13.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/1

(1)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1350/2006 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės volframo elektrodams, šiuo metu klasifikuojamiems KN kodais ex 8101 99 10 ir ex 8515 90 00 (KN kodai nuo 2007 m. sausio 1 d.).

(2)

Primenama, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2001 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(3)

Nustačius tam tikriems KLR kilmės importuojamiems volframo elektrodams laikinąjį antidempingo muitą, kai kurios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas. Be to, šalims, kurios prašė jas išklausyti, buvo suteikta galimybė pareikšti savo pastabas žodžiu.

(4)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina padaryti galutines išvadas. Nagrinėtos šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir prireikus atitinkamai tikslinamos preliminariosios išvados. Šiuo tikslu Komisija surengė tikrinamuosius vizitus tokių bendrovių patalpose:

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems KLR kilmės importuojamiems volframo elektrodams ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas. Be to, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį paskelbus šias išvadas jos galėjo pareikšti prieštaravimus.

(6)

Nagrinėtos šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir prireikus atitinkamai tikslinamos išvados.

(7)

Nagrinėjamasis produktas yra volframo suvirinimo elektrodai (toliau – VE), įskaitant suvirinimo elektrodams skirtas volframo juostas ir strypus, kurių sudėtyje esantis volframas sudaro ne mažiau kaip 94 % masės, išskyrus pagamintus paprasto sukepinimo būdu, išilgai supjaustytus arba nesupjaustytus. Šis produktas šiuo metu klasifikuojamas KN kodais ex 8101 99 10 ir ex 8515 90 00 (KN kodai nuo 2007 m. sausio 1 d.). Nagrinėjamasis produktas yra naudojamas suvirinimo ir panašiuose procesuose, įskaitant lankinį suvirinimą volframo elektrodu inertinėse dujose, plazminį lankinį suvirinimą ir pjaustymą bei terminį purškimą.

(8)

Vienas importuotojas pareiškė nesutinkąs su laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad šiame tyrime visi VE yra laikomi vienu produktu. Šis importuotojas pabrėžė, kad skirtingos VE rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis, ypač viena patentuota rūšis, kurią sukūrė pats importuotojas.

(9)

Tačiau Komisija dar tyrimo pradžioje žinojo, kad yra kelios VE rūšys. Parduodami VE būna ne tik skirtingo ilgio ir storio, bet ir pagaminti iš gryno volframo arba iš lydinio, kurio sudėtyje kitas metalas, pvz., toris, latanas, ceris, cirkonis arba jų mišinys sudaro nedidelę dalį. Šis lydymas turi įtakos tokioms elektrodų savybėms, kaip degumas, stabilumas ir patvarumas, ir leidžia juos geriau pritaikyti specifinėms naudojimo reikmėms. Nepaisant skirtingų techninių savybių, būdingų skirtingoms VE rūšims, laikoma, kad jų bendros pagrindinės fizinės savybės ir pakeičiamumo laipsnis yra pakankamas pagrindas šiame tyrime juos laikyti vienu produktu, nes jų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės yra tokios pačios.

(10)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad apskaičiuojant dempingo ir žalos skirtumus buvo atsižvelgta į pirmiau minėtas skirtingas VE rūšis.

(11)

8 konstatuojamojoje dalyje nurodytas importuotojas taip pat nurodė, kad skiriasi Europos ir Kinijos gamintojų gamybos procesai, ir teigė, jog dėl to Kinijos VE yra geresnės kokybės. Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo gaminami elektrodai yra geresnės kokybės, palyginti su konkurentų gaminamais produktais, ir kad bet kuriuo atveju jie yra labiau pritaikyti pagrindiniam grupės gaminamam produktui, TIG suvirinimo degikliui. Atsakant į šį argumentą reikėtų pabrėžti, kad, remiantis turimais įrodymais, kokybės skirtumai nėra tokie dideli, kad šiame konkrečiame įrenginyje nebūtų galima naudoti kitų gamintojų pagamintų elektrodų, net jei jie ir nebūtų patys tinkamiausi šiems degikliams. Atsakant į importuotojo pastabą dėl tariamai skirtingos Bendrijos pramonės gaminamų ir Bendrijoje parduodamų VE kokybės, palyginti su į Bendriją iš KLR importuojamų VE kokybe, – nepateikta jokios objektyvios informacijos, kuri patvirtintų ar kuria remiantis būtų galima kiekybiškai įvertinti tokį tariamą bendrą kokybės skirtumą. Todėl laikyta, kad VE, kuriuos pagamina ir Bendrijoje parduoda Bendrijos pramonė, ir iš KLR į Bendriją importuojami VE yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje, ir žalai nustatyti naudotas skaičiavimas dėl to koreguojamas nebuvo.

(12)

Kadangi kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 12–15 konstatuojamosios dalys.

(13)

Eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo suteiktas RER, nes jis neatitiko antrojo RER kriterijaus, nustatyto pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, teigė, kad jo apskaitos sistemoje nustatyti netikslumai buvo susiję tik su keliais atvejais ir kad ta sistema buvo patobulinta siekiant ją priderinti prie tarptautinių apskaitos standartų. Tačiau bendrovė nepagrindė šio teiginio ir nepateikė jokių įrodymų. Be to, remiantis įrodymais, gautais atlikus patikrinimą vietoje, galima teigti, kad nustatyti netikslumai aiškiai pažeidžia TAS ir Kinijos apskaitos taisykles, net jeigu ir buvo ištaisyti po TL.

(14)

Kadangi kitų argumentų dėl RER suteikimo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 16–21 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(15)

Paskelbus preliminariąsias išvadas, Bendrijos pramonė pateikė prieštaravimą dėl IR suteikimo 13 konstatuojamojoje dalyje nurodytam eksportuojančiam gamintojui, nes bendrovės apskaitos dokumentuose taip pat rasti netikslūs pardavimo eksportui įrašai. Reikėtų pastebėti, kad bendrovė atitiko visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje išdėstytus kriterijus, todėl nebuvo jokių priežasčių atmesti jos prašymą suteikti IR. Be to, visus įrodymus, susijusius su bendrovės eksporto į Bendriją per TL sandoriais, kurių buvo labai nedaug, buvo galima gauti atliekant antidempingo klausimyno atsakymų patikrinimą vietoje, o vienintelį būtiną eksporto duomenų pataisymą buvo galima atlikti iš karto. Todėl Bendrijos pramonės argumentas buvo atmestas.

(16)

Kadangi kitų pastabų dėl IR negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 22–25 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(17)

Paskelbus preliminariąsias išvadas, susijęs eksportuojantis gamintojas pateikė mėnesinę normaliąją vertę, susiedamas patikrintą, vidutinę tiriamojo laikotarpio normaliąją vertę su pagrindinės žaliavos, amonio paravolframato (APT), kainų kitimu, siekdamas parodyti, kad, kai lyginama su mėnesinėmis eksporto kainomis, dempingas TL pabaigoje nebuvo didesnis. Be to, ši mėnesinė normalioji vertė reiškė, kad preliminarias išvadas dėl dempingo iš esmės lėmė didžiulis APT kainų padidėjimas, į kurį bendrovė iš karto nesureagavo ir nepadidino pardavimo eksportui kainų, o tai padarė tik TL pabaigoje. Bendrovė pageidavo, kad Komisija atsižvelgtų į šį kainų kitimą ir apsvarstytų galimybę apskaičiuoti dempingo skirtumą remiantis paskutiniųjų šešių mėnesių arba vien tik paskutiniojo TL ketvirčio duomenimis. Vis dėlto šį argumentą teko atmesti, nes nukrypus nuo TL būtų diskriminuojamos visos kitos tirtosios bendrovės, kurioms lygiai taip pat darė poveikį bendras APT kainų didėjimas. Be to, prašymas nesuderinamas su tiriamojo laikotarpio sąvoka. Iš tiesų, tai reiškia, kad būtų atrinkti dalies tiriamojo laikotarpio duomenys ir dėl to kiltų abejonių dėl nustatytų faktų tipiškumo.

(18)

Šiomis aplinkybėmis Bendrijos pramonė, paskelbus preliminariąsias išvadas, teigė, kad reikėtų pakoreguoti žaliavų išlaidų duomenis, naudotus apskaičiuojant normaliąją vertę bendrovei, kuriai suteiktas RER. Bendrijos pramonės nuomone, tokį koregavimą būtų galima pateisinti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 5 dalimis, nes į Kinijos volframo rinką makroekonominiu lygiu kišasi valstybė, todėl APT, pagrindinės žaliavos, vidaus kainos buvo tolygiai mažesnės, palyginti su APT eksporto kainomis.

(19)

Šis teiginys buvo patikrintas ištyrus Kinijos Vyriausybės politikos, kurią ji taiko makroekonominiu lygiu, poveikį, kuris gali lemti skirtingus APT kainų lygius vidaus ir eksporto rinkose. Tyrimas atskleidė, kad Kinijos eksportuojamų prekių PVM grąžinimo politika tam tikru lygiu varžo volframo ir su juo susijusių produktų, pavyzdžiui, APT, eksportą, nes eksportuotojams grąžinama tik dalis PVM, sumokėto už vidaus rinkoje įsigytas žaliavas. Be to, tai reiškia, kad VE gamintojai eksportuodami patiria papildomų išlaidų. Todėl normalioji vertė buvo koreguojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą siekiant atsižvelgti į visas dėl pirmiau minėtos PVM schemos patirtas išlaidas. Nemanoma, kad būtinas papildomas koregavimas.

(20)

Išskyrus pirmiau minėtą normaliosios vertės koregavimą, patvirtinama laikinojo reglamento 26–33 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta bendroji metodika.

(21)

Kadangi pastabų dėl JAV pasirinkimo panašia šalimi negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 34–38 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(22)

Galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 39–46 konstatuojamosios dalys, nes negauta pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER.

