9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/3

(1)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 III priede yra nustatytos valstybių ir regionų cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo gamybos kvotos. Minėtos 2007–2008 prekybos metų kvotos turi būti pakoreguotos ne vėliau nei iki 2007 m. vasario mėn. pabaigos.

(2)

Koregavimai atliekami, taikant Reglamento (EB) Nr. 318/2006 8 ir 9 straipsnius, kuriuose numatytos papildomos cukraus ir papildomos bei pridėtinės izogliukozės kvotos. Atliekant koregavimus reikia atsižvelgti į valstybių narių pranešimus, numatytus 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 952/2006 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 taikymo taisyklių, susijusių su cukraus vidaus rinkos valdymu ir kvotų sistema (2), 12 straipsnyje. Šie pranešimai Komisijai buvo pateikti iki 2007 m. sausio 31 d. ir yra susiję su papildomomis bei pridėtinėmis prieš parengiant pranešimą jau paskirtomis kvotomis.

(3)

Įmonės papildomų cukraus kvotų gali prašyti iki 2007 m. rugsėjo 30 d. Pridėtinės izogliukozės kvotos paskiriamos valstybių narių nustatytomis sąlygomis. Į papildomas ir pridėtines kvotas, kurios bus paskirtos 2007–2008 prekybos metams, bet kurios neįtrauktos į iki 2007 m. sausio 31 d. pateiktus pranešimus, bus atsižvelgta kito kvotų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 318/2006 III priede, koregavimo metu, iki 2008 m. vasario mėn. pabaigos.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 III priede nustatytų kvotų koregavimas atliekamas taip pat taikant 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (3) 3 straipsnį, kuriame nustatoma pagalba kvotų atsisakančioms įmonėms restruktūrizuoti. Todėl reikia atsižvelgti į kvotų atsisakymus 2007–2008 prekybos metais pagal restruktūrizavimo schemą.

(5)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 318/2006 III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/5

(1)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1268/1999 nustatė Bendrijos paramą Vidurio ir Rytų Europos šalims kandidatėms rengiantis narystei žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse rengimosi narystei laikotarpiu (SAPARD programa), įskaitant visų pirma Bulgariją ir Rumuniją.

(2)

Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akto 29 straipsnis numato, kad jei daugiamečių įsipareigojimų pagal SAPARD programą tam tikrų sistemų laikotarpis baigiasi po galutinės išmokų pagal SAPARD mokėjimo datos, nesumokėtos sumos padengiamos pagal 2007–2013 m. kaimo plėtros programą.

(3)

Įstojus į ES SAPARD programos priemonėms parama turėtų būti teikiama pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (2).

(4)

Siekiant palengvinti perėjimą nuo vieno paramos būdo prie kito, reikėtų nurodyti laikotarpį, kurio metu būtų galima imtis įsipareigojimų paramos pagal SAPARD programą gavėjų atžvilgiu.

(5)

Reikėtų nurodyti sąlygas, pagal kurias projektus, patvirtintus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1268/1999, kurių jau negalima finansuoti pagal tą reglamentą, būtų galima perduoti kaimo plėtros programai.

(6)

Šis reglamentas nepažeidžia 2006 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1423/2006, nustatančio atitinkamų priemonių mechanizmą, susijusį su Bulgarijos ir Rumunijos žemės ūkio išlaidomis (3).

(7)

Laikantis 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2759/1999, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 1268/1999 taikymo taisykles (4), 12 straipsnio nuostatų, turi būti atliktas SAPARD programos ex-post įvertinimas. Būtina užtikrinti, kad šiuos įvertinimus būtų galima atlikti bei finansuoti ir po 2006 m., pasibaigus paramos atitikimo SAPARD reikalavimams laikotarpiui atsižvelgiant į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1268/1999 nuostatas.

(8)

Europos bendrijai atstovaujanti Europos Komisija ir Bulgarija bei Rumunija sudarė daugiametes finansavimo sutartis (DFS) ir metines finansavimo sutartis (MFS).

(9)

Srityse, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, Bulgarijos ir Rumunijos santykius su Bendrija nuo 2007 m. sausio 1 d., kai šios valstybės įstojo į Europos Sąjungą, reglamentuoja Bendrijos teisė. Iš esmės dvišalius susitarimus, jeigu jie apskritai neprieštarauja privalomai Bendrijos teisei galima tebetaikyti nepriimant jokių specialių teisės aktų. Tam tikrose srityse DFS ir MFS sutartys numato nuo Bendrijos teisės besiskiriančias taisykles, tačiau jos neprieštarauja jokioms privalomoms nuostatoms. Vis dėlto yra tikslinga numatyti, kad SAPARD atveju naujosios valstybės narės kiek galima taikytų tas pačias taisykles, kurios galioja visoms kitoms EB teisės sritims.

(10)

Dėl to tikslinga numatyti, kad, nustačius tam tikras nukrypti leidžiančias nuostatas ir priėmus pakeitimus, DFS ir MFS sutarčių taikymas būtų pratęstas. Kartu tam tikros nuostatos jau nebėra tikslingos, atsižvelgiant į tai, kad tos šalys dabar jau yra Bendrijos valstybės narės, o ne trečiosios šalys, ir kad naujosios valstybės narės pagal Bendrijos teisę turės tiesiogiai laikytis nuostatų. Tokios DFS nuostatos dėl to nebeturėtų būti taikomos. Siekiant užtikrinti DFS ir MFS sutarčių taikymo tęstinumą, pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2007 m. sausio 1 d.

(11)

1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1266/1999 dėl pagalbos šalims kandidatėms derinimo pagal pasirengimo narystei strategiją ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 3906/89 (5) ir 2000 m. birželio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2222/2000, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1268/1999 dėl Bendrijos paramos pasirengimo stojimui priemonėms žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse Vidurio ir Rytų Europos šalims kandidatėms pasirengimo stojimui laikotarpiu taikymo finansines taisykles (6) – tai teisinis pagrindas Komisijai, kad kiekvienu konkrečiu atveju ji galėtų pagal SAPARD programą skiriamos pagalbos valdymą perleisti įgyvendinančioms institucijoms šalyse kandidatėse. DFS sutartys buvo sudarytos atsižvelgiant į šią galimybę. Bendrijos teisė nenustato, kad valstybės narės perleistų administravimo procedūrą, tačiau ji numato akreditavimo procedūrą nacionaliniu lygiu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (7) 6 straipsnyje nurodytoms mokėjimo agentūroms. DFS sutarčių priedo A skirsnio 4 straipsnyje numatyta beveik tokia pati akreditavimo procedūra. Dėl to valstybėms narėms jau nėra būtina numatyti pagalbos administravimo perdavimo. Taigi tikslinga numatyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo šių nuostatų.

