(1)

Siekiant padidinti Bendrijos išorės paramos veiksmingumą siūlomas naujas paramos planavimo ir teikimo pagrindas. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1085/2006 (2) nustatoma pasirengimo narystei priemonė (IPA), kuria numatomas Bendrijos paramos teikimas šalims kandidatėms ir galimoms šalims kandidatėms. Reglamentu (EB) Nr. 1638/2006 (3) įvedamos bendros nuostatos, nustatančios Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (ENPI). Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1934/2006 (4) nustatoma finansinė priemonė, skirta bendradarbiavimui su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis. Reglamentu (EB) Nr. 1717/2006 (5) nustatoma stabilumo priemonė. Reglamentu (EB) Nr. …/2007 (6) nustatoma branduolinio saugumo bendradarbiavimo priemonė. Reglamentu (EB) Nr. 1889/2006 (7) nustatoma demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo visame pasaulyje finansinė priemonė. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 (8) yra susijęs su humanitarine pagalba. Šiuo reglamentu nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, pagal kurią tiesiogiai remiama Bendrijos vystomojo bendradarbiavimo politika.

(2)

Bendrija vykdo vystomojo bendradarbiavimo politiką, kuria siekiama mažinti skurdą, pasiekti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi bei sklandžią ir laipsnišką besivystančių šalių integraciją į pasaulinę ekonomiką.

(3)

Bendrija vykdo bendradarbiavimo politiką, kuria skatinamas Bendrijos ir šalių bei regionų partnerių ekonominių subjektų bendradarbiavimas, partnerystė ir bendros įmonės, taip pat politinių, ekonominių ir socialinių partnerių dialogas atitinkamuose sektoriuose.

(4)

Vykdant Bendrijos vystomojo bendradarbiavimo politiką ir tarptautinius veiksmus vadovaujamasi Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT), kuriuos 2000 m. rugsėjo 8 d. patvirtino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, pavyzdžiui, ypač didelio skurdo ir bado panaikinimas, ir pagrindiniais tvaraus vystymosi tikslais bei principais, kuriuos Bendrija ir jos valstybės narės patvirtino Jungtinėse Tautose (JT) ir kitose vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančiose kompetentingose tarptautinėse organizacijose.

(5)

Siekiant užtikrinti politikos nuoseklumą vystymosi labui, svarbu, kad Bendrijos su vystymusi nesusijusi politika padėtų besivystančioms šalims pasiekti TVT, remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 178 straipsniu.

(6)

Politinė aplinka, užtikrinanti taiką ir stabilumą, pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratijos principams, teisinei valstybei, gerai valdymo praktikai ir lyčių lygybei, yra ilgalaikio vystymosi pagrindas.

(7)

Būtina vystymosi sąlyga – patikima ir tvari ekonominė politika.

(8)

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės Dohoje įvykusioje 4-ojoje ministrų konferencijoje įsipareigojo integruoti prekybos aspektus į vystymosi strategijas, teikti su prekyba susijusią techninę bei gebėjimų stiprinimo pagalbą ir imtis būtinų priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos technologijų perdavimui prekiaujant, taip pat prekybai skirtų technologijų perdavimui, stiprinti tiesioginių užsienio investicijų bei prekybos sąryšį ir prekybos bei aplinkos tarpusavio susiejimą, taip pat padėti besivystančioms šalims dalyvauti naujose derybose dėl prekybos ir įgyvendinti jų rezultatus.

(9)

2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: „Europos konsensusas“ (9) ir visi vėlesni jo pakeitimai yra Bendrijos veiklos vystymosi srityje bendras pagrindas. Juo turėtų būti vadovaujamasi planuojant ir įgyvendinant pagalbos vystymuisi bei bendradarbiavimo strategijas.

(10)

Vystomasis bendradarbiavimas turėtų būti įgyvendinamas pasitelkiant geografines ir temines programas. Pagal geografines programas turėtų būti remiamas Lotynų Amerikos, Azijos, Vidurinės Azijos, Artimųjų Rytų ir Pietų Afrikos šalių bei regionų vystymasis ir stiprinamas bendradarbiavimas su jais.

(11)

Bendrija ir jos valstybės narės, siekdamos svariai paremti šalių partnerių ilgalaikį vystymąsi ir tų šalių gyventojų gerovę, sudarė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su kai kuriomis iš šių šalių bei regionų parnerių. Šie partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai iš esmės grindžiami bendromis ir visuotinėmis vertybėmis – pagarba žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratijos principams bei teisinei valstybei ir šių vertybių propagavimu. Šiame kontekste taip pat turėtų būti skiriamas dėmesys teisei į tinkamą darbą bei žmonių su negalia teisėms. Bendrijos ir šalių partnerių dvišalių santykių palaikymas ir stiprinimas bei daugiašalių institucijų sutvirtinimas yra svarbūs veiksniai siekiant svariai prisidėti prie pasaulio ekonomikos subalansavimo ir vystymosi, taip pat stiprinant Bendrijos ir šalių bei regionų partnerių vaidmenį ir vietą pasaulyje.

(12)

Nors pagal temines programas visų pirma turėtų būti remiamos besivystančios šalys, dvi pagalbą gaunančios šalys bei užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT), neatitinkančios reikalavimų, kuriuos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komitetas (EBPO/VPK) turi apibrėžti Oficialios vystymosi pagalbos (OVP) gavėjams, ir kurioms taikoma 2 straipsnio 4 dalies antros pastraipos pirma įtrauka, šiame reglamente išdėstytomis sąlygomis taip pat turėtų turėti galimybę gauti paramą pagal temines programas. Bendrija turėtų finansuoti temines programas šalyse, teritorijose ir regionuose, atitinkančiuose reikalavimus paramai gauti pagal šiame reglamente numatytą geografinę programą, reikalavimus paramai gauti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1638/2006 arba reikalavimus geografiniam bendradarbiavimui pagal Europos plėtros fondą (EPF). 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimu 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos („Užjūrio asociacijos sprendimas“) (10), kuris taikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d., nustatomos UŠT atitikimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamos vystomojo bendradarbiavimo teminės veiklos reikalavimams sąlygos, kurių šis reglamentas nekeičia.

