ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 136

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

50 tomas
2007m. gegužės 29d.


Turinys

 

Puslapis

 

 

Pranešimas skaitytojams

1

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, klaidų ištaisymas (OL L 396, 2006 12 30)

3

 

*

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/121/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo, siekiant suderinti ją su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą, klaidų ištaisymas (OL L 396, 2006 12 30)

281

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


29.5.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/1


PRANEŠIMAS SKAITYTOJAMS

BG

:

Настоящият брой на Официален вестник е публикуван на испански, чешки, датски, немски, естонски, гръцки, английски, френски, италиански, латвийски, литовски, унгарски, малтийски, нидерландски, полски, португалски, словашки, словенски, фински и шведски език.

Поправката, включена в него, се отнася до актове, публикувани преди разширяването на Европейския съюз от 1 януари 2007 г.

ES

:

El presente Diario Oficial se publica en español, checo, danés, alemán, estonio, griego, inglés, francés, italiano, letón, lituano, húngaro, maltés, neerlandés, polaco, portugués, eslovaco, esloveno, finés y sueco.

Las correcciones de errores que contiene se refieren a los actos publicados con anterioridad a la ampliación de la Unión Europea del 1 de enero de 2007.

CS

:

Tento Úřední věstník se vydává ve španělštině, češtině, dánštině, němčině, estonštině, řečtině, angličtině, francouzštině, italštině, lotyštině, litevštině, maďarštině, maltštině, nizozemštině, polštině, portugalštině, slovenštině, slovinštině, finštině a švédštině.

Tisková oprava zde uvedená se vztahuje na akty uveřejněné před rozšířením Evropské unie dne 1. ledna 2007.

DA

:

Denne EU-Tidende offentliggøres på dansk, engelsk, estisk, finsk, fransk, græsk, italiensk, lettisk, litauisk, maltesisk, nederlandsk, polsk, portugisisk, slovakisk, slovensk, spansk, svensk, tjekkisk, tysk og ungarsk.

Berigtigelserne heri henviser til retsakter, som blev offentliggjort før udvidelsen af Den Europæiske Union den 1. januar 2007.

DE

:

Dieses Amtsblatt wird in Spanisch, Tschechisch, Dänisch, Deutsch, Estnisch, Griechisch, Englisch, Französisch, Italienisch, Lettisch, Litauisch, Ungarisch, Maltesisch, Niederländisch, Polnisch, Portugiesisch, Slowakisch, Slowenisch, Finnisch und Schwedisch veröffentlicht.

Die darin enthaltenen Berichtigungen beziehen sich auf Rechtsakte, die vor der Erweiterung der Europäischen Union am 1. Januar 2007 veröffentlicht wurden.

ET

:

Käesolev Euroopa Liidu Teataja ilmub hispaania, tšehhi, taani, saksa, eesti, kreeka, inglise, prantsuse, itaalia, läti, leedu, ungari, malta, hollandi, poola, portugali, slovaki, sloveeni, soome ja rootsi keeles.

Selle parandustega viidatakse aktidele, mis on avaldatud enne Euroopa Liidu laienemist 1. jaanuaril 2007.

EL

:

Η παρούσα Επίσημη Εφημερίδα δημοσιεύεται στην ισπανική, τσεχική, δανική, γερμανική, εσθονική, ελληνική, αγγλική, γαλλική, ιταλική, λεττονική, λιθουανική, ουγγρική, μαλτέζικη, ολλανδική, πολωνική, πορτογαλική, σλοβακική, σλοβενική, φινλανδική και σουηδική γλώσσα.

Τα διορθωτικά που περιλαμβάνει αναφέρονται σε πράξεις που δημοσιεύθηκαν πριν από τη διεύρυνση της Ευρωπαϊκής Ένωσης την 1η Ιανουαρίου 2007.

EN

:

This Official Journal is published in Spanish, Czech, Danish, German, Estonian, Greek, English, French, Italian, Latvian, Lithuanian, Hungarian, Maltese, Dutch, Polish, Portuguese, Slovak, Slovenian, Finnish and Swedish.

The corrigenda contained herein refer to acts published prior to enlargement of the European Union on 1 January 2007.

FR

:

Le présent Journal officiel est publié dans les langues espagnole, tchèque, danoise, allemande, estonienne, grecque, anglaise, française, italienne, lettone, lituanienne, hongroise, maltaise, néerlandaise, polonaise, portugaise, slovaque, slovène, finnoise et suédoise.

Les rectificatifs qu'il contient se rapportent à des actes publiés antérieurement à l'élargissement de l'Union européenne du 1er janvier 2007.

IT

:

La presente Gazzetta ufficiale è pubblicata nelle lingue spagnola, ceca, danese, tedesca, estone, greca, inglese, francese, italiana, lettone, lituana, ungherese, maltese, olandese, polacca, portoghese, slovacca, slovena, finlandese e svedese.

Le rettifiche che essa contiene si riferiscono ad atti pubblicati anteriormente all'allargamento dell'Unione europea del 1o gennaio 2007.

LV

:

Šis Oficiālais Vēstnesis publicēts spāņu, čehu, dāņu, vācu, igauņu, grieķu, angļu, franču, itāļu, latviešu, lietuviešu, ungāru, maltiešu, holandiešu, poļu, portugāļu, slovāku, slovēņu, somu un zviedru valodā.

Šeit minētie labojumi attiecas uz tiesību aktiem, kas publicēti pirms Eiropas Savienības paplašināšanās 2007. gada 1. janvārī.

LT

:

Šis Oficialusis leidinys išleistas ispanų, čekų, danų, vokiečių, estų, graikų, anglų, prancūzų, italų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, olandų, lenkų, portugalų, slovakų, slovėnų, suomių ir švedų kalbomis.

Čia išspausdintas teisės aktų, paskelbtų iki Europos Sąjungos plėtros 2007 m. sausio 1 d., klaidų ištaisymas.

HU

:

Ez a Hivatalos Lap spanyol, cseh, dán, német, észt, görög, angol, francia, olasz, lett, litván, magyar, máltai, holland, lengyel, portugál, szlovák, szlovén, finn és svéd nyelven jelenik meg.

Az itt megjelent helyesbítések elsősorban a 2007. január 1-jei európai uniós bővítéssel kapcsolatos jogszabályokra vonatkoznak.

MT

:

Dan il-Ġurnal Uffiċjali hu ppubblikat bil-lingwa Spanjola, Ċeka, Daniża, Ġermaniża, Estonjana, Griega, Ingliża, Franċiża, Taljana, Latvjana, Litwana, Ungeriża, Maltija, Olandiża, Pollakka, Portugiża, Slovakka, Slovena, Finlandiża u Żvediża.

Il-corrigenda li tinstab hawnhekk tirreferi għal atti ppubblikati qabel it-tkabbir ta' l-Unjoni Ewropea fl-1 ta' Jannar 2007.

NL

:

Dit Publicatieblad wordt uitgegeven in de Spaanse, de Tsjechische, de Deense, de Duitse, de Estse, de Griekse, de Engelse, de Franse, de Italiaanse, de Letse, de Litouwse, de Hongaarse, de Maltese, de Nederlandse, de Poolse, de Portugese, de Slowaakse, de Sloveense, de Finse en de Zweedse taal.

De rectificaties in dit Publicatieblad hebben betrekking op besluiten die vóór de uitbreiding van de Europese Unie op 1 januari 2007 zijn gepubliceerd.

PL

:

Niniejszy Dziennik Urzędowy jest wydawany w językach: hiszpańskim, czeskim, duńskim, niemieckim, estońskim, greckim, angielskim, francuskim, włoskim, łotewskim, litewskim, węgierskim, maltańskim, niderlandzkim, polskim, portugalskim, słowackim, słoweńskim, fińskim i szwedzkim.

Sprostowania zawierają odniesienia do aktów opublikowanych przed rozszerzeniem Unii Europejskiej dnia 1 stycznia 2007 r.

PT

:

O presente Jornal Oficial é publicado nas línguas espanhola, checa, dinamarquesa, alemã, estónia, grega, inglesa, francesa, italiana, letã, lituana, húngara, maltesa, neerlandesa, polaca, portuguesa, eslovaca, eslovena, finlandesa e sueca.

As rectificações publicadas neste Jornal Oficial referem-se a actos publicados antes do alargamento da União Europeia de 1 de Janeiro de 2007.

RO

:

Prezentul Jurnal Oficial este publicat în limbile spaniolă, cehă, daneză, germană, estonă, greacă, engleză, franceză, italiană, letonă, lituaniană, maghiară, malteză, olandeză, polonă, portugheză, slovacă, slovenă, finlandeză şi suedeză.

Rectificările conţinute în acest Jurnal Oficial se referă la acte publicate anterior extinderii Uniunii Europene din 1 ianuarie 2007.

SK

:

Tento úradný vestník vychádza v španielskom, českom, dánskom, nemeckom, estónskom, gréckom, anglickom, francúzskom, talianskom, lotyšskom, litovskom, maďarskom, maltskom, holandskom, poľskom, portugalskom, slovenskom, slovinskom, fínskom a švédskom jazyku.

Korigendá, ktoré obsahuje, odkazujú na akty uverejnené pred rozšírením Európskej únie 1. januára 2007.

SL

:

Ta Uradni list je objavljen v španskem, češkem, danskem, nemškem, estonskem, grškem, angleškem, francoskem, italijanskem, latvijskem, litovskem, madžarskem, malteškem, nizozemskem, poljskem, portugalskem, slovaškem, slovenskem, finskem in švedskem jeziku.

Vsebovani popravki se nanašajo na akte objavljene pred širitvijo Evropske unije 1. januarja 2007.

FI

:

Tämä virallinen lehti on julkaistu espanjan, tšekin, tanskan, saksan, viron, kreikan, englannin, ranskan, italian, latvian, liettuan, unkarin, maltan, hollannin, puolan, portugalin, slovakin, sloveenin, suomen ja ruotsin kielellä.

Lehden sisältämät oikaisut liittyvät ennen Euroopan unionin laajentumista 1. tammikuuta 2007 julkaistuihin säädöksiin.

SV

:

Denna utgåva av Europeiska unionens officiella tidning publiceras på spanska, tjeckiska, danska, tyska, estniska, grekiska, engelska, franska, italienska, lettiska, litauiska, ungerska, maltesiska, nederländska, polska, portugisiska, slovakiska, slovenska, finska och svenska.

Rättelserna som den innehåller avser rättsakter som publicerades före utvidgningen av Europeiska unionen den 1 januari 2007.


Klaidų ištaisymas

29.5.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/3


2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 396, 2006 m. gruodžio 30 d. )

Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 skaityti taip:

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1907/2006

2006 m. gruodžio 18 d.

dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Šis reglamentas turėtų užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, taip pat laisvą cheminių medžiagų — atskirų ir esančių preparatų ar gaminių sudėtyje — judėjimą, tuo pačiu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas. Šis reglamentas taip pat turėtų skatinti vystyti alternatyvius cheminių medžiagų pavojingumo vertinimo metodus.

(2)

Cheminių medžiagų vidaus rinka gali veiksmingai veikti tik tuo atveju, jei atskirose valstybėse narėse labai nesiskiria cheminėms medžiagoms taikomi reikalavimai.

(3)

Derinant chemines medžiagas reglamentuojančius teisės aktus reikėtų užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą siekiant tvaraus vystymosi. Tie teisės aktai turėtų būti taikomi nediskriminuojant nesvarbu, ar cheminėmis medžiagomis prekiaujama vidaus rinkoje, ar tarptautiniu mastu, laikantis Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų.

(4)

Siekiant įgyvendinti 2002 m. rugsėjo 4 d. Johanesburge įvykusiame pasaulio aukščiausio lygio susitikime priimtą planą dėl tvaraus vystymosi, Europos Sąjunga siekia tikslo — pasiekti, kad iki 2020 m. cheminės medžiagos būtų gaminamos ir naudojamos taip, kad sumažėtų didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai.

(5)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas nepažeidžiant darbo vietas ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų.

(6)

Šis reglamentas turėtų prisidėti prie 2006 m. vasario 6 d. Dubajuje priimto Strateginio požiūrio į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą (SAICM) įgyvendinimo.

(7)

Siekiant išsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir užtikrinti aukštą žmonių, ypač darbuotojų, sveikatos apsaugos bei aplinkos apsaugos lygį, būtina užtikrinti, kad cheminių medžiagų gaminimas Bendrijoje, net jei jos eksportuojamos, atitiktų Bendrijos teisės aktus.

(8)

Ypač reikėtų atsižvelgti į galimą šio reglamento poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir būtinybę išvengti jų diskriminavimo.

(9)

Vertinant, kaip veikia keturios pagrindinės teisinės priemonės, reglamentuojančios chemines medžiagas Bendrijoje, t. y. 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (4), 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (5), 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (6) ir 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 dėl esamų medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (7), buvo nustatyta nemažai chemines medžiagas reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo problemų, kurios sąlygoja valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų skirtumus, darančius tiesioginį poveikį šios srities vidaus rinkos veikimui, bei nustatyta būtinybė aktyviau saugoti visuomenės sveikatą ir aplinką pagal atsargumo principą.

(10)

Muitinių prižiūrimos cheminės medžiagos, laikomos laikinose saugyklose, laisvosiose zonose ar laisvuosiuose sandėliuose ketinant jas reeksportuoti arba tranzitu gabenamos cheminės medžiagos nenaudojamos taip, kaip apibrėžta šiame reglamente, todėl joms šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Pavojingų medžiagų ir pavojingų preparatų gabenimas geležinkeliu, keliais, vidaus vandenų, jūrų ar oro transportu taip pat neturėtų priklausyti šio reglamento taikymo sričiai, nes tokiam gabenimui jau taikomi konkretūs teisės aktai.

(11)

Siekiant užtikrinti praktiškumą ir toliau teikti paskatas perdirbti bei naudoti atliekas, atliekos neturėtų būti laikomos cheminėmis medžiagomis, preparatais ar gaminiais, kaip apibrėžta šiame reglamente.

(12)

Svarbus šiuo reglamentu kuriamos naujos sistemos tikslas — skatinti ir tam tikrais atvejais užtikrinti, kad didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos būtų galiausiai pakeistos mažiau pavojingomis medžiagomis ar technologijomis, jei esama ekonominiu ir techniniu požiūriu perspektyvių alternatyvų. Šis reglamentas neturi įtakos direktyvų dėl darbuotojų saugos ir aplinkos apsaugos taikymui, ypač 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų ir mutagenų poveikiu darbe (šeštajai atskirai direktyvai, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (8), ir 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvai 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktajai atskirai direktyvai, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (9), pagal kurias darbdaviai privalo visur, kur tik techniškai įmanoma, pašalinti pavojingas medžiagas arba pakeisti jas mažiau pavojingomis.

(13)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas nepažeidžiant draudimų ir apribojimų, numatytų 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvoje 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (10), jei cheminės medžiagos naudojamos ir parduodamos kaip kosmetikos gaminių sudėtinės dalys ir patenka į šio reglamento taikymo sritį. Direktyvoje 76/768/EEB numatytas palaipsnis bandymų su stuburiniais gyvūnais nutraukimas siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą turėtų būti taikomas ir šių medžiagų naudojimo kosmetikos gaminiuose atžvilgiu.

(14)

Pagal šį reglamentą bus surinkta informacija apie chemines medžiagas ir jų naudojimą. Atitinkami dalyviai turėtų naudoti turimą informaciją, įskaitant įgyvendinant šį reglamentą surinktą informaciją, taikydami ir įgyvendindami atitinkamus Bendrijos teisės aktus, pavyzdžiui, produktams taikomus teisės aktus, ir Bendrijos savanoriškas priemones, pvz., ekologinio ženklinimo sistemą. Komisija, peržiūrėdama ir plėtodama atitinkamus Bendrijos teisės aktus ir savanoriškas priemones, turėtų apsvarstyti, kaip turėtų būti panaudojama įgyvendinant šį reglamentą surinkta informacija ir išnagrinėti galimybes sukurti europinį kokybės ženklą.

(15)

Reikia užtikrinti veiksmingą šio reglamento techninių, mokslinių ir administracinių aspektų valdymą Bendrijos lygiu. Šiai užduočiai atlikti reikėtų įsteigti centrinę instituciją. Centrinės institucijos išteklių poreikių galimybių studija parodė, kad nepriklausoma centrinė institucija turi daugiau ilgalaikių pranašumų palyginti su kitomis pasirinkimo galimybėmis. Todėl turėtų būti įsteigta Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau — Agentūra).

(16)

Šiame reglamente nustatomi konkretūs įsipareigojimai ir prievolės cheminių medžiagų — atskirų, esančių preparatų ir gaminių sudėtyje — gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams. Šis reglamentas pagrįstas principu, kad pramonės atstovai chemines medžiagas turėtų gaminti, importuoti, naudoti ar tiekti rinkai atsakingai ir imdamiesi reikalingų atsargumo priemonių, kad būtų užtikrinta, kad pagrįstai numatomomis sąlygomis nebūtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

(17)

Siekiant nustatyti pavojingas savybes, turėtų būti renkama visa prieinama ir svarbi informacija apie chemines medžiagas — atskiras, esančias preparatų ir gaminių sudėtyje, o siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui žmogaus sveikatai ir aplinkai, jei reikia, per tiekimo grandinę turi būti sistemiškai perduodamos rekomendacijos dėl rizikos valdymo priemonių. Be to, reikėtų skatinti, kad techniniai patarimai, skirti rizikos valdymo palaikymui, prireikus būtų teikiami per tiekimo grandinę.

(18)

Atsakomybė už cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymą turėtų tekti fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie šias chemines medžiagas gamina, importuoja, tiekia rinkai ar naudoja. Informacija apie šio reglamento įgyvendinimą turėtų būti lengvai prieinama, visų pirma MVĮ.

(19)

Todėl gamintojai ir importuotojai pagal registracijos nuostatas turėtų surinkti duomenis apie jų gaminamas ar importuojamas chemines medžiagas, naudotis šiais duomenimis vertindami su tokiomis cheminėmis medžiagomis susijusią riziką ir parengti bei rekomenduoti tinkamas rizikos valdymo priemones. Siekiant užtikrinti, kad jie iš tikrųjų laikytųsi šių įpareigojimų, taip pat ir skaidrumo sumetimais, registruojant chemines medžiagas turėtų būti reikalaujama, kad jie Agentūrai pateiktų dokumentaciją su visa minėta informacija. Registruotas chemines medžiagas turėtų būti leidžiama platinti vidaus rinkoje.

(20)

Vertinimo nuostatose turėtų būti numatyta galimybė po įregistravimo imtis tolesnių priemonių, leidžiančių patikrinti, ar registracijos dokumentacija atitinka šio reglamento reikalavimus, ir prireikus pateikti papildomos informacijos apie cheminių medžiagų savybes. Jei Agentūra, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi pagrindo manyti, jog cheminė medžiaga kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, ji, įtraukusi tą cheminę medžiagą į koreguojamąjį Bendrijos cheminių medžiagų vertinimo veiksmų planą ir remdamasi valstybių narių kompetentingomis institucijomis, turėtų užtikrinti, kad ši cheminė medžiaga būtų įvertinta.

(21)

Nors vertinimo metu apie chemines medžiagas sukaupta informacija pirmiausia turėtų naudotis gamintojai ir importuotojai, valdydami su jų cheminėmis medžiagomis susijusią riziką, ja taip pat galima naudotis inicijuojant autorizacijos ar apribojimų procedūras pagal šį reglamentą arba rizikos valdymo procedūras pagal kitus Bendrijos teisės aktus. Todėl reikėtų užtikrinti, kad ši informacija būtų pasiekiama kompetentingoms institucijoms ir jos galėtų ja naudotis minėtų procedūrų tikslais.

(22)

Autorizacijos nuostatos turėtų užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, tuo pačiu garantuojant, kad būtų tinkamai kontroliuojama labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų rizika. Komisija turėtų suteikti autorizaciją tiekti jas rinkai ir naudoti tik tuo atveju, kai dėl jų naudojimo kylanti rizika tinkamai kontroliuojama, jei tai yra įmanoma, arba jei tokį naudojimą galima pateisinti socialinėmis ir ekonominėmis priežastimis ir nėra tinkamų alternatyvų, kurios būtų perspektyvios ekonominiu ir techniniu požiūriu.

(23)

Pagal apribojimų nuostatas valdytiną riziką keliančių cheminių medžiagų gamybai, tiekimui rinkai ir naudojimui turėtų būti leidžiama, remiantis tokios rizikos vertinimu, taikyti visišką ar dalinį draudimą arba kitus apribojimus.

(24)

Rengdama šį reglamentą Komisija pradėjo REACH įgyvendinimo projektus (RĮP), kuriuose dalyvauja suinteresuotų subjektų grupių atitinkami ekspertai. Kai kuriais iš tų projektų siekiama parengti gairių ir priemonių, skirtų padėti Komisijai, Agentūrai, valstybėms narėms, cheminių medžiagų gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams vykdyti savo prievoles pagal šį reglamentą, projektus. Šis darbas turėtų sudaryti galimybes Komisijai ir Agentūrai tinkamu laiku parengti atitinkamas technines rekomendacijas, laikantis šiame reglamente nustatytų terminų.

(25)

Atsakomybę įvertinti cheminių medžiagų keliamą riziką ir pavojingumą turėtų prisiimti pirmiausia chemines medžiagas gaminantys ar importuojantys fiziniai ar juridiniai asmenys, tačiau tik tada, kai jų gaminamos ar importuojamos cheminės medžiagos kiekis viršija tam tikrą ribą, kad jie galėtų prisiimti su tuo susijusią naštą. Chemines medžiagas naudojantys fiziniai ar juridiniai asmenys, įvertinę cheminių medžiagų riziką, turėtų imtis būtinų rizikos valdymo priemonių ir perduoti atitinkamas rekomendacijas tolesniems tiekimo grandinės dalyviams. Tai reiškia, kad jie turėtų tinkamai ir skaidriai aprašyti bei dokumentais apiforminti riziką, kylančią gaminant, naudojant kiekvieną cheminę medžiagą ir šalinant jos atliekas, ir apie ją pranešti.

(26)

Kad cheminių medžiagų cheminės saugos vertinimai būtų veiksmingi, cheminių medžiagų gamintojai ir importuotojai turėtų gauti informaciją apie šias chemines medžiagas, prireikus atlikdami naujus bandymus.

(27)

Reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir įvertinimo tikslais bei skaidrumo sumetimais informacija apie šias chemines medžiagas, taip pat su jomis susijusi informacija, įskaitant informaciją apie rizikos valdymo priemones, paprastai turėtų būti pateikiama valdžios institucijoms.

(28)

Moksliniams tyrimams ir plėtrai paprastai naudojama mažiau kaip 1 tona cheminės medžiagos per metus. Todėl tokiems moksliniams tyrimams ir plėtrai nebūtina numatyti išimties, nes tokio cheminių medžiagų kiekio registruoti vis tiek neprivaloma. Tačiau siekiant paskatinti inovacijas, registravimo reikalavimo tam tikrą laikotarpį derėtų netaikyti produktų ir technologiniams tyrimams bei plėtrai, jei cheminės medžiagos dar neketinama tiekti rinkai neribotam vartotojų skaičiui, kadangi jos naudojimą preparatų ar gaminių sudėtyje dar turi ištirti ir pritaikyti potencialus registruotojas — vienas arba bendradarbiaudamas su ribotu žinomų vartotojų skaičiumi. Be to, tikslinga panašią išimtį nustatyti tolesniems naudotojams, naudojantiems cheminę medžiagą produkto ir technologinių tyrimų bei plėtros tikslais, jei rizika žmogaus sveikatai ir aplinkai yra tinkamai kontroliuojama laikantis darbuotojų ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

(29)

Kadangi gamintojai ir importuotojai turėtų būti atsakingi už savo gaminius, tikslinga reikalauti registruoti chemines medžiagas, kurios, kaip numatoma, išsiskirs iš gaminių, ir toks jų naudojimas nebuvo įregistruotas. Agentūrai turėtų būti pranešta apie gaminių sudėtyje esančias labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas, kurios viršija kiekio tonomis ir koncentracijos gaminiuose ribą, jei negalima išvengti cheminės medžiagos poveikio ir jei šio cheminės medžiagos naudojimo būdo neužregistravo joks asmuo. Agentūrai taip pat turėtų būti suteikta teisė prašyti, kad būtų atlikta registracija, jei ji turi priežasčių manyti, kad cheminės medžiagos išsiskyrimas iš gaminio gali kelti riziką žmonių sveikatai ar aplinkai ir tų gaminių sudėtyje esanti cheminė medžiaga per metus sudaro daugiau kaip 1 toną vienam gamintojui ar importuotojui. Agentūra turėtų apsvarstyti būtinybę pateikti pasiūlymą dėl apribojimo, jei ji mano, kad tokių cheminių medžiagų naudojimas gaminiuose kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kuri nėra tinkamai kontroliuojama.

(30)

Reikalavimai, kurie keliami gamintojams ir importuotojams atliekant cheminės saugos vertinimus, turėtų būti išsamiai aprašyti techniniame priede, kad jie galėtų įvykdyti savo įpareigojimus. Siekdami atsakomybės naštą teisingai pasidalyti su savo klientais, gamintojai ir importuotojai cheminės saugos vertinime turėtų analizuoti ne tik cheminių medžiagų naudojimą savo reikmėms bei naudojimo būdus, kuriems šios cheminės medžiagos tiekiamos rinkai, bet ir tuos naudojimo būdus, kuriuos prašo įvertinti jų klientai.

(31)

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su pramonės sektoriumi, valstybėmis narėmis ir kitais susijusiais suinteresuotais subjektais, turėtų parengti rekomendacijas, kaip įvykdyti preparatams taikomus reikalavimus pagal šį reglamentą (visų pirma dėl saugos duomenų lapų, į kuriuos įtraukiami poveikio scenarijai), įskaitant cheminių medžiagų, įeinančių į specialių preparatų sudėtį, pavyzdžiui, į lydinių sudėtį įeinančių metalų, įvertinimą. Tai darydama Komisija turėtų visapusiškai atsižvelgti į pagal RĮP atliktą darbą ir į bendrą REACH rekomendacijų paketą įtraukti būtinas rekomendacijas šiuo klausimu. Šios rekomendacijos turėtų būti parengtos iki šio reglamento taikymo.

(32)

Cheminės saugos vertinimas neturėtų būti atliekamas tuo atveju, kai cheminių medžiagų koncentracija preparatų sudėtyje yra labai maža ir laikoma, kad ji negali kelti susirūpinimo. Tokioms cheminėms medžiagoms, kurių koncentracija preparatų sudėtyje yra labai maža, taip pat neturėtų būti taikoma autorizacija. Šios nuostatos turėtų būti lygiavertiškai taikomos ir preparatams, kurie yra kieti cheminių medžiagų mišiniai, kol jiems nesuteikiama konkreti forma ir jie netampa gaminiu.

(33)

Siekiant padidinti registracijos sistemos veiksmingumą, sumažinti sąnaudas bei bandymų su stuburiniais gyvūnais skaičių, turėtų būti užtikrintas bendras informacijos teikimas ir dalijimasis ja. Vienas kelių registruotojų grupės narys turėtų pateikti informaciją kitų vardu laikydamasis taisyklių, kurios užtikrina, kad būtų pateikta visa reikiama informacija, ir sykiu leidžia dalintis išlaidų naštą. Registruotojas turėtų turėti galimybę pateikti informaciją tiesiogiai Agentūrai tam tikrais nustatytais atvejais.

(34)

Reikalavimai, susiję su informacijos apie chemines medžiagas surinkimu, turėtų būti išsamiai aprašomi ir išdėstomi pagal cheminės medžiagos gamybos ar importo apimtis, kadangi tai parodo galimą cheminės medžiagos poveikį žmonėms ir aplinkai. Siekiant sumažinti galimą poveikį mažais kiekiais gaminamoms ar importuojamoms cheminėms medžiagoms, naujos toksikologinės ir ekotoksikologinės informacijos reikėtų reikalauti tik apie prioritetines chemines medžiagas, kurių kiekis yra nuo vienos iki dešimties tonų. Gamintojus ir importuotojus reikėtų skatinti šią informaciją teikti ir apie kitas šio kiekio lygio chemines medžiagas.

(35)

Valstybės narės, Agentūra ir visos suinteresuotos šalys turėtų visapusiškai atsižvelgti į RĮP rezultatus, visų pirma į rezultatus, susijusius su gamtoje randamų cheminių medžiagų registracija.

(36)

Būtina apsvarstyti 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktų bei XI priedo taikymą cheminėms medžiagoms, gautoms mineralogijos būdu, o peržiūrint IV ir V priedus, į tai reikėtų visapusiškai atsižvelgti.

(37)

Atliekami bandymai turėtų atitikti atitinkamus laboratorijose naudojamų gyvūnų apsaugos reikalavimus, nustatytus 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (11) ir ekotoksikologinių ir toksikologinių bandymų atveju — gerą laboratorinę praktiką, nustatytą 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/10/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros laboratorinės praktikos principų taikymu ir jų taikymo cheminių medžiagų tyrimams patikra, suderinimo (12).

(38)

Rinkti informaciją turėtų būti leidžiama ir alternatyviais būdais, kurie yra lygiaverčiai nustatytiems bandymams ir bandymų metodams, pavyzdžiui, kai tokia informacija gaunama iš pripažintų kokybinio ar kiekybinio struktūros ir savybių ryšio nustatymo metodikų arba struktūriškai panašių cheminių medžiagų. Šiuo tikslu Agentūra, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis, turėtų parengti atitinkamas gaires. Taip pat reikėtų numatyti galimybę neteikti tam tikros informacijos, jei tai galima tinkamai pagrįsti. Remiantis patirtimi, gauta vykdant RĮP, turėtų būti parengti kriterijai, apibrėžiantys tokį pagrindimą.

(39)

Siekdamos padėti įmonėms, visų pirma MVĮ, vykdyti šiuo reglamentu keliamus reikalavimus, valstybės narės be Agentūros pateiktų reglamento vykdymo rekomendacinių dokumentų papildomai turėtų įsteigti nacionalines pagalbos tarnybas.

(40)

Komisija, valstybės narės, pramonės atstovai ir kiti suinteresuoti subjektai ir toliau turėtų remti alternatyvius bandymų metodus tarptautiniu ir valstybiniu lygiu, įskaitant kompiuterines metodotologijas, in vitro metodologijas, kai tai yra tinkama, pagrįstas toksigenomika, ir kitas atitinkamas metodologijas. Alternatyvių bandymo metodų kūrimo strategija yra Bendrijos prioritetas ir Komisija turėtų užtikrinti, kad šis dalykas išliktų prioritetu vykdant būsimas tyrimų programas ir iniciatyvas, pavyzdžiui, 2006–2010 m. Bendrijos veiksmų planą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės. Reikėtų siekti, kad šiame procese dalyvautų suinteresuoti subjektai ir būtų sukurtos iniciatyvos, įtraukiančios visas suinteresuotas šalis.

(41)

Tarpinėms cheminėms medžiagoms praktiniais įgyvendinimo sumetimais ir dėl jų ypatingo pobūdžio reikėtų nustatyti specialius registracijos reikalavimus. Kol bus galima remiantis patikimais techniniais ir pripažintais moksliniais kriterijais praktišku ir ekonomiškai naudingu būdu atrinkti polimerus, kuriuos reikia registruoti dėl rizikos žmonių sveikatai ar aplinkai, polimerams neturėtų būti taikomi registracijos ir vertinimo reikalavimai.

(42)

Tam, kad registruojant vidaus rinkoje jau esančias chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, valdžios institucijos ir fiziniai ar juridiniai asmenys nebūtų pernelyg apkrauti darbu, tokių cheminių medžiagų registracija gali tęstis tam tikrą laikotarpį, tačiau pernelyg neatidėliojant. Todėl reikėtų nustatyti tokių cheminių medžiagų registracijos terminus.

(43)

Duomenys apie chemines medžiagas, apie kurias jau buvo pranešta pagal Direktyvą 67/548/EEB, turėtų būti įtraukiami į sistemą ir atnaujinami, pasiekus kitą cheminių medžiagų kiekio tonomis lygį.

(44)

Siekiant sukurti suderintą ir paprastą sistemą, visa registracijos dokumentacija turėtų būti pateikiama Agentūrai. Siekdama užtikrinti nuoseklumą ir veiksmingą išteklių naudojimą, Agentūra turėtų atlikti visos registracijos dokumentacijos išsamumo patikrą ir prisiimti atsakomybę už galutinį registracijos dokumentacijos atmetimą.

(45)

Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše (EINECS) tam tikros sudėtinės medžiagos pateikiamos viename įraše. UVCB medžiagos (nežinomos ar kintamos sudėties medžiagos, sudėtiniai reakcijų produktai ar biologinės medžiagos) gali būti registruojamos pagal šį reglamentą kaip viena ta pati medžiaga, nepaisant jų kintamos sudėties, jei jų pavojingos savybės skiriasi nežymiai ir jas galima vienodai klasifikuoti.

(46)

Siekiant užtikrinti, kad registracijos metu surinkta informacija būtų atnaujinama pagal naujausią informaciją, registruotojams turėtų būti nustatyta pareiga informuoti Agentūrą apie tam tikrus informacijos pasikeitimus.

(47)

Remiantis Direktyva 86/609/EEB, bandymus su stuburiniais gyvūnais reikia pakeisti, sumažinti arba patobulinti. Šio reglamento įgyvendinimas turėtų būti pagrįstas alternatyvių bandymo metodų naudojimu, kurie, kai tai įmanoma, leistų įvertinti cheminių medžiagų pavojų sveikatai ir aplinkai. Pradėjus taikyti alternatyvius metodus, kuriuos patvirtino Komisija ar tarptautinės institucijos, arba Komisija ar Agentūra pripažino, kad jie atitinka informacijos reikalavimus pagal šį reglamentą, turi būti vengiama naudoti gyvūnus bandymams. Šiuo tikslu Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, turėtų pasiūlyti iš dalies keisti būsimą Komisijos reglamentą dėl bandymų metodų ar šį reglamentą, kai tinka, siekiant pakeisti, sumažinti arba patobulinti bandymus su gyvūnais. Komisija ir Agentūra turėtų užtikrinti, kad plėtojant ir vykdant suinteresuotiems subjektams skirtas gaires ir pačios Agentūros procedūrose bandymų su gyvūnais mažinimui būtų skiriamas pagrindinis dėmesys.

(48)

Šis reglamentas neturėtų pažeisti visiško Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo.

(49)

Siekiant išvengti darbo dubliavimosi, ypač siekiant sumažinti bandymų naudojant stuburinius gyvūnus skaičių, nuostatose dėl registracijos dokumentacijų parengimo, pateikimo ir atnaujinimo turėtų būti reikalaujama dalintis informacija, kai to prašo bet kuris registruotojas. Registruotojas turėtų būti įpareigotas prašyti informacijos, jei ji susijusi su stuburiniais gyvūnais.

(50)

Paisant visuomenės interesų svarbu užtikrinti, kad bandymų rezultatai, susiję su tam tikrų cheminių medžiagų pavojumi žmonių sveikatai ar aplinkai, kuo greičiau pasiektų jas naudojančius fizinius ar juridinius asmenis ir būtų apribota bet kokia su jų naudojimu susijusi rizika. Bet kuriam registruotojui paprašius turėtų būti dalijamasi informacija, visų pirma informacija apie bandymus su stuburiniais gyvūnais, tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų teisingą kompensaciją bandymus atlikusiai įmonei.

(51)

Siekiant sustiprinti Bendrijos pramonės konkurencingumą ir užtikrinti, kad šis reglamentas taikomas kuo veiksmingiau, tikslinga numatyti, kad registruotojai dalintųsi informacija teisingai kompensuodami išlaidas.

(52)

Kad nebūtų pažeistos teisėtos bandymų metu surinktų duomenų nuosavybės teisės, tokių duomenų savininkas turėtų turėti galimybę 12 metų reikalauti kompensacijos iš tų registruotojų, kurie gauna naudos iš šių duomenų.

(53)

Kad potencialus cheminės medžiagos, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, registruotojas galėtų tęsti registracijos procedūrą, net jei jam nepavyko susitarti su ankstesniu registruotoju, jo prašymu Agentūra turėtų leisti naudotis jau pateikta tyrimų santrauka ar išsamia tyrimų santrauka. Registruotojas, gavęs šiuos duomenis, turėtų būti įpareigotas padengti duomenų savininkui dalį išlaidų. Cheminių medžiagų, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis, atveju Agentūra, prieš išduodama leidimą potencialiam registruotojui naudoti šią informaciją savo registracijoje, gali reikalauti pateikti įrodymus, kad potencialus registruotojas sumokėjo duomenų savininkui.

(54)

Kad nebūtų dubliuojamas darbas, ypač bandymai, cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, registruotojas turėtų kuo anksčiau atlikti preliminarią jų registraciją Agentūros tvarkomoje duomenų bazėje. Reikėtų sukurti sistemą, kad būtų įsteigti informacijos apie cheminę medžiagą apsikeitimo forumai (SIEF), kurie padėtų keistis informacija apie įregistruotas chemines medžiagas. Informacijos apie cheminę medžiagą apsikeitimo forumų dalyviai turėtų būti visi atitinkami dalyviai, kurie Agentūrai teikia informaciją apie tą pačią cheminę medžiagą, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis. Tai turėtų būti ir potencialūs registruotojai, kurie turi pateikti ir gauti visą jų cheminių medžiagų registracijai svarbią informaciją, ir kiti dalyviai, kurie gali gauti finansinę kompensaciją už jų vykdomus tyrimus, bet neturi teisės prašyti informacijos. Kad ši sistema veiktų sklandžiai, jie turėtų vykdyti tam tikrus įsipareigojimus. Jei SIEF narys nevykdo savo įsipareigojimų, jis turėtų būti atitinkamai nubaustas, tuo tarpu kitiems nariams turėtų būti suteikiama galimybė toliau rengtis cheminės medžiagos registravimui. Tais atvejais, kai nebuvo atlikta cheminės medžiagos preliminari registracija, turėtų būti imtasi priemonių siekiant padėti tolesniems naudotojams rasti alternatyvių tiekimo šaltinių.

(55)

Cheminių medžiagų — atskirų ar esančių preparatų sudėtyje — gamintojai ir importuotojai turėtų būti raginami tolesniems naudotojams teikti informaciją apie tai, ar jie ketina registruoti cheminę medžiagą. Jei gamintojas ar importuotojas neketina registruoti cheminės medžiagos, jis turi likus pakankamai laiko iki atitinkamo registracijos termino pabaigos apie tai informuoti tolesnį naudotoją, kad jis galėtų ieškoti kitų tiekimo šaltinių.

(56)

Į gamintojų ar importuotojų atsakomybę už cheminių medžiagų rizikos valdymą įeina informacijos apie šias chemines medžiagas perdavimas kitiems profesionaliems naudotojams, pavyzdžiui, tolesniems naudotojams ar platintojams. Be to, gaminių gamintojai ar importuotojai turėtų pramoniniams, profesionaliems naudotojams ir, paprašius, vartotojams suteikti informaciją apie saugų gaminių naudojimą. Ši svarbi atsakomybė taip pat turėtų tekti visai tiekimo grandinei, kad visi dalyviai galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su dėl cheminių medžiagų naudojimo kylančia rizika.

(57)

Kadangi saugos duomenų lapas jau naudojamas kaip informavimo priemonė cheminių medžiagų ir preparatų tiekimo grandinėje, jį tikslinga toliau tobulinti ir paversti neatsiejama šiuo reglamentu įkuriamos sistemos dalimi.

(58)

Siekiant atsakomybės tęstinumo, tolesni naudotojai turėtų būti atsakingi už rizikos, kurią kelia jų naudojamos cheminės medžiagos, įvertinimą, jei tie naudojimo būdai nenurodyti tiekėjų pateiktame saugos duomenų lape, išskyrus atvejus, kai tolesnis naudotojas imasi didesnių apsaugos priemonių nei rekomenduoja tiekėjas, arba jei tiekėjas neprivalėjo įvertinti cheminių medžiagų rizikos ar pateikti informacijos apie ją. Dėl tos pačios priežasties tolesni naudotojai turėtų valdyti riziką, kuri kyla jiems naudojant šias chemines medžiagas. Be to, tikslinga, kad gaminio, kurio sudėtyje yra labai didelį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, gamintojas ar importuotojas pateiktų pakankamai informacijos, kad tokį gaminį būtų galima naudoti saugiai.

(59)

Taip pat turėtų būti išsamiai aprašyti reikalavimai, keliami cheminės saugos vertinimą atliekantiems tolesniems naudotojams, kad jie galėtų vykdyti savo įpareigojimus. Šie reikalavimai turėtų būti taikomi tik tuo atveju, jei cheminės medžiagos ar preparato kiekis viršija 1 toną. Tačiau visais atvejais tolesni naudotojai turėtų išnagrinėti naudojimo būdą ir nustatyti bei taikyti tinkamas rizikos valdymo priemones. Tolesni naudotojai turėtų pranešti Agentūrai tam tikrą pagrindinę informaciją apie naudojimo būdą.

(60)

Reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir įvertinimo tikslais tolesni cheminių medžiagų naudotojai turėtų Agentūrai pateikti tam tikrą pagrindinę informaciją, nuolat ją atnaujindami, jei cheminės medžiagos naudojimas neatitinka sąlygų, nurodytų poveikio scenarijuje, kuris išsamiai aprašytas pradinio gamintojo ar importuotojo pateiktame saugos duomenų lape.

(61)

Įgyvendinimo praktiškumo ir proporcingumo sumetimais tikslinga atleisti nuo pareigos informuoti tuos tolesnius naudotojus, kurie naudoja mažą cheminės medžiagos kiekį.

(62)

Reikėtų sudaryti palankias sąlygas informacijos perdavimui pirmesniems ir tolesniems tiekimo grandinės dalyviams. Komisija turėtų parengti sistemą, kuria nustatomos naudojimo būdų trumpo bendro pobūdžio aprašymo kategorijos, atsižvelgiant į RĮP rezultatus.

(63)

Taip pat būtina užtikrinti, kad informacijos rinkimas atitiktų realius informacijos poreikius. Šiuo tikslu pagal įvertinimo procedūrą Agentūra būtų įpareigota priimti sprendimus dėl cheminių medžiagų gamintojų ir importuotojų siūlomų bandymų programų. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Agentūra turėtų teikti pirmenybę tam tikroms cheminėms medžiagoms, pavyzdžiui, toms, kurios gali kelti labai didelį susirūpinimą.

(64)

Siekiant išvengti nereikalingų bandymų su gyvūnais, suinteresuotoms šalims turėtų būti suteiktas 45 dienų laikotarpis, per kurį jos galėtų pateikti moksliškai pagrįstą informaciją ir tyrimus, kurie nustato atitinkamos cheminės medžiagos keliamą pavojų ir kurio nustatymui siūloma atlikti bandymą. Agentūra, priimdama sprendimus dėl siūlymų atlikti bandymus, turėtų atsižvelgti į šią moksliškai pagrįstą informaciją ir tyrimus.

(65)

Be to, būtina, kad bendra registracijų kokybė keltų pasitikėjimą ir reikia užtikrinti, kad visuomenė bei suinteresuoti chemijos pramonės subjektai būtų tikri, jog fiziniai ar juridiniai asmenys laikosi savo įpareigojimų. Atitinkamai, dera numatyti, kad būtų pažymima, kurią informaciją yra peržiūrėjęs atitinkamą patirtį turintis vertintojas ir kokį registracijos dokumentacijų procentą Agentūra turi patikrinti atlikdama atitikties vertinimą.

(66)

Taip pat Agentūrą reikėtų įgalioti reikalauti iš gamintojų, importuotojų ar tolesnių naudotojų papildomos informacijos apie chemines medžiagas, kurios, remiantis vertinimais, gali kelti riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, įskaitant riziką, kurią kelia didelis jų kiekis vidaus rinkoje. Remiantis Agentūros bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengtais kriterijais, pagal kuriuos nustatomi cheminių medžiagų prioritetai, reikėtų nustatyti koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą, skirtą cheminių medžiagų vertinimui, į jį įtrauktų cheminių medžiagų vertinimą patikint valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Jei gamybos vietoje naudojant izoliuotas tarpines medžiagas, kyla rizika, kelianti tokį patį susirūpinimą, koks kyla naudojant autorizuotinas chemines medžiagas, valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista reikalauti papildomos informacijos, jei toks reikalavimas pagrįstas.

(67)

Kolektyvinis susitarimas Agentūros valstybių narių komitete dėl jo sprendimų projektų turėtų būti veiksmingos sistemos, kurioje laikomasi subsidiarumo principo ir išsaugoma vidaus rinka, pagrindas. Jei viena ar kelios valstybės narės arba Agentūra nepritaria sprendimo projektui, jis turėtų būti priimtas pagal centralizuotą procedūrą. Jei Valstybių narių komitetui nepavyksta vieningai pasiekti susitarimo, Komisija turėtų priimti sprendimą taikydama komiteto procedūrą.

(68)

Atlikus įvertinimą gali būti prieita išvados, kad reikėtų imtis veiksmų pagal apribojimų arba autorizacijos procedūras arba kad reikėtų apsvarstyti rizikos valdymo priemones pagal kitus atitinkamus teisės aktus. Todėl informacija apie vertinimo procedūros eigą turėtų būti skelbiama viešai.

(69)

Kad būtų užtikrinta žmonių, įskaitant atitinkamų visuomenės grupių ir galbūt tam tikrų pažeidžiamų pogrupių, pakankamai aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsauga, labai didelį susirūpinimą keliančioms cheminėms medžiagoms pagal atsargumo principą turėtų būti skiriama ypač daug dėmesio. Autorizacija turėtų būti suteikiama, jei paraišką autorizacijai gauti teikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys autorizaciją suteikiančiai institucijai įrodo, kad dėl cheminės medžiagos naudojimo kylanti rizika žmonių sveikatai ir aplinkai yra tinkamai kontroliuojama. Kitais atvejais, naudojimas vis dėlto gali būti autorizuojamas, jei galima įrodyti, kad naudojant cheminę medžiagą socialinė ir ekonominė nauda yra didesnė nei su jos naudojimu susijusi rizika ir kad nėra tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų, kurios yra ekonominiu ir techniniu požiūriu perspektyvios. Atsižvelgiant į gerą vidaus rinkos veikimą, tikslinga, kad autorizaciją suteikianti institucija būtų Komisija.

(70)

Neigiamas didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai turėtų būti užkirstas taikant tinkamas rizikos valdymo priemones, padedančias užtikrinti, kad bet kokia rizika, kylanti dėl cheminių medžiagų naudojimo, būtų tinkamai kontroliuojama, ir siekiant palaipsniui tokias chemines medžiagas pakeisti tinkamomis saugesnėmis cheminėmis medžiagomis. Rizikos valdymo priemonių taikymas turėtų užtikrinti, kad poveikis, susijęs su cheminėmis medžiagomis, kai jos gaminamos, tiekiamos rinkai ir naudojamos, įskaitant išmetimus, išsiskyrimus ir nuotėkius, per visą jų gyvavimo ciklą neviršytų ribos, kurią peržengus, gali atsirasti neigimas poveikis. Bet kokios cheminės medžiagos, kurią naudoti suteikta autorizacija, ir bet kokios kitos cheminės medžiagos, kuriai neįmanoma nustatyti saugios poveikio ribos, atžvilgiu visada turėtų būti imamasi priemonių, siekiant sumažinti, kiek tai techniškai ir praktiškai įmanoma, pavojų ir išsiskyrimus, kad iki minimumo būtų sumažinta neigiamo poveikio galimybė. Priemonės tinkamai kontrolei užtikrinti turėtų būti nurodytos visose cheminės saugos ataskaitose. Šios priemonės turėtų būti taikomos ir prireikus rekomenduojamos taikyti tolesniems tiekimo grandinės dalyviams.

(71)

Kancerogeninių ir mutageninių cheminių medžiagų ribų nustatymo metodika gali būti kuriama atsižvelgiant į RĮP rezultatus. Atitinkamas priedas gali būti, remiantis šia metodika, iš dalies keičiamas taip, kad tam tikrais atvejais būtų leidžiama naudoti ribas užtikrinant aukštą žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

(72)

Remiant siekį labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas galiausiai pakeisti tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, visi pareiškėjai autorizacijai gauti turėtų pateikti alternatyvų analizę, kurioje išanalizuota jų rizika ir techninis ir ekonominis pakeitimo tinkamumas, įskaitant informaciją apie bet kokius tyrimus ar taikomąją veiklą, kurių imasi ar ketina imtis pareiškėjas. Be to, autorizacijoms turėtų būti taikomos riboto laikotarpio peržiūros, kurių trukmė būtų nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, ir paprastai joms turėtų būti nustatomos sąlygos, įskaitant stebėseną.

(73)

Kai cheminės medžiagos — atskiros, esančios preparato ar gaminio sudėtyje — gamyba, naudojimas ar tiekimas rinkai sukelia nepriimtiną pavojų žmogaus sveikatai arba aplinkai, būtina pakeisti tokią cheminę medžiagą, atsižvelgiant į galimybes naudoti tinkamas saugesnes alternatyvias medžiagas ir technologijas ir į socialinę bei ekonominę naudą, susijusią su cheminės medžiagos, keliančios nepriimtiną pavojų, naudojimu.

(74)

Visi asmenys, prašantys autorizacijos naudoti chemines medžiagas — atskiras ar esančias preparatų ar gaminių sudėtyje, turėtų įvertinti didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų pakeitimo tinkamomis saugesnėmis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis galimybes, atlikdami alternatyvių medžiagų, alternatyvių medžiagų naudojimo rizikos, techninę bei ekonominę pakeitimo tinkamumo analizę.

(75)

Išskyrus keletą išimčių, gali būti įvesti apribojimai dėl pavojingų cheminių medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo visoms cheminėms medžiagoms, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį. 1 arba 2 kategorijos kancerogeninių, mutageninių, toksiškų reprodukcijai cheminių medžiagų tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimai turėtų būti toliau įvedami tam, kad naudotojai negalėtų naudoti tokių medžiagų — atskirų ar esančių preparatų sudėtyje.

(76)

Tarptautinė patirtis rodo, kad cheminės medžiagos, kurios dėl savo savybių yra patvarios, linkusios bioakumuliuotis ir toksiškos arba labai patvarios ir labai linkusios bioakumuliuotis, kelia labai didelį susirūpinimą, todėl buvo parengti kriterijai tokioms cheminėms medžiagoms nustatyti. Tam tikros kitos cheminės medžiagos taip pat kelia pakankamai didelį susirūpinimą, todėl ir jų problema sprendžiama kiekvienu atveju atskirai. XIII priede pateikti kriterijai turėtų būti persvarstyti, atsižvelgiant į turimą ir naują patirtį, susijusią su šių cheminių medžiagų identifikavimu, ir prireikus pakeisti, siekiant užtikrinti aukštą žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

(77)

Dėl praktinio įvykdomumo ir kitų praktinių priežasčių, tiek susijusių su fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie turi parengti paraiškos dokumentus ir imtis atitinkamų rizikos valdymo priemonių, tiek su valdžios institucijomis, kurios turi nagrinėti paraiškas autorizacijai gauti, autorizacijos procedūra tuo pačiu metu turėtų būti nustatoma tik ribotam cheminių medžiagų skaičiui, numatant realius galutinius terminus paraiškai pateikti bei kai kuriems naudojimo būdams nustatant išimtis. Cheminės medžiagos, kurios, kaip nustatyta, atitinka autorizacijos kriterijus, turėtų būti įtrauktos į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, kad galiausiai būtų įtrauktos į autorizacijos procedūrą. Agentūra šiame sąraše aiškiai turėtų nurodyti, kurios cheminės medžiagos yra jos darbo programoje.

(78)

Agentūra turėtų teikti konsultacijas dėl cheminių medžiagų, kurioms taikytina autorizacijos procedūra, prioritetų suteikimo, užtikrinant, kad sprendimai atspindėtų visuomenės poreikius ir atitiktų mokslo žinias bei raidą.

(79)

Visiškas cheminės medžiagos uždraudimas reikštų, kad negali būti autorizuojamas nė vienas jos naudojimo būdas. Todėl būtų beprasmiška leisti pateikti paraiškas autorizacijai gauti. Tokiais atvejais cheminę medžiagą reikėtų išbraukti iš cheminių medžiagų, dėl kurių galima pateikti paraišką, sąrašo ir įrašyti į ribojamų cheminių medžiagų sąrašą.

(80)

Siekiant išsaugoti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir garantuoti žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugą ir saugą, reikėtų užtikrinti tinkamą nuostatų dėl autorizacijos ir apribojimų sąveiką. Apribojimai, kurie taikomi atitinkamą cheminę medžiagą įrašant į cheminių medžiagų, dėl kurių galima pateikti paraišką autorizacijai gauti, tai cheminei medžiagai turėtų išlikti. Agentūra turėtų nagrinėti, ar gaminių sudėtyje esančių cheminių medžiagų rizika tinkamai kontroliuojama, ir jei ji nėra tinkamai kontroliuojama — turėtų parengti dokumentaciją nustatyti papildomus apribojimus cheminėms medžiagoms, kurių naudojimui reikalinga autorizacija.

(81)

Kad būtų užtikrintas suderintas požiūris į tam tikrų cheminių medžiagų naudojimo būdų autorizaciją, Agentūra turėtų teikti nuomones apie šių naudojimo būdų keliamą riziką, taip pat apie tai, ar cheminė medžiaga yra tinkamai kontroliuojama, ir apie trečiųjų šalių jai pateiktą socialinę ekonominę analizę. Komisija, spręsdama autorizacijos suteikimo klausimą, turėtų atsižvelgti į šias nuomones.

(82)

Kad autorizacijos stebėsena ir jos reikalavimų vykdymo užtikrinimas būtų veiksmingi, tolesni naudotojai, pasinaudojantys jų tiekėjams suteikta autorizacija, turėtų informuoti Agentūrą apie cheminės medžiagos naudojimą.

(83)

Esant tokioms aplinkybėms tikslinga, kad galutinį sprendimą suteikti ar nesuteikti autorizaciją priimtų Komisija taikant reguliavimo procedūrą, kad būtų galima įvertinti tolesnes pasekmes valstybėse narėse ir pastarąsias labiau įtraukti į šių sprendimų vykdymą.

(84)

Norint paspartinti dabartinę sistemą, reikėtų restruktūrizuoti apribojimų sistemą ir pakeisti Direktyvą 76/769/EEB, kuri buvo keletą kartų gerokai iš dalies pakeista ir patikslinta. Dėl aiškumo ir kaip pagrindas naujajai spartesnei apribojimų procedūrai visi pagal minėtą direktyvą nustatyti apribojimai turėtų būti įtraukti į šį reglamentą. Prireikus šio reglamento XVII priedo taikymą turėtų palengvinti Komisijos nustatytos gairės.

(85)

Valstybėms narėms turėtų būti leista pereinamuoju laikotarpiu taikyti griežtesnius su XVII priedu susijusius apribojimus, jei apie tokius apribojimus buvo pranešta pagal Sutartį. Tai turėtų būti taikoma cheminėms medžiagoms — atskiroms arba esančioms preparatų ar gaminių sudėtyje, kurių gamyba, tiekimas rinkai ir naudojimas yra apriboti. Komisija turėtų parengti ir paskelbti šių apribojimų sąrašą. Taip Komisijai būtų suteikta galimybė peržiūrėti atitinkamas priemones, siekiant galimo suderinimo.

(86)

Gamintojo, importuotojo ir tolesnio naudotojo pareiga — nustatyti tinkamas rizikos valdymo priemones, reikalingas užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį gaminant, tiekiant rinkai ar naudojant cheminę medžiagą — atskirą arba esančią preparato ar gaminio sudėtyje. Tačiau jei manoma, kad to nepakanka, ir jei pateisinamas poreikis priimti Bendrijos teisės aktus, reikėtų nustatyti atitinkamus apribojimus.

(87)

Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, taikant apribojimus cheminės medžiagos — atskiros arba esančios preparato ar gaminio sudėtyje, gamybai, tiekimui rinkai ar naudojimui, galima numatyti sąlygą dėl jos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo, arba draudimą ją gaminti, tiekti rinkai ar naudoti. Todėl būtina sudaryti tokių apribojimų ir jų pakeitimų sąrašą.

(88)

Siekiant parengti apribojimų pasiūlymą ir tam, kad tokie teisės aktai būtų veiksmingai taikomi, valstybės narės, Agentūra, kitos Bendrijos įstaigos, Komisija ir suinteresuotos šalys turėtų aktyviai bendradarbiauti, koordinuoti veiklą bei informuoti vieni kitus.

(89)

Kad valstybės narės turėtų galimybę pateikti pasiūlymus valdyti konkrečią riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, jos turėtų parengti dokumentaciją, atitinkančią išsamius reikalavimus. Dokumentacijoje turėtų būti pagrindžiamos priemonės, kurių reikėtų imtis visos Bendrijos mastu.

(90)

Siekdama suderinto požiūrio į apribojimus, Agentūra turėtų atlikti šios procedūros koordinatorės vaidmenį, pavyzdžiui, paskirdama atitinkamus pranešėjus ir tikrindama, ar laikomasi atitinkamų priedų reikalavimų. Agentūra turėtų rengti cheminių medžiagų, kurioms rengiama apribojimo dokumentacija, sąrašą.

(91)

Kad Komisija galėtų spręsti konkrečios rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai klausimą, kurį būtina spręsti visos Bendrijos mastu, ji turėtų turėti galimybę pavesti Agentūrai parengti dokumentaciją dėl apribojimų įvedimo.

(92)

Siekdama skaidrumo Agentūra turėtų paskelbti atitinkamą dokumentaciją, kurioje siūlomi apribojimai, ir prašyti pateikti pastabas.

(93)

Kad procedūra baigtųsi tinkamu metu, Agentūra, remdamasi pranešėjo parengtu nuomonės projektu, turėtų pareikšti savo nuomonę apie siūlomą priemonę ir jos poveikį.

(94)

Kad apribojimų procedūra būtų spartesnė, Komisija, gavusi Agentūros nuomonę, per nustatytą terminą turėtų parengti jos pakeitimų projektą.

(95)

Agentūra turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad chemines medžiagas reglamentuojantys teisės aktai, sprendimų priėmimo procesai ir juos grindžiantys moksliniai duomenys pelnytų visų suinteresuotų subjektų ir visuomenės pasitikėjimą. Agentūra taip pat turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį koordinuojant su šiuo reglamentu susijusį ryšių palaikymą ir įgyvendinant šį reglamentą. Todėl labai svarbu, kad Bendrijos institucijos, plačioji visuomenė ir suinteresuotos šalys pasitikėtų Agentūra. Dėl šios priežasties nepaprastai svarbu užtikrinti jos nepriklausomumą, labai gerus mokslinius, techninius ir reglamentavimo gebėjimus, skaidrumą ir veiksmingumą.

(96)

Agentūros struktūra turėtų būti tinkama jos užduotims atlikti. Šiuo atžvilgiu galima remtis panašių Bendrijos agentūrų patirtimi, tačiau Agentūros struktūra turėtų būti pritaikyta konkretiems šio reglamento poreikiams.

(97)

Šiuo reglamentu sukuriamos sistemos esminis elementas — veiksmingas informacijos apie cheminių medžiagų keliamą riziką ir jos valdymo būdus perdavimas. Rengdamasi teikti konsultacijas visiems suinteresuotiems subjektams, Agentūra turėtų atsižvelgti į pažangiausią chemijos pramonės ir kitų sektorių patirtį.

(98)

Veiksmingumo sumetimais Agentūros sekretoriato darbuotojai turėtų vykdyti pagrindines technines-administracines bei mokslines užduotis nesinaudodami moksliniais ir techniniais valstybių narių ištekliais. Vykdomasis direktorius turėtų užtikrinti, kad Agentūra efektyviai atliktų savo užduotis išlaikydama savo nepriklausomumą. Tam, kad Agentūra atliktų savo vaidmenį, Valdančioji taryba turėtų būti sudaryta taip, kad būtų atstovaujama kiekvienai valstybei narei, Komisijai ir Komisijos paskirtoms kitoms suinteresuotoms šalims, siekiant užtikrinti suinteresuotų subjektų ir Europos Parlamento dalyvavimą, bei garantuojamas aukščiausias kompetencijos lygis ir plataus masto atitinkama profesinė patirtis cheminės saugos arba cheminių medžiagų reglamentavimo srityje, tuo pačiu užtikrinama atitinkama patirtis bendrųjų finansinių ir teisinių klausimų srityje.

(99)

Agentūra turėtų disponuoti ištekliais, kurie reikalingi visoms jos užduotims vykdyti.

(100)

Komisijos reglamente turėtų būti nustatyti mokesčių struktūra ir dydžiai, įskaitant aplinkybes, kurioms esant mokesčių dalis pervedama atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.

(101)

Agentūros valdančiajai tarybai reikėtų suteikti reikiamus įgaliojimus sudaryti biudžetą, tikrinti jo vykdymą, sukurti vidaus tvarkos taisykles, priimti finansines taisykles ir paskirti vykdomąjį direktorių.

(102)

Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto padedama, Agentūra turėtų prisiimti mokslinių komitetų prie Komisijos funkciją, t. y. skelbti mokslines nuomones savo kompetencijos srityje.

(103)

Pasitelkdama Valstybių narių komitetą, Agentūra turėtų siekti, kad valstybių narių valdžios institucijos susitartų tarpusavyje dėl konkrečių klausimų, kuriems reikia suderinto požiūrio.

(104)

Būtina užtikrinti glaudų bendradarbiavimą tarp Agentūros ir valstybėse narėse veikiančių kompetentingų institucijų, kad Rizikos vertinimo ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetų mokslinės nuomonės būtų grindžiamos kuo didesne atitinkama Bendrijos specialistų moksline ir technine kompetencija. Todėl šie komitetai turėtų turėti galimybę remtis ir papildoma specialia patirtimi.

(105)

Atsižvelgiant į išaugusią fizinių ar juridinių asmenų atsakomybę užtikrinti saugų cheminių medžiagų naudojimą, reikia sustiprinti teisės aktų reikalavimų vykdymo užtikrinimą. Todėl Agentūra turėtų sukurti valstybėms narėms forumą keistis informacija ir koordinuoti savo veiklą, susijusią su teisės aktų dėl cheminių medžiagų vykdymo užtikrinimu. Šiuo metu vykstantis neformalus valstybių narių bendradarbiavimas šioje srityje turėtų pagerėti įgavęs formalesnę struktūrą.

(106)

Agentūroje reikėtų įkurti Apeliacinę komisiją, kuri fiziniam ar juridiniam asmeniui garantuotų apeliacinių skundų dėl jį paveikusių Agentūros sprendimų nagrinėjimą.

(107)

Agentūra turėtų būti finansuojama iš fizinių ar juridinių asmenų mokamų mokesčių ir Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Bendrijos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma ir toliau, jei tai susiję su subsidijomis, kurios mokamos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Be to, Audito Rūmai turėtų atlikti sąskaitų auditą pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (13), 91 straipsnį.

(108)

Jei Komisijai ir Agentūrai atrodo tikslinga, Agentūros veikloje galėtų dalyvauti ir trečiųjų šalių atstovai.

(109)

Agentūra, bendradarbiaudama su tarptautinių nuostatų suderinimu suinteresuotomis organizacijomis, turėtų padėti Bendrijai ir valstybėms narėms imantis tokių suderinimo veiksmų. Siekdama skatinti platų tarptautinį sutarimą Agentūra turėtų atsižvelgti į egzistuojančius ir besiformuojančius tarptautinius standartus cheminių medžiagų reglamentavimo srityje, pavyzdžiui, Pasauliniu mastu suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą (GHS).

(110)

Agentūra turėtų užtikrinti infrastruktūrą, kuri būtina fiziniams ar juridiniams asmenims, kad jie galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal nuostatas dėl dalijimosi duomenimis.

(111)

Svarbu nepainioti Agentūros atliekamos misijos su misijomis, kurias atlieka Europos vaistų agentūra (EVA), įsteigta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 726/2004, nustatančiu Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančiu Europos vaistų agentūrą (14), Europos maisto saugos tarnyba (EMST), įsteigta 2002 m. sausio 28 d. Europos Tarybos ir Parlamento reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (15), ir Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas, įsteigtas 2003 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu (16). Todėl Agentūra turėtų nustatyti darbo taisykles, jei būtina bendradarbiauti su EMST arba su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos apsaugos patariamuoju komitetu. Kitais atvejais šis reglamentas neturėtų pažeisti įgaliojimų, kurie Bendrijos teisės aktais buvo suteikti EVA, EMST ir Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos apsaugos patariamajam komitetui.

(112)

Tam, kad veiktų cheminių medžiagų — atskirų arba esančių preparatų sudėtyje, vidaus rinka ir tuo pat metu būtų užtikrintas aukštas žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos lygis, reikėtų patvirtinti klasifikavimo ir ženklinimo inventoriaus taisykles.

(113)

Todėl Agentūrai reikėtų pranešti apie bet kokios cheminės medžiagos, kurią privaloma registruoti arba kuriai taikomas Direktyvos 67/548/EEB 1 straipsnis ir kuri tiekiama rinkai, klasifikaciją bei ženklinimą, kad būtų galima įtraukti į inventorių.

(114)

Siekiant užtikrinti darnią plačiosios visuomenės, ypač tų asmenų, kurie turi kontaktą su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, apsaugą, taip pat kitų Bendrijos teisės aktų, susijusių su klasifikavimu ir ženklinimu, tinkamą veikimą, inventoriuje reikėtų nurodyti cheminės medžiagos klasifikaciją pagal Direktyvą 67/548/EEB ir Direktyvą 1999/45/EB, dėl kurios, jei įmanoma, susitarė tos pačios cheminės medžiagos gamintojai ir importuotojai, taip pat Bendrijos lygiu priimtus sprendimus suderinti kai kurių cheminių medžiagų klasifikavimą ir ženklinimą. Reikėtų visapusiškai atsižvelgti į pagal Direktyvą 67/548/EEB atliktą darbą ir įgytą patirtį, įskaitant konkrečių cheminių medžiagų ar cheminių medžiagų grupių, išvardytų Direktyvos 67/548/EEB I priede, klasifikavimą ir ženklinimą.

(115)

Ištekliai turėtų būti pagrindinai skirti didžiausią susirūpinimą keliančioms cheminėms medžiagoms. Todėl cheminė medžiaga turėtų būti įtraukta į Direktyvos 67/548/EEB I priedą, jei ji atitinka cheminių medžiagų klasifikavimo 1, 2 ar 3 kategorijos kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai arba kvėpavimo sistemą jautrinančiomis cheminėmis medžiagomis kriterijus, arba esant kitokiam poveikiui — kiekvienu konkrečiu atveju. Reikėtų numatyti nuostatą, kuri leistų kompetentingoms institucijoms teikti pasiūlymus Agentūrai. Agentūra turėtų pareikšti savo nuomonę apie pasiūlymą, o suinteresuotoms šalims reikėtų suteikti galimybę išsakyti savo pastabas. Po to Komisija turėtų priimti sprendimą.

(116)

Reguliarios valstybių narių ir Agentūros ataskaitos apie šio reglamento veikimą bus būtina priemonė stebint šio reglamento įgyvendinimą bei tendencijas šioje srityje. Iš ataskaitose pateiktų rezultatų padarytos išvados bus naudinga praktinė priemonė peržiūrint šį reglamentą ir prireikus rengiant pasiūlymus dėl pakeitimų.

(117)

ES piliečiams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su informacija apie chemines medžiagas, kurių poveikį jie gali patirti, kad remdamiesi šia informacija jie galėtų priimti sprendimus dėl cheminių medžiagų naudojimo. Skaidrus būdas tai padaryti — suteikti jiems teisę laisvai ir lengvai susipažinti su pagrindiniais Agentūros duomenų bazėje sukauptais duomenimis, be kita ko, — su trumpais pavojingų savybių aprašymais, ženklinimui keliamais reikalavimais ir atitinkamais Bendrijos teisės aktais, įskaitant autorizuotus naudojimo būdus ir rizikos valdymo priemones. Agentūra ir valstybės narės turėtų suteikti galimybę susipažinti su informacija pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (17), 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (18) ir JT EEK konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kurios šalimi yra Europos bendrija.

(118)

Informacijos atskleidimui pagal šį reglamentą taikomi Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatyti specialūs reikalavimai. Minėtas reglamentas nustato privalomus informacijos pateikimo terminus ir procesines garantijas, įskaitant teisę paduoti skundą. Valdančioji taryba turėtų patvirtinti praktines tų reikalavimų taikymo Agentūrai nuostatas.

(119)

Įgyvendindamos Bendrijos teisės aktus valstybių narių kompetentingos institucijos, būdamos glaudžiai susijusios su suinteresuotais subjektais valstybėse narėse, taip pat turėtų padėti vykdyti pasikeitimą informacija apie cheminių medžiagų keliamą riziką ir fizinių ar juridinių asmenų įsipareigojimus pagal chemines medžiagas reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat būtina, kad Agentūra, Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir užtikrintų bendro komunikavimo proceso darną bei veiksmingumą.

(120)

Tam, kad šiuo reglamentu įkuriama sistema veiktų efektyviai, valstybės narės, Agentūra ir Komisija turėtų aktyviai bendradarbiauti, derinti reglamento vykdymo veiklą ir keistis informacija.

(121)

Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, valstybės narės turėtų vykdyti veiksmingą stebėseną ir imtis kontrolės priemonių. Reikėtų planuoti ir atlikti būtinus patikrinimus bei pranešti apie jų rezultatus.

(122)

Tam, kad valstybėms narėms vykdant reglamentą būtų užtikrinamas skaidrumas, nešališkumas ir nuoseklumas, valstybėms narėms būtina sukurti tinkamą sankcijų sistemą, numatančią veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už nuostatų nesilaikymą, nes tai gali sukelti žalą žmonių sveikatai ir aplinkai.

(123)

Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės ir tam tikri jo pakeitimai turėtų būti priimami pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (19).

(124)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus tam tikrais atvejais keisti priedus, nustatyti bandymų metodų taisykles, keisti atitikties patikrai atrenkamų dokumentacijų procentinę dalį ir jų atrankos kriterijus bei nustatyti kriterijus, apibrėžiančius, kas yra pakankamas pagrindas laikyti, kad bandymai techniškai yra neįmanomi. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas arba papildyti šį reglamentą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(125)

Labai svarbu, kad tol, kol bus pereita prie visiško šio reglamento nuostatų taikymo, ypač Agentūros veiklos pradiniu laikotarpiu, cheminės medžiagos būtų reglamentuojamos veiksmingai ir laiku. Todėl reikėtų numatyti, kad Komisija teiktų būtiną paramą steigiant Agentūrą, įskaitant sutarčių sudarymą ir vykdomojo direktoriaus ad interim skyrimą, kol Agentūros valdančioji taryba pati galės paskirti vykdomąjį direktorių.

(126)

Norint kuo geriau pasinaudoti darbo, atlikto pagal Reglamentą (EEB) Nr. 793/93 ir Direktyvą 76/769/EEB, rezultatais bei išvengti to, kad toks darbas nueitų veltui, reikėtų įgalioti Komisiją pradiniu laikotarpiu inicijuoti šio darbo rezultatais paremtus apribojimus nesilaikant visos šiame reglamente nustatytos apribojimų procedūros. Įsigaliojus šiam reglamentui, visus šiuos elementus reikėtų naudoti siekiant užtikrinti rizikos mažinimo priemonių vykdymą.

(127)

Šio reglamento nuostatos turėtų įsigalioti palaipsniui, kad perėjimas prie naujosios sistemos būtų sklandus. Be to, laipsniškai įsigaliojant nuostatoms, visos atitinkamos šalys, institucijos, fiziniai ar juridiniai asmenys ir suinteresuoti subjektai galėtų sutelkti savo išteklius rengdamiesi atlikti naujas pareigas tinkamu metu.

(128)

Šis reglamentas pakeičia Direktyvą 76/769/EEB, Komisijos direktyvą 91/155/EEB (20), Komisiją direktyvą 93/67/EEB (21), Komisijos direktyvą 93/105/EB (22), Komisijos direktyvą 2000/21/EB (23), Reglamentą (EEB) Nr. 793/93 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94 (24). Todėl minėtos direktyvos ir reglamentai turėtų būti panaikinti.

(129)

Siekiant nuoseklumo, reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvą 1999/45/EB, kurioje jau sprendžiami klausimai, kuriems taikomas šis reglamentas.

(130)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti cheminių medžiagų taisykles ir įsteigti Europos cheminių medžiagų agentūrą, valstybės narės negali tinkamai pasiekti ir dėl to tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(131)

Reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (25). Juo visų pirma siekiama užtikrinti aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi principų, kuriuos garantuoja Chartijos 37 straipsnis, visapusiško laikymosi,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

TURINYS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI KLAUSIMAI

1 skyrius

Tikslas, dalykas ir taikymo sritis

2 skyrius

Sąvokų apibrėžimai ir bendroji nuostata

II ANTRAŠTINĖ DALIS

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ REGISTRAVIMAS

1 skyrius

Bendroji prievolė registruoti ir informacijai keliami reikalavimai

2 skyrius

Įregistruotomis laikomos cheminės medžiagos

3 skyrius

Prievolė registruoti tam tikrų rūšių izoliuotas tarpines chemines medžiagas ir informacijai keliami reikalavimai

4 skyrius

Bendrosios registravimo nuostatos

5 skyrius

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, ir cheminėms medžiagoms, apie kurias buvo pranešta

III ANTRAŠTINĖ DALIS

DALIJIMASIS DUOMENIMIS IR NEREIKALINGŲ BANDYMŲ VENGIMAS

1 skyrius

Tikslai ir bendrosios taisyklės

2 skyrius

Taisyklės, skirtos cheminėms medžiagoms, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis, ir preliminariai neįregistravusiems cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, registruotojams

3 skyrius

Cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, taisyklės

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJA TIEKIMO GRANDINĖJE

V ANTRAŠTINĖ DALIS

TOLESNI NAUDOTOJAI

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVERTINIMAS

1 skyrius

Dokumentacijos vertinimas

2 skyrius

Cheminių medžiagų vertinimas

3 skyrius

Tarpinių cheminių medžiagų vertinimas

4 skyrius

Bendrosios nuostatos

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

AUTORIZACIJA

1 skyrius

Reikalavimas gauti autorizaciją

2 skyrius

Autorizacijos suteikimas

3 skyrius

Autorizacija tiekimo grandinės dalyviams

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

TAM TIKRŲ PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, PREPARATŲ IR GAMINIŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI IR NAUDOJIMO APRIBOJIMAI

1 skyrius

Bendrieji klausimai

2 skyrius

Apribojimų nustatymo tvarka

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

MOKESČIAI

X ANTRAŠTINĖ DALIS

AGENTŪRA

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO INVENTORIUS

XII ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMAVIMAS

XIII ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

XIV ANTRAŠTINĖ DALIS

VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

XV ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I PRIEDAS

BENDROSIOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ VERTINIMO IR CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITŲ RENGIMO NUOSTATOS

II PRIEDAS

SAUGOS DUOMENŲ LAPO PILDYMO NURODYMAI

III PRIEDAS

KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS REIKIA REGISTRUOTI 1-10 TONŲ CHEMINES MEDŽIAGAS

IV PRIEDAS

PRIEVOLĖS REGISTRUOTI PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES a PUNKTĄ IŠIMTYS

V PRIEDAS

PRIEVOLĖS REGISTRUOTI PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES b PUNKTĄ IŠIMTYS

VI PRIEDAS

10 STRAIPSNYJE NURODYTI INFORMACIJOS REIKALAVIMAI

VII PRIEDAS

STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 TONA, KELIAMI REIKALAVIMAI

VIII PRIEDAS

PAPILDOMI STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 10 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI

IX PRIEDAS

PAPILDOMI STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 100 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI

X PRIEDAS

PAPILDOMI STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 000 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI

XI PRIEDAS

STANDARTINĖS BANDYMŲ TVARKOS, IŠDĖSTYTOS VII-X PRIEDUOSE, BENDROSIOS PRITAIKYMO TAISYKLĖS

XII PRIEDAS

BENDROSIOS NUOSTATOS, SKIRTOS TOLESNIEMS NAUDOTOJAMS VERTINANT CHEMINES MEDŽIAGAS IR RENGIANT CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITAS

XIII PRIEDAS

PATVARIŲ, BIOAKUMULIACINIŲ IR TOKSIŠKŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ BEI LABAI PATVARIŲ IR DIDELĖS BIOAKUMULIACIJOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMO KRITERIJAI

XIV PRIEDAS

AUTORIZUOTINŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

XV PRIEDAS

DOKUMENTACIJOS

XVI PRIEDAS

SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ ANALIZĖ

XVII PRIEDAS

TAM TIKRŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ, PREPARATŲ IR GAMINIŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI BEI NAUDOJIMO APRIBOJIMAI

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI KLAUSIMAI

1 SKYRIUS

Tikslas, dalykas ir taikymo sritis

1 straipsnis

Tikslas ir dalykas

1.   Šio reglamento tikslas — užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, įskaitant cheminių medžiagų pavojaus vertinimo alternatyvių metodų skatinimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, tuo pačiu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas.

2.   Šiuo reglamentu nustatomos nuostatos dėl 3 straipsnyje apibrėžtų cheminių medžiagų ir preparatų. Šios nuostatos taikomos tokių cheminių medžiagų — atskirų ir esančių preparatų ar gaminių sudėtyje, gamybai, tiekimui rinkai ar naudojimui bei preparatų tiekimui rinkai.

3.   Šis reglamentas grindžiamas principu, pagal kurį gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad jų gaminamos, tiekiamos rinkai ar naudojamos cheminės medžiagos neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai arba aplinkai. Šio reglamento nuostatos grindžiamos atsargumo principu.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

radioaktyviosioms medžiagoms, kurioms taikoma 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (26);

b)

cheminėms medžiagoms — atskiroms ir esančioms preparato ar gaminio sudėtyje, kurioms privaloma muitinė kontrolė, jei jos nebuvo apdorotos ar perdirbtos, ir kurios laikinai sandėliuojamos ar saugomos laisvojoje zonoje arba laisvuosiuose sandėliuose, ketinant jas reeksportuoti, arba tranzitu gabenamoms cheminėms medžiagoms;

c)

neišsiskiriančioms tarpinėms medžiagoms;

d)

pavojingų medžiagų ir pavojingų preparatų sudėtyje esančių pavojingų medžiagų gabenimui geležinkeliu, keliais, vidaus vandenų, jūrų ar oro transportu.

2.   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB (27) apibrėžtos atliekos nėra laikomos chemine medžiaga, preparatu ar gaminiu, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnyje.

3.   Valstybės narės gali leisti konkrečiais atvejais tam tikroms cheminėms medžiagoms — atskiroms ir esančioms preparato ar gaminio sudėtyje — netaikyti šio reglamento, kai tai būtina gynybos sumetimais.

4.   Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant:

a)

Bendrijos teisės aktų dėl darbo vietos ir aplinkos, įskaitant 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (28), 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvą 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (29), Direktyvą 98/24/EB, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (30), ir Direktyvą 2004/37/EB;

b)

Direktyvos 76/768/EEB nuostatų dėl į jos taikymo sritį patenkančių bandymų su stuburiniais gyvūnais.

5.   II, V, VI ir VII antraštinių dalių nuostatos netaikomos, jei cheminė medžiaga naudojama:

a)

žmonėms skirtuose ar veterinariniuose vaistuose, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 726/2004, 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (31), bei 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (32);

b)

maisto produktuose arba pašaruose pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, įskaitant, jei cheminė medžiaga naudojama:

i)

maisto produktuose kaip maisto priedas, kuriam taikoma 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo (33);

ii)

maisto produktuose kaip kvapioji medžiaga, kuriai taikoma 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis, suderinimo (34) ir 1999 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimas 1999/217/EB, patvirtinantis maisto produktuose ar ant jų naudojamų kvapiųjų medžiagų registrą, sudarytą taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2232/96 (35);

iii)

pašaruose kaip priedas, kuriam taikomas 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl gyvūnų pašaruose naudojamų priedų (36);

iv)

gyvūnų pašaruose, kuriems taikoma 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti (37).

6.   IV antraštinės dalies nuostatos netaikomos šiems gataviems, galutiniam naudotojui skirtiems preparatams:

a)

žmonėms skirtiems ar veterinariniams vaistams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 726/2004 ir Direktyva 2001/82/EB, ir kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/83/EB;

b)

kosmetikos produktams, kaip apibrėžta Direktyvoje 76/768/EEB;

c)

medicinos prietaisams, invaziniams arba naudojamiems tiesioginiam fiziniam sąlyčiui su žmogaus kūnu, jei Bendrijos priemonės nustato pavojingų cheminių medžiagų preparatų klasifikavimo ir ženklinimo nuostatas, kurios užtikrina tokį pat informacijos suteikimo ir apsaugos lygį, kaip ir Direktyva 1999/45/EB;

d)

maisto produktams arba pašarams pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, įskaitant jei preparatas naudojamas:

i)

maisto produktuose kaip maisto priedas, kuriam taikoma Direktyva 89/107/EEB;

ii)

maisto produktuose kaip kvapioji medžiaga, kuriai taikoma Direktyva 88/388/EEB ir Sprendimas 1999/217/EB;

iii)

pašaruose kaip maisto priedas, kuriam taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003;

iv)

gyvūnų pašaruose, kuriems taikoma Direktyva 82/471/EEB.

7.   II, V ir VI antraštinės dalys netaikomos:

a)

į IV priedą įtrauktoms cheminėms medžiagoms, apie kurias turima pakankamai informacijos, kad jos dėl savo savybių kelia minimalią riziką;

b)

cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas V priedas, kadangi registracija laikoma netikslinga ar nebūtina, ir šių antraštinių dalių nuostatų netaikymas šioms medžiagoms neturi įtakos siekiant šio reglamento tikslų;

c)

cheminėms medžiagoms — atskiroms ar esančioms preparatų sudėtyje, įregistruotoms pagal II antraštinę dalį, jeigu jas iš Bendrijos eksportuoja tiekimo grandinės dalyvis ir į Bendriją reimportuoja tas pats arba kitas tos pačios tiekimo grandinės dalyvis, įrodantis, kad:

i)

reimportuojama cheminė medžiaga yra identiška eksportuotajai;

ii)

jam buvo pateikta informacija apie eksportuojamą cheminę medžiagą pagal 31 arba 32 straipsnius;

d)

cheminėms medžiagoms — atskiroms ir esančioms preparatų ar gaminių sudėtyje, kurios buvo įregistruotos pagal II antraštinę dalį ir kurios regeneruojamos Bendrijoje, jeigu:

i)

po regeneravimo proceso gaunama cheminė medžiaga yra ta pati, kuri buvo įregistruota pagal II antraštinę dalį; ir

ii)

jeigu regeneruojančiai įmonei prieinama pagal 31 arba 32 straipsnius būtina informacija apie cheminę medžiagą, kuri buvo įregistruota pagal II antraštinę dalį.

8.   Gamybos vietoje izoliuotoms tarpinėms medžiagoms ir gabenamoms izoliuotoms tarpinėms medžiagoms netaikoma:

a)

II antraštinės dalies 1 skyrius, išskyrus 8 ir 9 straipsnius; ir

b)

VII antraštinė dalis.

9.   II ir VI antraštinių dalių nuostatos netaikomos polimerams.

2 SKYRIUS

Sąvokų apibrėžimai ir bendroji nuostata

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

1)

cheminė medžiaga — natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties;

2)

cheminis preparatas — dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas;

3)

gaminys — daiktas, kuris gaminamas įgijo konkrečią formą ar struktūrą, labiau nulemiančią jo naudojimo paskirtį nei jo cheminė sudėtis;

4)

gaminio gamintojas — fizinis arba juridinis asmuo, kuris Bendrijoje gamina arba surenka gaminį;

5)

polimeras — junginys, susidedantis iš pasikartojančių vienodų ar skirtingų monomerų grupių (monomerinių grandžių) molekulių. Tokios molekulės turi būti pasiskirsčiusios tam tikrame molekulinio svorio diapazone, kuriame jų molekulinio svorio skirtumai iš esmės priklauso nuo monomerinių grandžių skaičiaus. Polimerą sudaro:

a)

paprasta svorinė molekulių dauguma, turinti bent tris monomerines grandis, kovalentiškai sujungtas su bent viena kito monomero grandimi ar kita reaguojančia medžiaga;

b)

mažesnė nei paprasta svorinė tos pačios molekulinės masės molekulių dauguma.

Šiame apibrėžime „monomerinė grandis“ reiškia monomero reagavimo polimeruose formą;

6)

monomeras — konkrečiam procesui naudojama cheminė medžiaga, kuri atitinkamos reakcijos, kurios metu susidaro polimerai, sąlygomis gali sudaryti kovalentinius ryšius su papildomomis panašiomis ar nepanašiomis molekulėmis;

7)

registruotojas — cheminės medžiagos gamintojas ar importuotojas arba gaminio gamintojas ar importuotojas, pateikiantis dokumentus registruoti cheminę medžiagą;

8)

gamyba — cheminių medžiagų gaminimas ar natūralių cheminių medžiagų išgavimas;

9)

gamintojas — Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Bendrijoje gamina cheminę medžiagą;

10)

importas — fizinis cheminės medžiagos įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją;

11)

importuotojas — Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už cheminių medžiagų importą;

12)

tiekimas rinkai — cheminės medžiagos tiekimas arba bet koks perdavimas kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai. Importas laikomas tiekimu rinkai;

13)

tolesnis naudotojas — Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, bet ne gamintojas ar importuotojas, naudojantis cheminę medžiagą — atskirą ar esančią preparato sudėtyje — savo pramoninėje ar profesionalioje veikloje. Platintojas ar vartotojas nelaikomas tolesniu naudotoju. Reimportuotojas, kuriam taikoma išlyga pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą, laikomas tolesniu naudotoju;

14)

platintojas — Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant mažmenininką, kuris tik sandėliuoja ir tiekia rinkai tretiesiems asmenims skirtą cheminę medžiagą — atskirą ar esančią preparato sudėtyje;

15)

tarpinė cheminė medžiaga — cheminė medžiaga, pagaminta ir panaudota cheminiam technologiniam procesui, kurį vykdant ji paverčiama kita chemine medžiaga (toliau — sintezė):

a)

neišsiskirianti tarpinė cheminė medžiaga: tarpinė medžiaga, kuri sintezės metu nėra tyčia pašalinta iš įrenginio (išskyrus mėginių ėmimą), kuriame vyksta sintezė. Prie tokių įrenginių priskiriama: reakcijos indai, jų papildoma įranga ir bet kokie įrenginiai, per kuriuos pereina cheminė (-ės) medžiaga (-os) nenutrūkstamo proceso arba periodinės gamybos metu, taip pat vamzdynai, skirti cheminėms medžiagoms transportuoti iš vieno indo į kitą ruošiantis kitam reakcijos etapui, tačiau nepriskiriamos talpyklos ar kitokie indai, kuriuose saugoma pagaminta cheminė (-ės) medžiaga (-os);

b)

gamybos vietoje izoliuota tarpinė cheminė medžiaga: neišsiskiriančios tarpinės cheminės medžiagos kriterijų neatitinkanti tarpinė medžiaga, kurios gamyba ir kitos cheminės (-ių) medžiagos (-ų) sintezė iš jos vyksta toje pačioje gamybos vietoje, kurią valdo vienas ar keli juridiniai asmenys;

c)

gabenama izoliuota tarpinė cheminė medžiaga: tarpinė medžiaga, neatitinkanti neišsiskiriančios tarpinės medžiagos kriterijų, gabenama arba tiekiama iš vienos gamybos vietos į kitą;

16)

gamybos vieta — viena vieta, kurioje, jei yra daugiau kaip vienas cheminės (-ių) medžiagos (-ų) gamintojas, bendrai naudojama tam tikra infrastruktūra ir įranga;

17)

tiekimo grandinės dalyviai — visi gamintojai ir (arba) importuotojai, ir (arba) tolesni naudotojai tiekimo grandinėje;

18)

Agentūra — šiuo reglamentu įsteigta Europos cheminių medžiagų agentūra;

19)

kompetentinga institucija — institucija ar institucijos arba įstaigos, kurias įsteigia valstybės narės šiuo reglamentu nustatytiems įsipareigojimams vykdyti;

20)

cheminė medžiaga, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis — cheminė medžiaga, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

a)

įrašyta į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą (EINECS);

b)

pagaminta Bendrijoje arba šalyse, įstojusiose į Europos Sąjungą 1995 m. sausio 1 d. arba 2004 m. gegužės 1 d., tačiau gamintojas ar importuotojas jos nepatiekė rinkai nė karto per 15 metų iki šio reglamento įsigaliojimo, jei gamintojas ar importuotojas gali tai patvirtinti dokumentais;

c)

ją gamintojas ar importuotojas patiekė Bendrijos arba šalių, įstojusių į Europos Sąjungą 1995 m. sausio 1 d. arba 2004 m. gegužės 1 d., rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo, ir buvo laikoma, kad apie ją pranešta pagal Direktyvos 67/548/EEB 8 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, tačiau ji neatitinka šiame reglamente pateiktos polimero sąvokos apibrėžties, jei gamintojas ar importuotojas gali tai patvirtinti dokumentais;

21)

cheminė medžiaga, apie kurią pranešta — cheminė medžiaga, apie kurią buvo pateiktas pranešimas ir kuri galėtų būti tiekiama rinkai pagal Direktyvą 67/548/EEB;

22)

produkto ir technologinis tyrimas bei plėtra — mokslinė veikla, susijusi su produkto kūrimu arba tolesniu rengimusi naudoti cheminę medžiagą — atskirą arba esančią preparatų ar gaminių sudėtyje, kurio metu eksperimentiniais ar gamybiniais bandymais plėtojamas gamybos procesas ir (arba) tiriamos cheminės medžiagos naudojimo galimybės ir sritys;

23)

moksliniai tyrimai ir plėtra — cheminės medžiagos moksliniai bandymai, jos analizavimas ar cheminis tyrimas, atliekamas kontroliuojamomis sąlygomis, naudojant mažiau nei 1 toną cheminės medžiagos per metus;

24)

naudojimas — perdirbimas, preparatų ruošimas, suvartojimas, laikymas, sandėliavimas, apdorojimas, sudėjimas ar supylimas į talpyklas, perdėjimas ar perpylimas iš vienos talpyklos į kitą, sumaišymas, gaminio gaminimas arba kitoks naudojimas;

25)

naudojimas registruotojo reikmėms — naudojimas pramoninėje ar profesionalioje registruotojo veikloje;

26)

nustatytas naudojimas — atskiros cheminės medžiagos ar preparato sudėtyje esančios cheminės medžiagos arba preparato naudojimas, kurį nustatė tiekimo grandinės dalyvis, įskaitant naudojimą savo reikmėms, arba apie kurį jam raštu pranešė artimiausias tolesnis naudotojas;

27)

visapusiška tyrimų ataskaita — išsamus ir visapusiškas veiklos, atliekamos renkant informaciją, aprašymas. Tai gali būti išsamus atliktą tyrimą apibūdinantis mokslinis straipsnis, paskelbtas moksliniame leidinyje, arba bandymų įstaigos parengta atliktą tyrimą apibūdinanti visapusiška ataskaita;

28)

išsami tyrimų santrauka — išsami visapusiškos tyrimo ataskaitos tikslų, metodų, rezultatų ir išvadų santrauka, kurioje pateikiama tiek informacijos, kad galima būtų nepriklausomai įvertinti tyrimą nenagrinėjant visapusiškos tyrimo ataskaitos;

29)

tyrimų santrauka — visapusiškos tyrimo ataskaitos tikslų, metodų, rezultatų ir išvadų santrauka, kurioje pateikiama pakankamai informacijos, kad galima būtų įvertinti būtinybę atlikti tyrimą;

30)

per metus — per kalendorinius metus, jei nenurodyta kitaip; cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios buvo importuojamos arba gaminamos ne mažiau kaip trejus metus iš eilės, kiekiai per metus apskaičiuojami pagal vidutines gamybos arba importo apimtis per pastaruosius trejus kalendorinius metus;

31)

apribojimas — gamybos, naudojimo arba tiekimo rinkai sąlyga arba draudimas;

32)

cheminės medžiagos arba preparato tiekėjas — gamintojas, importuotojas, tolesnis naudotojas arba platintojas, kuris tiekia rinkai cheminę medžiagą — atskirą ar esančią preparato sudėtyje, arba preparatą;

33)

gaminio tiekėjas — gaminio gamintojas, importuotojas, platintojas arba kitas tiekimo grandinės dalyvis, tiekiantis gaminį rinkai;

34)

cheminės medžiagos arba preparato gavėjas — tolesnis naudotojas arba platintojas, kuriam tiekiama cheminė medžiaga arba preparatas;

35)

gaminio gavėjas — pramoninis arba profesionalus naudotojas, arba platintojas, kuriam tiekiamas gaminys, išskyrus vartotojus;

36)

MVĮ — mažoji ir vidutinė įmonė, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl mikro, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (38);

37)

poveikio scenarijus — sąlygų rinkinys, įskaitant veiklos sąlygas ir rizikos valdymo priemones, kuriame aprašoma, kaip cheminė medžiaga gaminama arba naudojama per jos gyvavimo ciklą ir kaip gamintojas ar importuotojas kontroliuoja arba rekomenduoja tolesniam naudotojui kontroliuoti poveikį žmonėms ir aplinkai. Šis poveikio scenarijus gali būti skirtas vienam konkrečiam procesui ar naudojimo būdui, arba keliems procesams ar naudojimo būdams;

38)

naudojimo ir poveikio kategorija — daugeliui procesų ar naudojimo būdų skirtas poveikio scenarijus, kai apie procesus ar naudojimo būdus informuojama pateikiant bent trumpą bendrą naudojimo aprašymą;

39)

gamtoje randama cheminė medžiaga — gamtoje randama natūrali cheminė medžiaga, neperdirbta arba perdirbta tik rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, išgaunant vandeniu, distiliuojant vandens garais arba kaitinant vien tik tam, kad būtų pašalintas vanduo, arba kuri išgaunama iš oro bet kokiu būdu;

40)

chemiškai nemodifikuota medžiaga — cheminė medžiaga, kurios cheminė sandara išlieka nepakitusi net ir cheminiame procese ar ją chemiškai apdorojus arba fiziškai transformavus mineralogijos proceso metu, pavyzdžiui, norint pašalinti priemaišas;

41)

lydinys — metalinė, mikroskopinėje skalėje vienalytė medžiaga, susidedanti iš dviejų ar daugiau elementų, susijungusių taip, kad jų nebūtų galima lengvai atskirti mechaninėmis priemonėmis.

4 straipsnis

Bendroji nuostata

Gamintojas, importuotojas ar, kai tinka, tolesnis naudotojas, išlaikydamas visišką atsakomybę už savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą laikymąsi, gali paskirti trečiosios šalies atstovą visoms procedūroms pagal 11 straipsnį, 19 straipsnį, III antraštinę dalį ir 53 straipsnį, apimančioms diskusijas su kitais gamintojais, importuotojais ar, kai tinka, tolesniais naudotojais. Šiais atvejais Agentūra paprastai kitiems gamintojams, importuotojams ar, kai tinka, tolesniems naudotojams neatskleidžia atstovą paskyrusio gamintojo ar importuotojo tapatybės.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ REGISTRAVIMAS

1 SKYRIUS

Bendroji prievolė registruoti ir informacijai keliami reikalavimai

5 straipsnis

Nėra duomenų, nėra rinkos

Laikantis 6, 7, 21 ir 23 straipsnių, chemines medžiagas — atskiras ir esančias preparatų ar gaminių sudėtyje — draudžiama Bendrijoje gaminti ar tiekti rinkai, jei jos nėra įregistruotos pagal atitinkamas šios antraštinės dalies nuostatas, kai to reikalaujama.

6 straipsnis

Bendroji prievolė registruoti chemines medžiagas — atskiras ar esančias preparatų sudėtyje

1.   Gamintojas arba importuotojas, per metus pagaminantis arba importuojantis ne mažiau kaip vieną toną cheminės medžiagos — atskiros arba esančios vieno ar kelių preparatų sudėtyje, pateikia Agentūrai registracijos dokumentaciją, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

2.   17 ir 18 straipsniai netaikomi monomerams, kurie naudojami kaip gamybos vietoje izoliuotos arba gabenamos izoliuotos tarpinės cheminės medžiagos.

3.   Polimero gamintojas ar importuotojas pateikia Agentūrai monomero (-ų) ar kitos (-ų) cheminės (-ių) medžiagos (-ų), kurios (-ių) pirmesnis tiekimo grandinės dalyvis dar nėra įregistravęs, registracijos dokumentaciją, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)

polimerą sudaro ne mažiau kaip 2 % masės tokio (-ių) monomero (ų) ar kitos (-ų) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) monomero grandžių ir chemiškai sujungtų cheminių medžiagų forma;

b)

bendras tokio monomero (-ų) ar kitos cheminės medžiagos (-ų) kiekis sudaro ne mažiau kaip vieną toną per metus.

4.   Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.

7 straipsnis

Gaminių sudėtyje esančių cheminių medžiagų registravimas ir pranešimas apie šias medžiagas

1.   Gaminių gamintojas ar importuotojas pateikia Agentūrai registracijos dokumentaciją įregistruoti tų gaminių sudėtyje esančią cheminę medžiagą, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)

tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos kiekis per metus sudaro daugiau kaip vieną toną vienam gamintojui ar importuotojui;

b)

numatoma, kad cheminė medžiaga išsiskirs įprastinėmis arba pagrįstai numanomomis naudojimo sąlygomis.

Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.

2.   Gaminių gamintojas ar importuotojas pagal šio straipsnio 4 dalį praneša Agentūrai, jeigu cheminė medžiaga atitinka 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir yra nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)

tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos kiekis per metus sudaro daugiau kaip vieną toną vienam gamintojui ar importuotojui;

b)

tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentracija viršija 0,1 % masės (masės %).

3.   2 dalis netaikoma, jei gamintojas arba importuotojas gali užtikrinti, kad naudojant ir šalinant chemines medžiagas įprastinėmis ir pagrįstai numatomomis sąlygomis, šios cheminės medžiagos neturės poveikio žmonėms ar aplinkai. Tokiais atvejais gamintojas ar importuotojas pateikia gaminio gavėjui tinkamas instrukcijas.

4.   Pranešama tokia informacija:

a)

gamintojo ar importuotojo tapatybė ir kontaktiniai duomenys, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje, išskyrus duomenis apie panaudojimo vietas;

b)

20 straipsnio 1 dalyje nurodytas registracijos numeris (-iai), jei toks (tokie) yra;

c)

cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose;

d)

cheminės (-ių) medžiagos (-ų) klasifikacija, kaip nurodyta VI priedo 4.1 ir 4.2 skirsniuose;

e)

trumpas gaminio sudėtyje esančios (-ių) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) naudojimo būdo (-ų), kaip nurodyta VI priedo 3.5 skirsnyje, bei gaminio (-ių) naudojimo būdų aprašymas;

f)

cheminės (-ių) medžiagos (-ų) kiekis tonomis, pavyzdžiui, 1–10 tonų, 10–100 tonų ir pan.

5.   Agentūra gali priimti sprendimus, pagal kuriuos gaminių gamintojai ar importuotojai privalo pagal šią antraštinę dalį pateikti registracijos dokumentaciją įregistruoti tų gaminių sudėtyje esančias chemines medžiagas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos kiekis per metus sudaro daugiau kaip vieną toną vienam gamintojui ar importuotojui;

b)

Agentūra turi priežasčių manyti, kad:

i)

cheminė medžiaga išsiskiria iš gaminių ir

ii)

dėl šios cheminės medžiagos išsiskyrimo iš gaminių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai;

c)

cheminei medžiagai netaikoma 1 dalis.

Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.

6.   1–5 dalys netaikomos cheminėms medžiagoms, kurios jau buvo įregistruotos tam pačiam naudojimo būdui.

7.   Nuo 2011 m. birželio 1 d. šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos po šešių mėnesių nuo tada, kai cheminė medžiaga yra nustatoma pagal 59 straipsnio 1 dalį.

8.   1–7 dalims įgyvendinti skirtos priemonės tvirtinamos 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

8 straipsnis

Vienintelis Bendrijai nepriklausančios šalies gamintojo atstovas

1.   Ne Bendrijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gaminantis cheminę medžiagą — atskirą ir esančią preparatų ar gaminių sudėtyje, ruošiantis preparatą arba gaminantis gaminį, kurie importuojami į Bendriją, gali abipusiu susitarimu paskirti Bendrijoje įsisteigusį fizinį ar juridinį asmenį vieninteliu atstovu vykdyti importuotojui pagal šią antraštinę dalį tenkančias prievoles.

2.   Atstovas taip pat vykdo visas kitas prievoles, tenkančias importuotojams pagal šį reglamentą. Šiuo tikslu jis turi turėti pakankamai cheminių medžiagų tvarkymo praktinės patirties bei būti pakankamai apie jas informuotas, ir, nepažeidžiant 36 straipsnio, tvarko ir nuolat atnaujina turimą informaciją apie importuotų cheminių medžiagų kiekį ir klientus, kuriems jos buvo parduotos, taip pat informaciją apie naujausio 31 straipsnyje nurodyto saugos duomenų lapo pateikimą.

3.   Jei atstovas paskiriamas pagal 1 ir 2 dalis, Bendrijai nepriklausančios šalies gamintojas informuoja apie tai tos pačios tiekimo grandinės importuotoją (-us). Šiame reglamente tokie importuotojai laikomi tolesniais naudotojais.

9 straipsnis

Bendrosios prievolės registruoti, vykdant produkto ir technologinius tyrimus bei plėtrą, išimtys

1.   5, 6, 7, 17, 18 ir 21 straipsniai penkerius metus netaikomi cheminei medžiagai, kurią gamintojas, importuotojas arba gaminių gamintojas savarankiškai arba bendradarbiaudamas su sąraše išvardytais klientais gamina Bendrijoje arba importuoja į Bendriją produkto ir technologinių tyrimų bei plėtros tikslais tokiais kiekiais, kokie skirti tik produkto ir technologiniams tyrimams bei plėtrai.

2.   Taikant 1 dalį gamintojas, importuotojas arba gaminių gamintojas praneša Agentūrai šią informaciją:

a)

gamintojo, importuotojo arba gaminių gamintojo tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;

b)

cheminės medžiagos tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;

c)

cheminės medžiagos klasifikaciją, jei tokia yra, kaip nurodyta VI priedo 4 skirsnyje;

d)

apskaičiuotą kiekį, kaip nurodyta VI priedo 3.1 skirsnyje;

e)

1 dalyje minėtą klientų sąrašą, įskaitant jų pavadinimus ir adresus.

Pateikiant pranešimą sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.

1 dalyje nustatytas laikotarpis prasideda Agentūrai gavus pranešimą.

3.   Agentūra patikrina, ar pranešėjas pateikė visą informaciją, ir prireikus 20 straipsnio 2 dalis taikoma atitinkamai. Agentūra suteikia pranešimui numerį ir pranešimo datą, kuri yra pranešimo gavimo Agentūroje data, ir nedelsdama praneša šį numerį bei šią datą atitinkamam gamintojui, importuotojui arba gaminių gamintojui. Agentūra šią informaciją taip pat praneša atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai.

4.   Agentūra gali nuspręsti nustatyti sąlygas, siekdama užtikrinti, kad cheminę medžiagą ar preparatą bei gaminį, į kurių sudėtį ji įeina, tvarkytų tik į 2 dalies e punkte minėtą sąrašą įtrauktų klientų personalas pakankamai kontroliuojamomis sąlygomis laikantis teisės aktų dėl darbuotojų ir aplinkos apsaugos reikalavimų, ir kad cheminė medžiaga — atskira arba esanti preparato ar gaminio sudėtyje, niekada nebūtų pasiekiama plačiajai visuomenei, o pasibaigus atleidimo nuo prievolės registruoti terminui, likę kiekiai būtų surinkti ir pašalinti.

Tokiais atvejais Agentūra gali paprašyti, pranešėjo pateikti papildomą reikiamą informaciją.

5.   Nesant priešingų nurodymų, cheminės medžiagos gamintojui ar importuotojui arba gaminio gamintojui ar importuotojui leidžiama gaminti ar importuoti cheminę medžiagą arba gaminti ar importuoti gaminius praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms nuo informacijos pranešimo dienos.

6.   Gamintojas, importuotojas arba gaminių gamintojas laikosi Agentūros pagal 4 dalį nustatytų sąlygų.

7.   Agentūra gali nuspręsti penkerių metų trukmės atleidimo nuo prievolės registruoti laikotarpį pratęsti daugiausiai dar penkeriems metams arba, jei cheminės medžiagos bus naudojamos tik kuriant žmonėms skirtus ar veterinarinius vaistus, arba nėra patiektos rinkai — ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui, kai to prašoma ir gamintojas, importuotojas arba gaminių gamintojas gali įrodyti, kad toks pratęsimas grindžiamas tyrimų ir plėtros programa.

8.   Agentūra nedelsdama praneša kiekvienos valstybės narės, kurioje vyksta gamyba, importas, gaminio gamyba ar produkto bei technologiniai tyrimai, kompetentingoms institucijoms apie visus savo sprendimų projektus.

Priimdama 4 ir 7 dalyse numatytus sprendimus, Agentūra atsižvelgia į šių kompetentingų institucijų pastabas.

9.   Agentūra ir atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos visą laiką išlaiko pagal 1–8 dalis pateiktos informacijos konfidencialumą.

10.   Pagal šio straipsnio 4 ir 7 dalis Agentūros priimti sprendimai gali būti apskundžiami vadovaujantis 91, 92 ir 93 straipsniais.

10 straipsnis

Bendraisiais registracijos tikslais pateikiama informacija

Vykdant pagal 6 straipsnį arba 7 straipsnio 1 ar 5 dalis privalomą registravimą pateikiama ši informacija:

a)

techninė dokumentacija, kurioje nurodoma:

i)

gamintojo (-ų) ar importuotojo (-ų) tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;

ii)

cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;

iii)

informacija apie cheminės medžiagos gamybą ir naudojimą (naudojimo būdus), kaip nurodyta VI priedo 3 skirsnyje; ši informacija atspindi visus registruotojo nustatytus naudojimo būdus; jei registruotojo nuomone tai yra tikslinga, į šią informaciją gali būti įtrauktos atitinkamos naudojimo ir poveikio kategorijos;

iv)

cheminės medžiagos klasifikacija ir ženklinimas, kaip nurodyta VI priedo 4 skirsnyje;

v)

rekomendacijos saugiam cheminės medžiagos naudojimui, kaip nurodyta VI priedo 5 skirsnyje;

vi)

tyrimų, naudotų gauti informaciją pagal VII–XI priedus, santraukos;

vii)

išsamios tyrimų, naudotų gauti informaciją pagal VII–XI priedus, santraukos, jei privaloma pagal I priedą;

viii)

nuoroda į tai, kurias informacijos, pateiktos pagal iii, iv, vi, vii papunkčius arba b punktą, dalis peržiūrėjo gamintojo ar importuotojo parinktas ir tinkamą patirtį turintis vertintojas;

ix)

pasiūlymai dėl bandymų, išvardytų IX ir X prieduose;

x)

1–10 tonų kiekio cheminėms medžiagoms — informacija apie poveikį, kaip nurodyta VI priedo 6 skirsnyje;

xi)

prašymas, nurodantis, kuri 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos dalis, gamintojo ar importuotojo manymu, neturėtų būti skelbiama internete pagal 77 straipsnio 2 dalies e punktą, bei pagrindimas, kodėl šios informacijos skelbimas galėtų pakenkti jo ar kitos susijusios šalies komerciniams interesams.

Išskyrus atvejus, kai taikoma 25 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 6 dalis arba 30 straipsnio 3 dalis, registracijos tikslais registruotojas turi būti teisėtai įgijęs visapusišką tyrimo ataskaitą, apibendrintą kaip nurodyta vi ir vii papunkčiuose, arba turi turėti leidimą daryti į ją nuorodą;

b)

I priede nurodytos formos cheminės saugos ataskaita, jei ji privaloma pagal 14 straipsnį. Jei registruotojas mano, kad tai tinkama, šios ataskaitos atitinkamuose skirsniuose galima nurodyti atitinkamas naudojimo ir poveikio kategorijas.

11 straipsnis

Duomenys, kuriuos bendrai pateikia keli registruotojai

1.   Kai cheminę medžiagą Bendrijoje ketina gaminti vienas arba keli gamintojai ir (arba) į Bendriją ją ketina importuoti vienas arba keli importuotojai, ir (arba) ją reikia įregistruoti pagal 7 straipsnį, taikomos šios nuostatos.

Atsižvelgiant į 3 dalį, 10 straipsnio a punkto iv, vi, vii ir ix papunkčiuose nurodytą informaciją ir atitinkamas nuorodas pagal 10 straipsnio a punkto viii papunktį pirmiausia pateikia vienas registruotojas, veikdamas abipusišku sutarimu su kitu (-ais) registruotoju (-ais) (toliau — pagrindinis registruotojas).

Vėliau kiekvienas registruotojas atskirai pateikia 10 straipsnio a punkto i, ii, iii ir x papunkčiuose nurodytą informaciją ir atitinkamas nuorodas pagal 10 straipsnio a punkto viii papunktį.

Registruotojai patys gali nuspręsti, ar 10 straipsnio a punkto v papunktyje ir b punkte nurodytą informaciją ir atitinkamas nuorodas pagal 10 straipsnio a punkto viii papunktį jie pateikia kiekvienas atskirai, ar vienas registruotojas pateikia ją kitų vardu.

2.   Kiekvienas registruotojas turi laikytis 1 dalies nuostatų tik dėl 10 straipsnio a punkto iv, vi, vii ir ix papunkčiuose nurodytų duomenų, kurie privalomi pagal 12 straipsnį registruojant jo turimą cheminės medžiagos kiekį tonomis.

3.   Registruotojas gali pateikti 10 straipsnio a punkto iv, vi, vii ar ix papunkčiuose nurodytą informaciją atskirai, jeigu:

a)

jam būtų neproporcingai brangu šią informaciją pateikti bendrai; arba

b)

pateikiant informaciją bendrai būtų atskleista informacija, kurią jis laiko jautria komerciniu požiūriu ir kurios atskleidimas gali padaryti jam didelės komercinės žalos; arba

c)

jis nesutaria su pagrindiniu registruotoju dėl šios informacijos atrankos.

