I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

26.4.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 109/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 450/2007

2007 m. balandžio 16 d.

dėl Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)	Bendrija ir Gabono Respublika vedė derybas ir parafavo Žvejybos partnerystės susitarimą, kuriuo Bendrijos žvejams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, į kuriuos Gabono Respublika turi suverenias teises.

(2)	Bendrija yra suinteresuota minėto susitarimo patvirtinimu.

(3)	Turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms būdas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu patvirtinamas Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimas.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio reglamento.

2 straipsnis

Susitarimo protokole nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

Žvejybos kategorija	Laivo tipas	Valstybė narė	Licencijos arba kvota
Tunų žvejyba	Ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai	Ispanija	13
Tunų žvejyba	Ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai	Portugalija	3
Tunų žvejyba	Tunus žvejojantys seineriai šaldikliai	Ispanija	12
Tunų žvejyba	Tunus žvejojantys seineriai šaldikliai	Prancūzija	12

Jeigu šių valstybių narių paraiškose licencijai gauti protokole numatytos žvejybos galimybės neišeikvojamos, Komisija gali atsižvelgti į bet kurios kitos valstybės narės pateiktas paraiškas licencijai gauti.

3 straipsnis

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal šį susitarimą, Komisijai praneša apie Gabono žvejybos zonoje sugautus kiekvienos rūšies išteklių kiekius, kaip numatyta 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 500/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 taikymo taisykles dėl Bendrijos žvejybos laivų sugavimų trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje kontrolės (1).

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2007 m. balandžio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. SEEHOFER

(1) OL L 73, 2001 3 15, p. 8.

Gabono Respublikos ir Europos bendrijos

ŽVEJYBOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

GABONO RESPUBLIKA, toliau – Gabonas,

EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija,

toliau – šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į artimą Bendrijos ir Gabono bendradarbiavimą, ypač pagal Kotonu susitarimą, ir į jų abipusį norą tą bendradarbiavimą stiprinti,

ATSIŽVELGDAMOS į abiejų šalių norą bendradarbiaujant skatinti atsakingą žuvininkystės išteklių naudojimą,

ATSIŽVELGDAMOS į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas,

PASIRYŽUSIOS taikyti Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – CICTA) sprendimus ir rekomendacijas,

SUVOKDAMOS Maisto ir žemės ūkio organizacijos 1995 m. konferencijoje priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų principų svarbą,

PASIRYŽUSIOS bendradarbiauti, atsižvelgdamos į abiejų šalių interesus, kad įgyvendintų atsakingą žvejybą, užtikrinančią ilgalaikį gyvųjų jūros išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą,

ĮSITIKINUSIOS, kad toks bendradarbiavimas turi būti pagrįstas viena kitą papildančiomis iniciatyvomis ir priemonėmis, kurias šalys, užtikrindamos politikos darnumą ir vieningas pastangas, įgyvendina kartu arba atskirai,

NUSPRENDUSIOS tuo tikslu palaikyti dialogą dėl Gabono Vyriausybės priimtos žvejybos sektoriaus politikos bei nustatyti tinkamas priemones, užtikrinsiančias veiksmingą šios politikos įgyvendinimą ir ūkio subjektų bei visuomenės dalyvavimą šiame procese,

NORĖDAMOS nustatyti išsamias Bendrijos laivų žvejybos veiklos Gabono vandenyse taisykles ir sąlygas bei Bendrijos paramą atsakingai žvejybai tuose vandenyse įgyvendinti reglamentuojančias taisykles ir sąlygas,

PASIRYŽUSIOS siekti artimesnio ekonominio bendradarbiavimo žvejybos pramonėje ir su ja susijusioje veikloje, tam tikslui kuriant ir plečiant bendras įmones, kurias sudaro abiejų šalių įmonės,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame susitarime yra nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, reguliuojantys:

—	ekonominį, finansinį, techninį ir mokslinį bendradarbiavimą žvejybos srityje, siekiant įgyvendinti atsakingą žvejybą Gabono vandenyse, kad būtų užtikrintas žuvininkystės išteklių išsaugojimas bei tausus naudojimas, bei plėtojamas Gabono žvejybos sektorius;

—	Bendrijos žvejybos laivų patekimo į Gabono vandenis sąlygas;

—	bendradarbiavimą, susijusį su žvejybos Gabono vandenyse kontrolės taisyklėmis, siekiant užtikrinti prieš tai minėtų sąlygų laikymąsi, žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą ir kovą su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba;

—	įmonių partnerystę, kurios tikslas – atsižvelgiant į bendrus interesus plėtoti su žvejybos sritimi susijusią ekonominę ir kitokią veiklą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame susitarime:

a)	Gabono valdžios institucijos – Gabono Vyriausybė;

b)	Bendrijos institucijos – Europos Komisija;

c)	Gabono vandenys – vandenys, į kuriuos Gabonas turi suverenias teises arba jurisdikciją žvejybos srityje;

d)	žvejybos laivas – tai laivas, turintis įrangą, skirtą komerciniam gyvųjų vandens išteklių naudojimui;

e)	Bendrijos laivas – su Bendrijos valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Bendrijoje įregistruotas žvejybos laivas;

f)	jungtinė komisija – iš Bendrijos ir Gabono atstovų sudaryta komisija, nurodyta šio susitarimo 9 straipsnyje;

g)	perkrovimas – viso sugauto kiekio ar jo dalies iškrovimas iš vieno žvejybos laivo į kitą jūroje arba uoste;

h)	neįprastos aplinkybės – aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius, kurios nėra šalių pagrįstos kontrolės dalis ir kurios užkertą kelią žvejybos veiklai Gabono vandenyse.

3 straipsnis

Susitarimo įgyvendinimo principai ir tikslai

1. Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Gabono vandenyse, vadovaudamosi tuose vandenyse žvejojančių laivynų tarpusavio nediskriminavimo principu ir nepažeisdamos to geografinio regiono besivystančių šalių susitarimų, įskaitant dvišalius žvejybos susitarimus.

2. Šalys bendradarbiauja siekdamos įgyvendinti Gabono Vyriausybės priimtą žvejybos sektoriaus politiką ir tam tikslui pradeda politinį dialogą dėl būtinų reformų. Prieš priimdamos priemones šioje srityje, jos konsultuojasi tarpusavyje.

3. Šalys taip pat bendradarbiauja atlikdamos pagal šį susitarimą įgyvendintų priemonių, programų ir veiksmų nuolatinius bendrus ir vienašalius ex ante bei ex post vertinimus, kuriuos jos atlieka bendrai arba vienos jų iniciatyva.

4. Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad šis susitarimas būtų įgyvendintas vadovaujantis gero ekonominio ir socialinio valdymo principais ir atsižvelgiant į žuvininkystės išteklių būklę.

5. Gabono ir (arba) AKR jūreivių įdarbinimą Bendrijos laivuose reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių darbo principų ir teisių, kuri be apribojimų taikoma atitinkamoms darbo sutartims ir bendroms darbo sąlygoms. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas ir veiksmingu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu bei diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4 straipsnis

Bendradarbiavimas mokslo srityje

1. Susitarimo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir Gabonas sieks stebėti išteklių būklės raidą Gabono žvejybos zonoje.

2. Remdamosi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (CICTA) priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į patikimiausią turimą mokslinę informaciją, šalys tariasi Susitarimo 9 straipsnyje numatytoje jungtinėje komisijoje ir atitinkamais atvejais mokslinio pobūdžio posėdyje bendru sutarimu priima priemones žuvininkystės išteklių, kurie įtakoja Bendrijos laivų veiklą, tausiam valdymui užtikrinti.

3. Šalys įsipareigoja konsultuotis tarpusavyje tiesiogiai, taip pat ir parajonio lygmeniu COREP komitete (Gvinėjos įlankos regioninis žvejybos komitetas), arba kompetentingose tarptautinėse organizacijose, kad užtikrintų biologinių išteklių valdymą bei išsaugojimą Atlanto vandenyne ir bendradarbiautų atliekant atitinkamus mokslinius tyrimus.

5 straipsnis

Bendrijos laivų žvejybos Gabono vandenyse galimybės

1. Gabonas įsipareigoja leisti Bendrijos laivams užsiimti žvejybos veikla jo žvejybos zonoje pagal šio susitarimo, įskaitant jo protokolą ir priedą, nuostatas.

2. Pagal šį susitarimą vykdomai žvejybos veiklai taikomi Gabone galiojantys įstatymai ir teisės aktai. Gabono valdžios institucijos Bendrijai praneša apie minėtų teisės aktų pakeitimus.

3. Gabonas įsipareigoja imtis visų priemonių, kurių reikia veiksmingai taikant protokole pateiktas žvejybos kontrolės nuostatas. Bendrijos laivai bendradarbiauja su už šios kontrolės vykdymą atsakingomis Gabono valdžios institucijomis.

4. Bendrija įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad jos laivai laikytųsi šio susitarimo nuostatų ir žvejybą Gabono jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse reglamentuojančių teisės aktų.

6 straipsnis

Licencijos

1. Bendrijos laivai gali užsiimti žvejybos veikla Gabono žvejybos zonoje tik tada, jei jie turi pagal šį susitarimą ir prie jo pridėtą protokolą išduotą žvejybos licenciją.

2. Žvejybos licencijos suteikimo laivui tvarka, taikytini mokesčiai ir laivo savininkų atsiskaitymo būdas yra nustatomi protokolo priede.

7 straipsnis

Finansinis įnašas

1. Bendrija, laikydamasi protokole ir prieduose nurodytų terminų ir sąlygų, skiria Gabonui finansinį įnašą. Šis vienkartinis įnašas nustatomas atsižvelgiant į du susijusius komponentus:

a)	Bendrijos laivams suteikiamas Gabono žuvininkystės išteklių žvejybos galimybes Gabono vandenyse ir

b)	Bendrijos finansinę paramą, skirtą atsakingai žvejybai skatinti ir žuvininkystės ištekliams tausiai naudoti Gabono vandenyse.

2. 1 dalies a punkte nurodyta finansinio įnašo dalis nustatoma atsižvelgiant į abipusiu šalių sutikimu pagal protokolą nustatytus tikslus, kurių turi būti siekiama Gabono Vyriausybės nustatytoje žvejybos sektoriaus politikoje, ir į metines bei daugiametes šios politikos įgyvendinimo programas.

3. Bendrijos skiriamas finansinis įnašas mokamas kiekvienais metais pagal protokole nustatytas taisykles ir pagal šio susitarimo bei protokolo nuostatas, pagal kurias šio finansinio įnašo suma gali būti pakeista:

a)	dėl neįprastų aplinkybių;

b)	bendrai sutarus sumažinti Bendrijos laivams skirtas žvejybos galimybes, taikant atitinkamų išteklių valdymo priemones, kurios pagal patikimiausią mokslinę informaciją laikomos būtinomis siekiant išsaugoti ir tausiai naudoti išteklius;

c)	bendrai sutarus Bendrijos laivams padidinti žvejybos galimybes, jei pagal patikimiausią turimą mokslinę informaciją tai nepakenktų išteklių būklei;

d)	pakartotinai įvertinus žvejybos sektoriaus politikai Gabone įgyvendinti skirtos finansinės paramos sąlygas, jei abiejų šalių pateikti metinių ir daugiamečių programų rezultatai tai pateisina;

e)	denonsavus šį susitarimą pagal 12 straipsnio nuostatas;

f)	sustabdžius šio susitarimo taikymą pagal 13 straipsnio nuostatas.

8 straipsnis

Ūkio subjektų tarpusavio bendradarbiavimo ir visuomenės bendradarbiavimo skatinimas

1. Šalys skatina ekonominį, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žvejybos sektoriuje ir su juo susijusiuose sektoriuose. Jos tariasi tarpusavyje, siekdamos derinti įvairias šioje srityje numatytas priemones.

2. Šalys įsipareigoja skatinti keitimąsi informacija apie žvejybos būdus ir įrankius, išsaugojimo būdus ir pramoninį žuvininkystės produktų perdirbimą.

3. Šalys siekia kurti tinkamas sąlygas savo įmonių ryšiams technikos, ekonomikos ir prekybos srityse užmegzti, skatindamos verslo ir investicijų plėtrai palankios aplinkos kūrimą.

4. Šalys ypač skatina kurti bendras įmones, kurios, atsižvelgdamos į abiejų šalių interesus, nuosekliai laikytųsi Gabone ir Bendrijoje galiojančių teisės aktų.

9 straipsnis

Jungtinė komisija

1. Šio susitarimo taikymui kontroliuoti įsteigiama jungtinė komisija. Jungtinė komisija atlieka šias funkcijas:

a)	kontroliuoja, kaip vykdomas, aiškinamas ir taikomas šis susitarimas ir pirmiausia apibrėžia bei vertina 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų metinių ir daugiamečių programų įgyvendinimą;

b)	palaiko ryšius, būtinus sprendžiant abiems šalims svarbius žvejybos klausimus;

c)	yra draugiško ginčų dėl susitarimo aiškinimo ir įgyvendinimo sprendimo forumas;

d)	prireikus iš naujo įvertina žvejybos galimybių apimtį ir atitinkamai finansinį įnašą;

e)	atlieka visas kitas funkcijas, kurias bendru sutarimu jam skiria šalys.

2. Jungtinė komisija posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus pakaitomis Bendrijoje ir Gabone, jai pirmininkauja ta šalis, kurioje vyksta susitikimas. Vienos iš šalių prašymu jungtinė komisija šaukia specialų posėdį.

10 straipsnis

Geografinė teritorija, kurioje taikomas susitarimas

Šis susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis pagal joje nustatytas sąlygas, ir Gabono teritorijoje.

11 straipsnis

Trukmė

Šis susitarimas taikomas 6 metus nuo jo įsigaliojimo dienos; jis savaime pratęsiamas šešerių metų laikotarpiams, jei nėra denonsuodamas pagal 13 straipsnio nuostatas.

12 straipsnis

Galiojimo sustabdymas

1. Vienos iš šalių iniciatyva šio susitarimo taikymas gali būti sustabdytas, jei kyla rimtų nesutarimų dėl jame numatytų nuostatų taikymo. Norėdama sustabdyti susitarimo taikymą, suinteresuotoji šalis turi ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kurią sustabdymas įsigaliotų, raštu pranešti apie savo ketinimą. Gavusios tokį pranešimą, šalys pradeda tarpusavio konsultacijas, siekdamos ginčą išspręsti draugiškai.

2. 7 straipsnyje minėto finansinio įnašo išmoka yra mažinama proporcingai ir prorata temporis, atsižvelgiant į sustabdymo trukmę.

13 straipsnis

Denonsavimas

1. Bet kuri iš šalių gali denonsuoti šį susitarimą, susidarius neįprastoms aplinkybėms, pavyzdžiui, išsekus atitinkamiems žuvų ištekliams, nustačius, kad sumažėjo Bendrijos laivams suteiktų žvejybos galimybių išnaudojimo lygis, arba šalims nesilaikant įsipareigojimų kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba.

2. Apie savo ketinimą denonsuoti susitarimą atitinkama šalis kitai šaliai praneša raštu iki pradinio laikotarpio pabaigos arba kiekvieno papildomo laikotarpio pabaigos likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams.

3. 2 dalyje minėto pranešimo pateikimas yra šalių konsultacijų pradžia.

4. 7 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo išmoka tais metais, kuriais įsigalioja Susitarimo denonsavimas, yra mažinama proporcingai ir prorata temporis.

14 straipsnis

Protokolas ir priedas

Protokolas ir priedas yra neatskiriama šio susitarimo dalis (1).

15 straipsnis

Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

Gabono vandenyse veiklą vykdantiems Europos bendrijos žvejybos laivams yra taikomi Gabone galiojantys teisės aktai, išskyrus, jei susitarime, protokole ir jo priede ir priedėliuose yra numatyta kitaip.

16 straipsnis

Panaikinimas

Šio susitarimo įsigaliojimo dieną juo panaikinamas ir pakeičiamas 1998 m. gruodžio 3 d. įsigaliojęs Europos bendrijos ir Gabono Respublikos susitarimas dėl žvejybos prie Gabono krantų.

Tačiau protokolas, 2005 m. gruodžio 3 d.–2011 m. gruodžio 2 d. laikotarpiui nustatantis žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytus Europos bendrijos ir Gabono Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Gabono krantų, ir toliau taikomas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu ir yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra autentiški. Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai šalys raštu praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų vidaus procedūrų užbaigimą.

(1) OL L 319, 2006 11 18, p. 17.

26.4.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 109/8

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 451/2007

2007 m. balandžio 23 d.

baigiantis dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankiniams padėklų krautuvams bei jų pagrindinėms dalims, peržiūrą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Galiojančios priemonės

(1)	Atlikus tyrimą (toliau – pirminis tyrimas), Reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės rankiniams padėklų krautuvams bei jų pagrindinėms dalims.

