30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 394/1

(1)

Kai kuriuose pakrantės valstybių sudarytuose dvišaliuose ir regioniniuose susitarimuose, tokiuose kaip 1992 m. Helsinkio konvencija ir 1976 m. Barselonos konvencija, numatoma teikti tarpusavio pagalbą jūrų taršos įvykio atveju.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (3) buvo įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – Agentūra) siekiant užtikrinti aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugumo ir taršos iš laivų prevencijos lygį Bendrijoje.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 724/2004, iš dalies pakeitusiu Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, Agentūrai buvo priskirtos naujos užduotys taršos prevencijos ir reagavimo į laivų keliamą taršą srityje, atsižvelgiant į neseniai įvykusias, ypač naftos tanklaivių „Erika“ ir „Prestige“, avarijas Bendrijos vandenyse.

(4)

Siekdama įvykdyti naujas taršos prevencijos ir reagavimo į taršą užduotis, 2004 m. spalio 22 d. Agentūros administracinė taryba priėmė pasirengimo taršai nafta ir reagavimo į ją veiksmų planą, kuriuo nustatoma Agentūros reagavimo į taršą nafta veikla ir kuriuo siekiama geriausiai panaudoti Agentūros turimus finansinius išteklius (toliau – veiksmų planas).

(5)

Agentūros reagavimo į taršą veiksmai, kaip apibrėžta veiksmų plane, yra susiję su veikla informavimo, bendradarbiavimo ir koordinavimo srityse ir visų pirma su operatyvine pagalba valstybėms narėms, jų prašymu suteikiant papildomus taršos pašalinimo laivus, skirtus kovoti su naftos sukelta tarša ir kitomis taršos rūšimis, pvz., pavojingų ir kenksmingų medžiagų sukelta tarša. Agentūra ypatingą dėmesį turėtų skirti toms sritims, kurios, kaip buvo nustatyta, yra labiausiai pažeidžiamos, neatsisakydama suteikti pagalbą bet kuriai kitai sričiai, kuriai reikalinga ta pagalba.

(6)

Agentūros veikla šioje srityje neturėtų pakrantės valstybių atleisti nuo jų pareigos turėti tinkamus reagavimo į taršą mechanizmus ir neturėtų pažeisti valstybių narių ar valstybių narių grupių esamų bendradarbiavimo susitarimų šioje srityje. Jūrų taršos įvykio atveju Agentūra turėtų padėti nukentėjusiai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms), kurios (-ių) žinioje bus valymo operacijų vykdymas.

(7)

Kaip numatyta veiksmų plane, Agentūra turėtų aktyviai kurti centralizuotą palydovinių vaizdų tarnybą, skirtą stebėti, anksti nustatyti taršą ir identifikuoti atsakingus laivus. Ši nauja sistema pagerins duomenų prieinamumą ir padės veiksmingiau reaguoti į laivų keliamą taršą.

(8)

Papildomos priemonės, kurias Agentūra turi teikti valstybėms narėms, turėtų būti prieinamos per Bendrijos mechanizmą teikiant civilinės saugos pagalbą, įskaitant dėl atsitiktinės jūrų taršos, kuris buvo įsteigtas Tarybos sprendimu 2001/792/EB, Euratomas (4).

(9)

Siekiant užtikrinti visapusišką veiksmų plano įgyvendinimą ir sustiprinti laivų keliamos taršos prevenciją ir reagavimą į ją, plečiant dabartinę taršos pašalinimo veiklą, Agentūra turėtų būti aprūpinta gyvybinga ir ekonomiška sistema, skirta visų pirma jos operatyvinei pagalbai valstybėms narėms finansuoti.

(10)

Todėl būtina numatyti tinkamą finansinį saugumą finansuojant Agentūrai patikėtas užduotis reagavimo į taršą ir į kitų susijusių veiksmų srityje, remiantis daugiamečiu įsipareigojimu. Metinės Bendrijos įnašo sumos turėtų būti nustatytos pagal galiojančias procedūras.

(11)

Reagavimo į taršą finansavimui skiriamos sumos turėtų apimti 2007-2013 m. laikotarpį laikantis naujos finansinės struktūros.

(12)

Todėl veiksmų plano įgyvendinimui turėtų būti numatytas finansinis paketas tam pačiam laikotarpiui.

(13)

To paketo suma turėtų būti laikoma mažiausia, kurios reikia Agentūrai patikėtoms reagavimo į laivų keliamą taršą užduotims atlikti.

(14)

Siekiant tinkamiausiai paskirstyti įsipareigojimus ir atsižvelgti į visus pokyčius, susijusius su reagavimu į laivų keliamą taršą, būtina užtikrinti nuolatinę konkrečių poreikių veikti stebėseną, kuri leistų pritaikyti metinius finansinius įsipareigojimus.

(15)

Todėl Agentūros administracinė taryba turėtų persvarstyti biudžetinius įsipareigojimus remdamasi vykdančiojo direktoriaus pateikta ataskaita, kad bet kokie būtini patikslinimai būtų įtraukti į Agentūros biudžetą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

a)

„Agentūra“ – Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra;

b)

„Regioniniai susitarimai“ – dvišaliai ir regioniniai susitarimai, pakrantės valstybių sudaryti siekiant teikti tarpusavio pagalbą jūrų taršos įvykio atveju;

c)

„nafta“ – bet kokio pavidalo nafta, įskaitant žalią naftą, mazutą, naftos nuosėdas, naftos atliekas ir perdirbtus naftos produktus, kaip nustatyta 1990 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo įvykus taršos nafta incidentams;

d)

„pavojingos ir kenksmingos medžiagos“ – tai bet kokios medžiagos, išskyrus naftą, kurios patekusios į jūros aplinką gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, kenkti gyviesiems jūros ištekliams ir gyvybei jūroje, riboti jūros teikiamas galimybes ir kliudyti kitaip teisėtai naudotis jūra, kaip nustatyta 2000 m. Protokole dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo taršos pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis atvejais.

a)

informavimu ir geriausios praktikos, technologijų ir naujovių, pavyzdžiui, tankų tuštinimo priežiūros priemonių, reagavimo į laivų keliamą taršą srityje kaupimu, analize ir sklaida;

b)

bendradarbiavimu ir koordinavimu bei techninės ir mokslinės pagalbos teikimu valstybėms narėms ir Komisijai atitinkamų regioninių susitarimų veiklos pagrindu;

c)

operatyvine pagalba ir, esant prašymui, parama papildomomis priemonėmis, tokiomis kaip rezerviniai taršos šalinimo laivai ir įranga, valstybių narių reagavimo į taršą veiksmams atsitiktinės arba tyčinės laivų keliamos taršos atveju.

a)

10 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

b)

15 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 394/5

(1)

Mobilumas švietimo ir mokymo srityje yra neatskiriama asmenų judėjimo laisvės dalis – pagrindinė Sutartimi saugoma laisvė, ir vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos veiklos tikslų švietimo ir mokymo srityje, grindžiamas bendromis vertybėmis ir pagarba įvairovei. Tai svarbiausia priemonė kuriant tikrąją Europos visą gyvenimą trunkančio mokymosi erdvę, skatinant užimtumą, mažinant skurdą ir padedant skatinti aktyvų Europos pilietiškumą.

(2)

Mobilumas suartina piliečius ir gerina tarpusavio supratimą. Jis taip pat skatina solidarumą, keitimąsi idėjomis ir geresnį įvairių Europos kultūrų pažinimą; tad mobilumas užtikrina ekonominę, socialinę ir regioninę sanglaudą.

(3)

Europos mobilumo ir mainų švietimo ir mokymosi tikslais stiprinimas bei renginiai, kaip 2006 m. paskelbti Europos darbuotojų mobilumo metai, – ypač svarbios priemonės siekiant Lisabonos tikslo paversti Europą novatoriškiausia ir konkurencingiausia žiniomis pagrįsta ekonomika iki 2010 m.

(4)

Geresnės sistemos, reglamentuojančios mobilumą švietimo ir mokymo tikslais, nustatymas prisidės kuriant žiniomis pagrįstą ekonomiką, kuri būtina siekiant užtikrinti užimtumą, tvarų vystymąsi, mokslinius tyrimus ir naujoves valstybėse narėse.

(5)

Norint pagerinti Europos švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir veiksmingumą mobilumui Europos Sąjungoje būtinas didesnis visų suinteresuotų šalių, įskaitant valstybės institucijas, rėmimas.

(6)

2001 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2001/613/EB dėl studentų, besimokančiųjų, savanorių, mokytojų ir instruktorių mobilumo Bendrijoje (4) buvo pirmoji rekomendacija, kuria siekiama palengvinti Bendrijos veiksmus skatinant mobilumą.

(7)

Tos rekomendacijos III punkto a papunkčio pagrindu Komisijos įkurtos ekspertų grupės darbas ir pirmoji šio darbo ataskaita, parodydami padarytą pažangą nacionaliniu ir Europos lygmenimis mobilumo švietimo ir mokymosi srityje, kartu pademonstruoja būtinybę sutelkti dėmesį ne tik į mobilumo didinimą kiekybiniu aspektu, bet visų pirma į mobilumo kokybės gerinimą.

(8)

Šio tikslo galima siekti inter alia rekomendacijos forma priimant Mobilumo kokybės chartiją su išdėstytais šios srities principais, kurie turėtų būti įgyvendinami savanoriškai.

(9)

Europos mobilumo kokybės chartijoje (toliau – Chartija) turėtų būti atsižvelgiama į ypatingas neįgaliųjų ir žmonių grupių, kurių padėtis nepalanki, reikmes.

(10)

Chartija turėtų padėti suintensyvinti mainus, palengvinti švietimui ar mokymui skirtų laikotarpių bei diplomų ir kvalifikacijos pripažinimą ir įtvirtinti abipusį pasitikėjimą siekiant gerinti ir stiprinti atitinkamų valdžios institucijų, organizacijų ir visų mobilumo programų dalyvių bendradarbiavimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas paskolų, stipendijų ir socialinės apsaugos išmokų perkeliamumo klausimui.

(11)

Chartija siekiama papildyti specifines Erasmus studentų chartijoje pateiktas nuostatas, tačiau jų nepakeisti.

(12)

Valdžios institucijos turėtų užtikrinti galimybę visiems studentams ir mokymuose dalyvaujantiems asmenims, mobilume dalyvaujančioms organizacijoms ir suinteresuotoms šalims išvykimo ir priimančiose šalyse be kliūčių susipažinti su Chartija atitinkama gavėjo kalba, o Chartija turėtų būti laikoma pagrindiniu orientaciniu dokumentu.

(13)

Mobilumo nauda labai priklauso nuo praktinio pasirengimo kokybės: informavimo, parengiamojo darbo, paramos ir studijų ar mokymo laikotarpiu dalyvių įgytos patirties ir kvalifikacijos pripažinimo. Kruopščiai planuodami ir tinkamai vertindami su mobilumu susiję asmenys ir organizacijos gali akivaizdžiai pagerinti jo vertę.

(14)

Europasas (5) yra itin naudinga priemonė, skirta skatinti skaidrumą ir pripažinimą siekiant prisidėti prie mobilumo.

(15)

Pageidautina, kad Chartijoje įtvirtinti principai būtų taikomi ne vien mobilumo laikotarpiui, bet taip pat ir laikui prieš ir po mobilumo laikotarpio.

(16)

Turėtų būti iš anksto sudarytas mokymosi planas. Taip pat būtinas ir išankstinis bendro pobūdžio dalyvių pasiruošimas, įskaitant kalbinį pasiruošimą. Atsižvelgdamos į tai, atsakingos institucijos ir organizacijos turėtų teikti atitinkamą pagalbą.

(17)

Prieš išvykstant reikėtų išsiaiškinti visus administracinius ir finansinius klausimus, pvz., kokią finansinę paramą galima gauti, kas padengia išlaidas, įskaitant draudimo išlaidas, priimančioje šalyje.

(18)

Užsienyje praleisto laiko metu mobilumo kokybė gali būti pagerinta numatant tam tikras priemones, pvz., dalyvių kuravimo sistemą.

(19)

Aiškus ir išsamus visų priimančioje šalyje išklausytų kursų ar mokymo aprašymas, įskaitant kursų ar mokymosi trukmę, turėtų padėti užtikrinti jų pripažinimą dalyviams sugrįžus į išvykimo šalį.

(20)

Skaidrumas ir geras administravimas reikalauja aiškiai apibrėžti, kokios suinteresuotos šalys atsakingos už atskiras mobilumo programos pakopas ir veiksmus.

(21)

Siekiant užtikrinti bendrą mobilumo kokybę pageidautina užtikrinti judėjimo laisvę visiems ES piliečiams, o Chartijoje įtvirtintus principus bei susijusias rekomendacijas mokymosi ir profesinio tobulėjimo tikslais kuo labiau taikyti visoms mobilumo rūšims: švietimui ir mokymuisi, formaliam arba neformaliam mokymuisi, įskaitant savanorišką darbą ir projektus, ilgiems arba trumpiems mobilumo laikotarpiams, mokymuisi mokykloje, aukštojo mokslo įstaigose arba su profesine veikla susijusiam mokymuisi, priemonėms, susijusioms su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi.

(22)

Atsižvelgdamos į mobilumo ir jo trukmės įvairovę, valstybės narės gali pritaikyti šios Chartijos įgyvendinimą prie susiklosčiusių aplinkybių, t. y. gali ją pritaikyti prie konkrečių situacijų ir programų. Valstybės narės kai kuriuos jos punktus gali paskelbti privalomais, o kitus laikyti neprivalomais.

(23)

Kadangi šios rekomendacijos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šios rekomendacijos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia rekomendacija neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

1.

priimti pridedamą Chartiją kaip priemonę siekiant sustiprinti asmeninį ir profesinį tobulėjimą ir skatinti ją įgyvendinti;

2.

pradedant antraisiais metais nuo šios rekomendacijos priėmimo dienos pranešinėti, kaip įgyvendinama ši rekomendacija ir bet kokios papildomos mobilumo skatinimo priemonės, ypač susijusios su mobilumo kokybės aspektais, jų pasirinktos nacionaliniu lygmeniu prisidedant prie darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010 m.“;

3.

tęsti glaudų bendradarbiavimą ir derinti savo veiksmus siekiant pašalinti kliūtis, tiesiogiai ar netiesiogiai ribojančias ES piliečių mobilumą;

4.

mobilumui švietimo ir mokymo tikslais suteikti tinkamą paramą ir deramą infrastruktūrą, kad būtų galima pagerinti jų piliečių švietimo ir mokymo lygį;

5.

imtis visų reikalingų žingsnių siekiant skatinti mobilumą, užtikrinti, kad visa susijusi informacija būtų lengvai suprantama ir visiems prieinama, pvz., parengiant įvadines mobilumo gaires arba paramą šioje srityje teikiančių organizacijų sąrašą, ir gerinti mobilumo sąlygas.

1.

skatinti nacionalines agentūras ir kitas švietimo, mokymo ir mobilumo srityje dirbančias organizacijas naudotis šia Chartiją;

2.

tęsti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, kad būtų galima keistis naudinga informacija ir patirtimi įgyvendinant šioje rekomendacijoje siūlomas priemones;

3.

glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis valdžios institucijomis gerinti ir plėtoti pagal lytis renkamų statistikos duomenų, susijusių su mobilumu švietimo ir mokymo tikslais, rinkimą,;

4.

laikyti, kad dabartinė rekomendacija sudaro visumą su Rekomendacija 2001/613/EB, todėl įtraukti joje prašomas dvejų metų ataskaitas į bendrąsias darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010 m.“ ataskaitas.

30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 394/10

(1)

2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Europos metmenyse turėtų būti apibrėžti nauji pagrindiniai mokymosi visą gyvenimą metu įgyjami įgūdžiai, kurie taptų pagrindine Europos atsako į globalizaciją ir perėjimą prie žiniomis pagrįstos ekonomikos priemone, bei pabrėžė, kad svarbiausias Europos turtas yra žmonės. Nuo tada tos išvados buvo dažnai kartojamos, įskaitant 2003 m. kovo 20-21 d. ir 2005 m. kovo 22-23 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybas ir 2005 m. patvirtintą atnaujintą Lisabonos strategiją.

(2)

2001 m. kovo 23-24 d. Stokholmo Europos Vadovų Taryba ir 2002 m. kovo 15-16 d. Barselonos Europos Vadovų Taryba patvirtino konkrečius Europos švietimo ir mokymo sistemų ateities tikslus ir darbo programą (darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010“), kuria siekiama įgyvendinti minėtus tikslus iki 2010 m. Šie tikslai – tai žinių visuomenėje reikalingų įgūdžių lavinimas ir konkretūs kalbų mokymosi skatinimo ir verslumo vystymo tikslai bei bendras poreikis stiprinti europinį švietimo aspektą.

(3)

Komisijos komunikate „Paversti Europos visą gyvenimą trunkančio mokymosi erdvę realybe“ ir 2002 m. birželio 27 d. priimtoje Tarybos rezoliucijoje dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi (4) naujų pagrindinių įgūdžių teikimas buvo įvardintas prioritetu, be to, buvo pabrėžta, kad būtina mokytis visą gyvenimą – nuo ikimokyklinio iki pensinio amžiaus.

(4)

Atsižvelgdama į Bendrijos užimtumo rodiklių gerinimą 2003 m. kovo mėn. ir 2003 m. gruodžio mėn. Briuselio Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę vystyti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ypatingą dėmesį skiriant aktyvių ir prevencinių priemonių taikymui bedarbiams ir neaktyviems asmenims. Tai pagrįsta laikinos užimtumo darbo grupės ataskaita, kuria pabrėžiama, kad žmonės turi sugebėti prisitaikyti prie pokyčių, kad svarbu integruoti žmones į darbo rinką ir kad pagrindinį vaidmenį vaidina visą gyvenimą trunkantis mokymasis.

(5)

2003 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos orientacinius lygius (lyginamuosius standartus), vykdydama įsipareigojimą pastebimai pagerinti Europos vidutinius rodiklius. Šie orientaciniai lygiai apima mokėjimą skaityti, ankstyvą mokyklos palikimą, aukštesniosios pakopos vidurinio išsilavinimo įgijimą ir visą gyvenimą trunkantį suaugusiųjų mokymąsi, ir yra glaudžiai susiję su bendrųjų gebėjimų vystymu.

(6)

2004 m. lapkričio mėn. Tarybos priimtoje platesnio švietimo vaidmens ataskaitoje pabrėžiama, kad švietimas prisideda prie bendro kultūrinio pagrindo visuomenėje išsaugojimo bei atnaujinimo ir pagrindinių socialinių ir pilietinių vertybių, pvz., pilietybės, lygybės, tolerancijos ir pagarbos mokymosi, ir yra ypač svarbus tuo metu, kai valstybės narės susiduria su uždaviniu kaip išspręsti didėjančios socialinės ir kultūrinės įvairovės klausimą. Be to, švietimo teikiamos galimybės žmonėms pradėti dirbti ir toliau dalyvauti darbiniame gyvenime yra svarbi švietimo vaidmens stiprinant socialinę sanglaudą dalis.

(7)

2005 m. Komisijos patvirtintas pranešimas apie pažangą siekiant Lisabonos tikslų švietimo ir mokymo srityse parodė, kad nepasiekta pažangos mažinant prastai besimokančių skaityti penkiolikmečių procentą arba didinant aukštesniosios pakopos vidurinįjį išsilavinimą įgyjančiųjų skaičių. Pastebima nežymi pažanga mažinant anksti mokyklą paliekančiųjų skaičių, tačiau tokiais pažangos tempais nepavyks pasiekti 2003 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtų 2010 m. Europos orientacinių lygių. Besimokančių suaugusiųjų skaičius didėja nepakankamai greitai, kad iki 2010 m. būtų pasiektas orientacinis lygis, duomenys rodo, kad žemos kvalifikacijos žmonės yra mažiau linkę toliau mokytis.

(8)

2002 m. kovo mėn. Europos socialinių partnerių priimtuose Gebėjimų ir kompetencijos tobulinimo visą gyvenimą veiksmų metmenyse pabrėžiama būtinybė įmonėms vis greičiau pritaikyti savo struktūras, jei jos nori išlikti konkurencingos. Darbas grupėse, paprastesnės hierarchinės struktūros, perduodama atsakomybė ir didesnis poreikis gebėti atlikti įvairias užduotis sąlygoja mokymosi organizacijų vystymąsi. Tokiomis aplinkybėmis organizacijų galimybės nustatyti gebėjimus, juos naudoti ir atpažinti bei skatinti visus darbuotojus juos tobulinti tampa naujų konkurencingų strategijų pagrindu.

(9)

2004 m. Mastrichto profesinio švietimo ir mokymo tyrime nurodoma, kad susidarė didelis atotrūkis tarp naujose darbo vietose reikalaujamo išsilavinimo lygio ir Europos dirbančiųjų pasiekto išsilavinimo lygio. Šis tyrimas rodo, jog daugiau nei trečdalis Europos dirbančiųjų (80 milijonų žmonių) yra žemos kvalifikacijos, tuo tarpu numatyta, kad iki 2010 m. beveik 50 proc. naujų darbo vietų bus reikalaujama turėti trečiosios pakopos kvalifikaciją, mažiau nei 40 proc. naujų darbo vietų bus reikalaujama aukštesniosios pakopos vidurinio išsilavinimo ir tik 15 proc. naujų darbo vietų bus pasiūlyta turintiems pagrindinį mokyklinį išsilavinimą.

(10)

2004 m. priimtame bendrame Tarybos ir Komisijos pranešime dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ pabrėžta būtinybė pagal valstybių narių visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas užtikrinti, kad visi piliečiai įgytų jiems būtinų gebėjimų. Siekiant skatinti ir palengvinti reformą, pranešime siūloma parengti bendrus Europos metmenis ir principus, pirmenybę teikiant bendrųjų gebėjimų metmenims.

(11)

Europos jaunimo pakte, pridėtame prie 2005 m. kovo 22-23 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadų, pabrėžiamas poreikis skatinti pagrindinių įgūdžių bendro rinkinio kūrimą.

(12)

Poreikis išmokyti jaunimą reikiamų bendrųjų gebėjimų ir išsilavinimo įgijimo lygio gerinimas yra sudėtinė 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintų Integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių 2005–2008 m. dalis. Būtent Darbo vietų kūrimo gairėmis raginama pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas atsižvelgiant į naujus gebėjimų reikalavimus, valstybių narių reformų programose aiškiau nustatant užimtumo poreikius ir bendruosius gebėjimus. Be to, užimtumo gairėse raginama užtikrinti lyčių aspekto integravimą ir lyčių lygybę visose veiklos srityse, taip pat siekti vidutinio 70 proc. užimtumo lygio, kurį bent jau 60 proc. sudarytų moterų užimtumas, Europos Sąjungoje.

(13)

Šia rekomendacija turėtų būti prisidedama prie kokybiško, į ateitį orientuoto ir Europos visuomenės reikmėms pritaikyto švietimo ir mokymo vystymo remiant bei prisidedant prie valstybių narių veiksmų užtikrinant, kad jų bazinio išsilavinimo sistemos suteiktų visiems jauniems žmonėms priemones vystyti tokius bendruosius gebėjimus, kuriuos įgijęs jaunimas būtų pasirengęs suaugusiųjų gyvenimui ir kurie būtų pagrindas tolesniam mokymuisi bei darbui, o suaugusieji galėtų tobulinti ir atnaujinti savo bendruosius gebėjimus nuosekliai ir išsamiai mokydamiesi visą gyvenimą. Siekiant susitarto Europos orientacinio lygio politiką formuojantiems asmenims, mokymo programų rengėjams, socialiniams partneriams ir besimokantiesiems. Šioje rekomendacijoje taip pat turėtų būti pateikiami Europos bendri bendrųjų gebėjimų orientaciniai metmenys siekiant palengvinti nacionalines reformas bei valstybių narių ir Komisijos pasikeitimą informacija pagal darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“. Be to, Rekomendacijoje turėtų būti remiamos kitos susijusios politikos kryptys, kaip antai užimtumo ir socialinė politika, ir kitos jaunimui poveikį darančios politikos kryptys.

(14)

Kadangi šios rekomendacijos tikslų, t. y. remti ir prisidėti prie valstybių narių veiksmų nustatant bendrą orientacinį lygį, kuriuo skatinamos ir palengvinamos nacionalinės reformos ir tolesnis valstybių narių bendradarbiavimas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia rekomendacija neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

1.

bazinis išsilavinimas suteiktų visiems jauniems žmonėms priemones vystyti tokius bendruosius gebėjimus, kuriuos įgijęs jaunimas būtų pasirengęs suaugusiųjų gyvenimui ir kurie būtų pagrindas tolesniam mokymuisi bei darbui;

2.

būtų tinkamai mokomi jauni žmonės, kuriems dėl nevienodų mokymosi galimybių, susidariusių dėl asmeninių, socialinių, kultūrinių ar ekonominių aplinkybių, reikia ypatingos pagalbos atskleidžiant jų mokymosi potencialą;

3.

suaugusieji galėtų tobulinti ir atnaujinti savo bendruosius gebėjimus visą gyvenimą ir kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas tikslinėms grupėms, kurios pagal šalies, regionų ir (arba) vietos aplinkybes yra įvardytos kaip prioritetinės grupės, pvz., asmenys, kuriems reikia atnaujinti savo įgūdžius;

4.

būtų sukurta tinkama infrastruktūra suaugusiųjų tolesniam švietimui ir mokymui, įskaitant mokytojus ir instruktorius, patvirtinimo ir vertinimo tvarką, priemones, skirtas užtikrinti lygias galimybes naudotis visą gyvenimą trunkančiu mokymusi ir darbo rinka, ir paramą besimokantiesiems, kurią teikiant atsižvelgiama į skirtingus suaugusiųjų poreikius ir gebėjimus;

5.

būtų pasiektas suaugusiųjų švietimo ir mokymo teikimo atskiriems piliečiams nuoseklumas tai glaudžiai susiejant su užimtumo ir socialine politika, kultūros, inovacijų politika bei kitomis jauniems žmonėms poveikį darančiomis politikos kryptimis ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais bei kitomis suinteresuotosiomis grupėmis.

1.

prisidėti prie valstybių narių pastangų plėtoti jų švietimo ir mokymo sistemas bei įgyvendinti ir platinti šią rekomendaciją, kartu naudojantis Orientaciniais metmenimis kaip orientacine priemone, palengvinančia mokymąsi bendradarbiaujant ir keitimąsi gera praktika, bei sekti pokyčius ir pristatyti pažangą darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ dvejų metų ataskaitose;

2.

naudotis Orientaciniais metmenimis kaip orientacine priemone įgyvendinant Bendrijos švietimo ir mokymo programas ir užtikrinti, kad šiose programose būtų skatinamas bendrųjų gebėjimų įgijimas;

3.

skatinti platesnį Orientacinių metmenų naudojimą susijusiose Bendrijos politikos kryptyse, ypač įgyvendinant užimtumo, jaunimo ir kultūros bei socialinę politiką, ir toliau plėtoti ryšius su socialiniais partneriais bei kitomis šiose srityse dirbančiomis organizacijomis;

4.

peržiūrėti Orientacinių metmenų daromą poveikį pagal darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“ ir iki 2010 m. gruodžio 18 d. pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie įgytą patirtį ir reikšmę ateičiai.