30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 401/1

(1)

Direktyva 89/398/EEB taikoma specialios paskirties maisto produktams. Specialios įvairioms tokių produktų grupėms taikomos nuostatos numatytos specialiosiose direktyvose.

(2)

1991 m. gegužės 14 d. Komisijos direktyva 91/321/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių (2), yra pagal Direktyvą 89/398/EEB priimta specialioji direktyva. Ta direktyva keletą kartų buvo iš esmės keičiama (3). Kadangi minėtą direktyvą ir toliau reikia iš dalies keisti, siekiant aiškumo ją reikėtų išdėstyti nauja redakcija.

(3)

Atsižvelgiant į tarptautiniuose forumuose vykstančias diskusijas, ypač susijusias su Maisto kodeksu (Codex Alimentarius), dėl laiko, skirto į kūdikių mitybą įtraukti papildomus maisto produktus, reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvoje 91/321/EEB pateiktus pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių sąvokų apibrėžimus bei tam tikras tolesnio maitinimo mišinių ženklinimo etiketėmis nuostatas.

(4)

Pradiniai mišiniai kūdikiams yra vienintelis perdirbtas maisto produktas, visiškai atitinkantis kūdikių mitybos reikalavimus pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, kol jie atitinkamai pradedami maitinti papildomai. Siekiant apsaugoti tokių kūdikių sveikatą, būtina užtikrinti, kad pradiniai mišiniai kūdikiams būtų parduodami kaip vieninteliai tinkami vartoti tokio amžiaus kūdikiams.

(5)

Pagrindinė pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių sudėtis turi atitikti sveikų kūdikių mitybos reikalavimus, nustatytus remiantis visuotinai priimtais mokslo duomenimis.

(6)

Pagrindinės pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių sudėties reikalavimuose turėtų būti numatytos išsamios nuostatos dėl baltymų kiekio. Nepaisant to, kad baltymų kiekiui apskaičiuoti pagal įvairiuose baltymų šaltiniuose esančio azoto kiekį tradiciškai naudojami įvairūs atitinkami perskaičiavimo koeficientai, remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis baltymų kiekiui pradiniuose mišiniuose kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniuose apskaičiuoti reikėtų naudoti vieną šiems produktams pritaikytą perskaičiavimo koeficientą. Kadangi pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai yra sudėtingi specialiai kuriami produktai, reikėtų nustatyti papildomus pagrindinius reikalavimus dėl baltymų, įskaitant didžiausią bei mažiausią leistiną baltymų kiekį ir mažiausią leistiną tam tikrų amino rūgščių kiekį. Šioje direktyvoje apibrėžiami reikalavimai dėl baltymų yra susiję su vartoti paruoštais galutiniais produktais.

(7)

Remiantis šiais duomenimis jau galima nustatyti pagrindinę pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių, pagamintų iš karvės pieno baltymų arba sojos baltymų ar iš jų mišinio, ir mišinių kūdikiams, pagamintų baltymų hidrolizatų pagrindu, sudėtį. Tačiau negalima nustatyti tik arba iš dalies iš kitų baltymų šaltinių pagamintų produktų sudėties. Dėl šios priežasties, prireikus, konkrečios šiems produktams taikytinos taisyklės turėtų būti priimtos vėliau.

(8)

Svarbu, kad pradiniams mišiniams kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniams gaminti naudojamos sudedamosios dalys būtų specialiai skirtos tik kūdikiams ir kad jų tinkamumas prireikus būtų įrodytas atitinkamais tyrimais. Tokios mokslo ekspertų grupės, kaip Maisto produktų mokslinis komitetas, Jungtinės Karalystės maisto ir mitybos politikos medicininių aspektų komitetas (UK Committee on the Medical Aspects of Food and Nutrition Policy) ir Europos pediatrinės gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos bendrija (European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition) paskelbė gaires, kuriose nurodoma, kokia turėtų būti tyrimų metodika ir kaip tuos tyrimus reikėtų atlikti. Į šias gaires reikėtų atsižvelgti pradedant naudoti naujas sudedamąsias dalis pradiniuose mišiniuose kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniuose.

(9)

Kai kurias medžiagas, kurias galima naudoti gaminant pradinius mišinius kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinius, galima naudoti ir maisto produktuose kaip maisto priedus. Atsižvelgiant į šiuos faktus, medžiagų grynumo kriterijai Bendrijos lygiu buvo arba bus nustatyti remiantis 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo (4). Minėtų medžiagų grynumo kriterijai turėtų būti taikomi nepriklausomai nuo tokių medžiagų naudojimo maisto produktuose paskirties.

(10)

Kol bus nustatyti tam tikrų medžiagų grynumo kriterijai, kurie Bendrijos lygiu dar nėra nustatyti, siekiant užtikrinti aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugą, turėtų būti taikomi tokių tarptautinių organizacijų arba agentūrų, kaip Jungtinis PSO/MŽŪO maisto priedų ekspertų komitetas (JECFA) ir Europos farmakopėja, rekomenduojami visuotinai priimtini grynumo kriterijai. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leista ir toliau taikyti griežtesnius grynumo kriterijus nustatančias nacionalines taisykles.

(11)

Atsižvelgiant į ypatingą pradinių mišinių kūdikiams pobūdį, reikėtų sudaryti galimybes priežiūros įstaigoms naudotis papildomomis priemonėmis, be tų, kuriomis jos dažniausiai naudojasi, kad būtų lengviau vykdyti veiksmingą tokių produktų kontrolę.

(12)

Pradiniai mišiniai kūdikiams, pagaminti baltymų hidrolizatų pagrindu, skiriasi nuo iš didelio hidrolizės laipsnio hidrolizatų gaminamų ir diagnozavus patologinę būklę dietinei mitybai skiriamų pusiau elementinių dietinių produktų, kuriems ši direktyva netaikoma.

(13)

Šioje direktyvoje remiamasi apie atitinkamus maisto produktus turimomis žiniomis. Sprendimas dėl bet kokio pakeitimo, leidžiančio įteisinti mokslo ir technine pažanga paremtas naujoves, turėtų būti priimamas Direktyvos 89/398/EB 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

(14)

Atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, ypač 1976 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvoje 76/895/EEB dėl vaisiuose ir daržovėse bei ant jų išlikusių pesticidų likučių didžiausių koncentracijų nustatymo (5), 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvoje 86/362/EEB dėl pesticidų likučių grūduose ir ant jų didžiausių koncentracijų nustatymo (6), 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvoje 86/363/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų gyvūninės kilmės maisto produktuose ir ant jų nustatymo (7) ir 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvoje 90/642/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų tam tikruose augalinės kilmės produktuose ir ant jų, įskaitant vaisius ir daržoves, nustatymo (8) nurodyta didžiausia pesticidų liekanų koncentracija turėtų būti taikoma nepažeidžiant konkrečių šios direktyvos nuostatų.

(15)

Atsižvelgiant į Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus, tais atvejais, kai nepakanka reikiamų mokslo įrodymų, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (9), 7 straipsnyje nurodytas atsargumo principas leidžia Bendrijai, remiantis turima atitinkama informacija, laikinai imtis priemonių, kol per nustatytą laiką bus gautas papildomas rizikos įvertinimas ir pateikta taikytinų priemonių apžvalga.