2. Ex officio peržiūros inicijavimas

(2)

Remiantis Komisijos turima informacija nustatyta, kad po pirminio tyrimo įvykus tam tikriems vieno eksportuojančio Kinijos gamintojo (t. y. Ningbo Ruyi Joint Stock Co., Ltd. (toliau – Ningbo Ruyi)), kuriam atliekant šį tyrimą rinkos ekonomikos režimas (RER) nesuteiktas, struktūros pasikeitimams, ši bendrovė veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Turėta pakankamai prima facie įrodymų, rodančių, kad Ningbo Ruyi atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus. Atsižvelgiant į tai nuspręsta, kad aplinkybės, kurių pagrindu nustatytos galiojančios priemonės, pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio.

(3)

Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, Komisija paskelbė pranešimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (3) ir savo iniciatyva pradėjo peržiūrą, kurioje siekiama tik nustatyti, ar Ningbo Ruyi veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, ir, jei taip yra, nustatyti, ar individualus bendrovės dempingo skirtumas ir muito norma turėtų būti pagrįsti jos pačios išlaidomis ir (arba) vidaus kainomis.

3. Su tyrimu susijusios šalys

(4)	Apie šios peržiūros inicijavimą Komisija oficialiai pranešė bendrovei Ningbo Ruyi, jos susijusiam importuotojui Jungheinrich AG, eksportuojančios šalies atstovams ir Bendrijos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas raštu ir prašymą būti išklausytoms.

(5)

Be to, bendrovei Ningbo Ruyi Komisija nusiuntė rinkos ekonomikos režimo (RER) prašymo formą bei klausimyną ir per nustatytą terminą gavo atsakymus. Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga RER ir dempingui nustatyti, be to, toliau nurodytų susijusių bendrovių patalpose surengė tikrinamuosius vizitus:

—	Ningbo Ruyi Joint Stock Co., Ltd, Ninghai,

—	Ruyi Industries (Hong Kong) Co., Ltd. (Ruyi Hong Kong), Hangzhou,

—	Jungheinrich Lift Trucks (Shanghai) Co., Ltd. (Jungheinrich Shangha), Šanchajus.

4. Peržiūros tiriamasis laikotarpis

(6)	Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas 2005 m. balandžio 1 d.–2006 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(7)

Nagrinėjamojo produkto apibrėžtis atitinka 1 konstatuojamojoje dalyje minėtame tyrime taikytą apibrėžtį. Nagrinėjamasis produktas – tai KLR kilmės rankiniai padėklų krautuvai (toliau – RPK), nesavaeigiai, naudojami medžiagoms, kurios paprastai dedamos ant padėklų, kelti, ir jų pagrindinės dalys, t. y. važiuoklė ir hidraulinis mechanizmas, kurie šiuo metu klasifikuojami KN kodais ex 8427 90 00 ir ex 8431 20 00 (TARIC kodai 8427900010 ir 8431200010).

2. Panašus produktas

(8)	Atlikus šią peržiūrą nustatyta, kad KLR bendrovės Ningbo Ruyi pagaminti ir Kinijos rinkoje parduoti RPK turi tas pačias pagrindines fizines savybes ir paskirtį kaip ir į Bendriją eksportuoti RPK. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C. TYRIMO REZULTATAI

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė, vadovaujantis minėto straipsnio 1–6 dalimis, nustatoma tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, t. y. kai įrodoma, kad panašus produktas gaminamas ir parduodamas vyraujant rinkos ekonomikos sąlygoms. Toliau pateikiama šių kriterijų santrauka:

—	verslo sprendimai daromi atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės įsikišimo, o išlaidos atspindi rinkos vertes,

—	įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų rinkinį, kurio auditą galima laisvai atlikti vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais (TAS), ir kuris yra naudojamas visiems tikslams,

—	nėra nukrypimų, išlikusių po ne rinkos ekonomikos sistemos,

—	teisinį tikrumą ir stabilumą užtikrina su bankrotu ir nuosavybe susiję įstatymai,

—	valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą.

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Ningbo Ruyi prašė jai taikyti RER. Bendrijoje įprasta tikrinti, ar susijusių į nagrinėjamojo produkto gamybą ir (arba) pardavimą įtrauktų bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER reikalavimus. Remiantis Ningbo Ruyi pateiktais duomenimis, KLR yra tik viena tokia susijusi bendrovė – Jungheinrich Shanghai. Per nustatytą terminą Ningbo Ruyi pateikė užpildytą RER prašymo formą.

(11)

Vykstant tyrimui Bendrijos pramonė teigė, kad yra daugiau bendrovių, susijusių su bendrove Ningbo Ruyi, apie kurias ji tinkamai nepranešė Komisijai pateiktuose duomenyse, įskaitant patikrintas finansines ataskaitas. Bendrijos pramonė tvirtino, kad tai, jog savo finansinėse ataskaitose bendrovė neatskleidė susijusių bendrovių, pažeidžia TAS 24 (Susijusių šalių atskleidimas), ir paprašė Komisijos patikrinti šį teiginį.

(12)

Surengus tikrinamuosius vizitus nustatyta, kad yra susijusių bendrovių, kurios nebuvo atskleistos patikrintose finansinėse ataskaitose (TAS 24 pažeidimas), RER prašymo formoje arba klausimyno atsakymuose. Šiuo atžvilgiu verta pažymėti, kad tiek RER prašymo formoje, tiek klausimyne prašyta Ningbo Ruyi aprašyti bendrovės struktūrą ir sąsajas pasaulio mastu, įskaitant pagrindines, pavaldžiąsias ir kitas susijusias bendroves, įtrauktas (arba ne) į nagrinėjamojo produkto gamybą ir (arba) pardavimą. Be to, Ningbo Ruyi prašyta užpildyti RER prašymo formą dėl kiekvienos KLR veikiančios pavaldžiosios arba kitos susijusios bendrovės, gaminančios ir (arba) eksportuojančios RPK, ir pateikti duomenų apie visas kitas susijusias bendroves.

(13)

Remiantis bendrovės Ningbo Ruyi Audito ir finansine ataskaita 2005 m. pabaigai (Ataskaita 2005) ir RER prašymo formoje pateikta informacija bei klausimyno atsakymais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Ningbo Ruyi turėjo tik tris susijusias bendroves: Jungheinrich AG, Jungheinrich Shanghai ir Ruyi Hong Kong. Vis dėlto atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Ningbo Ruyi akcininkai iš Kinijos taip pat turi kontrolinį bendrovių Ningbo CFA Co., Ltd. (Ningbo CFA) ir Ningbo Free Trade Zone Ruyi International Trading Co., Ltd. (NFTZ) akcijų paketą.

(14)	Be to, yra ir kitų bendrovių, priklausančių Kinijos akcininkams, valdantiems Ningbo Ruyi, t. y.: CFA Tools Co., Ltd. (CFA Tools), priklausanti Honkongo bendrovei, ir Zhejiang Tianyou Import & Export Co., Ltd. (Tianyou).

(15)

Todėl atliekant šią peržiūrą visos pirmiau minėtos Ningbo Ruyi neatskleistos bendrovės yra siejamos su Ningbo Ruyi. Trys jų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu užsiėmė RPK prekyba, ir visos jos turi verslo liudijimą, suteikiantį galimybę prekiauti RPK. Daugiausia jos eksportavo į Bendrijai nepriklausančias šalis. Bent trys ketvirtadaliai bedrovės Ningbo Ruyi nurodytų pardavimų vidaus rinkai apimties iš tiesų buvo pardavimas eksportui, nukreiptas per neatskleistus šalies viduje veikiančius susijusius ir nesusijusius pirkėjus.

(16)

Galiausiai sandorių tarp Ningbo Ruyi ir Ningbo Jinmao Import & Export Co., Ltd. (Ningbo Jinmao), kuri atliekant pirminį tyrimą nurodyta kaip susijusi bendrovė (Ningbo Ruyi pardavė savo akcijų paketą 2003 m. lapkričio mėn.), pobūdis rodo, kad abiejų bendrovių RPK verslas yra glaudžiai susijęs. Ningbo Jinmao įsigijo daugiau nei pusę RPK kiekio, kurį Ningbo Ruyi nurodė kaip priklausantį pardavimui vidaus rinkoje PTL, vėliau didelę jo dalį perpardavė NFTZ, kuri jį eksportavo. Tiesiogiai iš Ningbo Ruyi NFTZ nepirko nė vieno RPK. Tai, kad Ningbo Jinmao yra vienas iš pagrindinių Ningbo Ruyi pirkėjų ir parduoda didelę dalį įsigytų produktų NFTZ, rodo, kad Ningbo Ruyi žinojo arba būtų turėjusi žinoti, kad didžioji dalis Ningbo Jinmao parduoto kiekio negalėtų būti laikoma pardavimu vidaus rinkoje, nes NFTZ, kuri yra susijusi bendrovė, eksportavo Ningbo Jinmao pirktus produktus.

(17)

Po tikrinamojo vizito praėjus šiek tiek laiko Ningbo Ruyi pateikė naujos informacijos dėl kelių šių neatskleistų susijusių bendrovių RER statuso ir teigė, kad nagrinėti, ar visa grupė atitinka RER, vis dėlto galima. Tai bendrovė pagrindė tuo, kad neatskleidimas nebuvo tyčinis ir, kad šių susijusių šalių dalyvavimas parduodant nagrinėjamąjį produktą nebuvo žymus. Dėl tų pačių priežasčių Ningbo Ruyi partneris Jungheinrich AG irgi tvirtino, kad reikėtų atsižvelgti į naują informaciją ir suteikti RER.

(18)

Nepriklausomai nuo to, ar tam tikru laiku neatskleidus susijusių šalių ketinta ar ne apsunkinti tyrimą, surengus tikrinamuosius vizitus KLR nebuvo įmanoma patikrinti, ar Ningbo Ruyi grupė atitinka rinkos ekonomikos sąlygas, nes bendrovės pateikti klausimyno atsakymai buvo visiškai neišsamūs. Kadangi neturėta galimybės surengti tikrinamuosius vizitus neatskleistų susijusių šalių patalpose, ir toliau galima tik spėlioti, kokiu mastu Ningbo Ruyi grupė buvo susijusi su RPK.

(19)

Bet kuriuo atveju finansinėse ataskaitose neatskleisdama visų savo susijusių šalių Ningbo Ruyi pažeidė TAS 24. TAS 24 siekiama užtikrinti, kad subjekto finansinėse ataskaitose būtų atskleista visa informacija, būtina atkreipti dėmesį į galimybę, kad jo finansinę padėtį ir pelną arba nuostolius galėjo paveikti veikiančios susijusios šalys ir su jomis susiję sandoriai bei balanso likučiai. Atliekant antidempingo tyrimą tokia informacija yra reikalinga institucijoms, kad jos galėtų nustatyti, ar susijusių bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER reikalavimus.

(20)	TAS 24 pažeidimas rodo, kad Ningbo Ruyi finansinių ataskaitų auditas neatitiko TAS, ir tai verčia abejoti jų patikimumu. Todėl galima tvirtinti, kad Ningbo Ruyi neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodyto antro kriterijaus.

(21)

Nors atliekant šią peržiūrą būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas dėl nebendradarbiavimo, reikia pažymėti, kad Komisija inicijavo šią peržiūrą savo iniciatyva remdamasi prima facie įrodymais, kad Ningbo Ruyi veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, ko vėliau Ningbo Ruyi neįrodė. Manoma, kad vadovautis pagrindinio reglamento 18 straipsniu nebūtina, todėl pakanka baigti šią peržiūrą ir toliau taikyti galiojančias priemones.

D. PERŽIŪROS PABAIGA

(22)	Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus peržiūra turėtų būti baigta nekeičiant bendrovei Ningbo Ruyi taikytino muito dydžio, kuris turi likti toks, kaip atliekant pirminį tyrimą nustatyta galutinė antidempingo muito norma, t. y. 28,5 %.

E. ATSKLEIDIMAS

(23)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta užbaigti šią peržiūrą ir Ningbo Ruyi pagamintiems importuojamiems RPK toliau taikyti galiojantį antidempingo muitą. Visoms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Negauta pastabų, dėl kurių reikėtų pakeisti išvadas.

(24)

Atskleidus faktus Bendrijos pramonė tvirtino, kad reikėtų taikyti pagrindinio reglamento nuostatas dėl nebendradarbiavimo (18 straipsnis) ir nubausti Ningbo Ruyi jai, kaip nebendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, nustatant 46,7 % muitą, taikomą tyrime nebendradarbiavusioms kitoms bendrovėms.

(25)	Jungheinrich AG ir Ningbo Ruyi teigė, kad tai, jog Ningbo Ruyi neatskleidė visų susijusių bendrovių, neturėjo didelės reikšmės, nebuvo tyčinis ir neturėjo poveikio Ningbo Ruyi finansiniai padėčiai. Todėl bendrovei Ningbo Ruyi reikėtų suteikti RER arba nustatyti mažesnę individualią muito normą.

(26)

Tai, kad nebuvo atskleistos visos susijusios bendrovės, visų pirma dėl to, kad trys iš keturių neatskleistų bendrovių buvo susijusios su RPK verslu, o viena turėjo verslo liudijimą, suteikiantį galimybę prekiauti RPK, negali būti laikoma reikšmės neturinčiu faktu, nes vadovaujantis Bendrijoje įprasta praktika nebuvo galima nustatyti, ar visos bendrovės atitinka RER kriterijus (ne tik antrą kriterijų, susijusį su apskaita). Be to, reikšmės neturi tai, ar šios susijusios bendrovės neatskleistos tyčia ar ne. Akivaizdu, kad šios susijusios bendrovės neatskleistos netgi Ningbo Ruyi finansinėse ataskaitose, o tai savaime įrodo, kad mažų mažiausiai nebuvo laikomasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antro kriterijaus. Todėl tvirtinimas, kad tai, jog neatskleistos viso susijusios bendrovės, neturėjo didelės reikšmės, tai įvyko netyčia ir neturėjo jokio poveikio, turi būti atmestas.

(27)

Galiausiai, kaip nurodyta 3 konstatuojamojoje dalyje, šioje peržiūroje tesiekiama nustatyti, ar Ningbo Ruyi veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, o naują dempingo skirtumą būtų reikėję nustatyti tik tuo atveju, jei Ningbo Ruyi būtų buvęs suteiktas RER. Kadangi RER nesuteiktas, atliekant šią peržiūrą bendrovei Ningbo Ruyi negalima nustatyti naujo dempingo skirtumo (nei didesnio, nei mažesnio už taikomą).

(28)	Todėl ši peržiūra baigiama nedarant jokių Reglamento (EB) Nr. 1174/2005 dalinių pakeitimų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Vienintelis straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį inicijuota dalinė tarpinė antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankiniams padėklų krautuvams bei jų pagrindinėms dalims, peržiūra baigiama nekeičiant galiojančių antidempingo priemonių.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2007 m. balandžio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F.-W. STEINMEIER

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2) OL L 189, 2005 7 21, p. 1.

(3) OL C 127, 2006 5 31, p. 2.

26.4.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 109/12

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 452/2007

2007 m. balandžio 23 d.

nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentoms, galutinį surinkimą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Laikinosios priemonės

(1)

2006 m. spalio 30 d. Reglamentu (EB) Nr. 1620/2006 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą į Bendriją importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės lyginimo lentoms. Šis reglamentas įsigaliojo 2006 m. lapkričio 1 d.

(2)

Primenama, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2005 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atliekant su žalos analize susijusių tendencijų tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2. Tolesnė procedūra

(3)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą iš nagrinėjamųjų šalių importuojamoms lyginimo lentoms, visoms šalims buvo atskleisti pagrindiniai faktai ir motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas laikinasis reglamentas (pirminis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo raštu ir žodžiu teikti pastabas dėl tokio faktų atskleidimo.

(4)	Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu. Be to, toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms žodžiu. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie visus pagrindinius faktus ir motyvus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinį garantijomis užtikrintų laikinųjų muitų sumų surinkimą (galutinis atskleidimas). Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl tokio faktų atskleidimo. Šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus duomenys buvo atitinkamai pakeisti.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(6)

Primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, šiame tyrime nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentos, pastatomosios (arba ne), sugeriančios garus (arba ne), ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), taip pat rankovių lyginimo lentos, ir visų jų pagrindinės dalys, t. y. kojos, plokštė ir lygintuvo laikiklis (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(7)

Viena šalis tvirtino, kad priemonių nereikėtų taikyti lyginimo lentoms, sugeriančioms garus ir (arba) kurių paviršius yra šildantis ir (arba) pučiantis orą, kadangi tokių modelių mažiausia mažmeninė pardavimo kaina yra 200 EUR, o vidutinė mažmeninė lyginimo lentos kaina yra 35 EUR. Taip pat tvirtinta, kad pirkėjui minėti modeliai dažnai parduodami viename pakete (įskaitant garinį lygintuvą), kurio vidutinė mažmeninė kaina yra maždaug 500 EUR. Svarstant kainos elementą pažymėtina, kad per se kainos, visų pirma mažmeninės, nėra veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti sprendžiant, ar atliekant antidempingo tyrimą dvi arba daugiau produkto rūšių (modelių) turėtų būti laikomos vienu produktu. Atliekant tyrimą atsižvelgiama į pagrindines fizines savybes ir paskirtį, todėl laikomasi nuomonės, kad tokie modeliai nesiskiria nuo modelių be garus sugeriančio ir (arba) šildančio paviršiaus. Svarstant mažmeninę prekybą lyginimo lentomis, kai jos parduodamos kartu su paprastais arba gariniais lygintuvais, atliekant tyrimą nustatyta, kad toks mažmeninės prekybos metodas kartais taikomas parduodant visų skirtingų rūšių lyginimo lentas ir bet kuriuo atveju tai negali būti priežastis, kodėl skirtingų įvairių kombinacijų kainų nereikėtų įtraukti į šio tyrimo produkto aprėptį.

(8)

Be to, ta pati šalis tvirtino, kad priemonių nereikėtų taikyti pagrindinėms lyginimo lentų dalims, kadangi, kaip teigta, Bendrijoje nėra šių dalių rinkos ir, kiek žinoma, Kinijos Liaudies Respublikoje (KLR) ir Ukrainoje šios dalys negaminamos. Bet kuriuo atveju atliekant tyrimą šis argumentas, kuris kaip ir neturi reikšmės produkto apibrėžčiai, nebuvo patvirtintas. Iš tiesų nustatyta, kad tam tikra pagrindinių lyginimo lentų dalių rinka yra ir bent du žinomi Kinijos lyginimo lentų gamintojai eksportavo į Bendriją pagrindines jų dalis.

(9)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad visų rūšių lyginimo lentos ir 6 konstatuojamojoje dalyje minėtos pagrindinės jų dalys turi tas pačias pagrindines fizines ir technines savybes, tą pačią pagrindinę paskirtį ir konkuruoja tarpusavyje Bendrijos rinkoje. Šiuo pagrindu patvirtinamos laikinojo reglamento 12 ir 13 konstatuojamosios dalys.

2. Panašus produktas

(10)	Kadangi negauta jokių pastabų, patvirtinama laikinojo reglamento 14 konstatuojamoji dalis.

(11)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma galutinė išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį nagrinėjamasis produktas ir lyginimo lentos, pastatomosios (arba ne), sugeriančios garus (arba ne) ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), taip pat rankovių lyginimo lentos bei visų jų pagrindinės dalys, gaminamos ir parduodamos panašia šalimi pasirinktoje Turkijoje, ir Bendrijos pramonės gaminamos bei Bendrijos rinkoje parduodamos lyginimo lentos ir jų dalys yra panašūs.

C. DEMPINGAS

1. Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(12)

Nustačius laikinąsias priemones vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad jam turėjo būti suteiktas RER. Bendrovė pabrėžė, kad laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti apskaitos metodai, dėl kurių atmesti penkių eksportuojančių Kinijos gamintojų prašymai (trys iš jų buvo atmesti būtent dėl šios priežasties) taikyti RER, nebuvo tiek reikšmingi, kad būtų galėję turėti įtakos sąskaitų, kurios buvo iš tiesų išsamios, patikimumui ir nėra svarbūs nustatant dempingo skirtumą.

(13)

Šiomis aplinkybėmis pabrėžiama, kad atliekant patikrinimą vietoje buvo nustatyta, jog įmonė, naudodama pirmiau minėtus apskaitos metodus, aiškiai pažeidė tarptautinius apskaitos standartus (TAS), būtent TAS Nr. 1, ir tai negalėjo būti laikoma nereikšminga. Jokių naujų įrodymų, kurie galėtų pakeisti laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas, nebuvo pateikta.

(14)	Kadangi šiuo klausimu negauta jokių kitų pagrįstų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 15–28 konstatuojamosios dalys.

2. Individualus režimas

(15)	Kadangi negauta jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 29–34 konstatuojamosios dalys dėl individualaus režimo.

3. Normalioji vertė

3.1. Panaši šalis

(16)	Kadangi negauta jokių pastabų dėl Turkijos, kaip panašios šalies, pasirinkimo, patvirtinamos laikinojo reglamento 35–40 konstatuojamosios dalys.

3.2. Normaliosios vertės nustatymas eksportuojantiems gamintojams, kuriems buvo suteiktas RER

(17)	Primenama, kad nustatant normaliąją vertę vienam Kinijos ir vieninteliam eksportuojančiam Ukrainos gamintojui (abiem suteiktas RER) remtasi šių bendrovių pateiktais duomenimis apie pardavimą vidaus rinkoje ir gamybos sąnaudas. Šie duomenys buvo patikrinti susijusių bendrovių patalpose.

(18)

Be to, primenama, kad eksportuojančių Kinijos ir Ukrainos gamintojų, kuriems suteiktas RER, pardavimas vidaus rinkoje nebuvo pakankamai tipinis ir normalioji vertė nustatyta remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, t. y. normalioji vertė apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų sumą ir pagrįstą procentinį pelną.

3.2.1. Kinijos Liaudies Respublika

(19)

Atsižvelgdama į laikinojo reglamento 44 konstatuojamąją dalį, Komisija toliau nagrinėjo gamybos sąnaudas, visų pirma tam tikrų iš plieno pagamintų žaliavų pirkimo kainas, kurias nurodė Kinijos gamintojas, kuriam iš pradžių suteiktas RER. Šiuo atžvilgiu taip pat svarstyti ir tikrinti tam tikrų šalių tvirtinimai ir papildomi įrodymai, gauti atskleidus pirminius faktus. Nustatyta, kad susijusios bendrovės nurodytos plieno pirkimo kainos atitiko pasaulio rinkos kainas. Todėl šios bendrovės nurodytos gamybos sąnaudos galutinai patvirtinamos.

(20)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės eksportuojančiam Kinijos gamintojui, kuriam suteiktas RER, negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 43–46 konstatuojamosiose dalyse nurodytos išvados.

3.2.2. Ukraina

(21)

Nustačius laikinąsias priemones Ukrainos valdžios institucijos paprašė Komisijos perskaičiuoti normaliąją vertę vieninteliam Ukrainos eksportuotojui remiantis bendrovės pardavimu Ukrainos rinkoje. Reikėtų priminti, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, vienintelio eksportuojančio Ukrainos gamintojo bendras nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis TL nebuvo tipinis, todėl normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota taip, kaip minėta pirmiau 18 konstatuojamojoje dalyje ir išdėstyta laikinojo reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje.

(22)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės vieninteliam eksportuojančiam Ukrainos gamintojui negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 47–49 konstatuojamosiose dalyse nurodytos išvados.

3.3. Normaliosios vertės nustatymas panašioje šalyje

(23)

Vienas importuotojas tvirtino, kad norint nustatyti normaliąją vertę vadovautis tik vieno panašios šalies Turkijos gamintojo pateikta informacijos nepakanka, ir remiantis ja antidempingo muitų nustatyti negalima. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pagrindiniame reglamente, visų pirma jo 2 straipsnio 7 dalyje, nėra nuostatos, draudžiančios nustatyti priemones tuo atveju, jei panašių šalių gamintojai beveik arba visai nebendradarbiauja. Vis dėlto reikėtų dar paminėti, kad kuo didesnio tikslumo sumetimais panašios šalies vienintelio bendradarbiaujančio gamintojo pateiktą informaciją Komisija vis dėlto lygino su duomenimis, kuriuos pateikė kitas Turkijos gamintojas ir vienas JAV gamintojas, kurie atliekant tyrimą visapusiškai nebendradarbiavo, bet sutiko pateikti tam tikros informacijos apie kainas, sąnaudas ir pardavimo apimtį, taip pat Bendrijos pramonė. Atlikus tokį palyginimą nustatyta, kad bendradarbiaujančio Turkijos gamintojo pateiktais duomenimis galima pagrįstai remtis nustatant normaliąją vertę. Dėl to šis argumentas atmetamas. Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 50–52 konstatuojamosios dalys.

4. Eksporto kaina

4.1. Kinijos Liaudies Respublika

(24)

Nustačius laikinąsias priemones vienas eksportuojantis KLR gamintojas, minėtas laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje, teigė, kad nustatant eksporto kainą reikėtų atsižvelgti į jo eksporto pardavimą per nesusijusias prekybos bendroves. Vis dėlto bendrovė nepateikė jokių papildomų patikrinamų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius. Visų pirma ji nepateikė duomenų, rodančių galutines pardavimo per nesusijusias šalis paskirties vietas. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(25)

Kitas eksportuojantis KLR gamintojas tvirtino, kad reikėjo atsižvelgti į jo pardavimą į EB per susijusią Honkonge įsikūrusią prekybos bendrovę. Bendrovė dar kartą prieštaravo dėl to, kad apskaičiuojant eksporto kainas neatsižvelgta į būtent šį pardavimą, bet negalėjo pateikti jokios naujos ir patikrinamos informacijos arba paaiškinimų. Ji negalėjo įrodyti, kad nurodytos eksporto kainos, taikytos nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, buvo iš tiesų sumokėtos. Be to, Honkongo prekybininko pirkimo duomenys neatitiko patikrintose sąskaitose pateiktų duomenų. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(26)

Ta pati šalis tvirtino, kad apskaičiuodama eksporto kainas Komisija būtų turėjusi remtis jos taikomu valiutos keitimo kursu. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad bendrovė pranešė, jog visais mėnesiais sandoriai buvo pagrįsti valiutos keitimo kursu, galiojusiu pirmąją to mėnesio darbo dieną. Šis tvirtinimas atmetamas, kadangi Komisijos skaičiavimams taikytas vidutinis mėnesio keitimo kursas tiksliau atspindi tikrą situaciją, nes taip neutralizuojamas fiksuoto vienos dienos valiutos keitimo kurso poveikis, daromas konvertuojant viso mėnesio sandorius.

(27)

Bendrijos pramonė tvirtino, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų (visų pirma laikinojo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje minėtos bendrovės) nurodytos eksporto kainos yra neteisingos. Tačiau dėl to pateikti įrodymai buvo arba nesvarbūs, arba nepatikrinami, arba nerodė jokių neatitikimų. Todėl tvirtinimai laikomi nepagrįstais.

(28)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 53–58 konstatuojamosios dalys.

4.2. Ukraina

(29)

Nustačius laikinąsias priemones Ukrainos valdžios institucijos ir vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas tvirtino, kad nustatant eksporto kainą nereikėtų atimti susijusios bendrovės pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų sumos ir pelno, nes šiuo atveju pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis netaikoma. Tvirtinta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis taikoma tik susijusiems importuotojams, įsikūrusiems Bendrijoje, nes joje aiškiai daromas skirtumas tarp importavimo ir perpardavimo. Vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas teigė, kad jo susijusi bendrovė veikia kaip eksporto skyrius, ir abi suinteresuotosios šalys tvirtino, kad eksporto kainą reikėtų nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi. Be to, jos tvirtino, kad jei susijusi bendrovė negali būti laikoma eksportuojančio gamintojo eksporto skyriumi, ji turėtų būti laikoma prekybos atstovu.

(30)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad norėdamas parduoti nagrinėjamąjį produktą Bendrijoje vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas siųsdavo nagrinėjamąjį produktą tiesiai į Bendriją, už kiekvieną siuntą susijusiai bendrovei Šveicarijoje išrašydavo sąskaitas, kurios būdavo atitinkamai apmokamos. Taigi, eksportuojantis gamintojas visiškai veikė kaip eksportuotojas. Susijusi Šveicarijos bendrovė derėdavosi dėl pardavimo sutarčių ir išrašydavo sąskaitas pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje. Susijusi bendrovė taip pat vykdė visas funkcijas, susijusias su prekių importu, kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą Bendrijoje, t. y.: atlikdavo į Bendriją įvežamų prekių muitinį įforminimą, apmokėdavo visas prekių pervežimo nepriklausomam Bendrijos pirkėjui išlaidas, taip pat prireikus saugodavo prekes Bendrijoje. Todėl nors oficialiai ši susijusi bendrovė yra įsisteigusi už Bendrijos ribų, ji turi ES PVM numerį ir veikia Bendrijoje, inter alia, bendradarbiaudama su savo pardavimo biurais ir naudodamasi keliais sandėliais. Todėl ši bendrovė turėtų būti laikoma atliekančia ne eksportuotojo arba prekybos atstovo funkcijas, o susijusio importuotojo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje. Dėl šios priežasties tvirtinimą reikėtų atmesti ir patvirtinti laikinąsias išvadas.

(31)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 59 konstatuojamoji dalis.

5. Palyginimas

(32)

Nustačius laikinąsias priemones vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad lyginant skirtingų produkto rūšių normaliąją vertę ir eksporto kainą neatsižvelgta į tam tikrus svarbius kainai įtakos turinčius skirtumus (pvz., lyginimo lentos tikrąjį svorį). Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad siekiant atsižvelgti į pagrindines produkto fizines savybes bei sąnaudų ir (arba) kainos veiksnius ir užtikrinti pakankamą tipinę eksportuotų rūšių ir bendradarbiaujančio Turkijos gamintojo vidaus rinkoje parduotų produkto rūšių atitiktį, skirtingos produkto rūšys buvo suskirstytos į grupes. Lyginant produktą buvo svarstomos šios pagrindinės savybės: rūšis, dydis, paviršiaus konstrukcija ir medžiaga, kojų gamybai naudota medžiaga, ar yra lygintuvo laikiklis, jo rūšis, tam tikri priedai, pvz., rankovių lyginimo lenta, skalbinių kabykla ar elektros lizdas. Į svorį ir kitus susijusio eksportuojančio gamintojo minėtus kriterijus atsižvelgiama taikant tam tikrus palyginimui tinkamais laikytus kriterijus (pvz., į svorį atsižvelgta aptariant lyginimo lentos paviršiaus dydį ir jį sudarančią medžiagą). Todėl šį tvirtinimą reikėjo atmesti.

(33)

Nustačius laikinąsias priemones kelios šalys prašė suteikti daugiau informacijos apie normaliosios vertės koregavimus, taikytus eksportuojantiems gamintojams, kuriems RER nesuteiktas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad visoms bendradarbiaujančioms šalims buvo išsiųsti tam tikri informaciniai dokumentai su išsamiu įvairių koregavimų sąrašu, o koregavimai – kaip visada – atlikti visais pagrįstais atvejais. Visų pirma panašios šalies duomenimis pagrįsta normalioji vertė buvo sumažinta siekiant panaikinti: a) laikinojo reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje aprašytų fizinių savybių skirtumų poveikį, b) laikinojo reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje aprašytų prekybos lygių skirtumų poveikį ir c) nagrinėjamam pardavimui vidaus rinkoje suteikto kredito išlaidų skirtumų poveikį. Daugiau skirtumų nenustatyta, todėl kitų koregavimų neatlikta.

(34)	Vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas tvirtino, kad Komisija, lyginimui atlikti nustatydama eksporto kainos koregavimus, nepagrįstai sumažino tam tikrus transporto ir kredito išlaidų elementus. Komisija patenkino šį reikalavimą ir atitinkamai peržiūrėjo susijusius koregavimus.

(35)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 60–62 konstatuojamosios dalys.

6. Dempingo skirtumai

6.1. Kinijos Liaudies Respublika

(36)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

—	Foshan City Gaoming Lihe Daily Necessities Co. Ltd., Foshan	34,9 %,
—	Guangzhou Power Team Houseware Co. Ltd., Guangzhou	36,5 %,
—	Since Hardware (Guangzhou) Co., Ltd., Guangzhou	0 %,
—	Foshan Shunde Yongjian Housewares and Hardware Co. Ltd., Foshan	18,1 %,
—	Zhejiang Harmonic Hardware Products Co. Ltd., Guzhou	26,5 %,
—	Visoms kitoms bendrovėms	38,1 %.

6.2. Ukraina

(37)

Peržiūrėti procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

—	Eurogold Industries Ltd, Zhitomir	9,9 %,
—	Visoms kitoms bendrovėms	9,9 %.

D. ŽALA

1. Bendrijos gamyba

(38)	Kadangi jokių pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 72–73 konstatuojamosios dalys.

2. Bendrijos pramonės apibrėžtis

(39)	Kadangi jokių pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 74–76 konstatuojamosios dalys.

3. Bendrijos vartojimas

(40)	Kadangi jokių pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 77–78 konstatuojamosios dalys.

4. Importas iš nagrinėjamųjų šalių

(41)

Nustačius laikinąsias priemones viena laikinojo reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje nurodyta šalis dar kartą reikalavo atskirai nagrinėti importo dempingo kaina iš Ukrainos ir KLR poveikį, nes, kaip teigta, importo iš šių šalių kainų lygis ir importo apimties raida iš esmės skiriasi. Tačiau tvirtinimas nebuvo pagrįstas išsamesniais įrodymais. Be to, absoliutus dviejų šalių kainų lygių skirtumas neturi reikšmės suvestiniam vertinimui, nes skirtumą gali lemti daug veiksnių, įskaitant įvairų iš abiejų šalių importuojamų produktų asortimentą; vis dėlto abiejų šalių kainos kito panašiai (žr. laikinojo reglamento 84 konstatuojamąją dalį). TL importo iš abiejų šalių apimtis buvo didelė ir nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau didėjo. Nustatant bet kokią žalą, padarytą TL, nėra svarbu tai, kad Ukrainos gamintojas pradėjo gamybą tik 2003 m. Todėl tvirtinimą reikėtų vėl atmesti ir patvirtinti laikinojo reglamento 79–86 konstatuojamosiose dalyse pateiktą importo dempingo kaina poveikio suvestinį vertinimą.

(42)

Vienas importuotojas tvirtino, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų importo kainos, nustatytos Komisijos apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (žr. laikinojo reglamento 92 konstatuojamąją dalį), neatspindi tam tikrų neišvengiamų išlaidų, patiriamų importuojant iš KLR, pvz., pakrovimo, saugojimo, siuntimo ir pervežimo iš laikino sandėlio į importuotojo sandėlį išlaidų. Atliekant tyrimą nustatyta, kad pakrovimo išlaidos iš tiesų patiriamos Bendrijoje, nes lyginimo lentos iš KLR paprastai gabenamos nesupakuotos, konteineriuose. Šis tvirtinimas laikytas pagrįstu, todėl bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų importo kainos buvo atitinkamai pakoreguotos. Tvirtinimą dėl kitų papildomų pirmiau minėtų išlaidų reikėjo atmesti, nes tokias išlaidas greičiau patiria susijęs importuotojas (kiti importuotojai nebūtinai). Be to, tokias išlaidas gali patirti ir Bendrijos gamintojai. Negalutiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai, nustatyti importui dempingo kaina iš KLR, pakoreguoti taip:

Šalis	Priverstinis kainų mažinimas
KLR	29,2 %–44,2 %

(43)	Pastabų dėl Ukrainai nustatyto priverstinio kainų mažinimo negauta (6,6 %), todėl jis patvirtinamas. Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo dempingo kaina iš aptariamų šalių negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 87–92 konstatuojamosios dalys.

5. Bendrijos pramonės padėtis

(44)

Nustačius laikinąsias priemones skundo pateikėjai tvirtino, kad apskaičiuojant jų pelno maržą TL nereikėtų atsižvelgti į tai, kad TL kai kurie Bendrijos gamintojai neeilinėmis aplinkybėmis ir laikinai mažino valdančiojo personalo atlyginimus (žr. laikinojo reglamento 100 konstatuojamąją dalį). Siekiant tinkamai atsižvelgti į Bendrijos pramonės ekonominę padėtį nagrinėjamuoju laikotarpiu, kadangi turėta patikrintų įrodymų, prašymas buvo patenkintas. Su Bendrijos pramonės pelningumu susiję duomenys ir preliminariosios išvados pakoreguoti taip:

	2002	2003	2004	TL
Ikimokestinė pelno marža	6,8 %	6,4 %	0,7 %	2,1 %
Indeksas: 2002 = 100	100	94	10	31
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(45)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo. TL pelno marža buvo 69 % mažesnė nei 2002 m.

(46)

Todėl siekiant atsižvelgti į pirmiau aprašytą TL atlyginimų ir pelno koregavimą, buvo patikslinti duomenys, susiję su Bendrijos pramonės investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautu. Peržiūrėti lentelėje pateikti duomenys rodo, kad šie žalos rodikliai TL buvo dar prastesni nei nurodyta laikinojo reglamento 102 ir 103 konstatuojamosiose dalyse:

	2002	2003	2004	TL
Investicijų grąža	61,98 %	68,19 %	4,77 %	13,72 %
Indeksas: 2002 = 100	100	110	8	22
Grynųjų pinigų srautas (EUR)	3 463 326	4 184 515	1 246 671	2 565 562
Indeksas: 2002 = 100	100	121	36	74
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(47)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl Bendrijos pramonės padėties negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 94–107 konstatuojamosios dalys, pakeistos taip, kaip nurodyta 44 ir 46 konstatuojamosiose dalyse.

6. Išvada dėl žalos

(48)

Pirmiau peržiūrėti veiksniai, t. y. priverstinis Bendrijos pramonės kainų mažinimas, pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas TL, neturėjo įtakos laikinajame reglamente pateiktoms išvadoms dėl visų žalos veiksnių, kuriose patvirtinama, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 108–110 konstatuojamosios dalys.

E. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(49)	Nustačius laikinąsias priemones kai kurios laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje minėtos šalys tiesiog dar kartą tvirtino, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl savo pačios veiksmų. Tačiau dėl to nepateikta nei naujų įrodymų, nei naujų argumentų, todėl jų prašymas buvo atmestas.

(50)	Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus ir tai, kad naujų pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 111–141 konstatuojamosios dalys.

F. BENDRIJOS INTERESAI

1. Bendrosios pastabos ir Bendrijos pramonės interesai

(51)	Kadangi šiuo klausimu jokių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 142–146 konstatuojamosios dalys.

2. Vartotojų interesai

(52)

Atskleidus pirminius faktus vienas importuotojas nesutiko su tam tikrais laikinojo reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje minėtais vertinimo aspektais. Visų pirma jis prieštaravo prielaidai, pagal kurią: i) bet kokia antidempingo priemonių našta yra tolygiai paskirstoma importuotojams, mažmenininkams ir vartotojams, ii) bendras antkainis tarp importo ir mažmeninės kainos yra maždaug 500 %. Tvirtinta, kad visa našta teks vartotojams, kadangi importuotojo marža ir dabar yra nedidelė, o mažmenininkai greičiausiai savo maržos nesumažins, nors ji ir didelė. Svarstant antkainius tvirtinta, kad lyginimo lenta, kurios kaina importuojant yra 6,53 EUR (vidutinė vieneto importo dempingo pagrindu kaina Bendrijos pasienyje), mažmenininkams greičiausiai nesieks 35 EUR (vidutinė mažmeninė lyginimo lentos kaina Bendrijoje), todėl vidutinėmis mažmeninėmis ir importo kainomis pagrįsta analizė yra klaidinanti ir rodo tikrovės neatitinkančią maržą. Be to, teigta, kad atliekant skaičiavimą neatsižvelgta į pridėtinės vertės mokestį. Šio importuotojo nuomone, bendras antkainis greičiausiai būtų ne didesnis kaip 300 %.

(53)

Reikėtų priminti, kad nei prieš paskelbiant laikinąjį reglamentą, nei po to vartotojų organizacijos nepateikė jokių pastabų dėl poveikio vartotojams. Aptariant 52 konstatuojamojoje dalyje minėtas importuotojo pastabas reikėtų atsižvelgti į toliau nagrinėjamus aspektus. Pirmiausia, importuotojas pripažino, kad bet koks antidempingo priemonių poveikis vartotojams nebūtų reikšmingas, kadangi lyginimo lenta yra ilgai naudojama prekė. Iš tiesų net jei visa našta tektų vartotojams, ilgalaikio naudojimo prekė, tinkama naudoti ne mažiau kaip penkerius metus, jiems vidutiniškai pabrangtų maždaug 1,5 EUR (vertinimas pagrįstas 2005 m. vyravusia rinkos dalimi, kainomis ir galutinėmis muitų normomis). Antra, atsižvelgiant į didelę konkurenciją rinkoje sunku tikėtis, kad su nagrinėjamojo produkto importu ir pardavimu susiję operacijų vykdytojai absorbuotų bet kokį antidempingo muitą. Todėl vertinimas, kad našta pasiskirstys tolygiai, yra realesnis. Reikia pabrėžti, kad kitos su šiuo tyrimu susijusios šalys tokiam vertinimui neprieštaravo. Taigi, laikinojo reglamento 149 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada gali būti patvirtinta.

(54)

Dėl operacijų vykdytojų taikytų antkainių primenama, kad atliekant tyrimą nė vienas mažmenininkas nebendradarbiavo, todėl neturėta išsamių ir patikrinamų įrodymų apie mažmenines kainas ir maržą, taikytus šiame etape. Todėl atliekant vertinimą buvo galima remtis tik klausimynų atsakymuose nurodytos importo dempingo kaina kainos ir vidutinės mažmeninės kainos, apskaičiuotos pagal importuotojų ir Bendrijos pramonės pateiktą informaciją, palyginimu. Remiantis šia informacija, vidutinė mažmeninė kaina – tai viso mažmeninio pardavimo kaina Bendrijoje, įskaitant, inter alia, pridėtinės vertės mokestį. Nustatyta, kad bendras importuotojų, mažmenininkų ir kitų su importo dempingo kaina platinimu vartotojams susijusių operacijų vykdytojų taikytas antkainis yra maždaug 450 %. Galiausiai reikia priminti ir dar kartą patvirtinti, kad atskirų operacijų vykdytojų taikomi antkainiai gali gerokai skirtis, bet paprastai jie būna pakankamai dideli, ypač mažmeninės prekybos etape.

(55)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad Bendrijos vartotojai neturėtų prarasti galimybės už itin palankią kainą įsigyti aukštos kokybės kiniškų produktų. Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į 53 ir 59 konstatuojamąsias dalis ir išvada, kad galimybė įsigyti tokių produktų Bendrijos rinkoje išliktų.

(56)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl to negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 147–150 konstatuojamosios dalys.

3. Platintojų ir (arba) mažmenininkų interesai

(57)	Kadangi jokių pastabų dėl to negauta, daroma nuoroda į 52–54 konstatuojamąsias dalis ir patvirtinama laikinojo reglamento 151 konstatuojamoji dalis.

4. Nesusijusių importuotojų interesai Bendrijoje

(58)	Atskleidus pirminius faktus du laikinojo reglamento 152 konstatuojamojoje dalyje minėti importuotojai pateikė pastabas dėl savo interesų. Daugiau pastabų šiuo klausimu negauta.

(59)

Vienas šių importuotojų nesutiko su antidempingo priemonių naštos paskirstymo ir antkainių lygio, taikyto skirtingais prekybos etapais, vertinimu (žr. 52–54 konstatuojamąsias dalis). Jis pareiškė negalėsiantis absorbuoti jokių papildomų sąnaudų, todėl visos jos teks mažmenininkams. Dėl šios priežasties nagrinėjamojo produkto pardavimas Bendrijos rinkoje gali sumažėti, ir dėl to jis gali būti netgi priverstas atleisti darbuotojus. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojo produkto pardavimas sudaro mažą dalį visoje bendrovės apyvartoje (mažiau nei 5 %), taip pat į bendrovės dydį, jos užimamą padėtį Bendrijos bei eksporto rinkose ir įvairius jos turimus nagrinėjamojo produkto tiekimo šaltinius, iš tikrųjų neigiamas poveikis bendrovės veiklai būtų minimalus.

(60)

Laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje minėtas importuotojas dar kartą teigė, kad priemonių poveikis jo veiklai gali būti didelis, nors bendras lyginimo lentų pardavimas ir sudaro ne daugiau kaip 10 % visos jo apyvartos. Jis tvirtino, kad nors kiek sumažėjus jo užimamai lyginimo lentų rinkos daliai, jis netektų dar didesnės lyginimo lentų dangos (importuotojas ją gamina) rinkos dalies. Jis teigė, kad lyginimo lentos ir jų danga yra glaudžiai susiję, net jei ir nėra parduodami kartu, kadangi dauguma mažmenininkų mieliau perka šiuos produktus iš to paties tiekėjo. Tad bent kiek sumažėjus importuotų lyginimo lentų su šio importuotojo pagaminta danga pardavimui, atitinkamai sumažėtų šios bendrovės dangos pakaito pardavimas. Šiuo atžvilgiu pripažįstama, kad priemonių poveikis tam tikram šio importuotojo pardavimui Bendrijos rinkoje gali būti didelis. Tačiau poveikis visai apyvartai bus gana mažas, nes lyginimo lentos ir dangos pakaitai bendrai tesudaro maždaug 30 % visos jo apyvartos. Be to, poveikis iš dalies priklausys nuo importuotojo eksporto rezultatų, nes bendrovės nagrinėjamojo produkto reeksportas, kuriam priemonės iš esmės neturėtų daryti jokio poveikio, yra didelis.

(61)

Atsižvelgiant į tai ir laikinojo reglamento 152–156 bei šio reglamento 52–54 konstatuojamąsias dalis dėl antidempingo priemonių poveikio nesusijusių Bendrijos lyginimo lentų importuotojų padėčiai daromos tokios galutinės išvados: i) importuotojams greičiausiai teks šiek tiek didesnė našta nei mažmenininkams, ii) poveikis tam tikrų importuotojų padėčiai gali būti didesnis, nors iii) bendrai neigiamas priemonių poveikis neturės reikšmės jų veiklai ir bus proporcingas lyginant su numatyta nauda Bendrijos pramonei.

5. Išvada dėl Bendrijos interesų

(62)

Atlikus pirmiau minėtą papildomą Bendrijos vartotojų ir nesusijusių importuotojų interesų analizę preliminariosios išvados dėl šių interesų nebuvo pakeistos. Net jei tam tikrais atvejais visa našta tektų vartotojams, visais atvejais bet koks neigiamas finansinis poveikis jiems būtų nedidelis. Be to, paaiškėjo, kad bet koks neigiamas poveikis tam tikriems importuotojams neturėtų reikšmės jų veiklai. Šiuo pagrindu manoma, kad laikinojo reglamento 157–162 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl Bendrijos interesų turėtų likti nepakeistos. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, jos galutinai patvirtinamos.

G. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1. Žalos pašalinimo lygis

(63)

Skundo pateikėjai tvirtino, kad preliminariai nustatytas žalos pašalinimo lygis nėra pakankamas norint pašalinti Bendrijos pramonei padarytą žalą. Visų pirma tvirtinta, kad: a) atliekant skaičiavimą taikyta ikimokestinė pelno marža yra mažesnė nei marža, kurią galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, ir b) nustatant žalos pašalinimo lygį Komisijos apskaičiuotos gamybos sąnaudos neatspindi faktinių skirtingų produkto rūšių gamybos sąnaudų. Primenama, kad 7 % pelno marža, kurios būtų galima pagrįstai tikėtis nesant žalingo dempingo, yra pagrįsta Bendrijos pramonės pelningumu iki importo dempingo kaina antplūdžio (žr. 44 konstatuojamąją dalį). Todėl tokia marža laikoma pagrįsta, o Bendrijos pramonė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų. Todėl jos tvirtinimas atmetamas. Svarstant gamybos sąnaudas reikia pažymėti, kad Bendrijos pramonė nepateikė tikslių ir patikrinamų išsamesnių duomenų apie atskirų produkto rūšių gamybos sąnaudas TL. Todėl atskirų produkto rūšių gamybos sąnaudos galėjo būti pagrįstos tik faktinėmis atskirų Bendrijos gamintojų kainomis, pakoreguotomis pagal faktinį bendrą pelną, gautą TL parduodant panašų produktą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta 44 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonės pelno marža buvo peržiūrėta, atitinkamai pakoreguotas žalos pašalinimo lygis.

(64)	Primenama, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų importo kainos buvo pakoreguotos taip, kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šių eksportuotojų atžvilgiu taip pat atitinkamai pakoreguotas žalos pašalinimo lygis.

(65)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 164–166 konstatuojamosios dalys.

2. Priemonių forma ir dydis

(66)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį reikėtų nustatyti galutinį antidempingo muitą, kurio dydis būtų lygus nustatytam dempingo skirtumui, kadangi visiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas žalos pašalinimo lygis yra didesnis nei dempingo skirtumas.

(67)

Remiantis pirmiau minėtais faktais, KLR ir Ukrainai nustatomos toliau nurodytos galutinės muitų normos:

Šalis	Bendrovė	Antidempingo muitas
KLR	Foshan City Gaoming Lihe Daily Necessities Co. Ltd., Foshan	34,9 %
	Guangzhou Power Team Houseware Co. Ltd., Guangzhou	36,5 %
	Since Hardware (Guangzhou) Co., Ltd., Guangzhou	0 %
	Foshan Shunde Yongjian Housewares and Hardware Co. Ltd., Foshan	18,1 %
	Zhejiang Harmonic Hardware Products Co. Ltd., Guzhou	26,5 %
	Visoms kitoms bendrovėms	38,1 %
Ukraina	Visoms bendrovėms	9,9 %

(68)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus, vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas ir keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai, kuriems nesuteiktas RER (vienam iš jų net nebuvo suteiktas individualus režimas) pasisiūlė prisiimti įsipareigojimus dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Tačiau reikia pažymėti, kad yra daug nagrinėjamojo produkto rūšių, kurios dažnai keičiasi priklausomai nuo pirkėjų užsakymų ir kurių kaina gerokai skiriasi. Be to, šie eksportuojantys gamintojai kartu su nagrinėjamuoju produktu tiems patiems pirkėjams parduoda kitus produktus, taip sukeldami riziką kryžminiam kainų kompensavimui atsirasti. Dėl produkto pobūdžio ir sudėtingos jo prekybos faktiškai neįmanoma kiekvienai produkto rūšiai nustatyti pagrįstų minimalių importo kainų, kurias Komisija galėtų tinkamai stebėti, ir nekiltų didelio priemonių vengimo pavojaus. Remiantis pirmiau minėtais faktais padaryta išvada, kad tokie įsipareigojimai nėra praktiški ir todėl negali būti priimti. Šios šalys buvo atitinkamai informuotos ir joms buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Tačiau apsvarsčius jų pastabas pirmiau minėta išvada nebuvo pakeista.

(69)

Šiame reglamente nurodytos antidempingo muito normos, taikomos kiekvienai bendrovei atskirai, buvo nustatytos remiantis faktais, nustatytais atliekant šį tyrimą. Todėl jos atspindi atliekant tyrimą nustatytą padėtį, susijusią su šiomis bendrovėmis. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(70)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir prekybos subjekto įkūrimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

3. Laikinųjų muitų surinkimas

(71)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 1620/2006, sumas, neviršijant šiuo reglamentu galutinai nustatyto muito dydžio. Jeigu galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, muitas turi būti perskaičiuotas, ir galutinę antidempingo muito normą viršijančios garantijomis užtikrintos sumos neturėtų būti renkamos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Nustatomas galutinis antidempingo muitas, taikomas importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentoms, pastatomosioms (arba ne), sugeriančioms garus (arba ne) ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), taip pat rankovių lyginimo lentoms ir visoms jų pagrindinėms dalims, t. y. kojoms, plokštei ir lygintuvo laikikliui, klasifikuojamoms KN kodais yra ex 3924 90 90, ex 4421 90 98, ex 7323 93 90, ex 7323 99 91, ex 7323 99 99, ex 8516 79 70 ir ex 8516 90 00 (TARIC kodai 3924909010, 4421909810, 7323939010, 7323999110, 7323999910, 8516797010 ir 8516900051).

2. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma toliau išvardytų bendrovių pagamintų produktų neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Šalis	Gamintojas	Muito norma (%)	TARIC papildomas kodas
KLR	Foshan City Gaoming Lihe Daily Necessities Co. Ltd., Foshan	34,9	A782
	Guangzhou Power Team Houseware Co. Ltd., Guangzhou	36,5	A783
	Since Hardware (Guangzhou) Co., Ltd., Guangzhou	0	A784
	Foshan Shunde Yongjian Housewares and Hardware Co. Ltd., Foshan	18,1	A785
	Zhejiang Harmonic Hardware Products Co. Ltd., Guzhou	26,5	A786
	Visoms kitoms bendrovėms	38,1	A999
Ukraina	Visoms bendrovėms	9,9	—

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinojo antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 1620/2006 importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentoms, pastatomosioms (arba ne), sugeriančioms garus (arba ne) ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), taip pat rankovių lyginimo lentoms ir visoms jų pagrindinėms dalims, t. y. kojoms, plokštei ir lygintuvo laikikliui, klasifikuojamoms KN kodais yra ex 3924 90 90, ex 4421 90 98, ex 7323 93 90, ex 7323 99 91, ex 7323 99 99, ex 8516 79 70 ir ex 8516 90 00 (TARIC kodai 3924909010, 4421909810, 7323939010, 7323999110, 7323999910, 8516797010 ir 8516900051), sumos. Galutinę antidempingo muito normą viršijančios garantijomis užtikrintos sumos nerenkamos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2007 m. balandžio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F.-W. STEINMEIER

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2) OL L 300, 2006 10 31, p. 13.

(3) Commission européenne, Direction générale du commerce, Direction H, J-79 5/17, Rue de la Loi/Wetstraat 200, B-1049 Brussels.

26.4.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 109/22

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 453/2007

2007 m. balandžio 25 d.

kuriuo nustatomi korekciniai koeficientai, nuo 2006 m. liepos 1 d. taikomi trečiosiose šalyse dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų ir pagal sutartį dirbančių darbuotojų, taip pat dalies pareigūnų, liekančių dirbti dviejose naujosiose valstybėse narėse ne ilgiau kaip devyniolika mėnesių nuo šių valstybių įstojimo į ES, atlyginimams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytas Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1), ypač į jų X priedo 13 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į 2005 m. Stojimo aktą, ypač į jo 27 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Reikia atsižvelgti į Bendrijai nepriklausančių šalių pragyvenimo išlaidų pokyčius ir atitinkamai nustatyti koeficientus, nuo 2006 m. liepos 1 d. taikomus trečiosiose šalyse dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų ir pagal sutartį dirbančių darbuotojų atlyginimams, išmokamiems darbo vietos šalies valiuta.

(2)	Korekciniai koeficientai, naudoti atlyginimams apskaičiuoti remiantis Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 351/2006 (2), gali nulemti atgaline data taikomą atlyginimų padidinimą arba sumažinimą.

(3)	Kai dėl naujų korekcinių koeficientų atlyginimas padidėja, reikia numatyti išmokėjimą atgaline data.

(4)	Kai dėl naujų korekcinių koeficientų atlyginimas sumažėja, reikia numatyti permokėtų lėšų susigrąžinimą už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(5)

Reikia numatyti, kad lėšas susigrąžinti būtų galima už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį iki šio reglamento įsigaliojimo dienos ir kad turėtų būti susigrąžinama per ne ilgesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį nuo minėtos dienos – kaip ir Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimams ir pensijoms Europos bendrijoje taikomų korekcinių koeficientų atveju,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2006 m. liepos 1 d. trečiosiose šalyse dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų ir pagal sutartį dirbančių darbuotojų atlyginimams, išmokamiems darbo vietos šalies valiuta, taikomi šio reglamento priede nurodyti korekciniai koeficientai.

Atlyginimams apskaičiuoti naudojami valiutų keitimo kursai nustatomi remiantis Finansiniame reglamente nustatytomis įgyvendinimo taisyklėmis ir atitinka pirmoje pastraipoje nurodytą datą.

2 straipsnis

1. Kai dėl priede nustatytų korekcinių koeficientų atlyginimas padidėja, institucijos išmoka sumas atgaline data.

2. Kai dėl priede nustatytų korekcinių koeficientų atlyginimas sumažėja, institucijos susigrąžina permokėtas sumas atgaline data už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Permokėtų lėšų susigrąžinimas atgaline data apima ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį iki šio reglamento įsigaliojimo dienos. Lėšos susigrąžinamos laipsniškai per ne ilgesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį nuo minėtos dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2007 m. balandžio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F.-W. STEINMEIER

(1) OL L 56, 1968 3 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1895/2006 (OL L 397, 2006 12 30, p. 6).

(2) OL L 59, 2006 3 1, p. 1.

PRIEDAS

	Darbo vietos šalis	Korekcinis koeficientas 2006 m. liepos mėn. (1)
(2)	Afganistanas	0
	Albanija	82,7
	Alžyras	84,5
	Angola	113,5
	Argentina	56,4
	Armėnija	105,7
	Australija	99,1
	Bangladešas	43,7
	Barbadosas	125,7
	Beninas	92,3
	Bisau Gvinėja	100,7
	Bolivija	48,4
	Bosnija ir Hercegovina	77,7
	Botsvana	62,1
	Brazilija	76,2
	Bulgarija	76,4
	Burkina Fasas	89,7
(2)	Burundis	0
	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija	69,7
	Centrinės Afrikos Respublika	120,1
	Čadas	131,2
	Čilė	76,6
	Dominikos Respublika	71,9
	Dramblio Kaulo Krantas	109,4
	Džibutis	96,8
	Egiptas	51,0
	Ekvadoras	70,8
	Eritrėja	49,4
	Etiopija	85,7
	Fidžis	71,3
	Filipinai	60,2
	Gabonas	116,6
	Gajana	60,6
	Gambija	55,8
	Gana	79,9
	Gruzija	95,1
	Gvatemala	80,6
	Gvinėja	56,4
	Haitis	109,5
	Hondūras	74,9
	Honkongas	101,3
	Indija	45,3
(2)	Indonezija (Banda Ačehas)	0
	Indonezija (Džakarta)	83,9
(2)	Irakas	0
	Izraelis	109,6
	Jamaika	91,3
	Japonija (Naka)	113,7
	Japonija (Tokijas)	119,9
	Jemenas	68,2
	Jordanija	72,3
	Jungtinės Amerikos Valstijos (Niujorkas)	104,8
	Jungtinės Amerikos Valstijos (Vašingtonas)	100,5
(2)	Juodkalnija	0
	Kambodža	70,4
	Kamerūnas	110,1
	Kanada	90,6
	Kazachstanas (Almata)	125,2
(2)	Kazachstanas (Astana)	0
	Kenija	77,8
	Kinija	76,7
	Kirgizija	80,3
	Kolumbija	63,2
	Kongas	130,4
	Kongo Demokratinė Respublika	132,4
	Kosta Rika	69,1
	Kroatija	105,8
	Kuba	97,1
	Laosas	71,3
	Lesotas	61,8
	Libanas	90,8
(2)	Liberija	0
	Madagaskaras	72,3
	Malaizija	74,8
	Malavis	70,4
	Malis	91,2
	Marokas	86,8
	Mauricijus	70,7
	Mauritanija	67,7
	Meksika	70,2
	Moldova	52,6
	Mozambikas	69,3
	Namibija	72,8
	Naujoji Kaledonija	134,5
	Naujoji Zelandija	89,0
	Nepalas	68,8
	Nigerija	94,7
	Nigeris	89,3
	Nikaragva	60,7
	Norvegija	131,7
	Pakistanas	52,2
(2)	Panama	0
	Papua Naujoji Gvinėja	75,6
	Paragvajus	70,8
	Peru	78,4
	Pietų Afrika	59,9
	Pietų Korėja	112,4
(2)	Rytų Timoras	0
	Rumunija	62,7
	Rusija	120,7
	Ruanda	87,1
	Saliamono Salos	88,7
	Salvadoras	86,4
	Saudo Arabija	88,8
	Senegalas	80,7
	Serbija	61,1
	Siera Leonė	75,1
	Singapūras	103,4
	Sirija	65,5
(2)	Somalis	0
	Sudanas	52,1
	Surinamas	51,9
	Svazilandas	62,6
	Šri Lanka	55,4
	Šveicarija	116,3
	Tadžikistanas	70,2
	Tailandas	60,3
	Taivanas	89,9
	Tanzanija	58,8
	Togas	92,4
	Trinidadas ir Tobagas	70,4
	Tunisas	71,8
	Turkija	83,7
	Uganda	55,5
	Ukraina	104,6
	Urugvajus	72,9
	Vakarų krantas – Gazos ruožas	92,7
	Vanuatu	114,5
	Venesuela	60,9
	Vietnamas	54,2
	Zambija	69,3
	Zimbabvė	47,2
	Žaliasis Kyšulys	77,4

(1) Briuselis – 100 %.

(2) Nėra duomenų.

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

26.4.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 109/33

TARYBOS SPRENDIMAS

2007 m. kovo 19 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos

(2007/249/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 187 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimu 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (1) nustatoma teisinė bazė, skirta užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) ekonominei ir socialinei plėtrai skatinti bei jų ir Bendrijos ekonominiams ryšiams stiprinti. Užjūrio asociacijos sprendimas taikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Siekiant suderinti 10-ojo Europos plėtros fondo (2008–2013 m.) (toliau – 10-asis EPF) ir 2007–2013 m. daugiametės finansavimo programos trukmę, Užjūrio asociacijos sprendimo galiojimo laikotarpis turėtų būti pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

(2)	Užjūrio asociacijos sprendimo II priede A nustatomos 2000–2007 m. laikotarpiui skiriamos lėšos. Atsižvelgiant į naujai įkurtą 10-ąjį EPF, turėtų būti skirta suma 2008–2013 m. laikotarpiui.

(3)

Reikėtų priimti perėjimą nuo 9-ojo EPF prie 10-ojo EPF reglamentuojančių taisyklių nuostatas UŠT atžvilgiu. Šios taisyklės turėtų būti nustatytos po 2007 m. gruodžio 31 d. pagal bendrąsias 9-ojo EPF ir ankstesnių EPF lėšų skyrimo taisykles, nustatytas 2005 m. gegužės 30 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų Sprendimo 2005/446/EB, nustatančio galutinę datą dėl įsipareigojimo skirti lėšas iš 9-ojo EPF vykdymo (2), 1 straipsnyje bei Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų Vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis (3) (10-ąjį EPF įsteigiantis vidaus susitarimas), 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

(4)

Vidaus susitarimas, įsteigiantis 10-ąjį EPF, nustato visą UŠT skirtiną 286 mln. EUR sumą. Ši suma turėtų būti paskirstyta įvairiems instrumentams su EPF susijusiam finansiniam bendradarbiavimui plėtoti, ir turėtų būti nustatyti kriterijai ir elementai, pagal kuriuos apskaičiuojamos pagalbą gausiančių UŠT pradinės orientacinės lėšų sumos.

(5)

Atsižvelgiant į paskirstymą įvairiems instrumentams, skirtiems su EPF susijusiam finansiniam bendradarbiavimui plėtoti, turėtų būti užtikrinamas ypač regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai skirtos paramos ir teritorinės paramos koordinavimas, kad būtų didinamas UŠT atsparumas sunkumams, su kuriais jos susiduria, nepaisant jų BNP vienam gyventojui arba kitų teritorinėms lėšoms nustatyti naudojamų elementų.

(6)

Finansinė pagalba UŠT turėtų būti skiriama pagal standartinius, objektyvius ir skaidrius kriterijus. Tokie kriterijai pirmiausia turėtų būti UŠT BNP lygis, jos gyventojų skaičius ir tęstinumas lyginant su ankstesniais EPF. I priede B nurodytoms „mažiausiai išsivysčiusioms UŠT“, o taip pat UŠT, kurioms dėl geografinės izoliacijos ar kitų apribojimų sunkiau bendradarbiauti ir integruotis regioniniu lygmeniu, turėtų būti taikomas specialus režimas.

(7)	Pranešdama apie EPF išlaidas valstybėms narėms ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Plėtros pagalbos komitetui, Komisija turėtų atskirti Oficialios plėtros pagalbos (OPP) veiklą nuo su OPP nesusijusios veiklos.

(8)	Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas UŠT institucinių gebėjimų stiprinimui ir geram valdymui, įskaitant finansų, mokesčių ir teismų sritis.

(9)	Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas UŠT, AKR valstybių ir Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje nurodytų atokiausių regionų arba kitų dalyvių, esančių atitinkamuose UŠT regionuose, bendradarbiavimui stiprinti.

(10)

Veiklos finansavimo sąlygos pagal Užjūrio asociacijos sprendimo II C priede nurodytą UŠT priemonę turėtų būti suderintos su 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo (4) (toliau – AKR ir EB partnerystės susitarimas) atitinkamais peržiūrėtais II priedo straipsniais.

(11)

Būtina užtikrinti UŠT teisę toliau gauti finansavimą pagal temines bendrąsias Europos Sąjungos bendrojo biudžeto eilutes, be EPF. Užjūrio asociacijos sprendimo II E priede nurodyti teminiai reglamentai nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo pakeisti 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1905/2006, nustatančiu vystymąsi remiančio bendradarbiavimo finansavimo priemonę (5). Todėl II E priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad nuorodos į minėtus reglamentus būtų pakeistos nuoroda į naująją finansavimo priemonę. Siekiant užtikrinti tęstinumą, toks pakeitimas turėtų būti taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

(12)

Atsižvelgiant į ypatingą UŠT ir valstybių narių, su kuriomis jos yra susijusios, ryšį, UŠT dalyvavimo horizontaliosiose Bendrijos programose galimybė turėtų būti išdėstyta apibendrintai, kad UŠT galėtų dalyvauti programose, kurios yra atviros valstybėms narėms, su kuriomis UŠT yra susijusios, pagal programų taisykles ir tikslus bei priemones, taikomas valstybėms narėms, su kuriomis UŠT yra susijusios. Siekiant leisti UŠT dalyvauti nuo naujojo programavimo laikotarpio pradžios, šis pakeitimas turėtų būti taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

(13)	Remiantis Komisijos pranešimu, 2008–2009 m. turėtų būti atlikta visų Europos Sąjungos išlaidų ir išteklių, įskaitant UŠT finansavimą, aspektų peržiūra.

(14)	Dabartiniai techniniai pakeitimai neprieštarauja paskesniam Užjūrio asociacijos sprendimo pakartotiniam svarstymui, ypač pagal jo 62 straipsnį,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Tarybos sprendimas 2001/822/EB iš dalies keičiamas taip:

23 straipsnio ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Finansinės ir apskaitos procedūros, taikytinos UŠT finansinio bendradarbiavimo plėtojimui pagal 9-ąjį EPF, nustatomos 9-ojo EPF finansų reglamente. Finansinės ir apskaitos procedūros, taikytinos UŠT finansinio bendradarbiavimo plėtojimui pagal 10-ąjį EPF, nustatomos 10-ojo EPF finansiniame reglamente.“

2)	24 straipsnis papildomas šia dalimi: „9. Įgyvendinant 10-ąjį EPF taikomos atitinkamos Vidaus susitarimo, įsteigiančio 10-ąjį EPF, nuostatos.“

3)	25 straipsnio 1 dalyje žodžiai „laikotarpiui nuo 2000 m. iki 2007 m.“ pakeičiami žodžiais „laikotarpiams nuo 2000 m. iki 2007 m. ir nuo 2008 m. iki 2013 m.“

31 straipsnis pakeičiamas taip:

„31 straipsnis

Techninė pagalba

1. Komisijos iniciatyva arba jos vardu studijos ir techninės pagalbos priemonės gali būti finansuojamos, siekiant užtikrinti šio sprendimo įgyvendinimui ir II priedo A 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytam bendram jo įvertinimui būtiną parengimą, stebėjimą, vertinimą ir priežiūrą.

Tokios studijos ir techninės pagalbos priemonės finansuojamos suteikiant bendrą paskirtą negrąžinamą sumą.

2. UŠT iniciatyva ir atsižvelgiant į Komisijos nuomonę, gali būti finansuojamos studijos ir techninės pagalbos priemonės, kurios yra susijusios su BPD numatytos veiklos įgyvendinimu.

Pagal 9-ąjį EPF tokios studijos ir techninės pagalbos priemonės finansuojamos iš atitinkamai UŠT skirtų lėšų. Pagal 10-ąjį EPF jos finansuojamos suteikiant bendrą paskirtą negrąžinamą sumą.“

Įterpiamas šis straipsnis:

„33a straipsnis

1. Po 2007 m. gruodžio 31 d. arba po Vidaus susitarimo, įsteigiančio 10-ąjį EPF, įsigaliojimo dienos, jeigu ji vėlesnė, 9-ojo EPF ir buvusių EPF likučiai nebeskirstomi, išskyrus likučius ir po šios įsigaliojimo datos sugrąžintas lėšas, susidariusias dėl pirminių žemės ūkio produktų eksporto pajamų stabilizavimo sistemos (STABEX) pagal iki 9-ojo EPF buvusius EPF, ir lėšų, skirtų II C priede nurodytos priemonės ištekliams finansuoti pagal 9-ąjį EPF, likučius bei kompensacijas, išskyrus susijusias palūkanų subsidijas.

2. Lėšos, kurios lieka neišnaudotos pagal 9-ąjį EPF vykdomuose projektuose, ir buvusių EPF lėšos po 2007 m. gruodžio 31 d. nebeskirstomos, nebent Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai nuspręstų kitaip, išskyrus po šios įsigaliojimo datos sugrąžintas STABEX lėšas, kurios automatiškai perkeliamos pagal II Aa priedo 3 straipsnio 1 dalį finansuojamoms atitinkamoms preliminarioms teritorinėms programoms, ir II C priede nurodytos priemonės ištekliams finansuoti pagal 9-ąjį EPF skirtas lėšas, išskyrus susijusias palūkanų subsidijas.“

58 straipsnis pakeičiamas taip:

„58 straipsnis

UŠT atviros programos

Asmenys iš UŠT ir taikytinais atvejais atitinkamos UŠT viešosios ir (arba) privačios įstaigos bei institucijos turi teisę dalyvauti Bendrijos programose pagal programų taisykles ir tikslus bei priemones, taikomas tai valstybei narei, su kuria UŠT yra susijusios. Programos taikomos UŠT piliečiams pagal kvotą, skirtą valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi, jeigu pagal atitinkamą programą tokia kvota yra taikoma.

Pagrindinės programos, kurios yra atviros UŠT, yra išvardytos II F priede, o taip pat visos vėlesnės programos.“

7)	63 straipsnyje skaičius „2011“ pakeičiamas skaičiumi „2013“.

8)	II A priedo 1 straipsnio 1 dalies c punkte žodžiai „dvejiems metams“ pakeičiami žodžiais „ketveriems metams“.

9)	Po II A priedo įterpiamas naujas II Aa priedas, kurio tekstas išdėstytas šio sprendimo I priede.

10)

II B priedas iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

1. Ne didesnę kaip 20 mln. EUR sumą, numatytą Vidaus susitarimo, įsteigiančio 9-ąjį EPF, 5 straipsnyje, suteikia EIB paskolomis iš savo nuosavų išteklių, taikant jo statutuose ir šiame priede nustatytas sąlygas.

2. Ne didesnę kaip 30 mln. EUR sumą, numatytą Vidaus susitarimo, įsteigiančio 10-ąjį EPF, 3 straipsnyje, suteikia EIB paskolomis iš savo nuosavų išteklių, taikant jo statutuose ir šiame priede nustatytas sąlygas.“;

2 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

9-ojo EPF laikotarpiu palūkanų subsidijos suma, apskaičiuota pagal jos vertę paskolos išmokėjimo dienomis, suteikiama iš skirtos palūkanų subsidijos, nustatytos II A priedo 3 straipsnio 3 dalies d punkte, ir sumokama tiesiai EIB;

10-ojo EPF laikotarpiu palūkanų subsidijos suma, apskaičiuota pagal jos vertę paskolos išmokėjimo dienomis, suteikiama iš skirtos palūkanų subsidijos, nustatytos II Aa priedo 1 straipsnio 1 dalies b punkte, ir sumokama tiesiai EIB;

Palūkanų subsidijos gali būti kapitalizuojamos arba panaudojamos negrąžintinų paskolų forma su projektais susijusiai techninei pagalbai, visų pirma UŠT finansinėms institucijoms remti.“

11)	II C priedas pakeičiamas šio sprendimo II priede išdėstytu tekstu.

12)	II E priedas pakeičiamas šio sprendimo III priede išdėstytu tekstu.

13)	II F priedas pakeičiamas šio sprendimo IV priede išdėstytu tekstu.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Tačiau 1 straipsnio 6, 12 ir 13 punktai taikomi nuo 2007 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje, 2007 m. kovo 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. SEEHOFER

(1) OL L 314, 2001 11 30, p. 1.

(2) OL L 156, 2005 6 18, p. 19.

(3) OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(4) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. Susitarimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais AKR ir EB Ministrų tarybos sprendimu Nr. 1/2006 (OL L 247, 2006 9 9, p. 22).

(5) OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

I PRIEDAS

„II Aa PRIEDAS

BENDRIJOS FINANSINĖ PAGALBA: 10-asis EPF

1 straipsnis

Paskirstymas įvairiems instrumentams

1. Šio sprendimo tikslais per šešerių metų laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. visa 286 mln. EUR Bendrijos finansinės pagalbos suma pagal 10-ąjį EPF, nustatyta 10-ąjį EPF įsteigiančiu vidaus susitarimu, paskirstoma taip:

a)	250 mln. EUR – negrąžintinoms išmokoms programuojamai paramai, skirtai ilgalaikei plėtrai, humanitarinei pagalbai, pagalbai ypatingų nelaimių atvejais, pagalbai pabėgėliams ir papildomai paramai eksporto pajamų svyravimo atvejais, o taip pat paramai regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai;

b)	30 mln. EUR – II C priede nurodytai UŠT priemonei finansuoti, iš kurių ne didesnė kaip 1,5 mln. EUR suma atidedama subsidijuoti palūkanas už veiklos finansavimą iš EIB nuosavų išteklių pagal II B priedą arba pagal UŠT investicinę priemonę;

c)	6 mln. EUR – studijoms ir techninės pagalbos priemonėms pagal šio sprendimo 31 straipsnį.

2. 10-ojo EPF lėšų nebegalima skirstyti po 2013 m. gruodžio 31 d., nebent Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai nuspręstų kitaip.

3. Jei šio straipsnio 1 dalyje numatytos lėšos išnaudojamos dar nepasibaigus šio sprendimo galiojimui, Taryba imasi atitinkamų priemonių.

2 straipsnis

Išteklių administravimas

EIB administruoja paskolas iš II B priede nurodytų nuosavų išteklių ir veiklą, finansuojamą pagal II C priede nurodytą UŠT priemonę. Visus kitus finansinius išteklius pagal šį sprendimą administruoja Komisija.

3 straipsnis

Paskirstymas įvairioms UŠT

250 mln. EUR suma, minėta 1 straipsnio 1 dalies a punkte, paskirstoma pagal UŠT poreikius ir veiklos rezultatus, taikant šiuos kriterijus:

195 mln. EUR A suma skiriama UŠT visų pirma bendruosiuose programavimo dokumentuose nurodytoms iniciatyvoms finansuoti, įskaitant prioritetinę socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos veiklą kovos su skurdu sistemoje. Prireikus visuose bendruosiuose programavimo dokumentuose ypatingas dėmesys skiriamas veiksmams, kuriais siekiama stiprinti pagalbą gaunančių UŠT valdymą ir, kai tinkama, numatomam planuojamų veiksmų tvarkaraščiui.

Skiriant A sumą atsižvelgiama į gyventojų skaičių, bendrojo nacionalinio produkto (BNP) lygį, pagal ankstesnius EPF skirtų lėšų kiekį ir panaudojimą, sunkumus dėl geografinės izoliacijos ir šio sprendimo 3 straipsnyje minėtas struktūrines bei kitas mažiausiai išsivysčiusių UŠT kliūtis. Lėšos skiriamos taip, kad jas būtų galima veiksmingai panaudoti. Dėl lėšų skyrimo sprendžiama remiantis subsidiarumo principu.

Ši suma paprastai skiriama UŠT, kurių BNP vienam gyventojui, remiantis prieinamais statistikos duomenimis, nėra didesnis už Bendrijos BNP vienam gyventojui.

40 mln. EUR skiriama remti regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai pagal šio sprendimo 16 straipsnį, įskaitant 7 straipsnyje numatytą dialogą ir partnerystės veiklą, bei pasirengimo regioninėms nelaimėms ir jų pasekmių likvidavimo iniciatyvoms ir, derinant su kitais Bendrijos finansiniais instrumentais, bendradarbiavimui tarp UŠT ir Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje nurodytų atokiausių regionų.

3.	1 dalis netaikoma Grenlandijai.

Nepaskirstytas 15 mln. EUR B rezervas atidedamas šiems tikslams:

a)	humanitarinei pagalbai, pagalbai ypatingų nelaimių atvejais ir pabėgėliams skirtai pagalbai UŠT finansuoti ir prireikus papildomai paramai eksporto pajamų svyravimo atveju pagal II D priedą;

b)	naujoms sumoms skirti atsižvelgiant į UŠT poreikių ir rezultatų kitimą, kaip nurodyta 1 dalyje.

Rezultatai vertinami objektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į skirtų išteklių panaudojimą, vykdomos veiklos veiksmingą įgyvendinimą, skurdo švelninimą ir mažinimą ir priimtas tvarios plėtros priemones.

5.	Vadovaudamasi šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalimis, pagal šio sprendimo 24 straipsnį Komisija patvirtina pagal 10-ąjį EPF paskirstytas orientacines sumas.

6.	Atlikus tarpinę peržiūrą, Komisija gali priimti sprendimą dėl kitokio šiame straipsnyje minėtų nepaskirstytų lėšų paskirstymo. Šios peržiūros ir sprendimo dėl naujo paskirstymo priėmimo tvarka priimama šio sprendimo 24 straipsnyje nustatyta tvarka.“

II PRIEDAS

„II C PRIEDAS

BENDRIJOS FINANSINĖ PAGALBA: UŠT INVESTICINĖ PRIEMONĖ

1 straipsnis

Tikslas

Įkuriama UŠT investicinė priemonė (toliau – priemonė) verslo požiūriu gyvybingoms visų pirma privataus sektoriaus įmonėms, bet taip pat ir viešojo sektoriaus įmonėms, remiančioms privataus sektoriaus plėtrą, skatinti.

Priemonės finansavimo veiklai ir paskoloms iš EIB nuosavų išteklių taikomos tokios sąlygos, kokios yra nustatytos šiame priede ir II B priede. Įgyvendinant 9-ąjį EPF taikomi 9-ojo EPF Vidaus susitarimo 29 ir 30 straipsniai. Įgyvendinant 10-ąjį EPF taikomos atitinkamos Vidaus susitarimo, įsteigiančio 10-ąjį EPF, nuostatos.

Šios lėšos turinčioms teisę jas gauti įmonėms išmokamos tiesiogiai arba netiesiogiai per tokią teisę turinčius investicinius fondus ir (arba) finansinius tarpininkus.

2 straipsnis

Priemonės ištekliai

1. Priemonės ištekliai gali būti naudojami, inter alia:

suteikti rizikos kapitalą, taikant šias formas:

i)	dalyvavimas UŠT įmonių, įskaitant finansines institucijas, nuosavybės vertybiniuose popieriuose;

ii)	kvazikapitalo pagalba UŠT įmonėms, įskaitant finansines institucijas;

iii)	užsienio ir vietiniams investuotojams bei skolintojams suteikiamos garantijos ir kitoks kredito užtikrinimas, kuris gali būti taikomas politinės ar kitokios su investicijomis susijusios rizikos atvejais;

b)	suteikti įprastas paskolas.

2. Dalyvauti nuosavybės vertybiniuose popieriuose paprastai reiškia turėti ne kontrolinį akcijų paketą, už kurį pajamos gaunamos atsižvelgiant į atitinkamo projekto veiklos rezultatus.

3. Kvazikapitalo pagalba gali būti teikiama akcininkų avansų, konvertuojamų obligacijų, sąlyginių, subordinuotų ir dalyvavimo paskolų forma ar kokia nors kita panašia pagalbos forma. Tokia pagalba – tai visų pirma:

sąlyginės paskolos, kurių aptarnavimas ir (arba) trukmė siejama su tam tikrų sąlygų, susijusių su projekto rezultatais, įvykdymu; konkrečiais atvejais, kai sąlyginės paskolos suteikiamos tyrimams prieš investicijas atlikti ar kitokiai su projektu susijusiai pagalbai, nuo paskolos aptarnavimo gali būti atleista, jei investicijos nebuvo padarytos;

b)	dalyvavimo paskolos, kurių aptarnavimas ir (arba) trukmė siejama su projekto finansiniu pajamingumu;

c)	subordinuotosios paskolos, kurios grąžinamos tik po to, kai yra atlikti visi kiti atsiskaitymai.

4. Suteikiant paskolą, nurodomas atlygis už kiekvieną operaciją.

Tačiau:

a)	sąlyginių arba dalyvavimo paskolų atveju atlygis – tai nustatyta paprastai ne didesnė kaip 3 % palūkanų norma ir kintamasis komponentas, susijęs su projekto rezultatais;

b)	subordinuotųjų paskolų atveju palūkanų norma siejama su rinka.

5. Garantijų dydis turi atspindėti apdraustą riziką ir būdingus veiklos ypatumus.

6. Paprastųjų paskolų palūkanų norma susideda iš orientacinės palūkanų normos, kurią EIB taiko panašioms paskoloms su tokios pat trukmės lengvatiniu laikotarpiu ir skolos grąžinimo terminu, ir priemokos, kurią nustato EIB.

7. Paprastosios paskolos gali būti suteikiamos koncesinėmis sąlygomis šiais atvejais:

a)	infrastruktūros projektams mažiausiai išsivysčiusiose UŠT, pokonfliktinėse arba stichinę nelaimę patyrusiose UŠT, kurie yra būtini privataus sektoriaus plėtrai. Tokiais atvejais paskolos palūkanų norma sumažinama 3 %;

projektams, kuriuose vykdoma pertvarka dėl privatizavimo, arba projektams, kuriais teikiama didelė ir aiškiai įrodoma socialinė arba ekologinė nauda. Tokiais atvejais paskolos gali būti skiriamos, suteikiant palūkanų subsidiją, kurios suma ir forma nustatoma atsižvelgiant į projekto konkrečius ypatumus. Tačiau palūkanų subsidija negali būti didesnė kaip 3 %.

Bet kuriuo atveju a ir b punktuose numatytais atvejais galutinė paskolų norma neturi būti mažesnė kaip 50 % orientacinės normos.

8. Šiems koncesiniams tikslams lėšos suteikiamos iš priemonės lėšų ir neturi viršyti 5 % bendros sumos, kuri investicijos finansavimui buvo skirta pagal priemonę ir EIB iš jo nuosavų išteklių.

9. Palūkanų subsidijos gali būti kapitalizuojamos arba panaudojamos negrąžintinų paskolų forma. Siekiant sustiprinti su projektu susijusią techninę pagalba, ypač skirtą UŠT finansinėmis institucijomis, palūkanų normos subsidijoms galima skirti iki 10 % biudžeto.

3 straipsnis

Priemonės veikla

1. Priemonė veikia visuose ekonominiuose sektoriuose ir remia privačių ir komerciniu pagrindu veikiančių viešojo sektoriaus subjektų investicijas, įskaitant įplaukas duodančią ekonominę ir technologinę infrastruktūrą, kuri yra gyvybingai svarbi privačiam sektoriui. Priemonė:

a)	valdoma kaip atnaujinamasis fondas, siekiant, kad jis būtų finansiškai tvarus. Ji veikia pagal rinkos sąlygas, pagal ją stengiamasi neiškraipyti vietinių rinkų ir neišstumti privačių finansinių šaltinių;

b)	pagal ją remiamas UŠT finansų sektorius ir aktyvinami bei mobilizuojami ilgalaikiai vietiniai ištekliai ir pritraukiami privatūs užsienio skolintojai ir investuotojai į UŠT vykdomus projektus;

c)	pagal ją prisiimama dalis jos finansuojamų projektų rizikos, jos subalansuotą finansavimą užtikrina visa programa, o ne pavienės operacijos, ir

d)	pagal ją siekiama nukreipti lėšas per UŠT institucijas ir programas, skatinančias mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) plėtrą.

2. Išlaidos, kurias EIB patiria administruodamas priemonę, atlyginamos. Pirmaisiais dvejais antrojo finansinio protokolo galiojimo metais šį atlygį sudarys iki 2 % bendros pradinės priemonės sumos per metus. Vėliau EIB atlygį sudarys nustatyto dydžio dalis – 0,5 % pradinės skiriamos sumos per metus ir kintanti dalis – iki 1,5 % UŠT vykdomiems projektams finansuoti skirtų priemonės lėšų per metus. Atlygis finansuojamas iš priemonės.

3. Pasibaigus šio sprendimo galiojimo laikui ir tuo atveju, jeigu Taryba nepriima konkretaus sprendimo, kaupiamieji grynieji srautai, kurie sugrįžta į priemonę, perkeliami į kitą UŠT finansinę priemonę.

4 straipsnis

Sąlygos, susijusios su užsienio valiutos kurso rizika

Siekiant sumažinti valiutų kurso svyravimo pasekmes, valiutų kurso rizikos problemos sprendžiamos taip:

a)	dalyvavimo nuosavybės vertybiniuose popieriuose, siekiant padidinti įmonės nuosavas lėšas, atveju valiutų kurso rizika paprastai dengiama pagal priemonę;

b)	MVĮ rizikos kapitalo finansavimo atveju valiutų kurso rizika paprastai dalijasi Bendrija ir kitos dalyvaujančios šalys. Paprastai valiutų kurso rizika dalijamasi po lygiai;

c)	kai įmanoma ir tikslinga, ypač makroekonomiškai ir finansiškai stabiliose šalyse, priemone siekiama teikti paskolas vietine UŠT valiuta, taip prisiimant užsienio valiutos kurso riziką.“

III PRIEDAS

„II E PRIEDAS

BENDRIJOS FINANSINĖ PAGALBA: BIUDŽETO PAGALBA BESIVYSTANČIOMS ŠALIMS

Nepažeidžiant būsimų biudžeto nuostatų pakeitimų, UŠT naudojasi šiais veiksmais, nustatytais besivystančioms šalims Europos Sąjungos bendrajame biudžete:

1.	Teminėmis programomis, kurioms taikomas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystymąsi remiančio bendradarbiavimo finansavimo priemonę (VRBP) (1), ir pagal kurias tiesiogiai remiama Europos bendrijos plėtros ir bendradarbiavimo politika.

2.	Reabilitacijos ir atstatymo veikla, kuriai taikomas 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1717/2006, nustatantis stabilumo priemonę (2).

3.	Humanitarine pagalba, numatyta 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (3).

(1) OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

(2) OL L 327, 2006 11 24, p. 1.

(3) OL L 163, 1996 7 2, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).“

IV PRIEDAS

„II F PRIEDAS

KITA BENDRIJOS PAGALBA: DALYVAVIMAS BENDRIJOS PROGRAMOSE

Pagal šio sprendimo 58 straipsnį toliau nurodytos programos ir visos po jų vyksiančios programos, be kita ko, taikomos UŠT piliečiams pagal kvotą, skirtą valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi, jeigu pagal atitinkamą programą tokia kvota yra taikoma:

Švietimo ir mokymo programos:

—	Veiksmų programa visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje (2007–2013 m.), patvirtinta 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB, nustatančiu veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje (1);

—	„Veiklaus jaunimo“ programa (2007–2013 m.), patvirtinta 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1719/2006/EB, nustatančiu 2007–2013 m. programą „Veiklus jaunimas“ (2).

2.	Programos pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIBP) (2007–2013 m.), patvirtintą 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (3).

3.	Programos pagal Europos bendrijos septintąją pagrindų programą, patvirtintą 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (4).

Kultūros ir audiovizualinės programos:

—	Europos garso ir vaizdo įrašų sektoriaus rėmimo programa (MEDIA 2007), patvirtinta 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (5);

—	Kultūra (2007–2013 m.), patvirtinta 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1903/2006/EB, nustatančiu programą Kultūra (2007–2013 m.) (6).

5.	Japonijos ŽIMP (Žmogiškųjų išteklių mokymo programa Japonijoje) programa ir aktualios misijos, numatytos 1992 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendime 92/278/EEB dėl EB ir Japonijos pramoninio bendradarbiavimo centro stiprinimo (7).

(1) OL L 327, 2006 11 24, p. 45.

(2) OL L 327, 2006 11 24, p. 30.

(3) OL L 310, 2006 11 9, p. 15.

(4) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(5) OL L 327, 2006 11 24, p. 12.

(6) OL L 378, 2006 12 27, p. 22.

(7) OL L 144, 1992 5 26, p. 19.“

26.4.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 109/44

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 328/05/KOL

2005 m. gruodžio 20 d.

penkiasdešimt trečią kartą iš dalies keičiantis procedūrines ir esmines taisykles valstybės pagalbos srityje, įtraukiant naują 18C skyrių: Valstybės pagalba kompensacijos už viešąją paslaugą forma

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA Į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (2), ypač į jo 24 straipsnį, 3 protokolo I dalies 5 straipsnio 2 dalies b punktą ir 1 straipsnį bei 3 protokolo II dalies 18 ir 19 straipsnius,

KADANGI pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 24 straipsnį ELPA priežiūros institucija įgyvendina EEE susitarimo nuostatas dėl valstybės pagalbos,

KADANGI pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 5 straipsnio 2 dalies b punktą ELPA priežiūros institucija teikia pranešimus arba gaires dėl klausimų, nagrinėjamų EEE susitarime, jei taip aiškiai numatyta tame Susitarime arba Priežiūros institucijos ir Teismo susitarime, arba jei ELPA priežiūros institucija mano, kad tai būtina,

PRISIMINDAMA Procedūrines ir esmines taisykles valstybės pagalbos srityje (3), kurias 1994 m. sausio 19 d. priėmė ELPA priežiūros institucija (4),

KADANGI 2005 m. liepos 13 d. Europos Komisija priėmė komunikato, nustatančio taisykles valstybės pagalbos teikimui kompensacijos už viešąją paslaugą forma (5), gaires,

KADANGI šis komunikatas taip pat svarbus Europos ekonominei erdvei,

KADANGI reikia užtikrinti vienodą EEE valstybės pagalbos taisyklių taikymą visoje Europos ekonominėje erdvėje,

KADANGI, pagal EEE susitarimo XV priedo pabaigos II punktą, kurio antraštė „BENDRA“, ELPA priežiūros institucija, pasikonsultavusi su Komisija, turi priimti teisės aktus, kurie atitiktų Europos Komisijos priimtuosius,

PASIKONSULTAVUSI su Europos Komisija,

PRISIMINDAMA, kad šia tema ELPA priežiūros institucija konsultavosi su ELPA valstybėmis 2005 m. spalio 19 d. laiške,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1)	Valstybės pagalbos gairės keičiamos įtraukiant naują skyrių 18C, kurio pavadinimas – Valstybės pagalba kompensacijos už viešąją paslaugą forma. Naujasis skyrius yra pateikiamas šio sprendimo I priede. Siūlomos šio sprendimo I priede pateiktos atitinkamos priemonės.

2)	ELPA valstybės informuojamos raštu, pridedant šio sprendimo ir jo priedo kopiją. ELPA valstybės per vieną mėnesį nuo šio pasiūlymo gavimo datos turi patvirtinti savo pritarimą pasiūlymui dėl atitinkamų priemonių.

3)	Laikantis EEE susitarimo 27 protokolo d punkto nuostatų, Europos Komisija informuojama išsiunčiant jai šio sprendimo kopiją ir I priedą.

4)	Sprendimas ir I priedas skelbiami Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE skiltyje ir EEE priede.

5)	Jei ELPA valstybės sutinka su pasiūlymu dėl atitinkamų priemonių, Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE skiltyje ir EEE priede skelbiamas glaustas pranešimas (pridedamas sprendimo II priede).

6)	Sprendimas yra autentiškas anglų kalba.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 20 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Einar M. BULL

Pirmininkas

Kurt JÄGER

Kolegijos narys

(1) Toliau – EEE susitarimas.

(2) Toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas.

(3) Toliau – Valstybės pagalbos gairės.

(4) Iš pradžių paskelbtos OL L 231, 1994 9 3, ir tą pačią dieną EEE priede Nr. 32, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 7 d. Sprendimu Nr. 313/05/KOL (dar nepaskelbta).

(5) Bendrijos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (OL C 297, 2005 11 29, p. 4).

PRIEDAS

„18C. VALSTYBĖS PAGALBA KOMPENSACIJOS UŽ VIEŠĄJĄ PASLAUGĄ FORMA (1)

18C.1. Tikslas ir taikymo sritis

(1)

Remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika (2), kompensacija už viešąją paslaugą nėra laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, jei ji atitinka tam tikras sąlygas. Tačiau, jei kompensacija už viešąją paslaugą šių sąlygų netenkina, o tenkinami bendri EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijai, tuomet tokia kompensacija yra laikoma valstybės pagalba. Institucijos nuomone, ši teismo praktika lygiai taip pat taikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.

(2)

2005 m. lapkričio 28 d. Europos Komisijos sprendime 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (3), nurodytos sąlygos, kurioms esant tam tikros kompensacijos už viešąją paslaugą rūšys yra laikomos valstybės pagalba, suderinama su Sutarties 86 straipsnio 2 dalimi, ir numatoma, kad šias sąlygas tenkinančiai kompensacijai netaikomas išankstinio informavimo reikalavimas. Šis sprendimas kol kas nėra įtrauktas į EEE susitarimą (4). Viešosios paslaugos kompensacijai, kuri yra laikoma valstybės pagalba ir kuri nepatenka į Sprendimo 2005/842/EB taikymo sritį, vis tiek galioja išankstinio informavimo reikalavimas, taip pat ir po šio sprendimo priėmimo. Šių gairių tikslas yra išdėstyti sąlygas, kurioms esant valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį.

(3)

Šios gairės taikomos kompensacijai už viešąją paslaugą, skirtai įmonėms, vykdančioms veiklą, kuriai taikomos EEE susitarimo taisyklės, išskyrus transporto ir viešųjų paslaugų transliavimo sektorių, nes pastarajam skirtos ELPA priežiūros institucijos gairės dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo viešųjų paslaugų transliavimui (5).

(4)	Šių gairių nuostatos taikomos nepažeidžiant griežtesnių konkrečių nuostatų, susijusių su viešosios paslaugos įsipareigojimais, numatytais EEE sektorių taisyklėse ir priemonėse.

(5)	Šios gairės taikomos nepažeidžiant galiojančių nuostatų viešųjų pirkimų ir konkurencijos srityse (ypač EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnių).

18C.2. Sąlygos, nustatančios viešosios paslaugos kompensacijos, laikomos valstybės pagalba, suderinamumą

18C.2.1. Bendrosios nuostatos

(6)

Altmark bylos sprendime (6) Europos Bendrijų Teisingumo Teismas išdėstė tokias sąlygas, kurioms esant kompensacija už viešąją paslaugą nėra laikoma valstybės pagalba:

„[…]	Pirma, įmonė pagalbos gavėja turi iš tiesų vykdyti viešosios paslaugos įsipareigojimus, o įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti […].

[…]

Antra, kriterijai, kurių pagrindu apskaičiuojama kompensacija, turi būti iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti, kad įmonei pagalbos gavėjai nebūtų suteiktas ekonominis pranašumas konkuruojančių įmonių atžvilgiu. […] Valstybės narės išmokama kompensacija padengti įmonės patirtus nuostolius nesant iš anksto nustatytų kriterijų, kai vėliau paaiškėja, kad tam tikrų paslaugų, susijusių su viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymu, teikimas nebuvo ekonomiškai perspektyvus, bus laikoma finansine priemone, kuri yra laikoma valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

[…]	Trečia, kompensacija negali viršyti sumos, kurios reikia padengti visas ar dalį sąnaudų, susidariusių vykdant viešosios paslaugos įsipareigojimus, atsižvelgiant į gautas pajamas ir pagrįstą pelną […].

[…]

Ketvirta, kai įmonė, vykdanti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, konkrečiu atveju nėra atrenkama viešųjų pirkimų konkurso tvarka, sudarančia sąlygas atrinkti konkurso dalyvį, galintį teikti šias paslaugas bendruomenei už mažiausią kainą, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatomas remiantis tipiškos, gerai veikiančios ir tinkamas transporto priemones, atitinkančias privalomus viešosios paslaugos reikalavimus, turinčios įmonės sąnaudų, kurios būtų susidariusios vykdant šiuos įsipareigojimus, analize, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną vykdant įsipareigojimus.“

(7)

Kai tenkinami šie keturi kriterijai, kompensacija už viešąją paslaugą nėra laikoma valstybės pagalba, ir EEE susitarimo 61 straipsnis ir ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas) 3 protokolo I dalies 1 straipsnis nėra taikomi. Jei ELPA valstybės šių kriterijų nepaiso, ir jei tenkinami bendrieji EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijai, kompensacija už viešąją paslaugą yra laikoma valstybės pagalba.

(8)

Institucija laikosi nuomonės, kad dabartiniame EEE susitarimo rengimo etape tokia valstybės pagalba gali būti pripažinta neprieštaraujančia EEE susitarimui pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį, jei ji yra būtina bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimui, o prekybos plėtojimui nedaromas toks poveikis, kuris prieštarautų susitariančiųjų šalių interesams. Šios sąlygos turėtų būti tenkinamos, kad būtų išlaikoma tokia pusiausvyra.

18C.2.2. Tikros bendros ekonominės svarbos paslaugos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 59 straipsnyje

(9)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika rodo, kad, išskyrus sektorius, kuriuos reglamentuoja EEE susitarimo taisyklės, ELPA valstybės turi didelę veiksmų laisvę nustatyti, kurias paslaugas priskirti bendros ekonominės svarbos paslaugoms. Todėl Institucijos uždavinys yra užtikrinti, kad, apibrėžiant bendros ekonominės svarbos paslaugas, šia veiksmų laisve būtų naudojamasi nedarant akivaizdžių klaidų.

(10)

EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad įmonės (7), kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, yra įmonės, kurioms patikėti „specialūs uždaviniai“. ELPA valstybės, apibrėždamos viešųjų paslaugų įsipareigojimus, ir vertindamos, ar su tuo susijusios įmonės tų įsipareigojimų laikosi, skatinamos plačiai konsultuotis, ir ypač atsižvelgti į vartotojus.

18C.2.3. Būtinybė parengti viešosios paslaugos įsipareigojimus apibrėžiančią priemonę ir kompensacijos skaičiavimo metodus

(11)

Bendros ekonominės svarbos paslaugų sąvoka, kaip apibrėžta EEE susitarimo 59 straipsnyje, reiškia, kad valstybė atitinkamoms įmonėms patikėjo specialius uždavinius (8). Valdžios institucijos visada yra atsakingos už paslaugų teikimo kriterijų ir sąlygų nustatymą, neatsižvelgiant į paslaugų teikėjo teisinį statusą, ir ar paslaugos teikiamos laisvos konkurencijos pagrindu, išskyrus tuos sektorius, kuriuos reglamentuoja EEE taisyklės. Norint apibrėžti konkrečių įmonių ir valstybės įsipareigojimus, būtina įmonėms patikėti viešosios paslaugos teikimo užduotį. Sąvoka „valstybė“ apima centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijas.

(12)

Tam tikra įmonė įpareigojama teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas vienu ar keliais oficialiais aktais, kurių formą nustato kiekviena ELPA valstybė. Akte arba aktuose visų pirma nurodoma:

a)	tikslus viešosios paslaugos įsipareigojimo pobūdis ir trukmė;

b)	susijusios įmonės ir susijusi teritorija;

c)	įmonei suteiktų išskirtinių arba ypatingų teisių pobūdis;

d)	kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros kriterijai;

e)	priemonės išvengti kompensacijos permokos ir jai grąžinti.

(13)	Apibrėždamos viešųjų paslaugų įsipareigojimus ir vertindamos, ar su tuo susijusios įmonės tų įsipareigojimų laikosi, ELPA valstybės skatinamos plačiai konsultuotis, ir ypač atsižvelgti į vartotojus.

18C.2.4. Kompensacijos suma

(14)

Kompensacijos suma negali viršyti sumos, kurios reikia padengti sąnaudoms, susidariusioms vykdant viešosios paslaugos įsipareigojimus, atsižvelgiant į susijusias pajamas ir pagrįstą pelną, gautą vykdant šiuos įsipareigojimus. Kompensacijos suma apima ir visą valstybės arba iš valstybinių išteklių bet kokia forma suteiktą pagalbą. Pagrįstas pelnas gali apimti ir visą arba dalinį susijusių įmonių našumo padidėjimą per sutartą ribotą laikotarpį, nebloginant valstybės įmonei patikėtų teikti paslaugų kokybės.

(15)

Ši kompensacija turi iš tiesų būti naudojama atitinkamos bendros ekonominės svarbos paslaugos teikimui. Kompensacija už viešąją paslaugą, skirta bendros ekonominės svarbos paslaugos teikimui, bet iš tikro panaudota veiklai kitoje rinkoje, nėra pateisinama, ir todėl laikoma nesuderinama valstybės pagalba. Įmonė, gaunanti kompensaciją už viešąją paslaugą, gali gauti pagrįstą pelną.

(16)

Sąnaudos, į kurias turi būti atsižvelgiama, yra visos sąnaudos, susidariusios teikiant bendros ekonominės svarbos paslaugas. Jei konkrečios įmonės veikla apsiriboja bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimu, gali būti atsižvelgiama į visas įmonės sąnaudas. Jei įmonė taip pat užsiima veikla, nesusijusia su bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimu, gali būti atsižvelgta tik į su bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimu susijusias sąnaudas. Sąnaudos, susijusios su bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimu, gali apimti visas kintamąsias sąnaudas, atsirandančias teikiant bendros ekonominės svarbos paslaugas, atitinkamą pastoviųjų sąnaudų dalį, kuri yra bendra bendros ekonominės svarbos paslaugoms ir kitai veiklai, ir nuosavo kapitalo, susijusio su bendros ekonominės svarbos paslaugomis, grąžą (9). Gali būti atsižvelgiama į su investicijomis, ypač su infrastruktūra, susijusias sąnaudas, susidariusias teikiant bendros ekonominės svarbos paslaugas. Sąnaudos, nesusijusios su bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimu, apima visas kintamąsias sąnaudas, atitinkamą pastoviųjų sąnaudų dalį ir atitinkamą kapitalo grąžą. Šios sąnaudos jokiomis aplinkybėmis negali būti priskiriamos sąnaudoms, susijusioms su bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimu. Sąnaudos apskaičiuojamos remiantis anksčiau apibrėžtais kriterijais ir bendrai priimtais sąnaudų apskaitos principais, apie kuriuos Institucija turi būti informuojama remiantis Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 dalies 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis apie išankstinio informavimo tvarką.

(17)

Pajamos, į kurias atsižvelgiama, turi apimti bent visas pajamas, gautas teikiant bendros ekonominės svarbos paslaugas. Jeigu įmonei yra suteiktos ypatingos arba išskirtinės teisės, susijusios su kitomis bendros ekonominės svarbos paslaugomis, duodančiomis didesnį nei pagrįstą pelną, arba įmonė naudojasi kitomis valstybės suteiktomis lengvatomis, į jas būtina atsižvelgti, nepaisant jų klasifikavimo EEE susitarimo 61 straipsnyje, ir pridėti prie įmonės gautų pajamų. ELPA valstybė taip pat gali nuspręsti, kad pelnas, gaunamas vykdant kitą, su bendros ekonominės svarbos paslaugomis nesusijusią veiklą, gali būti iš dalies arba visiškai priskiriamas bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimo finansavimui.

(18)

Pagrįstas pelnas turėtų reikšti nuosavo kapitalo grąžos normą, atsižvelgiant į galimą riziką ar jos nebuvimą dėl ELPA valstybės įsikišimo, ypač jei valstybė suteikia išskirtines arba ypatingas teises. Ši norma paprastai neturėtų viršyti tam sektoriui būdingos pastarųjų metų vidutinės normos. Tuose sektoriuose, kuriuose nėra įmonių, palyginamų su įmonėmis, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, palyginimo tikslu galima remtis įmonėmis, veikiančiomis kitose ELPA valstybėse, arba jei būtina, vykdančiomis veiklą kituose sektoriuose, su sąlyga, kad atsižvelgiama į kiekvieno sektoriaus ypatybes. Nustatydama, kas priskiriama pagrįstam pelnui, ELPA valstybė gali įvesti skatinamuosius kriterijus, ypač susijusius su teikiamų paslaugų kokybe ir našumo padidėjimu.

(19)

Kuomet įmonė vykdo veiklą, kuri priskiriama bendros ekonominės svarbos paslaugoms, bei joms nepriskiriamą veiklą, vidaus sąskaitose turi būti atskirai pateiktos su bendros ekonominės svarbos paslaugomis ir su kitomis paslaugomis susijusios sąnaudos ir pajamos bei nurodyti sąnaudų ir pajamų paskirstymo kriterijai. Kuomet įmonei patikima teikti kelias bendros ekonominės svarbos paslaugas, dėl to, kad užduotį skirianti institucija yra skirtinga, arba dėl to, kad teikiamų bendros ekonominės svarbos paslaugų pobūdis yra skirtingas, remiantis įmonės vidaus sąskaitomis turi būti įmanoma užtikrinti, kad nesusidaro kiekvienos bendros ekonominės svarbos paslaugos kompensacijos permoka. Šie principai taikomi nepažeidžiant teisės akto, minėto EEE susitarimo XV priedo 1 punkte, nuostatų (Komisijos direktyva 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybinių įmonių skaidrumo bei finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, su pakeitimais) tais atvejais, kai šis teisės aktas yra taikomas.

18C.3. Kompensacijos permoka

(20)

ELPA valstybės, siekdamos užtikrinti, kad nesusidarytų kompensacijos permoka, turi reguliariai atlikti patikrinimus arba tokius patikrinimus organizuoti. Kadangi kompensacijos permoka nėra būtina bendros ekonominės svarbos paslaugos teikimui, ji yra laikoma nesuderinama valstybės pagalba, kuri turi būti grąžinama valstybei, o ateityje kompensacijos apskaičiavimo kriterijai turi būti atnaujinami.

(21)

Jeigu kompensacijos permoka neviršija 10 % visos metinės kompensacijos sumos, ji gali būti perkeliama į kitus metus. Kai kurių bendros ekonominės svarbos paslaugų sąnaudos gali smarkiai skirtis kiekvienais metais, priklausomai nuo konkrečių investicijų. Tokiais išskirtiniais atvejais didesnė kaip 10 % kompensacijos permoka kai kuriais metais gali būti būtina bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimui. Konkreti padėtis, kuomet didesnė kaip 10 % kompensacijos permoka gali būti pateisinama, turėtų būti paaiškinama Institucijai adresuotame pranešime. Tačiau tokius atvejus reikėtų reguliariai peržiūrėti atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus padėtį, tačiau bet kokiu atveju laiko intervalai neturėtų būti ilgesni nei ketveri metai. Šio laikotarpio pabaigoje susidariusi kompensacijos permoka turėtų būti grąžinama.

(22)

Bet kokia kompensacijos permoka gali būti naudojama kitoms tos pačios įmonės teikiamoms bendros ekonominės svarbos paslaugoms finansuoti, tačiau lėšų perkėlimas turi būti nurodytas įmonės sąskaitose ir turi būti vykdomas vadovaujantis šiose gairėse išdėstytomis taisyklėmis ir principais, ypač laikantis išankstinio informavimo reikalavimo. ELPA valstybės garantuoja, kad tokie lėšų perkėlimai būtų tinkamai kontroliuojami. Taikomos skaidrumo taisyklės, nustatytos teisės akte, minimame EEE susitarimo XV priedo 1 punkte (Komisijos direktyva 80/723/EEB, su pakeitimais).

(23)

Įmonė negali panaudoti kompensacijos permokos kaip pagalbos, suderinamos su EEE susitarimu (pavyzdžiui, pagalba aplinkos apsaugai, pagalba užimtumui, pagalba mažoms ir vidutinėms įmonėms). Jei ELPA valstybė nori skirti tokią pagalbą, būtina laikytis Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatytos išankstinio informavimo tvarkos. Pagalba gali būti išmokama, jei Institucija tam davė sutikimą. Jei tokia pagalba yra suderinama su bendrosios išimties reglamentu, turi būti tenkinamos atitinkamo bendrosios išimties reglamento sąlygos.

18C.4. Su Institucijos sprendimais susijusios sąlygos ir įsipareigojimai

(24)

Remiantis Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 7 straipsnio 4 punktu (10), Institucija, priimdama teigiamą sprendimą, gali nustatyti sąlygas, pagal kurias pagalba gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimu, ir nustatyti sprendimo vykdymo kontrolei būtinus įsipareigojimus. Bendros ekonominės svarbos paslaugų srityje sąlygos ir įsipareigojimai gali būti būtini, norint užtikrinti, jog atitinkamoms įmonėms skiriant pagalbą nesusidaro kompensacijos permoka. Todėl gali reikėti periodiškai teikiamų ataskaitų ir kitų įsipareigojimų, atsižvelgiant į kiekvienos bendros ekonominės svarbos paslaugos konkrečią padėtį.

18C.5. Gairių taikymas

(25)

Šios gairės pradedamos taikyti nuo tada, kai Institucija jas priima. Jos nustos galioti praėjus šešeriems metams nuo jų įsigaliojimo. Esant rimtoms su EEE susitarimo veikimu susijusioms priežastims, Institucija, pasikonsultavusi su ELPA valstybėmis, gali iš dalies pakeisti šias gaires nepasibaigus jų galiojimui. Praėjus ketveriems metams po šių gairių paskelbimo, Institucija, remdamasi faktine informacija ir rezultatais, gautais Institucijai atlikus plačias konsultacijas ELPA valstybių pateiktų duomenų pagrindu, atliks poveikio įvertinimą. Poveikio įvertinimo rezultatai bus pranešti ELPA valstybėms.

(26)

Šių gairių nuostatas Institucija taikys visiems pagalbos projektams, apie kuriuos jai bus pranešama, ir priims sprendimą dėl šių projektų po gairių priėmimo, net jei apie tuos projektus buvo pranešta iki gairių priėmimo. Nepranešus Institucijai apie skiriamą pagalbą, bus taikomos:

—	šių gairių nuostatos jeigu pagalba buvo skirta po šių gairių priėmimo,

—	visais kitais atvejais – pagalbos skyrimo metu galiojančios nuostatos.

18C.6. Atitinkamos priemonės

(27)

Kaip atitinkamas priemones pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalį, Institucija siūlo ELPA valstybėms suderinti dabartines kompensacijų už viešąją paslaugą schemas su šiomis gairėmis per 18 mėnesių nuo jų pranešimo apie sprendimą ELPA valstybei. Per mėnesį nuo pranešimo apie sprendimą ELPA valstybės turėtų patvirtinti Institucijai, kad jos sutinka su siūlomomis atitinkamomis priemonėmis. Nesulaukusi jokio atsakymo, Institucija laikysis nuomonės, kad atitinkama ELPA valstybė priemonėms nepritaria.

(1) Šis skyrius sutampa su Bendrijos bendrosiomis nuostatomis dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma, OL C 297, 2005 11 29, p. 4.

(2) Sprendimai byloje C-280/00 Altmark Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg prieš Nahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH [2003] Rink. I-7747 ir jungtinėse bylose C-34/01 iki C-38/01 Enirisorse Spa [2003] Rink. I-14243.

(3) 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, OL L 312, 2005 11 29, p. 67.

(4) Todėl iki tol, kol sprendimas bus įtrauktas į EEE teisinę sistemą, šioms kompensacijų už viešąją paslaugą rūšims taikomi bendrieji pranešimo reikalavimai, nustatyti Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje ir II dalies 2 straipsnyje.

(5) Valstybės pagalbos gairių 24 C skyrius.

(6) Žr. 2 išnašą.

(7) Įmonė – bet koks subjektas, vykdantis ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso ar finansavimo būdo. Viešoji įmonė – bet kokia įmonė, kuriai valstybės valdžios institucijos gali tiesiogiai arba netiesiogiai daryti dominuojančią įtaką dėl jų nuosavybės, jų finansinio dalyvavimo toje įmonėje arba tai įmonei taikomų taisyklių, kaip apibrėžta EEE susitarimo XV priedo 1 punkte minimo teisės akto 2 straipsnio 1 dalies b punkte, Komisijos direktyvoje 80/723/EEB dėl finansinių santykių skaidrumo tarp valstybių narių ir viešųjų įmonių (OL L 195, 1980 7 29, p. 35, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/52/EB, OL L 193, 2000 7 29, p. 75, kuri įtraukta į EEE susitarimo XV priedą Jungtinio komiteto sprendimu 6/2001, OL L 66, 2001 3 8, p. 48 ir EEE priedą Nr. 12, 2001 3 8, p. 6, įsigaliojusį 2002 6 1).

(8) Žr. visų pirma sprendimą byloje C-127/73 BRT prieš SABAM [1974] Rink.-313.

(9) Žr. jungtines bylas C-83/01P, C-93/01P ir C-94/01P Chronopost SA [2003] Rink. I-6993.

(10) Sutampa su Tarybos reglamentu (EB) Nr. 659/1999, nustatančiu išsamias EB sutarties 88 straipsnio taikymo taisykles.“

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 109

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	50 tomas 2007m. balandžio 26d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2007 m. balandžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2007 dėl Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo	1
		Gabono Respublikos ir Europos bendrijos žvejybos partnerystės susitarimas	3
	*	2007 m. balandžio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 451/2007, baigiantis dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankiniams padėklų krautuvams bei jų pagrindinėms dalims, peržiūrą	8
	*	2007 m. balandžio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 452/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentoms, galutinį surinkimą	12
	*	2007 m. balandžio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 453/2007, kuriuo nustatomi korekciniai koeficientai, nuo 2006 m. liepos 1 d. taikomi trečiosiose šalyse dirbančių Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų ir pagal sutartį dirbančių darbuotojų, taip pat dalies pareigūnų, liekančių dirbti dviejose naujosiose valstybėse narėse ne ilgiau kaip devyniolika mėnesių nuo šių valstybių įstojimo į ES, atlyginimams	22
		2007 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 454/2007, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	28
	*	2007 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 455/2007 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	30
		2007 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 456/2007, nustatantis kai kurių pieno produktų, eksportuotinų į Dominikos Respubliką pagal Reglamento (EB) Nr. 1282/2006 29 straipsnyje numatytą kvotą, eksporto licencijų skyrimą	32

	IV Kiti aktai
	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
*	2005 m. gruodžio 20 d. ELPA Priežiūros institucijos sprendimas Nr. 328/05/KOL, penkiasdešimt trečią kartą iš dalies keičiantis procedūrines ir esmines taisykles valstybės pagalbos srityje, įtraukiant naują 18C skyrių: Valstybės pagalba kompensacijos už viešąją paslaugą forma	44

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	65,2
	TN	139,0
	TR	132,9
	ZZ	112,4
0707 00 05	JO	171,8
	MA	46,9
	TR	130,0
	ZZ	116,2
0709 90 70	MA	35,8
	TR	110,2
	ZZ	73,0
0709 90 80	EG	242,2
0709 90 80	ZZ	242,2
0805 10 20	CU	41,3
	EG	48,4
	IL	67,0
	MA	41,6
	TN	53,8
	ZZ	50,4
0805 50 10	AR	37,2
	IL	60,4
	TR	42,8
	ZZ	46,8
0808 10 80	AR	84,0
	BR	80,6
	CA	105,7
	CL	85,6
	CN	89,2
	NZ	125,2
	US	135,8
	UY	91,0
	ZA	88,1
	ZZ	98,4
0808 20 50	AR	78,5
	CL	90,5
	CN	36,6
	ZA	90,4
	ZZ	74,0

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2007/249/EB
*	2007 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos	33
	2007/250/EB
*	2007 m. balandžio 16 d. Tarybos sprendimas, leidžiantis Jungtinei Karalystei taikyti specialią priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio	42

		Klaidų ištaisymas
	*	2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimo 2006/609/EB, nustatančio orientacinį įsipareigojimų asignavimų, skirtų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui 2007–2013 m. laikotarpiu, paskirstymą pagal valstybes nares, klaidų ištaisymas (OL L 247, 2006 9 9)	51