ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 394

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. gruodžio 30d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1891/2006 dėl daugiamečio Europos jūrų saugumo agentūros veiksmų reaguojant į laivų keliamą taršą finansavimo ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002  ( 1 )

1

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Europos Parlamentas ir Taryba

 

*

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija  ( 1 )

5

 

*

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų

10

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 394/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1891/2006

2006 m. gruodžio 18 d.

dėl daugiamečio Europos jūrų saugumo agentūros veiksmų reaguojant į laivų keliamą taršą finansavimo ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Kai kuriuose pakrantės valstybių sudarytuose dvišaliuose ir regioniniuose susitarimuose, tokiuose kaip 1992 m. Helsinkio konvencija ir 1976 m. Barselonos konvencija, numatoma teikti tarpusavio pagalbą jūrų taršos įvykio atveju.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (3) buvo įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – Agentūra) siekiant užtikrinti aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugumo ir taršos iš laivų prevencijos lygį Bendrijoje.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 724/2004, iš dalies pakeitusiu Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, Agentūrai buvo priskirtos naujos užduotys taršos prevencijos ir reagavimo į laivų keliamą taršą srityje, atsižvelgiant į neseniai įvykusias, ypač naftos tanklaivių „Erika“ ir „Prestige“, avarijas Bendrijos vandenyse.

(4)

Siekdama įvykdyti naujas taršos prevencijos ir reagavimo į taršą užduotis, 2004 m. spalio 22 d. Agentūros administracinė taryba priėmė pasirengimo taršai nafta ir reagavimo į ją veiksmų planą, kuriuo nustatoma Agentūros reagavimo į taršą nafta veikla ir kuriuo siekiama geriausiai panaudoti Agentūros turimus finansinius išteklius (toliau – veiksmų planas).

(5)

Agentūros reagavimo į taršą veiksmai, kaip apibrėžta veiksmų plane, yra susiję su veikla informavimo, bendradarbiavimo ir koordinavimo srityse ir visų pirma su operatyvine pagalba valstybėms narėms, jų prašymu suteikiant papildomus taršos pašalinimo laivus, skirtus kovoti su naftos sukelta tarša ir kitomis taršos rūšimis, pvz., pavojingų ir kenksmingų medžiagų sukelta tarša. Agentūra ypatingą dėmesį turėtų skirti toms sritims, kurios, kaip buvo nustatyta, yra labiausiai pažeidžiamos, neatsisakydama suteikti pagalbą bet kuriai kitai sričiai, kuriai reikalinga ta pagalba.

(6)

Agentūros veikla šioje srityje neturėtų pakrantės valstybių atleisti nuo jų pareigos turėti tinkamus reagavimo į taršą mechanizmus ir neturėtų pažeisti valstybių narių ar valstybių narių grupių esamų bendradarbiavimo susitarimų šioje srityje. Jūrų taršos įvykio atveju Agentūra turėtų padėti nukentėjusiai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms), kurios (-ių) žinioje bus valymo operacijų vykdymas.

(7)

Kaip numatyta veiksmų plane, Agentūra turėtų aktyviai kurti centralizuotą palydovinių vaizdų tarnybą, skirtą stebėti, anksti nustatyti taršą ir identifikuoti atsakingus laivus. Ši nauja sistema pagerins duomenų prieinamumą ir padės veiksmingiau reaguoti į laivų keliamą taršą.

(8)

Papildomos priemonės, kurias Agentūra turi teikti valstybėms narėms, turėtų būti prieinamos per Bendrijos mechanizmą teikiant civilinės saugos pagalbą, įskaitant dėl atsitiktinės jūrų taršos, kuris buvo įsteigtas Tarybos sprendimu 2001/792/EB, Euratomas (4).

(9)

Siekiant užtikrinti visapusišką veiksmų plano įgyvendinimą ir sustiprinti laivų keliamos taršos prevenciją ir reagavimą į ją, plečiant dabartinę taršos pašalinimo veiklą, Agentūra turėtų būti aprūpinta gyvybinga ir ekonomiška sistema, skirta visų pirma jos operatyvinei pagalbai valstybėms narėms finansuoti.

(10)

Todėl būtina numatyti tinkamą finansinį saugumą finansuojant Agentūrai patikėtas užduotis reagavimo į taršą ir į kitų susijusių veiksmų srityje, remiantis daugiamečiu įsipareigojimu. Metinės Bendrijos įnašo sumos turėtų būti nustatytos pagal galiojančias procedūras.

(11)

Reagavimo į taršą finansavimui skiriamos sumos turėtų apimti 2007-2013 m. laikotarpį laikantis naujos finansinės struktūros.

(12)

Todėl veiksmų plano įgyvendinimui turėtų būti numatytas finansinis paketas tam pačiam laikotarpiui.

(13)

To paketo suma turėtų būti laikoma mažiausia, kurios reikia Agentūrai patikėtoms reagavimo į laivų keliamą taršą užduotims atlikti.

(14)

Siekiant tinkamiausiai paskirstyti įsipareigojimus ir atsižvelgti į visus pokyčius, susijusius su reagavimu į laivų keliamą taršą, būtina užtikrinti nuolatinę konkrečių poreikių veikti stebėseną, kuri leistų pritaikyti metinius finansinius įsipareigojimus.

(15)

Todėl Agentūros administracinė taryba turėtų persvarstyti biudžetinius įsipareigojimus remdamasi vykdančiojo direktoriaus pateikta ataskaita, kad bet kokie būtini patikslinimai būtų įtraukti į Agentūros biudžetą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šiuo reglamentu nustatoma išsami Bendrijos finansinio įnašo į Europos jūrų saugumo agentūros biudžetą tvarka jai skirtoms užduotims reaguojant į laivų keliamą taršą ir kitai susijusiai veiklai įgyvendinti pagal Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 2 straipsnį.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi tokie apibrėžimai:

a)

„Agentūra“ – Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra;

b)

„Regioniniai susitarimai“ – dvišaliai ir regioniniai susitarimai, pakrantės valstybių sudaryti siekiant teikti tarpusavio pagalbą jūrų taršos įvykio atveju;

c)

„nafta“ – bet kokio pavidalo nafta, įskaitant žalią naftą, mazutą, naftos nuosėdas, naftos atliekas ir perdirbtus naftos produktus, kaip nustatyta 1990 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo įvykus taršos nafta incidentams;

d)

„pavojingos ir kenksmingos medžiagos“ – tai bet kokios medžiagos, išskyrus naftą, kurios patekusios į jūros aplinką gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, kenkti gyviesiems jūros ištekliams ir gyvybei jūroje, riboti jūros teikiamas galimybes ir kliudyti kitaip teisėtai naudotis jūra, kaip nustatyta 2000 m. Protokole dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo taršos pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis atvejais.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1 straipsnyje nurodytas Bendrijos finansinis įnašas skiriamas Agentūrai siekiant finansuoti veiklą, pavyzdžiui, veiksmų plane minimą veiklą, ypač susijusią su:

a)

informavimu ir geriausios praktikos, technologijų ir naujovių, pavyzdžiui, tankų tuštinimo priežiūros priemonių, reagavimo į laivų keliamą taršą srityje kaupimu, analize ir sklaida;

b)

bendradarbiavimu ir koordinavimu bei techninės ir mokslinės pagalbos teikimu valstybėms narėms ir Komisijai atitinkamų regioninių susitarimų veiklos pagrindu;

c)

operatyvine pagalba ir, esant prašymui, parama papildomomis priemonėmis, tokiomis kaip rezerviniai taršos šalinimo laivai ir įranga, valstybių narių reagavimo į taršą veiksmams atsitiktinės arba tyčinės laivų keliamos taršos atveju.

4 straipsnis

Bendrijos finansavimas

Finansinis paketas 3 straipsnyje nurodytoms užduotims įgyvendinti nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 154 000 000 EUR.

Metinius asignavimus nustato biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinėje struktūroje nustatytų ribų. Turi būti užtikrintas būtinas 3 straipsnio c punkte numatytos operatyvinės pagalbos valstybėms narėms finansavimas.

5 straipsnis

Esamų pajėgumų stebėsena

Kad būtų galima nustatyti valstybėms narėms Agentūros teikiamos operatyvinės pagalbos, pvz., papildomų taršai šalinti skirtų laivų, reikalavimus, Agentūra reguliariai sudaro privačių ir valstybinių reagavimo į taršą mechanizmų bei įvairiuose Europos Sąjungos regionuose esančių reagavimo pajėgumų sąrašą.

6 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija ir Agentūra užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamą veiklą, Bendrijos finansiniai interesai yra apsaugomi taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir kitokią neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus tikrinimus, išieškant netinkamai sumokėtas sumas ir, nustačius pažeidimus, skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (5), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 (7).

2.   Šio reglamento pagrindu finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje minimas pažeidimas yra bet koks Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas arba bet koks sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas dėl ekonominio subjekto veikimo ar neveikimo, pažeidžiančio arba galinčio pažeisti Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą arba jos valdomus biudžetus sukuriant nepagrįstas išlaidas.

3.   Savo atitinkamų įgaliojimų ribose Komisija ir Agentūra užtikrina, kad finansuojant šiame reglamente numatytus Bendrijos veiksmus būtų pasiektas kuo geresnis kainos ir veiksmingumo santykis.

7 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 iš dalies keičiamas taip:

a)

10 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„l)

peržiūri k punkte nurodyto detaliojo plano ir 2006 m. gruodžio 18 d. (8) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1891/2006 dėl daugiamečio Europos jūrų saugumo agentūros veiksmų reaguojant į laivų keliamą taršą finansavimo nustatytų biudžetinių įsipareigojimų finansinį vykdymą, remdamasi šio reglamento 15 straipsnio 2 dalies g punkte numatyta ataskaita. Ši peržiūra atliekama, kai parengiama ateinančių finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmata, numatyta 18 straipsnio 5 dalyje.

b)

15 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„g)

kiekvienais metais iki sausio 31 d. Komisijai ir administracinei tarybai pateikia ataskaitą apie Agentūros pasiruošimo taršai ir reagavimo į ją veiksmų detaliojo plano finansinį vykdymą bei pateikia naujausius duomenis apie visos pagal tą planą finansuojamos veiklos būklę. Komisija minėtą atskaitą pateikia susipažinti Europos Parlamentui, pagal Sprendimo Nr. 2850/2000/EB 4 straipsnį įsteigtam komitetui ir Sprendimo 2001/792/EB, Euratomas 9 straipsnyje nurodytam komitetui.“.

8 straipsnis

Vidurio laikotarpio vertinimas

Komisija, remdamasi Agentūros pateikta informacija, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Ataskaitoje, kuri parengiama nepažeidžiant Agentūros administracinės valdybos vaidmens, išdėstomi 4 straipsnyje nurodyto Bendrijos įnašo panaudojimo rezultatai, susiję su įsipareigojimais ir išlaidomis laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Remdamasi šia ataskaita, Komisija prireikus pasiūlo reikiamus šio reglamento pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į mokslo pažangą kovos su tarša iš laivų, įskaitant naftos arba pavojingų ir kenksmingų medžiagų keliamą taršą, srityje.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-E. ENESTAM


(1)  OL C 28, 2006 2 3, p. 16.

(2)  2006 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 208, 2002 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 724/2004 (OL L 129, 2004 4 29, p. 1).

(4)  OL L 297, 2001 11 15, p. 7.

(5)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(6)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(7)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).

(8)  OL L 394; 30.12.2006, p. 1


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Europos Parlamentas ir Taryba

30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 394/5


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REKOMENDACIJA

2006 m. gruodžio 18 d.

dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija

(2006/961/EB)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Mobilumas švietimo ir mokymo srityje yra neatskiriama asmenų judėjimo laisvės dalis – pagrindinė Sutartimi saugoma laisvė, ir vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos veiklos tikslų švietimo ir mokymo srityje, grindžiamas bendromis vertybėmis ir pagarba įvairovei. Tai svarbiausia priemonė kuriant tikrąją Europos visą gyvenimą trunkančio mokymosi erdvę, skatinant užimtumą, mažinant skurdą ir padedant skatinti aktyvų Europos pilietiškumą.

(2)

Mobilumas suartina piliečius ir gerina tarpusavio supratimą. Jis taip pat skatina solidarumą, keitimąsi idėjomis ir geresnį įvairių Europos kultūrų pažinimą; tad mobilumas užtikrina ekonominę, socialinę ir regioninę sanglaudą.

(3)

Europos mobilumo ir mainų švietimo ir mokymosi tikslais stiprinimas bei renginiai, kaip 2006 m. paskelbti Europos darbuotojų mobilumo metai, – ypač svarbios priemonės siekiant Lisabonos tikslo paversti Europą novatoriškiausia ir konkurencingiausia žiniomis pagrįsta ekonomika iki 2010 m.

(4)

Geresnės sistemos, reglamentuojančios mobilumą švietimo ir mokymo tikslais, nustatymas prisidės kuriant žiniomis pagrįstą ekonomiką, kuri būtina siekiant užtikrinti užimtumą, tvarų vystymąsi, mokslinius tyrimus ir naujoves valstybėse narėse.

(5)

Norint pagerinti Europos švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir veiksmingumą mobilumui Europos Sąjungoje būtinas didesnis visų suinteresuotų šalių, įskaitant valstybės institucijas, rėmimas.

(6)

2001 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2001/613/EB dėl studentų, besimokančiųjų, savanorių, mokytojų ir instruktorių mobilumo Bendrijoje (4) buvo pirmoji rekomendacija, kuria siekiama palengvinti Bendrijos veiksmus skatinant mobilumą.

(7)

Tos rekomendacijos III punkto a papunkčio pagrindu Komisijos įkurtos ekspertų grupės darbas ir pirmoji šio darbo ataskaita, parodydami padarytą pažangą nacionaliniu ir Europos lygmenimis mobilumo švietimo ir mokymosi srityje, kartu pademonstruoja būtinybę sutelkti dėmesį ne tik į mobilumo didinimą kiekybiniu aspektu, bet visų pirma į mobilumo kokybės gerinimą.

(8)

Šio tikslo galima siekti inter alia rekomendacijos forma priimant Mobilumo kokybės chartiją su išdėstytais šios srities principais, kurie turėtų būti įgyvendinami savanoriškai.

(9)

Europos mobilumo kokybės chartijoje (toliau – Chartija) turėtų būti atsižvelgiama į ypatingas neįgaliųjų ir žmonių grupių, kurių padėtis nepalanki, reikmes.

(10)

Chartija turėtų padėti suintensyvinti mainus, palengvinti švietimui ar mokymui skirtų laikotarpių bei diplomų ir kvalifikacijos pripažinimą ir įtvirtinti abipusį pasitikėjimą siekiant gerinti ir stiprinti atitinkamų valdžios institucijų, organizacijų ir visų mobilumo programų dalyvių bendradarbiavimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas paskolų, stipendijų ir socialinės apsaugos išmokų perkeliamumo klausimui.

(11)

Chartija siekiama papildyti specifines Erasmus studentų chartijoje pateiktas nuostatas, tačiau jų nepakeisti.

(12)

Valdžios institucijos turėtų užtikrinti galimybę visiems studentams ir mokymuose dalyvaujantiems asmenims, mobilume dalyvaujančioms organizacijoms ir suinteresuotoms šalims išvykimo ir priimančiose šalyse be kliūčių susipažinti su Chartija atitinkama gavėjo kalba, o Chartija turėtų būti laikoma pagrindiniu orientaciniu dokumentu.

(13)

Mobilumo nauda labai priklauso nuo praktinio pasirengimo kokybės: informavimo, parengiamojo darbo, paramos ir studijų ar mokymo laikotarpiu dalyvių įgytos patirties ir kvalifikacijos pripažinimo. Kruopščiai planuodami ir tinkamai vertindami su mobilumu susiję asmenys ir organizacijos gali akivaizdžiai pagerinti jo vertę.

(14)

Europasas (5) yra itin naudinga priemonė, skirta skatinti skaidrumą ir pripažinimą siekiant prisidėti prie mobilumo.

(15)

Pageidautina, kad Chartijoje įtvirtinti principai būtų taikomi ne vien mobilumo laikotarpiui, bet taip pat ir laikui prieš ir po mobilumo laikotarpio.

(16)

Turėtų būti iš anksto sudarytas mokymosi planas. Taip pat būtinas ir išankstinis bendro pobūdžio dalyvių pasiruošimas, įskaitant kalbinį pasiruošimą. Atsižvelgdamos į tai, atsakingos institucijos ir organizacijos turėtų teikti atitinkamą pagalbą.

(17)

Prieš išvykstant reikėtų išsiaiškinti visus administracinius ir finansinius klausimus, pvz., kokią finansinę paramą galima gauti, kas padengia išlaidas, įskaitant draudimo išlaidas, priimančioje šalyje.

(18)

Užsienyje praleisto laiko metu mobilumo kokybė gali būti pagerinta numatant tam tikras priemones, pvz., dalyvių kuravimo sistemą.

(19)

Aiškus ir išsamus visų priimančioje šalyje išklausytų kursų ar mokymo aprašymas, įskaitant kursų ar mokymosi trukmę, turėtų padėti užtikrinti jų pripažinimą dalyviams sugrįžus į išvykimo šalį.

(20)

Skaidrumas ir geras administravimas reikalauja aiškiai apibrėžti, kokios suinteresuotos šalys atsakingos už atskiras mobilumo programos pakopas ir veiksmus.

(21)

Siekiant užtikrinti bendrą mobilumo kokybę pageidautina užtikrinti judėjimo laisvę visiems ES piliečiams, o Chartijoje įtvirtintus principus bei susijusias rekomendacijas mokymosi ir profesinio tobulėjimo tikslais kuo labiau taikyti visoms mobilumo rūšims: švietimui ir mokymuisi, formaliam arba neformaliam mokymuisi, įskaitant savanorišką darbą ir projektus, ilgiems arba trumpiems mobilumo laikotarpiams, mokymuisi mokykloje, aukštojo mokslo įstaigose arba su profesine veikla susijusiam mokymuisi, priemonėms, susijusioms su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi.

(22)

Atsižvelgdamos į mobilumo ir jo trukmės įvairovę, valstybės narės gali pritaikyti šios Chartijos įgyvendinimą prie susiklosčiusių aplinkybių, t. y. gali ją pritaikyti prie konkrečių situacijų ir programų. Valstybės narės kai kuriuos jos punktus gali paskelbti privalomais, o kitus laikyti neprivalomais.

(23)

Kadangi šios rekomendacijos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šios rekomendacijos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia rekomendacija neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

ŠIUO DOKUMENTU REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

1.

priimti pridedamą Chartiją kaip priemonę siekiant sustiprinti asmeninį ir profesinį tobulėjimą ir skatinti ją įgyvendinti;

2.

pradedant antraisiais metais nuo šios rekomendacijos priėmimo dienos pranešinėti, kaip įgyvendinama ši rekomendacija ir bet kokios papildomos mobilumo skatinimo priemonės, ypač susijusios su mobilumo kokybės aspektais, jų pasirinktos nacionaliniu lygmeniu prisidedant prie darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010 m.“;

3.

tęsti glaudų bendradarbiavimą ir derinti savo veiksmus siekiant pašalinti kliūtis, tiesiogiai ar netiesiogiai ribojančias ES piliečių mobilumą;

4.

mobilumui švietimo ir mokymo tikslais suteikti tinkamą paramą ir deramą infrastruktūrą, kad būtų galima pagerinti jų piliečių švietimo ir mokymo lygį;

5.

imtis visų reikalingų žingsnių siekiant skatinti mobilumą, užtikrinti, kad visa susijusi informacija būtų lengvai suprantama ir visiems prieinama, pvz., parengiant įvadines mobilumo gaires arba paramą šioje srityje teikiančių organizacijų sąrašą, ir gerinti mobilumo sąlygas.

ŠIUO DOKUMENTU RAGINA KOMISIJĄ:

1.

skatinti nacionalines agentūras ir kitas švietimo, mokymo ir mobilumo srityje dirbančias organizacijas naudotis šia Chartiją;

2.

tęsti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, kad būtų galima keistis naudinga informacija ir patirtimi įgyvendinant šioje rekomendacijoje siūlomas priemones;

3.

glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis valdžios institucijomis gerinti ir plėtoti pagal lytis renkamų statistikos duomenų, susijusių su mobilumu švietimo ir mokymo tikslais, rinkimą,;

4.

laikyti, kad dabartinė rekomendacija sudaro visumą su Rekomendacija 2001/613/EB, todėl įtraukti joje prašomas dvejų metų ataskaitas į bendrąsias darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010 m.“ ataskaitas.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-E. ENESTAM


(1)  OL C 88, 2006 4 11, p. 20.

(2)  OL C 206, 2006 8 29, p. 40.

(3)  2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 215, 2001 8 9, p. 30.

(5)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (OL L 390, 2004 12 31, p. 6).


PRIEDAS

EUROPOS MOBILUMO KOKYBĖS CHARTIJA

ĮVADAS

Mobilumu suinteresuoti asmenys visuomet rodė didelį susidomėjimą mobilumu, kuris buvo sustiprintas 2000 m. Mobilumo veiksmų planu (1) ir 2001 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2001/613/EB dėl studentų, besimokančiųjų, savanorių, mokytojų ir instruktorių mobilumo Bendrijoje (2). Toji rekomendacija buvo plačios taikymo srities, apėmė daugelį su mobilumu susijusių svarbių klausimų ir buvo skirta visiems, kam gali būti naudinga kurį laiką pasimokyti užsienyje (formaliai ir neformaliai), įskaitant studentus, mokytojus, instruktorius, savanorius ir besimokančiuosius. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2006/961/EB dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija (3), kurios neatskiriama dalis yra ši chartija, yra tokios pačios taikymo srities, bet pagrindinis dėmesys skiriamas mobilumo kokybės aspektams, kaip pasiūlė po pirmosios rekomendacijos priėmimo įkurta ekspertų grupė. Ji turėtų padėti užtikrinti, kad dalyviai turėtų tik teigiamą patirtį tiek priimančioje šalyje, tiek ir išvykimo šalyje po jų grįžimo.

Šioje Chartijoje pateikiamos mobilumo, kuriame jaunimas ar suaugusieji dalyvauja formalaus ir neformalaus mokymosi tikslais bei siekdami asmeninio ir profesinio tobulėjimo, gairės. Ji buvo sukurta kaip pagrindinis orientacinis dokumentas, kuriame atsižvelgiama į skirtingą atskirų valstybių situaciją ir gerbiama valstybių narių kompetencija. Jos taikymo sritį ir turinį galima pritaikyti prie mobilumo trukmės, įvairios švietimo, mokymosi ir jaunimo veiklos ypatybių bei dalyvių poreikių. Nors pirmiausia Chartija skirta mobilumui mokymosi tikslais, manoma, kad šios gairės taip pat galėtų būti naudingos ir kitoms mobilumo rūšims, pavyzdžiui, mobilumui darbo tikslais.

1.   Informacija ir gairės

Potencialūs mobilumo kandidatai turėtų turėti vienodą galimybę visais lygmenimis susipažinti su patikimais informacijos šaltiniais ir mobilumo gairėmis bei sąlygomis. Be to, turi būti teikiama aiški informacija visais šioje Chartijoje numatytais klausimais, įskaitant siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų vaidmenį ir uždavinius bei įvairias švietimo bei mokymo sistemas.

2.   Mokymosi planas

Prieš pradedant mobilumą švietimo ir mokymosi tikslais turėtų būti sudarytas mokymosi planas, kuriame būtų atsižvelgiama į kalbinį pasiruošimą, ir dėl jo turėtų sutarti priimančiosios ir siunčiančiosios organizacijos bei dalyviai. Mokymosi planas ypač svarbus, kai kalbama apie ilgalaikį mobilumą, tačiau taip pat gali būti naudingas ir trumpalaikio mobilumo atveju. Plane turėtų būti pateikti tikslai ir laukiami mokymosi rezultatai bei nurodyta, kaip jie turėtų būti pasiekti ir įgyvendinti. Svarbiems mokymosi plano pakeitimams turėtų pritarti visos suinteresuotos šalys. Rengiant mokymosi planą reikėtų atsižvelgti į reintegracijos išvykimo šalyje ir įvertinimo aspektus.

3.   Pritaikymas asmeniniams poreikiams

Mobilumas švietimo ir mokymosi tikslais turėtų būti kuo labiau pritaikytas prie asmeninių dalyvių mokymosi įpročių, įgūdžių ir motyvacijos bei turėtų vystyti ar papildyti šiuos aspektus.

4.   Bendro pobūdžio pasiruošimas

Išankstinis dalyvių pasiruošimas yra patartinas ir turėtų būti pritaikytas prie konkrečių jų poreikių. Pasiruošimas turėtų apimti kalbinius, pedagoginius, administracinius, teisinius, asmeninius ir kultūrinius aspektus bei, esant reikalui, informaciją apie finansinius aspektus.

5.   Kalbiniai aspektai

Kalbiniai įgūdžiai yra svarbūs siekiant veiksmingo mokymosi, tarpkultūrinio bendravimo ir geresnio priimančios šalies kultūros supratimo. Dalyviai ir juos siunčiančios bei priimančios organizacijos turėtų skirti ypatingą dėmesį tinkamam kalbiniam pasiruošimui. Jei įmanoma, pasiruošimas mobilumui turėtų apimti:

kalbos žinių įvertinimą prieš išvykstant ir galimybę lankyti priimančios šalies kalbos ir (arba) dėstomosios kalbos, jei tai ne ta pati kalba, kursus;

kalbinę paramą ir patarimus priimančioje šalyje.

6.   Logistinė parama

Jei reikia, dalyviams turėtų būti suteikta tinkama logistinė parama. Ji gali apimti atitinkamai informaciją ir pagalbą dėl kelionės, draudimo, leidimų gyventi ar dirbti, socialinės apsaugos, galimybės perkelti gautas valstybės skiriamas stipendijas ir paskolas iš išvykimo šalies į priimančią šalį, apgyvendinimo ir bet kokių kitų praktinių aspektų, įskaitant su dalyvių buvimu užsienyje susijusius saugumo klausimus.

7.   Kuravimas

Priimančioji organizacija (švietimo įstaiga, jaunimo organizacija, bendrovė ir t. t.) turėtų naudoti atitinkamas priemones, pvz., kuruoti dalyvius siekiant jiems patarti ir padėti veiksmingai integruotis į priimančią organizacijos aplinką, bei turėtų atlikti informacijos centro vaidmenį užtikrinant nuolatinę pagalbą.

8.   Pripažinimas

Jeigu studijų ar darbo užsienyje laikotarpis yra sudėtinė formalių studijų ar mokymo programos dalis, šis faktas turi būti užfiksuotas mokymosi plane, o dalyviams turi būti suteikta atitinkama pagalba siekiant palengvinti pripažinimą ir patvirtinimą. Mokymosi plane siunčianti organizacija turėtų nurodyti, jog ji garantuoja, kad sėkmingai užbaigti mobilumo laikotarpiai bus pripažinti. Kitų mobilumo rūšių atveju, ir visų pirma neformalaus švietimo ir mokymo srityje, kad dalyvis galėtų patenkinamu ir patikimu būdu įrodyti savo aktyvų dalyvavimą ir mokymosi rezultatus, turėtų būti išduotas atitinkamas dokumentas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti skatinama naudoti Europasą (4).

9.   Reintegracija ir įvertinimas

Sugrįžus į išvykimo šalį, ypač po ilgalaikio mobilumo, dalyviams turėtų būti patarta, kaip jie galėtų pritaikyti užsienyje įgytus gebėjimus ir įgūdžius. Jei reikia, po ilgalaikio mobilumo sugrįžusiems asmenims reintegruojantis į socialinę, švietimo ir profesinę aplinką išvykimo šalyje turėtų būti suteikiama pagalba . Dalyviai kartu su atsakingomis organizacijomis turėtų tinkamai įvertinti įgytą patirtį siekiant nustatyti, ar mokymosi plano tikslai buvo įgyvendinti.

10.   Įsipareigojimai ir atsakomybė

Dėl atsakomybės pagal šiuos kokybės kriterijus turėtų susitarti siunčiančios ir priimančios organizacijos ir dalyviai. Pageidautina, kad ši atsakomybė būtų patvirtinta raštiškai, kad visi susiję subjektai ją galėtų aiškiai suprasti.


(1)  2000 m. gruodžio 14 d. Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų susitikimo rezoliucija dėl mobilumo veiksmų plano (OL C 371, 2000 12 23, p. 4).

(2)  OL L 215, 2001 8 9, p. 30.

(3)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 5

(4)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (OL L 390, 2004 12 31, p. 6).


30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 394/10


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REKOMENDACIJA

2006 m. gruodžio 18 d.

dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų

(2006/962/EB)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Europos metmenyse turėtų būti apibrėžti nauji pagrindiniai mokymosi visą gyvenimą metu įgyjami įgūdžiai, kurie taptų pagrindine Europos atsako į globalizaciją ir perėjimą prie žiniomis pagrįstos ekonomikos priemone, bei pabrėžė, kad svarbiausias Europos turtas yra žmonės. Nuo tada tos išvados buvo dažnai kartojamos, įskaitant 2003 m. kovo 20-21 d. ir 2005 m. kovo 22-23 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybas ir 2005 m. patvirtintą atnaujintą Lisabonos strategiją.

(2)

2001 m. kovo 23-24 d. Stokholmo Europos Vadovų Taryba ir 2002 m. kovo 15-16 d. Barselonos Europos Vadovų Taryba patvirtino konkrečius Europos švietimo ir mokymo sistemų ateities tikslus ir darbo programą (darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010“), kuria siekiama įgyvendinti minėtus tikslus iki 2010 m. Šie tikslai – tai žinių visuomenėje reikalingų įgūdžių lavinimas ir konkretūs kalbų mokymosi skatinimo ir verslumo vystymo tikslai bei bendras poreikis stiprinti europinį švietimo aspektą.

(3)

Komisijos komunikate „Paversti Europos visą gyvenimą trunkančio mokymosi erdvę realybe“ ir 2002 m. birželio 27 d. priimtoje Tarybos rezoliucijoje dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi (4) naujų pagrindinių įgūdžių teikimas buvo įvardintas prioritetu, be to, buvo pabrėžta, kad būtina mokytis visą gyvenimą – nuo ikimokyklinio iki pensinio amžiaus.

(4)

Atsižvelgdama į Bendrijos užimtumo rodiklių gerinimą 2003 m. kovo mėn. ir 2003 m. gruodžio mėn. Briuselio Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę vystyti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ypatingą dėmesį skiriant aktyvių ir prevencinių priemonių taikymui bedarbiams ir neaktyviems asmenims. Tai pagrįsta laikinos užimtumo darbo grupės ataskaita, kuria pabrėžiama, kad žmonės turi sugebėti prisitaikyti prie pokyčių, kad svarbu integruoti žmones į darbo rinką ir kad pagrindinį vaidmenį vaidina visą gyvenimą trunkantis mokymasis.

(5)

2003 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos orientacinius lygius (lyginamuosius standartus), vykdydama įsipareigojimą pastebimai pagerinti Europos vidutinius rodiklius. Šie orientaciniai lygiai apima mokėjimą skaityti, ankstyvą mokyklos palikimą, aukštesniosios pakopos vidurinio išsilavinimo įgijimą ir visą gyvenimą trunkantį suaugusiųjų mokymąsi, ir yra glaudžiai susiję su bendrųjų gebėjimų vystymu.

(6)

2004 m. lapkričio mėn. Tarybos priimtoje platesnio švietimo vaidmens ataskaitoje pabrėžiama, kad švietimas prisideda prie bendro kultūrinio pagrindo visuomenėje išsaugojimo bei atnaujinimo ir pagrindinių socialinių ir pilietinių vertybių, pvz., pilietybės, lygybės, tolerancijos ir pagarbos mokymosi, ir yra ypač svarbus tuo metu, kai valstybės narės susiduria su uždaviniu kaip išspręsti didėjančios socialinės ir kultūrinės įvairovės klausimą. Be to, švietimo teikiamos galimybės žmonėms pradėti dirbti ir toliau dalyvauti darbiniame gyvenime yra svarbi švietimo vaidmens stiprinant socialinę sanglaudą dalis.

(7)

2005 m. Komisijos patvirtintas pranešimas apie pažangą siekiant Lisabonos tikslų švietimo ir mokymo srityse parodė, kad nepasiekta pažangos mažinant prastai besimokančių skaityti penkiolikmečių procentą arba didinant aukštesniosios pakopos vidurinįjį išsilavinimą įgyjančiųjų skaičių. Pastebima nežymi pažanga mažinant anksti mokyklą paliekančiųjų skaičių, tačiau tokiais pažangos tempais nepavyks pasiekti 2003 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtų 2010 m. Europos orientacinių lygių. Besimokančių suaugusiųjų skaičius didėja nepakankamai greitai, kad iki 2010 m. būtų pasiektas orientacinis lygis, duomenys rodo, kad žemos kvalifikacijos žmonės yra mažiau linkę toliau mokytis.

(8)

2002 m. kovo mėn. Europos socialinių partnerių priimtuose Gebėjimų ir kompetencijos tobulinimo visą gyvenimą veiksmų metmenyse pabrėžiama būtinybė įmonėms vis greičiau pritaikyti savo struktūras, jei jos nori išlikti konkurencingos. Darbas grupėse, paprastesnės hierarchinės struktūros, perduodama atsakomybė ir didesnis poreikis gebėti atlikti įvairias užduotis sąlygoja mokymosi organizacijų vystymąsi. Tokiomis aplinkybėmis organizacijų galimybės nustatyti gebėjimus, juos naudoti ir atpažinti bei skatinti visus darbuotojus juos tobulinti tampa naujų konkurencingų strategijų pagrindu.

(9)

2004 m. Mastrichto profesinio švietimo ir mokymo tyrime nurodoma, kad susidarė didelis atotrūkis tarp naujose darbo vietose reikalaujamo išsilavinimo lygio ir Europos dirbančiųjų pasiekto išsilavinimo lygio. Šis tyrimas rodo, jog daugiau nei trečdalis Europos dirbančiųjų (80 milijonų žmonių) yra žemos kvalifikacijos, tuo tarpu numatyta, kad iki 2010 m. beveik 50 proc. naujų darbo vietų bus reikalaujama turėti trečiosios pakopos kvalifikaciją, mažiau nei 40 proc. naujų darbo vietų bus reikalaujama aukštesniosios pakopos vidurinio išsilavinimo ir tik 15 proc. naujų darbo vietų bus pasiūlyta turintiems pagrindinį mokyklinį išsilavinimą.

(10)

2004 m. priimtame bendrame Tarybos ir Komisijos pranešime dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ pabrėžta būtinybė pagal valstybių narių visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas užtikrinti, kad visi piliečiai įgytų jiems būtinų gebėjimų. Siekiant skatinti ir palengvinti reformą, pranešime siūloma parengti bendrus Europos metmenis ir principus, pirmenybę teikiant bendrųjų gebėjimų metmenims.

(11)

Europos jaunimo pakte, pridėtame prie 2005 m. kovo 22-23 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadų, pabrėžiamas poreikis skatinti pagrindinių įgūdžių bendro rinkinio kūrimą.

(12)

Poreikis išmokyti jaunimą reikiamų bendrųjų gebėjimų ir išsilavinimo įgijimo lygio gerinimas yra sudėtinė 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintų Integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių 2005–2008 m. dalis. Būtent Darbo vietų kūrimo gairėmis raginama pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas atsižvelgiant į naujus gebėjimų reikalavimus, valstybių narių reformų programose aiškiau nustatant užimtumo poreikius ir bendruosius gebėjimus. Be to, užimtumo gairėse raginama užtikrinti lyčių aspekto integravimą ir lyčių lygybę visose veiklos srityse, taip pat siekti vidutinio 70 proc. užimtumo lygio, kurį bent jau 60 proc. sudarytų moterų užimtumas, Europos Sąjungoje.

(13)

Šia rekomendacija turėtų būti prisidedama prie kokybiško, į ateitį orientuoto ir Europos visuomenės reikmėms pritaikyto švietimo ir mokymo vystymo remiant bei prisidedant prie valstybių narių veiksmų užtikrinant, kad jų bazinio išsilavinimo sistemos suteiktų visiems jauniems žmonėms priemones vystyti tokius bendruosius gebėjimus, kuriuos įgijęs jaunimas būtų pasirengęs suaugusiųjų gyvenimui ir kurie būtų pagrindas tolesniam mokymuisi bei darbui, o suaugusieji galėtų tobulinti ir atnaujinti savo bendruosius gebėjimus nuosekliai ir išsamiai mokydamiesi visą gyvenimą. Siekiant susitarto Europos orientacinio lygio politiką formuojantiems asmenims, mokymo programų rengėjams, socialiniams partneriams ir besimokantiesiems. Šioje rekomendacijoje taip pat turėtų būti pateikiami Europos bendri bendrųjų gebėjimų orientaciniai metmenys siekiant palengvinti nacionalines reformas bei valstybių narių ir Komisijos pasikeitimą informacija pagal darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“. Be to, Rekomendacijoje turėtų būti remiamos kitos susijusios politikos kryptys, kaip antai užimtumo ir socialinė politika, ir kitos jaunimui poveikį darančios politikos kryptys.

(14)

Kadangi šios rekomendacijos tikslų, t. y. remti ir prisidėti prie valstybių narių veiksmų nustatant bendrą orientacinį lygį, kuriuo skatinamos ir palengvinamos nacionalinės reformos ir tolesnis valstybių narių bendradarbiavimas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia rekomendacija neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

REKOMENDUOJA:

Kad valstybės narės plėtotų bendrųjų gebėjimų ugdymo teikimą visiems, kuris sudarytų jų visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijų dalį, įskaitant visuotiniam raštingumui pasiekti skirtas strategijas, ir kaip orientyru vadovautųsi priede pateikiamu dokumentu „Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai. Europos orientaciniai metmenys“ (toliau – Orientaciniai metmenys) siekiant užtikrinti, kad:

1.

bazinis išsilavinimas suteiktų visiems jauniems žmonėms priemones vystyti tokius bendruosius gebėjimus, kuriuos įgijęs jaunimas būtų pasirengęs suaugusiųjų gyvenimui ir kurie būtų pagrindas tolesniam mokymuisi bei darbui;

2.

būtų tinkamai mokomi jauni žmonės, kuriems dėl nevienodų mokymosi galimybių, susidariusių dėl asmeninių, socialinių, kultūrinių ar ekonominių aplinkybių, reikia ypatingos pagalbos atskleidžiant jų mokymosi potencialą;

3.

suaugusieji galėtų tobulinti ir atnaujinti savo bendruosius gebėjimus visą gyvenimą ir kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas tikslinėms grupėms, kurios pagal šalies, regionų ir (arba) vietos aplinkybes yra įvardytos kaip prioritetinės grupės, pvz., asmenys, kuriems reikia atnaujinti savo įgūdžius;

4.

būtų sukurta tinkama infrastruktūra suaugusiųjų tolesniam švietimui ir mokymui, įskaitant mokytojus ir instruktorius, patvirtinimo ir vertinimo tvarką, priemones, skirtas užtikrinti lygias galimybes naudotis visą gyvenimą trunkančiu mokymusi ir darbo rinka, ir paramą besimokantiesiems, kurią teikiant atsižvelgiama į skirtingus suaugusiųjų poreikius ir gebėjimus;

5.

būtų pasiektas suaugusiųjų švietimo ir mokymo teikimo atskiriems piliečiams nuoseklumas tai glaudžiai susiejant su užimtumo ir socialine politika, kultūros, inovacijų politika bei kitomis jauniems žmonėms poveikį darančiomis politikos kryptimis ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais bei kitomis suinteresuotosiomis grupėmis.

ATSIŽVELGIA Į KOMISIJOS KETINIMUS:

1.

prisidėti prie valstybių narių pastangų plėtoti jų švietimo ir mokymo sistemas bei įgyvendinti ir platinti šią rekomendaciją, kartu naudojantis Orientaciniais metmenimis kaip orientacine priemone, palengvinančia mokymąsi bendradarbiaujant ir keitimąsi gera praktika, bei sekti pokyčius ir pristatyti pažangą darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ dvejų metų ataskaitose;

2.

naudotis Orientaciniais metmenimis kaip orientacine priemone įgyvendinant Bendrijos švietimo ir mokymo programas ir užtikrinti, kad šiose programose būtų skatinamas bendrųjų gebėjimų įgijimas;

3.

skatinti platesnį Orientacinių metmenų naudojimą susijusiose Bendrijos politikos kryptyse, ypač įgyvendinant užimtumo, jaunimo ir kultūros bei socialinę politiką, ir toliau plėtoti ryšius su socialiniais partneriais bei kitomis šiose srityse dirbančiomis organizacijomis;

4.

peržiūrėti Orientacinių metmenų daromą poveikį pagal darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“ ir iki 2010 m. gruodžio 18 d. pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie įgytą patirtį ir reikšmę ateičiai.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-E. ENESTAM


(1)  OL C 195, 2006 8 18, p. 109.

(2)  OL C 229, 2006 9 22, p. 21.

(3)  2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL C 163, 2002 7 9, p. 1.


PRIEDAS

BENDRIEJI VISĄ GYVENIMĄ TRUNKANČIO MOKYMOSI GEBĖJIMAI – EUROPOS ORIENTACINIAI METMENYS

Padėtis ir tikslai

Europos Sąjungai susiduriant vis su naujais globalizacijos iššūkiais, kiekvienas jos pilietis, norėdamas lanksčiai prisitaikyti prie greitai besikeičiančio ir daugybę sąsajų turinčio pasaulio, turės išsiugdyti nemažai bendrųjų gebėjimų.

Šiuo atžvilgiu švietimas –tiek socialine, tiek ekonomine prasme – turi vaidinti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad Europos piliečiai įgytų bendruosius gebėjimus, reikalingus norint greitai prisitaikyti prie minėtų pokyčių.

Visų pirma, ugdant įvairius individualius gebėjimus turėtų būti atsižvelgta į skirtingus besimokančiųjų poreikius užtikrinant lygias galimybes toms asmenų grupėms, kurios dėl įvairių asmeninių, socialinių, kultūrinių ar ekonominių aplinkybių įgijo prastesnį išsilavinimą ir todėl joms reikia ypatingos paramos, kad galėtų įgyvendinti savo mokymosi potencialą. Tokias grupes sudaro, pvz., prastą išsilavinimą turintys asmenys, visų pirma mažaraščiai, mokyklų nebaigę asmenys, ilgai darbo nerandantys ar po ilgos pertraukos į darbą grįžtantys asmenys, pagyvenę žmonės, migrantai, neįgalieji ir kt.)

Šiuo atžvilgiu pagrindiniai Orientacinių metmenų tikslai yra šie:

1)

nustatyti ir apibrėžti asmeniniam pasitenkinimui, aktyviam pilietiškumui, socialinei sanglaudai ir įsidarbinimui žinių visuomenėje būtinus bendruosius gebėjimus;

2)

remti valstybių narių veiksmus, užtikrinančius, kad įgiję pagrindinį išsilavinimą jauni žmonės turėtų tokius bendruosius gebėjimus, kuriuos įgijęs jaunimas būtų pasirengęs suaugusiųjų gyvenimui ir kurie būtų pagrindas tolesniam mokymuisi bei darbui, ir kad suaugusieji galėtų vystyti bei atnaujinti savo bendruosius gebėjimus visą savo gyvenimą;

3)

politikos formuotojams, mokymo programų rengėjams, darbdaviams ir besimokantiesiems pateikti Europos lygmens orientacinę priemonę, tokiu būdu palengvinant pastangas nacionaliniu ir Europos lygiu siekti bendrai sutartų tikslų;

4)

pateikti metmenis tolesniems veiksmams Bendrijos lygmeniu įgyvendinant tiek darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“, tiek Bendrijos švietimo bei mokymo programas.

Bendrieji gebėjimai

Šiame dokumente gebėjimai apibūdinami kaip nuo aplinkybių priklausančių žinių, įgūdžių ir požiūrių visuma. Bendrieji gebėjimai – tai visų žmonių asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai ir užimtumui reikalingi gebėjimai.

Orientaciniuose metmenyse nustatyti aštuoni bendrieji gebėjimai:

1)

Bendravimas gimtąja kalba;

2)

Bendravimas užsienio kalbomis;

3)

Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse;

4)

Skaitmeninis raštingumas;

5)

Mokymasis mokytis;

6)

Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai;

7)

Iniciatyva ir verslumas; ir

8)

Kultūrinis sąmoningumas ir raiška.

Visi bendrieji gebėjimai laikomi vienodai svarbiais, nes gali padėti gerai orientuotis žinių visuomenėje. Daugelis gebėjimų persipina ir papildo vienas kitą: vienai sričiai būdingi aspektai stiprina kitos srities gebėjimus. Svarbiausias mokymosi pagrindas – tai pagrindiniai kalbos, raštingumo, mokėjimo skaičiuoti bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžiai, o mokytis padeda mokymasis mokytis. Yra keletas sąvokų, kurios yra pritaikomos visose Orientacinių metmenų srityse: kritinis mąstymas, kūrybingumas, iniciatyvumas, problemų sprendimas, pavojaus įvertinimas, sprendimų priėmimas ir konstruktyvus jausmų valdymas vaidina pagrindinį vaidmenį ugdant visus aštuonis bendruosius gebėjimus.

1.   Bendravimas gimtąja kalba (1)

Apibrėžimas:

Bendravimas gimtąja kalba reiškia sugebėjimą žodžiu ir raštu reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas) ir bendrauti kalbine prasme tinkamu būdu bei kūrybiškai įvairioje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, kaip antai, švietimas ir mokymas, darbas, namai ir laisvalaikis.

Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:

Bendravimo gebėjimai atsiranda išmokus gimtąją kalbą, kuri glaudžiai susijusi su asmens pažintinių gebėjimų aiškinti pasaulį ir bendrauti su kitais žmonėmis vystymusi. Bendravimas gimtąja kalba reiškia, kad žmogus turi išmanyti žodyną, funkcinę gramatiką ir kalbos funkcijas. Be to, tai ir pagrindinių žodžių sąveikų tipų, daugelio literatūrinių ir neliteratūrinių tekstų, pagrindinių įvairių kalbos taisyklių ir funkcinių stilių, kalbos formų įvairovės bei bendravimo skirtingose situacijose išmanymas.

Žmonės taip pat turėtų gebėti žodžiu ir raštu bendrauti įvairiose situacijose, stebėti savo bendravimą ir prisitaikyti prie situacijos. Be to, tai reiškia sugebėjimą atskirti ir naudoti skirtingų tipų tekstus, ieškoti, rinkti ir apdoroti informaciją, naudotis pagalbinėmis priemonėmis, žodžiu ir raštu formuluoti ir įtikinamai dėstyti argumentus priklausomai nuo situacijos.

Teigiamas požiūris į bendravimą gimtąja kalba – tai polinkis į kritišką ir konstruktyvų dialogą, estetinių savybių vertinimas ir noras jų siekti bei domėjimasis bendravimu su kitais. Tai reiškia kalbos daromo poveikio suvokimą ir būtinybę suprasti ir teigiamai bei atsakingai vartoti kalbą visuomenėje.

2.   Bendravimas užsienio kalbomis (2)

Apibrėžimas:

Bendravimas užsienio kalbomis didžia dalimi apima pagrindinius bendravimo gimtąja kalba įgūdžius: jis yra pagrįstas gebėjimu suprasti, reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones žodžiu ir raštu (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas) atitinkamoje visuomeninėje ir kultūrinėje aplinkoje – mokantis, darbe, namuose, leidžiant laisvalaikį – pagal kiekvieno norus ar poreikius. Bendravimas užsienio kalbomis reikalauja ir tokių įgūdžių, kaip antai tarpininkavimas ir tarpkultūrinis supratimas. Kiekvieno žmogaus mokėjimo lygis priklauso nuo keturių aspektų (klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo) ir skirtingų kalbų, socialinio ir kultūrinio išsilavinimo, aplinkos, poreikių ir(arba) interesų.

Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:

Norint mokėti užsienio kalbų reikia išmanyti žodyną ir funkcinę gramatiką bei pagrindinius žodinio bendravimo tipus ir kalbos funkcinius stilius. Svarbu žinoti apie visuomenėje įsigalėjusią tvarką, kultūrinius aspektus ir kalbų kintamumą.

Svarbiausi bendravimo užsienio kalbomis įgūdžiai – tai gebėjimas suprasti žodžiu perduodamą žinią, pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį bei skaityti, suprasti ir parengti tekstą pagal asmeninius poreikius. Žmonės taip pat turėtų sugebėti tinkamai naudotis pagalbinėmis priemonėmis, be to, besimokydami visą gyvenimą neoficialiai mokytis kalbų.

Teigiamas požiūris reiškia kultūrų įvairovės pripažinimą, susidomėjimą kalbomis ir tarpkultūriniu bendravimu bei smalsumą.

3.   Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse

Apibrėžimas:

A.

Matematiniai gebėjimai reiškia sugebėjimą vystyti ir taikyti matematinį mąstymą sprendžiant įvairias kasdienių situacijų problemas. Vystant gebėjimą gerai skaičiuoti, pabrėžiamas procesas, veikla ir žinios. Matematiniai gebėjimai skirtingu mastu apima sugebėjimą ir norą naudoti minties matematinius metodus (loginis ir erdvinis mąstymas) ir išraišką (formulės, modeliai, grafikai, schemos).

B.

Gebėjimai mokslo srityje reiškia sugebėjimą ir norą naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir metodais siekiant iškelti klausimus ir padaryti įrodymais pagrįstas išvadas. Gebėjimai technologijų srityje suvokiami kaip šių žinių ir metodų taikymas atsižvelgiant į suprantamus žmogaus norus ar poreikius. Gebėjimai mokslo ir technologijų srityse apima žmogaus veiklos sukeltų pokyčių suvokimą ir piliečio asmeninę atsakomybę.

Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:

A.

Būtinos matematikos žinios – tai geras skaičių, matavimo vienetų ir struktūrų, pagrindinių operacijų ir pagrindinių matematinių išraiškų žinojimas, matematinių terminų ir sąvokų išmanymas bei klausimų, į kuriuos galima matematiškai atsakyti, supratimas.

Asmuo turėtų gebėti taikyti pagrindinius matematinius principus ir procesus kasdieniame gyvenime namuose ir darbe bei sekti ir vertinti argumentų seką. Asmuo turėtų gebėti mąstyti matematiškai, suprasti matematinius įrodymus ir bendrauti matematine kalba bei naudotis tinkamomis pagalbos priemonėmis.

Teigiamas požiūris į matematiką yra pagrįstas pagarba tiesai ir noru ieškoti priežasčių bei vertinti jų pagrįstumą.

B.

Mokslo ir technologijų srityje svarbiausios žinios apima pagrindinius gamtos pasaulio principus, pagrindines mokslo sąvokas, principus ir metodus, technologijas, technologinius produktus ir procesus, taip pat suvokimą apie mokslo ir technologijų poveikį gamtos pasauliui. Šie gebėjimai turėtų įgalinti asmenis geriau suvokti mokslo taikymo ir technologijų privalumus, apribojimus ir pavojų plačiajai visuomenei (susijusius su sprendimų priėmimu, vertybėmis, moraliniais klausimais, kultūra ir pan.).

Įgūdžiai – tai gebėjimas naudoti ir valdyti technologines priemones, mašinas ir mokslinius duomenis siekiant tikslo arba ieškant įrodymais paremto sprendimo ar išvados. Žmonės turėtų sugebėti atpažinti esminius mokslinio tyrimo bruožus ir pranešti apie išvadas bei pagrindimą kaip tokios išvados buvo padarytos.

Gebėjimai apima požiūrį į kritinį vertinimą ir smalsumą, domėjimąsi etiškais dalykais ir pagarbą saugumui ir tvarumui, visų pirma mokslo ir technologijų pažangos, kuri yra susijusi su pačiu asmeniu, jo šeima, bendruomene ir visuotinais klausimais, atžvilgiu.

4.   Skaitmeninis raštingumas

Apibrėžimas:

Skaitmeninis raštingumas siejasi su patikimu ir kritišku informacinės visuomenės technologijų (IVT) naudojimu darbe, leidžiant laisvalaikį ir bendraujant. Jis yra paremtas pagrindiniais IRT įgūdžiais: kompiuterių naudojimu surandant, įvertinant, saugant, rengiant, pristatant informaciją ir ja keičiantis bei bendraujant ir dalyvaujant bendradarbiavimo tinkluose internete.

Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:

Skaitmeniniam raštingumui būtinas geras supratimas ir žinios apie IVT pobūdį, vaidmenį ir galimybes kasdieniame gyvenime – asmeninėje ir socialinėje aplinkoje bei darbe. Tai apima pagrindines kompiuterines programas, kaip antai tekstų apdorojimo programa, skaičiuoklės, duomenų bazės, informacijos saugojimo ir valdymo programos, bei supratimą apie interneto ir bendravimo elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis (elektroninis paštas, tinklo priemonės) teikiamas galimybes ir galimą grėsmę dirbant, leidžiant laisvalaikį, dalinantis informacija ir bendradarbiaujant tinkluose, mokantis ir atliekant tyrimus. Be to, žmonės turėtų suprasti, kaip IVT galėtų padėti siekiant kūrybiškumo ir novatoriškumo bei išmanyti su turimos informacijos teisėtumu ir patikimumu susijusius klausimus ir teisinius bei etinius IVT sąveikiojo naudojimo principus.

Būtini įgūdžiai apima: gebėjimą ieškoti, rinkti ir apdoroti informaciją bei ją naudoti lemiamu ir sisteminiu būdu įvertinant svarbą, atskiriant realius dalykus nuo virtualių ir atpažįstant sąsajas tarp pastarųjų. Asmenys turėtų gebėti naudotis priemonėmis rengdami, pristatydami ir suprasdami sudėtingą informaciją ir turėti interneto prieigos, paieškos ir naudojimosi galimybes. Asmenys taip pat turėtų gebėti naudotis IVT siekdami sustiprinti kritišką mąstymą, kūrybiškumą ir novatoriškumą.

Naudojant IVT būtinas kritiškas ir analitiškas požiūris į turimą informaciją ir atsakingas sąveikiųjų visuomenės informavimo priemonių naudojimas. Domėjimasis dalyvavimu bendruomenės ir tinklų veikloje siekiant kultūrinių, socialinių ir (arba) profesinių tikslų taip pat stiprina šį gebėjimą.

5.   Mokymasis mokytis

Apibrėžimas:

„Mokymasis mokytis“ reiškia gebėjimą atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse. Šis gebėjimas – tai mokymosi proceso ir poreikių supratimas, turimų galimybių nustatymas ir gebėjimas įveikti kliūtis siekiant sėkmingai mokytis. Šis gebėjimas reiškia, kad įgyjamos, apdorojamos ir įsisavinamos naujos žinios ir įgūdžiai, siekiama gauti pagalbą ir ja naudotis. Mokymasis mokytis įpareigoja besimokančiuosius remtis turima mokymosi ir gyvenimo patirtimi, naudoti ir pritaikyti žinias ir įgūdžius įvairiose situacijose – namuose, darbe, šviečiantis ir lavinantis. Motyvacija ir pasitikėjimas yra ypač svarbūs žmogaus gebėjimams.

Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:

Kai žmogus mokydamasis siekia konkrečių darbo ar karjeros tikslų, tuomet jis turėtų žinoti apie tiems tikslams būtinus gebėjimus, žinias, įgūdžius ir kvalifikaciją. Visais atvejais mokydamasis mokytis žmogus turi žinoti ir suprasti savo pasirinktas mokymosi strategijas, savo įgūdžių ir kvalifikacijos stipriąsias ir silpnąsias puses bei turi sugebėti ieškoti švietimo ir mokymo galimybių bei patarimų ir (arba) paramos, kurią jis gali gauti.

Siekiant įgyti mokymosi mokytis įgūdžių reikia, pirmiausia, įgyti pagrindinių bendrųjų įgūdžių, kaip antai raštingumas, mokėjimas skaičiuoti ir IRT įgūdžiai, kurie yra būtini toliau mokantis. Remdamasis šiais įgūdžiais asmuo turėtų sugebėti gauti, apdoroti ir įsisavinti naujų žinių ir įgūdžių. Tam reikia veiksmingai valdyti savo mokymosi, karjeros ir darbo situacijas ir ypač sugebėti toliau atkakliai mokytis, dėmesį skirti ilgai trunkantiems laikotarpiams ir kritiškai mąstyti apie mokymosi tikslus. Žmonės turėtų sugebėti skirti laiko savarankiškam ir organizuotam mokymuisi, o besimokydami taip pat bendradarbiauti, pasinaudoti nevienalytės grupės teikiamais privalumais ir dalintis tuo, ko jau išmoko. Asmenys turėtų sugebėti organizuoti savo pačių mokymąsi, įvertinti savo darbą ir, prireikus, ieškoti patarimų, informacijos ir paramos.

Teigiamas požiūris – tai motyvacija ir pasitikėjimas tolesniu mokymusi visą gyvenimą ir šio proceso sėkme. Į problemų sprendimą orientuotas požiūris sustiprina patį mokymosi procesą ir asmens gebėjimą įveikti kliūtis ir pokyčius. Noras pritaikyti turimą mokymosi ir gyvenimo patirtį bei smalsumas ieškant galimybių mokytis ir mokantis įvairiose gyvenimo situacijose yra ypač svarbūs teigiamam požiūriui sukurti.

6.   Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai

Apibrėžimas:

Šie gebėjimai apima asmeninius, tarpasmeninius ir tarpkultūrinius gebėjimus, taip pat visas elgesio formas, kai žmonės parengiami veiksmingam ir konstruktyviam dalyvavimui socialiniame ir darbo gyvenime, ypač vis įvairesnėje visuomenėje, ir, prireikus, konfliktų sprendimui. Pilietinis gebėjimas padeda žmonėms visapusiškai dalyvauti pilietiniame gyvenime remiantis socialinių ir politinių koncepcijų bei struktūrų žiniomis ir įsipareigojimu aktyviam ir demokratiškam dalyvavimui.

Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:

A.

Socialiniai gebėjimai yra susiję su asmenine ir socialine gerove, kas reikalauja suvokti, kaip užsitikrinti optimalią fizinę ir psichinę sveikatą, kuri būtų asmeninis, šeimos ir artimiausios socialinės aplinkos turtas, ir žinoti, kaip sveikas gyvenimo būdas galėtų padėti tai pasiekti. Siekiant sėkmingo tarpasmeninio ir socialinio dalyvavimo yra ypač svarbu suprasti skirtingose visuomenėse ir aplinkoje (pvz., darbe) bendrai priimtinus elgesio ir elgsenos kodeksus. Taip pat svarbu žinoti bendras sąvokas, susijusias su asmenimis, grupėmis, darbo organizacijomis, lyčių lygybe ir nediskriminavimu, visuomene ir kultūra. Ypač svarbu suprasti Europos visuomenių daugiakultūrius ir socialinius bei ekonominius aspektus ir tai, kaip šalies kultūrinis tapatumas ir Europos tapatumas veikia vienas kitą.

Šio gebėjimo pagrindiniai įgūdžiai apima galimybę konstruktyviai bendrauti skirtingoje aplinkoje, rodyti toleranciją, reikšti ir suprasti skirtingus požiūrius, derėtis sukuriant pasitikėjimą ir išreikšti supratimą. Žmonės turėtų pajėgti susidoroti su stresu ir nusivylimu bei išreikšti tai konstruktyviai, taip pat turėtų atskirti asmeninę ir profesinę sritis.

Šis gebėjimas yra pagrįstas bendradarbiavimo, pasitikėjimo savimi ir sąžiningumo savybėmis. Žmonės turėtų domėtis socialiniu ir ekonominiu vystymusi bei tarpkultūriniu bendravimu, vertinti įvairovę ir pagarbą kitiems, bei būti pasiruošę įveikti išankstinį nusistatymą ir daryti kompromisus.

B.

Pilietinis gebėjimas yra pagrįstas žiniomis apie demokratijos, teisingumo, lygybės, pilietybės ir piliečių teisių sąvokas bei tuo, kaip jos yra išreikštos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėse deklaracijose bei kaip įvairios institucijos jas taiko vietos, regionų, šalies, Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Tai apima žinias apie naujausius įvykius, taip pat pagrindinius nacionalinės, Europos ir pasaulio istorijos įvykius ir tendencijas. Be to, turėtų būti šviečiama apie socialinių ir politinių judėjimų tikslus, vertybes ir politikos kryptis. Taip pat labai svarbios žinios apie Europos integraciją ir ES struktūras, pagrindinius jų tikslus ir vertybes, bei apie įvairovę ir kultūrines tapatybes Europoje.

Pilietinio gebėjimo įgūdžiai yra susiję su galimybe kartu su kitais aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, rodyti solidarumą ir domėjimąsi problemų, kurios daro įtaką vietos ir platesnei bendruomenei, sprendimu. Tai susiję su kritišku ir kūrybišku mąstymu bei konstruktyviu dalyvavimu bendruomenės arba kaimynystės veikloje, taip pat sprendimų priėmimu įvairiais lygmenimis – nuo nacionalinio iki Europos, visų pirma balsuojant.

Teigiamo požiūrio kūrimo pagrindas – tai visapusiškas žmogaus teisų, įskaitant lygybę, kuri yra demokratijos esmė, gerbimas ir skirtumų tarp įvairių religinių ar etninių grupių vertybių sistemų vertinimas bei supratimas. Tai reiškia priklausomybės savo vietovei, šaliai, ES ir Europai bendrai bei pasauliui jausmo atskleidimą, ir norą visais lygmenimis dalyvauti priimant demokratinius sprendimus. Tai taip pat reiškia atsakomybės jausmo turėjimą ir bendrų vertybių, pvz., demokratinių principų laikymasis, reikalingų bendruomenės sanglaudai užtikrinti, supratimą ir jų gerbimą. Konstruktyvus dalyvavimas taip pat yra susijęs su pilietiniais veiksmais, socialinės įvairovės ir sanglaudos bei tvaraus vystymosi palaikymu bei pasiruošimu gerbti kitų vertybes ir privatumą.

7.   Iniciatyva ir verslumas

Apibrėžimas:

Iniciatyvumo ir verslumo jausmas reiškia žmogaus sugebėjimą idėjas pavesti veiksmais. Jis reiškia kūrybiškumą, novatoriškumą ir pasirengimą rizikuoti bei gebėjimą planuoti ir valdyti projektus siekiant iškeltų tikslų. Tai kiekvienam žmogui praverčia ne tik kasdieniame gyvenime namuose ir visuomenėje, bet ir darbe, nes turint šį gebėjimą galima suprasti su darbu susijusį kontekstą ir išnaudoti galimybes, be to, tai yra konkretesnių įgūdžių ir žinių, kurios būtinos tiems, kurie pradeda socialinę ar komercinę veiklą, pagrindas. Tai turėtų apimti supratimą apie etines vertybes ir skatinti gero valdymo principą.

Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:

Būtinos žinios apima gebėjimą identifikuoti esamas asmenines, profesines ir (arba) verslo galimybes, įskaitant platesnio požiūrio aspektus, atskleidžiančius kontekstą, kuriame žmonės gyvena ir dirba, kaip antai bendrą suvokimą apie ekonomikos veikimą ir apie darbdaviui ar organizacijai iškylančius uždavinius bei atsirandančias galimybes. Žmonės turėtų žinoti etišką įmonių nuostatą ir kaip jie galėtų tapti gerąja jėga, pavyzdžiui, vykdydami sąžiningą prekybą ar dalyvaudami socialinės įmonės veikloje.

Įgūdžiai yra susiję su veiksniu projektų valdymu (įtraukiant, pavyzdžiui, galimybę planuoti, organizuoti, valdyti, vadovauti ir deleguoti, analizuoti, pranešinėti, išklausyti ataskaitas, įvertinti bei protokoluoti), veiksmingu atstovavimu, derėjimusi ir sugebėjimu dirbti savarankiškai bei bendradarbiaujant komandose. Svarbu gebėti spręsti ir nustatyti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas, įvertinti ir rizikuoti, kai ir jeigu to prireiks.

Verslumo savybė apibūdinama iniciatyvumu, veiksnumu, nepriklausomybe ir novatoriškumu asmeniniame ir socialiniame gyvenime bei darbe. Be to, tai yra susiję su motyvacija ir pasiryžimu siekti tikslų – asmeninių ar bendrų su kitais, įskaitant darbe.

8.   Kultūrinis sąmoningumas ir raiška

Apibrėžimas:

Įvairių kūrybinių idėjų, patirties ir emocijų išraiškų įvairioje terpėje, įskaitant muziką, scenos meną, literatūrą ir vizualinį meną, svarbos suvokimas.

Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:

Kultūrinės žinios apima suvokimą apie vietos, nacionalinį ir Europos kultūros paveldą ir jo vietą pasaulyje. Jos taip pat apima pagrindines žinias apie svarbiausius kultūros kūrinius, įskaitant populiariąją šiuolaikinę kultūrą. Ypač svarbu suprasti kultūrinę ir kalbinę įvairovę Europoje (ir kituose pasaulio regionuose), poreikį ją išlaikyti ir estetinių veiksnių svarbą kasdieniame gyvenime.

Įgūdžiai yra susiję su vertinimu ir raiška – tai meno kūrinių ir spektaklių vertinimas bei gėrėjimasis jais, saviraiška įvairiomis raiškos priemonėmis panaudojant žmogaus įgimtus gebėjimus. Be to, tai yra gebėjimas susieti savo kūrybišką ir išraiškingą požiūrį su kitų žmonių nuomone ir nustatyti kultūrinės veiklos socialines ir ekonomines galimybes bei jas įgyvendinti. Kultūrinė raiška būtina vystant kūrybinius gebėjimus, kurie vėliau gali būti pritaikyti įvairiose profesinėse srityse.

Geras savo kultūros išmanymas ir tapatumo jausmas gali būti atviro požiūrio į kultūrinės raiškos įvairovę bei pagarbos jai pagrindas. Teigiamas požiūris taip pat reiškia kūrybiškumą ir norą lavinti estetinį gebėjimą, pasitelkiant meninę saviraišką ir dalyvaujant kultūriniame gyvenime.


(1)  Europos daugiakultūrių ir daugiakalbių bendruomenių atveju pripažįstama, kad ne visada gimtoji kalba gali būti valstybės narės oficialioji kalba ir kad gebėjimas bendrauti oficialiąja kalba yra asmens visapusiško dalyvavimo visuomenėje prielaida. Kai kuriose valstybėse narėse gimtoji kalba gali būti viena iš keleto valstybinių kalbų. Tokiems atvejams taikomos priemonės priklauso nuo atskiros valstybės narės atsižvelgiant į joje esančius konkrečius poreikius ir aplinkybes.

(2)  Svarbu pripažinti, kad daug europiečių gyvena dvikalbėse ar daugiakalbėse šeimose ir bendruomenėse, ir tos šalies, kurioje jie gyvena, valstybinė kalba gali būti ne jų gimtoji kalba. Kalbant apie šias visuomenės grupes, šis gebėjimas gali reikšti bendravimą valstybine, o ne užsienio kalba. Jų poreikis, motyvacija, socialinės ir(arba) ekonominės priežastys vystyti šį gebėjimą siekiant integruotis skirsis nuo tų asmenų, kurie, pavyzdžiui mokosi užsienio kalbos dėl kelionių ar darbo. Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo pačios konkrečius poreikius ir aplinkybes, gali nustatyti reikalingas priemones tokiems atvejams ir atitinkamai taikyti šį apibrėžimą.