29.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/1

(1)

Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje turi būti užtikrintas laisvas asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimas. Tuo tikslu veikia bendra Bendrijos variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistema, įsteigta 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyva 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (3). Todėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo techniniai reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų turėtų būti suderinti, kad skirtingose valstybėse narės reikalavimai nesiskirtų ir būtų užtikrintas aukštas aplinkos apsaugos lygis.

(2)

Šis reglamentas yra vienas iš keleto atskirų reglamentinių aktų Bendrijos tipo patvirtinimo procedūros pagal Direktyvą 70/156/EEB kontekste. Todėl ta direktyva turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(3)

Europos Parlamento prašymu į ES teisės aktus dėl transporto priemonių įdiegtas naujas reglamentavimo metodas. Taigi šis reglamentas nustato pagrindines nuostatas dėl transporto priemonių išmetamųjų teršalų, o techniniai reikalavimai bus nustatyti įgyvendinimo priemonėmis, patvirtinamomis pagal komitologijos procedūras.

(4)

2001 m. kovo mėnesį Komisija pradėjo Švaraus oro Europoje (CAFE) programą, kurios pagrindiniai elementai išdėstyti 2005 m. gegužės 4 d. komunikate. Dėl to 2005 m. rugsėjo 21 d. komunikatu buvo patvirtinta teminė oro taršos strategija. Viena iš teminės strategijos išvadų – būtina toliau mažinti transporto sektoriaus (oro, jūrų ir sausumos transporto), namų ūkių, energetikos, žemės ūkio ir pramonės sektorių išmetamųjų teršalų kiekį ir pasiekti ES oro kokybės tikslus. Atsižvelgiant į šį kontekstą, užduotį mažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį reikia suprasti kaip bendros strategijos dalį. Euro 5 ir Euro 6 standartai yra viena iš priemonių, skirtų mažinti išmetamų smulkiųjų dalelių ir ozoną ardančių medžiagų, pvz., azoto oksidų ir angliavandenilių, kiekį.

(5)

Siekiant ES oro kokybės tikslų, būtinos nuolatinės pastangos mažinti iš transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. Taigi pramonei turi būti teikiama aiški informacija apie būsimas išmetamų teršalų ribines vertes. Todėl į šį reglamentą kartu su Euro 5 standartais įtraukiamos ir Euro 6 etapui numatytos ribinės vertės.

(6)

Siekiant gerinti oro kokybę ir laikytis taršos ribinių verčių, ypač būtina labai sumažinti iš dyzelinių transporto priemonių išmetamų azoto oksidų kiekį. Taigi Euro 6 etape reikia siekti ambicingų ribinių verčių, neatsisakant dyzelinių variklių teikiamų privalumų, susijusių su degalų sunaudojimu ir angliavandenilių bei anglies monoksido išmetimu. Ankstyvoje stadijoje imantis tokių išmetamo azoto oksido kiekio mažinimo veiksmų, automobilių gamintojams bus suteikta galimybė imtis saugaus ir ilgalaikio gamybos planavimo Europos mastu.

(7)

Nustatant išmetamųjų teršalų standartus svarbu atsižvelgti į padarinius rinkoms ir gamintojų konkurencingumui, tiesiogines ir netiesiogines privalomas įmonių sąnaudas ir naudą naujovių skatinimo, oro kokybės gerinimo, išlaidų sveikatai mažinimo ir gyvenimo trukmės ilginimo aspektais, taip pat į bendrą poveikį CO2 išmetimui.

(8)

Siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas srityse, būtina neribota standartizuoto formato, kuriuo galima naudotis techninei informacijai rasti, prieiga prie transporto priemonių remonto informacijos ir veiksminga konkurencija transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos paslaugų rinkoje. Didelė dalis tokios informacijos yra susijusi su transporto priemonei įrengiamomis diagnostikos (TPID) sistemomis ir jų sąveika su kitų transporto priemonių sistemomis. Tikslinga nustatyti techninius reikalavimus, kurių turėtų būti laikomasi gamintojų tinklalapiuose, ir tikslines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą prieigą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Naudojant bendrus standartus, dėl kurių susitarta dalyvaujant suinteresuotiems subjektams, pvz., OASIS formatą, galima palengvinti gamintojų ir paslaugų teikėjų keitimąsi informacija. Taigi iš pradžių tikslinga reikalauti, kad būtų naudojamasi OASIS (4) formato techniniais reikalavimais ir paprašyti Komisijos, kad ji pareikalautų Europos standartizacijos komiteto (CEN) ar Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) toliau plėtoti šį formatą ir padaryti jį standartiniu siekiant atėjus laikui juo pakeisti OASIS formatą.

(9)

Ne vėliau kaip po keturių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija turėtų persvarstyti prieigos prie visos transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos sistemos veikimą, siekdama nustatyti, ar verta peržiūrėtoje pagrindų direktyvoje dėl tipo patvirtinimo konsoliduoti visas nuostatas, kuriomis reguliuojama prieiga prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos. Jeigu į minėtą direktyvą bus įtrauktos nuostatos, reglamentuojančios prieigą prie visos transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos, atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti panaikintos, su sąlyga, kad esamos prieigos prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos teisės išliks nepažeistos.

(10)

Komisija turėtų kontroliuoti išmetamuosius teršalus, kurie dar nėra reglamentuojami ir kurie atsiranda dėl platesnio naujų formulių degalų, variklių technologijų ir išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų naudojimo ir prireikus pateikti pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl šių išmetamųjų teršalų reglamentavimo.

(11)

Norint sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad būtų pradėtos naudoti alternatyviais degalais varomos transporto priemonės, galinčios išmesti nedaug azoto oksidų ir kietųjų dalelių, bei užtikrinti, kad jos ir toliau būtų naudojamos, ir kartu paskatinti benzinu varomų transporto priemonių išmetamų teršalų mažinimą, šiame reglamente nustatytos skirtingos visų angliavandenilių ir visų angliavandenilių be metano ribinės vertės.

(12)

Ir toliau turėtų būti dedamos pastangos siekiant taikyti griežtesnes išmetamųjų teršalų ribas, įskaitant išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą, ir siekiant užtikrinti, kad tos ribinės vertės būtų siejamos su realiomis naudojamų transporto priemonių eksploatacinėmis savybėmis.

(13)

Siekiant užtikrinti, kad būtų kontroliuojamas itin smulkių kietųjų dalelių (PM 0,1 µm ir mažiau) išmetimas, Komisija turėtų kuo greičiau patvirtinti išmetamo PM kiekio metodą, kuris būtų taikomas kartu su dabar taikomu masės metodu, kuris vėliausiai būtų pradėtas taikyti prasidėjus Euro 6 etapui. Išmetamo PM kiekio metodas turėtų būti grindžiamas UNECE Dalelių matavimo programos rezultatais ir atitikti esamus plataus užmojo tikslus aplinkosaugos srityje.

(14)

Kad išmetamų dalelių masės ir kiekio matavimo laboratorijoje pakartojamumas būtų didesnis, Komisija turėtų patvirtinti naują matavimo procedūrą, kuri pakeistų dabartinę. Ji turėtų būti įgyvendinta kuo greičiau ir ne vėliau kaip prasidėjus Euro 6 etapui. Ji turėtų būti grindžiama UNECE Dalelių matavimo programos rezultatais. Kai bus įdiegta nauja matavimo procedūra, šiame reglamente nustatytos išmetamų PM masės ribos turėtų būti pakeistos, nes pagal naują procedūrą bus fiksuojama mažesnė masė, nei taikant dabartinę procedūrą.

(15)

Komisija turėtų reguliariai svarstyti poreikį peržiūrėti Naująjį Europos važiavimo ciklą, taikomą kaip bandymų procedūra, kuria grindžiamos EB tipo patvirtinimo pagal išmetamas medžiagas taisyklės. Bandymo ciklus gali prireikti atnaujinti ar pakeisti atsižvelgiant į transporto priemonių specifikacijų ir vairuotojo veiksmų pokyčius. Persvarstymų gali prireikti norint užtikrinti, kad realiai išmetamųjų teršalų kiekis atitinka išmatuotąjį atliekant tipo patvirtinimą. Taip pat reikėtų išnagrinėti nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų naudojimą ir „neviršijimo“ reglamentinės sąvokos įvedimą.

(16)

TPID sistemos yra svarbios kontroliuojant išmetamus teršalus, kai transporto priemonė naudojama. Dėl realiai pasaulyje išmetamų teršalų kontrolės svarbos Komisija turėtų nuolat persvarstyti tokių sistemų reikalavimus ir stebėjimo paklaidų tolerancijos ribas.

(17)

Siekiant užtikrinti, kad neiškiltų prekybos tarp valstybių narių techninių kliūčių, būtinas standartizuotas transporto priemonių degalų suvartojimo ir išmetamo anglies dioksido kiekio matavimo metodas. Be to, taip pat būtina užtikrinti, kad vartotojams ir naudotojams būtų teikiama objektyvi ir tiksli informacija.

(18)

Prieš parengdama pasiūlymą dėl būsimų išmetamųjų teršalų standartų, Komisija turėtų atlikti tyrimus, kuriais būtų nustatyta, ar vis dar reikia transporto priemonių kategorijas skirstyti į grupes ir ar galima taikyti nuo masės nepriklausančias išmetamųjų teršalų ribas.

(19)

Valstybės narės turėtų galėti finansinėmis lengvatomis paspartinti transporto priemonių, kurios atitinka Bendrijos lygiu nustatytus reikalavimus, tiekimą į rinką. Tačiau tokios lengvatos turėtų atitikti Sutarties nuostatas, pirmiausia valstybės pagalbos taisykles. Tai skirta tam, kad būtų išvengta vidaus rinkos iškraipymo. Šis reglamentas neturėtų daryti įtakos valstybių narių teisei įtraukti išmetamas medžiagas į transporto priemonių mokesčių skaičiavimo pagrindą.

(20)

Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonių išmetamuosius teršalus ir degalų suvartojimą reglamentuojantys teisės aktai buvo plėtojami 35 metus ir dabar apima daugiau kaip 24 direktyvas, patartina pakeisti tas direktyvas nauju reglamentu ir keletu įgyvendinimo priemonių. Reglamentas užtikrins, kad išsamios techninės nuostatos bus tiesiogiai taikomos gamintojams, patvirtinimo institucijoms bei techninėms tarnyboms ir jos galės būti atnaujintos žymiai sparčiau ir veiksmingiau. Todėl direktyvos 70/220/EEB (5), 72/306/EEB (6), 74/290/EEB (7), 80/1268/EEB (8), 83/351/EEB (9), 88/76/EEB (10), 88/436/EEB (11), 89/458/EEB (12), 91/441/EEB (13), 93/59/EEB (14), 94/12/EB (15), 96/69/EB (16), 98/69/EB (17), 2001/1/EB (18), 2001/100/EB (19) ir 2004/3/EB (20) turėtų būti panaikintos. Be to, valstybės narės turėtų panaikinti teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę buvo perkeltos panaikintos direktyvos.

(21)

Siekiant patikslinti teisės aktų dėl transporto priemonių išmetamų teršalų taikymo sritį, 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/55/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų priverstinio uždegimo variklių, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo (21) turėtų būti iš dalies pakeista, į jos taikymo sritį įtraukiant visas sunkiąsias transporto priemones, ir taip užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas lengvosioms transporto priemonėms.

(22)

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo esamų direktyvų prie šio reglamento, jo taikymas turėtų būti atidėtas tam tikram laikotarpiui po jo įsigaliojimo. Tačiau per tą laikotarpį gamintojai turėtų turėti galimybę pasirinkti tvirtinti transporto priemones arba pagal esamas direktyvas, arba pagal šį reglamentą. Be to, nuostatos dėl finansinių lengvatų turėtų būti taikytinos iškarto po šio reglamento įsigaliojimo. Įsigaliojus šiam reglamentui pagal esamas direktyvas suteikti tipo patvirtinimai turi likti galioti.

(23)

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo galiojančių direktyvų prie šio reglamento, Euro 5 etape reikėtų numatyti tam tikras išimtis transporto priemonėms, skirtoms specialioms socialinėms reikmėms tenkinti. Šios išimtys turėtų nustoti galioti įsigaliojus Euro 6.

(24)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikia priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką (22).

(25)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus į I priedą įrašyti dalelių kiekiu pagrįstas ribines vertes ir nustatyti naujas I priede nurodytas dalelių mase pagrįstas ribines vertes. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jos turėtų būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(26)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus parengti specialias procedūras, testus ir nustatyti tipo patvirtinimo reikalavimus bei persvarstyti dalelių ir dalelių kiekio ribinės vertės matavimo procedūrą, ir nustatyti priemones, susijusias su valdiklių naudojimu, su prieiga prie transporto priemonių remonto bei priežiūros informacijos ir su išmetamoms medžiagoms matuoti taikomais bandymų ciklais. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos papildyti šį reglamentą, įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turėtų būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(27)

Kadangi šio reglamento tikslų, o būtent – vidaus rinkos realizavimo įvedant bendrus techninius reikalavimus dėl iš transporto priemonių išmetamųjų teršalų, prieigos prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos nepriklausomiems operatoriams užtikrinimo tokiu pačiu pagrindu, kaip ir įgaliotiems platintojams ar remontininkams, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų geriau būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

1)

hibridinė transporto priemonė – tai transporto priemonė, turinti bent du skirtingus energijos keitiklius ir dvi skirtingas transporto priemonės varymo energijos saugojimo sistemas (įrengtas transporto priemonėje);

2)

transporto priemonės, skirtos specialioms socialinėms reikmėms tenkinti – tai M1 kategorijos dyzelinės transporto priemonės, kurios yra:

3)

etaloninė masė – tai važiuoti parengtos transporto priemonės masė atėmus standartinę 75 kg vairuotojo masę ir pridėjus standartinę 100 kg masę;

4)

dujiniai teršalai – tai išmetamosiose dujose esantis anglies monoksidas, azoto oksidai, išreikšti azoto dioksido (NO2) ekvivalentu, ir angliavandeniliai;

5)

kietųjų dalelių teršalai – tai išmetamųjų dujų sudedamosios dalys, kurios iš atskiestų išmetamųjų dujų ne aukštesnėje nei 325 K (52 °C) temperatūroje buvo pašalintos filtrais, aprašytais vidutinio pro išmetamąjį vamzdį išmetamųjų teršalų kiekio bandymo procedūroje;

6)

pro išmetamąjį vamzdį išmetami teršalai – tai dujiniai ir kietųjų dalelių teršalai;

7)

degalų garavimo išlakos – tai iš variklinių transporto priemonių degalų sistemos išsiskyrę angliavandenilių garai, išskyrus pro išmetamąjį vamzdį išmetamus teršalus;

8)

karteris – tai vidiniais arba išoriniais vamzdynais, kuriais galima pašalinti dujas arba garus, su alyvos nusodintuvu sujungtos vidinės arba išorinės variklio ertmės;

9)

transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistema arba TPID sistema – išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, galinti nustatyti tikėtiną veikimo sutrikimo vietą taikydama kompiuterio atmintyje saugomus gedimų kodus;

10)

valdiklis – tai bet kokia sudedamoji konstrukcijos dalis, registruojanti temperatūrą, transporto priemonės greitį, variklio sukimosi dažnį (min–1), perdavimo mechanizmo veikimą, slėgį kolektoriuje prieš droselinę sklendę arba bet kokį kitą parametrą, kad galėtų įjungti kiekvieną išmetamų teršalų kontrolės sistemos sudedamąją dalį, kuri, esant įprastoms ir pagrįstai numatytinoms transporto priemonės veikimo ir eksploatavimo sąlygoms, mažina išmetamų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumą, arba tolygiai keisti jos veikimo parametrus, sulėtinti tos dalies veikimą ar ją išjungti;

11)

taršos kontrolės įtaisas – tai transporto priemonės sudėtinė dalis, kuri kontroliuoja ir (arba) riboja pro išmetamąjį vamzdį išmetamus teršalus ir degalų garavimo išlakas;

12)

originalus taršos kontrolės įtaisas – tai taršos kontrolės įtaisas ar tokių įtaisų mazgas, kuriam galioja atitinkamai transporto priemonei suteiktas tipo patvirtinimas;

13)

pakaitinis taršos kontrolės įtaisas – tai taršos kontrolės įtaisas ar tokių įtaisų mazgas, skirtas pakeisti originalų taršos kontrolės įtaisą ir kurį galima patvirtinti kaip atskirą techninį mazgą, kaip apibrėžta Direktyvoje 70/156/EEB;

14)

transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija – tai visa informacija, reikalinga transporto priemonės gedimų nustatymui, priežiūrai, patikrai, periodinei priežiūrai, remontui ir perprogramavimui ar perkalibravimui ir kurią gamintojai pateikia savo įgaliotiems platintojams ir (arba) remontininkams, įskaitant bet kokius vėlesnius tos informacijos pakeitimus ir papildymus. Ši informacija apima bet kokią informaciją, reikalingą atsarginėms dalims arba įrangai montuoti transporto priemonėje;

15)

nepriklausomas operatorius – tai įmonės, išskyrus įgaliotus platintojus ir remontininkus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su variklinių transporto priemonių remontu ir technine priežiūra, pirmiausia remontininkai, remonto įrangos, įrankių ar atsarginių dalių gamintojai ar platintojai, techninės informacijos leidėjai, automobilių klubai, pagalbos kelyje operatoriai, patikros bei bandymų paslaugas siūlantys operatoriai ir operatoriai, siūlantys mokymą alternatyviuoju kuru varomų transporto priemonių įrangos montuotojams, gamintojams ir remontininkams;

16)

biokuras – tai transporto priemonei skirtas skystas arba dujinis kuras, pagamintas iš biomasės;

17)

alternatyviuoju kuru varoma transporto priemonė – tai transporto priemonė, galinti važiuoti varoma bent viena iš šių kuro rūšių: kuru, kuris prie atmosferos temperatūros ir slėgio yra dujinis, arba iš esmės ne mineralinės alyvos pagrindu gautu kuru.

a)

įtaiso būtinumas pateisinamas dėl variklio apsaugos nuo pažeidimo ar avarijos ir jis būtinas saugiam transporto priemonės naudojimui;

b)

įtaisas veikia tik variklio užvedimo momentu;

arba

c)

reikalavimai iš esmės įtraukti į degalų garavimo išlakų ir pro išmetamąjį vamzdį išmetamųjų teršalų tikrinimo procedūrą.

a)

pro išmetamąjį vamzdį išmetamais teršalais, įskaitant bandymų ciklus, išmetimą žemoje aplinkos temperatūroje, išmetimą tuščiąja eiga, dūmų nepermatomumą ir tinkamą pakartotinio apdorojimo sistemų veikimą bei regeneravimą;

b)

degalų garavimo išlakomis ir išmetimu iš karterio;

c)

TPID sistemomis ir taršos kontrolės įtaisų eksploatacinėmis savybėmis;

d)

taršos kontrolės įtaisų patvarumu, pakaitiniais taršos kontrolės įtaisais, eksploataciniu tinkamumu, gamybos atitiktimi ir tinkamumu eksploatuoti keliuose;

e)

šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu ir degalų suvartojimu;

f)

hibridinėmis ir alternatyviu kuru varomomis transporto priemonėmis;

g)

tipo patvirtinimo pratęsimu ir smulkiųjų gamintojų reikalavimais;

h)

bandymų įranga;

ir

i)

etaloniniais degalais, pvz., benzinu, dyzelinu, dujiniais degalais ir biokuru, pvz., bioetanoliu, biodyzeliu ir biodujomis.

a)

nedviprasmiškus transporto priemonės atpažinimo duomenis;

b)

priežiūros vadovus;

c)

techninius vadovus;

d)

sudedamųjų dalių ir diagnostikos informaciją (pvz., mažiausiąsias ir didžiausiąsias teorines matavimo vertes);

e)

laidų išvedžiojimo schemas;

f)

diagnostinius sutrikimų kodus (įskaitant specialius gamintojo kodus);

g)

transporto priemonės tipui taikomą programinės įrangos kalibravimo numerį;

h)

informaciją, teikiamą apie patentuotus įrankius bei įrangą ir patentuotomis priemonėmis;

i)

duomenų registro informaciją ir abipusius stebėjimo bei bandymų duomenis.

a)

klaidingi pareiškimai patvirtinimo procedūrų metu ar atšaukimo procedūrų metu;

b)

suklastoti testo rezultatai siekiant patvirtinti tipą ar eksploatacinį tinkamumą;

c)

duomenų ar techninių specifikacijų, kurios galėtų lemti tipo patvirtinimo atšaukimą ar panaikinimą, nuslėpimas;

d)

valdiklių naudojimas;

e)

atsisakymas suteikti prieigą prie informacijos.

a)

iš dalies pakeičia šį reglamentą pagal 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kad būtų nustatytos naujos I priede nurodytos dalelių mase pagrįstos ribinės vertės ir į tą priedą įrašytos dalelių kiekiu pagrįstos ribinės vertės, kad jos sietųsi su benzino ir dyzelino masės ribinėmis vertėmis;

b)

pagal 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu patvirtina peržiūrėtą dalelių ir dalelių kiekio ribinės vertės matavimo procedūrą.

a)

Pavadinimas pakeičiamas taip:

„2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/55/EB dėl sunkiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį (Euro IV ir V)“;

b)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Šioje direktyvoje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

c)

I priedo 1 skirsnis keičiamas taip:

—

Direktyva 70/220/EEB,

—

Direktyva 72/306/EEB,

—

Direktyva 74/290/EEB,

—

Direktyva 77/102/EEB,

—

Direktyva 78/665/EEB,

—

Direktyva 80/1268/EEB,

—

Direktyva 83/351/EEB,

—

Direktyva 88/76/EEB,

—

Direktyva 88/436/EEB,

—

Direktyva 89/458/EEB,

—

Direktyva 91/441/EEB,

—

Direktyva 93/59/EEB,

—

Direktyva 93/116/EB,

—

Direktyva 94/12/EB,

—

Direktyva 96/44/EB,

—

Direktyva 96/69/EB,

—

Direktyva 98/69/EB,

—

Direktyva 98/77/EB,

—

Direktyva 1999/100/EB,

—

Direktyva 1999/102/EB,

—

Direktyva 2001/1/EB,

—

Direktyva 2001/100/EB,

—

Direktyva 2002/80/EB,

—

Direktyva 2003/76/EB,

—

Direktyva 2004/3/EB.

