ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 36

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

50 tomas
2007m. vasario 8d.


Turinys

 

Puslapis

 

*

Pranešimas skaitytojams

1

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių (OL L 409, 2006 12 30) klaidų ištaisymas

3

 

*

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30) klaidų ištaisymas

6

 

*

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1968/2006 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui (2007–2010 m.) (OL L 409, 2006 12 30) klaidų ištaisymas

31

 

*

2006 m. gegužės 31 d. ES ir Bulgarijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/2006 dėl Europos sutarties 3 protokole numatytos prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais tvarkos patobulinimo (OL L 409, 2006 12 30) klaidų ištaisymas

34

 

*

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos bendrųjų veiksmų 2006/1002/BUSP, iš dalies keičiančių bendruosius veiksmus 2001/554/BUSP dėl Europos Sąjungos saugumo studijų instituto įsteigimo (OL L 409, 2006 12 30) klaidų ištaisymas

66

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


8.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/1


PRANEŠIMAS SKAITYTOJAMS

BG:

Настоящият брой на Официален вестник е публикуван на испански, чешки, датски, немски, естонски, гръцки, английски, френски, италиански, латвийски, литовски, унгарски, малтийски, нидерландски, полски, португалски, словашки, словенски, фински и шведски език.

Поправката, включена в него, се отнася до актове, публикувани преди разширяването на Европейския съюз от 1 януари 2007 г.

CS:

Tento Úřední věstník se vydává ve španělštině, češtině, dánštině, němčině, estonštině, řečtině, angličtině, francouzštině, italštině, lotyštině, litevštině, maďarštině, maltštině, nizozemštině, polštině, portugalštině, slovenštině, slovinštině, finštině a švédštině.

Tisková oprava zde uvedená se vztahuje na akty uveřejněné před rozšířením Evropské unie dne 1. ledna 2007.

DA:

Denne EU-Tidende offentliggøres på dansk, engelsk, estisk, finsk, fransk, græsk, italiensk, lettisk, litauisk, maltesisk, nederlandsk, polsk, portugisisk, slovakisk, slovensk, spansk, svensk, tjekkisk, tysk og ungarsk

Berigtigelserne heri henviser til retsakter, som blev offentliggjort før udvidelsen af Den Europæiske Union den 1. januar 2007.

DE:

Dieses Amtsblatt wird in Spanisch, Tschechisch, Dänisch, Deutsch, Estnisch, Griechisch, Englisch, Französisch, Italienisch, Lettisch, Litauisch, Ungarisch, Maltesisch, Niederländisch, Polnisch, Portugiesisch, Slowakisch, Slowenisch, Finnisch und Schwedisch veröffentlicht.

Die darin enthaltenen Berichtigungen beziehen sich auf Rechtsakte, die vor der Erweiterung der Europäischen Union am 1. Januar 2007 veröffentlicht wurden.

EL:

Η παρούσα Επίσημη Εφημερίδα δημοσιεύεται στην ισπανική, τσεχική, δανική, γερμανική, εσθονική, ελληνική, αγγλική, γαλλική, ιταλική, λεττονική, λιθουανική, ουγγρική, μαλτέζικη, ολλανδική, πολωνική, πορτογαλική, σλοβακική, σλοβενική, φινλανδική και σουηδική γλώσσα.

Τα διορθωτικά που περιλαμβάνει αναφέρονται σε πράξεις που δημοσιεύθηκαν πριν από τη διεύρυνση της Ευρωπαϊκής Ένωσης την 1η Ιανουαρίου 2007.

EN:

This Official Journal is published in Spanish, Czech, Danish, German, Estonian, Greek, English, French, Italian, Latvian, Lithuanian, Hungarian, Maltese, Dutch, Polish, Portuguese, Slovak, Slovenian, Finnish and Swedish.

The corrigenda contained herein refer to acts published prior to enlargement of the European Union on 1 January 2007.

ES:

El presente Diario Oficial se publica en español, checo, danés, alemán, estonio, griego, inglés, francés, italiano, letón, lituano, húngaro, maltés, neerlandés, polaco, portugués, eslovaco, esloveno, finés y sueco.

Las correcciones de errores que contiene se refieren a los actos publicados con anterioridad a la ampliación de la Unión Europea del 1 de enero de 2007.

ET:

Käesolev Euroopa Liidu Teataja ilmub hispaania, tšehhi, taani, saksa, eesti, kreeka, inglise, prantsuse, itaalia, läti, leedu, ungari, malta, hollandi, poola, portugali, slovaki, slovneeni, soome ja rootsi keeles.

Selle parandustega viidatakse aktidele, mis on avaldatud enne Euroopa Liidu laienemist 1. jaanuaril 2007.

FI:

Tämä virallinen lehti on julkaistu espanjan, tšekin, tanskan, saksan, viron, kreikan, englannin, ranskan, italian, latvian, liettuan, unkarin, maltan, hollannin, puolan, portugalin, slovakin, sloveenin, suomen ja ruotsin kielellä.

Lehden sisältämät oikaisut liittyvät ennen Euroopan unionin laajentumista 1. tammikuuta 2007 julkaistuihin säädöksiin.

FR:

Le présent Journal officiel est publié dans les langues espagnole, tchèque, danoise, allemande, estonienne, grecque, anglaise, française, italienne, lettone, lituanienne, hongroise, maltaise, néerlandaise, polonaise, portugaise, slovaque, slovène, finnoise et suédoise.

Les rectificatifs qu'il contient se rapportent à des actes publiés antérieurement à l'élargissement de l'Union européenne du 1er janvier 2007.

HU:

Ez a Hivatalos Lap spanyol, cseh, dán, német, észt, görög, angol, francia, olasz, lett, litván, magyar, máltai, holland, lengyel, portugál, szlovák, szlovén, finn és svéd nyelven jelenik meg.

Az itt megjelent helyesbítések elsősorban a 2007. január 1-jei európai uniós bővítéssel kapcsolatos jogszabályokra vonatkoznak.

IT:

La presente Gazzetta ufficiale è pubblicata nelle lingue spagnola, ceca, danese, tedesca, estone, greca, inglese, francese, italiana, lettone, lituana, ungherese, maltese, olandese, polacca, portoghese, slovacca, slovena, finlandese e svedese.

Le rettifiche che essa contiene si riferiscono ad atti pubblicati anteriormente all'allargamento dell'Unione europea del 1o gennaio 2007.

LT:

Šis Oficialusis leidinys išleistas ispanų, čekų, danų, vokiečių, estų, graikų, anglų, prancūzų, italų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, olandų, lenkų, portugalų, slovakų, slovėnų, suomių ir švedų kalbomis.

Čia išspausdintas teisės aktų, paskelbtų iki Europos Sąjungos plėtros 2007 m. sausio 1 d., klaidų ištaisymas.

LV:

Šis Oficiālais Vēstnesis publicēts spāņu, čehu, dāņu, vācu, igauņu, grieķu, angļu, franču, itāļu, latviešu, lietuviešu, ungāru, maltiešu, holandiešu, poļu, portugāļu, slovāku, slovēņu, somu un zviedru valodā.

Šeit minētie labojumi attiecas uz tiesību aktiem, kas publicēti pirms Eiropas Savienības paplašināšanās 2007. gada 1. janvārī.

MT:

Dan il-Ġurnal Uffiċjali hu ppubblikat fil-ligwa Spanjola, Ċeka, Dania, Ġermania, Estonjana, Griega, Inglia, Franċia, Taljana, Latvjana, Litwana, Ungeria, Maltija, Olandia, Pollakka, Portugia, Slovakka, Slovena, Finlandia u vedia.

Il-corrigenda li tinstab hawnhekk tirreferi għal atti ppubblikati qabel it-tkabbir ta' l-Unjoni Ewropea fl-1 ta' Jannar 2007.

NL:

Dit Publicatieblad wordt uitgegeven in de Spaanse, de Tsjechische, de Deense, de Duitse, de Estse, de Griekse, de Engelse, de Franse, de Italiaanse, de Letse, de Litouwse, de Hongaarse, de Maltese, de Nederlandse, de Poolse, de Portugese, de Slowaakse, de Sloveense, de Finse en de Zweedse taal.

De rectificaties in dit Publicatieblad hebben betrekking op besluiten die vóór de uitbreiding van de Europese Unie op 1 januari 2007 zijn gepubliceerd.

PL:

Niniejszy Dziennik Urzędowy jest wydawany w językach: hiszpańskim, czeskim, duńskim, niemieckim, estońskim, greckim, angielskim, francuskim, włoskim, łotewskim, litewskim, węgierskim, maltańskim, niderlandzkim, polskim, portugalskim, słowackim, słoweńskim, fińskim i szwedzkim.

Sprostowania zawierają odniesienia do aktów opublikowanych przed rozszerzeniem Unii Europejskiej dnia 1 stycznia 2007 r.

PT:

O presente Jornal Oficial é publicado nas línguas espanhola, checa, dinamarquesa, alemã, estónia, grega, inglesa, francesa, italiana, letã, lituana, húngara, maltesa, neerlandesa, polaca, portuguesa, eslovaca, eslovena, finlandesa e sueca.

As rectificações publicadas neste Jornal Oficial referem-se a actos publicados antes do alargamento da União Europeia de 1 de Janeiro de 2007.

RO:

Prezentul Jurnal Oficial este publicat în limbile spaniolă, cehă, daneză, germană, estonă, greacă, engleză, franceză, italiană, letonă, lituaniană, maghiară, malteză, olandeză, polonă, portugheză, slovacă, slovenă, finlandeză şi suedeză.

Rectificările conţinute în acest Jurnal Oficial se referă la acte publicate anterior extinderii Uniunii Europene din 1 ianuarie 2007.

SK:

Tento úradný vestník vychádza v španielskom, českom, dánskom, nemeckom, estónskom, gréckom, anglickom, francúzskom, talianskom, lotyšskom, litovskom, maďarskom, maltskom, holandskom, poľskom, portugalskom, slovenskom, slovinskom, fínskom a švédskom jazyku.

Korigendá, ktoré obsahuje, odkazujú na akty uverejnené pred rozšírením Európskej únie 1.januára 2007.

SL:

Ta Uradni list je objavljen v španskem, češkem, danskem, nemškem, estonskem, grškem, angleškem, francoskem, italijanskem, latvijskem, litovskem, madžarskem, malteškem, nizozemskem, poljskem, portugalskem, slovaškem, slovenskem, finskem in švedskem jeziku.

Vsebovani popravki se nanašajo na akte objavljene pred širitvijo Evropske unije 1. januarja 2007.

SV:

Denna utgåva av Europeiska unionens officiella tidning publiceras på spanska, tjeckiska, danska, tyska, estniska, grekiska, engelska, franska, italienska, lettiska, litauiska, ungerska, maltesiska, nederländska, polska, portugisiska, slovakiska, slovenska, finska och svenska.

Rättelserna som den innehåller avser rättsakter som publicerades före utvidgningen av Europeiska unionen den 1 januari 2007.


Klaidų ištaisymas

8.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/3


2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 409, 2006 m. gruodžio 30 d. )

Reglamentą (EB) Nr. 1966/2006 skaityti taip:

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1966/2006

2006 m. gruodžio 21 d.

dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 (1) nustatoma programa, skirta užtikrinti žuvų išteklių apsaugą ir tausojantį naudojimą pagal Bendrąją žuvininkystės politiką.

(2)

Žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo tikslai yra pasiekiami, laikantis sąlygų, reglamentuojančių prieigą prie vandenų ir išteklių, t. y. ribojant sugautų žuvų kiekius ir žvejybos pastangas ir patvirtinant technines priemones, susijusias su žvejybos metodais, žūklės įrankiais ir sugautų žuvų kiekiais.

(3)

Todėl siekiant užtikrinti racionalų žvejybos galimybių valdymą ir siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, žvejybinę veiklą būtina stebėti pačiais tinkamiausiais metodais. Sugauti kiekiai daugiausia kontroliuojami renkant informaciją apie sugavimus, iškrovimus, perkrovimus, gabenimus ir pardavimus, o žvejybos pastangos daugiausia kontroliuojamos renkant informaciją apie laivo charakteristikas, žvejojant praleistą laiką ir žūklės įrankius. Be to, nuotolinio valdymo technologijos žuvininkystės kontrolės institucijoms suteikia galimybę stebėti laivų buvimą tam tikroje teritorijoje. Derinant visas šias priemones, didinamas informacijos tikslumas.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 22 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 3 dalyje atitinkamai numatoma, kad 2004 m. Taryba turi nuspręsti dėl įsipareigojimo elektroniniu būdu registruoti ir perduoti atitinkamą informaciją, susijusią su žvejybos veikla, įskaitant iškrautus ar perkrautus sugavimus bei pardavimo pažymą, ir dėl įsipareigojimo įdiegti nuotolinio aptikimo priemones.

(5)

Pastaraisiais metais valstybės narės ir kitos šalys vykdė bandomuosius elektroninio registravimo ir pranešimo bei nuotolinio aptikimo projektus. Šie projektai pasirodė esą pagrįsti ir ekonomiškai efektyvūs.

(6)

1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), 6 straipsniu numatoma, kad Bendrijos žvejybos laivų kapitonai veda laivo žurnalą apie savo veiklas.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 22 straipsniu nustatoma, kad žuvininkystės produktai parduodami tiktai iš žvejybos laivo registruotiems pirkėjams arba registruotuose aukcionuose.

(8)

Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 9 straipsniu numatoma, kad aukcionai ar kitos valstybių narių įgaliotos įstaigos ar asmenys, atsakingi už pirminę prekybą žuvininkystės produktais, po pirminio pardavimo pateikia pardavimo pažymą valstybių narių, kurių teritorijoje atliekama pirminė prekyba, kompetentingoms institucijoms.

(9)

Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnyje numatoma, kad Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendras ilgis yra 10 ar daugiau metrų, kapitonas arba jo atstovas, po kiekvieno reiso per 48 valandas nuo iškrovimo, valstybės narės, kurioje vyksta iškrovimas, kompetentingoms institucijoms pateikia deklaraciją.

(10)

Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 9 straipsnyje taip pat numatoma, kad jei pirminė prekyba žuvininkystės produktais neatliekama toje pačioje valstybėje narėje, kurioje jie buvo iškrauti, valstybė narė, atsakinga už pirminės prekybos stebėseną, užtikrina, kad valdžios institucijoms, atsakingoms už atitinkamų produktų iškrovimą, būtų kuo greičiau pateikta pardavimo pažymos kopija.

(11)

Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19 straipsniu reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų kompiuterizuotą duomenų bazę ir įvestų patvirtinimo sistemą, visų pirma susidedančią iš kryžminių patikrinimų ir sutikrinimo duomenų.

(12)

Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 9 straipsniu taip pat numatoma, kad perdavimo deklaracija, už kurią atsako jos turėtojas, kompetentingoms institucijoms pateikiama, kai produktai nėra siūlomi parduoti arba juos ketinama parduoti vėliau.

(13)

Nuotolinis aptikimas turėtų būti naudojamas tik tada, kai aiškiai matoma ekonominė nauda lyginant tik su tradicinių kontrolės priemonių, pavyzdžiui, žvejybos patruliuojančių laivų ir orlaivių, naudojimu aptinkant nelegaliai žvejojančius žvejybos laivus.

(14)

Todėl reikėtų nustatyti registravimo, perdavimo elektroniniu būdu ir nuotolinio aptikimo naudojimo kontrolės tikslais sąlygas.

(15)

Būdai, kuriais kompetentingos nacionalinės institucijos naudosis keisdamosi informacija kontrolės ir tikrinimo tikslais, turėtų būti nustatytos išsamiose įgyvendinimo taisyklėse.

(16)

Valstybė narė turėtų turėti galimybę priimti sprendimą dėl duomenų perdavimo būdų, naudojamų laivų, plaukiojančių su jos vėliava.

(17)

Su kontrolės technologijų įgyvendinimu susijusios investicijos atitinka reikalavimus pagal 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 861/2006/EB, nustatantį Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai įgyvendinti bei veiklai jūrų teisės srityje (3).

(18)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Elektroninis registravimas ir perdavimas

1.   Bendrijos žvejybos laivo kapitonas elektroninėmis priemonėmis registruoja su žuvininkystės veikla susijusią informaciją, kurią jis privalo registruoti laivo žurnale ir perkrovimo deklaracijoje, kaip apibrėžta atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, bei elektroninėmis priemonėmis siunčia šią informaciją vėliavos valstybės kompetentingai institucijai.

2.   Bendrijos žvejybos laivo kapitonas ar jo atstovas elektroninėmis priemonėmis registruoja su žuvininkystės veikla susijusią informaciją, kurią jis privalo registruoti iškrovimo deklaracijoje, kaip apibrėžta atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, bei elektroninėmis priemonėmis siunčia šią informaciją vėliavos valstybės kompetentingai institucijai.

3.   Pirminio pardavimo pažyma ir prireikus perdavimo deklaracija registruojama ir persiunčiama elektroniniu būdu, valstybių narių, kurių teritorijoje pirmą kartą parduodama registruotiems pirkėjams, registruotame aukcione ar kitam valstybių narių įgaliotam subjektui arba asmeniui, atsakingam už pirminį žuvininkystės produktų pardavimą, kompetentingoms institucijoms.

4.   Valstybės narės turi būtinas administracines ir technines struktūras, kuriomis jos gali elektroninėmis priemonėmis gauti, tvarkyti, kryžmiškai patikrinti ir perduoti bent jau informaciją, esančią 1, 2 ir 3 dalyse nurodytame laivo žurnale, perkrovimo deklaracijoje, iškrovimo deklaracijoje, pardavimo pažymoje ir perdavimo deklaracijoje.

2 straipsnis

Duomenų periodiškumas ir autentiškumas

1.   Žvejybos laivo kapitonas atitinkamus žurnalo duomenis persiunčia ne rečiau kaip kartą per dieną. Jis taip pat siunčia tokius duomenis vėliavos valstybės kompetentingos valdžios institucijos prašymu. Bet kokiu atveju jis perduoda atitinkamus žurnalo duomenis užbaigęs paskutinę žvejybos operaciją bei prieš įplaukdamas į uostą.

2.   Laivo žurnalo, perkrovimo deklaracijos ir iškrovimo deklaracijos duomenys, kuriuos įregistravo vėliavos valstybės kompetentinga institucija, laikomi autentiškais nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

3.   Valstybės narės užregistruota pirminio pardavimo pažymos ir perdavimo deklaracijos informacija laikoma autentiška nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

3 straipsnis

Laipsniškas įvedimas

1.   Įsipareigojimas per 24 mėnesius nuo 5 straipsnyje nurodytų įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo datos elektroniniu būdu registruoti ir perduoti 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse minimus duomenis taikomas žvejybos laivų, kurių bendras ilgis yra daugiau nei 24 metrai, kapitonams, o žvejybos laivų, kurių bendras ilgis yra daugiau nei 15 metrų, kapitonams – per 42 mėnesius nuo įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo.

2.   Nepaisant 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali įpareigoti ar suteikti įgaliojimus nuo 5 straipsnyje nurodytų įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo praėjus 12 mėnesių 1 dalyje nurodytų žvejybos laivų, kurių bendras ilgis yra 15 metrai ar mažiau, kapitonams elektroniniu būdu registruoti ir perduoti 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtus duomenis.

3.   Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos priima iš vėliavos valstybės narės gautus elektroninius pranešimus, kuriose pateikti 2 dalyje nurodytų žvejybos laivų duomenys.

4.   Registruotiems pirkėjams, registruotam aukcionui ar kitam valstybių narių įgaliotam subjektui arba asmeniui, atsakingiems už pirminį žuvininkystės produktų pardavimą, kurių metinė finansinė apyvarta parduodant žuvininkystės produktus viršija 400 000 eurų, įpareigojimas elektroniniu būdu registruoti pardavimo pažymas arba prireikus perdavimo deklaracijas taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

4 straipsnis

Nuotolinis aptikimas

Nuo 2009 m. sausio 1 d. ir tais atvejais, kai aiškiai matoma ekonominė nauda lyginant su tradicinėmis kontrolės priemonėmis naudojamomis aptinkant nelegaliai žvejojančius žvejybos laivus, valstybės narės užtikrina, kad jų žuvininkystės stebėsenos centrai turėtų techninius pajėgumus, suteikiančius jiems galimybę sulyginti buvimo vietas, nustatytas palydovais atsiųstuose į žemę nuotoliniu būdu aptiktuose vaizduose ar kitomis lygiavertėmis sistemomis su duomenimis, kurie gauti iš laivų stebėjimo sistemų, siekiant nustatyti žvejybos laivų buvimą tam tikroje teritorijoje.

5 straipsnis

Išsamios taisyklės

Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Šiose taisyklėse visų pirma nustatoma:

1)

Sąlygos, kuriomis kompetentingos nacionalinės institucijos kontrolės ir tikrinimo tikslais keisis informacija, tuo pačiu metu užtikrindamos konfidencialumą ir tai, kad pakrančių valstybės narės galėtų gauti informaciją.

2)

Perduotinų pranešimų turinys.

3)

Būdai, kuriais kompetentingos nacionalinės institucijos naudosis keisdamosi informacija kontrolės ir tikrinimo tikslais.

4)

Pardavimo pažymos ir perėmimo deklaracijos duomenų registravimo ir perdavimo sąlygos.

5)

Nuostatos, kuriomis valstybei narei leidžiama pratęsti elektroninio pranešimo įpareigojimą žvejybos laivams, kaip numatyta 3 straipsnio 2 dalyje.

6)

Reikalavimų elektroniniu būdu perduoti iškrovimo deklaracijas išimtys bei sąlygos ir pranešimo reikalavimai informuoti pakrantės valstybę apie tokias išimtis.

7)

Tam tikrų kontrolės nuostatų, esančių Bendrijos taisyklėse, skirtose žvejybos laivams, kurie elektroniniu būdu registruoja ir perduoda 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, išimtys siekiant sumažinti ūkio subjektams tenkančią administracinę naštą.

8)

Nuostatos, susijusios su 1 straipsnyje nurodytų duomenų registravimu ir perdavimu techninio gedimo atveju.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KORKEAOJA


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(3)  OL L 160, 2006 6 14, p. 1.

(4)  OL L 184, 1997 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).


8.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/6


2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1626/94

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 409, 2006 m. gruodžio 30 d. ), klaidų ištaisymas

Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 skaityti taip:

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 1967/2006

2006 m. gruodžio 21 d.

dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1) nuostatos yra taikomos Viduržemio jūrai.

(2)

Taryba Sprendimu 98/392/EB (2) sudarė Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją, kurioje nustatyti principai ir taisyklės, susijusios su gyvųjų atviros jūros išteklių apsauga ir valdymu. Pagal tos Konvencijos taisykles Bendrija siekia koordinuoti gyvųjų vandens išteklių valdymą ir apsaugą su kitomis pakrantės valstybėmis.

(3)

Pagal Sprendimą 98/416/EB (3) Bendrija yra Susitarimo dėl Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (toliau – GFCM) Susitariančioji Šalis. GFCM susitarime nustatoma regioninio bendradarbiavimo Viduržemio jūros išteklių apsaugos ir valdymo srityje sistema, priimant rekomendacijas GFCM taikymo srityje, kurios tampa privalomomis Susitariančiosioms Šalims.

(4)

Atsižvelgdama į žuvininkystės Viduržemio jūroje biologines, socialines ir ekonomines ypatybes, Bendrija turi nustatyti konkrečią valdymo sistemą.

(5)

Bendrija yra įsipareigojusi taikyti atsargumo principą imdamasi priemonių, skirtų saugoti ir apsaugoti gyvuosius vandens išteklius bei jūrų ekosistemas ir numatyti tausojantį jų naudojimą.

(6)

Šiame reglamente numatyta valdymo sistema apima operacijas, susijusias su Viduržemio jūros išteklių žvejyba, kuria užsiima Bendrijos laivai, plaukiojantys Bendrijos ar tarptautiniuose vandenyse, trečiosios šalies laivai, plaukiojantys valstybių narių žvejybos zonose arba Sąjungos piliečiai atviroje Viduržemio jūroje.

(7)

Tačiau siekiant nekliudyti moksliniams tyrimams, šis reglamentas neturėtų būti taikomas bet kurioms operacijoms, kurių reikia tokių tyrimų tikslams.

(8)

Būtina nustatyti veiksmingą valdymo sistemą atitinkamai dalijantis Bendrijos ir valstybių narių atsakomybe.

(9)

Griežta tam tikrų jūrų gyvūnų rūšių apsauga, nustatyta 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (4) ir taikoma valstybių narių suverenitetui priklausantiems jūrų vandenims, turėtų būti taikoma ir atviroje Viduržemio jūroje.

(10)

Vadovaujantis 1999 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimu 1999/800/EB (5) dėl Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje sudarymo ir to protokolo priedų priėmimo (Barselonos Konvencija), kuriuose, be nuostatų, susijusių su svarbių Viduržemio jūros vietų apsauga, numatyta sudaryti nykstančių ar pavojuje esančių rūšių arba rūšių, kurių naudojimas kontroliuojamas, sąrašus.

(11)

Siekiant atsižvelgti į naujus mokslinius patarimus, būtina patvirtinti naujas technines žvejybai skirtas priemones, pakeičiančias numatytąsias 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1626/94, nustatančiame tam tikras technines priemones žuvų ištekliams išsaugoti Viduržemio jūroje (6). Taip pat reikėtų atsižvelgti į pagrindines Veiksmų plano dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje pagal Bendrąją žuvininkystės politiką nuostatas.

(12)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1626/94 turėtų būti panaikintas.

(13)

Reikėtų vengti pernelyg didelių pernelyg mažų žuvų sugavimų. Todėl reikia apsaugoti tam tikras zonas, kuriose renkasi jaunikliai, atsižvelgiant į vietines biologines sąlygas šiose skirtingose zonose.

(14)

Žvejybos įrankiai, kurie daro pernelyg didelę žalą jūros aplinkai arba dėl kurių išsenka tam tikrų žuvų ištekliai, turėtų būti uždrausti arba griežčiau reglamentuojami.

(15)

Siekiant išvengti tolesnio jauniklių mirtingumo koeficiento augimo bei žymiai sumažinti negyvų jūrų gyvūnų išmetimų iš žvejybos laivų kiekį, tikslinga nustatyti didesnius tam tikrų jūrų gyvūnų rūšių žvejybai naudojamų tralų, dugninių statomų tinklų akių bei ūdų kabliukų dydžius bei privalomą kvadratinių akių tinklinio audeklo naudojimą.

(16)

Siekiant numatyti pereinamąjį laikotarpį, prieš nustatant didesnius dugninių tralų tinklo akių dydžius, tikslinga nustatyti kai kurias tralų įrengimo charakteristikas, kurios padidins šiuo metu naudojamų tinklo akių dydžių selektyvumą.

(17)

Žvejybos pastangų valdymas turėtų būti pagrindinė priemonė tausojančiai žuvininkystei Viduržemio jūroje užtikrinti. Todėl siekiant apriboti vieną veiksnį, kuris turi įtakos vykdomoms žvejybos pastangoms, tikslinga nustatyti bendrus pagrindinių pasyviųjų žvejybos įrankių rūšių matmenis.

(18)

Siekiant apsaugoti atsiganymo plotus ir jautrias buveines bei pagerinti žuvininkystės Viduržemio jūroje socialinį tvarumą, pakrančių zonos dalyje turėtų būti leista tik žvejyba selektyviais žvejybos įrankiais, kuriuos naudoja smulkūs žvejai.

(19)

Tikslinga nustatyti verslinius tam tikrų jūrų gyvūnų iškrovimo dydžius, siekiant geriau šiuos jūrų gyvūnus naudoti bei nustatyti standartus, kuriais remdamosi valstybės narės galėtų kurti savo pakrantės žuvininkystės valdymo sistemas. Todėl tam tikrų žvejybos įrankių selektyvumas turėtų kuo labiau atitikti tam tikroms tais įrankiais gaudomoms rūšims ar rūšių grupėms nustatytą verslinį iškrovimo dydį.

(20)

Siekiant netrukdyti dirbtinai atkurti arba perkelti žuvų išteklius ir kitus jūrų organizmus, turėtų būti leidžiamos tokiai veiklai vykdyti būtinos operacijos, jei jos yra suderinamos su atitinkamų rūšių tausojimu.

(21)

Kadangi laisvalaikio žvejyba yra labai svarbi Viduržemio jūroje, būtina užtikrinti, kad ji smarkiai netrukdytų verslinei žvejybai, kad būtų suderinama su tausojančiu gyvųjų vandens išteklių naudojimu ir kad nepažeistų Bendrijos įsipareigojimų regioninėms žuvininkystės organizacijoms.

(22)

Atsižvelgiant į konkrečias daugelio Viduržemio jūros žuvininkystės tipų, kurių naudojimas yra ribojamas juos leidžiant tik tam tikrose geografinėse pazonėse, ypatybes ir atsižvelgiant į tradiciją taikyti pastangų valdymo sistemą subregioniniu lygiu, tikslinga numatyti Bendrijos ir nacionalinių valdymo planų, sujungiančių pirmiausia pastangų valdymą ir konkrečias technines priemones, nustatymą.

(23)

Siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos veiklos kontrolę, reikėtų imtis tam tikrų konkrečių priemonių, papildančių numatytąsias 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/93, nustatančiame bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (7), ar už jas griežtesnių. Pirmiausia reikia sumažinti esamą minimalų į laivo žurnalą įrašyti privalomą 50 kg gyvojo svorio ekvivalentą visoms rūšims, išskyrus labai migruojančias ir pelagines rūšis, sugaunamas Viduržemio jūroje.

(24)

Kadangi Bendrijos žuvininkystė sudaro daugiau nei 75 % durklažuvių sugavimų Viduržemio jūroje, tikslinga nustatyti valdymo priemones. Siekiant užtikrinti šių priemonių veiksmingumą, techninės priemonės, skirtos apsaugoti tam tikrus labai migruojančių rūšių išteklius, turėtų būti rengiamos kompetentingose regioninėse žuvininkystės organizacijose. Todėl Komisija turėtų GFCM ir Tarptautinei Atlanto tuno apsaugos komisijai (ICCAT) atitinkamai pateikti tinkamus pasiūlymus. Jei tam tikrą laikotarpį susitarimo nebus, tai neužkirs kelio Europos Sąjungai patvirtinti priemones siekiant šio tikslo, kol daugiašaliu pagrindu bus pasiektas galutinis susitarimas.

(25)

Vadovaujantis Stojimo aktu ir ypač jo 21 straipsniu ir III priedu, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 813/2004 buvo nustatytos konkrečios nuostatos dėl žvejybos vandenyse aplink Maltą. Reikia išlaikyti tokias nuostatas.

(26)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(27)

Taip pat reikėtų priimti šio reglamento priedų pakeitimus, vadovaujantis Sprendimu 1999/468/EB,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas:

a)

gyvųjų vandens išteklių apsaugai, valdymui ir naudojimui, kai veikla vykdoma

i)

Viduržemio jūros vandenyse į rytus nuo linijos 5o36’ vakarų ilgumos (toliau – Viduržemio jūra), priklausančiuose valstybių narių suverenitetui ir jurisdikcijai;

ii)

Bendrijos žvejybos laivų Viduržemio jūroje už i punkte nurodytų vandenų ribų;

iii)

valstybių narių piliečių, nepažeidžiant vėliavos valstybės tiesioginės atsakomybės, Viduržemio jūroje už i punkte nurodytų vandenų ribų; ir

b)

Viduržemio jūroje sugautų žuvininkystės produktų prekybai.

2.   Šis reglamentas netaikomas išskirtinai mokslinių tyrinėjimų tikslais vykdomoms žvejybos operacijoms, kurios yra atliekamos atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių leidimu arba jų įgaliojimu.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi tokie apibrėžimai:

1)

„velkamieji įrankiai“ – žvejybos įrankiai, išskyrus velkamąsias ūdas, velkami žvejybos laivų variklių galia arba traukiami gervėmis žvejybos laivui stovint su nuleistu inkaru arba lėtai judant, įskaitant pirmiausia velkamuosius tinklus ir dragas;

a)

„velkamieji tinklai“ – tralai, laivo gaubiamieji tinklai ir metamieji tinklai;

i)

„tralai“ – tinklai, aktyviai velkami pagrindiniu laivo varikliu, sudaryti iš kūgio ar piramidės formos korpuso (tralo korpusas), kuris yra uždaras užpakalinėje tralo maišo dalyje ir kurio anga gali išsiplėsti sparnų pagalba arba gali būti įtaisytas kietas karkasas. Horizontali anga gaunama naudojant skečiamąsias tralo lentas arba įmontuojamos sijos ar reguliuojamos formos ir dydžio karkaso pagalba. Tokie tinklai gali būti velkami dugnu (dugninis tralas) arba įvairiame gylyje (pelaginis tralas);

ii)

„laivo gaubiamieji tinklai“ – apsupamieji tinklai ir velkamieji tinklai, kurie yra valdomi ir traukiami trosais ir gervėmis iš judančio arba stovinčio su nuleistu inkaru laivo, ir nėra velkami pagrindiniu laivo varikliu, sudaryti iš dviejų šoninių sparnų su šaukšto formos viduryje esančiu maišeliu arba galinėje dalyje esančiu maišu, ir jais galima naudotis nuo paviršiaus iki dugno, priklausomai nuo žvejojamų rūšių;

iii)

„metamieji tinklai“ – apsupamieji tinklai ir velkamieji tinklai, kurie yra metami iš laivo ir valdomi nuo kranto;

b)

„dragos“ – įrankiai, kurie yra aktyviai velkami pagrindiniu laivo varikliu (laivu traukiama draga) arba laivo su nuleistu inkaru motoriniu suktuvu (mechanizuota draga), skirti gaudyti dvigeldžius, pilvakojus ar pintis, ir kuriuos sudaro tinklinis maišas ar metalinis krepšys, pritvirtintas ant reguliuojamo dydžio ir formos kieto karkaso ar strypo, ant kurio apatinės dalies gali būti pritvirtinti grandikliniai ašmenys, kurie gali būti apvalūs, aštrūs arba dantyti, ir prie šių įrankių gali būti pritvirtintos arba nepritvirtintos šliužės ir panirimo plokštės. Kai kuriose dragose įrengiama hidraulinė įranga (hidraulinės dargos). Dragos, traukiamos rankiniu būdu arba rankiniu suktuvu sekliuose vandenyse naudojant laivą ar be jo (rankinės dragos), skirtos gaudyti dvigeldžius, pilvakojus ar pintis, šiame reglamente nelaikomos velkamaisiais įrankiais;

2)

„saugoma žvejybos teritorija“ – geografiškai apibrėžta jūros teritorija, kurioje laikinai ar visam laikui uždrausta ar ribojama visa arba tam tikra žvejybos veikla, siekiant gerinti gyvųjų vandens išteklių naudojimą ir apsaugą arba jūrų ekosistemų apsaugą;

3)

„dugninis statomas tinklas“ – sieninis tinklas, dugninis statomas žiauninis tinklas arba kombinuotasis dugninis statomas tinklas;

a)

„sieninis tinklas“ – statomas tinklas iš dviejų arba kelių tinklo gabalų, lygiagrečiai pakabintų prie vieno lyno, kuris bet kokiomis priemonėmis yra arba gali būti pritvirtintas prie jūros dugno;

b)

„dugninis statomas žiauninis tinklas“ – iš vieno tinklo gabalo sudarytas tinklas, vandenyje vertikaliai laikomas plūdurų ir svarsčių, kuris bet kokiomis priemonėmis yra ar gali būti pritvirtintas prie jūros dugno ir plūduriuoja vandens storymėje;

c)

„kombinuotasis dugninis statomas tinklas“ – dugninis statomas žiauninis tinklas, sujungtas su sieniniu tinklu, sudarančiu apatinę dalį;

4)

„apsupamieji tinklai“ – tinklai, kuriais žuvys gaudomos apsupant jas iš šonų ir iš apačios; Jie gali būti su sutraukiančiuoju lynu arba be jo.

a)

„gaubiamieji tinklai“ – bet kokie apsupamieji tinklai, kurių gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti naudojamas per žiedus palei dugninį trosą einantis lynas, kuris leidžia tinklą sutraukti ir uždaryti. Gaubiamaisiais tinklais gali būti gaudomos smulkios pelaginės, stambios pelaginės arba giliavandenių žuvų rūšys;

5)

„gaudyklės“ – ant dugno tvirtinami arba statomi žvejybos įrankiai, kurie gaudant jūrų gyvūnus veikia kaip gaudyklė. Jos konstruojamos krepšio, katiliuko, cilindro ar narvo formos ir daugeliu atvejų į jų konstrukciją įeina kietas ar pusiau kietas karkasas, pagamintas iš įvairių medžiagų (medienos, vytelių, metalinių strypų, vielinio tinklo ir kt.), kuris gali būti uždengtas arba neuždengtas tinkliniu audeklu. Gaudyklėse yra vienas ar daugiau piltuvų ar angų glotniais kraštais, pro kurias gyvūnai patenka į vidinę ertmę. Gaudyklės gali būti naudojamos atskirai arba po kelias. Kai naudojamos po kelias, pagrindinis lynas yra su daug gaudyklių ant reguliuojamo ilgio šoninių lynų, tarpai tarp kurių priklauso nuo gaudomų rūšių;

6)

„ūdos“ – žvejybos įrankiai, kuriuos sudaro pagrindinis lynas su daug kabliukų ant reguliuojamo ilgio šoninių lynų, tarpai tarp kurių priklauso nuo žvejojamų rūšių. Ūdos gali būti užmetamos vertikaliai arba horizontaliai jūros paviršiui; jos gali būti užmetamos dugne ar prie dugno (dugninės ūdos) arba užmetamos dreifuoti įvairiame gylyje arba prie paviršiaus (paviršinės ūdos);

7)

„kabliukai“ – lenkta aštri plieninė viela, dažniausiai su užkarpa. Kabliuko galiukas gali būti tiesus arba net atvirkščias ir išlenktas; kotelis gali būti įvairaus ilgio ir formos, o jo kryžminė dalis gali būti apvali (įprasta) ar plokščia (kalta). Bendras kabliuko ilgis yra maksimalus bendras kotelio ilgis nuo kabliuko galiuko, prie kurio pritvirtinamas valas ir kuris dažniausiai yra akies formos, iki išlinkimo aukščiausio taško. Kabliuko plotis yra ilgiausias horizontalus atstumas nuo išorinės kotelio dalies iki išorinės užkarpos dalies;

8)

„laisvalaikio žvejyba“ – žvejybos veikla naudojant gyvuosius vandens išteklius rekreaciniais ar sporto tikslais;

9)

„žuvų telkimo įtaisai (ŽTĮ)“ – bet kokie jūros paviršiuje plūduriuojantys įrankiai, po kuriais telkiasi labai migruojančių rūšių jaunikliai arba tų rūšių suaugusios žuvys;

10)

„kryžmas įrankis (šv. Andriaus kryžius)“ – griebtuvas, kuris žirklių judesiu nuo jūros dugno surenka dvigeldžius moliuskus Pinna nobilis arba raudonuosius koralus;

11)

„jūrų žolių sąžalynas“ – teritorija, kurioje jūros dugną daugiausia dengia jūrų augalai arba kurioje tokia augmenija egzistavo ir ją reikia atkurti. Jūrų žolės – kolektyvinis terminas, kuriuo įvardijamos Posidonia oceanica, Cymodocea nodosa, Zoostera marina ir Zoostera noltii;

12)

„koralinės kilmės buveinė“ – teritorija, kurioje jūros dugną daugiausia dengia specifinė biologinė „koralinės kilmės“ bendruomenė arba kurioje tokia bendruomenė egzistavo ir ją reikia atkurti. Koralinės kilmės bendruomenė – tai kolektyvinis terminas, kuriuo įvardijama labai sudėtinga biogeninė struktūra, atsiradusi anksčiau buvusiam akmeningam ar kietam pasluoksniui nuolat pasidengiant kalkingu sluoksniu, atsiradusiu daugiausia besikaupiant paviršių padengiantiems kalkingiems koraliniams raudoniesiems dumbliams ir zooplanktonui, pvz., pintims, ascidijoms, duobagyviams (raguotiesiems koralams, jūrų plunksnoms ir kt.), samangyviams, Serpulidae, žieduotosioms kirmėlėms, kartu su kitais klintį fiksuojančiais organizmais;

13)

„kalkinių jūros dumblių (mäerl) sąžalynas“ – teritorija, kurioje jūros dugną daugiausia dengia specifinė biologinė bendruomenė „kalkiniai jūros dumbliai (mäerl)“ arba kurioje tokia bendruomenė egzistavo ir ją reikia atkurti. Kalkiniai jūros dumbliai (mäerl) – kolektyvinis terminas, kuriuo įvardijama biogeninė struktūra, atsiradusi dėl kelių koralinių raudonųjų dumblių (Corallinaceae) rūšių, turinčių kietą kalcio skeletą ir augančių ant jūros dugno kaip neprisitvirtinę atskiri gyvi išsišakoję, į šakeles ar mazgelius panašūs koraliniai dumbliai, ir suformuojanti sankaupas dumblingų ir smėlingų jūros dugno lygumų ruzgose. Kalkinių jūros dumblių (mäerl) sąžalynus dažniausiai sudaro viena ar kintama raudonųjų dumblių, pirmiausia Lithothamnion coralloides ir Phymatolithon calcareum, kombinacija;

14)

„tiesioginis išteklių atkūrimas“ – atrinktų rūšių gyvų laukinių gyvūnų paleidimas vandenyse, kuriuose jie aptinkami natūraliomis sąlygomis, siekiant natūralaus veisimosi akvatorijoje, kad išaugtų gyvūnų, kuriuos galima žvejoti, skaičius ir (arba) padidėtų jų natūralus atsistatymas;

15)

„perkėlimas“ – procesas, kurio metu žmonės rūšį specialiai transportuoja ir paleidžia įsitvirtinusių populiacijų ir nenutrūkstamo genetinio srauto, kur jis yra, teritorijose;

16)

„nevietinė rūšis“ – rūšis, kurios istoriškai žinomas natūralaus paplitimo arealas yra už atitinkamos teritorijos ribų;

17)

„introdukavimas“ – procesas, kurio metu žmonės nevietinę rūšį specialiai perkelia ir paleidžia teritorijoje, kuri yra už tos rūšies istoriškai žinomo natūralaus paplitimo arealo.

II SKYRIUS

SAUGOMOS RŪŠYS IR BUVEINĖS

3 straipsnis

Saugomos rūšys

1.   Direktyvos 92/43/EEB IV priede nurodytas jūrų gyvūnų rūšis yra draudžiama specialiai gaudyti, laikyti laivuose, perkrauti ar iškrauti, išskyrus atvejus, kai pagal Direktyvos 92/43/EEB 16 straipsnį yra leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

2.   Nepaisant 1 dalies, 1 dalyje nurodytų jūrų gyvūnų rūšių individus, kurie buvo atsitiktinai sugauti, leidžiama laikyti laivuose, perkrauti ar iškrauti, jei tokia veikla yra būtina siekiant padėti išgyti atskiriems gyvūnams ir su sąlyga, kad kompetentingos nacionalinės institucijos yra iš anksto tinkamai informuojamos.

4 straipsnis

Saugomos buveinės

1.   Žvejyba su tralais, dragomis, gaubiamaisiais tinklais, laivo gaubiamaisiais tinklais, metamaisiais ar panašiais tinklais pirmiausia virš Poseidonijų (Posidonia oceanica) ar kitų jūrų žolių sąžalynų yra draudžiama.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais, laivo gaubiamaisiais ar panašiais tinklais, kurių bendras plotis ir veikimo būdas žvejojant reiškia, kad sutraukiantysis lynas, lotlynis arba traukimo trosai nesiliečia prie jūrų žolių sąžalyno, gali būti leidžiama valdymo planuose, numatytuose šio reglamento 18 arba 19 straipsnyje.

2.   Žvejyba su tralais, dragomis, metamaisiais ar panašiais tinklais virš koralinės kilmės buveinių ir kalkinių jūros dumblių (mäerl) sąžalynų yra draudžiama.

3.   Naudoti velkamąsias dragas ir tralus žvejojant gilesnėse nei 1 000 m vietose yra draudžiama.

4.   1 dalies pirmoje pastraipoje ir 2 dalyje nurodytas draudimas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos taikomas visose Natura 2000 teritorijose, visose specialiose saugomose teritorijose ir visose specialiai saugomose teritorijose Viduržemio jūroje (SPAMI), kurios buvo nustatytos, siekiant apsaugoti šias buveines pagal Direktyvą 92/43/EEB arba Sprendimą 1999/800/EB.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, žvejyba iš laivų, kurių bendras ilgis yra 12 metrų ar mažiau, ir kurių variklio galia yra 85 kW ar mažiau, dugniniais velkamaisiais tinklais, tradiciškai naudojamais virš Poseidonijų sąžalynų, gali būti leidžiama Komisijos, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, jeigu:

i)

atitinkama žvejybos veikla yra reglamentuota valdymo plane, numatytame šio reglamento 19 straipsnyje;

ii)

atitinkama žvejybos veikla turi poveikio ne didesnei nei 33 % jūrų žolių Posidonia oceanica sąžalynais apaugusios teritorijos, esančios teritorijoje, kuriai taikomas valdymo planas, daliai;

iii)

atitinkama žvejybos veikla turi poveikio ne didesnei nei 10 % jūrų žolių sąžalynų teritoriniuose atitinkamos valstybės narės vandenyse daliai.

Pagal šią dalį leidžiama žvejybos veikla:

a)

turi atitikti 8 straipsnio 1 dalies h punkto, 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 23 straipsnio reikalavimus;

b)

reglamentuojama siekiant užtikrinti, kad III priede nurodytų sugautų rūšių kiekis būtų minimalus.

Tačiau 9 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa netaikoma.

Kai žvejybos laivas, vykdydamas veiklą pagal šios dalies nuostatas, yra pašalinamas iš laivyno naudojant viešąsias lėšas, specialus žvejybos leidimas vykdyti šią žvejybos veiklą yra atšaukiamas ir iš naujo nebeišduodamas.

Atitinkamos valstybės narės nustato stebėsenos planą ir kas trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisijai teikia jūrų žolių Poseidonia oceanica sąžalynų, kuriems turėjo poveikio veikla, naudojant dugninius velkamuosius tinklus, būklės ataskaitas ir žvejybos laivų, kuriems suteiktas leidimas, sąrašą. Pirma ataskaita Komisijai pateikiama iki 2009 m. liepos 31 d.

6.   Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai renkama mokslinė informacija, siekiant nustatyti ir pažymėti šio straipsnio tikslais saugotinas buveines.

III SKYRIUS

SAUGOMOS ŽVEJYBOS TERITORIJOS

5 straipsnis

Informacinė procedūra nustatant saugomas žvejybos teritorijas

Pirmą kartą iki 2007 m. gruodžio 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, susijusią su saugomų žvejybos teritorijų nustatymu ir su galimomis jose taikytinomis valdymo priemonėmis, jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir už jų ribų, kur atsiganymo plotų, neršto vietų ar jūrų ekosistemos apsaugojimui nuo žalingų žvejybos padarinių būtinos specialios priemonės.

6 straipsnis

Saugomos Bendrijos žvejybos teritorijos

1.   Taryba, remdamasi informacija, suteikta pagal šio reglamento 5 straipsnį, bei visa kita su šiuo tikslu susijusia informacija, per dvejus metus nuo šio reglamento priėmimo nustato saugomas teritorijas, iš esmės esančias už valstybių narių teritorinių vandenų ribų, įskaitant tokiose teritorijose draudžiamas ar leidžiamas žvejybos veiklos rūšis.

2.   Vėliau Taryba, remdamasi atitinkama nauja moksline informacija, gali nustatyti kitas saugomas žvejybos teritorijas arba pakeisti ten nustatytas jų ribas bei valdymo taisykles.

3.   Valstybės narės ir Komisija imasi atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai renkama mokslinė informacija, siekiant moksliškai nustatyti ir pažymėti šio straipsnio tikslais saugotinas teritorijas.

7 straipsnis

Saugomos nacionalinės žvejybos teritorijos

1.   Valstybės narės savo teritoriniuose vandenyse, kuriuose žvejybos veikla gali būti uždrausta arba ribojama siekiant apsaugoti ir valdyti gyvuosius vandens išteklius arba išlaikyti ar pagerinti jūrų ekosistemų apsaugos būklę, per dvejus metus nuo šio reglamento priėmimo ir atsižvelgdamos į informaciją, pateiktą šio reglamento 5 straipsnyje, be tų saugomų žvejybos teritorijų, kurios jau buvo nustatytos iki šio reglamento įsigaliojimo, nustato papildomas saugomas žvejybos teritorijas. Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos sprendžia dėl žvejybos įrankių, kuriuos galima naudoti tose saugomose teritorijose, bei dėl atitinkamų techninių taisyklių, kurios negali būti mažiau griežtos nei Bendrijos teisės aktai.

2.   Vėliau valstybės narės, remdamosi atitinkama nauja moksline informacija, gali nustatyti kitas saugomas žvejybos teritorijas arba pakeisti jų ribas bei valdymo taisykles, nustatytas 1 dalyje. Valstybės narės ir Komisija imasi atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai renkama mokslinė informacija, siekiant moksliškai nustatyti ir pažymėti šio straipsnio tikslais saugotinas teritorijas.

3.   Apie priemones, nurodytas 1 ir 2 dalyse, pranešama Komisijai. Valstybės narės, taikydamos 1 ir 2 dalių nuostatas, informuos Komisiją apie mokslines, technines bei teisines priežastis, kuriomis grindžiamas specialių priemonių reikalavimas.

4.   Kai dėl valstybės narės teritoriniuose vandenyse esančios saugoti siūlomos žvejybos teritorijos gali pasireikšti poveikis kitos valstybės narės laivams, saugomos teritorijos statusas jai nustatomas tik pasikonsultavus su Komisija, atitinkama valstybe nare ir Regionine konsultacine taryba Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 8 straipsnio 3–6 dalyse nustatyta tvarka.

5.   Jei Komisija mano, kad pagal 3 dalį jai praneštų žuvininkystės valdymo priemonių nepakanka užtikrinti aukštą išteklių ir aplinkos apsaugos lygį, pasikonsultavusi su valstybe nare ji gali paprašyti pakeisti priemonę arba pasiūlyti, kad atitinkamų vandenų atžvilgiu saugomą žvejybos teritoriją nustatytų ar žuvininkystės valdymo priemones patvirtintų Taryba.

IV SKYRIUS

SU ŽVEJYBOS ĮRANKIAIS SUSIJĘ APRIBOJIMAI

8 straipsnis

Draudžiami žvejybos įrankiai ir praktika

1.   Žvejojant naudoti ar laikyti laivuose negalima:

a)

toksiškų, svaiginančių ar ėsdinančių medžiagų;

b)

elektros impulso generatorių;

c)

sprogmenų;

d)

medžiagų, kurios gali sprogti jas sumaišius;

e)

velkamųjų įtaisų raudoniesiems ar kitų rūšių koralams ar koralų organizmams rinkti;

f)

pneumatinių kūjų ar kitų mušamųjų įrankių, visų pirma, skirtų dvigeldžiams moliuskams, prisitvirtinantiems prie akmenų, rinkti;

g)

kryžmo įrankio (šv. Andriaus kryžiaus) ir panašių griebtuvų, visų pirma, raudoniesiems ar kitų rūšių koralams ar koralų organizmams rinkti;

h)

tinklinio audeklo, kurio akių dydis yra mažiau nei 40 mm, panelių dugniniams tralams.

2.   Dugninių statomų tinklų negalima naudoti gaudant šias rūšis: ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga), paprastųjų melsvųjų tunų (Thunnus thynnus), durklažuvių (Xiphias gladius), jūrų karšių (Brama brama), ryklių (Hexanchus griseus; Cetorhinus maximus; Alopiidae; Carcharhinidae; Sphyrnidae; Isuridae ir Lamnidae).

Nukrypstant nuo šios nuostatos, atsitiktinę pirmojoje pastraipoje nurodytų ryklių rūšių ne daugiau kaip 3 individų priegaudą galima laikyti laive arba iškrauti, jei tai nėra pagal Bendrijos teisę saugomos rūšys.

3.   Gaudyti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, parduoti, rodyti ar siūlyti parduoti akmengraužius (Lithophaga litophaga) ir paprastuosius uolagręžius (Pholas dactylus) yra draudžiama.

4.   Žvejyba žeberklais yra draudžiama, jei jie naudojami kartu su povandeniniu kvėpavimo aparatu (akvalangu) arba naktį nuo saulėlydžio iki aušros.

5.   Gaudyti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, parduoti, rodyti ar siūlyti parduoti langustų (Palinuridae spp.) ir omarų (Homarus gammarus) ikringas pateles yra draudžiama. Atsitiktinai sugautos ikringos langustų ir omarų patelės nedelsiant sugrąžinamos į jūrą arba gali būti naudojamos tiesioginiam išteklių atkūrimui arba perkėlimui pagal šio reglamento 18 ir 19 straipsniuose nustatytus valdymo planus.

9 straipsnis

Minimalus tinklo akių dydis

1.   Velkamąjį tinklą, apsupamąjį tinklą arba žiauninį tinklą naudoti žvejyboje ir laikyti laive yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai tinklo akių dydis toje dalyje, kurioje akys mažiausios, atitinka šio straipsnio 3–6 dalis.

2.   Tinklo akių dydis nustatomas Komisijos reglamente (EB) Nr. 129/2003 (9) nurodyta tvarka.

3.   Minimalus 4 dalyje nenurodytų velkamųjų tinklų akių dydis turi būti:

1)

iki 2008 m. birželio 30 d.: 40 mm;

2)

nuo 2008 m. liepos 1 d. 1 punkte nurodytas tinklas keičiamas 40 mm kvadratinių akių tinklu prie tralo maišo arba, tinkamai pagrįstu laivo savininko prašymu, 50 mm rombinių akių tinklu.

Atsižvelgiant į pirmesnę pastraipą, žvejybos laivams leidžiama naudoti ir laikyti tik vieną iš minėtų dviejų tinklo rūšių;

3)

iki 2012 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija pateikia pranešimą apie šios dalies įgyvendinimą ir, remdamasi šiuo pranešimu bei valstybių narių iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikta informacija, siūlo atitinkamus reikalingus patikslinimus.

4.   Minimalus tralų, skirtų gaudyti sardines ir ančiuvius, kai šios rūšys sudaro bent 80 % gyvojo sugautų žuvų svorio po rūšiavimo, akių dydis turi būti 20 mm.

5.   Minimalus apsupamųjų tinklų akių dydis turi būti 14 mm.

6.

a)

Dugninių statomų žiauninių tinklų akys negali būti mažesnės nei 16 mm.

b)

Minimalus dugninių statomų žiauninių tinklų, skirtų gaudyti raudonpelekius pagelus, kai ši rūšis sudaro bent 20 % gyvojo sugautų žuvų svorio, akių dydis turi būti 100 mm.

7.   Valstybė narė gali leisti nukrypti nuo 3, 4 ir 5 dalyse išdėstytų nuostatų, susijusių su laivo gaubiamaisiais tinklais ir metamaisiais tinklais, kurie yra įtraukti į 19 straipsnyje nurodytą valdymo planą, su sąlyga, kad atitinkama žvejyba yra labai selektyvi, jos poveikis jūros aplinkai yra mažai reikšmingas ir jai netaikomos 4 straipsnio 5 dalies nuostatos.

8.   Valstybės narės pateikia naujausią mokslinį ir techninį tokios leidžiančios nukrypti nuostatos pagrindimą.

10 straipsnis

Minimalus kabliukų dydis

Žvejybos laivams, naudojantiems ūdas ir iškraunantiems arba laive turintiems tokį raudonpelekių pagelų (Pagellus bogaraveo) kiekį, kuris sudaro daugiau nei 20 % gyvojo sugautų žuvų svorio po rūšiavimo, ūdas su kabliukais, kurių bendras ilgis yra mažiau nei 3,95 cm, o plotis – mažiau nei 1,65 cm, žvejybai naudoti ir laive laikyti yra draudžiama.

11 straipsnis

Priedų tvirtinimas prie tralų ir tralų įrengimas

1.   Bet kurioje tinklo dalyje akies negalima užstoti ar kitaip sumažinti jos dydį, išskyrus įtaisais, kurie leidžiami Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3440/84 (10) arba išvardyti šio reglamento I priedo a dalyje.

2.   Tralų įrengimas atitinka šio reglamento I priedo b dalyje nustatytas technines specifikacijas.

12 straipsnis

Žvejybos įrankių matmenys

Draudžiama laive turėti arba jūroje naudoti žvejybos įrankius, kurie neatitinka II priede nurodytų matmenų.

13 straipsnis

Minimalus atstumas ir gylis naudojant tam tikras žvejybos įrankių rūšis

1.   Naudoti velkamuosius įrankius yra draudžiama 3 jūrmylių ir mažesniu atstumu nuo kranto arba iki 50 m izobatos, kur tas gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu nuo kranto.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, naudoti dragas leidžiama iki 3 jūrmylių atstumu nuo kranto nepaisant gylio, jeigu kitų negu vėžiagyviai sugautų rūšių kiekis neviršija 10 % bendro gyvojo sugauto kiekio svorio.

2.   Naudoti tralus yra draudžiama 1,5 jūrmylių ir mažesniu atstumu nuo kranto. Naudoti laivu traukiamas ir hidraulines dragas yra draudžiama 0,3 jūrmylės atstumu nuo kranto.

3.   Naudoti gaubiamuosius tinklus yra draudžiama 300 metrų ir mažesniu atstumu nuo kranto arba iki 50 metrų, kur tas gylis yra pasiekiamas trumpesniu atstumu nuo kranto.

Gaubiamieji tinklai nenaudojami, kai gylis yra mažesnis negu 70 % paties gaubiamojo tinklo bendro pločio, matuojamo pagal šio reglamento II priedą.

4.   Naudoti dragas pinčių gaudymui yra draudžiama iki 50 metrų izobatos ir 0,5 jūrmylės atstumu nuo kranto.

5.   Valstybės narės prašymu Komisija Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka vietos lygiu leidžia nukrypti nuo 1, 2 ir 3 dalių, tik kai tokią leidžiančią nukrypti nuostatą pateisina konkretūs geografiniai apribojimai, pavyzdžiui, kranto platformos išilgai visos valstybės narės pakrantės arba teritorijos, kurioje vykdoma žvejyba tralais, dydis, kai žvejybos poveikis jūros aplinkai nėra reikšmingas ir ji turi poveikio mažam laivų skaičiui ir su sąlyga, kad tokia žvejyba negali būti vykdoma naudojant kitus įrankius ir yra įtraukta į 18 arba 19 straipsnyje nurodytą valdymo planą. Valstybės narės pateikia naujausią mokslinį ir techninį tokios leidžiančios nukrypti nuostatos pagrindimą.

6.   Nukrypstant nuo 2 dalies tralai gali būti laikinai naudojami iki 2007 m. gruodžio 31 d. mažesniu nei 1,5 jūrmylės atstumu nuo kranto, jeigu gylis yra didesnis nei 50 metrų.

7.   Nukrypstant nuo 3 dalies gaubiamieji tinklai gali būti laikinai naudojami iki 2007 m. gruodžio 31 d. mažesniu nei 300 metrų atstumu nuo kranto arba vietose, kur gylis yra mažesnis nei 50 metrų, bet ne mažesnis nei 30 metrų. Gaubiamieji tinklai gali būti laikinai naudojami iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai gylis yra mažesnis negu 70 % paties gaubiamojo tinklo bendro pločio, matuojamo pagal šio reglamento II priedą.

8.   Nukrypstant nuo 2 dalies laivu traukiamos ir hidraulinės dragos gali būti laikinai naudojamos iki 2007 m. gruodžio 31 d. mažesniu nei 0,3 jūrmylės atstumu nuo kranto.

9.   5 dalyje minima nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik tai žvejybos veiklai, kuriai valstybės narės jau yra suteikusios leidimą, ir laivams, kurie turi daugiau nei 5 metų duomenis apie sugavimą žvejojant, ir ateityje nedidins numatytų žvejybos pastangų.

Žvejybos laivų, kuriems suteiktas leidimas, sąrašas ir jų charakteristikos perduodami Komisijai iki 2007 m. balandžio 30 d. ir pranešama apie palyginimą su šio laivyno charakteristikomis 2000 m. sausio 1 d.

Be to, ši žvejybos veikla:

a)

atitinka 4 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies h punkto, 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 23 straipsnio reikalavimus;

b)

netrukdo žvejoti laivams, kurie naudoja kitokius įrankius, nei tralai, gaubiamieji tinklai ar panašūs traukiamieji tinklai;

c)

reglamentuojama siekiant užtikrinti, kad III priede nurodytų sugautų rūšių, išskyrus dvigeldžius moliuskus, kiekis būtų minimalus;

d)

neturi tikslo gaudyti kalmarus.

Atitinkamos valstybės narės nustato stebėsenos planą ir kas trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo teikia ataskaitas Komisijai. Pirma ataskaita Komisijai pateikiama iki 2009 m. liepos 31 d. Atsižvelgdama į šias ataskaitas, Komisija gali imtis veiksmų pagal šio reglamento 18 straipsnį arba 19 straipsnio 9 dalį.

10.   Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo 1 ir 2 dalių, leistinos žvejybai, kuriai taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal šio reglamento 4 straipsnio 5 dalį ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos.

11.   Nukrypstant nuo 2 dalies naudoti tralus 0,7–1,5 jūrmylės atstumu nuo kranto leidžiama šiomis sąlygomis:

gylis yra ne mažesnis nei 50 m,

konkretūs geografiniai apribojimai, pavyzdžiui, kranto platformos išilgai visos valstybės narės pakrantės arba teritorijos, kurioje vykdoma žvejyba tralais, ribotas dydis,

nėra reikšmingo poveikio jūrų aplinkai,

laikomasi 9 dalies trečios pastraipos a ir b punktų,

dėl to žvejybos pastangos nedidinamos valstybių narių leidžiamos apimties atžvilgiu.

Iki 2007 m. rugsėjo 30 d. valstybės narės praneša Komisijai šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo būdus. Šiame pranešime pateikiamas žvejybos laivų ir plotų, kuriems taikomas leidimas, sąrašas nurodant geografines koordinates sausumoje ir jūroje.

Atitinkamos valstybės narės stebi žvejybos veiklą atitinkamuose plotuose ir užtikrina mokslinį vertinimą. Mokslinio vertinimo rezultatai perduodami Komisijai kas trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo. Pirma ataskaita Komisijai pateikiama iki 2009 m. liepos 31 d.

Jeigu remdamasi valstybių narių pagal antrą ir trečią pastraipą pateiktais pranešimais arba nauja moksline informacija Komisija mano, kad nesilaikoma sąlygų, kurioms esant gali būti taikoma leidžianti nukrypti nuostata, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare ji gali paprašyti iš dalies pakeisti leidžiančią nukrypti nuostatą arba pasiūlyti Tarybai tinkamas išteklių ir aplinkos apsaugos priemones.

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su minimaliu akių dydžiu ir minimaliu atstumu nuo kranto naudojant žvejybos įrankius

1.   Visi 9 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti žvejybos įrankiai, kurių minimalus akių dydis yra mažesnis už nustatytą tose dalyse ir kurie naudojami laikantis 1994 m. sausio 1 d. galiojusių nacionalinės teisės aktų, gali būti naudojami iki 2010 m. gegužės 31 d. net ir tuo atveju, jei jie neatitinka 13 straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų.

2.   Visi 13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti žvejybos įrankiai, kurie yra naudojami mažesniu atstumu nuo kranto nei nustatyta tose dalyse ir kurie naudojami laikantis 1994 m. sausio 1 d. galiojusių nacionalinės teisės aktų, gali būti naudojami iki 2010 m. gegužės 31 d. net ir tuo atveju, jei jie neatitinka 13 straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų.

3.   1 ir 2 dalys taikomos, jeigu Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į mokslinę informaciją, kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia kitaip.

V SKYRIUS

VERSLINIAI JŪRŲ GYVŪNŲ DYDŽIAI

15 straipsnis

Versliniai jūrų gyvūnų dydžiai

1.   Jūrų gyvūnai, kurie yra mažesni nei III priede nurodyto verslinio dydžio (toliau – pernelyg maži jūrų gyvūnai), negali būti gaudomi, laikomi laive, perkraunami, iškraunami, perleidžiami, sandėliuojami, parduodami, rodomi ar siūlomi parduoti.

2.   Jūrų gyvūnų dydis yra matuojamas pagal IV priedą. Jei leidžiamas daugiau kaip vienas matavimo būdas, jūrų gyvūnai yra laikomi reikiamo dydžio, jei bent vienas iš numatytų matavimų yra lygus atitinkamam versliniam dydžiui ar už jį didesnis.

3.   1 dalis netaikoma sardinių mailiui, iškrautam žmonėms vartoti, jei šios žuvys sugautos laivo gaubiamaisiais tinklais ar metamaisiais tinklais, ir tai leidžiama vadovaujantis nacionalinėmis nuostatomis, nustatytomis 19 straipsnyje nurodytame valdymo plane, su sąlyga, kad atitinkami sardinių ištekliai išlieka saugiose biologinėse ribose.

16 straipsnis

Tiesioginis išteklių atkūrimas ir perkėlimas

1.   Nukrypstant nuo 15 straipsnio, gyvi pernelyg maži jūrų gyvūnai tiesioginio išteklių atkūrimo arba perkelimo tikslais gali būti gaudomi, laikomi laive, perkraunami, iškraunami, perleidžiami, sandėliuojami, parduodami, rodomi ar siūlomi parduoti, gavus valstybės narės, kurioje vykdoma ta veikla, leidimą ir jai suteikus įgaliojimus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad pernelyg maži jūrų gyvūnai 1 dalyje nurodytais tikslais būtų gaudomi tokiu būdu, kuris yra suderinamas su bet kokiomis Bendrijos valdymo priemonėmis, taikomomis atitinkamai rūšiai.

3.   1 dalyje nurodytais tikslais sugauti jūrų gyvūnai grąžinami į jūrą arba naudojami ekstensyviajai akvakultūrai. Jeigu tokie jūrų gyvūnai sugaunami vėliau dar kartą, jie gali būti parduodami, laikomi, rodomi arba siūlomi parduoti su sąlyga, kad atitinka 15 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

4.   Nevietines rūšis introdukuoti, perkelti ir jomis tiesiogiai atkurti išteklius yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai atliekama vadovaujantis Tarybos direktyvos 92/43/EEB 22 straipsniu.

VI SKYRIUS

NEVERSLINĖ ŽVEJYBA

17 straipsnis

Laisvalaikio žvejyba

1.   Laisvalaikio žvejybai naudoti velkamuosius tinklus, apsupamuosius tinklus, gaubiamuosius tinklus, laivu traukiamas dragas, mechanizuotas dragas, žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir kombinuotuosius dugninius statomus tinklus yra draudžiama. Laisvalaikio žvejybai taip pat draudžiama naudoti ūdas labai migruojančioms rūšims gaudyti.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad laisvalaikio žvejyba vyktų tokiu būdu, kuris yra suderinamas su šio reglamento tikslais bei taisyklėmis.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad laisvalaikio žvejyboje sugautais jūrų gyvūnais nebūtų prekiaujama. Tačiau išimties tvarka gali būti leidžiama prekiauti rūšimis, sugautomis per sportines varžybas, su sąlyga, kad jas pardavus gautas pelnas bus naudojamas labdarai.

4.   Valstybės narės imasi priemonių registruoti ir užtikrinti atskirą duomenų rinkimą apie laisvalaikio žvejyboje sugautas Tarybos reglamento (EB) 973/2001 (11) I priede išvardytas labai migruojančias rūšis, esančias Viduržemio jūroje.

5.   Valstybės narės reglamentuoja povandeninę žvejybą žeberklais, visų pirma, vykdydamos įsipareigojimus, nustatytus 8 straipsnio 4 dalyje.

6.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie visas priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į šį straipsnį.

VII SKYRIUS

VALDYMO PLANAI

18 straipsnis

Bendrijos lygio valdymo planai

1.   Taryba gali priimti valdymo planus konkretiems žuvininkystės Viduržemio jūroje tipams, visų pirma, teritorijose, kurios visiškai arba iš dalies yra už valstybių narių teritorinių vandenų ribų. Šie planai gali konkrečiai apimti:

a)

žvejybos pastangų valdymo priemones;

b)

konkrečias technines priemones, įskaitant tam tikrais atvejais laikinas nuo šio reglamento taisyklių leidžiančias nukrypti nuostatas, kai tokios nuostatos yra būtinos žuvininkystės veiklai vykdyti ir su sąlyga, kad atitinkamų išteklių tausojantį naudojimą užtikrina valdymo planas;

c)

laivo stebėjimo sistemų ar panašių sistemų privalomo naudojimo laivuose, kurių bendras ilgis nuo 10 m iki 15 m, pratęsimą;

d)

plotams, kuriuose leidžiama žvejyba naudojant tam tikrą įrangą ar laivams, vykdantiems įsipareigojimus pagal valdymo planą, taikomus laikinus ar nuolatinius apribojimus.

Valdymo planuose numatytas specialių žvejybos leidimų išdavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94 (12).

Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1627/94 1 straipsnio 2 dalies, gali būti reikalaujama, kad laivai, kurių bendras ilgis mažesnis negu 10 m, turėtų specialų žvejybos leidimą.

2.   Valstybės narės ir (arba) Regioninė konsultacinė taryba Viduržemio jūrai gali teikti Komisijai pasiūlymus dėl klausimų, susijusių su valdymo planų sudarymu. Komisija atsako į tokius prašymus per tris mėnesius nuo gavimo.

3.   Valstybės narės ir Komisija užtikrina valdymo planų tinkamą mokslinę stebėseną. Visų pirma, kiekvienais metais peržiūrimos žuvininkystės, naudojančios trumpaamžes rūšis, tam tikros valdymo priemonės, siekiant atsižvelgti į galimus atsistatymo pokyčius.

19 straipsnis

Konkrečių žvejybos tipų teritoriniuose vandenyse valdymo planai

1.   Iki 2007 m. gruodžio 31 d. valstybės narės priima jų teritoriniuose vandenyse naudojant tralus, laivo gaubiamuosius tinklus, metamuosius tinklus, apsupamuosius tinklus ir dragas vykdomos žvejybos valdymo planus. Šiems valdymo planams taikomos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 4 dalies pirma pastraipa.

2.   Vėliau valstybės narės gali nustatyti kitus valdymo planus remiantis atitinkama nauja moksline informacija.

3.   Valstybės narės užtikrina valdymo planų tinkamą mokslinę stebėseną. Visų pirma, kiekvienais metais peržiūrimos žuvininkystės, naudojančios trumpaamžes rūšis, tam tikros valdymo priemonės, siekiant atsižvelgti į galimus atsistatymo pokyčius.

4.   Valdymo planai gali apimti priemones, kurios viršija šio reglamento nuostas siekiant:

a)

didinti žvejybos įrangos selektyvumą;

b)

mažinti išmetimą;

c)

riboti žvejybos pastangas.

5.   Į valdymo planus įtrauktinos priemonės turi atitikti siekius, tikslus ir numatytą jų įgyvendinimo laiką; Taryba jas parenka atsižvelgdama į:

a)

išteklių apsaugos būklę;

b)

išteklių biologines savybes;

c)

žuvininkystės rajonų, kuriuose ištekliai gaudomi, savybes;

d)

priemonių ekonominį poveikį atitinkamiems žuvininkystės rajonams.

6.   Valdymo planuose numatytas specialių žvejybos leidimų išdavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94.

Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1672/94 1 straipsnio 2 dalies, gali būti reikalaujama, kad laivai, kurių bendras ilgis mažesnis negu 10 m, turėtų specialų žvejybos leidimą.

7.   Apie 1 dalyje nurodytus valdymo planus pranešama Komisijai iki 2007 m. rugsėjo 30 d., kad ji galėtų pateikti savo pastabas prieš priimant planą. Apie 2 dalyje nurodytus valdymo planus pranešama Komisijai likus 6 mėnesiams iki numatomos įsigaliojimo datos. Komisija praneša apie planus kitoms valstybėms narėms.

8.   Kai tikėtina, kad valdymo planas gali turėti įtakos kitos valstybės laivams, jis priimamas tik po Komisijos, valstybės narės ir atitinkamos Regioninės konsultacinės tarybos pasitarimo Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 8 straipsnio 3–6 dalyse nustatyta tvarka.

9.   Jei remdamasi 7 dalyje nurodytu pranešimu arba nauja moksline informacija Komisija mano, kad pagal 1 arba 2 dalį priimtas valdymo planas yra nepakankamas užtikrinti aukštą išteklių ir aplinkos apsaugos lygį, ji pasitarusi su valstybe nare gali paprašyti keisti planą arba gali pasiūlyti Tarybai išteklių ir aplinkos apsaugos tinkamas priemones.

VIII SKYRIUS

KONTROLĖS PRIEMONĖS

20 straipsnis

Tikslinių rūšių sugavimas

1.   9 straipsnio 4 ir 6 dalyje, 10 straipsnyje ir 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti procentiniai dydžiai apskaičiuojami proporcingai visų vandens gyvūnų gyvajam svoriui po rūšiavimo arba iškraunant. Procentiniai dydžiai gali būti apskaičiuoti remiantis viena arba keliomis reprezentatyviomis imtimis.

2.   Žvejybos laivų, iš kurių gyvųjų vandens gyvūnų kiekis buvo perkrautas, atveju apskaičiuojant 1 dalyje nurodytus procentinius dydžius atsižvelgiama į perkrautą kiekį.

21 straipsnis

Perkrovimas

Tik žvejybos laivų kapitonai, kurie pildo laivo žurnalą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 straipsnį gali perkrauti vandens gyvūnus į kitus laivus ar priimti tokių gyvūnų perkrovimus iš kitų laivų.

22 straipsnis

Nurodytieji uostai

1.   Tralerių, žvejojančių dugniniu tralu, pelaginių tralų, gaubiamųjų tinklų, dreifinių ūdų, laivu traukiamų dragų ir hidraulinių dragų sugavimai iškraunami ir pirmą kartą parduodami tik valstybių narių nurodytuose uostuose.

2.   Valstybės narės iki 2007 m. balandžio 30 d. pateikia Komisijai nurodytų uostų sąrašą. Komisija perduoda sąrašą kitoms valstybėms narėms.

23 straipsnis

Sugavimų stebėsena

Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 straipsnio 2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Vykdant žuvininkystės veiklą Viduržemio jūroje į laivo žurnalą turi būti įrašomas didesnis negu 15 kg laive laikomų rūšių, nurodytų pagal 8 dalį patvirtintame sąraše, gyvojo svorio ekvivalentas.

Tačiau labai migruojančių rūšių ir smulkių pelaginių rūšių atveju į laivo žurnalą turi būti įrašomas didesnis negu 50 kg gyvojo svorio ekvivalentas.“

24 straipsnis

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti GFCM susitarimo zonoje, registras

1.   Kiekviena valstybė narė iki 2007 m. birželio 1 d., naudodama įprastinę duomenų apdorojimo sistemą, pateikia Komisijai ilgesnių nei 15 bendro ilgio laivų su jos vėliava ir registruotų jos teritorijoje, kuriems ji leidžia žvejoti GFCM teritorijoje, išduodama žvejybos leidimą, sąrašą.

2.   1 dalyje nurodytame sąraše turi būti ši informacija:

a)

laivo Bendrijos laivyno registro numeris (CFR) ir išorinis ženklinimas, apibrėžti Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 (13) I priede;

b)

žvejybos ir (arba) perkrovimo laikotarpis, kuriam suteikiamas leidimas;

c)

naudojami žvejybos įrankiai.

3.   Komisija iki 2007 m. liepos 1 d. išsiunčia sąrašą GFCM vykdomajam sekretoriatui, kad būtų galima šiuos laivus įtraukti į ilgesnių nei 15 metrų bendro ilgio laivų, kuriems leidžiama žvejoti GFCM susitarimo zonoje, registrą (toliau – GFCM registras).

4.   Apie 1 dalyje nurodyto sąrašo pasikeitimus pranešama Komisijai, kad informacija būtų perduota GFCM vykdomajam sekretoriatui taikant tą pačią tvarką mažiausiai 10 dienų prieš laivui pradedant žvejoti GFCM zonoje.

5.   Ilgesni nei 15 metrų bendro ilgio Bendrijos žvejybos laivai, kurie nėra įtraukti į 1 dalyje nurodytą sąrašą, nežvejoja, nelaiko laive, neperkrauna ir neiškrauna jokių rūšių žuvų ar vėžiagyvių GFCM zonoje.

6.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos garantuoti, kad:

a)

tik laivams su jų vėliava, įtrauktiems į 1 dalyje nurodytą sąrašą ir turintiems laive jiems išduotą žvejybos leidimą, būtų leidžiama leidime nustatytomis sąlygomis vykdyti žvejybos veiklą GFCM zonoje;

b)

žvejybos leidimas nebūtų išduodamas laivams, kurie vykdė neteisėtą, nereglamentuojamą ir neatskaitingą žvejybą GFCM zonoje ar kitur (IUU žvejyba), išskyrus atvejus, kai nauji savininkai pateikia tinkamus dokumentais pagrįstus įrodymus, kad ankstesni savininkai ir operatoriai nebeturi jokių teisinių, naudos ar finansinių interesų arba jokiu būdu nekontroliuoja jų laivų, arba kad jų laivai nei dalyvauja, nei yra susiję su IUU žvejyba;

c)

tiek, kiek tai įmanoma, jų nacionalinės teisės aktai draustų laivų su jų vėliava, kurie yra įtraukti į 1 dalyje nurodytą sąrašą, savininkams ir operatoriams dalyvauti ar būti susijusiems su žvejybos veikla GFCM susitarimo zonoje naudojant laivus, kurie nėra įtraukti į GFCM registrą;

d)

tiek, kiek tai įmanoma, kad pagal nacionalinės teisės aktus būtų reikalaujama, kad laivų su jų vėliavomis, įtrauktų į 1 dalyje nurodytą sąrašą, savininkai būtų tos valstybės narės, su kurios vėliava jie plaukioja, piliečiai ar juridiniai asmenys;

e)

jų laivai atitinka visas atitinkamas GFCM apsaugos ir valdymo priemones.

7.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų ilgesniems nei 15 metrų bendro ilgio laivams, neįtrauktiems į GFCM registrą, žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti žuvis ir vėžiagyvius, sugautus GFCM zonoje.

8.   Valstybės narės nedelsdamos perduoda Komisijai visą informaciją, rodančią, kad yra svarių priežasčių įtarti, kad į GFCM registrą neįtraukti ilgesni nei 15 m bendro ilgio laivai žvejoja ar perkrauna žuvis ir vėžiagyvius GFCM susitarimo zonoje.

IX SKYRIUS

PRIEMONĖS LABAI MIGRUOJANČIOMS RŪŠIMS

25 straipsnis

Durklažuvių žvejyba

Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Taryba sprendžia dėl techninių priemonių apsaugoti durklažuvių jauniklius Viduržemio jūroje.

X SKYRIUS

PRIEMONĖS VANDENIMS APLINK MALTĄ

26 straipsnis

25 mylių valdymo zona aplink Maltą

1.   Bendrijos laivų galimybė naudotis vandenimis ir ištekliais zonoje, esančioje ne didesniu nei 25 jūrmylių atstumu nuo bazinės linijos aplink Maltos salas (toliau – valdymo zona) reglamentuojama taip:

a)

valdymo zonoje žvejoti leidžiama tik žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis negu 12 metrų, naudojantiems kitokią įrangą negu velkamoji žvejybos įranga;

b)

bendros tų laivų žvejybos pastangos, išreikštos bendru žvejybos pajėgumu, neviršija vidutinio lygio, nustatyto 2000–2001 m., kuris atitinka 1 950 laivų, kurių bendra variklių galia ir talpa yra atitinkamai 83 000 kW ir 4 035 BT.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto traleriams, kurių bendras ilgis neviršija 24 metrų, leidžiama žvejoti tam tikruose valdymo zonos plotuose kaip nurodyta šio reglamento V priedo a dalyje, laikantis šių sąlygų:

a)

tralerių, kuriems leidžiama žvejoti valdymo zonoje, bendras žvejybos pajėgumas, turi neviršyti 4 800 kW viršutinės ribos;

b)

tralerio, kuriam leidžiama žvejoti mažesniame negu 200 metrų gylyje, žvejybos pajėgumas neturi viršyti 185 kW; 200 m gylio izobata pažymima punktyrine linija, kurios maršruto taškai išvardyti šio reglamento V priedo b dalyje;

c)

valdymo zonoje žvejojantys traleriai turi specialų žvejybos leidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų 7 straipsnį ir yra įtraukiami į sąrašą, kurį atitinkamos valstybės narės kasmet pateikia Komisijai ir kuriame nurodytas jų išorinis ženklinimas ir laivo Bendrijos laivyno registro numeris (CFR), apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede;

d)

a ir b punktuose nustatyti pajėgumo apribojimai periodiškai iš naujo įvertinami dėl jų poveikio išteklių apsaugai remiantis atitinkamų mokslinių institucijų rekomendacijomis.

3.   Jei tralerių, kurių bendras ilgis yra 24 metrai arba mažiau, žvejojančių valdymo zonoje 2000–2001 m. ataskaitiniu laikotarpiu, bendras žvejybos pajėgumas yra mažesnis nei 2 dalies a punkte nurodytas bendras žvejybos pajėgumas (toliau – atskaitinis žvejybos pajėgumas), Komisija 29 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto esamą perteklinį žvejybos pajėgumą valstybėms narėms, atsižvelgdama į leidimo prašančių valstybių narių interesus.

Atskaitinis žvejybos pajėgumas yra lygus 3 600 kW.

4.   Specialūs žvejybos leidimai 3 straipsnyje nurodytam esamam žvejybos pajėgumo pertekliui išduodami tik laivams, kurie šios straipsnio taikymo dieną yra įrašyti Bendrijos laivyno registre.

5.   Jeigu tralerių, kuriems leidžiama žvejoti valdymo zonoje pagal 2 dalies c punktą, bendras žvejybos pajėgumas viršija 2 dalies a punkte nustatytą viršutinę ribą todėl, kad ta viršutinė riba sumažinama po 2 dalies d punkte numatyto peržiūrėjimo, Komisija paskirsto žvejybos pajėgumą valstybėms narėms šiuo pagrindu:

a)

pirmiausia atsižvelgiama į žvejybos pajėgumą kW, atitinkantį laivų, žvejojusių zonoje 2000–2001 m. laikotarpiu, skaičių;

b)

antroje vietoje atsižvelgiama į žvejybos pajėgumą kW, atitinkantį laivų, žvejojusių zonoje kitu metu, skaičių;

c)

likęs kitų laivų žvejybos pajėgumas padalijamas valstybėms narėms, atsižvelgiant į leidimo prašančių valstybių narių interesus.

6.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto gaubiamuosius tinklus arba ūdas naudojantiems ir pagal 27 straipsnį delfinus gaudantiems laivams leidžiama žvejoti valdymo zonoje. Jiems suteikiamas specialus leidimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį ir jie įtraukiami į sąrašą, kurį kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai ir kuriame pateikiami laivo Bendrijos laivyno registro numeris (CFR) ir išorinis ženklinimas, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede. Žvejybos pastangos bet kuriuo atveju kontroliuojamos siekiant apsaugoti šios žuvininkystės tausojimą zonoje.

7.   Tralerio, neturinčio laivų stebėjimo sistemos (LSS), kuriam pagal 2 dalį leidžiama žvejoti valdymo zonoje, kapitonas praneša apie kiekvieną įplaukimą ir išplaukimą iš šios zonos jos valdžios institucijoms ir pakrantės valstybės institucijoms.

27 straipsnis

Delfinų žvejyba

1.   Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 5 d. valdymo zonoje draudžiama žvejoti delfinus (Coriphaena spp.) naudojant žuvų telkimo įtaisus (ŽTĮ).

2.   Delfinų žvejyboje dalyvaujančių laivų skaičius zonoje neviršija 130.

3.   Maltos valdžios institucijos nustato ŽTĮ kurso ribas ir kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 30 d. paskirsto visas ŽTĮ kurso ribas Bendrijos žvejybos laivams. Bendrijos žvejybos laivams, kurie plaukioja su kitokia negu Maltos vėliava, neleidžiama plaukti pagal ŽTĮ kurso ribą 12 mylių zonoje.

Komisija 29 straipsnyje nurodyta tvarka nustato kriterijus, taikytinus ŽTĮ kurso ribų nustatymui ir paskirstymui.

4.   Žvejybos laivams, kuriems leidžiama dalyvauti delfinų žvejyboje, suteikiamas specialus leidimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį ir jie įtraukiami į sąrašą, kurį atitinkama valstybė narė turi pateikti Komisijai ir kuriame pateikiami išorinis ženklinimas ir laivo Bendrijos laivyno registro numeris (CFR), apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1672/94 1 straipsnio 2 dalies, reikalaujama, kad laivai, kurių bendras ilgis mažesnis negu 10 m, turėtų specialų žvejybos leidimą.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Sprendimų priėmimo tvarka

Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, Taryba veikia Sutarties 37 straipsnyje nurodyta tvarka.

29 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Šio reglamento 26 ir 27 straipsnių išsamios įgyvendinimo taisyklės priimamos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

30 straipsnis

Pakeitimai

Priedų pakeitimai priimami Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

31 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1626/94 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

32 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trisdešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KORKEAOJA

I PRIEDAS

Tralų priedų ir tralų įrengimo techninės sąlygos

Sąvokų apibrėžimai

Šiame priede:

a)

„daugiagijis tinklinis audeklas“ – tinklinis audeklas iš dviejų ar daugiau gijų, kurios gali būti atskiriamos tarp mazgų nepažeidžiant gijų struktūros;

b)

„bemazgis tinklinis audeklas“ – tinklinis audeklas, sudarytas iš akių, turinčių keturias apytiksliai vienodo ilgio kraštines, kai akių kampai sudaromi supynus dviejų gretimų akies kraštinių gijas;

c)

„kvadratinių akių tinklinis audeklas“ – tinklinio audeklo konstrukcija, sumontuota taip, kad viena iš dviejų lygiagrečių eilių, kurias sudaro tinklo akies kraštinės, yra lygiagreti ilgajai tinklo ašiai, o kita sudaro statųjį kampą su ilgąja tinklo ašimi;

d)

„tralo korpusas“ – kūgio formos sekcija tralo priekinėje dalyje;

e)

„tinklinės medžiagos gabalas tinklui pailginti“ – nekūginė tralo dalis, sudaryta iš vieno ar daugiau panelių, esanti tarp tralo korpuso ir tralo maišo;

f)

„tralo maišas“ – cilindro arba kūgio, kurio skersinės kryžminės dalys sudaro beveik vienodo ar atitinkamai mažėjančio spindulio apskritimą, formos galinė tralo dalis iš vienodo dydžio akių tinklo;

g)

„baliono tipo tralo maišas“ – tralo maišas, sudarytas iš vieno ar kelių gretimų panelių iš vienodo dydžio akių tinklo, kurio akių skaičius didėja įrankio galinės dalies link, skersai prailgindamas tralo maišą tinklo išilginės ašies atžvilgiu ir padidindamas jo plotį;

h)

„kišenės tipo tralo maišas“ – tralo maišas, kurio vertikalus aukštis mažėja galinės tralo maišo dalies link ir kurio skersinės kryžminės dalys sudaro beveik vienodos ar atitinkamai mažėjančios ašies elipsę. Galinė tralo maišo dalis yra sudaryta iš vieno sulenkto panelio arba skersai sunertų tinklo išilginės ašies atžvilgiu galinių viršutinio ir apatinio panelių;

i)

„skersinis jungiamasis trosas“ – išorinis arba vidinis trosas, išvestas skersai išilginės tinklo ašies atžvilgiu galinėje tralo maišo dalyje išilgai dviejų viršutinių ir apatinių panelių jungties arba išilgai vieno galinio panelio sulenkimo. Tai gali būti šoninio jungiamojo troso pratęsimas arba atskiras trosas;

j)

tralo tinklinio audeklo, kurio akys yra rombo formos, bet kurios kryžminės dalies „apskritimo perimetras“ skaičiuojamas tos kryžminės dalies akių skaičių dauginant iš ištemptos akies dydžio;

k)

tralo tinklinio audeklo, kurio akys yra kvadrato formos, bet kurios kryžminės dalies „apskritimo perimetras“ skaičiuojamas tos kryžminės dalies akių skaičių dauginant iš akies kraštinės ilgio;

A)   Leistini tralų priedai

1.

Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 3440/84 8 straipsnio, uždaryti kišenės tipo tralo maišo ištuštinimo angą gali būti naudojamas skersinis išilginės tinklo akies atžvilgiu arba išilginis užtraukiamasis mechaninis įrenginys.

2.

Skersinis užtraukiamasis įrenginys gali būti tvirtinamas ne didesniu kaip 1 metro nuo galinių tralo maišo akių atstumu.

B)   Įrengimo reikalavimai

1.

Traluose draudžiama naudoti baliono tipo tralo maišą. Tralo maiše vienodo dydžio akių skaičius tralo maišo apskritime negali didėti atkarpoje nuo priekio iki galo.

2.

Tralo korpuso (kūginės dalies) galinės dalies arba tinklinės medžiagos gabalo tinklui pailginti (nekūginės dalies) apskritimo ilgis turi būti ne mažesnis negu tralo maišo priekinės dalies apskritimo ilgis sensu stricto. Visų pirma, tralo maišo su kvadrato formos akimis atveju tralo korpuso arba gabalo tinklui prailginti galinės dalies apskritimas turi būti nuo 2 iki 4 kartų didesnis už priekinės dalies apskritimą sensu stricto.

3.

Kvadrato formos akių paneliai gali būti įterpti į velkamąjį tinklą ir patalpinami priešais tinklinės medžiagos gabalą tinklui prailginti arba bet kuriame taške tarp tinklinės medžiagos tinklui prailginti priekinės dalies ir tralo maišo užpakalinės dalies. Panelių niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės. Jis turi būti sukonstruotas iš bemazgio tinklinio audeklo arba iš neslankių mazgų tinklinio audeklo ir turi būti įterptas taip, kad žvejojant akys visada išliktų visiškai atviros. Kvadrato formos akių panelių kitų techninių specifikacijų išsamios taisyklės priimamos šio reglamento 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

4.

Analogiškai kiti techniniai įtaisai, nei nurodytieji anksčiau b dalies 3 punkte, kuriais siekiama pagerinti tralų selektyvumą, gali būti leisti šio reglamento 29 straipsnyje nurodyta tvarka.

5.

Draudžiama turėti laive ar naudoti velkamąjį tinklą, kurio visą tralo maišą ar jo dalį sudaro tinklinis audeklas, kurio akys nėra kvadrato ar rombo formos, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama laikantis šio reglamento 29 straipsnyje nurodytos tvarkos.

6.

4–5 dalys netaikomos laivo gaubiamajam tinklui, kurio tralo maišo akies dydis mažesnis negu 10 mm.

7.

Pakeičiant Reglamento (EEB) Nr. 3440/84 6 straipsnio 4 dalį, dugninių tralų stiprinamojo maišo akies dydis yra ne mažesnis kaip 120 mm, jei tralo maišo akies dydis yra mažesnis negu 60 mm. Ši nuostata taikoma tik Viduržemio jūroje ir neturi įtakos kitiems Bendrijos vandenims. Jei tralo maišo akies dydis yra lygus arba didesnis negu 60 mm, taikoma Reglamento (EEB) Nr. 3440/84 6 straipsnio 4 dalis.

8.

Kišenės tipo tralo maišas turi ne daugiau kaip vieną angą ištuštinimui.

9.

Skersinio jungiamojo troso ilgis yra ne mažesnis negu 20 % tralo maišo apskritimo ilgio.

10.

Stiprinamojo maišo apskritimo ilgis, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 3440/84 6 straipsnyje, yra ne mažiau nei 1,3 karto didesnis už tralo maišo apskritimo ilgį dugninių tralų atveju.

11.

Draudžiama turėti laive ar naudoti velkamąjį tinklą, kurio visą tralo maišą ar jo dalį sudaro viengijis tinklinis audeklas, kurio gijos storis yra didesnis negu 3,0 milimetro.

12.

Draudžiama turėti laive ar naudoti velkamąjį tinklą, kurio visą tralo maišą ar jo dalį sudaro daugiagijis tinklinis audeklas.

13.

Dugniniam tralui draudžiama naudoti tinklinį audeklą, kurio gijos storis yra didesnis negu 6 mm.

II PRIEDAS

Reikalavimai, susiję su žvejybos įrankių charakteristikomis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame priede:

1)

Tinklų ilgis apibrėžiamas pagal plūduriuojančio lyno ilgį. Dugninių statomų ir dreifuojančių tinklų ilgis taip pat gali būti apibrėžiamas remiantis jų masės svoriu ar tūriu.

2)

Tinklų plotis yra apibrėžiamas kaip akių (įskaitant mazgus) aukščio suma, kai tinklas yra šlapias ir ištiestas statmenai plūduriuojančiam lynui.

1.   Dragos

Didžiausias dragų plotis yra 3 m, išskyrus pintims gaudyti skirtų dragų atveju.

2.   Apsupamieji tinklai (gaubiamieji tinklai ir tinklai be lyno tinklo apačiai sutraukti)

Tinklinio audeklo ilgis turi būti ne didesnis kaip 800 m, o plotis 120 m, išskyrus tinklus tunams gaudyti.

3.   Dugniniai statomi tinklai

3.1.

Sieniniai ir dugniniai statomi tinklai

1.

Sieninio tinklo didžiausias plotis negali viršyti 4 m.

2.

Dugninio statomo žiauninio tinklo didžiausias plotis negali viršyti 10 m.

3.

Draudžiama laive turėti ar statyti daugiau kaip 6 000 m sieninio tinklo, statomo žiauninio tinklo vienam laivui, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 m. sausio mėn. esant vienam žvejui tokie tinklai negali viršyti 4 000 metrų pridedant dar 1 000 metrų antram žvejui ir dar 1 000 metrų trečiam žvejui. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. tokie tinklai negali viršyti 5 000 metrų vienam žvejui arba antram žvejui ir 6 000 metrų trečiam žvejui.

4.

Dugninio statomo žiauninio tinklo viengijo siūlo arba gijos skersmuo negali viršyti 0,5 mm.

5.

Nukrypstant nuo 2 dalies, dugninio statomo žiauninio tinklo, kurio didžiausias ilgis ne didesnis nei 500 m, didžiausias plotis gali būti ne didesnis kaip 30 m. Draudžiama laive turėti arba statyti daugiau kaip 500 m dugninio statomo žiauninio tinklo, kai jo plotis viršija 2 dalyje nustatytą 10 m pločio ribą.

3.2

Kombinuoti dugniniai statomi tinklai (sieniniai tinklai + žiauniniai tinklai)

1.

Kombinuoto dugninio statomo tinklo didžiausias plotis negali viršyti 10 m.

2.

Draudžiama laive turėti arba statyti daugiau negu 2 500 m kombinuotų tinklų vienam laivui.

3.

Žiauninio tinklo viengijo siūlo arba gijos skersmuo negali viršyti 0,5 mm.

4.

Nukrypstant nuo 1 dalies, kombinuoto dugninio statomo tinklo, kurio didžiausias ilgis ne didesnis nei 500 m, didžiausias plotis gali būti ne didesnis kaip 30 m. Draudžiama laive turėti arba statyti daugiau kaip 500 m kombinuoto dugninio statomo tinklo, kai jo plotis viršija 1 dalyje nustatytą 10 m pločio ribą.

4.   Dugninė ūda

1.

Draudžiama laive turėti arba statyti daugiau negu 1 000 kabliukų vienam žmogui laive, bendram skaičiui neviršijant 5 000 kabliukų laivui.

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies, kiekvienas laivas, kuris pradeda žvejybos reisą, trunkantį ilgiau nei 3 dienas, laive gali turėti daugiausiai 7 000 kabliukų.

5.   Gaudyklės giliavandenių vėžiagyvių žvejybai

Draudžiama laive turėti arba statyti daugiau kaip 250 gaudyklių vienam laivui.

6.   Paviršinės ūdos (plūduriuojančios)

Draudžiama laive turėti arba statyti daugiau negu:

1.

2 000 kabliukų vienam laivui, kai laivai skirti gaudyti paprastuosius tunus (Thunnus thynnus), šiai rūšiai sudarant mažiausiai 70 % gyvojo sugautų žuvų svorio po rūšiavimo.

2.

3 500 kabliukų vienam laivui, kai laivai skirti gaudyti durklažuvės (Xyphias gladius), šiai rūšiai sudarant mažiausiai 70 % gyvojo sugautų žuvų svorio po rūšiavimo.

3.

5 000 kabliukų vienam laivui, kai laivai skirti gaudyti ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga), šiai rūšiai sudarant mažiausiai 70 % gyvojo sugautų žuvų svorio po rūšiavimo.

4.

Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 punktų, kiekvienas laivas, kuris pradeda žvejybos reisą, trunkantį ilgiau nei 2 dienas, laive gali turėti tiek pat atsarginių kabliukų.

7.   Tralai

Iki 2007 m. spalio mėn. šio reglamento 30 straipsnyje išdėstyta tvarka priimamos techninės charakteristikos, ribojančios didžiausius tralo tinklų plūduriuojančio lyno, dugninio troso, apskritimo ar perimetro dydžius bei didžiausią tralo, naudojančio kelis įrenginius, tinklų skaičių.

III PRIEDAS

Versliniai jūrų gyvūnų dydžiai

Mokslinis pavadinimas

Bendrasis pavadinimas

Verslinis dydis

1.

Žuvys

 

 

Dicentrarchus labrax

Paprastasis vilkešeris

25 cm

Diplodus annularis

Mažasis sargas

12 cm

Diplodus puntazzo

Dryžasis dančiukas

18 cm

Diplodus sargus

Baltasis sargas

23 cm

Diplodus vulgaris

Paprastasis jūrų karosas

18 cm

Engraulis encrasicolus  (14)

Europinis ančiuvis

9 cm

Epinephelus spp.

Gruperiai

45 cm

Lithognathus mormyrus

Atlantinis dumblarausis karosas

20 cm

Merluccius merluccius  (16)

Europinė jūrų lydeka

20 cm

Mullus spp.

Paprastosios barzdotės

11 cm

Pagellus acarne

Sidabrinis pagelas

17 cm

Pagellus bogaraveo

Raudonpelekis pagelas

33 cm

Pagellus erythrinus

Raudonasis pagelas

15 cm

Pagrus pagrus

Paprastasis porgas

18 cm

Polyprion americanus

Amerikinis rudasis ešerys

45 cm

Sardina pilchardus  (15)

Europinė sardinė

11 cm

Scomber spp.

Japoninė skumbrė

18 cm

Solea vulgaris

Paprastasis jūrų liežuvis

20 cm

Sparus aurata

Auksinė dorada

20 cm

Trachurus spp.

Stauridė

15 cm

2.

Vėžiagyviai

 

 

Homarus gammarus

Europinis omaras

300 mm TL

105 mm CL

Nephrops norvegicus

Norveginis plonasis omaras

20 mm CL

70 mm TL

Palinuridae

Dygliuotieji langustai

90 mm CL

Parapenaeus longirostris

Gėliavandenė rožinė krevetė

20 mm CL

3.

Dvigeldžiai moliuskai

 

 

Pecten jacobeus

Šukutė

10 cm

Venerupis spp.

Geldutė

25 mm

Venus spp.

Moliuskai

25 mm

TL – bendras ilgis; CL – kiaukuto ilgis;

IV PRIEDAS

Jūrų gyvūnų dydžio matavimas

1.

Žuvies dydis matuojamas kaip parodyta 1 paveiksle nuo snukio galo iki uodegos peleko galo.

2.

Norveginio omaro (Nephrops norvegicus) dydis matuojamas, kaip parodyta 2 paveiksle:

per visą kiaukuto ilgį, lygiagrečiai kūno vidurio linijai, nuo užpakalinio akiduobių krašto iki kiaukuto išorinio nugarinio krašto vidurio, arba

per visą ilgį, nuo rostrumo galo iki telsono užpakalinio krašto, neįtraukiant šerelių.

3.

Omaro (Homarus gammarus) dydis matuojamas, kaip parodyta 3 paveiksle:

per visą kiaukuto ilgį, lygiagrečiai kūno vidurio linijai, nuo užpakalinio akiduobių krašto iki kiaukuto išorinio nugarinio krašto vidurio, arba

per visą ilgį, nuo rostrumo galo iki telsono užpakalinio krašto, neįtraukiant šerelių.

4.

Dygliuotojo langusto (Palinuridae) ilgis matuojamas kaip parodyta 4 paveiksle per visą kiaukuto ilgį, lygiagrečiai kūno vidurio linijai, nuo rostrumo galo iki kiaukuto išorinio nugarinio krašto vidurio.

5.

Kaip nurodyta 5 paveiksle, dvigeldžių moliuskų dydis matuojamas skersai ilgiausioje kiaukuto vietoje.

1 paveikslas

Image

2 paveikslas

3 paveikslas

Image

Image

(Nephrops)

Norveginis Omaras

(Homarus)

Omaras

a)

Kiaukuto ilgis

b)

Bendras ilgis

4 paveikslas

Image

5 paveikslas

Image

V PRIEDAS

25 mylių valdymo zona aplink Maltos salas

a)

Zonos Maltos alų prieigose, kuriose leidžiama naudoti tralus: geografinės koordinatės

A zona

H zona

A1 – 36,0172o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,1442o RYTŲ ILGUMOS

H1 – 35,6739o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,6742o RYTŲ ILGUMOS

A2 – 36,0289o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,1792o RYTŲ ILGUMOS

H2 – 35,4656o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,8459o RYTŲ ILGUMOS

A3 – 35,9822o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,2742o RYTŲ ILGUMOS

H3 – 35,4272o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,7609o RYTŲ ILGUMOS

A4 – 35,8489o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,3242o RYTŲ ILGUMOS

H4 – 35,5106o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,6325o RYTŲ ILGUMOS

A5 – 35,8106o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,2542o RYTŲ ILGUMOS

H5 – 35,6406o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,6025o RYTŲ ILGUMOS

A6 – 35,9706o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,2459o RYTŲ ILGUMOS

 

B zona

I zona

B1 – 35,7906o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4409o RYTŲ ILGUMOS

I1 – 36,1489o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,3909o RYTŲ ILGUMOS

B2 – 35,8039o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4909o RYTŲ ILGUMOS

I2 – 36,2523o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,5092o RYTŲ ILGUMOS

B3 – 35,7939o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4959o RYTŲ ILGUMOS

I3 – 36,2373o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,5259o RYTŲ ILGUMOS

B4 – 35,7522o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4242o RYTŲ ILGUMOS

I4 – 36,1372o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4225o RYTŲ ILGUMOS

B5 – 35,7606o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4159o RYTŲ ILGUMOS

 

B6 – 35,7706o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4325o RYTŲ ILGUMOS

 

C zona

J zona

C1 – 35,8406o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,6192o RYTŲ ILGUMOS

J1 – 36,2189o ŠIAURĖS PLATUMOS, 13,9108o RYTŲ ILGUMOS

C2 – 35,8556o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,6692o RYTŲ ILGUMOS

J2 – 36,2689o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,0708o RYTŲ ILGUMOS

C3 – 35,8322o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,6542o RYTŲ ILGUMOS

J3 – 36,2472o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,0708o RYTŲ ILGUMOS

C4 – 35,8022o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,5775o RYTŲ ILGUMOS

J4 – 36,1972o ŠIAURĖS PLATUMOS, 13,9225o RYTŲ ILGUMOS

D zona

K zona

D1 – 36,0422o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,3459o RYTŲ ILGUMOS

K1 – 35,9739o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,0242o RYTŲ ILGUMOS

D2 – 36,0289o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4625o RYTŲ ILGUMOS

K2 – 36,0022o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,0408o RYTŲ ILGUMOS

D3 – 35,9989o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4559o RYTŲ ILGUMOS

K3 – 36,0656o ŠIAURĖS PLATUMOS, 13,9692o RYTŲ ILGUMOS

D4 – 36,0289o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,3409o RYTŲ ILGUMOS

K4 – 36,1356o ŠIAURĖS PLATUMOS, 13,8575o RYTŲ ILGUMOS

 

K5 – 36,0456o ŠIAURĖS PLATUMOS, 13,9242o RYTŲ ILGUMOS

E zona

L zona

E1 – 35,9789o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,7159o RYTŲ ILGUMOS

L1 – 35,9856o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,1075o RYTŲ ILGUMOS

E2 – 36,0072o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,8159o RYTŲ ILGUMOS

L2 – 35,9956o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,1158o RYTŲ ILGUMOS

E3 – 35,9389o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,7575o RYTŲ ILGUMOS

L3 – 35,9572o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,0325o RYTŲ ILGUMOS

E4 – 35,8939o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,6075o RYTŲ ILGUMOS

L4 – 35,9622o ŠIAURĖS PLATUMOS, 13,9408o RYTŲ ILGUMOS

E5 – 35,9056o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,5992o RYTŲ ILGUMOS

 

F zona

M zona

F1 – 36,1423o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,6725o RYTŲ ILGUMOS

M1 – 36,4856o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,3292o RYTŲ ILGUMOS

F2 – 36,1439o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,7892o RYTŲ ILGUMOS

M2 – 36,4639o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4342o RYTŲ ILGUMOS

F3 – 36,0139o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,7892o RYTŲ ILGUMOS

M3 – 36,3606o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4875o RYTŲ ILGUMOS

F4 – 36,0039o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,6142o RYTŲ ILGUMOS

M4 – 36,3423o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4242o RYTŲ ILGUMOS

 

M5 – 36,4156o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,4208o RYTŲ ILGUMOS

G zona

N zona

G1 – 36,0706o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,9375o RYTŲ ILGUMOS

N1 – 36,1155o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,1217o RYTŲ ILGUMOS

G2 – 35,9372o ŠIAURĖS PLATUMOS, 15,0000o RYTŲ ILGUMOS

N2 – 36,1079o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,0779o RYTŲ ILGUMOS

G3 – 35,7956o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,9825o RYTŲ ILGUMOS

N3 – 36,0717o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,0264o RYTŲ ILGUMOS

G4 – 35,7156o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,8792o RYTŲ ILGUMOS

N4 – 36,0458o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,0376o RYTŲ ILGUMOS

G5 – 35,8489o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,6825o RYTŲ ILGUMOS

N5 – 36,0516o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,0896o RYTŲ ILGUMOS

 

N6 – 36,0989o ŠIAURĖS PLATUMOS, 14,1355o RYTŲ ILGUMOS

b)

Kai kurių maršruto taškų geografinės koordinatės išilgai 200 m izobatos 25 mylių valdymo zonoje

ID

Platuma

Ilguma

1

36,3673o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,5540o RYTŲ ILGUMOS

2

36,3159o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,5567o RYTŲ ILGUMOS

3

36,2735o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,5379o RYTŲ ILGUMOS

4

36,2357o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,4785o RYTŲ ILGUMOS

5

36,1699o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,4316o RYTŲ ILGUMOS

6

36,1307o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,3534o RYTŲ ILGUMOS

7

36,1117o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,2127o RYTŲ ILGUMOS

8

36,1003o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,1658o RYTŲ ILGUMOS

9

36,0859o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,152o RYTŲ ILGUMOS

10

36,0547o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,143o RYTŲ ILGUMOS

11

35,9921o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,1584o RYTŲ ILGUMOS

12

35,9744o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,1815o RYTŲ ILGUMOS

13

35,9608o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,2235o RYTŲ ILGUMOS

14

35,9296o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,2164o RYTŲ ILGUMOS

15

35,8983o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,2328o RYTŲ ILGUMOS

16

35,867o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,4929o RYTŲ ILGUMOS

17

35,8358o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,2845o RYTŲ ILGUMOS

18

35,8191o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,2753o RYTŲ ILGUMOS

19

35,7863o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,3534o RYTŲ ILGUMOS

20

35,7542o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,4316o RYTŲ ILGUMOS

21

35,7355o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,4473o RYTŲ ILGUMOS

22

35,7225o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,5098o RYTŲ ILGUMOS

23

35,6951o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,5365o RYTŲ ILGUMOS

24

35,6325o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,536o RYTŲ ILGUMOS

25

35,57o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,5221o RYTŲ ILGUMOS

26

35,5348o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,588o RYTŲ ILGUMOS

27

35,5037o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,6192o RYTŲ ILGUMOS

28

35,5128o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,6349o RYTŲ ILGUMOS

29

35,57o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,6717o RYTŲ ILGUMOS

30

35,5975o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,647o RYTŲ ILGUMOS

31

35,5903o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,6036o RYTŲ ILGUMOS

32

35,6034o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,574o RYTŲ ILGUMOS

33

35,6532o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,5535o RYTŲ ILGUMOS

34

35,6726o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,5723o RYTŲ ILGUMOS

35

35,6668o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,5937o RYTŲ ILGUMOS

36

35,6618o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,6424o RYTŲ ILGUMOS

37

35,653o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,6661o RYTŲ ILGUMOS

38

35,57o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,6853o RYTŲ ILGUMOS

39

35,5294o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,713o RYTŲ ILGUMOS

40

35,5071o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,7443o RYTŲ ILGUMOS

41

35,4878o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,7834o RYTŲ ILGUMOS

42

35,4929o RYTŲ PLATUMOS

14,8247o RYTŲ ILGUMOS

43

35,4762o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,8246o RYTŲ ILGUMOS

44

36,2077o ŠIAURĖS PLATUMOS

13,947o RYTŲ ILGUMOS

45

36,1954o ŠIAURĖS PLATUMOS

13,96o RYTŲ ILGUMOS

46

36,1773o ŠIAURĖS PLATUMOS

13,947o RYTŲ ILGUMOS

47

36,1848o ŠIAURĖS PLATUMOS

13,9313o RYTŲ ILGUMOS

48

36,1954o ŠIAURĖS PLATUMOS

13,925o RYTŲ ILGUMOS

49

35,4592o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,1815o RYTŲ ILGUMOS

50

35,4762o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,1895o RYTŲ ILGUMOS

51

35,4755o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,2127o RYTŲ ILGUMOS

52

35,4605o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,2199o RYTŲ ILGUMOS

53

35,4453o ŠIAURĖS PLATUMOS

14,1971o RYTŲ ILGUMOS

VI PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1626/94

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

7 straipsnis, 17 straipsnis ir 19 straipsnis

1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

3 straipsnis

2 straipsnio 1 ir 2 dalys

8 straipsnis

2 straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 5 dalis, 17 ir 19 straipsniai

3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 5 dalis

3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

13 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 19 straipsnis

3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

4 straipsnis, 13 straipsnio 9 ir 10 dalys ir 19 straipsnis

3 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 8 dalis ir 19 straipsnis

3 straipsnio 3 dalis

4 straipsnis, 13 straipsnio 10 dalis ir 19 straipsnis

3 straipsnio 4 dalis

13 straipsnio 3 ir 7 dalys ir 19 straipsnis

4 straipsnis

7 straipsnis

5 straipsnis

12 straipsnis ir II priedas

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 6 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 1 ir 2 dalys

6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

9 straipsnio 7 dalis, 14 straipsnio 1 ir 3 dalys

6 straipsnio 3 dalis

II priedo sąvokos

7 straipsnis

22 straipsnis

8 straipsnio 1 ir 3 dalys

15 straipsnis, III priedas ir IV priedas

8a straipsnis

26 straipsnis

8b straipsnis

27 straipsnis

9 straipsnis

1 straipsnio 2 dalis

10a straipsnis

29 straipsnis

11 straipsnis

32 straipsnis

I priedas

3 straipsnis ir 4 straipsnis

II priedas

11 straipsnis, I priedas ir II priedas

III priedas

9 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys

IV priedas

III priedas

V priedo b dalis

V priedas


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 179, 1998 6 23, p. 1.

(3)  OL L 190, 1998 7 4, p. 34.

(4)  OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(5)  OL L 322, 1999 12 14, p. 1.

(6)  OL L 171, 1994 7 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 813/2004 (OL L 185, 2004 5 24, p. 1).

(7)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(8)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(9)  OL L 22, 2003 1 25, p. 5.

(10)  OL L 318, 1984 12 7, p. 23. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2122/89 (OL L 203, 1989 7 15, p. 21).

(11)  OL L 137, 2001 5 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 831/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 33).

(12)  OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

(13)  OL L 5, 2004 1 9, p. 25.

(14)  Ančiuviai: Valstybės narės gali nustatyti verslinį dydį 110 vienetų vienam kg;

(15)  Sardinės: Valstybės narės gali nustatyti verslinį dydį 55 vienetų vienam kg;

(16)  Jūrų lydekos: Tačiau iki 2008 m. gruodžio 31 d. 15 % svorio nuokrypis bus leistinas 15 cm ir 20 cm jūrų lydekoms. Šio nuokrypio laikosi atskiri laivai jūroje ir iškrovimo vietoje, ir pirmojo pardavimo po iškrovimo rinkose. Šio nuokrypio taip pat laikomasi atliekant vėlesnius nacionalinio ir tarptautinio lygio komercinius sandorius.


8.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/31


2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1968/2006 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui (2007–2010 m.) klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 409, 2006 m. gruodžio 30 d. )

Reglamentą (EB) Nr. 1968/2006 skaityti taip:

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1968/2006

2006 m. gruodžio 21 d.

dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui (2007–2010 m.)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

Tarptautinis Airijos fondas (toliau – Fondas) buvo įsteigtas 1986 m. rugsėjo 18 d. Airijos vyriausybės bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybės susitarimu dėl Tarptautinio Airijos fondo (toliau – Susitarimas), siekiant skatinti ekonominę ir socialinę pažangą bei remti nacionalistų ir unionistų ryšius, dialogą ir susitaikymą visoje Airijoje įgyvendinant vieną iš 1985 m. lapkričio 15 d. Anglijos ir Airijos susitarime nurodytų uždavinių.

(2)

Bendrija, pripažindama, kad Fondo tikslai sutampa su tikslais, kurių siekia Bendrija, fondui finansinę paramą skyrė nuo 1989 m. Laikantis 2005 m. sausio 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 177/2005 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui (1), 2005–2006 m. iš Bendrijos biudžeto 2005 ir 2006 metams buvo skirta po 15 mln. EUR. Minėto reglamento galiojimas baigiasi 2006 m. gruodžio 31 d.

(3)

Laikantis Reglamento (EB) Nr. 177/2005 5 straipsnio atlikti įvertinimai patvirtino, kad reikia toliau remti Fondo veiklą, kartu toliau stiprinant tikslų sąveiką ir koordinavimą su struktūrinių fondų intervencinėmis priemonėmis, ypač su Specialiąja Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio grafysčių taikos ir susitaikymo programa (toliau – PEACE programa), parengta laikantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (2).

(4)

Taikos procesui Šiaurės Airijoje palaikyti Bendrijos paramą Fondui būtina teikti ir po 2006 m. gruodžio 31 d. Pripažįstant ypatingas pastangas, dedamas dėl taikos proceso, ir vadovaujantis Tarybos reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, II priedo 22 punktu, PEACE programai iš Struktūrinių fondų 2007–2013 m. laikotarpiui buvo skirta papildoma parama.

(5)

2005 m. gruodžio 15–16 d. Briuselyje vykusio susitikimo metu Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją imtis būtinų veiksmų siekiant toliau teikti Bendrijos paramą Fondui, įžengiančiam į lemiamą baigiamąjį savo veiklos etapą, iki 2010 m.

(6)

Šio reglamento pagrindinis tikslas yra remti taiką ir susitaikymą vykdant veiklą, kuri yra platesnio spektro negu struktūrinių fondų finansuojama veikla ir kuri peržengia Bendrijos ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos taikymo srities ribas.

(7)

Bendrijos parama Fondui turėtų būti teikiama kaip finansinė parama 2007, 2008, 2009 ir 2010 metams ir tokiu būdu baigtųsi tuo pat metu, kaip ir Fondo veikla.

(8)

Skirstydamas Bendrijos paramą, Fondas turėtų teikti pirmenybę tarpvalstybiniams projektams arba projektams, kuriuose dalyvauja kelios Bendrijos šalys, taip, kad būtų papildyta 2007–2010 metais pagal PEACE programą finansuojama veikla.

(9)

Remiantis Susitarimu, visi finansiniai Fondo rėmėjai dalyvauja Tarptautinio Airijos fondo valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis.

(10)

Būtina užtikrinti tinkamą Fondo veiklos ir Sutarties 159 straipsnyje numatytų Bendrijos struktūrinių fondų finansuojamos veiklos, ypač PEACE programos, koordinavimą.

(11)

Fondo parama turėtų būti laikoma veiksminga tik tuomet, jei ji skatina tvarią ekonomikos ir socialinę pažangą ir nėra naudojama kaip kitų valstybės arba privačių išlaidų pakaitalas.

(12)

Iki 2008 m. liepos 1 d. reikėtų įvertinti nuostatas dėl Fondo veiklos užbaigimo.

(13)

Finansinė orientacinė suma, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir patikimo finansų valdymo (3) 38 punkte, įtraukiama į šį reglamentą visai programos trukmei, tačiau tai nekeičia biudžeto valdymo institucijos įgaliojimų, nustatytų Sutartyje.

(14)

2007, 2008, 2009 ir 2010 metais Bendrijos paramos Fondui suma turėtų būti 15 mln. EUR kasmet einamąja verte.

(15)

Fondo strategijoje, pradėtoje įgyvendinti baigiamajame jo veiklos etape (2006–2010 m.) ir pavadintoje „Dalinantis šia erdve“, svarbiausias dėmesys skiriamas keturioms pagrindinėms sritims: susitaikymo labiausiai apleistose bendruomenėse pagrindo kūrimas, suskaldytų bendruomenių bendravimo tiltų tiesimas, labiau integruotos visuomenės kūrimas ir palikimo formavimas. Todėl galutinis Fondo ir šio reglamento tikslas yra skatinti bendruomenių susitaikymą.

(16)

Bendrijos parama padės stiprinti valstybių narių ir jų tautų solidarumą.

(17)

Šio reglamento priėmimas yra būtinas siekiant Bendrijos tikslų veikiančioje bendrojoje rinkoje. Kadangi Sutartyje konkrečiai nenumatyti reikiami įgaliojimai, šis reglamentas turėtų būti priimtas remiantis Sutarties 308 straipsniu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Orientacinė suma, skiriama Tarptautinio Airijos fondo (toliau – Fondo) veiklai 2007–2010 m. finansuoti, yra 60 mln. EUR.

Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės struktūros ribų.

2 straipsnis

Fondas naudoja paramą vadovaudamasis 1986 m rugsėjo 18 d. Airijos vyriausybės bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybės susitarimu dėl Tarptautinio Airijos fondo (toliau – Susitarimas).

Skirstydamas paramą, Fondas teikia pirmenybę tarpvalstybiniams projektams arba projektams, kuriuose dalyvauja kelios Bendrijos šalys, taip, kad papildytų struktūrinių fondų finansuojamą veiklą, ypač Šiaurės Airijoje ir Airijos pasienio grafystėse vykdomos PEACE programos veiklą.

Parama naudojama taip, kad skatintų tvarią ekonominę ir socialinę pažangą atitinkamose srityse. Ji neturi būti naudojama kaip kitų valstybės arba privačių išlaidų pakaitalas.

3 straipsnis

Fondo valdybos (toliau – Valdyba) posėdžiuose Bendrijai stebėtojo teisėmis atstovauja Komisija.

Fondui stebėtojo teisėmis yra atstovaujama PEACE programos ir kitų atitinkamų struktūrinių fondų intervencinių priemonių stebėsenos komitetų posėdžiuose.

4 straipsnis

Komisija, bendradarbiaudama su Fondo valdyba, nustato atitinkamas procedūras Fondo, valdymo institucijų ir vykdomųjų įstaigų, įsteigtų tam tikroms Struktūrinių fondų intervencinėms priemonėms ir ypač PEACE programos priemonėms įgyvendinti, veiklos koordinavimui visuose lygiuose skatinti.

5 straipsnis

Siekdama viešai skelbti apie Bendrijos paramą Fondo finansuojamiems projektams, Komisija, bendradarbiaudama su Fondo valdyba, nustato tinkamą viešinimo ir informavimo tvarką.

6 straipsnis

Ne vėliau kaip 2008 m. birželio 30 d. Fondas pateikia Komisijai Fondo veiklos užbaigimo strategiją, įskaitant:

a)

veiksmų planą, kuriame pateikiami numatomi mokėjimai ir preliminari veiklos užbaigimo data;

b)

įsipareigojimų panaikinimo procedūrą;

c)

likučių ir palūkanų, sukauptų iki Fondo veiklos užbaigimo dienos, panaudojimo tvarką.

Tolesnė parama Fondui bus galima tik Komisijai patvirtinus veiklos užbaigimo strategiją. Nepateikus veiklos užbaigimo strategijos iki 2008 m. birželio 30 d., mokėjimai Fondui sustabdomi kol strategija bus pateikta.

7 straipsnis

1.   Paramą administruoja Komisija.

Atsižvelgiant į 2 dalį, metinė parama mokama tokiomis dalimis:

a)

pirmasis 40 % išankstinis mokėjimas atliekamas Komisijai gavus Fondo valdybos pirmininko pasirašytą įsipareigojimą, kuriuo Fondas įsipareigoja laikytis šiame reglamente nustatytų paramos teikimo sąlygų;

b)

antrasis 40 % išankstinis mokėjimas mokamas po šešių mėnesių;

c)

galutinis 20 % mokėjimas atliekamas Komisijai gavus ir patvirtinus atitinkamų metų metinę Fondo veiklos ataskaitą ir informaciją apie sąskaitų auditą.

2.   Prieš atlikdama dalinį mokėjimą, Komisija, remdamasi kiekvienam mokėjimui nustatytu laiku Fondo disponuojamų grynųjų pinigų likučiu, įvertina Fondo finansinius poreikius. Jei įvertinus paaiškėja, kad Fondo finansiniai poreikiai nepateisina numatyto dalinio mokėjimo, šis mokėjimas sustabdomas. Komisija, remdamasi nauja Fondo pateikta informacija, peržiūri šį sprendimą ir, nustačiusi, kad mokėjimai yra pagrįsti, tęsia mokėjimus.

8 straipsnis

Fondas gali remti veiklą, gaunančią ar galinčią gauti finansinę paramą pagal struktūrinių fondų intervencines priemones, tik tuomet, jei šios finansinės paramos ir 40 % Fondo paramos bendra suma neviršija 75 % visų tai veiklai skirtų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

9 straipsnis

Baigiamoji ataskaita Komisijai pateikiama likus šešiems mėnesiams iki 6 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytos veiklos užbaigimo datos, numatytos veiklos užbaigimo strategijoje, arba per šešis mėnesius nuo paskutinio Bendrijos mokėjimo, priklausomai nuo to, kas nutinka pirmiau, ir joje pateikiama visa būtina informacija, leidžianti Komisijai įvertinti paramos panaudojimą ir tikslų pasiekimą.

10 straipsnis

Paskutinių metų parama išmokama atlikus 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą finansinių poreikių analizę ir su sąlyga, kad Fondo veikla vykdoma pagal 6 straipsnyje numatytą veiklos užbaigimo strategiją.

11 straipsnis

Galutinė data, iki kurios išlaidos atitinka reikalavimus, yra 2013 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. sausio 1 d.

Jis galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KORKEAOJA


(1)  OL L 30, 2005 2 3, p. 1.

(2)  OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 173/2005 (OL L 29, 2005 2 2, p. 3), nuo 2007 m. sausio 1 d. panaikinamas ir pakeičiamas Reglamentu (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).

(3)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.


8.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/34


2006 m. gegužės 31 d. ES ir Bulgarijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/2006 dėl Europos sutarties 3 protokole numatytos prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais tvarkos patobulinimo

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 409, 2006 m. gruodžio 30 d. ) klaidų ištaisymas

Sprendimą Nr. 1/2006 skaityti taip:

ES IR BULGARIJOS ASOCIACIJOS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2006

2006 m. gegužės 31 d.

dėl Europos sutarties 3 protokole numatytos prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais tvarkos patobulinimo

(2006/1001/EB)

ASOCIACIJOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos sutartį, įsteigiančią Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bulgarijos Respublikos asociaciją (1), ypač į jos 3 protokolo 1 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

3 protokole, pakeistame Europos sutarties prekybos aspektus pritaikančiu protokolu (2), nustatyta prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais tarp Bendrijos ir Bulgarijos tvarka. 3 protokolas paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas EB ir Bulgarijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 2/2002 (3).

(2)

Neseniai derybomis buvo susitarta dėl naujų prekybos patobulinimų, padedančių siekti ekonominės konvergencijos rengiantis stojimui į ES ir nustatyti prekybos tam tikrais perdirbtais žemės ūkio produktais nuolaidas visiškai liberalizuojant prekybą tam tikrais perdirbtais žemės ūkio produktais, o kitiems produktams mažinant muitus ar tarifines kvotas.

(3)

Pagal 3 protokolo 1 straipsnio 2 dalį Asociacijos taryba sprendžia dėl visų protokolo I ir II prieduose nurodytų muitų pakeitimų ir tarifinių kvotų padidinimo ar panaikinimo. Taikomi muitai gali būti sumažinti, jei abi šalys taiko nuolaidas perdirbtiems žemės ūkio produktams.

(4)

Kai kurių prekių importui muitai neturėtų būti taikomi. Kai kurioms kitoms prekėms turėtų būti įvestos tarifinės kvotos; šios kvotos turėtų būti sumažintos prekių kiekiais, kuriems nuo 2004 m. spalio 1 d. taikomos tarifinės kvotos pagal 2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1676/2004, patvirtinantį autonomines ir pereinamojo laikotarpio priemones dėl tam tikrų Bulgarijos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų importo ir tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų eksporto į Bulgariją (4) bei pagal 2004 m. rugsėjo 27 d. Bulgarijos Ministrų tarybos Dekretą Nr. 262 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. lapkričio 2 d. Dekretu Nr. 293.

(5)

Pagal 2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (5), už perdirbtus žemės ūkio produktus eksporto grąžinamosios išmokos neturėtų būti skiriamos.

(6)

Už į Bendriją eksportuojamus Bulgarijos kilmės perdirbtus žemės ūkio produktus eksporto grąžinamosios išmokos neturėtų būti skiriamos,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Nuo 2004 m. spalio 1 d. už I priede nurodytas į Bendriją importuojamas Bulgarijos kilmės prekes taikomi tame priede nurodyti muitai.

Nuo 2004 m. spalio 1 d. už II priede nurodytas į Bulgariją importuojamas Bendrijos kilmės prekes taikomi tame priede nurodyti muitai.

2 straipsnis

Už į Bulgariją eksportuojamus Bendrijos kilmės perdirbtus žemės ūkio produktus, kurie nėra įtraukti į Europos bendrijos steigimo sutarties I priedą, eksporto grąžinamosios išmokos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1043/2005 nėra skiriamos.

Už į Bendriją eksportuojamus Bulgarijos kilmės perdirbtus žemės ūkio produktus, kurie nėra įtraukti į Sutarties I priedą, eksporto grąžinamosios išmokos Bulgarijoje nėra skiriamos.

Jei panaikinus eksporto grąžinamąsias išmokas reikia priimti techninius reikalavimus, dėl jų sprendimus priima Komisija arba jie nustatomi Bulgarijos teisės aktais.

3 straipsnis

III ir IV prieduose nurodytos tarifinės kvotos pagal tuose prieduose nustatytas sąlygas atidaromos 2004 m. spalio 1 d. – gruodžio 31 d. ir tolesniais metais sausio 1 d. – gruodžio 31 d.

Apimtys 2004 metams pagal periodą proporcingai sumažinamos iki ketvirtadalio, išskyrus tarifines kvotas, kurių eilės numeriai yra 09.5463, 09.5487 ir 09.5479.

Produktų kiekiai, kuriems taikomos Reglamentu (EB) Nr. 1676/2004 atidarytos tarifinės kvotos ir kurie nuo 2004 m. spalio 1 d. yra išleisti į laisvą apyvartą, yra įskaitomi į III priede nustatytose tarifinėse kvotose numatytus kiekius.

Produktų kiekiai, kuriems taikomos eilės numeriais 09.5463, 09.5487 ir 09.5479 žymimos tarifinės kvotos, atidarytos 2002 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1446/2002 dėl tarifinių kvotų, taikomų tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurie yra Bulgarijos kilmės, importui į Europos bendriją sustabdymo ir atidarymo bei Reglamento (EB) Nr. 1477/2000 dalinio pakeitimo (6), ir kurie 2004 m. sausio 1 d. – rugsėjo 30 d. yra išleisti į laisvą apyvartą, yra įskaitomi į III priede nustatytose atitinkamose tarifinėse kvotose numatytus kiekius.

Nuo 2004 m. spalio 1 d. į laisvą apyvartą išleisti produktų kiekiai, kuriems Bulgarijoje taikomos tarifinės kvotos, yra įskaitomi į kiekius, numatytus IV priede nustatytose tarifinėse kvotose.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja sekančio mėnesio po jo priėmimo pirmą dieną.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gegužės 31 d.

Asociacijos tarybos vardu

Pirmininkas

I. KALFIN

I PRIEDAS

Bulgarijos kilmės produktų importui į Bendriją taikomi muitai

KN kodas

Aprašymas

Muitas

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

 

 

Nuo 2004 10 1

iki 12 31

(%)

Nuo 2005 1 1

iki 12 31

(%)

Nuo 2006 1 1

iki 12 31

(%)

Nuo

2007 1 1 toliau

(%)

0403

Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

 

 

 

 

0403 10

Jogurtas:

 

 

 

 

 

– –

Aromatintas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos:

 

 

 

 

 

– – –

Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai, kurių riebumas:

 

 

 

 

0403 10 51

– – – –

Ne didesnis kaip 1,5 % masės

0 %+64,1 EUR/100 kg

0

0

0

0403 10 53

– – – –

Didesnis kaip 1,5 %, bet ne didesnis kaip 27 % masės

0 %+87,9 EUR/100 kg

0

0

0

0403 10 59

– – – –

Didesnis kaip 27 % masės

0 %+113,9 EUR/100 kg

0

0

0

 

– – –

Kiti, kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro:

 

 

 

 

0403 10 91

– – – –

Ne daugiau kaip 3 % masės

0 %+8,3 EUR/100 kg

0

0

0

0403 10 93

– – – –

Daugiau kaip 3 %, bet ne didesnis kaip 6 % masės

0 %+11,4 EUR/100 kg

0

0

0

0403 10 99

– – – –

Daugiau kaip 6 % masės

0 %+17,9 EUR/100 kg

0

0

0

0403 90

Kiti:

 

 

 

 

 

– –

Aromatinti arba į kuriuos pridėta vaisių, riešutų ar kakavos:

 

 

 

 

 

– – –

Miltelių, granulių ar kitokio pavidalo sausieji produktai, kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro:

 

 

 

 

0403 90 71

– – – –

Ne daugiau kaip 1,5 % masės

0 %+64,1 EUR/100 kg

0

0

0

0403 90 73

– – – –

Daugiau kaip 1,5 %, bet ne didesnis kaip 27 % masės

0 %+87,9 EUR/100 kg

0

0

0

0403 90 79

– – – –

Daugiau kaip 27 % masės

0 %+113,9 EUR/100 kg

0

0

0

 

– – –

Kiti, kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro:

 

 

 

 

0403 90 91

– – – –

Ne daugiau kaip 3 % masės

0 %+8,3 EUR/100 kg

0

0

0

0403 90 93

– – – –

Daugiau kaip 3 %, bet ne didesnis kaip 6 % masės

0 %+11,4 EUR/100 kg

0

0

0

0403 90 99

– – – –

Daugiau kaip 6 % masės

0 %+17,9 EUR/100 kg

0

0

0

0405

Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos:

 

 

 

 

0405 20

pieno pastos:

 

 

 

 

0405 20 10

– –

kurių riebumas 39 % masės arba daugiau, bet mažesnis kaip 60 % masės

0

0

0

0

0509 00

Natūralios gyvūninės kilmės kempinės

 

 

 

 

0509 00 90

Kiti

0

0

0

0

0710

Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), užšaldytos:

 

 

 

 

0710 40 00

Cukriniai kukurūzai

0

0

0

0

0711

Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuojant dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais):

 

 

 

 

0711 90

Kitos daržovės; daržovių mišiniai:

 

 

 

 

 

– –

Daržovės:

 

 

 

 

0711 90 30

– – –

Cukriniai kukurūzai

0

0

0

0

1302

Augalų syvai ir ekstraktai; pektino medžiagos, pektinatai ir pektatai; agaras ir kitos augalinės gleivės bei tirštikliai, modifikuoti arba nemodifikuoti:

 

 

 

 

 

Augalų syvai ir ekstraktai;

 

 

 

 

1302 13 00

– –

Apynių

0

0

0

0

1302 20

Pektino medžiagos, pektinatai ir pektatai:

 

 

 

 

1302 20 10

– –

Sausas

0

0

0

0

1302 20 90

– –

Kiti

0

0

0

0

1505

Vilnų riebalai ir iš jų išvestos riebalinės medžiagos (įskaitant lanoliną):

 

 

 

 

1505 00 10

Vilnų riebalai, nevalyti

0

0

0

0

1517

Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių šiame skyriuje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje:

 

 

 

 

1517 10

Margarinas, išskyrus skystąjį margariną:

 

 

 

 

1517 10 10

– –

Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro daugiau kaip 10 % masės, bet ne daugiau kaip 15 % masės

0 %+19,1 EUR/100 kg

0 %+12,7 EUR/100 kg

0 %+6,3 EUR/100 kg

0

1517 90

Kiti:

 

 

 

 

1517 90 10

– –

Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro daugiau kaip 10 % masės, bet ne daugiau kaip 15 % masės

0 %+19,1 EUR/100 kg

0

0

0

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

1517 90 93

– –

Valgomieji mišiniai ar preparatai, naudojami kaip preparatai prieš pelėsius

1,9

0

0

0

1518 00

Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, kaitinti, oksiduoti, dehidratuoti, sulfuruoti, prapūsti, polimerizuoti šiluma vakuume arba inertinėse dujose arba kitaip chemiškai modifikuoti, išskyrus klasifikuojamus 1516 pozicijoje; nevalgomieji gyvūninių arba augalinių arba įvairių šiame skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejų frakcijų mišiniai arba preparatai, nenurodyti kitoje vietoje:

 

 

 

 

1518 00 10

Linoksinas

0

0

0

0

1518 00 91

– –

Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, kaitinti, oksiduoti, dehidratuoti, sulfuruoti, prapūsti, polimerizuoti šiluma vakuume arba inertinėse dujose arba kitaip chemiškai modifikuoti, išskyrus klasifikuojamus 1516 pozicijoje

0

0

0

0

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

1518 00 95

– – –

Nevalgomieji gyvūninių arba gyvūninių ir augalinių riebalų ir aliejų ir jų frakcijų mišiniai arba preparatai

0

0

0

0

1518 00 99

– – –

Kiti

0

0

0

0

1521

Augalų vaškai (kiti negu trigliceridai), bičių vaškas, kitų vabzdžių vaškas ir spermacetas, rafinuotas arba nerafinuotas ar dažytas arba nedažytas

 

 

 

 

1521 90

Kitas:

 

 

 

 

1521 90 99

– – –

Kiti

0

0

0

0

1522 00

Degras; riebalinių medžiagų ar gyvūninių arba augalinių vaškų apdorojimo liekanos

 

 

 

 

1522 00 10

Degras

0

0

0

0

1702

Kiti cukrūs, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė:

 

 

 

 

1702 50 00

Chemiškai gryna fruktozė

0

0

0

0

1702 90

Kitos, įskaitant invertuotąjį cukrų ir kitus cukraus ir cukraus sirupo mišinius, kuriuose sausuose fruktozė sudaro 50 % masės

 

 

 

 

1702 90 10

– –

Chemiškai gryna maltozė

0

0

0

0

1704

Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), kurių sudėtyje nėra kakavos

 

 

 

 

1704 10

Kramtomoji guma, su cukraus apvalkalu arba be jo:

 

 

 

 

 

– –

Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro mažiau nei 60 % masės:

 

 

 

 

1704 10 11

– – –

Guma juostelių pavidalu

0

0

0

0

1704 10 19

– – –

Kiti

0

0

0

0

 

– –

Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau nei 60 % masės:

 

 

 

 

1704 10 91

– – –

Guma juostelių pavidalu

0

0

0

0

1704 10 99

– – –

Kiti

0

0

0

0

1704 90

Kitas:

 

 

 

 

1704 90 10

– –

Saldišaknės ekstraktas, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % masės sacharozės, bet nėra kitų medžiagų priedų

0

0

0

0

1704 90 30

– –

Baltasis šokoladas

0

0

0

0

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

1704 90 51

– – –

Konditerinės masės, įskaitant marcipaną, tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne mažesnė kaip 1 kg

0

0

0

0

1704 90 55

– –

Apynių

0

0

0

0

1704 90 61

– – –

Prekės su cukraus apvalkalu

0

0

0

0

 

– – –

Kiti:

 

 

 

 

1704 90 65

– – –

Konditerijos gaminiai-guminukai ir konditerijos gaminiai iš drebučių, įskaitant vaisių pastas, turinčias konditerijos gaminių iš cukraus pavidalą

0

0

0

0

1704 90 71

– – – –

Saldainiai iš virtos cukraus masės, įdaryti arba neįdaryti

0

0

0

0

1704 90 75

– – – –

Kieti saldainiai iš cukraus ir sviesto („irisai“), karamelės ir panašūs saldainiai

0

0

0

0

 

– – – –

Kiti:

 

 

 

 

1704 90 81

– – – – –

Presuotos tabletės

0

0

0

0

ex 1704 90 99

(TARIC kodas 1704909910)

– – – – –

Kiti (išskyrus produktus, kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 70 % masės (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu))

0

0

0

0

1806

Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos

 

 

 

 

1806 10

Kakavos milteliai, kuriuose pridėta cukraus arba kitokių saldiklių:

 

 

 

 

1806 10 20

– –

Kurių sudėtyje esanti sacharozė arba izogliukozė, išreikšta sacharozės kiekiu, sudaro ne mažiau kaip 5 %, bet mažiau kaip 65 % masės (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu)

0

0

0

0

1806 10 30

– –

Kurių sudėtyje esanti sacharozė arba izogliukozė, išreikšta sacharozės kiekiu, sudaro ne mažiau kaip 65 %, bet mažiau kaip 80 % masės (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu)

0

0

0

0

1806 20

Kiti gaminiai, turintys briketų, plytelių arba juostelių pavidalą, kurių masė didesnė kaip 2 kg, taip pat skysti gaminiai, pastos, milteliai, granulės arba kito pavidalo gaminiai, sudėti į talpyklas arba tiesiogiai supakuoti į pakuotes ir kurių masė didesnė kaip 2 kg:

 

 

 

 

1806 20 10

– –

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 31 % masės kakavos sviesto arba kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 31 % masės kakavos sviesto ir pieno riebalų

0

0

0

0

1806 20 30

– –

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 25 %, bet mažiau nei 31 % masės kakavos sviesto ir pieno riebalų

0

0

0

0

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

1806 20 50

– – –

Kurių sudėtyje yra ne mažiau nei 18 % masės kakavos sviesto

0

0

0

0

1806 20 70

– – –

Pieniško šokolado trupiniai

0

0

0

0

ex 1806 20 80

(TARIC kodas 1806208010)

– – –

Šokolado aromatą turinčios glazūros: (išskyrus produktus, kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 70 % masės (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu))

0

0

0

0

0

ex 1806 20 95

(TARIC kodas 1806209510)

– – –

Kiti (išskyrus produktus, kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 70 % masės (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu))

0

0

0

 

 

Kiti gaminiai, turintys briketų, plytelių arba juostelių pavidalą:

 

 

 

 

1806 31 00

– –

Įdaryti

 (7)

0

0

0

1806 32

– –

Neįdaryti:

 

 

 

 

1806 32 10

– – –

Į kuriuos pridėta javų, vaisių ar riešutų

 (7)

0

0

0

1806 32 90

– – –

Kiti

 (7)

0

0

0

1806 90

Kitas:

 

 

 

 

 

– –

Šokoladas ir šokolado produktai

 

 

 

 

 

– – –

Šokoladas, įdarytas arba neįdarytas:

 

 

 

 

1806 90 11

– – – –

Turintis alkoholio

 (7)

0

0

0

1806 90 19

– – – –

Kiti

 (7)

0

0

0

 

– – –

Kiti:

 

 

 

 

1806 90 31

– – – –

Įdaryti

 (7)

0

0

0

1806 90 39

– – – –

Neįdaryti

 (7)

0

0

0

1806 90 50

– –

Konditerijos gaminiai iš cukraus ir jų pakaitalai, pagaminti iš cukraus pakaitalų, turintys kakavos

 (7)

0

0

0

1806 90 60

– –

Tepiniai su kakava

 (7)

0

0

0

1806 90 70

– –

Gaminiai su kakava, vartojami gėrimų gamyboje

 (7)

0

0

0

ex 1806 90 90

(TARIC kodas 1806909011 ir 1806909091)

– –

Kiti (išskyrus produktus, kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 70 % masės (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu))

 (7)

0

0

0

1901

Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupių miltų, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje

 

 

 

 

1901 10 00

Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes

0

0

0

0

1901 20 00

Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai

0

0

0

0

1901 90

Kitas:

 

 

 

 

 

– –

Salyklo ekstraktas:

 

 

 

 

1901 90 11

– – –

Kurio sudėtyje esančio sausojo ekstrakto kiekis sudaro ne mažiau kaip 90 % masės

0

0

0

0

1901 90 19

– – –

Kiti

0

0

0

0

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

1901 90 91

– – –

Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba yra mažiau kaip 1,5 % pieno riebalų, 5 % sacharozės (įskaitant invertuotąjį cukrų) arba izogliukozės, 5 % gliukozės arba krakmolo, išskyrus miltelių pavidalo maisto produktus, iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404

0

0

0

0

1902

Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas:

 

 

 

 

 

Nevirti, neįdaryti arba kitu būdu neparuošti tešlos gaminiai:

 

 

 

 

1902 11 00

– –

Su kiaušiniais

0

0

0

0

1902 19

– –

Kiti:

 

 

 

 

1902 19 10

– – –

Be paprastųjų kviečių miltų arba rupinių

0

0

0

0

1902 19 90

– – –

Kiti

0

0

0

0

1902 20

Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu:

 

 

 

 

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

1902 20 91

– – –

Virti

0

0

0

0

1902 20 99

– – –

Kiti

0

0

0

0

1902 30

Kiti tešlos gaminiai

 

 

 

 

1902 30 10

– –

Džiovinti

0

0

0

0

1902 30 90

– –

Kitas

0

0

0

0

1902 40

Kuskusas:

 

 

 

 

1902 40 10

– –

Neparuoštas

0

0

0

0

1902 40 90

– –

Kitas

0

0

0

0

1903 00 00

Tapijoka ir iš krakmolo pagaminti jos pakaitalai, turintys dribsnių, grūdelių, žirnelių, išsijų arba panašių pavidalą

0

0

0

0

1904

Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupius miltus), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje:

 

 

 

 

1904 10

Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus:

 

 

 

 

1904 10 10

– –

Pagaminti iš kukurūzų

0

0

0

0

1904 10 30

– –

Pagaminti iš ryžių

0

0

0

0

1904 10 90

– –

Kiti

0

0

0

0

1904 20

Paruošti maisto produktai, pagaminti iš neskrudintų javų grūdų dribsnių arba iš neskrudintų javų grūdų dribsnių ir skrudintų javų grūdų dribsnių arba išpūstų javų grūdų mišinių:

 

 

 

 

1904 20 10

– –

Javainių (Müsli) rūšies produktai, daugiausia sudaryti iš neskrudintų javų grūdų dribsnių

0

0

0

0

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

1904 20 91

– – –

Pagaminti iš kukurūzų

0

0

0

0

1904 20 95

– – –

Pagaminti iš ryžių

0

0

0

0

1904 20 99

– – –

Kiti

0

0

0

0

1904 30 00

Apvirti ir išdžiovinti kviečiai

0

0

0

0

1904 90

Kiti:

 

 

 

 

1904 90 10

– –

Ryžiai

0

0

0

0

1904 90 80

– –

Kiti

0

0

0

0

1905

Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai

 

 

 

 

1905 10 00

Duoniniai traškučiai

0

0

0

0

1905 20

Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai:

 

 

 

 

1905 20 10

– –

Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro mažiau nei 30 % masės

0

0

0

0

1905 20 30

– –

Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau nei 30 % masės, bet mažiau nei 50 % masės

0

0

0

0

1905 20 90

– –

Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau nei 50 % masės

0

0

0

0

 

Saldūs sausainiai; vafliai ir sausblyniai:

 

 

 

 

1905 31

– –

Saldūs sausainiai:

 

 

 

 

 

– – –

Visiškai arba iš dalies padengti ar glaistyti šokoladu arba kitais produktais, kurių sudėtyje yra kakavos:

 

 

 

 

1905 31 11

– – – –

Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 85 g

0

0

0

0

1905 31 19

– – – –

Kiti

0

0

0

0

 

– – –

Kiti:

 

 

 

 

1905 31 30

– – – –

Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro ne mažiau kaip 8 % masės

0

0

0

0

 

– – – –

Kiti:

 

 

 

 

1905 31 91

– – – – –

Sluoksniuoti sausainiai

0

0

0

0

1905 31 99

– – – – –

Kiti

0

0

0

0

1905 32

– –

Vafliai ir sausblyniai:

 

 

 

 

1905 32 05

– – – –

Kurių sudėtyje esantis vanduo sudaro daugiau nei 10 % masės

0

0

0

0

 

– – –

Kiti

 

 

 

 

 

– – – –

Visiškai arba iš dalies padengti ar glaistyti šokoladu arba kitais produktais, kurių sudėtyje yra kakavos:

 

 

 

 

1905 32 11

– – – – –

Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 85 g

0

0

0

0

1905 32 19

– – – – –

Kiti

0

0

0

0

 

– – – –

Kiti:

 

 

 

 

1905 32 91

– – – – –

Sūdyti, įdaryti arba neįdaryti

0

0

0

0

1905 32 99

– – – – –

Kiti

0

0

0

0

1905 40

Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai:

 

 

 

 

1905 40 10

– –

Džiūvėsiai

0

0

0

0

1905 40 90

– –

Kiti

0

0

0

0

1905 90

Kiti:

 

 

 

 

1905 90 10

– –

Macai

0

0

0

0

1905 90 20

– –

Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai

0

0

0

0

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

1905 90 30

– – –

Duona ir pyragas, į kuriuos nepridėta medaus, kiaušinių, sūrio arba vaisių, kurių sudėtyje esantis cukrus sudaro ne daugiau kaip 5 % sausosios medžiagos masės, o riebalai – ne daugiau kaip 5 % sausosios medžiagos masės

0

0

0

0

1905 90 45

– – –

Sausainiai

0

0

0

0

1905 90 55

– – –

Išspausti (extruded) arba iškočioti produktai, pikantiški arba sūdyti

0

0

0

0

 

– – –

Kiti:

 

 

 

 

1905 90 60

– – – –

Į kuriuos pridėta saldiklių

0

0

0

0

2001

Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi:

 

 

 

 

2001 90

Kiti:

 

 

 

 

2001 90 30

– –

Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata)

0

0

0

0

2001 90 40

– –

Batatai, saldžiosios bulvės ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės

0

0

0

0

2001 90 60

– –

Palmių šerdys

0

0

0

0

2004

Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, užšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje:

 

 

 

 

2004 10

Bulvės:

 

 

 

 

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

2004 10 91

– – –

Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą

0

0

0

0

2004 90

Kitos daržovės ir daržovių mišiniai:

 

 

 

 

2004 90 10

– –

Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata)

0

0

0

0

2005

Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, neužšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje:

 

 

 

 

2005 20

Bulvės:

 

 

 

 

2005 20 10

– –

Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą

0

0

0

0

2005 80 00

Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata)

0

0

0

0

2008

Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio, nenurodyti kitoje vietoje:

 

 

 

 

 

Riešutai, žemės riešutai ir kitos sėklos, sumaišyti arba nesumaišyti:

 

 

 

 

2008 11

– –

Žemės riešutai:

 

 

 

 

2008 11 10

– – –

Žemės riešutų sviestas

0

0

0

0

2008 91 00

– –

Palmių šerdys

0

0

0

0

2008 99

– –

Kiti:

 

 

 

 

2008 99 85

– – – – –

Kukurūzai, išskyrus cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata)

0

0

0

0

2008 99 91

– – – – –

Batatai, saldžiosios bulvės ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės

0

0

0

0

2101

Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudinta cikorija ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai:

 

 

 

 

 

Kavos ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos:

 

 

 

 

2101 11

– –

Ekstraktai esencijos ir koncentratai:

 

 

 

 

2101 11 11

– – –

Kurių sudėtyje esančio sausojo produkto, daugiausia sudaryto iš kavos, kiekis yra ne mažesnis kaip 95 % masės

0

0

0

0

2101 11 19

– – –

Kiti

0

0

0

0

2101 12

– –

Produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos:

 

 

 

 

2101 12 92

– – –

Produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar kavos koncentratų:

0

0

0

0

2101 12 98

– – –

Kiti

0

0

0

0

2101 20

Arbatos ar matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš arbatos ar matės:

 

 

 

 

2101 20 20

– –

Ekstraktai esencijos ir koncentratai

0

0

0

0

 

– –

Produktai:

 

 

 

 

2101 20 98

– – –

Kiti

0

0

0

0

2101 30

Skrudintos cikorijos ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai:

 

 

 

 

 

– –

Skrudintos cikorijos ir kiti skrudinti kavos pakaitalai:

 

 

 

 

2101 30 11

– – –

Skrudinta cikorija

0

0

0

0

2101 30 19

– – –

Kiti

0

0

0

0

 

– –

Skrudintų cikorijų ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai:

 

 

 

 

2101 30 91

– – –

Iš skrudintos cikorijos

0

0

0

0

2101 30 99

– – –

Kiti

0

0

0

0

2102

Mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); kiti negyvi vienaląsčiai mikroorganizmai (išskyrus vakcinas, klasifikuojamas 3002 pozicijoje); paruošti kepimo milteliai:

 

 

 

 

2102 10

Aktyviosios mielės:

 

 

 

 

2102 10 10

– –

Mielių kultūros

0

0

0

0

 

– –

Kepimo mielės

 

 

 

 

2102 10 90

– –

Kiti

0

0

0

0

2102 20

Neaktyviosios mielės; kiti negyvi vienaląsčiai mikroorganizmai:

 

 

 

 

 

– –

Neaktyvios mielės:

 

 

 

 

2102 20 11

– – –

Tablečių, kubelių arba panašių pavidalų arba tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg.

0

0

0

0

2102 20 19

– – –

Kiti

0

0

0

0

2102 30 00

Paruošti kepimo milteliai

0

0

0

0

2103

Padažai ir jų pusgaminiai; maišyti pagardai ir maišyti prieskoniai; garstyčių milteliai ir rupūs miltai bei paruoštos garstyčios:

 

 

 

 

2103 10 00

Sojos padažas

0

0

0

0

2103 20 00

Pomidorų kečupas ir kiti pomidorų padažai

2,5

0

0

0

2103 30

Garstyčių milteliai ir rupūs miltai bei paruoštos garstyčios:

 

 

 

 

2103 30 90

– –

Pagamintos garstyčios

0

0

0

0

2103 90

Kiti:

 

 

 

 

2103 90 90

– –

Kiti

0

0

0

0

2104

Sriubos ir sultiniai bei jų pusgaminiai; homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai:

 

 

 

 

2104 10

Sriubos ir sultiniai bei jų pusgaminiai:

 

 

 

 

2104 10 10

– –

Džiovinti

3

0

0

0

2104 10 90

– –

Kiti

3

0

0

0

2104 20 00

Homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai

3,6

0

0

0

2105 00

Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos:

 

 

 

 

2105 00 10

Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų arba kurių sudėtyje šie riebalai sudaro mažiau kaip 3 % masės

0 %+13,5 EUR/100 kg Max 17,4 % + 8,4 EUR/100 kg

0

0

0

 

Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro:

 

 

 

 

2105 00 91

– –

ne mažiau 3 %, bet mažiau kaip 7 % masės

0 %+25,9 EUR/100 kg Max 16,2 % + 6,3 EUR/100 kg

0

0

0

2105 00 99

– –

ne mažiau nei 7 %

0 %+36,4 EUR/100 kg Max 16 % + 6,2 EUR/100 kg

0

0

0

2106

Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje:

 

 

 

 

2106 10

Baltymų koncentratai ir tekstūruotos baltyminės medžiagos:

 

 

 

 

2106 10 20

– –

Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo

0

0

0

0

2106 10 80

– –

Kiti

0

0

0

0

2106 90

Kiti:

 

 

 

 

2106 90 10

– –

Sūris fondues

0

0

0

0

2106 90 20

– –

Ne kvapiųjų medžiagų pagrindu pagaminti sudėtiniai alkoholiniai preparatai naudojami gėrimų gamyboje

0

0

0

0

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

2106 90 92

– – –

Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo

0

0

0

0

2202

Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, neįskaitant 2009 pozicijoje klasifikuojamų vaisių arba daržovių sulčių

 

 

 

 

2202 10 00

Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų

0

0

0

0

2202 90

Kiti:

 

 

 

 

2202 90 10

– –

Kurių sudėtyje nėra 0401–0404 pozicijose klasifikuojamų produktų arba riebalų, gautų iš produktų, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose

0

0

0

0

2205

Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti augalais arba aromatinėmis medžiagomis:

 

 

 

 

2205 10

Induose, kurių talpa ne didesnė kaip 2 litrai:

 

 

 

 

2205 10 10

– –

Kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 18 % tūrio

0

0

0

0

2205 90

Kiti:

 

 

 

 

2205 90 10

– –

Kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 18 % tūrio

0

0

0

0

2403

Kitas perdirbtas tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai; „homogenizuotas“ arba „regeneruotas“ tabakas; tabako ekstraktai ir esencijos:

 

 

 

 

2403 10

Rūkomasis tabakas, kurio sudėtyje nėra tabako pakaitalų arba yra bet koks jų kiekis:

 

 

 

 

2403 10 10

– –

Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g

50,5

33,7

16,8

0

2403 10 90

– –

Kiti

50,5

33,7

16,8

0

 

Kiti:

 

 

 

 

2403 91 00

– –

„Homogenizuotas“ arba „regeneruotas“ tabakas

11,1

7,4

3,7

0

2403 99

– –

Kiti:

 

 

 

 

2403 99 10

– – –

Kramtomasis arba uostomasis tabakas

28

18,7

9,3

0

2403 99 90

– – –

Kiti

11,1

7,4

3,7

0

3301

Eteriniai aliejai (deterpenuoti arba nedeterpenuoti), įskaitant konkretus ir absoliutus; kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai); ekstrahuotosios aliejingos dervos (oleorezinai); eterinių aliejų koncentratai riebaluose, nelakiuosiuose aliejuose, vaškuose arba panašiose medžiagose, gauti anfleražo arba maceravimo būdu; šalutiniai terpeniniai eterinių aliejų deterpenacijos produktai; eterinių aliejų vandeniniai distiliatai ir vandeniniai tirpalai:

 

 

 

 

3301 90

Kiti:

 

 

 

 

3301 90 10

– –

Šalutiniai terpeniniai eterinių aliejų deterpenacijos produktai

0

0

0

0

 

– –

Ekstrahuotosios aliejingos dervos (oleorezinai):

 

 

 

 

3301 90 90

– –

Kiti

0

0

0

0

3302

Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti kvapiųjų medžiagų pagrindu pagaminti preparatai, naudojami gėrimų gamyboje:

 

 

 

 

3302 10

Skirti naudoti maisto arba gėrimų gamybos pramonėje:

 

 

 

 

 

– –

Skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje:

 

 

 

 

 

– – –

Preparatai, kurių sudėtyje yra visos gėrimą charakterizuojančios kvapiosios medžiagos:

 

 

 

 

 

– – – –

Kiti:

 

 

 

 

3302 10 21

– – – – –

Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo

0

0

0

0

3302 10 29

– – – – –

Kiti

0

0

0

0

II PRIEDAS

Bendrijos kilmės produktų importui į Bulgariją taikomi muitai

KN kodas

Aprašymas

Muitas

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

 

 

Nuo 2004 10 1 iki 12 31

( %)

Nuo 2005 1 1 iki 12 31

( %)

Nuo 2006 1 1 iki 12 31

( %)

Nuo 2007 1 1 toliau

( %)

0403

Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos:

 

 

 

 

0403 10

Jogurtas:

 

 

 

0

 

– –

Aromatintas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos:

 

 

 

 

 

– – –

Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai, kuriuose pieno riebalų yra:

 

 

 

 

0403 10 51

– – – –

Ne daugiau kaip 1,5 % masės

32

22,4

12,8

 

0403 10 53

– – – –

Daugiau kaip 1,5 %, bet ne daugiau kaip 27 % masės

32

22,4

12,8

 

0403 10 59

– – – –

Daugiau kaip 27 % masės

32

22,4

12,8

 

 

– – –

Kitas, kuriame pieno riebalų yra:

 

 

 

 

0403 10 91

– – – –

Ne daugiau kaip 3 % masės

40

28

16

 

0403 10 93

– – – –

Daugiau kaip 3 %, bet ne daugiau kaip 6 % masės

40

28

16

 

0403 10 99

– – – –

Daugiau kaip 6 % masės

40

28

16

 

0403 90

Kiti:

 

 

 

 

 

– –

Aromatintas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos:

 

 

 

 

 

– – –

Miltelių, granulių ar kitokio pavidalo sausieji produktai, kurių sudėtyje pirno riebalų yra:

 

 

 

 

0403 90 71

– – – –

Ne daugiau kaip 1,5 % masės

32

22,4

12,8

 

0403 90 73

– – – –

Daugiau kaip 1,5 %, bet ne daugiau kaip 27 % masės

32

22,4

12,8

 

0403 90 79

– – – –

Daugiau kaip 27 % masės

32

22,4

12,8

 

 

– – –

Kiti, kurių sudėtyje pieno riebalų yra:

 

 

 

 

0403 90 91

– – – –

Ne daugiau kaip 3 % masės

40

28

16

 

0403 90 93

– – – –

Daugiau kaip 3 %, bet ne daugiau kaip 6 % masės

40

28

16

 

0403 90 99

– – – –

Daugiau kaip 6 % masės

40

28

16

 

0405

Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos:

 

 

 

0

0405 20

Pieno pastos:

 

 

 

 

0405 20 10

– –

Kurių riebumas 39 % masės arba daugiau, bet mažesnis kaip 60 % masės

5,6

3,2

0

 

0405 20 30

– –

Kurių riebumas 60 % masės arba didesnis, bet ne didesnis kaip 75 % masės

5,6

3,2

0

 

0501 00 00

Žmonių plaukai, neapdirbti, išplauti arba neišplauti; žmonių plaukų atliekos

0

0

0

0

0502

Kiaulių, paršų arba kuilių šeriai ir plaukai; barsukų ir kiti teptukams gaminti naudojami plaukai; tokių šerių arba plaukų atliekos:

 

 

 

 

0502 10 00

Kiaulių, paršų arba kuilių šeriai ir plaukai bei jų atliekos

0

0

0

0

0502 90 00

Kiti

0

0

0

0

0503 00 00

Ašutas ir ašuto atliekos, sudėti arba nesudėti sluoksniu su tvirtinimo medžiaga arba be jos

0

0

0

0

0505

Odos ir kitos paukščių dalys su plunksnomis arba pūkais, plunksnos ir plunksnų dalys (apkarpytais arba neapkarpytais kraštais) ir pūkai, daugiau neapdirbti tik išvalyti, dezinfekuoti arba apdirbti siekiant išsaugoti; plunksnų arba plunksnų dalių milteliai ir atliekos:

0

0

0

0

0506

Kaulai ir ragų šerdys, neapdirbti, iš kurių visiškai pašalinti riebalai, paprastai paruošti (bet neišpjaustytos formos), apdoroti rūgštimi ar deželatinizuoti; šių produktų milteliai ir atliekos:

 

 

 

 

0506 10 00

Oseinas ir kaulai, apdoroti rūgštimi

0

0

0

0

0506 90 00

Kiti

0

0

0

0

0507

Dramblio kaulas, vėžlio kiautai, banginių ūsai ir banginių ūsų šeriai, ragai, ragų šakos, kanopos, nagai, žnyplės ir snapai, neapdirbti arba paprastai paruošti, bet neišpjaustytos formos; šių produktų milteliai ir atliekos:

0

0

0

0

0508 00 00

Koralai ir panašios medžiagos, neapdirbti arba paprastai paruošti, bet kitaip neapdirbti; moliuskų, vėžiagyvių ar dygiaodžių kriauklės ir sepijų skeleto plokštelės, neapdirbti arba paprastai paruošti, bet neišpjaustytos formos, jų milteliai ir atliekos

0

0

0

0

0509 00

Natūralios gyvūninės kilmės kempinės:

0

0

0

0

0510 00 00

Ambra, ricina, cibetas ir muskusas; ispaniniai vabalai; tulžis, džiovinta arba nedžiovinta; tonzilės ir kiti gyvūniniai produktai, naudojami farmacijos produktams gaminti, švieži, atšaldyti, užšaldyti ar kitaip konservuoti, netinkami ilgai laikyti

0

0

0

0

0710

Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), užšaldytos:

 

 

 

 

0710 40 00

Cukriniai kukurūzai

18

12

6

0

0711

Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuojant dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais):

 

 

 

 

0711 90

Kitos daržovės; daržovių mišiniai:

 

 

 

 

0711 90 30

– – –

Cukriniai kukurūzai

0

0

0

0

0903 00 00

Matė

0

0

0

0

1212 20 00

Dumbliai ir jūros dumbliai

0

0

0

0

1302

Augalų syvai ir ekstraktai; pektino medžiagos, pektinatai ir pektatai; agaras ir kitos augalinės gleivės bei tirštikliai, modifikuoti arba nemodifikuoti:

 

 

 

 

 

Augalų syvai ir ekstraktai:

 

 

 

 

1302 12 00

– –

Saldišaknės

0

0

0

0

1302 13 00

– –

Apynių

0

0

0

0

1302 14 00

– –

Skaistenio (piretrumo) arba augalų šaknų, kurių sudėtyje yra rotenono

0

0

0

0

1302 19

– –

Kiti:

 

 

 

 

1302 19 30

– – –

Augalų ekstraktų mišiniai, skirti gėrimų arba maisto produktų gamybai:

0

0

0

0

 

– – –

Kiti:

 

 

 

 

1302 19 91

– – – –

Medicininės paskirties

0

0

0

0

1302 20

Pektino medžiagos ir pektatai:

 

 

 

 

1302 20 10

– –

Sausi

0

0

0

0

1302 20 90

– –

Kiti

0

0

0

0

 

Augalinės gleivės ir tirštikliai, modifikuoti arba nemodifikuoti:

 

 

 

 

1302 31 00

– –

Agaras

0

0

0

0

1302 32

– –

Gleivės ir tirštikliai iš saldžiavaisio pupmedžio vaisių, saldžiavaisio pupmedžio vaisių sėklų arba cukraus sėklų, modifikuoti arba nemodifikuoti:

 

 

 

 

1302 32 10

– – –

Iš saldžiavaisio pupmendžio vaisių arba saldžiavaisio pupmedžio vaisių sėklų

0

0

0

0

1404

Augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje

 

 

 

 

1404 90 00

Kiti

0

0

0

0

1505

Vilnų riebalai ir iš jų išvestos riebalinės medžiagos (įskaitant lanoliną):

 

 

 

 

1505 00 10

Vilnų riebalai, nevalyti

0

0

0

0

1505 00 90

Kiti

0

0

0

0

1506 00 00

Kiti gyvūniniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

0

0

0

0

1515 90 15

Simondsijų ir oiticikų aliejus; mirtų vaškas ir japoniškas vaškas; jų frakcijos

0

0

0

0

1516

Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus ir jų frakcijos, dalinai arba visiškai hidrinti, esterifikuoti tarpusavyje, pakartotinai esterifikuoti arba paveikti elaido rūgštimi, rafinuoti arba nerafinuoti, bet daugiau neparuošti:

 

 

 

 

1516 20

Augaliniai riebalai ir aliejus ir jų frakcijos

 

 

 

 

1516 20 10

– –

Hidrintas ricinos aliejus, vadinamasis „opalinis vaškas“

0

0

0

0

 

– –

Kiti

 

 

 

 

1516 20 91

– – –

Tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių grynoji masė neviršija 1kg

0

0

0

0

1517

Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių šiame skyriuje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje:

 

 

 

 

1517 90

Kiti:

 

 

 

 

1517 90 10

– –

Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro daugiau kaip 10 % masės, bet ne daugiau kaip 15 % masės

16,8

11,2

5,6

0

 

– –

Kiti:

 

 

 

 

1517 90 93

– – –

Valgomieji mišiniai ar preparatai, naudojami kaip preparatai prieš pelėsius

15

10

5

0

1518 00

Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, kaitinti, oksiduoti, dehidratuoti, sulfuruoti, prapūsti, polimerizuoti šiluma vakuume arba inertinėse dujose arba kitaip chemiškai modifikuoti, išskyrus klasifikuojamus 1516 pozicijoje; nevalgomieji gyvūninių arba augalinių arba įvairių šiame skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejų frakcijų mišiniai arba preparatai, nenurodyti kitoje vietoje:

 

 

 

 

1518 00 10

Linoksinas

 

 

 

 

1518 00 91

– –

Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, kaitinti, oksiduoti, dehidratuoti, sulfuruoti, prapūsti, polimerizuoti šiluma vakuume arba inertinėse dujose arba kitaip chemiškai modifikuoti, išskyrus klasifikuojamus 1516 pozicijoje

0

0

0

0

1518 00 95

– – –

Nevalgomieji gyvūninių arba gyvūninių ir augalinių riebalų ir aliejų ir jų frakcijų mišiniai arba preparatai

 

 

 

 

1518 00 99

– – –

Kiti

 

 

 

 

1520 00 00

Glicerinas, nevalytas; glicerino vandenys ir glicerino šarmai

0

0

0

0

1521

Augalų vaškai (kiti negu trigliceridai), bičių vaškas, kitų vabzdžių vaškas ir spermacetas, rafinuotas arba nerafinuotas ar dažytas arba nedažytas:

 

 

 

 

1521 10 00

Augalų vaškai

0

0

0

0

1521 90

Kiti

0

0

0

0

1522 00

Degras; riebalinių medžiagų ar gyvūninių arba augalinių vaškų apdorojimo liekanos:

 

 

 

 

1522 00 10

Degras

0

0

0

0

1702

Kiti cukrūs, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė:

 

 

 

 

1702 50 00

Chemiškai gryna fruktozė

7

4

0

0

1702 90

Kiti, įskaitant invertuotąjį cukrų:

 

 

 

 

1702 90 10

– –

Chemiškai gryna maltozė

17,5

10

0

0

1704

Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), kurių sudėtyje nėra kakavos:

0

0

0

0

1704 10

Kramtomoji guma, su cukraus apvalkalu arba be jo:

 

 

 

 

 

– –

Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro mažiau nei 60 % masės:

 

 

 

 

1704 10 11

– – –

Guma juostelių pavidalu

 

 

 

 

1704 10 19

– – –

Kiti

 

 

 

 

 

– –

Kurių sudėtyje esanti sacharozė (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu) sudaro ne mažiau nei 60 % masės:

 

 

 

 

1704 10 91

– – –

Guma juostelių pavidalu

 

 

 

 

1704 10 99

– – –

Kiti

 

 

 

 

1704 90

Kiti:

23,6

15,7

7,8

0

1803

Kakavos pasta, iš kurios visiškai pašalinti arba nepašalinti riebalai:

0

0

0

0

1804 00 00

Kakavos sviestas, riebalai ir aliejus

0

0

0

0

1805 00 00

Kakavos milteliai be pridėto cukraus arba kitokių saldiklių

0

0

0

0

1806

Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos:

 

 

 

 

1806 10

Kakavos milteliai, kuriuose pridėta cukraus arba kitokių saldiklių:

26,2

17,5

8,7

0

1806 20

Kiti gaminiai, turintys briketų, plytelių arba juostelių pavidalą, kurių masė didesnė kaip 2 kg, taip pat skysti gaminiai, pastos, milteliai, granulės arba kito pavidalo gaminiai, sudėti į talpyklas arba tiesiogiai supakuoti į pakuotes ir kurių masė didesnė kaip 2 kg:

18,7

12,5

6,2

0

 

Kiti gaminiai, turintys briketų, plytelių arba juostelių pavidalą:

 

 

 

 

1806 31 00

– –

Įdaryti

18,7

12,5

6,2

0

1806 32

– –

Neįdaryti

18,7

12,5

6,2

0

1806 90

Kiti:

16,8

11,2

5,6

0

 

– –

Šokoladas ir šokolado produktai:

 

 

 

 

 

– – –

Šokoladas, įdarytas arba neįdarytas:

 

 

 

 

1806 90 11

– – – –

Turintis alkoholio

 

 

 

 

1806 90 19

– – – –

Kiti

 

 

 

 

 

– – –

Kiti:

 

 

 

 

1806 90 31

– – – –

Įdaryti

 

 

 

 

1806 90 39

– – – –

Neįdaryti:

 

 

 

 

1806 90 50

– –

Konditerijos gaminiai iš cukraus ir jų pakaitalai, pagaminti iš cukraus pakaitalų, turintys kakavos

 

 

 

 

1806 90 60

– –

Tepiniai su kakava

 

 

 

 

1806 90 70

– –

Gaminiai su kakava, vartojami gėrimų gamyboje

 

 

 

 

ex 1806 90 90

– –

Kiti (išskyrus produktus, kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 70 % masės (įskaitant invertuotąjį cukrų, išreikštą sacharozės kiekiu))

 

 

 

 

ex 1806 90 90