TARYBOS REGLAMENTAS (EURATOMAS) Nr. 1908/2006

2006 m. gruodžio 19 d.

nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2011 m.)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 7 ir 10 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdama į Audito Rūmų nuomonę (3),

kadangi:

(1)

Europos atominės energijos bendrijos Septintoji bendroji programa buvo patvirtinta 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimu 2006/970/Euratomas dėl Europos atominės energijos bendrijos septintosios bendrosios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programos (2007–2011 m.) (4). Komisija atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas bendrosios programos ir jos specialiųjų programų, įskaitant susijusius finansinius aspektus, įgyvendinimas.

(2)

Septintoji bendroji programa įgyvendinama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5) (toliau – Finansinis reglamentas) ir Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (6) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės).

(3)	Septintoji bendroji programa taip pat įgyvendinama pagal valstybės pagalbos, visų pirma valstybės pagalbos, skiriamos moksliniams tyrimams ir vystymuisi, taisykles, šiuo metu sudarančias Bendrijos sistemą dėl moksliniams tyrimams ir vystymuisi skiriamos valstybės pagalbos (7).

(4)	Konfidencialių duomenų tvarkymas reglamentuojamas visais atitinkamais Bendrijos teisės aktais, įskaitant institucijų vidaus taisykles, pavyzdžiui, 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisykles (8), susijusias su saugumu.

(5)

Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisyklėse turėtų būti numatyti nuoseklūs, išsamūs ir skaidrūs pagrindai, kad būtų užtikrintas kuo veiksmingesnis įgyvendinimas, atsižvelgiant į poreikį palengvinti visiems dalyviams galimybes pasinaudoti ta programa pasitelkiant supaprastintą tvarką ir laikantis proporcingumo principo.

(6)	Šios taisyklės taip pat turėtų palengvinti naudojimąsi dalyvio sukurta intelektine nuosavybe, taip pat atsižvelgiant į dalyvio organizaciją tarptautiniu mastu, tuo pat metu apsaugant teisėtus kitų dalyvių ir Bendrijos interesus.

(7)	Septintojoje bendrojoje programoje turėtų būti skatinamas Bendrijos atokiausių regionų, taip pat įvairių įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimas.

(8)	Siekiant darnumo ir skaidrumo, turėtų būti taikomas labai mažų bei mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimas, pateiktas Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (9).

(9)	Reikia nustatyti minimalius dalyvavimo reikalavimus, naudotinus kaip bendra taisyklė ir atsižvelgiant į pagal Septintąją bendrąją programą vykdomos netiesioginės veiklos ypatumus. Visų pirma, turi būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios dalyvių skaičių ir jų įsisteigimo vietą.

(10)	Tikslinga leisti dalyvauti bet kuriam teisės subjektui, jeigu jis atitinka minimalius reikalavimus. Didesnis nei minimalus dalyvavimas turėtų užtikrinti veiksmingą atitinkamos netiesioginės veiklos įgyvendinimą.

(11)	Septintojoje bendrojoje programoje reikėtų skatinti dalyvauti tarptautines organizacijas, siekiančias plėtoti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje Europoje, kurias daugiausiai sudaro valstybės narės ar asocijuotos šalys.

(12)

Taip pat turėtų būti numatytas trečiosiose šalyse įsisteigusių teisės subjektų bei tarptautinių organizacijų dalyvavimas, kaip įtvirtinta Sutarties 101 straipsnyje. Tačiau tikslinga reikalauti, kad tokį dalyvavimą pateisintų didesnis tokių dalyvių įnašas įgyvendinant Septintosios bendrosios programos tikslus.

(13)	Pagal Sutarties 198 straipsnį, valstybių narių jurisdikcijai priklausančių neeuropinių teritorijų teisės subjektams taikoma Septintoji bendroji programa.

(14)	Atsižvelgiant į pirmiau minėtus tikslus, reikia nustatyti sąlygas ir reikalavimus Bendrijos finansavimo teikimui netiesioginę veiklą vykdantiems dalyviams.

(15)

Turėtų būti numatytas veiksmingas ir sklandus perėjimas nuo Šeštojoje bendrojoje programoje naudojamos išlaidų skaičiavimo tvarkos. Atsižvelgiant į dalyvių interesus, Septintosios bendrosios programos stebėsenos proceso metu turėtų būti nagrinėjamas šio pasikeitimo poveikis biudžetui, ypač dalyvių administracinei naštai.

(16)

Reikia, kad be Finansiniame reglamente ir jo Įgyvendinimo taisyklėse bei šiame reglamente nustatytų taisyklių ir tvarkos Komisija nustatytų taisykles ir tvarką, reglamentuojančias pasiūlymų teikimą, vertinimą ir atranką bei dotacijų skyrimą, taip pat žalos atlyginimo dalyviams procedūras. Visų pirma turėtų būti nustatytos nepriklausomų ekspertų naudojimą reglamentuojančios taisyklės.

(17)

Tikslinga, kad be taisyklių ir tvarkos, nustatytų Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo taisyklėse, Komisija nustatytų taisykles ir tvarką, reglamentuojančias pagal Septintąją bendrąją programą vykdomos netiesioginės veiklos dalyvių teisinio bei finansinio pajėgumo vertinimą. Tokios taisyklės turėtų nustatyti tinkamą Bendrijos finansinių interesų apsaugos ir teisės subjektų dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje supaprastinimo bei palengvinimo pusiausvyrą.

(18)

Todėl Finansinis reglamentas ir Įgyvendinimo taisyklės bei 1995 m. gruodžio 18 d. Bendrijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (10), inter alia, reglamentuoja Bendrijos finansinių interesų apsaugą, kovą su sukčiavimu ir pažeidimais, Komisijai priklausančių sumų susigrąžinimo tvarką, pašalinimo iš sutarčių ir dotacijų skyrimo tvarką bei susijusias sankcijas ir Komisijos bei Audito Rūmų auditą, patikrinimus ir inspektavimus pagal Sutarties 160c straipsnį.

(19)	Reikia, kad Bendrijos finansinis įnašas dalyvius pasiektų be nereikalingo delsimo.

(20)

Kiekvienai veiklai sudarytoje sutartyje turėtų būti numatyta, kad Komisija arba Komisijos įgaliotas atstovas atliks priežiūrą bei finansinę kontrolę, Audito rūmai atliks auditus, o Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atliks patikrinimus vietose 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (11) nustatyta tvarka.

(21)

Komisija turėtų tikrinti netiesioginę veiklą, tiek vykdomą pagal Septintąją bendrąją programą, tiek ir pagal Septintąją bendrąją programą bei jos specialiąsias programas. Siekiant užtikrinti veiksmingus ir nuoseklius netiesioginės veiklos įgyvendinimo stebėseną bei vertinimą Komisija turėtų sukurti ir prižiūrėti atitinkamą informacinę sistemą.

(22)	Septintojoje bendrojoje programoje turėtų atsispindėti bendri principai, nustatyti Europos Mokslo darbuotojų chartijoje ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodekse (12), ir turėtų būti skatinama jų laikytis, kartu atsižvelgiant į savanorišką jų laikymosi pobūdį.

(23)	Mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės turi užtikrinti, kad, kai tinkama, dalyviai saugotų veiklos metu atsiradusią intelektinę nuosavybę, tačiau taip pat šiuos rezultatus naudotų ir platintų.

(24)

Atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės savininkų teises, šios taisyklės turi būti parengtos taip, kad užtikrintų, jog dalyviai ir, kai tinkama, su jais susiję subjektai, įsteigti valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje, turėtų prieigą prie visos informacijos, kurią jie pateikia projektui, ir žinių, kurias jie įgyja vykdydami tiriamąją veiklą projekto metu, tiek, kiek to reikia, kad jie galėtų vykdyti mokslinius tyrimus arba naudoti gautas žinias.

(25)

Bus panaikintas Šeštojoje bendrojoje programoje nustatytas reikalavimas tam tikriems dalyviams prisiimti finansinę atsakomybę už konsorciumo partnerius. Šiame kontekste turėtų būti įsteigtas Komisijos valdomas dalyvio garantinis fondas, kompensuosiantis sumas, kurias turi grąžinti, bet negrąžina įsipareigojimų nevykdantys partneriai. Toks požiūris skatins supaprastinimą ir palengvins dalyvavimą, ypač MVĮ, kartu saugant Bendrijos finansinius interesus Septintajai bendrajai programai tinkamu būdu.

(26)	Bendrijos finansavimas bendroms įmonėms, įsteigtoms pagal Sutarties 45–51 straipsnius, neįtraukiamas į šio reglamento taikymo sritį.

(27)	Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(28)

Bendrija gali suteikti finansinę paramą, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, inter alia, naudodama šias priemones: a) viešuosius pirkimus, sutartyje nustatydama kainą konkurse atrinktoms prekėms ar paslaugoms; b) dotacijas; c) mokėdama narystės mokesčius organizacijoms; d) mokėdama honorarus nepriklausomiems ekspertams, kaip nustatyta šio reglamento 16 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir kitų teisės subjektų dalyvavimo veikloje, kurią vykdo vienas ar daugiau dalyvių pasinaudodami Sprendimo 2006/970/Euratomas II priedo a dalyje numatytomis finansavimo programomis (toliau – netiesioginė veikla), taisyklės.

Jame pagal taisykles, nustatytas Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo taisyklėse, taip pat nustatomos taisyklės dėl Bendrijos finansinio indėlio netiesioginės veiklos pagal Septintąją bendrąją programą dalyviams.

Kalbant apie pagal Septintąją bendrąją programą vykdomų mokslinių tyrimų rezultatus, šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl naujų žinių atskleidimo visais tinkamais būdais, išskyrus tuos, kurie atsiranda dėl tų žinių apsaugos formalumų, ir įskaitant naujų žinių skelbimą bet kuriose priemonėse (toliau – sklaida).

Be to, jame nustatomos taisyklės dėl tiesioginio ar netiesioginio naujų žinių naudojimo tolesnėje mokslinių tyrimų veikloje, kurios neapima susijusi netiesioginė veikla, produkto ar proceso vystymo, kūrimo ir pardavimo arba paslaugos kūrimo ir teikimo (toliau – naudojimas).

Šiame reglamente nustatomos naujoms ir pirminėms žinioms taikomos taisyklės dėl licencijų ir jų naudotojų teisių (toliau – prieigos teisės).

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente, šalia Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo taisyklėse pateiktų apibrėžimų, taikomi ir šie apibrėžimai:

1)

„teisės subjektas“ – bet koks fizinis arba juridinis asmuo, įsteigtas pagal jo įsisteigimo vietos nacionalinę teisę arba pagal Bendrijos arba tarptautinę teisę ir turintis teisinį subjektiškumą, kuris veikdamas savo vardu gali naudotis teisėmis ir turėti pareigas. Fizinių asmenų atveju įsisteigimo vieta laikoma įprastinė gyvenamoji vieta;

2)	„susijęs subjektas“ – bet koks teisės subjektas, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja dalyvis, arba kuris yra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas taip pat kaip ir dalyvis; kontrolė gali būti bet kokių 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų;

3)

„teisingos ir protingos sąlygos“ – tinkamos sąlygos, įskaitant galimas finansines sąlygas atsižvelgiant į konkrečias prašymo suteikti prieigos teises aplinkybes, pavyzdžiui, naujų ar pirminių žinių, kuriomis prašoma suteikti teisę naudotis, reali ar potenciali vertė ir (arba) numatomo naudojimosi mastas, trukmė ar kiti požymiai;

4)

„naujos žinios“ – rezultatai, įskaitant informaciją, nepriklausomai nuo to, ar jie gali būti apsaugoti, kurie gaunami vykdant susijusią netiesioginę veiklą. Tokie rezultatai apima teises, susijusias su autorių teisėmis, pramoninio dizaino teisėmis, patento teisėmis, augalų veislių nuosavybės teisėmis ar panašiomis apsaugos formomis;

5)

„pirminės žinios“ – informacija, kurią dalyviai sukaupė prieš sudarydami dotacijos susitarimą, taip pat autorinės teisės ir kitos tokiai informacijai taikomos intelektinės nuosavybės teisės, dėl kurių buvo pateiktas prašymas prieš sudarant dotacijos susitarimą ir kurios yra reikalingos vykdyti netiesioginę veiklą arba naudoti netiesioginės veiklos rezultatus;

6)	„dalyvis“ – teisės subjektas, prisidedantis prie netiesioginės veiklos ir turintis teisių bei pareigų Bendrijai pagal šio reglamento nuostatas;

7)	„mokslinių tyrimų organizacija“ – teisės subjektas, įsteigtas kaip ne pelno organizacija, kurios vienas iš pagrindinių tikslų – vykdyti mokslinius tyrimus arba technologinį vystymą;

8)	„trečioji šalis“ – valstybė, kuri nėra valstybė narė;

9)	„asocijuota šalis“ – trečioji šalis, kuri yra tarptautinio susitarimo su Bendrija šalis, to susitarimo pagrindu ar laikydamasi jame nurodytų sąlygų moka finansinius įnašus į visą Septintąją bendrąją programą ar jos dalį;

10)	„tarptautinė organizacija“ – tarpvyriausybinė organizacija, išskyrus Bendriją, turinti teisinį subjektiškumą pagal tarptautinę viešąją teisę, taip pat tokių tarptautinių organizacijų įsteigtos specializuotos agentūros;

11)	„tarptautinė Europos interesų organizacija“ – tarptautinė organizacija, kurios narių daugumą sudaro valstybės narės ar asocijuotos šalys ir kurių pagrindinis tikslas – skatinti mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą Europoje;

12)	„viešoji įstaiga“ – teisės subjektas, kaip tokia įsteigta pagal nacionalinę teisę, ir tarptautinės organizacijos;

13)	„MVĮ“ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės Rekomendacijos 2003/361/EB 2003 m. gegužės 6 d. versijoje nurodyta prasme;

14)	„darbo programa“ – Komisijos priimtas planas specialiai programai įgyvendinti, kaip nurodyta Sprendimo 2006/970/Euratomas 2 straipsnyje;

15)	„finansavimo programos“ – netiesioginei veiklai skirto Bendrijos finansavimo mechanizmai, kaip nustatyta Sprendimo 2006/970/Euratomas II priedo a dalyje;

3 straipsnis

Konfidencialumas

Pagal dotacijos susitarime, paskyrimo laiške arba sutartyje nustatytas sąlygas Komisija ir dalyviai jiems pateiktus konfidencialius duomenis, žinias ir dokumentus laiko konfidencialiai.

II SKYRIUS

DALYVAVIMAS

4 straipsnis

Specialios taisyklės dėl branduolių sintezės energijos tyrimų

Šiame skyriuje nustatytos taisyklės taikomos nepažeidžiant specialių veiklos taisyklių pagal teminę sritį „Branduolių sintezės energijos tyrimai“, išdėstytų IV skyriuje.

1 SKIRSNIS

Minimalūs reikalavimai

5 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Valstybėje narėje, asocijuotoje arba trečiojoje šalyje įsteigta įmonė, mokslinių tyrimų centras arba kitas teisės subjektas gali dalyvauti netiesioginėje veikloje, jeigu atitinka minimalius šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, įskaitant nustatytus pagal 11 straipsnį.

Tačiau, vykdant netiesioginę veiklą, nurodytą 6 arba 8 straipsniuose, kai minimalūs reikalavimai gali būti įvykdyti nedalyvaujant valstybėje narėje įsteigtam teisės subjektui, turi būti kreipiamas didesnis dėmesys į Sutarties 1 ir 2 straipsniuose nustatytų tikslų pasiekimą.

2.   Komisijos Jungtinis tyrimų centras, toliau – JTC, gali dalyvauti netiesioginėje veikloje tokiu pat pagrindu ir naudodamasis tomis pačiomis teisėmis ir pareigomis, kaip ir valstybėje narėje įsteigtas teisės subjektas.

6 straipsnis

Minimalūs reikalavimai

1.   Minimalūs netiesioginės veiklos reikalavimai:

a)	privalo dalyvauti mažiausiai trys teisės subjektai, kiekvienas iš jų turi būti įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, o du iš jų negali būti įsteigti toje pačioje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyse;

b)	pagal 7 straipsnį visi trys teisės subjektai turi būt nepriklausomi vienas nuo kito.

2.   Kai vienas iš dalyvių yra JTC, tarptautinė Europos interesų organizacija arba pagal Bendrijos teisę įsteigtas subjektas, 1 dalies a punkto tikslais laikoma, kad jis yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje nei kiti toje pačioje netiesioginėje veikloje dalyvaujantys dalyviai.

7 straipsnis

Nepriklausomumas

1.   Du teisės subjektai laikomi nepriklausomais vienas nuo kito, kai jie vienas kito tiesiogiai arba netiesiogiai nekontroliuoja arba kai vieno tiesiogiai arba netiesiogiai nekontroliuoja tas pats subjektas, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kitą.

2.   Taikant 1 dalį, kontrolė gali visų pirma būti tokia:

a)	kai tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma daugiau kaip 50 % teisės subjekto nominalios akcijų emisijos vertės arba dauguma to subjekto akcininkų ar dalininkų balsavimo teisių;

b)	kai tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ir teisiškai, naudojamasi sprendžiamąja galia valdant teisės subjektą.

3.   Tačiau tokie santykiai tarp teisės subjektų nelaikomi kontroliuojančiais santykiais:

a)	tai pačiai valstybinei investicinei korporacijai, instituciniam investuotojui arba rizikos kapitalo bendrovei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 % akcijų emisijos nominalios vertės arba didžioji akcininkų ir dalininkų balsavimo teisių dalis;

b)	teisės subjektai priklauso tai pačiai valstybinei institucijai arba yra jos prižiūrimi.

8 straipsnis

Koordinavimo ir paramos veikla, mokslo darbuotojų mokymas ir karjeros plėtra

Minimalus reikalavimas, taikomas koordinavimo ir paramos veiklai ir veiklai, skirtai mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros plėtrai, – vieno teisės subjekto dalyvavimas.

Pirma pastraipa netaikoma tais atvejais, kai siekiama vykdyti mokslinių tyrimų koordinavimo veiklą.

9 straipsnis

Vieninteliai dalyviai

Kai netiesioginės veiklos minimalius reikalavimus atitinka keletas teisės subjektų, kurie kartu sudaro vieną teisės subjektą, pastarasis, jeigu yra įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, netiesioginėje veikloje gali dalyvauti kaip vienintelis dalyvis.

10 straipsnis

Trečiosiose šalyse įsteigtos tarptautinės organizacijos ir teisės subjektai

Trečiosiose šalyse įsteigtos tarptautinės organizacijos ir teisės subjektai gali dalyvauti netiesioginėje veikloje, jeigu jie atitinka šiame skyriuje nustatytus minimalius reikalavimus, taip pat bet kokius specialiosiose programose arba atitinkamose darbo programose nurodytus reikalavimus.

11 straipsnis

Papildomi reikalavimai

Be šiame skyriuje nustatytų minimalių reikalavimų, specialiosiose arba darbo programose gali būti išdėstyti reikalavimai dėl mažiausio dalyvių skaičiaus.

Jose taip pat gali būti pagal netiesioginės veiklos pobūdį ir tikslus nustatyti papildomi reikalavimai, taikomi dalyvių tipui ir, jei reikia, jų įsisteigimo vietai.

2 SKIRSNIS

Procedūros

1 poskirsnis

Kvietimai teikti paraiškas

12 straipsnis

Kvietimai teikti paraiškas

1.   Komisija paskelbia pasiūlymų dėl netiesioginės veiklos konkursus pagal atitinkamose specialiosiose ir darbo programose nustatytus reikalavimus.

Be Įgyvendinimo taisyklėse numatyto informavimo, Komisija skelbia kvietimus teikti paraiškas Septintosios bendrosios programos interneto puslapiuose, taip pat naudojasi informaciniais kanalais bei valstybių narių ir asocijuotų šalių įsteigtais informaciniais centrais.

2.   Kai taikoma, Komisija kvietimuose teikti paraiškas nurodo, kad dalyviams nereikia sudaryti konsorciumo sutarties.

3.   Pasiūlymų konkursuose nurodomi aiškūs tikslai, užtikrinantys, kad pareiškėjai paraiškų neteiktų be reikalo.

13 straipsnis

Išimtys

Komisija neskelbia kvietimų teikti paraiškas šiai veiklai:

a)	pagal Įgyvendinimo taisykles, koordinavimo ir paramos veiklai, kurią vykdys specialiosiose programose ar darbo programose nurodyti teisės subjektai, kai specialiojoje programoje leidžiama, kad darbo programoje būtų nurodyti gavėjai;

b)	koordinavimo ir paramos veiklai, kurią sudaro prekių ar paslaugų įsigijimas laikantis Finansiniame reglamente nustatytų viešųjų pirkimų taisyklių;

c)	su nepriklausomų ekspertų paskyrimu susijusiai koordinavimo ir paramos veiklai;

d)	kitai veiklai, jeigu taip numatyta Finansiniame reglamente arba Įgyvendinimo taisyklėse.

2 poskirsnis

Pasiūlymų vertinimas ir atranka bei dotacijų skyrimas

14 straipsnis

Vertinimas, atranka ir finansavimo skyrimas

1.   Komisija įvertina visus paskelbus konkursą pateiktus pasiūlymus remdamasi vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijais.

Bus vertinama pagal kompetencijos, poveikio ir įgyvendinimo kriterijus. Pagal šią tvarką darbo programoje bus nurodomi vertinimo ir atrankos kriterijai, taip pat gali būti įtraukiami papildomi reikalavimai, vertinimo koeficientai ir ribinės vertės arba nustatoma išsamesnė kriterijų taikymo tvarka.

2.   Paraiška, pažeidžianti pagrindinius etikos principus arba neatitinkanti specialiojoje programoje, darbo programoje ar kvietime teikti paraiškas nustatytų reikalavimų, neatrenkama. Toks pasiūlymas bet kuriuo metu gali būti pašalintas iš vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo procedūrų.

3.   Pasiūlymai suskirstomi pagal įvertinimo rezultatus. Sprendimai dėl finansavimo priimami remiantis šiuo suskirstymu.

15 straipsnis

Paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo tvarka

1.   Jeigu konkurso sąlygose tiksliai apibrėžiama dviejų pakopų vertinimo tvarka, toliau vertinami tik tie pasiūlymai, kurie, remiantis tam tikrais kriterijais grindžiamu įvertinimu, buvo atrinkti pirmuoju etapu.

2.   Kai konkurso sąlygose tiksliai apibrėžiama dviejų etapų pasiūlymų teikimo tvarka, antruoju etapu išsamius pasiūlymus prašoma pateikti tik tų pateikusiųjų pasiūlymus, kurių pasiūlymai atitinka įvertinimo kriterijus pirmuoju etapu.

Visi pareiškėjai nedelsiant informuojami apie pirmojo įvertinimo etapo rezultatus.

3.   Komisija priima ir paskelbia pasiūlymų teikimą reglamentuojančias taisykles ir susijusią vertinimo, atrankos bei finansavimo skyrimo tvarką ir paskelbia vadovus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, ir vertintojams skirtas gaires. Visų pirma ji nustato išsamią dviejų etapų pasiūlymų teikimo tvarką (įskaitant taisykles dėl pirmuoju etapu teikiamų pasiūlymų apimties bei pobūdžio ir taisykles dėl išsamaus antruoju etapu teikiamo pasiūlymo) ir dviejų pakopų vertinimo tvarkos taisykles.

Komisija teikia pareiškėjams informaciją ir nustato žalos atlyginimo jiems procedūras.

4.   Komisija priima ir skelbia taisykles, siekdama užtikrinti, kad būtų nuolatos tikrinamas netiesioginės veiklos dalyvių juridinis statusas bei finansinis pajėgumas.

Komisija iš naujo neatlieka naujos patikros, išskyrus tuos atvejus, kai pasikeičia atitinkamo dalyvio padėtis.

16 straipsnis

Nepriklausomų ekspertų skyrimas

1.   Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kad jie padėtų atlikti pasiūlymų vertinimus.

13 straipsnyje nurodytai koordinavimo ir paramos veiklai vertinti nepriklausomi ekspertai skiriami tik tuo atveju, jei Komisija mano, kad tai yra būtina.

2.   Nepriklausomi ekspertai parenkami remiantis jų gebėjimais ir žiniomis, tinkančiomis paskirtoms užduotims atlikti. Tais atvejais, jei nepriklausomiems ekspertams tektų dirbti su įslaptinta informacija, prieš juos skiriant prašoma atlikti atitinkamą patikimumo patikrinimą.

Nepriklausomi ekspertai, siekiant sudaryti tinkamų kandidatų sąrašus, atrenkami remiantis individualiems asmenims arba atitinkamoms organizacijoms, pvz., nacionalinių mokslinių tyrimų agentūroms, institutams ar įmonėms, skirtais kvietimais teikti kandidatūras.

Prireikus Komisija gali atrinkti bet kurį į tuos sąrašus neįtrauktą reikiamus gebėjimus turintį asmenį.

Skiriant nepriklausomų ekspertų grupes, imamasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra.

3.   Paskirdama nepriklausomą ekspertą, Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šis ekspertas nepatektų į interesų konfliktą, susijusį su tuo klausimu, kuriuo jis prašomas pateikti savo nuomonę.

4.   Komisija patvirtina paskyrimo laiško (toliau – paskyrimo laiškas) pavyzdį, į kurį įtraukiama deklaracija, kad nepriklausomas ekspertas paskyrimo metu nėra patekęs į jokį interesų konfliktą ir įsipareigoja informuoti Komisiją apie bet kokį interesų konfliktą, jeigu toks kiltų tuo metu, kai jis teikia nuomonę arba vykdo pareigas. Komisija sudaro Bendrijos ir kiekvieno nepriklausomo eksperto paskyrimo laišką.

5.   Komisija kartą per metus atitinkamose informavimo priemonėse skelbia bendrojoje programoje ir kiekvienoje specialiojoje programoje dalyvavusių nepriklausomų ekspertų sąrašą.

3 poskirsnis

Įgyvendinimas ir dotacijų susitarimai

17 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Dalyviai įgyvendina netiesioginę veiklą ir imasi būtinų ir pagrįstų priemonių. Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai ją įgyvendina veikdami Bendrijos labui bendrai ir pavieniui.

2.   Komisija pagal 18 straipsnio 8 dalyje numatytą pavyzdį ir atsižvelgdama į susijusios finansavimo programos savybes parengia Bendrijos ir dalyvių dotacijos susitarimą.

3.   Dalyviai neprisiima su dotacijos susitarimu nesuderinamų įsipareigojimų.

4.   Jeigu dalyvis nevykdo netiesioginės veiklos techninio įgyvendinimo įsipareigojimų, kiti dalyviai vykdo dotacijos susitarimą be papildomo Bendrijos finansinio įnašo, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija aiškiai atleidžia juos nuo to įsipareigojimo.

5.   Jeigu veiklos vykdyti nebeįmanoma arba jeigu dalyvis nebegali jos vykdyti, Komisija užtikrina, kad veikla būtų baigta.

6.   Dalyviai užtikrina, kad Komisijai būtų pranešta apie bet kokį įvykį, kuris galėtų turėti neigiamos įtakos netiesioginės veiklos įgyvendinimui arba Bendrijos interesams.

7.   Jei tai numatyta dotacijos susitarime, netiesioginės veiklos dalyviai kai kurias darbo dalis pagal subrangos sutartį gali perduoti atlikti trečiosioms šalims.

8.   Komisija nustato žalos dalyviams atlyginimo procedūras.

18 straipsnis

Į dotacijos susitarimą įtraukiamos bendrosios nuostatos

1.   Dotacijos susitarime nustatomos dalyvių teisės ir pareigos Bendrijos atžvilgiu pagal Sprendimą 2006/970/Euratomas, šį reglamentą, Finansinį reglamentą ir Įgyvendinimo taisykles bei Bendrijos teisės bendruosius principus.

Pagal tokias pačias sąlygas jame taip pat nustatomos teisės subjektų, kurie tampa dalyviais jau vykdant netiesioginę veiklą, teisės ir pareigos.

2.   Jei reikia, dotacijos susitarime numatoma, kuri Bendrijos finansinio indėlio dalis bus skiriama padengti finansuotinas išlaidas, o kuri – nustatyto dydžio sumas (įskaitant vieneto sąnaudų skalę) ar vienkartines išmokas.

3.   Dotacijos susitarime nurodoma, dėl kokių konsorciumo sudėties pakitimų būtina iš anksto skelbti konkurencinį kvietimą.

4.   Dotacijos susitarime reikalaujama, kad Komisijai būtų teikiamos periodinės ataskaitos apie susijusios netiesioginės veiklos įgyvendinimo eigą.

5.   Jei reikia, dotacijos susitarime gali būti numatyta, kad Komisijai iš anksto turi būti pranešta apie naujų žinių nuosavybės perdavimą trečiajai šaliai.

6.   Jeigu dotacijos susitarime reikalaujama, kad dalyviai vykdytų trečiajai šaliai naudą teikiančią veiklą, dalyviai apie tai turi plačiai paskelbti ir trečiąsias šalis atrinkti skaidriai, teisingai ir nešališkai. Jeigu darbo programoje numatyta, dotacijos susitarime nustatomi kriterijai atrinkti tokią trečiąją šalį. Komisija pasilieka teisę pateikti prieštaravimą dėl atrinktos trečiosios šalies.

7.   Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia dotacijos susitarimo pavyzdį pagal šį reglamentą. Jei dotacijos susitarimo pavyzdį reikia iš esmės keisti, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, jį atitinkamai peržiūri.

8.   Dotacijos susitarimo pavyzdyje atsispindi bendri principai, nustatyti Europos mokslo darbuotojų chartijoje ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodekse. Prireikus susitarime atkreipiamas dėmesys į sinergiją su visų lygių švietimu, pasirengimą ir gebėjimą puoselėti dialogą ir debatus mokslo klausimais ir mokslinių tyrimų rezultatų temomis su platesne publika, ne tik su mokslo bendruomene, bendruomene, veiklą, kuria siekiama didinti moterų vaidmenį moksliniuose tyrimuose, ir veiklą, nukreiptą į socialinius bei ekonominius mokslinių tyrimų aspektus.

9.   Dotacijos susitarimo pavyzdyje numatoma Komisijos ar jos įgalioto atstovo ir Audito Rūmų vykdoma priežiūra ir finansinė kontrolė.

10.   Dotacijos susitarime gali būti numatyti terminai dalyviams, iki kada pateikti įvairius šiame reglamente nurodytus pranešimus.

19 straipsnis

Nuostatos dėl prieigos teisių, naudojimo ir sklaidos

1.   Dotacijos susitarime nustatomos tos dalyvių teisės ir pareigos dėl prieigos teisių, naudojimo ir sklaidos, kurios (teisės ir pareigos) nebuvo nustatytos šiame reglamente.

Todėl joje reikalaujama, kad Komisijai būtų pateiktas naujų žinių naudojimo ir sklaidos planas.

2.   Dotacijos susitarime gali būti tiksliai apibrėžtos sąlygas, pagal kurias dalyviai gali nesutikti, kad tam tikri Komisijos įgalioti atstovai atliktų naujų žinių naudojimo ir sklaidos technologinį auditą.

20 straipsnis

Susitarimo nutraukimo nuostatos

Dotacijos susitarime tiksliai apibrėžiamos visos susitarimo arba jo dalies nutraukimo priežastys, visų pirma susijusios su reglamento nesilaikymu, susitarimo nevykdymas arba pažeidimas, taip pat pasekmės dalyviams, jeigu susitarimo nesilaiko kiti dalyviai.

21 straipsnis

Specialios nuostatos

1.   Vykdant netiesioginę veiklą, kuria remiamos esamos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir, tam tikrais atvejais, naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros, dotacijos susitarime gali būti numatytos specialios nuostatos, susijusios su konfidencialumu, viešumu, prieigos teisėmis ir įsipareigojimais, galinčiais turėti įtakos besinaudojantiesiems infrastruktūra.

2.   Vykdant netiesioginę veiklą, kuria remiamas mokslo darbuotojų mokymas ir karjeros plėtra, dotacijos susitarime gali būti nustatytos specialios nuostatos, susijusios su konfidencialumu, prieigos teisėmis ir įsipareigojimais, susijusiais su mokslo darbuotojais, turinčiais naudos iš šios veiklos.

3.   Vykdant netiesioginę veiklą saugumo mokslinių tyrimų srityje, dotacijos susitarime gali būti nustatytos specialios nuostatos, visų pirma susijusios su konsorciumo sudėties pasikeitimais, konfidencialumu, informacijos įslaptinimu ir informacija valstybėms narėms, informacijos skleidimu, prieigos teisėmis, naujų žinių nuosavybės teisės perdavimu ir jų naudojimu.

22 straipsnis

Pasirašymas ir prisijungimas

Dotacijos susitarimas įsigalioja, kai jį pasirašo koordinatorius ir Komisija.

Jis taikomas kiekvienam oficialiai prie jo prisijungusiam dalyviui.

4 poskirsnis

Konsorciumai

23 straipsnis

Konsorciumo susitarimai

1.   Jeigu pasiūlymų konkurso sąlygose nenurodyta kitaip, visi dalyviai, dalyvaujantys netiesioginėje veikloje, sudaro susitarimą (toliau – konsorciumo susitarimas), kuris, inter alia, reglamentuoja šiuos klausimus:

a)	konsorciumo vidaus organizaciją;

b)	Bendrijos finansinio įnašo paskirstymą;

c)	taisykles dėl sklaidos, naudojimo ir prieigos teisių, kurios papildo III skyriaus taisykles ir atitinkamas dotacijos susitarimo nuostatas;

d)	vidaus ginčų sprendimą, įskaitant piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejus;

e)	dalyvių susitarimus dėl atsakomybės, atlyginimo ir konfidencialumo.

2.   Komisija parengia ir paskelbia gaires dėl pagrindinių klausimų, kuriuos dalyviai gali reglamentuoti savo konsorciumų susitarimuose.

24 straipsnis

Koordinatorius

1.   Teisės subjektai, norintys dalyvauti netiesioginėje veikloje, iš visų dalyvių turi paskirti vieną koordinatorių, kuris pagal šį reglamentą, Finansinį reglamentą, Įgyvendinimo taisykles ir dotacijos susitarimą atliktų šias funkcijas:

a)	stebėtų, ar dalyviai, vykdydami netiesioginę veiklą, laikosi savo įsipareigojimų;

b)	tikrintų, ar dotacijos susitarime nurodyti teisės subjektai užbaigė būtinus prisijungimo prie dotacijos susitarimo formalumus;

c)	gautų Bendrijos finansinį įnašą ir jį paskirstytų pagal konsorciumo susitarimą ir dotacijos susitarimą;

d)	tvarkytų įrašus ir finansines sąskaitas, susijusias su Bendrijos finansiniu įnašu, bei, vadovaudamasis 23 straipsnio 1 dalies b punkto ir 35 straipsnio nuostatomis, informuotų Komisiją apie jos finansinio įnašo paskirstymą;

e)	būtų tarpininkas siekiant užtikrinti veiksmingą ir teisingą dalyvių keitimąsi informacija ir reguliariai praneštų dalyviams ir Komisijai apie projekto pažangą.

2.   Koordinatorius nurodomas dotacijos susitarime.

Jeigu paskiriamas kitas koordinatorius, šį paskyrimą raštu turi patvirtinti Komisija.

25 straipsnis

Konsorciumo sudėties pasikeitimai

1.   Netiesioginės veiklos dalyviai gali sutikti priimti naują dalyvį arba pašalinti esamą dalyvį, laikydamiesi atitinkamų konsorciumo susitarimo nuostatų.

2.   Prie vykdomos veiklos prisijungęs teisės subjektas prisijungia ir prie dotacijos susitarimo.

3.   Konkrečiais atvejais, jei tai numatyta dotacijos susitarime, konsorciumas skelbia konkurencinį konkursą ir jį plačiai reklamuoja naudodamasis specialia informavimo parama, ypač Septintosios bendrosios programos interneto svetainėmis, specialistams skirta spauda bei bukletais ir valstybių narių bei asocijuotų šalių įsteigtais nacionaliniais informacijos centrais, skirtais informavimui ir paramai.

Konsorciumas vertina pasiūlymus pagal pradinei veiklai taikytus kriterijus, pasitelkdamas savo paskirtus nepriklausomus ekspertus, vadovaudamasis atitinkamai 14 ir 16 straipsniuose nustatytais principais.

4.   Apie bet kokį pasiūlytą sudėties pasikeitimą konsorciumas praneša Komisijai, kuri per 45 dienas nuo pranešimo gavimo gali pareikšti prieštaravimą šiam pasikeitimui.

Konsorciumo sudėties pasikeitimai, susiję su pasiūlymais dėl kitų dotacijos susitarimo pakeitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sudėties pasikeitimu, turi būti raštu patvirtinti Komisijos.

5 poskirsnis

Programų bei netiesioginės veiklos stebėsena ir įvertinimas ir informacijos perdavimas

26 straipsnis

Stebėsena ir įvertinimas

1.   Komisija stebi, kaip vykdoma netiesioginė veikla, remdamasi periodinėmis pažangos ataskaitomis, kurios teikiamos pagal 18 straipsnio 4 dalį.

Visų pirma Komisija tikrina, kaip įgyvendinamas naujų žinių naudojimo ir sklaidos planas, pateiktas pagal 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

Šiais tikslais Komisijai gali padėti pagal 16 straipsnį paskirti nepriklausomi ekspertai.

2.   Komisija sukuria ir prižiūri informacinę sistemą, leidžiančią veiksmingai ir darniai atlikti visos Septintosios bendrosios programos stebėseną.

Atsižvelgiant į 3 straipsnį, Komisija visose tinkamose informavimo priemonėse skelbia informaciją apie finansuojamus projektus.

3.   Sprendimo 2006/970/Euratomas 6 straipsnyje nurodyta stebėsena ir vertinimas apima su šio reglamento taikymu susijusius aspektus ir pasikeitusios (lyginant su Šeštąja bendrąja programa) išlaidų skaičiavimo tvarkos poveikį biudžetui bei dalyvių administracinei naštai.

4.   Pagal 16 straipsnį Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kurie padeda atlikti pagal Septintąją bendrąją programą ir jos specialiąsias programas reikalaujamus įvertinimus, o prireikus – ir ankstesnių bendrųjų programų įvertinimus.

5.   Be to, Komisija gali steigti pagal 16 straipsnį paskirtų nepriklausomų ekspertų grupes, kurios konsultuotų Bendrijos mokslinių tyrimų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.

27 straipsnis

Teiktina informacija

1.   Deramai atsižvelgdama į 3 straipsnį ir gavusi prašymą, Komisija valstybei narei arba asocijuotai šaliai teikia turimą naudingą informaciją apie jos turimas žinias, sukauptas vykdant netiesioginę veikla, jeigu atitinkamos šios sąlygos:

a)	susijusi informacija yra svarbi viešajai politikai;

b)	dalyviai nepateikia pagrįstų pakankamų priežasčių, kad susijusi informacija nebūtų suteikta.

2.   Jokiomis aplinkybėmis 1 dalyje numatytas informacijos teikimas neturi būti naudojamas gavėjui perduoti Komisijos arba dalyvių teises ir pareigas.

Tačiau gavėjas tokią informaciją laiko konfidencialia, išskyrus tuos atvejus, kai ji tampa vieša arba ją paviešina dalyviai, arba kai ji buvo suteikta Komisijai be konfidencialumo apribojimų.

3 SKIRSNIS

Bendrijos finansinis įnašas

1 poskirsnis

Teisė gauti finansavimą ir dotacijų formos

28 straipsnis

Teisė gauti finansavimą

1.   Toliau nurodyti teisės subjektai, dalyvaujantys netiesioginėje veikloje, gali gauti Bendrijos finansinį įnašą:

a)	bet kuris valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje įsteigtas arba pagal Bendrijos teisę įkurtas teisės subjektas;

b)	bet kuri tarptautinė Europos interesų organizacija.

2.   Kai dalyvauja tarptautinės organizacijos, išskyrus tarptautinę Europos interesų organizaciją, arba teisės subjektas, įsteigtas trečiojoje šalyje, išskyrus asocijuotą šalį, gali būti skirtas Bendrijos finansinis įnašas, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a)	į specialiąsias programas arba atitinkamą darbo programą įtraukiama tam tikslui skirta nuostata;

b)	indėlis yra būtinas netiesioginei veiklai vykdyti;

c)	toks finansavimas teikiamas pagal dvišalius mokslo ir technologinius susitarimus arba kitus Bendrijos ir šalies, kurioje įsteigtas teisės subjektas, susitarimus.

29 straipsnis

Dotacijų formos

Sprendimo 2006/970/Euratomas II priedo a dalyje nustatytas dotacijoms skirtas Bendrijos finansinis įnašas grindžiamas visų ar dalies reikalavimus atitinkančių išlaidų kompensavimu.

Tačiau Bendrijos finansinis įnašas gali būti teikiamas vienodo dydžio sumomis, įskaitant vieneto sąnaudų skalę, arba vienkartinėmis išmokomis, arba reikalavimus atitinkančios išlaidos gali būti kompensuojamos derinant vienodo dydžio sumas ir vienkartines išmokas. Bendrijos finansinis įnašas taip pat gali būti teikiamas stipendijų arba premijų forma.

Darbo programose ir pasiūlymų konkursuose nurodomos dotacijų formos, naudotinos atitinkamai veiklai.

30 straipsnis

Finansuotinų išlaidų padengimas

1.   Dotacijomis finansuojamą netiesioginę veiklą dalyviai finansuoja bendrai.

Bendrijos teikimas finansavimas finansuotinoms išlaidoms padengti neturi teikti pelno.

2.   Įvykdžius veiklą išmokant dotaciją bus atsižvelgiama į įplaukas.

3.   Tam, kad būtų laikomos finansuotinomis, netiesioginės veiklos vykdymo išlaidos turi atitikti tokias sąlygas:

a)	jos turi būti faktinės;

b)	jos turi būti patirtos veiklos vykdymo metu, išskyrus galutines ataskaitas, jeigu taip buvo numatyta dotacijos susitarime;

c)	jos turi būti apibrėžtos remiantis įprastiniais dalyvio apskaitos ir valdymo principais bei praktika vieninteliu tikslu – pasiekti veiklos tikslus ir laukiamus rezultatus, laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

d)	jos turi būti įtrauktos į dalyvio sąskaitas ir sumokėtos, o trečiųjų šalių indėlio atveju – į trečiųjų šalių sąskaitas;

e)

į jas negali būti įtrauktos nefinansuotinos išlaidos, ypač nustatyti netiesioginiai mokesčiai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, muitus, mokėtinas palūkanas, nuostatas dėl galimų nuostolių ir rinkliavų, valiutų keitimo išlaidas, išlaidos, susijusios su kapitalo grąža, deklaruojamas arba patirtos išlaidos, arba kitos Bendrijos projekto padengtosios išlaidos, skolos ir skolų aptarnavimo mokesčiai, nepagrįstai didelės išlaidos ir kitos išlaidos, neatitinkančios a–d punktuose nurodytų reikalavimų.

Taikant a punktą, vidutinės išlaidos personalui gali būti naudojamos, jeigu jos atitinka dalyvio valdymo principus ir apskaitos praktiką ir iš esmės ne daug skiriasi nuo faktinių išlaidų.

4.   Nors Bendrijos finansavimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į visos netiesioginės veiklos sąnaudas, jis grindžiamas kiekvieno dalyvio praneštomis išlaidomis.

31 straipsnis

Tiesioginės finansuotinos išlaidos ir netiesioginės finansuotinos išlaidos

1.   Finansuotinas išlaidas sudaro išlaidos, tiesiogiai priskiriamos veiklai, toliau – tiesioginės finansuotinos išlaidos, ir jei reikia, išlaidos, kurios nėra tiesiogiai priskiriamos veiklai, bet kurios tiesiogiai susijusios su tiesioginėmis finansuotinomis išlaidomis, priskiriamomis tai veiklai, toliau – netiesioginės finansuotinos išlaidos.

2.   Dalyvių išlaidų kompensavimas grindžiamas jų reikalavimus atitinkančiomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis.

Laikydamasis 30 straipsnio 3 dalies c punkto, dalyvis gali naudoti supaprastintą metodą savo netiesiogines išlaidų apskaičiavimui savo teisės subjekto lygiu, jeigu šis metodas atitinka jo įprastinius apskaitos ir valdymo principus bei praktiką. Principai, kurių šiuo atveju reikia laikytis, nustatomi dotacijos susitarimo pavyzdyje.

3.   Dotacijos susitarime gali būti numatyta, kad netiesioginių finansuotinų išlaidų padengimas ribojamas iki didžiausio tiesioginių finansuotinų išlaidų procento, išskyrus tiesiogines finansuotinas subrangos išlaidas, ypač kai vykdoma koordinavimo ir paramos veikla, taip pat mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla, jeigu ji vykdoma.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies, kad būtų padengtos netiesioginės reikalavimus atitinkančios išlaidos, dalyvis gali pasirinkti, kad jam būtų išmokėtos vienodo dydžio sumos už visas tiesiogines reikalavimus atitinkančias išlaidas, išskyrus tiesiogines reikalavimus atitinkančias subrangos darbų išlaidas arba trečiųjų šalių išlaidų kompensavimą.

Pagal Finansinį reglamentą ir jo Įgyvendinimo taisykles Komisija nustato atitinkamas vienodo dydžio sumas remdamasi atitinkamų realių netiesioginių išlaidų suapvalinimu.

5.   Ne pelno viešosios įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir MVĮ, kurios negali tiksliai nurodyti savo realių atitinkamos veiklos netiesioginių išlaidų, kai dalyvauja finansavimo schemose, kurios apima 32 straipsnyje nurodytą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, gali pasirinkti, kad joms būtų išmokėtos vienodo dydžio sumos, prilygstančios 60 % visų tiesioginių reikalavimus atitinkančių išlaidų dotacijoms, paskirtoms remiantis pasiūlymų konkursais, kurių terminas baigiasi iki 2010 m. sausio 1 d.

Siekdama palengvinti perėjimą prie visapusiško 2 dalyje nustatyto bendro principo taikymo, Komisija dotacijoms, suteiktoms pagal konkursus, kurie baigsis po 2009 m. gruodžio 31 d., nustato atitinkamo lygio vienodo dydžio sumą, kuri turėtų būti atitinkamų realių netiesioginių išlaidų suapvalinta suma, bet ne mažesnė nei 40 %. Tai bus pagrįsta ne pelno viešųjų įstaigų, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų ir MVĮ, kurios negali tiksliai nurodyti savo realių atitinkamos veiklos netiesioginių išlaidų, dalyvavimo įvertinimu.

6.   Visos vienodo dydžio sumos nustatomos dotacijos susitarimo pavyzdyje.

32 straipsnis

Viršutinės finansavimo ribos

1.   Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos atveju Bendrija gali finansuoti ne daugiau kaip 50 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Tačiau kai tokią veiklą vykdo ne pelno viešosios įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir MVĮ, tokia riba gali siekti daugiausia 75 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

2.   Demonstracinės veiklos atveju Bendrija gali finansuoti ne daugiau kaip 50 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

3.   Bendrijos finansinis įnašas veiklai, kurią sudaro nežinomų sričių mokslinių tyrimų veikla, koordinavimo ir paramos veikla bei mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros raidos veikla, gali siekti daugiausia 100 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

4.   Bendrijos finansinis įnašas valdymo veiklai, įskaitant pažymas apie finansinę atskaitomybę, ir kitai veiklai, kuriai netaikomos 1, 2 ir 3 dalys, gali siekti daugiausia 100 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Į kitą pirmoje pastraipoje nurodytą veiklą, inter alia, apima mokymą vykdant veiklą, kuri nėra įtraukta į mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros, koordinavimo, tinklų kūrimo ir sklaidos finansavimo programą.

5.   Siekiant nustatyti Bendrijos finansavimo dydį, 1–4 dalyse nurodytiems tikslams turi būti atsižvelgiama į finansuotinas išlaidas ir įplaukas.

6.   1–5 dalys atitinkamai taikomos netiesioginės veiklos atvejais, kai visai netiesioginei veiklai finansuoti naudojamos vienodo dydžio sumų išmokos ir vienkartinės išmokos.

33 straipsnis

Finansuotinų išlaidų pranešimas ir auditas

1.   Komisijai periodiškai teikiami pranešimai apie reikalavimus atitinkančias išlaidas, finansines palūkanas, uždirbtas gavus išankstinį finansavimą, ir įplaukas, susijusias su netiesiogine veikla ir, atitinkamais atvejais, pažyma apie finansinę atskaitomybę, remiantis Finansiniu reglamentu ir Įgyvendinimo taisyklėmis.

Turi būti pranešama apie su konkrečia veikla susijusio bendro finansavimo egzistavimą ir, kai taikoma, tai turi būti patvirtinta veiklos pabaigoje.

2.   Nepaisant Finansinio reglamento ir Įgyvendinimo taisyklių, pažyma apie finansinę atskaitomybę privaloma tik tais atvejais, jei dalyviui už netiesioginę veiklą išmokėtų tarpinių mokėjimų ir likučio išmokų sukaupta suma yra 375 000 EUR arba daugiau.

Tačiau du ar mažiau metų trunkančios netiesioginės veiklos atveju projekto pabaigoje iš dalyvio reikalaujama ne daugiau kaip vienos pažymos apie finansinę atskaitomybę.

Pažymų apie finansinę atskaitomybę nereikia vykdant netiesioginę veiklą, kurios išlaidos visiškai kompensuojamos fiksuoto dydžio sumomis ar vienkartinėmis išmokomis.

3.   Jei veiklą vykdo valstybės įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir aukštojo bei vidurinio mokslo įstaigos, 1 dalyje reikalaujamą pažymą apie finansinę atskaitomybę gali parengti kompetentingas valstybės pareigūnas.

34 straipsnis

Kompetencijos tinklai

1.   Darbo programoje numatomos dotacijų formos, naudotinos kompetencijos tinklams.

2.   Kai kompetencijos tinklams skirtas Bendrijos finansinis įnašas teikiamas išmokant vienkartinę sumą, jis turi būti apskaičiuojamas pagal į kompetencijos tinklus įtrauktinų mokslo darbuotojų skaičių ir veiklos trukmę. Vienos vienkartinės išmokos suma yra 23 500 EUR per metus vienam mokslo darbuotojui.

Šią sumą pagal Finansinį reglamentą ir Įgyvendinimo taisykles koreguoja Komisija.

3.   Darbo programoje nustatomas didžiausias dalyvių skaičius ir atitinkamais atvejais – didžiausias mokslo darbuotojų skaičius, kuris gali būti naudojamas apskaičiuojant didžiausią vienkartinės išmokos sumą. Tačiau dalyviai, kurių yra daugiau arba mažiau, nei nustatyta siekiant apskaičiuoti finansavimo dydį, atitinkamai gali dalyvauti.

4.   Mokėjimai vykdomi periodiškai.

Šios periodinės išmokos mokamos remiantis Jungtinės veiklos programos laipsniško įgyvendinimo įvertinimu pasitelkiant mokslinių tyrimų išteklių ir pajėgumų integravimo įvertinimus, atliktus pagal su konsorciumu sutartus ir dotacijos susitarime nurodytus vykdymo rodiklius.

2 poskirsnis

Mokėjimas, paskirstymas, susigrąžinimas ir garantijos

35 straipsnis

Mokėjimas ir paskirstymas

1.   Bendrijos finansinis įnašas dalyviams teikiamas per koordinatorių be nepagrįsto delsimo.

2.   Koordinatorius atlieka registraciją tam, kad būtų galima bet kuriuo metu nustatyti, kokia Bendrijos lėšų dalis paskirta kiekvienam dalyviui.

Paprašytas, koordinatorius perduoda šią informaciją Komisijai.

36 straipsnis

Susigrąžinimas

Remdamasi Finansiniu reglamentu, Komisija gali priimti sprendimą dėl išmokų susigrąžinimo.

37 straipsnis

Rizikos išvengimo mechanizmas

1.   Kiekvieno dalyvio finansinė atsakomybė apima tik jo paties skolas, atsižvelgiant į 2–5 dalis.

2.   Siekdama valdyti riziką, susijusią su tam tikrų Bendrijai priklausančių sumų nesusigrąžinimu, Komisija, vadovaudamasi priedo nuostatomis, įsteigia ir valdo dalyvio garantijų fondą (toliau – Fondas).

Fondo sukurtas finansinis prieaugis įtraukiamas į Fondo veiklą ir skiriamas išimtinai priedo 3 punkte nurodytiems tikslams, nepažeidžiant jo 4 punkto.

3.   Dotacijos forma mokamas dalyvio įnašas į Fondą, skirtas netiesioginei veiklai, neviršija 5 % dalyviui priklausančio Bendrijos finansinio įnašo. Atsižvelgiant į 4 dalį, veiklos pabaigoje į Fondą įnešta suma dalyviui grąžinama per koordinatorių.

4.   Jeigu Fondo sukurto prieaugio neužtenka padengti Bendrijai priklausančių sumų, iš dalyviui grąžintinos sumos Komisija gali išskaičiuoti ne daugiau kaip vieną jam skirto Bendrijos finansinio įnašo procentą.

5.   4 dalyje nurodytas išskaičiavimas netaikomas viešosioms įstaigoms, teisės subjektams, kurių dalyvavimą netiesioginėje veikloje garantuoja valstybė narė arba asocijuota šalis, ir aukštojo bei vidurinio mokslo įstaigoms.

6.   Komisija ex-ante patikrina tik koordinatorių ir kitų dalyvių, išskyrus minėtuosius 5 dalyje, kurie kreipiasi dėl didesnio nei 500 000 EUR Bendrijos finansinio įnašo netiesioginei veiklai, finansinį pajėgumą, nebent esama išimtinių aplinkybių, kai, remiantis jau turima informacija, yra pagrįstų priežasčių abejoti šių dalyvių finansiniu pajėgumu.

7.   Pagal Finansinį reglamentą Fondas laikomas pakankama garantija. Iš dalyvių negalima reikalauti jokių papildomų garantijų arba saugumo priemonių arba jas taikyti.

III SKYRIUS

SKLAIDA IR NAUDOJIMAS, PRIEIGOS TEISĖS

1 SKIRSNIS

Naujos žinios

38 straipsnis

Specialios taisyklės dėl branduolių sintezės energijos tyrimų

Šiame skyriuje nustatytos taisyklės taikomos nepažeidžiant specialių veiklos taisyklių pagal teminę sritį „Branduolių sintezės energijos tyrimai“, išdėstytų šio reglamento IV skyriuje.

1 poskirsnis

Nuosavybė

39 straipsnis

Naujų žinių nuosavybė

1.   Iš darbo, atliekamo pagal kitą netiesioginę veiklą nei nurodyta 3 dalyje, gautos naujos žinios yra tas naujas žinias kuriantį darbą atliekančio dalyvio nuosavybė.