(23)

Atmetus du sandorius, kurie įvyko ne TL, buvo patikslintos vienos bendrovės, kuriai suteiktas IR, eksporto kainos ir bendradarbiavusios bendrovės, kuriai nesuteiktas RER/IR ir kurios dempingo skirtumas buvo naudojamas kaip visos šalies dempingo skirtumo pagrindas, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 54–56 konstatuojamosiose dalyse, eksporto kainos.

(24)

Paskelbus preliminariąsias išvadas, eksportuojantis gamintojas, kuriam suteiktas RER ir kuris prekes eksportui į Bendriją parduodavo tik per susijusį importuotoją, o vėliau perparduodavo susijusioms ir nesusijusioms Bendrijos bendrovėms, teigė, kad jo susijusių bendrovių pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos, kuriomis remiantis buvo apskaičiuota eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, buvo pervertintos ir neatspindėjo VE pardavimo išlaidų. Šis eksportuojantis gamintojas prašė, kad Komisija naudotų pirmines pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, kurias klausimyno atsakymuose nurodė susiję platintojai ir kurių nebuvo galima iš pradžių naudoti, nes nebuvo įrodymų dėl išlaidų paskirstymo metodo. Bendrovė pateikė patvirtinamųjų duomenų apie naudotą išlaidų paskirstymo metodą, pagrįstą vidaus standartu, kuriuo bendrovės tradiciškai naudojosi. Pateikti įrodymai vėliau buvo patikrinti vietoje ir nustatyta, kad pirminis išlaidų paskirstymo metodas atitiko su VE pardavimu siejamas išlaidas. Todėl šis argumentas buvo priimtas, o susijusių platintojų pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos atitinkamai pakoreguotos.

(25)

Dėl dviejų nesusijusių importuotojų (vieno iš jų duomenys buvo preliminariai naudojami pirmiau minėto eksportuojančio gamintojo apskaičiuotajai eksporto kainai nustatyti) pelno skirtumų nustatyta, kad tie pelno skirtumai neturėtų būti naudojami, nes minėtų importuotojų verslo veiklos negalima pakankamai palyginti su aptariamojo susijusio importuotojo veikla. Iš tiesų, dauguma šio susijusio importuotojo importuojamų VE yra vėliau integruojami į pagrindinį grupės gaminamą produktą – suvirinimo degiklį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad VE vertė yra nedidelė, palyginti su galutinio produkto verte. Šiuo pagrindu buvo padaryta išvada, kad tikslesnis pelno skirtumo pagrindas eksporto kainai apskaičiuoti būtų paties susijusio importuotojo pelno skirtumas.

(26)

Kitų pastabų dėl eksporto kainų nepateikta, todėl patvirtinama laikinojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta bendroji metodika, išskyrus, kaip aprašyta pirmiau, nuostatas dėl paties susijusio importuotojo pelno skirtumo naudojimo nustatant gamintojo, kuriam suteiktas RER, apskaičiuotąją eksporto kainą.

(27)

Normaliosios vertės, kaip aprašyta 17–20 ir 22 konstatuojamosiose dalyse, ir patikslintos eksporto kainos, kaip paaiškinta 23–26 konstatuojamosiose dalyse, buvo lyginamos ex-works („iš įmonės“) kainos pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgta į veiksnių, kurie, kaip teigta ir įrodyta, darė poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Koreguotinais pripažinti veiksniai – tai netiesioginiai mokesčiai, kaip aprašyta 19 konstatuojamojoje dalyje, transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomos išlaidos, taip pat pakavimo, paskolų ir bankų mokesčiai.

(28)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galutinis procentais išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra toks:

(29)

Atsižvelgiant į pakoreguotą kitos bendrovės, kuriai suteiktas IR, eksporto kainą, galutiniai procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(30)

Pakoregavus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam nesuteiktas RER/IR, eksporto kainą, visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams nustatomas galutinis 160,2 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo lygis.

(31)

Kadangi pastabų dėl Bendrijos gamybos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 57 ir 58 konstatuojamosios dalys.

(32)

Kadangi pastabų dėl Bendrijos pramonės apibrėžties negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 59 konstatuojamoji dalis.

(33)

Patvirtinama laikinojo reglamento 60 konstatuojamoji dalis, nes pastabų dėl suvartojimo Bendrijoje negauta.

(34)

Kadangi pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 61–66 konstatuojamosios dalys.

(35)

Kadangi pastabų dėl Bendrijos pramonės padėties negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 67–93 konstatuojamosios dalys.

(36)

Kadangi šiuo klausimu nepateikta jokios naujos ar pagrįstos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 94–114 konstatuojamosios dalys.

(37)

Trys eksportuotojai, viena eksportuotojų asociacija ir vienas importuotojas išreiškė susirūpinimą, kad dėl laikinųjų muitų Kinijos eksportuotojai bus priversti pasitraukti iš Bendrijos rinkos. Atsižvelgiant į tai, kad yra tik du Bendrijos gamintojai, o iš kitų šalių praktiškai neimportuojama, teigta, kad dėl to Bendrijos rinkoje nebeliks konkurencijos, todėl nukentės naudotojai. Be to, teigta, kad tie du Bendrijos gamintojai konkurenciją ribojančiais veiksmais anksčiau yra kontroliavę kainas Bendrijos rinkoje. Tačiau šios šalys nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurias būtų pagrindusios savo teiginius; atliekant tyrimą tokie faktai taip pat nenustatyti.

(38)

Kaip nurodyta laikinajame reglamente, jokiomis antidempingo priemonėmis nesiekiama užkirsti kelio trečiųjų šalių eksportuotojams patekti į Bendrijos rinką, veikiau – atkurti vienodas sąlygas, kurios buvo iškreiptos dėl nesąžiningos prekybos.

(39)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad būta tariamai konkurenciją ribojančių veiksmų ir kad Bendrijos pramonė būtų gavusi neįprastai didelį pelną, net ir tuomet, kai iš Kinijos importuojamos prekės dar nebuvo gerai įsitvirtinusios Bendrijos rinkoje. Turėtų būti nustatytos tokio lygio priemonės, kad Bendrijos rinkoje parduoti nagrinėjamąjį produktą galėtų ne tik du esami Bendrijos gamintojai, bet ir bent kai kurie KLR eksportuojantys gamintojai. Iš tiesų, kai muitai nustatomi remiantis žala, jais tik siekiama padidinti importo kainas iki tokio lygio, kuris leistų Bendrijos pramonei gauti normalų pelną.

(40)

Vienas importuotojas taip pat teigė, kad dėl muitų kiltų grėsmė jo bendrovės išlikimui. Be to, tik šis importuotojas prekiauja aukštos kokybės elektrodais ir, jo teigimu, jeigu jam tektų pasitraukti iš verslo, VE galutiniai naudotojai nukentėtų inovacijų ir paslaugų kokybės požiūriu.

(41)

Vis dėlto, kaip nurodyta laikinajame reglamente, bendras poveikis importuotojams, kurį daro bet koks importuojamo nagrinėjamojo produkto kainų padidėjimas, turėtų būti sąžiningos konkurencijos atkūrimas Bendrijos gamintojų atžvilgiu, ir tai neturėtų užkirsti importuotojams kelio parduoti nagrinėjamąjį produktą. Be to, nustatyta, kad bendradarbiaujančių importuotojų pelno skirtumai yra dideli, todėl mažai tikėtina, kad jie bus priversti pasitraukti iš verslo net ir tuo atveju, jei, nustačius priemones, jie importuotų mažiau. Suvirinimo elektrodų rinkoje labai svarbus platintojų ir (arba) tarpininkų vaidmuo, nes, teikdami vieno langelio principu pagrįstas paslaugas, jie tenkina visus galutinių naudotojų su suvirinimu susijusius poreikius. Todėl didelė tikimybė, kad šie tarpininkai išliks svarbiais rinkos dalyviais net ir po to, kai bus nustatytos priemonės.

(42)

Viena šalis taip pat teigė, kad jos grupės importuojami VE yra būtini tos pačios bendrovės gaminamiems suvirinimo degikliams. Jeigu dėl antidempingo priemonių naudotojai ims pirkti pigesnius elektrodus iš kitų tiekėjų, nukentės bendrovės degiklių savybės ir patvarumas, todėl bus daromas neigiamas poveikis visam jų verslui. Vis dėlto manoma, kad net ir tuo atveju, jeigu šių naudotojų klientai nežinotų apie tokias neigiamas technines pasekmes, tai neturėtų jų paskatinti rinktis kitus tiekimo šaltinius, nes šiam eksportuotojui siūloma nustatyti palyginti mažus muitus. Be to, įrodymų dėl tariamai neigiamų pasekmių nepateikta.

(43)

Kadangi šiuo konkrečiu klausimu nepateikta iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 115–132 konstatuojamosios dalys.

(44)

Paskelbus preliminariąsias išvadas, Bendrijos pramonė teigė, kad laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje minimas importuotojų atliekamų funkcijų koregavimas yra per didelis dėl dviejų priežasčių:

(45)

Komisija atliko nuodugnesnį šio klausimo tyrimą įvertinusi, be kitų dalykų, papildomo nesusijusio importuotojo pateiktą išsamią informaciją. Atlikus tyrimą nustatyta, kad ir Bendrijoje pagaminti, ir importuojami elektrodai yra parduodami per pačius įvairiausius kanalus ir dažnai kelis kartus perparduodami kol iš gamintojo pasiekia galutinį naudotoją. Šioje rinkoje veikiantys subjektai didesniu ar mažesniu mastu atlieka tokias funkcijas, kaip antai: kokybės kontrolė, sandėliavimas ir logistika, perpakavimas, rinkodara ir garantinis aptarnavimas. Išnagrinėjus visą turimą informaciją, numatytas sistemingesnis ir vienodesnis metodas, kuriuo būtų atsižvelgta į importuotojų funkcijas siekiant palyginti importo kainas ir Bendrijos pramonės kainas, pakoreguotas atsižvelgiant į bendrą prekybos lygį.

