomi.

(5)

Didelė bendrovių, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, akcijų dalis priklauso akcininkams, nereziduojantiems valstybėje narėje, kurioje yra bendrovės registruota buveinė. Nereziduojantys akcininkai turėtų turėti galimybę pasinaudoti savo teisėmis, susijusiomis su visuotiniu susirinkimu, taip pat lengvai, kaip ir akcininkai, reziduojantys valstybėje narėje, kurioje yra bendrovės registruota buveinė. Norint tai įgyvendinti, reikia pašalinti esamas kliūtis, trukdančias nereziduojantiems akcininkams gauti su visuotiniu susirinkimu susijusią informaciją ir pasinaudoti balsavimo teisėmis fiziškai nedalyvaujant visuotiniame susirinkime. Šių kliūčių pašalinimas taip pat būtų naudingas reziduojantiems akcininkams, kurie nedalyvauja arba negali dalyvauti visuotiniame susirinkime.

(6)

Akcininkai, neatsižvelgiant į jų rezidavimo vietą, turėtų turėti galimybę balsuoti visuotiniame susirinkime arba iki jo turėdami visą informaciją. Visi akcininkai turėtų turėti pakankamai laiko apsvarstyti dokumentus, kuriuos ketinama teikti visuotiniam susirinkimui, ir nuspręsti, kaip jie balsuos savo akcijomis. Todėl apie visuotinį susirinkimą turėtų būti pranešta laiku ir akcininkams turėtų būti pateikta išsami informacija, kurią ketinama teikti visuotiniam susirinkimui. Turėtų būti naudojamos šiuolaikinių technologijų siūlomos galimybės greitai pasiekti informaciją. Šioje direktyvoje daroma prielaida, kad visos bendrovės, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jau turi interneto svetainę.

(7)

Iš esmės akcininkams turėtų būti suteikta galimybė įtraukti klausimus į visuotinio susirinkimo darbotvarkę ir teikti sprendimų dėl darbotvarkės klausimų projektus. Nepažeidžiant skirtingų terminų ir tvarkų, kurie šiuo metu taikomi visoje Bendrijoje, šiomis teisėmis turėtų būti naudojamasi laikantis dviejų pagrindinių taisyklių, t. y. bet kokia riba, reikalaujama siekiant naudotis šiomis teisėmis, neturėtų viršyti 5 % bendrovės akcinio kapitalo, ir visi akcininkai visais atvejais galutinį darbotvarkės variantą gautų prieš pakankamai laiko, kad galėtų pasiruošti diskusijai ir balsavimui dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo.

(8)	Iš esmės kiekvienam akcininkui turėtų būti suteikta galimybė pateikti su visuotinio susirinkimo darbotvarke susijusių klausimų ir gauti atsakymus į juos, o valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nustatyti taisykles, kaip ir kada klausimai pateikiami ir į juos atsakoma.

(9)

Siūlydamos savo akcininkams dalyvauti visuotiniame susirinkime naudojantis bet kuriomis elektroninėmis priemonėmis bendrovės neturėtų susidurti su teisinėmis kliūtimis. Neturėtų būti taikomi apribojimai balsuoti visuotiniame susirinkime asmeniškai nedalyvaujant – tiek balsuojant raštu, tiek naudojantis elektroninėmis priemonėmis – išskyrus atvejus, kai būtina patikrinti tapatybę ir elektroninio ryšio saugumą. Tačiau tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms priimti taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad balsavimo rezultatai visomis aplinkybėmis atspindėtų akcininkų valią, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama išspręsti tuos atvejus, kai po akcininkų balsavimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis iškyla ar atskleidžiamos naujos aplinkybės.

(10)

Geram bendrovių valdymui reikalingas sklandus ir veiksmingas balsavimo pagal įgaliojimą procesas. Todėl turėtų būti pašalinti esami apribojimai ir suvaržymai, apsunkinantys balsavimą pagal įgaliojimą ir padidinantys jo išlaidas. Tačiau geram bendrovių valdymui taip pat reikalingos atitinkamos apsaugos priemonės, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo balsavimu pagal įgaliojimą. Todėl įgaliotinis privalėtų laikytis visų nurodymų, kuriuos galėjo gauti iš akcininko, o valstybės narės turėtų turėti galimybę įvesti atitinkamas priemones, užtikrinančias, kad įgaliotinis negalėtų veikti kitais nei tik akcininko interesais, neatsižvelgiant į priežastį, dėl kurios kilo interesų konfliktas. Kovos su galimu piktnaudžiavimu priemonės visų pirma gali būti tvarka, kurią valstybės narės gali patvirtinti siekdamos reglamentuoti asmenų, aktyviai dalyvaujančių renkant įgaliojimus ar surinkusių daugiau nei tam tikrą reikšmingą įgaliojimų skaičių, veiklą, visų pirma siekiant užtikrinti reikiamą patikimumą ir skaidrumą. Akcininkai pagal šią direktyvą turi nevaržomą teisę skirti tokius asmenis įgaliotiniais jų vardu dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose susirinkimuose. Tačiau ši direktyva nedaro įtakos jokioms taisyklėms ar sankcijoms, kurias valstybės narės tokiems asmenims gali taikyti tuomet, kai balsai buvo atiduoti nesąžiningai pasinaudojant surinktais įgaliojimais. Be to, šia direktyva bendrovėms nenustatoma jokia pareiga tikrinti, ar įgaliotiniai balsuoja laikydamiesi juos paskyrusių akcininkų balsavimo nurodymų.

(11)

Dalyvaujant finansų tarpininkams balsavimo pagal nurodymus veiksmingumas daugiausia priklauso nuo tarpininkų grandinės efektyvumo, atsižvelgiant į tai, kad investuotojai dažnai negali pasinaudoti jų akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, jei nebendradarbiauja kiekvienas grandinės tarpininkas, kuris gali ir neturėti su akcijomis susijusių ekonominių interesų. Tam, kad investuotojas galėtų pasinaudoti balsavimo teisėmis tais atvejais, kai peržengiamos vienos valstybės ribos, svarbu, kad naudojimąsi balsavimo teisėmis palengvintų tarpininkai. Komisija turėtų toliau spręsti šį klausimą rekomendacijoje, kuria siekiama užtikrinti galimybes investuotojams pasinaudoti veiksmingomis balsavimo paslaugomis ir užtikrinti, kad balsavimo teisėmis būtų naudojamasi laikantis šių investuotojų duotų nurodymų.

(12)	Nors laikas, kada administravimo, valdymo arba priežiūros organui bei visuomenei atskleidžiama informacija apie iki visuotinio susirinkimo įvykusį balsavimą naudojantis elektroninėmis priemonėmis arba raštu, yra svarbus bendrovių valdymo klausimas, jį gali nustatyti valstybės narės.

(13)	Balsavimo rezultatai turėtų būti nustatomi tokiais būdais, kurie atspindėtų akcininkų valią balsuojant, ir pasibaigus visuotiniam susirinkimui turėtų būti užtikrintas jų skaidrus paskelbimas bent jau bendrovės interneto svetainėje.

(14)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sudaryti galimybes akcininkams veiksmingai naudotis savo teisėmis visoje Bendrijoje, valstybės narės pagal galiojančius Bendrijos teisės aktus negali deramai pasiekti ir kadangi dėl priemonių masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(15)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (6) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesais parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikimą, ir viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šia direktyva nustatomi reikalavimai dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis, kurias akcijos su balsavimo teise suteikia bendrovių, kurių registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijos įtrauktos į prekybą valstybėje narėje esančioje arba veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, visuotiniuose susirinkimuose.

2. Kompetenciją reguliuoti klausimus, kuriems taikoma ši direktyva, turi ta valstybė narė, kurioje yra bendrovės registruota buveinė, o nuorodos į „taikytiną teisę“ yra nuorodos į tos valstybės narės teisę.

3. Valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos šioms bendrovių rūšims:

a)	kolektyvinio investavimo subjektams, kaip apibrėžta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (7) 1 straipsnio 2 dalyje;

subjektams, kurių vienintelis tikslas – kolektyvinis kapitalo, surenkamo iš visuomenės, investavimas, veikiantiems rizikos skaidymo principu ir nesiekiantiems jų valdomų investicijų pagrindu įgyti emitento teisinę arba valdymo kontrolę, su sąlyga, kad tie kolektyvinio investavimo subjektai yra licencijuoti, juos prižiūri kompetentingos institucijos ir turi depozitoriumą, atliekantį funkcijas, lygiavertes funkcijoms pagal Direktyvą 85/611/EEB;

c)	kooperatinėms bendrovėms.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje naudojami tokie sąvokų apibrėžimai:

a)	reguliuojama rinka – rinka, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (8) 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

b)	akcininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagal taikytiną teisę pripažintas akcininku;

c)	įgaliojimas – akcininko suteikiama teisė fiziniam arba juridiniam asmeniui akcininko vardu naudotis kai kuriomis arba visomis to akcininko teisėmis visuotiniame susirinkime.

3 straipsnis

Papildomos nacionalinės priemonės

Ši direktyva netrukdo valstybėms narėms nustatyti daugiau pareigų bendrovėms ar imtis kitų papildomų priemonių siekiant sudaryti akcininkams palankias sąlygas naudotis šioje direktyvoje nurodytomis teisėmis.

II SKYRIUS

VISUOTINIAI AKCININKŲ SUSIRINKIMAI

4 straipsnis

Lygios akcininkų galimybės

Visiems akcininkams, užimantiems vienodą padėtį dalyvavimo visuotiniame susirinkime ir naudojimosi balsavimo teisėmis prasme, bendrovė užtikrina lygias galimybes.

5 straipsnis

Informacija, pateikiama prieš visuotinį susirinkimą

1. Nepažeisdamos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (9) 9 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 4 dalies, valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip dvidešimt pirmą dieną iki susirinkimo dienos bendrovė vienu iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų išplatintų pranešimą apie visuotinio susirinkimo sušaukimą.

Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai bendrovė akcininkams siūlo galimybę balsuoti elektroninėmis priemonėmis, prieinamomis visiems akcininkams, visuotinis susirinkimas gali nuspręsti, kad bendrovė vienu iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų ne vėliau kaip keturioliktą dieną iki susirinkimo dienos turi išplatinti pranešimą apie visuotinio susirinkimo, kuris nėra metinis visuotinis susirinkimas, sušaukimą. Šis sprendimas turi būti priimamas ne mažesne kaip dviejų trečdalių balsų, kuriuos suteikia atstovaujamos akcijos arba atstovaujamas pasirašytasis kapitalas, dauguma ir jis galioja ne ilgiau kaip iki kito metinio visuotinio susirinkimo.

Valstybės narės neprivalo taikyti pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų trumpiausių laikotarpių platindamos pranešimą apie antrą arba vėlesnį visuotinio susirinkimo sušaukimą, kuris šaukiamas todėl, kad pagal pirmą pranešimą sušauktame susirinkime nebuvo kvorumo ir jeigu šaukiant pirmą visuotinį susirinkimą buvo laikomasi šio straipsnio ir į darbotvarkę neįtraukiamas naujas klausimas, o tarp galutinio pranešimo apie susirinkimo sušaukimą ir visuotinio susirinkimo dienos yra mažiausiai dešimt dienų.

2. Nepažeidžiant papildomų kompetentingos valstybės narės, apibrėžtos 1 straipsnio 2 dalyje, nustatytų reikalavimų dėl pranešimo ar paskelbimo, turi būti reikalaujama, kad bendrovė išplatintų pranešimą apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą susirinkimo sušaukimą tokiu būdu, kuris užtikrintų galimybę nediskriminuojančiomis sąlygomis greitai su juo susipažinti. Valstybė narė turi reikalauti, kad bendrovė naudotųsi tokiomis žiniasklaidos priemonėmis, kurios būtų pagrįstai patikimos norint visoje Bendrijoje veiksmingai išplatinti informaciją visuomenei. Valstybė narė negali įpareigoti bendrovės naudotis tik tomis žiniasklaidos priemonėmis, kurių operatoriai yra įsisteigę jos teritorijoje.

Valstybė narė neprivalo pirmos pastraipos taikyti bendrovėms, kurios gali savo akcininkų vardus ir pavardes bei adresus identifikuoti iš turimo akcininkų registro, jei bendrovė yra įpareigota pranešimą apie susirinkimo sušaukimą siųsti kiekvienam jos registruotam akcininkui.

Bet kuriuo atveju bendrovė negali nustatyti jokio specialaus mokesčio už pranešimo apie susirinkimo sušaukimą išplatinimą nustatytu būdu.

3. 1 dalyje nurodytame pranešime apie susirinkimo sušaukimą turi būti bent jau:

a)	tiksliai nurodyta, kada ir kur vyks visuotinis susirinkimas, ir siūloma susirinkimo darbotvarkė;

pateiktas aiškus ir tikslus procedūrų, kurių privalo laikytis akcininkai, kad galėtų dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime, apibūdinimas. Tai apima informaciją apie:

teises, kuriomis akcininkai gali naudotis pagal 6 straipsnį, ta apimtimi, kuria šiomis teisėmis galima naudotis po pranešimo apie susirinkimo sušaukimą išplatinimo, ir pagal 9 straipsnį, bei galutinius terminus, iki kurių šiomis teisėmis galima naudotis; pranešime apie susirinkimo sušaukimą galima nurodyti tik galutinius terminus, iki kurių galima naudotis šiomis teisėmis, jei jame nurodoma, kad bendrovės interneto svetainėje apie šias teises pateikiama išsamesnė informacija;

ii)	balsavimo pagal įgaliojimą tvarką, visų pirma formas, kurios turi būti naudojamos balsuojant pagal įgaliojimą, ir priemones, kuriomis bendrovė yra pasirengusi gauti elektroninius pranešimus apie įgaliotinių paskyrimus; ir

iii)	kai taikoma, balsavimo raštu arba naudojantis elektroninėmis priemonėmis tvarką;

c)	kai taikoma, nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje apibrėžta apskaitos diena ir paaiškinta, kad dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkais tą dieną;

d)	nurodyta, kur ir kaip galima gauti 4 dalies c ir d punktuose nurodytus išsamius, nesutrumpintus dokumentų ir sprendimų projektų tekstus;

e)	nurodytas interneto svetainės, kurioje bus pateikta 4 dalyje nurodyta informacija, adresas.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nepertraukiamą laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip dvidešimt pirmą dieną iki visuotinio susirinkimo dienos ir įskaitant susirinkimo dieną, bendrovė savo akcininkams interneto svetainėje pateiktų bent šią informaciją:

a)	1 dalyje nurodytą pranešimą apie susirinkimo sušaukimą;

b)	bendrą akcijų ir balsavimo teisių skaičių susirinkimo sušaukimo dieną (įskaitant bendrą akcijų skaičių atskirai pagal klases, jei bendrovės kapitalas yra padalytas į dvi ar daugiau akcijų klases);

c)	dokumentus, kurie turi būti pateikti visuotiniam susirinkimui;

sprendimo projektą arba, kai nesiūloma priimti sprendimo, kompetentingo bendrovės organo, kuris paskirtas pagal taikytiną teisę, komentarą dėl kiekvieno pasiūlytos visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimo; be to, akcininkų pateikti sprendimų projektai įdedami į interneto svetainę kiek įmanoma skubiau po jų gavimo;

e)	kai taikoma, formas, kurios turi būti naudojamos balsuojant pagal įgaliojimą ir balsuojant raštu, išskyrus atvejus, kai šios formos siunčiamos tiesiogiai kiekvienam akcininkui.

Kai e punkte nurodytos formos dėl techninių priežasčių negali būti pateikiamos internete, bendrovė savo interneto svetainėje nurodo, kaip šias formas galima gauti popierine forma. Šiuo atveju turi būti reikalaujama, kad bendrovė šias formas išsiųstų kiekvienam to paprašiusiam akcininkui pasinaudodama pašto paslaugomis ir nemokamai.

Kai pagal Direktyvos 2004/25/EB 9 straipsnio 4 dalį arba 11 straipsnio 4 dalį arba pagal šio straipsnio 1 dalies antrą pastraipą pranešimas apie visuotinio susirinkimo sušaukimą išplatinamas vėliau nei dvidešimt pirmą dieną iki susirinkimo, šioje dalyje nurodytas laikotarpis atitinkamai sutrumpinamas.

6 straipsnis

Teisė įtraukti klausimus į visuotinio susirinkimo darbotvarkę ir teikti sprendimų projektus

1. Valstybės narės užtikrina, kad veikdami individualiai ar kolektyviai akcininkai:

a)	turėtų teisę įtraukti klausimus į visuotinio susirinkimo darbotvarkę, jei su kiekvienu tokiu klausimu yra pateikiamas paaiškinimas arba sprendimo, kuris turi būti priimtas visuotiniame susirinkime, projektas; ir

b)	turėtų teisę teikti sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į visuotinio susirinkimo darbotvarkę.

Valstybės narės gali nustatyti, kad a punkte nurodyta teise būtų galima naudotis tik dėl metinio visuotinio susirinkimo, su sąlyga, kad veikdami individualiai ar kolektyviai akcininkai turi teisę sušaukti arba reikalauti, kad bendrovė sušauktų visuotinį susirinkimą, kuris nebūtų metinis visuotinis susirinkimas ir į kurio darbotvarkę būtų įtraukti visi šių akcininkų pasiūlyti klausimai.

Valstybės narės gali nustatyti, kad šiomis teisėmis būtų naudojamasi raštu (pasinaudojant pašto paslaugomis arba elektroninėmis priemonėmis).

2. Jeigu bet kuriai iš 1 dalyje nurodytų teisių taikoma sąlyga, kad atitinkamas akcininkas arba akcininkai turėtų minimalų akcijų paketą bendrovėje, toks minimalus akcijų paketas neturi viršyti 5 % akcinio kapitalo.

3. Kiekviena valstybė narė nustato vieningą galutinį terminą nurodydama tam tikrą dienų skaičių iki visuotinio susirinkimo arba pranešimo apie susirinkimo sušaukimą, iki kurio akcininkai gali naudotis 1 dalies a punkte nurodyta teise. Tokiu pat būdu kiekviena valstybė narė gali nustatyti galutinį terminą, skirtą naudotis 1 dalies b punkte nurodyta teise.

4. Jei dėl naudojimosi 1 dalies a punkte nurodyta teise reikia keisti jau praneštą akcininkams visuotinio susirinkimo darbotvarkę, valstybės narės užtikrina, kad bendrovė pateiktų patikslintą darbotvarkę tokiu pat būdu kaip ir ankstesniąją darbotvarkę iki taikomos apskaitos dienos, apibrėžtos 7 straipsnio 2 dalyje, arba, jei apskaitos diena netaikoma, likus pakankamai laiko iki visuotinio susirinkimo dienos, kad kiti akcininkai galėtų paskirti įgaliotinį arba, kai taikoma, balsuoti raštu.

7 straipsnis

Dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame susirinkime reikalavimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad:

a)	akcininko teisėms dalyvauti visuotiniame susirinkime ir naudotis jo akcijų suteikiama balsavimo teise nebūtų taikomas reikalavimas iki visuotinio susirinkimo savo akcijas patikėti ar perleisti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui ar registruoti tokio kito asmens vardu; ir

b)	akcininko teisėms parduoti ar kitokiu būdu perleisti savo akcijas per laikotarpį nuo 2 dalyje apibrėžtos apskaitos dienos iki visuotinio susirinkimo, kurio atžvilgiu tokia diena nustatyta, nebūtų taikomas joks apribojimas, kuris joms netaikomas kitais atvejais.

2. Valstybės narės nustato, kad akcininko teisės dalyvauti visuotiniame susirinkime ir balsuoti savo akcijomis būtų nustatomos atsižvelgiant į to akcininko turimas akcijas nustatytą dieną iki visuotinio susirinkimo („apskaitos diena“).

Valstybės narės neprivalo taikyti pirmos pastraipos bendrovėms, kurios visuotinio susirinkimo dieną gali savo akcininkų vardus ir pavardes bei adresus identifikuoti iš turimo akcininkų registro.

3. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visoms bendrovėms būtų taikoma viena apskaitos diena. Tačiau valstybė narė gali nustatyti vieną apskaitos dieną bendrovėms, kurios išleido pareikštines akcijas, ir kitą apskaitos dieną bendrovėms, kurios išleido vardines akcijas, su sąlyga, kad kiekvienai bendrovei, išleidusiai abiejų rūšių akcijų, taikoma viena apskaitos diena. Apskaitos diena neturi būti ankstesnė kaip trisdešimt dienų iki atitinkamo visuotinio susirinkimo dienos. Įgyvendindama šią nuostatą ir 5 straipsnio 1 dalį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nuo vėliausios leistinos visuotinio susirinkimo sušaukimo dienos iki apskaitos dienos praeitų mažiausiai aštuonios dienos. Skaičiuojant tą dienų skaičių šios dvi dienos neįskaitomos. Tačiau 5 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytais atvejais valstybė narė gali reikalauti, kad nuo vėliausios leistinos antro arba vėlesnio pranešimo apie visuotinio susirinkimo sušaukimą iki apskaitos dienos praeitų mažiausiai šešios dienos. Skaičiuojant tą dienų skaičių šios dvi dienos neįskaitomos.

4. Akcininko statusui patvirtinti gali būti keliami tik tokie reikalavimai, kurie yra būtini akcininkų tapatybės nustatymui užtikrinti, ir tik ta apimtimi, kiek jie yra proporcingi šiam tikslui.

8 straipsnis

Dalyvavimas visuotiniame susirinkime naudojantis elektroninėmis priemonėmis

1. Valstybės narės turi leisti bendrovėms siūlyti savo akcininkams bet kurį dalyvavimo visuotiniame susirinkime būdą naudojantis elektroninėmis priemonėmis, visų pirma bet kurį ar visus iš šių dalyvavimo būdų:

a)	tiesioginė visuotinio susirinkimo transliacija;

b)	tiesioginis dvipusis ryšys, kurio metu akcininkai gali kreiptis į visuotinį susirinkimą per atstumą;

c)	balsavimo prieš arba per visuotinį susirinkimą mechanizmas, kai nereikia paskirti įgaliotinio, kuris fiziškai dalyvautų susirinkime.

2. Elektroninių priemonių naudojimui, kad akcininkai galėtų dalyvauti visuotiniame susirinkime, gali būti taikomi tik tokie reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti akcininkų tapatybės nustatymą bei elektroninio ryšio saugumą, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi norint pasiekti šiuos tikslus.

Tai nepažeidžia teisės normų, kurias valstybės narės yra priėmusios ar gali priimti, dėl sprendimų priėmimo proceso bendrovėje įdiegiant arba įgyvendinant bet kuriuos dalyvavimo naudojantis elektroninėmis priemonėmis būdus.

9 straipsnis

Teisė pateikti klausimus

1. Kiekvienas akcininkas turi teisę pateikti klausimų, susijusių su visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais. Bendrovė turi atsakyti į akcininkų jai pateiktus klausimus.

2. Teisė pateikti klausimus ir pareiga atsakyti sąlygojamos priemonių, kurių gali imtis valstybės narės arba kurių imtis jos leidžia bendrovėms siekiant užtikrinti akcininkų tapatybės nustatymą, tinkamą visuotinių susirinkimų tvarką ir pasirengimą jiems bei konfidencialumo ir bendrovių verslo interesų apsaugą. Valstybės narės gali leisti bendrovėms pateikti vieną bendrą atsakymą į to paties turinio klausimus.

Valstybės narės gali nustatyti, kad atsakymas laikomas duotu, jei atitinkama informacija yra pateikta klausimo ir atsakymo forma bendrovės interneto svetainėje.

10 straipsnis

Balsavimas pagal įgaliojimą

1. Kiekvienas akcininkas turi teisę paskirti bet kurį kitą fizinį arba juridinį asmenį įgaliotiniu, kuris jo vardu dalyvautų ir balsuotų visuotiniame susirinkime. Įgaliotinis turi tokias pačias teises pasisakyti ir pateikti klausimus visuotiniame susirinkime, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas.

Išskyrus reikalavimą, kad įgaliotinis būtų teisnus ir veiksnus, valstybės narės panaikina teisės normas, kuriomis apribojama arba leidžiama bendrovėms apriboti galimybę asmenims būti paskirtais įgaliotiniais.

2. Valstybės narės gali nustatyti, kad įgaliotinis būtų skiriamas tik vienam susirinkimui arba per nustatytą laikotarpį vykstantiems keliems susirinkimams.

Nepažeisdamos 13 straipsnio 5 dalies, valstybės narės gali apriboti asmenų, kuriuos akcininkas gali skirti įgaliotiniais bet kuriam vienam visuotiniam susirinkimui, skaičių. Tačiau jeigu akcininkas turi bendrovės akcijų, laikomų keliose vertybinių popierių sąskaitose, toks apribojimas nedraudžia akcininkui skirti po atskirą įgaliotinį akcijoms, laikomoms kiekvienoje vertybinių popierių sąskaitoje, bet kuriam vienam visuotiniam susirinkimui. Tai neturi poveikio taikytinos teisės normoms, draudžiančioms balsuoti skirtingai pagal vieno ir to paties akcininko turimas akcijas.

3. Išskyrus 1 ir 2 dalyse aiškiai leistinus apribojimus, valstybės narės neturi apriboti arba leisti bendrovėms apriboti naudojimąsi akcininko teisėmis per įgaliotinį jokiais kitais tikslais, kaip tik siekiant išspręsti galimus interesų konfliktus tarp įgaliotinio ir akcininko, kurio interesais įgaliotinis privalo veikti, o apribodamos valstybės narės netaiko jokių kitų reikalavimų išskyrus šiuos:

a)	valstybės narės gali nustatyti, kad įgaliotinis atskleistų tam tikrus nurodytus faktus, kurie akcininkams gali būti svarbūs vertinant riziką, jog įgaliotinis gali turėti kitų nei akcininko interesų;

b)	valstybės narės gali apriboti arba panaikinti naudojimąsi akcininko teisėmis per įgaliotinį, kai nėra konkrečių balsavimo nurodymų, susijusių su kiekvienu sprendimu, dėl kurio įgaliotinis turi balsuoti akcininko vardu;

c)	valstybės narės gali apriboti arba panaikinti įgaliojimo perleidimą kitam asmeniui, tačiau tai nekliudo įgaliotiniui, kuris yra juridinis asmuo, naudotis jam suteiktomis galiomis per savo bet kurį administravimo ar valdymo organo narį arba bet kurį iš jo darbuotojų.

Interesų konfliktas pagal šią dalį visų pirma gali kilti, kai įgaliotinis:

i)	yra kontroliuojantis bendrovės akcininkas arba yra kitas tokio akcininko kontroliuojamas subjektas;

ii)	yra bendrovės arba kontroliuojančio akcininko, ar i punkte nurodyto kontroliuojamo subjekto administravimo, valdymo arba priežiūros organo narys;

iii)	yra bendrovės arba kontroliuojančio akcininko ar i punkte nurodyto kontroliuojamo subjekto darbuotojas arba auditorius;

iv)	yra šeimos ryšiais susijęs su i–iii punktuose nurodytu fiziniu asmeniu.

4. Įgaliotinis turi balsuoti laikydamasis jį paskyrusio akcininko nurodymų.

Valstybės narės gali reikalauti, kad nustatytą minimalų laikotarpį įgaliotiniai saugotų balsavimo nurodymus ir prašomi patvirtintų, kad balsavimo nurodymų buvo laikomasi.

5. Asmuo, veikiantis kaip įgaliotinis, gali būti įgaliotas daugiau nei vieno akcininko, neribojant taip atstovaujamų akcininkų skaičiaus. Kai įgaliotinis yra įgaliotas kelių akcininkų, pagal taikytiną teisę jis gali balsuoti už tam tikrą akcininką kitaip nei balsuoja už kitą akcininką.

11 straipsnis

Įgaliotinių paskyrimo ir pranešimo apie paskyrimą reikalavimai

1. Valstybės narės turi leisti akcininkams paskirti įgaliotinį naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Be to, valstybės narės turi leisti bendrovėms priimti pranešimą apie paskyrimą, pateiktą elektroninėmis priemonėmis, ir turi užtikrinti, kad kiekviena bendrovė savo akcininkams sudarytų sąlygas naudotis bent vienu veiksmingu pranešimo elektroninėmis priemonėmis būdu.

2. Valstybės narės užtikrina, kad įgaliotiniai galėtų būti skiriami ir apie šį paskyrimą būtų pranešama bendrovei tik raštu. Be šio pagrindinio oficialaus reikalavimo, įgaliotinio paskyrimui, pranešimui bendrovei apie paskyrimą ir balsavimo nurodymų, jei jie yra, pateikimui įgaliotiniui gali būti taikomi tik tokie oficialūs reikalavimai, kurie yra būtini atitinkamai siekiant užtikrinti akcininko ir įgaliotinio tapatybės nustatymą arba užtikrinti galimybę patikrinti balsavimo nurodymų turinį, ir tik tiek, kiek jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti.

3. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos įgaliotinio paskyrimo atšaukimui.

12 straipsnis

Balsavimas raštu

Valstybės narės turi leisti bendrovėms pasiūlyti savo akcininkams galimybę balsuoti raštu iki visuotinio susirinkimo. Balsavimui raštu gali būti taikomi tik tokie reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti akcininkų tapatybės nustatymą ir tik tiek, kiek jie yra proporcingi šiam tikslui pasiekti.

13 straipsnis

Tam tikrų kliūčių veiksmingai naudotis balsavimo teisėmis pašalinimas

1. Šis straipsnis taikomas tuo atveju, kai fizinis arba juridinis asmuo, pripažintas akcininku pagal taikytiną teisę, vykdydamas veiklą veikia kito fizinio arba juridinio asmens („kliento“) vardu.

2. Kai pagal taikytiną teisę informacijos atskleidimo reikalavimai yra būtina sąlyga, kad 1 dalyje nurodytas akcininkas galėtų naudotis balsavimo teisėmis, tokie reikalavimai taikomi tik sąrašui, kuriame bendrovei atskleidžiama kiekvieno kliento tapatybė ir akcijų, kuriomis buvo balsuojama jo vardu, skaičius.

3. Kai pagal taikytiną teisę nustatomi oficialūs reikalavimai, taikomi 1 dalyje nurodyto akcininko įgalinimui naudotis balsavimo teisėmis arba balsavimo nurodymams, tokie oficialūs reikalavimai neviršija to, kas yra būtina siekiant atitinkamai užtikrinti kliento tapatybės nustatymą arba turėti galimybę patikrinti balsavimo nurodymų turinį, ir yra proporcingi šiems tikslams pasiekti.

4. 1 dalyje nurodytam akcininkui turi būti leidžiama atiduoti balsus, kuriuos suteikia dalis akcijų, skirtingai nuo balsų, kuriuos suteikia kitos akcijos.

5. Kai pagal taikytiną teisę apribojamas asmenų, kuriuos akcininkas gali paskirti įgaliotiniais pagal 10 straipsnio 2 dalį, skaičius, toks apribojimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam akcininkui nekliudo suteikti įgaliojimą kiekvienam jo klientui arba kliento paskirtam trečiajam asmeniui.

14 straipsnis

Balsavimo rezultatai

1. Bendrovė dėl kiekvieno sprendimo nustato bent akcijų, pagal kurias buvo atiduoti galiojantys balsai, skaičių, akcinio kapitalo dalį, kurią atstovauja šie balsai, bendrą galiojančių balsų skaičių, taip pat balsų už ir prieš kiekvieną sprendimą skaičių ir, kai taikoma, susilaikiusiųjų skaičių.

Tačiau valstybės narės gali nustatyti arba leisti bendrovėms nustatyti, kad tuo atveju, kai nei vienas akcininkas nereikalauja išsamios balsavimo ataskaitos, pakanka nustatyti balsavimo rezultatus tik tiek, kiek reikia siekiant įsitikinti, kad dėl kiekvieno sprendimo pasiekta reikalinga balsų dauguma.

2. Per taikytinos teisės nustatytą laikotarpį, neviršijantį penkiolikos dienų po visuotinio susirinkimo, bendrovė savo interneto svetainėje paskelbia balsavimo rezultatus, nustatytus pagal 1 dalį.

3. Šis straipsnis nepažeidžia teisės normų, kurias valstybės narės yra priėmusios arba gali priimti dėl formalumų, reikalaujamų tam, kad sprendimas taptų galiojantis, arba dėl galimo teisinio balsavimo rezultatų ginčijimo.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 3 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstus.

Nepaisant pirmos pastraipos, valstybės narės, kuriose 2006 m. liepos 1 d. galiojo nacionalinės priemonės, kuriomis apribojamas arba draudžiamas įgaliotinio skyrimas 10 straipsnio 3 dalyje antros pastraipos ii punkte nurodytu atveju, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 3 d., įgyvendina 10 straipsnio 3 dalį dėl apribojimo ar uždraudimo.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai pagal 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnio 3 dalį nustatytą dienų skaičių ir apie jo vėlesnius pakeitimus. Komisija šią informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Valstybės narės, priimdamos pirmoje pastraipoje minėtas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

17 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2007 m. liepos 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. LOBO ANTUNES

(1) OL C 318, 2006 12 23, p. 42.

(2) 2007 m. vasario 15 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 714.

(4) OL L 184, 2001 7 6, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9).

(5) OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

(6) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(7) OL L 375, 1985 12 31, p. 3.

(8) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(9) OL L 142, 2004 4 30, p. 12.

14.7.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/25

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2007/38/EB

2007 m. liepos 11 d.

dėl Bendrijoje įregistruotose sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse įrengtų veidrodėlių modifikavimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalies c punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Daug eismo įvykių sukelia sunkiasvorių krovininių transporto priemonių vairuotojai, nepastebintys labai arti ar šalia jų transporto priemonės esančių kitų eismo dalyvių. Šie eismo įvykiai dažnai būna susiję su krypties keitimu sankryžose, sandūrose ar žieduose, kai vairuotojai nepastebi kitų eismo dalyvių, esančių akluosiuose taškuose, susidarančiuose netoli jų transporto priemonių. Apskaičiuota, kad per tokius eismo įvykius Europoje kasmet žūva apie 400 žmonių, kurių dauguma yra pažeidžiami eismo dalyviai, tokie kaip dviratininkai, motociklininkai ir pėstieji.

(2)

2001 m. rugsėjo 12 d. Baltojoje knygoje „2010 metų Europos transporto politika: laikas apsispręsti“ Komisija nustatė tikslą iki 2010 m. dukart sumažinti mirčių Europos Sąjungos keliuose skaičių. Savo trečiojoje Saugos keliuose veiksmų programoje Komisija įsipareigojo ištirti jau eksploatuojamų sunkiasvorių krovininių transporto priemonių modifikavimo įdiegiant netiesioginio matymo įtaisus, suteikiančius galimybę sumažinti akluosius taškus, klausimą ir taip prisidėti prie mirčių skaičiaus keliuose sumažinimo.

(3)

10 metų veiksmų plane, pateiktame galutinėje ataskaitoje „Konkurencinga 21-ojo amžiaus automobilių reglamentavimo sistema“, CARS 21 aukšto lygio grupė rekomendavo taikyti integruotą požiūrį į saugą keliuose, įskaitant privalomą naujų saugos priemonių, tokių kaip veidrodėliai, skirti sunkiasvorių krovininių transporto priemonių akliesiems taškams sumažinti, įdiegimą.

(4)	Netiesioginio matymo įtaisai, pvz., plataus kampo ir artimo vaizdo veidrodėliai, kameros, monitoriai ar kitos netiesioginio matymo sistemos, didina vairuotojo matymo lauką ir gerina transporto priemonių saugumą.

(5)

Nors 2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/97/EB (3) dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose jie įrengti, tipo patvirtinimą, suderinimo ir suteikia galimybių sumažinti mirčių skaičių, ji taikoma tik pirmą kartą registruojamoms transporto priemonėms.

(6)	Tai reiškia, kad jau eksploatuojamoms transporto priemonėms Direktyvoje 2003/97/EB numatyti reikalavimai netaikomi. Apskaičiuota, kad tokios transporto priemonės nebus visiškai pakeistos naujomis iki 2023 m.

(7)	Siekiant padėti sumažinti mirtinų ir skaudžių avarijų, kurias sukelia tokios transporto priemonės ir kuriose žūsta pažeidžiami eismo dalyviai, skaičių keliuose, šiuo metu derėtų nustatyti, kad minėtos transporto priemonės būtų modifikuojamos jose įdiegiant patobulintus netiesioginio matymo įtaisus.

(8)	Jau eksploatuojamose transporto priemonėse reikėtų įdiegti šoninius akluosius taškus sumažinančius ir Direktyvos 2003/97/EB techninius reikalavimus atitinkančius veidrodėlius. Daugumoje atitinkamų transporto priemonių tai yra techniškai įmanoma.

(9)

Vis dėlto būtų naudinga ir reikalinga numatyti išimtis ir leidžiančias nukrypti nuostatas transporto priemonėms, kurių eksploatavimo terminas netrukus baigsis, transporto priemonėms, kuriose yra įdiegti šoninio vaizdo veidrodėliai, apimantys tik šiek tiek mažesnį matymo lauką, nei reikalaujama Direktyvoje 2003/97/EB, ir transporto priemonėms, kuriose įdiegti minėtos direktyvos reikalavimus atitinkančius veidrodėlius ekonomiškai nepagrįsta.

(10)

Šioje direktyvoje įtvirtintos taisyklės ir procedūros neturėtų būti taikomos N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, kurios buvo pirmą kartą įregistruotos ir (arba) kurių tipas buvo patvirtintas ir (arba) kurias buvo pradėta eksploatuoti iki 2000 m. sausio 1 d., ir naudojamos daugiausia dėl istorinės svarbos.

(11)

Kompetentingos institucijos turėtų leisti ir patvirtinti alternatyvius sprendimus sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, kurios dėl techninių ir (arba) ekonominių priežasčių negali visiškai atitikti šios direktyvos reikalavimų. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų perduoti Komisijai leidžiamų naudoti ir patvirtintų techninių sprendimų sąrašus, o Komisija savo ruožtu turėtų juos perduoti visoms valstybėms narėms.

(12)	Kad rinka pajėgtų per trumpą laikotarpį patenkinti didelį veidrodėlių poreikį, reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį.

(13)	Iki Direktyvos 2003/97/EB reikalavimų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, kuriose įdiegiami netiesioginio matymo įtaisai, iš esmės apimantys toje direktyvoje reikalaujamą matymo lauką, reikėtų netaikyti šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų.

(14)

Kartu su įdiegimu turėtų būti įgyvendinamos atitinkamos priemonės, skirtos gerinti supratimą apie aklųjų taškų, susidarančių prie sunkiasvorių krovininių transporto priemonių, keliamą pavojų, įskaitant informavimo pastangas pažeidžiamų eismo dalyvių atžvilgiu ir susijusias su tinkamu netiesioginio matymo įtaisų sureguliavimu ir naudojimu.

(15)

Šioje direktyvoje nereglamentuojamos transporto priemonės, pvz., lengvosios krovininės transporto priemonės ir autobusai, kuriose nėra įdiegti patobulinti netiesioginio matymo įtaisai, taip pat patenka į eismo įvykius, susijusius su aklaisiais taškais. Todėl, siekiant gerinti ir skatinti saugą keliuose, reikia nuolat persvarstyti aktyvius ir pasyvius saugos reikalavimus reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus.

(16)

Išsamesnio tyrimo ir būsimos su aklaisiais taškais susijusių eismo įvykių prevencijos strategijos interesais Komisija pagal 1993 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 93/704/EB dėl Bendrijos duomenų bazės apie kelių eismo įvykius sukūrimo (4) bei kitus susijusius Bendrijos teisės aktus, pvz., 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2367/2002/EB dėl 2003–2007 m. Bendrijos statistikos programos (5), iš valstybių narių turėtų surinkti visus susijusius duomenis ir juos tinkamai apdoroti.

(17)

1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, suderinimo (6) numatyta, kad bent kasmet turi būti atliekama periodinė techninė krovinių gabenimui naudojamų variklinių transporto priemonių, kurių didžiausia leistina masė didesnė kaip 3,5 tonų, apžiūra. Siekiant, kad sunkiasvorės krovininės transporto priemonės per techninę apžiūrą turėtų būti pripažintos tinkamomis, jose, be kita ko, turi būti įrengti galinio vaizdo veidrodėliai, atitinkantys šios direktyvos reikalavimus. Kad transporto priemonė galėtų laisvai judėti visų valstybių narių keliais, vienoje valstybėje narėje įregistruotoms transporto priemonėms šios valstybės narės išduotus techninės apžiūros pažymėjimus pripažįsta visos kitos valstybės narės.

(18)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t.y. šiuo metu Bendrijoje jau eksploatuojamų transporto priemonių modifikavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(19)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (7) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau atskleistų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikimą, ir viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šioje direktyvoje nustatomi reikalavimai netiesioginio matymo sistemų įdiegimui Bendrijoje įregistruotose N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėse, kaip nurodyta 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (8) II priedo A skirsnio 2 punkte.

2 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, kurių tipas nėra patvirtintas arba kurios, remiantis Direktyvos 2003/97/EB nuostatomis, nėra patvirtintos kaip vieninga transporto priemonė.

2. Ši direktyva netaikoma:

a)	N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, įregistruotoms iki 2000 m. sausio 1 d.;

N2 kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia bendra leistina masė neviršija 7,5 tonos ir kuriose neįmanoma įrengti V klasės veidrodėlio taip, kad jis atitiktų šias sąlygas:

i)	kai transporto priemonė yra pakrauta tiek, kiek maksimaliai techniškai leidžiama, nė viena veidrodėlio, kad ir kokia būtų jo reguliavimo padėtis, dalis nuo žemės paviršiaus nebūtų nutolusi mažiau nei 2 m (gali būti toleruojama + 10 cm); ir

ii)	veidrodėlis būtų visiškai matomas vairuotojui, kai jis sėdi prie vairo.

N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, kurioms taikomos nacionalinės priemonės, įsigaliojusios iki Direktyvos 2003/97/EB perkėlimo į nacionalinę teisę terminų ir reikalaujančios keleivio pusėje įdiegti kitas netiesioginio matymo priemones, apimančias ne mažiau kaip 95 % viso pagal tą direktyvą per IV ir V klasės veidrodėlius matomo žemės paviršiaus lauko.

3 straipsnis

1. Valstybės narės nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d., bet ne vėliau, kaip 2009 m. kovo 31 d., užtikrina, kad visų 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų transporto priemonių keleivio pusėje būtų įrengti plataus kampo ir artimo vaizdo veidrodėliai, kurių kiekvienas atitiktų Direktyvoje 2003/97/EB numatytus IV ir V klasės reikalavimus.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu transporto priemonėse keleivio pusėje yra įrengti plataus kampo ir artimo vaizdo veidrodėliai, kurių bendras matymo laukas pagal Direktyvą 2003/97/EB sudaro ne mažiau kaip 95 % per IV klasės veidrodėlius matomo žemės paviršiaus lauko ir ne mažiau kaip 85 % per V klasės veidrodėlius matomo žemės paviršiaus lauko, laikoma, kad jie atitinka šios direktyvos reikalavimus.

3. 2 straipsnyje nurodytose transporto priemonėse, kuriose, nesant įmanomų ir ekonomiškai įgyvendinamų techninių sprendimų, negali būti įrengti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimus atitinkantys veidrodėliai, gali būti įrengti papildomi veidrodėliai ir (arba) kiti netiesioginio matymo įtaisai, jeigu jų bendras matymo laukas pagal Direktyvą 2003/97/EB sudaro ne mažiau kaip 95 % viso per IV klasės veidrodėlius matomo žemės paviršiaus lauko ir ne mažiau kaip 85 % per V klasės veidrodėlius matomo žemės paviršiaus lauko.

4. Valstybės narės pateikia Komisijai techninių sprendimų, atitinkančių šio straipsnio reikalavimus, sąrašą. Komisija nurodytą informaciją padaro visuomenei prieinamą paskelbdama ją visoms valstybėms narėms savo interneto svetainėje ar kitomis tinkančiomis priemonėmis.

4 straipsnis

1. 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytų reikalavimų laikymasis nustatomas pagal Direktyvos 96/96/EB 3 straipsnį valstybės narės išduoto įrodymo pagrindu.

2. Komisija, padedama pagal savo kompetenciją veikiančių Direktyvos 96/96/EB 8 straipsnyje ir Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų komitetų, imasi deramų priemonių, leidžiančių užtikrinti, kad šios direktyvos 3 straipsnyje nurodyta įranga būtų įdiegta ir išbandyta siekiant nustatyti jos atitikimą ir tinkamumą naudoti pagal šios direktyvos reikalavimus. Šių priemonių imamasi ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 6 d.

5 straipsnis

Iki 2011 m. rugpjūčio 6 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje aptariamas šios direktyvos įgyvendinimas, kartu su eismo įvykių, susijusių su aklaisiais taškais, tyrimu, apimančiu visas transporto priemones ir patirtus kaštus, kurio tikslas – gerinti saugą keliuose. Remiantis išsamesniu kaštų ir naudos tyrimu, prireikus kartu su Komisijos ataskaita, pateikiamas pasiūlymas dėl esamų teisės aktų peržiūros.

6 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2008 m. rugpjūčio 6 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikimo lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

7 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2007 m. liepos 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. LOBO ANTUNES

(1) 2007 m. kovo 14 d. nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2007 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 25, 2004 1 29, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/96/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 81).

(4) OL L 329, 1993 12 30, p. 63. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(5) OL L 358, 2002 12 31, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 787/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 12).

(6) OL L 46, 1997 2 17, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(7) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(8) OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/37/EB (OL L 161, 2007 6 22, p. 60).

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

14.7.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/29

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. liepos 13 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2006/415/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu, kurį Bendrijos naminiams paukščiams sukelia gripo viruso H5N1 potipis

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 3327)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/496/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančią Direktyvą 92/40/EEB (3), ypač į jos 63 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. birželio 14 d. Komisijos sprendime 2006/415/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu, kurį Bendrijos naminiams paukščiams sukelia gripo viruso H5N1 potipis, ir panaikinančiame Sprendimą 2006/135/EB (4) nustatytos tam tikros apsaugos priemonės, kurios būtų taikomos siekiant išvengti šios ligos išplitimo, įskaitant A ir B teritorijų nustatymą, įtarus ar patvirtinus ligos protrūkį.

(2)

Čekijoje kilus labai patogeniško H5N1 potipio paukščių gripo protrūkiui, Komisija priėmė 2007 m. birželio 21 d. Sprendimą 2007/343/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą 2006/415/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu, kurį Čekijos naminiams paukščiams sukelia gripo viruso H5 potipis (5).

(3)

Po kelių dienų Komisija priėmė 2007 m. birželio 29 d. Sprendimą 2007/454/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą 2006/415/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu, kurį Bendrijos naminiams paukščiams sukelia gripo viruso H5N1 potipis (6), kuriuo patvirtinamos A ir B teritorijos Čekijoje ir tokio suskirstymo į regionus trukmė.

(4)

Vokietijoje kilus labai patogeniško H5N1 potipio paukščių gripo protrūkiui, Komisija priėmė 2007 m. liepos 9 d. Sprendimą 2007/483/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą 2006/415/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu, kurį Vokietijos naminiams paukščiams sukelia gripo viruso H5N1 potipis (7).

(5)

Komisija išnagrinėjo tas priemones bendradarbiaudama su Vokietija ir įsitikino, kad A ir B teritorijų, kurias nustatė šios valstybės narės kompetentinga institucija, ribos yra pakankamai toli nuo faktinės protrūkio vietos. Todėl galima patvirtinti Vokietijos A ir B teritorijų ribas ir nustatyti šio skirstymo į regionus trukmę.

(6)	Sprendimuose 2007/434/EB ir 2007/483/EB nustatytos laikinosios apsaugos priemonės dabar turi būti patvirtintos. Be to, dėl paukščių gripo protrūkio epidemiologinės padėties Čekijos paukštynuose reikia iš dalies keisti teritorijas, kuriose taikomi apribojimai, ir priemonių taikymo trukmę.

(7)

Be to, Vengrija ir Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai, kad visos kontrolės priemonės, susijusios su H5N1 potipio labai patogeniško paukščių gripo protrūkiu, jų teritorijoje baigtos taikyti 2007 m. kovo 12 d., todėl priemonės, kurių buvo imtasi pagal 4 straipsnio 2 dalį dėl A ir B teritorijų, nebereikalingos.

(8)	Todėl Sprendimas 2006/415/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(9)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2006/415/EB priedo tekstas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 33).

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).

(3) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(4) OL L 164, 2006 6 16, p. 51. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/483/EB (OL L 180, 2007 7 10, p. 43).

(5) OL L 161, 2007 6 22, p. 70.

(6) OL L 172, 2007 6 30, p. 87.

(7) OL L 180, 2007 7 10, p. 43.

PRIEDAS

„PRIEDAS

A dalis

A teritorija, nustatyta pagal 4 straipsnio 2 dalį:

ISO Šalies kodas	Valstybė narė	A teritorija		Data, iki kurios taikoma, pagal 4 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį
ISO Šalies kodas	Valstybė narė	Kodas (jei pateikta)	Pavadinimas
CZ	Čekijos respublika			2007 7 31
	Apsaugos zona		BOHUŇOVICE CEREKVICE NAD LOUČNOU ČESKÉ HEŘMANICE CHOCEŇ (iš dalies) DŽBÁNOV HORKY HRUŠOVÁ (iš dalies) KOSOŘÍN TISOVÁ VRAČOVICE-ORLOV (iš dalies) VYSOKÉ MÝTO ZÁLŠÍ
	Priežiūros zona		BĚSTOVICE BOHUŇOVICE BOROVNICE BOŠÍN BRANDÝS NAD ORLICÍ BUČINA CEREKVICE NAD LOUČNOU ČESKÉ HEŘMANICE CHOCEŇ CHOTOVICE (iš dalies) DOBŘÍKOV DOLNÍ ÚJEZD DŽBÁNOV HORKY HRÁDEK HRUŠOVÁ JAVORNÍK JEHNĚDÍ KOLDÍN KOSTELECKÉ HORKY LEŠTINA (iš dalies) LHOTY U PODŠTEJNA LIBECINA LITOMYŠL (iš dalies) MAKOV MORAŠICE MOSTEK NASAVRKY NĚMČICE (iš dalies) NOVÁ SÍDLA NOVÉ HRADY ORLICKÉ PODHŮŘÍ OSÍK OUCMANICE PLCHOVICE PODLESÍ PODLESÍ (iš dalies) PŘÍLUKA PUSTINA ŘEPNÍKY ŘETOVÁ ŘETŮVKA (iš dalies) ŘÍDKÝ SEČ SEDLIŠTĚ SKOŘENICE SLATINA SLOUPNICE SRUBY SUCHÁ LHOTA SUDISLAV NAD ORLICÍ SUDSLAVA SVATÝ JIŘÍ TISOVÁ TRŽEK TÝNIŠTKO ÚJEZD U CHOCNĚ ÚJEZDEC ÚSTÍ NAD ORLICÍ VELKÁ SKROVNICE VIDLATÁ SEČ VLČKOV (iš dalies) VODĚRADY VRACLAV VRAČOVICE-ORLOV VYSOKÉ MÝTO ZÁDOLÍ ZÁLŠÍ ZÁMRSK ZÁŘECKÁ LHOTA
DE	Vokietija		Komunos:	2007 8 6
			ALLENDORF ARNSGEREUTH BAD BLANKENBURG BECHSTEDT CURSDORF DEESBACH DÖSCHNITZ GRÄFENTHAL LICHTE LICHTENHAIN MARKTGÖLITZ MELLENBACH-GLASBACH MEURA OBERHAIN OBERWEISSBACH PIESAU PROBSTZELLA REICHMANNSDORF ROHRBACH SAALFELD SAALFELDER HÖHE SCHMIEDEFELD SCHWARZBURG SITZENDORF UNTERWEISSBACH WITTGENDORF

B dalis

B teritorija, nustatyta pagal 4 straipsnio 2 dalį:

ISO Šalies kodas

Valstybė narė

B teritorija

Data, iki kurios taikoma, pagal 4 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį

Kodas

(jei pateikta)

Pavadinimas

Čekijos respublika

00053

PARDUBICKÝ KRAJ:

OKRES

Chrudim, Pardubice

Svitavy

Ústí nad Orlicí

2007 7 31

00052

KRÁLOVÉHRADECKÝ KRAJ:

OKRES

Hradec Králové

Rychnov nad Kněžnou

Vokietija

DRÖBISCHAU

KAULSDORF

KÖNIGSEE

LEUTENBERG

MEUSELBACH-SCHWARZMÜHLE

ROTTENBACH

RUDOLSTADT

2007 8 6“

14.7.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/34

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2007 m. liepos 3 d.

nustatantis pirkimų taisykles

(ECB/2007/5)

(2007/497/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VYKDOMOJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 11 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į 2004 m. vasario 19 d. sprendimą ECB/2004/2 dėl Europos centrinio banko darbo reglamento patvirtinimo (1), ypač į jo 19 straipsnį,

kadangi:

(1)	Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kaštų veiksmingumo principo ir, vykdydamas prekių, paslaugų ir darbų pirkimus, siekia gauti geriausią vertę už sumokėtus pinigus.

(2)

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (2) („Pirkimų direktyva“) ir 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (3) („Finansinis reglamentas“) netaikomi ECB.

(3)	ECB gerbia bendruosius pirkimų teisės principus, atspindėtus Pirkimų direktyvoje ir Finansiniame reglamente,

NUSPRENDĖ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame Sprendime taikomos tokios apibrėžtys:

a)	sutartys – sutartys dėl piniginės naudos, sudaromos raštu tarp ECB ir vieno ar daugiau tiekėjų, kurių dalykas yra darbų atlikimas, prekių pateikimas ar paslaugų suteikimas;

b)	darbų pirkimo sutartys – sutartys, kurių dalykas yra darbų atlikimas arba jų projektavimas ir atlikimas. Darbas – statybos arba civilinės inžinerijos darbų, kaip visumos, rezultatas, kurio pakanka ekonominei ar techninei funkcijai atlikti;

tiekimo sutartys – sutartys, išskyrus nurodytąsias b punkte, kurių dalykas yra prekių pirkimas, lizingas, nuoma arba pirkimas išsimokėtinai, su galimybe pirkti arba be jos. Sutartis, kurios dalykas yra prekių tiekimas, ir kurioje montavimo ir diegimo paslaugos tik papildo tiekėjo įsipareigojimą tiekti prekes, laikoma prekių pirkimo sutartimi;

paslaugų pirkimo sutartys – sutartys, išskyrus darbų pirkimo ir tiekimo sutartis, kurių dalykas yra paslaugų teikimas. Sutartis, kurios dalykas yra tiek prekių tiekimas, tiek paslaugų teikimas, laikoma „paslaugų pirkimo sutartimi“, jeigu numatoma šių paslaugų vertė viršija sutartyje numatytų prekių vertę. Sutartis, kurios dalykas yra paslaugos, įskaitant veiklą, susijusią su darbais, kurie tik papildo paslaugų teikėjo įsipareigojimą teikti paslaugas, laikoma paslaugų pirkimo sutartimi;

e)	preliminarusis susitarimas – ECB ir vieno ar daugiau tiekėjų susitarimas, kuriuo siekiama nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma – kainą, ir atitinkamais atvejais – numatomus kiekius;

tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo, ar viešasis subjektas arba tokių asmenų ir (arba) subjektų grupė, rinkoje siūlantys, atitinkamai, darbų įvykdymą, prekių tiekimą arba paslaugų teikimą;

Tiekėjas, kuris pateikia prašymą dalyvauti ribotoje ar derybų procedūroje arba konkurenciniame dialoge, yra vadinamas „kandidatu“. Tiekėjas, kuris pateikia pasiūlymą, yra vadinamas „dalyviu“;

g)	atvira procedūra – pirkimų procedūra, pagal kurią bet kuris suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą;

h)	ribota procedūra – procedūra, pagal kurią bet kuris tiekėjas gali prašyti leisti jam dalyvauti ir tik ECB pakviesti kandidatai gali pateikti pasiūlymą;

i)	derybų procedūra – procedūra pagal kurią ECB tariasi su savo pasirinktais tiekėjais ir derasi dėl sutarties sąlygų su vienu ar daugiau iš jų;

j)	konkurencinis dialogas – procedūra, pagal kurią bet kuris tiekėjas gali prašyti leisti jam dalyvauti, o ECB tariasi su pasirinktais kandidatais, siekdamas turėti vieną tinkamą, jo reikalavimus atitikti galinčią alternatyvą ar daugiau jų;

dinaminė pirkimo sistema – visiškai elektroninis procesas, skirtas atlikti įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos, paprastai prieinamos rinkoje, atitinka ECB reikalavimus. Ši sistema yra ribotos trukmės ir savo galiojimo metu yra atvira kiekvienam atrankos kriterijus atitinkančiam tiekėjui, kuris pateikė orientacinį specifikacijas atitinkantį pasiūlymą;

elektroninis aukcionas – pasikartojantis procesas, kai panaudojamas elektroninis prietaisas naujoms kainoms pateikti, sumažinti ir (arba) paskelbti tam tikrų pasiūlymų elementų naujas vertes, kuris įvyksta po pradinio išsamaus pasiūlymų įvertinimo ir leidžia jas klasifikuoti taikant automatinius vertinimo metodus;

m)	kvietimas pateikti pasiūlymą – kandidatams ar tiekėjams išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymą ir nurodantis procedūrą, ECB reikalavimus bei sutarties sąlygas;

n)	„raštiškai“ arba „raštu“ – išraiška, žodžiais arba skaičiais, kurią galima perskaityti, atgaminti ir perduoti. Ji gali apimti elektroninėmis priemonėmis perduotą ir saugomą informaciją;

o)	dienos – kalendorinės dienos.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. ECB savo poreikiams skelbia konkursus tiekimo, paslaugų pirkimo ir darbų pirkimo sutartims sudaryti pagal šiame sprendime nustatytas taisykles.

2. ECB pagal šį sprendimą taip pat gali vykdyti jungtines pirkimų procedūras savo poreikiams ir vieno ar kelių nacionalinių centrinių bankų (NCB) ir (arba) Bendrijos institucijų ir organų, ir (arba) tarptautinių organizacijų poreikiams. Tokiais atvejais ECB pirkimų dokumentacijoje nurodo, kokios kitos sutartis sudarančios valdžios institucijos dalyvauja pirkimų procedūroje ir kokia yra numatoma sutartinių santykių struktūra.

3. Šis sprendimas netaikomas sutartims dėl:

a)	NCB vykdant jų Eurosistemos ir (arba) ECBS viešuosius uždavinius atliekamo paslaugų teikimo ir prekių tiekimo ECB;

b)	NCB ar Bendrijos institucijų ir organų, ar tarptautinių organizacijų, kuriose ECB dalyvauja, organizuotų pirkimų procedūrų, jei šioms pirkimų procedūroms taikomos taisyklės atitinka bendruosius pirkimų teisės principus;

c)	ECB, vykdančio savo viešuosius uždavinius, sudaromų susitarimų su kitomis Bendrijos institucijomis ir organais arba tarptautinėmis organizacijomis;

d)	banknotų pirkimo, kuriam taikomos 2004 m. rugsėjo 16 d. Gairės ECB/2004/18 dėl eurų banknotų pirkimo (4);

e)	vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisijos, pardavimo, pirkimo ar perdavimo ir su šiais sandoriais susijusių finansinių paslaugų;

f)	bet kuriomis finansinėmis priemonėmis atliekamo žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimo ar nuomos arba su tuo susijusių teisių;

g)	darbo sutarčių tarp ECB ir jo personalo, sudarytų pagal ECB įdarbinimo sąlygas;

h)	arbitražo ir sutaikinimo paslaugų; ir

i)	tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugų, išskyrus atvejus, kai su šiomis paslaugomis susijusi nauda išimtinai atitenka ECB ir už suteiktas paslaugas visiškai atlygina ECB.

3 straipsnis

Bendrieji principai

Pirkimų procedūros vykdomos laikantis bendrųjų skaidrumo ir viešumo, vienodos prieigos ir vienodo elgesio, taip pat nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principų.

4 straipsnis

Ribinės sumos

1. Sutartims, kurių numatoma vertė be PVM yra lygi arba viršija 3 dalyje nurodytas ribines sumas, taikoma II skyriuje nustatyta pirkimų procedūra.

2. Sutartims, kurių numatoma vertė be PVM yra mažesnė už ribines sumas, taikomos III skyriuje numatytos pirkimų procedūros.

3. Atsižvelgiama į šias ribines sumas:

a)	211 000 EUR tiekimo ir paslaugų pirkimo sutartims;

b)	5 300 000 EUR darbų pirkimo sutartims.

5 straipsnis

Numatomos sutarties vertės apskaičiavimas

1. Sutarties vertės apskaičiavimas yra grindžiamas visa mokėtina suma be PVM, kurią nustato ECB. Skaičiavimas apima visus pagalbinius kaštus, ypač susijusius su pasirenkamosiomis sąlygomis, sutarties atnaujinimais, draudimo įmokomis, palūkanomis, komisiniais, kelionės ir apgyvendinimo kaštais, premijomis ir išmokomis kandidatams ir dalyviams.

2. Numatoma vertė turi galioti tuo metu, kai ECB nusprendžia pradėti atitinkamą pirkimų procedūrą.

3. Pirkimas negali būti išskaidomas, siekiant išvengti šiame sprendime nustatytų procedūrų taikymo.

4. Darbų pirkimo sutarčių numatomos vertės apskaičiavimas atspindi visus kaštus, susijusius su darbo vykdymu, įskaitant darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia ECB, vertę. Kaštai, susiję su darbo projektavimu ir planavimu, taip pat įtraukiami, jei jie sudaro darbų pirkimo sutarties dalį.

5. Trunkamojo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutarčių atžvilgiu vertė, imtina kaip numatomos sutarties vertės apskaičiavimo pagrindas, kai tai taikoma, yra tokia:

a)	terminuotų sutarčių atveju: viso laikotarpio visa vertė;

b)	sutarčių, kurių terminas nenustatytas, atveju: mėnesio vertė, padauginta iš 48.

6. Viena po kitos einančių to paties pobūdžio tiekimo, paslaugų ar darbų pirkimo sutarčių atveju numatomos vertės apskaičiavimas grindžiamas bendra faktine per 12 praeitų mėnesių sudarytų viena po kitos einančių sutarčių verte. Numatoma vertė patikslinama, jei įmanoma, atsižvelgiant į kiekio ar vertės pokyčius, kurių tikimasi sulaukti per 12 mėnesių nuo pradinės sutarties.

7. Jei sutartis dalinama į keletą dalių arba jei kelios sudarytinos sutartys yra glaudžiai susijusios ir jomis siekiama tokių pačių užduočių įvykdymo, atsižvelgiama į bendrą visų dalių arba atskirų sutarčių vertę. Jei bendra vertė yra lygi ribinėms 4 straipsnio 3 dalyje numatytoms sumoms arba jas viršija, visoms dalims ir sutartims taikomos šio sprendimo II skyriuje nustatytos procedūros. Tačiau ECB gali taikyti 29 straipsnyje numatytą procedūrą arba, jei taikytina, 31 straipsnį toms dalims ir (arba) atskiroms sutartims, kurių numatoma vertė yra mažesnė nei 80 000 EUR be PVM, už tiekimą ir paslaugas ir mažiau nei 1 milijonas EUR be PVM už darbus, jei bendra numatoma visų šių dalių vertė neviršija 20% bendros numatomos visų dalių vertės.

8. Preliminarių susitarimų vertė apskaičiuojama remiantis visų bendram preliminaraus susitarimo laikotarpiui numatytų sutarčių maksimalia numatoma verte be PVM.

6 straipsnis

Išimtys

1. Šiais atvejais ECB gali sudaryti sutartį tiesiogiai su vienu tiekėju arba nukrypti nuo tam tikrų procedūrinių reikalavimų:

a)	kai dėl privalomų reikalavimų sutartis gali būti sudaryta tik su konkrečiu tiekėju. Šie reikalavimai gali būti techninio, meninio, teisinio, bet ne ekonominio pobūdžio;

b)	kai dėl ypatingos skubos, sukeltos įvykių, kurių ECB negalėjo numatyti, neįmanoma laikytis pirkimų procedūrose numatytų terminų;

c)	kai ECB klasifikuoja sutartį kaip slaptą arba kai sutarties vykdymui turi būti taikomos ypatingo saugumo priemonės laikantis ECB taisyklių dėl saugumo, arba kai to reikalauja esminių ECB interesų apsauga;

d)	tiekimo atveju, kai numatytos prekės yra gaminamos vien tik mokslinio tyrimo, bandymų, studijų ar taikomosios veiklos tikslu; ši nuostata netaikoma didelio kiekio gamybai, kai siekiama nustatyti komercinį tinkamumą arba atgauti mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos kaštus;

e)	perkant prekes itin palankiomis sąlygomis arba iš tiekėjo, kuris galutinai užbaigia verslo veiklą, arba bankroto, susitarimo su kreditoriais ar panašios procedūros pagal nacionalinius įstatymus ar poįstatyminius aktus atveju iš gavėjų ar likvidatorių.

2. Nepriklausomai nuo sutarties vertės ECB gali sudaryti sutartį pagal 29 straipsnį, jeigu pagrindinis sutarties dalykas yra viena iš šių paslaugų:

a)	viešbučių ir restoranų paslaugos;

b)	teisinės paslaugos;

c)	personalo įdarbinimo ir parinkimo paslaugos;

d)	tyrimų ir saugumo paslaugos;

e)	švietimo ir profesinio lavinimo paslaugos;

f)	poilsio, kultūros ir sporto paslaugos.

7 straipsnis

Trukmė ir termino pratęsimas

1. Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, sutarties terminas paprastai neviršija ketverių metų.

2. Jei sutartis yra sudaryta nustatytam laikotarpiui, jos terminas gali būti pratęsiamas ilgesniam nei numatytasis pradinis terminas esant šioms sąlygoms:

a)	pranešimas apie sutartį arba, jei taikoma III skyriuje numatyta procedūra, prašymas pateikti siūlymą numatė pratęsimų galimybę; ir

b)	galimi pratęsimai yra tinkamai pagrįsti; ir

c)	į galimus pratęsimus buvo atsižvelgta skaičiuojant sutarties vertę pagal šio sprendimo 5 straipsnį.

Bendra pratęsimų trukmė neviršija pradinės sutarties termino.

3. Kitais atvejais terminuotos sutarties terminas gali būti pratęstas tik 6 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

8 straipsnis

Papildomos prekės, paslaugos ir darbai

1. ECB gali užsakyti papildomas prekes, paslaugas ar darbus iš rangovo, su kuriuo buvo sudaryta pradinė sutartis, jeigu:

a)	pirkimų dokumentacijoje buvo numatyta papildomų prekių, paslaugų ar darbų galimybė; ir

b)	į papildomas prekes, paslaugas ar darbus buvo atsižvelgta apskaičiuojant sutarties vertę pagal šio sprendimo 5 straipsnį.

2. Be to, ECB gali iš pradinio rangovo užsakyti papildomas prekes, paslaugas ar darbus, kurie tampa reikalingi sutarties tikslui pasiekti dėl nenumatytų aplinkybių, jeigu:

a)	papildomos prekės, paslaugos ar darbai negali būti techniškai ar ekonomiškai atskirti nuo pradinės sutarties nepatiriant didelių nepatogumų; arba

b)	nors prekės, paslaugos ar darbai gali būti atskirti nuo pradinės sutarties vykdymo, jie yra privalomai būtini jam užbaigti.

Tačiau bendra papildomų prekių, paslaugų ar darbų vertė, kaip taisyklė, neviršija 50% pradinės sutarties sumos.

3. Jei 1 ir 2 dalyje numatytos sąlygos nėra patenkintos, sutartys dėl papildomų prekių, paslaugų ar darbų gali būti sudarytos tik pagal šio sprendimo 4 ir 6 straipsnius.

II SKYRIUS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCEDŪROS

1 SKIRSNIS

Procedūrų rūšys

9 straipsnis

Apžvalga

1. Sutartis, kurių numatyta vertė viršija pirmiau nurodytas ribines sumas, ECB sudaro pagal atvirą procedūrą. Esant pagrindui, ECB gali taikyti ribotą procedūrą, derybų procedūrą arba konkurencinį dialogą toliau nurodytomis sąlygomis.

2. ECB taip pat gali sudaryti preliminariuosius susitarimus arba dinamines pirkimo sistemas ir tuo pagrindu sudaryti sutartis tolesniuose, atitinkamai, 15 ir 16 straipsniuose nurodytomis sąlygomis.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytos procedūros gali būti papildytos tolesniame 17 straipsnyje aprašytu elektroniniu aukcionu.

4. ECB taip pat gali vykdyti projektavimo konkursus. Projektavimo konkurso procedūra nurodoma pranešime apie konkursą ir atitinka bendruosius projektavimo konkursų principus.

10 straipsnis

Pirkimų galimybių paskelbimas

1. Jei ECB ketina vykdyti pirkimo procedūrą pagal šiame II skyriuje nustatytas taisykles, jis paskelbia pranešimą apie sutartį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir ECB tinklavietėje. Kai tai tinkama, ECB gali paskelbti skelbimus ir kitu tinkamu būdu. Skelbimai tinklavietėje ir (ar) kitur pasirodo ne anksčiau, negu pranešimas paskelbiamas Oficialiajame leidinyje. Skirtumų įvairiose pranešimo versijose atveju Oficialiajame leidinyje paskelbtoji versija yra autentiška ir turi pirmenybę prieš kitas versijas.

2. ECB taip pat gali paskelbti išankstinį informacinį pranešimą, kuriame nurodoma numatoma bendra sutarčių, kurias jis ketina sudaryti per biudžetinius metus, vertė pagal paslaugos kategoriją ar prekių grupes ir esminės darbų pirkimo sutarčių savybės. Tokiu atveju laiko terminai prašymams ir pasiūlymams pateikti visuose pranešime nurodytuose pirkimuose gali būti sutrumpinti pagal 18 straipsnio 4 dalį.

11 straipsnis

Atvira procedūra

1. Paskelbus pranešimą apie sutartį, visi suinteresuoti tiekėjai gali prašyti, kad jiems būtų atsiųstas pakvietimas dalyvauti pirkime, jeigu jis nėra prieinamas elektroniniu būdu. ECB pateikia kvietimą dalyvauti pirkime per šešias dienas nuo prašymo gavimo, jeigu prašymas buvo išsiųstas likus pakankamam laikui iki termino pasiūlymams pateikti.

2. Suinteresuoti dalyviai pateikia pasiūlymus per ECB nustatytus laiko terminus ir prideda visą ECB prašomą dokumentaciją.

3. ECB sudaro sutartį su dalyviu, kuris labiausiai atitinka sutarties sudarymo kriterijus, nurodytus pranešime apie sutartį (kvietime pateikti pasiūlymus).

12 straipsnis

Ribota procedūra

1. ECB gali taikyti ribotą procedūrą, jei:

a)	ECB reikalavimai gali būti apibrėžti taip detaliai, kad dalyviai galėtų būti lyginami vienas su kitu ir sutartis sudaroma be tolesnių derybų su dalyviais; ir

b)	sumažinti pasiūlymų skaičių reikia dėl administracinių priežasčių arba dėl pirkimo pobūdžio.

2. Paskelbus pranešimą apie sutartį, suinteresuoti tiekėjai gali kreiptis dėl dalyvavimo ribotoje procedūroje. Jie privalo pateikti prašymus per pranešime apie sutartį nurodytą laiką ir pateikti visą ECB prašomą dokumentaciją.

3. ECB patikrina, ar kandidatai atitinka reikalavimus, ir įvertina prašymus pagal pranešime apie sutartį nurodytus atrankos kriterijus. ECB pakviečia bent penkis reikalavimus atitinkančius kandidatus pateikti pasiūlymus, jeigu yra pakankamas skaičius atrankos kriterijus atitinkančių kandidatų. Pakvietimai pateikti pasiūlymus išsiunčiami raštu ir vienu metu visiems kandidatams, pakviestiems pateikti pasiūlymus.

4. Pakviestieji dalyviai pateikia savo pasiūlymus per ECB nustatytą laiką ir prideda visą ECB prašomą dokumentaciją.

5. ECB sudaro sutartį su tuo dalyviu, kuris labiausiai atitinka kvietime pateikti pasiūlymus nurodytus sutarties sudarymo kriterijus.

13 straipsnis

Derybų procedūra

1. ECB gali taikyti derybų procedūrą šiais išimtiniais atvejais:

a)	kai dėl darbų, prekių ar paslaugų pobūdžio arba su jais susijusios rizikos neįmanoma nustatyti išankstinės bendros kainos; arba

b)	kai paslaugų pobūdis yra toks, kad keliamos sąlygos negali būti nustatytos taip tiksliai, kad būtų įmanoma sudaryti sutartį atrenkant geriausią pasiūlymą pagal atvirą arba ribotą procedūrą reguliuojančias normas.

2. ECB taip pat gali naudoti derybų procedūrą, kai paskelbus atvirą ar ribotą procedūrą arba konkurencinį dialogą nebuvo gauta priimtinų pasiūlymų, jeigu pradinės sutarties sąlygos nėra iš esmės pakeičiamos. ECB gali susilaikyti nuo naujo pranešimo apie sutartį skelbimo, jeigu į derybų procedūrą jis įtraukia išimtinai visus dalyvius, kurie dalyvavo ankstesnėje procedūroje, atitiko atrankos kriterijus ir pateikė pasiūlymus pagal formaliuosius reikalavimus pasiūlymams. Jei nebuvo gauta pasiūlymų arba formaliuosius reikalavimus pasiūlymams atitinkančių pasiūlymų, ECB taip pat gali nepaskelbęs pranešimo pradėti derybų procedūrą pagal 29 straipsnį.

3. Paskelbus pranešimą apie sutartį, suinteresuoti tiekėjai gali prašyti leisti jiems dalyvauti derybų procedūroje. Jie privalo pateikti savo prašymus per pranešime apie sutartį nurodytą laiką ir pateikti ECB prašomą dokumentaciją.

4. ECB patikrina, ar kandidatai atitinka reikalavimus, ir įvertina prašymus pagal pranešime apie sutartį nurodytus atrankos kriterijus. ECB pakviečia bent tris atrankos reikalavimus atitinkančius kandidatus pateikti pasiūlymus, jeigu yra pakankamas skaičius atrankos kriterijus atitinkančių kandidatų. Rašytiniai pakvietimai pateikti pasiūlymus vienu metu išsiunčiami visiems kandidatams, pakviestiems pateikti pasiūlymus.

5. Įvertinęs pasiūlymus, ECB gali derėtis su dalyviais, siekdamas pakeisti jų pasiūlymus taip, kad jie atitiktų ECB reikalavimus. ECB gali pradėti derybas:

a)	su geriausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu. Jeigu derybos su geriausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu nepavyksta, ECB gali pradėti derybas su antrą pagal gerumą pasiūlymą pateikusiu dalyviu; arba

vienu metu su visais dalyviais, pateikusiais pasiūlymus, kurie iš esmės atitinka ECB techninius ir komercinius reikalavimus. Tokiu atveju į derybas priimtų dalyvių skaičius gali būti mažinamas vėlesnėse stadijose, taikant pranešime apie sutartį ar pakvietime pateikti pasiūlymus nurodytus sutarties sudarymo kriterijus.

Prieš pradėdamas derybas, ECB informuoja visus dalyvius, kaip bus vykdomos derybos.

6. Derybų sritis gali apimti dalyvių techninius pasiūlymus, komercinius pasiūlymus ir sutartines sąlygas, jeigu pirkimų procedūros apimtis nuo to iš esmės nesikeičia. ECB taip pat gali pakviesti dalyvius pateikti peržiūrėtus pasiūlymus. Derybų metu ECB užtikrina vienodą elgesį su visais į derybas pakviestais dalyviais.

7. Užbaigus derybas, ECB sudaro sutartį su dalyviu, kuris labiausiai atitinka pranešime apie sutartį ar pakvietime pateikti pasiūlymus nurodytus sutarties sudarymo kriterijus.

14 straipsnis

Konkurencinis dialogas

1. ECB gali vykdyti konkurencinį dialogą, jei sutartys yra itin sudėtingos ir yra neįmanoma apibrėžti ECB reikalavimų taip, kad sutartis galėtų būti sudaryta atviros arba ribotos procedūros būdu.

2. Paskelbus pranešimą apie sutartį, suinteresuoti tiekėjai gali prašyti leisti jiems dalyvauti dialoge. Jie privalo pateikti savo prašymą per pranešime apie sutartį nurodytą laiką ir pateikti ECB prašomą dokumentaciją.

3. ECB patikrina, ar kandidatai atitinka reikalavimus ir įvertina jų prašymus pagal pranešime apie sutartį nurodytus atrankos kriterijus. ECB pakviečia mažiausiai tris reikalavimus atitinkančius kandidatus dalyvauti dialoge ir pateikia jiems prašymą, kuriame nurodomi ECB poreikiai, pateikti pasiūlymą. Dialogo tikslas yra identifikuoti ir apibrėžti sprendimą, labiausiai atitinkantį ECB poreikius. ECB gali aptarti visus sutarties aspektus su pasirinktais kandidatais.

4. Dialogo metu ECB užtikrina vienodą elgesį su visais kandidatais. Be to, ECB neatskleidžia kitiems kandidatams pasiūlytų sprendimų ar kitos konfidencialios dialoge dalyvaujančio kandidato praneštos informacijos be jo rašytinio sutikimo.

5. ECB tęsia dialogą, kol paaiškėja, kad jis jau gali padaryti sprendimą ar sprendimus, galinčius atitikti jo poreikius, jei reikia, juos palyginęs. Jei taip nurodyta pranešime apie sutartį ar pakvietime pateikti pasiūlymą, ECB gali vykdyti dialogą nuosekliomis stadijomis, kad sumažintų dialogo stadijos metu aptartinų sprendimų skaičių. ECB atrenka svarstytinus sprendimus, taikydamas pranešime apie sutartį arba pakvietime pateikti pasiūlymą nurodytus sutarties sudarymo kriterijus.

6. Paskelbęs, kad dialogas baigtas, ECB paprašo dialoge dalyvaujančių kandidatų pateikti savo galutinius pasiūlymus dialogo metu pateiktų ir patikslintų sprendimų pagrindu.

7. ECB įvertina gautus pasiūlymus pagal pranešime apie sutartį arba pakvietime pateikti pasiūlymus nurodytus sutarties sudarymo kriterijus. ECB gali paprašyti dalyvių paaiškinti ar patikslinti tam tikrus jų pasiūlymų aspektus arba patvirtinti pasiūlyme nurodytus įsipareigojimus, jei tai nepakeičia esminių pasiūlymo aspektų ir nekelia konkurencijos iškreipimo ar diskriminacijos grėsmės. Pabaigęs vertinimą, ECB sudaro sutartį dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo.

15 straipsnis

Preliminarieji susitarimai

1. ECB gali naudoti preliminariuosius susitarimus tais atvejais, kai jis reguliariai sudaro sutartis dėl panašių prekių, paslaugų ar darbų, bet negali apibrėžti tikslaus įvykdymo laiko ir (ar) išsamių reikalavimų.

2. Siekdamas sudaryti sutartį, kuri būtų preliminarusis susitarimas, ECB visoms stadijoms iki preliminariojo susitarimo sudarymo taiko pirmiau nurodytas procedūras. Jei ECB ketina sudaryti preliminariuosius susitarimus su keliais tiekėjais, jis sudaro mažiausiai tris susitarimus, jeigu pakankamas tiekėjų skaičius atitinka atrankos ir sutarties sudarymo kriterijus. Pranešime apie sutartį nurodoma sudarytinų preliminariųjų susitarimų taikymo sritis ir skaičius.

Preliminariaisiais susitarimais grindžiamos sutartys sudaromos pagal šiame straipsnyje nurodytas procedūras.

3. Kai preliminarusis susitarimas sudaromas su vienu tiekėju, šiuo susitarimu grindžiamos sutartys sudaromos pagal preliminariajame susitarime nustatytas sąlygas. Kiek tai reikalinga, ECB gali raštu paprašyti tiekėjo papildyti jo pradinį pasiūlymą. Tokiuose papildomuose pasiūlymuose neturi būti esminių preliminariajame susitarime nustatytų sąlygų pakeitimų.

4. Kai preliminarieji susitarimai sudaromi su keliais tiekėjais, sutartys gali būti sudaromos:

a)	taikant preliminariuosiuose susitarimuose nustatytus kriterijus neatnaujinant konkurso; arba

b)	kai tokie kriterijai nėra apibrėžti, ECB gali atnaujinti konkursą tarp tiekėjų, su kuriais sudarytas preliminarusis susitarimas.

Pastaruoju atveju ECB sudaro sutartį tokia tvarka:

—	ECB gali raštu pakviesti tiekėjus pateikti pasiūlymą per pasiūlymo prašyme nurodytą laiką. Pasiūlymo prašyme taip pat nurodomi kriterijai, pagal kuriuos bus sudaryta sutartis, ir

—	tiekėjai privalo pateikti savo pasiūlymus raštu per ECB nustatytą laiką, ir

—	ECB sudaro sutartį su dalyviu, kuris pateikė geriausią pasiūlymą pagal sutarties sudarymo kriterijus, išdėstytus pasiūlymo prašyme.

16 straipsnis

Dinaminės pirkimo sistemos

1. ECB gali pirkti įprastai naudojamas prekes, paslaugas ir darbus naudodamasis dinaminėmis pirkimo sistemomis. Jei šiame straipsnyje nenurodyta kitaip, procedūrai taikomos atviros procedūros taisyklės.

2. Siekdamas sukurti dinaminę pirkimo sistemą, ECB:

a)	paskelbia pranešimą apie sutartį, kuriame nurodoma, kad yra naudojama dinaminė pirkimo sistema, ir pateikiama nuoroda į internetinį adresą, kuriuo galima rasti pasiūlymų sąlygas; ir

b)	elektroniniu būdu nuo pranešimo paskelbimo iki sistemos veikimo pabaigos teikia neribotą, tiesioginę ir visapusišką prieigą prie pasiūlymų sąlygų bei visų kitų papildomų dokumentų; ir

c)	be to, pasiūlymų sąlygose nurodo atrankos ir sutarties sudarymo kriterijus, pagal šią sistemą numatytų pirkimų pobūdį bei reikiamą su pirkimo sistema, naudojama elektronine įranga ir techninėmis prisijungimo priemonėmis bei specifikacijomis susijusią informaciją.

3. Visą galiojimo laiką sistema yra atvira kiekvienam tiekėjui, kuris atitinka atrankos kriterijus ir yra pateikęs orientacinį atitinkantį pasiūlymų sąlygas pasiūlymą. Dalyviai gali pagerinti savo orientacinius pasiūlymus bet kuriuo metu su sąlyga, kad šie pasiūlymai ir toliau atitiks pasiūlymų sąlygas. Iš dalyvių neimami jokie mokesčiai.

4. Gavęs orientacinius pasiūlymus, ECB per protingą laiką patikrina, ar dalyviai atitinka reikalavimus ir atrankos kriterijus. Jis taip pat patikrina, ar orientaciniai pasiūlymai atitinka pasiūlymų sąlygas. ECB kiek įmanoma greičiau informuoja dalyvius apie jų priėmimo arba nepriėmimo į dinaminę pirkimo sistemą faktą.

5. Kiekvienai konkrečiai sutarčiai, kurios vertė viršija 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas ribines sumas, teikiamas atskiras kvietimas pateikti pasiūlymus. Prieš pateikdamas kvietimą, ECB Oficialiajame leidinyje paskelbia supaprastintą pranešimą apie sutartį, kuriuo visi suinteresuoti tiekėjai kviečiami pateikti orientacinius pasiūlymus per laiką, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų nuo supaprastinto pranešimo išsiuntimo. ECB negali tęsti pirkimo procedūros, nebaigęs vertinti per tokį laiką gautų orientacinių pasiūlymų.

6. Baigęs šį vertinimą, ECB kviečia visus į sistemą priimtus dalyvius per protingą laiką pateikti pasiūlymą. ECB sudaro sutartį su dalyviu, kuris pateikė geriausią pasiūlymą pagal pranešime apie sutartį nurodytus dinaminei pirkimo sistemai sukurti sutarties sudarymo kriterijus. Šie kriterijai, jei tai tinkama, gali būti patikslinami pakvietime pateikti pasiūlymus.

7. Jei konkrečios sutarties vertė yra mažesnė už 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas ribines sumas, ECB gali pakviesti penkis arba tris į sistemą priimtus dalyvius 29 straipsnyje numatyta tvarka.

8. Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, dinaminė pirkimo sistema negali galioti ilgiau negu ketverius metus.

17 straipsnis

Elektroniniai aukcionai

1. Išskyrus konkurencinių dialogų atvejus, ECB gali papildyti pirmiau nurodytas pirkimo procedūras elektroniniu aukcionu, jeigu sąlygos gali būti tiksliai nustatytos.

Elektroninis aukcionas grindžiamas:

a)	vien kainomis, kai sutartis sudaroma dėl mažiausios kainos; arba

b)	kainomis ir (arba) naujomis pasiūlymo vertėmis arba savybėmis, nurodytomis sąlygų aprašyme, kai sutartis sudaroma dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo.

2. Jei ECB ketina vykdyti elektroninį aukcioną, jis tai nurodo pranešime apie sutartį. Be to, kvietime pateikti pasiūlymus, inter alia, nurodoma ši informacija:

a)	elementai, kurių vertės bus elektroninio aukciono dalykas, jei tokie elementai yra suskaičiuojami ir gali būti išreikšti skaičiais ar procentinėmis dalimis;

b)	verčių, kurias galima pateikti, ribos, kylančios iš sąlygų, susijusių su sutarties dalyku;

c)	informacija, kuri bus paskelbta dalyviams elektroninio aukciono metu ir, jei tai tinkama, kada ji jiems bus pranešta;

d)	reikšminga informacija, susijusi su elektroninio aukciono procesu;

e)	sąlygos, kuriomis dalyviai galės siūlyti kainą, ir ypač minimalūs skirtumai, kurių, kai tai tinkama, bus reikalaujama siūlant kainą;

f)	reikšminga informacija, susijusi su naudojama elektronine įranga ir prisijungimo priemonėmis bei techninėmis sąlygomis.

3. Elektroninis aukcionas gali būti pradėtas tik po pasiūlymų pateikimo ir pradinio įvertinimo. Visi priimtinus pasiūlymus pateikę dalyviai vienu metu elektroninėmis priemonėmis pakviečiami pateikti naujas kainas ir (ar) naujas vertes; pakvietime pateikiama visa reikšminga informacija, susijusi su atskiram prisijungimui naudojama elektronine įranga, ir nurodoma elektroninio aukciono pradžios data bei laikas. Elektroninis aukcionas gali vykti keliomis viena po kitos einančiomis stadijomis. Elektroninis aukcionas negali prasidėti anksčiau nei dvi darbo dienos po pakvietimų išsiuntimo dienos.

4. Kai sutartis sudaroma dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, prie pakvietimo pridedamas išsamus atitinkamo dalyvio įvertinimas. Pakvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, skirta automatiniam perrikiavimui elektroniniame aukcione pagal naujai pateiktas kainas ir (ar) vertes. Ta formulė apima visų ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti apibrėžtų kriterijų, nurodytų pranešime apie sutartį arba pirkimo dokumentuose svorinį vertinimą; tačiau tuo tikslu visi intervalai iš anksto sumažinami iki nurodytos vertės. Kai variantai yra leidžiami, kiekvienam variantui numatoma atskira formulė.

5. Visos kiekvienos elektroninio aukciono stadijos metu ECB tuoj pat praneša visiems dalyviams bent jau pakankamą informaciją, įgalinančią juos nustatyti jų vietą eilėje bet kuriuo metu. Jis taip pat gali pranešti kitą su pateiktomis kainomis ar vertėmis susijusią informaciją, jei tai nurodyta pirkimo dokumentuose. Jis taip pat gali bet kuriuo metu pranešti aukciono dalyvių skaičių toje aukciono stadijoje. Tačiau ECB jokiu elektroninio aukciono metu neatskleidžia dalyvių tapatybės.

6. ECB uždaro elektroninį aukcioną pasibaigus kvietime dalyvauti aukcione nurodytam laikui. Šis laikas gali būti išreikštas konkrečia data ir valandomis arba kaip laikotarpis, turintis praeiti nuo paskutinio siūlymo su naujomis kainomis ar vertėmis pateikimo. ECB pakvietime nurodo aukcionų, vykdomų stadijomis, tvarkaraštį.

7. Uždaręs elektroninį aukcioną, ECB sudaro sutartį pagal elektroninio aukciono rezultatus.

18 straipsnis

Prašymų ir pasiūlymų gavimo terminai

1. Nustatydamas prašymų ir pasiūlymų gavimo terminus ECB ypač atsižvelgia į sutarties sudėtingumą ir pasiūlymams parengti reikalingą laiką, nepažeisdamas minimalių šiame straipsnyje nustatytų terminų.

2. Atvirų procedūrų atveju minimalus pasiūlymų gavimo terminas yra 52 dienos nuo pranešimo apie sutartį išsiuntimo dienos.

3. Ribotų procedūrų, derybų procedūrų ir konkurencinio dialogo atveju:

a)	minimalus prašymų gavimo terminas yra 37 dienos nuo pranešimo apie sutartį išsiuntimo dienos; ir

b)	minimalus pasiūlymų gavimo terminas yra 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

4. Kai ECB paskelbia išankstinį informacinį pranešimą pagal 10 straipsnio 2 dalį, kuris buvo išsiųstas mažiausiai 52 dienos iki pranešimo apie sutartį, minimalus pasiūlymų gavimo terminas paprastai gali būti sutrumpintas iki 36 dienų, bet jokiu atveju negali būti trumpesnis nei 22 dienos.

5. Kai pranešimai apie sutartį surašomi ir perduodami elektroninėmis priemonėmis pagal Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuro nustatytą perdavimo formą ir tvarką, pasiūlymų ir prašymų gavimo terminai gali būti sutrumpinti septyniomis dienomis.

6. Pasiūlymų gavimo terminai gali būti sutrumpinti penkiomis dienomis, jei ECB suteikia neribotą ir tiesioginę prieigą elektroninėmis priemonėmis prie pakvietimo pateikti pasiūlymą nuo pranešimo apie sutartį paskelbimo dienos ir jei pranešimo tekste nurodomas internetinis adresas, kuriuo galima rasti šiuos dokumentus. Šį sumažinimą galima pridėti prie nurodytojo 5 dalyje.

7. Jei atviros procedūros atveju pakvietimas pateikti siūlymą, nors jo buvo prašyta iš anksto, nepateikiamas per šešias dienas arba kai pasiūlymai gali būti pateikti tik po apsilankymo vietoje ar vietoje išnagrinėjus dokumentus, pridedamus prie kvietimo pateikti pasiūlymą, pasiūlymų gavimo terminai pratęsiami taip, kad visi tiekėjai turėtų pakankamai laiko pasiūlymams parengti.

8. Ribotų procedūrų ir derybų procedūrų atveju ECB gali taikyti pagreitintą procedūrą, jei dėl skubumo šiame straipsnyje nustatytų terminų taikymas yra neįmanomas. Tokiu atveju taikomi šie minimalūs terminai:

a)	prašymų gavimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų nuo pranešimo apie sutartį išsiuntimo dienos arba mažesnis nei 10 dienų, jei pranešimas buvo išsiųstas elektroninėmis priemonėmis pagal pranešimų siuntimui taikomą formą ir tvarką; ir

b)	pasiūlymų gavimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą gavimo dienos.

9. ECB gali pratęsti pranešime apie sutartį ar pasiūlymų dokumentuose nurodytus terminus prieš jiems pasibaigiant, jei jis keičia pasiūlymų dokumentus ar kitais tinkamai pagrįstais atvejais.

2 SKIRSNIS

Procedūros eiga

19 straipsnis

Susižinojimas su kandidatais ir dalyviais

1. Pirkimo procedūros metu kandidatai ir dalyviai susižino tik su ECB paskirtu (-ais) asmeniu (-imis) ryšiams. ECB pranešime apie sutartį ir (ar) kvietime pateikti pasiūlymą nurodo naudotinas susižinojimo priemones. Susižinojimo priemonės yra visuotinai prieinamos ir nediskriminacinės.

2. Kandidatai (dalyviai) prašymus (pasiūlymus) pateikia raštu pagal pranešime apie sutartį (kvietime pateikti pasiūlymą) išdėstytus reikalavimus.

3. ECB gali vykdyti elektronines pirkimo procedūras pagal bendruosius reikalavimus elektroniniams pirkimams, kuriuos atspindi Pirkimų direktyvos 42 straipsnis kartu su jos X priedu. Tokiu atveju pranešime apie sutartį konkrečiai nurodomi formalieji reikalavimai, kurių turi laikytis kandidatai (dalyviai), bei kaip pasinaudoti elektronine platforma. ECB gali nustatyti, kad jis priims tik elektroninius prašymus (pasiūlymus).

4. Kandidatai ar dalyviai gali ECB raštu pateikti klausimus dėl pranešimo apie sutartį, kvietimo pateikti pasiūlymus ar pridedamų dokumentų pranešime apie sutartį ar kvietime pateikti pasiūlymus nustatytomis sąlygomis. ECB į tokius klausimus atsako per protingus terminus ir, laikydamasis anonimiškumo, praneša apie atsakymus visiems kandidatams (dalyviams), jei atsakymai yra jiems visiems reikšmingi.

5. ECB užtikrina, kad kandidatų ir dalyvių pateikta informacija būtų tvarkoma ir saugoma laikantis konfidencialumo principo, o juose pateiktų asmens duomenų atžvilgiu – Europas Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl duomenų apsaugos (5).

20 straipsnis

Papildomų dokumentų ir paaiškinimų prašymai

Atvėręs prašymus ir pasiūlymus ECB gali prašyti kandidatų ar dalyvių papildyti pateiktus dokumentus arba paaiškinti tam tikrus aspektus. Tokie prašymai neturi iškreipti teisingos konkurencijos tarp arba iššaukti nevienodą elgesį su kandidatais (dalyviais) ir sukelti prašymų ar pasiūlymų sąlygų pakeitimo.

21 straipsnis

Pirkimo dokumentų ištaisymas

1. Jei ECB iki terminų prašymams ar pasiūlymams paduoti pasibaigimo pastebi klaidą, netikslumą, praleidimą ar bet kokio kito tipo klaidą pranešimo apie sutartį, kvietimo pateikti pasiūlymą ar pridedamų dokumentų tekste, jis ištaiso klaidą ir apie tai tinkamu būdu informuoja visus kandidatus ar dalyvius.

2. Jei kandidatai ar dalyviai mano, kad pranešime apie sutartį, kvietime pateikti pasiūlymą ar pridedamuose dokumentuose išdėstyti ECB reikalavimai yra neišsamūs, nenuoseklūs ar neteisėti, apie tokį savo susirūpinimą jie praneša ECB raštu. Kandidatas (dalyvis) privalo apie savo susirūpinimą pranešti be nepateisinamo delsimo nuo tada, kai jis sužinojo arba galėjo sužinoti apie nukrypimą nuo normų. Tada ECB gali ištaisyti ar papildyti reikalavimus pagal prašymą arba atmesti prašymą, nurodydamas to priežastis. Nepateisinamai delsiant ECB nepranešti prieštaravimai ECB reikalavimams negali būti keliami vėliau.

22 straipsnis

Kvietimas pateikti pasiūlymus

1. Paprastai kvietime pateikti pasiūlymą turi būti bent jau:

a)	nuoroda į paskelbtą pranešimą apie sutartį;

b)	formalieji reikalavimai pasiūlymams, ypač pasiūlymų gavimo terminas, adresas, kuriuo turi būti siunčiami pasiūlymai, kalba ar kalbos, kuria(-iomis) turi būti surašomi pasiūlymai, pasiūlymų padavimo forma bei laikotarpis, per kurį pasiūlymai galioja; ir

c)	jei yra, papildomų darbų, paslaugų ir prekių tiekimo galimybės, taip pat galimų atnaujinimų ir pratęsimų skaičius; ir

d)	dokumentų, kuriuos turi pateikti dalyviai, sąrašas; ir

e)	santykinis kriterijų lyginamasis svoris, skirtas sutarčiai sudaryti arba, prireikus, šių kriterijų reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nenurodyti parnešime apie sutartį.

2. Kvietimas pateikti pasiūlymus apima:

a)	sąlygų, apibrėžiančių ECB reikalavimus, kopiją arba, konkurencinio dialogo atveju, prašymo, apibrėžiančio ECB poreikius, pateikti siūlymą kopiją; ir

b)	sutarties projekto, ECB bendrųjų sąlygų arba dokumento, kuriame nurodomos pagrindinės sutarties savybės, kopiją; ir

c)	bet kuriuos kitus, ECB nuomone, reikšmingus dokumentus.

Jei šie dokumentai padaromi prieinami elektroniniu būdu, kvietime pateikti pasiūlymą nurodoma, kaip dalyviai gali juos rasti.

3 SKIRSNIS

Vertinimas

23 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. ECB vertina visus pasiūlymus pagal sutarties sudarymo kriterijus, kaip nurodyta 26 straipsnyje, po to, kai:

—	patikrina, ar patenkinti formalieji reikalavimai pasiūlymams, ir

—	patikrina, ar dalyviai atitinka 24 straipsnyje nurodytus tinkamumo reikalavimus, ir

—	įvertina, ar patenkinami 25 straipsnyje nurodyti atrankos kriterijai.

2. ECB sudaro sutartį su dalyviu, labiausiai atitinkančiu sutarties sudarymo kriterijus.

3. Prašymai ir pasiūlymai neatveriami, kol nesibaigia pateikimo terminas. Prašymai ir pasiūlymai atveriami dalyvaujant bent dviem personalo nariams; atvėrimas protokoluojamas. Jei nenurodyta kitaip, kandidatai ar dalyviai negali dalyvauti atvėrimo procedūroje.

4. Vertinimo procesas ir rezultatas įforminami vertinimo ataskaitoje.

24 straipsnis

Tinkamumo reikalavimai kandidatams (dalyviams)

1. Nepažeidžiant tolesnių šio straipsnio dalių, visi ES gyvenantys ar turintys buveinę fiziniai ar juridiniai asmenys gali dalyvauti pirkimo procedūrose. Pirkimo procedūros taip pat atviros visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, gyvenantiems ar turintiems buveinę trečiojoje šalyje, ratifikavusioje Pasaulinės prekybos organizacijos susitarimą dėl vyriausybinių pirkimų arba sudariusioje su ES dvišalį susitarimą dėl pirkimų, tuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis. Tiekėjams iš kitų trečiųjų šalių gali būti leista dalyvauti vien tik ECB nuožiūra.

2. Laikinos tiekėjų grupės gali dalyvauti pirkimo procedūrose pranešime apie sutartį arba kvietime pateikti pasiūlymą nustatytose sąlygose. ECB gali reikalauti, kad laikinos grupės įgautų konkrečią teisinę formą, jei sutartis būtų su jomis sudaryta, jei ši forma yra reikalinga tinkamam sutarties vykdymui.

3. ECB pašalina kandidatus ar dalyvius iš dalyvavimo pirkimo procedūroje, jei jų atžvilgiu buvo priimtas res judicata galią turintis nuosprendis už sukčiavimą, korupciją, pinigų plovimą, dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje ar bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kenkiančią Bendrijų, ECB ar NCB finansiniams interesams.

4. ECB gali bet kuriuo metu pašalinti kandidatus ar dalyvius iš dalyvavimo, jei jie:

bankrutuoja ar yra likviduojami, jų reikalus administruoja teismai, yra sudarę susitarimus su kreditoriais, sustabdę verslo veiklą, tokie klausimai dėl jų yra nagrinėjami teismine tvarka, arba jie yra bet kokioje analogiškoje situacijoje, kylančioje iš panašios procedūros, kurią numato nacionaliniai įstatymai ar poįstatyminiai aktai;

b)	yra nuteisti už su jų profesine veikla susijusius nusižengimus res judicata galią turinčiu nuosprendžiu;

c)	yra kalti dėl sunkių profesinės veiklos pažeidimų;

d)	nevykdė pareigų, susijusių su socialinės apsaugos įmokų ar mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jie yra įsteigti, arba sutartį sudarančios institucijos valstybės arba valstybės, kurioje sutartis turės būti vykdoma, teisės nuostatas;

e)	teismo ar arbitražo tribunolo sprendimu yra paskelbti sunkiai pažeidę sutartį dėl sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš kitos pirkimų procedūros, nevykdymo;

f)	kaip vadovybė, personalas ar atstovai patiria interesų konfliktą;

g)	yra kalti dėl neteisingos informacijos pateikimo, kai informacijos reikalauja ECB;

h)	užmezga ryšius su kitais kandidatais ar dalyviais, kad apribotų konkurenciją.

5. Kandidatai ar dalyviai privalo pateikti pažymą, kad jie nėra pirmiau išvardintose situacijose ir (ar) pateikti įrodymus, nurodytus pranešime apie sutartį ar kvietime pateikti pasiūlymą. Jei tokios aplinkybės atsiranda vykstant procedūrai, kandidatas (dalyvis) apie tai be nepateisinamo delsimo informuoja ECB.

25 straipsnis

Atrankos kriterijai

1. ECB pranešime apie sutartį nurodo atrankos kriterijus, naudojamus įvertinti kandidato (dalyvio) gebėjimą įvykdyti sutartį. Atrankos kriterijai yra susiję su kandidato ar dalyvio ekonominiais, finansiniais, techniniais ar profesiniais gebėjimais.

2. ECB gali nustatyti minimalius gebėjimų lygius, kurių nepasiekę kandidatai ar dalyviai negali būti atrinkti. Šie minimalūs lygiai nurodomi pranešime apie sutartį.

3. Be to, ECB gali paprašyti kandidatų ar dalyvių įrodyti, kad jie turi teisę vykdyti sutartį pagal nacionalinę teisę, t.y. pateikti įtraukimo į prekybos ar profesijos registrą ar priesaikos deklaracijos arba pažymos, narystės tam tikroje organizacijoje, tiesioginio leidimo, įrašymo į PVM registrą įrodymų.

4. ECB pranešime apie sutartį nurodo dokumentus, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai kaip jų finansinių, ekonominių, techninių ir profesinių gebėjimų įrodymą. Prašomi dokumentai negali būti nesusiję su sutarties dalyku, o jų pateikimas turi nepažeisti teisėtų tiekėjų interesų, ypač susijusių su techninių ir verslo paslapčių apsauga.

5. Jei dėl išimtinės priežasties, kurią ECB laiko pagrįsta, dalyvis ar kandidatas negali pateikti prašomų dokumentų, jis gali įrodyti savo gebėjimus kitomis priemonėmis, kurias ECB laiko tinkamomis.

6. Kai tai tinkama, konkrečios sutarties atveju tiekėjas gali remtis kitų subjektų gebėjimais, nepriklausomai nuo teisinių ryšių, kuriais jis su jais yra susijęs, pobūdžio. Tokiu atveju jis privalo įrodyti ECB, kad jis galės disponuoti ištekliais, kurie yra reikalingi sutarčiai įvykdyti. Tokiomis pačiomis sąlygomis laikina tiekėjų grupė gali remtis grupės narių gebėjimais.

26 straipsnis

Sutarties sudarymo kriterijai

1. ECB pranešime apie sutartį arba kvietime pateikti pasiūlymą nurodo, ar jis ketina sudaryti sutartį su dalyviu, kuris pateikia ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, ar mažiausią kainą pasiūliusiam dalyviui.

2. Kai sutartis sudaroma dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, ECB pranešime apie sutartį arba kvietime pateikti pasiūlymą, arba, konkurencinio dialogo atveju, prašyme pateikti siūlymą, nurodo:

kokybinius kriterijus, pagal kuriuos bus vertinami pasiūlymai. Tokie kriterijai turi būti susiję su konkrečios sutarties dalyku ir gali apimti, pavyzdžiui, kokybinius, techninius privalumus, estetines ir funkcines savybes, aplinkosaugines savybes, naudojimo kaštus, kaštų veiksmingumą, aptarnavimą po pardavimo ir techninę pagalbą, pristatymo datą ir pristatymo laikotarpį ar pabaigos laikotarpį; ir

b)	santykinį svorį, kurį jis teikia kiekvienam iš šių kriterijų, pasirinktų ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti. Šie svoriai gali būti išreikšti nurodant didžiausios tinkamos apimties intervalą.

Kai ECB mano, kad svorio nustatymas yra neįmanomas dėl akivaizdžių priežasčių, jis nurodo kriterijus jų svarbos mažėjimo tvarka.

27 straipsnis

Nenormaliai žemos kainos pasiūlymai

1. ECB gali atmesti pasiūlymus, kurių kaina atrodo nenormaliai maža atsižvelgiant į siūlomas prekes, darbus ar paslaugas.

2. Prieš atmesdamas tokius pasiūlymus, ECB raštu paprašo išsamesnės informacijos apie pasiūlymo elementus, kuriuos jis laiko reikšmingais. Ši išsamesnė informacija gali būti susijusi konkrečiai su:

a)	gamybos proceso, paslaugų teikimo ar statybos metodo ekonomika; arba

b)	pasirinktais techniniais sprendimais ar bet kokiomis išimtinai palankiomis sąlygomis, kai dalyvis jas turi; arba

c)	pasiūlymo pirkimams originalumu; arba

d)	atitiktimi galiojančioms nuostatoms, susijusioms su darbuotojų apsauga ir darbo sąlygomis toje vietoje, kur turės būti vykdomi darbai, paslaugos ar tiekimas.

ECB patikrina šiuos sudedamuosius elementus, atsižvelgdamas į gautus paaiškinimus ir įrodymus.

3. Jei dalyvis gavo valstybės pagalbą, ECB gali atmesti pasiūlymą jau vien tuo pagrindu, jei dalyvis negali per ECB nustatytą laiką įrodyti, kad pagalba buvo suteikta teisėtai, pagal Bendrijos normose dėl valstybės pagalbos nurodytas procedūras ir sprendimus.

28 straipsnis

Informavimas apie sprendimus dėl atrankos ir sutarties sudarymo

1. Kaip įmanoma anksčiau ECB raštu praneša apie savo sprendimą visiems kandidatams ar dalyviams, kurių prašymai ar pasiūlymai yra atmesti.

2. Pranešimas pateikiamas likus mažiausiai 15 dienų prieš ECB pasirašant sutartį.

3. Kandidatai ir dalyviai per 15 dienų nuo pranešimo gavimo gali prašyti ECB pateikti jų prašymų ar pasiūlymų atmetimo priežastis. Nesėkmę patyrę dalyviai, kurių pasiūlymai buvo priimtini, taip pat gali prašyti nurodyti laimėjusio dalyvio pavadinimą (vardą, pavardę) ir pagrindines jo pasiūlymo savybes bei santykinius pranašumus.

4. Tačiau ECB gali nuspręsti nesuteikti tam tikros informacijos, jei tokios informacijos suteikimas paveiktų teisėtus kitų tiekėjų komercinius interesus, trukdytų taikyti teisę ar kitaip prieštarautų viešajam interesui.

5. Be to, ECB Oficialiajame leidinyje paskelbia sutarties sudarymo, kaip pirkimo procedūros rezultato, pranešimą. Šis pranešimas išsiunčiamas per 48 dienas nuo sutarties pasirašymo.

III SKYRIUS

PIRKIMAI UŽ MAŽESNES NEI RIBINĖS VERTES

29 straipsnis

Procedūra nepaskelbus pranešimo

1. Sutartys, kurių bendra numatyta vertė yra mažesnė už ribines sumas, nurodytas 4 straipsnio 3 dalyje, ir paslaugų sutartys, išvardintos 6 straipsnio 2 dalyje, sudaromos pagal tokią tvarką.

2. Jei sutarties vertė viršija arba yra lygi 50 000 EUR prekių ir paslaugų atveju arba 500 000 EUR darbų atveju, ECB pakviečia bent penkis tinkamus tiekėjus, jei jų yra, pateikti pasiūlymus per ECB nustatytą laiką.

Jei sutarties vertė yra mažesnė už šias ribines sumas, bet didesnė nei arba lygi 10 000 EUR, ECB pakviečia bent tris tinkamus tiekėjus, jei jų yra, pateikti pasiūlymus.

Abiem atvejais ECB pateikia tiekėjams prašymą pateikti siūlymą, nurodydamas ECB reikalavimus ir sutarties sudarymo kriterijus. Nustatydamas terminą pasiūlymų pateikimui, ECB atsižvelgia į sutarties sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti.

3. ECB atrenka tiekėjus, kviečiamus dalyvauti pirkimų procedūroje, iš dalyvių, priimtų į dinaminę pirkimo sistemą, arba, jei tokios sistemos nėra, iš registruotų tiekėjų sąrašo, arba, jei tokio sąrašo nėra, remdamasis tinkama rinkos analize. Pirminė tinkamų tiekėjų atranka yra vien tik ECB nuožiūros dalykas. Registruotų tiekėjų sąrašai yra atviri kiekvienam suinteresuotam tiekėjui, teikiančiam tokio pobūdžio prekes, paslaugas, vykdančiam darbus, kuriems yra sudarytas sąrašas. ECB reguliariai tinkamomis priemonėmis skelbia apie galimybę užsiregistruoti šiuose sąrašuose.

4. Antraip ECB gali paskelbti pranešimą apie sutartį savo tinklavietėje arba kitu tinkamu būdu. Tokiu atveju kvietimas pateikti siūlymą išsiunčiamas visiems tiekėjams, kurie per ECB nustatytą laiką pareiškia apie savo norą dalyvauti.

5. Gauti pasiūlymai vertinami pagal pakvietime pateikti siūlymą nurodytus kriterijus. Įvertinęs rašytinius pasiūlymus, ECB gali pradėti derybas su dalyviais, jeigu tokia galimybė buvo paskelbta pakvietime pateikti siūlymą. Derybos gali vykti kaip nuoseklios derybos su kiekvienu dalyviu pagal reitingavimo eilę arba kaip lygiagrečios derybos su visais dalyviais.

6. ECB sudaro sutartį su dalyviu, labiausiai atitinkančiu pakvietime pateikti siūlymą nurodytus kriterijus.

7. Procedūra vykdoma pagal bendruosius principus, išdėstytus 3 straipsnyje. Atitinkamai taikomi 19, 20, 21, 24 ir 27 straipsniai.

30 straipsnis

Dalyvių informavimas ir rangovų sąrašas

1. Po sutarties sudarymo sprendimo priėmimo ECB per protingą laiką raštu informuoja kitus dalyvius apie pirkimo procedūros rezultatus.

2. Dalyviai gali per 15 dienų nuo pranešimo gavimo prašyti ECB nurodyti pagrindines jų pasiūlymo atmetimo priežastis. Atitinkamai taikoma 28 straipsnio 4 dalis.

3. ECB kasmet paskelbia 50 000 EUR vertę viršijančių sutarčių, kurios buvo sudarytos pagal 29 straipsnį arba kurioms buvo padaryta išimtis pagal 6 straipsnio 1 dalį, sąrašą. Sąraše nurodomi rangovų, su kuriais sutartys buvo sudarytos, pavadinimai (vardai, pavardės), sutarčių dalykas ir vertė.

31 straipsnis

Sudarymas iš karto

ECB gali sudaryti sutartis gavęs tik vieną pasiūlymą, jei numatoma sutarties vertė yra mažesnė nei 10 000 EUR be PVM arba jei buvo padaryta išimtis pagal 6 straipsnio 1 dalį.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Pirkimo procedūrų atšaukimas

1. ECB gali atšaukti pirkimo procedūrą bet kuriuo metu iki sutarties pasirašymo; tai nesukuria kandidatams ar dalyviams teisės reikalauti kokios nors kompensacijos.

2. ECB sprendimas dėl atšaukimo turi atitikti bendruosius principus, išdėstytus 3 straipsnyje.

3. ECB pagrindžia tokį sprendimą ir praneša apie jį kandidatams ar dalyviams.

33 straipsnis

Apskundimo procedūra

1. II skyriuje numatytų viešųjų pirkimų procedūrų kandidatai (dalyviai) gali raštu ginčyti ECB sprendimą atmesti jų prašymus ar pasiūlymus per 15 dienų nuo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo arba, jei informacijos nebuvo prašoma, per 15 dienų nuo pranešimo gavimo. Skunde turi būti pateikta visa skundą grindžianti informacija ir motyvuoti prieštaravimai.

2. Skundas adresuojamas ECB pirkimų peržiūrėjimo dariniui (PPD) (Procurement Review Body). Jei PPD mano, kad sprendimas atmesti skundą pateikusio asmens skundą pažeidžia šį sprendimą ar bendruosius pirkimų teisės principus, jis arba nurodo pakartotinai atlikti pirkimo procedūrą ar jo dalis, arba priima galutinį sprendimą. Kitais atvejais skundas atmetamas. PPD per vieną mėnesį nuo skundo gavimo raštu praneša skundą pateikusiam asmeniui apie savo sprendimą. Sprendime nurodomi jį grindžiantys argumentai.

3. Skundas neturi stabdomojo poveikio. Jei tai laikoma tinkama, PPD gali sustabdyti pirkimo procedūrą arba sutarties sudarymą.

34 straipsnis

Jurisdikcija

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti kiekvieną su šiuo sprendimu ar konkrečia pirkimo procedūra susijusį ginčą tarp ECB ir tiekėjo. Jei 33 straipsnis numato apskundimo procedūrą, skundą pateikęs asmuo, prieš pateikdamas bylą Teisingumo Teismui, turi sulaukti ECB sprendimo dėl skundo. Sutartyje numatytų laiko terminų eiga prasideda nuo sprendimo dėl skundo gavimo.

35 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis sprendimas įsigalioja 2007 m. rugpjūčio 1 d. ir panaikina bei pakeičia 2006 m. birželio 27 d. administracinį aplinkraštį 05/2006 dėl ECB pirkimų.

2. Pirkimo procedūros, kurios buvo pradėtos iki šio sprendimo įsigaliojimo, užbaigiamos pagal administracinį aplinkraštį 05/2006. Taikant šią nuostatą laikoma, kad pirkimo procedūra buvo pradėta tą dieną, kurią Oficialiajam leidiniui buvo išsiųstas pranešimas apie sutartį, arba, kai tokio pranešimo nereikalaujama, tą dieną, kai ECB pakvietė vieną ar kelis tiekėjus pateikti pasiūlymą.

Priimta Frankfurte prie Maino 2007 m. liepos 3 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) OL L 80, 2004 3 18, p. 33.

(2) OL L 134, 2004 4 30, p. 114. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 107).

(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2005 12 30, p. 1).

(4) OL L 320, 2004 10 21, p. 21.

(5) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 184

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	50 tomas 2007m. liepos 14d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2007 m. liepos 10 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 824/2007, nustatantis Bendrijos autonomines tarifines kvotas tam tikriems žuvininkystės produktams ir numatantis tų kvotų valdymą 2007–2009 m. laikotarpiu ( 1 )	1
		Komisijos ir Tarybos pareiškimas	5
		2007 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 825/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	6
		2007 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 826/2007 dėl 35-o atskiro konkurso, paskelbto pagal Reglamento (EB) Nr. 1898/2005 II skyriuje numatyto nuolatinio konkurso nuostatas	8
		2007 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 827/2007, nustatantis importo muitus grūdų sektoriuje, galiojančius nuo 2007 m. liepos 16 d.	9
	*	2007 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 828/2007 dėl nuolatinių ir laikinųjų leidimų naudoti tam tikrus pašarų priedus ( 1 )	12
		DIREKTYVOS
	*	2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje	17
	*	2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/38/EB dėl Bendrijoje įregistruotose sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse įrengtų veidrodėlių modifikavimo	25

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	48,1
	TR	83,4
	XS	23,6
	ZZ	51,7
0707 00 05	TR	114,3
0707 00 05	ZZ	114,3
0709 90 70	TR	88,7
0709 90 70	ZZ	88,7
0805 50 10	AR	52,7
	UY	55,7
	ZA	57,0
	ZZ	55,1
0808 10 80	AR	87,5
	BR	83,0
	CL	88,0
	CN	100,8
	NZ	102,2
	US	108,3
	UY	60,7
	ZA	87,8
	ZZ	89,8
0808 20 50	AR	82,8
	CL	86,0
	NZ	144,9
	ZA	119,4
	ZZ	108,3
0809 10 00	TR	192,1
0809 10 00	ZZ	192,1
0809 20 95	TR	294,0
	US	359,1
	ZZ	326,6
0809 30 10, 0809 30 90	TR	152,4
0809 30 10, 0809 30 90	ZZ	152,4
0809 40 05	IL	128,3
0809 40 05	ZZ	128,3

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muitas (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	0,00
1001 90 91	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	RUGIAI	0,00
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	13,96
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	13,96
1007 00 90	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	0,00

EB Nr.	Priedas	Cheminė formulė, aprašymas	Gyvūno rūšis arba kategorija	Didžiausias amžius	Mažiausias kiekis	Didžiausias kiekis	Kitos nuostatos	Leidimo galiojimo terminas
					mg/kg visaverčio pašaro
Dažikliai, įskaitant pigmentus
E 161y	Didelį kiekį astaksantino turintis preparatas Phaffia rhodozyma (ATCC SD-5340)	Koncentruota Phaffia rhodozyma (ATCC SD-5340) mielių biomasė, negyva, kurios viename priedo kilograme astaksantino yra ne mažiau kaip 10,0 g	Lašišos	—	—	100	Didžiausias kiekis išreiškiamas astaksantinu. Naudoti leidžiama tik žuvims, vyresnėms nei šeši mėnesiai. Galima leisti naudoti priedo ir kantaksantino mišinį, jei bendra astaksantino ir kantaksantino koncentracija kilograme visaverčio pašaro nėra didesnė nei 100 mg.	2011 m. rugpjūčio 3 d.
			Upėtakiai		—	100

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Komisija
	2007/496/EB
*	2007 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2006/415/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu, kurį Bendrijos naminiams paukščiams sukelia gripo viruso H5N1 potipis (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 3327) ( 1 )	29
	Europos centrinis bankas
	2007/497/EB
*	2007 m. liepos 3 d. Europos centrinio banko sprendimas, nustatantis pirkimų taisykles (ECB/2007/5)	34


	*	Pranešimas skaitytojui (žr. antrajį viršelio puslapį)	s3

2006 m. gruodžio 27 d. OL	Ištaisytas OL (2007)
L 370	L 30
L 371	L 45
L 373	L 121
L 375	L 70

2006 m. gruodžio 30 d. OL	Ištaisytas OL (2007)
L 396	L 136
L 400	L 54
L 405	L 29
L 407	L 44
L 408	L 47
L 409	L 36
L 410	L 40
L 411	L 27
L 413	L 50


	(1) Tekstas svarbus EEE