2.   Jeigu darbuotojai ar kitas dalyviui dirbantis personalas turi teisę pareikalauti teisių į naujas žinias, dalyvis užtikrina, kad tomis teisėmis būtų galima naudotis laikantis dalyvio įsipareigojimų pagal dotacijos susitarimą.

3.   Naujos žinios yra Bendrijos nuosavybė šiais atvejais:

a)	koordinavimo ir paramos veiklos, kurią sudaro prekių ar paslaugų įsigijimas laikantis Finansiniame reglamente nustatytų viešųjų pirkimų taisyklių;

b)	koordinavimo ir paramos veiklos, susijusios su nepriklausomais ekspertais.

40 straipsnis

Bendra naujų žinių nuosavybė

1.   Tais atvejais, kai keli dalyviai kartu atlieka darbą, kuriantį naujas žinias, ir kai jų atitinkamos darbo dalys negali būti nustatytos, tokių naujų žinių nuosavybė yra bendra.

Pagal dotacijos susitarimo sąlygas jie sudaro sutartį dėl tos bendros nuosavybės paskirstymo ir naudojimosi ja sąlygų.

2.   Jeigu dar nebuvo sudaryta bendros nuosavybės sutartis, kiekvienas iš bendraturčių turi teisę suteikti neišimtines licencijas trečiajai šaliai be teisės į sublicenciją, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

a)	kitiems bendraturčiams pranešama iš anksto;

b)	kitiems bendraturčiams suteikiama teisinga ir pagrįsta kompensacija.

3.   Komisija, gavusi prašymą, pateikia gaires dėl galimų klausimų, įtrauktinų į bendros nuosavybės sutartį.

41 straipsnis

Naujų žinių perdavimas

1.   Atsižvelgiant į 2–5 dalis ir 42 straipsnį, naujų žinių savininkas gali jas perduoti bet kuriam teisės subjektui.

2.   Kai dalyvis perduoda naujų žinių nuosavybę, jis perduoda perėmėjui dotacijos susitarime numatytus su tomis naujomis žiniomis susijusius savo įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą perduoti šias žinias bet kuriam vėlesniam perėmėjui.

3.   Laikantis konfidencialumo įsipareigojimų, jeigu reikalaujama, kad dalyvis perduotų prieigos teises, jis turi iš anksto įspėti tos pačios veiklos dalyvius, taip pat suteikti pakankamai informacijos, susijusios su naujuoju naujų žinių savininku, kad dalyviai galėtų naudotis savo prieigos teisėmis pagal dotacijos susitarimą.

Tačiau kiti dalyviai, raštu susitarę, gali atsisakyti savo teisių į atskirą išankstinį pranešimą, kai vieno dalyvio nuosavybės teisė perduodama konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai.

4.   Pateikus pranešimą pagal 3 dalies pirmą pastraipą, bet kuris kitas dalyvis gali prieštarauti nuosavybės perdavimui, remdamiesi tuo, jog tai gali turėti neigiamos įtakos jų prieigos teisėms.

Jei bet kuris kitas iš dalyvių įrodo, kad jų teisės bus neigiamai paveiktos, numatytas perdavimas neįvyksta, kol susiję dalyviai nepasiekia susitarimo.

5.   Prireikus dotacijos susitarime gali būti numatyta, kad Komisijai iš anksto turi būti pranešta apie bet kokį planuojamą nuosavybės perdavimą arba bet kokį planuojamą išimtinės licencijos suteikimą trečiajai šaliai, įsisteigusiai trečiojoje šalyje, kuri nėra Septintosios bendrosios programos dalyvė.

42 straipsnis

Europos konkurencingumo, valstybių narių gynybos interesų ir etikos principų apsauga

Komisija gali nesutikti, kad trečiosioms šalims, kurios yra įsteigtos prie Septintosios bendrosios programos neprisijungusioje trečiojoje šalyje, būtų perduota naujų žinių nuosavybė arba suteikta naujų žinių išimtinė licencija, jeigu, jos manymu, tai neatitinka Europos ekonomikos konkurencingumo didinimo interesų ar etikos principų arba saugumo nuostatų.

Tokiai atvejais, nuosavybės teisės neperduodamos arba licencija neišduodama, jeigu Komisija nėra įsitikinusi, kad bus imtasi atitinkamų apsaugos priemonių.

2 poskirsnis

Apsauga, skelbimas, sklaida ir naudojimas

43 straipsnis

Naujų žinių apsauga

Jeigu naujos žinios gali būti pritaikomos pramonėje ar komercijoje, jos savininkas nustato deramą ir veiksmingą jų apsaugą tinkamai atsižvelgdamas į savo teisėtus interesus ir į teisėtus kitų dalyvių interesus, visų pirma komercinius, vykdant susijusią netiesioginę veiklą.

Jeigu dalyvis, kuris nėra naujų žinių savininkas, remiasi teisėtu savo interesu, jis privalo bet kuriuo atveju įrodyti, kad gali patirti neproporcingai didelę žalą.

Kai naujos žinios gali būti pritaikomos pramoniniam ar komerciniam panaudojimui, o jų savininkas jų nesaugo ir neperduoda kartu su susijusiais įsipareigojimais pagal 41 straipsnį kitam dalyviui, susijusiam subjektui, įsteigtam valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, ar bet kuriai kitai trečiajai šaliai, įsteigtai valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, žinių skleidimo veikla negali būti vykdoma, kol nepranešama Komisijai.

Tokiu atveju Komisija, dalyviui sutikus, gali perimti tų naujų žinių nuosavybės teisę ir priimti pakankamas ir veiksmingas apsaugos priemones. Toks dalyvis gali atsisakyti duoti sutikimą tik tuomet, jeigu gali įrodyti, kad jam bus padaryta neproporcingai didelė žala.

44 straipsnis

Nuoroda į Bendrijos finansinę paramą

Visuose leidiniuose, dalyvio ar jo vardu pateiktoje patento paraiškoje arba kitaip platinant naujas žinias pateikiamas pareiškimas, į kurį gali būti įtrauktos vaizdo priemonės, kad atitinkamos naujos žinios buvo sukauptos pasinaudojus Bendrijos finansine parama.

Šios nuorodos sąlygos turi būti nustatytos dotacijos susitarime.

45 straipsnis

Naudojimas ir sklaida

1.   Dalyviai naudoja jiems priklausančias naujas žinias arba užtikrina, kad jos būtų naudojamos.

2.   Kiekvienas dalyvis užtikrina, kad jam priklausančios naujos žinios būtų kuo greičiau paskleistos. Jeigu jis to nepadaro, naujas žinias gali skleisti Komisija pagal Sutarties 12 straipsnį.

Dotacijos susitarime šiai veiklai gali būti nustatyti terminai.

3.   Sklaidos veikla turi būti suderinama su naujų žinių savininko intelektinės nuosavybės apsaugos teisėmis, konfidencialumo įsipareigojimais ir teisėtais interesais, taip pat valstybių narių gynybos interesais, kaip apibrėžta Sutarties 24 straipsnyje.

4.   Kitiems susijusiems dalyviams iš anksto pranešama apie žinių skleidimo veiklą.

Po pranešimo bet kuris iš tų dalyvių gali prieštarauti, jeigu jis mano, kad jo teisėtiems interesams, susijusiems su naujomis žiniomis arba pirminėmis žiniomis, gali būti padaryta neproporcingai didelė žala. Tokiais atvejais žinių skleidimo veikla nevykdoma, jeigu nesiimama atitinkamų veiksmų šiems teisėtiems interesams apsaugoti.

2 SKIRSNIS

Naudojimosi pirminėmis ir naujomis žiniomis teisės

46 straipsnis

Apimamos pirminės žinios

Rašytinėje sutartyje dalyviai gali apibrėžti, kokių pirminių žinių reikia netiesioginei veiklai ir, jei reikia, neįtraukti tam tikrų pirminių žinių.

47 straipsnis

Principai

1.   Visi prašymai suteikti prieigos teises pateikiami raštu.

2.   Jeigu su naujų arba pirminių žinių savininku nesusitarta kitaip, prieigos teisės nesuteikia teisės išduoti sublicencijų.

3.   Išimtinės naujų ir pirminių žinių licencijos gali būti suteikiamos, jeigu visi kiti dalyviai duoda sutikimą raštu, kad jie atsisako savo prieigos teisių į jas.

4.   Nepažeidžiant 3 dalies, bet koks susitarimas, kuriame dalyviams arba trečiosioms šalims suteikiamos naujų arba pirminių žinių prieigos teisės, turi būti toks, kad jame būtų užtikrina, kad kiti dalyviai išlaikytų potencialias prieigos teises.

5.   Nepažeidžiant 48 ir 49 straipsnių bei dotacijos susitarimo, tos pačios veiklos dalyviai kuo greičiau informuoja vieni kitus apie pirminių žinių prieigos teisių suteikimo apribojimus ar bet kokius kitus suvaržymus, kurie galėtų iš esmės įtakoti prieigos teisių suteikimą.

6.   Dalyvio pasitraukimas iš netiesioginės veiklos negali paveikti jo įsipareigojimo suteikti prieigos teises kitiems tos pačios veiklos dalyviams pagal dotacijos susitarime nustatytas sąlygas ir tvarką.

48 straipsnis

Prieigos teisės, skirtos netiesioginės veiklos įgyvendinimui

1.   Naujų žinių prieigos teisės suteikiamos kitiems tos pačios netiesioginės veiklos dalyviams, jeigu reikia, kad tie dalyviai ir toliau dirbtų toje netiesioginėje veikloje.

Tokios prieigos teisės suteikiamos nemokamai.

2.   Pirminių žinių prieigos teisės suteikiamos kitiems tos pačios netiesioginės veiklos dalyviams, jeigu reikia, kad tie dalyviai ir toliau dirbtų toje netiesioginėje veikloje, su sąlyga, kad susijęs dalyvis turi teisę tokias teises suteikti.

Tokios prieigos teisės suteikiamos nemokamai, jeigu prieš pasirašydami dotacijos susitarimą visi dalyviai nesusitarė kitaip.

49 straipsnis

Naudojimui skirtos prieigos teisės

1.   Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai naudojasi naujų žinių prieigos teisėmis, jeigu to reikia jų pačių naujoms žinioms naudoti.

Laikantis susitarimo tokios prieigos teisės suteikiamos teisingomis ir protingomis sąlygomis arba nemokamai.

2.   Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai naudojasi pirminių žinių prieigos teisėmis, jeigu to reikia jų pačių naujoms žinioms naudoti, su sąlyga, kad atitinkamas dalyvis turi teisę suteikti tokias teises.

Laikantis susitarimo tokios prieigos teisės suteikiamos teisingomis ir protingomis sąlygomis arba nemokamai.

3.   Valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje įsteigtas susijęs subjektas taip pat turi 1 ir 2 dalyse nurodytas naujų žinių ar pirminių žinių prieigos teises tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir dalyvis, su kuriuo jis yra susijęs, jei dotacijos susitarime ar konsorciumo susitarime nenumatyta kitaip.

4.   Gali būti prašoma suteikti prieigos teises pagal 1, 2 ir 3 dalis ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui vienu iš šių atvejų:

a)	pasibaigus netiesioginei veiklai;

b)	atitinkamų pirminių arba naujų žinių savininkui nutraukus dalyvavimą.

Tačiau susiję dalyviai gali susitarti dėl skirtingų terminų.

IV SKYRIUS

SPECIALIOS TAISYKLĖS DĖL DALYVAVIMO VEIKLOJE PAGAL TEMINĘ SRITĮ „BRANDUOLIŲ SINTEZĖS ENERGIJOS TYRIMAI“

50 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatytos taisyklės taikomos veiklai pagal teminę sritį „Branduolių sintezės energijos tyrimai“, kaip nustatyta specialiojoje programoje. Jeigu šiame skyriuje išdėstytos taisyklės prieštarauja II ir III skyriuose išdėstytoms taisyklėms, taikomos šiame skyriuje išdėstytos taisyklės.

51 straipsnis

Branduolių sintezės energijos tyrimų įgyvendinimas

Veiklą pagal teminę sritį „Branduolių sintezės energijos tyrimai“ galima vykdyti remiantis sklaidos ir naudojimo procedūromis bei taisyklėmis, nustatytomis:

a)	Bendrijos ir valstybių narių arba asocijuotų trečiųjų šalių, arba valstybių narių ar asocijuotų trečiųjų šalių teisės subjektų sudarytose asociacijos sutartyse;

b)	Europos termobranduolinės sintezės plėtros susitarime (EFDA), sudarytame Bendrijos ir valstybėse narėse bei asocijuotose šalyse įsteigtų ar jų vardu veikiančių organizacijų;

c)	nuostatose dėl ITER (Tarptautiniam termobranduoliniam eksperimentiniam reaktoriui) skirtos Europos bendrosios įmonės steigimo, remiantis Sutarties 5 skyriaus II antraštinės dalies nuostatomis;

d)	tarptautiniuose susitarimuose, susijusiuose su bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis arba bet kokiu teisės subjektu, kuris gali būti įsteigtas tokiu susitarimu, visų pirma ITER susitarimu;

e)	kituose daugiašaliuose Bendrijos ir asocijuotų organizacijų susitarimuose, visų pirma Susitarime dėl personalo mobilumo;

f)	bendrai finansuojamoje veikloje, skirtoje branduolių sintezės energijos tyrimams skatinti ir prie jų prisidėti bendradarbiaujant su valstybių narių ar prie Septintosios bendrosios programos prisijungusių valstybių, kurios nėra sudariusios asociacijos sutarties, įstaigomis.

52 straipsnis

Bendrijos finansinis įnašas

1.   51 straipsnio a punkte nurodytose asociacijos sutartyse ir 51 straipsnio f punkte nurodytoje bendrai finansuojamoje veikloje nustatomos taisyklės dėl Bendrijos finansinio įnašo į veiklą, kurią jos apima.

Visą Septintosios bendrosios programos laikotarpį Bendrijos finansinio įnašo metinė bazinė norma neviršija 20 %.

2.   Pasikonsultavusi su branduolių sintezės programos konsultaciniu komitetu, nurodytu Specialiosios programos, kuria įgyvendinama Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintoji bendroji branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programa (2007–2011 m.) (13), 7 straipsnio 2 dalyje, Komisija gali finansuoti:

a)

pagal asociacijos sutartis, neviršijant 40 %: asocijuotųjų šalių konkrečių bendradarbiavimo projektų, kuriems konsultacinis komitetas rekomendavo skirti prioritetinę paramą ir kuriuos patvirtino Komisija, išlaidas; prioritetinė parama pirmiausia bus skiriama veiklai, kuri yra svarbi ITER/DEMO elektrinei, išskyrus projektų, kuriems jau buvo suteiktas prioritetinis statusas ankstesnėse bendrosiose programose, atveju;

b)	veiklą, atliekamą pagal Europos sintezės plėtros susitarimą, įskaitant viešuosius pirkimus, arba pagal 51 straipsnio c punkte nurodytas nuostatas dėl bendrosios įmonės steigimo;

c)	veiklą, atliekamą pagal Susitarimą dėl personalo mobilumo.

3.   Projektų ir veiklos, kuriems finansinis įnašas skiriamas pagal 2 dalies a arba b punktus, atveju visi 51 straipsnio a ir b punktuose nurodyti teisės subjektai turi teisę dalyvauti eksperimentuose, kurie vykdomi atitinkamoje įrangoje.

4.   Bendrijos finansinis įnašas veiklai, atliekamai pagal 51 straipsnio d punkte nurodytą tarptautinį bendradarbiavimo susitarimą, nustatomas laikantis tokio susitarimo sąlygų, arba jį nustato susitarimu įsteigtas teisės subjektas. Bendrija gali valdyti savo dalyvavimą ir savo finansinį įnašą pagal tokį susitarimą, pasitelkdama tinkamą teisės subjektą.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

53 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

PRIEDAS

Dalyvio garantijų fondas

1.

Fondą valdys Bendrija, atstovaujama Komisijos, dalyvių vardu atlikdama vykdomojo atstovo funkcijas pagal sąlygas, nustatytas dotacijos susitarimo pavyzdyje. Fondo finansinį valdymą Komisija patikės Europos investicijų bankui arba pagal 13 straipsnio b punktą – atitinkamai finansinei institucijai (toliau – bankas-depozitorius). Pagal Komisijos nurodymus Fondą valdys bankas-depozitorius.

2.	Iš pradinio išankstinio finansavimo, kurį Komisija įmokės konsorciumui, ji gali užskaityti dalyvių įnašą Fondui ir sumokėti jį Fondui dalyvių vardu.

3.

Kai dalyvis privalo išmokėti Bendrijai priklausančias sumas, Komisija, nepaisydama sankcijų, kurios pagal Finansinį reglamentą gali būti taikomos įsipareigojimų nevykdančiam dalyviui, gali: a) nurodyti bankui-depozitoriui tiesiogiai iš Fondo pervesti mokėtiną sumą netiesioginės veiklos, jeigu ji tebevykdoma, koordinatoriui, o kitiems dalyviams susitarti ją vykdyti siekiant tų pačių tikslų pagal 17 straipsnio 4 dalį. Iš Fondo pervestos sumos bus laikomos Bendrijos finansiniu įnašu; arba b) veiksmingai susigrąžinti iš Fondo minėtą sumą, jeigu netiesioginė veikla būtų baigiama ar jau užbaigta. Komisija suteiks Fondo vardu vykdomąjį raštą susigrąžinti (išieškoti) sumą iš to dalyvio. Remdamasi Finansiniu reglamentu, tam tikslui Komisija gali priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo.

4.

Septintosios bendrosios programos laikotarpiu iš Fondo susigrąžintos sumos sudarys jam priskiriamas pajamas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje. Baigus skirstyti visas dotacijas pagal Septintąją bendrąją programą, Komisija susigrąžins visas nesumokėtas iš Fondo sumas ir įtrauks jas į Bendrijos biudžetą, atsižvelgiant į sprendimus dėl Aštuntosios bendrosios programos.

TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. gruodžio 18 d.

dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios bendrosios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programos (2007–2011 m.)

(2006/970/Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 7 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)	Bendros valstybių ir Europos pastangos mokslinių tyrimų ir mokymo srityje yra ypač svarbios skatinant ir užtikrinant Europos ekonomikos augimą bei piliečių gerovę.

(2)	Septintoji bendroji programa turėtų papildyti kitus Lisabonos strategijai įgyvendinti būtinus ES veiksmus mokslinių tyrimų politikos srityje, vykdomus visų pirma švietimo, mokymo, konkurencingumo ir inovacijų, pramonės, užimtumo ir aplinkosaugos srityse.

(3)	Septintoji bendroji programa grindžiama ankstesnės programos pasiekimais kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurie toliau plėtojami siekiant vystyti Europos žinių ekonomiką ir visuomenę.

(4)	Komisijos žaliojoje knygoje „Europos energijos tiekimo strategijos link“ pabrėžiamas branduolinės energijos vaidmuo mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir Europos priklausomybę nuo importuojamos energijos.

(5)	2005 m. rugpjūčio 24 d. Komisija pateikė Bendrijos veiklos, vykdytos toje srityje penkerius metus iki įvertinimo, įgyvendinimo ir rezultatų išorinio įvertinimo išvadas bei savo pastabas.

(6)

Remiantis 2004 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu, iš dalies pakeičiančiu derybų dėl ITER nurodymus, tarptautinio eksperimentinio termobranduolinio reaktoriaus (ITER) pastatymas Europoje platesnėje sintezės energijos perspektyvoje būtų pagrindinis pagal Septintąją bendrąją programą vykdomos sintezės tyrimų veiklos elementas.

(7)	Dėl Septintosios bendrosios programos įgyvendinimo gali būti steigiamos bendros įmonės, minimos Sutarties II antraštinės dalies 45–51 straipsniuose.

(8)	Vykdant mokslinius tyrimus, remiamus pagal Septintąją bendrąją programą, reikėtų laikytis pagrindinių etikos principų, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytus principus. Į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę yra ir bus atsižvelgiama.

(9)

Šiuo sprendimu visai programos įgyvendinimo trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra pagrindinis biudžeto valdymo institucijos orientyras metinės biudžetinės procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (3) 37 punkte.

(10)	Svarbu užtikrinti patikimą Septintosios bendrosios programos finansų valdymą ir kuo veiksmingesnį bei priimtinesnį jos įgyvendinimą, taip pat supaprastinti galimybes ja naudotis visiems dalyviams.

(11)	Įgyvendinant Septintąją bendrąją programą reikiamas dėmesys turėtų būti skiriamas moterų vaidmeniui mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, toliau jas skatinant aktyviau dalyvauti moksliniuose tyrimuose.

(12)

Jungtinis tyrimų centras (JTC) turėtų prisidėti prie į vartotojo poreikius orientuotos mokslinės ir technologinės paramos teikimo formuluojant, plėtojant, įgyvendinant ir stebint Bendrijos politiką. Šiuo požiūriu naudinga, kad specialios savo kompetencijos srityse JTC toliau veiktų kaip ES nepriklausomas informacijos apie mokslą ir technologijas centras.

(13)

Siekiant abipusės naudos yra svarbūs Europos mokslinių tyrimų tarptautiniai ir pasauliniai aspektai. Septintojoje bendrojoje programoje turėtų galėti dalyvauti būtinus susitarimus sudariusios šalys, o projektuose abipusės naudos pagrindu taip pat turėtų galėti dalyvauti trečiųjų šalių subjektai ir mokslinio bendradarbiavimo srityje veikiančios tarptautinės organizacijos.

(14)	Septintąja bendrąja programa turėtų būti prisidedama prie Europos Sąjungos plėtros skiriant mokslinę ir technologinę paramą šalims kandidatėms Bendrijos acquis įgyvendinimui ir jų integravimuisi į Europos mokslinių tyrimų erdvę.

(15)

Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui, taip pat būtinų veiksmų susigrąžinant prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos, remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (4), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (5) ir 1999 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (Euratomas) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (6).

(16)	Komisija konsultavosi su Mokslo ir technikos komitetu, kuris pareiškė savo nuomonę,

NUSPRENDE:

1 straipsnis

Septintosios bendrosios programos patvirtinimas

Daugiametė bendroji branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programa (toliau – Septintoji bendroji programa) patvirtinama 2007 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Tikslai

1.   Septintąja bendrąja programa siekiama Sutarties 1 straipsnyje ir 2 straipsnio a punkte nurodytų bendrųjų tikslų prisidedant prie žinių visuomenės kūrimo remiantis Europos mokslinių tyrimų erdve.

2.   Septintoji bendroji programa apima Bendrijos mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą, tarptautinį bendradarbiavimą, techninės informacijos platinimą ir eksploatavimo veiklą, taip pat mokymą, kurie turi būti išdėstyti dviejose konkrečiose programose:

Pirmoji konkreti programa apima:

a)	sintezės energijos tyrimus siekiant plėtoti technologiją, padedančią sukurti saugios, tvarios, aplinkai palankios ir ekonomiškai perspektyvios energijos šaltinį;

b)	branduolio dalijimąsi ir radiacinę saugą siekiant pagerinti visų pirma branduolio dalijimosi bei kitų spinduliuotės naudojimo pramonėje ir medicinoje būdų saugos lygį, išteklių veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą.

Antroji konkreti programa apima Jungtinio tyrimų centro (JTC) veiklą branduolinės energijos srityje.

3.   Šių konkrečių programų bendros kryptys yra apibūdintos I priede.

3 straipsnis

Didžiausia bendra suma ir kiekvienai programai skirtos dalys

1.   Septintajai bendrajai programai įgyvendinti 2007–2011 m. laikotarpiu skiriama didžiausia bendra suma – 2 751 mln. EUR. Ši suma paskirstoma taip (mln. EUR):

Sintezės energijos tyrimai (7)	1 947
Branduolio dalijimasis ir radiacinė sauga	287
JTC branduolinė veikla	517

2.   Išsamios Bendrijos finansinio įnašo į šią Septintąją bendrąją programą taisyklės yra nustatytos II priede.

4 straipsnis

Bendrijų finansinių interesų apsauga

Pagal šį sprendimą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 taikomi bet kuriam Bendrijos teisės nuostatos dėl pažeidimui, įskaitant Septintojoje bendrojoje programoje nustatyto sutartinio įsipareigojimo nesilaikymą, susijusiam su ekonominės veiklos vykdytojo veikla ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų išlaidų padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams.

5 straipsnis

Pagrindiniai etikos principai

Visa pagal Septintąją bendrąją programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla atliekama laikantis pagrindinių etikos principų.

6 straipsnis

Stebėsena, vertinimas ir peržiūra

1.   Komisija nuolat ir sistemingai stebi, kaip įgyvendinama Septintoji bendroji programa ir jos specialiosios programos bei reguliariai praneša apie šios stebėsenos rezultatus ir juos platina.

2.   Ne vėliau kaip 2010 m. Komisija, kuriai padeda išorės ekspertai, atlieka įrodymais pagrįstą tarpinį Septintosios bendrosios programos ir jos specialiųjų programų įvertinimą, remdamasi Šeštosios bendrosios programos ex-post vertinimu. Šiame įvertinime nagrinėjama vykdomos mokslinių tyrimų veiklos kokybė, taip pat įgyvendinimo ir valdymo kokybė bei pažanga siekiant nustatytų tikslų.

3.   Pasibaigus Septintajai bendrajai programai Komisija paveda nepriklausomiems ekspertam atlikti jos loginio pagrindo, įgyvendinimo ir pasiekimų išorinį vertinimą.

Įvertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

I PRIEDAS

MOKSLINIAI IR TECHNOLOGINIAI TIKSLAI, TEMOS IR VEIKLA

ĮVADAS

Septintąją bendrąją Europos atominės energijos bendrijos (EURATOMO) branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programą sudaro dvi dalys, atitinkančios „netiesioginę“ veiklą sintezės energijos tyrimų ir branduolio dalijimosi bei radiacinės saugos srityje ir JTC vykdomus „tiesioginius“ mokslinius tyrimus.

I.A.   SINTEZĖS ENERGIJOS TYRIMAI

Tikslas

Sukaupti žinių pagrindą ITER projektui ir pastatyti ITER, kuris būtų svarbus žingsnis kuriant elektrinių reaktorių prototipus, kurie yra saugūs, tvarūs, palankūs aplinkai ir ekonomiškai perspektyvūs.

Loginis pagrindas

Atsižvelgiant į artimiausias, vidutinės trukmės ir ilgalaikes perspektyvas, Europos energijos tiekimo sistema turi rimtų trūkumų. Visų pirma reikia priemonių tiekimo užtikrintumo, klimato kaitos ir tvaraus vystymosi klausimams spręsti, kartu užtikrinant, kad nekiltų grėsmė tolesniam ekonomikos augimui.

Be to, kad ES deda pastangas atsinaujinančių energijos šaltinių mokslinių tyrimų srityje, sintezė gali daug prisidėti siekiant tvaraus ir užtikrinto energijos tiekimo ES praėjus keliems dešimtmečiams, kai į rinką pateks komerciniai sinteze pagrįsti reaktoriai. Sėkmingas jos plėtojimas sudarytų sąlygas tiekti saugią, tvarią ir aplinkai nepavojingą energiją. Ilgalaikis Europos sintezės tyrimų tikslas, apimantis visą su sinteze susijusią veiklą valstybėse narėse ir asocijuotose trečiosiose šalyse – per trisdešimt ar trisdešimt penkerius metus, atsižvelgiant į technologijų ir mokslo pažangą , kartu sukurti elektrinių reaktorių prototipus, kurie atitiktų šiuos reikalavimus ir būtų ekonomiškai perspektyvūs.

Strategijos, skirtos šiam ilgalaikiam tikslui pasiekti, pirmasis prioritetas yra pastatyti ITER (svarbų eksperimentinį įrenginį, kuriuo bus pademonstruotos sintezės energijos mokslinės ir techninės galimybės), o po to pastatyti DEMO – „parodomąją“ sintezės elektrinę. Tai pat bus parengta ITER ir DEMO reikalingų sintezės medžiagų, technologijų ir fizikos plėtojimui skirtų MTTP rėmimo dinamiška programa. Šioje veikloje dalyvautų Europos pramonės įmonės, sintezės asociacijos ir trečiosios šalys, visų pirma ITER susitarimo šalys.

Veikla

1.   ITER pastatymas

Šie darbai apima bendrą ITER (kaip tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūros) statymą, visų pirma statybvietės paruošimą, ITER organizacijos ir ITER skirtos Europos bendrosios įmonės įsteigimą, valdymą ir darbuotojų atranką, bendrą techninę ir administracinę paramą, įrenginių ir įrangos konstravimą bei paramą projektui statybos metu.

2.   ITER veikimui skirti parengiamieji MTTP

Tikslinėje fizikos ir technologijų programoje bus naudojami atitinkami sintezės programos įrenginiai ir ištekliai, t. y. JET ir kiti esami, būsimi ar statomi magnetinio lokalizavimo įrenginiai (tokamakai, stelaratoriai, RFP). Bus įvertintos konkrečios esminės ITER technologijos, sujungtos ITER projekto alternatyvos ir vykdant eksperimentinę bei teorinę veiklą bus pasirengta ITER veikimui.

3.   Technologinis pasirengimas DEMO elektrinei

Bus aktyviai plėtojamos sintezės medžiagos ir pagrindinės sintezės technologijos, įskaitant atgaminimo zonas, bei sudaryta specializuota projekto grupė, kuriai bus pavesta pasirengti tarptautinio sintezės medžiagų apšvitinimo įrenginio (IFMIF), skirto parengti medžiagas DEMO elektrinei, statybai. Bus atliekami apšvitinimo bandymai ir medžiagų modeliavimas, su DEMO koncepcijos projektu susiję tyrimai, sintezės energijos saugos, aplinkosaugos ir socialinių bei ekonominių aspektų tyrimai.

4.   MTTP veikla ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu

Toliau bus plėtojamos magnetinio lokalizavimo schemų, galinčių duoti naudos sintezės elektrinėms (daugiausia dėmesio skiriant W7-X stelaratoriaus įrenginio statybos užbaigimui), patobulintos koncepcijos, teorija ir modeliavimas, kad būtų galima iki galo suprasti sintezės plazmos reiškinius, ir palaikant ryšius koordinuojami valstybių narių civiliniai moksliniai tyrimai inertinio lokalizavimo srityje.

5.   Žmogiškieji ištekliai, švietimas ir mokymas

Atsižvelgiant į su ITER susijusius neatidėliotinus ir vidutinės trukmės poreikius bei siekiant toliau plėtoti sintezę, bus imamasi iniciatyvų, visų pirma fizikos ir sintezės inžinerijos srityse, skirtų užtikrinti, kad būtų disponuojama tinkamais žmogiškaisiais ištekliais, užtikrintas reikiamas darbuotojų skaičius, kompetencijų įvairovė, aukšto lygio išsilavinimas ir patirtis.

6.   Infrastruktūra

Tarptautinio sintezės energijos tyrimų projekto ITER pastatymas taps vienu iš naujų mokslinių tyrimų infrastruktūros elementų, pasižyminčiu ryškia europine dimensija.

7.   Technologijų perdavimo procesai

ITER reikės naujų ir lankstesnių organizacinių struktūrų, kad būtų sudarytos sąlygos jo kuriamų inovacijų ir technologijų pažangos greito perdavimo pramonei procesui, siekiant nugalėti sunkumus, kliudančius Europos pramonei tapti konkurencingesne.

I.B.   BRANDUOLIO DALIJIMASIS IR RADIACINĖ SAUGA

Tikslas

Sukurti patikimą mokslinį ir techninį pagrindą siekiant paspartinti ilgojo pusamžio radioaktyviųjų atliekų saugesnio tvarkymo praktinį tobulinimą, visų pirma pagerinant branduolinės energijos naudojimo saugos lygį, išteklių veiksmingumą bei ekonominį efektyvumą ir užtikrinant tvirtą bei socialiai priimtiną asmenų ir aplinkos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės sistemą.

Loginis pagrindas

Branduolinė energija šiuo metu sudaro vieną trečdalį visos ES sunaudojamos elektros energijos, ir kaip svarbiausias bazinės apkrovos elektros energijos šaltinis, kuris atominės elektrinės darbo metu neišskiria CO2, yra svarbus elementas diskusijose dėl priemonių, skirtų kovai su klimato kaita, ir Europos priklausomybės nuo importuojamos energijos sumažinimo. Visas Europos branduolinis sektorius pasižymi pažangiausiomis technologijomis ir užtikrina keliems šimtams tūkstančių darbuotojų aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas. Pažangesnė branduolinė technologijas galėtų sudaryti galimybę labai padidinti našumą bei išteklių naudojimą, tuo pat metu užtikrinant dar aukštesnius saugos standartus ir išmetant mažiau teršalų palyginti su dabartinėmis kito tipo elektrinėmis.

Tačiau tolesnis šio energijos šaltinio naudojimas ES kelia didelį susirūpinimą. Reikia toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti Bendrijos gerų saugos rezultatų tęstinumą ir siekti, kad radiacinės saugos gerinimas ir toliau būtų prioritetinė sritis. Pagrindinės problemos yra veikiančių reaktorių sauga ir ilgojo pusamžio radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, ir abi šios problemos šiuo metu sprendžiamos techniškai, tačiau reikia pasitelkti ir politines bei visuomenės pastangas. Esminis principas naudojant spinduliuotę visose srityse – pramonėje ir medicinoje – yra žmonių ir aplinkos apsauga. Visose nurodytose teminėse srityse iš esmės siekiama užtikrinti aukštą saugos lygį. Taip pat visuose branduolinės inžinerijos ir mokslo sektoriuose įžvelgiami aiškūs poreikiai disponuoti infrastruktūra ir kompetencija. Be to, atskiras technines sritis sieja jas visas apimančios temos, pvz., branduolinio kuro ciklas, aktinoidų chemija, rizikos analizė ir saugos įvertinimas, ir netgi visuomenės bei valdymo klausimai.

Taip pat reikės ištirti naujas mokslo ir technologijų galimybes ir lanksčiai reaguoti į naujus politinius poreikius, iškilsiančius Septintosios bendrosios programos vykdymo laikotarpiu.

Veikla

1.   Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Kryptingų mokslinių tyrimų ir plėtros, susijusios su visais likusiais pagrindiniais panaudoto kuro ir ilgojo pusamžio radioaktyviųjų atliekų giluminio geologinio laidojimo aspektais, įgyvendinimas, ir atitinkamais atvejais su technologijomis bei sauga susijusi demonstracinė veikla bei parama Europos bendro požiūrio į pagrindinius klausimus, susijusius atliekų tvarkymu ir laidojimu, formavimui. Moksliniai tyrimai, susiję su skilimu bei transmutacija ir (arba) kitais sprendimais, skirtais laidojimui skirtų atliekų kiekiui ir (arba) jų pavojingumui sumažinti.

2.   Reaktorių sistemos

Moksliniai tyrimai, skirti nuolatiniam esamų visų atitinkamų tipų reaktorių sistemų (įskaitant kuro ciklo įrenginius) saugiam eksploatavimui atsižvelgiant į naujus uždavinius, pvz., naujų pažangių saugos įvertinimo metodikų, įskaitant taikomas įvykus didelėms avarijoms, taikymo laiko pratęsimą ir jų kūrimą (techniniu ir žmogiškuoju aspektu), ir būsimų reaktorių sistemų potencialui, artimiausio bei vidutinės trukmės laikotarpio saugos bei atliekų valdymo aspektų įvertinimui išlaikant ES jau pasiektus aukštus saugos standartus bei iš esmės pagerinant ilgalaikį radioaktyviųjų atliekų valdymą.

3.   Radiacinė sauga

Moksliniai tyrimai, visų pirma skirti mažų dozių keliamai rizikai, naudojimui medicinoje ir nelaimingų atsitikimų valdymui tirti siekiant sukurti mokslinį pagrindą tvirtai, nešališkai ir socialiai priimtinai saugos sistemai, kuri bereikalingai neribotų naudingo ir plačiai paplitusio spinduliuotės naudojimo medicinoje ir pramonėje. Moksliniai tyrimai, skirti branduolinio ir radiologinio terorizmo bei branduolinių medžiagų vagysčių poveikiui kiek įmanoma sumažinti.

4.   Infrastruktūra

Galimybių pasinaudoti mokslinių tyrimų infrastruktūra gerinimas, pvz., medžiagų bandymo įrenginiais, požeminėmis mokslinių tyrimų laboratorijomis, radiobiologiniais įrenginiais ir audinių bankais, kuri yra būtina siekiant Europos branduoliniame sektoriuje išlaikyti aukštus technikos pasiekimų, inovacijų ir saugos standartus, bei remti šių infrastruktūrų bendradarbiavimą.

5.   Žmogiškieji ištekliai, švietimas ir mokymas

Parama mokslinės kompetencijos ir žmogiškųjų išteklių išsaugojimui ir tolesnei plėtrai (pavyzdžiui, imantis bendro mokymo veiklos) siekiant užtikrinti, kad ilgainiui branduoliniame sektoriuje dirbtų tinkamos kvalifikacijos mokslininkai, inžinieriai ir darbuotojai.

II.   JUNGTINIO TYRIMŲ CENTRO (JTC) BRANDUOLINĖ VEIKLA

Tikslas

Teikti į užsakovo interesus orientuotą mokslinę ir techninę paramą Bendrijos politikos formavimo procesui branduolinės energijos srityje, užtikrinant paramą esamos politikos įgyvendinimui ir stebėsenai bei lanksčiai reaguojant į naujus politikos poreikius.

Loginis pagrindas

JTC remia Europos energijos tiekimo strategijoje numatytus tikslus, ypač dėl Kioto protokolo tikslų pasiekimo. Bendrija turi pripažintą kompetenciją, susijusią su daugeliu branduolinių technologijų aspektų, ir ši kompetencija remiasi solidžiais ankstesniais pasiekimais šioje srityje. Remdamasis savo moksline kompetencija ir integracija į tarptautinę mokslinę bendruomenę, bendradarbiaudamas su kitais mokslinių tyrimų centrais bei platindamas žinias, JTC teikia paramą Bendrijos politikos sritims ir prisideda prie naujų tendencijų branduolinių tyrimų srityje. JTC turi kompetentingą personalą ir naujausius įrenginius pripažintam moksliniam ir techniniam darbui atlikti, siekiant užtikrinti Europos mokslinių tyrimų pirmavimą, pagrįstą jos mokslinio ir techninio darbo kokybe. JTC remia Bendrijos politiką, kuria siekiama išsaugoti pagrindinę kompetenciją ir žinias ateičiai sudarant kitiems mokslo darbuotojams galimybę naudotis jos infrastruktūromis ir rengiant jaunus mokslo darbuotojus bei skatinant jų mobilumą, taip palaikant Europos pažangiąją patirtį branduolinėje srityje. Atsirado naujų poreikių, visų pirma išorės ryšių ir saugumo politikos srityse. Šiais atvejais reikia vidaus ir saugių informacijos, analizės bei sistemų, kurių ne visada galima įsigyti rinkoje.

JTC branduolinės veiklos tikslas – įvykdyti MTTP reikalavimus ir teikti paramą Komisijai ir valstybėms narėms. Šios programos tikslas – plėtoti ir kaupti žinias siekiant prisidėti prie diskusijų apie branduolinės energijos gamybą, jos saugą ir patikimumą, tvarumą ir kontrolę, jos keliamą grėsmę ir spręstinus uždavinius, įskaitant novatoriškų (būsimų) sistemų įvertinimą.

Veikla

JTC veikloje daugiausia dėmesio bus skiriama:

1.

Branduolinių atliekų tvarkymui ir poveikiui aplinkai siekiant suprasti branduolinio kuro procesus nuo energijos gamybos iki atliekų šalinimo, bei ieškoti veiksmingų sprendimų dėl labai aktyvių branduolinių atliekų tvarkymo naudojant du pagrindinius būdus (tiesioginį šalinimą arba atskyrimą ir transmutaciją). Taip pat bus plėtojama veikla siekiant pagilinti žinias ir pagerinti ilgo pusamžio radioaktyviųjų atliekų perdirbimą ar galutinį apdorojimą bei aktinoidų fundamentaliuosius mokslinius tyrimus.

2.

Branduolinei saugai, vykdant mokslinius tyrimus, susijusius su esamais ir naujais kuro ciklais bei vakarietiškų ir rusiškų reaktorių, įskaitant naujo tipo reaktorius, sauga. Be to, JTC prisidės prie MTTP iniciatyvos – tarptautinio forumo Generation IV – ir koordinuos Europos indėlį į šį forumą, kurio veikloje dalyvauja geriausios pasaulio mokslinių tyrimų organizacijos. Siekiant užtikrinti Europos įnašo į tarptautinio forumo Generation IV veiklą kokybę, JTC turėtų veikti kaip šios srities mokslinių tyrimų integravimo struktūra. JTC įnašas bus skirtas vien toms sritims, kurios gali pagerinti novatoriškų kuro ciklų saugos ir apsaugos aspektus, visų pirma naujų kuro rūšių charakteristikų nustatymą, bandymus ir analizę, saugos ir kokybės tikslų, saugos reikalavimų ir pažangių sistemų vertinimo metodų kūrimą.

3.

Branduoliniam saugumui, remiant Bendrijos įsipareigojimų įgyvendinimą, ypač daug dėmesio skiriant kuro ciklo įrenginių kontrolei, ypač kuro ciklo galutiniame etape, vykdant aplinkos radioaktyvumo stebėseną ar įgyvendinant papildomą protokolą bei integruotas apsaugos priemones, užkertant kelią branduolinių ar radioaktyvių medžiagų vagystėms, sietinoms su nelegalia prekyba šiomis medžiagomis.

Be to, JTC sudarys palankesnes sąlygas faktais pagrįstai diskusijai ir sprendimų dėl energijos rūšių derinio, kuris patenkintų Europos energijos poreikius (įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius ir branduolinę energiją), priėmimui turint visą reikiamą informaciją.

II PRIEDAS

FINANSAVIMO SCHEMOS

Laikydamasi Septintosios bendrosios programos įgyvendinimui nustatytų dalyvavimo taisyklių, Bendrija pagal įvairias finansavimo schemas skirs paramą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai, įskaitant specialiosiose programose numatytą demonstracinę veiklą. Šios schemos bus naudojamos atskirai arba jas derinant įvairių kategorijų pagal Septintąją bendrąją programą įgyvendinamai veiklai finansuoti.

1.   FINANSAVIMO SCHEMOS SINTEZĖS ENERGIJOS SRITYJE

Sintezės energijos tyrimų srityje dėl ypatingo veiklos pobūdžio būtinas konkrečių susitarimų įgyvendinimas. Finansinė parama bus skiriama veiklai, vykdomai remiantis procedūromis, nustatytomis:

1.1.	Komisijos ir valstybių narių ar pilnateisių asocijuotųjų trečiųjų šalių arba valstybių narių ar pilnateisių asocijuotųjų trečiųjų šalių subjektų asociacijos sutartyse dėl dalies Bendrijos sintezės energijos tyrimų vykdymo pagal Sutarties 10 straipsnį.

1.2.

Europos sintezės plėtros susitarime (ESPS), daugiašaliame Komisijos bei valstybėse narėse ir asocijuotosiose trečiosiose šalyse įsteigtų ar jų vardu veikiančių organizacijų susitarime, kuriame, inter alia, apibrėžiamas tolesnių sintezės technologijų tyrimų asocijuotosiose organizacijose ir pramonėje pagrindas, JET įrenginių naudojimas ir Europos indėlis į tarptautinį bendradarbiavimą.

1.3.	Nuostatose dėl ITER skirtos Europos bendros įmonės steigimo remiantis Sutarties 45–51 straipsniais.

1.4.	Euratomo ir trečiųjų šalių tarptautiniuose susitarimuose dėl veiklos sintezės energijos tyrimų ir plėtros srityje, visų pirma ITER susitarime.

1.5.	Kituose daugiašaliuose Bendrijos ir asocijuotųjų organizacijų susitarimuose, visų pirma Susitarime dėl personalo mobilumo.

1.6.	Bendrai finansuojamoje veikloje, skirtoje sintezės energijos tyrimams skatinti ir prie jų prisidėti bendradarbiaujant su valstybių narių ar prie Septintosios bendrosios programos asocijuotų trečiųjų šalių, kurios nėra sudariusios asociacijos sutarties, organizacijomis.

Be pirmiau nurodytos veiklos, gali būti skatinami ir plėtojami žmogiškieji ištekliai, stipendijos, su infrastruktūra susijusios integruotos iniciatyvos, taip pat imamasis konkrečios paramos veiklos pirmiausia siekiant koordinuoti sintezės energijos tyrimus, vykdyti tyrimus šiai veiklai remti ir remti publikacijų leidybą, keitimąsi informacija ir mokymą, kad būtų skatinamas technologijų perdavimas.

2.   FINANSAVIMO SCHEMOS KITOSE SRITYSE

Veikla pagal Septintąją bendrąją programą kitose srityse, išskyrus sintezės energiją, bus finansuojama pagal įvairias finansavimo schemas. Šios schemos bus naudojamos atskirai arba jas derinant įvairių kategorijų pagal šią bendrąją programą įgyvendinamai veiklai finansuoti.

Sprendimuose dėl specialiųjų programų, darbo programose ir skelbiant konkursus atitinkamai bus nurodyta:

—	įvairių kategorijų veiklai finansuoti naudojamos (-ų) schemos (-ų) rūšis (-ys),

—	dalyvių kategorijos (pvz., mokslinių tyrimų organizacijos, universitetai, įmonės, viešosios institucijos), galinčios jais pasinaudoti,

—	veiklos rūšys (moksliniai tyrimai, plėtra, demonstracinė veikla, mokymas, platinimas, žinių perdavimas ir kita susijusi veikla), kurios gali būti finansuojamos pagal kiekvieną iš šių schemų.

Kai gali būti naudojamos skirtingos finansavimo schemos, darbo programose gali būti patikslinamos naudotinos finansavimo schemos temai, pagal kurią turi būti teikiamos paraiškos.

Finansavimo schemos yra šios:

a)

Remti veiklą, kuri pirmiausia vykdoma konkurso tvarka: 1. Bendrai vykdomi projektai Parama įvairių šalių dalyvių konsorciumo įvykdytiems mokslinių tyrimų projektams, kurių tikslas – plėsti naujas žinias, naujas technologijas, produktus ar moksliniams tyrimams skirtus bendruosius išteklius. Atskirose srityse pagal skirtingas temas vykdomų projektų dydis, apimtis ir vidaus organizavimas gali skirtis. Projektai gali apimti mažos ar vidutinės apimties tikslinius mokslinius tyrimus arba didelius integruotus projektus, kuriems skiriami nemaži ištekliai, kad būtų pasiektas numatytas tikslas. 2. Kompetencijos tinklai Parama jungtinėms mokslinių tyrimų programoms, kurias įgyvendina keletas mokslinių tyrimų organizacijų, integruodamos savo veiklą atitinkamoje srityje, ir kurią mokslinių tyrimų grupės vykdo ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu. Šioms jungtinėms mokslinių tyrimų programoms įgyvendinti reikės ištekliais ir veikla prisidedančių organizacijų oficialaus įsipareigojimo. 3. Koordinavimo ir paramos veikla Parama veiklai, kurios tikslas – koordinuoti ar remti mokslinius tyrimus (tinklų kūrimas, mainai, studijos, konferencijos ir kt.). Ši veikla taip pat gali būti įgyvendinama kitomis priemonėmis, ne tik organizuojant konkursus. 4. Veikla, skirta žmogiškiesiems ištekliams ir mobilumui skatinti bei plėtoti Parama mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros plėtrai.

b)

Pagal Tarybos sprendimus, priimtus remiantis Komisijos pasiūlymu, įgyvendinamai veiklai Bendrija skirs finansinę paramą didelės apimties iniciatyvoms, finansuojamoms iš įvairių šaltinių šiais įnašais: — finansinis įnašas bendroms įmonėms įgyvendinti remiantis Sutarties 45–51 straipsniuose nurodytomis procedūromis ir nuostatomis, — finansinis įnašas, skirtas Europos interesus atitinkančioms naujoms infrastruktūroms kurti.

Bendrija įgyvendins finansavimo schemas laikydamasi reglamento, kuris turi būti priimtas, dėl įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisyklių nuostatų, atitinkamų valstybės pagalbos instrumentų, visų pirma Bendrijos sistemos, taikomos valstybės pagalbai moksliniams tyrimams bei plėtrai ir šioje srityje taikomų tarptautinių taisyklių. Remiantis šia tarptautine sistema reikės veikti taip, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų galima koreguoti finansinio dalyvavimo šioje programoje mastą ir formą, ypač jei galima gauti finansavimą iš kitų viešojo sektoriaus lėšų, įskaitant kitus Bendrijos finansavimo šaltinius, pvz., Europos investicijų banką (EIB).

Mažiau išsivysčiusiuose regionuose (konvergencijos tikslui priskiriami regionai (8) ir atokiausi regionai) įsisteigusiems netiesioginės veiklos dalyviams prireikus ir jei tai įmanoma, gali būti skirtas papildomas finansavimas iš struktūrinių fondų.

3.   TIESIOGINIAI VEIKSMAI. JUNGTINIS TYRIMŲ CENTRAS

Bendrija vykdys JTC įgyvendinamą veiklą, kuri vadinama tiesiogine veikla.

TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. gruodžio 19 d.

dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)

(tekstas svarbus EEE)

(2006/971/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Remiantis Sutarties 166 straipsnio 3 dalimi, 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3) (toliau – Bendroji programa) turi būti įgyvendinamas vykdant specialiąsias programas, kuriose nustatomos išsamios jų įgyvendinimo taisyklės, trukmė ir numatomos reikalingos priemonės.

(2)

Bendroji programa apima keturias veiklos rūšis: tarptautinį bendradarbiavimą politikos apibrėžtomis temomis („Bendradarbiavimas“), mokslinius tyrimus, vykdomus mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva („Idėjos“), mokymo ir karjeros plėtojimo paramą mokslo darbuotojams („Žmonės“) ir paramą mokslinių tyrimų pajėgumams stiprinti („Pajėgumai“). Šia Specialiąja programa turėtų būti įgyvendinta programos „Bendradarbiavimas“ veikla, susijusi su netiesioginiais veiksmais.

(3)	Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo bei mokslinių tyrimų rezultatų skleidimo taisyklės, skirtos Bendrajai programai (toliau – dalyvavimo ir informacijos skleidimo taisyklės) turėtų būti taikomos šiai Specialiajai programai.

(4)

Bendroji programa turėtų papildyti valstybėse narėse vykdomą veiklą, taip pat kitą Bendrijos veiklą, kurios reikia strateginėms pastangoms įgyvendinti Lisabonos tikslus, visų pirma ją vykdant greta veiklos, susijusios su struktūriniais fondais, žemės ūkiu, švietimu, mokymu, kultūra, konkurencija ir inovacijomis, pramone, sveikata, vartotojų apsauga, užimtumu, energija, transportu ir aplinka.

(5)	Pagal šią Bendrąją programą remiama su inovacijomis ir MVĮ susijusi veikla turėtų papildyti veiklą, vykdomą pagal Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą, o tai padės sumažinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų bei skatins visų rūšių inovacijas.

(6)	Įgyvendinant Bendrąją programą gali prireikti papildomų programų, kuriose dalyvautų tik tam tikros valstybės narės, Bendrijai tektų dalyvauti kelių valstybių narių vykdomose programose, arba tektų kurti bendras įmones ar kitas struktūras, kaip apibrėžta Sutarties 168, 169 ir 171 straipsniuose.

(7)	Pagal šią Specialiąją programą turėtų būti suteiktas įnašas į Europos investicijų banką (EIB) Rizikos pasidalijimo finansinei priemonei sukurti siekiant pagerinti galimybes pasinaudoti EIB paskolomis.

(8)	Pagal šią Specialiąją programą, papildančią kitas Bendrijos programas, turėtų būti remiamas tinkamas MVĮ dalyvavimas jų labui pasitelkiant konkrečias priemones ir specialius veiksmus.

(9)

Kaip numatyta Sutarties 170 straipsnyje, Bendrija sudarė keletą tarptautinių susitarimų mokslinių tyrimų srityje ir turėtų stengtis stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje siekiant toliau integruoti Bendriją į pasaulinę mokslinių tyrimų bendruomenę. Todėl Specialioji programa turėtų būti atvira būtinus susitarimus sudariusių šalių dalyvavimui, o projektuose abipusės naudos pagrindu – trečiųjų šalių subjektų ir tarptautinių organizacijų mokslinio bendradarbiavimo srityje bendradarbiavimui.

(10)	Pagal šią programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų atitikti pagrindinius etikos principus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje išdėstytus principus.

(11)	Bendrosios programos įgyvendinimu turėtų būti prisidėta prie tvaraus vystymosi skatinimo.

(12)

Reikėtų užtikrinti patikimą Bendrosios programos finansų valdymą ir jos įgyvendinimą kuo veiksmingesniu ir vartotojui priimtinesniu būdu, užtikrinant teisinį tikrumą ir sąlygų visiems dalyviams dalyvauti programoje sudarymą laikantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) ir Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 (5), nustatančio išsamias to finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, ir kitų vėlesnių pakeitimų nuostatų.

(13)

Pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (7) bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (8) taip pat reikėtų imtis atitinkamų Europos Bendrijų finansinius interesus atitinkančių priemonių, kad būtų stebimas tiek suteiktos finansinės paramos, tiek šių lėšų panaudojimo veiksmingumas, siekiant išvengti pažeidimų ir sukčiavimo, ir reikėtų imtis reikiamų veiksmų siekiant susigrąžinti prarastas, neteisingai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas.

(14)

Kadangi šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės yra iš esmės valdymo priemonės ir todėl turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9), šio sprendimo 4 straipsnyje numatytos valdymo tvarkos. Kita vertus, dėl mokslinių tyrimų, kuriems naudojami žmogaus embrionai ir kamieninės žmogaus embriono ląstelės, kyla konkrečių etikos klausimų, kaip apibūdinta 4 straipsnyje. Be to, MTTP veikla, apimanti mokslinius tyrimus, priskiriamus „Saugumo“ temai yra nauja ir labai jautri sritis, ypač galimų grėsmių ir saugumo incidentų atžvilgiu. Todėl tokių projektų finansavimo priemonės turėtų būti tvirtinamos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje numatytos reguliavimo procedūros.

(15)	Kiekvienai teminei sričiai bendrajame Europos Bendrijų biudžete turėtų būti skirta atskira biudžeto eilutė.

(16)

Įgyvendinant šią programą deramą dėmesį reikėtų skirti lyčių aspekto integravimui, taip pat, inter alia, darbo sąlygoms, įdarbinimo procesų skaidrumui ir priimtų dirbti pagal šią programą finansuojamuose projektuose ir programose mokslo darbuotojų karjeros plėtrai; visiems šiems aspektams 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija 2005/251/EB dėl Europos mokslininkų chartijos ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (10) suteikia orientacinį pagrindą, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Specialioji programa „Bendradarbiavimas“, skirta Bendrijos veiklai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, įskaitant demonstracinę veiklą, toliau – Specialioji programa, patvirtinama 2007 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Pagal Specialiąją programą „Bendradarbiavimas“ parama bus teikiama įvairiai mokslinių tyrimų veiklai, vykdomai bendradarbiaujant tarptautiniu mastu šiose srityse:

a)	sveikatos;

b)	maisto, žemės ūkio, žuvininkystės ir biotechnologijų;

c)	informacijos ir ryšių technologijų;

d)	nanomokslų, nanotechnologijų, medžiagų ir naujos gamybos technologijų;

e)	energetikos;

f)	aplinkos (įskaitant klimato kaitą);

g)	transporto (įskaitant aeronautiką);

h)	socialinių ir ekonomikos mokslų bei humanitarinių mokslų;

i)	kosminės erdvės;

j)

saugumo.

Įgyvendinant šią Specialiąją programą gali prireikti papildomų programų, kuriose dalyvautų tik tam tikros valstybės narės, Bendrijai tektų dalyvauti kelių valstybių narių vykdomose programose arba tektų įkurti bendras įmones ar kitas struktūras, kaip apibrėžta Sutarties 168, 169 ir 171 straipsniuose.

Šios veiklos tikslai ir pagrindinės kryptys yra išdėstyti I priede.

3 straipsnis

Pagal Bendrosios programos II priedą, Specialiosios programos vykdymui reikalinga suma yra 32 413 milijonų EUR, iš kurių mažiau nei 6 % skiriami Komisijos administracinėms išlaidoms. Orientacinis šios sumos paskirstymas pateiktas II priede.

4 straipsnis

1.   Visa mokslinių tyrimų veikla pagal šią Specialiąją programą vykdoma laikantis pagrindinių etikos principų.

2.   Pagal šią programą nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

—	mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama klonuoti žmones reprodukcijos tikslais,

—	mokslinių tyrimų veikla, skirta žmogaus genetiniam paveldui pakeisti, kai šie pakeitimai gali būti paveldimi (11),

—	mokslinių tyrimų veikla, skirta kurti žmogaus embrionams tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių įsigijimo tikslais, įskaitant ir somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

3.   Žmogaus kamieninių ląstelių – suaugusių žmonių ir embrionų – moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinių pasiūlymų turinį ir į su jais susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

Paraiškoje dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo prireikus pateikiama detali informacija apie licencijavimo ir kontrolės priemones, kurių imsis valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat informacija apie etinį patvirtinimą (-us), kuris (-ie) bus suteiktas (-i).

Dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių gavimo, institucijoms, organizacijoms ir mokslo darbuotojams taikoma griežta licencijavimo ir kontrolės tvarka pagal atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

4.   Pirmiau nustatytos mokslinių tyrimų sritys antrame šios programos etape (2010–2013 m.) peržiūrimos atsižvelgiant į mokslo pažangą.

5 straipsnis

1.   Specialioji programa įgyvendinama pagal Bendrosios programos II priede nustatytas finansavimo schemas.

2.   Šios Specialiosios programos III priede nustatoma tvarka, kuria EIB suteikiama dotacija rizikos pasidalijimo finansinei priemonei įsteigti.

3.   IV priede pateikiamas orientacinis galimų bendrų technologijų iniciatyvų sąrašas, dėl kurių gali būti priimti atskiri sprendimai ir orientacinis galimo bendrai įgyvendinamų nacionalinių mokslinių tyrimų programų iniciatyvų sąrašas, dėl kurių gali būti priimtas atskiras sprendimas pagal Sutarties 169 straipsnį.

4.   Šiai Specialiajai programai taikomos dalyvavimo ir informacijos skleidimo taisyklės.

6 straipsnis

1.   Komisija sudaro šios Specialiosios programos įgyvendinimo darbo programą, kurioje išsamiau išdėstomi I priede nurodyti tikslai bei moksliniai ir technologiniai prioritetai, finansavimo schema, kuri bus naudojama temai, dėl kurios turi būti teikiami pasiūlymai, ir įgyvendinimo tvarkaraštis.

2.   Darbo programoje atsižvelgiama į atitinkamą mokslinių tyrimų veiklą, kurią vykdo valstybės narės, asocijuotosios šalys ir Europos bei tarptautinės organizacijos, ir į Europos pridėtinės vertės siekimą bei poveikį pramonės konkurencingumui ir Bendrijos politikos kryptims. Prireikus ji atnaujinama.

3.   Pasiūlymai dėl netiesioginės veiklos pagal finansavimo schemas įvertinami ir projektai išrenkami atsižvelgiant į 15 straipsnio 1a dalyje dėl dalyvavimo ir informacijos skleidimo taisyklių nustatytus kriterijus.

4.   Darbo programoje gali būti nurodoma:

a)	organizacijos, gaunančios lėšų narystės mokesčio forma;

b)	parama veiklai, kurią vykdo specialų statusą turintys juridiniai asmenys.

7 straipsnis

1.   Už Specialiosios programos įgyvendinimą atsako Komisija.

2.   8 straipsnio 2 dalyje nustatyta valdymo procedūra taikoma tvirtinant šias priemones:

a)	6 straipsnyje nurodytą darbo programą, įskaitant naudotinas finansavimo schemas, kvietimų teikti pasiūlymus turinį, taip pat taikytinų kriterijų įvertinimą ir atranką;

b)	bet kokį II priede pateikto orientacinio sumos paskirstymo patikslinimą;

c)	veiklos 2 straipsnio a–g ir i punktuose nurodytose teminėse srityse finansavimo patvirtinimą, jeigu numatoma Bendrijos įnašo pagal šią programą suma yra lygi arba didesnė nei 1,5 mln. EUR;

d)	kitos veiklos, nei nurodyta šios dalies c punkte ar 2 straipsnio j punkte nurodyta teminė sritis, finansavimo patvirtinimą, jeigu numatoma Bendrijos įnašo pagal šią programą suma yra lygi arba didesnė nei 0,6 mln. EUR;

e)	įgaliojimų, susijusių su Bendrosios programos 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais įvertinimais, nustatymą.

3.   8 straipsnio 3 dalyje nustatyta reguliavimo procedūra taikoma tvirtinant šias priemones:

a)	darbo programą, susijusią su 2 straipsnio j dalyje nurodyta temine sritimi, ir veiklos šioje teminėje srityje finansavimo patvirtinimą;

b)	veiklos, kurios metu naudojami žmogaus embrionai ir kamieninės žmogaus embriono ląstelės, finansavimo patvirtinimą.

8 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

3.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

4.   Komisija reguliariai informuoja Komitetą apie bendrą Specialiosios programos įgyvendinimo pažangą ir laiku teikia jam informaciją apie visą pagal šią programą siūlomą ar finansuojamą MTTP veiklą, finansuojamą pagal šią programą, kaip nurodyta V priede.

5.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Komisija pasirūpina Bendrosios programos 7 straipsnyje numatyta nepriklausoma Specialiosios programos srityse vykdomos veiklos stebėsena, įvertinimu ir peržiūra.

10 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

I PRIEDAS

MOKSLINIAI IR TECHNOLOGINIAI TIKSLAI, PAGRINDINĖS TEMŲ IR VEIKLOS SRIČIŲ KRYPTYS

Pagal šią Specialiąją programą bus remiamas įvairiapusis tarptautinis bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir už jos ribų keliose teminėse srityse, atitinkančiose pagrindines žinių ir technologijų pažangos sritis, kuriose moksliniai tyrimai turi būti skatinami ir remiami, siekiant spręsti Europos socialinius, ekonominius, visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos ir pramonės uždavinius.

Bendras tikslas yra prisidėti prie tvaraus vystymosi, skatinant aukščiausios kompetencijos mokslinius tyrimus, kuriais visų pirma siekiama plėsti žinias.

Nustatytos šios dešimt Bendrijos veiklos teminių sričių:

1)

sveikata;

2)	maistas, žemės ūkis ir žuvininkystė, biotechnologijos;

3)	informacijos ir ryšių technologijos;

4)	nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagų ir naujos gamybos technologijos;

5)	energetika;

6)	aplinka (įskaitant klimato kaitą);

7)	transportas (įskaitant aeronautiką);

8)	socialiniai bei ekonomikos mokslai ir humanitariniai mokslai;

9)	kosminė erdvė;

10)

saugumas.

Kiekviena tema aprašyta atsižvelgiant į tikslą, požiūrį į įgyvendinimą ir veiklą, įskaitant tokią, kuriai reikia plataus masto iniciatyvų (kuri preliminariai išdėstoma IV priede), tarptautinį bendradarbiavimą, naujus poreikius ir nenumatytus politinius poreikius.

Bus tinkamai atsižvelgiama į tvaraus vystymosi principą. Atsižvelgiant į Europos moterų ir vyrų lygių galimybių politiką, nustatytą Sutarties 2 ir 3 straipsniuose, veikla pagal šią Specialiąją programą bus užtikrinamas atitinkamų priemonių, skirtų propaguoti lyčių lygybę ir mokslo darbuotojų moterų dalyvavimą. Be to, vykdytinų mokslinių tyrimų etinių, socialinių, teisinių ir platesnių kultūrinių aspektų ir jų panaudojimo galimybių, taip pat mokslo ir technologinės plėtros bei numatymo socialinių ir ekonominių pasekmių svarstymas tam tikrais atvejais sudarys dalį pagal šią Specialiąją programą atliekamos veiklos.

Kelias disciplinas ir temas apimantys moksliniai tyrimai, įskaitant bendrus kvietimus teikti paraiškas

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į kelioms teminėms sritims priklausančias prioritetines mokslo ir technologijų sritis, pavyzdžiui, jūrų mokslus ir technologijas. Bus skatinama apimti kelias disciplinas taikant kelioms temoms bendrus mokslinių tyrimų metodus ir nagrinėjant technologijų objektus, susijusius su daugiau nei viena tema. Tokie kelioms temoms bendri metodai, be kita ko, bus taikomi:

—	skelbiant kelioms temoms bendrus kvietimus teikti paraiškas, kai mokslinių tyrimų problematika aiškiai susijusi su veikla pagal kiekvieną iš atitinkamų temų,

—	„naujų poreikių“ srityje ypatingai akcentuojant kelioms disciplinoms bendrus mokslinius tyrimus,

—	sudarant darbo programą pasitelkus išorines pačių įvairiausių disciplinų atstovų, įskaitant mokslo darbuotojus, konsultacijas ir turimas žinias,

—	reguliariai teikiant ataskaitas, kurios bus visos programos stebėsenos, vertinimo ir peržiūros dalis, apie kelioms temoms bendras mokslinių tyrimų sritis,

—	su politika susijusiems moksliniams tyrimams užtikrinant suderinamumą su Bendrijos politikos kryptimis.

Šios Specialiosios programos temų tarpusavio koordinavimą ir veiklą pagal kitas Septintosios bendrosios programos Specialiąsias programas, pavyzdžiui, dėl mokslinių tyrimų infrastruktūrų pagal Specialiąją programą „Pajėgumai“, užtikrins Europos Komisija (12).

Pritaikymas prie kintančių poreikių ir galimybių

Tai, kad temos ilgai išliktų aktualios pramonei, ir tolesnis pramonės sektoriaus dalyvavimas jose bus užtikrinta greta kitų šaltinių remiantis ir įvairių Europos technologijų platformų darbu. Todėl šia Specialiąja programa drauge su pramonės įnašais bus padėta įgyvendinti atitinkamas strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes, pavyzdžiui, sudarytas ir išplėtotas Europos technologijų platformų, kai jos iš tikrųjų suteikia pridėtinės vertės Europai. Apibendrinti mokslinių tyrimų poreikiai, nustatyti esamose strateginėse mokslinių tyrimų darbotvarkėse, jau gerai apibrėžtose dešimtyje temų. Europos technologijų platformos, kurių veikloje gali dalyvauti moksliniais tyrimais užsiimančios regionų grupės, gali būti svarbios sudarant palankesnes sąlygas pramonei, įskaitant MVĮ, dalyvauti atitinkamos srities mokslinių tyrimų projektuose, įskaitant projektus, kurie atitinka reikalavimus finansavimui gauti pagal šią Bendrąją programą, ir organizuojant šį pramonės dalyvavimą. Išsamesnis jų techninis turinys bus atspindėtas vėliau, kai bus sudaroma išsami darbo programa dėl konkrečių kvietimų teikti paraiškas.

Tai pat bus užtikrinta, kad temos išliktų aktualios formuojant, įgyvendinant ir vertinant Bendrijos politiką ir taisykles. Tai susiję su tokiomis politikos sritimis: sveikata, sauga, vartotojų apsauga, energetika, aplinka, pagalba vystymuisi, žuvininkyste, jūrų reikalais, žemės ūkiu, gyvūnų sveikata ir gerove, transportu, švietimu ir mokymu, informacine visuomene ir žiniasklaida, užimtumu, socialiniais reikalais, sanglauda bei laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimu, taip pat ir ikinormatyviniais ir bendrų normų pobūdžio moksliniais tyrimais, susijusiais su sąveikos ir kokybės standartų gerinimu ir jų įgyvendinimu. Šiomis aplinkybėmis tam tikras vaidmuo galėtų tekti platformoms, suburiančioms suinteresuotus subjektus ir mokslo bendruomenę aptarti strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes, susijusias su socialine, aplinkos ar kitomis politikos sritimis.

Pagal kiekvieną temą, be nustatytos veiklos, atvirai ir lanksčiai bus vykdoma speciali veikla reaguojant į „naujus poreikius“ ir „nenumatytus politinius poreikius“. Šių veiksmų įgyvendinimas užtikrins paprastą, darnų ir koordinuotą metodą visai Specialiajai programai ir kelioms disciplinoms bendrų mokslinių tyrimų, susijusių ar nesusijusių su minėtomis temomis, finansavimą.

—

Būsimos ir naujos technologijos: teikti konkrečią paramą moksliniams tyrimams, kuriais siekiama nustatyti, ar toliau tirti tam tikros srities ir (arba) bendros kelių atitinkamų mokslo šakų ar disciplinų srities naujas mokslo ir technologijų galimybes, teikiant konkrečią paramą neplanuotai pateiktiems mokslinių tyrimų pasiūlymams, įskaitant bendrus konkursus; ieškoti naujoviškų idėjų ir iš esmės naujų panaudojimo galimybių bei nagrinėti naujas galimybes tyrimų planuose, visų pirma tas, kurios gali atverti kelią esminiams atradimams; bus užtikrintas pagal programą „Idėjos“ vykdomos veiklos koordinavimas siekiant išvengti sutapimų ir užtikrinti optimalų finansavimo panaudojimą. Tai bus įgyvendinama pasitelkiant: — atvirus, principu „iš apačios į viršų“ paremtus mokslinius tyrimus nagrinėjant problematiką, kurią apibrėžė patys mokslo darbuotojai, siekiant atverti naujas mokslo ir technikos galimybes (veikla „Nuotykio“ srityje) ar įvertinti naujus atradimus arba stebimus naujus reiškinius, įspėjančius apie visuomenei gręsiančią riziką ar problemas (veikla „Įžvalgos“ srityje), — iniciatyvas, sutelktas į ypatingus, didelių pastangų reikalaujančius tikslus naujose mokslo ir technikos srityse, atveriančiose didelės pažangos perspektyvas ir turinčias didelio galimo poveikio ekonomikos ir visuomenės raidai tikimybę, bei kurios gali apimti papildomų projektų grupes (veikla „Pionieriaus“ srityje).

—

Nenumatyti politiniai poreikiai: lanksčiai reaguoti į naujus politinius poreikius, atsirandančius vykdant Bendrąją programą, pavyzdžiui, į nenumatytus greitų atsakomųjų veiksmų reikalaujančius pokyčius ar įvykius epidemijas, naujas maisto saugos problemas, stichines nelaimes ir solidarumo veiksmus. Tai bus įgyvendinama užtikrinant glaudžias sąsajas su atitinkamomis Bendrijos politikos sritimis. Atsiradus skubiems mokslinių tyrimų poreikiams metinė darbo programa gali būti pakeista.

Informacijos skleidimas, žinių perdavimas ir platesnis dalyvavimas

Žinių platinimas ir panaudojimas yra viena iš pagrindinių Europos mokslinių tyrimų veiklos pridėtinės vertės aspektų, todėl bus imamasi priemonių, kad pramonė, politinius sprendimus priimantys asmenys ir visuomenė labiau naudotųsi rezultatais bei būtų padidintas jų poveikis. Platinimas bus laikomas neatsiejama visų teminių sričių užduotimi, dėl veiklos konfidencialumo aspektų taikant atitinkamus apribojimus saugumo temai, be kita ko, finansuojant tinklų kūrimo ar tarpininkavimo iniciatyvas, seminarus ir renginius, pasitelkiant nepriklausomų ekspertų pagalbą ir informaciją bei elektronines paslaugas. Kiekvienoje teminėje srityje tai bus įgyvendinama:

—	į projektus ir konsorciumų veiklą atitinkamomis finansavimo schemų nuostatomis ir atsiskaitymo reikalavimais įtraukiant informacijos skleidimo ir žinių perdavimo veiklą,

—	projektams ir konsorciumams siūlant kryptingą pagalbą siekiant suteikti jiems galimybę naudotis reikalingais įgūdžiais, kad rezultatai būtų kuo geriau pritaikomi,

—

vykdant specialias informacijos skleidimo akcijas, kuriose taikomas iniciatyvus metodas skleidžiant įvairiausių projektų rezultatus, įskaitant ankstesnių bendrųjų programų ir kitų mokslinių tyrimų rezultatus, skirtas konkretiems sektoriams ar suinteresuotų subjektų grupėms, ypač akcentuojant galimus vartotojus,

—	skleidžiant informaciją politiką formuojantiems asmenims, įskaitant standartizacijos įstaigas, kad atitinkamos įstaigos tarptautiniu, europiniu, nacionaliniu ar regionų lygiu galėtų lengviau pritaikyti su politika susijusius rezultatus,

—	pasitelkus CORDIS paslaugas, skirtas skatinti žinių skleidimą vartotojui patogiu būdu ir mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą,

—	pasitelkus iniciatyvas, skirtas skatinti dialogus ir debatus su platesne publika už mokslo bendruomenės ribų, įskaitant pilietinę visuomenę, mokslo klausimais ir mokslinių tyrimų rezultatų temomis.

Visoje Bendrojoje programoje bus užtikrintas informacijos skleidimo koordinavimas ir žinių perdavimas. Bus užtikrintas šios programos ir kitų Bendrijos programų tarpusavio papildomumas ir sinergija, visų pirma švietimo sektoriuje siekiant skatinti karjerą mokslinių tyrimų srityje. Pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą bus vykdoma veikla inovacijoms remti.

MVĮ dalyvavimas

Visose teminėse srityse bus sudaromos kuo geresnės sąlygos dalyvauti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), visų pirma patobulinus finansinę ir administracinę tvarką ir leidus lanksčiau pasirinkti tinkamą finansavimo schemą. Be to, rengiant šios Specialiosios programos teminių sričių turinį deramai atsižvelgta į MVĮ mokslinių tyrimų poreikius ir potencialą, o darbo programoje bus įvardytos ypatingą MVĮ susidomėjimą keliančios sritys. Konkrečių priemonių, įskaitant paramos veiklą MVĮ dalyvavimui palengvinti, bus imtasi visoje programoje, naudojant strategiją, kuri bus sukurta kiekvienai temai. Šias strategijas papildys jų kiekybinė ir kokybinė stebėsena, kaip vykdomi nustatyti tikslai. Bus siekiama, kad bent 15 % lėšų, skiriamų pagal šią programą, būtų skiriama MVĮ.

Speciali veikla moksliniams tyrimams, atliekamiems MVĮ ar MVĮ asociacijų naudai, remti yra įtraukta į Specialiąją programą „Pajėgumai“, o veikla, skatinanti MVĮ dalyvavimą visoje Bendrojoje programoje, bus finansuojama pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą.

Etiniai aspektai

Vykdant šią Specialiąją programą ir atliekant joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, reikia laikytis pagrindinių etikos principų. Jie apima, inter alia, ES pagrindinių teisių chartijoje nurodytus principus, įskaitant šiuos: žmogiškojo orumo ir žmogaus gyvybės apsaugą, asmens duomenų ir privatumo apsaugą, taip pat gyvūnų ir aplinkos apsaugą pagal Bendrijos teisę ir naujausias atitinkamų tarptautinių konvencijų, gairių bei elgesio kodeksų redakcijas, pavyzdžiui, Helsinkio deklaraciją, Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją, pasirašytą 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede, ir jos papildomus protokolus, JT vaiko teisių konvenciją, UNESCO priimtą Visuotinę žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaraciją, JT Biologinių ir toksinių ginklų konvenciją (BTGK), Tarptautinę augalų genetinių išteklių maistui ir žemės ūkiui sutartį bei atitinkamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rezoliucijas.

Taip pat bus atsižvelgta į Europos patarėjų grupės etinių biotechnologijos padarinių klausimais (1991–1997 m.) ir Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės (nuo 1998 m.) nuomones.

Pagal subsidiarumo principą ir Europoje egzistuojančius požiūrių skirtumus, mokslinių tyrimų projektų dalyviai privalo vadovautis teisės aktais ir etikos taisyklėmis, galiojančiomis šalyse, kuriose bus vykdomi moksliniai tyrimai. Bet kokiu atveju yra taikomos nacionalinės nuostatos, ir jokie moksliniai tyrimai, uždrausti kurioje nors valstybėje narėje ar kitoje šalyje, toje valstybėje narėje ar šalyje nebus Bendrijos finansuojami.

Tam tikrais atvejais mokslinių tyrimų projektus įgyvendinantys asmenys, prieš pradėdami MTTP veiklą, privalo prašyti atitinkamų nacionalinių ar vietos etikos komitetų pritarimo. Taip pat Komisija sistemingai atliks pasiūlymų, kurie susiję su etikos požiūriu jautriais klausimais arba kuriuose nebuvo tinkamai atsižvelgta į tokius klausimus, etinį persvarstymą. Tam tikrais atvejais etinis persvarstymas gali būti atliekamas projekto įgyvendinimo metu.

Nebus finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta mokslinių tyrimų veikla.

Sutarties Protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės reikalaujama, kad formuluodama ir įgyvendindama Bendrijos politiką, taip pat mokslinių tyrimų politiką, Bendrija visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus. 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvoje 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (13) reikalaujama, kad:

—	visi bandymai būtų rengiami taip, kad juos atliekant gyvūnai nepatirtų bereikalingos baimės ir nereikalingo skausmo ar kančių,

—	būtų naudojama kuo mažiau gyvūnų,

—	kad būtų naudojami mažiausiai neurofiziologiškai jautrūs gyvūnai,

—	būtų sukeliama kuo mažiau skausmo, kančių, baimės ar ilgalaikės žalos.

Gyvūnų genetinio paveldo keitimas ir gyvūnų klonavimas gali būti svarstomas tik tuomet, kai tikslai yra etikos požiūriu pateisinami, o esančios sąlygos užtikrina gyvūnų gerovę bei yra laikomasi biologinės įvairovės principų.

Įgyvendinant šią programą, Komisija nuolat stebės mokslo pažangą ir nacionalines bei tarptautines nuostatas, kad būtų atsižvelgta į visus pokyčius.

Etikos, susijusios su mokslo ir technologijų plėtra, moksliniai tyrimai bus vykdomi pagal Specialiosios programos „Pajėgumai“ dalį „Mokslas visuomenėje“.

Bendrai atliekami moksliniai tyrimai

Bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams bus skirta didžiausia ir pagrindinė moksliniams tyrimams finansuoti numatytų Bendrijos lėšų dalis. Siekiama, kad pagrindinėse žinių pažangos srityse būtų vykdomi aukštos kokybės mokslinių tyrimų projektai ir sukurti puikūs tinklai, pajėgūs pritraukti mokslo darbuotojus ir investicijas iš Europos ir viso pasaulio, tokiu būdu stiprinant Europos pramoninę ir techninę bazę ir remiant Bendrijos politiką.

Tai bus pasiekta remiant bendrai atliekamus mokslinius tyrimus, kuriuose aktyviai dalyvaus pramonės įmonės, taikant pačias įvairiausias finansavimo schemas: bendrai vykdomus projektus, kompetencijos tinklus ir koordinavimą ar paramos veiklą.

Bendros technologijų iniciatyvos

Tik labai nedaugeliu atvejų MTTP tikslo apimtis ir pasitelktų išteklių mastas yra pakankamas pagrindas steigti ilgalaikes valstybės ir privačiojo sektoriaus partnerystes – bendrų technologijų iniciatyvas. Šios iniciatyvos, atsirandančios daugiausia dėl pagal Europos technologijų platformas vykdomų darbų ir apimančios vieną ar kelis pasirinktus jų mokslinių tyrimų srities klausimus, bus finansuojamos bendrai privataus sektoriaus investicijomis ir nacionalinėmis bei viešosiomis Europos lėšomis, įskaitant subsidijas pagal Bendrąją mokslinių tyrimų programą ir paskolų lėšas iš Europos investicijų banko. Dėl kiekvienos bendros technologijų iniciatyvos bus sprendžiama atskirai, arba remiantis Sutarties 171 straipsniu (tai gali apimti ir bendros įmonės steigimą), arba remiantis šios Specialiosios programos pakeitimu pagal Sutarties 166 straipsnio 3 dalį.

Bendros technologijų iniciatyvos nustatomos atviru ir skaidriu būdu pagal tam tikrus kriterijus, kurie apima:

—	nesugebėjimas pasiekti tikslą naudojant esamas priemones,

—	poveikio pramonės konkurencingumui ir augimui mastas,

—	intervencijos Europos lygiu sukuriama pridėtinė vertė,

—	siekiamo tikslo ir laukiamų rezultatų mastas ir apibrėžimo aiškumas,

—	pramonės įsipareigojimų skirti lėšų ir išteklių apimtis,

—	indėlio siekiant platesnių politikos tikslų, įskaitant naudą visuomenei, svarba,

—	pajėgumas pritraukti papildomą nacionalinę paramą ir turėti įtakos dabartiniam ar būsimam pramonės finansavimui.

Bendrų technologijų iniciatyvų pobūdis turi būti aiškiai apibrėžtas, visų pirma dėl šių dalykų:

—	finansiniai įsipareigojimai,

—	dalyvių įsipareigojimo trukmė,

—	sutarties sudarymo ir nutraukimo taisyklės,

—	intelektinės nuosavybės teisės.

Atsižvelgiant į bendrų technologijų iniciatyvų ypatingą mastą ir sudėtingumą, bus dedamos didelės pastangos skaidriam jų veikimui užtikrinti, o Bendrijos finansavimas bendroms technologijų iniciatyvoms bus skiriamas remiantis Bendrosios programos kompetencijos ir konkurencijos principais.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas tose pačiose srityse vykdomų bendrų technologijų iniciatyvų ir nacionalinių programų bei projektų bendrai darnai ir koordinavimui (14) laikantis esamų jų įgyvendinimo procedūrų, ir bus siekiama užtikrinti, kad jų projektai būtų atviri daugeliui dalyvių visoje Europoje, pirmiausia MVĮ.

Bendrų technologijų iniciatyvų orientacinis sąrašas pateikiamas IV priede. Įgyvendinant Septintąją bendrąją programą, remiantis minėtais kriterijais gali būti atrinktos ir pasiūlytos kitos bendros technologijų iniciatyvos.

Ne Bendrijos mokslinių tyrimų programų koordinavimas

Šios srities veikloje bus naudojamos dvi pagrindinės priemonės: schema ERA-NET ir Bendrijos dalyvavimas bendrai įgyvendinamose nacionalinėse mokslinių tyrimų programose (Sutarties 169 straipsnis). Šia veikla taip pat bus didinamas Bendrosios programos ir tarpvyriausybinių struktūrų, pavyzdžiui, EUREKA, EIROforum ir COST, atliekamos veiklos tarpusavio papildomumas ir sinergija. Bus skiriama finansinė parama COST administravimo ir koordinavimo veiklai, kad COST galėtų toliau prisidėti prie nacionalinėmis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų komandų koordinavimo ir mainų tarp jų.

Į vienos iš temų sritį patenkanti veikla bus remiama kaip sudėtinė veiklos pagal tą temą dalis. Kai veikla yra horizontalaus pobūdžio arba netiesiogiai susijusi su dešimtimi temų, ji bus remiama bendrai visose atitinkamose temose (15).

Į kitos Specialiosios programos, kuria įgyvendinama Septintoji bendroji programa, sritį patenkanti veikla bus remiama pagal tą Specialiąją programą.

Schema ERA-NET išplės ir sustiprins nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų veiklos koordinavimą:

—

subjektams, įgyvendinantiems viešąsias mokslinių tyrimų programas, suteikdama pagrindą savo veiklos koordinavimui pagerinti. Tai apims paramą naujiems ERA-NET, taip pat paramą, skirtą esamų ERA-NET apimčiai plėsti ir gilinti, pavyzdžiui, plečiant partnerystes ir abipusiškai atveriant jų programas. Prireikus ERA-NET gali būti taikomos Europos regionų ir valstybių narių programų koordinavimui, kad būtų sudarytos sąlygos jų bendradarbiavimui imantis didelės apimties iniciatyvų,

—	tam tikrais keliais atvejais suteikdama papildomą Bendrijos finansinę paramą tiems dalyviams, kurie bendriems kvietimams teikti paraiškas pagal savo atitinkamas nacionalines ir regionines programas (ERA-NET PLUS) sujungia išteklius.

Bendrijos dalyvavimas nacionalinėse mokslinių tyrimų programose, įgyvendinamose bendrai pagal 169 straipsnį, ypač svarbus europiniam didelio masto „kintamos geometrijos“ valstybių narių, turinčių bendrų poreikių ir (arba) interesų, bendradarbiavimui. Aiškiai nustatytais atvejais tokios 169 straipsnio iniciatyvos bus pradėtos srityse, nustatytose glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įskaitant galimą bendradarbiavimą su tarpvyriausybinėmis programomis, remiantis sprendime dėl Septintosios bendrosios programos apibrėžtais kriterijais.

IV priede pateiktame aprašyme yra pateikiamas bendro nacionalinių mokslinių tyrimų programų įgyvendinimo iniciatyvų orientacinis sąrašas, ir jos gali būti atskiro sprendimo pagal Sutarties 169 straipsnį dalykas. Įgyvendinant Septintąją bendrąją programą gali būti nustatomos ir siūlomos kitos iniciatyvos.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinio bendradarbiavimo veikla, liudijanti Europos pridėtinę vertę ir abipusį suinteresuotumą, rems tarptautinę mokslo ir technologijų politiką, turinčią du vienas nuo kito priklausančius tikslus:

—	remti ir skatinti Europos konkurencingumą kuriant strategines mokslinių tyrimų partnerystes su trečiosiomis šalimis, įskaitant aukšto pramoninio lygio ir naujas ekonomikos sistemas, samdant geriausius trečiųjų šalių mokslininkus darbui Europoje ir su ja,

—	spręsti konkrečias trečiosioms šalims iškilusias ar visiems bendras problemas abipusio suinteresuotumo ir abipusės naudos pagrindu.

Bendrijos tarptautinėje mokslinio bendradarbiavimo politikoje bus pabrėžiamas ir plėtojamas bendradarbiavimas siekiant kurti žinias, jomis dalytis ir jas naudoti, steigiant lygiateises mokslinių tyrimų partnerystes, atsižvelgiant į tarptautines, šalies, regiono ir socialines bei ekonomines aplinkybes bei šalių – partnerių žinių bazę. Strateginis tikslas yra stiprinti ES konkurencingumą ir visuotinį tvarų vystimąsi tokiomis ES ir trečiųjų šalių partnerystėmis dvišaliu, regioniniu ir pasauliniu lygiu, remiantis abipusiais interesais ir nauda. Šiuo tikslu ES – pasaulinio lygio dalyvės – vaidmuo taip pat turėtų būti propaguojamas pasitelkus daugiašales tarptautines mokslinių tyrimų programas. Remiama tarptautinio bendradarbiavimo veikla bus susieta su pagrindiniais politikos klausimais, kad padėtų vykdyti tarptautinius ES įsipareigojimus ir bendrai naudotis Europos vertybėmis, konkurencingumu, socialine ir ekonomine pažanga, aplinkos apsauga ir gerove, bendrai suvokiamais kaip visuotinis tvarus vystymasis.

Tarptautinis bendradarbiavimas pagal šios Specialiosios programos kiekvieną teminę sritį atskirai ir visose srityse vyks:

—

išplėstu Tarptautinio bendradarbiavimo šalių partnerių ir pramoninių šalių (16) mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų institucijų dalyvavimu teminėse srityse, dėl konfidencialumo aspektų taikant atitinkamus apribojimus saugumo temai trečiosioms šalims, kurios nėra asocijuotosios šalys. Be to, trečiosios šalys bus ypatingai skatinamos dalyvauti nustatytose abipusio intereso srityse,

—

konkrečia bendradarbiavimo veikla kiekvienoje teminėje srityje, skirta trečiosioms šalims, esant abipusiam suinteresuotumui bendradarbiauti tam tikromis temomis, kurios bus parinktos remiantis jų moksliniu ir technologiniu lygiu bei poreikiais. Ypatingų poreikių ir prioritetų nustatymas bus glaudžiai susietas su atitinkamais dvišaliais bendradarbiavimo susitarimais ir su vykstančiais daugiašaliais ir dviejų regionų dialogais tarp ES ir šių šalių ar šalių grupių. Prioritetai bus nustatomi remiantis konkrečiais poreikiais, potencialu ir regiono ar šalies ekonominio išsivystymo lygiu.

Šiam tikslui bus sukurta tarptautinio bendradarbiavimo strategija ir įgyvendinimo planas atskiroms temoms arba joms kartu, pavyzdžiui, sveikatos, žemės ūkio, sanitarijos, vandens, maisto saugumo, socialinės sanglaudos, energetikos, aplinkos, žuvininkystės, akvakultūros ir gamtinių išteklių, tvarios ekonomikos politikos bei informacijos ir ryšių technologijų temoms bus parengta speciali kryptinga veikla.

Ši veikla bus privilegijuota priemonė Bendrijos ir tų šalių tarptautiniam bendradarbiavimui įgyvendinti. Tokia veikla visų pirma yra veikla, kuria siekiama padidinti šalių kandidačių, kaimyninių šalių bei besivystančių ir naujų šalių mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo pajėgumus. Dėl šios veiklos bus skelbiami tiksliniai kvietimai teikti paraiškas, taip pat bus ypatingai stengiamasi palengvinti atitinkamų trečiųjų šalių, visų pirma besivystančių šalių, dalyvavimą veikloje.

Ši veikla bus vykdoma derinant ją su tarptautinio bendradarbiavimo veikla pagal specialiąsias programas „Žmonės“ ir „Pajėgumai“. Ši veikla taip pat bus remiama pagal visa apimančią Tarptautinio bendradarbiavimo strategiją pagal Bendrąją programą.

TEMOS

1.   SVEIKATA

Tikslas

Europos piliečių sveikatos gerinimas, su sveikata susijusių Europos pramonės ir verslo įmonių konkurencingumo didinimas bei inovacinių pajėgumų skatinimas sprendžiant visuotines sveikatos problemas, įskaitant kovą su naujomis epidemijomis. Bus akcentuojami taikomieji moksliniai tyrimai (pagrindinių atradimų pritaikymas klinikinėje praktikoje, įskaitant eksperimentų rezultatų mokslinį patvirtinimą), naujų gydymo būdų kūrimas ir patvirtinimas, sveikatos gerinimo ir prevencijos metodai, įskaitant vaikų sveikatos, sveiko senėjimo skatinimą, diagnostikos priemonės ir medicinos technologijos, taip pat tvarios ir veiksmingos sveikatos priežiūros sistemos.

Požiūris

Šie moksliniai tyrimai didins mūsų supratimą, kaip veiksmingiau propaguoti gerą sveikatą, sumažinti sveikatos lygio skirtumus Europoje, gydyti pagrindines ligas ir užkirsti joms kelią bei kaip teikti medicinos priežiūros paslaugas. Pagrindiniai moksliniai tyrimai biomedicinos srityje sudarys šios temos dalį; daugiadisciplininis požiūris sveikatos temoje yra ypač svarbus.

Šie moksliniai tyrimai padės integruoti didelį kiekį genomikos, epidemiologinių, biologinių ir biotechnologinių duomenų bei plėtoti pagrindines su sveikata susijusias technologijas siekiant plėsti žinias ir intervencijos pajėgumus. Jie skatins tarptautinius sveikatos mokslinius tyrimus, labai svarbius užtikrinant praktinę biomedicininių mokslinių tyrimų naudą, įskaitant gyvenimo kokybės gerinimą. Jie leis Europai veiksmingiau prisidėti prie tarptautinių pastangų kovojant su visuotinį susirūpinimą keliančiomis ligomis, kaip tai rodo dabar vykdoma programa „Europos ir besivystančių šalių klinikinių bandymų partnerystė“ (EBŠKBP), skirta kovai su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze (169 straipsnis) (17). Jie suteiks tvirtesnį pagrindą su sveikatos politika susijusiems moksliniams tyrimams Europos lygiu, ypač modelių, sistemų ir nacionalinių duomenų bazių duomenų palyginimams. Reikalingų duomenų bazių tinklas yra ypatingai svarbus šio klausimo aspektas.

Šie tyrimai padės gerinti Europos sveikatos priežiūros biotechnologijų ir medicinos technologijų sektorių, kuriuose pagrindinė varomoji ekonominė jėga yra MVĮ, ir farmacijos pramonės įmonių konkurencingumą. Tyrimai gali remti naujų vaistų Europos technologijų platformą (18), kuria siekiama įveikti vaistų kūrimo proceso mokslinių tyrimų kliūtis. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mokslinių tyrimų veiklos ir panaudojimo atotrūkio mažinimui, remiant idėjos pagrindimo ir klinikinio patvirtinimo veiklą. Šie moksliniai tyrimai taip pat padės rengti naujų pažangių gydymo metodų (pvz., regeneracinės medicinos), kurių reikia, kad ES pramonė galėtų lengviau konkuruoti pasaulyje, normas ir standartus. Turėtų būti užtikrintas Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pasaulinis pirmavimas alternatyvių bandymų strategijų, visų pirma bandymų metodų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, srityje.

Tinkamais atvejais projektuose bus atkreiptas dėmesys į lyčių aspektus ir jie bus integruoti į projektus (19). Ypatingas dėmesys bus skiriamas mokslinių tyrimų rezultatų pranešimui ir dialogo su pilietine visuomene, visų pirma su pacientų grupėmis, inicijavimui kuo ankstesniame etape, aptariant biomedicinos ir genetikos mokslinių tyrimų naujienas. Taip pat bus užtikrinta, kad rezultatai būtų plačiai paskleisti ir panaudoti.

Strateginiai klausimai, vaikų sveikata (20), senėjančių gyventojų sveikata visose veiklos srityse bus nagrinėjami skiriant jiems ypatingą dėmesį, ir tinkamais atvejais į šiuos klausimus turės būti atsižvelgta vykdant visų rūšių veiklą pagal šią temą, laikantis darbo programoje akcentuotų prioritetų. Taip pat bus įtrauktos kitos daugiadisciplininės sritys. Tai užtikrins aiškų ir darnų šių temos klausimų sprendimo metodą, nedubliuojant pastangų.

Visose toliau nurodytose veiklos srityse (21) bus atsižvelgiama į etinius, teisinius ir socialinius bei ekonominius klausimus.

Veiklos sritys

Biotechnologijos, nepatentuotos priemonės ir medicinos technologijos žmonių sveikatai

Šios veiklos tikslas – rengti ir patvirtinti būtinas priemones ir technologijas, kurios leis kurti naujas žinias ir jas praktiškai taikyti sveikatos ir medicinos srityje.

—

Didelio našumo moksliniai tyrimai: siekiant pagreitinti pažangą kuriant naujas šiuolaikinės biologijos, įskaitant genomikos pagrindus, mokslinių tyrimų priemones, kurios reikšmingai patobulintų duomenų generavimą ir pagerintų duomenų ir pavyzdžių (biologinių bankų) standartizavimą, įgijimą ir analizę. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas naujoms technologijoms, skirtoms sekos nustatymui, genų ekspresijai, genotipo ir fenotipo nustatymui, struktūrinei ir funkcinei genomikai, bioinformatikai ir sistemų biologijai, kitoms panašioms mokslo šakoms.

—

Aptikimas, diagnozė ir stebėjimas: kurti vizualizavimo, vaizdo gavimo, aptikimo ir analizės priemones ir technologijas biomedicininiams tyrimams, ligų numatymui, diagnozei, stebėsenai ir prognozavimui, ir terapinės intervencijos pagalbinėms priemonėms ir gairėms. Pagrindinis dėmesys bus sutelktas į daugiadisciplininį metodą, integruojantį šias sritis: molekulinę ir ląstelių biologiją, fiziologiją, genetiką, fiziką, chemiją, biomedicininę inžineriją, įskaitant nanotechnologijas, mikrosistemas, prietaisus ir informacines technologijas. Bus akcentuojami neintervenciniai ar mažiausiai intervenciniai bei kiekybiniai metodai ir kokybės užtikrinimo aspektai.

—

Gydymo metodų tinkamumo, saugumo ir veiksmingumo numatymas: parengti ir patvirtinti parametrus, priemones, metodus ir standartus, reikalingus tam, kad pacientams būtų tiekiami saugūs ir veiksmingi nauji ar patobulinti biovaistai (22). Pagrindinis dėmesys bus skiriamas metodams, pavyzdžiui, farmakogenomikai, biologinių indikatorių sukūrimui ir patvirtinimui, tikslo nustatymo ir pateikimo metodams, metodams ir modeliams (23) in silico, in vitro (įskaitant bandymų su gyvūnais alternatyvas) ir in vivo.

—

Naujoviški gydymo metodai ir intervencijos: tirti, stiprinti ir užtikrinti tolesnę pažangių gydymo metodų ir technologijų, turinčių didelį pritaikymo potencialą, raidą. Daugiausia dėmesio bus skiriama genų ir ląstelių terapijai, regeneracinei medicinai, transplantacijoms, imunoterapijai ir vakcinoms bei kitiems vaistams. Taip pat bus tiriamos atitinkamos technologijos, pavyzdžiui, pažangios kryptingo poveikio sistemos, pažangūs implantai ir protezai bei neinvazinės ar mažiausiai invazinės technologinės intervencijos.

Mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas žmonių sveikatos reikmėms

Šios veiklos tikslas – plėsti žinias apie biologinius procesus ir mechanizmus, vykstančius ir veikiančius esant normaliai sveikatos būklei ir sergant konkrečia liga, pritaikyti šias žinias klinikinėje praktikoje, įskaitant ligų kontrolę ir gydymą, bei užtikrinti, kad tolesni moksliniai tyrimai būtų atliekami vadovaujantis klinikiniais (įskaitant epidemiologinius) duomenimis.

—

Biologinių duomenų ir procesų integravimas: duomenų rinkimas dideliu mastu, sistemų biologija. — Didelio masto duomenų rinkimas: naudoti didelio našumo technologijas kuriant duomenis, kuriais remiantis būtų aiškinamasi genų ir genų produktų paskirtis ir jų tarpusavio sąveika sudėtinguose tinkluose svarbių biologinių procesų metu. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas genomikai, proteomikai, RNR tyrimams, gyventojų genetikai, lyginamajai, struktūrinei ir funkcinei genomikai. — Sistemų biologija: pagrindinis dėmesys bus skiriamas daugiadiscipliniams moksliniams tyrimams, kurių metu į vieną visumą bus sujungti patys įvairiausi biologiniai duomenys ir sukurti bei pritaikyti sisteminiai metodai, skirti suvokti ir modeliuoti biologinius procesus visuose reikiamuose visų sandaros sudėtingumo lygių organizmuose.

—

Smegenų ir susijusių ligų, žmogaus vystymosi ir senėjimo moksliniai tyrimai. — Smegenų ir susijusios ligos: geriau suprasti bendrą smegenų sandarą ir dinamiką ir tirti smegenų ligas, įskaitant su senėjimu susijusius susirgimus (pvz., demenciją, Parkinsono ligą) bei ieškoti naujų gydymo būdų. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas visuotiniam smegenų supratimui atliekant smegenų funkcijų tyrimus nuo molekulių lygmens iki pažinimo, įskaitant neuroinformatiką, bei smegenų funkcijų sutrikimus, nuo sinoptinio pablogėjimo iki neurodegradacijos. Bus tiriamos neurologinės ir psichiatrinės ligos bei sutrikimai, įskaitant regeneracinius ir atstatomuosius gydymo metodus. — Žmogaus vystymasis ir senėjimas: naudoti įvairesnes metodikas ir priemones, siekiant geriau suprasti gyvenimo raidos ir sveiko senėjimo procesus. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas žmogaus ir sumodeliuotų sistemų tyrimams, įskaitant sąveiką su aplinkos, genetikos, elgsenos ir lyties veiksniais.

—

Taikomieji moksliniai tyrimai pagrindinių užkrečiamųjų ligų srityje: atremti didžiausias grėsmes visuomenės sveikatai. — Atsparumas antibiotikams, įskaitant grybelinius patogenus: pagrindinis dėmesys bus skiriamas molekulinių atsparumo mechanizmų, mikrobų ekologijos ir šeimininko organizmo ir patogeno sąveikos fundamentaliųjų mokslinių tyrimų ir naujų intervencijos būdų klinikinių tyrimų derinimui, siekiant sumažinti naujų daugeliui vaistų atsparių infekcijų skaičių ir paplitimą. — ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkuliozė: pagrindinis dėmesys bus skiriamas naujų gydymo metodų, prevencinių priemonių, pavyzdžiui, vakcinų ir cheminių perdavimo užtvarų, pavyzdžiui, ŽIV mikrobicidų, kūrimui. Moksliniai tyrimai bus nukreipti kovai su minėtomis trimis ligomis pasauliniu lygiu, tačiau taip pat bus atsižvelgiama į Europai būdingus šių trijų ligų ir hepatito aspektus. Bus akcentuojama ikiklinikinė ir ankstyvoji klinikinė mokslinių tyrimų veikla, taip pat prireikus tokia veikla, kai numatomas atitinkamas bendradarbiavimas (pvz., dėl ŽIV/AIDS vakcinų) su pasaulinėmis iniciatyvomis. — Galimos naujos ir pasikartojančios epidemijos: pagrindinis dėmesys bus skiriamas kovai su naujais patogenais, turinčiais pandemijos potencialą, įskaitant zoonozes (pvz., SŪRS ir didelio patogeniškumo gripą). Tam tikrais atvejais bus numatyta greitai inicijuoti bendrus mokslinius tyrimus, kurių tikslas – operatyviai sukurti naujas diagnostikos priemones, vaistus ir vakcinas, skirtas naujų užkrečiamųjų ligų prevencijai, gydymui ir kontrolei.

—

Taikomieji moksliniai tyrimai kitų pagrindinių ligų srityje (24). — Vėžys: pagrindinis dėmesys bus skiriamas etiologijai, naujiems vaistams ir gydymo būdams, vaistų poveikio tikslo nustatymui ir patvirtinimui bei biologiniams indikatoriams, kurie palengvina prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir gydymą, bei prevencinio prognozavimo, diagnostikos ir terapinių intervencijų veiksmingumo įvertinimui. — Širdies ir kraujagyslių liga: pagrindinis dėmesys bus skiriamas širdies ir kraujo indų ligų (įskaitant kraujagyslių aspektus insulto atveju) diagnozavimui, prevencijai, gydymui ir stebėsenai, taikant plačius daugiadisciplininius metodus. — Diabetas ir nutukimas: pirmuoju atveju didžiausias dėmesys bus skiriamas įvairių tipų diabeto etiologijai ir atitinkamai jo prevencijai bei gydymui. Antruoju atveju didžiausias dėmesys bus skiriamas daugiadiscipliniams metodams, įskaitant genetiką, gyvenseną ir epidemiologiją. Diabeto ir nutukimo atveju ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikų ligoms ir vaikystėje pasireiškiantiems veiksniams. — Retos ligos: pagrindinis dėmesys bus skiriamas visoje Europoje atliekamiems gamtos mokslų, patofiziologijos tyrimams ir prevencinių, diagnostinių ir terapinių intervencijų kūrimui. Šis sektorius apims retus įprastinių ligų Mendelio fenotipus. — Kitos lėtinės ligos: pagrindinis dėmesys bus skiriamas nemirtinoms ligoms, turinčioms didelės įtakos gyvenimo kokybei senyvame amžiuje, pavyzdžiui, funkcijų ir juslių pablogėjimui bei kitoms lėtinėms ligoms (pvz., artritui, reumatoidinėms ir raumenų bei griaučių ligoms ir kvėpavimo takų susirgimams, įskaitant tuos, kuriuos sukelia alergija).

Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Europos piliečiams optimizavimas

Šia veikla siekiama parengti informuotai priimamų politinių sprendimų sveikatos priežiūros sistemų klausimais ir veiksmingesnių ir veiksmingais įrodymais pagrįstų sveikatos propagavimo, ligų prevencijos, diagnozės ir gydymo strategijų būtiną bazę.

—

Klinikinių mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas klinikinėje praktikoje, įskaitant geresnį vaistų panaudojimą ir tinkamą elgsenos ir organizacinių intervencijų bei naujų sveikatos terapijų ir technologijų taikymą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pacientų saugai, įskaitant neigiamą vaistų poveikį – nustatyti geriausią klinikinę darbo tvarką, suvokti sprendimų priėmimo pirminės ir specializuotos priežiūros klinikose procesą bei propaguoti įrodymais pagrįstos medicinos ir teisių suteikimo pacientams taikymą. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas strategijų lyginamųjų kriterijų nustatymui, įvairių intervencijų, įskaitant moksliškai išbandytus papildomus ir alternatyvius vaistus bei naujus gydymo būdus ir sveikatos priežiūros technologijas, padarinių tyrimams, atsižvelgiant į skyrimo strategijas, kai kuriuos farmakologinio budrumo įrodomosios medžiagos aspektus, paciento savitumą (pvz., genetinį imlumą, amžių, lytį ir įpročius) bei ekonominę naudą.

—

Sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant pereinamojo laikotarpio sveikatos priežiūros sistemas, kokybė, veiksmingumas ir solidarumas, siekiant, kad šalys galėtų pasinaudoti kitų sveikatos priežiūros sistemų patirtimi ir jų tvarumu, atsižvelgiant į nacionalinių aplinkybių ir gyventojų charakteristikų (senėjimo, mobilumo, migracijos, švietimo, socialinės ir ekonominės padėties bei kintančio darbo pasaulio ir pan.) svarbą. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas sveikatos priežiūros sistemų organizaciniams, finansiniams ir reglamentavimo aspektams (įskaitant įvairių intervencijų kaštus, veiksmingumą ir naudą, taip pat pacientų saugumo aspektus), jų įgyvendinimui ir tam, kokią įtaką jie turi veiksmingumui, našumui ir nešališkumui (įskaitant socialiai remtinas grupes). Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į investavimo klausimus ir žmogiškuosius išteklius, įskaitant priežiūros namuose strategijas. Taip pat bus nagrinėjamas senėjančios visuomenės nepriklausomumo, gyvenimo kokybės ir mobilumo klausimas.

—

Pagerintas sveikatos propagavimas ir ligų prevencija: pateikti įrodymus apie geriausias visuomenės sveikatos priemones – gyvenimo būdą, darbo ir gyvenimo aplinkybes bei intervenciją skirtingais lygiais ir skirtingomis aplinkybėmis. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas platesniems sveikatą lemiantiems veiksniams ir tam, kaip jie sąveikauja individų ir bendruomenės lygiu (pvz., mityba, stresas, alkoholis, tabakas ir kitos medžiagos, fizinis aktyvumas, kultūrinės aplinkybės, socialiniai ir ekonominiai bei aplinkos veiksniai). Visų pirma bus sprendžiami psichinės sveikatos viso gyvenimo perspektyvoje klausimai.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinis bendradarbiavimas yra sudėtinė šios temos dalis ir ypač svarbus sritims, susijusioms su visuotinėmis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, atsparumu antibiotikams, ŽIV/AIDS, maliarija, tuberkulioze, negydytomis ligomis ir naujomis pandemijomis. Dėl to taip pat gali prireikti nustatyti tarptautinių iniciatyvų, pavyzdžiui, Pasaulinės ŽIV vakcinos iniciatyvos, prioritetus. Konsolidavus ilgalaikę tvarią Europos ir besivystančių šalių klinikinių mokslinių tyrimų partnerystę ir integruojant dalyvaujančių šalių nacionalines programas ar veiklą toliau gali būti teikiama parama Europos ir besivystančių šalių klinikinių bandymų partnerystei (EBŠKBP), atsižvelgiant į jos pasiekimus ir būsimus poreikius (25). EBŠKBP programa ir toliau bus iš esmės orientuota į pažangius klinikinius bandymus kuriant naujas vakcinas, mikrobicidus ir vaistus nuo minėtų trijų ligų Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Šiuo tikslu darbo programoje gali būti numatytas įnašas EBŠKBP Europos ekonominių interesų grupei, skirtas vykdyti programą, kuriai turi pritarti Komisija, įskaitant Bendrijos įnašo perskirstymą.

Dviejų regionų dialogais trečiosiose šalyse ar regionuose ir tarptautiniuose forumuose apibrėžtose srityse, taip pat atsižvelgiant į Tūkstantmečio plėtros tikslus bus vykdoma speciali bendradarbiavimo veikla. Tokios prioritetinės sritys yra pritaikytos vietos poreikiams ir, pasitelkus partnerystes, gali apimti sveikatos politikos mokslinius tyrimus, sveikatos priežiūros sistemų ir sveikatos priežiūros paslaugų mokslinius tyrimus, motinystę ir vaiko sveikatą, reprodukcinę sveikatą, negydytų užkrečiamųjų ligų kontrolę ir stebėjimą ir nenumatytus politinius poreikius tuose regionuose.

Metinė narystė tarptautinėje Žmogiškųjų ribų mokslo programos organizacijoje (HFSPO) (26) bus vykdoma kartu su tema „Informacijos ir ryšių technologijos“. Tai leis į G8 grupę nepatenkančioms valstybėms narėms iki galo pasinaudoti Žmogiškųjų ribų mokslo programa (HFSP) ir labiau atkreipti dėmesį į europinius mokslinius tyrimus.

Reagavimas į naujus poreikius ir nenumatytus politinius poreikius

Naujų poreikių moksliniai tyrimai bus vykdomi pagal principą „iš apačios į viršų“ ir remiantis „sutelktomis“ iniciatyvomis, derinant juos su kitomis temomis ir įtraukiant plačių ir tarpdisciplininių mokslinių tyrimų portfelį. Teikiant paramą nenumatytiems politiniams poreikiams gali būti atsižvelgiama, pavyzdžiui, į gyvenimo ir darbo sąlygas, poveikio sveikatai įvertinimą, rizikos įvertinimą, statistinius rodiklius, valdymą ir informavimą visuomenės sveikatos srityje, taip pat į įsipareigojimus pagal tarptautines sveikatos priežiūros sutartis, įskaitant Tabako kontrolės pagrindų konvenciją (27) ir Tarptautines sveikatos taisykles (28). Tai papildys pirmiau paremtus su sveikatos politika susijusius mokslinius tyrimus.

2.   MAISTAS, ŽEMĖS ŪKIS IR ŽUVININKYSTĖ BEI BIOTECHNOLOGIJOS

Tikslas

Sukurti Europos žiniomis paremtą bioekonomiką (29) sutelkiant mokslo įstaigas, pramonės įmones ir kitus suinteresuotus subjektus, siekiant išnaudoti atsirandančias naujas mokslinių tyrimų galimybes, leisiančias spręsti socialinius, aplinkosaugos ir ekonominius uždavinius, susijusius su saugesnio, sveikesnio, geresnės kokybės maisto bei atsinaujinančiųjų biologinių išteklių tvaraus naudojimo ir gamybos augantis poreikis; grėsme žemės ūkio, akvakultūros ir žuvininkystės produkcijos tvarumui ir saugai, taip pat augančiu aukštos kokybės maisto poreikiu, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir kaimo bei pakrančių vietovių aspektus bei atsaką į konkrečius vartotojų mitybos poreikius.

Požiūris

Ši tema sutvirtins žinių bazę, užtikrins naujovių diegimą ir teiks politinę paramą kuriant ir plėtojant Europos žiniomis paremtą bioekonomiką (ŽPBE). Moksliniai tyrimai bus sutelkti į tvarų biologinių išteklių valdymą, gaminimą ir panaudojimą, visų pirma pasitelkus gyvosios gamtos mokslus ir biotechnologijas bei suartėjimą su kitomis technologijomis, siekiant, kad Europos žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros, pašarų, maisto (30), sveikatos priežiūros, miškininkystės ir kita atitinkama pramonė gamintų naujus, saugesnius, įperkamus, ekologiškus ir konkurencingus produktus. Moksliniai tyrimai įneš svarbų indėlį įgyvendinant ir formuluojant Bendrijos politiką ir taisykles, taip pat jų metu bus išskirtinai nagrinėjama ar remiama: Bendra žemės ūkio politika, žemės ūkio ir prekybos klausimai, genetiškai modifikuotų organizmų saugos aspektai, maisto saugos taisyklės, Bendrijos teisės aktai augalų sveikatos srityje, Bendrijos gyvūnų sveikatos, ligų kontrolės ir gerovės standartai, aplinka ir biologinė įvairovė, Europos miškininkystės strategija ir bendra žuvininkystės politika, kuria siekiama užtikrinti tvarų žuvininkystės ir akvakultūros vystymąsi bei jūros gėrybių produktų saugą. Mokslinių tyrimų metu taip pat bus siekiama plėtoti naujus ir esamus rodiklius, padedančius analizuoti, plėtoti ir stebėti minėtas politikos kryptis.

Pripažįstant daugialypę žemės ūkio svarbą, moksliniais tyrimais bus remiamas kaimo vietovių ekonomikos vaidmuo ir galimybės joms pasiekti tvaraus vystymosi tikslus.

Žemės ūkio maisto pramonės įmonės, kurių 90 % sudaro MVĮ, gaus ypač daug naudos iš plačios mokslinių tyrimų veiklos, įskaitant kryptingo informacijos skleidimo ir technologijų perdavimo veiklą, visų pirma integruojant ir įsisavinant pažangias ekologiškai našias technologijas, metodiką ir procesus bei kuriant standartus. Tikimasi, kad įsisavintos aukštųjų biotechnologijų, nanotechnologijų ir IRT naujovės suteiks svarbios pagalbos augalų selekcijos, pagerintų kultūrų ir augalų apsaugos, pažangių aptikimo ir stebėjimo technologijų maisto saugai ir kokybei užtikrinti ir naujų pramoninių biologinių procesų srityse.

Kelios Europos technologijų platformos, apimančios augalų genomikos ir biotechnologijų, miškininkystės ir miškininkyste paremtos pramonės, visuotinės gyvūnų gerovės, ūkio gyvūnų veislininkystės, maisto, akvakultūros ir pramonės biotechnologijų sritis, gali padėti nustatyti bendrus šios temos mokslinių tyrimų prioritetus, nustatydamos galimas didelės apimties būsimas iniciatyvas, pavyzdžiui, demonstracinius projektus, taip pat padės užtikrinti platų visų suinteresuotų subjektų dalyvavimą ir integravimą. Kai tik reikės, bus atliekama nacionalinių mokslinių tyrimų programų koordinavimo veikla, glaudžiai ją derinant su ERA-NET projektais, technologijų platformomis ir kitais atitinkamais subjektais, pavyzdžiui, Žemės ūkio tyrimų nuolatiniu komitetu (ŽŪTNK) ar kuria nors kita būsima Europos jūrų mokslinių tyrimų koordinavimo struktūra.

Atitinkamais atvejais atliekant veiklą bus atsižvelgiama į mokslo ir technologijų plėtros socialinius, etinius, lyčių, teisinius, aplinkos, ekonominius ir platesnius kultūrinius aspektus bei galimą riziką ir poveikį (numatymas).

Veikla

Tvari gamyba ir tvarus biologinių išteklių, gaunamų iš žemės, miškų ir vandens aplinkos, valdymas (31)

—

Sudaryti sąlygas tvarios biologinių išteklių (mikroorganizmų, augalų ir gyvūnų) gamybos ir tvaraus valdymo ilgalaikių varomųjų jėgų, įskaitant biologinės įvairovės ir naujų biologiškai aktyvių molekulių šiose biologinėse sistemose panaudojimą, moksliniams tyrimams. Bus tiriamos genomika, proteomika, metabolomika ir panašios technologijos bei suartėjimo technologijos, taip pat jų integravimas į sistemų biologijos metodus, be to, bus kuriamos pagrindinės priemonės ir technologijos, įskaitant bioinformatiką ir atitinkamas duomenų bazes, bei rūšių grupių variacijų nustatymo metodikos.

—

Didesnis tvarumas ir konkurencingumas, užtikrinant vartotojų sveikatą, mažinant poveikį aplinkai ir atsižvelgiant į klimato kaitą žemės ūkio, sodininkystės ir daržininkystės, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros srityse, kuriant naujas technologijas, įrangą, stebėjimo sistemas, naujus augalus ir gamybos sistemas, pasėlių valdymas, pasitelkiant selekcinius augalų veisimo, augalų sveikatos ir optimizuotos gamybos sistemas, gerinant žuvininkystės valdymo mokslinę ir techninę bazę ir geriau suprantant įvairių sistemų (žemės ūkio ir miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros) tarpusavio sąveiką, taikant bendros ekosistemos metodą. Bus vykdomi moksliniai tyrimai autochtoninių ekosistemų priežiūros, biokontrolės medžiagų kūrimo ir biologinės įvairovės mikrobiologinio lygio ir metagenomikos srityje. — Iš žemės gaunamų biologinių išteklių srityje bus ypatingai akcentuojamos mažos sąnaudos (pvz., pesticidai ir trąšos) ir organiškos gamybos sistemos, pagerintas išteklių valdymas ir naujas maistas ir pašarai, taip pat pagerintos sudėties nauji augalai (pasėliai ir medžiai), atsparumas stresui, ekologinis efektas, maisto medžiagų ir vandens panaudojimo veiksmingumas ir sandara. Tam padės biologinės saugos, sambūvio ir naujų augalų sistemų ir produktų atsekamumo moksliniai tyrimai ir genetiškai modifikuotų pasėlių poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai stebėsena ir vertinimas, taip pat jų galimybės duoti daugiau naudos visuomenei vertinimas. — Augalų sveikata ir pasėlių apsauga bus gerinama geriau perpratus ekologiją, kenkėjų biologiją, ligas, piktžoles ir kitus fitosanitarinio pobūdžio pavojus ir padedant kontroliuoti ligų protrūkius bei tobulinant ekologiškas kenkėjų ir piktžolių kontrolės priemones ir technologijas. Bus kuriami tobulesni dirvožemio derlingumo stebėsenos, išsaugojimo ir didinimo metodai. — Biologinių išteklių, gaunamų iš vandenų aplinkos, srityje bus akcentuojamos esminės biologinės funkcijos, saugios ir aplinkai nekenksmingos auginamų rūšių gamybos sistemos ir pašarai, taip pat žuvininkystės biologija, mišrių žvejybos plotų dinamika, žuvininkystės veiklos ir jūros ekosistemos tarpusavio sąveika, ir laivuose įrengtos, regioninės bei daugiametės valdymo sistemos.

—

Optimizuota gyvūnų sveikata, gyvulininkystė ir gerovė žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose, inter alia: — pritaikant genetikos žinias, naujus selekcijos metodus, geriau perprantant gyvūnų fiziologiją ir elgseną ir — geriau suprantant, kaip kontroliuoti kenkėjus, parazitus ir užkrečiamąsias gyvūnų ligas bei kitus pavojus maisto pramonės tvarumui ir saugumui, įskaitant zoonozes. Pastarasis klausimas taip pat bus sprendžiamas kuriant stebėsenos, prevencijos ir kontrolės priemones, atliekant fundamentaliuosius ir taikomuosius vakcinų ir diagnostikos mokslinius tyrimus, tiriant žinomų ar naujų užkratų ekologiją ir kitus pavojus, įskaitant piktavališkus veiksmus ir įvairių ūkininkavimo sistemų ir klimato poveikį. Taip pat bus renkamos naujos žinios apie saugų gyvūnų atliekų šalinimą ir pagerintą šalutinių produktų tvarkymą.

—

Rengti politiką formuojantiems asmenims ir kitiems subjektams reikalingas priemones, remiant atitinkamų strategijų, politikos krypčių ir teisės aktų įgyvendinimą, ypač remiant Europos žiniomis paremtos bioekonomikos (ŽPBE) kūrimą bei kaimo ir pakrantės zonų vystymosi poreikius. Bendra žuvininkystės politika bus remiama kuriant pritaikomus projektus, remiančius bendros ekosistemos metodą, taikomą išgaunant jūrų išteklius. Moksliniai tyrimai visose politikos srityse, įskaitant bendrą žemės ūkio politiką, apims socialinius ir ekonominius tyrimus, ekonomiškumo analizę, lyginamuosius skirtingų ūkininkavimo sistemų, įskaitant daugiafunkcines sistemas, tyrimus, rentabilių žuvininkystės valdymo sistemų, ne maistui skirtų gyvūnų auginimo, sąveikos su miškininkyste tyrimus ir kaimo bei pakrantės zonų pragyvenimo šaltinių gerinimo tyrimus.

„Nuo šakutės iki ūkio“: maistas (įskaitant jūros produktus), sveikata ir gerovė

—

Suprasti vartotojų elgseną ir jų prioritetus, nes tai yra vienas iš pagrindinių maisto pramonės konkurencingumo veiksnių, ir maisto įtaką Europos piliečių sveikatai ir gerovei. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas tam, kaip vartotojas suvokia maistą ir kokių nuostatų dėl jo, įskaitant tradicinį maistą, laikosi, taip pat bus siekiama perprasti socialines ir kultūrines tendencijas nustatyti maisto pasirinkimo ir vartotojo galimybių gauti maisto veiksnius. Moksliniai tyrimai apims maisto ir mitybos srityje vykdomų mokslinių tyrimų duomenų bazių sukūrimą.

—

Suprasti naudingus ir žalingus raciono veiksnius ir gyventojų grupių specialius poreikius bei mitybos įpročius, nes tai yra vienas iš pagrindinių kontroliuojamų veiksnių, dėl kurių didėja ar mažėja su mityba susijusių ligų ir sutrikimų skaičius, įskaitant nutukimą ir alergijas. Tam reikės tirti naujas mitybos strategijas, plėtoti ir taikyti nutrigenomiką ir sistemų biologiją bei tirti mitybos, fiziologijos ir fiziologinių funkcijų tarpusavio sąveiką. Dėl to gali prireikti keisti perdirbtų maisto produktų receptus ir kurti naujus maisto produktus ir ingredientus, dietinius maisto produktus bei produktus su pagerintomis maistinėmis ir sveikatai palankiomis savybėmis. Tai pat svarbu tirti tradicinius, vietos ir sezoninius maisto produktus ir racionus, akcentuojant tam tikrų maisto produktų ir racionų įtaką sveikatai, ir rengti bendras maisto rekomendacijas.

—

Optimizuoti inovacijas Europos maisto pramonėje į tradicinio maisto, įskaitant fermentuotą maistą, gamybos procesus įtraukiant pažangias technologijas; naudoti pritaikytas perdirbimo technologijas, skirtas pagerinti maisto naudingumą, kokybę ir maistinę vertę, įskaitant maisto gamybos organoleptinius aspektus ir naujas maistines medžiagas. Kurti ir demonstruoti aukšto technologinio lygio ir ekologiškai našias perdirbimo ir pakavimo sistemas, taikomąją pažangią kontrolę ir našesnį šalutinių produktų, atliekų, vandens ir energijos valorizaciją ir valdymą. Naujų mokslinių tyrimų metu taip pat bus sukurtos tvarios ir naujoviškos gyvūnų šėrimo technologijos, įskaitant saugaus pašarų perdirbimo ir pašarų kokybės kontrolės formas.

—

Užtikrinti Europos maisto pasiūlos cheminį ir mikrobiologinį saugumą bei pagerinti jo kokybę. Ši veikla apims mikrobų ekologijos ir maisto saugos ryšių perpratimą, maisto tiekimo grandinių vientisumo metodų ir modelių sukūrimą, naujus aptikimo metodus, atsekamumą ir jo tolesnį vystymą, rizikos, įskaitant naują riziką, vertinimo, valdymo bei informacijos teikimo technologijas ir priemones, taip pat rizikos suvokimo išplėtimą. Ši veikla taip pat apims mokslu grindžiamus metodus rizikai maisto saugos srityje nustatyti.

—

Saugoti žmonių sveikatą ir aplinką geriau suvokiant aplinkos ir maisto ar pašarų grandinių tarpusavio įtaką. Tam reikės tirti maisto teršalus ir poveikį sveikatai, vykdyti poveikio aplinkai stebėseną, kurti pagerintas poveikio maisto ir pašarų grandinėms ir jų atsparumo globaliniams pokyčiams, visų pirma aplinkai, vertinimo ir valdymo priemones bei metodus. Norint užtikrinti maisto grandinės kokybę ir vientisumą, reikia naujų prekių grandinės analizės modelių ir visos maisto grandinės valdymo koncepcijų, atsižvelgiant ir į su vartotojais susijusius aspektus.

Gyvosios gamtos mokslai, biotechnologijos ir biochemija ekologiškiems ne maisto produktams ir procesams

—

Stiprinti žinių bazę ir kurti pažangias iš žemės ar jūros gaunamos biomasės gamybos technologijas, taikomas pramoniniuose procesuose ir energijos gamyboje. Tam reikės tirti augalų, gyvūnų ir mikrobų genomiką ir metabolomiką siekiant pagerinti žaliavų ir biomasės pašarų produktyvumą ir sudėtį optimizuotam jų perdirbimui į aukštos pridėtinės vertės produktus, įskaitant farmacijos pramonėje ir medicinoje naudojamus biologinius išteklius, tuo pačiu metu tiriant natūralius ar patobulintus žemės ir vandens organizmus kaip naujus šaltinius. Tam reikės atlikti biomasės gamybos būdų, biologinių produktų transportavimo, sandėliavimo ir pateikimo į rinką viso ciklo analizę.

—

Nagrinėti pramoninių biotechnologijų taikymą visose pasėlių ir miško biomasės grandinėse, siekiant suvokti visą biologinio perdirbimo metodo potencialą (pvz., žaliųjų chemikalų), įskaitant socialinius ir ekonominius, agronominius, ekologinius ir su vartotojais susijusius aspektus. Tam padės geresnis augalų ir mikrobų metabolizmo ląstelių ir poląsteliniu lygių supratimas ir kontrolė, ir kaip tai bus integruojama į visą vykdymo sistemą gaminant vertingas prekes, pasitelkus didesnę išeigą, kokybę ir perdirbtų produktų švarumą užtikrinančius biologinius procesus, įskaitant biologinės katalizės proceso schemą.

—	Naudoti ar kurti naujų ar pagerintų aukštos kokybės, aukštos pridėtinės vertės ir atsinaujinančiųjų miško produktų ir procesų biotechnologijas, siekiant padidinti miško ir miško produkcijos, įskaitant medienos, atsinaujinančiųjų medžiagų ir bioenergijos atsargas, tvarumą.

—	Nagrinėti biotechnologijų galimybes aptikti ir stebėti taršą, užkirsti jai kelią, kovoti su ja ir ją šalinti.

—	Maksimaliai padidinti ekonominę atliekų ir šalutinių produktų vertę pasitelkus naujus ir potencialiai energiją taupančius biologinius procesus, pavieniui ar derinant juos su augalų sistemomis ir (arba) cheminiais katalizatoriais.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinis bendradarbiavimas yra prioritetinis maisto, žemės ūkio ir biotechnologijų mokslinių tyrimų aspektas, todėl jis bus ypač skatinamas visoje srityje. Bus remiami besivystančias šalis ir naujai atsirandančias ekonomikos sistemas ypač dominantys moksliniai tyrimai, atsižvelgiant į Tūkstantmečio plėtros tikslus ir jau atliekamą veiklą. Bus imtasi specialios veiklos skatinant bendradarbiavimą su prioritetiniais regionais partneriais ir šalimis partnerėmis, ypač tais, kurie dalyvauja dviejų regionų dialoguose ir dvišaliuose mokslo ir technologijų susitarimuose, taip pat su kaimyninėmis šalimis ir naujomis ekonomikos sistemomis bei besivystančiomis šalimis.

Be to, bus vykdomas daugiašalis bendradarbiavimas sprendžiant plačių tarptautinių pastangų reikalaujančius uždavinius, pavyzdžiui, augalų ir mikroorganizmų sistemų biologijos apimties ir sudėtingumo srityje, arba sprendžiant visuotinius uždavinius ir laikantis tarptautinių ES įsipareigojimų (maisto ir geriamojo vandens saugumas ir sauga, visuotinis gyvūnų ligų paplitimas, teisingas biologinės įvairovės naudojimas, bendradarbiaujant su JT Maisto ir žemės ūkio organizacija maksimalaus ilgalaikio žuvų kiekio atkūrimas pasaulio žvejybos plotuose iki 2015 m. ir įtaka klimato kaitai arba klimato kaitos įtaka).

Reagavimas į naujus poreikius ir nenumatytus politinius poreikius

Naujų poreikių mokslinių tyrimų metu, pavyzdžiui, gali būti kuriamos naujos idėjos ir technologijos, skirtos krizių valdymo sistemoms ir maisto grandinės vientisumui.

Lanksčiai reaguojant į nenumatytus politinius poreikius ypatingas dėmesys bus atkreipiamas į atitinkamą Europos žiniomis paremtos biologinės ekonomikos kūrimo politiką.

3.   INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJŲ TECHNOLOGIJOS

Tikslas

Padidinti Europos pramonės konkurencingumą ir suteikti Europai galimybę įvaldyti ir formuoti būsimą informacijos ir ryšių technologijų (IRT) raidą taip, kad būtų patenkinti jos visuomenės ir ūkio poreikiai. IRT yra žinių visuomenės pagrindas. Veikla sustiprins Europos mokslo ir technologijų bazę ir užtikrins jos pasaulinį pirmavimą IRT srityje, padės valdyti ir skatinti produktų, paslaugų ir procesų inovacijas ir kūrybiškumą pasitelkus IRT, ir užtikrins, kad IRT pažanga būtų greitai paverčiama nauda Europos piliečiams, įmonėms, pramonei ir valdžios institucijoms. Ši veikla taip pat padės sumažinti skaitmeninį atotrūkį ir socialinę atskirtį.

Požiūris

Informacijos ir ryšių technologijoms (IRT) tenka išskirtinis ir nusistovėjęs vaidmuo skatinant inovacijas, kūrybingumą ir visų pramonės ir paslaugų sektorių konkurencingumą. Jų svarba esminė sprendžiant pagrindinius socialinius uždavinius ir modernizuojant viešąsias paslaugas, jos yra pažangos visuose mokslo ir technologijų srityse pagrindas. Todėl Europa turi valdyti ir formuoti būsimą IRT raidą ir užtikrinti, kad IRT paremtos paslaugos ir produktai būtų pritaikomi ir naudojami teikiant kuo didesnę naudą piliečiams ir verslo įmonėms.

Tai iniciatyvoje i2010 apibrėžti Bendrijos informacinės visuomenės politikos tikslai, kuriais Europoje siekiama sukurti konkurencingą konverguojančios informacijos ekonomiką, žymiai padidinti Europos investicijas į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas bei sukurti labai plačias prieigos galimybes informacinėje visuomenėje.

Naujos IRT technologijos atvers daug naujų galimybių gauti vertingesnių produktų ir paslaugų, daugelis jų priklauso sritims, kuriose Europa jau užima pirmaujančias pramonės ir technologijų pozicijas. Partnerių paieška Europos lygiu – tai optimalus investavimo į IRT būdas. IRT mokslinių tyrimų veikla, grindžiama „atviro šaltinio“ vystymo modeliu, yra naudingo inovacijų šaltinio ir augančio bendradarbiavimo pavyzdys. Labiau nei kada nors anksčiau tokių pastangų reikia siekiant šiais visuotinės konkurencijos laikais neatsilikti nuo vis brangstančių mokslinių tyrimų ir vis sudėtingesnių ir tarpusavyje susietų technologijų.

IRT temoje pirmenybė suteikiama strateginiams svarbiausių technologijų moksliniams tyrimams, užtikrinamas visa apimantis technologijų integravimas ir žinios bei priemonės patiems įvairiausiems naujoviškiems IRT taikymams. Tokia veikla turės įtakos pramonės ir technologijų pažangai IRT sektoriuje ir padidins svarbių sektorių, kuriuose plačiai taikomos IRT, konkurencinį pranašumą, kadangi dėl jos bus sukurta naujoviškų didelės vertės IRT paremtų produktų ir paslaugų bei nauji ar pagerinti verslo ir administravimo organizaciniai procesai. Pagal šią temą bus remiamos ir kitos Bendrijos politikos sritys, pavyzdžiui, sveikatos ir aplinkos apsauga, visuomenės ir socialiniams poreikiams, visų pirma žmonių su specialiais poreikiais, įskaitant senėjančių gyventojų ir neįgaliųjų poreikius, tenkinti pasitelkus IRT.

Veikla apims bendradarbiavimą ir tinklų kūrimo veiklą bei galėtų paremti bendras technologijų iniciatyvas (32) ir nacionalines programos koordinavimo iniciatyvas (33). Veiklos prioritetams bus priskirtos temos, nagrinėjamos, be kitų šaltinių, remiantis Europos technologijų platformų darbu. Taip pat bus plėtojamas bendradarbiavimas pagal temas su kitomis specialiosiomis programomis.

Iš esmės yra svarbus mažųjų ir vidutinių įmonių bei kitų smulkių subjektų dalyvavimas šioje veikloje, atsižvelgiant į jų vaidmenį skatinant inovacijas. Jų vaidmuo gyvybiškai svarbus kuriant ir puoselėjant naujas IRT ir jų taikymo vizijas ir paverčiant jas vertingomis verslo priemonėmis.

Veikla

IRT technologijų ramsčiai

—

Nanoelektronika, fotonika ir integruotos mikro- ir nanosistemos: procesų, prietaisų, dizaino ir testavimo technologijų ir metodikų, siekiant geriau suplanuoti sudėtinių dalių, lustuose sumontuotų sistemų, paketinių sistemų ir integruotų sistemų, įvairiam taikymui skirtų, įskaitant ultra greitus komponentus, bazinių fotoninių sudėtinių dalių, radijo dažnio (RD) sistemas, gerų eksploatacinių savybių ir talpių duomenų saugojimo sistemų, labai didelio ploto ar labai integruoto vaizdavimo sprendimų, jutimo, sužadinimo, vizualizavimo ir vaizdų gavimo įrenginių, labai mažai energijos naudojančių sistemų, aktyviųjų sandų, alternatyvių energijos šaltinių ar akumuliatorių, integruotų heterogeninių technologijų ar sistemų, protingų sistemų, daugiafunkcinių integruotų mikro-nano-bio-infosistemų, didelio ploto elektroninių sistemų, integravimo į įvairias medžiagas ar objektus, sąsajų su gyvais organizmais, savaiminio molekulių ar atomų susijungimo į stabilias struktūras dydį ir tankumą, patobulinti jų veikimą, energijos suvartojimo našumą, sumažinti gamybos sąnaudas ir išlaidas.

—

Visur esantys ir neriboti ryšių tinklų pajėgumai: ekonomiškos, perkonfigūruojamos ir lanksčios mobilaus ryšio ir plačiajuosčių tinklų technologijos, sistemos ir struktūros, įskaitant antžeminius ir palydovinius tinklus bei optinio perjungimo ir kitas technologijas didelės spartos sujungimui; įvairių fiksuoto, mobilaus, bevielio ryšio ir transliavimo tinklų ir paslaugų, aprėpiančių asmeninę zoną, regionus ir visą pasaulį, susiliejimas; laidinių ir bevielių ryšių paslaugų ir taikymų tarpusavio sąveika, tinklo išteklių valdymas, paslaugų perkonfigūravimo galimybė; pavienių pažangių daugialypės terpės įrenginių kompleksinis prijungimas prie tinklo, davikliai ir mikroschemos.

—

Įterptosios sistemos, skaičiavimas ir kontrolė: galingesnės, saugesnės, labiau išskirstytos, patikimesnės ir našesnės aparatinės ir programinės įrangos sistemos, pajėgiančios suvokti savo aplinką, ją kontroliuoti ir prie jos prisitaikyti, optimizuodamos išteklių panaudojimą, sistemų modeliavimo, analizės, projektavimo, inžinerijos ir patvirtinimo metodai ir priemonės sudėtingoms sistemoms įvaldyti, atvira iš paruoštų komponentų surenkama konstrukcija ir nuo mastelio nepriklausomos platformos, tarpinė įranga ir išskirstytos operacinės sistemos, užtikrinančios iš tiesų sklandžiai sąveikaujančią ir prie aplinkos prisitaikančią terpę jutimo, sužadinimo, skaičiavimo, pranešimo, saugojimo ir paslaugų teikimo funkcijoms; kompiuterinių įrenginių konstrukcijos su heterogeninėmis, tinklinėmis ir perkonfigūruojamomis sudėtinėmis dalimis, įskaitant kompiliavimą, programavimą ir paramą eksploatacijos laikotarpiu; didelio pajėgumo sistemos ir paslaugos; didelio masto, paskirstytų, neapibrėžtų sistemų kontrolė.

—

Programinė įranga, energetinės sistemos ir patikimumas: technologijos, priemonės ir metodai dinamiškai ir patikimai programinei įrangai, konstrukcijoms ir tarpinės įrangos sistemoms, kuriomis paremtos daug žinių reikalaujančios paslaugos, įskaitant jų, kaip viešųjų paslaugų, teikimą; paslaugoms teikti pritaikytos, sąveikaujančios ir nuo mastelio nepriklausančios infrastruktūros, išteklių virtualizavimas tinkleliuose, įskaitant domenams priskirtas platformas, tinklo operacinės sistemos; atviro šaltinio programinė įranga; atviros standartų platformos ir bendradarbiavimo metodai, skirti kurti ir patvirtinti programinę įrangą, paslaugas ir sistemas; surinkimo priemonės, įskaitant programavimo kalbas; naujos sudėtingų sistemų elgsenos įsisavinimas; didelio masto išskirstytų ir tarpusavyje sujungtų sistemų ir paslaugų patikimumo ir lankstumo gerinimas, saugios ir patikimos sistemos ir paslaugos, įskaitant privatumą saugančios prieigos kontrolės ir autentikavimo, dinamiško saugumo ir pasitikėjimo metodus, patikimumo ir pasitikėjimo metamodelius.

—

Žinių, pažinimo ir besimokančios sistemos: žmonėms ir mašinoms skirti metodai ir būdai žinioms įgyti, kurti ir interpretuoti, pateikti ir personalizuoti, ieškoti ir surasti, dalytis ir siųsti, atpažįstant turinio semantinius ryšius; dirbtinės sistemos, kurios suvokia, interpretuoja ir įvertina informaciją, ir kurios gali bendradarbiauti, veikti savarankiškai ir mokytis; teorijos ir eksperimentai, pranokstantys laipsnišką pažangą ir pasinaudojantys natūralia įžvalga, visų pirma mokymusi ir atmintimi, taip pat žmonėms skirtų mokymosi sistemų tobulinimo tikslams.

—

Imitavimas, vizualizacija, sąveika ir mišrios tikrovės: modeliavimo, imitavimo, vizualizavimo, sąveikos, virtualios, papildytos ir mišrios realybės ir jų integravimo į aplinkas „nuo galinio taško iki galinio taško“ priemonės; produktų, paslaugų ir skaitmeninės vaizdo ir garso terpės naujoviško projektavimo ir kūrybiškumo priemonės; natūralesnės, intuityvesnės ir lengviau naudojamos sąsajos bei nauji sąveikos su technologijomis, mašinomis, įrengimais ir kitais įrankiais būdai; kalbinė technologija, įskaitant daugiakalbes ir automatines mašininio vertimo sistemas.

—

Naujos IRT perspektyvos, paremtos kitomis mokslo ir technologijų disciplinomis (matematika ir fizika, medžiagomis, biotechnologijomis, gyvosios gamtos mokslais, chemija, pažinimo ir socialiniais mokslais, humanitariniais mokslais ir t. t.), numatytos visoje IRT temoje. Jos yra pažanga, leisianti padaryti atradimus, kurie užtikrins IRT ir visiškai naujų pramonės ir paslaugų sektorių inovacijas. Joms priskiriamas ir miniatiūrinių IRT prietaisų kūrimas, kurie yra suderinami su gyvais organizmais ir gali su jais sąveikauti (pvz., naujoviškos IRT sudėtinės dalys ir kompiuterinės sistemos, paremtos sintetinėmis biomolekulinėmis struktūromis), ir nauji kompiuterių ir ryšių mokslai, besisemiantys idėjų iš gyvojo pasaulio, visiškai ekologiškai suderinami IRT įrenginiai, sukonstruoti natūralių sistemų, pavyzdžiu, ir gyvojo pasaulio modeliavimas ir imitavimas (pvz., žmogaus fiziologijos imitavimas keliais biologiniais lygmenimis).

Technologijų integravimas

—

Asmeninės aplinkos: daugiarežimių sąsajų, jutimo būdų ir mikrosistemų, asmeninių ryšio ir kompiuterinių įrenginių, į asmeninius daiktus įmontuotų IRT sistemų, nešiojamų sistemų ir implantų integravimas ir jų prijungimas prie paslaugų ir išteklių, akcentuojant visų asmens buvimo ir tapatybės aspektų integravimą.

—

Namų aplinkos: namų, pastatų ir viešųjų erdvių ryšiai, stebėsena, kontrolė ir pagalbinės sistemos; sklandi visų įrenginių sąveika ir naudojimas, atsižvelgiant į ekonomiškumą, įperkamumą, naudojimo galimybes ir saugą; naujos paslaugos ir naujos interaktyvaus skaitmeninio turinio ir paslaugų, įskaitant pramogas, formos; galimybė naudotis informacija ir žinių valdymas.

—

Robotų sistemos: lanksčios ir patikimos robotų sistemos, veikiančios žmonių bei nesusistemintoje aplinkose ir bendradarbiaujančios su žmonėmis; į tinklą sujungti ir bendradarbiaujantys robotai; miniatiūriniai robotai, humanoidinės technologijos; modulinis dizainas ir integruotų robotų sistemų modeliavimas.

—

Sumani infrastruktūra: IRT priemonės, dėl kurių svarbiausios infrastruktūros tampa našesnės ir lengviau naudojamos, pritaikomos ir prižiūrimos, atsparesnės nusidėvėjimui ir gedimams; duomenų integravimo priemonės; sisteminės rizikos įvertinimo, ankstyvo įspėjimo ir automatizuoto pavojaus signalo skelbimo, planavimo ir sprendimų priėmimo IRT.

Taikymų moksliniai tyrimai

—

Socialinius uždavinius sprendžiančios IRT: užtikrinti, kad visi Europos piliečiai galėtų gauti didžiausią naudą iš IRT produktų ir paslaugų, padidinti įtrauktį, sklandžią prieigą ir viešojo intereso paslaugų interaktyvumą, bei padidinti viešojo sektoriaus paslaugų vaidmenį diegiant naujoves, pagerinant tų paslaugų našumą ir veiksmingumą.

—

Sveikatos priežiūros sistemai: asmeninės nekrentančios į akis sistemos, suteikiančios piliečiams galimybę tvarkyti savo gerovę, pavyzdžiui, nešiojami ar implantuojami kontroliniai įtaisai ir autonominės geros sveikatos būklės palaikymo sistemos; nauji būdai, pavyzdžiui, molekulinis vaizdų gavimas patobulintai prevencijai ir individualizuotai medicinai; žinių apie sveikatą atradimas, valdymas ir taikymas klinikinėje praktikoje; organų funkcijų modeliavimas ir imitavimas; mikroskopiniai ir nanoskopiniai robotai mažiausiai invazinei chirurginei ir gydomajai praktikai.

—

Visų lygių valdžios institucijoms: IRT panaudojimas viešojo administravimo tarpdisciplininiam metodui kartu su organizaciniais pokyčiais ir naujais įgūdžiais, siekiant visiems teikti naujoviškas, į pilietį orientuotas paslaugas; pažangūs IRT paremti moksliniai tyrimai ir sprendimai tobulinant demokratinius ir dalyvavimo procesus bei viešojo sektoriaus paslaugų našumą ir kokybę; sąveika su administracijos ir valdžios institucijomis ir tarp jų, taip pat parama teisėkūros ir politikos plėtros procesams visose demokratijos stadijose.

—

Įtraukčiai: suteikti asmenims ir jų bendruomenėms galimybes ir pagerinti lygiateisį visų piliečių dalyvavimą informacinėje visuomenėje, užkertant kelią skaitmeninei atskirčiai dėl negalios, menkų įgūdžių, skurdo, geografinės izoliacijos, kultūros, lyties ar amžiaus, inter alia, remiant pagalbines technologijas, propaguojant savarankišką gyvenimą, didinant elektroninės terpės įgūdžius ir kuriant visiems skirtus produktus ir paslaugas.

—

Mobilumui: integruotos, IRT paremtos saugos sistemos transporto priemonėms, sukonstruotos naudojant atviras, saugias ir patikimas struktūras ir sąsajas; sąveikaujančios ir bendradarbiaujančios sistemos, skirtos transporto našumui, saugai ir ekologiškumui, paremtos ryšiu tarp transporto priemonių ir su transporto infrastruktūra, su pritaikytomis tiksliomis ir patvariomis vietos nustatymo ir navigacijos technologijomis; personalizuotos, atsižvelgiant į vietą teikiamos informacinio mobilumo ir daugiarežimės paslaugos, įskaitant pažangius paslaugų sprendimus turizmui.

—

Remiant aplinką, rizikos valdymą ir tvarų vystimąsi: rizikos ir avarinių situacijų valdymas; rizikos ir avarinių situacijų valdymas, pažangių daviklių tinklai pavojų numatymo tobulinimui, gamtinių išteklių valdymas, įskaitant teršalų kiekio mažinimo sistemas; energijos vartojimo efektyvumo didinimas; žmogaus reagavimo į sudėtingą aplinkos padėtį ir biologinės įvairovės išsaugojimo veiklos valdymas; įspėjimo apie pavojų sistemos ir laiku atliekamas bei patikimas viešojo saugumo informacijos perdavimas, pagalbinės technologijos ir sistemos darbui atšiauriomis, pavojingomis ar rizikingomis sąlygomis; ekologiška ir tvari IRT, įskaitant elektronikos prietaisus, gamyba; pažangus aplinkos stebėjimo ir rizikos vertinimo duomenų ir informacijos tvarkymas prisidedant prie INSPIRE, GMES ir GEOSS.

—

IRT skirtos turiniui, kūrybingumui ir asmeniniam tobulėjimui: — naujoviškos interaktyvaus, netiesinio ir savaime prisitaikančio turinio formos, įskaitant pramogoms ir dizainui; kūrybiškumas ir gilesnis vartotojo patiriamas įspūdis; mišrios terpės turinio pritaikymas pagal kliento poreikius ir pateikimas; vien tik skaitmeninio turinio gamyba ir tvarkymas įtraukiant naujas semantikos technologijas; į vartotoją orientuotas naudojimas, galimybė naudotis turiniu ir jo kūrimas; — patobulintų technologijų besimokančios sistemos, priemonės ir paslaugos, pritaikytos skirtingiems besimokantiesiems ir esant skirtingoms aplinkybėms; žmogaus mokymosi, įskaitant pedagogikos teorijas, pamatiniai klausimai, kai procesas vyksta padedant IRT; žmonių gebėjimų tapti aktyviais besimokančiaisiais tobulinimas; — pažangios paslaugos sudarant galimybę naudotis skaitmeninės formos kultūriniu paveldu; galimybė pasinaudoti moksliniais ištekliais; priemonės, leidžiančios bendruomenėms sukurti naujus kultūrinius atsiminimus, paremtus gyvuoju paveldu; skaitmeninio turinio išsaugojimo metodai ir priemonės; galimybės naudotis skaitmeniniais objektais sudarymas ateities vartotojams, išlaikant jų originalų ir naudojimo aplinkybių autentiškumą ir vientisumą.

—

Verslą ir pramonę remiančios IRT: — dinamiškos, darbui tinkluose pritaikytos verslo sistemos, įskaitant jų stebėseną realiu laiku, produktams ir paslaugoms kurti ir teikti; modernių objektų decentralizuota kontrolė ir valdymas; skaitmeninės verslo ekosistemos, visų pirma programinės įrangos sprendimai (taip pat pagrįsti tinkleliais), pritaikomi mažųjų ir vidutinių organizacijų poreikiams; bendros paslaugos, padedančios dirbti bendrus darbus viena nuo kitos nutolusiose darbo vietose, kuriose atsižvelgiama į kontekstą; padidintas grupinis dalyvavimas, grupės valdymas ir dalijimasis parama; dalijimasis žiniomis ir interaktyvios paslaugos; — gamyba, įskaitant tradicinę pramonę: pažangios tinklinės kontrolės priemonės tikslumo reikalaujančiai gamybai ir mažoms išteklių sąnaudoms; bevielė automatizacija ir logistika greitam įrenginių pertvarkymui; integruotos modeliavimo, imitavimo, optimizavimo, pristatymo ir virtualios gamybos aplinkos, miniatiūrizuotų IRT sistemų ir sistemų, susietų su visokiausių rūšių medžiagomis ir objektais, gamybos technologijos.

—

IRT pasitikėjimui užtikrinti: — pasitikėjimą IRT ir jos taikymais remiančios priemonės; daugybinės ir jungtinės tapatybės tvarkymo sistemos; autentifikavimo ir įgaliojimo būdai; sistemos, atitinkančios privatumo poreikius, paremtos technologijų naujienomis; teisių ir turto valdymas; apsaugos nuo kibernetinės erdvės pavojų priemonės, derinant su kitomis temomis, visų pirma tema „Saugumas“.

Tarptautinis bendradarbiavimas

IRT temoje bus skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas sprendžiant bendro intereso klausimus, siekiant su strateginiais partneriais suderintų sprendimų, turinčių didelės abipusės naudos ir prisidedant prie informacinės visuomenės plėtros naujose ekonomikos sistemose ir besivystančiose šalyse. Šalims ir regionams, į kuriuos Europa turi sutelkti bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui su naujomis ekonomikos sistemomis, besivystančiomis šalimis ir kaimyninėmis šalimis, bus apibrėžta speciali veikla.

Kartu su 1 tema „Sveikata“ bus galima užsirašyti į tarptautinę žmogiškųjų ribų mokslo programą (HFSP), skatinant tarpdisciplininius mokslinius tyrimus ir novatorišką įvairių sričių mokslininkų bendradarbiavimą bei suteikiant G8 grupei nepriklausančioms šalims galimybę iš šios programos gauti didžiausią naudą.

Veikla pagal šią temą remia Pažangių gamybos sistemų (PGS) schemą, kuri jos nariams regionams sudaro MTTP bendradarbiavimo galimybę (34).

Reagavimas į naujus poreikius ir nenumatytus politinius poreikius

Veikla Būsimų ir naujų technologijų srityje pritrauks ir skatins daugiadisciplininę mokslinių tyrimų kompetenciją naujose su IRT susijusių mokslinių tyrimų srityse. Dėmesys bus telkiamas į naujų, netirtų miniatiūrinių prietaisų gamybos ir kompiuterinių galimybių tyrimą, įtraukiant, pavyzdžiui, kvantinių efektų panaudojimą; sudėtingų tinklinių kompiuterinių ir ryšių sistemų, įskaitant programinę įrangą, įvaldymą; naujų idėjų dėl pažangių sistemų naujiems personalizuotiems produktams ir paslaugoms tyrimus ir eksperimentus su jomis.

Mokslinių tyrimų, kuriais siekiama geriau suprasti IRT tendencijas ir poveikį visuomenei ir ekonomikai, metu gali būti tiriama, pavyzdžiui: IRT įtaka produktyvumui, užimtumui, įgūdžiams ir atlyginimams; IRT, kaip varomoji viešųjų ir verslo paslaugų inovacijų jėga; kliūtys didesnio masto ir greitesnėms IRT naujovėms ir taikymui; nauji verslo modeliai ir eksploatavimo keliai derinant su kitomis temomis, pagal kurias IRT teks svarbus vaidmuo keičiant požiūrį į gamybą ir paslaugas; IRT paremtų sprendimų panaudojimo galimybės, naudingumas ir priimtinumas; IRT infrastruktūrų privatumas, saugumas ir pasitikėjimas jomis; IRT plėtros etiniai klausimai; ryšiai su pagrindinėmis teisinėmis, reglamentavimo ir valdymo nuostatomis, susijusiomis su IRT; IRT paramos Bendrijos politikai ir tos paramos poveikio šiai politikai analizės.

4.   NANOMOKSLAI, NANOTECHNOLOGIJOS, MEDŽIAGOS IR NAUJOS GAMYBOS TECHNOLOGIJOS

Tikslas

Pagerinti Europos pramonės konkurencingumą ir generuoti žinias siekiant užtikrinti, kad intensyviai išteklius naudojanti pramonė taptų intensyviai žinias naudojančia pramone, skatinant laipsniškus pokyčius žinių srityje ir įdiegiant tvirtas žinias naujose taikomosiose programose, atsirandant įvairioms technologijoms ir disciplinoms. Tai bus naudinga naujoms moderniųjų technologijų pramonės įmonėms ir didesnės vertės žiniomis grindžiamoms tradicinės pramonės įmonėms, ypatingą dėmesį skiriant tinkamam MTTP rezultatų skleidimui MVĮ. Ši veikla visų pirma siejama su įgalinančiomis technologijomis, kurios daro poveikį visiems pramonės sektoriams ir daugeliui kitų Septintosios bendrosios programos temų.

Požiūris

Tam, kad pagerintų savo konkurencingumą, Europos pramonei reikia esminių inovacijų. Ji turi sutelkti savo pajėgumus į didelės pridėtinės vertės produktus, susijusius procesus ir technologijas, kad patenkintų klientų reikalavimus, taip pat pateisintų aplinkosauginius, sveikatos priežiūros ir kitus socialinius lūkesčius. Moksliniai tyrimai neatsiejami nuo šių konkurencijos uždavinių sprendimo. Ateities pramonės konkurencingumas labai priklausys nuo nanotechnologijų ir jų pritaikymo būdų. MTTP keliose nanomokslų ir nanotechnologijų srityse gali paspartinti Europos pramonės įmonių transformaciją. ES yra pripažinta lyderė nanomokslų, nanotechnologijų, medžiagų ir gamybos technologijų srityse, kurios turi būti sustiprintos, kad būtų užtikrinta ir sutvirtėtų ES padėtis ypač konkurencingoje pasaulio rinkoje. Labiau išvystytų pramonės rūšių konkurencingumas taip pat labai priklauso nuo jų pajėgumų integruoti naujas technologijas.

Vienas iš svarbiausių šios temos elementų – tai efektyvus nanotechnologijų, medžiagos mokslų, dizaino ir naujų gamybos metodų integravimas, kad būtų pasiektas ir kuo labiau padidintas poveikis pramonės transformacijai ir, tuo pačiu, paremta ekologiška gamyba ir vartojimas. Šiuo atžvilgiu medžiagos su naujomis savybėmis yra ypatingai svarbios Europos pramonės konkurencingumui ateityje ir yra technologijų pažangos daugelyje sričių pagrindas. Pagal šią temą bus remiama visa pramoninė veikla, kurią vykdant yra sinergija su kitomis temomis. Bus remiama taikomoji veikla visuose sektoriuose ir srityse, įskaitant medžiagų mokslus ir technologijas, našios gamybos ir procesų technologijas, nanobiotechnologijas ir nanoelektroniką.

Vidutinės trukmės laikotarpio uždavinys – pagrindinį dėmesį skirti žinių ir įgūdžių, įgytų įvairiose disciplinose pasitelkus į taikymus nukreiptą mokslinį ir techninį bendradarbiavimą, susiliejimui. Ilgalaikis šios temos tikslas – pasinaudoti milžiniškomis nanomokslų ir nanotechnologijų perspektyvomis kuriant tikrą žiniomis paremtą pramonę ir ekonomiką. Abiem atvejais bus nepaprastai svarbu užtikrinti, kad sukurtos žinios būtų įsisavintos, veiksmingai skleidžiant ir pritaikant rezultatus.

Didelis įnašas tenkinant pramonės poreikius ir papildomas iniciatyvų ir finansuojamų projektų indėlis bus užtikrintas visų pirma pasitelkus tokią veiklą, kaip Europos technologijos platformos (pvz., potencialiose aplinką tausojančios chemijos, energetikos, naujos gamybos, energijos generavimo, pramoninės saugos, nanomedicinos, plieno, tekstilės, keramikos, miško pramonės sektoriaus srityse ir pan.), ir, esant galimybei, remiant bendras technologijų iniciatyvas.

Ši tema yra ypač svarbi MVĮ dėl jų poreikių ir vaidmens technologinei pažangai ir panaudojimui. Ypatingai svarbios sritys: nanoinstrumentai, nanopriemonės ir nanoįrenginiai, taip pat kosminės erdvės sistemos (dėl greitai augančių intensyviai žinias naudojančių MVĮ koncentracijos šiuose sektoriuose); techniniai audiniai, įskaitant jų padengimą (būdinga tradiciniam sektoriui, kuriame vyksta greita transformacija, turinti įtakos daugeliui MVĮ); mechanikos pramonė (pvz., apdirbimo staklės - Europos MVĮ yra šios srities lyderės); didelę pridėtinę vertę turinčios cheminės medžiagos, taip pat kiti sektoriai, kuriuose yra daug MVĮ, gausiančių naudos, kai bus pradėti taikyti nauji verslo modeliai, medžiagos ir produktai.

Speciali veikla, skirta koordinuoti nacionaliniu ir regioniniu lygiu vykdomas programas ir bendrą veiklą bus vykdoma pasitelkus schemas ERA-NET ir ERA-NET PLUS, kad būtų skatinama mokslinių tyrimų programų konvergencija ir stiprinama Europos technologijų platformų kritinė masė ir tarpusavio bendradarbiavimas. Pramoniniams moksliniams tyrimams taip pat duos naudos veiklos metrologijos, toksikologijos, standartų ir nomenklatūros srityse koordinavimas.

Veikla

Nanomokslai ir nanotechnologijos

Tikslas yra sukurti iš anksto nustatytų savybių ir elgsenos medžiagas ir sistemas, paremtas didesnėmis darbo su medžiagomis nanoskopinėje skalėje žiniomis ir patirtimi. Dėl to bus sukurti naujos kartos, didelės pridėtinės vertės, konkurencingi aukštos kokybės produktai ir paslaugos įvairiausiuose taikymuose, iki minimumo sumažinant bet kokį galimą žalingą poveikį aplinkai ir sveikatai. Bus skatinama kelioms disciplinoms bendra veikla, kurioje pritaikomi teoriniai ir eksperimentiniai metodai.

Pagrindinis dėmesys bus skiriamas:

—	naujoms žinioms apie atomų, molekulių tarpusavio sąveiką ir jų konglomeratus su natūraliais ir dirbtiniais objektais,

—	nanostruktūrų, šias žinias ar medžiagas naudojančių sistemų įgyvendinimui,

—	veiklai, kuria siekiama suprasti ar imituoti nanometrinio mastelio natūralius procesus,

—	nano-gamybai, paviršių funkcionalizavimui, ploniems sluoksniams, save surenkančių sistemų savybėms,

—	matavimo ir charakteristikų nustatymo metodams ir procesams.

Mokslinių tyrimų metu taip pat bus kuriami atitinkami instrumentai, priemonės, nustatomos eksperimentinės kryptys ir atliekama demonstracinė veikla, reikalinga visiškai naujiems nanotechnologijomis paremtos gamybos metodams daugiausiai žadančiuose pramonės sektoriuose.

Be to, ši veikla bus sutelkta į atitinkamus uždavinius ir socialines aplinkybes bei nanotechnologijų pripažinimą. Tuo tikslu bus atliekami moksliniai tyrimai, nagrinėjantys visus rizikos įvertinimo aspektus (pvz., nanotoksikologija ir nanoekotoksikologija), taip pat saugos, nomenklatūros, metrologijos ir standartų klausimus, kurie tampa vis svarbesni grindžiant kelią pramoniniams taikymams. Taip pat gali būti pradėta speciali veikla kuriant specialius žinių ir patirties centrus, taip pat centrą Komisijos integruotam ir atsakingam nanotechnologijų metodui taikyti, kaip numatyta atitinkamame veiksmų plane. (35)

Medžiagos

Vis didesnę svarbą pramonės konkurencingumui ir tvariam vystymuisi turi naujos pažangios medžiagos ir paviršiai, kuriems pagaminti reikia daugiau žinių, kurie turi naujų funkcinių savybių, ir kurių savybės yra patobulintos. Pagal naujus gamybos pramonės modelius svarbiausiu dalyku didinant produktų vertę ir eksploatacines savybes tampa medžiagos, o ne apdorojimo etapai.

Moksliniai tyrimai bus nukreipiami kurti naujus žiniomis grindžiamus daugiafunkcinius paviršius ir medžiagas, turinčias pritaikytų savybių, taip pat – nuspėjamam naujų gaminių ir procesų eksploatavimui bei jų remontui. Ypatingas dėmesys bus skiriamas geras eksploatavimo savybes turinčioms daugiafunkcinėms medžiagoms, kurių taikymo sritis yra plati.

Tam reikia būdingų savybių ir veiklos, apdorojimo ir gamybos kontrolės, taip pat reikia atsižvelgti į galimą poveikį sveikatai ir aplinkai per visą jų eksploatacijos laikotarpį. Ypatingas dėmesys bus skiriamas naujoms pažangioms medžiagoms ir sistemoms, gautoms išnaudojant nanotechnologijų ir biotechnologijų potencialą ir (arba) „mokantis iš gamtos“, ypač geresnių savybių nanomedžiagoms, biologinėms medžiagoms, hibridinėms medžiagoms ir dirbtinėms medžiagoms su elektromagnetinėmis savybėmis, kurių gamtoje nėra.

Bus skatinamas daugiadisciplininis metodas, įskaitant chemiją, fiziką, inžinerinius mokslus, įskaitant informacinį modeliavimą, ir, vis didesniu mastu, biologijos mokslus. Medžiagų savybių aprašymas, projektavimas ir imitavimas taip pat labai svarbūs siekiant geriau suprasti medžiagų reiškinius, visų pirma įvairių mastelių sandaros ir savybių ryšius; gerinti medžiagų įvertinimą ir patikimumą, įskaitant atsparumą senėjimui, ir išplėtoti medžiagų projektavimui skirtą virtualių medžiagų koncepciją. Bus remiamas nano-molekulinių-makro lygmenų įtraukimas į chemijos ir medžiagų technologijas, siekiant sukurti naujų koncepcijų ir procesų, pavyzdžiui, katalizėje, bei suintensyvinti ir optimizuoti procesus. Taip bus sprendžiami su procesų kūrimu ir naujų medžiagų pramoninio pritaikymo plėtra susiję klausimai.

Nauja gamyba

Siekiant transformuoti ES pramonę iš ištekliais paremtos į tvarią žiniomis paremtą pramonės aplinką, reikalingas naujas gamybos metodas, priklausysiantis nuo priimtų visiškai naujų požiūrių į nuolatinį naujų žinių įgijimą, pritaikymą, apsaugą, finansavimą bei panaudojimą, be kita ko, kuriant tvarios gamybos ir vartojimo modelius. Tam reikia tinkamų sąlygų, kad pramonė nuolat diegtų naujoves (pramoninėje veikloje ir gamybos sistemose, įskaitant dizainą, statybą, įrenginius ir paslaugas) ir kurtų bendrą gamybos „turtą“ (technologijoms, organizacinėms ir gamybos priemonėms bei žmogiškiesiems ištekliams) laikantis saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

Veikla bus nukreipta į:

—	naujų pramonės modelių ir strategijų kūrimą, kurie apima visus produkto ir proceso ciklo aspektus,

—	pritaikomas gamybos sistemas, galinčias įveikti esamus proceso trūkumus ir sudarančias galimybes taikyti naujus gamybos ir apdorojimo metodus,

—	tinklinę gamybą, kuria siekiama sukurti pasaulinio masto bendradarbiavimo ir pridėtinės vertės operacijų priemones ir metodus,

—	priemones, kuriomis greitai perkeliamos naujos žinios ir į gamybos procesų modeliavimą integruojamos naujos technologijos,

—	daugiadisciplininių mokslinių tyrimų tinklų ir nano-, mikro-, bio-, geo-, info-, optinių ir pažinimo technologijų suartėjimo naudojimą, siekiant sukurti naujas pridėtinę vertę turinčias hibridines technologijas, gaminius ir inžinerines koncepcijas bei į naujų pramonės šakų galimybių atvėrimą.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas propaguoti veiklą, kuria remiamas MVĮ pritaikymas ir integravimas į naujus tiekimo grandinės poreikius, taip pat skatinamas aukšto lygio technologijas turinčių MVĮ kūrimas.

Technologijų integravimas taikymui pramonėje

Labai svarbu integruoti trijų minėtų mokslinių tyrimų sričių žinias ir technologijas, kad būtų pagreitinta Europos pramonės ir ekonomikos transformacija, taikant saugų, socialiniu požiūriu patikimą ir tvarų metodą.

Pagrindinis mokslinių tyrimų dėmesys bus skiriamas naujiems taikymams ir naujoviškiems, iš esmės kitokiems sprendimams, atitinkantiems pagrindinius uždavinius ir MTTP poreikius, įskaitant tuos, kuriuos nustatė įvairios Europos technologijų platformos. Bus remiamas naujų žinių, įgytų nanotechnologijų, medžiagų technologijų ir gamybos technologijų srityse, integravimas taikymui viename sektoriuje ar tarp sektorių, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, maisto, konstravimo ir statybos, įskaitant kultūros paveldą, kosminės erdvės pramonės, transporto, energetikos, chemijos, aplinkos, informacijos ir ryšių, tekstilės, aprangos ir avalynės, miškininkystės pramonės, plieno, mechaninės ir cheminės inžinerijos, taip pat pramoninės saugos bendrų klausimų ir matavimo bei testavimo srityse.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Dėl augančios pramoninių mokslinių tyrimų tarptautinės dimensijos reikia gerai koordinuoto darbo su trečiosiomis šalimis metodo. Todėl tarptautinis bendradarbiavimas bus svarbus visoje šioje temoje.

Specialūs veiksmai gali būti: veikla su pramoninėmis šalimis ir šalimis, pasirašiusiomis mokslinio ir techninio bendradarbiavimo susitarimus šios temos srityse; specialios iniciatyvos su naujai atsirandančiomis ekonomikomis ir besivystančiomis šalimis, siekiant sudaryti joms galimybę naudotis žiniomis; dialogas su pagrindinėmis šalimis dėl „elgesio kodekso“, siekiant atsakingai ir saugiai kurti nanotechnologijas; ir pažangių gamybos sistemų (PGS) schema, kuri jos nariams sudaro galimybę bendradarbiauti MTTP srityje (36). Bus skatinamos iniciatyvos derinti mokslinių tyrimų duomenis ir jais keistis (pvz., aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos klausimais nanotechnologijų srityje), praskinant kelią bendram reguliavimo poreikių supratimui tarp politiką formuojančių asmenų visame pasaulyje.

Reagavimas į naujus poreikius ir nenumatytus politinius poreikius

Moksliniai naujų poreikių tyrimai bus atliekami visų pirma siekiant sukurti ir konsoliduoti Europos pajėgumus tam tikrose naujose ir tarpdisciplininių mokslinių tyrimų srityse, kuriose yra didelių ateities galimybių. Į visus nenumatytus politinius poreikius bus reaguojama lanksčiai, jie gali būti susiję, pavyzdžiui, su standartizavimu, su parama saugiai transformacijai į žiniomis paremtą pramonę ar su galimu nanotechnologijų keliamu poveikiu aplinkai ir sveikatai.

5.   ENERGETIKA

Tikslas

Dabartinės energetikos sistemos pakeitimas tvaresne sistema, kuri mažiau priklausytų nuo importuojamo kuro, būtų pagrįsta įvairiomis energijos šaltinių rūšimis, visų pirma atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, energijos transportavimo sistemomis ir aplinkos neteršiančiais šaltiniais; energijos efektyvumo didinimas, įskaitant energijos vartojimo ir saugojimo racionalizavimą; neatidėliotinų uždavinių, susijusių su tiekimo užtikrinimu ir klimato kaita, sprendimas, tuo pat metu padidinant Europos pramonės įmonių konkurencingumą.

Požiūris

Iš dabartinių vertinimų ES ir pasaulyje matyti, kad svarbiausi energetikos rodikliai (pvz., energijos suvartojimas, priklausomybė nuo iškastinio kuro, tradicinių naftos bei gamtinių dujų atsargų baigtinis pobūdis, priklausomybė nuo importo, CO2 emisijos, energijos kainos) tolsta nuo tvarios ir patikimos energetikos sistemos. Moksliniai tyrimai energetikos srityje padės lengviau pakeisti šias tendencijas, nustatant esamų technologijų ir energijos šaltinių efektyvumo, prieinamumo, priimtinumo ir patikimumo didinimo ir tuo pat metu siekio per ilgą laiką pakeisti Europoje energijos gamybos ir vartojimo būdus pusiausvyrą. Todėl moksliniai tyrimai energetikos srityje tiesiogiai prisidės prie Bendrijos politikos sėkmės ir visų pirma padės pasiekti dabartinius ir būsimus ES energetikos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus.

Vadovaujantis plataus technologijų rinkinio metodu, remiantis 2000 m. Žaliosios knygos „Plėtojant patikimo Europos energijos tiekimo strategiją“ (37), 2005 m. Žaliosios knygos dėl energijos efektyvumo (38) ir 2006 m. Žaliosios knygos dėl Europos tvaraus, konkurencingo ir patikimo energijos tiekimo strategijos (39) išvadomis, pagrindinis mokslinių tyrimų dėmesys bus skiriamas rentabilioms technologijoms nustatyti ir kurti siekiant Europoje (ir pasaulyje) sukurti tvaresnę energetikos ekonomiką, grindžiamą piliečiams ir pramonei prieinamomis energijos kainomis, ir Europos pramonei sudaryti sąlygas sėkmingai konkuruoti pasaulyje. Veikloje bus atsižvelgiama į įvairios trukmės perspektyvas atskirai ir kartu, ji apims fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą pasitelkiant didelio masto technologijų demonstravimą, paremtą kelias sritis apimančiais socialiniais ir ekonominiais moksliniais tyrimais, siekiant patvirtinti mokslinių tyrimų rezultatus ir suteikti racionalų pagrindą politiniams sprendimams bei pagrindinių rinkos nuostatų plėtotei.

Jei įmanoma, bus priimtas integruotas metodas, skatinantis būtinus įvairių susijusių subjektų grįžtamąją reakciją ir jų tarpusavio bendradarbiavimą. Bus skatinama integruota veikla, apimanti arba nagrinėjanti įvairių mokslinių tyrimų sričių sinergiją.

Stiprinti Europos energetikos sektoriaus konkurencingumą susidūrus su didžiule pasauline konkurencija yra svarbus šios temos tikslas, sudarant Europos pramonei galimybę išlaikyti ir didinti pirmaujančias pozicijas pasaulyje svarbiausių energijos gamybos ir energetikos efektyvumo technologijų ir medžiagų srityje. Tam reikės didelių MTTP pastangų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Visų pirma MVĮ yra energetikos sektoriaus svarbios dalyvės, kurioms tenka svarbus vaidmuo energijos grandinėje, ir jos bus svarbios skatinant inovacijas. Aktyvus jų dalyvavimas mokslinių tyrimų ir demonstracinėje veikloje yra esminis ir bus aktyviai skatinamas.

Europos technologijų platformų parengtos strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės ir įdiegimo strategijos yra svarbus indėlis į šios temos mokslinių tyrimų prioritetus. Tokios platformos kuriamos tyrimams vandenilio ir kuro elementų bei fotogalvaninės elektros srityje atlikti, o pati idėja plėtojama kitose srityse, pavyzdžiui, biokuro, energijos generavimo be žalingų dujų emisijos ir ateities elektros tinklų ir kitose su energetika susijusiose srityse. Prireikus bus vykdoma nacionalinių programų koordinavimo gerinimo veikla.

Visos energetikos sistemos nuo energijos šaltinių iki vartotojų efektyvumo didinimas yra būtinas ir remiamas šioje temoje. Pripažįstant atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir energijos galutinio vartojimo efektyvumo svarbą būsimoms tvarioms energijos sistemoms, šie aspektai yra svarbiausia šios temos dalis. Ypatingas dėmesys bus skiriamas šios srities mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos skatinimui ir gebėjimų stiprinimui. Šiuo atžvilgiu bus visapusiškai išnaudota sinergija su pažangios energetikos Europai programa, įtraukta į konkurencingumo ir inovacijų programą. Taip pat bus pasinaudota būsimų didelio masto iniciatyvų potencialu įtraukiant finansavimą iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, BTI.

Siekiant geriau platinti ir panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus, visose srityse bus remiamas žinių skleidimas ir rezultatų perdavimas, įskaitant už politikos formavimą atsakingus asmenis.

Veikla

Vandenilis ir kuro elementai

Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos sukurta integruota mokslinių tyrimų ir įdiegimo platforma suteikia pagrindą strateginei, integruotai transportavimo, stacionarių ir mobilių pritaikymų programai, kurios tikslas – užtikrinti tvirtą technologinį pagrindą konkurencingai ES kuro elementų ir vandenilio tiekimo bei įrangos pramonei. Programą sudarys: fundamentalieji ir taikomieji moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra; atitinkamos masto demonstraciniai projektai mokslinių tyrimų rezultatams patvirtinti ir racionaliam pagrindui tolesniems moksliniams tyrimams sukurti; kelias sritis apimanti socialinė ir ekonominė mokslinių tyrimų veikla, įskaitant infrastruktūros klausimus, kuriais siekiama paremti pagrįstas pereinamojo proceso strategijas ir sukurti racionalų pagrindą politiniams sprendimams bei pagrindinių rinkos nuostatų plėtotei.

Pramoniniai taikomieji moksliniai tyrimai, demonstracinė ir kelias sritis apimanti programos veikla galėtų būti įgyvendinama pasitelkus bendrą technologijų iniciatyvą. Šią strategiškai valdomą, į tikslą orientuota veiklą papildys ir glaudžiai koordinuos kitos bendros naujų krypčių mokslinių tyrimų pastangos, kuriomis siekiama padaryti didelių atradimų esminių medžiagų, procesų ir naujai atsirandančių technologijų srityje.

Atsinaujinančiosios elektros energijos generavimas

Integruotų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų, pritaikytų įvairioms regioninėms sąlygoms, galint nustatyti pakankamą ekonominį ir techninį potencialą, moksliniai tyrimai, kūrimas ir demonstravimas siekiant sukurti priemones, kurios iš esmės padidintų iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminamos elektros energijos dalį ES. Moksliniai tyrimai turėtų padidinti bendrą konversijos efektyvumą, rentabilumą, iš esmės sumažinti elektros energijos gamybos iš vietinių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant biologiškai skaidomas atliekų dalis, sąnaudas, sustiprinti proceso patikimumą ir toliau mažinti poveikį aplinkai bei panaikinti esamas kliūtis. Dėmesys bus skiriamas fotogalvaninei, vėjo ir biomasės, įskaitant kogeneraciją, energijai. Be to, moksliniais tyrimais bus siekiama visapusiškai išnaudoti kitų atsinaujinančiųjų energijos išteklių – geoterminių, saulės šilumos, vandenyno (pvz., bangų, potvynio ir atoslūgio jėgą) ir hidroenergijos potencialą.

Atsinaujinančio kuro gamyba

Kietojo, skystojo ir dujinio kuro tvarios gamybos iš biomasės (įskaitant biologiškai skaidomas atliekų dalis) ir tiekimo grandinėms skirtų patobulintų kuro gamybos sistemų ir konversijos technologijų moksliniai tyrimai, kūrimas ir demonstravimas. Turėtų būti skiriamas dėmesys naujų rūšių biokurui, pirmiausia skirtam transportui ir elektros energijos gamybai, taip pat naujiems esamų biokuro rūšių gamybos, saugojimo ir paskirstymo keliams, įskaitant integruotą energijos ir kitų pridėtinės vertės produktų gamybą biologinio perdirbimo įrenginiuose. Siekiant sumažinti anglies išskyrimą grandinėje „nuo šaltinio iki vartotojo“, mokslinių tyrimų metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas energijos efektyvumo didinimui, technologijų integravimo ir pramonės žaliavų naudojimo tobulinimui. Taip pat bus įtraukti pramonės žaliavų logistikos, ikinormatyvinių mokslinių tyrimų ir standartizavimo klausimai saugiam ir patikimam naudojimui transporto srityje ir stacionariuose pritaikymuose. Siekiant išnaudoti atsinaujinančio vandenilio gamybos potencialą, bus remiami procesai, kuriuose naudojama biomasės, atsinaujinanti elektros energija ir saulės energija.

Atsinaujinanti energija šildymui ir aušinimui

Technologijų rinkinio ir prietaisų, įskaitant saugojimo technologijas, skirtų aktyvaus ir pasyvaus šildymo ir aušinimo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius potencialui padidinti, moksliniai tyrimai, kūrimas ir demonstravimas siekiant prisidėti prie tvarios energetikos. Siekiama iš esmės sumažinti išlaidas, padidinti našumą, dar labiau sumažinti poveikį aplinkai ir optimizuoti technologijų panaudojimą įvairiomis regioninėmis sąlygomis, kai galima nustatyti pakankamą ekonominį ir techninį potencialą. Moksliniai tyrimai ir demonstracinė veikla turėtų apimti naujas sistemas ir sudėtines dalis, skirtas pritaikymams pramonėje (įskaitant terminį jūros vandens gėlinimą), rajono ir (arba) tam tikros erdvės šildymą ir aušinimą, pastatų integravimą ir energijos saugyklas.

CO2 pagavos ir saugojimo technologijos užtikrinant energijos generavimą be žalingų dujų emisijos

Iškastinis kuras per ateinančius dešimtmečius neišvengiamai ir toliau bus svarbi suvartojamos energijos dalis. Siekiant suderinti šį variantą su aplinkos apsauga, ypač, kiek tai susiję su klimato kaita, būtina iš esmės sumažinti iškastinio kuro naudojimo neigiamą poveikį aplinkai, siekiant ypač efektyvaus ir rentabilaus energijos ir (arba) šilumos generavimo beveik be žalingų dujų emisijos. Efektyvių, rentabilių ir patikimų CO 2 pagavos ir saugojimo technologijų, visų pirma požeminio saugojimo technologijų, moksliniai tyrimai, kūrimas ir demonstravimas yra labai svarbūs įvairių rūšių CO 2 geologinėms saugykloms, siekiant sumažinti CO 2 pagavos ir saugojimo išlaidas iki mažiau kaip 20 EUR/t, siekiant 90 % viršijančių pagavos normų, taip pat įrodant ilgalaikį CO 2 saugojimo stabilumą, saugą ir patikimumą.

Švarios anglies technologijos

Anglimi kūrenamos elektrinės visame pasaulyje išlieka pagrindiniu elektros energijos generavimo komponentu, tačiau turi žymų potencialą ateityje padidinti efektyvumą ir sumažinti emisijas, visų pirma CO2. Siekiant išlaikyti konkurencingumą ir prisidėti prie išteklių išsaugojimo ir CO2 emisijų valdymo bus remiami esamoms ir būsimoms elektrinėms skirtos švarios anglies ir kitų kietųjų hidrovandenilių konversijos technologijų moksliniai tyrimai, kūrimas ir demonstravimas. Taip pat bus remiamos konversijos technologijos, įskaitant cheminius procesus, gaminančius antrinės energijos nešiklius (įskaitant vandenilį) ir skystasis bei dujinis kuras. Tai labai padidins elektrinių našumą ir patikimumą, sumažins išmetamus teršalus ir sumažins bendras išlaidas įvairiomis eksploatavimo sąlygomis. Siekiant energijos generavimo be žalingų dujų emisijos ateityje, ši veikla bus susieta su CO2 pagavos ir saugojimo technologijomis bei bendru biomasės naudojimu ir padės tam pasirengti.

Modernūs energetikos tinklai

Siekiant palengvinti perėjimą prie tvaresnės energetikos sistemos, reikia pačių įvairiausių MTTP pastangų, kad būtų padidintas Europos elektros ir dujų sistemų ir tinklų efektyvumas, lankstumas, sauga, patikimumas ir kokybė, pirmiausia labiau integruotoje Europos energetikos rinkoje. Siekiant pertvarkyti dabartinius elektros tinklus į atsikuriančius ir interaktyvius (vartotojai/operatoriai) paslaugų tinklus, kontroliuoti realaus laiko srautus ir pašalinti kliūtis atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimui dideliu mastu, veiksmingam jų integravimui ir paskirstytam generavimui (pvz., kuro elementai, mikroturbinos, stūmokliniai varikliai), taip pat reikės atlikti mokslinius tyrimus, kurti ir demonstruoti svarbiausias įgalinančias technologijas (pvz., naujoviškus IRT sprendimus, atsinaujinančiųjų energijos išteklių saugojimo technologijas, energetikos sistemų elektroniką ir superlaidžius įrenginius), įskaitant naujų elektros sistemų kontrolės ir patikimumo priemonių kūrimą. Dujų tinklų srityje siekiama demonstruoti pažangesnius ir našesnius dujų transportavimo ir paskirstymo procesus ir sistemas, įskaitant veiksmingą atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir veiksmingą integravimą ir biologinių dujų naudojimą esamuose tinkluose.

Energijos efektyvumas ir taupymas

Didelis galutinio ir pirminio energijos vartojimo taupymo ir energijos efektyvumo gerinimo potencialas (40) turi būti išnaudotas atliekant naujų koncepcijų mokslinius tyrimus, jas optimizuojant, patvirtinant ir demonstruojant, optimizuojant įrodytas ir naujas pastatų, paslaugų ir pramonės koncepcijas bei technologijas. Tai apima tvarių strategijų ir technologijų derinį siekiant padidinti energijos efektyvumą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, paskirstytą generavimą ir dideliu mastu miestuose ir bendruomenėse integruoti paklausos valdymo priemones ir mechanizmus bei demonstruoti minimalų pastatų poveikį klimatui (ekologiški pastatai). Ši didelio masto veikla gali būti remiama pasitelkus naujovišką MTTP, nukreiptą į konkrečias dalis ar technologijas, pavyzdžiui, skirtas paskirstytam generavimui ir ekologiškiems pastatams (įskaitant apšvietimą). Pagrindinis tikslas – vietos bendruomenės energetikos sistemos optimizavimas, didelio energijos paklausos sumažinimo ir prieinamiausio bei tvaraus tiekimo sprendimo suderinimas, įskaitant naujų rūšių kuro naudojimą specializuotų transporto priemonių parkuose (41).

Žinios energetikos politikai formuoti

Sukurti priemones, metodus ir modelius, skirtus pagrindiniams ekonominiams ir socialiniams klausimams, susijusiems su energetikos technologijomis, įvertinti. Vykdant šią veiklą bus kuriamos duomenų bazės ir scenarijai, skirti išplėstai ES ir energetikos bei su energetika susijusios politikos poveikio tiekimo patikimumui, aplinkai, visuomenei, energetikos pramonės konkurencingumui ir priimtinumo visuomenei klausimų įvertinimui. Technologinės pažangos poveikis Bendrijos politikai yra ypač svarbus. Veikla apims mokslinę paramą politikos vystymui.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Atsižvelgiant į visuotinį uždavinių, grėsmių ir galimybių pobūdį, tarptautinis bendradarbiavimas yra vis svarbesnis mokslinių tyrimų energetikos srityje elementas. Specialia veikla bus remiamos strategiškai svarbios daugiašalio bendradarbiavimo iniciatyvos, pavyzdžiui, Tarptautinė vandenilio ekonomikos partnerystė (TVEP), Anglies izoliavimo vadovaujantis forumas (AIVF) ir Johanesburgo atsinaujinančiosios energijos koalicija (JAEK). Bus remiama kita speciali veikla, nagrinėjanti tokius klausimus, kaip energetikos politikos padariniai aplinkai, energijos tiekimo tarpusavio priklausomybė, technologijų perdavimas ir gebėjimų stiprinimas bei ji bus vykdoma naujai atsirandančiose ekonomikos sistemose, turinčiose didelių energijos poreikių.

Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas energetikos srityje taip pat rems ES energetikos iniciatyvos, skirtos skurdo panaikinimui ir tvariam vystymuisi (ESEI), pradėtos Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl tvaraus vystymosi (WSSD), tikslą padėti siekti Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT) sudarant patikimas ir prieinamas galimybes neturtingiesiems naudoti tvari energiją.

Reagavimas į naujus poreikius ir nenumatytus politinius poreikius

Moksliniai naujų poreikių tyrimai padės nustatyti ir ištirti naujas mokslo ir technologijų galimybes energijos tiekimo, konversijos, vartojimo ir tvarumo srityse, dažnai derinant jas su kitomis sritimis ir disciplinomis, pavyzdžiui, biotechnologijomis ir naujomis medžiagomis bei gamybos procesais. Nenumatytiems politiniams poreikiams, į kuriuos gali reikėti skubiai atsižvelgti, priskiriami, pavyzdžiui, tarptautinės veiklos dėl klimato kaitos pokyčiai ir reagavimas į didelius energijos tiekimo ar kainų sutrikimus ar svyravimus.

6.   APLINKA (ĮSKAITANT KLIMATO KAITĄ)

Tikslas

Tvarus aplinkos ir jos išteklių valdymas plečiant mūsų žinias apie klimato, biosferos, ekosistemų ir žmogaus veiklos sąveiką ir naujų technologijų, priemonių ir paslaugų kūrimas siekiant integruotai spręsti visuotinius aplinkosaugos klausimus. Bus akcentuojamas klimato, ekologinių, žemės ir vandenynų sistemų pokyčių prognozavimas, priemonės ir technologijos, skirtos aplinkai keliamų pavojų ir rizikos, įskaitant sveikatai, stebėsenai, prevencijai, padarinių sušvelninimui ir pritaikymui, taip pat priemonės ir technologijos, skirtos natūralios ir žmogaus sukurtos aplinkos tvarumui.

Požiūris

Saugoti gamtą yra labai svarbu siekiant užtikrinti dabartinės ir būsimų kartų gyvenimo kokybę ir ekonominį augimą. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės gamtiniams ištekliams ir žmogaus sukurtai aplinkai nuolat kyla grėsmė dėl didėjančio gyventojų skaičiaus, urbanizacijos, statybų, nuolatinės žemės ūkio, akvakultūros ir žuvininkystės, transporto ir energetikos sektorių plėtros, žemėnaudos, taip pat klimato nepastovumo ir atšilimo vietos, regioniniu ir pasauliniu mastu, ES iškilęs uždavinys yra užtikrinti nuolatinį ir tvarų augimą, tuo pat metu sumažinant neigiamą poveikį aplinkai. Bendradarbiavimą visos ES mastu skatina tai, kad šalims, regionams ir miestams yra iškilusios bendros aplinkosaugos problemos, ir kad būtinos ypač didelės pastangos, atsižvelgiant į aplinkos mokslinių tyrimų mastą, apimtį ir didelį sudėtingumą. Toks bendradarbiavimas taip pat palengvina bendrą planavimą, sujungtų ir tarpusavyje suderinamų duomenų bazių naudojimą ir bendrų rodiklių, vertinimo metodikų ir suderintų didelio masto stebėjimo ir prognozavimo sistemų kūrimą. Be to, tarptautinis bendradarbiavimas būtinas siekiant papildyti žinias ir propaguoti geresnį valdymą pasaulio mastu.

Šios srities (42) moksliniai tyrimai padės įgyvendinti tarptautinius ES ir valstybių narių įsipareigojimus, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, Kioto ir Monrealio protokolus, po Kioto protokolo pradėtas iniciatyvas, JT biologinės įvairovės konvenciją, JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu, Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų ir 2002 m. Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl tvaraus vystymosi prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant ES vandens iniciatyvą (taip pat įsipareigojimą skatinti tvarią gamybą ir vartojimą). Jie taip pat prisidės prie Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos veiklos, Žemės stebėjimo grupės (ŽSG) iniciatyvos, juos atliekant bus atsižvelgiama į Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimą. Be to, jie tenkins mokslinių tyrimų poreikius, atsirandančius dėl esamų ir naujų ES teisės aktų ir politikos (pvz., Natura 2000, REACH), 6-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo, atitinkamų teminių strategijų (pvz., jūrų, dirvos strategijos) ir kitų naujų strategijų (pvz., gyvsidabrio strategijos), taip pat aplinkosaugos technologijų bei aplinkos ir sveikatos veiksmų planų.

Naujoviškų aplinkosaugos technologijų propagavimas padės pasiekti, kad būtų tvariai naudojami ištekliai, sušvelninta klimato kaita ir prie jos prisiderinta, taip pat kad būtų saugomos ekosistemos ir žmogaus sukurta aplinka. Moksliniai tyrimai taip pat prisidės prie technologinių pokyčių, kurie pagerins Europos įmonių, visų pirma MVĮ, padėtį tokiose rinkos srityse, kaip aplinkosaugos technologijos. Europos technologijų platformos – vandens tiekimo ir sanitarijos, tvarios chemijos, statybų ir miškininkystės – patvirtina, kad reikia veiklos ES lygiu, o jų mokslinių tyrimų darbotvarkių atitinkamos dalys bus remiamos vykdant toliau nurodytą veiklą.

Nacionalinių programų koordinavimas bus padidintas išplėtus ir padidinus dabartinių aplinkosaugos mokslinių tyrimų tinklų ERA-NET apimtį aplinkosaugos moksliniuose tyrimuose (43).

Ypatingas dėmesys bus skiriamas Bendrijos mokslinių tyrimų rezultatų skleidimo intensyvinimui, be kita ko pasinaudojant papildomų finansavimo mechanizmų Bendrijos ir valstybių narių lygiu sudaromomis galimybėmis, ir skatinimui, kad atitinkami galutiniai vartotojai juos pritaikytų savo veikloje, ypač orientuojantis į už politikos formavimą atsakingus asmenis.

Atitinkamais atvejais vykdant toliau nurodytą veiklą bus kuriamos integruotos koncepcijos, priemonės ir valdymo strategijos. Bus užtikrintas derinimas su kelias sritis apimančiais klausimais (44). Veikloje bus atitinkamai atsižvelgiama į politikos ir technologijų socialinius ir ekonominius aspektus.

Veikla

Klimato kaita, tarša ir pavojai

Pavojai aplinkai ir klimatui

Būtini integruoti klimato ir žemės bei jūros sistemų funkcionavimo, įskaitant poliarinius regionus, moksliniai tyrimai, kad būtų galima stebėti ir analizuoti, kaip šios sistemos vystėsi praeityje ir numatyti jų būsimą vystymąsi, įskaitant stebėjimus, eksperimentinius tyrimus ir pažangų modeliavimą bei atsižvelgimą į antropogenines jėgas. Tai padės sukurti veiksmingas prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos padarinių sušvelninimo priemones. Bus sukurti ir patvirtinti pažangūs klimato kaitos modeliai, taikytini pasaulio ir vietos mastu. Šie modeliai bus taikomi pokyčiams, galimam poveikiu ir kritinėms riboms (pvz., vandenynų rūgštingumui) įvertinti. Bus tiriami atmosferos sudėties ir vandens ciklo pokyčiai ir sukurti rizika grindžiami modeliai, atsižvelgiant į sausrų, audrų ir potvynių ciklų pokyčius. Bus nustatomas ir tiriamas anglies ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (įskaitant aerozolius) išteklių kiekis. Bus tiriami aplinkos kokybei ir klimatui dėl oro, vandens ir dirvožemio natūralios ir antropogeninės taršos kylantys pavojai, taip pat atmosferos, stratosferos ozono sluoksnio, žemės paviršiaus, ledynų ir vandenyno tarpusavio sąveika. Bus nagrinėjami grįžtamojo ryšio mechanizmai ir staigūs pokyčiai (pvz., vandens apytaka vandenyne) bei poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemoms, įskaitant jūros lygio kilimo poveikį pakrančių zonoms ir poveikį pažeidžiamoms teritorijoms, pavyzdžiui, kalnų regionams.

Aplinka ir sveikata

Daugiadisciplininiai aplinkos ir klimato rizikos veiksnių ir žmogaus sveikatos sąveikos moksliniai tyrimai reikalingi remiant Aplinkos ir sveikatos veiksmų planą ir atsižvelgiant į susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos ir į ligų charakteristikas, susijusias su atsirandančia rizika aplinkai. Pagrindinis mokslinių tyrimų dėmesys bus sutelktas į globalinių pasikeitimų (klimato kaita, žemės naudojimas, globalizacija) poveikį, daugybinį poveikį skirtingais poveikio keliais, taršos šaltinių nustatymą ir naujus ar atsirandančius rizikos aplinkai veiksnius ir vektorius (pvz., patalpų ir lauko aplinką, su miestų aplinka susijusius klausimus, oro taršą, elektromagnetinius laukus, triukšmą ir toksinių medžiagų poveikį, įskaitant pavojingų medžiagų integruoto rizikos įvertinimo ir metodikų kūrimą), ir galimus jų padarinius sveikatai. Moksliniais tyrimais taip pat bus siekiama integruoti žmogaus biologinės stebėsenos mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su moksliniais aspektais, metodikomis ir priemonėmis, skirtomis koordinuotam ir tvariam metodui sukurti. Jie apims Europos grupės tyrimus, atkreipiant dėmesį į pažeidžiamas gyventojų grupes, ir patobulinto rizikos apibūdinimo, įvertinimo bei rizikos ir poveikio sveikatai palyginimo metodus ir priemones. Mokslinių tyrimų metu bus sukurti biologiniai žymenys ir modeliavimo priemonės, atsižvelgiant į bendrą poveikį, pažeidžiamumo variacijas ir neapibrėžtumą. Jie taip pat padės sukurti pažangius metodus ir sprendimus pagrindžiančias priemones (rodikliai, duomenų bazės, ekonominės naudos ir daugelio kriterijų analizės, poveikio sveikatai įvertinimas, ligos naštos ir tvarumo analizės), skirtas rizikos analizei, modelių ir sistemų patvirtinimui ir susiejimui bei valdymui ir informavimui, kurie prisideda prie politikos kūrimo, įvertinimo ir stebėsenos.

Gamtiniai pavojai

Gamtinių pavojų valdymui būtinas daugelį rizikos veiksnių apimantis požiūris, jungiantis rizikai pritaikytus poreikius ir išsamų planavimą. Pavojams, pažeidžiamumui ir rizikai įvertinti reikia geresnių žinių, metodų ir integruotos bazės. Be to, reikia sukurti kartografavimo, prevencijos, nustatymo ir padarinių sušvelninimo strategijas, taip pat apsvarstyti ekonominius ir socialinius veiksnius. Bus tiriamos su klimatu susijusios nelaimės (pvz., audros, sausros, miškų gaisrai, nuošliaužos, sniego lavinos, potvyniai ir kiti ekstremalūs reiškiniai) ir geologiniai pavojai (pvz., žemės drebėjimai, ugnikalniai ir cunamiai) bei jų poveikis. Šie moksliniai tyrimai padės geriau suprasti pagrindinius procesus. Jie taip pat padės patobulinti nustatymo, numatymo ir prognozavimo metodus, remiantis deterministiniais ir tikimybių apskaičiavimo metodais. Jie padės sukurti išankstinio perspėjimo ir informavimo bei greitojo reagavimo sistemas, kuriomis be kita ko siekiama sumažinti žmonių gyvenviečių pažeidžiamumą. Bus kiekybiškai įvertinti didžiausių gamtinių pavojų atgarsiai visuomenėje, įskaitant poveikį ekosistemoms.

Tvarus išteklių valdymas

Gamtinių ir žmogaus sukurtų išteklių ir biologinės įvairovės apsauga ir tvarus valdymas

Moksliniais tyrimais bus tobulinama žinių bazė ir kuriami pažangūs modeliai ir priemonės, reikalingi užtikrinti tvarų išteklių valdymą ir kurti tvaraus vartojimo modelius. Tai leis prognozuoti ekosistemų funkcionavimą ir jas atkurti, taip pat sušvelninti svarbių struktūrinių ir funkcinių ekosistemų elementų blogėjimo ir praradimo padarinius (biologinei įvairovei, vandeniui, dirvožemiui ir jūros ištekliams). Atliekant ekosistemų modeliavimo mokslinius tyrimus bus atsižvelgiama į apsaugos ir išsaugojimo praktiką. Bus propaguojami naujoviški ekonominės veiklos vystymo iš ekosistemų paslaugų metodai. Bus sukurti integruoti metodai, skirti dykumėjimo, žemės blogėjimo ir erozijos (įskaitant racionalų vandens naudojimą) prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais, biologinės įvairovės praradimo sustabdymui ir žmogaus veiklos neigiamų padarinių sušvelninimui. Moksliniai tyrimai taip pat bus skirti tvariam miškų, kraštovaizdžio bei kaimo ir miesto aplinkos, įskaitant postindustrines zonas, naudojimui ir valdymui, pirmiausia sprendžiant planavimo ir tvaraus atliekų valdymo klausimus. Moksliniams tyrimams bus naudingas atvirų, paskirstytų, sąveikaujančių duomenų tvarkymo ir informacinių sistemų kūrimas ir jie prie jo prisidės, taip pat suteiks pagrindą įvertinimams, prognozėms ir paslaugoms, susijusioms su gamtiniais ištekliais ir jų naudojimu.

Jūros aplinkos vadyba

Specialūs moksliniai tyrimai turi pagerinti mūsų supratimą apie žmogaus veiklos poveikį vandenynui ir jūroms bei jūros aplinkos ištekliams, įskaitant regioninių jūrų ir pakrantės zonų taršą ir eutrofikaciją. Vandenų aplinkos, įskaitant pakrančių, regionų ir giliavandenes ekosistemas ir jūros dugną, mokslinių tyrimų veikla bus vykdoma siekiant stebėti, kontroliuoti ir nuspėti šios aplinkos funkcionavimą ir pagilinti supratimą apie jūrą ir tvarų vandenyno išteklių naudojimą. Žmogaus veiklos poveikis vandenynui bus vertinamas pasitelkus integruotus metodus, atsižvelgiant į jūros biologinę įvairovę, ekosistemų procesus ir paslaugas, vandens apytaką vandenyne ir jūros dugno geologiją. Bus kuriamos koncepcijos ir priemonės, skirtos tvaraus vandenyno ir jo išteklių naudojimo strategijoms remti. Tai apims metodikas, informacines sistemas ir duomenų bazes, politikos ir priemonių vertinimo būdus.

Aplinkosaugos technologijos

Aplinkosaugos technologijos natūralios ir žmogaus sukurtos aplinkos stebėjimui, imitavimui, prevencijai, padarinių sušvelninimui, pritaikymui, taisymui ir atkūrimui

Siekiant sumažinti žmogaus veiklos poveikį aplinkai, apsaugoti aplinką ir efektyviau valdyti išteklius, kurti naujus produktus, procesus ir paslaugas, kurie aplinkai būtų naudingesni nei dabartiniai alternatyvūs variantai, reikalingos naujos ar patobulintos aplinkosaugos technologijos. Mokslinai tyrimai pirmiausia bus atliekami: rizikos aplinkai prevencijos ar sumažinimo, pavojų ir nelaimių padarinių sušvelninimo, klimato kaitos sušvelninimo ir biologinės įvairovės praradimo technologijų srityse; tvarią gamybą ir vartojimą skatinančių technologijų srityse; gamtinių išteklių valdymo ar vandens, dirvožemio, oro, jūros ir kitų išteklių, įskaitant miestų aplinką taršos ar atliekų (įskaitant atliekų perdirbimą) problemos veiksmingesnio sprendimo technologijų srityse. Bus užtikrintas kelias sritis apimantis kitų susijusių temų koordinavimas.

Kultūros paveldo, įskaitant žmonių gyvenamąsias erdves, apsauga, išsaugojimas ir stiprinimas

Technologijos, skirtos aplinką tausojančiam ir tvariam žmogaus aplinkos valdymui, įskaitant užstatytą aplinką, miesto teritorijas, kraštovaizdį, bei kultūros paveldo apsaugai nuo aplinkos taršos, išsaugojimui ir atstatymui, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą, rizikos įvertinimo modelius ir priemones, pažangias ir nedestruktyvias žalos diagnozavimo technologijas, naujus produktus ir metodikas, skirtas su tvariu kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros turto valdymu susijusio atstatymo, padarinių sušvelninimo ir pritaikymo strategijoms.

Technologijų įvertinimas, patikrinimas ir bandymai

Pagrindinis mokslinių tyrimų dėmesys bus skiriamas technologijų rizikos ir eksploatacinių parametrų, įskaitant procesus, produktus ir paslaugas, vertinimui ir tolesniam atitinkamų metodų, pavyzdžiui, eksploatacijos ciklo analizės, kūrimui. Be to, bus akcentuojama: aplinkosaugos technologijų ilgalaikės perspektyvos galimybės, rinkos potencialas ir socialiniai bei ekonominiai aspektai; miškininkystės sektoriaus technologijos, vandentiekio ir sanitarijos platforma, tvarios chemijos pramonės platforma; cheminių medžiagų rizikos įvertinimas skiriant dėmesį modernių bandymų strategijomis ir metodais, siekiant sumažinti bandymų su gyvūnais skaičių, rizikos kiekybinio įvertinimo metodai; ir moksliniai tyrimai, skirti Europos aplinkosaugos technologijų patvirtinimo ir bandymo sistemai sukurti, papildantys trečiosios šalies įvertinimo instrumentus.

Žemės stebėjimo ir tvaraus vystymosi įvertinimo priemonės

Žemės ir vandenynų stebėjimo sistemos ir aplinkos bei tvaraus vystymosi stebėsenos metodai

Moksliniai tyrimai bus skirti Pasaulinei žemės stebėjimo sistemų sistemai (GEOSS) sukurti ir integruoti siekiant spręsti aplinkos ir tvarus vystymosi klausimus pagal GEO iniciatyvą (45), kurią papildo Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Bus sprendžiami stebėjimų sistemos sąveikos, informacijos valdymo ir keitimosi duomenimis bei informacijos optimizavimo geresniam aplinkos reiškinių ir susijusios žmogaus veiklos supratimui, modeliavimui ir prognozavimui klausimai. Ši veikla daugiausia bus sutelkta į stichijos pavojus, klimato kaitą, orus, ekosistemas, gamtinius išteklius, vandenį, žemės panaudojimą, aplinką ir sveikatą bei biologinę įvairovę (įskaitant rizikos vertinimo, prognozavimo metodų ir vertinimo priemonių aspektus), siekiant pažangos tose srityse, kuriose GEOSS teikia naudą visuomenei, taip pat siekiant įnešti indėlį į GMES.

Tvaraus vystymosi prognozės metodai ir įvertinimo priemonės atsižvelgiant į skirtingus stebėjimo mastus

Priemonės, reikalingos tam, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti aplinkos ir mokslinių tyrimų politikos indėlį į konkurencingumą ir tvarų vystymąsi, įskaitant rinka paremtų ir reglamentavimo metodų įvertinimą, taip pat dabartinių gamybos ir vartojimo tendencijų poveikį. Tokios priemonės bus ir modeliai, kuriuose atsižvelgiama į ekonomikos, aplinkos ir visuomenės tarpusavio ryšius, taigi bus sukurtos naudingos ir veiksmingos prisitaikymo ir prevencijos strategijos. Šių tarpdisciplininių mokslinių tyrimų dalį sudarys bendras visuotinės aplinkos kaitos įvertinimas, įskaitant ekosistemų bei socialinių ir ekonominių sistemų sąveiką. Moksliniais tyrimais taip pat bus stengiamasi patobulinti esamus rodiklius ir sukurti naujus, kurie sudarytų galimybę įvertinti tvaraus vystymosi politikos prioritetus ir analizuoti jų tarpusavio ryšius, atsižvelgiant į esamus ES tvaraus vystymosi rodiklius. Taip pat bus atliekama technologijų, socialinių ir ekonominių varomųjų jėgų, išorinių veiksnių ir valdymo analizė, tvarumo poveikio įvertinimas ir numatymo tyrimai. Rezultatai bus taikomi žemėnaudos ir jūros politikos, miestų plėtros, biologinės įvairovės srityse bei sprendžiant su klimato kaita susijusias ekonomines, politines ir socialines problemas.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Aplinkos problemos neišvengiamai yra tarpvalstybinio, regioninio ar pasaulinio masto, todėl tarptautinis bendradarbiavimas bus svarbus šios temos aspektas. Tam tikros sritys yra susijusios su tarptautiniais ES įsipareigojimais, pavyzdžiui, Klimato kaitos, Biologinės įvairovės, Dykumėjimo, Vandens išteklių valdymo ir Cheminių medžiagų bei atliekų konvencijomis, taip pat su Johanesburgo aukščiausio lygio susitikimo sprendimais dėl tvaraus vystymosi ir kitomis regioninėmis konvencijomis. Taip pat bus skiriamas dėmesys atitinkamai mokslinių tyrimų veiklai pagal ES aplinkosaugos strategijas ir veiksmų planus (46).

Mokslo ir technologijų partnerystės su besivystančiomis šalimis ir naujomis ekonomikos sistemomis padės siekti Tūkstantmečio plėtros tikslų keliose srityse (pvz., išvengti klimato kaitos ir stichinių nelaimių poveikio bei jį sušvelninti, pakeisti aplinkos išteklių praradimo tendenciją, pagerinti vandens valdymą, tiekimą ir sanitariją, išvengti dykumėjimo ir su juo kovoti, skatinti tvarią gamybą ir vartojimą, spręsti urbanizacijos keliamus aplinkosaugos uždavinius), įskaitant sritis, kuriose svarbus vaidmuo galėtų tekti MVĮ. Ypatingas dėmesys bus skirtas pasaulinių aplinkosaugos problemų ir regioninių bei vietos vystymosi problemų, susijusių su gamtiniais ištekliais, biologine įvairove, ekosistemomis, žemėnauda, gamtiniais ir žmogaus sukeltais pavojais ir rizika, klimato kaita, aplinkosaugos technologijomis, aplinka ir sveikata, tarpusavio ryšiams, taip pat politikos analizės priemonėms. Bendradarbiavimas su pramoninėmis valstybėmis pagerins galimybes pasitelkti visuotinę mokslinių tyrimų kompetenciją; besivystančių šalių mokslininkai galėtų aktyviai dalyvauti, pirmiausia geresnio mokslinio tvaraus vystymosi aspektų suvokimo srityje.

GEOSS įsteigimas Žemės stebėjimams skatins tarptautinį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama suprasti Žemės sistemų ir tvaraus vystymosi klausimus bei koordinuotai rinkti duomenis moksliniams ir politiniams tikslams dalyvaujant valstybės ir privataus sektoriaus suinteresuotiems subjektams.

Reagavimas į naujus poreikius ir nenumatytus politinius poreikius

Šios temos moksliniai naujų poreikių tyrimai gali padėti spręsti tokius klausimus, kaip žmonių, ekosistemų ir biosferos tarpusavio sąveika arba nauja rizika, susijusi su stichinėmis, žmogaus ar technologijų sukeltomis nelaimėmis.

Parama reaguojant į nenumatytus aplinkos politikos poreikius gali būti susijusi, pavyzdžiui, su naujos politikos aplinkos, jūrų politikos, standartų ir reglamentų klausimais poveikio tvariam vystymuisi įvertinimu.

7.   TRANSPORTAS (ĮSKAITANT AERONAUTIKĄ)

Tikslas

Remiantis technologijų ir veiklos pažanga bei Europos transporto politika, sukurti integruotas, saugesnes, ekologiškesnes ir modernesnes paneuropines transporto sistemas, naudingas visiems piliečiams, visuomenei ir klimato politikai, saugančias aplinką ir gamtinius išteklius; ir užtikrinti bei toliau stiprinti Europos pramonės įmonių konkurencingumą pasaulio rinkoje.

Požiūris

Europos transporto sistema yra gyvybiškai svarbus Europos ekonominio ir socialinio klestėjimo elementas. Ji atlieka pagrindinius vaidmenis vežant žmones ir prekes vietos, regioniniu, nacionaliniu, europiniu ir tarptautiniu mastu. Pagal šią temą bus sprendžiami keli iš aktualių uždavinių, kaip nustatyta Transporto baltojoje knygoje (47), tobulinant indėlį, kurį transporto sistemos įneša į visuomenės ir pramonės konkurencingumą išplėstoje ES, ir iki minimumo sumažinant neigiamą transporto poveikį ir padarinius aplinkai, energijos naudojimui, saugumui ir visuomenės sveikatai.

Bus imtas taikyti naujas integruotas metodas, susiejantis visas transporto rūšis, padedantis spręsti mokslinių tyrimų ir žinių plėtros socialinius ir ekonominius bei technologinius klausimus ir apimantis inovacijų diegimą ir pagrindines politines nuostatas.

Įvairios šioje srityje įsteigtos technologijų platformos (ACARE – aeronautikos ir oro transporto, ERRAC – geležinkelių transporto, ERTRAC – kelių transporto, WATERBORNE – vandens kelių transporto, taip pat vandenilio ir kuro elementų) parengė ilgalaikes vizijas ir strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes (SMTD), kurios yra naudingas indėlis apibrėžiant šią temą ir papildomai tenkina politiką formuojančių asmenų poreikius ir pildo visuomenės lūkesčius. Atrinkti SMTD klausimai gali būti pakankamai svarbūs, kad jais remiantis būtų steigiamos bendros technologijų iniciatyvos. ERA-NET veikla atveria galimybių palengvinti tolesnį tarptautinį tam tikros problematikos transporto sektoriuje koordinavimą, ji bus vykdoma visais atvejais, kai bus reikalinga.

Ypatingai svarbi MVĮ veikla apims pastangas užtikrinti tvirtas, technologijomis paremtas tiekimo grandines įvairiuose sektoriuose, bus sudarytos sąlygos MVĮ pasinaudoti mokslinių tyrimų iniciatyvomis; ir palengvintos sąlygos aukštųjų technologijų MVĮ ir jų veiklos pradžiai, ypač pritaikant pažangias transporto technologijas ir imantis transportui būdingos su paslaugomis susijusios veiklos, taip pat kuriamos sistemos ir pritaikymai palydovinės navigacijos srityse.

Dabartiniai politiniai poreikiai, taip pat naujos politikos (pvz., jūrų politika ir Europos bendros oro erdvės įgyvendinimas) kūrimas, vertinimas ir įgyvendinimas bus nagrinėjami pagal atskiras veiklos kryptis ir bendrai. Darbas apims tyrimus, modelius ir priemones, skirtas strateginei stebėsenai ir prognozavimui, bei integruos žinias, susijusias su pagrindiniais transporto srities ekonominiais, socialiniais, saugos, saugumo ir aplinkosaugos klausimais. Veikla, remianti įvairias sritis apimančią teminę problematiką bus sutelkta į transporto specifiką, pavyzdžiui, saugumo aspektus, kaip sudėtinę transporto sistemos reikalavimų dalį, alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą taikant transportą; ir transporto poveikio aplinkai, įskaitant klimato kaitą, stebėseną; ir priemones ekonominei integracijai gerinti. Aplinkos moksliniai tyrimai turėtų apimti būdus, skirtus neigiamam transporto poveikiui mažinti ir eismui optimizuoti, įskaitant transporto efektyvumo didinimą.

Taip pat bus teikiama parama informacijos skleidimo ir eksploatavimo veikla bei poveikio vertinimui, ypatingą dėmesį skiriant konkretiems naudotojų, įskaitant nepalankioje padėtyje esančius asmenis, poreikiams ir politiniams reikalavimams transporto sektoriuje.

Veikla

Aeronautika ir oro transportas

Veikla bus prisidedama prie pagrindinių Bendrijos politikos krypčių, taip pat prie ACARE strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkės. Kiekybiniai tikslai atitinka šios darbotvarkės 2020 m. programą. Moksliniai tyrimai apima visus oro transporto sistemos aspektus, susijusius su orlaiviais, keleivių vežimu ir oro uosto infrastruktūros skrydžių dalimi.

—

Oro transporto ekologiškumo didinimas: technologijų, skirtų aviacijos poveikiui aplinkai sumažinti, kūrimas siekiant perpus sumažinti išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį, sumažinti specifinę azoto oksidų (NOx) emisiją 80 % ir perpus sumažinti girdimąjį triukšmą. Pagrindinis mokslinių tyrimų dėmesys bus skirtas tolesniam ekologiškų variklių technologijų tyrimui, įskaitant kuro technologijas ir pagerintą fiksuotųjų sparnų orlaivių ir sukasparnių (įskaitant sraigtasparnius ir orlaivius su pasviruoju sraigtu) našumą, naujas pažangias lengvas konstrukcijas ir pagerintas aerodinamines savybes. Bus taip pat įtraukti su patobulintomis orlaivių operacijomis oro uostuose (oro uosto infrastruktūros skrydžių ir antžeminėse dalyse), oro eismo valdymu, gamyba, priežiūra ir perdirbimo procesais susiję klausimai.

—

Našesnis laiko panaudojimas: esminio pokyčio realizavimas aviacijoje siekiant susitvarkyti su prognozuojamu orlaivių skrydžių skaičiaus patrigubėjimu pagerinant punktualumą visomis oro sąlygomis ir ypač sutrumpinant oro uostuose su kelionėmis susijusioms procedūroms sugaištamą laiką kartu išlaikant saugumą. Atliekant mokslinius tyrimus pagal SESAR iniciatyvą (48) bus sukurta ir įdiegta naujoviška oro eismo valdymo (ATM) sistema, sujungiant oro, antžeminius ir erdvės komponentus bei eismo srauto valdymą ir didesnį orlaivių savarankiškumą. Taip pat bus sprendžiami orlaivių projektavimo uždaviniai, siekiant geriau tvarkyti keleivių ir krovinių srautus, rasti naujų našaus oro uostų eksploatavimo sprendimų ir sujungti oro transportą su bendra transporto sistema. Produktyviausias ATM sistemų kūrimo Europoje koordinavimas bus užtikrintas pasitelkus SESAR iniciatyvą (49).

—

Vartotojų pasitenkinimo ir saugos užtikrinimas: iš esmės pagerinti keleivių pasirinkimo galimybes ir tvarkaraščio lankstumą, penkis kartus sumažinant avarijų skaičių. Naujos technologijos atvers didesnio orlaivių ir variklių konfigūracijų pasirinkimo galimybes nuo plataus korpuso iki mažesnio dydžio transporto priemonių, įskaitant sukasparnius, padidins visų sistemos elementų, įskaitant pilotavimą, automatizavimą. Didelis dėmesys taip pat bus skiriamas keleivių komforto, gerovės padidinimui ir naujoms paslaugoms, keleivių salono logistikos sistemoms bei aktyvioms ir pasyvioms saugumo priemonėms, ypatingai pabrėžiant žmogiškąjį elementą. Moksliniai tyrimai taip pat nagrinės oro uostų ir eismo operacijų pritaikymą skirtingų rūšių transporto priemonėms ir eksploatacijai visą parą esant visuomenei priimtiniems triukšmo lygiams.

—

Rentabilumo didinimas: skatinti konkurencingą tiekimo grandinę, galinčią perpus sumažinti patekimo į rinką laiką, taip pat sumažinti produkto kūrimo ir eksploatacijos išlaidas, taip užtikrinant piliečiams pigesnį transportą. Pagrindinis mokslinių tyrimų dėmesys bus skiriamas visam verslo procesui – nuo konceptualaus projekto iki produkto kūrimo, gaminimo ir operacijų eksploatacijos metu, įtraukiant ir tiekimo grandinę. Taip pat bus tiriamos tobulesnės imitavimo galimybės bei automatizacija, technologijos ir metodai novatoriškiems ir priežiūros, įskaitant remontą ir kapitalinį remontą, nereikalaujantiems orlaiviams kurti bei taupios orlaivių, oro uostų ir oro eismo valdymo operacijos.

—

Orlaivių ir keleivių apsauga: bet kokios rūšies priešiškų veiksmų, kuriais siekiama sužaloti keleivius ar piliečius, padaryti jiems nuostolio, žalos ar suardyti jų planus netinkamai naudojant orlaivius, prevencija. Pagrindinis mokslinių tyrimų dėmesys bus skiriamas atitinkamiems oro transporto sistemos elementams, įskaitant saugumo priemones salono ir pilotų kabinos konstrukcijoje, automatinio valdymo ir nusileidimo priemones neteisėto orlaivio panaudojimo atveju, apsaugą nuo užpuolimo iš išorės, taip pat oro erdvės valdymo ir oro uostų operacijų saugumo aspektus.

—

Ateities oro transporto kūrimas: tirti labiau esmines, ekologiškai našias, prieinamas ir naujoviškas technologijas, kurios gali padėti atlikti esminius pokyčius, kurių oro transportui reikės antrojoje šio amžiaus pusėje ir vėliau. Moksliniai tyrimai nagrinės naujas varomųjų ir keliamųjų jėgų koncepcijas, naujas oro susisiekimo priemonių vidaus erdvės, įskaitant dizainą, idėjas, naujas oro uostų koncepcijas, naujus orlaivių valdymo ir kontrolės metodus, alternatyvius oro transporto sistemos funkcionavimo metodus ir jos sujungimą su kitų rūšių transportu.

Tvarus antžeminis transportas (geležinkelių, kelių ir vandens kelių transportas)

—

Antžeminio transporto ekologiškumo didinimas: kurti technologijas ir žinias, siekiant sumažinti taršą (oro, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, vandens ir dirvožemio) ir poveikį aplinkai tokiose srityse: klimato kaita, sveikata, biologinė įvairovė ir triukšmas. Moksliniai tyrimai pagerins varomųjų sistemų (pvz., hibridinių sprendimų) ekologiškumą ir energetinį efektyvumą bei kaip vidutinės trukmės ir ilgalaikes galimybes skatins naudoti alternatyvias kuro rūšis, įskaitant vandenilio ir kuro elementus, atsižvelgiant į ekonominio efektyvumo ir energijos efektyvumo sumetimus. Veikla apims infrastruktūros, transporto priemonių, laivų ir sudėtinių dalių technologijas, įskaitant bendrą sistemų optimizavimą. Transportui būdingų pokyčių moksliniai tyrimai apims gamybos, konstravimo, operacijų, priežiūros, diagnostikos, remonto, apžiūrų, išmontavimo, sunaikinimo, perdirbimo ir eksploatacijos nutraukimo strategijas bei įsikišimą jūroje avarijos atveju.

—

Transporto rūšių keitimo skatinimas ir intensyvinimas bei eismo intensyvumo transporto koridoriuose mažinimas (50). Kurti ir demonstruoti keleiviams ir prekėms skirtą sklandų transportą „nuo durų iki durų“, taip pat technologijas ir sistemas, siekiant užtikrinti veiksmingą transporto rūšių derinimą, be kita ko atsižvelgiant į geležinkelių ir vandens transporto konkurencingumą. Tam priskiriama veikla, susijusi su vietos, regioninių, nacionalinių ir Europos transporto tinklų, sistemų ir paslaugų sąveika ir eksploatacijos optimizavimu bei jų skirtingų rūšių transporto įtraukimu į integruotą požiūrį. Veikla siekiama sukurti Europos masto strategijas, optimizuoti infrastruktūros naudojimą, įskaitant terminalus ir specializuotus tinklus, pagerinti transporto, eismo ir informacijos valdymą, patobulinti krovinių logistiką, keleivinio transporto rūšių intermodalumą ir transporto rūšių keitimo strategija siekiant skatinti naudoti ekonomiškai energiją naudojančias transporto priemones. Bus kuriamos pažangios sistemos, naujos transporto priemonių ir laivų koncepcijos bei technologijos, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo operacijas taip pat vartotojų sąsajos. Politikai formuoti reikalingos žinios apims kainų ir mokesčių už infrastruktūrą nustatymą, Bendrijos transporto politikos priemonių ir transeuropinių tinklų politikos ir projektų įvertinimą.

—

Tvaraus mobilumo miestuose užtikrinimas visiems piliečiams, įskaitant nepalankioje padėtyje esančius asmenis: dėmesio sutelkimas į asmenų ir prekių mobilumą, atliekant „kitos kartos transporto priemonės“ ir jos įsisavinimo rinkoje mokslinius tyrimus, sujungiant visus švaraus, energetiškai našaus, saugaus ir pažangaus kelių transporto sistemos elementus. Naujų transporto ir mobilumo koncepcijų, naujoviškų organizacinių ir mobilumo valdymo schemų bei aukštos kokybės viešojo transporto mokslinių tyrimų tikslas bus užtikrinti visapusiškos ir aukšto lygio įvairių transporto rūšių integravimo galimybes. Bus kuriamos ir išbandomos naujoviškos švaraus miesto transporto strategijos (51). Ypatingas dėmesys bus skiriamas neteršiančioms transporto rūšims, paklausos valdymui, privataus transporto racionalizacijai ir informacijos bei pranešimų strategijoms, paslaugoms ir infrastruktūrai. Politikos kūrimą ir įgyvendinimą remiančios priemonės ir modeliai apims transporto ir žemėnaudos planavimą, įskaitant ryšį su augimu ir užimtumu.

—

Saugos ir saugumo gerinimas: technologijų ir pažangių sistemų, skirtų pažeidžiamiems asmenims, įskaitant vairuotojus, važiuotojus, keleivius, įgulą ir pėsčiuosius, apsaugoti, kūrimas. Bus kuriamos pažangios inžinerinės sistemos ir rizikos analizės metodikos, skirtos transporto priemonių, laivų ir infrastruktūrai projektuoti ir eksploatuoti. Bus akcentuojami integruojantys metodai, sujungiantys žmogiškuosius elementus, struktūrinį vientisumą, prevencinę, pasyviąją ir aktyviąją saugą, įskaitant stebėsenos sistemas, gelbėjimą ir krizių valdymą. Sauga bus laikoma visos transporto sistemos, apimančios infrastruktūrą, krovinius (prekes ir konteinerius), transporto naudotojus ir operatorius, transporto priemones ir laivus bei politines bei teisėkūros priemones, įskaitant pagalbines sprendimų priėmimo ir patvirtinimo priemones, sudėtine dalimi; į saugumą bus atsižvelgiama visada, kai jis bus sudėtinė transporto sistemų reikalavimų dalis.

—

Konkurencingumo stiprinimas: transporto pramonės įmonių konkurencingumo stiprinimas užtikrinant tvarias, veiksmingas ir prieinamas transporto paslaugas ir sukuriant naujų įgūdžių bei darbo vietų pasitelkus mokslinius tyrimus bei pokyčius. Pažangių pramoninių procesų technologijoms bus priskiriami projektavimas, gamyba, surinkimas, konstrukcija ir priežiūra, jomis bus siekiama sumažinti eksploatacijos išlaidas ir sutrumpinti kūrimui reikalingą laiką. Bus akcentuojamos naujoviškos ir patobulintos produktų bei sistemų koncepcijos ir transporto paslaugos, užtikrinančios didesnį klientų pasitenkinimą. Bus sukurtas naujas gamybos organizavimas, įskaitant tiekimo grandinės valdymą ir platinimo sistemas.

Parama Europos pasaulinei palydovinės navigacijos sistemai (Galileo ir EGNOS)

Europos pasaulinė palydovinės navigacijos sistema apima Galileo ir EGNOS bei užtikrina pasaulinę vietos ir laiko nustatymo infrastruktūrą (52).

—

Viso potencialo išnaudojimas: skatinti plačiau naudotis paslaugomis, apimančiomis tiek atvirą, tiek komercinę prieigą, gyvybės apsaugą ir „paieškos bei gelbėjimo“ ir viešai reguliuojamas paslaugas; pritaikymai transporto valdymo srityje, įskaitant krovinių ir pavojingų medžiagų transportavimą, plėtojant šalutines paslaugas; palydovinės navigacijos naudos ir pranašumų demonstravimas.

—

Priemonių parengimas ir tinkamos aplinkos sukūrimas: saugaus ir patikimo naudojimosi paslaugomis užtikrinimas daugiausia pasitelkus sertifikavimą pagrindinėse pritaikymų srityse; naujoms politikos kryptims ir teisės aktams skirtų paslaugų parengimas ir jų tinkamumo patvirtinimas, įskaitant jų įgyvendinimą; užtikrinimas, kad viešai reguliuojamos paslaugos atitiktų patvirtintą naudojimosi galimybių politiką, sukurti esminius skaitmeninės topologijos, kartografijos, geodezijos duomenis ir sistemas, skirtas naudoti pritaikymuose navigacijos srityje; tenkinti saugos ir patikimumo poreikius bei reikalavimus.

—

Imtuvų pritaikymas reikalavimams ir pagrindinių technologijų atnaujinimas: patobulinti imtuvų parametrus, integruoti mažo energijos suvartojimo ir miniatiūrizacijos technologijas, papildyti navigacijos patalpose aprėptį, susieti su radijo dažnių nustatymo prietaisais, panaudoti imtuvų programinės įrangos technologijas derinant su kitomis funkcijomis, pavyzdžiui, telekomunikacija, remti pagrindines navigacijos antžeminės infrastruktūros technologijas, užtikrinant patikimumą ir lankstumą.

—	Parama infrastruktūros raidai: parengti antrosios kartos sistemą, prisitaikyti prie kintančių vartotojų poreikių ir rinkos prognozių, pasinaudoti augančia infrastruktūros internacionalizacija, siekiant patekti į pasaulines rinkas, ir kurti pasaulinio lygio standartus.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbi šios srities MTTP veiklos sudėtinė dalis, jis bus skatinamas visada, kai tuo bus suinteresuota pramonė ir politiką formuojantys asmenys. Plačiomis specialios veiklos problematikos sritimis bus laikomos sritys, kurios yra patrauklios rinkai (pvz., pasaulinės prekybos plėtra ir tinklų bei paslaugų sujungimas žemyniniu ir tarpžemyniniu lygiu); kuriose yra galimybių naudotis ir įgyti mokslo žinių ir technologijų, kurios papildo dabartines Europos žinias ir teikia abipusės naudos; ir kuriose Europa reaguoja į visuotinius poreikius (pvz., dėl klimato kaitos) ar prisideda prie tarptautinių standartų ar pasaulinių sistemų (pvz., taikomosios logistikos ir palydovinės navigacijos infrastruktūra).

Reagavimas į naujus poreikius ir nenumatytus politinius poreikius

Naujų poreikių iniciatyvos rems mokslinius tyrimus, kuriuose atsižvelgiama į ypač svarbius įvykius ir ateities transporto sistemų uždavinius, pavyzdžiui, dėl novatoriškų transporto ir transporto priemonių koncepcijų, automatizavimo, mobilumo ar organizavimo.

Nenumatyti politiniai poreikiai, dėl kurių gali reikėti specialių su transportu susijusių mokslinių tyrimų, gali apimti plačius visuomeninius klausimus, pavyzdžiui, demografinius, gyvenimo būdo ir su transporto sistemomis susijusių visuomenės lūkesčių pokyčius, taip pat naują riziką ar Europos visuomenei ypatingai svarbias problemas.

8.   SOCIALINIAI IR EKONOMIKOS MOKSLAI BEI HUMANITARINIAI MOKSLAI

Tikslas

Siekti, kad būtų iš esmės ir bendrai suprasti Europai iškilę sudėtingi ir tarpusavyje susiję socialiniai ir ekonominiai uždaviniai: augimas, užimtumas ir konkurencingumas, socialinė sanglauda, socialinės, kultūrinės ir švietimo problemos išplėstoje ES, tvarumas, su aplinkosauga susiję uždaviniai, demografiniai pokyčiai, migracija ir integracija, gyvenimo kokybė ir visuotinis tarpusavio priklausomumas, ypač siekiant atitinkamose srityse sudaryti tobulesnę žinių bazę, reikalingą politikai formuoti atitinkamose srityse.

Požiūris

Mokslinių tyrimų prioritetai – tai esminiai socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai uždaviniai, iškilę Europai ir pasauliui dabar ir iškilsiantys ateityje. Pasiūlyta mokslinių tyrimų darbotvarkė sudaro darnų šių uždavinių sprendimo metodą. Socialinių ir ekonominių bei humanitarinių žinių apie šiuos pagrindinius uždavinius bazė bus reikšmingas indėlis skatinant Europoje bendrą supratimą ir sprendžiant platesnes tarptautines problemas. Mokslinių tyrimų prioritetai padės patobulinti politikos formavimą, įgyvendinimą, poveikį ir vertinimą, įskaitant reguliavimo priemones, daugelyje Bendrijos politikos sričių Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, o į didžiąją dalį mokslinių tyrimų taip pat įtraukta esminė tarptautinė perspektyva.

Be socialinių ir ekonominių bei socialinių ir kultūrinių mokslinių tyrimų ir numatymo bus akcentuojami humanitariniai moksliniai tyrimai, kurie atvers skirtingas perspektyvas ir iš esmės prisidės prie visos temos plėtojimo, pavyzdžiui, istoriniais, kultūriniais ir filosofiniais aspektais, įskaitant atitinkamus kalbos, identiteto ir vertybių klausimus.

Darbas taip pat galėtų remtis atitinkamomis nacionalinėmis mokslinių tyrimų programomis, papildant toliau nurodytą mokslinių tyrimų veiklą ir pasinaudojant ERA-NET schema ir, galbūt, 169 straipsniu. Sprendžiant tam tikrus būsimų mokslinių tyrimų darbotvarkių klausimus taip pat gali būti pasinaudota socialinėmis platformomis; į jas galėtų būti įtraukta mokslinių tyrimų bendruomenė ir visuomenės suinteresuoti subjektai.

Atlikti mokslinius tyrimus padės mokslinių tyrimų infrastruktūros, generuojančios naujus mokslinių tyrimų duomenis, įskaitant apžvalgas (kiekybines ir kokybines), skelbiančios turimus duomenis tarptautiniams lyginamiesiems moksliniams tyrimams ir suteikiančios galimybę naudotis žaliavomis ir pažangiomis mokslinių tyrimų priemonėmis, taip pat esamais daugelio sričių mokslinių tyrimų rezultatais. Kai kuri šios veiklos dalis bus vykdoma pagal programos „Pajėgumai“ dalį „Infrastruktūra“, o kita dalis – pagal šios temos projektus. Moksliniai tyrimai remsis galimybe naudotis oficialiais statistiniais duomenimis ir jų naudojimu.

Bus imtasi specialios informacijos skleidimo veiklos, nukreiptos į tam tikras grupes ir plačiąją visuomenę, įskaitant seminarus ir konferencijas mokslo darbuotojams, kuriose būtų pasikeista nuomonėmis su politiką formuojančiais asmenimis ir kitomis suinteresuotais subjektais, ir rezultatų platinimą įvairiose informavimo priemonėse.

Bus užtikrintas tinkamas socialinių ir ekonominių bei humanitarinių mokslinių tyrimų ir numatymo elementų koordinavimas programoje „Bendradarbiavimas“ ir kitose specialiosiose programose.

Veikla

Augimas, užimtumas ir konkurencingumas žinių visuomenėje

Bus siekiama plėtoti ir integruoti mokslinius tyrimus, nagrinėjančius augimui, užimtumui ir konkurencingumui įtakos turinčios klausimus, kad galima būtu užtikrinti geresnį ir integruotą šių klausimų supratimą siekiant nuolatinio žinių visuomenės vystymosi. Tai bus naudinga politikai ir padės daryti pažangą siekiant šių tikslų. Moksliniai tyrimai apims šiuos klausimo aspektus:

—	kintantį žinių vaidmenį ekonomikoje, įskaitant įvairių rūšių žinių, gebėjimų ir kompetencijos bendru mastu, formaliojo švietimo, savišvietos ir mokymosi visą gyvenimą vaidmenį, ir nematerialias gėrybes ir investicijas,

—	ekonominių struktūrų, struktūrinių pokyčių, įskaitant geografinius aspektus – regionavimą ir tarptautinimą, ir produktyvumo klausimus, įskaitant paslaugų sektoriaus, finansų, demografijos, paklausos ir ilgalaikių pokyčių procesų vaidmenį,

—	institucinius ir politikos klausimus, įskaitant makroekonomikos politiką, darbo rinkas, globos ir rūpybos sistemas, nacionalines ir regionines institucines aplinkybes ir politikos darną bei koordinavimą.

Moksliniai tyrimai nagrinės svarbius naujus uždavinius ir galimybes, susijusius su padidinta globalizacija, naujomis ekonomikos sistemomis, perkėlimu ir ES plėtra; taip pat su socialiniu ir ekonominiu stabilumu, technologijų vaidmeniu ir tarptautiniu technologijų perdavimu, įvairiomis inovacijų ir ekonominio atkūrimo formomis, parduodamomis ir užsakomosiomis paslaugomis, jaunimu ir jaunimo politika, ekonomine ir socialine verslininkyste bei Europos kultūros paveldo ir kūrybinio sektoriaus ekonominiu potencialu. Į užimtumo klausimus bus įtraukti nedarbo ir nepakankamo užimtumo aspektai.

Ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų derinimas Europos perspektyvoje

Siekiama padėti siekti visuomeninio tikslo suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus ir taip pagerinti tvaraus vystymosi bazę. Mokslinių tyrimų veikla nagrinės du tarpusavyje susijusius klausimus:

—	kaip Europos ir ne Europos socialiniams ir ekonominiams modeliams pavyko suderinti šiuos tikslus, kokiomis sąlygomis tai vyko, įskaitant dialogo, socialinės partnerystės, sektorių transformacijos, institucinių pokyčių vaidmenį, ir ar tie modeliai pajėgūs susidoroti su naujais uždaviniais,

—

išplėstos ES regionų ekonominė sanglauda ir miestų bei regionų vystymasis, taip pat socialinė sanglauda (įskaitant nelygybę, socialinę apsaugą ir socialines paslaugas, mokesčių politiką, etninius santykius ir migraciją, švietimą ir socialinę atskirtį ir sveikatą) bei jos santykis su socialinėmis problemomis: skurdu, problemomis dėl būsto, nusikaltimais, smulkiais nusižengimais ir narkotikais.

Sprendžiant šiuos klausimus dėmesys bus skiriamas:

—	bendroms pastangoms arba ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų pasaulio mastu sinergijai,

—	aplinkos (53), energetikos ir visuomenės sąveikai,

—	ilgalaikiam tvarumui,

—	besivystančių šalių klausimams,

—	geografiniams aspektams, įskaitant miestų planavimą, miestų, metropolių ir kitų miestų-regionų vaidmenį, ir susijusiems valdymo klausimams,

—	kultūros klausimams ir Europos politikos bei teisės aktų socialiniam ir ekonominiam poveikiui.

Taip pat bus nagrinėjamas gerovę sukūrusių valstybių kaip vystymosi šaltinio ir migrantų bei jų palikuonių įdarbinimo ir aprūpinimo būstu klausimas.

Pagrindinės tendencijos visuomenėje ir jų implikacijos

Tikslas – suprasti ir įvertinti tam tikrų pagrindinių tendencijų visuomenėje, kurios turi esminių padarinių Europos piliečiams, jų gyvenimo kokybei ir politikai, priežastis ir implikacijas bei taip suteikti pagrindą daugeliui politikos sričių. Empiriniai ir teoriniai moksliniai tyrimai iš pradžių nagrinės tris svarbiausias tendencijas:

—

demografinius pokyčius, įskaitant senėjimą, vaisingumą ir migraciją; bus nagrinėjamos plačios socialinės ir ekonominės implikacijos bei klausimai, įskaitant aktyvaus senėjimo socialinį ir ekonominį potencialą bei poveikį pensijų sistemoms, su migracija ir integracija susiję uždaviniai ir įtaka miestų vystymuisi,

—	atitinkamų gyvenimo būdo, šeimos, darbo, vartojimo (įskaitant vartotojų apsaugos aspektus), sveikatos ir gyvenimo kokybės aspektų pokyčius, įskaitant vaikų, jaunimo ir nedarbingumo klausimus bei darbo ir šeimos gyvenimo suderinimą,

—

kultūrinę sąveiką tarptautinėje perspektyvoje, įskaitant įvairių visuomenių tradicijas, gyventojų įvairovę, įskaitant su etninėmis grupėmis ir kultūrų įvairove susijusius klausimus, identiteto, kalbų ir religinės praktikos skirtumus, ir kitus galimus šios srities klausimus, įskaitant diskriminaciją, rasizmą, ksenofobiją ir netoleranciją.

Bus nagrinėjami lyčių klausimai, nelygybė ir kintančios vertybės. Be to, bus tiriami nusikalstamumo ir nusikaltimų suvokimo pokyčiai, taip pat kolektyvinės visuomeninės atsakomybės pokyčiai.

Europa pasaulyje

Siekiama suprasti kintančią pasaulio regionų, įskaitant naujus ir besivystančius regionus, tarpusavio sąveiką ir priklausomumą bei jų reikšmę atitinkamiems regionams, ypač Europai, ir su tuo susijusį klausimą, kaip atremti naujas grėsmes bei riziką pasauliniu mastu, bei kaip šios grėsmės ir rizika yra susiję su žmogaus teisėmis, laisvėmis ir gerove. Moksliniai tyrimai bus atliekami dviem atitinkamomis kryptimis:

—

prekybos, finansų, investicijų, migracijos srautai ir jų poveikis; nevienodas vystymasis, skurdas ir tvarumas, ekonominiai ir politiniai santykiai, pasaulinis valdymas, įskaitant tarptautines institucijas. Bus tiriamos kultūrinės sąveikos, įskaitant informavimo priemones ir religijas bei savitus neeuropietiškus metodus;

—

konfliktai, jų priežastys ir sprendimas bei taikos skatinimas; saugumo ir destabilizuojančių veiksnių, pavyzdžiui, skurdo, nusikaltimų, aplinkos blogėjimo, išteklių trūkumo, nevienodo vystymosi, finansinio nestabilumo ir skolų, ryšys; terorizmas ir jo priežastys bei padariniai; su saugumu susijusi politika ir nesaugumo suvokimas bei civilių ir kariškių santykiai.

Abiem atvejais bus nagrinėjamas Europos vaidmuo pasaulyje, daugiašališkumo ir tarptautinės teisės plėtojimas, demokratijos ir pagrindinių teisių propagavimas, atsižvelgiant į skirtingą jų suvokimą, taip pat bus tiriama tai, kaip likęs pasaulis mato Europą.

Pilietis Europos Sąjungoje

Atsižvelgiant į būsimą ES vystymąsi, siekiama geriau suprasti, pirma, klausimus, susijusius su demokratinės „autorystės“ jausmo įdiegimu ir aktyviu piliečių dalyvavimu, taip pat su veiksmingu ir demokratišku valdymu visais lygiais, įskaitant novatoriškus valdymo procesus, skirtus didinti piliečių dalyvavimą ir stiprinti dalyvių iš viešojo bei privačiojo sektorių bendradarbiavimą, ir, antra, Europos kultūrinius, religinius, institucinius, teisinius, istorinius, kalbinius ir vertybinius skirtumus ir bendrumus. Mokslinių tyrimų metu bus nagrinėjama:

—

dalyvavimas (įskaitant jaunimą, mažumas ir lyčių aspektus), atstovavimas, atskaitomybė ir teisėtumas; Europos viešoji sritis, informavimo priemonės ir demokratija; įvairios valdymo formos ES, įskaitant ekonominį ir teisinį valdymą bei viešojo ir privataus sektorių vaidmenį, politinius procesus ir galimybes formuoti politiką; pilietinės visuomenės vaidmuo; pilietybė ir teisės; plėtros implikacijos; ir susijusios gyventojų vertybės;

—

Europos skirtumai ir bendrumai, įskaitant jų istorines šaknis ir raidą, instituciniai skirtumai (įskaitant normas, praktiką ir įstatymus); kultūros paveldas; įvairios Europos integracijos ir plėtros vizijos bei perspektyvos, įskaitant gyventojų nuomonę; identitetas, įskaitant europinį identitetą; požiūriai į daugelį sugyvenančių kultūrų; kalbos, meno ir religijų vaidmuo; požiūriai ir vertybės.

Socialiniai ir ekonominiai bei moksliniai rodikliai

Siekiant patobulinti rodiklių taikymą politikoje, tikslas yra pagilinti jų taikymo plėtojant ir įgyvendinant politiką supratimą ir pasiūlyti rodiklių ir jų taikymo metodų patobulinimų. Mokslinių tyrimų metu bus nagrinėjama:

—	kaip rodikliai taikomi siekiant politikos tikslų, plėtojant ir įgyvendinant politiką įvairiose srityse nuo makro- iki mikrolygių, koks esamų rodiklių ir jų taikymo tinkamumas, jų analizės metodai bei pasiūlymai dėl naujų rodiklių ir rodiklių rinkinių;

—	kaip įrodymais pagrįstą politiką galima paremti rodikliais ir jų taikymo metodais; rodikliai daugelio tikslų politikai, politikos koordinavimui ir reguliavimui; tokių rodiklių parėmimas oficialiais statistiniais duomenimis; tokių rodiklių parėmimas oficialiais statistiniais duomenimis;

—	mokslinių tyrimų programų įvertinimo rodiklių ir susijusių metodų naudojimas, įskaitant poveikio įvertinimą.

Numatymo veikla

Siekiama suteikti nacionalinę, regioninę ir Bendrijos politiką formuojantiems ir kitiems asmenims įžvalgos žinių, leidžiančių iš anksto nustatyti ilgalaikius uždavinius ir bendro intereso sritis ir galinčių jiems padėti formuoti politiką. Bus vykdoma keturių rūšių veikla:

—	platus socialinis ir ekonominis tam tikrų pagrindinių Bendrijos uždavinių ir galimybių numatymas, tiriant tokius klausimus, kaip būsimas senėjimo, migracijos, žinių kūrimo ir platinimo globalizacijos, nusikaltimų ir pagrindinių pavojų pokyčių poveikis;

—	labiau koncentruota teminė įžvalga dėl naujų mokslinių tyrimų sričių ar esamoms sritims bendrų mokslinių tyrimų, taip pat dėl ateities mokslo disciplinų;

—	mokslinių tyrimų sistemų ir politikos Europoje ir kitur bei pagrindinių susijusių subjektų ateities numatymas;

—	nacionalinių ir (arba) regioninių numatymo iniciatyvų abipusis mokymasis ir bendradarbiavimas, ES, trečiųjų šalių ir tarptautinių numatymo iniciatyvų bendradarbiavimas.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Atsižvelgiant į svarbų tarptautinį šių mokslinių tyrimų matmenį visose temos srityse bus plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas. Keliomis pasirinktomis temomis daugiašaliu ir dvišaliu pagrindu bus vykdoma speciali tarptautinio bendradarbiavimo veikla, nustatyta atsižvelgus į šalių partnerių ir Europos šalių poreikius.

Reagavimas į naujus poreikius ir nenumatytus politinius poreikius

Naujų poreikių moksliniai tyrimai sudarys mokslo darbuotojams galimybę nustatyti pirmiau neapibrėžtus mokslinių tyrimų uždavinius ir juos spręsti. Jie paskatins novatorišką mąstymą apie Europai iškilusius uždavinius, apie kuriuos iki šiol nebuvo plačiai diskutuota, arba apie kitus atitinkamus klausimų, perspektyvų ir disciplinų derinius. Taip pat bus atliekami moksliniai tyrimai, skirti atsižvelgti į nenumatytus politinius poreikius, glaudžiai konsultuojantis su politikos veikloje dalyvaujančiais subjektais.

9.   KOSMINĖS ERDVĖS TYRIMAI

Tikslas

Remti Europos kosminės erdvės programą, pagrindinį dėmesį skiriant programoms, teikiančioms naudą piliečiams, ir Europos kosminės erdvės pramonės konkurencingumui, pavyzdžiui, GMES. Tai prisidės prie Europos kosminės erdvės politikos vystymo, papildys valstybių narių ir kitų svarbių dalyvių, tarp jų ir Europos kosmoso agentūros (EKA), pastangas.

Požiūris

Šioje srityje Bendrija prisidės prie bendrų tikslų, paremtų naudotojų reikalavimais ir politikos tikslais, apibrėžimo, veiklos koordinavimo, dubliavimo išvengimo, sąveikos supaprastinimo ir rentabilumo padidinimo. Ji taip pat prisidės prie standartų apibrėžimo. Europos kosminės erdvės politika (54) padės siekti valdžios institucijų ir sprendimus priimančių asmenų nustatytų tikslų, kartu padidindama Europos pramonės konkurencingumą. Ji bus įgyvendinama vykdant Europos kosminės erdvės programą, o Septintoji bendroji programa padės remti ar papildys mokslinių tyrimų ir technologijų pažangos veiklą, kurią numatė kiti Europos viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuoti subjektai.

Pagal šią temą vykdoma veikla padės siekti Bendrijos politikos tikslų, pavyzdžiui, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, aplinkos, telekomunikacijų, saugumo, vystymosi, sveikatos priežiūros, humanitarinės pagalbos, transporto, mokslo, švietimo srityse, tai pat užtikrinti, kad Europa įsitrauktų į regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Taip pat numatomos su kosmine erdve susijusios priemonės, skirtos prisidėti prie teisėsaugos užtikrinimo kai kuriose iš šių sričių.

Ypatingą dėmesį skiriant naudojimuisi Europoje turimais pajėgumais, pagal šį prioritetą apibrėžta veikla pirmiausia siekiama: veiksmingai išnaudoti kosminės erdvės privalumus pritaikymams įgyvendinti, pirmiausia GMES (Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema), kuri kartu su Galileo yra Europos kosminės erdvės politikos bei kosminės erdvės išnaudojimo pastangų geriausi pavyzdžiai; įdiegti technologijas, remiančias strateginį Europos Sąjungos vaidmenį.

Tikimasi, kad į pritaikymą orientuota veikla papildys pagal kitas specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ temas vykdomą veiklą (pirmiausia veiklą, vykdomą pagal temą „Aplinka“, susijusią su žemės stebėjimu ir GEOSS, bei pagal temą „Informacinės ir ryšių technologijos“). Taip pat bus plėtojama susijusios veiklos, vykdomos pagal kitas specialiąsias programas, sinergija. Papildoma veikla numatoma visoje Bendrojoje konkurencingumo ir inovacijų programoje bei Švietimo ir mokymo programoje.

Mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo veikla pagal šią temą galėtų būti ypač patraukli naujoviškas technologijas kuriančioms MVĮ, kurioms reikia susipažinti su naujų kosminės erdvės technologijų galimybėmis (perėmimas), arba sukurti pritaikymus jų pačių sukurtoms kosminės erdvės technologijoms kitose rinkose (perdavimas).

Tam tikros su kosmine erdve susijusios veiklos valdymas galėtų būti pavestas esamiems išorės subjektams, pavyzdžiui, EKA (55) ir kitiems subjektams bei agentūroms Europos ar nacionaliniu lygiu. GMES atveju mokslinių tyrimų veikla galėtų būti vykdoma pagal bendrą technologijų iniciatyvą (žr. III priedą).

Veiklos sritys

Pritaikymai kosminės erdvės srityje Europos visuomenei

—

Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (GMES) Tikslas – sukurti tinkamas palydovines stebėsenos ir išankstinio perspėjimo sistemas, įskaitant skirtas piliečių saugumui, kaip vienintelius ir visuotinai prieinamus duomenų šaltinius, ir konsoliduoti bei skatinti jų operatyvinio panaudojimo raidą. Pagal šią programą taip pat bus teikiama parama operatyvinių GMES paslaugų kūrimui, kurios sprendimus priimantiems asmenims suteiktų galimybę geriau numatyti kritines situacijas ir problemas, susijusias su aplinkos ir saugumo valdymu bei reagavimu stichinių nelaimių atvejais, ir sušvelninti jų padarinius, pradedant paspartintomis paslaugomis, susijusiomis su ekstremalių situacijų likvidavimu, žemės stebėsena ir jūrų paslaugomis. Mokslinių tyrimų veikla daugiausia turėtų padėti kuo plačiau panaudoti GMES duomenis, surinktus iš kosminėje erdvėje skriejančių šaltinių, bei įtraukti juos bei kitų stebėjimo sistemų duomenis į sudėtinius produktus, skirtus teikti informaciją ir pagal poreikius sukurtas paslaugas galutiniams vartotojams, pasitelkus našų duomenų integravimą ir informacijos valdymą. Prireikus į GMES paslaugų kūrimą bus integruotos kitos palydovinės technologijos (pvz., ryšių, navigacijos). Mokslinių tyrimų veikla taip pat turėtų padėti tobulinti kontrolės būdus ir su jais susijusias instrumentines technologijas, kai reikia, kurti naujas kosminės erdvės sistemas ar gerinti esamų sistemų sąveiką, bei sudaryti galimybę jas naudoti ikioperatyvinėms paslaugoms, tenkinant tam tikrų rūšių paklausą. Tyrimais turėtų būti remiamas tvarių kosminėje erdvėje įrengtų ir in situ (įskaitant antžemines ir orlaiviuose įrengtas) sistemų kūrimas, visų pirma: sistemų, skirtų žemės stebėsenai, vandenynų stebėsenai ir krizių valdymui, kurios užtikrintų didelės svarbos zonų, įskaitant padidintos rizikos, miestų ir sparčiai besivystančias zonas, dažną didelės skiriamosios gebos vaizdą; sistemų, skirtų rizikos prevencijai ir valdymui bei visiems nenumatytiems atvejams, sustiprinant sąveiką su nekosminėmis sistemomis. — Aplinkos srityje būtina gauti nepriklausomų žinių apie atsinaujinančiųjų išteklių (pvz., augmenijos ir miškų) būklę ir tvaraus naudojimo raidą, šlapžemes, dykumėjimą, žemės dangą, įskaitant sniegą ir ledą, ir žemėnaudą, maisto atsargas, žemės ūkio aplinką ir žvejybą, anglies sorbentus ir atsargas, atmosferos procesus ir chemiją bei jūrų būklę. Tai pat bus atsižvelgta į EB 6-ąjį aplinkosaugos veiksmų planą dėl aplinkos politikos, klimato kaitos, oro, dirvožemio ir vandens kokybės stebėsenos. — Saugumo srityje pageidaujama be kita ko tobulinti žinių ir informacijos, reikalingos reaguojant į ekstremalias situacijas ir jas valdant, įsigijimo, naudojimosi ir keitimosi jomis priemones. Turi būti remiama gamtinių ir technologinių pavojų prevencija (padarinių sušvelninimas), stebėsena, rizikos valdymas ir vertinimas, taip pat humanitarinė pagalba tinkamam poreikių įvertinimui ir ekstremalių padėčių planavimui stichinių nelaimių (įskaitant miškų gaisrus, potvynius ir žemės drebėjimus) ir humanitarinių krizių (pabėgėliai, viduje perkelti asmenys ir t. t.) atveju. Taip pat turi būti svarstoma galimybė remti Bendrijos politikos įgyvendinimą, pavyzdžiui, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimą, ir sienų stebėjimo srityje.

—

Saugumo aspektai (papildantys saugumo mokslinių tyrimų ir GMES veiklą) EB SPASEC ataskaitoje (56) buvo pabrėžta, kad su kosmine erdve susijusioms paslaugoms tenka toks svarbus vaidmuo užtikrinant Europos visuomenės gerovę, kad esminės kosminės erdvės sektoriaus infrastruktūros apsauga yra prioritetas. Tam gali prireikti paslaugų ir pajėgumų stebėti kosminėje erdvėje esančią įrangą, taip pat apsaugoti antžeminę infrastruktūrą. Kosminės erdvės stebėjimo sistema, pavyzdžiui, galėtų teikti informaciją apie pagrindines palydovų charakteristikas (pvz., orbitos parametrus, veiklos duomenis), pagrindines potencialiai pavojingų nuolaužų charakteristikas (pvz., trajektoriją, fizinius duomenis) ir atitinkamą informaciją, susijusią su kosminės erdvės oru ir šalia Žemės skriejančiais objektais. Šioje srityje gali būti numatytos galimybių studijos ir demonstracinių projektų finansavimas.

—

Pritaikymai palydovinio ryšio srityje Siekiama paremti naujoviškus pritaikymus ir paslaugas palydovinio ryšio srityje, sklandžiai integruotas į pasaulinius elektroninio ryšio tinklus, skirtas piliečiams ir įmonėms taikomuosiuose sektoriuose, apimančiuose civilinę saugą, saugumą, elektroninę vyriausybę, nuotolinę mediciną, nuotolinį švietimą, paiešką ir gelbėjimą, turizmą ir laisvalaikį, transportą, įskaitant transporto priemonių parko valdymą, asmeninę navigaciją, žemės ūkį, miškininkystę ir meteorologiją. Pagrindinis mokslinių tyrimų dėmesys bus sutelktas į naujų pritaikymų kūrimą ir demonstracinių užduočių atlikimą bei ikioperatyvinių sistemų diegimą, kai palydovinis ryšys gali efektyviai patenkinti tokius poreikius GMES teikiant papildomas paslaugas.

Kosminės erdvės tyrimai

—

Tikslas – teikti MTTP paramą ir maksimaliai padidinti mokslinę pridėtinę vertę užtikrinant sinergiją su EKA ir kitų subjektų ar agentūrų Europos ar nacionaliniu lygiu iniciatyvomis kosminės erdvės tyrimų srityje, įskaitant susijusias technologijų perdavimo implikacijas, ir palengvinti mokslo bendruomenei galimybes naudotis rezultatais (duomenimis), gautais atliekant tyrimų užduotis pagal Europos kosminės erdvės programą. Mokslinių tyrimų veikla visų pirma bus vykdoma pasitelkus pagalbinę veiklą, galimybių studijas ir ikioperatyvinius projektus. Bus apsvarstyti ir papildomi aspektai: būdingos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės ir nuolatinio informavimo ir rezultatų skleidimo reikšmė.

—

Paramos veiksmai ir galimybių studijos taip pat numatomos kaip priemonės, skirtos geriau koordinuoti pastangas siekiant kurti kosminėje erdvėje esančius teleskopus ir detektorius bei analizuoti kosminės erdvės mokslų duomenis. Veiksmai šioje srityje papildys atitinkamas nacionalines ir tarptautines programas (daugiausia EKA), jais bus siekiama tirti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes.

MTTP kosminės erdvės bazei stiprinti

—

Kosminės erdvės technologijos Bendras tikslas – remti viso Europos kosminės erdvės technologijų sektoriaus konkurencingumo, rentabilumo ir nepriklausomos prieigos stiprinimą. Visų pirma šio tikslo galėtų būti siekiama atliekant mokslinius tyrimus kosminės erdvės srityje ir užtikrinant ilgalaikiams poreikiams skirtą vystymąsi, įskaitant kosminės erdvės transportą, pavyzdžiui, įvertinant ilgalaikius poreikius, prisidedant prie sistemos tyrimų atsižvelgiant į galutinių vartotojų reikalavimus; prisidedant prie naujų krypčių technologinių mokslinių tyrimų kosminės erdvės transporto ir varomųjų sistemų būsimai kartai.

—

Kosminės erdvės mokslai Siekiama padėti plėtoti pažangias technologijas, kurios bus naudojamos kosminės erdvės moksluose. Kosminės erdvės mokslai ne tik leidžia giliai pažvelgti į visatos sandarą, geriau suprasti Žemės planetą ir Saulės sistemą, įdiegti naują požiūrį į biomedicinos, gyvosios gamtos ir fizinius mokslus, jie taip pat yra stipri naujų technologijų, kurios visuomenės labui bus pritaikytos daugelyje sričių, pokyčių varomoji jėga. Septintoji bendroji programa turėtų užpildyti nustatytas vykdomų mokslinių programų spragas ir remti mokslinę veiklą, įskaitant vykdomą Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Taip pat numatoma rėmimo veikla, kuria bus siekiama supaprastinti galimybes naudotis moksliniais duomenimis, įskaitant duomenis, gautus ankstesnių užduočių metu.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Kosminės erdvės išnaudojimas ir tyrimai pagal savo pobūdį yra pasaulinio masto žingsnis. Veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas padės sustiprinti Sąjungos politines pozicijas pasaulyje, padidinti jos ekonominį konkurencingumą ir pagerinti mokslinės kompetencijos reputaciją. Bendradarbiavimas kosminės erdvės sektoriuje taip pat padės siekti Bendrijos išorės politikos tikslų (pvz., parama besivystančioms šalims, kaimyninėms šalims).

Todėl dėmesys bus skiriamas bendros strategijos vykdant tarptautinį bendradarbiavimą kosminės erdvės srityje, bei veiksmingo koordinavimo mechanizmo, kuriame dalyvautų visi atitinkami Europos veikėjai, sukūrimui.

Kosminės erdvės sektorius turi būti laikomas privilegijuotu sektoriumi tarptautinei veiklai plėtoti, pirmiausia bendradarbiaujant su pagrindinėmis ir naujomis kosminės erdvės užkariavimo valstybėmis: Rusija, Jungtinėmis Valstijomis, Kinija, Indija, Kanada, Japonija, Ukraina ir kitomis veiklą kosminės erdvės srityje vykdančiomis šalimis.

Bus dedamos pastangos, kad su kosmine erdve susiję sprendimai būtų naudojami tvariam vystymuisi remti ir rizikos prevencijai stichinių ir humanitarinių krizių atvejais, ypač Afrikoje. Tai atitinka GMES visuotinį metodą, taikomą aplinkos (57) ir saugumo stebėsenai.

Siekiant sudaryti geresnes produktyvaus bendradarbiavimo galimybes ir užtikrinti, kad į Europos kosminės erdvės programą būtų įtraukta geriausia tarptautinė kosminės erdvės srities patirtis, bus atliekama speciali bendradarbiavimo veikla rengiant dvišalius ar daugiašalius projektus, tarptautines ir pasaulines iniciatyvas bei bendradarbiaujant su naujomis ekonomikos sistemomis ir besivystančiomis šalimis. Veikla apims tarptautinių įsipareigojimų vertinimą ir stebėseną.

Reagavimas į naujus poreikius ir nenumatytus politinius poreikius

Naujų poreikių moksliniai tyrimai sudarys galimybę rasti naujų kosminės erdvės mokslinių tyrimų srities technologijų raidos sprendimų ir galimų pritaikymų bei taikymų kitose srityse (pvz., išteklių valdymo, biologinių procesų ir naujų medžiagų). Nenumatytiems politiniams poreikiams tenkinti skirti moksliniai tyrimai gali nagrinėti įvairią problematiką, pavyzdžiui, kosminės erdvės sprendimus, skirtus paramai besivystančioms šalimis, naujų kosminės erdvės stebėjimo ir ryšių priemonių ir metodų, susijusių su atitinkama Bendrijos politika, kūrimą, taip pat indėlį į socialinę įtrauktį.

10.   SAUGUMAS

Tikslas

Technologijų ir žinių, skirtų sukurti pajėgumus, kurių reikia piliečiams apsaugoti nuo terorizmo, stichinių nelaimių ir nusikalstamumo, nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant teisę į privatų gyvenimą, plėtotė; užtikrinti optimalų ir suderintą Europos civilinei saugai skirtų turimų ir naujų technologijų naudojimą, skatinti civilinės saugos sprendimus priimančių ir jais besinaudojančių asmenų bendradarbiavimą stiprinant Europos saugumo pramonės konkurencingumą ir teikiant tikslinius mokslinių tyrimų rezultatus saugumo spragoms sumažinti.

Požiūris

Saugumas Europoje yra išankstinė klestėjimo ir laisvės sąlyga. Saugumo mokslinių tyrimų temos pagrindinis dėmesys išimtinai tenka civiliams pritaikymams ir pagal ją remiamas Bendrijos politikos ir iniciatyvų, susijusių su saugumu, įgyvendinimas, įskaitant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimą, transporto, sveikatos (įskaitant ES sveikatos saugumo programą (58), civilinės saugos (įskaitant stichines nelaimes ir pramonines avarijas), energetikos, aplinkos ir išorės politiką. Dedant šias pastangas šioje srityje taip pat bus prisidėta prie augimo, užimtumo ir Europos saugumo pramonės konkurencingumo. Bus palengvintas įvairių nacionalinių ir tarptautinių veikėjų bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimo ir kaskart išnaudotos bendras pastangos. Bus siekiama užpildyti gebėjimų spragas ir bus suteikta aiškios pridėtinės vertės Europos saugumo poreikiams. Privatumo ir pilietinių laisvių užtikrinimas bus visos šios temos pagrindinis principas. Nebus dirbama su jokiomis su mirtinais ir (arba) naikinimo ginklais susijusiomis technologijomis.

Turi būti įgyvendinti ypatingi su konfidencialumu susiję reikalavimai, tačiau mokslinių tyrimų rezultatų skaidrumas neturi būti be reikalo apribotas. Be to, reikia nustatyti sritis, kuriose šiuo metu garantuojamas mokslinių tyrimų rezultatų skaidrumas.

Ši negynybinė veikla Bendrijos lygio veikla apims keturias civilinės saugos užduočių sritis, nustatytas reaguojant į konkrečius politiniu požiūriu labai svarbius uždavinius ir Europos pridėtinę vertę sprendžiant grėsmių ir galimų saugumo incidentų problemas bei tris įvairius interesus apimančias sritis. Kiekvieną užduočių sritį sudaro šeši įvairios trukmės skirtingais akcentais pasižymintys etapai. Šie šeši etapai: nustatymas (susijęs su incidentu), prevencija (susijęs su grėsme), apsauga (susijęs su taikiniu), parengtis (susijęs su operacijomis), atsakas (susijęs su krizėmis) ir atkūrimas (susijęs su padariniais); apibūdinamos pastangos, dedamos atitinkamame etape. Pirmųjų keturių etapų pastangomis siekiama išvengti incidento ir sušvelninti galimus žalingus jo padarinius, o dviejų paskutinių – siekiama valdyti padėtį incidento metu ir kovoti su ilgalaikiais padariniais.

Kiekvienam atskiros užduočių grupės etapui tampa svarbi speciali pajėgumų grupė, kurią atsakingieji už piliečių saugumą turi turėti, kad galėtų veiksmingai kovoti su grėsmėmis ir sureguliuoti incidentus. Pagal tuos pajėgumus galima spręsti, kaip bus atliekami veiksmai, o patys pajėgumai kai kuriais atvejais prisidės prie daugiau nei vieno etapo ir (arba) vienos užduočių srities pastangų. Pajėgumai įgyjami derinant žinias, technologijas ir organizacines priemones. Šioje temoje taip pat bus nagrinėjami būdai, užtikrinantys veiksmingą ryšį tarp patobulintų žinių, technologijų, veiksmingesnio informacinių ir ryšių technologijų sistemų naudojimo skirtingų operacijų srityse ir sukurtų procesų bei jų faktinio įgyvendinimo įvairių galutinių vartotojų tarpe siekiant patobulinti Europos saugumo pajėgumus.

Mokslinių tyrimų dėmesys pirmiausia bus nukreiptas į pajėgumų spragų užpildymą sukuriant technologijas ir gebėjimus, būtinus konkrečiai tikslinei sričiai ir nustatytus remiantis „iš viršaus žemyn“ metodu, priimtu konsultuojantis su galutiniais vartotojais ir laikantis tikslų bei prioritetų. Saugumo mokslinių tyrimų rezultatų galutiniai vartotojai – valdžios institucijos, privatus sektorius ir ES piliečiai – visapusiškai dalyvaus nustatant saugumo mokslinių tyrimų reikalavimus. Bus priimtas sisteminės analizės požiūris, kuriuo remiantis bus atliekama civilinės saugos spragų ir MTTP reikalavimų kiekvienai tikslinei sričiai analizė. Veikla apims civilinio verslo saugumo reikalavimų analizę. Šis mokslinių tyrimų reikalavimų nustatymas turėtų tapti nuolatiniu svarbiu pagal šią temą atliekamų mokslinių tyrimų elementu.

Šį su pajėgumų spragos užpildymu susijusį požiūrį papildys „iš apačios į viršų“ metodas, apimantis ir nagrinėjantis technologijas siekiant įvertinti, kaip būtų galima jas panaudoti Europos saugumui sustiprinti. Svarbu remtis tiekimo srityje (pvz., pramonės, universitetų, mokslinių tyrimų centrų) įgyta patirtimi siekiant priimti naujoviškus saugumo sprendimus.

Moksliniai tyrimai bus daugiadisciplininiai ir tiksliniai, jie apims technologijų ir metodikų kūrimą, technologijų ir sistemų integravimą, demonstravimą ir patvirtinimą. Raginama, kad technologijos turėtų daugeriopą paskirtį, kad būtų kuo labiau išplėsta jų taikymo sritis ir skatinamas produktyvus turimų ir naujų civilinės saugos sektoriui skirtų technologijų derinimas tarpusavyje. Saugumo mokslinių tyrimų srityje bus siekiama pasirengti priimti vidutinės trukmės ir ilgalaikius sprendimus, kurie būtų pakankamai pritaikyti ir naujoviški, kad padėtų susidoroti su atitinkamais pavojais. Jie taip pat papildys ir integruos į technologijas ir daugiau į sistemas orientuotus su civiline sauga susijusius mokslinius tyrimus, atliekamus pagal kitas temas.

Saugumo moksliniams tyrimams būtinos konkrečios įgyvendinimo taisyklės, kuriose būtų atsižvelgta į jų specialų pobūdį siekiant apsaugoti su saugumu susijusią jautrią informaciją ir suteikti pakankamai informacijos apie rezultatus valstybėms narėms ir galutiniams vartotojams.

Pagrindinis mokslinių tyrimų dėmesys išimtinai bus sutelktas į pritaikymus civilinės saugos srityse. Pripažįstant, kad yra dvigubos paskirties technologijų sričių, svarbių pritaikymams civilinėje ir karinėje srityse, bus sukurta tinkama bazė veiklai koordinuoti su Europos gynybos agentūros (EGA) vykdoma veikla. Be to, siekiant teikti abipusę informaciją ir išvengti nereikalingo finansavimo dubliavimo, bus koordinuojami saugumo moksliniai tyrimai ir kita veikla nacionaliniu ir Europos lygiu.

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei už piliečių saugumą atsakingos valdžios institucijos ir organizacijos skatinamos aktyviai įsitraukti į veiklą. Europos saugumo mokslinių tyrimų patariamosios tarybos (ESRAB) (59) parengta ilgesniojo laikotarpio mokslinių tyrimų darbotvarkė padės apibrėžti šios temos mokslinių tyrimų turinį ir struktūrą.

Veiklos sritys

Veikla apims šias užduočių sritis:

—

Piliečių saugumas: veikla bus sutelkta į galimų tarpvalstybinės reikšmės incidentų grėsmių aspektus: pažeidėjus, jų naudojamą įrangą ir išteklius arba išpuolių mechanizmus. Šiai užduočių sričiai reikia tam tikrų pajėgumų, kurių daugelis visų pirma susiję su etapais „nustatymas“, „prevencija“, „parengtis“ ir „atsakas“. Siekiama išvengti incidento ir sušvelninti galimus jo padarinius. Sukurti reikiamus pajėgumus siekiant užtikrinti civilinę saugą, įskaitant biologinę saugą ir apsaugą nuo nusikaltimų ir teroro aktų keliamos rizikos, dėmesys bus skirtas šiems klausimams: grėsmės (cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės, CBRB) suvokimui (pvz., žvalgybinės informacijos rinkimas, gavimas, naudojimas, keitimasis informacija, perspėjimas), aptikimui (pvz., pavojingų medžiagų, sprogmenų, B ar C grupės medžiagų, asmenų ar grupių, įtartino elgesio), nustatymui ir patvirtinimui (pvz., asmenų, medžiagų rūšies ir kiekio), prevencijai (pvz., su finansiniais ištekliais susijusios prieigos ir judėjimo kontrolė, finansinių struktūrų kontrolė), parengtis (pvz., rizikos įvertinimas, CBRB sauga, specialiai išleidžiamų biologinių ir cheminių medžiagų kontrolė, strateginių rezervų, pavyzdžiui, darbo jėgos, gebėjimų, įrangos, vartojimo reikmenų, kiekio įvertinimas, susijęs su didelio masto renginiais ir pan.), neutralizavimas (pvz., raketų, ryšių, transporto priemonių, neardomųjų sistemų) ir teroro aktų bei nusikaltimų padarinių izoliavimas, teisėsaugos duomenų tvarkymas.

—

Infrastruktūros ir viešųjų paslaugų saugumas: veikla bus sutelkta į tarpvalstybinės reikšmės incidentų ar nelaimių taikinius, šiai infrastruktūrai priskiriamos didelio masto renginių vietos, reikšmingos politinės (pvz., parlamento pastatai) ar simbolinės (pvz., tam tikri paminklai) vertės vietos ir komunaliniai įrenginiai: energetikos (įskaitant naftos, elektros energijos, dujų), vandentiekio, transporto (įskaitant oro, jūrų ir antžeminį transportą), ryšių (įskaitant transliavimo), finansinė, administracinė, visuomenės sveikatos ir panaši infrastruktūra. Šiai užduočių sričiai reikia tam tikrų pajėgumų, kurių daugelis visų pirma susiję su etapais „apsauga“ ir „parengtis“. Siekiama išvengti incidento ir sušvelninti galimus jo padarinius. Kuriant reikalingus pajėgumus, bus akcentuojama: fizinės infrastruktūros ir jos funkcionavimo pažeidžiamų vietų analizė, modeliavimas ir įvertinimas, esamos ir būsimos viešosios ir privačios gyvybiškai svarbios tinklinės infrastruktūros, sistemų ir paslaugų fizinių, loginių ir funkcinių aspektų apsauga, kontrolės ir perspėjimo sistemos, sudarančios galimybę greitai reaguoti įvykus incidentui, apsauga nuo pakopinių incidento padarinių apibrėžiant ir parengiant naujos saugumo infrastruktūros ir komunalinių įrenginių statybos kriterijus.

—

Pažangi priežiūra ir pasienio saugumas: vykdant veiklą bus nagrinėjami klausimai, susiję su visomis Europos pasienio saugumo strategijos nuosekliomis pakopomis, įskaitant vizų procedūras ambasadose ir konsulatuose (1 lygis), tarpvalstybinį bendradarbiavimą (2 lygis), priemones sienos perėjimo punktuose prie sausumos sienų, jūrų uostuose ir oro uostuose, taip pat priemones, taikomas tarp sienos perėjimo punktų prie žaliųjų ir mėlynųjų sienų (3 lygis) ir veiklą Europos išorės sienų viduje (4 lygis), pavyzdžiui, keitimąsi informacija, kompensacines priemones, Šengeno informacinę sistemą (SIS), teisminį ir policijos, muitinių ir sienos apsaugos pareigūnų bendradarbiavimą. Šiai užduočių sričiai reikia tam tikrų pajėgumų, kurių daugelis visų pirma susiję su etapais „nustatymas“, „prevencija“ ir „apsauga“. Siekiama išvengti incidento ir sušvelninti galimus jo padarinius. Kuriant reikalingus pajėgumus, bus akcentuojama: visų su saugumu susijusių sistemų, įrangos, priemonių ir procesų, naudojamų sienos perėjimo punktuose (pvz., sieną kertančių žmonių tapatybės nustatymas, neintervencinis žmonių ir prekių aptikimas, medžiagų susekimas, mėginių ėmimas, geografinis atpažinimas, įskaitant duomenų registravimą ir analizę, ir pan.), veiksmingumo ir našumo didinimas; Europos žemės ir jūrų sienų apsaugos gerinimas (pvz., pasitelkus neintervencinį ir povandeninį transporto priemonių aptikimą, transporto priemonių sekimą, geografinį atpažinimą, įskaitant duomenų registravimą ir analizę, stebėjimą, nuotolines operacijas ir pan.); saugumas jūroje; (nelegalios) migracijos srautų vertinimas ir valdymas. Bus sukurta tinkama bazė, kad veikla būtų koordinuojama su Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros vykdoma veikla.

—

Saugumo ir saugos atkūrimas krizės atveju: veikla bus sukoncentruota į technologijas, kuriomis apžvelgiamos ir remiamos įvairios ekstremalių situacijų valdymo operacijos, pavyzdžiui, civilinės saugos (įskaitant stichines nelaimes ir pramonines avarijas), humanitarinės pagalbos ir gelbėjimo užduočių srityse. Šiai užduočių sričiai reikia tam tikrų pajėgumų, kurių daugelis visų pirma susiję su etapais „parengtis“, „atsakas“ ir „atkūrimas“. Siekiama sušvelninti incidento padarinius. Kuriant reikalingus pajėgumus, bus akcentuojama: bendras organizacinis ir operatyvinis pasirengimas susidoroti su saugumo incidentais (pvz., tarporganizacinis koordinavimas ir informavimas apie ekstremalias situacijas, strateginių išteklių ir inventoriaus įvertinimas ir pan.), krizių valdymas (pvz., integruotos perspėjimo ir valdymo priemonės, incidento ir prioritetinių reikalavimų įvertinimas, įvairiarūšių veikėjų ir išteklių integravimas, evakuacija ir izoliavimas, teroro aktų ir nusikaltimų padarinių neutralizavimas ir lokalizavimas ir pan.), įsikišimas į priešišką aplinką, skubi humanitarinė pagalba ir saugumo incidento padarinių bei jų pakopinio poveikio valdymas (pvz., visuomenės sveikatos priežiūros sistemos veikimas, verslo nenutrūkstamumas, pasitikėjimo stiprinimo priemonės, sutrikdyto ar nutraukto visuomenės funkcionavimo atkūrimas ir pan.).

Pirmiau minėtos sritys bus remiamos veikla, vykdoma toliau išvardytose įvairius interesus apimančiose srityse:

—

Saugumo sistemų integravimas, sujungiamumas ir sąveika: veikla, susijusi su žvalgybos informacija, informacijos rinkimu ir civiliniu saugumu, sudarys sąlygas ir (arba) prisidės prie technologijų, reikalingų pirmiau minėtiems pajėgumams sukurti, rezultatų sutelkiant dėmesį į įvairias sritis apimančius klausimus, pavyzdžiui: sistemų, įrangos, paslaugų ir procesų, įskaitant teisėsaugos, gaisrų gesinimo, civilinės gynybos ir medicinos informacijos infrastruktūras, sąveikos ir tarpusavio ryšių tobulinimą, užtikrinant jų patikimumą, informacijos slaptumo ir vientisumo apsaugą, visų operacijų ir jų tvarkymo atsekamumą ir pan. Į veiklą taip pat bus įtraukti standartizavimo ir mokymo klausimais (įskaitant susijusius su kultūrų, žmonių ir organizacijų sąveika).

—

Saugumas ir visuomenė: veikla yra bendra visoms sritims ir turėtų būti atliekama bendradarbiaujant gamtos mokslų, technologijų ir kitų, visų pirma politikos, socialinių ir humanitarinių mokslų atstovams. Dėmesys bus sutelktas į kultūrines, socialines ir ekonomines bei sistemines rizikos analizes, scenarijų sudarymą ir kitą mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su: saugumu, kaip besivystančia koncepcija (išsami su saugumu susijusių poreikių analizė, siekiant apibrėžti pagrindinius funkcinius reikalavimus, kad galima būtų spręsti kintančias saugumo užduotis), tarpusavio sąveika, pažeidžiamomis vietomis, atsiradusiomis dėl nelaimių ir naujų grėsmių (pvz., terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo srityse), piliečių elgsena kritinėmis situacijomis (pvz., terorizmo ir nusikaltimų suvokimas, minios elgsena, tai, kaip visuomenė supranta pilietines teises, socialines ir kultūrines apsaugos formas ir priima saugumo (ir saugos) priemones), pasirengimu ir piliečių parengtimi teroro aktų atveju; klausimais, susijusiais su valdžios institucijų ir piliečių ryšių palaikymu kritinėmis situacijomis, pilietinio informuotumo apie grėsmes ugdymu, piliečiams skirtomis gairėmis apie vidaus saugumo patariamąsias ir pagalbines sistemas valstybėse narėse ir ES lygiu, teroristų elgsenos, psichologijos ir kitomis atitinkamomis analizėmis, etiniais klausimais, susijusiais su asmens duomenų apsauga ir informacijos vientisumu. Mokslinių tyrimų metu taip pat bus stengiamasi sukurti statistinius nusikalstamumo rodiklius, kurie leistų vertinti nusikalstamumo pokyčius.

—

Saugumo mokslinių tyrimų koordinavimas ir sisteminimas: ši sritis suteikia pagrindą nacionalinio, Europos ir tarptautinio saugumo mokslinių tyrimų pastangų koordinavimo ir sisteminimo veiklai, kad būtų išplėtotos bendros civilinių, saugumo ir gynybos mokslinių tyrimų pastangos ir suderinama mokslinių saugumo tyrimų paklausa ir pasiūla. Veikla taip pat bus sutelkta į atitinkamų teisinių sąlygų ir procedūrų tobulinimą.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinis bendradarbiavimas saugumo mokslinių tyrimų veikloje bus vykdomas atsižvelgiant į vidinius ir išorinius Bendrijos politikos aspektus. Dėl ypatingo šios srities jautrumo, dėl tarptautinio bendradarbiavimo bus sprendžiama kiekvienu atskiru su atitinkama trečiąja šalimi susijusiu atveju. Darbo programoje gali būti apibrėžti tam tikri tarptautinio bendradarbiavimo reikalavimai ir kriterijai.

Specialios tarptautinio bendradarbiavimo veiklos galimybė bus svarstoma, kai ji yra abipusiai naudinga, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, susijusių su saugumo veiklos visuotiniu pritaikymu – didelio masto nelaimių valdymas – atveju.

Reagavimas į naujus poreikius ir nenumatytus politinius poreikius

Saugumo mokslinių tyrimų tema pagal savo pobūdį ir sandarą yra lanksti. Veiklą sudarys sąlygas prisitaikyti prie dar nežinomų būsimų grėsmių saugumui, įskaitant nelaimes, ir prie susijusių politinių poreikių, kurių gali atsirasti. Lankstumas papildys tikslinį pirmiau minėtos mokslinių tyrimų veiklos pobūdį.

II PRIEDAS

ORIENTACINIS SUMOS PASKIRSTYMAS

Orientacinis paskirstymas programoms (mln. EUR):

Sveikata	6 100
Maistas, žemės ūkis ir žuvininkystė, biotechnologijos	1 935
Informacijos ir ryšių technologijos	9 050
Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos	3 475
Energetika	2 350
Aplinka (įskaitant klimato kaitą)	1 890
Transportas (įskaitant aeronautiką)	4 160
Socialiniai ir ekonomikos mokslai bei humanitariniai mokslai	623
Kosminės erdvės tyrimai	1 430
Saugumas	1 400
Iš viso (60)  (61)  (62)  (63)	32 413

III PRIEDAS

RIZIKOS PASIDALIJIMO FINANSINĖ PRIEMONĖ

Pagal II priedą Bendrija skirs įnašą (koordinavimo ir paramos veikla) Europos investicijų bankui (EIB), kuris taps rizikos pasidalijimo finansinės priemonės (RPFP) partneriu. RPFP, kurią bendrai finansuos Bendrija ir EIB, yra skirta privačiojo sektoriaus investicijoms į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir demonstracinę veiklą, įskaitant inovacijas, visoje Europoje skatinti.

Bendrijos įnašas padidins Banko rizikos valdymo galimybes sudarydamas sąlygas: i) suteikti daugiau su tam tikro lygio rizika susijusių EIB paskolų ir garantijų bei ii) finansuoti rizikingesnę, nei būtų galima be tokios Bendrijos paramos, europinę MTTP veiklą padedant pašalinti trūkumus rinkoje. Bus siekiama:

—	padidinti vertę srityse, kuriose rinka negali suteikti reikiamo finansavimo, ir

—	atlikti katalizatoriaus vaidmenį darant įtaką privačioms investicijoms.

Bendrijos įnašas bus skirtas RPFP laikantis II priede išdėstytų nuostatų.

EIB skolins lėšas iš tarptautinių finansų rinkų ir teiks garantijas savo finansiniams partneriams pagal savo standartines taisykles, reglamentus ir procedūras.

Jis naudos šį įnašą remdamasis principu „pirmas atėjai, pirmas gavai“ Banko atidėjimams ir kapitalo paskirstymui Banke ir tokiu būdu padengs dalį rizikos, susijusios su operacijomis, remiančiomis reikalavimus atitinkančius europinius veiksmus MTTP srityje.

Remdamasis savo finansiniu vertinimu EIB įvertins finansinės rizikos dydį ir nustatys atidėjimų ir kapitalo paskirstymo vertę.

Rizikos įvertinimas ir rūšiavimas bus atliekami bei su tuo susiję sprendimai dėl atidėjimų ir kapitalo bus priimami laikantis Banko standartinių procedūrų pagal jo struktūrinę finansinę priemonę, kurias yra patvirtinę ir kontroliuoja jo akcininkai bei kurios laikui bėgant yra atnaujinamos bei keičiamos. Šios procedūros nebus keičiamos dėl Bendrijos įnašo.

Rizika Bendrijos biudžetui yra susijusi tik su sumokėtomis ar sumokėti įsipareigotomis sumomis. Bendrija galimų biudžetinių įsipareigojimų neturės, kadangi visą likusią riziką dengs EIB.

Bendrijos įnašas bus išmokamas kasmet remiantis daugiamečiu planu ir atsižvelgiant į paklausos raidą. Metinė suma bus nustatyta darbo programoje atsižvelgiant į veiklos ataskaitą ir EIB pateiktas prognozes.

Daugiametis planas bus finansuojamas pagal kiekvieną temą, dėl kurios daromas įnašas, ir prireikus patikslintas laikantis įnašų proporcingumo principo.

Susitarime, kuris bus sudarytas su EIB po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, bus nustatytos Bendrijos lėšų naudojimo atidėjimams ir kapitalo paskirstymui sąlygos. Į susitarimą bus įtrauktos, inter alia, šios sąlygos ir reikalavimai:

—

Bendrijos MTTP veiklos atitiktis reikalavimams. Bendros technologijų iniciatyvos, Bendrai vykdomi projektai, Kompetencijos tinklai ir MVĮ skirti moksliniai tyrimai, finansuojami Bendrijos, automatiškai atitinka reikalavimus, jeigu jų tikslai priklauso Specialiosios programos temų, dėl kurių daromas įnašas, sričiai. Trečiosiose šalyse, kurios nėra asocijuotosios šalys, įsisteigę juridiniai asmenys taip pat atitinka reikalavimus, jeigu jie dalyvauja Septintosios bendrosios programos netiesioginėje veikloje ir jų išlaidos atitinka Bendrijos finansavimo skyrimo reikalavimus. Kiti europiniai veiksmai (pvz., EUREKA) atitinka reikalavimus, jeigu jie susiję su moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir demonstracine veikla temų, dėl kurių daromas įnašas, srityse, atitinkančiose Europos mokslinių tyrimų principus ir kriterijus, ir jeigu paskolos gavėjai ar laiduojamieji yra juridiniai asmenys, įsisteigę valstybėse narėse ar asocijuotosiose šalyse. RPFP bus pasiūlyta visoms valstybėms narėms ir asocijuotosioms šalims, siekiant užtikrinti, kad visi juridiniai asmenys, neatsižvelgiant į jų dydį (įskaitant MVĮ ir mokslinių tyrimų organizacijas, įskaitant universitetus), visose valstybėse narėse galėtų naudotis šia priemone savo veiklai, vykdomai pagal reikalavimus atitinkančius projektus, finansuoti. Komercinio pobūdžio inovacinė veikla atitinka RPFP skyrimo reikalavimus tik naudojant EIB nuosavą įnašą. Remiantis pagal Sutarties 167 straipsnį priimtu reglamentu dėl dalyvavimo taisyklių, susitarime taip pat bus nustatyta tvarka, kurios laikydamasi Bendrija tinkamai pagrįstais atvejais galės nesutikti, kad EIB naudotų Bendrijos įnašą.

—

Finansinės rizikos dalies, kuri bus dengiama iš Bendrijos įnašo, nustatymo taisyklės ir rizikos riba, kurią viršijęs EIB gali naudoti Bendrijos įnašą, bei atitinkamų pajamų pasidalijimo taisyklės. Bendrijos įnašo, skirto kiekvienai operacijai, dydis priklausys nuo EIB atlikto finansinės rizikos įvertinimo. Bendra atidėjimų ir kapitalo paskirstymo, skirto daugumai RPFP operacijų, suma turėtų sudaryti 15–25 % šių operacijų nominalios vertės. Bendra atidėjimams ir kapitalo paskirstymui naudojama Bendrijos įnašo suma jokiu būdu neviršija 50 % nominalios paskolos ar garantuotos vertės. Atliekant kiekvieną operaciją bus dalijamasi rizika.

—	Susitarimai, pagal kuriuos Bendrija stebės EIB skolinimo ir garantijų suteikimo operacijas, susijusias su Bendrijos įnašu, įskaitant EIB finansinių partnerių atliekamas operacijas.

EIB gali naudoti Bendrijos įnašą tik operacijoms, kurios buvo patvirtintos nuo šios Specialiosios programos įsigaliojimo dienos iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Apie šio laikotarpio metu už Bendrijos įnašą sukauptas palūkanas ir pajamas EIB kasmet praneša Komisijai, kuri informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį jos laikomos RPFP asignuotomis pajamomis ir įtraukiamos į biudžetą.

Priimdama darbo programą, Komisija gali nuspręsti RPFP nepanaudotas ir todėl iš EIB susigrąžintas lėšas perskirstyti kitos netiesioginės veiklos, vykdomos pagal šios Specialiosios programos temas, dėl kurių mokamas įnašas, tikslais, atlikus Bendrosios programos II priede nurodytą tarpinį įvertinimą. Atliekant tarpinį įvertinimą bus atliktas RPFP poveikio išorės įvertinimas.

Komisija aktyviai vykdys aktyvų Bendrijos įnašo veiksmingo panaudojimo monitoringą, įskaitant veiksmų sėkmingumo aspektų ex post įvertinimus, ir reguliariai teiks pranešimus Programos komitetui. Be to, svarbiausius šios srities įvertinimo rezultatus Komisija įtrauks į metinį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos pranešimą, kurį jį pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Sutarties 173 straipsnį.

IV PRIEDAS

NE BENDRIJOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMŲ BENDROS TECHNOLOGIJŲ INICIATYVOS IR KOORDINAVIMAS

Bendros technologijų iniciatyvos (64)

Į orientacinį sąrašą įtrauktinos mokslinių tyrimų, atliekamų pagal bendras technologijų iniciatyvas, sritys nurodomos toliau remiantis I priede nustatytais kriterijais. Šios bendros technologijų iniciatyvos sprendžia pačius įvairiausius uždavinius. Atitinkamai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sukurtos struktūros, kad galima būtų atsižvelgti į ypatingas konkrečios mokslinių tyrimų srities charakteristikas. Kiekvienu atveju turėtų būti nustatoma konkreti struktūra, skirta pagal bendrą technologijų iniciatyvą atliekamų mokslinių tyrimų sutartai darbotvarkei įgyvendinti, reikalingoms viešojo ir privataus sektorių investicijoms sutelkti bei europinėms pastangoms koordinuoti. Bendrija galėtų skirti lėšų mokslinių tyrimų darbotvarkei įgyvendinti remiantis atskirais pasiūlymais. Įgyvendinant Septintąją bendrąją programą, remiantis I priede nurodytais kriterijais gali būti nustatytos būsimos bendros technologijų iniciatyvos.

Naujoviškų vaistų iniciatyva

Naujoviškų vaistų bendros technologijų iniciatyvos tikslas yra didinti Europos farmacijos sektoriaus konkurencingumą numatant koordinuotą metodą, skirtą vaistų kūrimo proceso mokslinių tyrimų kliūtims įveikti, sumažinti vaistų sukūrimo laiką ir sumažinti klinikinių bandymų metu nepatvirtintų naujų vaistų dalį. Tai sudarys galimybę greičiau gauti kryptingesnio poveikio vaistų ir užtikrins greitesnę investicijų moksliniams tyrimams grąžą, taip pritraukiant daugiau privataus sektoriaus investicijų tolesniems moksliniams tyrimams.

Naujoviškų vaistų iniciatyvos strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkėje (SMTD) apibrėžti ikikonkurenciniai moksliniai tyrimai apims: geresnio vaistų tinkamumo, saugos ir veiksmingumo numatymo priemonių ir metodų, duomenų integravimo ir žinių valdymo pažangios infrastruktūros kūrimą visuose reikalinguose etapuose artimai bendradarbiaujant su pramonės įmonėmis, akademinio sluoksnio atstovais ir klinikų centrais. Jie taip pat užpildys švietimo ir mokymo spragas, užtikrindami, kad Europa turėtų įgūdžių mokslinių tyrimų rezultatus paversti nauda pacientams. Bus užtikrintas glaudus Europos bendrijos ir pramonės įmonių bei kitų suinteresuotų subjektų – reglamentavimo tarnybų, pacientų, akademinio sluoksnio atstovų, klinikų darbuotojų ir pan. – bendradarbiavimas, taip pat bus mobilizuotos viešojo ir privataus sektoriaus lėšos. SMTD bus įgyvendinama pasitelkus naujų vaistų iniciatyvą (NVI) ir atitinkamą viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės struktūrą, kuri bus sukurta specialiai šiam tikslui.

Nanoelektronikos technologijos 2020

Nanoelektronika Europos konkurencingumui yra nepaprastai svarbi strategiškai, kadangi jos produktai atveria esminių inovacijos galimybių kituose sektoriuose (multimedijos, telekomunikacijų, transporto, sveikatos priežiūros, aplinkos, pramoninio perdirbimo ir pan.). Tam reikia, kad MTTP ir inovacijų pastangos būtų geriau susistemintos, optimizuotos ir integruotos į platesnius procesus, kuriuose dalyvautų visi subjektai, būtini sėkmei šioje srityje užtikrinti.

Šia iniciatyva bus stengiamasi patenkinti siliciu paremtų technologijų poreikį keturiuose technologijų sektoriuose: i) loginių ir atminties įtaisų dydžio mažinimas siekiant geresnių charakteristikų ir mažesnių išlaidų; ii) pridėtinės vertės funkcijų, įskaitant jutimo, sužadinimo, paketavimo funkcijas, kūrimas, bei jų susiejimas su loginėmis ir atminties funkcijomis, parengiant kompleksinius sprendimus „sistema luste“ ar „sistema pakete“; iii) įrangos ir medžiagų ir iv) konstrukcijos automatizavimo.

Įterptosios skaičiavimo sistemos

Įterptosios skaičiavimo sistemos – nematoma elektroninė ir programinė įranga, produktus ir procesus padaranti pažangius – yra strategiškai svarbios svarbių Europos pramonės sektorių, pavyzdžiui, automobilių, aviacijos elektronikos, vartotojiškos elektronikos, telekomunikacijų, medicininių sistemų ir apdirbamosios gamybos, konkurencingumui. Be to, didėjančios šių įtaisų sujungimo galimybės sukuria visiškai naujų rinkų ir socialinių taikymų potencialą, kurį Europa turi būti gerai pasirengusi išnaudoti.

Įterptųjų kompiuterinių sistemų bendra technologijų iniciatyva sutelks ir sukoncentruos mokslinių tyrimų pastangas, pritraukdama privataus ir viešojo sektoriaus investicijų siekiant pasidalinti didele rizika ir išlaikyti aukštą ambicijų lygį. Pagal šią iniciatyvą bus nagrinėjamas visur esančios, tarpusavyje sąveikaujančios ir rentabilios, bet taip pat ir galingos bei saugios elektronikos ir programinės įrangos sistemų projektavimas, kūrimas ir diegimas. Bus sukurti pavyzdiniai projektai, siūlantys standartinius konstrukcinius metodus tam tikriems taikymams, tarpinei įrangai, sudarančiai sklandaus sujungimo ir sąveikos galimybę, integruotoms projektavimo programinės įrangos priemonėms ir metodams, skirtiems greitai kūrybai ir prototipų gamybai, bei naujus kompiuterių ir realaus pasaulio sąveikos metodus.

Vandenilio ir kuro elementų iniciatyva

Vandenilio ir kuro elementai – tai energetikos technologijos, kurios gali iš esmės pakeisti tai, kaip Europa gamina ir vartoja energiją, kurios atveria didžiulį plėtros į ilgalaikes nepriklausomas tvarios energijos atsargas potencialą ir suteikia Europai lemiamą konkurencinį pranašumą. Perėjimui į vandeniliu paremtą ekonomiką reikia didelių mokslinių tyrimų ir kapitalo investicijų į naujų pramonės šakų, naujų tiekimo grandinių struktūrų, infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių kūrimą.

Pagal šią bendrą technologijų iniciatyvą bus apibrėžta ir įgyvendinta į tikslą orientuota Europos pramoninių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programa, kurios metu turi būti sukurtos patikimos vandenilio ir kuro elementų technologijos ir parengtos komerciniam platinimui. Pagrindinės BTI mokslinių tyrimų darbotvarkės temos bus: kuro elementų kūrimas visiems taikymų sektoriams ir tipams, tvarus vandenilio tiekimas, įskaitant gamybą, platinimą, laikymą ir pristatymą, integruotas, plataus masto brandžių ir pažangių technologijų demonstravimas tikros eksploatacijos sąlygomis ir parengtinė rinkos bazės formavimo veikla. Tai bus įgyvendinta remiantis nuodugniu ir nuolat plėtojamu ES technologijų plėtros planu ir verslo atstovų pozicija, išsamiai aprašančiais perėjimo strategiją ir ilgalaikius tikslus bei įgyvendinimo etapus.

Aeronautika ir oro transportas

Europa turi išlikti pagrindinių technologijų priešakyje, jei nori ateityje turėti darnų, novatorišką ir konkurencingą aeronautikos ir oro transporto pramonės sektorių. Ekologiškų technologijų kūrimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti viso oro transporto sektoriaus konkurencingumą. Naujoviškos technologijos ypač svarbios siekiant išlikti konkurencingiems srityse, kuriose konkurencija nuolat didėja, ir vėl tapti konkurencingiems srityse, kuriose Europai potencialiai gali priklausyti geroka rinkos dalis, pavyzdžiui, regioninio transporto srityje. Atsižvelgiant į tai, kad ši pramonės šaka labai imli MTTP pastangoms, dabartinis Europos aeronautikos ir oro transporto įmonių konkurencingumas pasaulio rinkose buvo pasiektas reikšmingomis privačiojo sektoriaus investicijomis (paprastai 13–15 % apyvartos) per daugelį dešimtmečių. Atsižvelgiant į šio sektoriaus specifiką, naujovės dažnai priklauso nuo produktyvaus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo.

Dėl tam tikrų ACARE strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkės aspektų reikalingas tam tikras poveikio mastas ir tikslo tęstinumas, todėl reikia, kad bendra technologijų iniciatyva būtų sutelkta į darnią ir specializuotą pažangių technologijų mokslinių tyrimų programą ir skatintų integraciją, patvirtinimą dideliu mastu ir demonstravimą.

Aeronautikos ir oro transporto sektoriuje bus nagrinėjamos įvairios sritys, pavyzdžiui, aplinkai žalos nedaranti ir rentabili oro transporto sistema („Ekologiška oro transporto sistema“) ir oro eismo valdymas, remiant bendro Europos dangaus politiką ir iniciatyvą SESAR.

Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (GMES)

Europai reikia savarankiškų pajėgumų, paremtų Europos pasaulinės stebėsenos standartu. Tai labai padės Europai ir jos pramonės įmonėms šioje srityje, kurioje jos konkurentai į pasaulinio stebėjimo sistemų standartų kūrimą investuoja stambias sumas.

GMES turi reaguoti į politinius įgaliojimus, suteiktus 2001 m. lapkričio 13 d. Tarybos rezoliucijoje dėl pradinio Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos laikotarpio (GMES) (65), kuri buvo priimta po 2001 m. birželio mėn. Geteborgo aukščiausio lygio susitikimo atsižvelgiant į 2004 m. vasario mėn. pristatytą veiksmų planą dėl GMES (66) ir jo įtraukimą į „Augimo iniciatyvą“ bei „Greitos pradžios sąrašą“.

GMES ateitis priklauso nuo reikšmingų ilgalaikių investicijų, kurias darytų ir vartotojai, ir infrastruktūros tiekėjai (viešojo ir privačiojo sektorių). Tam labai svarbu, kad GMES sudarytų aiškų ir darnų savo įvaizdį, kurį vartotojai, valdžios institucijos ir pramonė lengvai atpažintų. Nepriklausomai nuo specialių GMES taikymo sričių, remiantis bendra politine atsakomybe reikės taikyti pripažintų standartų rinkinį, patvirtinimo mechanizmus ir politiką.

Tuo tikslu galėtų būti sukurta GMES valdymo struktūra bendros technologijų iniciatyvos (BTI) forma, siekiant suburti visus suinteresuotus subjektus kartu su jų ištekliais, ypač nacionalines ir europines vartotojų organizacijas.

GMES skirta BTI turėtų užtikrinti gerą su GMES susijusios veiklos koordinavimą, be kita ko ir šiais būdais:

—	kiekvienos GMES taikymo srities vartotojų reikalavimų konsolidavimas,

—	GMES operatyvinių paslaugų plėtros bei su jomis susijusių pajėgumų ir infrastruktūros priežiūra ir palaikymas,

—	tam tikrais atvejais – tokių paslaugų patvirtinimas,

—	mechanizmų, skirtų užtikrinti ilgalaikes galimybes naudotis duomenimis („duomenų pirkimas“), kūrimas.

GMES BTI taip pat būtų veiksminga priemonė skatinti aktyvų privataus sektoriaus įsitraukimą, kad jis veiktų kaip pramonės (įskaitant MVĮ) ir kitų galimų rangovų, pageidaujančių prisidėti prie GMES įgyvendinimo, koordinavimo ir finansavimo priemonė, pasitelkus atitinkamus konkurencijos procesus.

GMES užtikrins, kad Europa pirmautų pagrindinių infrastruktūrų, įskaitant strateginius kosminius pajėgumus, valdymo ir naudojimo srityje. Jis taip pat galėtų būti pagrindas, kuriuo remdamiesi viešieji ir privatūs subjektai efektyviai vartotų baigtinius gamtinius išteklius. Taigi, tai padės pagerinti produktyvumą daugelyje sektorių, kuriuose reikia nuoseklios ir atnaujintos informacijos apie turimus išteklius.

Ne Bendrijos mokslinių tyrimų programų koordinavimas (67)

Bendrai įgyvendinti skirtų nacionalinių mokslinių tyrimų programų iniciatyvų orientacinis sąrašas pateikiamas toliau ir dėl jo galėtų būti priimtas atskiras sprendimas, grindžiamas Sutarties 169 straipsniu. Įgyvendinant Septintąją bendrąją programą gali būti nustatomos ir siūlomos kitos iniciatyvos.

Kiekvieno sprendimo atveju, jei ir kai jis bus priimtas, būtų sukurta speciali įgyvendinimo struktūra, organizacinė struktūra ir atitinkamos šios veiklos įgyvendinimo valdymo įstaigos. Pagal II priedą Bendrija iniciatyvoms galėtų skirti finansinę paramą ir galėtų aktyviai dalyvauti ją įgyvendinant, pasitelkdama šiai veiklai vykdyti tinkamiausias priemones.

169 straipsnio iniciatyva Baltijos jūros mokslinių tyrimų srityje

Bus siekiama pradėti ir įgyvendinti bendrą MTTP programą, sujungiančią kelias nacionalines programas jūros mokslų ir tvaraus Baltijos jūros vystymo srityje. Laikydamasi tam tikrų tarptautinių, Europos ir regioninių konvencijų, susijusių su Baltijos jūra, ši iniciatyva sudarys galimybę sukurti platformą, kurios pagrindu bus sisteminami ir platinami šios srities rezultatai, ir užtikrins būtiną MTTP tvariam Baltijos jūros vystymui remti.

169 straipsnio iniciatyva kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos srityje

Bendros MTTP programos kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos srityje tikslas bus sutelkti nacionalines mokslinių tyrimų pastangas ir tirti, kaip IRT gali pagerinti senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę ir pratęsti jų savarankiško gyvenimo savo namų aplinkoje ir apylinkėse laikotarpį. Tai, pavyzdžiui, apima pagalbą atliekant kasdieninę veiklą, socialinių kontaktų palengvinimą, sveikatos ir aktyvumo kontrolę ir saugos bei saugumo padidinimą. Pagrindinis dėmesys bus sutelktas į tai, kaip pasitelkus įrenginius, sistemas ir paslaugas sukurti nebrangius, patikimus ir pasitikėjimo vertus sprendimus. Šia iniciatyva bus siekiama plataus masto europinio bendradarbiavimo, suburiant pakankamą dalyvių kiekį ir užtikrinant ilgalaikius įsipareigojimus.

169 straipsnio iniciatyva metrologijos srityje

Bus siekiama pradėti ir vykdyti darnią bendrą metrologijos MTTP programą, sujungiančią kelias nacionalines programas, kurios sudarys Europai galimybę reaguoti į didėjančią naujausios metrologijos, kaip mokslinius tyrimus ir politiką remiančių inovacijų priemonės, paklausą. Ši iniciatyva visų pirma padės siekti Europos nacionalinių matavimo sistemų tikslų, su kuriais susijusį darbą atlieka nacionalinių metrologijos laboratorijų tinklai.

V PRIEDAS

INFORMACIJA, KURIĄ KOMISIJA TURI PATEIKTI PAGAL 8 STRAIPSNIO 4 DALĮ

1.	Informacija apie atskirus projektus, sudarančius sąlygas vykdyti kiekvieno pasiūlymo stebėseną jų įgyvendinimo metu, pirmiausia: — pateikti pasiūlymai, — kiekvieno pasiūlymo įvertinimo rezultatai, — susitarimai dėl subsidijų, — užbaigti projektai.

2.	Informacija apie kiekvieno kvietimo teikti paraiškas ir projekto įgyvendinimo rezultatus, pirmiausia: — kiekvieno kvietimo teikti paraiškas rezultatai, — derybų dėl subsidijų susitarimų rezultatai, — projekto įgyvendinimas, įskaitant mokėjimo duomenis ir projekto rezultatus.

3.	Informacija apie programos įgyvendinimą, įskaitant atitinkamą informaciją, susijusią su Bendrąja programa, Specialiąja programa ir kiekviena tema.

Ši informacija (pirmiausia informacija apie pasiūlymus, jų įvertinimą ir susitarimus dėl subsidijų) turėtų būti pateikta vienodos struktūros elektronine ir apdorotina forma, kuria būti galima pasinaudoti pasitelkus IT informacijos ir duomenų pateikimo sistemą, kuri sudaro sąlygas analizuoti duomenis.

TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. gruodžio 19 d.

dėl specialiosios programos „Idėjos“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)

(tekstas svarbus EEE)

(2006/972/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Pagal Sutarties 166 straipsnio 3 dalį 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3) (toliau – Bendroji programa) turi būti įgyvendinamas vykdant specialiąsias programas, kuriose nustatomos išsamios jų įgyvendinimo taisyklės, trukmė ir numatomos reikalingos priemonės.

(2)

Bendrosios programos struktūrą sudaro keturios veiklos rūšys: tarptautinis bendradarbiavimas politikos apibrėžtomis temomis („Bendradarbiavimas“), moksliniai tyrimai, vykdomi mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva („Idėjos“), parama mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros plėtrai („Žmonės“) ir parama mokslinių tyrimų pajėgumams stiprinti („Pajėgumai“). Šia Specialiąja programa turėtų būti įgyvendinama „Idėjų“ programoje numatyta netiesioginė veikla.

(3)

Ši Specialioji programa turėtų būti vykdoma mokslininkų iniciatyva: pagal šią programą turėtų būti remiami pačių mokslininkų pasirinktomis temomis vykdomi nežinomų sričių mokslinių tyrimų projektai. Ji turėtų būti įgyvendinama lanksčiai ir naudotojui priimtinu būdu, vadovaujantis atvirumo visiems atitinkamiems veikėjams principu ir atsižvelgiant į atitinkamą mokslinę praktiką.

(4)

Pasiūlymai dėl nežinomų sričių mokslinių tyrimų turėtų būti vertinami remiantis vieninteliu mokslinės kompetencijos kriterijumi, kuris užtikrinamas atliekant mokslo darbuotojų tarpusavio įvertinimą; juose daug dėmesio turėtų būti skiriama tarpdiscipliniams ir daugiadiscipliniams didelės rizikos novatoriškiems projektams, naujoms grupėms ir naujos kartos mokslo darbuotojams bei ilgą laiką veikiančioms grupėms.

(5)

Ši Specialioji programa turėtų būti įgyvendinama laikantis mokslinės kompetencijos, savarankiškumo, veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės principų padedant Europos mokslinių tyrimų tarybai (EMTT), kurią sudaro nepriklausoma Mokslo taryba, jungianti visai Europos mokslinių tyrimų visuomenei atstovaujančius žymiausius mokslo darbuotojus, inžinierius ir mokslininkus, ir kuriai padeda taupi bei ekonomiškai efektyvi tikslinė įgyvendinimo struktūra, kuri būtų įsteigta kaip vykdomoji įstaiga pagal 2002 gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (4).

(6)	Komisija turėtų būti atsakinga už šios Specialiosios programos įgyvendinimą ir turėtų garantuoti Europos mokslinių tyrimų tarybos savarankiškumą ir sąžiningumą bei jos veiksmingumą.

(7)

Siekdama užtikrinti EMTT savarankiškumą, Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Mokslo tarybos pozicijų dėl mokslinių krypčių ir programos įgyvendinimo aspektų, o tikslinė įgyvendinimo struktūra griežtai, veiksmingai ir pakankamai lanksčiai atitiktų šios Specialiosios programos tikslus ir reikalavimus.

(8)	Siekdama užtikrinti EMTT sąžiningumą, Komisija turėtų užtikrinti, kad ši Specialioji programa būtų įgyvendinama pagal nustatytus tikslus.

(9)	Bendrojoje programoje nustatytos įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo bei mokslinių tyrimų rezultatų skleidimo taisyklės (toliau – dalyvavimo ir skleidimo taisyklės) turėtų būti taikomos šiai programai.

(10)

Bendroji programa turėtų papildyti valstybėse narėse vykdomą veiklą, taip pat kitus Bendrijos veiksmus, būtinus dedant bendras strategines pastangas Lisabonos tikslams įgyvendinti, kurie visų pirma vykdomi kartu su veiksmais, susijusiais su struktūriniais fondais, žemės ūkiu, švietimu, mokymu, kultūra, konkurencingumu ir inovacijomis, pramone, sveikata, vartotojų apsauga, užimtumu, energija, transportu ir aplinka.

(11)	Įgyvendinant šią Bendrąją programą gali prireikti papildomų programų, kuriose dalyvautų tik tam tikros valstybės narės, Bendrijai tektų dalyvauti kelių valstybių narių vykdomose programose arba tektų įkurti bendras įmones ar kitas struktūras, kaip apibrėžta Sutarties 168, 169 ir 171 straipsniuose.

(12)

Kaip numatyta Sutarties 170 straipsnyje, Bendrija sudarė keletą tarptautinių susitarimų mokslinių tyrimų srityje; taip pat reikėtų stengtis stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje siekiant ir toliau integruoti Bendriją į pasaulinę mokslinių tyrimų bendruomenę. Todėl reikėtų suteikti galimybę šioje Specialiojoje programoje dalyvauti šiuo tikslu susitarimus sudariusioms šalims, o projektuose abipusės naudos pagrindu – trečiųjų šalių subjektams ir tarptautinėms mokslinio bendradarbiavimo organizacijoms.

(13)	Pagal šią programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų atitikti pagrindinius etikos principus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pateiktus principus.

(14)

Reikėtų užtikrinti patikimą Bendrosios programos finansų valdymą ir kuo veiksmingesnį bei priimtinesnį jos įgyvendinimą, užtikrinant programos teisinį tikrumą ir galimybę ja naudotis visiems dalyviams, laikantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5), Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 (6), nustatančio išsamias to finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, ir kitų būsimų pakeitimų.

(15)

Reikėtų imtis atitinkamų Europos bendrijų finansinius interesus atitinkančių priemonių, kad būtų stebimas tiek suteiktos finansinės paramos, tiek šių lėšų panaudojimo veiksmingumas, siekiant išvengti pažeidimų bei sukčiavimo, ir reikėtų imtis reikalingų veiksmų siekiant susigrąžinti prarastas, neteisingai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (7), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (8) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (9).

(16)

Kadangi šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės yra iš esmės valdymo priemonės, jos turėtų būti patvirtintos taikant patariamąją arba valdymo procedūrą, numatytą 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10), 3 ir 4 straipsniuose. Kita vertus, dėl mokslinių tyrimų, kurių metu naudojami žmogaus embrionai ir kamieninės žmogaus embriono ląstelės, kyla šio sprendimo 3 straipsnyje nurodyti konkretūs etiniai klausimai; todėl tokių projektų finansavimo priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą.

(17)

Pagal šią Specialiąją programą vykdomas įgyvendinimas ir veiklos valdymas bus nuolat peržiūrimas ir vertinamas, siekiant įvertinti pasiekimus ir remiantis sukaupta patirtimi pakoreguoti bei patobulinti procedūras. Septintosios bendrosios programos laikotarpio vidurio peržiūra, grindžiama nepriklausoma peržiūra pagal mokslinės kompetencijos, savarankiškumo, veiksmingumo ir skaidrumo kriterijus bei atliekama visapusiškai dalyvaujant Mokslo tarybai, gali atskleisti būtinybę atlikti atitinkamus pakeitimus, būtinus tolesniam EMTT struktūrų ir mechanizmų tobulinimui.

(18)	Specialiajai programai „Idėjos“ Europos Bendrijų bendrajame biudžete turėtų būti skirta atskira biudžeto eilutė.

(19)

Pripažįstama, kad ši Specialioji programa yra svarbi kaip bendra prioritetinė priemonė, kurios reikia, kad nežinomų sričių mokslinių tyrimų srityje būtų pasiekti kompetencijos, valdymo supaprastinimo ir Europos pridėtinės vertės tikslai, kurių siekti padėjo ne tik nacionaliniu lygiu dedamos pastangos, bet ir Bendrijos moksliniai tyrimai.

(20)

Joje atsižvelgiama į Europos mokslinių tyrimų tarybos ekspertų grupės (EMTTEG) (11), ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, parengtas Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos susitikime (2002 m. lapkričio mėn.), kurioms buvo pritarta kituose Tarybos susitikimuose (2003 m. lapkričio mėn., 2004 m. kovo 11 d., 2004 m. kovo 25 ir 26 d., 2004 m. lapkričio 26 d.) ir kurias patvirtino Europos Parlamentas (12). Ši Specialioji programa atitinka Lisabonos strategiją ir Barselonos Vadovų Taryboje nustatytą tikslą padidinti Europos mokslinių tyrimų biudžetą iki 3 % ES BVP.

(21)

Įgyvendinant šią Specialiąją programą deramą dėmesį reikėtų skirti lyčių aspekto integravimui bei, inter alia, darbo sąlygoms, įdarbinimo procesų skaidrumui ir pagal šią programą finansuojamuose projektuose ir programose įdarbintų mokslo darbuotojų karjeros plėtrai; visiems šiems aspektams, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį, 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacijoje 2005/251/EB dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (13) suteikiama pamatinė sistema,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Specialioji programa „Idėjos“, skirta Bendrijos veiksmams nežinomų sričių mokslinių tyrimų srityje (toliau – Specialioji programa), yra priimama 2007 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2.   Specialioji programa vykdoma mokslininkų iniciatyva, skatinant mokslinius tyrimus, visose srityse vykdomus Europoje konkuruojančių atskirų nacionalinių ar tarptautinių grupių. Šios veiklos išsamūs tikslai ir pagrindinės kryptys yra nurodyti I priede.

2 straipsnis

Pagal Bendrosios programos II priedą Specialiajai programai įvykdyti reikia 7 510 mln. EUR sumos, iš kurios ne daugiau kaip 5 % skiriama Komisijos administracinėms išlaidoms (14).

3 straipsnis

1.   Visa pagal šią Specialiąją programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla vykdoma laikantis pagrindinių etikos principų.

2.   Pagal šią programą nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

—	mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais,

—	moksliniai tyrimai, kuriais siekiama pakeisti žmogaus genetinį paveldą, dėl kurių šie pakeitimai gali tapti paveldimi (15),

—	mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

3.   Žmogaus kamieninių ląstelių – tiek suaugusių žmonių, tiek embrionų – moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

Paraiškoje dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo atitinkamai pateikiama detali informacija apie licencijavimo ir kontrolės priemones, kurių imsis valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat informacija apie etinį patvirtinimą (- us), kuris (-ie) bus suteiktas (-i).

Žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių gavimo srityje institucijoms, organizacijoms ir mokslo darbuotojams taikoma griežta licencijavimo ir kontrolės tvarka pagal atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

4.   2 dalyje nustatytos mokslinių tyrimų sritys prieš antrą šios programos etapą (2010–2013 m.) peržiūrimos atsižvelgiant į mokslo pažangą.

4 straipsnis

1.   Už Specialiosios programos įgyvendinimą atsako Komisija.

2.   Komisija įsteigia Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT), kuri įgyvendina Specialiąją programą.

3.   Europos mokslinių tyrimų tarybą sudaro nepriklausoma Mokslo taryba, remiama tikslinės įgyvendinimo struktūros, kaip nurodyta I priede. Ji veiks vadovaudamasi mokslinės kompetencijos, savarankiškumo, veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais.

4.   Komisija garantuoja Europos mokslinių tyrimų tarybos savarankiškumą ir sąžiningumą, užtikrina šiai tarybai pavestų užduočių tinkamą vykdymą bei Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks metinį pranešimą apie EMTT veiklą ir Specialiojoje programoje nustatytų tikslų įgyvendinimą.

5 straipsnis

1.   Mokslo tarybą, užtikrinant mokslinių tyrimų sričių įvairovę, sudaro žymiausi ir atitinkamos kvalifikacijos mokslo darbuotojai, inžinieriai ir mokslininkai, veikiantys kaip individualūs, nepriklausomi nuo pašalinių interesų asmenys.

Komisija skiria Mokslo tarybos narius, laikydamasi nepriklausomos ir skaidrios atrankos tvarkos, kuriai pritarė Mokslo taryba, įskaitant konsultacijas su mokslo bendruomene bei Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiamą ataskaitą (16).

Taikant rotacijos sistemą, kuri užtikrins Mokslo tarybos darbo tęstinumą, nariai bus skiriami ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai, kurią bus galima pratęsti vieną kartą.

2.   Mokslo taryba veikia pagal I priede nurodytus įgaliojimus.

3.   Mokslo taryba:

a)	nustato bendrą EMTT strategiją;

b)	sudaro Specialiosios programos įgyvendinimo darbo programą, kuri turi būti priimta pagal 6 straipsnio 1 dalį;

c)	apibrėžia tarpusavio įvertinimo ir pasiūlymų vertinimo, kuriais remiantis pasiūlymai bus atrenkami finansavimui, metodus ir procedūras;

d)	nustato poziciją dėl bet kokio klausimo, kuris moksliniu požiūriu gali pagerinti Specialiosios programos rezultatus ir poveikį bei vykdomų mokslinių tyrimų kokybę;

e)	priima elgesio kodeksą, inter alia, apimantį interesų konflikto išvengimo klausimus.

4.   Mokslo taryba veikia tik siekdama užtikrinti Specialiosios programos mokslinių, technologinių ir akademinių tikslų įgyvendinimą, remdamasi 4 straipsnio 3 dalyje išdėstytais principais.

6 straipsnis

1.   Komisija priima Specialiosios programos įgyvendinimo darbo programą, kurioje išsamiau išdėstomi I priede nurodyti tikslai bei moksliniai ir technologiniai prioritetai, atitinkamas finansavimas ir įgyvendinimo tvarkaraštis.

2.   Darbo programoje atsižvelgiama į mokslo ir technologijų padėtį Europoje ir numatomą jų raidą. Prireikus ji atnaujinama.

3.   Darbo programoje yra apibrėžiami kriterijai, kuriais remiantis vertinami pasiūlymai pagal finansavimo schemas ir atrenkami projektai. Vertinant individualius projektus yra taikomas vienintelis – mokslinės kompetencijos – kriterijus. Koordinavimo ir paramos veiksmams gali būti taikomi su projektais susiję kriterijai.

4.   Darbo programoje gali būti nurodytos:

a)	organizacijos, gaunančios įmokas nario mokesčio forma;

b)	parama veiklai, kurią vykdo konkretūs juridiniai subjektai.

5.   Komisija užtikrina, kad Specialioji programa būtų įgyvendinama remiantis 4 straipsnio 3 dalyje išdėstytais principais bei bendra strategija, nurodyta 5 straipsnio 3 dalies a punkte ir darbo programa, nurodyta 5 straipsnio 3 dalies b punkte, taip pat Mokslo tarybos nustatytais metodais ir nuomonėmis, kaip apibrėžta 5 straipsnio 3 dalies c ir d punktuose. Komisija užtikrina, kad tikslinė įgyvendinimo struktūra griežtai, veiksmingai ir pakankamai lanksčiai atitiktų tik šios Specialiosios programos tikslus ir reikalavimus.

6.   5 straipsnio 3 dalyje nurodytų užduočių atveju Komisija gali atsisakyti vadovautis Mokslo tarybos nuomone tik tuomet, jeigu ji mano, kad yra nesilaikoma Specialiosios programos nuostatų. Tuo atveju Komisija gali patvirtinti priemones, kurios padės toliau įgyvendinti Specialiąją programą ir siekti jos tikslų, tinkamai pagrįsdama tokias priemones.

7.   Patariamoji procedūra, nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje, taikoma priimant 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą darbo programą.

8.   Valdymo procedūra, nurodyta 8 straipsnio 3 dalyje, taikoma priimant darbo programą, kai iš esmės nepritariama Mokslo tarybos nuomonei remiantis 6 straipsnio 6 dalimi.

9.   Reguliavimo procedūra, nurodyta 8 straipsnio 4 dalyje, taikoma tvirtinant MTTP veiklą, kurios metu naudojami žmogaus embrionai ir kamieninės žmogaus embriono ląstelės.

7 straipsnis

1.   Šiai Specialiajai programai taikomos dalyvavimo ir informacijos skleidimo taisyklės.

2.   Specialioji programa įgyvendinama taikant Bendrosios programos III priede apibrėžtas finansavimo schemas.

8 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

5.   Komisija reguliariai informuoja Komitetą apie bendrą Specialiosios programos įgyvendinimo pažangą ir laiku teikia jam informaciją apie visus pagal šią programą siūlomus arba finansuojamus veiksmus, kaip nurodyta II priede.

6.   Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Komisija pasirūpina, kad būtų vykdoma Bendrosios programos 7 straipsnyje ir I priedo II skirsnyje („Idėjos“) numatyta nepriklausoma Specialiosios programos veiksmų stebėsena, įvertinimas ir peržiūra.

10 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

I PRIEDAS

MOKSLINIAI TIKSLAI IR BENDROS VEIKLOS KRYPTYS

Pačių mokslininkų iniciatyva atliekami nežinomų sričių moksliniai tyrimai vykdant veiklą, kuri paprastai laikoma „fundamentaliaisiais moksliniais tyrimais“, yra svarbus gerovės ir socialinės pažangos variklis, kadangi jie atveria naujas galimybes mokslo ir technologijų pažangai bei padeda įgyti naujų žinių, sudarančių sąlygas atsirasti būsimiems pritaikymo būdams ir rinkoms.

Nepaisant daugelio pasiekimų ir aukštų veiklos rezultatų daugelyje sričių, Europa nevisiškai išnaudoja savo mokslinių tyrimų potencialą ir išteklius, todėl jai skubiai reikia didesnių pajėgumų žinioms generuoti ir remiantis šiomis žiniomis kurti ekonomines ir socialines vertybes bei užtikrinti augimą.

Tikslai

Specialiosios programos „Idėjos“ tikslas yra sustiprinti Europos mokslinių tyrimų kompetenciją, dinamiškumą bei kūrybiškumą ir padidinti Europos patrauklumą geriausiems Europos ir trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, taip pat pramonės investicijoms į mokslinius tyrimus, sukuriant Europos mastu konkurencingą finansavimo struktūrą, kuri papildytų nacionalinį finansavimą, bet jo nepakeistų, skirtą finansuoti individualių grupių vykdomus nežinomų sričių mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų rezultatų perdavimas ir platinimas yra svarbi šios programos dalis.

Pagal šią Specialiąją programą ir jai įgyvendinti Komisija įkurs Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT), kurią sudarys nepriklausoma Mokslo taryba ir taupi bei ekonomiškai efektyvi tikslinė įgyvendinimo struktūra. EMTT veiks vadovaudamasi mokslinės kompetencijos, savarankiškumo, veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais ir rems Europos lygiu konkuruojančių individualių grupių visose mokslo ir technologijų srityse – mokslininkų iniciatyva – atliekamus nežinomų sričių mokslinių tyrimų projektus.

Specialiąja programa, pagal kurią visoje ES bus skatinami nežinomų sričių moksliniai tyrimai, bus siekiama iškelti Europos mokslinius tyrimus į pirmaujančias pozicijas, atverti kelią naujų mokslinių ir technologinių rezultatų, kurie dažnai būna netikėti, kūrimui ir naujoms mokslinių tyrimų sritims. Programa skatins idėjų srautą ir leis Europai geriau pasinaudoti savo mokslinių tyrimų ištekliais bei skatins inovacijas kuriant dinamišką žinių visuomenę, ir duos ilgalaikės naudos Europos ekonomikos konkurencingumui ir gerovei.

Programos įgyvendinimas

Šiai Specialiajai programai įgyvendinti Komisija iš pradžių įkurs dvi pagrindines EMTT sudedamąsias dalis – nepriklausomą Mokslo tarybą ir tikslinę įgyvendinimo struktūrą.

EMTT administracinės ir personalo išlaidos, susijusios su Mokslo taryba ir tiksline įgyvendinimo struktūra, atitiks taupaus ir ekonomiškai efektyvaus valdymo principus; administracinės išlaidos bus minimalios, laikantis principo užtikrinti aukšto lygio įgyvendinimui būtinus išteklius, siekiant padidinti nežinomų sričių moksliniams tyrimams skirtą finansavimą (17).

Mokslo taryba

Mokslo tarybos uždaviniai, kaip nustatyta 5 straipsnyje, bus šie:

1.

Mokslinė strategija — Sudaryti bendrą programos mokslinę strategiją atsižvelgiant į mokslo galimybes ir Europos mokslo poreikius. — Remiantis moksline strategija nuolat užtikrinti, kad būtų parengta darbo programa ir būtini pakeitimai, įskaitant kvietimus teikti pasiūlymus ir kriterijus ir prireikus, kad būtų apibrėžtos konkrečios temos ar tikslinės grupės (pvz., jaunų ar pradedančiųjų mokslininkų grupės).

2.

Programos įgyvendinimo mokslinis valdymas, stebėsena ir kokybės kontrolė — Kai tai moksliniu požiūriu tinkama, nustatyti poziciją dėl kvietimų teikti pasiūlymus įgyvendinimo ir valdymo, vertinimo kriterijų, tarpusavio įvertinimo proceso, įskaitant ekspertų atranką ir tarpusavio vertinimo bei pasiūlymų vertinimo metodus, kuriais remiantis prižiūrint Mokslo tarybai bus atrinkti projektai finansavimui; taip pat pozicijas bet kuriuo kitu klausimu, turinčiu įtakos Specialiosios programos rezultatams ir poveikiui bei vykdomų mokslinių tyrimų kokybei. — Stebėti operacijų kokybę ir vertinti programos įgyvendinimą bei rezultatus ir pateikti rekomendacijas dėl korekcinių priemonių ar veiksmų, kurių reikia imtis ateityje.

3.	Perdavimas ir skleidimas — Užtikrinti informacijos apie programos veiklą ir rezultatus bei EMTT svarstymus perdavimą mokslo bendruomenei ir pagrindiniams suinteresuotiems subjektams. — Reguliariai informuoti Komisiją apie savo veiklą.

Mokslo taryba turės visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuotinų mokslinių tyrimų rūšies, ir garantuos veiklos kokybę moksliniu požiūriu.

Mokslo taryba gali savarankiškai išrinkti generalinį sekretorių, kuris veiks jos atsakomybe. Generalinis sekretorius, inter alia, padės Mokslo tarybai užtikrinti jos veiksmingą ryšių palaikymą su tiksline įgyvendinimo struktūra ir su Komisija bei stebėti veiksmingą jos strategijos ir pozicijų įgyvendinimą, atliekamą tikslinės įgyvendinimo struktūros.

Mokslo tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai gali teikti administracinę pagalbą.

Tikslinė įgyvendinimo struktūra

Tikslinė įgyvendinimo struktūra bus atsakinga už visus programos administracinio įgyvendinimo ir vykdymo aspektus, kaip numatyta metinėje darbo programoje. Ji visų pirma vykdys įvertinimo procedūras, tarpusavio įvertinimą ir atrankos procesą vadovaudamasi Mokslo tarybos nustatytais principais ir užtikrins finansinį ir mokslinį dotacijų valdymą. Tikslinė įgyvendinimo struktūra informuos Mokslo tarybą apie savo veiklą.

EMTT valdymą atliks tuo tikslu pasamdytas personalas, įskaitant ES institucijų pareigūnus, ir jis apims tik faktinius administravimo poreikius siekiant užtikrinti veiksmingam administravimui būtiną stabilumą ir tęstinumą.

Komisijos vaidmuo

Komisija garantuos visišką EMTT savarankiškumą ir sąžiningumą. Ji užtikrins, kad EMTT laikytųsi mokslinės kompetencijos, savarankiškumo, veiksmingumo ir skaidrumo principų ir kad ji tiksliai laikytųsi Mokslo tarybos nustatytos strategijos ir įgyvendinimo metodikos. Visų pirma Komisija:

—	užtikrins, kad būtų sukurta tikslinė įgyvendinimo struktūra ir kad jai būtų pavestos užduotys bei pareigos,

—	atsižvelgdama į Mokslo tarybos nuomonę, paskirs tikslinės įgyvendinimo struktūros direktorių ir vyresniuosius pareigūnus,

—	priims darbo programą ir Mokslo tarybos nustatytas pozicijas dėl įgyvendinimo metodikos,

—	užtikrins, kad pasiūlymai būtų atrinkti ir projektai finansuojami remiantis tik jų eiliškumo tvarka, nustatyta atlikus tarpusavio įvertinimą; tarpusavio įvertinimo metu sudaryto eiliškumo koregavimui būtinas aiškus Mokslo tarybos pritarimas,

—	reguliariai informuos programos komitetą apie programos įgyvendinimą,

—	bendradarbiaudama su Mokslo taryba parengs metinį pranešimą apie EMTT veiklą ir Specialiojoje programoje nustatytų tikslų įgyvendinimą bei pateiks jį Tarybai ir Parlamentui.

Veiklos sritys

Šia programa bus skatinami pasaulinio lygio nežinomų sričių moksliniai tyrimai. Sąvoka „nežinomų sričių moksliniai tyrimai“ atspindi naują fundamentaliųjų mokslinių tyrimų supratimą. Viena vertus, ji reiškia, kad fundamentalieji tyrimai mokslo ir technologijų srityje yra labai svarbūs užtikrinant ekonominę ir socialinę gerovę, kita vertus – kad moksliniai tyrimai nežinomose srityse yra iš esmės rizikingas darbas, atliekamas naujose ir daugiausia jėgų reikalaujančiose mokslinių tyrimų srityse, ir pasižymintis disciplinų neapibrėžtumu.

Pagal šią programą bus remiami individualūs projektai, kurie gali būti atliekami bet kurioje fundamentaliųjų mokslinių ir technologinių tyrimų, priklausančių Bendrijos moksliniams tyrimams pagal Bendrąją programą, srityje, įskaitant inžineriją, socialinius ir ekonomikos mokslus bei humanitarinius mokslus. Prireikus gali būti atsižvelgiama į konkrečias mokslinių tyrimų temas ar tikslines grupes (pvz., naujos kartos mokslo darbuotojai/pradedančiųjų mokslininkų grupės), priklausomai nuo programos tikslų ir veiksmingo jos įgyvendinimo poreikių. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į naujas ir greitai besiplėtojančias sritis, susijusias su nežinomomis sritimis, ir į disciplinų sąveiką.

Bus taikomas pačių mokslininkų iniciatyva grindžiamas metodas. Tai reiškia, kad pagal šią programą bus remiami pačių mokslininkų pasirinktomis temomis vykdomi projektai, atitinkantys kvietimuose teikti pasiūlymus apibrėžtas ribas. Pasiūlymai bus vertinami remiantis vieninteliu – mokslinės kompetencijos – kriterijumi, kuris užtikrinamas atliekant mokslo darbuotojų tarpusavio įvertinimą, atsižvelgiant į naujų grupių, naujos kartos mokslo darbuotojų, taip pat pripažintų grupių kompetenciją, ypatingą dėmesį kreipiant į labai novatoriškus pasiūlymus, pasižyminčius atitinkamai didele moksline rizika.

Pagal programą bus remiami individualių grupių vykdomi projektai, kurie gali būti nacionalinio arba tarptautinio pobūdžio. Individualią grupę sudaro atskiras pagrindinis tyrėjas ir atitinkamais atvejais kiti asmenys – grupės nariai (18).

Peržiūra

Veiklos įgyvendinimas ir valdymas bus nuolat peržiūrimas ir vertinamas siekiant įvertinti jos rezultatus ir remiantis sukaupta patirtimi pakoreguoti bei patobulinti procedūras. Vykdant Bendrosios programos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą tarpinį įvertinimą, taip pat bus vykdoma EMTT struktūrų ir mechanizmų nepriklausoma peržiūra pagal mokslinės kompetencijos, savarankiškumo, veiksmingumo ir skaidrumo kriterijus, visapusiškai dalyvaujant Mokslo tarybai. Tai apims Mokslo tarybos narių atrankos procesą ir kriterijus. Atliekant peržiūrą bus išsamiai nagrinėjami vykdomosios įstaigos pagrindu veikiančios struktūros ir Sutarties 171 straipsniu pagrįstos struktūros privalumai ir trūkumai. Remiantis šia peržiūra šios struktūros ir mechanizmai turėtų būti atitinkamai keičiami. Komisija užtikrins, kad kuo greičiau būtų imtasi vykdyti visą būtiną parengiamąjį darbą, įskaitant jos nuomone būtinų pasiūlymų dėl teisės aktų pateikimą, ir jie būtų pristatyti Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip numatyta Sutartyje, siekiant pereiti prie reikiamos pakeistos struktūros. Todėl Bendroji programa bus tikslinama ar papildoma laikantis Sutarties 166 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendro sprendimo procedūros. Pirminės išvados apie EMTT veikimą bus pateikiamos prieš tarpinį įvertinimą parengiamoje Bendrosios programos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoje pažangos ataskaitoje.

Etiniai aspektai

Įgyvendinant šią Specialiąją programą ir pagal ją vykdomą mokslinių tyrimų veiklą, reikia laikytis pagrindinių etikos principų. Jie apima, inter alia, ES pagrindinių teisių chartijoje nurodytus principus, įskaitant žmogaus orumo ir gyvybės apsaugą, asmens duomenų ir privatumo bei gyvūnų ir aplinkos apsaugą pagal Bendrijos teisę ir atitinkamas tarptautines konvencijas, gaires bei elgesio kodeksus, pavyzdžiui, Helsinkio deklaraciją, 1997 m. balandžio 4 d. Oviede pasirašytą Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją bei jos papildomus protokolus, JT Vaiko teisių konvenciją, UNESCO priimtą Visuotinę žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaraciją, JT konvenciją dėl biologinių ir toksinių ginklų, Tarptautinę sutartį dėl augalų genetinių išteklių maiste ir žemės ūkyje bei atitinkamas Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rezoliucijas.

Taip pat bus atsižvelgta į Europos patarėjų grupės etinių biotechnologijos padarinių klausimais (1991–1997 m.) ir Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės (nuo 1998 m.) nuomones.

Atsižvelgdami į subsidiarumo principą ir Europoje egzistuojančius požiūrių skirtumus, mokslinių tyrimų projektų dalyviai privalo vadovautis teisės aktais ir etikos taisyklėmis, galiojančiomis šalyse, kuriose bus vykdomi moksliniai tyrimai. Bet kokiu atveju yra taikomos nacionalinės nuostatos, ir jokie moksliniai tyrimai, uždrausti kurioje nors valstybėje narėje ar kitoje šalyje, toje valstybėje narėje ar šalyje nebus Bendrijos finansuojami.

Tam tikrais atvejais mokslinių tyrimų projektus įgyvendinantys subjektai, prieš pradėdami mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, privalo prašyti atitinkamų nacionalinių ar vietos etikos komitetų pritarimo. Komisija taip pat sistemingai etiniu požiūriu apsvarstys pasiūlymus, susijusius su etikos požiūriu jautriais klausimais, arba pasiūlymus, kuriuose etiniams aspektams nebuvo skirtas pakankamas dėmesys. Tam tikrais atvejais etinis svarstymas gali būti atliktas projekto įgyvendinimo metu.

Nebus finansuojami jokie visose valstybėse narėse uždrausti moksliniai tyrimai.

Sutarties Protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės reikalaujama, kad formuluodama ir įgyvendindama Bendrijos politiką, taip pat mokslinių tyrimų politiką, Bendrija visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus. 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvoje 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (19) reikalaujama, kad bandymai būtų rengiami taip, jog juos atliekant gyvūnai nepatirtų baimės ir nereikalingo skausmo ar kančių; kad būtų naudojama kuo mažiau gyvūnų; kad būtų pasirenkami gyvūnai su mažiausiu neurofiziologiniu jautrumu; ir kad gyvūnai patirtų kuo mažiau skausmo, kančios, baimės ar ilgalaikio sužalojimo. Gyvūnų genetinio paveldo keitimas ir gyvūnų klonavimas gali būti svarstomas tik tuomet, kai tikslai yra etikos požiūriu pateisinami, o esančios sąlygos užtikrina gyvūnų gerovę bei yra laikomasi biologinės įvairovės principų.

Įgyvendinant šią programą, Komisija nuolat stebės mokslo pažangą ir nacionalines bei tarptautines nuostatas, kad būtų atsižvelgta į visus pokyčius.

II PRIEDAS

Informacija, kurią Komisija turi pateikti pagal 8 straipsnio 5 dalį

1.	Informacija apie veiksmus, suteikiančius galimybę stebėti visą kiekvieno pasiūlymo galiojimo laikotarpį, visų pirma apimanti: — pateiktus pasiūlymus, — kiekvieno pasiūlymo įvertinimo rezultatus, — susitarimus dėl dotacijų, — baigtus veiksmus.

2.	Informacija apie kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus rezultatus ir veiksmų įgyvendinimą, visų pirma apimanti: — kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus rezultatus, — susitarimų dėl dotacijos sudarymą, — veiksmų įgyvendinimą, įskaitant duomenis apie mokėjimus ir veiksmų rezultatus.

3.	Informacija apie programos įgyvendinimą, įskaitant atitinkamą informaciją Bendrosios programos ir Specialiosios programos lygiu.

Ši informacija (visų pirma informacija apie pasiūlymus, jų įvertinimą ir susitarimus dėl dotacijų) turėtų būti pateikiama vienoda, struktūrizuota, elektroniniu būdu skaitoma ir apdorojama forma, prie kurios būtų prieinama naudojantis IT grindžiama informavimo ir atskaitomybės sistema, lengvai leidžiančia analizuoti duomenis.

TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. gruodžio 19 d.

dėl specialiosios programos „Žmonės“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)

(tekstas svarbus EEE)

(2006/973/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Pagal EB sutarties 166 straipsnio 3 dalį 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3) (toliau – Bendroji programa) turi būti įgyvendinamas pasitelkus specialiąsias programas, kuriose yra apibrėžiamos išsamios jų įgyvendinimo taisyklės, nustatoma trukmė ir numatomos reikalingos priemonės.

(2)

Bendrąją programą sudaro keturios veiklos rūšys: tarptautinis bendradarbiavimas politikos apibrėžtomis temomis („Bendradarbiavimas“), mokslo darbuotojų pasiūlyti moksliniai tyrimai, grindžiami mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva („Idėjos“), parama mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros plėtrai („Žmonės“) ir parama mokslinių tyrimų pajėgumams stiprinti („Pajėgumai“). Veikla pagal programą „Žmonės“, susijusi su netiesiogine veikla, turėtų būti įgyvendinta šia Specialiąja programa.

(3)	Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo bei mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės, skirtos Bendrajai programai (toliau – dalyvavimo ir sklaidos taisyklės), turėtų būti taikomos šiai Specialiajai programai.

(4)

Bendroji programa turėtų papildyti valstybėse narėse vykdomą veikla, taip pat kitą Bendrijos veiklą, reikalingą bendroms strateginėms pastangoms įgyvendinti Lisabonos tikslus, visų pirma ją vykdant greta veiklos, susijusios su struktūriniais fondais, žemės ūkiu, švietimu, mokymu, kultūra, konkurencija ir inovacijomis, pramone, sveikatos apsauga, vartotojų apsauga, užimtumu, energetika, transportu ir aplinka.

(5)	Pagal šią Bendrąją programą remiama su inovacijomis ir MVĮ susijusi veikla turėtų papildyti veiklą, vykdomą pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, kuri padės sumažinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų bei skatins visų formų inovacijas.

(6)

Įgyvendinant Septintąją bendrąją programą gali prireikti papildomų programų, kuriose dalyvautų tik tam tikros valstybės narės, kad Bendrija dalyvautų programose, kurių imasi kelios valstybės narės, arba gali prireikti kurti bendrąsias įmones ar kitokias struktūras kaip apibrėžta Sutarties 168, 169 ir 171 straipsniuose.

(7)

Tarptautinė dimensija yra svarbiausias žmogiškųjų išteklių aspektas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje Europoje. Kaip numatyta Sutarties 170 straipsnyje, šioje Specialiojoje programoje gali dalyvauti šiuo tikslu reikiamus susitarimus sudariusios šalys, o projektų lygiu ir abipusės naudos pagrindu – trečiųjų šalių subjektai ir tarptautinės mokslinio bendradarbiavimo organizacijos. Be to, visoje veikloje, taip pat konkrečiuose projektuose pagal šią Specialiąją programą gali dalyvauti pavieniai trečiųjų šalių mokslo darbuotojai.

(8)	Pagal šią programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų atitikti pagrindinius etikos principus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pateiktus principus.

(9)	Bendrosios programos įgyvendinimas turėtų prisidėti prie darnaus vystymosi skatinimo.

(10)

Reikėtų užtikrinti patikimą Bendrosios programos finansų valdymą ir jos įgyvendinimą kuo veiksmingesniu ir vartotojui priimtinesniu būdu, užtikrinant teisinį tikrumą ir sąlygų visiems dalyviams dalyvauti programoje sudarymą laikantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) ir Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 (5), nustatančio išsamias to finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, ir kitų vėlesnių pakeitimų nuostatų.

(11)

Pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (7) bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (8) taip pat reikėtų imtis atitinkamų Europos Bendrijų finansinius interesus atitinkančių priemonių, kad būtų stebimas tiek suteiktos finansinės paramos, tiek šių lėšų panaudojimo veiksmingumas, siekiant išvengti pažeidimų ir sukčiavimo, ir reikėtų imtis reikiamų veiksmų siekiant susigrąžinti prarastas, neteisingai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas.

(12)

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės iš esmės yra valdymo priemonės ir todėl turėtų būti tvirtinamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo Nr. 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9), šio sprendimo 4 straipsnyje numatytos valdymo procedūros. Kita vertus, moksliniai tyrimai, kurių metu naudojami žmogaus embrionai ir kamieninės žmogaus embriono ląstelės kelia konkrečias etines problemas, kaip apibūdinta 4 straipsnyje, todėl tokių projektų finansavimo priemonės turėtų būti tvirtinamos Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje numatyta reguliavimo procedūra.

(13)

Įgyvendinant šią programą pakankamai dėmesio reikėtų skirti lyčių aspekto integravimui, inter alia, darbo sąlygoms, skaidrumui samdant darbuotojus ir priimtų dirbti pagal šią programą finansuojamuose projektuose ir programose mokslo darbuotojų karjeros plėtrai; visiems šiems aspektams orientacinį pagrindą suteikia 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija 2005/251/EB dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (10), atsižvelgiant į šių aspektų taikymo savanorišką pobūdį.

(14)

Šios programos tikslas – sukurti tikrą mokslo darbuotojų Europos darbo rinką, kaip žmogiškiesiems ištekliams Europos mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) srityje skirtą tolesnį integruotos strategijos įgyvendinimą ir plėtrą, remiantis „Mobilumo strategija EMTE“ (11) ir „Mokslo darbuotojai Europos mokslinių tyrimų erdvėje: viena profesija, daugialypės karjeros“ (12), bei atsižvelgti į 2005 m. balandžio 18 d. Tarybos išvadas dėl žmogiškųjų išteklių MTP srityje.

15)

Programa „Žmonės“ siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos žmogiškųjų išteklių kokybę ir kiekybę, įskaitant mokslo darbuotojo „profesijos“ pripažinimą siekiant išlaikyti kompetenciją fundamentaliųjų mokslinių tyrimų bei technologijų mokslinių tyrimų pagrindinės plėtros srityje ir skatinant Europos mokslo darbuotojų mobilumą už Europos ribų ir joje. Be to, ji padėtų sudaryti tinkamas sąlygas siekiant pritraukti geriausius užsienio mokslo darbuotojus atlikti mokslo tyrimus Europoje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Specialioji programa „Žmonės“, skirta Bendrijos veiklai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, įskaitant demonstracinę veiklą, toliau – Specialioji programa, patvirtinama 2007 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Specialiąja programa „Žmonės“ remiama veikla, skatinant žmones įgyti mokslo darbuotojo profesiją, kokybiškai ir kiekybiškai stiprinanti žmogiškųjų išteklių potencialą, įskaitant moterų potencialą, Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Mokslo darbuotojų karjeros raidą ir mokymąsi remianti veikla pagal vadinamąją „Marie Curie programą“ pagrindinį dėmesį skirs pagrindiniams įgūdžių tobulinimo ir karjeros plėtros aspektams ir ryšių su nacionalinėmis sistemomis stiprinimui.

Šios veiklos tikslai ir pagrindinės kryptys yra nurodytos priede.

3 straipsnis

Šiai Specialiajai programai įgyvendinti reikia 4 750 mln. EUR, iš kurių mažiau nei 6 % skiriami Komisijos administracinėms išlaidoms.

4 straipsnis

1.   Visa pagal šią Specialiąją programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla vykdoma laikantis pagrindinių etikos principų.

2.   Pagal šią programą nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

—	mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama klonuoti žmones reprodukcijos tikslais,

—	moksliniai tyrimai, kuriais siekiama pakeisti žmogaus genetinį paveldą, dėl kurių šie pakeitimai gali tapti paveldimi (13),

—	mokslinių tyrimų veikla, skirta kurti žmogaus embrionams tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių įsigijimo tikslais, įskaitant ir somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

3.   Žmogaus kamieninių ląstelių – tiek suaugusių žmonių, tiek embrionų – moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinių pasiūlymų turinį ir į susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

Paraiškoje dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo prireikus pateikiama detali informacija apie licencijavimo ir kontrolės priemones, kurių imsis valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat informacija apie etinį patvirtinimą (-us), kuris (-ie) bus suteiktas (-i).

Dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių gavimo institucijoms, organizacijoms ir mokslo darbuotojams taikoma griežta licencijavimo ir kontrolės tvarka pagal atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

4.   Pirmiau nustatytos mokslinių tyrimų sritys antrame šios programos etape (2010–2013 m.) peržiūrimos atsižvelgiant į mokslo pažangą.

5 straipsnis

1.   Specialioji programa įgyvendinama pagal Bendrosios programos III priede nustatytas finansavimo schemas.

2.   Specialiajai programai taikomos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės.

6 straipsnis

1.   Komisija sudaro Specialiosios programos įgyvendinimo darbo programą, kurioje išsamiau išdėstomi priede nurodyti tikslai ir veikla, finansavimo schemos, kurios bus naudojamos temoms, dėl kurių turi būti teikiami pasiūlymai, ir įgyvendinimo tvarkaraštis.

2.   Darbo programoje atsižvelgiama į atitinkamą mokslinių tyrimų veiklą, kurią vykdo valstybės narės, asocijuotosios šalys ir Europos bei tarptautinės organizacijos, ir į Europos pridėtinės vertės siekimą bei poveikį pramonės konkurencingumui ir Bendrijos politikos kryptims. Prireikus ji atnaujinama.

3.   Pasiūlymai dėl netiesioginės veiklos pagal finansavimo schemas įvertinami ir projektai išrenkami atsižvelgiant į 15 straipsnio 1b dalyje dėl dalyvavimo ir sklaidos taisyklių nustatytus kriterijus.

4.   Darbo programoje gali būti nurodoma:

a)	organizacijos, gaunančios lėšų narystės mokesčio forma;

b)	parama veiklai, kurią vykdo specialų statusą turintys juridiniai asmenys.

7 straipsnis

1.   Už Specialiosios programos įgyvendinimą atsako Komisija.

2.   Tvirtinant šias priemones taikoma 8 straipsnio 2 dalyje numatyta valdymo procedūra:

a)	6 straipsnyje nurodytą darbo programą, įskaitant naudotinas finansavimo schemas, kvietimų teikti pasiūlymus turinį, taip pat taikytinus įvertinimo bei atrankos kriterijus;

b)	2 straipsnyje minimos veiklos finansavimo patvirtinimą, kai numatomas Bendrijos finansavimas pagal šią programą yra ne mažesnis kaip 0,6 mln. EUR.

c)	Bendrosios programos 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų vertinimo sąlygų rengimą.

3.   8 straipsnio 3 dalyje nustatyta reguliavimo procedūra taikoma tvirtinant veiklos, kurios metu naudojami žmogaus embrionai ir kamieninės žmogaus embriono ląstelės, finansavimą.

8 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

3.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

4.   Komisija reguliariai informuoja komitetą apie bendrą Specialiosios programos įgyvendinimo pažangą ir laiku teikia jam informaciją apie visą pagal šią programą siūlomą arba finansuojamą MTTP veiklą, kaip nurodyta II priede.

5.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Komisija pasirūpina Bendrosios programos 7 straipsnyje numatyta nepriklausoma Specialiosios programos srityse vykdomos veiklos stebėsena, įvertinimu ir peržiūra.

10 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

I PRIEDAS

MOKSLINIAI IR TECHNOLOGINIAI TIKSLAI, PAGRINDINĖS TEMŲ IR VEIKLOS KRYPTYS

Įvadas

Vienas iš pagrindinių konkurencinių pranašumų mokslo ir technologijų srityje yra žmogiškųjų išteklių kiekis ir kokybė. Kad galima būtų padidinti Europos pajėgumus ir siekti geresnių rezultatų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, taip pat stiprinti ir toliau plėtoti Europos mokslinių tyrimų erdvę, reikia įgyvendinti pagrindinį strateginį šios programos tikslą – padaryti Europą patrauklesnę mokslo darbuotojams. Šio tikslo siekiama visoje Europoje aktyviai sisteminant mokymo mokslinių tyrimų srityje organizavimą, vykdymą ir kokybę, aktyvią mokslo darbuotojų karjeros raidą, skirtingų sektorių ir mokslinių tyrimų organizacijų mokslo darbuotojų keitimąsi žiniomis, pramonės ir mokslo bendruomenės partnerystės stiprinimą bei remiant aktyvų moterų dalyvavimą mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje.

Ši programa bus įgyvendinama nuolat investuojant į žmones, daugiausia vykdant nuoseklius Marie Curie programos veiksmus, visų pirma atsižvelgiant į Europos pridėtinę vertę, kurią sukuria investicijų poveikis Europos mokslinių tyrimų erdvei. Remiantis Marie Curie veiksmų patirtimi pagal ankstesnes bendrąsias programas, šia veikla siekiama ugdyti mokslo darbuotojų gebėjimus ir kompetenciją visais jų karjeros etapais, nuo pradinių mokymų mokslinių tyrimų srityje, visų pirma skirtų jauniems žmonėms, iki karjeros raidos ir mokymosi visą gyvenimą viešajame ir privačiajame sektoriuose. Mobilumas, tiek tarptautinis, tiek tarp sektorių, yra šios programos pagrindas. Mokslo darbuotojų mobilumo didinimas ir institucijų, tarptautiniu mastu pritraukiančių mokslo darbuotojus, išteklių stiprinimas skatins kompetencijos centrų kūrimąsi Europos Sąjungoje. Skirtinguose sektoriuose ir skirtingose šalyse įgytos patirties pripažinimas ir tinkamos darbo sąlygos taip pat yra svarbūs visos Marie Curie programos elementai. Bus įdiegtos specialios priemonės, skirtos skatinti pradedančiuosius mokslo darbuotojus pradiniame karjeros etape ir remti pradinį karjeros etapą, bei priemonės, skirtos sumažinti „protų nutekėjimą“, pavyzdžiui, reintegracijos parama.

Marie Curie programa yra atvira visoms Sutartyje numatytoms mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sritims. Mokslinių tyrimų sritį laisvai pasirenka pareiškėjai. Nepaisant to, siekiant reaguoti į kintančius Europos reikalavimus mokslo darbuotoju rengimo, mobilumo, karjeros plėtros ir keitimosi žiniomis srityse, paliekama galimybė imtis tam tikros veiklos pagal programą, pavyzdžiui, susijusios su mokslinėmis disciplinomis ir technologijų sritimis, dalyvaujančiais regionais, mokslo tyrimo organizacijų tipais ir mokslo darbuotojais. Siekiant užtikrinti mokymą ir mobilumą naujose mokslinių tyrimų ir technologijų srityse, bus užtikrinamas tinkamas koordinavimas su kitomis Bendrosios programos dalimis, įskaitant bendrus kvietimus teikti paraiškas.

Manoma, kad aktyvus įmonių, įskaitant MVĮ, dalyvavimas sukuria svarbią pridėtinę vertę programai. Visa Marie Curie programa yra skatinamas aktyvesnis pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas mokslo darbuotojų rengimo, karjeros plėtros ir keitimosi žiniomis srityse, atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, tačiau tam tikra veikla yra specialiai skirta pramonės ir akademinės bendruomenės sąsajoms ir partnerystei, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ.

Tarptautinis matmuo, esminė Europos mokslinių tyrimų ir plėtros žmogiškųjų išteklių srities sudėtinė dalis, bus plėtojamas sprendžiant karjeros raidos klausimus nediskriminuojant, taip pat skatinant ir tobulinant tarptautinį mokslo darbuotojų bendradarbiavimą ir pritraukiant į Europą talentingus mokslo darbuotojus. Tarptautinis aspektas bus visos Marie Curie programos sudėtinė dalis; tarptautiniam aspektui plėtoti taip pat bus skirti atskiri veiksmai.

Bus tinkamai atsižvelgiama į darnaus vystymosi ir lyčių lygybės principus. Šia programa siekiama užtikrinti lyčių aspekto integravimą skatinant lygias galimybes visoje Marie Curie programoje ir nustatant vyrų ir moterų dalyvavimo proporcijas (siekiama, kad dalyvautų bent 40 % moterų). Taip pat bus numatyti veiksmai, kurie skirti padėti stabilesnei mokslo darbuotojų karjeros raidai ir užtikrinti, kad mokslo darbuotojai išlaikytų tinkamą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, atsižvelgiant į šeimyninę padėtį, ir padėti darbuotojams po pertraukos tęsti karjerą mokslinių tyrimų srityje. Be to, pagal šią programą prireikus bus svarstomi etiniai, socialiniai, teisiniai ir platesnio pobūdžio kultūriniai numatytų vykdyti mokslinių tyrimų ir jų galimo pritaikymo aspektai, taip pat mokslo ir technologijų plėtros bei numatymo socialinis ekonominis poveikis.

Siekiant išnaudoti Europos galimybes tapti patrauklesne mokslo darbuotojams, Marie Curie programa bus susieta su kita veikla, vykdoma tiek pagal Bendrijos mokslinių tyrimų politiką, tiek pagal kitas Bendrijos politikos kryptis, pavyzdžiui, švietimo, sanglaudos ir užimtumo. Tokias sąsajas bus siekiama sukurti reginiu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Specialiosios pajėgumų programos dalyje „Mokslas visuomenėje“ numatyti veiksmai, skirti susieti mokslinį švietimą su karjera bei mokslinių tyrimų ir koordinavimo veiksmai, susiję su naujais mokslinio švietimo metodais (14).

Etiniai aspektai

Įgyvendinant šią Specialiąją programą ir joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, reikia laikytis pagrindinių etikos principų. Jie apima, inter alia, ES pagrindinių teisių chartijoje nurodytus principus, įskaitant šiuos: žmogiškojo orumo ir žmogaus gyvybės apsaugą, asmens duomenų ir privatumo apsaugą, taip pat gyvūnų ir aplinkos apsaugą pagal Bendrijos teisę ir naujausias atitinkamų tarptautinių konvencijų, gairių bei elgesio kodeksų redakcijas, pavyzdžiui, Helsinkio deklaraciją, Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją, pasirašytą 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede, ir jos papildomus protokolus, JT vaiko teisių konvenciją, UNESCO priimtą Visuotinę žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaraciją, JT Biologinių ir toksinių ginklų konvenciją (BTGK), Tarptautinę augalų genetinių išteklių maistui ir žemės ūkiui sutartį bei atitinkamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rezoliucijas.

Taip pat bus atsižvelgta į Europos patarėjų grupės etinių biotechnologijos padarinių klausimais (1991–1997 m.) ir Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės (nuo 1998 m.) nuomones.

Laikydamiesi subsidiarumo principo ir atsižvelgdami į Europoje egzistuojančius požiūrių skirtumus, mokslinių tyrimų projektų dalyviai privalo vadovautis teisės aktais ir etikos taisyklėmis, galiojančiomis šalyse, kuriose bus vykdomi moksliniai tyrimai. Bet kokiu atveju taikomos nacionalinės nuostatos, ir jokie moksliniai tyrimai, uždrausti kurioje nors valstybėje narėje ar kitoje šalyje, nebus finansuojami iš Bendrijos lėšų toje valstybėje narėje ar šalyje.

Tam tikrais atvejais mokslinių tyrimų projektų įgyvendintojai, prieš pradėdami MTTP veiklą, privalo prašyti atitinkamų nacionalinių ar vietinių etikos komitetų pritarimo. Taip pat Komisija sistemingai atliks pasiūlymų, kurie susiję su etikos požiūriu jautriais klausimais arba kuriuose nebuvo tinkamai atsižvelgta į tokius klausimus, etinį persvarstymą. Tam tikrais atvejais etinis persvarstymas gali būti atliekamas projekto įgyvendinimo metu.

Visose valstybėse narėse uždrausta mokslinių tyrimų veikla nebus finansuojama.

Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės reikalaujama, kad Bendrija ir valstybės narės, formuodamos ir įgyvendindamos Bendrijos politiką, įskaitant mokslinių tyrimų politiką, visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimus. 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvoje 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (15) reikalaujama, kad bandymai būtų rengiami taip, kad juos atliekant gyvūnai nepatirtų bereikalingos baimės ir nereikalingo skausmo ar kančių; kad būtų naudojama kuo mažiau gyvūnų; pasirenkami gyvūnai su mažiausiu neurofiziologiniu jautrumu, dėl kurio gyvūnai patiria mažiausiai skausmo, kančios, baimės ar ilgalaikio sužalojimo. Gyvūnų genetinio paveldo keitimas ir gyvūnų klonavimas gali būti svarstomas tik tuomet, kai tikslai yra etikos požiūriu pateisinami, o sąlygos užtikrina gyvūnų gerovę bei laikomasi biologinės įvairovės principų.

Įgyvendinant šią programą, Komisija nuolat stebės mokslo pažangą ir nacionalines bei tarptautines nuostatas, kad būtų atsižvelgta į visus pokyčius.

Etikos, susijusios su mokslo ir technologijų plėtra, moksliniai tyrimai bus vykdomi pagal Specialiosios programos „Pajėgumai“ dalį „Mokslas visuomenėje“.

Veikla

Bus remiama tokia Marie Curie programos veikla:

Pradinis mokslo darbuotojų mokymas

Šia veikla siekiama remti pradinį mokslo darbuotojų mokymą, kuris paprastai organizuojamas per pirmuosius ketverius (arba per lygiavertį darbo visu etatu laikotarpį) darbuotojų karjeros metus ir gali būti pratęsiamas dar vieneriems metams, jei tai būtina pradiniam mokymo etapui užbaigti. Pasitelkus tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmus, kurių tikslas – susisteminti kokybišką pradinio mokslo darbuotojų mokymo veiklą visose valstybėse narėse ir asocijuotose šalyse tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose, šia veikla siekiama pagerinti mokslo darbuotojų karjeros perspektyvas abiejuose sektoriuose, tuo pat metu skatinant jaunus mokslo darbuotojus siekti karjeros mokslinių tyrimų srityje.

Ši veikla bus įgyvendinama remiant konkurso būdu atrinktus viena kitą papildančių organizacijų iš skirtingų šalių tinklus, užsiimančius mokymais mokslinių tyrimų srityje. Numatyta teikti paramą geriausiems pradinio karjeros etapo mokslo darbuotojams, kad jie prisijungtų prie ilgą laiką veikiančių mokslinių tyrimų grupių. Šie tinklai bus grindžiami bendra mokymo programa mokslinių tyrimų srityje, sudaryta reaguojant į aiškiai apibrėžtus mokymo poreikius tam tikrose mokslo ir technologijų srityse, tinkamai atsižvelgiant į tarpdisciplinines ir naujai atsirandančias viršdisciplinines sritis. Šiose mokymo programose daugiausia dėmesio bus skiriama mokslo darbuotojų profesinės kompetencijos mokslinių tyrimų srityje ugdymui ir vystymui jų karjeros pradžioje. Mokymai bus labiausiai orientuoti į mokslo ir technologijų žinių tobulinimą studijuojant atskirus projektus, taip pat bus pasitelkti mokymo moduliai, skirti kitiems svarbiems įgūdžiams ir kompetencijai ugdyti, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip mokslinių tyrimų projektų ir programų valdymas bei finansavimas, intelektinės nuosavybės teisės ir kiti mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo būdai, verslumas, etiniai aspektai, bendravimas ir ryšiai su visuomene.

Bendra mokslinių tyrimų mokymo programa turėtų būti nuosekli kokybės standartų požiūriu, numatant tinkamas priežiūros ir kuravimo priemones. Bendroje programoje reikėtų pasinaudoti papildoma tinklo dalyvių, įskaitant įmones ir kitokias sinergijos formas, kompetencija. Tuo tikslu reikia užtikrinti abipusį mokymo kokybės ir, jei įmanoma, diplomų bei kitokių pažymėjimų pripažinimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas problemoms, susijusioms su mokslo darbuotojų ilgalaikiu užimtumu.

Įgyvendinant šią veiklą ypač svarbus tiesioginis ar netiesioginis skirtingų sektorių organizacijų dalyvavimas, įskaitant privačių įmonių dalyvavimą (ar vadovavimą) atitinkamose srityse. Šioje veikloje gali dalyvauti viena mokslinių tyrimų organizacija arba keletas, jei aiškiai parodoma, kad reikiami mokslinių tyrimų mokymo programos elementai yra tinkamai įgyvendinami bendradarbiaujant su didesne grupe oficialiai tinklui nepriklausančių partnerių.

Pagal šią programą Bendrija remtų:

—	pradedančiųjų mokslo darbuotojų, kuriuos reikia mokyti, įdarbinimą,

—

galimybes įsteigti patyrusiems mokslo darbuotojams skirtas akademines aukštojo mokslo institucijose ar lygiavertes pareigas kitose mokslinių tyrimų organizacijose ir įmonėse, siekiant perduoti naujas žinias ir sustiprinti pradedančiųjų mokslo darbuotojų, apmokytų tinklui priklausančiose institucijose, kontrolę;

—	tinklui priklausančių organizacijų ir subjektų veiklą, trumpalaikių mokymo renginių (konferencijų, vasaros kursų ir specializuotų mokymo kursų) organizavimą, kuriuose galėtų dalyvauti tiek tinklui priklausantys stažuotojai, tiek jam nepriklausantys mokslo darbuotojai.

Mokymasis visą gyvenimą ir karjeros plėtra

Ši veikla skirta patyrusiems mokslo darbuotojams skirtinguose jų karjeros etapuose, ja siekiama skatinti atskirų darbuotojų profesinės kompetencijos įvairinimą ugdant tarpdisciplininius ir daugiadisciplininius gebėjimus arba įgyjant patirties įvairiuose sektoriuose. Veiklos tikslas – padėti mokslo darbuotojams siekti vadovaujančių pareigų ir (arba) sustiprinti jų gebėjimą eiti tokias pareigas, pavyzdžiui, vyriausiojo tyrėjo, profesoriaus ar kitas aukštas pareigas švietimo įstaigose ar įmonėse. Veikla bus siekiama padėti mokslo darbuotojams tęsti karjerą po pertraukos arba (iš naujo) įsitraukti į mokslinių tyrimų veiklą valstybėse narėse ir asocijuotosiose šalyse, taip pat grįžti dirbti į savo šalį įgijus patirties užsienyje.

Ši veikla skirta mokslo darbuotojams, turintiems mažiausiai 4 metų darbo visu etatu arba lygiavertę patirtį mokslinių tyrimų srityje arba daktaro laipsnį. Kadangi ši veikla orientuota į mokymąsi visą gyvenimą ir karjeros plėtrą, tikimasi, kad joje dalyvaus profesinės patirties turintys mokslo darbuotojai.

Ši veikla bus įgyvendinama:

i)	remiant individualias tarptautines europines stipendijas, Bendrijos lygiu tiesiogiai skiriamas geriausiems ir perspektyviausiems valstybių narių ir asocijuotųjų šalių mokslo darbuotojams pagal mokslo darbuotojų kartu su priimančiosiomis organizacijomis pateiktas paraiškas;

ii)

bendrai finansuojant regionines, nacionalines ar tarptautines programas mokslinių tyrimų mokymų ir karjeros plėtros srityje, kai tai atitinka Europos pridėtinės vertės, skaidrumo ir atvirumo kriterijus, skiriant finansavimą konkurso būdu atrinktoms esamoms ar naujoms regioninėms, nacionalinėms ir tarptautinėms programoms, kuriomis siekiama šios veiklos tikslų ir kurios grindžiamos asmens iniciatyva vykdomu mobilumu. Įgyvendinant šias programas, paraiškas pateikę mokslo darbuotojai atrenkami vadovaujantis atviros ir nuopelnais paremtos konkurencijos principais, atranka vykdoma remiantis tarptautiniu to paties lygio mokslo darbuotojų atliekamu vertinimu neatsižvelgiant į pareiškėjų kilmę ir (arba) paskyrimo vietą. Galutiniams paramos gavėjams pagal šias programas turi būti pasiūlytos tinkamos darbo sąlygos.

Dalinio finansavimo prašantys pareiškėjai vaidintų svarbų vaidmenį stiprinant mokslinių tyrimų žmoniškųjų išteklių pajėgumus atitinkamose savo veiklos srityse. Paprastai tai būtų organizacijos, patenkančios į vieną iš šių kategorijų:

—	oficialios valstybės įstaigos, atsakingos už stipendijų programų finansavimą ir valdymą, pavyzdžiui, ministerijos, valstybės mokslinių tyrimų komitetai, akademijos ar mokslinių tyrimų agentūros,

—

kitos valstybės ar privačios įstaigos, įskaitant dideles mokslinių tyrimų organizacijas, kurios finansuoja ir valdo stipendijų programas, turėdamos oficialius įgaliojimus, arba kurios yra pripažintos valstybės valdžios institucijų, pavyzdžiui, valstybės valdžios institucijų pagal privatinę teisę įsteigtos agentūros, teikiančios viešąsias paslaugas, labdaros organizacijos ir kt.,

—	tarptautinės organizacijos, be kitos savo vykdomos veiklos administruojančios panašias schemas Europos lygiu.

Kalbant apie bendro finansavimo tvarką, Bendrija visų pirma prisidės finansuojant stipendijas, kurios atitinka šios veiklos reikalavimus ir tikslus, visų pirma susijusius su tarptautiniu mobilumu. Tarptautinė mokslo darbuotojų konkurencija išliks pagrindinis elementas siekiant užtikrinti aukščiausią pagal šią veiklos kryptį atliekamų mokslinių tyrimų kokybę.

Abu įgyvendinimo būdai iš pradžių bus taikomi lygiagrečiai pasitelkiant bendro finansavimo tvarką ribotu mastu, sudarant sąlygas įgyti reikalingos patirties. Bendrosios programos įgyvendinimo metu abiejų būdų poveikio vertinimas padės nuspręsti, kurią įgyvendinimo tvarką taikyti likusiai programos daliai.

Pramonės ir mokslo įstaigų sąsajos ir partnerystė

Šia veikla siekiama pradėti ir skatinti aktyvų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų ir privačių komercinių įmonių, ypač MVĮ, taip pat tradicinių gamybos įmonių bendradarbiavimą. Veikla bus grindžiama ilgalaikėmis bendradarbiavimo programomis, siekiant padidinti mobilumą tarp sektorių ir keitimąsi bei dalinimąsi žiniomis (įskaitant projektų administravimą, INT administravimą ir produktų kūrimą) ir skatinant abiejų sektorių skirtingos kultūrinės aplinkos bei reikalingų įgūdžių abipusį supratimą.

Veikla bus lanksčiai įgyvendinama, inter alia, remiantis gera praktika pramonės ir akademinės bendruomenės partnerystės visoje Europos Sąjungoje pasitelkus bendradarbiavimo programas, kuriose dalyvautų bent dviejų valstybių narių ar asocijuotųjų šalių organizacijos iš abiejų sektorių, remiant bendradarbiavimą žmogiškųjų išteklių srityje. Bendrijos parama bus teikiama vienu ar keliais iš šių būdų:

—	laikinas personalo perkėlimas iš vieno partnerystės programoje dalyvaujančio sektoriaus į kitą, siekiant skatinti sektorių bendradarbiavimą,

—	laikinas patyrusių mokslo darbuotojų iš partnerystės programoje nedalyvaujančių organizacijų įdarbinimas abiejuose sektoriuose,

—	tinklo kūrimas, seminarų ir konferencijų, kurie skatintų keitimąsi žiniomis ir sektorių patirtimi, organizavimas siekiant, kad dalyvautų daugiau darbuotojų iš abiejų sektorių; speciali MVĮ skirta priemonė,

—	parama MVĮ įsigyjant smulkius įrenginius, susijusius su šių įmonių dalyvavimu bendradarbiavimo veikloje.

Tarptautinė dimensija

Pripažįstant, kad tarptautinis matmuo yra vienas iš pagrindinių aspektų Europos MTP žmogiškųjų išteklių srityje, šiam aspektui plėtoti skirta kryptinga veikla apima tiek Europos mokslo darbuotojų karjeros plėtros klausimus, tiek ir tarptautinio mokslo darbuotojų bendradarbiavimo stiprinimą.

Valstybių narių ir asocijuotųjų šalių mokslo darbuotojų karjeros plėtra bus remiama šiais būdais:

i)	pagal mokymosi visą gyvenimą ir kompetencijos įvairinimo programas skiriant tarptautines stipendijas išvykstantiems patyrusiems mokslo darbuotojams, kad jie įgytų naujų įgūdžių ir žinių, numatant privalomą jų grįžimą;

ii)

teikiant sugrįžimo ir tarptautinės reintegracijos paramą patyrusiems mokslo darbuotojams grįžus iš užsienio. Įgyvendinant šią veiklą taip pat bus remiamas užsienyje esančių mokslo darbuotojų iš valstybių narių ir asocijuotųjų šalių tinklų kūrimas, kad darbuotojai būtų informuojami apie Europos mokslinių tyrimų erdvės raidą ir aktyviai dalyvautų tame procese.

Tarptautinis mokslo darbuotojų bendradarbiavimas bus remiamas tokiais būdais:

i)

skiriant tarptautines stipendijas atvykstantiems mokslo darbuotojams, kad į valstybes nares ir asocijuotąsias šalis atvyktų aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojai iš trečiųjų šalių, taip siekiant tobulinti Europai skirtas žinias ir užmegzti aukšto lygio ryšius. Mokslo darbuotojams iš besivystančių šalių ar sparčiai augančios ekonomikos šalių gali būti naudinga parama grįžus į savo šalį. Taip pat bus remiamas trečiųjų šalių mokslo darbuotojų, dirbančių valstybėse narėse ar asocijuotose šalyse, tinklų kūrimas, siekiant susisteminti ir plėtoti mokslo darbuotojų ryšius su jų kilmės regionais;

ii)	plėtojant keleto mokslinių tyrimų organizacijų Europoje ir vienos ar kelių organizacijų, esančių toliau išvardytose šalyse, partnerystę: — šalyse, kuriose vykdoma Europos kaimynystės politika, — šalyse, su kuriomis Bendrija yra sudariusi mokslo ir technologijų bendradarbiavimo sutartį.

Pagal bendras programas Bendrijos parama bus teikiama trumpalaikėms pradedančiųjų ir patyrusių mokslo darbuotojų mainų programoms, abipusiai naudingų konferencijų ir kitų renginių organizavimui, taip pat nuolatinio pasikeitimo gera praktika, kuri turi tiesioginės įtakos su žmogiškaisiais ištekliais mokslinių tyrimų ir plėtros srityje susijusiems klausimams, sistemos kūrimui.

Šie veiksmai bus įgyvendinami derinant juos su tarptautine veikla pagal programas „Bendradarbiavimas“ ir „Pajėgumai“.

Speciali veikla

Siekiant paremti tikros Europos darbo rinkos mokslo darbuotojams sukūrimą, reikia atlikti nuoseklius papildomus veiksmus, kad būtų pašalintos kliūtys mobilumui ir pagerintos mokslo darbuotojų karjeros perspektyvos Europoje. Šiais veiksmais bus visų pirma siekiama pagerinti suinteresuotųjų šalių ir plačiosios visuomenės informuotumą (vienas iš būdų – Marie Curie apdovanojimai), skatinti ir remti veiklą valstybių narių lygiu ir papildyti Bendrijos veiklą. Tai apims skatinamąsias priemones viešosioms institucijoms, kuriomis skatinamas mokslo darbuotojų mobilumas, darbo kokybė ir didinamas autoritetas, jeigu ši veikla atitinka Europos pridėtinės vertės, atvirumo bei skaidrumo kriterijus.

II PRIEDAS

Informacija, kurią Komisija turi pateikti pagal 8 straipsnio 4 dalį

1.	Informacija apie veiklą, sudaranti galimybes stebėti visą kiekvieno pasiūlymo tolesnį administravimą, visų pirma apimanti: — pateiktus pasiūlymus, — kiekvieno pasiūlymo įvertinimo rezultatus, — susitarimus dėl dotacijų, — užbaigtą veiklą.

2.

Informacija apie kiekvieno kvietimo teikti paraiškas rezultatus ir veiklos įgyvendinimą, visų pirma apimanti: — kiekvieno kvietimo teikti paraiškas rezultatus, — rezultatus, pasiektus derantis dėl susitarimų dėl dotacijų, — veiklos įgyvendinimą, įskaitant duomenis apie mokėjimus ir veiklos rezultatus.

3.	Informacija apie programos įgyvendinimą, įskaitant atitinkamą informaciją Bendrosios programos, Specialiosios programos ir kiekvienos veiklos mastu.

Ši informacija (visų pirma, apie pasiūlymus, jų įvertinimą ir susitarimus dėl dotacijų) turėtų būti pateikiama vienodos struktūros elektroniniu būdu nuskaitomu bei tvarkomu formatu, prieinamu per IT pagrįstą informacijos ir ataskaitų teikimo sistemą, kurioje galima lengvai analizuoti duomenis.

TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. gruodžio 19 d.

dėl specialiosios programos „Pajėgumai“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)

(tekstas svarbus EEE)

(2006/974/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Remiantis Sutarties 166 straipsnio 3 dalimi, 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3) (toliau – Bendroji programa) turi būti įgyvendinamas vykdant specialiąsias programas, kuriose nustatomos išsamios jų įgyvendinimo taisyklės, trukmė ir numatomos reikalingos priemonės.

(2)

Bendrosios programos struktūrą sudaro keturios veiklos rūšys: tarpvalstybinis bendradarbiavimas politikos apibrėžtomis temomis („Bendradarbiavimas“), moksliniai tyrimai, vykdomi mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva („Idėjos“), parama mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros plėtrai („Žmonės“) ir parama mokslinių tyrimų pajėgumams stiprinti („Pajėgumai“). Šia Specialiąja programa turėtų būti siekiama vykdyti „Pajėgumų“ programoje numatytą netiesioginę veiklą.

(3)	Šiai Specialiajai programai turėtų būti taikomos įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo bei mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės, skirtos Bendrajai programai (toliau – dalyvavimo ir sklaidos taisyklės).

(4)

Bendroji programa turėtų papildyti valstybėse narėse vykdomą veiklą, taip pat kitus Bendrijos veiksmus, kurių reikia bendroms strateginėms pastangoms įgyvendinant Lisabonos tikslus, visų pirma ją vykdant greta veiklos, susijusios su struktūriniais fondais, žemės ūkiu, švietimu, mokymu, kultūra, konkurencingumu ir inovacijomis, pramone, sveikata, vartotojų apsauga, užimtumu, energetika, transportu ir aplinka.

(5)	Pagal šią Bendrąją programą remiama su inovacijomis ir MVĮ susijusi veikla turėtų papildyti veiklą, vykdomą pagal Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą, ir tokiu būdu panaikinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų bei skatinti visų rūšių inovacijos.

(6)

Įgyvendinant šią Specialiąją programą gali prireikti papildomų programų, kuriose dalyvautų tik tam tikros valstybės narės, Bendrijai tektų dalyvauti kelių valstybių narių vykdomose programose arba tektų įkurti bendrąsias įmones ar kitas struktūras, kaip apibrėžta Sutarties 168, 169 ir 171 straipsniuose.

(7)	Šioje Specialiojoje programoje turėtų būti numatytas įnašas į Europos investicijų banką (EIB), skirtas „rizikos pasidalijimo finansinė priemonei“ sukurti, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti paskolas iš EIB.

(8)

Kaip numatyta Sutarties 170 straipsnyje, Bendrija sudarė keletą tarptautinių susitarimų mokslinių tyrimų srityje, taip pat reikėtų stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje siekiant dar labiau įtraukti Bendriją į pasaulinę mokslinių tyrimų bendruomenę. Todėl ši Specialioji programa turėtų būti atvira būtinus susitarimus sudariusioms šalims, o projektų lygiu ir abipusės naudos pagrindu – trečiųjų šalių subjektams ir tarptautinėms mokslinio bendradarbiavimo organizacijoms.

(9)	Pagal šią programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų būti vykdoma laikantis pagrindinių etikos principų, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje išdėstytus principus.

(10)	Įgyvendinant Bendrąją programą turėtų būti prisidedama prie tvaraus vystymosi skatinimo.

(11)

Reikėtų užtikrinti patikimą Bendrosios programos finansų valdymą ir jos įgyvendinimą kuo veiksmingesniu ir vartotojui priimtinesniu būdu, užtikrinant teisinį tikrumą ir sąlygų visiems dalyviams dalyvauti programoje sudarymą laikantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) ir Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 (5), nustatančio išsamias to finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, ir kitų vėlesnių pakeitimų nuostatų.

(12)

Pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (7) bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (8) taip pat reikėtų imtis atitinkamų Europos bendrijų finansinius interesus atitinkančių priemonių, kad būtų stebimas tiek suteiktos finansinės paramos, tiek šių lėšų panaudojimo veiksmingumas, siekiant išvengti pažeidimų ir sukčiavimo, ir reikėtų imtis reikiamų veiksmų siekiant susigrąžinti prarastas, neteisingai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas.

(13)

Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės iš esmės yra valdymo priemonės ir todėl turėtų būti patvirtinamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9), 4 straipsnyje nustatytos valdymo procedūros. Kita vertus, dėl mokslinių tyrimų, kuriuose naudojami žmogaus embrionai ir žmogaus embriono kamieninės ląstelės, kyla specifinių etinių klausimų, kaip nurodyta šio sprendimo 4 straipsnyje, todėl tokių projektų finansavimo priemonės turėtų būti patvirtinamos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje nustatytos reguliavimo procedūros.

(14)	Specialiajai programai „Pajėgumai“ Europos Bendrijų bendrajame biudžete turi būti skirta atskira biudžeto eilutė.

(15)

Įgyvendinant šią programą ne mažiau dėmesio reikėtų skirti lyčių aspekto integravimui ir, inter alia, darbo sąlygoms, skaidrumui ir pagal šią programą finansuojamuose projektuose ir programose priimtų dirbti mokslo darbuotojų karjeros plėtrai; visiems šiems aspektams 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Europos mokslininkų chartijos ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso suteikia orientacinį pagrindą tuo pat metu išlaikant jo savanorišką pobūdį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Specialioji programa „Pajėgumai“, skirta Bendrijos veiklai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, įskaitant demonstracinę veiklą, (toliau – Specialioji programa) yra patvirtinama 2007 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2 straipsnis

Pagal Specialiąją programą remiama „Pajėgumų“ veikla, t. y. pagrindiniai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų aspektai:

a)	mokslinių tyrimų infrastruktūros;

b)	mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirti moksliniai tyrimai;

c)	žinių regionai;

d)	mokslinių tyrimų potencialas;

e)	mokslas visuomenėje;

f)	parama nuosekliam mokslinių tyrimų politikos plėtojimui;

g)	tarptautinio bendradarbiavimo veikla.

Įgyvendinant šią Specialiąją programą gali prireikti papildomų programų, kuriose dalyvautų tik tam tikros valstybės narės, Bendrijai tektų dalyvauti kelių valstybių narių vykdomose programose arba tektų įkurti bendras įmones ar kitas struktūras, kaip apibrėžta Sutarties 168, 169 ir 171 straipsniuose.

Šios veiklos tikslai ir pagrindinės kryptys yra nurodyti I priede.

3 straipsnis

Pagal Bendrosios programos II priedą, Specialiosios programos vykdymui reikalinga suma yra 4 097 mln EUR, iš kurių mažiau nei 6 % skiriami Komisijos administracinėms išlaidoms. Orientacinis šios sumos paskirstymas pateiktas II priede.

4 straipsnis

1.   Visa pagal Specialiąją programą atliekama mokslinių tyrimų veikla vykdoma laikantis pagrindinių etikos principų.

2.   Pagal šią programą nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

—	mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama klonuoti žmones reprodukcijos tikslais,

—	mokslinių tyrimų veikla, skirta žmogaus genetiniam paveldui pakeisti, kai šie pakeitimai gali būti paveldimi (10),

—	mokslinių tyrimų veikla, skirta žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų ar kamieninių ląstelių įsigijimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

3.   Suaugusių žmonių ir embrionų kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinį pagrindą.

Paraiškoje dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo prireikus pateikiama išsami informacija apie licencijavimą ir kontrolės priemonės, kurių imsis valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat išsami informacija apie etinį patvirtinimą (-us), kuris bus suteiktas (-i).

Dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių gavimo institucijoms, organizacijoms ir mokslo darbuotojams taikoma griežta licencijavimo ir kontrolės tvarka pagal atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) teisinę sistemą.

4.   Pirmiau nustatytos mokslinių tyrimų sritys antrame šios programos etape (2010–2013 m.) peržiūrimos atsižvelgiant į mokslo pažangą.

5 straipsnis

1.   Specialioji programa įgyvendinama pagal Bendrosios programos III priede nustatytas finansavimo schemas.

2.   Šios Specialiosios programos III priede nustatoma tvarka, kurios laikantis Europos investicijų bankui suteikiama dotacija rizikos pasidalijimo finansinei priemonei įsteigti.

3.   Šios Specialiosios programos IV priede pateikiama galima bendro nacionalinių mokslinių tyrimų programų įgyvendinimo iniciatyva, kuriai galėtų būti taikomas atskiras sprendimas remiantis Sutarties 169 straipsniu.

4.   Šiai Specialiajai programai taikomos dalyvavimo ir informacijos sklaidos taisyklės.

6 straipsnis

1.   Komisija sudaro Specialiosios programos įgyvendinimo darbo programą, kurioje išsamiau išdėstomi I priede nurodyti tikslai bei moksliniai ir technologiniai prioritetai ir atskiroms temoms, pagal kurias kviečiama teikti paraiškas, taikomos finansavimo schemos bei įgyvendinimo grafikas.

2.   Darbo programoje atsižvelgiama į atitinkamą mokslinių tyrimų veiklą, kurią vykdo valstybės narės, asocijuotosios šalys ir Europos bei tarptautinės organizacijos, ir į Europos pridėtinės vertės sukūrimą bei poveikį pramonės konkurencingumui ir kitoms Bendrijos politikos kryptims. Prireikus ji atnaujinama.

3.   Pasiūlymai dėl netiesioginės veiklos pagal finansavimo schemas įvertinami ir projektai atrenkami atsižvelgiant į dalyvavimo ir rezultatų sklaidos taisyklių 15 straipsnio 1a dalyje nustatytus kriterijus.

4.   Darbo programoje gali būti nustatytos:

a)	organizacijos, gaunančios lėšas narystės mokesčio forma;

b)	paramos veiksmai, skirti veiklai, kurią vykdo specialų statusą turintys juridiniai asmenys.

7 straipsnis

1.   Už Specialiosios programos įgyvendinimą atsako Komisija.

2.   8 straipsnio 2 dalyje nustatyta valdymo procedūra taikoma tvirtinant šias priemones:

a)	6 straipsnyje nurodytą darbo programą, įskaitant naudotinas finansavimo schemas, kvietimų teikti pasiūlymus turinį ir taikytinus vertinimo bei atrankos kriterijus;

b)	bet kokį II priede pateikto orientacinio sumos paskirstymo pakeitimą;

c)	2 straipsnyje nurodytų a–g veiksmų finansavimo patvirtinimą, kai pagal šią programą numatoma finansavimo Bendrijos lėšomis suma yra lygi 0,6 mln EUR arba didesnė;

d)	Bendrosios programos 7 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų įvertinimų orientacinių gairių parengimą.

3.   8 straipsnio 3 dalyje nustatyta reguliavimo procedūra taikoma tvirtinant veiklos, kurios metu naudojami žmogaus embrionai ir kamieninės žmogaus embriono ląstelės, finansavimą.

8 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

3.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

4.   Komisija reguliariai informuoja komitetą apie bendrą Specialiosios programos įgyvendinimo pažangą ir laiku pateikia jam informaciją apie visus pagal šią programą pasiūlytus ar finansuojamus MTTP veiksmus, kaip nustatyta V priede.

5.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Komisija pasirūpina Bendrosios programos 7 straipsnyje numatyta nepriklausoma Specialiosios programos srityse vykdomos veiklos stebėsena, įvertinimu ir peržiūra.

10 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.