I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

3.5.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/3

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. balandžio 13 d.

dėl naminiams ir laukiniams paukščiams skirtų paukščių gripo stebėsenos programų įgyvendinimo valstybėse narėse ir iš dalies keičiantis Sprendimą 2004/450/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1554)

(2007/268/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (1), ypač į jo 24 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą ir 10 straipsnį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančią Direktyvą 92/40/EEB (2), ypač į jos 4 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	1990 m. birželio 26 d. Sprendime 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje yra nustatytos procedūros, reglamentuojančios Bendrijos finansinės paramos gyvūnų ligų likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programoms teikimą.

(2)

Sprendime 90/424/EEB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/53/EB (3), nustatyta, kad Bendrijos finansinė parama valstybėms narėms gali būti suteikta toms ligos likvidavimo priemonėms, kurias valstybės narės vykdo kovodamos su mažai patogeniško paukščių gripo (MPPG) viruso štamais, galinčiais mutuoti į labai patogenišką paukščių gripą (LPPG). Be to, Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad valstybės narės kasmet ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. turi pateikti Komisijai metines arba daugiametes programas, kurioms jos nori gauti Bendrijos finansinę paramą.

(3)

1992 m. gegužės 19 d. Tarybos direktyvoje 92/40/EEB, nustatančioje Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemones (4), yra apibrėžtos Bendrijos kontrolės priemonės labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkiui tarp naminių paukščių kontroliuoti. Tačiau joje nenumatyta nei H5 ir H7 potipių mažai patogeniško paukščių gripo (MPPG) kontrolė, nei nuolatinė naminiams ir laukiniams paukščiams taikoma šios ligos stebėsena.

(4)	Nuo 2002 m. valstybės narės vykdo privalomuosius paukščių gripo tyrimus tarp naminių paukščių, kasmet pateikdamos Komisijai stebėsenos programas, kaip numatyta Komisijos sprendimuose 2002/649/EB (5), 2004/111/EB (6), 2005/464/EB (7) ir 2006/101/EB (8).

(5)	Direktyvoje 2005/94/EB yra numatytos tam tikros prevencinės priemonės, susijusios su paukščių gripo stebėsena ir ankstyvu jo nustatymu. Galutinė tos direktyvos perkėlimo į valstybių narių teisės aktus data yra 2007 m. liepos 1 d., be to, joje numatyta nuo tos datos panaikinti Direktyvą 92/40/EEB.

(6)

Direktyvoje 2005/94/EB numatytos paukščių gripo kontrolės priemonės dar yra taikomos H5 ir H7 potipių paukščių gripo virusų sukeltiems MPPG protrūkiams tarp naminių paukščių kontroliuoti. Siekdamos nustatyti galimą šių virusų plitimą paukščių pulkuose, valstybės narės turi įgyvendinti privalomosios stebėsenos programas. Šiomis kontrolės priemonėmis siekiama neleisti, kad H5 ir H7 potipių virusų sukeltas MPPG plačiai išplistų naminių paukščių populiacijoje, ir taip išvengti jo mutavimo į LPPG pavojaus bei galimų niokojamųjų pasekmių.

(7)	Direktyvoje 2005/94/EB taip pat numatyta vykdyti ir laukinių paukščių stebėsenos programas siekiant, remiantis reguliariai atnaujinamu pavojaus vertinimu, pagilinti žinias apie laukinių paukščių keliamą pavojų dėl jų užsikrėtimo kuriuo nors paukščių gripo virusu.

(8)

Su stebėsena susijusią veiklą svarbu ir toliau stiprinti dėl pastaruoju metu Europoje tarp laukinių paukščių plačiai paplitusio LPPG viruso H5N1 potipio, atsižvelgiant į 2003–2006 m. valstybėse narėse atliktų tyrimų rezultatus ir į mokslinį darbą, kurio neseniai ėmėsi Europos maisto saugos tarnyba (EMST, anglų k. EFSA) (9), bendradarbiaudama su Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato ORNIS moksline darbo grupe. Šios organizacijos tęs savo darbą, o jo rezultatai gali lemti tolesnį duomenų atnaujinimą.

(9)	Įgyvendinant laukinių paukščių priežiūros programas būtina laikytis visų Tarybos direktyvos 79/409/EEB (10) reikalavimų, susijusių su visų Bendrijoje paplitusių laukinių paukščių rūšių apsauga ir išsaugojimu.

(10)

2004 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendime 2004/450/EB, nustatančiame standartinius reikalavimus paraiškoms dėl Bendrijos vykdomo gyvūnų ligų likvidavimo, stebėsenos ir kontrolės programų finansavimo (11), yra nustatyti standartiniai reikalavimai paraiškoms dėl Bendrijos vykdomo gyvūnų ligų likvidavimo, stebėsenos ir kontrolės programų finansavimo.

(11)

Dabar, kai Sprendime 90/424/EEB yra nustatyta, kad Bendrijos finansinė parama turi būti skirta išlaidoms, kurias valstybės narės patyrė finansuodamos nacionalines tam tikrų gyvūnų ligų, įskaitant paukščių gripą, likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programas, padengti, pagal Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnio 2 dalį valstybės narės Bendrijos finansinei paramai gauti būtinas paukščių gripo stebėsenos programas Komisijai gali pateikti kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. Sprendimą 2004/450/EB reikėtų iš dalies pakeisti, jame nustačius standartinius reikalavimus paraiškoms dėl Bendrijos vykdomo paukščių gripo stebėsenos programų finansavimo.

(12)	Todėl Sprendimą 2004/450/EB reikėtų tinkamai iš dalies pakeisti.

(13)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Paukščių gripo stebėsenos programų patvirtinimas

Naminiams ir laukiniams paukščiams skirtos paukščių gripo stebėsenos programos, kurias valstybės narės turi vykdyti pagal Direktyvos 2005/94/EB 4 straipsnio 1 dalį, atitinka šio sprendimo I ir II prieduose pateiktas gaires.

2 straipsnis

Sprendimo 2004/450/EB pakeitimai

Sprendimas 2004/450/EB iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis papildomas c punktu:

„c)	bent jau IV priede pateikta informacija (jei paraiška susijusi su I priedo C dalyje nurodytomis gyvūnų ligomis)“.

2)	I priedas papildomas C dalimi: „C DALIS 1 straipsnio c punkte nurodyta liga paukščių gripas“.

3)	Pridedamas naujas IV priedas, kurio tekstas yra pateiktas šio sprendimo III priede.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. balandžio 13 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2006/965/EB (OL L 397, 2006 12 30, p. 22).

(2) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(3) OL L 29, 2006 2 2, p. 37.

(4) OL L 167, 1992 6 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/104/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 352).

(5) OL L 213, 2002 8 9, p. 38.

(6) OL L 32, 2004 2 5, p. 20. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/615/EB (OL L 278, 2004 8 27, p. 59).

(7) OL L 164, 2005 6 24, p. 52. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2005/726/EB (OL L 273, 2005 10 19, p. 21).

(8) OL L 46, 2006 2 16, p. 40.

(9) Mokslinė nuomonė „Migruojantys paukščiai ir galimas jų vaidmuo platinant labai patogenišką paukščių gripą“ (EMST, 2006 m. gegužės 12 d.) ir jos papildymas (2006 m. gruodžio 11 d.).

(10) OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/105/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 368).

(11) OL L 155, 2004 4 30, p. 90. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/282/EB (OL L 104, 2006 4 13, p. 40).

I PRIEDAS

Paukščių gripo stebėsenos programų, skirtų naminiams paukščiams, įgyvendinimo valstybėse narėse gairės

A. Stebėsenos tikslai, bendrieji reikalavimai ir kriterijai

A.1. Tikslai

Serologinės naminiams paukščiams taikomos H5 ir H7 potipių MPPG stebėsenos tikslas:

1.	Nustatyti H5 ir H7 potipių MPPG infekcijos subklinikines formas, šitaip papildant ankstyvo nustatymo sistemas ir vėliau išvengiant galimo šių virusų mutavimo į LPPG.

2.	Nustatyti konkrečių tikslinių naminių paukščių populiacijų, kurioms kyla ypatingas pavojus dėl ūkininkavimo sistemos arba konkrečių rūšių jautrumo, užsikrėtimą H5 ir H7 potipių MPPG.

3.	Padėti įrodyti, kad tam tikra šalis, regionas arba jo dalis oficialiai nėra užkrėsti paukščių gripu ir pagal TEB taisykles gali dalyvauti tarptautinėje prekyboje.

A.2. Bendrieji reikalavimai ir kriterijai

1.	Mėginiai turi būti paimti ne vėliau kaip programos įgyvendinimo metų gruodžio 31 d. Naminių paukščių mėginių ėmimo laikotarpis turi atitikti kiekvienai naminių paukščių kategorijai nustatytą gamybos laikotarpį.

2.	Taupant lėšas, rekomenduojama naudoti kitiems tikslams paimtus mėginius.

3.	Mėginiai tiriami valstybių narių nacionalinėse paukščių gripo laboratorijose (NL) arba kitose kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose NL laboratorijai prižiūrint.

4.	Visi rezultatai (tiek serologiniai, tiek virusologiniai) siunčiami tikrinti į Bendrijos etaloninę paukščių gripo laboratoriją (BEL). Būtina užtikrinti gerą informacijos srautą. BEL teikia techninę paramą ir saugo papildomas diagnostikos reagentų atsargas.

Laikantis Bendrijos teisės aktų, visi paukščių gripo viruso izoliatai pateikiami BEL, nebent būtų leidžiama taikyti Komisijos sprendimu 2006/437/EB (1) patvirtinto Diagnostikos vadovo V skyriaus (Diferencinė diagnostika) 4 dalyje pateiktą leidžiančią nukrypti nuostatą. H5 ir H7 potipių virusai pateikiami nedelsiant, ir pagal minėtą Diagnostikos vadovą atliekami standartiniai jų charakteristikų tyrimai (nukleotidų sekos ir (arba) IVPI nustatymas).

6.	Jei įmanoma, nacionalinės laboratorijos BEL pateikia teigiamus H5 arba H7 serumus, paimtus iš Anseriformes, siekiant sudaryti saugyklą ir palengvinti tolesnius tyrimus.

B. Naminiams paukščiams taikoma paukščių gripo stebėsena

1.	Visi teigiami duomenys retrospektyviai ištiriami ūkyje, ir šio tyrimo išvados perduodamos Komisijai bei BEL.

2.	Medžiaga BEL siunčiama kartu su specialiais protokolais, o BEL pateikia ataskaitos lenteles, kuriose surašomi priežiūros duomenys. Šiose lentelėse nurodomi taikyti laboratorinio tyrimo metodai. Lentelės naudojamos tam, kad rezultatai būtų pateikti viename dokumente.

Kraujo mėginiai serologiniams tyrimams imami iš visų rūšių naminių paukščių, įskaitant laisvai laikomus paukščius, kiekviename ūkyje ne mažiau kaip iš 5–10 paukščių (išskyrus antis, žąsis ir putpeles), ir iš skirtingų paukštidžių, jei ūkyje yra daugiau kaip viena paukštidė. Kai yra kelios paukštidės, kiekviename ūkyje imamų mėginių skaičių reikėtų atitinkamai padidinti. Rekomenduojama iš kiekvienos paukštidės paimti ne mažiau kaip po 5 paukščių mėginius.

Mėginiai imami visoje valstybės narės teritorijoje, kad juos būtų galima laikyti būdingais visai valstybei narei, atsižvelgiant į:

ūkių, kuriuose imami mėginiai (išskyrus ančių, žąsų ir kalakutų mėginius), skaičių; nustatomas toks skaičius, kuris užtikrintų, kad bus nustatytas bent vienas užsikrėtęs ūkis, jei ligos paplitimas užkrėstuose ūkiuose sudaro ne mažiau kaip 5 %, esant 95 % pasikliautinajam intervalui (žr. 1 lentelę); ir

b)	kiekviename ūkyje paimtų paukščių mėginių skaičių, kuris nustatomas užtikrinant 95 % nustatymo tikimybę nustatant bent vieną užkrėstą paukštį, jei seropozityvių paukščių paplitimas sudaro > 30 %.

Sudarant mėginių ėmimo planą ne tik yra remiamasi pavojaus vertinimu ir konkrečia atitinkamos valstybės narės padėtimi, bet ir atsižvelgiama į:

auginimo būdus ir jiems būdingus rizikos veiksnius, pvz., laisvą laikymą, laikymą lauke, kieme prie namų laikomus pulkus ir kitus veiksnius, pvz., įvairų amžių, paviršinio vandens naudojimą, santykinai ilgesnę gyvenimo trukmę, daugiau kaip vienos rūšies paukščių laikymą ūkyje ar kitus susijusius veiksnius;

b)	kalakutų, ančių ir žąsų ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius nustatomas siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytas bent vienas užkrėstas ūkis, jei ligos paplitimas užkrėstuose ūkiuose sudaro ne mažiau kaip 5 %, esant 99 % pasikliautinajam intervalui (žr. 2 lentelę);

c)	jei valstybėje narėje yra daug ūkių, auginančių medžiojamuosius paukščius, Ratitae genties paukščius ir putpeles, jie įtraukiami į programą. Imami tik suaugusių veislinių putpelių (arba dedeklių) mėginiai;

d)	mėginių ėmimo laikotarpis turi sutapti su auginimo sezonu. Tačiau atitinkamais atvejais mėginių ėmimas gali būti derinamas su kitais vietos lygiu nustatytais laikotarpiais, per kuriuos kitų naminių paukščių buvimas ūkyje gali kelti didesnį ligos atsiradimo pavojų;

e)	jei yra daug kieme prie namų laikomų paukščių pulkų, galėtų būti vykdoma ir jų stebėsena;

valstybės narės, privalančios imti mėginius Niukaslio ligai diagnozuoti, kad išsaugotų savo, kaip valstybių, kuriose pagal Komisijos sprendimą 94/327/EB (2) neatliekama vakcinacija nuo Niukaslio ligos, statusą, šiuos veislinių pulkų mėginius gali panaudoti H5 ir (arba) H7 potipių antikūnams stebėti.

1 lentelė

Ūkių, kuriuose turi būti imami kiekvienos kategorijos paukščių (išskyrus kalakutų, ančių ir žąsų ūkius) mėginiai, skaičius

Ūkių skaičius pagal naminių paukščių kategorijas pagal valstybes nares	Ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius
Iki 34	Visi
35–50	35
51–80	42
81–250	53
> 250	60

2 lentelė

Kalakutų, ančių ir žąsų ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius

Ūkių skaičius pagal valstybes nares	Ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius
Iki 46	Visi
47–60	47
61–100	59
101–350	80
> 350	90

C. Apecialieji reikalavimai, taikytini nustatant ančių, žąsų ir putpelių užsikrėtimą H5 ir (arba) H7 potipių paukščių gripu

1.	Kraujo mėginiai serologiniam tyrimui atlikti pirmiausia turi būti imami iš lauke laikomų paukščių.

2.	Serologiniam tyrimui iš kiekvieno ūkio paimama 40–50 kraujo mėginių.

3.	Jei komercinės paskirties paukščių pulkų nėra, galėtų būti atliekama kieme prie namų laikomų paukščių pulkų stebėsena.

D. Laboratorinis tyrimas

1.	Laboratoriniai tyrimai atliekami pagal Paukščių gripo diagnostikos vadovą (Sprendimas 2006/437/EB), nustatantį paukščių gripo patvirtinimo ir diferencinės diagnostikos procedūras (įskaitant ančių ir žąsų serumo tyrimą taikant hemagliutinacijos slopinimo (HS) testą).

2.	Tačiau, jeigu numatoma atlikti laboratorinius tyrimus, kurie nenustatyti Paukščių gripo diagnostikos vadove ir neaprašyti TEB Sausumos gyvūnų vadove, valstybės narės, pateikdamos Komisijai tvirtinti savo programą, turi pateikti BEL būtinus tinkamumo patvirtinimo duomenis.

Visus teigiamus serologinių tyrimų rezultatus patvirtina nacionalinės paukščių gripo laboratorijos, taikydamos hemagliutinacijos slopinimo testą ir naudodamos Bendrijos etaloninės paukščių gripo laboratorijos pateiktus paskirtus viruso štamus:

a)	pirminis stručių tyrimas/Danija/72420/96 (H5N2);

b)	tiriami visi teigiami ančių mėginiai/Danija/64650/03 (H5N7), siekiant pašalinti N2 kryžmiškai reaguojantį antikūną;

a)	pirminis kalakutų tyrimas/Anglija/647/77 (H7N7);

b)	tiriami visi teigiami afrikietiškojo varnėno mėginiai/983/79 (H7N1), siekiant pašalinti N7 kryžmiškai reaguojantį antikūną.

(1) OL L 237, 2006 8 31, p. 1.

(2) OL L 146, 1994 6 11, p. 17.

II PRIEDAS

Paukščių gripo stebėsenos programų, skirtų laukiniams paukščiams, įgyvendinimo valstybėse narėse gairės

A. Stebėsenos tikslai, bendrieji reikalavimai ir kriterijai

A1. Tikslai

Virusologinės laukiniams paukščiams taikomos paukščių gripo stebėsenos tikslas – nustatyti naminių paukščių užsikrėtimo PG (MPPG ir LPPG) virusais pavojų:

—	užtikrinant ankstyvą LPPG H5N1 aptikimą, tuo tikslu tiriant dažnesnius laukinių paukščių sergamumo ir mirtingumo atvejus, ypač pasirinktų „didesnį pavojų keliančių“ rūšių;

—	nustačius, kad laukiniai paukščiai yra užsikrėtę LPPG H5N1, gyvų ir nugaišusių laukinių paukščių priežiūra sustiprinama siekiant nustatyti, ar kitų rūšių laukiniai paukščiai gali būti besimptomiai ligos nešiotojai arba nešiotojai (žr. šio priedo E dalį);

—

toliau vykdant įvairių rūšių laisvėje gyvenančių migruojančių paukščių „pradinę“ priežiūrą, kuri yra nuolatinės MPPG virusų stebėsenos dalis. Pagrindiniai paukščiai, kurių mėginius būtina paimti vertinimui, ar jie nėra H5 ir H7 potipių MPPG virusų platintojai (kartu visada, jei tik yra, nustatomas H5N1 ir kitų potipių LPPG), yra Asnseriformes (vandens paukščiai) ir Charadriiformes (sėjikiniai). Ypač tikrintinos didesnį pavojų keliančios rūšys.

A2. Bendrieji reikalavimai ir kriterijai

1.	Mėginiai turi būti paimti ne vėliau kaip programos įgyvendinimo metų gruodžio 31 d.

2.	Mėginiai tiriami valstybių narių nacionalinėse paukščių gripo laboratorijose (NL) arba kitose kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose NL laboratorijai prižiūrint.

3.	Visi rezultatai siunčiami tikrinti į Bendrijos etaloninę paukščių gripo laboratoriją (BEL). Būtina užtikrinti gerą informacijos srautą. BEL teikia techninę paramą ir saugo papildomas diagnostikos reagentų atsargas.

Laikantis Bendrijos teisės aktų, visi laukiniams paukščiams nustatyto paukščių gripo viruso izoliatai pateikiami BEL, nebent būtų leidžiama taikyti Sprendimu 2006/437/EB patvirtinto Diagnostikos vadovo V skyriaus (Diferencinė diagnostika) 4 dalyje pateiktą leidžiančią nukrypti nuostatą. H5 ir H7 potipių virusai pateikiami nedelsiant ir pagal minėtą Diagnostikos vadovą atliekami standartiniai jų charakteristikų tyrimai (nukleotidų sekos ir (arba) IVPI nustatymas).

B. Laukiniams paukščiams taikoma paukščių gripo stebėsena

Planas ir įgyvendinimas

Planuojant stebėseną, teikiant pagalbą rūšims nustatyti ir tobulinant mėginių ėmimą turi būti užtikrintas glaudus epidemiologų, ornitologų ir už gamtos išsaugojimą atsakingos kompetentingos institucijos bendradarbiavimas. Stebėsenos planavimas turėtų būti derinamas su nacionaline padėtimi, susijusia su rūšių, kurių mėginiai turi būti imami, atrinkimu pagal rūšių vyravimą ir paukščių populiacijos dydį. Mėginiai turi būti imami atsižvelgiant į migracijos sezoniškumą, kuris įvairiose valstybėse narėse gali būti skirtingas. Atsižvelgiama ir į įvairių paukščių rūšių elgesį, susijusį su migracijos keliais, pagrindinėmis buveinėmis, polinkį migracijos metu sueiti į būrį su kitais paukščiais bei maišymosi laipsnį ir ankstesnės, 2003–2006 metais vykdytos stebėsenos rezultatus. Be to, laukiniams paukščiams taikomos paukščių gripo stebėsenos darbo grupė, kuri nedelsdama nagrinėja gautus naujus duomenis, nuolat teiks apžvalgas ir reaguos į juos.

H5N1 potipio LPPG atveju į visus minėtus veiksnius atsižvelgiama dėl galimo protrūkio vietose esančių užsikrėtusių paukščių ir laukinių paukščių poveikio laukiniams paukščiams ir dėl galimo laukinių paukščių bei įvairių valstybių narių paukštininkystės ūkiuose laikomų naminių paukščių kontakto.

Šioms galimybėms įvertinti EMST nuomonėje (1) pateiktos sprendimų priėmimo schemos ir lentelės parengtos kartu su Europos Komisijos Aplinkosaugos generaliniu direktoratu gali būti veiksminga priemone valstybių narių vietos rizikos vertinimams suderinti su besikeičiančia padėtimi, valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiaujant ir keičiantis nuomonėmis.

Skatinamas ryšys su paukščių išsaugojimo ir (arba) stebėjimo institucijomis bei žiedavimo centrais. Mėginiai prireikus imami prižiūrint šių grupių ir (arba) stočių darbuotojams, medžiotojams ir kitiems patirties ornitologijos srityje turintiems asmenims.

Sergančių ir nugaišusių laukinių paukščių pasyvi stebėsena taikoma:

a)	vietovėse, kuriose didesnis laukinių paukščių sergamumas ir mirtingumas;

b)	vietovėse, esančiose netoli jūrų, ežerų ir vandens kelių, kur buvo rasta nugaišusių paukščių, ypač esančiose arti naminių paukščių ūkių;

c)	paukščiams, priskiriamiems D dalyje išvardytoms didesnį pavojų keliančioms rūšims, ir kitiems netoliese gyvenantiems laukiniams paukščiams.

Be to, gyvų ir nugaišusių laukinių paukščių tyrimai vietovėse, kuriose buvo nustatyti užsikrėtimo H5N1 atvejai, labiausiai taikomi:

a)	laukiniams arba naminiams paukščiams, siekiant nustatyti besimptomius nešiotojus;

b)	vietovėse, epidemiologiniu atžvilgiu susijusiose su šiais atvejais;

c)	paukščius, galinčius artimai kontaktuoti su naminių paukščių ūkiais (apsaugos zona, priežiūros zona ir B teritorija) ir atlikti nešiotojų funkcijas, pirmiausia tuos, kurie išvardyti E dalyje.

Gyvų ir kliniškai sveikų ir (arba) kliniškai nesveikų, sužeistų arba sumedžiotų paukščių aktyvi stebėsena (2) taikoma:

a)	migruojantiems paukščiams, kuriems taikomi Anseriformes (vandens paukščiams) ir Charadriiformes (sėjikiniai) skirti nurodymai;

b)	nurodytoms vietovėms, kuriose yra didelis įvairių rūšių migruojančių paukščių susitelkimas ir susimaišymas, ypač kai šios vietovės yra netoli naminių paukščių ūkių;

c)	didesnį pavojų keliančių paukščių atrankai (3).

Mėginių ėmimo procedūros

Burnos ir ryklės bei kloakos tepinėliai virusologiniams tyrimams imami iš akivaizdžiai sveikų laisvėje gyvenančių paukščių. Jei dėl kokių nors priežasčių praktiškai neįmanoma iš gyvų paukščių paimti kloakos tepinėlių, tai galima pakeisti rūpestingai surinktais šviežių fekalijų mėginiais. Tačiau jeigu tose vietose dažnai lankosi įvairių rūšių paukščiai, būtina užtikrinti atsekamumą.

2.	Virusui išskirti ir molekulėms nustatyti (PGR) imami laukinių paukščių, kurie rasti negaišę arba nušauti, kloakos ir trachėjos (burnos ir ryklės) tepinėlių ir (arba) audinių (būtent smegenų, širdies, plaučių, trachėjos, inkstų ir žarnų) mėginiai.

Ypač rūpestingai mėginius reikia saugoti ir vežti. Tepinėliai turi būti nedelsiant atšaldyti ant ledo arba naudojant užšaldyto gelio paketėlius ir kuo skubiau pateikti laboratorijai. Mėginiai užšaldomi tik tada, kai tai iš tikrųjų būtina. Jei yra galimybė, tepinėlius būtina laikyti antibiotinėje arba specialiai virusams vežti skirtoje terpėje, juos visiškai panardinus. Mėginiai turi būti ir panardinti į vežimui skirtą terpę, ir atvėsinti, o ne arba panardinti, arba atvėsinti. Kai tokios terpės nėra, tepinėlius būtina grąžinti į jų apvalkalą ir pateikti sausus. Jei garantija skubiai, t. y. per 48 valandas, nuvežti į laboratoriją (vežimui skirtoje terpėje, esant 4 °C temperatūrai) nesuteikiama, mėginiai nedelsiant užšaldomi, saugomi, o paskui vežami sausame lede. Saugomus ir vežamus mėginius gali veikti įvairūs veiksniai, todėl pasirinktas būdas turi atitikti tikslą.

4.	Mėginiai imami taikant procedūras, nustatytas Paukščių gripo diagnostikos vadove (Sprendimas 2006/437/EB), nustatančiame paukščių gripo patvirtinimo ir diferencinės diagnostikos procedūras.

C. Laboratorinis tyrimas

1.	Laboratoriniai tyrimai atliekami pagal Paukščių gripo diagnostikos vadovą (Sprendimas 2006/437/EB), nustatantį paukščių gripo patvirtinimo ir diferencinės diagnostikos procedūras.

2.	Tačiau jeigu numatoma atlikti laboratorinius tyrimus, kurie nenustatyti Paukščių gripo diagnostikos vadove ir neaprašyti TEB Sausumos gyvūnų vadove, valstybės narės, pateikdamos Komisijai tvirtinti savo programą, turi pateikti BEL būtinus tinkamumo patvirtinimo duomenis.

Visi mėginiai, paimti vykdant laukiniams paukščiams taikomą paukščių gripo stebėseną, kuo skubiau ištiriami taikant, jei įmanoma, molekulinius metodus ir laikantis Diagnostikos vadovo (Sprendimas 2006/437/EB). Šie tyrimai gali būti atliekami tik tose laboratorijose, kuriose gali būti užtikrinta kokybė ir kuriose taikomi Bendrijos etaloninės paukščių gripo laboratorijos pripažinti metodai. Be to, metodų, taikytų atliekant paskutinį nacionalinių laboratorijų lyginamąjį žiedinį (tarplaboratorinį) tyrimą, rezultatai turi būti priimtini. Rekomenduojama pirminį patikrinimą atlikti taikant polimerazės grandininės reakcijos (PGR) M geną ir greitą teigiamų H5 mėginių tyrimą (bet per dvi savaites) ir, jei rezultatas teigiamas, turi būti kuo skubiau atlikta skilimo vietos analizė, siekiant nustatyti ar esama labai patogeniško paukščių gripo (LPPG), ar mažai patogeniško paukščių gripo (MPPG). Jei patvirtinamas H5 potipio LPPG, turi būti skubiai atliekama tolesnė analizė N tipui nustatyti (net ir tai gali tik suteikti įrodymą atmesti N1).

4.	Laboratorijoje sujungti ne daugiau kaip penkis mėginius, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu paimtus iš tos pačios rūšies paukščių, leidžiama tik tada, kai užtikrinama, kad, gavus teigiamą rezultatą, bus identifikuotas ir iš naujo ištirtas kiekvienas atskiras mėginys.

Serologinė stebėsena netaikoma tiriant paukščių gripą tarp laukinių paukščių, nes serologiniais metodais neįmanoma atskirti DP ir MP štamų, o duomenys apie antikūnus neleidžia daryti išvados apie tikėtiną vietą, kurioje laukiniai paukščiai galėjo užsikrėsti. Tačiau serologinė stebėsena gali būti svarbi, kai norima ištirti, kokie vietiniai arba migruojantys paukščiai daugiausia užsikrečia (užsikrėtė) H5 ir (arba) H7 potipių virusais (arba kuriems paukščiams jis būdingas). Tokia analizė atliekama tik specialiose laboratorijose, naudojančiose kruopščiai atrinktus antigenus, siekiant garantuotai nustatyti hemagliutininui būdingus antikūnus (t. y. atmesti interferencijos dėl N specifinių antikūnų galimybę).

Laukinių paukščių rūšių, keliančių didesnį paukščių gripo pavojų, sąrašas (4)

Bendrinis pavadinimas	Mokslinis pavadinimas
Mažoji gulbė	Cygnus columbianus
Gulbė giesmininkė	Cygnus cygnus
Gulbė nebylė	Cygnus olor
Žąsys
Trumpasnapė žąsis	Anser brachyrhynchus
Želmeninė žąsis	Anser fabalis
Baltakaktė žąsis (europinė rasė)	Anser albifrons albifrons
Mažoji žąsis	Anser erythropus
Pilkoji žąsis	Anser anser
Baltaskruostė berniklė	Branta leucopsis
Paprastoji berniklė	Branta bernicla
Rudakaklė berniklė	Branta ruficollis
Kanadinė berniklė	Branta canadensis
Antys
Cyplė	Anas penelope
Rudagalvė kryklė	Anas crecca
Didžioji antis	Anas platyrhynchos
Smailiauodegė antis	Anas acuta
Dryžgalvė kryklė	Anas querquedula
Šaukštasnapė antis	Anas clypeata
Marmurinė kryklė	Marmaronetta angustirostris
Šalminė antis	Netta rufina
Rudagalvė antis	Aythya ferina
Kuoduotoji antis	Aythya fuligula
Pelkių paukščiai
Pempė	Vanellus vanellus
Dirvinis sėjikas	Pluvialis apricaria
Paprastasis griciukas	Limosa limosa
Gaidukas	Philomachus pugnax
Kirai
Rudagalvis kiras	Larus ridibundus
Paprastasis kiras	Larus canus

Paukščių, gyvenančių greta naminių paukščių, sąrašas (5)

Bendrinis pavadinimas	Mokslinis pavadinimas	Kontakto su naminiais paukščiais tikimybė
1 grupė. Rūšys, artimai susijusios su naminių paukščių auginimu Europoje
Naminė pilkoji žąsis	Anser anser domesticus	Didelė
Didžioji antis	Anas platyrhynchos	Didelė
Muskusinė antis	Cairina moschata	Didelė
Uolinis karvelis	Columba livia	Didelė
Naminis žvirblis	Passer domesticus	Didelė
2 grupė. Rūšys, galinčios būti kartu su naminiais paukščiais Šiaurės Europoje dirbamoje žemėje
Dirvinis sėjikas	Pluvialis apricaria	Maža
Pempė	Vanellus vanellus	Vidutinė
Rudagalvis kiras	Larus ridibundus	Didelė
Paprastasis kiras	Larus canus	Didelė
Sidabrinis kiras	Larus argentatus	Maža
Keršulis	Columba palumbus	Didelė
Pietinis purplelis	Streptopelia decaocto	Didelė
Fazanas	Phasianus colchicus	Didelė
Vieversiai	Alauda & Galerida spp	Maža
Kalviukai		Maža
Kielės		Vidutinė
Smilginis strazdas	Turdus pilaris	Vidutinė
Baltabruvis strazdas	Turdus iliacus	Vidutinė
Šarka	Pica pica	Didelė
Kuosa	Corvus monedula	Didelė
Kovas	Corvus frugilegus	Vidutinė
Varna	Corvus corone	Vidutinė
Kranklys	Corvus corax	Maža
Paprastasis varnėnas	Sturnus vulgaris	Didelė
Vienaspalvis varnėnas	Sturnus unicolor	Didelė
Naminis žvirblis	Passer domesticus	Didelė
Karklažvirblis	Passer montanus	Didelė
Kikiliai		Vidutinė
Startos	Miliaria, Emberiza spp	Vidutinė
3 grupė. Rūšys, gyvenančios Šiaurės Europos pelkėse, kuriomis naudojasi ir prijaukinti vandens paukščiai
Baltieji garniai	Egretta spp.	Maža
Garniai	Ardea ir kt. rūšys	Vidutinė
Didysis kormoranas	Phalacrocorax carbo	Vidutinė
Gandrai	Ciconia spp.	Maža
Gulbė nebylė	Cygnus olor	Vidutinė
Pilkoji žąsis	Anser anser	Vidutinė
Kanadinė berniklė	Branta canadensis	Maža
Antys	Anas & Aythya spp.	Maža
Didžioji antis	Anas platyrhynchos	Didelė
Laukys	Fulica atra	Vidutinė
Nendrinė vištelė	Gallinula chloropus	Vidutinė

(1) Mokslinė nuomonė „Migruojantys paukščiai ir galimas jų vaidmuo platinant labai patogenišką paukščių gripą“ (EMST, 2006 m. gegužės 12 d.).

(2) Medžioklė laikantis Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (dėl visų natūraliai paplitusių laukinių paukščių apsaugos ir išsaugojimo) reikalavimų.

(3) Nurodys Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas.

(4) Šis sąrašas nėra galutinis, jis tik skirtas nustatyti migruojančioms rūšims, kurios gali kelti didelį paukščių gripo patekimo į Bendriją pavojų dėl jų migravimo ypatumų, įskaitant vietoves, kuriose pasitaikė laukinių arba naminių paukščių užsikrėtimo H5N1 potipio LPPG atvejų. Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į EMST Gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės 2006 m. gegužės 12 d. priimtą mokslinę nuomonę „Migruojantys paukščiai ir galimas jų vaidmuo platinant labai patogenišką paukščių gripą“ ir į ORNIS komiteto bei Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato rangovų atliktą darbą. Tačiau šis sąrašas galėtų būti atnaujintas gavus tolesnių mokslinių tyrimų rezultatus ir pagrįstas pavojaus vertinimu, kurį nacionalinės institucijos atliko atsižvelgdamos į konkrečią ornitologinę savo šalies padėtį.

(5) Šis sąrašas nėra išsamus, jame tik nurodytos Europoje nuolat gyvenančių arba nemigruojančių paukščių, gyvenančių greta naminių paukščių, rūšys, (ypač Šiaurės vakarų Europoje), turinčios teorinę galimybę nešioti H5N1 potipio LPPG virusą, kuriuo užsikrėtė nuo užsikrėtusių, greičiausiai besimptomių, laukinių paukščių (nešiotojų). Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į EMST Gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės 2006 m. gegužės 12 d. priimtą mokslinę nuomonę „Migruojantys paukščiai ir galimas jų vaidmuo platinant labai patogenišką paukščių gripą“ ir į ORNIS komiteto bei Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato (DG ENV) rangovų atliktą darbą. Tačiau šis sąrašas galėtų būti atnaujintas ir išplėstas gavus tolesnių mokslinių tyrimų rezultatus. Visų pirma DG ENV pavedė Wetland international ir EURING, kad patikslintų, atnaujintų ir išplėstų preliminarią didesnį pavojų keliančių rūšių ir vietovių analizę 2006 m. Europoje įvykus H5N1 protrūkiams, ir nustatytų kitas didesnį pavojų keliančias paukščių rūšis, galinčias atlikti nešiotojų funkcijas, t. y. perduoti laukinių paukščių užkratą naminiams paukščiams ir (arba) žmonėms, gyvenantiems įvairiose Europos dalyse. Rezultatai turėtų būti gauti iki 2007 m. birželio mėn. pabaigos.

(http://ec.europa.eu/environment/nature/nature_conservation/focus_wild_birds/avian_influenza/pdf/avian_influenza_report.pdf). Šiuo adresu turėtų būti pateiktas daug patikimesnis preliminarus didesnį pavojų keliančių rūšių sąrašas, informacija apie kontakto su naminiais paukščiais ES pavojų ir nuodugnesni metodai.

III PRIEDAS

„IV PRIEDAS

3.5.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/18

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. balandžio 23 d.

dėl apsaugos priemonių nuo arklių infekcinės anemijos Rumunijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1652)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/269/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (1), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Arklių infekcinė anemija (toliau – AIA) yra virusinė liga, kuria serga tik arklinių šeimos gyvūnai. Jei mirtis neištinka nuo vieno iš ūmių klinikinių priepuolių, AIA užkratas linkęs tapti nepastebėtas. Inkubacinis periodas paprastai trunka nuo vienos iki trijų savaičių, bet gali užsitęsti iki trijų mėnesių. Užkrėsti arklinių šeimos gyvūnai užsikrečia visam gyvenimui ir gali perduoti infekciją kitiems arklinių šeimos gyvūnams. Perduodama per užkrėsto arklinių šeimos gyvūno kraują dažniausiai nutraukus kraujasiurbių arklinių musių maitinimąsi, gimdoje – vaisiui, naudojant užkrėstas adatas arba suleidžiant virusu užkrėstus kraujo produktus.

(2)

AIA yra liga, apie kurią privaloma pranešti pagal 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (2), A priedą. Be to, 1982 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje (3) nustatyta, kad apie AIA protrūkius reikia pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms per pranešimo apie gyvūnų ligas sistemą (toliau – PGLS).

(3)	Direktyvos 90/426/EEB 4 straipsnio 5 dalyje nustatyti ribojimai arklinių šeimos gyvūnų iš ūkių, kuriuose patvirtinta AIA, judėjimui po užkrėstų gyvūnų skerdimo, kol likę gyvūnai bus du kartus patikrinti Coggins testu ir bus gauti neigiami rezultatai.

(4)

Skirtingai nei kitose valstybėse narėse, AIA yra būdinga Rumunijai, o greitas užkrėstų arklinių šeimos gyvūnų skerdimas įgyvendinamas nenuosekliai. Dėl šios priežasties, po įstojimo į Europos Sąjungą Rumunija savanoriškai toliau įgyvendino mutatis mutandis atitinkamas priemones, nustatytas 2004 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2004/825/EB dėl apsaugos priemonių importuojant arklinius iš Rumunijos (4).

(5)	Prekiaujant gyvais arklinių šeimos gyvūnais, jų sėkla, kiaušinėliais ir embrionais, ligos padėtis Rumunijoje gali kelti gyvūnų sveikatos pavojų arklinių šeimos gyvūnams Bendrijoje.

(6)	Todėl reikėtų priimti apsaugos priemones, nustatančias konkretų režimą Rumunijos kilmės arklinių šeimos gyvūnų ir arklių kiaušinėlių bei embrionų judėjimui ir prekybai jais, kad valstybėse narėse būtų apsaugota arklinių šeimos gyvūnų sveikata ir gerovė.

(7)

1993 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimu 93/623/EEB dėl registruotus arklinių šeimos gyvūnus lydinčio identifikavimo dokumento (paso) (5) ir 1999 gruodžio 22 d. Komisijos sprendimu 2000/68/EB, iš dalies keičiančiu Sprendimą 93/623/EEB ir nustatančiu veislinių ir produkcinių arklinių identifikavimą (6), reikalaujama, kad arklinių šeimos gyvūnai būtų pervežami ar transportuojami su identifikavimo dokumentu.

(8)

Arklinių šeimos gyvūnų judėjimo ir pervežimo sertifikavimo reikalavimai išdėstyti Direktyvos 90/426/EEB 8 straipsnyje. Siekiant padidinti arklinių šeimos gyvūnų iš AIA užkrėstų vietovių atsekamumą kitose valstybėse narėse, pažymėjimas pagal Direktyvos 90/426/EEB B priedą turėtų būti pakeistas gyvūnų sveikatos sertifikatu pagal tos direktyvos C priedą.

(9)

Pagal 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvos 92/65/EEB, nustatančios gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje bei jų importą į Bendriją (7), D priedo II skyriaus A dalį, 1995 m. liepos 24 d. Komisijos sprendime 95/307/EB, nustatančiame gyvūnų sveikatos sertifikato pavyzdį prekybai arklinių šeimos gyvūnų rūšių sperma (8), nustatytas eržilų tyrimas dėl AIA, jei sėkla renkama Bendrijos vidaus prekybai. Tačiau 1995 m. liepos 24 d. Komisijos sprendime 95/294/EB, nustatančiame gyvūnų sveikatos sertifikato pavyzdį prekybai arklinių šeimos gyvūnų rūšių kiaušialąstėmis ir embrionais (9), išdėstytas gyvūnų sveikatos sąlygas reikia papildyti reikalavimu atlikti tyrimą dėl AIA, jei kiaušinėliai ir embrionai renkami iš kumelių, esančių Rumunijoje.

(10)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apsaugos priemonės, taikomos Rumunijos kilmės arklinių šeimos gyvūnams

1. Rumunija užtikrina, kad arklinių šeimos gyvūnai nebus išsiųsti į kitas valstybes nares, jei tie arklinių šeimos gyvūnai neatitiks toliau išdėstytų sąlygų:

jiems turėjo būti taikytas Coggins tyrimas, atliktas su kraujo mėginiu, paimtu per 30 dienų iki išsiuntimo, kurio rezultatas neigiamas, o šis tyrimas ir jo rezultatai turi būti įrašyti į sprendimuose 93/623/EEB ir 2000/68/EB pateikto identifikavimo dokumento, su kuriuo gyvūnas pervežamas, VII skirsnį;

b)	jie vežami su gyvūnų sveikatos sertifikatu pagal Direktyvos 90/426/EEB C priedą, kuriame turi būti papildomas įrašas: „Arklinių šeimos gyvūnai pagal Komisijos sprendimą 2007/269/EB“.

2. 1 dalis netaikoma už Rumunijos ribų esančių ūkių arklinių šeimos gyvūnams, kurie tranzitu vežami per Rumuniją pagrindiniais keliais ir greitkeliais arba transportuojami per Rumuniją tiesiogiai ir nenutraukiant kelionės į skerdyklą neatidėliotinai skersti.

3. Rumunija užtikrina, kad arklinių šeimos gyvūnų kiaušinėliai ir embrionai nebus išsiųsti į kitas valstybes nares, jei tie produktai neatitiks toliau išdėstytų sąlygų:

a)	jie turėjo būti surinkti iš kumelių donorių, kurioms buvo taikytas Coggins tyrimas, atliktas su kraujo mėginiu, paimtu iš kiekvienos kumelės donorės per 30 dienų iki kiaušinėlių ar embrionų paėmimo į siuntą, ir kiekvienu atveju gautas neigiamas rezultatas; ir

b)	prie kiaušinėlių ar embrionų siuntos turi būti pridėtas gyvūnų sveikatos sertifikatas pagal Direktyvos 95/294/EB priedą, kuriame turi būti papildomas įrašas: „Kiaušinėliai arba embrionai pagal Komisijos sprendimą 2007/269/EB“.

4. Rumunija nuolat teikia ataskaitas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie AIA raidą ir jos priežiūrai įgyvendintas priemones.

2 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. balandžio 23 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 42. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/104/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 352).

(3) OL L 378, 1982 12 31, p. 58. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2004/216/EB (OL L 67, 2004 3 5, p. 27).

(4) OL L 358, 2004 12 3, p. 18. Sprendimas, panaikintas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1792/2006 (OL L 362, 2006 12 20, p. 1).

(5) OL L 298, 1993 12 3, p. 45. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/68/EB (OL L 23, 2000 1 28, p. 72).

(6) OL L 23, 2000 1 28, p. 72.

(7) OL L 268, 1992 9 14, p. 54. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/68/EB (OL L 139, 2004 4 30, p. 321).

(8) OL L 185, 1995 8 4, p. 58.

(9) OL L 182, 1995 8 2, p. 27.

3.5.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/29

TARYBOS SPRENDIMAS 2007/274/TVR

2007 m. balandžio 23 d.

dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos saugumo sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 24 ir 38 straipsnius,

atsižvelgdama į pirmininkaujančios valstybės narės rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2003 m. lapkričio 27–28 d. posėdyje Taryba nusprendė įgalioti pirmininkaujančią valstybę narę, padedant generaliniam sekretoriui–vyriausiajam įgaliotiniui, pagal Europos Sąjungos sutarties 24 ir 38 straipsnius pradėti derybas su tam tikromis trečiosiomis šalimis, kad Europos Sąjunga su kiekviena iš jų sudarytų susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų.

(2)	Gavusi šiuos įgaliojimus pradėti derybas, pirmininkaujanti valstybė narė, padedama generalinio sekretoriaus–vyriausiojo įgaliotinio, derėjosi su Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybe dėl susitarimo dėl įslaptintos informacijos saugumo.

(3)	Šis Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos saugumo.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą pasirašyti Susitarimą, kad jis taptų privalomas Europos Sąjungai.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge, 2007 m. balandžio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F.-W. STEINMEIER

VERTIMAS

Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės

SUSITARIMAS

dėl įslaptintos informacijos saugumo

JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖ, toliau – JAV Vyriausybė,

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – ES, toliau – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad JAV Vyriausybė ir ES siekia bendrų tikslų visais būdais stiprinti savo saugumą ir užtikrinti savo piliečiams aukštą saugos lygį saugumo srityje,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad JAV Vyriausybė ir ES sutinka, kad reikėtų plėtoti tarpusavio konsultacijas ir bendradarbiavimą su saugumu susijusiais bendro intereso klausimais,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad šiomis aplinkybėmis yra nuolatinis poreikis JAV Vyriausybei ir ES keistis įslaptinta informacija,

PRIPAŽINDAMOS, kad visapusiškoms ir veiksmingoms konsultacijoms bei bendradarbiavimui gali reikėti galimybės susipažinti su JAV Vyriausybės ir ES įslaptinta informacija, taip pat JAV Vyriausybei ir ES keistis įslaptinta informacija,

SUPRASDAMOS, kad tokiai galimybei ir keitimuisi įslaptinta informacija reikia atitinkamų saugumo priemonių,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis Susitarimas taikomas įslaptintai informacijai, kurią suteikė ar kuria pasikeitė Šalys.

2. Kiekviena Šalis saugo iš kitos Šalies gautą įslaptintą informaciją, ypač nuo neteisėto atskleidimo, laikydamasi šiame Susitarime išdėstytų nuostatų ir Šalių atitinkamų įstatymų bei kitų teisės aktų.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1. Šiame Susitarime „ES“ – Europos Sąjungos Taryba (toliau – Taryba), generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis bei Tarybos Generalinis sekretoriatas ir Europos Bendrijų Komisija (toliau – Europos Komisija).

2. Šiame Susitarime „įslaptinta informacija“ – informacija ir medžiaga, kuriai taikomas šis Susitarimas, i) kurią neteisėtai atskleidus gali būti padaryta įvairaus laipsnio žalos JAV Vyriausybės arba ES ar vienos ar daugiau jos valstybių narių interesams; ii) kurią JAV Vyriausybės arba ES saugumo interesais reikia saugoti nuo neteisėto atskleidimo; ir iii) kuriai JAV Vyriausybė arba ES suteikė slaptumo žymą. Informacija gali būti žodinės, vaizdo, elektroninės, magnetinės ar dokumento formos arba pateikiama daiktine forma, įskaitant įrangą arba technologijas.

3 straipsnis

Slaptumo žymos

1. Įslaptinta informacija pažymima taip:

a)	JAV Vyriausybės atveju įslaptinta informacija pažymima TOP SECRET, SECRET arba CONFIDENTIAL.

b)	ES atveju įslaptinta informacija pažymima TRÈS SECRET UE/ES TOP SECRET, SECRET UE, CONFIDENTIEL UE arba RESTREINT UE.

2. Atitinkančios slaptumo žymos yra:

Europos Sąjungoje	Jungtinėse Amerikos Valstijose
TRÈS SECRET UE/ES TOP SECRET	TOP SECRET
SECRET UE	SECRET
CONFIDENTIEL UE	CONFIDENTIAL
RESTREINT UE	(nėra JAV atitikmens)

3. Vienos Šalies kitai Šaliai pateikiamoje informacijoje antspaudu, žyma arba nuoroda turi būti įrašytas perduodančiosios Šalies pavadinimas. Vienos Šalies suteiktą įslaptintą informaciją gaunančioji Šalis saugo taip, kad ši apsauga būtų bent lygiavertė perduodančiojoje Šalyje suteikiamai apsaugai.

4 straipsnis

Įslaptintos informacijos apsauga

1. Kiekviena Šalis turi saugumo sistemą ir saugumo priemones, įdiegtas remiantis jos atitinkamuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytais pagrindiniais principais ir būtiniausiais saugumo standartais, kurios užtikrintų, jog įslaptintai informacijai būtų taikoma lygiaverčio lygio apsauga. Gavusi prašymą, kiekviena Šalis kitai Šaliai suteikia informaciją apie įslaptintos informacijos apsaugai taikomus saugumo standartus, procedūras ir praktiką, įskaitant mokymą.

2. Iš perduodančiosios Šalies gautai įslaptintai informacijai gaunančioji Šalis suteikia ne žemesnio laipsnio slaptumo žymą, nei ta, kurią jai suteikė perduodančioji Šalis.

3. Gaunančioji Šalis nenaudoja arba neleidžia naudotis įslaptinta informacija jokiu kitu tikslu, nei tuo, kuriuo ji buvo suteikta, negavusi išankstinio perduodančiosios Šalies rašytinio leidimo.

4. Gaunančioji Šalis neperduoda arba neatskleidžia įslaptintos informacijos negavusi išankstinio perduodančiosios Šalies rašytinio leidimo.

5. Gaunančioji Šalis laikosi visų įslaptintos informacijos perdavimo apribojimų, kuriuos perduodančioji Šalis gali nurodyti suteikdama informaciją.

6. Gaunančioji Šalis užtikrina, kad būtų tinkamai saugomos įslaptintos informacijos, kuri teikiama arba kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, siuntėjo teisės, taip pat intelektinės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentai, autoriaus teisės arba prekybos paslaptys.

7. Joks asmuo neturi teisės susipažinti su kitos Šalies suteikta įslaptinta informacija vien tik dėl rango, pareigų ar turimo patikimumo pažymėjimo. Galimybė susipažinti su įslaptinta informacija suteikiama tik tiems asmenims, kuriems dėl oficialių pareigų būtina tokia galimybė ir, prireikus, kuriems pagal Šalių nustatytus reikalavimus yra išduotas reikiamas patikimumo pažymėjimas.

8. Gaunančioji Šalis užtikrina, kad visi asmenys, kurie susipažįsta su įslaptinta informacija, būtų informuoti apie atsakomybę už informacijos apsaugą pagal taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus.

5 straipsnis

Darbuotojų patikimumo patikrinimas

1. Šalys užtikrina, kad visų asmenų, kuriems vykdant jų oficialias pareigas būtina galimybė naudotis slaptumo žymomis CONFIDENTIEL UE arba CONFIDENTIAL arba aukštesnio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija, kuri teikiama arba kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, arba dėl kurių pareigų ar funkcijų ši galimybė gali būti suteikta, patikimumas būtų tinkamai patikrinamas prieš suteikiant jiems galimybę susipažinti su tokia informacija.

2. Šalies priimamas teigiamas sprendimas dėl asmens patikimumo turi tenkinti Šalies saugumo interesus ir turi būti grindžiamas visa turima informacija, kuria remiantis galima spręsti, ar asmuo neabejotinai yra lojalus, sąžiningas ir patikimas.

3. Kiekvienos Šalies priimami teigiami sprendimai dėl patikimumo grindžiami atitinkamu tyrimu, pakankamai išsamiu, kad būtų užtikrina, jog 2 dalyje nurodytų kriterijų laikomasi kiekvieno asmens, kuriam suteikiama galimybė susipažinti su įslaptinta informacija, atveju. ES atveju, atitinkamo asmens Nacionalinė saugumo institucija (NSI) yra tos šalies, kurios pilietis asmuo yra, kompetentinga institucija, atsakinga už būtinus tos šalies piliečių saugumo tikrinimus.

6 straipsnis

Atsakomybės už informacijos saugojimą perdavimas

Perduodančioji Šalis užtikrina tinkamą visos įslaptintos informacijos saugojimą iki atsakomybės už informacijos saugojimą perdavimo gaunančiajai Šaliai. Gaunančioji Šalis užtikrina visos kitos Šalies įslaptintos informacijos tinkamą saugojimą, kai tik ji perima atsakomybę už jai perduotos informacijos saugojimą.

7 straipsnis

Šalių patalpų ir įstaigų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, saugumas

Pagal taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus kiekviena Šalis užtikrina patalpų ir įstaigų, kuriose saugoma kitos Šalies jai pateikta įslaptinta informacija, saugumą ir užtikrina, kad visose tokiose patalpose ir įstaigose būtų imamasi būtinų informacijos kontrolės ir apsaugos priemonių.

8 straipsnis

Įslaptintos informacijos teikimas rangovams

1. Iš kitos Šalies gauta įslaptinta informacija gali būti teikiama rangovui ar galimam rangovui gavus ją perdavusios šalies rašytinį sutikimą. Prieš perduodama ar atskleisdama rangovui ar galimam rangovui bet kokią iš kitos Šalies gautą įslaptintą informaciją gaunančioji Šalis užtikrina, kad toks rangovas arba galimas rangovas yra pajėgus apsaugoti informaciją ir ši apsauga gali būti užtikrinama jo patalpose, taip pat kad yra priimtas atitinkamas teigiamas sprendimas dėl patikimumo.

2. Šis Straipsnis netaikomas Europos Sąjungos pagal darbo sutartį arba Jungtinių Valstijų pagal individualias paslaugų teikimo sutartis pasamdytiems darbuotojams.

9 straipsnis

Perdavimas

1. Įslaptintą informaciją Šalys viena kitai perduoda bendrai sutartais kanalais.

Šiame Susitarime:

a)	ES atveju visa raštu pateikiama įslaptinta informacija siunčiama Europos Sąjungos Tarybos vyriausiajam registracijos padalinio pareigūnui. Visą tokią informaciją Tarybos vyriausiasis registracijos padalinio pareigūnas perduoda valstybėms narėms ir Europos Komisijai, atsižvelgiant į 3 dalį;

JAV Vyriausybės atveju visa raštu pateikiama įslaptinta informacija, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, siunčiama per Jungtinių Amerikos Valstijų atstovybę prie Europos Sąjungos šiuo adresu:

Mission of the United States of America to the European Union

Registry Officer

Rue Zinner 13

B-1000 Brussels

2. Įslaptintą informaciją, pažymėtą ne aukštesnio kaip „CONFIDENTIAL/CONFIDENTIEL UE“ lygio slaptumo žyma, JAV Vyriausybė ES ir ES JAV Vyriausybei elektroniniu būdu perduoda šifruotą pagal perduodančios Šalies reikalavimus, išdėstytus jos saugumo politikoje ir taisyklėse. Šalių vidaus tinkluose perduodant, saugant ir tvarkant įslaptintą informaciją laikomasi ją perdavusios Šalies reikalavimų.

3. Išskirtinais atvejais vienos Šalies įslaptinta informacija, kuria gali naudotis tik tam tikri tos Šalies kompetentingi pareigūnai, organai ar tarnybos, dėl darbinių priežasčių gali būti adresuojama ir prieinama tik tam tikriems kitos Šalies kompetentingiems pareigūnams, organams ar tarnyboms, kurie yra konkrečiai nurodyti gavėjais, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir laikantis būtinumo žinoti principo. ES atveju tokia informacija perduodama per Tarybos vyriausiąjį registracijos padalinio pareigūną arba Europos Komisijos saugumo direktorato vyriausiąjį registracijos padalinio pareigūną, kai tokia informacija adresuojama Europos Komisijai.

10 straipsnis

Apsilankymai Šalių patalpose ir įstaigose

Prireikus Šalys bendrai sutartais kanalais patvirtina darbuotojų patikimumo pažymėjimus, kad vienos Šalies atstovai galėtų apsilankyti kitos Šalies patalpose ir įstaigose.

11 straipsnis

Abipusiai saugumo patikrinimo apsilankymai

Šiame Susitarime išdėstytų saugumo reikalavimų įgyvendinimas gali būti patikrintas rengiant Šalių saugumą užtikrinančių darbuotojų abipusius apsilankymus siekiant įvertinti priemonių, kurių imamasi pagal šį Susitarimą, ir įslaptintai informacijai, kurią Šalys teikia arba kuria keičiasi apsaugoti skirtų techninių saugumo priemonių, kurios turi būti nustatytos pagal 13 straipsnį, veiksmingumą. Todėl kiekvienos Šalies saugumo atstovams po išankstinių konsultacijų gali būti leidžiama apsilankyti kitoje Šalyje ir aptarti bei stebėti kitos Šalies įgyvendinimo procedūras. Priimančioji Šalis padeda atvykusiems saugumo atstovams nustatyti, ar iš atvykusios Šalies gauta įslaptinta informacija tinkamai saugoma.

12 straipsnis

Priežiūra

1. JAV Vyriausybės atveju šio Susitarimo įgyvendinimą prižiūri valstybės bei gynybos sekretoriai ir nacionalinės žvalgybos direktorius.

2. ES atveju šio Susitarimo įgyvendinimą prižiūri Tarybos generalinis sekretorius ir už saugumo klausimus atsakingas Komisijos narys.

13 straipsnis

Techninės saugumo priemonės

1. Šiam Susitarimui įgyvendinti 2–4 dalyse nurodytos trys institucijos susitaria dėl techninių saugumo priemonių, siekdamos nustatyti įslaptintos informacijos, kurią Šalys teikia arba kuria keičiasi pagal šį Susitarimą, abipusės saugumo apsaugos standartus.

2. JAV Valstybės departamentas, veikdamas JAV Vyriausybės vardu ir jai prižiūrint, atsako už 1 dalyje nurodytų techninių saugumo priemonių, skirtų įslaptintos informacijos, kuri pagal šį Susitarimą teikiama JAV Vyriausybei arba kuria su ja keičiamasi, apsaugai ir saugojimui, parengimą.

3. Tarybos Generalinio sekretoriato saugumo tarnyba, vadovaujama Tarybos generalinio sekretoriaus ir jo naudai, veikdama Tarybos vardu ir jai prižiūrint, atsako už 1 dalyje nurodytų techninių saugumo priemonių, skirtų įslaptintos informacijos, kuri pagal šį Susitarimą teikiama Tarybai ar Tarybos generaliniam sekretoriatui arba kuria su jais keičiamasi, apsaugai ir saugojimui, parengimą.

4. Europos Komisijos saugumo direktoratas, veikdamas prižiūrint už saugumo klausimus atsakingam Komisijos nariui, atsako už 1 dalyje nurodytų techninių saugumo priemonių, skirtų įslaptintos informacijos, kuri pagal šį Susitarimą perduodama Europos Komisijai arba kuria su ja keičiamasi, apsaugai, parengimą.

5. ES atveju šias priemones tvirtina Tarybos Saugumo komitetas.

14 straipsnis

Slaptumo žymos laipsnio sumažinimas ir išslaptinimas

1. Šalys susitaria, kad įslaptintos informacijos slaptumo žymos laipsnis sumažinamas, kai tik informacijai nebereikia didesnio apsaugos lygio, arba ji išslaptinama, kai tik informacijos nebereikia saugoti nuo neteisėto atskleidimo.

2. Perduodančioji Šalis gali visiškai savo nuožiūra sumažinti savo įslaptintos informacijos slaptumo žymos laipsnį ar ją išslaptinti. Gaunančioji Šalis nemažina iš kitos Šalies gautos įslaptintos informacijos slaptumo žymos laipsnio arba jos neišslaptina negavusi išankstinio perduodančiosios Šalies rašytinio sutikimo, nepaisydama galimų pačiame dokumente pateikiamų išslaptinimo nurodymų.

15 straipsnis

Praradimas ar saugumo pažeidimas

Perduodančiajai Šaliai pranešama nustačius įrodytą ar įtariamą jos įslaptintos informacijos praradimą ar saugumo pažeidimą, o gaunančioji Šalis pradeda tyrimą jo aplinkybėms nustatyti. Perduodančiajai Šaliai nusiunčiami tyrimo rezultatai ir informacija apie priemones, kurių imtasi, kad ateityje būtų išvengta tokių atvejų. 13 straipsnyje nurodytos institucijos gali nustatyti atitinkamą su tuo susijusią tvarką.

16 straipsnis

Ginčų sprendimas

Taikant šį Susitarimą kylantys ar su juo susiję Šalių nesutarimai sprendžiami tik Šalių konsultacijomis.

17 straipsnis

Išlaidos

Kiekviena šalis padengia savo išlaidas, patiriamas įgyvendinant šį Susitarimą.

18 straipsnis

Gebėjimas apsaugoti

Prieš Šalims viena kitai teikiant įslaptintą informaciją ar ja keičiantis,12 straipsnyje nurodytos atsakingos saugumo institucijos turi patvirtinti, kad gaunančioji Šalis gali apsaugoti informaciją, kuriai taikomas šis Susitarimas, tokiu būdu, kuris atitiktų technines saugumo priemones, kurios turi būti nustatytos pagal 13 straipsnį.

19 straipsnis

Kiti susitarimai

Jokia šio Susitarimo nuostata nekeičia esamų Šalių susitarimų arba JAV Vyriausybės ir Europos Sąjungos valstybių narių susitarimų. Šis Susitarimas nekliudo Šalims sudaryti kitus susitarimus, susijusius su įslaptintos informacijos, kuriai taikomas šis Susitarimas, teikimu ar keitimusi ja, jei tokie susitarimai nėra nesuderinami su įsipareigojimais pagal šį Susitarimą.

20 straipsnis

Įsigaliojimas, keitimas ir denonsavimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai jį pasirašo paskutinė Šalis.

2. Kiekviena Šalis praneša kitai Šaliai apie jos įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus, kurie galėtų turėti įtakos šiame Susitarime nurodytos įslaptintos informacijos apsaugai. Tokiais atvejais Šalys konsultuojasi, kad prireikus iš dalies pakeistų šį Susitarimą pagal 3 dalį.

3. Šio Susitarimo pakeitimai daromi Šalių bendru rašytiniu sutarimu.

4. Kiekviena Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą, prieš devyniasdešimt dienų raštu pranešdama kitai Šaliai savo ketinimą denonsuoti Susitarimą. Nepaisant Susitarimo denonsavimo, visa pagal šį Susitarimą pateikta įslaptinta informacija ir toliau saugoma pagal Susitarimą. Šalys nedelsdamos konsultuojasi dėl disponavimo tokia įslaptinta informacija.

Tai paliudydami, toliau nurodyti atitinkamų institucijų tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Priimta Vašingtone, 2007 metų balandžio trisdešimtą dieną dviem egzemplioriais, kurių kiekvienas parengtas anglų kalba.

Europos Sąjungos Vardu

Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės Vardu

3.5.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/35

2001 m. gegužės 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 912/2001, nustatančio prekybos pupelėmis standartus, klaidų ištaisymas

( Europos Bendrijų oficialusis leidinys L 129, 2001 m. gegužės 11 d. )

(Specialiojo leidimo 3 skyrius, 32 tomas, p. 227)

1.	227 puslapis, 4 konstatuojamosios dalies paskutinis sakinys:

yra:

„Kadangi aukščiausios rūšies produktai turi būti ypač rūpestingai rūšiuojami ir pakuojami, gali būti atsižvelgiama tik į šios rūšies produktų šviežumo ir išsipūtimo stoką.“,

turi būti:

„Kadangi aukščiausios klasės produktai turi būti ypač rūpestingai rūšiuojami ir pakuojami, gali būti atsižvelgiama tik į šios klasės produktų šviežumo ir išsipūtimo stoką.“

2.	227 puslapis, 1 straipsnio trečios pastraipos antra įtrauka:

yra:

„—	(išskyrus aukščiausios rūšies produktus) <…>“,

turi būti:

„—	(išskyrus aukščiausios klasės produktus) <…>“.

3.	228 puslapis, priedo II antraštinės dalies A punkto pirma pastraipa:

yra:

„Visų rūšių, atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai taikomas konkrečias nuostatas:“,

turi būti:

„Visų klasių, atsižvelgiant į kiekvienai klasei taikomas konkrečias nuostatas“.