(13)

Teminėmis programomis turėtų būti užtikrinama pastebima pridėtinė vertė; jos turėtų papildyti geografinio pobūdžio programas, kurios sudaro Bendrijos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagrindą. Pagal temines programas vykdomas vystomasis bendradarbiavimas turėtų papildyti šiame reglamente ir Reglamente (EB) Nr. 1638/2006 numatytas geografines programas ir bendradarbiavimą pagal EPF. Teminės programos apima konkrečią veiklos sritį, svarbią geografiškai neapibrėžtai šalių partnerių grupei, ar bendradarbiavimo veiklą, skirtą įvairiems regionams ar šalių partnerių grupėms, arba tarptautinę operaciją, kuri nėra skirta konkrečiai geografinei zonai. Jos taip pat svarbios plėtojant Bendrijos politiką išorėje ir užtikrinant sektorių nuoseklumą ir matomumą.

(14)

Pagal temines programas turėtų būti remiami veiksmai žmogiškojo ir socialinio vystymosi, aplinkos ir tvaraus gamtos išteklių, įskaitant energiją, valdymo nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų, maisto pakankamumo ir migracijos bei prieglobsčio srityse. Teminių programų turinys buvo parengtas remiantis atitinkamais Komisijos komunikatais Europos Parlamentui ir Tarybai.

(15)

Temine programa aplinkos ir išteklių, įskaitant energiją, tausojančio valdymo srityje, inter alia, turėtų būti skatinami tarptautinis aplinkosaugos valdymas ir Bendrijos aplinkosaugos ir energetikos politika užsienyje.

(16)

Temine programa migracijos ir prieglobsčio srityje turėtų būti prisidedama siekiant 2005 m. gruodžio 15-16 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvadose nustatyto tikslo – palaikant santykius su trečiosiomis šalimis padidinti Bendrijos finansinę pagalbą migracijos ar su migracija susijusiose srityse.

(17)

Pagal Bendrijos maisto pakankamumo politiką dabar remiamos nacionalinio, regioninio ir pasaulinio lygio plataus masto maisto pakankamumo strategijos, pagalbą maisto produktais tiekiant tik esant padėčiai, kai reikia humanitarinės pagalbos, ir maisto krizėms, vengiant trikdyti vietos gamybą ir rinkas; joje turi būti atsižvelgiama į specifinę struktūriškai pažeidžiamų ir labai nuo paramos maisto pakankamumui priklausomų šalių padėtį, kad būtų išvengta staigaus Bendrijos paramos šioms šalims sumažinimo.

(18)

Pagal 2005 m. gegužės 24 d. Tarybos išvadas turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama gerinti reprodukcinę bei lytinę sveikatą besivystančiose šalyse ir užtikrinti pagarbą su ja susijusioms teisėms; turėtų būti teikiama finansinė pagalba ir tinkamos specialios žinios siekiant skatinti holistinį požiūrį į reprodukcinę bei lytinę sveikatą ir teises, kaip apibrėžta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD) veiksmų programoje, įskaitant saugią motinystę ir visuotinę galimybę naudotis visapusiška saugia ir patikima lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūra ir paslaugomis, bei skatinti lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir su tuo susijusių teisių pripažinimą. Įgyvendinant bendradarbiavimo priemones, kai tinkama, turi būti griežtai laikomasi ICPD priimtų sprendimų.

(19)

2006 m. vasario 15 d. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 266/2006, nustatantį lydinčiąsias priemones Protokolo dėl cukraus šalims, kurias paveikė ES cukraus režimo reforma (11), taip pat turėtų būti teikiama parama AKR protokolo dėl cukraus šalims, kurias paveikė bendros cukraus rinkos organizavimo reforma, siekiant paremti jų prisitaikymo procesą.

(20)

Įgyvendinant Bendrijos vystymosi politiką, kad būtų užtikrintas pagalbos nuoseklumas bei tinkamumas, Bendrijos ir valstybių narių santykiuose, taip pat santykiuose su kitais donorais ir vystymosi dalyviais, ypač svarbus didesnis pagalbos veiksmingumas, didesnis papildomumas ir geresnis suderinimas, procedūrų derinimas ir koordinavimas, kartu sumažinant šalių partnerių patiriamas išlaidas, kaip patvirtinta Deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo, kurią priėmė 2005 m. kovo 2 d. Paryžiuje vykęs Aukščiausio lygio forumas dėl pagalbos veiksmingumo.

(21)

Norint pasiekti šio reglamento tikslus, būtina taikyti skirtingus metodus, atsižvelgiant į vystymosi kontekstą ir poreikius, remiant šalis ar regionus partnerius pagal konkrečias, jiems pritaikytas programas, parengtas atsižvelgiant į jų poreikius, strategijas, prioritetus ir išteklius.

(22)

Vystymosi politikos sėkmę lemia tai, ar šalys partnerės savarankiškai vykdo vystymosi strategijas; todėl turėtų būti skatinamas kuo platesnis visų visuomenės dalių, įskaitant neįgaliuosius ir kitas pažeidžiamas grupes, dalyvavimas. Siekiant užtikrinti veiksmingumą bei skaidrumą ir paskatinti šalių savarankiškumą, donorų bendradarbiavimo strategijos ir įgyvendinimo procedūros visais įmanomais atvejais turėtų būti kuo labiau suderinamos su šalių partnerių strategijomis ir procedūromis.

(23)

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti veiksmingas humanitarinės pagalbos ir paramos ilgalaikiam vystymuisi sąsajas, priemonės, atitinkančios finansavimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1717/2006 reikalavimus, iš esmės neturėtų būti finansuojamos pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti bendradarbiavimo tęstinumą nuo krizės iki stabilių vystymosi sąlygų.

(24)

Pagalbos atsiejimas laikantis EBPO/VPK nustatytos geriausios praktikos yra vienas iš pagrindinių veiksnių didinant pagalbos vertę ir stiprinant vietos gebėjimus. Dalyvavimo konkursuose ir subsidijų sutarčių taisyklės, taip pat taisyklės, susijusios su tiekiamų prekių kilme, turėtų būti nustatytos pagal naujausias pagalbos atsiejimo tendencijas.

(25)

Pagalba turėtų būti valdoma pagal išorės pagalbos taisykles, esančias 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (12), taikant tinkamas nuostatas, kuriomis siekiama apsaugoti Bendrijos finansinius interesus. Turėtų būti toliau stengiamasi gerinti vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinimą, siekiant skiriamų finansinių išteklių ir įsisavinimo gebėjimų tinkamos pusiausvyros, o taip pat sumažinti neįvykdytus įsipareigojimus.

(26)

Šiuo reglamentu nustatomas finansinis paketas 2007–2013 m. laikotarpiui, ir jis yra pagrindinis orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (13) 37 punkte.

(27)

Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (14). Programų rengimo dokumentai ir kai kurios konkrečios įgyvendinimo priemonės turėtų būti patvirtintos taikant valdymo komiteto procedūrą.

(28)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis, teritorijomis ir regionais, kurie nėra Bendrijos valstybės narės ir neatitinka reikalavimų Bendrijos pagalbai gauti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 arba Reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir dėl šių veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(29)

Dėl šio reglamento, siekiant pertvarkyti išorės veiksmų priemones, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo srityje, būtina panaikinti dabartinį reglamentų rinkinį,

—

sutvirtinama ir remiama demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės bei pagrindinės laisvės, geras valdymas, lyčių lygybė ir susiję tarptautinės teisės dokumentai,

—

skatinamas tvarus vystymasis – įskaitant politinius, ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus – šalyse ir regionuose partneriuose, visų pirma tuose, kurių padėtis ypač nepalanki,

—

skatinama sklandi ir laipsniška jų integracija į pasaulio ekonomiką,

—

padedama kurti tarptautines priemones aplinkos kokybės išsaugojimui ir gerinimui bei pasaulio gamtos išteklių tausojančiam valdymui, siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, įskaitant klausimų, susijusių su klimato kaita ir bioįvairovės nykimu, sprendimą ir

—

stiprinami Bendrijos ir šalių bei regionų partnerių santykiai.

—

dėl paramos gavėjo ypatybių tai turi būti daroma kitaip, arba

—

pagal programą įgyvendinama visuotinė iniciatyva, bendrijos politikos prioritetas arba Bendrijos tarptautinė pareiga ar įsipareigojimas, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, o priemonės dėl savo ypatybių neatitinka tokių kriterijų.

a)

vystymosi procesą, kuriam savarankiškai vadovauja šalis partnerė. Bendrija vis labiau suderina savo paramą su partnerių nacionalinėmis vystymosi strategijomis, reformų politiką ir procedūromis. Bendrija prisideda stiprinant partnerių vyriausybių ir donorų abipusės atskaitomybės procesą bei skatinant vietinę kompetenciją ir vietinį užimtumą;

b)

įtrauktimi ir dalyvavimu pagrįstą požiūrį į vystymąsi ir platų visų visuomenės sluoksnių dalyvavimą vystymosi procese ir nacionaliniame dialoge, įskaitant politinį dialogą;

c)

veiksmingus bendradarbiavimo būdus ir priemones, nustatytus 25 straipsnyje, atitinkančius geriausią EBPO/VPK praktiką, pritaikytą konkrečioms kiekvienos šalies ar regiono partnerio aplinkybėms, daugiausia dėmesio skiriant programomis pagrįstiems metodams, numatomų pagalbos lėšų tiekimui, šalies sistemų plėtojimui bei naudojimui ir rezultatais pagrįstiems vystymosi metodams, kai tinkama, įskaitant TVT užduotis ir rodiklius;

d)

didesnį politikos ir programų rengimo poveikį koordinuojant ir derinant donorų veiklą siekiant sumažinti sutapimus ir dubliavimąsi, pagerinti papildomumą ir remti donorų iniciatyvas. Šalyse ir regionuose partneriuose koordinuojama vadovaujantis sutartomis koordinavimo bei pagalbos veiksmingumo gairėmis ir geriausios praktikos principais;

e)

TVT charakteristikas Šalies strateginiuose dokumentuose ir daugiamečių programų kūrime.

a)

remti politikos krypčių, kuriomis siekiama pašalinti skurdą bei siekiama TVT, įgyvendinimą;

b)

patenkinti esminius gyventojų poreikius, daugiausia dėmesio skiriant pradiniam ugdymui ir sveikatai, visų pirma:

c)

skatinti socialinę sanglaudą, kuri yra Bendrijos ir šalių partnerių santykių prioritetinė politikos sritis, daugiausia dėmesio skiriant tinkamam darbui, socialinei bei mokesčių politikai ir taip kovojant su skurdu, nelygybe, nedarbu ir pažeidžiamų bei marginalizuotų grupių atskirtimi;

d)

kovoti su visų formų diskriminacija dėl priklausymo tam tikrai grupei, propaguoti ir apsaugoti lyčių lygybę, autochtonų teises ir vaikų teises, įskaitant JT Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo rėmimą, taip pat remti veiklą, kuria sprendžiamos gatvės vaikų ir vaikų, dirbančių darbus, kurie yra kenksmingi ir (ar) trukdo jiems mokytis visu krūviu, problemas;

e)

stiprinti institucinę sistemą, kad būtų skatinamas mažų ir vidutinių įmonių kūrimas bei sudaromos jam palankesnės sąlygos siekiant paskatinti darbo vietų kūrimą.

f)

propaguoti ir apsaugoti pagrindines laisves ir žmogaus teises, stiprinti demokratiją, teisinę valstybę, gerinti galimybes kreiptis į teismus ir gerą valdymą, įskaitant kovos su korupcija veiklą, kuri gali apimti, tačiau neapsiriboja gebėjimų kūrimu ir institucinės bei teisinės sistemos stiprinimu, visų pirma nacionalinio administravimo, politikos nustatymo bei įgyvendinimo ir viešųjų finansų bei nacionalinių išteklių skaidraus valdymo srityse;

g)

remti aktyvią pilietinę visuomenę, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, atstovaujančias skurstantiems asmenims, taip pat skatinti pilietinį dialogą, dalyvavimą bei susitaikymą ir institucijų kūrimą;

h)

skatinti bendradarbiavimą ir politikos reformas saugumo ir teisingumo srityse, visų pirma prieglobsčio ir migracijos, kovos su narkotikų ir kita neteisėta prekyba, įskaitant prekybą žmonėmis, korupcijos ir pinigų plovimo srityse;

i)

skatinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis ir politikos reformas migracijos ir prieglobsčio srityse bei skatinti gebėjimų stiprinimo iniciatyvas siekiant užtikrinti vystymuisi palankių migracijos politikos krypčių formavimą ir įgyvendinimą, kad būtų pašalintos pagrindinės migracijos priežastys;

j)

remti veiksmingą daugiašališkumą, visų pirma laikantis su vystymusi susijusių tarptautinės teisės normų ir daugiašalių susitarimų bei veiksmingai juos įgyvendinant;

k)

remti šalių ir regionų partnerių prekybą, investicijas ir regioninę integraciją, įskaitant techninę pagalbą ir gebėjimų stiprinimą siekiant kurti ir įgyvendinti patikimą prekybos politiką, sudaryti palankias sąlygas labiau verslumą skatinančiai aplinkai, patikimai ekonomikos ir finansų politikai ir privataus sektoriaus vystymuisi, kad šalims ir regionams partneriams būtų naudinga jų integracija į pasaulio ekonomiką, bei siekiant remti socialinį teisingumą ir skurstantiesiems palankų augimą;

l)

remti prisijungimą prie Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) ir PPO susitarimų įgyvendinimą teikiant techninę pagalbą ir stiprinant pajėgumus, visų pirma Susitarimo dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS susitarimas) įgyvendinimą, ypač visuomenės sveikatos srityje;

m)

remti ekonominį bei prekybinį bendradarbiavimą ir stiprinti Bendrijos ir šalių bei regionų partnerių santykius investicijų srityje, taip pat vykdant veiksmus, kuriais siekiama skatinti ir užtikrinti, kad privatūs subjektai, įskaitant vietos ir Europos įmones, prisidėtų prie socialiniu požiūriu atsakingo ir tvaraus ekonominio vystymosi, įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo standartų laikymąsi, ir vykdant veiklą, skatinančią vietos gebėjimų stiprinimą;

n)

skatinti tvarų vystymąsi pasitelkiant aplinkos apsaugą ir tvarų gamtos išteklių valdymą, taip pat bioįvairovės ir miškų apsaugą, įskaitant miškų išsaugojimo bei tvaraus valdymo veiklą, kurioje aktyviai dalyvautų vietos bendruomenės ir žmonės, kuriems miškai yra pajamų šaltinis;

o)

remti miestų aplinkos gerinimą;

p)

skatinti tvarius gamybos bei vartojimo modelius ir saugų bei tvarų cheminių medžiagų bei atliekų valdymą, atsižvelgiant į jų poveikį sveikatai;

q)

užtikrinti tarptautinių aplinkosaugos susitarimų, pavyzdžiui, Biologinės įvairovės konvencijos, JT Konvencijos dėl dykumėjimo ir JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos, atsižvelgiant į ES veiksmų planą dėl klimato kaitos, taip pat jų protokolų ir visų kitų pakeitimų laikymąsi ir remti jų įgyvendinimą;

r)

kurti parengties ekstremalioms situacijoms ir stichinių nelaimių prevencijos gebėjimus;

s)

remti tvarų integruotą vandens išteklių valdymą, ypač daug dėmesio skiriant visuotinei prieigai prie saugaus geriamojo vandens bei sanitarijai, atsižvelgiant į TVT, ir tvariam bei veiksmingam vandens išteklių naudojimui, įskaitant naudojimą žemės ūkyje ir pramonėje;

t)

skatinti didesnį tvarių energetikos technologijų naudojimą;

u)

prisidėti prie ekonominės infrastruktūros plėtojimo, įskaitant paramą regioninei integracijai, ir skatinti didesnį informacinių ir ryšių technologijų naudojimą;

v)

remti tvarią kaimo plėtrą, įskaitant decentralizaciją ir teisių suteikimą, visų pirma siekiant užtikrinti maisto pakankamumą;

w)

vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu rekonstruoti ir reabilituoti regionus ir šalis, nukentėjusius nuo konfliktų, žmogaus sukeltų ir stichinių nelaimių, įskaitant paramą su minomis susijusiems veiksmams bei demobilizacijos ir reintegracijos veiksmams, kartu užtikrinant pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi tęstinumą pagal 2 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į Bendrijos ir jos valstybių narių kompetenciją;

x)

vykdyti vidutinės trukmės ir ilgalaikius veiksmus, kuriais siekiama iškeldintų žmonių savarankiškumo ir integracijos ar reintegracijos, užtikrinant, kad tarp humanitarinės pagalbos, reabilitacijos, pagalbos iškeldintiems žmonėms ir vystomojo bendradarbiavimo būtų išlaikytas integruotas ir nuoseklus požiūris. Bendrijos veiksmais sudaromos geresnės sąlygos nuo ekstremalios padėties pereiti prie vystymosi etapo, skatinant poveikį patyrusių žmonių socialinę ir ekonominę integraciją ar reintegraciją, ir skatinama kurti ar stiprinti demokratines struktūras ir gyventojų vaidmenį vystymosi procese;

y)

silpnose arba nepajėgiose valstybėse remti pagrindinių paslaugų teikimą ir teisėtų, veiksmingų bei tvirtų viešųjų institucijų kūrimą;

z)

spręsti bendras Bendrijos ir jos partnerių vystymosi problemas, visų pirma remiant sektorių dialogus, dvišalių susitarimų įgyvendinimą ir bet kurią su šio reglamento taikymo sritimi suderinamą veiklos sritį.

a)

skatinti socialinę sanglaudą, kuri yra bendras Bendrijos ir Lotynų Amerikos santykių tikslas ir prioritetinė politika, tokiu būdu kovojant su skurdu, nelygybe ir atskirtimi. Ypač daug dėmesio skiriama socialinei gerovei ir mokesčių politikai, produktyvioms investicijoms siekiant daugiau ir geresnių darbo vietų, politikos kryptims, skirtoms kovai su diskriminacija ir narkotikų gamyba, vartojimu bei prekyba jais, pagrindinių socialinių paslaugų, visų pirma sveikatos ir švietimo srityse, gerinimui;

b)

skatinti didesnę regioninę integraciją, įskaitant paramą įvairiems regioninės integracijos procesams ir tinklo infrastruktūrų sujungimui, kartu užtikrinant, kad šie veiksmai papildytų Europos investicijų banko (EIB) ir kitų institucijų remiamus veiksmus;

c)

remti gero valdymo ir viešųjų institucijų stiprinimą bei žmogaus teisių, įskaitant vaikų ir autochtonų teises, gynimą;

d)

remti bendros ES ir Lotynų Amerikos aukštojo mokslo erdvės sukūrimą;

e)

skatinti visus tvaraus vystymosi aspektus, ypač daug dėmesio skiriant miškų ir biologinės įvairovės apsaugai.

a)

siekti TVT sveikatos, įskaitant ŽIV/AIDS, ir švietimo srityse, inter alia pasitelkiant politikos dialogą dėl sektorių reformos;

b)

spręsti valdymo klausimus, visų pirma silpnose valstybėse, siekiant padėti joms sukurti teisėtas, veiksmingas bei tvirtas viešąsias institucijas ir aktyvią bei organizuotą pilietinę visuomenę ir sustiprinti žmogaus teisių, įskaitant vaikų teises, apsaugą;

c)

skatinti didesnę regioninę integraciją ir bendradarbiavimą remiant įvairius regioninės integracijos ir dialogo procesus;

d)

prisidėti prie epidemijų ir zoonozės kontrolės bei prie jų paveiktų sektorių reabilitacijos;

e)

skatinti visus tvaraus vystymosi aspektus, ypač daug dėmesio skiriant miškų ir biologinės įvairovės apsaugai;

f)

kovoti su narkotikų gamyba, vartojimu bei prekyba jais ir su kita neteisėta prekyba.

a)

skatinti konstitucines reformas ir teisinių, administracinių bei reglamentavimo nuostatų derinimą su Bendrijos nuostatomis, įskaitant nacionalinių institucijų ir įstaigų, atsakingų už partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų sričių politikos veiksmingą įgyvendinimą, pavyzdžiui, rinkimų organų, parlamentų, stiprinimą, viešojo administravimo reformą ir viešųjų finansų valdymą;

b)

skatinti rinkos ekonomikos vystymąsi ir šalių partnerių integraciją į PPO, atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio socialinius aspektus;

c)

remti veiksmingą sienų valdymą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant skatinti tvarų ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį pasienio regionų vystymąsi;

d)

kovoti su narkotikų gamyba, vartojimu bei prekyba jais ir su kita neteisėta prekyba;

e)

kovoti su ŽIV/AIDS;

f)

skatinti regioninį bendradarbiavimą, dialogą ir integraciją, taip pat ir su šalimis, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1638/2006 ir kiti Bendrijos dokumentai, visų pirma skatinant bendradarbiavimą aplinkos – ypač vandens ir sanitarijos, – švietimo, energetikos ir transporto sektoriuose, įskaitant tarptautinio energijos tiekimo saugumą bei tęstinumą ir transporto operacijas, tinklų ir jų operatorių sujungimą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos efektyvumą.

a)

skatinti socialinę sanglaudą siekiant užtikrinti socialinę lygybę, visų pirma susijusią su vidinių nacionalinių išteklių naudojimu, bei užtikrinti politinę lygybę, visų pirma propaguojant žmogaus teises, įskaitant lyčių lygybę;

b)

skatinti ekonominę diversifikaciją, rinkos ekonomikos vystymąsi bei šalių partnerių integraciją į PPO;

c)

skatinti regioninį bendradarbiavimą, dialogą ir integraciją, įskaitant su šalimis, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1638/2006 ir kiti Bendrijos dokumentai, remiant integracijos pastangas regione, pavyzdžiui, ekonomikos, energetikos, transporto ir pabėgėlių srityse;

d)

remti tarptautinių susitarimų sudarymą ir veiksmingą tarptautinės teisės, visų pirma JT rezoliucijų ir daugiašalių konvencijų, įgyvendinimą;

e)

spręsti valdymo klausimus, visų pirma silpnose valstybėse, siekiant padėti joms sukurti teisėtas, veiksmingas bei tvirtas viešąsias institucijas ir aktyvią bei organizuotą pilietinę visuomenę ir sustiprinti žmogaus teisių, įskaitant vaikų teises, apsaugą.

a)

remti demokratinės visuomenės, gero valdymo ir teisinės valstybės principais valdomos valstybės stiprinimą ir prisidėti prie regiono bei žemyno stabilumo ir integracijos;

b)

teikti paramą prisitaikymo veiksmams, kurių reikia regione įsteigus laisvos prekybos zonas pagal Bendrijos ir Pietų Afrikos prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimą (15) bei kitus regioninius susitarimus;

c)

remti kovą su skurdu, nelygybe ir atskirtimi, taip pat ir sprendžiant su anksčiau nepalankioje padėtyje buvusių bendruomenių pagrindiniais poreikiais susijusias problemas;

d)

spręsti ŽIV/AIDS pandemijos ir jos poveikio Pietų Afrikos visuomenei klausimą.

a)

Bendrijos politikos tikslų negalima tinkamai ar veiksmingai pasiekti vykdant geografines programas, ir teminę programą įgyvendina tarpinė organizacija, pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija, kitas nevalstybinis subjektas, tarptautinė organizacija ar daugiašalis mechanizmas, arba programa įgyvendinama pasitelkiant tokią tarpinę organizaciją. Tai apima pasaulines iniciatyvas, kuriomis remiami TVT, tvarus vystymasis ar viešosios gėrybės pasaulio mastu ir veiksmai valstybėse narėse bei stojančiosiose šalyse, nukrypstant nuo 24 straipsnio, kaip numatyta atitinkamoje teminėje programoje,

ir (arba)

b)

šio pobūdžio veiksmai:

a)

Gera sveikatos apsauga visiems:

b)

Švietimas, žinios ir gebėjimai:

c)

Lyčių lygybė:

d)

Kiti žmogiškojo ir socialinio vystymosi aspektai:

a)

atlikti parengiamąjį darbą padedant besivystančioms šalims pasiekti TVT dėl aplinkosauginio tvarumo didinant besivystančių šalių gebėjimus integruoti aplinkosaugos klausimus, remiant pilietinės visuomenės subjektus, vietos valdžios institucijas ir konsultacinius organus, aplinkos stebėseną ir vertinimą, vystant novatorišką požiūrį ir porinius projektus, siekiant pasidalinti patirtimi ir sustiprinti bendradarbiavimą šiose srityse su pagrindinėmis šalimis;

b)

skatinti Bendrijos iniciatyvų ir tarptautiniu bei regioniniu lygiu sutartų ir (arba) tarpvalstybinio pobūdžio įsipareigojimų įgyvendinimą remiant tvarų vystymąsi, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama spręsti dabartinius ir būsimus klimato kaitos klausimus, biologinės įvairovės, dykumėjimo, miškų, dirvožemio blogėjimo, neteisėto miškų kirtimo ir miškų valdymo, žvejybos ir jūrų išteklių klausimus, aplinkosaugos standartų (dėl gaminių ir gamybos procesų) laikymosi, patikimo cheminių medžiagų ir atliekų valdymo, kovos su tarša, tvarios gamybos ir vartojimo bei su aplinka susijusios migracijos klausimus. Tai taip pat apima pastangas skatinti gerą miškų valdymą ir kovą su neteisėtu miškų kirtimu, visų pirma pasitelkiant FLEGT, taip pat miškų išsaugojimo ir tvaraus valdymo inovacinius veiksmus, kuriuose aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės ir žmonės, kuriems miškai yra pajamų šaltinis.

Vandens srityje temine programa bus siekiama sukurti vandens išteklių ilgalaikės apsaugos sistemą ir remiant politikos koordinavimą skatinti tvarų vandens naudojimą;

c)

geriau integruoti aplinkosaugos tikslus remiant metodinį darbą, stiprinant Bendrijos politikos darbui, integracijai ir inovaciniams veiksmams turimas žinias aplinkosaugos klausimais ir skatinant nuoseklumą;

d)

stiprinti aplinkosaugos valdymą ir remti tarptautinės politikos vystymą siekiant aplinkosauginio ir kitų tvaraus vystymosi tarptautinio valdymo aspektų nuoseklumo ir padedant regioniniu bei tarptautiniu lygiu vykdyti aplinkosaugos stebėseną ir vertinimą, teikiant papildomą paramą daugiašalių aplinkosaugos susitarimų sekretoriatams, skatinant veiksmingą daugiašalių aplinkosaugos susitarimų laikymąsi ir vykdymo priemones, taip pat didinant gebėjimus, remiant tarptautines organizacijas ir procesus, remiant pilietinę visuomenę ir politikos ekspertų centrus bei gerinant tarptautinių derybų veiksmingumą;

e)

remti tvarios energetikos galimybes šalyse ir regionuose partneriuose, įtraukiant tvarią energetiką į vystymosi planus ir strategijas, plėtojant institucinę paramą ir techninę pagalbą, sukuriant palankią teisinę ir politikos aplinką, kad vis daugiau įmonių ir investuotojų būtų skatinami pasirinkti atsinaujinančią energiją, stiprinant energijos, kaip priemonės nepasiturinčių asmenų pajamoms užtikrinti, vaidmenį, skatinant novatoriškus finansavimo metodus ir vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų bei privačiojo sektoriaus regioninį bendradarbiavimą pirmiau minėtose srityse. Bendrijos strateginiai veiksmai ypač paskatins naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, didinti energijos veiksmingumą ir rengti reikiamą energijos sektoriaus reguliavimo sistemą atitinkamose šalyse ir regionuose bei ypatingai kenksmingus energijos šaltinius pakeisti mažiau kenksmingais.

a)

skatinti įtrauktimi pagrįstą ir aktyviai dalyvaujančią visuomenę siekiant:

b)

didinti Europos piliečių sąmoningumą vystymosi klausimais ir Bendrijoje bei stojančiosiose šalyse sutelkti aktyvią visuomenės paramą šalių partnerių skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi strategijoms, kad išsivysčiusių ir besivystančių šalių santykiai būtų teisingesni, bei stiprinti pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų vaidmenis šiais tikslais;

c)

siekti veiksmingesnio bendradarbiavimo, skatinti sinergiją ir sudaryti palankesnes sąlygas pilietinės visuomenės tinklų ir vietos valdžios institucijų asociacijų, jų organizacijų ir Bendrijos institucijų struktūriniam dialogui.

a)

intervencijos besivystančiose šalyse ir regionuose, kuriomis:

b)

didinti visuomenės sąmoningumą vystymosi klausimais ir skatinti į vystymąsi orientuotą švietimą Bendrijoje ir stojančiosiose šalyse, įtvirtinti vystymosi politiką Europos šalių visuomenėje, ES ir stojančiosiose šalyse sutelkti didesnę visuomenės paramą veiksmams prieš skurdą ir už teisingesnius išsivysčiusių ir besivystančių šalių santykius, ES didinti sąmoningumą, susijusį su klausimais ir problemomis, su kuriais susiduria besivystančios šalys bei jų gyventojai, ir propaguoti socialinį globalizacijos aspektą;

c)

koordinuoti pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų tinklų, jų organizacijų ir įvairių subjektų, dalyvaujančių viešuose Europos ir pasauliniuose debatuose vystymosi klausimais, veiklą ir ryšius.

a)

prisidėti prie tarptautinių viešųjų gėrybių tiekimo, visų pirma skurstančiųjų poreikiais pagrįstų mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų, taip pat pajėgumų plėtojimo, pietų šalių ir pietų bei šiaurės šalių mokslinio ir techninio bendradarbiavimo bei porinių projektų srityse;

b)

remti pasaulines, žemynų ir regionines programas, kuriomis visų pirma:

c)

propaguoti ir vykdyti maisto pakankamumo darbotvarkę. Bendrija toliau nagrinėja su maisto pakankamumu susijusius pagrindinius tarptautinių debatų klausimus ir skatina vystymosi partnerių bei donorų politikos krypčių ir pagalbos teikimo būdų derinimą, suderinamumą ir suartinimą. Visų pirma turėtų būti stiprinamas pilietinės visuomenės vaidmuo sprendžiant maisto pakankamumo klausimus;

d)

spręsti maisto nepakankamumo problemos susidarius išskirtinėms pereinamojo laikotarpio situacijoms ar esant silpnai valstybei, imantis pagrindinio vaidmens pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi susiejime. Pagal teminę programą:

e)

rengti novatoriškus maisto pakankamumo politikos kryptis, strategijas bei metodus ir stiprinti jų atkartojimo bei platinimo pietų šalyse potencialą. Intervencijos sritys gali apimti žemės ūkį, įskaitant žemės reformą ir žemės politiką, tvarų gamtinių išteklių valdymą ir galimybę jais naudotis, maisto pakankamumą atsižvelgiant į kaimo ir vietos plėtrą, įskaitant infrastruktūrą, mitybą, demografiją ir darbą, migraciją, sveikatą ir švietimą. Šiose srityse užtikrinamas nuoseklumas ir papildomumas su kitomis Bendrijos programomis.

a)

stiprinti migracijos ir vystymosi saitus, visų pirma skatinant diasporų pagalbą savo kilmės šalies vystymuisi ir didinant migrantų sugrįžimo vertę; mažinti „protų nutekėjimą“ ir skatinti kvalifikuotų migrantų grįžimą; sudaryti geresnes sąlygas migrantų lėšų pervedimui į savo kilmės šalį; remti savanorišką migrantų sugrįžimą bei jų reintegraciją rėmimas ir stiprinti migracijos valdymo gebėjimus; skatinti gebėjimų stiprinimo pastangas siekiant padėti šalims formuluojant vystymuisi palankias migracijos politikos kryptis ir jų gebėjimus drauge valdyti migracijos srautus;

b)

skatinti gerai valdomą darbo jėgos migraciją, visų pirma informuojant apie teisėtą migraciją ir apie atvykimo bei buvimo Bendrijos valstybių narių teritorijoje sąlygas; informuoti apie darbo jėgos migracijos galimybes ir poreikius valstybėse narėse ir apie trečiųjų šalių kandidatų migruoti kvalifikacijas; remti kandidatų teisėtai migruoti mokymą prieš išvykimą ir skatinti nustatyti bei įgyvendinti teisines sistemas dėl darbuotojų migrantų trečiosiose šalyse;

c)

kovoti su neteisėta imigracija ir sudaryti palankesnes sąlygas neteisėtų imigrantų sugrąžinimui, taip pat ir tarp trečiųjų šalių, ir visų pirma kovoti su žmonių kontrabanda ir prekyba žmonėmis; atgrasyti nuo neteisėtos imigracijos ir didinti informuotumą apie su ja susijusią riziką; didinti gebėjimus pasienio valdymo ir vizų bei pasų tvarkymo srityse, įskaitant dokumentų saugumą ir biometrinių duomenų įdiegimą bei suklastotų dokumentų nustatymą; veiksmingai įgyvendinti su Bendrija sudarytus readmisijos susitarimus ir įsipareigojimus, susijusius su tarptautiniais susitarimais; padėti trečiosioms šalims valdant neteisėtą imigraciją bei koordinuojant politikos kryptis;

d)

apsaugoti migrantus, įskaitant labiausiai pažeidžiamus, pavyzdžiui, moteris ir vaikus, nuo išnaudojimo ir atskirties, taikant tokias priemones kaip, pavyzdžiui, besivystančių trečiųjų šalių teisės aktų rengimas migracijos srityje; paremti integraciją ir nediskriminavimą, taip pat priemones, skirtas apsaugoti migrantus nuo rasizmo ir ksenofobijos; imtis prevencinių veiksmų ir kovoti su žmonių kontrabanda ir prekyba žmonėmis bei bet kokios formos vergija;

e)

skatinti prieglobstį ir tarptautinę apsauga, taip pat pasitelkiant regionines apsaugos programas, visų pirma stiprinant institucinius gebėjimus; paremti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių registravimą; propaguoti tarptautines pabėgėlių apsaugos normas ir priemones; paremti priėmimo sąlygų ir integracijos vietoje gerinimą bei ieškoti ilgalaikių sprendimų.

a)

stiprinti konkurencingumą cukraus ir cukranendrių sektoriuje, kai tai yra tvarus procesas, atsižvelgiant į skirtingų grandinę sudarančių suinteresuotų subjektų padėtį;

b)

skatinti ekonominę nuo cukraus priklausančių sričių diversifikaciją;

c)

spręsti klausimus, susijusius su platesniu prisitaikymo proceso poveikiu, potencialiai susijusiu su užimtumu ir socialinėmis paslaugomis, žemėtvarka ir aplinkos atkūrimu, energijos sektoriumi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis bei makroekonomikos stabilumu, bet neapsiribojančio šiomis sritimis.

a)

šalys ir regionai partneriai bei jų institucijos;

b)

decentralizuoti šalių partnerių subjektai, pavyzdžiui, savivaldybės, provincijos, departamentai ir regionai;

c)

šalių bei regionų partnerių ir Bendrijos įsteigtos jungtinės institucijos;

d)

tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, JT įstaigas, departamentus ir misijas, tarptautines ir regionų finansų įstaigas bei plėtros bankus, jeigu jie padeda siekti šio reglamento tikslų;

e)

Bendrijos institucijos ir įstaigos, tačiau tik 26 straipsnyje nurodytų paramos priemonių įgyvendinimo tikslais;

f)

ES agentūros;

g)

šie valstybių narių, šalių ir regionų partnerių bei bet kurios kitos trečiosios šalies subjektai ir įstaigos, jei jie laikosi 31 straipsnyje nustatytų taisyklių dėl galimybės naudotis Bendrijos išorės parama ir padeda siekti šio reglamento tikslų:

a)

projektai ir programos;

b)

biudžetui skirta parama, jeigu šalies partnerės viešųjų išlaidų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas bei veiksmingas ir jeigu ji įdiegė tinkamai suformuluotą sektorių ar makroekonominę politiką, kurią teigiamai įvertino jos pagrindiniai donorai, prireikus įskaitant tarptautines finansų įstaigas. Komisija nuosekliai taiko rezultatais ir veiklos rodikliais pagrįstą požiūrį bei aiškiai apibrėžia ir stebi jo sąlygiškumą, taip pat remia šalių partnerių pastangas vystyti parlamentinės kontrolės ir audito gebėjimus bei didinti skaidrumą ir gerinti visuomenės galimybes gauti informaciją. Paramos iš biudžeto išmokėjimas priklauso nuo to, ar daroma pakankama pažanga siekiant tikslų, atsižvelgiant į poveikį ir rezultatus;

c)

parama sektoriams;

d)

išimtiniais atvejais, sektorių ir bendros importo paramos programos, kurios gali būti:

e)

pagal Komisijos programas EIB ar kitiems finansų tarpininkams skirtos lėšos paskoloms (visų pirma investicijoms ir privačiojo sektoriaus vystymuisi remti) ar rizikos kapitalui teikti (subordinuotoms ar sąlyginėms paskoloms), arba kitokiam laikinam smulkiajam dalyvavimui verslo įmonių kapitale ir įnašams į garantinius fondus pagal 32 straipsnį su sąlyga, kad Bendrijos finansinė rizika apribojama šiomis lėšomis;

f)

palūkanų subsidijos, ypač paskoloms aplinkos srityje;

g)

skolos sumažinimas pagal tarptautiniu lygiu sutartas skolos mažinimo programas;

h)

subsidijos, skirtos finansuoti 24 straipsnio 1 dalies b, c, d, f punktuose ir g punkto i–v papunkčiuose nurodytų tipų subjektų pateiktus projektus;

i)

subsidijos, skirtos finansuoti 24 straipsnio 1 dalies b, c, d, f punktuose ir g punkto i, iii bei iv papunkčiuose nurodytų tipų subjektų veiklos išlaidas;

j)

valstybių narių ir šalių ar regionų partnerių viešųjų institucijų, vietos valdžios institucijų, nacionalinių valstybės įstaigų ar privatinės teisės subjektų, kuriems patikėta teikti viešąsias paslaugas, porinių programų finansavimas;

k)

įnašai į tarptautinius fondus, pavyzdžiui, valdomus tarptautinių arba regioninių organizacijų;

l)

įnašai į nacionalinius fondus, šalių bei regionų partnerių įsteigtus bendram kelių donorų finansavimui pritraukti, arba į vieno ar kelių donorų įsteigtus fondus, skirtus bendram projektų įgyvendinimui;

m)

kapitalo investicijos tarptautinėse finansų įstaigose ir regioniniuose plėtros bankuose;

n)

žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, reikalingi šalių bei regionų partnerių projektų ir programų veiksmingam administravimui bei priežiūrai.

a)

valstybės narės ir jų regioninės bei vietos valdžios institucijos, visų pirma jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

b)

kitos šalys donorės, visų pirma jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

c)

tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, visų pirma tarptautinės ir regioninės finansų įstaigos;

d)

bendrovės, firmos, kitos privačios organizacijos ir verslo subjektai bei kiti nevalstybiniai subjektai;

e)

šalys ir regionai partneriai, kurie gauna finansinę paramą.

—

šalies ar regiono partnerio naudos gavėjo procedūros atitinka skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų taikymo bei nediskriminavimo principus ir užkerta kelią interesų konfliktui,

—

šalis ar regionas partneris naudos gavėjas įsipareigoja reguliariai tikrinti, kad iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamos operacijos būtų tinkamai įgyvendintos, imtis reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ir sukčiavimui, bei prireikus imtis teisinių veiksmų, kad būtų išieškotos nepagrįstai išmokėtos lėšos.

—

finansavimo susitarimai;

—

dotacijų susitarimai;

—

viešųjų pirkimų sutartys;

—

darbo sutartys.

a)

2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2110/2005 dėl galimybės gauti Bendrijos išorės paramą (19);

b)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 806/2004 dėl lyčių lygybės skatinimo plėtrą remiančiame bendradarbiavime (20);

c)

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 491/2004, nustatantis finansinės ir techninės pagalbos programą trečiosioms šalims migracijos ir prieglobsčio srityse (AENEAS) (21);

d)

2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1568/2003 dėl pagalbos kovai su skurdo ligomis (ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija) besivystančiose šalyse (22);

e)

2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1567/2003 dėl pagalbos, teikiamos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių politikai bei veiksmams besivystančiose šalyse (23);

f)

2001 m. spalio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2130/2001 dėl pagalbos priemonių iškeldintiems Azijos ir Lotynų Amerikos besivystančių šalių žmonėms (24);

g)

2000 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2494/2000 dėl priemonių, skatinančių atogrąžų ir kitų miškų išsaugojimą bei subalansuotą valdymą (25);

h)

2000 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2493/2000 dėl priemonių, skatinančių visišką aplinkos apsaugos aspekto integravimą į besivystančių šalių plėtros procesą (26);

i)

2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1726/2000 dėl vystymąsi remiančio bendradarbiavimo su Pietų Afrika (27);

j)

1998 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1659/98 dėl decentralizuoto bendradarbiavimo (28);

k)

1998 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1658/98 dėl bendro su Europos nevyriausybinėmis plėtros organizacijomis (NVO) besivystančių šalių naudai vykdomų operacijų finansavimo (29);

l)

1996 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1292/96 dėl pagalbos maistu politikos ir pagalbos maistu valdymo bei paramos maisto saugumui specialių operacijų (30);

m)

1992 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 443/92 dėl finansinės ir techninės pagalbos ir ekonominio bendradarbiavimo su besivystančiomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis (31).

1.

Argentina

2.

Bolivija

3.

Brazilija

4.

Čilė

5.

Kolumbija

6.

Kosta Rika

7.

Kuba

8.

Ekvadoras

9.

Salvadoras

10.

Gvatemala

11.

Hondūras

12.

Meksika

13.

Nikaragva

14.

Panama

15.

Paragvajus

16.

Peru

17.

Urugvajus

18.

Venesuela

19.

Afganistanas

20.

Bangladešas

21.

Butanas

22.

Kambodža

23.

Kinija

24.

Indija

25.

Indonezija

26.

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika

27.

Laosas

28.

Malaizija

29.

Maldyvai

30.

Mongolija

31.

Mianmaras/Birma

32.

Nepalas

33.

Pakistanas

34.

Filipinai

35.

Šri Lanka

36.

Tailandas

37.

Vietnamas

38.

Kazachstanas

39.

Kirgizijos Respublika

40.

Tadžikistanas

41.

Turkmėnistanas

42.

Uzbekistanas

43.

Iranas

44.

Irakas

45.

Omanas

46.

Saudo Arabija

47.

Jemenas

48.

Pietų Afrika

1.

Barbadosas

2.

Belizas

3.

Gajana

4.

Jamaika

5.

Sent Kitsas ir Nevis

6.

Trinidadas ir Tobagas

7.

Fidžis

8.

Kongo Respublika

9.

Dramblio Kaulo Krantas

10.

Kenija

11.

Madagaskaras

12.

Malavis

13.

Mauricijus

14.

Mozambikas

15.

Svazilandas

16.

Tanzanija

17.

Zambija

18.

Zimbabvė

1.

Australija

2.

Bahreinas

3.

Brunėjus

4.

Kanada

5.

Kinijos Taipėjus

6.

Honkongas

7.

Japonija

8.

Korėjos Respublika

9.

Makao

10.

Naujoji Zelandija

11.

Kuveitas

12.

Kataras

13.

Singapūras

14.

Jungtiniai Arabų Emyratai

15.

Jungtinės Amerikos Valstijos