6.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/1

(1)

Siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sutartyje numatyta patvirtinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, kartu su lydinčiomis priemonėmis dėl išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo ir imigracijos, bei su prieglobsčiu, imigracija ir trečiųjų šalių piliečių teisių apsauga susijusias priemones.

(2)

Europos Vadovų Taryba savo susitikime Tamperėje 1999 m. spalio 15–16 d. dar kartą patvirtino savo apsisprendimą sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šiam tikslui bendroji Europos prieglobsčio ir migracijos politika turėtų siekti tiek vienodų sąlygų trečiųjų šalių piliečiams, tiek geresnio migracijos srautų valdymo. Bendroji prieglobsčio politika, įskaitant Bendrąją Europos prieglobsčio sistemą, turėtų būti Europos Sąjungos tikslo laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atvirą tiems, kurie verčiami aplinkybių teisėtai siekia apsaugos Europos Sąjungoje, sudėtine dalimi.

(3)

Šiuo sprendimu užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms ir laikomasi visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių teisių, papildytoje 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau – „Ženevos konvencija“), nustatytų principų.

(4)

Dėl asmenų, kuriems taikomas šis sprendimas, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai pagal tarptautinės teisės dokumentus, kurių šalys jos yra ir kurie draudžia diskriminaciją.

(5)

Įgyvendindamos šį sprendimą, valstybės narės, kai taikoma, pirmiausia turėtų atsižvelgti į „vaiko interesus“, laikydamosis JT vaiko teisių konvencijos.

(6)

Šios politikos įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas valstybių narių solidarumu, ir jam reikia mechanizmų, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis bei atsakant už jų priėmimo padarinius, pusiausvyrą. Tuo tikslu 2000–2004 m. laikotarpiui Tarybos sprendimu 2000/596/EB (4) buvo įsteigtas Europos pabėgėlių fondas. Šį sprendimą pakeitė 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas 2004/904/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2005–2010 m. laikotarpiui įsteigimo (5). Taip toliau buvo užtikrintas valstybių narių solidarumas, atsižvelgiant į neseniai prieglobsčio srityje priimtus Bendrijos teisės aktus ir į patirtį, įgytą 2000-2004 m. įgyvendinant Europos pabėgėlių fondą.

(7)

2004 m. lapkričio 4–5 d. Hagos programoje Europos Vadovų Taryba nustatė keletą tikslų ir prioritetų, skirtų toliau plėtoti bendro Europos prieglobsčio sistemą antrojo etapo metu.

(8)

Visų pirma Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Europos Sąjungai reikia pasidalinant atsakomybe prisidėti prie prieinamesnės, nešališkesnės ir veiksmingesnės tarptautinės apsaugos sistemos bei sudaryti sąlygas kuo anksčiau pasinaudoti apsauga ir ilgalaikiais sprendimais, bei paragino rengti ES regionines apsaugos programas, įskaitant bendrą persikėlimo programą, skirtą tokioje programoje norinčioms dalyvauti valstybėms narėms.

(9)

Europos Vadovų Taryba taip pat paragino drauge su valstybių narių nacionalinėmis prieglobsčio tarnybomis sukurti atitinkamas struktūras, skirtas palengvinti praktinį ir konstruktyvų bendradarbiavimą siekiant sukurti visoje Europos Sąjungoje taikytiną vieną bendrą procedūrą, bendrai rinkti, vertinti ir taikyti informaciją apie kilmės šalį bei spręsti sudėtingas problemas prieglobsčio sistemų ir priėmimo gebėjimų srityse, susijusias, pavyzdžiui, su geografine vieta.

(10)

Atsižvelgiant į Europos teisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių integracijos fondo, Europos neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo fondo ir Išorės sienų fondo įsteigimą 2007-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą, visų pirma į bendras valdymo, kontrolės ir vertinimo priemones, turėtų būti įsteigtas naujas Europos pabėgėlių fondas (toliau – fondas).

(11)

Atsižvelgiant į fondo veiklos sritį ir tikslą, iš jo jokiu būdu neturėtų būti remiami veiksmai, susiję su vietomis ir centrais, kuriuose trečiosiose šalyse laikomi asmenys.

(12)

Būtina pritaikyti fondo trukmę prie daugiametės finansinės struktūros, kaip nustatyta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (6).

(13)

Šis sprendimas skirtas tapti nuoseklios sistemos, kurią taip pat sudaro 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 574/2007/EB dėl Išorės sienų fondo 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (7), 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 575/2007/EB dėl Europos grąžinimo fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (8) ir ... Tarybos sprendimas 2007/.../EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (9), bei kuria siekiama spręsti teisingo valstybių narių pareigų pasiskirstymo klausimą, pasidalijant finansine našta, atsirandančia diegiant integruotą Europos Sąjungos išorės sienų valdymą ir įgyvendinant bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis, parengtas pagal Sutarties 3 dalies IV antraštinę dalį, dalimi.

(14)

Tikslinga remti ir gerinti valstybių narių pastangas pabėgėliams, perkeltiesiems asmenims arba papildoma apsauga besinaudojantiems asmenims sudaryti tinkamas priėmimo sąlygas pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos Direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (10), taikyti sąžiningas ir veiksmingas prieglobsčio procedūras bei skatinti gerą praktiką prieglobsčio srityje, kad būtų apsaugotos asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, teisės, o valstybių narių prieglobsčio sistemos galėtų veiksmingai veikti.

(15)

Pabėgėlių integracija į šalies, kurioje jie yra įsikūrę, visuomenę yra vienas iš 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos tikslų. Tokiems asmenims privaloma sudaryti sąlygas taip pat naudotis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytomis vertybėmis. Šiuo tikslu turėtų būti remiama valstybių narių veikla siekiant paskatinti šių asmenų socialinę, ekonominę ir kultūrinę integraciją, prisidedančią prie ekonominės ir socialinės sanglaudos, kurios palaikymas ir stiprinimas yra vienas iš esminių Bendrijos tikslų, numatytų Sutarties 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalies k punkte.

(16)

Atsižvelgiant į Hagos programą, būtina užtikrinti, kad fondo ištekliai būtų naudojami kuo efektyviau, kad būtų pasiekti ES prieglobsčio politikos tikslai, atsižvelgiant į būtinybę remti persikėlimą ir valstybių narių praktinį bendradarbiavimą, inter alia, tai būtų priemonės spręsti tam tikras problemas dėl priėmimo pajėgumų ir prieglobsčio sistemų.

(17)

Iš fondo taip pat turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos stiprinti jų gebėjimus plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų, visų pirma siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo.

(18)

Iš fondo turėtų taip pat būti remiamos valstybių narių dedamos savanoriškos pastangos savo teritorijose teikti tarptautinę apsaugą ir rasti ilgalaikį sprendimą pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, kuriuos Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras (JTPRVK) pripažino turinčiais teisę persikelti, pavyzdžiui, valstybių narių veiksmus persikėlimo poreikiams įvertinti ir atitinkamiems asmenims perkelti į jų teritoriją, siekiant jiems suteikti saugų teisinį statusą ir skatinti jų veiksmingą integraciją.

(19)

Atsižvelgiant į fondo pobūdį, iš jo turėtų būti teikiama parama savanoriškoms ir bendromis valstybių narių nustatytoms operacijoms, kurių metu iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, kurioje suteikiama lygiavertė apsauga, perkeliami tarptautine apsauga besinaudojantys asmenys ar tarptautinės apsaugos siekiantys asmenys.

(20)

Iš fondo taip pat turėtų būti galima teikti deramą paramą bendroms valstybių narių pastangoms nustatyti ir skatinti geriausią praktiką bei ja dalintis ir kurti veiksmingo bendradarbiavimo struktūras, kurios pagerintų bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje priimamų sprendimų kokybę.

(21)

Turėtų būti sukurtas finansinis rezervas neatidėliotinoms priemonėms įgyvendinti, skirtas suteikti laikiną apsaugą esant masiniam perkeltųjų asmenų srautui pagal 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius, pusiausvyrą (11).

(22)

Taip pat turėtų būti galima tuo finansiniu rezervu naudotis ir remiant valstybių narių pastangas spręsti sudėtingas problemines situacijas, kylančias dėl staigaus didelės asmenų, kuriems gali būti reikalinga tarptautinė apsauga, grupės atvykimo, dėl kurių valstybių narių priėmimo struktūroms ar prieglobsčio sistemoms reikia tenkinti pastebimai išaugusius ir skubius poreikius. Turėtų būti nustatytos finansinės pagalbos šiais atvejais skyrimo sąlygos ir tvarka.

(23)

Fondo teikiama parama būtų veiksmingesnė ir tiksliau nukreipta, jeigu finansavimo reikalavimus atitinkančių veiksmų bendras finansavimas remtųsi daugiamete programa, atliekant jos tarpinę peržiūrą, ir metine programa, kurias kiekviena valstybė narė rengia atsižvelgdama į savo padėtį ir poreikius.

(24)

Nors tikslinga kiekvienai valstybei narei skirti fiksuoto dydžio sumą, tačiau tebėra teisinga paskirstyti didelę turimų metinių išteklių dalį proporcingai pagal kiekvienai valstybei narei tenkančią naštą dedant pastangas priimti pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis, įskaitant pabėgėlius, kuriems teikiama tarptautinė apsauga pagal nacionalines programas.

(25)

Asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga ir kuriems taikomas ilgalaikis sprendimas pagal persikėlimo programą, turėtų būti įtraukti į tarptautine apsauga besinaudojančių asmenų sąrašą, į kurį atsižvelgiama skirstant turimus metinius išteklius valstybėms narėms.

(26)

Atsižvelgiant į strateginę persikėlimo iš šalių arba regionų, kuriuose numatyta įgyvendinti regionines apsaugos programas, svarbą būtina papildomai teikti finansinę paramą asmenų iš Vakarų naujų nepriklausomų valstybių ir į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių, nurodytų 2005 m. rugsėjo 1 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl regioninių apsaugos programų ir 2005 m. spalio 12 d. Tarybos išvadose, bei iš kitų šalių arba regionų, kurie bus nurodyti vėliau, persikėlimui.

(27)

Ne mažiau svarbu papildomai teikti paramą perkėlimo veiksmams, skirtiems tam tikroms ypač pažeidžiamoms asmenų kategorijoms, kai yra nustatyta, kad persikėlimas yra tinkamiausia priemonė jų specialiems poreikiams tenkinti.

(28)

Atsižvelgiant į pasidalijamąjį valdymą, nurodytą 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (12) (toliau – Finansinis reglamentas) 53 straipsnio 1 dalies b punkte, reikėtų nurodyti sąlygas, leidžiančias Komisijai vykdyti savo įsipareigojimus dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymo, ir aiškiai nurodyti valstybių narių prievoles bendradarbiauti. Šių sąlygų taikymas leistų Komisijai įsitikinti, kad valstybės narės naudoja fondą teisėtai ir teisingai bei laikydamosi patikimo finansų valdymo principo, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 27 straipsnyje ir 48 straipsnio 2 dalyje.

(29)

Valstybės narės turėtų patvirtinti tinkamas priemones, garantuojančias tinkamą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą bei įgyvendinimo kokybę. Todėl būtina nustatyti bendruosius principus ir būtinas funkcijas, kuriuos turėtų vykdyti visos programos.

(30)

Pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus už fondo intervencinių priemonių įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės.

(31)

Siekiant garantuoti veiksmingą ir teisingą valstybių narių daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą, reikėtų nustatyti valstybių narių įsipareigojimus, susijusius su valdymo ir kontrolės sistemomis, išlaidų tvirtinimu ir neatitikimų Bendrijos teisei bei jos pažeidimų prevencija, nustatymu ir ištaisymu. Valdymo ir kontrolės srityje visų pirma būtina nustatyti būdus, kuriais valstybės narės užtikrins, kad sistemos būtų įdiegtos ir deramai veiktų.

(32)

Nepažeidžiant su finansų kontrole susijusių Komisijos įgaliojimų, valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos bendradarbiauti šioje srityje.

(33)

Fondo remiamų veiksmų veiksmingumas ir poveikis taip pat priklauso nuo tų veiksmų įvertinimo ir rezultatų skleidimo. Reikėtų reglamentuoti valstybių narių ir Komisijos pareigas šioje srityje bei įvertinimo patikimumo ir susijusios informacijos kokybės užtikrinimo priemones.

(34)

Atsižvelgiant į Bendrijos finansavimo matomumo svarbą, Komisija turėtų numatyti gaires, kaip sudaryti palankesnes sąlygas iš fondo dotacijas gaunančioms valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, tarptautinėms organizacijoms ar kitiems subjektams tinkamai paviešinti gautą paramą, atsižvelgiant į pagal pasidalijamąjį valdymą valdomose kitose priemonėse, pavyzdžiui, struktūriniuose fonduose, taikomą praktiką.

(35)

Veiksmus reikėtų įvertinti numatant atlikti tarpinę peržiūrą ir poveikio vertinimą, o vertinimo procesas turėtų būti įtrauktas į projekto stebėsenos priemones.

(36)

Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 37 punkte.

(37)

Kadangi šio sprendimo tikslo – skatinti valstybių narių tarpusavio pastangų darną priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis – valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl veiksmų masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(38)

Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (13).

(39)

Kadangi šio sprendimo priemonė, susijusi su strateginių gairių patvirtinimu, yra bendro pobūdžio ir skirta iš dalies keisti neesmines šio sprendimo nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas ar papildant šį sprendimą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje. Siekiant efektyvumo, priimant strategines gaires įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai turėtų būti sutrumpinti.

(40)

Sprendimas 2004/904/EB turėtų būti panaikintas.

(41)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį 2005 m. rugsėjo 6 d. laišku Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą.

(42)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį 2005 m. spalio 27 d. laišku Jungtinė Karalystė pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą.

(43)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(44)

Laikantis Sutarties 67 straipsnio 2 dalies antros įtraukos, 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2004/927/EB, numatančiu reglamentuoti tam tikras sritis, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinė dalis, tos Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka (14), buvo numatyta tos Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka reglamentuoti sritis, kurioms taikoma Sutarties 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a punktas bei 3 dalis, 63 straipsnio 2 dalies b punktas ir 3 dalies b punktas,

a)

priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis;

b)

6 straipsnyje nurodytų asmenų, kurių buvimas konkrečioje valstybėje narėje yra ilgalaikio ar nuolatinio pobūdžio, integracija;

c)

valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką laikantis galiojančiuose ir būsimuose Bendrijos teisės aktuose bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje nustatytų įsipareigojimų stiprinimu, visų pirma siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo;

d)

6 straipsnio e punkte nurodytų asmenų persikėlimu. Šiame sprendime „persikėlimas“ – procesas, kurio metu JTVPRK prašymu, grindžiamu tarptautinės apsaugos poreikiu, trečiųjų šalių piliečiai ar asmenys be pilietybės iš trečiosios šalies perkeliami į valstybę narę, kurioje jiems leidžiama gyventi turint vieną iš šių statusų:

e)

asmenų, kurie priklauso 6 straipsnio a ir b punktuose nustatytoms kategorijoms, perkėlimu iš valstybės narės, kurioje jiems buvo suteikta tarptautinė apsauga, į kitą valstybę narę, kurioje jiems bus suteikta panaši apsauga, arba asmenų, kurie priklauso 6 straipsnio c punkte nustatytai kategorijai, perkėlimu į kitą valstybę narę, kurioje bus nagrinėjami jų prašymai dėl tarptautinės apsaugos.

a)

apgyvendinimo infrastruktūra ar paslaugos;

b)

struktūros ir mokymas, skirti užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojams būtų taikomos prieglobsčio procedūros;

c)

materialinės pagalbos ir medicininės priežiūros ar psichologinės pagalbos teikimas;

d)

socialinė pagalba, informacija ar pagalba administraciniams ir (arba) teisminiams formalumams atlikti, informavimas apie galimą prieglobsčio procedūros pabaigą ar konsultavimas šiuo klausimu, įskaitant tokius aspektus kaip savanoriškas grįžimas;

e)

teisinė ir kalbinė pagalba;

f)