4.	228 puslapis, priedo II antraštinės dalies A punkto pirmos pastraipos šešta ir septinta įtraukos:

yra:

„faktiškai <…>“,

turi būti:

„beveik <…>“.

5.	228 puslapis, priedo II antraštinės dalies A punkto antra pastraipa:

yra:

„Pupelės turi būti tokio dydžio ir būklės <…>“,

turi būti:

„Pupelės turi būti tokio išsivystymo ir būklės <…>“.

6.	228 puslapis, priedo II antraštinės dalies B punkto pirma pastraipa:

yra:

„Pupelės skirstomos į šias tris rūšis:“,

turi būti:

„Pupelės skirstomos į šias tris klases:“.

7.	228 puslapis, priedo II antraštinės dalies B punkto i papunkčio pavadinimas ir pirma pastraipa:

yra:

„ „Aukščiausioji“ rūšis

Šiai rūšiai priskiriamos pupelės turi būti aukščiausios kokybės. Jos turi būti tai veislei ir / arba komercinei rūšiai būdingos formos, dydžio ir spalvos.“,

turi būti:

„i)	„Aukščiausioji“ klasė Šiai klasei priskiriamos pupelės turi būti aukščiausios kokybės. Jos turi būti tai veislei ir / arba prekiniam tipui būdingos formos, dydžio ir spalvos.“

8.	228 puslapis, priedo II antraštinės dalies B punkto ii papunkčio pavadinimas ir pirma pastraipa:

yra:

„ii)	I rūšis Šiai rūšiai priskiriamos pupelės turi būti geros kokybės. Jos turi būti tai veislei ir (arba) komercinei rūšiai būdingos formos, dydžio ir spalvos.“,

turi būti:

„ii)	I klasė Šiai klasei priskiriamos pupelės turi būti geros kokybės. Jos turi būti tai veislei ir / arba prekiniam tipui būdingos formos, dydžio ir spalvos.“

9.	229 puslapis, priedo II antraštinės dalies B punkto iii papunkčio pavadinimas ir pirma pastraipa:

yra:

„iii)

II rūšis

Šiai rūšiai priskiriamos pupelės, negalinčios būti priskiriamos I arba aukščiausiai rūšiai, tačiau atitinkančios pirmiau nurodytus būtiniausius reikalavimus.“,

turi būti:

„iii)

II klasė

Šiai klasei priskiriamos pupelės, negalinčios būti priskiriamos I arba aukščiausiai klasei, tačiau atitinkančios pirmiau nurodytus minimalius reikalavimus.“

10.	229 puslapis, priedo IV antraštinės dalies pirma pastraipa:

yra:

„Kiekvienos pakuotės produktams, neatitinkantiems nurodytai rūšiai nustatytų reikalavimų, yra leidžiami kokybės ir dydžio (jei rūšiuojama pagal dydį) nukrypimai.“,

turi būti:

„Kiekvienoje pakuotėje yra leidžiami kokybės ir dydžio (jei rūšiuojama pagal dydį) nuokrypiai nuo nurodytos klasės reikalavimų“.

11.	229 puslapis, priedo IV antraštinės dalies A punkto i papunktis:

yra:

„i)	Aukščiausioji rūšis 5 % nuo pupelių, kurios neatitinka atitinkamai rūšiai nustatytų reikalavimų, bet atitinka I rūšies reikalavimus arba, išimtiniais atvejais, neviršija tai rūšiai nustatytų <…>“,

turi būti:

„i)	Aukščiausioji klasė 5 % nuo pupelių, kurios neatitinka atitinkamai klasei nustatytų reikalavimų, bet atitinka I klasės reikalavimus arba, išimtiniais atvejais, neviršija tai klasei nustatytų <…>“.

12.	229 puslapis, priedo IV antraštinės dalies A punkto ii papunkčio pavadinimas ir pirma pastraipa:

yra:

„ii)

I rūšis

10 % nuo pupelių, kurios neatitinka atitinkamai rūšiai nustatytų reikalavimų, bet atitinka II rūšies reikalavimus arba, išimtiniais atvejais, neviršija tai rūšiai nustatytų leistinų nukrypimų ribų, vienetų skaičiaus arba svorio. Ne daugiau kaip 5 % nuo šių pupelių vienetų skaičiaus arba svorio gali būti su plaušeliais (tai taikoma tai veislei ir / arba komercinei rūšiai, kuri neturi būti su plaušeliais)“,

turi būti:

„ii)

I klasė

10 % nuo pupelių, kurios neatitinka atitinkamai klasei nustatytų reikalavimų, bet atitinka II klasės reikalavimus arba, išimtiniais atvejais, neviršija tai klasei nustatytų leistinų nukrypimų ribų, vienetų skaičiaus arba svorio. Ne daugiau kaip 5 % nuo šių pupelių vienetų skaičiaus arba svorio gali būti su plaušeliais (tai taikoma tai veislei ir / arba prekiniam tipui, kuri neturi būti su plaušeliais)“.

13.	229 puslapis, priedo IV antraštinės dalies A punkto iii papunkčio pavadinimas ir pirma pastraipa:

yra:

„ii)	II rūšis 10 % nuo pupelių, kurios neatitinka nei atitinkamai rūšiai nustatytų, nei būtiniausių reikalavimų, išskyrus paveiktus Colletotrichum lindemuthianum (pupelių dėmėtumo) <…>“,

turi būti:

„ii)	II klasė 10 % nuo pupelių, kurios neatitinka nei atitinkamai klasei nustatytų, nei minimalių reikalavimų, išskyrus paveiktus Colletotrichum lindemuthianum (pupelių dėmėtligės) <…>“.

14.	230 puslapis, priedo IV antraštinės dalies B punktas:

yra:

„Visoms rūšims: <…>“,

turi būti:

„Visoms klasėms: <…>“.

15.	230 puslapis, priedo V antraštinės dalies A punktas:

yra:

„<…> komercinės rūšies <…>“,

turi būti:

„<…> prekinio tipo <…>“.

16.	230 puslapis, priedo VI antraštinės dalies B punkto pirma įtrauka:

yra:

„—	<…> komercinė rūšis, jeigu turinio <…>“,

turi būti:

„—	<…> prekinis tipas, jeigu turinio <…>“.

17.	230 puslapis, priedo VI antraštinės dalies C punktas:

yra:

„—	Kilmės šalis ir pasirinktinai rajonas, kuriame pomidorai buvo išauginti, <…>“,

turi būti:

„Kilmės šalis ir pasirinktinai rajonas, kuriame pupelės buvo išaugintos, <…>“.

18.	230 puslapis, priedo VI antraštinės dalies D punkto pirma įtrauka:

yra:

„—

Rūšis“,

turi būti:

„—

Klasė“.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 115

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	50 tomas 2007m. gegužės 3d.

Turinys	I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
	REGLAMENTAI
	2007 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 489/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Komisija
	2007/268/EB
*	2007 m. balandžio 13 d. Komisijos sprendimas dėl naminiams ir laukiniams paukščiams skirtų paukščių gripo stebėsenos programų įgyvendinimo valstybėse narėse ir iš dalies keičiantis Sprendimą 2004/450/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1554)	3
	2007/269/EB
*	2007 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimas dėl apsaugos priemonių nuo arklių infekcinės anemijos Rumunijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1652) ( 1 )	18
	2007/270/EB
*	2007 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimas dėl Bendrijos finansinės paramos skubioms kovos su paukščių gripu priemonėms Nyderlanduose 2006 m. (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1746)	20
	2007/271/EB
*	2007 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimas dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautinio epizootijų biuro 2007 m. konferencijai Siekiant likviduoti pasiutligę Eurazijoje	22
	2007/272/EB
*	2007 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendimas dėl 2006 m. Bendrijos finansinės paramos, skirtos skubioms kovos su paukščių gripu priemonėms Jungtinėje Karalystėje (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1785)	24
	2007/273/EB
*	2007 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendimas dėl 2006 m. Bendrijos finansinės paramos, skirtos skubioms kovos su paukščių gripu priemonėms Vokietijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 1786)	26
	SUSITARIMAI
	Taryba
*	Informacija apie Europos bendrijos ir Mikronezijos Federacinių Valstijų partnerystės susitarimo žuvininkystės srityje įsigaliojimo datą	28

	III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI
*	2007 m. balandžio 23 d. Tarybos sprendimas 2007/274/TVR dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos saugumo sudarymo	29
	Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos saugumo	30

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	48,6
	TN	127,8
	TR	140,3
	ZZ	105,6
0707 00 05	JO	196,3
	MA	69,3
	MK	53,2
	TR	109,7
	ZZ	107,1
0709 90 70	TR	106,1
0709 90 70	ZZ	106,1
0805 10 20	EG	41,7
	IL	69,7
	MA	44,8
	TN	50,1
	ZZ	51,6
0805 50 10	IL	61,4
0805 50 10	ZZ	61,4
0808 10 80	AR	80,6
	BR	80,3
	CA	99,8
	CL	86,1
	CN	100,5
	NZ	129,9
	US	109,5
	UY	65,9
	ZA	85,9
	ZZ	93,2

		Klaidų ištaisymas
	*	2001 m. gegužės 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 912/2001, nustatančio prekybos pupelėmis standartus, klaidų ištaisymas (OL L 129, 2001 5 11) (Specialiojo leidimo 3 skyrius, 32 tomas, p. 227)	35


	(1) Tekstas svarbus EEE