(46)

Šiuo tikslu Bendrijos pramonės panašaus produkto pardavimas Bendrijos rinkoje buvo pasitelktas kaip pagrindas įvertinti kainų skirtumus, atsirandančius dėl skirtingo prekybos lygio, t. y. prekybininkų, mažmenininkų, galutinių naudotojų ir bazinės įrangos gamintojų. Todėl vietoje laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje minėto koregavimo taikytas prekybos lygio koregavimas.

(47)

Vienas eksportuotojas nurodė klaidą, susijusią su pardavimo duomenimis, naudotais šiam žalos skirtumui apskaičiuoti. Ištaisyti ir kiti žalos skirtumams nustatyti naudotų duomenų netikslumai. Pataisius šiuos netikslumus, sumažintas vieno eksportuotojo žalos skirtumas ir visos šalies mastu nustatytas žalos skirtumas.

(48)

Taip pat nustatyta, jog dėl to, kad kai kurie KLR eksportuotojai eksportavo retai ir kad tiriamuoju laikotarpiu kito USD/EUR keitimo kursas, rezultatai, gauti naudojant mėnesinį kursą, buvo daug tikslesni už rezultatus, gautus naudojant metinį kursą. Atitinkamai patikslinti visiems eksportuotojams naudoti skaičiavimai.

(49)

Vienas eksportuotojas ir viena eksportuotojų asociacija teigė, kad dėl transportavimui sugaištamo laiko ir muitinės procedūrų laikotarpis, per kurį KLR eksportuotojai įsigyja žaliavas ir parduoda pagamintus volframo elektrodus tarpininkui, yra daug ilgesnis, palyginti su laikotarpiu, kurio tam prireikia Bendrijos pramonei. Tai gali reikšti, kad KLR eksportuotojų kainos, palyginti su Bendrijos pramonės kainomis, natūraliai lėčiau kinta padidėjus žaliavų kainoms ir, importuotojo teigimu, į tai reikėtų atsižvelgti nustatant žalą.

(50)

Nors pripažįstama, kad Kinijos eksportuotojams prireikia daugiau laiko nuo produkto pagaminimo iki jo pristatymo pirkėjui, tačiau tai nelaikoma žalos nustatymui svarbiu veiksniu. Atliekant tyrimą duomenys naudoti atsižvelgiant į sąskaitos faktūros datą, kuri paprastai sutampa su prekių išsiuntimo iš gamyklos data. Taip pat nesutampa laikas, kai tariamasi dėl kainos remiantis esamu žaliavų kainų lygiu, ir kai prekės išsiunčiamos, tačiau nėra jokio pagrindo daryti prielaidą, kad Kinijos gamintojams šis laikas yra ilgesnis nei Bendrijos gamintojams. Todėl šį argumentą reikia atmesti.

(51)

Taigi bendrovėms, kurioms suteiktas IR arba RER, nustatomi tokie galutiniai vidutiniai svertiniai žalos skirtumai:

(52)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muitas turėtų būti tokio dydžio, kad būtų pašalinta importo daroma žala, bet neviršytas nustatytas dempingo skirtumas.

(53)

Todėl nustatomi tokie galutiniai muitai:

(54)

Šiame reglamente nurodytos antidempingo muito normos, taikomos kiekvienai bendrovei atskirai, buvo nustatytos remiantis faktais, nustatytais atliekant šį tyrimą. Todėl jos atspindi atliekant tyrimą nustatytą padėtį, susijusią su šiomis bendrovėmis. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(55)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir prekybos subjekto įkūrimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(56)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitiems eksportuotojams nustatytas muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiavusiems eksportuotojams, bet ir toms bendrovėms, kurios per TL neeksportavo. Tačiau kai šios bendrovės atitiks pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antros pastraipos reikalavimus, jos raginamos pateikti prašymą atlikti peržiūrą pagal tą straipsnį, kad jų padėtis būtų išnagrinėta atskirai.

(57)

Paskelbus esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus, du KLR eksportuojantys gamintojai pateikė įsipareigojimus dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(58)

Esama daug nagrinėjamojo produkto rūšių, ir skirtingų rūšių produktų kainos labai skiriasi. Minėti du eksportuojantys gamintojai visoms produkto rūšims pasiūlė tik vieną minimalią importo kainą (toliau – MIK), kurios dydis nebūtų užtikrinęs, kad bus pašalintas visų produktų žalingas dempingas. Taip pat reikia pažymėti, kad dėl didelio rūšių skaičiaus praktiškai neįmanoma kiekvienai produkto rūšiai nustatyti reikšminių MIK, kurias Komisija galėtų tinkamai prižiūrėti, net ir tuo atveju, jei eksportuojantys gamintojai kiekvienai iš tų rūšių būtų pasiūlę skirtingas MIK.

(59)

Be to, tiriamuoju laikotarpiu labai kito nagrinėjamojo produkto kainos, todėl jis nėra tinkamas įsipareigojimui dėl nustatyto dydžio kainos. Siekdamos išspręsti šią problemą, abi bendrovės pasiūlė indeksuoti MIK remiantis APT kainų kitimu. Tačiau kadangi nepavyko nustatyti, išnagrinėjus vieno iš eksportuojančių gamintojų duomenis, kad tiriamuoju laikotarpiu būta artimo ryšio tarp APT ir VE kainų kitimo, atskiram eksportuojančiam gamintojui nebuvo galima indeksuoti MIK remiantis APT kainomis.

(60)

Be to, vienas iš eksportuojančių gamintojų Europos bendrijoje turi kelias susijusias bendroves, o šios susijusios bendrovės taip pat parduoda kitus produktus tiems patiems pirkėjams. Dėl tokios sudėtingos pardavimo struktūros kyla priemonių vengimo rizika.

(61)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad šie įsipareigojimų dėl kainos pasiūlymai turi būti atmesti.

(62)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 1350/2006, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos. Jeigu galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų dydžio sumos.

(63)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, skirtos tinkamam antidempingo muitų taikymui užtikrinti. Specialios priemonės, kurios taikomos tik toms bendrovėms, kurioms nustatyta individuali muito norma, yra šios: galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, kuri turi atitikti šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus, pateikimas valstybių narių muitinėms. Prekėms, kurios importuojamos be tokios sąskaitos faktūros, turi būti taikomas antidempingo muitas, nustatytas visiems kitiems nagrinėjamosios šalies eksportuotojams.

(64)

Be to, primenama, kad jeigu nustačius antidempingo priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, toks padidėjimas gali būti laikomas prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokioms aplinkybėms, jeigu įvykdomos nustatytos sąlygos, gali būti inicijuotas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą,

Commission européenne

Direction générale du Commerce

Direction H, Bureau J-79 5/16

1049 Bruxelles/Belgique

13.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/10

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

13.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/12

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2006–2007 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1002/2006 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 237/2007 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

13.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/14

(1)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1510/2006 (3) nustatė orientacinius kiekius, kuriems gali būti išduotos B eksporto licencijos.

(2)

Pomidorų, apelsinų, citrinų, valgomųjų vynuogių ir obuolių B eksporto licencijoms, kurių paraiškos pateiktos nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d., galutinius grąžinamųjų išmokų tarifus reikia paskirti tokius, kokie buvo orientaciniai tarifai, ir nustatyti licencijų išdavimo procentą nuo prašomų kiekių,

13.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/16

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

13.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/18

(1)

Ši byla yra susijusi su tuo, kad „Inco Limited“ (toliau – „Inco“, Kanada) įsigyja „Falconbridge Limited“ (toliau – „Falconbridge“, Kanada). Abi bendrovės aktyviai veikia visame pasaulyje įvairių nikelio produktų, vario, kobalto ir brangiųjų metalų gavybos, apdirbimo, perdirbimo ir pardavimo srityse.

(2)

„Inco“ – tai tarptautinė gavybos bendrovė, jos pagrindinė veikla – įvairių nikelio produktų, vario, kobalto ir brangiųjų metalų, taip pat sieros produktų gavyba, apdirbimas, perdirbimas ir pardavimas. 2004 m. „Inco“ pardavimo apimtis visame pasaulyje buvo 3 439 mln. EUR. „Inco“ veikla daugiausia susijusi su nikeliu, jis sudarė 83 % visos pardavimo apimties, varis – 9 %, kobaltas – 1 % ir brangieji metalai – 5 %.

(3)

„Falconbridge“ – tai tarptautinė gavybos bendrovė, jos pagrindinė veikla – įvairių nikelio produktų, vario, kobalto, švino, cinko, aliuminio ir brangiųjų metalų, taip pat sieros produktų gavyba, apdirbimas, perdirbimas ir pardavimas. 2004 m. „Falconbridge“ pardavimo apimtis visame pasaulyje buvo 5 610 mln. EUR. Pusę pardavimo apimties sudarė varis, 26 % – nikelis, 14 % – aliuminis, 6 % – cinkas ir 2 % – kobaltas.

(4)

2005 m. spalio 11 d.„Inco“ paskelbė ketinanti įsigyti visas neapmokėtas „Falconbridge“ akcijas, pateikdama viešą pirkimo pasiūlymą. Pagal tokį siūlomą sandorį, „Inco“ įgytų visišką „Falconbridge“ kontrolę. Todėl tai laikytina koncentracija, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte. Taigi, minėtas sandoris, apie kurį pranešta, yra koncentracija.

(5)

Iš rinkos tyrimų matyti, kad sandoris, apie kurį pranešta, gerokai trukdytų veiksmingai konkurencijai nikelio tiekimo dengimo metalu ir elektroformavimo pramonės įmonėms EEE rinkoje, o pasaulio rinkose – tiekiant grynąjį nikelį itin patvariems lydiniams ir lydiniams, kurie naudojami saugumą užtikrinančiose dalyse, gaminti, taip pat tiekiant grynąjį kobaltą lydiniams, kurie naudojami saugumą užtikrinančiose dalyse, gaminti. Po susijungimo nauja įmonė taptų didžiausia EEE nikelio produktų tiekėja dengimo metalu ir elektroformavimo pramonės įmonėms ir beveik monopolistė tiekiant grynąjį nikelį, naudojamą itin patvariuose lydiniuose, ir grynąjį kobaltą itin patvarių lydinių, kurie naudojami saugumą užtikrinančiose dalyse, gamybai. Tyrimas parodė, kad naujai įmonei atsivertų galimybės didinti kainas šiose rinkose ir kad būtų pakankamai paskatų taip elgtis, nes jos nebevaržytų jokia rimtesnė konkurencija. Taip pat nustatyta, kad siūlomo sandorio sukurtas papildomas našumas greičiausiai neduotų tiesioginės naudos vartotojams ir todėl neatsvertų neigiamo sumažėjusios konkurencijos poveikio.

(6)

Norėdamos išsklaidyti tyrimo procedūros metu iškilusias abejones dėl poveikio konkurencijai, 2006 m. kovo 16 d. šalys pateikė įsipareigojimų paketą. Po išsamaus aptarimo su Komisija, 2006 m. balandžio 5 d. šalys pateikė pakeistą priemonių paketą. Buvo atliktas šių priemonių rinkos tyrimas, kuriame dalyvavo trečiosios šalys. 2006 m. birželio 7 d. šalys pateikė priemonių paketą su pakeitimais. Vėliau šie įsipareigojimai buvo šiek tiek pakeisti. Galutinę versiją šalys pateikė 2006 m. birželio 26 d.

(7)

Galutiniame šalių pateiktame įsipareigojimų pakete šalys įsipareigoja atsisakyti „Falconbridge“„Nikkelverk“ perdirbimo gamyklos Norvegijoje ir susijusio jos turto (toliau – įmonė, kurios atsisakyta) perduodant ją bendrovei, vykdančiai veiklą metalų gavybos ir (arba) apdirbimo srityje, kuri turėtų pakankamus nikelio išteklius perdirbimo gamyklos gyvybingumui išlaikyti. Be to, 2006 m. birželio 7 d.„Falconbridge“ sudarė privalomą sutartį su „LionOre Mining International Ltd“ (toliau – „LionOre“) dėl įmonės, kurios atsisakyta, pardavimo. 2006 m. birželio 7 d. šalys paprašė Komisijos patvirtinti „LionOre“ kaip tinkamą įmonės, kurios atsisakyta, pirkėją. Komisija mano, kad šių įsipareigojimų pakanka, kad būtų išsklaidyti būgštavimai dėl konkurencijos sumažėjimo po sandorio sudarymo ir kad „LionOre“ yra tinkama įmonės, kurios atsisakyta, pirkėja.

(8)

Todėl siūloma priimti sprendimą, kad koncentracija yra suderinama su bendrąja rinka, nustatant sąlygas ir įpareigojimus pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį.

(9)

Siūlomas sandoris susijęs su nikelio ir kobalto sektoriais. Šalys teigia, kad sandoriui svarbios produktų rinkos – nikelio tiekimas ir kobalto tiekimas. Tačiau rinkos tyrimas aiškiai parodė, kad reikėtų apibrėžti atitinkamas nikelio ir kobalto produktų rinkas pagal galutinio naudojimo paskirtį. Pirma, paklausa labai skiriasi priklausomai nuo galutinio naudojimo paskirties, ypač kalbant apie produktų grynumą, dydį ir formą, pristatymo reikalavimus ir paklausos struktūrą. Antra, nikelio gamintojai didžiąja dalimi specializuojasi tiekdami tam tikroms galutinio naudojimo paskirties sritims. Trečia, gatavo nikelio produkto kainos skiriasi priklausomai nuo paskirties.

(10)

Rinkos tyrimo metu patvirtinta, kad susijusios produktų rinkos yra šios:

(11)

Dengimo metalu procesas naudojamas norint padengti tam tikrą objektą norimu metalu, leidžiant elektros srovę per tinkamą tirpalą (elektrolitą). Elektroformavimas leidžia padengti įvairių rūšių liejimo formas sukuriant įvairias formas arba padengiant plonu metalo sluoksniu.

(12)

Rinkos tyrimas parodė, kad dengimui metalu ir elektroformavimui gali būti naudojami tik tam tikri gatavi nikelio produktai. Klientai – dengimo metalu įmonės reiškia konkrečius grynumo, formos, dydžio ir pakuotės reikalavimus. Nikelio produktus dengimo metalu ir elektroformavimo įmonėms paprastai parduoda platintojai. Rinkos tyrimas parodė, kad dėl suskaidytos paklausos struktūros nikelio tiekėjui tenka sukurti ir išlaikyti pardavėjų platintojų tinklą.

(13)

Kalbant apie pasiūlą, ne visi nikelio tiekėjai sugeba tiekti nikelio produktus dengimo metalu ir elektroformavimo pramonės įmonėms, o tam tikri gamintojai, visų pirma šio sandorio šalys, šiai naudojimo paskirčiai yra sukūrę specialius produktus. Nikelio tiekėjui, kuris dar nevykdo aktyvios veiklos šioje verslo srityje, reikėtų nemažų investicijų, kad sugebėtų tiekti platų nikelio produktų asortimentą dengimo metalu ir elektroformavimo paskirčiai.

(14)

Be to, šalių vidaus dokumentuose taip pat nurodyta, kad yra tam tikra atskira produktų rinka su atskira kainodaros ir rinkodaros politika, kuri skiriasi nuo kitų nikelio naudojimo paskirčių.

(15)

Itin patvarūs lydiniai naudojami tokioje aplinkoje, kur vyrauja aukšta temperatūra ir didelė įtampa. Tokios sritys, visų pirma, yra aviacinė kosminė pramonė, energijos gamyba ir medicinos pramonė. Viena itin patvarių lydinių kategorija yra itin patvarūs lydiniai, naudojami saugumą užtikrinančioms besisukančioms dalims gaminti. Tai, pavyzdžiui, gali būti reaktyvinių lėktuvų turbininių variklių mentės ir diskai.

(16)

Rinkos tyrimas parodė, kad ne visi gatavi nikelio produktai, tiekiami bet kurio tiekėjo, gali būti naudojami vienas vietoj kito itin patvariems lydiniams gaminti. Tai ypač pasakytina apie itin patvarius lydinius, naudojamus saugumą užtikrinančioms dalims gaminti, nes reikalingas itin grynasis nikelis (su labai mažai priemaišų ir kitų elementų likučių), be to, būtinos sąlygos yra sertifikavimas ir atsekamumas.

(17)

Kalbant apie pasiūlos pakeičiamumą, ne visi nikelio gamintojai gali gaminti grynąjį nikelį, tinkamą itin patvariems lydiniams ir lydiniams, kurie naudojami saugumą užtikrinančiose dalyse, gaminti. Palyginus gatavų nikelio produktų iš skirtingų nikelio tiekėjų specifikacijas ir kai kurių itin patvarių lydinių gamintojų reikalaujamas specifikacijas, matyti, kad tik labai nedaug tiekėjų, įskaitant šio sandorio šalis, sugeba gaminti gatavus nikelio produktus, kurie yra pakankamai gryni, kad atitiktų itin patvarių lydinių gamintojų reikalavimus. Rinkos tyrimas taip pat parodė, kad įžengti į šią produktų rinką labai sudėtinga.

(18)

Viena kobalto naudojimo paskirtis yra itin patvarių lydinių, kurių viena iš kategorijų yra itin patvarūs lydiniai, naudojami saugumą užtikrinančiose dalyse, gamyba. Itin patvarūs lydiniai yra viena iš svarbiausių kobalto naudojimo galutinių paskirčių, sudaranti 20–25 % visos kobalto paklausos.

(19)

Rinkos tyrimas parodė, kad ne visi kobalto produktai, tinkami naudoti itin patvarių lydinių gamybai, atitinka grynojo kobalto specifikacijas, taikomas gaminant itin patvarius lydinius, kurie naudojami gaminant saugumą užtikrinančias dalis. Egzistuoja labai specifinė gryno itin tikslios cheminės sudėties ir su labai mažai priemaišų kobalto paklausos sritis – jis naudojamas gaminant itin patvarius lydinius saugumą užtikrinančioms dalims. Saugumą užtikrinančiose dalyse naudojamų itin patvarių lydinių gamintojai negali pakeisti jų kokiu nors kitu prastesnės kokybės ir (arba) kitokios cheminės sudėties kobalto produktu.

(20)

Rinkos tyrimo metu patvirtinta, kad susijusios geografinės rinkos yra šios:

(21)

Po sandorio naujoji „Inco“ taps didžiausia nikelio produktų tiekėja dengimo metalu ir elektroformavimo įmonėms, jai teks bendra (70–80) % EEE rinkos dalis. Jos pardavimai bus penkis kartus didesni nei jos pagrindinio konkurento (2).

(22)

Rinkos tyrimas parodė, kad kiti nikelio gamintojai dengimo metalu ir elektroformavimo pramonei negali konkuruoti su naująja „Inco“, nes jie neturi pakankamų pajėgumų ir tinkamų technologijų arba nevykdo veiklos EEE. Platintojai ir klientai patvirtino, kad „OMG“ būtų vienintelė tikroji alternatyvi tiekėja, galinti konkuruoti su naująja „Inco“. Tačiau „OMG“ patiriami sunkumai perkant tarpinius produktus („žaliavą“) ir jos sutartis su „Inco“ dėl rinkliavos labai sumažina šios bendrovės konkurencingumą palyginti su naująja „Inco“.

(23)

Iš šalių pateiktų vidaus dokumentų taip pat matyti, kad „Inco“ ir „Falconbridge“ yra dvi didžiausios konkurentės tiekiant nikelio produktus, naudojamus dengimo metalu ir elektroformavimo pramonėje. Be to, šiuose dokumentuose taip pat patvirtinama, kad sandorio šalys yra rinkos varomosios jėgos, tiekiančios plačiausią nikelio produktų asortimentą dengimui metalu ir elektroformavimui (skirtingų formų ir dydžių) bei turinčios išskirtinės reputacijos prekių ženklus rinkoje (populiariausius ar, kitaip tariant, „būtinus turėti“ prekių ženklus).

(24)

Taigi naujoji „Inco“ taps vienintele tiekėja, galinčia pasiūlyti unikalų produktų asortimentą dengimo metalu ir elektroformavimo pramonės įmonėms. Todėl po sandorio naujoji „Inco“ galės vienašališkai didinti nikelio produktų kainas susidurdama su ribotu konkurenciniu spaudimu iš kitų esamų arba galimų nikelio produktų tiekėjų dengimo metalu ir elektroformavimo pramonei.

(25)

Naujoji „Inco“ taps didžiausia ir beveik monopolistine grynojo nikelio, naudojamo gaminant itin patvarius lydinius, tiekėja, turinčia 80–95 % pasaulio rinkos dalimi. Iš esmės itin patvarių lydinių rinkoje iki šiol konkuravo „Inco“ ir „Falconbridge“. Naujosios „Inco“ padėtis bus labai stipri, nes joks kitas nikelio tiekėjas negali arba negalės varžytis su unikalia naujosios „Inco“ galia kalbant apie produktų kokybę, gamybinį pajėgumą ir reputaciją grynojo nikelio, naudojamo gaminant itin patvarius lydinius ir itin patvarius lydinius saugumą užtikrinančioms dalims, tiekimo rinkoje. Dauguma itin patvarių lydinių gamintojų ir pirkėjų išreiškė nerimą dėl šio sandorio, kuris sumažins grynojo nikelio tiekėjų skaičių nuo trijų iki dviejų, kuomet naujoji „Inco“ konkuruotų tik su „Eramet“.

(26)

Atsižvelgiant į kliūčių žengiant į grynojo nikelio rinką dydį (ypač sprendžiant iš to, kad bent per pastarąjį dešimtmetį naujų tiekėjų šioje rinkoje neatsirado), tikėtina, kad galimi konkurentai tik labai nedaug ribos būsimą naujosios „Inco“ veiklą. Po susijungimo naujoji „Inco“ galės vienašališkai didinti grynojo nikelio kainas. Tai ypač aktualu tomis sąlygomis, kai grynojo nikelio paklausa sparčiai didėja, o pasiūla – itin ribota dėl kitų tiekėjų nepakankamų pajėgumų.

(27)

Naujoji „Inco“ taps beveik monopoliste tiekdama grynąjį kobaltą itin patvarių lydinių, kurie naudojami saugumą užtikrinančiose dalyse, gamybai. Kaip ir grynojo nikelio tiekimo rinkoje, grynojo kobalto, naudojamo gaminant itin patvarius lydinius saugumą užtikrinančioms dalims gaminti, tiekimo rinkoje konkuruoja daugiausia „Inco“ ir „Falconbridge“.

(28)

Naujosios „Inco“ padėtis bus labai stipri, nes labai nedaug tiekėjų gamina grynąjį kobaltą, atitinkantį griežtus itin patvarių lydinių, naudojamų saugumą užtikrinančioms dalims, gamintojų reikalavimus. Rinkos tyrimas parodė, kad joks kitas kobalto gamintojas negali ir negalės varžytis su unikalia naujosios „Inco“ galia kalbant apie kobalto grynumą ir nuolatinę gamybos kokybę, gamybinį pajėgumą ir puikią reputaciją grynojo kobalto, naudojamo gaminant itin patvarius lydinius saugumą užtikrinančioms dalims, tiekimo rinkoje. Todėl joks kitas kobalto gamintojas negalės reikšmingai konkuruoti su naująja „Inco“.

(29)

Yra daug kliūčių žengiant į grynojo kobalto, tinkamo itin patvariems lydiniams, kurie naudojami saugumą užtikrinančiose dalyse, tiekimo rinką. Atsižvelgiant į šių kliūčių svarbą tikėtina, kad galimi konkurentai tik labai nedaug ribos būsimą naujosios „Inco“ veiklą. Taigi po susijungimo naujoji „Inco“ galės vienašališkai didinti grynojo kobalto produktų, naudojamų itin patvariuose lydiniuose gaminant saugumą užtikrinančias dalis, kainas.

(30)

Tam tikros trečiosios šalys tvirtino, kad naujoji „Inco“ turės galimybę ir bus suinteresuota atidėti dalį savo nikelio gavybos projektų, visų pirma, Koniambo projektą, o tai turės įtakos nikelio kainai Londono metalų biržoje (LMB). Tačiau rinkos tyrimas parodė, kad naujoji „Inco“ nebūtų ekonomiškai suinteresuota atidėti gavybos projektą, kai jis jau gerokai pažengęs (jį plėtojant arba pavedant), dėl patirtų didelių finansinių sąnaudų. Ji nebūtų suinteresuota atidėti gavybos projektą ir ankstyvuoju etapu (kai jis tik planuojamas), nes jei apie tai būtų paskelbta, nauda, kalbant apie didesnes kainas LMB, būtų labai abejotina ir, aišku, itin trumpalaikė.

(31)

Sandorio šalys tvirtina, kad po siūlomo sandorio padidės našumas, pirmiausia dėl jų kasyklų ir apdirbimo gamyklų artumo Sudbury baseine, o tai padėtų joms optimizuoti gavybos ir apdirbimo veiklą. Nurodoma, kad dėl to padidėtų gamybos apimtys, o sąnaudos būtų mažesnės, ir tai būtų naudinga visiems nikelio pirkėjams. Tačiau sandorio šalys neįrodė, kad siūlomo sandorio duodamo didesnio našumo negalima pasiekti įgyvendinus kitą mažiau konkurenciją slopinantį variantą, jos taip pat neįrodė, kad didesnis našumas turės tiesioginės naudos galutiniams vartotojams minėtose trijose produktų rinkose, kur nustatytos su konkurencija susijusios problemos. Dėl šių priežasčių negalima manyti, kad sandorio šalių aprašomas našumas kompensuos neigiamą siūlomo sandorio poveikį konkurencijai.

(32)

Todėl pridedamame sprendime daroma išvada, kad tikėtina, jog koncentracija, apie kurią pranešta, labai kliudys veiksmingai konkurencijai, visų pirma dėl to, kad bus sukurta dominuojanti padėtis. Ji yra nesuderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu kiekvienoje iš šių trijų rinkų.

(33)

Norėdamos spręsti pirmiau nurodytas su konkurencija susijusias problemas rinkose, kuriose tiekiamas nikelis EEE nikeliavimo ir elektroformavimo pramonės įmonėms, grynasis nikelis itin patvarių lydinių ir lydinių, kurie naudojami saugumą užtikrinančiose dalyse, gamybai bei grynasis kobaltas itin patvarių lydinių, kurie naudojami saugumą užtikrinančiose dalyse, gamybai, sandorio šalys pateikė toliau išdėstytus įsipareigojimus.

(34)

Šalys įsipareigoja atsisakyti vienintelės „Falconbridge“ perdirbimo gamyklos – „Nikkelverk“ perdirbimo gamyklos Norvegijoje, kartu su jos žaliavų pirkimo padaliniu ir turimomis sutartimis dėl žaliavų tiekimo su trečiosiomis šalimis, su ja susijusiomis rinkodaros organizacijomis ir turimomis sutartimis su pirkėjais, „Falconbridge“ patentuota perdirbimo technologija ir prekių ženklais (toliau – įmonė, kurios atsisakyta), perduodant tai tinkamam pirkėjui, turinčiam prieigą prie pakankamų žaliavų išteklių, kad išlaikytų „Nikkelverk“ ekonominį gyvybingumą. Be to, šalys įsipareigoja pasiūlyti pirkėjui sudaryti 10 metų lankstaus žaliavų tiekimo sutartį, pagal kurią bus tenkinama didelė „Nikkelverk“ žaliavų poreikio dalis.

(35)

Be to, „Falconbridge“ sudarė privalomą sutartį su trečiąja šalimi, bendrove „LionOre“, dėl įmonės, kurios atsisakyta, pardavimo. Šalys paprašė Komisijos patvirtinti „LionOre“ kaip tinkamą įmonės, kurios atsisakyta, pirkėją.

(36)

„Nikkelverk“ yra vienintelė „Falconbridge“ perdirbimo gamykla ir gamina visus nikelio produktus, kuriuos „Falconbridge“ tiekia dengimo metalu ir elektroformavimo pramonei, visus grynojo nikelio produktus, kuriuos „Falconbridge“ parduoda itin patvariems lydiniams gaminti, ir visus grynojo kobalto produktus, kuriuos „Falconbridge“ tiekia itin patvarių lydinių, naudojamų saugumą užtikrinančiose dalyse, gamybai. Be to, įmonė, kurios atsisakyta, apima visus „Falconbridge“ padalinius, atsakingus už šių nikelio ir kobalto produktų rinkodarą ir pardavimą.

(37)

Taigi siūloma priemone pašalinamas „Inco“ ir „Falconbridge“ kiekybinis pranašumas tose trijose rinkose, kuriose nustatytos su konkurencija susijusios problemos. Jeigu įmonė, kurios atsisakyta, veiks kaip gyvybingas ir konkurencingas subjektas, ji perims „Falconbridge“ padėtį trijose aptariamose rinkose, tokiu būdu atkurdama veiksmingą konkurenciją, jose vyravusią iki siūlomo sandorio.

(38)

Tačiau tyrimas parodė, kad esminis klausimas vertinant pasiūlytą priemonę yra įmonės, kurios atsisakyta, gebėjimas užsitikrinti ilgalaikį nikelio žaliavos, tinkamos nuolat gaminti grynąjį nikelį, šaltinį ekonomiškai patraukliomis sąlygomis. Jeigu ši sąlyga nebus įvykdyta, tikėtina, kad įmonė, kurios atsisakyta, bus silpna ir lengvai pažeidžiama konkurentė tose rinkose, negalinti veiksmingai konkuruoti su naująja „Inco“.

(39)

Išanalizavus dabartinę nikelio pramonės struktūrą matyti, kad vyraujantis verslo modelis yra vertikali integruota gavybos, apdirbimo ir perdirbimo objektų struktūra. Šiuo metu nikelio pramonėje nėra individualių atskirų perdirbimo gamyklų, o tos kelios perdirbimo įmonės, kurios naudoja trečiųjų šalių tiekiamą žaliavą, taip pat turi akcijų gavybos ir apdirbimo įmonėse. Tikėtina, kad iki 2015 m. ši situacija labai nesikeis, nes vertikaliai integruoto verslo modelis yra veiksmingas būdas perdirbimo gamykloms užsitikrinti stabilius ilgalaikius žaliavų šaltinius.

(40)

Taigi tik pirkėjas, turintis patirties nikelio gavybos ir apdirbimo srityje bei priėjimą prie kasyklų ir pakankamų tarpinių nikelio produktų, galėtų būti tinkamas kaip įmonės, kurios atsisakyta, pirkėjas, pajėgus ir suinteresuotas atstatyti konkurencinę padėtį ilgalaikiu požiūriu. Šį teiginį ypač patvirtina Komisijos atliktų rinkos tyrimų apie siūlomas priemones rezultatai.

(41)

Kalbant apie kobaltą, priešingai nei nikelio pramonėje, vertikalioji integracija nėra vyraujantis verslo modelis kobalto pramonėje, nemažai prekiaujama kobalto tarpiniais produktais. Daugiau nei 50 % „Nikkelverk“ gaminamo kobalto perkama iš trečiųjų šalių. „Falconbridge“ perdirba įprastines žaliavas, įskaitant kobaltą iš „BCL“ perkamo tarpinio produkto sudėtyje ir kobalto tarpinius produktus iš Australijos ir Afrikos pagal žaliavų pirkimo ir rinkliavų gerinimo susitarimus. Be to, dešimties metų laikotarpiui naujoji „Inco“ įsipareigojo tiekti įmonei, kurios atsisakyta, panašius kobalto žaliavos kiekius, kokius šiuo metu „Falconbridge“ tiekia „Nikkelverk“.

(42)

Galutiniuose įsipareigojimuose numatyta, kad įmonė, kurios atsisakyta, bus parduota tik bendrovei, vykdančiai veiklą metalų gavybos ir (arba) apdirbimo srityse ir turinčiai pakankamus nikelio išteklius, kad galėtų išlaikyti įmonės, kurios atsisakyta, ekonominį gyvybingumą pasibaigus tarpinių medžiagų tiekimo sutarčiai su naująja „Inco“. Kaip gairę „Inco“ nurodo 55 000 megatonų kiekį per metus, kurį šiuo metu „Falconbridge“ tiekia „Nikkelverk“.

(43)

Ši nuostata visiškai išsklaido Komisijos būgštavimus dėl įmonės, kurios atsisakyta, gyvybingumo ir konkurencingumo, nes ji pakankamai užtikrina nikelio žaliavos tiekimą šiai įmonei. Todėl įsipareigojimais visiškai išsprendžiamos visos pirmiau minėtos problemos, susijusios su konkurencija.

(44)

Be to, manoma, kad galutinėje įsipareigojimų versijoje pasiūlytas 10 metų lankstaus žaliavų tiekimo ir kainodaros mechanizmas yra pakankamas, kad apsaugotų įmonės, kurios atsisakyta, gyvybingumą ir konkurencingumą, jeigu ji būtų parduota bendrovei, jau vykdančiai veiklą metalo kasybos srityje.

(45)

„LionOre Mining International Ltd“ (toliau – „LionOre“) – tai vidutinio dydžio nikelio gamintojas, turintis veikiančias kasyklas Botsvanoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje bei kelis gavybos projektus šiuose regionuose. Visos dabartinės „LionOre“ kasyklos ir gavybos projektai yra sulfidų kasyklos. Bendrovė verčiasi nikelio verslu nuo 1996 m. 2005 m. ji pagamino apie 29 000 megatonų nikelio ir yra dešimta didžiausia nikelio gamintoja pasaulyje.

(46)

„LionOre“ turi keturių nikelio gamybos kasyklų ir vienos aukso kasyklos akcijų. Afrikoje bendrovė turi kontrolinį 85 % „Tati Nickel“ akcijų paketą Botsvanoje ir 50 % „Nkomati“ nikelio kasyklos akcijų paketą Pietų Afrikoje. Vakarų Australijoje „LionOre“ turi 100 % „Lake Johnston“ nikelio gamyklos akcijų, 80 % „Black Swan“ nikelio gamyklos akcijų ir 100 % „Thunderbox“ aukso kasyklos akcijų. Be to, „LionOre“ planuoja dirbti „Honeymoon Well“ telkinyje Vakarų Australijoje. Nors bendrovė siekia tapti visiškai integruota nikelio gamintoja pasitelkdama savo „Activox“ technologiją, „LionOre“ šiuo metu gamina tik nikelio koncentratą (3) ir neturi perdirbimo įrenginių. 2005 m. pabaigoje bendroji patvirtintoji „LionOre“ nikelio išteklių bazė siekė 2,3 mln. megatonų.

(47)

Atsižvelgiant į įsipareigojimuose nustatytus bendruosius principus ir kriterijus, būtina įvertinti, ar įsigijusi įmonę, kurios atsisakyta, „LionOre“ taps nepriklausoma konkurente tose rinkose, kur nustatytos su konkurencija susijusios problemos. Visų pirma, buvo įvertinta, ar „LionOre“ yra ir ar liks nepriklausoma nuo „Inco“ bei naujosios „Inco“, taip pat ar turi pakankamus finansinius išteklius įmonei, kurios atsisakyta, įsigyti. Tai reiškia, kad reikia ypatingą dėmesį skirti tam, kaip „LionOre“ galėtų integruoti savo turimą ir būsimą nikelio kasybos veiklą su „Nikkelverk“ ir (ar) „LionOre“ galėtų tiekti pakankamus žaliavų kiekius „Nikkelverk“, kad išlaikytų įmonės, kurios atsisakyta, ekonominį gyvybingumą pasibaigus tarpinių medžiagų tiekimo sutarčiai, kaip numatyta įsipareigojimuose.

(48)

„LionOre“ atitinka visus įsipareigojimuose nustatytus pirkėjo tinkamumo kriterijus ir Komisijos nustatytas bendrąsias pirkėjo tinkamumo sąlygas įgyvendinant atsisakymo priemonę. Taigi prieinama išvados, kad „LionOre“ yra tinkama įmonės, kurios atsisakyta, pirkėja ir kad ji užtikrins įmonės, kurios atsisakyta, ilgalaikį nepriklausomumą, gyvybingumą ir konkurencingumą. „LionOre“ turi kelias savybes, kurios buvo nustatytos kaip itin svarbios šioms sąlygoms įvykdyti: i) didelė patirtis ir nikelio pramonės išmanymas; ii) valdomos kasyklos ir vykdomi gavybos projektai, kurie jau užtikrina arba ateityje užtikrins tinkamos žaliavos tiekimą „Nikkelverk“ poreikiams; iii) „Nikkelverk“ perdirbimo gamyklos procesų ir pajėgumų išmanymas.

(49)

Dėl pirmiau minėtų priežasčių sandorio šalių pateikti įsipareigojimai yra pakankami, kad būtų išspręstos šios koncentracijos sukeliamos problemos, susijusios su konkurencija.

(50)

Taigi sprendimo projekte siūloma paskelbti, kad planuojamas sandoris suderinamas su bendrąja rinka ir EEE sutarties veikimu pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį.

13.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/24

(1)

2005 m. balandžio 4 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 (toliau – Susijungimų reglamentas) 22 straipsnio 1 dalį Komisija gavo Suomijos konkurencijos institucijos prašymą ištirti sandorį, prie kurio 2005 m. balandžio 22 d. prisijungė Švedijos, 2005 m. balandžio 26 d. – Austrijos ir 2005 m. balandžio 28 d. – Prancūzijos kompetentingos institucijos.

(2)

Komisija padarė išvadą, kad siūlomas sandoris yra koncentracija, apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, ir kad prašymas atitinka Susijungimo reglamento 22 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Todėl Komisija nusprendė išnagrinėti koncentraciją ir 2005 m. gegužės 18 d. priėmė šiuo klausimu sprendimus pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnio 3 dalį, skirtus Suomijai, Švedijai, Austrijai ir Prancūzijai. Prašymą padavusios valstybės narės pateikė Komisijai savo turimus dokumentus. Šią informaciją papildė „Omya“, 2005 m. rugpjūčio 4 d. pateikusi pranešimą.

(3)

Komisija 2005 m. rugsėjo 23 d. pradėjo procedūrą šiuo klausimu. Komisijos prieštaravimo pareiškimas 2006 m. gegužės 2 d. buvo nusiųstas pranešimą pateikusiai šaliai. 2006 m. gegužės 16 d.„Omya“ pateikė atsakymą. Nekonfidenciali Komisijos prieštaravimo pareiškimą versija buvo nusiųsta susipažinti dviem suinteresuotosioms šalims, „SMI“ ir „Imerys“, kurios savo pastabas pateikė raštu.

(4)

Žodinis šios bylos nagrinėjimas buvo surengtas 2006 m. gegužės 18 d.

(5)

Siekiant „Omya“ suteikti pakankamai laiko priemonėms, reikalingoms reikalavimams patenkinti, apsvarstyti, 2006 m. gegužės 17 d. pagal 10 straipsnio 3 dalį buvo priimtas pranešančiajai šaliai skirtas sprendimas, pagal kurį pranešimo apie atitinkamas priemones terminas buvo pratęstas dvi darbo dienas.

(6)

Atlikusi išsamų tyrimą, Komisija nustatė, kad kyla abejonių dėl sandorio, apie kurį teikiamas pranešimas, suderinamumo su bendrąja rinka.

(7)

Siekdamos pašalinti horizontalias konkurencijos problemas kalcio karbonato užpildo rinkoje, 2006 m. gegužės 23 d.„Omya“ ir „J.M. Huber Corporation“ pateikė (2006 m. liepos 3 d. patikslino) Komisijai paketą įsipareigojimų, kuris buvo laikomas pakankamu dėl šios koncentracijos sukeltoms konkurencijos problemoms spręsti.

(8)

Todėl buvo pasiūlyta leisti praneštąjį sandorį vykdyti taikant sąlygas ir įpareigojimus, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalyje.

(9)

„Omya AG“ (toliau – „Omya“) yra Šveicarijos šeimai priklausanti bendrovė, gaminanti ir parduodanti pramoninius mineralus (2), įskaitant kalcio karbonatus (3), naudojamus įvairiose pramonės šakose, tarp jų – popieriaus, dažų, plastmasės, plieno, stiklo pramonėje ir žemės ūkyje. Šio produkto pardavimo popieriaus pramonei pajamos sudaro didelę „Omya“ pajamų dalį.

(10)

EEE kaolino, NKK, nusodinto silicio ir silikatų (toliau – NSS) tiekimo rinkoje veikia JAV bendrovė „J.M. Huber Corporation“. Šiame sandoryje dalyvaujančios „Huber“ pavaldžiosios įmonės yra visame pasaulyje veikiantys „J.M. Huber Corporation“ (toliau – „Huber PCC“) padaliniai, kurie gamina arba tiekia popieriaus pramonei vietoje gaminamą NKK užpildą. Sandoriu numatoma įsigyti dvylika NKK gamybos padalinių, iš kurių šeši veikia EEE. „Huber“ NKK gamybos padaliniai EEE veikia Suomijoje (trys gamyklos), Švedijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje (po vieną kiekvienoje).

(11)

Siūlomas sandoris daro poveikį šioms tiekimo rinkoms:

(12)

Vertindama šį sandorį Komisija turi padaryti išvadą, kad pramoninių mineralų gamybos ir tiekimo popieriaus pramonei rinkoje užpildams naudojami kalcio karbonatai (NKK, SKK ir NKK/SKK mišiniai) ir kreiduojamieji kalcio karbonatai (NKK, SNN ir NKK/SKK mišiniai) sudaro dvi atskiras atitinkamas produktų rinkas.

(13)

Komisija nusprendė, kad vertinant šį sandorį atitinkamos geografinės rinkos apibrėžiamos nustatant popieriaus fabrikus, kurie naudoja panašius realius alternatyvius tiekimo šaltinius. Gamyklos realiais alternatyviais popieriaus gamyklų tiekimo šaltiniais laikomos atsižvelgiant į jų logistiką ir atstumo iki tokios popieriaus gamyklos. Atstumas, už kurio esanti mineralų gamykla negali būti laikoma realiu alternatyviu tiekimo šaltiniu, priklauso nuo kiekvienos gamyklos ankstesnės tiekimo patirties galimų transportavimo būdų (keliais, geležinkeliais, laivais arba jų deriniu) ir gaminamo kalcio karbonato rūšies (NKK, SKK).

(14)

Atitinkamos geografinės rinkos yra šios:

(15)

Komisija mano, kad konkurencingų kalcio karbonato užpildų kainų nustatymas priklauso nuo kiekvienam klientui prieinamos artimiausios alternatyvios vietos.

(16)

Jeigu susijungiančiosios šalys valdo konkuruojančias gamyklas ir jų pardavimo teritorijos iš dalies sutampa, kainos dėl susijungimo gali pakilti. Kai vienos iš susijungiančiųjų šalių klientų artimiausia geriausia alternatyva yra kitos susijungiančiosios šalies mineralų gamykla, susijungiančiosios šalys galės ir bus suinteresuotos padidinti kainas. Tačiau jeigu su susijungiančiosiomis šalimis konkuruojanti gamykla yra pakankamai arti kliento veiklos vietos, dėl tokios alternatyvios galimybės gali būti sukurti konkurenciniai suvaržymai, pakankami, kad poveikis kainoms nebūtų padarytas. Atliekant kai kurių popieriaus gamyklų konkurencinį vertinimą būtina įvertinti galimybę organizuoti NKK užpildo gamybą vietoje. Tačiau šiuo atveju tai, ar, Komisijos nuomone, NKK užpildų gamyba vietoje yra kita reali alternatyva, apribojanti NKK ir SKK užpildų pardavimus, neturi labai didelės įtakos poveikio konkurencijai vertinimui.

(17)

Komisija išskyrė dvi pagrindines klientų kategorijas. Pirmajai kategorijai priklauso popieriaus gamyklos, NKK užpildus gaminančios vietoje. Antrajai kategorijai priklauso popieriaus gamyklos, perkančios šį produktą rinkoje. Atlikdama konkurencinį vertinimą, Komisija daugiausia dėmesio skyrė faktiniams susijungiančiųjų šalių klientams.

(18)

Kiekvienam klientui Komisija nustatė kelias realias alternatyvias mineralų gamyklas pagal didžiausius atstumus, kuriais kiekviena gamykla gali pristatyti savo produktus. Atstumai buvo apskaičiuoti pagal išsamią Komisijos sudarytą duomenų bazę. Remdamasi 2004 metų (4) NKK ir SKK tiekimo duomenimis, Komisija taip pat atliko ekonometrinį tyrimą (diskretinio pasirinkimo modelis), kuriuo buvo siekiama nustatyti tikimybę, kad jeigu esamas tiekėjas padidins kainas, klientas tiekėju pasirinks kitą mineralų gamyklą. Gauti rezultatai leido Komisijai nustatyti įvairių kalcio karbonato gamintojų popieriaus pramonei tarpusavio pakeitimo modelį.

(19)

Nustatyta, kad sandoris, kuriame dalyvaus vietoje NKK užpildo gamybą organizavę klientai, – nesvarbu, ar tiekėjas yra „Huber“, ar „Omya“ – tiesioginio poveikio konkurencijai neturės. NKK tiekėjai dėl gamybos vietoje sudaro išimtines ilgalaikes sutartis su gamybą organizavusiomis popieriaus gamyklomis (dažnai 7–10 metų terminui), garantuojančias NKK gamyklai minimalias apimtis. Kainų formulė, pagal kurią dėl bazinės kainos susitariama pradėjus įgyvendinti kiekvieną sutartį, nustato metinį kainos pasikeitimą per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Formulė dažnai priklauso nuo sąnaudų veiksnių, tokių kaip kalkakmens, elektros energijos kainos, atlyginimai ir infliacija, kuriems sandoris jokio poveikio nedaro. Buvo siekiama išsiaiškinti, ar kai ilgalaikė sutartis nebeteks galios, sandoris tokiems klientams turės neigiamos įtakos. Tyrimo rezultatai parodė, jog labai mažai tikėtina, kad sandoris galėtų daryti reikšmingą neigiamą poveikį esamų sutarčių dėl NKK užpildo gamybos vietoje atnaujinimui.

(20)

Dėl nagrinėjamojo sandorio būsimiems gamybos vietoje klientams vienu tiekėju, galinčiu valdyti ir vykdyti NKK užpildo gamybos vietoje projektus EEE, tampa mažiau. Vis dėlto tyrimas parodė, kad dėl sandorio šiems klientams taikomos kainos labai nesikeistų, kadangi NKK užpildo gamybos vietoje vis tiek liks pakankamai patikimų tiekėjų, kurie galėtų daryti konkurencinį spaudimą. Tas pats pasakytina apie kreiduojamųjų kalcio karbonatų gamybą vietoje.

(21)

Komisija nustatė, kad klientams, kurie atitinkamus produktus perka, net jeigu jie turi galimybę organizuoti NKK užpildo gamybą vietoje, tam tikru atstumu nuo popieriaus gamyklos veikianti mineralų gamykla yra realus alternatyvus NKK užpildo arba SKK užpildo tiekimo šaltinis. Išnagrinėjusi „Omya“ klientams prieinamas NKK užpildo pirkimo alternatyvas, Komisija padarė išvadą, kad šių klientų sandoris neturėtų padaryti neigiamo poveikio konkurencijai, kadangi visais atvejais šie klientai turi realius alternatyvius NKK tiekimo šaltinius. Todėl mažai tikėtina, kad pašalinus „Huber“ kaip konkurentą būtų labai apribota konkurencija „Omya“ NKK užpildo klientams.

(22)

Be to, neatrodo, kad „Omya“ SKK užpildo klientams „Huber“ yra kita geriausia alternatyva. Šie klientai arba turi kitų galimybių tiekti SKK užpildą ir (arba) kitus alternatyvius NKK užpildo tiekimo šaltinius, kurie nesukuria konkurencijos požiūriu nepalankių sąlygų, palyginti su „Huber“ NKK užpildo gamyklomis. Be to, ekonometrinis tyrimas parodė, kad apskritai „Huber“ nėra kita geriausia alternatyva. Todėl mažai tikėtina, kad pašalinus „Huber“ kaip konkurentą būtų ženkliai apribota konkurencija „Omya“ SKK užpildo klientams.

(23)

Iš „Huber“ NKK perkantiems klientams įvairios „Omya“ SKK užpildo gamyklos yra realios alternatyvos. Tačiau „Imerys“ veikia Švedijoje, kur NKK užpildas gaminamas Hiusume ir SKK užpildas – Tunadale. Be to, „SMI“ NKK užpildo gamyklos veikia Suomijoje, Lapenrantos, Miuliukoskio ir Enekoskio miestuose. Visos šios alternatyvos nesukuria konkurencijos požiūriu nepalankios padėties, palyginti su „Huber“ NKK užpildo gamyba vietoje Švedijoje ir Suomijoje. Be to, ekonometrinis tyrimas parodė, kad SKK užpildo tiekėjų sukuriami konkurenciniai apribojimai tikriausiai yra mažesni nei NKK tiekėjų sukuriami konkurenciniai apribojimai kitiems užpildų tiekėjams. Todėl mažai tikėtina, kad pašalinus „Omya“ kaip konkurentą būtų labai apribota konkurencija „Huber“ NKK klientams.

(24)

Pranešime apie siūlomą sandorį „Omya“ laikėsi nuomonės, kad sandoris nepadarys poveikio popieriaus kreidavimo rinkoje, kadangi „Huber“ šiuo metu šioje rinkoje neveikia. Tačiau Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad „Huber“ kuria NKK, tinkamą naudoti kreiduojamuosiuose SKK/NKK mišiniuose, ir jau yra pateikęs pasiūlymus tiekti kreiduojamuosius NKK produktus.

(25)

Todėl Komisija mano, kad „Huber“ yra galimas konkurentas kreiduojamojo kalcio karbonato rinkoje, ir labai tikėtina, kad neįvykdžius susijungimo sandorio taptų galinga konkurencine jėga kreiduojamojo kalcio karbonato rinkoje.

(26)

Todėl Komisija mano, kad siūlomas sandoris gerokai suvaržytų konkurenciją, ypač „Omya“ sustiprinus dominuojančią padėtį popieriaus kreiduojamojo kalcio karbonato rinkoje Suomijos pietuose esantiems klientams.

(27)

Komisijos išvados grindžiamos tokiais argumentais.

(28)

Pirma, „Omya“ jau dabar yra dominuojantis kreiduojamojo kalcio karbonato tiekėjas daugumai Europos ir Suomijos klientų. 2004 m. „Omya“ tiekė labai didelę dalį viso kreiduojamojo kalcio karbonato EEE popieriaus pramonėje. Bendrovė valdo arba kontroliuoja labai didelę dalį EEE kreiduojamojo SKK gamybai reikalingų žaliavų išteklių ir gali užtikrinti tiekimą popieriaus gamykloms visoje EEE. Dėl jos dominuojančios padėties ir galimybės kontroliuoti žaliavų tiekimą „Omya“ neišvengiamai tampa prekybos partneriu popieriaus gamykloms, perkančioms kreiduojamąjį kalcio karbonatą Europoje ir ypač Suomijoje.

(29)

Antra, „Huber“ turi galimybių įeiti į popieriaus dengimo produktų rinką su savo kreidavimo NKK priedų technologijomis. Visų pirma Komisija vertino, kokiu mastu 1) „Huber“ NKK priedų technologijos yra parengtos komerciniam naudojimui, 2) „Huber“ tiki savo pasiūlymo įgyvendinimo didesniu mastu komerciniu gyvybingumu ir 3) „Huber“ galėtų sukurti Kūsankoskyje NKK gamybos vietoje pajėgumus, pakankamus tam, kad būtų galima įeiti į rinką. Atlikdama analizę Komisija taip pat atsižvelgė į 4) „Huber“ negrįžtamąsias išlaidas, patirtas įeinant į kreiduojančiųjų kalcio karbonatų rinką. Komisija laikėsi požiūrio, kad prieš pradėdamas derybas su „Omya“„Huber“ planavo plačiu mastu įeiti į popieriaus dengimo produktų rinką, ir atėjus laikui būtų tai padariusi panaudojusi savo kreiduojančiojo NKK priedų technologiją.

(30)

Dėl Kūsankoskio gamyklos vietos „Huber“ taip pat galėtų vykdyti tiekimą kitiems „Omya“ klientams Suomijos pietuose. Šie klientai, šiuo metu perkantys kreiduojantįjį kalcio karbonatą iš „Omya“, gali nuspręsti bent dalį jiems reikalingų medžiagų įsigyti iš „Huber“ Kūsankoskio gamyklos. Komisija nustatė kelis klientus, kuriems „Huber“ Kūsankoskio gamykla yra gerokai arčiau nei pačios artimiausios „SMI“ arba „Imerys“ gamyklos („paveiktieji klientai“).

(31)

Trečia, „Huber“ taptų svarbia konkurencine jėga, kuri galėtų smarkiai suvaržyti „Omya“ elgseną kreiduojančiojo kalcio karbonato rinkoje. Atsižvelgus į Suomijos rinkos struktūrą ir į tai, kad vienintelis kitas konkurentas, „SMI“, esantis, be to, labai nepalankioje vietovėje, užima vis dar labai nedidelę rinkos dalį, Komisijos nuomone, buvo labai tikėtina, kad „Huber“ sukurti pajėgumai Kūsankoskio gamykloje labai apribotų „Omya“ kreiduojančiojo kalcio karbonato pasiūlą nustatytiems Suomijos klientams. Komisija taip pat nustatė, kad nėra kitų galimų konkurentų, kurie galėtų išlaikyti pakankamą konkurencinį spaudimą Suomijos pietuose.

(32)

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių Komisija padarė išvadą, kad siūlomas sandoris gali gerokai susilpninti konkurenciją, Suomijos pietuose esančių paveiktųjų klientų atžvilgiu ypač sustiprindamas „Omya“ dominuojančią padėtį kreiduojančiojo kalio karbonato rinkoje.

(33)

Galiausiai Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamas sandoris greičiausiai nesukurs konglomerato poveikio arba nepadidins tikimybės, kad įmonės galėtų koordinuoti savo elgseną taip, kad pakeltų kainas iki aukštesnio nei konkurencinio lygio.

(34)

Siekdamos pašalinti pavojus horizontaliajai konkurencijai kreiduojančiojo kalcio karbonato rinkoje, 2006 m. gegužės 23 d.„Omya“ ir „J.M. Huber Corporation“ Komisijai pateikė įsipareigojimų paketą. Paketą sudarė du alternatyvūs įsipareigojimų pasiūlymai: pagal pirmąjį alternatyvų pasiūlymą numatoma parduoti Kūsankoskio NKK gamybos vietoje pajėgumus ir kreidavimo bei priedų gamybos technologiją, o pagal antrąjį alternatyvų pasiūlymą numatoma parduoti tik technologiją.

(35)

Komisija nusprendė atlikti pirmojo pasiūlyto alternatyvaus įsipareigojimo (NKK gamybos vietoje Kūsankoskyje, Suomijoje, ir „Huber“ kreiduojančiojo NKK bei priedų technologijos pardavimas) rinkos tyrimą. Rinkos tyrimo rezultatai buvo nusiųsti iš viso 11 klientų ir 4 sandorio tyrime dalyvavusiems konkurentams, kurie visi pateikė savo pastabas (5). Reakcija į rinkos tyrimą buvo nevienoda. Nors klientai iš esmės manė, kad įsipareigojimas gali pašalinti Komisijos nustatytas konkurencijos problemas, konkurentai reiškė abejonių dėl siūlomos priemonės masto ir pasiūlė įsipareigojimo pakeitimus, kurie padėtų išspręsti Komisijos nustatytas konkurencijos problemas (6).

(36)

Komisija vertino, ar pagal pirmąjį alternatyvų įsipareigojimą pardavus NKK užpildo gamybos vietoje pajėgumus Kūsankoskyje kartu su siūloma technologija tinkamas parduodamo paketo pirkėjas galėtų įgyti tokį konkurencinės jėgos potencialą kreiduojančiojo NKK rinkoje, kokį būtų turėjęs „Huber“, jeigu nebūtų įgyvendinamas nagrinėjamasis sandoris.

(37)

Komisija padarė išvadą, kad pagal pirmąjį alternatyvų įsipareigojimą (NKK gamybos vietoje pajėgumai Kūsankoskyje ir technologijos pardavimas) tinkamas pirkėjas galės naudotis laisvais gamybos pajėgumais, būtina technologija ir glaudžiai bendradarbiauti su pačia popieriaus gamykla, todėl jo padėtis taps panaši į dabartinę „Huber“ padėtį, be to, jis įgis esamo tiekėjo pranašumą ir jam nereikėtų statyti naujų patalpų, jeigu laimėtų konkursą dėl sutarties atnaujinimo. Todėl šis alternatyvus sprendimas užtikrintų pardavimo sandorio gyvybingumą ir sudarytų tinkamiausias sąlygas pateikti patikimą konkuruojantį produktą kreiduojančiojo kalcio karbonato rinkai.

(38)

Be to, Komisija mano, kad dėl Kūsankoskio NKK gamybos vietoje pajėgumų ir parduotos technologijos galimybės bei motyvai toliau veikti kaip konkurencinei jėgai ir atkurti konkurenciją rinkoje varžantis su „Omya“ daugiausia priklauso nuo pirkėjo tapatybės. Todėl šiuo atveju tinkamas pirkėjas būtų pramonės įmonė, turinti reikiamų finansinių išteklių ir išbandytos patirties.

(39)

Todėl Komisija daro išvadą, kad siūlomas pirmasis alternatyvus įsipareigojimas, pagal kurį bus parduodami Kūsankoskio NKK gamybos vietoje pajėgumai, kartu parduodant „Huber“ dengimo technologiją (atsižvelgiant į šalių 2006 m. liepos 3 d. pasiūlytus pataisymus), bus atkurta veiksminga konkurencija kalcio karbonato užpildo rinkoje paveiktiems klientams Suomijos pietuose, atkūrus konkurencinius suvaržymus „Omya“ kreiduojantiesiems kalcio karbonatams dėl „Huber“ NKK priedų technologijų, kurių nebūtų buvę įmanoma atkurti įgyvendinus koncentraciją pagal pirminį pranešimą.

(40)

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių, vertinamų atskirai ar kartu, Komisija padarė išvadą, kad „Omya“ ir „J.M. Huber“ pateikti įsipareigojimai gali išspręsti dėl šios koncentracijos sukuriamas konkurencijos problemas.

(41)

Todėl Komisija savo sprendimu skelbia, kad pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį praneštasis sandoris yra suderinamas su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu.