ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 389

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. gruodžio 30d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2006/87/EB
2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB

1

 

*

2006/137/EC
2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva, iš dalies keičianti Direktyvą 2006/87/EB, nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams

261

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 389/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

2006 m. gruodžio 12 d.

nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB

(2006/87/EB)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyva 82/714/EEB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams (3), įvedė suderintas techninių sertifikatų vidaus vandenų laivams išdavimo sąlygas visose valstybėse narėse, išskyrus plaukiojimą Reino upe. Nepaisant to, Europos lygiu vidaus vandenų laivams tebegalioja įvairūs techniniai reikalavimai. Iki šiol įvairių tarptautinių ir nacionalinių taisyklių koegzistavimas kliudė pastangoms užtikrinti tarpusavio nacionalinių laivybos sertifikatų pripažinimą be papildomo užsienio laivų patikrinimo. Be to, Direktyvoje 82/714/EEB nustatyti standartai iš dalies nebeatspindi naujausių technologinių pasiekimų.

(2)

Iš esmės Direktyvos 82/714/EEB prieduose įtvirtinti techniniai reikalavimai apima nuostatas, išdėstytas Reglamente dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo, pateiktas 1982 m. Laivybos Reino upe centrinės komisijos patvirtintoje redakcijoje. Nuo to laiko vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį sąlygos ir techniniai reikalavimai buvo reguliariai peržiūrimi ir yra pripažinti atspindinčiais naujausius technologinius pasiekimus. Dėl konkurencijos ir saugos priežasčių pageidautina, ypač siekiant suderinimo Europos mastu, tokių techninių reikalavimų taikymo sritį ir turinį nustatyti visam Bendrijos vidaus vandenų kelių tinklui. Dėl to reikėtų atsižvelgti į tame tinkle įvykusius pokyčius.

(3)

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai, patvirtinantys, kad laivai visiškai atitinka minėtus peržiūrėtus techninius reikalavimus, turėtų galioti visuose Bendrijos vidaus vandenų keliuose.

(4)

Pageidautina užtikrinti didesnį sąlygų, kurias valstybės narės taiko išduodamos papildomus Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus laivybai 1 ir 2 zonų vandenų keliuose (upių žiotys), taip pat laivybai 4 zonos vandenų keliuose, suderinimą.

(5)

Keleivių vežimo saugos sumetimais pageidautina, kad Direktyvos 82/714/EEB taikymo sritis būtų išplėsta, siekiant šią direktyvą taikyti keleiviniams laivams, skirtiems vežti daugiau kaip 12 keleivių, atsižvelgiant į Reglamentą dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo.

(6)

Saugos sumetimais standartų derinimas turėtų vykti aukštu lygiu ir taip, kad Bendrijos vidaus vandenų keliuose nebūtų sumažinti saugos standartai.

(7)

Tikslinga numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas eksploatuojamiems laivams, dar neturintiems Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato tuo metu, kai atliekamas pirmas jų techninis patikrinimas pagal šioje direktyvoje nustatytus peržiūrėtus techninius reikalavimus.

(8)

Tikslinga, neviršijant tam tikrų apribojimų ir atsižvelgiant į atitinkamo laivo kategoriją, nustatyti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką kiekvienu konkrečiu atveju.

(9)

Šios direktyvos įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(10)

Būtina, kad 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyvoje 76/135/EEB dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo (5) numatytos priemonės tebegaliotų tiems laivams, kuriems nėra taikoma ši direktyva.

(11)

Kadangi kai kurie laivai priklauso ir 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo (6), ir šios direktyvos taikymo sričiai, jei šių direktyvų nuostatos kuriuo nors aspektu yra prieštaringos arba nesuderinamos, pasitelkus atitinkamas komitetų procedūras abiejų direktyvų priedai turėtų būti kuo greičiau patikslinti.

(12)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (7) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(13)

Direktyva 82/714/EEB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Vandenų kelių klasifikavimas

1.   Šioje direktyvoje Bendrijos vidaus vandenų keliai skirstomi taip:

a)

1, 2, 3 ir 4 zonos:

i)

1 ir 2 zonos: vandenų keliai, išvardyti I priedo 1 skyriuje;

ii)

3 zona: vandenų keliai, išvardyti I priedo 2 skyriuje;

iii)

4 zona: vandenų keliai, išvardyti I priedo 3 skyriuje.

b)

R zona: tie a punkte nurodyti vandenų keliai, kuriems sertifikatai turi būti išduoti pagal tokią peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnio formuluotę, kokia yra šios direktyvos įsigaliojimo metu.

2.   Pasikonsultavusi su Komisija, valstybė narė gali keisti savo vandenų kelių suskirstymą į I priede išvardytas zonas. Komisijai apie tokius pakeitimus pranešama likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, ir Komisija informuoja kitas valstybes nares.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva, laikantis II priedo 1.01 punkto, taikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:

a)

laivams, kurių ilgis (L) yra 20 ar daugiau metrų;

b)

laivams, kurių ilgio (L), pločio (B) ir grimzlės (T) sandauga yra 100 m3 ar daugiau.

2.   Ši direktyva, laikantis II priedo 1.01 punkto, taip pat taikoma:

a)

vilkikams ir stūmikams, kurių paskirtis — vilkti arba stumti 1 dalyje nurodytas vidaus vandenų transporto priemones ar plūduriuojančius įrenginius, arba judėti kartu su tokiomis vidaus vandenų transporto priemonėmis ar plūduriuojančiais įrenginiams esant greta jų;

b)

keleiviniams laivams, kuriuose gali būti vežama daugiau kaip 12 žmonių ir įgula;

c)

plūduriuojantiems įrenginiams.

3.   Ši direktyva netaikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:

a)

keltams;

b)

kariniams laivams;

c)

jūrų laivams, įskaitant jūrų vilkikus ir stūmikus, kurie:

i)

plaukioja ar bazuojasi potvynių ir atoslūgių veikiamuose vandenyse;

ii)

laikinai plaukioja vidaus vandenų keliais, jeigu jie turi:

sertifikatą, įrodantį atitiktį 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) ar jai lygiaverčio akto nuostatoms, sertifikatą, įrodantį atitiktį 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovos žymų ar jai lygiaverčio akto nuostatoms, ir Tarptautinį taršos nafta prevencijos (IOPP) sertifikatą, įrodantį atitiktį 1973 Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) nuostatoms; arba,

keleivinių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju — keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų sertifikatą, išduotą laikantis 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyvos 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (8); arba,

pramoginių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju — valstybės, su kurios vėliava jie plaukioja, sertifikatą.

3 straipsnis

Pareiga turėti sertifikatą

1.   Plaukiojančios priemonės, plaukiojančios Bendrijos vidaus vandenų keliais, nurodytais 1 straipsnyje, privalo turėti:

a)

plaukiodamos R zonos vandenų keliais:

pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį išduotą sertifikatą;

arba Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, išduotą ar atnaujintą po 2008 m. gruodžio 30 d. ir patvirtinantį visišką plaukiojimo priemonės atitiktį, nepažeidžiant II priedo 24 skyriaus pereinamojo laikotarpio nuostatų, II priede nustatytiems techniniams reikalavimams, kurių lygiavertiškumas techniniams reikalavimams, nustatytiems taikant pirmiau minėtą konvenciją, yra nustatytas pagal galiojančias taisykles ir procedūras;

b)

plaukiodamos kitais vandenų keliais, Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, įskaitant, jei taikoma, 5 straipsnyje nurodytas specifikacijas.

2.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo I dalyje pateiktą pavyzdį ir išduodamas laikantis šios direktyvos.

4 straipsnis

Papildomi Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai

1.   Visos plaukiojančios priemonės, turinčios galiojantį sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, jeigu laikomasi šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalies, gali plaukioti Bendrijos vandenų keliais, turėdamos vien tą sertifikatą.

2.   Tačiau visoms plaukiojančioms priemonėms, turinčioms 1 dalyje nurodytą sertifikatą, taip pat išduodamas papildomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas:

a)

kai plaukiojama 3 ir 4 zonos vandenų keliais, jeigu jos pageidauja pasinaudoti tuose vandenų keliuose taikomais mažesniais techniniais reikalavimais;

b)

kai plaukiojama 1 ir 2 zonų vandenų keliais, arba, jei tai yra keleivinis laivas, kai plaukiojama 3 zonos vandenų keliais, kurie nesusisieja su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, jei atitinkama valstybė narė yra priėmusi papildomus techninius reikalavimus, taikomus tuose vandenų keliuose, pagal 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

3.   Papildomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo II dalyje nurodytą pavyzdį ir kompetentingų institucijų išduodamas pateikus 1 dalyje nurodytą sertifikatą bei pagal institucijų, kurių kompetencijai priklauso atitinkami vandenų keliai, nustatytas sąlygas.

5 straipsnis

Papildomi ar mažesni techniniai reikalavimai tam tikroms zonoms

1.   Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su Komisija, ir, jei taikoma, atsižvelgdama į peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe reikalavimus, plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms 1 ir 2 zonos vandenų keliais, esančiais jos teritorijoje, gali nustatyti papildomus techninius reikalavimus, papildančius išvardytuosius II priede.

2.   Kiekviena valstybė narė keleiviniams laivams, plaukiojantiems 3 zonos vandenų keliais, esančiais jos teritorijoje, kurie nesusisieja su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, gali taikyti papildomus techninius reikalavimus be jau nustatytų II priede. Tokių techninių reikalavimų pakeitimams būtinas išankstinis Komisijos pritarimas.

3.   Papildomi reikalavimai taikomi tik III priede išvardytiems objektams. Komisijai apie šiuos papildomus pakeitimus pranešama likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo, ir Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.

4.   Atitiktis šiems papildomiems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba, jeigu taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Toks atitiktiems įrodymas pripažįstamas atitinkamos zonos Bendrijos vandenų keliuose.

5.

a)

Jei taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas, išdėstytas II priedo 24a skyriuje, sumažinami galiojantys nacionaliniai saugos standartai, valstybė narė gali nebetaikyti tų pereinamojo laikotarpio nuostatų vidaus vandenų keleiviniams laivams, plaukiojantiems jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais. Tokiomis aplinkybėmis valstybė narė gali reikalauti, kad tokie laivai, plaukiojantys jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su kitos valstybės narės laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais, nuo 2008 m. gruodžio 30 d. laikytųsi visų II priede nustatytų techninių reikalavimų.

b)

a punkto nuostatą taikanti valstybė narė praneša Komisijai apie savo sprendimą ir pateikia jai išsamią informaciją apie atitinkamus nacionalinius standartus, taikomus keleiviniams laivams, plaukiojantiems jos vidaus vandenų keliais. Komisija informuoja kitas valstybes nares.

c)

Atitiktis valstybės narės reikalavimams, taikomiems laivybai jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su kitos valstybės narės laivybai tinkančiais vidaus vandenų keliais, pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate, arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

6.   Plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms tik 4 zonos vandenų keliais, visuose tos zonos vandenų keliuose taikomi mažesni II priedo 19b skyriuje nurodyti reikalavimai. Atitiktis šiems mažesniems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

7.   Kiekviena valstybės narė, pasikonsultavusi su Komisija, gali leisti sumažinti II priede nustatytus techninius reikalavimus plaukiojančioms priemonėms, kurios plaukioja jos teritorijoje vien 3 ir 4 zonų vandenų keliais.

Toks sumažinimas taikomas tik IV priede išvardytiems objektams. Tais atvejais, kai plaukiojančios priemonės techninės charakteristikos atitinka mažesnius techninius reikalavimus, tai pažymima Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate, arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

Apie II priede nustatytų techninių reikalavimų sumažinimą likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo pranešama Komisijai ir ji formuoja kitas valstybes nares.

6 straipsnis

Pavojingi kroviniai

Plaukiojanti priemonė, turinti pagal Reglamentą dėl pavojingų medžiagų vežimo Reino upe (toliau — ADNR) išduotą sertifikatą, gali vežti pavojingus krovinius visoje Bendrijos teritorijoje tame sertifikate nurodytomis sąlygomis.

Valstybė narė gali reikalauti, kad plaukiojančioms priemonėms, neturinčioms tokio sertifikato, būtų leista vežti pavojingus krovinius jos teritorijoje tik tuomet, jei tos plaukiojančios priemonės atitinka reikalavimus, papildančius šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Apie šiuos reikalavimus pranešama Komisijai ir ji informuoja kitas valstybes nares.

7 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   Valstybės narės gali leisti nukrypti nuo šios direktyvos arba jos dalies:

a)

laivams, vilkikams, stūmikams ir plūduriuojantiems įrenginiams, plaukiojantiems laivybai tinkamais vandenų keliais, kurie vidaus vandenų keliu nesisieja su kitų valstybių narių vandenų keliais;

b)

plaukiojančioms priemonėms, kurių dedveitas neviršija 350 tonų, arba plaukiojančioms priemonėms, kurios nėra skirtos kroviniams vežti ir kurių vandentalpa yra mažesnė nei 100 m3, ir kurios buvo pradėtos statyti iki 1950 m. sausio 1 d. ir yra eksploatuojamos tik nacionaliniuose vandenų keliuose.

2.   Laivybai nacionaliniuose vandenų keliuose valstybės narės gali nukrypti nuo vienos ar kelių šios direktyvos nuostatų riboto atstumo vietinės svarbos reisams arba reisams uosto teritorijoje. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos ir reisai ar plotai, kuriems joms taikomos, nurodomos laivo sertifikate.

3.   Komisijai pranešama apie pagal 1 ir 2 dalis numatytas išimtis ir ji informuoja kitas valstybes nares.

4.   Valstybė narė, kuri dėl išimčių, numatytų pagal 1 ir 2 dalis, neturi nė vienos plaukiojančios priemonės, kuriai taikomos šios direktyvos nuostatos ir kuri plaukioja jos vandenų keliais, neprivalo laikytis 9, 10 ir 12 straipsnių.

8 straipsnis

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas

1.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti po 2008 m. gruodžio 30 d., išduodamas po techninio patikrinimo, atliekamo prieš pradedant eksploatuoti plaukiojančią priemonę, ir kurio paskirtis — nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus.

2.   Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms Direktyva 82/714/EEB nebuvo taikoma ir kurioms ši direktyva taikoma pagal 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas po techninio patikrinimo, atliekamo pasibaigus plaukiojančios priemonės esamo sertifikato galiojimo laikui, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei 2018 m. gruodžio 30 d., siekiant nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus. Valstybėse narėse, kuriose esamo plaukiojančios priemonės nacionalinio sertifikato galiojimo laikas yra trumpesnis nei 5 metai, toks sertifikatas gali būti išduotas penkerius metus nuo 2008 m. gruodžio 30 d..

Bet koks II priede nustatytų techninių reikalavimų neatitikimas nurodomas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad šie trūkumai nekelia akivaizdaus pavojaus, pirmoje pastraipoje nurodytos plaukiojančios priemonės gali plaukioti toliau, kol tos plaukiojančios priemonės dalys arba zonos, kurios buvo sertifikuotos kaip neatitinkančios tų reikalavimų, yra pertvarkomos arba pakeičiamos ir po to tos dalys arba zonos turi atitikti II priedo reikalavimus.

3.   Šiame straipsnyje akivaizdžiu pavojumi visų pirma yra laikomi tie atvejai, kai pažeidžiami reikalavimai, susiję su plaukiojančios priemonės struktūriniu patvarumu, navigacija arba manevringumu ar tik jai būdingomis savybėmis pagal II priedą. Pagal II priedą leidžiamos išimtys nelaikomos trūkumais, dėl kurių kiltų akivaizdus pavojus.

Esamų dalių pakeitimas identiškomis arba lygiavertės technologijos ir konstrukcijos dalimis įprastinių remonto ir priežiūros darbų metu nelaikomas pakeitimu, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.

4.   Ar plaukiojanti priemonė atitinka 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse pateiktus papildomus reikalavimus, prireikus turi būti nustatoma atliekant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus techninius patikrinimus arba atliekant techninį patikrinimą laivo savininko prašymu.

9 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus gali išduoti bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos.

2.   Kiekviena valstybė narė parengia savo kompetentingų institucijų, galinčių išduoti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus, sąrašą ir apie jį praneša Komisijai. Komisija informuoja kitas valstybes nares.

10 straipsnis

Techninių patikrinimų atlikimas

1.   8 straipsnyje nurodytą techninį patikrinimą atlieka kompetentingos institucijos, kurios gali atsisakyti atlikti visos plaukiojančios priemonės ar jos dalies techninį patikrinimą, jeigu pagal galiojantį liudijimą, kurį išdavė pripažinta klasifikacinė bendrovė pagal II priedo 1.01 punktą, akivaizdu, kad visa plaukiojanti priemonė ar jos dalis atitinka II priedo techninius reikalavimus. Klasifikacinės bendrovės pripažįstamos tik jei jos atitinka VII priedo I dalyje išvardytus kriterijus.

2.   Kiekviena valstybė narė parengia sąrašą, nurodantį kuri iš jos institucijų yra kompetentinga atlikti techninius patikrinimus, ir šį sąrašą pateikia Komisijai. Komisija informuoja kitas valstybes nares.

11 straipsnis

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimas

1.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką kiekvienu konkrečiu atveju nustato institucija, turinti įgaliojimus išduoti tokius sertifikatus pagal II priedą.

2.   Kiekviena valstybė narė 12 ir 16 straipsniuose ir II priede nurodytais atvejais gali išduoti laikinus Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Laikini Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai parengiami pagal V priedo III dalyje nurodytą pavyzdį.

12 straipsnis

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pakeitimas

Kiekviena valstybė narė nustato prarasto ar sugadinto Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato pakeitimo sąlygas.

13 straipsnis

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų atnaujinimas

1.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas atnaujinamas pasibaigus jo galiojimo laikui pagal tokių sertifikatų išdavimo sąlygas, nustatytas 8 straipsnyje.

2.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, išduotų iki 2008 m. gruodžio 30 d., atnaujinimui taikomos II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatos.

3.   Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, išduotų po 2008 m. gruodžio 30 d., atnaujinimui taikomos II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatos, įsigaliojusios po tokių sertifikatų išdavimo.

14 straipsnis

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo pratęsimas

Išimties tvarka Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato galiojimą pratęsti neatlikus techninio patikrinimo gali sertifikatą išdavusi arba jį atnaujinusi institucija pagal II priedą. Toks pratęsimas nurodomas tame sertifikate.

15 straipsnis

Naujų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas

Jeigu atlikus esminius pertvarkymus ar remontą pakinta plaukiojančios priemonės struktūrinis patvarumas, navigacija arba manevringumas ar tik jai būdingos savybės pagal II priedą, prieš išplaukiant į bet kokį kitą reisą, atliekamas 8 straipsnyje numatytas šios plaukiojančios priemonės techninis patikrinimas. Atlikus šį patikrinimą, plaukiojančiai priemonei išduodamas naujas Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, kuriame nurodomos laivo techninės charakteristikos, arba atitinkamai pakeičiamas esamas sertifikatas. Jeigu šis sertifikatas yra išduodamas kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri išdavė ar atnaujino pirminį sertifikatą, išdavusiai ar atnaujinusiai sertifikatą kompetentingai institucijai atitinkamai pranešama per vieną mėnesį.

16 straipsnis

Atsisakymas išduoti ar atnaujinti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir jų panaikinimas

Kiekviename sprendime neišduoti arba neatnaujinti Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato nurodomos priežastys, kuriomis toks sprendimas grindžiamas. Suinteresuotam asmeniui pranešama apie minėtas priežastis, apie apeliacinio apskundimo tvarką ir jos terminą atitinkamoje valstybėje narėje.

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi kompetentinga institucija gali panaikinti sertifikatą, jeigu plaukiojanti priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų.

17 straipsnis

Papildomi patikrinimai

Pagal VIII priedą valstybės narės kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali patikrinti, ar plaukiojanti priemonė turi pagal šios direktyvos sąlygas galiojantį sertifikatą ir atitinka reikalavimus, išdėstytus tame sertifikate, ir ar nekelia akivaizdaus pavojaus laive esantiems asmenims, aplinkai arba laivybai. Kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių pagal VIII priedą.

18 straipsnis

Laivų iš trečiųjų šalių tinkamumo plaukioti sertifikatų pripažinimas

Kol nėra sudaryti Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimai dėl tinkamumo plaukioti sertifikatų abipusio pripažinimo, valstybės narės kompetentingos institucijos gali pripažinti plaukiojančių priemonių iš trečiųjų šalių tinkamumo plaukioti sertifikatus laivybai tos valstybės narės vandenų keliais.

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatai plaukiojančioms priemonėms iš trečiųjų šalių išduodami pagal 8 straipsnio 1 dalį.

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Komitetas, įsteigtas pagal 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (9) 7 straipsnį (toliau — Komitetas).

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

20 straipsnis

Priedų patikslinimas ir rekomendacijos dėl laikinųjų sertifikatų

1.   Pakeitimus, būtinus šios direktyvos priedams priderinti prie technikos pažangos ar pokyčių šioje srityje, atsirandančių dėl kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma dėl Laivybos Reino upe centrinės komisijos, darbo, siekiant užtikrinti, kad abu 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti sertifikatai būtų išduodami atsižvelgiant į techninius reikalavimus, garantuojančius lygiavertį saugos lygį, arba siekiant atsižvelgti į 5 straipsnyje nurodytus atvejus, priima Komisija pagal 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

Siekiant užtikrinti, kad laivybai Reino upe pripažįstamo Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimui būtini techniniai reikalavimai užtikrintų saugos lygį, lygiavertį tam lygiui, kurio reikalaujama išduodant peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnyje nurodytą sertifikatą, tie pakeitimai turi būti daromi greitai.

2.   Komisija priima sprendimus dėl Komiteto rekomendacijų dėl laikinų Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal II priedo 2.19 punktą.

21 straipsnis

Tolesnis Direktyvos 76/135/EEB taikymas

Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomos šios direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, tačiau kurioms taikomas Direktyvos 76/135/EEB 1 straipsnio a punktas, taikomos pastarosios direktyvos nuostatos.

22 straipsnis

Papildomi arba mažesni nacionaliniai reikalavimai

Papildomi reikalavimai, kurie galiojo valstybėje narėje iki 2008 m. gruodžio 30 d., plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje 1 ir 2 zonų vandenų keliais, arba mažesni techniniai reikalavimai plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jos teritorijoje 3 ir 4 zonų vandenų keliais, galioję valstybėje narėje iki minėtos datos, lieka galioti tol, kol pagal 5 straipsnio 1 dalį neįsigalios papildomi reikalavimai arba pagal 5 straipsnio 7 dalį — mažesni II priedo techniniai reikalavimai, tačiau tik iki 2009 m. birželio 30.

23 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2008 m. gruodžio 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

24 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

25 straipsnis

Direktyvos 82/714/EEB panaikinimas

Direktyva 82/714/EEB panaikinama nuo 2008 m. gruodžio 30 d.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

27 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms, kurios turi vidaus vandenų kelius, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje.

Priimta Strasbūre, 2006 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Josep BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

Mauri PEKKARINEN


(1)  OL C 157, 1998 5 25, p. 17.

(2)  1999 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 54, 2000 2 25, p. 79), 2006 m. vasario 23 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 166 E, 2006 7 18, p. 1), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 301, 1982 10 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(5)  OL L 21, 1976 1 29, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 78/1016/EEB (OL L 349, 1978 12 13, p. 31).

(6)  OL L 164, 1994 6 30, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(7)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(8)  OL L 144, 1998 5 15, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/75/EB (OL L 190, 2003 7 30, p. 6).

(9)  OL L 373, 1991 12 31, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.


PRIEDŲ SĄRAŠAS

I priedas

Bendrijos vidaus vandenų kelių, suskirstytų į 1, 2, 3 ir 4 geografines zonas, sąrašas 10

II priedas

Minimalūs techniniai reikalavimai, taikomi laivams, plaukiojantiems 1, 2, 3 ir 4 zonų vidaus vandenų keliais 29

III priedas

1 ir 2 zonų vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams taikomų galimų papildomų techninių reikalavimų objektai 175

IV priedas

3 ir 4 zonų vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams taikomų galimų mažesnių techninių reikalavimų objektai 176

V priedas

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pavyzdys 177

VI priedas

Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų registro pavyzdys 194

VII priedas

Klasifikacinės bendrovės 197

VIII priedas

Patikrinimų atlikimo tvarkos taisyklės 199

IX priedas

Signaliniams žiburiams, radiolokaciniams įrenginiams ir posūkio kampinio greičio indikatoriams taikomi reikalavimai 200

I PRIEDAS

BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ KELIŲ, SUSKIRSTYTŲ Į 1, 2, 3 IR 4 GEOGRAFINES ZONAS, SĄRAŠAS

1 SKYRIUS

1 zona

Vokietijos Federacinė Respublika

Ems

Nuo linijos, jungiančios buvusį Greetsiel švyturį ir Eemshaven įplaukos į uostą vakarinę prieplauką, jūros link iki 53° 30' šiaurės platumos ir 6° 45' rytų ilgumos, t. y. šiek tiek toliau jūros link nuo Alte Ems (*) esančios pervežimo lichteriu zonos, skirtos sausakrūviams transportiniams laivams

Lenkijos Respublika

Pomorska įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Riugeno salos Nord Perd ir Niechorze švyturį.

Gdansko įlankos dalis į pietus nuo linijos, jungiančios Hel švyturį ir įplaukos į Baltijsko uostą bują.

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

ŠKOTIJA

Blue Mull Sound

Tarp Gutcher ir Belmont

Yell Sound

Tarp Tofts Voe ir Ulsta

Sullom Voe

Teritorija, ribojama linijos nuo šiaurės rytinio Gluss salos taško iki šiaurinio Calback Ness taško

Dales Voe

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Kebister Ness šiaurinio taško iki 1° 10.8' vakarų ilgumos Breiwick pakrantėje

Dales Voe

Vasarą:

 

kaip Lerwick

Lerwick

Žiemą:

 

teritorija, šiaurėje ribojama linijos nuo Scottle Holm iki Scarfi Taing (Bressay), o pietuose ribojama linijos nuo Twageos Point švyturio iki Whalpa Taing (Bressay)

Lerwick

Vasarą:

 

teritorija, šiaurėje ribojama linijos nuo Brim Ness iki Inner Score šiaurės rytinio kampo, o pietuose ribojama linijos nuo Ness of Sound pietinio krašto iki Kirkabisterness

Kirkwall

Tarp Kirkwall ir Rousay, tačiau rytuose tik iki linijos tarp Point of Graand (Egilsay) ir Galt Ness (Shapinsay) arba tarp Head of Work (Mainland) — per Helliar Holm žiburį — ir Shapinsay pakrantės; šiaurės vakaruose tik iki Eynhallow salos pietrytinio taško, ne jūros link ir tik iki linijos tarp Rousay pakrantės 59° 10.5' šiaurės platumos ir 002° 57.1' vakarų ilgumos bei Egilsay pakrantės 59° 10.0' šiaurės platumos ir 002° 56.4' vakarų ilgumos

Stromness

Iki Scapa, bet ne už Scapa Flow ribų

Scapa Flow

Teritorija, ribojama linijų nuo Point of Cletts (Hoy saloje) iki Thomson's Hill trianguliacijos taško Fara saloje ir nuo ten iki Gibraltaro prieplaukos Flotta saloje; nuo St Vincent prieplaukos Flotta saloje iki labiausiai į vakarus nutolusio Calf of Flotta taško; nuo labiausiai į rytus nutolusio Calf of Flotta taško iki Needle Point (South Ronaldsay saloje) ir nuo Ness on Mainland iki Point of Oxan švyturio (Graemsay saloje) ir nuo ten iki Bu Point (Hoy saloje); ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Balnakiel įlanka

Tarp Eilean Dubh ir A'Chleit

Cromarty Firth (Cromarty įlanka)

Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki Nairn molo ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Inverness

Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki Nairn molo ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Tay upė — Dundee

Teritorija, ribojama linijos nuo Broughty pilies iki Tayport ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Firth of Forth (Forth įlanka) ir Forth upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Kirkcaldy iki Portobello upės ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Solway Firth (Solway įlanka)

Teritorija, ribojama linijos nuo Southerness Point iki Silloth

Loch Ryan

Teritorija, ribojama linijos nuo Finnart's Point iki Milleur Point ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

The Clyde

Išorinė riba:

 

linija nuo Skipness vieną mylią į pietus nuo Garroch Head, o nuo ten iki Farland Head

Vidinė riba žiemą:

 

linija nuo Cloch švyturio iki Dunoon prieplaukos

Vidinė riba vasarą:

 

linija nuo Bogany Point, Bute salos, iki Skelmorlie pilies ir linija nuo Ardlamont Point iki tolimiausio pietinio Ettrick įlankos taško Kyles of Bute teritorijoje

Pastaba: pirmiau nurodyta vidinė riba vasarą nuo birželio 5 d. iki rugsėjo 5 d. (imtinai) išplečiama linija nuo taško už dviejų mylių nuo Ayrshire pakrantės ties Skelmorlie pilimi iki Tomont End (Cumbrae) ir linija nuo Portachur Point (Cumbrae) iki Inner Brigurd Point, Ayrshire

Oban

Teritorija, šiaurėje ribojama linijos nuo Dunollie Point žiburio iki Ard na Chruidh, o pietuose — linijos nuo Rudha Seanach iki Ard na Cuile

Kyle of Lochalsh

Per Loch Alsh iki Loch Duich ištakos

Loch Gairloch

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

Į pietus nuo linijos į rytus nuo Rubha na Moine iki Eilan Horrisdale, o nuo ten — iki Rubha nan Eanntag

ŠIAURĖS AIRIJA

Belfast Lough

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Carrickfergus iki Bangor

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Loch Neagh

Didesniu atstumu negu 2 mylios nuo kranto

RYTINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ

Humber upė

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo New Holland iki Paull

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Cleethorpes prieplaukos iki Patrington bažnyčios,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

VELSAS IR VAKARINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ

Severn upė

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Blacknore Point iki Caldicot Pill (Porstkewett)

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Wye upė

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Blacknore Point iki Caldicot Pill (Porstkewett)

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Newport

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Cardiff

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Barry

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Barry doko prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Swansea

teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus molo galus

Menai sąsiauris

Menai sąsiaurio teritorija nuo linijos, jungiančios Llanddwyn salos žiburį ir Dinas Dinlleu, ir linijų, jungiančių Puffin salos pietinį kraštą iki Trwyn DuPoint ir Llanfairfechan geležinkelio stoties, ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Dee upė

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Hilbre Point iki Point of Air

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Formby Point iki Point of Air,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Mersey upė

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Formby Point iki Point of Air,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Preston ir Southport

Teritorija, ribojama linijos nuo Southport iki Blackpool vidinių krantų ribose,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Fleetwood

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Lune upė

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Heysham

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head

Morecambe

Žiemą:

 

nenustatyta

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Rossal Point iki Humphrey Head

Workington

Teritorija, ribojama linijos nuo Southerness Point iki Silloth,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

PIETŲ ANGLIJA

Colne upė, Colchester

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers

Blackwater upė

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Crouch ir Roach upės

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Temzės upė ir jos intakai

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Medway ir Swale upės

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Colne Point iki Whitstable

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Clacton prieplaukos iki Reculvers,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Chichester

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Langstone uostas

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Portsmouth

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Bembridge (Vaito sala)

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Cowes (Vaito sala)

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Southampton

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Beaulieu upė

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Keyhaven ežeras

Vaito salos teritorija, ribojama linijų į rytus nuo West Wittering bažnyčios smailės iki Trinity Church (Bembridge) ir į vakarus nuo Needles iki Hurst Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Weymouth

Portland uosto teritorija ir teritorija nuo Wey upės iki Portland uosto

Plymouth

Teritorija, ribojama linijos nuo Cawsand iki molo ir iki Staddon,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Falmouth

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo St. Anthony Head iki Rosemullion

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo St. Anthony Head iki Nare Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Camel upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Stepper Point iki Trebetherick Point,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

Bridgewater

Pylimo teritorija ir jūros link nuo 2 zonos vandenų

Avon upė (Avon)

Žiemą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Blacknore Point iki Caldicot Pill (Porstkewett)

Vasarą:

 

teritorija, ribojama linijos nuo Barry prieplaukos iki Steepholm, o nuo ten — iki Brean Down,

ir esanti jūros link nuo 2 zonos vandenų

2 zona

Čekijos Respublika

Dirbtinis Lipno ežeras

Vokietijos Federacinė Respublika

Ems

Nuo linijos, išvestos per Ems šalia įplaukos į Papenburg uostą nuo Diemen siurblinės iki užtvankos angos ties Halte, iki linijos, jungiančios buvusį Greetsiel švyturį ir Eemshaven įplaukos į uostą vakarinę prieplauką.