(16)

Remiantis dviejomis 1997 m. rugsėjo 19 d. ir 1998 m. birželio 4 d. Maisto produktų mokslinio komiteto pateiktomis nuomonėmis, šiuo metu kyla abejonių, ar dabartinė leidžiama pesticidų ir pesticidų liekanų paros dozė (LPD) yra tinkama kūdikių ir mažų vaikų sveikatai apsaugoti. Todėl reikėtų patvirtinti ypač mažą bendrą kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose specialios paskirties maisto produktuose leistiną visų pesticidų koncentraciją Šis ypač mažas bendras kiekis turėtų būti 0,01 mg/kg – įprastas praktiškai mažiausias aptinkamas kiekis.

(17)

Turėtų būti reikalaujama griežtai apriboti pesticidų liekanų koncentraciją. Rūpestingai parinkus žaliavines medžiagas ir atsižvelgus į tai, jog gaminant pradinius mišinius kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinius, tie mišiniai ekstensyviai apdorojami, įmanoma gaminti ypač mažai pesticidų turinčius produktus. Tačiau dėl mažos pesticidų arba jų metabolitų koncentracijos, net ir neviršijus didžiausios leistinos 0,01 mg/kg liekanų koncentracijos, blogiausiu atveju gali būti viršyta kūdikiams ir mažiems vaikams nustatyta LPD. Tai pasakytina apie pesticidus arba jų metabolitus, kurių LPD yra mažesnė kaip 0,0005 mg/kg kūno masės.

(18)

Šioje direktyvoje tokius pesticidus turėtų būti draudžiama naudoti žemės ūkio produktuose, skirtuose pradiniams mišiniams kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniams gaminti. Tačiau šis draudimas nebūtinai užtikrina, kad produktuose šių pesticidų nėra, kadangi kai kurie pesticidai teršia aplinką ir atitinkamuose produktuose gali būti randama jų liekanų.

(19)

Dauguma pesticidų, kurių LPD yra mažesnė negu 0,0005 mg/kg kūno masės, Bendrijoje jau yra uždrausti. Draudžiami pesticidai neturėtų būti aptinkami pradiniuose mišiniuose kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniuose, taikant šiuolaikinius analitinius metodus. Vis dėlto kai kurie pesticidai lėtai skyla ir tebeteršia aplinką. Šių pesticidų, netgi jei jie nebuvo naudojami, gali būti pradiniuose mišiniuose kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniuose. Kontrolės tikslais turėtų būti taikomas suderintas metodas.

(20)

Laukiant Komisijos sprendimų dėl to, ar tokie pesticidai atitinka 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (10) 5 straipsnyje pateikiamus saugumo reikalavimus, juos turi būti leidžiama nuolat naudoti, jeigu jų liekanos neviršija šioje direktyvoje nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos. Leistina koncentracija turi būti tokia, kad būtų užtikrinta, jog blogiausiu atveju nebus viršyta kūdikiams ir mažiems vaikams nustatyta LPD.

(21)

Pabaigus pagal Direktyvos 91/414/EEB nuostatas atliekamą persvarstymo programą, reikėtų iš dalies pakeisti su pesticidais susijusius šios direktyvos priedus.

(22)

Pagal Direktyvos 89/398/EEB 7 straipsnio 1 dalį produktams, patenkantiems į šios direktyvos taikymo sritį, taikomos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (11) bendrosios taisyklės. Siekiant skatinti ir palaikyti maitinimą motinos pienu, šioje direktyvoje, kur reikia, tos bendrosios taisyklės ir jų išimtys yra papildytos ir išplėstos.

(23)

Visų pirma dėl produktų, kuriems taikoma ši direktyva, pobūdžio ir paskirties juos būtina ženklinti etiketėmis, nurodant produktų energinę vertę ir pagrindines maistines medžiagas. Kita vertus, siekiant išvengti netinkamo vartojimo, galinčio pakenkti kūdikių sveikatai, pagal Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 11 straipsnio 2 dalį turėtų būti nurodomas vartojimo būdas.

(24)

Atsižvelgiant į pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių pobūdį, turi būti išaiškintos išsamios maistinių medžiagų nurodymo etiketėje taisyklės, kad būtų išvengta įvairių problemų, galinčių kilti taikant kitus atitinkamus Bendrijos teisės aktus.

(25)

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (12) nustatytos teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą naudojimo taisyklės ir reikalavimai. Tačiau to reglamento 1 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad jis visų pirma turi būti taikomas nepažeidžiant Direktyvos 89/398/EEB ir kitų jau priimtų su specialiosios paskirties maisto produktais susijusių direktyvų.

(26)

Reikėtų nustatyti specialius ant pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių nurodomų teiginių apie jų maistingumą ir sveikatingumą reikalavimus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant pateikti objektyvią bei moksliškai patikrintą informaciją būtina nustatyti reikalavimus, kuriais vadovaujantis leidžiama nurodyti teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą, ir sudaryti leidžiamų nurodyti teiginių sąrašą. Remiantis Direktyvos 89/398/EEB 4 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, sprendimas dėl šio teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą sąrašo pakeitimo prireikus turėtų būti priimamas pasikonsultavus su Tarnyba.

(27)

Siekiant geriau apsaugoti kūdikių sveikatą, šioje direktyvoje nurodytos mišinių sudėties, ženklinimo etiketėmis ir reklamos taisyklės turėtų atitikti 34-oje Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimto Tarptautinio motinos pieno pakaitalų prekybos kodekso tikslus ir principus, atsižvelgiant į kiekvienos Bendrijos valstybės teisinę ir faktinę situaciją.

(28)

Atsižvelgdamos į tai, kokį svarbų vaidmenį informacija apie maitinimą atlieka nėščioms moterims ir kūdikių motinoms pasirenkant kūdikių maitinimo būdą, valstybės narės turi imtis atitinkamų priemonių, siekdamos, kad ši informacija užtikrintų tinkamą aptariamų produktų vartojimą ir nenuteiktų prieš kūdikių maitinimą motinos pienu.

(29)

Šioje direktyvoje specializuotų leidinių apie kūdikių priežiūrą ir mokslo leidinių pardavimo sąlygos nenagrinėjamos.

(30)

1999 m. kovo 25 d. Komisijos direktyvoje 1999/21/EB dėl specialios medicininės paskirties dietinių maisto produktų (13) nustatyti dietinių maisto produktų ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų sudėties ir ženklinimo etiketėmis reikalavimai. Tos direktyvos priede nustatytos maistiniu požiūriu visaverčiuose kūdikių maisto produktuose esančių mineralų vertės. Buvo gauta naujos mokslo informacijos apie mažiausią kūdikių maisto produktuose leistiną mangano kiekį. Atsižvelgiant į tai reikėtų patikslinti tame priede nurodytą specialiosios medicininės paskirties dietiniuose kūdikių maisto produktuose leistiną mangano kiekį. Todėl Direktyvą 1999/21/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(31)

Dėl specialiosios medicininės paskirties dietinių kūdikių maisto produktų ypatingo pobūdžio ir būtinybės įvertinti naują šių produktų sudėtį, gamintojams reikės daugiau laiko, kad jie galėtų pagrindinę savo produktų sudėtį pakeisti pagal naujus šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.

(32)

Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų būti apribota tomis nuostatomis, kuriomis iš esmės keičiama pirmesnė direktyva. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas nustatoma ankstesne direktyva.

(33)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvų, nurodytų X priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

(34)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

„kūdikiai“ – vaikai iki dvylikos mėnesių amžiaus;

b)

„maži vaikai“ – vaikai nuo vienerių iki trejų metų amžiaus;

c)

„pradiniai mišiniai kūdikiams“ – specialios paskirties maisto produktai kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, visiškai patenkinantys kūdikių mitybos poreikius, kol jie pradedami maitinti papildomai;

d)

„tolesnio maitinimo mišiniai“ – specialios paskirties maisto produktai papildomai maitinti pradedamiems kūdikiams – pagrindinis palaipsniui įvairinamos tokių kūdikių mitybos skystasis komponentas;

e)

„pesticidų liekanos“ – augalų apsaugos produkto, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 91/414/EEB 2 straipsnio 1 punkte, liekanos pradiniuose mišiniuose kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniuose, įskaitant jo metabolitus ir jo skilimo arba reakcijos produktus.

a)

mineralinių medžiagų;

b)

vitaminų;

c)

aminorūgščių ir kitų azoto junginių;

d)

kitų specialios paskirties maistinių medžiagų,

a)

jei VIII priedo 1 lentelėje išvardytų pesticidų liekanų koncentracija yra ne didesnė kaip 0,003 mg/kg, laikoma, kad šie pesticidai nebuvo naudojami. Ši leistina koncentracija, laikoma analitinių metodų kiekybinio nustatymo riba, nuolat patikslinama atsižvelgiant į techninę pažangą;

b)

jei VIII priedo 2 lentelėje išvardytų pesticidų liekanų koncentracija yra ne didesnė kaip 0,003 mg/kg, laikoma, kad šie pesticidai nebuvo naudojami. Ši leistina koncentracija nuolat patikslinama atsižvelgiant į aplinkos užterštumo duomenis.

—

bulgarų kalba: „храни за кърмачета“ ir „преходни храни“,

—

ispanų kalba: „Preparado para lactantes“ ir „Preparado de continuación“,

—

čekų kalba: „počáteční kojenecká výživa“ ir „pokračovací kojenecká výživa“,

—

danų kalba: „Modermælkserstatning“ ir „Tilskudsblanding“,

—

vokiečių kalba: „Säuglingsanfangsnahrung“ ir „Folgenahrung“,

—

estų kalba: „imiku piimasegu“ ir „jätkupiimasegu“,

—

graikų kalba: „Παρασκεύασμα για βρέφη“ ir „Παρασκεύασμα δεύτερης βρεφικής ηλικίας“,

—

anglų kalba: „Infant formula“ ir „Follow-on formula“,

—

prancūzų kalba: „Préparation pour nourrissons“ ir „Préparation de suite“,

—

italų kalba: „Alimento per lattanti“ ir „Alimento di proseguimento“,

—

latvių kalba: „Mākslīgais maisījums zīdaiņiem“ ir „Mākslīgais papildu ēdināšanas maisījums zīdaiņiem“,

—

lietuvių kalba: „pradinis mišinys kūdikiams“ ir „tolesnio maitinimo mišinys kūdikiams“,

—

vengrų kalba: „anyatej-helyettesítő tápszer“ ir „anyatej-kiegészítő tápszer“,

—

maltiečių kalba: „formula tat-trabi“ ir „formula tal-prosegwiment“,

—

olandų kalba: „Volledige zuigelingenvoeding“ ir „Opvolgzuigelingenvoeding“,

—

lenkų kalba: „preparat do początkowego żywienia niemowląt“ ir „preparat do dalszego żywienia niemowląt“,

—

portugalų kalba: „Fórmula para lactentes“ ir „Fórmula de transição“,

—

rumunų kalba: „preparate pentru sugari“ ir „preparate pentru copii de vârstă mică“,

—

slovakų kalba: „počiatočná dojčenská výživa“ ir „následná dojčenská výživa“,

—

slovėnų kalba: „začetna formula za dojenčke“ ir „nadaljevalna formula za dojenčke“,

—

suomių kalba: „Äidinmaidonkorvike“ ir „Vieroitusvalmiste“,

—

švedų kalba: „Modersmjölksersättning“ ir „Tillskottsnäring“.

—

bulgarų kalba: „млека за кърмачета“ ir „преходни млека“,

—

ispanų kalba: „Leche para lactantes“ ir „Leche de continuación“,

—

čekų kalba: „počáteční mléčná kojenecká výživa“ ir „pokračovací mléčná kojenecká výživa“,

—

danų kalba: „Modermælkserstatning udelukkende baseret på mælk“ ir „Tilskudsblanding udelukkende baseret på mælk“,

—

vokiečių kalba: „Säuglingsmilchnahrung“ ir „Folgemilch“,

—

estų kalba: „Piimal põhinev imiku piimasegu“ ir „Piimal põhinev jätkupiimasegu“,

—

graikų kalba: „Γάλα για βρέφη“ ir „Γάλα δεύτερης βρεφικής ηλικίας“,

—

anglų kalba: „Infant milk“ ir „Follow-on milk“,

—

prancūzų kalba: „Lait pour nourrissons“ ir „Lait de suite“,

—

italų kalba: „Latte per lattanti“ ir „Latte di proseguimento“,

—

latvių kalba: „Mākslīgais piena maisījums zīdaiņiem“ ir „Mākslīgais papildu ēdināšanas piena maisījums zīdaiņiem“,

—

lietuvių kalba: „pradinis pieno mišinys kūdikiams“ ir „tolesnio maitinimo pieno mišinys“,

—

vengrų kalba: „tejalapú anyatej-helyettesítő tápszer“ ir „tejalapú anyatej-kiegészítő tápszer“,

—

maltiečių kalba: „ħalib tat-trabi“ ir „ħalib tal-prosegwiment“,

—

olandų kalba: „Volledige zuigelingenvoeding op basis van melk“ arba „Zuigelingenmelk“ ir „Opvolgmelk“,

—

lenkų kalba: „mleko początkowe“ ir „mleko następne“,

—

portugalų kalba: „Leite para lactentes“ ir „Leite de transição“,

—

rumunų kalba: „lapte pentru sugari“ ir „lapte pentru copii de vârstă mică“,

—

slovakų kalba: „počiatočná dojčenská mliečna výživa“ ir „následná dojčenská mliečna výživa“,

—

slovėnų kalba: „začetn mleko za dojenčke“ ir „nadaljevalno mleko za dojenčke“,

—

suomių kalba: „Maitopohjainen äidinmaidonkorvike“ ir „Maitopohjainen vieroitusvalmiste“,

—

švedų kalba: „Modersmjölksersättning uteslutande baserad på mjölk“ ir „Tillskottsnäring uteslutande baserad på mjölk“.

a)

ant pradinių mišinių kūdikiams – užrašas, kad šis produktas yra specialiai skirtas kūdikiams nuo pat jų gimimo, jeigu jie nemaitinami motinos pienu;

b)

ant tolesnio maitinimo mišinių – užrašas, kad produktas yra specialiai skirtas vartoti tik vyresniems kaip šešių mėnesių kūdikiams ir kad nuspręsti pradėti papildomą maitinimą, įskaitant visas išimtis kūdikiams iki šešių mėnesių, reikėtų tik tuo atveju, jei, remdamiesi specialiais atskiro vaiko augimo ir vystymosi poreikiais, taip pataria nepriklausomi medicinos, mitybos specialistai arba farmacininkai, arba kiti už motinos ir vaiko priežiūrą atsakingi specialistai;

c)

ant pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių – užrašas apie produkto energinę vertę, išreikštą kJ ir kcal, ir skaičiais išreikštas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto;

d)

ant pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių – skaičiais išreikštas vidutinis kiekvienos mineralinės medžiagos ir kiekvieno vitamino, nurodytų atitinkamai I ir II prieduose, kiekis, ir, jei yra, cholino, inozitolio ir karnitino kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto;

e)

ant pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių – tinkamo paruošimo, laikymo bei vartojimo instrukcija ir perspėjimas apie pavojų sveikatai, jeigu jie bus netinkamai paruošti ir laikomi.