29.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/17

(1)

Reguliariai teikiama ir geros kokybės Bendrijos statistika apie su užsieniu susijusių įmonių struktūrą ir veiklą visoje ekonomikoje yra esminis dalykas siekiant atitinkamai įvertinti užsienio kontroliuojamų įmonių poveikį Europos Sąjungos ekonomikai. Tai kartu palengvintų vidaus rinkos veiksmingumo stebėseną ir laipsnišką ekonomikos integraciją globalizacijos sąlygomis. Šiuo požiūriu tarptautinio verslo įmonės yra svarbiausios, tačiau mažosios ir vidutinės įmonės taip pat gali būti suinteresuotos užsienio kapitalo kontrole.

(2)

Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) ir Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), įgyvendinimas ir peržiūra, o taip pat esamos bei būsimos derybos dėl tolesnių susitarimų reikalauja turėti atitinkamos statistinės informacijos, kurią galima būtų pateikti derybų metu, kad jos vyktų sklandžiau.

(3)

Siekiant parengti ekonomikos, konkurencijos, įmonių, tyrimų, techninės plėtros ir užimtumo politiką liberalizacijos proceso sąlygomis, būtina statistika apie užsienyje esančias susijusias įmones, kad būtų galima nustatyti tiesioginį ir netiesioginį užsienio kapitalo kontrolės poveikį užimtumui, darbo užmokesčiui ir produktyvumui atskirose šalyse bei sektoriuose.

(4)

Pagal esamus Bendrijos teisės aktus teikiama arba valstybių narių turima informacija yra nepakankama, netinkama ar nepakankamai palyginama, kad ja būtų galima patikimai remtis Komisijos darbe.

(5)

Reglamente Nr. 184/2005 (3) numatyta bendroji sistema dėl sistemingo Bendrijos statistikos apie mokėjimų balansą, tarptautinę prekybą paslaugomis ir tiesiogines užsienio investicijas pateikimo. Kadangi mokėjimų balanso statistika apimama tik dalį duomenų, įtraukiamų į GATS, svarbu, kad būtų reguliariai pateikiama išsami statistika apie su užsieniu susijusias įmones.

(6)

Remiantis 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 58/97 dėl verslo struktūros statistikos (4) ir 1993 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 696/93 dėl statistinių vienetų gamybos sistemai stebėti ir analizuoti Bendrijoje (5) buvo sukurta bendroji Bendrijos statistikos apie Bendrijos įmonių struktūrą ir veiklą rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistema.

(7)

Nacionalinių sąskaitų rengimas pagal 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (6) reikalauja palyginamosios, pilnos ir patikimos verslo statistikos apie su užsieniu susijusias įmones.

(8)

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės prekybos paslaugomis statistikos vadove, Tarptautinio pinigų fondo (TPF) Mokėjimų balanso taisyklėse (penktasis leidimas), tiesioginių užsienio investicijų lyginamuosiuose apibrėžimuose ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Ekonomikos globalizacijos rodiklių vadove apibrėžiamos bendrosios tarptautinės palyginamosios statistikos apie su užsieniu susijusias įmones rengimo taisyklės.

(9)

Konkretų Bendrijos statistikos rengimą reglamentuoja 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (7) nustatytos taisyklės.

(10)

Kadangi šio reglamento tikslo, būtent bendrų statistikos standartų palyginamai statistikai apie su užsieniu susijusias įmones parengimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio veiksmo masto arba poveikio šį tikslą būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje numatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(11)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(12)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai suderinti I ir II priedų sąvokų apibrėžimus, o taip pat III priede pateikiamus informacijos išsamumo lygius ir atitinkamai pakeisti I ir II priedą, siekiant įgyvendinti bandomųjų tyrimų rezultatus ir apibrėžti tinkamus bendrus kokybės standartus bei kokybės ataskaitų turinį ir periodiškumą. Kadangi šios priemonės yra bendros paskirties ir yra skirtos pakeisti neesminiams šio reglamento elementams arba papildyti šį reglamentą pridedant naujus neesminius elementus, tai jos turėtų būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(13)

Buvo tariamasi su Statistikos programų komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (9) ir Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 2006/856/EB (10),

a)

„su užsieniu susijusi įmonė“ reiškia įmonę rezidentę duomenis kompiliuojančioje šalyje, kontroliuojamą institucinio vieneto nerezidento duomenis kompiliuojančioje šalyje, arba įmonę nerezidentę duomenis kompiliuojančioje šalyje, kontroliuojamą institucinio vieneto rezidento duomenis kompiliuojančioje šalyje;

b)

„kontrolė“ reiškia gebėjimą nustatyti bendrąją įmonės politiką, pasirenkant tinkamus direktorius, jei būtina. Todėl A įmonė laikoma kontroliuojama B institucinio vieneto, B įmonei kontroliuojant – tiesiogiai ar netiesiogiai – daugiau kaip pusę jos akcininkų balsų teisių arba daugiau kaip pusę akcijų;

c)

„užsienio kontrolė“ reiškia, kad kontroliuojantis institucinis vienetas yra rezidentas kitoje šalyje, nei kontroliuojamas institucinis vienetas reziduoja;

d)

„filialai“ reiškia vietinius vienetus, neturinčius atskiro teisinio identiteto ir pavaldžius užsienio kontroliuojamo kapitalo įmonėms. Jos laikomos kvazi-įmonėmis pagal Reglamento (EEB) Nr. 696/93 priedo III skyriaus B dalies 3 punkto f papunkčio paaiškinimus;

e)

„su užsieniu susijusių įmonių statistika“ reiškia statistiką, kuri apibūdina visą su užsieniu susijusių įmonių veiklą;

f)

„su užsieniu susijusių įmonių vidaus statistika“ reiškia statistiką, kuri apibūdina su užsieniu susijusių įmonių rezidenčių veiklą kompiliuojančioje šalyje;

g)

„su užsieniu susijusių įmonių išorės statistika“ reiškia statistiką, kuri apibūdina su užsieniu susijusių įmonių veiklą užsienyje, kurią kontroliuoja duomenis kompiliuojančioje šalyje esanti institucija;

h)

„su užsieniu susijusios įmonės pagrindinis kontroliuojantis institucinis vienetas“ reiškia institucinį vienetą, kuris vykdo su užsieniu susijusios įmonės kontrolę ir kuris yra nekontroliuojamas kito institucinio vieneto;

i)

„įmonė“, „vietinis vienetas“ ir „institucinis vienetas“ turi tą pačią reikšmę, kaip ir sąvokos, pateikiamos Reglamente (EEB) Nr. 696/93.