(12)

Daugiametės finansavimo sutartys (DFS) ir metinės finansavimo sutartys (MFS) buvo sudarytos tarp Europos Bendrijai atstovaujančios Europos Komisijos ir Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos (2004 m. įstojusios valstybės narės).

(13)

Bulgarijai ir Rumunijai taikomos DFS ir MFS sutarčių nuostatos, panašios į šiame reglamente numatytas nuostatas, buvo priimtos pagal DFS ir MFS sutartis, taikomas 2004 m. įstojusioms valstybėms narėms, kaip nurodyta 2004 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1419/2004 dėl daugiamečių finansavimo sutarčių ir metinių finansavimo sutarčių, kurias Europos bendrijai atstovaujanti Europos Komisija sudarė su Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija bei Slovėnija, tolesnio taikymo ir numatantis tam tikras nuo daugiamečių finansavimo sutarčių ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1266/1999 ir (EB) Nr. 2222/2000 nukrypti leidžiančias nuostatas (8). Tačiau šios priemonės buvo priimtos kaip priemonės perėjimui nuo SAPARD programos prie kaimo plėtros palengvinti ir todėl jos nustos galioti nuo 2007 m. balandžio 30 d.

(14)

Atsižvelgiant į įgytą patirtį buvo nustatyta, kad šios priemonės yra susijusios ne tik su perėjimu nuo SAPARD programos prie kaimo plėtros, bet daugiausia su programų, pradėtų taikyti pagal 2004 m. įstojusių valstybių narių SAPARD programą, pabaigimu. Reglamento (EB) Nr. 1268/1999 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šiuo atveju taikoma ta pati sistema.

(15)

Dėl šios priežasties, baigiant programas, pradėtas taikyti pagal 2004 m. įstojusių valstybių narių SAPARD programą, šiame reglamente derėtų numatyti tas pačias priemones, kurios nurodytos Reglamente (EB) Nr. 1419/2004, nes minėtos programos dar nėra baigtos. Šios priemonės turėtų būti pradėtos taikyti nuo tada, kai nebebus taikomos Reglamente (EB) Nr. 1419/2004 nurodytos priemonės, būtent nuo 2007 m. gegužės 1 d.

(16)

Pagal DFS priedo A skirsnio 12 straipsnio 7 dalį suma, kuri turi būti susigrąžinta remiantis sprendimu dėl atitikties patvirtinimo, išskaičiuojama iš kitos Komisijai pateiktos mokėjimo paraiškos. 12 straipsnio 8 dalyje numatoma, kad pagal sprendimą dėl mokėjimo atitikties susigrąžinta suma tai pačiai programai nepaskiriama. Jeigu būtų taikomos abi šios nuostatos, SAPARD asignavimų suma būtų du kartus atskaityta iš paramą gaunančios šalies. Todėl reikėtų išbraukti nuostatą, kad ši suma atskaitoma iš kitos Komisijai pateiktos mokėjimo paraiškos.

(17)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio struktūrų ir kaimo plėtros vadybos komiteto bei Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

a)

A skirsnio 1 ir 3 straipsniai; tačiau visos nuorodos į šiuos straipsnius DFS arba MFS sutartyse turi būti laikomos nuorodomis į nacionalinius akreditacijos sprendimus pagal A skirsnio 4 straipsnį;

b)

A skirsnio 14 straipsnio 2.6 ir 2.7 punktai;

c)

C skirsnio 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 straipsniai; ir

d)

G skirsnis.

a)

A skirsnio 1 ir 3 straipsniai; tačiau visos nuorodos į šiuos straipsnius DFS arba MFS sutartyse turi būti laikomos nuorodomis į nacionalinius akreditacijos sprendimus pagal A skirsnio 4 straipsnį;

b)

A skirsnio 14 straipsnio 2.6 ir 2.7 punktai;

c)

C skirsnio 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 straipsniai;

d)

F skirsnio 8 punktas; ir

e)

G skirsnis.

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/16

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1431/94 (3) I priedo 1 grupės tarifinė kvota, kurios eilės Nr. 09.4410 ir kurios KN kodai yra 0207 14 10, 0207 14 50 ir 0207 14 70 (sušaldyti vištų gabalai), skiriama konkrečiai Brazilijai.

(2)

Europos bendrijos ir Brazilijos susitarime, sudarytame derybose pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), patvirtinto Tarybos sprendimu 2006/963/EB (4), XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį numatoma 2 332 tonų tarifinė tam tikrų sušaldytų vištienos gabalų (KN 0207 14 10, 0207 14 50 ir 0207 14 70) importo kvota, taikant 0 % tarifą.

(3)

Šį kiekį reikia įtraukti į 1 grupės kvotą.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1431/94.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Paukštienos ir kiaušinių vadybos komiteto nuomonę,

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/18

(1)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnyje numatyta, kad to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje b punkte išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Atsižvelgiant į esamą padėtį cukraus rinkoje, eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 ir 33 straipsniuose numatytų taisyklių ir tam tikrų kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba dėl tam tikrų rinkų specialių reikalavimų, grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 318/2006 reikalavimus.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/20

(1)

2006 m. birželio mėn. 28 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 958/2006 dėl 2006–2007 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso siekiant nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2) reikalaujama skelbti atskirus konkurso etapus.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 958/2006, 8 straipsnio 1 dalimi ir išnagrinėjus konkurso etapu, kurio galutinis terminas yra 2007 m. kovo 8 d., pateiktus pasiūlymus, reikėtų nustatyti maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas, skirtinas pagal šį kvietimo teikti pasiūlymus etapą.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/21

(1)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 straipsnyje numatyta, kad to reglamento 1 straipsnio 1 dalies c, d ir g punktuose išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Atsižvelgiant į esamą padėtį cukraus rinkoje, eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 318/2006 32 ir 33 straipsniuose numatytų taisyklių ir tam tikrų kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 33 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba dėl tam tikrų rinkų specialių reikalavimų, grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie atitinka 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 951/2006, nustatančio išsamias Reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), reikalavimus.

(5)

Eksporto grąžinamosios išmokos gali būti taikomos konkurenciniam Bendrijos ir trečiųjų šalių eksporto skirtumui išlyginti. Bendrijos eksportas į tam tikras netolimas paskirties vietas ir į trečiąsias šalis, kurios Bendrijos produktams taiko lengvatinių muitų režimą, šiuo metu yra ypač konkurencingas. Todėl eksporto grąžinamąsias išmokas už eksportą į tas paskirties vietas reikėtų [sumažinti arba] panaikinti.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/23

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 181/2007 (2) buvo nustatytas grąžinamųjų išmokų dydis, kuris nuo 2007 m. vasario 23 d. taikomas priede išvardytiems produktams, eksportuojamiems kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą.