Jade

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Schillig vedlinės švyturį ir Langwarden bažnyčios bokštą

Weser

Nuo Bremeno geležinkelio tilto šiaurės vakarų krašto iki linijos, jungiančios Langwarden ir Cappel bažnyčių bokštus, įskaitant Westergate, Rekumer Loch, Rechter Nebenarm ir Schweiburg atšakas

Elbe

Nuo Hamburgo uosto žemutinės ribos iki linijos, jungiančios Döse švyturį ir vakarinį Friedrichskoog užtvankos (Dieksans) kraštą, įskaitant Nebenelbe ir Este, Lühe, Schwinge, Oste, Pinnau, Krückau ir Stör intakus (nuo jų visų žiočių iki užtvaros)

Meldorfer Bucht

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios vakarinį Friedrichskoog užtvankos (Dieksand) krantą ir vakarinį prieplaukos galą ties Büsum

Eider

Nuo Gieselau kanalo iki Eider užtvaros

Flensburger Förde

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Kegnäs švyturį ir Birknack

Schlei

Teritorija, ribojama linijos tarp Schleimünde prieplaukos galų

Eckernförder Bucht

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Boknis-Eck su žemyno šiaurės rytiniu tašku ties Dänisch Nienhof

Kieler Förde

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Bülk švyturį ir jūrų laivyno paminklą Laboe

Nord-Ostsee-Kanal (Kylio kanalas)

Nuo linijos, jungiančios prieplaukos galus ties Brunsbüttel, iki linijos, jungiančios Kiel-Holtenau įplaukos žiburius, įskaitant Obereidersee ir Enge, Audorfer See, Borgstedter See ir Enge, Schirnauer See, Flemhuder See ir Achterwehrer kanalą

Trave

Nuo pakeliamojo geležinkelio tilto šiaurės vakarinio krašto ir Holstenbrücke (Stadttrave) Liubeke šiaurinio krašto iki linijos, jungiančios pietinį vidinį ir šiaurinį išorinį prieplaukos galus ties Travemünde, įskaitant Pötenitzer Wiek, Dassower See ir Altarmen (Teerhof saloje)

Leda

Nuo įplaukos į Leer jūrų šliuzo išorinį reidą iki žiočių

Hunte

Nuo Oldenburg uosto ir už 140 m pasroviui nuo Oldenburg esančio Amalienbrücke iki žiočių

Lesum

Nuo Bremen-Burg geležinkelio tilto iki žiočių

Este

Nuo Buxtehude šliuzo žemutinio bjefo iki Este užtvaros

Lühe

Nuo Horneburg esančio Au-Mühle žemutinio bjefo iki Lühe užtvaros

Schwinge

Nuo Stade esančio Salztor šliuzo iki Schwinge užtvaros

Oste

Nuo šiaurės rytinio Bremervörde malūno užtvankos krašto iki Oste užtvaros

Pinnau

Nuo pietvakarinio Pinneberg geležinkelio tilto krašto iki Pinnau užtvaros

Krückau

Nuo Elmshorn esančio tilto į/iš Wedenkamp pietvakarinio krašto iki Krückau užtvaros

Stör

Nuo Rensing vandenrodžio iki Stör užtvaros

Freiburger Hafenpriel

Nuo rytinio Freiburg an der Elbe šliuzo krašto iki žiočių

Wismarbucht, Kirchsee, Breitling, Salzhaff ir Wismar uosto teritorija

Jūros link iki linijos nuo Hoher Wieschendorf Huk iki Timmendorf žiburio ir linijos, jungiančios Gollwitz žiburį Poel saloje su pietiniu Wustrow pusiasalio tašku

Warnow, įskaitant Breitling ir atšakas

Pasroviui nuo Mühlendamm, nuo Geinitzbrücke (Rostock) šiaurinio krašto jūros link iki linijos, jungiančios šiaurinius vakarinės ir rytinės Warnemünde prieplaukų taškus

Vandenys, apsupti žemyno ir Darß bei Zingst pusiasalių, ir Hiddensee bei Rügen salų (įskaitant Stralsund uosto teritoriją)

Jūros link tarp

Zingst pusiasalio ir Bock salos: iki 54° 26' 42'' šiaurės platumos

Bock ir Hiddensee salų: iki linijos, jungiančios šiaurinį Bock salos tašką ir pietinį Hiddensee salos tašką

Hiddensee salos ir Rügen (Bug) salos: iki linijos, jungiančios pietrytinį Neubessin ir Buger Haken tašką

Greifswalder Bodden ir Greifswald uosto teritorija, įskaitant Ryck

Jūros link iki linijos nuo rytinio Thiessower Haken (Südperd) taško iki rytinio Ruden salos taško ir toliau iki šiaurinio Usedom salos taško (54° 10' 37'' šiaurės platumos, 13° 47' 51'' rytų ilgumos)

Vandenys, apsupti žemyno ir Usedom salos (Peenestrom, įskaitant Wolgast uosto teritoriją bei Achterbuvoser ir Stettiner Haff)

Rytuose iki sienos su Lenkijos Respublika ties Stettiner Haff

Pastaba: Tuo atveju, kai laivų prirašymo uostas yra kitoje valstybėje, turi būti atsižvelgiama į 1960 m. balandžio 8 d. Ems–Dollart sutarties 32 straipsnį (Federacinis oficialus leidinys (BGB) l. 1963 II p. 602).

Prancūzijos Respublika

Dordogne

Pasroviui nuo Libourne mūrinio tilto

Garonne ir Gironde

Pasroviui nuo Bordeaux mūrinio tilto

Loire

Pasroviui nuo Madeleine atšakos Haudaudine tilto ir pasroviui nuo Pirmil atšakos Pirmil tilto

Rhône

Pasroviui nuo Trinquetaille tilto (Arles) ir toliau Marseille kryptimi

Seine

Pasroviui nuo Jeanne d'Arc tilto (Rouen)

Vengrijos Respublika

Balatono ežeras

Nyderlandų Karalystė

Dollard

Eems

Waddenzee: įskaitant atšakas, jungiančias su Šiaurės jūra

Ijsselmeer: įskaitant Markermeer ir Ijmeer, tačiau išskyrus Gouwzee

Nieuwe Waterweg ir Scheur

Caland Kanaal į vakarus nuo Beniliukso uosto

Hollands Diep

Breeddiep, Beerkanaal ir juo jungiami uostai

Haringvliet ir Vuile Gat: įskaitant vandenų kelius nuo Goeree-Overflakkee iki Voorne-Putten bei Hoeksche Waard

Hellegat

Volkerak

Krammer

Grevelingenmeer ir Brouwerschavensche Gat: įskaitant visus vandenų kelius tarp Schouwen-Duiveland ir Goeree-Overflakkee

Keten, Mastgat, Zijpe, Krabbenkreek, rytų Scheldt ir Roompot: įskaitant vandenų kelius tarp Walcheren, Noord-Beveland bei Zuid-Beveland ir Schouwen-Duiveland bei Tholen, išskyrus Scheldt-Rhine kanalą

Scheldt ir vakarų Scheldt bei jos žiotys pajūryje: įskaitant vandenų kelius nuo Zeeland Flanders iki Walcheren ir Zuid-Beveland, išskyrus Scheldt–Rhine kanalą

Lenkijos Respublika

Szczecin lagūna

Kamień lagūna

Wisła lagūna

Puck įlanka

Włocławski rezervuaras

Śniardwy ežeras

Niegocin ežeras

Mamry ežeras

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

ŠKOTIJA

Scapa Flow

Teritorija, ribojama linijų nuo Wharth (Flotta saloje) iki Martello bokšto (South Walls) ir nuo Point Cletts (Hoy saloje) iki Thomson kalno trianguliacijos taško Fara saloje, o nuo ten — iki Gibraltaro prieplaukos Flotta saloje

Kyle of Durness

Į pietus nuo Eilean Dubh

Cromarty Firth (Cromarty įlanka)

Teritorija, ribojama linijos nuo North Sutor iki South Sutor

Inverness

Teritorija, ribojama linijos nuo Fort George iki Chanonry Point

Findhorn įlanka

Nerijos teritorija

Aberdeen

Teritorija, ribojama linijos nuo Pietinio molo iki Abercromby molo

Montrose baseinas

į vakarus nuo linijos, einančios į šiaurės pietus per įplauką į uostą ties Scurdie Ness švyturiu

Tay upė — Dundee

Teritorija, ribojama linijos nuo Dundee potvynių baseino (žuvų doko) iki Craig Head (East Newport)

Firth of Forth (Forth įlanka) ir Forth upė

Firth of Forth teritorija, bet ne į rytus nuo Forth geležinkelio tilto

Dumfries

Teritorija, ribojama linijos nuo Airds Point iki Scar Point

Loch Ryan

Teritorija, ribojama linijos nuo Cairn Point iki Kircolm Point

Ayr uostas

Pylimo teritorija

Clyde

Aukščiau 1 zonos vandenų

Kyles of Bute

Nuo Colintraive iki Rhubodach

Campbeltown uostas

Teritorija, ribojama linijos nuo Macringan's Point iki Ottercharach Point

Loch Etive

Loch Etive teritorija aukščiau Falls of Lora

Loch Leven

Aukščiau Ballachulish tilto

Loch Linnhe

Į šiaurę nuo Corran Point žiburio

Loch Eil

Visas ežeras

Caledonian Canal

Lochy, Oich ir Ness ežerai

Kyle of Lochalsh

Kyle Akin teritorija, bet ne į vakarus nuo Eilean Ban žiburio ar į rytus nuo Eileanan Dubha

Loch Carron

Nuo Stromemore iki Strome perkėlos

Loch Broom, Ullapool

Teritorija, ribojama linijos nuo Ullapool Point žiburio iki Aultnaharrie

Kylesku

Loch Cairnbawn teritorijoje nuo labiausiai į rytus nutolusio Garbh Eilean taško iki labiausiai į vakarus nutolusio Eilean na Rainich taško

Stornoway uostas

Teritorija, ribojama linijos nuo Arnish Point iki Sandwick įlankos švyturio, šiaurės vakarų pusėje

Sound of Scalpay

Ne į rytus nuo Berry Cove (Scalpay) ir ne į vakarus nuo Croc a Loin (Harris)

North Harbour, Scalpay ir Tarbert Harbour

Viena mylia nuo Harris salos pakrantės

Loch Awe

Visas ežeras

Loch Katrine

Visas ežeras

Loch Lomond

Visas ežeras

Loch Tay

Visas ežeras

Loch Loyal

Visas ežeras

Loch Hope

Visas ežeras

Loch Shin

Visas ežeras

Loch Assynt

Visas ežeras

Loch Glascarnoch

Visas ežeras

Loch Fannich

Visas ežeras

Loch Maree

Visas ežeras

Loch Gairloch

Visas ežeras

Loch Monar

Visas ežeras

Loch Mullardach

Visas ežeras

Loch Cluanie

Visas ežeras

Loch Loyne

Visas ežeras

Loch Garry

Visas ežeras

Loch Quoich

Visas ežeras

Loch Arkaig

Visas ežeras

Loch Morar

Visas ežeras

Loch Shiel

Visas ežeras

Loch Earn

Visas ežeras

Loch Rannoch

Visas ežeras

Loch Tummel

Visas ežeras

Loch Ericht

Visas ežeras

Loch Fionn

Visas ežeras

Loch Glass

Visas ežeras

Loch Rimsdale/nan Clar

Visas ežeras

ŠIAURĖS AIRIJA

Strangford Lough

Teritorija, ribojama linijos nuo Cloghy Point iki Dogtail Point

Belfast Lough

Teritorija, ribojama linijos nuo Holywood iki Macedon Point

Larne

Teritorija, ribojama linijos nuo Larne prieplaukos iki Magee salos keltų prieplaukos

Bann upė

Nuo molo galų jūros kryptimi iki Toome tilto

Lough Erne

Aukštutinis ir žemutinis Lough Erne

Lough Neagh

Dviejų mylių atstumu nuo kranto

RYTINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ

Berwick

Molo teritorija

Warkworth

Molo teritorija

Blyth

Teritorija iki išorinių prieplaukos galų

Tyne upė

Dunston Staithes iki Tyne prieplaukos galų

Wear upė

Fatfield iki Sunderland prieplaukos galų

Seaham

Molo teritorija

Hartlepool

Teritorija, ribojama linijos nuo Middleton molo iki senosios prieplaukos galo

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios šiaurinį prieplaukos galą su pietiniu prieplaukos galu

Tees upė

Teritorija, ribojama linijos į vakarus nuo Government molo iki Tees užtvaros

Whitby

Teritorija iki Whitby prieplaukos galų

Humber upė

Teritorija, ribojama linijos nuo North Ferriby iki South Ferriby

Grimsby dokas

Teritorija, ribojama linijos nuo potvynių baseino vakarų prieplaukos iki žuvų dokų rytinės prieplaukos (šiaurės krantinė)

Boston

New Cut teritorijoje

Dutch upė

Visas kanalas

Hull upė

Nuo Beverley Beck iki Humber upės

Kielder Water

Visas ežeras

Ouse upė

Žemiau Naburn šliuzo

Trent upė

Žemiau Cromwell šliuzo

Wharfe upė

Nuo santakos su Ouse upe iki Tadcaster tilto

Scarborough

Teritorija iki Scarborough prieplaukos galų

VELSAS IR VAKARINĖ ANGLIJOS PAKRANTĖ

Severn upė

Į šiaurę nuo linijos į vakarus nuo Sharpness Point (51° 43,4' šiaurės platumos) iki Llanthony ir Maisemore slenksčių ir jūros link nuo 3 zonos vandenų.

Wye upė

Ties Chepstow į šiaurę nuo platumos linijos (51° 38,0' šiaurės platumos) iki Monmouth

Newport

Į šiaurę nuo Fifoots Points susikertančių antžeminių elektros kabelių

Cardiff

Teritorija, ribojama linijos nuo Pietinio molo iki Penarth Head

ir uždari vandenys į vakarus nuo Cardiff įlankos užtvaros

Barry

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus molo galus

Talbot uostas

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus Afran upės molo galus, bet ne uždaruose dokuose.

Neath

Teritorija, ribojama linijos į šiaurę nuo į jūrą nukreipto Baglan įlankos tanklaivių molo galo (51° 37,2' šiaurės platumos, 3° 50,5' vakarų ilgumos)

Llanelli ir Burry uostas

Teritorija, ribojama linijos nuo Burry uosto vakarinės prieplaukos iki Whiteford Point

Milford Haven

Teritorija, ribojama linijos nuo pietinio Hook Point iki Thorn Point

Fishguard

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios į jūrą nukreiptus šiaurinio ir rytinio molo galus

Cardigan

Siaurumų ties Pen-Yr-Ergyd teritorija

Aberystwyth

Teritorija iki į jūrą nukreiptų molo galų

Aberdyfi

Teritorija, ribojama linijos nuo Aberdyfi geležinkelio stoties iki Twyni Bach švyturio

Barmouth

Teritorija, ribojama linijos nuo Barmouth geležinkelio stoties iki Penrhyn Point

Portmadoc

Teritorija, ribojama linijos nuo Harlech Point iki Graig Ddu

Holyhead

Teritorija, ribojama pagrindinio molo ir linijos nuo molo galo iki Brynglas Point (Towyn įlanka)

Menai sąsiauris

Menai sąsiaurio teritorija nuo linijos, jungiančios Aber Menai Point su Belan Point, ir linijos, jungiančios Beaumaris prieplauką su Pen-y-Coed Point

Conway

Teritorija, ribojama linijos nuo Mussel Hill iki Tremlyd Point

Llandudno

Molo teritorija

Rhyl

Molo teritorija

Dee upė

Aukščiau Connah krantinės iki Barrelwell Hill vandenvietės

Mersey upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Rock švyturio iki šiaurės vakarų Seaforth doko, bet išskyrus kitus dokus

Preston ir Southport

Teritorija, ribojama linijos nuo Lytham iki Southport ir Preston dokų teritorija

Fleetwood

Teritorija, ribojama linijos nuo Low žiburio iki Knott

Lune upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Sunderland Point iki Chapel Hill, iki Glasson doko, pastarąjį įskaitant

Barrow

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Haws Point (Walney sala) su Slipway (Roa sala)

Whitehaven

Molo teritorija

Workington

Molo teritorija

Maryport

Molo teritorija

Carlisle

Teritorija, ribojama linijos, jungiančios Point Carlisle su Torduff

Coniston Water

Visas ežeras

Derwentwater

Visas ežeras

Ullswater

Visas ežeras

Windermere

Visas ežeras

PIETŲ ANGLIJA

Blakeney ir Morston uostas ir jo prieigos

Į rytus nuo linijos, vedančios į pietus nuo Blakeney Point iki įplaukimo į Stiffkey upę vietos

Orwell ir Stour upės

Orwell upė, ribojama linijos nuo Blackmanshead molo iki Landguard Point, ir jūros link nuo 3 zonos vandenų.

Blackwater upė

Visi vandenų keliai teritorijoje, ribojamoje linijos nuo toliausiai į pietvakarius nutolusio Mersea salos taško iki Sales Point

Crouch ir Roach upės

Crouch upė, ribojama linijos nuo Holliwell Point iki Foulness Point, įskaitant Roach upę

Temzės upė ir jos intakai

Temzės upė aukščiau linijos šiaurės–pietų kryptimi per labiausiai į rytus nutolusį Denton Wharf prieplaukos tašką (Gravesend) iki Teddington šliuzo

Medway ir Swale upės

Medway upė, ribojama linijos nuo Garrison Point iki Grain bokšto, iki Allington šliuzo; ir Swale upė nuo Whitstable iki Medway

Stour upė (Kent)

Stour upė aukščiau žiočių iki išlaipinimo vietos ties Flagstaff Reach

Dover uostas

Teritorija, ribojama linijų, išvestų per rytinę ir vakarinę įplauką į uostą

Rother upė

Rother aukščiau virš potvynio signalų posto ties Camber iki Scots Float šliuzo ir iki įleidžiamojo šliuzo Brede upėje

Adur upė ir Southwick kanalas

Teritorija, ribojama linijos, išvestos per įplauką į Shoreham uostą iki Southwick kanalo šliuzo ir iki vakarinio Tarmac prieplaukos galo

Arun upė

Arun upė aukščiau Littlehampton prieplaukos iki Littlehampton marinos

Ouse upė (Sussex) Newhaven

Ouse upė nuo linijos, išvestos per įplaukos į Newhaven uostą pirsų iki šiaurės krantinės šiaurinio galo

Brighton

Brighton marinos išorinis reidas, ribojamas linijos nuo vakarų krantinės pietinio galo iki pietų krantinės šiaurinio galo

Chichester

Teritorija, ribojama linijos nuo Eastoke point iki West Wittering bažnyčios smailės, ir esanti jūros link nuo 3 zonos vandenų.

Langstone uostas

Teritorija, ribojama linijos nuo Eastney Point iki Gunner Point

Portsmouth

Teritorija, ribojama linijos, išvestos per įplauką į uostą nuo Port Blockhouse iki Round Tower

Bembridge (Vaito sala)

Brading uosto teritorija

Cowes (Vaito sala)

Medina upė, ribojama linijos nuo molo žiburio rytiniame krante iki švyturio žiburio vakarų krante

Southampton

Teritorija, ribojama linijos nuo Calshot pilies iki Hook švyturio

Beaulieu upė

Beaulieu upė, tačiau ne į rytus nuo linijos šiaurės–pietų kryptimi, einančios per Inchmery House

Keyhaven ežeras

Teritorija, ribojama linijos į šiaurę nuo Hurst Point žemutinio žiburio iki Keyhaven Marshes

Christchurch

Run

Poole

Teritorija, ribojama Chain perkėlos linijos nuo Sandbanks iki South Haven Point

Exeter

Teritorija, ribojama rytų–vakarų krypties linijos nuo Warren Point iki pakrantės gelbėjimo valčių stoties, esančios prieš Checkstone Ledge

Teignmouth

Uosto teritorija

Dart upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Kettle Point iki Battery Point

Salcombe upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Splat Point iki Limebury Point

Plymouth

Teritorija, ribojama linijos nuo Mount Batten prieplaukos iki Raveness Point per Drake salas. Yealm upė, ribojama linijos nuo Warren Point iki Misery Point

Fowey

Uosto teritorija

Falmouth

Teritorija, ribojama linijos nuo St. Anthony Head iki Pendennis Point

Camel upė

Teritorija, ribojama linijos nuo Gun Point to Brea Hill

Taw ir Torridge upės

Teritorija, ribojama linijos, einančios 200° nuo Crow Point švyturio iki kranto ties Skern Point

Bridgewater

Į pietus nuo linijos, nubrėžtos į rytus nuo Stert Point (51° 13,0' šiaurės platumos)

Avon upė (Avon)

Teritorija, ribojama linijos nuo Avonmouth prieplaukos iki Wharf Point, iki Netham užtvankos

2 SKYRIUS

3 zona

Belgijos Karalystė

Maritime Scheldt (pasroviui nuo Antverpeno atvirosios stovėjimo nuleidus inkarą vietos)

Čekijos Respublika

Labe: nuo Ústí nad Labem-Střekov šliuzo iki Lovosice šliuzo

Dirbtiniai ežerai: Baška, Brněnská (Kníničky), Horka (Stráž pod Ralskem), Hracholusky, Jesenice, Nechranice, Olešná, Orlík, Pastviny, Plumov, Rozkoš, Seč, Skalka, Slapy, Těrlicko, Žermanice

Máchovo ežeras

Vandens teritorija Velké Žernoseky

Tvenkiniai: Oleksovice, Svět, Velké Dářko

Žvyro gavybos ežerai: Dolní Benešov, Ostrožná Nová Ves a Tovačov

Vokietijos Federacinė Respublika

Dunojus

Nuo Kelheim (2 414,72  km) iki Vokietijos ir Austrijos sienos

Reinas

Nuo Vokietijos ir Šveicarijos sienos iki Vokietijos ir Nyderlandų sienos

Elbė

Nuo Elbe-Seiten kanalo žiočių iki Hamburgo uosto žemutinės ribos

Müritz

 

Prancūzijos Respublika

Reinas

Vengrijos Respublika

Dunojus: nuo 1 812 upės kilometro iki 1 433 upės kilometro

Dunojus Moson: nuo 14 upės kilometro iki 0 upės kilometro

Dunojus Szentendre: nuo 32 upės kilometro iki 0 upės kilometro

Dunojus Ráckeve: nuo 58 upės kilometro iki 0 upės kilometro

Tisza upė: nuo 685 upės kilometro iki 160 upės kilometro

Dráva upė: nuo 198 upės kilometro iki 70 upės kilometro

Bodrog upė: nuo 51 upės kilometro iki 0 upės kilometro

Kettős Körös upė: nuo 23 upės kilometro iki 0 upės kilometro

Hármas Körös upė: nuo 91 upės kilometro iki 0 upės kilometro

Sió kanalas: nuo 23 upės kilometro iki 0 upės kilometro

Velence ežeras

Fertő ežeras

Nyderlandų Karalystė

Reinas

Sneekermeer, Koevordermeer, Heegermeer, Fluessen, Slotermeer, Tjeukemeer, Beulakkerwijde, Belterwijde, Ramsdiep, Ketelmeer, Zwartemeer, Veluwemeer, Eemmeer, Alkmaardermeer, Gouwzee, Buiten Ij, afgesloten Ij, Noordzeekanaal, Ijmuiden uostas, Roterdamo uosto teritorija, Nieuwe Maas, Noord, Oude Maas, Beneden Merwede, Nieuwe Merwede, Dordische Kil, Boven Merwede, Waal, Bijlandsch kanalas, Boven Rijn, Pannersdensch kanalas, Geldersche Ijssel, Neder Rijn, Lek, Amsterdamo–Reino kanalas, Veerse Meer, Schelde-Rhine kanalas iki žiočių Volkerak, Amer, Bergsche Maas, Meuse žemiau Venlo, Gooimeer, Europort, Calandkanaal (į rytus nuo Beniliukso uosto), Hartelkanaal

Austrijos Respublika

Dunojus: nuo sienos su Vokietija iki sienos su Slovakija

Inn: nuo žiočių iki Passau-Ingling elektrinės

Traun: nuo žiočių iki 1,80 km

Enns: nuo žiočių iki 2,70 km

March: iki 6,00 km

Lenkijos Respublika

Biebrza upė nuo Augustowski kanalo žiočių iki Narwia upės žiočių

Brda upė nuo susijungimo su Bydgoski kanalu Bydgoszcz mieste iki Wisła upės žiočių

Bug upė nuo Muchawiec upės žiočių iki Narwia upės žiočių

Dąbie ežeras iki ribos su vidaus jūros vandenimis

Augustowski kanalas nuo susijungimo su Biebrza upe iki valstybės sienos, įskaitant ežerus, išsidėsčiusius palei šį kanalą

Bartnicki kanalas nuo Ruda Woda ežero iki Bartężek ežero, įskaitant Bartężek ežerą

Bydgoski kanalas

Elbląski kanalas nuo Druzno ežero iki Jeziorak ežero ir Szeląg Wielki ežero, kartu su šiais ežerais ir ežerais palei kanalą bei atšaka Zalewo kryptimi nuo Jeziorak ežero iki Ewingi ežero, įskaitant šiuos ežerus

Gliwicki kanalas kartu su Kędzierzyński kanalu

Jagielloński kanalas nuo susijungimo su Elbląg upe iki Nogat upės

Łączański kanalas

Ślesiński kanalas kartu su ežerais palei šį kanalą ir Gopło ežeras

Żerański kanalas

Martwa Wisła upė nuo Wisła upės Przegalina gyvenvietėje iki ribos su vidaus jūros vandenimis

Narew upė nuo Biebrza upės žiočių iki Wisła upės žiočių, įskaitant Zegrzyński ežerą

Nogat upė nuo Wisła upės iki Wisła lagūnos žiočių

Noteć upė (aukštupys) nuo Gopło ežero iki susijungimo su Górnonotecki kanalu, ir Górnonotecki kanalas bei Noteć upė (žemupys) nuo Bydgoski kanalo susijungimo su Warta upės žiotimis

Nysa Łużycka upė nuo Gubin iki Odra upės žiočių

Odra upė nuo Racibórz miesto iki susijungimo su Rytų Odros upe, kuri įsilieja į Regalica upę nuo Piercing Klucz-Ustowo, kartu su ta upe ir jos atšakomis iki Dąbie ežero, taip pat Odros upės atšaka nuo Opatowice šliuzo iki šliuzo Wrocław mieste

Vakarų Odra upė nuo slenksčio Widuchowa (Odra upės 704,1 km) iki ribos su vidaus jūros vandenimis, įskaitant atšakas bei Piercing Klucz-Ustowo, sujungiantį Rytų Odra upę su Vakarų Odra upe

Parnica upė ir Piercing Parnicki nuo Vakarų Odra upės iki ribos su vidaus jūros vandenimis

Pisa upė nuo Roś ežero iki Narew upės žiočių

Szkarpawa upė nuo Wisła upės iki Wisła lagūnos žiočių

Warta upė nuo Ślesińskie ežero iki Odros upės žiočių

Wielkie Jeziora Mazurskie sistema, apimanti ežerus, sujungtus upėmis ir kanalais, sudarančiais pagrindinį kelią nuo Roś ežero (jį įskaitant) Pisz mieste iki Węgorzewski kanalo (įskaitant tą kanalą) Węgorzewo mieste kartu su šiais ežerais: Seksty, Mikołajskie, Tałty, Tałtowisko, Kotek, Szymon, Szymoneckie, Jagodne, Boczne, Tajty, Kisajno, Dargin, Łabap, Kirsajty ir Święcajty kartu su Giżycki kanalu, Niegociński kanalu bei Piękna Góra kanalu, ir Ryńskie ežero (jį įskaitant) atšaka Ryn mieste iki Nidzkie ežero (iki 3 km, ties riba su „Nidzkie ežero“ gamtos draustiniu) kartu su šiais ežerais: Bełdany, Guzianka Mała ir Guzianka Wielka

Wisła upė nuo Przemsza upės žiočių iki susijungimo su Łączański kanalu, taip pat nuo to kanalo žiočių Skawina mieste iki Wisła upės žiočių į Gdańsk įlanką, išskyrus Włocławski rezervuarą

Slovakijos Respublika

Dunojus: nuo Devín (1 880,26 upės kilometras) iki Slovakijos ir Vengrijos sienos

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

ŠKOTIJA

Leith (Edinburgas)

Molo teritorija

Glazgas

Strathclyde Loch

Crinan kanalas

Nuo Crinan iki Ardrishaig

Caledonian Canal

Kanalo ruožai

ŠIAURĖS AIRIJA

Lagan upė

Nuo Lagan slenksčio iki Stranmillis

RYTŲ ANGLIJA

Wear upė (nepatvinstanti)

Nuo senojo geležinkelio tilto (Durham) iki Prebends tilto (Durham)

Tees upė

Prieš srovę nuo Tees užtvaros

Grimsby dokas

Šliuzų teritorija

Immingham dokas

Šliuzų teritorija

Hull dokai

Šliuzų teritorija

Boston dokas

Šliuzo vartų zona

Aire ir Calder Navigation

Goole dokai iki Leeds; sankirta su Leeds ir Liverpool kanalu; Bank Dole sankirta su Selby (Ouse upės šliuzu); Castleford sankirta su Wakefield (Falling šliuzu)

Ancholme upė

Nuo Ferriby šliuzo iki Brigg

Calder ir Hebble kanalas

Nuo Wakefield (Falling šliuzo) iki Broadcut Top šliuzo

Foss upė

Nuo (Blue tilto) sankirtos su Ouse upe iki Monk tilto

Fossdyke kanalas

Nuo santakos su Trent upe iki Brayford tvenkinio

Goole dokas

Šliuzo vartų zona

Hornsea Mere

Visas kanalas

Hull upė

Nuo Struncheon Hill šliuzo iki Beverley Beck

Market Weighton kanalas

Nuo Humber upės šliuzo iki Sod Houses šliuzo

New Junction kanalas

Visas kanalas

Ouse upė

Nuo Naburn šliuzo iki Nun Monkton

Sheffield ir South Yorkshire kanalas

Nuo Keadby šliuzo iki Tinsley šliuzo

Trent upė

Nuo Cromwell šliuzo iki Shardlow

Witham upė

Nuo Boston šliuzo iki Brayford Poole (Lincoln)

VELSAS IR VAKARŲ ANGLIJA

Severn upė

Aukščiau Llanthony ir Maisemore slenksčių

Wye upė

Aukščiau Monmouth

Cardiff

Roath parko ežeras

Talbot uostas

Uždarų dokų teritorija

Swansea

Uždarų dokų teritorija

Dee upė

Aukščiau Barrelwell Hill vandenvietės

Mersey upė

Dokai (išskyrus Seaforth doką)

Lune upė

Aukščiau Glasson doko

Avon upė (Midland)

Nuo Tewkesbury šliuzo iki Evesham

Gloucester

Gloucester miesto dokai, Gloucester (Sharpness) kanalas

Hollingworth ežeras

Visas ežeras

Manchester laivų kanalas

Visas kanalas ir Salford dokai, įskaitant Irwell upę

Pickmere ežeras

Visas ežeras

Tawe upė

Nuo jūros užtvaros (marinos) iki Morfa sporto stadiono

Rudyard ežeras

Visas ežeras

Weaver upė

Žemiau Northwich

PIETŲ ANGLIJA

Nene upė

Wisbech kanalas ir Nene upė iki Dog-in-a-Doublet šliuzo

Great Ouse upė

Kings Lynn kanalas ir Great Ouse upė žemiau West Lynn Road tilto

Yarmouth

Yare upės žiotys nuo linijos, išvestos per šiaurinio ir pietinio įplaukos pirsų galus, įskaitant Breydon Water

Lowestoft

Lowestoft uostas žemiau Mutford šliuzo iki linijos, išvestos per išorinių įplaukos į uostą pirsų

Alde ir Ore upės

Aukščiau įplaukos į Ore upę iki Westrow Point

Deben upė

Aukščiau įplaukos į Deben upę iki Felixstowe perkėlos

Orwell ir Stour upės

Nuo linijos, išvestos nuo Fagbury Point iki Shotley Point (Orwell upėje), iki Ipswich doko; ir nuo linijos šiaurės-pietų krytimi per Erwarton iškyšulį Stour upėje iki Manningtree

Chelmer ir Blackwater kanalas

Į rytus nuo Beeleigh šliuzo

Temzės upė ir jos intakai

Temzės upė aukščiau Teddington šliuzo iki Oksfordo

Adur upė ir Southwick kanalas

Adur upė aukščiau vakarinio Tarmac prieplaukos galo, ir Southwick kanalas

Arun upė

Arun upė aukščiau Littlehampton marinos

Ouse upė (Sussex) Newhaven

Ouse upė aukščiau šiaurės krantinės šiaurinio galo

Bewl Water

Visas ežeras

Grafham Water

Visas ežeras

Rutland Water

Visas ežeras

Thorpe parko ežeras

Visas ežeras

Chichester

Į rytus nuo linijos, jungiančios Cobnor Point su Chalkdock Point

Christchurch

Christchurch uosto teritorija, išskyrus Run

Exeter kanalas

Visas kanalas

Avon upė (Avon)

Bristolio miesto dokai

Netham užtvanka iki Pulteney slenksčio

3 SKYRIUS

4 zona

Belgijos Karalystė

Visas Belgijos tinklas, išskyrus 3 zonos vandenų kelius

Čekijos Respublika

Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas

Vokietijos Federacinė Respublika

Visi vidaus vandenų keliai, išskyrus 1, 2 ir 3 zonų vandenų kelius

Prancūzijos Respublika

Visas Prancūzijos tinklas, išskyrus 1, 2 ir 3 zonų vandenų kelius

Italijos Respublika

Po upė: nuo Piacenza iki žiočių

Milan-Cremona kanalas, Po upė: paskutinis 15 km ruožas iki Po

Mincio upė: nuo Mantua, Governolo iki Po

Ferrara vandenų kelias: nuo Po (Pontelagoscuro), Ferrara iki Porto Garibaldi

Brondolo ir Valle kanalai: nuo rytinės Po iki Venecijos lagūnos

Fissero kanalas-Tartaro-Canalbianco: nuo Adria iki rytinės Po

Venecijos pakrantė: nuo Venecijos lagūnos iki Grado

Lietuvos Respublika

Visas Lietuvos tinklas

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

Moselle

Vengrijos Respublika

Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 2 ir 3 zonas

Nyderlandų Karalystė

Visos kitos upės, kanalai ir vidaus vandenys, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas

Austrijos Respublika

Thaya: iki Bernhardsthal

March: aukščiau nuo 6,00 km

Lenkijos Respublika

Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 1, 2 ir 3 zonas

Slovakijos Respublika

Visi kiti vandenų keliai, neįtraukti į 3 zoną

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

ŠKOTIJA

Ratho ir Linlithgow Union kanalas

Visas kanalas

Glazgas

Forth ir Clyde kanalas

Monkland kanalas, Faskine ir Drumpellier ruožai

Hogganfield Loch

RYTŲ ANGLIJA

Ancholme upė

Nuo Brigg iki Harram Hill šliuzo

Calder ir Hebble kanalas

Nuo Broadcut Top šliuzo iki Sowerby tilto

Chesterfield kanalas

Nuo Vakarų Stockwith iki Worksop

Cromford kanalas

Visas kanalas

Derwent upė

Nuo santakos su Ouse upe iki Stamford tilto

Driffield Navigation

Nuo Struncheon Hill šliuzo iki Great Driffield

Erewash kanalas

Nuo Trent šliuzo iki Langley malūno šliuzo

Huddersfield kanalas

Nuo santakos su Calder ir Hebble prie Coopers tilto iki Huddersfield Narrow kanalo prie Huddersfield

Nuo Ashton-under-Lyne iki Huddersfield

Leeds ir Liverpool kanalas

Nuo Leeds upės šliuzo iki Skipton prieplaukos

Light Water Valley ežeras

Visas ežeras

Mere (Scarborough)

Visas ežeras

Ouse upė

Aukščiau Nun Monkton užtvankos

Pocklington kanalas

Nuo susijungimo su Derwent upe iki Melbourne užtvankos

Sheffield ir South Yorkshire kanalas

Nuo Tinsley šliuzo iki Sheffield

Soar upė

Nuo Trent sankirtos iki Loughborough

Trent ir Mersey kanalas

Nuo Shardlow iki Dellow Lane šliuzo

Ure upė ir Ripon kanalas

Nuo susijungimo su Ouse upe iki Ripon kanalo (Ripon baseino)

Ashton kanalas

Visas kanalas

VELSAS IR VAKARŲ ANGLIJA

Avon upė (Midland)

Aukščiau Evesham

Birmingham Canal Navigation

Visas kanalas

Birmingham ir Fazeley kanalas

Visas kanalas

Coventry kanalas

Visas kanalas

Grand Union kanalas (nuo Napton sankirtos iki Birmingham ir Fazeley)

Visas kanalo ruožas

Kennet ir Avon kanalas (nuo Bath iki Newbury)

Visas kanalo ruožas

Lancaster kanalas

Visas kanalas

Leeds ir Liverpool kanalas

Visas kanalas

Llangollen kanalas

Visas kanalas

Caldon kanalas

Visas kanalas

Peak Forest kanalas

Visas kanalas

Macclesfield kanalas

Visas kanalas

Monmouthshire ir Brecon kanalas

Visas kanalas

Montgomery kanalas

Visas kanalas

Rochdale kanalas

Visas kanalas

Swansea kanalas

Visas kanalas

Neath ir Tennant kanalas

Visas kanalas

Shropshire Union kanalas

Visas kanalas

Staffordshire ir Worcester kanalas

Visas kanalas

Stratford upon Avon kanalas

Visas kanalas

Trent upė

Visa upė

Trent ir Mersey kanalas

Visas kanalas

Weaver upė

Aukščiau Northwich

Worcester ir Birmingham kanalas

Visas kanalas

PIETŲ ANGLIJA

Nene upė

Aukščiau Dog–in–a–Doublet šliuzo

Great Ouse upė

Kings Lynn aukščiau vakarinio Lynn kelio tilto. Great Ouse upė ir visi su ja sujungti Fenland vandenų keliai, įskaitant Cam upę ir Middle Level Navigation zoną

Norfolk ir Suffolk Broads (Norfolk ir Suffolk ežerų ir juos jungiančių upių tinklas)

Visos laivybai tinkamos patvinstančios ir nepatvinstančios upės, ežerai ir juos jungiančios upės, kanalai ir vandenų keliai Norfolk ir Suffolk Broads, įskaitant Oulton Broad ir Waveney, Yare, Bure, Ant ir Thurne upes, išskyrus tai, kas nurodyta Yarmouth ir Lowestoft

Blyth upė

Nuo įplaukos į Blyth upę iki Blythburgh

Alde ir Ore upės

Alde upė aukščiau Westrow Point

Deben upė

Deben upė aukščiau Felixstowe perkėlos

Orwell ir Stour upės

Visi vandenų keliai Stour upės aukštupyje virš Manningtree

Chelmer ir Blackwater kanalas

Į vakarus nuo Beeleigh šliuzo

Temzės upė ir jos intakai

Stort ir Lee upės aukščiau Bow Creek; Grand Union kanalas aukščiau Brentford šliuzo ir Regents kanalas aukščiau Limehouse baseino ir visi su jais sujungti kanalai; Wey upė aukščiau Temzės šliuzo; Kennet ir Avon kanalas; Temzės upė aukščiau Oksfordo; Oksfordo kanalas

Medway ir Swale upės

Medway upė aukščiau Allington šliuzo

Stour upė (Kent)

Stour upė aukščiau išlaipinimo vietos ties Flagstaff ruožu

Dover uostas

Visas uostas

Rother upė

Rother upė ir Royal Military kanalas aukščiau Scots Float šliuzo ir Brede upė aukščiau įleidžiamojo šliuzo

Brighton

Brighton marinos vidinis reidas aukščiau šliuzo

Wickstead parko ežeras

Visas ežeras

Kennet ir Avon kanalas

Visas kanalas

Grand Union kanalas

Visas kanalas

Avon upė (Avon)

Aukščiau Pulteney slenksčio

Bridgewater kanalas

Visas kanalas


(*)  Tuo atveju, kai laivų prirašymo uostas yra kitur, turi būti atsižvelgiama į 1960 m. balandžio 8 d. Ems–Dollart sutarties 32 straipsnį (BGBl. 1963 II p. 602).

II PRIEDAS

MINIMALŪS TECHNINIAI REIKALAVIMAI LAIVAMS, PLAUKIOJANTIEMS 1, 2, 3 IR 4 ZONŲ VIDAUS VANDENŲ KELIAIS

TURINYS

I DALIS 38
1 SKYRIUS 38
BENDROJI DALIS 38

1.01 straipsnis —

Sąvokų apibrėžimai 38

1.02 straipsnis —

(Palikta tuščia) 42

1.03 straipsnis —

(Palikta tuščia) 42

1.04 straipsnis —

(Palikta tuščia) 42

1.05 straipsnis —

(Palikta tuščia) 42

1.06 straipsnis —

Laikinieji reikalavimai 42

1.07 straipsnis —

Administraciniai nurodymai 42
2 SKYRIUS 42
PROCEDŪRA 42

2.01 straipsnis —

Tikrinimo įstaigos 42

2.02 straipsnis —

Prašymas dėl patikrinimo 43

2.03 straipsnis —

Plaukiojančios priemonės pateikimas patikrinimui 43

2.04 straipsnis —

(Palikta tuščia) 43

2.05 straipsnis —

Laikinasis Bendrijos sertifikatas 43

2.06 straipsnis —

Bendrijos sertifikato galiojimas 44

2.07 straipsnis —

Bendrijos sertifikate nurodomi duomenys ir jo pakeitimai 44

2.08 straipsnis —

(Palikta tuščia) 44

2.09 straipsnis —

Periodiškas patikrinimas 44

2.10 straipsnis —

Savanoriškas patikrinimas 44

2.11 straipsnis —

(Palikta tuščia) 44

2.12 straipsnis —

(Palikta tuščia) 44

2.13 straipsnis —

(Palikta tuščia) 44

2.14 straipsnis —

(Palikta tuščia) 45

2.15 straipsnis —

Išlaidos 45

2.16 straipsnis —

Informavimas 45

2.17 straipsnis —

Bendrijos sertifikatų registras 45

2.18 straipsnis —

Oficialus numeris 45

2.19 straipsnis —

Lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos 45
II DALIS 46
3 SKYRIUS 46
LAIVŲ STATYBOS REIKALAVIMAI 46

3.01 straipsnis —

Pagrindinis reikalavimas 46

3.02 straipsnis —

Stipris ir stovumas 46

3.03 straipsnis —

Laivo korpusas 47

3.04 straipsnis —

Mašinų skyriai, katilinės ir bunkeriai 47
4 SKYRIUS 48
SAUGUS ATSTUMAS, VIRŠVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMĖS 48

4.01 straipsnis —

Saugus atstumas 48

4.02 straipsnis —

Viršvandeninis bortas 48

4.03 straipsnis —

Mažiausias viršvandeninis bortas 50

4.04 straipsnis —

Grimzlės žymės 50

4.05 straipsnis —

Didžiausia laivų su kroviniu, kurių triumai ne visuomet yra uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, grimzlė 51

4.06 straipsnis —

Grimzlės skalės 51
5 SKYRIUS 52
MANEVRINGUMAS 52

5.01 straipsnis —

Bendroji dalis 52

5.02 straipsnis —

Navigaciniai bandymai 52

5.03 straipsnis —

Bandymų zonos 52

5.04 straipsnis —

Laivų ir vilkstinių apkrovos dydis atliekant navigacinius bandymus 52

5.05 straipsnis —

Laivo įrangos naudojimas navigaciniams bandymams 52

5.06 straipsnis —

Nustatytas (tiesioginės eigos) greitis 53

5.07 straipsnis —

Gebėjimas sustoti 53

5.08 straipsnis —

Gebėjimas plaukti atbuline eiga 53

5.09 straipsnis —

Gebėjimas atlikti išsisukamuosius manevrus 53

5.10 straipsnis —

Gebėjimas suktis 53
6 SKYRIUS 53
VAIRAVIMO SISTEMA 53

6.01 straipsnis —

Bendrieji reikalavimai 53

6.02 straipsnis —

Vairo mechanizmo pavaros įtaisas 54

6.03 straipsnis —

Hidraulinis vairo mechanizmo pavaros įtaisas 54

6.04 straipsnis —

Energijos šaltinis 54

6.05 straipsnis —

Rankinė pavara 55

6.06 straipsnis —

Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio privairavimo sistemos 55

6.07 straipsnis —

Indikatoriai ir kontroliniai prietaisai 55

6.08 straipsnis —

Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai 55

6.09 straipsnis —

Priėmimo tvarka 55
7 SKYRIUS 56
VAIRINĖ 56

7.01 straipsnis —

Bendroji dalis 56

7.02 straipsnis —

Neribotas matomumas 56

7.03 straipsnis —

Bendrieji valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai 57

7.04 straipsnis —

Konkretūs pagrindinių variklių ir vairavimo sistemos valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai 57

7.05 straipsnis —

Navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai 58

7.06 straipsnis —

Radiolokaciniai įrenginiai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai 58

7.07 straipsnis —

Radijo ryšio sistemos, skirtos laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo 59

7.08 straipsnis —

Laivo vidinio ryšio įranga 59

7.09 straipsnis —

Avarinės signalizacijos sistema 59

7.10 straipsnis —

Šildymas ir vėdinimas 59

7.11 straipsnis —

Laivagalio inkaro valdymo įranga 59

7.12 straipsnis —

Įtraukiamosios vairinės 59

7.13 straipsnis —

Bendrijos sertifikato įrašas, skirtas laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo 60
8 SKYRIUS 60
VARIKLIO KONSTRUKCIJA 60

8.01 straipsnis —

Bendroji dalis 60

8.02 straipsnis —

Saugos įranga. 60

8.03 straipsnis —

Jėgainė 60

8.04 straipsnis —

Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema 61

8.05 straipsnis —

Kuro talpyklos, vamzdžiai ir priedai 61

8.06 straipsnis —

Tepalinės alyvos laikymas, jos talpyklų vamzdžiai ir priedai 62

8.07 straipsnis —

Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų laikymas, jų talpyklų vamzdžiai ir priedai 62

8.08 straipsnis —

Triumo vandens išsiurbimo ir drenažo sistemos 63

8.09 straipsnis —

Tepaluoto vandens ir panaudotos alyvos saugyklos 64

8.10 straipsnis —

Laivų keliamas triukšmas 64

8a SKYRIUS

(Palikta tuščia) 64
9 SKYRIUS 64
ELEKTROS ĮRANGA 64

9.01 straipsnis —

Bendroji dalis 64

9.02 straipsnis —

Elektros tiekimo sistemos 65

9.03 straipsnis —

Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo 65

9.04 straipsnis —

Apsauga nuo sprogimo 66

9.05 straipsnis —

Įžeminimas 66

9.06 straipsnis —

Didžiausia leistinoji įtampa 66

9.07 straipsnis —

Paskirstymo sistemos 67

9.08 straipsnis —

Sujungimas su kranto arba kitais išoriniais tinklais 67

9.09 straipsnis —

Elektros energijos tiekimas į kitas plaukiojančias priemones 68

9.10 straipsnis —

Generatoriai ir varikliai 68

9.11 straipsnis —

Akumuliatoriai 68

9.12 straipsnis —

Skirstomieji įrenginiai 69

9.13 straipsnis —

Avariniai srovės pertraukikliai 70

9.14 straipsnis —

Instaliacijų jungiamosios detalės 70

9.15 straipsnis —

Kabeliai 70

9.16 straipsnis —

Apšvietimo įrenginiai 71

9.17 straipsnis —

Navigaciniai žiburiai 71

9.18 straipsnis —

(Palikta tuščia) 71

9.19 straipsnis —

Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos 71

9.20 straipsnis —

Elektroninė įranga 72

9.21 straipsnis —

Elektromagnetinis suderinamumas 73
10 SKYRIUS 73
ĮRANGA 73

10.01 straipsnis —

Inkaro įranga 73

10.02 straipsnis —

Kita įranga 75

10.03 straipsnis —

Nešiojamieji gesintuvai 76

10.03a straipsnis —

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose 76

10.03b straipsnis —

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse 77

10.04 straipsnis —

Laivo valtys 81

10.05 straipsnis —

Gelbėjimo plūdurai ir gelbėjimo liemenės 81
11 SKYRIUS 81
DARBO VIETOS SAUGA 81

11.1 straipsnis —

Bendroji dalis 81

11.02 straipsnis —

Apsauga nuo kritimo 81

11.03 straipsnis —

Darbo patalpų dydis 82

11.04 straipsnis —

Šoniniai deniai 82

11.05 straipsnis —

Patekimas į darbo vietas 82

11.06 straipsnis —

Išėjimai ir avariniai išėjimai 83

11.07 straipsnis —

Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai 83

11.08 straipsnis —

Vidaus patalpos 83

11.09 straipsnis —

Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos 83

11.10 straipsnis —

Liukų dangčiai 83

11.11 straipsnis —

Suktuvai 84

11.12 straipsnis —

Kranai 84

11.13 straipsnis —

Degiųjų skysčių laikymas 85
12 SKYRIUS 85
GYVENAMOSIOS PATALPOS 85

12.01 straipsnis —

Bendroji dalis 85

12.02 straipsnis —

Ypatingi projektavimo reikalavimai gyvenamosioms patalpoms 86

12.03 straipsnis —

Sanitariniai įrenginiai 86

12.04 straipsnis —

Laivo virtuvės 87

12.05 straipsnis —

Geriamasis vanduo 87

12.06 straipsnis —

Šildymas ir vėdinimas 88

12.07 straipsnis —

Kita gyvenamųjų patalpų įranga 88
13 SKYRIUS 88
KURĄ DEGINANTI ŠILDYMO, MAISTO RUOŠIMO IR ŠALDYMO ĮRANGA 88

13.01 straipsnis —

Bendroji dalis 88

13.02 straipsnis —

Skystąjį kurą ir mazutą naudojančios įrangos naudojimas 88

13.03 straipsnis —

Garinamieji mazuto šildytuvai su degikliais ir šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais 89

13.04 straipsnis —

Garinamieji oro šildytuvai su degikliais 89

13.05 straipsnis —

Šildymo prietaisai su purškiamaisiais mazuto degikliais 89

13.06 straipsnis —

Šildymo dirbtiniu oro srautu prietaisai 89

13.07 straipsnis —

Šildymas kietuoju kuru 90
14 SKYRIUS 90
BUITINĖS PASKIRTIES SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ ĮRENGINIAI 90

14.01 straipsnis —

Bendroji dalis 90

14.02 straipsnis —

Įrenginiai 90

14.03 straipsnis —

Talpyklos 91

14.04 straipsnis —

Tiekimo blokų vieta ir išdėstymas 91

14.05 straipsnis —

Atsarginės ir tuščios talpyklos 91

14.06 straipsnis —

Slėgio reguliatoriai 91

14.07 straipsnis —

Slėgis 92

14.08 straipsnis —

Vamzdynai ir lankstieji vamzdžiai 92

14.09 straipsnis —

Skirstomoji sistema 92

14.10 straipsnis —

Dujas naudojantys prietaisai ir jų montavimas 92

14.11 straipsnis —

Vėdinimas ir degimo dujų šalinimas 93

14.12 straipsnis —

Eksploatacijos ir saugos reikalavimai 93

14.13 straipsnis —

Priėmimo bandymas 93

14.14 straipsnis —

Bandymai 93

14.15 straipsnis —

Atestavimas 94
15 SKYRIUS 94
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS LAIVAMS 94

15.01 straipsnis —

Bendrosios nuostatos 94

15.02 straipsnis —

Laivų korpusai 94

15.03 straipsnis —

Stovumas 96

15.04 straipsnis —

Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas 100

15.05 straipsnis —

Didžiausias leistinas keleivių skaičius 101

15.06 straipsnis —

Keleiviams skirtos patalpos ir zonos 101

15.07 straipsnis —

Varomoji sistema 104

15.08 straipsnis —

Saugumą užtikrinantys įtaisai ir įranga 104

15.09 straipsnis —

Gelbėjimo įranga 105

15.10 straipsnis —

Elektros įranga 106

15.11 straipsnis —

Priešgaisrinė sauga 107

15.12 straipsnis —

Gaisro gesinimas 111

15.13 straipsnis —

Saugos organizavimas 112

15.14 straipsnis —

Nuotekų surinkimo ir šalinimo įranga 113

15.15 straipsnis —

Tam tikriems keleiviniams laivams taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos 113
15a SKYRIUS 114
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KELEIVINIAMS BURLAIVIAMS 114

15a.01 straipsnis —

II dalies taikymas 114

15a.02 straipsnis —

Tam tikriems keleiviniams burlaiviams taikomos išimtys 115

15a.03 straipsnis —

Stovumo reikalavimai laivams, plaukiantiems iškėlus bures 115

15a.04 straipsnis —

Laivų statybos ir mechaniniai reikalavimai 115

15a.05 straipsnis —

Bendros takelažui taikomos nuostatos 116

15a.06 straipsnis —

Bendros laivo stiebams ir rangautams taikomos nuostatos 116

15a.07 straipsnis —

Specialios laivo stiebams taikomos nuostatos 116

15a.08 straipsnis —

Specialios stengoms taikomos nuostatos 117

15a.09 straipsnis —

Specialios bugšpritams taikomos nuostatos 118

15a.10 straipsnis —

Specialios kliverio gikams taikomos nuostatos 118

15a.11 straipsnis —

Specialios grotgikams taikomos nuostatos 118

15a.12 straipsnis —

Specialios gafeliams taikomos nuostatos 119

15a.13 straipsnis —

Bendros judamajam ir stovimajam takelažui taikomos nuostatos 119

15a.14 straipsnis —

Specialios stovimajam takelažui taikomos nuostatos 119

15a.15 straipsnis —

Specialios judamajam takelažui taikomos nuostatos 120

15a.16 straipsnis —

Takelažo jungiamosios detalės ir dalys 121

15a.17 straipsnis —

Burės 122

15a.18 straipsnis —

Įranga 122

15a.19 straipsnis —

Bandymai 122
16 SKYRIUS 122
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, KURIOS GALI BŪTI STUMIAMOS ARBA VELKAMOS VILKSTINĖS ARBA BORTAIS SUKABINTŲ PLAUKIOJANČIŲ PRIEMONIŲ VILKSTINĖS DALIS 122

16.01 straipsnis —

Stumti galinčios plaukiojančios priemonės 122

16.02 straipsnis —

Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos 123

16.03 straipsnis —

Plaukiojančios priemonės, kurios gali stumti bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstines 123

16.04 straipsnis —

Plaukiojančios priemonės, kurios gali būti stumiamos vilkstinėse 123

16.05 straipsnis —

Vilkimui naudojamos plaukiojančios priemonės 123

16.06 straipsnis —

Vilkstinių navigaciniai bandymai 124

16.07 straipsnis —

Įrašai Bendrijos sertifikate 124
17 SKYRIUS 124
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI PLŪDURIUOJANTIEMS ĮRENGINIAMS 124

17.01 straipsnis —

Bendroji dalis 124

17.02 straipsnis —

Leidžiančios nukrypti nuostatos 124

17.03 straipsnis —

Papildomi reikalavimai 125

17.04 straipsnis —

Liekamasis saugus atstumas 125

17.05 straipsnis —

Liekamasis viršvandeninis bortas 125

17.06 straipsnis —

Šoninio svirimo bandymas 126

17.07 straipsnis —

Stovumo patvirtinimas 126

17.08 straipsnis —

Stovumo patvirtinimas, jei sumažinamas liekamasis viršvandeninis bortas 127

17.09 straipsnis —

Grimzlės žymės ir grimzlės skalės 128

17.10 straipsnis —

Plūduriuojantis įrenginys, kurios stovumas nėra patvirtintas 128
18 SKYRIUS 128
KONKRETŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI STATYBVIETĖS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS 128

18.01 straipsnis —

Eksploatacijos sąlygos 128

18.02 straipsnis —

II dalies taikymas 128

18.03 straipsnis —

Leidžiančios nukrypti nuostatos 128

18.04 straipsnis —

Saugus atstumas ir viršvandeninis bortas 129

18.05 straipsnis —

Laivo valtys 129
19 SKYRIUS 129
KONKRETŪS REIKALAVIMAI SENOVINIAMS LAIVAMS (Palikta tuščia) 129
19a SKYRIUS 129
KONKRETŪS REIKALAVIMAI KANALŲ BARŽOMS (Palikta tuščia) 129
19b SKYRIUS 129
KONKRETŪS REIKALAVIMAI 4 ZONOS VANDENŲ KELIAIS PLAUKIOJANTIEMS LAIVAMS 129

19b.01 straipsnis —

4 skyriaus taikymas 129
20 SKYRIUS 129
KONKRETŪS REIKALAVIMAI JŪRŲ LAIVAMS (Palikta tuščia) 129
21 SKYRIUS 129
KONKRETŪS REIKALAVIMAI PRAMOGINIAMS LAIVAMS 129

21.01 straipsnis —

Bendroji dalis 129

21.02 straipsnis —

II dalies taikymas 130

21.03 straipsnis —

(Palikta tuščia) 130
22 SKYRIUS 131
KONTEINERIUS PLUKDANČIŲ LAIVŲ STOVUMAS 131

22.01 straipsnis —

Bendroji dalis 131

22.02 straipsnis —

Nepritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas 131

22.03 straipsnis —

Pritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas 133

22.04 straipsnis —

Laivo stovumo vertinimo tvarka 134
22a SKYRIUS 134
KONKRETŪS REIKALAVIMAI ILGESNĖMS NEI 110 M PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS 134

22a.01 straipsnis —

I dalies taikymas 134

22a.02 straipsnis —

II dalies taikymas 134

22a.03 straipsnis —

Stiprumas 134

22a.04 straipsnis —

Plūdrumas ir stovumas 134

22a.05 straipsnis —

Papildomi reikalavimai 135

22a.06 straipsnis —

IV daleis taikymas, kai atliekamas perstatymas 136
22b SKYRIUS 136
KONKRETŪS REIKALAVIMAI GREITAEIGIAMS LAIVAMS 136

22b.01 straipsnis —

Bendroji dalis 136

22b.02 straipsnis —

I dalies taikymas 137

22b.03 straipsnis —

II dalies taikymas 137

22b.04 straipsnis —

Sėdimosios vietos ir saugos diržai 137

22b.05 straipsnis —

Viršvandeninis bortas 137

22b.06 straipsnis —

Plūdrumas, stovumas ir padalijimas pertvaromis 137

22b.07 straipsnis —

Vairinė 137

22b.08 straipsnis —

Papildoma įranga 138

22b.09 straipsnis —

Uždaros zonos 138

22b.10 straipsnis —

Išėjimai ir evakuacijos keliai 138

22b.11 straipsnis —

Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimas 139

22b.12 straipsnis —

Pereinamojo laikotarpio nuostatos 139
III DALIS 139
23 SKYRIUS 139
LAIVŲ ĮRENGIMAS ATSIŽVELGIANT Į LAIVO ĮGULOS SUKOMPLEKTAVIMĄ 139

23.01 straipsnis —

(Palikta tuščia) 139

23.02 straipsnis —

(Palikta tuščia) 139

23.03 straipsnis —

(Palikta tuščia) 139

23.04 straipsnis —

(Palikta tuščia) 139

23.05 straipsnis —

(Palikta tuščia) 139

23.06 straipsnis —

(Palikta tuščia) 139

23.07 straipsnis —

(Palikta tuščia) 139

23.08 straipsnis —

(Palikta tuščia) 139

23.09 straipsnis —

Laivų įranga 140

23.10 straipsnis —

(Palikta tuščia) 141

23.11 straipsnis —

(Palikta tuščia) 141

23.12 straipsnis —

(Palikta tuščia) 141

23.13 straipsnis —

(Palikta tuščia) 141

23.14 straipsnis —

(Palikta tuščia) 141

23.15 straipsnis —

(Palikta tuščia) 141
IV DALIS 141
24 SKYRIUS 141
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 141

24.01 straipsnis —

Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms 141

24.02 straipsnis —

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms 141

24.03 straipsnis —

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti 1976 m. balandžio 1 d. arba anksčiau 152

24.04 straipsnis —

Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos 154

24.05 straipsnis —

(Palikta tuščia) 154

24.06 straipsnis —

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomas 24.01 straipsnis 154

24.07 straipsnis —

(Palikta tuščia) 163
24a SKYRIUS 163
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS PLAUKIOJANČIOMS PRIEMONĖMS, NEPLAUKIOJANČIOMS R ZONOS VANDENŲ KELIAIS 163

24a.01 straipsnis —

Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms ir ankstesnių Bendrijos sertifikatų galiojimas 163

24a.02 straipsnis —

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos jau eksploatuojamoms plaukiojančioms priemonėms 163

24a.03 straipsnis —

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti iki 1985 m. sausio 1 d. 169

24a.04 straipsnis —

Kitos leidžiančios nukrypti nuostatos 171

I PRIEDĖLIS

SAUGOS ŽENKLAI 172

II PRIEDĖLIS

ADMINISTRACINIAI NURODYMAI 174

I DALIS

1 SKYRIUS

BENDROJI DALIS

1.01 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:

 

Plaukiojančių priemonių rūšys

1.

„plaukiojančios priemonės“ — laivai arba plūduriuojantys įrenginiai;

2.

„laivas“ — vidaus vandenų laivas arba jūrų laivas;

3.

„vidaus vandenų laivas“ — laivas, skirtas laivybai tik arba daugiausia vidaus vandenų keliais;

4.

„jūrų laivas“ — jūrų susisiekimui sertifikuotas laivas;

5.

„motorinis laivas“ — motorinis krovininis laivas arba motorinis tanklaivis;

6.

„motorinis tanklaivis“ — laivas, skirtas kroviniams stacionariose talpyklose vežti ir pastatytas taip, kad plaukiotų savarankiškai, naudodamas savo paties varomąją jėgą;

7.

„motorinis krovininis laivas“ — laivas, kuris nėra motorinis tanklaivis, skirtas kroviniams vežti ir pastatytas taip, kad plaukiotų savarankiškai, naudodamas savo paties varomąją jėgą;

8.

„kanalų barža“ — vidaus vandenų laivas, ne didesnio negu 38,5 m ilgio ir 5,05 m pločio, paprastai plaukiojantis Rhine-Rhône kanalu;

9.

„vilkikas“ — laivas, specialiai pastatytas vilkimo darbams atlikti;

10.

„stūmikas“ — laivas, specialiai pastatytas stumiamai vilkstinei stumti;

11.

„barža“ — nesavaeigė arba skystakrūvė barža;

12.

„skystakrūvė barža“ — laivas, skirtas kroviniams stacionariose talpyklose vežti, pastatytas taip, kad jį būtų galima vilkti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus;

13.

„nesavaeigė barža“ — laivas, kuris nėra skystakrūvė barža, skirtas kroviniams vežti, pastatytas taip, kad jį būtų galima vilkti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus;

14.

„lichteris“ — skystakrūvis, krovininis arba laivu pervežamas lichteris;

15.

„skystakrūvis lichteris“ — laivas, skirtas kroviniams stacionariose talpyklose vežti, pastatytas arba specialiai pritaikytas tam, kad jį būtų galima stumti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus, kai jis nėra stumiamos vilkstinės dalis;

16.

„krovininis lichteris“ — laivas, kuris nėra skystakrūvis lichteris, skirtas kroviniams vežti, pastatytas arba specialiai pritaikytas tam, kad jį būtų galima stumti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kurios pakanka atlikti trumpus manevrus, kai jis nėra stumiamos vilkstinės dalis;

17.

„laivu pervežamas lichteris“ — lichteris, pastatytas taip, kad jį būtų galima pervežti jūrų laivais ir kad juo būtų galima plaukioti vidaus vandenų keliais;

18.

„keleivinis laivas“ — į vienos dienos reisus plaukiantis laivas arba laivas su kajutėmis, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau negu 12 keleivių;

19.

„keleivinis burlaivis“ — keleivinis laivas, pastatytas ir įrengtas taip, kad galėtų plaukti ir varomas burėmis;

20.

„į vienos dienos reisus plaukiantis laivas“ — keleivinis laivas be kajučių keleiviams nakvoti;

21.

„laivas su kajutėmis“ — keleivinis laivas su kajutėmis keleiviams nakvoti;

22.

„greitaeigis laivas“ — motorinė plaukiojanti priemonė, galinti plaukti daugiau negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu;

23.

„plūduriuojantis įrenginys“ — plūduriuojantis įrenginys, kuriuo vežama darbo įranga, pavyzdžiui, kranai, dugno gilinimo įranga, poliakalės arba keltuvai;

24.

„statybvietės plaukiojanti priemonė“ — laivas, tinkamai pastatytas ir įrengtas naudoti statybvietėse, pavyzdžiui, rekultyvuojamoji barža, išsikraunančioji arba pontoninė barža, pontonas arba akmenvertė barža;

25.

„pramoginis laivas“ — sportui arba pramogai skirtas laivas, kuris nėra keleivinis laivas;

26.

„laivo valtis“ — valtis, naudojama atliekant transportavimo, gelbėjimo ir darbo užduotis;

27.

„plūduriuojanti konstrukcija“ — plūduriuojanti įranga, kurios paprastai negalima iš vienos vietos perkelti į kitą, pavyzdžiui, plaukimo baseinas, dokas, pirsas ar elingas;

28.

„plūduriuojantis mechanizmas“ — plaustas arba kita konstrukcija, plaukti galintis objektas arba agregatas, kuris nėra laivas, plūduriuojantis įrenginys arba konstrukcija.

 

Plaukiojančių priemonių dariniai

29.

„vilkstinė“ — standžioji arba velkama plaukiojančių priemonių vilkstinė;

30.

„vilkstinės sudarymas“ — vilkstinės sudarymo būdas;

31.

„standžioji vilkstinė“ — stumiama vilkstinė arba bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstinė;

32.

„stumiama vilkstinė“ — standusis plaukiojančių priemonių, iš kurių ne mažiau kaip viena yra prieš plaukiojančią (-as) priemonę (-es), teikiančią (-čias) varomąją jėgą vilkstinei stumti, vadinamą (-as) „stūmiku (-ais)“, darinys; vilkstinė, sudaryta iš valdoma sankaba sukabinto stūmiko ir stumiamų plaukiojančių priemonių, taip pat laikoma standžiąja;

33.

„bortais sukabintų plaukiojančių priemonių vilkstinė“ — greta vienas kito standžiąja sankaba sukabintų plaukiojančių priemonių, iš kurių nė viena nėra prieš darinį stumiančią plaukiojančią priemonę, darinys;

34.

„velkama vilkstinė“ — vieno ar kelių plaukiojančių priemonių, plūduriuojančių konstrukcijų ar plūduriuojančių mechanizmų darinys, velkamas vienos ar kelių savaeigių plaukiojančių priemonių, sudarančių vilkstinės dalį.

 

Konkrečios laivo zonos

35.

„pagrindinis mašinų skyrius“ — vieta, kurioje yra sumontuoti varomieji varikliai;

36.

„mašinų skyrius“ — vieta, kurioje yra sumontuoti vidaus degimo varikliai;

37.

„katilinė“ — vieta, kurioje yra kuru kūrenamas įrenginys, skirtas garams gaminti arba šiluminiam tekalui šildyti;

38.

„uždaras antstatas“ — vandeniui nelaidi, standi, ištisinė konstrukcija su standžiomis sienomis, pastovia ir vandeniui nelaidžia jungtimi sujungta su deniu.

39.

„vairinė“ — vieta, kurioje yra visi laivą manevruoti būtini valdymo ir kontroliniai prietaisai;

40.

„gyvenamosios patalpos“ — patalpos, skirtos paprastai laive gyvenantiems asmenims, įskaitant laivo virtuves, maisto produktų sandėlius, tualetus ir prausyklas, skalbyklas, prieškambarius ir koridorius, bet išskyrus vairinę;

41.

„keleivių zona“ — keleiviams skirtos laivo zonos ir uždaros zonos, pavyzdžiui, holai, biurai, parduotuvės, kirpyklos, džiovyklos, skalbyklos, saunos, tualetai, prausyklos, koridoriai, jungiamieji praėjimai ir sienomis neatitverti laiptai;

42.

„valdymo centras“ — vairinė, zona, kurioje yra avarinė elektros jėgainė arba jos dalys, arba zona, kurioje nuolat yra laivo personalo arba įgulos narių, pavyzdžiui, patalpos, skirtos priešgaisrinės signalizacijos įrangai, nuotolinio durų arba gaisrinių sklendžių valdymo priemonėms;

43.

„trapo šachta“ — vidaus laiptų arba lifto šachta;

44.

„holas“ — gyvenamoji arba keleivių zonos patalpa. Keleivinių laivų laivo virtuvės nėra laikomos holais;

45.

„laivo virtuvė“ — patalpa su virykle arba panašiu prietaisu maistui gaminti;

46.

„sandėlis“ — patalpa degiems skysčiams laikyti arba patalpa, kurioje daugiau negu 4 m2 ploto skiriama atsargoms laikyti;

47.

„triumas“ — pertvaromis pirmagalyje ir laivagalyje atitverta laivo dalis, atidaroma arba uždaroma nuimamais liukų dangčiais, skirta supakuotiems arba biriems kroviniams vežti arba korpuso dalimi nesančioms talpykloms;

48.

„stacionari talpykla“ — su laivu sujungta talpykla, kurios sienos yra laivo korpuso dalis arba sudaro atskirą korpusą;

49.

„darbo vieta“ — zona, kur įgulos nariai atlieka darbą, įskaitant trapą, stiebinį kraną ir laivo valtį;

50.

„koridorius“ — zona, skirta įprastam asmenų ir krovinių judėjimui;

51.

„saugi zona“ — zona, kurios išorinė riba yra vertikali plokštuma, esanti 1/5 vaterlinijos pločio (BWL) atstumu lygiagrečiai korpusui pagal didžiausios grimzlės liniją;

52.

„susirinkimo zonos“ — laivo zonos, kurios yra specialiai apsaugotos ir kuriose keleiviai renkasi kilus pavojui;

53.

„evakuacijos vietos“ — laivo susirinkimo zonų dalis, iš kurios galima evakuoti žmones.

 

Laivų mašinų ir mechanizmų projektavimo ir gamybos terminai

54.

„didžiausios grimzlės plokštuma“ — didžiausią grimzlę, kuriai esant plaukiojančioms priemonėms leidžiama plaukti, atitinkanti vandens plokštuma;

55.

„saugus atstumas“ — atstumas tarp didžiausios grimzlės plokštumos ir lygiagrečios plokštumos, kertančios žemiausią tašką, virš kurio plaukiojančios priemonės nebelaikomos nelaidžiomis vandeniui;

56.

„liekamasis saugus atstumas“ — vertikalus atstumas, kuris laivui pasvirus į šoną liktų tarp vandens lygio ir žemiausio panirusio borto taško, žemiau kurio laivas nebelaikomas esąs nelaidus vandeniui;

57.

„viršvandeninis bortas (f)“ — atstumas tarp didžiausios grimzlės plokštumos ir lygiagrečios plokštumos, einančios per žemiausią prieplaukinės sijos tašką arba, jei prieplaukinės sijos nėra, žemiausią laivo borto viršutinio krašto tašką;

58.

„liekamasis viršvandeninis bortas“ — vertikalus atstumas, kuris laivui pasvirus į šoną liktų tarp vandens lygio ir viršutinės denio plokštumos ties žemiausiu panirusio borto tašku arba, jei denio nėra, žemiausio viršutinės stacionaraus laivo borto plokštumos taško;

59.

„ribinės grimzlės linija“ — įsivaizduojama linija, išvesta per borto apkalą ne mažiau negu 10 cm atstumu žemyn nuo pertvarų denio ir ne mažiau negu 10 cm atstumu žemyn nuo žemiausio vandeniui laidaus borto apkalos taško. Jei pertvarų denio nėra, linija išvedama ne mažiau negu 10 cm po žemiausia linija, iki kurios išorinė apkala yra vandeniui nelaidi;

60.

„vandentalpa (∇)“ — laivo tūris po vandeniu, m3;

61.

„tonažas“ (Δ) — bendras laivo svoris su kroviniu, t;

62.

„vandentalpos koeficientas (CB)“ — vandentalpos ir ilgio LWL, pločio BWL bei grimzlės T sandaugos santykis;

63.

„šoninė plokštuma virš vandens (AV)“ — šoninė laivo plokštuma virš vaterlinijos, m2;

64.

„pertvarų denis“ — denis, kurį siekia būtinos vandeniui nelaidžios pertvaros ir nuo kurio matuojamas viršvandeninis bortas;

65.

„pertvara“ — tam tikro aukščio paprastai vertikali siena, kuri padalija laivą ir ribojasi su laivo dugnu, apkala arba kitomis pertvaromis;

66.

„skersinė pertvara“ — pertvara nuo vieno laivo borto iki kito;

67.

„siena“ — paprastai vertikali skiriančioji plokštuma;

68.

„skiriamoji siena“ — vandeniui laidi siena;

69.

„ilgis (L)“ — didžiausias korpuso ilgis (m) be laivo vairo ir bugšprito;

70.

„bendras ilgis (LOA)“ — didžiausias plaukiojančios priemonės ilgis (m), įskaitant visus stacionarius įrenginius, pavyzdžiui, vairavimo sistemos arba jėgainės dalis, mechaninius arba panašius įtaisus;

71.

„vaterlinijos ilgis (LWL)“ — korpuso ilgis (m) ties didžiausios grimzlės vieta;

72.

„plotis (B)“ — didžiausias korpuso plotis (m), matuojamas iki išorinio korpuso apkalos krašto (be laivaračių, švartavimosi sijų ir pan.);

73.

„bendras plotis (BOA)“ — didžiausias plaukiojančios priemonės plotis (m), įskaitant visą stacionarią įrangą, pavyzdžiui, laivaračius, švartavimosi sijas, mechaninius įtaisus ir pan.;

74.

„vaterlinijos plotis (BWL)“ — korpuso plotis (m), matuojamas nuo bortų apkalos išorės ties didžiausios grimzlės linija;

75.

„aukštis (H)“ — trumpiausias vertikalus atstumas (m) tarp žemiausio korpuso arba kilio taško ir žemiausio denio taško laivo šone;

76.

„grimzlė (T)“ — vertikalus atstumas (m) tarp žemiausio korpuso arba kilio taško ir didžiausios grimzlės linijos;

77.

„laivapriekio statmuo“ — vertikali linija ties korpuso ir didžiausios grimzlės linijos susikirtimo tašku laivapriekyje;

78.

„šoninio denio pločio prošvaisa“ — atstumas tarp vertikalios linijos, einančios per iškiliausią liuko komingso, esančio šoninio denio pusėje, dalį, ir vertikalios linijos, einančios per vidinį apsauginės aptvaros (lejerinės aptvaros, apatinės aptvaros) kraštą išorinėje šoninio denio pusėje.

 

Vairavimo sistema

79.

„vairavimo sistema“ — visa laivui vairuoti būtina įranga, pavyzdžiui, skirta 5 skyriuje nustatytam laivo manevringumui užtikrinti;

80.

„laivo vairas“ — laivo vairas arba vairai su velenu, įskaitant laivo vairo sektoriaus formos rumpelį ir su vairo mechanizmu jungiančias detales;

81.

„vairo mechanizmas“ — vairavimo sistemos dalis, kuria judinamas laivo vairas;

82.

„pavaros įtaisas“ — vairo mechanizmo pavara, esanti tarp energijos šaltinio ir vairo mechanizmo;

83.

„energijos šaltinis“ — vairo valdymo įrangai ir vairo mechanizmui tiekiama elektros energija, pagaminta laivo tinklo, baterijų arba vidaus degimo variklio;

84.

„vairo valdymo įranga“ — elektros energija maitinamam vairo valdymui būtinos sudedamosios dalys ir grandinės;

85.

„vairo mechanizmo pavaros įtaisas“ — vairo mechanizmo, jo pavaros įtaiso ir energijos šaltinio valdymo įtaisas;

86.

„rankinė pavara“ — sistema, kurią naudojant, rankiniu būdu valdant rankinį vairaratį, laivo vairas mechanine pavarų dėže sukamas be papildomo energijos šaltinio;

87.

„rankinio valdymo hidraulinė pavara“ — rankinis valdymo įtaisas, skirtas hidraulinei pavarų dėžei paleisti;

88.

„posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas“ — įranga, kuri pagal iš anksto nustatytas vertes automatiškai didina ir išlaiko tam tikrą laivo sukimosi greitį;

89.

„vairinė, kurioje radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo“ — vairinė, kurioje vykdydamas radiolokacinį valdymą laivą manevruoti gali vienas asmuo.

 

Konstrukcijos elementų ir medžiagų savybės

90.

„nelaidus vandeniui“ — konstrukcijos elementas arba įtaisas, įrengtas taip, kad nepraleistų vandens;

91.

„nelaidus purslams ir atsparus oro sąlygoms“ — konstrukcijos elementas arba įtaisas, įrengtas taip, kad įprastomis sąlygomis per jį galėtų prasisunkti tik nedidelis vandens kiekis;

92.

„nelaidus dujoms“ — konstrukcijos elementas arba įtaisas, įrengtas taip, kad nepraleistų dujų ir garų;

93.

„nedegus“ — medžiaga, kuri nedega ir neišskiria tokio kiekio degiųjų garų, kad jie, įkaitinus iki maždaug 750° C, galėtų savaime užsidegti;

94.

„antipirenas“ — medžiaga, kuri lengvai neužsiliepsnoja arba kurios paviršius bent sulaiko liepsnos plitimą remiantis bandymais pagal 15.11 straipsnio 1 dalies c punktą;

95.

„atsparumas ugniai“ — konstrukcijos elementų arba įtaisų savybė, patvirtinta bandymais pagal 15.11 straipsnio 1 dalies d punktą;

96.

„Atsparumo ugniai bandymų kodeksas“ — Tarptautinis atsparumo ugniai bandymų taikymo kodeksas, priimtas pagal TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliuciją MSC.61(67).

 

Kiti apibrėžimai

97.

„patvirtinta klasifikacinė bendrovė“ — klasifikacinė bendrovė, kuri buvo pripažinta pagal VII priedo kriterijus ir tvarką;

98.

„radiolokacinis įrenginys“ — pagalbinė elektroninė navigacijos priemonė, skirta nustatyti ir rodyti aplinką bei vykstantį eismą;

99.

„vidaus vandenų ECDIS“ — standartizuota elektroninių vidaus vandenų navigacinių žemėlapių ir su jais susijusios informacijos rodymo sistema, kuri rodo tam tikrą patentuotų elektroninių vidaus vandenų navigacinių žemėlapių informaciją ir pasirinktą informaciją iš kitų plaukiojančios priemonės daviklių;

100.

„vidaus vandenų ECDIS įrenginys“ — įrenginys, skirtas elektroniniams navigaciniams vidaus vandenų žemėlapiams rodyti, galintis veikti dviem režimais: informacijos ir navigacijos;

101.

„informacijos režimas“ — režimas, kai vidaus vandenų ECDIS naudojama tik informacijai gauti be radiolokacinio sluoksnio;

102.

„navigacijos režimas“ — režimas, kai vidaus vandenų ECDIS naudojama su radiolokaciniu sluoksniu plaukiojančiai priemonei vairuoti;

103.

„laive dirbantis personalas“ — visi keleiviniame laive dirbantys darbuotojai, kurie nėra įgulos nariai;

104.

„riboto judrumo asmenys“ — asmenys, kurie naudodamiesi viešuoju transportu susiduria su ypatingais sunkumais, pavyzdžiui, pagyvenę ir neįgalieji asmenys, asmenys su jutimine negalia ir vežimėliuose, nėščios moterys ir mažamečius vaikus lydintys asmenys;

105.

„Bendrijos sertifikatas“ — sertifikatas, pažymintis atitiktį šios direktyvos techniniams reikalavimams, kurį vidaus vandenų laivui išduoda kompetentinga institucija.

1.02 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.03 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.04 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.05 straipsnis

(Palikta tuščia)

1.06 straipsnis

Laikinieji reikalavimai

Laikinieji reikalavimai gali būti priimti pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, kai tai skubiai būtina vidaus vandenų kelių transportui suderinti su technikos pažanga, numatyti nuo šios direktyvos nuostatų leidžiančias nukrypti nuostatas prieš numatomą pačios direktyvos pakeitimą arba kad būtų galima atlikti bandymus. Reikalavimai yra skelbiami ir galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Visose valstybėse narės jie įsigalioja vienu metu ir panaikinami tokiomis pat sąlygomis.

1.07 straipsnis

Administraciniai nurodymai

Siekiant lengviau ir vienodai įgyvendinti šią direktyvą, pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą gali būti priimti privalomi administraciniai nurodymai dėl patikrinimo.

2 SKYRIUS

PROCEDŪRA

2.01 straipsnis

Tikrinimo įstaigos

1.   Tikrinimo įstaigas įsteigia valstybės narės.

2.   Tikrinimo įstaigas sudaro pirmininkas ir ekspertai.

Kiekvienoje įstaigoje yra šie ekspertai, jais neapsirobojant:

a)

administraciją atstovaujantis pareigūnas, atsakingas už laivybą vidaus vandenų keliais;

b)

vidaus vandenų laivų ir jų variklių projektavimo ekspertas;

c)

laivybos sertifikatą turintis laivybos ekspertas.

3.   Kiekvienos įstaigos pirmininką ir ekspertus skiria valstybės, kurioje įstaiga yra įsteigta, valdžios institucijos. Pradėdami eiti pareigas, pirmininkas ir ekspertai raštu pateikia pareiškimą, kad jas vykdys visiškai nepriklausomai. Pareigūnai tokio pareiškimo pateikti neprivalo.

4.   Tikrinimo įstaigoms pagal taikomas nacionalines nuostatas gali padėti tam tikrų sričių ekspertai.

2.02 straipsnis

Prašymas dėl patikrinimo

1.   Prašymo dėl patikrinimo pateikimo tvarką ir patikrinimo vietą bei laiką nustato Bendrijos sertifikatą išduodančios institucijos. Kompetentinga institucija nustato, kokius dokumentus reikia pateikti. Ši tvarka turi būti įgyvendinama taip, kad užtikrintų, jog patikrinimas būtų atliekamas per priimtiną laikotarpį nuo prašymo pateikimo.

2.   Plaukiojančios priemonės, kuriai ši direktyva netaikoma, savininkas arba jo atstovas gali prašyti Bendrijos sertifikato. Jo prašymas patenkinamas, jei laivas atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2.03 straipsnis

Plaukiojančios priemonės pateikimas patikrinimui

1.   Savininkas arba jo atstovas plaukiojančią priemonę tikrinimui turi pateikti be krovinio, išvalytą ir su įranga. Jis privalo teikti atliekant tikrinimą būtiną pagalbą, pavyzdžiui, parūpinti reikiamą valtį bei personalą ir atidengti laivo korpuso ar įrangos dalis, kurios nėra tiesiogiai prieinamos arba matomos.

2.   Tikrinimo įstaiga reikalauja, kad pirmas patikrinimas būtų atliekamas sausumoje esant pirmai galimybei. Patikrinimas sausumoje nebūtinas, jei pateikiamas klasifikacinis sertifikatas arba patvirtintos klasifikacinės bendrovės išduotas sertifikatas, liudijantis, kad laivo konstrukcija atitinka jai keliamus reikalavimus, arba jei pateikiamas sertifikatas, rodantis, kad kompetentinga institucija jau atliko patikrinimą sausumoje kitu tikslu. Jei atliekamas periodiškas patikrinimas arba jei atliekamas šios direktyvos 15 straipsnyje numatytas patikrinimas, tikrinimo įstaiga gali reikalauti, kad laivas būtų tikrinamas iškeltas iš vandens.

Tikrinimo įstaiga turi vykdyti motorinių laivų arba vilkstinių bandomuosius reisus pradinio patikrinimo metu arba jei buvo atlikti esminiai varomosios arba vairavimo įrangos pakeitimai.

3.   Tikrinimo įstaiga gali reikalauti atlikti papildomus eksploatacinius bandymus ir pateikti kitus patvirtinamuosius dokumentus. Ši nuostata taip pat taikoma, kai plaukiojanti priemonė statoma.

2.04 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.05 straipsnis

Laikinasis Bendrijos sertifikatas

1.   Kompetentinga institucija laikinąjį Bendrijos sertifikatą gali išduoti:

a)

plaukiojančioms priemonėms, kurios ketina, kompetentingai institucijai leidus, plaukti į tam tikrą vietą, kad gautų Bendrijos sertifikatą;

b)

plaukiojančioms priemonėms, kurių Bendrijos sertifikatas buvo laikinai panaikintas vienu iš 2.07 straipsnyje arba šios direktyvos 12 ir 16 straipsniuose nurodytų atvejų;

c)

plaukiojančioms priemonėms, kurių Bendrijos sertifikatas yra rengiamas po sėkmingo patikrinimo;

d)

plaukiojančioms priemonėms, kurios atitiko ne visas sąlygas Bendrijos sertifikatui gauti, kaip nustatyta V priedo I dalyje;

e)

plaukiojančioms priemonėms, kurios buvo taip sugadintos, kad jų būklė nebeatitinka Bendrijos sertifikato;

f)

plūduriuojančiai įrangai arba įrenginiams, jei už specialiąsias transporto operacijas atsakingos valdžios institucijos išduoda leidimą atlikti specialią transporto operaciją, kaip numatyta taikomose valstybių narių laivybos institucijos taisyklėse, jei bus gautas toks Bendrijos sertifikatas;

g)

plaukiojančioms priemonėms, kurios nukrypsta nuo II dalies nuostatų, kaip numatyta 2.19 straipsnio 2 dalyje.

2.   Laikinasis Bendrijos sertifikatas rengiamas pagal V priedo III dalyje pateiktą pavyzdį, jei manoma, kad plaukiojančių priemonių, plūduriuojančių įrenginių arba plūduriuojančių mechanizmų tinkamumas plaukioti užtikrintas pakankamai.

Juo nustatomos sąlygos, kurias kompetentinga institucija laiko būtinomis. Jis galioja:

a)

vieną konkretų reisą, kuris turi būti atliktas per atitinkamą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, 1 dalies a, d–f punktuose nurodytais atvejais;

b)

atitinkamą laikotarpį 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais;

c)

šešis mėnesius 1 dalies g punkte nurodytais atvejais. Laikinasis Bendrijos sertifikatas gali būti pratęsiamas kaskart šešiems mėnesiams, kol Komitetas priims sprendimą.

2.06 straipsnis

Bendrijos sertifikato galiojimas

1.   Bendrijos sertifikatų, pagal šios direktyvos nuostatas išduotų naujiems laivams, galiojimo laikotarpį nustato kompetentinga institucija. Jis yra ne ilgesnis negu:

a)

penkeri metai — keleiviniams laivams;

b)

dešimt metų — visoms kitoms plaukiojančioms priemonėms.

Galiojimo laikotarpis turi būti nurodomas Bendrijos sertifikate.

2.   Dar neatlikus patikrinimo jau eksploatuojamų laivų Bendrijos sertifikatų galiojimo laikotarpį kompetentinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagal patikrinimo rezultatus. Vis dėlto, jų galiojimas negali viršyti 1 dalyje nurodytų laikotarpių.

2.07 straipsnis

Bendrijos sertifikate nurodomi duomenys ir jo pakeitimai

1.   Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas turi informuoti kompetentingą instituciją apie visus plaukiojančios priemonės pavadinimo arba plaukiojančios priemonės nuosavybės pasikeitimus, visus iš naujo atliktus plaukiojančios priemonės išmatavimus bei visus oficialaus numerio, registracijos arba prirašymo uosto pasikeitimus ir nusiųsti Bendrijos sertifikatą minėtai institucijai, kad ši padarytų pakeitimus.

2.   Bendrijos sertifikatą papildyti informacija arba pakeisti gali bet kuri kompetentinga institucija.

3.   Jei kompetentinga institucija Bendrijos sertifikatą pakeičia arba papildo jį informacija, apie tai ji turi informuoti tą Bendrijos sertifikatą išdavusią kompetentingą instituciją.

2.08 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.09 straipsnis

Periodiškas patikrinimas

1.   Plaukiojančios priemonės turi būti patikrinamos periodiškai prieš baigiantis jų Bendrijos sertifikato galiojimui.

2.   Savininkui arba jo atstovui pagrįstai paprašius, kompetentinga institucija išimties tvarka ir be papildomų patikrinimų gali pratęsti Bendrijos sertifikato galiojimą ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Šis galiojimo pratęsimas suteikiamas raštu ir laikomas plaukiojančioje priemonėje.

3.   Kompetentinga institucija iš naujo nustato Bendrijos sertifikato galiojimo laikotarpį pagal tokio patikrinimo rezultatus.

Galiojimo laikotarpis įrašomas Bendrijos sertifikate ir pranešamas jį išdavusiai institucijai.

4.   Jei Bendrijos sertifikato galiojimo laikotarpis nepratęsiamas, o pakeičiamas nauju, ankstesnis Bendrijos sertifikatas gražinamas jį išdavusiai kompetentingai institucijai.

2.10 straipsnis

Savanoriškas patikrinimas

Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas bet kuriuo metu gali savanoriškai paprašyti atlikti patikrinimą.

Pagal minėtą prašymą dėl patikrinimo imamasi veiksmų.

2.11 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.12 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.13 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.14 straipsnis

(Palikta tuščia)

2.15 straipsnis

Išlaidos

Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas padengia visas laivo patikrinimo ir Bendrijos sertifikato išdavimo išlaidas pagal kiekvienos valstybės narės sudarytą specialų mokesčių sąrašą.

2.16 straipsnis

Informavimas

Kompetentinga institucija asmenims, galintiems pagrįsti, kad jiems būtina sužinoti Bendrijos sertifikato turinį, gali leisti su juo susipažinti ir gali jiems išduoti tikromis patvirtintas ir tokiomis nurodytas Bendrijos sertifikato ištraukas ar kopijas.

2.17 straipsnis

Bendrijos sertifikatų registras

1.   Kompetentingos institucijos savo išduodamiems Bendrijos sertifikatams skiria eilės numerį. Visų savo išduotų Bendrijos sertifikatų registrą jos tvarko pagal VI priede nurodytą pavyzdį.

2.   Kompetentingos institucijos saugo visų savo išduotų Bendrijos sertifikatų originalus arba kopijas ir juose pažymi visą informaciją bei pakeitimus, taip pat visus Bendrijos sertifikato panaikinimus bei pakeitimus naujais.

2.18 straipsnis

Oficialus numeris

1.   Bendrijos sertifikatą išdavusi kompetentinga institucija jame įrašo valstybės narės, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas, kompetentingos institucijos tai plaukiojančiai priemonei skirtą oficialų numerį.

Bendrijos sertifikate nurodomą oficialų numerį ne valstybių narių plaukiojančioms priemonėms skiria tą Bendrijos sertifikatą išduodanti kompetentinga institucija.

Šie reikalavimai netaikomi pramoginiams laivams.

2.   (Palikta tuščia)

3.   (Palikta tuščia)

4.   Plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas dėl oficialaus numerio skyrimo turi kreiptis į kompetentingas institucijas. Savininkas arba jo atstovas taip pat yra atsakingi už Bendrijos sertifikate įrašyto oficialaus numerio uždėjimą ir nuėmimą iškart jam netekus galios.

2.19 straipsnis

Lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   Jei II dalies nuostatomis reikalaujama plaukiojančioje priemonėje naudoti arba turėti tam tikras medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti tam tikrus konstrukcijos elementus ar tam tikras priemones, kompetentinga institucija minėtoje plaukiojančioje priemonėje gali leisti naudoti arba turėti kitas medžiagas, įrenginius arba įrangą, arba naudoti kitas konstrukcijos projekto ypatybes ar kitas priemones, jei pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą jie yra pripažinti lygiaverčiais.

2.   Jei pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komitetas nepriima sprendimo dėl lygiavertiškumo, kaip numatyta 1 dalyje, kompetentinga institucija gali išduoti laikinąjį Bendrijos sertifikatą.

Pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentingos institucijos per vieną mėnesį Komitetui praneša apie laikinojo Bendrijos sertifikato išdavimą pagal 2.05 straipsnio 1 dalies g punktą, nurodydamos plaukiojančios priemonės pavadinimą ir oficialų numerį, nukrypimo pobūdį ir valstybę, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas.

3.   Pagal šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą kompetentinga institucija, remdamasi komiteto rekomendacija, Bendrijos sertifikatą konkrečiai plaukiojančiai priemonei gali išduoti ribotam bandomajam laikotarpiui, įtraukdama į jį naujus techninius reikalavimus, kurie nukrypsta nuo II dalies reikalavimų, jei tie reikalavimai užtikrina lygiavertišką saugą.

4.   1 ir 3 dalyse nurodytas lygiavertiškumas ir leidžiančios nukrypti nuostatos nurodomos Bendrijos sertifikate. Apie tai informuojama Komisija.

II DALIS

3 SKYRIUS

LAIVŲ STATYBOS REIKALAVIMAI

3.01 straipsnis

Pagrindinis reikalavimas

Laivai statomi vadovaujantis gera laivų statybos praktika.

3.02 straipsnis

Stipris ir stovumas

1.   Korpusas turi būti pakankamai stiprus, kad išlaikytų visus įtempius, kurie jį paprastai veikia.

a)

Jei laivai yra nauji arba iš esmės rekonstruoti taip, kad tai turi įtakos laivo stiprumui, pateikiamais projektiniais skaičiavimais įrodomas titinkamas jų stipris. Šių įrodymų nereikalaujama, jei pateikiamas klasifikacinis sertifikatas arba patvirtintos klasifikacinės bendrovės pareiškimas.

b)

Jei atliekamas patikrinimas, kaip nurodyta 2.09 straipsnyje, mažiausias dugno, korpuso žiaunų ir šonų apkalos lakštų storis tikrinamas laikantis šių sąlygų:

Jei laivai pagaminti iš plieno, nurodomas mažiausias storis tmin pagal didžiausias vertes, apskaičiuotas pagal šias formules:

1)

laivų, kurie yra ilgesni negu 40 m: tmin = f · b · c (2,3 + 0,04 L) [mm];

laivų, kurie yra ne daugiau negu 40 m ilgio: tmin = f · b · c (1,5 + 0,06 L) [mm], bet ne mažiau negu 3 00 mm.

2)

Formula

kur:

a

=

atstumas tarp rėmų [mm];

f

=

atstumo tarp rėmų koeficientas:

f

=

1, jei a ≤ 500 mm,

f

=

1 + 0,0013 (a — 500), jei a > 500 mm

b

=

dugno, šonų arba korpuso žiaunų apkalos lakštų koeficientas

b

=

1,0 — dugno arba šonų apkalos lakštų

b

=

1,25 — korpuso žiaunų apkalos lakštų.

f = 1 gali būti taikomas atstumui tarp rėmų, apskaičiuojant mažiausią šonų apkalos lakštų storį. Tačiau mažiausias korpuso žiaunų apkalos lakštų storis jokiu būdu negali būti mažesnis už dugno ir šonų apkalos lakštų storį.

c

=

koeficientas pagal konstrukcijos tipą:

c

=

0,95 — laivų su dvigubu dugnu ir sparno tuštuma, jei skiriamoji siena tarp sparno tuštumos ir triumo yra vertikalioje padėtyje, vienoje eilėje su komingsu

c

=

1,0 — visų kitų tipų konstrukcijų.

c)

Laivų su dvigubu dugnu ir sparno tuštumomis ir su išilginiais rėmais mažiausia apkalos lakštų storio vertė, apskaičiuojama pagal šio straipsnio b punkte nurodytas formules, gali būti sumažinta iki apskaičiuotos vertės, klasifikacinės bendrovės patvirtintos kaip užtikrinančios pakankamą korpuso stiprį (išilginį, šoninį ir atskirų vietų stiprį).

Jei dugno, korpuso žiaunų arba šonų apkalos lakštų storis yra mažesnis už šiuo būdu nustatytą leistiną vertę, apkalos lakštai atnaujinami.

Šiuo būdu apskaičiuotos mažiausios vertės yra ribinės vertės, atsižvelgus į įprastą, tolygų nusidėvėjimą, jei plokštės yra iš laivų statybos plieno, o vidaus konstrukcijos elementai, pavyzdžiui, rėmai, rėmų pagrindas, pagrindiniai išilginiai ir skersiniai konstrukcijos elementai yra geros būklės ir jei korpuse nesimato jokių išilginio stiprio perkrovos požymių.

Kai atitinkamos apkalos plokštės nebeatitinka šių verčių, jos remontuojamos arba pakeičiamos. Tačiau ne daugiau negu 10 % už apskaičiuotas vertes mažesnis storis yra leidžiamas, jei toks jis yra atskirose vietose ir mažuose plotuose.

2.   Jei korpuso konstrukcijoje naudojama medžiaga yra ne plienas, skaičiavimais įrodoma, kad korpuso stipris (išilginis, šoninis ir atskirų vietų) yra ne mažesnis už stiprį, kuris būtų, jei būtų naudojamas plienas, tariant, kad jo mažiausias storis yra toks, kaip numatyta 1 dalyje. Jei pateikiamas pripažintos klasifikacinės bendrovės išduotas klasės sertifikatas arba pareiškimas, įrodymas skaičiavimais nebūtinas.

3.   Laivų stovumas turi atitikti numatytąją naudojimo paskirtį.

3.03 straipsnis

Laivo korpusas

1.   Denį arba, jei denio nėra, planšyrą siekiančios pertvaros įrengiamos šiose vietose:

a)

Taraninėje pertvaroje tinkamu atstumu nuo laivapriekio taip, kad būtų užtikrintas laivo su kroviniu plūdrumas, o liekamasis saugus atstumas būtų 100 mm, jei vanduo patektų į vandeniui nelaidų skyrių prieš taraninę pertvarą.

Paprastai laikoma, kad 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas įvykdytas, jei taraninė pertvara įrengta 0,04 L–0,04 L + 2 m atstumu nuo laivapriekio statmens didžiausios grimzlės plokštumoje.

Jei šis atstumas viršija 0,04 L + 2 m, 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas įrodomas skaičiavimu.

Atstumas gali būti sumažintas iki 0,03 L. Tuomet 1 pastraipoje nurodytas reikalavimas turi būti įrodomas skaičiavimu, tariant, kad prieš taraninę pertvarą esantis skyrius ir gretimi skyriai yra apsemti vandens.

b)

Achterpiko pertvaroje tinkamu atstumu nuo laivagalio, jei laivo ilgis L viršija 25 m.

2.   Prieš taraninės pertvaros plokštumą negali būti gyvenamųjų patalpų arba įrenginių, būtinų laivo saugai arba eksploatavimui. Šis reikalavimas netaikomas inkaro įrenginiui.

3.   Gyvenamosios patalpos, mašinų skyriai ir katilinės bei jose esančios darbo vietos nuo triumų atskiriamos vandeniui nelaidžiomis denį siekiančiomis skersinėmis pertvaromis.

4.   Gyvenamosios patalpos nuo mašinų skyrių, katilinių ir triumų atskiriamos taip, kad būtų nelaidžios dujoms ir kad į jas būtų galima patekti tiesiai iš denio. Jei į minėtas patalpas iš denio patekti neįmanoma, tiesiai į denį turi būti galima patekti per jų atsarginius išėjimus.

5.   1 ir 3 dalyse nurodytose pertvarose ir 4 dalyje nurodytoje atskiriamojoje zonų pertvaroje neturi būti angų.

Tačiau durys achterpiko pertvaroje ir išgrąžos, visų pirma šachtų ir vamzdynų išgrąžos, yra leidžiamos, jei yra suprojektuotos taip, kad nepablogintų pertvarų ir zonų atskyrimo veiksmingumo. Durys achterpiko pertvaroje gali būti tik tuo atveju, jei nuotolinio stebėjimo būdu iš vairinės galima nustatyti, ar jos atviros, ar uždarytos, o ant durų iš abiejų pusių turi būti šis lengvai įskaitomas nurodymas:

„Pasinaudoję durimis, iš karto jas uždarykite“.

6.   Vandens įleidžiamieji bei išleidžiamieji vamzdžiai ir su jais sujungti vamzdynai turi būti tokie, kad į laivą netyčia negalėtų patekti vanduo.

7.   Laivapriekio zonos pastatomos taip, kad inkarai ar jų dalys neišsikištų už šoninės apkalos.

3.04 straipsnis

Mašinų skyriai, katilinės ir bunkeriai

1.   Mašinų skyriai arba katilinės išdėstomos taip, kad būtų galima lengvai ir saugiai eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti juose esančius įrengimus.

2.   Skystojo kuro arba alyvos bunkeriai su keleivių zonomis ir gyvenamosiomis patalpomis negali turėti bendrų sienų, kurias įprastos eksploatacijos sąlygomis slėgtų statinis skysčio slėgis.

3.   Mašinų skyriaus, katilinės ir bunkerio pertvaros, lubos ir durys turi būti iš plieno arba kitos lygiavertiškos nedegios medžiagos.

Mašinų skyriuose naudojama izoliacinė medžiaga apsaugoma nuo kuro ir kuro garų prasiskverbimo.

Visos angos mašinų skyrių, katilinių ir bunkerinių sienose, lubose ir duryse turi būti tokios, kad jas būtų galima uždaryti iš išorės. Užraktai turi būti iš plieno arba lygiavertiškos nedegios medžiagos.

4.   Mašinų skyrius ir katilines bei kitas patalpas, iš kurių gali nutekėti degiosios ar toksiškos dujos, turi būti galima tinkamai išvėdinti.

5.   Trapai ir kopėčios, kuriais galima patekti į mašinų skyrius, katilines ir bunkerius, turi būti tvirtai pritvirtinti ir pagaminti iš plieno arba kitos smūgiams atsparios ir nedegios medžiagos.

6.   Mašinų skyriuose ir katilinėse turi būti du išėjimai, iš kurių vienas gali būti atsarginis.

Antrasis išėjimas nebūtinas, jei:

a)

bendrasis mašinų skyriaus arba katilinės plotas (vidutinis ilgis x vidutinis plotis grindų apkalos aukštyje) neviršija 35 m2 ir

b)

atstumas nuo kiekvienos vietos, kurioje turi būti atliekami apžiūros ir einamojo remonto arba techninės priežiūros darbai, iki išėjimo arba trapo prie išėjimo, per kurį patenkama į lauką, apačios nėra didesnis negu 5 m ir

c)

apžiūros ir einamojo remonto vietoje, kuri yra toliausiai nuo išėjimo durų, yra gesintuvas ir, nukrypstant nuo 10.03 straipsnio 1 dalies e punkto, variklių įrengtoji galia neviršija 100 kW.

7.   Didžiausias leistinas garsinio slėgio lygis mašinų skyriuose turi būti 110 dB(A). Garso matavimo vietos pasirenkamos atliekant techninės priežiūros darbus, kurie reikalingi įprasto juose esančios įrangos eksploatavimo metu.

4 SKYRIUS

SAUGUS ATSTUMAS, VIRŠVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMĖS

4.01 straipsnis

Saugus atstumas

1.   Saugus atstumas yra ne mažiau kaip 300 mm.

2.   Saugus atstumas laivuose, kurių angų negalima uždaryti purslams nelaidžiais ir oro sąlygoms atspariais įtaisais, ir laivuose, plaukiančiuose atidengtais triumais, padidinamas tiek, kad kiekviena iš tokių angų būtų ne mažiau kaip 500 mm atstumu nuo didžiausios grimzlės plokštumos.

4.02 straipsnis

Viršvandeninis bortas

1.   Laivų su ištisiniu deniu ir deniu be balniškumo ir antstatų, viršvandeninio borto aukštis yra 150 mm.

2.   Laivų su balniškumu ir antstatais viršvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

kur:

α

koreguojamasis koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į visus atitinkamus antstatus;

ßv

koreguojamasis koeficientas, taikomas dėl laivapriekio balniškumo, kuris atsiranda, kai laivo ilgio L priekinėje ketvirtinėje dalyje yra antstatų;

ßa

koreguojamasis koeficientas, taikomas dėl laivagalio balniškumo, kuris atsiranda, kai laivo ilgio L galinėje ketvirtinėje dalyje yra antstatų;

Sev

tikrasis laivapriekio balniškumas, mm;

Sea

tikrasis laivagalio balniškumas, mm.

3.   Koeficientas a apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

kur:

lem

tikrasis antstatų, esančių laivo viduryje, atitinkančiame laivo ilgio L pusiaukelę, ilgis metrais;

lev

tikrasis laivo ilgio L priekinėje ketvirtinėje dalyje esančio antstato ilgis metrais;

lea

tikrasis laivo ilgio L galinėje ketvirtinėje dalyje esančio antstato ilgis metrais.

Tikrasis antstato ilgis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

Formula

kur:

l

tikrasis atitinkamo antstato ilgis metrais;

b

atitinkamo antstato plotis metrais;

B1

laivo plotis metrais, išmatuotas vertikalios šoninės apkalos plokštės išorėje denio aukštyje išilgai atitinkamo antstato vidurio;

h

atitinkamo antstato aukštis metrais. Tačiau, jei yra liukų, h nustatomas iš komingsų aukščio vertės atėmus pusę saugaus atstumo vertės pagal 4.01 straipsnio 1 ir 2 dalis. h vertė jokiu būdu neturi būti didesnė už 0,36 m.

Jei atitinkamai

Formula

ar

Formula

vertė yra mažesnė negu 0,6, tikrasis antstato ilgis le yra lygus nuliui.

4.   Koeficientai ßv ir ßa apskaičiuojami pagal šias formules:

Formula

Formula

5.   Tikrasis laivagalio (laivapriekio) balniškumas Sev/Sea apskaičiuojamas pagal šias formules:

 

Sev = Sv · p

 

Sea = Sa · p

kur:

Sv

tikrasis laivapriekio balniškumas (mm); tačiau Sv negali būti didesnis negu 1 000 mm;

Sa

tikrasis laivagalio balniškumas (mm); tačiau Sa negali būti didesnis negu 500 mm;

p

koeficientas, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

x

abscisė, matuojama nuo kraštinio taško, kuriame balniškumas yra lygus 0,25 Sv (Sa) (žr. paveikslą).

Image

Tačiau koeficientas p negali būti didesnis už 1.

6.   Jei ßa · Sea yra daugiau už ßv · Sev, ßv ·Sev vertė laikoma ßa · Sea verte.

4.03 straipsnis

Mažiausias viršvandeninis bortas

Atsižvelgiant į 4.02 straipsnyje nurodytą vertės sumažinimą, mažiausias viršvandeninis bortas yra ne mažesnis negu 0 mm.

4.04 straipsnis

Grimzlės žymės

1.   Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma taip, kad atitiktų mažiausio viršvandeninio borto ir mažiausio saugaus atstumo specifikacijas. Tačiau saugai užtikrinti tikrinimo įstaiga gali nustatyti didesnę saugaus atstumo arba viršvandeninio borto vertę. Didžiausios grimzlės plokštuma nustatoma bent 3 zonai.

2.   Didžiausios grimzlės plokštuma nurodoma aiškiai matomomis, nenuplaunamomis grimzlės žymėmis.

3.   3 zonos grimzlės žymės — tai 300 mm ilgio ir 40 mm gylio stačiakampis, kurio pagrindas yra horizontalus ir sutampa su didžiausios leidžiamos grimzlės plokštuma. Toks stačiakampis nurodomas visose kitokiose grimzlės žymėse.

4.   Laivuose turi būti ne mažiau kaip trys grimzlės žymių poros, iš kurių viena yra viduryje, o kitos dvi yra atitinkamai tokiu atstumu nuo laivapriekio ir laivagalio, kuris yra apytiksliai lygus ilgio šeštadaliui.

Tačiau

a)

jei laivo ilgis yra mažesnis negu 40 m, užtenka dviejų žymių porų, esančių atitinkamai tokiu atstumu nuo laivapriekio ir laivagalio, kuris yra lygus ilgio ketvirčiui;

b)

jei laivai nėra skirti kroviniams vežti, užtenka vienos žymių poros, esančios apytiksliai pusiaukelėje išilgai laivo.

5.   Žymės arba nuorodos, kurios po papildomo patikrinimo nebegalioja, prižiūrint tikrinimo įstaigai turi būti panaikinamos arba pažymimos nebegaliojančiomis. Jei grimzlės žymės neliktų, ją galima pakeisti nauja tik prižiūrint tikrinimo įstaigai.

6.   Jei laivas buvo išmatuotas įgyvendinant 1966 m. Konvenciją dėl vidaus vandenų laivų matavimo ir jei matavimo žymių plokštuma atitinka šios direktyvos reikalavimus, tokios matavimo žymės naudojamos vietoj grimzlės žymių; tai nurodoma Bendrijos sertifikate.

7.   Be 4 dalyje numatytų laivapriekio ir laivagalio grimzlės žymių porų, ant laivų, plaukiojančių ne 3 zonos vidaus vandenų keliais (1, 2 arba 4 zonose), nubrėžiama vertikali linija, prie kurios laivapriekio kryptimi nuo 3 zonos grimzlės žymės pažymimos viena arba, jei laivas plaukioja keliose zonose, kelios papildomos 150 mm ilgio grimzlės linijos.

Ši vertikali linija ir horizontali linija yra 30 mm storio. Be grimzlės žymės laivapriekio kryptimi, 60 mm aukščio × 40 mm gylio rašmenimis nurodomi atitinkami zonų numeriai (žr. 1 paveikslą).

1 paveikslas

Image

4.05 straipsnis

Didžiausia laivų su kroviniu, kurių triumai ne visuomet yra uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, grimzlė

Jei 3 zonoje galiojanti didžiausios laivo grimzlės plokštuma yra nustatoma darant prielaidą, kad triumai gali būti uždaryti taip, kad būtų nelaidūs purslams ir atsparūs oro sąlygoms, ir jei atstumas nuo didžiausios grimzlės plokštumos iki viršutinio komingsų krašto yra mažesnis negu 500 mm, nustatoma laivo plaukimo neuždengtais triumais didžiausia grimzlė.

Bendrijos sertifikate įrašoma:

„Jei triumo liukai yra visiškai arba iš dalies neuždengti, laivas gali būti kraunamas tik iki ... mm žemiau 3 zonoje galiojančių grimzlės žymių.“

4.06 straipsnis

Grimzlės skalės

1.   Ant laivų, kurių grimzlė gali viršyti 1 m, abiejų šonų laivagalio pusėje pažymima grimzlės skalė; ant jų gali būti ir papildomos grimzlės skalės.

2.   Kiekvieno grimzlės skalės nulio taškas pažymimas vertikaliai plokštumoje, lygiagrečioje didžiausios grimzlės plokštumai, einančiai per žemiausią korpuso ar kilio, jei jis yra, tašką. Vertikalus atstumas virš nulinio taško žymimas padalomis — decimetrais. Tokia skalė sužymima perforuotomis arba iškaltomis padalomis nuo laivo be krovinio vaterlinijos iki 100 mm virš didžiausios grimzlės ir nudažyta dviejų spalvų aiškiai matoma dryžuota juosta. Padalos kas penki decimetrai pažymimos skaičiais, nurodomais šalia skalės ir virš jos.

3.   Vietoj grimzlės skalių gali būti dvi laivagalio matavimo skalės, pritvirtintos pagal 4.04 straipsnio 6 dalyje nurodytą konvenciją, jei jos turi reikalavimus atitinkančias padalas ir jei tam tikrais atvejais yra pažymėtos grimzlę rodančiais skaičiais.

5 SKYRIUS

MANEVRINGUMAS

5.01 straipsnis

Bendroji dalis

Laivai ir vilkstinės turi būti tinkami plaukioti ir manevringi.

Laivai be variklių, skirti būti velkami, turi atitikti konkrečius tikrinimo įstaigos nustatytus reikalavimus.

Laivai su varikliais ir vilkstinės turi atitikti 5.02–5.10 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

5.02 straipsnis

Navigaciniai bandymai

1.   Tinkamumas plaukioti ir manevringumas tikrinami navigaciniais bandymais. Visų pirma tikrinama atitiktis 5.06–5.10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

2.   Jei atitiktis tinkamumo plaukioti ir manevringumo reikalavimams įrodoma kitu būdu, tikrinimo įstaiga gali neatlikti visų arba dalies bandymų.

5.03 straipsnis

Bandymų zonos

1.   5.02 straipsnyje nurodyti navigaciniai bandymai atliekami kompetentingų institucijų nurodytose vidaus vandenų kelių zonose.

2.   Bandymų zonos turi būti tekančio arba stovinčio vandens ruože, kuris, jei įmanoma, yra tiesus, ne mažiau kaip 2 km ilgio ir pakankamai platus, kuriame įrengiami lengvai atskiriami orientyrai laivo padėčiai nustatyti.

3.   Tikrinimo įstaiga turi turėti galimybę pažymėti hidrologinius duomenis, pavyzdžiui, vandens gylį, laivybai tinkamo kanalo plotį ir vidutinį srovės greitį laivybos zonoje pagal įvairius vandens lygius.

5.04 straipsnis

Laivų ir vilkstinių apkrovos dydis atliekant navigacinius bandymus

Atliekant navigacinius bandymus kroviniams vežti skirtų laivų ir vilkstinių krovinys yra lygus ne mažiau kaip 70 % jų tonažo, o apkrova paskirstoma taip, kad garantuotų kuo horizontalesnį išdėstymą. Jei bandymai atliekami su mažesne apkrova, leidimas plaukti pasroviui suteikiamas tik esant tokiai apkrovai.

5.05 straipsnis

Laivo įrangos naudojimas navigaciniams bandymams

1.   Atliekant navigacinius bandymus gali būti naudojama visa Bendrijos sertifikato 34 ir 52 dalyse nurodyta įranga, kurią galima paleisti iš vairinės, išskyrus inkarus.

2.   Tačiau atliekant 5.10 straipsnyje nurodytą bandymą, kurio metu laivas įsuka į srovę, gali būti naudojami priekio inkarai.

5.06 straipsnis

Nustatytas (tiesioginės eigos) greitis

1.   Laivai ir vilkstinės plaukia ne mažesniu negu 13 km/h greičiu vandens atžvilgiu. Ši sąlyga nėra privaloma, kai vilkikai-stūmikai plaukia vieni.

2.   Tikrinimo įstaiga nuo šio reikalavimo gali atleisti laivus ir vilkstines, plaukiojančius tik upių žiotyse ir uostuose.

3.   Tikrinimo įstaiga tikrina, ar laivas be krovinio gali plaukti didesniu negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu. Jei tai patvirtinama, Bendrijos sertifikato 52 punkte įrašoma:

„Laivas gali plaukti didesniu negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu.“

5.07 straipsnis

Gebėjimas sustoti

1.   Laivai ir vilkstinės, nukreipti pasroviui, turi sugebėti laiku sustoti ir kartu likti pakankamai manevringi.

2.   Jei laivai ir vilkstinės yra ne ilgesni negu 86 m ir ne platesni negu 22,90 m, vietoj pirmiau nurodyto gebėjimo sustoti gali būti tikrinamas gebėjimas suktis.

3.   Gebėjimas sustoti įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant sustojimo manevrus, o gebėjimas suktis — atliekant posūkio manevrus pagal 5.10 straipsnį.

5.08 straipsnis

Gebėjimas plaukti atbuline eiga

Jei sustojimo manevras pagal 5.07 straipsnį atliekamas stovinčiame vandenyje, po jo atliekamas navigacinis bandymas plaukiant atbuline eiga.

5.09 straipsnis

Gebėjimas atlikti išsisukamuosius manevrus

Laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku atlikti išsisukamuosius manevrus. Šis gebėjimas įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant išsisukamuosius manevrus.

5.10 straipsnis

Gebėjimas suktis

Ne ilgesni negu 86 m arba ne platesni negu 22,90 m laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku pasisukti.

Gebėjimas suktis gali būti pakeičiamas 5.07 straipsnyje nurodytu gebėjimu sustoti.

Gebėjimas suktis įrodomas posūkio manevrais prieš srovę.

6 SKYRIUS

VAIRAVIMO SISTEMA

6.01 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Laivuose įrengiama patikima vairavimo sistema, kuri užtikrina ne mažesnį manevringumą negu reikalaujama 5 skyriuje.

2.   Vairavimo sistemos su varikliais suprojektuojamos taip, kad laivo vairas negalėtų netyčia pakeisti padėties.

3.   Visa vairavimo sistema suprojektuojama veikti esant iki 15° nuolatiniam pasvirimui ir nuo — 20°C iki +50°C aplinkos temperatūrai.

4.   Vairavimo sistemos sudedamosios dalys turi būti pakankamai tvirtos, kad visada galėtų išlaikyti įtempius, galimus įprastos eksploatacijos metu. Laivo vairą veikiančios išorinės jėgos neturi sumažinti vairo mechanizmo ir jo pavaros įtaiso eksploatacinio pajėgumo.

5.   Vairavimo sistemoje turi būti mechanizuotas pavaros įtaisas, jei to reikia siekiant užtikrinti laivo vairui įjungti būtiną jėgą.

6.   Vairo mechanizmas su mechanizuotu pavaros įtaisu nuo perkrovos apsaugomas pavaros įtaiso sukuriamą sukimo momentą apribojančia sistema.

7.   Laivo vairo balerio išgrąžos suprojektuojamos taip, kad neleistų sklisti vandenį teršiančioms alyvoms.

6.02 straipsnis

Vairo mechanizmo pavaros įtaisas

1.   Jei vairo mechanizme yra mechanizuotas pavaros įtaisas, sugedus vairo mechanizmo pavaros įtaisui arba sutrikus jo darbui, per penkias sekundes turi būti galima pradėti naudoti antrąjį savarankišką pavaros įtaisą arba rankinę pavarą.

2.   Jei antrasis pavaros įtaisas arba rankinė pavara neįsijungia automatiškai, vairininkas turi turėti galimybę iškart tai atlikti vienu paprastu ir greitu veiksmu.

3.   Antrasis pavaros įtaisas arba rankinė pavara taip pat turi užtikrinti 5 skyriuje reikalaujamą manevringumą.

6.03 straipsnis

Hidraulinis vairo mechanizmo pavaros įtaisas

1.   Prie hidraulinio vairo mechanizmo pavaros įtaiso negali būti prijungta kita elektros energiją vartojanti įranga. Tačiau jei yra du savarankiški pavaros įtaisai, tokią įrangą prijungti prie vieno iš įtaisų leidžiama, jei ji prijungiama prie grįžtamosios linijos ir nuo pavaros įtaiso gali būti atjungiama atskiriamuoju įtaisu.

2.   Jei yra du hidrauliniai pavaros įtaisai, kiekviename iš jų būtinas atskiras hidraulinis rezervuaras. Tačiau gali būti naudojami ir dvigubi rezervuarai. Hidrauliniuose rezervuaruose įrengiama avarinė signalizacijos sistema, skirta stebėti, ar alyvos lygis nenukrito žemiau patikimai eksploatacijai būtino mažiausio lygio.

3.   Antras valdomasis vožtuvas nėra būtinas, jei vožtuvą galima paleisti iš vairinės rankiniu būdu arba rankiniu būdu valdoma hidrauline pavara.

4.   Vamzdyno matmenys, projektas ir išdėstymas turi kuo labiau saugoti nuo mechaninio apgadinimo arba gaisro keliamos žalos.

5.   Antrajam hidraulinės pavaros įtaisui nebūtina atskira vamzdyno sistema, jei užtikrinamas savarankiškas abiejų įtaisų veikimas ir jei vamzdyno sistema gali išlaikyti slėgį, kuris yra ne mažiau kaip 1,5 karto didesnis už didžiausią eksploatacinį slėgį .

6.   Lankstūs vamzdžiai leidžiami tik tada, jei juos naudoti yra būtina vibracijai slopinti arba kad detalės galėtų laisvai judėti. Jie suprojektuojami taip, kad išlaikytų slėgį, kuris yra ne mažesnis už didžiausią eksploatacinį slėgį.

6.04 straipsnis

Energijos šaltinis

1.   Vairavimo sistemos, kuriose yra du mechanizuoti pavaros įtaisai, turi turėti ne mažiau kaip du energijos šaltinius.

2.   Jei laivui plaukiant antruoju mechanizuoto pavaros įtaiso energijos šaltiniu negalima naudotis nuolat, pakankamo galingumo buferinis įrenginys paleidimo laikotarpiu naudojamas kaip atsarginis.

3.   Jei naudojami elektros energijos šaltiniai, pagrindinis vairavimo sistemos energijos šaltinis negali tiekti energijos kitai elektros energiją vartojančiai įrangai.

6.05 straipsnis

Rankinė pavara

1.   Rankinis vairaratis neturi būti varomas mechanizuotos pavaros įtaisu.

2.   Neatsižvelgiant į laivo vairo padėtį, automatiškai įjungus rankinę pavarę neturi būti vairaračio atatrankos.

6.06 straipsnis

Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio privairavimo sistemos

1.   Jei laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto arba laivapriekio privairavimo įrenginiai yra paleidžiami nuotoliniu būdu elektrinėmis, hidraulinėmis arba pneumatinėmis priemonėmis, tarp vairinės ir laivo sraigto arba privairavimo įrenginių turi būti dvi viena nuo kitos nepriklausomos įjungimo sistemos, mutatis mutandis atitinkančios 6.01–6.05 straipsnių reikalavimus.

Ši dalis tokioms sistemoms netaikoma, jei jos nėra būtinos 5 skyriuje reikalaujamam manevringumui užtikrinti arba jei jos yra būtinos tik sustojimo bandymui.

2.   Jei yra du arba daugiau vienas nuo kito nepriklausomų laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto arba laivapriekio privairavimo įrenginių, antroji įjungimo sistema nėra būtina, jei sugedus vienai iš šių sistemų laivas išlaiko 5 skyriuje reikalaujamą manevringumą.

6.07 straipsnis

Indikatoriai ir kontroliniai prietaisai

1.   Laivo vairo padėtis turi būti aiškiai matoma laivo vairavimo vietoje. Jei laivo vairo padėties indikatorius yra elektrinis, jis turi turėti savo elektros energijos tiekimo šaltinį.

2.   Laivo vairavimo vietoje turi būti bent šie indikatoriai ir kontroliniai prietaisai:

a)

alyvos lygio hidrauliniuose rezervuaruose pagal 6.03 straipsnio 2 dalį ir hidraulinės sistemos eksploatacinio slėgio;

b)

elektros energijos tiekimo vairo valdymo įrangai sutrikimo;

c)

elektros energijos tiekimo pavaros įtaisams sutrikimo;

d)

posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso darbo sutrikimo;

e)

privalomų buferinių įrenginių darbo sutrikimo.

6.08 straipsnis

Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai

1.   Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai ir jų sudedamosios dalys turi atitikti 9.20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Tinkamas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso veikimas vairavimo vietoje turi būti rodomas žalia indikatoriaus lempute.

Turi būti stebima, ar ne per maža tiekiamos elektros srovės įtampa, ar ne per dideli jos svyravimai ir ar ne per daug sumažėja giroskopo sukimosi greitis.

3.   Jei be posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso yra kitų vairavimo sistemų, laivo vairavimo vietoje turi būti aiškiai matoma, kuri iš šių sistemų buvo paleista. Turi būti galima iš vienos sistemos nedelsiant persijungti į kitą. Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas negali turėti įtakos minėtoms kitoms vairavimo sistemoms.

4.   Elektros energijos tiekimas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisui neturi priklausyti nuo kitos elektros energiją vartojančios įrangos.

5.   Posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisuose naudojami giroskopai, detektoriai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai turi atitikti mažiausius vidaus vandenų laivuose naudojamų posūkio kampinio greičio indikatorių minimalių specifikacijų ir bandymo sąlygų reikalavimus, kaip nustatyta IX priede.

6.09 straipsnis

Priėmimo tvarka

1.   Įrengtos vairavimo sistemos atitiktį turi tikrinti tikrinimo įstaiga. Šiuo tikslu ji gali paprašyti šių dokumentų:

a)

vairavimo sistemos aprašymo;

b)

pavaros įtaisų ir vairo valdymo įrangos brėžinių ir informacijos apie juos;

c)

informacijos apie vairo mechanizmą;

d)

elektros instaliacijos schemos;

e)

posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaiso aprašymo;

f)

vairavimo sistemos eksploatavimo instrukcijų.

2.   Visos vairavimo sistemos veikimas tikrinamas navigaciniu bandymu. Jei yra įrengtas posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisas, tikrinama, ar laivas gali patikimai plaukti iš anksto nustatytu kursu ir saugiai suktis.

7 SKYRIUS

VAIRINĖ

7.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Vairinės išdėstomos taip, kad laivui plaukiant vairininkas visada galėtų atlikti savo darbą.

2.   Įprastos eksploatacijos sąlygomis laivo sukelto garsinio slėgio lygis laivo vairavimo vietoje ties vairininko galva neturi viršyti 70 dB(A).

3.   Jei vairinė suprojektuota taip, kad radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, vairininkas turi turėti galimybę dirbti atsisėdęs, o visi laivo eksploatacijai būtini indikatoriai arba kontroliniai prietaisai ir visos valdymo rankenėlės išdėstomos taip, kad laivui plaukiant vairininkui būtų patogu jomis naudotis savo vietoje arba nepametant iš akių radaro ekrano.

7.02 straipsnis

Neribotas matomumas

1.   Iš laivo vairavimo vietos visomis kryptimis matomumas turi būti neribotas.

2.   Vairininkui riboto matomumo plotas prieš laivą be krovinio, su puse atsargų, bet be balasto, neturi viršyti mažesniojo iš šių dydžių — dviejų laivo ilgių arba 250 m nuo statmens laivo kursui iš abiejų pusių iki vandens paviršiaus tiesiai prieš laivą.

Patikrinimo metu neatsižvelgiama į optines ir elektronines priemones riboto matomumo plotui mažinti.

Riboto matomumo plotui dar labiau sumažinti naudojami tik tinkami elektroniniai prietaisai.

3.   Vairininko neriboto matomumo laukas jam esant įprastoje vietoje turi būti ne mažiau kaip 240° horizonto ir ne mažiau kaip 140° pusrutulio laivapriekio link.

Įprastoje vairininko matymo lauko ašyje neturi būti langų rėmų, stulpų arba antstatų.

Net jei neriboto matomumo laukas yra 240° horizonto, tikrinimo įstaiga gali reikalauti taikyti kitas priemones, visų pirma sumontuoti tinkamus pagalbinius optinius arba elektroninius prietaisus, jei matomumas laivagalio kryptimi yra pakankamai ribotas.

Šoninių langų apatinio krašto aukštis turi būti kuo mažesnis, o šoninių ir galinių langų viršutinio krašto aukštis — kuo didesnis.

Nustatant, ar vykdomi šio straipsnio reikalavimai dėl matomumo iš vairinės, remiamasi prielaida, kad laivo vairavimo vietoje esančio vairininko akys yra 1 650 mm aukštyje virš denio.

4.   Į laivapriekį nukreiptų vairinės langų viršutinis kraštas turi būti tokiame aukštyje, kad laivo vairavimo vietoje esantis asmuo, kurio akys yra 1 800 mm aukštyje, akių lygyje aiškiai matytų vaizdą laivapriekio kryptimi ne mažiau kaip 10 laipsnių virš horizontalės.

5.   Geras matomumas per priekinį stiklą tinkamomis priemonėmis turi būti užtikrinamas visomis oro sąlygomis.

6.   Vairinėse naudojamas saugos langų stiklas, praleidžiantis ne mažiau kaip 75 % šviesos.

Kad nebūtų atspindžių, priekiniai tiltelio langai turi būti neatspindintys ir nuo vertikalios plokštumos pasvirę ne mažiau negu 10° ir ne daugiau negu 25° kampu taip, kad jų viršus būtų labiau išsikišęs į išorę.

7.03 straipsnis

Bendrieji valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai

1.   Laivui valdyti būtiną valdymo įrangą turi būti galima lengvai perjungti į darbo padėtį. Ši padėtis turi būti pažymėta nedviprasmiškai ir aiškiai.

2.   Kontrolinių prietaisų rodmenys turi būti lengvai įskaitomi. Jų apšvietimas turi būti reguliuojamas ne pakopomis, jį mažinant tol, kol išsijungia. Šviesos šaltiniai neturi būti pernelyg ryškūs ir negali riboti kontrolinių prietaisų rodmenų matomumo.

3.   Turi būti įrengta įspėjamųjų lempučių ir indikatorių lempučių bandymo sistema.

4.   Turi būti galima aiškiai nustatyti, ar sistema veikia. Jei sistema veikia, turi degti žalia indikatoriaus lemputė.

5.   Sistemų darbo sutrikimą arba gedimą, kuris turi būti stebimas, rodo raudonos įspėjamosios lemputės.

6.   Užsidegus raudonai įspėjamajai lemputei, tuo pačiu metu turi įsijungti garsinis įspėjamasis signalas. Garsiniai įspėjimai gali būti duodami vienkartiniu bendruoju signalu. Šio signalo garsinio slėgio lygis turi būti bent 3 dB(A) didesnis už didžiausią aplinkos triukšmo garsinio slėgio lygį laivo vairavimo vietoje.

7.   Garsinio įspėjimo signalą turi būti galima išjungti, kai patvirtinamas darbo sutrikimas ar gedimas. Toks išjungimas neturi trukdyti avarinei signalizacijai įsijungti, jei įvyktų kitų darbo sutrikimų. Raudonos įspėjamosios lemputės išsijungia tik sutrikimą pašalinus.

8.   Kontroliniai prietaisai ir indikatoriai, sutrikus jų elektros energijos tiekimui, turi automatiškai persijungti į alternatyvų elektros energijos šaltinį.

7.04 straipsnis

Konkretūs pagrindinių variklių ir vairavimo sistemos valdymo, indikatorių ir kontrolinės įrangos reikalavimai

1.   Pagrindinius variklius ir vairavimo sistemas turi būti galima valdyti ir stebėti iš laivo vairavimo vietos. Pagrindiniai varikliai su sankaba, kurią galima įjungti iš laivo vairavimo vietos, arba reguliuojamo aukščio laivo sraigtas, kurį galima valdyti iš laivo vairavimo vietos, turi būti paleidžiamas ir sustabdomas iš mašinų skyriaus.

2.   Kiekvienas pagrindinis variklis turi būti valdomas viena svirtimi, kuri brėžia lanką vertikalioje plokštumoje, kuri yra maždaug lygiagreti išilginei laivo ašiai. Kai svirtis juda laivapriekio link, laivas juda į priekį, o svirčiai judant laivagalio link, laivas plaukia atbuline eiga. Sankaba įjungiama ir judėjimo kryptis apgręžiama, kai svirtis yra neutralioje padėtyje. Neutralioje padėtyje svirtis turi užsifiksuoti.

3.   Laivui perduodamos varomosios jėgos kryptis ir laivo sraigto arba pagrindinių variklių sukimosi greitis turi būti rodomi vairinėje, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo.

4.   6.07 straipsnio 2 dalyje, 8.03 straipsnio 2 dalyje ir 8.05 straipsnio 13 dalyje nustatyti indikatoriai ir kontroliniai prietaisai turi būti laivo vairavimo vietoje.

5.   Laivai su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, vairuojami svirtimi. Svirtis turi būti lengvai valdoma ranka. Svirties padėtis laivo išilginės ašies atžvilgiu turi tiksliai atitikti laivo vairo plokščių padėtį. Svirtį turi būti galima paleisti bet kurioje padėtyje, nesikeičiant laivo vairo plokščių padėčiai. Neutrali svirties padėtis turi būti aiškiai pastebima.

6.   Jei laive yra laivapriekio vairai arba specialieji laivo vairai, ypač skirti plaukti atbuline eiga, jie turi būti įjungiami vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, specialiomis svirtimis, kurios mutatis mutandis atitinka 5 dalyje išdėstytus reikalavimus.

Šis reikalavimas taip pat taikomas, jei vilkstinėse yra naudojama vairavimo sistema, įrengta ne vilkstinę varančiose plaukiojančiose priemonėse.

7.   Jei naudojami posūkio kampinio greičio reguliavimo įtaisai, posūkio kampinio greičio valdymo svirtis turi būti paleidžiama bet kurioje padėtyje nekeičiant pasirinkto greičio.

Valdymo svirtis sukdamasi turi brėžti pakankamai didelį lanką, kad padėtis būtų nustatyta pakankamai tiksliai. Neutrali padėtis turi aiškiai skirtis nuo kitų padėčių. Padalų apšvietimas turi būti keičiamas ne pagal nustatytas padėtis.

8.   Visos vairavimo sistemos nuotolinio valdymo įranga turi būti įrengiama visam laikui ir išdėstoma taip, kad pasirinktas kursas būtų aiškiai matomas. Jei nuotolinio valdymo įrangą galima išjungti, joje turi būti atitinkamas eksploatacijos sąlygas rodantis indikatorius „veikia“ arba „neveikia“. Valdymo rankenėlių išdėstymas ir valdymas turi būti funkcionalus.

Pagalbinės vairavimo sistemos, pavyzdžiui, aktyvūs laivapriekio privairavimo įrenginiai, nestacionari nuotolinio valdymo įranga, leidžiamos, jei tokį pagalbinį įrenginį bet kuriuo metu galima rankiniu būdu įjungti vairinėje.

9.   Laivo vairo sraigto, didelio slėgio vandens srovės, cikloidinio laivo sraigto ir laivapriekio vairo sistemų atveju leidžiama naudoti lygiaverčius valdymo, indikatorių ir kontrolinius prietaisus.

1–8 dalyse išdėstyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis atsižvelgiant į pasirinktas konkrečias pirmiau nurodytų aktyvių vairavimo ir varomųjų įtaisų charakteristikas ir išdėstymą. Indikatoriaus padėtis turi aiškiai rodyti kiekvieno įrenginio laivą veikiančios jėgos kryptį arba vandens srovės kryptį.

7.05 straipsnis

Navigaciniai žiburiai, šviesos ir garso signalai

1.   Šiame straipsnyje:

a)

„navigaciniai žiburiai“ — stiebo viršūnės, šoniniai bei laivagalio žiburiai ir aplink šviečiantys žiburiai, mėlynieji blyksintys žiburiai, greitaeigiuose laivuose naudojami geltonieji ryškieji greitai blyksintys žiburiai ir vežant pavojingus krovinius naudojami mėlynieji žiburiai;

b)

„šviesos signalai“ — garso signalus lydintys žiburiai ir mėlynajam pultui priskirtas žiburys.

2.   Srovės šviesiniai indikatoriai arba kiti lygiaverčiai įtaisai, pavyzdžiui, šviesiniai indikatoriai navigaciniams žiburiams stebėti, turi būti įrengti vairinėje, jei negalima žiburių stebėti tiesiai iš vairinės.

3.   Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, šviesiniai indikatoriai turi būti įrengiami valdymo pulte, kad būtų galima stebėti navigacinius žiburius ir šviesos signalus. Navigacinių žiburių jungikliai turi būti integruoti šviesiniuose indikatoriuose arba įrengti greta jų ir aiškiai jiems priskirti.

Navigacinių žiburių ir šviesos signalų šviesinių indikatorių išdėstymas ir spalva turi atitikti tikrąją žiburių ir signalų padėtį ir spalvą.

Neveikiant navigaciniam žiburiui arba šviesos signalui, atitinkamas šviesinis indikatorius turi išsijungti arba signalas duodamas kitu būdu.

4.   Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, garso signalai įjungiami koja valdomu jungikliu. Šis reikalavimas netaikomas signalui „nesiartinti“ pagal taikomas valstybių narių laivybos institucijų taisykles.

5.   Navigaciniai žiburiai turi atitikti IX priedo I dalyje išdėstytus reikalavimus.

7.06 straipsnis

Radiolokaciniai įrenginiai ir posūkio kampinio greičio indikatoriai

1.   Radiolokacinė įranga ir posūkio kampinio greičio indikatoriai turi būti kompetentingos institucijos patvirtinto tipo. Radiolokacinės įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių įrengimas ir eksploataciniai bandymai turi atitikti IX priede nustatytus reikalavimus. Vidaus vandenų ECDIS įranga, kuri gali veikti navigacijos režimu, laikoma radiolokacine įranga. Be to, turi būti laikomasi vidaus vandenų ECDIS standarto reikalavimų.

Posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti įrengtas prieš vairininką jo regėjimo lauke.

2.   Vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo:

a)

radaro ekranas neturi būti labai nukreiptas į šoną nuo vairininko žiūrėjimo ašies jam esant įprastoje vietoje;

b)

jei nėra apsauginių priemonių ar uždangos, vaizdas radaro ekrane turi būti puikiai matomas nepriklausomai nuo apšvietimo sąlygų vairinės išorėje;

c)

posūkio kampinio greičio indikatorius turi būti įrengtas tiesiai virš radaro ekrano, po juo arba į jį integruotas.

7.07 straipsnis

Radijo ryšio sistemos, skirtos laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdyto vienas asmuo

1.   Jei laivo vairinės buvo suprojektuotos taip, kad radiolokacinį valdymą vykdytų vienas asmuo, pranešimai iš laivų tinklo ir navigacinės informacijos tinklo turi būti priimami garsiakalbiu, o perduodami pranešimai — naudojantis stacionariu mikrofonu. Siuntimo ir gavimo režimai turi būti perjungiami paspaudus mygtuką.

Šių tinklų mikrofonų negalima naudoti viešojo ryšio tinkle.

2.   Jei laivo vairinėse, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, yra viešojo ryšio tinklo radijo telefono sistema, pranešimus turi būti galima priimti sėdint vairininko kėdėje.

7.08 straipsnis

Laivo vidinio ryšio įranga

Laivuose su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, turi būti laivo vidaus ryšio įranga.

Iš laivo vairavimo vietos turi būti galima užmegzti ryšį:

a)

su laivo arba vilkstinės laivapriekiu;

b)

su laivo arba vilkstinės laivagaliu, jei iš laivo vairavimo vietos neįmanomas tiesioginis ryšys;

c)

su įgulos gyvenamosiomis patalpomis;

d)

su laivo kapitono kajute.

Visose vidinio ryšio vietose pranešimai turi būti priimami garsiakalbiu, o perduodami — stacionariu mikrofonu. Ryšys su laivo arba vilkstinės laivapriekiu ir laivagaliu gali būti radiotelefoninis.

7.09 straipsnis

Avarinės signalizacijos sistema

1.   Turi būti įrengta savarankiška avarinės signalizacijos sistema, kurios signalas pasiektų gyvenamąsias patalpas, mašinų skyrius ir tam tikrais atvejais atskiras siurblines.

2.   Avarinės signalizacijos įjungimo ir išjungimo jungiklis turi būti vairininkui pasiekiamoje vietoje; negalima naudoti jungiklių, kuriuos atleidus jie automatiškai gįžta į poziciją „išjungta“.

3.   Avarinės signalizacijos garsinio slėgio lygis gyvenamųjų patalpų zonoje turi būti ne mažesnis kaip 75 dB(A).

Mašinų skyriuose ir siurblinėse avarinė signalizacija turi būti mirksintis šviesos signalas, matomas iš visų pusių ir aiškiai pastebimas visose vietose.

7.10 straipsnis

Šildymas ir vėdinimas

Vairinėse turi būti įrengta veiksminga šildymo ir vėdinimo sistema, kurią galima reguliuoti.

7.11 straipsnis

Laivagalio inkaro valdymo įranga

Laivuose su vairine, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, ir kurie yra ilgesni negu 86 m arba platesni negu 22.90 m, bei jų vilkstinėse vairininkas turi turėti galimybę laivagalio inkarus išmesti iš savo vietos.

7.12 straipsnis

Įtraukiamosios vairinės

Įtraukiamosiose vairinėse turi būti įrengta avarinė nuleidimo sistema.

Prasidėjus nuleidimo veiksmams, turi automatiškai įsijungti gerai girdimas įspėjamasis signalas. Šis reikalavimas netaikomas, jei apsaugą nuo galimų sužeidimų nuleidimo metu užtikrina atitinkamos konstrukcijos ypatybės.

Iš bet kurioje padėtyje esančios vairinės turi būti galima saugiai išeiti.

7.13 straipsnis

Bendrijos sertifikato įrašas, skirtas laivams su vairinėmis, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo

Jei laivas atitinka specialiąsias nuostatas, taikomas vairinėms, kuriose radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo, kaip nurodyta 7.01, 7.04 to 7.08 ir 7.11 straipsniuose, į Bendrijos sertifikatą įrašoma:

„Laive yra vairinė, kurioje radiolokacinį valdymą vykdo vienas asmuo“.

8 SKYRIUS

VARIKLIO KONSTRUKCIJA

8.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Varikliai ir jų pagalbiniai įrenginiai suprojektuojami, pagaminami ir sumontuojami vadovaujantis geriausia praktika.

2.   Įrenginiai, kurie turi būti reguliariai tikrinami, ypač garo katilai, kiti slėginiai indai bei jų priedai, taip pat keltuvai turi atitikti vienoje iš Bendrijos valstybių narių taikomas taisykles.

3.   Gali būti montuojami tik vidaus degimo varikliai, naudojantys degalus, kurių pliūpsnio temperatūra yra didesnė negu 55°C.

8.02 straipsnis

Saugos įranga

1.   Varikliai sumontuojami ir įrengiami taip, kad būtų deramai prieinami eksploatuoti bei atlikti techninę priežiūrą ir kad nekeltų pavojaus asmenims, paskirtiems atlikti šias užduotis. Turi būti galimybė užtikrinti, kad jie nebus paleisti netyčia.

2.   Pagrindiniuose varikliuose, pagalbiniuose įrenginiuose, katiluose ir slėginiuose induose bei jų prieduose įmointuojami saugumą užtikrinantys įtaisai.

3.   Įvykus avarijai, pūtimo ir traukos ventiliatorių variklius turi būti galima išjungti iš kitų patalpų negu jie yra ir ne iš mašinų skyriaus.

4.   Prireikus, vamzdžių, kuriais teka mazutas, tepalinė alyva ir alyva, naudojama energijos perdavimo, valdymo bei įjungimo ir šildymo sistemose, sujungimai uždengiami arba kitaip tinkamai apsaugomi, kad šios medžiagos nebūtų užpurkštos arba nutekėjusios nepatektų ant įkaitusių paviršių, į mašinų oro įleidžiamuosius vamzdžius arba kitus užsiliepsnojimo šaltinius. Tokiose vamzdžių sistemose turi būti kuo mažiau sujungimų.

5.   Išoriniai dyzelinių variklių didelio slėgio kuro tiekimo vamzdžiai nuo didelio slėgio kuro siurblių iki kuro purkštuvų apgaubiami apsaugine vamzdžių sistema, galinčia sulaikyti kurą iš sugedusio didelio slėgio vamzdžio. Apsauginėje vamzdžių sistemoje turi būti ištekėjusių skysčių surinkimo priemonės, taip pat turi būti numatytos priemonės avariniam signalui duoti įvykus kuro vamzdžių avarijai, tačiau avarinis signalas nebūtinas, jei varikliai turi ne daugiau kaip du cilindrus. Apsauginės vamzdžių sistemos nebūtinos varikliuose, kuriais atviruose deniuose varomi suktuvai ir kabestanai.

6.   Variklio dalių izoliacija turi atitikti 3.04 straipsnio 3 dalies antros pastraipos reikalavimus.

8.03 straipsnis

Jėgainė

1.   Laivo varomąją jėgą turi būti galima patikimai ir greitai paleisti, sustabdyti arba apgręžti.

2.   Tinkamais prietaisais turi būti stebimi šie parametrai, kuriems pasiekus kritinį lygį įsijungia avarinė signalizacija:

a)

pagrindinio variklio aušinimo vandens temperatūra;

b)

pagrindinių variklių ir pavarų tepalo slėgis;

c)

pagrindinio variklio reversavimo agregatų, reversinių pavarų transmisijų arba laivo sraigtų tepalo ir oro slėgis.

3.   Jei laive yra tik vienas pagrindinis variklis, jis neturi būti išjungiamas automatiškai, išskyrus atvejus, kai taip apsaugoma nuo greičio viršijimo.

4.   Jei laive yra tik vienas pagrindinis variklis, jame automatinis įtaisas variklio greičiui sumažinti gali būti tik tuomet, jei automatinis variklio greičio mažinimas vaizdo ir garso signalais rodomas vairinėje ir jei variklio greičio mažinimo įtaisą galima išjungti iš vairininko vietos.

5.   Veleno įdėklai turi būti tokios konstrukcijos, kad neleistų pasklisti vandenį teršiančioms tepalinėms alyvoms.

8.04 straipsnis

Variklio išmetamųjų dujų šalinimo sistema

1.   Išmetamosios dujos vamzdžiais turi būti visiškai pašalinamos iš laivo.

2.   Turi būti imamasi visų tinkamų priemonių, kad išmetamosios dujos nepatektų į įvairius laivo skyrius. Per gyvenamąsias patalpas arba vairinę einantys išmetamieji vamzdžiai turi būti padengti apsauginiu dujoms nelaidžiu apvalkalu. Į tarpą tarp išmetamojo vamzdžio ir šio apvalkalo turi patekti oras iš išorės.

3.   Išmetamieji vamzdžiai turi būti išdėstyti ir apsaugoti taip, kad nesukeltų gaisro.

4.   Mašinų skyriuose esantys išmetamieji vamzdžiai turi būti tinkamai izoliuoti arba aušinami. Ne mašinų skyriuose užtenka apsaugos nuo fizinio sąlyčio.

8.05 straipsnis

Kuro talpyklos, vamzdžiai ir priedai

1.   Skystasis kuras turi būti laikomas plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa ne didesnė kaip 12 litrų, ir kurios buvo integruotos į pagalbinius įrenginius juos gaminant. Kuro talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.

2.   Talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei kuras, nei kuro garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų. Talpyklų sklendės, skirtos kuro bandiniams imti arba vandeniui nubėgti, turi užsidaryti automatiškai.

3.   Kuro talpyklų negali būti prieš taraninę pertvarą.

4.   Kuro talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.

5.   Kuro talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.

6.   Kuro talpyklos įleidžiamųjų kaklelių lietis turi būti denyje, išskyrus vienos dienos atsargų talpyklas. Įleidžiamasis kaklelis turi būti prijungtas jungiamąja detale, atitinkančia Europos standartą EN 12827:1999.

Talpyklose turi būti alsuokliai, kurių galas yra atvirame ore virš denio ir kurie turi būti išdėstyti taip, kad į juos negalėtų patekti vanduo. Alsuoklių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.

Jei talpyklos yra tarpusavyje sujungtos, jungiamųjų vamzdžių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.

7.   Kurui skirstyti skirtame vamzdyne tiesiai prie talpyklų išleidžiamųjų angų turi būti sumontuotas uždaromasis įtaisas, kurį galima valdyti iš denio.

Šis reikalavimas netaikomas tiesiai ant variklio sumontuotoms talpykloms.

8.   Kuro vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Kuro vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.

9.   Kuro talpyklose įrengiamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai veiksmingai apsaugomi nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.

10.

a)

Kuro talpyklos nuo kuro išsiliejimo kuro atsargų pildymo metu apsaugomos atitinkamais laive montuojamais techniniais įtaisais, kurie įrašomi Bendrijos sertifikato 52 punkte.

b)

Jei kuras pilamas iš kuro atsargų pildymo stočių, kuriose yra techniniai įtaisai, apsaugantys nuo kuro išsiliejimo laive kuro atsargų pildymo metu, šios dalies a punkto ir 11 dalies reikalavimai įrangai netaikomi.

11.   Jei kuro talpyklose yra sumontuotas automatinis uždaromasis įtaisas, pripildžius 97 % talpyklos, davikliai turi sustabdyti kuro pylimą; ši įranga turi atitikti „veikimo be gedimų“ reikalavimus.

Jei daviklis įjungia elektros įtaisą, kuris gali pertraukti grandinę, kurią kuro atsargų pildymo stotis sujungia dvinariu signalu, signalą į kuro atsargų pildymo stotį turi būti galima perduoti per vandeniui nelaidų jungiamąjį kištuką, atitinkantį IEC leidinio 60309–1:1999 reikalavimus, taikomus 40–50 V DC baltos korpuso spalvos įtaisams, kurių įžeminimo kontakto padėtis atitinka dešimtos valandos rodyklę.

12.   Kuro talpyklose turi būti angos, kurias galima sandariai uždaryti, kad talpyklas būtų galima valyti ir tikrinti.

13.   Kuro talpyklose, iš kurių kuras tiesiogiai tiekiamas pagrindiniams varikliams ir varikliams, būtiniems saugiai laivo eksploatacijai užtikrinti, turi būti įtaisas, įjungiantis vaizdo ir garso signalus vairinėje, jei jose nepakanka kuro tolesnei saugiai eksploatacijai užtikrinti.

8.06 straipsnis

Tepalinės alyvos laikymas, jos talpyklų vamzdžiai ir priedai

1.   Tepalinė alyva laikoma plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa neviršija 25 litrų. Tepalinės alyvos talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.

2.   Tepalinės alyvos talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei tepalinė alyva, nei jos garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų.

3.   Tepalinės alyvos talpyklų negali būti prieš taraninę pertvarą.

4.   Tepalinės alyvos talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.

5.   Tepalinės alyvos talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.

6.   Tepalinės alyvos vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Šie vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.

7.   Tepalinės alyvos talpyklose sumontuojamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai turi būti veiksmingai apsaugoti nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.

8.07 straipsnis

Energijos perdavimo sistemose, valdymo ir paleidžiamosiose sistemose bei šildymo sistemose naudojamų alyvų laikymas, jų talpyklų vamzdžiai ir priedai

1.   Alyvos, naudojamos energijos perdavimo, valdymo bei įjungimo ir šildymo sistemose, laikomos plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei to reikia dėl laivo konstrukcijos, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa neviršija 25 litrų. Šios alyvų talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.

2.   Šios alyvų talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei šios alyvos, nei jų garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų.

3.   Tokios alyvų talpyklos negali būti prieš taraninę pertvarą.

4.   Tokios alyvų talpyklos ir jų jungiamosios detalės neturi būti sumontuotos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.

5.   Tokių alyvų talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.

6.   Tokie alyvų vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius. Šie vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.

7.   Tokiose alyvų talpyklose sumontuojamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki didžiausio pripildymo lygio. Stikliniai matavimo prietaisai turi būti veiksmingai apsaugoti nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio pripildymo lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje arba katilinėje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.

8.08 straipsnis

Triumo vandens išsiurbimo ir drenažo sistemos

1.   Iš kiekvieno vandeniui nelaidaus skyriaus vandenį turi būti galima išsiurbti atskirai. Tačiau šis reikalavimas netaikomas vandeniui nelaidiems skyriams, kurie paprastai eksploatacijos metu yra sandariai uždaryti.

2.   Laivuose, kuriuose būtina įgula, turi būti du nepriklausomi triumo siurbliai, esantys skirtingose vietose. Bent vienas iš jų turi būti motorinis. Tačiau laivuose, kurių galia yra mažesnė negu 225 kW arba kurių dedveitas yra mažesnis negu 350 t, arba laivuose, kurie nėra skirti kroviniams vežti ir kurių tonažas yra mažesnis negu 250 m3, pakanka vieno siurblio, kuris gali būti rankinis arba motorinis.

Kiekvieną iš reikalaujamų siurblių turi būti galima naudoti bet kuriame vandeniui nelaidžiame skyriuje.

3.   Mažiausias pirmojo triumo siurblio siurbimo pajėgumas Q1 apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

Q1 = 0,1 · d1 2 [l/min]

d1 apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

Mažiausias antrojo triumo siurblio siurbimo pajėgumas Q2 apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

Q2 = 0,1 · d2 2 [l/min]

d2 apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

Tačiau d2 vertė neturi būti didesnė už d1 vertę.

Apskaičiuojant Q2 laikoma, kad l yra ilgiausio vandeniui nelaidaus skyriaus ilgis.

Šiose formulėse:

l

atitinkamo vandeniui nelaidaus skyriaus ilgis [m];

d1

apskaičiuotas pagrindinio drenažo vamzdžio vidinis skersmuo [mm];

d2

apskaičiuotas vamzdžio atšakos vidinis skersmuo [mm].

4.   Jei triumo siurbliai yra prijungti prie drenažo sistemos, drenažo vamzdžių vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis negu d1 (mm), o vamzdžių atšakų vidinis skersmuo — ne mažesnis negu d2 [mm].

Jei laivų ilgis yra mažesnis negu 25 m, d1 ir d2 vertes galima sumažinti iki 35 mm.

5.   Leidžiama naudoti tik savipildžius triumo siurblius.

6.   Visų platesnių negu 5 m plokščiadugnių nusausinamų skyrių dešiniojo ir kairiojo borto pusėje turi būti ne mažiau kaip po vieną siurbimo filtrą.

7.   Achterpiką turi būti galima nusausinti iš pagrindinio mašinų skyriaus lengvai prieinamu automatiniu uždaromuoju įtaisu.

8.   Atskirų skyrių vamzdžių atšakos su pagrindiniu drenažo vamzdžiu sujungiamos atgaliniais vožtuvais, kuriuos galima uždaryti.

Skyriai arba kitos patalpos, į kurias galima patalpinti balastą, su drenažo sistema sujungiamos paprastais uždaromaisiais įtaisais. Šis reikalavimas netaikomas triumams, į kuriuos galima patalpinti balastą. Šie triumai balastiniu vandeniu užpildomi balasto vamzdynu, kuris yra stacionarus ir atskirtas nuo drenažo vamzdžių, arba vamzdžių atšakomis, kurias prie pagrindinio drenažo vamzdžio galima prijungti lanksčiais vamzdžiais arba lanksčiomis jungtimis. Šiuo tikslu neleidžiama naudoti triumo dugne esančių vandens įleidžiamųjų sklendžių.

9.   Balasto triumuose sumontuojami matavimo įtaisai.

10.   Jei drenažo sistemoje sumontuotas stacionarus vamzdynas, triumo dugno drenažo vamzdžiuose tepaluotam vandeniui nubėgti sumontuojami uždaromieji įtaisai, kuriuos jų vietoje užplombuoja tikrinimo įstaiga. Šių uždaromųjų įtaisų skaičius ir vieta įrašoma Bendrijos sertifikate.

11.   Uždaromųjų įtaisų užrakinimas jų vietoje prilyginamas plombavimui pagal 10 dalį. Raktas arba raktai uždaromiesiems įtaisams užrakinti atitinkamai pažymėti ir laikomi pažymėtoje ir lengvai prieinamoje mašinų skyriaus vietoje.

8.09 straipsnis

Tepaluoto vandens ir panaudotos alyvos saugyklos

1.   Laive turi būti galima laikyti eksploatacijos metu susikaupusį tepaluotą vandenį. Mašinų skyriaus triumas yra laikomas tam skirta saugykla.

2.   Mašinų skyriuje panaudotai alyvai saugoti turi būti viena arba kelios tam skirtos talpyklos, kurių talpa turi būti ne mažiau kaip 1,5 karto didesnė už bendrą panaudotų alyvų iš visų įrengtų vidaus degimo variklių ir pavarų rinktuvių kartu su hidraulinio skysčio iš hidraulinio skysčio talpyklų kiekį.

Pirmiau nurodytoms talpykloms ištuštinti naudojamos jungtys turi atitikti Europos standartą EN 1305:1996.

3.   Jei laivai plaukia tik į trumpojo nuotolio reisus, tikrinimo įstaiga gali juos atleisti nuo 2 dalies reikalavimų.

8.10 straipsnis

Laivų keliamas triukšmas

1.   Laivo plaukiant keliamas triukšmas, ypač variklio oro ėmimo ir išleidimo įtaisų keliamas triukšmas, turi būti slopinamas atitinkamomis priemonėmis.

2.   Laivo plaukiant keliamas triukšmas neturi viršyti 75 dB(A) 25 m šoniniu atstumu nuo laivo borto.

3.   Išskyrus krovinių perkrovimo darbus, stovinčio laivo keliamas triukšmas neturi viršyti 65 dB(A) 25 m šoniniu atstumu nuo laivo borto.

8a SKYRIUS

(Palikta tuščia)

9 SKYRIUS

ELEKTROS ĮRANGA

9.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Jei nėra nustatyta tam tikroms instaliacijų dalims taikomų konkrečių reikalavimų, saugos lygis laikomas patenkinamu, jei minėtos dalys yra pagamintos pagal galiojantį Europos standartą arba pagal patvirtintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus.

Atitinkami dokumentai pateikiami tikrinimo įstaigai.

2.   Laive laikomi deramai tikrinimo įstaigos antspaudu patvirtinti dokumentai, kuriuose turi būti:

a)

bendrieji visos elektros instaliacijos brėžiniai;

b)

pagrindinio skirstomojo skydo, avarinio skirstomojo skydo ir skirstomojo skydo komutavimo schemos kartu su svarbiausiais techniniais duomenimis, pavyzdžiui, srovės stiprumas amperais ir apsaugos bei valdymo įtaisų nominalioji srovė;

c)

elektros mechanizmų ir įrangos galios duomenys;

d)

kabelių rūšys ir informacija apie laidų skerspjūvius.

Šiuos dokumentus laikyti plaukiojančiose priemonėse be įgulos nėra būtina, tačiau juos visuomet turi turėti savininkas.

3.   Įranga turi būti suprojektuota naudoti esant nuolatiniam iki 15° pasvirimui ir nuo 0°C iki +40°C aplinkos temperatūrai laivo viduje, o denyje — nuo -20°C iki +40°C. Šiose ribose ji turi veikti nepriekaištingai.

4.   Elektros ir elektroninė įranga bei prietaisai turi būti visiškai prieinami ir lengvai prižiūrimi.

9.02 straipsnis

Elektros tiekimo sistemos

1.   Jei plaukiojančioje priemonėje yra įrengta elektros sistema, ji iš esmės turi turėti bent du energijos šaltinius tam, kad, jei vienas energijos šaltinis sugestų, kitas šaltinis bent 30 minučių galėtų aprūpinti saugiai laivybai būtinas elektros energiją naudojančią įrangą.

2.   Pakankama elektros energijos tiekimo nominalioji vertė įrodoma galios balansu. Gali būti atsižvelgiama į atitinkamą vienalaikiškumo koeficientą.

3.   Neatsižvelgiant į 1 dalį, 6.04 straipsnis taikomas vairavimo sistemai (laivo vairo įrenginiams) skirtam energijos šaltiniui.

9.03 straipsnis

Apsauga nuo fizinio sąlyčio, kietųjų objektų ir vandens patekimo

Mažiausios stacionarių įrenginių dalių apsaugos tipas nustatomas pagal šią lentelę:

Vieta

Mažiausios apsaugos tipas

(pagal IEC leidinį 60529: 1992)

Generatoriai

Varikliai

Transformatoriai

Pultai

Skirstytuvai

Jungikliai

Jungiamosios detalės

Apšvietimo įranga

Valdymo kabinos, mašinų skyriai, vairavimo įtaisų skyriai

IP 22

IP 22

IP (2) 22

IP (1)  (2) 22

IP 44

IP 22

Triumai

 

 

 

 

IP 55

IP 55

Baterijų ir dažų sandėliai

 

 

 

 

 

IP 44

u. (buvęs) (3)

Atvirieji deniai ir atvirosios vairavimo vietos

 

IP 55

 

IP 55

IP 55

IP 55

Vairinė

 

IP 22

IP 22

IP 22

IP 22

IP 22

Gyvenamosios patalpos, išskyrus sanitarines patalpas ir prausyklas

 

 

 

IP 22

IP 20

IP 20

Sanitarinės patalpos ir prausyklos

 

IP 44

IP 44

IP 44

IP 55

IP 44

9.04 straipsnis

Apsauga nuo sprogimo

Patalpose, kuriose gali kauptis sprogstamosios dujos arba dujų mišiniai, pavyzdžiui, akumuliatoriams arba labai lengvai užsidegantiems produktams laikyti skirtuose skyriuose, galima įrengti tik nuo sprogimų apsaugotą (sertifikuotos saugos) elektros įrangą. Šiose patalpose negali būti montuojami šviesos jungikliai arba kitų elektros prietaisų jungikliai. Įrengiant apsaugą nuo sprogimo atsižvelgiama į galinčių sprogti dujų arba dujų mišinių, kurie gali susidaryti, charakteristikas (sprogimo potencialo grupę, temperatūros klasę).

9.05 straipsnis

Įžeminimas

1.   Didesnės negu 50 V įtampos sistemos turi būti įžemintos.

2.   Metalinės dalys, su kuriomis galimas fizinis sąlytis ir kuriomis įprastos eksploatacijos metu neteka elektros srovė, pavyzdžiui, variklių rėmai ir korpusai, prietaisai ir apšvietimo įranga, turi būti įžeminamos atskirai, jei jas sumontavus jos neturi elektros kontakto su laivo korpusu.

3.   Kilnojamosios elektros energiją naudojančios įrangos ir nešiojamų prietaisų korpusai juos įprastai naudojant įžeminami papildomu elektros kabelyje esančiu įžeminimo laidu.

Ši nuostata netaikoma, jei naudojamas apsauginis grandinės atskiriamasis transformatorius ir jei prietaisai izoliuoti apsaugine izoliacija (dviguba izoliacija).

4.   Įžeminimo laidų skerspjūvis turi būti ne mažesnis negu nurodyta šioje lentelėje:

Išorinių laidų skerspjūvis

(mm2)

Mažiausias įžeminimo laidų skerspjūvis

Izoliuotuose kabeliuose

(mm2)

Įrengtų atskirai

(mm2)

0,5–4

toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis

4

daugiau nei 4–16

toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis

toks pat kaip išorinio laido skerspjūvis

daugiau nei 16–35

16

16

daugiau nei 35–120

pusė išorinio laido skerspjūvio

pusė išorinio laido skerspjūvio

daugiau nei 120

70

70

9.06 straipsnis

Didžiausia leistinoji įtampa

1.   Turi būti neviršijama ši įtampa:

Įrenginio tipas

Didžiausia leistinoji įtampa

Nuolatinė srovė

Vienafazė kintamoji srovė

Trifazė kintamoji srovė

a.

Elektros ir šildymo įrenginiai, įskaitant bendro naudojimo kištukinius lizdus

250 V

250 V

500 V

b.

Apšvietimo, ryšių, valdymo ir informacijos įrenginiai, įskaitant bendro naudojimo kištukinius lizdus

250 V

250 V

-

c.

Kištukiniai lizdai, skirti tiekti elektrai kilnojamiesiems prietaisams, naudojamiems atviruose deniuose arba siauruose ar drėgnuose metaliniuose sandėliuose, išskyrus katilus ir talpyklas:

 

 

 

1.

Bendroji nuostata

50 V (4)

50 V (4)

-

2.

Jei apsauginis grandinės atskiriamasis transformatorius energiją tiekia tik vienam prietaisui

-

250 V (5)

-

3.

Jei naudojami prietaisai su apsaugine izoliacija (dviguba izoliacija)

250 V

250 V

-

4.

Jei naudojami ≤ 30 mA standartiniai srovės pertraukikliai.

-

250 V

500 V

d.

Kilnojamoji elektros energiją naudojanti įranga, pavyzdžiui, elektros įranga, skirta konteineriams, varikliams, ventiliatoriams ir kilnojamiesiems siurbliams, kuri paprastai ją naudojant nejuda ir kurios srovei laidžios nuo fizinio sąlyčio neapsaugotos dalys yra įžemintos jungiamajame kabelyje esančiu įžeminimo laidu, ir kuri, be minėto įžeminimo laido, yra sujungiama su laivo korpusu papildomu laidu arba ją atitinkamai sumontuojant

250 V

250 V

500 V

e .

Kištukiniai lizdai, skirti tiekti elektrą katiluose ir talpyklose naudojamiems kilnojamiesiems prietaisams

50 V (4)

50 V (4)

-

2.   Jei taikomos būtinos apsaugos priemonės, nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama didesnė įtampa:

a)

elektros įrenginiuose, jei to reikia pagal jų galią;

b)

specialiuose laivo įrenginiuose, pavyzdžiui, radijo ir uždegimo sistemose.

9.07 straipsnis

Paskirstymo sistemos

1.   Leidžiamos šios nuolatinės srovės ir vienafazės kintamosios srovės paskirstymo sistemos:

a)

dviejų laidų, iš kurių vienas yra įžemintas, sistemos (L1/N/PE);

b)

vieno laido sistemos pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą, skirtos tik vietos įrenginiams (pavyzdžiui, vidaus degimo variklių paleidžiamajam įrenginiui, katodinei apsaugai) (L1/PEN);

c)

dviejų laidų sistemos, kurios yra izoliuotos nuo laivo korpuso (L1/L2/PE).

2.   Leidžiamos šios trifazės kintamosios srovės paskirstymo sistemos:

a)

keturių laidų sistemos su neutralaus taško įžeminimu ne pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą (L1/L2/L3/N/PE) = (TN-S tinklas) arba (TT tinklas));

b)

nuo laivo korpuso izoliuotos trijų laidų sistemos (Ll/L2/L3/PE) = (IT tinklas);

c)

trijų laidų sistemos su neutralaus taško įžeminimu pagal „iki laivo korpuso ir atgal“ principą, tačiau tai draudžiama galinėse grandinėse (L1/L2/L3/PEN).

3.   Tikrinimo įstaiga gali leisti naudoti kitas sistemas.

9.08 straipsnis

Sujungimas su kranto arba kitais išoriniais tinklais

1.   Elektros energijos tiekimo linijos iš kranto tinklų arba kitų išorinių tinklų į laivo tinklo įrenginius laive sujungiamos nuolatiniu jungimu, pavyzdžiui, stacionariais gnybtais arba stacionariais kištukiniais lizdais. Kabelių sujungimai apsaugomi nuo traukiamosios apkrovos.

2.   Jei sujungimo įtampa viršija 50 V, korpusą turi būti galima veiksmingai įžeminti. Įžeminimo sujungimas turi būti specialiai pažymėtas.

3.   Sujungimo perjungiamieji įtaisai išdėstomi taip, kaip laivo tinklo generatoriai ir kranto tinklas arba kitas išorinis tinklas nebūtų naudojami vienu metu. Juos naudoti vienu metu leidžiama trumpai, kai persijungiama iš vieno sistemos į kitą, kad nebūtų įtampos pertrūkio.

4.   Sujungimas turi būti apsaugotas nuo trumpojo jungimo ir perkrovos.

5.   Pagrindinis skydas turi rodyti, ar sujungime yra įtampa.

6.   Įrengiami indikatoriai, skirti poliariškumui palyginti, kai srovė yra nuolatinė, ir fazių sekai, kai srovė yra trifazė kintamoji, tarp sujungimo ir laivo tinklo.

7.   Greta sujungimo esantis pultas turi rodyti:

a)

priemones, kurių reikia tinklams sujungti;

b)

srovės rūšį bei nominaliąją įtampą ir kintamosios srovės dažnį.

9.09 straipsnis

Elektros energijos tiekimas į kitas plaukiojančias priemones

1.   Elektros energijai tiekti į kitas plaukiojančias priemones naudojamas atskiras sujungimas. Jei elektrai tiekti į kitas plaukiojančias priemones naudojami elektros energijos lizdai, kurių nominalioji srovė yra didesnė negu 16 A, turi būti sumontuojami įtaisai (pavyzdžiui, jungikliai arba blokuojamieji įtaisai), skirti užtikrinti, kad liniją sujungti ir atjungti būtų galima tik tuomet, kai ja neteka srovė.

2.   Kabelių sujungimai turi būti apsaugoti nuo traukiamosios apkrovos.

3.   9.08 straipsnio 3–7 dalys taikomos mutatis mutandis.

9.10 straipsnis

Generatoriai ir varikliai

1.   Generatoriai, elektros varikliai ir jų prijungiamosios dėžutės turi būti prieinami patikrinimams, matavimams ir remonto darbams atlikti. Apsaugos tipas turi atitikti vietą, kurioje jie yra (žr. 9.03 straipsnį).

2.   Generatoriai, kuriuos suka pagrindinis laivo variklis, laivasraigčio velenas arba pagalbinis įrenginys, skirti kitoms funkcijoms atlikti, turi būti suprojektuojami atsižvelgiant į įprastos eksploatacijos metu galimą sukimosi greičio diapazoną.

9.11 straipsnis

Akumuliatoriai

1.   Akumuliatoriai turi būti prieinami ir išdėstomi taip, kad dėl plaukiojančios priemonės judėjimo nepasislinktų. Jie turi būti išdėstomi taip, kad būtų apsaugoti nuo pernelyg didelio karščio ar šalčio, purslų, garo ar garų.

Jų negalima statyti vairinėje ar gyvenamosiose patalpose arba triumuose. Šis reikalavimas netaikomas nešiojamųjų prietaisų akumuliatoriams arba akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikalinga mažesnė negu 0,2 kW galia.

2.   Akumuliatoriai, kuriems įkrauti būtina didesnė negu 2,0 kW galia (skaičiuojama pagal didžiausią įkrovimo srovę bei nominaliąją akumuliatoriaus įtampą ir atsižvelgiant į tipinę įkraunamojo prietaiso krovimo kreivę), turi būti statomi specialiose patalpose. Jeigu jie statomi denyje, juos užtenka įrengti spintoje.

Akumuliatorius, kurių įkrovimo galia neviršija 2,0 kW, galima įrengti spintoje ar dėžėje, statomose ne tik denyje, bet ir po deniu. Juos taip pat galima įrengti mašinų skyriuje ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje, jeigu jie apsaugomi nuo krintančių daiktų ir vandens lašų.

3.   Visų akumuliatoriams skirtų patalpų, spintų ar dėžių, lentynų ar kitų integruotų talpyklų vidiniai paviršiai turi būti apsaugomi nuo ardančio elektrolitų poveikio.

4.   Jei akumuliatoriai įrengiami uždarame skyriuje, spintose ar dėžėse, numatomas veiksmingas jų vėdinimas. Numatomas vėdinimas dirbtiniu skersvėju nikelio ir kadmio akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikia daugiau negu 2 kW galios, ir švino rūgšties akumuliatoriams, kuriems įkrauti reikia daugiau negu 3 kW galios.

Oras turi būti tiekiamas iš apačios ir šalinamas per viršų taip, kad būtų visiškai ištraukiamos dujos.

Vėdinimo vamzdžiuose neturi būti oro srautui kliudyti galinčių įtaisų, pavyzdžiui, uždaromųjų vožtuvų.

5.   Būtinas oro srautas (Q) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

Q = 0,11 · I · n [m3/h]

kurioje:

I

=

Formula didžiausios įkroviklio tiekiamos srovės amperais;

n

=

sekcijų skaičius.

Jei laivo tinkle naudojami pagalbiniai akumuliatoriai, tikrinimo įstaiga gali leisti naudoti kitus skaičiavimo būdus, taikomus atsižvelgiant į įkroviklio krovimo kreivę, jei šie būdai yra pagrįsti patvirtintų klasifikacinių bendrovių nuostatomis arba atitinkamais standartais.

6.   Jei vėdinama natūraliu oro srautu, vėdinimo kanalai turi būti pakankamo skerspjūvio, kad oro srauto greitis būtų 0,5 m/s. Naudojant švino rūgšties akumuliatorius, vėdinimo kanalų skerspjūvis turi būti bent 80 cm2, o naudojant nikelio ir kadmio akumuliatorius — 120 cm2.

7.   Jei vėdinama dirbtiniu skersvėju, turi būti įrengiamas ventiliatorius, geriausia ištraukiamasis, kurio variklis veikdamas neišskiria dujų arba nekuria oro srauto.

Ventiliatoriai turi būti tokios konstrukcijos, kad jų mentei atsitrenkus į ventiliatoriaus korpusą nepažirtų kibirkštys ir neatsirastų elektrostatinių krūvių.

8.   Ant skyrių, spintų ir dėžių, kuriose yra akumuliatoriai, durų arba uždangalų turi būti pritvirtinami I priedėlio 2 pav. pavaizduoti bent 10 cm skersmens ženklai „Atsargiai su ugnimi. Draudžiama rūkyti“.

9.12 straipsnis

Skirstomieji įrenginiai

1.   Skirstomieji elektros skydai

a)

Prietaisai, jungikliai, lydieji saugikliai ir skirstomojo skydo prietaisai turi būti aiškiai išdėstomi ir prieinami techninei priežiūrai ir remonto darbams atlikti.

Gnybtai, skirti iki 50 V ir didesnei negu 50 V įtampai, laikomi atskirai ir tinkamai pažymimi.

b)

Prie skirstomųjų skydų pritvirtinamos žymeklių lentelės, žyminčios visų jungiklių ir prietaisų grandinę.

Turi būti nurodytas nominalus srovės stiprumas amperais ir lydžiųjų saugiklių grandinė.

c)

Jei prietaisai, kurių eksploatacinė įtampa yra didesnė negu 50 V, yra sumontuoti už durų, šių prietaisų įtampą turinčios sudedamosios dalys turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio sąlyčio, kai durys yra atidarytos.

d)

Medžiagos, iš kurių gaminami skirstomieji elektros skydai, turi būti tinkamo mechaninio patvarumo, ilgaamžės, turėti antipireno savybių ir savaime gesinti ugnį; šios medžiagos neturi būti hidroskopiškos.

e)

Jei skirstomuosiuose elektros skyduose yra sumontuoti didelės atjungiamosios gebos (HRC) lydieji saugikliai, jų montavimui ir išmontavimui būtina turėti priedus ir asmeninės apsaugos įrangą.

2.   Jungikliai, apsauginiai įtaisai

a)

Visi neįžeminti generatorių grandinės ir elektros energiją naudojančios įrangos grandinės laidai turi būti apsaugoti nuo trumpojo sujungimo ir perkrovos. Tam gali būti naudojami perjungiamieji įtaisai arba lydieji saugikliai, įsijungiantys trumpojo jungimo ir perkrovos atveju.

Pavaros įtaisų (vairavimo sistemos) elektros varikliams elektrą tiekiančios grandinės ir jų valdymo grandinės turi būti apsaugotos tik nuo trumpojo jungimo. Jei grandinėse sumontuoti terminiai srovės pertraukikliai, jie turi būti išjungiami arba nustatomi veikti esant bent dvigubam nominaliosios srovės stiprumui amperais.

b)

Pagrindinio skirstomojo skydo išvaduose, skirtuose esant didesnei negu 16 A srovei veikiančiai elektros energiją naudojančiai įrangai, turi būti sumontuotas krūvio arba srovės jungiklis.

c)

Plaukiojančios priemonės varomosios jėgos, vairavimo sistemos, vairo padėties indikatorių, laivybos arba saugumo sistemų elektros energiją naudojančiai įrangai ir elektros energiją naudojančiai įrangai, kurios nominalusis srovės stiprumas amperais yra didesnis negu 16 A, elektra turi būti tiekiama atskiromis grandinėmis.

d)

Elektros energiją naudojančios įrangos, skirtos laivams varyti ir manevruoti, grandinėms elektra tiekiama tiesiai iš pagrindinio skirstomojo skydo.

e)

Srovės pertraukiamoji įranga pasirenkama pagal nominalųjį srovės stiprumą amperais, šiluminį arba dinaminį stiprį ir pertraukiamąją gebą. Jungikliai vienu metu turi galėti atjungti visus įtampą turinčius laidus. Perjungimo vieta turi būti aiškiai nurodyta.

f)

Lydieji saugikliai turi būti uždarojo lydymosi rūšies ir pagaminti iš keramikinės arba lygiavertės medžiagos. Juos turi būti galima pakeisti be fizinio sąlyčio pavojaus operatoriui.

3.   Matavimo ir kontrolės prietaisai

a)

Generatorių, akumuliatorių ir skirstomosios grandinės turi būti aprūpintos matavimo ir kontrolės prietaisais, kurių reikia, kad įrenginys būtų eksploatuojamas saugiai.

b)

Neįžemintuose tinkluose, kurių įtampa yra didesnė negu 50 V, sumontuojamas įžeminimo nustatymo įtaisas, galintis įjungti vaizdo ir garso įspėjimo signalą. Antriniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, valdymo grandinėse, šio įtaiso gali nebūti.

4.   Skirstomųjų elektros skydų įrengimo vieta

a)

Skirstomieji skydai montuojami prieinamose ir gerai vėdinamose vietose bei apsaugomi nuo vandens ir mechaninio sugadinimo.

Vamzdynas ir ortakiai išdėstomi taip, kad nutekėjimo atveju nebūtų sugadinti skirstomieji skydai. Jei jų neįmanoma nemontuoti netoli skirstomųjų elektros skydų, netoli jų esančiuose vamzdžiuose negali būti nuimamųjų sujungimų.

b)

Spintos ir nišos, kuriose yra sumontuoti neapsaugoti perjungimo įtaisai, turi būti iš antipireno savybių turinčios medžiagos arba apsaugoti metaliniu arba kitu antipireno savybių turinčiu apvalkalu.

c)

Jei įtampa yra didesnė negu 50 V, operatoriaus darbo vietoje prieš pagrindinį skirstomąjį skydą padedamos izoliuojamosios grotelės arba kilimėliai.

9.13 straipsnis

Avariniai srovės pertraukikliai

Mazuto degiklių, kuro siurblių, kuro skirtuvų ir mašinų skyriaus ventiliatorių avariniai srovės pertraukikliai montuojami centralizuotai; jie neturi būti montuojami patalpose, kuriose yra įranga.

9.14 straipsnis

Instaliacijų jungiamosios detalės

1.   Kabelių įvadų dydis nustatomas pagal prijungtinus kabelius ir turi atitikti naudojamų kabelių rūšis.

2.   Skirtingos įtampos arba dažnių skirstomųjų grandinių kištukinių lizdų turi būti neįmanoma supainioti.

3.   Jungikliai vienu metu turi galėti perjungti visus neįžemintus grandinės laidus. Tačiau neįžemintų grandinių vieno poliaus jungiklius leidžiama montuoti gyvenamųjų patalpų apšvietimo grandinėse, išskyrus skalbyklų, vonios kambarių, prausyklų ir kitų patalpų, kuriose yra vandens tiekimo įrangos.

4.   Jei srovės stiprumas amperais viršija 16 A, kištukinius lizdus turi būti galima jungikliu užrakinti taip, kad kištuką būtų galima įkišti ir ištraukti tik tuomet, kai srovė išjungta.

9.15 straipsnis

Kabeliai

1.   Kabeliai turi turėti antipireno savybių, savaime gesinti ugnį bei būti atsparūs vandeniui ir tepalui.

Gyvenamosiose patalpose gali būti naudojami kitų rūšių kabeliai, jei jie yra veiksmingai apsaugoti, turi antipireno savybių ir savaime gesina ugnį.

Elektros kabelių antipireno savybių standartai nustatomi pagal:

a)

IEC leidinius 60332-1:1993, 60332–3:2000 arba

b)

vienos iš valstybių narių pripažintas lygiavertes taisykles.

2.   Mažiausias energijos tiekimo ir apšvietimo grandinėse naudojamų kabelių laidų skerspjūvis turi būti 1,5 mm2.

3.   Metalinis kabelių šarvas ir apvalkalas įprastomis eksploatacijos sąlygomis negali būti naudojami kaip laidininkai arba įžeminimui.

4.   Bent vienas energijos ir apšvietimo įrenginiuose esančių kabelių metalinio apvalkalo galas turi būti įžeminamas.

5.   Pasirenkant laidų skersmenį turi būti atsižvelgiama į jų didžiausią leistiną galutinę temperatūrą (srovės perdavimo gebą) ir leistiną įtampos mažėjimą. Palyginti su nominaliąja įtampa, nuo pagrindinio skirstomojo skydo iki nepalankiausio instaliacijos taško apšvietimo grandinėse įtampa neturi sumažėti daugiau negu 5 %, o energijos tiekimo arba šildymo grandinėse — daugiau negu 7 %.

6.   Kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninio apgadinimo.

7.   Kabeliai tvirtinami taip, kad tempiamoji apkrova atitiktų leistinas ribas.

8.   Jei kabeliai pakloti per pertvaras arba denius, išgrąžos turi nepakenkti šių pertvarų ir denių mechaniniam atsparumui, nelaidumui vandeniui ir atsparumui ugniai.

9.   Visų laidų galai ir sandūros jungiami taip, kad būtų išsaugotos pradinės elektros, mechaninio atsparumo, antipireno ir, kai būtina, atsparumo ugniai savybės.

10.   Prie įtraukiamųjų vairinių prijungti kabeliai turi būti pakankamai lankstūs ir izoliuoti izoliacija, išliekančia pakankamai lanksčia iki -20°C temperatūros ir atsparia garui bei garams, ultravioletiniams spinduliams ir ozonui.

9.16 straipsnis

Apšvietimo įrenginiai

1.   Apšvietimo prietaisai įrengiami taip, kad jų išskiriama šiluma neuždegtų netoli šių prietaisų esančių lengvai užsiliepsnojančių objektų ar sudedamųjų dalių.

2.   Apšvietimo prietaisai atviruose deniuose įrengiami taip, kad netrukdytų atpažinti navigacinių žiburių.

3.   Jei mašinų skyriuje arba katilinėje yra įrengti du arba daugiau apšvietimo prietaisų, jiems elektros energija turi būti tiekiama bent dviem atskiromis grandinėmis. Šis reikalavimas taip pat taikomas patalpoms, kuriose yra įrengti aušinimo įrenginiai, hidrauliniai mechanizmai arba elektros varikliai.

9.17 straipsnis

Navigaciniai žiburiai

1.   Navigacinių žiburių skirstomieji skydai montuojami vairinėje. Jiems elektra tiekiama atskira linija iš pagrindinio skirstomojo skydo arba dviejų nepriklausomų antrinių skirstomųjų skydų.

2.   Navigaciniams žiburiams elektra turi būti tiekiama, jie apsaugomi ir įjungiami atskirai iš navigacinių žiburių skirstomojo skydo.

3.   Kontrolinio įrenginio, kaip numatyta 7.05 straipsnio 2 dalyje, gedimai neturi turėti įtakos juo kontroliuojamo žiburio veikimui.

4.   Keliems žiburiams, sudarantiems funkcinį vienetą ir įrengtiems kartu vienoje vietoje, elektros srovė gali būti tiekiama, jungiama ir kontroliuojama bendra elektros grandine. Kontroliniu įrenginiu turi būti galima nustatyti bet kurio iš šių žiburių gedimą. Tačiau dvigubas žiburys (du vienas virš kito arba viename korpuse sumontuoti žiburiai) negali vienu metu naudoti abiejų šviesos šaltinių.

9.18 straipsnis

(Palikta tuščia)

9.19 straipsnis

Mechaninės įrangos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos

Mechaninei įrangai stebėti ir apsaugoti skirtos avarinės signalizacijos ir saugos sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

Avarinės signalizacijos sistemos

Avarinės signalizacijos sistemos suprojektuojamos taip, kad dėl avarinės signalizacijos sistemos gedimo negalėtų sugesti stebimas prietaisas arba įrenginys.

Dvejetainiai siųstuvai suprojektuojami remiantis inertiškos srovės arba stebimos krūvio srovės principu.

Vaizdo avariniai signalai turi būti matomi tol, kol neištaisomas gedimas; avarinį signalą, kurio gavimas patvirtintas, turi būti galima atskirti nuo avarinio signalo, kurio gavimas dar nepatvirtintas. Kiekvieną avarinį signalą turi lydėti ir garsinis įspėjimas. Garso įspėjimo signalus turi būti galima išjungti. Tai, kad buvo išjungtas vienas garsinis avarinis signalas, turi nekliudyti dėl kitos priežasties įsijungti kitam signalui.

Jei avarinės signalizacijos sistemose yra mažiau negu penki matavimo taškai, šiam reikalavimui gali būti taikomos išimtys.

b)

Saugos sistemos

Saugos sistemos suprojektuojamos sustabdyti arba sulėtinti apgadintos įrangos darbą arba siųsti įspėjimą į darbo vietas, kuriose nuolat yra įgula, kad tai būtų padaryta prieš įrangai pasiekiant kritinę būklę.

Dvejetainiai siųstuvai suprojektuojami remiantis krūvio srovės principu.

Jei saugos sistemos nėra suprojektuotos vykdyti savistabą, turi būti galima patikrinti, ar jos veikia tinkamai.

Saugos sistemos turi nepriklausyti nuo kitų sistemų.

9.20 straipsnis

Elektroninė įranga

1.   Bendroji dalis

2 dalyje pateiktos bandymų sąlygos taikomos tik elektroniniams prietaisams, kurie yra būtini vairavimo sistemai ir plaukiojančių priemonių jėgainėms, įskaitant jų pagalbinius įrenginius.

2.   Bandymų sąlygos

a)

Šiuos bandymus atliekant atsirandantys įtempiai turi nesugadinti elektroninių prietaisų arba nesukelti jų darbo sutrikimų. Bandymai pagal atitinkamus tarptautinius standartus, pavyzdžiui, IEC leidinį 60092-504:2001, išskyrus atsparumo šalčiui bandymą, turi būti atliekami įjungus įtaisus. Atliekant šiuos bandymus turi būti patikrinama, ar įtaisas veikia tinkamai.

b)

Įtampos ir dažnio svyravimai

 

Svyravimai

ištisiniai

trumpalaikiai

Bendroji dalis

Dažnis

± 5 %

± 10 % 5 s

Įtampa

± 10 %

± 20 % 1,5 s

Baterijos darbo

Įtampa

+ 30 %/- 25 %

 

c)

Atsparumo karščiui bandymas

Bandinys per pusę valandos įkaitinamas iki 55°C temperatūros. Ją pasiekus, tokia jo temperatūra išlaikoma 16 valandų. Tada atliekamas eksploatacinis bandymas.

d)

Atsparumo šalčiui bandymas

Bandinys išjungiamas, šaldomas iki -25°C temperatūros ir tokios temperatūros laikomas dvi valandas. Tuomet temperatūra padidinama iki 0°C ir atliekamas eksploatacinis bandymas.

e)

Atsparumo vibracijai bandymas

Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas išilgai trijų įtaisų arba sudedamųjų dalių ašių veikiant rezonansiniu dažniu kaskart po 90 sekundžių. Jei neatsiranda aiškaus rezonanso, atsparumo vibracijai bandymas atliekamas 30 Hz dažniu.

Atsparumo vibracijai bandymas atliekamas sukeliant sinusoidinius virpesius, atitinkančius šias ribas:

Bendrosios nuostatos:

f = nuo 2,0 iki 13,2 Hz; a = ± 1 mm

(amplitudė a = Formula vibracijos pločio)

f = nuo 13,2 Hz iki 100 Hz; pagreitis ± 0,7 g.

Įranga, skirta montuoti dyzeliniuose varikliuose arba vairo mechanizme, išbandoma taip:

f = nuo 2,0 iki 25 Hz; a = ± 1,6 mm

(amplitudė a = Formula vibracijos pločio)

f = nuo 25 Hz iki 100 Hz; pagreitis ± 4 g.

Daviklius, skirtus montuoti dyzelinių variklių išmetamuosiuose vamzdžiuose, gali veikti daug didesni įtempiai. Į tai turi būti atsižvelgiama atliekant šiuos bandymus.

f)

Elektromagnetinio suderinamumo bandymas atliekamas pagal IEC leidinius 61000-4-2:1995, 61000-4-3:2002, 61000-4-4:1995, bandymo laipsnio numeris — 3.

g)

Įrodymus, kad elektroninė įranga atitinka šias bandymų sąlygas, turi pateikti gamintojas. Klasifikacinės bendrovės sertifikatas taip pat laikomas įrodymu.

9.21 straipsnis

Elektromagnetinis suderinamumas

Elektromagnetiniai trikdžiai neturi bloginti elektros ir elektroninių sistemų darbo. Bendrosios priemonės vienodai taikomos:

a)

trikdžių perdavimo iš trikdžių šaltinio į trikdomus įtaisus kelių atjungimui;

b)

trikdžių priežasčių mažinimas prie šaltinio;

c)

trikdomų įtaisų jautrumo trikdžiams mažinimui.

10 SKYRIUS

ĮRANGA

10.01 straipsnis

Inkaro įranga

1.   Laivuose, skirtuose kroviniams vežti, išskyrus laivu pervežamus lichterius, kurių ilgis L neviršija 40 m, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:

 

P = k · B · T [kg]

kurioje:

k

koeficientas, kuriuo atsižvelgiamą į ilgio L ir bimso B santykį bei laivo tipą:

Formula

tačiau lichterių k = c;

c

empirinis koeficientas, pateiktas šioje lentelėje:

Dedveito tonažas, t

Koeficientas c

iki 400 imtinai

45

nuo 400 iki 650 imtinai

55

nuo 650 iki 1 000 imtinai

65

daugiau negu 1 000

70

Jei laivų dedveito tonažas yra ne didesnis negu 400 t ir dėl jų konstrukcijos bei naudojimo paskirties jie plaukioja tik iš anksto nustatytuose trumpojo nuotolio ruožuose, tikrinimo įstaiga gali sutikti, kad būtų privalomi tik du trečdaliai bendros laivapriekio inkarų masės P.

2.   Keleiviniuose laivuose ir laivuose, kurie nėra skirti kroviniams vežti, išskyrus stūmikus, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:

 

P = k · B · T [kg]

kurioje:

k

koeficientas, atitinkantis 1 dalyje nurodytą koeficientą, tačiau vietoj dedveito tonažo empirinio koeficiento (c) dydžiui apskaičiuoti imama Bendrijos sertifikate įrašyta vandentalpa (m3).

3.   1 dalyje nurodytuose laivuose, kurių didžiausias ilgis neviršija 86 m, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 25 % masės P.

Laivuose, kurių didžiausias ilgis viršija 86 m, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 50 % masės P, apskaičiuotos pagal 1 arba 2 dalį.

Laivagalio inkarai nėra būtini:

a)

laivuose, kurių laivagalio inkaro masė bus mažesnė negu 150 kg; 1 dalies paskutinėje pastraipoje nurodytų laivų atveju atsižvelgiama į mažesnę inkarų masę;

b)

lichteriuose.

4.   Laivuose, skirtuose varyti ne ilgesnes kaip 86 m ilgio standžiąsias laivų vilkstines, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 25 % didžiausios masės P, apskaičiuotos pagal 1 dalį, jei sąstatai (laikomi laivybos vienetu) yra leidžiami ir įrašyti Bendrijos sertifikate.

Laivuose, skirtuose pasroviui varyti ilgesnes nei 86 m ilgio standžiąsias laivų vilkstines, turi būti sumontuoti laivagalio inkarai, kurių bendra masė yra lygi 50 % didžiausios masės P, apskaičiuotos pagal 1 dalį, jei sąstatai (laikomi laivybos vienetu) yra leidžiami ir įrašyti Bendrijos sertifikate.

5.   Pagal 1–4 dalis nustatyta tam tikrų specialių inkarų masė gali būti sumažinta.

6.   Nurodyta bendra laivapriekio inkarų masė P gali būti paskirstyta vienam arba dviem inkarams. Ji gali būti sumažinta 15 %, jei laive yra vienas laivapriekio inkaras, o lyno vamzdis yra laivo viduryje.

Nustatyta stūmikų ir laivų, kurių didžiausias ilgis viršija 86 m, laivagalio inkarų bendra masė gali būti pasiekiama vienu arba paskirstyta dviem inkarams.

Lengviausio inkaro masė turi būti ne mažesnė negu 45 % bendros inkarų masės.

7.   Ketaus inkarai draudžiami.

8.   Ant inkarų iškilaus reljefo ilgaamžiškais ženklais turi būti nurodoma jų masė.

9.   Jei inkarų masė didesnė negu 50 kg, turi būti sumontuoti suktuvai.

10.   Kiekvienos laivapriekio inkaro grandinės mažiausias ilgis turi būti:

a)

40 m, jei laivo ilgis neviršija 30 m;

b)

10 m ilgesnis už laivą, jei šio ilgis yra didesnis negu 30 m, bet mažesnis negu 50 m;

c)

60 m, jei laivas yra ilgesnis negu 50 m.

Kiekviena laivagalio inkaro grandinė turi būti ne mažesnio negu 40 m ilgio. Tačiau jei laivai turi sustoti laivapriekiu pasroviui, juose turi būti sumontuotos laivagalio inkaro grandinės, kurių kiekviena yra ne mažesnio negu 60 m ilgio.

11.   Mažiausias inkaro grandinių atsparumas tempimui R apskaičiuojamas pagal šias formules:

a)

inkarų, kurių masė yra iki 500 kg:

R = 0,35 · P' [kN];

b)

inkarų, kurių masė yra daugiau negu 500 kg, bet neviršija 2 000 kg:

Formula;

c)

inkarų, kurių masė yra daugiau negu 2 000 kg:

R = 0,25 · P' [kN];

kurioje:

P'

teorinė kiekvieno inkaro masė, nustatyta pagal 1–4 dalis ir 6 dalį.

Inkaro grandinių atsparumas tempimui turi būti nurodomas pagal valstybėje narėje galiojantį standartą.

Jei inkarų masė yra didesnė negu reikalaujama 1–6 dalyse, inkaro grandinės atsparumas tempimui turi būti nustatomas pagal tikrąją inkaro masę.

12.   Jei laive yra sunkesnių inkarų su atitinkamai stipresnėmis inkaro grandinėmis, Bendrijos sertifikate turi būti įrašoma tik mažiausia masė ir mažiausias atsparumas tempimui, reikalaujami pagal 1–6 dalis ir 11 dalį.

13.   Inkaro ir grandinės jungiamosios detalės (šarnyriniai sujungimai) turi išlaikyti 20 % už atitinkamos grandinės atsparumą tempimui didesnę tempiamąją apkrovą.

14.   Vietoj inkaro grandinių leidžiama naudoti lynus. Lynai turi būti tokio pat atsparumo tempimui, koks nustatytas grandinėms, tačiau jie turi būti 20 % ilgesni.

10.02 straipsnis

Kita įranga

1.   Pagal valstybėse narėse taikomas galiojančias laivybos institucijos taisykles laive turi būti sumontuota bent ši įranga:

a)

radiotelefoninė sistema;

b)

prietaisai ir įtaisai, skirti vaizdo ir garso signalams duoti bei laivo ženklinimui dieną ir naktį nustatyti;

c)

privalomų švartavimosi žiburių autonominiai atsarginiai žiburiai;

d)

ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta tepaluotiems valymo skudurams;

e)

ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta pavojingoms arba aplinką teršiančioms kietosioms atliekoms, ir ugniai atspari pažymėta talpykla su dangčiu, skirta pavojingoms arba aplinką teršiančioms skystosioms atliekoms, pagal atitinkamas taikomas laivybos institucijos taisykles;

f)

ugniai atspari pažymėta pamazgoms skirta talpykla su dangčiu.

2.   Be to, laive turi būti bent ši įranga:

a)

Švartavimosi lynai:

Laivuose turi būti trys švartavimosi lynai. Mažiausias jų ilgis turi būti ne mažesnis negu:

:

pirmojo lyno

:

L + 20 m, tačiau ne daugiau negu 100 m,

:

antrojo lyno

:

2/3 pirmojo lyno ilgio,

:

trečiojo lyno

:

1/3 pirmojo lyno ilgio.

Trumpiausias lynas nebūtinas laivuose, kurių ilgis L yra mažesnis negu 20 m.

Lynų atsparumas tempimui Rs turi būti lygus pagal šias formules apskaičiuotam atsparumui:

jei L · B · T yra iki 1 000 m3: Formula;

jei L ·B ·T yra daugiau negu 1 000 m3: Formula.

Laive turi būti laikomas privalomų lynų sertifikatas pagal Europos standartą EN 10 204:1991, pagal Nr. 3.1.

Vietoj šių lynų gali būti tokio pat ilgio ir atsparumo tempimui virvės. Mažiausias virvių atsparumas tempimui turi būti nurodomas sertifikate.

b)

Vilkimo trosai:

 

Vilkikuose turi būti keli jų eksploatacijai tinkami trosai.

 

Tačiau pagrindinis trosas turi būti ne mažesnio negu 100 m ilgio, o jo atsparumas tempimui [kN] turi būti ne mažesnis už vieną trečdalį bendros pagrindinio (-ių) variklio (-ų) galios [kW].

 

Motoriniuose laivuose ir stūmikuose, kurie gali ir vilkti, turi būti bent 100 m ilgio vilkimo trosas, kurio atsparumas tempimui [kN] yra ne mažesnis už vieną ketvirtadalį pagrindinio (-ių) variklio (-ų) galios [kW].

c)

Metamasis lynas;

d)

Laipinimo trapas, ne mažesnio negu 0,4 m pločio ir 4 m ilgio, kurio šoniniai kraštai yra apibrėžti ryškiaspalve juosta; trapas turi būti su turėklais. Tikrinimo įstaiga gali leisti, kad mažuose laivuose būtų trumpesni trapai;

e)

Gafelio kablys;

f)

Tinkamas pirmosios pagalbos rinkinys, kurio turinys atitiktų atitinkamą valstybės narės standartą. Pirmosios pagalbos rinkinys turi būti laikomas gyvenamojoje patalpoje arba vairinėje taip, kad prireikus būtų lengvai ir saugiai prieinamas. Jei pirmosios pagalbos rinkiniai laikomi uždengti, dangtis pagal I priedėlio 8 pav. turi būti pažymimas pirmosios pagalbos rinkinio simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm;

g)

Žiūronai, 7 x 50 arba didesnio lęšių skersmens;

h)

Instrukcija dėl žmonių už borto gelbėjimo ir gaivinimo;

i)

Prožektorius, kurį galima valdyti iš vairinės.

3.   Laivuose, kurių borto aukštis virš vaterlinijos be krovinio viršija 1,50 m, turi būti įlaipinimo laiptai arba kopėčios.

10.03 straipsnis

Nešiojamieji gesintuvai

1.   Pagal Europos standartą EN 3:1996 kiekvienoje iš šių vietų turi būti bent vienas nešiojamasis gesintuvas:

a)

vairinėje;

b)

netoli kiekvieno įėjimo iš denio į gyvenamąsias patalpas;

c)

netoli kiekvieno įėjimo į tarnybines patalpas, į kurias negalima patekti iš gyvenamųjų patalpų ir kuriose yra šildymo, maisto ruošimo arba šaldymo įranga, kurioje naudojamas kietasis arba skystasis kuras arba suskystintosios dujos;

d)

prie kiekvieno įėjimo į mašinų skyrius ir katilines;

e)

tinkamose mašinų skyrių ir katilinių vietose po deniu taip, kad nė vienas patalpos taškas einant pėsčiomis nebūtų toliau negu už 10 metrų nuo gesintuvo.

2.   Pagal 1 dalį reikalaujami nešiojamieji gesintuvai gali būti tik milteliniai gesintuvai, kurių talpa yra ne mažesnė negu 6 kg, arba kiti tokios pat gesinamosios gebos nešiojamieji gesintuvai. Jie turi būti tinkami A, B ir C kategorijos gaisrams ir iki 1 000 V įtampos elektros sistemų gaisrams gesinti.

3.   Be to, gali būti naudojami milteliniai, vandens arba putų gesintuvai, kurie yra tinkami bent tokios kategorijos gaisrui gesinti, kuris yra labiausiai tikėtinas patalpoje, kuriai jie skirti.

4.   Nešiojamieji gesintuvai, kurių gesinamoji medžiaga yra CO2, gali būti naudojami tik gaisrams laivo virtuvėse ir elektros įrenginiuose gesinti. Šiuose gesintuvuose turi būti ne daugiau negu 1 kg gesinamosios medžiagos 15 m3 patalpos, kurioje jie yra padėti naudotis.

5.   Nešiojamieji gesintuvai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas dveji metai. Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data.

6.   Jei nešiojamieji gesintuvai yra įrengti taip, kad jų nesimato, juos dengiantis skydas turi būti pažymimas I priedėlio 3 pav. pavaizduotu gesintuvo simboliu, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm.

10.03a straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose

1.   Priešgaisrinė sauga gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose turi būti užtikrinama tik tinkamais automatiniais didelio slėgio vandens purkštuvais, kurie yra įrengti kaip stacionarios gaisro gesinimo sistemos.

2.   Sistemas turi įrengti arba pertvarkyti tik specializuotos įmonės.

3.   Sistemos turi būti iš plieno arba lygiavertės nedegios medžiagos.

4.   Sistemos per minutę turi galėti išpurkšti bent 5 l vandens vienam didžiausios apsaugotinos patalpos ploto kvadratiniam metrui.

5.   Sistemos, išpurškiančios mažiau vandens, turi būti pagal TJO rezoliuciją A 800(19) arba kitą šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pripažintą standartą patvirtinto tipo. Tipą tvirtina patvirtinta klasifikacinė bendrovė arba akredituota bandymų institucija. Akredituota bandymų institucija laikosi darniųjų bandymų laboratorijų eksploatacijos standartų (EN ISO/IEC 17025:2000).

6.   Sistemas turi tikrinti ekspertas:

a)

prieš pradedant eksploatuoti;

b)

prieš pradedant iš naujo eksploatuoti po to, kai jos buvo įsijungusios;

c)

po pakeitimo arba remonto;

d)

reguliariai ne rečiau kaip kas dveji metai.

7.   Atlikdamas tikrinimą pagal 6 dalį, ekspertas turi patikrinti, ar sistemos atitinka šios dalies reikalavimus.

Tikrinimą turi sudaryti bent šios dalys:

a)

išorinis visos sistemos apžiūrėjimas;

b)

funkciniai saugos sistemų ir purkštukų bandymai;

c)

funkciniai slėgio talpyklų ir išsiurbimo sistemos bandymai.

8.   Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data.

9.   Įrengtų sistemų skaičius turi būti įrašomas Bendrijos sertifikate.

10.   Objektams gyvenamosiose patalpose, vairinėse ir keleivių zonose apsaugoti stacionarios gaisro gesinimo sistemos leidžiamos tik rekomendavus Komitetui.

10.03b straipsnis

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse

1.   Gesinamosios medžiagos

Mašinų skyriams, katilinėms ir siurblinėms apsaugoti stacionariose gaisro gesinimo sistemose gali būti naudojamos šios gesinamosios medžiagos:

a)

CO2 (anglies dioksidas);

b)

HFC 227ea (heptafluoropropanas);

c)

IG-541 (52 % azoto, 40 % argono, 8 % anglies dioksido).

Naudoti kitas gesinamąsias medžiagas gali būti leidžiama tik šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.   Vėdinimas, oro įleidimas

a)

Varomųjų variklių degimui reikalingas oras neturi būti ištraukiamas iš patalpų, kurios apsaugomos stacionariomis gaisro gesinimo sistemomis. Šis reikalavimas netaikomas, jei yra du vienas nuo kito nepriklausantys ir sandariai atskirti pagrindiniai mašinų skyriai arba jei greta pagrindinio mašinų skyriaus yra atskiras mašinų skyrius su laivapriekio privairavimo įrenginiu, užtikrinant, kad pagrindiniame mašinų skyriuje kilus gaisrui laivas galėtų plaukti varomas sava galia.

b)

Įsijungus gaisro gesinimo sistemai, apsaugotinos patalpos mechaninis vėdinimas turi automatiškai išsijungti.

c)

Turi būti įrengiami įtaisai, kuriais būtų galima greitai uždaryti visas angas, per kurias į apsaugotiną patalpą gali patekti oras arba iš jos nutekėti dujos. Turi būti aiškiai matoma, ar jie yra atidaryti ar uždaryti.

d)

Iš mašinų skyriuose įrengtų suslėgto oro talpyklų per apsauginius vožtuvus nutekantis oras turi būti išleidžiamas į aplinką.

e)

Dėl ištekėjusios gesinamosios medžiagos susidaręs per didelis arba per mažas slėgis neturi suardyti apsaugotiną patalpą supančių skiriamųjų sienų dalių. Slėgį turi būti galima išlyginti nesukeliant pavojaus.

f)

Saugomose patalpose turi būti įranga gesinamajai medžiagai ir degimo metu susidariusioms dujoms ištraukti. Šią įrangą turi būti galima valdyti iš darbo vietų saugomų patalpų išorėje, dėl šiose patalpose kilusio gaisro ji neturi tapti neprieinama. Jei yra stacionarių trauktuvų, jų turi būti neįmanoma įjungti tol, kol gesinamas gaisras.

3.   Priešgaisrinės signalizacijos sistema

Apsaugotina patalpa turi būti stebima atitinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema. Pavojaus signalas turi būti pastebimas vairinėje, gyvenamosiose patalpose ir apsaugotinoje patalpoje.

4.   Vamzdynų sistema

a)

Gesinamoji medžiaga į apsaugotiną patalpą turi būti tiekiama ir joje paskirstoma stacionaria vamzdynų sistema. Apsaugotinoje patalpoje esantis vamzdynas ir susijusios jungiamosios detalės turi būti pagamintos iš plieno. Šis reikalavimas netaikomas talpyklų jungiamiesiems vamzdžiams ir plėtimosi sandūroms, jei naudojamos medžiagos gaisro atžvilgiu yra lygiaverčių savybių. Vamzdžiai iš vidaus ir išorės turi būti apsaugomi nuo korozijos.

b)

Išleidžiamieji purkštukai turi būti tokio dydžio ir įrengti taip, kad gesinamąją medžiagą purkštų tolygiai.

5.   Įjungiamasis įtaisas

a)

Automatiškai įsijungiančios gaisro gesinimo sistemos yra draudžiamos.

b)

Gaisro gesinimo sistemą turi būti galima įjungti iš atitinkamos vietos apsaugotinos patalpos išorėje.

c)

Įjungiamieji įtaisai įrengiami taip, kad juos būtų galima valdyti net kilus gaisrui ir kad gaisrui arba sprogimui padarius žalos apsaugotinoje patalpoje, į ją vis tiek būtų galima tiekti būtiną gesinamosios medžiagos kiekį.

Nemechaniniai įjungiamieji įtaisai turi būti varomi dviejų vienas nuo kito nepriklausančių energijos šaltinių. Šie energijos šaltiniai negali būti apsaugotinoje patalpoje. Valdymo linijos apsaugotinoje patalpoje turi būti suprojektuotos taip, kad kilus gaisrui galėtų veikti ne trumpiau kaip 30 minučių. Šis reikalavimas yra įvykdytas, jei naudojama elektros laidų instaliacija atitinka standartą IEC 60331-21:1999.

Jei įjungiamieji įtaisai yra įrengti taip, kad jų nesimato, juos dengiantis skydas, kaip pavaizduota I priedėlio 6 pav., pažymimas simboliu „gaisro gesinimo įrenginys“, kurio šoninis ilgis yra bent 10 cm ir kuriame raudonomis raidėmis baltame fone užrašyta:

„Feuerlöscheinrichtung

Installation d'extinction

Brandblusinstallatie

Fire-fighting installation“.

d)

Jei gaisro gesinimo sistema yra skirta kelioms patalpoms apsaugoti, kiekvienai patalpai turi būti skiriami atskiri ir aiškiai pažymėti įjungiamieji įtaisai.

e)

Greta kiekvieno įjungiamojo įtaiso matomoje vietoje turi būti pakabinamos neištrinamos naudojimo instrukcijos viena iš valstybių narių kalbų. Jose visų pirma turi būti šios instrukcijos:

aa)

dėl gaisro gesinimo sistemos paleidimo;

bb)

dėl būtinumo patikrinti, ar visi asmenys paliko apsaugotiną patalpą;

cc)

dėl veiksmų, kurių imasi įgula įsijungus gaisro gesinimo sistemai;

dd)

dėl veiksmų, kurių imasi įgula sugedus gaisro gesinimo sistemai.

f)

Eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodoma, kad prieš paleidžiant gaisro gesinimo sistemą išjungiami iš apsaugotinos patalpos orą imantys vidaus degimo varikliai.

6.   Avarinės signalizacijos sistema

a)

Stacionarios gaisro gesinimo sistemose turi būti garso ir vaizdo avarinės signalizacijos sistemos.

b)

Avarinė signalizacijos sistema turi automatiškai įsijungti iškart, pirmą kartą įsijungus gaisro gesinimo sistemai. Prieš pradedant purkšti gesinamąją medžiagą, tam tikrą laiką skamba įspėjamasis signalas, kurio neįmanoma išjungti.

c)

Įspėjamieji signalai turi būti aiškiai matomi apsaugotinose patalpose bei įėjimų, pro kuriuos galima į jas patekti, išorėje ir turi būti aiškiai girdimi netgi eksploatacijos sąlygomis, kuriomis sukeliamas garsiausias įprastas triukšmas. Jie turi aiškiai išsiskirti iš visų kitų garso ir vaizdo signalų apsaugotinoje patalpoje.

d)

Įspėjamieji garso signalai turi būti aiškiai girdimi gretimose patalpose netgi tuomet, kai jungiamosios durys yra uždarytos ir eksploatacijos sąlygomis, kuriomis sukeliamas garsiausias įprastas triukšmas.

e)

Jei įspėjimo sistema nėra trumpojo jungimo, laidų nutraukimo ir įtampos mažėjimo savistabos, turi būti galima patikrinti, ar ji tinkamai veikia.

f)

Prie kiekvieno įėjimo į patalpą, į kurią gali būti tiekiama gesinamoji medžiaga, turi būti pakabinamas aiškiai matomas įspėjimas, kuriame raudonomis raidėmis baltame fone užrašyta:

„Vorsicht, Feuerlöscheinrichtung!

Bei Ertönen des Warnsignals (Beschreibung des Signals) den Raum sofort verlassen!

Attention, installation d'extinction d'incendie!

Quitter immédiatement ce local au signal (description du signal)

Let op, brandblusinstallatie!

Bij het in werking treden van het alarmsignaal (omschrijving van het signaal) deze ruimte onmiddellijk verlaten!

Warning, fire-fighting installation!

Leave the room as soon as the warning signal sounds (description of signal)“.

7.   Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai

a)

Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai turi atitikti vienoje iš valstybių narių galiojančias nuostatas.

b)

Slėginės talpyklos turi būti įrengiamos pagal gamintojo nurodymus.

c)

Slėginės talpyklos, jungiamosios detalės ir slėginiai vamzdžiai neturi būti įrengiami gyvenamosiose patalpose.

d)

Temperatūra spintose ir įrenginio zonose, kuriose yra slėginės talpyklos, neturi viršyti 50°C.

e)

Denyje esančios spintos ir įrenginio zonos turi būti tvirtai pritvirtintos ir turėti orlaides, kurios išdėstomos taip, kad iš slėginės talpyklos nutekėjusios dujos negalėtų patekti į laivo vidų. Draudžiami tiesioginiai sujungimai su kitomis patalpomis.

8.   Gesinamosios medžiagos kiekis

Jei gesinamosios medžiagos kiekis yra skirtas daugiau negu vienai patalpai apsaugoti, bendras turimas gesinamosios medžiagos kiekis turi būti ne didesnis negu didžiausiai patalpai apsaugoti būtinas kiekis.

9.   Įrengimas, tikrinimas ir dokumentacija

a)

Sistemą turi įrengti arba rekonstruoti tik tokia įmonė, kurios specializacija — gaisro gesinimo sistemos. Tai darant turi būti laikomasi gesinamosios medžiagos gamintojo ir sistemos gamintojo nurodytų reikalavimų (produkto duomenų lapas, saugos duomenų lapas).

b)

Sistemą turi patikrinti ekspertas:

aa)

prieš pradedant eksploatuoti;

bb)

prieš iš naujo pradedant eksploatuoti po to, kai ji buvo įsijungusi;

cc)

po pakeitimo arba remonto;

dd)

reguliariai ne rečiau kaip kas dveji metai.

c)

Tikrindamas ekspertas turi nustatyti, ar sistema atitinka šio skyriaus reikalavimus.

d)

Tikrinimą turi sudaryti bent šios dalys:

aa)

išorinis visos sistemos apžiūrėjimas;

bb)

vamzdžių sandarumo tikrinimas;

cc)

valdymo ir įjungiamųjų sistemų funkcijų tikrinimas;

dd)

talpyklos slėgio ir turinio tikrinimas;

ee)

sandarumo ir įrangos apsaugotinai patalpai užrakinti tikrinimas;

ff)

priešgaisrinės signalizacijos sistemos tikrinimas;

gg)

įspėjamosios sistemos tikrinimas.

e)

Tikrintojas turi išduoti pasirašytą patikrinimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta patikrinimo data.

f)

Įrengtų stacionarių gaisro gesinimo sistemų skaičius turi būti įrašomas Bendrijos sertifikate.

10.   CO2 naudojančios gaisro gesinimo sistemos

Gaisro gesinimo sistemos, kuriose kaip gesinamoji medžiaga yra naudojama CO2, be 1–9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:

a)

CO2 rezervuarai negali būti sudedami apsaugotinoje patalpoje, o talpinami sandariai nuo kitų patalpų atskirtoje patalpoje arba spintoje. Durys į šias įrengimo patalpas ir spintas turi atsidaryti į išorę ir būti rakinamos, o iš išorės ant jų turi būti I priedėlio 4 pav. pavaizduotas simbolis „Bendras įspėjimas apie pavojų“, kurio aukštis yra bent 5 cm, kartu su tokios pat spalvos ir tokio pat aukščio ženklu „CO2“.

b)

Į CO2 rezervuarų įrengimo patalpas po deniais turi būti galima patekti tik iš lauko. Šiose patalpose turi būti atskira atitinkama dirbtinio vėdinimo sistema su ištraukiamaisiais ortakiais, visiškai atskirta nuo kitų laivo vėdinimo sistemų.

c)

CO2 rezervuarai turi būti užpildomi daugiau negu 0,75 kg/l. Savitasis nesuslėgtų CO2 dujų tūris laikomas lygus 0,56 m3/kg.

d)

Apsaugotinai patalpai skirto CO2 tūris turi būti ne mažesnis negu 40 % viso jo tūrio. Šį kiekį turi būti įmanoma išleisti per 120 sekundžių ir patikrinti, ar jis visas buvo išleistas.

e)

Rezervuaro sklendžių atidarymas bei užtvindomosios sklendės valdymas turi būti atskiros operacijos.

f)

6 dalies b punkte nurodytas tinkamas laikas turi būti ne trumpesnis negu 20 sekundžių. Turi būti įrengiamas patikimas įtaisas, kuris šį laiką sulaikytų CO2 dujas prieš pradedant jas tiekti.

11.   HFC-227ea gaisro gesinimo sistemos

Gaisro gesinimo sistemos, kuriose naudojama gesinamoji medžiaga HFC 227ea, be 1–9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:

a)

Jei yra kelios apsaugotinos patalpos ir visos jos yra skirtingo bendro tūrio, kiekvienai patalpai turi būti skiriama atskira gaisro gesinimo sistema.

b)

Kiekviename apsaugotinoje patalpoje įrengtame HFC 227ea rezervuare turi būti apsauginis vožtuvas, apsaugantis nuo per didelio slėgio. Jei rezervuarą veikia gaisro padariniai, o gaisro gesinimo sistema nesuveikė, juo rezervuaro turinys nedarant žalos turi būti išleidžiamas į apsaugotiną patalpą.

c)

Kiekviename rezervuare turi būti sumontuotas įtaisas dujų slėgiui tikrinti.

d)

Rezervuarai negali būti užpidomi iki daugiau negu 1,15 kg/l. Savitasis nesuslėgto HFC 227ea tūris laikomas lygus 0,1374 m3/kg.

e)

Apsaugotinai patalpai skirto HFC 227ea tūris turi būti ne mažesnis negu 8 % bendro patalpos tūrio. Šis kiekis turi būti išleidžiamas per 10 sekundžių.

f)

HFC 227ea rezervuaruose turi būti slėgio kontrolės prietaisas, kuriuo, jei be leidimo sumažėja suslėgtųjų dujų slėgis, vairinėje įjungiamas garso ir vaizdo avarinis signalas. Jei vairinės nėra, šis avarinis signalas turi būti įjungiamas apsaugotinos patalpos išorėje.

g)

Po užtvindymo koncentracija apsaugotinoje patalpoje neturi viršyti 10,5 %.

h)

Gaisro gesinimo sistemoje neturi būti detalių iš aliuminio.

12.   IG-541 gaisro gesinimo sistemos

Gaisro gesinimo sistemos, kuriose naudojama gesinamoji medžiaga IG-541, be 1–9 dalių reikalavimų, turi atitikti šias nuostatas:

a)

Jei yra kelios apsaugotinos patalpos ir visos jos yra skirtingo bendro tūrio, kiekvienai patalpai turi būti skiriama atskira gaisro gesinimo sistema.

b)

Kiekviename apsaugotinoje patalpoje įrengtame IG-541 rezervuare turi būti apsauginis vožtuvas, skirtas apsaugoti nuo per didelio slėgio. Jei rezervuarą veikia gaisro padariniai, o gaisro gesinimo sistema nesuveikė, juo rezervuaro turinys nedarant žalos turi būti išleidžiamas į apsaugotiną patalpą.

c)

Kiekviename rezervuare turi būti sumontuotas įtaisas jame esančios medžiagos tūriui tikrinti.

d)

Rezervuaro pildymo slėgis neturi viršyti 200 barų esant +15 °C temperatūrai.

e)

Apsaugotinai patalpai skirto IG-541 tūris turi būti ne mažesnis negu 44 % ir ne didesnis negu 50 % bendro patalpos tūrio. Šis kiekis turi būti išleidžiamas per 120 sekundžių.

13.   Atskiriems objektams skirtos gaisro gesinimo sistemos

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos objektams mašinų skyriuose, katilinėse ir siurblinėse apsaugoti leidžiamos tik rekomendavus Komitetui.

10.04 straipsnis

Laivo valtys

1.   Šiose plaukiojančiose priemonėse turi būti laivo valtys, atitinkančios Europos standartą EN 1914:1997:

a)

motoriniuose laivuose ir baržose, kurių dedveitas viršija 150 t;

b)

vilkikuose ir stūmikuose, kurių vandentalpa yra didesnė negu 150 m3;

c)

plūduriuojančiame įrenginyje;

d)

keleiviniuose laivuose.

2.   Laivo valtis vienas asmuo turi sugebėti saugiai nuleisti per 5 minutes nuo pirmo būtino rankinio veiksmo. Jei naudojamas mechanizuotas nuleidimo įtaisas, jis turi būti toks, kad ir sutrikus jo aprūpinimui elektros energija būtų galima saugiai ir greitai nuleisti valtis.

3.   Pripučiamos laivo valtys turi būti tikrinamos pagal gamintojo nurodymus.

10.05 straipsnis

Gelbėjimo plūdurai ir gelbėjimo liemenės

1.   Plaukiojančiose priemonėse turi būti bent trys gelbėjimo plūdurai, atitinkantys Europos standartą EN 14144:2002. Jie turi būti parengti naudoti ir pritvirtinti prie atitinkamų denio vietų, bet ne prie jų įtvarų. Bent vienas gelbėjimo plūduras turi būti prie pat vairinės ir turėti savaime užsidegantį žiburį, veikiantį su baterija, kurio negali užgesinti vanduo.

2.   Turi būti specialiai pritaikyta automatiškai pripučiama gelbėjimo liemenė, atitinkanti Europos standartą EN 395: 1998 arba EN 396: 1998.

Pagal šiuos standartus nepripučiamos gelbėjimo liemenės taip pat turi būti tinkamos naudotis vaikams.

3.   Gelbėjimo liemenės turi būti tikrinamos pagal gamintojo nurodymus.

11 SKYRIUS

DARBO VIETOS SAUGA

11.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Laivai turi būti statomi, išplanuojami ir įrengiami taip, kad jame asmenys galėtų saugiai dirbti ir judėti.

2.   Stacionari įranga, kuri yra būtina darbui laive, turi būti įrengiama, išdėstoma ir pritvirtinama taip, kad ją būtų galima saugiai ir lengvai valdyti, naudoti ir prižiūrėti. Prireikus mobiliose arba didelės temperatūros sudedamosiose dalyse turi būti sumontuojami apsauginiai įtaisai.

11.02 straipsnis

Apsauga nuo kritimo

1.   Deniai ir šoniniai deniai turi būti lygūs, neturėtų būti tikimybės ant jų suklupti ir ant jų neturi būti galimybės susidaryti baloms.

2.   Deniai, šoniniai deniai, mašinų skyrių grindys, laiptų aikštelės, laiptai ir šoninių denių knechtų viršūnės turi būti padengti neslidžiais paviršiais.

3.   Šoninių denių knechtų viršūnės ir kliūtys koridoriuose, pavyzdžiui, pakopų kraštai, turi būti nudažomi nuo juos supančio denio išsiskiriančia spalva.

4.   Išoriniuose denių kraštuose bei darbo vietose, kur asmenims yra pavojus kristi daugiau negu 1 m, turi būti ne mažesnio negu 0,70 m aukščio turėklai arba komingsai, arba Europos standartą EN 711:1995 atitinkantis apsauginis turėklas, kurį sudaro turėklas rankoms, skersinis kelių ir pėdų aukštyje. Šoniniuose deniuose turi būti apatinis aptvaras ir prie komingso pritvirtintas ištisinis turėklas rankoms. Komingso turėklai rankoms nebūtini, jei šoniniuose deniuose yra įrengti neįtraukiami apsauginiai laivo borto turėklai.

5.   Jei darbo vietose yra pavojus kristi daugiau negu 1 m, tikrinimo įstaiga gali reikalauti atitinkamų įtaisų ir įrangos saugiam darbui užtikrinti.

11.03 straipsnis

Darbo patalpų dydis

Darbo patalpos turi būti pakankamai didelės, kad kiekvienas jose dirbantis asmuo turėtų pakankamai vietos laisvai judėti.

11.04 straipsnis

Šoniniai deniai

1.   Šoninio denio pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,60 m. Šį skaičių galima sumažinti iki 0,50 m tam tikrose laivo vietose, pavyzdžiui, būtinose denio plovimo sklendėms eksploatuoti. Prie knechtų ir antelių jį galima sumažinti iki 0,40 m.

2.   Iki 0,90 m aukščio virš šoninio denio, šoninio denio pločio prošvaisą galima sumažinti iki 0,54 m, jei pločio prošvaisa viršuje tarp išorinio laivo korpuso krašto ir vidinio triumo krašto yra ne mažesnė negu 0,65 m. Šiuo atveju šoninio denio pločio prošvaisą galima sumažinti iki 0,50 m, jei išoriniame šoninio denio krašte yra įrengtas nukristi neleidžiantis apsauginis turėklas, atitinkantis Europos standartą EN 711:1995. 55 m ilgio arba trumpesniuose laivuose, kuriuose gyvenamosios patalpos yra tik laivagalyje, apsauginio turėklo gali nebūti.

3.   1 ir 2 dalių reikalavimai taikomi iki 2,00 m aukščio virš šoninio denio.

11.05 straipsnis

Patekimas į darbo vietas

1.   Patekimo vietos ir asmenų bei daiktų judėjimui skirti koridoriai turi būti pakankamo dydžio ir išdėstyti taip, kad:

a)

prieš įėjimo angą būtų pakankamai erdvės, kad nebūtų trukdoma judėjimui;

b)

koridoriaus pločio prošvaisa būtų tinkama numatytai darbo patalpos paskirčiai ir būtų ne mažesnė negu 0,60 m, išskyrus mažesnio negu 8 m pločio plaukiojančias priemones, kuriose ją galima sumažinti iki 0,50 m;

c)

koridoriaus, įskaitant slenkstį, aukščio prošvaisa būtų ne mažesnė negu 1,90 m.

2.   Durys išdėstomos taip, kad jas iš abiejų pusių būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti. Jos turi būti apsaugomos nuo atsitiktinio atsidarymo ir užsidarymo.

3.   Jei įėjimų, išėjimų ir koridorių grindų lygis skiriasi daugiau negu 0,50 m, juose turi būti įrengiami tinkami laiptai, kopėčios arba pakopos.

4.   Jei darbo patalpų, kuriose nuolat dirba įgula, grindų lygis skiriasi daugiau negu 1,00 m, jose turi būti įrengiami laiptai. Šis reikalavimas netaikomas avariniams išėjimams.

5.   Laivuose su triumais iš kiekvieno triumo galo turi būti įrengiama bent viena stacionari priemonė į jį patekti.

Nukrypstant nuo pirmo sakinio, stacionarios priemonės patekti į vidų gali nebūti, jei yra bent dvi kilnojamos kopėčios, kuriomis galima užlipti bent 3 laiptelius virš liuko komingso 60° pasvirimo kampu.

11.06 straipsnis

Išėjimai ir avariniai išėjimai

1.   Išėjimų, įskaitant avarinius išėjimus, skaičius, išdėstymas ir matmenys turi atitikti atitinkamos patalpos paskirtį ir matmenis. Jei vienas iš išėjimų yra avarinis, tai aiškiai pažymima.

2.   Avarinių išėjimų arba kaip avariniai išėjimai naudotinų langų ar stoglangių liukų kiaurymės prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,36 m2, o mažiausias matmuo — ne mažesnis negu 0,50 m.

11.07 straipsnis

Kopėčios, pakopos ir panašūs įtaisai

1.   Laiptai ir kopėčios turi būti tvirtai pritvirtinami. Laiptai turi būti ne mažesnio negu 0,60 m pločio, pločio prošvaisa tarp turėklų rankoms turi būti ne mažesnė negu 0,60 m, pakopos — ne mažesnio negu 0,15 m gylio, pakopų paviršius turi būti neslidus, o daugiau negu trijų pakopų laiptuose turi būti įtaisyti turėklai rankoms.

2.   Kopėčių ir atskirai pritvirtintų skersinių pločio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 0,30 m, atstumas tarp skersinių turi būti ne didesnis negu 0,30 m, o atstumas tarp skersinių ir konstrukcijų — ne mažesnis negu 0,15 m.

3.   Kopėčios ir atskirai pritvirtinti skersiniai turi būti aiškiai matomi iš viršaus ir virš išėjimo angų turi būti įtaisytos apsauginės rankenos.

4.   Kilnojamos kopėčios turi būti ne mažesnio negu 0,40 m pločio, o jų pagrindo plotis turi būti ne mažesnis negu 0,50 m; turi būti galima užtikrinti, kad jos neapvirs arba neslys; skersiniai turi būti tvirtai įtaisomi į statramsčius.

11.08 straipsnis

Vidaus patalpos

1.   Vidaus darbo patalpų matmenys, išdėstymas ir išplanavimas turi atitikti atliktiną darbą ir sveikatos bei saugos reikalavimus. Jų apšvietimas turi būti pakankamas ir neakinti, jose turi būti tinkamos vėdinimo priemonės. Prireikus jose turi būti įrengiami šildymo prietaisai, galintys užtikrinti pakankamą temperatūrą.

2.   Vidaus darbo patalpų grindys turi būti kietos bei tvirtos ir suprojektuotos taip, kad ant jų nebūtų galima suklupti arba paslysti. Denių ir grindų angos, kai jos yra atidarytos, turi būti apsaugomos nuo pavojaus kristi, o langai ir stoglangiai išdėstomi ir įrengiami taip, kad juos būtų galima saugiai valdyti ir valyti.

11.09 straipsnis

Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos

1.   Darbo patalpos turi būti išsidėstytos, įrengtos ir suprojektuotos taip, kad įgulos nariai būtų apsaugoti nuo kenksmingos vibracijos.

2.   Be to, nuolatinės darbo patalpos turi būti pastatomos ir nuo garso izoliuojamos taip, kad triukšmas nekenktų įgulos narių sveikatai ir saugai.

3.   Įgulos nariai, kuriuos kasdien gali veikti 85 dB(A) viršijantis triukšmas, turi turėti asmenines apsaugos nuo triukšmo priemones. Jei triukšmo lygis darbo patalpose viršija 90 dB(A), I priedėlio 7 paveiksle pavaizduotu simboliu „Užsidėti apsaugos nuo triukšmo priemonę“, kurio skersmuo yra ne mažesnis negu 10 cm, turi būti nurodoma, kad privaloma dėvėti apsaugos nuo triukšmo priemones.

11.10 straipsnis

Liukų dangčiai

1.   Liukų dangčiai turi būti lengvai prieinami ir saugiai valdomi. Daugiau negu 40 kg sveriančios liuko dangčių dalys turi būti suprojektuotos taip, kad slankiotų, suktųsi arba turėtų mechaninius atidaromuosius įtaisus. Keliamąja įranga valdomuose liukų dangčiuose turi būti sumontuoti tinkami ir lengvai prieinami tvirtinimo įtaisai. Nesukeičiami liukų dangčiai ir viršutinės atramos turi būti pažymėti taip, kad būtų aišku, kurio liuko jie yra ir kaip teisingai juos ant liukų uždėti.

2.   Liukų dangčiai turi būti pritvirtinami taip, kad jų nenulenktų vėjas arba krovimo įranga. Slankiuosiuose dangčiuose turi būti sumontuojami fiksuojamieji įtaisai, kad jie negalėtų atsitiktinai horizontaliai pasislinkti daugiau negu 0,40 m; galutinėje padėtyje juos turi būti galima užrakinti. Atitinkami įtaisai turi būti įrengiami vienas ant kito sukrautiems liukų dangčiams laikyti.

3.   Elektros energijos tiekimas mechaniškai valdomiems liukų dangčiams automatiškai turi būti išjungiamas paleidus valdymo jungiklį.

4.   Liukų dangčiai turi išlaikyti tikėtinai susidarysiančias apkrovas. Liukų dangčiai, per kuriuos galima vaikščioti, turi išlaikyti ne mažesnes negu 75 kg į vieną tašką sutelktas apkrovas. Liukų dangčiai, per kuriuos negalima vaikščioti, turi būti atitinkamai pažymimi. Ant liukų dangčių, ant kurių galima krauti denio krovinį, turi būti pažymima leistinoji apkrova (t/m2). Jei tam, kad būtų pasiekta didžiausia leistinoji apkrova, reikia atramų, tai turi būti nurodoma atitinkamoje vietoje, o atitinkami brėžiniai turi būti laikomi laive.

11.11 straipsnis

Suktuvai

1.   Suktuvai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima saugiai atlikti darbą. Juose turi būti sumontuojami įtaisai, kurie neleistų netyčia paleisti krovinio. Suktuvuose, kurie neužsirakina automatiškai, turi būti stabdis, kurio pakanka jų traukos jėgai įveikti.

2.   Rankiniai suktuvai turi įtaisus, apsaugančius nuo skriejiko atatrankos. Suktuvai, kurie yra varomi ir varikliais, ir rankiniu būdu, turi būti suprojektuoti taip, kad varomosios jėgos valdymo įtaisas negalėtų įjungti rankinio valdymo įtaiso.

11.12 straipsnis

Kranai

1.   Kranai turi būti statomi remiantis geriausia praktika. Juos eksploatuojant sukuriamos jėgos turi būti saugiai perduodamos laivo konstrukcijai; jos neturi pabloginti laivo stovumo.

2.   Ant kranų turi būti pritvirtinama gamintojo lentelė su šia informacija:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas;

b)

CE ženklas kartu su pagaminimo metais;

c)

serijos arba tipo nuoroda;

d)

tam tikrais atvejais serijos numeris.

3.   Didžiausios leistinosios apkrovos ant kranų turi būti pažymimos taip, kad užrašai nenusitrintų ir būtų aiškiai įskaitomi.

Jei saugi krano darbinė apkrova neviršija 2 000 kg, užtenka, kad ant krano būtų pažymėta saugi darbo apkrova esant didžiausiam pasiekiamam atstumui taip, kad užrašai nenusitrintų ir būtų aiškiai įskaitomi.

4.   Kranuose turi būti įtaisai, skirti apsaugoti nuo sužalojimo sutraiškant arba nupjaunant. Į viršų, į apačią ir į šonus nuo išorinių krano dalių turi būti paliekamas saugus 0,5 m atstumas iki visų aplinkinių objektų. Saugus atstumas į šonus būtinas tik darbo vietose ir koridoriuose.

5.   Varikliu varomus kranus turi būti galima apsaugoti nuo naudojimo be leidimo. Juos paleisti turi būti įmanoma tik iš krano vairuotojo vietos. Valdymo įtaisas yra automatinis grįžtamasis (mygtukai be tarpinių fiksuojamųjų padėčių); jų valdymo kryptis turi būti nurodoma vienareikšmiškai aiškiai.

Varomajai jėgai sugedus, nevaldomas krovinio kritimas turi būti neįmanomas. Kranas negali netyčia pajudėti.

Keliamojo įtaiso judėjimas į viršų ir saugios darbo apkrovos viršijimas turi būti ribojamas atitinkamu įtaisu. Keliamojo įtaiso judėjimas žemyn turi būti ribojamas, jei bet kokiomis numatomomis eksploatacijos sąlygomis kablio prikabinimo momentu ant būgno gali būti mažiau negu dvi troso apvijos. Atitinkamas priepriešinis judėjimas ir toliau turi būti galimas įjungus automatinius ribojamuosius įtaisus.

Takelažui valdyti skirtų trosų atsparumas tempimui turi būti penkis kartus didesnis už leistinąją troso apkrovą. Trosas turi būti nepriekaištingos konstrukcijos ir dėl savo sandaros tinkamas turi būti naudoti kranuose.

6.   Prieš pirmą kartą eksploatuojant arba po didelio pakeitimo pradedant eksploatuoti, skaičiavimais ir apkrovos bandymais turi būti įrodoma, kad stiprumas ir stovumas yra pakankami.

Jei saugi krano darbinė apkrova neviršija 2 000 kg, ekspertas gali nuspręsti, kad įrodymą skaičiavimu galima visiškai arba iš dalies pakeisti viso darbinio intervalo bandymu už saugią darbinę apkrovą 1,25 kartus didesne apkrova.

Priėmimo bandymą pagal pirmą arba antrą šios dalies pastraipą turi atlikti tikrinimo įstaigos pripažintas ekspertas.

7.   Kranus reguliariai, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau negu kas 12 mėnesių turi patikrinti ekspertas. Atliekant patikrinimą saugi krano darbinė būklė nustatoma apžiūra ir veikimo patikrinimu.

8.   Kas dešimt metų ir vėliausiai po priėmimo bandymo kraną vėl turi patikrinti tikrinimo įstaigos pripažintas ekspertas.

9.   Kranai, kurių saugi darbinė apkrova viršija 2 000 kg ir kurie yra naudojami kroviniui perkrauti arba yra sumontuoti kėlikliuose, pontonuose ir kituose plūduriuojančiuose įrenginiuose arba statybviečių plaukiojančiose priemonėse, turi atitikti vienos iš valstybių narių reikalavimus.

10.   Laive turi būti laikomi bent šie visų kranų dokumentai:

a)

krano gamintojo eksploatacijos instrukcijos, kuriose būtų bent ši informacija:

 

valdymo svirčių darbo intervalas ir funkcijos;

 

didžiausia leistinoji saugi darbinė apkrova atsižvelgiant į pasiekiamą atstumą;

 

didžiausias leistinasis krano pasvirimo kampas;

 

surinkimo ir techninės priežiūros nurodymai;

 

nurodymai dėl reguliarių patikrinimų;

 

bendrieji techniniai duomenys.

b)

pagal 6–8 dalis arba 9 dalį atliktų patikrinimų sertifikatai.

11.13 straipsnis

Degiųjų skysčių laikymas

Degiesiems skysčiams, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė negu 55°C, laikyti denyje turi būti įrengiama iš nedegios medžiagos pagaminta vėdinama spinta. Iš išorės ant jos turi būti I priedėlio 2 pav. pavaizduotas ne mažesnio negu 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi. Draudžiama rūkyti“.

12 SKYRIUS

GYVENAMOSIOS PATALPOS

12.01 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Laivuose turi būti nuolat laive gyvenantiems asmenims skirtos gyvenamosios patalpos, kurių užtektų bent mažiausiai įgulai.

2.   Gyvenamosios patalpos turi būti suprojektuotos, išdėstytos ir įrengtos taip, kad atitiktų laive esančių asmenų sveikatos, saugos ir patogumo poreikius. Į jas turi būti galima saugiai ir lengvai patekti bei jos turi būti tinkamai apsaugotos nuo karščio ir apšiltintos.

3.   Jei laive esančių asmenų sveikata ir sauga yra užtikrinama kitomis priemonėmis, tikrinimo įstaiga gali leisti nukrypti nuo šio skyriaus nuostatų.

4.   Tikrinimo įstaiga Bendrijos sertifikate įrašo visus apribojimus, taikomus vienos dienos laivo darbo laikotarpiams ir darbo režimui pagal 3 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas.

12.02 straipsnis

Ypatingi projektavimo reikalavimai gyvenamosioms patalpoms

1.   Gyvenamosios patalpos turi būti pakankamai vėdinamos, net kai durys yra uždarytos; be to, į bendro naudojimo gyvenamąsias patalpas turi patekti pakankamai dienos šviesos ir, kiek tai įmanoma, jose turi būti langas į išorę.

2.   Jei iš denio lygio nėra įėjimo į gyvenamąsias patalpas, o grindų lygio skirtumas yra 0,30 m arba daugiau, patekti į gyvenamąsias patalpas turi būti įrengiami laiptai.

3.   Laivo pirmagalio zonoje grindys turi būti ne daugiau negu 1,20 m žemiau didžiausios grimzlės plokštumos.

4.   Gyvenamosiose ir miegamosiose patalpose turi būti bent du išėjimus, kurie būtų kuo toliau vienas nuo kito ir būtų naudojami kaip evakuacijos keliai. Vienas išėjimas gali būti suprojektuotas kaip avarinis išėjimas. Tai netaikoma patalpoms, kurių išėjimas veda tiesiai į denį arba į koridorių, kuris naudojamas kaip evakuacijos kelias, jei koridoriuje yra du vienas nuo kito toli esantys išėjimai į kairiojo ir dešiniojo borto pusę. Avarinių išėjimų, kuriais gali būti ir stoglangiai bei langai, kiaurymės prošvaisa yra bent 0,36 m2, trumpiausia kraštinė — ne trumpesnė negu 0,50 m, o avarijos atveju per juos turi būti galima greitai evakuotis. Evakuacijos kelių izoliacija ir plakiruotė turi būti iš antipireno savybių turinčių medžiagų, o evakuacijos kelių tinkamumas naudoti visuomet turi būti užtikrinamas atitinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, kopėčiomis arba atskirai pritvirtintais skersiniais.

5.   Gyvenamosios patalpos apsaugomos nuo neleistino triukšmo ir vibracijos. Garsinio slėgio lygis turi neviršyti:

a)

70 dB(A) bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose;

b)

60 dB(A) miegamosiose patalpose. Ši nuostata netaikoma laivams, plaukiantiems tik ne įgulos poilsio laikotarpiu, atitinkančiu valstybių narių nacionalinius teisės aktus. Dienos plaukiojimo laikotarpio apribojimas įrašomas Bendrijos sertifikate.

6.   Gyvenamųjų patalpų aukštis turi būti ne mažesnis negu 2,00 m.

7.   Paprastai laivuose yra turi būti bent viena nuo miegamųjų patalpų atitverta bendro naudojimo gyvenamoji patalpa.

8.   Laisvasis bendro naudojimo gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis negu 2 m2 vienam žmogui ir bet kuriuo atveju ne mažesnis negu 8 m2 iš viso (neįskaitant baldų, išskyrus stalus ir kėdes).

9.   Kiekvienos privačios gyvenamosios ir miegamosios patalpos tūris turi būti ne mažesnis negu 7 m3.

10.   Privačių gyvenamųjų patalpų oro erdvės tūris vienam žmogui turi būti ne mažesnis negu 3,5 m3. Miegamosiose patalpose pirmajam gyventojui turi tekti bent 5 m3, o kiekvienam papildomam gyventojui — bent 3 m3 (neskaitant baldų tūrio). Miegamosios kajutės, kiek tai įmanoma, turi būti skiriamos ne daugiau negu dviem asmenims. Gultai turi būti bent 0,30 m virš grindų. Jei vienas gultas yra virš kito, laisvasis patalpos aukštis virš kiekvieno gulto turi būti ne mažesnis negu 0,60 m.

11.   Duryse turi būti anga, kurios viršutinis kraštas turi būti bent 1,90 m virš denio arba grindų, o pločio prošvaisa — ne mažesnė negu 0,60 m. Būtiną aukštį galima užtikrinti slankiaisiais arba atlenkiamaisiais skydais arba atvartais. Durys turi atsidaryti į išorę, jas turi būti galima atidaryti iš abiejų pusių. Slenksčiai turi būti ne didesnio negu 0,40 m aukščio, tačiau bet kuriuo atveju turi atitikti kitų saugos taisyklių nuostatas.

12.   Laiptai turi būti pritvirtinami stacionariai, jais turi būti galima saugiai lipti. Laikoma, kad jie tokie yra, jei:

a)

jie yra bent 0,60 m pločio;

b)

pakopos yra bent 0,15 m gylio;

c)

pakopos yra neslidžios;

d)

daugiau negu trijų pakopų laiptai turi bent turėklą rankoms arba rankeną.

13.   Vamzdžiai, kuriais teka pavojingos dujos arba skysčiai, ypač tokio didelio slėgio, kad jų nutekėjimas galėtų kelti pavojų asmenims, turi būti ne gyvenamosiose patalpose arba koridoriuose, vedančiuose į gyvenamąsias patalpas. Tai netaikoma garo ir hidraulinės sistemos vamzdžiams, jei jie yra įrengti metalo įvorėse, ir buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrenginių vamzdžiams.

12.03 straipsnis

Sanitariniai įrenginiai

1.   Laivuose su gyvenamosiomis patalpomis turi būti bent šie sanitariniai įrenginiai:

a)

vienas tualetas vienai gyvenamajai patalpai arba šešiems įgulos nariams, kurį galima vėdinti grynu oru;

b)

viena kriauklė su atliekų šalinimo vamzdžiu, sujungta su karšto ir šalto geriamojo vandens vandentiekiu, vienai gyvenamajai patalpai arba keturiems įgulos nariams;

c)

vienas dušas arba vonia, sujungta su karšto ir šalto geriamojo vandens vandentiekiu, vienai gyvenamajai patalpai arba šešiems įgulos nariams.

2.   Sanitariniai įrenginiai turi būti šalia gyvenamųjų patalpų. Iš tualetų turi būti negalima patekti tiesiai į laivo virtuves, valgyklos patalpas arba sujungtas bendro naudojimo gyvenamąsias patalpas ir laivo virtuves.

3.   Tualeto patalpos turi būti ne mažesnio negu 1 m2 ploto, ne mažesnio negu 0,75 m pločio ir ne mažesnio negu 1,10 m ilgio. Tualeto patalpos kajutėse, skirtose ne daugiau negu dviem asmenims, gali būti mažesnės. Jei tualete įrengiama kriauklė ir (arba) dušas, jo plotas turi būti padidinamas ne mažesniu negu kriauklės ir (arba) dušo (arba vonios) užimamu plotu.

12.04 straipsnis

Laivo virtuvės

1.   Laivo virtuvės gali būti sujungtos su bendro naudojimo gyvenamosiomis patalpomis.

2.   Laivo virtuvėse turi būti:

a)

viryklė;

b)

kriauklė su atliekų šalinimo vamzdžiu;

c)

geriamojo vandens vandentiekis;

d)

šaldytuvas;

e)

pakankamai sandėliavimo ir darbo vietos.