švietimas, kalbos mokymas ir kitos atitinkamo asmens statusą atitinkančios iniciatyvos;

g)

paramos paslaugų, tokių kaip vertimas ir mokymas, skirtų priėmimo sąlygoms ir prieglobsčio procedūrų veiksmingumui bei kokybei pagerinti, teikimas;

h)

informacija vietos bendruomenėms bei vietos valdžios institucijų, bendrausiančių su priimančioje šalyje priimamais asmenimis, personalo mokymas;

i)

asmenų, kurie priklauso 6 straipsnio c punkte nustatytai kategorijai, perkėlimas iš valstybės narės, kurioje jie faktiškai gyvena, į valstybę narę, atsakingą už jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

a)

patarimai ir pagalba tokiose srityse kaip būstas, pragyvenimo lėšos, integracija į darbo rinką, medicininė priežiūra, psichologinė pagalba ir socialinė rūpyba;

b)

veiksmai, leidžiantys šiems asmenims pritapti valstybės narės visuomenėje socialiniu ir kultūriniu požiūriu bei taip pat naudotis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis;

c)

veiksmai, skatinantys ilgalaikį ir darnų dalyvavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime;

d)

priemonės, kuriose daugiausia dėmesio skiriama švietimui, profesiniam mokymui, kvalifikacijų ir diplomų pripažinimui;

e)

veiksmai, skirti skatinti asmenis naudotis savo teisėmis ir sudaryti šiems asmenims galimybes pasirūpinti savimi;

f)

veiksmai, skatinantys prasmingą šių asmenų ir priimančios visuomenės bendravimą ir konstruktyvų dialogą, įskaitant veiksmus, skatinančius pagrindinių partnerių, pavyzdžiui, plačiosios visuomenės, vietos valdžios institucijų, pabėgėlių asociacijų, savanorių grupių, socialinių partnerių ir platesnės pilietinės visuomenės, dalyvavimą;

g)

priemonės, padedančios šiems asmenims įgyti gebėjimų, įskaitant kalbos mokymą;

h)

veiksmai, skatinantys vienodas galimybes kreiptis į valstybės institucijas ir gauti vienodus rezultatus šiems asmenims tvarkant reikalus valstybinėse institucijose.

a)

veiksmai, kuriais skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį, įskaitant vertimą;

b)

veiksmai, kuriais stiprinami gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą, integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis;

c)

veiksmai, kuriais stiprinami gebėjimai […] vertinti prieglobsčio prašymus, įskaitant apeliacinius skundus;

d)

veiksmai, kuriais prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionaliniai poveikio įvertinimai, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymas.

a)

veiksmai, susiję su persikėlimo programos kūrimu ir plėtojimu;

b)

veiksmai, susiję su valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamu galimų persikėlimo atvejų įvertinimu, pavyzdžiui, vizitai į priimančiąją šalį, pokalbiai, medicininė apžiūra ir patikimumo patikrinimas;

c)

sveikatos įvertinimas ir medicininis gydymas iki išvykimo;

d)

materialinis aprūpinimas iki išvykimo;

e)

informavimo priemonės iki išvykimo;

f)

kelionės organizavimas, įskaitant lydinčių medikų paslaugų teikimą;

g)

informacija ir pagalba iš karto atvykus, be kita ko, vertimo žodžiu paslaugos.

a)

informavimo priemonės iki išvykimo;

b)

kelionės organizavimas, įskaitant lydinčių medikų paslaugų teikimą;

c)

informacija ir pagalba iš karto atvykus, be kita ko, vertimo žodžiu paslaugos.

a)

skatinamas Bendrijos bendradarbiavimas įgyvendinant Bendrijos teisę ir gerą praktiką, įskaitant vertimo žodžiu ir raštu paslaugas tokiam bendradarbiavimui remti;

b)

remiamas tarpvalstybinių bendradarbiavimo tinklų ir bandomųjų projektų, pagrįstų dviejose ar daugiau valstybių narių esančių įstaigų tarpvalstybine partneryste ir skirtų skatinti inovacijas, palengvinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika bei pagerinti prieglobsčio politikos kokybę, kūrimas;

c)

remiamos tarpvalstybinės sąmoningumo ugdymo kampanijos;

d)

remiami tyrimai, informacijos apie geriausią praktiką ir visus kitus prieglobsčio politikos aspektus sklaida ir keitimasis ja, įskaitant informaciją apie moderniausių technologijų naudojimą ir pagrindinių partnerių, pavyzdžiui, vietos ir regioninės valdžios institucijų, pabėgėlių organizacijų ir savanorių grupių, bendradarbiavimą nacionaliniu lygiu;

e)

remiami bandomieji projektai, įskaitant novatoriškus projektus, ir tyrimai, nagrinėjantys naujų Bendrijos bendradarbiavimo formų galimybę ir Bendrijos teisę šioje srityje;

f)

remiamas valstybių narių vykdomas bendrų statistinių priemonių, metodų ir rodiklių, skirtų įvertinti prieglobsčio politikos pokyčius, plėtojimas ir taikymas;

g)

nevyriausybinių organizacijų, kurios padeda pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams bei kurios egzistuoja bent 10 valstybių narių, tinklams siūloma struktūrinė parama, skirta palengvinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika bei užtikrinti, kad plėtojant Bendrijos prieglobsčio politiką ir ją vykdant būtų atsižvelgiama į nevyriausybinių organizacijų įgytą patirtį ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų interesus;

h)

valstybėms narėms teikiama parama tinkamai pagrįstais nepaprastosios padėties atvejais, kuriais reikia imtis skubių veiksmų.

a)

juos ketinama įgyvendinti nedelsiant ir jų praktiškai neįmanoma įtraukti į atitinkamą metinę programą, ir

b)

jie trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

a)

priėmimu ir apgyvendinimu;

b)

pragyvenimo priemonių, įskaitant maistą ir drabužius, teikimu;

c)

medicinine, psichologine ar kitokia pagalba;

d)

personalo ir administracinėmis išlaidomis, susijusiomis su atitinkamų asmenų priėmimu ir priemonių įgyvendinimu;

e)

logistikos ir transporto išlaidomis;

f)

teisine ir kalbine pagalba;

g)

vertimo žodžiu ir raštu paslaugų teikimu, su tapatybės pažymėjimo ekspertize susijusia patirtimi ir kitomis priemonėmis, padedančiomis greitai nustatyti asmenis, kuriems gali būti reikalinga tarptautinė apsauga, ir teisingai bei veiksmingai tvarkyti prieglobsčio prašymus.

a)

trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, turintis Ženevos konvencijoje apibrėžtą statusą, kuriam leidžiama gyventi kaip pabėgėliui vienoje iš valstybių narių;

b)

trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi papildoma apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/83/EB;

c)

trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris kreipėsi dėl vienos iš a ir b punktuose nurodytų apsaugos formų;

d)

trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB;

e)

trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris persikelia arba persikėlė į valstybę narę.

a)

tikrindama, ar valstybėse narėse yra įdiegtos ir tinkamai veikia valdymo ir kontrolės sistemos pagal 32 straipsnyje nustatytas procedūras;

b)

nukeldama mokėjimų terminą arba sustabdydama visus mokėjimus ar jų dalį 41 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu nacionalinės valdymo ir kontrolės sistemos neveikia, ir darydama kitas reikalingas finansines pataisas 45 ir 46 straipsniuose nustatyta tvarka.

a)

30 % proporcingai vienoje iš 6 straipsnio a, b ir e punktuose nurodytų kategorijų per paskutinius trejus metus priimtų asmenų skaičiui;

b)

70 % proporcingai vienoje iš 6 straipsnio c ir d punktuose nurodytų kategorijų per paskutinius trejus metus užregistruotų asmenų skaičiui.

a)

asmenys iš šalies ar regiono, kuriame numatyta įgyvendinti regioninę apsaugos programą;

b)

nelydimi mažamečiai;

c)

vaikai ir moterys pavojuje, visų pirma dėl psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto ar išnaudojimo;

d)

asmenys su rimtais medicininiais poreikiais, kurie gali būti patenkinti tik jiems persikėlus.

a)

padėtimi atitinkamoje valstybėje narėje ir jos reikalavimais;

b)

išlaidų efektyvumu, inter alia, atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių;

c)

organizacijos, kuri kreipiasi dėl finansavimo, ir organizacijos partnerės patirtimi, kompetencija, patikimumu ir finansiniu įnašu;

d)

kiek projektas papildo kitus iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba pagal nacionalines programas finansuojamus veiksmus.

a)

su fondo veikla susiję (įskaitant bendro pobūdžio) tyrimai, įvertinimai, ekspertų ataskaitos ir statistiniai duomenys;

b)

informavimo priemonės valstybėms narėms, galutiniams naudos gavėjams ir plačiajai visuomenei, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas ir bendrą duomenų bazę apie fondo finansuojamus projektus;

c)

kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, tikrinimo ir vertinimo sistemų įdiegimas, eksploatavimas ir tarpusavio sujungimas;

d)

bendros vertinimo ir stebėsenos sistemos bei rodiklių, tam tikrais atvejais atsižvelgiant į nacionalinius rodiklius, sistemos sukūrimas;

e)

vertinimo metodų tobulinimas ir keitimasis informacija apie praktiką šioje srityje;

f)

informavimo ir mokymo priemonės, skirtos valstybių narių pagal 25 straipsnį paskirtoms valdžios institucijoms, papildančios valstybių narių pastangas teikti nurodymus savo valdžios institucijoms pagal 31 straipsnio 2 dalį.

a)

2008–2010 m. laikotarpiu – 7 % visos bendro finansavimo sumos, skirtos tai valstybei narei, pridėjus 30 000 EUR, ir

b)

2011–2013 m. laikotarpiu – 4 % visos bendro finansavimo sumos, skirtos tai valstybei narei, pridėjus 30 000 EUR.

a)

esamos padėties valstybėje narėje dėl 6 straipsnyje nurodytų asmenų priėmimo, prieglobsčio procedūrų, konsultavimo savanoriško grįžimo klausimais, integracijos ir persikėlimo bei perkėlimo iš kitos valstybės narės priemonių ir prieglobsčio politikos plėtojimo, stebėsenos ir įvertinimo aprašymas;

b)

atitinkamos valstybės narės keliamų reikalavimų dėl 6 straipsnyje nurodytų asmenų priėmimo, prieglobsčio procedūrų, konsultavimo savanoriško grįžimo klausimais, integracijos ir persikėlimo bei perkėlimo iš kitos valstybės narės priemonių ir prieglobsčio politikos plėtojimo, stebėsenos ir įvertinimo analizė;

c)

tinkamos strategijos šiems tikslams pasiekti ir su jų įgyvendinimu susijusių prioritetų pateikimas bei veiksmų, kuriais numatoma įgyvendinti tuos prioritetus, aprašymas;

d)

nurodymas, ar ta strategija suderinama su kitomis regioninėmis, nacionalinėmis ir Bendrijos priemonėmis;

e)

informacija apie prioritetus ir jų konkrečius tikslus. Tie tikslai kiekybiškai įvertinami naudojant ribotą rodiklių skaičių, atsižvelgiant į proporcingumo principą. Rodikliai turi būti tokie, kad jais būti galima įvertinti pažangą, lyginant su pradine padėtimi, ir prioritetines kryptis įgyvendinančių tikslų veiksmingumą;

f)

metodo, pasirinkto 11 straipsnyje nustatytam partnerystės principui įgyvendinti, aprašymas;

g)

finansavimo plano projektas, kuriame kiekvienam prioritetui ir kiekvienai metinei programai nustatoma siūloma fondo finansinė parama bei bendro finansavimo iš viešojo ar privataus sektoriaus bendra suma;

h)

nuostatos, užtikrinančios daugiametės programos paskelbimą.

a)

daugiametės programos projekto suderinamumą su fondo tikslais ir 17 straipsnyje nurodytomis strateginėmis gairėmis;

b)

daugiametės programos projekte numatytų veiksmų aktualumą atsižvelgiant į siūlomą strategiją;

c)

valdymo ir kontrolės priemonių, kurias valstybė narė nustatė fondo intervencijų naudojimui, atitiktį šio sprendimo nuostatoms;

d)

daugiametės programos projekto atitiktį Bendrijos teisei, visų pirma Bendrijos teisei, kuria siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą kartu su tiesiogiai susijusiomis lydinčiomis priemonėmis dėl išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo ir imigracijos.

a)

pagal metinę programą finansuotinų projektų bendrosios atrankos taisyklės;

b)

pagal metinę programą remtinų veiksmų aprašymas;

c)

siūlomas fondo finansinės paramos paskirstymas įvairiems programos veiksmams ir prašomos sumos techninei pagalbai pagal 16 straipsnį įgyvendinant metinę programą nurodymas.

a)

esamos padėties išsamų aprašymą, visų pirma nurodant atvykimų skaičių, poveikį galimybėms priimti ir prieglobsčio sistemai ar infrastruktūrai, skubius poreikius, bei pagrįstą prognozę apie tai, kaip situacija gali pakisti per trumpą laikotarpį;

b)

pagrįstą įrodymą, kad situacija yra išskirtinė, nurodant aspektus, kurie gali apimti naujausius statistinius ar kitus duomenis apie asmenų antplūdį atitinkamo pasienio konkrečiame punkte;

c)

išsamų numatomų neatidėliotinos pagalbos priemonių aprašymą, jų apimtį, pobūdį ir susijusius partnerius;

d)

su numatomomis priemonėmis susijusių planuojamų išlaidų išklotinę.

a)

apibrėžiamos atitinkamų valdymo ir kontrolės įstaigų funkcijos ir paskirstomos kiekvienos įstaigos funkcijos;

b)

numatoma, kad turi būti laikomasi principo, kad šių įstaigų funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos;

c)

numatomi pakankami ištekliai kiekvienai įstaigai paskirtoms funkcijoms vykdyti fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimo laikotarpiu;

d)

numatomos procedūros, užtikrinančios pagal metines programas deklaruojamų išlaidų teisingumą ir tvarkingumą;

e)

patikimos kompiuterizuotos apskaitos, stebėsenos ir finansinės atskaitomybės sistemos;

f)

numatoma ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema tais atvejais, kai atsakinga įstaiga patiki vykdyti užduotis kitai įstaigai;

g)

numatomi atliktinų funkcijų procedūrų vadovai;

h)

numatomos sistemos veikimo audito priemonės;

i)

numatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros;

j)

numatomos informavimo apie pažeidimus ir pažeidimų stebėsenos bei neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo procedūros.

a)

atsakingą instituciją: valstybės narės veikiančią įstaigą, nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, paskirtą valstybės narės, arba įstaigą, kurios veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė ir kuri teikia viešąsias paslaugas; ši įstaiga yra atsakinga už fondo remiamų daugiametės programos ir metinių programų valdymą ir tiesiogiai palaiko visus ryšius su Komisija;

b)

tvirtinančiąją instituciją: nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, arba asmenį, veikiantį kaip tokia įstaiga ar institucija, valstybės narės paskirtą tvirtinti išlaidų deklaracijas prieš siunčiant jas Komisijai;

c)

audito instituciją: nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, jeigu ji funkciškai nepriklauso nuo atsakingos institucijos ir tvirtinančiosios institucijos, yra paskirta valstybės narės ir atsakinga už veiksmingo valdymo bei kontrolės sistemos veikimo patikrinimą;

d)

prireikus, įgaliotąją instituciją.

a)

turi juridinio asmens statusą, išskyrus atvejus, kai ji yra valstybės narės veikianti įstaiga;

b)

turi nesudėtingam ryšių palaikymui su įvairiais vartotojais ir kitų valstybių narių atsakingomis įstaigomis bei Komisija reikalingą infrastruktūrą;

c)

dirba administracinėje aplinkoje, leidžiančioje jai tinkamai vykdyti savo užduotis ir išvengti interesų konflikto;

d)

turi galimybę taikyti Bendrijos fondo valdymo taisykles;

e)

turi finansinius ir valdymo pajėgumus, proporcingus Bendrijos lėšų, kurias ji bus paprašyta valdyti, apimčiai;

f)

turi tinkamos profesinės kvalifikacijos personalą administraciniam darbui tarptautinėje aplinkoje atlikti.

a)

konsultuojasi su partneriais pagal 11 straipsnį;

b)

teikia Komisijai pasiūlymus dėl 18 ir 20 straipsniuose nurodytų daugiamečių ir metinių programų;

c)

prireikus organizuoja ir skelbia konkursus ir kvietimus teikti pasiūlymus;

d)

organizuoja projektų bendram fondo finansavimui atranką pagal 14 straipsnio 5 dalyje išdėstytus kriterijus;

e)

gauna Komisijos atliekamus mokėjimus ir atlieka mokėjimus galutiniams naudos gavėjams;

f)

užtikrina bendro finansavimo iš fondo ir iš kitų atitinkamų nacionalinių ir Bendrijos finansinių priemonių nuoseklumą ir papildomumą;

g)

stebi bendrai finansuojamų produktų tiekimą ir paslaugų teikimą bei įsitikina, kad už veiksmus deklaruotos išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir atitinka Bendrijos bei nacionalines taisykles;

h)

užtikrina, kad būtų įdiegta kompiuterizuota apskaitos įrašų apie kiekvieną pagal metines programas vykdomą veiksmą registravimo bei saugojimo sistema ir kad būtų renkami finansų valdymui, stebėsenai, kontrolei bei vertinimui reikalingi duomenys apie įgyvendinimą;

i)

užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai ir kitos įstaigos, įgyvendinančios fondo bendrai finansuojamus veiksmus, turėtų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodeksą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams, nepažeidžiant nacionalinių apskaitos taisyklių;

j)

užtikrina, kad fondo vertinimai, nurodyti 49 straipsnyje, būtų atliekami laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų ir atitiktų kokybės standartus, kuriuos kartu nustato Komisija ir valstybė narė;

k)

nustato procedūras, užtikrinančias, kad visi su išlaidomis ir auditu susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito sekai garantuoti, būtų saugomi laikantis 43 straipsnyje nurodytų reikalavimų;

l)

užtikrina, kad 30 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam auditui atlikti audito institucija gautų visą reikiamą informaciją apie naudojamas valdymo procedūras ir iš fondo bendrai finansuojamus projektus;

m)

užtikrina, kad tvirtinančioji institucija gautų visą būtiną informaciją apie tvirtinimo tikslu atliktas su išlaidomis susijusias procedūras ir patikrinimus;

n)

rengia ir Komisijai teikia pažangos ir galutines ataskaitas dėl metinių programų įgyvendinimo, tvirtinančiosios institucijos patvirtintas išlaidų deklaracijas ir prašymus dėl mokėjimo arba, atitinkamais atvejais, grąžinamų išlaidų deklaracijas;

o)

vykdo informavimo ir konsultavimo veiklą bei skleidžia paremtų veiksmų rezultatus;

p)

bendradarbiauja su Komisija ir kitų valstybių narių atsakingomis institucijomis;

q)

tikrina, kaip galutiniai naudos gavėjai įgyvendina 33 straipsnio 6 dalyje nurodytas gaires.

a)

patvirtina, kad:

b)

užtikrina, kad tvirtinimo tikslu iš atsakingos institucijos ji gavo tinkamą informaciją apie atliktas procedūras ir patikrinimus, susijusius su išlaidų deklaracijose įtrauktomis išlaidomis;

c)

tvirtinimo tikslu atsižvelgia į visų auditų, kuriuos atliko ar kurie buvo atlikti audito institucijos atsakomybe, rezultatus;

d)

saugo kompiuterizuotus Komisijai deklaruotų išlaidų apskaitos įrašus;

e)

tikrina Bendrijos finansavimo, kai dėl pastebėtų pažeidimų buvo nustatyta, jog šis buvo išmokėtas neteisėtai, bei atitinkamais atvejais ir delspinigių, išieškojimą;

f)

tvarko išieškotinų ir išieškotų sumų apskaitą pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas taisykles, kai įmanoma, išskaitydama jas iš kitos išlaidų deklaracijos.

a)

užtikrina, kad, siekiant patikrinti veiksmingą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą, būtų atliekamas auditas;

b)

užtikrina, kad veiksmai būtų audituojami pasirenkant tinkamą imtį deklaruotoms išlaidoms patikrinti, o imtis sudarytų mažiausiai 10 % visų kiekvienos metinės programos reikalavimus atitinkančių išlaidų;

c)

per šešis mėnesius nuo daugiametės programos patvirtinimo pateikia Komisijai audito strategiją, kurioje nurodomos a ir b punktuose minimą auditą atliksiančios įstaigos, užtikrinant, kad pagrindiniai fondo bendro finansavimo naudos gavėjai būtų patikrinti atliekant auditą, o auditai būtų tolygiai paskirstyti per visą programavimo laikotarpį.

a)

metinė audito ataskaita, kurioje išdėstomos pagal audito strategiją atlikto metinės programos audito išvados ir nurodomi visi programos valdymo ir kontrolės sistemose nustatyti trūkumai;

b)

remiantis audito institucijos atsakomybe atliktos kontrolės ir audito rezultatais – nuomonė apie tai, ar veikianti valdymo ir kontrolės sistema deramai užtikrina, kad Komisijai pateiktos išlaidų deklaracijos būtų teisingos ir kad pagrindiniai sandoriai būtų teisėti ir tvarkingi;

c)

deklaracija, kurioje būtų įvertintas galutinio likučio mokėjimo prašymo arba susigrąžinimo deklaracijos pagrįstumas ir atitinkamų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas.

a)

patvirtintą išlaidų deklaraciją, tinkamai parengtą pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą ir 35 straipsnį, ir prašymą išmokėti likutį arba grąžinamų išlaidų deklaraciją;

b)

galutinę metinės programos įgyvendinimo ataskaitą, nurodytą 51 straipsnyje;

c)

metinę audito ataskaitą, nuomonę ir deklaraciją, numatytas 30 straipsnio 3 dalyje.

a)

nacionalinės ar Bendrijos audito įstaigos ataskaitoje yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų;

b)

tas pareigūnas turi atlikti papildomus patikrinimus gavęs informaciją, kad išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo pašalintas.

a)

yra rimtas programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas, kuris daro įtaką mokėjimo patvirtinimo procedūros patikimumui ir dėl kurio nebuvo imtasi korekcinių priemonių; arba

b)

išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo panaikintas; arba

c)

valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 31 ir 32 straipsnius.

a)

yra didelių trūkumų programos valdymo ir kontrolės sistemoje, keliančių pavojų Bendrijos paramai, kuri programai jau yra sumokėta;

b)

patvirtintoje išlaidų deklaracijoje išlaidos nurodytos neteisingai ir valstybė narė jų neištaisė prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį;

c)

valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 31 straipsnį prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį.

a)

apie metinės programos finansinį ir praktinį įgyvendinimą;

b)

apie pažangą, pasiektą įgyvendinant daugiametę programą ir jos prioritetus, atsižvelgiant į jos konkrečius, patikrinamus tikslus, kiekybiškai įvertinus, kai ir kiek tai įmanoma, rodiklius;

c)

apie priemones, kurių ėmėsi atsakinga institucija, siekdama užtikrinti įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą, visų pirma:

d)

apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant pateikti informaciją apie metines ir daugiametes programas ir jas paskelbti.

6.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/22

(1)

Nors kiekviena valstybė narė, laikydamasi bendrųjų normų, prisideda prie aukšto ir vienodo asmenų kontrolės ir Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų stebėjimo lygio užtikrinimo, vienoms valstybėms narėms tenka sunkesnė našta nei kitoms.

(2)

Naštos skirtumas aiškinamas skirtinga padėtimi, susiklosčiusia valstybėse narėse dėl išorės sienos geografinės padėties, nustatytų ir veikiančių sienos perėjimo punktų skaičiaus, tiek teisėtos, tiek ir nelegalios migracijos srautų dydžio, iškylančios rizikos ir grėsmės ir, galiausiai, nacionalinių tarnybų darbo krūvio, susijusio su prašymų išduoti vizą nagrinėjimu ir vizų išdavimu.

(3)

Valstybių narių ir Europos Sąjungos dalijimasis išorės sienų valdymo našta yra vienas iš penkių bendrosios išorės sienų valdymo politikos, kurią pasiūlė Komisija savo 2002 m. gegužės 7 d. komunikate „Siekiant integruoto Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo“ ir patvirtino Taryba savo 2002 m. birželio 14 d.„Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo plane“ komponentų.

(4)

Nors 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (4), yra svarbus žingsnis link laipsniškos Europos bendrosios integruoto sienų valdymo sistemos operatyvaus aspekto plėtros, veiksmingų ir bendrųjų išorės sienų kontrolės ir priežiūros standartų įgyvendinimui reikalingas Bendrijos finansinio solidarumo mechanizmas, kuris remtų valstybes nares, Bendrijos labui prisiimančias ilgalaikę ir sunkią finansinę naštą.

(5)

Teisės aktų bendrame kodekse, apibrėžtame visų pirma 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (5), numatyta taikyti pasienio kontrolę siekiant padėti kovoti su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis ir užkirsti kelią grėsmei valstybių narių vidaus saugumui, kartu numatant, kad pasienio kontrolė turi būti vykdoma tokiu būdu, kad nebūtų pakenkta žmogiškajam orumui.

(6)

Išorės sienų fondu (toliau – fondas) turėtų būti išreikštas solidarumas teikiant finansinę paramą toms valstybėms narėms, kurios taiko Šengeno nuostatas dėl išorės sienų.

(7)

Tokią finansinę paramą reikėtų teikti taip, kad tuo pat metu ji sietųsi su ankstesne Europos Sąjungos finansine parama valstybėms narėms, kurios šio sprendimo įsigaliojimo metu dar netaiko visų Šengeno acquis nuostatų, bet netaptų paprasta veiksmų, anksčiau finansuotų kitų šaltinių, numatytų Europos Sąjungos bendrajame biudžete, tąsa. Tokiais atvejais fondas pagal 2004 m. lapkričio 4–5 d. Hagos programą turėtų kiek įmanoma greičiau padėti pasirengti toms valstybėms narėms visapusiškam dalyvavimui.

(8)

Be to, fonde turėtų būti atsižvelgta į konkrečias situacijas, tokias kaip trečiųjų šalių piliečių, kuriems būtina kirsti vienos ar daugiau valstybių narių teritoriją keliaujant tarp dviejų jų geografiškai nevientisos valstybės dalių, sausumos tranzitas, ne tik dėl atitinkamos (-ų) valstybės narės (-ių), tačiau ir dėl visų valstybių narių, kurios panaikino kontrolę prie savo vidaus sienų, interesų. Tokiais atvejais, finansuotini veiksmai turėtų būti išsamiai apibrėžti, o skiriami ištekliai turėtų būti nustatyti remiantis faktiniu su tais veiksmais susijusių poreikių vertinimu.

(9)

Siekiant užtikrinti vienodą ir aukšto lygio išorės sienų kontrolę ir lankstų sienų kirtimą, fondas turėtų prisidėti prie Europos bendros integruotos sienų valdymo sistemos, į kurią įeina visos bendradarbiaujančių ir, prireikus, veikiančių su kitais dalyviais valstybių narių kompetentingų institucijų skirtinguose lygiuose taikomos su politika, teisės aktais, sistemingu bendradarbiavimu, naštos paskirstymu, personalu, įranga ir technologija susijusios priemonės, naudojant, inter alia, keturių ramsčių pasienio saugumo modelį ir Europos Sąjungos integruotą rizikos analizę.

(10)

Pagal 2003 m. Stojimo akto (6) protokolą Nr. 5 dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių fondas turėtų padengti visas papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant konkrečias tokį tranzitą reglamentuojančias acquis nuostatas.

(11)

Papildant Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 įsteigtos Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) globoje plėtojamą operatyvų bendradarbiavimą ir greta valstybėms narėms skiriamų lėšų, fondu taip pat turėtų būti užtikrinta Bendrijos galimybė spręsti strateginių pasienio punktų trūkumus bendrai finansuojant konkrečius tiems trūkumams šalinti skirtus veiksmus, remiantis kiekvienais metais tokiems veiksmams atidedamomis konkrečiomis sumomis.

(12)

Fonde turėtų būti numatyta parama nacionalinėms priemonėms ir valstybių narių bendradarbiavimui vizų politikos srityje ir vykdant kitą veiklą iki išorės sienų kontrolės etapo. Veiksmingas valstybių narių konsulinių įstaigų trečiosiose šalyse organizuojamos veiklos valdymas yra naudingas bendrajai vizų politikai, priklausančiai daugiasluoksnei sistemai, kurios tikslas – palengvinti teisėtas keliones ir padėti Europos Sąjungai spręsti nelegalios imigracijos problemą, bei sudaro neatsiejamą europinės bendrosios integruoto sienų valdymo sistemos dalį.

(13)

Atsižvelgiant į fondo taikymo sritį ir tikslą, iš jo jokiu būdu neturėtų būti remiami veiksmai, susiję su vietomis ir centrais, kuriuose trečiosiose šalyse laikomi asmenys.

(14)

Reikėtų nustatyti objektyvius turimų metinių išteklių skyrimo valstybėms narėms kriterijus. Kriterijus reikėtų suskirstyti pagal sienų tipus, atsižvelgiant į srautus ir rizikos lygius prie valstybių narių išorės sienų.

(15)

Minėtų kriterijų taikymą reikėtų peržiūrėti 2010 m., kad būtų galima atsižvelgti į iškylančias naujas aplinkybes, įskaitant visų pirma tas, kurios susijusios su pačių išorės sienų pokyčiais.

(16)

Atsižvelgiant į Agentūros misiją padėti valstybėms narėms įgyvendinti išorės sienos valdymo veiklos aspektus ir siekiant plėtoti Agentūros misijos ir valstybių narių pareigos vykdyti išorės sienų kontrolę ir stebėjimą papildomumą, Komisija turėtų konsultuotis su Agentūra dėl valstybių narių pateikiamų daugiamečių programų projektų bei dėl Komisijos rengiamų strateginių gairių.

(17)

Be to, Komisija gali paprašyti Agentūros prisidėti prie Komisijos atliekamo fondo poveikio išorės sienų kontrolės politikos ir įstatymų rengimui, fondo ir Agentūros uždavinių sinergijos bei lėšų skyrimo valstybėms narėms kriterijų tinkamumo, atsižvelgiant į šioje srityje Europos Sąjungos įgyvendinamus tikslus, vertinimo.

(18)

Šis sprendimas skirtas tapti dalimi nuoseklios sistemos, kurią taip pat sudaro 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (7), 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 575/2007/EB dėl Europos grąžinimo fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (8) ir ... Tarybos sprendimas 2007/.../EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (9), bei kuria siekiama spręsti teisingo valstybių narių pareigų pasiskirstymo klausimą, pasidalijant finansine našta, atsirandančia diegiant integruotą Europos Sąjungos išorės sienų valdymą ir įgyvendinant bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis, parengtas pagal Sutarties IV antraštinės dalies 3 dalį.

(19)

Valstybės narės dalyvavimas šiame fonde neturėtų sutapti su jos dalyvavimu būsimoje laikinojoje priemonėje, kuri būtų parengta padėti valstybėms narėms naudos gavėjoms finansuoti veiksmus prie naujųjų Europos Sąjungos išorės sienų įgyvendinant Šengeno acquis ir išorės sienų kontrolę.

(20)

Pagal šį fondą remiami veiksmai turėtų būti sinergiškai suderinti su veiksmais, kuriuos remia Bendrijos priemonės dėl išorės paramos ir kurie yra Europos Sąjungos išorės santykių politikos, visų pirma laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės aspektų strategijos, dalis.

(21)

Fondo teikiama parama būtų veiksmingesnė ir tiksliau nukreipta, jeigu finansavimo reikalavimus atitinkančių veiksmų bendras finansavimas remtųsi daugiamečiu programavimu, kurį kiekviena valstybė narė rengia vykdydama dialogą su Komisija.

(22)

Remdamasi Komisijos patvirtintomis strateginėmis gairėmis, kiekviena valstybė narė turėtų parengti daugiamečio programavimo dokumentą, atsižvelgdama į savo konkrečią padėtį ir poreikius bei išdėstydama savo vystymosi strategiją, kuri turėtų sudaryti pasirengimo į metines programas įtrauktinų veiksmų įgyvendinimui pagrindą.

(23)

Atsižvelgiant į pasidalijamąjį valdymą, nurodytą 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (10) (toliau – finansinis reglamentas) 53 straipsnio 1 dalies b punkte reikėtų nurodyti sąlygas, leidžiančias Komisijai vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įgyvendinimu, ir išaiškinti valstybių narių bendradarbiavimo prievoles. Šių sąlygų taikymas leistų Komisijai įsitikinti, kad valstybės narės naudoja fondą teisėtai ir teisingai, laikydamosi patikimo finansų valdymo principo, kaip apibrėžta finansinio reglamento 27 straipsnyje ir 48 straipsnio 2 dalyje.

(24)

Valstybės narės turėtų patvirtinti tinkamas priemones, garantuojančias tinkamą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą bei įgyvendinimo kokybę. Todėl būtina nustatyti bendruosius principus ir būtinas funkcijas, kurias turėtų vykdyti visos programos.

(25)

Kadangi fondu gali būti remiamos valstybės narės nacionalinės priemonės, skirtos Šengeno acquis įvairiose srityse – nuo išorės sienų iki vizų politikos – įgyvendinimui, skirtingais lygiais ir skirtingose vietose gali dalyvauti daugiau nei viena atitinkamos valstybės narės institucija. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista paskirti kelias tvirtinančiąsias ir audito įstaigas ar įgaliotas įstaigas, su sąlyga, kad būtų aiškiai paskirstytos funkcijos kiekvienai iš šių įstaigų.

(26)

Pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus už fondo intervencinių priemonių įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės.

(27)

Siekiant garantuoti veiksmingą ir teisingą valstybių narių daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą, reikėtų nustatyti valstybių narių įsipareigojimus, susijusius su valdymo ir kontrolės sistemomis, išlaidų tvirtinimu ir neatitikimų Bendrijos teisei bei jos pažeidimų prevencija, nustatymu ir ištaisymu. Valdymo ir kontrolės srityje visų pirma būtina nustatyti būdus, kuriais valstybės narės užtikrins, kad sistemos būtų įdiegtos ir deramai veiktų.

(28)

Nepažeidžiant su finansų kontrole susijusių Komisijos įgaliojimų, valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos bendradarbiauti šioje srityje.

(29)

Fondo remiamų veiksmų veiksmingumas ir poveikis taip pat priklauso nuo tų veiksmų įvertinimo ir rezultatų skleidimo. Reikėtų reglamentuoti valstybių narių ir Komisijos atsakomybę šioje srityje bei įvertinimo patikimumo ir susijusios informacijos kokybės užtikrinimo priemones.

(30)

Veiksmus reikėtų įvertinti numatant atlikti tarpinę peržiūrą ir poveikio vertinimą, o vertinimo procesas turėtų būti įtrauktas į projekto stebėsenos priemones.

(31)

Atsižvelgiant į Bendrijos finansavimo matomumo svarbą, Komisija turėtų numatyti gaires, kaip sudaryti palankesnes sąlygas iš fondo dotacijas gaunančioms valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, tarptautinėms organizacijoms ar kitiems subjektams tinkamai paviešinti gautą paramą, atsižvelgiant į pagal pasidalijamąjį valdymą valdomose kitose priemonėse, pavyzdžiui, struktūriniuose fonduose, taikomą praktiką.

(32)

Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (11) 37 punkte.

(33)

Kadangi šio sprendimo tikslo – remti europinės bendros integruoto sienų valdymo sistemos sukūrimą, kuri, inter alia, apimtų valstybių narių konsulinių ir kitų įstaigų trečiosiose šalyse organizuojamos veiklos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių srautais į valstybių narių teritoriją, valdymą, – valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl veiksmų masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(34)

Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12).

(35)

Kadangi šio sprendimo priemonė, susijusi su strateginių gairių patvirtinimu, yra bendro pobūdžio ir skirta iš dalies keisti neesmines šio sprendimo nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas ar papildant šį sprendimą naujomis neesminėmis nuostatomis, ji turėtų būti priimama laikantis reguliavimo procedūros su tikrinimu, numatytos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje. Siekiant efektyvumo, priimant strategines gaires įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai turėtų būti sutrumpinti.

(36)

Siekiant užtikrinti, kad fondas būtų įgyvendinamas laiku, kai kurios šio sprendimo nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2007 m. sausio 1 d.

(37)

Islandijos ir Norvegijos atveju šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (13) 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį.

(38)

Turėtų būti numatyta tvarka, leidžianti Islandijos ir Norvegijos atstovams dalyvauti komitetų, padedančių Komisijai naudotis jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, darbe. Tokia tvarka buvo apsvarstyta Europos Sąjungos Tarybai ir Islandijos Respublikai bei Norvegijos Karalystei pasikeičiant laiškais dėl komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais (14), pridedamais prie susitarimo, nurodyto 37 konstatuojamoje dalyje.

(39)

Šveicarijos atveju šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis toje srityje, kuri nurodyta Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A dalyje kartu su Tarybos sprendimo 2004/860/EB (15) 4 straipsnio 1 dalimi.

(40)

Turėtų būti numatyta tvarka, leidžianti Šveicarijos atstovams dalyvauti komitetų, padedančių Komisijai naudotis jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, darbe. Tokia tvarka buvo apsvarstyta Europos Sąjungos Tarybai ir Šveicarijai pasikeičiant laiškais, pridedamais prie susitarimo, nurodyto 39 konstatuojamoje dalyje.

(41)

Siekiant nustatyti papildomas taisykles, būtinas šios priemonės įgyvendinimui, reikėtų sudaryti Bendrijos ir Islandijos, Norvegijos bei Šveicarijos susitarimą.

(42)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis sprendimas remiasi Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo tada, kai Taryba priima šį sprendimą, nusprendžia, ar įgyvendins jį savo nacionalinėje teisėje.

(43)

Šis sprendimas plėtoja Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (16) ir vėlesnį 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2004/926/EB dėl Šengeno acquis dalių taikymo Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (17). Dėl to Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(44)

Šis sprendimas plėtoja Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (18). Dėl to Airija nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(45)

Laikantis Sutarties 67 straipsnio 2 dalies antros įtraukos, 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2004/927/EB, numatančiu reglamentuoti tam tikras sritis, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinė dalis, tos Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka (19), buvo numatyta Sutarties 251 straipsnyje nustatytą tvarką taikyti srityse, kurioms taikoma Sutarties 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a punktas ir 3 dalis, 63 straipsnio 2 dalies b punktas ir 3 dalies b punktas,

1)

išorės sienos – valstybių narių sausumos sienos, įskaitant upių ir ežerų sienas, jūrų sienos ir jų oro uostai, upių uostai, jūrų uostai ir ežerų uostai, kuriems taikomos Bendrijos teisės nuostatos dėl išorės sienų kirtimo, nepriklausomai nuo to, ar šios sienos yra laikinos ar ne;

2)

„laikinos išorės sienos“ yra šios:

3)

sienos perėjimo punktas – kompetentingų institucijų nustatyta vieta, kurioje leidžiama kirsti išorės sienas, apie kurią pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 562/2006 34 straipsnio 2 dalį;

4)

Agentūra – Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004.

a)

veiksmingo kontrolės, apimančios patikrinimų ir stebėjimo užduočių, susijusių su išorės sienomis, organizavimo;

b)

veiksmingo valstybių narių vykdomo asmenų srautų valdymo prie išorės sienų, siekiant užtikrinti, viena vertus, aukštą apsaugos prie išorės sienų lygį ir, kita vertus, sklandų išorės sienų kirtimą pagal Šengeno acquis, atsižvelgiant į pagarbaus elgesio ir žmogiškojo orumo principus;

c)

Bendrijos teisės nuostatų dėl išorės sienų kirtimo, ypač Reglamento (EB) Nr. 562/2006, vienodo taikymo sienų apsaugos pareigūnų veikloje;

d)

valstybių narių konsulinių ir kitų įstaigų trečiosiose šalyse veiklos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių judėjimo į valstybių narių teritorijas srautais, valdymo gerinimo ir valstybių narių bendradarbiavimo šiuo tikslu.

a)

rekomendacijų, veiklos standartų ir geriausios praktikos, nustatytos valstybėms narėms vykdant operatyvų bendradarbiavimą sienų kontrolės srityje, įgyvendinimą;

b)

priemonių, būtinų gerinti stebėjimo sistemas tarp sienos perėjimo punktų, kūrimą ir taikymą;

c)

priemonių įdiegimą arba veiksmingų sistemų, leidžiančių metodiškai rinkti svarbią informaciją apie besiklostančią padėtį prie išorės sienų, ant jų ir tuoj pat už jų, kūrimą;

d)

tinkamo asmenų, kertančių visų rūšių išorės sienas (sausumos, oro ir jūros) skaičiaus registravimo užtikrinimą;

e)

registracija ar kitais duomenų rinkimo šaltiniais pagrįstos statistinių ir administracinių duomenų apie keliautojų kategorijas, patikrinimo ir stebėjimo priemonių skaičių ir pobūdį prie skirtingų rūšių išorės sienų rinkimo sistemos įdiegimą ar atnaujinimą;

f)

efektyvaus, struktūrinio, strateginio ir veiklos koordinavimo tvarkos tarp visų sienos perėjimo punktuose veikiančių institucijų sukūrimą;

g)

sienų apsaugos pareigūnų gebėjimų ir kvalifikacijos vykdyti savo stebėjimo, konsultavimo ir kontrolės užduotis gerinimą;

h)

keitimosi informacija nacionaliniu lygiu tarp institucijų, atsakingų už išorės sienų valdymą, bei tarp tų institucijų ir kitų už migraciją, prieglobstį ir kitus susijusius klausimus atsakingų institucijų gerinimą;

i)

kokybės valdymo standartų skatinimą.

a)

išskyrus laikinas išorės sienas – naujų darbo metodų, logistinių priemonių ir naujausių technologijų plėtojimą, siekiant sustiprinti sistemingą atvykstančių ir išvykstančių asmenų kontrolę sienos perėjimo punktuose;

b)

technologijų naudojimo ir už veiksmingą tų technologijų naudojimą atsakingų darbuotojų specializuotų mokymų skatinimą;

c)

keitimosi informacija apie suklastotus kelionės dokumentus skatinimą ir mokymų šiuo klausimu gerinimą, įskaitant tokių dokumentų atpažinimui skirtų bendrųjų priemonių ir praktikos plėtojimą bei skleidimą;

d)

veiksmingo duomenų tikrinimo realiuoju laiku sienos perėjimo punktuose, naudojant didelės apimties IT sistemas, pavyzdžiui, Šengeno informacinę sistemą (SIS) ir Vizų informacinę sistemą (VIS), ir efektyvių informacijos mainų realiuoju laiku tarp visų sienos perėjimo punktų prie išorės sienų skatinimą;

e)

rizikos analizės rezultatų optimalaus įgyvendinimo veiklos ir techniniame lygmenyje užtikrinimą.

a)

laipsnišką vienodo sienos apsaugos tarnybos mokymo, rengimo ir kvalifikacijos įdiegimą kiekvienoje valstybėje narėje, visų pirma įgyvendinant Agentūros parengtą bendrąją pagrindinę mokymų programą ir nuosekliai papildant Agentūros veiklą šioje srityje;

b)

dažnesnį valstybių narių keitimąsi sienų apsaugos pareigūnais ir dažnesnes jų komandiruotes bei paramą jiems, papildant Agentūros gaires ir veiklą šioje srityje;

c)

skatinimą naudoti suderinamas naujausias technologijas prie išorės sienų, kada tai yra būtina siekiant teisingai, efektyviai ar vienodai taikyti normas;

d)

institucijų gebėjimų taikyti tas pačias procedūras ir priimti nuoseklius, operatyvius ir aukštos kokybės sprendimus išorės sienų kirtimo, įskaitant vizų išdavimą, klausimais stiprinimą;

e)

bendro Sienų apsaugos pareigūnų vadovo naudojimo skatinimą;

f)

vietų ir centrų, skirtų asmenims, kuriems neleista atvykti ar kurie sulaikomi jiems neteisėtai kirtus sieną ar artinantis prie išorės sienos turint tikslą neteisėtai atvykti į valstybių narių teritoriją, statymą ir atnaujinimą;

g)

saugumo sienos perėjimo punktų patalpose gerinimą, siekiant užtikrinti sienos apsaugos tarnybos pareigūnų saugumą bei apsaugoti įrangą, stebėjimo sistemas ir transporto priemones.

a)

imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo veiklos pajėgumų stiprinimą ir veiksmingesnio valstybių narių tarnybų bendradarbiavimo tinkle skatinimą;

b)

priemonių, skirtų padėti valstybėms narėms ir vežėjams vykdyti 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/82/EB dėl vežėjų prievolės teikti su keleiviais susijusius duomenis (20) ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių Šengeno susitarimą dėl laipsniško kontrolės panaikinimo prie jų bendrų sienų (21) (toliau – Šengeno konvencija) 26 straipsnyje jiems nustatytas pareigas, įvedimą, siekiant prie išorės sienų užkirsti kelią neteisėtam atvykimui;

c)

veiksmingesnio bendradarbiavimo su vežėjais išvykimo šalių oro uostuose skatinimą, įskaitant vienodą vežėjų darbuotojų mokymą apie kelionės dokumentus;

d)

su prašymo išduoti vizą procesu susijusio kokybės valdymo, gerų paslaugų ir infrastruktūros įrangos gerinimą;

e)

bendradarbiavimo tarp valstybių narių skatinimą didinant konsulinių įstaigų pajėgumus nagrinėti prašymus išduoti vizą;

f)

skirtingose trečiosiose šalyse esančių valstybės narės konsulinių įstaigų bendros tyrimų praktikos, bendrų administracinių procedūrų ir sprendimų dėl vizų skatinimą;

g)

pažangos siekiant sistemingo ir reguliaraus skirtingų valstybių narių konsulinių ir kitų įstaigų bendradarbiavimo skatinimą, pirmiausia susijusį su VIS, įskaitant vizų išdavimo išteklių ir priemonių sutelkimą, informacijos mainus, apklausas ir tyrimus dėl prašymų išduoti vizą bei bendrų prašymų išduoti vizą centrų kūrimą;

h)

nacionalinių iniciatyvų, kuriomis siekiama įdiegti bendrą tyrimo praktiką, vienodas administracines procedūras ir sprendimų priėmimą dėl vizų išdavimo skirtingų valstybių narių konsulinėse įstaigose, skatinimą;

i)

bendrų konsulinių įstaigų steigimą.

a)

sienos perėjimo infrastruktūra ir susijusiais pastatais, pavyzdžiui, pasienio postais, sraigtasparnių nusileidimo aikštelėmis ar kelio juostos arba būdelėmis eilėje laukiantiems automobiliams ar asmenims sienos perėjimo punktuose;

b)

infrastruktūra, pastatais ir sistemomis, reikalingomis stebėjimui tarp sienos perėjimo punktų ir apsaugai nuo neteisėto išorės sienų kirtimo;

c)

veiklos įranga, pvz., jutikliais, stebėjimo vaizdo kameromis įranga, dokumentų ekspertizės priemonėmis, paieškos priemonėmis, mobiliais ar stacionariais terminalais prieigai prie SIS, VIS, Europos vaizdo archyvavimo sistemos (FADO) bei kitų Europos ir nacionalinių sistemų;

d)

išorės sienų kontrolei skirtomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, automobiliais, laivais, sraigtasparniais ir lengvais lėktuvais, su specialiai sumontuota elektronine įranga, skirta sienos stebėjimui ir asmenų paieškai transporto priemonėse;

e)

įranga informacijos mainams realiuoju laiku tarp atitinkamų institucijų;

f)

IRT sistemomis;

g)

personalo, pavyzdžiui, sienos apsaugos pareigūnų, imigracijos pareigūnų ir konsulatų pareigūnų, komandiruočių ir mainų programomis;

h)

atitinkamų institucijų personalo mokymu ir rengimu, įskaitant kalbų mokymą;

i)

investicijomis į naujausių technologijų kūrimą, bandymą ir įdiegimą;

j)

tyrimais ir bandomaisiais projektais, įgyvendinančiais rekomendacijas, veiklos standartus ir geriausią praktiką, nustatytą valstybėms narėms vykdant operatyvinį bendradarbiavimą sienų kontrolės srityje;

k)

tyrimais ir bandomaisiais projektais, skatinančiais naujoves, palengvinančiais keitimąsi patirtimi ir gera praktika bei gerinančiais valstybių narių konsulinių ir kitų įstaigų trečiosiose šalyse organizuojamos veiklos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių judėjimo į valstybių narių teritorijas srautais, valdymo kokybę, ir valstybių narių bendradarbiavimu šiais tikslais.

a)

investicijos į infrastruktūrą;

b)

specialią tranzito programą vykdančio personalo mokymo išlaidos;

c)

papildomos veiklos sąnaudos, įskaitant konkrečiai specialios tranzito programos veiklą vykdančio personalo atlyginimus.

a)

prisidėti prie valstybių narių konsulinių ir kitų įstaigų trečiosiose šalyse organizuojamos veiklos, susijusios su trečiųjų šalių piliečių judėjimo į valstybių narių teritorijas srautais ir valstybių narių bendradarbiavimu šiais klausimais, gerinimo, įskaitant aviakompanijų ryšių palaikymo pareigūnų ir imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų veiklą;

b)

skatinti laipsnišką muitinės, veterinarijos ir fitosanitarijos kontrolės įdiegimą į integruoto sienos valdymo veiklą, atsižvelgiant į politikos raidą šioje srityje;

c)

teikti valstybėms narėms paramą deramai pagrįstų greitų veiksmų prie išorės sienų reikalaujančių ekstremalių situacijų atveju.

a)

skatina Bendrijos bendradarbiavimą įgyvendinant Bendrijos teisę ir gerą praktiką;

b)

remia dviejose ar daugiau valstybių narių esančių konsulinių įstaigų tarpvalstybine partneryste pagrįstų tarpvalstybinių bendradarbiavimo tinklų ir bandomųjų projektų, kuriais siekiama skatinti naujoves ir palengvinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika, kūrimą;

c)

remia tyrimus, informacijos sklaidą ir keitimąsi informacija apie geriausią praktiką ir visus kitus bendrojo tikslo prisidėti prie trečiosiose šalyse valstybių narių konsulinių įstaigų organizuojamos veiklos ir valstybių narių bendradarbiavimo gerinimo įgyvendinimo aspektus šioje srityje, įskaitant informaciją apie naujausių technologijų naudojimą;

d)

remia projektus ir tyrimus, nagrinėjančius naujų Bendrijos bendradarbiavimo ir Bendrijos teisės formų galimybes šioje srityje, visų pirma bendrus prašymų išduoti vizą centrus;

e)

remia valstybių narių vykdomą bendrų statistikos priemonių, metodų ir politikos pokyčių vizų ir konsulinio bendradarbiavimo srityje vertinimo rodiklių kūrimą ir taikymą.

a)

34 straipsnyje nustatyta tvarka tikrindama, ar valstybėse narėse yra ir tinkamai veikia valdymo ir kontrolės sistemos;

b)

nukeldama arba sustabdydama visus mokėjimus ar jų dalį 43 ir 44 straipsniuose nustatyta tvarka jeigu nacionalinės valdymo ir kontrolės sistemos veikia netinkamai, ir taikydama bet kokias kitas reikalingas finansines pataisas 47 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka.

a)

30 % išorės sausumos sienoms;

b)

35 % išorės jūrų sienoms;

c)

20 % oro uostams;

d)

15 % konsulinėms įstaigoms.

a)

70 % už išorės sienos ilgį, kuris taikant svertinius koeficientus bus apskaičiuotas kiekvienai konkrečiai daliai, nustatytai pagal 15 straipsnio 3 dalies a punktą; ir

b)

30 % darbo krūviui prie jų išorės sausumos sienų, nustatytam pagal 7 dalies a punktą.

a)

70 % už išorės sienos ilgį, kuris taikant svertinius koeficientus bus apskaičiuotas kiekvienai konkrečiai daliai, nustatytai pagal 15 straipsnio 3 dalies b punktą; ir

b)

30 % darbo krūviui prie jų išorės jūrų sienų, nustatytam pagal 7 dalies a punktą.

a)

50 % už 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (24), I priede išvardytose šalyse esančių valstybių narių konsulinių įstaigų skaičių; ir

b)

50 % už darbo krūvį, susijusį su vizų politikos valstybių narių konsulinėse įstaigose, esančiose Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priede išvardytose šalyse, valdymu, nustatytą pagal šio straipsnio 7 dalies c punktą.

a)

atsižvelgiama į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 866/2004 dėl režimo pagal Stojimo akto 10 protokolo 2 straipsnį (25) 1 straipsnyje nurodytą teritorijas skiriančią liniją, nors tai ir nėra išorės sausumos siena, jei taikomos 2003 m. Stojimo akto 10 protokolo 1 straipsnio nuostatos, tačiau neatsižvelgiama į jūrų sienos ilgį į šiaurę nuo tos linijos;

b)

išorės jūrų sienos – valstybių narių teritorinės jūros išorinė riba, nustatyta pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 4–16 straipsnius. Tačiau tais atvejais, kai siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai arba neteisėtam atvykimui reikia reguliariai vykdyti plataus masto operacijas, minėta riba laikoma didelės rizikos teritorijos išorinė riba. Ji nustatoma atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių pateiktus pastarųjų dvejų metų veiklos duomenis. Sąvokos „išorės jūrų sienos“ apibrėžimas naudojamas tik šiame sprendime, o atliekant visas operacijas laikomasi tarptautinės teisės.

a)

prie išorės sausumos sienų ir išorės jūrų sienų:

b)

oro uostuose:

c)

konsulinėse įstaigose:

prašymų išduoti vizą skaičių.

a)

trečiųjų šalių piliečių, kuriems prie išorės sienų buvo neleista atvykti, skaičius;

b)

trečiųjų šalių piliečių, kurie buvo sulaikyti neteisėtai kertantys ar bandantys kirsti išorės sieną, skaičius;

c)

sulaikytų tarpininkų, kurie sąmoningai padėjo neteisėtai atvykti trečiųjų šalių piliečiams, skaičius;

d)

suklastotų ar padirbtų kelionės dokumentų skaičius ir nepagrįstai išduotų kelionės dokumentų ir vizų, pastebėtų sienos perėjimo punktuose pagal Šengeno sienų kodeksą, skaičius.

a)

išorės sausumos siena:

b)

išorės jūrų siena

a)

padėtimi ir reikalavimais atitinkamoje valstybėje narėje;

b)

išlaidų ekonominiu efektyvumu, inter alia atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių;

c)

organizacijos, kuri kreipiasi dėl finansavimo, ir kiekvieno organizacijos partnerio patirtimi, kompetencija, patikimumu ir finansiniu įnašu;

d)

kiek projektas papildo kitus iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba kaip nacionalinių programų dalis finansuojamus veiksmus.

a)

su fondo veikla susiję (įskaitant bendrojo pobūdžio) tyrimai, įvertinimai, ekspertų ataskaitos ir statistiniai duomenys;

b)

informavimo priemonės, skirtos valstybėms narėms, galutiniams naudos gavėjams ir plačiajai visuomenei, įskaitant informavimo kampanijas ir iš fondo lėšų finansuojamų projektų bendrą duomenų bazę;

c)

kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, tikrinimo ir įvertinimo sistemų įrengimas, eksploatavimas ir sujungimas;

d)

bendros įvertinimo ir stebėsenos sistemos bei rodiklių sistemų, prireikus atsižvelgiant į nacionalinius rodiklius, kūrimas;

e)

vertinimo metodų tobulinimas ir keitimasis informacija apie praktiką šioje srityje;

f)

valstybių narių paskirtoms institucijoms pagal 27 straipsnį skirtos informavimo ir mokymo priemonės, papildančios valstybių narių pastangas teikti konsultacijas savo institucijoms pagal 33 straipsnio 2 dalį.

a)

2007–2010 m. laikotarpiu 7 % visos tai valstybei narei skirtos metinės bendro finansavimo sumos, pridėjus 30 000 EUR; ir

b)

2011–2013 m. laikotarpiui 4 % visos tai valstybei narei skirtos metinės bendro finansavimo sumos, pridėjus 30 000 EUR.

a)

dabartinės padėties toje valstybėje narėje, susijusios su infrastruktūra, įranga, transporto priemonėmis, informacinių ir ryšių technologijų sistemomis ir personalo, dirbančio atitinkamai pasienio ir konsulinėse institucijose, mokymu ir švietimu, aprašymas;

b)

atitinkamos valstybės narės reikalavimų, susijusių su infrastruktūra, įranga, transporto priemonėmis, informacinių ir ryšių technologijų sistemomis ir personalo, dirbančio atitinkamai pasienio ir konsulinėse įstaigose, rengimu ir mokymu, analizė ir veiklos tikslų, skirtų tų reikalavimų įgyvendinimui daugiametės programos apimamu laikotarpiu, nurodymas;

c)

tinkamos strategijos šiems tikslams pasiekti ir jų pasiekimui taikomų prioritetų pristatymas bei veiksmų, kuriais numatoma įgyvendinti tuos prioritetus, aprašymas;

d)

nurodymas, ar ta strategija suderinama su kitomis regioninėmis, nacionalinėmis ir Bendrijos priemonėmis;

e)

informacija apie prioritetus ir jų konkrečius tikslus. Tie tikslai įvertinami naudojant ribotą rodiklių skaičių, atsižvelgiant į proporcingumo principą. Remiantis rodikliais turi būti galima įvertinti pažangą, lyginant ją su pradine padėtimi, ir prioritetines kryptis įgyvendinančių tikslų veiksmingumą;

f)

metodo, pasirinkto 12 straipsnyje nustatytam partnerystės principui įgyvendinti, aprašymas;

g)

finansavimo plano projektas, kuriame dėl kiekvieno prioriteto ir kiekvienos metinės programos nustatoma siūloma fondo finansinė parama bei bendro finansavimo iš viešojo ar privataus sektoriaus bendra suma;

h)

nuostatos, užtikrinančios daugiametės programos paskelbimą.

a)

daugiametės programos projekto suderinamumą su fondo tikslais ir 20 straipsnyje apibrėžtomis strateginėmis gairėmis;

b)

daugiametės programos projekte numatytų veiksmų aktualumą atsižvelgiant į siūlomą strategiją;

c)

valdymo ir kontrolės priemonių, kurias valstybė narė nustatė siekdama įgyvendinti fondo intervencijas, atitiktį šiame sprendime išdėstytoms nuostatoms;

d)

daugiametės programos projekto atitiktį Bendrijos teisei, visų pirma Bendrijos teisei, kuria siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą ir kartu su tiesiogiai susijusiomis lydinčiomis priemonėmis dėl išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo ir imigracijos.

a)

pagal metinę programą finansuotinų projektų bendrosios atrankos taisyklės;

b)

pagal metinę programą remtinų veiksmų aprašymas;

c)

siūlomas fondo paramos paskirstymas įvairiems programos veiksmams ir prašomos sumos techninei pagalbai pagal 18 straipsnį, siekiant įgyvendinti metinę programą, nurodymas.

a)

apibrėžiamos atitinkamų valdymo ir kontrolės įstaigų funkcijos ir paskirstomos kiekvienos įstaigos funkcijos;

b)

numatoma, kad turi būti laikomasi principo, kad šių įstaigų funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos;

c)

numatomi pakankami ištekliai kiekvienai įstaigai paskirtoms funkcijoms vykdyti fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimo laikotarpiu;

d)

numatomos procedūros, užtikrinančios pagal metines programas deklaruojamų išlaidų teisingumą ir tvarkingumą;

e)

numatomos patikimos kompiuterizuotos apskaitos, stebėsenos ir finansinės atskaitomybės sistemos;

f)

numatoma ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema tais atvejais, kai atsakinga įstaiga patiki vykdyti užduotis kitai įstaigai;

g)

numatomi atliktinų funkcijų procedūrų vadovai;

h)

numatomas sistemos veikimo auditas;

i)

numatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros;

j)

numatomos informavimo apie pažeidimus ir pažeidimų stebėsenos bei neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo procedūros.

a)

atsakingą instituciją: valstybės narės veikiančią įstaigą, nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, paskirtą valstybės narės, arba įstaigą, kurios veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė ir kuri teikia viešąsias paslaugas; ši įstaiga yra atsakinga už fondo remiamų daugiametės programos ir metinių programų valdymą ir tiesiogiai palaiko visus ryšius su Komisija;

b)

tvirtinančiąją instituciją: nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, arba asmenį, veikiantį kaip tokia įstaiga ar institucija, valstybės narės paskirtą tvirtinti išlaidų deklaracijas prieš siunčiant jas Komisijai;

c)

audito instituciją: nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, funkciškai nepriklausomą nuo atsakingos institucijos ir tvirtinančiosios institucijos, paskirtą valstybės narės ir turinčią užtikrinti veiksmingą valdymo bei kontrolės sistemos veikimą;

d)

prireikus, įgaliotąją instituciją.

a)

turi juridinio asmens statusą, išskyrus atvejus, kai ji yra valstybės narės veikianti įstaiga;

b)

turi nesudėtingam ryšių palaikymui su įvairiais vartotojais ir kitų valstybių narių atsakingomis įstaigomis bei Komisija reikalingą infrastruktūrą;

c)

dirba administracinėje aplinkoje, leidžiančioje jai tinkamai vykdyti savo užduotis ir išvengti interesų konflikto;

d)

turi galimybę taikyti Bendrijos fondo valdymo taisykles;

e)

turi finansinius ir valdymo pajėgumus, proporcingus Bendrijos lėšų, kurias ji bus paprašyta valdyti, apimčiai;

f)

turi tinkamos profesinės kvalifikacijos personalą administraciniam darbui tarptautinėje aplinkoje atlikti.

a)

konsultuojasi su partneriais pagal 12 straipsnį;

b)

teikia Komisijai pasiūlymus dėl 21 ir 23 straipsniuose nurodytų daugiamečių ir metinių programų;

c)

prireikus organizuoja ir skelbia konkursus ir kvietimus teikti pasiūlymus;

d)

organizuoja projektų bendram fondo finansavimui atranką, pagal 16 straipsnio 5 dalyje išdėstytus kriterijus;

e)

gauna Komisijos vykdomą mokėjimą ir vykdo mokėjimą galutiniams naudos gavėjams;

f)

užtikrina bendro finansavimo iš fondo ir iš kitų atitinkamų nacionalinių ir Bendrijos finansinių priemonių nuoseklumą ir papildomumą;

g)

stebi bendrai finansuojamų produktų tiekimą ir paslaugų teikimą bei įsitikina, kad už veiksmus deklaruotos išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir atitinka Bendrijos bei nacionalines taisykles;

h)

užtikrina, kad būtų įdiegta kompiuterizuota apskaitos įrašų apie kiekvieną pagal metines programas vykdomą veiksmą registravimo bei saugojimo sistema ir kad būtų renkami finansų valdymui, stebėsenai, kontrolei bei vertinimui reikalingi duomenys apie įgyvendinimą;

i)

užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai ir kitos įstaigos, įgyvendinančios iš fondo bendrai finansuojamus veiksmus, turėtų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodeksą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams, nepažeidžiant nacionalinių apskaitos taisyklių;

j)

užtikrina, kad 51 straipsnyje nurodyti fondo vertinimai būtų atliekami laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų ir atitiktų kokybės standartus, dėl kurių susitaria Komisija ir valstybė narė;

k)

nustato procedūras, užtikrinančias, kad visi su išlaidomis ir auditu susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito sekai garantuoti, būtų saugomi laikantis 45 straipsnyje nurodytų reikalavimų;

l)

užtikrina, kad 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam auditui atlikti audito institucija gautų visą reikiamą informaciją apie naudojamas valdymo procedūras ir iš fondo bendrai finansuojamus projektus;

m)

užtikrina, kad tvirtinanti institucija gautų visą būtiną informaciją apie tvirtinimo tikslu atliktas su išlaidomis susijusias procedūras ir patikrinimus;

n)

rengia ir Komisijai teikia pažangos ir galutines ataskaitas dėl metinių programų įgyvendinimo, tvirtinančiosios institucijos patvirtintų išlaidų deklaracijų ir prašymų dėl mokėjimo, atitinkamais atvejais, grąžinamų išlaidų deklaracijas;

o)

vykdo informavimo ir konsultavimo veiklą; bei skleidžia remiamų veiksmų rezultatus;

p)

bendradarbiauja su Komisija ir kitų valstybių narių atsakingomis institucijomis;

q)

patikrina, ar galutiniai naudos gavėjai įgyvendino 35 straipsnio 6 dalyje nurodytas gaires.

a)

patvirtina, kad:

b)

užtikrina, kad tvirtinimo tikslu iš atsakingos institucijos ji gavo tinkamą informaciją apie procedūras ir patikrinimus, atliktus išlaidų deklaracijose įtrauktų išlaidų požiūriu;

c)

tvirtinimo tikslu atsižvelgia į visų auditų, kuriuos atliko audito institucija ar kurie buvo atlikti jos atsakomybe, rezultatus;

d)

saugo kompiuterizuotus Komisijai deklaruotų išlaidų apskaitos įrašus;

e)

tikrina Bendrijos finansavimo, kai dėl pastebėtų pažeidimų buvo nustatyta, jog šis buvo išmokėtas neteisėtai, bei atitinkamais atvejais, ir delspinigių, išieškojimą;

f)

tvarko išieškotinų ir išieškotų sumų apskaitą pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas taisykles, kai įmanoma išskaitydama jas iš kitos išlaidų deklaracijos.

a)

užtikrina, kad, būtų atliekamas auditas siekiant patikrinti veiksmingą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą;

b)

užtikrina, kad veiksmai būtų audituojami pasirenkant tinkamą imtį deklaruotoms išlaidoms patikrinti, imtis sudaro mažiausiai 10 % visų kiekvienos metinės programos reikalavimus atitinkančių išlaidų;

c)

per šešis mėnesius nuo daugiametės programos patvirtinimo pateikia Komisijai audito strategiją, kurioje nurodomos a ir b punktuose nurodytą auditą atliksiančios įstaigos, užtikrinant, kad pagrindiniai fondo bendro finansavimo naudos gavėjai būtų audituojami, o auditai būtų tolygiai paskirstyti per visą programavimo laikotarpį.

a)

metinė audito ataskaita, kurioje išdėstomos pagal audito strategiją atlikto metinės programos audito išvados ir nurodomi visi programos valdymo ir kontrolės sistemose nustatyti trūkumai;

b)

remiantis audito institucijos kontrolės ir jos atsakomybe atliktų ir auditų rezultatais – nuomonė apie tai, ar valdymo ir kontrolės sistemos veikimas deramai užtikrina, kad Komisijai pateiktos išlaidų deklaracijos būtų teisingos ir kad pagrindiniai sandoriai būtų teisėti ir tvarkingi;

c)

deklaracija, kurioje būtų įvertintas galutinio likučio mokėjimo prašymo arba susigrąžinimo deklaracijos pagrįstumas ir atitinkamų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas.

a)

patvirtintą išlaidų deklaraciją, tinkamai parengtą pagal 31 straipsnio 1 dalies a punktą ir 37 straipsnį, ir prašymą išmokėti likutį arba grąžinamų išlaidų deklaraciją;

b)

galutinę metinės programos įgyvendinimo ataskaitą, nurodytą 53 straipsnyje;

c)

metinę audito ataskaitą, nuomonę ir deklaraciją, numatytas 32 straipsnio 3 dalyje.

a)

nacionalinės ar Bendrijos audito įstaigos ataskaitoje yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų;

b)

tas pareigūnas turi atlikti papildomus patikrinimus gavęs informaciją, kad išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo pašalintas.

a)

yra rimtas programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas, kuris daro įtaką mokėjimo patvirtinimo procedūros patikimumui ir kurio požiūriu nebuvo imtasi korekcinių priemonių; arba

b)

išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo ištaisytas; arba

c)

valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 33 ir 34 straipsnius.

a)

yra didelių trūkumų programos valdymo ir kontrolės sistemoje, keliančių pavojų Bendrijos paramai, kuri programai jau yra sumokėta;

b)

patvirtintoje išlaidų deklaracijoje išlaidos nurodytos neteisingai ir valstybė narė jų neištaisė prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį;

c)

valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 33 straipsnį prieš pradėdama pataisų procedūrą pagal šią dalį.

a)

iki 2010 m. birželio 30 d. – įvertinimo ataskaitą apie fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimą;

b)

atitinkamai iki 2012 m. birželio 30 d. 2007–2010 m. laikotarpiui ir 2015 m. birželio 30 d. 2011–2013 m. laikotarpiui – fondo bendrai finansuojamų veiksmų rezultatų ir poveikio įvertinimo ataskaitą.

a)

iki 2010 m. birželio 30 d. – ataskaitą dėl 14 ir 15 straipsnių peržiūros, kartu su pasiūlymais dėl pakeitimų, jei manoma, kad tai yra būtina;

b)

iki 2010 m. gruodžio 31 d. – tarpinę ataskaitą, kurioje apžvelgiami pasiekti rezultatai ir fondo naudojimo kokybiniai bei kiekybiniai aspektai, bei pasiūlymą dėl tolesnio fondo plėtojimo;

c)

atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. – ex post įvertinimo ataskaitą 2007-2010 m. ir 2011-2013 m. laikotarpiams.

a)

apie metinės programos įgyvendinimo finansinį ir praktinį įgyvendinimą;

b)

apie pažangą, pasiektą įgyvendinant daugiametę programą ir jos prioritetus, atsižvelgiant į jos konkrečius, patikrinamus tikslus, kiekybiškai įvertinus, kai ir kiek tai įmanoma, rodiklius;

c)

apie priemones, kurių ėmėsi atsakinga institucija, siekdama užtikrinti įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą, visų pirma:

d)

apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant pateikti informaciją apie metines ir daugiametes programas ir jas paskelbti.

a)

kuo greičiau po 2007 m. birželio 7 d., bet ne vėliau kaip 2007 m. birželio 22 d. paskiria 27 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nacionalinę atsakingą instituciją bei prireikus įgaliotąją instituciją;

b)

iki 2007 m. rugsėjo 30 d. pateikia 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų valdymo ir kontrolės sistemų aprašymą.

a)

sumų, kurios joms skiriamos 2007 finansiniais metais, sąmatą;

b)

sumų, kurios joms turi būti skirtos 2008–2013 finansiniais metais, sąmatas, remiantis 2007 finansinių metų sąmatos apskaičiavimo ekstrapoliacija, atsižvelgiant į 2007–2013 m. siūlomus metinius asignavimus, kaip nustatyta finansinėje struktūroje.

a)

iki 2007 m. liepos 1 d. Komisija valstybėms narėms pateikia sumų, kurios joms skiriamos 2007 finansiniais metais, sąmatą;

b)

iki 2007 m. gruodžio 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia 2007 m. metinės programos projektą;

c)

iki 2008 m. kovo 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia 2008 m. metinės programos projektą.

6.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/45

(1)

Siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sutartyje numatyta patvirtinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, kartu su lydinčiomis priemonėmis dėl išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo ir imigracijos, bei su prieglobsčiu, imigracija ir trečiųjų šalių piliečių teisių apsauga susijusias priemones.

(2)

1999 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Tamperėje dar kartą patvirtintas apsisprendimas sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Tuo tikslu bendra Europos prieglobsčio ir migracijos politika turėtų būti siekiama vienodų sąlygų trečiųjų šalių piliečiams ir geresnio migracijos srautų valdymo.

(3)

Veiksminga Bendrijos grąžinimo politika yra būtina siekiant papildyti patikimą teisėtos imigracijos ir prieglobsčio politiką; ji taip pat yra svarbus kovos su neteisėta imigracija elementas. Atsižvelgdamos į grąžinimo programų ir priverstinio grąžinimo operacijų įgyvendinimą, valstybės narės numatė didelius biudžetus. Bendri Europos Sąjungos veiksmai šioje srityje, remiami atitinkamų Bendrijos finansinių priemonių, galėtų paremti valstybes nares, pabrėžti neteisėtai esančių asmenų grąžinimo būtinybę ir prisidėti prie valstybių narių solidarumo stiprinimo.

(4)

2002 m. vasario 28 d. Taryba priėmė Bendrąjį planą kovai su neteisėta imigracija ir prekyba žmonėmis Europos Sąjungoje (4), kuriame pabrėžė, kad readmisijos ir grąžinimo politikos kryptys yra neatsiejamas ir itin svarbus komponentas kovojant su neteisėta imigracija, bei nustatė du elementus, kuriais turėtų būti pagrįsta Bendrijos grąžinimo politika, t.y., bendrais principais ir bendromis priemonėmis gerinant valstybių narių bendradarbiavimą administravimo srityje.

(5)

2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos grąžinimo veiksmų programa, pagrįsta 2002 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatu dėl Bendrijos neteisėtai esančių asmenų grąžinimo politikos, valstybėse narėse nustatoma visa grąžinimo valdymo veiksmų grandinė, apimanti tiek trečiųjų šalių piliečių priverstinį grąžinimą, tiek savanorišką grįžimą, taip pat pagrindinius grąžinimo etapus, įskaitant pasirengimą ir tolesnius veiksmus.

(6)

Europos Vadovų Taryba 2003 m. birželio 19–20 d. susitikime Salonikuose paragino Komisiją ištirti visus su atskira Bendrijos grąžinimo priemone susijusius aspektus, kad visų pirma paremtų prioritetus, numatytus Grąžinimo veiksmų programoje.

(7)

2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos išvados dėl prioritetų siekiant sėkmingai vystyti bendrą readmisijos politiką pabrėžia, kad Bendrijos readmisijos susitarimai labai padeda veiksmingai kartu valdyti migraciją ir vaidina svarbų vaidmenį kovojant su neteisėta imigracija. Jie – svarbi Europos Sąjungos ir neteisėtų imigrantų kilmės, ankstesnės buvimo vietos ir tranzito šalių dialogo ir bendradarbiavimo dalis.

(8)

Parengiamieji veiksmai 2005-2006 m. laikotarpiui buvo inicijuoti remiantis 2004 m. birželio 8 d. išvadomis, kuriose Taryba paragino biudžeto valdymo instituciją pateikti parengiamuosius veiksmus ir paprašė Komisijos atsižvelgti į jos požiūrį dėl integruoto grąžinimo planų plėtojimo glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

(9)

Europos Vadovų Taryba susitikime Briuselyje 2004 m. lapkričio 4–5 d. Hagos programoje paragino pradėti Europos grąžinimo fondo (toliau – fondas) parengiamąjį etapą ir atsižvelgiant į parengiamojo etapo įvertinimą įsteigti fondą iki 2007 m.

(10)

2004 m. lapkričio mėn. Taryba atkreipė dėmesį į pirmininkaujančios valstybės pateiktą pranešimą apie geriausiai pristatytą grąžinimo į konkrečias šalis praktikos analizę. Pranešime buvo nurodytos plačios galimybės ir poreikis praktiškiau bendradarbiauti tarp valstybių narių grąžinimo praktikos srityje. Pranešime buvo nurodytos grąžinimo politikos bei bendrosios politikos krypčių galimybės tiek nacionaliniu, tiek Bendrijos lygmeniu taikyti labiau integruotą požiūrį. Pranešime taip pat buvo nurodyta geriausia valstybių narių praktika trečiųjų šalių piliečių savanoriško grįžimo arba priverstinio grąžinimo į jų kilmės ar tranzito šalį srityje, pavyzdžiui, remiamo savanoriško grįžimo programų skatinimas siekiant užtikrinti grįžimą ilgam laikui, konsultavimas grąžinimo klausimais ir bendrų grąžinimo operacijų organizavimas, įskaitant užsakomuosius reisus.

(11)

Būtina, kad Bendrija turėtų priemonę, paremiančią ir paskatinančią valstybių narių pastangas gerinti grąžinimo valdymą visais jo aspektais, remiantis integruoto grąžinimo valdymo principu, siekiant paremti sąžiningą ir veiksmingą bendrų standartų įgyvendinimą grąžinimo srityje, kaip nustatyta su grąžinimu susijusiuose Bendrijos teisės aktuose.

(12)

2007 m. finansavimas pagal šį sprendimą neturėtų būti numatytas, kad, remiantis Komisijos pranešimu dėl parengiamųjų veiksmų vertinimo, būtų galima atsižvelgti į parengiamųjų grąžinimo veiksmų rezultatus 2005 ir 2006 m.

(13)

Atitinkami bendrieji standartai yra visų pirma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5) ir ją papildantis 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimas 2004/191/EB, nustatantis finansinių skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones (6) bei 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/573/EB dėl jungtinių skrydžių organizavimo, iš dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijos išsiunčiant trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo (7).

(14)

Tai taip pat susiję su būsimomis Bendrijos priemonėmis, pavyzdžiui, su priemone, susijusia su bendrais standartais dėl valstybėse narėse taikomos neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo tvarkos, kuri turėtų sukurti vienodas grąžinimo procedūrų sąlygas Europos Sąjungoje ir todėl apibrėžtų sąlygas bei ribas, kuriose valstybės narės gali imtis grąžinimo priemonių.

(15)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įgyvendinant fonde numatytus veiksmus būtų laikomasi įsipareigojimų, atsirandančių gerbiant pagrindines teises, nustatytas visų pirma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Europos žmogaus teisių konvencija), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, ir kituose susijusiuose tarptautiniuose dokumentuose, pavyzdžiui, 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, jei taikoma.

(16)

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 4 protokolą yra draudžiamas kolektyvinis išsiuntimas, organizuojant bendras grąžinimo operacijas, kurios gali būti finansuojamos pagal šį sprendimą, turėtų būti grąžinami tik tie asmenys, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo.

(17)

Atsižvelgiant į fondo taikymo sritį ir tikslą, pagal jį jokiu būdu neturi būti remiami veiksmai, susiję su vietomis ir centrais, kuriuose trečiosiose šalyse laikomi asmenys.

(18)

Kaip teigiama 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos priimtoje Grąžinimo veiksmų programoje ir nuolat patvirtinama Europos Sąjungos dokumentuose šioje srityje, pavyzdžiui, 2005 m. lapkričio 2 d. Tarybos išvadose dėl savanoriško grįžimo, savanoriškas grįžimas yra svarbi suderinto, veiksmingo ir subalansuoto požiūrio į grįžimą dalis.

(19)

Įgyvendinant finansavimo reikalavimus atitinkančius veiksmus, patenkančius į integruoto grąžinimo valdymo taikymo sritį, turėtų būti atsižvelgiama į ypatingą pažeidžiamų asmenų padėtį.

(20)

Siekiant, kad grąžinimo valdymas nacionaliniu lygiu taptų veiksmingesnis, fondas taip pat turėtų finansuoti veiksmus, susijusius su savanorišku asmenų, kuriems netaikoma prievolė išvykti iš teritorijos, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojų, kurie dar nėra gavę neigiamo sprendimo, arba asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos minimalių standartų (8), arba asmenų, kurie naudojasi laikina apsauga, kaip apibrėžta 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/55/EB dėl minimalių standartų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (9), grįžimu.

(21)

Vienas iš svarbiausių šio sprendimo tikslų turėtų būti integruoto grąžinimo valdymo skatinimas nacionaliniu lygmeniu. Valstybės narės yra skatinamos įgyvendinti grąžinimo operacijas pagal integruoto grąžinimo veiksmų planus, kuriuose analizuojama situacija valstybėje narėje, atsižvelgiant į tikslinę gyventojų grupę, numatytus tikslus, atsižvelgiant į numatytas operacijas ir bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotais subjektais, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Vyriausiuoju pabėgėlių komisaru (JTVPK) ir Tarptautine migracijos organizacija (TMO), siūlyti grąžinimo modelius, kuriais siekiama įvairiomis priemonėmis užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį grąžinimą. Prireikus integruoto grąžinimo planai turėtų būti reguliariai vertinami ir koreguojami.

(22)

Kad būtų skatinamas savanoriškas asmenų, visų pirma tų, kuriems netaikoma prievolė išvykti iš teritorijos, grįžimas, turėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl paskatų jiems, pavyzdžiui, lengvatinės sąlygos teikiant didesnę grąžinimo pagalbą. Tokio pobūdžio savanoriškas grįžimas yra naudingas tiek dėl oraus grąžinamų asmenų grįžimo, tiek valdžios institucijoms sąnaudų efektyvumo prasme. Valstybės narės turėtų būti raginamos teikti pirmenybę savanoriškam grįžimui.

(23)

Tačiau politikos požiūriu savanoriškas grįžimas ir priverstinis grąžinimas yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, o valstybės narės turėtų būti skatinamos stiprinti šių dviejų formų papildomumą, įgyvendinant grąžinimo valdymą. Egzistuoja akivaizdus poreikis vykdyti priverstinius grąžinimus, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos imigracijos ir prieglobsčio politikos bei valstybių narių imigracijos ir prieglobsčio sistemų vientisumas. Todėl priverstinio grąžinimo galimybė yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta šiai politikai ir siekiant užtikrinti teisinės valstybės principo, kuris pats yra labai svarbus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimui, įgyvendinimą. Todėl šiuo sprendimu turėtų būti remiami valstybių narių veiksmai, siekiantys palengvinti priverstinį grąžinimą.

(24)

Be to, pagrindinės kliūtys, su kuriomis grąžinimo srityje susiduria valstybės narės dažnai yra susijusios su priverstiniu grąžinimu. Viena svarbi kliūtis yra netikrumas dėl atitinkamo asmens tapatybės ir (arba) būtinų kelionės dokumentų neturėjimas. Siekiant išspręsti šias problemas, valstybės narės turėtų būti raginamos gerinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių konsulinėmis tarnybomis bei bendradarbiaujant su tokiomis tarnybomis tarpusavyje intensyviau keistis informacija ir bendradarbiauti vykdant veiklą.

(25)

Taip pat būtina, kad šiuo sprendimu tose valstybėse narėse, kurios laiko tai tinkama, būtų remiamos konkrečios priemonės grąžinamiems asmenims grąžinimo šalyje, kad pirmiausia būtų užtikrintas veiksmingas jų grąžinimas geromis sąlygomis į jų kilmės miestą arba regioną ir antra, kad būtų sustiprinta jų ilgalaikė reintegracija į jų bendruomenę. Tokios priemonės neturėtų būti tiesiog pagalba trečiajai šaliai kaip tokiai ir turėtų būti finansuojamos tik tuomet, jeigu pradėta veikla bus būtinai tęsiama ir iš esmės įgyvendinama valstybių narių teritorijoje pagal integruoto grąžinimo planą.

(26)

Be to, tokios priemonės turėtų būti suderintos su veiksmais, remiamais pagal kitas Bendrijos išorės pagalbos priemones, pirmiausia temine prieglobsčio ir migracijos programa.

(27)

Šis sprendimas skirtas tapti nuoseklios sistemos, kurią taip pat sudaro 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (10), 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 574/2007/EB dėl išorės sienų fondo 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (11) ir ... Tarybos sprendimas 2007/.../EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007-2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (12), bei kuria siekiama spręsti teisingo valstybių narių pareigų pasiskirstymo klausimą, pasidalijant finansine našta, atsirandančia diegiant integruotą Sąjungos išorės sienų valdymą ir įgyvendinant bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis, parengtas pagal Sutarties 3 dalies IV antraštinę dalį, dalimi.

(28)

Viena iš Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros, įsteigtos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 (13) (toliau – Agentūra), užduočių – teikti reikiamą pagalbą valstybėms narėms organizuojant bendras grąžinimo operacijas ir nurodyti geriausią praktiką, susijusią su kelionės dokumentų įgijimu ir neteisėtai valstybėse narėse esančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimu. Todėl Agentūra turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi veiksmingo tarp valstybių narių suderinto grąžinimo sąlygų, paliekant bendrų grąžinimo operacijų įgyvendinimą ir organizavimą kompetentingoms nacionalinėms tarnyboms. Todėl Agentūra turėtų turėti galimybę naudotis ištekliais šiame sprendime numatytiems Bendrijos veiksmams įgyvendinti.

(29)

Fondo teikiama parama būtų veiksmingesnė ir tikslingesnė, jeigu finansavimo reikalavimus atitinkančių veiksmų bendras finansavimas remtųsi strateginiu daugiamečiu programavimu, kurį tardamasi su Komisija parengtų kiekviena valstybė narė.

(30)

Remiantis Komisijos priimtomis strateginėmis gairėmis, kiekviena valstybė narė turėtų parengti daugiametį programavimo dokumentą, atsižvelgdama į savo konkrečią situaciją ir poreikius bei išdėstydama savo vystymosi strategiją, kuri turėtų sudaryti metinėse programose numatytų veiksmų įgyvendinimo pagrindą.

(31)

Atsižvelgiant į pasidalijamąjį valdymą, nurodytą 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (14) (toliau – Finansinis reglamentas) 53 straipsnio 1 dalies b punkte, reikėtų nurodyti sąlygas, leidžiančias Komisijai vykdyti savo įsipareigojimus dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymo, ir išaiškinti valstybių narių prievoles bendradarbiauti. Šių sąlygų taikymas leistų Komisijai įsitikinti, kad valstybės narės naudoja fondą teisėtai ir teisingai bei laikydamosi patikimo finansų valdymo principo, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 27 straipsnyje ir 48 straipsnio 2 dalyje.

(32)

Komisija turėtų preliminariai suskirstyti turimus asignavimus įsipareigojimams naudodama objektyvų ir skaidrų metodą.

(33)

Valstybės narės turėtų patvirtinti tinkamas priemones, garantuojančias tinkamą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą bei kokybišką įgyvendinimą. Todėl būtina nustatyti bendruosius principus ir būtinas funkcijas, kurias turėtų atitikti visos programos.

(34)

Pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus už fondo intervencinių priemonių įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės.

(35)

Siekiant garantuoti veiksmingą ir teisingą valstybių narių daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą, reikėtų nustatyti valstybių narių įsipareigojimus, susijusius su valdymo ir kontrolės sistemomis, išlaidų patvirtinimu ir neatitikimų Bendrijos teisei bei jos pažeidimų prevencija, nustatymu ir ištaisymu. Valdymo ir kontrolės srityse visų pirma būtina nustatyti priemones, kuriomis valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos sistemos būtų įdiegtos ir tinkamai veiktų.

(36)

Nepažeidžiant su finansų kontrole susijusių Komisijos įgaliojimų, valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos bendradarbiauti šioje srityje.

(37)

Fondo remiamų veiksmų veiksmingumas ir poveikis taip pat priklauso nuo tų veiksmų įvertinimo bei jų rezultatų sklaidos. Siekiant užtikrinti įvertinimo patikimumą bei susijusios informacijos kokybę, reikėtų reglamentuoti valstybių narių ir Komisijos pareigas šioje srityje bei tvarką.

(38)

Veiksmus reikėtų įvertinti numatant atlikti tarpinę peržiūrą ir poveikio vertinimą, o vertinimo procesas turėtų būti įtrauktas į projekto stebėsenos priemones.

(39)

Atsižvelgiant į Bendrijos finansavimo matomumo svarbą, Komisija turėtų numatyti gaires, kaip sudaryti palankesnes sąlygas iš fondo dotacijas gaunančioms valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, tarptautinėms organizacijoms ar kitiems subjektams tinkamai paviešinti gautą paramą, atsižvelgiant į pagal pasidalijamąjį valdymą valdomose kitose priemonėse, pavyzdžiui, struktūriniuose fonduose, taikomą praktiką.

(40)

Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (15) 37 punkte.

(41)

Kadangi šio sprendimo tikslo – skatinti valstybių narių tarpusavio pastangų darną priimant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis – valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl veiksmų masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(42)

Šio sprendimo įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16).

(43)

Kadangi šio sprendimo priemonė, susijusi su strateginių gairių priėmimu, yra bendro pobūdžio ir skirta iš dalies keisti neesmines šio sprendimo nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas ar papildant šį sprendimą naujomis neesminėmis nuostatomis, ji turėtų būti priimama taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje. Siekiant efektyvumo, priimant strategines gaires įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai turėtų būti sutrumpinti.

(44)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(45)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį 2005 m. rugsėjo 6 d. laišku Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą.

(46)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį 2005 m. spalio 27 d. laišku Jungtinė Karalystė pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą.

(47)

Laikantis Sutarties 67 straipsnio 2 dalies antros įtraukos, 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2004/927/EB, numatančiu reglamentuoti tam tikras sritis, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties 3 dalies IV antraštinė dalis, tos Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka (17), buvo numatyta Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka reglamentuoti sritis, kurioms taikoma Sutarties 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a punktas bei 3 dalis, 63 straipsnio 2 dalies b punktas ir 3 dalies b punktas,

a)

valstybių narių integruoto grąžinimo valdymo įvedimas ir tokio valdymo organizavimo ir įgyvendinimo tobulinimas;

b)

valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimas integruoto grąžinimo valdymo ir jo įgyvendinimo srityje;

c)

veiksmingo ir vienodo bendrų grąžinimo standartų taikymo skatinimas atsižvelgiant į šios srities politikos pokyčius.

a)

grindžiami išsamiu padėties valstybėje narėje vertinimu atsižvelgiant į tikslinę gyventojų grupę arba konkretų sprendžiamą su grąžinimu susijusį klausimą ir iššūkius, susijusius su numatyta veikla (pavyzdžiui, susijusia su kelionės dokumentų įgijimu ir kitomis praktinėmis grąžinimo kliūtimis), tam tikrais atvejais atsižvelgiant į atitinkamų bylų skaičių. Išsamus vertinimas atliekamas bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis institucijomis ir partneriais;

b)

siekia įdiegti visą eilę priemonių, skatinančių trečiųjų šalių piliečių, visų pirma tų, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo į jos teritoriją arba buvimo joje sąlygų, savanoriško grįžimo modelius, ir prireikus, įgyvendinančių tokių asmenų priverstinio grąžinimo operacijas, visapusiškai atsižvelgiant į humanistinius principus ir pagarbą jų orumui;

c)

apima planą ir (arba) grafiką ir prireikus numato periodinio įvertinimo mechanizmą, leidžiantį koreguoti planą ir įvertinti praktinį plano poveikį; ir

d)

apima, jei valstybės narės tai laiko tinkamu, priemones, palengvinančias kompetentingų administracinių, teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą, prireikus skirtingais valdymo lygiais.

a)

veiksmingo, stabilaus ir ilgalaikio valstybių narių institucijų veiklos bendradarbiavimo su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis užmezgimas arba tobulinimas, siekiant gauti kelionės dokumentus trečiųjų šalių piliečių grąžinimui ir užtikrinti greitą ir sėkmingą išsiuntimą;

b)

būdų ir priemonių, skirtų kuo anksčiau teikti informaciją apie grąžinimą atliekant prieglobsčio ir imigracijos procedūras bei asmeniškai skatinti trečiųjų šalių piliečius pasinaudoti savanoriško grįžimo galimybe, skatinimas;

c)

trečiųjų šalių piliečių savanoriško grįžimo palengvinimas, visų pirma taikant remiamo savanoriško grįžimo programas, siekiant užtikrinti grąžinimo veiksmingumą ir ilgalaikiškumą;

d)

formuoti skirtingų lygių nacionalinių, regioninių, vietos, miestų ir kitų viešųjų institucijų bendradarbiavimo metodiką, leidžiančią pareigūnams greitai gauti informaciją apie kitų šalių patirtį ir praktiką grąžinimo srityje ir, jei įmanoma, sujungti išteklius;

e)

priverstinio trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo sąlygų, grąžinimo supaprastinimas ir įgyvendinimas, siekiant sustiprinti imigracijos politikos patikimumą ir vientisumą bei sutrumpinti asmenų, laukiančių priverstinio išsiuntimo, sulaikymo laikotarpį.

a)

bendradarbiavimas surenkant ir suteikiant potencialiems grąžinamiems asmenims informaciją apie kilmės, ankstesnės gyvenamosios vietos arba tranzito šalį;

b)

bendradarbiavimas plėtojant veiksmingus, stabilius ir ilgalaikius veiklos darbo santykius tarp valstybių narių institucijų ir trečiųjų šalių konsulinių įstaigų ir imigracijos tarnybų, siekiant palengvinti konsulinės pagalbos teikimą gaunant kelionės dokumentus trečiųjų šalių piliečių grąžinimui ir užtikrinti greitą ir sėkmingą išsiuntimą;

c)

bendrų integruoto grąžinimo planų, įskaitant bendras savanoriško grįžimo programas, rengimas ir įgyvendinimas pagal konkrečias kilmės, ankstesnės gyvenamosios vietos arba tranzito šalis ar regionus;

d)

esamos padėties ir galimybių stiprinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą grąžinimo srityje bei tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmens, kurį jos atliks šiame kontekste, tyrimai;

e)

keitimasis informacija ir geriausia praktika, parama ir konsultacijomis ypatingai pažeidžiamų grupių grąžinimo srityje;

f)

geriausios praktikos seminarų specialistams organizavimas, atkreipiant dėmesį į konkrečias trečiąsias šalis ir (arba) regionus;

g)

bendros priemonės, sudarančios galimybes priimti grįžtančius asmenis kilmės, ankstesnės gyvenamosios vietos arba tranzito šalyse;

h)

bendras veiksmų rengimas, siekiant užtikrinti asmenų grąžinimą ilgam laikui į kilmės arba ankstesnės gyvenamosios vietos šalį.

a)

kompetentingų institucijų gebėjimo kaip galima greičiau priimti kokybiškus sprendimus dėl grąžinimo stiprinimas;

b)

kompetentingų administravimo institucijų gebėjimo skubiai vykdyti arba užtikrinti, kad būtų vykdoma, sprendimus dėl išsiuntimo visapusiškai gerbiant žmogaus orumą ir laikantis atitinkamų su tokiomis operacijomis susijusių Europos saugumo standartų, stiprinimas;

c)

teisminių organų gebėjimo greičiau vertinti apskųstus sprendimus dėl grąžinimo stiprinimas;

d)

seminarų ir bendro mokymo organizavimas nacionalinių, regioninių, vietos, miesto valdžios ar kitų kompetentingų administravimo, teisėsaugos ir teisminių institucijų personalui apie grąžinimo operacijų teisinius ir praktinius aspektus;

e)

kompetentingų administravimo institucijų gebėjimo veiksmingai įgyvendinti bendras priemones dėl abipusio pripažinimo ir bendrų grąžinimo operacijų, įskaitant Agentūros nustatytas rekomendacijas, veiklos standartus ir geriausią praktiką, stiprinimas.

1)

visais grąžinimo atvejais trečiųjų šalių piliečių bendrą informavimą apie grąžinimą, asmenų konsultavimą apie savanoriško grįžimo galimybes, vertimo išlaidas, būtinų kelionės dokumentų gavimą, būtino sveikatos patikrinimo iki grąžinimo išlaidas, kelionės ir maisto išlaidas grąžinamiems ir lydintiems asmenims, įskaitant medicinos personalą ir vertėjus žodžiu, lydinčių asmenų, įskaitant medicininio personalo ir vertėjų žodžiu, apgyvendinimą, vežimo valstybėje narėje ir iki grąžinimo šalies išlaidas ir bendradarbiavimą su kilmės, ankstesnės gyvenamosios vietos arba tranzito šalies institucijomis;

2)

visais grąžinimo atvejais specifinę pagalbą pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, mažamečiams, nelydimiems mažamečiams, žmonėms su negalia, pagyvenusiems žmonėms, nėščioms moterims, vienišiems tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų ir asmenims, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokias sunkaus psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto formas;

3)

be to, trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo sąlygų, priverstinio grąžinimo atveju, grąžinamų ir juos lydinčių asmenų iš dalyvaujančios valstybės narės kelionės, maisto ir laikino apgyvendinimo organizuojančioje valstybėje narėje iki išvykimo bendrų grąžinimo operacijų atveju išlaidas;

4)

be to, trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo sąlygų, savanoriško grįžimo atveju pagalbą grąžinamiems asmenims rengiantis grįžimui bei būtinas išlaidas iki grįžimo;

5)

be to, trečiųjų šalių piliečių, kuriems netaikoma prievolė išvykti iš valstybių narių teritorijos, savanoriško grįžimo atveju ir kitais atvejais, jei valstybės narės laiko tai tinkama, ribotą finansinę paramą padengti pirmosioms po grąžinimo patirtoms išlaidoms, grąžinamo asmens daiktų vežimą, tinkamą laikiną apgyvendinimą pirmomis dienomis po atvykimo į grąžinimo šalį priėmimo centre arba jei būtina viešbutyje, mokymą ir pagalbą ieškant darbo bei tam tikrais atvejais ribotą paramą pradedant užsiimti ekonomine veikla;

6)

kompetentingų administravimo, teisėsaugos ir teisminių institucijų personalo rengimą ir mokymą, šių kategorijų personalo iš kitų valstybių narių komandiruotes, siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą bendrų grąžinimo standartų taikymą bei tarptautiniuose dokumentuose numatytų įsipareigojimų, turinčių poveikio elgesiui su grąžinamais asmenimis, laikymąsi ir sustiprinti bendradarbiavimą bei misijas siekiant įvertinti grąžinimo politikos rezultatus trečiosiose šalyse;

7)

operatyvaus bendradarbiavimo su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis atveju siekiant gauti kelionės dokumentus ir užtikrinti greitas išsiuntimo procedūras, įstaigų ir tarnybų, atsakingų už trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymą bei jų kelionės dokumentų tikrinimą, personalo kelionės ir apgyvendinimo valstybėse narėse išlaidas;

8)

reintegracijos atveju trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikoma prievolė išvykti iš valstybės narės teritorijos, skirtas priemones, paskatas pinigais ir kitas reintegracijos procesui pradėti būtinas trumpalaikes priemones, skirtas vystyti grąžinamo asmens asmeninį tobulėjimą, pavyzdžiui, mokymą, pagalbą ieškant darbo ir įsidarbinant, pagalbą pradedant užsiimti ekonomine veikla ir pagalbą bei konsultavimą po grįžimo;

9)

reintegracijos atveju trečiųjų šalių piliečiams, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo sąlygų, skirtas priemones, jei valstybės narės laiko tai tinkama, paskatas pinigais ir kitas reintegracijos procesui pradėti būtinas trumpalaikes priemones, skirtas vystyti grąžinamo asmens asmeninį tobulėjimą, pavyzdžiui, mokymą, pagalbą ieškant darbo ir įsidarbinant, pagalbą pradedant užsiimti ekonomine veikla ir pagalbą bei konsultavimą po grįžimo, bei priemones, leidžiančias valstybėms narėms imtis atitinkamų priemonių grąžinamiems asmenims sutikti trečiosiose šalyse jiems atvykus.

a)

skatinamas Bendrijos bendradarbiavimas įgyvendinant Bendrijos teisę ir gerą praktiką;

b)

remiamas tarpvalstybinių bendradarbiavimo tinklų ir bandomųjų projektų, pagrįstų dviejose ar daugiau valstybių narių esančių įstaigų tarpvalstybine partneryste, steigimas, skirtas skatinti naujoves, palengvinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika bei pagerinti grąžinimo politikos kokybę;

c)

remiamos tarpvalstybinės sąmoningumo ugdymo kampanijos;

d)

remiami tyrimai, informacijos apie geriausią praktiką ir visus kitus grąžinimo politikos aspektus sklaida ir keitimasis ja, įskaitant informaciją apie moderniausių technologijų naudojimą, pirmiausia siekiant paskatinti vykdyti daugiau palyginamųjų tyrimų, susijusių su buvusių ir dabartinių grąžinimo programų poveikiu;

e)

remiami bandomieji projektai ir tyrimai, nagrinėjantys naujų Bendrijos bendradarbiavimo formų ir Bendrijos teisės galimybę šioje srityje;

f)

remiamas valstybių narių vykdomas bendrų statistinių priemonių, metodų ir rodiklių, skirtų įvertinti grąžinimo politikos pokyčius, plėtojimas ir taikymas, pirmiausia siekiant skleisti statistinę informaciją, išskirstytą pagal savanorišką grįžimą ir priverstinį grąžinimą;

g)

bendradarbiaujant su Agentūra, remiamas geriausios praktikos grąžinimo srityje, įskaitant lydinčiuosius asmenis, vadovo rengimas ir reguliarus atnaujinimas;

h)

valstybėms narėms teikiama parama tinkamai pagrįstais nepaprastosios padėties atvejais, kuriais reikia imtis skubių veiksmų.

a)

visi trečiųjų šalių piliečiai, kurie dar nėra gavę galutinio neigiamo sprendimo dėl jų prašymo suteikti tarptautinę apsaugą valstybėje narėje ir kurie gali pasirinkti savanorišką grįžimą, jeigu jie neįgijo naujos pilietybės ir neišvyko iš tos valstybės narės teritorijos;

b)

visi trečiųjų šalių piliečiai, kurie naudojasi tarptautine apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/83/EB, arba laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB, valstybėje narėje, kurie pasirenka savanorišką grįžimą, jeigu jie neįgijo naujos pilietybės ir neišvyko iš tos valstybės narės teritorijos;

c)

visi trečiųjų šalių piliečiai, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir (arba) buvimo valstybėje narėje sąlygų ir kurie, vykdydami prievolę išvykti iš tos valstybės narės teritorijos, pasinaudoja savanoriško grįžimo galimybe;

d)

visi kiti trečiųjų šalių piliečiai, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo (arba) buvimo valstybėje narėje sąlygų.

a)

tikrindama, ar valstybėse narėse yra įdiegtos ir tinkamai veikia valdymo ir kontrolės sistemos pagal 32 straipsnyje nustatytas procedūras;

b)

nukeldama arba sustabdydama visus mokėjimus ar jų dalį 41 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu nacionalinės valdymo ir kontrolės sistemos neveikia, ir taikydama kitas reikalingas finansines pataisas 45 ir 46 straipsniuose nustatyta tvarka.

a)

50 % proporcingai bendram trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo valstybės narės teritorijoje sąlygų, ir kurių atžvilgiu pagal nacionalinę ir (arba) Bendrijos teisę priimtas sprendimas dėl grąžinimo, t. y. administracinis arba teismo sprendimas ar aktas, nurodantis ar paskelbiantis buvimo neteisėtumą ir nustatantis prievolę asmenį grąžinti, skaičiui per praėjusius trejus metus;

b)

50 % proporcingai trečiųjų šalių piliečių, kurie realiai išvyko iš valstybės narės teritorijos, tiek savanoriškai, tiek prievarta, po administracinio ar teismo įsakymo išvykti, skaičiui per praėjusius trejus metus.

a)

trečiųjų šalių piliečių, kuriems esant tranzito zonoje valstybė narė nesuteikia leidimo atvykti į šalį;

b)

trečiųjų šalių piliečių, kurie vienos valstybės narės bus grąžinti kitai valstybei narei, ypač vadovaujantis 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 343/2003, nustatančiu valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (18).

a)

padėtimi valstybėje narėje ir jos reikalavimais;

b)

išlaidų efektyvumu, inter alia, atsižvelgiant į su projektu susijusių asmenų skaičių;

c)

organizacijos, kuri kreipiasi dėl finansavimo, ir organizacijos partnerio patirtimi, kompetencija, patikimumu ir finansiniu įnašu;

d)

kiek projektas papildo kitus iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba pagal nacionalines programas finansuojamus veiksmus.

a)

su fondo veikla susiję (įskaitant bendro pobūdžio) tyrimai, įvertinimai, ekspertų ataskaitos ir statistiniai duomenys;

b)

informavimo priemonės valstybėms narėms, galutiniams naudos gavėjams ir plačiajai visuomenei, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas ir bendrą duomenų bazę apie fondo finansuojamus projektus;

c)

kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, tikrinimo ir vertinimo sistemų įdiegimas, eksploatavimas ir tarpusavio sujungimas;

d)

bendros vertinimo ir stebėsenos sistemos bei rodiklių, tam tikrais atvejais atsižvelgiant į nacionalinius rodiklius, sistemos sukūrimas;

e)

vertinimo metodų tobulinimas ir keitimasis informacija apie praktiką šioje srityje;

f)

informavimo ir mokymo priemonės, skirtos valstybių narių pagal 25 straipsnį paskirtoms valdžios institucijoms, papildančios valstybių narių pastangas teikti nurodymus savo valdžios institucijoms pagal 31 straipsnio 2 dalį.

a)

2008–2010 m. laikotarpiu, 7 % visos bendro finansavimo sumos, skirtos tai valstybei narei, pridėjus 30 000 EUR, ir

b)

2011–2013 m. laikotarpiu, 4 % visos bendro finansavimo sumos, skirtos tai valstybei narei, pridėjus 30 000 EUR.

a)

trečiųjų šalių piliečių, neturinčių paso arba kitų asmens tapatybės dokumentų, grąžinimą;

b)

trečiųjų šalių piliečių, kuriems netaikomi Bendrijos readmisijos susitarimai arba nacionaliniai dvišaliai readmisijos susitarimai, grąžinimą, siekiant stiprinti tarptautinės teisės nustatytą valstybės prievolę vėl įsileisti savo pačios piliečius;

c)

trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės, atvykusių iš konkrečios šalies arba joje gyvenusių ne kaip jos piliečiai, grąžinimą į šią šalį;

d)

asmenų, kuriems netaikoma prievolė išvykti iš valstybės narės teritorijos, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojų, kurie dar nėra gavę neigiamo sprendimo, ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/83/EB, arba kuriems suteikta laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB, grąžinimą;

e)

ypač pažeidžiamų grupių asmenų grąžinimą.

a)

esamos padėties valstybėje narėje aprašymas integruoto grąžinimo valdymo principo, bendradarbiavimo su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis, su savanorišku grįžimu ir priverstiniu grąžinimu susijusių priemonių ir politikos krypčių, su duomenimis, jei jų yra, išskirstytais pagal savanorišką grįžimą ir priverstinį grąžinimą, požiūrio į reintegracijos priemones ir grąžinimo ilgalaikiškumą, kompetentingų administracinių ir teisminių institucijų gebėjimų stiprinimo bei bendradarbiavimo pirmiau išvardytose srityse su kitomis valstybėmis narėmis srityse;

b)

atitinkamos valstybės narės keliamų reikalavimų, susijusių su bendradarbiavimu su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis, priemonėmis ir politikos kryptimis savanoriško grįžimo ir priverstinio grąžinimo srityje, požiūriu į reintegracijos priemones ir grąžinimo ilgalaikiškumą, kompetentingų administracinių ir teisminių institucijų gebėjimų stiprinimu bei bendradarbiavimu pirmiau išvardytose srityse su kitomis valstybėmis narėmis, analizė ir veiklos tikslų, skirtų minėtiems reikalavimams įvykdyti daugiametės programos laikotarpiu, nurodymas;

c)

tinkamos strategijos šiems tikslams pasiekti ir su jų įgyvendinimu susijusių prioritetų pateikimas bei veiksmų, kuriais numatoma įgyvendinti tuos prioritetus, aprašymas;

d)

nurodymas, ar ta strategija suderinama su kitomis regioninėmis, nacionalinėmis ir Bendrijos priemonėmis;

e)

informacija apie prioritetus ir jų konkrečius tikslus. Šie tikslai kiekybiškai įvertinami naudojant ribotą rodiklių skaičių, atsižvelgiant į proporcingumo principą. Rodikliai turi būti tokie, kad jais būti galima įvertinti pažangą, lyginant su pradine padėtimi, ir prioritetines kryptis įgyvendinančių tikslų veiksmingumą;

f)

metodo, pasirinkto 12 straipsnyje nustatytam partnerystės principui įgyvendinti, aprašymas;

g)

finansavimo plano projektas, kuriame dėl kiekvieno prioriteto ir kiekvienos metinės programos nustatoma siūloma fondo finansinė parama bei bendro finansavimo iš viešojo ar privataus sektoriaus bendra suma;

h)

nuostatos, užtikrinančios daugiametės programos paskelbimą.

a)

daugiametės programos projekto suderinamumą su fondo tikslais ir 18 straipsnyje nurodytomis strateginėmis gairėmis;

b)

daugiametės programos projekte numatytų veiksmų aktualumą atsižvelgiant į siūlomą strategiją;

c)

valdymo ir kontrolės priemonių, kurias valstybė narė nustatė fondo intervencijų naudojimui, atitiktį šio sprendimo nuostatoms;

d)

daugiametės programos projekto atitiktį Bendrijos teisei, visų pirma Bendrijos teisei, kuria siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą kartu su tiesiogiai susijusiomis lydinčiomis priemonėmis dėl išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo ir imigracijos.

a)

pagal metinę programą finansuotinų projektų bendrosios atrankos taisyklės;

b)

pagal metinę programą remtinų veiksmų aprašymas;

c)

siūlomas fondo finansinės paramos paskirstymas įvairiems programos veiksmams ir prašomos sumos techninei pagalbai pagal 17 straipsnį įgyvendinant metinę programą nurodymas.

a)

apibrėžiamos atitinkamų valdymo ir kontrolės įstaigų funkcijos ir paskirstomos kiekvienos įstaigos funkcijos;

b)

numatoma, kad turi būti laikomasi principo, kad šių įstaigų funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos;

c)

numatomi pakankami ištekliai kiekvienai įstaigai paskirtoms funkcijoms vykdyti fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimo laikotarpiu;

d)

numatomos procedūros, užtikrinančios pagal metines programas deklaruojamų išlaidų teisingumą ir tvarkingumą;

e)

numatomos patikimos kompiuterizuotos apskaitos, stebėsenos ir finansinės atskaitomybės sistemos;

f)

numatoma ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema tais atvejais, kai atsakingoji įstaiga patiki vykdyti užduotis kitai įstaigai;

g)

numatomi atliktinų funkcijų procedūrų vadovai;

h)

numatomos sistemos veikimo audito priemonės;

i)

numatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros;

j)

numatomos informavimo apie pažeidimus ir pažeidimų stebėsenos bei neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo procedūros.

a)

atsakingą instituciją: valstybės narės veikiančią įstaigą, nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, paskirtą valstybės narės, arba įstaigą, kurios veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė ir kuri teikia viešąsias paslaugas; ši įstaiga yra atsakinga už fondo remiamų daugiametės programos ir metinių programų valdymą ir palaiko visus ryšius su Komisija;

b)

tvirtinančiąją instituciją: nacionalinę valdžios instituciją ar įstaigą, arba asmenį, veikiantį kaip tokia įstaiga ar institucija, kurį valstybė narė paskyrė tvirtinti išlaidų deklaracijas prieš siunčiant jas Komisijai;

c)

audito instituciją: nacionalinę valdžios instituciją arba įstaigą, jeigu ji funkciškai nepriklauso nuo atsakingos institucijos ir tvirtinančiosios institucijos, yra paskirta valstybės narės ir atsakinga už veiksmingo valdymo bei kontrolės sistemos veikimo patikrinimą;

d)

prireikus, įgaliotąją instituciją.

a)

turi juridinio asmens statusą, išskyrus atvejus, kai ji yra valstybės narės veikianti įstaiga;

b)

turi nesudėtingam ryšių palaikymui su įvairiais vartotojais ir kitų valstybių narių atsakingomis įstaigomis bei Komisija reikalingą infrastruktūrą;

c)

dirba administracinėje aplinkoje, leidžiančioje jai tinkamai vykdyti savo užduotis ir išvengti interesų konflikto;

d)

turi galimybę taikyti Bendrijos fondo valdymo taisykles;

e)

turi finansinius ir valdymo pajėgumus, proporcingus Bendrijos lėšų, kurias ji bus paprašyta valdyti, apimčiai;

f)

turi tinkamos profesinės kvalifikacijos personalą administraciniam darbui tarptautinėje aplinkoje atlikti.

a)

konsultuojasi su partneriais pagal 12 straipsnį;

b)

teikia Komisijai pasiūlymus dėl 19 ir 21 straipsniuose nurodytų daugiamečių ir metinių programų;

c)

prireikus organizuoja ir skelbia konkursus ir kvietimus teikti pasiūlymus;

d)

organizuoja projektų bendram fondo finansavimui atranką pagal 15 straipsnio 5 dalyje išdėstytus kriterijus;

e)

gauna Komisijos atliekamus mokėjimus ir atlieka mokėjimus galutiniams naudos gavėjams;

f)

užtikrina bendro finansavimo iš fondo ir iš kitų atitinkamų nacionalinių ir Bendrijos finansinių priemonių nuoseklumą ir papildomumą;

g)

stebi bendrai finansuojamų produktų tiekimą ir paslaugų teikimą bei tikrina, kad už veiksmus deklaruotos išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir atitinka Bendrijos bei nacionalines taisykles;

h)

užtikrina, kad būtų įdiegta kompiuterizuota apskaitos įrašų apie kiekvieną pagal metines programas vykdomą veiksmą registravimo bei saugojimo sistema ir kad būtų renkami finansų valdymui, stebėsenai, kontrolei bei vertinimui reikalingi duomenys apie įgyvendinimą;

i)

užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai ir kitos įstaigos, įgyvendinančios fondo bendrai finansuojamus veiksmus, turėtų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodeksą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams, nepažeidžiant nacionalinių apskaitos taisyklių;

j)

užtikrina, kad fondo vertinimai, nurodyti 49 straipsnyje, būtų atliekami laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų ir atitiktų kokybės standartus, kuriuos kartu nustato Komisija ir valstybė narė;

k)

nustato procedūras, užtikrinančias, kad visi su išlaidomis ir auditu susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito sekai garantuoti, būtų saugomi laikantis 43 straipsnyje nurodytų reikalavimų;

l)

užtikrina, kad 30 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam auditui atlikti audito institucija gautų visą reikiamą informaciją apie taikomas valdymo procedūras ir fondo bendrai finansuojamus projektus;

m)

užtikrina, kad tvirtinančioji institucija gautų visą būtiną informaciją apie tvirtinimo tikslu atliktas su išlaidomis susijusias procedūras ir patikrinimus;

n)

rengia ir Komisijai teikia pažangos ir galutines ataskaitas dėl metinių programų įgyvendinimo, tvirtinančiosios institucijos patvirtintas išlaidų deklaracijas ir prašymus dėl mokėjimo arba, atitinkamais atvejais, grąžinamų išlaidų deklaracijas;

o)

vykdo informavimo ir konsultavimo veiklą, bei skleidžia paremtų veiksmų rezultatus;

p)

bendradarbiauja su Komisija ir kitų valstybių narių atsakingomis institucijomis;

q)

tikrina, kaip galutiniai naudos gavėjai įgyvendina 33 straipsnio 6 dalyje nurodytas gaires.

a)

patvirtina, kad:

b)

užtikrina, kad tvirtinimo tikslu iš atsakingos institucijos ji gavo tinkamą informaciją apie atliktas procedūras ir patikrinimus, susijusius su išlaidų deklaracijose įtrauktomis išlaidomis;

c)

tvirtinimo tikslu atsižvelgia į visų auditų, kuriuos atliko ar kurie buvo atlikti audito institucijos atsakomybe, rezultatus;

d)

saugo kompiuterizuotus Komisijai deklaruotų išlaidų apskaitos įrašus;

e)

tikrina Bendrijos finansavimo, kai dėl pastebėtų pažeidimų buvo nustatyta, jog šis buvo išmokėtas neteisėtai, bei atitinkamais atvejais ir delspinigių, išieškojimą;

f)

tvarko išieškotinų ir išieškotų sumų apskaitą pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas taisykles, išskaitydama jas, kai įmanoma, iš kitos išlaidų deklaracijos.

a)

užtikrina, kad, siekiant patikrinti veiksmingą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą, būtų atliekamas auditas;

b)

užtikrina, kad veiksmai būtų audituojami pasirenkant tinkamą imtį deklaruotoms išlaidoms patikrinti, o imtis sudarytų mažiausiai 10 % visų kiekvienos metinės programos reikalavimus atitinkančių išlaidų;

c)

per šešis mėnesius nuo daugiametės programos patvirtinimo pateikia Komisijai audito strategiją, kurioje nurodomos a ir b punktuose minimą auditą atliksiančios įstaigos, užtikrinant, kad pagrindiniai fondo bendro finansavimo naudos gavėjai būtų patikrinti atliekant auditą, o auditai būtų tolygiai paskirstyti per visą programavimo laikotarpį.

a)

metinė audito ataskaita, kurioje išdėstomos pagal audito strategiją atlikto metinės programos audito išvados ir nurodomi visi programos valdymo ir kontrolės sistemose nustatyti trūkumai;

b)

remiantis audito institucijos atsakomybe atliktos kontrolės ir audito rezultatais – nuomonė apie tai, ar veikianti valdymo ir kontrolės sistema deramai užtikrina, kad Komisijai pateiktos išlaidų deklaracijos būtų teisingos ir kad pagrindiniai sandoriai būtų teisėti ir tvarkingi;

c)

deklaracija, kurioje būtų įvertintas galutinio likučio mokėjimo prašymo arba susigrąžinimo deklaracijos pagrįstumas bei atitinkamų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas.

a)

patvirtintą išlaidų deklaraciją, tinkamai parengtą pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą ir 35 straipsnį, ir prašymą išmokėti likutį arba grąžinamų išlaidų deklaraciją;

b)

galutinę metinės programos įgyvendinimo ataskaitą, nurodytą 51 straipsnyje;

c)

metinę audito ataskaitą, nuomonę ir deklaraciją, numatytas 30 straipsnio 3 dalyje.

a)

nacionalinės ar Bendrijos audito įstaigos ataskaitoje yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų;

b)

tas pareigūnas turi atlikti papildomus patikrinimus gavęs informaciją, kad išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo pašalintas.

a)

yra rimtas programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumas, kuris daro įtaką mokėjimo patvirtinimo procedūros patikimumui ir dėl kurio nebuvo imtasi korekcinių priemonių; arba

b)

išlaidos, nurodytos patvirtintoje išlaidų deklaracijoje, yra susijusios su rimtu pažeidimu, kuris nebuvo panaikintas; arba

c)

valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 31 ir 32 straipsnius.