Jei taikomi a, b arba c punktai, registruotojas kartu su dokumentacija pateikia paaiškinimą, kodėl išlaidos būtų neproporcingos, kodėl informacijos atskleidimas gali sukelti didelės komercinės žalos ar tai, koks yra nesutarimo pobūdis.

4.   Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.

12 straipsnis

Informacija, teiktina atsižvelgiant į cheminės medžiagos kiekį tonomis

1.   10 straipsnio a punkte nurodytoje techninėje dokumentacijoje pagal to pačio punkto vi ir vii papunkčius pateikiama visa reikiama ir registruotojo turima fizikinė ir cheminė, toksikologinė ir ekotoksikologinė informacija, įskaitant bent jau šiuos duomenis:

a)

VII priede nurodytą informaciją apie chemines medžiagas, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis, ir chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios atitinka vieną ar abu III priede nustatytus kriterijus, kurių vienas gamintojas ar importuotojas pagamino ar importavo ne mažiau kaip 1 toną per metus;

b)

informaciją apie VII priedo 7 skirsnyje nustatytas cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios neatitinka nė vieno iš III priede nustatytų kriterijų, kurių vienas gamintojas ar importuotojas pagamino ar importavo ne mažiau kaip 1 toną per metus, fizikines ir chemines savybes;

c)

VII ir VIII prieduose nurodytą informaciją apie chemines medžiagas, kurių vienas gamintojas pagamino ar vienas importuotojas importavo ne mažiau kaip 10 tonų per metus;

d)

VII ir VIII prieduose nurodytą informaciją ir pasiūlymus atlikti bandymus pagal IX priedo informacijos nuostatas dėl cheminių medžiagų, kurių vienas gamintojas pagamino ar vienas importuotojas importavo ne mažiau kaip 100 tonų per metus;

e)

VII ir VIII prieduose nurodytą informaciją ir pasiūlymus atlikti bandymus pagal IX ir X priedų informacijos nuostatas dėl cheminių medžiagų, kurių vienas gamintojas pagamino ar vienas importuotojas importavo ne mažiau kaip 1 000 tonų per metus.

2.   Vos tik vieno gamintojo pagaminamos arba vieno importuotojo importuojamos jau įregistruotos cheminės medžiagos kiekis pasiekia kitą kiekio tonomis ribą, gamintojas ar importuotojas nedelsdamas praneša Agentūrai, kokią papildomą informaciją jis turėtų pateikti pagal 1 dalį. 26 straipsnio 3 ir 4 dalys taikomos atitinkamai.

3.   Šis straipsnis su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams.

13 straipsnis

Informacijos apie cheminių medžiagų savybes rinkimo bendrieji reikalavimai

1.   Informacija apie cheminių medžiagų savybes gali būti renkama ne vien atliekant bandymus, bet ir kitais būdais, jei tenkinamos XI priede nustatytos sąlygos. Visų pirma apie toksiškumą žmogui informacija renkama, kai tik įmanoma, kitais būdais nei atliekant bandymus su stuburiniais gyvūnais, taikant alternatyvius metodus, pavyzdžiui, in vitro metodus arba naudojant kiekybinio arba kokybinio struktūros ir savybių ryšio nustatymo metodikas arba remiantis informacija apie struktūriškai panašias chemines medžiagas (grupavimo ar analogijos metodą). Bandymų pagal VIII priedo 8.6 ir 8.7 skirsnius, IX ir X priedus leidžiama neatlikti, jei tai pagrindžiama turima informacija apie poveikį ir įgyvendintas rizikos valdymo priemones, kaip nurodyta XI priedo 3 skirsnyje.

2.   Šie metodai reguliariai persvarstomi ir tobulinami siekiant sumažinti bandymus su stuburiniais gyvūnais ir gyvūnų, su kuriais atliekami bandymai, skaičių. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, kaip įmanoma greičiau pateikia pasiūlymą, jei reikia, iš dalies keisti 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka priimtą Komisijos reglamentą dėl bandymų metodų ir šio reglamento priedus, kai tinka, numatant pakeisti, sumažinti arba patobulinti bandymus su gyvūnais. Minėto Komisijos reglamento pakeitimai priimami laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos, o šio reglamento priedų pakeitimai — laikantis 131 straipsnyje nurodytos tvarkos.

3.   Jei norint surinkti informaciją apie cheminių medžiagų savybes būtina atlikti cheminių medžiagų bandymus, jie atliekami taikant Komisijos reglamente nustatytus bandymų metodus arba taikant kitus tarptautinius bandymų metodus, kuriuos Komisija ar Agentūra pripažįsta tinkamais. Minėtą reglamentą, skirtą iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, Komisija priima 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Informaciją apie cheminių medžiagų savybes galima surinkti taikant ir kitus bandymų metodus, jei tenkinamos XI priede nustatytos sąlygos.

4.   Ekotoksikologiniai ir toksikologiniai bandymai bei analizė atliekami vadovaujantis Direktyvoje 2004/10/EB numatytais geros laboratorinės praktikos principais ar kitais Komisijos ar Agentūros lygiaverčiais pripažintais tarptautiniais standartais ir Direktyvos 86/609/EEB nuostatomis, jei taikoma.

5.   Jei cheminė medžiaga jau įregistruota, naujasis registruotojas turi teisę remtis anksčiau pateiktomis tos cheminės medžiagos tyrimų santraukomis ar išsamiomis tyrimų santraukomis, jeigu jis gali įrodyti, kad jo registruojama medžiaga yra identiška anksčiau įregistruotajai, įskaitant grynumo laipsnį, priemaišų pobūdį, ir jis gavo ankstesnio (-ių) registruotojo (-jų) sutikimą registracijos tikslais remtis visapusiškomis tyrimų ataskaitomis.

Naujasis registruotojas negali remtis tokiais tyrimais, siekdamas pateikti VI priedo 2 skirsnyje nurodytą informaciją.

14 straipsnis

Cheminės saugos ataskaita ir pareiga taikyti bei rekomenduoti rizikos mažinimo priemones

1.   Nepažeidžiant Direktyvos 98/24/EB 4 straipsnio, atliekamas visų pagal šį skyrių registruotinų cheminių medžiagų, kurių kiekis vienam registruotojui siekia 10 ir daugiau tonų per metus, cheminės saugos vertinimas ir sudaroma cheminės saugos ataskaita.

Cheminės saugos ataskaitoje pateikiamas kiekvienos cheminės medžiagos — atskiros arba esančios preparato ar gaminio sudėtyje, arba cheminių medžiagų grupės cheminės saugos vertinimas, atliktas pagal 2–7 dalis bei I priedą.

2.   Cheminės saugos vertinimas pagal 1 dalį neprivalomas preparato sudėtyje esančiai cheminei medžiagai, kurios koncentracija preparate yra mažesnė nei mažiausia iš nurodytų verčių:

a)

taikytina koncentracija, nurodyta Direktyvos 1999/45/EB 3 straipsnio 3 dalies lentelėje;

b)

ribinė koncentracija, nurodyta Direktyvos 67/548/EEB I priede;

c)

ribinė koncentracija, nurodyta Direktyvos 1999/45/EB II priedo B dalyje;

d)

ribinė koncentracija, nurodyta Direktyvos 1999/45/EB III priedo B dalyje;

e)

ribinė koncentracija, nurodyta suderintame klasifikacijos ir ženklinimo inventoriaus, sukurto pagal šio reglamento XI antraštinę dalį, įraše;

f)

0,1 % masės (masės %), jei cheminė medžiaga atitinka šio reglamento XIII priedo kriterijus.

3.   Cheminės medžiagos cheminės saugos vertinimą sudaro šios pakopos:

a)

pavojingumo žmonių sveikatai vertinimas;

b)

fizikinių ir cheminių savybių pavojingumo vertinimas;

c)

pavojingumo aplinkai vertinimas;

d)

patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų (PBT) cheminių medžiagų bei labai patvarių ir didelės bioakumuliacijos (vPvB) cheminių medžiagų vertinimas.

4.   Jei pagal atliktų 3 dalies a–d pakopų rezultatus registruotojas nusprendžia, kad cheminė medžiaga atitinka klasifikavimo pavojingomis kriterijus pagal Direktyvą 67/548/EEB arba ji įvertinama kaip PBT arba vPvB medžiaga, cheminės saugos vertinimas apima dar dvi papildomas pakopas:

a)

poveikio įvertinimas įskaitant poveikio scenarijaus (-ų) kūrimą (arba prireikus atitinkamo naudojimo ir poveikio kategorijų nustatymą) ir poveikio nustatymas;

b)

rizikos apibūdinimas.

Poveikio scenarijai (tam tikrais atvejais naudojimo ir poveikio kategorijos), poveikio vertinimas ir rizikos apibūdinimas apima visus registruotojo nustatytus cheminės medžiagos naudojimo būdus.

5.   Cheminės saugos ataskaitoje neprivaloma atsižvelgti į riziką žmonių sveikatai, jei ji kyla, kai cheminė medžiaga naudojama:

a)

su maisto produktais galinčiose liestis medžiagose, kurioms taikomas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl medžiagų ir daiktų, skirtų liestis su maistu (39);

b)

kosmetikos gaminiuose, kuriems taikoma Direktyva 76/768/EEB.

6.   Registruotojas nustato ir taiko atitinkamas priemones, skirtas tinkamai kontroliuoti riziką, nustatytą atliekant cheminės saugos vertinimą, ir, jei tinka, rekomenduoja jas saugos duomenų lapuose, kuriuos jis pateikia pagal 31 straipsnį.

7.   Registruotojas, privalantis atlikti cheminės saugos vertinimą, sudaro galimybę susipažinti su cheminės saugos ataskaita ir nuolat ją atnaujina.

2 SKYRIUS

Įregistruotomis laikomos cheminės medžiagos

15 straipsnis

Augalų apsaugos produktuose ir biocidiniuose produktuose esančios cheminės medžiagos

1.   Veikliosios medžiagos ir ko-formuliantai, pagaminti ar importuoti naudoti tik augalų apsaugos produktuose ir įtraukti į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (40) I priedą arba Komisjos reglamentą (EEB) Nr. 3600/92 (41), Komisijos reglamentą (EB) Nr. 703/2001 (42), Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1490/2002 (43) arba Komisijos sprendimą 2003/565/EB (44), taip pat cheminės medžiagos, kurioms taikomas Komisijos sprendimas dėl dokumentacijos išsamumo pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnį, laikomi įregistruotais, o jų registracija gamybos ar importo tikslais siekiant naudoti juos kaip augalų apsaugos produktus laikoma baigta, taigi jie atitinka šios antraštinės dalies 1 ir 5 skyrių reikalavimus.

2.   Veikliosios medžiagos, pagamintos ar importuotos naudoti tik biocidiniuose produktuose ir įtrauktos į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (45) I, IA ar IB priedus arba į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2032/2003 (46) dėl 10 metų programos, nurodytos Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 2 dalyje, antrojo etapo, iki Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto sprendimo priėmimo dienos, laikomos įregistruotomis, o jų registracija gamybos ar importo tikslais siekiant naudoti juos biomedicininiuose produktuose laikoma baigta, taigi jie atitinka šios antraštinės dalies 1 ir 5 skyrių reikalavimus.

16 straipsnis

Komisijos, Agentūros ir įregistruotomis laikomų cheminių medžiagų registruotojų pareigos

1.   Komisija arba atitinkama Bendrijos įstaiga suteikia Agentūrai galimybę susipažinti su informacija, lygiaverte pagal 10 straipsnį privalomai informacijai apie chemines medžiagas, įregistruotas pagal 15 straipsnį. Agentūra įtraukia šią informaciją arba nuorodą į ją į savo duomenų bazes ir apie tai praneša kompetentingoms institucijoms iki 2008 m. gruodžio 1 d.

2.   21, 22 ir 25–28 straipsniai netaikomi pagal 15 straipsnį įregistruotomis laikomų cheminių medžiagų naudojimui.

3 SKYRIUS

Prievolė registruoti tam tikrų rūšių izoliuotas tarpines chemines medžiagas ir informacijai keliami reikalavimai

17 straipsnis

Gamybos vietoje izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų registravimas

1.   Gamybos vietoje izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų gamintojas, pagaminantis jų ne mažiau kaip vieną toną per metus, pateikia Agentūrai registracijos dokumentaciją įregistruoti šias gamybos vietoje izoliuotas tarpines medžiagas.

2.   Gamybos vietoje izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų registracijos dokumentacijoje pateikiama visa toliau nurodyta informacija, jei gamintojas turi galimybę ją pateikti neatlikdamas jokių papildomų bandymų:

a)

gamintojo tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;

b)

tarpinės cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose;

c)

tarpinės cheminės medžiagos klasifikacija, kaip nurodyta VI priedo 4 skirsnyje;

d)

bet kokia turima informacija apie tarpinės cheminės medžiagos fizikines ir chemines savybes bei jos pavojingąsias žmonių sveikatai ar aplinkai savybes. Turint visapusišką tyrimų ataskaitą, pateikiama tyrimų santrauka;

e)

trumpas bendras naudojimo aprašymas, kaip nurodyta VI priedo 3.5 skirsnyje;

f)

išsamūs duomenys apie taikomas rizikos valdymo priemones.

Išskyrus atvejus, kai taikoma 25 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 6 dalis arba 30 straipsnio 3 dalis, registracijos tikslais registruotojas turi būti teisėtai įgijęs visapusišką tyrimo ataskaitą, apibendrintą kaip nurodyta d punkte, arba turi turėti leidimą daryti į ją nuorodą.

Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.

3.   2 dalis taikoma tik gamybos vietoje izoliuotoms tarpinėms cheminėms medžiagoms, jei gamintojas patvirtina, kad cheminė medžiaga gaminama ir naudojama tik griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, t. y. naudojantis techninėmis priemonėmis cheminė medžiaga griežtai izoliuojama visą jos gyvavimo ciklą. Siekiant sumažinti išsiskyrimą ir jos sukeliamą poveikį, taikomos kontrolės ir procedūrų atlikimo technologijos.

Jei šios sąlygos neįvykdytos, registruojant pateikiama 10 straipsnyje nurodyta informacija.

18 straipsnis

Gabenamų izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų registravimas

1.   Gamintojas ar importuotojas, per metus pagaminantis arba importuojantis ne mažiau kaip vieną toną gabenamų izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų, pateikia Agentūrai registracijos dokumentaciją įregistruoti gabenamą izoliuotą tarpinę cheminę medžiagą.

2.   Gabenamų izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų registracijos dokumentacijoje pateikiama visa toliau nurodyta informacija:

a)

gamintojo ar importuotojo tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;

b)

tarpinės cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose;

c)

tarpinės cheminės medžiagos klasifikacija, kaip nurodyta VI priedo 4 skirsnyje;

d)

bet kokia turima informacija apie tarpinės cheminės medžiagos fizikines ir chemines savybes bei jos pavojingąsias žmonių sveikatai ar aplinkai savybes. Turint visapusišką tyrimų ataskaitą, pateikiama tyrimų santrauka;

e)

trumpas bendras naudojimo aprašymas, kaip nurodyta VI priedo 3.5 skirsnyje;

f)

informacija apie taikomas ir naudotojui rekomenduotas rizikos valdymo priemones pagal 4 dalį;

Išskyrus atvejus, kai taikoma 25 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 6 dalis arba 30 straipsnio 3 dalis, registracijos tikslais registruotojas turi būti teisėtai įgijęs visapusišką tyrimų ataskaitą, apibendrintą kaip nurodyta d punkte, arba turi turėti leidimą daryti į ją nuorodą.

Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.

3.   Registruojant gabenamą izoliuotą tarpinę cheminę medžiagą, kurios vienas gamintojas ar importuotojas pagamina ar importuoja daugiau kaip 1 000 tonų per metus, be pagal 2 dalį privalomos informacijos pateikiama ir VII priede nurodyta informacija.

Tokios informacijos rinkimui taikomas 13 straipsnis.

4.   2 ir 3 dalys taikomos tik gabenamoms izoliuotoms tarpinėms cheminėms medžiagoms, jei gamintojas ar importuotojas pats patvirtina arba teigia, kad jis yra gavęs naudotojo patvirtinimą, kad kitos medžiagos (-ų) sintezė iš šios tarpinės medžiagos vyksta kitose gamybos vietose, laikantis šių griežtos kontrolės sąlygų:

a)

naudojantis techninėmis priemonėmis medžiaga griežtai izoliuojama visą jos gyvavimo ciklą, įskaitant gamybos, gryninimo, išvalymo ir įrangos priežiūros, bandinių ėmimo, analizės, įrenginių ar talpyklų pakrovimo ir iškrovimo, atliekų šalinimo arba valymo ir sandėliavimo metu;

b)

taikomos cheminės medžiagos išsiskyrimą ir jos sukeliamą poveikį mažinančios procedūrų atlikimo ir kontrolės technologijos;

c)

cheminę medžiagą tvarko tik tinkamai apmokytas ir įgaliotas personalas;

d)

valymo ir priežiūros darbų metu taikomos specialios procedūros, pavyzdžiui, išvalymas ir plovimas, prieš atidarant sistemą ir įeinant į ją;

e)

avarijų atvejais ir susidarius atliekoms, taikomos procedūrų atlikimo ir (arba) kontrolės technologijos, kurios sumažina cheminės medžiagos išsiskyrimą ir jos sukeliamą poveikį gryninimo ar valymo ir priežiūros darbų metu;

f)

cheminių medžiagų tvarkymo procedūros tinkamai dokumentuojamos ir griežtai prižiūrimos vietos operatoriaus.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos neįvykdytos, registruojant pateikiama 10 straipsnyje nurodyta informacija.

19 straipsnis

Duomenys apie izoliuotas tarpines chemines medžiagas, kuriuos bendrai pateikia keli registruotojai

1.   Kai gamybos vietoje izoliuotas tarpines chemines medžiagas arba gabenamas izoliuotas tarpines chemines medžiagas Bendrijoje ketina gaminti vienas arba keli gamintojai ir (arba) į Bendriją jas ketina importuoti vienas arba keli importuotojai, taikomos šios nuostatos.

Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose bei 18 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nurodytą informaciją pirmiausia pateikia vienas gamintojas ar importuotojas, veikdamas abipusišku sutarimu su kitu gamintoju (-ais) arba importuotoju (-ais) (toliau — pagrindinis registruotojas).

Vėliau kiekvienas registruotojas atskirai pateikia 17 straipsnio 2 dalies a, b, e ir f punktuose bei 18 straipsnio 2 dalies a, b, e ir f punktuose nurodytą informaciją.

2.   Gamintojas ar importuotojas gali pateikti 17 straipsnio 2 dalies c arba d punktuose ir 18 straipsnio 2 dalies c arba d punktuose nurodytą informaciją atskirai, jeigu:

a)

jam būtų neproporcingai brangu šią informaciją pateikti bendrai; arba

b)

pateikiant informaciją bendrai būtų atskleista informacija, kurią jis laiko jautria komerciniu požiūriu ir kurios atskleidimas gali padaryti jam didelės komercinės žalos; arba

c)

jis nesutinka su pagrindiniu registruotoju dėl šios informacijos atrankos.

Jei taikomi a, b ar c punktai, gamintojas ar importuotojas kartu su dokumentacija pateikia paaiškinimą, kodėl išlaidos būtų neproporcingos, kodėl informacijos atskleidimas gali sukelti didelės komercinės žalos ar tai, koks yra nesutarimo pobūdis.

3.   Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.

4 SKYRIUS

Bendrosios registravimo nuostatos

20 straipsnis

Agentūros pareigos

1.   Agentūra kiekvienai registracijos dokumentacijai suteikia jos pateikimo numerį, kuris naudojamas visoje su registracija susijusioje korespondencijoje iki tol, kol registracija laikoma užbaigta, ir pateikimo datą, kuri yra registracijos dokumentacijos gavimo Agentūroje data.

2.   Agentūra patikrina kiekvienos registracijos dokumentacijos išsamumą, siekdama įsitikinti, kad buvo pateikti visi pagal 10 ir 12 arba 17 ar 18 straipsnius privalomi duomenys ir kad buvo sumokėtas 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 17 straipsnio 2 dalyje arba 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas registravimo mokestis. Išsamumo patikrinimo metu nevertinama pateiktų duomenų ar pagrindimo kokybė arba atitikimas.

Agentūra patikrina registracijos dokumentacijos išsamumą per tris savaites nuo jos pateikimo datos arba per tris mėnesius nuo 23 straipsnyje nurodyto atitinkamo termino pabaigos, jei registracijos dokumentacija įregistruoti chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, pateikiama dviejų mėnesių laikotarpyje iki to termino pabaigos.

Jeigu registracijos dokumentacija yra neišsami, Agentūra iki antroje pastraipoje minimo trijų savaičių arba trijų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja registruotoją, kokią papildomą informaciją būtina pateikti, kad registracijos dokumentacija būtų išsami ir nustato tam pagrįstą terminą. Registruotojas užbaigia pildyti savo registracijos dokumentaciją ir per nustatytą terminą pateikia ją Agentūrai. Agentūra patvirtina registruotojui papildomos informacijos pateikimo datą. Atsižvelgdama į pateiktą papildomą informaciją, Agentūra atlieka kitą išsamumo patikrinimą.

Jei per nustatytą terminą registruotojas nepapildo registracijos dokumentacijos, Agentūra ją atmeta. Tokiais atvejais registravimo mokestis negrąžinamas.

3.   Kai registracija užbaigiama, Agentūra suteikia atitinkamai cheminei medžiagai registracijos numerį ir registracijos datą, kuri sutampa su pateikimo data. Agentūra nedelsdama praneša atitinkamam registruotojui registracijos numerį ir registracijos datą. Registracijos numeris naudojamas visoje su registracija susijusioje vėlesnėje korespondencijoje.

4.   Agentūra per 30 dienų nuo registracijos dokumentacijos pateikimo datos praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai, kad Agentūros duomenų bazėje yra ši informacija:

a)

registracijos dokumentacija kartu su pateikimo arba registracijos numeriu;

b)

pateikimo arba registracijos data;

c)

išsamumo patikrinimo rezultatas ir

d)

prašymas pateikti papildomą informaciją bei tam nustatytas terminas pagal 2 dalies trečią pastraipą.

Atitinkama valstybė narė yra toji valstybė narė, kurioje vyksta cheminės medžiagos gamyba arba yra įsisteigęs jos importuotojas.

Jeigu gamintojo gamybos vietos yra keliose valstybėse narėse, atitinkama valstybė narė yra toji valstybė narė, kurioje yra gamintojo pagrindinė buveinė. Minėti duomenys taip pat pranešami kitoms valstybėms narėms, kurioje yra įsteigtos gamybos vietos.

Agentūra nedelsdama praneša atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai apie Agentūros duomenų bazėje turimą registruotojo pateiktą papildomą informaciją.

5.   Pagal šio straipsnio 2 dalį priimti Agentūros sprendimai gali būti apskundžiami vadovaujantis 91, 92 ir 93 straipsniais.

6.   Tais atvejais, kai naujas registruotojas pateikia Agentūrai papildomos informacijos apie konkrečią cheminę medžiagą, Agentūra praneša esamiems registruotojams, kad šia duomenų bazėje esama informacija galima pasinaudoti taikant 22 straipsnį.

21 straipsnis

Cheminių medžiagų gamyba ir importas

1.   Registruotojas gali pradėti gaminti ar importuoti cheminę medžiagą ar gaminį arba tęsti jų gamybą ar importą, jei per tris savaites nuo pateikimo datos Agentūra pagal 20 straipsnio 2 dalį nepateikė jokių tam prieštaraujančių nurodymų, nepažeidžiant 27 straipsnio 8 dalies.

Registruojant chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, toks registruotojas gali tęsti cheminės medžiagos ar gaminio gamybą ar importą, jeigu per tris savaites nuo pateikimo datos Agentūra, vadovaudamasi 20 straipsnio 2 dalimi, nepateikė tam prieštaraujančių nurodymų arba jeigu registracijos dokumentacija įregistruoti chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, buvo pateikta dviejų mėnesių laikotarpyje iki 23 straipsnyje nustatyto atitinkamo termino pabaigos, Agentūra, vadovaudamasi 20 straipsnio 2 dalimi, per tris mėnesius nuo minėto termino pabaigos nepateikė tam prieštaraujančių nurodymų, nepažeidžiant 27 straipsnio 8 dalies.

Nepažeidžiant 27 straipsnio 8 dalies, pagal 22 straipsnį atnaujinant registracijos dokumentacijos duomenis, registruotojas gali tęsti cheminės medžiagos gamybą ar importą arba gaminio gamybą ar importą, jei per tris savaites nuo atnaujintų duomenų pateikimo datos Agentūra pagal 20 straipsnio 2 dalį nepateikė jokių tam prieštaraujančių nurodymų.

2.   Jei Agentūra informavo registruotoją apie tai, kad jis privalo pateikti papildomos informacijos pagal 20 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, registruotojas, jei Agentūra nepateikė jokių tam prieštaraujančių nurodymų, gali pradėti cheminės medžiagos ar gaminio gamybą ar importą per tris savaites nuo tos dienos, kai Agentūra gavo papildomos informacijos, reikalingos registracijai baigti, nepažeidžiant 27 straipsnio 8 dalies.

3.   Jei pagrindinis registruotojas pateikia dalį registracijos dokumentacijos vieno ar kelių kitų registruotojų vardu, kaip numatyta 11 arba 19 straipsniuose, tie kiti registruotojai gali gaminti arba importuoti cheminę medžiagą arba gaminti ar importuoti gaminius tik pasibaigus šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytam terminui ir jei Agentūra nepateikė jokių tam prieštaraujančių nurodymų dėl kitų registruotojų vardu veikiančio pagrindinio registruotojo atliktos registracijos ir dėl jo paties registracijos.

22 straipsnis

Tolesnės registruotojų pareigos

1.   Po įregistravimo registruotojas savo iniciatyva ir nepagrįstai nedelsdamas privalo atnaujinti savo registraciją atitinkama nauja informacija ir pateikti ją Agentūrai šiais atvejais:

a)

pasikeitus jo statusui, pavyzdžiui, kaip gamintojo, importuotojo arba gaminio gamintojo arba tapatybei, pavyzdžiui, pavadinimui arba adresui;

b)

pasikeitus cheminės medžiagos sudėčiai, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;

c)

pasikeitus metiniam ar bendram jo gaminamam ar importuojamam kiekiui arba jo gaminamuose arba importuojamuose gaminiuose esančių cheminių medžiagų kiekiui, jei dėl šių pokyčių pasikeičia kiekio lygis tonomis, taip pat nutraukus gamybą ar importą;

d)

nustačius gaminamos ar importuojamos cheminės medžiagos naujus naudojimo būdus ir naudojimo būdus, kurių nerekomenduojama taikyti pagal VI priedo 3.7 skirsnį;

e)

atsiradus naujai informacijai apie cheminės medžiagos riziką žmogaus sveikatai ir (arba) aplinkai, apie kurias, kaip pagrįstai tikimasi, jis sužinojo, jei dėl šių žinių reikia keisti saugos duomenų lapą arba cheminės saugos ataskaitą;

f)

pasikeitus cheminės medžiagos klasifikacijai ir ženklinimui;

g)

atnaujinus ar pakeitus cheminės saugos ataskaitą arba VI priedo 5 skirsnį;

h)

jei registruotojas nustato, kad būtina atlikti vieną iš IX ar X prieduose išvardytų bandymų — tokiu atveju parengiamas pasiūlymas bandymui atlikti;

i)

pasikeičia registruojant suteikta teisė susipažinti su informacija.

Agentūra šią informaciją praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.

2.   Registruotojas pateikia Agentūrai atnaujintą registracijos dokumentaciją, nurodydamas informaciją, privalomą pateikti pagal sprendimą, priimtą remiantis 40, 41 ar 46 straipsniais arba atsižvelgia į sprendimą, priimtą pagal 60 ir 73 straipsnius, laikydamasis tame sprendime nurodyto termino. Agentūra atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai praneša, kad informaciją galima rasti jos duomenų bazėje.

3.   Agentūra pagal 20 straipsnio 2 dalies pirmą ir antrą pastraipas atlieka kiekvienos atnaujintos registracijos dokumentacijos išsamumo patikrą. Kai atnaujinama pagal 12 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 1 dalies c punktą, Agentūra patikrina registruotojo pateiktos informacijos išsamumą ir 20 straipsnio 2 dalis taikoma atitinkamai.

4.   11 arba 19 straipsniuose numatytais atvejais kiekvienas registruotojas atskirai pateikia šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą informaciją.

5.   Pateikiant atnaujintą registracijos dokumentaciją sumokama atitinkama mokesčio, privalomo pagal IX antraštinę dalį, dalis.

5 SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, ir cheminėms medžiagoms, apie kurias buvo pranešta

23 straipsnis

Specialios nuostatos, skirtos cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis

1.   5 straipsnis, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 17, 18 ir 21 straipsniai iki 2010 m. gruodžio 1 d. netaikomi šioms cheminėms medžiagoms:

a)

cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios pagal Direktyvą 67/548/EEB klasifikuojamos 1 arba 2 kategorijos kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai cheminėmis medžiagomis, ir kurių Bendrijoje bent vieną kartą nuo 2007 m. birželio 1 d. per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamino arba į ją importavo ne mažiau kaip vieną toną;

b)

cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios pagal Direktyvą 67/548/EEB klasifikuojamos labai toksiškomis vandens organizmams ir gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus (R50/53), ir kurių Bendrijoje bent vieną kartą nuo 2007 m. birželio 1 d. per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamino arba į ją importavo ne mažiau kaip 100 tonų;

c)

cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurių Bendrijoje bent vieną kartą nuo 2007 m. birželio 1 d. per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamino arba į ją importavo ne mažiau kaip 1 000 tonų.

2.   5 straipsnis, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 17, 18 ir 21 straipsniai iki 2013 m. birželio 1 d. netaikomi cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurių Bendrijoje bent vieną kartą nuo 2007 m. birželio 1 d. per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamino arba į ją importavo ne mažiau kaip 100 tonų.

3.   5 straipsnis,6 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 17, 18 ir 21 straipsniai iki 2018 m. birželio 1 d. netaikomi cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurių Bendrijoje bent vieną kartą nuo 2007 m. birželio 1 d. per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamino arba į ją importavo ne mažiau kaip 1 toną.

4.   Nepažeidžiant 1–3 dalių, registracijos dokumentacija gali būti pateikta anksčiau bet kuriuo metu iki nustatyto termino.

5.   Šis straipsnis su reikiamomis adaptacijomis taikomas pagal 7 straipsnį registruojamoms cheminėms medžiagoms.

24 straipsnis

Cheminės medžiagos, apie kurias pranešta

1.   Pranešimas apie chemines medžiagas, pateiktas pagal Direktyvą 67/548/EEB, laikomas registracija pagal šią antraštinę dalį, ir Agentūra iki 2008 m. gruodžio 1 d. suteikia tokiai cheminei medžiagai registracijos numerį.

2.   Jei gaminamos ar importuojamos cheminės medžiagos, apie kurią pranešta, kiekis, tenkantis vienam gamintojui ar importuotojui, pasiekia kitą kiekio lygį remiantis 12 straipsniu, pagal 10 ir 12 straipsnius pateikiama papildoma informacija, atitinkanti šį kiekio lygį, taip pat ir kiekvieną žemesnį kiekio lygį, jei tokia informacija dar nebuvo pateikta pagal minėtus straipsnius.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

DALIJIMASIS DUOMENIMIS IR NEREIKALINGŲ BANDYMŲ VENGIMAS

1 SKYRIUS

Tikslai ir bendrosios taisyklės

25 straipsnis

Tikslai ir bendrosios taisyklės

1.   Norint išvengti bandymų su gyvūnais, bandymai su stuburiniais gyvūnais šio reglamento tikslais atliekami tik nesant kitos išeities. Taip pat būtina imtis priemonių, kad nebūtų kartojami jau atlikti kiti bandymai.

2.   Dalijimasis informacija ir bendras jos pateikimas pagal šį reglamentą apima techninius duomenis ir ypač informaciją apie cheminėms medžiagoms būdingas savybes. Registruotojai nesikeičia informacija apie savo veiklą rinkoje, ypač apie gamybos pajėgumus, gamybos arba pardavimų apimtis, importo apimtį arba užimamą rinkos dalį.

3.   Tyrimų santraukos ar išsamios tyrimų santraukos, kurios buvo pateiktos registruojant pagal šį reglamentą mažiausiai prieš 12 metų, gali būti naudojamos kitų gamintojų ar importuotojų registravimo tikslais.

2 SKYRIUS

Taisyklės, skirtos cheminėms medžiagoms, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis, ir preliminariai neįregistravusiems cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, registruotojams

26 straipsnis

Pareiga teirautis informacijos prieš registruojant

1.   Kiekvienas cheminės medžiagos, kuriai netaikomas pereinamasis laikotarpis, potencialus registruotojas arba cheminės medžiagos, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, potencialus registruotojas, kuris nėra preliminariai jos įregistravęs pagal 28 straipsnį, pateikia Agentūrai užklausą, ar registracijos dokumentacija tai pačiai cheminei medžiagai jau buvo pateikta. Kartu su užklausa jis pateikia Agentūrai šią informaciją:

a)

savo tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje, išskyrus naudojimo vietas;

b)

cheminės medžiagos tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;

c)

kuriems informacijos reikalavimams patenkinti jam reikės atlikti naujus tyrimus su stuburiniais gyvūnais;

d)

kuriems informacijos reikalavimams patenkinti jam reikės atlikti kitus naujus tyrimus.

2.   Jei ta pati cheminė medžiaga nebuvo anksčiau registruota, Agentūra atitinkamai informuoja potencialų registruotoją.

3.   Jei ta pati cheminė medžiaga buvo įregistruota mažiau kaip prieš 12 metų, Agentūra nedelsdama praneša potencialiam registruotojui ankstesnio (-ių) registruotojo (-ų) pavadinimus ir adresus bei informaciją apie atitinkamas jo (jų) pateiktas tyrimų ar išsamias tyrimų santraukas.

Tyrimai, kuriems naudojami stuburiniai gyvūnai, nekartojami.

Tuo pat metu Agentūra praneša ankstesniems registruotojams potencialaus registruotojo pavadinimą ir adresą. Laikantis 27 straipsnio, turimais tyrimais dalijamasi su potencialiu registruotoju.

4.   Jei keli potencialūs registruotojai pateikė užklausą dėl tos pačios cheminės medžiagos, Agentūra nedelsdama visiems potencialiems registruotojams praneša kitų potencialių registruotojų pavadinimus ir adresus.

27 straipsnis

Dalijimasis turimais duomenimis apie registruotas chemines medžiagas

1.   Jei cheminė medžiaga buvo įregistruota mažiau kaip prieš 12 metų, kaip nurodyta 26 straipsnio 3 dalyje, potencialus registruotojas:

a)

privalo — jei informacija susijusi su bandymais su stuburiniais gyvūnais, ir

b)

gali — jei informacija nesusijusi su bandymais su stuburiniais gyvūnais,

prašyti, kad ankstesnis (-i) registruotojas (-ai) suteiktų informaciją, kuri jam reikalinga pagal 10 straipsnio a punkto vi ir vii papunkčius siekiant įregistruoti cheminę medžiagą.

2.   Kai informacijos prašoma pagal 1 dalį, 1 dalyje nurodytas (-i) potencialus (-ūs) ir ankstesnis (-i) registruotojas (-ai) deda visas pastangas siekdamas (-i) susitarimo dėl dalijimosi informacija, reikalinga potencialiam (-iems) registruotojui (-ams) pagal 10 straipsnio a punkto vi ir vii papunkčius. Vietoj susitarimo, šiuo klausimu galima kreiptis į Arbitražo komisiją ir vykdyti jos sprendimą.

3.   Ankstesnis registruotojas ir potencialus (-ūs) registruotojas (-ai) deda visas pastangas siekdami užtikrinti, kad informacijos pasidalijimo išlaidos nustatomos teisingai, skaidriai ir nediskriminuojant. Tai pasiekti gali būti lengviau laikantis minėtais principais pagrįstų išlaidų pasidalijimo gairių, kurias Agentūra patvirtina pagal 77 straipsnio 2 dalies g punktą. Registruotojai privalo dalintis tik tas išlaidas, kurios susijusios su informacija, kurią jie privalo pateikti pagal jų registracijos reikalavimus.

4.   Kai pasiekiamas susitarimas dėl dalijimosi informacija, ankstesnysis registruotojas pateikia naujam registruotojui sutartą informaciją ir suteikia jam leidimą daryti nuorodą į ankstesniojo registruotojo visapusišką tyrimų ataskaitą.

5.   Nepavykus susitarti, potencialus (-ūs) registruotojas (-ai) informuoja apie tai Agentūrą ir ankstesnį (-ius) registruotoją (-us), anksčiausiai per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai jis sužinojo iš Agentūros ankstesnio (-ių) registruotojo (-ų) pavadinimą ir adresą.

6.   Per vieno mėnesio laikotarpį po 5 dalyje nurodytos informacijos gavimo, Agentūra suteikia potencialiam registruotojui leidimą jo registracijos dokumentacijoje daryti nuorodą į informaciją, kurios jis prašė, su sąlyga, kad potencialus registruotojas, Agentūrai pareikalavus, pateiks įrodymų, kad jis ankstesniam (-iems) registruotojui (-ams) sumokėjo dalį turėtų išlaidų, susijusių su ta informacija. Ankstesnysis (-ieji) registruotojas(-ai) turi teisę reikalauti, kad potencialus registruotojas padengtų proporcingą dalį jo (jų) patirtų išlaidų. Apskaičiuoti proporcingą dalį gali padėti Agentūros pagal 77 straipsnio 2 dalies g punktą patvirtintos gairės. Jei jis (jie) pateikia potencialiam registruotojui visapusišką tyrimų ataskaitą, ankstesnis (-i) registruotojas (-ai) turi teisę potencialaus registruotojo reikalauti po lygiai pasidalinti jo (jų) patirtas išlaidas; prireikus šio reikalavimo vykdymą užtikrina nacionaliniai teismai.

7.   Pagal šio straipsnio 6 dalį priimti Agentūros sprendimai gali būti apskundžiami vadovaujantis 91, 92 ir 93 straipsniais.

8.   21 straipsnio 1 dalyje numatytas laukimo laikotarpis iki įregistravimo naujam registruotojui pratęsiamas keturiais mėnesiais, jei to prašo ankstesnis registruotojas.

3 SKYRIUS

Cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, taisyklės

28 straipsnis

Pareiga preliminariai įregistruoti chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis

1.   Siekdamas pasinaudoti 23 straipsnyje numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, kiekvienas potencialus cheminės medžiagos, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios kiekis siekia ne mažiau kaip vieną toną per metus, įskaitant visas tarpines chemines medžiagas, registruotojas pateikia Agentūrai šią informaciją:

a)

cheminės medžiagos pavadinimą, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje, įskaitant jos EINECS ir CAS numerį ar, jei jo nėra, kitus tapatybės kodus;

b)

savo pavadinimą ir adresą bei kontaktinio asmens pavardę ir, kai tinkama, pagal 4 straipsnį jam atstovaujančio asmens pavardę ir adresą, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;

c)

numatomą galutinį registravimo terminą ir kiekio tonomis lygį;

d)

cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavadinimą (-us), kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje, įskaitant jos (jų) EINECS ir CAS numerį arba, jei jų nėra, kitus tapatybės kodus, apie kurią (-as) turima informacija yra reikalinga taikyti XI priedo 1.3 ir 1.5 skirsnius.

2.   1 dalyje nurodyta informacija pateikiama per laikotarpį, kuris prasideda 2008 m. birželio 1 d. ir baigiasi 2008 m. gruodžio 1 d.

3.   Registruotojai, kurie nepateikė pagal 1 dalį privalomos informacijos, negali remtis 23 straipsniu.

4.   Iki 2009 m. sausio 1 d. Agentūra savo tinklavietėje paskelbia cheminių medžiagų, nurodytų 1 dalies a ir d punktuose, sąrašą. Šiame sąraše pateikiami tik cheminių medžiagų pavadinimai, jų EINECS ir CAS numeriai, jei jie yra, ir kiti tapatybės kodai bei pirmasis numatomas registravimo terminas.

5.   Jei tolesnis cheminės medžiagos naudotojas paskelbtame sąraše neranda jį dominančios cheminės medžiagos, jis gali pranešti Agentūrai, kad norėtų gauti informacijos apie ją, bei nurodyti savo kontaktinius duomenis ir savo dabartinio tiekėjo duomenis. Agentūra paskelbia tos cheminės medžiagos pavadinimą savo interneto svetainėje ir paprašyta perduoda potencialiam registruotojui tolesnio naudotojo kontaktinius duomenis.

6.   Potencialūs registruotojai, kurie po 2008 m. gruodžio 1 d. pirmą kartą pagamina ar importuoja ne mažiau kaip vieną toną per metus cheminės medžiagos, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, arba pirmą kartą naudoja cheminę medžiagą, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, gaminių gamybai arba pirmą kartą importuoja gaminį, į kurio sudėtį įeina registruotina medžiaga, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, turi teisę remtis 23 straipsniu tuo atveju, jei jie pateikia Agentūrai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją per 6 mėnesius nuo cheminės medžiagos pagaminimo, importavimo ar panaudojimo pirmą kartą ne mažesniais kiekiais kaip viena tona per metus ir ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki atitinkamo 23 straipsnyje nustatyto termino.

7.   Gamintojai ir importuotojai, kurie pagamina ar importuoja mažiau nei 1 toną per metus cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios nurodytos pagal šio straipsnio 4 dalį Agentūros skelbiamame sąraše, taip pat ir tų cheminių medžiagų tolesni naudotojai bei tretieji asmenys, turintys informacijos apie tas chemines medžiagas, gali pateikti Agentūrai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba kitą su tomis cheminėmis medžiagomis susijusią atitinkamą informaciją, siekdami dalyvauti 29 straipsnyje nurodytame informacijos apie cheminę medžiagą apsikeitimo forume.

29 straipsnis

Informacijos apie cheminę medžiagą apsikeitimo forumai

1.   Visi potencialūs registruotojai, tolesni naudotojai ir trečiosios šalys, kurie pateikė Agentūrai informaciją pagal 28 straipsnį arba kurių informacija apie tą pačią cheminę medžiagą, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, Agentūra disponuoja pagal 15 straipsnį, arba registruotojai, pateikę registruoti tą cheminę medžiagą, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, nepasibaigus 23 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, dalyvauja informacijos apie cheminę medžiagą apsikeitimo forume (SIEF).

2.   Kiekvieno SIEF tikslas:

a)

sudaryti sąlygas potencialiems registruotojams įregistravimo tikslais keistis informacija, nurodyta 10 straipsnio a punkto vi ir vii papunkčiuose, kad nebūtų kartojami jau atlikti tyrimai; ir

b)

potencialiems registruotojams suderinti cheminės medžiagos klasifikaciją ir ženklinimą, jei tos pačios cheminės medžiagos klasifikacija ir ženklinimas skiriasi.

3.   SIEF dalyviai pateikia kitiems dalyviams turimus tyrimų rezultatus, atsako į kitų dalyvių prašymus pateikti informaciją, bendrai nustato tolesnių tyrimų poreikius siekdami 2a dalyje nurodytų tikslų ir organizuoja tokių tyrimų atlikimą. Visi SIEF veikia iki 2018 m. birželio 1 d.

30 straipsnis

Dalijimasis duomenimis, gautais atliekant bandymus

1.   Prieš atlikdamas bandymą, būtiną vykdant registracijos tikslais informacijai keliamus reikalavimus, SIEF dalyvis SIEF pateikia užklausimą, ar atitinkami tyrimai jau buvo atlikti. Jei atitinkamų tyrimų, kurių metu naudoti bandymai su stuburiniais gyvūnais, rezultatus jau turi SIEF, to SIEF dalyvis paprašo šių tyrimų rezultatų. Jei atitinkamų tyrimų, kurių metu nebuvo naudoti bandymai su stuburiniais gyvūnais, rezultatus jau turi SIEF, to SIEF dalyvis gali prašyti šių tyrimų rezultatų.

Per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo tyrimų savininkas pateikia prašytojui (-ams) įrodymus apie to tyrimo išlaidas. Dalyvis (-iai) deda visas pastangas siekdami užtikrinti, kad informacijos pasidalijimo išlaidos būtų nustatomos teisingai, skaidriai ir nediskriminuojant. Tai pasiekti gali būti lengviau laikantis išlaidų pasidalijimo gairių, kurios yra pagrįstos minėtais principais ir kurias Agentūra patvirtina pagal 77 straipsnio 2 dalies g punktą. Nepavykus susitarti, išlaidos dalijamos po lygiai. Savininkas per dvi savaites nuo mokėjimo gavimo suteikia leidimą registracijos tikslu daryti nuorodą į visapusišką tyrimų ataskaitą. Registruotojai privalo dalintis tik tas išlaidas, kurios susijusios su informacija, kurią jie privalo pateikti pagal jų registracijos reikalavimus.

2.   Jei SIEF neturi reikiamų tyrimų atliekant bandymus rezultatų, kiekviename SIEF vienas forumo dalyvis kitų vardu atlieka tik vieną tyrimą vienam informacijos reikalavimui įvykdyti. Jie imasi visų pagrįstų veiksmų, kad iki Agentūros nustatyto termino susitartų dėl to, kas atliks bandymą kitų dalyvių vardu ir pateiks tyrimų santrauką arba išsamią tyrimų santrauką Agentūrai. Nepavykus susitarti, Agentūra nustato, kuris registruotojas arba tolesnis naudotojas atlieka bandymą. Visi SIEF dalyviai, kuriems reikalingas tyrimas, prisideda prie tyrimo atlikimo išlaidų dalimi, atitinkančia dalyvaujančių potencialių registruotojų skaičių. Dalyviai, kurie patys neatlieka tyrimo, įgyja teisę gauti visapusišką tyrimų ataskaitą per dvi savaites nuo sumokėjimo tyrimą vykdžiusiam dalyviui.

3.   Jei 1 dalyje nurodyto tyrimo, kurio metu atliekami bandymai su stuburiniais gyvūnais, savininkas atsisako kitam (-iems) dalyviui (-iams) pateikti įrodymus apie to tyrimo išlaidas arba patį tyrimą, jis neturi teisės tęsti registracijos tol, kol nepateiks minėtos informacijos kitam (-iems) dalyviui (-iams). Kitas (-i) dalyvis (-iai) tęsia registraciją nevykdydamas (-i) atitinkamo informacijos reikalavimo, ir paaiškina šio nevykdymo priežastį registracijos dokumentacijoje. Tyrimas nekartojamas, išskyrus tuos atvejus, jei šios informacijos savininkas per 12 mėnesių nuo kito (-ų) dalyvio (-ių) registracijos datos nepateikia jam (jiems) šios informacijos ir Agentūra nusprendžia, kad jie turi pakartoti bandymą. Tačiau jei kitas registruotojas jau buvo pateikęs registraciją, kurioje pateikta ši informacija, Agentūra suteikia kitam (-iems) dalyviui (-iams) leidimą savo dokumentacijoje daryti nuorodą į šią informaciją. Jei kitas registruotojas pateikia kitam (-iems) dalyviui (-iams) visapusišką tyrimų ataskaitą, jis turi teisę reikalauti kito (-ų) dalyvio (-ių) po lygiai pasidalinti jo patirtas išlaidas; šio reikalavimo vykdymą užtikrina nacionaliniai teismai.

4.   Jei 1 dalyje nurodyto tyrimo, kurio metu neatliekami bandymai su stuburiniais gyvūnais, savininkas atsisako kitam (-iems) SIEF dalyviui (-iams) pateikti įrodymus apie to tyrimo išlaidas arba patį tyrimą, kiti SIEF dalyviai tęsia registraciją taip tarsi SIEF nėra atitinkamo tyrimo.

5.   Pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį priimti Agentūros sprendimai gali būti apskundžiami vadovaujantis 91, 92 ir 93 straipsniais.

6.   Tyrimo savininkui, kuris atsisakė pateikti įrodymus apie tyrimo išlaidas arba pačio tyrimo rezultatus, kaip nurodyta šio straipsnio 3 arba 4 dalyje, taikomos sankcijos pagal 126 straipsnį.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJA TIEKIMO GRANDINĖJE

31 straipsnis

Saugos duomenų lapų reikalavimai

1.   Cheminės medžiagos ar preparato tiekėjas pateikia cheminės medžiagos ar preparato gavėjui pagal II priedą užpildytą saugos duomenų lapą, jei:

a)

cheminė medžiaga arba preparatas atitinka cheminių medžiagų klasifikavimo pavojingomis kriterijus pagal Direktyvas 67/548/EEB ar 1999/45/EB; arba

b)

cheminė medžiaga yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos pagal XIII priede išdėstytus kriterijus; arba

c)

cheminė medžiaga įtraukta į sąrašą, sudarytą pagal 59 straipsnio 1 dalį, dėl kitų priežasčių, nei nurodytosios a ir b punktuose.

2.   Bet kuris tiekimo grandinės dalyvis, pagal 14 arba 37 straipsnį privalantis atlikti cheminės medžiagos cheminės saugos vertinimą, užtikrina, kad saugos duomenų lape esanti informacija atitiktų tame vertinime pateiktą informaciją. Jei saugos duomenų lapas parengiamas preparatui ir tiekimo grandinės dalyvis parengė to preparato cheminės saugos vertinimą, pakanka, kad saugos duomenų lape esanti informacija atitiktų preparato cheminės saugos ataskaitą — nebūtina, kad ji atitiktų kiekvienos preparato sudėtyje esančios cheminės medžiagos cheminės saugos ataskaitą.

3.   Tiekėjas pateikia gavėjui pastarojo prašymu pagal II priedą parengtą saugos duomenų lapą, jei preparatas neatitinka klasifikavimo pavojingais kriterijų pagal Direktyvos 1999/45/EB 5, 6 ir 7 straipsnius, tačiau savo sudėtyje turi:

a)

bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, kurios koncentracija ne dujiniame preparate yra lygi arba didesnė nei 1 % masės, o dujiniame preparate — lygi arba didesnė nei 0,2 % tūrio, arba

b)

bent vieną cheminę medžiagą, kuri yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos pagal XIII priede išdėstytus kriterijus arba buvo įtraukta į pagal 59 straipsnio 1 dalį sudarytą sąrašą dėl kitų priežasčių, nei nurodytosios a punkte, ir kurios koncentracija ne dujiniame preparate yra lygi arba didesnė nei 0,1 % masės, arba

c)

cheminę medžiagą, kuriai Bendrijoje yra nustatyta ribinė vertė darbo aplinkoje.

4.   Saugos duomenų lapo pateikti nebūtina, jei pavojingos medžiagos ar preparatai siūlomi ar parduodami plačiajai visuomenei kartu pateikiant pakankamai informacijos, leidžiančios naudotojams imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti, nebent tokio saugos duomenų lapo prašo tolesnis naudotojas ar platintojas.

5.   Saugos duomenų lapas pateikiamas oficialia valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) cheminė medžiaga ar preparatas tiekiami rinkai, kalba, nebent atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) nusprendžia kitaip.

6.   Saugos duomenų lape nurodoma data. Jį sudaro tokios antraštės:

1)

cheminės medžiagos ir (arba) preparato ir bendrovės ir (arba) įmonės pavadinimas;

2)

galimi pavojai;

3)

sudėtis ir informacija apie komponentus;

4)

pirmosios pagalbos priemonės;

5)

priešgaisrinės priemonės;

6)

avarijų likvidavimo priemonės;

7)

naudojimas ir sandėliavimas;

8)

poveikio prevencijos priemonės ir asmens apsauga;

9)

fizikinės ir cheminės savybės;

10)

stabilumas ir reaktingumas;

11)

toksikologinė informacija;

12)

ekologinė informacija;

13)

atliekų tvarkymas;

14)

informacija apie gabenimą;

15)

informacija apie reglamentavimą;

16)

kita informacija.

7.   Bet kuris tiekimo grandinės dalyvis, kuris pagal 14 arba 37 straipsnį privalo parengti cheminės saugos ataskaitą, į saugos duomenų lapo priedą įtraukia atitinkamus poveikio scenarijus (įskaitant, kur tinkama, naudojimo ir poveikio kategorijas), apimančius nustatytus naudojimo būdus bei konkrečias sąlygas, reikalaujamas taikant XI priedo 3 skirsnį.

Bet kuris tolesnis naudotojas, užpildydamas savo saugos duomenų lapą nustatytiems naudojimo būdams, įtraukia susijusius poveikio scenarijus iš jam pateikto saugos duomenų lapo ir naudoja kitą tinkamą informaciją.

Platintojas perduoda atitinkamus poveikio scenarijus ir kitą atitinkamą informaciją iš jam pateikto saugos duomenų lapo, užpildydamas savo saugos duomenų lapą tiems naudojimo būdams, kuriems jis perdavė informaciją pagal 37 straipsnio 2 dalį.

8.   Saugos duomenų lapas pateikiamas nemokamai raštu ar elektroniniu būdu.

9.   Tiekėjai nedelsdami atnaujina saugos duomenų lapą tokiais atvejais:

a)

nedelsiant po to, kai sužinoma nauja informacija, kuri gali turėti įtakos rizikos valdymo priemonėms, arba nauja informacija apie pavojus;

b)

kai tik autorizacija buvo suteikta ar atsisakyta ją suteikti;

c)

kai tik buvo nustatyti apribojimai.

Nauja informacijos versija su nurodyta data, pažymėta „Peržiūrėta: (data)“, nemokamai rašytinė ar elektroniniu būdu pateikiama visiems ankstesniems gavėjams, kuriems cheminė medžiaga ar preparatas buvo tiekiami paskutinius 12 mėnesių. Po registracijos atliekant atnaujinimus pateikiamas registracijos numeris.

32 straipsnis

Pareiga perduoti tolesniems tiekimo grandinės dalyviams informaciją apie chemines medžiagas — atskiras arba esančias preparatų sudėtyje, kurioms saugos duomenų lapas neprivalomas

1.   Bet kuris cheminės medžiagos — atskiros ar esančios preparato sudėtyje, tiekėjas, kuris pagal 31 straipsnį neprivalo pateikti saugos duomenų lapo, gavėjui pateikia šią informaciją:

a)

cheminių medžiagų, apie kurias pateikiama informacija pagal šios dalies b, c arba d punktus, registracijos numerį (-ius), nurodytą (-us) 20 straipsnio 3 dalyje (jei yra);

b)

ar cheminei medžiagai privaloma autorizacija bei išsamią informaciją apie suteiktą arba atsisakytą suteikti autorizaciją pagal VII antraštinę dalį šioje tiekimo grandinėje;

c)

išsamią informaciją apie apribojimus, nustatytus pagal VIII antraštinę dalį;

d)

kitą turimą ir svarbią informaciją apie cheminę medžiagą, kuri yra būtina nustatant ir taikant atitinkamas rizikos valdymo priemones, įskaitant konkrečias sąlygas, reikalaujamas taikant XI priedo 3 skirsnį.

2.   1 dalyje nurodyta informacija rašytiniu ar elektroniniu būdu nemokamai pateikiama ne vėliau kaip pirmą kartą pristatant cheminę medžiagą — atskirą ar esančią preparato sudėtyje, po 2007 m. birželio 1 d.

3.   Tiekėjai nedelsdami šią informaciją atnaujina tokiais atvejais:

a)

nedelsiant po to, kai sužinoma nauja informacija, kuri gali turėti įtakos rizikos valdymo priemonėms, arba nauja informacija apie pavojingumą;

b)

kai tik autorizacija buvo suteikta ar atsisakyta ją suteikti;

c)

kai tik buvo nustatyti apribojimai.

Be to, atnaujinta informacija raštu ar elektroniniu būdu nemokamai pateikiama visiems ankstesniems gavėjams, kuriems cheminė medžiaga ar preparatas buvo tiekiami paskutinius 12 mėnesių. Po registracijos atliekant atnaujinimus pateikiamas registracijos numeris.

33 straipsnis

Pareiga perduoti informaciją apie gaminiuose esančias medžiagas

1.   Gaminio, kurio sudėtyje yra cheminė medžiaga, atitinkanti 57 straipsnio kriterijus ir nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir kurios koncentracija viršija 0,1 % masės (masės %), tiekėjas pateikia gaminio gavėjui pakankamai savo turimos informacijos (bent tos cheminės medžiagos pavadinimą), kad gaminį būtų galima saugiai naudoti.

2.   Vartotojo prašymu gaminio, kurio sudėtyje yra cheminė medžiaga, atitinkanti 57 straipsnio kriterijus ir nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir kurios koncentracija viršija 0,1 % masės (masės %), tiekėjas pateikia vartotojui pakankamai savo turimos informacijos (bent tos cheminės medžiagos pavadinimą), kad gaminį būtų galima saugiai naudoti.

Reikiama informacija nemokamai suteikiama per 45 dienas nuo prašymo gavimo datos.

34 straipsnis

Pareiga perduoti pirmesniems tiekimo grandinės dalyviams informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus

Bet kuris cheminės medžiagos ar preparato tiekimo grandinės dalyvis perduoda pirmesniam tiekimo grandinės dalyviui ar platintojui tokią informaciją:

a)

naujus duomenis apie pavojingas savybes, nepriklausomai nuo atitinkamų naudojimo būdų;

b)

bet kokią kitą informaciją, kuri leistų suabejoti jam pateiktame saugos duomenų lape nustatytų rizikos valdymo priemonių tinkamumu ir kuri pateikiama tik nustatytiems naudojimo būdams.

Platintojai tokią informaciją perduoda pirmesniam tiekimo grandinės dalyviui ar platintojui.

35 straipsnis

Darbuotojų teisė susipažinti su informacija

Darbdavys suteikia galimybę darbuotojams ir jų atstovams susipažinti su informacija, pagal 31 ir 32 straipsnius pateikiama apie chemines medžiagas ar preparatus, kuriuos jie naudoja ar kurių poveikį jie gali patirti dirbdami.

36 straipsnis

Prievolė saugoti informaciją

1.   Kiekvienas gamintojas, importuotojas, tolesnis naudotojas ir platintojas surenka visą informaciją, kuri reikalinga vykdyti jo pareigoms pagal šį reglamentą, ir laiko bei leidžia su ja susipažinti ne mažiau kaip 10 metų po to, kai jis cheminę medžiagą ar preparatą paskutinį kartą pagamino, importavo, patiekė ar naudojo. Nepažeidžiant II ir VI antraštinių dalių, tas gamintojas, importuotojas, tolesnis naudotojas ar platintojas nedelsdamas pateikia šią informaciją arba leidžia su ja susipažinti kiekvienai tos valstybės narės, kurios teritorijoje jis įsisteigęs, kompetentingai institucijai ar Agentūrai jų prašymu.

2.   Jei registruotojas, tolesnis naudotojas arba platintojas nutraukia veiklą arba perduoda visą arba dalį savo veiklos trečiajai šaliai, už registruotojo, tolesnio naudotojo arba platintojo įmonės likvidavimą atsakinga šalis arba jo atsakomybę tiekti rinkai atitinkamą cheminę medžiagą ar preparatą perimanti šalis yra įpareigota vykdyti 1 dalyje numatytą prievolę vietoje registruotojo, tolesnio naudotojo arba platintojo.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

TOLESNI NAUDOTOJAI

37 straipsnis

Tolesnio naudotojo atliekami cheminės saugos vertinimai ir pareiga nustatyti, taikyti bei rekomenduoti rizikos mažinimo priemones

1.   Tolesnis naudotojas ar platintojas gali pateikti informaciją, padedančią pasirengti registracijai.

2.   Bet kuris tolesnis naudotojas turi teisę, raštu pateikdamas bent trumpą bendrą naudojimo būdo aprašymą (atspausdinta ar elektronine versija), apie cheminės medžiagos naudojimo būdą pranešti gamintojui, importuotojui, tolesniam naudotojui ar platintojui, kuris tiekia jam cheminę medžiagą — atskirą ar esančią preparato sudėtyje, siekdamas, kad jo naudojimo būdas taptų nustatytu naudojimo būdu. Pranešdamas apie naudojimo būdą, jis pateikia pakankamai informacijos, kuri leistų gamintojui, importuotojui ar tolesniam naudotojui, kuris pateikė cheminę medžiagą, parengti savo naudojimo būdo poveikio scenarijų arba prireikus naudojimo ir poveikio kategoriją savo cheminės saugos vertinime.

Platintojai šią informaciją perduoda pirmesniam tiekimo grandinės dalyviui ar platintojui. Gavę šią informaciją, tolesni naudotojai gali parengti nustatyto (-ų) naudojimo būdo (-ų) poveikio scenarijų arba perduoti informaciją kitam pirmesniam tiekimo grandinės dalyviui.

3.   Registruotų cheminių medžiagų gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas įvykdo 14 straipsnyje nustatytą prievolę arba prieš kitą kartą tiekdamas cheminę medžiagą — atskirą ar esančią preparato sudėtyje — šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą pateikusiam tolesniam naudotojui, jei šis prašymas buvo pateiktas likus ne mažiau kaip mėnesiui iki cheminės medžiagos tiekimo pradžios, arba per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė.

Cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas vykdo šį prašymą ir 14 straipsnyje nustatytas prievoles iki 23 straipsnyje nurodyto atitinkamo termino pabaigos, jei tolesnis naudotojas tokį prašymą pateikė likus ne mažiau kaip 12 mėnesių iki atitinkamo termino pabaigos.

Jei gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas, įvertinę naudojimo būdą pagal 14 straipsnį, negali jo įtraukti kaip nustatyto naudojimo būdo dėl žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugos priežasčių, jie nedelsdami raštu praneša Agentūrai ir tolesniam naudotojui to priežastį (-is) ir tolesniam (-iems) naudotojui (-ams) šią cheminę medžiagą pateikti gali tik tuo atveju, jei su 31 ar 32 straipsniuose nurodyta informacija pateikia ir šią (šias) priežastį (-is). Pagal 22 straipsnio 1 dalies d punktą gamintojas ar importuotojas įtraukia šį naudojimo būdą į savo atnaujintą registraciją, kaip numatyta VI priedo 3.7 skirsnyje.

4.   Tolesnis cheminės medžiagos — atskiros ar esančios preparato sudėtyje, naudotojas pagal XII priedą parengia cheminės saugos ataskaitą kiekvienam naudojimo būdui, neatitinkančiam sąlygų, aprašytų saugos duomenų lape pateiktame poveikio scenarijuje arba, kur tinkama, naudojimo ir poveikio kategorijoje, arba kiekvienam naudojimo būdui, kurio tiekėjas nerekomenduoja.

Tolesnis naudotojas neprivalo rengti cheminės saugos ataskaitos, jei:

a)

pagal 31 straipsnį nebūtina pateikti saugos duomenų lapą kartu su chemine medžiaga ar preparatu;

b)

pagal 14 straipsnį jo tiekėjas neprivalo parengti cheminės saugos ataskaitos;

c)

tolesnis naudotojas sunaudoja cheminės medžiagos ar preparato iš viso mažiau nei vieną toną per metus;

d)

tolesnis naudotojas taiko ar rekomenduoja cheminės medžiagos poveikio scenarijų, apimantį bent tas sąlygas, kurios aprašytos jam su saugos duomenų lapu pateiktame poveikio scenarijuje;

e)

cheminės medžiagos koncentracija preparate yra mažesnė nei bet kuri iš koncentracijų, nurodytų 14 straipsnio 2 dalyje;

f)

tolesnis naudotojas cheminę medžiagą naudoja produkto ir technologinių tyrimų bei plėtros tikslais, su sąlyga, kad rizika žmogaus sveikatai ir aplinkai yra tinkamai kontroliuojami laikantis darbuotojų ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

5.   Tolesnis naudotojas nustato, taiko ir, jei tinka, rekomenduoja atitinkamas priemones, skirtas tinkamai valdyti riziką, nustatytą bet kuriuo iš šių būdų:

a)

jam pateiktame (-uose) saugos duomenų lape (-uose);

b)

jo paties atliktame cheminės saugos vertinime;

c)

pagal 32 straipsnį jam pateiktoje informacijoje apie rizikos valdymo priemones.

6.   Jei tolesnis naudotojas neparengia cheminės saugos ataskaitos pagal 4 dalies c punktą, jis apsvarsto cheminės medžiagos naudojimo būdus ir nustato bei taiko reikiamas rizikos valdymo priemones, būtinas užtikrinti tinkamą rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai valdymą. Prireikus ši informacija įtraukiama į jo parengtą saugos duomenų lapą.

7.   Tolesni naudotojai saugo, nuolat atnaujina ir prireikus pateikia savo parengtą cheminės saugos ataskaitą.

8.   Pagal šio straipsnio 4 dalį parengtoje cheminės saugos ataskaitoje nereikia atsižvelgti į riziką žmonių sveikatai, kylančią dėl galutinių naudojimo būdų, išdėstytų 14 straipsnio 5 dalyje.

38 straipsnis

Tolesnių naudotojų prievolė pranešti informaciją

1.   Tolesnis naudotojas, prieš pradėdamas konkrečiu būdu naudoti cheminę medžiagą, kurią pirmesnis tiekimo grandinės dalyvis įregistravo pagal 6 arba 18 straipsnius, ar prieš tęsdamas tokį naudojimą, praneša Agentūrai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją šiais atvejais:

a)

pagal 37 straipsnio 4 dalį tolesnis naudotojas turi parengti cheminės saugos ataskaitą; arba

b)

tolesnis naudotojas naudojasi 37 straipsnio 4 dalies c arba f punktuose nustatytomis išimtimis.

2.   Tolesnis naudotojas pateikia šią informaciją:

a)

savo tapatybę ir kontaktinius duomenis, kaip nurodyta VI priedo 1.1 skirsnyje;

b)

20 straipsnio 3 dalyje nurodytą (-us) registracijos numerį (-ius), jei toks (-ių) yra;

c)

cheminės (-ių) medžiagos (-ų), tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose;

d)

gamintojo (-jų), importuotojo (-jų) arba kito tiekėjo tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 1.1 skirsnyje;

e)

trumpą bendrą naudojimo būdo (-ų), kaip nurodyta VI priedo 3.5 skirsnyje, bei naudojimo būdo (-ų) sąlygų aprašymą;

f)

išskyrus atvejus, kai tolesnis naudotojas remiasi 37 straipsnio 4 dalies c punkte numatyta išimtimi, pasiūlymą atlikti papildomus bandymus su stuburiniais gyvūnais, jei, tolesnio naudotojo nuomone, tai būtina jo cheminės saugos vertinimui parengti.

3.   Tolesnis naudotojas nedelsdamas atnaujina šią informaciją, jei pagal 1 dalį pateikta informacija pasikeičia.

4.   Jei tolesnio naudotojo nustatyta cheminės medžiagos klasifikacija skiriasi nuo jo tiekėjo nustatytos klasifikacijos, apie tai tolesnis naudotojas praneša Agentūrai.

5.   Išskyrus atvejus, kai tolesnis naudotojas remiasi 37 straipsnio 4 dalies c punkte numatyta išimtimi, pateikti informaciją pagal šio straipsnio 1–4 dalis neprivaloma, jei tolesnis naudotojas per metus tam konkrečiam naudojimo būdui sunaudoja mažiau nei 1 toną cheminės medžiagos — atskiros ar esančios preparato sudėtyje.

39 straipsnis

Tolesnio naudotojo prievolių vykdymas

1.   Tolesni naudotojai privalo įvykdyti 37 straipsnio reikalavimus ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo registracijos numerio, kurį jų tiekėjai nurodė pateiktame saugos duomenų lape, gavimo.

2.   Tolesni naudotojai privalo įvykdyti 38 straipsnio reikalavimus ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo registracijos numerio, kurį jų tiekėjai nurodė pateiktame saugos duomenų lape, gavimo.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVERTINIMAS

1 SKYRIUS

Dokumentacijos vertinimas

40 straipsnis

Siūlomų bandymų nagrinėjimas

1.   Agentūra išnagrinėja kiekvieną siūlomą bandymą, išdėstytą registracijos dokumentacijoje ar tolesnio naudotojo ataskaitoje, tikrindama, ar pateikiama IX ir X prieduose nurodyta informacija apie cheminę medžiagą. Pirmenybė teikiama tų cheminių medžiagų, kurios pasižymi ar gali pasižymėti PBT, vPvB, jautrinančiomis ir (arba) kancerogeninėmis, mutageninėmis ar toksiškomis reprodukcijai (CMR) savybėmis, arba cheminių medžiagų, kurios pagal Direktyvą 67/548/EEB klasifikuojamos pavojingomis, kurių metinis kiekis viršija 100 tonų ir dėl to jos pasižymi išplitusiu ir išsklaidytu poveikiu, registracijos dokumentacijoms.

2.   Informacija apie siūlymus atlikti bandymus, tarp jų ir bandymus su stuburiniais gyvūnais, paskelbiama Agentūros tinklavietėje. Agentūra savo tinklavietėje paskelbia cheminės medžiagos pavadinimą, pavojingus pakitimus, kuriems nustatyti siūlomi bandymai su stuburiniais gyvūnais, ir datą, iki kurios trečioji šalis turi pateikti informaciją. Ji paragina trečiąsias šalis pateikti moksliškai pagrįstą informaciją ir tyrimus, susijusius su atitinkama chemine medžiaga ir jos keliamais pavojingais pakitimais, kurie būtų nustatyti siūlomu bandymu, Agentūros nustatytu formatu per 45 dienas nuo paskelbimo datos. Agentūra, rengdama savo sprendimą pagal 3 dalį, atsižvelgia į visą šią moksliškai pagrįstą informaciją ir tyrimus.

3.   Remdamasi 1 dalyje nurodytu nagrinėjimu, Agentūra parengia vieno iš toliau pateikiamų sprendimų projektą, o toks sprendimas priimamas 50 ir 51 straipsniuose nustatyta tvarka:

a)

sprendimas, kuriuo atitinkamas (-i) registruotojas (-ai) ar tolesnis (-i) naudotojas (-ai) įpareigojamas (-i) atlikti siūlomą bandymą ir kuriuo nustatomas galutinis tyrimų santraukos arba išsamios tyrimų santraukos, jei privaloma pagal I priedą, pateikimo terminas;

b)

sprendimas, atitinkantis a punktą, tačiau iš dalies keičiantis sąlygas, kuriomis bandymas turi būti atliktas;

c)

sprendimas pagal a, b arba d punktus, tačiau reikalaujant, kad registruotojas (-ai) ar tolesnis (-i) naudotojas (-ai) atliktų dar vieną papildomą bandymą ar daugiau papildomų bandymų, jei siūlomas bandymas neatitinka IX, X ir XI prieduose nustatytų reikalavimų;

d)

sprendimas atmesti siūlomą bandymą;

e)

sprendimas pagal a, b arba c punktus, jei keli tos pačios cheminės medžiagos registruotojai arba tolesni naudotojai pateikia pasiūlymus dėl tokio paties bandymo, kuriuo jiems suteikiama galimybė susitarti — kas atliks bandymą jų visų vardu ir apie šį susitarimą per 90 dienų pranešti Agentūrai. Jei Agentūrai apie šį susitarimą nepranešama per 90 dienų, ji atitinkamai įpareigoja vieną iš registruotojų arba tolesnių naudotojų atlikti bandymą visų jų vardu.

4.   Registruotojas arba tolesnis naudotojas iki nustatyto termino pateikia Agentūros reikalaujamą informaciją.

41 straipsnis

Registracijos dokumentacijų atitikties patikra

1.   Agentūra gali nagrinėti bet kurią registracijos dokumentaciją, siekdama patikrinti, ar:

a)

techninėje dokumentacijoje (-ose), kuri (-ios) buvo pateikta (-os) pagal 10 straipsnį, nurodyta informacija atitinka 10, 12 ir 13 straipsnių bei III ir VI–X priedų reikalavimus;

b)

standartinių informacijai keliamų reikalavimų pritaikymas ir atitinkamas techninėje (-ėse) dokumentacijoje (-ose) nurodytas pagrindimas atitinka tokį pritaikymą reglamentuojančias VII–X prieduose išdėstytas taisykles bei XI priede išdėstytas bendrąsias taisykles;

c)

privalomas cheminės saugos vertinimas ir cheminės saugos ataskaita atitinka I priedo reikalavimus ir ar siūlomos rizikos valdymo priemonės yra tinkamos;

d)

ar paaiškinimas (-ai), pateiktas (-i) pagal 11 straipsnio 3 dalį arba 19 straipsnio 2 dalį, turi objektyvų pagrindą.

2.   Valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikiami dokumentacijų, kurių atitikties patikrą vykdo Agentūra, sąrašai.

3.   Remdamasi pagal 1 dalį atliekamu nagrinėjimu, Agentūra per 12 mėnesių nuo atitikties patikros pradžios gali parengti sprendimo, kuriuo registruotojas (-iai) įpareigojamas (-i) pateikti visą reikiamą informaciją, kad registracijos dokumentacija (-os) atitiktų atitinkamus informacijai keliamus reikalavimus, ir kuriame nustatomi papildomos informacijos pateikimo terminai, projektą. Šis sprendimas priimamas 50 ir 51 straipsniuose nustatyta tvarka.

4.   Registruotojas iki nustatyto termino pateikia Agentūros reikalaujamą informaciją.

5.   Siekdama užtikrinti, kad registracijos dokumentacija atitiktų šį reglamentą, Agentūra nustato, kokiai šios dokumentacijos, kurią Agentūra gauna dėl kiekvieno kiekio tonomis lygio, procentinei daliai (ne mažiau kaip 5 %) bus atliekama atitikties patikra. Agentūra teikia pirmenybę, tačiau neišskirtinę, dokumentacijoms, atitinkančioms bent vieną šių kriterijų:

a)

dokumentacijoje pateikiama informacija, nurodyta 10 straipsnio a punkto iv, vi ir (arba) vii papunkčiuose, pateikta atskirai pagal 11 straipsnio 3 dalį; arba

b)

dokumentacija yra skirta cheminei medžiagai, kurios per metus pagaminama ar importuojama ne mažiau kaip 1 tona ir kuri neatitinka VII priedo reikalavimų, taikomų atitinkamai pagal 12 straipsnio 1 dalies a arba b punktą; arba

c)

dokumentacija yra skirta cheminei medžiagai, kuri įtraukta į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą, nurodytą 44 straipsnio 2 dalyje.

6.   Kiekviena trečioji šalis gali elektroniniu būdu pateikti Agentūrai informaciją, susijusią su cheminėmis medžiagomis, įtrauktomis į 28 straipsnio 4 dalyje minėtą sąrašą. Tikrindama ir atrinkdama dokumentacijas, Agentūra apsvarsto šią informaciją kartu su informacija, pateikta pagal 124 straipsnį,

7.   Komisija, pasikonsultavusi su Agentūra, gali priimti sprendimą keisti atrenkamų dokumentacijų procentinę dalį ir iš dalies keisti 5 dalį ar įtraukti į ją papildomus kriterijus 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

42 straipsnis

Pateiktos informacijos tikrinimas ir tolesni veiksmai įvertinus dokumentaciją

1.   Agentūra patikrina informaciją, kuri buvo pateikta vykdant pagal 40 ar 41 straipsnį priimtą sprendimą, ir prireikus parengia atitinkamų sprendimų projektus pagal šiuos straipsnius.

2.   Užbaigusi dokumentacijos vertinimą, Agentūra praneša Komisijai ir kompetentingoms valstybių narių institucijoms apie gautą informaciją ir padarytas išvadas. Atliekant šį vertinimą gautą informaciją kompetentingos institucijos naudoja taikant 45 straipsnio 5 dalį, 59 straipsnio 3 dalį ir 69 straipsnio 4 dalį. Agentūra atliekant šį vertinimą gautą informaciją naudoja taikydama 44 straipsnį.

43 straipsnis

Siūlomų bandymų tikrinimo tvarka ir terminai

1.   Cheminių medžiagų, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis, atveju, Agentūra, gavusi registracijos dokumentaciją ar tolesnio naudotojo ataskaitą, kurioje aprašomas siūlomas bandymas, per 180 dienų parengia sprendimo projektą pagal 40 straipsnio 3 dalį.

2.   Cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, atveju, Agentūra parengia sprendimo projektus pagal 40 straipsnio 3 dalį:

a)

iki 2012 m. gruodžio 1 d., jei registracijos dokumentacijos, kuriose aprašytas IX ir X prieduose nustatytiems informacijos reikalavimams vykdyti skirtas siūlomas bandymas, buvo gautos iki 2010 m. gruodžio 1 d.;

b)

iki 2016 m. birželio 1 d., jei registracijos dokumentacijos, kuriose aprašytas tik IX priede nustatytiems informacijos reikalavimams vykdyti skirtas siūlomas bandymas, buvo gautos iki 2013 m. birželio 1 d.;

c)

iki 2022 m. birželio 1 d., jei registracijos dokumentacijos, kuriose aprašyti siūlomi bandymai, buvo gautos iki 2018 m. birželio 1 d.

3.   Valstybėms narėms pateikiamas pagal 40 straipsnį vertinamų registracijos dokumentacijų sąrašas.

2 SKYRIUS

Cheminių medžiagų vertinimas

44 straipsnis

Cheminių medžiagų vertinimo kriterijai

1.   Siekdama užtikrinti suderintą vertinimo metodą, Agentūra, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nustato kriterijus, pagal kuriuos teikiama pirmenybė cheminėms medžiagoms, kurias reikia toliau vertinti. Pirmenybė nustatoma atsižvelgiant į riziką. Nustatant kriterijus atsižvelgiama į:

a)

duomenis apie cheminių medžiagų pavojingumą, pavyzdžiui, struktūrinį cheminės medžiagos panašumą į žinomas susirūpinimą keliančias chemines medžiagas arba į patvarias ir linkusias į bioakumuliaciją chemines medžiagas, dėl kurio galima manyti, kad cheminė medžiaga arba vienas ar keli jos virsmo produktai turi susirūpinimą keliančių savybių, yra patvarūs ir linkę į bioakumuliaciją;

b)

informaciją apie poveikį;

c)

kiekį, įskaitant bendrą cheminės medžiagos kiekį, apimantį kelių registruotojų pateiktose registracijos dokumentacijose nurodytus kiekius.

2.   Agentūra 1 dalyje nurodytais kriterijais vadovaujasi rengdama koreguojamojo Bendrijos veiksmų plano projektą, apimantį trejų metų laikotarpį, kuriame nustatomos kiekvienais metais vertintinos cheminės medžiagos. Cheminės medžiagos įtraukiamos tuo atveju, jei yra pagrindo manyti (remiantis Agentūros atliktu dokumentacijos įvertinimu arba kitu atitinkamu šaltiniu, įskaitant informaciją, pateiktą registracijos dokumentacijoje), kad atitinkama cheminė medžiaga kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai. Agentūra iki 2011 m. gruodžio 1 d. pateikia valstybėms narėms pirmąjį koreguojamojo veiksmų plano projektą. Agentūra kiekvienais metais iki vasario 28 d. valstybėms narėms pateikia koreguojamojo veiksmų plano metinio atnaujinimo projektus.

Agentūra priima galutinį koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą remdamasi pagal 76 straipsnio 1 dalies e punktą įsteigto valstybių narių komiteto (toliau — Valstybių narių komitetas) nuomone ir skelbia šį planą savo tinklavietėje bei paskiria valstybę narę, kuri vykdys plane išvardytų cheminių medžiagų vertinimą kaip nustatyta pagal 45 straipsnį.

45 straipsnis

Kompetentinga institucija

1.   Agentūra yra atsakinga už cheminių medžiagų įvertinimo proceso koordinavimą ir privalo užtikrinti, kad į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą įtrauktos cheminės medžiagos būtų įvertinamos. To siekdama, Agentūra remiasi valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Kompetentingos institucijos gali paskirti kitą instituciją jų vardu atlikti cheminės medžiagos įvertinimą.

2.   Valstybė narė gali pasirinkti cheminę (-es) medžiagą (-as) iš koreguojamojo Bendrijos veiksmų plano projekto, siekdama tapti kompetentinga institucija taikant 46, 47 ir 48 straipsnius. Jei nė viena valstybė narė nepasirenka cheminės medžiagos, įtrauktos į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų plano projektą, Agentūra privalo užtikrinti, kad cheminė medžiaga būtų įvertinta.

3.   Tais atvejais, kai dvi ar daugiau valstybių narių pareiškė norą vertinti tą pačią medžiagą, ir jos negali susitarti, kas turėtų būti kompetentinga institucija, kompetentinga institucija taikant 46, 47 ir 48 straipsnius paskiriama toliau aprašyta tvarka.

Agentūra perduoda klausimą svarstyti Valstybių narių komitetui, kad būtų susitarta, kuri institucija yra kompetentinga institucija, atsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje narėje yra gamintojas (-ai) ar importuotojas (-ai), į atitinkamas Bendrijos bendrojo vidaus produkto dalis, cheminių medžiagų, kurias atitinkama valstybė narė jau vertina, skaičių bei turimas praktines žinias.

Jei per 60 dienų nuo klausimo perdavimo valstybių narių komitetas vieningai sutaria, atitinkamos valstybės narės atitinkamai tvirtina chemines medžiagas vertinimui.

Jei Valstybių narių komitetui nepavyksta vieningai sutarti, Agentūra prieštaraujančias nuomones pateikia Komisijai, kuri 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nusprendžia, kuri institucija yra kompetentinga institucija, o atitinkamos valstybės narės atitinkamai tvirtina chemines medžiagas vertinimui.

4.   Pagal 2 ir 3 dalis nustatyta kompetentinga institucija vertina paskirtas chemines medžiagas laikydamasi šio skyriaus nuostatų.

5.   Valstybė narė gali bet kuriuo metu Agentūrai pranešti apie į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą neįtrauktą cheminę medžiagą, jei pagal jos turimą informaciją darytina išvada, kad tos cheminės medžiagos vertinimui reikia teikti pirmenybę. Remdamasi valstybių narių komiteto nuomone, Agentūra priima sprendimą, ar įtraukti šią cheminę medžiagą į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą. Jei cheminė medžiaga įtraukiama į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą, tą cheminę medžiagą įvertina ją pasiūliusi valstybė narė arba įvertinti sutikusi kita valstybė narė.

46 straipsnis

Prašymai pateikti papildomą informaciją ir pateiktos informacijos tikrinimas

1.   Jei kompetentinga institucija mano, kad reikia papildomos informacijos, įskaitant, jei tinka, informaciją, kuri neprivaloma pagal VII-X priedus, ji parengia sprendimo, kuriame reikalauja registruotojo (-ų) pateikti papildomą informaciją, nustato jos pateikimo terminą ir nurodo šio prašymo priežastis, projektą. Sprendimo projektas parengiamas per 12 mėnesių nuo koreguojamojo Bendrijos veiksmų plano, skirto tais metais vertintinoms cheminėms medžiagoms, paskelbimo Agentūros tinklavietėje. Šis sprendimas priimamas 50 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka.

2.   Registruotojas iki nustatyto termino pateikia Agentūros reikalaujamą informaciją.

3.   Kompetentinga institucija nagrinėja pateiktą informaciją, ir prireikus per 12 mėnesių nuo informacijos pateikimo pagal šį straipsnį parengia atitinkamų sprendimų projektus.

4.   Kompetentinga institucija savo vertinimo veiklą užbaigia per 12 mėnesių nuo cheminės medžiagos vertinimo pradžios arba per 12 mėnesių nuo informacijos pateikimo pagal 2 dalį, ir apie tai praneša Agentūrai. Pasibaigus šiam terminui, laikoma, kad įvertinimas baigtas.

47 straipsnis

Suderinamumas su kita veikla

1.   Vertinant cheminę medžiagą, remiamasi visa atitinkama informacija apie tą konkrečią cheminę medžiagą ir ankstesniais jos įvertinimais pagal šią antraštinę dalį. Tais atvejais, kai informacija apie cheminei medžiagai būdingas savybes gaunama lyginant su struktūriškai panašia (-omis) medžiaga (-omis), vertinimas gali apimti ir šias atitinkamas medžiagas. Tais atvejais, kai sprendimas dėl įvertinimo buvo anksčiau priimtas pagal 51 arba 52 straipsnį, sprendimo, kuriuo, remiantis 46 straipsniu, reikalaujama pateikti papildomą informaciją, projektas gali būti pagrindžiamas tik pasikeitusiomis aplinkybėms ir įgytomis naujomis žiniomis.

2.   Siekdama užtikrinti suderintą papildomos informacijos prašymo būdą, Agentūra stebi 46 straipsnyje nurodytų sprendimų projektų rengimą, nustato kriterijus ir prioritetus. Tam tikrais atvejais 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimamos įgyvendinimo priemonės.

48 straipsnis

Tolesni veiksmai įvertinus cheminę medžiagą

Užbaigus cheminės medžiagos įvertinimą, kompetentinga institucija apsvarsto, kaip šio įvertinimo metu gautą informaciją panaudoti 59 straipsnio 3 dalies, 69 straipsnio 4 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais. Kompetentinga institucija praneša Agentūrai apie savo išvadas ir tai, ar galima naudoti gautą informaciją bei kaip ją naudoti. Agentūra savo ruožtu informuoja Komisiją, registruotoją ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

3 SKYRIUS

Tarpinių cheminių medžiagų vertinimas

49 straipsnis

Papildoma informacija apie gamybos vietoje izoliuotas tarpines chemines medžiagas

Gamybos vietoje izoliuotoms tarpinėms cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, netaikomas dokumentacijos ir cheminės medžiagos įvertinimas. Tačiau tuo atveju, jei valstybė narė, kurios teritorijoje yra ta gamybos vieta, mano, kad rizika žmonių sveikatai ir aplinkai yra lygiavertė pavojui, kylančiam naudojant chemines medžiagas, atitinkančias 57 straipsnyje nurodytus kriterijus, ir kyla dėl tarpinės medžiagos naudojimo gamybos vietoje, ir ta rizika nėra tinkamai kontroliuojama, ji gali:

a)

reikalauti, kad registruotojas pateiktų papildomos informacijos, tiesiogiai susijusios su nustatyta rizika. Prie šio prašymo pridedamas raštiškas pagrindimas;

b)

patikrinti visą pateiktą informaciją ir, jei būtina, rekomenduoti imtis atitinkamų rizikos mažinimo priemonių, kad būtų pašalinta su minima gamybos vieta susijusi rizika.

Pirmoje dalyje numatytą procedūrą gali taikyti tik joje nurodyta kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija apie tokio įvertinimo rezultatus informuoja Agentūrą, kuri po to informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir prireikus pateikia joms rezultatus.

4 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

50 straipsnis

Registruotojų ir tolesnių naudotojų teisės

1.   Agentūra praneša atitinkamam (-iems) registruotojui (-ams) arba tolesniam naudotojui (-ams) apie sprendimo, priimto pagal 40, 41 arba 46 straipsnius, projektą, ir praneša jam (jiems) apie teisę pateikti pastabas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Jei atitinkamas (-i) registruotojas (-ai) ar tolesnis (-i) naudotojas (-ai) nori pateikti pastabas, jis (jie) jas pateikia Agentūrai. Agentūra savo ruožtu nedelsdama praneša kompetentingai institucijai apie pastabų pateikimą. Kompetentinga institucija (dėl sprendimų, priimtų pagal 46 straipsnį) ir Agentūra (dėl sprendimų, priimtų pagal 40 ir 41 straipsnius) atsižvelgia į visas gautas pastabas ir gali atitinkamai iš dalies pakeisti sprendimo projektą.

2.   Jei registruotojas nutraukė cheminės medžiagos gamybą ar importą, gaminio gamybą arba importą arba jei tolesnis naudotojas nutraukė medžiagos naudojimą, jis apie tai praneša Agentūrai ir, atitinkamai, nustatoma, kad registruotas kiekis jo registracijos dokumentacijoje lygus nuliui ir iš jo negalima reikalauti jokios kitos informacijos apie tą cheminę medžiagą, nebent registruotojas praneštų, kad vėl pradeda tos cheminės medžiagos gamybą ar importą, gaminio gamybą ar importą arba tolesnis naudotojas praneša, kad vėl pradeda naudoti tą medžiagą. Agentūra informuoja valstybės narės, kurioje registruotojas arba tolesnis naudotojas yra įsikūręs, kompetentingą instituciją.

3.   Registruotojas gali nutraukti cheminės medžiagos gamybą ar importą, gaminio gamybą arba importą arba tolesnis naudotojas gali nutraukti naudojimą, gavęs sprendimo projektą. Tokiais atvejais registruotojas arba tolesnis naudotojas apie tai informuoja Agentūrą ir jo registracija arba pranešimas netenka galios, o apie šią cheminę medžiagą negalima reikalauti jokios papildomos informacijos, nebent jis pateiktų naują registracijos dokumentaciją arba pranešimą. Agentūra informuoja valstybės narės, kurioje registruotojas arba tolesnis naudotojas yra įsikūręs, kompetentingą instituciją.

4.   Nepaisant 2 ir 3 dalių, papildomos informacijos galima reikalauti vadovaujantis 46 straipsniu šiais atvejais:

a)

kai kompetentinga institucija parengia dokumentaciją pagal XV priedą ir daro išvadą, kad galima ilgalaikė rizika žmonių sveikatai arba aplinkai, kuri pagrindžia papildomos informacijos poreikį;

b)

kai atitinkamo registruotojo (-ų) gaminamos arba importuojamos cheminės medžiagos, registruotojo (-ų) gaminamo ar importuojamo gaminio sudėtyje esančios cheminės medžiagos arba tolesnio (-ių) naudotojo (-ų) naudojamos cheminės medžiagos poveikis gerokai padidina šią riziką.

69-73 straipsniuose numatyta procedūra taikoma mutatis mutandis.

51 straipsnis

Sprendimų, susijusių su dokumentacijos įvertinimu, priėmimas

1.   Agentūra apie savo sprendimo pagal 40 arba 41 straipsnį projektą kartu su registruotojo pateiktomis pastabomis praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

2.   Per 30 dienų po sprendimo projekto išplatinimo valstybės narės gali teikti Agentūrai pasiūlymus dėl sprendimo projekto pakeitimų.

3.   Jei Agentūra tokių pasiūlymų negauna, ji priima 1 dalyje nurodytą sprendimo redakciją.

4.   Jei Agentūra gauna pasiūlymą padaryti pakeitimų, ji gali iš dalies pakeisti sprendimo projektą. Per 15 dienų nuo 2 dalyje nurodyto 30 dienų laikotarpio pabaigos Agentūra perduoda sprendimo projektą su pasiūlytais pakeitimais Valstybių narių komitetui.

5.   Agentūra nedelsdama perduoda pasiūlymus padaryti pakeitimų atitinkamiems registruotojams ar tolesniems naudotojams ir leidžia jiems per 30 dienų pateikti pastabas. Valstybių narių komitetas atsižvelgia į gautas pastabas.

6.   Jei per 60 dienų nuo projekto perdavimo valstybių narių komitetas vieningai sutaria dėl sprendimo projekto, Agentūra atitinkamai priima sprendimą.

7.   Valstybių narių komitetui nepavykus pasiekti vieningo susitarimo, Komisija parengia sprendimo, kuris priimamas 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, projektą.

8.   Pagal šio straipsnio 3 ir 6 dalis Agentūros priimti sprendimai gali būti apskundžiami vadovaujantis 91, 92 ir 93 straipsniais.

52 straipsnis

Sprendimų, susijusių su cheminių medžiagų vertinimu, priėmimas

1.   Kompetentinga institucija pagal 46 straipsnį persiunčia savo sprendimo projektą bei registruotojo ar tolesnio naudotojo pastabas Agentūrai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

2.   51 straipsnio 2-8 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

53 straipsnis

Dalijimasis bandymų išlaidomis, jei nėra registruotojų ir (arba) tolesnių naudotojų susitarimo

1.   Jei registruotojai ar tolesni naudotojai pagal šią antraštinę dalį priimto sprendimo pagrindu privalo atlikti bandymą, jie deda visas pastangas, kad pasiektų susitarimą dėl to, kas atliks šį bandymą kitų registruotojų ar tolesnių naudotojų vardu — ir per 90 dienų apie tai praneša Agentūrai. Jei Agentūrai apie šį susitarimą nepranešama per 90 dienų, ji įpareigoja vieną iš registruotojų ar tolesnių naudotojų atlikti bandymą visų jų vardu.

2.   Jei registruotojas arba tolesnis naudotojas atlieka bandymą kitų vardu, jie visi dalijasi šio tyrimo išlaidas po lygiai.

3.   1 dalyje nurodytu atveju bandymą atliekantis registruotojas arba tolesnis naudotojas kitiems atitinkamiems asmenims pateikia visą tyrimo ataskaitą.

4.   Tyrimą atliekantis ir jo rezultatus pateikiantis asmuo pateikia atitinkamus reikalavimus kitiems atitinkamiems asmenims. Suinteresuotas asmuo gali pareikalauti, kad kitam asmeniui būtų uždrausta gaminti, importuoti ar tiekti rinkai cheminę medžiagą, jei šis nepadengė savosios išlaidų dalies, nepateikė garantijos tai sumai arba neperdavė atlikto tyrimo visos tyrimo ataskaitos kopijos. Visus ieškinius vykdyti gali priversti nacionaliniai teismai. Bet kuris asmuo gali nuspręsti pateikti ieškinį dėl kompensacijos Arbitražo komisijai ir pripažinti jos sprendimą.

54 straipsnis

Informacijos apie įvertinimą paskelbimas

Kiekvienais metais iki vasario 28 d. Agentūra savo tinklavietėje skelbia ataskaitą apie pažangą, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus vykdant su vertinimu susijusias jos prievoles. Siekiant geresnių būsimų registracijos dokumentacijų, į ataskaitą visų pirma įtraukiamos rekomendacijos potencialiems registruotojams.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

AUTORIZACIJA

1 SKYRIUS

Reikalavimas gauti autorizaciją

55 straipsnis

Autorizacijos tikslas ir alternatyvų išnagrinėjimas

Šios antraštinės dalies tikslas — užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, tuo pačiu tinkamai kontroliuojant didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų riziką ir palaipsniui pakeičiant šias chemines medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu. Siekdami šio tikslo, visi autorizacijos prašantys gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai išanalizuoja visas galimas alternatyvas ir įvertina riziką bei techninį ir ekonominį pakeitimo įgyvendinamumą.

56 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas netiekia rinkai naudoti skirtos cheminės medžiagos arba pats jos nenaudoja, jei ši cheminė medžiaga įtraukta į XIV priedą, nebent:

a)

pagal 60-64 straipsnius buvo autorizuotas (-i) šios cheminės medžiagos — atskiros ar esančios preparato sudėtyje, naudojimo arba jos įtraukimo į gaminio sudėtį būdas (-ai), kuriam (-iems) ji tiekiama rinkai arba kuriuo (-iais) jis pats ją naudoja; arba

b)

pagal 58 straipsnio 2 dalį pačiame XIV priede nurodyta, kad šios cheminės medžiagos — atskiros ar esančios preparato sudėtyje, naudojimo arba jos įtraukimo į gaminio sudėtį būdui (-ams), kuriam (-iems) ji tiekiama rinkai arba kuriuo (-iais) jis pats ją naudoja, autorizacijos reikalavimas netaikomas; arba

c)

58 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytas terminas dar nesuėjo; arba

d)

58 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytas terminas jau suėjo, ir jis pateikė paraišką likus 18 mėnesių iki tos datos, tačiau sprendimas dėl paraiškos autorizacijai gauti nebuvo priimtas; arba

e)

tais atvejais, kai cheminė medžiaga patiekta rinkai, o autorizacija tam naudojimo būdui buvo suteikta artimiausiam tolesniam naudotojui.

2.   Tolesnis naudotojas gali naudoti 1 dalies kriterijus atitinkančią cheminę medžiagą, jei ją naudodamas jis laikosi sąlygų, kurios nurodytos pirmesniam tiekimo grandinės dalyviui suteiktoje autorizacijoje šiam naudojimo būdui.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos cheminių medžiagų naudojimui moksliniams tyrimams ir plėtrai. XIV priede nurodoma, ar 1 ir 2 dalys taikomos produkto ir technologiniams tyrimams bei plėtrai, taip pat didžiausias kiekis, kuriam šis apribojimas netaikomas.

4.   1 ir 2 dalys netaikomos, jei cheminės medžiagos naudojamos:

a)

augalų apsaugos produktuose, kuriems taikoma Direktyva 91/414/EEB;

b)

biocidiniuose produktuose, kuriems taikoma Direktyva 98/8/EB;

c)

kaip variklių degalai, kuriems taikoma 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės (47);

d)

kaip kuras vežiojamuose arba stacionariuose mineralinės naftos produktų deginimo įrenginiuose ir kaip degalai uždarosiose sistemose.

5.   Tuo atveju, kai autorizacija cheminėms medžiagoms privaloma tik dėl to, kad jos atitinka 57 straipsnio a, b arba c punktų kriterijus arba dėl to, kad pagal 57 straipsnio f punktą nustatoma, kad jos pavojingos tik žmonių sveikatai, šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos, kai cheminės medžiagos naudojamos:

a)

kosmetikos gaminiuose, kuriems taikoma Direktyva 76/768/EEB;

b)

medžiagose, kurios liečiasi su maistu, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004.

6.   1 ir 2 dalys netaikomos cheminių medžiagų naudojimui preparatuose, jei:

a)

57 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytų cheminių medžiagų koncentracija juose mažesnė už ribinę koncentraciją, kuri lygi 0,1 % masės (masės %);

b)

visų kitų cheminių medžiagų koncentracija juose yra mažesnė už Direktyvoje 1999/45/EB ar Direktyvos 67/548/EEB I priede nurodytas mažiausias ribines koncentracijas, pagal kurias preparatas klasifikuojamas kaip pavojingas.

57 straipsnis

Į XIV priedą įtrauktinos cheminės medžiagos

58 straipsnyje nustatyta tvarka į XIV priedą gali būti įtrauktos šios cheminės medžiagos:

a)

1 arba 2 kategorijos kancerogeninių medžiagų klasifikavimo kriterijus atitinkančios cheminės medžiagos pagal Direktyvą 67/548/EEB;

b)

1 arba 2 kategorijos mutageninių medžiagų klasifikavimo kriterijus atitinkančios cheminės medžiagos pagal Direktyvą 67/548/EEB;

c)

1 arba 2 kategorijos toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikavimo kriterijus atitinkančios cheminės medžiagos pagal Direktyvą 67/548/EEB;

d)

cheminės medžiagos, kurios yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos pagal šio reglamento XIII priedo kriterijus;

e)

cheminės medžiagos, kurios yra labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos pagal šio reglamento XIII priedo kriterijus;

f)

59 straipsnyje nustatyta tvarka kiekvienu konkrečiu atveju atskirai nustatytos cheminės medžiagos, tokios kaip ardančios endokrininę sistemą arba pasižyminčios patvariomis, bioakumuliacinėmis ar toksiškomis savybėmis arba labai patvariomis ir didelės bioakumuliacijos savybėmis, neatitinkančios d arba e punktų kriterijų, kurios, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, gali sukelti rimtą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, prilygstantį a-e punktuose išvardytų cheminių medžiagų poveikiui.

58 straipsnis

Cheminių medžiagų įtraukimas į XIV priedą

1.   Sprendimas įtraukti 57 straipsnyje nurodytas chemines medžiagas į XIV priedą priimamas 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Jame kiekvienos cheminės medžiagos atveju nurodoma:

a)

cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;

b)

57 straipsnyje nurodyta (-os) cheminei medžiagai būdinga (-os) savybė (-ės);

c)

pereinamojo laikotarpio priemonės:

i)

data (-os), nuo kurios (-ių) draudžiama tiekti cheminę medžiagą rinkai arba ją naudoti, jei nėra suteikta autorizacija (toliau — saulėlydžio terminas); nustatant šį terminą reikėtų atsižvelgti, kai tai tinka, į konkretų gamybos ciklą, susijusį su tuo naudojimo būdu;

ii)

ne mažiau kaip 18 mėnesių už pabaigos terminą (-us) ankstesnė data (-os), iki kurios turi būti gautos paraiškos, jei pareiškėjas ketina toliau naudoti cheminę medžiagą arba tiekti ją rinkai tam tikriems naudojimo būdams pasibaigus saulėlydžio terminui (-ams); tokie tęstiniai naudojimo būdai leidžiami pasibaigus pabaigos terminui tol, kol bus priimtas sprendimas dėl paraiškos autorizacijai gauti;

d)

prireikus, peržiūros laikotarpiai tam tikriems naudojimo būdams;

e)

naudojimo būdai arba naudojimo būdų kategorijos, kuriems netaikomas reikalavimas gauti autorizaciją, ir atleidimo nuo tokio reikalavimo sąlygos, jei tokių yra.

2.   Naudojimo būdams arba naudojimo būdų kategorijoms gali būti netaikomas reikalavimas gauti autorizaciją, jei rizika yra tinkamai kontroliuojama esamais konkrečiais Bendrijos teisės aktais, nustatančiais minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą. Nustatant reikalavimų netaikymo atvejus pirmiausiai atsižvelgiama į rizikos žmogaus sveikatai ir aplinkai proporcingumą pagal cheminės medžiagos pobūdį, pavyzdžiui, tais atvejais, kai rizika priklauso nuo agregatinės būsenos.

3.   Prieš priimant sprendimą įtraukti chemines medžiagas į XIV priedą, Agentūra, atsižvelgdama į Valstybių narių komiteto nuomonę, rekomenduoja įtraukti prioritetines chemines medžiagas, prie kiekvienos jų nurodydama 1 dalyje išvardytus duomenis. Pirmenybė paprastai teikiama cheminėms medžiagoms:

a)

pasižyminčioms PBT arba vPvB savybėmis; arba

b)

kurių naudojimas plačiai paplitęs; arba

c)

kurių naudojami dideli kiekiai.

Į XIV priedą įtraukiamų cheminių medžiagų skaičius ir taikant 1 dalį nurodytos datos nustatomi atsižvelgiant į Agentūros gebėjimą išnagrinėti paraiškas per numatytą laiką. Agentūra pateikia savo pirmąją rekomendaciją dėl į XIV priedą įtrauktinų prioritetinių cheminių medžiagų iki 2009 m. birželio 1 d. Agentūra bent kas dveji metai pateikia papildomas rekomendacijas dėl naujų cheminių medžiagų įtraukimo į XIV priedą.

4.   Prieš išsiųsdama savo rekomendacijas Komisijai, Agentūra paskelbia jas savo tinklavietėje, aiškiai nurodydama paskelbimo datą ir atsižvelgdama į 118 ir 119 straipsnių nuostatas, susijusias su teise susipažinti su informacija. Agentūra pakviečia suinteresuotas šalis per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos pateikti savo pastabas, ypač apie naudojimo būdus, kuriems netaikomas reikalavimas gauti autorizaciją.

Agentūra atnaujina savo rekomendaciją, atsižvelgdama į gautas pastabas.

5.   Atsižvelgiant į 6 dalį, į XIV priedą įtrauktai cheminei medžiagai netaikomi nauji apribojimai pagal VIII antraštinėje dalyje išdėstytą procedūrą, susijusią su cheminės medžiagos — atskiros arba esančios preparato ar gaminio sudėtyje, naudojimo keliama rizika žmonių sveikatai ar aplinkai dėl XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių.

6.   Į XIV priedą įtrauktai cheminei medžiagai gali būti taikomi nauji apribojimai pagal VIII antraštinėje dalyje išdėstytą procedūrą, dėl cheminės medžiagos buvimo gaminio (-ių) sudėtyje keliamos rizikos žmonių sveikatai ar aplinkai.

7.   Cheminės medžiagos, kurių visi naudojimo būdai buvo uždrausti pagal VIII antraštinę dalį arba kitus Bendrijos teisės aktus, neįtraukiamos į XIV priedą arba iš jo išbraukiamos.

8.   Cheminės medžiagos, kurios dėl naujos informacijos gavimo nebeatitinka 57 straipsnyje nurodytų kriterijų, 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka išbraukiamos iš XIV priedo.

59 straipsnis

57 straipsnyje nurodytų cheminių medžiagų nustatymas

1.   Siekiant nustatyti 57 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančias chemines medžiagas ir sudaryti kandidatinį sąrašą, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į XIV priedą, taikoma šio straipsnio 2-10 dalyse išdėstyta tvarka. Agentūra šiame sąraše nurodo, kurios cheminės medžiagos yra jos darbo programoje pagal 83 straipsnio 3 dalies e punktą.

2.   Komisija gali paprašyti Agentūros pagal atitinkamus XV priedo skirsnius parengti dokumentaciją apie chemines medžiagas, kurios, jos manymu, atitinka 57 straipsnyje nurodytus kriterijus. Jei tinkama, dokumentacijoje apsiribojama nuoroda į įrašą Direktyvos 67/548/EEB I priede. Agentūra šią dokumentaciją pateikia valstybėms narėms.

3.   Valstybė narė, laikydamasi XV priedo, gali parengti dokumentaciją apie chemines medžiagas, kurios, jos manymu, atitinka 57 straipsnyje nurodytus kriterijus, ir perduoti jį Agentūrai. Jei tinkama, dokumentacijoje apsiribojama nuoroda į įrašą Direktyvos 67/548/EEB I priede. Per 30 dienų nuo gavimo Agentūra šią dokumentaciją pateikia kitoms valstybėms narėms.

4.   Agentūra savo tinklavietėje paskelbia pranešimą, kad apie cheminę medžiagą buvo parengta XV priede nurodyta dokumentacija. Agentūra ragina visas suinteresuotas šalis per nustatytą terminą pateikti Agentūrai pastabas

5.   Per 60 dienų nuo dokumentacijos išplatinimo kitos valstybės narės arba Agentūra pagal 57 straipsnyje nurodytus kriterijus gali pareikšti pastabas dėl cheminės medžiagos nustatymo Agentūrai pateiktoje dokumentacijoje.

6.   Jei Agentūra negauna arba nepateikia jokių pastabų, šią cheminę medžiagą ji įtraukia į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Agentūra šią cheminę medžiagą gali įtraukti į savo rekomendacijas pagal 58 straipsnio 3 dalį.

7.   Kai pastabų pateikiama arba gaunama, Agentūra per 15 dienų nuo 5 dalyje nurodyto 60 dienų laikotarpio pabaigos Agentūra perduoda dokumentaciją Valstybių narių komitetui.

8.   Jei per 30 dienų nuo dokumentacijos perdavimo Valstybių narių komitetas vieningai sutaria dėl cheminės medžiagos nustatymo, šią cheminę medžiagą Agentūra įtraukia į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Agentūra šią cheminę medžiagą gali įtraukti į savo rekomendacijas pagal 58 straipsnio 3 dalį.

9.   Jei Valstybių narių komitetui nepavyksta vieningai susitarti, Komisija per tris mėnesius nuo Valstybių narių komiteto nuomonės gavimo parengia pasiūlymo dėl cheminės medžiagos nustatymo projektą. Galutinis sprendimas dėl cheminės medžiagos nustatymo priimamas 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

10.   Priėmus sprendimą dėl cheminės medžiagos įtraukimo į sąrašą, Agentūra savo tinklavietėje nedelsdama paskelbia ir atnaujina 1 dalyje nurodytą sąrašą.

2 SKYRIUS

Autorizacijos suteikimas

60 straipsnis

Autorizacijos suteikimas

1.   Komisija atsako už sprendimų dėl paraiškų autorizacijai pagal šią antraštinę dalį gauti priėmimą.

2.   Nepažeidžiant 3 dalies, autorizacija suteikiama tuo atveju, kai cheminės medžiagos naudojimo keliama rizika žmonių sveikatai ar aplinkai dėl XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių yra tinkamai kontroliuojama pagal I priedo 6.4 skirsnį ir kaip nurodyta pareiškėjo pateiktoje cheminės saugos ataskaitoje, atsižvelgiant į Rizikos vertinimo komiteto nuomonę, kaip nustatyta 64 straipsnio 4 dalies a punkte. Suteikdama autorizaciją ir bet kokiomis joje nurodomomis sąlygomis Komisija atsižvelgia į visus sprendimo priėmimo metu žinomus išleidimus, išsiskyrimus ir nuotėkius, įskaitant riziką, kylančią dėl išsklaidyto ar plačiai paplitusio naudojimo.

Komisija neatsižvelgia į riziką žmonių sveikatai, kylančią dėl cheminės medžiagos naudojimo medicinos prietaisuose, kuriuos reglamentuoja 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo (48), 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (49) arba 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (50).

3.   2 dalis netaikoma:

a)

cheminėms medžiagoms, atitinkančioms 57 straipsnio a, b, c ar f punktuose nurodytus kriterijus, kurioms neįmanoma nustatyti ribų pagal I priedo 6.4 skirsnį;

b)

cheminėms medžiagoms, atitinkančioms 57 straipsnio d ar e punktuose nurodytus kriterijus.

c)

pagal 57 straipsnio f punktą nustatytoms cheminėms medžiagoms, pasižyminčioms patvariomis, bioakumuliacinėmis ar toksiškomis savybėmis arba labai patvariomis ir didelės bioakumuliacijos savybėmis.

4.   Jei autorizacijos negalima suteikti pagal 2 dalį, ar cheminių medžiagų, nurodytų 3 dalyje, atveju, ji gali būti suteikiama tik įrodžius, kad socialinė ir ekonominė nauda nusveria riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kylančią dėl cheminės medžiagos naudojimo, ir jei nėra tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų. Šis sprendimas priimamas apsvarsčius visus šiuos aspektus ir atsižvelgiant į Rizikos vertinimo komiteto bei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomones, kaip nustatyta 64 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose:

a)

riziką, kylančią naudojant cheminę medžiagą, įskaitant ir siūlomų rizikos valdymo priemonių tinkamumą ir veiksmingumą;

b)

cheminės medžiagos naudojimo teikiamą socialinę ir ekonominę naudą bei socialines ir ekonomines pasekmes, atsirandančias atsisakius suteikti autorizaciją, kurias įrodo pareiškėjas ar kitos suinteresuotos šalys;

c)

pareiškėjo pateiktą alternatyvų analizę pagal 62 straipsnio 4 dalies e punktą arba pareiškėjo pateiktą bet kokį pakeitimo planą pagal 62 straipsnio 4 dalies f punktą ir trečiosios šalies pateiktus pasiūlymus pagal 64 straipsnio 2 dalį;

d)

turimą informaciją apie riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kylančią dėl alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų.

5.   Vertindama, ar tinkamos alternatyvios medžiagos arba technologijos yra prieinamos, Komisija atsižvelgia į visus svarbius aspektus, įskaitant:

a)

ar perėjimas prie alternatyvų naudojimo sumažins bendrą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, atsižvelgiant į rizikos valdymo priemonių tinkamumą ir veiksmingumą;

b)

alternatyvų techninį ir ekonominį įgyvendinamumą pareiškėjui.

6.   Tam tikri naudojimo būdai neautorizuojami, jei tai sušvelnintų XVII priede nustatytą apribojimą.

7.   Autorizacija suteikiama tik tuo atveju, jei paraiška atitinka 62 straipsnio reikalavimus.

8.   Nepažeidžiant sprendimų dėl būsimos peržiūros laikotarpio atliekama autorizacijų ribotos trukmės peržiūra ir paprastai joms nustatomos sąlygos, įskaitant stebėseną. Autorizacijų ribotos trukmės peržiūros trukmė nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamai atsižvelgiant į visą susijusią informaciją, įskaitant, kur tinkama, 4 dalies a-d punktuose nurodytus elementus.

9.   Autorizacijoje nurodoma:

a)

asmuo (-enys), kuriam (-iems) suteikiama autorizacija;

b)

cheminės (-ių) medžiagos (-ų) tapatybė;

c)

naudojimo būdas (-ai), kuriam (-iems) suteikiama autorizacija;

d)

autorizacijos suteikimo sąlygos;

e)

ribotos trukmės peržiūros laikotarpis;

f)

stebėsenos priemonės.

10.   Nepaisant autorizacijos sąlygų, autorizacijos turėtojas užtikrina, kad poveikio lygis būtų kuo mažesnis, atsižvelgiant į technines ir praktines galimybes.

61 straipsnis

Autorizacijų peržiūra

1.   Autorizacijos, suteiktos pagal 60 straipsnį, laikomos galiojančiomis tol, kol Komisija priima sprendimą iš dalies pakeisti arba atšaukti autorizaciją atlikus peržiūrą, jei autorizacijos turėtojas peržiūros ataskaitą pateikia likus ne mažiau kaip 18 mėnesių iki nustatytos trukmės peržiūros laikotarpio pabaigos. Užuot pakartotinai pateikęs visus pirminės paraiškos dėl dabartinės autorizacijos duomenis, autorizacijos turėtojas gali nurodyti tik dabartinės autorizacijos numerį, atsižvelgiant į antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas.

Pagal 60 straipsnį suteiktos autorizacijos turėtojas pateikia atnaujintą 62 straipsnio 4 dalies e punkte minimą alternatyvų analizę, įskaitant informaciją apie susijusią pareiškėjo vykdomą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, jeigu ji reikalinga, ir bet kokį pakeitimo planą, pateiktą vadovaujantis 62 straipsnio 4 dalies f punktu. Jeigu atnaujinta alternatyvų analizė parodo, kad, atsižvelgiant į 60 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra tinkama alternatyva, autorizacijos turėtojas pateikia pakeitimo planą, įskaitant pareiškėjo siūlomų veiksmų tvarkaraštį. Jei autorizacijos turėtojas negali įrodyti, kad rizika tinkamai kontroliuojama, jis taip pat pateikia atnaujintą socialinę ir ekonominę analizę, kuri jau buvo pateikta su pirmine paraiška.

Jei dabar jis gali įrodyti, kad rizika tinkamai kontroliuojama, jis pateikia atnaujintą cheminės saugos ataskaitą.

Pasikeitus kitiems pirminės paraiškos duomenims, jis taip pat pateikia juos atnaujintus.

Kai pagal šios dalies nuostatas pateikiama bet kokia atnaujinta informacija, bet koks sprendimas pakeisti arba atšaukti autorizaciją atsižvelgiant į peržiūrą priimamas laikantis 64 straipsnyje nurodytos tvarkos, taikomos mutatis mutandis.

2.   Autorizacijos bet kuriuo metu gali būti peržiūrėtos, jeigu:

a)

pasikeičia pirminės autorizacijos aplinkybės, dėl kurių gali pakisti rizika žmonių sveikatai ar aplinkai arba socialinis ir ekonominis poveikis; arba

b)

sužinoma nauja informacija apie galimus pakaitalus.

Komisija nustato pagrįstą terminą, iki kurio autorizacijos turėtojas (-ai) gali pateikti papildomą peržiūrai reikalingą informaciją, ir nurodo, kada ji priims sprendimą pagal 64 straipsnį.

3.   Sprendime dėl peržiūros Komisija, jeigu pasikeitė aplinkybės ir laikydamasi proporcingumo principo, gali iš dalies pakeisti autorizaciją arba ją atšaukti, jei pasikeitusiomis aplinkybėmis ji nebūtų suteikta arba jeigu tampa prieinamos tinkamos alternatyvos, kaip nurodyta 60 straipsnio 5 dalyje. Pastaruoju atveju Komisija pareikalauja iš autorizacijos turėtojo, kaip dalį paraiškos ar informacijos atnaujinimo, pateikti pakeitimo planą, jeigu jis to dar nepadarė.

Tais atvejais, kai kyla rimta ir tiesioginė rizika žmonių sveikatai ar aplinkai, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, gali sustabdyti autorizacijos galiojimą, kol vyks peržiūra.

4.   Jei nesilaikoma Direktyvoje 96/61/EB nurodytos aplinkos kokybės normos, autorizacijos naudoti atitinkamą cheminę medžiagą gali būti peržiūrėtos.

5.   Jei neįvykdyti Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti aplinkos apsaugos tikslai, autorizacijos naudoti atitinkamą cheminę medžiagą tam tikros upės baseine gali būti peržiūrėtos.

6.   Jei tam tikros cheminės medžiagos naudojimas uždraudžiamas ar kitaip apribojamas pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų (51), Komisija atšaukia autorizaciją tokiam naudojimui.

62 straipsnis

Paraiškos autorizacijai gauti

1.   Paraiška autorizacijai gauti pateikiama Agentūrai.

2.   Paraiškas autorizacijai gauti gali teikti cheminės medžiagos gamintojas (-ai), importuotojas (-ai) ir (arba) tolesnis (-i) naudotojas (-ai). Paraiškas gali teikti vienas arba keli asmenys.

3.   Paraiškos gali būti teikiamos vienai ar kelioms cheminėms medžiagoms, atitinkančioms XI priedo 1.5 skirsnyje pateiktą cheminių medžiagų grupės apibrėžimą, bei vienam ar keletui naudojimo būdų. Paraiškos gali būti teikiamos cheminės medžiagos naudojimui paties pareiškėjo reikmėms ir (arba) naudojimo būdui (-ams), dėl kurių jis ketina patiekti cheminę medžiagą rinkai.

4.   Paraiškoje autorizacijai gauti nurodoma tokia informacija:

a)

cheminės (-ių) medžiagos (-ų) tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;

b)

asmens arba asmenų, teikiančių paraišką, pavardė (-ės) ir kontaktinė informacija;

c)

prašymas suteikti autorizaciją nurodant, kokiam naudojimo būdui (-ams) prašoma autorizacijos, įskaitant cheminės medžiagos naudojimą preparatų sudėtyje ir (arba) panaudojimą gaminiuose, jei tinka;

d)

pagal I priedą parengta cheminės saugos ataskaita, jei ji nebuvo pateikta registruojant, apie cheminės medžiagos (-ų) naudojimo keliamą riziką žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai dėl XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių;

e)

alternatyvų analizė, kurioje apsvarstoma jų rizika ir techninis bei ekonominis pakeitimo įgyvendinamumas, įskaitant, kur tinkama, informaciją apie bet kokią pareiškėjo vykdomą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą;

f)

jeigu e punkte minima analizė parodo, kad, atsižvelgiant į 60 straipsnio 5 dalies nuostatas, tinkamos alternatyvos yra prieinamos, pateikiamas pakeitimo planas, įskaitant pareiškėjo siūlomų veiksmų tvarkaraštį.

5.   Su paraiška gali būti pateikiama:

a)

socialinė ir ekonominė analizė, atlikta laikantis XVI priedo;

b)

pagrindimas, kodėl nereikia atsižvelgti į riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, kurią kelia:

i)

cheminės medžiagos išsiskyrimas iš įrenginio, kuriam buvo išduotas leidimas pagal Direktyvą 96/61/EB; arba

ii)

cheminės medžiagos išleidimas iš sutelktojo šaltinio, kuriam taikomas Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytas reikalavimas dėl išankstinio sureguliavimo ir teisės aktai, priimti taikant minėtos direktyvos 16 straipsnį.

6.   Paraiškoje nenurodoma rizika žmonių sveikatai, kylanti dėl medžiagos naudojimo medicinos prietaisuose, kuriuos reglamentuoja Direktyvos 90/385/EEB, 93/42/EEB arba 98/79/EB.

7.   Pateikiant paraišką autorizacijai gauti sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.

63 straipsnis

Tolesnės paraiškos autorizacijai gauti

1.   Jei paraiška pateikiama cheminės medžiagos naudojimo būdui, paskesnis pareiškėjas gali daryti nuorodą į atitinkamas ankstesnės paraiškos, pateiktos pagal 62 straipsnio 4 dalies d, e ir f punktus bei 5 dalies a punktą, dalis, jei paskesnis pareiškėjas turi ankstesniojo pareiškėjo leidimą daryti nuorodą į šias paraiškos dalis.

2.   Jei autorizacija buvo suteikta cheminės medžiagos naudojimo būdui, paskesnis pareiškėjas gali daryti nuorodą į atitinkamas ankstesnės paraiškos, pateiktos pagal 62 straipsnio 4 dalies d, e ir f punktus bei 5 dalies a punktą, dalis, jei paskesnis pareiškėjas turi autorizacijos turėtojo leidimą daryti nuorodą į šias paraiškos dalis.

3.   Prieš darydamas nuorodą į bet kokią ankstesnę paraišką, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, paskesnis pareiškėjas atnaujina pradinėje paraiškoje pateikiamą informaciją, jeigu tai būtina.

64 straipsnis

Sprendimų suteikti autorizaciją priėmimo tvarka

1.   Agentūra patvirtina paraiškos gavimo datą. Agentūros Rizikos vertinimo bei Socialinės ir ekonominės analizės komitetai per dešimt mėnesių nuo paraiškos gavimo dienos pateikia savo nuomonių projektus.

2.   Agentūra, atsižvelgdama į 118 ir 119 straipsnius, susijusius su teise susipažinti su informacija, savo tinklavietėje skelbia išsamią informaciją apie cheminės medžiagos naudojimo būdus, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos, ir dėl autorizacijos peržiūros, nurodydama terminą, iki kurio suinteresuotos trečiosios šalys gali pateikti informaciją apie alternatyvias chemines medžiagas arba technologijas.

3.   Rengdami nuomones, abu 1 dalyje nurodyti komitetai iš pradžių patikrina, ar paraiškoje nurodyta visa 62 straipsnyje nurodyta informacija, atitinkanti jų kompetencijos sritį. Prireikus, pasikonsultavę tarpusavyje, komitetai kartu pareikalauja, kad pareiškėjas pateiktų papildomos informacijos, kad paraiška atitiktų 62 straipsnio reikalavimus. Jei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomone tai būtina, jis gali pareiškėjo pareikalauti arba trečiosios šalies paprašyti per nurodytą laikotarpį pateikti papildomos informacijos apie galimas alternatyvias chemines medžiagas ar technologijas. Kiekvienas komitetas taip pat atsižvelgia į trečiųjų šalių pateiktą informaciją.

4.   Nuomonių projektuose apsvarstomi šie aspektai:

a)

Rizikos vertinimo komiteto nuomonėje: rizikos žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, kylančios dėl paraiškoje apibūdinto cheminės medžiagos naudojimo būdo (-ų), įskaitant rizikos valdymo priemonių tinkamumą ir veiksmingumą, įvertinimas ir, jei tinkama, galimų alternatyvų keliamos rizikos įvertinimas;

b)

Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonėje: su paraiškoje apibūdintu (-ais) cheminės medžiagos naudojimo būdu (-ais) susijusių socialinių ir ekonominių veiksnių bei alternatyvų naudojimo galimybių, jų tinkamumo ir techninio įgyvendinamumo įvertinimas, kai paraiška pateikiama pagal 62 straipsnį, ir bet koks trečiosios šalies įnašas pagal šio straipsnio 2 dalį.

5.   Agentūra šiuos nuomonių projektus nusiunčia pareiškėjui iki 1 dalyje nurodyto termino pabaigos. Per vieną mėnesį nuo nuomonės projekto gavimo pareiškėjas gali raštu pranešti, kad jis nori pareikšti savo pastabas. Nuomonės projektas laikomas gautu praėjus septynioms dienoms nuo tada, kai jį išsiuntė Agentūra.

Jei pareiškėjas nenori pareikšti pastabų, Agentūra per 15 dienų pasibaigus laikotarpiui, per kurį pareiškėjas gali pareikšti savo pastabas, arba per 15 dienų nuo pareiškėjo pranešimo, kad jis neturi pastabų, gavimo siunčia šias nuomones Komisijai, valstybėms narėms ir pareiškėjui.

Jei pareiškėjas nori pareikšti pastabas, jis per du mėnesius nuo nuomonės projekto gavimo išsiunčia Agentūrai raštu išdėstytus argumentus. Komitetai apsvarsto pastabas ir priima galutines nuomones per du mėnesius nuo raštiškų argumentų gavimo dienos, tam tikrais atvejais į juos atsižvelgdama. Per kitas 15 dienų Agentūra šias nuomones kartu su raštiškais argumentais perduoda Komisijai, valstybėms narėms ir pareiškėjui.

6.   Agentūra pagal 118 ir 119 straipsnius nustato, kurios jos nuomonių ir jų priedų dalys turėtų būti skelbiamos jos tinklavietėje.

7.   63 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Agentūra nagrinėja visas paraiškas kartu, jei laikomasi pirmajai paraiškai nustatytų terminų.

8.   Gavusi Agentūros nuomonę, Komisija per tris mėnesius parengia sprendimo suteikti autorizaciją projektą. Galutinis sprendimas suteikti autorizaciją arba jos nesuteikti priimamas 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

9.   Komisijos sprendimų santraukos, įskaitant autorizacijos numerį, ir sprendimo motyvai, ypač jeigu esama tinkamų alternatyvų, skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; jos viešai skelbiamos Agentūros sukurtoje ir nuolat atnaujinamoje duomenų bazėje.

10.   63 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas sutrumpinamas iki penkių mėnesių.

3 SKYRIUS

Autorizacija tiekimo grandinės dalyviams

65 straipsnis

Autorizacijos turėtojų prievolė

Autorizacijų turėtojai ir 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti tolesni naudotojai, įskaitant preparato sudėtyje esančių cheminių medžiagų naudotojus, prieš patiekdami cheminę medžiagą ar preparatą, kurio sudėtyje yra cheminė medžiaga, rinkai autorizuotam naudojimui nepažeidžiant Direktyvos 67/548/EEB ir Direktyvos 1999/45/EB, autorizacijos numerį nurodo etiketėje. Tai padaroma nedelsiant, kai autorizacijos numeris paskelbiamas viešai pagal 64 straipsnio 9 dalį.

66 straipsnis

Tolesni naudotojai

1.   Tolesni naudotojai, naudojantys cheminę medžiagą pagal 56 straipsnio 2 dalį, per tris mėnesius nuo pirmo cheminės medžiagos tiekimo praneša apie tai Agentūrai.

2.   Agentūra sudaro ir nuolat atnaujina 1 dalyje nurodytą pranešimą pateikusių tolesnių naudotojų registrą. Agentūra valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikia teisę susipažinti su šiuo registru.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

TAM TIKRŲ PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, PREPARATŲ IR GAMINIŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI IR NAUDOJIMO APRIBOJIMAI

1 SKYRIUS

Bendrieji klausimai

67 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Cheminę medžiagą — atskirą ir esančią preparato ar gaminio sudėtyje, kuriai pagal XVII priedą taikomas apribojimas, draudžiama gaminti, tiekti rinkai arba naudoti, jei ji neatitinka to apribojimo sąlygų. Ši nuostata netaikoma, jei cheminė medžiaga gaminama, tiekiama rinkai ar naudojama moksliniams tyrimams ir plėtrai. XVII priede nurodoma, ar apribojimas netaikomas produkto ir technologiniams tyrimams bei plėtrai, taip pat didžiausias kiekis, kuriam šis apribojimas netaikomas.

2.   1 dalis netaikoma cheminių medžiagų naudojimui kosmetikos gaminiuose, apibrėžtuose Direktyvoje 76/768/EEB, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su rizika žmonių sveikatai, įtraukta į tos direktyvos taikymo sritį.

3.   Iki 2013 m. birželio 1 d. valstybė narė gali toliau taikyti esamus ir griežtesnius su XVII priedu susijusius cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo apribojimus, jei apie šiuos apribojimus buvo pranešta pagal Sutartį. Iki 2009 m. birželio 1 d. Komisija parengia ir paskelbia šių apribojimų sąrašą.

2 SKYRIUS

Apribojimų nustatymo tvarka

68 straipsnis

Naujų apribojimų įvedimas ir esamų apribojimų keitimas

1.   Jei gaminant, naudojant ar tiekiant rinkai chemines medžiagas kyla nepriimtina rizika žmonių sveikatai ar aplinkai ir šią problemą reikia spręsti visos Bendrijos mastu, 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka iš dalies keičiamas XVII priedas nustatant naujus apribojimus arba iš dalies keičiant XVII priede nustatytus esamus apribojimus, taikomus cheminių medžiagų — atskirų ir esančių preparatų ar gaminių sudėtyje — gamybai, naudojimui arba tiekimui rinkai, laikantis 69-73 straipsniuose nustatytos tvarkos. Priimant šiuos sprendimus atsižvelgiama į socialinį ir ekonominį apribojimo poveikį, įskaitant alternatyvų naudojimo galimybes.

Pirma pastraipa netaikoma, jei cheminė medžiaga naudojama kaip gamybos vietoje izoliuota tarpinė medžiaga.

2.   Cheminės medžiagos — atskiros ir esančios preparato ar gaminio sudėtyje, kuri atitinka 1 arba 2 kategorijos kancerogeninių, mutageninių arba toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikavimo kriterijus ir kurią galėtų naudoti vartotojai, bei kurios platų vartojimą Komisija pasiūlė apriboti, atžvilgiu XVII priedas iš dalies keičiamas 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 69-73 straipsniai netaikomi.

69 straipsnis

Pasiūlymo rengimas

1.   Jei Komisija mano, kad cheminės medžiagos — atskiros ir esančios preparato ar gaminio sudėtyje, gamyba, tiekimas rinkai ar naudojimas kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kuri nėra tinkamai kontroliuojama ir turi būti valdoma, ji prašo Agentūros parengti dokumentaciją, atitinkančią XV priedo reikalavimus.

2.   Po 58 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytos datos Agentūra apsvarsto, ar XIV priede išvardytų cheminių medžiagų naudojimas gaminio sudėtyje kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kuri nėra tinkamai kontroliuojama. Jei Agentūros nuomone, rizika nėra tinkamai kontroliuojama, ji parengia XV priedo reikalavimus atitinkančią dokumentaciją.

3.   Per 12 mėnesių nuo 1 dalyje nurodyto Komisijos prašymo gavimo ir jei šioje dokumentacijoje įrodoma, kad be dabar vykdomų priemonių būtina imtis veiksmų visos Bendrijos mastu, Agentūra pasiūlo taikyti apribojimus siekdama inicijuoti apribojimų nustatymo tvarką.

4.   Jei valstybė narė mano, kad cheminės medžiagos — atskiros ir esančios preparato ar gaminio sudėtyje, gamyba, tiekimas rinkai ar naudojimas kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kuri nėra tinkamai kontroliuojama ir turi būti valdoma, ji praneša Agentūrai, kad ji siūlo parengti atitinkamų XV priedo skirsnių reikalavimus atitinkančią dokumentaciją. Jei cheminė medžiaga nėra įtraukta į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą Agentūros tvarkomą sąrašą, valstybė narė parengia XV priedo reikalavimus atitinkančią dokumentaciją per 12 mėnesių nuo pranešimo Agentūrai dienos. Jei šioje dokumentacijoje įrodoma, kad be dabar vykdomų priemonių būtina imtis veiksmų visos Bendrijos mastu, valstybė narė pateikia ją Agentūrai XV priede nustatyta forma, kad būtų inicijuota apribojimų nustatymo tvarka.

Agentūra ar valstybės narės remiasi dokumentacijomis, cheminės saugos ataskaitomis arba rizikos vertinimais, kurie buvo pateikti Agentūrai ar valstybei narei pagal šį reglamentą. Agentūra ar valstybės narės taip pat remiasi kitais atitinkamais rizikos vertinimais, kurie buvo pateikti kitų Bendrijos reglamentų ar direktyvų tikslais. Šiuo tikslu Agentūros ar atitinkamos valstybės narės prašymu kitos įstaigos, pavyzdžiui, pagal Bendrijos teisę įsteigtos ir panašią užduotį vykdančios agentūros, pateikia joms informaciją.

Rizikos vertinimo komitetas bei Socialinės ir ekonominės analizės komitetas patikrina, ar pateikta dokumentacija atitinka XV priedo reikalavimus. Gavęs dokumentaciją, atitinkamas komitetas per 30 dienų informuoja Agentūrą ar apribojimus siūlančią valstybę narę apie tai, ar dokumentacija atitinka reikalavimus. Jei dokumentacija neatitinka reikalavimų, per 45 dienas nuo jos gavimo Agentūrai ar valstybei narei raštu nurodomos neatitikimo priežastys. Agentūra ar valstybė narė, gavusi komitetų pateiktas neatitikimo priežastis, per 60 dienų sutvarko dokumentaciją, antraip pagal šį skyrių pradėta procedūra nutraukiama. Agentūra nedelsdama paskelbia apie Komisijos ar valstybės narės ketinimą inicijuoti apribojimų cheminei medžiagai nustatymo tvarką ir apie tai informuoja asmenis, kurie pateikė tos cheminės medžiagos registraciją.

5.   Agentūra tvarko cheminių medžiagų, apie kurias siūlomo apribojimo tikslais Agentūra ar valstybė narė ketina parengti ar rengia XV priedo reikalavimus atitinkančią dokumentaciją, sąrašą. Jei cheminė medžiaga yra įtraukta į sąrašą, kita tokia dokumentacija nerengiama. Jei valstybė narė ar Agentūra pasiūlo, kad reikėtų pakartotinai išnagrinėti į XVII priedą įtrauktą apribojimą, 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimamas valstybės narės ar Agentūros pateiktais įrodymais grindžiamas sprendimas dėl pakartotinio nagrinėjimo.

6.   Nepažeisdama 118 ir 119 straipsnių, Agentūra nedelsdama savo tinklavietėje viešai paskelbia visas dokumentacijas, atitinkančias XV priedą, įskaitant pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis siūlomus apribojimus, aiškiai nurodydama paskelbimo dieną. Agentūra paragina visas suinteresuotas šalis per šešis mėnesius nuo paskelbimo dienos atskirai arba bendrai pateikti:

a)

pastabas apie dokumentacijas ir siūlomus apribojimus;

b)

socialinę ir ekonominę siūlomų apribojimų analizę, nurodant siūlomų apribojimų pranašumus ir trūkumus, arba informaciją, galinčią prisidėti prie tokios analizės. Ji turi atitikti XVI priedo reikalavimus.

70 straipsnis

Agentūros nuomonė: Rizikos vertinimo komitetas

Per devynis mėnesius nuo 69 straipsnio 6 dalyje nurodytos paskelbimo dienos Rizikos vertinimo komitetas, apsvarstęs atitinkamas dokumentacijos dalis, parengia nuomonę apie tai, ar siūlomi apribojimai yra tinkami mažinant atitinkamą riziką žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai. Šioje nuomonėje atsižvelgiama į valstybės narės dokumentaciją arba į Komisijos prašymu Agentūros parengtą dokumentaciją bei į suinteresuotų šalių nuomones, minėtas 69 straipsnio 6 dalies a punkte.

71 straipsnis

Agentūros nuomonė: Socialinės ir ekonominės analizės komitetas

1.   Per 12 mėnesių nuo 69 straipsnio 6 dalyje nurodytos paskelbimo dienos Socialinės ir ekonominės analizės komitetas, apsvarstęs atitinkamas dokumentacijos dalis bei socialinį ir ekonominį poveikį, parengia nuomonę apie siūlomus apribojimus. Jis parengia nuomonės apie siūlomus apribojimus ir su jais susijusį socialinį ir ekonominį poveikį projektą, atsižvelgdamas į analizę arba informaciją, nurodytą 69 straipsnio 6 dalies b punkte, jei ji turima. Agentūra nedelsdama paskelbia nuomonės projektą savo tinklavietėje. Agentūra paragina suinteresuotas šalis ne vėliau kaip per 60 dienų nuo nuomonės projekto paskelbimo pateikti pastabas apie nuomonės projektą.

2.   Socialinės ir ekonominės analizės komitetas nedelsdamas patvirtina savo nuomonę, tam tikrais atvejais atsižvelgdamas į papildomas pastabas, gautas iki nustatyto termino. Šioje nuomonėje atsižvelgiama į suinteresuotų šalių pastabas ir socialinę bei ekonominę analizę, pateiktas pagal 69 straipsnio 6 dalies b punktą ir šio straipsnio 1 dalį.

3.   Jei Rizikos vertinimo komiteto nuomonė gerokai skiriasi nuo siūlomų apribojimų, Agentūra gali ne daugiau kaip 90 dienų atidėti galutinį terminą Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonei pateikti.

72 straipsnis

Nuomonės pateikimas Komisijai

1.   Agentūra nedelsdama pateikia Komisijai Rizikos vertinimo komiteto bei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomones apie apribojimus, kuriuos siūloma taikyti cheminėms medžiagoms — atskiroms ir esančioms preparatų ar gaminių sudėtyje. Jei iki 70 straipsnyje ir 71 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino vienas ar abu komitetai neparengia nuomonės, Agentūra, nurodydama priežastis, apie tai informuoja Komisiją.

2.   Nepažeisdama 118 ir 119 straipsnių, Agentūra nedelsdama savo tinklavietėje paskelbia abiejų komitetų nuomones.

3.   Komisijos ir (arba) valstybės narės prašymu Agentūra pateikia visus gautus ar apsvarstytus dokumentus bei įrodymus.

73 straipsnis

Komisijos sprendimas

1.   Jei tenkinamos 68 straipsnyje nustatytos sąlygos, Komisija per tris mėnesius nuo Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonės gavimo arba iki pagal 71 straipsnį nustatyto termino pabaigos, jei tas komitetas nuomonės neparengia, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, parengia XVII priedo pakeitimo projektą.

Jei pakeitimo projektas skiriasi nuo pirminio pasiūlymo arba jei jame neatsižvelgiama į Agentūros nuomones, Komisija prideda išsamų skirtumus nulėmusių priežasčių paaiškinimą.

2.   Galutinis sprendimas priimamas 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Komisija pakeitimo projektą nusiunčia valstybėms narėms likus bent 45 dienoms iki balsavimo.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

MOKESČIAI

74 straipsnis

Mokesčiai

1.   Mokesčiai, privalomi pagal 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 1 ir 5 dalis, 9 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 4 dalį, 17 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 5 dalį, 62 straipsnio 7 dalį ir 92 straipsnio 3 dalį, nustatomi Komisijos reglamente, kuris priimamas 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka iki 2008 m. birželio 1 d.

2.   Mokesčių nereikia mokėti registruojant cheminę medžiagą nuo 1 iki 10 tonų, jei registracijos dokumentacijoje pateikiama visa VII priedo informacija.

3.   Nustatant 1 dalyje nurodytų mokesčių struktūrą ir dydį atsižvelgiama į darbą, kurį turi padaryti Agentūra ir kompetentinga institucija pagal šį reglamentą, ir jie turi būti tokie, kad užtikrintų, jog iš mokesčių gaunamų pajamų bei iš kitų šaltinių Agentūros gaunamų pajamų pagal 96 straipsnio 1 dalį pakaktų suteiktų paslaugų išlaidoms padengti. Nustatant registracijos mokesčius atsižvelgiama į darbą, kuris gali būti atliekamas pagal VI antraštinę dalį.

Nustatant 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje numatytų mokesčių struktūrą ir dydį atsižvelgiama į registruojamos cheminės medžiagos kiekį tonomis.

Visais atvejais mažosioms ir vidutinėms įmonėms nustatomas sumažintas mokestis.

11 straipsnio 4 dalies atveju nustatant mokesčių struktūrą ir dydį atsižvelgiama į tai, ar informacija pateikta bendrai ar atskirai.

Jei buvo pateiktas prašymas pagal 10 straipsnio a punkto xi papunktį, nustatant mokesčių struktūrą ir dydį atsižvelgiama Agentūros darbą, atliktą vertinant pagrindimą.

4.   1 dalyje nurodytame reglamente nurodomos aplinkybės, kuriomis mokesčių dalis pervedama atitinkamai valstybės narės kompetentingai institucijai.

5.   Agentūra gali rinkti mokesčius už kitas jos teikiamas paslaugas.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

AGENTŪRA

75 straipsnis

Įsteigimas ir peržiūra

1.   Siekiant užtikrinti techninių, mokslinių ir administracinių šio reglamento aspektų valdymą ir kai kuriais atvejais jų vykdymą bei su šiais aspektais susijusių veiksmų nuoseklumą Bendrijos lygiu, įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra.

2.   Iki 2012 m. birželio 1 d. Agentūros veikla peržiūrima.

76 straipsnis

Sudėtis

1.   Agentūrą sudaro:

a)

Valdančioji taryba, kuri vykdo 78 straipsnyje nustatytas pareigas;

b)

vykdomasis direktorius, kuris vykdo 83 straipsnyje nustatytas pareigas;

c)

Rizikos vertinimo komitetas, kuris atsako už Agentūros nuomonės apie įvertinimus, paraiškas autorizacijai gauti, siūlomus apribojimus, pasiūlymus dėl klasifikavimo ir ženklinimo pagal XI antraštinę dalį ir kitus klausimus, kylančius taikant šį reglamentą ir susijusius su rizika žmonių sveikatai ar aplinkai, parengimą;

d)

Socialinės ir ekonominės analizės komitetas, kuris atsako už Agentūros nuomonės apie paraiškas autorizacijai gauti, siūlomus apribojimus ir kitus klausimus, kylančius taikant šį reglamentą ir susijusius su galimo teisės akto dėl cheminių medžiagų socialiniu ir ekonominiu poveikiu, parengimą;

e)

Valstybių narių komitetas, kuris atsako už nuomonių apie Agentūros ar valstybių narių pasiūlytų sprendimų projektus pagal VI antraštinę dalį ir pasiūlymus dėl didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų, kurioms turi būti taikoma VII antraštinėje dalyje nustatyta autorizacijos procedūra, galimų skirtumų suderinimą;

f)

keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumas (toliau — forumas), koordinuojantis už šio reglamento reikalavimų vykdymo užtikrinimą atsakingų valstybių narių institucijų tinklą;

g)

sekretoriatas, kurio darbui vadovauja vykdomasis direktorius ir kuris teikia techninę, mokslinę ir administracinę paramą komitetams bei forumui ir užtikrina tinkamą jų koordinavimą. Jis taip pat atlieka Agentūros darbus, susijusius su preliminarios registracijos, registravimo ir įvertinimo procedūromis, rengia rekomendacijas, tvarko duomenų bazę ir teikia informaciją;

h)

Apeliacinė komisija, priimanti sprendimus dėl apeliacinių skundų, susijusių su Agentūros priimtais sprendimais.

2.   1 dalies c, d ir e punktuose nurodyti komitetai (toliau — komitetai) bei forumas gali sudaryti darbo grupes. Šiuo tikslu jie, laikydamiesi savo darbo tvarkos taisyklių, tvirtina tikslius nurodymus dėl užduočių pavedimo šioms darbo grupėms.

3.   Komitetai ir forumas, manydami, kad tai tikslinga, gali prašyti atitinkamų profesinių konsultacijų svarbiais bendro mokslinio ar etinio pobūdžio klausimais iš atitinkamų šaltinių.

77 straipsnis

Užduotys

1.   Agentūra teikia valstybėms narėms ir Bendrijos institucijoms kuo aukštesnės kokybės mokslines ir technines konsultacijas visais klausimais, susijusiais su cheminėmis medžiagomis, kurios priklauso jos kompetencijos sričiai ir buvo jai priskirtos pagal šio reglamento nuostatas.

2.   Sekretoriatas atlieka tokias užduotis:

a)

vykdo užduotis, paskirtas jam pagal II antraštinę dalį; įskaitant veiksmingo importuotų cheminių medžiagų registravimo palengvinimą laikantis Bendrijos tarptautinės prekybos įsipareigojimų trečiosioms šalims;

b)

vykdo užduotis, paskirtas jam pagal III antraštinę dalį;

c)

vykdo užduotis, paskirtas jam pagal VI antraštinę dalį;

d)

vykdo užduotis, paskirtas jam pagal VIII antraštinę dalį.

e)

kuria ir tvarko duomenų bazę (-es), kurioje (-iose) kaupiama informacija apie visas registruotas chemines medžiagas, jų klasifikavimo ir ženklinimo inventorių bei suderintą klasifikavimo ir ženklinimo sąrašą. 119 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą duomenų bazės (-ių) informaciją ji skelbia duomenų bazėje (-se) viešai ir leidžia ja (jomis) nemokamai naudotis internete, išskyrus atvejus, kai pagal 10 straipsnio a punkto xi papunktį pateiktas prašymas laikomas pagrįstu. Agentūra paprašius leidžia naudotis ir kita duomenų bazių informacija pagal 118 straipsnį;

f)

pagal 119 straipsnio 1 dalį viešai skelbia informaciją apie tai, kokios cheminės medžiagos vertinamos šiuo metu arba buvo įvertintos per 90 dienų nuo informacijos gavimo Agentūroje;

g)

prireikus rengia technines ir mokslines rekomendacijas bei pagalbines priemones šiam reglamentui vykdyti, visų pirma padeda pramonės įmonėms, ypač MVĮ rengti cheminės saugos ataskaitas (pagal 14 straipsnį, 31 straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnio 4 dalį) bei taikyti 10 straipsnio a punkto viii papunktį, 11 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį; ir rengia gaminių gamintojams ir importuotojams skirtas 7 straipsnio taikymo gaires;

h)

rengia technines ir mokslines rekomendacijas šiam reglamentui vykdyti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir remia valstybių narių pagal XIII antraštinę dalį įsteigtas pagalbos tarnybas;

i)

teikia rekomendacijas suinteresuotoms šalims, taip pat ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms, dėl informacijos apie cheminių medžiagų — atskirų, esančių preparatų ar gaminių sudėtyje — keliamą riziką ir saugų jų naudojimą teikimo visuomenei;

j)

teikia konsultacijas ir pagalbą gamintojams ir importuotojams, registruojantiems cheminę medžiagą pagal 12 straipsnio 1 dalį;

k)

rengia aiškinamąją informaciją apie šį reglamentą kitiems suinteresuotiems subjektams;

l)

Komisijos prašymu teikia techninę ir mokslinę paramą imantis priemonių, gerinančių Bendrijos, jos valstybių narių, tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą moksliniais bei techniniais klausimais, susijusiais su cheminių medžiagų sauga, taip pat aktyviai dalyvauja teikiant techninę pagalbą ir stiprinant gebėjimus, susijusius su patikimu cheminių medžiagų valdymu besivystančiose šalyse;

m)

tvarko sprendimų ir nuomonių vadovą, grindžiamą Valstybių narių komiteto išvadomis apie šio reglamento aiškinimą ir įgyvendinimą;

n)

praneša apie Agentūros priimtus sprendimus;

o)

rengia specialias formas informacijos Agentūrai teikimui.

3.   Komitetai atlieka tokias pareigas:

a)

vykdo užduotis, paskirtas jiems pagal VI-XI antraštines dalis;

b)

vykdomojo direktoriaus prašymu teikia techninę ir mokslinę paramą imantis priemonių, gerinančių Bendrijos, jos valstybių narių, tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą moksliniais bei techniniais klausimais, susijusiais su cheminių medžiagų sauga, taip pat aktyviai dalyvauja teikiant techninę pagalbą ir stiprinant gebėjimus, susijusius su patikimu cheminių medžiagų valdymu besivystančiose šalyse;

c)

vykdomojo direktoriaus prašymu rengia nuomonę apie visus kitus cheminių medžiagų — atskirų ir esančių preparatų ar gaminių sudėtyje, saugos aspektus.

4.   Forumas atlieka tokias užduotis:

a)

skleidžia gerą praktiką ir iškelia problemas Bendrijos lygiu;

b)

siūlo, koordinuoja ir vertina suderintus reikalavimų vykdymo užtikrinimo projektus bei bendrus patikrinimus;

c)

koordinuoja keitimąsi inspektoriais;

d)

nustato reikalavimų vykdymo užtikrinimo strategijas bei geriausią vykdymo praktiką;

e)

rengia darbo metodus ir pagalbines priemones vietos inspektoriams;

f)

rengia keitimosi informacija naudojantis elektroninėmis priemonėmis tvarką;

g)

prireikus palaiko ryšius su pramone ir kitais suinteresuotais subjektais, ypač atsižvelgdamas į specialius MVĮ poreikius, įskaitant atitinkamas tarptautines organizacijas;

h)

nagrinėja pasiūlymus dėl apribojimų siekdamas patarti apie jų įgyvendinimo užtikrinimą.

78 straipsnis

Valdančiosios tarybos įgaliojimai

Valdančioji taryba skiria vykdomąjį direktorių pagal 84 straipsnį ir apskaitos pareigūną vadovaudamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 43 straipsniu.

Valdančioji taryba:

a)

kasmet iki balandžio 30 d. patvirtina Agentūros bendrą praėjusių metų ataskaitą;

b)

kasmet iki spalio 31 d. patvirtina Agentūros darbo programą ateinantiems metams;

c)

patvirtina galutinį Agentūros biudžetą pagal 96 straipsnį prieš prasidedant finansiniams metams, prireikus jį patikslina pagal Bendrijos įnašą ir kitas Agentūros pajamas;

d)

patvirtina daugiametę darbo programą, kuri reguliariai peržiūrima.

Ji patvirtina Agentūros vidaus taisykles ir darbo tvarką. Šios taisyklės skelbiamos viešai.

Ji vykdo savo pareigas, susijusias su Agentūros biudžetu pagal 96, 97 ir 103 straipsnius.

Ji turi teisę imtis drausminių priemonių vykdomojo direktoriaus atžvilgiu.

Ji priima savo darbo tvarkos taisykles.

Ji skiria Apeliacinės komisijos pirmininką, narius ir pakaitinius narius pagal 89 straipsnį.

Ji skiria Agentūros komitetų narius, kaip nurodyta 85 straipsnyje.

Kasmet ji perduoda informaciją, susijusią su vertinimo procedūrų rezultatais, pagal 96 straipsnio 6 dalį.

79 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1.   Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, ir ne daugiau kaip šeši Komisijos paskirti atstovai, įskaitant tris balsavimo teisės neturinčius suinteresuotų šalių atstovus bei du nepriklausomus asmenis, kuriuos skiria Europos Parlamentas.

Kiekviena valstybė narė siūlo narį į Valdančiąją tarybą. Taip pasiūlytus narius skiria Taryba.

2.   Nariai skiriami atsižvelgiant į atitinkamą jų patirtį ir kompetenciją cheminių medžiagų saugos ar cheminių medžiagų reguliavimo srityje, kartu užtikrinant, kad tarybos sudėtyje būtų atitinkamą patirtį bendrais, finansiniais ir teisiniais klausimais turinčių narių.

3.   Kadencijos trukmė — ketveri metai. Kadencija gali būti vieną kartą atnaujinta. Tačiau pirmajai kadencijai Komisija nurodo pusę savo paskirtų asmenų, o Taryba nurodo 12 savo paskirtų asmenų, kurių kadencija truks šešerius metus.

80 straipsnis

Pirmininkavimas Valdančiojoje taryboje

1.   Valdančioji taryba iš savo balsavimo teisę turinčių narių išrenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko pavaduotojas automatiškai pavaduoja pirmininką, jei šis negali eiti savo pareigų.

2.   Pirmininko ir jo pavaduotojo kadencijos trukmė — dveji metai; ji baigiasi jiems nustojus būti Valdančiosios tarybos nariais. Kadencija gali būti vieną kartą atnaujinta.

81 straipsnis

Valdančiosios tarybos posėdžiai

1.   Valdančiosios tarybos posėdžiai šaukiami pirmininko kvietimu arba tarybos narių ne mažiau kaip trečdalio prašymu.

2.   Vykdomasis direktorius dalyvauja Valdančiosios tarybos posėdžiuose neturėdamas balsavimo teisės.

3.   76 straipsnio 1 dalies c-f punktuose nurodytų komitetų pirmininkai ir forumo pirmininkas gali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose be balsavimo teisės.

82 straipsnis

Balsavimas Valdančiojoje taryboje

Valdančioji taryba nustato balsavimo tvarkos taisykles, taip pat balsavimo teisės perdavimo kitam nariui sąlygas. Valančiosios tarybos sprendimai priimami, jei už juos balsuoja dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių dauguma.

83 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos ir įgaliojimai

1.   Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris vykdo savo pareigas vadovaudamasis Bendrijos interesais ir yra nepriklausomas nuo konkrečių interesų.

2.   Vykdomasis direktorius yra teisinis Agentūros atstovas. Jis atsako už:

a)

Agentūros einamųjų reikalų administravimą;

b)

visų Agentūros išteklių, būtinų jos užduotims vykdyti, valdymą;

c)

užtikrinimą, kad Agentūrai tvirtinant savo nuomones būtų laikomasi Bendrijos teisės aktuose nustatytų terminų;

d)

tinkamo ir laiku atliekamo komitetų ir forumo veiksmų koordinavimo užtikrinimą;

e)

būtinų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymą ir valdymą;

f)

Agentūros pajamų ir išlaidų ataskaitos parengimą bei biudžeto vykdymą pagal 96 ir 97 straipsnius;

g)

visus personalo reikalus;

h)

sekretoriato paslaugų teikimą Valdančiajai tarybai;

i)

Valdančiosios tarybos nuomonių dėl siūlomų komitetų ir forumo darbo tvarkos taisyklių projektų parengimą;

j)

Valdančiosios tarybos prašymu — pasirūpinimą, kad būtų vykdomos papildomos funkcijos (priskiriamos 77 straipsnio taikymo sričiai), kurias Agentūrai paveda Komisija;

k)

reguliaraus dialogo su Europos Parlamentu užmezgimą ir palaikymą;

l)

programinės įrangos naudojimo sąlygų nustatymą;

m)

Agentūros priimto sprendimo dėl apeliacinio skundo koregavimą, pasikonsultavus su Apeliacine komisija.

3.   Vykdomasis direktorius kasmet pateikia Valdančiajai tarybai tvirtinti:

a)

praėjusių metų Agentūros veiklos ataskaitos projektą, įskaitant informaciją apie gautų registracijos dokumentacijų, įvertintų cheminių medžiagų, gautų paraiškų autorizacijai gauti skaičių, Agentūros gautų pasiūlymų dėl apribojimo, dėl kurių ji išreiškė savo nuomonę, skaičių ir laiką, kurio reikėjo su tuo susijusioms procedūroms užbaigti, informaciją apie autorizuotas chemines medžiagas, atmestas dokumentacijas, apribotas chemines medžiagas; gautus skundus ir veiksmus, kurių buvo imtasi; forumo veiklos apžvalgą;

b)

ateinančių metų darbo programos projektą;

c)

metinės finansinės ataskaitos projektą;

d)

ateinantiems metams numatomo biudžeto projektą;

e)

daugiametės darbo programos projektą.

Valdančiajai tarybai patvirtinus ateinančių metų darbo programą ir daugiametę darbo programą, vykdomasis direktorius jas perduoda valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir pasirūpina, kad jos būtų paskelbtos.

Valdančiajai tarybai patvirtinus Agentūros bendrąją ataskaitą, vykdomasis direktorius ją perduoda valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Audito Rūmams bei pasirūpina, kad ji būtų paskelbta.

84 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus skyrimas

1.   Agentūros vykdomąjį direktorių skiria Valdančioji taryba, remdamasi Komisijos pasiūlytu kandidatų sąrašu, kuris sudaromas po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kituose periodiniuose leidiniuose bei internete paskelbiamas kvietimas pareikšti susidomėjimą.

Agentūros vykdomasis direktorius skiriamas atsižvelgiant į kandidato nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo įgūdžius, taip pat atitinkamą patirtį cheminės saugos arba cheminių medžiagų reguliavimo srityje. Valdančiosios tarybos sprendimas priimamas dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių dauguma.

Valdančioji taryba turi teisę atleisti vykdomąjį direktorių ta pačia tvarka.

Prieš paskiriant, Valdančiosios tarybos atrinktas kandidatas nedelsiant pakviečiamas padaryti pareiškimą Europos Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus.

2.   Vykdomojo direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. Valdančioji taryba gali ją pratęsti dar vienam laikotarpiui iki penkerių metų.

85 straipsnis

Komitetų sudarymas

1.   Kiekviena valstybė narė gali pasiūlyti kandidatus į Rizikos vertinimo komiteto narius. Vykdomasis direktorius sudaro kandidatų sąrašą, kuris skelbiamas Agentūros tinklavietėje, nepažeidžiant 88 straipsnio 1 dalies nuostatų. Valdančioji taryba komiteto narius skiria iš šio sąrašo, įtraukdama bent vieną, bet ne daugiau kaip du kandidatus iš kiekvienos valstybės narės pasiūlytų kandidatų. Nariai skiriami atsižvelgiant į jų vaidmenį ir patirtį vykdant 77 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis.

2.   Kiekviena valstybė narė gali pasiūlyti kandidatus į Socialinės ir ekonominės analizės komiteto narius. Vykdomasis direktorius sudaro kandidatų sąrašą, kuris skelbiamas Agentūros tinklavietėje, nepažeidžiant 88 straipsnio 1 dalies nuostatų. Valdančioji taryba komiteto narius skiria iš šio sąrašo, įtraukdama bent vieną, bet ne daugiau kaip du kandidatus iš kiekvienos valstybės narės pasiūlytų kandidatų. Nariai skiriami atsižvelgiant į jų vaidmenį ir patirtį vykdant 77 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis.

3.   Kiekviena valstybė narė skiria po vieną narį į Valstybių narių komitetą.

4.   Komitetai siekia, kad tarp jų narių būtų įvairių sričių specialistų. Šiuo tikslu kiekvienas komitetas gali įtraukti į savo sudėtį ne daugiau kaip penkis papildomus narius, pasirinktus remiantis konkrečia jų kompetencija.

Komitetų nariai skiriami trejų metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinta.

Valdančiosios tarybos nariai negali būti komitetų nariais.

Kiekvieno komiteto nariai gali turėti patarėjus mokslo, technikos ar reglamentavimo klausimais.

Vykdomasis direktorius arba jo atstovas ir Komisijos atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti visuose komitetų ir darbo grupių posėdžiuose, kuriuos rengia Agentūra ar jos komitetai. Komiteto narių arba Valdančiosios tarybos prašymu suinteresuoti subjektai atitinkamais atvejais taip pat gali būti kviečiami dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis.

5.   Kiekvieno komiteto nariai, paskirti pasiūlius valstybei narei, užtikrina tinkamą Agentūros užduočių ir jų valstybės narės kompetentingos institucijos darbo koordinavimą.

6.   Komitetų nariai dirbdami naudojasi valstybių narių turimais moksliniais ir techniniais ištekliais. Šiuo tikslu valstybės narės savo pasiūlytus komitetų narius aprūpina tinkamais moksliniais ir techniniais ištekliais. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija sudaro palankias sąlygas komitetų bei jų darbo grupių veiklai.

7.   Valstybės narės Rizikos vertinimo komiteto arba Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nariams arba jų patarėjams bei ekspertams moksliniais ir techniniais klausimais neduoda nurodymų, kurie nesuderinami su individualiomis šių asmenų užduotimis arba su Agentūros užduotimis, pareigomis bei nepriklausomumu.

8.   Rengdamas nuomonę, kiekvienas komitetas stengiasi, kad būtų pasiektas bendras sutarimas. Nepavykus pasiekti bendro sutarimo, nuomonėje pateikiamas daugumos narių požiūris, nurodant priežastis. Mažumos požiūris (-iai) ir nurodytos priežastys taip pat paskelbiama.

9.   Kiekvienas komitetas parengia pasiūlymą dėl savo darbo tvarkos taisyklių, kurias per šešis mėnesius nuo pirmojo komitetų paskyrimo turi patvirtinti Valdančioji taryba.

Šiose taisyklėse pirmiausia nustatoma narių keitimo, tam tikrų užduočių pavedimo darbo grupėms, darbo grupių sudarymo ir skubaus nuomonės priėmimo procedūros nustatymo tvarka. Abiejų komitetų pirmininkai yra Agentūros darbuotojai.

86 straipsnis

Forumo įkūrimas

1.   Kiekviena valstybė narė skiria į forumą po vieną narį trejų metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinta. Nariai parenkami pagal jų vaidmenį ir patirtį užtikrinant cheminių medžiagų teisės aktų vykdymą, jie palaiko atitinkamus ryšius su valstybės narės kompetentingomis institucijomis.

Forumas siekia, kad tarp jo narių būtų įvairių sričių specialistų. Šiuo tikslu forumas gali įtraukti į savo sudėtį ne daugiau kaip penkis papildomus narius, pasirinktus remiantis konkrečia jų kompetencija. Šie nariai skiriami trejų metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinta. Valdančiosios tarybos nariai negali būti forumo nariais.

Forumo nariai gali turėti patarėjus moksliniais ir techniniais klausimais.

Agentūros vykdomasis direktorius arba jo atstovas ir Komisijos atstovai turi teisę dalyvauti visuose forumo ir jo darbo grupių posėdžiuose. Forumo narių arba Valdančiosios tarybos prašymu suinteresuoti subjektai atitinkamais atvejais taip pat gali būti kviečiami dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis.

2.   Valstybės narės paskirti forumo nariai užtikrina tinkamą forumo užduočių ir valstybės narės kompetentingos institucijos darbo koordinavimą.

3.   Forumo nariai dirbdami naudojasi valstybių narių turimais moksliniais ir techniniais ištekliais. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija sudaro palankias sąlygas forumo bei jo darbo grupių darbui. Valstybės narės forumo nariams arba jų patarėjams bei ekspertams moksliniais ir techniniais klausimais neduoda nurodymų, kurie nesuderinami su individualiomis šių asmenų užduotimis arba su forumo užduotimis ir pareigomis.

4.   Forumas parengia pasiūlymą dėl savo darbo tvarkos taisyklių, kurias per šešis mėnesius nuo pirmojo forumo paskyrimo turi patvirtinti Valdančioji taryba.

Šiose taisyklėse pirmiausia nustatoma pirmininko skyrimo bei keitimo, narių keitimo bei tam tikrų užduočių pavedimo darbo grupėms tvarka.

87 straipsnis

Komitetų pranešėjai ir ekspertų paslaugos

1.   Jei pagal 77 straipsnį komitetas privalo pateikti nuomonę arba nuspręsti, ar valstybės narės dokumentacija atitinka XV priedo reikalavimus, jis paskiria vieną savo narį pranešėju. Atitinkamas komitetas gali paskirti antrąjį narį būti antruoju pranešėju. Kiekvienu atveju pranešėjai ir antrieji pranešėjai įsipareigoja veikti vadovaudamiesi Bendrijos interesais ir raštu pasižada vykdyti savo pareigas bei deklaruoja interesus. Komiteto narys negali būti skiriamas pranešėju konkrečiam atvejui, jei jis nurodo kokius nors interesus, kurie gali pakenkti nešališkam to atvejo vertinimui. Atitinkamas komitetas gali bet kuriuo metu pakeisti pranešėją arba antrąjį pranešėją kitu savo nariu, jei jie, pavyzdžiui, nepajėgia per nustatytą terminą atlikti savo pareigų arba jei paaiškėja galimas interesų konfliktas.

2.   Valstybės narės praneša Agentūrai ekspertų, turinčių patvirtintą patirtį 77 straipsnyje numatytoms užduotims vykdyti ir galinčių dirbti komitetų darbo grupėse, pavardes, nurodydamos jų kvalifikaciją ir konkrečias kompetencijos sritis.

Agentūra nuolat atnaujina ekspertų sąrašą. Į sąrašą įtraukiami pirmoje pastraipoje nurodyti ekspertai ir kiti sekretoriato tiesiogiai įvardyti ekspertai.

3.   Komiteto narių arba kitų ekspertų, dirbančių komitetų ar forumo darbo grupėse arba atliekančių kitas Agentūros užduotis, paslaugų teikimą reglamentuoja Agentūros ir atitinkamo asmens arba tam tikrais atvejais Agentūros ir atitinkamo asmens darbdavio pasirašyta sutartis.

Atitinkamam asmeniui arba jo darbdaviui už paslaugas Agentūra atlygina pagal užmokesčio tarifus, kurie įtraukiami į Valdančiosios tarybos priimtas finansines priemones. Jei atitinkamas asmuo neįvykdo savo pareigų, vykdomasis direktorius turi teisę nutraukti arba sustabdyti sutartį ar laikinai nemokėti atlyginimo.

4.   Jei tas pačias paslaugas gali teikti keli teikėjai, gali prireikti paskelbti konkursą:

a)

jei tai įmanoma atsižvelgiant į mokslinį bei techninį kontekstą; ir

b)

jei tai suderinama su Agentūros pareigomis, pirmiausia su būtinybe užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą.

Vykdomojo direktoriaus siūlymu Valdančioji taryba tvirtina atitinkamas procedūras.

5.   Agentūra gali naudotis ekspertų paslaugomis vykdydama ir kitas konkrečias užduotis, už kurias ji atsakinga.

88 straipsnis

Kvalifikacija ir interesai

1.   Apie narystę komitetuose ir forume skelbiama viešai. Pavieniai nariai gali prašyti neskelbti jų pavardžių viešai, jei, jų manymu, tai būtų jiems pavojinga. Vykdomasis direktorius sprendžia, ar patenkinti tokius prašymus. Skelbiant apie kiekvieno nario paskyrimą, nurodoma jo profesinė kvalifikacija.

2.   Valdančiosios tarybos nariai, vykdomasis direktorius ir komitetų bei forumo nariai pasižada vykdyti savo pareigas ir deklaruoja interesus, kurie galėtų būti laikomi kenkiančiais jų nešališkumui. Šie pasižadėjimai kasmet daromi raštu ir, nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, įtraukiami į Agentūros tvarkomą registrą, kuris, pateikus prašymą, yra prieinamas visuomenei Agentūros biuruose.

3.   Kiekviename posėdyje Valdančiosios tarybos nariai, vykdomasis direktorius, komitetų ir forumo nariai bei posėdyje dalyvaujantys ekspertai paskelbia apie interesus, kurie galėtų būti laikomi kenkiančiais jų nešališkumui tam tikrais darbotvarkės klausimais. Apie tokius interesus paskelbę asmenys nedalyvauja balsavime atitinkamu darbotvarkės klausimu.

89 straipsnis

Apeliacinės komisijos steigimas

1.   Apeliacinę komisiją sudaro pirmininkas ir du kiti nariai.

2.   Pirmininkas ir du nariai turi pakaitinius narius, kurie atstovauja jiems nesant.

3.   Pirmininką, kitus narius ir pakaitinius narius pagal Komisijos pasiūlytą kandidatų sąrašą, kuris sudaromas po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kituose periodiniuose leidiniuose arba interneto svetainėse paskelbiamas kvietimas pareikšti susidomėjimą, skiria Valdančioji taryba. Jie skiriami remiantis atitinkama jų patirtimi ir kompetencija cheminės saugos, gamtos mokslų ar reguliavimo ir teisinių procedūrų srityje.

Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus rekomendacija, ta pačia tvarka gali paskirti papildomus narius ir jų pakaitinius narius, jei tai būtina siekiant užtikrinti pakankamą apeliacinių skundų nagrinėjimo spartą.

4.   133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija nustato, kokią kvalifikaciją turi turėti Apeliacinės komisijos nariai.

5.   Pirmininkas ir nariai turi lygias balsavimo teises.

90 straipsnis

Apeliacinės komisijos nariai

1.   Apeliacinės komisijos narių, įskaitant jos pirmininką ir pakaitinius narius, kadencija trunka penkerius metus. Ji gali būti pratęsta vieną kartą.

2.   Apeliacinės komisijos nariai yra nepriklausomi. Priimant sprendimus jų neturi saistyti jokie nurodymai.

3.   Apeliacinės komisijos nariai negali eiti kitų pareigų Agentūroje.

4.   Kadencijos metu Apeliacinės komisijos nariai negali būti pašalinti iš pareigų arba išbraukti iš sąrašo, jei tam nėra rimtų priežasčių ir jei Komisija, gavusi Valdančiosios tarybos nuomonę, nepriėmė atitinkamo sprendimo.

5.   Apeliacinės komisijos nariai negali dalyvauti apeliacinėse procedūrose, jei jos yra susiję su jų asmeniniais interesais arba jei jie anksčiau atstovavo kuriai nors procedūros šaliai, arba dalyvavo priimant skundžiamą sprendimą.

6.   Jei Apeliacinės komisijos narys dėl 5 dalyje minėtų priežasčių mano, kad jis privalo nedalyvauti konkrečioje apeliacinėje procedūroje, jis atitinkamai informuoja Apeliacinę komisiją. Bet kuri apeliacinės procedūros šalis dėl 5 dalyje minėtų priežasčių arba įtardama nešališkumu gali prieštarauti dėl tam tikro Apeliacinės komisijos nario dalyvavimo. Prieštarauti dėl narių pilietybės draudžiama.

7.   Apeliacinė komisija nusprendžia, kokių veiksmų reikia imtis 5 ir 6 dalyje numatytais atvejais, nedalyvaujant atitinkamam nariui. Priimant tokį sprendimą atitinkamas Apeliacinės komisijos narys pakeičiamas pakaitiniu nariu.

91 straipsnis

Skundžiami sprendimai

1.   Apskųsti galima tuos Agentūros sprendimus, kurie buvo priimti pagal 9, 20 straipsnius, 27 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 51 straipsnį.

2.   Dėl pagal 1 dalį pateikto apeliacinio skundo sprendimo vykdymas yra sustabdomas.

92 straipsnis

Asmenys, turintys teisę pateikti apeliacinį skundą, terminai, mokesčiai ir forma

1.   Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti apeliacinį skundą dėl jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.

2.   Apeliacinis skundas kartu su išdėstytais argumentais pateikiamas Agentūrai raštu per tris mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą atitinkamam asmeniui, arba, jei nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai pastarasis apie jį sužinojo, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

3.   Asmenų, pateikiančių apeliacinį skundą dėl Agentūros sprendimo, gali būti paprašyta sumokėti mokestį pagal IX antraštinę dalį.

93 straipsnis

Apeliacinių skundų nagrinėjimas ir sprendimai

1.   Jei, pasikonsultavęs su Apeliacinės komisijos pirmininku, vykdomasis direktorius mano, kad apeliacinis skundas yra priimtinas ir tinkamai pagrįstas, jis gali pataisyti sprendimą per 30 dienų nuo apeliacinio skundo pateikimo pagal 92 straipsnio 2 dalį.

2.   Kitais nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Apeliacinės komisijos pirmininkas per 30 dienų nuo apeliacinio skundo pateikimo pagal 92 straipsnio 2 dalį išnagrinėja, ar apeliacinis skundas yra priimtinas. Priimtinas apeliacinis skundas perduodamas Apeliacinei komisijai, kuri nagrinėja jo priežastis. Nagrinėjant skundą, apeliacinės procedūros šalims suteikiama teisė išdėstyti savo požiūrį žodžiu.

3.   Apeliacinė komisija gali naudotis visais Agentūros kompetencijai priklausančiais įgaliojimais arba gali perduoti bylą Agentūros kompetentingai įstaigai, kad ji imtųsi tolesnių veiksmų.

4.   133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija nustato Apeliacinės komisijos darbo tvarką.

94 straipsnis

Ieškiniai, pateikti Pirmosios instancijos teismui ir Teisingumo Teismui

1.   Pagal Sutarties 230 straipsnį gali būti pateiktas ieškinys Pirmosios instancijos teismui arba Teisingumo Teismui dėl Apeliacinės komisijos priimto sprendimo, o tais atvejais, kai sprendimo negalima apskųsti Apeliacinei komisijai — dėl Agentūros priimto sprendimo.

2.   Jei Agentūra nepriima sprendimo, pagal Sutarties 232 straipsnį Pirmosios instancijos teismui arba Teisingumo Teismui gali būti pateikiamas ieškinys dėl neveikimo.

3.   Agentūra privalo imtis reikalingų priemonių Pirmosios instancijos teismo arba Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.

95 straipsnis

Agentūros ir kitų įstaigų nuomonių nesutapimai

1.   Agentūra rūpinasi, kad kuo anksčiau būtų nustatyti galimi jos nuomonių ir kitų, pagal Bendrijos teisę įsteigtų įstaigų, įskaitant Bendrijos agentūras, vykdančių panašią užduotį, susijusią su bendro intereso klausimais, nuomonių nesutapimo šaltiniai.

2.   Nustačiusi galimą nesutapimo šaltinį, Agentūra susisiekia su atitinkama įstaiga siekdama užtikrinti pasidalinimą atitinkama moksline arba technine informacija bei nustatyti tuos mokslinius ar techninius aspektus, kurie gali būti ginčytini.

3.   Jei kyla esminis nesutarimas dėl mokslinių ar techninių aspektų, o atitinkama įstaiga yra Bendrijos agentūra arba mokslinis komitetas, Agentūra ir atitinkama įstaiga bendradarbiauja siekdamos išspręsti nesutarimą arba pateikti Komisijai jungtinį dokumentą, kuriame išdėstomi moksliniai ir (arba) techniniai nesutarimo aspektai.

96 straipsnis

Agentūros biudžetas

1.   Agentūros pajamas sudaro:

a)

Bendrijos skirta subsidija, įtraukta į Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);

b)

įmonių mokami mokesčiai;

c)

savanoriški valstybių narių įnašai.

2.   Agentūros išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.

3.   Kasmet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. vykdomasis direktorius sudaro preliminarų biudžeto projektą, apimantį veiklos sąnaudas, bei darbo programą ateinantiems finansiniams metams ir šį preliminarų projektą kartu su personalo planu bei preliminariu pareigybių sąrašu perduoda Valdančiajai tarybai.

4.   Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5.   Kasmet Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus parengtu projektu, sudaro Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą kitiems finansiniams metams. Šią sąmatą, prie kurios pridedamas personalo plano projektas, Valdančioji taryba ne vėliau kaip iki kovo 31 d. perduoda Komisijai.

6.   Komisija šią sąmatą kartu su preliminariu Europos Bendrijų biudžeto projektu perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau — biudžeto valdymo institucija).

7.   Remdamasi pateikta sąmata Komisija į Europos Bendrijų preliminarų biudžeto projektą įtraukia sąmatas, kurios, jos nuomone, yra būtinos personalo planui vykdyti, ir subsidijos sumą, kuri bus skiriama iš bendrojo biudžeto, bei pagal Sutarties 272 straipsnį šį projektą pateikia biudžeto valdymo institucijai.

8.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina asignavimus Agentūrai skirtai subsidijai.

Biudžeto valdymo institucija patvirtina Agentūros personalo planą.

9.   Agentūros biudžetą patvirtina Valdančioji taryba. Jis tampa galutiniu, kai galutinai patvirtinamas Europos Bendrijų bendrasis biudžetas. Tam tikrais atvejais jis atitinkamai patikslinamas.

10.   Bet kokios biudžeto, įskaitant personalo planą, pataisos priimamos pirmiau nurodyta tvarka.

11.   Valdančioji taryba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti projektą, kuris gali turėti reikšmingų finansinių padarinių jos biudžeto finansavimui, pirmiausia su nuosavybe, pavyzdžiui, pastatų nuoma ar pirkimu, susijusius projektus. Ji apie tai informuoja Komisiją.

Jei biudžeto valdymo institucijos skyrius pranešė apie ketinimą pateikti nuomonę, per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos savo nuomonę jis perduoda Valdančiajai tarybai.

97 straipsnis

Agentūros biudžeto vykdymas

1.   Vykdomasis direktorius atlieka įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir vykdo Agentūros biudžetą.

2.   Agentūros apskaitos pareigūnas stebi, kaip vykdomi mokestiniai įsipareigojimai ir visų Agentūros išlaidų mokėjimai bei kaip nustatomos ir gaunamos visos Agentūros pajamos.

3.   Ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų kovo 1 d. Agentūros apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui pateikia preliminarią finansinę ataskaitą kartu su biudžeto ir finansų valdymo ataskaita už šiuos finansinius metus. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (52) 128 straipsnį.

4.   Ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas Agentūros preliminarią finansinę ataskaitą perduoda Audito Rūmams kartu su biudžeto ir finansų valdymo ataskaita už šiuos finansinius metus. Tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Agentūros preliminarią finansinę ataskaitą pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 129 straipsnį, vykdomasis direktorius savo atsakomybe sudaro Agentūros galutinę finansinę ataskaitą ir perduoda ją Valdančiajai tarybai, kad ši pareikštų savo nuomonę.

6.   Valdančioji taryba pateikia savo nuomonę apie Agentūros galutinę finansinę ataskaitą.

7.   Ne vėliau kaip iki kitų metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams išsiunčia galutinę finansinę ataskaitą kartu su Valdančiosios tarybos nuomone.

8.   Galutinė finansinė ataskaita paskelbiama.

9.   Vykdomasis direktorius ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Šį atsakymą jis taip pat nusiunčia Valdančiajai tarybai.

10.   Gavęs Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas iki N + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė N metų biudžetą.

98 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.   Kovojant su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Agentūrai be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (53) nuostatos.

2.   Agentūrai taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (54); ji nedelsdama priima atitinkamas visam jos personalui taikomas nuostatas.

3.   Sprendimuose dėl finansavimo ir jų įgyvendinimo susitarimuose bei juose numatytose priemonėse aiškiai nustatoma, kad prireikus Audito Rūmai ir OLAF gali atlikti Agentūros lėšų gavėjų ir už jų skirstymą atsakingų pareigūnų patikrinimus vietoje.

99 straipsnis

Finansinės taisyklės

Agentūrai taikomas finansines taisykles tvirtina Valdančioji taryba, pasikonsultavusi su Komisija. Jos negali nukrypti nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 nuostatų, nebent tai būtina Agentūros veiklai ir Komisija yra davusi išankstinį sutikimą.

100 straipsnis

Agentūros juridinio asmens statusas

1.   Agentūra yra juridinio asmens statusą turinti Bendrijos įstaiga. Kiekvienoje valstybėje narėje ji naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti teismo proceso šalimi.

2.   Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

101 straipsnis

Agentūros atsakomybė

1.   Sutartinę Agentūros atsakomybę reglamentuoja konkrečiai sutarčiai taikoma teisė. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

2.   Deliktinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendrus valstybių narių teisei būdingus principus atlygina žalą, kurią padaro Agentūra arba kurią eidami savo pareigas padaro jos tarnautojai.

Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ginčus, susijusius su tokios žalos atlyginimu.

3.   Asmeninę jos tarnautojų finansinę ir drausminę atsakomybę Agentūrai reglamentuoja atitinkamos taisyklės, taikomos Agentūros personalui.

102 straipsnis

Agentūros privilegijos ir imunitetai

Agentūrai taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

103 straipsnis

Personalo taisyklės ir nuostatai

1.   Agentūros personalui taikomi tie patys nuostatai ir taisyklės, kaip ir Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams. Agentūra personalo atžvilgiu naudojasi skiriančiajai institucijai suteiktais įgaliojimais.

2.   Valdančioji taryba, susitarusi su Komisija, tvirtina būtinas įgyvendinimo nuostatas.

3.   Agentūros personalą sudaro pareigūnai, kuriuos laikinai paskyrė arba komandiravo Komisija ar valstybės narės, ir kiti tarnautojai, kuriuos tam tikroms užduotims atlikti pasamdė Agentūra. Agentūra samdo personalą remdamasi personalo planu, kuris turi būti įtraukiamas į 78 straipsnio d punkte nurodytą daugiametę darbo programą.

104 straipsnis

Kalbos

1.   Agentūrai taikomas 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (55).

2.   Agentūros veikimui reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

105 straipsnis

Konfidencialumo pareiga

Agentūros Valdančiosios tarybos nariai, komitetų ir forumo nariai, ekspertai, pareigūnai ir kiti tarnautojai privalo, net ir baigę vykdyti savo pareigas, neatskleisti informacijos, kurią jie yra įsipareigoję saugoti kaip profesinę paslaptį.

106 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

Valdančioji taryba, susitarusi su atitinkamu komitetu arba forumu, gali pakviesti trečiųjų valstybių atstovus dalyvauti Agentūros darbe.

107 straipsnis

Tarptautinių organizacijų dalyvavimas

Valdančioji taryba, susitarusi su atitinkamu komitetu arba forumu, gali pakviesti tarptautinių organizacijų, suinteresuotų cheminių medžiagų reguliavimu, atstovus dalyvauti Agentūros darbe stebėtojų teisėmis.

108 straipsnis

Ryšiai su suinteresuotomis organizacijomis

Valdančioji taryba, susitarusi su Komisija, plėtoja atitinkamus Agentūros ir suinteresuotų organizacijų ryšius.

109 straipsnis

Skaidrumo taisyklės

Norėdama užtikrinti skaidrumą, Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu ir susitarusi su Komisija, patvirtina taisykles, kuriomis užtikrina visuomenei galimybę susipažinti su reguliavimo, moksline ar technine informacija apie cheminių medžiagų ir preparatų ar gaminių sudėtyje esančių cheminių medžiagų saugą, jei tokia informacija nėra konfidenciali.

110 straipsnis

Ryšiai su atitinkamomis Bendrijos įstaigomis

1.   Agentūra bendradarbiauja su kitomis Bendrijos įstaigomis, kad užtikrintų abipusę paramą vykdant atitinkamas užduotis, ypač siekiant išvengti darbo dubliavimo.

2.   Vykdomasis direktorius, pasikonsultavęs su Rizikos vertinimo komitetu ir Europos maisto saugos tarnyba, nustato darbo tvarkos taisykles, susijusias su cheminėmis medžiagomis, dėl kurių buvo prašoma pateikti su maisto sauga susijusią nuomonę. Šias darbo tvarkos taisykles, susitarusi su Komisija, patvirtina Valdančioji taryba.

Ši antraštinė dalis kitais atvejais nepažeidžia Europos maisto saugos tarnybai suteiktų įgaliojimų.

3.   Ši antraštinė dalis nepažeidžia Europos vaistų agentūrai suteiktų įgaliojimų.

4.   Vykdomasis direktorius, pasikonsultavęs su Rizikos vertinimo komitetu, Socialinės ir ekonominės analizės komitetu ir Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos apsaugos patariamuoju komitetu, nustato darbo tvarkos taisykles, susijusias su darbuotojų saugos klausimais. Šias darbo tvarkos taisykles, susitarusi su Komisija, patvirtina Valdančioji taryba.

Ši antraštinė dalis nepažeidžia Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos apsaugos patariamajam komitetui bei Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrai suteiktų įgaliojimų.

111 straipsnis

Informacijos pateikimo Agentūrai formos ir programinė įranga

Agentūra nustato ir nemokamai teikia Agentūrai skirtos informacijos formas bei programinę įrangą, kurias galima gauti jos tinklavietėje. Valstybės narės, gamintojai, importuotojai, platintojai ar tolesni naudotojai šias formas ir įrangą naudoja pateikdami pagal šį reglamentą Agentūrai skirtą informaciją. Visų pirma Agentūra pateikia programinę įrangą, kad būtų lengviau pateikti visą informaciją, susijusią su cheminėmis medžiagomis, įregistruotomis pagal 12 straipsnio 1 dalį.

Pateikiant 10 straipsnio a punkte nurodytą techninę dokumentaciją registracijos tikslais naudojama IUCLID forma. Agentūra kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija koordinuoja tolesnį šios formos tobulinimą, kad būtų užtikrintas maksimalus suderinimas.

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO INVENTORIUS

112 straipsnis

Taikymo sritis

Ši antraštinė dalis taikoma:

a)

cheminėms medžiagoms, kurias privaloma registruoti;

b)

Direktyvos 67/548/EEB 1 straipsnio taikymo sričiai priskirtoms cheminėms medžiagoms, kurios atitinka toje direktyvoje nustatytus klasifikavimo pavojingomis kriterijus ir kurios tiekiamos rinkai pačios arba preparato, kuriame jų koncentracija viršija Direktyvoje 1999/45/EB nurodytas ribines koncentracijas, kai tinka, ir kuris dėl to laikomas pavojingu, sudėtyje.

113 straipsnis

Prievolė pranešti Agentūrai

1.   Gamintojas, gaminių gamintojas ar importuotojas arba gamintojų, gaminių gamintojų ar importuotojų grupė, tiekiantys rinkai cheminę medžiagą, kuriai taikomas 112 straipsnis, praneša Agentūrai, jei nėra jos pateikę registruodami, toliau nurodytą informaciją, kad ji būtų įtraukta į inventorių pagal 114 straipsnį:

a)

gamintojo (-ų), gaminių gamintojo (-ų) ar importuotojo (-ų), atsakingo (-ų) už cheminės (-ių) medžiagos (-ų) tiekimą rinkai, tapatybę kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;

b)

cheminės (-ių) medžiagos (-ų), tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 2.1-2.3.4 skirsniuose;

c)

cheminės (-ių) medžiagos (-ų) klasifikaciją pagal pavojingumą, taikant Direktyvos 67/548/EEB 4 ir 6 straipsnius;

d)

cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavojingumo ženklinimą (etiketę), priskirtą taikant Direktyvos 67/548/EEB 23 straipsnio c-f punktus;

e)

jei taikoma, konkrečias ribines koncentracijas, taikant Direktyvos 67/548/EEB 4 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 1999/45/EB 4-7 straipsnius.

2.   Jei dėl 1 dalyje nurodytos prievolės vykdymo inventoriuje atsiranda keli skirtingi įrašai apie tą pačią cheminę medžiagą, pranešėjai ir registruotojai stengiasi susitarti dėl vienintelio įrašo inventoriuje.

3.   Pranešėjas (-ai) atnaujina 1 dalyje nurodytą informaciją, kai:

a)

gaunama nauja mokslinė ar techninė informacija, dėl kurios pasikeičia cheminės medžiagos klasifikavimas ir ženklinimas;

b)

pranešėjai ir registruotojai vietoj skirtingų įrašų apie tą pačią cheminę medžiagą susitaria dėl vieno įrašo pagal 2 dalį.

114 straipsnis

Klasifikavimo ir ženklinimo inventorius

1.   Agentūra sukuria bei tvarko duomenų bazę — klasifikavimo ir ženklinimo inventorių, kuriame pateikiama 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, pranešta pagal 113 straipsnio 1 dalį arba pateikta registruojant. Šios duomenų bazės informacija, nurodyta 119 straipsnio 1 dalyje, yra prieinama viešai. Agentūra teisę susipažinti su kitais duomenimis apie kiekvieną inventoriaus cheminę medžiagą suteikia pranešėjams ir registruotojams, pateikusiems informaciją apie šią cheminę medžiagą pagal 29 straipsnio 1 dalį.

Agentūra atnaujina inventorių gavusi naujesnės informacijos pagal 113 straipsnio 3 dalį.

2.   Be 1 dalyje nurodytos informacijos Agentūra tam tikrais atvejais pateikia apie kiekvieną įrašą tokią informaciją:

a)

ar įraše pateiktos cheminės medžiagos klasifikavimas ir ženklinimas suderintas Bendrijos lygiu, įtraukiant ją į Direktyvos 67/548/EEB I priedą;

b)

ar įrašas yra bendras registruotojų įrašas apie tą pačią cheminę medžiagą pagal 11 straipsnio 1 dalį;

c)

ar įrašas skiriasi nuo kito inventoriuje pateikto įrašo apie tą pačią cheminę medžiagą;

d)

atitinkamas (-i) registracijos numeris (-iai), jei toks (tokie) yra.

115 straipsnis

Klasifikavimo ir ženklinimo derinimas

1.   Nuo 2007 m. birželio 1 d. suderintas klasifikavimas ir ženklinimas Bendrijos lygiu paprastai įtraukiamas į Direktyvos 67/548/EEB I priedą, klasifikuojant chemines medžiagas 1, 2 arba 3 kategorijos kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai cheminėmis medžiagomis ar kvėpavimo sistemą jautrinančiomis cheminėmis medžiagomis. Suderintas klasifikavimas ir ženklinimas atsižvelgiant į kitus poveikius taip pat gali būti įtraukiamas į Direktyvos 67/548/EEB I priedą kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, jeigu pagrindžiama, kad būtina veikti Bendrijos lygiu. Šiuo tikslu valstybės narės kompetentingos institucijos gali pateikti Agentūrai pasiūlymus dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo pagal XV priedą.

2.   Rizikos vertinimo komitetas priima nuomonę apie pasiūlymą, suteikdamas suinteresuotoms šalims galimybę pateikti savo pastabas. Agentūra šią nuomonę kartu su pastabomis perduoda Komisijai, kuri priima sprendimą pagal Direktyvos 67/548/EEB 4 straipsnio 3 dalį.

116 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

113 straipsnyje nurodytos prievolės taikomos nuo 2010 m. gruodžio 1 d.

XII ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMAVIMAS

117 straipsnis

Ataskaitos

1.   Kas penkerius metus valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą jų teritorijoje, įtraukdamos į ją skyrius apie įvertinimą ir reikalavimų vykdymo užtikrinimą, kaip apibūdinta 127 straipsnyje.

Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2010 m. birželio 1 d.

2.   Kas penkerius metus Agentūra pateikia Komisijai ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Ataskaitoje Agentūra pateikia informaciją apie bendrą informacijos pateikimą pagal 11 straipsnį ir apžvelgia priežastis, paaiškinančias informacijos pateikimą atskirai.

Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2011 m. birželio 1 d.

3.   Kas trejus metus Agentūra, atsižvelgdama į tikslą skatinti bandymus nenaudojant gyvūnų, pateikia Komisijai bandymų metodų, kai nenaudojami gyvūnai, įgyvendinimo ir naudojimo ataskaitą ir pristato bandymų strategijas, naudojamas siekiant gauti informacijos apie būdingas savybes bei užtikrinti rizikos vertinimo atitikimą šio reglamento reikalavimams.

Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2011 m. birželio 1 d.

4.   Kas penkeri metai Komisija skelbia bendrą ataskaitą apie:

a)

patirtį, įgytą vykdant šį reglamentą, taip pat 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją, ir

b)

alternatyvių bandymų metodų kūrimui ir įvertinimui Komisijos skirtų lėšų sumą ir tai, kaip jos buvo paskirstytos.

Pirmoji ataskaita paskelbiama iki 2012 m. birželio 1 d.

118 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija

1.   Agentūros saugomiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2.   Įprastomis sąlygomis laikoma, kad atitinkamo asmens komercinių interesų apsaugą susilpnina šios informacijos atskleidimas:

a)

išsamios informacijos apie visą preparato sudėtį;

b)

nepažeidžiant 7 straipsnio 6 dalies ir 64 straipsnio 2 dalies nuostatų, tikslaus cheminės medžiagos ar preparato naudojimo, paskirties ar taikymo informacijos, įskaitant tikslią informaciją apie jų, kaip tarpinių medžiagų, naudojimą;

c)

informacijos apie tikslų pagamintos ar patiektos rinkai cheminės medžiagos ar preparato kiekį;

d)

gamintojo ar importuotojo ir jo platintojų arba tolesnių naudotojų ryšių.

Tais atvejais, kai būtina imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, saugą arba aplinką, pavyzdžiui, avarinių situacijų metu, Agentūra gali atskleisti šioje dalyje nurodytą informaciją.

3.   Valdančioji taryba iki 2008 m. birželio 1 d. priima praktines priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti, įskaitant dėl apeliacijų arba priemonių, kurias galima taikyti, kai iš dalies arba visiškai atmetamas konfidencialumo prašymas.

4.   Sprendimus, kuriuos Agentūra priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, galima apskųsti Ombudsmenui arba pateikti ieškinį Teisingumo Teisme atitinkamai Sutarties 195 ir 230 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

119 straipsnis

Galimybė visuomenei susipažinti su informacija elektroninėmis priemonėmis

1.   Ši toliau nurodyta Agentūros turima informacija apie chemines medžiagas — atskiras ir esančias preparato ar gaminio sudėtyje, skelbiama viešai internete ir su ja nemokamai galima susipažinti pagal 77 straipsnio 2 dalies e punktą:

a)

pavojingų cheminių medžiagų, kaip apibrėžta Direktyvoje 67/548/EEB, pavadinimas pagal Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) nomenklatūrą, nepažeidžiant 2 dalies f ir g punktų;

b)

jei taikoma, cheminės medžiagos pavadinimas, nurodytas EINECS;

c)

cheminės medžiagos klasifikacija ir ženklinimas;

d)

duomenys apie cheminės medžiagos fizikines ir chemines savybes, jos patekimo į aplinką kelius bei išlikimą aplinkoje;

e)

visų toksikologinių ir ekotoksikologinių tyrimų rezultatai;

f)

bet kuri išvestinė ribinė poveikio nesukelianti vertė (DNEL) arba prognozuojama neveiki koncentracija (PNEC), nustatyti pagal I priedą;

g)

saugaus naudojimo rekomendacijos, pateiktos pagal VI priedo 4 ir 5 skirsnius;

h)

analizės metodai, kurie padeda aptikti į aplinką išleistą pavojingą medžiagą ir nustatyti tiesioginį poveikį žmonėms, jei reikia juos nustatyti pagal IX ar X priedus.

2.   Ši informacija apie chemines medžiagas — atskiras ir esančias preparatų ar gaminių sudėtyje, skelbiama viešai internete ir su ja nemokamai galima susipažinti pagal 77 straipsnio 2 dalies e punktą, išskyrus atvejus, kai informaciją pateikianti šalis pagal 10 straipsnio a punkto xi papunktį pateikia Agentūros galiojančiu pripažįstamą pagrindimą, kodėl šios informacijos skelbimas galėtų pakenkti registruotojo ar kitos susijusios šalies komerciniams interesams:

a)

jei tai svarbu klasifikuojant ir ženklinant, cheminės medžiagos grynumo laipsnis bei priemaišų ir (arba) priedų, kurie laikomi pavojingais, tapatybė;

b)

bendras kiekio tonomis lygis (t. y., 1-10 tonų, 10-100 tonų, 100-1 000 tonų ir virš 1 000 tonų), kuriame buvo užregistruota konkreti cheminė medžiaga;

c)

1 dalies d ir e punktuose nurodytos tyrimų, naudotų gauti informacijai, santraukos ar išsamios tyrimų santraukos;

d)

saugos duomenų lape pateikiama informacija, išskyrus informaciją, pateiktą 1 dalyje;

e)

cheminės medžiagos prekinis (-ai) pavadinimas (-ai);

f)

cheminių medžiagų, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios pagal Direktyvą 67/548/EEB laikomos pavojingomis, pavadinimas Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) nomenklatūroje šešerių metų laikotarpiu;

g)

IUPAC nomenklatūros pavadinimas tų cheminių medžiagų, kurios pagal Direktyvą 67/548/EEB laikomos pavojingomis ir kurios naudojamos tik vienu ar keliais toliau nurodytais atvejais:

i)

kaip tarpinės medžiagos;

ii)

vykdant mokslinius tyrimus ir plėtrą;

iii)

vykdant produkto ir technologinį tyrimą bei plėtrą.

120 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėms ir tarptautinėmis organizacijomis

Nepaisant 118 ir 119 straipsnių, Agentūros pagal šį reglamentą gauta informacija gali būti atskleista trečiosios valstybės vyriausybei ar nacionalinei institucijai arba tarptautinei organizacijai laikantis Bendrijos ir atitinkamos trečiosios valstybės susitarimo, sudaryto pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (56) arba pagal Sutarties 181a straipsnio 3 dalį, jei tenkinamos abi toliau išvardytos sąlygos:

a)

susitarimo tikslas — bendradarbiauti įgyvendinant ar tvarkant teisės aktus, susijusius su cheminėmis medžiagomis, kurioms taikomas šis reglamentas;

b)

trečioji valstybė saugo konfidencialią informaciją pagal abipusį susitarimą.

XIII ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

121 straipsnis

Skyrimas

Valstybės narės skiria kompetentingą instituciją arba kompetentingas institucijas, atsakingas už joms pagal šį reglamentą pavestų užduočių vykdymą ir bendradarbiavimą su Komisija bei Agentūra įgyvendinant šį reglamentą. Valstybės narės skiria kompetentingoms institucijoms tinkamus išteklius, kad jos, remdamosi visais kitais turimais ištekliais, galėtų laiku ir veiksmingai atlikti užduotis pagal šį reglamentą.

122 straipsnis

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas

Kompetentingos institucijos, vykdydamos užduotis pagal šį reglamentą, bendradarbiauja tarpusavyje ir šiuo tikslu teikia kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą reikalingą ir naudingą paramą.

123 straipsnis

Informacijos apie cheminių medžiagų keliamą riziką pateikimas visuomenei

Valstybių narių kompetentingos institucijos informuoja plačiąją visuomenę apie cheminių medžiagų keliamą riziką, jei laikoma, kad tai būtina žmonių sveikatai ar aplinkai apsaugoti. Agentūra, siekdama koordinuoti valstybių narių veiklą šioje srityje, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis ir suinteresuotais subjektais bei prireikus remdamasi atitinkama geriausia praktika, nurodo gaires informacijos apie cheminių medžiagų — atskirų, esančių preparatų ar gaminių sudėtyje, keliamą pavojų ir saugų naudojimą pateikimui.

124 straipsnis

Kitos pareigos

Kompetentingos institucijos elektroniniu būdu pateikia Agentūrai visą jų turimą informaciją apie chemines medžiagas, įregistruotas pagal 12 straipsnio 1 dalį, kurių dokumentacijose nepateikta visa VII priede nurodyta informacija, visų pirma jei vykdant reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiklą ar stebėseną kilo įtarimų dėl rizikos. Kompetentinga institucija atitinkamai atnaujina šią informaciją.

Valstybės narės įsteigia nacionalines pagalbos tarnybas, kurios teikia patarimus gamintojams, importuotojams, tolesniems naudotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims apie atitinkamą jų atsakomybę ir įsipareigojimus pagal šį reglamentą, visų pirmą dėl cheminių medžiagų registracijos pagal 12 straipsnio 1 dalį, papildydamos pagal 77 straipsnio 2 dalies g punktą Agentūros pateiktus reglamento vykdymo rekomendacinius dokumentus.

XIV ANTRAŠTINĖ DALIS

VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

125 straipsnis

Valstybių narių uždaviniai

Valstybės narės įgyvendina valstybės kontrolės priemonių sistemą ir, atsižvelgdamos į aplinkybes, imasi kitų veiksmų.

126 straipsnis

Sankcijos už nuostatų nesilaikymą

Valstybės narės priima nuostatas dėl sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 1 d. praneša apie šias nuostatas Komisijai ir nedelsdamos informuoja ją apie paskesnius jų pakeitimus.

127 straipsnis

Ataskaita

117 straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiami, atsižvelgiant į nuostatų vykdymą, oficialių patikrinimų ir atliktos stebėsenos rezultatai, numatytos sankcijos ir kitos priemonės, kurių buvo imtasi per ankstesnį ataskaitos laikotarpį pagal 125 ir 126 straipsnius. Dėl bendrų klausimų, kurie turi būti įtraukti į ataskaitas, susitaria forumas. Komisija šias ataskaitas pateikia susipažinti Agentūrai ir forumui.

XV ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

128 straipsnis

Laisvas judėjimas

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį, valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar kliudyti gaminti, importuoti, tiekti rinkai arba naudoti cheminę medžiagą — atskirą ar esančią preparato ar gaminio sudėtyje, kuriai taikomas šis reglamentas, jei ji atitinka šio reglamento reikalavimus ir tam tikrais atvejais Bendrijos teisės aktus, priimtus šiam reglamentui įgyvendinti.

2.   Nė viena šio reglamento nuostata nekliudo valstybėms narėms taikyti esamas ar nustatyti nacionalines taisykles, skirtas apsaugoti darbuotojus, žmonių sveikatą ir aplinką, taikomas tais atvejais, kai šiuo reglamentu nėra suderinti cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo reikalavimai.

129 straipsnis

Apsaugos sąlyga

1.   Jei valstybė narė turi rimtų priežasčių manyti, kad būtina imtis skubių veiksmų siekiat apsaugoti žmonių sveikatą ar aplinką nuo cheminės medžiagos ir preparato ar gaminio sudėtyje esančios cheminės medžiagos, nors ji ir atitinka šio reglamento reikalavimus, ji gali imtis atitinkamų laikinųjų priemonių. Valstybė narė nedelsdama informuoja apie tai Komisiją, Agentūrą ir kitas valstybes nares, nurodydama tokio sprendimo priežastis ir pateikdama mokslinę arba techninę informaciją, pagrindžiančią laikinąją priemonę.

2.   Komisija 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą per 60 dienų nuo informacijos gavimo iš valstybės narės. Šiuo sprendimu:

a)

laikinoji priemonė patvirtinama sprendime nurodytam laikotarpiui; arba

b)

valstybė narė įpareigojama atšaukti laikinąją priemonę.

3.   Jei priėmus 2 dalies a punkte nurodytą sprendimą, valstybės narės priimta laikinoji priemonė riboja cheminės medžiagos tiekimą rinkai arba naudojimą, suinteresuota valstybė narė per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo inicijuoja apribojimo procedūrą Bendrijoje, pateikdama Agentūrai dokumentaciją pagal XV priedą.

4.   Priėmus 2 dalies a punkte nurodytą sprendimą, Komisija svarsto, ar nereikia šio reglamento patikslinti.

130 straipsnis

Sprendimų motyvų pareiškimas

Kompetentingos institucijos, Agentūra ir Komisija nurodo visų sprendimų, kuriuos jos priėmė pagal šį reglamentą, motyvus.

131 straipsnis

Priedų pakeitimai

Priedai gali būti iš dalies keičiami 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

132 straipsnis

Įgyvendinimo teisės aktai

Priemonės, būtinos veiksmingai įgyvendinti šio reglamento nuostatas, priimamos 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

133 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis — trys mėnesiai.

4.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

5.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

134 straipsnis

Pasiruošimas įsteigti Agentūrą

1.   Komisija teikia būtiną paramą steigiant Agentūrą.

2.   Šiuo tikslu, kol vykdomasis direktorius pradeda eiti savo pareigas po to, kai jį pagal 84 straipsnį paskiria Agentūros valdančioji taryba, Komisija Agentūros vardu ir naudodamasi pastarajai skirtu biudžetu gali:

a)

skirti personalą, įskaitant asmenį, kuris laikinai eina vykdomojo direktoriaus pareigas, ir

b)

sudaryti kitas sutartis.

135 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su cheminėmis medžiagomis, apie kurias buvo pranešta

1.   Pranešėjams pateikti prašymai kompetentingai institucijai pateikti papildomos informacijos pagal Direktyvos 67/548/EEB 16 straipsnio 1 dalį laikomi sprendimais, priimtais pagal šio reglamento 51 straipsnį.

2.   Pranešėjui pateikti prašymai pateikti papildomos informacijos apie cheminę medžiagą pagal Direktyvos 67/548/EEB 16 straipsnio 1 dalį laikomi sprendimais, priimtais pagal šio reglamento 52 straipsnį.

Tokia cheminė medžiaga laikoma įtraukta į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą pagal šio reglamento 44 straipsnio 2 dalį ir laikoma, kad ją pagal šio reglamento 45 straipsnio 2 dalį pasirinko valstybė narė, kurios kompetentinga institucija paprašė papildomos informacijos pagal Direktyvos 67/548/EEB 7 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį.

136 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su esamomis cheminėmis medžiagomis

1.   Komisijos reglamente suformuluoti prašymai, kad gamintojai ir importuotojai pateiktų Komisijai informaciją, taikant Reglamento (EEB) Nr. 793/93 10 straipsnio 2 dalį, laikomi sprendimais, priimtais pagal šio reglamento 52 straipsnį.

Cheminės medžiagos kompetentinga institucija yra valstybės narės, kuri yra pranešėja pagal Reglamento (EEB) Nr. 793/93 10 straipsnio 1 dalį, kompetentinga institucija ir vykdo šio reglamento 46 straipsnio 3 dalyje ir 48 straipsnyje nurodytas užduotis.

2.   Komisijos reglamente suformuluoti prašymai, kad gamintojai ir importuotojai pateiktų Komisijai informaciją, taikant Reglamento (EEB) Nr. 793/93 12 straipsnio 2 dalį, laikomi sprendimais, priimtais pagal šio reglamento 52 straipsnį. Agentūra nustato cheminės medžiagos kompetentingą instituciją, kuri vykdo šio reglamento 46 straipsnio 3 dalyje ir 48 straipsnyje nurodytas užduotis.

3.   Valstybė narė, kurios pranešėjas iki 2008 m. birželio 1 d. nepateikė rizikos įvertinimo ir, kai tinka, rizikos mažinimo strategijos, pagal Reglamento (EEB) Nr. 793/93 10 straipsnio 3 dalį:

a)

pateikia dokumentus, susijusius su informacija apie pavojų ir riziką pagal šio reglamento XV priedo B dalį;

b)

taiko šio reglamento 69 straipsnio 4 dalį remdamasi a punkte nurodyta informacija; ir

c)

parengia dokumentus apie tai, kaip, jos manymu, nustatytą riziką reikėtų spręsti imantis kitų, nei šio reglamento XVII priedo pakeitimas, veiksmų.

Pirmiau nurodyta informacija Agentūrai pateikiama iki 2008 m. gruodžio 1 d.

137 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su apribojimais

1.   Iki 2010 m. birželio 1 d. Komisija prireikus parengia XVII priedo pakeitimo projektą, remdamasi:

a)

bet kuria rizikos įvertinimo ir rekomenduojama rizikos mažinimo strategija, kuri buvo patvirtinta Bendrijos lygiu pagal Reglamento (EEB) Nr. 793/93 11 straipsnį, jei joje pateikiami pasiūlymai dėl apribojimų pagal šio reglamento VIII antraštinę dalį, bet dėl kurios dar nepriimtas sprendimas pagal Direktyvą 76/769/EEB;

b)

pasiūlymu įvesti arba keisti apribojimus pagal Direktyvą 76/769/EEB, kuris buvo pateiktas atitinkamoms institucijoms, tačiau dar nebuvo priimtas.

2.   Iki 2010 m. birželio 1 d. Komisijai pateikiamos dokumentacijos, nurodytos 129 straipsnio 3 dalyje. Komisija prireikus parengia XVII priedo pakeitimo projektą.

3.   Nuo 2007 m. birželio 1 d. pagal Direktyvą 76/769/EEB nustatytų apribojimų pakeitimai įtraukiami į XVII priedą ir įsigalioja nuo 2009 m. birželio 1 d.

138 straipsnis

Peržiūra

1.   Iki 2019 m. birželio 1 d. Komisija atlieka peržiūrą, siekdama nustatyti, ar išplėsti ar neišplėsti prievolės atlikti cheminės saugos vertinimą taikymą, ir dokumentuoti šį vertinimą cheminės saugos ataskaitoje cheminėms medžiagoms, kurioms ši prievolė netaikoma, kadangi jų neprivaloma registruoti, arba cheminėms medžiagoms, kurias privaloma registruoti, tačiau per metus jų pagaminama arba importuojama mažiau nei 10 tonų. Tačiau klasifikavimo 1 arba 2 kategorijos kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai kriterijus pagal Direktyvą 67/548/EEB atitinkančių cheminių medžiagų atveju peržiūra atliekama iki 2014 m. birželio 1 d. Atlikdama peržiūrą Komisija atsižvelgia į visus atitinkamus veiksnius, įskaitant:

a)

gamintojų ir importuotojų išlaidas rengiant cheminės saugos ataskaitas;

b)

išlaidų paskirstymą tarp tiekimo grandinės dalyvių ir tolesnio naudotojo;

c)

naudą žmonių sveikatai ir aplinkai.

Remdamasi šia peržiūra Komisija gali prireikus pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais siekiama išplėsti šios prievolės taikymą.

2.   Komisija gali pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, kai tik, remiantis patikimais techniniais ir patvirtintais moksliniais kriterijais, nustatomas praktiškai įmanomas ir ekonomiškai veiksmingas polimerų atrankos registracijai būdas ir paskelbiama ataskaita apie:

a)

polimerų keliamą riziką, palyginti su kitomis cheminėmis medžiagomis;

b)

būtinybę, jei tokia yra, registruoti tam tikrų tipų polimerus atsižvelgiant į konkurencingumą ir inovacijas bei žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą.

3.   117 straipsnio 4 dalyje nurodytoje ataskaitoje apie patirtį, įgytą vykdant šį reglamentą, taip pat peržiūrimi registravimo reikalavimai, taikomi cheminėms medžiagoms, kurių per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamina ar importuoja nuo 1 iki 10 tonų. Remdamasi šia peržiūra, Komisija, atsižvelgdama į pastarojo meto pažangą, susijusią, pavyzdžiui, su alternatyviais bandymais ir (kiekybinio) struktūros ir savybių ryšio nustatymo metodikomis ((Q)SAR), gali pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, patobulinančių informacijai keliamus reikalavimus, taikomus cheminėms medžiagoms, kurių per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamina ar importuoja nuo 1 iki 10 tonų.

4.   Iki 2008 m. birželio 1 d. Komisija 131 straipsnyje nustatyta tvarka atlieka I, IV ir V priedų peržiūrą, siekdama prireikus pasiūlyti jų pakeitimus.

5.   Iki 2008 m. gruodžio 1 d. Komisija 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atlieka XIII priedo peržiūrą, siekdama įvertinti kriterijų, naudojamų nustatant chemines medžiagas, kurios yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos, tinkamumą ir, jei būtina, pasiūlyti šio priedo pakeitimus.

6.   Iki 2012 m. birželio 1 d. Komisija atlieka peržiūrą, siekdama įvertinti, ar verta iš dalies pakeisti šio reglamento taikymo sritį tam, kad būtų išvengta sutapties su kitomis Bendrijos nuostatomis. Remdamasi minėta peržiūra, Komisija gali, jei tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto.

7.   Iki 2013 m. birželio 1 d. Komisija atlieka peržiūrą, siekdama įvertinti, ar reikia atsižvelgti į mokslo žinių naujausius pasikeitimus ir išplėsti 60 straipsnio 3 dalies taikymo sritį įtraukiant pagal 57 straipsnio f punktą nustatytas chemines medžiagas, ardančias endokrininę sistemą. Remdamasi minėta peržiūra, Komisija gali, jei tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto.

8.   Iki 2019 m. birželio 1 d. Komisija atlieka peržiūrą, siekdama įvertinti, ar, atsižvelgiant į praktinę šio straipsnio įgyvendinimo patirtį, verta išplėsti 33 straipsnio taikymo sritį įtraukiant kitas pavojingas chemines medžiagas. Remdamasi minėta peržiūra, Komisija gali, jei tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl minėto išplėtimo.

9.   Vadovaudamasi tikslu skatinti bandymus, kuriuose nenaudojami gyvūnai, ir bandymų su gyvūnais pakeitimą, sumažinimą ir patobulinimą, kaip reikalaujama šiame reglamente, Komisija iki 2019 m. birželio 1 d. peržiūri VIII priedo 8.7 skirsnyje numatytus bandymams taikomus reikalavimus. Remdamasi šia peržiūra ir siekdama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, Komisija 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gali siūlyti pakeitimus.

139 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 91/155/EEB panaikinama.

Direktyvos 93/105/EB ir 2000/21/EB bei reglamentai (EEB) Nr. 793/93 ir (EB) Nr. 1488/94 panaikinami nuo 2008 m. birželio 1 d.

Direktyva 93/67/EEB panaikinama nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d.

Direktyva 76/769/EEB panaikinama nuo 2009 m. birželio 1 d.

Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

140 straipsnis

Direktyvos 1999/45/EB pakeitimas

Direktyvos 1999/45/EB 14 straipsnis išbraukiamas.

141 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. birželio 1 d.

2.   II, III, V, VI, VII, XI ir XII antraštinės dalys bei 128 ir 136 straipsniai taikomi nuo 2008 m. birželio 1 d.

3.   135 straipsnis taikomas nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d.

4.   VIII antraštinė dalis ir XVII priedas taikomi nuo 2009 m. birželio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. VANHANEN

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS

BENDROSIOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ VERTINIMO IR CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITŲ RENGIMO NUOSTATOS

II PRIEDAS

SAUGOS DUOMENŲ LAPO PILDYMO NURODYMAI

III PRIEDAS

KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS REIKIA REGISTRUOTI CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ KIEKIS NUO 1 IKI 10 TONŲ

IV PRIEDAS

PRIEVOLĖS REGISTRUOTI PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES a PUNKTĄ IŠIMTYS

V PRIEDAS

PRIEVOLĖS REGISTRUOTI PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES b PUNKTĄ IŠIMTYS

VI PRIEDAS

10 STRAIPSNYJE NURODYTI INFORMACIJOS REIKALAVIMAI

VII PRIEDAS

STANDARTINĖS INFORMACIJOS APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 TONA, REIKALAVIMAI

VIII PRIEDAS

STANDARTINĖS INFORMACIJOS APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 10 TONŲ, REIKALAVIMAI

IX PRIEDAS

STANDARTINĖS INFORMACIJOS APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 100 TONŲ, REIKALAVIMAI

X PRIEDAS

STANDARTINĖS INFORMACIJOS APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 000 TONŲ, REIKALAVIMAI

XI PRIEDAS

STANDARTINĖS BANDYMŲ TVARKOS, IŠDĖSTYTOS VII–X PRIEDUOSE, BENDROSIOS PRITAIKYMO TAISYKLĖS

XII PRIEDAS

BENDROSIOS NUOSTATOS, SKIRTOS TOLESNIEMS NAUDOTOJAMS VERTINANT CHEMINES MEDŽIAGAS IR RENGIANT CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITAS

XIII PRIEDAS

PATVARIŲ BIOAKUMULIACINIŲ IR TOKSIŠKŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ BEI LABAI PATVARIŲ IR DIDELĖS BIOAKUMULIACIJOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMO KRITERIJAI

XIV PRIEDAS

AUTORIZUOTINŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

XV PRIEDAS

DOKUMENTACIJOS

XVI PRIEDAS

SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ ANALIZĖ

XVII PRIEDAS

TAM TIKRŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ, PREPARATŲ IR GAMINIŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI BEI NAUDOJIMO APRIBOJIMAI

I PRIEDAS

BENDROSIOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ VERTINIMO IR CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITŲ RENGIMO NUOSTATOS

0.   ĮVADAS

0.1.

Šio priedo tikslas — išdėstyti, kaip gamintojai ir importuotojai turi vertinti ir dokumentais patvirtinti, kad jų gaminamos ar importuojamos cheminės medžiagos keliama rizika yra tinkamai kontroliuojama jų gamybos ir naudojimo savo reikmėms metu, o tolesni tiekimo grandinės dalyviai gali tinkamai kontroliuoti riziką. Šis priedas su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams ir importuotojams, kuriems taikomas reikalavimas registruojant cheminę medžiagą atlikti cheminės saugos vertinimą.

0.2.

Cheminės saugos vertinimą rengia vienas ar keli kompetentingi asmenys, kurie turi atitinkamą patirtį ir yra tinkamai apmokyti, įskaitant žinių atnaujinimą.

0.3.

Gamintojo atliekamame cheminės saugos vertinime nagrinėjama cheminės medžiagos gamyba ir visi nustatyti naudojimo būdai. Importuotojo atliekamame cheminės saugos vertinime nagrinėjami visi nustatyti naudojimo būdai. Cheminės saugos vertinime nagrinėjamas cheminės medžiagos — atskiros (įskaitant pagrindines priemaišas ir priedus) ir esančios preparato ar gaminio sudėtyje, naudojimas, kaip apibrėžta nustatytuose naudojimo būduose. Vertinant atsižvelgiama į visus cheminės medžiagos gyvavimo ciklo etapus gamybos ir nustatytų naudojimo būdų metu. Cheminės saugos vertinimas remiasi žmonių sveikatos ir (arba) aplinkos galimų neigiamų pakitimų dėl žinomo arba pagrįstai numatomo cheminės medžiagos poveikio palyginimu, atsižvelgiant į įgyvendintas ir rekomenduojamas rizikos valdymo priemones ir veiklos sąlygas.

0.4.

Cheminės medžiagos, kurių fizikinės ir cheminės, toksikologinės ir ekotoksikologinės savybės gali būti panašios arba atitikti įprastinį modelį, dėl struktūrinio panašumo gali būti laikomos cheminių medžiagų grupe arba „kategorija“. Jei gamintojas ar importuotojas mano, kad atlikto vienos cheminės medžiagos cheminės saugos vertinimo pakanka, kad būtų įvertinta ir dokumentais patvirtinta, jog kitos cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų grupės ar „kategorijos“ keliama rizika yra tinkamai kontroliuojama, jis gali šį cheminės saugos vertinimą panaudoti ir kitai cheminei medžiagai ar cheminių medžiagų grupei ar „kategorijai“. Gamintojas ar importuotojas turi tai pagrįsti.

0.5.

Cheminės saugos vertinimas remiasi techninėje dokumentacijoje pateikta informacija apie cheminę medžiagą arba kita turima ir atitinkama informacija. Gamintojai ar importuotojai, pateikiantys pasiūlymą atlikti bandymus pagal IX ir X priedus, užrašo tai atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje. Nurodoma turima informacija, gauta atlikus vertinimus pagal kitas tarptautines ir nacionalines programas. Prireikus atsižvelgiama į vertinimą, atliktą pagal Bendrijos teisės aktus (pvz., rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EEB) Nr. 793/93), jei toks yra, ir jis įtraukiamas į cheminės saugos ataskaitą. Bet koks nukrypimas nuo tokių vertinimų pagrindžiamas.

Nagrinėtinai informacijai priskiriama informacija, susijusi su cheminės medžiagos pavojingumu, poveikiu, kylančiu jos gamybos, importo ar nustatytų naudojimo būdų metu, tolesnių naudotojų taikomomis ar jiems rekomenduotomis veiklos sąlygomis ir rizikos valdymo priemonėmis.

Pagal XI priedo 3 skirsnį kai kuriais atvejais nebūtina surinkti trūkstamą informaciją, kadangi rizikos valdymo priemonių ir veiklos sąlygų, būtinų tiksliai apibūdintai rizikai kontroliuoti, taip pat gali užtekti kitai galimai rizikai kontroliuoti, todėl šios nebūtina tiksliai apibūdinti.

Jei gamintojas ar importuotojas mano, kad rengiant cheminės saugos ataskaitą reikalinga papildoma informacija ir kad ją galima gauti tik atliekant bandymus pagal IX ar X priedą, jis pateikia pasiūlymą dėl bandymų strategijos, paaiškindamas, kodėl, jo nuomone, būtina papildoma informacija, ir tai užrašo atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje. Kol bus gauti tolesnių bandymų rezultatai, cheminės saugos ataskaitoje, taip pat parengtame poveikio scenarijuje, jis nurodo tarpines rizikos valdymo priemones, kurių jis ėmėsi, ir priemones, kurias jis rekomenduoja tolesniems naudotojams tiriamai rizikai valdyti.

0.6.

Gamintojo ar importuotojo atliekamą cheminės medžiagos cheminės saugos vertinimą sudaro šios priedo skirsnius atitinkančios pakopos:

1.

Pavojingumo žmonių sveikatai vertinimas.

2.

Fizikinių ir cheminių savybių pavojingumo žmonių sveikatai vertinimas.

3.

Pavojingumo aplinkai vertinimas.

4.

PBT ir vPvB vertinimas.

Jei po 1-4 pakopų gamintojas ar importuotojas padaro išvadą, kad cheminė medžiaga arba preparatas atitinka klasifikavimo pavojingomis kriterijus pagal Direktyvos 67/548/EEB arba Direktyvos 1999/45/EB nuostatas arba ji įvertintina kaip PBT ar vPvB cheminė medžiaga, cheminės saugos vertinimas taip pat apima šias pakopas:

5.

Poveikio vertinimą

5.1.

Poveikio scenarijaus (-ų) kūrimą arba prireikus atitinkamo naudojimo ir poveikio kategorijos nustatymą.

5.2.

Poveikio nustatymą.

6.

Rizikos apibūdinimą

Visos atitinkamos informacijos, naudotos nagrinėjant pirmiau nurodytus aspektus, santrauka pateikiama atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje (7 skirsnis).

0.7.

Cheminės saugos ataskaitos dalies, nagrinėjančios cheminės medžiagos poveikį, pagrindinis elementas — poveikio scenarijaus (-ų), kurį (-iuos) gamintojas įgyvendino gamybos metu, gamintojas ar importuotojas — naudojimo savo reikmėms metu, ir kuriuos gamintojas ar importuotojas rekomendavo įgyvendinti nustatytais naudojimo būdais, apibūdinimas.

Poveikio scenarijus — sąlygų rinkinys, kuriame aprašoma, kaip cheminė medžiaga gaminama arba naudojama per jos gyvavimo ciklą ir kaip gamintojas ar importuotojas kontroliuoja arba rekomenduoja tolesniam naudotojui kontroliuoti poveikį žmonėms ir aplinkai. Šiuose sąlygų rinkiniuose aprašomos rizikos valdymo priemonės ir veiklos sąlygos, kurias įgyvendino gamintojas ar importuotojas arba kurias jie rekomenduoja įgyvendinti tolesniems naudotojams.

Jei cheminė medžiaga yra patiekta į rinką, atitinkamas (-i) poveikio scenarijus (-ai), įskaitant rizikos valdymo priemones ir veiklos sąlygas, pridedamas (-i) prie saugos duomenų lapo pagal II priedą.

0.8.

Informacijos, kuri turi būti nurodyta apibūdinant poveikio scenarijų, išsamumas kiekvienu atveju iš esmės skirsis atsižvelgiant į cheminės medžiagos naudojimo būdą, jos pavojingas savybes ir gamintojo ar importuotojo turimą informacijos kiekį. Poveikio scenarijuose gali būti apibūdintos atitinkamos rizikos valdymo priemonės keletui atskirų procesų ar cheminės medžiagos naudojimo būdų. Poveikio scenarijuje gali būti apibūdinami įvairūs procesai ar naudojimo būdai. Įvairiems procesams ar naudojimo būdams skirtas poveikio scenarijus gali būti vadinamas poveikio kategorija. Toliau šiame priede ir II priede minimi poveikio scenarijai apima poveikio kategorijas, jei jos parengtos.

0.9.

Jei pagal XI priedą informacija nebūtina, tai nurodoma atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje ir padaroma nuoroda į techninėje dokumentacijoje pateiktą pagrindimą. Tai, kad informacija nėra privaloma, nurodoma ir saugos duomenų lape.

0.10.

Tam tikriems pakitimams, pavyzdžiui, ozono sluoksnio ardymas, fotocheminio ozono susidarymo potencialas, stiprus ir blogas kvapas, kuriems 1-6 skirsniuose nustatytos procedūros netinka, su tokiais pakitimais susijusi rizika įvertinama kiekvienu konkrečiu atveju, o gamintojas ar importuotojas pilną tokių vertinimų aprašymą ir pagrindimą pateikia cheminės saugos ataskaitoje, o jų santrauką — saugos duomenų lape.

0.11.

Vertinant vienos ar kelių į specialaus preparato, pavyzdžiui, lydinio, sudėtį įtrauktų cheminių medžiagų naudojimo būdų riziką, atsižvelgiama į būdą, kaip į sudėtį įeinančios cheminės medžiagos jungiasi į matricą.

0.12.

Tais atvejais, kai šiame priede apibūdinta metodika netinka, cheminės saugos ataskaitoje išsamiai apibūdinama ir pagrindžiama alternatyvi metodika.

0.13.

Cheminės saugos ataskaitos A dalyje pateikiamas pareiškimas apie tai, kad cheminę medžiagą naudojant pačiam gamintojui ar importuotojui taikomos atitinkamuose poveikio scenarijuose apibūdintos rizikos valdymo priemones ir kad nustatytiems naudojimo būdams skirti poveikio scenarijai buvo pateikti saugos duomenų lape (-uose) platintojams ir tolesniems naudotojams.

1.   PAVOJINGUMO ŽMONIŲ SVEIKATAI VERTINIMAS

1.0.   Įvadas

1.0.1.

Pavojaus žmonių sveikatai vertinimo tikslas:

nustatyti cheminės medžiagos klasifikavimą ir ženklinimą pagal Direktyvą 67/548/EEB, ir

nustatyti cheminės medžiagos poveikio ribines vertes, kurios neturėtų būti viršijamos poveikio žmonėms atveju. Ši poveikio ribinė vertė — išvestinė ribinė poveikio nesukelianti vertė (DNEL).

1.0.2.

Vertinant pavojų žmonių sveikatai atsižvelgiama į toksikologines cheminės medžiagos savybes (t. y. absorbciją, metabolizmą, skaidymą ir šalinimą) bei šias poveikio grupes: 1) ūmų poveikį (ūmų toksiškumą, dirginimą ir ėsdinimą), 2) jautrinimą, 3) kartotinių dozių toksiškumą ir 4) CMR poveikį (kancerogeniškumą, mutageniškumą ir toksiškumą reprodukcijai). Remiantis visa turima informacija, prireikus nagrinėjamas ir kitas poveikis.

1.0.3.

Pavojaus vertinimą sudaro keturios pakopos:

1 pakopa

:

Su žmonėmis nesusijusios informacijos vertinimas.

2 pakopa

:

Su žmonėmis susijusios informacijos įvertinimas.

3 pakopa

:

Klasifikavimas ir ženklinimas.

4 pakopa

:

DNEL nustatymas.

1.0.4.

Pirmosios trys pakopos privalomos vertinant kiekvieną poveikį, apie kurį turima informacijos, jos užregistruojamos atitinkamame cheminės saugos ataskaitos skirsnyje, o jų santrauka pagal 31 straipsnį prireikus pateikiama saugos duomenų lapo 2 ir 11 skiltyse.

1.0.5.

Tais atvejais, kai apie poveikį neturima atitinkamos informacijos, atitinkamame skirsnyje įrašomas sakinys „Šios informacijos neturima“. Techninėje dokumentacijoje pateikiamas pagrindimas, įskaitant nuorodas į atliktą literatūros apžvalgą.

1.0.6.

Pavojaus žmonių sveikatai vertinimo 4 pakopa atliekama integruojant pirmųjų trijų pakopų rezultatus ir ji įtraukiama į atitinkamą cheminės saugos ataskaitos skiltį, o jos santrauka pateikiama saugos duomenų lapo 8.1 skiltyje.

1.1.   

1 pakopa

:

Su žmonėmis nesusijusios informacijos vertinimas

1.1.1.

Įvertinant su žmonėmis nesusijusią informaciją:

remiantis visa su žmonėmis nesusijusia informacija nustatomas poveikio pavojus,

nustatomas kiekybinis dozės (koncentracijos) ir atsako (pakitimo) santykis.

1.1.2.

Jei kiekybinės dozės (koncentracijos) ir reakcijos (poveikio) santykio nustatyti neįmanoma, tai turėtų būti pagrindžiama ir turėtų būti pridedama pusiau kiekybinė arba kokybinė analizė. Pavyzdžiui, ūmaus poveikio atveju, remiantis bandymo, atlikto taikant Komisijos reglamente nustatytus bandymų metodus, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, rezultatais paprastai neįmanoma nustatyti kiekybinio dozės (koncentracijos) ir atsako (pakitimo) santykio. Tokiais atvejais pakanka nustatyti, ar cheminė medžiaga pasižymi savybe sukelti poveikį ir kokio stiprumo yra ta savybė.

1.1.3.

Visa su žmonėmis nesusijusi informacija, naudojama konkrečiam poveikiui žmonėms įvertinti ir dozės (koncentracijos) bei atsako (pakitimo) santykiui nustatyti, pateikiama glaustai, jei įmanoma, lentelės ar lentelių forma, atskiriant in vitro, in vivo ir kitą informaciją. Atitinkami bandymų rezultatai (pvz., LD50, NO(A)EL arba LO(A)EL) ir bandymų sąlygos (pvz., bandymo trukmė, medžiagos paveikimo būdas) bei kita atitinkama informacija pateikiama tarptautiniu mastu pripažintais tą poveikį žyminčiais matavimo vienetais.

1.1.4.

Jeigu atliktas vienas tyrimas, turėtų būti parengta išsami to tyrimo santrauka. Jei yra keletas to paties poveikio tyrimų, DNEL vertėms nustatyti paprastai, atsižvelgus į galimus kintamuosius (pvz., bandymuose naudojamų rūšių elgesys, tinkamumas, atitikimas, rezultatų kokybė ir t. t.), naudojamas tas tyrimas arba tyrimai, kuris (-ie) kelia didžiausią susirūpinimą, ir parengiama išsami to tyrimo ar tyrimų santrauka bei įtraukiama į techninę dokumentaciją. Būtina parengti visų pagrindinių duomenų, naudotų vertinant pavojų, išsamias santraukas. Jei didžiausią susirūpinimą keliantis tyrimas ar tyrimai nenaudojami, tai būtina išsamiai pagrįsti ir įtraukti į techninę dokumentaciją, ne tik naudojamam tyrimui, bet ir visiems tyrimams, kurie kelia didesnį susirūpinimą nei naudojami tyrimai. Svarbu, kad būtų atsižvelgiama į tyrimo patikimumą, nepaisant to, ar buvo, ar nebuvo nustatyti pavojai.

1.2.   

2 pakopa

:

Su žmonėmis susijusios informacijos įvertinimas

Jei su žmonėmis susijusios informacijos nėra, šioje dalyje įrašoma: „Su žmonėmis susijusios informacijos nėra“. Tačiau jei esama susijusios su žmonėmis informacijos, ji pateikiama, jei įmanoma, lentelės forma.

1.3.   

3 pakopa

:

Klasifikavimas ir ženklinimas

1.3.1.

Pateikiama ir pagrindžiama atitinkama klasifikacija bei ženklinimas, nustatyti pagal Direktyvos 67/548/EEB kriterijus. Jei tinka, pateikiamos konkrečios ribinės koncentracijos vertės, taikant Direktyvos 67/548/EEB 4 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 1999/45/EB 4-7 straipsnius, o jei jos neįtrauktos į Direktyvos 67/548/EEB I priedą, tai pagrindžiama. Vertinime visuomet turėtų būti pateikiamas pareiškimas apie tai, ar cheminė medžiaga atitinka Direktyvoje 67/548/EEB nustatytus 1 ir 2 kategorijos CMR medžiagų kriterijus ar jų neatitinka.

1.3.2.

Jei informacijos nepakanka nuspręsti, ar cheminė medžiaga turėtų būti klasifikuojama pagal konkrečią pasekmę, registruotojas nurodo ir pagrindžia priemonę, kurios dėl to ėmėsi, arba sprendimą, kurį dėl to priėmė.

1.4.   

4 pakopa

:

DNEL vertės (-čių) nustatymas

1.4.1.

Pagal 1 ir 2 pakopų rezultatus nustatoma cheminės medžiagos DNEL vertė (-ės), atsižvelgiant į galimą poveikio būdą, trukmę ir dažnį. Apie kai kurias pasekmes, ypač apie mutageniškumą ir kancerogeniškumą, turima informacija gali neleisti nustatyti ribinio lygio, o tuo pačiu — DNEL. Gali užtekti vienos DNEL vertės, jei tai pagrindžiama poveikio scenarijuje (-uose). Tačiau, atsižvelgiant į cheminės saugos ataskaitos 9 skirsnyje pateiktą informaciją ir poveikio scenarijų (-us), gali prireikti nustatyti DNEL vertes atskirai kiekvienai atitinkamai žmonių grupei (pvz., darbuotojams, vartotojams ir žmonėms, kurie gali patirti netiesioginį poveikį per aplinką) ir galbūt tam tikriems pažeidžiamiems pogrupiams (pvz., vaikams, nėščioms moterims) bei įvairiems poveikio būdams. Tai išsamiai pagrindžiama, nurodant, inter alia, naudotos informacijos pasirinkimą, taip pat cheminės medžiagos, kuriai taikoma DNEL vertė, poveikio būdą (prarijus, per odą, įkvėpus), jo trukmę ir dažnį. Jei galimi keli poveikio būdai, DNEL vertė nustatoma kiekvienam jų atskirai ir bendrai visiems. Nustatant DNEL vertę atsižvelgiama, inter alia, į šiuos veiksnius:

a)

nepatikimumą, kurį be kitų veiksnių sąlygoja eksperimentinės informacijos kintamumas ir tos pačios rūšies individų bei skirtingų rūšių skirtumai;

b)

pakitimo pobūdį ir stiprumą;

c)

visuomenės grupės (pogrupio), kuriai (kuriam) taikoma kiekybinė ir (arba) kokybinė informacija apie poveikį.

1.4.2.

Jei nustatyti DNEL vertę neįmanoma, tai aiškiai nurodoma ir išsamiai pagrindžiama.

2.   FIZIKINIŲ IR CHEMINIŲ VEIKSNIŲ PAVOJINGUMO VERTINIMAS

2.1.

Fizikinių ir cheminių savybių pavojingumo vertinimo tikslas — nustatyti cheminės medžiagos klasifikaciją ir ženklinimą pagal Direktyvos 67/548/EEB nuostatas.

2.2.

Turi būti įvertintas bent tokių fizikinių ir cheminių savybių potencialus poveikis žmonių sveikatai:

sprogstamumas,

degumas,

oksidacijos geba.

Jei informacijos nepakanka nuspręsti, ar cheminė medžiaga turėtų būti klasifikuojama pagal konkrečią pasekmę, registruotojas nurodo ir pagrindžia priemonę, kurios dėl to ėmėsi, arba sprendimą, kurį dėl to priėmė.

2.3.

Kiekvieno poveikio vertinimas įtraukiamas į atitinkamą cheminės saugos ataskaitos skiltį (7 skirsnyje), o jo santrauka pagal 31 straipsnį prireikus pateikiama saugos duomenų lapo 2 ir 9 skiltyse.

2.4.

Vertinant kiekvieną fizikinę ir cheminę savybę, įvertinamas ir cheminės medžiagos vidinis gebėjimas sukelti pakitimą gamybos ar nustatyto naudojimo būdo atvejais.

2.5.

Pateikiama ir pagrindžiama atitinkama klasifikacija bei ženklinimas, parengti pagal Direktyvos 67/548/EEB kriterijus.

3.   PAVOJINGUMO APLINKAI VERTINIMAS

3.0.   Įvadas

3.0.1.

Pavojingumo aplinkai vertinimo tikslas — nustatyti cheminės medžiagos klasifikaciją ir ženklinimą pagal Direktyvą 67/548/EEB ir nustatyti cheminės medžiagos koncentraciją, už kurią mažesnė koncentracija nesukeltų nepalankių pakitimų aptariamam aplinkos komponentui. Tokia koncentracija vadinama prognozuojama poveikio nesukeliančia koncentracija (PNEC).

3.0.2.

Vertinant pavojingumą aplinkai atsižvelgiama į galimus pakitimus aplinkoje, kurią sudaro tokie komponentai: 1) vanduo (įskaitant nuosėdas), 2) sausuma ir 3) oras, įskaitant galimus pakitimus, kurie gali atsirasti 4) per akumuliaciją mitybos grandinėje. Be to, atsižvelgiama į galimą poveikį 5) mikrobiologiniam nuotėkų valymo sistemų aktyvumui. Kiekvieno iš šių penkių aplinkos komponentų pakitimų įvertinimas įtraukiamas į atitinkamą cheminės saugos ataskaitos skiltį (7 skirsnis), o jo santrauka pagal 31 straipsnį prireikus pateikiama saugos duomenų lapo 2 ir 12 skiltyse.

3.0.3.

Kai neturima informacijos apie pakitimus aplinkos komponentuose, cheminės saugos ataskaitos atitinkamame skirsnyje įrašomas toks sakinys: „Tokios informacijos nėra“. Techninėje dokumentacijoje pateikiamas pagrindimas, įskaitant nuorodas į atliktą literatūros apžvalgą. Jei apie aplinkos komponentą yra informacijos, tačiau gamintojas ar importuotojas mano, kad atlikti pavojingumo vertinimą nebūtina, jis tai pagrindžia, nurodydamas tinkamą informaciją, atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje (7 skirsnis), o santrauką pagal 31 straipsnį prireikus pateikia saugos duomenų lapo 12 skiltyje.

3.0.4.

Pavojingumo vertinimas vyksta trimis pakopomis, kurios turi būti aiškiai nustatytos cheminės saugos ataskaitoje:

1 pakopa

:

Informacijos įvertinimas.

2 pakopa

:

Klasifikavimas ir ženklinimas.

3 pakopa

:

PNEC nustatymas.

3.1.   

1 pakopa

:

Informacijos įvertinimas

3.1.1.

Įvertinant visą turimą informaciją:

nustatomas pavojingumas remiantis visa turima informacija,

nustatomas kiekybinis dozės (koncentracijos) ir atsako (pakitimo) santykis.

3.1.2.

Jei kiekybinės dozės (koncentracijos) ir atsako (pakitimo) priklausomybės nustatyti neįmanoma, tai turėtų būti pagrindžiama ir turėtų būti pridedama pusiau kiekybinė arba kokybinė analizė.

3.1.3.

Visa informacija, kuria naudotasi vertinant pakitimus konkrečiame aplinkos komponente, pateikiama trumpai, jei įmanoma, lentelės ar lentelių forma. Atitinkami bandymų rezultatai (pvz., LC50 arba NOEC) bei bandymų sąlygos (pvz., bandymo trukmė, cheminės medžiagos paveikimo būdas) ir kita susijusi informacija pateikiama tarptautiniais tą pakitimą (poveikį) žyminčiais matavimo vienetais.

3.1.4.

Visa informacija, kuria buvo naudotasi vertinant cheminės medžiagos išlikimą aplinkoje, pateikiama trumpai, jei įmanoma, lentelės ar lentelių forma. Atitinkami bandymų rezultatai bei bandymų sąlygos ir kita susijusi informacija pateikiama tarptautiniais tą poveikį žyminčiais matavimo vienetais.

3.1.5.

Jeigu turimas vienas tyrimas, turėtų būti parengta išsami to tyrimo santrauka. Jei yra keletas to paties pakitimo tyrimų, išvadoms padaryti paprastai naudojamas tas tyrimas arba tyrimai, kurie kelia didžiausią susirūpinimą, ir parengiama išsami to tyrimo ar tyrimų santrauka bei įtraukiama į techninę dokumentaciją. Bus reikalaujama parengti visų pagrindinių duomenų, naudotų vertinant pavojingumą, išsamias santraukas. Jei didžiausią susirūpinimą keliantis tyrimas ar tyrimai nenaudojami, tai būtina išsamiai pagrįsti ir įtraukti į techninę dokumentaciją, ne tik naudojamam tyrimui, bet ir visiems tyrimams, kurie kelia didesnį susirūpinimą nei naudojami tyrimai. Jei visi turimi tyrimai rodo, kad cheminės medžiagos nekelia pavojaus, turėtų būti atliktas bendras visų tyrimų patikimumo vertinimas.

3.2.   

2 pakopa

:

Klasifikavimas ir ženklinimas

3.2.1.

Pateikiama ir pagrindžiama atitinkama klasifikacija bei ženklinimas, nustatyti pagal Direktyvos 67/548/EEB kriterijus. Jei tinka, pateikiamos individualios ribinės koncentracijos vertės, taikant Direktyvos 67/548/EEB 4 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 1999/45/EB 4-7 straipsnius, o jei jos neįtrauktos į Direktyvos 67/548/EEB I priedą, tai pagrindžiama.

3.2.2.

Jei informacijos nepakanka nuspręsti, ar cheminė medžiaga turėtų būti klasifikuojama pagal konkrečią pasekmę, registruotojas nurodo ir pagrindžia priemonę, kurios dėl to ėmėsi, arba sprendimą, kurį dėl to priėmė.

3.3.   

3 pakopa

:

PNEC nustatymas

3.3.1.

Remiantis turimais duomenimis nustatoma PNEC kiekvienam aplinkos komponentui. Apskaičiuoti PNEC galima taikant atitinkamą vertinimo koeficientą poveikio vertėms (pvz., LC50 arba NOEC). Vertinimo koeficientu išreiškiamas skirtumas tarp poveikio verčių, kurios buvo išvestos ribotam rūšių skaičiui laboratorinių bandymų metu, ir PNEC vertės, nustatytos aplinkos komponentui (57).

3.3.2.

Jei išvesti PNEC vertę neįmanoma, tai aiškiai nurodoma ir išsamiai pagrindžiama.

4.   PBT IR VPVB VERTINIMAS

4.0.   Įvadas

4.0.1.

PBT ir vPvB vertinimo tikslas — nustatyti, ar cheminė medžiaga atitinka XIII priede pateiktus kriterijus, ir, jei atitinka, apibūdinti galimą cheminės medžiagos išsiskyrimą. Pavojingumo vertinimas pagal šio priedo 1 ir 3 skirsnius, kuriame aptariami ilgalaikiai pakitimai, bei ilgalaikio poveikio žmonėms ir aplinkai įvertinimas pagal 5 skirsnio (Poveikio vertinimas) 2 pakopą (Poveikio nustatymas) negali būti pakankamai patikimai atlikti cheminių medžiagų, atitinkančių XIII priede pateiktus PBT ir vPvB kriterijus, atveju. Todėl būtina atskirai atlikti PBT ir vPvB vertinimą.

4.0.2.

PBT ir vPvB vertinimą sudaro dvi pakopos, kurios aiškiai nustatomos cheminės saugos ataskaitos B dalies 8 skirsnyje:

1 pakopa

:

Palyginimas su kriterijais.

2 pakopa

:

Išsiskyrimo apibūdinimas.

Vertinimo santrauka pateikiama saugos duomenų lapo 12 skiltyje.

4.1.   

1 pakopa

:

Palyginimas su kriterijais

Ši PBT ir vPvB vertinimo dalis apima turimos informacijos, kuri pateikta techninėje dokumentacijoje, palyginimą su XIII priede pateiktais kriterijais ir pareiškimą apie tai, kad cheminė medžiaga atitinka šiuos kriterijus arba jų neatitinka.

Jei turimų duomenų nepakanka nuspręsti, ar cheminė medžiaga atitinka XIII priedo kriterijus, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjami kiti įrodymai, pavyzdžiui, registruotojo turimi stebėsenos duomenys, keliantys lygiavertį susirūpinimą.

Jeigu techninėje dokumentacijoje yra tik tokia informacija apie vieną ar daugiau bandymų rezultatų, kuri privaloma pagal VII ir VIII priedus, registruotojas išnagrinėja P, B ir T savybėms patikrinti svarbią informaciją, kad nuspręstų dėl būtinumo gauti papildomos informacijos PBT ir vPvB įvertinimo tikslui įvykdyti. Jei reikia gauti papildomos informacijos ir reikėtų atlikti bandymus su stuburiniais gyvūnais, registruotojas pateikia pasiūlymą atlikti bandymus. Tačiau tokios papildomos informacijos gauti nereikia, jei registruotojas įgyvendina ar rekomenduoja pakankamas rizikos valdymo priemones ir veiklos sąlygas, kad pagal XI priedo 3 skirsnį būtų galima nukrypti nuo bandymų, susijusių su PBT ir vPvB vertinimu.

4.2.   

2 pakopa

:

Išsiskyrimo apibūdinimas

Jei cheminė medžiaga atitinka kriterijus, jos išsiskyrimas apibūdinamas vykdant atitinkamas 5 skirsnyje aprašyto poveikio vertinimo dalis. Visų pirma apibūdinime apskaičiuojamas gamintojo ar importuotojo veiklos metu ir visais nustatytų naudojimo būdais į skirtingus aplinkos komponentus išsiskyrusios cheminės medžiagos kiekis ir nustatomi galimi cheminės medžiagos poveikio žmonėms bei aplinkai būdai.

5.   POVEIKIO VERTINIMAS

5.0.   Įvadas

Poveikio vertinimo tikslas — kiekybiniu arba kokybiniu požiūriu įvertinti cheminės medžiagos dozę/koncentraciją, kurios poveikį patyrė ar gali patirti žmonės bei aplinka. Vertinime aptariami visi cheminės medžiagos gyvavimo ciklo etapai gamybos ir nustatytų naudojimo būdų metu ir visi poveikio tipai, kurie gali būti susiję su 1-4 skirsniuose nustatytais pakitimais. Poveikio vertinimas atliekamas dviem pakopomis, kurios aiškiai nurodomos cheminės saugos ataskaitoje:

1 pakopa

:

Poveikio scenarijaus (-ų) kūrimas arba atitinkamo naudojimo būdo ir poveikio kategorijų nustatymas.

2 pakopa

:

Poveikio nustatymas.

Kai reikalaujama pagal 31 straipsnį saugos duomenų lapo priede taip pat pateikiamas poveikio scenarijus.

5.1.   

1 pakopa

:

Poveikio scenarijų rengimas

5.1.1.

Sukuriami 0.7 ir 0.8 skirsniuose apibūdinti poveikio scenarijai. Poveikio scenarijai yra esminė cheminės saugos vertinimo atlikimo proceso dalis. Cheminės saugos vertinimo procesas gali būti kartojamas. Pirmas vertinimas remsis minimaliais reikalavimais ir visa turima informacija apie pavojingumą bei poveikio nustatymu, kuris atitinka pradines prielaidas apie veiklos sąlygas ir rizikos valdymo priemones (pirminis poveikio scenarijus). Jei iš pagal pirmines prielaidas padaryto rizikos apibūdinimo matyti, kad žmonių sveikatai ir aplinkai keliama rizika nėra tinkamai kontroliuojama, būtina procesą pakartoti iš dalies pakeičiant vieną ar kelis pavojingumo ar poveikio vertinimo veiksnius, kol parodoma, kad kontrolė yra tinkama. Siekiant patikslinti pavojingumo vertinimą gali prireikti papildomos informacijos apie pavojingumą. Tikslinant poveikio vertinimą galima tinkamai pakeisti veiklos sąlygas ar rizikos valdymo priemones poveikio scenarijuje ar tiksliau apskaičiuoti poveikį. Poveikio scenarijus, parengtas po paskutinio pakartojimo (galutinis poveikio scenarijus), įtraukiamas į cheminės saugos ataskaitą ir pridedamas prie saugos duomenų lapo pagal 31 straipsnį.

Galutinis poveikio scenarijus pateikiamas atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje ir įtraukiamas į saugos duomenų lapo priedą, suteikiant jam atitinkamą trumpą pavadinimą, kuriuo glaustai ir bendrais bruožais apibūdinamas naudojimas, atitinkantį VI priedo 3.5 skirsnyje pateiktus pavadinimus. Poveikio scenarijai apima gamybą Bendrijoje ir visus nustatytus naudojimo būdus.

Visų pirma poveikio scenarijuje, kai tinka, aprašomi:

 

Veiklos sąlygos

naudojami procesai, įskaitant agregatinę būseną, kurioje cheminė medžiaga buvo pagaminta, perdirbta ir (arba) naudojama,

su procesais susiję darbuotojų veiksmai ir cheminės medžiagos poveikio jiems trukmė bei dažnis,

vartotojų veiksmai ir cheminės medžiagos poveikio jiems trukmė bei dažnis,

cheminės medžiagos išsiskyrimo į skirtingus aplinkos komponentus bei nuotėkų valymo sistemas trukmė bei dažnis ir jos praskiedimas paveiktame aplinkos komponente.

 

Rizikos valdymo priemonės

rizikos valdymo priemonės, skirtos sumažinti cheminės medžiagos tiesioginį ar netiesioginį poveikį žmonėms (įskaitant darbuotojus ir vartotojus) bei įvairiems aplinkos komponentams arba jo išvengti,

atliekų tvarkymo priemonės, skirtos sumažinti cheminės medžiagos poveikį žmonėms ir aplinkai atliekų šalinimo ir (arba) perdirbimo metu.

5.1.2.

Kai gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas pateikia prašymą konkretaus naudojimo būdo autorizacijai gauti, poveikio scenarijai rengiami tik šiems naudojimo būdams ir vėlesnėms cheminės medžiagos gyvavimo ciklo pakopoms.

5.2.   

2 pakopa

:

Poveikio nustatymas

5.2.1.

Poveikis nustatomas kiekvienam parengtam poveikio scenarijui ir nurodomas atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje, o jo santrauka pagal 31 straipsnį prireikus pateikiama saugos duomenų lapo priede. Poveikio apskaičiavimą sudaro trys dalys: 1) išsiskyrimo apskaičiavimas; 2) cheminės medžiagos išlikimo ir pasklidimo būdų vertinimas; bei 3) poveikio lygio nustatymas.

5.2.2.

Apskaičiuojant išsiskyrimą atsižvelgiama į išsiskyrimą visais atitinkamais cheminės medžiagos gyvavimo ciklo etapais gamybos ar nustatyto naudojimo būdo atvejais. Gyvavimo ciklo etapai cheminės medžiagos gamybos atveju, jei tinka, apima atliekų etapą. Gyvavimo ciklo etapai cheminės medžiagos nustatytais naudojimo būdais, jei tinka, apima gaminių naudojimo laikotarpį ir atliekų etapą. Išsiskyrimas nustatomas darant prielaidą, kad buvo įgyvendintos ankstesniame skirsnyje pateiktuose poveikio scenarijuose aprašytos rizikos valdymo priemonės ir veiklos sąlygos.

5.2.3.

Apibūdinami galimi skaidymo, pasikeitimo arba reakcijos procesai ir nustatomas pasiskirstymas bei išlikimas aplinkoje.

5.2.4.

Poveikio lygis nustatomas visoms visuomenės grupėms (darbuotojams, vartotojams ir žmonėms, kurie gali būti paveikti netiesiogiai per aplinką) ir aplinkos komponentams, kuriems cheminės medžiagos poveikis yra žinomas arba pagrįstai numatomas. Aptariamas kiekvienas atitinkamas poveikio žmonėms būdas (įkvėpus, prarijus, per odą arba visų atitinkamų poveikio būdų ir šaltinių derinį). Tokiuose apskaičiavimuose atsižvelgiama į poveikio svyravimus erdvėje ir laike. Nustatant poveikį ypač atsižvelgiama į:

tinkamai išmatuotus reprezentatyvius poveikio duomenis,

didelius cheminės medžiagos priemaišų ir priedų kiekius,

gaminamos ir (arba) importuojamos cheminės medžiagos kiekį,

kiekvienam nustatytam naudojimo būdui skirtą kiekį,

įgyvendintą ar rekomenduojamą rizikos valdymą, įskaitant lokalizavimo laipsnį,

poveikio trukmę ir dažnį pagal veiklos sąlygas,

su procesais susijusių darbuotojų veiksmus ir cheminės medžiagos poveikio jiems trukmę bei dažnį,

vartotojų veiksmus ir cheminės medžiagos poveikio jiems trukmę bei dažnį,

cheminės medžiagos išsiskyrimo į skirtingus aplinkos komponentus trukmę bei dažnį ir jos praskiedimą paveiktame aplinkos komponente,

cheminės medžiagos fizikines ir chemines savybes,

pasikeitimo ir (arba) skaidymo produktus,

galimus poveikio būdus ir absorbavimosi žmogaus kūne potencialą,

tikėtinus pasklidimo aplinkoje būdus, pasiskirstymą, skaidymą ir (arba) pasikeitimą aplinkoje (žr. taip pat 3 skirsnio 1 pakopą),

poveikio mastą (geografinį),

dėl „matricos“ vykstantį cheminės medžiagos išsiskyrimą/migraciją.

5.2.5.

Tuo atveju, kai esama tinkamai išmatuotų reprezentatyvių poveikio duomenų, į juos ypač atsižvelgiama atliekant poveikio vertinimą. Apskaičiuojant poveikio lygį galima naudotis atitinkamais modeliais. Taip pat leidžiama apsvarstyti ir atitinkamus stebėsenos duomenis apie chemines medžiagas, kurios buvo analogiškai naudojamos ir kurioms būdingi panašaus poveikio pavyzdžiai arba analogiškos savybės.

6.   RIZIKOS APIBŪDINIMAS

6.1.

Rizika apibūdinama kiekvienam poveikio scenarijui ir pateikiama atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje.

6.2.

Rizikos apibūdinime atsižvelgiama į visuomenės grupes (patiriančias poveikį, pvz., darbuotojai, vartotojai, arba netiesiogiai per aplinką, ir, jei tinka, visais šiais būdais) ir aplinkos komponentus, kuriems cheminės medžiagos poveikis yra žinomas arba pagrįstai numatomas, darant prielaidą, kad buvo įgyvendintos 5 skirsnyje pateiktuose poveikio scenarijuose aprašytos rizikos valdymo priemonės. Be to, peržiūrima bendra cheminės medžiagos sukelta rizika aplinkai apibendrinant rezultatus, apibūdinančius visus cheminės medžiagos išsiskyrimo, išmetimo ir nuostolių iš visų šaltinių į visus aplinkos komponentus atvejus.

6.3.

Rizikos apibūdinimą sudaro:

poveikio kiekvienai žmonių grupei, kuri yra veikiama, arba tikėtina, kad bus veikiama, ir atitinkamų DNEL verčių palyginimas,

prognozuojamos koncentracijos aplinkoje (PEC) verčių kiekviename aplinkos komponente ir PNEC verčių palyginimas, ir

dėl cheminės medžiagos fizikinių ir cheminių savybių įvykstančio įvykio tikimybės ir sunkumo įvertinimas.

6.4.

Kiekvieno poveikio scenarijaus atveju galima laikyti, kad žmonėms ir aplinkai kylanti rizika tinkamai kontroliuojama viso cheminės medžiagos gyvavimo ciklo metu gamybos ir nustatytų naudojimo būdų atvejais, jei:

6.2 skirsnyje nustatyti poveikio lygiai neviršija atitinkamų DNEL ar PNEC verčių, kaip nustatyta atitinkamai 1 ir 3 skirsniuose, ir

dėl cheminės medžiagos fizikinių ir cheminių savybių įvykstančio įvykio tikimybė bei sunkumas, kaip nurodyta 2 skirsnyje, yra nereikšmingi.

6.5.

Tuo atveju, kai neįmanoma nustatyti DNEL arba PNEC verčių tam tikriems žmonių sveikatos ir aplinkos komponentų pakitimams, kokybiniu požiūriu įvertinama tikimybė, kad įgyvendinus poveikio scenarijų šio poveikio bus išvengta.

PBT ir vPvB kriterijus tenkinančių cheminių medžiagų atveju gamintojas ar importuotojas, įgyvendindamas gamybos vietoje ir rekomenduodamas tolesniems naudotojams rizikos valdymo priemones, mažinančias poveikį žmonėms ir išsiskyrimą į aplinką viso cheminės medžiagos gyvavimo ciklo metu gamybos ar nustatytų naudojimo būdų atvejais, naudojasi pagal 5 skirsnio 2 pakopą gauta informacija.

7.   CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITOS FORMA

Cheminės saugos ataskaitą sudaro šios skiltys:

CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITOS FORMA

A DALIS

1.   RIZIKOS VALDYMO PRIEMONIŲ SANTRAUKA

2.   PAREIŠKIMAS APIE TAI, KAD RIZIKOS VALDYMO PRIEMONĖS ĮGYVENDINTOS

3.   PAREIŠKIMAS APIE TAI, KAD APIE RIZIKOS VALDYMO PRIEMONES PRANEŠTA

B DALIS

1.   CHEMINĖS MEDŽIAGOS TAPATYBĖ IR JOS FIZIKINĖS BEI CHEMINĖS SAVYBĖS

2.   GAMYBA IR NAUDOJIMO BŪDAI

2.1.

Gamyba

2.2

Nustatyti naudojimo būdai

2.3

Nerekomenduojami naudojimo būdai

3.   KLASIFIKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS

4.   IŠLIKIMO APLINKOJE SAVYBĖS

4.1.

Skaidymas

4.2.

Pasiskirstymas aplinkoje

4.3.

Bioakumuliacija

4.4

Antrinis apnuodijimas

5.   PAVOJINGUMO ŽMONIŲ SVEIKATAI VERTINIMAS

5.1.   Toksikokinetika (absorbcija, metabolizmas, pasiskirstymas ir pašalinimas)

5.2.   Ūmus toksiškumas

5.3.   Dirginimas

5.3.1.

Odos

5.3.2.

Akių

5.3.3.

Kvėpavimo sistemos

5.4.   Ėsdinimas

5.5.   Jautrinimas

5.5.1.

Odos

5.5.2.

Kvėpavimo sistemos

5.6.   Kartotinių dozių toksiškumas

5.7.   Mutageniškumas

5.8.   Kancerogeniškumas

5.9.   Toksiškumas reprodukcijai

5.9.1.

Poveikis vaisingumui

5.9.2.

Toksiškumas vystymuisi

5.10   Kitas poveikis

5.11   DNEL nustatymas

6.   FIZIKINIŲ IR CHEMINIŲ SAVYBIŲ KELIAMO PAVOJAUS ŽMONIŲ SVEIKATAI VERTINIMAS

6.1.

Sprogumas

6.2.

Degumas

6.3.

Oksidacijos geba

7.   PAVOJAUS APLINKAI VERTINIMAS

7.1.

Vandens sritis (įskaitant nuosėdas)

7.2.

Sausumos sritis

7.3.

Atmosferos sritis

7.4.

Mikrobiologinis aktyvumas nuotėkų valymo sistemose

8.   PBT IR VPVB VERTINIMAS

9.   POVEIKIO VERTINIMAS

9.1.   (1 poveikio scenarijaus pavadinimas)

9.1.1.

Poveikio scenarijus

9.1.2.

Poveikio vertinimas

9.2.   (2 poveikio scenarijaus pavadinimas)

9.2.1.

Poveikio scenarijus

9.2.2.

Poveikio vertinimas

(ir t. t.)

10.   RIZIKOS APIBŪDINIMAS

10.1.   (1 poveikio scenarijaus pavadinimas)

10.1.1.   Žmonių sveikata

10.1.1.1.

Darbuotojai

10.1.1.2.

Vartotojai

10.1.1.3.

Netiesioginis poveikis žmonėms per aplinką

10.1.2.   Aplinka

10.1.2.1.

Vandens aplinka (įskaitant nuosėdas)

10.1.2.2.

Sausumos komponentas

10.1.2.3.

Atmosferos komponentas

10.1.2.4.

Mikrobiologinis aktyvumas nuotėkų valymo sistemose

10.2.   (2 poveikio scenarijaus pavadinimas)

10.2.1.   Žmonių sveikata

10.2.1.1.

Darbuotojai

10.2.1.2.

Vartotojai

10.2.1.3.

Netiesioginis poveikis žmonėms per aplinką

10.2.2.   Aplinka

10.2.2.1.

Vandens aplinka (įskaitant nuosėdas)

10.2.2.2.

Sausumos komponentas

10.2.2.3.

Atmosferos komponentas

10.2.2.4.

Mikrobiologinis aktyvumas nuotėkų valymo sistemose

(ir t. t.)

10.x.   Bendrasis poveikis (kombinuotas/iš visų atitinkamų išsiskyrimo/išmetimo šaltinių)

10.x.1   Žmonių sveikatai (visi poveikio būdai kartu)

10.x.1.1

10.x.2   Aplinkai (iš visų išsiskyrimo šaltinių kartu)

10.x.2.1

II PRIEDAS

SAUGOS DUOMENŲ LAPO PILDYMO NURODYMAI

Šiame priede pateikiami reikalavimai, taikomi pagal 31 straipsnį parengiamam cheminės medžiagos ar preparato saugos duomenų lapui. Saugos duomenų lapas yra būdas, kuriuo nustatyta saugos informacija apie klasifikuotas chemines medžiagas ir preparatus, įskaitant informaciją iš atitinkamos (-ų) cheminės saugos ataskaitos (-ų), perduodama tiekimo grandine artimiausiam (-iems) tolesniam (-iems) naudotojui (-ams). Saugos duomenų lape pateikiama informacija atitinka cheminės saugos ataskaitos informaciją, jei tokia ataskaita yra privaloma. Jei cheminės saugos ataskaita buvo parengta, atitinkamas (-i) poveikio scenarijus (-ai) įtraukiamas (-i) į saugos duomenų lapo priedą, kad juos būtų lengviau nurodyti atitinkamose saugos duomenų lapo skiltyse.

Šio priedo tikslas — užtikrinti, kad 31 straipsnyje nurodytų privalomų skilčių duomenys būtų nuoseklūs ir tikslūs, o saugos duomenų lapai leistų naudotojams imtis būtinų priemonių, susijusių su žmonių sveikatos apsauga ir sauga darbo vietoje bei aplinkos apsauga.

Saugos duomenų lapuose pateikiama informacija taip pat privalo atitikti Direktyvos 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe, kriterijus. Pirmiausia saugos duomenų lapas padeda darbdaviui nustatyti, ar darbo vietoje esama pavojingų cheminių agentų, ir įvertinti dėl jų naudojimo kylančią riziką darbuotojų sveikatai bei saugai.

Į saugos duomenų lapą įrašoma aiški ir glausta informacija. Saugos duomenų lapą rengia kompetentingas asmuo, kuris atsižvelgia į konkrečius naudotojų poreikius, jei jie yra žinomi. Asmenys, tiekiantys rinkai chemines medžiagas ir preparatus, užtikrina, kad kompetentingi asmenys būtų tinkamai parengti, įskaitant ir žinių atnaujinimą.

Jei preparatai nesuklasifikuoti kaip pavojingi, tačiau pagal 31 straipsnį privaloma pildyti jų saugos duomenų lapą, kiekvienoje skiltyje apie juos būtina pateikti atitinkamą informaciją.

Jei cheminės medžiagos ir preparatai turi daug savybių, gali prireikti papildomos informacijos. Jei kai kuriais atvejais paaiškėja, kad informacija apie tam tikras savybes yra nereikšminga ar ją pateikti techniškai neįmanoma, tai aiškiai pagrindžiama kiekvienoje skiltyje. Pateikiama informacija apie kiekvieną pavojingą savybę. Nustačius, kad tam tikras pavojus nekyla, būtina aiškiai atskirti atvejus, kai klasifikaciją atliekantis asmuo neturi informacijos, nuo atvejų, kai bandymų rezultatai neigiami.

Pirmajame puslapyje nurodoma saugos duomenų lapo pildymo data. Jei saugos duomenų lapas buvo peržiūrėtas, atkreipiamas gavėjo dėmesys į pakeitimus ir nurodoma „Peržiūrėta: (data)“.

Pastaba

Taip pat privaloma parengti saugos duomenų lapus tam tikroms specialioms cheminėms medžiagoms ir preparatams (pvz., metalų gabalams (masyvios formos), lydiniams, suslėgtoms dujoms ir pan.), kurie išvardyti Direktyvos 67/548/EEB VI priedo 8 bei 9 skyriuose ir kuriems taikomos ženklinimo išlygos.

1.   CHEMINĖS MEDŽIAGOS/PREPARATO IR BENDROVĖS/ĮMONĖS PAVADINIMAS

1.1.   Cheminės medžiagos/preparato pavadinimas

Nustatant vartojamas pavadinimas sutampa su nurodytuoju etiketėje pagal Direktyvos 67/548/EEB VI priedą.

Privalomos registruoti cheminės medžiagos pavadinimas atitinka tą, kuris buvo pateiktas registruojant medžiagą, be to, nurodomas registracijos numeris, kuris buvo suteiktas pagal šio reglamento 20 straipsnio 1 dalį.

Taip pat gali būti nurodytos kitos turimos atpažinimo priemonės.

1.2.   Cheminės medžiagos/preparato paskirtis

Nurodoma cheminės medžiagos ar preparato paskirtis, jei ji yra žinoma. Jei yra daug galimų paskirčių, būtina išvardyti tik svarbiausias arba labiausiai paplitusias. Trumpai aprašoma, kaip konkrečiai cheminė medžiaga veikia, pvz., slopina liepsną, veikia kaip antioksidantas ir pan.

Jei cheminės saugos ataskaita yra privaloma, saugos duomenų lape pateikiama informacija apie visas nustatytas paskirtis, kurios yra svarbios saugos duomenų lapo gavėjui. Ši informacija privalo atitikti nustatytas paskirtis ir poveikio scenarijus, kurie pateikiami saugos duomenų lapo priede.

1.3.   Bendrovės/įmonės pavadinimas

Būtina įvardyti asmenį — tai gali būti gamintojas, importuotojas ar platintojas, — atsakingą už cheminės medžiagos ar preparato tiekimą į Bendrijos rinką. Nurodomas šio asmens tikslus adresas ir telefono numeris, taip pat už saugos duomenų lapą atsakingo kompetentingo asmens elektroninio pašto adresas.

Be to, jei šis asmuo įsikūręs ne valstybėje narėje, į kurios rinką tiekiama cheminė medžiaga ar preparatas, jei įmanoma, nurodomas šios valstybės narės atsakingo asmens tikslus adresas ir telefono numeris.

Duomenys apie registruotojų nustatytą asmenį turi atitikti registruojant pateiktą informaciją apie gamintojo ar importuotojo tapatybę.

1.4.   Pagalbos telefonas

Šalia pirmiau minėtos informacijos nurodomas bendrovės ir (arba) atitinkamos oficialios konsultacinės įstaigos pagalbos telefono numeris (tai gali būti Direktyvos 1999/45/EB 17 straipsnyje nurodyta įstaiga, atsakinga už informacijos apie sveikatą gavimą). Nurodoma, jeigu pagalbos telefonas veikia tik darbo valandomis.

2.   GALIMI PAVOJAI

Nurodoma cheminės medžiagos arba preparato klasifikacija pagal Direktyvų 67/548/EEB arba 1999/45/EB klasifikavimo taisykles. Aiškiai ir trumpai nurodomi pavojai, kuriuos cheminė medžiaga ar preparatas kelia žmogui ir aplinkai.

Būtina aiškiai atskirti preparatus, kurie klasifikuojami kaip pavojingi, nuo preparatų, nepriskiriamų pastariesiems pagal Direktyvą 1999/45/EB.

Aprašomas svarbiausias fizikinis ir cheminis poveikis, kenksmingas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai bei jo simptomai, susiję su cheminės medžiagos ar preparato naudojimu ir galimu netinkamu naudojimu, kuriuos įmanoma pagrįstai numatyti.

Gali prireikti paminėti kitus pavojus, pvz., dulkės, kryžminis jautrinimas, pavojus užtrokšti arba sušalti, stiprus poveikis kvapo ar skonio receptoriams bei poveikis aplinkai, pvz., pavojus dirvožemio organizmams, ozono sluoksnio mažėjimas, fotocheminio ozono sluoksnio susidarymo potencialas ir t. t., kurie neklasifikuojami, tačiau gali prisidėti prie bendrojo medžiagos keliamo pavojaus.

Etiketėje nurodyta informacija įrašoma 15 skiltyje.

Cheminės medžiagos klasifikacija privalo atitikti klasifikaciją, nurodytą klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje pagal XI antraštinę dalį.

3.   SUDĖTIS/INFORMACIJA APIE KOMPONENTUS

Pateikta informacija turi leisti gavėjui lengvai nustatyti, kokius pavojus kelia preparato komponentai. Paties preparato keliami pavojai nurodomi 2 skiltyje.

3.1.

Nebūtina nurodyti visą sudėtį (komponentų pobūdį ir jų koncentraciją), tačiau bendras komponentų ir jų koncentracijos aprašymas gali būti naudingas.

3.2.

Jei preparatas pagal Direktyvą 1999/45/EB klasifikuojamas kaip pavojingas, nurodomos šios jį sudarančios cheminės medžiagos, jų koncentracijos ar koncentracijų intervalai preparate:

a)

cheminės medžiagos, kurios kelia pavojų sveikatai arba aplinkai, kaip apibrėžta Direktyvoje 67/548/EEB, jei jų koncentracija lygi mažiausiajai iš šių verčių arba didesnė už ją:

taikytinos koncentracijų vertės, pateiktos Direktyvos 1999/45/EB 3 straipsnio 3 dalies lentelėje, arba

ribinės koncentracijų vertės, nurodytos Direktyvos 67/548/EEB I priede, arba

ribinės koncentracijų vertės, nurodytos Direktyvos 1999/45/EB II priedo B dalyje, arba

ribinės koncentracijų vertės, nurodytos Direktyvos 1999/45/EB III priedo B dalyje, arba

ribinės koncentracijų vertės, nurodytos Direktyvos 1999/45/EB V priede, arba

ribinės koncentracijų vertės, nurodytos suderinamo klasifikavimo ir ženklinimo inventoriaus, sudaryto pagal šio reglamento XI antraštinę dalį, įraše;

b)

į a punktą neįtrauktos cheminės medžiagos, kurių poveikį darbo vietoje Bendrija yra apribojusi;

c)

cheminės medžiagos, kurios yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos pagal XIII priede išdėstytus kriterijus, jeigu atskiros cheminės medžiagos koncentracija yra lygi 0,1 % arba didesnė.

3.3.

Jei pagal Direktyvą 1999/45/EB preparatas neklasifikuojamas kaip pavojingas, nurodomos cheminės medžiagos bei jų individuali koncentracija ar koncentracijos intervalas, jei jų individuali koncentracija yra:

a)

≥ 1 % masės nedujinių preparatų atveju, ir ≥ 0,2 % tūrio dujinių preparatų atveju ir

cheminės medžiagos kelia pavojų sveikatai arba aplinkai, kaip apibrėžta Direktyvoje 67/548/EEB (58), arba

Bendrija yra apribojusi cheminių medžiagų poveikį darbo vietoje,

arba

b)

≥ 0,1 % masės ir cheminės medžiagos yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos pagal XIII priede išdėstytus kriterijus.

3.4.

Pirmiau išvardytų cheminių medžiagų klasifikacija (nustatyta pagal Direktyvos 67/548/EEB 4 ir 6 straipsnius, pagal Direktyvos 67/548/EEB I priedą arba pagal suderintą klasifikacijos ir ženklinimo inventoriaus, sudaryto pagal šio reglamento XI antraštinę dalį, įrašą) nurodoma kartu su pavojingumo simboliais ir R frazėmis, kurios priskiriamos cheminėms medžiagoms atsižvelgiant į jų fizikines ir chemines savybes bei žmonių sveikatai ir aplinkai keliamus pavojus. Nebūtina rašyti visos R frazės: pakanka padaryti nuorodą į 16 skiltį, kurioje pateikiamas visas kiekvienos atitinkamos R frazės tekstas. Kai cheminė medžiaga neatitinka klasifikavimo kriterijų, aprašoma priežastis, kodėl cheminė medžiaga nurodoma 3 skirsnyje, pavyzdžiui — „PBT cheminė medžiaga“ arba „cheminė medžiaga, kuriai Bendrijoje taikomi poveikio darbo vietose apribojimai“.

3.5.

Pagal Direktyvą 67/548/EEB pateikiamas pirmiau išvardytų cheminių medžiagų pavadinimas ir registracijos numeris, priskirtas pagal šio reglamento 20 straipsnio 1 dalį, jei yra — EINECS arba ELINCS numeris. CAS numeris ir IUPAC pavadinimas (jei toks yra) taip pat gali būti naudingi. Cheminių medžiagų, kurios nurodytos jų bendriniu pavadinimu pagal Direktyvos 1999/45/EB 15 straipsnį arba šio priedo 3.3 skirsnio išnašą, cheminio pavadinimo patikslinti nebūtina.

3.6.

Jei pagal Direktyvos 1999/45/EEB 15 straipsnio nuostatas arba šio priedo 3.3 skirsnio išnašą tam tikrų cheminių medžiagų pavadinimas turi būti laikomas paslaptyje, aprašomos jų cheminės savybės, kad būtų užtikrintas saugus cheminių medžiagų tvarkymas. Turi būti vartojamas tas pats pavadinimas, kuris nustatomas laikantis pirmiau nurodytų procedūrų.

4.   PIRMOSIOS PAGALBOS PRIEMONĖS

Aprašomos pirmosios medicinos pagalbos priemonės.

Pirmiausia nurodoma, ar būtina skubi gydytojo apžiūra.

Informacija apie pirmąją pagalbą turi būti glausta ir lengvai suprantama nukentėjusiajam, pašaliniams asmenims ir pirmosios pagalbos teikėjams. Pateikiama glausta simptomų ir pasekmių santrauka. Instrukcijose nurodoma, kokių skubių priemonių reikia imtis atsitikus nelaimei ir ar galima tikėtis vėlesnių poveikio pasekmių.

Informacija suskirstoma poskilčiuose pagal skirtingus poveikio būdus, t. y. įkvėpus, per sąlytį su oda ir su akimis, prarijus.

Nurodoma, ar profesionali gydytojo pagalba būtina, ar rekomenduojama.

Kai kurių cheminių medžiagų ar preparatų atveju gali būti svarbu pabrėžti, kad darbo vietoje turi būti specialių priemonių, skirtų specialiam ir skubiam gydymui.

5.   PRIEŠGAISRINĖS PRIEMONĖS

Nurodomi reikalavimai, kaip kovoti su gaisru, kurį sukelia cheminė medžiaga ar preparatas, arba kuris yra netoli jų, ypač:

tinkamos gesinimo priemonės,

gesinimo priemonės, kurių negalima naudoti saugos sumetimais,

specialūs pavojai, kuriuos gali kelti pati cheminė medžiaga ar preparatas, degimo produktai arba degant išsiskiriančios dujos,

speciali apsaugos įranga, skirta gaisrininkams.

6.   AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PRIEMONĖS

Atsižvelgiant į tai, kokia cheminė medžiaga ar preparatas išsiskyrė į aplinką, gali prireikti informacijos apie:

asmens atsargumo priemones, pvz.:

užsidegimo šaltinių pašalinimas, pakankamos vėdinimo/kvėpavimo sistemos apsaugos užtikrinimas, dulkių susidarymo kontrolė, sąlyčio su oda ir akimis prevencija,

ekologines atsargumo priemones, pvz.:

prevenciniai veiksmai, kad medžiaga nepatektų į kanalizaciją, paviršinius ir gruntinius vandenis bei dirvožemį, prireikus būtinybė įspėti kaimynus,

valymo procedūras, pvz.:

absorbuojančių medžiagų (pvz., smėlio, diatomitinės žemės, rūgštinių ir universaliųjų rišamųjų medžiagų, pjuvenų ir pan.) naudojimas, dujų/dūmų išsklaidymas vandeniu, skiedimas.

Taip pat turi būti svarstoma būtinybė pateikti tokias nuorodas kaip, pvz.: „Niekada nenaudoti …!“, „Neutralizuoti su … pagalba“.

Pastaba

Prireikus daroma nuoroda į 8 ir 13 skiltis.

7.   NAUDOJIMAS IR SANDĖLIAVIMAS

Pastaba

Šio skirsnio informacija turi būti susijusi su žmonių sveikatos apsauga, sauga ir aplinkos apsauga. Ji padeda darbdaviui nustatyti tinkamą darbo tvarką ir organizacines priemones pagal Direktyvos 98/24/EB 5 straipsnį.

Jei cheminės saugos ataskaita arba registravimas yra privalomi, šio skirsnio informacija turi atitikti informaciją apie nustatytas paskirtis ir poveikio scenarijus, kurie pateikiami saugos duomenų lapo priede.

7.1.   Naudojimas

Nurodomos saugaus naudojimo atsargumo priemonės, įskaitant patarimus dėl techninių priemonių, pvz.:

izoliavimas, vietinis ir bendrasis vėdinimas, taip pat priemonės, skirtos aerozolių ir dulkių susidarymo, užsiliepsnojimo prevencijai, aplinkai apsaugoti būtinos priemonės (pvz., filtrų arba ploviklių naudojimas išmetamoms dujoms valyti, naudojimas apribotame plote, ištekėjusių skysčių rinkimo ir šalinimo priemonės ir pan.) ir visi kiti specialūs reikalavimai ar taisyklės, susijusios su chemine medžiaga arba preparatu (pvz., draudžiami ar rekomenduojami technologiniai procesai ar įranga), ir, jei įmanoma, pateikiamas trumpas priemonių aprašymas.

7.2.   Sandėliavimas

Nurodomos saugaus sandėliavimo sąlygos, pvz.:

specialūs reikalavimai sandėliavimo patalpoms arba talpykloms (įskaitant chemines medžiagas sulaikančias sienas ir vėdinimą), nesuderinamos cheminės medžiagos, saugojimo sąlygos (temperatūros ir drėgmės ribos bei intervalai, apšvietimas, inertinės dujos ir pan.), speciali elektros įranga ir statinės elektros iškrovos prevencija.

Jei tinka, pateikiami patarimai dėl medžiagos kiekio apribojimų ir saugojimo sąlygų. Ypač būtina nurodyti konkrečius reikalavimus, pvz., iš kokios rūšies medžiagos turi būti pagaminta cheminei medžiagai ar preparatui skirta pakuotė ar talpykla.

7.3.   Konkretus (-ūs) naudojimo būdas (-ai)

Jei galutiniai produktai skirti konkrečiam (-tiems) naudojimo būdui (-ams), rekomendacijose išsamiai ir tiksliai nurodomas (-i) nustatytas (-i) naudojimo būdas (-ai). Jei įmanoma, būtina nurodyti pramonėje ar jos sektoriuje taikomas patvirtintas instrukcijas.

8.   POVEIKIO PREVENCIJA/ASMENS APSAUGA

8.1.   Ribinės poveikio vertės

Nurodomi dabar taikytini specifiniai kontrolės parametrai, įskaitant ribines vertes darbo aplinkoje ir (arba) biologines ribines vertes. Vertės turi būti taikomos tai valstybei narei, į kurios rinką tiekiama cheminė medžiaga ar preparatas. Nurodoma informacija apie šiuo metu rekomenduojamas stebėsenos procedūras.

Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma, poveikio scenarijuose, kurie pateikiami saugos duomenų lapo priede, nurodomos cheminės medžiagos atitinkamos DNEL ir PNEC vertės.

Preparatų atveju naudinga nurodyti vertes tų komponentų, kuriuos privaloma išvardyti saugos duomenų lapo 3 skiltyje.

8.2.   Poveikio kontrolė

Šiame dokumente poveikio kontrolė apima visas konkrečias rizikos valdymo priemones, kurių imamasi naudojant cheminę medžiagą, kad jos poveikis darbuotojui ir aplinkai būtų kuo mažesnis. Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma, saugos duomenų lapo 8 skirsnyje pateikiama rizikos valdymo priemonių, taikomų nustatytiems naudojimo būdams, išdėstytiems saugos duomenų lape, santrauka.

8.2.1.   Poveikio darbo aplinkoje kontrolė

Į šią informaciją atsižvelgs darbdavys, vertindamas cheminės medžiagos ar preparato keliamą riziką darbuotojų sveikatai ir saugai pagal Direktyvos 98/24/EB 4 straipsnį, kuriame reikalaujama (mažėjančios svarbos tvarka):

suplanuoti tinkamą darbo tvarką ir techninio valdymo priemones, naudoti tinkamą įrangą ir medžiagas,

prie rizikos šaltinio taikyti kolektyvines apsaugos priemones, pavyzdžiui, tinkamą ventiliaciją ir atitinkamas organizacines priemones, ir

tais atvejais, kai poveikiui kelio negalima užkirsti kitomis priemonėmis — naudoti individualias apsaugos priemones, pavyzdžiui, asmeninės apsaugos įrangą.

Todėl apie šias priemones būtina pateikti tinkamą ir pakankamą informaciją, kad būtų galima tinkamai įvertinti riziką pagal Direktyvos 98/24/EB 4 straipsnį. Ši informacija papildo 7.1 skiltyje nurodytas priemones.

Jei būtinos individualios apsaugos priemonės, tiksliai nurodoma, kuri įranga garantuoja pakankamą ir tinkamą apsaugą. Atsižvelgiama į 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo (59) ir nurodomi atitinkami CEN standartai.

a)

Kvėpavimo sistemos apsauga

Pavojingų dujų, garų ar dulkių atveju nurodoma, kokios rūšies apsauginė įranga turi būti naudojama, pvz.:

autonominiai kvėpavimo aparatai, tinkamos kaukės ir filtrai.

b)

Rankų apsauga

Aiškiai nurodoma, kokios rūšies pirštinės turi būti mūvimos tvarkant cheminę medžiagą ar preparatą, įskaitant:

pirštinių medžiagos rūšį,

prasiskverbimo per pirštinių medžiagą laiką, atsižvelgiant į cheminės medžiagos kiekį ir poveikio per odą trukmę.

Jei būtina, nurodomos papildomos rankų apsaugos priemonės.

c)

Akių apsauga

Nurodoma reikiamos rūšies akių apsaugos įranga, pvz.:

tinkami apsauginiai akiniai, veido apsauginiai skydeliai.

d)

Odos apsauga

Jei būtina apsaugoti kitą kūno dalį, o ne rankas, nurodoma reikiamos rūšies ir kokybės apsauginės priemonės, pvz.:

prijuostė, batai ir ištisinis apsauginis kostiumas.

Jei būtina, nurodomos papildomos odos apsaugos ir specialiosios higienos priemonės.

8.2.2.   Poveikio aplinkai kontrolė

Nurodoma informacija, kuri būtina darbdaviui savo įsipareigojimams pagal Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktus vykdyti.

Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma, poveikio scenarijams, kurie pateikiami saugos duomenų lapo priede, pateikiama rizikos valdymo priemonių, tinkamai kontroliuojančių cheminės medžiagos poveikį, santrauka.

9.   FIZIKINĖS IR CHEMINĖS SAVYBĖS

Tam, kad būtų galima imtis tinkamų kontrolės priemonių, būtina pateikti visą atitinkamą informaciją apie cheminę medžiagą ar preparatą, ypač nurodytąją 9.2 skiltyje. Šios skilties informacija turi atitikti registruojant pateiktus duomenis, jei registracija yra privaloma.

9.1.   Bendra informacija

Išvaizda

Nurodoma tiekiamos cheminės medžiagos ar preparato agregatinė būsena (kieta, skysta, dujinė) ir spalva.

Kvapas

Jei kvapas juntamas, jis glaustai aprašomas.

9.2.   Svarbi informacija apie sveikatą, saugą ir aplinką

 

pH:

Nurodoma tiekiamos cheminės medžiagos ar preparato arba jų vandeninio tirpalo pH vertė; pastaruoju atveju nurodoma koncentracija.

 

Virimo temperatūra/virimo temperatūros intervalas

 

Pliūpsnio temperatūra

 

Degumas (kietų medžiagų, dujų)

 

Sprogstamumas

 

Oksidacinės savybės

 

Garų slėgis

 

Santykinis tankis

 

Tirpumas

 

Tirpumas vandenyje

 

Pasiskirstymo koeficientas: n-oktanolis/vanduo

 

Klampa

 

Garų tankis

 

Garavimo greitis

9.3.   Kita informacija

Nurodomi kiti svarbūs saugos parametrai, pavyzdžiui, maišumas, tirpumas riebaluose (nurodomas tirpiklis), savitasis laidis, lydimosi temperatūra/lydimosi temperatūros intervalas, dujų grupė (svarbu 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo (60)), savaiminio užsidegimo temperatūra ir pan.

1 pastaba

Pirmiau nurodytos savybės nustatomos pagal 13 straipsnio 3 dalyje nurodytame Komisijos reglamente dėl bandymų metodų išdėstytas specifikacijas arba kitu panašiu būdu.

2 pastaba

Preparatų atveju paprastai teikiama informacija apie paties preparato savybes. Tačiau nustačius, kad tam tikras pavojus nekyla, būtina aiškiai atskirti atvejus, kai klasifikaciją atliekantis asmuo neturi informacijos, nuo atvejų, kai bandymų rezultatai neigiami. Jei manoma, kad būtina pateikti informaciją apie atskirų komponentų savybes, reikia aiškiai nurodyti, su kuriuo iš jų susiję pateikiami duomenys.

10.   STABILUMAS IR REAKTINGUMAS

Nurodomas cheminės medžiagos arba preparato stabilumas ir galimos pavojingos reakcijos, kylančios tam tikromis naudojimo sąlygomis, taip pat išsiskyrimo į aplinką atveju.

10.1.   Vengtinos sąlygos

Išvardijamos tokios sąlygos kaip temperatūra, slėgis, šviesa (saulės spinduliai), smūgiai ir pan., kurios gali sukelti pavojingą reakciją, ir, jei įmanoma, pateikiamas glaustas aprašymas.

10.2.   Vengtinos medžiagos

Išvardijamos medžiagos, pavyzdžiui, vanduo, oras, rūgštys, bazės, oksiduojančiosios medžiagos ir kitos specifinės cheminės medžiagos, kurios gali sukelti pavojingą reakciją, ir jei įmanoma, pateikiamas glaustas aprašymas.

10.3.   Pavojingi skilimo produktai

Išvardijamos pavojingos medžiagos, kurių pavojingai daug susidaro skilimo metu.

Pastaba

Ypač atkreipiamas dėmesys į:

stabilizatorių poreikį ir jų buvimą,

galimą pavojingą egzoterminę reakciją,

saugos svarbą keičiantis cheminės medžiagos ar preparato agregatinei būsenai,

pavojingus skilimo produktus, kurie gali susidaryti dėl sąlyčio su vandeniu,

galimą skilimą į nestabilius produktus.

11.   TOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA

Šiame skirsnyje būtina glaustai, tačiau tiksliai ir suprantamai aprašyti įvairius sveikatos pakenkimus, kylančius dėl naudotojo sąlyčio su chemine medžiaga ar preparatu.

Nurodomas cheminės medžiagos ar preparato sukeltas pavojingas poveikis sveikatai, remiantis, pvz., bandymų duomenimis ir patirtimi. Tam tikrais atvejais taip pat pateikiama informacija apie uždelstus, ūmius ir lėtinius efektus, kuriuos sukelia trumpalaikis ir ilgalaikis cheminės medžiagos poveikis, pvz., jautrinimas, narkotinis poveikis, kancerogeniškumas, mutageniškumas ir reprodukcinis toksiškumas (toksiškumas vystymuisi ir vaisingumui). Taip pat pateikiama informacija apie skirtingus poveikio būdus (įkvėpus, prarijus, per odą ir patekus į akis) ir aprašomi simptomai, susiję su fizikinėmis, cheminėmis ir toksikologinėmis savybėmis.

Atsižvelgiant į 3 skiltyje „Sudėtis/informacija apie komponentus“ pateiktą informaciją, gali prireikti nurodyti specifinį tam tikrų preparato cheminių medžiagų poveikį sveikatai.

Šio skirsnio informacija turi atitikti registruojant pateiktą informaciją, jei registracija yra privaloma, ir (arba) cheminės saugos ataskaitos, jei ji yra privaloma, informaciją, apimdama šias potencialaus poveikio grupes:

toksikokinetiką, metabolizmą ir pasiskirstymą,

ūmius padarinius (ūmų toksiškumą, dirginimą ir ėsdinimą),

jautrinimą,

kartotinių dozių toksiškumą ir

CMR poveikį (kancerogeniškumą, mutageniškumą ir toksiškumą reprodukcijai).

Privalomų registruoti cheminių medžiagų atveju būtina pateikti informacijos, gautos taikant šio reglamento VII-XI priedus, santrauką. Nurodomas taip pat turimų duomenų ir 1 bei 2 kategorijos CMR medžiagoms taikomų Direktyvos 67/548/EEB kriterijų palyginimo rezultatas pagal šio reglamento I priedo 1.3.1 skirsnį.

12.   EKOLOGINĖ INFORMACIJA

Aprašomi ore, vandenyje ir (arba) dirvožemyje esančios cheminės medžiagos ar preparato galimas poveikis, elgsena ir išlikimas aplinkoje. Pateikiami atitinkamų bandymų duomenys, jei tokių esama (pvz., LC50 žuvims ≤ 1 mg/l).

Šio skirsnio informacija privalo atitikti registruojant pateiktą informaciją, jei registracija yra privaloma, ir (arba) cheminės saugos ataskaitos, jei ji yra privaloma, informaciją.

Aprašomos svarbiausios savybės, galinčios turėti poveikį aplinkai, atsižvelgiant į cheminės medžiagos ar preparato pobūdį, ir tikėtini naudojimo būdai. Tokia pati informacija pateikiama ir apie pavojingus produktus, kurie susidaro skaidantis cheminėms medžiagoms ir preparatams. Tai gali būti tokios savybės:

12.1.   Ekotoksiškumas

Čia pateikiami turimi duomenys apie ūmų ir lėtinį vandens toksiškumą žuvims, vėžiagyviams, dumbliams ir kitiems vandens augalams. Be to, nurodomi duomenys, jei tokių esama, apie toksiškumą dirvožemio mikroorganizmams ir makroorganizmams bei kitiems aplinkosaugos požiūriu svarbiems organizmams, pvz., paukščiams, bitėms ir augalams. Jei cheminė medžiaga ar preparatas daro slopinamąjį poveikį mikroorganizmų aktyvumui, būtina paminėti galimą įtaką nuotėkų valymo įrenginiams.

Privalomų registruoti cheminių medžiagų atveju pateikiamos informacijos, gautos taikant VII-XI priedus, santraukos.

12.2.   Judrumas

Nurodomas cheminės medžiagos ar atitinkamų preparato komponentų potencialas (61) išsiskyrimo į aplinką atveju patekti į gruntinius vandenius arba pasklisti toli nuo išsiskyrimo vietos.

Svarbiems duomenims gali būti priskiriami:

žinomas arba numatomas pasiskirstymas aplinkos komponentuose,

paviršiaus įtemptis,

absorbcija/desorbcija.

Apie kitas fizikines ir chemines savybes žr. 9 skiltį.

12.3.   Patvarumas ir skaidomumas

Nurodoma cheminės medžiagos arba atitinkamų preparato komponentų galimybė (61) skaidytis atitinkamoje aplinkos terpėje dėl biologinio skaidymosi arba kitų procesų, pavyzdžiui, oksidacijos ar hidrolizės. Jei žinoma, būtina nurodyti pusėjimo trukmę. Taip pat būtina paminėti cheminės medžiagos ar atitinkamų preparato komponentų galimybę (61) skaidytis nuotėkų valymo įrenginiuose.

12.4.   Bioakumuliacijos potencialas

Nurodoma cheminės medžiagos arba atitinkamų preparato komponentų galimybė (61) kauptis floroje ir faunoje, o vėliau — mitybos grandinėje ir pateikiamas, jei žinomas, oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas (Kow) bei biokoncentracijos koeficientas (BCF).

12.5.   PBT įvertinimo rezultatai

Jei cheminės saugos ataskaita yra privaloma, būtina pateikti PBT įvertinimo rezultatus, kaip nustatyta cheminės saugos ataskaitoje.

12.6   Kitas neigiamas poveikis

Pateikiama turima informacija apie kitą neigiamą poveikį aplinkai, pvz., ozono sluoksnio mažėjimo potencialą, fotocheminio ozono sluoksnio susidarymo potencialą, endokrininės sistemos ardymo potencialą ir (arba) pasaulinio klimato atšilimo potencialą.

Paaiškinimai

Būtina užtikrinti, kad ir kitose saugos duomenų lapo skiltyse būtų pateikta aplinkosaugai svarbi informacija, ypač patarimai dėl kontroliuojamo medžiagų išsiskyrimo, priemonės atsitiktinio išsiliejimo (nutekėjimo), cheminių medžiagų gabenimo ir šalinimo pagal 6, 7, 13, 14 ir 15 skiltis.

13.   ATLIEKŲ TVARKYMAS

Jei cheminės medžiagos ar preparato (liekanų arba atliekų, susidariusių numatomo naudojimo metu) šalinimas kelia pavojų, būtina pateikti tokių likučių aprašymą ir informaciją apie saugų jų tvarkymą.

Nurodomi cheminės medžiagos ar preparato bei užterštos pakuotės tinkami šalinimo būdai (deginimas, perdirbimas, šalinimas sąvartyne ir pan.).

Jei cheminės saugos ataskaita yra privaloma, informacija apie atliekų tvarkymo priemones, kuriomis tinkamai kontroliuojamas cheminės medžiagos poveikis žmonėms ir aplinkai, turi atitikti poveikio scenarijus, kurie pateikiami saugos duomenų lapo priede.

Pastaba

Nurodomos atitinkamos Bendrijos nuostatos, susijusios su atliekomis. Jų nesant naudotojui naudinga priminti, kad gali galioti nacionalinės arba regioninės nuostatos.

14.   INFORMACIJA APIE GABENIMĄ

Nurodomos specialiosios atsargumo priemonės, kurias turi žinoti ar vykdyti naudotojas, gabendamas medžiagas savo teritorijoje ar už jos ribų. Kai svarbu, pateikiama informacija apie transporto klasifikaciją pagal įvairius gabenimo būdus reglamentuojančius teisės aktus: IMDG (jūra), ADR (1994 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 94/55/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais, suderinimo (62)), RID (1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/49/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu geležinkeliais, suderinimo (63)), ICAO/IATA (oru). Čia, inter alia, gali būti nurodoma:

JT numeris,

klasė,

teisingas krovinio pavadinimas,

pakavimo grupė,

jūrų vandens teršalas,

kita taikytina informacija.

15.   INFORMACIJA APIE REGLAMENTAVIMĄ

Nurodoma, ar atliktas medžiagos (arba preparate esančios medžiagos) cheminės saugos vertinimas.

Pateikiama informacija apie sveikatą, saugą ir aplinką, nurodyta etiketėje pagal Direktyvas 67/548/EEB ir 1999/45/EB.

Jei šiame saugos duomenų lape nurodytai cheminei medžiagai ar preparatui taikomos konkrečios nuostatos, susijusios su žmonių arba aplinkos apsauga Bendrijos lygiu (pvz., suteikiama autorizacija pagal VII antraštinę dalį arba taikomi apribojimai pagal VIII antraštinę dalį), šios nuostatos nurodomos, kiek tai įmanoma.

Taip pat, jei įmanoma, nurodomi nacionaliniai teisės aktai, kuriais įgyvendinamos šios nuostatos, bei kitos nacionalinės priemonės, kurios gali būti svarbios.

16.   KITA INFORMACIJA

Nurodoma bet kuri kita informacija, kuri, tiekėjo manymu, yra svarbi naudotojo sveikatai ir saugai bei aplinkos apsaugai, pvz.:

atitinkamų R frazių sąrašas. Pateikiamas visas R frazių, nurodytų saugos duomenų lapo 2 ir 3 skiltyse, tekstas,

mokymo nurodymai,

rekomenduojami naudojimo apribojimai (t. y. neprivalomos tiekėjo rekomendacijos),

tolesnė informacija (rašytinės nuorodos ir (arba) techninės informacijos padaliniai),

pagrindinių duomenų, naudotų pildant saugos duomenų lapą, šaltiniai.

Jei saugos duomenų lapas buvo peržiūrėtas, būtina aiškiai nurodyti tą informaciją, kuri buvo pridėta, išbraukta ar pakeista (jei tai nebuvo nurodyta kitoje vietoje).

III PRIEDAS

KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS REIKIA REGISTRUOTI 1 IKI 10 TONŲ CHEMINES MEDŽIAGAS

Kriterijai, pagal kuriuos reikia registruoti chemines medžiagas, kurių kiekis nuo 1 iki 10 tonų, atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktus:

a)

cheminės medžiagos, kurios, kaip prognozuojama, (pavyzdžiui, taikant (Q)SAR arba kitus įrodymus) turėtų atitikti klasifikavimo 1 ir 2 kategorijos kancerogeninėmis, mutageninėmis ir toksiškomis reprodukcijai cheminėmis medžiagomis kriterijus arba XIII priede pateikiamus kriterijus;

b)

cheminės medžiagos:

i)

kurios yra plačiai ar išsklaidytai naudojamos, ypač kai tokios cheminės medžiagos naudojamos plataus vartojimo preparatuose arba įeina į plataus vartojimo gaminių sudėtį; ir

ii)

kurios, kaip prognozuojama, (pavyzdžiui, taikant (Q)SAR arba kitus įrodymus) turėtų atitikti klasifikavimo kriterijus, atsižvelgiant į poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai pagal Direktyvą 67/548/EEB.

IV PRIEDAS

PRIEVOLĖS REGISTRUOTI PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES a PUNKTĄ IŠIMTYS

EINECS Nr.

Pavadinimas/Grupė

CAS Nr.

200-061-5

D-gliucitolis C6H14O6

50-70-4

200-066-2

Askorbo rūgštis C6H8O6

50-81-7

200-075-1

Gliukozė C6H12O6

50-99-7

200-294-2

L-lizinas C6H14N2O2

56-87-1

200-312-9

Palmitino rūgštis, gryna C16H32O2

57-10-3

200-313-4

Stearino rūgštis, gryna C18H36O2

57-11-4

200-334-9

Sacharozė, gryna C12H22O11

57-50-1

200-405-4

α-tokoferilacetatas C31H52O3

58-95-7

200-432-1

DL-metioninas C5H11NO2S

59-51-8

200-711-8

D-manitolis C6H14O6

69-65-8

201-771-8

L-sorbozė C6H12O6

87-79-6

204-007-1

Oleino rūgštis, gryna C18H34O2

112-80-1

204-664-4

Glicerolio stearatas, grynas C21H42O4

123-94-4

204-696-9

Anglies dioksidas CO2

124-38-9

205-278-9

Kalcio pantotenatas, D formos C9H17NO5.1/2Ca

137-08-6

205-582-1

Lauro rūgštis, gryna C12H24O2

143-07-7

205-590-5

Kalio oleatas C18H34O2K

143-18-0

205-756-7

DL-fenilalaninas C9H11NO2

150-30-1

208-407-7

Natrio gliukonatas C6H12O7.Na

527-07-1

212-490-5

Natrio stearatas, grynas C18H36O2.Na

822-16-2

215-279-6

Kalkakmenis

Nedegi kieta nuosėdinių uolienų medžiaga. Sudaryta daugiausiai iš kalcio karbonato

1317-65-3

215-665-4

Sorbitanoleatas C24H44O6

1338-43-8

216-472-8

Kalcio distearatas, grynas C18H36O2.1/2Ca

1592-23-0

231-147-0

Argonas Ar

7440-37-1

231-153-3

Anglis C

7440-44-0

231-783-9

Azotas N2

7727-37-9

231-791-2

Vanduo, distiliuotas, laidumas tapatus panašaus grynumo H2O

7732-18-5

231-955-3

Grafitas C

7782-42-5

232-273-9

Saulėgrąžų aliejus

Ekstraktyvai ir fiziškai modifikuoti jų dariniai. Sudaryti daugiausiai iš linolo ir oleino riebalų rūgščių gliceridų (Helianthus annuus, Compositae).

8001-21-6

232-274-4

Sojų aliejus

Ekstraktyvai ir fiziškai modifikuoti jų dariniai. Sudaryti daugiausiai iš linolo, oleino, palmitino ir stearino riebalų rūgščių gliceridų (Soja hispida, Leguminosae).

8001-22-7

232-276-5

Dygminų aliejus

Ekstraktyvai ir fiziškai modifikuoti jų dariniai. Sudaryti daugiausiai iš linolo riebalų rūgšties gliceridų (Carthamus tinctorius, Compositae).

8001-23-8

232-278-6

Sėmenų aliejus

Ekstraktyvai ir fiziškai modifikuoti jų dariniai. Sudaryti daugiausiai iš linolo, linoleno ir oleino riebalų rūgščių gliceridų (Linum usitatissimum, Linaceae).

8001-26-1

232-281-2

Kukurūzų aliejus

Ekstraktyvai ir fiziškai modifikuoti jų dariniai. Sudaryti daugiausiai iš linolo, oleino, palmitino ir stearino riebalų rūgščių gliceridų (Zea mays, Gramineae).

8001-30-7

232-293-8

Ricinos aliejus

Ekstraktyvai ir fiziškai modifikuoti jų dariniai. Sudaryti daugiausiai iš ricinolio riebalų rūgšties gliceridų (Ricinus communis, Euphorbiaceae).

8001-79-4

232-299-0

Rapsų aliejus

Ekstraktyvai ir fiziškai modifikuoti jų dariniai. Sudaryti daugiausiai iš eruko, linolo ir oleino riebalų rūgščių gliceridų (Brassica napus, Cruciferae).

8002-13-9

232-307-2

Lecitinai

Kompleksinis riebalų rūgščių digliceridų, prisijungusių prie fosforo rūgšties cholino esterio, mišinys.

8002-43-5

232-436-4

Sirupai, hidrolizuotas krakmolas

Kompleksinis mišinys, gautas rūgštinės arba fermentinės kukurūzų krakmolo hidrolizės metu. Sudarytas daugiausiai iš d-gliukozės, maltozės ir maltodekstrinų.

8029-43-4

232-442-7

Lajus, hidrintas

8030-12-4

232-675-4

Dekstrinas

9004-53-9

232-679-6

Krakmolas

Stambiamolekulinis sacharidas, paprastai gaunamas iš grūdų (pvz., kukurūzų, kviečių ir sorgo) ir šaknų ar šakniagumbių (pvz., bulvių ir tapijokos). Apima ir krakmolą, kuris buvo stingdomas kaitinant jį su vandeniu.

9005-25-8

232-940-4

Maltodekstrinas

9050-36-6

234-328-2

Vitaminas A

11103-57-4

238-976-7

Natrio D-gliukonatas C6H12O7.xNa

14906-97-9

248-027-9

D-gliucitolio monostearatas C24H48O7

26836-47-5

262-988-1

Riebalų rūgštys, kokoso, metilesteriai

61788-59-8

262-989-7

Riebalų rūgštys, lajaus, metilesteriai

61788-61-2

263-060-9

Riebalų rūgštys, ricinos aliejus

61789-44-4

263-129-3

Riebalų rūgštys, lajaus

61790-37-2

265-995-8

Celiuliozės pulpa

65996-61-4

266-925-9

Riebalų rūgštys, C12-18

Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C12–C18 alkilkarboksirūgštis ir SDA pranešimo Nr.: 16-005-00.

67701-01-3

266-928-5

Riebalų rūgštys C16-18

Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C16–C18 alkilkarboksirūgštis ir SDA pranešimo Nr.: 19-005-00.

67701-03-5

266-929-0

Riebalų rūgštys, C8-18 ir C18 nesočiosios

Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C8–C18 ir C18 nesočioji alkilkarboksirūgštis ir SDA pranešimo nr.: 01-005-00.

67701-05-7

266-930-6

Riebalų rūgštys, C14-18 ir C16-18 nesočiosios

Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C14–C18 ir C16-C18 nesočioji alkilkarboksirūgštis ir SDA pranešimo Nr.: 04-005-00

67701-06-8

266-932-7

Riebalų rūgštys, C16-C18 ir C18 nesočiosios

Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C16-C18 ir C18 nesočioji alkilkarboksirūgštis ir SDA pranešimo Nr.: 11-005-00

67701-08-0

266-948-4

Gliceridai, C16-18 ir C18 nesotieji

Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C16-C18 ir C18 nesotusis trialkilgliceridas ir SDA pranešimo Nr.: 11-001-00.

67701-30-8

267-007-0

Riebalų rūgštys, C14-18 ir C16-18 nesočiosios, metilesteriai

Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C14-C18 ir C16-C18 nesočiosios alkilkarboksirūgšties metilesteris ir SDA pranešimo Nr.: 04-010-00.

67762-26-9

267-013-3

Riebalų rūgštys, C6-12

Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C6-C12 alkilkarboksirūgštis ir SDA pranešimo Nr.: 13-005-00.

67762-36-1

268-099-5

Riebalų rūgštys, C14-22 ir C16-22 nesočiosios

Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C14–C22 ir C16–C22 nesočioji alkilkarboksirūgštis ir SDA pranešimo Nr.: 07-005-00

68002-85-7

268-616-4

Sirupai, kukurūzų, dehidratuoti

68131-37-3

269-657-0

Riebalų rūgštys, sojos

68308-53-2

269-658-6

Gliceridai, lajaus, mono-, di- ir tri-, hidrinti

68308-54-3

270-298-7

Riebalų rūgštys, C14-22

68424-37-3

270-304-8

Riebalų rūgštys, sėmenų aliejus

68424-45-3

270-312-1

Gliceridai, C16-18 ir C18 nesotieji, mono- ir di-

Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C16-C18 ir C18 nesotusis alkilo bei C16-C18 ir C18 nesotusis dialkilo gliceridas ir SDA pranešimo Nr.: 11-002-00.

68424-61-3

288-123-8

Gliceridai, C10-18

85665-33-4

292-771-7

Riebalų rūgštys, C12-14

90990-10-6

292-776-4

Riebalų rūgštys, C12-18 ir C18 nesočiosios

90990-15-1

296-916-5

Riebalų rūgštys, rapsų aliejaus, turinčios mažai eruko rūgšties

93165-31-2

V PRIEDAS

PRIEVOLĖS REGISTRUOTI PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES b PUNKTĄ IŠIMTYS

1.

Cheminės medžiagos, kurios susidaro cheminės reakcijos metu, kitai cheminei medžiagai ar gaminiui atsitiktinai sąveikaujant su aplinkos veiksniais, pavyzdžiui, oru, drėgme, mikroorganizmais arba saulės šviesa.

2.

Cheminės medžiagos, kurios susidaro cheminės reakcijos metu, atsitiktinai kylančios sandėliuojant kitas chemines medžiagas, preparatus ar gaminius.

3.

Cheminės medžiagos, kurios susidaro cheminės reakcijos metu, kylančios pasibaigus kitų cheminių medžiagų, preparatų ar gaminių naudojimui, ir kurios nebuvo tiksliniai pagamintos, importuotos ar patiektos rinkai.

4.

Cheminės medžiagos, kurios nebuvo tiksliniai pagamintos, importuotos ar patiektos rinkai ir kurios susidaro cheminės reakcijos metu, kylančios, kai:

a)

stabilizatorius, dažiklis, aromatinė medžiaga, antioksidantas, užpildas, tirpiklis, nešiklis, paviršiaus aktyvioji medžiaga, plastifikatorius, korozijos inhibitorius, putojimo slopiklis ar priešputis, dispersantas, nuosėdų susidarymo inhibitorius, desikantas, rišiklis, emulsiklis, deemulgatorius, vandens šalinimo medžiaga, aglomeravimo medžiaga, sukibimą skatinanti medžiaga, tekėjimo modifikatorius, pH neutralizavimo priemonė, kompleksodarą skatinanti medžiaga, koaguliantas, flokuliantas, antipirenas, lubrikantas, chelantas ar kokybės kontrolės reagentas veikia kaip numatyta, arba

b)

cheminė medžiaga, kuri buvo skirta tik suteikti konkrečias fizikines ir chemines savybes, veikia kaip numatyta.

5.

Šalutiniai produktai, jei jie nebuvo atskirai importuoti ar patiekti rinkai.

6.

Cheminės medžiagos hidratai arba hidratuoti jonai, susidarantys cheminei medžiagai susijungus su vandeniu, jei gamintojas ar importuotojas, pasinaudojantis šia išimtimi, užregistravo šią cheminę medžiagą.

7.

Šios gamtoje sutinkamos cheminės medžiagos, jeigu jos nebuvo chemiškai modifikuotos:

mineralai, rūdos, rūdų koncentratai, cemento klinkeris, gamtinės dujos, suskystintos naftos dujos, gamtinių dujų kondensatas, procesų dujos ir jų komponentai, žalia nafta, anglis, koksas.

8.

Gamtoje randamos cheminės medžiagos, išskyrus išvardytas 7 punkte, jeigu jos nėra chemiškai modifikuotos, nebent jos atitinka klasifikavimo pavojingomis cheminėmis medžiagomis kriterijus pagal Direktyvą 67/548/EEB.

9.

Pagrindinės elementinės cheminės medžiagos, kurių pavojingumas ir rizika yra gerai žinomi:

 

vandenilis, deguonis, inertinės dujos (argonas, helis, neonas, ksenonas), azotas.

VI PRIEDAS

10 STRAIPSNYJE NURODYTI INFORMACIJOS REIKALAVIMAI

VI-XI PRIEDŲ REIKALAVIMŲ VYKDYMO GAIRĖS

VI-XI prieduose nustatoma rodoma informacija, kurią reikia pateikti pagal 10, 12, 13, 40, 41 ir 46 straipsnius registravimo ir vertinimo tikslams. Standartiniai reikalavimai, susiję su mažiausio kiekio tonomis lygiu, nurodyti VII priede, o kiekvieną kartą, kai pasiekiamas naujas kiekio lygis, papildomai vykdomi atitinkamo priedo reikalavimai. Registruojant cheminę medžiagą tikslūs informacijai keliami reikalavimai kiekvienu atveju bus skirtingi ir priklausys nuo medžiagos kiekio tonomis, jos naudojimo ir poveikio. Todėl į priedus reikia atsižvelgti kaip į visumą, kartu laikantis bendrųjų registravimo, vertinimo ir pareigos saugiai tvarkyti chemines medžiagas reikalavimų.

1 PAKOPA. RINKTI IR DALYTIS TURIMA INFORMACIJA

Registruotojas turėtų surinkti visą esamą prieinamą bandymais gautą informaciją apie registruojamą cheminę medžiagą, be kita ko, turėtų būti literatūroje ieškoma atitinkamos informacijos apie cheminę medžiagą. Jei įmanoma, registracijos dokumentai turėtų būti pateikiami bendrai pagal 11 arba 19 straipsnį. Tokiu būdu būtų galima dalytis bandymų duomenimis, išvengiant nereikalingų bandymų ir sumažinant kaštus. Registruotojas taip pat turėtų surinkti visą kitą esamą ir svarbią informaciją apie cheminę medžiagą, nepriklausomai nuo to, ar konkrečiam cheminės medžiagos kiekio tonomis lygiui būtina ar nebūtina atlikti bandymą dėl konkrečios savybės. Tai turėtų apimti informaciją iš alternatyvių šaltinių (pvz., gauta taikant (Q)SAR ar analogijos su kitomis cheminėmis medžiagomis metodą bei bandymų in vivo ir in vitro arba epidemiologiniai duomenys), kurie gali padėti nustatant, ar cheminė medžiaga turi ar neturi pavojingų savybių, ir kurie tam tikrais atvejais gali pakeisti bandymų su gyvūnais rezultatus.

Be to, reikėtų surinkti informaciją apie poveikį, naudojimą ir rizikos valdymo priemones pagal 10 straipsnį ir šį priedą. Apsvarstęs visą šią informaciją, registruotojas galės nuspręsti, ar būtina rinkti tolesnę informaciją.

2 PAKOPA. NUSTATYTI INFORMACIJOS POREIKIUS

Registruotojas nustato, kokia informacija yra privaloma registruojant cheminę medžiagą. Pirmiausia nustatoma, kokio priedo ar priedų reikalavimų būtina laikytis, atsižvelgiant į medžiagos kiekį tonomis. Šiuose prieduose pateikiami standartiniai informacijos reikalavimai, tačiau jų reikia laikytis siejant juos su XI priedu, kuris pagrįstais atvejais leidžia nukrypti nuo standartinių reikalavimų. Šiame etape, siekiant nustatyti informacijos apie cheminę medžiagą poreikius, ypač būtina atsižvelgti į duomenis apie poveikį, naudojimą ir rizikos valdymo priemones.

3 PAKOPA. NUSTATYTI INFORMACIJOS SPRAGAS

Registruotojas palygina informacijos apie cheminę medžiagą poreikius su jau turima informacija ir nustato, ar yra spragų. Šiame etape svarbu užtikrinti, kad turimi duomenys būtų tinkami ir jų kokybė būtų pakankama reikalavimams vykdyti.

4 PAKOPA. GAUTI NAUJŲ DUOMENŲ/SIŪLYTI BANDYMŲ STRATEGIJĄ

Kai kuriais atvejais nebūtina gauti naujų duomenų. Tačiau, jei esama informacijos spragos, kurią būtina užpildyti, turi būti gaunami nauji duomenys (VII ir VIII priedai) arba siūloma bandymų strategija (IX ir X priedai), atsižvelgiant į medžiagos kiekį tonomis. Nauji bandymai su stuburiniais gyvūnais atliekami arba siūlomi kaip paskutinė išeitis, išnaudojus visus kitus duomenų gavimo šaltinius.

Kai kuriais atvejais VII-XI priedų taisyklėse gali būti reikalaujama, kad tam tikri bandymai būtų atlikti prieš vykdant standartinius reikalavimus arba juos papildant.

PASTABOS

1 pastaba. Jei pateikti informaciją techniškai neįmanoma arba moksliniu požiūriu nebūtina, tai aiškiai pagrindžiama laikantis atitinkamų nuostatų.

2 pastaba. Registruotojui suteikiama galimybė pareikšti, kad tam tikra registracijos dokumentacijoje pateikta informacija yra jautri komerciniu požiūriu ir kad jos atskleidimas gali jam pakenkti komercinėje srityje. Tokiu atveju jis turi nurodyti, kurie duomenys yra konfidencialūs, ir tai pagrįsti.

10 STRAIPSNIO a PUNKTO i-v PAPUNKČIUOSE NURODYTA INFORMACIJA

1.   BENDRA INFORMACIJA APIE REGISTRUOTOJĄ

1.1.

Registruotojas

1.1.1.

Pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir elektroninio pašto adresas

1.1.2.

Kontaktinis asmuo

1.1.3.

Registruotojo gamybos ir cheminės medžiagos naudojimo savo reikmėms vieta (-os) (jei tinka)

1.2.

Bendrai pateikiami duomenys

11 ir 19 straipsniuose numatyta, kad dalį registracijos dokumentacijos pagrindinis registruotojas gali pateikti kitų registruotojų vardu.

Tokiu atveju pagrindinis registruotojas įvardija kitus registruotojus, nurodydamas:

jų vardą ir pavardę, adresą, telefono numerį, fakso numerį ir elektroninio pašto adresą,

tą registracijos dokumentacijos dalį, kuri susijusi su kitais registruotojais.

Atitinkamai nurodomas (-i) šiame priede arba VII-X prieduose minimas (-i) numeris (-iai).

Kiekvienas kitas registruotojas privalo įvardyti pagrindinį registruotoją, pateikiantį dokumentaciją jo vardu, nurodydamas:

jo vardą ir pavardę, adresą, telefono numerį, fakso numerį ir elektroninio pašto adresą,

tą registracijos dokumentacijos dalį, kurią pateikia pagrindinis registruotojas.

Atitinkamai nurodomas (-i) šiame priede arba VII-X prieduose minimas (-i) numeris (-iai).

1.3

Pagal 4 straipsnį paskirta trečioji šalis.

1.3.1.

Pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir elektroninio pašto adresas.

1.3.2.

Asmuo ryšiams.

2.   CHEMINĖS MEDŽIAGOS TAPATYBĖS NUSTATYMAS

Šiame skirsnyje nurodytos informacijos turi užtekti nustatyti bet kurios cheminės medžiagos tapatybę. Jei techniškai neįmanoma ar moksliniu požiūriu atrodo nebūtina pateikti informaciją apie vieną ar kelis toliau nurodytus aspektus, tai aiškiai pagrindžiama.

2.1.

Cheminės medžiagos pavadinimas ar kitas identifikatorius

2.1.1.

Pavadinimas (-ai) pagal IUPAC nomenklatūrą arba kitas (-i) tarptautinis (-iai) cheminis (-iai) pavadinimas (-ai)

2.1.2.

Kiti pavadinimai (įprastas pavadinimas, prekinis pavadinimas, santrumpa)

2.1.3.

EINECS arba ELINCS numeris (jei toks yra ir tinka)

2.1.4.

CAS pavadinimas ir CAS numeris (jei yra)

2.1.5.

Kitas identifikavimo kodas (jei yra)

2.2.

Informacija, susijusi su molekuline ir struktūrine kiekvienos cheminės medžiagos formule

2.2.1.

Molekulinė ir struktūrinė formulė (įskaitant SMILES žymėjimą, jei yra)

2.2.2

Informacija apie optinį aktyvumą ir įprastinę (stereo-) izomerų proporciją (jei yra ir jei tinkama).

2.2.3.

Molekulinė masė arba molekulinės masės intervalas

2.3.

Kiekvienos cheminės medžiagos sudėtis

2.3.1.

Grynumo laipsnis (%)

2.3.2.

Priemaišų rūšys, įskaitant izomerus ir šalutinius produktus

2.3.3.

(Reikšmingų) pagrindinių priemaišų procentinė dalis

2.3.4.

Priedų (pvz., stabilizatorių arba inhibitorių) rūšis ir koncentracijos eilė (išreikšta … ppm arba … %)

2.3.5.

Spektro duomenys (ultravioletinis ir infraraudonasis spektras, magnetinis branduolių rezonansas arba masių spektras)

2.3.6.

Didelio slėgio skysčių chromatograma, dujų chromatograma

2.3.7.

Cheminei medžiagai nustatyti skirtų analizės metodų aprašymas arba atitinkamos bibliografinės nuorodos, skirtos cheminei medžiagai ir tam tikrais atvejais priemaišoms bei priedams nustatyti. Šios informacijos turi užtekti, kad metodus būtų galima panaudoti.

3.   INFORMACIJA APIE CHEMINĖS (-IŲ) MEDŽIAGOS (-Ų) GAMYBĄ IR NAUDOJIMĄ

3.1.

Bendras registruotinos pagaminamos gaminio gamybai naudojamos ir (arba) importuojamos cheminės medžiagos kiekis tonomis, tenkantis vienam registruotojui per metus:

kalendoriniais registracijos metais (apskaičiuotasis kiekis)

3.2.

Cheminių medžiagų arba gaminių gamintojo atveju: trumpas cheminių medžiagų arba gaminių gamyboje naudojamo technologinio proceso aprašymas

Tiksli informacija apie procesą, ypač komerciniu požiūriu svarbios detalės, nėra privaloma.

3.3.

Duomenys apie savo reikmėms naudojamą cheminės medžiagos kiekį tonomis

3.4.

Cheminės medžiagos forma (cheminė medžiaga, preparatas ar gaminys) ir (arba) fizinis būvis, kuriuo ji pateikiama tolesniems naudotojams. Tolesniems naudotojams pateikiamuose preparatuose esančios cheminės medžiagos koncentracija ar koncentracijos intervalas ir tolesniems naudotojams pateikiamuose gaminiuose esančios cheminės medžiagos kiekis

3.5.

Trumpas nustatytų naudojimo būdų aprašymas

3.6.

Informacija apie cheminės medžiagos gamybos, jos naudojimo gaminiuose ir nustatyto naudojimo metu susidariusių atliekų kiekį ir sudėtį

3.7.

Nerekomenduojami naudojimo būdai (žr. saugos duomenų lapo 16 skiltį)

Kai taikoma, nurodomi ir pagrindžiami naudojimo būdai, kurių registruotojas nerekomenduoja (t. y. neprivalomos tiekėjo rekomendacijos). Tai neturi būti išsamus sąrašas.

4.   KLASIFIKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS

4.1.

Cheminės (-ių) medžiagos (-ų) klasifikacija pagal pavojingumą, taikant Direktyvos 67/548/EEB 4 ir 6 straipsnius

Be to, kiekvienam įrašui nurodomos priežastys, dėl kurių nepateikta klasifikacija pagal kurią nors savybę (t. y. jei trūksta duomenų, jie neįtikinami arba jie įtikinami, tačiau jų nepakanka klasifikacijai)

4.2.

Nustatytas cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavojingumo ženklinimas (etiketė) taikant Direktyvos 67/548/EEB 23, 24 ir 25 straipsnius

4.3.

Konkrečios ribinės koncentracijos, jei tinka, taikant Direktyvos 67/548/EEB 4 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 1999/45/EB 4-7 straipsnius

5.   SAUGAUS NAUDOJIMO REKOMENDACIJOS:

Ši informacija turi atitikti saugos duomenų lapo informaciją, jei toks saugos duomenų lapas yra privalomas pagal 31 straipsnį.

5.1.

Pirmosios pagalbos priemonės (saugos duomenų lapo 4 skiltis)

5.2.

Priešgaisrinės priemonės (saugos duomenų lapo 5 skiltis)

5.3.

Avarijų likvidavimo priemonės (saugos duomenų lapo 6 skiltis)

5.4.

Naudojimas ir sandėliavimas (saugos duomenų lapo 7 skiltis)

5.5.

Informacija apie gabenimą (saugos duomenų lapo 14 skiltis)

Jei cheminės saugos ataskaita nėra privaloma, pateikiama tokia papildoma informacija:

5.6.

Poveikio prevencijos priemonės/Asmens apsauga (saugos duomenų lapo 8 skiltis)

5.7.

Stabilumas ir reaktingumas (saugos duomenų lapo 10 skiltis)

5.8.

Atliekų tvarkymas

5.8.1.

Atliekų tvarkymo nuostatos (saugos duomenų lapo 13 skiltis)

5.8.2.

Pramonei skirta informacija apie perdirbimą ir šalinimo būdus

5.8.3.

Visuomenei skirta informacija apie perdirbimą ir šalinimo būdus

6.   INFORMACIJA APIE CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, KURIŲ UŽREGISTRUOTAS KIEKIS, TENKANTIS VIENAM GAMINTOJUI AR IMPORTUOTOJUI, YRA 1–10 TONŲ PER METUS, POVEIKĮ

6.1.

Pagrindinė naudojimo kategorija:

6.1.1.

a)

pramoninis naudojimas; ir (arba)

b)

profesionalus naudojimas; ir (arba)

c)

plataus vartojimo būdas.

6.1.2.

Pramoninio ir profesionalaus naudojimo specifikacija:

a)

naudojama uždaroje sistemoje; ir (arba)

b)

naudojant įterpiama į matricą arba ant jos paviršiaus; ir (arba)

c)

neišsklaidytas naudojimas; ir (arba)

d)

išsklaidytas naudojimas.

6.2.

Reikšmingas (-i) poveikio būdas (-ai):

6.2.1.

Poveikis žmogui:

a)

prarijus; ir (arba)

b)

per odą; ir (arba)

c)

įkvėpus.

6.2.2.

Poveikis aplinkai:

a)

vanduo; ir (arba)

b)

oras; ir (arba)

c)

kietos atliekos; ir (arba)

d)

dirvožemis.

6.3.

Poveikio būdas:

a)

atsitiktinai/nedažnai; ir (arba)

b)

kartais; ir (arba)

c)

nuolat/dažnai.

VII PRIEDAS

STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 TONA, KELIAMI REIKALAVIMAI (64)

Šio priedo 1 skiltyje nurodoma standartinė informacija, kurią privaloma pateikti apie:

a)

chemines medžiagas, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis ir kurių pagaminama arba importuojama nuo 1 iki 10 tonų;

b)

chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, kurių pagaminama ar importuojama nuo 1 iki 10 tonų ir kurios atitinka III priedo kriterijus pagal 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktus; ir

c)

chemines medžiagas, kurių pagaminama ar importuojama 10 ir daugiau tonų.

Pateikiama visa kita turima informacija apie fizikines ir chemines, toksikologines ir ekotoksikologines cheminės medžiagos savybes. Cheminių medžiagų, kurios neatitinka III priede nustatytų kriterijų, atveju reikalaujama įvykdyti tik šio priedo 7 skirsnyje nustatytus reikalavimus fizikinėms ir cheminėms savybėms.

Šio priedo 2 skiltyje išvardijamos specialios taisyklės, pagal kurias privalomą standartinę informaciją leidžiama praleisti, pakeisti kita, pateikti kitoje pakopoje arba kitaip pritaikyti. Jei tenkinamos sąlygos, pagal kurias laikantis šio priedo 2 skilties leidžiami informacijos pateikimo nukrypimai, registruotojas tai aiškiai nurodo ir kiekvieną skirtingą pritaikymą pagrindžia atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse.

Be šių specialių taisyklių registruotojas gali kitu būdu pritaikyti šio priedo 1 skiltyje nustatytus privalomus standartinės informacijos reikalavimus, laikydamasis XI priedo bendrųjų taisyklių, išskyrus 3 skirsnį dėl galimybės neatlikti individualių cheminės medžiagos bandymų atsižvelgiant į jos poveikį. Šiuo atveju jis taip pat aiškiai nurodo sprendimo kitu būdu pritaikyti standartinės informacijos reikalavimus atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse priežastis, darydamas nuorodas į 2 skilties arba XI priedo specialią (-ias) taisyklę (-es) (65).

Prieš atliekant naujus bandymus šiame priede išvardytoms savybėms nustatyti, pirmiausia įvertinami visi turimi in vitro ir in vivo bandymų duomenys, istoriniai duomenys apie žmones, pripažinti (Q)SAR duomenys ir duomenys, gauti iš struktūriškai panašių medžiagų (analogijos metodas). Turi būti vengiama bandymų in vivo, naudojant ėsdinančias chemines medžiagas, kai jų koncentracija (dozė) sukelia ėsdinimą. Prieš atliekant bandymus, be šiame priede pateiktų gairių reikėtų susipažinti su kitomis bandymų strategijų gairėmis.

Tuo atveju, kai dėl kitų priežasčių nei šio priedo 2 skiltyje arba XI priede išvardytos priežastys informacijos apie tam tikrus pakitimus siūloma nepateikti, tai aiškiai nurodoma ir pagrindžiama.

7.   INFORMACIJA APIE CHEMINĖS MEDŽIAGOS FIZIKINES IR CHEMINES SAVYBES

1 SKILTIS

PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA

2 SKILTIS

SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS

7.1.

Medžiagos būsena esant 20 oC temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui

 

7.2.

Lydimosi/užšalimo temperatūra

7.2.

Žemesnėje nei –20 oC temperatūroje tyrimų atlikti nereikia.

7.3.

Virimo temperatūra

7.3.

Tyrimo atlikti nereikia:

su dujomis, arba

su kietomis medžiagomis, kurios lydosi esant aukštesnei kaip 300 oC temperatūrai arba suirsta prieš užvirdamos. Tokiais atvejais galima apskaičiuoti arba išmatuoti virimo temperatūrą esant sumažintam slėgiui, arba

su cheminėmis medžiagomis, kurios suyra prieš užvirdamos (pvz., autooksidacija, persigrupavimas, skaidymasis, suirimas ir pan.).

7.4.

Santykinis tankis

7.4.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminė medžiaga stabili tik ištirpinta tam tikrame tirpiklyje, o tirpalo tankis panašus į tirpiklio tankį. Tokiais atvejais pakanka nurodyti, ar tirpalo tankis yra didesnis ar mažesnis už tirpiklio tankį, arba

jei cheminė medžiaga yra dujos. Tokiu atveju tankis apytiksliai apskaičiuojamas pagal jų molekulinę masę ir idealių dujų dėsnius.

7.5.

Garų slėgis

7.5.

Tyrimo atlikti nereikia, jei lydimosi temperatūra aukštesnė kaip 300 oC.

Jei lydimosi temperatūra yra nuo 200 oC iki 300 oC, pakanka nustatyti ribinę vertę pagal matavimų rezultatus arba pripažintą skaičiavimo metodą.

7.6.

Paviršiaus įtemptis

7.6.

Tyrimas atliekamas tik tada, jei:

remiantis cheminės medžiagos sandara, tikėtinas ar numatomas paviršinis aktyvumas, arba

paviršinis aktyvumas yra pageidautina medžiagos savybė.

Jei tirpumas vandenyje yra mažesnis nei 1 mg/l esant 20 oC temperatūrai, bandymo atlikti nereikia.

7.7.

Tirpumas vandenyje

7.7.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminė medžiaga hidroliziškai nestabili esant pH 4, 7 ir 9 (pusėjimo trukmė trumpesnė kaip 12 valandų), arba

cheminė medžiaga lengvai oksiduojasi vandenyje.

Jei atrodo, kad medžiaga „netirpsta“ vandenyje, atliekamas ribos testas iki analizės metodo radimo ribos.

7.8.

N-oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas

7.8.

Tyrimo nereikia atlikti, jei cheminė medžiaga yra neorganinė. Jei bandymo neįmanoma atlikti (pvz., cheminė medžiaga suyra, yra labai aktyvaus paviršiaus, smarkiai reaguoja bandymo metu, netirpsta vandenyje ar oktanolyje, arba neįmanoma gauti pakankamai grynos cheminės medžiagos), pateikiama apskaičiuotoji log P vertė ir aprašomas skaičiavimo metodas.

7.9.

Pliūpsnio temperatūra

7.9.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminė medžiaga yra neorganinė, arba

cheminę medžiagą sudaro vien lakūs organiniai komponentai, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 100 oC — vandeniniams tirpalams, arba

numatoma pliūpsnio temperatūra yra aukštesnė kaip 200 oC, arba

pliūpsnio temperatūrą galima tiksliai numatyti, remiantis duomenų apie turimas aprašytas medžiagas interpoliacija.

7.10.

Degumas

7.10.

Tyrimo atlikti nereikia:

jei cheminė medžiaga yra kieta medžiaga, turinti sprogstamųjų arba piroforinių savybių. Į šias savybes reikia visada atsižvelgti prieš tiriant degumą, arba

su dujomis, jei liepsniųjų dujų koncentracija mišinyje su inertinėmis dujomis yra tokia maža, kad sumaišius su oru, koncentracija niekada nesiekia žemutinės ribinės vertės, arba

su cheminėmis medžiagomis, savaime užsiliepsnojančiomis dėl sąlyčio su oru.

7.11.

Sprogstamosios (sprogiosios) savybės

7.11.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminės medžiagos molekulėje nėra cheminių funkcinių grupių, turinčių sprogstamųjų savybių, arba

cheminėje medžiagoje yra cheminių funkcinių grupių, turinčių sprogstamųjų savybių, į kurias įeina deguonis, o apskaičiuotasis deguonies balansas yra mažesnis kaip –200, arba

organinėje medžiagoje arba homogeniniame organinių medžiagų mišinyje yra sprogstamųjų savybių turinčių cheminių funkcinių grupių, tačiau egzoterminio skilimo energija yra mažesnė nei 500 J/g, o egzoterminis skilimas prasideda esant žemesnei nei 500 oC temperatūrai, arba

su neorganinių oksiduojančių medžiagų (JT klasė 5.1) ir organinių medžiagų mišiniais, kuriuose neorganinių oksiduojančių medžiagų koncentracija yra:

mažesnė nei 15 % masės, jei cheminės medžiagos įtrauktos į JT I pakavimo grupę (didelis pavojus) arba II pakavimo grupę (vidutinis pavojus),

mažesnė nei 30 % masės, jei cheminės medžiagos įtrauktos į JT III pakavimo grupę (nedidelis pavojus).

Pastaba: Jei organinių medžiagų egzoterminio skilimo energija yra mažesnė nei 800 J/g, sprogimo plitimo bandymas ir jautrumo sprogimo smūgiui bandymas neprivalomi.

7.12.

Savaiminio užsidegimo temperatūra

7.12.

Tyrimo atlikti nereikia:

jei cheminė medžiaga yra sprogstamoji arba savaime užsiliepsnoja dėl sąlyčio su oru kambario temperatūroje, arba

su skysčiais, neužsiliepsnojantiems dėl sąlyčio su oru, t. y. jų pliūpsnio temperatūra aukštesnė nei 200 oC, arba

su dujomis, neturinčiomis užsiliepsnojimo intervalo, arba

su kietomis medžiagomis, jei cheminės medžiagos lydimosi temperatūra < 160 oC arba jei preliminarūs rezultatai rodo, kad cheminė medžiaga savaime neįkaista esant žemesnei nei 400 oC temperatūrai.

7.13.

Oksidacinės savybės

7.13.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminė medžiaga yra sprogstamoji, arba

cheminė medžiaga lengvai užsiliepsnoja, arba

cheminė medžiaga yra organinis peroksidas, arba

cheminė medžiaga negali egzotermiškai reaguoti su degiomis medžiagomis, pavyzdžiui dėl cheminės sandaros (pavyzdžiui, organinės medžiagos, neturinčios deguonies ar halogenų atomų, arba šie elementai nėra chemiškai susijungę su azotu ar deguonimi, arba neorganinės medžiagos, neturinčios deguonies arba halogenų atomų).

Visapusiško bandymo atlikti nereikia su kietomis medžiagomis, jei preliminarus bandymas aiškiai rodo, kad tiriama cheminė medžiaga turi oksidacinių savybių.

Pažymėtina, kad kadangi nėra bandymo metodų dujų mišinių oksidacinėms savybėms nustatyti, šios savybės įvertinamos pagal skaičiavimo metodą, lyginant mišinio dujų oksidacinį potencialą su ore esančio deguonies oksidaciniu potencialu.

7.14.

Granuliometrija

7.14.

Tyrimo atlikti nereikia, jei cheminė medžiaga parduodama arba naudojama ne kietu ar granulių pavidalu.

8.   TOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA

1 SKILTIS

PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA

2 SKILTIS

SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS

8.1.

Odos dirginimas arba ėsdinimas

Šios pasekmės įvertinimą sudaro tokios iš eilės atliekamos pakopos:

1)

turimų duomenų apie žmones ir gyvūnus įvertinimas;

2)

rūgštinių ar šarminių savybių įvertinimas;

3)

odos ėsdinimo tyrimas in vitro;

4)

odos dirginimo tyrimas in vitro.

8.1.

3 ir 4 pakopų atlikti nereikia, jei:

turima informacija rodo, kad cheminė medžiaga atitinka klasifikavimo kaip odą ėsdinančios ar akis dirginančios cheminės medžiagos kriterijus, arba

cheminė medžiaga užsiliepsnoja kambario temperatūroje dėl sąlyčio su oru, arba

cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip labai toksiška sąlyčio su oda atveju, arba

ūmaus toksiškumo per odą tyrimas neparodė, kad oda būtų dirginama iki ribinės dozės vertės (2 000 mg/kg kūno masės).

8.2.

Akių dirginimas

Šios pasekmės įvertinimą sudaro tokios iš eilės atliekamos pakopos:

1)

turimų duomenų apie žmones ir gyvūnus įvertinimas;

2)

rūgštinių ar šarminių savybių įvertinimas;

3)

akių dirginimo tyrimas in vitro.

8.2.

3 pakopos atlikti nereikia, jei:

turima informacija rodo, kad cheminė medžiaga atitinka klasifikavimo kaip odą ėsdinančios ar akis dirginančios cheminės medžiagos kriterijus, arba

cheminė medžiaga užsiliepsnoja kambario temperatūroje dėl sąlyčio su oru;

8.3.

Odos jautrinimas

Šios pasekmės įvertinimą sudaro tokios iš eilės atliekamos pakopos:

1)

turimų duomenų apie žmones ir gyvūnus įvertinimas;

2)

bandymai in vivo.

8.3.

2 pakopos atlikti nereikia, jei:

turima informacija rodo, kad cheminę medžiagą reikėtų klasifikuoti kaip odą jautrinančią ar ėsdinančią cheminę medžiagą, arba

cheminė medžiaga yra stiprioji rūgštis (pH < 2,0) arba bazė (pH > 11,5), arba

medžiaga užsiliepsnoja kambario temperatūroje dėl sąlyčio su oru.

Pelių vietinio limfmazgio tyrimas (LLNA) yra tinkamiausias bandymo in vivo metodas. Kitoks bandymas turėtų būti naudojamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Kitokio bandymo naudojimas pagrindžiamas.

8.4.

Mutageniškumas

8.4.

Gavus teigiamus rezultatus, svarstoma būtinybė atlikti tolesnius mutageniškumo tyrimus.

8.4.1.

Genų mutacijų bakterijose tyrimai in vitro

 

8.5.

Ūmus toksiškumas

8.5.

Tyrimo (-ų) atlikti paprastai nereikia, jei:

cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip odą ėsdinanti cheminė medžiaga.

8.5.1.

Prarijus

Tyrimo atlikti nereikia, jei galima pasinaudoti ūmaus toksiškumo įkvėpus (8.5.2) tyrimo rezultatais.

9.   EKOTOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA

1 SKILTIS

PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA

2 SKILTIS

SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS

9.1.

Toksiškumas vandens aplinkai

 

9.1.1.

Trumpalaikio toksiškumo bandymai su bestuburiais gyvūnais (tinkamiausia rūšis Daphnia)

Registruotojas vietoj trumpalaikio gali atlikti ilgalaikio toksiškumo bandymus.

9.1.1.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

yra švelninančių veiksnių, parodančių, kad toksiškumas vandens organizmams mažai tikėtinas, pavyzdžiui, jei cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje arba tai, kad cheminė medžiaga galėtų pereiti biologinę membraną, arba

yra ilgalaikio toksiškumo vandens organizmams tyrimas su bestuburiais gyvūnais, arba

turima tinkama informacija aplinkosauginiam klasifikavimui ir ženklinimui.

Ilgalaikio toksiškumo vandens organizmams tyrimas su dafnijomis (IX priedo 9.1.5 skirsnis) atliekamas tada, kai medžiaga blogai tirpsta vandenyje (tirpumas vandenyje < 1 mg/l).

9.1.2.

Vandens augalų augimo slopinimo tyrimas (tinkamiausi — dumbliai)

9.1.2.

Tyrimo atlikti nereikia, jei yra švelninančių veiksnių, parodančių, kad toksiškumas vandens organizmams mažai tikėtinas, pavyzdžiui, jei cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje arba tai, kad cheminė medžiaga galėtų pereiti biologinę membraną.

9.2.

Skaidymas

 

9.2.1.

Biotinis

 

9.2.1.1.

Lengvas biologinis skaidomumas

9.2.1.1

Tyrimas neatliekamas, jei cheminė medžiaga yra neorganinė.

Pateikiama visa kita turima fizikinė ir cheminė, toksikologinė ir ekotoksikologinė informacija.

VIII PRIEDAS

STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 10 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI (66)

Šio priedo 1 skiltyje nurodoma standartinė informacija, kurią pagal 12 straipsnio 1 dalies c punktą privaloma pateikti apie visas chemines medžiagas, kurių pagaminama ar importuojama 10 ir daugiau tonų. Atitinkamai pagal šio priedo 1 skiltį privaloma informacija papildo informaciją, kuri privaloma pagal VII priedo 1 skiltį. Pateikiama visa kita turima informacija apie fizikines ir chemines, toksikologines ir ekotoksikologines cheminės medžiagos savybes. Šio priedo 2 skiltyje išvardijamos specialios taisyklės, pagal kurias privalomą standartinę informaciją leidžiama praleisti, pakeisti kita, pateikti kitoje pakopoje arba kitaip pritaikyti. Jei tenkinamos sąlygos, pagal kurias laikantis šio priedo 2 skilties leidžiami informacijos pateikimo nukrypimai, registruotojas tai aiškiai nurodo ir kiekvieną skirtingą pritaikymą pagrindžia atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse.

Be šių specialių taisyklių, registruotojas gali kitu būdu pritaikyti šio priedo 1 skiltyje nustatytus privalomus standartinės informacijos reikalavimus, laikydamasis XI priedo bendrųjų taisyklių. Šiuo atveju jis atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse taip pat aiškiai nurodo sprendimo kitu būdu pritaikyti standartinės informacijos reikalavimus priežastis, darydamas nuorodas į 2 skilties arba XI priedo specialią (-ias) taisyklę (-es) (67).

Prieš atliekant naujus bandymus šiame priede išvardytoms savybėms nustatyti, pirmiausia įvertinami visi turimi in vitro ir in vivo bandymų duomenys, istoriniai duomenys apie žmones, pripažinti (Q)SAR duomenys ir duomenys, gauti iš struktūriškai panašių medžiagų (analogijos metodas). Turi būti vengiama bandymų in vivo, naudojant ėsdinančias chemines medžiagas, kai jų koncentracija (dozė) sukelia ėsdinimą. Prieš atliekant bandymus, be šiame priede pateiktų gairių reikėtų susipažinti su kitomis bandymų strategijų gairėmis.

Tuo atveju, kai dėl kitų priežasčių nei šio priedo 2 skiltyje arba XI priede išvardytos priežastys informacijos apie tam tikrus pakitimus siūloma nepateikti, tai aiškiai nurodoma ir pagrindžiama.

8.   TOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA

1 SKILTIS

PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA

2 SKILTIS

SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS

8.1.   

Odos dirginimas

8.1.1.

Odos dirginimas in vivo

8.1.1.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip odą ėsdinanti ar odą dirginanti, arba

cheminė medžiaga yra stiprioji rūgštis (pH < 2,0) arba bazė (pH > 11,5), arba

cheminė medžiaga užsiliepsnoja kambario temperatūroje dėl sąlyčio su oru, arba

cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip labai toksiška sąlyčio su oda atveju, arba

ūmaus toksiškumo per odą tyrimas neparodė, kad oda būtų dirginama iki ribinės dozės vertės (2 000 mg/kg kūno masės).

8.2.   

Akių dirginimas

8.2.1.

Akių dirginimas in vivo

8.2.1.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip akis dirginanti ir galinti akis sunkiai sužaloti cheminė medžiaga, arba

cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip odą ėsdinanti cheminė medžiaga ir tuo atveju, jei registruotojas ją klasifikavo kaip akis dirginančią cheminę medžiagą, arba

cheminė medžiaga yra stiprioji rūgštis (pH < 2,0) arba bazė (pH > 11,5), arba

cheminė medžiaga užsiliepsnoja kambario temperatūroje dėl sąlyčio su oru.

8.4.   

Mutageniškumas

8.4.2.

Citogeniškumo žinduolių ląstelėse tyrimas arba mikrobranduolinių tyrimas in vitro

8.4.2.

Tyrimo atlikti nereikia, jei

yra tinkamų duomenų, gautų atlikus citogeniškumo bandymą in vivo, arba

cheminė medžiaga priklauso 1 ar 2 kancerogeninių medžiagų kategorijai arba 1, 2 ar 3 mutageninių medžiagų kategorijai.

8.4.3.

Genų mutacijos žinduolių ląstelėse tyrimas in vitro, jei VII priedo 8.4.1 skirsnyje ir VIII priedo 8.4.2 skirsnyje nurodytų bandymų rezultatai neigiami.

8.4.3.

Tyrimo paprastai atlikti nereikia, jei yra tinkamų duomenų, gautų atlikus patikimą žinduolių genų mutacijos bandymą in vivo.

 

8.4.

Jei VII arba VIII priede nurodytų genotoksiškumo tyrimų rezultatai teigiami, svarstoma būtinybė atlikti atitinkamus mutageniškumo tyrimus in vivo.

8.5.

Ūmus toksiškumas

8.5.

Tyrimo (-ų) atlikti paprastai nereikia, jei:

cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip odą ėsdinanti cheminė medžiaga.

Cheminių medžiagų, išskyrus dujas, atveju, 8.5.2-8.5.3 punktuose nurodyta informacija pateikiama bent apie vieną kitą poveikio būdą, be poveikio prarijus (8.5.1). Kitas medžiagos patekimo būdas bus pasirenkamas pagal cheminės medžiagos pobūdį ir tikėtiną poveikio žmonėms būdą. Jei yra tik vienas poveikio būdas, pateikiama informacija tik apie tą būdą.

8.5.2.

Įkvėpus

8.5.2.

Poveikio įkvėpus bandymus atlikti dera, jei poveikis žmonėms įkvėpus yra tikėtinas atsižvelgiant į cheminės medžiagos garų slėgį ir (arba) jei galimas įkvepiamo dydžio aerozolių, dalelių ar lašelių poveikis.

8.5.3.

Per odą

8.5.3.

Poveikio per odą bandymus atlikti dera, jei:

1)

jei cheminės medžiagos įkvėpimas mažai tikėtinas; ir

2)

gamybos ir (arba) naudojimo metu sąlytis su oda yra tikėtinas; ir

3)

dėl fizikinių ir cheminių bei toksikologinių cheminės medžiagos savybių manoma, kad ji gali būti labai/greitai absorbuojama per odą.

8.6.   

Kartotinių dozių toksiškumas

8.6.1.

Trumpalaikio kartotinių dozių toksiškumo tyrimas (28 dienos), atliekamas su vienos rūšies vyriškos ir moteriškos lyties gyvūnais, tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pasirenkant pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą.

8.6.1.

Trumpalaikio toksiškumo tyrimo (28 dienos) atlikti nereikia, jei:

buvo atliktas patikimas poūmio (90 dienų) arba lėtinio toksiškumo tyrimas, naudojant tinkamos rūšies gyvūnus, dozes, tirpiklį ir taikant tinkamą medžiagos paveikimo būdą, arba

jei medžiaga iš karto suyra ir yra pakankamai duomenų apie skilimo produktus, arba

galima atmesti atitinkamo poveikio žmonėms galimybę pagal XI priedo 3 skirsnį.

Atitinkamas medžiagos paveikimo būdas pasirenkamas tokiu pagrindu:

Poveikio per odą bandymą atlikti dera, jei:

1)

jei cheminės medžiagos įkvėpimas mažai tikėtinas; ir

2)

gamybos ir (arba) naudojimo metu sąlytis su oda yra tikėtinas; ir

3)

dėl fizikinių ir cheminių bei toksikologinių cheminės medžiagos savybių manoma, kad ji gali būti labai/greitai absorbuojama per odą.

Poveikio įkvėpus bandymus atlikti dera, jei poveikis žmonėms įkvėpus yra tikėtinas atsižvelgiant į cheminės medžiagos garų slėgį ir (arba) jei galimas įkvepiamo dydžio aerozolių, dalelių ar lašelių poveikis.

Poūmio toksiškumo tyrimą (90 dienų) (IX priedo 8.6.2 skirsnis) atlikti registruotojas siūlo, jei: poveikio žmonėms dažnis ir trukmė rodo, kad dera atlikti ilgesnio laiko tyrimą;

ir įvykdyta viena iš šių sąlygų:

kiti turimi duomenys rodo, kad cheminė medžiaga gali turėti pavojingą savybę, kurios neįmanoma aptikti atliekant trumpalaikio toksiškumo tyrimą, arba

tinkamai parengti toksikokinetiniai tyrimai rodo, kad cheminė medžiaga arba jos metabolitai kaupiasi tam tikruose audiniuose arba organuose, ir nors to galima nepastebėti atliekant trumpalaikio toksiškumo tyrimą, esant ilgesnės trukmės poveikiui tai gali sukelti neigiamų efektų.

Registruotojas siūlo atlikti tolesnius tyrimus arba pagal 40 ar 41 straipsnį juos atlikti gali pareikalauti Agentūra, jei:

28 ar 90 dienų tyrimo metu nepavyko nustatyti NOAEL vertės, nebent jei nepavyko todėl, kad neigiamo toksiško poveikio nėra, arba

toksiškumas kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., sunkios/labai sunkios pasekmės), arba

yra požymių, kad esama poveikio, apie kurį turimų įrodymų nepakanka toksikologiniam ir (arba) rizikos apibūdinimui. Tokiais atvejais gali būti tikslingiau atlikti specialius toksikologinius tyrimus, kurie skirti analizuoti šiam poveikiui (pvz., imunotoksiškumas, neurotoksiškumas), arba

pradiniame kartotinių dozių tyrime taikytas medžiagos paveikimo būdas neatitiko tikėtino poveikio žmonėms būdo, o ekstrapoliacija iš vieno būdo į kitą neįmanoma, arba

poveikis kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., cheminė medžiaga naudojama plataus vartojimo prekėse, kurias naudojant žmonės gali būti veikiami medžiagos dozėmis, artimomis dozei, galinčiai sukelti jiems toksišką poveikį), arba

poveikio, kurį sukelia cheminės medžiagos, savo molekuline struktūra aiškiai susijusios su tiriama medžiaga, nepavyko nustatyti per 28 ar 90 dienų tyrimą.

8.7.   

Toksiškumas reprodukcijai

8.7.1.

Toksiškumo reprodukcijai ir vystymuisi tyrimas, atliekamas su vienos rūšies gyvūnais (OECD 421 arba 422), jei turima informacija apie struktūriškai susijusias medžiagas, (Q)SAR vertinimai arba bandymai in vitro neparodė, kad medžiaga gali būti toksiška vystymuisi.

8.7.1.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

žinoma, kad cheminė medžiaga yra genotoksiškas kancerogenas, ir buvo imtasi tinkamų rizikos valdymo priemonių, arba

žinoma, kad cheminė medžiaga yra embrioninių ląstelių mutagenas, ir buvo imtasi tinkamų rizikos valdymo priemonių, arba

galima atmesti atitinkamo poveikio žmonėms galimybę pagal XI priedo 3 skirsnį, arba

atliktas toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimas (IX priedo 8.7.2 skirsnis) arba toksiškumo reprodukcijai dviejų kartų tyrimas (IX priedo 8.7.3 skirsnis).

Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia neigiamą poveikį vaisingumui ir atitinka 1 ar 2 kategorijų toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikavimo kriterijus (R60), ir tuo atveju, jei turimų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni vaisingumo bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti toksiškumo vystymuisi bandymus.

Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia toksiškumą vystymuisi ir atitinka 1 ar 2 kategorijų toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikavimo kriterijus (R61), ir tuo atveju, jei turimų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni toksiškumo vystymuisi bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti poveikio vaisingumui bandymus.

Tais atvejais, kai rimtai nerimaujama, kad cheminė medžiaga galėtų sukelti neigiamą poveikį reprodukcijai ar vystymuisi, vietoj tikrinimo registruotojas gali pasiūlyti atlikti toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimą (IX priedo 8.7.2 skirsnis) arba toksiškumo reprodukcijai dviejų kartų tyrimą (IX priedo 8.7.3 skirsnis).

8.8.   

Toksikokinetika

8.8.1.

Cheminės medžiagos toksikokinetinės elgsenos vertinimas, kiek apie tai galima spręsti pagal turimą su ja susijusią informaciją

 

9.   EKOTOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA

1 SKILTIS

PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA

2 SKILTIS

SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS

9.1.3.

Trumpalaikio toksiškumo bandymai su žuvimis: registruotojas vietoj trumpalaikio gali atlikti ilgalaikio toksiškumo bandymus.

9.1.3.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

yra švelninančių veiksnių, parodančių, kad toksiškumas vandens organizmams mažai tikėtinas, pavyzdžiui, jei cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje arba tai, kad cheminė medžiaga galėtų pereiti biologinę membraną, arba

yra ilgalaikio toksiškumo vandens organizmams tyrimas su žuvimis.

Jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti poveikį vandens organizmams, svarstoma būtinybė atlikti ilgalaikio toksiškumo vandens organizmams bandymus, aprašytus IX priede. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų.

Būtinybė atlikti ilgalaikio toksiškumo vandens organizmams tyrimą su žuvimis (IX priedo 9.1.6 skirsnis) svarstoma tada, kai medžiaga blogai tirpsta vandenyje.

9.1.4.

Aktyviojo dumblo kvėpavimo slopinimo bandymai

9.1.4.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

nėra išmetimo į nuotėkų valymo įrenginius, arba

yra švelninančių veiksnių, parodančių, kad cheminė medžiaga toksiškumas mikroorganizmams mažai tikėtinas, pavyzdžiui, jei cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje, arba

cheminė medžiaga lengvai biologiškai skaidoma, o bandymo metu taikomos koncentracijos atitinka tas koncentracijos vertes, kurių galima tikėtis nuotėkų valymo įrenginių intake.

Jei turimi duomenys rodo, kad cheminė medžiaga greičiausiai slopina mikrobiologinį augimą arba funkciją, visų pirma nitrifikuojančias bakterijas, šį tyrimą galima pakeisti nitrifikacijos slopinimo bandymu.

9.2.

Skaidymas

9.2.

Jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos skilimą, svarstoma būtinybė atlikti tolesnius skilimo bandymus. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų.

9.2.2.   

Abiotinis

9.2.2.1.

Hidrolizė kaip pH funkcija.

9.2.2.1.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminė medžiaga lengvai biologiškai skaidoma, arba

cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje.

9.3.   

Išlikimas ir elgsena aplinkoje

9.3.1.

Adsorbcijos/desorbcijos tikrinimas

9.3.1.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

pagal fizikines ir chemines savybes tikėtina, kad medžiagos adsorbcijos potencialas yra nedidelis (pvz., medžiaga turi mažą oktanolio-vandens pasiskirstymo koeficientą), arba

cheminė medžiaga ir atitinkami jos (su)skaidymo produktai greitai suyra.

IX PRIEDAS

STANDARTINĖI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 100 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI (68)

Pasiekęs šiame priede nurodytą cheminės medžiagos kiekio lygį, registruotojas privalo pateikti pasiūlymą ir sudarytą grafiką, pagal kurį vykdomi šiame priede nustatyti informacijos reikalavimai pagal 12 straipsnio 1 dalies d punktą.

Šio priedo 1 skiltyje nurodoma standartinė informacija, kurią pagal 12 straipsnio 1 dalies d punktą privaloma pateikti apie visas chemines medžiagas, kurių pagaminama ar importuojama ne mažiau kaip 100 tonų. Atitinkamai pagal šio priedo 1 skiltį privaloma informacija papildo informaciją, kuri privaloma pagal VII ir VIII priedų 1 skiltį. Pateikiama visa kita turima informacija apie fizikines ir chemines, toksikologines ir ekotoksikologines cheminės medžiagos savybes. Šio priedo 2 skiltyje išvardijamos specialios taisyklės, pagal kurias registruotojas gali siūlyti privalomą standartinę informaciją praleisti, pakeisti kita, pateikti kitoje pakopoje arba kitaip pritaikyti. Jei tenkinamos sąlygos, pagal kurias laikantis šio priedo 2 skilties leidžiami informacijos pateikimo nukrypimai, registruotojas tai aiškiai nurodo ir kiekvieną skirtingą pritaikymą pagrindžia atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse.

Be šių specialių taisyklių, registruotojas gali kitu būdu pritaikyti šio priedo 1 skiltyje nustatytus privalomus standartinės informacijos reikalavimus, laikydamasis XI priedo bendrųjų taisyklių. Šiuo atveju jis atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse taip pat aiškiai nurodo sprendimo kitu būdu pritaikyti standartinės informacijos reikalavimus priežastis, darydamas nuorodas į 2 skilties arba XI priedo specialią (-ias) taisyklę (-es) (69).

Prieš atliekant naujus bandymus šiame priede išvardytoms savybėms nustatyti, pirmiausia įvertinami visi turimi in vitro ir in vivo bandymų duomenys, istoriniai duomenys apie žmones, pripažinti (Q)SAR duomenys ir duomenys, gauti iš struktūriškai panašių medžiagų (analogijos metodas). Turi būti vengiama bandymų in vivo, naudojant ėsdinančias chemines medžiagas, kai jų koncentracija (dozė) sukelia ėsdinimą. Prieš atliekant bandymus, be šiame priede pateiktų gairių reikėtų susipažinti su kitomis bandymų strategijų gairėmis.

Tuo atveju, kai dėl kitų priežasčių nei šio priedo 2 skiltyje arba XI priede išvardytos priežastys informacijos apie tam tikrus pakitimus siūloma nepateikti, tai aiškiai nurodoma ir pagrindžiama.

7.   INFORMACIJA APIE CHEMINĖS MEDŽIAGOS FIZIKINES IR CHEMINES SAVYBES

1 SKILTIS

PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA

2 SKILTIS

SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS

7.15.

Stabilumas organiniuose tirpikliuose ir atitinkamų skilimo produktų tapatybė

Privaloma tik tuo atveju, jei cheminės medžiagos stabilumas laikomas labai svarbiu.

7.15.

Tyrimo nereikia atlikti, jei cheminė medžiaga yra neorganinė.

7.16.

Disociacijos konstanta

7.16.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

medžiaga hidroliziškai nestabili (jos pusėjimo trukmė trumpesnė nei 12 valandų) arba ji lengvai oksiduojasi vandenyje, arba

neįmanoma atlikti bandymo dėl mokslinių priežasčių, pavyzdžiui, analitinis metodas yra nepakankamai jautrus.

7.17.

Klampa

 

8.   TOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA

1 SKILTIS

PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA

2 SKILTIS

SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS

 

8.4.

Jei atlikus kurį nors VII arba VIIII priede minėtą genotoksiškumo tyrimą in vitro, buvo gautas teigiamas rezultatas, o in vivo tyrimų rezultatų dar nėra, registruotojas siūlo atlikti atitinkamą somatinių ląstelių genotoksiškumo tyrimą in vivo.

Jei atlikus somatinių ląstelių tyrimą in vivo jau buvo gautas teigiamas rezultatas, remiantis turimais duomenimis, įskaitant toksikokinetinius duomenis, reikėtų išnagrinėti embrioninių ląstelių mutageniškumo potencialą. Jei negalima padaryti jokių aiškių išvadų apie embrioninių ląstelių mutageniškumą, svarstoma būtinybė atlikti papildomus tyrimus.

8.6.   

Kartotinių dozių toksiškumas

8.6.1.

Trumpalaikio kartotinių dozių toksiškumo tyrimas (28 dienos), atliekamas su vienos rūšies vyriškos ir moteriškos lyties gyvūnais, tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pasirenkant pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą, jei tokia informacija nebuvo pateikta pagal VIII priedo reikalavimus arba nebuvo pasiūlyti bandymai pagal šio priedo 8.6.2 skirsnį. Tokiu atveju XI priedo 3 skirsnis netaikomas.

 

8.6.2.

Poūmio toksiškumo tyrimas (90 dienų), atliekamas su vienos rūšies vyriškos ir moteriškos lyties graužikais, tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pasirenkant pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą.

8.6.2.

Poūmio toksiškumo tyrimo (90 dienų) atlikti nereikia, jei:

buvo atliktas patikimas trumpalaikio toksiškumo tyrimas (28 dienos), atskleidęs toksikologiškai reikšmingus sveikatos sutrikimus pagal kriterijus, pagal kuriuos cheminė medžiaga klasifikuojama kaip R48, kuriai nustatytą 28 dienų NOAEL vertę, taikant atitinkamą netikslumo koeficientą, galima ekstrapoliuoti 90 dienų NOAEL vertei, esant tam pačiam poveikio būdui, arba

buvo atliktas patikimas lėtinio toksiškumo tyrimas su atitinkamos rūšies gyvūnu ir taikant atitinkamą medžiagos paveikimo būdą, arba

cheminė medžiaga iš karto suyra ir yra pakankamai duomenų apie skilimo produktus (apie sisteminį poveikį ir poveikį paveikimo vietoje), arba

medžiaga yra nereaktinga, netirpi ir neįkvepiama, be to, 28 dienų „ribos bandymo“ metu nebuvo rasta absorbcijos ir toksiškumo požymių, ypač jei poveikis žmonėms yra ribotas.

Atitinkamas medžiagos paveikimo būdas pasirenkamas tokiu pagrindu:

Poveikio per odą bandymą atlikti dera, jei:

1)

gamybos ir (arba) naudojimo metu sąlytis su oda yra tikėtinas; ir

2)

dėl fizikinių ir cheminių medžiagos savybių ji labai/greitai absorbuojama per odą; ir

3)

tenkinama viena iš šių sąlygų:

toksiškumas pastebėtas, atliekant ūmaus toksiškumo per odą bandymą, kai taikomos mažesnės dozės nei tiriant toksiškumą prarijus, arba

atliekant odos ir (arba) akių dirginimo tyrimus, buvo pastebėtas sisteminis poveikis arba kiti absorbcijos įrodymai, arba

bandymai in vitro rodo didelę absorbciją per odą, arba

didelis toksiškumas per odą arba gebėjimas įsiskverbti per odą yra būdingas struktūriškai panašioms cheminėms medžiagoms.

Poveikio įkvėpus bandymą atlikti dera, jei:

poveikis žmonėms įkvėpus yra tikėtinas atsižvelgiant į cheminės medžiagos garų slėgį ir (arba) jei galimas įkvepiamo dydžio aerozolių, dalelių ar lašelių poveikis.

Registruotojas siūlo atlikti tolesnius tyrimus arba pagal 40 ar 41 straipsnį juos atlikti gali pareikalauti Agentūra, jei:

90 dienų tyrimo metu nepavyko nustatyti NOAEL vertės, nebent jei nepavyko todėl, kad neigiamo toksiško poveikio nėra, arba

toksiškumas kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., sunkios/labai sunkios pasekmės), arba

yra požymių, kad esama poveikio, apie kurį turimų įrodymų nepakanka toksikologiniam ir (arba) rizikos apibūdinimui. Tokiais atvejais gali būti tikslingiau atlikti specialius toksikologinius tyrimus, kad būtų išanalizuotas šis poveikis (pvz., imunotoksiškumas, neurotoksiškumas), arba

poveikis kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., cheminė medžiaga naudojama plataus vartojimo prekėse, kurias naudojant žmonės gali būti veikiami medžiagos dozėmis, artimomis dozei, galinčiai sukelti jiems toksišką poveikį).

8.7.

Toksiškumas reprodukcijai

8.7.

Tyrimų atlikti nereikia, jei:

žinoma, kad cheminė medžiaga yra genotoksiškas kancerogenas, ir buvo imtasi tinkamų rizikos valdymo priemonių, arba

žinoma, kad cheminė medžiaga yra embrioninių ląstelių mutagenas, ir buvo imtasi tinkamų rizikos valdymo priemonių, arba

medžiaga yra mažo toksikologinio aktyvumo (nė vienas atliktas bandymas neparodė, kad ji toksiška), o remiantis toksikokinetiniais duomenimis galima įrodyti, kad atitinkamais poveikio būdais sisteminga absorbcija nevyksta (pvz., taikant jautrų analizės metodą, cheminės medžiagos koncentracija plazmoje/kraujyje yra mažesnė už radimo ribą, o cheminės medžiagos arba jos metabolitų nėra nei šlapime, nei tulžyje ar iškvepiamame ore) ir jei žmonėms daromas poveikis yra nedidelis arba nėra jokio poveikio.

Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia neigiamą poveikį vaisingumui ir atitinka 1 ar 2 kategorijų toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikavimo kriterijus (R60), ir tuo atveju, jei turimų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni vaisingumo bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti toksiškumo vystymuisi bandymus.

Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia toksiškumą vystymuisi ir atitinka 1 ar 2 kategorijų toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikavimo kriterijus (R61), ir tuo atveju, jei turimų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni toksiškumo vystymuisi bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti poveikio vaisingumui bandymus.

8.7.2.

Toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimas, atliekamas su vienos rūšies gyvūnais, taikant tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą (Komisijos reglamento dėl bandymų metodų, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, B.31 arba OECD 414).

8.7.2.

Iš pradžių tyrimas atliekamas su vienos rūšies gyvūnais. Sprendimas dėl poreikio atlikti tyrimus su antra gyvūnų rūšimi esant šiam ar didesniam cheminės medžiagos kiekiui turėtų būti priimamas remiantis pirmo bandymo rezultatais ir visais turimais atitinkamais duomenimis.

8.7.3.

Toksiškumo dviejų kartų reprodukcijai tyrimas, atliekamas su vienos rūšies vyriškos ir moteriškos lyties gyvūnais, pasirenkant tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą, jei 28 dienų arba 90 dienų tyrimo metu išaiškėjo neigiamas poveikis dauginimosi organams arba audiniams.

8.7.3.

Iš pradžių tyrimas atliekamas su vienos rūšies gyvūnais. Sprendimas dėl poreikio atlikti tyrimus su antra gyvūnų rūšimi esant šiam ar didesniam cheminės medžiagos kiekiui turėtų būti priimamas remiantis pirmo bandymo rezultatais ir visais turimais atitinkamais duomenimis.

9.   EKOTOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA

1 SKILTIS

PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA

2 SKILTIS

SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS

9.1.

Toksiškumas vandens aplinkai

9.1.

Ilgalaikio toksiškumo bandymus registruotojas siūlo, jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti poveikį vandens organizmams. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų.

9.1.5.

Ilgalaikio toksiškumo bandymai su bestuburiais (tinkamiausia rūšis Daphnia) (jei tokia informacija nebuvo pateikta pagal VII priedo reikalavimus)

 

9.1.6.

Ilgalaikio toksiškumo bandymai su žuvimis (jei tokia informacija nebuvo pateikta pagal VIII priedo reikalavimus)

Informacija pateikiama pagal vieną iš šių skirsnių: 9.1.6.1, 9.1.6.2 arba 9.1.6.3.

 

9.1.6.1

Toksiškumo žuvims ankstyvoje vystymosi stadijoje (FELS) bandymas

 

9.1.6.2

Žuvys, trumpalaikio toksiškumo embrionui ir mailiui su trynio maišeliu bandymas

 

9.1.6.3

Žuvų mailiaus augimo tyrimas

 

9.2.

Skaidymas

9.2.

Jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos skilimą ir skilimo produktus, registruotojas siūlo atlikti tolesnius biotinio skilimo bandymus. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų ir gali apimti simuliacinius bandymus atitinkamoje terpėje (pavyzdžiui, vandenyje, nuosėdose ar dirvožemyje)

9.2.1.

Biotinis

 

9.2.1.2.

Galutinio suskaidymo paviršiniuose vandenyse modeliavimo bandymai

9.2.1.2.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje, arba

medžiaga lengvai biologiškai skaidoma.

9.2.1.3.

Dirvožemio modeliavimo bandymai (skirta cheminėms medžiagoms, turinčioms didelį adsorbcijos dirvožemyje potencialą)

9.2.1.3.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminė medžiaga lengvai biologiškai (su)skaidoma, arba

tiesioginis ar netiesioginis poveikis dirvožemiui yra mažai tikėtinas.

9.2.1.4.

Nuosėdų modeliavimo bandymas (skirta medžiagoms, turinčioms didelį adsorbcijos nuosėdose potencialą)

9.2.1.4.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminė medžiaga lengvai biologiškai (su)skaidoma, arba

tiesioginis ar netiesioginis poveikis nuosėdoms yra mažai tikėtinas.

9.2.3.

Skaidymo produktų nustatymas

9.2.3.

Išskyrus, jei medžiaga lengvai biologiškai skaidoma

9.3.   

Išlikimas ir elgsena aplinkoje

9.3.2.

Bioakumuliacija vandens gyvūnų rūšyse, pageidautina žuvyse

9.3.2.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

cheminės medžiagos bioakumuliacijos potencialas yra nedidelis (pavyzdžiui, log Kow < 3) ir (arba) jos potencialas pereiti per biologines membranas yra nedidelis, arba

tiesioginis ir netiesioginis poveikis vandens aplinkai mažai tikėtinas.

9.3.3.

Papildoma informacija apie adsorbciją/desorbciją, atsižvelgiant į pagal VIII priedą privalomų tyrimų rezultatus

9.3.3.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

pagal fizikines ir chemines savybes tikėtina, kad medžiagos adsorbcijos potencialas yra nedidelis (pvz., medžiaga turi mažą oktanolio-vandens pasiskirstymo koeficientą), arba

cheminė medžiaga ir jos (su)skaidymo produktai greitai suyra.

9.4.

Poveikis sausumos organizmams

9.4.

Šių tyrimų atlikti nereikia, jei tiesioginis ir netiesioginis poveikis dirvožemio aplinkai yra mažai tikėtinas.

Nesant duomenų apie toksiškumą dirvožemio organizmams, vertinant pavojingumą dirvožemio organizmams leidžiama taikyti pasiskirstymo pusiausvyros metodą. Atitinkamų bandymų pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų.

Registruotojas svarsto būtinybę atlikti ilgalaikio toksiškumo tyrimą vietoj trumpalaikio, visų pirma jei cheminės medžiagos adsorbcijos į dirvožemį potencialas yra didelis arba jei ji labai patvari.

9.4.1.

Trumpalaikis toksiškumas bestuburiams gyvūnams

 

9.4.2.

Poveikis dirvožemio mikroorganizmams

 

9.4.3.

Trumpalaikis toksiškumas augalams

 

10.   RADIMO IR ANALIZĖS METODAI

Paprašius pateikiamas analizės metodų, kurie buvo taikomi tiriant atitinkamus komponentus, aprašymas. Jei analizės metodai negali būti pateikti, tai pagrindžiama.

X PRIEDAS

STANDARTINĖI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 000 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI (70)

Pasiekęs šiame priede nurodytą cheminės medžiagos kiekio lygį, registruotojas privalo pateikti pasiūlymą ir sudarytą grafiką, pagal kurį vykdomi šiame priede nustatyti informacijos reikalavimai pagal 12 straipsnio 1 dalies e punktą.

Šio priedo 1 skiltyje nurodoma standartinė informacija, kurią pagal 12 straipsnio 1 dalies e punktą privaloma pateikti apie visas chemines medžiagas, kurių pagaminama ar importuojama ne mažiau kaip 1 000 tonų. Atitinkamai pagal šio priedo 1 skiltį privaloma informacija papildo informaciją, kuri privaloma pagal VII, VIIII ir IX priedų 1 skiltį. Pateikiama visa kita turima informacija apie fizikines ir chemines, toksikologines ir ekotoksikologines cheminės medžiagos savybes. Šio priedo 2 skiltyje išvardijamos specialios taisyklės, pagal kurias registruotojas gali siūlyti privalomą standartinę informaciją praleisti, pakeisti kita, pateikti kitoje pakopoje arba kitaip pritaikyti. Jei tenkinamos sąlygos, pagal kurias laikantis šio priedo 2 skilties leidžiami informacijos pateikimo nukrypimai, registruotojas tai aiškiai nurodo ir pagrindžia kiekvieną skirtingą pritaikymą atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse.

Be šių specialių taisyklių, registruotojas gali kitu būdu pritaikyti šio priedo 1 skiltyje nustatytus privalomus standartinės informacijos reikalavimus, laikydamasis XI priedo bendrųjų taisyklių. Šiuo atveju jis atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse taip pat aiškiai nurodo sprendimo kitu būdu pritaikyti standartinės informacijos reikalavimus priežastis, darydamas nuorodas į 2 skilties arba XI priedo specialią (-ias) taisyklę (-es) (71).

Prieš atliekant naujus bandymus šiame priede išvardytoms savybėms nustatyti, pirmiausia įvertinami visi turimi in vitro ir in vivo bandymų duomenys, istoriniai duomenys apie žmones, pripažinti (Q)SAR duomenys ir duomenys, gauti iš struktūriškai panašių medžiagų (analogijos metodas). Turi būti vengiama bandymų in vivo, naudojant ėsdinančias chemines medžiagas, kai jų koncentracija (dozė) sukelia ėsdinimą. Prieš atliekant bandymus, be šiame priede pateiktų gairių reikėtų susipažinti su kitomis bandymų strategijų gairėmis.

Tuo atveju, kai dėl kitų priežasčių nei šio priedo 2 skiltyje arba XI priede išvardytos priežastys informacijos apie tam tikrus pakitimus siūloma nepateikti, tai aiškiai nurodoma ir pagrindžiama.

8.   TOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA

1 SKILTIS

PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA

2 SKILTIS

SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS

 

8.4.

Jei atlikus kurį nors VII arba VIII priede minėtą genotoksiškumo tyrimą in vitro, buvo gautas teigiamas rezultatas, atsižvelgiant į visų turimų duomenų kokybę ir svarbą, gali prireikti atlikti antrą somatinių ląstelių bandymą in vivo.

Jei atlikus somatinių ląstelių tyrimą in vivo jau buvo gautas teigiamas rezultatas, remiantis turimais duomenimis, įskaitant toksikokinetinius duomenis, reikėtų išnagrinėti embrioninių ląstelių mutageniškumo potencialą. Jei negalima padaryti jokių aiškių išvadų apie embrioninių ląstelių mutageniškumą, svarstoma būtinybė atlikti papildomus tyrimus.

 

8.6.3.

Ilgalaikio kartotinio toksiškumo tyrimą (≥ 12 mėnesių) registruotojas gali siūlyti arba pagal 40 ar 41 straipsnius to gali reikalauti Agentūra, jei poveikio žmonėms dažnumas ir trukmė rodo, kad ilgesnio laikotarpio tyrimas būtų tikslingas, ir tenkinama viena iš šių sąlygų:

28 dienų arba 90 dienų tyrimo metu buvo pastebėtos ypatingą susirūpinimą keliančios sunkios arba labai sunkios toksiškumo pasekmės, tačiau turimų įrodymų nepakanka toksikologiniam arba rizikos apibūdinimui, arba

poveikio, kurį sukelia cheminės medžiagos, savo molekuline struktūra aiškiai susijusios su tiriama medžiaga, nepavyko nustatyti per 28 ar 90 dienų tyrimą, arba

cheminė medžiaga gali turėti pavojingą savybę, kurios neįmanoma aptikti per 90 dienų tyrimą.

 

8.6.4.

Registruotojas siūlo atlikti tolesnius tyrimus arba pagal 40 ar 41 straipsnį juos atlikti gali pareikalauti Agentūra, jei:

toksiškumas kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., sunkios/labai sunkios pasekmės), arba

yra požymių, kad esama poveikio, apie kurį turimų įrodymų nepakanka toksikologiniam ir (arba) rizikos apibūdinimui. Tokiais atvejais gali būti tikslingiau atlikti specialius toksikologinius tyrimus, kad būtų išanalizuotas šis poveikis (pvz., imunotoksiškumas, neurotoksiškumas), arba

poveikis kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., medžiaga naudojama plataus vartojimo prekėse, kurias naudojant žmonės gali būti veikiami medžiagos dozėmis, artimomis dozei, galinčiai sukelti jiems toksišką poveikį).

8.7.

Toksiškumas reprodukcijai

8.7.

Tyrimo atlikti nereikia, jei:

žinoma, kad cheminė medžiaga yra genotoksiškas kancerogenas, ir buvo imtasi atitinkamų rizikos valdymo priemonių, arba

žinoma, kad cheminė medžiaga yra embrioninių ląstelių mutagenas, ir buvo imtasi atitinkamų rizikos valdymo priemonių, arba

medžiaga yra mažo toksikologinio aktyvumo (nė vienas atliktas bandymas neparodė, kad ji toksiška), o remiantis toksikokinetiniais duomenimis galima įrodyti, kad atitinkamais poveikio būdais sisteminga absorbcija nevyksta (pvz., taikant jautrų analizės metodą, cheminės medžiagos koncentracija plazmoje/kraujyje yra mažesnė už radimo ribą, o cheminės medžiagos arba jos metabolitų nėra nei šlapime, nei tulžyje ar iškvepiamame ore) ir jei žmonėms daromas poveikis yra nedidelis arba nėra jokio poveikio.

Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia neigiamą poveikį vaisingumui ir atitinka 1 ar 2 kategorijų toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikavimo kriterijus (R60), ir tuo atveju, jei turimų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni vaisingumo bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti toksiškumo vystymuisi bandymus.

Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia toksiškumą vystymuisi ir atitinka 1 ar 2 kategorijų toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikavimo kriterijus (R61), ir tuo atveju, jei turimų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni toksiškumo vystymuisi bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti poveikio vaisingumui bandymus.

8.7.2.

Toksiškumo vystymuisi tyrimas, atliekamas su vienos rūšies gyvūnais, taikant tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą (OECD 414).

 

8.7.3.

Toksiškumo dviejų kartų reprodukcijai tyrimas, atliekamas su vienos rūšies vyriškos ir moteriškos lyties gyvūnais, pasirenkant tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą, jei tokia informacija nebuvo pateikta pagal IX priedo reikalavimus.

 

8.9.1

Kancerogeniškumo tyrimas

8.9.1.

Registruotojas gali pasiūlyti atlikti kancerogeniškumo tyrimą arba pagal 40 ar 41 straipsnį jį atlikti gali pareikalauti Agentūra, jei:

cheminė medžiaga yra plačiai ir įvairiai naudojama arba esama įrodymų apie jos dažną ar ilgalaikį poveikį žmonėms; ir

cheminė medžiaga klasifikuojama kaip 3 kategorijos mutagenas arba kartotinių dozių tyrimo (-ų) metu buvo gauta įrodymų, kad cheminė medžiaga gali sukelti hiperplaziją ir (arba) preneoplastinius pakitimus.

Jei cheminė medžiaga klasifikuota kaip 1 ar 2 kategorijos mutagenas, daroma prezumpcija, kad tikėtinas kancerogeniškumo genotoksinis mechanizmas. Šiais atvejais, paprastai nereikalaujama atlikti kancerogeniškumo bandymo.

9.   EKOTOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA

1 SKILTIS

PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA

2 SKILTIS

SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS

9.2.

Skaidymas

9.2.

Jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos skaidymą ir skaidymo produktus, siūloma atlikti tolesnius biotinio skilimo bandymus. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų ir gali apimti modeliavimo bandymus atitinkamoje terpėje (pavyzdžiui, vandenyje, nuosėdose ar dirvožemyje)

9.2.1.

Biotinis

 

9.3.   

Išlikimas ir elgsena aplinkoje

9.3.4.

Papildoma informacija apie cheminės medžiagos ir (arba) suskaidymo produktų išlikimą aplinkoje ir elgesį

9.3.4.

Tolesnius bandymus registruotojas siūlo atlikti arba pagal 40 ar 41 straipsnį to gali pareikalauti Agentūra, jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos išlikimą ir elgseną. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų.

9.4.

Poveikis sausumos organizmams

9.4.

Jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos ir (arba) suskaidymo produktų poveikį sausumos organizmams, registruotojas siūlo atlikti ilgalaikio toksiškumo bandymus. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų.

Šių tyrimų atlikti nereikia, jei tiesioginis ar netiesioginis poveikis dirvožemio aplinkai yra mažai tikėtinas.

9.4.4.

Ilgalaikio toksiškumo bandymai su bestuburiais, jei tokia informacija nebuvo pateikta pagal IX priedo reikalavimus.

 

9.4.5.

Ilgalaikio toksiškumo bandymai su augalais, jei tokia informacija nebuvo pateikta pagal IX priedo reikalavimus.

 

9.5.1.

Ilgalaikis toksiškumas nuosėdų organizmams

9.5.1.

Jei cheminės saugos vertinimas rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos ir (arba) suskaidymo produktų poveikį nuosėdų organizmams, registruotojas siūlo atlikti ilgalaikio toksiškumo bandymus. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų.

9.6.1.

Ilgalaikis arba reprodukcinis toksiškumas paukščiams

9.6.1.

Poreikis atlikti bandymus atidžiai apsvarstomas, atsižvelgiant į didelį duomenų apie žinduolius rinkinį, kuris paprastai turimas esant tokiam medžiagos kiekiui tonomis.

10.   RADIMO IR ANALIZĖS METODAI

Paprašius pateikiamas analizės metodų, kurie buvo taikomi tiriant atitinkamus komponentus, aprašymas. Jei analizės metodai negali būti pateikti, tai pagrindžiama.

XI PRIEDAS

STANDARTINĖS BANDYMŲ TVARKOS, IŠDĖSTYTOS VII–X PRIEDUOSE, BENDROSIOS PRITAIKYMO TAISYKLĖS

VII-X prieduose nustatyti informacijos reikalavimai privalomi visoms cheminėms medžiagoms, kurių pagaminama arba importuojama:

ne mažiau kaip 1 tona pagal 12 straipsnio 1 dalies a punktą,

ne mažiau kaip 10 tonų pagal 12 straipsnio 1 dalies c punktą,

ne mažiau kaip 100 tonų pagal 12 straipsnio 1 dalies d punktą ir

ne mažiau kaip 1 000 tonų pagal 12 straipsnio 1 dalies e punktą.

Be specialių taisyklių, pateiktų VII-X priedų 2 skiltyje, registruotojas gali kitu būdu pritaikyti standartinę bandymų tvarką, laikydamasis šio priedo 1 skirsnyje nustatytų bendrųjų taisyklių. Agentūra, vertindama dokumentaciją, gali įvertinti šias standartinę bandymų tvarką pritaikančias taisykles.

1.   MOKSLINIU POŽIŪRIU NETIKSLINGI BANDYMAI

1.1.   Turimų duomenų naudojimas

1.1.1.   Duomenys apie fizikines ir chemines savybes, gauti atlikus bandymus nesilaikant geros laboratorinės praktikos (GLP) arba 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų bandymų metodų

Duomenys laikomi lygiaverčiais duomenims, kurie buvo gauti taikant atitinkamus 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus bandymų metodus, jei tenkinamos šios sąlygos:

1)

duomenys tinka cheminei medžiagai klasifikuoti, paženklinti ir (arba) rizikai įvertinti;

2)

pateikiama pakankamai dokumentų, kad būtų galima įvertinti tyrimo tinkamumą; ir

3)

duomenys tinka tiriamam pakitimui nustatyti ir tyrimas atliekamas užtikrinant pakankamą kokybę.

1.1.2.   Duomenys apie poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, gauti atlikus bandymus nesilaikant geros laboratorinės praktikos (GLP) arba 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų bandymų metodų

Duomenys laikomi lygiaverčiais duomenims, kurie buvo gauti taikant atitinkamus 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus bandymų metodus, jei tenkinamos šios sąlygos:

1)

duomenys tinka cheminei medžiagai klasifikuoti, paženklinti ir (arba) rizikai įvertinti;

2)

tinkamai ir patikimai atspindimi atitinkamo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyto bandymų metodo pagrindiniai parametrai, kuriuos numatyta tirti;

3)

poveikio trukmė prilygsta arba yra ilgesnė už atitinkamų 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų bandymų metodų trukmę, jei poveikio trukmė yra svarbus parametras; ir

4)

pateikiami tinkami ir patikimi dokumentai apie tyrimą.

1.1.3.   Istoriniai duomenys apie žmones

Atsižvelgiama į istorinius duomenis apie žmones, pavyzdžiui, epidemiologinius tyrimus apie poveikį patyrusias visuomenės grupes, atsitiktinio poveikio arba poveikio darbo vietoje duomenis bei klinikinius tyrimus.

Duomenų apie konkretų žmonių sveikatos pakitimą vertė tarp kita ko priklauso nuo analizės rūšies ir nagrinėjamų parametrų bei nuo reakcijos masto ir specifiškumo, taigi nuo pakitimo nuspėjamumo. Duomenų tinkamumas vertinamas pagal tokius kriterijus:

1)

tinkamai parinktos ir apibūdintos poveikį patyrusios ir kontrolinės visuomenės grupės;

2)

tinkamai apibūdintas pakitimas;

3)

pakankamos trukmės ligos atvejų tyrimas;

4)

pripažintas pakitimo stebėjimo metodas;

5)

tinkamai atsižvelgta į paklaidas bei iškraipančius veiksnius; ir

6)

pagrįstas statistinis patikimumas išvadai pagrįsti.

Visais atvejais pateikiami tinkami ir patikimi dokumentai.

1.2.   Įrodomoji duomenų galia

Iš keleto nepriklausomų šaltinių gauti duomenys gali turėti pakankamą įrodomąją galią ir leisti daryti prielaidą ar išvadą apie tai, kad cheminei medžiagai būdinga tam tikra pavojinga savybė arba ne; tuo tarpu laikoma, kad iš vieno kurio nors šaltinio gautos informacijos gali neužtekti tokiai nuomonei pagrįsti.

Gali būti, kad taikant naujai sukurtus bandymų metodus, kurie dar neįtraukti į 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus bandymų metodus, arba taikant tarptautinius bandymų metodus, kuriuos Komisija ar Agentūra pripažįsta kaip lygiaverčius, gaunama pakankamą įrodomąją galią turinčių duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie tai, kad cheminei medžiagai būdinga tam tikra pavojinga savybė arba ne.

Kai įrodymai apie tam tikros pavojingos savybės buvimą ar jos nebuvimą yra pakankamai svarūs:

tolesni bandymai su stuburiniais gyvūnais tiriant šią savybę neatliekami,

tolesnių bandymų nenaudojant stuburinių gyvūnų galima neatlikti.

Visais atvejais pateikiami tinkami ir patikimi dokumentai.

1.3.   Kokybinio ir kiekybinio struktūros ir savybių ryšio nustatymo metodikos ((Q)SAR)

Rezultatai, gauti taikant pripažintas kokybinio ar kiekybinio struktūros ir savybių ryšio nustatymo metodikas ((Q)SAR), gali rodyti, kad cheminei medžiagai būdingos arba nebūdingos tam tikros pavojingos savybės. (Q)SAR analizės rezultatus galima naudoti vietoje bandymų, jei tenkinamos šios sąlygos:

rezultatai buvo gauti remiantis moksliškai pripažinta (Q)SAR metodika,

cheminė medžiaga patenka į (Q)SAR metodikos taikymo sritį,

rezultatai tinka cheminei medžiagai klasifikuoti, paženklinti ir (arba) jos rizikai įvertinti, ir

pateikti tinkami ir patikimi dokumentai apie taikytą metodą.

Agentūra, bendradarbiaudama su Komisija, valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis, parengia ir paskelbia gaires, skirtas įvertinti, kurios (Q)SAR metodikos atitinka šias sąlygas ir pateikia pavyzdžius.

1.4.   Metodai in vitro

Taikant tinkamus in vitro metodus gauti rezultatai gali parodyti, kad esama pavojingos savybės, ar gali būti svarbūs siekiant suprasti mechanizmą, o tai savo ruožtu gali būti svarbu vertinant. Žodis „tinkamas“ čia reiškia pakankamai gerai parengtą pagal tarptautiniu mastu nustatytus bandymų rengimo kriterijus (pvz., Europos alternatyvių bandymų metodų tvirtinimo centro (ECVAM) kriterijai, pagal kuriuos pradedama bandymo pirminio pripažinimo procedūra). Atsižvelgiant į galimą riziką, gali prireikti skubaus patvirtinimo, kuris reikalauja atlikti kitus nei VII arba VIII priede numatyti bandymus arba pasiūlyto patvirtinimo, pagal kurį reikia atlikti kitus nei IX ar X priede numatyti bandymus, priklausomai nuo atitinkamo cheminės medžiagos kiekio lygio.

Jei tokių in vitro bandymų rezultatai nerodo, kad cheminei medžiagai būdinga tam tikra pavojinga savybė, siekiant patvirtinti neigiamą rezultatą atliekamas atitinkamas bandymas su atitinkamu cheminės medžiagos kiekiu, nebent tokie bandymai būtų neprivalomi pagal VII-X priedus arba kitas šio priedo taisykles.

Tokio patvirtinimo gali būti nereikalaujama, jei tenkinamos šios sąlygos:

1)

rezultatai buvo gauti taikant metodą in vitro, kurio mokslinis tinkamumas buvo įrodytas atlikus tinkamumo patvirtinimo tyrimą pagal tarptautiniu mastu pripažintus tinkamumo patvirtinimo principus;

2)

rezultatai tinka cheminei medžiagai klasifikuoti, paženklinti ir (arba) jos rizikai įvertinti; ir

3)

pateikti tinkami ir patikimi dokumentai apie taikytą metodą.

1.5.   Cheminių medžiagų grupavimas ir analogijos metodas

Cheminės medžiagos, kurių fizikinės ir cheminės, toksikologinės ir ekotoksikologinės savybės gali būti panašios arba atitikti įprastinį modelį, dėl struktūrinio panašumo gali būti laikomos cheminių medžiagų grupe arba „kategorija“. Grupės metodas taikomas tada, kai tam tikras cheminės medžiagos fizikines ir chemines savybes, jos poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai arba išlikimą aplinkoje įmanoma prognozuoti, duomenis apie grupei priklausančią (-ias) etaloninę (-es) cheminę (-es) medžiagą (-as) interpoliacijos būdu pritaikant kitoms tos grupės cheminėms medžiagoms (analogijos metodas). Tokiu būdu nebūtina tirti visas chemines medžiagas dėl kiekvieno pakitimo. Agentūra, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotais subjektais ir kitomis susijusiomis šalimis, paruošia gaires dėl techniškai ir moksliškai pagrįstos metodologijos cheminių medžiagų grupavimui, gerokai anksčiau iki cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, pirmojo registracijos termino.

Panašumų pagrindas gali būti:

1)

bendra funkcinė grupė;

2)

bendri pirmtakai ir (arba) galimi panašios struktūros cheminių medžiagų skilimo dėl fizikinių ir biologinių procesų produktai; arba

3)

nuolatinis modelis, pagal kurį kinta savybių stiprumas visoje kategorijoje.

Jei taikomas grupės metodas, cheminės medžiagos klasifikuojamos ir ženklinamos šiuo pagrindu.

Visais atvejais rezultatai turėtų:

tikti cheminei medžiagai klasifikuoti, paženklinti ir (arba) rizikai įvertinti,

tinkamai ir patikimai atspindėti pagrindiniai parametrai, kurie tiriami taikant atitinkamą 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą bandymų metodą,

poveikio trukmė prilygsta arba yra ilgesnė už atitinkamo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyto bandymų metodo trukmę, jei poveikio trukmė yra svarbus parametras, ir

pateikiami tinkami ir patikimi dokumentai apie taikytą metodą.

2.   BANDYMAI YRA TECHNIŠKAI NEĮMANOMI

Konkretaus pakitimo nustatymo bandymų galima neatlikti, jei techniškai neįmanoma atlikti tyrimo dėl cheminės medžiagos savybių: pvz., negalima naudoti labai lakių, labai reaktingų ar nestabilių cheminių medžiagų, sumaišius cheminę medžiagą su vandeniu gali kilti gaisro ar sprogimo pavojus arba kai tam tikriems tyrimams privalomas radioaktyvusis medžiagos žymėjimas yra neįmanomas. 13 straipsnio 3 dalyje nurodytuose bandymų metoduose pateiktų nurodymų, ypač dėl techninių konkretaus metodo apribojimų, turi būti visada laikomasi.

3.   INDIVIDUALŪS CHEMINĖS MEDŽIAGOS BANDYMAI ATSIŽVELGIANT Į JOS POVEIKĮ

3.1.

VIII priedo 8.6 ir 8.7 skirsniuose, IX ir X prieduose aprašytų bandymų galima neatlikti, remiantis cheminės saugos ataskaitoje pateiktu medžiagos poveikio scenarijumi (-ais).

3.2.

Visais atvejais tai tinkamai pagrindžiama ir dokumentuojama. Pagrindimas remiasi poveikio įvertinimu pagal I priedo 5 skirsnį, ir atitinka kriterijus, priimtus pagal 3.3 skirsnį, o apie konkrečias naudojimo sąlygas privalo būti informuojama per cheminių medžiagų tiekimo grandinę 31 ir 32 straipsniuose nustatyta tvarka.

3.3.

Komisija 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka iki 2008 m. gruodžio 1 d. priima priemones, skirtas iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, nustatydama kriterijus, apibrėžiančius, kas sudaro pakankamą pagrindimą pagal 3.2 skirsnį.

XII PRIEDAS

BENDROSIOS NUOSTATOS, SKIRTOS TOLESNIEMS NAUDOTOJAMS VERTINANT CHEMINES MEDŽIAGAS IR RENGIANT CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITAS

ĮVADAS

Šio priedo tikslas — nustatyti, kaip tolesni naudotojai privalo vertinti ir dokumentais patvirtinti, kad jų naudojamos cheminės (-ių) medžiagos (-ų) keliama rizika yra tinkamai kontroliuojama to naudojimo būdo atveju, kuris nenurodytas jiems pateiktame saugos duomenų lape, ir kad kiti naudotojai, kurie yra tolesni tiekimo grandinės dalyviai, gali tinkamai kontroliuoti riziką. Įvertinimas apima cheminės medžiagos gyvavimo ciklą nuo tada, kai tolesnis naudotojas ją gavo savo paties reikmėms ir jo nustatytiems naudojimo būdams toliau tiekimo grandinėje. Vertinant atsižvelgiama į cheminės medžiagos — atskiros arba esančios preparato ar gaminio sudėtyje, naudojimą.

Atlikdamas cheminės saugos vertinimą ir rengdamas cheminės saugos ataskaitą, tolesnis naudotojas atsižvelgia į informaciją, kurią jis gavo iš cheminės medžiagos tiekėjo pagal šio reglamento 31 ir 32 straipsnius. Jei įmanoma ir tinka, cheminės saugos vertinime atsižvelgiama į vertinimą, atliktą pagal Bendrijos teisės aktų nuostatas (pvz., užbaigti rizikos vertinimai pagal Reglamentą (EEB) Nr. 793/93), ir jo rezultatai atspindėti cheminės saugos ataskaitoje. Bet koks nukrypimas nuo tokių vertinimų pagrindžiamas. Galima atsižvelgti ir į vertinimus, atliktus pagal kitas tarptautines ar nacionalines programas.

Atlikdamas cheminės saugos vertinimą ir rengdamas cheminės saugos ataskaitą, tolesnis naudotojas veikia trimis pakopomis:

1 PAKOPA. POVEIKIO SCENARIJAUS (-Ų) RENGIMAS

Tolesnis naudotojas parengia poveikio scenarijų tiems naudojimo būdams, kurie nenurodyti saugos duomenų lape, pateiktame jam pagal I priedo 5 skirsnį.

2 PAKOPA. JEIGU BŪTINA, TIEKĖJO PATEIKTO PAVOJINGUMO VERTINIMO PATIKSLINIMAS

Jei tolesnis naudotojas nusprendžia, kad jo gautame saugos duomenų lape pateiktas pavojingumo bei PBT įvertinimas yra tinkamas, nebūtina atlikti tolesnį pavojingumo arba PBT bei vPvB vertinimą. Tokiu atveju jis naudojasi atitinkama informacija, kurią jam pateikė tiekėjas rizikai apibūdinti. Tai įrašoma į cheminės saugos ataskaitą.

Jei tolesnis naudotojas nusprendžia, kad jo gautame saugos duomenų lape pateiktas vertinimas yra netinkamas, jis atlieka atitinkamus vertinimus pagal I priedo 1-4 skirsnius.

Tais atvejais, kai tolesnis naudotojas nusprendžia, kad rengiant cheminės saugos ataskaitą be tiekėjo pateiktos informacijos jam reikia kitos informacijos, jis surenka tokią informaciją. Jei tokią informaciją galima gauti tik atlikus bandymus su stuburiniais gyvūnais, pagal 38 straipsnį jis pateikia Agentūrai pasiūlymą dėl bandymų strategijos. Jis paaiškina, kodėl, jo manymu, reikalinga papildoma informacija. Laukdamas papildomų bandymų rezultatų, savo cheminės saugos ataskaitoje jis nurodo rizikos valdymo priemones, kurių jis ėmėsi tiriamai rizikai valdyti.

Pabaigęs papildomus bandymus, tolesnis naudotojas atitinkamai peržiūri cheminės saugos ataskaitą ir savo saugos duomenų lapą, jei jis privalo jį parengti.

3 PAKOPA. RIZIKOS APIBŪDINIMAS

Kaip nustatyta I priedo 6 skirsnyje, rizika apibūdinama rengiant kiekvieną naują poveikio scenarijų. Rizikos apibūdinimas pateikiamas atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje, o jo santrauka — atitinkamoje saugos duomenų lapo skiltyje (-se).

Rengiant poveikio scenarijų bus būtina padaryti pradines prielaidas apie veiklos sąlygas ir rizikos valdymo priemones. Jei iš pagal pradines prielaidas padaryto rizikos apibūdinimo matyti, kad žmonių sveikata ir aplinka nepakankamai apsaugotos, būtina procesą pakartoti iš dalies pakeičiant vieną ar kelis veiksnius, kol parodoma, kad kontrolė yra tinkama. Dėl to gali prireikti surinkti papildomą informaciją apie pavojingumą ar poveikį arba atitinkamai pakeisti procesą, veiklos sąlygas ar rizikos valdymo priemones. Todėl gali būti pasikartojimų rengiant ir peržiūrint (pradinį) poveikio scenarijų, kuris apima rizikos valdymo priemonių rengimą ir įgyvendinimą, bei renkant papildomą informaciją, siekiant parengti galutinį poveikio scenarijų. Papildomos informacijos rinkimo tikslas — kuo tiksliau apibūdinti riziką, remiantis patikslintu pavojingumo ir (arba) poveikio įvertinimu.

Tolesnis naudotojas parengia cheminės saugos ataskaitą, išsamiai aprašydamas savo cheminės saugos vertinimą, prireikus naudodamasis I priedo 7 skirsnyje nustatytos formos B dalies 9 ir 10 skirsniais bei kitais tos formos skirsniais.

Cheminės saugos ataskaitos A dalyje pateikiama deklaracija apie tai, kad tolesnis naudotojas, naudodamas cheminę medžiagą savo reikmėms, įgyvendina atitinkamuose poveikio scenarijuose aprašytas rizikos valdymo priemones ir kad poveikio scenarijuose aprašytos rizikos valdymo priemonės, skirtos nustatytiems naudojimo būdams, yra perduotos tolesniems tiekimo grandinės dalyviams.

XIII PRIEDAS

PATVARIŲ, BIOAKUMULIACINIŲ IR TOKSIŠKŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ BEI LABAI PATVARIŲ IR DIDELĖS BIOAKUMULIACIJOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMO KRITERIJAI

Šiame priede nurodomi kriterijai, skirti identifikuoti:

i)

patvarias, bioakumuliacines ir toksiškas chemines medžiagas (PBT medžiagas) ir

ii)

labai patvarias ir didelės bioakumuliacijos chemines medžiagas (vPvB medžiagas).

Cheminė medžiaga laikoma PBT medžiaga, jei ji atitinka 1.1, 1.2 ir 1.3 skirsniuose pateiktus kriterijus. Cheminė medžiaga laikoma vPvB medžiaga, jei ji atitinka 2.1 ir 2.2 skirsnių kriterijus. Šio priedo nuostatos netaikomos neorganinėms cheminėms medžiagoms, tačiau jos galioja organiniams metalų junginiams.

1.   PBT MEDŽIAGOS

Cheminė medžiaga, atitinkanti visus tris šiame skirsnyje pateiktus kriterijus, laikoma PBT medžiaga.

1.1.   Patvarumas

Cheminė medžiaga atitinka patvarumo kriterijų (P), jei:

jos pusėjimo trukmė jūros vandenyje yra ilgesnė kaip 60 dienų, arba

jos pusėjimo trukmė gėlame arba estuarijų vandenyje yra ilgesnė kaip 40 dienų, arba

jos pusėjimo trukmė jūros nuosėdose yra ilgesnė kaip 180 dienų, arba

jos pusėjimo trukmė gėlo arba estuarijų vandens nuosėdose yra ilgesnė kaip 120 dienų, arba

jos pusėjimo trukmė dirvožemyje yra ilgesnė kaip 120 dienų.

Patvarumo aplinkoje vertinimas grindžiamas turimais pusėjimo duomenimis, kurie buvo surinkti atitinkamomis registruotojo aprašytomis sąlygomis.

1.2.   Bioakumuliacija

Cheminė medžiaga atitinka bioakumuliacijos kriterijų (B), jei:

biokoncentracijos koeficientas (BCF) yra didesnis kaip 2 000.

Bioakumuliacijos vertinimas grindžiamas biokoncentravimo matavimo vandens organizmuose duomenimis. Galima taip pat naudoti duomenis apie gėlavandenes ir jūrines gyvūnų rūšis.

1.3.   Toksiškumas

Cheminė medžiaga atitinka toksiškumo kriterijų (T), jei:

ilgalaikio nepastebimo poveikio koncentracija (NOEC) jūriniams arba gėlavandeniams organizmams yra mažesnė kaip 0,01 mg/l, arba

cheminė medžiaga klasifikuojama kaip kancerogeninė (1 arba 2 kategorijos), mutageninė (1 arba 2 kategorijos) arba toksiška reprodukcijai (1, 2 arba 3 kategorijos), arba

esama kitų lėtinio toksiškumo įrodymų, kurie pagal Direktyvos 67/548/EEB nuostatas atitinka klasifikavimą kaip T, R48 arba Xn bei R48.

2.   vPvB MEDŽIAGOS

Cheminė medžiaga, atitinkanti toliau skirsnyje pateiktus kriterijus, laikoma vPvB medžiaga.

2.1.   Patvarumas

Cheminė medžiaga atitinka didelio patvarumo kriterijų (vP-), jei:

jos pusėjimo trukmė jūros, gėlame arba estuarijų vandenyje yra ilgesnė kaip 60 dienų, arba

jos pusėjimo trukmė jūros, gėlo arba estuarijų vandens nuosėdose yra ilgesnė kaip 180 dienų, arba

jos pusėjimo trukmė dirvožemyje yra ilgesnė kaip 180 dienų.

2.2.   Bioakumuliacija

Cheminė medžiaga atitinka didelės bioakumuliacijos kriterijų (vB-), jei:

biokoncentracijos koeficientas yra didesnis kaip 5 000.

XIV PRIEDAS

AUTORIZUOTINŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS

 

XV PRIEDAS

DOKUMENTACIJOS

I.   ĮVADAS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

Šiame priede nustatyti bendrieji principai rengti dokumentacijas, skirtas pasiūlyti ir pagrįsti:

suderintą klasifikavimą ir ženklinimą pagal CMR, jautrinantį kvėpavimo takus ir kitokius poveikius,

cheminių medžiagų nustatymą kaip PBT, VPVB arba lygiavertį susirūpinimą keliančiomis cheminėmis medžiagomis,

cheminių medžiagų gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo Bendrijoje apribojimus.

Rengiant šiame priede nurodytą dokumentaciją, taikomos atitinkamų I priedo dalių nuostatos.

Dokumentacijose nagrinėjama visa registracijos dokumentacijose pateikiama informacija, be to, galima naudoti kitą turimą informaciją. Tuo atveju, jei informacija apie pavojingumą Agentūrai nebuvo pateikta, į dokumentaciją įtraukiama išsami tyrimų santrauka.

II.   DOKUMENTACIJOS TURINYS

1.   Dokumentacija suderintam klasifikavimui ir ženklinimui pagal CMR, jautrinantį kvėpavimo takus ir kitokius poveikius

Pasiūlymas

Į pasiūlymą įtraukiama atitinkamos (-ų) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) tapatybė ir siūlomas suderintas klasifikavimas bei ženklinimas.

Pagrindimas

Turimos informacijos palyginimas su Direktyvoje 67/548/EEB nustatytais kriterijais, taikomais CMR, jautrinantiems kvėpavimo takus ir kitokiems poveikiams, kiekvienu konkrečiu atveju atliekamas pagal I priedo 1 skirsnio atitinkamas dalis ir pateikiamas I priede nurodytos cheminės saugos ataskaitos B dalyje nustatyta forma.

Kitokių poveikių pagrindimas Bendrijos lygmeniu

Pagrindimas pateikiamas, jei yra įrodytas poreikis imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu.

2.   Cheminės medžiagos nustatymo kaip CMR, PBT, vPvB arba lygiavertį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos pagal 59 straipsnį dokumentacija

Pasiūlymas

Pasiūlyme pateikiama atitinkamos (-ų) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) tapatybė ir tai, ar siūloma nustatyti, kad ji yra CMR cheminė medžiaga pagal 56 straipsnio a, b arba c punktus, PBT cheminė medžiaga pagal 57 straipsnio d punktą, vPvB cheminė medžiaga pagal 57 straipsnio e punktą ar lygiavertį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga pagal 57 straipsnio f punktą.

Pagrindimas

Atliekamas turimos informacijos apie PBT chemines medžiagas pagal 57 straipsnio d punktą ir vPvB chemines medžiagas pagal 57 straipsnio e punktą palyginimas su XIII priede nustatytais kriterijais, arba įvertinamas pavojingumas ir atliekamas palyginimas su 57 straipsnio f punktu pagal atitinkamas I priedo 1-4 skirsnių dalis. Tai pateikiama I priede nurodytos cheminės saugos ataskaitos B dalyje nustatyta forma.

Informacija apie poveikius, alternatyvias chemines medžiagas ir riziką

Pateikiama turima informacija apie naudojimą ir poveikį bei informacija apie alternatyvias chemines medžiagas ir technologijas.

3.   Apribojimų pasiūlymo dokumentacijos

Pasiūlymas

Pasiūlyme nurodoma cheminės medžiagos tapatybė ir siūlomi gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimai bei pagrindimo santrauka.

Informacija apie pavojingumą ir riziką

Su apribojimu siejama rizika apibūdinama remiantis pavojingumo ir rizikos įvertinimu pagal atitinkamas I priedo dalis ir pateikiama tame priede nurodytos cheminės saugos ataskaitos B dalyje nustatyta forma.

Pateikiami įrodymai, kad taikomų rizikos valdymo priemonių (įskaitant tas, kurios nustatytos registracijos dokumentacijose pagal 10-14 straipsnių nuostatas) nepakanka.

Informacija apie alternatyvas

Pateikiama informacija apie alternatyvias chemines medžiagas ir technologijas, įskaitant:

informaciją apie riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, susijusią su alternatyvių cheminių medžiagų gamyba ir naudojimu,

jų buvimą, įskaitant laiko terminus,

techninį ir ekonominį įgyvendinamumą.

Apribojimų Bendrijos lygiu pagrindimas

Pagrindžiama, kad:

būtini veiksmai Bendrijos lygiu,

apribojimas yra tinkamiausia priemonė Bendrijos mastu, kuri vertinama taikant šiuos kriterijus:

i)

veiksmingumo: apribojimas turi būti nukreiptas į konkrečias nustatytą riziką keliančias pasekmes ar poveikį ir gali per pagrįstą laikotarpį sumažinti šią riziką iki priimtino lygio bei turi būti proporcingas rizikai;

ii)

praktiškumo: apribojimą turi būti įmanoma įgyvendinti, kontroliuoti vykdymą ir valdyti;

iii)

stebimumo: turi būti įmanoma stebėti siūlomo apribojimo įgyvendinimo rezultatus.

Socialinis ir ekonominis vertinimas

Siūlomo apribojimo socialinis ir ekonominis poveikis gali būti analizuojamas atsižvelgiant į XVI priedą. Šiuo tikslu siūlomo apribojimo grynoji nauda žmonių sveikatai ir aplinkai gali būti palyginta su jo grynosiomis sąnaudomis, kurios tenka gamintojams, importuotojams, tolesniems naudotojams, platintojams, vartotojams ir visai visuomenei.

Informacija apie konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais

Į dokumentacijas įtraukiama informacija apie tai, ar buvo konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais ir kaip buvo atsižvelgta į jų nuomonę.

XVI PRIEDAS

SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ ANALIZĖ

Šiame priede pateikiama informacija, kuria gali naudotis pateikiantieji socialinę ir ekonominę analizę (SEA) kartu su paraiška autorizacijai gauti, kaip nurodyta 62 straipsnio 5 dalies a punkte, arba ryšium su siūlomu apribojimu, kaip nurodyta 69 straipsnio 6 dalies b punkte.

Agentūra parengia SEA parengimo gaires. SEA arba ją papildanti medžiaga pateikiama Agentūros nustatyta forma pagal 111 straipsnį.

Tačiau dėl SEA arba ją papildančios medžiagos išsamumo bei apimties sprendžia paraiškos autorizacijai gauti teikėjas arba, jei siūlomas apribojimas, suinteresuota šalis. Pateikta informacija gali nagrinėti visų lygių socialinį ir ekonominį poveikį.

SEA gali būti nagrinėjama:

suteiktos arba nesuteiktos autorizacijos pasekmės pareiškėjui (-ams) arba, jei siūlomas apribojimas, pasekmės pramonei (pvz., gamintojams ir importuotojams). Pasekmės visiems kitiems tiekimo grandinės dalyviams, tolesniems naudotojams ir susijusioms įmonėms, t. y. ekonominis poveikis, pvz., investicijoms, moksliniams tyrimams bei plėtrai, vienkartinėms ar einamosioms išlaidoms (pvz., reikalavimų vykdymas, pereinamojo laikotarpio priemonės, esamų procesų pakeitimas, ataskaitų ir stebėsenos sistemos, naujos technologijos įdiegimas ir pan.) atsižvelgiant į bendras rinkos ir technologijos tendencijas,

suteiktos arba nesuteiktos autorizacijos ar siūlomo apribojimo poveikis vartotojams. Pavyzdžiui, produktų kainos, jų sudėties, kokybės ar veikimo pokyčiai, galimybė produktus įsigyti, vartotojų pasirinkimas, taip pat ir poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, kiek tai veikia vartotojus,

suteiktos arba nesuteiktos autorizacijos ar siūlomo apribojimo socialinės pasekmės. Pavyzdžiui, įtaka darbo garantijoms ir užimtumui,

alternatyvių cheminių medžiagų ir (arba) technologijų buvimas, tinkamumas ir techninis įgyvendinamumas bei jų ekonominės pasekmės, taip pat informacija apie technologinių pokyčių atitinkamame pramonės sektoriuje (-iuose) rodiklius bei potencialą. Teikiant paraišką autorizacijai gauti, nagrinėjamos socialinės ir (arba) ekonominės turimų alternatyvų naudojimo pasekmės,

suteiktos arba nesuteiktos autorizacijos arba siūlomo apribojimo platesnės pasekmės prekybai, konkurencijai ir ekonominiam vystymuisi (ypač MVĮ ir trečiosioms valstybėms). Tai gali apimti vietos, regioninius, nacionalinius ar tarptautinius aspektus,

siūlomo apribojimo atveju — pasiūlymai dėl reglamentuojančių ar nereglamentuojančių priemonių, kuriomis galima pasiekti siūlomo apribojimo tikslą (čia atsižvelgiama į galiojančius teisės aktus). Tai turėtų apimti alternatyvių rizikos valdymo priemonių veiksmingumo ir su jomis susijusių sąnaudų įvertinimą,

siūlomo apribojimo ar nesuteiktos autorizacijos atveju — siūlomo apribojimo nauda žmonių sveikatai ir aplinkai bei socialinė ir ekonominė nauda. Pavyzdžiui, nauda darbuotojų sveikatai ir aplinkai, bei šios naudos pasiskirstymas, pavyzdžiui, geografiniu požiūriu arba pagal gyventojų grupes,

SEA taip pat gali nagrinėti kitus klausimus, kuriuos pareiškėjas (-ai) arba suinteresuota šalis laiko svarbiais.

XVII PRIEDAS

TAM TIKRŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ, PREPARATŲ IR GAMINIŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI BEI NAUDOJIMO APRIBOJIMAI

Medžiagos, medžiagų grupės arba preparato pavadinimas

Apribojimo sąlygos

1.

Polichlorintieji terfenilai (PCT)

Preparatai, įskaitant panaudotas alyvas, kuriose PCT kiekis yra didesnis kaip 0,005 % masės.

1.

Negali būti naudojami. Tačiau įrangos, įrenginių ir skysčių, kurie buvo naudojami 1986 m. birželio 30 d., toliau išvardytas naudojimas leidžiamas, kol jie bus pašalinti arba pasibaigs jų naudojimo laikas:

a)

uždarų sistemų elektros įrangos transformatoriuose, rezistoriuose ir induktyvumo ritėse;

b)

dideliuose kondensatoriuose (kurių suminė masė ≥ 1 kg);

c)

mažuose kondensatoriuose;

d)

šilumos pernešimo skysčius uždaros grandinės įrangoje;

e)

kalnakasybos įrenginių hidraulinius skysčius.

2.

Valstybė narė, saugodama žmonių sveikatą ir aplinką, gali uždrausti naudoti įrangą, įrenginius ir skysčius, kuriems taikomas 1 punktas, nelaukdama, kol jie bus pašalinti arba pasibaigs jų naudojimo laikas.

3.

Į naudotų prekių rinką draudžiama tiekti įrangą, agregatus ir skysčius, kuriems taikomas 1 punktas ir kuriuos nėra numatyta pašalinti.

4.

Jei valstybė narė mano, kad dėl techninių priežasčių pakaitinių gaminių naudoti neįmanoma, ji gali leisti naudoti PCT ir jų preparatus, jei pastarieji, esant normalioms įrangos eksploatavimo sąlygoms, skirti tik papildyti skysčių, kurių sudėtyje yra PCT, lygį tinkamai veikiančiuose įrenginiuose, įsigytuose iki 1985 m. spalio 1 d.

5.

Valstybė narė, jei prieš tai Komisijai nusiunčia priežastis nurodantį pranešimą, gali leisti nukrypti nuo nuostatų dėl draudimo tiekti rinkai ir naudoti tokias pradines ir tarpines medžiagas bei preparatus, jei ji mano, kad tokie nukrypimai nedaro žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

6.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų ir preparatų ženklinimu, ant įrangos ir įrenginių, kuriuose yra PCT, taip pat turi būti PCT šalinimo instrukcijos bei įrangos ir įrenginių, kuriuose jų yra, priežiūros ir naudojimo instrukcijos. Šias instrukcijas turi būti įmanoma skaityti horizontaliai, kai PCT turintis objektas yra įrengtas įprastu būdu. Įrašas turi aiškiai skirtis nuo fono ir būti pateikiamas teritorijoje, kurioje jis naudojamas, suprantama kalba.

2.

Chlor-1-etilenas (vinilchorido monomeras)

CAS Nr. 75-01-4

EINECS Nr. 200-831-0

Jokiais tikslais negali būti naudojamas kaip aerozolinis propilentas.

3.

Skystos medžiagos arba preparatai, kurie laikomi pavojingais pagal apibrėžimus, pateiktus Tarybos direktyvoje 67/548/EEB ir Direktyvoje 1999/45/EB

1.

Negali būti naudojamos gaminant:

dekoratyvinius gaminius, kurie skirti apšvietimui arba skirtingų fazių spalvų efektams, pavyzdžiui, dekoratyvines lempas ir pelenines,

pokštams ir išdaigoms skirtus daiktus,

žaidimus, kuriuose dalyvauja vienas arba daugiau dalyvių, arba kitus objektus, kurie skirti žaidimui, net jei jie yra dekoratyvinio pobūdžio.

2.

Nepažeidžiant 1 punkto, medžiagose ir preparatuose:

kurie kelia pavojų juos įkvėpus ir yra ženklinami žymeniu R65 ir

kuriuos galima naudoti kaip dekoratyvinių lempų kurą, ir

kurie tiekiami rinkai 15 litrų arba mažesnėse pakuotėse,

negali būti dažančių medžiagų (nebent jų reikia dėl fiskalinių priežasčių) arba kvepalų, arba nei vienų, nei kitų.

3.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo įgyvendinimo, ant 2 dalyje nurodytų medžiagų ir preparatų, skirtų naudoti lempose, pakuotės turi būti įskaitomas ir nenutrinamas užrašas:

„Lempas su šiuo skysčiu laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.“

4.

Tri(2,3-dibromopropil)fosfatas

CAS Nr. 126-72-7

Negali būti naudojamas tekstilės gaminiuose, pvz., drabužiuose, apatiniuose drabužiuose bei skalbiniuose, skirtuose liestis su oda.

5.

Benzenas

CAS Nr. 71-43-2

EINECS Nr. 200-753-785

1.

Draudžiama tiekti rinkai žaislus arba jų dalis, jei laisvojo benzeno koncentracija jose yra didesnė kaip 5 mg/kg žaislo arba jo dalies masės.

2.

Rinkai tiekiamose medžiagose ar preparatuose koncentracija negali būti lygi 0,1 % masės arba didesnė.

3.

Tačiau 2 punktas netaikomas:

a)

variklių kurui, kuriam taikoma Direktyva 98/70/EB;

b)

medžiagoms ir preparatams, skirtiems naudoti gamybos procesuose, neleidžiant, kad benzeno išsiskyrimai viršytų esamuose teisės aktuose nurodytus kiekius;

c)

atliekoms, kurioms taikoma 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (72) ir Direktyva 2006/12/EB.

6.

Asbesto pluoštai

a)

Krokidolitas

CAS Nr. 12001-28-4

b)

Amozitas

CAS Nr. 12172-73-5

c)

Antrofilitas

CAS Nr. 77536-67-5

d)

Aktinolitas

CAS Nr. 77536-66-4

e)

Tremolitas

CAS Nr. 77536-68-6

f)

Chrizotilas (73)

CAS Nr. 12001-29-5

CAS Nr. 132207-32-0

1.

Šiuos pluoštus ir gaminius, į kuriuos jie specialiai dedami, draudžiama tiekti rinkai ir naudoti.

Tačiau valstybės narės išimties tvarka gali nedrausti tiekti rinkai ir naudoti diafragmas, kuriose yra chrizotilo (f punktas) ir kurios skirtos naudoti esamuose elektrolizės įrenginiuose, kol baigsis jų eksploatavimo laikotarpis arba kol atsiras tinkamų pakaitalų be asbesto, priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau. Komisija šią leidžiančią nukrypti nuostatą persvarstys iki 2008 m. sausio 1 d.

2.

Gaminius, kuriuose yra 1 punkte nurodytų asbesto pluoštų ir kurie jau buvo įrengti ir (arba) naudojami iki 2005 m. sausio 1 d., leidžiama toliau naudoti, kol jų bus atsisakyta arba baigsis jų eksploatacijos laikotarpis. Tačiau žmonių sveikatos apsaugos tikslais valstybės narės gali uždrausti naudoti tokius gaminius iki to laiko, kol jų bus atsisakyta arba baigsis jų eksploatacijos laikotarpis.

Valstybės narės negali leisti jų teritorijoje įdiegti naujų chrizotilo asbesto naudojimo būdų.

3.

Nepažeidžiant kitų taikomų Bendrijos nuostatų dėl pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, šiuos pluoštus ir gaminius, kuriuose yra šių pluoštų, tiekti rinkai ir naudoti atsižvelgiant į pirmesnes leidžiančias nukrypti nuostatas gali būti leidžiama tik tuo atveju, jeigu gaminys bus paženklintas pagal šio priedo 7 priedėlio nuostatas.

7.

Tri(aziridinil)fosfinoksidas

CAS Nr. 5455-55-1

Negali būti naudojamas tekstilės gaminiuose, pvz., drabužiuose, apatiniuose drabužiuose bei skalbiniuose, skirtuose liestis su oda.

8.

Polibrominti bifenilai (PBB)

CAS Nr. 59536-65-1

 

9.

Muilo medžio (kilajos) žievės milteliai (Quillaja saponaria) ir saponinų turintys jų dariniai

Helleborus viridis ir Helleborus niger šaknų milteliai

Veratrum album ir Veratrum nigrum šaknų milteliai

Benzidinas ir (arba) jo dariniai

CAS Nr. 92-87-5

EINECS Nr. 202-199-1

o-nitrobenzaldehidas

CAS Nr. 552-89-6

Medžio milteliai

1.

Negali būti naudojami juokauti skirtuose žaisluose arba pokštuose arba tokios paskirties daiktuose, pvz., kaip čiaudulinių miltelių ir dvokiančių dujų balionų sudedamoji dalis.

2.

Tačiau 1 punktas netaikomas dvokiančių dujų balionams, kuriuose yra mažiau kaip 1,5 ml skysčio.

10.

Amonio sulfidas

CAS Nr. 12135-76-1

Amonio hidrosulfidas

CAS Nr. 12124-99-1

Amonio polisulfidas

CAS Nr. 9080-17-5

EINECS Nr. 232-989-1

 

11.

Lakieji bromacto rūgščių esteriai:

 

Metilbromacetatas

 

CAS Nr. 96-32-2

 

EINECS Nr. 202-499-2

 

Etilbromacetatas

 

CAS Nr. 105-36-2

 

EINECS Nr. 203-290-9

 

Propilbromacetatas

 

CAS Nr. 35223-80-4

 

Butilbromacetatas

 

12.

2-naftilaminas

CAS Nr. 91-59-8

EINECS Nr. 202-080-4

ir jo druskos

13.

Benzidinas

CAS Nr. 92-87-5

EINECS Nr. 202-199-1

ir jo druskos

14.

4-nitrobifenilas

CAS Nr. 92-93-3

EINECS Nr. 202-204-7

15.

4-aminobifenilas, ksenilaminas

CAS Nr. 92-67-1

EINECS Nr. 202-177-1

ir jo druskos

1.

Rinkai tiekiamose medžiagose ar preparatuose koncentracija negali būti lygi 0,1 % masės arba didesnė.

Tačiau ši nuostata netaikoma atliekoms, kuriose yra viena ar daugiau tokių medžiagų ir kurioms taikomos direktyvos 91/689/EEB ir 2006/12/EB.

2.

Šios medžiagos ir preparatai negali būti parduodami plačiajai visuomenei.

3.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, ant tokių preparatų pakuotės įskaitomai ir neištrinamai užrašoma:

„Skirta tik profesionaliems vartotojams“.

16.

Švino karbonatai:

a)

Neutralus bevandenis kartobonatas (PbCO3)

CAS Nr. 598-63-0

EINECS Nr. 209-943-4

b)

trišvino bikarbonato dihidroksidas 2 PbCO3-Pb(OH)2

CAS Nr. 1319-46-6

EINECS Nr. 215-290-6

Negali būti naudojami kaip dažams skirtos medžiagos ir preparatų sudedamosios dalys, išskyrus meno kūriniams ir istoriniams pastatams bei jų interjerui restauruoti ir prižiūrėti, jei tai savo teritorijoje pageidauja leisti valstybės narės, laikydamosi TDO konvencijos Nr. 13 dėl švino baltalo ir švino sulfatų naudojimo dažuose nuostatų.

17.

Švino sulfatai

a)

PbSO4 (1:1)

CAS Nr. 7446-14-2

EINECS Nr. 231-198-9

b)

Pbx SO4

CAS Nr. 15739-80-7

EINECS Nr. 239-831-0

 

18.

Gyvsidabrio junginiai

1.

Negali būti naudojami kaip medžiagos ir preparatų sudedamosios dalys, jei jie skirti:

a)

apsaugoti nuo užsiteršimo mikroorganizmais, augalais ar gyvūnais:

laivų korpusus,

narvus, plūdes, tinklus ir kitus įtaisus ar įrangą, naudojamą žuvų ar kiaukutinių auginimui,

bet kokius visai ar iš dalies panardinamus įtaisus ar įrangą;

b)

medienai konservuoti;

c)

labai patvariems pramoniniams audiniams ir jų gamybai skirtiems siūlams impregnuoti;

d)

pramoniniam vandeniui, nepriklausomai nuo jo paskirties, valyti.

2.

Draudžiama tiekti rinkai baterijas ir akumuliatorius, kurių daugiau kaip 0,0005 % masės sudaro gyvsidabris, taip pat ir tais atvejais, kai tokios baterijos ir akumuliatoriai yra įmontuoti į prietaisus. Šis draudimas netaikomas sagučių formos elementams ir iš jų sudarytoms baterijoms, kurių ne daugiau kaip 2 % masės sudaro gyvsidabris.

19.

Arseno junginiai

1.

Negali būti naudojami kaip medžiagos ir preparatų sudedamosios dalys, jei jie skirti:

a)

apsaugoti nuo užsiteršimo mikroorganizmais, augalais ar gyvūnais:

laivų korpusus,

narvus, plūdes, tinklus ir kitus įtaisus ar įrangą, naudojamą žuvų ar kiaukutinių auginimui,

bet kokius visai ar iš dalies panardinamus įtaisus ar įrangą;

b)

medienai konservuoti. Be to, taip apdorotas medis negali būti patiekiamas rinkai;

c)

tačiau, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą:

i)

medienos konservavimo preparatuose ir medžiagose šie junginiai, jei jie yra neorganinių vario, chromo ir arseno (CCA) C tipo tirpalai, gali būti naudojami tik pramoninėje įrangoje, kuria, naudojant vakuumą ar slėgį, impregnuojama mediena. Taip apdorota mediena tiekiama rinkai tik visiškai nustačius antiseptiką;

ii)

laikantis i papunkčio, pramoninėje įrangoje CCA tirpalais apdorota mediena gali būti patiekiama rinkai profesionaliam ar pramoniniam naudojimui su sąlyga, kad konstrukcinis medienos vientisumas būtinas siekiant užtikrinti žmonių ar gyvulių apsaugą, ir jei nėra pagrindo manyti, kad per visą jos naudojimo laiką ji kontaktuos su žmonių oda:

kaip visuomeninių ir žemės ūkio pastatų, įstaigų ir pramoninių patalpų statybinė mediena,

tiltams ir tiltų statybos darbams,

kaip statybinė mediena gėlo ir sūraus vandens plotuose, pvz.: prieplaukoms ir tiltams,

užtvaroms nuo triukšmo,

apsisaugant nuo griūties,

greitkelių apsaugos užtvaroms ir barjerams,

gyvulių spygliuotos vielos aptvarų atramoms,

žemės sulaikymo konstrukcijoms,

elektros perdavimo ir telekomunikacijų stulpams,

požeminio geležinkelio pabėgiams.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo taikymo, visa apdorota rinkai patiekta mediena atskirai ženklinama, nurodant etiketėje: „Skirta naudoti tik pramoninėje įrangoje ir profesionaliems naudotojams, turi arseno“. Be to, visa supakuota pateikta į rinka mediena ženklinama nurodant etiketėje „Naudodami šią medieną mūvėkite pirštines. Pjaudami ar kitaip apdorodami šią medieną naudokite nuo dulkių apsaugančią kaukę ir apsauginius akinius. Šios medienos atliekos įgaliotoje įmonėje bus tvarkomos kaip pavojingos atliekos“;

iii)

i ir ii papunkčiuose nurodyta apdorota mediena negali būti naudojama:

gyvenamosios ar buitinės paskirties konstrukcijose, nepriklausomai nuo jų paskirties,

ten, kur ji gali pakartotinai kontaktuoti su oda,

jūrų vandenyse,

žemės ūkyje, išskyrus gyvulių aptvarų atramas ir ii papunktyje nurodytas panaudojimo statybai ir konstrukcijoms sritis,

ten, kur apdorota mediena gali kontaktuoti su tarpiniais ar galutiniais produktais, skirtais žmonių maistui ir (arba) gyvūnų pašarui.

2.

Negali būti naudojami kaip pramoniniam vandeniui, nepriklausomai nuo jo paskirties, valyti skirtos medžiagos ir preparatų sudedamosios dalys.

20.

Organiniai alavo junginiai

1.

Negali būti patiekti rinkai naudoti kaip medžiagos ir preparatų sudedamosios dalys, kai jie veikia kaip biocidai laisvo jungimosi dažuose.

2.

Negali būti patiekti rinkai ar naudojami kaip medžiagos ar sudedamosios dalys preparatų, veikiančių kaip biocidai, siekiant apsisaugoti nuo taršos mikroorganizmais, augmenija ar gyvūnais:

a)

visuose laivuose, kad ir koks būtų jų ilgis, skirtuose naudoti jūros, pakrantės, estuarijos ir vidaus vandenų keliuose bei ežeruose;

b)

narvuose, plūdėse, tinkluose ir kituose įtaisuose ar įrangoje, naudojamoje žuvų ar kiaukutinių auginimui;

c)

bet kokiuose visai ar iš dalies panardinamuose įtaisuose ar įrangoje.

3.

Negali būti nenaudojami kaip medžiagos ar sudedamosios dalys preparatų, skirtų naudoti apdorojant pramoninius vandenis.

21.

Di-μ-okso-di-n-butilalavohidroksiboranas, alavo dibutilhidroboratas C8H19BO3Sn (DBB)

CAS Nr. 75113-37-0

ELINCS Nr. 401-040-5

Rinkai tiekiamose medžiagose ar preparatuose koncentracija negali būti lygi 0,1 % masės arba didesnė. Tačiau ši nuostata netaikoma šiai medžiagai (DBB) arba jos turintiems preparatams, jei jie skirti vien tik galutiniams gaminiams gaminti, kuriuose šios medžiagos koncentracija nebebus lygi 0,1 % ar didesnė.

22.

Pentachlorfenolis

CAS Nr. 87-86-5

EINECS Nr. 201-778-6

ir jo druskos bei esteriai

1.

Šis junginys negali būti naudojamas rinkai tiekiamose medžiagose arba preparatuose, jeigu jo koncentracija yra lygi arba didesnė negu 0,1 % masės.

2.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos:

taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, iki 2008 m. gruodžio 31 d. Prancūzija, Airija, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė toliau išvardytose srityse gali netaikyti šios nuostatos medžiagoms arba preparatams, skirtiems naudoti pramoniniuose įrenginiuose, iš kurių darbo metu neišsiskiria ir (arba) neišmetamas pentachlorfenolio (PCF) kiekis, didesnis už numatytą galiojančiuose teisės aktuose:

a)

medienai apdoroti.

Tačiau šiuo junginiu apdorota mediena nenaudojama:

pastatų viduje (gyvenamojoje, darbo ar poilsiui skirtoje patalpoje) apdailai arba kitokiais tikslais,

gamybai ir pakartotiniam apdorojimui:

i)

konteinerių, kurie skirti auginimui;

ii)

pakuočių, kurios gali liestis su žaliavomis, tarpiniais ar galutiniais produktais, skirtais žmonių maistui ir (arba) gyvūnų pašarui;

iii)

kitų medžiagų, kurios gali užteršti i ir ii papunkčiuose minėtus gaminius;

b)

pluošto ir didelio atsparumo tekstilės gaminių, kurie jokiu būdu nėra skirti drabužių gamybai arba apdailai, impregnavimui;

c)

ypatingos išimties tvarka valstybės narės tam tikru konkrečiu atveju gali leisti savo teritorijoje specializuotiems profesionalams naudoti šią medžiagą darbo vietoje kultūrinės, meninės bei istorinės vertės pastatams arba ypatingais atvejais — gydymo tikslu apdorojant sausojo puvinio grybeliu (Serpula lacrymans) ir kubinio puvinio grybeliu užkrėstą medieną bei užkrėstus mūrinius pastatus.

Bet kokiu atveju:

a)

pentachlorfenolio, naudojamo atskirai kaip medžiaga arba preparatų sudėtyje, kaip pirmiau nurodyta taikant išimtis, bendra heksachlordibenzoparadioksino (HCDD) koncentracija turi būti ne didesnė kaip dvi milijoninės dalys (ppm);

b)

tokios medžiagos ir preparatai negali būti:

tiekti rinkai kitaip negu supakuoti po 20 arba daugiau litrų;

parduodami plačiajai visuomenei.

3.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo įgyvendinimo, pavojingų medžiagų ir preparatų, kuriems taikomi 1 ir 2 punktai, pakuotė įskaitomai ir nenutrinamai turi būti paženklinta taip:

„Skirti tik pramoniniam ir profesionaliam naudojimui“.

Ši nuostata netaikoma atliekoms, kurioms taikomos direktyvos 91/689/EEB ir 2006/12/EB.

23.

Kadmis

CAS Nr. 7440-43-9

EINECS Nr. 231-152-8

ir jo junginiai

1.

Nenaudojamas dažyti gataviems gaminiams, pagamintiems iš toliau išvardytų medžiagų ir preparatų:

a)

polivinilchlorido (PVC) [3904 10] [3904 21] [3904 22] (74)

poliuretano (PUR) [3909 50] (74)

mažo tankio polietileno (ld PE), išskyrus mažo tankio polietileną, naudojamą dažytam pradiniam mišiniui gaminti [3901 10] (74)

celiuliozės acetato (CA) [3912 11] [3912 12] (74)

celiuliozės acetatbutirato (CAB) [3912 11] [3912 12] (74)

epoksidinių dervų [3907 30] (74)

melaminformaldehidinių (MF) dervų [3909 20] (74)

karbamidformaldehidinių (UF) dervų [3909 10] (74)

nesočiųjų poliesterių (UP) [3907 91] (74)

polietilentereftalato (PET) [3907 60] (74)

polibutilentereftalato (PBT) (74)

skaidriojo (bendrosios paskirties) polistireno [3903 11] [3903 19] (74)

akrilonitrilmetilmetakrilato (AMMA) (74)

tinklinės struktūros polietileno (VPE) (74)

smūgiui atsparaus polistireno (74)

polipropileno (PP) [3902 10] (74)

b)

dažams [3208] [3209] (74)

Tačiau dažuose su dideliu cinko kiekiu likutinė kadmio koncentracija juose turi būti kuo mažesnė ir visais atvejais ne didesnė kaip 0,1 % masės.

Visais atvejais, neatsižvelgiant į jų panaudojimą arba į numatytą galutinę paskirtį, gatavi gaminiai arba gaminių komponentai, pagaminti iš pirmiau išvardytų kadmiu dažytų medžiagų ir preparatų, negali būti patiekiami rinkai, jei kadmio kiekis juose (išreikštas metalinio Cd kiekiu) yra didesnis nei 0,01 % plastiko masės.

2.

Tačiau 1 punktas netaikomas gaminiams, kurie turi būti nudažyti dėl saugos priežasčių.

3.

Nenaudojamas toliau išvardytiems gataviems gaminiams, pagamintiems iš vinilchlorido polimerų arba kopolimerų, stabilizuoti:

pakavimo medžiagoms (maišams, indams, buteliams, dangčiams) [3923 29 10] [3920 41] [3920 42] (74)

biurų arba mokyklų prekėms [3926 10] (74)

baldų, kėbulų arba pan. jungiamosioms detalėms [3926 30] (74)

drabužiams ir drabužių priedams (įskaitant pirštines) [3926 20] (74)

grindų ir sienų dangoms [3918 10] (74)

impregnuotiems, dengtiems, apvilktiems arba laminuotiems tekstilės gaminiams [5903 10] (74)

odos pakaitalams [4202] (74)

patefono plokštelėms [8524 10] (74)

vamzdžiams bei vamzdynams ir jų jungiamosioms detalėms [3917 23] (74)

sukamosioms durims (74)

kelių transporto priemonėms (vidui, išorei, kėbulo apačiai) (74)

plieno lakštams, naudojamiems statyboje arba pramonėje, dengti (74)

elektros laidų izoliacijai (74)

Visais atvejais, neatsižvelgiant į jų panaudojimą arba į numatytą galutinę paskirtį, draudžiama tiekti rinkai gatavus gaminius arba gaminių komponentus, pagamintus iš vinilchlorido polimerų arba kopolimerų, stabilizuotų kadmio turinčiomis medžiagomis, jei kadmio kiekis juose (išreikštas metalinio Cd kiekiu) yra didesnis nei 0,01 % polimero masės.

4.

Tačiau 3 punktas netaikomas gataviems gaminiams, kuriuose dėl saugos priežasčių naudojamos kadmio pagrindo stabilizuojančiosios medžiagos.

5.

Šiame reglamente „kadmio danga“ — bet koks metalinio paviršiaus padengimas metalinio kadmio apnaša ar sluoksniu.

Negali būti naudojamas kaip kadmio danga ant metalinių gaminių arba ant gaminių komponentų, kai jie naudojami toliau išvardytuose sektoriuose (srityse):

a)

įranga ir mechanizmai:

maisto gamybos [8210] [8417 20] [8419 81] [8421 11] [8421 22] [8422] [8435] [8437] [8438] [8476 11] (74)

žemės ūkio [8419 31] [8424 81] [8432] [8433] [8434] [8436] (74)

šaldymo ir užšaldymo [8418] (74)

spausdinimo ir knygų rišimo [8440] [8442] [8443] (74)

b)

įranga ir mechanizmai, skirti gaminti:

namų ūkio prekes [7321] [8421 12] [8450] [8509] [8516] (74)

baldus [8465] [8466] [9401] [9402] [9403] [9404] (74)

sanitarinę įrangą [7324] (74)

centrinio šildymo ir oro kondicionavimo įrangą [7322] [8403] [8404] [8415] (74)

Visais atvejais, neatsižvelgiant į jų panaudojimą arba į numatytą galutinę paskirtį, draudžiama tiekti rinkai kadmiu dengtus gaminius arba gaminių komponentus, naudojamus a ir b punktuose išvardytuose sektoriuose (srityse), ir gaminius, pagamintus pirmesniame b punkte išvardytuose sektoriuose.

6.

5 dalyje nurodytos nuostatos taip pat taikomos kadmiu dengtiems gaminiams arba tokių gaminių komponentams, kai jie naudojami a ir b punktuose išvardytuose sektoriuose (srityse), ir gaminiams, pagamintiems tolesniame b punkte išvardytuose sektoriuose:

a)

įranga ir mechanizmai, skirti gaminti:

popierių ir kartoną [8419 32] [8439] [8441] (74)

tekstilės gaminius ir drabužius [8444] [8445] [8447] [8448] [8449] [8451] [8452] (74)

b)

įranga ir mechanizmai, skirti gaminti:

pramoninę prekių apdorojimo įrangą ir mechanizmus [8425] [8426] [8427] [8428] [8429] [8430] [8431] (74)

kelių ir žemės ūkio transporto priemones [87 skyrius] (74)

geležinkelio riedmenis [86 skirsnis] (74)

laivus [89 skirsnis] (74)

7.

Tačiau 5 ir 6 dalyse pateikiami apribojimai netaikomi:

aviacijos, kosmoso, kasybos, jūros ir branduoliniame sektoriuose naudojamiems gaminiams ir gaminių komponentams, kurių taikymo sritys reikalauja aukštų saugos standartų, ir saugos įtaisams, naudojamiems kelių bei žemės ūkio transporto priemonėse, geležinkelio riedmenyse ir laivuose,

elektriniams kontaktams, naudojamiems visuose sektoriuose, atsižvelgiant į patikimumo reikalavimus aparatui, kuriame jie yra įrengti.

Atsižvelgdama į žinių ir technikos, susijusių su pakaitalais, kurie yra mažiau pavojingi nei kadmis ir jo junginiai, raidą Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, reguliariai įvertina padėtį šio reglamento 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

24.

Monometiltetrachlordifenilmetanas

Prekinis pavadinimas — „Ugilec 141“

CAS Nr. 76253-60-6

1.

Draudžiama tiekti rinkai ir naudoti šią medžiagą ir jos turinčius preparatus bei gaminius.

2.

Išimties tvarka 1 punktas netaikomas:

a)

įrangai ir mechanizmams, jau eksploatuojamiems 1994 m. birželio 18 d., tol, kol tokia įranga bus išmontuota.

Tačiau valstybės narės dėl žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos priežasčių gali uždrausti savo teritorijoje naudoti tokią įrangą arba mechanizmus anksčiau, nei jie bus išmontuoti;

b)

jei reikia vykdyti įrangos ir mechanizmų, valstybėje narėje jau eksploatuojamų 1994 m. birželio 18 d., techninę priežiūrą.

3.

Draudžiama patiekti naudotų prekių rinkai šią medžiagą, jos turinčius preparatus bei įrangą (mechanizmus).

25.

Monometildichlordifenilmetanas

Prekinis pavadinimas — „Ugilec 121“, „Ugilec 21“

CAS Nr. — nežinomas

Draudžiama tiekti rinkai ir naudoti šią medžiagą ir jos turinčius preparatus bei gaminius.

26.

Monometildibromdifenilmetanas brombenzilbromtoluenas, izomerų mišinys

Prekinis pavadinimas — DBBT

CAS Nr. 99688-47-8

Draudžiama tiekti rinkai ir naudoti šią medžiagą ir jos turinčius preparatus bei gaminius.

27.

Nikelis

CAS Nr. 7440-0-20

EINECS Nr. 231-111-4

ir jo junginiai

1.

Negali būti naudojami:

a)

visuose auskarų koteliuose, įstatytuose į pradurtas ausis ir kitas pradurtas žmogaus kūno vietas, išskyrus atvejus, kai nikelio išsiskyrimas iš tokių auskarų kotelių mažesnis nei 0,2 μg/cm2 per savaitę (migracijos limitas).

b)

gaminiuose, skirtuose tiesiogiai ir ilgą laiką liestis su oda, pvz.:

auskaruose,

vėriniuose, apyrankėse ir grandinėse, kojos papuošaluose, žieduose,

rankinių laikrodžių korpusuose, laikrodžių apyrankėse ir sagtyse,

sagose, sagtyse, kniedėse, užtrauktukuose ir metaliniuose ženkluose, kai jie naudojami drabužiuose,

jei nikelio išsiskyrimo iš šių gaminių dalių, kurios tiesiogiai ir ilgą laiką liečiasi su oda, greitis yra didesnis kaip 0,5 μg/cm2 per savaitę;

c)

gaminiuose, pvz., išvardytuose b punkte, padengtuose ne nikelio danga, jei tokia danga negali užtikrinti, kad ne trumpiau kaip dvejus metus paprastu būdu naudojant gaminį nikelio išsiskyrimo iš tokio gaminio dalių, kurios tiesiogiai ir ilgą laiką liečiasi su oda, greitis būtų ne didesnis kaip 0,5 μg/cm2 per savaitę.

2.

Gaminiai, kuriems taikoma 1 dalis, negali būti patiekiami rinkai, jei neatitinka tuose papunkčiuose išdėstytų reikalavimų.

3.

Gaminių atitikimui 1 ir 2 dalių reikalavimams įrodyti naudojami bandymų metodai turi būti Europos standartizacijos komiteto (CEN) priimti standartai.

28.

Medžiagos, įrašytos į Direktyvos 67/548/EEB I priedą, klasifikuojamos kaip 1 ar 2 kategorijos kancerogenai ir ženklinamos bent žyma „Toksiška (T)“ su rizikos fraze R45: „Gali sukelti vėžį“, arba rizikos fraze R49: „Gali sukelti vėžį įkvėpus“ bei pateikiamos sąraše tokiu būdu:

 

1 priedėlyje išvardyti 1 kategorijos kancerogenai.

 

2 priedėlyje išvardyti 2 kategorijos kancerogenai.

Nepažeidžiant kitų šio priedo dalių, 28–30 įrašams taikomos šios nuostatos:

1.

Negali būti dedamas į medžiagas ir preparatus, pateiktus rinkai parduoti plačiajai visuomenei, kai kiekvieno jų koncentracija lygi arba didesnė negu:

Direktyvos 67/548/EEB I priede nurodyta atitinkama koncentracija, arba

Direktyvoje 1999/45/EB nurodyta atitinkama koncentracija.

29.

Medžiagos, įrašytos į Direktyvos 67/548/EEB I priedą, klasifikuojamos kaip 1 ar 2 kategorijos mutagenai ir ženklinamos rizikos fraze R46: „Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus“ bei sąraše pateikiamos taip:

 

3 priedėlyje išvardyti 1 kategorijos mutagenai.

 

4 priedėlyje išvardyti 2 kategorijos mutagenai.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo įgyvendinimo, tokių cheminių medžiagų ir preparatų pakuotės turi būti paženklintos aiškiu ir neištrinamu užrašu:

„Skirta tik profesionaliems naudotojams“

30.

Medžiagos, įrašytos į Direktyvos 67/548/EEB I priedą, klasifikuojamos kaip 1 arba 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos ir ženklinamos rizikos fraze R60: „Kenkia vaisingumui“ ir (arba) rizikos fraze R61: „Kenkia negimusiam vaikui“ bei sąraše pateikiamos taip:

 

5 priedėlyje išvardytos 1 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos.

 

6 priedėlyje išvardytos 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos.

2.

Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą 1 dalis netaikoma:

a)

vaistams ar veterinariniams vaistams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/82/EB ir Direktyvoje 2001/83/EB;

b)

kosmetikos gaminiams, kaip apibrėžta Direktyvoje 76/768/EEB;

c)

variklių kurui, kuriam taikoma Direktyva 98/70/EB,

naftos produktams, naudojamiems kurui mobiliuose arba stacionariuose degimo įrenginiuose,

kurui, parduodamam uždarose talpose (pvz., skystų dujų balionuose);

d)

tapybai naudojamiems dažams, kuriems taikoma Direktyva 1999/45/EB.

31.

a)

kreozotas; plovimo alyva

CAS Nr. 8001-58-9

EINECS Nr. 232-287-5

b)

kreozoto alyva; plovimo alyva

CAS Nr. 61789-28-4

EINECS Nr. 263-047-8

c)

distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno; naftaleno alyva

CAS Nr. 84650-04-4

EINECS Nr. 283-484-8

d)

kreozoto alyva, acenafteno frakcija; plovimo alyva

CAS Nr. 90640-84-9

EINECS Nr. 292-605-3

e)

distiliatai (akmens anglių deguto), viršutiniai; sunkioji antraceno alyva

CAS Nr. 65996-91-0

EINECS Nr. 266-026-1

f)

antraceno alyva

CAS Nr. 90640-80-5

EINECS Nr. 292-602-7

g)

deguto rūgštys, akmens anglių, nevalytos; nevalyti fenoliai

CAS Nr. 65996-85-2

EINECS Nr. 266-019-3

h)

kreozotas, mediena

CAS Nr. 8021-39-4

EINECS Nr. 232-419-1

i)

žemos temperatūros deguto alyva, šarminė; ekstraktų likučiai (akmens anglių), žemos temperatūros akmens anglių degutas, šarminis

CAS Nr. 122384-78-5

EINECS Nr. 310-191-5

1.

Negali būti naudojami kaip medienos apdorojimo medžiagos arba preparatuose. Be to, taip apdorotas medis negali būti tiekiamas rinkai.

2.

Tačiau, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą:

a)

medžiagoms ir preparatams: jie gali būti naudojami medienai apdoroti pramoniniuose įrenginiuose arba profesionalių naudotojų, kaip nurodyta Bendrijos teisės aktuose dėl darbuotojų apsaugos, pakartotinai apdorojant in situ tik tada, jei jų sudėtyje yra:

i)

benz(a)pireno, kurio koncentracija mažesnė nei 0,005 % masės;

ii)

ir vandeniu ekstrahuojamų fenolių, kurių koncentracija mažesnė nei 3 % masės.

Pramonės įrenginiuose arba profesionalių naudotojų medžiui apdoroti naudojamos medžiagos ir preparatai:

gali būti patiekiami rinkai tik pakuotėje, kurios talpa 20 litrų ar didesnė,

negali būti parduodami vartotojams.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, ant tokių medžiagų ir preparatų pakuotės įskaitomai ir neištrinamai užrašoma:

„Skirta naudoti tik pramonės įrenginiuose arba profesionaliam apdorojimui“.

b)

Medienai, apdorojamai pramonės įrenginiuose arba profesionalių naudotojų, kaip nurodyta a punkte, tiekiamai rinkai pirmą kartą arba pakartotinai apdorojamai in situ: tai leidžiama tik tada, kai ji skirta profesionaliam arba pramoniniam naudojimui, pvz., geležinkeliuose, elektros perdavimo ir telekomunikacijų tinkluose, tvoroms tverti, žemės ūkyje (pvz., kuolai medžiams paremti), uostuose ir vandentakiuose.

c)

1 dalies draudimas dėl patiekimo rinkai netaikomas medienai, kuri buvo apdorota 31 a–i įraše išvardytomis medžiagomis iki 2002 m. gruodžio 31 d. ir patiekiama naudotų prekių rinkai pakartotiniam naudojimui.

3.

Tačiau 2 dalies b ir c punktuose nurodyta apdorota mediena negali būti naudojama:

pastatų viduje jokiam tikslui,

gaminant žaislus,

žaidimų aikštelėse,

parkuose, soduose ir lauke esančioje laisvalaikiui ir pramogoms skirtoje įrangoje, jei yra dažno lietimosi su oda tikimybė ir su tuo susijęs pavojus,

sodo baldams, pavyzdžiui, iškylose naudojamiems stalams, gaminti,

gaminti, naudoti ir perdirbti:

auginimui skirtas dėžes,

pakuotes, kurios gali liestis su žaliavomis, tarpiniais arba galutiniais produktais, skirtais žmonėms ir (arba) gyvūnams vartoti,

kitas medžiagas, kurios gali užteršti pirmiau minėtus gaminius.

32.

Chloroformas

CAS Nr. 67-66-3

EINECS Nr. 200-663-8

33.

Anglies tetrachloridas; -tetrachlormetanas

CAS Nr. 56-23-5

EINECS Nr. 200-262-8

34.

1,1,2-trichloretanas

CAS Nr. 79-00-5

EINECS Nr. 201-166-9

35.

1,1,2,2-tetrachloretanas

CAS Nr. 79-34-5

EINECS Nr. 201-197-8

36.

1,1,1,2-tetrachloretanas

CAS Nr. 630-20-6

37.

Pentachloretanas

CAS Nr. 07.01.76

EINECS Nr. 200-925-1

38.

1,1-dichloretilenas

CAS Nr. 75-35-4

EINECS Nr. 200-864-0

39.

1,1,1-trichloretanas, metilchloroformas

CAS Nr. 71-55-6

EINECS Nr. 200-756-3

1.

Negali būti naudojamas koncentracijomis, kurios yra lygios ar didesnės nei 0,1 % masės, medžiagose ir preparatuose, tiekiamuose rinkai parduoti plačiajai visuomenei ir (arba) skirtuose išsklaidytam naudojimui, pvz., paviršiams ar audiniams valyti.

2.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo taikymo, ant tokių medžiagų ir preparatų, kuriuose šių medžiagų koncentracija yra 0,1 % ar didesnė, pakuotės turi būti įskaitomas ir nenutrinamas užrašas:

„Tik pramoniniam naudojimui“.

Taikant nukrypti leidžiančias nuostatas, ši nuostata netaikoma:

a)

vaistams ar veterinariniams vaistams, apibrėžtiems Direktyvoje 2001/82/EB ir Direktyvoje 2001/83/EB;

b)

kosmetikos gaminiams, apibrėžtiems Direktyvoje 76/768/EEB.

40.

Medžiagos, atitinkančios Direktyvoje 67/548/EEB pateikiamus degumo kriterijus ir klasifikuojamos kaip degios, labai degios ar ypač degios, neatsižvelgiant į tai, ar jos įtrauktos į tos direktyvos I priedą, ar neįtrauktos.

1.

Negali būti naudojami atskirai arba preparatų forma aerozolių įtaisuose, kurie tiekiami rinkai ir skirti plačiajai visuomenei pramogai bei dekoratyviniais tikslais, pvz.:

metaliniai blizgučiai, iš esmės naudojami kaip papuošalai,

dirbtinis sniegas ir šerkšnas,

„orą gadinančios“ pagalvėlės,

„gyvatukų“ aerozoliai,

išmatų imitacija,

dūdelės,

dekoratyviniai dribsniai ir putos,

dirbtiniai voratinkliai,

dvokiančios bombos,

ir t. t.

2.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, ant pirmiau nurodytų aerozolių įtaisų aiškiai ir neištrinamai turi būti užrašyti šie žodžiai:

„Tik profesionaliems naudotojams“.

3.

Taikant leidžiančias nukrypti nuostatas, 1 ir 2 dalys netaikomos aerozolių įtaisams, nurodytiems 1975 m. gegužės 20 d. Tarybos direktyvos 75/324/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su aerozolių balionėliais, suderinimo (75)9a straipsnyje.

4.

1 ir 2 dalyse nurodyti gaminiai nepatiekiami rinkai, jei jie neatitinka nurodytų reikalavimų.

41.

Heksachloretanas

CAS Nr. 67-72-1

EINECS Nr. 200-6664

Nenaudojamas gaminant ar apdirbant spalvotuosius metalus.

42.

Alkanai, C10-C13, chloro (trumposios grandinės chlorinti alkanai) (SCCP)

EINECS Nr. 287-476-5

Negali būti tiekiami rinkai naudoti kaip medžiagos ar sudedamosios kitų medžiagų ar preparatų dalys didesnėmis nei 1 % koncentracijomis:

metalų apdirbimui,

odos tepimui riebalais.

43.

Azodažikliai

1.

Azodažikliai, iš kuriais dažytų gaminių ar dažytų jų dalių vienos ar daugiau azogrupių redukcinio skilimo metu gali išsiskirti vienas ar daugiau 8 priedėlyje išvardytų aromatinių aminų juntamomis koncentracijomis, t. y. daugiau nei 30 ppm, nustatomų remiantis 10 priedėlyje išvardytais bandymų metodais, negali būti naudojami tekstilės ir odos gaminiuose, galinčiuose tiesiogiai ar ilgą laiką liestis su žmogaus oda ar burnos ertme, pvz.:

drabužiuose, patalynėje, rankšluosčiuose, perukuose, skrybėlėse, vystykluose ir kituose sanitariniuose gaminiuose, miegmaišiuose,

avalynėje, pirštinėse, rankinių laikrodžių dirželiuose, rankinėse, piniginėse, lagaminuose, kėdžių dangose, ant kaklo nešiojamose piniginėse,

tekstilės ar odos žaisluose bei žaisluose su tekstilės ar odos drabužėliais,

verpaluose ir audiniuose, skirtuose galutiniam vartotojui.

2.

Be to, 1 dalyje nurodyti tekstilės ir odos gaminiai negali būti tiekiami rinkai, jei jie neatitinka tame punkte nustatytų reikalavimų.

3.

9 priedėlyje „Azodažiklių sąrašas“ nurodyti azodažikliai negali būti tiekiami rinkai ir naudojami kaip medžiaga arba jos sudedamoji dalis tekstilės ir odos gaminiams dažyti, jei jų koncentracija viršija 0,1 % masės.

4.

Komisija, atsižvelgdama į naujas mokslo žinias, patikslina nuostatas dėl azodažiklių.

44.

Pentabromdifenileteris C12H5Br5O

1.

Negali būti tiekiamas rinkai ar naudojamas kaip medžiaga arba preparatų sudedamoji dalis, jei jo kiekis yra didesnis kaip 0,1 % masės.

2.

Gaminiai negali būti patiekiami rinkai, jei juose arba jų antipirenu apdorotose dalyse šios medžiagos kiekis yra didesnis kaip 0,1 % masės.

45.

Oktabromdifenileteris C12H2Br8O

1.

Negali būti tiekiamas rinkai ar naudojamas kaip medžiaga arba medžiagų ar preparatų sudedamoji dalis, jei jo kiekis yra didesnis kaip 0,1 % masės.

2.

Gaminiai negali būti tiekiami rinkai, jei juose arba jų antipirenu apdorotose dalyse šios medžiagos kiekis yra didesnis kaip 0,1 % masės.

46.

a)

Nonilfenolis C6H4(OH)C9H19

b)

Nonilfenoletoksilatas (C2H4O)nC15H24O

Negali būti tiekiamas rinkai ar naudojamas kaip medžiaga arba preparatų sudedamoji dalis, jei jo kiekis yra lygus arba didesnis kaip 0,1 % masės, kai naudojamas šiems tikslams:

1)

pramonės įmonėms ir įstaigoms valyti, išskyrus:

kontroliuojamas uždaras sauso valymo sistemas, kurių plovimo skystis naudojamas pakartotinai arba sudeginamas,

specialųjį apdorojimą taikančias valymo sistemas, kurių plovimo skystis naudojamas pakartotinai arba sudeginamas;

2)

namų valymo darbams;

3)

tekstilei ir odai apdoroti, išskyrus:

apdorojimą, kai neišleidžiama į nutekamuosius vandenis,

specialųjį apdorojimą taikančias sistemas, kurių gamybinis vanduo apdorojamas organinei frakcijai visiškai pašalinti prieš biologinį nutekamųjų vandenų apdorojimą (avikailių nuriebalinimas);

4)

žemės ūkyje kaip spenių ploviklių emulsiklis;

5)

metalams apdirbti, išskyrus:

kontroliuojamas uždaras sistemas, kurių plovimo skystis naudojamas pakartotinai arba sudeginamas;

6)

celiuliozei ir popieriui gaminti;

7)

kosmetikos gaminiams;

8)

kitoms asmens priežiūros priemonėms, išskyrus:

spermicidus.

9)

pesticidų ir biocidų komponentams.

47.

Cementas

1.

Cementas ir cemento turintys preparatai nenaudojami arba nepatiekiami rinkai, jei, būdami hidratuoti, jie turi tirpaus chromo (VI) daugiau kaip 0,0002 % visos sauso cemento masės.

2.

Jei naudojami reduktoriai, tai nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, cemento arba cemento turinčių preparatų pakuotės turi būti paženklintos aiškia ir neištrinama informacija apie pakavimo datą, be to, apie laikymo sąlygas ir laikymo trukmę, tinkamą reduktoriaus aktyvumui užtikrinti ir mažesniam kaip 1 dalyje nurodytam tirpaus chromo (VI) kiekiui palaikyti.

3.

Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, 1 ir 2 dalys netaikomos cementui, tiekiamam rinkai ir naudojamam kontroliuojamuose, uždaruose ir visiškai automatizuotose procesuose, kuriuose cementas ir cemento turintys preparatai apdorojami tik mašinomis ir kuriuose nėra sąlyčio su oda galimybių.

48.

Toluenas

CAS Nr. 108-88-3

Negali būti tiekiamas rinkai ar naudojamas kaip medžiaga arba preparatų sudedamoji dalis, jei jo kiekis klijuose ir purškiamuosiuose dažuose, skirtuose parduoti plačiajai visuomenei, yra lygus arba didesnis kaip 0,1 % masės.

Valstybės narės taiko šias priemones nuo 2007 m. birželio 15 d.

49.

Trichlorbenzenas

CAS Nr. 120-82-1

Negali būti tiekiamas rinkai ar naudojamas kaip medžiaga arba preparatų sudedamoji dalis, jei jo kiekis yra lygus arba didesnis kaip 0,1 % masės, visais tikslais, išskyrus:

naudojant kaip tarpinį sintezės junginį arba

naudojant kaip tirpiklį atliekant chlorinimo reakcijas uždarose sistemose arba

gaminant 1,3,5 — trinitro — 2,4,6 — triaminobenzeną (TATB).

Valstybės narės taiko šias priemones nuo 2007 m. birželio 15 d.

50.

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH)

1.

Benz(a)pirenas (BaP)

CAS Nr. 50-32-8

2.

Benz(e)pirenas (BeP)

CAS Nr. 192-97-2

3.

Benz(a)antracenas (BaA)

CAS Nr. 56-55-3

4.

Chrizenas (CHR)

CAS Nr. 218-01-9

5.

Benz(b)fluorantenas (BbFA)

CAS Nr. 205-99-2

6.

Benz(j)fluorantenas (BjFA)

CAS Nr. 205-82-3

7.

Benz(k)fluorantenas (BkFA)

CAS Nr. 207-08-9

8.

Dibenz(a, h)antracenas (DBAhA)

CAS Nr. 53-70-3

1.

Minkštikliai negali būti tiekiami rinkai arba naudojami padangų ar padangų dalių gamybai, jei juose yra:

daugiau kaip 1 mg/kg BaP, arba

visų išvardytų policiklinių aromatinių angliavandenilių bendras kiekis sudaro daugiau kaip 10 mg/kg.

Šių normų laikytasi, jeigu policiklinių aromatinių junginių (PCA) ekstraktas neviršija 3 masės procentų matuojant pagal Naftos instituto nustatytą standartą IP346:1998 (policiklinių aromatinių junginių nustatymas nenaudotose bazinėse tepamosiose alyvose ir asfaltenų neturinčiose naftos frakcijose — dimetilsulfoksido ekstrahavimas lūžio rodiklio metodu), su sąlyga, kad gamintojas arba importuotojas kas šeši mėnesiai arba po didesnių veiklos metodų pakeitimų (taikomas ankstesnis terminas) tikrina, ar neviršijamos benzo(a)pireno ir išvardytų policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) normos ir išmatuotų verčių santykį su policiklinių aromatinių junginių (PCA) ekstraktu.

2.

Be to, padangos ir protektoriai, pagaminti nuo 2010 m. sausio 1 d., negali būti tiekiami rinkai, jeigu juose esančių minkštiklių kiekis viršija 1 dalyje nurodytas normas.

Šių normų laikytasi, jeigu vulkanizuotos gumos masė neviršija 0,35 % Bay protonų normos, matuojant ir skaičiuojant pagal ISO 21461 (vulkanizuota guma. Alyvos aromatiškumo nustatymas vulkanizuotos gumos masėje).

3.

Išimties tvarka 2 dalis netaikoma padangoms su atnaujintu protektoriumi, jei jų protektoriuje nėra minkštiklių, viršijančių 1 dalyje nustatytas normas.

4.

Valstybės narės taiko šias priemones nuo 2010 m. sausio 1 d.

51.

Šie ftalatai (ar kiti CAS ir EINECS numeriai, apibūdinantys tą pačią medžiagą):

 

di(2-etilheksil) ftalatas (DEHP)

 

CAS Nr. 117-81-7,

 

Einecs Nr. 204-211-0

 

dibutilftalatas (DBP)

 

CAS Nr. 84-74-2,

 

Einecs Nr. 201-557-4

 

butilbenzilftalatas (BBP)

 

CAS Nr. 85-68-7,

 

Einecs Nr. 201-622-7

Negali būti naudojami kaip medžiaga arba preparatų sudedamoji dalis, jei jų kiekis žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse (76)yra didesnis kaip 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės.

Žaislai ir vaikų priežiūros prekės, kuriuose šių ftalatų kiekis yra didesnis kaip 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės, negali būti tiekiamos rinkai.

Komisija, atsižvelgdama į naują mokslinę informaciją apie tokias medžiagas ir jų pakaitalus, iki 2010 m. sausio 16 d. iš naujo įvertina su šiuo punktu susijusias priemones ir, jei reikia, atitinkamai jas pakeičia.

52.

Šie ftalatai (ar kiti CAS ir EINECS numeriai, apibūdinantys tą pačią medžiagą):

 

diizononilftalatas (DINP)

 

CAS Nr. 28553-12-0 ir 68515-48-0,

 

Einecs Nr. 249-079-5 ir 271-090-9

 

diizodecilftalatas (DIDP)

 

CAS Nr. 26761-40-0 ir 68515-49-1

 

Einecs Nr. 247-977-1 ir 271-091-4

 

di-n-oktilftalatas (DNOP)

 

CAS Nr. 117-84-0,

 

Einecs Nr. 204-214-7

Negali būti naudojami kaip medžiaga arba preparatų sudedamoji dalis, jei jų kiekis žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse (76), kurias vaikai gali dėti į burną, yra didesnis kaip 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės.

Žaislai ir vaikų priežiūros prekės, kuriuose šių ftalatų kiekis yra didesnis kaip 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės kiekis, negali būti tiekiamos rinkai.

Komisija, atsižvelgdama į naują mokslinę informaciją apie tokias medžiagas ir jų pakaitalus, iki 2010 m. sausio 16 d. iš naujo įvertina su šiuo punktu susijusias priemones ir, jei reikia, atitinkamai jas pakeičia.

1-6 priedėliai

PRATARMĖ

Skilčių antraščių paaiškinimai

Cheminės medžiagos

Cheminės medžiagos pavadinimas atitinka Direktyvos 67/548/EEB I priede vartotą pavadinimą. Jei įmanoma, pavojingos medžiagos nurodytos naudojant EINECS (Europos esamų komercinių cheminių medžiagų inventorizavimo sąrašo) arba ELINCS (Europos registruotųjų cheminių medžiagų sąrašo) pavadinimus. Lentelėje jie nurodyti kaip EB numeriai. Kiti įrašai, neįtraukti į EINECS arba ELINCS, nurodyti vartojant tarptautinį pripažintą cheminį pavadinimą (pvz., ISO, IUPAC). Kartais pridedamas papildomas bendrinis įprastas pavadinimas.

Indekso numeris

Indekso numeris yra identifikavimo kodas, priskirtas Direktyvos 67/548/EEB I priedo cheminei medžiagai. Priedėlyje cheminės medžiagos išvardytos pagal jų indekso numerį.

EINECS numeris

Tai yra kiekvienos cheminės medžiagos, įtrauktos į EINECS, identifikavimo kodas. Kodas prasideda 200-001-8.

ELINCS numeris

Kiekviena nauja cheminė medžiaga, apie kurią pranešta pagal Direktyvą 67/548/EEB, turi nustatytą identifikavimo kodą, skelbiamą ELINCS. Kodas prasideda 400-010-9.

CAS numeris

Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) numeriai cheminėms medžiagoms buvo nustatyti siekiant palengvinti jų identifikavimą.

Pastabos

Visą pastabų tekstą galima rasti Direktyvos 67/548/EEB I priedo pratarmėje.

Pastabos, į kurias buvo atsižvelgta šiame reglamente, yra šios:

A pastaba

Etiketėje medžiagos pavadinimas turi būti pateikiamas pagal vieną iš Direktyvos 67/548/EEB I priede pateiktų pavadinimų (žr. tos direktyvos 23 straipsnio 2 dalies a punktą).

Direktyvos 67/548/EEB I priede kartais vartojamas bendrasis aprašymas, pvz.: „… junginiai“ arba „… druskos“. Šiuo atveju gamintojas arba kitas asmuo, kuris tiekia tokią medžiagą rinkai, etiketėje turi nurodyti tikslų pavadinimą, tinkamai atsižvelgdamas į to priedo pratarmės skyrių „Nomenklatūra“.

Direktyvoje 67/548/EEB taip pat reikalaujama, kad kiekvienai medžiagai būtų vartojami pavojaus simboliai, pavojaus nuorodos, R ir S frazės, nurodytos tos direktyvos I priede (šios direktyvos 23 straipsnio 2 dalies c, d ir e punktai).

Jei medžiagos priklauso vienai Direktyvos 67/548/EEB I priedo cheminių medžiagų sąrašo grupei, kiekvienai medžiagai turi būti vartojami to priedo atitinkamo įrašo pavojaus simboliai, pavojaus nuorodos, R ir S frazės.

Jei medžiagos priklauso daugiau kaip vienai Direktyvos 67/548/EEB I priedo medžiagų grupei, kiekvienai medžiagai turi būti vartojami pavojaus simboliai, pavojaus nuorodos, R ir S frazės, pateiktos abiejuose atitinkamuose to priedo įrašuose. Jei dviejuose įrašuose tas pats pavojus klasifikuojamas dvejopai, vartojamas didesnį pavojų rodantis klasifikavimas.

C pastaba

Kai kuriomis organinėmis medžiagomis gali būti prekiaujama tam tikrų izomerų arba kelių izomerų mišinio pavidalu.

D pastaba

Tam tikros medžiagos, galinčios greitai polimerizuotis arba suirti, paprastai tiekiamos rinkai stabilizuotos. Būtent tokio pavidalo jos išvardytos Direktyvos 67/548/EEB I priede.

Tačiau kartais tokios medžiagos tiekiamos rinkai nestabilizuotos. Tokiu atveju gamintojas arba bet kuris kitas asmuo, kuris tiekia šią medžiagą rinkai, turi etiketėje nurodyti medžiagos pavadinimą, po kurio įrašomas žodis „nestabilizuota“.

E pastaba

Šalia medžiagų, darančių specifinį poveikį žmonių sveikatai (žr. Direktyvos 67/548/EEB VI priedo 4 skyrių), klasifikuojamų kaip 1 arba 2 kategorijos kancerogeninės, mutageninės ir (arba) toksiškos reprodukcijai medžiagos, įrašoma E pastaba, jei jos taip pat klasifikuojamos kaip labai toksiškos (T+), toksiškos (T) arba kenksmingos (Xn). Šių medžiagų atveju prieš rizikos frazes R20, R21, R22, R23, R24, R25, R26, R27, R28, R39, R68 (žalinga), R48 ir R65 ir visus šių rizikos frazių derinius įrašomi žodžiai „taip pat“.

H pastaba

Nurodytas šios medžiagos klasifikavimas ir etiketė taikoma tik pavojingai (-oms) savybei (-ėms), apibrėžtai (-oms) pavojų apibūdinančia (-iomis) rizikos fraze (-ėmis) kartu su pavojingumo kategorija (-omis). Direktyvos 67/548/EEB 6 straipsnio reikalavimai šios medžiagos gamintojams, platintojams ir importuotojams taikomi visais kitais klasifikavimo bei ženklinimo atvejais. Galutinei etiketei taikomi Direktyvos 67/548/EEB VI priedo 7 skirsnio reikalavimai.

Ši pastaba taikoma kai kurioms iš akmens anglių ir naftos gautoms medžiagoms ir kai kuriems Direktyvos 67/548/EEB I priedo medžiagų grupių įrašams.

J pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,1 % benzeno (masės %) (EINECS Nr. 200-753-7).

K pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė arba mutageninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,1 % 1,3-butadieno (masės %) (EINECS Nr. 203-450-8). Jei medžiaga nepriskiriama kancerogeninių arba mutageninių medžiagų kategorijai, turi būti rašomos bent S frazės (2-)9-16. Ši pastaba taikoma tam tikroms Direktyvos 67/548/EEB I priede išvardytoms sudėtinėms medžiagoms, gaunamoms iš naftos.

L pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 3 % DMSO (dimetilsulfoksido) ekstrakto, nustatyto taikant IP 346 metodą.

M pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,005 % benz[α]pireno (masės %) (EINECS Nr. 200-028-5).

N pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei yra viskas žinoma, kaip medžiaga buvo gryninama, ir galima įrodyti, kad medžiagos gamybai naudota pradinė medžiaga nėra kancerogeninė.

P pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,1 % benzeno (masės %) (EINECS Nr. 200-753-7).

R pastaba

Plaušeliai, kurių skersmens ilgio svorinis geometrinis vidurkis, atėmus dvigubos standartinės paklaidos vertę, yra didesnis kaip 6 μm, neturi būti priskiriami kancerogenams.

S pastaba

Šiai medžiagai gali nereikėti etiketės pagal Direktyvos 67/548/EEB 23 straipsnį (žr. tos direktyvos VI priedo 8 skirsnį).

1 priedėlis

28 punktas — kancerogenai: 1 kategorija

Medžiagos

Indekso numeris

EB numeris

CAS numeris

Pastabos

Chromo (VI) trioksidas

024-001-00-0

215-607-8

1333-82-0

E

Cinko chromatai, įskaitant cinko kalio chromatą

024-007-00-3

 

 

 

Nikelio monoksidas

028-003-00-2

215-215-7

1313-99-1

 

Nikelio dioksidas

028-004-00-8

234-823-3

12035-36-8

 

Dinikelio trioksidas

028-005-00-3

215-217-8

1314-06-3

 

Nikelio sulfidas

028-006-00-9

240-841-2

16812-54-7

 

Trinikelio disulfidas

028-007-00-4

234-829-6

12035-72-2

 

Diarseno trioksidas; arseno trioksidas

033-003-00-0

215-481-4

1327-53-3

 

Diarseno pentaoksidas; arseno oksidas

033-004-00-6

215-116-9

1303-28-2

 

Arseno rūgštis ir jos druskos

033-005-00-1

 

 

 

Švino hidroarsenatas

082-011-00-0

232-064-2

7784-40-9

 

Butanas [turintis ≥ 0,1 % butadieno (203-450-8)] [1]

601-004-01-8

203-448-7 [1]

106-97-8 [1]

C, S

Izobutanas [turintis ≥ 0,1 % butadieno (203-450-8)] [2]

200-857-2 [2]

75-28-5 [2]

1,3-butadienas; buta-1,3-dienas

601-013-00-X

203-450-8

106-99-0

D

Benzenas

601-020-00-8

200-753-7

71-43-2

E

Trietilarsenatas

601-067-00-4

427-700-2

15606-95-8

 

Vinilchloridas; chloretilenas

602-023-00-7

200-831-0

75-01-4

 

Oksibi[chlormetanas]

603-046-00-5

208-832-8

542-88-1

 

Chlormetilmetileteris; chlordimetileteris

603-075-00-3

203-480-1

107-30-2

 

2-naftilaminas; beta-naftilaminas

612-022-00-3

202-080-4

91-59-8

E

Benzidinas; 4,4'-diaminobifenilas; bifenil-4,4'-ilendiaminas

612-042-00-2

202-199-1

92-87-5

E

Benzidino druskos

612-070-00-5

 

 

 

2-naftilamino druskos

612-071-00-0

209-030-0[1]

210-313-6[2]

553-00-4[1]

612-52-2[2]

 

Bifenil-4-ilaminas; ksenilaminas; 4-aminobifenilas

612-072-00-6

202-177-1

92-67-1

 

Bifenil-4-ilamino druskos; ksenilamino druskos; 4-aminobifenilo druskos

612-073-00-1

 

 

 

Degutas, akmens anglių; akmens anglių degutas

(Akmens anglių sausosios distiliacijos pašalinis produktas. Beveik juodas, pusiau kietas. Aromatinių angliavandenilių, fenolio junginių, azoto bazių ir tiofeno mišinys.)

648-081-00-7

232-361-7

8007-45-2

 

Degutas, akmens anglių, aukštos temperatūros; akmens anglių degutas

(Kondensacijos produktas, gaunamas aušinant iki aplinkos temperatūros dujas, išsiskiriančias akmens anglių aukštos temperatūros (aukštesnės nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Juodas klampus skystis, tirštesnis už vandenį. Jame vyrauja kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių mišinys. Gali turėti nedidelius kiekius fenolio junginių ir aromatinių azoto bazių.)

648-082-00-2

266-024-0

65996-89-6

 

Degutas, akmens anglių, žemos temperatūros; žibalas

(Kondensacijos produktas, gaunamas aušinant iki aplinkos temperatūros dujas, išsiskiriančias akmens anglių žemos temperatūros (žemesnės nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Juodas klampus skystis, tirštesnis už vandenį. Jame vyrauja kondensuotieji aromatiniai angliavandeniliai, fenolio junginiai, aromatinės azoto bazės ir jų alkildariniai.)

648-083-00-8

266-025-6

65996-90-9

 

Degutas, rusvųjų akmens anglių;

(Alyva, distiliuojama iš rusvųjų akmens anglių deguto. Joje vyrauja alifatiniai, nafteniniai ir nuo vieno iki trijų žiedų turintieji aromatiniai angliavandeniliai, jų alkildariniai, heteroaromatiniai junginiai ir vieno bei dviejų žiedų fenoliai, verdantys apytiksliai 150-360 oC temperatūroje.)

648-145-00-4

309-885-0

101316-83-0

 

Degutas, rusvųjų akmens anglių, žemos temperatūros;

(Degutas, gaunamas žemoje temperatūroje karbonizuojant ir žemoje temperatūroje gazifikuojant rusvąsias akmens anglis. Jame vyrauja alifatiniai, nafteniniai ir cikliniai aromatiniai angliavandeniliai, heteroaromatiniai angliavandeniliai ir cikliniai fenoliai.)

648-146-00-X

309-886-6

101316-84-1

 

Distiliatai (naftos), lengvieji alkanų; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant vakuume žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelė proporcija sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių paprastai yra šioje žalios naftos distiliacijos frakcijoje.)

649-050-00-0

265-051-5

64741-50-0

 

Distiliatai (naftos), sunkieji alkanų; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant vakuume žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelė proporcija sočiųjų alifatinių angliavandenilių.)

649-051-00-6

265-052-0

64741-51-1

 

Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant vakuume žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-052-00-1

265-053-6

64741-52-2

 

Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant vakuume žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-053-00-7

265-054-1

64741-53-3

 

Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų, gryninti rūgštimi; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-054-00-2

265-117-3

64742-18-3

 

Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų, gryninti rūgštimi; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-055-00-8

265-118-9

64742-19-4

 

Distiliatai (naftos), sunkieji alkanų, gryninti rūgštimi; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-056-00-3

265-119-4

64742-20-7

 

Distiliatai (naftos), lengvieji alkanų, gryninti rūgštimi; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-057-00-9

265-121-5

64742-21-8

 

Distiliatai (naftos), sunkieji alkanų, chemiškai neutralizuoti; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelė alifatinių angliavandenių proporcija.)

649-058-00-4

265-127-8

64742-27-4

 

Distiliatai (naftos), lengvieji alkanų, chemiškai neutralizuoti; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-059-00-X

265-128-3

64742-28-5

 

Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų, chemiškai neutralizuoti; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-060-00-5

265-135-1

64742-34-3

 

Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų, chemiškai neutralizuoti; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-061-00-0

265-136-7

64742-35-4

 

Dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto pirminio benzino depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos, turinčios daug C3, be rūgščių; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant kataliziškai krekinguotus angliavandenilius ir pašalinus rūgštines priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C2–C4, vyrauja C3.)

649-062-00-6

270-755-0

68477-73-6

H, K

Dujos (naftos), katalizinio krekingo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-063-00-1

270-756-6

68477-74-7

H, K

Dujos (naftos), katalizinio krekingo, turinčios daug C1-5; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, vyrauja C5.)

649-064-00-7

270-757-1

68477-75-8

H, K

Dujos (naftos), pirminio benzino katalizinis polimerizavimas, stabilizatoriaus lengvosios frakcijos, turinčios daug C2-4; Naftos dujos

(Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant katalizinio polimerizavimo pirminio benzino frakcinį distiliavimą ir stabilizavimą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius nuo C2–C6, vyrauja C2–C4.)

649-065-00-2

270-758-7

68477-76-9

H, K

Dujos (naftos), katalizinio riformingo, turinčios daug C1-4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, vyrauja C1–C4.)

649-066-00-8

270-760-8

68477-79-2

H, K

Dujos (naftos), C3-5 alkenų-alkanų įkrova, skirta alkilinimui; Naftos dujos

(Sudėtingas alkenų ir alkanų, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, mišinys, naudojamas kaip alkilinimo įkrova. Aplinkos temperatūra dažniausiai viršija kritinę šių mišinių temperatūrą.)

649-067-00-3

270-765-5

68477-83-8$

H, K

Dujos (naftos), turinčios daug C4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio frakcionavimo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C4.)

649-068-00-9

270-767-6

68477-85-0

H, K

Dujos (naftos), deetanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo metu gautas dujų ir benzino frakcijas. Jame vyrauja etanas ir etilenas.)

649-069-00-4

270-768-1

68477-86-1

H, K

Dujos (naftos), deizobutanizavimo kolonos viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atmosferos slėgyje distiliuojant butano-buteno srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.)

649-070-00-X

270-769-7

68477-87-2

H, K

Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio sausos, turi daug propeno; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo dujų ir benzino frakcijų produktus. Jame vyrauja propenas su trupučiu etano ir propano.)

649-071-00-5

270-772-3

68477-90-7

H, K

Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo dujų ir benzino frakcijų produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-072-00-0

270-773-9

68477-91-8

H, K

Dujos (nafta), dujų regeneravimo įrenginio depropanizavimo viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant įvairių angliavandenilių srautus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C4, vyrauja propanas.)

649-073-00-6

270-777-0

68477-94-1

H, K

Dujos (naftos), Girbatolio įrenginio įkrova; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, naudojamas kaip įkrova Girbatolio įrenginiui pašalinant vandenilio sulfidą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-074-00-1

270-778-6

68477-95-2

H, K

Dujos (naftos), izomerizuoto pirminio benzino frakcionavimo įrenginio, turinčios daug C4, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

649-075-00-7

270-782-8

68477-99-6

H, K

Liekamosios dujos (naftos), iš kataliziškai krekinguotos skaidrintos alyvos ir termiškai krekinguoto vakuuminio likučio frakcionavimo flegmos būgno; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant kataliziškai krekinguotą skaidrintą alyvą ir termiškai krekinguotą vakuuminį likutį. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-076-00-2

270-802-5

68478-21-7

H, K

Liekamosios dujos (naftos), iš katalizinio krekingo pirminio benzino stabilizavimo absorberio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant katalizinio krekingo pirminį benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-077-00-8

270-803-0

68478-22-8

H, K

Liekamosios dujos (naftos), katalizinio krekingo, katalizinio riformingo ir hidrodesulfuravimo įrenginių produktų bendro frakcionavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant katalizinio krekingo, katalizinio riformingo ir hidrodesulfuravimo procesų produktus, apdorotus norint pašalinti rūgštines priemaišas. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-078-00-3

270-804-6

68478-24-0

H, K

Liekamosios dujos (naftos), iš pirminio benzino katalizinio riformingo frakcionavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas po frakcionavimo stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-079-00-9

270-806-7

68478-26-2

H, K

Liekamosios dujos (naftos), sočiųjų dujų įrenginio srautų mišinys, turintis daug C4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant po frakcionavimo tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, distiliacijos liekamąsias dujas ir kataliziškai riforminguoto pirminio benzino liekamąsias dujas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C6, vyrauja butanas ir izobutanas.)

649-080-00-4

270-813-5

68478-32-0

H, K

Liekamosios dujos (naftos), sočiųjų dujų regeneravimo įrenginio, turinčios daug C1-2; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant distiliato liekamąsias dujas, tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, kataliziškai riforminguoto pirminio benzino stabilizavimo liekamąsias dujas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, vyrauja metanas ir etanas.)

649-081-00-X

270-814-0

68478-33-1

H, K

Liekamosios dujos (naftos), vakuuminio distiliavimo likučių terminio krekingo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas termiškai krekinguojant vakuuminius likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-082-00-5

270-815-6

68478-34-2

H, K

Angliavandeniliai, turintys daug C3-4, naftos distiliatas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant ir kondensuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C3–C4.)

649-083-00-0

270-990-9

68512-91-4

H, K

Dujos (naftos), viso tiesioginio distiliavimo pirminio benzino deheksanizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant visą tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.)

649-084-00-6

271-000-8

68513-15-5

H, K

Dujos (naftos), hidrokrekingo depropanizavimo įrenginio, turinčios daug angliavandenilių; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4. Jame taip pat gali būti nedideli vandenilio ir vandenilio sulfido kiekiai.)

649-085-00-1

271-001-3

68513-16-6

H, K

Dujos (naftos), iš lengvojo tiesioginio distiliavimo pirminio benzino stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant lengvąjį tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.)

649-086-00-7

271-002-9

68513-17-7

H, K

Likučiai (naftos), alkilinimo skirstytuvo, turintys daug C4; Naftos dujos

(Sudėtingi likučiai po įvairių naftos perdirbimo operacijų srautų distiliacijos. Juos sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C4–C5, vyrauja butanas, verdantys apytiksliai –11,7 — 27,8oC temperatūroje.)

649-087-00-2

271-010-2

68513-66-6

H, K

Angliavandeniliai, C1-4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vykdant terminį krekingą, absorbavimą ir žalios naftos distiliavimą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4, verdantys apytiksliai – 164 oC — –0,5oC temperatūroje.)

649-088-00-8

271-032-2

68514-31-8

H, K

Angliavandeniliai, C1-4, iš kurių pašalinta siera; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pašalinant sierą iš angliavandenilių dujų tam, kad būtų atlikta tiolių konversija ir pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4 ir kurių virimo temperatūra yra apytiksliai nuo – 164 oC iki –0,5oC.)

649-089-00-3

271-038-5

68514-36-3

H, K

Angliavandeniliai, C1-3; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C 3 ir kurio virimo temperatūra yra maždaug nuo – 164 oC iki – 42 oC.)

649-090-00-9

271-259-7

68527-16-2

H, K

Angliavandeniliai, C1-4, debutanizavimo įrenginio frakcija; Naftos dujos

649-091-00-4

271-261-8

68527-19-5

H, K

Dujos (naftos), C1-5, riebiosios; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą ir (arba) krekinguojant gazolį. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-092-00-X

271-624-0

68602-83-5

H, K

Angliavandeniliai, C2-4; Naftos dujos

649-093-00-5

271-734-9

68606-25-7

H, K

Angliavandeniliai, C3; Naftos dujos

649-094-00-0

271-735-4

68606-26-8

H, K

Dujos (naftos), alkilinimo įkrova; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas gazolio katalizinio krekingo metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.)

649-095-00-6

271-737-5

68606-27-9

H, K

Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio likučių frakcionavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant propano frakcijos atskyrimo įrenginio likučius. Jame vyrauja butanas, izobutanas ir butadienas.)

649-096-00-1

271-742-2

68606-34-8

H, K

Dujos (naftos), perdirbimo mišinys; Naftos dujos

(Sudėtingas mišinys gautas iš įvairių perdirbimo procesų. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-097-00-7

272-183-7

68783-07-3

H, K

Dujos (naftos), katalizinio krekingo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5.)

649-098-00-2

272-203-4

68783-64-2

H, K

Dujos (naftos), C2-4, iš kurių pašalinta siera; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, pajungiant naftos distiliatą prie sieros pašalinimo proceso, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jo sudėtyje vyrauja sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4 ir kurių virimo temperatūra yra maždaug nuo – 51 oC iki – 34 oC.)

649-099-00-8

272-205-5

68783-65-3

H, K

Dujos (naftos), žalios naftos frakcionavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant žalią naftą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-100-00-1

272-871-7

68918-99-0

H, K

Dujos (naftos), iš deheksanizavimo kolonos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino srautų mišinį. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-101-00-7

272-872-2

68919-00-6

H, K

Dujos (naftos), lengvoji tiesioginio distiliavimo pirminio benzino frakcija iš gazolio frakcionavimo stabilizatoriaus; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant lengvąją tiesioginio distiliavimo pirminio benzino frakciją. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-102-00-2

272-878-5

68919-05-1

H, K

Dujos (naftos), iš tiesioginio distiliavimo pirminio benzino perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas iš pirminio benzino perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfurizavimo proceso metu ir atskiriamas kaip lengvosios frakcijos nuo pirminio benzino. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-103-00-8

272-879-0

68919-06-2

H, K

Dujos (naftos), tiesioginio pirminio benzino katalizinio riformingo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katazinį riformingą ir frakcionuojant bendrą ištaką. Jis susideda iš metano, etano ir propano.)

649-104-00-3

272-882-7

68919-09-5

H, K

Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo skirstytuvo viršutinės dalies; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant įkrovą, skirstytuve atskiriant C3–C4. Jo sudėtyje vyrauja C3 angliavandeniliai.)

649-105-00-9

272-893-7

68919-20-0

H, K

Dujos (naftos), iš tiesioginio distiliavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant skystį iš pirmos žalios naftos distiliacijos kolonos. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-106-00-4

272-883-2

68919-10-8

H, K

Dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio krekingo produktų debutanizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-107-00-X

273-169-3

68952-76-1

H, K

Liekamosios dujos (naftos), distiliato ir pirminio benzino katalizinio krekingo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino ir distiliato katalizinio krekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-108-00-5

273-170-9

68952-77-2

H, K

Liekamosios dujos (naftos), distiliato, gazolio ir pirminio benzino terminio krekingo absorberio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant terminio krekingo distiliatus, pirminį benziną ir gazolį. Jo sudėtyje vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-109-00-0

273-175-6

68952-81-8

H, K

Liekamosios dujos (naftos), angliavandenilių terminio krekingo frakcionavimo stabilizavimo įrenginio, naftos koksavimo; Naftos dujos

(Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant ir stabilizuojant naftos koksavimo proceso metu gautus terminio krekingo angliavandenilius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-110-00-6

273-176-1

68952-82-9

H, K

Dujos (naftos), lengvosios, garų krekingo, koncentruotas butadienas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4.)

649-111-00-1

273-265-5

68955-28-2

H, K

Dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo stabilizavimo įrenginio viršutinės; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas naftos tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo metu ir frakcionuojant bendrą srautą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-112-00-7

273-270-2

68955-34-0

H, K

Angliavandeniliai, C4; Naftos dujos

649-113-00-2

289-339-5

27741-01-3

H, K

Alkanai, turintys daug C1-4, C3; Naftos dujos

649-114-00-8

292-456-4

90622-55-2

H, K

Dujos (naftos), garų krekingo produktas, turintis daug C3; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja propenas su šiek tiek propano, virimo temperatūra maždaug nuo – 70 oC iki 0 oC.)

649-115-00-3

295-404-9

92045-22-2

H, K

Angliavandeniliai, C4, garų krekingo produkto distiliatas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja C4 angliavandeniliai, ypač 1- ir 2-butenas, taip pat turintys butano ir izobutano, virimo temperatūra maždaug nuo – 12 oC iki 5 oC.)

649-116-00-9

295-405-4

92045-23-3

H, K

Naftos dujos, suskystintos, iš kurių pašalinta siera, C4 frakcija; Naftos dujos

(Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant sieros šalinimo iš suskystintųjų naftos dujų mišinio procesą tioliams oksiduoti arba rūgštinėms priemaišoms pašalinti. Jį sudaro C4 sotieji ir nesotieji angliavandeniliai.)

649-117-00-4

295-463-0

92045-80-2

H, K

Rafinatai (naftos), garų krekingo C4 frakcijos ekstrakto, gauto ekstrahavus vario amonio acetatu, C3-5 ir C3-5 nesočiųjų, be butadieno; Naftos dujos

649-119-00-5

307-769-4

97722-19-5

H, K

Dujos (naftos), amino sistemos įkrova; Rafinavimo dujos

(Dujos — amino sistemos įkrova, skirta pašalinti vandenilio sulfidui. Jas visų pirma sudaro vandenilis. Jose taip pat gali būti anglies monoksido, anglies dioksido, vandenilio sulfido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-112-00-0

270-746-1

68477-65-6

H, K

Dujos (naftos), iš benzeno distiliavimo kolonos hidrodesulfuravimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Iš benzeno įrenginio išmetamos dujos. Jas visų pirma sudaro vandenilis. Jose taip pat gali būti anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6, įskaitant benzeną.)

649-121-00-6

270-747-7

68477-66-7

H, K

Dujos (naftos), benzeno distiliavimo įrenginio recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas dujų recirkuliacijos benzeno distiliavimo įrenginyje metu. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, kiekiais.)

649-122-00-1

270-748-2

68477-67-8

H, K

Dujos (naftos), alyvų mišinio, turinčios daug vandenilio ir azoto; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant alyvų mišinį. Jį sudaro vandenilis ir azotas su įvairiais mažais kiekiais anglies monoksido, anglies dioksido ir alifatinių angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-123-00-7

270-749-8

68477-68-9

H, K

Dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio viršutinės frakcijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-124-00-2

270-759-2

68477-77-0

H, K

Dujos (naftos), C6-8 katalizinio riformingo, recirkuliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant C6–C8 mišinio katalizinio riformingo produktus, recirkuliuotus norint išlaikyti vandenilį. Jį visų pirma sudaro vandenilis. Jo sudėtyje taip pat gali būti įvairūs maži anglies monoksido, anglies dioksido, azoto ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6, kiekiai.)

649-125-00-8

270-760-3

68477-80-5

H, K

Dujos (naftos), C6-8 katalizinio riformingo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant C6–C8 mišinio katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, ir vandenilis.)

649-126-00-3

270-762-9

68477-81-6

H, K

Dujos (naftos), C6-8 katalizinio riformingo, recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

649-127-00-9

270-763-4

68477-82-7

H, K

Dujos (naftos), C2-grįžtamojo srauto; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant vandenilį iš dujų srauto, kuriame vyrauja vandenilis su mažais azoto, anglies monoksido, metano, etano ir etileno kiekiais. Jį sudaro angliavandeniliai, tokie kaip metanas, etanas ir etilenas su mažais vandenilio, azoto ir anglies monoksido kiekiais.)

649-128-00-4

270-766-0

68477-84-9

H, K

Dujos (naftos), sausosios sieringosios, dujų koncentravimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Dujų koncentravimo įrenginio sausų dujų mišinys. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-129-00-X

270-774-4

68477-92-9

H, K

Dujos (naftos), dujų koncentravimo įrenginio reabsorberio distiliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant dujų koncentravimo reabsorberyje sumaišytų dujų srautų produktus. Jį sudaro vandenilis, anglies monoksidas, anglies dioksidas, azotas, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-130-00-5

270-776-5

68477-93-0

H, K

Dujos (naftos), vandenilio absorberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas absorbuojant vandenilį iš srautų, kuriuose yra daug vandenilio. Jį sudaro vandenilis, anglies monoksidas, azotas ir metanas su mažais C2 angliavandenilių kiekiais.)

649-131-00-0

270-779-1

68477-96-3

H, K

Dujos (naftos), turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, išskirtas kaip dujos šaldant angliavandenilių dujas. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido, azoto, metano ir C2 angliavandenilių kiekiais.)

649-132-00-6

270-780-7

68477-97-4

H, K

Dujos (naftos), alyvų mišinio hidrinimo įrenginio recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio ir azoto; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas iš recirkuliuoto gryninto vandeniliu alyvų mišinio. Jį sudaro vandenilis ir azotas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-133-00-1

270-781-2

68477-98-5

H, K

Dujos (naftos), recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas iš recirkuliuotų reaktoriaus dujų. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido, azoto, vandenilio sulfido, ir sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-134-00-7

270-783-3

68478-00-2

H, K

Dujos (naftos), riformingo įrenginio, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo įrenginiuose. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-135-00-2

270-784-9

68478-01-3

H, K

Dujos (naftos), riformingo, grynintos vandeniliu; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis, metanas ir etanas su įvairiais mažais vandenilio sulfido ir alifatinių angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5, kiekiais.)

649-136-00-8

270-785-4

68478-02-4

H, K

Dujos (naftos), riformingo, gryninimo vandeniliu įrenginio, turinčios daug vandenilio ir metano; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis ir metanas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido, azoto ir sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C5, kiekiais.)

649-137-00-3

270-787-5

68478-03-5

H, K

Dujos (naftos), riformingo gryninimo vandeniliu įrenginio, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-138-00-9

270-788-0

68478-04-6

H, K

Dujos (naftos), terminio krekingo produktų distiliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas, anglies monoksidas, anglies dioksidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-139-00-4

270-789-6

68478-05-7

H, K

Liekamosios dujos (naftos), katalizinio krekingo įrenginio refrakcionavimo absorberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas refrakcionuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-140-00-X

270-805-1

68478-25-1

H, K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino separatoriaus; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-141-00-5

270-807-2

68478-27-3

H, K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino stabilizavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas stabilizuojant katalizinio riformingo būdu perdirbtą pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-142-00-0

270-808-8

68478-28-4

H, K

Liekamosios dujos (naftos), krekingo distiliatų hidrinimo įrenginio separavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas krekinguotus distiliatus apdorojant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-143-00-6

270-809-3

68478-29-5

H, K

Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino separavimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant tiesioginio distiliavimo benzino hidrodesulfuravimą. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-144-00-1

270-810-9

68478-30-8

H, K

Dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino stabilizavimo viršutinės frakcijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, po to frakcionuojant visą produkto srautą. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.)

649-145-00-7

270-999-8

68513-14-4

H, K

Dujos (naftos), aukštu slėgiu išmetamos iš riformingo garinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas aukštu slėgiu išmetant dujas iš riformingo reaktoriaus. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.)

649-146-00-2

271-003-4

68513-18-8

H, K

Dujos (naftos), žemu slėgiu išmetamos iš riformingo garinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas žemu slėgiu išmetant dujas iš riformingo reaktoriaus. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.)

649-147-00-8

271-005-5

68513-19-9

H, K

Dujos (naftos), alyvos rafinavimo dujų distiliatas; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, išskirtas distiliuojant dujų srautus, kurių sudėtyje yra vandenilio, anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, arba gaunamas krekinguojant etaną ir propaną. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C2, vandenilis, azotas ir anglies monoksidas.)

649-148-00-3

271-258-1

68527-15-1

H, K

Dujos (naftos), benzeno distiliavimo įrenginio produktų gryninimo vandeniliu depentenizavimo įrenginio viršutinės dalies; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas paveikiant vandeniliu esant katalizatoriui, ir po to depentanizuojant benzeno distiliavimo įrenginio produktus. Jį sudaro vandenilis, etanas ir propanas su įvairiais mažais azoto, anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies skaičius yra C1–C6, kiekiais. Jame gali būti benzeno pėdsakų.)

649-149-00-9

271-623-5

68602-82-4

H, K

Dujos (naftos), antrinės absorbcijos įrenginio, pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo įrenginio viršutinių produktų frakcionavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas frakcionuojant viršutinius produktus iš katalizinio krekingo proceso suskystinant katalizinio krekingo įrenginyje. Jį sudaro vandenilis, azotas, ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-150-00-4

271-625-6

68602-84-6

H, K

Naftos produktai, rafinavimo dujos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, kuriame vyrauja vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.)

649-151-00-X

271-750-6

68607-11-4

H, K

Dujos (naftos), hidrokrekingo žemo slėgio separavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas hidrokrekingo proceso reaktoriaus produktų srauto skysčio ir garų separavimu. Jį sudaro vandenilis ir sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-152-00-5

272-182-1

68783-06-2

H, K

Dujos (naftos), rafinavimo; Rafinavimo dujos

(Įvairių naftos rafinavimo procesų metu gaunami sudėtingi mišiniai. Juos sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-153-00-0

272-338-9

68814-67-5

H, K

Dujos (naftos), iš platformingo produktų separatoriaus; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas cheminio riformingo naftenus paverčiant į aromatinius angliavandenilius. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-154-00-6

272-343-6

68814-90-4

H, K

Dujos (naftos), iš hidrinto sieringojo žibalo depentanizavimo kolonos stabilizavimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas iš vandeniliu apdoroto žibalo depentanizavimo kolonos stabilizavimo įrenginio. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas su nedideliais azoto, vandenilio sulfido, anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C5, kiekiais.)

649-155-00-1

272-775-5

68911-58-0

H, K

Dujos (naftos), vandeniliu apdoroto sieringo žibalo garinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas junginys, gaunamas iš garinimo būgno, veikiant sieringą žibalą vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro vandenilis ir metanas bei maži azoto, anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C5, kiekiai.)

649-156-00-7

272-776-0

68911-59-1

H, K

Dujos (naftos), distiliato perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys atskiriamas kaip lengvosios frakcijos nuo perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo skystų produktų. Jį sudaro vandenilio sulfidas, metanas, etanas ir propanas.)

649-157-00-2

272-873-8

68919-01-7

H, K

Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo frakcionavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant viršutinius pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo produktus. Jis susideda iš vandenilio, vandenilio sulfido, azoto ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-158-00-8

272-874-3

68919-02-8

H, K

Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo skruberio antrinio absorberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas išplaunant iš pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo viršutinių distiliatų. Jis susideda iš vandenilio, azoto, metano, etano ir propano.)

649-159-00-3

272-875-9

68919-03-9

H, K

Dujos (naftos), sunkiųjų distiliatų gryninimo vandeniliu įrenginio desulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, atskirtas kaip lengvosios frakcijos nuo sunkiojo distiliato gryninimo vandeniliu įrenginio desulfurizavimo skystojo produkto. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-160-00-9

272-876-4

68919-04-0

H, K

Dujos (naftos), platformingo stabilizavimo įrenginio galinių lengvųjų distiliatų frakcionavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant lengvas paskutiniąsias frakcijas iš platinos reaktorių platformingo įrenginyje. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.)

649-161-00-4

272-880-6

68919-07-3

H, K

Dujos (naftos), naftos distiliavimo pirmosios kolonos, žalios naftos distiliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas iš žalios naftos distiliacijos pirmos kolonos. Jį sudaro azotas ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-162-00-X

272-881-1

68919-08-4

H, K

Dujos (naftos), iš deguto lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant žalią naftą, nuo kurios nudistiliuotos lengvosios frakcijos. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-163-00-5

272-884-8

68919-11-9

H, K

Dujos (naftos), perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Vandenilio ir metano mišinys, gaunamas frakcionuojant produktus iš perdirbimo įrenginio (angl. unifiner).)

649-164-00-0

272-885-3

68919-12-0

H, K

Liekamosios dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio hidrodesulfuravimo separavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrodesulfuruojant pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.)

649-165-00-6

273-173-5

68952-79-4

H, K

Liekamosios dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino hidrodesulfuravimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas tiesiogiai hidrodesulfuruojant naftos tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-166-00-1

273-174-0

68952-80-7

H, K

Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo ir gazolio desulfuravimo viršutinių produktų frakcionavimo, akytojo absorberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo ir gazolio desulfuravimo produktus. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-167-00-7

273-269-7

68955-33-9

H, K

Dujos (naftos), žalios naftos distiliacijos ir katalizinio krekingo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas žalios naftos distiliacijos ir katalizinio krekingo metu. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas, azotas, anglies monoksidas bei alkaniniai ir alkeniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-168-00-2

273-563-5

68989-88-8

H, K

Dujos (naftos), gazolio iš dietanolamino skruberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas desulfuruojant gazolį dietanolaminu. Jame vyrauja vandenilio sulfidas, vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-169-00-8

295-397-2

92045-15-3

H, K

Dujos(naftos), gazolio hidrodesulfuravimo produktas; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atskyrus skystą fazę nuo hidrinimo reakcijos produktų srauto. Jame vyrauja vandenilis, vandenilio sulfidas ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-170-00-3

295-398-8

92045-16-4

H, K

Dujos (naftos), hidrodesulfuruojant gazolį valytos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas dujų mišinys, gautas iš riformingo reaktoriaus ir iš hidrinimo reaktoriaus produktų. Jame vyrauja vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-171-00-9

295-399-3

92045-17-5

H, K

Dujos (naftos), hidrinimo įrenginio garinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas dujų mišinys, gautas iš išeinančio srauto po hidrinimo reakcijos. Jame vyrauja vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-172-00-4

295-400-7

92045-18-6

H, K

Dujos (naftos), pirminio benzino didelio slėgio garų krekingo likutis; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys-visuma nesikondensuojančių pirminio benzino garų krekingo produkto, taip pat dujų liekanų, gautų ruošiant vėlesnius produktus produktus. Jame vyrauja vandenilis bei alkenų ir alkanų angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kuriuose taip pat gali būti gamtinių dujų.)

649-173-00-X

295-401-2

92045-19-7

H, K

Dujos (naftos), likučio visbreikingo produktas; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas mažinant likučio klampą krosnyse. Jame vyrauja vandenilio sulfidas bei alkaniniai ir alkeniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-174-00-5

295-402-8

92045-20-0

H, K

Dujos (naftos), C3-4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalios naftos krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C4, daugiausia propanas ir propenas, verdantys apytiksliai – 51– – 1 oC temperatūroje.)

649-177-00-1

268-629-5

68131-75-9

H, K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto distiliato ir kataliziškai krekinguoto pirminio benzino frakcionavimo absorberio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo distiliacijos ir pirminio benzino katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-178-00-7

269-617-2

68307-98-2

H, K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai polimerizuoto pirminio benzino frakcionavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant pirminio benzino polimerizacijos stabilizuotus produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-179-00-2

269-618-8

68307-99-3

H, K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino frakcionavimo stabilizavimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant stabilizuotą kataliziškai riforminguotą pirminį benziną, iš kurio vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-180-00-8

269-619-3

68308-00-9

H, K

Liekamosios dujos (naftos), krekinguoto distiliato hidrinimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas terminio krekingo produktus paveikiant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-181-00-3

269-620-9

68308-01-0

H, K

Liekamosios dujos (naftos), tiesioginės distiliacijos distiliato hidrodesulfuravimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai hidrodesulfuruojant pirminius distiliatus, iš kurių vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-182-00-9

269-630-3

68308-10-1

H, K

Liekamosios dujos (naftos), gazolio katalizinio krekingo absorberio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant gazolio katalizinio krekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-183-00-4

269-623-5

68308-03-2

H, K

Liekamosios dujos (naftos), dujų regeneravimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant angliavandenilių įvairių frakcijų mišinį. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-184-00-X

269-624-0

68308-04-3

H, K

Liekamosios dujos (naftos), dujų regeneravimo įrenginio deetanizavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant angliavandenilių įvairių frakcijų mišinį. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-185-00-5

269-625-6

68308-05-4

H, K

Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto distiliato ir hidrodesulfuruoto pirminio benzino frakcionatoriaus, be rūgščių; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant hidrodesulfuruotą pirminį benziną ir distiliuotas angliavandenilių frakcijas tam, kad būtų pašalintos rūgštinės priemaišos. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-186-00-0

269-626-1

68308-06-5

H, K

Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto vakuuminio gazolio lengvųjų frakcijų pašalinimmo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas nudistiliuojant stabilizuoto kataliziškai hidrodesulfuruoto vakuuminio gazolio lengvąsias frakcijas, iš kurio vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-187-00-6

269-627-7

68308-07-6

H, K

Liekamosios dujos (naftos), lengvojo tiesioginio distiliavimo pirminio benzino lengvųjų frakcijų stabilizavimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant ir stabilizuojant lengvąsias pirminio benzino tiesioginio distiliavimo frakcijas, iš kurių vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-188-00-1

269-629-8

68308-09-8

H, K

Liekamosios dujos (naftos), propano-propeno alkilinimo įkrovos paruošimo deetanizavimui; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant propano reakcijos su propilenu produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-189-00-7

269-631-9

68308-11-2

H, K

Liekamosios dujos (naftos), vakuuminio gazolio hidrodesulfuravimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai hidrodesulfuruojant vakuuminį gazolį, iš kurio vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-190-00-2

269-632-4

68308-12-3

H, K

Dujos (naftos), kataliziškai krekinguotos viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5, verdantys apytiksliai – 48–32 oC temperatūroje.)

649-191-00-8

270-071-2

68409-99-4

H, K

Alkanai, C1-2; Naftos dujos

649-193-00-9

270-651-5

68475-57-0

H, K

Alkanai, C2-3; Naftos dujos

649-194-00-4

270-652-0

68475-58-1

H, K

Alkanai, C3-4; Naftos dujos

649-195-00-X

270-653-6

68475-59-2

H, K

Alkanai, C4-5; Naftos dujos

649-196-00-5

270-654-1

68475-60-5

H, K

Kuro dujos; Naftos dujos

(Lengvųjų dujų mišinys. Jame vyrauja vandenilis ir (arba) mažos molekulinės masės angliavandeniliai.)

649-197-00-0

270-667-2

68476-26-6

H, K

Kuro dujos, žalios naftos distiliatai; Naftos dujos

(Sudėtingas lengvųjų dujų mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą ir kataliziškai riforminguojant pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4, verdantys apytiksliai – 217– – 12 oC temperatūroje.)

649-198-00-6

270-670-9

68476-29-9

H, K

Angliavandeniliai, C3-4; Naftos dujos

649-199-00-1

270-681-9

68476-40-4

H, K

Angliavandeniliai, C4-5; Naftos dujos

649-200-00-5

270-682-4

68476-42-6

H, K

Angliavandeniliai, C2-4, vyrauja C3; Naftos dujos

649-201-00-0

270-689-2

68476-49-3

H, K

Naftos dujos, suskystintos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C7, verdantys apytiksliai – 40 — 80 oC temperatūroje.)

649-202-00-6

270-704-2

68476-85-7

H, K, S

Naftos dujos, suskystintos, iš kurių pašalinta siera; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas nusierinant suskystintų naftos dujų mišinį tam, kad būtų atlikta tiolių konversija arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C7, verdantys apytiksliai – 40–80 oC temperatūroje.)

649-203-00-1

270-705-8

68476-86-8

H, K, S

Dujos (naftos), C3-4, vyrauja izobutanas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sočiuosius ir nesočiuosius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C6, o vyrauja butanas ir izobutanas. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C4, o vyrauja izobutanas.)

649-204-00-7

270-724-1

68477-33-8

H, K

Distiliatai (naftos), C3-6, vyrauja piperilenas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sočiuosius ir nesočiuosius alifatinius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C6. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C6, o vyrauja piperilenas.)

649-205-00-2

270-726-2

68477-35-0

H, K

Dujos (naftos), butano distiliavimo skirstytuvo viršutinių frakcijų; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant butano srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.)

649-206-00-8

270-750-3

68477-69-0

H, K

Dujos (naftos), C2-3; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio frakcionavimo produktus. Jame vyrauja etanas, etilenas, propanas ir propenas.)

649-207-00-3

270-751-9

68477-70-3

H, K

Dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto gazolio depropanizavimo įrenginio likučių, turinčios daug C4, be rūgščių; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant kataliziškai krekinguotą gazolio angliavandenilių srautą, po to pašalinus vandenilio sulfidą ir kitus rūgštinius komponentus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C4.)

649-208-00-9

270-752-4

68477-71-4

H, K

Dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto pirminio benzino debutanizavimo įrenginio likučių, turinčios daug C3-5; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant katalizinio krekingo pirminį benziną. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5.)

649-209-00-4

270-754-5

68477-72-5

H, K

Liekamosios dujos (naftos), izomerizuoto pirminio benzino frakcionavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant izomerizuoto pirminio benzino stabilizavimoproduktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-210-00-X

269-628-2

68308-08-7

H, K

Erionitas

650-012-00-0

 

12510-42-8

 

Asbestas

650-013-00-6

 

12001-29-5

12001-28-4

132207-32-0

12172-73-5

77536-66-4

77536-68-6

77536-67-5

 

2 priedėlis

28 punktas — kancerogenai: 2 kategorija

Medžiagos

Rodyklės numeris

EB numeris

CAS numeris

Pastabos

Berilis

004-001-00-7

231-150-7

7440-41-7

 

Berilio junginiai, išskyrus aliuminio berilio silikatus

004-002-00-2

 

 

 

Berilio oksidas

004-003-00-8

215-133-1

1304-56-9

E

Sulfalatas (ISO); 2–Chloralildietilditiokarbamatas

006-038-00-4

202-388-9

95-06-7

 

Dimetilkarbamoilchloridas

006-041-00-0

201-208-6

79-44-7

 

Diazometanas

006-068-00-8

206-382-7

334-88-3

 

Hidrazinas

007-008-00-3

206-114-9

302-01-2

E

N,N-dimetilhidrazinas

007-012-00-5

200-316-0

57-14-7

 

1,2-dimetilhidrazinas

007-013-00-0

 

540-73-8

E

Hidrazino druskos

007-014-00-6

 

 

 

Izobutilnitritas

007-017-00-2

208-819-7

542-56-3

E

Hidrazobenzenas; 1,2-difenilhidrazinas

007-021-00-4

204-563-5

122-66-7

 

Hidrazino bi(3-karboksi-4-hidroksibenzolsulfonatas)

007-022-00-X

405-030-1

 

 

Heksametilfosforo triamidas; Heksametilfosforamidas

015-106-00-2

211-653-8

680-31-9

 

Dimetilsulfatas

016-023-00-4

201-058-1

77-78-1

E

Dietilsulfatas

016-027-00-6

200-589-6

64-67-5

 

1,3-propansultonas

016-032-00-3

214-317-9

1120-71-4

 

Dimetilsulfamoilchloridas

016-033-00-9

236-412-4

13360-57-1

 

Kalio dichromatas

024-002-00-6

231-906-6

7778-50-9

E

Amonio dichromatas

024-003-00-1

232-143-1

7789-09-5

E

Natrio dichromatas

024-004-00-7

234-190-3

10588-01-9

E

Natrio dichromato dihidratas

024-004-01-4

234-190-3

7789-12-0

E

Chromilo dichloridas; chromo oksichloridas

024-005-00-2

239-056-8

14977-61-8

 

Kalio chromatas

024-006-00-8

232-140-5

7789-00-6

 

Kalcio chromatas

024-008-00-9

237-366-8

13765-19-0

 

Stroncio chromatas

024-009-00-4

232-142-6

7789-06-2

 

Chromo (III) chromatas; chromo chromatas

024-010-00-X

246-356-2

24613-89-6

 

Chromo (VI) junginiai, išskyrus bario chromatą ir kitus junginius, nurodytus Direktyvos 67/548/EEB I priede

024-017-00-8

 

Natrio chromatas

024-018-00-3

231-889-5

7775-11-3

E

Kobalto dichloridas

027-004-00-5

231-589-4

7646-79-9

E

Kobalto sulfatas

027-005-00-0

233-334-2

10124-43-3

E

Kalio bromatas

035-003-00-6

231-829-8

7758-01-2

 

Kadmio oksidas

048-002-00-0

215-146-2

1306-19-0

E

Kadmio fluoridas

048-006-00-2

232-222-0

7790-79-6

E

Kadmio chloridas

048-008-00-3

233-296-7

10108-64-2

E

Kadmio sulfatas

048-009-00-9

233-331-6

10124-36-4

E

Kadmio sulfidas

048-010-00-4

215-147-8

1306-23-6

E

Kadmis (piroforinis)

048-011-00-X

231-152-8

7440-43-9

E

Izoprenas (stabilizuotas)

2-metil-1,3-butadienas

601-014-00-5

201-143-3

78-79-5

D

Benz[a]pirenas; benz[d, e, f]chrizenas

601-032-00-3

200-028-5

50-32-8

 

Benz[a]antracenas

601-033-00-9

200-280-6

56-55-3

 

Benz[b]fluorantenas; benz[e]acefenantrilenas

601-034-00-4

205-911-9

205-99-2

 

Benz[j]fluorantenas

601-035-00-X

205-910-3

205-82-3

 

Benz[k]fluorantenas

601-036-00-5

205-916-6

207-08-9

 

Dibenz[a, h]antracenas

601-041-00-2

200-181-8

53-70-3

 

Chrizenas

601-048-00-0

205-923-4

218-01-9

 

Benz[e]pirenas

601-049-00-6

205-892-7

192-97-2

 

1,2-dibrometanas; etileno dibromidas

602-010-00-6

203-444-5

106-93-4

E

1,2-dichloretanas; etileno dichloridas

602-012-00-7

203-458-1

107-06-2

 

1,2-dibrom-3–Chlorpropanas

602-021-00-6

202-479-3

96-12-8

 

Brometilenas

602-024-00-2

209-800-6

593-60-2

 

Trichloretilenas; trichloretenas

602-027-00-9

201-167-4

79-01-6

 

Chlorprenas (stabilizuotas)

2–Chlorbuta-1,3-dienas

602-036-00-8

204-818-0

126-99-8

D, E

α–Chlortoluenas; benzilchloridas

602-037-00-3

202-853-6

100-44-7

E

a,a,a-trichlortoluenas; benzotrichloridas

602-038-00-9

202-634-5

98-07-7

 

1,2,3-trichlorpropanas

602-062-00-X

202-486-1

96-18-4

D

1,3-dichlor-2-propanolis

602-064-00-0

202-491-9

96-23-1

 

Heksachlorbenzenas

602-065-00-6

204-273-9

118-74-1

 

1,4-dichlorbut-2-enas

602-073-00-X

212-121-8

764-41-0

E

2,3-dibromopropan-l-olis; 2,3-dibrom-1-propanolis

602-088-00-1

202-480-9

96-13-9

E

α,α,α,4-tetrachlortoluenas

p–Chlorbenzotrichloridas

602-093-00-9

226-009-1

5216-25-1

E

Etilenoksidas; oksiranas

603-023-00-X

200-849-9

75-21-8

 

1–Chlor-2,3-epoksipropanas; epichlorhidrinas

603-026-00-6

203-439-8

106-89-8

 

Propeno oksidas; 1,2-epoksipropanas; metiloksiranas

603-055-00-4

200-879-2

75-56-9

E

2,2'-bioksiranas; l,2:3,4-diepoksibutanas

603-060-00-1

215-979-1

1464-53-5

 

2,3-epoksipropan-l-olis; glicidolis

603-063-00-8

209-128-3

556-52-5

E

Fenilglicidileteris; 2,3-epoksipropilfenileteris; 1,2-epoksi-3-fenoksipropanas

603-067-00-X

204-557-2

122-60-1

E

Stireno oksidas; (epoksietil)benzenas; feniloksiranas

603-084-00-2

202-476-7

96-09-3

 

Furanas

603-105-00-5

203-727-3

110-00-9

E

R-2,3-epoksi-1-propanolis

603-143-00-2

404-660-4

57044-25-4

E

(R)-1–Chlor-2,3-epoksipropanas

603-166-00-8

424-280-2

51594-55-9

 

4-amino-3-fluorofenolis

604-028-00-X

402-230-0

399-95-1

 

5-alil-1,3-benzodioksolas; safrolas

605-020-00-9

202-345-4

94-59-7

E

3-propanolidas; 1,3-propiolaktonas

606-031-00-1

200-340-1

57-57-8

 

4,4'-bis(dimetilamino)benzofenonas

Michlerio ketonas

606-073-00-0

202-027-5

90-94-8

 

Uretanas (INN); etilkarbamatas

607-149-00-6

200-123-1

51-79-6

 

Metilakrilamidometoksiacetatas (turintis ≥ 0,1 % akrilamido)

607-190-00-X

401-890-7

77402-03-0

 

Metilakrilamidoglikolatas (turintis ≥ 0,1 % akrilamido)

607-210-00-7

403-230-3

77402-05-2

 

Oksiranmetanolis, (S)-4-metilbenzensulfonatas

607-411-00-X

417-210-7

70987-78-9

 

Akrilnitrilas

608-003-00-4

203-466-5

107-13-1

D, E

2-nitropropanas

609-002-00-1

201-209-1

79-46-9

 

2,4-dinitrotoluenas [1]; dinitrotoluenas [2]; dinitrotoluenas, techninis

609-007-00-9

204-450-0 [1]

246-836-1 [2]

121-14-2 [1]

25321-14-6 [2]

E

5-nitroacenaftenas

609-037-00-2

210-025-0

602-87-9

 

2-nitronaftalenas

609-038-00-8

209-474-5

581-89-5

 

4-nitrobifenilas

609-039-00-3

202-204-7

92-93-3

 

Nitrofenas (ISO); 2,4-dichlorfenil-4-nitrofenileteris

609-040-00-9

217-406-0

1836-75-5

 

2-nitroanizolas

609-047-00-7

202-052-1

91-23-6

 

2,6-dinitrotoluenas

609-049-00-8

210-106-0

606-20-2

E

2,3-dinitrotoluenas

609-050-00-3

210-013-5

602-01-7

E

3,4-dinitrotoluenas

609-051-00-9

210-222-1

610-39-9

E

3,5-dinitrotoluenas

609-052-00-4

210-566-2

618-85-9

E

Hidrazintrinitrometanas

609-053-00-X

414-850-9

 

2,5-dinitrotoluenas

609-055-00-0

210-581-4

619-15-8

E

2-nitrotoluenas

609-065-00-5

201-853-3

88-72-2

E

Azobenzenas

611-001-00-6

203-102-5

103-33-3

E

Metil-ONN-azoksimetilacetatas; metilazoksimetilacetatas

611-004-00-2

209-765-7

592-62-1

 

dinatrio {5-[(4'-((2,6-dihidroksi-3-((2-hidroksi-5-sulfofenil)azo)fenil)azo)(1,1'-bifenil)-4-il)azo)salicilato(4-)}kupratas(2-); C.I.tiesioginis rudasis 95

611-005-00-8

240-221-1

16071-86-6

 

4-o-tolilazo-o-toluidinas; 4-amino-2',3-dimetilazobenzenas; AAT; o-aminoazotoluenas

611-006-00-3

202-591-2

97-56-3

 

4-aminoazobenzenas

611-008-00-4

200-453-6

60-09-3

 

Benzidininiai azodažikliai; 4,4'-diarilazobifeniliniai dažikliai, išskyrus kitose Direktyvos 67/548/EEB I priedo vietose nurodytus dažiklius

611-024-00-1

 

Dinatrio 4-amino 3-[[4' -[(2,4-diaminofenil)azo] [1,1'-bifenil]- 4-il]azo]- 5-hidroksi-6-(fenilazo)naftalen-2,7-disulfonatas; C.I. tiesioginis juodasis 38

611-025-00-7

217-710-3

1937-37-7

 

Tertranatrio 3,3' -[[1,1' -bifenil]- 4,4'-diilbi(azo)] bi[5-amino-4-hidroksinaftalen-2,7-disulfonatas]; C.I. tiesioginis mėlynasis 6

611-026-00-2

220-012-1

2602-46-2

 

Dinatrio 3,3'-[1,1'-bifenil]-4,4'diilbi(azo)] bi[4-aminonaftalen-1-sulfonatas); C.I. tiesioginis raudonasis 28

611-027-00-8

209-358-4

573-58-0

 

Dažikliai o-dianizidino pagrindu; 4,4'-diarilazo-3,3'-dimetoksibifenilo dažikliai, išskyrus kitose Direktyvos 67/548/EEB I priedo vietose išvardytus dažiklius

611-029-00-9

 

Dažikliai o-tolidino pagrindu; 4,4'-diarilazo-3,3'-dimetilbifenilo dažikliai, išskyrus kitose Direktyvos 67/548/EEB I priedo vietose išvardytus dažiklius

611-030-00-4

 

1,4,5,8-tetraaminoantrachinonas; C.I. dispersinis mėlynasis 1

611-032-00-5

219-603-7

2475-45-8

 

6-hidroksi-1-(3-izopropoksipropil)-4-metil-2-okso-5-[4-(fenilazo)fenilazo]-1,2-dihidro-3-piridinkarbonitrilas

611-057-00-1

400-340-3

85136-74-9

 

(6-(4-hidroksi-3-(2-metoksifenilazo)-2-sulfonato-7-naftilamino)-1,3,5-triazin-2,4-diil) bi[(amino-1-metiletil)-amonio]formiatas

611-058-00-7

402-060-7

108225-03-2

 

Trinatrio-[4'-(8-acetilamino-3,6-disulfonato-2-naftilazo)-4''-(6-benzoilamino-3-sulfonato-2-naftilazo)bifenil-1,3',3'',1'''-tetraolato-O, O', O'', O''']varis (II)

611-063-00-4

413-590-3

164058-22-4

 

(Metilenbis(4,1-fenilenazo(1-(3-(dimetilamino)propil)-1,2-dihidro-6-hidroksi-4-metil-2-oksopiridin-5,3-diil)))-1,1'-dipiridinio dichlorido dihidrochloridas

611-099-00-0

401-500-5

 

Fenilhidrazinas [1]

612-023-00-9

202-873-5 [1]

100-63-0 [1]

E

Fenilhidrazinio chloridas [2]

200-444-7 [2]

59-88-1 [2]

Fenilhidrazino hidrochloridas [3]

248-259-0 [3]

27140-08-5 [3]

Fenilhidrazinio sulfatas (2:1) [4]

257-622-2 [4]

52033-74-6 [4]

2-metoksianilinas; o-anizidinas

612-035-00-4

201-963-1

90-04-0

E

3,3'-dimetoksibenzidinas; o-dianizidinas

612-036-00-X

204-355-4

119-90-4

 

3,3'-dimetoksibenzidino druskos; o-dianizidino druskos

612-037-00-5

 

 

 

3,3'-dimetilbenzidinas; o-tolidinas

612-041-00-7

204-358-0

119-93-7

 

4,4'-diaminodifenilmetanas; 4,4'-metilendianilinas

612-051-00-1

202-974-4

101-77-9

E

3,3'-dichlorbenzidinas; 3,3'-dichlorbifenil-4,4'-ilenediaminas

612-068-00-4

202-109-0

91-94-1

 

3,3'-dichlorbenzidino druskos; 3,3'-dichlorbifenil-4,4'-ilendiamino druskos

612-069-00-X

210-323-0[1]

265-293-1[2]

277-822-3[3]

612-83-9[1]

64969-34-2[2]

74332-73-3[3]

 

N-nitrozodimetilaminas; dimetilnitrozaminas

612-077-00-3

200-549-8

62-75-9

E

2,2'-dichlor-4,4'-metilendianilinas;

4,4'- metilenbi(2–Chloranilinas)

612-078-00-9

202-918-9

101-14-4

 

2,2'-dichlor-4,4'-metilendianilino druskos; 4,4'-metilenbis(2–Chloranilino) druskos

612-079-00-4

 

 

 

3,3'-dimetilbenzidino druskos; o-tolidino druskos

612-081-00-5

210-322-5[1]

265-294-7[2]

277-985-0[3]

612-82-8[1]

64969-36-4[2]

74753-18-7[3]

 

l-metil-3-nitro-1-nitrozoguanidinas

612-083-00-6

200-730-1

70-25-7

 

4,4'-metilendi-o-toluidinas

612-085-00-7

212-658-8

838-88-0

 

2,2'-(nitrozoimino)bietanolis

612-090-00-4

214-237-4

1116-54-7

 

o-toluidinas

612-091-00-X

202-429-0

95-53-4

 

Nitrozodipropilaminas

612-098-00-8

210-698-0

621-64-7

 

4-metil-m-fenilendiaminas

612-099-00-3

202-453-1

95-80-7

 

Toluen-2,4-diamonio sulfatas

612-126-00-9

265-697-8

65321-67-7

 

4–Chloranilinas

612-137-00-9

203-401-0

106-47-8

 

Diamintoluenas, techninis produktas — [2] ir [3] mišinys

metilfenilendiaminas [1]

4-metil-m-fenilendiaminas [2]

2-metil-m-fenilendiaminas [3]

612-151-00-5

246-910-3[1]

202-453-1 [2]

212-513-9 [3]

25376-45-8 [1]

95-80-7 [2]

823-40-5 [3]

E

4–Chlor-o-toluidinas [1]

4–Chlor-o-toluidino hidrochloridas [2]

612-196-00-0

202-441-6 [1]

221-627-8 [2]

95-69-2 [1]

3165-93-3 [2]

E

2,4,5-trimetilanilinas [1]

2,4,5-trimetilanilino hidrochloridas [2]

612-197-00-6

205-282-0 [1] —[2]

137-17-7 [1]

21436-97-5 [2]

E

4,4'-tiodianilinas [1] ir jo druskos

612-198-00-1

205-370-9 [1]

139-65-1 [1]

E

4,4'-oksidianilinas [1] ir jo druskos

p-aminofenileteris [1]

612-199-00-7

202-977-0 [1]

101-80-4 [1]

E

2,4-diaminoanizolas [1]

4-metoksi-m-fenilendiaminas

2,4-diaminoanizolo sulfatas [2]

612-200-00-0

210-406-1 [1]

254-323-9 [2]

615-05-4 [1]

39156-41-7 [2]

 

N,N,N',N'-tetrametil-4,4'-metilendianilinas

612-201-00-6

202-959-2

101-61-1

 

C.I. bazinis violetinis 3, turintis ≥ 0,1 % Michlerio ketono (EB Nr. 202-027-5)

612-205-00-8

208-953-6

548-62-9

E

6-metoksi-m-toluidinas

p-krezidinas

612-209-00-X

204-419-1

120-71-8

E

Etileniminas; aziridinas

613-001-00-1

205-793-9

151-56-4

 

2-metilaziridinas; propileniminas

613-033-00-6

200-878-7

75-55-8

E

Kaptafolas (ISO); 1,2,3,6-tetrahidro-N-(1,1,2,2-tetrachloretiltio)ftalimidas

613-046-00-7

219-363-3

2425-06-1

 

Karbadoksas (INN); metil 3-(chinoksalin-2-ilmetilen)karbazato 1,4-dioksidas; 2-(metoksikarbonilhidrazonmetil)chinoksalin-1,4-dioksidas

613-050-00-9

229-879-0

6804-07-5

 

Mišinys: 1,3,5-tris(3-aminometilfenil)-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-2,4,6-triono;

3,5-bis(3-aminometilfenil)-1-poli[3,5-bis(3-aminometilfenil)-2,4,6-triokso-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-1-il]-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-2,4,6-triono oligomerų mišinys

613-199-00-X

421-550-1

 

Akrilamidas

616-003-00-0

201-173-7

79-06-1

 

Tioacetamidas

616-026-00-6

200-541-4

62-55-5

 

Mišinys: N-[3-hidroksi-2-(2-metilakriloil aminometoksi)propoksimetil]-2-metil akrilamido; N-[2,3-bi(2-metilakriloilaminometoksi) propoksimetil]-2-metilakrilamido; metakrilamido; 2-metil-N-(2-metilakriloilaminometoksimetil) akrilamido; N-(2,3-dihidroksipropoksimetil)-2-metil akrilamido

616-057-00-5

412-790-8

 

Distiliatai (akmens anglių deguto), benzeno frakcija; lengvoji alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant akmens anglių degutą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C10, ir jis distiliuojasi apytiksliai 80-160 oC temperatūroje.)

648-001-00-0

283-482-7

84650-02-2

 

Degutas, rusvųjų akmens anglių; lengvoji alyva

(Lignito deguto distiliatas, verdantis apytiksliai 80–250 oC temperatūroje. Jame vyrauja alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai ir vienhidroksliai fenoliai).

648-002-00-6

302-674-4

94114-40-6

J

Benzeno priešdistiliatai (akmens anglių); lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, žemos virimo temperatūros

(Distiliatas iš koksavimo krosnies lengvosios alyvos, kuri distiliuojama maždaug žemesnėje nei 100 oC temperatūroje. Jame vyrauja C4–C6 alifatiniai angliavandeniliai.)

648-003-00-1

266-023-5

65996-88-5

J

Distiliatai (akmens anglių deguto), benzeno frakcija, kurioje daug benzeno, tolueno ir ksileno; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, žemos virimo temperatūros

(Likutis susidaro distiliuojant negrynintą benzeną siekiant pašalinti benzeno priešdistiliatus. Jame vyrauja benzenas, toluenas ir ksilenai, verdantys apytiksliai 75-200 oC temperatūroje.)

648-004-00-7

309-984-9

101896-26-8

J

Aromatiniai angliavandeniliai, C6-10, kuriuose daug C8; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, žemos virimo temperatūros

648-005-00-2

292-697-5

90989-41-6

J

Solventnafta (akmens anglių), lengvoji; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, žemos virimo temperatūros

648-006-00-8

287-498-5

85536-17-0

J

Solventnafta (akmens anglių), ksileno ir stireno frakcija; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, vidutinės virimo temperatūros

648-007-00-3

287-502-5

85536-20-5

J

Solventnafta (akmens anglių), kurioje yra kumarono ir stireno; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, vidutinės virimo temperatūros

648-008-00-9

287-500-4

85536-19-2

J

Pirminis benzinas (akmens anglių), distiliacijos likučiai; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, aukštos virimo temperatūros

(Likučiai, liekantys nudistiliavus regeneruotą pirminį benziną. Juose vyrauja naftalenas ir indeno kondensacijos su stirenu produktai.)

648-009-00-4

292-636-2

90641-12-6

J

Aromatiniai angliavandeniliai, C8; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, aukštos virimo temperatūros

648-010-00-X

292-694-9

90989-38-1

J

Aromatiniai angliavandeniliai, C8-9, angliavandenilių dervų polimerizacijos šalutinis produktas; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, aukštos virimo temperatūros

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vakuume nugarinus tirpiklį nuo polimerizuotų angliavandenilinių dervų. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C9, verdantys apytiksliai 120-215 oC temperatūroje.)

648-012-00-0

295-281-1

91995-20-9

J

Aromatiniai angliavandeniliai, C9-12, benzeno distiliacijos; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, aukštos virimo temperatūros

648-013-00-6

295-551-9

92062-36-7

J

Ekstrakto likučiai (akmens anglių), rūgštimi ekstrahuotos šarminės benzeno frakcijos; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, žemos virimo temperatūros

(Pakartotinis distiliatas, išgrynintas nuo deguto rūgščių ir deguto bazių, gautas iš bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto, verda apytiksliai 90-160 oC temperatūroje. Jame vyrauja benzenas, toluenas ir ksilenai.)

648-014-00-1

295-323-9

91995-61-8

J

Ekstrakto likučiai (akmens anglių deguto), rūgštimi ekstrahuotos šarminės benzeno frakcijos; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, žemos virimo temperatūros

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas perdistiliuojant aukštos temperatūros akmens anglių deguto distiliatą (be deguto rūgščių ir deguto bazių). Jame vyrauja nepakeisti ir pakeisti monocikliniai aromatiniai angliavandeniliai, verdantys 85-195 oC temperatūroje.)

648-015-00-7

309-868-8

101316-63-6

J

Ekstrakto likučiai (akmens anglių), benzeno rūgštinės frakcijos; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, žemos virimo temperatūros

(Aukštos temperatūros akmens anglių žaliavos valymo sieros rūgštimi šalutinio produkto rūgštus dumblas. Jame vyrauja sieros rūgštis ir organiniai junginiai.)

648-016-00-2

298-725-2

93821-38-6

J

Ekstraktų likučiai (akmens anglių), lengvosios alyvos šarminių, distiliacijos pradžios; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, žemos virimo temperatūros

(Pirmoji aromatinių angliavandenilių distiliacijos frakcija, priešrektifikacinė žemutinė distiliato dalis, kurioje daug kumarono, naftaleno ir indeno, arba plauta karbolio alyva, verdanti daug žemiau nei 145 oC temperatūroje. Joje vyrauja C7 ir C8 alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai.)

648-017-00-8

292-625-2

90641-02-4

J

Ekstrakto likučiai (akmens anglių), rūgštimi ekstrahuotos lengvosios alyvos šarminio ekstrakto, indeno frakcija; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, vidutinės virimo temperatūros

648-018-00-3

309-867-2

101316-62-5

J

Ekstrakto likučiai (akmens anglių), lengvosios alyvos šarminio, pirminio benzino-indeno frakcija; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, aukštos virimo temperatūros

(Aromatinių angliavandenilių distiliatas, priešrektifikacinė žemutinė distiliato dalis, kurioje daug kumarono, naftaleno ir indeno, arba plautos karbolio alyvos, verdančios apytiksliai 155-180 oC temperatūroje. Juose vyrauja indenas, indanas ir trimetibenzenai.)

648-019-00-9

292-626-8

90641-03-5

J

Solventnafta (akmens anglių); lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, aukštos virimo temperatūros

(Distiliatas, gautas iš aukštos temperatūros akmens anglių deguto, koksavimo krosnies lengvosios alyvos arba akmens anglių deguto alyvos šarminio ekstrakto likučio, distiliuojamo apytiksliai 130-210 oC temperatūroje. Jame vyrauja indenas ir kiti policikliniai junginiai, turintys vieną aromatinį žiedą. Jo sudėtyje gali būti fenolio junginių ir aromatinių azoto bazių.)

648-020-00-4

266-013-0

65996-79-4

J

Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvosios alyvos, neutralioji frakcija; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, aukštos virimo temperatūros

(Distiliatas susidaro aukštos temperatūros akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos metu. Jame vyrauja alkilpakeisti vienažiedžiai aromatiniai angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 135-210 oC temperatūroje. Taip pat gali būti nesočiųjų angliavandenilių, tokių kaip indeno ir kumarono.)

648-021-00-X

309-971-8

101794-90-5

J

Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvųjų alyvų rūgštiniai ekstraktai; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, aukštos virimo temperatūros

(Ši alyva yra sudėtingas aromatinių angliavandenilių mišinys, kuriame vyrauja indenas, naftalenas, kumaronas, fenolis, o-, m-ir p-krezoliai, verdantis 140-215 oC temperatūroje.)

648-022-00-5

292-609-5

90640-87-2

J

Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvosios alyvos; karbolio alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant akmens anglių degutą. Jį sudaro arotmatiniai ir kiti angliavandeniliai, fenolio junginiai ir aromatiniai azoto junginiai ir jis distiliuojasi apytiksliai 150-210 oC temperatūroje.)

648-023-00-0

283-483-2

84650-03-3

J

Deguto alyvos, akmens anglių; karbolio alyva

(Distiliatas, gautas iš aukštos temperatūros akmens anglių deguto, distiliuojamo apytiksliai 130-250 oC temperatūroje. Jame vyrauja naftalenas, alkilnaftalenai, fenolio junginiai ir aromatinės azoto bazės.)

648-024-00-6

266-016-7

65996-82-9

J

Ekstraktų likučiai (akmens anglių), rūgštimi ekstrahuoto šarminio lengvosios alyvos ekstrakto; karbolio alyvos ekstrakto likučiai

(Alyva, liekanti perplovus rūgštimi šarmu plautą karbolio alyvą ir taip pašalinus esančius nedidelius bazinių junginių kiekius (deguto bazes). Joje vyrauja indenas, indanas ir alkilbenzenai.)

648-026-00-7

292-624-7

90641-01-3

J

Ekstrakto likučiai (akmens anglių), deguto alyvos šarminio; karbolio alyvos ekstrakto likučiai

(Likutis, gautas akmens anglių deguto alyvą plaunant šarmu, tokiu kaip vandeninis natrio hidroksido tirpalas, po nevalytų akmens anglių deguto rūgščių pašalinimo. Jame vyrauja naftalenai ir aromatinės azoto bazės.)

648-027-00-2

266-021-4

65996-87-4

J

Ekstrakto alyvos (akmens anglių), lengvoji alyva; rūgštinis ekstraktas

(Vandeniniai ekstraktai, gauti plaunant rūgštimis šarmais plautą karbolio alyvą. Jame vyrauja įvairių aromatinių azoto bazių, tarp jų piridino, chinolino ir jų alkildarinių, rūgščiosios druskos.)

648-028-00-8

292-622-6

90640-99-6

J

Piridinas, alkildariniai; nevalyto deguto bazės

(Sudėtingas polialkilintų piridinų mišinys, gaunamas iš akmens anglių deguto distiliacijos metu arba kaip aukštos virimo temperatūros, apytiksliai didesnės nei 150 oC, amoniako reakcijos su acetaldehidu, formaldehidu arba paraformaldehidu produktų distiliatas.)

648-029-00-3

269-929-9

68391-11-7

J

Deguto bazės, akmens anglių, pikolino frakcija; distiliuotos bazės

(Piridino bazės, verdančios apytiksliai 125-160 oC temperatūroje, gautos distiliuojant bazių turinčios deguto frakcijos, gautos distiliuojant bituminių akmens anglių degutą, neutralizuotą rūgštinį ekstraktą. Jose vyrauja lutidinai ir pikolinai.)

648-030-00-9

295-548-2

92062-33-4

J

Deguto bazės, akmens anglių, lutidino frakcija; distiliuotos bazės

648-031-00-4

293-766-2

91082-52-9

J

Ekstrakto alyvos (akmens anglių), deguto bazių, kolidino frakcija; distiliuotos bazės

(Ekstraktas, gaunamas iš nevalytos akmens anglių deguto aromatinės alyvos bazių, jas ekstrahavus rūgštimi, neutralizavus ir distiliavus. Jame vyrauja kolidinai, anilinai, toluidinai, lutidinai, ksilidinai.)

648-032-00-X

273-077-3

68937-63-3

J

Deguto bazės, akmens anglių, kolidino frakcija; distiliuotos bazės

(Distiliacijos frakcija, verdanti apytiksliai 181-186 oC temperatūroje, išskirta iš negrynintų bazių, gautų iš neutralizuotos rūgštimi ekstrahuotos bituminių akmens anglių deguto distiliacijos frakcijos, turinčios bazių. Joje vyrauja anilinas ir kolidinai.)

648-033-00-5

295-543-5

92062-28-7

J

Deguto bazės, akmens anglių, anilino frakcija; distiliuotos bazės

(Distiliacijos frakcija, verdanti apytiksliai 180-200 oC temperatūroje, išskirta iš negrynintų bazių, gautų šalinant fenolius ir bazes iš akmens anglių deguto distiliato. Joje vyrauja anilinas, kolidinai, lutidinai ir toluidinai.)

648-034-00-0

295-541-4

92062-27-6

J

Deguto bazės, akmens anglių, toluidino frakcija; distiliuotos bazės

648-035-00-6

293-767-8

91082-53-0

J

Distiliatai (naftos), alkenų-alkinų gamybos pirolizės alyvos mišinio su aukštos temperatūros akmens anglių degutu, indeno frakcija; pakartotiniai distiliatai

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas perdistiliavus bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto ir liekaninių alyvų, gautų pirolizės būdu iš naftos produktų arba gamtinių dujų gaminant alkenus ir alkinus, frakcinės distiliacijos produktus. Jame vyrauja indenas, verdantis apytiksliai 160-190 oC temperatūroje.)

648-036-00-1

295-292-1

91995-31-2

J

Distiliatai (akmens anglių), akmens anglių deguto likučio pirolizės alyvų naftaleno alyvos; pakartotiniai distiliatai

(Pakartotinis distiliatas, gautas iš bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto ir pirolizės liekaninių alyvų frakcinės distiliacijos, verdantis apytiksliai 190-270 oC temperatūroje. Jame vyrauja pakeisti dvicikliai aromatiniai junginiai.)

648-037-00-7

295-295-8

91995-35-6

J

Ekstrakto alyvos (akmens anglių), akmens anglių deguto likučio pirolizės alyvų naftaleno alyvos pakartotinis distiliatas; pakartotiniai distiliatai

(Metilnaftaleno alyvos, iš kurios pašalinti fenoliai ir bazės, gautos iš bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto ir pirolizės liekamųjų alyvų, frakcinės distiliacijos produktų pakartotinis distiliatas, verdantis apytiksliai 220-230 oC temperatūroje. Jame vyrauja nepakeisti ir pakeisti bicikliniai aromatiniai angliavandeniliai.)

648-038-00-2

295-329-1

91995-66-3

J

Ekstrakto alyvos (akmens anglių), akmens anglių deguto likučio pirolizės alyvų naftaleno alyvos; pakartotiniai distiliatai

(Neutrali alyva susidaro šalinant bazes ir fenolius iš alyvos, gaunamos distiliuojant aukštos temperatūros degutą ir pirolizės liekamąsias alyvas; verda apytiksliai 225-255 oC temperatūroje. Joje vyrauja pakeisti bicikliniai aromatiniai angliavandeniliai.)

648-039-00-8

310-170-0

122070-79-5

J

Ekstrakto alyvos (akmens anglių), akmens anglių deguto likučio pirolizės alyvų naftaleno alyva, distiliacijos likučiai; pakartotiniai distiliatai

(Likutis susidaro distiliuojant metilnaftaleno alyvą (iš bituminių akmens anglių deguto ir pirolizės liekamųjų alyvų), prieš tai iš jos pašalinus fenolius ir bazes. Verda 240-260 oC temperatūroje. Jame vyrauja pakeisti bicikliniai aromatiniai ir heterocikliniai angliavandeniliai.)

648-040-00-3

310-171-6

122070-80-8

J

Absorbcinės alyvos, biciklinių aromatinių ir heterociklinių angliavandenilių frakcija; plovimo alyvos pakartotinis distiliatas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip pakartotinis distiliatas distiliuojant plovimo alyvą. Jame vyrauja dvižiedžiai aromatiniai ir heterocikliniai angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 260-290 oC temperatūroje.

648-041-00-9

309-851-5

101316-45-4

M

Distiliatai (akmens anglių deguto), viršutiniai, kuriuose daug fluoreno; plovimo alyvos pakartotinis distiliatas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kristalizuojant deguto alyvą. Jį sudaro aromatiniai ir policikliniai angliavandeniliai, daugiausia fluorenas ir iš dalies acenaftenas.)

648-042-00-4

284-900-0

84989-11-7

M

Kreozoto alyva, acenaftenų frakcija, be acenafteno; plovimo alyvos pakartotinis distiliatas

(Alyva, gauta kristalizacijos būdu pašalinus acenafteną iš acenafteno alyvos, gautos iš akmens anglių deguto. Joje vyrauja naftalenas ir alkilnaftalenai.)

648-043-00-X

292-606-9

90640-85-0

H

Distiliatai (akmens anglių deguto), sunkiosios alyvos; sunkioji antraceno alyva

(Bituminių akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos distiliatai, verdantys 240-400 oC temperatūroje. Juose vyrauja tri- ir policikliniai angliavandeniliai bei heterocikliniai junginiai.)

648-044-00-5

292-607-4

90640-86-1

 

Antraceno alyva, rūgštinis ekstraktas; antraceno alyvos ekstrakcijos likučiai

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš frakcijos, iš kurios pašalintos bazės, kuri susidaro distiliuojant akmens anglių degutą, verdantis apytiksliai 325-365 oC temperatūroje. Jame vyrauja antracenas ir fenantrenas bei jų alkildariniai.)

648-046-00-6

295-274-3

91995-14-1

M

Distiliatai (akmens anglių deguto); sunkioji antraceno alyva

(Distiliatas, gautas iš akmens anglių deguto, distiliuojamo apytiksliai 100-450 oC temperatūroje. Jame vyrauja 2-4 žiedus turintys kondensuotieji aromatiniai angliavandeniliai, fenolio junginiai, ir aromatinės azoto bazės.)

648-047-00-1

266-027-7

65996-92-1

M

Distiliatai (akmens anglių deguto), pikio, sunkiosios alyvos; sunkioji antraceno alyva

(Distiliatas, gautas distiliuojant pikį, gautą iš bituminio aukštos temperatūros deguto. Jame vyrauja tri- ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 300-470 oC temperatūroje. Produkte taip pat gali būti heteroatomų.)

648-048-00-7

295-312-9

91995-51-6

M

Distiliatai (akmens anglių deguto), pikio; sunkioji antraceno alyva

(Alyva susidaro kondensuojant garus, gautus termiškai apdorojant pikį. Joje vyrauja du-keturis žiedus turintys aromatiniai junginiai, verdantys nuo 200 oC iki daugiau kaip 400 oC temperatūroje.)

648-049-00-2

309-855-7

101316-49-8

M

Distiliatai (akmens anglių deguto), sunkiosios alyvos, pireno frakcija; sunkiosios antraceno alyvos pakartotinis distiliatas

(Pakartotinis distiliatas, gautas frakcinės distiliacijos būdu iš pikio distiliato, verdančio apytiksliai 350-400 oC temperatūroje. Vyrauja tri- ir policikliniai aromatiniai bei heterocikliniai angliavandeniliai.)

648-050-00-8

295-304-5

91995-42-5

M

Distiliatas (akmens anglių deguto), pikio, pireno frakcija; sunkiosios antraceno alyvos pakartotinis distiliatas

(Pakartotinis distiliatas, gautas frakcinės distiliacijos būdu iš pikio distiliato, verdančio apytiksliai 380-410 oC temperatūroje. Jame vyrauja tri-ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir heterocikliniai junginiai.)

648-051-00-3

295-313-4

91995-52-7

M

Alkaniniai vaškai (akmens anglių), rusvųjų akmens anglių aukštos temperatūros deguto, valyto anglimi; akmens anglių deguto ekstraktas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas aktyvinta anglimi apdorojant lignito karbonizavimo degutą siekiant pašalinti kitų junginių ar priemaišų pėdsakus. Jame vyrauja linijiniai ir šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C12.)

648-052-00-9

308-296-6

97926-76-6

M

Alkaniniai vaškai (akmens anglių), rusvųjų akmens anglių aukštos temperatūros deguto, valyto anglimi; akmens anglių deguto ekstraktas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas bentonitu apdorojant lignito karbonizavimo degutą siekiant pašalinti kitų junginių ar priemaišų pėdsakus. Jame vyrauja linijiniai ir šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C12.)

648-053-00-4

308-297-1

97926-77-7

M

Pikis; Pikis

648-054-00-X

263-072-4

61789-60-4

M

Pikis, akmens anglių deguto, aukštos temperatūros; Pikis

(Aukštos temperatūros akmens anglių deguto distiliacijos likutis. Juoda kieta medžiaga, kurios apytikslė minkštėjimo temperatūra yra 30-180 oC. Joje vyrauja 3 arba daugiau žiedų turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių mišinys.)

648-055-00-5

266-028-2

65996-93-2

 

Pikis, akmens anglių deguto, aukštos temperatūros, termiškai apdorotas; Pikis

(Termiškai apdoroti aukštos temperatūros akmens anglių deguto distiliato likučiai. Juoda kieta medžiaga, kurios apytikslė minkštėjimo temperatūra yra 80-180 oC. Joje vyrauja 3 arba daugiau žiedų turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių mišinys.)

648-056-00-0

310-162-7

121575-60-8

M

Pikis, akmens anglių deguto, aukštos temperatūros, antrinis; pikio pakartotinis distiliatas

(Likutis, gaunamas distiliuojant aukštos virimo temperatūros frakcijas, gautas iš bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto ir (arba) pikio koksavimo alyvos. Minkštėjimo temperatūra 140-170 oC (pagal DIN 52025). Jame vyrauja tri- ir policikliniai aromatiniai junginiai, kurie gali turėti heteroatomų.)

648-057-00-6

302-650-3

94114-13-3

M

Likučiai (akmens anglių deguto), pikio distiliacijos; pikio pakartotinis distiliatas

(Pikio distiliato frakcinės distiliacijos likutis, verdantis apytiksliai 400-470 oC temperatūroje. Jame vyrauja policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir heterocikliniai junginiai.)

648-058-00-1

295-507-9

92061-94-4

M

Degutas, akmens anglių, aukštos temperatūros, distiliacijos ir sandėliavimo likučiai; akmens anglių deguto kietasis likutis

(Kokso ir pelenų turintys kieti likučiai, atskiriami, distiliuojant ir termiškai apdorojant bituminių akmens anglių aukštos temperatūros degutą distiliavimo įrenginiuose ir saugojimo talpose. Juose vyrauja anglis ir yra mažas kiekis heterociklinių junginių bei peleningų komponentų.)

648-059-00-7

295-535-1

92062-20-9

M

Degutas, akmens anglių, sandėliavimo likučiai; kieto akmens anglių deguto likutis

(Nuosėdos, pašalintos iš negryninto akmens anglių deguto jį sandėliuojant. Jame vyrauja akmens anglių degutas ir anglingos smulkios medžiagos.)

648-060-00-2

293-764-1

91082-50-7

M

Degutas, akmens anglių, aukštos temperatūros, likučiai; akmens anglių deguto kietasis likutis

(Kieta masė susidaro koksuojant bitumines akmens anglis, gaunant negrynintą bituminių akmens anglių aukštos temperatūros degutą. Joje vyrauja koksas ir anglių dalelės, aromatiniai junginiai ir mineralinės medžiagos.)

648-061-00-8

309-726-5

100684-51-3

M

Degutas, akmens anglių, aukštos temperatūros, turintis daug kietų medžiagų; akmens anglių deguto kietasis likutis

(Kondensacijos produktas, gaunamas aušinant iki aplinkos temperatūros dujas, išsiskiriančias akmens anglių aukštos temperatūros (aukštesnės nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Vyrauja mišinys, sudarytas iš kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių, kuriame daug kietų anglių tipo medžiagų.)

648-062-00-3

273-615-7

68990-61-4

M

Kietos atliekos, akmens anglių deguto pikio koksavimo; akmens anglių deguto kietasis likutis

(Atliekų mišinys, susidaręs koksuojant bituminių akmens anglių deguto pikį. Jame vyrauja anglis.)

648-063-00-9

295-549-8

92062-34-5

M

Ekstrakto likutis (akmens anglių), rudasis; akmens anglių deguto ekstraktas

(Išdžiovintų akmens anglių ekstrakto likutis.)

648-064-00-4

294-285-0

91697-23-3

M

Alkaniniai vaškai (akmens anglių), rusvųjų akmens anglių aukštos temperatūros deguto; akmens anglių deguto ekstraktas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš lignito karbonizavimo deguto iškristalinant tirpikliu (alyvos pašalinimas tirpikliu), išprakaitavimo arba jungimosi metodais. Jame vyrauja linijiniai ir šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C12.)

648-065-00-X

295-454-1

92045-71-1

M

Alkaniniai vaškai (akmens anglių), rusvųjų akmens anglių aukštos temperatūros deguto, gryninti vandeniliu; akmens anglių deguto ekstraktas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš lignito karbonizavimo deguto iškristalinant tirpikliu (alyvos pašalinimas tirpikliu), išprakaitavimo arba jungimosi metodais, gryninant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja linijiniai ir šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C12.)

648-066-00-5

295-455-7

92045-72-2

M

Alkaniniai vaškai (akmens anglių), rusvųjų akmens anglių aukštos temperatūros deguto, gryninti silicio rūgštimi; akmens anglių deguto ekstraktas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas lignito karbonizavimo degutą apdorojant silicio rūgštimi siekiant pašalinti kitų junginių ar priemaišų pėdsakus. Jame vyrauja linijiniai ir šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C12.)

648-067-00-0

308-298-7

97926-78-8

M

Degutas, akmens anglių, žemos temperatūros, distiliacijos likučiai; deguto alyva, vidutinės virimo temperatūros

(Likučiai susidaro žemos temperatūros akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos metu šalinant alyvas, verdančias apytiksliai 300 oC temperatūroje. Juose vyrauja aromatiniai junginiai.)

648-068-00-6

309-887-1

101316-85-2

M

Pikis, akmens anglių deguto; žemos temperatūros pikio likučiai

(Juoda kieta ar pusiau kieta sudėtinga medžiaga, gauta distiliuojant žemos temperatūros akmens anglių degutą. Minkštėjimo temperatūra apytiksliai 40-180 oC. Joje vyrauja sudėtingas angliavandenių mišinys.)

648-069-00-1

292-651-4

90669-57-1

M

Pikis, akmens anglių deguto, žemos temperatūros, oksiduotas; pikio likučiai, oksiduoti

(Produktas, gautas aukštoje temperatūroje prapučiant oru žemos temperatūros akmens anglių deguto pikį. Minkštėjimo temperatūra apytiksliai 70-180 oC. Jame vyrauja sudėtingas angliavandenių mišinys.)

648-070-00-7

292-654-0

90669-59-3

M

Pikis, akmens anglių deguto, žemos temperatūros, termiškai apdorotas; pikio likučiai, oksiduoti; pikio likučiai, termiškai apdoroti

(Juoda kieta sudėtinga medžiaga, gauta termiškai apdorojant žemos temperatūros akmens anglių deguto pikį. Minkštėjimo temperatūra apytiksliai 50-140 oC. Joje vyrauja sudėtingas aromatinių angliavandenių mišinys.)

648-071-00-2

292-653-5

90669-58-2

M

Distiliatai (akmens anglių-naftos), kondensuotųjų aromatinių junginių; distiliatai

(Distiliatas, gautas iš akmens anglių, deguto ir naftos aromatinių frakcijų mišinio, distiliuojamo apytiksliai 220-450 oC temperatūroje. Jame vyrauja 3-4 žiedus turintys kondensuotieji aromatiniai angliavandeniliai.)

648-072-00-8

269-159-3

68188-48-7

M

Aromatiniai angliavandeniliai, C20-28, policikliniai, akmens anglių-deguto pikio-polietileno-polipropileno mišinio pirolizės; pirolizės produktai

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vykdant akmens anglių deguto pikio-polietileno-polipropileno mišinio pirolizę. Jame vyrauja policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C28, o minkštėjimo temperatūra 100-220 oC pagal DIN 52025.)

648-073-00-3

309-956-6

101794-74-5

M

Aromatiniai angliavandeniliai, C20–28, policikliniai, akmens anglių-deguto pikio-polietileno mišinio pirolizės; pirolizės produktai

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vykdant akmens anglių deguto pikio-polietileno mišinio pirolizę. Jame vyrauja policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C28, o minkštėjimo temperatūra 100-220 oC pagal DIN 52025.)

648-074-00-9

309-957-1

101794-75-6

M

Aromatiniai angliavandeniliai, C20-28, policikliniai, akmens anglių-deguto pikio-polistireno mišinio pirolizės; pirolizės produktai

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vykdant akmens anglių deguto pikio-polistireno mišinio pirolizę. Jame vyrauja policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C28, o minkštėjimo temperatūra 100-220 oC pagal DIN 52025.)

648-075-00-4

309-958-7

101794-76-7

M

Pikis, akmens anglių deguto-naftos; pikio likučiai

(Likutis, gautas distiliuojant akmens anglių deguto ir naftos aromatinių frakcijų mišinį. Kieta medžiaga, kurios minkštėjimo temperatūra yra 40-180 oC. Joje vyrauja 3 arba daugiau žiedų turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių sudėtingas mišinys.)

648-076-00-X

269-109-0

68187-57-5

M

Fenantrenas, distiliacijos likučiai; sunkiosios antraceno alyvos pakartotinis distiliatas

(Likutis susidaro distiliuojant negrynintą fentatreną, verdantį apytiksliai 340-420 oC temperatūroje. Jame daugiausia yra fenantreno, antraceno ir karbazolo.)

648-077-00-5

310-169-5

122070-78-4

M

Distiliatai (akmens anglių deguto), viršutiniai, be fluorenų; plovimo alyvos pakartotinis distiliatas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kristalizuojant deguto alyvą. Jį sudaro aromatiniai policikliniai angliavandeniliai, daugiausia difenilas, dibenzofuranas ir acenaftenas.)

648-078-00-0

284-899-7

84989-10-6

M

Likučiai (akmens anglių deguto), kreozoto alyvos distiliacijos; plovimo alyvos pakartotinis distiliatas

(Plovimo alyvos frakcinės distiliacijos likutis, verdantis apytiksliai 270-330 oC temperatūroje. Jame vyrauja bicikliniai aromatiniai ir heterocikliniai angliavandeniliai.)

648-080-00-1

295-506-3

92061-93-3

H

Distiliatai (akmens anglių), koksavimo lengvosios alyvos, naftaleno frakcija; naftaleno alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas prefrakcionuojant (nepertraukiama distiliacija) koksavimo lengvąsias alyvas. Jame daugiausia naftaleno, kumarono ir indeno. Verda virš 148 oC temperatūroje.)

648-084-00-3

285-076-5

85029-51-2

J, M

Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, turinčios mažai naftaleno; naftaleno alyvos pakartotinis distiliatas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kristalizuojant naftaleno alyvą. Jame vyrauja naftalenas, alkilnaftalenai ir fenolio junginiai.)

648-086-00-4

284-898-1

84989-09-3

J, M

Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos kristalizacijos pokristalizacinis tirpalas; naftaleno alyvos pakartotinis distiliatas

(Sudėtingas organinių junginių mišinys — akmens anglių deguto naftaleno frakcijos kristalizacijos filtratas, verdantis 200-230 oC temperatūroje. Jame vyrauja naftalenas, tinaftenas ir alkilnaftalenai.)

648-087-00-X

295-310-8

91995-49-2

J, M

Ekstrakto likučiai (akmens anglių), naftaleno alyvos, šarminio; naftaleno alyvos ekstrakto likučiai

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas šarmais plaunant naftaleno alyvą siekiant pašalinti fenolio junginius (deguto rūgštis). Sudarytas iš naftaleno ir alkilnaftalenų.)

648-088-00-5

310-166-9

121620-47-1

J, M

Ekstrakto likučiai (akmens anglių), naftaleno alyvos, šarminio, turintys mažai naftaleno; naftaleno alyvos ekstrakto likučiai

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, liekantis kristalizacijos būdu pašalinus naftaleną iš šarmais plautos naftaleno alyvos. Jame vyrauja naftalenas ir alkilnaftalenai.)

648-089-00-0

310-167-4

121620-48-2

J, M

Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, be naftaleno, šarminiai ekstraktai; naftaleno alyvos ekstrakto likučiai

(Alyva, liekanti atskyrus fenolio junginius (deguto rūgštis) nuo išdžiovintos naftaleno alyvos, plaunant ją šarmu. Joje vyrauja naftalenas ir alkilnaftalenai.)

648-090-00-6

292-612-1

90640-90-7

J, M

Ekstraktų likučiai (akmens anglių), naftaleno alyva, plauta šarmu, viršutinių distiliatų; naftaleno alyvos ekstrakto likučiai

(Distiliacija iš šarmu plautos naftaleno alyvos, kuri distiliuojasi apytiksliai 180-220 oC temperatūroje. Vyrauja naftalenas, alkilbenzenai, indenas ir indanas.)

648-091-00-1

292-627-3

90641-04-6

J, M

Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, metilnaftaleno frakcija; metilnaftaleno alyva

(Distiliatas susidaro aukštos temperatūros akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos metu. Jame vyrauja pakeisti dvižiedžiai aromatiniai angliavandeniliai ir aromatinės azoto bazės, verdantys apytiksliai 225-255 oC temperatūroje.)

648-092-00-7

309-985-4

101896-27-9

J, M

Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, indolo-metilnaftaleno frakcija; metilnaftaleno alyva

(Distiliatas susidaro aukštos temperatūros akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos metu. Jame vyrauja indolas ir metilnaftalenas, verdantys apytiksliai 235-255 oC temperatūroje.)

648-093-00-2

309-972-3

101794-91-6

J, M

Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, rūgštinis ekstraktas; metilnaftaleno alyvos ekstrakto likučiai

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pašalinus bazes iš metilnaftaleno frakcijos, kuri susidaro distiliuojant akmens anglių degutą, verdantis apytiksliai 230-255 oC temperatūroje. Jame vyrauja 1(2)-metilnaftalenas, naftalenas, dimetilnaftalenas ir bifenilas.)

648-094-00-8

295-309-2

91995-48-1

J, M

Ekstraktų likučiai (akmens anglių), naftaleno alyvos, plautos šarmu, distiliacijos likučiai; metilnaftaleno alyvos ekstrakto likučiai

(Distiliacijos likučiai iš šarmu plautos naftaleno alyvos, kuri distiliuojasi apytiksliai 220-300 oC temperatūroje. Juose vyrauja naftalenas, alkilnaftalenai ir aromatinės azoto bazės.)

648-095-00-3

292-628-9

90641-05-7

J, M

Ekstrakto alyvos (akmens anglių), rūgštinės, be deguto bazių; metilnaftaleno alyvos ekstrakto likučiai

(Alyva, verdanti apytiksliai 220-265 oC temperatūroje, iš akmens anglių deguto šarminio ekstrakto likučių, gautų plaunant rūgštimi, tokia kaip sieros rūgšties vandeninis tirpalas, metu po distiliacijos, siekiant pašalinti deguto bazes. Joje vyrauja alkilnaftalenai.)

648-096-00-9

284-901-6

84989-12-8

J, M

Distiliatai (akmens anglių deguto), benzeno frakcijos, distiliacijos likučiai; plovimo alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant negrynintą benzeną (aukštos temperatūros akmens anglių deguto). Tai gali būti skystis, kuris distiliuojasi apytiksliai 150-300 oC temperatūroje, arba pusiau kieta ar kieta medžiaga, kurios minkštėjimo temperatūra mažesnė kaip 70 oC. Jame vyrauja naftalenas ir alkilnaftalenai.)

648-097-00-4

310-165-3

121620-46-0

J, M

Kreozoto alyva, acenafteno frakcija

Plovimo alyva

648-098-00-X

292-605-3

90640-84-9

H

Kreozoto alyva

648-099-00-5

263-047-8

61789-28-4

H

Kreozoto alyva, aukštos virimo temperatūros distiliatas; plovimo alyva

(Aukštos virimo temperatūros distiliacijos frakcija, gaunama koksuojant aukštoje temperatūroje bitumines akmens anglis, kurios toliau rafinuojamos siekiant pašalinti kristalinių druskų perteklių. Joje vyrauja kreozoto alyva, pašalinus nedidelį kiekį normaliųjų policiklinių aromatinių druskų, kurios yra akmens anglių deguto distiliatų sudedamoji dalis. Ji nesikristalina apytiksliai 5 oC temperatūroje.)

648-100-00-9

274-565-9

70321-79-8

H

Kreozotas

648-101-00-4

232-287-5

8001-58-9

H

Ekstrakto likučiai (akmens anglių), kreozoto alyva, rūgštinė; plovimo alyvos ekstrakto likučiai

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš frakcijos, iš kurios pašalintos bazės, kuri susidaro distiliuojant akmens anglių degutą, verdantis apytiksliai 250-280 oC temperatūroje. Jame vyrauja bifenil- ir izomeriniai difenilnaftalenai.)

648-102-00-X

310-189-4

122384-77-4

H

Antraceno alyva, antraceno pasta; antraceno alyvos frakcija

(Kietos medžiagos, kuriose daug antraceno, gautos kristalinant ir centrifuguojant antraceno alyvą. Jose vyrauja antracenas, karbazolas ir fenantrenas.)

648-103-00-5

292-603-2

90640-81-6

J, M

Antraceno alyva, kurioje mažai antraceno; antraceno alyvos frakcija

(Alyva, gauta kristalizacijos būdu iš antraceno alyvos pašalinus kietas medžiagas, kuriose daug antraceno, (antraceno pastą). Joje vyrauja dvi-, tri- ir keturžiedžiai aromatiniai junginiai.)

648-104-00-0

292-604-8

90640-82-7

J, M

Likučiai (akmens anglių deguto), antraceno alyvos distiliacijos; antraceno alyvos frakcija

(Negryninto antraceno frakcinės distiliacijos likutis, verdantis apytiksliai 340-400 oC temperatūroje. Jame vyrauja tri- ir policikliniai aromatiniai ir heterocikliniai angliavandeniliai.)

648-105-00-6

295-505-8

92061-92-2

J, M

Antraceno alyva, antraceno pasta, antraceno frakcija; antraceno alyvos frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant antraceną, gautą kristalinant antraceno alyvą iš bituminio aukštos temperatūros deguto, verdantis 330-350 oC temperatūroje. Jame vyrauja antracenas, karbazolas ir fenantrenas.)

648-106-00-1

295-275-9

91995-15-2

J, M

Antraceno alyva, antraceno pasta, karbazolo frakcija; antraceno alyvos frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant antraceną, gautą kristalinant antraceno alyvą iš bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto, verdantis apytiksliai 350-360 oC temperatūroje. Jame vyrauja antracenas, karbazolas ir fenantrenas.)

648-107-00-7

295-276-4

91995-16-3

J, M

Antraceno alyva, antraceno pasta, lengvieji distiliatai; antraceno alyvos frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant antraceną, gautą kristalinant antraceno alyvą iš bituminio žemos temperatūros deguto, verdantis apytiksliai 290-340 oC temperatūroje. Jame vyrauja tricikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir jų dihidrodariniai.)

648-108-00-2

295-278-5

91995-17-4

J, M

Deguto alyvos, žemos temperatūros akmens anglių; deguto alyva, aukštos virimo temperatūros

(Žemos temperatūros akmens anglių deguto distiliatas. Jame vyrauja angliavandeniliai, fenolio junginiai ir aromatinės azoto bazės, verdantys apytiksliai 160-340 oC temperatūroje.)

648-109-00-8

309-889-2

101316-87-4

J, M

Fenoliai, ekstrahuoti iš amoniakinio vandens; šarminis ekstraktas

(Fenolių mišinys, ekstrahuotas, naudojant izobutilacetatą, iš amoniakinio vandens, susikondensavusio iš dujų, besiskiriančių akmens anglių žemos temperatūros (žemiau nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Jame vyrauja monohidro- ir dihidrofenolių mišinys.)

648-111-00-9

284-881-9

84988-93-2

J, M

Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvųjų alyvų šarminiai ekstraktai; šarminis ekstraktas

(Vandeninis karbolio alyvos ekstraktas, gautas plaunant ją šarmais, tokiais kaip vandeninis natrio hidroksido tirpalas. Jame vyrauja įvairių fenolio junginių šarminės druskos.)

648-112-00-4

292-610-0

90640-88-3

J, M

Ekstraktai, akmens anglių deguto alyvos, šarminiai; šarminis ekstraktas

(Ekstraktas iš akmens anglių deguto alyvos, gautas plaunant šarmu, tokiu kaip vandeninis natrio hidroksido tirpalas. Jame vyrauja įvairių fenolio junginių šarminės druskos.)

648-113-00-X

266-017-2

65996-83-0

J, M

Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos šarminiai ekstraktai; šarminis ekstraktas

(Vandeninis naftaleno alyvos ekstraktas, gautas plaunant ją šarmais, tokiais kaip vandeninis natrio hidroksido tirpalas. Jame vyrauja įvairių fenolio junginių šarminės druskos.)

648-114-00-5

292-611-6

90640-89-4

J, M

Ekstraktų likučiai (akmens anglių), deguto alyvos, šarminių, karbonizuotų, kalkintų; nevalyti fenoliai

(Produktas, gautas apdorojus akmens anglių deguto alyvos šarminį ekstraktą CO2 ir CaO. Jame vyrauja CaCO3, Ca(OH)2, Na2CO3 ir kitos organinės ir neorganinės priemaišos.)

648-115-00-0

292-629-4

90641-06-8

J, M

Deguto rūgštys, rusvųjų akmens anglių, nevalytos; nevalyti fenoliai

(Rusvųjų akmens anglių deguto distiliato parūgštintas šarminis ekstraktas. Jame vyrauja fenolis ir fenolio homologai.)

648-117-00-1

309-888-7

101316-86-3

J, M

Deguto rūgštys, rusvųjų akmens anglių gazifikacijos; nevalyti fenoliai

(Sudėtingas organinių junginių mišinys, gautas gazifikuojant rusvąsias akmens anglis. Jame vyrauja C6-10 hidroksiaromatiniai fenoliai ir jų homologai.)

648-118-00-7

295-536-7

92062-22-1

J, M

Deguto rūgštys, distiliacijos likučiai; fenolio distiliatai

(Likučiai susidaro distiliuojant nevalytą fenolį iš akmens anglių. Juose vyrauja fenoliai, kurių anglies atomų skaičius yra C8–C10, o minkštėjimo temperatūra yra 60-80 oC.)

648-119-00-2

306-251-5

96690-55-0

J, M

Deguto rūgštys, metilfenolio frakcija; fenolio distiliatai

(Deguto rūgščių frakcija, kurioje daug 3- ir 4-metilfenolio, regeneruota distiliuojant nevalytas deguto rūgštis, gautas iš žemos temperatūros akmens anglių deguto.)

648-120-00-8

284-892-9

84989-04-8

J, M

Deguto rūgštys, polialkilfenolio frakcija; fenolio distiliatai

(Deguto rūgščių frakcija, regeneruota distiliuojant nevalytas deguto rūgštis, gautas iš žemos temperatūros akmens anglių deguto, verdanti apytiksliai 225-320 oC temperatūroje. Joje vyrauja polialkilfenoliai.)

648-121-00-3

284-893-4

84989-05-9

J, M

Deguto rūgštys, ksilenolio frakcija; fenolio distiliatai

(Deguto rūgščių frakcija, kurioje daug 2,4- ir 2,5-dimetilfenolio, regeneruota distiliuojant nevalytas deguto rūgštis, gautas iš žemos temperatūros akmens anglių deguto.)

648-122-00-9

284-895-5

84989-06-0

J, M

Deguto rūgštys, etilfenolio frakcija; fenolio distiliatai

(Deguto rūgščių frakcija, kurioje daug 3- ir 4-etilfenolio, regeneruota distiliuojant nevalytas deguto rūgštis, gautas iš žemos temperatūros akmens anglių deguto.)

648-123-00-4

284-891-3

84989-03-7

J, M

Deguto rūgštys, 3,5-ksilenolio frakcija; fenolio distiliatai

(Deguto rūgščių frakcija, kurioje daug 3,5-dimetilfenolio, regeneruota distiliuojant nevalytas žemos temperatūros akmens anglių deguto rūgštis.)

648-124-00-X

284-896-0

84989-07-1

J, M

Deguto rūgštys, likučiai, distiliavimo pirmoji frakcija; fenolio distiliatai

(Likutis po lengvosios karbolio alyvos distiliacijos 235-355 oC temperatūroje.)

648-125-00-5

270-713-1

68477-23-6

J, M

Deguto rūgštys, krezilo, likučiai; fenolio distiliatai

(Akmens anglių deguto nevalytų rūgščių likutis po fenolio, krezolių, ksilenolių ir kitų aukštesnės virimo temperatūros fenolių pašalinimo. Juoda kieta medžiaga, kurios lydymosi temperatūra yra apytiksliai 80 oC. Jame vyrauja polialkilfenoliai, sakų dervos ir neorganinės druskos.)

648-126-00-0

271-418-0

68555-24-8

J, M

Fenoliai, C9-11; fenolio distiliatai

648-127-00-6

293-435-2

91079-47-9

J, M

Deguto rūgštys, krezilinės; fenolio distiliatai

(Sudėtingas organinių junginių mišinys, gautas iš rusvųjų akmens anglių, verdantis apytiksliai 200-230 oC temperatūroje. Jame vyrauja fenoliai ir piridino bazės.)

648-128-00-1

295-540-9

92062-26-5

J, M

Deguto rūgštys, rusvųjų akmens anglių, C2-alkilfenolių frakcija; fenolio distiliatai

(Distiliatas, gautas parūgštinus šarmais plautą lignito deguto distiliatą, verdantį apytiksliai 200-230 oC temperatūroje. Jame vyrauja m- ir p-etilfenolis, taip pat krezoliai bei ksilenoliai.)

648-129-00-7

302-662-9

94114-29-1

J, M

Ekstrakto alyvos (akmens anglių), naftaleno alyvų; rūgštinis ekstraktas

(Vandeninis ekstraktas, gautas plaunant rūgštimis šarmais plautą naftaleno alyvą. Jame vyrauja įvairių aromatinių azoto bazių, tarp jų piridino, chinolino ir jų alkildarinių, rūgščiosios druskos.)

648-130-00-2

292-623-1

90641-00-2

J, M

Deguto bazės, chinolino dariniai; distiliuotos bazės

648-131-00-8

271-020-7

68513-87-1

J, M

Deguto bazės, akmens anglių, chinolino darinių frakcija; distiliuotos bazės

648-132-00-3

274-560-1

70321-67-4

J, M

Deguto bazės, akmens anglių, distiliacijos likučiai; distiliuotos bazės

(Distiliacijos likutis, liekantis po neutralizuotos, rūgštimi ekstrahuotos bazių turinčios deguto frakcijos, gautos distiliuojant akmens anglių degutą, distiliacijos. Jame vyrauja anilinas, kolidinai, chinolinas, chinolino dariniai ir toluidinai.)

648-133-00-9

274-544-0

92062-29-8

J, M

Angliavandenilių alyvos, aromatinės, mišinio su polietilenu ir polipropilenu pirolizės, lengvosios alyvos frakcija; terminio apdorojimo produktai

(Alyva, gaunama termiškai apdorojant polietileno/polipropileno mišinį su akmens anglių deguto pikiu arba aromatinėmis alyvomis. Joje vyrauja benzenas ir jo homologai, verdantys apytiksliai 70-120 oC temperatūroje.)

648-134-00-4

309-745-9

100801-63-6

J, M

Angliavandenilių alyvos, aromatinės, mišinio su polietilenu pirolizės, lengvosios alyvos frakcija; terminio apdorojimo produktai

(Alyva, gaunama termiškai apdorojant polietileną su akmens anglių deguto pikiu arba aromatinėmis alyvomis. Joje vyrauja benzenas ir jo homologai, verdantys 70-120 oC temperatūroje.)

648-135-00-X

309-748-5

100801-65-8

J, M

Angliavandenilių alyvos, aromatatinės, mišinio su polistirenu pirolizės, lengvosios alyvos frakcija; terminio apdorojimo produktai

(Alyva, gaunama termiškai apdorojant polistireną su akmens anglių deguto pikiu arba aromatinėmis alyvomis. Joje vyrauja benzenas ir jo homologai, verdantys apytiksliai 70-210 oC temperatūroje.)

648-136-00-5

309-749-0

100801-66-9

J, M

Ekstrakto likučiai (akmens anglių), deguto alyvos šarminio, naftaleno distiliacijos likučių; naftaleno alyvos ekstrakto likučiai

(Likučiai gaunami iš sintetinių alyvų, distiliuojant pašalinus naftaliną; jame vyrauja 2-4 žiedus turintys kondensuotieji aromatiniai anglevandeniliai ir aromatinės azoto bazės.)

648-137-00-0

277-567-8

736665-18-6

J, M

Kreozoto alyva, žemoje temperatūroje verdantis distiliatas; plovimo alyva

(Žemoje temperatūroje verdanti distiliacijos frakcija, gaunama karbonizuojant bitumines akmens anglis, kurios toliau rafinuojamos siekiant pašalinti kristalinių druskų perteklių. Joje vyrauja kreozoto alyva, iš kurios pašalintas nedidelis kiekis normaliųjų policiklinių aromatinių druskų, kurios yra akmens anglių deguto distiliato sudedamoji dalis. Ji nesikristalina apytiksliai 38 oC temperatūroje.)

648-138-00-6

274-566-4

70321-80-1

H

Deguto rūgštys, krezilinės, natrio druskos, šarminiai tirpalai; šarminis ekstraktas

648-139-00-1

272-361-4

68815-21-4

J, M

Ekstraktų alyvos (akmens anglių), deguto bazė; rūgštinis ekstraktas

(Ekstraktas iš akmens anglių deguto alyvos šarminio ekstrakto likučio, gautas plaunant rūgštimi, tokia kaip vandeninis sulfato rūgšties tirpalas, po distiliacijos, skirtos naftalenui pašalinti. Jame vyrauja įvairių aromatinių azoto bazių, tarp jų piridino, chinolino bei jų alkildarinių, rūgščiosios druskos.)

648-140-00-7

266-020-9

65996-86-3

J, M

Deguto bazės, akmens anglių, nevalytos; nevalytos deguto bazės

(Reakcijos produktai, gaunami neutralizuojant akmens anglių deguto bazės ekstrakto alyvą šarminiu tirpalu, tokiu kaip vandeninis natrio hidroksido tirpalas, norint gauti laisvas bazes. Juose vyrauja organinės bazės, tokios kaip akridinas, fenantridinas, piridinas, chinolinas ir jų alkildariniai.)

648-141-00-2

266-018-8

65996-84-1

J, M

Likučiai (akmens anglių), ekstrahavimo skystu tirpikliu;

(Koheziniai milteliai, susidedantys iš akmens anglių mineralinės medžiagos ir akmens anglių, neištirpusių ekstrahuojant akmens anglis skystu tirpikliu.)

648-142-00-8

302-681-2

94114-46-2

M

Akmens anglių skysčiai, ekstrahavimo skystu tirpikliu tirpalas;

(Produktas, gaunamas nufiltravus akmens anglių mineralines medžiagas ir neištirpusias akmens anglis iš akmens anglių ekstrakto tirpalo, gauto virinant akmens anglis skystame tirpiklyje. Tai juodas, klampus skystis, kurio sudėtyje yra labai daug medžiagų, kuriame vyrauja aromatiniai ir iš dalies hidrinti aromatiniai angliavandeniliai, aromatiniai azoto junginiai, aromatiniai sieros junginiai, fenoliai ir kiti aromatiniai deguonies junginiai, taip pat jų alkildariniai.)

648-143-00-3

302-682-8

94114-47-3

M

Akmens anglių skysčiai, ekstrahavimo skystu tirpikliu;

(Produktas, gautas nudistiliavus tirpiklį iš nufiltruoto akmens anglių ekstrakto, susidarančio virinant akmens anglis tirpiklyje. Tai juoda pusiau kieta medžiaga, kurioje vyrauja sudėtingas kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių, aromatinių azoto junginių, aromatinių sieros junginių, fenolio junginių ir kitų aromatinių deguonies junginių, taip pat jų alkildarinių mišinys.)

648-144-00-9

302-683-3

94114-48-4

M

Lengvoji alyva (akmens anglių), koksavimo krosnies; negrynintas benzenas

(Lakus organinis skystis, ekstrahuotas iš dujų, išsiskiriančių akmens anglių aukštos temperatūros (aukštesnės nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Jame vyrauja benzenas, toluenas ir ksilenai. Jame gali būti kitų angliavandenilių.)

648-147-00-5

266-012-5

65996-78-3

J

Distiliatai (akmens anglių), ekstrahavimo skystu tirpikliu, pirminiai;

(Skystas produktas, gaunamas sukondensavus garus, išsiskyrusius virinant akmens anglis skystame tirpiklyje, verdantis apytiksliai 30-300 oC temperatūroje. Jame vyrauja iš dalies hidrinti kondensuotieji aromatiniai angliavandeniliai, aromatiniai junginiai, turintys azoto, deguonies ir sieros, taip pat jų alkildariniai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C14.)

648-148-00-0

302-688-0

94114-52-0

J

Distiliatai (akmens anglių), ekstrahavimo tirpikliu, hidrokrekinguoti;

(Distiliatas, gautas hidrokrekinguojant akmens anglių ekstraktą arba tirpalą, paruoštą ekstrahuojant skystu tirpikliu arba superkritinėmis dujomis, verdantis 30-300 oC temperatūroje. Jame vyrauja aromatiniai, hidrinti aromatiniai ir nafteniniai junginiai, jų alkildariniai ir alkanai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C14. Taip pat turi aromatinių ir hidrintų aromatinių azoto, deguonies ir sieros junginių.)

648-149-00-6

302-689-6

94114-53-1

J

Pirminis benzinas (akmens anglių), ekstrahuotas tirpikliu, hidrokrekinguotas;

(Distiliato frakcija, gauta hidrokrekinguojant akmens anglių ekstraktą arba tirpalą, paruoštą ekstrahuojant skystu tirpikliu arba superkritinėmis dujomis, verdanti 30-180 oC temperatūroje. Joje vyrauja aromatiniai, hidrinti aromatiniai ir nafteniniai junginiai, jų alkildariniai ir alkanai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C9. Taip pat yra aromatinių ir hidrintų aromatinių azoto, deguonies ir sieros junginių.)

648-150-00-1

302-690-1

94114-54-2

J

Benzinas, akmens anglių ekstrahavimo tirpikliu, pirminio benzino hidrokrekingo;

(Variklių degalai, gaminami vykdant rafinuotos pirminio benzino frakcijos, gautos vykdant hidrokrekinguoto akmens anglių ekstrakto arba tirpalo, paruošto ekstrahuojant skystu tirpikliu arba superkritinėmis dujomis, riformingą ir verdantys apytiksliai 30–180 oC temperatūroje. Juose vyrauja aromatiniai ir nafteniniai angliavandeniliai, jų alkildariniai ir alkiliniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C4–C9.)

648-151-00-7

302-691-7

94114-55-3

J

Distiliatai (akmens anglių), ekstrakcijos tirpikliu, vidurinieji hidrokrekinguoti;

(Distiliatas, gautas hidrokrekinguojant akmens anglių ekstraktą arba tirpalą, paruoštą ekstrahuojant skystu tirpikliu arba superkritinėmis dujomis, verdantis 180-300 oC temperatūroje. Jame vyrauja dvižiedžiai aromatiniai, hidrinti aromatiniai ir nafteniniai junginiai, jų alkildariniai ir alkanai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C14. Taip pat yra azoto, sieros ir deguonies junginių.)

648-152-00-2

302-692-2

94114-56-4

J

Distiliatai (akmens anglių), ekstrakcijos tirpikliu, vidurinieji, po hidrokrekingo ir hidrinimo;

(Distiliatas, gautas hidrinant hidrokrekinguotą akmens anglių ekstrakto arba tirpalo, gauto ekstrahuojant skystu tirpikliu arba superkritinėmis dujomis, vidurinįjį distiliatą, verdantis 180-280 oC temperatūroje. Jame vyrauja dvižiedžiai karbocikliniai junginiai ir jų alkildariniai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C14.)

648-153-00-8

302-693-8

94114-57-5

J

Lengvoji alyva (akmens anglių), pusinio koksavimo; švarioji alyva

(Lakus organinis skystis, kuris kondensuojasi iš dujų, susidarančių akmens anglių žemos temperatūros (žemesnės nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Vyrauja C6-10 angliavandeniliai.)

648-156-00-4

292-635-7

90641-11-5

J

Ekstraktai (naftos), lengvojo naftenų distiliato, gryninto tirpikliu

649-001-00-3

265-102-1

64742-03-6

H

Ekstraktai (naftos), sunkiojo alkanų distiliato tirpiklis

649-002-00-9

265-103-7

64742-04-7

H

Ekstraktai (naftos), lengvojo alkanų distiliato tirpiklis

649-003-00-4

265-104-2

6472-05-8

H

Ekstraktai (naftos), sunkiojo naftenų distiliato tirpiklis

649-004-00-X

265-111-0

64742-11-6

H

Ekstraktai (naftos), lengvojo vakuuminio gazolio tirpiklis

649-005-00-5

295-341-7

91995-78-7

H

Angliavandeniliai, C26-55, kuriuose daug aromatinių angliavandenilių

649-006-00-0

307-753-7

97722-04-8

H

Likučiai (naftos), atmosferinės kolonos; sunkusis mazutas

(Žalios naftos atmosferinės distiliacijos sudėtingi likučiai. Juos sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje. Juose gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-008-00-1

265-045-2

64741-45-3

 

Gazoliai (naftos), sunkieji vakuuminiai; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50, verdantys apytiksliai 350-600 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-009-00-7

265-058-3

64741-57-7

 

Distiliatai (naftos), sunkieji, kataliziškai krekinguoti; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C35, verdantys apytiksliai 260-500 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-010-00-2

265-063-0

64741-61-3

 

Nuskaidrintos alyvos (naftos), katalizinio krekingo; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip katalizinio krekingo produktų distiliacijos likutinė frakcija. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-011-00-8

265-064-6

64741-62-4

 

Likučiai (naftos), hidrokrekingo; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip hidrokrekingo produktų distiliacijos likutinė frakcija. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje.)

649-012-00-3

265-076-1

64741-75-9

 

Likučiai (naftos), terminio krekingo; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip terminio krekingo produktų distiliacijos likutinė frakcija. Jį sudaro nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-013-00-9

265-081-9

64741-80-6

 

Distiliatai (naftos), sunkieji, terminio krekingo; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C36, verdantys apytiksliai 260-480 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-014-00-4

265-082-4

64741-81-7

 

Gazoliai (naftos), vakuuminiai, gryninti vandeniliu; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakciją vandeniliu, naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C50, verdantys apytiksliai 230-600 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-015-00-X

265-162-9

64742-59-2

 

Likučiai (naftos), atmosferinės kolonos, hidrodesulfuruoti; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant atmosferinės kolonos likučius vandeniliu ir naudojant katalizatorių tokiomis sąlygomis, kad visų pirma būtų pašalinti organiniai sieros junginiai. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-016-00-5

265-181-2

64742-78-5

 

Gazoliai (naftos), sunkieji vakuuminiai, hidrodesulfuruoti; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinės hidrodesulfuracijos procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50, verdantys apytiksliai 350-600 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-017-00-0

265-189-6

64742-86-5

 

Likučiai (naftos), garų krekingo; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip likutinė frakcija distiliuojant garų krekingo produktus (įskaitant garų krekingą gaminant etileną). Jį sudaro nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C14, verdantys apytiksliai didesnėje nei 260 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-018-00-6

265-193-8

64742-90-1

 

Likučiai (naftos), distiliavimo atmosferos slėgyje; sunkusis mazutas

(Žalios naftos distiliavimo atmosferos slėgyje sudėtingi likučiai. Juos sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C11, verdantys apytiksliai didesnėje nei 200 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-019-00-1

269-777-3

68333-22-2

 

Skaidrintos alyvos (naftos), hidrodesulfuruotos, kataliziškai krekinguotos; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas skaidrintas alyvas apdorojant vandeniliu, norint organinių junginių sierą paversti į vandenilio sulfidą, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-020-00-7

269-782-0

68333-26-6

 

Distiliatai (naftos), hidrodesulfuruoti viduriniai kataliziškai krekinguoti; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas viduriniuosius kataliziškai krekinguotus distiliatus apdorojant vandeniliu, norint organinių junginių sierą paversti į vandenilio sulfidą, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C30, verdantys apytiksliai 205-450 oC temperatūroje. Jo sudėtyje yra palyginti daug triciklinių aromatinių angliavandenilių.)

649-021-00-2

269-783-6

68333-27-7

 

Distiliatai (naftos), hidrodesulfuruoti sunkieji kataliziškai krekinguoti; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas sunkiuosius kataliziškai krekinguotus distiliatus apdorojant vandeniliu, norint organinių junginių sierą paversti į vandenilio sulfidą, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C35, verdantys apytiksliai 260-500 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-022-00-8

269-784-1

68333-28-8

 

Mazutas, gazolių tiesioginės distiliacijos likučiai, turintys daug sieros; sunkusis mazutas

649-023-00-3

270-674-0

68476-32-4

 

Mazutas, likutinis; sunkusis mazutas

(Skystas produktas iš įvairių rafinavimo srautų, paprastai likučiai. Sudėtis yra sudėtinga ir priklauso nuo žalios naftos rūšies.)

649-024-00-9

270-675-6

68476-33-5

 

Likučiai (naftos), katalizinio riformingo frakcionatoriaus likučių distiliacijos; sunkusis mazutas

(Katalizinio riformingo frakcionatoriaus likučio distiliacijos sudėtingi likučiai. Jie verda apytiksliai didesnėje nei 399 oC temperatūroje.)

649-025-00-4

270-792-2

68478-13-7

 

Likučiai (naftos), sunkiojo koksavimo gazolio ir vakuuminio gazolio; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip sunkiojo koksavimo gazolio ir vakuuminio gazolio distiliacijos likutinė frakcija. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius didesnis negu C13, verdantys didesnėje kaip 230 oC temperatūroje).

649-026-00-X

270-796-4

68478-17-1

 

Likučiai (naftos), sunkieji koksavimo ir lengvieji vakuuminiai; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip likutinė frakcija po sunkiojo koksavimo gazolio ir lengvojo vakuuminio gazolio distiliacijos. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius didesnis negu C13, verdantys didesnėje kaip 230 oC temperatūroje).

649-027-00-5

270-983-0

68512-61-8

 

Likučiai (naftos), lengvieji vakuuminiai; sunkusis mazutas

(Žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos sudėtingi likučiai. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C13, verdantys apytiksliai didesnėje kaip 230 oC temperatūroje.)

649-028-00-0

270-984-6

68512-62-9

 

Likučiai (naftos), garų krekingo, lengvieji; sunkusis mazutas

(Sudėtingi garų krekingo produktų distiliacijos likučiai. Juose vyrauja aromatiniai ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius didesnis kaip C7, verdantys apytiksliai 101-555 oC temperatūroje.)

649-029-00-6

271-013-9

68513-69-9

 

Mazutas, Nr. 6; sunkusis mazutas

(Distiliato alyva, kurios minimali klampa 197 10-6 m2.s-137,7oC temperatūroje, o maksimali – 197 10-5 m2.s-137,7oC temperatūroje.)

649-030-00-1

271-384-7

68553-00-4

 

Likučiai (naftos), lengvųjų frakcijų atskyrimo įrenginio, mažai sieringi; sunkusis mazutas

(Mažo sieringumo sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip likutinė frakcija lengvųjų frakcijų atskyrimo įrenginyje distiliuojant žalią naftą. Tai yra tiesioginio naftos distiliavimo likučiai, nudistiliavus benziną, žibalą ir gazolį.)

649-031-00-7

271-763-7

68607-30-7

 

Gazolis (naftos), sunkusis atmosferinis; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C35, verdantys apytiksliai 121-510 oC temperatūroje.)

649-032-00-2

272-184-2

68783-08-4

 

Likučiai (naftos), koksavimo įrenginio skruberio, kuriuose yra kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių; sunkusis mazutas

(Labai sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip likutinė frakcija distiliuojant vakuuminį likutį ir terminio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C20, verdantys didesnėje kaip 350 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-033-00-8

272-187-9

68783-13-1

 

Distiliatai (naftos), naftos likučių vakuuminės distiliacijos; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos metu.)

649-034-00-3

273-263-4

68955-27-1

 

Likučiai (naftos), garų krekingo, dervingi; sunkusis mazutas

(Naftos garų krekingo likučių distiliacijos sudėtingi likučiai.)

649-035-00-9

273-272-3

68955-36-2

 

Distiliatai (naftos), vidurinieji vakuuminiai; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C14–C42, verdantys apytiksliai 250-545 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-036-00-4

274-683-0

70592-76-6

 

Distiliatai (naftos), lengvieji vakuuminiai; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C35, verdantys apytiksliai 250-545 oC temperatūroje.)

649-037-00-X

247-684-6

70592-77-7

 

Distiliatai (naftos), vakuuminiai; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C50, verdantys apytiksliai 270-600 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-038-00-5

274-685-1

70592-78-8

 

Gazoliai (naftos), hidrodesulfuruotų vakuuminių koksavimo distiliatų, sunkiųjų; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas hidrodesulfuruojant sunkiojo koksavimo distiliato įkrovą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C18–C44, verdantys apytiksliai 304-548 oC temperatūroje.) Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-039-00-0

285-555-9

85117-03-9

 

Likučiai (naftos), garų krekingo, distiliatų; sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas rafinuoto naftos deguto gamybos metu, distiliuojant garų krekingo degutą. Jame vyrauja aromatiniai ir kitokie angliavandeniliai, organiniai sieros junginiai.)

649-040-00-6

292-657-7

90669-75-3

 

Likučiai (naftos), vakuuminiai, lengvieji; sunkusis mazutas

(Žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos sudėtingi likučiai. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius didesnis negu C24, verdantys didesnėje kaip 390 oC temperatūroje).

649-041-00-1

292-658-2

90669-76-4

 

Mazutas, sunkusis, turintis daug sieros; Sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jame vyrauja C25 alifatiniai, aromatiniai ir cikloalifatiniai angliavandeniliai, verdantys apytiksliai aukštesnėje nei 400 oC temperatūroje.)

649-042-00-7

295-396-7

92045-14-2

 

Likučiai (naftos), katalizinio krekingo; Sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip katalizinio krekingo produktų distiliacijos likutinė frakcija. Jame vyrauja angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis nei C11, verdantys aukštesnėje nei 200 oC temperatūroje).

649-043-00-2

295-511-0

92061-97-7

 

Distiliatai (naftos), vidurinieji katalizinio krekingo, termiškai suskaidyti; Sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus, kurie buvo panaudoti kaip šilumos pernešėjas. Jame vyrauja angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 220-450 oC temperatūroje. Šis produktas gali turėti organinių sieros junginių.)

649-044-00-8

295-990-6

92201-59-7

 

Liekaninės alyvos (naftos); Sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių, sieros junginių ir metalo turinčių organinių junginių mišinys — krekingo proceso produktų frakcionavimo likutis. Iš jo pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra virš 2 10-6 m2.s-1 100 oC temperatūroje.)

649-045-00-3

298-754-0

93821-66-0

 

Likučiai, garų krekingo, termiškai apdoroti; Sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas gryninant ir distiliuojant garais krekinguotą negrynintą pirminį benziną. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, verdantys apytiksliai žemesnėje nei 180 oC temperatūroje.)

649-046-00-9

308-733-0

98219-64-8

 

Distiliatai (naftos), hidrodesulfuruoti visi vidurinieji; Sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vandeniliu apdorojant naftos įkrovą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C25, verdantys apytiksliai 150-400 oC temperatūroje.)

649-047-00-4

309-863-0

101316-57-8

 

Likučiai (naftos), katalizinio riformingo frakcionavimo įrenginio; Sunkusis mazutas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip katalizinio riformingo produktų distiliacijos likutinė frakcija. Jį sudaro aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C10–C25, verdantys apytiksliai 160-400 oC temperatūroje. Juose gali būti 5 % ir daugiau masės 4 ar 6 kondensuotus žiedus turinčių aromatinių angliavandenilių.)

649-048-00-X

265-069-3

64741-67-9

 

Nafta; Žalia nafta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys. Jį sudaro alifatiniai, alicikliniai ir aromatiniai angliavandeniliai. Jame taip pat gali būti maži kiekiai azoto, deguonies ir sieros junginių. Ši kategorija apima tiek lengvuosius, viduriniuosius ir sunkiuosius naftos produktus, tiek ir iš bitumingojo smėlio išekstrahuotą alyvą. Angliavandenilių turinčios medžiagos, iš kurių norint išskirti angliavandenilius arba paversti jas naftos rafinavimo įkrova, reikia svarbių cheminių reakcijų, tokios kaip nevalytos skalūnų alyvos: pakeistos (pagerintos) skalūnų alyvos ir akmens anglies skystieji degalai, nepriklauso šiai kategorijai.)

649-049-00-5

232-298-5

8002-05-9

 

Dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto pirminio benzino depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos, turinčios daug C3, be rūgščių; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant kataliziškai krekinguotus angliavandenilius ir pašalinus rūgštines priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4, daugiausiai C3.)

649-062-00-6

270-755-0

68477-73-6

K

Dujos (naftos), katalizinio krekingo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-063-00-1

270-756-6

68477-74-7

K

Dujos (naftos), katalizinio krekingo, turinčios daug C1-5; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, vyrauja C1–C5.)

649-064-00-7

270-757-1

68477-75-8

K

Dujos (naftos), kataliziškai polimerizuoto pirminio benzino stabilizavimo viršutinė frakcija, turinti daug C2-4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant, stabilizuojant kataliziškai polimerizuotą pirminį benziną. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C2–C6, vyrauja C2–C4.)

649-065-00-2

270-758-7

68477-76-9

K

Dujos (naftos), katalizinio riformingo, turinčios daug C1-4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, vyrauja C1–C4.)

649-066-00-8

270-760-8

68477-79-2

K

Dujos (naftos), C3-5 alkenų-alkanų įkrova, skirta alkilinimui; Naftos dujos

(Sudėtingas alkenų ir alkanų, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, mišinys, naudojamas kaip alkilinimo įkrova. Aplinkos temperatūra dažniausiai viršija kritinę šių mišinių temperatūrą.)

649-067-00-3

270-765-5

68477-83-8

K

Dujos (naftos), turinčios daug C4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio frakcionavimo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C4.)

649-068-00-9

270-767-6

68477-85-0

K

Dujos (naftos), deetanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo metu gautas dujų ir benzino frakcijas. Jame vyrauja etanas ir etilenas.)

649-069-00-4

270-768-1

68477-86-1

K

Dujos (naftos), deizobutanizavimo kolonos viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atmosferos slėgyje distiliuojant butano-buteno srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.)

649-070-00-X

270-769-7

68477-87-2

K

Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio sausos, turi daug propeno; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo dujų ir benzino frakcijų produktus. Jame vyrauja propenas su trupučiu etano ir propano.)

649-071-00-5

270-772-3

68477-90-7

K

Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo dujų ir benzino frakcijų produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-072-00-0

270-773-9

68477-91-8

K

Dujos (naftos), dujų regeneravimo gamyklos depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant įvairių angliavandenilių srautus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C4, vyrauja propanas.)

649-073-00-6

270-777-0

68477-94-1

K

Dujos (naftos), Girbatolio įrenginio įkrova; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, naudojamas kaip įkrova Girbatolio įrenginiui pašalinant vandenilio sulfidą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-074-00-1

270-778-6

68477-95-2

K

Dujos (naftos), izomerizuoto pirminio benzino frakcionavimo įrenginio, turinčios daug C4, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

649-075-00-7

270-782-8

68477-99-6

K

Liekamosios dujos (naftos), iš kataliziškai krekinguotos skaidrintos alyvos ir termiškai krekinguoto vakuuminio likučio frakcionavimo flegmos būgno; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant kataliziškai krekinguotą skaidrintą alyvą ir termiškai krekinguotą vakuuminį likutį. Jį sudaro angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-076-00-2

270-802-5

68478-21-7

K

Liekamosios dujos (naftos), iš kataliziškai krekinguoto pirminio benzino stabilizacijos absorberio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai krekinguotą pirminį benziną. Jį sudaro angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-077-00-8

270-803-0

68478-22-8

K

Liekamosios dujos (naftos), katalizinio krekingo, katalizinio riformingo ir hidrodesulfuravimo įrenginių produktų bendro frakcionavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant katalizinio krekingo, katalizinio riformingo ir hidrodesulfuravimo procesų produktus, apdorotus norint pašalinti rūgštines priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-078-00-3

270-804-6

68478-24-0

K

Liekamosios dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio riformingo frakcionavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas po frakcionavimo stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-079-00-9

270-806-7

68478-26-2

K

Liekamosios dujos (naftos), sočiųjų dujų įrenginio srautų mišinys, turintis daug C4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant po frakcionavimo tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, distiliacijos liekamąsias dujas ir kataliziškai riforminguoto pirminio benzino stabilizavimo liekamąsias dujas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C6, vyrauja butanas ir izobutanas.)

649-080-00-4

270-813-5

68478-32-0

K

Liekamosios dujos (naftos), sočiųjų dujų regeneravimo įrenginio, turinčios daug C1-2; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant distiliato liekamąsias dujas, tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, kataliziškai riforminguoto pirminio benzino stabilizavimo liekamąsias dujas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, vyrauja metanas ir etanas.)

649-081-00-X

270-814-0

68478-33-1

K

Liekamosios dujos (naftos), vakuuminio distiliavimo likučių terminio krekingo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas termiškai krekinguojant vakuuminius likučius. Jis susideda iš angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-082-00-5

270-815-6

68478-34-2

K

Angliavandeniliai, turintys daug C3-4, naftos distiliatas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant ir kondensuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C3–C4.)

649-083-00-0

270-990-9

68512-91-4

K

Dujos (naftos), viso tiesioginio distiliavimo pirminio benzino deheksanizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant visą tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jis susideda iš angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.)

649-084-00-6

271-000-8

68513-15-5

K

Dujos (naftos), hidrokrekingo depropanizavimo įrenginio, turinčios daug angliavandenilių; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4. Jame taip pat gali būti nedideli vandenilio ir vandenilio sulfido kiekiai.)

649-085-00-1

271-001-3

68513-16-6

K

Dujos (naftos), iš lengvojo tiesioginio distiliavimo pirminio benzino stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant lengvąjį tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.)

649-086-00-7

271-002-9

68513-17-7

K

Likučiai (naftos), alkilinimo skirstytuvo, turintys daug C4; Naftos dujos

(Sudėtingi likučiai po įvairių naftos perdirbimo operacijų srautų distiliacijos. Juos sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C4–C5, vyrauja butanas, verdantys apytiksliai –11,7-27,8oC temperatūroje.)

649-087-00-2

271-010-2

68513-66-6

K

Angliavandeniliai, C1-4, iš kurių pašalinta siera; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pašalinant sierą iš angliavandenilių dujų tam, kad būtų atlikta tiolių konversija ir pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4, verdantys apytiksliai –164 — –0,5oC temperatūroje.)

649-089-00-3

271-038-5

68514-36-3

K

Angliavandeniliai, C1-3; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra tarp C1–C3, verdantys apytiksliai –164 — –42 oC temperatūroje.)

649-090-00-9

271-259-7

68527-16-2

K

Angliavandeniliai, C1-4, debutanizavimo įrenginio frakcija; Naftos dujos

649-091-00-4

271-261-8

68527-19-5

K

Dujos (naftos), C1-5, riebiosios; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą ir (arba) krekinguojant gazolį. Jis susideda iš angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-092-00-X

271-624-0

68602-83-5

K

Angliavandeniliai, C2-4; Naftos dujos

649-093-00-5

271-734-9

68606-25-7

K

Angliavandeniliai, C3; Naftos dujos

649-094-00-0

271-735-4

68606-26-8

K

Dujos (naftos), alkilinimo įkrova; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas gazolio katalizinio krekingo metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.)

649-095-00-6

271-737-5

68606-27-9

K

Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio likučių frakcionavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant propano frakcijos atskyrimo įrenginio likučius. Jame vyrauja butanas, izobutanas ir butadienas.)

649-096-00-1

271-742-2

68606-34-8

K

Dujos (naftos), perdirbimo mišinys; Naftos dujos

(Sudėtingas mišinys gautas iš įvairių perdirbimo procesų. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-097-00-7

272-183-7

68783-07-3

K

Dujos (naftos), katalizinio krekingo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5.)

649-098-00-2

272-203-4

68783-64-2

K

Dujos (naftos), C2-4, iš kurių pašalinta siera; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pajungiant naftos distiliatą prie sieros pašalinimo proceso, kad konvertuotų tiolius ar pašalintų rūgšties priemaišas. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4 ir verdantys apytiksliai –51— –34 oC temeperatūroje.)

649-099-00-8

272-205-5

68783-65-3

K

Dujos (naftos), žalios naftos frakcionavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant žalią naftą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-100-00-1

272-871-7

68918-99-0

K

Dujos (naftos), iš deheksanizavimo kolonos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino srautų mišinį. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-101-00-7

272-872-2

68919-00-6

K

Dujos (naftos), lengvojo tiesioginio distiliavimo pirminio benzino frakcionavimo stabilizatoriaus; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant lengvąją tiesioginio distiliavimo pirminio benzino frakciją. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-102-00-2

272-878-5

68919-05-1

K

Dujos (naftos), iš pirminio benzino perdirbimo įrenginio (unifiner) desulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas iš pirminio benzino perdirbimo įrenginio desulfurizavimo proceso metu ir atskiriamas kaip lengvosios frakcijos nuo pirminio benzino. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-103-00-8

272-879-0

68919-06-2

K

Dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katazinį riformingą ir frakcionuojant bendrą ištaką. Jis susideda iš metano, etano ir propano.)

649-104-00-3

272-882-7

68919-09-5

K

Dujos (naftos), iš pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo skirstytuvo viršutinės dalies; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant įkrovą, skirstytuve atskiriant C3–C4. Jame vyrauja C3 angliavandeniliai.)

649-105-00-9

272-893-7

68919-20-0

K

Dujos (naftos), iš tiesioginio distiliavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant skystį iš pirmos žalios naftos distiliacijos kolonos. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-106-00-4

272-883-2

68919-10-8

K

Dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio krekingo produktų debutanizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-107-00-X

273-169-3

68952-76-1

K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto distiliato ir pirminio banzino stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant kataliziškai krekinguotą pirminį benziną ir distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-108-00-5

273-170-9

68952-77-2

K

Liekamosios dujos (naftos), distiliato, gazolio ir pirminio benzino terminio krekingo absorberio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant terminio krekingo distiliatus, pirminį benziną ir gazolį. Jį sudaro angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-109-00-0

273-175-6

68952-81-8

K

Liekamosios dujos (naftos), angliavandenilių terminio krekingo frakcionavimo stabilizavimo įrenginio, naftos koksavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant ir stabilizuojant angliavandenilius, gautus koksuojant naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-110-00-6

273-176-1

68952-82-9

K

Dujos (naftos), lengvosios, garų krekingo, koncentruotas butadienas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4.)

649-111-00-1

273-265-5

68955-28-2

K

Dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo stabilizavimo įrenginio viršutinės; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas naftos atliekant tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinį riformingą ir frakcionuojant bendrą srautą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-112-00-7

273-270-2

68955-34-0

K

Angliavandeniliai, C4; Naftos dujos

649-113-00-2

289-339-5

87741-01-3

K

Alkanai, turintys daug C1-4, turintys daug C3; Naftos dujos

649-114-00-8

292-456-4

90622-55-2

K

Dujos (naftos), garų krekingo produktas, turintis daug C3; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jame vyrauja propenas su trupučiu propano, verdantis apytiksliai –70–0 oC temperatūroje.)

649-115-00-3

295-404-9

92045-22-2

K

Angliavandeniliai, C4, garų krekingo produkto distiliatas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro C4 angliavandeniliai, daugiausiai 1- ir 2-butenas, taip pat turintys butano ir izobutano. Verda apytiksliai nuo –12 iki 5 oC temperatūroje.)

649-116-00-9

295-405-4

92045-23-3

K

Naftos dujos, suskystintos, iš kurių pašalinta siera, C4 frakcija; Naftos dujos

(Angliavandenilių mišinys, gautas iš suskystinto naftos dujų mišinio pašalinant sieros junginius, kad būtų oksiduoti tioliai arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro C4 sotieji ir nesotieji angliavandeniliai.)

649-117-00-4

295-463-0

92045-80-2

K

Angliavandeniliai, C4, be 1,3-butadieno ir izobuteno; Naftos dujos

649-118-00-X

306-004-1

95465-89-7

K

Rafinatai (naftos), garų krekingo C4 frakcijos ekstrakto, gauto ekstrahavus vario amonio acetatu, C3-5 ir C3-5 nesočiųjų angliavandenilių, be butadieno; Naftos dujos

649-119-00-5

307-769-4

97722-19-5

K

Dujos (naftos), amino sistemos įkrova; Rafinavimo dujos

(Dujos — amino sistemos įkrova, skirta pašalinti vandenilio sulfidui. Jį sudaro visų pirma vandenilis. Jose taip pat gali būti anglies monoksido, anglies dioksido, vandenilio sulfido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-120-00-0

270-746-1

68477-65-6

K

Dujos (naftos), iš benzeno distiliavimo kolonos hidrodesulfuravimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Dujos iš benzeno įrenginio. Jas visų pirma sudaro vandenilis. Jose taip pat gali būti anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6, įskaitant benzeną.)

649-121-00-6

270-747-7

68477-66-7

K

Dujos (naftos), benzeno distiliavimo įrenginio recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas dujų recirkuliacijos benzeno distiliavimo įrenginyje metu. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais kiekiais anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, kiekiais.)

649-122-00-1

270-748-2

68477-67-8

K

Dujos (naftos), alyvų mišinio, turinčios daug vandenilio ir azoto; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant alyvų mišinį. Jį sudaro vandenilis ir azotas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido ir alifatinių angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-123-00-7

270-749-8

68477-68-9

K

Dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio viršutinės frakcijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-124-00-2

270-759-2

68477-77-0

K

Dujos (naftos), C6-8 katalizinio riformingo, recirkuliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant C6–C8 mišinio katalizinio riformingo produktus, recirkuliuotus norint išlaikyti vandenilį. Jas visų pirma sudaro vandenilis. Jo sudėtyje taip pat gali būti įvairūs maži anglies monoksido, anglies dioksido, azoto ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6, kiekiai.)

649-125-00-8

270-761-3

68477-80-5

K

Dujos (naftos), C6-8 katalizinio riformingo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant C6–C8 mišinio katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, ir vandenilis.)

649-126-00-3

270-762-9

68477-81-6

K

Dujos (naftos), C6-8 katalizinio riformingo, recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

649-127-00-9

270-763-4

68477-82-7

K

Dujos (naftos), C2-grįžtamojo srauto; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant vandenilį iš dujų srauto, kuriame vyrauja vandenilis su mažais azoto, anglies monoksido, metano, etano ir etileno kiekiais. Jį sudaro angliavandeniliai, tokie kaip metanas, etanas ir etilenas su mažais vandenilio, azoto ir anglies monoksido kiekiais.)

649-128-00-4

270-766-0

68477-84-9

K

Dujos (naftos), sausosios sieringosios, dujų koncentravimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Dujų koncentravimo įrenginio sausų dujų mišinys. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-129-00-X

270-774-4

68477-92-9

K

Dujos (naftos), dujų koncentravimo įrenginio reabsorberio distiliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant dujų koncentravimo reabsorberyje dujų srautų produktų mišinį. Jį sudaro vandenilis, anglies monoksidas, anglies dioksidas, azotas, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-130-00-5

270-776-5

68477-93-0

K

Dujos (naftos), vandenilio absorberio Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas absorbuojant vandenilį iš srautų, kuriuose yra daug vandenilio. Jį sudaro vandenilis, anglies monoksidas, azotas ir metanas su mažais C2 angliavandenilių kiekiais.)

649-131-00-0

270-779-1

68477-96-3

K

Dujos (naftos), turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, išskirtas kaip dujos šaldant angliavandenilių dujas. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido, azoto, metano ir C2 angliavandenilių kiekiais.)

649-132-00-6

270-780-7

68477-97-4

K

Dujos (naftos), alyvų mišinio hidrinimo įrenginio recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio ir azoto; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas iš recirkuliuoto gryninto vandeniliu alyvų mišinio. Jį sudaro vandenilis ir azotas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-133-00-1

270-781-2

68477-98-5

K

Dujos (naftos), recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas iš recirkuliuotų reaktoriaus dujų. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido, azoto, vandenilio sulfido, ir sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-134-00-7

270-783-3

68478-00-2

K

Dujos (naftos), riformingo įrenginio, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo įrenginiuose. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-135-00-2

270-784-9

68478-01-3

K

Dujos (naftos), riformingo, grynintos vandeniliu; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis, metanas ir etanas su įvairiais mažais vandenilio sulfido ir alifatinių angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5, kiekiais.)

649-136-00-8

270-785-4

68478-02-4

K

Dujos (naftos), riformingo, gryninimo vandeniliu įrenginio, turinčios daug vandenilio ir metano; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis ir metanas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido, azoto ir sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C5, kiekiais.)

649-137-00-3

270-787-5

68478-03-5

K

Dujos (naftos), riformingo gryninimo vandeniliu įrenginio, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-138-00-9

270-788-0

68478-04-6

K

Dujos (naftos), terminio krekingo produktų distiliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas, anglies monoksidas, anglies dioksidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-139-00-4

270-789-6

68478-05-7

K

Liekamosios dujos (naftos), katalizinio krekingo įrenginio refrakcionavimo absorberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas refrakcionuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-140-00-X

270-805-1

68478-25-1

K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino separatoriaus; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-141-00-5

270-807-2

68478-27-3

K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino stabilizavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-142-00-0

270-808-8

68478-28-4

K

Liekamosios dujos (naftos), krekingo distiliatų hidrinimo įrenginio separavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas krekinguotus distiliatus apdorojant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-143-00-6

270-809-3

68478-29-5

K

Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino separavimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas hidrodesulfuruojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-144-00-1

270-810-9

68478-30-8

K

Dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino stabilizavimo viršutinės frakcijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, po to frakcionuojant visą produkto srautą. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.)

649-145-00-7

270-999-8

68513-14-4

K

Dujos (naftos), aukštu slėgiu išmetamos iš riformingo garinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas aukštu slėgiu išmetant dujas iš riformingo reaktoriaus. Jame vyrauja vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.)

649-146-00-2

271-003-4

68513-18-8

K

Dujos (naftos), žemu slėgiu išmetamos iš riformingo garinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas žemu slėgiu išmetant dujas iš riformingo reaktoriaus. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.)

649-147-00-8

271-005-5

68513-19-9

K

Dujos (naftos), alyvos rafinavimo dujų distiliatas; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, išskirtas distiliuojant dujų srautus, kurių sudėtyje yra vandenilio, anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, arba gaunamas krekinguojant etaną ir propaną. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C2, vandenilis, azotas ir anglies monoksidas.)

649-148-00-3

271-258-1

68527-15-1

K

Dujos (naftos), benzeno distiliavimo įrenginio produktų gryninimo vandeniliu depentanizavimo įrenginio viršutinės; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas paveikiant vandeniliu esant katalizatoriui, ir po to depentanizuojant benzeno kolonos produktus. Jį sudaro vandenilis, etanas ir propanas su įvairiais mažais azoto, anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies skaičius yra C1–C 6, kiekiais. Jame gali būti benzeno pėdsakų.)

649-149-00-9

271-623-5

68602-82-4

K

Dujos (naftos), antrinės absorbcijos įrenginio, pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo įrenginio viršutinių produktų frakcionavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas frakcionuojant viršutinius produktus iš katalizinio krekingo proceso pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo įrenginyje. Jį sudaro vandenilis, azotas, ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-150-00-4

271-625-6

68602-84-6

K

Naftos produktai, rafinavimo dujos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, kuriame vyrauja vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.)

649-151-00-X

271-750-6

68607-11-4

K

Dujos (naftos), hidrokrekingo žemo slėgio separavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas hidrokrekingo proceso reaktoriaus produktų srauto skysčio ir garų separavimu. Jį sudaro vandenilis ir sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-152-00-5

272-182-1

68783-06-2

K

Dujos (naftos), rafinavimo; Rafinavimo dujos

(Įvairių naftos rafinavimo procesų metu gaunamas sudėtingas mišinys. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-153-00-0

272-338-9

68814-67-5

K

Dujos (naftos), iš platformingo produktų separatoriaus; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas cheminio riformingo naftenus paverčiant į aromatinius angliavandenilius. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-154-00-6

272-343-6

68814-90-4

K

Dujos (naftos), iš hidrinto sieringojo žibalo depentanizavimo kolonos stabilizavimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas iš vandeniliu apdoroto žibalo depentanizavimo kolonos stabilizavimo įrenginio. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas su nedideliais azoto, vandenilio sulfido, anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C5, kiekiais.)

649-155-00-1

272-775-5

68911-58-0

K

Dujos (naftos), vandeniliu apdoroto sieringo žibalo garinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas junginys, gaunamas iš garinimo būgno, veikiant sieringą žibalą vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro vandenilis ir metanas bei maži azoto, anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C5, kiekiai.)

649-156-00-7

272-776-0

68911-59-1

K

Dujos (naftos), distiliato perdirbimo įrenginio (unifiner) desulfuravimolengvųjų frakcijų pašalinimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys atskiriamas kaip lengvosios frakcijos nuo perdirbimo įrenginio (unifiner) desulfuravimo skystų produktų. Jį sudaro vandenilio sulfidas, metanas, etanas ir propanas.)

649-157-00-2

272-873-8

68919-01-7

K

Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo frakcionavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant viršutinius pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo produktus. Jis susideda iš vandenilio, vandenilio sulfido, azoto ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-158-00-8

272-874-3

68919-02-8

K

Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo skruberio antrinio absorberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas išplaunant viršutines dujų frakcijas iš pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo produktų. Jis susideda iš vandenilio, azoto, metano, etano ir propano.)

649-159-00-3

272-875-9

68919-03-9

K

Dujos (naftos), sunkiųjų distiliatų gryninimo vandeniliu įrenginio desulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, atskirtas kaip lengvosio frakcijos nuo sunkiojo distiliato gryninimo vandeniliu įrenginio desulfurizavimo skystojo produkto. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-160-00-9

272-876-4

68919-04-0

K

Dujos (naftos), platformingo stabilizavimo įrenginio galinių lengvųjų distiliatų frakcionavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant lengvas paskutiniąsias frakcijas iš platinos reaktorių platformingoį renginyje. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.)

649-161-00-4

272-880-6

68919-07-3

K

Dujos (naftos), naftos distiliavimo pirmosios kolonos, žalios naftos distiliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas iš žalios naftos distiliacijos pirmos kolonos. Jį sudaro azotas ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-162-00-X

272-881-1

68919-08-4

K

Dujos (naftos), iš deguto lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant žalią naftą, nuo kurios nudistiliuotos lengvosios frakcijos. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-163-00-5

272-884-8

68919-11-9

K

Dujos (naftos), perdirbimo įrenginio (unifiner) lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Vandenilio ir metano mišinys, gaunamas frakcionuojant produktus iš perdirbimo įrenginio (unifiner)).

649-164-00-0

272-885-3

68919-12-0

K

Liekamosios dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio hidrodesulfuravimo separavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrodesulfuruojant pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.)

649-165-00-6

273-173-5

68952-79-4

K

Liekamosios dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino hidrodesulfuravimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas hidrodesulfuruojant naftos tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-166-00-1

273-174-0

68952-80-7

K

Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo ir gazolio desulfuravimo viršutinių produktų frakcionavimo, akytojo absorberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo ir gazolio desulfuravimo produktus. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra apie C1–C4)

649-167-00-7

273-269-7

68955-33-9

K

Dujos (naftos), žalios naftos distiliacijos ir katalizinio krekingo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas žalios naftos distiliacijos ir katalizinio krekingo metu. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas, azotas, anglies monoksidas bei alkanai ir alkenai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-168-00-2

273-563-5

68989-88-8

K

Dujos (naftos), gazolio iš dietanolamino skruberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas desulfuruojant gazolį dietanolaminu. Jame vyrauja vandenilio sulfidas, vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-169-00-8

295-397-2

92045-15-3

K

Dujos (naftos), gazolio hidrodesulfuravimo produktas; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atskyrus skystą fazę nuo hidrinimo reakcijos produktų. Jame vyrauja vandenilis, vandenilio sulfidas ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-170-00-3

295-398-8

92045-16-4

K

Dujos (naftos), hidrodesulfuruojant gazolį valytos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas dujų mišinys, gautas iš riformingo reaktoriaus ir iš hidrinimo reaktoriaus produktų. Jame vyrauja vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-171-00-9

295-399-3

92045-17-5

K

Dujos (naftos), hidrinimo įrenginio garinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas dujų mišinys, gautas iš išeinančio srauto po hidrinimo reakcijos. Jame vyrauja vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-172-00-4

295-400-7

92045-18-6

K

Dujos (naftos), pirminio benzino didelio slėgio garų krekingo likutis; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys — visuma nesikondensuojančių pirminio benzino garų krekingo produkto, taip pat dujų liekanų, gautų ruošiant vėlesnius produktus. Jame vyrauja vandenilis bei alkenų ir alkanų angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kuriuose taip pat gali būti gamtinių dujų.)

649-173-00-X

295-401-2

92045-19-7

K

Dujos (naftos), likučio visbreikingo produktas; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas mažinant likučio klampą krosnyse. Jame vyrauja vandenilio sulfidas bei alkaniniai ir alkeniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-174-00-5

295-402-8

92045-20-0

K

Alkaninė alyva (naftos), apdorota rūgštimi; Alkaninė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus alkaninę alyvą sieros rūgštimi. Jame vyrauja šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50.)

649-175-00-0

300-225-7

93924-31-3

L

Alkaninė alyva (naftos), valyta moliu; Alkaninė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus alkaninę alyvą natūraliu arba modifikuotu moliu kontaktiniame arba perkoliacijos procese, siekiant pašalinti polinių junginių ir priemaišų pėdsakus. Jame vyrauja šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50).

649-176-00-6

300-226-2

93924-32-4

L

Dujos (naftos), C3-4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalios naftos krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C4, daugiausia propanas ir propenas, verdantys apytiksliai –51– –1 oC temperatūroje.)

649-177-00-1

268-629-5

68131-75-9

K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto distiliato ir kataliziškai krekinguoto pirminio benzino frakcionavimo absorberio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo distiliacijos ir pirminio benzino katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-178-00-7

269-617-2

68307-98-2

K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai polimerizuoto pirminio benzino frakcionavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant pirminio benzino polimerizacijos stabilizuotus produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantys anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-179-00-2

269-618-8

68307-99-3

K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino frakcionavimo stabilizavimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant stabilizuotą kataliziškai riforminguotą pirminį benziną, iš kurio vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-180-00-8

269-619-3

68308-00-9

K

Liekamosios dujos (naftos), krekinguoto distiliato hidrinimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas terminio krekingo produktus paveikiant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-181-00-3

269-620-9

68308-01-0

K

Liekamosios dujos (naftos), tiesioginės distiliacijos distiliato hidrodesulfuravimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai hidrodesulfuruojant pirminius distiliatus, iš kurių vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kuriame vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-182-00-9

269-630-3

68308-10-1

K

Liekamosios dujos (naftos), gazolio katalizinio krekingo absorberio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant gazolio katalizinio krekingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kuriame vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-183-00-4

269-623-5

68308-03-2

K

Liekamosios dujos (naftos), dujų regeneravimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant įvairias maišytas angliavandenilių frakcijas. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-184-00-X

269-624-0

68308-04-3

K

Liekamosios dujos (naftos), dujų regeneravimo įrenginio deetanizavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant įvairias maišytas angliavandenilių frakcijas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-185-00-5

269-625-6

68308-05-4

K

Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto distiliato ir hidrodesulfuruoto pirminio benzino frakcionatoriaus, be rūgščių; Naftos dujos

Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant hidrodesulfuruotą pirminį benziną ir distiliuotas angliavandenilių frakcijas tam, kad būtų pašalintos rūgštinės priemaišos. Jame vyrauja angliavandeniliai, kuriame vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-186-00-0

269-626-1

68308-06-5

K

Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto vakuuminio gazolio lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas nudistiliuojant stabilizuoto kataliziškai hidrodesulfuruoto vakuuminio gazolio lengvąsias frakcijas, iš kurio vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-187-00-6

269-627-7

68308-07-6

K

Liekamosios dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino lengvųjų frakcijų stabilizavimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant ir stabilizuojant lengvąsias pirminio benzino tiesioginio distiliavimo frakcijas, iš kurių vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-188-00-1

269-629-8

68308-09-8

K

Liekamosios dujos (naftos), propano-propeno alkilinimo įkrovos paruošimo deetanizavimui; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant propano reakcijos su propilenu produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-189-00-7

269-631-9

68308-11-2

K

Liekamosios dujos (naftos), vakuuminio gazolio hidrodesulfuravimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai hidrodesulfuruojant vakuuminį gazolį, iš kurio vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kuriame vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-190-00-2

269-632-4

68308-12-3

K

Dujos (naftos), kataliziškai krekinguotos viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5, verdantys apytiksliai nuo –48 iki 32 oC temperatūroje.)

649-191-00-8

270-071-2

68409-99-4

K

Alkanai, C1-2; Naftos dujos

649-193-00-9

270-651-5

68475-57-0

K

Alkanai, C2-3; Naftos dujos

649-194-00-4

270-652-0

68475-58-1

K

Alkanai, C3-4; Naftos dujos

649-195-00-X

270-653-6

68475-59-2

K

Alkanai, C4-5; Naftos dujos

649-196-00-5

270-654-1

68475-60-5

K

Kuro dujos; Naftos dujos

Lengvųjų dujų mišinys. Jame vyrauja vandenilis ir (arba) mažos molekulinės masės angliavandeniliai.)

649-197-00-0

270-667-2

68476-26-6

K

Kuro dujos, žalios naftos distiliatai; Naftos dujos

(Sudėtingas lengvųjų dujų mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą ir kataliziškai riforminguojant pirminį benziną. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4, verdantys apytiksliai –217– –12 oC temperatūroje.)

649-198-00-6

270-670-9

68476-29-9

K

Angliavandeniai, C3-4; Naftos dujos

649-199-00-1

270-681-9

68476-40-4

K

Angliavandeniliai, C4-5; Naftos dujos

649-200-00-5

270-682-4

68476-42-6

K

Angliavandeniliai, C2-4, vyrauja C3; Naftos dujos

649-201-00-0

270-689-2

68476-49-3

K

Naftos dujos, suskystintos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C7, verdantys apytiksliai –40 — 80 oC temperatūroje.)

649-202-00-6

270-704-2

68476-85-7

K

Naftos dujos, suskystintos, iš kurių pašalinta siera; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas nusierinant suskystintų naftos dujų mišinį tam, kad būtų atlikta tiolių konversija arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C7, verdantys apytiksliai –40–80 oC temperatūroje.)

649-203-00-1

270-705-8

68476-86-8

K

Dujos (naftos), C3-4, vyrauja izobutanas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sočiuosius ir nesočiuosius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C6, o vyrauja butanas ir izobutanas. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C4, o vyrauja izobutanas.)

649-204-00-7

270-724-1

68477-33-8

K

Distiliatai (naftos), C3-6, vyrauja piperilenas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sočiuosius ir nesočiuosius alifatinius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C6.) Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C6, o vyrauja piperilenas.

649-205-00-2

270-726-2

68477-35-0

K

Dujos (naftos), butano distiliavimo skirstytuvo viršutinių frakcijų; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant butano srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.)

649-206-00-8

270-750-3

68477-69-0

K

Dujos (naftos), C2-3; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio frakcionavimo produktus. Jame vyrauja etanas, etilenas, propanas ir propenas.)

649-207-00-3

270-751-9

68477-70-3

K

Dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto gazolio depropanizavimo įrenginio likučių, turinčios daug C4, be rūgščių; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant kataliziškai krekinguotą gazolio angliavandenilių srautą, po to pašalinus vandenilio sulfidą ir kitus rūgštinius komponentus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C4.)

649-208-00-9

270-752-4

68477-71-4

K

Dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto pirminio benzino debutanizavimo įrenginio likučių, turinčios daug C3-5; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai krekinguotą pirminį benziną. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5.)

649-209-00-4

270-754-5

68477-72-5

K

Liekamosios dujos (naftos), izomerizuoto pirminio benzino frakcionavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant ir stabilizuojant izomerizuoto pirminio benzino produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-210-00-X

269-628-2

68308-08-7

K

Alkaninė alyva (naftos), apdorota anglimi; Alkaninė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas aktyvinta anglimi apdorojant alkaninę alyvą tam, kad būtų pašalinti kitų junginių ar priemaišų pėdsakai. Jame vyrauja sotieji nešakotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius dažniausiai didesnis nei C12.)

649-211-00-5

308-126-0

97862-76-5

L

Distiliatai (naftos), vidutinieji, iš kurių pašalinta siera; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pajungiant naftos distiliatą prie nusierinimo proceso, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C20, verdantys apytiksliai 150-345 oC temperatūroje.)

649-212-00-0

265-088-7

64741-86-2

N

Gazoliai (naftos), gryninti tirpikliu; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C25, verdantys apytiksliai 205-400 oC temperatūroje.)

649-213-00-6

265-092-9

64741-90-8

N

Distiliatai (naftos), vidurinieji, gryninti tirpikliu; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C20, verdantys apytiksliai 150-345 oC temperatūroje.)

649-214-00-1

265-093-4

64741-91-9

N

Gazoliai (naftos) gryninti rūgštimi; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C25, verdantys apytiksliai 230-400 oC temperatūroje.)

649-215-00-7

265-112-6

64742-12-7

N

Distiliatai (naftos), vidurinieji, gryninti rūgštimi; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C20, verdantys apytiksliai 205–345 oC temperatūroje.)

649-216-00-2

265-113-1

64742-13-8

N

Distiliatai (naftos), lengvieji, gryninti rūgštimi; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C16, verdantys apytiksliai 150–290 oC temperatūroje.)

649-217-00-8

265-114-7

64742-14-9

N

Gazoliai (naftos), chemiškai neutralizuoti; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C25, verdantys apytiksliai 230-400 oC temperatūroje.)

649-218-00-3

265-129-9

64742-29-6

N

Distiliatai (naftos), vidurinieji, chemiškai neutralizuoti; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C20, verdantys apytiksliai 205-345 oC temperatūroje.)

649-219-00-9

265-130-4

64742-30-9

N

Distiliatai (naftos), vidurinieji, gryninti moliu; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakcijas gamtiniu arba modifikuotu moliu, dažniausiai vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ir priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C20, verdantys apytiksliai 150–345 oC temperatūroje.)

649-220-00-4

265-139-3

64742-38-7

N

Distiliatai (naftos), vidurinieji, gryninti vandeniliu; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakciją vandeniliu, naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C25, verdantys apytiksliai 205-400 oC temperatūroje.)

649-221-00-X

265-148-2

64742-46-7

N

Gazoliai (naftos), hidrodesulfuruoti; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu gryninant žalią naftą tam, kad organinių junginių siera virstų vandenilio sulfidu, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C25, verdantys apytiksliai 230–400 oC temperatūroje.)

649-222-00-5

265-182-8

64742-79-6

N

Distiliatai (naftos), vidurinieji, hidrodesulfuruoti; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu gryninant žalią naftą tam, kad organinių junginių siera virstų vandenilio sulfidu, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C25, verdantys apytiksliai 205–400 oC temperatūroje.)

649-223-00-0

265-183-3

64742-80-9

N

Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutis, aukštos virimo temperatūros; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutį. Jo apytikslė virimo temperatūra yra 343-399 oC.)

649-228-00-8

270-719-4

68477-29-2

N

Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutis, vidutinės virimo temperatūros; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutį. Jo apytikslė virimo temperatūra yra 288-371 oC.)

649-229-00-3

270-721-5

68477-30-5

N

Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutis, žemos virimo temperatūros; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutį. Jis verda apytiksliai žemesnėje nei 288 oC temperatūroje.)

649-230-00-9

270-722-0

68477-31-6

N

Distiliatai (naftos), gerai rafinuoti viduriniai; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, priklausomai nuo naftos frakcijų gautas šiomis stadijomis: filtravimu, centrifugavimu, atmosferine distiliacija, vakuumine distiliacija, parūgštinimu, neutralizacija ir apdorojimu moliu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C10–C20.)

649-231-00-4

292-615-8

90640-93-0

N

Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo produktas, sunkiųjų aromatinių angliavandenilių koncentratas; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo naftos frakciją. Jį sudaro aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C10–C16, verdantys apytiksliai 200-300 oC temperatūroje.)

649-232-00-X

295-294-2

91995-34-5

N

Gazolis, alkaninis; Gazolis — nepatikslinta

(Distiliatas, gautas perdistiliavus sudėtingą angliavandenilių mišinį, kuris buvo gautas distiliuojant produktų srautus po stipraus katalizinio alkanų valymo vandeniliu. Jis verda apytiksliai 190–330 oC temperatūroje.)

649-233-00-5

300-227-8

93924-33-5

N

Pirminis benzinas (naftos), tirpikliu rafinuotas hidrodesulfuruotas sunkusis; Gazolis — nepatikslinta

649-234-00-0

307-035-3

97488-96-5

N

Angliavandeniliai, C16-20, gryninto vandeniliu viduriniojo distiliato lengvieji distiliatai; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip pirmoji vakuuminės distiliacijos frakcija iš produkto, kuris susidaro vidurinį distiliatą apdorojant vandeniliu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C20, verdantys apytiksliai 290-350 oC temperatūroje.) Iš jo pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra virš 2 10-6 m2 s-1 100 oC temperatūroje.)

649-235-00-6

307-659-6

97675-85-9

N

Angliavandeniliai, C12-20, grynintų vandeniliu alkanų lengvieji distiliatai; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip pirmoji vakuuminės distiliacijos frakcija iš produkto, kuris susidaro sunkiuosius alkanus apdorojant vandeniliu, naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C12–C20, verdantys apytiksliai 230-350 oC temperatūroje. Iš jo pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra virš 2 10-6 m2 s-1 100 oC temperatūroje.)

649-236-00-1

307-660-1

97675-86-0

N

Angliavandeniliai, C11-17, tirpikliu ekstrahuoti, lengvieji nafteniniai; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant aromatinius angliavandenilius iš lengvojo nafteninio distiliato, kurio klampa 2,2 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C17, verdantys apytiksliai 200-300 oC temperatūroje.)

649-237-00-7

307-757-9

97722-08-2

N

Gazolis, grynintas vandeniliu; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas redistiliuojant alkanų gryninimo vandeniliu, naudojant katalizatorių, produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C17–C27, verdantys apytiksliai 330–340 oC temperatūroje.)

649-238-00-2

308-128-1

97862-78-7

N

Distiliatai (naftos), gryninti anglimis lengvieji alkaniniai; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant naftos alyvos frakciją aktyvintomis medžio anglimis tam, kad būtų pašalinti polinių junginių pėdsakai ir priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C12–C28.)

649-239-00-8

309-667-5

100683-97-4

N

Distiliatai (naftos), vidurinieji alkanų, gryninti anglimis; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant naftą aktyvintomis medžio anglimis tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C36.)

649-240-00-3

309-668-0

100683-98-5

N

Distiliatai (naftos), vidurinieji alkanų, gryninti moliu; Gazolis — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant naftą balinančiomis žemėmis tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C36.)

649-241-00-9

309-669-6

100683-99-6

N

Alkanai, C12-26, šakotieji ir linijiniai;

649-242-00-4

292-454-3

90622-53-0

N

Plastiškasis tepalas; Tepalas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C12–C50. Gali turėti šarminių metalų organininių druskų, šarminių žemių metalų, ir (arba) aliuminio junginių.)

649-243-00-X

278-011-7

74869-21-9

N

Techninis vaškas (naftos); Techninis vaškas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kristalizuojant iš tirpiklio (devaškavimas tirpikliu) naftos frakciją arba kaip labai daug vaško turinčios žalios naftos distiliacijos frakcija. Jį sudaro sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis nei C20.)

649-244-00-5

265-165-5

64742-61-6

N

Techninis vaškas (naftos), grynintas rūgštimi; Techninis vaškas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas apdorojant naftos techninio vaško frakciją sieros rūgštimi. Jį sudaro sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C20.)

649-245-00-0

292-659-8

90669-77-5

N

Techninis vaškas (naftos), grynintas moliu; Techninis vaškas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas apdorojant naftos techninio vaško frakciją gamtiniu ar modifikuotu moliu kontaktiniame arba filtravimo procese. Jį sudaro sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės anglavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius daugiau nei C20.)

649-246-00-6

292-660-3

90669-78-6

N

Techninis vaškas (naftos), grynintas vandeniliu; Techninis vaškas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas išgryninus techninį vašką vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C20.)

649-247-00-1

295-523-6

92062-09-4

N

Techninis vaškas (naftos), žemos lydymosi temperatūros; Techninis vaškas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas devaškavus tirpikliu naftos frakciją. Jį sudaro sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.)

649-248-00-7

295-524-1

92062-10-7

N

Techninis vaškas (naftos), žemos lydymosi temperatūros, grynintas vandeniliu; Techninis vaškas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas išgryninus vandeniliu žemos lydymosi temperatūros naftos techninį vašką naudojant katalizatorių. Jame vyrauja sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.)

649-249-00-2

295-525-7

92062-11-8

N

Techninis vaškas (naftos), lengvalydis, grynintas anglimi; Techninis vaškas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas lengvalydį techninį vašką apdorojant aktyvinta anglimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.)

649-250-00-8

308-155-9

97863-04-2

N

Techninis vaškas (naftos), lengvalydis, grynintas moliu; Techninis vaškas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos techninį vašką apdorojus bentonitu tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji nešakotosios ir nešakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.)

649-251-00-3

308-156-4

97863-05-3

N

Techninis vaškas (naftos), lengvalydis, grynintas silicio rūgštimi; Techninis vaškas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas lengvalydį techninį vašką apdorojant silicio rūgštimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji šakotosios ir nešakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.)

649-252-00-9

308-158-5

97863-06-4

N

Techninis vaškas (naftos), valytas anglimi; Techninis vaškas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas techninį vašką apdorojus aktyvinta medžio anglimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos.)

649-253-00-4

309-723-9

100684-49-9

N

Petrolatumas; Petrolatumas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip pusiau kieta medžiaga devaškuojant alkaninę likučių alyvą. Jame vyrauja sotieji kristaliniai ir skystieji angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C25.)

649-254-00-X

232-373-2

8009-03-8

N

Petrolatumas (naftos), oksiduotas; Petrolatumas

Organinių junginių sudėtingas mišinys, kuriame vyrauja didelės molekulinės masės karboksirūgštys, gautas oksiduojant oru petrolatumą.)

649-255-00-5

265-206-7

64743-01-7

N

Petrolatumas (naftos), apdorotas aliuminio oksidu; Petrolatumas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas petrolatumą apdorojant su Al2O3, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji, kristaliniai ir skystieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C25.)

649-256-00-0

285-098-5

85029-74-9

N

Petrolatumas (naftos), grynintas vandeniliu; Petrolatumas

(Sudėtingas pusiau kietas angliavandenilių mišinys, gautas kaip pusiau kieta medžiaga devaškuotą techninio vaško likutį paveikus vandeniliu, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja sotieji mikrokristaliniai ir skystieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies aomų skaičius yra didesnis nei C20.)

649-257-00-6

295-459-9

92045-77-7

N

Petrolatumas (naftos), valytas anglimi; Petrolatumas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos peterolatumą valant aktyvinta anglimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis nei C20.)

649-258-00-1

308-149-6

97862-97-0

N

Petrolatumas (naftos), valytas silicio rūgštimi; Petrolatumas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos petrolatumą gryninant silicio rūgštimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis nei C20.)

649-259-00-7

308-150-1

97862-98-1

N

Petrolatumas (naftos), valytas moliu; Petrolatumas

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas balinančiomis žemėmis apdorojus petrolatumą tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis nei C25.)

649-260-00-2

309-706-6

100684-33-1

N

Benzinas, pirminis; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, atskirtas nuo gamtinių dujų iššaldymo arba absorbcijos procesais. Jame vyrauja sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C8, verdantys apytiksliai –20–120 oC temperatūroje.)

649-261-00-8

232-349-1

8006-61-9

P

Naftos pirminis benzinas, žemos virimo temperatūros

(Rafinuoti, dalinai rafinuoti arba nerafinuoti naftos produktai, gauti distiliuojant gamtines dujas. Juos sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C6, verdantys apytiksliai 100–200 oC temperatūroje.)

649-262-00-3

232-443-2

8030-30-6

P

Ligroinas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos frakcinio distiliavimo metu. Ši frakcija verda apytiksliai 20-135 oC temperatūroje.)

649-263-00-9

232-453-7

8032-32-4

P

Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, tiesioginio distiliavimo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 65–230 oC temperatūroje.)

649-264-00-4

265-041-0

64741-41-9

P

Pirminis benzinas (naftos), tiesioginio distiliavimo visas distiliatas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–220 oC temperatūroje.)

649-265-00-X

265-042-6

64741-42-0

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, tiesioginės distiliacijos; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C10,verdantys apytiksliai –20–180 oC temperatūroje.)

649-266-00-5

265-046-8

64741-46-4

P

Solventnafta (naftos), lengvoji, alifatinė; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalią naftą arba gazoliną. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C10, verdantys apytiksliai 35–160 oC temperatūroje.)

649-267-00-0

265-192-2

64742-89-8

P

Distiliatai (naftos), tiesioginio distiliavimo, lengvieji; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C7, verdantys apytiksliai –88–99 oC temperatūroje.)

649-268-00-6

270-077-5

68410-05-9

P

Benzinas, regeneruotas iš garų; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas iš garų regeneravimo sistemų dujų šaldant. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–196 oC temperatūroje.)

649-269-00-1

271-025-4

68514-15-8

P

Benzinas, pirminis, atskirtas lengvųjų frakcijų atskyrimo įrenginyje; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas lengvųjų frakcijų atskyrimo įrenginyje distiliuojant žalią naftą. Jo apytikrė virimo temperatūra yra 36,1-193,3oC.)

649-270-00-7

271-727-0

68606-11-1

P

Pirminis benzinas (naftos) nenusierintas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant įvairių rafinavimo procesų produktų srautus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C12, verdantys apytiksliai 0–230 oC temperatūroje.)

649-271-00-2

272-186-3

68783-12-0

P

Distiliatai (naftos), lengvojo tiesioginio distiliavimo benzino frakcionavimo stabilizatoriaus viršutinis distiliatas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C6.)

649-272-00-8

272-931-2

68921-08-4

P

(Naftos) pirminis benzinas, sunkusis, tiesioginės distiliacijos, turintis aromatinių junginių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C12, verdantys apytiksliai 130–210 oC temperatūroje.)

649-273-00-3

309-945-6

101631-20-3

P

Pirminis benzinas (naftos), visas, alkilintas; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant izobutano reakcijos su monoalkeniniais angliavandeniliais, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C5, produktus. Jame vyrauja sotieji šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 90-220 oC temperatūroje.)

649-274-00-9

265-066-7

64741-64-6

P

Pirminis benzinas (naftos) sunkusis, alkilintas; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros modifikuota frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant izobutano reakcijos su monoalkeniniais angliavandeniliais, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C5, produktus. Jame vyrauja sotieji šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C12, verdantys apytiksliai 150-220 oC temperatūroje.)

649-275-00-4

265-067-2

64741-65-7

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, alkilintas; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant izobutano reakcijos su monoalkeniniais angliavandeniliais, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C5, produktus. Jame vyrauja sotieji šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C10, verdantys apytiksliai 90-160 oC temperatūroje.)

649-276-00-X

265-068-8

64741-66-8

P

Pirminis benzinas (naftos), izomerizuotas; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai izomerizuojant alkaninius C4–C6 nešakotosios grandinės angliavandenilius. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, tokie kaip izobutanas, izopentanas, 2,2-dimetilbutanas, 2-metilpentanas ir 3-metilpentanas.)

649-277-00-5

265-073-5

64741-70-4

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, valytas tirpikliu; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 35-190 oC temperatūroje.)

649-278-00-0

265-086-6

64741-84-0

P

Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, grynintas tirpikliu; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 90-230 oC temperatūroje.)

649-279-00-6

265-095-5

64741-92-0

P

Rafinatai (naftos), katalizinio riformingo etilenglikolio–vandens priešpriešinio ekstrahavimo; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas iš katalizinio riformingo srauto UDEX ekstrahavimo proceso. Jį sudaro sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C9.)

649-280-00-1

270-088-5

68410-71-9

P

(Naftos) riformingo Lurgi separavimo įrenginio rafinatai; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip Lurgi separavimo įrenginio rafinatas. Jame vyrauja nearomatiniai angliavandeniliai su įvairiais mažais aromatinių angliavandenilių kiekiais, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C8.)

649-281-00-7

270-349-3

68425-35-4

P

Pirminis benzinas (naftos), visas, alkilintas, turintis butano; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant izobutano reakcijos su monoalkeniniais angliavandeniliais, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C5, produktus. Jame vyrauja šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12 su trupučiu butanų, verdantys apytiksliai 35-200 oC temperatūroje.)

649-282-00-2

271-267-0

68527-27-5

P

Distiliatai (naftos), pirminio benzino garų krekingo produktai, gryninti tirpikliu, lengvieji, gryninti vandeniliu; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip pirminio benzino garų krekingo grynintų vandeniliu lengvųjų distiliatų gryninimo tirpikliu proceso rafinatas.)

649-283-00-8

295-315-5

91995-53-8

P

Pirminis benzinas (naftos), C4-12 butano alkilatas, turintis daug izooktano; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros modifikuota frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas alkilinant butanus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C12, turintys daug izooktano, verdantys apytiksliai 35-210 oC temperatūroje.)

649-284-00-3

295-430-0

92045-49-3

P

Angliavandeniliai, vandeniliu apdoroti lengvieji negrynintos naftos distiliatai, gryninti tirpikliu; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant grynintą vandeniliu pirminį benziną, po to valant jį tirpikliu ir distiliuogant. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 94-99 oC temperatūroje.)

649-285-00-9

295-436-3

92045-55-1

P

Pirminis benzinas (naftos), izomerizuotas, C6 frakcija; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant kataliziškai izomerizuotą benziną. Jame vyrauja heksano izomerai, verdantys apytiksliai 60-66 oC temperatūroje.)

649-286-00-4

295-440-5

92045-58-4

P

Angliavandeniliai, C6-7, pirminio benzino krekingo, gryninti tirpikliais; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas sorbavus benzeną iš kataliziškai visai hidrintos angliavandenilių frakcijos, kurioje jo gausu, gautos distiliuojant hidrintą krekingo pirminį benziną. Jame vyrauja alkaniniai ir nafteniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C7, verdantys apytiksliai 70-100 oC temperatūroje.)

649-287-00-X

295-446-8

92045-64-2

P

Angliavandeniliai, turintys daug C6, vandeniliu apdoroti lengvieji pirminio benzino distiliatai, gryninti tirpikliu; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant vandeniliu apdorotą pirminį benziną, po to ekstrahuotas tirpikliu. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 65-70 oC temperatūroje.)

649-288-00-5

309-871-4

101316-67-0

P

Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, kataliziškai krekinguotas; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Juose vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 65-230 oC temperatūroje. Jame yra santykinai didelė proporcija nesočiųjų angliavandenilių.)

649-289-00-0

265-055-7

64741-54-4

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, kataliziškai krekinguotas; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje. Jame yra santykinai didelė proporcija nesočiųjų angliavandenilių.)

649-290-00-6

265-056-2

64741-55-5

P

Angliavandeniliai, C3-11, katalizinio krekingo distiliatai; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C11, verdantys apytiksliai iki 204 oC temperatūroje.)

649-291-00-1

270-686-6

68476-46-0

P

Pirminis benzinas (naftos), katalizinio krekingo lengvasis distiliatas; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-292-00-7

272-185-8

68783-09-5

P

Distiliatai (naftos), pirminio benzino garų krekingo, gryninti vandeniliu lengvieji aromatiniai; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas gryninant pirminio benzino garų krekingo lengvąjį distiliatą. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai.)

649-293-00-2

295-311-3

91995-50-5

P

Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, katalizinio krekingo, iš kurio pašalinta siera; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pašalinant sierą iš katalizinio krekingo naftos distiliato, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 60-200 oC temperatūroje.)

649-294-00-8

295-431-6

92045-50-6

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, katalizinio krekingo, iš kurio pašalinta siera; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pašalinant sierą iš katalizinio krekingo naftos distiliato, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jame vyrauja angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 35-210 oC temperatūroje.)

649-295-00-3

295-441-0

92045-59-5

P

Angliavandeniliai, C8-12, katalizinio krekingo, chemiškai neutralizuoti; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys — katalizinio krekingo frakcija, išskirta distiliuojant bei išplovus šarmais. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C12, verdantys apytiksliai 130-210 oC temperatūroje.)

649-296-00-9

295-794-0

92128-94-4

P

Angliavandeniliai, C8-12, katalizinio krekingo distiliatai; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros kataliziškai krekinguota frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C12, verdantys apytiksliai 140-210 oC temperatūroje.)

649-297-00-4

309-974-4

101794-97-2

P

Angliavandeniliai, C8-12, katalizinio krekingo, chemiškai neutralizuoti, nusierinti; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros kataliziškai krekinguota frakcija

649-298-00-X

309-987-5

101896-28-0

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, kataliziškai riforminguotas; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 35-190 oC temperatūroje. Jame yra palyginti daug aromatinių ir šakotosios grandinės angliavandenilių. Jame gali būti 10 arba daugiau tūrio % benzeno.)

649-299-00-5

265-065-1

64741-63-5

P

Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, katalizinio riformingo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 90-230 oC temperatūroje.)

649-300-00-9

265-070-9

64741-68-0

P

Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo, depentanizavimo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C6, verdantys apytiksliai –49–63 oC temperatūroje.)

649-301-00-4

270-660-4

68475-79-6

P

Angliavandeniliai, C2-6, C6-8, kataliziškai riforminguoti; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

649-302-00-X

270-687-1

68476-47-1

P

Likučiai (naftos), C6-8 katalizinio riformingo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingi likučiai po C6-8 mišinio katalizinio riformingo. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.)

649-303-00-5

270-794-3

68478-15-9

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis kataliziškai riforminguotas, be aromatinių junginių; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C8, verdantys apytiksliai 35-120 oC temperatūroje. Jame yra palyginti daug šakotosios grandinės angliavandenilių, o aromatiniai komponentai pašalinti.)

649-304-00-0

270-993-5

68513-03-1

P

Distiliatai (naftos), kataliziškai riforminguoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino viršutinės frakcijos; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, ir po to frakcionuojant visą produktų srautą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.)

649-305-00-6

271-008-1

68513-63-3

P

Naftos produktai, valyti vandeniliu dideliame slėgyje; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vandeniliu valant dideliame slėgyje, verdantis apytiksliai 27-210 oC temperatūroje.)

649-306-00-1

271-058-4

68514-79-4

P

Pirminis benzinas (naftos), visas, riforminguotas; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C12, verdantys apytiksliai 35-230 oC temperatūroje.)

649-307-00-7

272-895-8

68919-37-9

P

Pirminis benzinas (naftos), po katalizinio riformingo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C12, verdantys apytiksliai 30-220 oC temperatūroje. Jame yra palyginti daug aromatinių ir šakotosios grandinės angliavandenilių. Jame gali būti 10 arba daugiau tūrio % benzeno.)

649-308-00-2

273-271-8

68955-35-1

P

Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo, hidrinti, lengvieji, C8-12 aromatinių angliavandenilių frakcija; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas alkilbenzenų mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant naftos pirminį benziną. Jame vyrauja alkilbenzenai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C10, verdantys apytiksliai 160-180 oC temperatūroje.)

649-309-00-8

285-509-8

85116-58-1

P

Aromatiniai angliavandeniliai, C8, katalizinio riformingo produktas; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros kataliziškai riforminguota frakcija

649-310-00-3

295-279-0

91995-18-5

P

Aromatiniai angliavandeniliai, C7-12, turintys daug C8; Naftos kataliziškai roforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas iš frakcijos turinčios platformato. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12 (visų pirma C8) ir kurie gali neturėti aromatinių angliavandenilių. Verda apytiksliai 130-200 oC temperatūroje.)

649-311-00-9

297-401-8

93571-75-6

P

Benzinas, C5-11, didelio oktano skaičiaus stabilizuotas reformingo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas didelio oktano skaičiaus angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai dehidrinant nafteninį pirminį benziną. Jame vyrauja aromatiniai ir nearomatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 45-185 oC temperatūroje.)

649-312-00-4

297-458-9

93572-29-3

P

Angliavandeniliai, C7-12, turintys daug C> 9 aromatinių angliavandenilių, sunkiųjų frakcijų riformingo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas iš frakcijos turinčios platformato. Jame vyrauja nearomatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 120-210 oC temperatūroje, ir aromatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C9 ir didesnis.)

649-313-00-X

297-465-7

93572-35-1

P

Angliavandeniliai, C5-11, turintys daug nearomatinių angliavandenilių, riformingo lengvosios frakcijos; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros kataliziškai riforminguota frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas iš frakcijos turinčios platformato. Jame vyrauja nearomatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 35-125 oC temperatūroje.)

649-314-00-5

297-466-2

93572-36-2

P

Alkaninė alyva (naftos), gryninta silicio rūgštimi; Alkaninė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas silicio rūgštimi apdorojant alkaninę alyvą tam, kad būtų pašalinti likę nereikalingi junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja nešakotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.)

649-315-00-0

308-127-6

97862-77-6

L

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, termiškai krekinguotas; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C8, verdantys apytiksliai –10–130 oC temperatūroje.)

649-316-00-6

265-075-6

64741-74-8

P

Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, po terminio krekingo; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros termiškai krekinguota frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 65-220 oC temperatūroje.)

649-317-00-1

265-085-0

64741-83-9

P

Distiliatai (naftos), sunkiųjų aromatinių junginių; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros termiškai krekinguota frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant etano ir propano terminio krekingo produktus. Šioje aukštesnių virimo temperatūrų frakcijoje dominuoja C5–C7 aromatiniai angliavandeniliai. Yra tam tikras kiekis nesočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5. Jame gali būti benzeno.)

649-318-00-7

267-563-4

67891-79-6

P

Distiliatai (naftos), lengvųjų aromatinių junginių; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant etano ir propano terminio krekingo produktus. Šioje žemesnės virimo temperatūros frakcijoje dominuoja C5–C7 aromatiniai angliavandeniliai. Yra tam tikras kiekis nesočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5. Jame gali būti benzeno.)

649-319-00-2

267-565-5

67891-80-9

P

Distiliatai (naftos), pirminio benzino ir rafinato pirolizės produktų benzino mišinio; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pirolizės metu frakcionuojant pirminį benziną ir rafinatą 816 oC temperatūroje. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C9 ir kurie verda apytiksliai 204 oC temepratūroje.)

649-320-00-8

270-344-6

68425-29-6

P

Aromatiniai angliavandeniliai, C6-8, pirminio benzino ir rafinato pirolizės; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pirolizės metu frakcionuojant pirminį benziną ir rafinatą 816 oC temperatūroje. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C8, įskaitant benzeną.)

649-321-00-3

270-658-3

68475-70-7

P

Distiliatai (naftos), termiškai krekinguoto pirminio benzino ir gazolio; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant termiškai krekinguotą pirminį benziną ir (arba) gazolį. Jame vyrauja alkeniniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C5 ir kurie verda apytiksliai 33-60 oC temperatūroje.)

649-322-00-9

271-631-9

68603-00-9

P

Distiliatai (naftos), termiškai krekinguoto pirminio benzino ir gazolio, turintys C5 dimerų; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant ir distiliuojant termiškai krekinguotą pirminį benziną ir (arba) gazolį. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C5 ir nedidelis dimerizuotų C5 alkenų kiekis. Verda apytiksliai 33-184 oC temperatūroje.)

649-323-00-4

271-632-4

68603-01-0

P

Distiliatai (naftos), termiškai krekinguoto pirminio benzino ir gazolio ekstrakto; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant ir distiliuojant termiškai krekinguotą pirminį benziną ir (arba) gazolį. Jį sudaro alkaniniai ir alkeniniai angliavandeniliai, daugiausia izopentenai, tokie kaip 2-metil-1-butenas ir 2-metil-2-butenas, verdantys apytiksliai 31-40 oC temperatūroje.)

649-324-00-X

271-634-5

68603-03-2

P

Distiliatai (naftos), lengvieji terminio krekingo, debutanizuoti aromatiniai; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, daugiausia benzenas.)

649-325-00-5

273-266-0

68955-29-3

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvosios terminio krekingo frakcijos, iš kurios pašalinta siera; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas nukreipus naftos sunkiosios alyvos frakcijos aukštos temperatūros terminio krekingo distiliatą sieros junginių pašalinimui, kad būtų atlikta tiolių konversija. Jame vyrauja aromatiniai, alkeniniai ir sotieji angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 20-100 oC temperatūroje.)

649-326-00-0

295-447-3

92045-65-3

P

Pirminis benzinas (naftos), sunkioji hidrinta frakcija; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu paveikiant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C13, verdantys apytiksliai 65-230 oC temperatūroje.)

649-327-00-6

265-150-3

64742-48-9

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvoji hidrinta frakcija; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu paveikiant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje.)

649-328-00-1

265-151-9

64742-49-0

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvųjų hidrodesulfuruotų frakcijų; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinės hidrodesulfuracijos procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje.)

649-329-00-7

265-178-6

64742-73-0

P

Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, hidrodesulfuruotas; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinės hidrodesulfuracijos procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 90-230 oC temperatūroje.)

649-330-00-2

265-185-4

64742-82-1

P

Distiliatai (naftos), hidrinti, vidurinieji, vidutinės virimo temperatūros; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas viduriniojo distiliato apdorojimo vandeniliu produktų distiliacijos metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C10, verdantys apytiksliai 127-188 oC temperatūroje.)

649-331-00-8

270-092-7

68410-96-8

P

Distiliatai (naftos), hidrinto lengvojo distiliato, žemos virimo temperatūros; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant lengvojo distiliato hidrinimo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C9, verdantys apytiksliai 3-194 oC temperatūroje.)

649-332-00-3

270-093-2

68410-97-9

P

Distiliatai (naftos), hidrinto pirminio benzino deizoheksanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sunkiojo pirminio benzino apdorojimo vandeniliu produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C6, verdantys apytiksliai –49–68 oC temperatūroje.)

649-333-00-9

270-094-8

68410-98-0

P

Solventnafta (naftos), hidrintų lengvųjų aromatinių junginių, Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu paveikiant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C10, verdantys apytiksliai 135-210 oC temperatūroje.)

649-334-00-4

270-988-8

68512-78-7

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvųjų hidrodesulfuruotų terminio krekingo frakcijų; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant hidrodesulfuruotą terminio krekingo distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 23-195 oC temperatūroje.)

649-335-00-X

285-511-9

85116-60-5

P

Pirminis benzinas (naftos), hidrinta lengvoji frakcija, turinti cikloalkanų; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant naftos frakciją. Jame vyrauja alkanai ir cikloalkanai, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje.)

649-336-00-5

285-512-4

85116-61-6

P

Pirminis benzinas (naftos), sunkioji garų kremingo frakcija, hidrinta; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

649-337-00-0

295-432-1

92045-51-7

P

Pirminis benzinas (naftos), visas hidrodesulfuravimo produktas, Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinės hidrodesulfuracijos procese. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai 30-250 oC temperatūroje.)

649-338-00-6

295-433-7

92045-52-8

P

Pirminis benzinas (naftos), hidrinta lengvoji garų krekingo frakcija; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kuris gaunamas hidrinant pirolizės metu ir naudojant katalizatorių gautą naftos frakciją. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 35-190 oC temperatūroje.)

649-339-00-1

295-438-4

92045-57-3

P

Angliavandeniliai, C4-12, hidrinta pirminio benzino krekingo frakcija; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant pirminio benzino garų krekingo produktą ir po to selektyviai hidrinant dervas sudarančias medžiagas, naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C12, verdantys apytiksliai 30-230 oC temperatūroje.)

649-340-00-7

295-443-1

92045-61-9

P

Solventnafta (naftos), hidrintos lengvosios nefteninės frakcijos; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu paveikiant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja cikloalkaniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C7, verdantys apytiksliai 73-85 oC temperatūroje.)

649-341-00-2

295-529-9

92062-15-2

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvųjų frakcijų garų krekingo, hidrintas; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atskyrus ir po to hidrinant garų krekingo proceso produktus, norint gauti etileną. Jame vyrauja sotieji ir nesotieji alkanai, cikliniai alkanai ir ciklianiai aromatiniai angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C10 ir verdantys apytiksliai 50-200 oC temeperatūroje.) Benzeno angliavandenilių kiekis gali kisti iki 30 % masės ir produktas gali turėti mažą kiekį sieros ir deguonies junginių.)

649-342-00-8

296-942-7

93165-55-0

P

Angliavandeniliai, C6-11, hidrinti; dearomatizuoti; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kaip tirpiklis susidaręs hidrinant su katalizatoriumi, kad paverstų aromatinius angliavandenilius naftenais.)

649-343-00-3

297-852-0

93763-33-8

P

Angliavandeniliai, C9-12, hidrinti; dearomatizuoti; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip tirpiklis ir hidrintas su katalizatoriumi, kad paverstų aromatinius angliavandenilius naftenais.)

649-344-00-9

297-853-6

93763-34-9

P

Stodardo tirpiklis; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Bespalvis, grynintas naftos distiliatas, neturintis gaižaus ar nemalonaus kvapo ir verdantis apytiksliai 149-205 oC temperatūroje.)

649-345-00-4

232-489-3

8052-41-3

P

Gamtinių dujų kondensatai (naftos); Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas kaip skystis iš gamtinių dujų paviršiniame separatoriuje atvirkštinės kondensacijos būdu. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C20. Atmosferos temperatūroje ir slėgyje tai yra skystis.)

649-346-00-X

265-047-3

64741-47-5

P

Gamtinės dujos (naftos), neapdorotas skystas mišinys; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas kaip skystis iš gamtinių dujų jų perdirbimo įrenginyje šaldymo ir absorbcijos procesų metu. Jį sudaro daugiausia sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C2–C8.)

649-347-00-5

265-048-9

64741-48-6

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvoji hidrokrekingo frakcija; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C10, verdantys apytiksliai –20–180 oC temperatūroje.)

649-348-00-0

265-071-4

64741-69-1

P

Pirminis benzinas (naftos), sunkioji hidrokrekingo frakcija; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 65-230 oC temperatūroje.)

649-349-00-6

265-079-8

64741-78-2

P

Pirminis benzinas (naftos), iš kurio pašalinta siera; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos pirminį benziną nukreipus sieros junginių pašalinimui, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C12, verdantys apytiksliai –10–230 oC temperatūroje.)

649-350-00-1

265-089-2

64741-87-3

P

Pirminis benzinas (naftos), grynintas rūgštimi; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 90-230 oC temperatūroje.)

649-351-00-7

265-115-2

64742-15-0

P

Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, chemiškai neutralizuotas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 65-230 oC temperatūroje.)

649-352-00-2

265-122-0

64742-22-9

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, chemiškai neutralizuotas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje.)

649-353-00-8

265-123-6

64742-23-0

P

Pirminis benzinas (naftos), kataliziškai devaškuotas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kataliziškai devaškuojant naftos frakciją. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C12, verdantys apytiksliai 35-230 oC temperatūroje.)

649-354-00-3

265-170-2

64742-66-1

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, garų krekingo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant garų krekingo produktus. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje. Jame gali būti 10 ir daugiau % tūrio benzeno.)

649-355-00-9

265-187-5

64742-83-2

P

Solventnafta (naftos), lengvoji, aromatinių angliavandenilių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant aromatinių angliavandenilių srautus. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C10, verdantys apytiksliai 135-210 oC temperatūroje.)

649-356-00-4

265-199-0

64742-95-6

P

Aromatiniai angliavandeniliai, C6-10, gryninti rūgštimi, neutralizuoti; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

649-357-00-X

268-618-5

68131-49-7

P

Distiliatai (naftos), C3-5, turintys daug 2-metil-2-buteno; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C5, o vyrauja izopentanas ir 3-metil-1-butenas. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, o vyrauja 2-metil-2-butenas.)

649-358-00-5

270-725-7

68477-34-9

P

Distiliatai (naftos), polimerizuoti, garų krekingo naftos distiliatai, C5-12 frakcija; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant polimerizuotą naftos garų krekingo distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C12.)

649-359-00-0

270-735-1

68477-50-9

P

Distiliatai (naftos), garų krekingo, C5-12 frakcija; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas organinių junginių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C12.)

649-360-00-6

270-736-7

68477-53-2

P

Distiliatai (naftos), garų krekingo C5-10 frakcijos ir garų krekingo naftos lengvojo pirminio benzino C5 frakcijos mišinys; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

649-361-00-1

270-738-8

68477-55-4

P

Ekstraktai (naftos), šaldymo-rūgštinimo įrenginio, C4-6; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas organinių junginių mišinys, gautas šaltos rūgšties įrenginyje ekstrahuojant sočiuosius ir nesočiuosius alifatinius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius daugiausia yra tarp C3-6, o vyrauja pentanai ir pentenai. Mišinyje vyrauja sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C4–C6, o vyrauja C5.)

649-362-00-7

270-741-4

68477-61-2

P

Distiliatai (naftos), depentanizavimo viršutinės frakcijos; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai krekinguojant dujų srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6.)

649-363-00-2

270-771-8

68477-894-4

P

Likučiai (naftos), butano frakcijos atskyrimo likučiai; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Butano srauto distiliacijos sudėtingi likučiai. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6.)

649-364-00-8

270-791-7

68478-12-6

P

Liekaninės alyvos (naftos), deizobutanizavimo kolonos; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Butano-buteno srauto distiliacijos atmosferos slėgyje sudėtingi likučiai. Juos sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6.)

649-365-00-3

270-795-9

68478-16-0

P

Pirminis benzinas (naftos), visas, koksavimo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant skystinio koksavimo produktus. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C15, verdantys apytiksliai 43-250 oC temperatūroje.)

649-366-00-9

270-991-4

68513-02-0

P

Pirminis benzinas (naftos), garų krekingo vidurinioji aromatinių angliavandenilių frakcija; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 130-220 oC temperatūroje.)

649-367-00-4

271-138-9

68516-20-1

P

Pirminis benzinas (naftos), valytas moliu, visas tiesioginio distiliavimo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas visą tiesioginio distiliavimo pirminį benziną apdorojant gamtiniu arba modifikuotu moliu, dažniausiai perkoliacijos būdu, norint pašalinti nedidelius polinių junginių ir priemaišų kiekius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–220 oC temperatūroje.)

649-368-00-X

271-262-3

68527-21-9

P

Pirminis benzinas (naftos), valytas moliu, lengvasis, tiesioginio distiliavimo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas lengvąjį tiesioginio distiliavimo pirminį benziną apdorojant gamtiniu arba modifikuotu moliu, dažniausiai perkoliacijos būdu, norint pašalinti nedidelius polinių junginių ir priemaišų kiekius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C10, verdantys apytiksliai 93-180 oC temperatūroje.)

649-369-00-5

271-263-9

68527-22-0

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, aromatinių junginių, garų krekingo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C9, verdantys apytiksliai 110-165 oC temperatūroje.)

649-370-00-0

271-264-4

68527-23-1

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, garų krekingo, debenzenizuotas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C12, verdantys apytiksliai 80-218 oC temperatūroje.)

649-371-00-6

271-266-5

68527-26-4

P

Pirminis benzinas (naftos), turintis aromatinių angliavandenilių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

649-372-00-1

271-635-0

68603-08-7

P

Benzinas, pirolizės, butano frakcijos pašalinimo įrenginio likučių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant propano frakcijos atskyrimo įrenginyje likusius likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius dažniausiai yra didesnis nei C5.)

649-373-00-7

271-726-5

68606-10-0

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, iš kurio pašalinta siera; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pajungiant naftos distiliatą prie sieros pašalinimo proceso, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jame vyrauja sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C6 ir verdantys apytiksliai –20–100 oC temperatūroje.)

649-374-00-2

272-206-0

68783-66-4

P

Gamtinių dujų kondensatai; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, atskiriamas ir kondensuojamas iš gamtinių dujų, transportuojant ir surenkant į šulinius ir (ar) gamybos, surinkimo, tekėjimo ir paskirstymo vamzdynais metu, iš skruberių ir t. t. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C8.)

649-375-00-8

272-896-3

68919-39-1

J

Distiliatai (naftos), pirminio benzino perdirbimo įrenginio (unifiner) lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant lengvuosius produktus iš pirminio benzino perdirbimo įrenginio (unifiner). Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.)

649-376-00-3

272-932-8

68921-09-5

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, po katalizinio riformingo, frakcija be aromatinių angliavandenilių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, likęs po selektyvios absorbcijos proceso pašalinus aromatinius junginius iš kataliziškai riforminguoto pirminio lengvojo benzino. Jame vyrauja alkaniniai ir cikliniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C8, verdantys apytiksliai 66-121 oC temperatūroje.)

649-377-00-9

285-510-3

85116-59-2

P

Benzinas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių (alkanų, cikloalkanų, aromatinių angliavandenilių ir alkenų) mišinys, kuriame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C3 ir kurie verda 30-260 oC temperatūroje.)

649-378-00-4

289-220-8

86290-81-5

P

Aromatiniai angliavandeniliai, C7-8, dealkilinimo produktų, distiliacijos likučių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

649-379-00-X

292-698-0

90989-42-7

P

Angliavandeniliai, C4-6, depentanizavimo lengvoji frakcija, aromatinių angliavandenilių gryninimo vandeniliu; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Pirmosios frakcijos angliavandenilių mišinys, gautas iš depentanizacijos kolonos prieš aromatinių angliavandenilių gryninimą vandeniliu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6, verdantys apytiksliai 25-40 oC temperatūroje.)

649-380-00-5

295-298-4

91995-38-9

P

Distiliatai (naftos), pirminio benzino distiliato kaitinta garų krekingo frakcija, turinti daug C5; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant pirminio benzino kaitintą garų krekingo frakciją. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6, vyrauja C5.)

649-381-00-0

295-302-4

91995-41-4

P

Ekstraktai (naftos), lengvojo benzino katalizinio riformingo, ekstrahavimo tirpikliu; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys — naftos katalizinio riformingo frakcijos gryninimo tirpikliu ekstraktas. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C8, verdantys apytiksliai 100-200 oC temperatūroje.)

649-382-00-6

295-331-2

91995-68-5

P

Pirminis benzinas (naftos), hidrodesulfuruotas, lengvasis, dearomatizuotas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrodesulfuruotas ir dearomatizuotas lengvąsias naftos frakcijas. Jame vyrauja C7 alkanai ir cikloalkanai, verdantys apytiksliai 90-100 oC temperatūroje.)

649-383-00-1

295-434-2

92045-53-9

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, turintis daug C5, iš kurio pašalinta siera; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos pirminį benziną nukreipus sieros junginių pašalinimui, kad būtų atlikta tiolių konversija arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C5, vyrauja C5, verdantys apytiksliai –10–35 oC temperatūroje.)

649-384-00-7

295-442-6

92045-60-8

P

Angliavandeniliai, C8-11, pirminio benzino krekingo, tolueno frakcija; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant prieš krekingą hidrintą krekingo pirminį benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C11, verdantys apytiksliai 130-205 oC temperatūroje.)

649-385-00-2

295-444-7

92045-62-0

P

Angliavandeniliai, C4-11, pirminio benzino krekingo; be aromatinių junginių; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš prieš krekingą hidrinto krekingo pirminio benzino distiliuojant ir atskiriant benzeną ir tolueną turinčias angliavandenilių frakcijas bei aukštesnės virimo temperatūros frakcijas. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai 30-205 oC temperatūroje.)

649-386-00-8

295-445-2

92045-63-1

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, kaitintų garų krekingo; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant garų krekingo pirminį benziną po regeneracijos kaitinimu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6, verdantys apytiksliai 0-80 oC temperatūroje.)

649-387-00-3

296-028-8

92201-97-3

P

Distiliatai (naftos), turintys daug C6; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant naftos žaliavą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C7, turintys daug C6, verdantys apytiksliai 60-70 oC temperatūroje.)

649-388-00-9

296-903-4

93165-19-6

P

Benzinas, pirolizės, hidrintas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Pirolizės hidrinta benzino distiliacijos frakcija, verdanti apytiksliai 20-200 oC temperatūroje.)

649-389-00-4

302-639-3

94114-03-1

P

Distiliatai (naftos), garų krekingo, C8-12 frakcija, polimerinti, lengvieji; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant polimerintą C8–C12 frakciją iš naftos garų krekingo distiliatų. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C12.)

649-390-00-X

305-750-5

95009-23-7

P

Ekstraktai (naftos); sunkiojo benzino, ekstrahuoto tirpikliu, valyti moliu; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pirminio benzino ekstrahavimo tirpikliu ekstraktą valant balinančiomis žemėmis. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C10, verdantys apytiksliai 80-180 oC temperatūroje.)

649-391-00-5

308-261-5

97926-43-7

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, garų krekingo, debenzenizuotas, termiškai apdorotas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant ir distiliuojant debenzenizuotą lengvąjį naftos garų krekingo pirminį benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 95-200 oC temperatūroje.)

649-392-00-0

308-713-1

98219-46-6

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, garų krekingo, termiškai apdorotas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant ir distiliuojant lengvąjį garų krekingo pirminį naftos benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C6, verdantys apytiksliai 35-80 oC temperatūroje.)

649-393-00-6

308-714-7

98219-47-7

P

Distiliatai (naftos), C7-9, turintys daug C8, hidrodesulfuruoti, dearomatizuoti; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant naftos lengvąją hidrodesulfuruotą ir dearomatizuotą frakciją. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C9, ypač C8 alkanai ir cicloalkanai, verdantys apytiksliai 120-130 oC temperatūroje.)

649-394-00-1

309-862-5

101316-56-7

P

Angliavandeniliai, C6-8, hidrinti, dearomatizuoti sorbuojant, valyti toluenu; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tolueno sorbcijos metu iš angliavandenilių frakcijos, kuri susidaro krekinguotą benziną hidrinant, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C8, verdantys apytiksliai 80–135 oC temperatūroje.)

649-395-00-7

309-870-9

101316-66-9

P

Pirminis benzinas (naftos), hidrodesulfuruotas, koksavimo visas produktas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant hidrodesulfuruotą koksavimo produktų distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 23-196 oC temperatūroje.)

649-396-00-2

309-879-8

101316-76-1

P

Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, iš kurio pašalinta siera; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos pirminį benziną nukreipus sieros junginių pašalinimui, kad būtų atlikta tiolių konversija arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C8, verdantys apytiksliai 20–130 oC temperatūroje.)

649-397-00-8

309-976-5

101795-01-1

P

Angliavandeniliai, C3-6, turintys daug C5, garų krekingo pirminis benzinas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo pirminį benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C6, vyrauja C5.)

649-398-00-3

310-012-0

102110-14-5

P

Angliavandeniliai, turintys daug C5, turintys biciklopentadieno; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo proceso produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C5 ir turintys biciklopentadieno bei verdantys apytiksliai 30-170 oC temperatūroje.)

649-399-00-9

310-013-6

102110-15-6

P

Likučiai (naftos), garų krekingo lengvieji aromatiniai angliavandeniliai; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo arba panašių procesų produktus po to, kai atskiriami labai lengvi produktai, o likutyje atsiduria angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius didesnis nei C5. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C5, verdantys apytiksliai didesnėje nei 40 oC temperatūroje.)

649-400-00-2

310-057-6

102110-55-4

P

Angliavandeniliai, C≥ 5, turintys daug C5-6; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

649-401-00-8

270-690-8

68476-50-6

P

Angliavandeniliai, turintys daug C5; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta

649-402-00-3

270-695-5

68476-55-1

P

Aromatiniai angliavandeniliai, C8-10; Lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, aukštos virimo temperatūros

649-403-00-9

292-695-4

90989-39-2

P

Distiliatai (naftos), lengvieji, katalizinio krekingo; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C25 ir verdantys apytiksliai 150-400 oC temperatūroje. Jame yra palyginti daug biciklinių aromatinių angliavandenilių.)

649-435-00-3

265-060-4

64741-59-9

 

Distiliatai (naftos), vidurinieji, katalizinio krekingo; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C30, verdantys apytiksliai 205-450 oC temperatūroje. Jo sudėtyje yra palyginti daug triciklinių aromatinių angliavandenilių.)

649-436-00-9

265-062-5

64741-60-2

 

Distiliatai (naftos), lengvieji, terminio krekingo; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C10–C22 ir verdantys apytiksliai 160-370 oC temperatūroje.)

649-438-00-X

265-084-5

64741-82-8

 

Distiliatai (naftos), lengvieji, hidrodesulfuruoti, kataliziškai krekinguoti; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas hidrinant lengvuosius kataliziškai krekinguotus distiliatus, norint organinių junginių sierą paversti į vandenilio sulfidą, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C25 ir verdantys apytiksliai 150-400 oC temperatūroje. Jį sudaro palyginti didelė biciklinių aromatinių angliavandenilių proporcija.)

649-439-00-5

269-781-5

68333-25-5

 

Distiliatai (naftos), garų krekingo pirminis lengvasis benzinas; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pakartotinai distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C10–C18.)

649-440-00-0

270-662-5

68475-80-9

 

Distiliatai (naftos), krekinguoti naftos garų krekingo; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant krekinguotus garų krekingo distiliatus ir (arba) jų frakcionavimo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra nuo C10 iki mažos molekulinės masės polimerų.)

649-441-00-6

270-727-8

68477-38-3

 

Gazoliai (naftos), garų krekingo; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C9 ir verdantys apytiksliai 205-400 oC temperatūroje.)

649-442-00-1

271-260-2

68527-18-4

 

Distiliatai (naftos), hidrodesulfuruoti, terminio krekingo, vidurinieji; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant hidrodesulfuruotą terminio krekingo distiliavimo įkrovą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C25, verdantys apytiksliai 205-400 oC temperatūroje.)

649-443-00-7

285-505-6

85116-53-6

 

Gazoliai (naftos), terminio krekingo, hidrodesulfuruoti; Krekingo gazolis

649-444-00-2

295-411-7

92045-29-9

 

Likučiai (naftos), hidrintas garų krekingo pirminis benzinas; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys — hidrinto garų krekingo pirminio benzino distiliacijos liekaninė frakcija. Jame vyrauja angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 200-350 oC temperatūroje.)

649-445-00-8

295-514-7

92062-00-5

 

Likučiai (naftos), pirminio benzino garų krekingo produktų distiliacijos; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys — pirminio benzino garų krekingo aukštoje temperatūroje likutis, gautas atskyrus distiliatą. Jis verda apytiksliai 147-300 oC temperatūroje. Iš jo pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra 18 10-6 m2.s-1 50 oC temperatūroje.)

649-446-00-3

295-517-3

92062-04-9

 

Distiliatai (naftos), lengvieji, katalizinio krekingo, terminio skaidymo; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus, kuris naudojamas kaip šilumos pernešėjas. Jame vyrauja angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 190-340 oC temperatūroje. Šis produktas gali turėti organinių sieros junginių.)

649-447-00-9

295-991-1

92201-60-0

 

Likučiai (naftos), po pirminio benzino garų krekingo ir kaitinimo; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, pirminio benzino garų krekingo ir kaitinimo distiliacijos likutis, verdantis apytiksliai 150-350 oC temperatūroje.)

649-448-00-4

297-905-8

93763-85-0

 

Gazolis (naftos), lengvojo vakuumino terminio krekingo distiliato, hidrodesulfuruotas; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai dehidrosulfuruojant termiškai krekinguotus lengvuosius vakuuminius naftos distiliatus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C14–C20, verdantys apytiksliai 270-370 oC temperatūroje.)

649-450-00-5

308-278-8

97926-59-5

 

Distiliatai (naftos), hidrodesulfuruoti, vidurinieji koksuoti; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant hidrodesulfuruotas koksavimo distiliato įkrovas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C12–C21, verdantys apytiksliai 200-360 oC temperatūroje.)

649-451-00-0

309-865-1

101316-59-0

 

Distiliatai (naftos), sunkieji, garų krekingo; Krekingo gazolis

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo sunkiuosius likučius. Jame vyrauja alkilinti sunkieji aromatiniai angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 250-400 oC temperatūroje.)

649-452-00-6

309-939-3

101631-14-5

 

Distiliatai (naftos), sunkieji, po hidrokrekingo; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C39, verdantys apytiksliai 260-600 oC temperatūroje.)

649-453-00-1

265-077-7

64741-76-0

L

Distiliatai (naftos), sunkieji alkaniniai, valyti tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-454-00-7

265-090-8

64741-88-4

L

Distiliatai (naftos), lengvieji alkanų, gryninti tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-455-00-2

265-091-3

64741-89-5

L

Liekaninės alyvos (naftos), deasfaltizuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip tirpiklyje tirpi frakcija, dealfatizavus C3–C4 tirpikliais iš likučių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra didesnis nei C25, verdantys apytiksliai didesnėje nei 400 oC temperatūroje.)

649-456-00-8

265-096-0

64741-95-3

L

Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų, gryninti tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-457-00-3

265-097-6

64741-96-4

L

Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų, gryninti tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-458-00-9

265-098-1

64741-97-5

L

Liekaninės alyvos (naftos), grynintos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip tirpiklyje netirpi frakcija, tirpikliu valant likučius naudojant polinį organinį tirpiklį, tokį kaip fenolis arba furfurolas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C25, verdantys apytiksliai virš 400 oC temperatūroje.)

649-459-00-4

265-101-6

64742-01-4

L

Distiliatai (naftos), gryninti moliu, alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakcijas gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.)

649-460-00-X

265-137-2

64742-36-5

L

Distiliatai (naftos), valyti moliu, lengvųjų alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakcijas gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.)

649-461-00-5

265-138-8

64742-37-6

L

Liekaninės alyvos, valytos moliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant liekanines alyvas gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C25, verdantys apytiksliai virš 400 oC temperatūroje.)

649-462-00-0

265-143-5

64742-41-2

L

Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų, valyti moliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakciją gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-463-00-6

265-146-1

64742-44-5

L

Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų, valyti moliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakcijas gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Turi palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-464-00-1

265-147-7

64742-45-6

L

Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Turi palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-465-00-7

265-155-0

64742-52-5

L

Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Turi palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-466-00-2

265-156-6

64742-53-6

L

Distiliatai (naftos), hidrinti, sunkieji alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Turi santykinai didelį kiekį sočiųjų angliavandenilių.)

649-467-00-8

265-157-1

64742-54-7

L

Distiliatai (naftos), hidrinti, lengvieji alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.)

649-468-00-3

265-158-7

64742-55-8

L

Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti lengvieji alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant normaliuosius alkanus iš naftos frakcijos kristalizacijos tirpiklyje būdu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-469-00-9

265-159-2

64742-56-9

L

Liekaninės alyvos (naftos), hidrintos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C25, verdantys apytiksliai virš 400 oC temperatūroje.)

649-470-00-4

265-160-8

64742-57-0

L

Liekaninės alyvos (naftos), devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant ilgą, šakotąją grandinę turinčius angliavandenilius iš liekaninės alyvos kristalizacijos tirpiklyje būdu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C25, verdantys apytiksliai virš 400 oC temperatūroje.)

649-471-00-X

265-166-0

64742-62-7

L

Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, sunkieji naftenų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant normaliuosius alkanus iš naftos frakcijos kristalizacijos tirpiklyje būdu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-472-00-5

265-167-6

64742-63-8

L

Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, lengvieji naftenų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant normaliuosius alkanus iš naftos frakcijos kristalizacijos tirpiklyje būdu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-473-00-0

265-168-1

64742-64-9

L

Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, sunkieji alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant normaliuosius alkanus iš naftos frakcijos kristalizacijos tirpiklyje būdu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-474-00-6

265-169-7

64742-65-0

L

Naftenų alyvos (naftos), sunkiosios, kataliziškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta

Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinio devaškavimo procese. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-475-00-1

265-172-3

64742-68-3

L

Naftenų alyvos (naftos), lengvosios, kataliziškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinio devaškavimo procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-476-00-7

265-173-9

64742-69-4

L

Alkanų alyvos (naftos), sunkiosios, kataliziškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinio devaškavimo procese. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-477-00-2

265-174-4

64742-70-7

L

Alkanų alyvos (naftos), lengvosios, kataliziškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinio devaškavimo procese. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-478-00-8

265-176-5

64742-71-8

L

Naftenų alyvos (naftos), sunkiosios, kompleksiškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant nešakotą grandinę turinčius alkanus kaip kietą medžiagą veikiant agentu, tokiu kaip karbamidas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-479-00-3

265-179-1

64742-75-2

L

Naftenų alyvos (naftos), lengvosios, kompleksiškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinio devaškavimo procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-480-00-9

265-180-7

64742-76-3

L

Tepalinės alyvos (naftos), C20-50, iš hidrintų neutraliųjų alyvų, didelės klampos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant su katalizatoriumi lengvąjį vakuuminį gazolį, sunkųjį vakuuminį gazolį ir tirpikliu deasfaltizuotą liekaninę alyvą dviejų etapų procese, tarp šių dviejų etapų atliekant devaškavimą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa apytiksliai 112 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.)

649-481-00-4

276-736-3

72623-85-9

L

Tepalinės alyvos (naftos), C15-30, hidrintų neutraliųjų alyvų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant su katalizatoriumi lengvąjį vakuuminį gazolį ir sunkųjį vakuuminį gazolį dviejų etapų procese, tarp šių dviejų etapų atliekant devaškavimą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa apytiksliai 15 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.)

649-482-00-X

276-737-9

72623-86-0

L

Tepalinės alyvos (naftos), C20-50, iš hidrintų neutraliųjų alyvų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant su katalizatoriumi lengvąjį vakuuminį gazolį, sunkųjį vakuuminį gazolį ir tirpikliu deasfaltizuotą naftos liekaninę alyvą dviejų etapų procese, tarp šių dviejų etapų atliekant devaškavimą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa apytiksliai 32 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) Jose yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.)

649-483-00-5

276-738-4

72623-87-1

L

Tepalinės alyvos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas agliavandenilių mišinys, gaunamas ekstrahavimo tirpikliu ir devaškavimo proceso metu. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičių yra C15–C50.)

649-484-00-0

278-012-2

74869-22-0

L

Distiliatai (naftos), kompleksinio sunkiųjų alkanų devaškavimo; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas devaškavus sunkųjį alkaninį distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-485-00-6

292-613-7

90640-91-8

L

Distiliatai (naftos), kompleksinio lengvųjų alkanų devaškavimo; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas devaškavus lengvąjį alkanų distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C12–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.)

649-486-00-1

292-614-2

90640-92-9

L

Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, sunkiųjų alkanų, valyti moliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus devaškuotus sunkiuosius alkaninius distiliatus gamtiniu ar modifikuotu moliu kontaktiniu arba perkoliacijos būdu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50.)

649-487-00-7

292-616-3

90640-94-1

L

Angliavandeniliai, C20-50, tirpikliu devaškuoti, sunkiųjų alkanų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus vandeniliu ir naudojant katalizatorių devaškuotus sunkiuosius alkaninius distiliatus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50.)

649-488-00-2

292-617-9

90640-95-2

L

Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, lengvųjų alkanų, valyti moliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus gamtiniu ar modifikuotu moliu devaškuotus lengvuosius alkaninius distiliatus kontaktiniu arba perkoliacijos būdu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30.)

649-489-00-8

292-618-4

90640-96-3

L

Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, lengvųjų alkanų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus vandeniliu ir naudojant katalizatorių devaškuotus lengvuosius alkaninius distiliatus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30.)

649-490-00-3

292-620-5

90640-97-4

L

Liekaninės alyvos (naftos), hidrintos, devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-491-00-9

292-656-1

90669-74-2

L

Liekaninės alyvos (naftos), kataliziškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-492-00-4

294-843-3

91770-57-9

L

Distiliatai (naftos), devaškuoti, sunkiųjų alkanų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas intensyviai hidrinant devaškuotą distiliatą bei naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C25–C39. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa apytiksliai 44 10-6 m2.s-1 50 oC temperatūroje.)

649-493-00-X

295-300-3

91995-39-0

L

Distiliatai (naftos), devaškuoti, lengvųjų alkanų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas intensyviai hidrinant devaškuotą distiliatą naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C21–C29. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa apytiksliai 13 10-6 m2.s-1 50 oC temperatūroje.)

649-494-00-5

295-301-9

91995-40-3

L

Distiliatai (naftos), hidrokrekingo, valyti tirpikliu, devaškuoti; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas skystųjų angliavandenilių mišinys, gautas pakartotinai iškristalinus devaškuotus tirpikliu valytus naftos hidrokrekingo distiliatus.)

649-495-00-0

295-306-6

91995-45-8

L

Distiliatai (naftos), gryninti tirpikliu, lengvųjų naftenų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas gryninant naftos frakciją vandeniliu ir naudojant katalizatorių bei pašalinus aromatinius angliavandenilius ekstrahuojant tirpikliu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa 13-15 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-496-00-6

295-316-0

91995-54-9

L

Tepalinės alyvos (naftos), C17-35, ekstrahuotos tirpikliu, devaškuotos, hidrintos; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-497-00-1

295-423-2

92045-42-6

L

Tepalinės alyvos (naftos), hidrokrekingo nearomatinių angliavandenilių, devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-498-00-7

295-424-8

92045-43-7

L

Liekaninės alyvos (naftos), hidrokrekingo, paveiktos rūgštimi devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš rūgštimi grynintų hidrokrekingo sunkiųjų alkanų distiliacijos likučio, tirpikliais pašalinus alkanus, ir verdantis apytiksliai virš 380 oC temperatūroje.)

649-499-00-2

295-499-7

92061-86-4

L

Alkaninės alyvos (naftos), sunkiosios, valytos ir devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš sieringos alkaninės žalios naftos. Jame vyrauja tirpikliu valyta ir devaškuota tepalinė alyva, kurios klampa yra 65 10-6 m2.s-1 50 oC temperatūroje.)

649-500-00-6

295-810-6

92129-09-4

L

Tepalinės alyvos (naftos), bazinės alyvos, alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant žalią naftą. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, naftenai ir alkanai. Pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra 23 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-501-00-1

297-474-6

93572-43-1

L

Angliavandeniliai, hidrokrekingo distiliavimo likučių alkaniniai angliavandeniliai, devaškuoti tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-502-00-7

297-857-8

93763-38-3

L

Angliavandeniliai, C20-50, liekaninių alyvų hidrinimo vakuuminis distiliatas; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-503-00-2

300-257-1

93924-61-9

L

Distiliatai (naftos), sunkieji, valyti tirpikliu, gryninti vandeniliu; hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-504-00-8

305-588-5

94733-08-1

L

Distiliatai (naftos), valyti tirpikliu, hidrokrekingo, lengvieji; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas dearomatizuojant tirpikliu naftos hidrokrekingo likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C18–C27, verdantys apytiksliai 370-450 oC temperatūroje.)

649-505-00-3

305-589-0

94733-09-2

L

Tepalinės alyvos (naftos), C18-40, hidrokrekingo distiliato, tirpikliu devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu devaškuojant naftos hidrokrekingo distiliavimo likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C18–C40, verdantys apytiksliai 370-550 oC temperatūroje.)

649-506-00-9

305-594-8

94733-15-0

L

Tepalinės alyvos (naftos), C18-40, tirpikliu devaškuotos, hidrinto, rafinato; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas devaškuojant tirpikliu hidrintą rafinatą, gautą tirpikliu ekstrahuojant vandeniliu apdorotą naftos distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C18–C40, verdantys apytiksliai 370-550 oC temperatūroje.)

649-507-00-4

305-595-3

94733-16-1

L

Angliavandeniliai, C13-30, turintys daug aromatinių angliavandenilių, tirpikliu ekstrahuotas naftenų distiliatas; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-508-00-X

305-971-7

95371-04-3

L

Angliavandeniliai, C16-32, turintys daug aromatinių angliavandenilių, tirpikliu ekstrahuotas naftenų distiliatas; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-509-00-5

305-972-2

95371-05-4

L

Angliavandeniliai, C37-68, devaškuoti, deasfaltizuoti, hidrinti, vakuuminio distiliavimo likučiai; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-510-00-0

305-974-3

95371-07-6

L

Angliavandeniliai, C37-65, hidrinti, deasfaltizuoti vakuuminio distiliavimo likučiai; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-511-00-6

305-975-9

95371-08-7

L

Distiliatai (naftos), hidrokrekingo, valyti tirpikliu, lengvieji; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu apdorojant hidrokrekinguotos naftos distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C18–C27, verdantys apytiksliai 370-450 oC temperatūroje.)

649-512-00-1

307-010-7

97488-73-8

L

Distiliatai (naftos), valyti tirpikliu, hidrinti, sunkieji; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant tirpikliu hidrintą naftos distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C19–C40, verdantys apytiksliai 390-550 oC temperatūroje.)

649-513-00-7

307-011-2

97488-74-9

L

Tepalinės alyvos (naftos), C18-27, hidrokrekingo, devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-514-00-2

307-034-8

97488-95-4

L

Angliavandeniliai, C17-30, hidrintų, tirpikliais deasfaltizuotų lengvųjų atmosferinių distiliatų likučio lengvųjų frakcijų; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip pirmoji vakuuminės distiliacijos frakcija iš produkto, kuris susidaro hidrinant tirpikliu deasfaltuotą siaurą likutinę frakciją ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C17–C30, verdantys apytiksliai 300-400 oC temperatūroje. Iš jo pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra 4 10-6 m2 s-1 esant apytiksliai 100 oC temperatūrai.)

649-515-00-8

307-661-7

97675-87-1

L

Angliavandeniliai, C17-40, hidrinti, deasfaltizuoti tirpikliu distiliacijos likučio vakuuminės distiliacijos, lengvieji; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip pirmoji distiliavimo vakuume frakcija iš produkto, kataliziškai hidrinant tirpikliu deasfaltizuotą siaurą likutinę frakciją, kurio klampa 8 10-6 m2.s-1 esant apytiksliai 100 oC temperatūroje.) Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C17–C40, verdantys apytiksliai 300-500 oC temperatūroje.)

649-516-00-3

307-755-8

97722-06-0

L

Angliavandeniliai, C13-27, tirpikliu ekstrahuoti, lengvieji nafteniniai; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant aromatinius angliavandenilius iš lengvojo nafteninio distiliato, kurio klampa 9,5 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C27, verdantys apytiksliai 240-400 oC temperatūroje.)

649-517-00-9

307-758-4

97722-09-3

L

Angliavandeniliai, C14-29, tirpikliu ekstrahuoti, lengvieji nafteniniai; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant aromatinius angliavandenilius iš lengvojo nafteninio distiliato, kurio klampa 16 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C14–C29, verdantys apytiksliai 250-425 oC temperatūroje.)

649-518-00-4

307-760-5

97722-10-6

L

Angliavandeniliai, C27-42, dearomatizuoti; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-519-00-X

308-131-8

97862-81-2

L

Angliavandeniliai, C17-30, hidrintų distiliatų lengvųjų frakcijų; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-520-00-5

308-132-3

97862-82-3

L

Angliavandeniliai, C27-45, nafteniniai, distiliuoti vakuume Bazinė alyva — nepatikslinta

649-521-00-0

308-133-9

97862-83-4

L

Angliavandeniliai, C27-45, dearomatizuoti; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-522-00-6

308-287-7

97926-68-6

L

Angliavandeniliai, C20-58, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-523-00-1

308-289-8

97926-70-0

L

Angliavandeniliai, C27-42, nafteniniai; Bazinė alyva — nepatikslinta

649-524-00-7

308-290-3

97926-71-1

L

Liekaninės alyvos (naftos),valytos anglimis, devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas aktyvinta anglimi apdorojus tirpikliu devaškuotus naftos likučius tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos.)

649-525-00-2

309-710-8

100684-37-5

L

Liekaninės alyvos (naftos), valytos moliu, devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas balinančiomis žemėmis apdorojus tirpikliu devaškuotas naftos liekanines alyvas tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos.)

649-526-00-8

309-711-3

100684-38-6

L

Tepalinės alyvos (naftos), C25, tirpikliu ekstrahuotos, deasfaltizuotos, devaškuotos, hidrintos; bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu ekstrahuojant ir hidrinant vakuuminės distiliacijos likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C25. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa nuo 32 10-6 m2.s-1 iki 37 10-6 m2.s-1 10-6 m2 100 oC temperatūroje.)

649-527-00-3

309-874-0

101316-69-2

L

Tepalinės alyvos (naftos), C17-32, ekstrahuotos tirpikliu, devaškuotos, hidrintos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu ekstrahuojant ir hidrinant atmosferinės distiliacijos likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C17–C32. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa nuo 17 10-6 m2.s-1 iki 23 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-528-00-9

309-875-6

101316-70-5

L

Tepalinės alyvos (naftos), C20-35, ekstrahuotos tirpikliu, devaškuotos, hidrintos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu ekstrahuojant ir hidrinant atmosferinės distiliacijos likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C35. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa yra nuo 37 10-6 m2.s-1 iki 44 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-529-00-4

309-876-1

101316-71-6

L

Tepalinės alyvos (naftos), C24-50, ekstrahuotos tirpikliu, devaškuotos, hidrintos; Bazinė alyva — nepatikslinta

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu ekstrahuojant ir hidrinant atmosferinės distiliacijos likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C24–C50. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa yra nuo 16 10-6 m2.s-1 iki 75 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-530-00-X

309-877-7

101316-72-7

L

Ekstraktai (naftos), sunkiojo nafteninio distiliato, tekstrahuoto tirpikliu, aromatinių junginių koncentratas; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Aromatinių junginių koncentratas, gaunamas pripilant vandens į sunkiojo naftenų distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, ekstraktą ir ekstrahavimo tirpiklį.)

649-531-00-5

272-175-3

68783-00-6

L

Ekstraktai (naftos), tirpikliu ekstrahuoto sunkiųjų alkanų distiliato ekstrahuoto tirpikliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip ekstraktas iš tirpikliu gryninto sunkiojo alkaninio distiliato reekstrahavimo. Jį sudaro sotieji ir aromatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C20–C50.)

649-532-00-0

272-180-0

68783-04-0

L

Ekstraktai (naftos), sunkiojo alkanų distiliato, deasfaltizuoto tirpikliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip ekstraktas tirpikliu gryninant sunkųjį alkaninį distiliatą.)

649-533-00-6

272-342-0

68814-89-1

L

Ekstraktai (naftos), sunkiųjų naftenų distiliatų, ekstrahuotų tirpikliu, hidrinti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus vandeniliu sunkiųjų naftenų distiliatų, ekstrahuotų tirpikliu, ekstraktą, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-534-00-1

292-631-5

90641-07-9

L

Ekstraktai (naftos), sunkiojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, hidrinti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus vandeniliu sunkiojo alkano distiliato ekstrahavimo tirpikliu ekstraktą, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C21–C33, verdantys apytiksliai 350-480 oC temperatūroje.)

649-535-00-7

292-632-0

90641-08-0

L

Ekstraktai (naftos), lengvojo alkanų distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, hidrinti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus vandeniliu lengvojo alkaninio distiliato ekstrahavimo tirpikliu ekstraktą, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C17–C26, verdantys apytiksliai 280-400 oC temperatūroje.)

649-536-00-2

292-633-6

90641-09-1

L

Ekstraktai (naftos), hidrinti, lengvojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kurio ekstraktas buvo gautas ekstrahuojant tirpikliu viduriniojo alkaninio tirpiklio distiliato lengvąsias frakcijas, grynintas vandeniliu, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C36.)

649-537-00-8

295-335-4

91995-73-2

L

Ekstraktai (naftos), lengvojo nafteninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, hidrosulfuruoti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kuomet ekstraktas, kuris buvo gautas ekstrahavimo tirpikliu procese, yra paveikiamas vandeniliu ir naudojant katalizatorių tam, kad visų pirma būtų pašalinti sieros junginiai. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.)

649-538-00-3

295-338-0

91995-75-4

L

Ekstraktai (naftos), lengvojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, valyto rūgštimi; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip lengvųjų alkaninių naftos distiliatų, valytų sieros rūgštimi, ekstrahavimo tirpikliu ekstrakto distiliavimo frakcija. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C32.)

649-539-00-9

295-339-6

91995-76-5

L

Ekstraktai (naftos), lengvojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, hidrodesulfuruoti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant tirpikliu ir vandeniliu paveikiant lengvąjį alkaninį distiliatą, kad organinė siera pavirstų pašalinamu vandenilio sulfidu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C40. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa yra didesnė nei 10-5 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-540-00-4

295-340-1

91995-77-6

L

Ekstraktai (naftos), lengvojo vaakuminio gazolio, ekstrahuoto tirpikliu, hidrinti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant tirpikliu naftos lengvuosius vakuuminius gazolius bei paveikus vandeniliu naudojant katalizatorių. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C30.)

649-541-00-X

295-342-2

91995-79-8

L

Ekstraktai (naftos), sunkiųjų alkaninių distiliatų tirpiklis, valyti moliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakcijas gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Jame yra ne mažiau kaip 5 % masės 4-6 žiedus turinčių aromatinių angliavandenilių.)

649-542-00-5

296-437-1

92704-08-0

L

Ekstraktai (naftos), sunkiojo nafteniniodistiliatų, ekstrahuotų tirpikliu, hidrodesulfuruotų; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu gryninant žalią naftą tam, kad organinių junginių siera virstų pašalinamu vandenilio sulfidu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C50. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa yra didesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-543-00-0

297-827-4

93763-10-1

L

Ekstraktai (naftos), tirpikliais devaškuoto sunkiojo alkaninio distiliato tirpiklis, hidrodesulfuruotas; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vandeniliu gryninant tirpikliais devaškuotą žalią naftą vandeniliu, kad organinių junginių siera pavirstų į pašalinamą vandenilio sulfidą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C50. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa yra didesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.)

649-544-00-6

297-829-5

93763-11-2

L

Ekstraktai (naftos), lengvojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, valyto anglimi; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip frakcija distiliuojant ekstraktą, regeneruotą ekstrahuojant tirpikliu lengvąjį alkaninį naftos distiliatą, apdorotą aktyvinta medžio anglimi tam, kad būtų pašalinti polinių junginių pėdsakai ir priemaišos. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C32.)

649-545-00-1

309-672-2

100684-02-4

L

Ekstraktai (naftos), lengvojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, valyto moliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip frakcija distiliuojant ekstraktą, regeneruotą ekstrahuojant tirpikliu lengvąjį alkaninį naftos distiliatą, apdorotą balinančiomis žemėmis tam, kad būtų pašalinti polinių junginių pėdsakai ir priemaišos. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C32.)

649-546-00-7

309-673-8

100684-03-5

L

Ekstraktai (naftos), lengvieji vakuuminiai, ekstrahuoto tirpikliu gazolio valyto anglimi; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant tirpikliu lengvąjį vakuuminį naftos gazolį, apdorotą aktyvinta medžio anglimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C30.)

649-547-00-2

309-674-3

100684-04-6

L

Ekstraktai (naftos), lengvojo vakuuminio gazolio, ekstrahuoto tirpikliu, valyto moliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas)

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant tirpikliu lengvąjį vakuuminį naftos gazolį, valytą balinančiomis žemėmis tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C30.)

649-548-00-8

309-675-9

100684-05-7

L

Alkaninė alyva (naftos); Alkaninė alyva

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip alyvos frakcija pašalinant alyvas tirpikliu ar vaško išprakaitavimo būdu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50.)

649-549-00-3

265-171-8

64742-67-2

L

Alkaninė alyva (naftos), hidrinta; Alkaninė alyva

649-550-00-9

295-394-6

92045-12-0

L

Refrakciniai keraminiai pluoštai; Specialiosios paskirties pluoštai, išskyrus nurodytus kitose Direktyvos 67/548/EEB I priedo vietose; (Dirbtiniai stiklo (silikatiniai) atsitiktinai orientuoti pluoštai, kuriuose šarminių ir žemės šarminių metalų oksidų (Na2O + K2O + CaO + MgO + BaO) kiekis mažesnis arba lygus 18 % masės.)

650-017-00-8

 

 

R

3 priedėlis

29 punktas. Mutagenai: 1 kategorija

 

4 priedėlis

29 punktas. Mutagenai: 2 kategorija

Medžiagos

Indekso numeris

EB numeris

CAS numeris

Pastabos

Heksametilfosforo triamidas; heksametilfosforamidas

015-106-00-2

211-653-8

680-31-9

 

Dietilsulfatas

016-027-00-6

200-589-6

64-67-5

 

Chromo (VI) trioksidas

024-001-00-0

215-607-8

1333-82-0

E

Kalio dichromatas

024-002-00-6

231-906-6

7778-50-9

E

Amonio dichromatas

024-003-00-1

232-143-1

7789-09-5

E

Natrio dichromatas

024-004-00-7

234-190-3

10588-01-9

E

Natrio dichromatas, dihidratas

024-004-01-4

234-190-3

7789-12-0

E

Chromilo dichloridas; chromo oksichloridas

024-005-00-2

239-056-8

14977-61-8

 

Kalio chromatas

024-006-00-8

232-140-5

7789-00-6

 

Natrio chromatas

024-018-00-3

231-889-5

7775-11-3

E

Kadmio fluoridas

048-006-00-2

232-222-0

7790-79-6

E

Kadmio chloridas

048-008-00-3

233-296-7

10108-64-2

E

Kadmio sulfatas

048-009-00-9

233-331-6

10124-36-4

E

Butanas [turintis ≥ 0,1 % butadieno (203-450-8)] [1]

601-004-01-8

203-448-7 [1]

106-97-8 [1]

C, S

Izobutanas [turintis ≥ 0,1 % butadieno (203-450-8)] [2]

20-857-2 [2]

75-28-5 [2]

1,3-butadienas; buta-1,3-dienas

601-013-00-X

203-450-8

106-99-0

D

Benzenas

601-020-00-8

200-753-7

71-43-2

E

Benz[a]pirenas; benz[d, e, f]chrizenas

601-032-00-3

200-028-5

50-32-8

 

1,2-dibrom-3–Chlorpropanas

602-021-00-6

202-479-3

96-12-8

 

Etilenoksidas; oksiranas

603-023-00-X

200-849-9

75-21-8

 

Propeno oksidas; 1,2-epoksipropanas; metiloksiranas

603-055-00-4

200-879-2

75-56-9

E

2,2'-bioksiranas; l,2:3,4-diepoksibutanas

603-060-00-1

215-979-1

1464-53-5

 

Metilakrilamidometoksiacetatas (turintis ≥ 0,1 % akrilamido)

607-190-00-X

401-890-7

77402-03-0

 

Metilakrilamidoglikoliatas (turintis ≥ 0,1 % akrilamido)

607-210-00-7

403-230-3

77402-05-2

 

2-nitrotoluenas

609-065-00-5

201-853-3

88-72-2

E

4,4'-4,4'-oksidianilinas [1] ir jo druskos

p-aminofenileteris [1]

612-199-00-7

202-977-0 [1]

101-80-4 [1]

E

Etileniminas; aziridinas

613-001-00-1

205-793-9

151-56-4

 

Karbendazimas (ISO)

metilbenzimidazol-2-ilkarbamatas

613-048-00-8

234-232-0

10605-21-7

 

Benomilas (ISO)

metil-1-(butilkarbamoil)benzimidazol-2-ilkarbamatas

613-049-00-3

241-775-7

17804-35-2

 

1,3,5-tri(oksiranilmetil)-1,3,5-triazin-2,4,6(1H, 3H, 5H)-trionas; TGIC

615-021-00-6

219-514-3

2451-62-9

 

Akrilamidas

616-003-00-0

201-173-7

79-06-1

 

1,3,5-tris[(2S ir 2R)-2,3-epoksipropil]-1,3,5-triazin-2,4,6-(1H, 3H, 5H)-trionas

616-091-00-0

423-400-0

59653-74-6

E

Dujos (nafta), kataliziškai krekinguoto pirminio benzino depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos, turinčios daug C3, be rūgščių; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant kataliziškai krekinguotus angliavandenilius ir apdorotus siekiant pašalinti rūgštines priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C2–C4, vyrauja C3.)

649-062-00-6

270-755-0

68477-73-6

H, K

Dujos (nafta), katalizinio krekingo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo proceso produktus. Jo sudėtyje daugiausia alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-063-00-1

270-756-6

68477-74-7

H, K

Dujos (nafta), katalizinio krekingo, turinčios daug C1-5; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, vyrauja C1–C5.)

649-064-00-7

270-757-1

68477-75-8

H, K

Dujos (nafta), kataliziškai polimerizuoto pirminio benzino stabilizavimo viršutinė frakcija, turinti daug C2–4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant, stabilizuojant kataliziškai polimerizuotą pirminį benziną. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C2–C6, vyrauja C2–C4.)

649-065-00-2

270-758-7

68477-76-9

H, K

Dujos (nafta), katalizinio riformingo, turinčios daug C1-4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo proceso produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, vyrauja C1–C4.)

649-066-00-8

270-760-8

68477-79-2

H, K

Dujos (naftos), C3-5 alkenų-alkanų įkrova, skirta alkilinimui; Naftos dujos

(Sudėtingas alkenų ir alkanų, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, mišinys, naudojamas kaip alkilinimo įkrova. Aplinkos temperatūra dažniausiai viršija kritinę šių mišinių temperatūrą.)

649-067-00-3

270-765-5

68477-83-8

H, K

Dujos (naftos), turinčios daug C4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio frakcionavimo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C4.)

649-068-00-9

270-767-6

68477-85-0

H, K

Dujos (naftos), deetanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo metu gautas dujų ir benzino frakcijas. Jo sudėtyje daugiausia etano ir etileno.)

649-069-00-4

270-768-1

68477-86-1

H, K

Dujos (naftos), deizobutanizavimo kolonos viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atmosferos slėgyje distiliuojant butano-buteno srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.)

649-070-00-X

270-769-7

68477-87-2

H, K

Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio sausos, turi daug propeno; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo dujų ir benzino frakcijų produktus. Jo sudėtyje daugiausia propeno su trupučiu etano ir propano.)

649-071-00-5

270-772-3

68477-90-7

H, K

Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo dujų ir benzino frakcijų produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-072-00-0

270-773-9

68477-91-8

H, K

Dujos (naftos), dujų regeneravimo įrangos depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant įvairių angliavandenilių srautus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C4, vyrauja propanas.)

649-073-00-6

270-777-0

68477-94-1

H, K

Dujos (naftos), Girbatolio įrenginio įkrova; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, naudojamas kaip Girbatolio įrenginio įkrova siekiant pašalinti vandenilio sulfidą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-074-00-1

270-778-6

68477-95-2

H, K

Dujos (nafta), izomerizuoto pirminio benzino frakcionavimo įrenginio, turinčios daug C4, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

649-075-00-7

270-782-8

68477-99-6

H, K

Liekamosios dujos (naftos), iš kataliziškai krekinguotos skaidrintos alyvos ir termiškai krekinguoto vakuuminio likučio frakcionavimo flegmos būgno; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant kataliziškai krekinguotą skaidrintą alyvą ir termiškai krekinguotą vakuuminį likutį. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-076-00-2

270-802-5

68478-21-7

H, K

Liekamosios dujos (naftos), iš kataliziškai krekinguoto pirminio benzino stabilizacijos absorberio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai krekinguotą pirminį benziną. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-077-00-8

270-803-0

68478-22-8

H, K

Liekamosios dujos (naftos), katalizinio krekingo, katalizinio riformingo ir hidrodesulfuravimo įrenginių produktų bendro frakcionavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant katalizinio krekingo, katalizinio riformingo ir hidrodesulfuravimo procesų produktus, apdorotus siekiant pašalinti rūgštines priemaišas. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-078-00-3

270-804-6

68478-24-0

H, K

Liekamosios dujos (naftos), iš pirminio benzino katalizinio riformingo frakcionavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas po frakcionavimo stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-079-00-9

270-806-7

68478-26-2

H, K

Liekamosios dujos (naftos), sočiųjų dujų įrenginio srautų mišinys, turintis daug C4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant po frakcionavimo tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, distiliacijos liekamąsias dujas ir kataliziškai riforminguoto pirminio benzino liekamąsias dujas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C6, vyrauja butanas ir izobutanas.)

649-080-00-4

270-813-5

68478-32-0

H, K

Liekamosios dujos (naftos), sočiųjų dujų regeneravimo įrenginio, turinčios daug C1-2; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant distiliato liekamąsias dujas, tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, kataliziškai riforminguoto pirminio benzino stabilizavimo liekamąsias dujas. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, vyrauja metanas ir etanas.)

649-081-00-X

270-814-0

68478-33-1

H, K

Liekamosios dujos (naftos), vakuuminio distiliavimo likučių terminio krekingo įrenginio; Naftos dujos

Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas termiškai krekinguojant vakuuminius likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-082-00-5

270-815-6

68478-34-2

H, K

Angliavandeniliai, turintys daug C3-4, naftos distiliatas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant ir kondensuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C3–C4.)

649-083-00-0

270-990-9

68512-91-4

H, K

Dujos (naftos), viso tiesioginio distiliavimo pirminio benzino deheksanizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant visą tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.)

649-084-00-6

271-000-8

68513-15-5

H, K

Dujos (naftos), hidrokrekingo depropanizavimo įrenginio, turinčios daug angliavandenilių; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4. Jame taip pat gali būti nedideli vandenilio ir vandenilio sulfido kiekiai.)

649-085-00-1

271-001-3

68513-16-6

H, K

Dujos (naftos), iš lengvojo tiesioginio distiliavimo pirminio benzino stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant lengvąjį tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.)

649-086-00-7

271-002-9

68513-17-7

H, K

Likučiai (naftos), alkilinimo skirstytuvo, turintys daug C4; Naftos dujos

(Sudėtingi likučiai po įvairių naftos perdirbimo operacijų srautų distiliacijos. Juos sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C4–C5, vyrauja butanas, ir kurių virimo temperatūra apytiksliai –11,7—27,8oC.)

649-087-00-2

271-010-2

68513-66-6

H, K

Angliavandeniliai, C1-4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant terminį krekingą, absorbavimą ir žaliosios naftos distiliavimą. Jį sudaro angliavandeniliai, vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4, ir kurių virimo temperatūra apytiksliai –164— –0,5oC.)

649-088-00-8

271-032-2

68514-31-8

H, K

Angliavandeniliai, C1-4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pašalinant sierą iš angliavandenilių dujų tam, kad būtų atlikta tiolių konversija ir pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4, ir kurių virimo temperatūra apytiksliai –164— –0,5oC.)

649-089-00-3

271-038-5

68514-36-3

H, K

Angliavandeniliai, C1-3; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kurio vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1-3 ir kurio virimo temperatūra apytiksliai –164— –42 oC.)

649-090-00-9

271-259-7

68527-16-2

H, K

Angliavandeniliai, C1-4; Naftos dujos

649-091-00-4

271-261-8

68527-19-5

H, K

Dujos (naftos), C1-5, riebiosios; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą ir (arba) krekinguojant gazolį. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-092-00-X

271-624-0

68602-83-5

H, K

Angliavandeniliai, C2-4; Naftos dujos

649-093-00-5

271-734-9

68606-25-7

H, K

Angliavandeniliai, C3; Naftos dujos

649-094-00-0

271-735-4

68606-26-8

H, K

Dujos (naftos), alkilinimo įkrova; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas gazolio katalizinio krekingo metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.)

649-095-00-6

271-737-5

68606-27-9

H, K

Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio likučių frakcionavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant propano frakcijos atskyrimo įrenginio likučius. Jame vyrauja butanas, izobutanas ir butadienas.)

649-096-00-1

271-742-2

68606-34-8

H, K

Dujos (naftos), perdirbimo mišinys; Naftos dujos

(Sudėtingas mišinys gautas iš įvairių perdirbimo procesų. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-097-00-7

272-183-7

68783-07-3

H, K

Dujos (naftos), katalizinio krekingo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5.)

649-098-00-2

272-203-4

68783-64-2

H, K

Dujos (naftos), C2-4, iš kurių pašalinta siera; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pajungiant naftos distiliatą prie sieros pašalinimo proceso, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jo sudėtyje daugiausia sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2—C4 ir kurių virimo temperatūra apytiksliai –51— –34 oC.)

649-099-00-8

272-205-5

68783-65-3

H, K

Dujos (naftos), žalios naftos frakcionavimo; Naftos dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant žalią naftą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-100-00-1

272-871-7

68918-99-0

H, K

Dujos (naftos), deheksanizavimo kolonos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino srautų mišinį. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-101-00-7

272-872-2

68919-00-6

H, K

Dujos (naftos), lengvoji tiesioginio distiliavimo pirminio benzino frakcija iš gazolio frakcionavimo stabilizatoriaus; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant lengvąją tiesioginio distiliavimo pirminio benzino frakciją. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-102-00-2

272-878-5

68919-05-1

H, K

Dujos (naftos), iš pirminio benzino pirminio benzino perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas iš pirminio benzino perdirbimo įrenginio desulfurizavimo proceso metu ir atskiriamas kaip lengvosios frakcijos nuo pirminio benzino. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-103-00-8

272-879-0

68919-06-2

H, K

Dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katazinį riformingą ir frakcionuojant bendrą ištaką. Jis susideda iš metano, etano ir propano.)

649-104-00-3

272-882-7

68919-09-5

H, K

Dujos (naftos), suskystintos, iš katalizinio krekingo skirstytuvo viršutinės dalies; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant įkrovą, skirstytuve atskiriant C3–C4. Jo sudėtyje vyrauja C3 angliavandeniliai.)

649-105-00-9

272-893-7

68919-20-0

H, K

Dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant skystį iš pirmos žalios naftos distiliacijos kolonos. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-106-00-4

272-883-2

68919-10-8

H, K

Dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio krekingo produktų debutanizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-107-00-X

273-169-3

68952-76-1

H, K

Liekamosios dujos (naftos), distiliato ir pirminio benzino katalizinio krekingo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino ir distiliato katalizinio krekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-108-00-5

273-170-9

68952-77-2

H, K

Liekamosios dujos (naftos), distiliato, gazolio ir pirminio benzino terminio krekingo absorverio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant distiliatų, pirminio benzino ir gazolio terminio krekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-109-00-0

273-175-6

68952-81-8

H, K

Liekamosios dujos (naftos), terminio krekingo angliavandenilių frakcionavimo stabilizavimo įrenginio, naftos koksavimo; Naftos dujos

(Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant ir stabilizuojant naftos koksavimo proceso metu gautus terminio krekingo angliavandenilius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-110-00-6

273-176-1

68952-82-9

H, K

Dujos (naftos), lengvosios, garų krekingo, koncentruotas butadienas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4.)

649-111-00-1

273-265-5

68955-28-2

H, K

Dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo stabilizavimo įrenginio viršutinės dalies; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas naftos tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo metu ir frakcionuojant bendrą srautą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-112-00-7

273-270-2

68955-34-0

H, K

Angliavandeniliai, C4; Naftos dujos

649-113-00-2

289-339-5

87741-01-3

H, K

Alkanai, turintys daug C1-4, C3; Naftos dujos

649-114-00-8

292-456-4

90622-55-2

H, K

Dujos (naftos), garų krekingo produktas, turintis daug C3; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia propeno ir šiek tiek propano, virimo temperatūra apytiksliai –70—0 oC.)

649-115-00-3

295-404-9

92045-22-2

H, K

Angliavandeniliai, C4, garų krekingo produkto distiliatas; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja C4 angliavandeniliai, ypač 1- ir 2-butenas, taip pat turintys butano ir izobutano, virimo temperatūra apytiksliai –12—5 oC.)

649-116-00-9

295-405-4

92045-23-3

H, K

Naftos dujos, suskystintos, iš kurių pašalinta siera, C4 frakcija; Naftos dujos

(Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant sieros šalinimo iš suskystintųjų naftos dujų mišinio procesą, kad būtų oksiduoti tioliai arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jo sudėtyje daugiausia C4 sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių.)

649-117-00-4

295-463-0

92045-80-2

H, K, S

Rafinatai (naftos), garų krekingo C4 frakcijos ekstrakto, gauto ekstrahavus vario amonio acetatu, C3-5 ir C3-5 nesočiųjų angliavandenilių, be butadieno; Naftos dujos

649-119-00-5

307-769-4

97722-19-5

H, K

Dujos (naftos), amino sistemos įkrova; Rafinavimo dujos

(Dujos amino sistemos, skirtos pašalinti vandenilio sulfidui, įkrovą. Jas visų pirma sudaro vandenilis. Jose taip pat gali būti anglies monoksido, anglies dioksido, vandenilio sulfido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-120-00-0

270-746-1

68477-65-6

H, K

Dujos (naftos), iš benzeno distiliavimo kolonos hidrodesulfuravimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Iš benzeno įrenginio išmetamos dujos.) Jas visų pirma sudaro vandenilis. Jose taip pat gali būti anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6, įskaitant benzeną.)

649-121-00-6

270-747-7

68477-66-7

H, K

Dujos (naftos), benzeno distiliavimo įrenginio recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas dujų recirkuliacijos benzeno distiliavimo įrenginyje metu. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, kiekiais.)

649-122-00-1

270-748-2

68477-67-8

H, K

Dujos (naftos), alyvų mišinio, turinčios daug vandenilio ir azoto; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant alyvų mišinį. Jį sudaro vandenilis ir azotas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido ir alifatinių angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-123-00-7

270-749-8

68477-68-9

H, K

Dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio viršutinės frakcijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-124-00-2

270-759-2

68477-77-0

H, K

Dujos (naftos), C6-8, katalizinio riformingo, recirkuliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant C6–C8 mišinio katalizinio riformingo produktus, recirkuliuotus norint išlaikyti vandenilį. Jį visų pirma sudaro vandenilis. Jo sudėtyje taip pat gali būti įvairūs maži anglies monoksido, anglies dioksido, azoto ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6, kiekiai.)

649-125-00-8

270-761-3

68477-80-5

H, K

Dujos (naftos), C6-8, katalizinio riformingo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant C6–C8 mišinio katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, ir vandenilis.)

649-126-00-3

270-762-9

68477-81-6

H, K

Dujos (naftos), C6-8, katalizinio riformingo, recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

649-127-00-9

270-763-4

68477-82-7

H, K

Dujos (naftos), C2-grįžtamojo srauto; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant vandenilį iš dujų srauto, kuriame vyrauja vandenilis su mažais azoto, anglies monoksido, metano, etano ir etileno kiekiais. Jį sudaro angliavandeniliai, tokie kaip metanas, etanas ir etilenas su mažais vandenilio, azoto ir anglies monoksido kiekiais.)

649-128-00-4

270-766-0

68477-84-9

H, K

Dujos (naftos), sausosios sieringosios, dujų koncentravimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Dujų koncentravimo įrenginio sausų dujų mišinys. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-129-00-X

270-774-4

68477-92-9

H, K

Dujos (naftos), dujų koncentravimo įrenginio reabsorberio distiliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant dujų koncentravimo reabsorberyje dujų produktų srautų mišinį. Jį sudaro vandenilis, anglies monoksidas, anglies dioksidas, azotas, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-130-00-5

270-776-5

68477-93-0

H, K

Dujos(naftos) vandenilio absorberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas absorbuojant vandenilį iš srautų, kuriuose yra daug vandenilio. Jį sudaro vandenilis, anglies monoksidas, azotas ir metanas su mažais C2 angliavandenilių kiekiais.)

649-131-00-0

270-779-1

68477-96-3

H, K

Dujos (naftos), turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, išskirtas kaip dujos šaldant angliavandenilių dujas. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido, azoto, metano ir C2 angliavandenilių kiekiais.)

649-132-00-6

270-780-7

68477-97-4

H, K

Dujos (naftos), alyvų mišinio hidrinimo įrenginio recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio ir azoto; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas iš recirkuliuoto gryninto vandeniliu alyvų mišinio. Jį sudaro vandenilis ir azotas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-133-00-1

270-781-2

68477-98-5

H, K

Dujos (naftos), recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas iš recirkuliuotų reaktoriaus dujų. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido, azoto, vandenilio sulfido, ir sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-134-00-7

270-783-3

68478-00-2

H, K

Dujos (naftos), riformingo įrenginio, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo įrenginiuose. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-135-00-2

270-784-9

68478-01-3

H, K

Dujos (naftos), riformingo, grynintos vandeniliu; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis, metanas ir etanas su įvairiais mažais vandenilio sulfido ir alifatinių angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5, kiekiais.)

649-136-00-8

270-785-4

68478-02-4

H, K

Dujos (naftos), riformingo, gryninimo vandeniliu įrenginio, turinčios daug vandenilio ir metano; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis ir metanas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido, azoto ir sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C5, kiekiais.)

649-137-00-3

270-787-5

68478-03-5

H, K

Dujos (naftos), riformingo gryninimo vandeniliu įrenginio, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.)

649-138-00-9

270-788-0

68478-04-6

H, K

Dujos (naftos), terminio krekingo produktų distiliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas, anglies monoksidas, anglies dioksidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-139-00-4

270-789-6

68478-05-7

H, K

Liekamosios dujos (naftos), katalizinio krekingo įrenginio produktų refrakcionavimo absorberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas refrakcionuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-140-00-X

270-805-1

68478-25-1

H, K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino separatoriaus; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-141-00-5

270-807-2

68478-27-3

H, K

Liekamosios dujos(naftos) kataliziškai riforminguoto pirminio benzino stabilizavimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-142-00-0

270-808-8

68478-28-4

H, K

Liekamosios dujos (naftos), krekingo distiliatų hidrinimo įrenginio separavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas krekinguotus distiliatus apdorojant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-143-00-6

270-809-3

68478-29-5

H, K

Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino separavimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant tiesioginio distiliavimo pirminio benzino hidrodesulfuravimą. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-144-00-1

270-810-9

68478-30-8

H, K

Dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino stabilizavimo viršutinės frakcijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, po to frakcionuojant visą produkto srautą. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.)

649-145-00-7

270-999-8

68513-14-4

H, K

Dujos (naftos), aukštu slėgiu išmetamos iš riformingo garinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas aukštu slėgiu išmetant dujas iš riformingo reaktoriaus. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.)

649-146-00-2

271-003-4

68513-18-8

H, K

Dujos (naftos), žemu slėgiu išmetamos iš riformingo garinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas žemu slėgiu išmetant dujas iš riformingo reaktoriaus. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.)

649-147-00-8

271-005-5

68513-19-9

H, K

Dujos (naftos), alyvos rafinavimo dujų distiliatas; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, išskirtas distiliuojant dujų srautus, kurių sudėtyje yra vandenilio, anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, arba gaunamas krekinguojant etaną ir propaną. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C2, vandenilis, azotas ir anglies monoksidas.)

649-148-00-3

271-258-1

68527-15-1

H, K

Dujos (nafta), benzeno benzeno distiliavimo įrenginio produktų hidrinimo depentanizavimo įrenginio viršutinės dalies; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas benzeno įrenginio produktus apdorojus vandeniliu, esant katalizatoriui, ir toliau atskiriant pentaną. Jį sudaro vandenilis, etanas ir propanas su įvairiais mažais azoto, anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies skaičius yra C1–C6, kiekiais.) Jame gali būti benzeno pėdsakų.)

649-149-00-9

271-623-5

68602-82-4

H, K

Dujos (naftos)antrinės absorbcijos įrenginio, pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio kreking įrenginio viršutinių produktų frakcionavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtinis mišinys, gaunamas frakcionuojant viršutines pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo įrenginio frakcijas. Jį sudaro vandenilis, azotas, ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-150-00-4

271-625-6

68602-84-6

H, K

Naftos produktai, rafinavimo dujos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, kuriame vyrauja vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.)

649-151-00-X

271-750-6

68607-11-4

H, K

Dujos (naftos), hidrokrekingo žemo slėgio separavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas hidrokrekingo proceso reaktoriaus produktų srauto skysčio ir garų separavimu. Jį sudaro vandenilis ir sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-152-00-5

272-182-1

68783-06-2

H, K

Dujos (naftos), rafinavimo; Rafinavimo dujos

(Įvairių naftos rafinavimo procesų metu gaunamas sudėtingas mišinys. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-153-00-0

272-338-9

68814-67-5

H, K

Dujos (naftos), iš platformingo produktų separatoriaus; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gautas cheminio riformingo būdu naftenus paverčiant į aromatinius angliavandenilius. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.)

649-154-00-6

272-343-6

68814-90-4

H, K

Dujos (naftos), iš hidrinto sieringojo žibalo depentanizavimo kolonos stabilizavimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas vandeniliu valyto žibalo depentanavimo kolonos stabilizavimo įrenginyje. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas su nedideliais azoto, vandenilio sulfido, anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C5, kiekiais.)

649-155-00-1

272-775-5

68911-58-0

H, K

Dujos (naftos), vandeniliu apdoroto sieringo žibalo išgarinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas junginys, gaunamas iš išgarinimo būgno, veikiant sieringą žibalą vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro vandenilis ir metanas bei maži azoto, anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C5, kiekiai.)

649-156-00-7

272-776-0

68911-59-1

H, K

Dujos (naftos), distiliato perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, atskirtas kaip lengvosios frakcijos nuo perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo proceso skystojo produkto. Jį sudaro vandenilio sulfidas, metanas, etanas ir propanas.)

649-157-00-2

272-873-8

68919-01-7

H, K

Dujos (naftos) pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo frakcionavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo viršutiniuosius produktus. Jis susideda iš vandenilio, vandenilio sulfido, azoto ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-158-00-8

272-874-3

68919-02-8

H, K

Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo skruberio, antrinio absorberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas skruberyje plaunant pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo įrenginio dujas. Jis susideda iš vandenilio, azoto, metano, etano ir propano.)

649-159-00-3

272-875-9

68919-03-9

H, K

Dujos (naftos), sunkiųjų distiliatų hidrosulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, atskirtas kaip lengvosios frakcijos nuo skystųjų produktų, gautų vykdant sunkiųjų distiliatų desulfuravimą hidrinimo būdu. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir sotieji alifatiniai aliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-160-00-9

272-876-4

68919-04-0

H, K

Dujos (naftos), platformingo stabilizavimo įrenginio paskutiniųjų lengvųjų distiliatų frakcionavimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant lengvas paskutiniąsias frakcijas iš platinos reaktorių platformingo įrenginyje. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.)

649-161-00-4

272-880-6

68919-07-3

H, K

Dujos (naftos), naftos distiliavimo pirmosios kolonos, žalios naftos distiliacijos; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas iš žalios naftos distiliacijos pirmos kolonos. Jį sudaro azotas ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-162-00-X

272-881-1

68919-08-4

H, K

Dujos (naftos), iš deguto lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant žalią naftą, nuo kurios nudistiliuotos lengvosios frakcijos. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-163-00-5

272-884-8

68919-11-9

H, K

Dujos (naftos), perdirbimo įrenginio (unifiner) lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos

Vandenilio ir metano mišinys, gaunamas frakcionuojant produktus iš perdirbimo įrenginio (unifiner).

649-164-00-0

272-885-3

68919-12-0

H, K

Liekamosios dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio hidrodesulfuravimo proceso separavimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant pirminio benzino katalizinį hidrodesulfuravimą. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.)

649-165-00-6

273-173-5

68952-79-4

H, K

Liekamosios dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino hidrodesulfuravimo įrenginio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas vykdant tiesioginio distiliavimo pirminio benzino hidrodesulfuravimą. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-166-00-1

273-174-0

68952-80-7

H, K

Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo ir gazolio desulfuravimo viršutinių produktų frakcionavimo, akytojo absorberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo ir gazolio desulfuravimo įrenginio produktus. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-167-00-7

273-269-7

68955-33-9

H, K

Dujos (naftos), žalios naftos distiliacijos ir katalizinio krekingo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas žalios naftos distiliacijos ir katalizinio krekingo metu. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas, azotas, anglies monoksidas bei alkaniniai ir alkeniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-168-00-2

273-563-5

68989-88-8

H, K

Dujos (naftos), gazolio iš dietanolamino skruberio; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas mišinys, gaunamas vykdant gazolio desulfuravimą dietanolaminu. Jame vyrauja vandenilio sulfidas, vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-169-00-8

295-397-2

92045-15-3

H, K

Dujos (naftos), gazolio hidrodesulfuravimo; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atskyrus skystą fazę nuo hidrinimo reakcijos produktų srauto. Jame vyrauja vandenilis, vandenilio sulfidas ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.)

649-170-00-3

295-398-8

92045-16-4

H, K

Dujos(naftos), gazolio valymo hidrodesulfuruojant; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas dujų mišinys, gautas iš riformingo reaktoriaus ir iš hidrinimo reaktoriaus produktų. Jame vyrauja vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-171-00-9

295-399-3

92045-17-5

H, K

Dujos (naftos), hidrinimo įrenginio garinimo būgno; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas dujų mišinys, gautas iš išeinančio srauto po hidrinimo reakcijos. Jame vyrauja vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-172-00-4

295-400-7

92045-18-6

H, K

Dujos (naftos), pirminio benzino didelio slėgio garų krekingo likutis; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys — visuma nesikondensuojančių pirminio benzino garų krekingo produkto, taip pat dujų liekanų, gautų ruošiant vėlesnius produktus. Jame vyrauja vandenilis bei alkenų ir alkanų angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kuriuose taip pat gali būti gamtinių dujų.)

649-173-00-X

295-401-2

92045-19-7

H, K

Dujos (naftos), likučio visbreikingo produktas; Rafinavimo dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas mažinant likučio klampą krosnyse. Jame vyrauja vandenilio sulfidas bei alkaniniai air alkeniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-174-00-5

295-402-8

92045-20-0

H, K

Dujos (naftos), C3-4; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalios naftos krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C4, daugiausia propanas ir propenas, verdantys apytiksliai –51— –1 oC temperatūroje.)

649-177-00-1

268-629-5

68131-75-9

H, K

Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto distiliato ir kataliziškai krekinguoto pirminio benzino frakcionavimo absorberio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant distiliato katalizinio krekingo ir pirminio benzino katalizinio krekingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantys anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-178-00-7

269-617-2

68307-98-2

H, K

Liekamosios dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio polimerizavimo produktų frakcionavimo kolonos stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant ir stabilizuojant pirminio benzino polimerizavimo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantys anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-179-00-2

269-618-8

68307-99-3

H, K

Liekamosios dujos (naftos), iš pirminio benzino katalizinio riformingo frakcionavimo stabilizavimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant ir stabilizuojant pirminio benzino katalizinio riformingo produktus, iš kurių veikiant aminais pašalintas vandenilio sulfidas. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-180-00-8

269-619-3

68308-00-9

H, K

Liekamosios dujos (naftos), krekinguoto distiliato hidrinimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas terminio krekingo produktus paveikiant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-181-00-3

269-620-9

68308-01-0

H, K

Liekamosios dujos (naftos), neturi vandenilio sulfido, tiesioginio distiliato hidrodesulfuravimo įrenginio; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai hidrodesulfuruojant pirminius distiliatus, iš kurių vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-182-00-9

269-630-3

68308-10-1

H, K

Liekamosios dujos (naftos), gazolio katalizinio krekingo absorberio; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant gazolio katalizinio krekingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-183-00-4

269-623-5

68308-03-2

H, K

Liekamosios dujos (naftos), dujų regeneravimo įrenginio; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant įvairių angliavandenilių frakcijų mišinį. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-184-00-X

269-624-0

68308-04-3

H, K

Liekamosios dujos (naftos), dujų regeneravimo bloko deetanavimo įrenginio; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant įvairių angliavandenilių frakcijų mišinį. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-185-00-5

269-625-6

68308-05-4

H, K

Liekamosios dujos (naftos), neturinčios rūgščių, hidrodesulfuruoto distiliato ir hidrodesulfuruoto pirminio benzino frakcionavimo kolonos; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant hidrodesulfuruotą pirminį benziną ir angliavandenilių distiliatų srautus, apdorotus rūgštinėmis priemaišoms pašalinti. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-186-00-0

269-626-1

68308-06-5

H, K

Liekamosios dujos (naftos), , hidrodesulfuruoto vakuuminio gazolio lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio, be vandenilio sulfido; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant kataliziniu būdu hidrodesulfuruoto vaakuminio gazolio, iš kurio pašalintas vandenilio sulfidas aminais, stabilizavimą, nudistiliuojant lengvąsias frakcijas šių frakcijų pašalinimo įrenginyje. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-187-00-6

269-627-7

68308-07-6

H, K

Liekamosios dujos (naftos), neturi vandenilio sulfido, tiesioginio distiliavimo pirminio benzino lengvosios frakcijos stabilizavimo įrenginio; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas stabilizuojantfrakciniu distiliavimu tiesioginio distiliavimo benzino kengvąją frakciją, iš kurios aminais pašalintas vandenilio sulfidas. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.)

649-188-00-1

269-629-8

68308-09-8

H, K

Liekamosios dujos (naftos), alkilinimo propanu ir propenu įkrovosparuošimo deetanavimo įrenginiui; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant propano reakcijos su propilenu produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-189-00-7

269-631-9

68308-11-2

H, K

Liekamosios dujos (naftos), neturi vandenilio sulfido, vakuuminio gazolio hidrodesulfuravimo įrenginio; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant katalizinį gazolio, iš kurio vandenilio sulfidas pašalintas aminais, hidrodesulfuravimą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.)

649-190-00-2

269-632-4

68308-12-3

H, K

Dujos (naftos), kataliziškai krekinguotos viršutinės frakcijos; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5, verdantys apytiksliai nuo –48 iki 32 oC temperatūroje.)

649-191-00-8

270-071-2

68409-99-4

H, K

Alkanai, C1-2; naftos dujos

649-193-00-9

270-651-5

68475-57-0

H, K

Alkanai, C2-3; naftos dujos

649-194-00-4

270-652-0

68475-58-1

H, K

Alkanai, C3-4; naftos dujos

649-195-00-X

270-653-6

68475-59-2

H, K

Alkanai, C4-5; naftos dujos

649-196-00-5

270-654-1

68475-60-5

H, K

Kuro dujos; naftos dujos

Lengvųjų dujų mišinys. Jame vyrauja vandenilis ir (arba) mažos molekulinės masės angliavandeniliai.)

649-197-00-0

270-667-2

68476-26-6

H, K

Kuro dujos, žalios naftos distiliatai; naftos dujos

(Sudėtingas lengvųjų dujų mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą ir kataliziškai riforminguojant pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C1 iki C4, ir kurių virimo temperatūra apytiksliai –217— –12 oC.)

649-198-00-6

270-670-9

68476-29-9

H, K

Angliavandeniliai, C3-4; naftos dujos

649-199-00-1

270-681-9

68476-40-4

H, K

Angliavandeniliai, C4-5; naftos dujos

649-200-00-5

270-682-4

68476-42-6

H, K

Angliavandeniliai, C2-4, vyrauja C3; Naftos dujos

649-201-00-0

270-689-2

68476-49-3

H, K

Naftos dujos, suskystintos; Naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C7, verdantys apytiksliai nuo –40 iki 80 oC temperatūroje.)

649-202-00-6

270-704-2

68476-85-7

H, K, S

Naftos dujos, suskystintos, iš kurių pašalinta siera; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas nusierinant suskystintų naftos dujų mišinį tam, kad būtų atlikta tiolių konversija arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C3 iki C7, ir kurių virimo temperatūra apytiksliai –40—80 oC.)

649-203-00-1

270-705-8

68476-86-8

H, K, S

Dujos (naftos), C3-4, vyrauja izobutanas; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sočiuosius ir nesočiuosius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C6, o vyrauja butanas ir izobutanas. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C4, o vyrauja izobutanas.)

649-204-00-7

270-724-1

68477-33-8

H, K

Distiliatai (naftos), C3-6, vyrauja piperilenas; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sočiuosius ir nesočiuosius alifatinius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C6. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C6, o vyrauja piperilenas.)

649-205-00-2

270-726-2

68477-35-0

H, K

Dujos (naftos), butano distiliavimo skirstytuvo viršutinės frakcijos; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant butano srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.)

649-206-00-8

270-750-3

68477-69-0

H, K

Dujos (naftos), C2-3; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio frakcionavimo produktus. Jame vyrauja etanas, etilenas, propanas ir propenas.)

649-207-00-3

270-751-9

68477-70-3

H, K

Dujos (naftos), gazolio katalizinis krekingas, depropanavimo įrenginio likučiai, turi daug C4, neturi rūgščių; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant kataliziškai krekinguotą gazolio angliavandenilių srautą, iš kurio pašalintas vandenilio suilfidas ir kiti rūgštiniai komponentai. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C4.)

649-208-00-9

270-752-4

68477-71-4

H, K

Dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto pirminiobenzino depropanizavimo įrenginio likučių, turinčios daug C3-5; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai krekinguotą pirminį benziną. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5.)

649-209-00-4

270-754-5

68477-72-5

H, K

Liekamosios dujos (naftos), izomerizuoto pirminio benzino frakcionavimo kolonos stabilizavimo įrenginys; naftos dujos

(Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant izomerizuoto pirminio benzino produktų stabilizavimą frakcionavimu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.)

649-210-00-X

269-628-2

68308-08-7

H, K

5 priedėlis

30 punktas. Toksiškos reprodukcijai: 1 kategorija

Medžiagos

Indekso numeris

EB numeris

CAS numeris

Pastabos

Anglies monoksidas

006-001-00-2

211-128-3

630-08-0

 

Švino heksafluorsilikatas

009-014-00-1

247-278-1

25808-74-6

 

Švino junginiai, išskyrus kitur isskirtus šiame priede

082-001-00-6

 

 

A, E

Alkilšvino junginiai

082-002-00-1

 

 

A, E

Švino azidas

082-003-00-7

236-542-1

13424-46-9

 

Švino chromatas

082-004-00-2

231-846-0

7758-97-6

 

Švino diacetatas

082-005-00-8

206-104-4

301-04-2

 

Trišvino bi(ortofosfatas)

082-006-00-3

231-205-5

7446-27-7

 

Švino acetatas

082-007-00-9

215-630-3

1335-32-6

 

Švino (II) metanosulfonatas

082-008-00-4

401-750-5

17570-76-2

 

Pigmentas C.I. geltonasis 34;

(Ši medžiaga apibūdinta Spalvos indeksu (Colour Index), kurio Nr. C.I. 77603.)

082-009-00-X

215-693-7

1344-37-2

 

Pigmentas C.I. raudonasis 104;

(Ši medžiaga apibūdinta Spalvos indeksu (Colour Index), kurio Nr. C.I. 77605.)

082-010-00-5

235-759-9

12656-85-8

 

Švino hidroarsenatas

082-011-00-0

232-064-2

7784-40-9

 

1,2-dibrom-3-chlorpropanas

602-021-00-6

202-479-3

96-12-8

 

2-brompropanas

602-085-00-5

200-855-1

75-26-3

E

Varfarinas; 4-hidroksi-3-(3-okso-1-fenilbutil)kumarinas

607-056-00-0

201-377-6

81-81-2

 

Švino 2,4,6-trinitrorezorcinoksidas, švino stifnatas

609-019-00-4

239-290-0

15245-44-0

 

6 priedėlis

30 punktas. Toksiškos reprodukcijai: 2 kategorija

Medžiagos

Indekso numeris

EB numeris

CAS numeris

Pastabos

Linuronas (ISO)

3-(3,4-dichlorfenil)-1-metoksi-1-metilkarbamidas

006-021-00-1

206-356-5

330-55-2

E

6-(2-chloretil)-6(2-metoksietoksi)-2,5,7,10-tetraoksa-6-silaundekananas; etacelazilas

014–014–00-X

253-704-7

37894-46-5

 

Flusilazolas (ISO); bi(4-fluorfenil)(metil) (1H-1,2,4-triazol-1-ilmetil)-silanas

014-017-00-6

85509-19-9

E

Mišinys: 4-[[bi(4-fluorfenil)metilsilil]metil]-4H-1,2,4-triazolo; 1-[[bi(4-fluorfenil)metil-silil]metil]-1H-1,2,4-triazolo

014-019-00-7

403-250-2

E

Kalio dichromatas

024-002-00-6

231-906-6

7778-50-9

E

Amonio dichromatas

024-003-00-1

232-143-1

7789-09-5

E

Natrio dichromatas, bevandenis

024-004-00-7

234-190-3

10588-01-9

E

Natrio dichromatas, dihidratas

024-004-01-4

234-190-3

7789-12-0

E

Natrio chromatas

024-018-00-3

231-889-5

7775-11-3

E

Tetrakarbonilnikelis

028-001-00-1

236-669-2

13463-39-3

 

Kadmio fluoridas

048-006-00-2

232-222-0

7790-79-6

E

Kadmio chloridas

048-008-00-3

233-296-7

10108-64-2

E

Kadmio sulfatas

048-009-00-9

233-331-6

10124-36-4

E

Benz[a]pirenas; benz[d, e, f]chrizenas

601-032-00-3

200-028-5

50-32-8

 

1-bromopropanas

Propilbromidas

n-propilbromidas

602-019-00-5

203-445-0

106-94-5

 

1,2,3-trichlorpropanas

602-062-00-X

202-486-1

96-18-4

D

Difenileterio oktabromdarinys

602-094-00-4

251-087-9

32536-52-0

 

2-metoksietanolis; etilenglikolio monometileteris; metilglikolis

603-011-00-4

203-713-7

109-86-4

 

2-etoksietanolis; etilenglikolio monoetileteris; etilglikolis

603-012-00-X

203-804-1

110-80-5

 

1,2-dimetoksietanas

Etilenglikolio dimetileteris

EGDME

603-031-00-3

203-794-9

110-71-4

 

2,3-epoksipropan-l-olis; glicidolio oksiranmetanolis

603-063-00-8

209-128-3

556-52-5

E

2-metoksipropanolis

603-106-00-0

216-455-5

1589-47-5

 

Bis(2-metoksietil)eteris

603-139-00-0

203-924-4

111-96-6

 

R-2,3-epoksi-1-propanolis

603-143-002

404-660-4

57044-25-4

E

1,2-bi (2-metoksietoksi)etanas

TEGDME;

Trietilenglikolio dimetileteris;

Triglyme

603-176-00-2

203-977-3

112-49-2

 

4,4'-izobutiletilidendifenolis; 2,2-bi(4'-hidroksifenil)-4-metilpentanas

604-024-00-8

401-720-1

6807-17-6

 

Tetrahidrotiopiran-3-karboksaldehidas

606-062-00-0

407-330-8

61571-06-0

 

2-metoksietilacetatas; etilenglikolio monometileterio acetatas; metilglikolio acetatas

607-036-00-1

203-772-9

110-49-6

 

2-etoksietilacetatas; etilglikolio monoetileterio acetatas; etilglikolio acetatas

607-037-00-7

203-839-2

111-15-9

 

2-etilheksil-3,5-bi(1,1-dimetiletil)-4-hidroksifenilmetiltioacetatas

607-203-00-9

279-452-8

80387-97-9

 

Bi(2-metoksietil)ftalatas

607-228-00-5

204-212-6

117-82-8

 

2-metoksipropilacetatas

607-251-00-0

274-724-2

70657-70-4

 

Fluazifopbutilas (ISO); butil(RS)-2-[4-(5-trifluormetil-2-piridiloksi)fenoksi] propionatas

607-304-00-8

274-125-6

69806-50-4

 

Vinklozolinas (ISO); N-3,5-dichlorfenil-5-metil-5-vinil-1,3-oksazolidin-2,4-dionas

607-307-00-4

256-599-6

50471-44-8

 

Metoksiacto rūgštis

607-312-00-1

210-894-6

625-45-6

E

Bi(2-etilheksil)ftalatas; di(2-etilheksil)ftalatas; DEHP

607-317-00-9

204-211-0

117-81-7

 

Dibutilftalatas; DBF

607-318-00-4

201-557-4

84-74-2

 

(+/–) tetrahidrofurfuril(R)-2-[4-(6-chlorchinoksalin-2-iloksi)feniloksi]propionatas

607-373-00-4

414-200-4

119738-06-6

E

1,2-benzendikarboksirūgšties dipentilesteris, šakotosios ir linijinės grandinės [1]

n-pentilizopentilftalatas [2]

di-n-pentilftalatas [3]

Diizopentilftalatas [4]

607-426-00-1

284-032-2 [1]-[2]

205-017-9 [3]-[4]

84777-06-0 [1]-[2]

131-18-0 [3]

42925-80-4 [4]

 

Benzilbutilftalatas

BBP

607-430-00-3

201-622-7

85-68-7

 

1,2-benzendikarboksirūgšties

di-C7-11-alkilesteriai, šakotosios ir linijinės grandinės

607-480-00-6

271-084-6

68515-42-4

 

Mišinys: dinatrio 4-(3-etoksikarbonil-4-(5-(3- etoksikarbonil-5-hidroksi-1-(4-sulfonatofenil) pirazol-4-il)penta-2,4-dieniliden)-4,5-dihidro-5-oksopirazol-1-il)benzensulfonato;

trinatrio 4-(3- etoksikarbonil-4-(5-(3- etoksikarbonil-5-oksido-1-(4-sulfonatofenil) pirazol-4-il)penta-2,4-dieniliden)-4,5-dihidro-5-oksopirazol-1-il)benzensulfonato

607-487-00-4

402-660-9

 

Dinokapas (ISO)

609-023-00-6

254-408-0

39300-45-3

E

Binapakrilas (ISO); 2-antr-butil-4,6-dinitrofenil-3-metilkrotonatas

609-024-00-1

207-612-9

485-31-4

 

Dinosebas; 6-antr-butil-2,4-dinitrofenolis

609-025-00-7

201-861-7

88-85-7

 

Dinosebo druskos ir esteriai, išskyrus išskirtus šiame priede

609-026-00-2

 

 

 

Dinoterbas; 2-tret-butil-4,6-dinitrofenolis

609-030-00-4

215-813-8

1420-07-1

 

Dinoterbo druskos ir esteriai

609-031-00-X

 

 

 

Nitrofenas (ISO); 2,4- dichlorofenil-4–nitrofenileteris

609-040-00-9

217-406-0

1836-75-5

 

(Metil-ONN-azoksi)metilacetatas; metilazoksimetilacetatas

611-004-00-2

209-765-7

592-62-1

 

2-[2-hidroksi-3-(2-chlorfenil)karbamoil-1-naftilazo]-7-[2-hidroksi-3-(3-metilfenil) karbamoil-1-naftilazo]fluoren-9-onas

611-131-00-3

420-580-2

 

Azafenidinas

611-140-00-2

68049-83-2

 

Tridemorfas (ISO); 2,6-dimetil-4-tridecilmorfolinas

613-020-00-5

246-347-3

24602-86-6

 

Etilentiokarbamidas; Imidazolidin-2-tionas; 2-imidazolin-2-tiolis

613-039-00-9

202-506-9

96-45-7

 

Karbendazimas (ISO)

metilbenzimidazol-2-ilkarbamatas

613-048-00-8

234-232-0

10605-21-7

 

Benomilas (ISO)

metil-1-(butilkarbamoil)benzimidazol-2-il karbamatas

613-049-00-3

241-775-7

17804-35-2

 

Cikloheksimidas

613-140-00-8

200-636-0

66-81-9

 

Flumioksazinas (ISO); N-(7-fluor-3,4-dihidro-3-okso-4-prop-2-inil-2H-1,4-benzoksazin-6-il) cikloheks-1-en-1,2-dikarboksamidas

613-166-00-X

103361-09-7

 

(2RS, 3RS)-3-(2-chlorfenil)-2-(4-fluorfenil)-[(1H-1,2,4-triazol-1-il)-metil]oksiranas

613-175-00-9

406-850-2

106325-08-0

 

3-etil-2-metil-2-(3-metilbutil)-1,3-oksazolidinas

613-191-00-6

421-150-7

143860-04-2

 

Mišinys: 1,3,5-tri(3-aminometilfenil)-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-2,4,6-triono;

3,5-bi(3-aminometilfenil)-1-poli[3,5-bis(3-aminometilfenil)-2,4,6-triokso-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-1-il]-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-2,4,6-triono oligomerų mišinio

613-199-00-X

421-550-1

 

N,N-dimetilformamidas; dimetilformamidas

616-001-00-X

200-679-5

68-12-2

 

N,N-dimetilacetamidas

616-011-00-4

204-826-4

127-19-5

E

Formamidas

616-052-00-8

200-842-0

75-12-7

 

N-metilacetamidas

616-053-00-3

201-182-6

79-16-3

 

N-metilformamidas

616-056-00-X

204-624-6

123-39-7

E

7 priedėlis

Specialios nuostatos dėl asbesto turinčių gaminių ženklinimo

1.   Ant visų asbesto turinčių gaminių arba jų pakuočių pritvirtinama tokia etiketė:

a)

toliau pateiktą pavyzdį atitinkanti etiketė yra bent 5 cm aukščio (H) ir 2,5 cm pločio;

b)

ją sudaro dvi dalys:

viršutinę dalį (h1 = 40 % H) sudaro balta „a“ raidė juodame fone,

apatinę dalį (h2 = 60 % H) sudaro raudoname fone baltomis ir (arba) juodomis raidėmis užrašytas standartinis užrašas, kuris yra aiškiai įskaitomas;

c)

jei gaminys turi krokidolito, naudojami standartinio užrašo žodžiai „turi asbesto“ keičiami į „turi krokidolito (mėlynojo asbesto)“;

Pirmos pastraipos nuostatos valstybės narės gali netaikyti gaminiams, skirtiems tiekti jų teritorijoje esančiai rinkai. Tačiau šių gaminių etiketėje turi būti užrašas „turi asbesto“;

d)

jei ženklinama tiesiogiai spausdinant ant gaminių, pakanka vienos gaminio fone išsiskiriančios spalvos.

Image

2.   Šiame priedėlyje minima etiketė tvirtinama pagal šias taisykles:

a)

ant visų mažiausių tiekiamų vienetų;

b)

jei gaminys turi sudedamųjų dalių iš asbesto, pakanka, kad etiketė būtų tik ant tų sudedamųjų dalių. Galima etiketės nedėti, jei dėl pakuotės mažo dydžio arba netinkamumo etiketės neįmanoma pritvirtinti prie sudedamosios dalies.

3.   Supakuotų asbesto turinčių gaminių ženklinimas

3.1.

Aiškiai įskaitomoje ir neištrinamoje etiketėje, kuri tvirtinama prie pakuojamų asbesto turinčių gaminių pakuočių, pateikiama ši informacija:

a)

pavojaus simbolis ir atitinkamos nuorodos pagal šį priedą;

b)

saugos instrukcijos, kurios turi būti pasirinktos pagal šiame priede nurodytą informaciją, atsižvelgiant į tai, kiek jos tinka konkrečiam gaminiui.

Jei ant pakuotės pateikiama papildomos saugos informacijos, ji neturi silpninti informacijos, nurodytos pagal a ir b punktus, arba jai prieštarauti.

3.2.

Pagal 3.1 punktą ženklinama:

etiketę gerai pritvirtinant prie pakuotės,

(pririšamą) etiketę patikimai pritvirtinant prie pakuotės arba

tiesiogiai spausdinant ant pakuotės.

3.3.

Gaminiai, kurių sudėtyje yra asbesto, supakuoti tik suvyniojant į plastiką ar panašiu būdu, laikomi supakuotais gaminiais ir ženklinami pagal 3.2 punktą. Jei gaminiai yra išimami iš tokių pakuočių ir tiekiami rinkai nesupakuoti, prie kiekvieno mažiausio tiekiamo vieneto pritvirtinama etiketė su 3.1 punkte nurodyta informacija.

4.   Nesupakuotų asbesto turinčių gaminių ženklinimas

Nepakuojami gaminiai, kurių sudėtyje yra asbesto, pagal 3.1 ženklinami:

etiketę gerai pritvirtinant prie gaminio, kurio sudėtyje yra asbesto,

(pririšamą) etiketę patikimai pritvirtinant prie tokio gaminio,

tiesiogiai spausdinant ant gaminių

arba, jei pirmiau minėti būdai neįmanomi, pvz., dėl mažo gaminio dydžio, tam nepritaikytų gaminio savybių arba dėl tam tikrų techninių sunkumų — naudojant lapelį su etikete pagal 3.1 punktą.

5.   Nepažeidžiant Bendrijos nuostatų dėl saugos ir higienos darbe, be etiketės, pritvirtintos prie gaminio, kuris, priklausomai nuo jo naudojimo, gali būti perdirbamas arba gatavas, turėtų būti pateikiamos visos saugos instrukcijos, kurios tiktų konkrečiam gaminiui, ypač šios:

jei įmanoma, dirbti lauke arba gerai ventiliuojamoje vietoje,

geriau naudoti rankinius įrankius arba mažo greičio įrankius, turinčius, jei būtina, atitinkamą dulkių ištraukimo įrangą. Jei naudojami didelio greičio įrankiai, jie visuomet turėtų turėti tokią įrangą,

jei įmanoma, prieš pjaunant arba gręžiant sudrėkinti,

sudrėkinti dulkes, surinkti jas į gerai uždaromą talpyklą ir saugiai pašalinti.

6.   Visų buitiniam naudojimui skirtų gaminių, kurie nepatenka į 5 skirsnio taikymo sritį ir kuriuos naudojant gali išsiskirti plaušeliai, ženklinimas, jei būtina, turi būti su šiuo saugos nurodymu: „susidėvėjus pakeisti“.

7.   Asbesto turinčių gaminių ženklinimas pateikiamas oficialia arba oficialiomis tos valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-ose) šis gaminys tiekiamas rinkai, kalba.

8 priedėlis

43 punktas. Azodažikliai

Aromatinių aminų sąrašas

 

CAS numeris

Indekso numeris

EB numeris

Medžiagos

1.

92-67-1

612-072-00-6

202-177-1

bifenil-4-ilaminas

4-aminodifenilas ksenilaminas

2.

92-87-5

612-042-00-2

202-199-1

benzidinas

3.

95-69-2

 

202-441-6

4-chlor-o-toluidinas

4.

91-59-8

612-022-00-3

202-080-4

2-naftilaminas

5.

97-56-3

611-006-00-3

202-591-2

o-aminoazotoluenas

4-amino-2',3-dimetilazobenzenas

4-o-tolilazo-o-toluidinas

6.

99-55-8

 

202-765-8

5-nitro-o-toluidinas

7.

106-47-8

612-137-00-9

203-401-0

4-chloranilinas

8.

615-05-4

 

210-406-1

4-metoksi-m-fenilendiaminas

9.

101-77-9

612-051-00-1

202-974-4

4,4'-metilendianilinas

4,4'-diamindifenilmetanas

10.

91-94-1

612-068-00-4

202-109-0

3,3'-dichlorbenzidinas

3,3'-dichlorbifenil-4,4'-ilendiaminas

11.

119-90-4

612-036-00-X

204-355-4

3,3'-dimetoksibenzidinas

o-dianisidinas

12.

119-93-7

612-041-00-7

204-358-0

3,3'-dimetilbenzidinas

4,4'-bi-o-toluidinas

13.

838-88-0

612-085-00-7

212-658-8

4,4'-metilenedi-o-toluidinas

14.

120-71-8

 

204-419-1

6-metoksi-m-toluidinas p-krezidinas

15.

101-14-4

612-078-00-9

202-918-9

4,4'-metilen-bi-(2-chlor-anilinas)

2,2'-dichlor-4,4'-metilendianilinas

16.

101-80-4

 

202-977-0

4,4'-oksidianilinas

17.

139-65-1

 

205-370-9

4,4'-tiodianilinas

18.

95-53-4

612-091-00-X

202-429-0

o-toluidinas

2-aminotoluenas

19.

95-80-7

612-099-00-3

202-453-1

4-metil-m-fenilendiaminas

20.

137-17-7

 

205-282-0

2,4,5-trimetilanilinas

21.

90-04-0

612-035-00-4

201-963-1

o-anizidinas

2-metoksianilinas

22.

60-09-3

611-008-00-4

200-453-6

4-aminoazobenzenas

9 priedėlis

43 punktas. Azodažikliai

Azodažiklių sąrašas

 

CAS numeris

Indekso numeris

EB numeris

Medžiagos

1.

Nepaskirtas

1 sudedamoji dalis:

CAS Nr. 118685-33-9

C39H23ClCrN7O12S.2Na

2 sudedamoji dalis:

C46H30CrN10O20S2.3Na

611-070-00-2

405-665-4

Mišinys: dinatrio (6-(4-anizidin)-3-sulfonato-2-(3,5-dinitro-2-oksidofenilazo)-1-naftalat)(1-(5-chlor-2-oksidofenilazo)-2-naftalat)chromatas(1-);

trinatrio bi(6-(4-anizidin)-3-sulfonato-2-(3,5-dinitro-2-oksidofenilazo)-1-naftalat)chromatas(1-)

10 priedėlis

43 punktas. Azodažikliai

Bandymo metodų sąrašas

Europos standartizavimo organizacija (77)

Nuoroda į standartą ir jo pavadinimas

Dokumentas, kuriuo remiamasi

Nuoroda į pakeistą standartą

CEN

Oda — Cheminiai bandymai — Nustatymas, ar tam tikrų azodažiklių yra dažytoje odoje

CEN ISO/TS 17234:2003

NĖRA

CEN

Tekstilės gaminiai — Tam tikrų aromatinių aminų, gautų iš azodažiklių, nustatymo metodai- 1 dalis: Tam tikrų azodažiklių naudojimo aptikimas (be ekstrakcijos)

EN 14362-1:2003

NĖRA

CEN

Tekstilės gaminiai — Tam tikrų aromatinių aminų, gautų iš azodažiklių, nustatymo metodai- 2 dalis: Tam tikrų azodažiklių naudojimo aptikimas (pluošto ekstrakcija)

EN 14362-2:2003

NĖRA


(1)  OL C 112, 2004 4 30, p. 92 ir OL C 294, 2005 11 25, p. 38.

(2)  OL C 164, 2005 7 5, p. 78.

(3)  2005 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 280 E, 2006 11 18, p. 303), 2006 m. birželio 27 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 276 E, 2006 11 14, p. 1) ir 2006 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL 196, 1967 8 16, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/73/EB (OL L 152, 2004 4 30, p. 1).

(5)  OL L 262, 1976 9 27, p. 201. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/139/EB (OL L 384, 2006 12 29, p. 94).

(6)  OL L 200, 1999 7 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/8/EB (OL L 19, 2006 1 24, p. 12).

(7)  OL L 84, 1993 4 5, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(8)  OL L 158, 2004 4 30, p. 50.

(9)  OL L 131, 1998 5 5, p. 11.

(10)  OL L 262, 1976 9 27, p. 169. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/1/EB (OL L 25, 2007 2 1, p. 9).

(11)  OL L 358, 1986 12 18, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/65/EB (OL L 230, 2003 9 16, p. 32).

(12)  OL L 50, 2004 2 20, p. 44.

(13)  OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(14)  OL L 136, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1901/2006 (OL L 378, 2006 12 27, p. 1).

(15)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 575/2006 (OL L 100, 2006 4 8, p. 3).

(16)  OL C 218, 2003 9 13, p. 1.

(17)  OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

(18)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(19)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(20)  1991 m. kovo 5 d. Komisijos direktyva 91/155/EEB, apibrėžianti ir nustatanti išsamias nuostatas dėl specifinės informacijos, susijusios su pavojingais preparatais, sistemas įgyvendinant Direktyvos 88/379/EEB 10 straipsnį (OL L 76, 1991 3 22, p. 35). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/58/EB (OL L 212, 2001 8 7, p. 24).

(21)  1993 m. liepos 20 d. Komisijos direktyva 93/67/EEB, nustatanti medžiagų, apie kurias pranešta pagal Tarybos direktyvą 67/548/EEB, rizikos žmonėms ir aplinkai įvertinimo principus (OL L 227, 1993 9 8, p. 9).

(22)  1993 m. lapkričio 25 d. Komisijos direktyva 93/105/EB, nustatanti VII D priedą, turintį informaciją, reikalingą techniniam dokumentų rinkiniui, nurodytam Tarybos direktyvos 67/548/EEB septintojo pakeitimo 12 straipsnyje (OL L 294, 1993 11 30, p. 21).

(23)  2000 m. balandžio 25 d. Komisijos direktyva 2000/21/EB dėl Tarybos direktyvos 67/548/EEB 13 straipsnio 1 dalies penktojoje įtraukoje nurodyto Bendrijos teisės aktų sąrašo (OL L 103, 2000 4 28, p. 70).

(24)  1994 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1488/94, nustatantis esamų medžiagų keliamos rizikos žmonėms ir aplinkai įvertinimo principus, numatytus Tarybos reglamente (EEB) Nr. 793/93 (OL L 161, 1994 6 29, p. 3).

(25)  OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

(26)  OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

(27)  OL L 114, 2006 4 27, p. 9.

(28)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(29)  OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).

(30)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

(31)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/28/EB (OL L 136, 2004 4 30, p. 58).

(32)  OL L 311, 2001 11 28, p. 67. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1901/2006.

(33)  OL L 40, 1989 2 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(34)  OL L 184, 1988 7 15, p. 61. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(35)  OL L 84, 1999 3 27, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/252/EB (OL L 91, 2006 3 29, p. 48).

(36)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 8).

(37)  OL L 213, 1982 7 21, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/116/EB (OL L 379, 2004 12 24, p. 81).

(38)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(39)  OL L 338, 2004 11 13, p. 4.

(40)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/136/EB (OL L 349, 2006 12 12, p. 42).

(41)  1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3600/92, nustatantis išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 366, 1992 12 15, p. 10). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2266/2000 (OL L 259, 2000 10 13, p. 27).

(42)  2001 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 703/2001, nustatantis augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas, kurios turi būti įvertintos vykdant darbų programos, minimos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, antrąjį etapą, ir tikslinantis valstybių narių, paskirtų pranešėjomis dėl šių medžiagų, sąrašą (OL L 98, 2001 4 7, p. 6).

(43)  2002 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1490/2002, nustatantis išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 224, 2002 8 21, p. 23). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1744/2004 (OL L 311, 2004 10 8, p. 23).

(44)  2003 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimas 2003/565/EB, pratęsiantis laikotarpį, numatytą Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje (OL L 192, 2003 7 31, p. 40).

(45)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/140/EB (OL L 414, 2006 12 30, p. 78).

(46)  OL L 307, 2003 11 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1849/2006 (OL L 355, 2006 12 15, p. 63).

(47)  OL L 350, 1998 12 28, p. 58. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(48)  OL L 189, 1990 7 20, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(49)  OL L 169, 1993 7 12, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(50)  OL L 331, 1998 12 7, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(51)  OL L 158, 2004 4 30, p. 7. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1195/2006 (OL L 217, 2006 8 8, p. 1).

(52)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).

(53)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(54)  OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(55)  OL 17, 1958 10 6, p. 385/58. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 920/2005 (OL L 156, 2005 6 18, p. 3).

(56)  OL L 63, 2003 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 777/2006 (OL L 136, 2006 5 24, p. 9).

(57)  Apskritai kuo išsamesni duomenys ir kuo ilgesnė bandymų trukmė, tuo mažesnis netikrumo laipsnis ir vertinimo koeficiento dydis. Vertinimo koeficientas, kurio vertė 1 000, paprastai taikomas mažiausiajai iš trijų trumpalaikių L(E)C50 verčių, kurios buvo išvestos iš skirtingiems mitybos lygiams atstovaujančių rūšių, o koeficientas 10 taikomas mažiausiajai iš trijų ilgalaikių NOEC verčių, kurios buvo išvestos iš skirtingiems mitybos lygiams atstovaujančių rūšių.

(58)  Jei asmuo, atsakingas už preparato tiekimą rinkai, gali įrodyti, kad saugos duomenų lape atskleidus cheminę tapatybę medžiagos, kuri klasifikuojama išskirtinai kaip dirginanti, išskyrus R41 medžiagas, arba dirginanti ir turinti vieną ar daugiau kitų savybių, paminėtų Direktyvos 1999/45/EB 10 straipsnio 2.3.4 punkte; arba kaip kenksminga ar kenksminga ir turinti vieną ar daugiau kitų savybių, paminėtų Direktyvos 1999/45/EB 10 straipsnio 2.3.4 punkte, sukeliančių tik ūmų mirtiną pavojų, kils pavojus jo intelektinės nuosavybės slaptumui, jis gali pagal Direktyvos 1999/45/EB VI priedo B dalies nuostatas įvardyti šią medžiagą, pateikdamas pavadinimą, kuris atspindi svarbiausias chemines funkcines grupes, arba pateikdamas alternatyvų pavadinimą.

(59)  OL L 399, 1989 12 30, p. 18. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(60)  OL L 100, 1994 4 19, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(61)  Tokios informacijos negalima pateikti apie preparatą, kadangi tai yra cheminei medžiagai būdinga savybė. Todėl jei tokios informacijos yra ir ji tinka, ji turėtų būti pateikiama apie kiekvieną preparato komponentą, kurį būtina nurodyti saugos duomenų lape pagal šio priedo 3 skirsnio taisykles.

(62)  OL L 319, 1994 12 12, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/111/EB (OL L 365, 2004 12 10, p. 25).

(63)  OL L 235, 1996 9 17, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/110/EB (OL L 365, 2004 12 10, p. 24).

(64)  Šis priedas su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams, kuriems taikomas registracijos reikalavimas pagal 7 straipsnį, ir kitiems tolesniems naudotojams, kurie pagal šį reglamentą privalo atlikti bandymus.

(65)  Pastaba: taip pat taikomos 2 skiltyje nepakartotos sąlygos, aprašytos Komisijos reglamente dėl bandymų metodų nustatytuose atitinkamuose bandymų metoduose, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, kurioms esant konkretus bandymas neprivalomas.

(66)  Šis priedas su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams, kuriems taikomas registracijos reikalavimas pagal 7 straipsnį, ir kitiems tolesniems naudotojams, kurie pagal šį reglamentą privalo atlikti bandymus.

(67)  Pastaba: taip pat taikomos 2 skiltyje nepakartotos sąlygos, aprašytos Komisijos reglamente dėl bandymų metodų nustatytuose atitinkamuose bandymų metoduose, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, kurioms esant konkretus bandymas neprivalomas.

(68)  Šis priedas su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams, kuriems taikomas registracijos reikalavimas pagal 7 straipsnį, ir kitiems tolesniems naudotojams, kurie pagal šį reglamentą privalo atlikti bandymus.

(69)  Pastaba: taip pat taikomos 2 skiltyje nepakartotos sąlygos, aprašytos Komisijos reglamente dėl bandymų metodų nustatytuose atitinkamuose bandymų metoduose, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, kurioms esant konkretus bandymas neprivalomas.

(70)  Šis priedas su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams, kuriems taikomas registracijos reikalavimas pagal 7 straipsnį, ir kitiems tolesniems naudotojams, kurie pagal šį reglamentą privalo atlikti bandymus.

(71)  Pastaba: taip pat taikomos 2 skiltyje nepakartotos sąlygos, aprašytos Komisijos reglamente dėl bandymų metodų nustatytuose atitinkamuose bandymų metoduose, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, kurioms esant konkretus bandymas neprivalomas.

(72)  OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).

(73)  Chrizotilas turi du CAS Nr., patvirtintus Europos cheminių medžiagų santrumpų tarnybos.

(74)  1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 426/2006 (OL L 79, 2006 3 16, p. 1).

(75)  OL L 147, 1975 6 9, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(76)  Šiame punkte „vaiko priežiūros prekė“ reiškia gaminį, skirtą vaiko miegui, poilsiui, higienai, maitinimui palengvinti ar vaikui žįsti.

(77)  ESO: Europos standartizavimo organizacijos:

 

Europos standartizacijos komitetas (CEN): rue de Stassart 36, B-1050 Bruxelles; tel. (32-2) 550 08 11, faks. (32-2) 550 08 19. http://www.cenorm.be

 

Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC): rue de Stassart 36, B-1050 Bruxelles; tel. (32-2) 519 68 71, faks. (32-2) 519 69 19. http://www.cenelec.org

 

Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI): 650, route des Lucioles, F-06921 Sophia Antipolis; tel. (33) 492 94 42 00, faks. (33) 493 65 47 16. http://www.etsi.org.


29.5.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 136/281


2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/121/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo, siekiant suderinti ją su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 396, 2006 m. gruodžio 30 d. )

Direktyvą 2006/121/EB skaityti taip:

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/121/EB

2006 m. gruodžio 18 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo, siekiant suderinti ją su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

Priėmus Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (3), reikėtų su juo suderinti Direktyvą 67/548/EEB (4) ir išbraukti jos pranešimo apie chemines medžiagas ir rizikos vertinimo taisykles,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 67/548/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

1 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai išbraukiami.

2)

2 straipsnio 1 dalies c, d, f ir g punktai išbraukiami.

3)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Cheminių medžiagų savybių bandymas ir įvertinimas

Cheminių medžiagų bandymai pagal šią direktyvą atliekami laikantis 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą (5), 13 straipsnio reikalavimų.

4)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad cheminės medžiagos — atskiros ar esančios preparatų sudėtyje, gali būti tiekiamos rinkai tik supakuotos ir paženklintos pagal šios direktyvos 22–25 straipsnius bei laikantis šios direktyvos VI priedo kriterijų, o registruotų cheminių medžiagų atveju — pagal informaciją, gautą taikant Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 12 ir 13 straipsnius, išskyrus preparatus, kuriems taikomos kitų direktyvų nuostatos.“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Priemonės, nurodytos 1 dalies pirmoje pastraipoje, taikomos iki cheminė medžiaga bus įtraukta į I priedo sąrašą arba iki sprendimo neįtraukti ją į sąrašą priėmimo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“

5)

7–15 straipsniai išbraukiami.

6)

16 straipsnis išbraukiamas.

7)

17–20 straipsniai išbraukiami.

8)

27 straipsnis išbraukiamas.

9)

32 straipsnis pakeičiamas taip:

„32 straipsnis

Nuorodos

Nuorodos į šios direktyvos VIIA, VIIB, VIIC, VIID ir VIII priedus laikomos nuorodomis į atitinkamus Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI, VII, VIII, IX, X ir XI priedus.“

10)

V priedas išbraukiamas.

11)

VI priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

šio priedo 1.6.2, 1.7.2, 1.7.3, 2.1, 2.2.1, 2.2.2, 2.2.2.1, 2.2.3, 2.2.4, 2.2.5, 3.1.1, 3.1.5.1, 3.1.5.2, 3.2.1, 3.2.2, 3.2.3, 3.2.5, 3.2.6.1, 3.2.6.2, 3.2.7.2, 4.2.3.3, 5.1.3, 9.1.1.1, 9.1.1.2, 9.3 ir 9.5 punktuose žodžiai „V priedas“ ir „šios direktyvos V priedas“ pakeičiami žodžiais „Komisijos reglamentas dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje“ pagal atitinkamą linksnį;

b)

1.6.1 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

dėl cheminių medžiagų, kurioms reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI, VII ir VIII prieduose nurodyta informacija, dauguma klasifikavimui ir ženklinimui reikalingų duomenų yra pagrindiniame duomenų pakete. Šis klasifikavimas ir ženklinimas prireikus turi būti peržiūrėtas, jei gaunama papildomos informacijos (Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 IX ir X priedai);“;

c)

5.1 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„Toliau nurodyti kriterijai tiesiogiai kyla iš bandymų metodų, nurodytų Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, jei jie yra paminėti. Bandymų metodai, reikalingi Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VII ir VIII prieduose nurodytam pagrindiniam duomenų paketui, yra riboti ir iš jų gaunamos informacijos atitinkamam klasifikavimui gali nepakakti. Klasifikavimas gali pareikalauti papildomų duomenų, numatytų Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 IX ar X prieduose, arba kitų lygiaverčių tyrimų. Be to, cheminės medžiagos klasifikacija gali būti peržiūrėta, atsižvelgiant į kitus naujus duomenis.“;

d)

5.2.1.2 punkto antros pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:

„Tokie papildomi moksliniai įrodymai paprastai turėtų būti pagrindžiami tyrimais, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 IX priedą, arba lygiaverčiais tyrimais, ir galėtų apimti:“.

12)

VIIA, VIIB, VIIC, VIID ir VIII priedai išbraukiami.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję nuo 2008 m. birželio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ji taikoma nuo 2008 m. birželio 1 d.

Nepaisant šio straipsnio antros pastraipos, 1 straipsnio 6 punktas taikomas nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. VANHANEN


(1)  OL C 294, 2005 11 25, p. 38.

(2)  2005 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 280 E, 2006 11 18, p. 440), 2006 m. birželio 27 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 276 E, 2006 11 14, p. 252) ir 2006 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  Žr. šio Oficialiojo numerio 3 p.

(4)  OL 196, 1967 8 16, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/73/EB (OL L 152, 2004 4 30, p. 1).

(5)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.“