a)

ant pradinių mišinių kūdikiams ir ant tolesnio maitinimo mišinių – vidutinis maistinių medžiagų, išvardytų III priede, skaičiais išreikštas kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto, kai tokiai nuorodai netaikomos šio straipsnio 1 dalies d punkto nuostatos;

b)

ant tolesnio maitinimo mišinių – be skaitmenimis pateikiamos informacijos, informacija apie į VII priedą įtrauktų vitaminų ir mineralų kiekį, išreikšta priede pateiktų nurodomųjų verčių procentine dalimi, 100 ml paruošto vartoti produkto.

a)

teiginys apie maitinimo motinos pienu pranašumą;

b)

teiginys, kuriuo rekomenduojama vartoti produktą tik patarus nepriklausomiems medicinos, mitybos specialistams arba farmacininkams, arba kitiems už motinos ir kūdikio priežiūrą atsakingiems specialistams.

a)

atitinkamų produktų pristatymui, ypač jų formai, išvaizdai bei pakuotei, pakuotės medžiagoms, išdėliojimo būdui bei aplinkai, kurioje jie eksponuojami;

b)

reklamai.

a)

maitinimo motinos pienu naudą ir pranašumus;

b)

motinos mitybą, pasirengimą bei maitinimą krūtimi;

c)

dalinio dirbtinio maitinimo įvedimo galimas neigiamas pasekmes maitinant motinos pienu;

d)

sunkumus grįžtant prie maitinimo motinos pienu;

e)

jei reikia, pradinių mišinių kūdikiams tinkamą vartojimą.

—

būtų leidžiama prekiauti šios direktyvos nuostatas atitinkančiais produktais vėliausiai iki 2008 m. sausio 1 d.,

—

nepažeidžiant 18 straipsnio būtų uždrausta prekiauti šios direktyvos nuostatų neatitinkančiais produktais nuo 2009 m. gruodžio 31 d.

—

sezamo sėklų aliejų,

—

medvilnės sėklų aliejų.

—

1 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-3 LCP, ir

—

2 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-6 LCP (arachidono rūgšties – 1 % bendro riebalų kiekio (20:4 n-6)).

—

sezamo sėklų aliejų,

—

medvilnės sėklų aliejų.

—

1 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-3 LCP, ir

—

2 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-6 LCP (arachidono rūgšties – 1 % bendro riebalų kiekio (20:4 n-6)).

a)

63 % išrūgų baltymų izoliato be kazeino-glikomakropeptido, kuriame mažiausias baltymų kiekis yra 95 % sausosios medžiagos, baltymų denatūravimas yra mažesnis negu 70 %, o didžiausias pelenų kiekis – 3 %; ir

b)

37 % saldžiųjų išrūgų baltymų koncentrato, kuriame mažiausias baltymų kiekis sudaro 87 % sausosios medžiagos, baltymų denatūravimas yra mažesnis negu 70 %, o didžiausias pelenų kiekis – 3,5 %.

1994 m. Stojimo akto I priedo XI.C.IX.5 punktas, p. 212

Komisijos direktyva 96/4/EB (OL L 49, 1996 2 28, p. 12)

Komisijos direktyva 1999/50/EB (OL L 139, 1999 6 2, p. 29)

Komisijos direktyva 2003/14/EB (OL L 41, 2003 2 14, p. 37)

2003 m. Stojimo akto II priedo 1.J.3 punktas, p. 93.

30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 401/34

(1)

1999 m. gruodžio 15 d. laišku, įregistruotu 1999 m. gruodžio 20 d., Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje Komisijai pranešė apie Regionų įstatymą Nr. 22/1999 dėl neatidėliotinų priemonių žemės ūkio sektoriuje (toliau – Įstatymas Nr. 22/1999) pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(2)

2000 m. spalio 6 d. laišku, įregistruotu 2000 m. spalio 9 d., 2001 m. vasario 1 d. laišku, įregistruotu 2001 m. vasario 5 d., ir 2001 m. liepos 30 d. laišku, įregistruotu 2001 rugpjūčio 1 d. Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje Komisijai nusiuntė papildomos informacijos, kurios iš Italijos valdžios institucijų buvo prašoma 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. lapkričio 20 d. ir 2001 m. kovo 27 d. laiškais.

(3)

2001 m. rugsėjo 25 d. laišku Komisija informavo Italiją, kad dėl valstybės pagalbos ji nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūra buvo paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė atitinkamų trečiųjų šalių pateikti savo pastabas dėl šios pagalbos.

(5)

Komisija iš suinteresuotųjų šalių negavo jokių pastabų.

(6)

2001 m. lapkričio 29 d. Komisija ir Italijos valdžios institucijų atstovai susitiko Briuselyje.

(7)

2002 m. balandžio 29 d. laišku, įregistruotu 2002 m. balandžio 30 d. Italija Komisijai nusiuntė papildomos informacijos dėl planuojamos pagalbos.

(8)

Iš pradžių šiame Regionų įstatyme numatytos priemonės yra pateikiamos punktuose 9–21 punktuose, suskirstytuose pagal straipsnius:

(9)

Straipsnyje numatoma, kad paskolas žemės ūkiui teikiančių institucijų paskolų, kurios turėjo būti grąžintos 1998 m. ir 1999 m., terminas gali būti pratęstas iki 2000 m. gruodžio 31 d. Pratęsus terminą grąžinamos paskolos palūkanų dydis lieka toks pat, koks galiojo numatytą paskolų grąžinimo datą, o visas pratęsimo išlaidas apmoka paskolos gavėjas. Pratęsiant žemės ūkio paskolų terminus administracijos įsikišimas nėra numatytas, tačiau jis leidžiamas, jei dėl to susitaria sutarties šalys (žemdirbiai ir kredito įstaigos). Vis dėlto Italija įsipareigojo šios priemonės netaikyti.

(10)

Straipsnyje numatoma, kad institucijos, suteikiančios paskolas palankesnėmis sąlygomis (3), ir šių lengvatinių paskolų gavėjai gali prašyti persvarstyti jų paskolas, jeigu jų palūkanų norma yra didesnė už oficialiąją normą šio įstatymo įsigaliojimo momentu. Žemės ūkio paskolų, kurias nutariama persvarstyti, gavėjams ir toliau yra teikiama pagalba palūkanoms apmokėti net ir tuo atveju, jeigu institucija gauna paskolos apmokėjimo prašymą.

(11)

Straipsnyje numatyta išmokėti agrarinės aplinkosaugos pagalbą, kuri Sicilijos regionui buvo suteikta Reglamentu (EEB) Nr. 2078/92 dėl žemės ūkio gamybos būdų, suderinamų su aplinkos apsaugos ir kaimo vietovių išlaikymo reikalavimais (4), ir kuriai Europos Sąjunga neskyrė finansavimo. Šias priemones Sicilijos regionas buvo numatęs 1999 m. agrarinės aplinkosaugos programoje, ir žemdirbiai jau buvo pradėję jas taikyti, kai Komisija paskelbė, kad tokios išlaidos negali būti padengtos, suteikiant bendrojo finansavimo pagalbą, įvardytą Reglamente (EEB) Nr. 2078/92. Prašyta finansuoti 25 000 milijardų lirų (12 911 420 eurų). Skirta 10 000 milijardų lirų (5 160 000 eurų) dotacija.

(12)

Sicilijos agrarinės aplinkosaugos programą (5) Komisija patvirtino iki 1999 m. pabaigos, o didžiosios dalies Italijos regionų programos buvo patvirtintos iki 1998 m. kovo mėn. Komisija nusprendė, kad besibaigiančios programos turi būti pratęstos (arba atlikti jų pakeitimai) tik gavus įgyvendintų programų įvertinimą.

(13)

1998 m. spalio mėn. Sicilijos žemdirbiai ėmėsi vykdyti šiuos įsipareigojimus, turėjo išlaidų ir prarado įplaukas.

(14)

1998 m. lapkričio mėn. Komisija atsisakė skirti lėšų naujiems agrarinės aplinkosaugos projektams, jeigu jai nebus pristatytas įvertinimas (6). Komisija patikslino, kad galutinis sprendimas bus priimtas apsvarsčius šį klausimą su kompetentingomis valstybių narių institucijomis. Įvertinimo ataskaitą Sicilija pristatė 1999 m. sausio mėn.

(15)

1999 m. gegužės mėn. Komisija pranešė apie savo sprendimą nefinansuoti Sicilijos agrarinės aplinkosaugos plano (7) A1, B, D1, E ir F priemonių, nes įvertinimo ataskaitoje nebuvo pakankamai informacijos, pagal kurią būtų galima įvertinti šių priemonių socialinį ekonominį poveikį ir įtaką aplinkai. Be to, nebuvo pašalinti įvertinimo metu nustatyti programos trūkumai.

(16)

Italija planuoja suteikti pagalbą pagal nustatytą patvirtintos agrarinės aplinkosaugos programos formą ir kriterijus, išskirdama 50 % nustatytos sumos. Šis procentinis santykis atitinka faktinę įsipareigojimų trukmę, kitaip tariant, nuo 1998 m. spalio mėn. iki 1999 m. gegužės mėn. (šeši mėnesiai vietoj vienerių metų).

(17)

Straipsnyje nustatoma pagalba šiltnamių ūkiams, padengiant 40 % dirvožemio sterilizacijos išlaidų, 50 % sterilizuojamųjų medžiagų įsigijimo išlaidų bei skiriant po 250 lirų už 1 kg plėvelės tunelio formos šiltnamiams dengti. Italijos vyriausybė nurodė, kad teisiniu šios pagalbos pagrindu laikys 1982 m. rugpjūčio 5 d. Įstatymo Nr. 86/82 (toliau – Įstatymas 86/1982) 49 straipsnį, kurį Komisija patvirtino, nustatydama pagalbą blogo oro sukeltiems nuostoliams padengti. Šiai priemonei skiriama 20 000 milijardų lirų (10 329 000 eurų) dotacija.

(18)

Straipsnyje nustatoma nacionalinio citrusinių vaisių auginimo plano finansavimo dotacija. Atskyrusi šią priemonę nuo kitų dokumentų, Komisija 2003 m. spalio 15 d. Sprendimu SG (2003) 232301 patvirtino šią pagalbą kaip C 65/A/2001 pagalbos dalį.

(19)

Straipsnyje numatyta derliaus apsaugos asociacijoms teikiama dotacija, kuria padengiama iki 50 % asociacijų išlaidų narių derliui apdrausti. Šią pagalbą sudaro lėšos draudimo įmokoms bei asociacijų valdymo sąnaudoms (0,50 % draudimo sumos), vienai asociacijai skiriant ne daugiau kaip 100 milijonų lirų (51 645 eurai).

(20)

Šiame straipsnyje yra apibrėžtas 1997 m. lapkričio 7 d. Regionų įstatymo Nr. 40 (toliau – Įstatymas Nr. 40–1997) 11 straipsnyje nustatytos priemonės finansavimas. Ši priemonė buvo aptarta, svarstant bylą NN 37/98, ir patvirtinta 2002 m. gruodžio 11 d. Komisijos laišku Nr. SG (2002)233136.

(21)

Minėtoji pagalba suteikiama gavus Komisijos pritarimą.

(22)

1 straipsnis (Paskolų žemės ūkiui pratęsimas): nepaisant Italijos patikinimų, kad ši priemonė nebus taikoma, ji nebuvo formaliai išbraukta iš įstatymo teksto, o pateiktos informacijos neužteko jos tinkamumui įvertinti.

(23)

2 straipsnis (Paskolų žemės ūkiui persvarstymas): Italijos valdžios institucijos buvo pareiškusios, kad persvarstytinos žemės ūkio paskolos buvo išduotos, remiantis Regionų įstatymu (Komisijos patvirtintas (8)1986 m. kovo 25 d. Regionų įstatymas Nr. 13 (toliau – Įstatymas Nr. 13/1986)) ir kai kuriais nacionaliniais teisės aktais (9). Nebuvo aišku, ar apie teisinį šios priemonės pagrindą buvo pranešta ir ar jis buvo patvirtintas Komisijos. Jeigu šios persvarstytinos lengvatinės paskolos būtų laikomos neteisėta ir nesuderinama pagalba, bet koks pagalbos suintensyvinimas taip pat būtų nesuderinamas.

(24)

Be to, iš teksto nebuvo aišku, ar persvarsčius paskolas paramos dydis būtų buvęs suderintas su pagalbos dydžiu, numatytu Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje (10) (toliau – Gairės). Pagal pagalbos programą šis sumų suvienodinimas turėjo būti įgyvendintas iki 2000 m. birželio 30 d. arba vėliausiai iki 2000 m. gruodžio 31 d.

(25)

3 straipsnis (Ekologiško ūkininkavimo priemonės): siekiant išvengti, kad kompensuojant bet kokias galimas žemdirbių papildomas išlaidas ir negautą pelną, patirtą įgyvendinant agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus, nebūtų viršytos leistinos normos, pateiktos informacijos nepakako patikrinti, kaip buvo laikomasi nustatytų didžiausių leistinų sumų ir sąlygų. Tai yra:

(26)

4 straipsnis (Šiltnamių ūkio skatinimo priemonės): vykdant Gairių 11.3 dalį (Pagalba blogo oro sukeltiems nuostoliams padengti), tik pagalba tunelio formos šiltnamių dengimo medžiagoms įsigyti atitiko Gairių reikalavimus. Parama dirvos sterilizavimui ir sterilizacijos įrangos įsigijimui neatrodė priimtina, nes Gairėse numatyta padengti tik pastatams ir įrangai blogo oro sukeltus nuostolius. Be to, Italija negarantavo, kad iš pagalbos bus išskaičiuotos draudimo išmokos arba žemdirbio nepatirtos išlaidos.

(27)

Gairių 4.1 dalies (Investicijos į ūkius) sąlygos nebuvo įvykdytos: išlaidos paviršiaus sterilizacijai viršijo 4.1.1.5 dalyje nustatytą leistiną sumą, pagalbos dydis (50 %) įrangos įsigijimui palankių sąlygų zonose (4.1.1.2 dalis) taip pat viršijo leistiną sumą (40 %) ir nebuvo vadovaujamasi Gairių 4.1.1.3 dalyje pateiktais tinkamumo kriterijais.

(28)

5 straipsnis (Citrusinių vaisių auginimo plano bendrasis finansavimas): šiame straipsnyje numatyta dotacija buvo skirta nacionaliniam citrusinių vaisių auginimo planui finansuoti. Kadangi Komisija dar nebuvo baigusi šio plano svarstymo, jo finansuoti nebuvo galima.

(29)

6 straipsnis (Derliaus apsaugos asociacijos): parama asociacijų valdymo išlaidoms dengti neatitiko kai kurių Gairių 14 dalies kriterijų, t.y. paslaugų prieinamumo, administracinių išlaidų ne nariams kriterijų ir reikalavimo vesti atskirą išlaidų, kurioms taikoma pagalba, apskaitą.

(30)

2002 m. balandžio 29 d. laišku Italija pateikė šią informaciją ir patikslinimus:

(31)

1 straipsnis (Paskolų žemės ūkiui pratęsimas): Italija patikslino, kad ši norma buvo panaikinta 2000 m. gruodžio 23 d. Regionų įstatymo Nr. 28 (toliau Įstatymas Nr. 28/2000) straipsnio 2 dalimi. Italija pabrėžė, kad apie šiuos nuostatus nebuvo pranešta, nes pratęsiant žemės ūkio paskolas nedalyvauja vyriausybė, pratęsimas priklauso tik nuo dviejų šalių susitarimo, o už paskolų atnaujinimą atsako tik žemdirbiai.

(32)

2 straipsnis (Paskolų žemės ūkiui persvarstymas): Italija patikslino, kad būtų persvarstomos tik tos paskolos, kurios pagal Regionų įstatymą (Regionų įstatymo Nr. 13/86 2 straipsnio 3 dalį) buvo finansuotos patvirtinto projekto galiojimo laikotarpiu. Be to, Italija nurodė, kad šiomis nuostatomis yra siekiama, kad ankstesnių žemdirbių paskolų palūkanų normos neviršytų vadinamosios „pernelyg aukštos normos“, nurodytos 1996 m. Įstatyme Nr. 108. Daugeliu atvejų šioms paskoloms yra taikomos daug didesnės, nei derėtų, palūkanų normos. Jos du ar tris kartus viršija dabartines rinkos normas. Persvarstymu būtų siekiama senas palūkanų normas suvienodinti su dabartinėmis rinkos normomis. Šiuo straipsniu pagalbą skiriančios institucijos galėtų persvarstyti palūkanų klausimą ir taip sutaupyti viešuosius išteklius. Regiono valdžios institucija įsipareigoja nekeisti valstybės pagalbos dydžio, kuris buvo nustatytas priemonės taikymo pradžioje. Jeigu paskola butų grąžinta anksčiau laiko ir likę įnašai būtų pelningi paskolos teikėjui, sumažėjus įnašams paskolos teikėjas gautų mažesnę sumą nei paprastai, todėl sumažėtų ir pagalba.

(33)

3 straipsnis (Ekologiško ūkininkavimo priemonės): Italija nurodė, kad draudimas imtis naujų agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų, nepateikus programų, kurios baigiasi 1998 m. pabaigoje, įvertinimo (1998 m. lapkričio mėn.) ir sprendimas kai kurioms priemonėms neskirti bendrojo finansavimo (1999 m. gegužės mėn.) buvo priimti po to, kai 1998 m. spalio mėn. žemdirbiai pasirašė susitarimus dėl šių įsipareigojimų. Pastebėtina, kad Sicilijoje priimti įsipareigojimai, kuriuos norima užginčyti, nėra „nauji penkmečio įsipareigojimai“, o yra galiojančios Sicilijos agrarinės aplinkosaugos programos dalis, nes šią programą Komisija patvirtino visiems 1999 m., o ne tik iki 1998 m. – kaip kitiems regionams.

(34)

4 straipsnis (Šiltnamių ūkio skatinimo priemonės): Italija įsipareigojo riboti pagalbą tunelio formos šiltnamių plėvelei įsigyti. Siekdama išvengti kompensacijos permokėjimo, ji taip pat užtikrino, kad jeigu žemdirbys yra sudaręs dėl blogų oro sąlygų patirtų nuostolių draudimo sutartį, Italija įsipareigoja išskaičiuoti iš išmokamos kompensacijos kitas žemdirbiui suteiktas lėšas arba jo nepatirtas išlaidas.

(35)

6 straipsnis (Derliaus apsaugos asociacijos): Italija įsipareigojo panaikinti paramą asociacijų kasdieninėms išlaidoms padengti.

(36)

1 straipsnio nuostatos buvo panaikintos (žr. (9) punktą), o 5 ir 7 straipsniuose nurodytos priemonės buvo patvirtintos kaip kitos pagalbos dalis (žr. (18) ir (20) punktus). Taigi šis įvertinimas yra susijęs tik su Įstatymo Nr. 22/1999 2, 3, 4 ir 6 straipsniais.

(37)

Remiantis Sutarties 87 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(38)

Galutinė Regionų įstatymo 2 straipsnio formuluotė numato specialiųjų žemės ūkio paskolų persvarstymą pagal Įstatymą Nr. 13/86 (Komisijos patvirtintas projektas (13) šio projekto galiojimo laikotarpiu (1997 m. gruodžio 31 d.). Italijos valdžios institucijos teigia, kad paskolos žemės ūkiui nebuvo persvarstytos. Kadangi pagal Regionų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį toks persvarstymas turėjo būti užbaigtas per 18 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Komisija mano, kad būtina apsvarstyti šią priemonę.

(39)

Komisija pasilieka teisę patikrinti, ar pirminiame pranešime apie minėtuosius nacionalinius įstatymus, net tiesiogiai ir netaikytinus šiam įstatymo straipsniui, buvo tinkamai pranešta Komisijai ir ar jie buvo jos patvirtinti atsižvelgiant į ryšį su pagalba.

(40)

Regionų įstatymo 3, 4 ir 6 straipsniai atitinka Sutarties 87 straipsnio 1 dalies pagalbos apibrėžimą, nes teikia:

(41)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje minimas draudimas nėra besąlyginis. Tam, kad šio įstatymo 3, 4 ir 6 straipsniuose nurodytos priemonės būtų laikomos suderinamos su bendrąja rinka, joms turi būti pritaikyta viena iš Sutarties 87 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų išimčių.

(42)

Šiuo atveju vienintelė taikoma išimtis yra pateikiama 87 straipsnio 3 dalies c punkte, pagal kurį pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai, jei yra skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(43)

Aiškindamasi šios išimties taikymą žemės ūkio sektoriui Komisija visų pirma tikrina, ar šiuo atveju gali būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (15). Jeigu šio reglamento negalima taikyti, Komisija remiasi Bendrijos Gairėmis dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui (16).

(44)

Šiuo atveju Reglamentas (EB) Nr. 1/2004 negali būti taikomas, nes projektas nėra skirtas tik mažoms ir vidutinėms žemės ūkio įmonėms. Komisija rėmėsi Gairių 5.3 (Agrarinės apsaugos sektoriaus įsipareigojimai) ir 11 (Nepalankių oro sąlygų sukeltų nuostolių kompensacija) dalimis.

(45)

Komisija atsižvelgia į faktą, kad tuo metu, kai Komisijai kilo abejonių, o vėliau ji priėmė galutinį sprendimą, kad šie agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai neatitinka finansavimui būtinų reikalavimų, žemdirbiai jau buvo pradėję vykdyti šiuos įsipareigojimus, tad dėl šio sprendimo turėjo išlaidų ir negavo pelno.

(46)

Be to, šie įsipareigojimai buvo Komisijos iki 1999 m. patvirtintos agrarinės aplinkosaugos programos dalis ir todėl atitiko Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 reikalavimus.

(47)

Įvertindama valstybės pagalbos agrarinės aplinkosaugos projektams suderinamumą su bendrąja rinka Komisija remiasi Gairių 5.3 dalimi.

(48)

Šioje dalyje numatoma, kad valstybės pagalba yra laikoma suderinama, jeigu ji teikiama pagal kriterijus, taikomus ekologiško ūkininkavimo priemonėms, bendrai finansuojamoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/1999, išvardytoms šio reglamento 22, 23 ir 24 straipsniuose. Šiuo atveju, remiantis 47 dalimi, ši sąlyga gali būti laikoma patenkinta.

(49)

Vis dėlto būtina nurodyti priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė nefinansuoti šių priemonių, siekdama užkirsti kelią administracinėms klaidoms arba pažeidimams, dėl kurių, pavyzdžiui, būtų permokamos žemdirbių kompensacijos.

(50)

Iš Komisijos pateiktos informacijos ir vidinės su tuo susijusių tarnybų korespondencijos negalima daryti išvados, kad Sicilija taikydama šias priemones būtų nusižengusi normoms arba žemdirbiams skyrusi pernelyg didelę kompensaciją. Komisija argumentuoja (žr. (15) punktą) nesusitarimą dėl bendrojo finansavimo tuo, kad ji privalėjo būti supažindinta su programos įvertinimu po pakeitimų, turėjusių programą pagerinti.

(51)

Italija planuoja suteikti pagalbą pagal patvirtintos agrarinės aplinkosaugos programos nustatytą formą ir kriterijus, išskirdama 50 % nustatytos sumos. Šis procentinis santykis pro rata temporis atitinka faktinę įsipareigojimų trukmę (šešis mėnesius). Italijos valdžios institucijos įrodė, kad pagalba yra tokio dydžio, kad kompensacijos ne tik negali būti permokėtos, bet ir kai kurių priemonių atveju nėra padengiama didžioji apmokėtų įsipareigojimų išlaidų dalis. Tuo momentu, kai žemdirbiai buvo informuoti apie sprendimą nefinansuoti šio projekto (1999 m. gegužės mėn.), didžioji dalis žemės apdirbimo darbų, susijusių su įsipareigojimais, jau buvo atlikta (paruošiamieji darbai, sėja, trąša, pavasarinis įdirbis ir genėjimas). Be to, žemdirbiai jau buvo apmokėję konsultantų paslaugas ir techninę bei administracinę dokumentaciją. Šių šešių mėnesių išlaidos ir negautas pelnas sudarė daugiau nei 50 % metams apskaičiuotų išlaidų.

(52)

Vis dėlto pagal Komisijos turimą informaciją nėra įmanoma patikrinti, ar Sicilija atliko tinkamą žemdirbių agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų vykdymo 1999 m. patikrinimą ir ar tokios patikros rezultatai buvo teigiami.

(53)

Komisija mano, kad valstybės pagalba turi būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, tik jeigu Italija gali įrodyti, kad nuo 1998 m. spalio mėn. iki 1999 m. gegužės mėn. vykdė 52 punkte įvardytą patikrą ir gavo teigiamus rezultatus.

(54)

Galutinėje šios priemonės redakcijoje pagalba bus suteikta dėl kenksmingų oro sąlygų nuostolius patyrusiems šiltnamių augintojams, kaip numatyta Įstatymo Nr. 86/198249 straipsnyje, kuriame šiltnamių augalams yra numatoma Įstatyme Nr. 37/1974 nustatyta parama. Vis dėlto bus dengiamos tik išlaidos šiltnamių plėvelei.

(55)

Komisija patvirtino Įstatymo Nr. 86/92 49 straipsnio nuostatas, numatančias pagalbą dengiant šiltnamių arba jų plėvelės nuostolius, patirtus dėl stiprių audrų arba krušų zonose, kuriose vyrauja šiltnamių žemdirbystė.

(56)

Remiantis Gairių 11.3 dalimi blogo oro sukeltų pastatų arba įrangos nuostolių kompensacijos gali dengti 100 % patirtų išlaidų, nenustatant mažiausios ribos. Vis dėlto Gairių 11.3.6 dalyje yra pabrėžta, kad, siekiant išvengti kompensacijų permokėjimo, iš pagalbos turi būti atimamos draudimo išmokos ir žemdirbio nepatirtos išlaidos. Be to, pagal Gairių 11.3.1 dalį, suteikiant pagalbą turi būti pateikta tinkama meteorologinė informacija.

(57)

(34) punkte nurodyta, kad Italija patikslino dengsianti tik naujos šiltnamio plėvelės įsigijimo išlaidas. Be to, Italija įsipareigojo išskaičiuoti iš pagalbos draudimo išmokas ir nepatirtas išlaidas.

(58)

Be to, Italija pateikė blogų orų meteorologinę dokumentaciją.

(59)

Todėl Komisija mano, kad ši priemonė gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(60)

Galutinėje priemonės redakcijoje Italija suteiks 50 % draudimo išmokų už stichinių nelaimių sukeltus nuostolius dengiančią pagalbą, jeigu draudimo polisus yra įsigijusios derliaus apsaugos asociacijos. Šios apsaugos institucijos yra privatūs organai, kurių nariai yra patys žemdirbiai, siekiantys padidinti savo derybinę galią pasirašant draudimo sutartis.

(61)

Gairių 11.5 dalyje yra leidžiama skirti iki 80 % draudimo įmokų dengiančią pagalbą, jei draudimas apmoka dėl stichinių nelaimių ar kitų išskirtinių įvykių patirtus nuostolius, ir iki 50 % šių įmokų, jeigu draudimas dengia ir kitus dėl blogų oro sąlygų bei gyvulių ar augalų ligų patirtus nuostolius.

(62)

Šiuo atveju pagalbos pobūdis ir didžiausias jos intensyvumas atitinka Gairių 11.5 nuostatas.

(63)

Todėl Komisija mano, kad ši priemonė gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(64)

Įstatymo Nr. 22/99 2 straipsnyje įvardyta priemonė nėra pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(65)

Pirmiau minėto įstatymo 3 straipsnyje įvardyta priemonė pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą neprieštarauja bendrajai rinkai tik tuo atveju, jeigu Italija sugebės įrodyti, kad ji 1998 m. – 1999 m. gegužės mėn. vykdė tinkamą žemdirbių įsipareigojimų vykdymo kontrolę ir kad šios kontrolės rezultatai buvo teigiami.

(66)

Minėto įstatymo 4 ir 6 straipsniuose numatytos priemonės pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą neprieštarauja bendrajai rinkai,

30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 401/41

(1)

Reglamente (EB) Nr. 21/2004 nustatyta, kad kiekviena valstybė narė turi įdiegti avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemą pagal minėto reglamento nuostatas.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 21/2004 taip pat nustatyta, kad visi ūkiuose laikomi gyvūnai, atvesti po 2005 m. liepos 9 d., turi būti ženklinami taikant dvi identifikavimo priemones. Pirminė identifikavimo priemonė – tai ausų įsagai, o antrinės identifikavimo priemonės išdėstytos šio reglamento priedo A skirsnio 4 punkte. Elektroninis atsakiklis yra viena iš antrinių identifikavimo priemonių. Be to, Reglamento (EB) Nr. 21/2004 9 straipsnyje nustatyta, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. arba kitos datos, kurią gali nustatyti Taryba, elektroninės identifikavimo priemonės kaip antrinės identifikavimo priemonės bus privalomos visiems gyvūnams.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 21/2004 nustatyta, kad Komisija priima elektroninio identifikavimo įgyvendinimo gaires ir procedūras siekiant pagerinti elektroninio identifikavimo įgyvendinimą. Šias gaires ir procedūras reikėtų taikyti tiems gyvūnams, kurių atžvilgiu jau taikomas elektroninis identifikavimas kaip antrinė identifikavimo priemonė, ir visiems gyvūnams nuo šio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų galima perskaityti identifikatorius, kurie turi būti naudojami avims ir ožkoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 21/2004, šiame sprendime reikėtų nustatyti minimalius tam tikrų atitikties ir eksploatacinių charakteristikų bandymų reikalavimus dėl identifikatorių patvirtinimo.

(5)

Siekiant pateikti valstybėms narės gaires dėl skaitytuvų, šiame sprendime reikėtų nustatyti minimalius atitikties ir eksploatacinių charakteristikų bandymų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad Reglamente (EB) Nr. 21/2004 nenumatyta, kad kiekvienam ekonominės veiklos vykdytojui būtina turėti skaitytuvą.

(6)

Dėl skirtingų geografinių sąlygų ir ūkininkavimo sistemų, pagal kurias laikomos avys ir ožkos Bendrijoje, valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti papildomų eksploatacinių charakteristikų bandymų atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas.

(7)

Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) paskelbė standartus dėl radijo dažnių atpažinimo (RFID) sistemų, taikomų gyvūnams, aspektų. Be to, Tarptautinis gyvulių apskaitos komitetas (ICAR) parengė procedūras, skirtas patikrinti tam tikrų RFID savybių atitiktį ISO standartams. Šios procedūros buvo paskelbtos Tarptautinio apskaitos praktikos susitarimo (angl. International Agreement on Recording Practices) versijoje, kurią 2004 m. liepos mėn. patvirtino ICAR Generalinė asamblėja. ISO standartai pripažįstami ir naudojami tarptautiniu mastu, todėl šiame sprendime į juos reikėtų atsižvelgti.

(8)

Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JTC) parengė technines gaires, kuriose nurodyti RFID įtaisų eksploatacinių charakteristikų ir patikimumo vertinimo tyrimai ir kurios paskelbtos JTC tinklavietėje kaip JTC techniniai standartai. Šiame sprendime reikėtų atsižvelgti į svarbiausias šių gairių dalis.

(9)

Europos standartizacijos komitetas (CEN) paskelbė techninius bandymų laboratorijų akreditavimo standartus. Šie standartai (EN standartai) pripažįstami ir naudojami tarptautiniu mastu, todėl šiame sprendime į juos reikėtų atsižvelgti.

(10)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

skirtos antrinėms identifikavimo priemonėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 21/2004 4 straipsnio 2 dalies b punkte ir šio reglamento priedo A skirsnio 4 punkto ketvirtoje įtraukoje ir

b)

nustatytos Reglamento (EB) Nr. 21/2004 9 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje.

a)

„Šalies kodas“ – tai trijų skaitmenų kodas, nurodantis šalies pavadinimą remiantis standartu ISO 3166;

b)

„Nacionalinis identifikavimo kodas“ – tai 12 skaitmenų kodas, skirtas identifikuoti konkretų gyvūną nacionaliniu lygmeniu;

c)

„Atsakiklio kodas“ – tai atsakiklyje užprogramuotas 64 bitų elektroninis kodas, kurį sudaro, inter alia, šalies kodas bei nacionalinis identifikavimo kodas ir kuris naudojamas elektroniškai identifikuojant gyvūnus;

d)

„Identifikatorius“ – tai nuskaitomasis pasyvus atsakiklis, naudojantis HDX– arba FDX–B technologiją, kaip apibrėžta standartuose ISO 11784 ir 11785, ir sumontuotas įvairiose identifikavimo priemonėse, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 21/2004 A priede;

e)

„Skaitytuvas“ – tai sinchronizuojantis arba nesinchronizuojantis siųstuvas-imtuvas, kuris bent jau gali:

f)

„Sinchronizuojantis siųstuvas-imtuvas“ – tai siųstuvas–imtuvas, kuris visiškai atitinka standartą ISO 11785 ir gali aptikti kitus siųstuvus–imtuvus;

g)

„Nesinchronizuojantis siųstuvas-imtuvas“ – tai siųstuvas-imtuvas, kuris neatitinka standarto ISO 11785 6 punkto ir negali aptikti kitų siųstuvų-imtuvų.

1.

Kompetentinga institucija patvirtina naudojimą tik tų identifikatorių, kurie bent jau buvo išbandyti ir gauti palankūs rezultatai, taikant metodus, nustatytus Tarptautiniame apskaitos praktikos susitarime dėl gyvūnų apskaitos (ICAR Apskaitos gairės) ir nurodytus toliau pateikiamuose a ir b punktuose dėl:

2.

1 punkte minimi identifikatorių bandymai atliekami su mažiausiai penkiasdešimt kiekvieno modelio, kurio bandymus reikia atlikti, vienetų.

3.

Atsakiklio kodo struktūra turi atitikti standartą ISO 11784 ir toliau nurodytoje lentelėje pateikiamus apibūdinimus:

4.

Kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad būtų atlikti papildomi identifikatorių tvirtumo ir patvarumo bandymai pagal Komisijos Jungtinio tyrimų centro Techninių gairių 2 dalyje išdėstytas procedūras.

5.

Kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad būtų laikomasi kitų eksploatacinių charakteristikų kriterijų siekiant užtikrinti identifikatorių funkcionalumą konkrečios valstybės narės geografinėmis, klimato ir administravimo sąlygomis.

1.

Kompetentinga institucija patvirtina naudojimą tik tų skaitytuvų, su kuriais bent jau buvo atlikti atitikties standartams ISO 11784 bei 11785 bandymai ir buvo gauti palankūs rezultatai, taikant metodus, nustatytus ICAR Apskaitos gairėse ir nurodytus toliau pateikiamuose a ir b punktuose:

2.

Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad būtų atlikti:

1.

Kompetentinga institucija paskiria bandymų laboratorijas II ir III skyriuose nustatytiems bandymams atlikti.

Tačiau kompetentinga institucija gali paskirti tik tas laboratorijas, kurios dirba, yra įvertintos ir akredituotos remiantis šiais Europos standartais (EN standartais) arba lygiaverčiais standartais:

2.

Valstybės narės parengia ir reguliariai atnaujina kompetentingų institucijų paskirtų bandymų laboratorijų sąrašus ir paskelbia šią informaciją tinklavietėje kitoms valstybėms narėms ir visuomenei.

30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 401/NaN