(2)

Šiuo metu Komisijoje turimai informacijai taikomos taisyklės ir kriterijai, kurie nurodomi Reglamente (EB) Nr. 181/2007. Tai reiškia, kad šiuo metu taikomos eksporto grąžinamosios išmokos turi būti keičiamos kaip nurodyta šio reglamento priede,

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/25

(1)

2007 m. sausio 17 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 38/2007, skelbiančiame nuolatinį konkursą perparduoti eksportui Belgijos, Čekijos, Ispanijos, Airijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Švedijos intervencinių agentūrų laikomą cukrų (2), reikalaujama skelbti atskirus konkurso etapus.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 38/2007, 4 straipsnio 1 dalimi ir išnagrinėjus konkurso etapu, kurio galutinis terminas yra 2007 m. kovo 7 d., pateiktus pasiūlymus, reikėtų nustatyti maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas, skirtinas pagal šį kvietimo teikti pasiūlymus etapą.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/26

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 936/2006 pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už paprastųjų kviečių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis (2).

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti nesiimti tolesnių veiksmų dėl konkurso.

(3)

Atsižvelgiant visų pirma į kriterijus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje, nereikėtų nustatyti maksimalios grąžinamosios išmokos.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/27

(1)

Direktyva 2004/109/EB nustato bendruosius balsavimo teisių arba finansinių priemonių, kuriomis remiantis galima įsigyti apyvartoje esančių akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, turėjimo skaidrumo reikalavimų suderinimo nuostatas. Ja siekiama užtikrinti, kad laiku pateikiant tikslią ir išsamią informaciją apie vertybinių popierių emitentus, būtų stiprinamas ir išlaikomas nuolatinis investuotojų pasitikėjimas. Be to, direktyvos reikalavimu informuoti emitentus apie pasikeitimus, darančius poveikį įmonių kontroliniams akcijų paketams bendrovėse, siekiama užtikrinti emitentams galimybę tinkamai informuoti visuomenę.

(2)

Be to, siekiant užtikrinti aukšto lygio investuotojų apsaugą ir didinti rinkos veiksmingumą, reikėtų parengti skaidrumo reikalavimus reglamentuojančių principų įgyvendinimo taisykles, kurios būtų taikomos vienodai.

(3)

Numatant procedūrinius susitarimus, pagal kuriuos investuotojai turi būti informuojami apie emitento pasirinktą buveinės valstybę narę, apie jų pasirinkimą turėtų būti pranešama tokia pačia tvarka, kuri taikoma reguliuojamai informacijai pagal Direktyvą 2004/109/EB.

(4)

Minimalus pusmečio finansinių atskaitomybių santraukos, kuri rengiama ne pagal tarptautinius apskaitos standartus, turinys turi būti toks, kad nebūtų galima susidaryti klaidingos nuomonės apie emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį ir pelną arba nuostolį. Pusmečio ataskaitų turinys turi užtikrinti pakankamą skaidrumą investuotojams, reguliariai informuojant apie emitento veiklą ir pateikiant tokią informaciją taip, kad ją būtų galima lengvai palyginti su ankstesnėje metinėje ataskaitoje pateikta informacija.

(5)

Akcijų emitentai, kurie, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/109/EB, rengia konsoliduotas atskaitomybes pagal Tarptautinius apskaitos standartus (TAS) ir Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), metinėse ir pusmečio ataskaitose turėtų taikyti vienodą susijusių šalių sandorių apibrėžimą. Akcijų emitentai, kurie nerengia konsoliduotų ataskaitų ir neprivalo taikyti TAS ir TFAS, savo pusmečio ataskaitose, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/109/EB, turėtų taikyti 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvoje 78/660/EEB, grindžiamoje Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (3) pateiktą susijusių šalių sandorių apibrėžimą.

(6)

Siekiant pasinaudoti Direktyvoje 2004/109/EB nustatyta išimtimi, taikoma pranešimui apie pagrindinius akcijų paketus, kai akcijos įsigyjamos tik įskaitymo ir atsiskaitymo tikslais, didžiausia „trumpo atsiskaitymo ciklo“ trukmė turėtų būti kuo mažesnė.

(7)

Kad atitinkama kompetentinga institucija galėtų stebėti, kaip laikomasi rinkos formuotojams taikomos išlygos dėl pranešimo apie kontrolinius akcijų paketus, tokia išlyga pasinaudoti siekiantis rinkos formuotojas turėtų pranešti, kad jis veikia arba ketina veikti kaip rinkos formuotojas ir kokių akcijų arba finansinių priemonių atžvilgiu.

(8)

Ypač svarbu rinkos formavimo veiklą vykdyti skaidriai. Todėl atitinkamai kompetentingai institucijai paprašius, rinkos formuotojas turėtų galėti nurodyti, kokią vykdė su svarstomuoju klausimu susijusią veiklą, visų pirma nurodydamas rinkos formavimo veiklai skirtas akcijas ir finansines priemones.

(9)

Kad būtų lengviau, sudarant prekybos dienų kalendorių terminus reikėtų skaičiuoti pagal prekybos dienas emitento valstybėje narėje. Tačiau, siekiant didesnio skaidrumo, reikėtų priimti nuostatą, pagal kurią kiekviena kompetentinga institucija informuotų investuotojus ir rinkos dalyvius apie prekybos dienų kalendorių, taikomą įvairioms reguliuojamoms rinkoms, esančioms arba veikiančioms jos teritorijoje.

(10)

Nustatant aplinkybes, kurioms esant reikalaujama informuoti apie kontrolinius akcijų paketus, reikėtų nustatyti, kada toks reikalavimas taikomas individualiai arba bendrai ir kaip jis turi būti vykdomas suteikus įgaliojimus.

(11)

Galima pagrįstai manyti, kad fiziniai arba juridiniai asmenys, įsigydami arba perleisdami kontrolinius akcijų paketus, elgsis labai atsakingai. Tai reiškia, kad tokie asmenys arba įmonės labai greitai sužinos apie tokius įsigijimus arba perleidimus arba apie galimybę pasinaudoti balsavimo teisėmis ir kad dėl to reikėtų nustatyti tik labai trumpą laikotarpį po atitinkamo sandorio, per kurį jie turėtų apie tai sužinoti.

