13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/1

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 41/2007 (2) nustato 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sugavimo apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas.

(2)

Nuo 1997 m. lapkričio 14 d. Bendrija yra Tarptautinės Atlanto tunų išsaugojimo konvencijos Susitariančioji Šalis (3).

(3)

2006 m. lapkričio mėn. įvykusiame metiniame Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) susirinkime buvo priimta rekomendacija 2006[05] parengti paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planą, kuris būtų įgyvendintas per 15 metų.

(4)

Reglamente (EB) Nr. 41/2007 bendrosios paprastųjų tunų žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos buvo nustatytos laikinai, laukiant kol pagal ICCAT konvenciją bus sudarytas susitarimas dėl galutinės minėtų išteklių dalies.

(5)

Siekiant atkurti paprastųjų tunų išteklius, ICCAT parengtame išteklių atkūrimo plane numatyta 2007–2010 m. laipsniškai mažinti didžiausią leistiną sugauti kiekį, apriboti žvejybą tam tikruose rajonuose ir žvejybos laikotarpius, nustatyti naują verslinį paprastųjų tunų dydį, nustatyti sportinei ir pramoginei žvejybos veiklai ir kontrolei skirtas priemones bei įdiegti ICCAT parengtą Jungtinio tarptautinio inspektavimo schemą, kad būtų užtikrintas išteklių atkūrimo plano veiksmingumas.

Siekiant prisidėti prie paprastųjų tunų išteklių išsaugojimo specialias priemones reikia pradėti įgyvendinti jau 2007 m., kol bus priimtas Tarybos reglamentas, nustatantis daugiametes paprastųjų tunų išteklių atkūrimo priemones.

(6)

Kadangi paprastuosius tunus Bendrijos laivai pradėjo žvejoti 2007 m. vasario mėn., šiai žvejybai skirtas valdymo ir kontrolės priemones, dėl kurių buvo susitarta ICCAT, kad būtų laikomasi paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano, reikėjo pradėti taikyti nuo 2007 m. vasario mėn., o ne nuo 2007 m. birželio 13 d., kaip nurodoma ICCAT rekomendacijoje 2006[05].

(7)

Pagal šį reglamentą patvirtintos priemonės tik dėl jų finansavimo laikomos atkūrimo planu, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje.

(8)

Reglamentą (EB) Nr. 41/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

Įterpiamas šis skyrius:

„Xa   SKYRIUS

SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS, SKIRTOS PAPRASTIESIEMS TUNŲ IŠTEKLIAMS ATLANTO VANDENYNO RYTINĖJE DALYJE IR VIDURŽEMIO JŪROJE

1   SKIRSNIS

Valdymo priemonės

80a straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Bendrija įgyvendins Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) rekomenduojamas specialiąsias priemones, skirtas paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) ištekliams. Jis taikomas paprastųjų tunų ištekliams Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje.

80b straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame skyriuje taikomos šie apibrėžimai:

80c straipsnis

Kvota

1.   Visos valstybės narės joms tekusią paprastųjų tunų kvotą gali paskirti savo žvejybos laivams, kuriems buvo leista žvejoti aktyviaisiais žvejybos įrankiais ir tunų gaudyklėms, kuriomis įmanoma žvejoti kaip aktyviaisiais žvejybos įrankiais.

2.   Privatūs valstybės narės piliečių komerciniai susitarimai su SKŠ, pagal kuriuos su tos valstybės narės vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu būtų žvejojami SKŠ paskirtos kvotos paprastieji tunai, sudaromi tik gavus atitinkamos valstybės narės, kuri apie tuos susitarimus praneša Komisijai, leidimą.

80d straipsnis

Jungtinės žvejybos operacijos

1.   Leidimas vykdyti bet kokias jungtines žvejybos operacijas paprastiesiems tunams gaudyti, kuriose dalyvauja su vienos ar daugiau valstybės narių vėliava plaukiojantys laivai, išduodamas tik gavus atitinkamos vėliavos valstybės narės ar atitinkamų vėliavos valstybių narių sutikimą.

2.   Kai kreipiamasi leidimo, kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad iš jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančio tos valstybės žvejybos laivo gautų išsamią informaciją apie jungtinės operacijos trukmę, joje dalyvaujančių operatorių tapatybę ir sugavimų paskirstymo būdą laivams.

3.   Kiekviena valstybė narė šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją perduoda Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.

2   SKIRSNIS

Techninės priemonės

80e straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 520/2007 (4) 6 straipsnyje nustatytų nuostatų:

80f straipsnis

Lėktuvų naudojimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 520/2007 6 straipsnyje nustatytų nuostatų draudžiama naudoti lėktuvus arba sraigtasparnius paprastųjų tunų paieškai Konvencijos rajone.

80g straipsnis

Verslinis dydis

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 520/2007 8 straipsnio ir IV priedo, verslinis paprastųjų tunų dydis Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje ne vėliau kaip nuo 2007 m. birželio 30 d. yra 30 kg arba 115 cm.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepažeidžiant 80i straipsnio nuostatų, ne vėliau kaip nuo 2007 m. birželio 30 d. verslinis paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) dydis – 8 kg arba 75 cm – taikomas šiems paprastiesiems tunams:

3.   Kartinėmis ūdomis, velkamosiomis ūdomis pelaginių rūšių žuvis žvejojančių laivų ir pelaginiais tralais žvejojančių tralerių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje sužvejotiems paprastiesiems tunams taikomos papildomos specialiosios sąlygos yra nustatytos XVIa priedo I dalyje.

80h straipsnis

Paprastųjų tunų imčių ėmimo planas

1.   Visos valstybės narės, nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 520/2007 11 straipsnyje nustatytų nuostatų, parengia imčių ėmimo programą, kad būtų nustatytas sužvejotas kiekvienos dydžio kategorijos paprastųjų tunų kiekis.

2.   Imtis, kad būtų nustatytas žuvų dydis, turi būti sudaryta iš 100 žuvų, paimtų iš 100 tonų gyvų žuvų, arba iš 10 % iš viso varžose laikomų žuvų skaičiaus. Imtis žuvų dydžiui nustatyti, jeigu dydis nustatomas atsižvelgiant į žuvų ilgį ar svorį, žuvininkystės ūkyje imama išaugintas žuvis pateikiant rinkai ir, jeigu tai gabenant negyvas žuvis imama imtis – pagal ICCAT nustatytą metodą, kuris naudojamas pranešant duomenis, kuriuos reikia pateikti vykdant II užduotį.

3.   Turi būti parengti papildomi metodai ir imtys, skirtos ilgiau nei metus auginamos žuvims.

4.   Imtys iš kiekvienos varžos imamos atsitiktinės atrankos būdu, kai žuvys paimamos iš varžų. 2007 m. imčių duomenis reikia pranešti ICCAT iki 2008 m. gegužės 31 d.

80i straipsnis

Priegauda

1.   Visiems aktyviaisiais žvejybos įrankiais arba kitais įrankiais prastuosius tunus žvejojantiems laivams leidžiama ne didesnė nei 8 % paprastųjų tunų (jų svoris mažesnis nei 30 kg, tačiau ne mažesnis nei 10 kg) priegauda.

2.   1 dalyje nurodyta procentinė dalis apskaičiuojama remiantis minėtų laivų viso sužvejotų iškraunamų paprastųjų tunų kiekio bendra priegauda arba procentais išreikšta priegaudos verte.

3.   Priegauda turi būti išskaičiuojama iš vėliavos valstybės narės kvotos. Išmesti į jūrą priegaudos negyvas žuvis draudžiama – tos žuvys išskaičiuojamos iš vėliavos valstybės narės kvotos.

4.   80n straipsnis ir 80p straipsnio 3 dalis taikoma iškraunamiems paprastųjų tunų, kurie buvo sužvejoti kaip priegauda, kiekiams.

80j straipsnis

Pramoginė žūklė

1.   Vykdant pramoginę žūklę per kiekvieną jūros reisą draudžiama sugauti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti daugiau nei vieną paprastąjį tuną.

2.   Draudžiama parduoti paprastuosius tunus, sugautus vykdant pramoginę žūklę, išskyrus tuo atveju, jeigu jie parduodami labdaros tikslais.

3.   Visos valstybės narės renka duomenis apie pramoginę žūklę ir perduoda juos Komisijai. Komisija šią informaciją perduoda ICCAT Nuolatiniam tyrimų ir statistikos komitetui.

4.   Visos valstybės narės imasi reikiamų priemonių kiek įmanoma geriau užtikrinti, kad vykdant pramoginę žūklę sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami.

80k straipsnis

Sportinė žūklė

1.   Visos valstybės narės imasi reikiamų priemonių sportinei žūklei reguliuoti, visų pirma išduodamos žūklės leidimus.

2.   Draudžiama parduoti paprastuosius tunus, sugautus vykdant sportinę žūklę, išskyrus tuo atveju, jeigu jie parduodami labdaros tikslais.

3.   Visos valstybės narės renka duomenis apie sportinę žūklę ir perduoda juos Komisijai. Komisija šią informaciją perduoda ICCAT Nuolatiniam tyrimų ir statistikos komitetui.

4.   Viso valstybės narės imasi reikiamų priemonių kiek įmanoma geriau užtikrinti, kad vykdant sportinę žūklę sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami.

3   SKIRSNIS

Kontrolės priemonės

80l straipsnis

Laivų, kuriems išduotas leidimas žvejoti paprastuosius tunus registras

1.   Visos valstybės narės iki 2007 m. birželio 14 d. elektroninėmis priemonėmis Komisijai nusiunčia visų su jų vėliava plaukiojančių laivų, kuriems yra leista (t. y. jiems yra išduotas specialus žvejybos leidimas) žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje, sąrašus.

2.   Komisija minėtą informaciją iki 2007 m. birželio 15 d. perduoda ICCAT vykdomajam sekretoriatui, kad tuos laivus būtų galima įrašyti į ICCAT laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, sąrašą.

3.   Tiems Bendrijos laivams, kuriems taikomas šis straipsnis ir kurie neįrašyti į ICCAT sąrašą, Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje neleidžiama žvejoti paprastųjų tunų, laikyti jų laive, perkelti, gabenti, perduoti arba iškrauti jų į krantą.

4.   Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 8a straipsnio 2, 4, 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis.

80m straipsnis

Tunų gaudyklių, kuriomis žvejoti paprastuosius tunus išduotas leidimas, registras

1.   Visos valstybės narės iki 2007 m. birželio 14 d. elektroninėmis priemonėmis Komisijai nusiunčia visų tunų gaudyklių, kuriomis žvejoti paprastuosius tunus Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje išduotas leidimas, sąrašus. Į sąrašą įrašomas gaudyklės pavadinimas ir registravimo numeris.

2.   Komisija minėtą sąrašą ICCAT vykdomajam sekretoriatui perduoda iki 2007 m. birželio 15 d., kad tas tunų gaudykles būtų galima įrašyti į ICCAT tunų gaudyklių, kuriomis žvejoti paprastuosius tunus išduotas leidimas, sąrašą.

3.   Bendrijos tunų gaudyklėmis, neįrašytomis į ICCAT sąrašą, Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje neleidžiama žvejoti paprastųjų tunų, jų laikyti, perkrauti arba iškrauti jų į krantą.

4.   Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 8a straipsnio 2, 4, 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis.

80n straipsnis

Nurodytieji uostai

1.   Draudžiama, išskyrus SKŠ ir valstybių narių nurodytuose uostuose, iš 80l straipsnyje nurodytų laivų iškrauti ar perkrauti iš jų bet kokį Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekį.

2.   Valstybės narės nurodo iškrovimui naudotiną vietą arba netoli kranto esančią vietą (nurodytieji uostai), kurioje leidžiama paprastuosius tunus iškrauti arba perkrauti.

3.   Valstybės narės ne vėliau nei iki 2007 m. birželio 14 d. perduoda Komisijai nurodytųjų uostų sąrašą. Komisija šią informaciją iki 2007 m. birželio 15 d. nusiunčia ICCAT vykdomajam sekretoriatui. Apie visus vėlesnius to sąrašo keitimus Komisijai pranešama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki jų įsigaliojimo, kad ji informaciją apie keitimus perduotų ICCAT vykdomajam sekretoriatui.

80o straipsnis

Perkrovimas

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 straipsnio nuostatų, Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus draudžiama perkrauti jūroje, išskyrus už nacionalinės jurisdikcijos žvejybos rajonų ribų ilgosiomis ūdomis tunus žvejojančius laivus, kurie veiklą vykdo pagal ICCAT rekomendaciją 2005[06], nustatančią perkrovimo iš už nacionalinės jurisdikcijos žvejybos rajonų ribų ilgosiomis ūdomis tunus žvejojančių laivų ir perkrovimo į tuos laivus programą, su pakeitimais.

2.   Laivo, į kurį perkraunama žuvis (t. y. žvejybos arba perdirbimo laivo), kapitonas arba jo atstovas valstybės narės, kurios uostu kapitonas ketina naudotis, kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją bent prieš 48 valandas iki numatyto atvykimo laiko į uostą:

3.   Žvejybos laivams neleidžiama perkrauti žuvų, jeigu jiems leidimo iš anksto nėra davusios jų vėliavos valstybės.

4.   Žvejybos laivo kapitonas prieš perkrovimo operaciją vėliavos valstybei praneša:

5.   Valstybės narės, kurios uoste atliekama perkrovimo operacija, kompetentinga institucija inspektuoja atplaukusį laivą, į kurį perkraunama žuvis, patikrina jo krovinį ir su perkrovimo operacija susijusius dokumentus.

6.   Valstybės narės, kurios uoste buvo atliekama perkrovimo operacija, kompetentinga institucija per 48 valandas nuo perkrovimo operacijos pabaigos laivo, į kurį buvo perkrauta žuvis, vėliavos valstybės institucijai nusiunčia duomenis apie perkrovimo operaciją.

7.   Bendrijos laivo, nurodyto 80l straipsnyje, kapitonas parengia ICCAT perkrovimo operacijos deklaraciją ir perduoda ją tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, su kurios vėliava laivai plaukioja. Deklaracija perduodama ne vėliau nei per 15 dienų nuo uoste atliktos perkrovimo operacijos; deklaracija parengiama XVIa priedo III dalyje nustatyta forma.

80p straipsnis

Duomenų registravimo reikalavimai

1.   Bendrijos žvejybos laivo, nurodyto 80l straipsnyje, kapitonas turi laikytis ne tik Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 ir 8 straipsnių reikalavimų, bet ir į laivo žurnalą įrašyti XVIa priedo II dalyje nurodytą informaciją, jei taikytina.

2.   Bendrijos laivo, nurodyto 80l straipsnyje, kapitonas, dalyvaujantys jungtinėje žvejybos operacijoje į laivų žurnalus įrašo šią papildomą informaciją:

3.   Kai jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujantis žvejybos laivas deklaruoja savo žvejybos įrankiais sugautą paprastojo tuno kiekį, kapitonas kiekvienu atveju nurodo, iš kokio laivo ar laivų ir vėliavos valstybės ar valstybių kvotos turi būti išskaičiuojami sužvejotų žuvų kiekiai.

4.   Bendrijos laivo, nurodyto šio reglamento 80l straipsnyje, kapitonas arba jo atstovas, nukrypdami nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 7 straipsnio nuostatų, valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba SKŠ, kurios uostais ir žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra jie ketina naudotis, kompetentingai institucijai ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki numatyto įplaukimo į uostą laiko, praneša šią informaciją:

5.   Jei žuvys iškraunamos į krantą kitame nurodytajame valstybė narės uoste nei vėliavos valstybė narė, atitinkama tos valstybės narės institucija duomenis apie į krantą iškrautą žuvų kiekį vėliavos valstybės institucijai perduoda per 48 valandas nuo žuvų iškrovimo į krantą pabaigos.

80q straipsnis

Kontrolė uoste arba žuvininkystės ūkyje

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visi į ICCAT registrą, kuriame nurodomi žvejybos laivai, turintys leidimą žvejoti paprastuosius tunus, įrašyti laivai, į nurodytuosius uostus įplaukiantys iškrauti Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų ir (arba) juos perkrauti, būtų kontroliuojami uoste.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių kontroliuoti visas jų jurisdikcijai priklausančiuose paprastųjų tunų penėjimo arba šėrimo žuvininkystės ūkiuose atliekamas žuvų perkėlimo į varžas operacijas.

3.   Jeigu paprastųjų tunų penėjimo arba šėrimo žuvininkystės ūkiai yra atviroje jūroje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos toms valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys, atsakingi už paprastųjų tunų penėjimo arba šėrimo žuvininkystės ūkius.

80r straipsnis

Ataskaitos apie sugavimą

1.   Žvejybos laivo, nurodyto 80l straipsnyje, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms siunčia ataskaitą apie sugavimą, kurioje nurodo tuo laivu sugautų paprastųjų tunų kiekį, įskaitant privalomąją ataskaitą apie sugavimus ir žvejybos pastangą net tuo atveju, jeigu žuvų nebuvo sugauta.

2.   Ataskaita pirmą kartą perduodama ne vėliau nei per dešimt dienų nuo laivo įplaukimo į Atlanto vandenyno rytinę dalį ir Viduržemio jūrą ar nuo žvejybos reiso pradžios. Žvejybos laivo kapitonas, jeigu atliekamos jungtinės žvejybos operacijos, kiekvienu atveju nurodo, kokiam laivui ar laivams priskirtini sužvejotų žuvų kiekiai turi būti išskaičiuojami iš laivo (-ų) vėliavos valstybei ar valstybėms skirtos kvotos.

3.   Žvejybos laivo kapitonas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos kas 5 dienas perduoda ataskaitą apie sugautą paprastųjų tunų kiekį, įskaitant privalomąją ataskaitą apie sugavimus ir žvejybos pastangą net tuo atveju, jeigu žuvų nebuvo sugauta.

4.   Kiekviena valstybė narė, gavusi ataskaitą, ataskaitas apie sugavimus elektroninėmis arba kitokiomis priemonėmis perduoda Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.

5.   Valstybės narės iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos kompiuteriu nuskaitoma forma Komisijai praneša apie su jų vėliava plaukiojančių laivų per ankstesnį mėnesį Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotus paprastųjų tunų kiekius, kurie buvo iškrauti į krantą, perkrauti, perkelti į aptvarus arba į varžas.

80s straipsnis

Kryžminis patikrinimas

1.   Valstybės narės tikrina, įskaitant tikrinimą, kuriam naudojami laivo stebėjimo sistemos (LSS) duomenys, ar buvo pateikti laivų žurnalai ir atitinkamą į tų laivų žurnalus, perkėlimo ir (arba) perkrovimo dokumentus ir į dokumentus apie sužvejotą žuvų kiekį įrašytą informaciją.

2.   Valstybės narės administracinėmis priemonėmis atlieka kryžminius visų iškrautų į krantą, perkrautų arba į varžas perkeltų žuvų kiekių ir į laivų žurnalus, perkrovimo deklaracijas, iškrovimo į krantą deklaracijas įrašytų kiekvienos rūšies žuvų kiekių arba žuvų perkėlimo į varžas kiekių bei į bet kokius susijusius dokumentus, pvz., važtaraščius ir (arba) pardavimo dokumentus, įrašytų kiekių atitikties patikrinimus.

80t straipsnis

Žuvų perkėlimo į varžas operacijos

1.   Valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų penėjimo arba šėrimo žuvininkystės ūkis, per savaitę nuo žuvų perkėlimo į varžas operacijos pabaigos valstybei narei arba SKŠ, su kurios vėliava plaukiojantys laivai žvejojo tunus, ir Komisijai pateikia žuvų perkėlimo į varžas ataskaitą, kurią patvirtina stebėtojas. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui. Šioje ataskaitoje turi būti pateikiama informacija, kuri buvo įtraukta į žuvų perkėlimo varžas deklaraciją, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4b straipsnyje.

2.   Jeigu paprastųjų tunų penėjimo arba šėrimo žuvininkystės ūkiai yra atviroje jūroje, šio straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos toms valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys, atsakingi už paprastųjų tunų penėjimo arba šėrimo žuvininkystės ūkius.

3.   Prieš pradedant bet kokią perkėlimo veiklą, valstybės narės, kurioje yra penėjimo arba šėrimo žuvininkystės ūkis, kompetentinga institucija žvejybos laivo vėliavos valstybei narei arba vėliavos SKŠ praneša apie į varžas perkeltą žuvų, kurias sužvejojo su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, kiekį.

Žvejybos laivo vėliavos valstybė narė prašo tos valstybės narės, kurioje yra penėjimo arba šėrimo žuvininkystės ūkis, kompetentingos institucijos konfiskuoti sugavimus ir žuvis paleisti į jūrą, jeigu gavusi minėtą informaciją ji mano, kad:

4.   Bendrijos žvejybos laivo kapitonas pagal XVIa priedo III dalyje nustatytą pavyzdį užpildo ICCAT perkėlimo deklaraciją ir ją perduoda vėliavos valstybei narei arba vėliavos SKŠ ne vėliau nei per 15 dienų nuo žuvų perkėlimo į vilkikus arba į varžą dienos. Su perkeliamomis žuvimis, kai jos gabenamos perkelti į varžą, turi būti pateikiama perkėlimo deklaracija.

80u straipsnis

Žvejyba gaudyklėmis

1.   Duomenys apie gaudyklėmis sužvejotą žuvų kiekį registruojami po kiekvienos tunų gaudyklėmis vykdytos žvejybos operacijos ir elektroninėmis arba kitokiomis priemonėmis perduodami valstybės narės, kurioje yra gaudyklė, kompetentingai institucijai ne vėliau nei per 48 valandas nuo kiekvienos žvejybos operacijos pabaigos.

2.   Kiekviena valstybė narė, gavusi duomenis apie sugavimus, elektroninėmis priemonėmis juos perduoda Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.

80v straipsnis

Stebėtojų programa

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad ilgesniuose nei 15 m jos žvejybos laivuose stebėtojų veikla apimtų bent:

Stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

Be to, stebėtojas, atsižvelgdamas į ICCAT Nuolatinio tyrimų ir statistikos komiteto nurodymus, vykdo mokslinį darbą, pavyzdžiui, renka duomenis pagal ICCAT apibrėžtos II užduoties reikalavimus, jeigu to prašo ICCAT.

2.   Kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų penėjimo arba šėrimo žuvininkystės ūkis, užtikrina, kad stebėtojas kiekvieną kartą dalyvautų paprastuosius tunus perkeliant į varžas ir perkeliant iš ūkio visas sugautas žuvis.

Stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

80w straipsnis

Finansavimas

Specialios priemonės, skirtos paprastojo tuno ištekliams Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje, jų finansavimo tikslu laikomos atkūrimo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje, bei atitinka reikalavimus finansavimui gauti pagal 2006 m. liepos 27 d. Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (5) 21 straipsnio a punkto i papunktį.

80x straipsnis

Rinkai skirtos priemonės

1.   Atlanto vandenyno rytinės dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų rūšių tunus, su kuriais nepateikiami tikslūs, išsamūs ir patvirtinti pagal šio skyriaus reikalavimus teiktini dokumentai, draudžiama pateikti Bendrijos prekybai, iškrauti, importuoti, eksportuoti, perkelti į varžas penėjimo arba šėrimo tikslais, reeksportuoti bei perkrauti.

2.   Atlanto vandenyno rytinės dalies ir Viduržemio jūros paprastuosius tunus (Thunnus thynnus) draudžiama pateikti Bendrijos prekybai, juos importuoti, iškrauti, perkelti į varžas penėjimo arba šėrimo tikslais, perdirbti, eksportuoti, reeksportuoti bei perkrauti, jeigu jie buvo sugauti žvejybos laivais, kurių vėliavos šaliai nenustatyta Atlanto vandenyno rytinės dalies ir Viduržemio jūros paprastiesiems tunams skirta kvota, sugavimo apribojimas arba nepaskirta žvejybos pastanga pagal ICCAT apsaugos ir valdymo priemones, arba jeigu vėliavos valstybė jau išnaudojo žvejybos galimybes.

3.   Draudžiama Bendrijos prekybai pateikti, importuoti, iškrauti, perdirbti ir eksportuoti paprastuosius tunus penėjimo arba šėrimo žuvininkystės ūkių, neatitinkančių ICCAT rekomendacijos 2006[07] dėl paprastųjų tunų auginimo reikalavimų.

80y straipsnis

Perskaičiavimo koeficientai

Apskaičiuojant lygiavertį suapvalintą perdirbtų paprastųjų tunų svorį taikomi ICCAT Nuolatinio tyrimų ir statistikos komiteto nustatyti perskaičiavimo koeficientai.

80z straipsnis

ICCAT jungtinio tarptautinio inspektavimo schema

1.   ICCAT ketvirtame eiliniame susirinkime (1975 m. lapkričio mėn. Madride) priimta jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema taikoma Bendrijoje. Schemą apibūdinantis tekstas pateikiamas XVIa priedo IV dalyje.

2.   Valstybės narės, kurių žvejybos laivams buvo išduotas leidimas Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastuosius tunus, paskiria inspektorius, kurie atlieka inspektavimus jūroje.

3.   Komisija arba jos paskirta įstaiga gali paskirti Bendrijos inspektorius, kurie dalyvautų įgyvendinant minėtą inspektavimo sistemą.

4.   Komisija ar jos paskirta įstaiga koordinuoja priežiūrą ir inspektavimą Bendrijoje. Komisija ar jos paskirta įstaiga kartu su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis minėtam tikslui gali parengti jungtines inspektavimo programas, kurias įgyvendindama Bendrija galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal tą schemą. Valstybės narės, kurių laivai žvejoja paprastuosius tunus, patvirtina reikiamas priemones, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti minėtas programas, visų pirma susijusias su reikalingais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais ir laikotarpiais, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, bei jų naudojimo zonomis.

5.   Valstybės narės iki 2007 m. birželio 14 d. praneša Komisijai inspektorių pavardes ir nurodo inspektavimo laivus, kuriuos kitais metais jos ketina skirti schemai įgyvendinti. Komisija, remdamasi minėta informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia perspektyvinį planą, pagal kurį Bendrija dalyvaus įgyvendinant schemą 2007 metais; Komisija tą planą nusiunčia ICCAT sekretoriatui ir valstybėms narėms.“.

2)

I D priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

3)

Šio reglamento II priedo tekstas įterpiamas kaip XVIa priedas.

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/17

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/19

(1)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais, siekiant užtikrinti pakankamą tiekimą Bendrijos rafinavimo įmonėms, reikėtų laikinai neapmokestinti importo muitu to reglamento VI priede nurodytų valstybių kilmės papildomo žaliavinio cukranendrių cukraus kiekio.

(2)

Šis papildomas kiekis turėtų būti apskaičiuojamas pagal 2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 950/2006, nustatančio išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukraus sektoriaus produktų importui ir rafinavimui 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais taikymo taisykles (2), 19 straipsnį, remiantis išsamia Bendrijos žaliavinio cukraus tiekimo balanso prognoze.

(3)

Iš šio balanso paaiškėja, kad norint patenkinti Bendrijos cukraus tiekimo rafinavimo įmonėms poreikį 2006–2007 prekybos metais, reikia importuoti papildomą 334 025 tonų rafinuoti skirto baltojo cukraus ekvivalentu išreikštą žaliavinio cukraus kiekį. Į šį papildomą kiekį įtraukiamas įvertintas 2006–2007 prekybos metų paskutinių mėnesių importo licencijų paraiškose prašomas kiekis, susijęs su 2006 m. liepos 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1100/2006, nustatančio išsamias tarifinių kvotų, taikomų rafinuoti skirtam mažiausiai išsivysčiusių šalių kilmės žaliaviniam cukranendrių cukrui, nustatymo ir administravimo taisykles 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metams bei išsamias taisykles, taikomas mažiausiai išsivysčiusių šalių kilmės produktų, klasifikuojamų 1701 pozicijoje, importui (3), 3 straipsnio 2 dalyje nurodytu importu.

(4)

2006 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1249/2006, nustatančiu papildomą 2006 m. liepos 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. rafinavimo įmonėms tiekiamo žaliavinio cukranendrių cukraus, kurio kilmės šalys yra AKR valstybės ir Indija, kiekį (4), ir 2007 sausio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 92/2007, nustatančiu papildomą 2006–2007 prekybos metų rafinavimo įmonėms tiekiamo AKR valstybių ir Indijos kilmės žaliavinio cukranendrių cukraus kiekį (5), jau buvo atitinkamai nustatyti papildomi 82 500 tonų ir 120 000 tonų kiekiai. Todėl reikėtų 2006–2007 prekybos metams nustatyti galutinį 131 525 tonų papildomą cukraus kiekį.

(5)

Pakankamas tiekimas rafinavimo įmonėms gali būti garantuotas tik tuomet, jei tarp paramą gaunančių šalių yra laikomasi tradicinių eksporto susitarimų. Todėl būtina paskirstyti kiekius tarp paramą gaunančių šalių arba grupių. Indijai nustatomas 6 000 tonų kiekis, kurį priskaičiavus visas 2006–2007 prekybos metams Indijai skirtas kiekis, kuris laikomas ekonomiškai perspektyviu išvežti skirtu kiekiu, yra 22 000 tonų. Reikėtų nustatyti likusius kiekius, skirtus AKR šalims, kurios kartu įsipareigojo tarpusavyje vykdyti kiekių paskirstymo procedūras tam, kad būtų užtikrintas pakankamas tiekimas rafinavimo įmonėms.

(6)

Prieš importuodamos šį papildomą cukrų, rafinavimo įmonės su paramą gaunančiomis šalimis ir prekybininkais turi sudaryti tiekimo ir gabenimo susitarimus. Siekiant joms leisti pasiruošti laiku pateikti importo licencijų paraiškas, tikslinga numatyti, kad šis reglamentas įsigaliotų nuo jo paskelbimo.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

a)

125 525 tonų, išreikštų baltuoju cukrumi, kurio kilmės šalys yra Reglamento (EB) Nr. 318/2006 VI priede išvardytos valstybės, išskyrus Indiją;

b)

6 000 tonų, išreikštų baltuoju cukrumi, kurio kilmės šalis yra Indija.

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/21

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 tikslas – užtikrinti, kad siekiant sumažinti salmonelių ir kitų zoonozių sukėlėjų paplitimą ir visuomenės sveikatai keliamą pavojų būtų taikomos tinkamos ir veiksmingos priemonės, skirtos aptikti ir kontroliuoti šiuos sukėlėjus visuose susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, ir ypač pirminės gamybos etape.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 2160/2003 Bendrijai yra keliamas tikslas sumažinti visų visuomenės sveikatai pavojingų salmonelių serotipų paplitimą broileriuose pirminės gamybos etape. Toks sumažinimas yra svarbus atsižvelgiant į griežtas priemones, kurios pagal minėtą reglamentą nuo 2010 m. gruodžio 12 d. bus taikomos šviežiai mėsai iš užkrėstų broilerių pulkų. Visų pirma šviežia paukštiena, įskaitant broilerių mėsą, negali būti pateikiama į rinką žmonėms vartoti, jei 25 gramuose tokios mėsos yra salmonelių.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 numatyta, kad Bendrijos tikslas turi apimti skaičiais išreikštą maksimalų epidemiologinių vienetų, kurių rezultatai išlieka teigiami, procentą ir (arba) minimalų epidemiologinių vienetų, kurių rezultatai išlieka teigiami, skaičiaus sumažinimo procentą, maksimalų laiką, per kurį turi būti pasiektas tikslas ir tikrinimo sistemų, skirtų įsitikinti, ar tikslas pasiektas, apibrėžimą. Be to, prireikus Bendrijos tikslas turi apimti ir visuomenės sveikatai pavojingų serotipų apibrėžimą.

(4)

Siekiant nustatyti Bendrijos tikslą, pagal Komisijos sprendimą 2005/636/EB dėl salmonelių paplitimo broilerių pulkuose pradinio tyrimo (2) valstybėse narėse buvo surinkti minėtų salmonelių serotipų paplitimo broilerių pulkuose palyginamieji duomenys.

(5)

Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 numatyta, kad trejų metų pereinamuoju laikotarpiu broileriams nustatytas Bendrijos tikslas turi apimti tik Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium serotipus. Kiti visuomenės sveikatai pavojingi serotipai gali būti svarstomi minėtam laikotarpiui pasibaigus.

(6)

Norint įvertinti siekiant Bendrijos tikslo padarytą pažangą, šiame reglamente būtina numatyti pakartotinį broilerių pulkų mėginių ėmimą.

(7)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 15 straipsniu, dėl Bendrijos tikslo broileriams nustatymo buvo konsultuojamasi su Europos maisto saugos tarnyba (EMST). Visų pirma EMST duomenų apie zoonozes rinkimo darbo grupė 2007 m. kovo 28 d. patvirtino salmonelių paplitimo Gallus gallus broilerių pulkuose ES pirminio tyrimo analizės ataskaitą, 2005–2006 m., A dalis: „Salmonelių paplitimo įvertinimas“ (3).

(8)

2005 m. liepos 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1091/2005, įgyvendinantis Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl specialių kontrolės metodų naudojimo reikalavimų vykdant nacionalines salmoneliozės kontrolės programas (4), buvo pakeistas 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1177/2006, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl reikalavimų taikyti specialius kontrolės metodus, nustatytus nacionalinėse salmonelių kontrolės naminiuose paukščiuose programose (5). Siekiant aiškumo reikėtų panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1091/2005.

(9)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/26

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1112/2002 (2) ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 2229/2004 (3) nustatytos tolesnės išsamios darbų programos, nurodytos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisyklės bei pateiktas šiam etapui priskirtų veikliųjų medžiagų sąrašas.

(2)

Paaiškėjo, kad kai kurios į Reglamente (EB) Nr. 2229/2004 pateiktą sąrašą įtrauktos veikliosios medžiagos niekada necirkuliavo rinkoje kaip augalų apsaugos produktai pagal Direktyvoje 91/414/EEB pateiktą apibrėžimą, todėl neturėjo būti įtrauktos į šį sąrašą. Šios medžiagos turėtų būti išbrauktos iš minėto sąrašo.

(3)

Todėl reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2229/2004.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/28

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Reglamente (EB) Nr. 2015/2006, Bendrijos žvejybos laivams nustatančiame tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2007 ir 2008 metais (3), nustatytos 2007 m. ir 2008 m. kvotos.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, žvejodami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/30

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/32

(1)

2006 m. sausio 24 d. Taryba priėmė Sprendimą 2006/116/EB dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 26 d. iki 2010 m. sausio 25 d. (1).

(2)

Dėl CEREXHE atsistatydinimo tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/33

(1)

2005 m. rugpjūčio 22 d. raštu, užregistruotu 2005 m. rugpjūčio 26 d., Vokietija Komisijai pranešė apie ketinimą suteikti laivų statyklai Volkswerft Stralsund regioninę investicinę pagalbą. 2005 m. rugsėjo 13 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vokietija pateikė 2005 m. spalio 14 d. raštu, užregistruotu 2005 m. spalio 17 d.2005 m. lapkričio 18 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vokietija pateikė 2005 m. gruodžio 19 d. raštu, užregistruotu 2005 m. gruodžio 20 d.

(2)

2006 m. vasario 22 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl šios tariamos valstybės pagalbos. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė visas suinteresuotąsias šalis pareikšti pastabas dėl pagalbos. 2006 m. gegužės 10 d. raštu, užregistruotu 2006 m. gegužės 11 d., pagalbos gavėja, laivų statykla Volkswerft Stralsund, pateikė atsakymą. Vokietijos laivų statybos ir jūrų technikos asociacijos nuomonė buvo pateikta 2006 m. gegužes 11 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną. Taip pat buvo pateikta Danijos laivybos pramonės asociacijos Danske Maritime nuomonė.

(3)

Šios pastabos 2006 m. gegužės 12 d. ir 2006 m. gegužės 19 d. raštais pateiktos Vokietijos valdžios institucijoms. Vokietijos atsakymas į šias pastabas pateiktas 2006 m. birželio 2 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną.

(4)

Vokietijos atsakymas dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios pateiktas 2006 m. balandžio 7 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną. 2006 m. liepos 26 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vokietija pateikė 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštu, užregistruotu 2006 m. rugpjūčio 23 d.

(5)

Pagalbos gavėja yra bendrovė Volkswerft Stralsund GmbH (toliau – VWS), kurios buveinė yra Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos žemėje (Vokietija), remtiname regione, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte. VWS priklauso Danijos įmonių grupei A.-P.-Möller ir yra laivų statyklų grupės, kuriai vadovauja bendrovė Odense Steel Shipyard Ltd., narė. VWS yra didelė įmonė, kuri, vadovaujantis 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (3), nepriskiriama mažosioms arba vidutinėms įmonėms.

(6)

Laivų statykla projektuoja ir stato jūrų laivus bei remontuoja ir techniškai pertvarko laivus. VWS daugiausia stato vidutinio dydžio konteinerinius laivus, tačiau stato ir keleivinius laivus, keltus ir specialios paskirties laivus, pvz., žemkases, kabelių tiesimo laivus, inkarų perkėlimo vilkikus ir laivus kovai su kenksmingomis medžiagomis. Laivų statykla yra pritaikyta laivams, kurių ilgis – iki 260 m, statyti.

(7)

Atskiri iki sekcijos dydžio komponentai parengiami specializuotose gamybos linijose. Komponentai galutinai sumontuojami prieš tai juos užkonservavus ir nudažius laivų statybos ceche, kuriame galima statyti iki 300 m ilgio laivų korpusus. Laivai nuleidžiami į vandenį naudojant 230 m ilgio laivų keltuvą. Šis laivų keltuvas neleidžia VWS taikyti kitokios laivų statybos programos – ji gali statyti tik iki 260 m ilgio laivus.

(8)

Kad išliktų konkurencinga tarptautinėje rinkoje, VWS ketina modernizuoti bei racionalizuoti gamybą ir prisitaikyti prie tarptautinės paklausos pokyčių. VWS mano, kad prekybos laivams palankios rinkos sąlygos išliks dar kelerius metus ir kad pamažu didės Panamax tipo laivų, kurių VWS šiuo metu negali statyti konkurencingomis kainomis, paklausa. Panamax yra didžiausi laivai, galintys plaukti per Panamos kanalą, t. y. laivai, kurių didžiausias ilgis yra 300 m, o didžiausias plotis – 32,2 m.

(9)

Siekdama padidinti laivų statyklos našumą ir ekonomiškiau gaminti didesnius Panamax tipo laivus, VWS šiuo metu įgyvendina investicinį projektą. Investicinis projektas leis VWS būti konkurencingai Panamax laivų rinkos segmente ir taip padidins potencialias galimybes realizuoti laivų statyklos produktus. VWS mano, kad taip bus galima tolygiau išnaudoti turimus gamybos įrenginius ir sumažinti vieno laivo statybos išlaidas, todėl padidės laivų statyklos našumas.

(10)

Investicijos yra susijusios, viena, su plieno perdirbimu (plokščių ir sekcijų statyba, konservavimu), kad būtų galima gaminti ir apdoroti didesnes plieno konstrukcijas (sekcijas), ir, antra, su laivų keltuvo pailginimu 40 m, kad būtų galima kelti didesnius laivus.

(11)

Plokščių ir sekcijų statybos srityje esamame ceche turi būti pastatyta nauja didesnių laivų tipų gamybos linija plokštėms ir sekcijų dalims. Be to, ant elingo turi būti pastatytos keturios papildomos statybos aikštelės didesnių sekcijų gamybai. Konservavimo srityje investicijomis siekiama padidinti du iš esamų keturių konservavimo cechų skyrius, kad juose būtų galima konservuoti didesnes sekcijas. Ekonominiu ir techniniu požiūriu galimybė gaminti ir apdoroti didesnes plieno konstrukcijas yra būtina statyti didesniems laivams, nes didesnius laivus galutinai sumontuoti iš mažesnių sekcijų būtų neefektyvu. Laivų keltuvo pajėgumai laivų statybos cecho pajėgumams bus pritaikyti pailginant laivų keltuvą.

(12)

Remiantis Vokietijos pateikta informacija, įgyvendinus investicinį projektą VWS našumas padidės nuo maždaug […] (4) t plieno per 1 000 darbo valandų (2005 m.) iki […] t per 1 000 darbo valandų. Laivų statyklos pajėgumai, įvertinti CGT (compensated gross tonnage, kompensuotuoju bruto tonažu), dėl šio investicinio projekto nebus padidinti, tiesiog bus keičiamas gamybos profilis: vietoj vidutinių konteinerių laivų bus statomi dideli konteinerių laivai. Laivų statyklos plieno perdirbimo pajėgumai įgyvendinus investicinį projektą bus padidinti nuo 56 000 t per metus (2005 m.) iki 64 000 t per metus.

(13)

Projektas buvo pradėtas vykdyti 2005 m. pradžioje ir baigtas 2006 m. vasario 28 d. Bus tiesiogiai sukurtos 207 naujos darbo vietos.

(14)

Dėl investicinio projekto sumažės laivų statyklos vertikali integracija. Kitoms įmonėms atiduodamų darbų dalis turi padidėti nuo 17 % gamybos valandų (2005 m.) iki 28 % (iki 2007 m. pabaigos). Tikimasi, kad daugiau darbų atiduodant kitoms įmonėms Štralzundo regione bus sukurta 400 naujų darbo vietų.

(15)

Visos projekto sąnaudos sudaro 18 669 000 EUR ir atitinka remtinas išlaidas. Šias išlaidas galima suskirstyti taip:

(16)

Vokietija ketina suteikti 4 200 500 EUR valstybės pagalbą, kuri atitinka 22,5 % remtinų investicijų išlaidų nuo 18 669 000 EUR sumos. Pagalba teikiama remiantis dviem patvirtintomis regioninės pagalbos schemomis (5). Prašymas suteikti pagalbą pateiktas prieš pradedant vykdyti investicinį projektą.

(17)

Oficiali tyrimo procedūra buvo pradėta, nes Komisija abejojo, ar pagalba yra suderinama su bendrąja rinka. Komisija mano, kad investicijomis į plokščių ir sekcijų statybą siekiama ne tik investuoti į esamų įrenginių našumo gerinimą. Be to, Komisija suabejojo, ar investicijos į konservavimo cechus ir laivų keltuvo pailginimą yra remtinos, nes neatrodė, kad jomis siekiama didinti šių įrenginių našumą.

(18)

Be to, Komisija manė, kad VWS investicijos galėtų padidinti laivų statyklos pajėgumus, kurie galėtų būti nesuderinami su Valstybės pagalbos laivų statybai bendrosiomis nuostatomis (6) ir bendrąja rinka.

(19)

Komisijai atsiųstos pagalbos gavėjos, Vokietijos laivų statybos ir jūrų technikos asociacijos bei Danijos laivybos pramonės asociacijos pastabos.

(20)

Savo pastabose VWS pabrėžia, kad investiciniu projektu siekiama didinti našumą ir esamų gamybos įrenginių pajėgumų panaudojimą. Be to, investiciniu projektu nesiekiama didinti laivų statyklos pajėgumų, ir įvykdytas projektas neturėtų tokio poveikio. Investicinis projektas greičiau yra sąlyga VWS siekiamiems naujoviškiems produktams sukurti ir įžengti į Panamax tipo laivų rinkos segmentą. VWS teigia, kad laivų, kurių krovumas yra 2 500–4 999 TEU (7), rinka laivų statyklai yra tinkamiausias rinkos segmentas, nes šiam segmentui būdingas visame pasaulyje didžiausias produkcijos realizavimo potencialas, o Europoje šiame segmente konkurencija nėra didelė.

(21)

Be to, VWS atkreipia dėmesį į tai, kad laivų statykla jau per 1993–1998 m. atliktą restruktūrizaciją buvo pritaikyta Panamax tipo laivams statyti – tai liudija atitinkamo dydžio laivų statybos cechas. Tačiau restruktūrizacijos laikotarpiu nebuvo įmanoma numatyti, kad tarptautinėje rinkoje padidės Panamax tipo laivų paklausa. Kadangi Bremer Vulkan (tuometinis VWS savininkas) jau valdė laivų statyklas, kuriose buvo galima statyti Panamax tipo laivus, Bremer Vulkan planuose VWS buvo numatyta mažesnių laivų statybai, todėl manyta, kad 230 m ilgio laivų keltuvo statyklai pakaks.

(22)

VWS teigia, kad VWS rinkos padėtis per pastaruosius metus dėl įvairių veiksnių pasikeitė. Bremer Vulkan nebeegzistuoja. Dėl nepakankamos buvusių VWS produktų paklausos laivų statykla ėmė daugiausia statyti konteinerių laivus iki 3 000 TEU ir didelius, specializuotus jūrinių įrenginių aprūpinimo laivus. Biriųjų krovinių laivų, žvejybos laivų, keltų, keleivinių laivų ir tankerių, kuriuos anksčiau gamino VWS, paklausos nebėra, todėl jie nebestatomi. Be to, VWS teigia, kad mažesnių konteinerių laivų rinka Vokietijoje ir iš dalies Lenkijoje pasižymi dideliu konkurenciniu spaudimu, o didesnius Panamax tipo konteinerių laivus stato tik labai nedaug Europos laivų statyklų. VWS teigia, kad VWS techninė įranga, ypač laivų statybos cechas, jau leidžia statyti Panamax tipo laivus.

(23)

Tačiau norint ekonomiškai statyti Panamax tipo laivus, būtina atlikti laivų statyklos įrenginių techninius pakeitimus. Iki šiol VWS statė laivus, kurių krovumas buvo nuo 2 100 iki 3 000 TEU, o ilgis – nuo 197 m iki 237 m. Šie laivai buvo konstruojami iš 95–111 plieno sekcijų, kurių ilgis buvo iki 16 m. Šių sekcijų dydis yra ribojamas dėl dirbtuvių ir konservavimo cechų patalpų dydžio. Panamax tipo laivai yra nuo 295 m ilgio. Jei įrenginiai nebūtų techniškai pakeisti, šie laivai turėtų būti konstruojami iš 170 sekcijų kiekvienam laivui, todėl montuojant ankstesnio dydžio sekcijas sąnaudos padidėtų 60–70 %. Kadangi šių laivų rinkos kaina yra tik 20–23 % didesnė už anksčiau statytų laivų kainą, VWS turi padidinti savo įrenginių našumą, kad galėtų ekonomiškai statyti didesnius laivus. Todėl būtinos investicijos į dviejų iš turimų konservavimo cechų skyrių padidinimą ir į plokščių bei sekcijų gamybos plėtrą, kad būtų galima gaminti ir apdoroti iki 32 m ilgio sekcijas.

(24)

VWS atkreipia dėmesį į tai, kad Panamax tipo laivus galima nuleisti į vandenį ir su turimu 230 m ilgio laivų keltuvu. Tokiu atveju laivų keltuvo ilgį viršijanti laivo korpuso dalis turėtų būti, pvz., prilaikoma plaukiojančiu kranu. Tačiau toks būdas yra rizikingas ir dėl jo susidaro didesnės išlaidos.

(25)

Pastabose apie laivų statyklos pajėgumus VWS teigia, kad bendri CGT vertinami laivų statyklos pajėgumai nebūtų padidinti. 2005 m. VWS pastatė šešis konteinerių laivus po 2 500 TEU, t. y. jos pajėgumai buvo 110 000 CGT. Tuo metu per 1,725 mln. darbo valandų buvo perdirbta 56 000 t plieno. Įvykdžiusi investicinį projektą laivų statykla 2006 ir 2007 m. gali kasmet pastatyti po septynis Panamax laivus, sunaudodama 64 000 t plieno ir skirdama 1,9 mln. darbo valandų. Taigi 2006 ir 2007 m. laivų statyklos pajėgumai būtų po 108 000 CGT. CGT išlieka vienodi, tačiau darbo valandų skaičius ir perdirbto plieno kiekis padidėja po 14 %.

(26)

VWS pabrėžia, kad sutartys dėl Panamax tipo laivų buvo sudarytos 2003 m., kai mažesnių laivų paklausa sumažėjo, o didesnių Panamax tipo laivų padidėjo, ir kad šis paklausos pokytis būtų kėlęs didelę grėsmę laivų statyklos ateičiai, jei laivų statykla ir toliau būtų stačiusi tik mažesnius laivus. Ištyrus laivų statyklos gamybos procesą paaiškėjo, kad įgyvendinus aptariamas investicijas galima statyti didesnius laivus, o įrenginių našumas neiškraipytų konkurencijos.

(27)

Laivų, kurių dydis yra nuo 2 500 iki 4 000 TEU (nuo 22 000 iki 50 000 CGT), rinkos segmente, t. y. būsimajame VWS aptarnaujamame segmente, veikia tik šios laivų statyklos: Vokietijos laivų statykla Aker TW (HDW ir Schichau Seebeck) ir Lenkijos laivų statyklos, esančios Gdynėje ir Ščecine.

(28)

Nusileisdamos Korėjos Respublikai (39,1 % rinkos) ir lenkdamos Kiniją (24,8 % rinkos), Europos laivų statyklos šiame segmente užima 26,3 % rinkos dalį. Korėjos Respublika ir Kinija šiame segmente yra didžiausios konkurentės ir ateityje jos diktuos konkurencijos sąlygas. Jei VWS neįžengtų į Panamax tipo laivų rinką, ji ir toliau veiktų nedidelių konteinervežių rinkoje, kurioje labiausiai konkuruoja Europos įmonės, ir pati nusigręžtų nuo sparčiai didėjančios Panamax tipo laivų rinkos. VWS pateikė informaciją, įrodančią, kad rinkoje didėja didesnių laivų paklausa, o laivų, kurių krovumas yra nuo 2 500 iki 5 000 TEU, paklausa didėja sparčiau nei vidutiniškai.

(29)

Vokietijos laivų statybos ir jūrų technikos asociacija (toliau – asociacija) pažymi, kad Komisijos abejonės dėl galimo pajėgumų didinimo negali būti grindžiamos Valstybės pagalbos laivų statybai bendrosiomis nuostatomis. Taip pat šių abejonių nepateisina dabartinė rinkos situacija, o planuojama pagalba neiškraipytų konkurencijos.

(30)

Asociacija teigia, kad pastaraisiais metais pasikeitė ES politika valstybės pagalbos laivų statybai srityje. Valstybės pagalbos laivų statybai bendrosiose nuostatose nėra jokių nurodymų, kurie draustų teikti investicinę pagalbą pajėgumams didinti. Asociacija mano, kad tokie nurodymai nebelaikomi tikslingais. Be to, asociacija teigia, kad buvo atsisakyta kuo daugiau Valstybės pagalbos laivų statybai bendrosiose nuostatose anksčiau pateiktų konkrečiam sektoriui skirtų nurodymų. Pajėgumų klausimas minimas tik pagalbos įmonių uždarymui aplinkybėmis. Kitas pagalbos rūšis, pavyzdžiui, restruktūrizavimo pagalbą, reglamentuoja bendrosios valstybės pagalbos nuostatos.

(31)

Asociacija taip pat teigia, kad per siauras šių nuostatų aiškinimas prieštarauja LeaderSHIP 2015 iniciatyvai, kuri sudaro Lisabonos strategijos įgyvendinimo dalį. Europos pramonės konkurencingumas ir našumas turi būti didinami investicijomis į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir naujoves, tarp jų ir investicijomis į modernius gamybos įrenginius. Jei valstybės investicinė pagalba neprisidėtų prie pajėgumų didinimo, šis faktas prieštarautų LeaderSHIP 2015 iniciatyvos tikslui, ypač tikslui užtikrinti ir plėtoti užimamą padėtį pasirinktuose rinkos segmentuose. Vienas iš tokių rinkos segmentų yra mažų ir vidutinių konteinerių laivų statybos rinka, kurioje Europos pozicijos, kaip ir anksčiau, yra labai geros, palyginti su Korėjos Respublika ir Kinija.

(32)

Asociacijos nuomone, planuojamos investicijos neiškraipys konkurencijos. Šiuo metu nėra perteklinių pajėgumų, nes tarptautinė laivų statybos rinka išgyvena pakilimą. Paklausa jau kurį laiką yra pakankamai didelė, nors 2008–2009 m. numatomas nedidelis paklausos sumažėjimas. Pasaulio prekybai nuolat augant, intensyvėja ir jūrų transportas. Ši tendencija ypač pastebima pramonės prekių gabenimo konteinerių laivais srityje. Todėl šių laivų tipų paklausa ir toliau didės.

(33)

Planuojamos investicijos leidžia VWS statyti konteinerių laivus, kurių krovumas būtų iki 5 000 TEU. Iki šiol VWS buvo galima statyti laivus, kurių krovumas – iki 3 000 TEU. Konteinerių laivų iki 3 000 TEU rinkoje didelė konkurencija, nes šie laivai statomi keliose Vokietijos laivų statyklose, taip pat kitose Europos laivų statyklose, ypač Lenkijos laivų statyklose, esančiose Gdynėje ir Ščecine. Tačiau didžiausios konkurentės yra Korėjos Respublika ir Kinija.

(34)

Tuo tarpu laivų, kurių krovumas yra daugiau kaip 3 000 TEU, rinkos struktūra yra kitokia. Nors kelios Vokietijos ir Lenkijos laivų statyklos turi techninių galimybių statyti tokius laivus, beveik visi šie laivai statomi tik Korėjos Respublikoje ir Kinijoje.

(35)

Asociacija teigiamai vertina laivų, kurių krovumas yra daugiau kaip 3 000 TEU, rinkos segmento augimo potencialą ir remiasi pastaraisiais metais nuolat didėjančiu Panamax tipo konteinerių laivų segmente pastatytų laivų skaičiumi. Asociacija pabrėžia, kad VWS investicijos neiškraipys konkurencijos Europoje, nes šių tipų laivai šiuo metu beveik visi statomi Korėjos Respublikoje ir Kinijoje. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Kinija ir toliau didins laivų statybos pajėgumus ir užims vis didesnę rinkos dalį, o tai rodo, kad konkurencija laivų statybos sektoriuje vyksta ne tiek Europos, kiek pasauliniu mastu. Todėl investicijų į Europos laivų statyklas apribojimas būtų naudingas tik konkurentams Korėjos Respublikoje ir Kinijoje.

(36)

Danijos laivybos pramonės asociacija teigia, kad svarstoma pagalba neiškraipytų konkurencijos, nes VWS pastatytų ir ateityje statysimų laivų tipai nedubliuoja Danijos laivų statyklų statybos programų. Be to, Danijos laivybos pramonės asociacija atkreipia dėmesį į tai, kad planuojama valstybės pagalba siekiama didinti VWS konkurencingumą didesnių konteinerių laivų rinkoje. Manoma, kad konkurentai šiame naujame rinkos segmente daugiausia bus iš Europai nepriklausančių trečiųjų šalių. Be to, pastebima, kad apskritai padidėjo didesnių laivų paklausa.

(37)

Danijos laivybos pramonės asociacija taip pat pažymi, kad laivų statybos pramonė Europai nepriklausančiose šalyse yra labai subsidijuojama. Norėdama atsilaikyti stiprėjančioje konkurencinėje kovoje, Europos laivų statybos pramonė turi didinti investicijas.

(38)

Pastabose dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios Vokietija nurodo, kad Valstybės pagalbos laivų statybai bendrųjų nuostatų 26 konstatuojamojoje dalyje nėra pateikiama jokių nurodymų dėl pajėgumų. Be to, 26 konstatuojamojoje dalyje nėra pateikiama jokių nurodymų, investicinę pagalbą projektams, kurie, didindami našumą, sykiu padidintų ir pajėgumus, traktuojančių kaip neleistiną. Vokietija taip pat teigia, kad laivų statybos pramonės našumo didinimas yra vienas pagrindinių Bendrijos politikos tikslų šiame ekonomikos sektoriuje. Taip atkreipiamas dėmesys į LeaderSHIP 2015 iniciatyvą, kuria siekiama gerinti Europos laivų statyklų konkurencinę padėtį ir mažinti žalą, kurią Europos laivų statybos pramonei daro subsidijos, skiriamos laivų statybai Azijoje. Vokietijos nuomone, šį tikslą galima pasiekti tik didinant našumą.

(39)

Be to, Vokietija mano, kad negalima vadovautis Valstybės pagalbos laivų statybai bendrųjų nuostatų 3 konstatuojamąja dalimi teigiant, kad vertinant pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka reikėtų atsižvelgti į investicinio projekto poveikį pajėgumams. Vokietija taip pat teigia, kad laivų statybos sektoriaus nebeveikia Valstybės pagalbos laivų statybai bendrųjų nuostatų 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyti veiksniai, nes šiam sektoriui šiuo metu būdinga užsakymų gausa, didelės kainos ir pajėgumų stoka.

(40)

Vokietija taip pat pabrėžia, kad Europos laivų statybos pramonės rinkos dalis per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo, o Japonija, Korėjos Respublika ir Kinija padidino savo rinkos dalis, pasinaudojusios valstybės subsidijomis. Šis subsidijavimas Valstybės pagalbos laivų statybai bendrųjų nuostatų 3 konstatuojamosios dalies c punkte yra nurodytas kaip vienas iš šiam sektoriui būdingų veiksnių, į kuriuos būtina atsižvelgti. Todėl Europos laivų statyklos turėtų dėti visas pastangas, kad jų našumas didėtų.

(41)

Vokietijos nuomone, bet koks našumo padidėjimas automatiškai lemia, kad įmonė pagamins daugiau produkcijos. Todėl, remiantis Valstybės pagalbos laivų statybai bendrosiomis nuostatomis, našumo didinimas negali reikšti, kad tas pats kiekis bus pagamintas mažesnėmis sąnaudomis. Toliau Vokietija atkreipia dėmesį į regioninės pagalbos tikslą: ja turi būti prisidedama prie regiono ekonominės plėtros ir darbo vietų kūrimo. Taigi dėl didesnio našumo negali sumažėti darbo vietų skaičius.

(42)

Atsižvelgdama į rinkos situaciją Vokietija teigia, kad yra vežama vis daugiau krovinių ir konteinerių laivų segmente pastebima tendencija naudoti didesnius laivus. Jau dabar yra laivų, kurių krovumas 5 000 TEU, o naujausiose prognozėse kalbama apie laivus, kurių krovumas bus 8 000 TEU. Kadangi tokie dideli laivai galėtų įplaukti tik į nedaugelį uostų, vis tiek reikės mažesnių laivų (kuriuos ateityje statys VWS), kurie toliau paskirstytų jų krovinį. Todėl padidėjusi didesnių laivų paklausa nepadarys neigiamo poveikio mažesnių laivų, kurie statomi VWS statykloje, paklausai.

(43)

Vokietija pateikia išsamią informaciją apie VWS investicinį projektą, apie plieno perdirbimo pajėgumus, darbo sąnaudas ir laivų statyklos našumą iki projekto įgyvendinimo ir po jo. Vokietija teigia, kad yra būtinos investicijos į laivų statyklos konkurencingumo išlaikymą ir 1 200 dabartinių darbo vietų išsaugojimą.

(44)

Atsižvelgdama į potencialų laivų statyklos pajėgumų padidėjimą po investicijų Vokietija atkreipia dėmesį į tai, kad investicijos nėra susijusios su sritimis, kurios būtų laikomos laivų statyklos techniniais trūkumais. Sprendime pradėti oficialią procedūrą Komisija paaiškino, kad šie techniniai trūkumai daro poveikį laivų statyklos pajėgumams. Todėl Vokietija teigia, kad laivų statyklos pajėgumai, palyginti su Komisijos nustatytais kriterijais, nepasikeis.

(45)

Be to, Vokietija teigia, kad EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis yra nesusijusi su investicinės pagalbos teikimu, ir nurodo rinkos ekonomikos investuotojo principą. Kadangi VWS pati prisiima 77,5 % investicijų išlaidų ir tokiu būdu prisiima riziką, galima manyti, kad investicijos atitinka rinkos ekonomikos kriterijus.

(46)

Vokietijos nuomone, ši investicinė pagalba neiškraipo konkurencijos, todėl 87 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, nes laivų statyba yra priskiriama tarptautinei rinkai, kuri jau yra iškraipyta Azijos šalių statykloms skiriamų subsidijų. Be to, Europos laivų statyklų pajėgumai yra didžiąja dalimi panaudojami, o ateinančiais metais galima tikėtis didelio augimo. Vertinant konkurencijos padėtį būtina atsižvelgti tik į tuos konkurentus, kurie veikia tame pačiame segmente, t. y. stato Panamax tipo laivus. Šių konkurentų užsakymų registracijos žurnalai yra užpildyti kitiems metams, o konkurentų pajėgumai taip pat yra panaudojami.

(47)

Dėl būsimų rinkos pokyčių ir potencialaus būsimo perteklinio pajėgumo, kurie yra minimi Komisijos sprendime pradėti oficialią procedūrą, Vokietija teigia, kad prognozės yra nelabai patikimos, ir pažymi, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų dėl būsimų rinkos pokyčių. Faktas, kad ateityje gali susidaryti perteklinių pajėgumų, negali būti naudojamas kaip argumentas, esą šiuo metu planuojama pagalba prisidės prie konkurencijos iškraipymo, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Dėl tų pačių priežasčių taip pat nebus padaryta įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.

(48)

Galiausiai dėl suderinamumo su EB sutarties 87 straipsnio 3 dalimi Vokietija teigia, kad pagalba yra suderinama su Europos ekonomine politika, kuria siekiama gerinti Europos laivų statybos pramonės padėtį ir konkurencingumą. Šio tikslo siekiama ir iniciatyva LeaderSHIP 2015.

(49)

Vokietija pažymi, kad suinteresuotosios šalys savo pastabomis pritaria Vokietijos pateiktam vertinimui, pagal kurį planuojama pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.

(50)

Pagal EB sutarties 87 straipsnį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Pagal nusistovėjusią Europos bendrijos teismų praktiką įtakos prekybai kriterijus yra tenkinamas, jei pagalbą gaunanti įmonė užsiima ekonomine veikla, kuri yra prekybos tarp valstybių narių objektas.

(51)

Dotaciją teikia Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos žemė, todėl ji priskirtina valstybės dotacijai. Dotacija suteikia VWS pranašumą, kuris rinkos sąlygomis jai negalėtų būti suteiktas.

(52)

VWS stato jūrų laivus. Kadangi tais laivais plačiai prekiaujama, ši priemonė gali iškraipyti konkurenciją ir daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Vokietijos pateikti argumentai šia tema nėra įtikinami. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, pagalba, kuri sustiprina įmonės padėtį, palyginti su jos konkurentais Bendrijos rinkoje, daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai (8).

(53)

Kalbant apie Vokietijos prieštaravimą, esą nėra įrodyta, kad ateityje atsiras potencialių perteklinių pajėgumų ir kad nėra įrodytas konkurencijos iškraipymas, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, reikia pažymėti, kad priemonė atitinka EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, jei ji iškraipo konkurenciją ir gali ją iškraipyti, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai (9).

(54)

Atsakydama į asociacijos argumentą, kad ši priemonė neiškraipo konkurencijos Europoje, nes beveik visi laivai, kuriuos VWS statys ateityje, yra statomi Korėjos Respublikoje ir Kinijoje, Komisija nurodo, kad VWS statysimi konteinerių laivai negali būti laikomi atskira rinka, nes šie konteinerių laivai konkuruoja su kitais Europos laivų statyklų pastatytais konteinerių laivais.

(55)

Todėl ši dotacija yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir ją reikia atitinkamai vertinti.

(56)

EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomos EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo draudimo taikyti pagalbą išimtys.

(57)

Siekdama įvertinti pagalbą laivų statybai Komisija parengė Valstybės pagalbos laivų statybai bendrąsias nuostatas. Kaip apibrėžta šiose Valstybės pagalbos laivų statybai bendrosiose nuostatose, „laivų statyba“ – tai savaeigių komercinių jūros laivų statyba Bendrijoje. VWS vykdoma veikla patenka į šios apibrėžties taikymo sritį, todėl ginčijamą pagalbą reikia vertinti atsižvelgiant į Valstybės pagalbos laivų statybai bendrąsias nuostatas. Komisija negavo jokios informacijos, kad VWS taip pat stato žvejybos laivus Bendrijai. Pagal Gaires dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (10) laivų statykloms negalima teikti pagalbos, skirtos Bendrijos žvejybos laivams statyti.

(58)

Bendrųjų nuostatų 26 konstatuojamojoje dalyje teigiama: „Regioninė pagalba laivų statybai, laivų remontui arba techniniam laivų pertvarkymui gali būti laikoma atitinkančia bendrosios rinkos reikalavimus tik jei ji […] suteikiama veikiančioms statykloms atnaujinti bei modernizuoti ir neturi būti susijusi su minėtų statyklų finansiniu restruktūrizavimu, turint tikslą padidinti esamų įrenginių našumą.“

(59)

Pagalbos intensyvumas neturi viršyti 22,5 % arba taikomos regioninės pagalbos ribos dydžio pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą, tačiau taikytinas mažesnis dydis. Be to, pagal taikomų nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių apibrėžtį pagalba turi apsiriboti remtinomis išlaidomis.

(60)

Įgyvendinusi investicinį projektą, VWS galės ekonomiškai statyti Panamax tipo laivus. Pagalbos gavėjos duomenimis, Panamax tipo laivus, kurie yra ilgesni už iki šiol laivų statykloje pastatytus laivus, galima statyti naudojant jau turimus laivų statyklos įrenginius. Tačiau šie laivai būtų montuojami iš 170 sekcijų, kurių kiekvienos ilgis būtų iki 16 m, todėl šis metodas būtų nepelningas ir nekonkurencingas. Norint pakelti tokius laivus reikėtų naudoti plaukiojantį kraną, kuris prilaikytų už laivų keltuvo platformos išsikišusią laivo korpuso dalį. Šis būdas būtų ekonomiškai nepelningas ir būtų susijęs su didesne nelaimingų atsitikimų rizika.

(61)

Įvykdžius investicinį projektą, laivų statykloje būtų galima statyti Panamax tipo laivus iš 110 sekcijų, kurių kiekvienos ilgis būtų iki 32 m. Investicijos į naują plokščių ir pasekcijų gamybos liniją ir į keturių papildomų statybų aikštelių statybą sekcijų gamybai yra būtinos norint gaminti šias didesnes sekcijas. Padidinusi konservavimo cechų skyrius, laivų statykla galės apdoroti šias didesnes sekcijas. Todėl investicinis projektas padės racionalizuoti VWS gamybos procesą.

(62)

Investicijos į laivų keltuvo pailginimą padės pritaikyti keltuvo ilgį prie keliamų laivų ilgio. Todėl nebereikės naudoti plaukiojančio krano. O pailginus laivų keltuvą bus paprasčiau pakelti Panamax tipo laivus.

(63)

Todėl Komisija mano, kad gamybos įrenginių pritaikymas ekonomiškai Panamax tipo laivų statybai gali būti laikomas veikiančios laivų statyklos atnaujinimu ir modernizavimu.

(64)

Įgyvendinus investicinį projektą laivų statyklos našumas padidės nuo 32,6 t plieno per 1 000 darbo valandų (2005 m.) iki maždaug 38,2 t plieno per 1 000 darbo valandų. Todėl investicinis projektas padidins turimų įrenginių našumą. Laivų statyklos pajėgumai, vertinami CGT, nepasikeis (11). Plieno perdirbimo pajėgumai padidės nuo 56 000 t (2005 m.) iki 64 000 t (2006 m.). Komisijos nuomone, padidėję plieno perdirbimo pajėgumai laikytini padidėjusio našumo šalutiniu reiškiniu ir jie nėra neproporcingi, palyginti su pasiektu našumo padidėjimu.

(65)

Todėl Komisija daro išvadą, kad šis investicinis projektas iš esmės atitinka investicijų į esamų laivų statyklų modernizavimą arba atnaujinimą siekiant padidinti turimų įrenginių našumą sąlygas. Be to, Komisija atsižvelgia į tai, kad pagalba yra apribota parama remtinoms išlaidoms pagal nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires ir taikoma viršutinė 22,5 % riba nėra peržengiama.

(66)

Komisija daro išvadą, kad planuojama regioninė pagalba VWS laivų statyklai yra suderinama su regioninės pagalbos teikimo sąlygomis pagal Valstybės pagalbos laivų statybai bendrąsias nuostatas. Todėl planuojama pagalba atitinka visas sąlygas, kad būtų laikoma suderinama su bendrąja rinka,

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/41

(1)

2006 m. rugpjūčio 16 d. Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – Susijungimų reglamentas) 4 straipsnį gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai „P.H. Glatfelter Company“ (toliau – „Glatfelter“, JAV), įsigydama turtą, įgyja visišką įmonės „Lydney Business of J.R. Crompton Ltd“ (toliau – „Lydney Business“, Jungtinė Karalystė), kuriai paskirtas administratorius, kontrolę.

(2)

„Glatfelter“ ir „Lydney Business“ drėgnuoju gamybos būdu gamina arbatos ir kavos filtrams skirtą pluoštą. Iš Komisijos atlikto rinkos tyrimo paaiškėjo, kad, nepaisant jai priklausančios didelės drėgnuoju būdu gaminamo pluošto arbatos ir kavos filtrams rinkos dalies, pranešančiosios šalies veiklą ribos kai kurie konkurentai, ypač neseniai savo gamybos pajėgumą Kinijoje labai padidinusi Jungtinės Karalystės įmonė „Purico“. Be to, konkurentai, siūlantys pakaitines medžiagas drėgnuoju būdu gaminamam arbatos ir kavos filtrų pluoštui, ribos apie koncentraciją pranešančios šalies galimybes kelti kainas. Taigi sprendime daroma išvada, kad ši koncentracija nesudarys didelių kliūčių veiksmingai konkurencijai.

(3)

„Glatfelter“ yra Niujorko vertybinių popierių biržoje kotiruojamas „specialaus popieriaus“ ir „sudėtinio pluošto“ gamintojas. Specialus popierius – tai tapetai, specialus popierius spaustuvėms ir kt. Savo fabrikų filialuose „Glatfelter“ drėgnuoju būdu gamina pluoštą arbatos maišeliams, kavos filtrams ir kavos maišeliams, taip pat kitą specialų popierių.

(4)

„Lydney Business“ yra buvusios „Crompton Ltd“ įmonės (toliau – „Crompton“, Jungtinė Karalystė), kuriai paskirtas administratorius, turto dalis. „Crompton“ buvo specialaus popieriaus ir drėgnuoju būdu gaminamo pluošto gamintojas, taip pat svarbiausias arbatos maišelių ir kavos filtrų sektoriaus tiekėjas. Jungtinėje Karalystėje „Crompton“ priklausė trys gamyklos su šešiomis nuožulnaus formavimo popieriaus gaminimo mašinomis: „Lydney“ gamykla su trimis nuožulnaus formavimo popieriaus gaminimo mašinomis, gaminančiomis polipropileninį pluoštą, „Simpson Clough“ gamykla su dviem nuožulnaus formavimo popieriaus gaminimo mašinomis ir „Devon Valley“ gamykla su viena nuožulnaus formavimo popieriaus gaminimo mašina ir viena horizontalaus formavimo popieriaus gaminimo mašina.

(5)

2006 m. vasario 7 d. įmonei „Crompton“ teismas paskyrė administratorius (pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančią nemokumo procedūrą), o paskirtieji administratoriai (toliau – administratoriai) nusprendė parduoti „Crompton“ turtą. Taigi jie surengė viešąjį pardavimą. Anot pranešančiosios šalies, išnagrinėję keletą pradinių orientacinių pasiūlymų administratoriai paprašė „Glatfelter“ ir kitų įmonių pateikti galutinį pasiūlymą.

(6)

2006 m. kovo 9 d.„Glatfelter“ per savo filialą „Glatfelter UK“ įsigijo didžiąją dalį „Crompton“„Lydney“ gamyklos (Jungtinė Karalystė, Glosteršyras) turto su visu materialiuoju ir nematerialiuoju turtu, reikalingu tolesniam „Lydney Business“ eksploatavimui. Tačiau šis sandoris neapėmė kai kurių sutarčių ir ankstesnės „Crompton“ pagrindinės buveinės teiktų administracinių paslaugų. Sandoriu įgytas turtas toliau dokumente bus vadinamas „Lydney Business“. Sandoris, kuriuo „Glatfelter“ įsigijo „Lydney Business“, vadinamas Lydney sandoriu.

(7)

Komisijai gavus prašymą pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnį, administratoriai nutraukė sąlyginę sutartį su „Glatfelter“ dėl „Simpson Clough Business“. Vėliau, 2006 m. birželio mėn., administratoriai pardavė „Simpson Clough Business“ įmonei „Purico“. „Simpson Clough Business“ priklauso „Simpson Clough“ ir „Devon Valley“ gamyklos, pagrindinė „Crompton“ buveinė, prekės ženklo teisės, kai kurios sutartys ir „Crompton“ pardavimo filialas Jungtinėse Valstijose.

(8)

Ši byla susijusi su drėgnuoju būdu gaminamu pluoštu. Drėgnuoju būdu gaminamas pluoštas – tai ploni akyto audinio lapai, pagaminti nuožulnaus formavimo popieriaus gaminimo mašina, maišant natūralų ir (arba) sintetinį pluoštą. Drėgnuoju būdu gaminamas pluoštas yra neausta į popierių arba audeklą panaši medžiaga, gaminama pakeitus popieriaus gaminimo technologiją.

(9)

Drėgnuoju būdu gaminamo pluošto sektoriuje „Glatfelter“ ir „Lydney Business“ veikla iš dalies sutampa: abi įmonės drėgnuoju būdu gamina ir parduoda arbatos ir kavos filtravimui (arbatos maišeliams, kavos filtrams, kavos kapsulėms ir maišeliams) naudojamą pluoštą. Šių įmonių veikla taip pat sutampa drėgnuoju būdu gaminant baterijoms naudojamą pluoštą.

(10)

Pranešančioji šalis pripažino, kad, atsižvelgiant į skirtingus taikymo būdus (pvz., arbatos ir kavos filtrai, medžiaga baterijoms, dirbtinės žarnos, danga), įvairių tipų drėgnuoju būdu gaminamo pluošto pasiūlos pakeičiamumas yra ribotas. Tačiau dėl didelio paklausos pakeičiamumo pranešančioji šalis nurodė drėgnuoju būdu gaminamą pluoštą kaip susijusią produkto rinką.

(11)

Po Komisijos atlikto drėgnuoju gamybos būdu gaminamo arbatos ir kavos filtravimo pluošto rinkos tyrimo paaiškėjo, kad dėl produkto specifikos vartotojai pakuodami arbatą ar kavą nenaudoja kitokiam naudojimui skirto drėgnuoju gamybos būdu pagaminto pluošto. Taigi paklausos pakeičiamumas yra labai ribotas, nes skirtingi drėgnuoju būdu gaminami pluoštai turi atitikti griežtus perdirbimo mašinų standartus ir specialius kiekvienam naudojimo būdui keliamus reikalavimus (pvz., akytumo, storio, lankstumo, reguliavimo standartus).

(12)

Dėl pasiūlos pakeičiamumo pranešančioji šalis pastebėjo, kad nereikia daug investicijų, norint pakeisti vienam produktui taikomo drėgnuoju būdu gaminamo pluošto gamybos procesą ir imtis kitokios paskirties pluošto gamybos. Komisijos rinkos tyrimas šio teiginio nepatvirtino. Kai kurios nuožulnaus formavimo popieriaus gaminimo mašinos gali būti plačiau panaudojamos. Tačiau dauguma nuožulnaus formavimo popieriaus gaminimo mašinų sukurtos vienam konkrečiam naudojimo būdui. Taigi jos labiausiai pritaikytos konkrečiam drėgnuoju būdu gaminamam pluoštui. Todėl iš esmės tik su tokiomis nuožulnaus formavimo popieriaus gaminimo mašinomis galima pagaminti nurodytą arbatos ir kavos filtravimo pluoštą.

(13)

Net jei nuožulnaus formavimo popieriaus gaminimo mašinos, skirtos drėgnuoju būdu gaminti arbatos ir kavos filtravimo pluoštą, būtų tam nenaudojamos, reikėtų didelių investicijų norint jas pritaikyti kitokio pluošto gamybai. Reikėtų nemažai laiko nuožulnaus formavimo popieriaus gaminimo mašinai modifikuoti.

(14)

Norinčioms pradėti veikti rinkoje naujoms įmonėms reikėtų dar daugiau investicijų ir daugiau laiko. Reikėtų investuoti ne tik į naują nuožulnaus formavimo popieriaus gaminimo mašiną, bet ir organizuoti pardavimą, paskirstymo tinklą bei teikti techninę pagalbą. Iš rinkos tyrimo taip pat matyti, kad daugumoje šalių drėgnuoju būdu gaminamas kavos ir arbatos filtrų pluoštas turi būti sertifikuojamas prieš leidžiant jį parduoti, ir kad vartotojai jį turi išbandyti savo mašinomis.

(15)

Taigi sprendime numatyta, kad susijusi produktų rinka yra drėgnuoju būdu gaminamas arbatos ir kavos filtravimo pluoštas.

(16)

Iš Komisijos atlikto drėgnuoju būdu gaminamo baterijų pildymo popieriaus pluošto rinkos tyrimo matyti, kad čia įmanomas dalinis pasiūlos pakeičiamumas. Drėgnuoju būdu gaminant pluoštą baterijoms, nereikalaujama, kad pluoštas nesiliestų su maistu, todėl popieriaus mašinų, kuriomis drėgnuoju būdu galima gaminti pluoštą baterijoms, kiekis neapsiriboja vien tik mašinomis, naudojamomis, pvz., arbatos ar kavos filtrams ar dirbtinėms žarnoms gaminti. Tačiau dauguma arbatos ir kavos filtrus drėgnuoju būdu gaminančių mašinų gali būti naudojamos baterijų pluoštui gaminti. Be to, iš rinkos tyrimo matyti, kad pluoštas baterijoms drėgnuoju būdu dažniausiai gaminamas naudojant tas pačias mašinas, kuriomis gaminami dulkių siurblių maišeliai, lipni juosta ar dirbtinės žarnos.

(17)

Sprendime tiksliai neapibrėžiama susijusi rinka: net jei būtų nutarta laikytis pačios siauriausios susijusių produktų rinkos apibrėžties, t. y. „drėgnuoju būdu gaminamas baterijų pildymo popieriaus pluoštas“, sandoris nekeltų rimtų kliūčių konkurencijai.

(18)

Pranešančiosios šalys teigia, kad susijusi geografinė rinka yra pasaulinė.

(19)

Iš Komisijos atlikto rinkos tyrimo paaiškėjo, kad drėgnuoju gamybos būdu gaminamo arbatos ir kavos filtravimo pluošto rinka yra pasaulinė. Taip yra dėl pasaulinio prekybos pobūdžio ir nedidelių transporto išlaidų. Be to, Kinijoje pradėti naudoti nauji pajėgumai (ZPM mašina), kurie galėtų riboti rinkos senbuvius, daugiausia EEE gamintojus. Drėgnuoju gamybos būdu gaminamo arbatos ir kavos filtravimo pluošto tiekėjai ir dauguma pasauliniu lygiu veikiančių vartotojų taip pat patvirtina šiuos faktus.

(20)

Taigi sprendime numatyta, kad susijusi geografinė drėgnuoju būdu gaminamo arbatos ir kavos filtravimo pluošto rinka yra pasaulinė.

(21)

Nors vartotojai ir pareiškė drėgnuoju būdu gaminamą baterijų pildymo popieriaus pluoštą perkantys ir gaminantys EEE, iš rinkos tyrimo matyti, kad reguliavimo reikalavimai nelaikomi pasaulinės prekybos kliūtimis. Baterijų pluošto gamintojai paprastai parduoda savo produkciją visame pasaulyje. Be to, dėl nedidelių transporto išlaidų galima spėti, kad šio produkto rinka yra pasaulinė. Kai kurių vartotojų nerimas dėl nepakankamos techninės pagalbos, kuria jie grindžia nenorą importuoti, gali būti išsklaidytas kuriant vietinį pardavimo ir techninės pagalbos tinklą.

(22)

Taigi sprendime numatyta, kad susijusi geografinė drėgnuoju būdu gaminamo baterijų pildymo popieriaus pluošto rinka yra pasaulinė.

(23)

Susijungusi įmonė 2005 m. užėmė apie 60–70 % pasaulinės drėgnuoju gamybos būdu gaminamo arbatos ir kavos filtravimo pluošto pardavimo rinkos dalies („Glatfelter“ 30–40 %, „Lydney Business“ 20–30 %). Iki tol, kol įmonei „Crompton“ buvo paskirtas administratorius, rinkoje veikė trys pagrindiniai konkurentai: „Glatfelter“, „Crompton“ ir „Ahlstrom“. Atlikus sandorį, apie kurį buvo pranešta, taip pat bus trys tikri konkurentai: „Glatfelter“, „Purico“ ir „Ahlstrom“. Įmonė „Purico“, įsigijusi „Simpson Clough“ ir „Devon Valley“ fabrikus bei „Crompton“ prekės ženklą, taip pat ruošia veiklai naują ZPM mašiną Kinijoje; taigi ji veiks drėgnuoju būdu gaminamo arbatos ir kavos filtravimo pluošto rinkoje, kaip ir įmonė, apie kurios susijungimą pranešama. Šiuo metu „Ahlstrom“ užima maždaug 10–30 % pasaulinės rinkos dalies, ir „Purico“ – apie 10–30 %.

(24)

Įtakos rinkai turės naujos įmonės užimama didelė rinkos dalis ir labai padidėjęs pajėgumas. Tačiau įmonei kelti kainas trukdys kai kurie konkurentai, ypač „Purico“. Įsigydama „Simpson Clough“ ir „Devon Valley“ fabrikus, „Purico“ patvirtino savo kaip vartotojų (veikiančių ir pasauliniu lygiu) pasitikėjimą įgijusio tiekėjo pozicijas ir pranašumą. „Purico“ įgytas „Crompton“ turtas, taip pat aukštas ZPM įrangos lygis Kinijoje, suteiks įmonei „Purico“ labai gerą poziciją veiksmingai konkuruoti, ZMP įranga drėgnuoju būdu gaminant arbatos ir kavos filtravimo pluoštą. Kaip matyti iš rinkos tyrimo, ši mašina sudaro didelę konkurenciją Europos gamintojams, nes per metus ji gali pagaminti maždaug 1–10 kilotonų produkcijos tiems patiems sektoriams, kuriems gamina ir „Simpson Clough“ fabrikas, t. y. drėgnuoju būdu gaminamo pluošto, ypač arbatos ir kavos filtravimo pluošto.

(25)

Be to, jei pranešančioji šalis padidintų kainas arba sumažintų drėgnuoju būdu gaminamo arbatos ir kavos filtravimo pluošto gamybą, „Ahlstrom“ galėtų padidinti savo gamybos apimtį. Jei „Glatfelter“ padidintų drėgnuoju būdu gaminamo arbatos ir kavos filtravimo pluošto kainas ar pelningumą, „Ahlstrom“ galėtų keisti savo gamybos pajėgumą arba, norėdama didinti pajėgumą, investuoti pertvarkydama turimą mašiną ar įsigyti kitą mašiną bei ją pertvarkyti. „Ahlstrom“ turi sukaupusi patirties ir technologinių žinių, kad galėtų pertvarkyti ir naudoti tokią mašiną. Be to, įmonė jau turi sukūrusi paskirstymo ir pardavimo tinklą.

(26)

Galiausiai įmonę „Glatfelter“ riboja ir kiti drėgnuoju būdu gaminamo pluošto tiekėjai, galintys drėgnuoju būdu gaminti pluoštą arbatos ir kavos filtrams. Šiuo metu ne visi jie sugeba drėgnuoju būdu pagaminti dvisluoksnį pluoštą, ir, regis, orientuojasi į smulkesnius vartotojus, kurių kokybės reikalavimai nėra tokie aukšti kaip daugumos stambesnių klientų. Tačiau įsisavinę drėgnuoju būdu gaminamo arbatos ir kavos filtravimo pluošto gamybos technologiją šie tiekėjai taip pat ims ieškoti stambesnių klientų. Be to, net ir nesiorientuodami į stambesnius klientus, jie galėtų padidinti pardavimo apimtį ir taip užimti kitų arbatos ir kavos filtrų gamintojų rinkos dalį, sutrukdydami „Glatfelter“ didinti kainas ar riboti gamybos apimtį.

(27)

Komisija taip pat pastebėjo, kad drėgnuoju būdu gaminamam arbatos ir kavos filtravimo pluoštui tam tikrą konkurenciją daro ir pakaitinės medžiagos (pvz., verpti pluoštai ar nailonas). Nors dar nesitikima, kad pakaitines medžiagas bus imta plačiai naudoti vietoj drėgnuoju būdu gaminamo pluošto, gali būti, kad pakaitinės medžiagos ateityje taps paklausios tarp vartotojų; taigi drėgnuoju būdu gaminamo arbatos ir kavos filtravimo pluošto gamybos pajėgumas didės ir bus apribotos pranešančiosios šalies galimybės daryti įtaką rinkai ir didinti kainas.

(28)

Taigi sprendime daroma išvada, kad vienašalių pasekmių neturėtų atsirasti: įmonės galimybės kelti kainas bus ribojamos keleto rimtų konkurentų ir plintančio alternatyvių medžiagų naudojimo. Atidžiai ištyrus rinkos struktūrą, vartotojų įpročius ir esamų bei potencialių konkurentų elgesį, sprendime daroma išvada, kad koordinuotų pasekmių neturėtų atsirasti.

(29)

Iš Komisijos sprendimo matyti, kad drėgnuoju būdu gaminamo baterijų pildymo popieriaus pluošto rinkai būdinga nedidelė paklausa, didelės kitų drėgnuoju būdu gaminančių pluoštą tiekėjų pasiūlos galimybės, sutelkta paklausa, ir kad susijungusi įmonė užims mažą rinkos dalį. Tuo remdamasi, Komisija mano, kad siūloma koncentracija neturėtų daryti antikonkurencinio poveikio šiai rinkai.

(30)

2006 m. gruodžio 6 d. Koncentracijų patariamasis komitetas pareiškė teigiamą nuomonę apie sprendimo projektą ir pritarė, kad sprendimas būtų priimtas.

(31)

Sprendime prieita prie išvados, kad siūloma koncentracija labai netrukdys veiksmingai konkuruoti bendrojoje rinkoje arba didžiojoje jos dalyje, visų pirma kuriant arba stiprinant dominuojančią padėtį. Todėl sprendime skelbiama, kad koncentracija yra suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį bei 8 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį. Taigi nuspręsta, kad Komisija žodine procedūra atsižvelgė į 2006 m. gruodžio 6 d. Patariamojo komiteto nuomonę; atsižvelgė į bylas nagrinėjančio pareigūno nuomonę šioje byloje; ir priėmė pridedamą sprendimą anglų kalba, kuria tekstas yra autentiškas.

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/45

(1)

Pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį Jungtinei Karalystei 2001 m. kovo mėn. buvo pateikta bendrovės Makhteshim Agan Ltd paraiška įtraukti veikliąją medžiagą novaluroną į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Komisijos sprendimu 2001/861/EB (2) patvirtinta, kad pateikti visi reikalingi dokumentai ir juos galima laikyti iš esmės atitinkančiais tos direktyvos II ir III prieduose nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus.

(2)

Siekiant atidžiai išnagrinėti dokumentus ir suteikti valstybėms narėms galimybę išduoti ne ilgiau kaip trejus metus galiojančius laikinuosius augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra minėtos veikliosios medžiagos, leidimus, jei jos įvykdo Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir visų pirma sąlygą, susijusią su išsamiu veikliosios medžiagos ir augalų apsaugos produkto įvertinimu pagal toje direktyvoje nustatytus reikalavimus, buvo būtinas patvirtinimas, kad pateikti visi reikalingi dokumentai.

(3)

Šios veikliosios medžiagos poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pareiškėjo pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas. Ataskaitą rengianti valstybė narė Komisijai įvertinimo ataskaitos projektą pateikė 2005 m. rugsėjo 19 d.

(4)

Ataskaitą rengiančiai valstybei narei pateikus įvertinimo ataskaitos projektą, buvo nuspręsta paprašyti pareiškėjo pateikti papildomos informacijos, kurią ataskaitą rengianti valstybė narė turėjo išnagrinėti ir pateikti savo įvertinimą. Todėl dokumentai toliau nagrinėjami, o įvertinimo nebus įmanoma baigti per Direktyvoje 91/414/EEB nustatytą laikotarpį.

(5)

Atliekant vertinimą nebuvo nustatyta jokių priežasčių nerimauti, todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pratęsti laikinuosius augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra nagrinėjamos veikliosios medžiagos, leidimus 24 mėnesių laikotarpiui pagal Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio nuostatas, kad būtų galima toliau nagrinėti dokumentų rinkinį. Tikimasi, kad įvertinimas ir sprendimo dėl galimo novalurono įtraukimo į I priedą priėmimo procesas bus baigtas per 24 mėnesius.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/46

(1)

Gavusi oficialų Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) Vyriausybės kvietimą, 2004 m. gruodžio 9 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2004/847/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos Kinšasoje (KDR) dėl integruoto policijos padalinio (EUPOL „Kinšasa“) (1), numatytus 2002 m. gruodžio 17 d. Pretorijoje pasirašytame Bendrajame išsamiame susitarime dėl pereinamojo proceso Kongo Demokratinėje Respublikoje ir 2003 m. birželio 29 d. memorandume dėl kariuomenės ir saugumo.

(2)

2006 m. vasario 18 d. įsigaliojus KDR Konstitucijai ir 2006 m. KDR surengus rinkimus baigėsi pereinamasis procesas ir 2007 m. buvo sudaryta vyriausybė. Programoje vyriausybė numato visų pirma bendrą saugumo sektoriaus reformą, nacionalinės koncepcijos parengimą ir prioritetinius reformų veiksmus policijos, ginkluotųjų pajėgų ir teisingumo srityse.

(3)

Įvairiomis Saugumo Tarybos rezoliucijomis Jungtinės Tautos dar kartą patvirtino remiančios saugumo sektoriaus reformą ir vykdo Jungtinių Tautų misiją KDR (MONUC), kuria prisideda prie šalies saugumo ir stabilumo. 2007 m. gegužės 15 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją 1756 (2007), kuria pratęsiami MONUC įgaliojimai ir sudaromos galimybės, glaudžiai bendradarbiaujant su kitais tarptautiniais partneriais, įskaitant Europos Sąjungą (ES), prisidėti remiant vyriausybę pradiniu saugumo sektoriaus reformos planavimo etapu.

(4)

ES parodė nuolat remianti pereinamąjį procesą KDR ir saugumo sektoriaus reformą, taip pat ir vykdydama tris operacijas pagal Bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP): EUSEC RD Congo (2), EUPOL Kinšasa ir EUFOR RD Congo (3).

(5)

Suprasdama, kad reikia suformuoti bendrą požiūrį, suderinantį skirtingas prisiimtas iniciatyvas, 2006 m. rugsėjo 15 d. priimtose Tarybos išvadose ES nurodė, kad yra pasirengusi, glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis, užtikrinti tarptautinės bendrijos dedamų pastangų saugumo sektoriaus srityje koordinavimą siekiant remti Kongo institucijas šioje srityje.

(6)

Todėl Tarybos generalinis sekretoriatas ir Komisijos tarnybos 2006 m. spalio mėn. ir 2007 m. kovo mėn., suderinusios su Kongo valdžios institucijomis, surengė dvi vertinimo misijas KDR, kad parengtų ES bendrą požiūrį saugumo sektoriaus reformos srityje.

(7)

2006 m. gruodžio 7 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2006/913/BUSP, iš dalies keičiančius ir pratęsiančius Bendruosius veiksmus 2004/847/BUSP. Nauji įgaliojimai, suteikti iki 2007 m. birželio 30 d., taip pat sudarė sąlygas EUPOL „Kinšasa“ sustiprinti savo Kongo policijos konsultanto vaidmenį siekiant, kartu su misija EUSEC RD Congo, sudaryti palankesnes sąlygas KDR saugumo sektoriaus reformos procesui.

(8)

2007 m. gegužės 14 d. Taryba patvirtino pagal Europos saugumo ir gynybos politiką vykdomos policijos misijos saugumo sektoriaus reformos srityje operacijos koncepciją ir jos sąsają su teisingumu KDR, pavadintą EUPOL RD Congo. Šioje koncepcijoje visų pirma numatyta, kad nebus pertraukos tarp EUPOL „Kinšasa“ veiklos pabaigos ir EUPOL RD Congo veiklos pradžios.

(9)

Tą pačią dieną, 2007 m. gegužės 14 d., Taryba patvirtino misijos teikti patarimus ir paramą saugumo sektoriaus reformai KDR, EUSEC RD Congo, vykdymo patikslintą bendrąją koncepciją.

(10)

Turėtų būti sudarytos palankios sąlygos abiejų misijų, EUSEC RD Congo ir EUPOL RD Congo, sąveikai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šios misijos ateityje galėtų būti sujungtos į vieną.

(11)

Siekiant didesnio ES veiklos KDR nuoseklumo reikėtų užtikrinti kuo glaudesnį skirtingų ES veikėjų veiklos tiek Kinšasoje, tiek Briuselyje koordinavimą visų pirma sudarant atitinkamus susitarimus. Šiuo atžvilgiu ES specialusis įgaliotinis Afrikos didžiųjų ežerų regione, laikydamasis savo įgaliojimų, turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

(12)

2007 m. vasario 15 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/112/BUSP (4) dėl Roeland VAN DE GEER paskyrimo naujuoju ES specialiuoju įgaliotiniu Afrikos didžiųjų ežerų regione.

(13)

2007 m. gegužės 11 d. generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis nusiuntė Kongo valdžios institucijoms laišką, kuriuo informavo apie ES pasirengimą tęsti ir plėsti savo dabartinę veiklą saugumo sektoriaus reformos srityje ir siekė gauti oficialų jų sutikimą. 2007 m. birželio 2 d. laišku Kongo valdžios institucijos oficialiai priėmė Europos Sąjungos pasiūlymą ir pakvietė ją vykdyti misiją šioje srityje.

(14)

Trečiosios valstybės turėtų dalyvauti projekte laikantis Europos Vadovų Tarybos nustatytų bendrųjų gairių.

(15)

Misijos įgaliojimai įgyvendinami esant saugumo situacijai, kuri gali pablogėti ir galėtų pakenkti BUSP tikslams, apibrėžtiems Sutarties 11 straipsnyje,

—

prisideda prie Kongo nacionalinės policijos (KNP) reformos ir restruktūrizavimo, palaikydama perspektyvių, profesionalių ir daugiataučių (integruotų) policijos pajėgų kūrimą, atsižvelgiant į policijos artumo svarbą visoje šalyje, Kongo valdžios institucijoms visokeriopai dalyvaujant šiame procese,

—

padeda gerinti policijos ir baudžiamosios teisės sistemos plačiąja prasme sąveiką,

—

padeda užtikrinti visų SSR srityje dedamų pastangų nuoseklumą,

—

veikia glaudžiai bendradarbiaudama su EUSEC RD Congo bei dalyvauja vykdant Komisijos projektus ir derina savo veiksmus su kitomis tarptautiniu lygiu sutartomis pastangomis policijos ir baudžiamosios teisės reformos srityje.

a)

misijos vadovas;

b)

strateginio lygio policijos patarėjų grupė;

c)

operatyvinio lygio policijos patarėjų grupė;

d)

strateginio ir operatyvinio lygio teisės patarėjų grupė;

e)

administraciniai darbuotojai.

a)

įvairiose policijos reformos darbo grupėse dalyvaujantys ekspertai, taip pat į Kongo valdžios institucijos numatyto Policijos reformos stebėsenos komiteto svarbiausius organizacinius bei sprendimų priėmimo postus paskirti patarėjai;

b)

į Kongo nacionalinę policiją (KNP), visų pirma į svarbiausius postus, paskirti ekspertai, taip pat ekspertai, paskirti vykdyti kriminalinės policijos ir viešosios tvarkos palaikymo policijos priežiūrą;

c)

parama baudžiamosios teisės srityje, siekiant įtraukti į policijos srityje vykdomą veiklą sąsają su baudžiamąja teise ir vykdyti veiklą, susijusią su svarbiais baudžiamosios teisės sistemos reformos aspektais, taip pat ir karo baudžiamosios teisės srityje;

d)

kompetencija siekiant prisidėti prie veiklos, susijusios su saugumo sektoriaus reformos horizontaliais aspektais.

a)

išlaidos tvarkomos pagal biudžetui taikytinas Bendrijos taisykles ir tvarką, išskyrus tai, kad išankstinis finansavimas nelieka Bendrijos nuosavybe. Trečiųjų valstybių nacionaliniams subjektams leidžiama dalyvauti konkursuose dėl sutarčių sudarymo;

b)

misijos vadovas visiškai atsiskaito Komisijai už pagal jo sudarytą sutartį vykdomą veiklą ir yra jos prižiūrimas.

13.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/52

(1)

Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) Vyriausybei pateikus oficialų kreipimąsi, 2005 m. gegužės 2 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2005/355/BUSP dėl Europos Sąjungos misijos teikti patarimus ir paramą saugumo sektoriaus reformai Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) (1) (EUSEC RD Congo), visų pirma siekiant remti pereinamojo laikotarpio procesą KDR, įskaitant restruktūrizuotos ir integruotos nacionalinės armijos formavimą, numatytą visuotiniame ir visa apimančiame susitarime, kurį Kongo šalys pasirašė 2002 m. gruodžio 17 d. Pretorijoje, bei Baigiamajame akte, kuris buvo pasirašytas San Sityje 2003 m. balandžio 2 d.

(2)

2005 m. ratifikavus Kongo trečiosios Respublikos Konstituciją ir 2006 m. KDR surengus rinkimus, baigėsi pereinamasis laikotarpis ir 2007 m. buvo galima formuoti vyriausybę, kuri priėmė vyriausybės programą, kurioje visų pirma numatoma visuotinė saugumo sektoriaus reforma, nacionalinės koncepcijos parengimas ir prioritetiniai reformos vykdymo policijos, ginkluotųjų pajėgų ir teisingumo srityse veiksmai.

(3)

Įvairiomis Saugumo Tarybos rezoliucijomis Jungtinės Tautos dar kartą patvirtino remiančios pereinamojo laikotarpio procesą ir saugumo sektoriaus reformą ir vykdo Jungtinių Tautų Organizacijos misiją Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUC), kuria prisideda prie šalies saugumo ir stabilumo. 2007 m. gegužės 15 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją 1756 (2007), kuria pratęsiami MONUC įgaliojimai ir sudaromos galimybės, glaudžiai koordinuojant su kitais tarptautiniais partneriais, visų pirma Europos Sąjunga (ES), prisidėti remiant vyriausybę pradiniu saugumo sektoriaus reformos planavimo etapu.

(4)

ES rodė nuolatinę paramą pereinamojo laikotarpio procesui KDR ir saugumo sektoriaus reformai, įskaitant kitų bendrųjų veiksmų priėmimą: 2004 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2004/847/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos Kinšasoje (KDR) dėl integruoto policijos padalinio (EUPOL „Kinšasa“) (2) ir 2006 m. balandžio 27 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2006/319/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Jungtinių Tautų Organizacijos misijai Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUC) remti rinkimų metu (3) (Operacija EUFOR RD Congo).

(5)

Suprasdama, kad reikia suformuoti bendrą požiūrį, suderinantį skirtingas prisiimtas iniciatyvas, 2006 m. rugsėjo 15 d. priimtose Tarybos išvadose ES nurodė, kad yra pasirengusi, glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis, užtikrinti tarptautinės bendrijos dedamų pastangų saugumo sektoriaus srityje koordinavimą siekiant remti Kongo institucijas šioje srityje.

(6)

2007 m. gegužės 14 d. Taryba patvirtino misijos teikti patarimus ir paramą saugumo sektoriaus reformai KDR tolesnio vykdymo patikslintą bendrąją koncepciją.

(7)

2007 m. gegužės 14 d. Taryba patvirtino pagal Europos saugumo ir gynybos politiką vykdomos policijos misijos saugumo sektoriaus reformos srityje operacijos koncepciją ir jos sąsają su teisingumu KDR, pavadintą EUPOL RD Congo. 2007 m. birželio 12 d. Taryba priėmė bendruosius veiksmus dėl policijos misijos saugumo sektoriaus reformai vykdyti ir jos sąsajos su teisingumu Kongo Demokratinėje Respublikoje (EUPOL RD Congo). Ši misija pakeis misiją EUPOL „Kinšasa“.

(8)

Reikėtų sudaryti palankias sąlygas abiejų misijų, EUPOL RD Congo ir EUSEC RD Congo, sąveikai taip pat atsižvelgiant į tai, kad šios misijos ateityje galėtų būti sujungtos į vieną.

(9)

Siekiant didesnio ES veiklos KDR nuoseklumo reikėtų užtikrinti kuo glaudesnį skirtingų ES veikėjų veiklos tiek Kinšasoje, tiek Briuselyje koordinavimą visų pirma sudarant atitinkamus susitarimus. Šiuo atžvilgiu ES specialusis įgaliotinis Afrikos didžiųjų ežerų regione, laikydamasis savo įgaliojimų, turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

(10)

2007 m. vasario 15 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/112/BUSP (4) dėl Roeland VAN DE GEER paskyrimo naujuoju ES specialiuoju įgaliotiniu Afrikos didžiųjų ežerų regione.

(11)

Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai KDR Vyriausybei nusiuntė 2007 m. gegužės 11 d. laišką, kuriuo patvirtino atnaujintą ES įsipareigojimą.

(12)

Bendrieji veiksmai 2005/355/BUSP buvo iš dalies pakeisti keletą kartų siekiant sustiprinti misiją, visų pirma bendraisiais veiksmais 2005/868/BUSP dėl techninės pagalbos projekto, skirto KDR gynybos ministerijos mokėjimų sistemai modernizuoti, ir bendraisiais veiksmais 2007/192/BUSP dėl padalinio, atsakingo už paramą konkretiems valstybių narių finansuojamiems ar įgyvendinamiems projektams, įsteigimo ir patarėjų regionų karinių administracijų lygiu. Misijos įgaliojimai baigiasi 2007 m. birželio 30 d. ir turėtų būti pratęsti bei patikslinti atsižvelgiant į patikslintą misijos koncepciją.

(13)

Siekiant aiškumo minėtus bendruosius veiksmus ir vėlesnius jų pakeitimus reikėtų pakeisti naujais bendraisiais veiksmais.

(14)

Trečiosios valstybės turėtų dalyvauti projekte laikantis Europos Vadovų Tarybos nustatytų bendrųjų gairių.

(15)

Dabartinė saugumo padėtis KDR galėtų pablogėti, o tai keltų potencialiai rimtą pavojų demokratijos, teisinės valstybės bei tarptautinio ir regioninio saugumo stiprinimo procesui. ES tvirtas įsipareigojimas dėti politines pastangas ir skirti išteklių padės įtvirtinti stabilumą šiame regione,

a)

Kongo institucijoms teikti patarimus ir paramą joms siekiant integruoti, restruktūrizuoti ir atkurti Kongo armiją, pirmiausia:

b)

vykdyti ir užbaigti techninės pagalbos projektą, skirtą KDR gynybos ministerijos mokėjimų sistemai modernizuoti (toliau – mokėjimų sistemos projektas), siekiant įvykdyti šio projekto bendrojoje koncepcijoje apibrėžtas užduotis;

c)

nustatyti galimybes ir padėti rengti įvairius projektus, kuriuos ES arba jos valstybės narės gali nuspręsti paremti vykdant saugumo sektoriaus reformą;

d)

koordinuojant su Komisija prižiūrėti konkrečius valstybių narių finansuojamus ar siekiant misijos tikslų pradėtus projektus ir užtikrinti jų įgyvendinimą;

ir

e)

prisidėti užtikrinant visų saugumo sektoriaus reformos srityje dedamų pastangų nuoseklumą.

a)

būstinė Kinšasoje, kurią sudaro:

b)

patarėjai, paskirti į pagrindinius postus Gynybos ministerijos Kinšasoje centrinėje administracijoje ir regionų administracijos institucijose, priklausančiose Gynybos ministerijai;

c)

grupė, atsakinga už mokėjimų sistemos projektą, kurią sudaro:

a)

išlaidos tvarkomos pagal biudžetui taikomas Bendrijos taisykles ir tvarką, išskyrus tai, kad išankstinis finansavimas nelieka Bendrijos nuosavybe. Trečiųjų valstybių nacionaliniams subjektams leidžiama dalyvauti konkursuose dėl sutarčių sudarymo;

b)

misijos vadovas visiškai atsiskaito Komisijai už pagal jo sudarytą sutartį vykdomą veiklą ir yra jos prižiūrimas.