a)

nustatyti tinkamą valstybių narių perduodamų rezultatų formatą ir tvarką,

bei

b)

jei reikia iš esmės pakeisti valstybių narių nacionalines sistemas, suteikti joms nukrypti leidžiančias nuostatas, įskaitant bet kokių tolesnių nuo visų naujų reikalavimų, taikomų atlikus bandomąjį tyrimą, nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimą pagal 8 straipsnio 2 dalį.

a)

pataisyti I ir II priedų apibrėžtis bei III priede pateikiamus informacijos išsamumo lygius ir atitinkamai pakeisti I ir II priedą;

b)

pritaikyti bandomųjų tyrimų rezultatus pagal 5 straipsnio 4 dalį;

c)

pagal 6 straipsnio 3 dalį nustatyti tinkamus bendrus kokybės standartus bei kokybės ataskaitų turinį ir periodiškumą.

a)

vertinama parengtos statistikos kokybė;

b)

įvertinama nauda, atitenkanti Bendrijai, valstybėms narėms, statistinės informacijos teikėjams ir vartotojams rengiamos statistikos išlaidų atžvilgiu;

c)

įvertinama bandomųjų tyrimų pažanga ir jų įgyvendinimas;

d)

atsižvelgiant į gautus rezultatus ir susijusias išlaidas, nustatomos galimo tobulinimo ir laikomų būtinais pakeitimų sritys.

29.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 171/32

(1)

Aukštas kainų, kurias viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų vartotojai, pvz., studentai, asmenys, keliaujantys verslo reikalais ir turistai, moka naudodamiesi savo mobiliaisiais telefonais keliaudami užsienyje Bendrijoje, lygis kelia nacionalinių reguliavimo institucijų, vartotojų ir Bendrijos institucijų susirūpinimą. Mažmeninės kainos yra per didelės dėl didelių didmeninių kainų, kurias nustato užsienio priimančiojo tinklo operatorius, ir daugeliu atvejų dėl didelių mažmeninių antkainių, kuriuos taiko vartotojo savojo tinklo operatorius. Didmeninių kainų sumažinimas dažnai nėra naudingas mažmeniniam vartotojui. Nors kai kurie ryšio operatoriai neseniai nustatė tarifų sistemas, pagal kurias klientams siūlomos palankesnės sąlygos ir mažesnės kainos, vis dar akivaizdu, kad kainų ir sąnaudų santykis nėra toks, koks būtų visapusiškai konkurencingoje rinkoje.

(2)

Siekiant sukurti tikrą „Piliečių Europą“, sukūrus Europos socialinę, švietimo ir kultūros erdvę, grindžiamą asmenų judumu, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos žmonių ryšiams.

(3)

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (3), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (4), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (5), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (6), ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (7) (toliau kartu – „2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistema“) siekia sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką Bendrijoje užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą, remiantis didesne konkurencija.

(4)

Šis reglamentas nėra atskira priemonė, o juo Bendrijos tarptinklinio ryšio požiūriu papildomos ir remiamos taisyklės, nustatytos 2002 m. elektroninių ryšių priemonių reguliavimo sistemoje. Ta sistema nesuteikė nacionalinėms reguliavimo institucijoms pakankamai priemonių, kad jos galėtų imtis efektyvių ir ryžtingų veiksmų, susijusių su Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugų kainų nustatymu, taigi pasitelkus šią sistemą nepavyksta užtikrinti sklandaus tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkos funkcionavimo. Šis reglamentas yra tinkama priemonė šiai padėčiai pataisyti.

(5)

2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistema pagrįsta principu, kad ex ante reguliuojamieji įpareigojimai turėtų būti nustatomi tik tuomet, kai nėra veiksmingos konkurencijos, numatant nacionalinių reguliavimo institucijų periodiškos rinkos analizės ir įpareigojimų persvarstymo procesą, kurio pagrindu nustatomi ex ante įpareigojimus operatoriams, kurie nurodyti kaip turintys didelę įtaką rinkoje. Šį procesą sudaro atitinkamų rinkų apibrėžimas pagal Komisijos rekomendaciją (8) dėl elektroninių ryšių sektoriaus, kuriam taikomas ex ante reguliavimas pagal Direktyvą 2002/21/EB, atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų (toliau – rekomendacija), apibrėžtų rinkų analizė pagal Komisijos rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo gaires pagal Bendrijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą (9), didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių nustatymas ir ex ante įpareigojimų nustatymas tiems operatoriams.

(6)

Rekomendacijoje kaip atitinkama rinka, kuriai taikomas ex ante reguliavimas, nurodoma didmeninė nacionalinė tarptautinio tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus rinka. Tačiau nacionalinių reguliavimo institucijų atliekamas darbas (ir atskirai, ir Europos reguliuotojų grupėje) analizuojant didmenines nacionalines tarptautinio tarptinklinio ryšio rinkas parodė, kad nacionalinė reguliavimo institucija dar negalėjo veiksmingai spręsti aukšto didmeninių Bendrijos tarptinklinio ryšio kainų lygio problemos, nes sunku nustatyti didelę įtaką rinkoje turinčias įmones dėl specialių tarptautinio tarptinklinio ryšio ypatybių, įskaitant jo tarpvalstybinį pobūdį.

(7)

Vertinant mažmeninį tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą, nė viena mažmeninė tarptautinio tarptinklinio ryšio rinka rekomendacijoje nėra pripažinta atitinkama rinka, nes, be kitų dalykų, tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugos mažmeniniu lygiu neperkamos atskirai, o yra tik viena didesnio mažmeninio paketo, kurį vartotojai įsigyja iš paslaugų savajame tinkle teikėjo, dalis.

(8)

Be to, nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už judriojo ryšio vartotojų, kurie paprastai nuolatos gyvena jų teritorijoje, interesų apsaugą ir rėmimą, negali kontroliuoti pasirinkto lankomos šalies tinklo operatorių, kurie veikia kitose valstybėse narėse ir nuo kurių tie vartotojai priklauso naudodamiesi tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis, veiksmų. Ši kliūtis taip pat galėtų sumažinti valstybių narių priemonių veiksmingumą, kurios pagrįstos joms likusia kompetencija priimti vartotojų apsaugos taisykles.

(9)

Todėl valstybės narės patiria spaudimą imtis priemonių tarptautinio tarptinklinio ryšio kainų lygio problemai spręsti, tačiau 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje numatytas nacionalinių reguliavimo institucijų ex ante reguliavimo intervencijos mechanizmas pasirodė nesąs pakankamas, kad tos institucijos galėtų ryžtingai veikti gindamos vartotojų interesus šioje konkrečioje srityje.

(10)

Be to, Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl Europos elektroninių ryšių reguliavimo ir rinkų 2004 m. (10) paragino Komisiją parengti naujas iniciatyvas, kad būtų sumažintos didelės tarpvalstybinio judriojo telefono ryšio srauto kainos, o 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad tikslinga, veiksminga ir integruota informacijos ir ryšių technologijų (IRT) politika tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu yra būtina siekiant įgyvendinti atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimo ir produktyvumo tikslus, ir šiame kontekste pažymėjo, koks svarbus tarptinklinio ryšio kainų mažinimas konkurencingumui.

(11)

Pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, remiantis tuo metu akivaizdžiomis aplinkybėmis, buvo siekiama pašalinti visas valstybių narių prekybos kliūtis, esančias ja derinamoje srityje, inter alia, atsižvelgiant į priemones, kurios daro įtakos tarptinklinio ryšio kainoms. Tačiau tai neturėtų trukdyti suderintų taisyklių pritaikymui prie kitų aplinkybių siekiant rasti veiksmingiausias priemones aukšto lygio vartotojų apsaugai pasiekti ir vidaus rinkos veikimo sąlygoms pagerinti.

(12)

Todėl 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, ypač Pagrindų direktyvą, reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų galima nukrypti nuo kitu atveju taikytinų taisyklių, tai yra, kad siūlomų paslaugų kainos, nesant didelės įtakos rinkoje, turėtų būti nustatomos komerciniu susitarimu, ir taip leisti nustatyti papildomus reguliuojamuosius įpareigojimus, kurie atspindi specialias Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugų savybes.

(13)

Mažmeninės ir didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios pateisina išskirtines priemones, platesnes nei pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą nustatyti mechanizmai.

(14)

Reguliuojamieji įpareigojimai turėtų būti nustatomi ir mažmeniniu, ir didmeniniu lygmeniu siekiant apsaugoti tarptinkliniu ryšiu besinaudojančių vartotojų interesus, nes patirtis parodė, kad Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugų didmeninių kainų sumažinimas gali nesąlygoti tarptinklinio ryšio mažmeninių kainų sumažėjimo, nes nėra paskatų, kad taip atsitiktų. Kita vertus, mažmeninių kainų lygio mažinimo veiksmai nesprendžiant su šių paslaugų teikimu susijusių didmeninių kainų lygio problemos galėtų kelti pavojų sutrikdyti sklandų Bendrijos tarptinklinio ryšio rinkos veikimą.

(15)

Šie reguliuojamieji įpareigojimai turėtų įsigalioti kuo greičiau, kartu atitinkamiems operatoriams turėtų būtų suteikiamas tinkamas laikotarpis, per kurį jie pritaikytų savo kainas ir siūlomas paslaugas, kad galėtų laikytis įpareigojimų, ir jie turėtų būti tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

(16)

Turėtų būti taikomas bendras metodas, siekiant užtikrinti, kad viešojo antžeminio judriojo telefono ryšio tinklų naudotojai keliaudami Bendrijoje nemokėtų pernelyg didelių kainų už Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugas palikdami arba priimdami balso skambučius, tokiu būdu pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir išsaugant paskatas naujovėms bei vartotojų pasirinkimą. Šio bendro metodo reikia atsižvelgiant į tarpvalstybinį atitinkamų paslaugų pobūdį, kad judriojo ryšio operatoriai galėtų veikti objektyviai nustatytais kriterijais pagrįstoje vienoje nuoseklioje reguliavimo sistemoje.

(17)

Veiksmingiausias ir proporcingiausias kainų lygio reguliavimo metodas, nustatant Bendrijos vidaus tarptinklinio ryšio skambučių ir jų priėmimo kainos lygį, yra didžiausios vidutinės minutės kainos nustatymas Bendrijos mastu mažmeniniu lygmeniu ir kainų sumažinimas mažmeniniu lygmeniu nustatant Europos tarifą. Vidutinė didmeninė kaina turėtų būti taikoma bet kuriems dviem Bendrijos operatoriams per nurodytą laikotarpį.

(18)

Europos tarifas turėtų būti nustatytas tokiu lygmeniu, kuriuo būtų galima užtikrinti pakankamą maržą ryšio operatoriams ir skatinti konkurencingus tarptinklinio ryšio paslaugų pasiūlymus mažesnėmis kainomis. Operatoriai turėtų aktyviai, nemokamai, aiškiai ir skaidriai siūlyti savo tarptinklinio ryšio klientams Europos tarifą.

(19)

Šis reguliavimo metodas turėtų užtikrinti, kad mažmeninės Bendrijos tarptinklinio ryšio kainos pagrįsčiau atspindėtų pagrindines tos paslaugos teikimo išlaidas nei anksčiau. Todėl didžiausias Europos tarifas, kuris gali būti siūlomas tarptinklinio ryšio vartotojams, turėtų atspindėti pagrįstą maržą atsižvelgiant į tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo didmenines išlaidas, kartu paliekant operatoriams laisvę konkuruoti diferencijuojant savo siūlomas paslaugas ir derinant kainodaros struktūras prie rinkos sąlygų ir vartotojų pageidavimų. Šis reguliavimo metodas neturėtų būti taikomas pridėtinės vertės paslaugoms.

(20)

Šis reguliavimo metodas turėtų būti lengvai įgyvendinamas ir kontroliuojamas siekiant sumažinti ir operatorių, kuriems taikomi jo reikalavimai, ir nacionalinių reguliavimo institucijų, kurioms pavesta prižiūrėti, kaip prižiūrimas ir užtikrinamas jo įgyvendinimas, administracinę naštą. Jis taip pat turi būti skaidrus ir lengvai suprantamas visiems judriojo ryšio vartotojams Bendrijoje. Be to, juo turėtų užtikrintas aiškumas ir nuspėjamumas didmenines ir mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas teikiantiems operatoriams. Todėl didžiausios minutės kainos lygį pinigine išraiška Bendrijos mastu tiek didmeniniu, tiek mažmeniniu lygmenimis reikėtų nurodyti šiame reglamente.

(21)

Taip nustatyta didžiausia vidutine minutės kaina didmeniniu lygmeniu turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus veiksnius, susijusius su skambinimu naudojantis Bendrijos tarptinkliniu ryšiu, ypač į skambučių pradžios ir pabaigos kainas judriojo ryšio tinkluose, įskaitant pridėtines išlaidas, signalų perdavimą ir persiuntimą. Tinkamiausias pagrindas skambučio pradžios ir pabaigos kainai nustatyti yra vidutinė judriojo ryšio operatorių Bendrijoje judriojo ryšio pabaigos kaina, pagrįsta nacionalinių reguliavimo institucijų pateikta ir Komisijos skelbiama informacija. Todėl šiame reglamente pateikta didžiausia vidutinė minutės kaina turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į vidutinę skambučio baigimo kainą, kuri sudaro pagrindą su tuo susijusioms išlaidoms nustatyti. Didžiausia vidutinė minutės kaina didmeniniu lygmeniu turėtų būti kasmet mažinama, siekiant atsižvelgti į nacionalinių reguliavimo institucijų kartais taikomą judriojo ryšio baigimo kainų sumažinimą.

(22)

Mažmeniniu lygiu taikomas Europos tarifas turėtų užtikrinti tarptinkliniu ryšiu besinaudojančius vartotojus, kad iš jų nebus reikalaujama mokėti pernelyg didelės kainos atliekant arba priimant reguliuojamą skambutį naudojantis tarptinkliniu ryšiu, kartu paliekant savojo tinklo operatoriams pakankamą veiksmų laisvę diferencijuoti vartotojams siūlomus produktus.

(23)

Visi vartotojai turėtų turėti galimybę be papildomų mokesčių ar išankstinių sąlygų pasirinkti paprastą tarptinklinio ryšio tarifą, kuris neviršys nustatytų reguliuojamų kainų. Tinkama didmeninių ir mažmeninių kainų marža turėtų užtikrinti, kad operatoriai padengtų visas specifines tarptinklinio ryšio išlaidas, įskaitant atitinkamą rinkodaros išlaidų ir telefono aparatų subsidijų dalį, mažmeniniu lygmeniu, ir paliktų jiems atitinkamą likutį, kad jie galėtų gauti deramas pajamas. Europos tarifas yra tinkama priemonė siekiant vartotojui suteikti apsaugą, o operatoriui – lankstumą. Atsižvelgiant į didmenines kainas, didžiausi Europos tarifo lygiai turėtų mažėti kasmet.

(24)

Nauji tarptinklinio ryšio vartotojai turėtų būti visapusiškai informuojami apie skirtingus tarptinklinio ryšio Bendrijoje tarifus, įskaitant Europos tarifą atitinkančius tarifus. Esamiems tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti suteikta galimybė per tam tikrą laiko tarpą pasirinkti naująjį tarifą, atitinkantį Europos tarifą, arba bet kokį kitą tarptinklinio ryšio tarifą. Iš esamų tarptinklinio ryšio vartotojų, kurie per šį laiko tarpą tarifo nepasirinko, derėtų išskirti vartotojus, kurie prieš įsigaliojant šiam reglamentui jau pasirinko tam tikrą tarptinklinio ryšio tarifą ar paketą, ir vartotojus, kurie konkrečių tarptinklinio ryšio tarifų nepasirinko. Pastariesiems turėtų būti savaime taikomas tarifas, atitinkantis šį reglamentą. Tarptinklinio ryšio vartotojams, kurie jau naudojasi tam tikrais jų individualius poreikius atitinkančiais tarptinklinio ryšio tarifais ar paketais, kuriuos jie pasirinko remdamiesi savo individualiais poreikiais, turėtų būti ir toliau taikomi anksčiau jų pasirinkti tarifai ar paketai, jei jiems priminus apie dabar jų naudojamų tarifų sąlygas per nurodytą laiko tarpą jie nepraneša apie savo pasirinkimą. Tokie specialūs tarptinklinio ryšio tarifai galėtų apimti, pvz., fiksuoto dydžio tarptinklinio ryšio kainas, neviešuosius tarifus, tarifus su papildomais fiksuoto dydžio tarptinklinio ryšio mokesčiais, tarifus, kurių minutės kaina mažesnė už maksimalų Europos tarifą arba tarifus su skambučio sudarymo mokesčiais.

(25)

Bendrijos tarptinklinio ryšio mažmeninių paslaugų teikėjai turėtų turėti laiko pritaikyti savo kainas, kad jos atitiktų šiame reglamente nustatytas ribas.

(26)

Atitinkamai Bendrijos didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams turėtų būti suteiktas laikotarpis, per kurį jie galėtų pritaikyti savo kainas prie šiame reglamente nustatytų ribų.

(27)

Kadangi šiame reglamente nustatyta, kad direktyvos, sudarančios 2002 m. elektroninių ryšių priemonių reguliavimo sistemą, nepažeidžia jokių konkrečių priemonių, kurios buvo priimtos siekiant reglamentuoti Bendrijos tarptinklinio ryšio kainas, taikomas judriosios balso telefonijos skambučiams, ir kadangi iš Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų šiame reglamente gali būti reikalaujama pakeisti savo mažmeninius tarptinklinio ryšio tarifus, kad jie atitiktų šio reglamento reikalavimus, šie pakeitimai neturėtų judriojo ryšio vartotojams sudaryti sąlygų pagal nacionalinius įstatymus, kuriais perkeliama 2002 m. elektroninių ryšių priemonių reguliavimo sistema, atšaukti savo sutarčių.

(28)

Šiuo reglamentu neturėtų būti trukdoma teikti vartotojams novatoriškus pasiūlymus, kurie yra palankesni nei šiame reglamente nustatytas didžiausias Europos tarifas, o turėtų būti raginama teikti tarptinklinio ryšio vartotojams novatoriškus pasiūlymus mažesnėmis kainomis. Šiame reglamente nėra reikalaujama, kad būtų iš naujo nustatytos tarptinklinio ryšio kainos, jei jos buvo visiškai panaikintos, taip pat jame nėra reikalaujama, kad esamos tarptinklinio ryšio kainos būtų padidintos iki šiame reglamente nustatytų ribų lygmens.

(29)

Paslaugų savajame tinkle teikėjai gali pasiūlyti tinkamai nustatytą, visas paslaugas apimantį mėnesio mokestį, kuriam nebūtų taikomi jokie apribojimai. Šis vienodas mokestis galėtų apimti Bendrijos tarptinklinio ryšio balso ir (arba) duomenų perdavimo (įskaitant trumpųjų pranešimų paslaugas (SMS) ir daugiaformačių pranešimų paslaugas (MMS)) paslaugas visoje Bendrijoje.

(30)

Siekiant užtikrinti, kad šio reglamento nuostatos būtų naudingos visiems judriosios balso telefonijos vartotojams, mažmeninės kainodaros reikalavimai turėtų būti taikomi nepriklausomai nuo to, ar tarptinklinio ryšio vartotojai yra sudarę išankstinio mokėjimo, ar apmokėjimo po paslaugos suteikimo sutartį su paslaugų savajame tinkle teikėju, ir nepriklausomai nuo to, ar paslaugų savajame tinkle teikėjas turi savo tinklą, ar yra judriojo virtualiojo tinklo operatorius, ar judriosios balso telefonijos paslaugų perpardavinėtojas.

(31)

Jei Bendrijos judriosios telefonijos paslaugų teikėjai nustato, kad jų klientams sąveikos ir visuotinės susijungimo galimybės teikiamai naudai kelia pavojų jų tarptinklinio ryšio susitarimų su kitų valstybių narių judriojo ryšio tinklų operatoriais baigimas arba baigimo grėsmė, arba jei jie negali teikti savo klientams paslaugų kitoje valstybėje narėje, nes nėra sudarytas susitarimas su bent vienu didmeninių tinklo paslaugų teikėju, jei reikia, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pasinaudoti Prieigos direktyvos 5 straipsnyje nustatytais įgaliojimais ir užtikrinti deramą prieigą ir sujungimą, siekiant užtikrinti visuotines susijungimo galimybes ir paslaugų sąveiką, atsižvelgiant į Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje nurodytus tikslus, ypač į tikslą sukurti visapusiškai veikiančią bendrą elektroninių ryšių rinką.

(32)

Siekiant pagerinti mažmeninių kainų skambinant arba priimant reguliuojamus skambučius tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje skaidrumą bei padėti tarptinklinio ryšio vartotojams priimti sprendimus dėl naudojimosi savo mobiliaisiais telefonais užsienyje, judriosios telefonijos paslaugų teikėjai turėtų suteikti galimybę savo tarptinklinio ryšio vartotojams lengvai ir nemokamai gauti informaciją apie jiems taikomas tarptinklinio ryšio kainas skambinant ir priimant balso skambučius atitinkamoje lankomoje valstybėje narėje. Be to, vartotojams paprašius paslaugų teikėjai turėtų jiems nemokamai teikti papildomą informaciją apie skambinimo ar balso skambučių priėmimo, SMS ir MMS siuntimo ir gavimo bei kitų duomenų perdavimo paslaugų lankomoje valstybėje narėje kainas už minutę ar už duomenų vienetą, įskaitant PVM.

(33)

Siekiant skaidrumo taip pat reikia, kad, sudarant abonentines sutartis ir kiekvieną kartą, kai keičiamos tarptinklinio ryšio kainos, paslaugų teikėjai teiktų informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas, visų pirma apie Europos tarifą ir nustatyto dydžio mokestį už visas paslaugas, jei juos siūlytų. Paslaugų savajame tinkle teikėjai turėtų tinkamomis priemonėmis (pvz., sąskaitomis, internetu, reklaminiais pranešimais per televiziją arba tiesioginiu paštu) teikti informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas. Paslaugų savajame tinkle teikėjai turėtų užtikrinti, kad jų tarptinklinio ryšio vartotojai žinotų apie galimybę pasinaudoti reguliuojamais tarifais, ir turėtų išsiųsti šiems vartotojams aiškų ir nešališką pranešimą, kuriame aprašytų su Europos tarifu susijusias sąlygas ir teisę jį pasirinkti bei jo atsisakyti.

(34)

Už užduočių pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą vykdymą atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus, būtinus įpareigojimams pagal šį reglamentą prižiūrėti ir jų vykdymui užtikrinti savo teritorijoje. Jos taip pat turėtų prižiūrėti balso ir duomenų perdavimo paslaugų kainų nustatymo pokyčius tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje besinaudojantiems judriojo ryšio vartotojams, jei reikia įskaitant specialias išlaidas, susijusias su skambinimu ir skambučių priėmimu naudojantis tarptinkliniu ryšiu atokiausiuose Bendrijos regionuose, ir reikalingumą užtikrinti, kad tos išlaidos galėtų būti tinkamai padengtos didmeninėje rinkoje, taip pat užtikrinti, kad srauto nukreipimo technologijos nebūtų naudojamos siekiant apriboti pasirinkimą ir pakenkti vartotojams. Jos turėtų užtikrinti, kad suinteresuotoms šalims būtų suteikiama naujausia informacija apie šio reglamento taikymą, ir kas šeši mėnesiai skelbti tokios priežiūros rezultatus. Pateikiama informacija turėtų būti suskirstyta pagal įmones, vartotojus, pasirašiusius apmokėjimo už suteiktas paslaugas sutartis, ir vartotojus, pasirašiusius išankstinio apmokėjimo sutartis.

(35)

Tos pačios šalies tarptinklinio ryšio atokiausiuose Bendrijos regionuose, kuriuose mobiliosios telefonijos licencijos skiriasi nuo išduodamų likusioje valstybės teritorijoje, kaina galėtų sumažėti tiek pat, kiek ir Bendrijos tarptinklinio ryšio rinkoje. Dėl šio reglamento įgyvendinimo vartotojams, kurie naudojasi tos pačios šalies tarptinklinio ryšio paslaugomis, neturėtų būti taikomos nepalankesnės kainos, palyginti su klientais, kurie naudojasi Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugomis. Šiuo tikslu nacionalinės institucijos gali imtis papildomų Bendrijos teisę atitinkančių priemonių.

(36)

Atsižvelgiant į tai, kad, be balso telefonijos, vis labiau įsitvirtina naujos mobiliojo duomenų perdavimo paslaugos, šis reglamentas taip pat turėtų sudaryti sąlygas stebėti tų paslaugų rinkos pokyčius. Taigi Komisija taip pat turėtų stebėti tarptinklinio duomenų perdavimo paslaugų, įskaitant SMS ir MMS rinką.

(37)

Valstybės narės turėtų numatyti sankcijų sistemą, kuri būtų taikoma pažeidus šį reglamentą.

(38)

Kadangi valstybės narės negali saugiai, suderintai ir tinkamu laiku pasiekti šio Reglamento tikslų – būtent įsteigti bendrą metodą, užtikrinant, kad viešojo judriojo telefono ryšio tinklų naudotojai, keliaudami Bendrijoje, nemokėtų pernelyg didelių kainų už Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugas, skambindami arba priimdami balso skambučius, tokiu būdu pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir apsaugant judriojo ryšio operatorių konkurenciją, – ir juos galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, gali priimti priemones. Pagal šiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis reglamentas apima tik tas priemones, kurios yra būtinos tiems tikslams pasiekti.

(39)

Šis bendras metodas turėtų būti nustatomas ribotam laikotarpiui. Atsižvelgiant į persvarstymą, kurį turi atlikti Komisija, šis reglamentas gali būti išplėstas ar iš dalies pakeistas. Komisija turėtų įvertinti šio reglamento veiksmingumą ir jo indėlį įgyvendinant vidaus rinkos reguliavimo sistemą bei užtikrinant sklandžią vidaus rinkos veiklą, taip pat įvertinti šio reglamento poveikį mažesniems Bendrijos mobiliosios telefonijos paslaugų teikėjams ir jų padėčiai Bendrijos tarptinklinio ryšio rinkoje,

a)

„Europos tarifas“ – bet koks 4 straipsnyje numatytos didžiausios kainos neviršijantis tarifas, kurį paslaugų savajame tinkle teikėjas gali taikyti už reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių paslaugų teikimą, laikydamasis to straipsnio;

b)

„paslaugų savajame tinkle teikėjas“ – įmonė, teikianti tarptinklinio ryšio vartotojui antžeminės viešosios judriosios telefonijos paslaugas per savo nuosavą tinklą arba kaip virtualusis mobiliojo tinklo operatorius ar perpardavinėtojas;

c)

„savasis tinklas“ – valstybėje narėje esantis antžeminis viešasis judriojo ryšio telefono tinklas, kuriuo paslaugų savajame tinkle teikėjas naudojasi teikdamas antžeminės viešosios judriosios telefonijos paslaugas tarptinklinio ryšio vartotojui;

d)

„Bendrijos tarptinklinis ryšys“ – tarptinklinio ryšio vartotojo naudojimasis mobiliuoju telefonu arba kitu prietaisu skambinti arba priimti skambučius Bendrijoje, esant kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje yra vartotojo savasis tinklas, pagal savojo tinklo operatoriaus ir pasirinkto lankomos šalies tinklo operatoriaus susitarimus;

e)

„reguliuojamas skambutis naudojantis tarptinkliniu ryšiu“ – tarptinklinio ryšio vartotojo atliekamas judriosios balso telefonijos skambutis, inicijuojamas pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinkle ir užbaigiamas viešajame telefono ryšio tinkle Bendrijoje arba tarptinklinio ryšio vartotojo priimamas skambutis, inicijuojamas viešajame telefono ryšio tinkle Bendrijoje ir užbaigiamas pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinkle;

f)

„tarptinklinio ryšio vartotojas“ – antžeminių viešųjų judriojo ryšio telefonijos paslaugų teikėjo, per antžeminį viešąjį judriojo ryšio tinklą teikiančio paslaugas Bendrijoje, klientas, kurio sutartis ar susitarimas su savo paslaugų savajame tinkle teikėju leidžia naudotis mobiliuoju telefonu arba kitu prietaisu skambinant arba priimant skambučius pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinkle pagal savojo tinklo operatoriaus ir pasirinkto lankomos šalies tinklo operatoriaus susitarimus;

g)

„pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklas“ – kitoje valstybėje narėje, nei toje, kurioje yra savasis tinklas, esantis antžeminis viešasis judriojo ryšio telefono tinklas, per kurį tarptinklinio ryšio vartotojas gali skambinti arba priimti skambučius pagal susitarimus su savojo tinklo operatoriumi.