(12)

Reikalavimas sujungti kontrolinius akcijų paketus neturėtų būti taikomas tik patronuojančioms įmonėms, kurios gali įrodyti, kad jų dukterinės valdymo arba investicinės įmonės įvykdo atitinkamas nepriklausomumo sąlygas. Siekiant užtikrinti visišką skaidrumą, atitinkamai kompetentingai institucijai reikėtų pateikti ex ante pranešimą. Šiuo atveju svarbu, kad pranešime būtų paminėta kompetentinga institucija, vykdanti valdymo įmonių veiklos priežiūrą pagal sąlygas, nustatytas vadovaujantis 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (4), neatsižvelgiant į tai, ar joms suteikti įgaliojimai pagal minėtą direktyvą, jeigu pastaruoju atveju jų priežiūra vykdoma pagal nacionalinius įstatymus.

(13)

Pagal Direktyvą 2004/109/EB į finansines priemones reikėtų atsižvelgti tada, kai informuojama apie kontrolinius akcijų paketus, jeigu tokios priemonės jų savininkui suteikia besąlyginę teisę įsigyti pagrindines akcijas arba suėjus terminui pasirinkti įsigyti pagrindines akcijas arba gauti grynuosius pinigus. Atsižvelgiant į tai, finansinės priemonės neturėtų būti laikomos apimančiomis priemones, suteikiančias savininkui teisę gauti akcijas atsižvelgiant į pagrindinės akcijos kainą, atitinkamu momentu neviršijančią tam tikro lygio. Be to, minėtoms finansinėms priemonėms nereikėtų priskirti tų priemonių, kurios, suėjus terminui, priemonės emitentui arba trečiajai šaliai suteikia teisę perduoti priemonės savininkui akcijas arba grynuosius pinigus.

(14)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB (5) I priedo C skirsnyje nurodytos finansinės priemonės, kurios nėra minimos šios Komisijos direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje, nėra laikomos finansinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 13 straipsnio 1 dalyje.

(15)

Direktyvoje 2004/109/EB nustatyti aukšti reguliuojamos informacijos sklaidos reikalavimai. Dėl to vien informacijos prieinamumo, kuris reiškia, kad investuotojams reikia aktyviai jos ieškoti, nepakanka minėtajai direktyvai įgyvendinti. Todėl į sklaidą turėtų būti įtrauktas aktyvus informacijos perdavimas iš emitentų žiniasklaidai, kad ji pasiektų investuotojus.

(16)

Minimalūs reguliuojamos informacijos sklaidos kokybės reikalavimai yra būtini siekiant užtikrinti, kad investuotojai, net jei jie yra valstybėje narėje, kitoje nei emitento valstybė narė, galėtų lygiomis teisėmis naudotis reguliuojama informacija. Emitentai turėtų užtikrinti tų minimalių reikalavimų įvykdymą patys skleisdami reguliuojamą informaciją arba įgaliodami trečiąją šalį tai atlikti jų vardu. Pastaruoju atveju trečioji šalis turėtų turėti galimybę skleisti informaciją atitinkamomis sąlygomis ir taikyti tinkamus mechanizmus, užtikrinančius, kad jos gaunamą reguliuojamą informaciją teiktų atitinkamas emitentas ir kad nebūtų jokios didelės duomenų iškraipymo arba neteisėto naudojimosi neskelbiama vidaus informacija rizikos. Kai trečiosios šalys, kaip antai žiniasklaida, kompetentingos institucijos, vertybinių popierių biržos arba institucija, atsakinga už oficialiai paskirtą saugojimo mechanizmą, teikia kitas paslaugas arba vykdo kitas funkcijas, tokias paslaugas arba funkcijas reikėtų aiškiai atskirti nuo paslaugų ir funkcijų, susijusių su reguliuojamos informacijos sklaida. Perduodami informaciją žiniasklaidai emitentai arba trečiosios šalys turėtų pirmiausia naudotis elektroninėmis priemonėmis ir standartinėmis sektoriaus formomis, kad informacijos tvarkymas būtų lengvesnis ir spartesnis.

(17)

Be to, taikant minimalius reikalavimus reguliuojama informacija turėtų būti skleidžiama tokiu būdu, kuris užtikrina visuomenei plačiausias galimybes su ja susipažinti ir, jei įmanoma, tuo pačiu metu padeda informuoti visuomenę emitento buveinės valstybėje narėje ir už jos ribų. Tai nepažeidžia valstybių narių teisės reikalauti, kad emitentai reguliuojamos informacijos dalis arba ją visą skelbtų laikraščiuose, ir emitentų galimybės skelbti reguliuojamą informaciją savo arba kitose tinklavietėse, kurios yra prieinamos investuotojams.

(18)

Kai trečiųjų šalių bendrosios informacijos atskleidimo taisyklės nustato vartotojams pateikti suprantamą ir apskritai lygiavertį emitento padėties įvertinimą, padedantį jiems priimti sprendimus, panašius į tuos, kuriuos jie priimtų remdamiesi informacija, pateikta pagal Direktyvos 2004/109/EB reikalavimus, net jei jie yra nevienodi, tokius reikalavimus reikėtų pripažinti lygiaverčiais. Tačiau lygiavertiškumas turėtų apsiriboti pagrindine svarbia informacija, netaikant jokių išimčių Direktyvoje 2004/109/EB nustatytiems terminams.

(19)

Siekiant nustatyti, ar trečiosios šalies emitentas atitinka reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Direktyvos 2004/109/EB 4 straipsnio 3 dalies reikalavimams, svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (6), ypač punktų dėl praėjusių laikotarpių finansinės informacijos, kuri turi būti įtraukta į prospektus.

(20)

Užtikrinant nepriklausomumo reikalavimų lygiavertiškumą, trečiojoje šalyje registruotai patronuojančiai valdymo arba investicinės bendrovės įmonei reikėtų suteikti teisę pasinaudoti Direktyvos 2004/109/EB 12 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatyta išimtimi, neatsižvelgiant į tai, ar pagal trečiosios šalies įstatymą kontroliuojama valdymo arba investicinė bendrovė privalo gauti leidimą valdymo arba portfelio valdymo veiklai, jeigu laikomasi tam tikrų nepriklausomumo sąlygų.

(21)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

a)

einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos balansą ir metų, einančių prieš finansinius metus, lyginamąjį balansą;

b)

einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pelno (nuostolio) ataskaitą ir atitinkamo praėjusių finansinių metų laikotarpio lyginamąją informaciją.

a)

pakankamai informacijos, kad pusmečio finansinių atskaitomybių santrauką būtų galima palyginti su metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis;

b)

pakankamai informacijos ir paaiškinimų, kurie užtikrintų, kad naudotojas tiksliai suprastų, kaip per atitinkamą pusės metų laikotarpį pakito balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje atspindimos sumos ir kokie įvyko pokyčiai.

a)

susijusių šalių sandorius, įvykdytus per pirmuosius šešis einamųjų finansinių metų mėnesius, kurie padarė didelį poveikį to laikotarpio įmonės finansinei padėčiai arba veiklai;

b)

bet kuriuos susijusių šalių sandorių pasikeitimus, apibūdintus paskutinėje metinėje ataskaitoje, kurie galėjo padaryti didelį poveikį finansinei įmonės padėčiai arba veiklai per pirmuosius šešis einamųjų finansinių metų mėnesius.

a)

ji negali kištis duodama tiesioginius arba netiesioginius nurodymus arba kitaip naudotis tos valdymo arba investicinės įmonės balsavimo teisėmis;

b)

tai valdymo arba investicinei įmonei būtina leisti jos valdomo turto suteikiamomis balsavimo teisėmis naudotis savo nuožiūra, nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės.

a)

tų valdymo ir investicinių įmonių pavadinimų sąrašą, nurodydama jas prižiūrinčias kompetentingas institucijas, bet nenurodydama susijusių emitentų;

b)

patvirtinimą, kad kiekvienos tokios valdymo arba investicinės įmonės atžvilgiu patronuojanti įmonė įvykdo 1 dalyje nustatytas sąlygas.

a)

patronuojančios įmonės ir valdymo arba investicinės įmonės organizacinės struktūros yra tokios, kad patronuojanti įmonė naudojasi balsavimo teisėmis savarankiškai;

b)

sprendimus, kaip turi būti naudojamasi balsavimo teisėmis, priima asmenys, kurie veikia savarankiškai;

c)

jeigu patronuojanti įmonė yra valdymo arba investicinės įmonės klientė arba jai priklauso dalis valdymo arba investicinės įmonės valdomo turto, egzistuoja aiškus nurodymas raštu, kad patronuojančios įmonės ir valdymo arba investicinės įmonės santykiai yra lygiaverčių klientų santykiai.

a)

padėtis, susijusi su balsavimo teisėmis;

b)

prireikus, kontroliuojamų įmonių, per kurias iš tikrųjų valdomos finansinės priemonės, sąrašas;

c)

data, kada buvo pasiekta arba viršyta nustatyta riba;

d)

kai priemonėms nustatytas įvykdymo laikotarpis, prireikus nurodoma data ar laikotarpis, kai buvo įsigytos akcijos arba galima jų įsigijimo data;

e)

priemonės terminas arba galiojimo pabaiga;

f)

savininką identifikuojantys duomenys;

g)

pagrindinio emitento pavadinimas.

a)

informaciją žiniasklaidai perdavusio asmens pavardę;

b)

saugumo patvirtinimo duomenis;

c)

informacijos perdavimo žiniasklaidai laiką ir datą;

d)

laikmeną, kurioje buvo perduota informacija;

e)

prireikus, duomenis apie bet kokį draudimą, kurį emitentas taiko reguliuojamai informacijai.

a)

teisinga emitento veiklos raidos ir rezultatų bei jo padėties apžvalga ir pagrindinės rizikos bei abejonių, su kuriomis jis susiduria, apibūdinimas, kad į tokią apžvalgą būtų įtraukta subalansuota ir išsami emitento veiklos raidos ir rezultatų bei jo padėties analizė, atitinkanti jo veiklos mastą ir sudėtingumą;

b)

visi svarbūs įvykiai, įvykę nuo finansinių metų pabaigos;

c)

galima būsima emitento raida.

a)

aptariamo laikotarpio apžvalgą;

b)

galimos būsimos emitento raidos per likusius šešis finansinių metų mėnesius apibūdinimą;

c)

informuojant apie akcijų emitentus nurodyti didžiausius susijusių šalių sandorius, jeigu apie juos dar nebuvo informuota reguliariai teikiant informaciją.

a)

finansinių atskaitomybių atitiktį galiojančiai atskaitomybės sistemai arba apskaitos standartams;

b)

vadovybės apžvalgos, pateiktos vadovybės ataskaitoje, teisingumą.

a)

informuodamas apie akcijų emitentus nurodyti dividendų apskaičiavimą ir galimybę juos išmokėti;

b)

informuodamas apie visus emitentus prireikus nurodyti minimalius kapitalo ir nuosavybės reikalavimus bei likvidumą.

a)

kai emitentui leidžiama turėti ne daugiau kaip 5 % nuosavų akcijų, suteikiančių balsavimo teises, jis privalo pranešti apie kiekvieną atvejį, kai ta riba pasiekiama arba viršijama;

b)

kai emitentui leidžiama turėti ne daugiau kaip 5–10 % nuosavų akcijų, suteikiančių balsavimo teises, jis privalo pranešti apie kiekvieną atvejį, kai pasiekiama arba viršijama 5 % arba pirmiau nurodyta didžiausia riba;

c)

kai emitentui leidžiama turėti daugiau nei 10 % nuosavų akcijų, suteikiančių balsavimo teises, jis privalo pranešti apie kiekvieną atvejį, kai pasiekiama arba viršijama 5 % arba 10 % riba.

a)

valdymo arba investicinei įmonei visais atvejais būtina sudaryti sąlygas savarankiškai, nepriklausomai nuo jos pagrindinės įmonės, naudotis balsavimo teisėmis, kurias suteikia jos valdomas turtas;

b)

iškilus interesų konfliktui valdymo arba investicinė įmonė neprivalo atsižvelgti į patronuojančios įmonės arba jos bet kurios kitos kontroliuojamos įmonės interesus.

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/37

(1)

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisyklių dėl motorinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į motorinės transporto priemonės vairuotojo priekinio matymo lauką, projekte (2) numatoma panaikinti dėl šių aspektų atsirandančias technines kliūtis Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai motorinėmis transporto priemonėmis, užtikrinant aukštą saugos lygį.

(2)

Dėl minėtų taisyklių projekto tikslinga nustatyti Bendrijos poziciją ir po to numatyti, kad Bendrija, kuriai atstovauja Komisija, balsuos už projekto priėmimą.

(3)

Taisyklių projektas turėtų tapti motorinių transporto priemonių Bendrijos tipo patvirtinimo sistemos dalimi, nes 1977 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 77/649/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių vairuotojų regėjimo lauką, suderinimo (3) taikymo sritis yra panaši į šių taisyklių projekto taikymo sritį,

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/39

(1)

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklių projekte (toliau – JT/EEK taisyklių projektas) dėl atitvarų konstrukcijų, skirtų apsaugoti keleivius nuo pasislinkusio bagažo ir tiekiamų kaip neoriginalioji transporto priemonių įranga, patvirtinimo (2) numatoma panaikinti dėl šių sudedamųjų dalių atsirandančias technines kliūtis Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai motorinėmis transporto priemonėmis, užtikrinant aukštą saugos ir aplinkos apsaugos lygį.

(2)

Dėl JT/EEK taisyklių projekto tikslinga nustatyti Bendrijos poziciją ir po to numatyti, kad Bendrija, kuriai atstovauja Komisija, balsuos už projekto priėmimą.

(3)

Kadangi JT/EEK taisyklių projektas yra susijęs su neoriginaliosios transporto priemonių įrangos nuostatomis, jis neturėtų būti perkeltas į Bendrijos motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemą,

9.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/40

(1)

2006 m. sausio 24 d. Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „INEOS Group Limited“ (toliau – „Ineos“), įsigydama turto įgytų teisę kontroliuoti įmonę „BP Ethylene Oxide/Ethylene Glycol Business“ (toliau – „BP Dormagen Business“), kontroliuojamą „British Petroleum Group“ (toliau – BP).

(2)

„Ineos“ yra ribotos turtinės atsakomybės akcinė Jungtinės Karalystės bendrovė su visiškai pavaldžiomis, aktyviomis visame pasaulyje tarpinių ir specialiųjų cheminių medžiagų gamybos, tiekimo, pardavimo ir valdymo įmonėmis. 2006 m. gruodžio 16 d.„Ineos“ įgijo „Innovene“, buvusį įmonės BP (išskyrus įmonę „BP Dormagen Business“, kurios įsigijimas ir yra šio sprendimo tema) alkenų, derivatų ir rafinavimo verslą, įmonė BP gamina įvairius naftos produktus, įskaitant alkenus ir jų derivatus ir įvairius naftos perdirbimo produktus (2). Šį veiksmą Komisija patikrino 2005 m. gruodžio 9 d. (Byla Nr. COMP/M.4005 – „Ineos“/„Innovene“, „Pagrindinis sandoris“).

(3)

„BP Dormagen Business“, kurios vienintelė įmonė yra Kelne/Dormagene (Vokietija), yra kontroliuojama BP ir gamina etilenoksidą (EO) ir etilenglikolį (EG arba glikolis).

(4)

2006 m. liepos 28 d. 143-ame posėdyje Patariamasis koncentracijų komitetas pritarė Komisijos pateiktam sprendimo projektui (3).

(5)

2006 m. liepos 26 d. pranešime bylą nagrinėjantis pareigūnas priėjo išvadą, kad šalims buvo suteikta teisė būti išklausytoms (3).

(6)

Atlikdama pagrindinio sandorio tyrimą Komisija vertino etilenoksido produktų (EO) ir kitų derivatų (EOD), ypač alkoholio etoksilato, glikolio eterio (GE) ir etanolamino (EOA) rinkas. Komisija priėjo išvadą, kad Pagrindinis sandoris nesukelia didelių abejonių dėl suderinamumo su bendrąja rinka horizontaliai ir vertikaliai susijusiose rinkose.

(7)

„BP Dormagen Business“ gamina ir parduoda tik EO ir EG produktus. „Ineos“ gamina įvairias chemines medžiagas, įskaitant EO ir EO derivatus (taip pat EG). Taigi vienintelis horizontalus veiklos sričių sutapimas, atsiradęs įmonei „Ineos“ įsigijus „BP Dormagen Business“ yra susijęs su EO ir EG. Be to, vertikalūs ryšiai egzistuoja tarp EO tiekėjų (etilenas) ir EO vartotojų (EO produktai).

(8)

EO yra bespalvės dujos, gaunamos iš dalies oksiduojant etileną. Jo sudėtyje yra 82 % etileno, EO yra pavojingas, nes yra degi ir sprogstama cheminė medžiaga. Be to, ji turi toksinių ir kancerogeninių savybių. Negrynintas EO gali būti naudojamas EG gamybai arba būti toliau gryninamas.

(9)

EG yra tarpiniai cheminiai junginiai, susidarantys vykdant EO katalizinę hidrolizę. EG apima 37,5 % viso EEE suvartojamo EO ir jį gamina tik integruoti EO gamintojai.

(10)

Kitas EO apdirbimo būdas yra jo tolesnis gryninimas: išgrynintą EO galima naudoti įvairių tarpinių cheminių medžiagų gamybai. Daugiausia išgryninto EO integruoti jo gamintojai naudoja žemynkryptėje EO produktų gamybos veikloje, likutis parduodamas trečiosioms šalims, konkuruojančioms su EO gamintojais įvairiose EO produktų rinkose.

(11)

Jau anksčiau Komisija tyrė etilenoksidą (4). Ji pripažino atskirą EO produktų rinką, nes jai būdingas mažas pakeičiamumas, ypač naudojant EO kaip tiesioginę neapdirbtą medžiagą cheminėms reakcijoms. Šios bylos tyrimas patvirtino produkto rinkos apibūdinimą.

(12)

Trečiosioms šalims yra pardavinėjamas tik išgrynintas EO, taigi šiuo atveju konkurencijos vertinimas yra nukreipiamas į išgryninto EO rinką. Nagrinėjimo pabaigoje „Ineos“ pranešė, kad išgrynintas EO gali būti skirstomas į aukštos kokybės EO (HG-EO) arba žemos kokybės EO (LG-EO), tai priklauso nuo priemaišų kiekio (aldehidų kiekio). Rinkos tyrimas patvirtino, kad nereikia skirstyti aktualaus produkto rinkos, atsižvelgiant į išgryninto EO grynumo lygį, nes trečiosioms šalims buvo parduodamas tik HG-EO.

(13)

Komisija taip pat svarstė, ar reikia skirti ilgalaikius susitarimus dėl EO tiekimo klientams, kurių gamybos įrenginiai yra EO tiekėjų teritorijoje ar šalia ir yra sujungti vamzdynu (veiklos vietoje) ir susitarimus, kai produktas tiekiamas kitiems klientams (už veiklos vietos ribų), pristatant produktą kitu būdu, t. y. sunkvežimiais ar geležinkeliu. Komisija pastebėjo, kad skiriasi kainos, sutarčių galiojimo trukmė ir dviem minėtais tiekimo būdais įsigyjamas kiekis. Vis dėlto, Komisija neturi priimti sprendimo šiuo klausimu, nes sandoris ypatingai nepaveikia veiksmingos konkurencijos, nepaisant to, kad abejojama, ar tiekimą veiklos vietoje ir už jos ribų vertinti kaip vieną ar dvi skirtingas rinkas.

(14)

„Ineos“ patvirtino, kad pagal ankstesnį Komisijos sprendimą EG sudaro atskiro produkto rinką (5). Tačiau vėlesniame sprendime (6) Komisija pažymėjo, kad pagal svarstomą priemonę EG reikia skirstyti į: monoetilenglikolį (MEG), dietilenglikolį (DEG) ir trietilenglikolį (TEG). MEG produktų dalis yra apie 90 %, likusi produkcija yra pasiskirsčiusi tarp DEG (apie 9 %) ir TEG (apie 1 %).

(15)

Šiuo atveju dauguma rinkos narių nurodė, kad vėliau EG gali pasidalyti į tris rinkas: MEG, DEG ir TEG, nes šios medžiagos naudojamos labai skirtingai ir jų negalima niekaip pakeisti. Tačiau, kalbant apie pasiūlą, MEG, DEG ir TEG yra nekintamai gaminami kartu ir visada išgaunami panašūs jų kiekiai. Tiksli rinkos apibrėžtis liko neaiški, nes sandoris ypatingai nepaveikia veiksmingos EG konkurencijos dėl alternatyvios produkto rinkos apibrėžties.

(16)

Ankstesniame sprendime (7) Komisija manė, kad EO rinka tikriausia bus Vakarų Europa (EEE ir Šveicarija), nors tiksli rinkos apibrėžtis nebuvo aiški. Šiuo atveju susijusios gamybos įmonės yra Antverpene (Belgija), Laveroje (Prancūzija) ir Dormagene (Vokietija). „Ineos“ pranešė, kad EEE rinka yra plati, nes iš šių įmonių EO yra pervežamas toli (pagal „Ineos“ pateiktus duomenis, kartais netgi daugiau nei 1 000 km atstumu, nors daugeliu atvejų atstumas neviršija 600 km). Vis dėlto, daugelis užsakovų ir mažiausiai pusė konkurentų mano, kad geografinė rinka apsiriboja regionu. Pervežimo atstumai yra 0–800 km, daugeliu atvejų – 0–600 km, atstumą lemia pervežimo kainos ir produkto pavojingumas.

(17)

Dėl pervežimo atstumų apribojimų Komisija nustatė galimas regionines EO rinkas: i) Jungtinė Karalystė ir Airija, ii) Šiaurės šalys (Norvegija, Švedija ir Suomija), iii) pagrindinė šiaurės – vakarų Europos teritorija (Nyderlandai, Danija, Belgija, Liuksemburgas, Vokietija, Austrija, Vidurio ir Šiaurės Prancūzija), iv) Viduržemio jūros baseinas (Italija, Portugalija, Pietų Prancūzija ir Ispanija) ir v) Vidurio ir Rytų Europa. Komisija taip pat pastebėjo, kad regioninių kainų skirtumas ir ribotas prekybos srautas patvirtina geografinės rinkos susiskirstymą. Tačiau nėra būtina apibrėžti EO geografinės rinkos, nes Komisija mano, kad sandoris ypatingai nepaveikia veiksmingos EG konkurencijos dėl galimos geografinės rinkos (EEE geografinė rinka arba kontinentinės Šiaurės – Vakarų Europos dalies rinka, vienintelė regioninė rinka, kurioje yra aktyvios abi šalys).

(18)

Remdamasi ankstesnių sprendimų (8) teiginiais, „Ineos“ pranešė, kad geografinė EG rinka yra bent jau Vakarų Europa ir netgi pasaulinio masto. Tai yra todėl, kad EG nėra pavojinga medžiaga ir yra lengvai pervežama. Kainas galima lyginti su pasaulinio lygio kainomis, importas į EEE, daugiausia iš Vidurinių Rytų ir Rusijos, sudaro apie 13 % visų EEE sunaudojamo kiekio.

(19)

Daugelis rinkos tyrimų respondentų patvirtino, kad geografinė rinka yra mažiausiai visa EEE. Visgi, siekiant priimti sprendimą, tiksli rinkos apibrėžtis nebuvo pateikta, nes sandoris nesukelia rimtų kliūčių veiksmingai konkuruoti bendrojoje rinkoje arba didžiojoje jos dalyje, taikant bet kokią alternatyvią rinkos apibrėžtį.

(20)

Bendras EO rinkos EEE dydis, įskaitant tikslinės paskirties gamybą, yra apie 3 000 kilotonų per metus. Prekybos rinka yra apie 18 % visos gamybos arba apie 560 kilotonų per metus, iš kurių 33 % skaičiuojant pagal vertę tenka vietiniams klientams ir 67 % – išorės klientams.

(21)

Rinkos struktūros atžvilgiu, sandoris yra dviejų iš trijų didžiausių EO tiekėjų susijungimas, kai bendra rinkos dalis yra daugiausiai 45 %, remiantis visomis produkto ir EO geografinės rinkos apibrėžtimis. Pagrindinis įmonių grupės konkurentas „Shell“ sudaro 15–25 % visos bendros prekybos rinkos tiek vietiniams, tiek išorės tiekėjams. Visiems kitiems konkurentams priklauso 10 % (daugeliui mažiau nei 5 %) bendros ir išorės pardavimų rinkos dalies.

(22)

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad prekybos rinka sudaro palyginti mažą bendros gamybos dalį, palyginti maži pakitimai bendrojoje rinkoje gali ypatingai paveikti prekybos rinką. Todėl, atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgė į EO integruotų gamintojų tikslinės paskirties svarbą ir jos poveikį pardavimui trečiosioms šalims. Komisija ištyrė EO tiekimo sąlygas, ypač tai, kas gali apriboti EO prekybos rinkos įmonių grupių veiklą.

(23)

Siekdama minėtų tikslų, Komisija nustatė pagrindinius aspektus, nuo kurių priklauso EO pasiūla prekybos rinkoje: EO gamybos pajėgumas; žemynkryptis EO vartojimas, ypač pasiskirstymas tarp EG ir kitų; paskata EO vidiniam vartojimui ir (arba) pardavimui rinkoje.

(24)

Visų pirma Komisija įvertino, ar šiuo metu konkuruojančios šalys yra pajėgios aprūpinti EO prekybos rinką. Šiuo atžvilgiu, lemiantis yra gryninimo našumas, nes prekybos rinkoje parduodamas tik išgrynintas EO. Tyrimu patvirtinta, kad nors šalių įrenginiai ir yra svarbi gryninimo našumo dalis, konkurentų nepanaudotas našumas gali priversti šalis elgtis prieštaraujant konkurencijos taisyklėms, nes jie sudaro didelę dalį, palyginti su maža prekybos rinka.

(25)

Svarbi šios bylos Komisijos vertinimo dalis buvo ryšys tarp išgrynintų EO ir EG gamybos. EG gamybos sumažinimas integruotiems gamintojams (tiek EO, tiek EG gamintojams) gali suteikti teisę padidinti išgryninto EO gamybą. Šio ryšio pagrindas yra ta pati abiem produktams naudojama pirminė žaliava (negrynintas EO), todėl EG gamybos sumažėjimas sukurtų negryninto EO, kurį galima naudoti papildomiems išgryninto EO kiekiams – priklausomai nuo gryninimo našumo apribojimo.

(26)

„Ineos“ patvirtino, kad MEG yra naudojamas kaip nenuolatinis produktas, tai suteikia galimybę EO gamintojams teikti arba neteikti EO ar kitų EO produktų pagal rinkos aplinkybes. Norėdama patvirtinti šį teiginį, įmonė „Ineos“ pateikė du ekonometrinius tyrimus, kurie įrodė, kad praeityje konkuruojančios šalys galėjo padidinti išgryninto EO gamybą glikolio gamybos sąskaita pagal „Ineos“ ir „BP Dormagen Business“ prastovas. Pastebėta, kad minėtų įmonių EO gamybos sumažinimą (tam tikru mastu) kompensavo didesnis konkurentų parduotas EO kiekis.

(27)

Komisija priėjo išvadą, kad nors minėti tyrimai ir yra riboti, jie patvirtina galimybę, kad tokie konkurentai gali prieštarauti antikonkurenciniam įmonių grupės elgesiui.

(28)

Komisija įvertino galimą svyravimą nuo glikolių iki išgryninto EO, atsižvelgdama į visus našumo apribojimus. Komisija pastebėjo, kad po iš anksto numatomo glikolių gamybos sumažėjimo galimas svyravimas nuo glikolių iki išgryninto EO padidintų, pakilus kainoms įmonių grupėje, EO kiekius prekybos rinkoje, kurie būtų svarbūs, palyginti su bendru visos rinkos dydžiu.

(29)

Komisija taip pat atsižvelgė į naują, glikolio iš Vidurinių Rytų ir Azijos įtaką Europos rinkai. Komisija pastebėjo, kad šie nauji EO produktai gali padidinti EG eksportą į EEE, taip pat gali sumažinti EG gamybą EEE. Tai, savo ruožtu, gali padidinti EO tinkamumą EEE trečiosioms šalims ir vidinę kitų EO produktų gamybą.

(30)

Todėl Komisija mano, kad verta iš anksto įvertinti galimą poveikį, susijusį su ateities prognozėmis ir pagrįstai numatoma įvykių eiga.

(31)

Komisijos tyrimas atskleidė, kad EO gamybos našumas EEE ateityje gali augti, o panaudojimo koeficientas – mažėti. Nors artimiausiu metu numatomas gryninimo našumo sumažėjimas, bet prekybos rinka yra santykinai maža ir nesitikima, kad ji išaugs artimiausiu metu, likęs gryninimo našumas gali tapti kliūtimi vienašališkai augančioms kainoms įmonių grupėje.

(32)

Be to, siekiant iš anksto įvertinti importuojamo iš Vidurinių Rytų glikolio poveikį EO Europos prekybos rinkai, buvo atsižvelgta į būsimą EO gamintojų ekonominę pagalbą prekybos rinkai. Siekiant atlyginti naudojamo EO glikoliams sumažėjimą ir norint išlaikyti kuo aukštesnį EO gamybos vartojimo rodiklį, EO gamintojai turės surasti kitą EO realizavimo rinką. Kitų EO produktų (išskyrus glikolį) gamybai ir prekybos rinkai yra reikalingas grynas EO, taigi Europos EO gamintojai yra skatinami padidinti gryninimo galimybes.

(33)

Komisija mano, kad gryninimo sektorių plėtra EO gamyboje nereikalauja didelių išlaidų, dažnai jai nereikalingos ir papildomos įmonių investicijos. Manoma, kad konkurentai sugebės padidinti dabartines gryninimo galimybes, siekiant sunaudoti numatomą glikolių likutį, taigi šis padidėjimas priklauso nuo EO gamintojų EO EOD tikslinės paskirties, jų sugebėjimo padidinti EOD našumą ir pagalbą tiksliniam EO vartojimui arba pardavimui prekybos rinkoje.

(34)

Komisijos tyrimas atskleidė, kad artimiausiu metu integruotų gamintojų EOD našumas iš dalies bus suvaržytas dėl augančios EOD paklausos. Augantis EOD gamybos našumas yra brangus ir reikalauja daugiau laiko nei EO gryninimo našumas. Taigi, ne visas negryninto EO kiekis sumažėjus glikolio gamybai EEE bus panaudotas integruotų gamintojų augančioje EOD gamyboje. Jis bus pateiktas prekybos rinkoje.

(35)

Todėl EO atžvilgiu, galima atmesti kliūtis sėkmingai konkuruoti prekybos rinkoje. EO vartotojams bus pateiktos kitos produkto tiekimo galimybės, jų pakaks įmonių grupės veiklai sustiprinti.

(36)

Pasaulinė EG gamyba ir naudojimas yra apie 17 000 kilotonų, EEE pagaminama apie 1 700 kilotonų, o paklausa yra apie 1 950 kilotonų. Paskutiniais metais pasaulinė paklausa išliko stabili dėl MEG paklausos Kinijoje ir Tolimuosiuose Rytuose poliesterio tekstilės gamybai. Tai, savo ruožtu, paskatino investuoti į svarbius naujus EG pajėgumus Azijoje ir Viduriniuose Rytuose, manoma, kad paklausa išaugs per keletą metų.

(37)

Komisijos tyrimas tvirtina, kad visuotinėje prekybos rinkoje įmonių grupės rinka neišaugo daugiau nei 5 % nei vienam rinkos produktui. EEE prekybos rinkoje įmonių grupės dalis neviršija 20 % šio produkto rinkos. Įmonių grupė gali susidurti su kai kurių stiprių konkurentų, pavyzdžiui, BASF, „MEGlobal“, „Sabic“, „Shell“, „Clariant“ bei importuotojų konkurencija.

(38)

Atsižvelgusi į ribotą įmonių grupės rinką, rimtų konkurentų su panašiomis ar netgi platesnėmis rinkos dalimis egzistavimą ir į numatomą glikolių gamybos Europoje sumažėjimą (dėl augančio importo), Komisija nutarė, kad siūlomas sandoris nekelia abejonių dėl konkurencijos EG rinkoje.

(39)

Dėl pirmiau minėtų teiginių patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad pasiūlyta koncentracija nekelia rimtų kliūčių veiksmingai konkurencijai bendrojoje rinkoje arba didžiojoje jos dalyje, ypač kuriant ar stiprinant dominuojančią padėtį. Taigi koncentracija yra suderinama su bendrąja rinka pagal Susijungimo reglamento 8 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį.