ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 381

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. gruodžio 28d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno antrosios kartos informacinės sistemos (SIS II)

1

 

*

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo

4

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

2006 m. gruodžio 18 d.Tarybos sprendimas dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimo dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo sudarymo

24

Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimas dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo

26

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 381/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1986/2006

2006 m. gruodžio 20 d.

dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno antrosios kartos informacinės sistemos (SIS II)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (3) nustatyta, kad įgyvendindamos tą direktyvą valstybės narės padeda viena kitai ir gali keistis informacija dvišaliu arba daugiašaliu lygiu, ypač tais atvejais, kai prieš transporto priemonės įregistravimą turi būti patikrinamas tos transporto priemonės teisinis statusas valstybėje narėje, kurioje ta transporto priemonė buvo įregistruota anksčiau. Šiam patikrinimui gali būti naudojamas elektroninis tinklas.

(2)

… … … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. …/2006 bei… … … Tarybos sprendimas 2006/…/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) (4)  (5) sukūrimo, veikimo ir naudojimoyra teisinis pagrindas, reglamentuojantis SIS II – bendrą valstybių narių duomenų bazę, inter alia apimančią duomenis apie motorines transporto priemones, kurių variklių darbinis tūris yra didesnis kaip 50 kubinių centimetrų, krovinines priekabas, kurių svoris be krovinio yra didesnis kaip 750 kg, gyvenamąsias priekabas ir pavogtus, pasisavintus, dingusius ar pripažintus negaliojančiais transporto priemonių registracijos liudijimus bei transporto priemonių numerius.

(3)

Reglamentas (EB) Nr. …/2006 ir Sprendimas 2006/…/TVR pakeičia 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (6) (Šengeno konvencija), 92–119 straipsnius, išskyrus jo 102a straipsnį. Šis straipsnis susijęs su valstybių narių institucijų ir tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieiga prie Šengeno informacinės sistemos.

(4)

Sutarties V antraštinės dalies pagrindu ir papildant Reglamentą (EB) Nr. …/2006 bei Sprendimą 2006/…/TVR dabar reikia priimti trečiąjį dokumentą, suteiksiantį valstybių narių tarnyboms, atsakingoms už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigą prie SIS II, ir pakeisti Šengeno konvencijos 102a straipsnį.

(5)

Perspėjimai apie objektus, įskaitant motorines transporto priemones, yra įvedami į SIS II konfiskavimo tikslais arba siekiant juos naudoti kaip įrodymus nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Sprendimą 2006/…/TVR.

(6)

Remiantis Sprendimu 2006/…/TVR, prieiga prie į SIS II įvestų perspėjimų apie objektus suteikiama tik institucijoms, atsakingoms už pasienio kontrolę ir kitus policijos ir muitinės atliekamus patikrinimus, o taip pat teisminėms institucijoms ir Europolui.

(7)

Šiuo tikslu aiškiai nurodytoms valstybinėms arba nevalstybinėms tarnyboms, kurios valstybėse narėse yra atsakingos už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, reikėtų suteikti prieigą prie į SIS II įtrauktų duomenų apie motorines transporto priemones, kurių variklių darbinis tūris yra didesnis kaip 50 kubinių centimetrų, krovinines priekabas, kurių svoris be krovinio yra didesnis kaip 750 kg, gyvenamąsias priekabas ir pavogtus, pasisavintus, dingusius ar pripažintus negaliojančiais transporto priemonių registracijos liudijimus bei transporto priemonių numerius, kad šios tarnybos galėtų patikrinti, ar joms registruoti pateiktos transporto priemonės nebuvo pavogtos, pasisavintos arba dingusios.

(8)

Dėl to šioms tarnyboms būtina suteikti prieigą prie tų duomenų ir leisti joms naudoti tuos duomenis administravimo tikslais – tinkamai išduodant transporto priemonių registracijos liudijimus.

(9)

Jeigu valstybių narių tarnybos, atsakingos už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, yra nevyriausybinės įstaigos, tokia prieiga turėtų būti suteikta netiesiogiai, t. y. per tarpininkaujančią instituciją, turinčią prieigos teisę Sprendimo 2006/…/TVR pagrindu, kuri privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybių narių saugumo ir konfidencialumo taisyklių, kaip nurodyta tame sprendime.

(10)

Sprendimu 2006/…/TVR nustatomos priemonės, kurių reikia imtis, jeigu dėl prieigos prie SIS II atskleidžiamas į SIS II įvestas perspėjimas apie objektą.

(11)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7) taikoma asmens duomenis tvarkant valstybių narių tarnyboms, atsakingoms už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą. Sprendime 2006/…/TVR esančios konkrečios asmens duomenų apsaugos nuostatos dėl saugumo, konfidencialumo ir registracijos bylų papildo arba išaiškina minėtoje direktyvoje nustatytus principus, kai pirmiau nurodytos tarnybos asmens duomenis tvarko SIS II kontekste.

(12)

Kadangi siūlomo veiksmo tikslo, t. y. suteikti prieigą prie SIS II valstybių narių tarnyboms, atsakingoms už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, kad joms būtų lengviau atlikti Direktyvoje 1999/37/EB nustatytas užduotis, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl SIS II, kaip bendros informacinės sistemos, pobūdžio tą tikslą galima pasiekti tik Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(13)

Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, ypač pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(14)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu, atsižvelgiant į susitarimą, sudarytą Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (8), plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, priskiriamos 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB (9) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio G punkto taikymo sričiai.

(15)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte nurodytai sričiai, jį siejant su Tarybos sprendimais 2004/849/EB (10) ir 2004/860/EB (11) dėl šio susitarimo pasirašymo ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo 4 straipsnio 1 dalimi.

(16)

Šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatas plėtojantis arba kitaip su juo susijęs aktas, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Nepaisant Sprendimo 2006/…/TVR 38 ir 40 straipsnių bei 46 straipsnio 1 dalies, valstybių narių tarnybos, atsakingos už Direktyvoje 1999/37/EB nurodytų transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, pagal minėto sprendimo 38 straipsnio 2 dalies a, b ir f punktus turi prieigą prie toliau minimų į SIS II įvestų duomenų turėdamos vienintelį tikslą patikrinti, ar joms registruoti pateiktos transporto priemonės nebuvo pavogtos, pasisavintos ar dingusios arba ieškomos kaip įrodymai nagrinėjant baudžiamąsias bylas:

a)

duomenų apie motorines transporto priemones, kurių variklių darbinis tūris yra didesnis kaip 50 kubinių centimetrų;

b)

duomenų apie krovinines priekabas, kurių svoris be krovinio yra didesnis kaip 750 kg, ir gyvenamąsias priekabas;

c)

duomenų apie pavogtus, pasisavintus, dingusius ar pripažintus negaliojančiais transporto priemonių registravimo liudijimus ir transporto priemonių numerius.

Laikantis 2 dalies, minėtų atitinkamos valstybės narės tarnybų prieigą prie šių duomenų reglamentuoja kiekvienos valstybės narės teisės aktai.

2.   1 dalyje nurodytos tarnybos, kurios yra vyriausybinės tarnybos, turi teisę tiesiogiai prieiti prie duomenų, įvestų į SIS II.

3.   1 dalyje nurodytos tarnybos, kurios nėra vyriausybinės tarnybos, turi prieigą prie duomenų, įvestų į SIS II, tik per tarpininkaujančią instituciją, nurodytą 1 dalyje minėto sprendimo 40 straipsnyje. Tarpininkaujanti institucija turi teisę tiesiogiai naudotis duomenimis ir juos perduoti atitinkamai tarnybai. Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad tarnyba ir jos darbuotojai būtų įpareigoti laikytis visų apribojimų dėl institucijos jiems perduotų duomenų leidžiamo naudojimo.

4.   Pagal šį straipsnį gaunamai prieigai netaikomas to sprendimo 39 straipsnis. 1 dalyje nurodytų tarnybų atliekamą informacijos, atskleistos dėl prieigos prie SIS II ir keliančios įtarimą dėl baudžiamosios teisės pažeidimo, perdavimą policijai ar teisminėms institucijoms reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai.

2 straipsnis

Šiuo reglamentu pakeičiamas Šengeno konvencijos 102a straipsnis.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo Sprendimo 2006/…/TVR 71 straipsnio 2 dalies pagrindu nustatytos dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KORKEAOJA


(1)  OL C 65, 2006 3 17, p. 27.

(2)  2006 m. spalio 25 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 138, 1999 6 1, p. 57. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/127/EB (OL L 10, 2004 1 16, p. 29).

(4)  OL L

(5)  OL L

(6)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19. Konvencija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1160/2005 (OL L 191, 2005 7 22, p. 18).

(7)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(8)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(9)  OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(10)  2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2004/849/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo (OL L 368, 2004 12 15, p. 26).

(11)  2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2004/860/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo (OL L 370, 2004 12 17, p. 78).


28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 381/4


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1987/2006

2006 m. gruodžio 20 d.

dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 dalies a punktą, 63 straipsnio 3 dalies b punktą ir 66 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

Šengeno informacinė sistema (SIS), sukurta pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (2) (Šengeno konvencija) įgyvendinimo IV antraštinės dalies nuostatas, ir jos plėtotė SIS 1+, yra pagrindinės Šengeno acquis, integruoto į Europos Sąjungos teisinę sistemą, nuostatų taikymo priemonės.

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2424/2001 (3) ir 2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu Nr. 2001/886/TVR (4) dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo užduotis buvo pavesta Komisijai. SIS bus pakeista SIS II, sukurta pagal Šengeno konvenciją.

(3)

Šis reglamentas yra būtinas teisinis pagrindas, reglamentuojantis SIS II Europos bendrijos steigimo sutarties (Sutartis) taikymo sričiai priskiriamais klausimais. … … … Tarybos sprendimas 2006/…/TVR (5) dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo OL L …yra būtinas teisinis pagrindas, reglamentuojantis SIS II Europos Sąjungos sutarties taikymo sričiai priskiriamais klausimais.

(4)

Tai, kad SIS II reglamentuojantį būtiną teisinį pagrindą sudaro atskiri dokumentai, neturi įtakos principui, pagal kurį SIS II yra viena bendra informacinė sistema ir turi veikti kaip tokia sistema. Todėl tam tikros šių dokumentų nuostatos turėtų būti vienodos.

(5)

SIS II turėtų būti kompensacinė priemonė, padedanti išlaikyti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, remiant politikos krypčių, susijusių su į Sutarties IV antraštinės dalies trečią dalį įtraukta Šengeno acquis dalimi dėl asmenų judėjimo, įgyvendinimą.

(6)

Būtina tiksliai apibūdinti SIS II tikslus, jos techninę struktūrą ir finansavimą, nustatyti taisykles dėl jos veikimo ir naudojimo bei apibrėžti įsipareigojimus, duomenų, kuriuos reikia įvesti į sistemą, kategorijas, duomenų įvedimo tikslus ir kriterijus, institucijas, turinčias prieigos teisę prie duomenų, perspėjimų susiejimą ir tolimesnes taisykles dėl duomenų tvarkymo bei asmens duomenų apsaugos.

(7)

SIS II turėtų apimti centrinę sistemą (Centrinė SIS II) ir nacionalines sistemas. Centrinės SIS II ir susijusios ryšių infrastruktūros veikimo išlaidos turėtų būti padengiamos iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto.

(8)

Būtina parengti vadovą, nustatantį išsamias taisykles dėl keitimosi tam tikra papildoma informacija, susijusia su veiksmais, kurių reikia imtis perspėjimų pagrindu. Keitimąsi tokia informacija turėtų užtikrinti kiekvienos valstybės narės nacionalinės institucijos.

(9)

Pereinamuoju laikotarpiu Komisija turėtų būti atsakinga už centrinės SIS II ir ryšių infrastruktūros dalių operacijų valdymą. Tačiau, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas prie SIS II, ji gali perduoti visas savo pareigas arba jų dalį dviem nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms. Ilgainiui, Komisijai atlikus poveikio įvertinimą, apimantį išsamią alternatyvų analizę finansiniu, operacijų ir organizaciniu požiūriu, bei pateikus pasiūlymus dėl teisės aktų, turėtų būti įsteigta už šių užduočių vykdymą atsakinga valdymo institucija. Pereinamasis laikotarpis turėtų trukti ne ilgiau kaip penkerius metus nuo tos dienos, kai šis reglamentas pradedamas taikyti.

(10)

SIS II turėtų būti perspėjimai draudimo atvykti ar apsigyventi tikslais. Būtina toliau svarstyti nuostatų, susijusių su pagrindais pateikti perspėjimus apie trečiųjų šalių piliečius draudimo atvykti ar apsigyventi tikslais, derinimą ir išaiškinti jų taikymą prieglobsčio, imigracijos ir grąžinimo politikos srityse. Todėl Komisija po trejų metų nuo tos dienos, kai šis reglamentas pradedamas taikyti, turėtų peržiūrėti nuostatas dėl perspėjimų draudimo atvykti ar apsigyventi tikslais pateikimo tikslų ir sąlygų.

(11)

Perspėjimai draudimo atvykti ar apsigyventi tikslais SIS II neturėtų būti saugomi ilgiau negu jų reikia tikslams, kuriems jie buvo pateikti, pasiekti. Paprastai tokie perspėjimai turėtų būti automatiškai ištrinami iš SIS II praėjus trejiems metams. Bet kurie sprendimai saugoti perspėjimus apie asmenis ilgesnį laikotarpį turėtų būti grindžiami išsamiu individualiu įvertinimu. Valstybės narės turėtų peržiūrėti šiuos perspėjimus per šį trejų metų laikotarpį ir saugoti statistinius duomenis apie perspėjimų, kurių saugojimo laikotarpis buvo pratęstas, skaičių.

(12)

SIS II turėtų būti pritaikyta biometriniams duomenims tvarkyti, kad būtų galima patikimai nustatyti atitinkamų asmenų tapatybę. Siekiant to paties tikslo, SIS II taip pat turėtų būti sudaryta galimybė tvarkyti duomenis apie asmenis, kurių tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, kad būtų išvengtą nepatogumų, atsirandančių dėl neteisingo tokių asmenų tapatybės nustatymo, taikant atitinkamas apsaugos priemones, visų pirma gaunant atitinkamo asmens sutikimą ir griežtai apsiribojant tik tais tikslais, kuriais tokius duomenis galima teisėtai tvarkyti.

(13)

Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė nustatyti perspėjimų sąsajas SIS II. Perspėjimų sąsajos, kurias valstybė narė nustato tarp dviejų arba daugiau perspėjimų, neturėtų įtakoti taikytinų veiksmų, perspėjimų saugojimo laikotarpio ar prieigos prie perspėjimų teisėms.

(14)

Taikant šį reglamentą SIS II tvarkomi duomenys neturėtų būti perduodami trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms ir joms neturėtų būti suteikiama galimybė su jais susipažinti.

(15)

Šio reglamento taikymo metu atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6). Tai apima duomenų valdytojo paskyrimą ir galimybę valstybėms narėms nustatyti išimtis bei apribojimus dėl kai kurių teisių ir prievolių, numatytų toje direktyvoje, įskaitant prieigos teises ir informaciją apie atitinkamą asmenį. Prireikus, šiuo reglamentu reikėtų papildyti arba išaiškinti Direktyvoje 95/46/EB nustatytus principus.

(16)

2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7), pirmiausia jo nuostatos dėl tvarkymo konfidencialumo ir saugumo, taikomos tuomet, kai Bendrijos institucijos arba įstaigos tvarko asmens duomenis vykdydami savo užduotis, susijusias su atsakomybe už SIS II operacijų valdymą. Prireikus, šiuo reglamentu reikėtų papildyti arba išaiškinti Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytus principus.

(17)

Konfidencialumo klausimais Europos Bendrijų pareigūnams ar kitiems tarnautojams, įdarbintiems ir dirbantiems su SIS II susijusį darbą, turėtų būti taikomos atitinkamos Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų pareigūnų įdarbinimo sąlygų nuostatos.

(18)

Nacionalinėms priežiūros institucijoms tikslinga stebėti valstybių narių atliekamo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, o Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, paskirtas 2003 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2004/55/EB, skiriančiu nepriklausomą priežiūros organą, numatytą EB sutarties 286 straipsnyje (8), turėtų stebėti Bendrijos institucijų ir įstaigų veiklą, susijusią su asmens duomenų tvarkymu, atsižvelgiant į ribotas Bendrijos institucijų ir įstaigų užduotis pačių duomenų atžvilgiu.

(19)

Valstybės narės ir Komisija turėtų parengti saugumo planą, kad palengvintų saugumo įsipareigojimų įgyvendinimą, ir tarpusavyje bendradarbiauti, kad saugumo klausimai būtų sprendžiami bendrai.

(20)

Siekiant, kad būtų užtikrintas skaidrumas, Komisija arba, kai įsteigta, valdymo institucija kas dvejus metus turėtų pateikti ataskaitą apie centrinės SIS II ir ryšių infrastruktūros techninį funkcionavimą, įskaitant jos saugumą, bei apie keitimąsi papildoma informacija. Kas ketverius metus Komisija turėtų parengti bendrą įvertinimą.

(21)

Tam tikrų SIS II aspektų, tokių kaip duomenų įvedimo, įskaitant duomenis, būtinus norint įvesti perspėjimą, atnaujinimo, ištrynimo ir paieškos techninių taisyklių, perspėjimų suderinamumo ir pirmenybės taisyklių, perspėjimų sąsajų ir keitimosi papildoma informacija, dėl jų techninio pobūdžio, išsamumo lygio ir poreikio reguliariai juos atnaujinti šio reglamento nuostatos negali išsamiai reglamentuoti. Todėl tų aspektų įgyvendinimo įgaliojimus reikėtų pavesti Komisijai. Techninėse taisyklėse dėl perspėjimų paieškos reikėtų atsižvelgti į sklandų nacionalinių sistemų veikimą. Komisijai atlikus poveikio įvertinimą, turėtų būti nuspręsta, kokiu mastu už įgyvendinimo priemones galėtų būti atsakinga valdymo institucija, kai ji bus įsteigta.

(22)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(23)

Reikėtų priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl perspėjimų, pateiktų SIS 1+ laikantis Šengeno konvencijos, kurie bus perkeliami į SIS II. Kai kurias Šengeno acquis nuostatas reikėtų taikyti ribotą laikotarpį, kol valstybės narės patikrins šių perspėjimų suderinamumą su naująja teisine sistema. Perspėjimų apie asmenis suderinamumo patikrinimas turėtų būti laikomas prioritetu. Be to, po kiekvieno perspėjimo, perkelto iš SIS 1+ į SIS II, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar atnaujinimo, taip pat bet kurio sutapimo dėl tokio perspėjimo, turėtų būti iš karto pradedamas patikrinimas, ar jis atitinka šio reglamento nuostatas.

(24)

Būtina nustatyti specialias nuostatas dėl biudžeto dalies, skirtos SIS operacijomis, kuri nenumatyta bendrajame Europos Sąjungos biudžete.

(25)

Kadangi siūlomo veiksmo tikslų, t. y. bendros informacinės sistemos sukūrimo ir reglamentavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(26)

Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(27)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir todėl jis nėra jai privalomas ar taikytinas. Kadangi šio reglamento pagrindą sudaro Šengeno acquis pagal Sutarties trečiosios dalies IV antraštinę dalį, remdamasi pirmiau nurodyto protokolo 5 straipsniu, per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo dienos Danija nuspręs, ar jį perkels į savo nacionalinę teisę.

(28)

Šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (10) nedalyvauja, plėtojimas. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant, jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(29)

Šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinat Airija 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (11) nedalyvauja, plėtojimas. Todėl Airija nedalyvauja jį priimant, jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(30)

Šis reglamentas nepažeidžia priemonių, skirtų Jungtinės Karalystės ir Airijos daliniam dalyvavimui Šengeno acquis, kaip apibrėžta atitinkamai Sprendime 2000/365/EB ir Sprendime 2002/192/EB.

(31)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (12), kurios priskiriamos 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant minėtą susitarimą (13) 1 straipsnio G punkte nurodytai taikymo sričiai.

(32)

Turėtų būti sudarytas susitarimas, leidžiantis Islandijos ir Norvegijos atstovams dalyvauti komitetų, padedančių Komisijai naudotis jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, darbe. Toks susitarimas buvo apsvarstytas Europos Sąjungos Tarybai ir Islandijos Respublikai bei Norvegijos Karalystei pasikeičiant laiškais dėl komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais (14), pridedamais prie pirmiau minėto susitarimo.

(33)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, apibrėžtos Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Sprendimų 2004/849/EB (15) ir 2004/860/EB (16) 4 straipsnių 1 dalimis.

(34)

Turėtų būti sudarytas susitarimas, leidžiantis Šveicarijos atstovams dalyvauti komitetų, padedančių Komisijai naudotis jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, darbe. Toks susitarimas buvo apsvarstytas Bendrijai ir Šveicarijai pasikeičiant laiškais, pridedamais prie pirmiau minėto susitarimo.

(35)

Šis reglamentas yra dokumentas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip susijęs su juo, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

(36)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas Jungtinei Karalystei ir Airijai nuo datos, nustatytos laikantis atitinkamuose dokumentuose dėl Šengeno acquis taikymo tose valstybėse numatytų procedūrų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOs

1 straipsnis

SIS II sukūrimas ir bendrasis tikslas

1.   Sukuriama antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II).

2.   Pagal šį reglamentą SIS II tikslas – aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, bei Sutarties IV antraštinės dalies trečios dalies nuostatų, susijusių su asmenų judėjimu jų teritorijose, taikymas naudojantis šia sistema perduodama informacija.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatomos perspėjimų apie trečiųjų šalių piliečius įvedimo į SIS II ir tvarkymo sąlygos bei tvarka, keitimasis papildoma informacija bei papildomais duomenimis draudimo atvykti į valstybę narę ar apsigyventi joje tikslais.

2.   Šiame reglamente taip pat numatomos nuostatos dėl SIS II techninės struktūros, valstybių narių ir 15 straipsnyje nurodytos valdymo institucijos įsipareigojimų, bendro duomenų tvarkymo, atitinkamų asmenų teisių ir atsakomybės.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

a)

„perspėjimas“ – į SIS II įvestų duomenų rinkinys, leidžiantis kompetentingoms institucijoms identifikuoti asmenį, kad būtų galima imtis konkretaus veiksmo;

b)

„papildoma informacija“ – SIS II nelaikoma, tačiau su SIS II perspėjimais susijusi informacija, kuria keičiamasi:

i)

tam, kad valstybės narės galėtų konsultuotis arba pranešti viena kitai įvesdamos perspėjimą;

ii)

siekiant sudaryti galimybę imtis atitinkamų veiksmų esant sutapimui;

iii)

kai reikiamo veiksmo negali būti imamasi;

iv)

kai sprendžiami su SIS II duomenų kokybe susiję klausimai;

v)

kai sprendžiami su perspėjimų suderinamumu ir pirmenybe susiję klausimai;

vi)

kai sprendžiami su prieigos teisėmis susiję klausimai;

c)

„papildomi duomenys“ – SIS II saugomi ir su SIS II perspėjimais susiję duomenys, kurie iškart pateikiami kompetentingoms institucijoms, kai atliekant paiešką SIS II surandamas asmuo, kurio duomenys yra įvesti į SIS II;

d)

„trečiosios šalies pilietis“ – asmuo, kuris nėra:

i)

nei Europos Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio 1 dalyje; nei

ii)

trečiosios šalies pilietis, kuris pagal Bendrijos ir jos valstybių narių ir tų šalių susitarimus turi Europos Sąjungos piliečių teisėms lygiavertes teises laisvai judėti;

e)

„asmens duomenys“ – bet kokia informacija, susijusi su identifikuotu arba identifikuojamu fiziniu asmeniu (duomenų subjektas); identifikuojamu asmeniu laikomas asmuo, kuris gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai identifikuojamas;

f)

„asmens duomenų tvarkymas“ („tvarkymas“) – bet kokia su asmens duomenimis automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis atliekama operacija ar operacijos, pavyzdžiui, rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, laikymas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat palyginimas ar sujungimas, blokavimas, ištrynimas ar naikinimas.

4 straipsnis

SIS II techninė struktūra ir jos veikimo būdai

1.   SIS II sudaro:

a)

centrinė sistema (Centrinė SIS II), susidedanti iš:

techninio palaikymo funkcijos (CS-SIS), kurią sudaro SIS II duomenų bazė;

vieningos nacionalinės sąsajos (NI-SIS);

b)

nacionalinė sistema (N. SIS II) kiekvienoje valstybėje narėje, susidedanti iš nacionalinių duomenų sistemų, palaikančių ryšį su Centrine SIS II. N. SIS II gali būti duomenų byla (nacionalinė kopija), kurią sudaro visa ar dalinė SIS II duomenų bazės kopija;

c)

CS-SIS II ir NI-SIS ryšių infrastruktūra (Ryšių infrastruktūra), užtikrinanti šifruotą virtualų tinklą, skirtą SIS II duomenims ir keitimuisi duomenimis tarp SIRENE biurų, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje.

2.   SIS II duomenys įvedami, atnaujinami, ištrinami ir jų paieška vykdoma naudojant įvairias N. SIS II sistemas. Nacionalinė kopija naudojama atliekant automatines paieškas kiekvienos valstybės narės, naudojančios tokią kopiją, teritorijoje. Paieška kitų valstybių narių N. SIS II duomenų bylose negalima.

3.   CS-SIS, kuri vykdo techninės priežiūros ir administravimo funkcijas, yra Strasbūre (Prancūzija), o atsarginė CS-SIS, galinti užtikrinti visų CS-SIS funkcijų vykdymą neveikiant pagrindinei CS-SIS, yra Sankt Johann im Pongau (Austrija).

4.   CS-SIS teikia paslaugas, būtinas SIS II duomenų įvedimui ir tvarkymui, įskaitant paieškos SIS II vykdymą. Nacionalines kopijas naudojančioms valstybėms narėms CS-SIS:

a)

tiesioginio ryšio būdu atnaujina nacionalines kopijas;

b)

užtikrina nacionalinių kopijų ir SIS II duomenų bazės sinchronizavimą bei darną;

c)

vykdo operacijas nacionalinėms kopijoms sukurti ir atstatyti.

5 straipsnis

Išlaidos

1.   Centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros sukūrimo, veikimo ir priežiūros išlaidos padengiamos iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto.

2.   Šios išlaidos apima su CS-SIS susijusį darbą, kuris užtikrina 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų teikimą.

3.   Kiekvienos N. SIS II sukūrimo, veikimo ir priežiūros išlaidas padengia atitinkama valstybė narė.

II SKYRIUS

VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIGOS

6 straipsnis

Nacionalinės sistemos

Kiekviena valstybė narė atsako už savo N. SIS II sukūrimą, veikimo užtikrinimą ir priežiūrą bei savo N. SIS II prijungimą prie NI-SIS.

7 straipsnis

N. SIS II tarnyba ir SIRENE biuras

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją (N. SIS II tarnyba), kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už tos valstybės narės N. SIS II. Ši institucija yra atsakinga už sklandų N. SIS II veikimą ir saugumą, kompetentingoms institucijoms užtikrina prieigą prie SIS II ir imasi reikiamų priemonių šio reglamento nuostatų laikymuisi užtikrinti. Kiekviena valstybė narė savo perspėjimus perduoda per savo N. SIS II tarnybą.

2.   Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, užtikrinančią keitimąsi visa papildoma informacija (SIRENE biuras) pagal SIRENE vadovo nuostatas, kaip nurodyta 8 straipsnyje.

Šie biurai taip pat koordinuoja į SIS II įvestos informacijos kokybės patikrą. Šiais tikslais jiems suteikiama prieiga prie SIS II tvarkomų duomenų.

3.   Valstybės narės praneša valdymo institucijai apie savo N. SIS II tarnybą ir SIRENE biurą. Valdymo institucija paskelbia jų sąrašą kartu su 31 straipsnio 8 dalyje nurodytu sąrašu.

8 straipsnis

Keitimasis papildoma informacija

1.   Papildoma informacija keičiamasi pagal „SIRENE vadovo“ nuostatas ir naudojantis Ryšių infrastruktūra. Jei Ryšių infrastruktūra naudotis neįmanoma, valstybės narės keitimuisi papildoma informacija gali naudoti kitas tinkamai apsaugotas technines priemones.

2.   Papildoma informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo perduota.

3.   Į valstybių narių pateiktus prašymus gauti papildomą informaciją reaguojama kuo greičiau.

4.   Išsamios keitimosi papildoma informacija taisyklės priimamos 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtinant SIRENE vadovą, nepažeidžiant valdymo institucijos steigimo dokumento nuostatų.

9 straipsnis

Techninė atitiktis

1.   Kad užtikrintų greitą ir veiksmingą duomenų perdavimą, kiekviena valstybė narė, kurdama savo N. SIS II, laikosi protokolų ir techninių procedūrų, nustatytų siekiant užtikrinti jų N. SIS II atitiktį CS-SIS. Šie protokolai ir techninės procedūros nustatomos laikantis 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nepažeidžiant valdymo institucijos steigimo dokumento nuostatų.

2.   Jei valstybė narė naudoja nacionalinę kopiją, ji užtikrina, naudodamasi CS-SIS teikiamomis paslaugomis, kad nacionalinėje kopijoje saugomi duomenys, taikant automatinio atnaujinimo priemones, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje, būtų identiški ir nuoseklūs lyginant su SIS II duomenų bazėje esančiais duomenimis ir kad atliekant paiešką nacionalinėje kopijoje būtų gaunami tokie patys rezultatai kaip ir atliekant paiešką SIS II duomenų bazėje.

10 straipsnis

Saugumas – valstybės narės

1.   Kiekviena valstybė narė N. SIS II atžvilgiu patvirtina reikiamas priemones, įskaitant saugumo planą, kad:

a)

fiziškai apsaugotų duomenis, be kita ko sudarydamos nenumatytų atvejų planus svarbiausios infrastruktūros apsaugai;

b)

neįgaliotiems asmenims nebūtų suteikta prieiga prie asmens duomenų tvarkymui naudojamos duomenų tvarkymo įrangos (prieigos prie įrangos kontrolė);

c)

būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);

d)

būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų įvedimui ir neleistinam laikomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar ištrynimui (duomenų laikymo kontrolė);

e)

neįgaliotiems asmenims, besinaudojantiems duomenų perdavimo įranga, būtų užkirstas kelias naudotis automatizuoto duomenų apdorojimo sistemomis (naudotojų kontrolė);

f)

būtų užtikrinta, jog asmenims, kuriems leista naudotis automatizuoto duomenų apdorojimo sistema, būtų suteikta prieiga tik prie tų duomenų, kuriuos apima jų prieigos leidimas, nurodant asmeninę vienintelę vartotojo tapatybę bei tik konfidencialius prieigos būdus (prieigos prie duomenų kontrolė);

g)

būtų užtikrinta, jog visos institucijos, turinčios prieigos prie SIS II arba prieigos prie duomenų tvarkymo įrangos teisę, sukurtų aprašus, kuriuose būtų nurodytos asmenų, turinčių prieigos prie duomenų teisę, teisę juos įvesti, atnaujinti ir pašalinti bei atlikti jų paiešką, funkcijos ir pareigos, bei leistų 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoms nacionalinėms priežiūros institucijoms jų prašymu nedelsiant susipažinti su tais aprašais (personalo aprašai);

h)

būtų užtikrinta galimybė patikrinti ir nustatyti, kurioms įstaigoms asmens duomenys gali būti perduodami naudojant duomenų perdavimo įrangą (perdavimo kontrolė);

i)

būtų užtikrinta galimybė vėliau patikrinti ir nustatyti, kokius asmens duomenis, kada, kas ir kokiu tikslu įvedė į automatizuoto duomenų apdorojimo sistemas (įvedimo kontrolė);

j)

būtų užkirstas kelias neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar ištrynimui perkeliant asmens duomenis arba gabenant duomenų laikmenas, visų pirma naudojantis atitinkamais šifravimo metodais (gabenimo kontrolė);

k)

būtų stebimas šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių veiksmingumas ir būtų imamasi būtinų organizacinių priemonių, susijusių su vidaus stebėsena, siekiant užtikrinti atitiktį šiam reglamentui (savikontrolė).

2.   Valstybės narės keitimosi papildoma informacija saugumo atžvilgiu imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių.

11 straipsnis

Konfidencialumas – valstybės narės

Kiekviena valstybė narė taiko profesinę paslaptį ar kitas lygiavertes konfidencialumo pareigas reglamentuojančias taisykles visiems asmenims ir įstaigoms, kuriems tenka dirbti su SIS II duomenimis ir papildoma informacija pagal savo nacionalinius teisės aktus. Ši pareiga taip pat taikoma tiems asmenims išėjus iš tarnybos ar darbo arba toms įstaigoms nutraukus savo veiklą.

12 straipsnis

Registravimas nacionaliniu lygiu

1.   Nacionalinių kopijų nenaudojančios valstybės narės užtikrina, kad kiekviena prieiga prie asmens duomenų ir visas keitimasis jais su CS-SIS būtų registruojami jų N. SIS II siekiant patikrinti, ar paieška yra teisėta, vykdyti duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną ir savikontrolę bei užtikrinti tinkamą N. SIS II veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą.

2.   Nacionalines kopijas naudojančios valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais tikslais kiekviena prieiga prie SIS II duomenų ir visas keitimasis jais būtų registruojamas. Tai netaikoma 4 straipsnio 4 dalyje nurodytiems procesams.

3.   Šiuose įrašuose nurodomi visų pirma buvę perspėjimai, duomenų perdavimo data ir laikas, duomenys, naudoti paieškai atlikti, nuorodos į perduotus duomenis bei kompetentingos institucijos ir asmens, atsakingų už duomenų tvarkymą, pavadinimas, vardas ir pavardė.

4.   Įrašai gali būti naudojami tik 1 ir 2 dalyse minėtam tikslui ir yra ištrinami anksčiausiai po vienerių metų ir vėliausiai po trejų metų nuo jų sukūrimo. Įrašai, kuriuose nurodoma perspėjimų istorija, ištrinami praėjus nuo vienerių iki trejų metų nuo perspėjimų ištrynimo.

5.   Įrašus galima saugoti ilgiau, jei jų reikia jau pradėtoms stebėsenos procedūroms.

6.   Kompetentingos nacionalinės institucijos, atsakingos už patikrinimą, ar paieška teisėta, vykdančios duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinančios tinkamą N. SIS II veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, savo funkcijų atlikimo tikslais bei savo kompetencijos ribose ir jų pačių prašymu turi prieigos prie šių įrašų teisę.

13 straipsnis

Savikontrolė

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, turinti teisę prieiti prie SIS II duomenų, imtųsi šio reglamento laikymuisi būtinų priemonių ir, prireikus, bendradarbiautų su nacionaline priežiūros institucija.

14 straipsnis

Darbuotojų mokymas

Prieš suteikiant leidimą tvarkyti SIS II saugomus duomenis, prieigos prie SIS II teisę turinčių institucijų darbuotojai deramai apmokomi duomenų saugumo ir duomenų apsaugos taisyklių ir informuojami apie atitinkamas nusikalstamas veikas ir sankcijas.

III SKYRIUS

VALDYMO INSTITUCIJOS PAREIGOS

15 straipsnis

Operacijų valdymas

1.   Po pereinamojo laikotarpio valdymo institucija (Valdymo institucija), finansuojama iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto, yra atsakinga už Centrinės SIS II operacijų valdymą. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Valdymo institucija užtikrina, kad Centrinėje SIS II, vadovaujantis kaštų ir naudos analize, visada būtų taikomos geriausios turimos technologijos.

2.   Valdymo institucija taip pat atsakinga už toliau išvardytas su Ryšių infrastruktūra susijusias užduotis:

a)

priežiūrą;

b)

saugumą;

c)

valstybių narių ir ryšio tiekėjo koordinavimą.

3.   Komisija yra atsakinga už visas kitas su Ryšių infrastruktūra susijusias užduotis, pirmiausia:

a)

su biudžeto įgyvendinimu susijusias užduotis;

b)

įsigijimą ir atnaujinimą;

c)

sutartinius klausimus.

4.   Pereinamuoju laikotarpiu, kol Valdymo institucija pradės vykdyti savo įsipareigojimus, už Centrinės SIS II operacijų valdymą yra atsakinga Komisija. Komisija, laikydamasi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (17), šią užduotį ir su biudžeto įgyvendinimu susijusias užduotis gali perduoti nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms dviejose skirtingose šalyse.

5.   Kiekviena 4 dalyje nurodyta nacionalinė viešojo sektoriaus įstaiga atitinka toliau nurodytus atrankos kriterijus:

a)

ji privalo įrodyti turinti ilgalaikę patirtį valdyti didelės apimties informacinę sistemą, vykdančią 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas;

b)

ji privalo turėti ilgalaikės patirties informacinės sistemos, kurios funkcijos prilygsta nurodytosioms 4 straipsnio 4 dalyje, paslaugoms ir saugumui keliamų reikalavimų srityje;

c)

joje turi dirbti pakankamai ir patyrusių darbuotojų, turinčių tinkamos profesinės patirties ir kalbinių įgūdžių dirbti tarptautinio bendradarbiavimo aplinkoje, tokioje, kokios reikalauja SIS II;

d)

ji privalo turėti saugią ir specialiai pritaikytą įrangos infrastruktūrą, pirmiausia, galinčią užtikrinti, kad būtų atsarginė kopija ir garantuoti, kad didelės apimties informacinių technologijų sistemos nepertraukiamai veiktų;

ir

e)

jos administracinė aplinka turi sudaryti sąlygas tinkamai atlikti užduotis ir vengti interesų konflikto.

6.   Prieš bet kokį 4 dalyje nurodytą perdavimą ir reguliariai po jo Komisija informuoja Europos Parlamentą bei Tarybą apie perdavimo sąlygas, tikslią perdavimo sritį ir įstaigas, kurioms šios užduotys perduotos.

7.   Tais atvejais, kai Komisija savo pareigas pagal 4 dalį perduoda pereinamuoju laikotarpiu, ji užtikrina, kad šis perdavimas visiškai atitiktų ribas, kurios numatytos Sutartyje nustatytoje institucinėje sistemoje. Ji visų pirma užtikrina, kad šis perdavimas neturėtų neigiamos įtakos jokiam pagal Bendrijos teisę vykdomam Teisingumo Teismo, Audito Rūmų ar Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno veiksmingos kontrolės mechanizmui.

8.   Centrinės SIS II operacijų valdymas apima visas užduotis, reikalingas tam, kad Centrinė SIS II pagal šį reglamentą veiktų 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, ypač techninės priežiūros darbą bei techninį plėtojimą, būtinus, kad sistema veiktų sklandžiai.

16 straipsnis

Saugumas

1.   Valdymo institucija Centrinės SIS II atžvilgiu ir Komisija Ryšių infrastruktūros atžvilgiu patvirtina reikiamas priemones, įskaitant saugumo planą, kad:

a)

fiziškai apsaugotų duomenis, be kita ko sudarydamos nenumatytų atvejų planus, svarbiausios infrastruktūros apsaugai;

b)

neįgaliotiems asmenims nebūtų suteikta prieiga prie asmens duomenų tvarkymui naudojamos duomenų tvarkymo įrangos (prieigos prie įrangos kontrolė);

c)

būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);

d)

būtų užkirstas kelias neleistinam duomenų įvedimui ir neleistinam laikomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar ištrynimui (duomenų laikymo kontrolė);

e)

neįgaliotiems asmenims, besinaudojantiems duomenų perdavimo įranga, būtų užkirstas kelias naudotis automatizuoto duomenų apdorojimo sistemomis (naudotojų kontrolė);

f)

būtų užtikrinta, jog asmenims, kuriems leista naudotis automatizuoto duomenų apdorojimo sistema, būtų suteikta prieiga tik prie tų duomenų, kuriuos apima jų prieigos leidimas, nurodant asmeninę vienintelę vartotojo tapatybę bei tik konfidencialius prieigos būdus (prieigos prie duomenų kontrolė);

g)

sukurtų aprašus, kuriuose būtų nurodytos asmenų, turinčių prieigos prie duomenų arba prieigos prie duomenų tvarkymo įrangos teisę, funkcijos ir pareigos, bei leistų Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, nurodytam 45 straipsnyje, jo prašymu nedelsiant susipažinti su tais aprašais (personalo aprašai);

h)

būtų užtikrinta galimybė patikrinti ir nustatyti, kurioms įstaigoms asmens duomenys gali būti perduodami naudojant duomenų perdavimo įrangą (perdavimo kontrolė);

i)

būtų užtikrinta galimybė vėliau patikrinti ir nustatyti, kokius asmens duomenis, kada ir kas įvedė į automatizuoto duomenų apdorojimo sistemas (įvedimo kontrolė);

j)

būtų užkirstas kelias neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar ištrynimui perkeliant asmens duomenis arba gabenant duomenų laikmenas, visų pirma naudojantis atitinkamais šifravimo metodais (gabenimo kontrolė);

k)

būtų stebimas šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių veiksmingumas ir būtų imamasi būtinų organizacinių priemonių, susijusių su vidaus stebėsena, siekiant užtikrinti atitiktį šiam reglamentui (savikontrolė).

2.   Valdymo institucija keitimosi papildoma informacija naudojantis Ryšių infrastruktūra saugumo atžvilgiu imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių.

17 straipsnis

Konfidencialumas – Valdymo institucija

1.   Nepažeisdama Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsnio, Valdymo institucija taiko atitinkamas profesinę paslaptį ar kitas lygiavertes konfidencialumo pareigas reglamentuojančias taisykles, palyginamas su šio reglamento 11 straipsnyje numatytais standartais, visiems savo darbuotojams, kuriems tenka dirbti su SIS II duomenimis. Ši pareiga taip pat taikoma tiems asmenims išėjus iš tarnybos ar darbo arba nutraukus savo veiklą.

2.   Valdymo institucija keitimosi papildoma informacija naudojantis Ryšių infrastruktūra konfidencialumo atžvilgiu imasi 1 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių.

18 straipsnis

Registravimas centriniu lygiu

1.   Valdymo institucija užtikrina, kad kiekviena prieiga prie CS-SIS laikomų asmens duomenų ir visas keitimasis jais 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais tikslais būtų registruojami.

2.   Šiuose įrašuose nurodomi visų pirma buvę perspėjimai, duomenų perdavimo data ir laikas, duomenys, naudoti paieškai atlikti, nuorodos į perduotus duomenis bei kompetentingos institucijos, atsakingos už duomenų tvarkymą, pavadinimas.

3.   Įrašai gali būti naudojami tik 1 dalyje minėtam tikslui ir yra ištrinami anksčiausiai po vienerių metų ir vėliausiai po trejų metų nuo jų sukūrimo. Įrašai, kuriuose nurodoma perspėjimų istorija, ištrinami praėjus nuo vienerių iki trejų metų nuo perspėjimų ištrynimo.

4.   Įrašus galima saugoti ilgiau, jei jų reikia jau pradėtoms stebėsenos procedūroms.

5.   Kompetentingos institucijos, atsakingos už patikrinimą, ar paieška teisėta, vykdančios duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinančios tinkamą CS-SIS veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, savo funkcijų atlikimo tikslais bei savo kompetencijos ribose ir jų pačių prašymu turi prieigos prie šių įrašų teisę.

19 straipsnis

Informavimo kampanija

SIS II veikimo pradžioje Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, pradeda vykdyti informavimo kampaniją, kurios metu visuomenė informuojama apie tikslus, saugomus duomenis, prieigą turinčias institucijas ir asmenų teises. Po Valdymo institucijos įsteigimo ji, bendradarbiaudama su nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, tokias kampanijas reguliariai pakartoja. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su savo nacionalinėmis priežiūros institucijomis, parengia ir įgyvendina priemones, būtinas bendrai informuoti savo piliečius apie SIS II.

IV SKYRIUS

PERSPĖJIMAI APIE TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIUS DRAUDIMO ATVYKTI IR APSIGYVENTI TIKSLU

20 straipsnis

Duomenų kategorijos

1.   Nepažeidžiant 8 straipsnio 1 dalies ar šio reglamento nuostatų, numatančių papildomų duomenų saugojimą, SIS II saugomos tik tos kiekvienos valstybės narės pateiktos duomenų kategorijos, kurios reikalingos 24 straipsnyje nurodytiems tikslams.

2.   Apie asmenis, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas, pateikiama tik ši informacija:

a)

pavardė (-s) ir vardas (-ai), pavardė (-ės) gimimo metu ir visos anksčiau turėtos pavardės, visos pravardės, jeigu galima, įvedamos atskirai;

b)

visi išskirtiniai objektyvūs nekintami fiziniai požymiai;

c)

gimimo vieta ir data;

d)

lytis;

e)

nuotraukos;

f)

pirštų atspaudai;

g)

pilietybė (-s);

h)

ar atitinkamas asmuo yra ginkluotas, linkęs smurtauti ar yra pabėgęs;

i)

perspėjimo priežastis;

j)

perspėjimą pateikianti institucija;

k)

nuoroda į sprendimą, kurio pagrindu pateiktas perspėjimas;

l)

veiksmas, kurio turi būti imtasi;

m)

sąsaja (-os) su kitais perspėjimais, pateiktais SIS II pagal 37 straipsnį.

3.   2 dalyje nurodytų duomenų įvedimui, atnaujinimui, ištrynimui ir paieškai būtinos techninės taisyklės nustatomos laikantis 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nepažeidžiant Valdymo institucijos steigimo dokumento nuostatų.

4.   2 dalyje nurodytų duomenų paieškai būtinos techninės taisyklės yra panašios į paieškai CS-SIS, nacionalinėse kopijose ir techninėse kopijose, kaip nurodyta 31 straipsnio 2 dalyje, skirtas taisykles.

21 straipsnis

Proporcingumas

Prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II.

22 straipsnis

Specialios taisyklės dėl nuotraukų ir pirštų atspaudų

20 straipsnio 2 dalies e ir f punktuose nurodytos nuotraukos ir pirštų atspaudai naudojami laikantis šių nuostatų:

a)

nuotraukos ir pirštų atspaudai įvedami tik atlikus specialų kokybės patikrinimą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi būtiniausių duomenų kokybės standartų. Specialaus kokybės patikrinimo specifikacija nustatoma laikantis 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nepažeidžiant Valdymo institucijos steigimo dokumento nuostatų;

b)

nuotraukos ir pirštų atspaudai naudojami tik siekiant patvirtinti trečiosios šalies piliečio, kuris buvo nustatytas atlikus raidinę ir skaitmeninę paiešką SIS II, tapatybę;

c)

kai tik tai tampa techniškai įmanoma, pirštų atspaudai taip pat gali būti naudojami siekiant nustatyti trečiosios šalies piliečio tapatybę remiantis jo biometriniu identifikatoriumi. Prieš šios funkcijos įgyvendinimą SIS II Komisija pateikia ataskaitą apie galimybes naudoti reikiamas technologijas ir jų parengimą darbui, o dėl to konsultuojamasi su Europos Parlamentu.

23 straipsnis

Reikalavimai siekiant įvesti perspėjimą

1.   Perspėjimas negali būti įvestas neturint duomenų, nurodytų 20 straipsnio 2 dalies a, d, k ir l punktuose.

2.   Jei tokie yra, taip pat įvedami visi kiti 20 straipsnio 2 dalyje išvardyti duomenys.

24 straipsnis

Perspėjimų apie draudimą atvykti ar apsigyventi pateikimo sąlygos

1.   Duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

2.   Perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai:

a)

trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

b)

yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje.

3.   Perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

4.   Šis straipsnis netaikomas asmenims, nurodytiems 26 straipsnyje.

5.   Po trejų metų nuo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos Komisija peržiūri šio straipsnio taikymą. Komisija, remdamasi šia peržiūra ir pagal Sutartį naudodamasi iniciatyvos teise, teikia reikiamus pasiūlymus keisti šio straipsnio nuostatas, kad būtų pasiektas didesnis perspėjimų įvedimo kriterijų suderinimo lygis.

25 straipsnis

Perspėjimų apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems suteikta teisė laisvai judėti Bendrijoje, įvedimo sąlygos

1.   Perspėjimas apie trečiosios šalies pilietį, kuriam suteikta teisė laisvai judėti Bendrijoje, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (18), atitinka taisykles, priimtas įgyvendinant tą direktyvą.

2.   Esant sutapimui pagal 24 straipsnio perspėjimą dėl trečiosios šalies piliečio, kuriam suteikta teisė laisvai judėti Bendrijoje, perspėjimą vykdanti valstybė narė, pasinaudodama savo SIRENE biuru ir laikydamasi SIRENE vadovo nuostatų, tuoj pat kreipiasi į perspėjimą pateikusią valstybę narę, kad būtų galima nedelsiant nuspręsti, kokio veiksmo imtis.

26 straipsnis

Perspėjimų apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikoma pagal Europos Sąjungos sutarties 15 straipsnį priimta ribojanti priemonė, pateikimo sąlygos

1.   Nepažeidžiant 25 straipsnio, perspėjimai apie trečiosios šalies piliečius, kuriems taikoma pagal Europos Sąjungos sutarties 15 straipsnį priimta ribojanti priemonė, skirta uždrausti atvykti į valstybių narių teritorijas arba vykti per jas tranzitu, įskaitant priemones, kuriomis įgyvendinamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtas draudimas keliauti, jei tenkinami duomenų kokybės reikalavimai, įvedami į SIS II draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais.

2.   Šio straipsnio 1 dalies pagrindu įvestiems perspėjimams 23 straipsnis netaikomas.

3.   Valstybė narė, visų valstybių narių vardu atsakinga už šių perspėjimų įvedimą, atnaujinimą ir ištrynimą, paskiriama patvirtinant atitinkamą pagal Europos Sąjungos sutarties 15 straipsnį priimamą priemonę.

27 straipsnis

Institucijos, turinčios prieigos prie perspėjimų teisę

1.   Prieiga prie į SIS II įvestų duomenų ir teisė atlikti tokių duomenų paiešką tiesiogiai ar SIS II duomenų kopijoje išimtinai suteikiama institucijoms, atsakingoms už trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymą:

a)

sienų kontrolės tikslais pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (19);

b)

kitų policijos ir muitinės atitinkamoje valstybėje narėje atliekamų patikrinimų ir tokių paskirtų institucijų atliekamo šių patikrinimų koordinavimo tikslu.

2.   Tačiau prieiga prie į SIS II įvestų duomenų ir teise atlikti tokių duomenų tiesioginę paiešką vykdydamos joms pavestas užduotis pagal nacionalinius teisės aktus taip pat gali naudotis nacionalinės teisminės institucijos, įskaitant tas, kurios baudžiamajame procese atsakingos už baudžiamųjų bylų iškėlimą ir už teisminį tyrimą iki oficialaus kaltinimo pareiškimo, ir jų koordinuojančios institucijos.

3.   Be to, prieiga prie į SIS II įvestų duomenų ir duomenų apie su asmenimis susijusius dokumentus, įvestų pagal Sprendimo 2006/…* OL: įrašykite numerį kaip 3 konstatuojamoje dalyje./TVR 38 straipsnio 2 dalies d ir e punktus, bei teise atlikti tokių duomenų tiesioginę paiešką gali naudotis institucijos, atsakingos už vizų išdavimą, centrinės institucijos, atsakingos už prašymų išduoti vizą nagrinėjimą, ir institucijos, atsakingos už leidimų gyventi išdavimą bei trečiųjų šalių piliečiams skirtų teisės aktų administravimą taikant Bendrijos acquis nuostatas dėl asmenų judėjimo. Šių institucijų prieigą prie duomenų reglamentuoja kiekvienos valstybės narės teisė.

4.   Šiame straipsnyje nurodytos institucijos įtraukiamos į 31 straipsnio 8 dalyje nurodytą sąrašą.

28 straipsnis

Prieigos taikymo sritis

Naudotojai turi prieigą tik prie tų duomenų, kurių jiems reikia jų užduotims atlikti.

29 straipsnis

Perspėjimų laikymo laikotarpis

1.   Perspėjimai, įvesti į SIS II pagal šį reglamentą, yra laikomi ne ilgiau nei jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti.

2.   Per trejus metus nuo perspėjimo įvedimo į SIS II perspėjimą pateikusi valstybė narė peržiūri būtinybę jį laikyti.

3.   Kiekviena valstybė narė reikalingais atvejais pagal savo nacionalinę teisę nustato trumpesnius peržiūrėjimo laikotarpius.

4.   Peržiūrėjimo laikotarpiu perspėjimą pateikusi valstybė narė, atlikusi išsamų individualų įvertinimą, kuris užfiksuojamas, gali nuspręsti perspėjimą palikti ilgiau, jei jis būtinas pasiekti tiems tikslams, kuriems buvo įvestas. Tokiu atveju 2 dalis taip pat taikoma pratęsimui. Apie kiekvieną perspėjimo pratęsimą pranešama CS-SIS.

5.   Perspėjimai automatiškai ištrinami pasibaigus 2 dalyje nurodytam peržiūros laikotarpiui, išskyrus tuos atvejus, kai perspėjimą pateikusi valstybė narė pagal 4 dalį pranešė CS-SIS apie perspėjimo pratęsimą. CS-SIS prieš keturis mėnesius automatiškai informuoja valstybes nares apie numatomą duomenų pašalinimą iš sistemos.

6.   Valstybės narės renka statistinius duomenis apie perspėjimų, kurių saugojimo laikotarpis buvo pratęstas pagal 4 dalį, skaičių.

30 straipsnis

Pilietybės įgijimas ir perspėjimai

Perspėjimai apie asmenį, gavusį valstybės, kurios piliečiams suteikta teisė laisvai judėti Bendrijoje, pilietybę, pašalinami iš karto po to, kai tokį perspėjimą pateikusi valstybė narė pagal 34 straipsnį informuojama arba sužino, kad atitinkamas asmuo gavo tokią pilietybę.

V SKYRIUS

BENDROS DUOMENŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

31 straipsnis

SIS II duomenų tvarkymas

1.   Valstybės narės gali tvarkyti 20 straipsnyje nurodytus duomenis draudimo atvykti į jų teritorijas arba apsigyventi jose tikslais.

2.   Duomenys gali būti kopijuojami tik techniniais tikslais, jei toks kopijavimas yra būtinas, kad 27 straipsnyje nurodytos institucijos galėtų atlikti tiesioginę paiešką. Tokioms kopijoms taikomos šio reglamento nuostatos. Vienos valstybės narės pateikti perspėjimai negali būti kopijuojami iš jos N. SIS II į kitas nacionalines duomenų bylas.

3.   2 dalyje nurodytos techninės kopijos, dėl kurių atsiranda nuo tinklo atjungtos duomenų bazės, gali būti laikomos ne ilgesnį kaip 48 valandų laikotarpį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas tik ekstremaliomis situacijomis iki tol, kol ekstremali situacija pasibaigs.

Nepaisant pirmos pastraipos, atlikti technines kopijas, dėl kurių atsiranda nuo tinklo atjungtos duomenų bazės, skirtos naudoti vizas išduodančioms institucijoms, nebeleidžiama praėjus vieneriems metams nuo tos institucijos sėkmingo prijungimo prie Vizų informacinės sistemos Ryšių infrastruktūros, kaip bus nurodyta būsimame reglamente dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) bei valstybių narių keitimosi duomenimis apie trumpalaikes vizas, išskyrus kopijas, kurios padarytos siekiant jomis naudoti tik ekstremaliomis situacijomis, kai tinklu negalima naudotis ilgiau kaip 24 valandas.

Valstybės narės turi atnaujinamą tokių kopijų aprašą, teikia tą aprašą susipažinti savo nacionalinės priežiūros institucijai ir užtikrina, kad tokioms kopijoms būtų taikomos šio reglamento nuostatos, visų pirma 10 straipsnis.

4.   Prieiga prie duomenų suteikiama tik pagal 27 straipsnyje nurodytų nacionalinių institucijų kompetenciją ir tik tinkamai įgaliotam personalui.

5.   Duomenys negali būti naudojami administraciniais tikslais. Nukrypstant nuo to, pagal šį reglamentą įvestus duomenis vykdydamos savo pareigas gali naudoti 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos, laikydamosi kiekvienos valstybės narės teisės aktų.

6.   Pagal šio reglamento 24 straipsnį įvesti duomenys ir duomenys apie dokumentus, susijusius su asmenimis, įvesti pagal Sprendimo 2006/…/TVR* OL: įrašyti numerį kaip 3 konstatuojamoje dalyje.38 straipsnio 2 dalies d ir e punktus, gali būti naudojami pagal kiekvienos valstybės narės teisės aktus šio reglamento 27 straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais.

7.   Bet koks duomenų naudojimas, neatitinkantis 1 – 6 dalių nuostatų, pagal kiekvienos valstybės narės nacionalinę teisę laikomas netinkamu naudojimu.

8.   Kiekviena valstybė narė nusiunčia Valdymo institucijai savo kompetentingų institucijų, kurios įgaliotos atlikti SIS II informacinėje sistemoje esančių duomenų tiesioginę paiešką pagal šį reglamentą, sąrašą ir jo pakeitimus. Tame sąraše konkrečiai nurodoma, kokių duomenų ir kokiems tikslams kiekviena institucija gali ieškoti. Valdymo institucija užtikrina metinį šio sąrašo skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9.   Jei Bendrijos teisėje nenustatomos konkrečios nuostatos, į N. SIS II įvedamiems duomenims taikoma kiekvienos valstybės narės teisė.

32 straipsnis

SIS II duomenys ir nacionalinės bylos

1.   31 straipsnio 2 dalis nepažeidžia valstybės narės teisės savo nacionalinėse bylose laikyti tų SIS II duomenų, su kuriais susijusio veiksmo buvo imtasi jos teritorijoje. Tokie duomenys nacionalinėse bylose saugomi ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus atvejus, kai konkrečiose nacionalinės teisės nuostatose nustatytas ilgesnis laikymo laikotarpis.

2.   31 straipsnio 2 dalis nepažeidžia valstybės narės teisės savo nacionalinėse bylose laikyti tų duomenų, kurie nurodyti konkrečiame tos valstybės narės SIS II pateiktame perspėjime.

33 straipsnis

Informacija neįvykdžius perspėjimo

Jei prašomo veiksmo negalima atlikti, prašymą gavusi valstybė narė nedelsdama praneša apie tai perspėjimą pateikusiai valstybei narei.

34 straipsnis

SIS II tvarkomų duomenų kokybė

1.   Perspėjimą pateikusi valstybė narė yra atsakinga už duomenų tikslumo, atnaujinimo ir jų įvedimo į SIS II teisėtumo užtikrinimą.

2.   Tik perspėjimą pateikusi valstybė narė gali keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba ištrinti savo įvestus duomenis.

3.   Jei kita nei perspėjimą pateikusi valstybė narė turi įrodymų, kad kurie nors duomenys yra faktiškai netikslūs arba laikomi neteisėtai, ji, keisdamasi papildoma informacija, kuo skubiau ir ne vėliau kaip per dešimt dienų sužinojusi apie tokius įrodymus apie tai praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei. Perspėjimą pateikusi valstybė narė patikrina pranešimą ir prireikus nedelsdama tuos duomenis ištaiso arba ištrina.

4.   Jei valstybės narės negali pasiekti susitarimo per du mėnesius, perspėjimo nepateikusi valstybė narė šį klausimą pateikia svarstyti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, kuris kartu su atitinkamomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis veikia kaip taikintojas.

5.   Tais atvejais, kai asmuo teigia, jog jis nėra tas asmuo, dėl kurio pateiktas perspėjimas, valstybės narės keičiasi papildoma informacija. Jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad tai iš tikrųjų yra du skirtingi asmenys, tas asmuo informuojamas apie 36 straipsnio nuostatas.

6.   Tais atvejais, kai SIS II jau yra perspėjimas apie asmenį, kitą perspėjimą apie jį įvedanti valstybė narė dėl to perspėjimo įvedimo susitaria su pirmąjį perspėjimą įvedusia valstybe nare. Susitariama remiantis pasikeitimu papildoma informacija.

35 straipsnis

Panašius požymius turinčių asmenų atskyrimas

Kai įvedant naują perspėjimą paaiškėja, kad SIS II jau yra asmuo, kurio tapatybės apibūdinimo duomuo yra toks pat, laikomasi tokios tvarkos:

a)

SIRENE biuras kreipiasi į prašančiąją instituciją siekdamas išsiaiškinti, ar perspėjimas yra apie tą patį asmenį;

b)

jeigu kryžminio patikrinimo metu paaiškėja, kad naujas perspėjimas yra apie tą patį asmenį, apie kurį SIS II jau įvestas perspėjimas, SIRENE biuras taiko 34 straipsnio 6 dalyje nurodytą keleto perspėjimų įvedimo procedūrą. Jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad tai iš tikrųjų yra du skirtingi asmenys, SIRENE biuras patvirtina prašymą įvesti antrą perspėjimą, jį papildydamas reikalingais duomenimis, kad būtų išvengta neteisingo asmens tapatybės nustatymo.

36 straipsnis

Papildomi duomenys nustačius neteisėtą pasinaudojimą tapatybe

1.   Jeigu asmuo, kuriam iš tikrųjų skirtas perspėjimas, gali būti supainiotas su asmeniu, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, perspėjimą įvedusi valstybė narė, gavusi aiškų to asmens sutikimą, siekdama išvengti neigiamų neteisėto pasinaudojimo tapatybe padarinių prie perspėjimo prideda su tuo asmeniu susijusius duomenis.

2.   Duomenys, susiję su asmeniu, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, naudojami tik tam, kad:

a)

kompetentinga institucija galėtų atskirti asmenį, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, nuo asmens, kuriam iš tikrųjų skirtas perspėjimas;

b)

asmuo, kurio tapatybe buvo neteisėtai pasinaudota, galėtų patvirtinti savo tapatybę ir įrodyti, kad ja buvo neteisėtai pasinaudota.

3.   Šio straipsnio tikslais į SIS II gali būti įvesti ir toliau tvarkomi tik šie asmens duomenys:

a)

pavardė (-s) ir vardas (-ai), pavardė (-ės) gimimo metu ir visos anksčiau turėtos pavardės, visos pravardės, jeigu galima, įvedamos atskirai;

b)

visi išskirtiniai objektyvūs nekintami fiziniai požymiai;

c)

gimimo vieta ir data;

d)

lytis;

e)

nuotraukos;

f)

pirštų atspaudai;

g)

pilietybė (-s);

h)

tapatybės dokumento (-ų) numeris (-iai) ir išdavimo data.

4.   3 dalyje nurodytų duomenų įvedimui ir tolimesniam tvarkymui būtinos techninės taisyklės nustatomos laikantis 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nepažeidžiant Valdymo institucijos steigimo dokumento nuostatų.

5.   3 dalyje nurodyti duomenys ištrinami tuo pat metu kaip ir atitinkamas perspėjimas ar, jei to reikalauja asmuo, anksčiau.

6.   Prieiga prie 3 dalyje nurodytų duomenų suteikiama tik toms institucijoms, kurios turi prieigos prie atitinkamo perspėjimo teisę. Jos tai gali daryti tik tam, kad būtų išvengta neteisingo tapatybės nustatymo.

37 straipsnis

Perspėjimų sąsajos

1.   Valstybė narė gali susieti perspėjimus, kuriuos ji įveda į SIS II. Tokios sąsajos paskirtis – nustatyti dviejų arba daugiau perspėjimų ryšį.

2.   Sąsajos sukūrimas neturi įtakos konkrečiam veiksmui, kurio reikia imtis pagal kiekvieną susietą perspėjimą, ar kiekvieno iš susietų perspėjimų laikymo laikotarpiui.

3.   Sąsajos sukūrimas neturi įtakos šiame reglamente numatytoms prieigos teisėms. Institucijos, neturinčios prieigos prie tam tikrų perspėjimų kategorijų teisės, negali matyti sąsajos su perspėjimu, prie kurio jos neturi prieigos.

4.   Valstybė narė sukuria perspėjimų sąsają tik tuomet, jei tai akivaizdžiai būtina veiklai vykdyti.

5.   Valstybė narė gali kurti sąsajas pagal savo nacionalinius teisės aktus, su sąlyga, kad laikomasi šiame straipsnyje išdėstytų principų.

6.   Jeigu valstybė narė mano, kad kitos valstybės narės sukurta perspėjimų sąsaja yra nesuderinama su jos nacionaline teise arba tarptautiniais įsipareigojimais, ji gali imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad iš jos nacionalinės teritorijos arba už jos teritorijos ribų esančioms jos institucijoms nebūtų suteikta prieiga prie tokios sąsajos.

7.   Perspėjimų sąsajų sukūrimo techninės taisyklės priimamos 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nepažeidžiant Valdymo institucijos steigimo dokumento nuostatų.

38 straipsnis

Papildomos informacijos paskirtis ir saugojimo laikotarpis

1.   Valstybės narės, siekdamos palengvinti keitimąsi papildoma informacija, SIRENE biure saugo nuorodas į sprendimus, kurių pagrindu buvo parengtas perspėjimas.

2.   Asmens duomenys, kuriuos SIRENE biuras laiko savo bylose, gauti keičiantis informacija, laikomi ne ilgiau nei jų reikia tiems tikslams, kuriems jie buvo pateikti, pasiekti. Bet kuriuo atveju jie ištrinami ne vėliau kaip po vienerių metų nuo susijusio perspėjimo ištrynimo iš SIS II.

3.   2 dalis nepažeidžia valstybės narės teisės savo nacionalinėse bylose laikyti tų duomenų, kurie yra susiję su konkrečiu tos valstybės narės pateiktu perspėjimu ar perspėjimu, dėl kurio buvo imtasi veiksmų jos teritorijoje. Laikotarpis, kurį tokie duomenys laikomi tokiose bylose, reglamentuojamas nacionalinėje teisėje.

39 straipsnis

Asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims

Pagal šį reglamentą SIS II tvarkomi duomenys neperduodami trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms ir joms nesuteikiama galimybė su jais susipažinti.

VI SKYRIUS

DUOMENŲ APSAUGA

40 straipsnis

Ypatingų kategorijų duomenų tvarkymas

Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 1 dalyje išvardytų kategorijų duomenų tvarkymas draudžiamas.

41 straipsnis

Teisė susipažinti su duomenimis, ištaisyti netikslius duomenis ir pašalinti neteisėtai saugomus duomenis

1.   Asmenys naudojasi teise gauti asmens duomenis, susijusius su jais ir įvestus į SIS II pagal šį reglamentą, pagal valstybės narės, kurioje jie šia teise nori naudotis, teisę.

2.   Jei nacionalinėje teisėje tai yra numatyta, nacionalinė priežiūros institucija sprendžia, ar informacija yra teikiama ir kokia tvarka tai daroma.

3.   Perspėjimo nepateikusi valstybė narė informaciją apie tokius duomenis gali teikti tik prieš tai suteikusi galimybę perspėjimą pateikusiai valstybei narei išdėstyti savo poziciją. Tai daroma keičiantis papildoma informacija.

4.   Suteikti informaciją duomenų subjektui atsisakoma, jei tai būtina su perspėjimu susijusiai teisėtai užduočiai atlikti arba siekiant apginti trečiųjų asmenų teises ir laisves.

5.   Kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad tikrai netikslūs duomenys apie jį būtų ištaisyti arba neteisėtai saugomi duomenys apie jį būtų pašalinti.

6.   Suinteresuotas asmuo informuojamas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 60 dienų ar greičiau, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, nuo jo prašymo leisti susipažinti su duomenimis pateikimo dienos.

7.   Asmuo kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris mėnesius ar greičiau, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, nuo prašymo ištaisyti ar ištrinti duomenis pateikimo dienos informuojamas apie tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi įgyvendinant jo teises ištaisyti ar ištrinti duomenis.

42 straipsnis

Teisė gauti informaciją

1.   Trečiųjų šalių piliečiai, apie kuriuos pateiktas perspėjimas pagal šį reglamentą, informuojami pagal Direktyvos 95/46/EB 10 ir 11 straipsnius. Ši informacija pateikiama raštu, kartu su nacionalinio sprendimo, kuriuo grindžiamas perspėjimas, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalyje, kopija arba pateikiant nuorodą į jį.

2.   Ši informacija bet kuriuo atveju nepateikiama:

a)

kai

i)

asmens duomenys nebuvo gauti iš to trečiosios šalies piliečio;

ir

ii)

informaciją pateikti yra neįmanoma ar pernelyg sunku;

b)

kai tas trečiosios šalies pilietis jau turi informaciją;

c)

kai pagal nacionalinę teisę leidžiama riboti teisę gauti informaciją, pirmiausia nacionalinio saugumo, gynybos, visuomenės saugumo ir baudžiamųjų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir persekiojimo tikslais.

43 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1.   Kiekvienas asmuo dėl prieigos prie informacijos, jos ištaisymo, pašalinimo arba informacijos ar žalos atlyginimo gavimo dėl su juo susijusio perspėjimo gali kreiptis į pagal bet kurios valstybės narės teisę kompetentingą teismą arba instituciją.

2.   Valstybės narės įsipareigoja tarpusavyje vykdyti teismų ir 1 dalyje nurodytų institucijų galutinius sprendimus, nepažeisdamos 48 straipsnio nuostatų.

3.   Komisija iki…* OL: du metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.įvertina šiame straipsnyje numatytas teisės gynimo priemonių taisykles.

44 straipsnis

N. SIS II priežiūra

1.   Institucija arba institucijos, kurias paskiria kiekviena valstybė narė ir kurioms suteikiami įgaliojimai, nurodyti Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnyje (Nacionalinė priežiūros institucija), vykdo nepriklausomą jų teritorijoje vykdomo SIS II asmens duomenų tvarkymo ir iš jų teritorijos vykdomo SIS II asmens duomenų perdavimo teisėtumo ir tolimesnio keitimosi papildoma informacija bei jos tvarkymo teisėtumo stebėseną.

2.   Nacionalinė priežiūros institucija užtikrina, kad ne rečiau kaip kas ketverius metus pagal tarptautinius audito standartus būtų atliekamas duomenų tvarkymo operacijų jų N. SIS II auditas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad Nacionalinė priežiūros institucija turėtų pakankamai išteklių šiuo reglamentu jai patikėtoms užduotims atlikti.

45 straipsnis

Valdymo institucijos priežiūra

1.   Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas tikrina, ar Valdymo institucijos asmens duomenų tvarkymo veikla vykdoma pagal šį reglamentą. Atitinkamai taikomos pareigos ir įgaliojimai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 45/2001 46 ir 47 straipsniuose.

2.   Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad ne rečiau kaip kas ketverius metus pagal tarptautinius audito standartus būtų atliekamas Valdymo institucijos asmens duomenų tvarkymo veiklos auditas. Audito ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Valdymo institucijai, Komisijai ir nacionalinėms priežiūros institucijoms. Prieš patvirtinant ataskaitą valdymo institucijai suteikiama galimybė pateikti pastabas.

46 straipsnis

Nacionalinių priežiūros institucijų ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno bendradarbiavimas

1.   Nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pagal savo atitinkamą kompetenciją atlikdami savo pareigas aktyviai bendradarbiauja ir užtikrina suderintą SIS II priežiūrą.

2.   Pagal savo atitinkamą kompetenciją jie keičiasi atitinkama informacija, padeda vieni kitiems vykdyti auditą ir patikrinimus, nagrinėja šio reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumus, analizuoja problemas, susijusias su nepriklausoma priežiūra ar naudojimusi duomenų subjekto teisėmis, rengia suderintus pasiūlymus dėl bendro problemų sprendimo ir, jei reikia, didina informuotumą apie su duomenų apsauga susijusias teises.

3.   Tuo tikslu Nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas rengia posėdžius ne rečiau kaip du kartus per metus. Šių posėdžių išlaidas padengia ir susijusias paslaugas teikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Pirmame posėdyje patvirtinamos darbo tvarkos taisyklės. Kai reikia, tolesni darbo metodai rengiami bendrai. Kas dvejus metus Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Valdymo institucijai siunčiama bendra veiklos ataskaita.

47 straipsnis

Duomenų apsauga pereinamuoju laikotarpiu

Tais atvejais, kai pereinamuoju laikotarpiu pagal 15 straipsnio 4 dalį Komisija dalį arba visas savo pareigas perduoda kitam organui ar organams, ji užtikrina, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų teisę ir galėtų atlikti visas savo užduotis, įskaitant patikrinimų atlikimą vietoje ir kitų įgaliojimų, kurie suteikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 47 straipsnį, vykdymą.

VII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ IR SANKCIJOS

48 straipsnis

Atsakomybė

1.   Kiekviena valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę atsako už bet kokią žalą, padarytą asmeniui naudojant N. SIS II. Ši nuostata taip pat taikoma perspėjimą pateikusios valstybės narės padarytai žalai tais atvejais, kai ši įvedė tikrai netikslius duomenis arba neteisėtai juos saugojo.

2.   Jei valstybė narė, prieš kurią pateiktas skundas, nėra perspėjimą pateikusi valstybė narė, pastaroji, gavusi prašymą, privalo atlyginti sumas, sumokėtas kaip kompensaciją, išskyrus tuos atvejus, kai kompensacijos prašanti valstybė narė duomenis naudojo pažeisdama šį reglamentą.

3.   Valstybė narė, kuri neįvykdo bet kurio savo įsipareigojimo pagal šį reglamentą ir padaro žalą SIS II, atsako už padarytą žalą, išskyrus tuos atvejus, kai ir jei Valdymo institucija arba kita valstybė narė, dalyvaujanti SIS II, nesiima pagrįstų priemonių, kad išvengtų žalos arba sušvelnintų jos padarinius.

49 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės užtikrina, kad už piktnaudžiavimą į SIS II įvestais duomenimis ar keitimąsi papildoma informacija pažeidžiant šį reglamentą pagal jų nacionalinę teisę būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOs

50 straipsnis

Stebėsena ir statistika

1.   Valdymo institucija užtikrina, kad, atsižvelgiant į išvesties duomenų, ekonominio efektyvumo, saugumo ir paslaugų kokybės tikslus, būtų nustatytos SIS II veikimo stebėsenos procedūros.

2.   Techninio aptarnavimo, ataskaitų ir statistinės informacijos teikimo tikslais valdymo institucijai suteikiama prieiga prie būtinos informacijos, susijusios su centrinėje SIS II atliekamomis duomenų tvarkymo operacijomis.

3.   Kiekvienais metais valdymo institucija skelbia statistinę informaciją, parodydama, kiek įrašų tenka vienai perspėjimų kategorijai, kiek kartųbuvo sutapimų kiekvienai perspėjimų kategorijai ir kiek kartų buvo naudojamasi SIS II, pateikiant bendrą ir kiekvienos valstybės narės informaciją.

4.   Praėjus dvejiems metams nuo SIS II veikimo pradžios, o vėliau kas dvejus metus, valdymo institucija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros techninį funkcionavimą, įskaitant jos saugumą, bei apie dvišalį ir daugiašalį valstybių narių keitimąsi papildoma informacija.

5.   Praėjus trejiems metams nuo SIS II veikimo pradžios, o vėliau kas ketverius metus, Komisija parengia bendrą centrinės SIS II ir valstybių narių dvišalio ir daugiašalio keitimosi papildoma informacija įvertinimą. Šis bendras įvertinimas apima rezultatų, pasiektų įgyvendinant tikslus, analizę ir pagrindo tolesnio galiojimo, šio reglamento taikymo centrinės SIS II atžvilgiu, centrinės SIS II saugumo bei visų prielaidų, susijusių su būsimomis operacijomis, vertinimą. Vertinimo ataskaitas Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Valstybės narės Valdymo institucijai ir Komisijai pateikia informaciją, reikalingą 3, 4 ir 5 dalyse nurodytoms ataskaitoms parengti.

7.   Valdymo institucija Komisijai pateikia informaciją, reikalingą 5 dalyje nurodytam bendram įvertinimui parengti.

8.   Pereinamuoju laikotarpiu, kol Valdymo institucija pradės vykdyti savo pareigas, už 3 ir 4 dalyje nurodytų ataskaitų rengimą ir teikimą atsakinga Komisija.

51 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Kai pateikiama nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas savo funkcijas atlieka nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

52 straipsnis

Šengeno acquis nuostatų keitimas

1.   Sutarties taikymo sričiai priskiriamais klausimais šiuo reglamentu 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą dieną pakeičiamos Šengeno konvencijos 92–119 straipsnių nuostatos, išskyrus jos 102a straipsnį.

2.   Šiuo reglamentu 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą dieną taip pat pakeičiamos toliau išvardytos minėtus straipsnius įgyvendinančios Šengeno acquis nuostatos (20):

a)

1993 m. gruodžio 14 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Šengeno informacinės sistemos (C. SIS) įrengimo ir naudojimo išlaidų finansinio reglamento (SCH/Com-ex (93) 16);

b)

1997 m. spalio 7 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl SIS plėtojimo (SCH/Com-ex (97) 24);

c)

1997 m. gruodžio 15 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, iš dalies keičiantis C. SIS finansinį reglamentą (SCH/Com-ex (97) 35);

d)

1998 m. balandžio 21 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl C. SIS su 15/18 prijungimo linijų (SCH/Com-ex (98) 11);

e)

1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl C. SIS įrengimo išlaidų (SCH/Com-ex (99) 4);

f)

1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl SIRENE sistemos vadovo atnaujinimo (SCH/Com-ex (99) 5);

g)

1996 m. balandžio 18 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl užsieniečio sąvokos apibrėžimo (SCH/Com-ex (96) decl. 5);

h)

1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl SIS struktūros (SCH/Com-ex (99) decl. 2 rev);

i)

1997 m. spalio 7 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Norvegijos ir Islandijos įnašų C. SIS įrengimo ir naudojimo išlaidoms padengti (SCH/Com-ex (97) 18).

3.   Sutarties taikymo sričiai priskiriamais klausimais nuorodos į pakeistus Šengeno konvencijos straipsnius ir tuos straipsnius įgyvendinančias atitinkamas Šengeno acquis nuostatas laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

53 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 378/2004, Reglamentas (EB) Nr. 871/2004, Sprendimas 2005/451/TVR, Sprendimas 2005/728/TVR ir Sprendimas 2006/628/EB yra panaikinami 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą dieną.

54 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis ir biudžetas

1.   Perspėjimai perkeliami iš SIS 1+ į SIS II. Teikdamos pirmenybę perspėjimams apie asmenis, valstybės narės užtikrina, kad perspėjimų, perkeliamų iš SIS 1+ į SIS II, turinys atitiktų šio reglamento nuostatas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per trejus metus po 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės gali toliau taikyti Šengeno konvencijos 94 ir 96 straipsnių nuostatas perspėjimų, perkeliamų iš SIS 1+ į SIS II, turiniui, laikydamosi šių taisyklių:

a)

pakeitus, papildžius, pataisius ar atnaujinus perspėjimo, perkelto iš SIS 1+ į SIS II, turinį, valstybės narės užtikrina, kad nuo to pakeitimo, papildymo, pataisymo ar atnaujinimo perspėjimas atitiktų šio reglamento nuostatas;

b)

esat sutapimui dėl perspėjimo, perkelto iš SIS 1+ į SIS II, to perspėjimo atitiktį šio reglamento nuostatoms valstybės narės patikrina nedelsdamos, tačiau nevilkindamos veiksmo, kurio reikia imtis to perspėjimo pagrindu, atlikimo.

2.   Pagal 55 straipsnio 2 dalį nustatytą dieną susidaręs biudžeto likutis, patvirtintas pagal Šengeno konvencijos 119 straipsnio nuostatas, grąžinamas valstybėms narėms. Grąžintinos sumos skaičiuojamos pagal valstybių narių įmokas, kaip nustatyta 1993 m. gruodžio 14 d. Vykdomojo komiteto sprendime dėl Šengeno informacinės sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidų finansinio reglamento.

3.   15 straipsnio 4 dalyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu nuorodos šiame reglamente į Valdymo instituciją laikomos nuorodomis į Komisiją.

55 straipsnis

Įsigaliojimas, taikymas ir migracija

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas SIS 1+ dalyvaujančioms valstybėms narėms nuo tos dienos, kurią turi nustatyti Taryba, sprendimą vieningai priimant jos nariams, atstovaujantiems valstybių narių, dalyvaujančių SIS 1+, vyriausybėms.

3.   2 dalyje nurodytos dienos nustatomos po to, kai:

a)

priimamos būtinos įgyvendinimo priemonės;

b)

visos pilnateisiškai SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kad jos priėmė technines ir teisines priemones, reikalingas tam, kad būtų galima tvarkyti SIS II duomenis ir keistis papildoma informacija;

c)

Komisija pareiškia, kad sėkmingai užbaigtas išsamus SIS II veikimo bandymas, kurį kartu su valstybėmis narėmis atlieka Komisija, o Tarybos parengiamieji organai patvirtina bandymo rezultatus ir patvirtinama, kad SIS II veikimo lygis atitinka bent jau SIS 1+ pasiektą lygį;

d)

Komisija sudaro reikiamus techninius susitarimus, kad centrinę SIS II galima būtų prijungti prie atitinkamos valstybės narės N. SIS II.

4.   Komisija informuoja Europos Parlamentą apie pagal 3 dalies c punktą atliktus bandymus.

5.   Visi pagal 2 dalį Tarybos priimti sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje,2006 m. gruodžio 20 d.gruodžio

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KORKEAOJA


(1)  2006 m. spalio 25 d. Europos Parlamento nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19. Konvencija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1160/2005 (OL L 191, 2005 7 22, p. 18).

(3)  OL L 328, 2001 12 13, p. 4.

(4)  OL L 328, 2001 12 13, p. 1.

(5)  OL: įrašykite šio sprendimo numerį ir datą.

(6)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(7)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(8)  OL L 12, 2004 1 17, p. 47.

(9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(10)  OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

(11)  OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(12)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(13)  OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(14)  OL L 176, 1999 7 10, p. 53.

(15)  2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2004/849/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo (OL L 368, 2004 12 15, p. 26).

(16)  2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2004/860/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo (OL L 370, 2004 12 17, p. 78).

(17)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(18)  OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(19)  OL L 105, 2006 4 13, p. 1.

(20)  OL L 239, 2000 9 22, p. 439.


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 381/24


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. gruodžio 18 d.

dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimo dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo sudarymo

(2006/1005/EC)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį, kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmuoju sakiniu ir 300 straipsnio 4 dalimi,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimas, įgaliojantis Komisiją pradėti derybas dėl Susitarimo tarp Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo, buvo priimtas 2006 m. gegužės 5 d.

(2)

Derybos buvo baigtos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimas dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo (toliau – Susitarimas) abiejų Šalių parafuotas 2006 m. birželio 7 d.

(3)

Turėtų būti nustatyta atitinkama Bendrijos vidaus tvarka, kuri užtikrintų tinkamą Susitarimo veikimą.

(4)

Raštinės įrangos rinka yra greitai besivystanti rinka. Labai svarbu dažnai iš naujo įvertinti galimybes taupyti energiją ir didinti naudą aplinkai skatinant efektyviai energiją vartojančių gaminių pasiūlą ir paklausą. Todėl būtina įgalioti Komisiją, kuriai talkintų iš nacionalinių atstovų ir visų suinteresuotųjų šalių atstovų sudaryta Bendrijos patariamojo valdyba, periodiškai iš naujo įvertinti bei atnaujinti Susitarimo C priede apibrėžtas raštinės įrangos bendrąsias specifikacijas ir priimti tam tikrus sprendimus Susitarimui įgyvendinti, tokius kaip sprendimas dėl Energy Star logotipo schemos ir logotipo tinkamo naudojimo gairių, išdėstytų atitinkamai A ir B prieduose.

(5)

Susitarimo įgyvendinimo peržiūrą turėtų atlikti Susitarimu sudaryta techninė komisija.

(6)

Kiekviena Susitarimo Šalis turėtų paskirti valdymo subjektą ir nustatyti Susitarimo pakeitimo tvarką.

(7)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu Bendrijos vardu patvirtinamas Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimas dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo, įskaitant jo priedus.

Susitarimo tekstas ir priedai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Susitarimą, kad jis taptų privalomas Bendrijai.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas Bendrijos vardu pateikia raštišką pranešimą, kaip tai numatyta Susitarimo XIV straipsnio 1 dalyje.

4 straipsnis

1.   Komisija, išklausiusi Reglamentu (EB) Nr. 2422/2001 (1) sudarytos Europos bendrijos Energy Star valdybos narių nuomones, atstovauja Bendrijai Susitarimo VII straipsnyje numatytoje techninėje komisijoje. Pasitarusi su Europos bendrijos Energy Star valdyba, Komisija vykdo Susitarimo VI straipsnio 5 dalyje, VII straipsnio 1 bei 2 dalyse ir IX straipsnio 4 dalyje numatytas užduotis.

2.   Rengdama Bendrijos poziciją dėl Susitarimo C priede pateikto raštinės įrangos sąrašo pakeitimų, Komisija atsižvelgia į kiekvieną Europos bendrijos Energy Star valdybos pareikštą nuomonę.

3.   Komisija, pasikonsultavusi su Europos bendrijos Energy Star valdyba, apibrėžia Bendrijos poziciją dėl sprendimų, kuriuos turi priimti valdymo subjektai dėl Susitarimo A priedo (Energy Star pavadinimas ir bendras logotipas), B priedo (Energy Star pavadinimo ir bendro logotipo tinkamo naudojimo gairės) ir C priedo (Bendrosios specifikacijos) pakeitimų.

4.   Visais kitais atvejais Bendrijos poziciją dėl sprendimų, kuriuos turi priimti Susitarimo Šalys, apibrėžia Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu pagal Sutarties 300 straipsnį.

5 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-E. ENESTAM


(1)  OL L 332, 2001 12 15, p. 1.


JUNGTINIŲ

amerikos valstijų vyriausybės ir europos bendrijos susitarimas dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo

Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė ir Europos bendrija, toliau – Šalys;

NORĖDAMOS kuo labiau taupyti energiją ir saugoti aplinką skatinant efektyviai energiją vartojančių gaminių pasiūlą ir paklausą;

ATSIŽVELGDAMOS Į Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimą dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo, sudaryto 2000 m. gruodžio 19 d., ir jo priedus su pakeitimais (toliau – 2000 m. Susitarimas);

PATENKINTOS 2000 m. Susitarimu padaryta pažanga;

ĮSITIKINUSIOS, kad ir toliau bendromis pastangomis įgyvendinant ENERGY STAR bus gauta papildomos naudos;

SUSITARĖ:

I Straipsnis

Bendrieji principai

1.   Nustatydamos nuoseklius tikslus gamintojams, Šalys naudojasi bendromis energijos vartojimo efektyvumo specifikacijomis ir bendru logotipu, šitaip padidindamos savo individualių pastangų poveikį tokių gaminių rūšių pasiūlai ir paklausai.

2.   C priede išvardytiems energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus atitinkantiems gaminių tipams identifikuoti šalys naudoja bendrą logotipą.

3.   Šalys užtikrina, kad bendrosios specifikacijos skatintų toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą, atsižvelgiant į pažangiausią techninę patirtį rinkoje.

4.   Bendrosios specifikacijos turėtų atitikti ne daugiau kaip 25 % modelių, apie kuriuos rengiant specifikacijas turima duomenų, taip pat turi būti atsižvelgta ir į kitus veiksnius.

5.   Šalys užtikrina, kad pirkėjai turėtų galimybę atpažinti efektyviai energiją vartojančius gaminius pagal rinkoje pateikiamą etiketę.

II Straipsnis

Ryšys su 2000 m. Susitarimu

Šis Susitarimas pakeičia visą 2000 m. Susitarimą.

III Straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame Susitarime:

a)

„ENERGY STAR“ – A priede nurodytas JAV registruotas paslaugų ženklas, kuris nuosavybės teise priklauso Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – JAV AAA);

b)

„Bendras logotipas“– A priede nurodytas JAV registruotas sertifikavimo ženklas, kuris nuosavybės teise priklauso JAV AAA;

c)

„ENERGY STAR ženklai“ – „ENERGY STAR“ pavadinimas ir bendras logotipas, taip pat bet kokios šių ženklų versijos, kurias gali sukurti ar pakeisti toliau nurodyti valdymo subjektai ar programos dalyviai, įskaitant šio Susitarimo A priede nurodytą ženklą ar žymėjimą;

d)

„ENERGY STAR ženklinimo programa“ – valdymo subjekto administruojama programa, kurioje naudojamos nurodytoms gaminių rūšims taikytinos bendros energijos vartojimo efektyvumo specifikacijos, ženklai ir gairės;

e)

„Programos dalyviai“ – gamintojai, pardavėjai ar perpardavimo agentai, kurie parduoda specifikacijas atitinkančius efektyviai energiją vartojančius gaminius ir nusprendė dalyvauti ENERGY STAR ženklinimo programoje, prisiregistruodami ar sudarydami susitarimą su bet kurios Šalies valdymo subjektu;

f)

„Bendrosios specifikacijos“ – energijos vartojimo efektyvumo ir veiklos reikalavimai, įskaitant C priede išvardytus bandymo metodus, kuriais naudojasi valdymo subjektai ir programos dalyviai, nurodydami, kad efektyviai energiją vartojantys gaminiai dėl savo savybių gali gauti bendrą logotipą.

IV Straipsnis

Valdančiosios institucijos

Kiekviena Šalis paskiria valdymo subjektą, atsakingą už šio Susitarimo įgyvendinimą (toliau – valdymo subjektai). Europos bendrija savo valdymo subjektu paskiria Europos Bendrijų Komisiją (toliau – Komisija). Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė savo valdymo subjektu paskiria JAV AAA.

V Straipsnis

ENERGY STAR ženklinimo programos administravimas

1.   Kiekvienas valdymo subjektas, atsižvelgdamas į šiame Susitarime nustatytas sąlygas, administruoja ENERGY STAR ženklinimo programą C priede išvardytoms efektyviai energiją vartojančių gaminių rūšims. Programos administravimas apima programos dalyvių savanorišką registraciją, programos dalyvių ir atitinkamų gaminių sąrašų tvarkymą bei B priede nustatytų ENERGY STAR pavadinimo ir bendro logotipo naudojimo gairių sąlygų vykdymą.

2.   ENERGY STAR ženklinimo programoje naudojamasi C priede išvardytomis Bendrosiomis specifikacijomis.

3.   Kiekvienas valdymo subjektas, vadovaudamasis B priede nustatytomis logotipo naudojimo gairėmis, imasi veiksmingų priemonių pirkėjams šviesti apie ENERGY STAR ženklus.

4.   Kiekvienas valdymo subjektas padengia visas savo išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas savo veiklą pagal šį Susitarimą.

VI STRAIPSNIS

Dalyvavimas ENERGY STAR ženklinimo programoje

1.   Kiekvienas gamintojas, pardavėjas ar perpardavimo agentas gali dalyvauti ENERGY STAR ženklinimo programoje, bet kurios Šalies valdymo subjekte įsiregistravęs kaip programos dalyvis.

2.   Programos dalyviai, identifikuodami reikalavimus atitinkančius gaminius, kurie buvo išbandyti jų patalpose ar nepriklausomoje bandymų laboratorijoje ir kurie atitinka C priede nustatytas Bendrąsias specifikacijas, taip pat gali patys sertifikuoti gaminių kvalifikaciją, gali naudoti bendrą logotipą.

3.   Programos dalyvio registraciją ENERGY STAR ženklinimo programoje vienos Šalies valdymo subjekte pripažįsta kitos Šalies valdymo subjektas.

4.   Kad pagal 3 dalį būtų lengviau pripažįstamas programos dalyvių dalyvavimas ENERGY STAR ženklinimo programoje, valdymo subjektai bendradarbiauja tvarkydami bendrus visų programos dalyvių ir bendram logotipui gauti reikalavimus atitinkančių gaminių sąrašus.

5.   Nepaisant pirmiau 2 dalyje nurodytų savarankiško gaminių sertifikavimo procedūrų, kiekvienas valdymo subjektas pasilieka teisę išbandyti arba kitaip patikrinti jos teritorijoje parduodamus ar parduotus gaminius (Komisijos atveju – Europos bendrijos valstybių narių teritorijoje), kad nustatytų, ar gaminiai buvo sertifikuoti pagal C priede išdėstytas bendrąsias specifikacijas. Siekdamos užtikrinti, kad visi bendruoju identifikavimo ženklu pažymėti gaminiai atitiktų C priede nustatytas bendras specifikacijas, valdymo subjektai visapusiškai palaiko ryšius ir bendradarbiauja tarpusavyje.

VII Straipsnis

Programos koordinavimas tarp Šalių

1.   Šalys įsteigia Techninę komisiją, kuri tikrina, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas; komisiją sudaro Šalių valdymo subjektų atstovai.

2.   Iš esmės Techninė komisija posėdžiauja kartą per metus ir vieno iš valdymo subjektų prašymu aptaria ENERGY STAR ženklinimo programos veikimą bei administravimą, C priede nustatytas Bendrąsias specifikacijas, gaminius, kuriems taikoma ši programa, ir pažangą, padarytą siekiant šio Susitarimo tikslų.

3.   Kiti (ne Šalys) (įskaitant kitas vyriausybes ir pramonės atstovus) gali dalyvauti Techninės komisijos posėdžiuose kaip stebėtojai, išskyrus atvejus, kai abu valdymo subjektai nusprendžia kitaip.

VIII Straipsnis

ENERGY STAR ženklų registravimas

1.   JAV AAA, kaip ENERGY STAR ženklų savininkė, gali įregistruoti ženklus Europos bendrijoje kaip Bendrijos prekės ženklus. Komisija nesiekia registruoti ir neregistruoja jokių ENERGY STAR ženklų arba jokių jų versijų nė vienoje šalyje.

2.   Jei Komisija ar kuris nors Komisijos įregistruotas programos dalyvis naudoja A priede pateiktą ženklą ar žymėjimą, vadovaudamasis šio Susitarimo sąlygomis, JAV AAA įsipareigoja to nelaikyti jos teisių į ženklus pažeidimu.

IX Straipsnis

Vykdymas ir nesilaikymas

1.   Kad apsaugotų ENERGY STAR ženklus, kiekvienas valdymo subjektas užtikrina, kad jo teritorijoje (Komisijos atveju – Europos bendrijos valstybių narių teritorijose) ENERGY STAR ženklai būtų naudojami tinkamai. Kiekvienas valdymo subjektas užtikrina, kad ENERGY STAR ženklai naudojami tik A priede pateikiama forma. Kiekvienas valdymo subjektas užtikrina, kad ENERGY STAR ženklai naudojami tik B priede pateiktose ENERGY STAR pavadinimo ir bendrojo identifikavimo ženklo tinkamo naudojimo gairėse nustatytu būdu.

2.   Kiekvienas valdymo subjektas užtikrina, kad prieš programos dalyvį būtų imtasi neatidėliotinų ir tinkamų veiksmų, kai tik jis sužino, kad programos dalyvis naudojo neteisėtą ženklą ar ENERGY STAR ženklais pažymėjo gaminį, kuris neatitinka C priede nustatytų specifikacijų. Tokie veiksmai gali būti (pateikiamas neišsamus sąrašas):

a)

programos dalyvio informavimas raštu apie tai, kad jis nesilaiko ENERGY STAR ženklinimo programos sąlygų;

b)

konsultacijos parengiant planą, kaip laikytis programos sąlygų;

ir

c)

jei sąlygų ir toliau nesilaikoma, prireikus – programos dalyvio registracijos panaikinimas.

3.   Kiekvienas valdymo subjektas užtikrina, kad būtų imtasi visų pagrįstų priemonių, kad subjektas, nesantis programos dalyviu, nutrauktų neteisėtą ENERGY STAR ženklų ar neteisėto ženklo naudojimą. Tokie veiksmai gali būti (pateikiamas neišsamus sąrašas):

a)

ENERGY STAR ženklus naudojančio subjekto informavimas apie ENERGY STAR ženklinimo programos reikalavimus ir tinkamo ENERGY STAR pavadinimo ir bendro logotipo naudojimo gaires;

ir

b)

subjekto kvietimas tapti programos dalyviu ir įregistruoti reikalavimus atitinkančius gaminius.

4.   Kiekvienas valdymo subjektas nedelsdamas praneša kitos Šalies valdymo subjektui apie bet kokį jam žinomą ENERGY STAR ženklų naudojimo pažeidimą, taip pat apie veiksmus, kurių buvo imtasi tokiam pažeidimui nutraukti.

X Straipsnis

Susitarimo keitimo ir naujų priedų priėmimo tvarka

1.   Kiekvienas valdymo subjektas gali pasiūlyti iš dalies pakeisti šį Susitarimą ir gali pasiūlyti naujus Susitarimo priedus.

2.   Siūlomas pakeitimas pateikiamas raštu ir aptariamas kitame Techninės komisijos posėdyje, jei kitam valdymo subjektui apie jį buvo pranešta iki tokio posėdžio likus ne mažiau kaip šešiasdešimčiai dienų.

3.   Šio Susitarimo pakeitimai ir sprendimai įtraukti naujus priedus priimami abipusiu Šalių sutarimu. A, B ir C priedai keičiami pagal XI ir XII straipsnių nuostatas.

XI Straipsnis

A ir B priedų dalinio keitimo tvarka

1.   Norėdamas iš dalies pakeisti A arba B priedą, valdymo subjektas laikosi X straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos tvarkos.

2.   A ir B priedai iš dalies keičiami abipusiu valdymo subjektų susitarimu.

XII Straipsnis

C priedo dalinio pakeitimo tvarka

1.   Valdymo subjektas, norintis iš dalies pakeisti C priedą ir patikslinti jame pateikiamas specifikacijas arba įtraukti į jį naujas gaminių rūšis (toliau – siūlantysis valdymo subjektas), vadovaujasi X straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, o savo pasiūlyme:

a)

įrodo, kad patikslinus specifikacijas ar įtraukus naują gaminio rūšį būtų gerokai taupoma energija;

b)

prireikus pateikia reikalavimus energijos suvartojimui pagal įvairius elektros energijos vartojimo režimus;

c)

pateikia informaciją apie standartinius bandymų protokolus, naudojamus gaminiui įvertinti;

d)

pateikia įrodymus, kad yra sukurta nepatentuota technologija, kuri leistų ekonomiškai efektyviai taupyti energiją, nepadarius neigiamos įtakos gaminio veikimui;

e)

pateikia informaciją apie planuojamą gaminių modelių, kurie atitiktų siūlomą specifikaciją, skaičių ir apytikslę užimamą rinkos dalį;

f)

pateikia informaciją apie tų pramonės sričių, kurioms siūlomas pakeitimas gali turėti įtakos, požiūrį;

ir

g)

pasiūlo naujų specifikacijų įsigaliojimo datą, atsižvelgdamas į gaminio naudojimo trukmę ir gamybos grafikus.

2.   Pasiūlyti pakeitimai, kuriems pritaria abu valdymo subjektai, valdymo subjektų abipusiu sutarimu įsigalioja nustatytą dieną.

3.   Jei kitas valdymo subjektas (toliau – prieštaraujantysis valdymo subjektas), gavęs pagal X straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktą pasiūlymą, mano, kad pasiūlymas neatitinka 1 dalyje nurodytų reikalavimų arba dėl kitų priežasčių nesutinka su pasiūlymu, jis nedelsdamas (paprastai iki kito Techninės komisijos posėdžio) raštu praneša apie savo nesutikimą siūlančiajam valdymo subjektui ir pateikia visą turimą tai pagrindžiančią informaciją, pvz., informaciją, įrodančią, kad pasiūlymas, jei būtų priimtas, greičiausiai:

a)

neproporcingai ir nesąžiningai suteiktų vienai bendrovei ar įmonių grupei daugiau galios rinkoje;

b)

pakenktų visos pramonės šakos dalyvavimui ENERGY STAR ženklinimo programoje;

c)

prieštarautų jo šalies įstatymams ir kitiems teisės aktams;

arba

d)

nustatytų apsunkinančius techninius reikalavimus.

4.   Valdymo subjektai daro viską, kad užtikrintų susitarimą dėl siūlomo pakeitimo jau pirmame po pasiūlymo pateikimo Techninės komisijos posėdyje. Jei valdymo subjektams šiame Techninės komisijos posėdyje nepavyksta susitarti dėl siūlomo pakeitimo, jie stengiasi susitarimą raštu užtikrinti prieš kitą Techninės komisijos posėdį.

5.   Jei iki kito Techninės komisijos posėdžio pabaigos Šalims nepavyksta susitarti, siūlantysis valdymo subjektas atsiima savo pasiūlymą; atsižvelgiant į pasiūlymus patikslinti nustatytas specifikacijas, valdymo subjektų raštu sutartą dieną atitinkama gaminio rūšis išbraukiama iš C priedo. Apie šį pakeitimą ir tvarką, kuria reikia vadovautis šiam pakeitimui įgyvendinti, yra pranešama visiems programos dalyviams.

6.   Rengdami naujas Bendrąsias specifikacijas arba tikslindami galiojančias Bendrąsias specifikacijas, valdymo subjektai užtikrina veiksmingą derinimą ir konsultacijas tarpusavyje bei su savo atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma atsižvelgdami į darbo dokumentų turinį ir terminus.

XIII Straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Šis Susitarimas netaikomas kitoms aplinkosauginio ženklinimo programoms, kurias gali sukurti ir priimti bet kuri iš Šalių.

2.   Visai pagal šį Susitarimą vykdomai veiklai yra taikomi kiekvienos Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai; ji vykdoma atsižvelgiant į turimas asignuotas lėšas ir išteklius.

3.   Jokia šio Susitarimo nuostata neturi įtakos jokios Šalies teisėms ir pareigoms, numatytoms dvišaliuose, regioniniuose arba daugiašaliuose susitarimuose, kuriuos jos pasirašė prieš įsigaliojant šiam Susitarimui.

4.   Nepažeisdama jokių kitų šio Susitarimo nuostatų, bet kuri valdančioji institucija gali vykdyti ženklinimo programas atitinkamoms gaminių rūšims, nepaminėtoms C priede. Nepaisant kitų šio Susitarimo nuostatų, nė viena Šalis netrukdo jokio gaminio importui, eksportui, pardavimui arba platinimui, jeigu tas gaminys pažymėtas kitos Šalies valdančiosios institucijos skirtu energijos efektyvumo ženklu.

XIV Straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo trukmė

1.   Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kurią Šalys raštu viena kitai pranešė, kad yra atliktos jų atitinkamos vidaus procedūros, būtinos šiam Susitarimui įsigalioti.

2.   Šis Susitarimas sudarytas pradiniam penkerių metų laikotarpiui. Likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki šio pradinio laikotarpio pabaigos, Šalys susirenka aptarti šio Susitarimo galiojimo pratęsimo klausimo.

XV Straipsnis

Nutraukimas

1.   Kiekviena Šalis bet kuriuo metu gali nutraukti šį Susitarimą, prieš tris mėnesius raštu pranešusi apie tai kitai Šaliai.

2.   Nutraukus šį Susitarimą ar jo nepratęsus, valdymo subjektai visiems savo įregistruotiems programos dalyviams praneša apie jungtinės programos pabaigą. Be to, valdymo subjektai savo įregistruotiems programos dalyviams praneša, kad kiekvienas valdymo subjektas gali tęsti ženklinimą pagal dvi atskiras programas. Tokiu atveju Europos bendrijos ženklinimo programoje nebus naudojami ENERGY STAR ženklai. Komisija užtikrina, kad ji pati, Europos bendrijos valstybės narės ir visi jos įregistruoti programos dalyviai nuo valdymo subjektų raštu sutartos dienos nebenaudotų ENERGY STAR ženklų. Šio XV straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos išlieka ir Susitarimo galiojimui pasibaigus.

XVI Straipsnis

Autentiškos kalbos

Priimta dviem egzemplioriais Vašingtone du tūkstančiai šeštųjų metų gruodžio dvidešimtą dieną anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra autentiški. Iškilus sunkumams dėl teksto aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Za Európske spoločenstvo

Za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

För Europeiska gemenskapens vägnar

Image

Image

Por el Gobierno de los Estados Unidos de América

Za vládu Spojených států amerických

For regeringen for Amerikas Forenede Stater

Für die Regierung der Vereinigten Staaten von Amerika

Ameerika Ühendriikide valitsuse nimel

Για την Κυβερνηση των Ηνωμενων Πολιτειων τησ Αμερικησ

For the Government of the United States of America

Pour le gouvernement des États-Unis d'Amérique

Per il governo degli Stati Uniti d'America

Amerikas Savienoto Valstu valdības vārdā

Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės vardu

az Amerikai Egyesült Államok kormánya részéről

Għall-Gvern ta' l-Istati Uniti ta' l-Amerika

Voor de regering van Verenigde Staten van Amerika

W imieniu rządu Stanów Zjednoczonych Ameryki

Pelo governo Estados Unidos da América

Za vládu Spojené štáty americké

Za vlado Združene države Amerike

Amerikan yhdysvaltojen hallituksen puolesta

För Amerikas förenta staters regering

Image

A PRIEDAS

ENERGY STAR PAVADINIMAS IR BENDRAS LOGOTIPAS

Pavadinimas: ENERGY STAR

Bendras logotipas:

Image

B PRIEDAS

ENERGY STAR pavadinimo ir bendro logotipo tinkamo naudojimo gairės

ENERGY STAR pavadinimas ir bendras logotipas yra JAV AAA ženklai. Todėl pavadinimas ir bendras logotipas gali būti naudojami tik laikantis toliau nustatytų gairių ir Partnerystės susitarimo arba Europos Komisijos registracijos formos, kurią pasirašo ENERGY STAR ženklinimo programos dalyviai. Prašome išplatinti šias gaires tiems, kurie bus atsakingi už ENERGY STAR dokumentų parengimą jūsų vardu.

JAV AAA, o Europos bendrijos valstybių narių teritorijose – Europos Komisija siekia, kad ENERGY STAR pavadinimas ir bendras logotipas būtų naudojami tinkamai. Tai reiškia, kad bus prižiūrima, kaip ženklai naudojami rinkoje, ir tiesiogiai susisiekiama su tomis organizacijomis, kurios juos naudoja netinkamai ar neteisėtai. Dėl netinkamo ženklų naudojimo gali būti nutrauktas programos dalyvio dalyvavimas ENERGY STAR ženklinimo programoje, o jei netinkamai ženklais pažymėti gaminiai buvo importuoti į JAV – juos gali konfiskuoti JAV muitinė.

Bendrosios gairės

ENERGY STAR programa yra verslo įmonių bei organizacijų ir JAV federalinės vyriausybės arba Europos bendrijos partnerystė. Būdamos šios partnerystės nariais, vykdydamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir aplinkos apsaugos veiklą, verslo įmonės ir organizacijos gali naudoti ENERGY STAR pavadinimą ir bendrą logotipą.

Organizacijos privalo sudaryti susitarimą su valdymo subjektu – Aplinkos apsaugos agentūra JAV vardu arba Europos Komisija ES vardu – dėl ženklo naudojimo, kaip apibrėžta šiame dokumente. Šių ženklų keisti negalima, kadangi tokie pakeitimai gali suklaidinti verslo įmones ir pirkėjus dėl ENERGY STAR programos šaltinio ir sumažinti jos vertę visiems.

Šiuos ženklus naudojančios organizacijos privalo laikytis šių bendrų nurodymų:

1.

ENERGY STAR pavadinimas ir bendras logotipas niekada negali būti naudojami taip, kad reikštų laidavimą už bendrovę, jos gaminius ar jos paslaugas. Nei bendras logotipas, nei ENERGY STAR pavadinimas negali būti naudojami jokios kitos bendrovės pavadinime ar logotipe, gaminio pavadinime, paslaugos, domeno ar interneto tinklalapio pavadinime, jokia kita įmonė, išskyrus JAV AAA, negali kreiptis dėl bendro logotipo, ENERGY STAR pavadinimo ar panašaus ženklo naudojimo kaip prekės ženklo ar prekės ženklo dalies.

2.

ENERGY STAR pavadinimas ir bendras logotipas niekada negali būti naudojami taip, kad būtų nepagarbiai atsiliepta apie ENERGY STAR, AAA, Energetikos departamentą, Europos bendriją, Europos Komisiją ar bet kurią kitą vyriausybinę instituciją.

3.

Bendras logotipas niekada negali būti siejamas su gaminiais, kuriems negali būti suteikiamas ENERGY STAR logotipas.

4.

Partneriai ir kitos įgaliotosios organizacijos pačios atsako už tai, kaip jos pačios, jų atstovai, tokie kaip reklamos agentūros ir įgyvendinimo rangovai, naudoja ENERGY STAR pavadinimą ir bendrą logotipą.

ENERGY STAR pavadinimo naudojimas

ENERGY STAR pavadinimas visada rašomas didžiosiomis raidėmis;

registracijos simbolis ® turi būti naudojamas pirmą kartą pateikiant JAV rinkai skirtą medžiagą su žodžiais ENERGY STAR,

ir

simbolis ® visada turėtų būti rašomas viršuje;

tarp žodžių „ENERGY STAR“ ir simbolio ® neturi būti tarpo;

dokumente simbolis ® kartojamas kiekviename skyriaus pavadinime ar tinklalapio puslapyje.

Bendro logotipo naudojimas

Bendras logotipas yra ženklas, skirtas naudoti kaip etiketė tik ant tų gaminių, kurie atitinka ENERGY STAR ar dar griežtesnius eksploatacinių savybių reikalavimus.

Bendras logotipas gali būti naudojamas:

ant registruotų ir reikalavimus atitinkančių gaminių;

reikalavimus atitinkančio gaminio aiškinamojoje medžiagoje;

interneto tinklalapyje reikalavimus atitinkančiam gaminiui nurodyti;

reklamoje, jeigu ji naudojama šalia reikalavimus atitinkančio gaminio arba tiesiai ant jo;

ant pirkimo punkto medžiagos;

ant reikalavimus atitinkančio gaminio pakuotės.

Bendro logotipo vaizdas

JAV AAA sukūrė šį ženklą, siekdama stipraus jo vaizdinio įspūdžio, kontrasto ir įskaitomumo. Ženklą sudaro ENERGY STAR simbolis keturkampyje su ENERGY STAR pavadinimu kitame keturkampyje, esančiame tiesiai po pirmuoju, kad būtų lengviau įskaityti simbolį. Abu keturkampiai atskirti balta juostele, kurios plotis yra toks pat, kaip simbolyje vaizduojamos arkos. Aplink ženklą eina balta tiesi juostelė, kurios storis taip pat yra lygus simbolyje vaizduojamos arkos pločiui.

Tarpas

JAV AAA ir ES Komisija reikalauja, kad aplink ženklą būtų paliekamas tarpas, kurio plotis yra lygus 0,333 (1/3) ženkle esančio grafinio langelio aukščio. Tarpo vietoje negali būti jokių kitų grafinių elementų, tokių kaip tekstas ar vaizdai. JAV AAA ir ES Komisija reikalauja palikti šį tarpą, kadangi bendras logotipas dažnai pateikiamas ant medžiagos, ant kurios pateikiami sudėtingi vaizdai, tokie kaip kiti ženklai, grafiniai vaizdiniai, ir tekstas.

Mažiausias dydis

Ženklo dydis gali būti keičiamas, tik jo proporcijos turi būti išlaikytos. Kad ženklas būtų gerai įskaitomas, rekomenduojame jį spausdinti ne mažesnio nei 0,375 colio (3/8”; 9,5 mm) pločio. Kai ženklas skelbiamas internete, viduje ženklo esančios raidės turi išlikti įskaitomos.

Rekomenduojama spalva

Ženklui rekomenduojama naudoti 100 % Cyan spalvą. Taip pat ženklas gali būti spausdinamas juodos arba atvirkštinio spausdinimo baltos spalvos. 100 % Cyan atitikmuo internete yra #0099FF pagal Hex spalvų kodą. Jeigu reklaminė medžiaga, gaminio aiškinamoji ar pirkimo punkto medžiaga spausdinama spalvotai, ženklas turi būti spausdinamas 100 % Cyan spalva. Jeigu tokios spalvos negalima gauti, vietoje jos gali būti naudojama juoda spalva.

Neteisingas ženklo naudojimas

Prašome:

nenaudoti ženklo ant reikalavimų neatitinkančių gaminių;

nekeisti ženklo naudojant ENERGY STAR simbolio figūrą be keturkampio, kurioje yra pavadinimas ENERGY STAR.

Atgaminant ženklą prašome:

nespausdinti ženklo supaprastintų metmenų;

nenaudoti balto ženklo ant balto pagrindo;

nekeisti ženklo spalvų;

jokiais būdais neiškraipyti ženklo;

nekeisti ženklo aprėminimo;

nenaudoti ženklo ant kitų paveikslėlių;

nesukite ženklo apie jo ašį;

neatskirti nuo ženklo jokių jo elementų;

nekeisti jokios ženklo dalies kita dalimi;

nenaudoti jokio kito šrifto ženklo daliai pakeisti;

neužimti aplink ženklą esančio tuščio tarpo;

neperkreipti ženklo;

nekeisti ženklo aprėminimo dydžio;

nekeisti patvirtinto teksto;

nespausdinti bendro logotipo nepatvirtinta spalva;

neleisti tekstui užeiti ant ženklo.

nenaudoti simbolio figūros vienos atskirai. Būtinai turi būti pateikiamas ir ENERGY STAR pavadinimas;

iš ženklo neištrinti simbolio figūros.

Terminai, vartojami kalbant ir rašant apie ENERGY STAR

Siekdamos išlaikyti ir didinti ENERGY STAR vertę, JAV AAA ir ES Komisija rekomenduoja terminus, kurie turėtų būti vartojami kalbant ir rašant apie programos elementus.

TEISINGA

NETEISINGA

ENERGY STAR reikalavimus atitinkantis kompiuteris

ENERGY STAR atitinkantis kompiuteris

ENERGY STAR sertifikuotas kompiuteris

ENERGY STAR rango kompiuteris

Kompiuteris, kuriam gali būti suteiktas ENERGY STAR ženklas

 

Gaminiai, kuriems gali būti suteiktas ENERGY STAR ženklas

ENERGY STAR gaminys

ENERGY STAR gaminiai (nurodant gaminių rinkinį)

ENERGY STAR įranga

JAV AAA garantuojamas

Atitinkantis ENERGY STAR standartus

PARTNERIAI/PROGRAMOS DALYVIAI

ENERGY STAR partneris

ENERGY STAR bendrovė

Bendrovė X, ENERGY STAR partnerė

Bendrovė X, už kurią laiduoja JAV AAA

ENERGY STAR programoje dalyvaujanti bendrovė

JAV AAA patvirtintas ENERGY STAR įrangos pardavėjas

Bendrovė, reklamuojanti ENERGY STAR

JAV AAA garantuojamas

ENERGY STAR reikalavimus atitinkantis monitorius

ENERGY STAR monitoriaus programa

VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMAI

Gaminiai, kuriems gali būti suteiktas ENERGY STAR ženklas, užkerta kelią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms, atitikdami griežtas JAV AAA ir ES Komisijos gaires dėl efektyvaus energijos vartojimo

 

ENERGY STAR ir ENERGY STAR ženklai yra registruoti JAV ženklai

 

ENERGY STAR yra registruotas ženklas, nuosavybės teise priklausantis JAV Vyriausybei

 

VEIKIMO GAIRĖS

 

ENERGY STAR gairės

ENERGY STAR standartai

ENERGY STAR specifikacijos

JAV AAA patvirtintas

ENERGY STAR eksploatacinių charakteristikų lygiai

JAV AAA garantuojamas

Savanoriškos programos

Gavo JAV AAA patvirtinimą

Klausimai dėl ENERGY STAR pavadinimo ir bendro logotipo naudojimo

ENERGY STAR speciali telefono linija

JAV skambinkite nemokamu numeriu: 1-888-STAR-YES (1-888-782-7937)

Už JAV ribų skambinkite: 202-775-6650

Faksas: 202-775-6680

www.energystar.gov

EUROPOS KOMISIJA

Energetikos ir transporto generalinis direktoratas

Telefonas: +32 2 2985792

Faksas: +32 2 2966016

www.eu-energystar.org

C PRIEDAS

BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS

I.   KOMPIUTERIŲ SPECIFIKACIJOS

Šios kompiuterių specifikacijos taikomos iki 2007 m. liepos 19 d. Nuo 2007 m. liepos 20 d. taikomos kompiuterių specifikacijos pateikiamos VIII skirsnyje.

A.   Sąvokų apibrėžimai

1.

Kompiuteris: stalinis kompiuteris, didelio arba mažo korpuso kompiuteris, arba nešiojamasis įtaisas, įskaitant ankstesnių modelių stalinius kompiuterius, asmeninius kompiuterius, darbo vietas, tinklo kompiuterių stalinius kompiuterius, X terminalų valdiklius ir kompiuterinius mažmeninio pardavimo terminalus. Kad įtaisas atitiktų reikalavimus, jį turi būti galima maitinti iš sienos kištukinio lizdo, tačiau tai neišskiria įtaisų, kuriuos galima maitinti ir iš sienos kištukinio lizdo, ir iš baterijos. Šis apibrėžimas pirmiausia skirtas kompiuteriams, parduodamiems kaip verslo arba namų kompiuteriai. Šis kompiuterio apibrėžimas netaikomas kompiuteriams, parduodamiems kaip „Failų serveris“ arba „Serveris“.

2.

Monitorius: elektroninio vamzdelio (CRT), plokščiasis monitorius (pvz., skystakristalis monitorius) arba kitas vaizdavimo įrenginys ir su juo susietos elektroninės dalys. Monitorius gali būti parduodamas atskirai arba integruotas į kompiuterio korpusą. Šis apibrėžimas pirmiausia taikomas standartiniams monitoriams, skirtiems naudoti su kompiuteriais. Tačiau monitoriams, kad atitiktų šią specifikaciją, priskirtini ir šie įrenginiai: didžiųjų kompiuterių terminalai, taip pat fiziškai atskiri vaizdavimo įtaisai.

3.

Integruotos kompiuterinės sistemos: sistemos, kuriose kompiuteris ir regimojo indikatoriaus monitorius yra sujungti į vieną įtaisą. Tokios sistemos privalo atitikti visus šiuos kriterijus: dviejų komponentų naudojamos galios negalima matuoti atskirai, o sistema į sienos kištukinį lizdą jungiama vienu maitinimo laidu.

4.

Prastova: laikotarpis, per kurį naudotojas neatlieka kompiuterio įvesčių (pvz., įvesčių klaviatūra arba pajudinus pelę).

5.

Mažos galios arba pristabdytoji veiksena: sumažintos galios būsena, į kurią kompiuteris persijungia po prastovos laikotarpio.

6.

Paleisties įvykis: naudotojo, užprogramuotas ar išorės įvykis arba stimulas, sukeliantis kompiuterio persijungimą iš mažos galios arba pristabdytosios veiksenos į aktyvią veikseną. Paleisties įvykių pavyzdžiai, vien jais nesiribojant, yra pelės pajudinimas, klaviatūros klavišo spustelėjimas arba pagrindinio kompiuterio korpuso mygtuko paspaudimas, o išorės įvykių atveju stimulai yra perduodami telefonu, nuotoliniu valdymu, per tinklą, laidinį modemą, palydovą ir t. t.

B.   Gaminiai, kuriuos galima ženklinti ENERGY STAR ženklu

1.

Techninės specifikacijos

a)

Kompiuteriai. Kompiuteriai, kuriuos galima ženklinti ENERGY STAR ženklu, privalo atitikti šias sąlygas:

Tai, kad kompiuteris atitinka ENERGY STAR reikalavimus, galima nustatyti pagal dvi – A ir B – gaires. Abi gaires sukūrė programos dalyviai, laisvai pasirinkdami skirtingus energijos valdymo ir energijos vartojimo efektyvumo aspektų sprendimo metodus.

Pagal A gairę šio tipo kompiuteriai gali būti ženklinami:

kompiuteriams, kurie išsiuntimo metu gali taip veikti tinkle, kad jie išlaiko mažos galios arba pristabdytąją veikseną, kol jų tinklo sąsajos adapteris išsaugo galimybę atsiliepti į tinklo užklausas;

kompiuteriams, kurie išsiuntimo metu yra be tinklo sąsajos;

kompiuteriams, kurie išsiunčiami į neįrengto tinklo aplinką.

AAA tikisi, kad teisė ženklinti kompiuterius, kurie parduodami kaip asmeniniai kompiuteriai, bus suteikiama tik pagal A gairę.

Teisė ženklinti kompiuterius, pristatomus galinčius veikti tinkluose, kuriems tinklo jungčiai palaikyti pristabdytąja veiksena yra reikalingas kompiuterio procesorius ir (arba) atmintinė, gali būti suteikiama pagal B gairę. Tikimasi, kad kompiuteriai, teisė kuriuos ženklinti suteikiama pagal B gairę, tiek pristabdytąja, tiek kita veiksena tinkle veiks taip pat.

i)

A gairė

a)

Kompiuteris po prastovos laikotarpio persijungia į pristabdytąją veikseną.

b)

Jeigu kompiuteris išsiuntimo metu gali veikti tinkle, veikdamas tinkle jis persijungia į pristabdytąją veikseną.

c)

Jeigu kompiuteris išsiuntimo metu gali veikti tinkle, pristabdytąja veiksena jis išlaiko galimybę atsiliepti į paleisties įvykius, perduotus arba skirtus kompiuteriui veikiant tinkle. Jeigu dėl paleisties įvykio būtina, kad kompiuteris išeitų iš pristabdytosios veiksenos ir atliktų užduotį, atlikęs reikiamą užduotį kompiuteris po prastovos laikotarpio vėl persijungia į pristabdytąją veikseną. Šioje skyriaus dalyje aprašytam elgesiui užtikrinti programos dalyvis gali naudoti bet kurias esamas priemones.

d)

1 lentelėje pateikiamas kompiuterio elektros energijos vartojimas pristabdytosios veiksenos metu.

1 Lentelė

Didžiausia maitinimo vardinė ilgalaikė galia (1)

Vatai pristabdytąja veiksena

≤200 W

≤15 W

>200 W≤300 W

≤20 W

>200 W≤300 W

≤25 W

>350 W≤400 W

≤30 W

>400 W

10 % didžiausios išėjimo vardinės ilgalaikės galios

Kompiuteriai, visada išlaikantys 15 arba mažiau vatų naudojamos galios lygį, atitinka šios specifikacijos galios naudojimo reikalavimus ir skaičiuojant nereikalaujama įtraukti A dalyje aprašytos pristabdytosios veiksenos.

ii)

B gairė

a)

Kompiuteris po prastovos laikotarpio persijungia į pristabdytąją veikseną.

b)

Jeigu kompiuteris išsiuntimo metu gali veikti tinkle, į pristabdytąją veikseną jis gali persijungti veikdamas bet kurios technologijos tinkle.

c)

Kompiuteris pristabdytąja veiksena išlaiko galimybę atsiliepti į visų rūšių tinklo užklausas. Naudotojui naudotis skirtos tinklo funkcijos veikia be sutrikimų (pvz., tinklo funkcijos, kuriomis naudotojas naudojasi kompiuteriu pristabdytąja veiksena, yra tokios pat kaip ir prieš kompiuteriui persijungiant į pristabdytąją veikseną).

d)

Kompiuteris pristabdytąja veiksena suvartoja ne daugiau kaip 15 % didžiausios savo maitinimo vardinės ilgalaikės galios.

b)

Integruotos kompiuterinės sistemos: Integruota kompiuterinė sistema, kuri gali būti ženklinama ENERGY STAR ženklu, turi atitikti šias sąlygas:

i)

Integruota kompiuterinė sistema po prastovos laikotarpio persijungia į pristabdytąją veikseną.

ii)

Jeigu integruota kompiuterinė sistema išsiuntimo metu gali veikti tinkle, veikdama tinkle ji persijungia į pristabdytąją veikseną.

iii)

Jeigu integruota kompiuterinė sistema išsiuntimo metu gali veikti tinkle, pristabdytąja veiksena ji išlaiko galimybę atsiliepti į paleisties įvykius, perduotus arba skirtus kompiuteriui veikiant tinkle. Jeigu dėl paleisties įvykio būtina, kad kompiuteris išeitų iš pristabdytosios veiksenos ir atliktų užduotį, atlikusi reikiamą užduotį integruota kompiuterinė sistema po prastovos laikotarpio vėl persijungia į pristabdytąją veikseną.

Šioje skyriaus dalyje aprašytam elgesiui užtikrinti programos dalyvis gali naudoti bet kurias esamas priemones.

iv)

Integruota kompiuterinė sistema pristabdytąja veiksena sunaudoja ne daugiau kaip 35 vatus. Integruotos kompiuterinės sistemos, kurių naudojamos energijos galios lygis visada yra 35 arba mažiau vatų, atitinka šio Susitarimo naudojamos galios reikalavimus ir skaičiuojant nereikia įtraukti pristabdytosios veiksenos, aprašytos I skyriaus A dalyje.

2.

Išsiuntimo nuostatos. Kad būtų užtikrinta, jog mažos galios/pristabdytosios būsenos privalumais galės naudotis didžiausias skaičius naudotojų, programos dalyvis savo kompiuterius ir (arba) integruotas kompiuterines sistemas privalo išsiųsti su veiksniomis galios valdymo funkcijomis. Visų gaminių numatytasis laikas iš anksto nustatomas ne mažiau kaip 30 minučių. (AAA rekomenduoja, kad iš anksto nustatytas laikas būtų nustatomas tarp 15 ir 30 minučių). Naudotojui suteikiama galimybė keisti laiko nuostatas arba sulaikyti pristabdytąją (mažos galios) veikseną.

3.

Operacinės sistemos: Kompiuterio mažos galios/pristabdytąją būseną tinkamai įjungti paprastai galima įdiegus konkrečią operacinės sistemos versiją ir ja naudojantis. Jeigu programos dalyvis kompiuterį išsiunčia su viena arba daugiau operacinių sistemų, viena iš tų kompiuterio operacinių sistemų gali persijungti į mažos galios/pristabdytąją veikseną ir visiškai iš jos sugrįžti. Jeigu kompiuteris išsiuntimo metu yra be operacinės sistemos programos, programos dalyvis privalo aiškiai nurodyti mechanizmą, pagal kurį kompiuteris gali būti ženklinamas ENERGY STAR ženklu. Be to, jeigu tam, kad būtų tinkamai įjungta pristabdytoji veiksena ir sugrįžta iš jos, reikia kokios nors specialios programinės įrangos, aparatinės tvarkyklės arba paslaugų programos, jos yra įdiegiamos kompiuteryje. Programos dalyvis šią informaciją įtraukia į gaminio aprašymą (pvz., naudotojo vadovą arba informacinius lapus) ir (arba) savo interneto svetainę. Brošiūros ir skelbimai rašomi taip, kad būtų išvengta klaidinančių teiginių.

4.

Monitoriaus valdymas: Monitoriaus, ženklinamo ENERGY STAR ženklu, mažos galios veiksenas kompiuteris įjungia vienu arba daugiau mechanizmų. Programos dalyvis gaminio aprašyme privalo aiškiai nurodyti būdą, kuriuo kompiuteris gali valdyti ENERGY STAR ženklu ženklinamus monitorius, ir bet kurias ypatingas aplinkybes, reikalingas monitoriaus galiai valdyti. Kompiuterio numatytąsias nuostatas programos dalyvis privalo nustatyti taip, kad pirmoji monitoriaus mažos galios arba pristabdytoji veiksena naudotojui neatlikus veiksmų įsijungtų per 30 minučių. Programos dalyvis taip pat privalo nustatyti tokį kito galios valdymo lygio kompiuterio numatytąjį laiką, kad į antrąją mažos galios arba budėjimo būseną naudotojui neatlikus veiksmų monitorius persijungtų per 60 minučių. Abiejų mažos galios veiksenų bendra numatytųjų laikų suma neturi viršyti 60 minučių. Programos dalyvis pasirinktinai gali nustatyti kompiuterį taip, kad naudotojui neatlikus veiksmų monitorius per 30 minučių iš karto persijungtų į antrąją mažos galios arba budėjimo būseną.

Naudotojas gali keisti laiko nuostatas arba sulaikyti monitoriaus mažos galios valdymo veiksenas. Šis monitoriaus valdymo reikalavimas netaikomas integruotoms kompiuterinėms sistemoms. Tačiau integruotos kompiuterinės sistemos, kurios parduodamos kaip prijungimo sistemos dalis, išorėje prijungto monitoriaus galią turi valdyti automatiškai.

C.   Kompiuterių, kurie gali būti ženklinami ENERGY STAR ženklu, bandymo gairės

1.

Bandymo sąlygos: Toliau aprašytos bandymo aplinkos sąlygos, kurios sukuriamos atliekant galios matavimą. Jos privalo užtikrinti, kad išorės veiksniai nedarytų įtakos bandymo rezultatams ir kad vėliau bandymo rezultatus būtų galima pakartoti.

Pilnutinė linijos varža: < 0,25 ohm

Bendras harmoninis iškraipymas: < 5 %

Įtampa:

Įėjimo kintamosios srovės įtampa (2): 115 VAC RMS ± 5 V RMS

Įėjimo kintamosios srovės dažnis (3) 60 Hz ± 3 Hz

Aplinkos temperatūra: 25o C ± 3o C

2.

Bandymo įranga: Tikslas – tiksliai išmatuoti įrenginio arba monitoriaus TIKRĄJĄ naudojamą galią (4). Čia būtina naudoti tikrosios RMS vatmetrą. Yra daug vatmetrų, iš kurių galima rinktis, tačiau gamintojams reikės būti apdairiems, pasirenkant tinkamą modelį. Perkant vatmetrą ir pasirengiant konkrečiam bandymui, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius.

Maksimumo koeficientas

Pagal ankstesnę ENERGY STAR bandymo procedūros versiją buvo reikalaujama, kad gamintojai naudotų didesnio kaip 8 maksimumo koeficiento vatmetrą. Daugelis programos dalyvių atkreipė dėmesį, kad toks reikalavimas nei naudingas, nei tinkamas. Tolesnės pastraipos skirtos aptarti klausimams, susijusiems su maksimumo koeficientu, ir išaiškinti, ko buvo siekiama klaidingu pradiniu teiginiu. Deja, kad būtų ištaisyta klaida, ENERGY STAR programa negali pateikti konkrečių įrangos reikalavimų. Bandymų atlikimas lygia dalimi yra menas ir mokslas, todėl gamintojai ir bandytojai, rinkdamiesi tinkamą matavimo prietaisą, privalo patys priimti sprendimą, pasikliaudami bandymų patirties įgijusiais žmonėmis.

Image

Pradžioje svarbu suprasti, kad įrenginiai su perjungiamu maitinimo šaltiniu srovę ima signalo forma, kuri skiriasi nuo tipiškos sinusinės srovės (5). 1 schemoje parodyta tipinio perjungiamo elektroninio įrenginio tipinė srovės signalo forma. Standartinę srovės signalo formą teoriškai gali matuoti bet koks vatmetras, tačiau kai reikia matuoti netolygias srovės signalo formas, išrinkti vatmetrą nėra lengva.

Ypač svarbu, kad išrinktasis vatmetras įrenginio imamą srovę rodytų nesukeldamas vidinių piko iškreipčių (t. y. nenukirptų srovės bangos viršūnės). Todėl reikia atsižvelgti į vatmetro maksimumo koeficientą (6) ir esamus vatmetro srovės diapazonus. Geresni matavimo prietaisai turi aukštesnius maksimumo koeficientus ir didesnį srovės diapazonų pasirinkimą.

Rengiantis bandymui pirmiausia reikia nustatyti su matuojamu įrenginiu susijusią pikinę srovę (amperais). Tai galima padaryti naudojantis osciloskopu. Toliau reikia išrinkti matavimo prietaiso pikinės srovės registravimo diapazoną. Pažymėtina, kad išrinkto srovės diapazono visos skalės vertė, padauginta iš (srovės) matavimo prietaiso maksimumo koeficiento, turi būti didesnė nei osciloskopo pikinės srovės rodmenys. Pvz., jeigu vatmetro maksimumo koeficientas yra 4 ir nustatytas 3 amperų srovės diapazonas, matuoklis gali registruoti srovės iškyšas iki 12 amperų. Jeigu matuojamoji pikinė srovė yra tik 6 amperų, matuoklis bus tinkamas. Kita problema, kurią reikia žinoti: jeigu registruojant pikinę srovę srovės diapazonas nustatomas per aukštai, matuojant nepikinę srovę galima prarasti tikslumą. Todėl čia reikia tam tikros jautrios pusiausvyros. Taigi turėdami didesnį srovės diapazono pasirinkimą ir aukštesnius maksimumo koeficientus gausite geresnius rezultatus.

Dažninė charakteristika

Kitas dalykas, kurį renkantis vatmetrą reikia apsvarstyti, yra vardinė vatmetro dažninė charakteristika. Elektroniniai įtaisai su perjungiamu maitinimo šaltiniu sukelia harmoniką (paprastai nelyginę iki 21). Matuojant galią tą harmoniką reikia panaikinti arba suvartojamoji galia bus netiksli. Todėl ENERGY STAR rekomenduoja gamintojams įsigyti vatmetrus, kurių dažninė charakteristika ne mažesnė kaip 3 kHz. Jie panaikins harmoniką iki 50 ir yra rekomenduojami IEC 555.

Skalė

Gamintojai veikiausiai norės vatmetro, galinčio rodyti 0,1 vato tikslumu.

Tikslumas

Kitas aspektas, kurią reikia aptarti, yra rezultatų tikslumas, kurį galėsite užtikrinti. Vatmetrų kataloguose ir specifikacijų lapuose paprastai nurodoma informaciją apie galios rodmenų tikslumą, kurį galima užtikrinti nustačius įvairius diapazonus. Jeigu matuojamas gaminys labai artimas didžiausiam bandomosios veiksenos energijos sunaudojimui, tai reikės bandymo, leidžiančio matuoti didesniu tikslumu.

Etalonavimas

Tikslumui palaikyti vatmetrai etalonuojami kasmet.

3.

Bandymo metodas. Įrenginių vidutinę naudojamą galią gamintojai turėtų matuoti esant išjungtai būsenai arba mažos galios veiksenai. Tai reikia daryti energijos sąnaudas matuojant vieną valandą. Vatų vidurkiui apskaičiuoti gautos energijos sąnaudos gali būti padalytos iš vienos valandos.

Energijos taupymo būsenų energijos galios matavimas. Kad įtaisui galėtų būti suteikta teisė būti žymimam ENERGY STAR ženklu, atliekamas kiekvienos konkretaus įrenginio energijos taupymo būsenos (pvz., mažos galios, išjungtos, budėjimo, pristabdytosios būsenos) bandymas. Prieš pradedant šį bandymą aparatas turėjo būti prijungtas prie veikiančios maitinimo linijos, tačiau ne mažiau kaip 12 valandų jis turėjo būti išjungtas ir stabilizuojamas kambario aplinkos sąlygomis. Prie aparato prijungiamas tinkamas vatvalandžių matuoklis, parengtas pateikti tikslius aparato energijos sąnaudų, neatjungiant nuo maitinimo šaltinio, rodmenis. Šį matavimą galima atlikti paeiliui su galios matavimu išjungta būsena; kartu abu bandymai turi užtrukti ne ilgiau kaip 14 valandų, įskaitant aparatui įjungti ir išjungti reikiamą laiką.

Įjungti įrenginį ir leisti jam atlikti įkaitimo ciklą. Kai praeina numatytasis energijos taupymo būsenai skirtas laikas, užregistruoti matuoklio vatvalandžių rodmenis ir laiką (arba paleisti sekundmatį ar laikmatį). Po 1 valandos dar kartą užregistruoti matuoklio vatvalandžių rodmenis. Šių dviejų matuoklio vatvalandžių rodmenų skirtumas yra energijos suvartojimas mažos galios veiksena; padalyti iš 1 valandos vidutinei vardinei galiai gauti.

II.   KOMPIUTERIŲ MONITORIŲ SPECIFIKACIJOS

A.   Sąvokų apibrėžimai

1.

Kompiuterio monitorius (taip pat „monitorius“): rinkoje parduodamas elektroninis gaminys, kurį sudaro vaizdo ekranas ir su juo susijusios elektroninės dalys, įmontuoti į vieną korpusą, kuris gali rodyti kompiuterio išvesties informaciją, gaunamą vienu ar keliais įvesties kanalais, tokiais kaip VGA, DVI ir (arba) IEEE 1394. Monitorių paprastai sudaro elektroninis vamzdis (CRT), skystakristalis monitorius (LCD) arba kitas vaizdavimo įrenginys. Šis apibrėžimas pirmiausia taikomas standartiniams monitoriams, skirtiems naudoti su kompiuteriais. Kad kompiuterio monitorius atitiktų reikalavimus, jo matomo ekrano įstrižainė turi būti didesnė negu 12 colių, jis turi galėti gauti energiją iš atskiro sieninio kištukinio kintamosios srovės lizdo arba baterijos bloko, parduodamo su kintamosios srovės adapteriu. Kompiuterių monitoriai, turintys stoties nustatymo įtaisą (imtuvą), pagal šią specifikaciją gali atitikti ENERGY STAR reikalavimus, jeigu jie reklamuojami ir parduodami pirkėjams kaip kompiuterių monitoriai (t. y. kompiuterio monitoriaus funkcija yra pagrindinė jų paskirtis) arba kaip dvejopo naudojimo – kompiuterių monitoriai ir televizoriai. Tačiau gaminiams, turintiems stoties nustatymo įtaiso (imtuvo) ir kompiuterio funkciją, kuriais reklamuojami ir parduodami kaip televizoriai, ši specifikacija netaikoma.

2.

Įjungta būsena (aktyvioji galia): gaminys yra prijungtas prie energijos šaltinio ir rodo vaizdą. Ši būsena paprastai reikalauja daugiau galios negu pristabdytoji veiksena ir išjungta būsena.

3.

Pristabdytoji veiksena (mažos galios): sumažintos galios būsena, į kurią kompiuterio monitorius persijungia gavęs nurodymus iš kompiuterio ar panaudojus kitas funkcijas. Šiai būsenai būdinga tuščias ekranas ir mažiau naudojamos galios. Kompiuterio monitorius grįžta į įjungtą būseną ir visišką darbo parengtį gavęs naudotojo (kompiuterio) signalą (pvz., naudotojas pajudina pelę arba paspaudžia klaviatūros klavišą).

4.

Išjungta būsena (budėjimo būsena): mažiausios naudojamos galios veiksena, kurios naudotojas negali išjungti (paveikti) ir kuri gali tęstis neribotą laiką, jei gaminys prijungtas prie elektros tinklų ir naudojamas laikantis gamintojo nurodymų. Šioje specifikacijoje išjungta būsena apibrėžiama kaip galios būsena, kai gaminys yra prijungtas prie energijos šaltinio, tačiau vaizdo nerodo, o laukia, kol, gavęs tiesioginį naudotojo (kompiuterio) signalą (pvz., naudotojui paspaudus galios jungiklį) (7), persijungs į įjungtą būseną.

5.

Visiško išjungimo būsena: būsena, kai gaminio kištukas vis dar yra įjungtas į elektros tinklą, tačiau gaminys buvo atjungtas nuo išorinio energijos šaltinio. Šią būseną dažniausiai sukelia naudotojas, paspaudęs visiško išjungimo jungiklį. Būdamas šioje būsenoje gaminys visai nevartoja elektros, o matuojant matavimo įtaisai dažniausiai rodo 0 vatų.

6.

Atjungtas: gaminys buvo išjungtas iš elektros tinklo, todėl yra atjungtas nuo visų išorinių energijos šaltinių.

B.   Reikalavimus atitinkantys gaminiai

Kad galėtų būti ženklinamas ENERGY STAR ženklu, kompiuterio monitoriaus modelis turi atitikti A dalyje pateiktą apibrėžimą ir toliau II skyriaus C dalyje pateiktus specifikacijos reikalavimus. Kaip paaiškinta II skyriaus A dalies 1 punkte, ši specifikacija netaikoma kompiuterio funkcijas turintiems gaminiams, kurie reklamuojami ir parduodami kaip televizoriai.

C.   Reikalavimus atitinkančių gaminių energijos vartojimo efektyvumo specifikacijos

Teisė būti ženklinamiems ENERGY STAR ženklu gali būti suteikiama tik tiems II skyriaus B dalyje išvardytiems gaminiams, kurie atitinka toliau nurodytus kriterijus.

Plačiaekraniai modeliai Plačiaekraniai (pvz., 16: 9, 15: 9 ir t. t.) modeliai gali būti ženklinami ENERGY STAR ženklu, jei jie atitinka šiose specifikacijose nurodytus energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus. Atskirų specifikacijų plačiaekraniams modeliams nėra, todėl jie turi atitikti toliau II skyriaus C dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus.

1.

Įjungta būsena (aktyvioji galia). Kad galėtų būti ženklinami ENERGY STAR ženklu, kompiuterių monitorių modeliai turi neviršyti pagal šią lygtį nustatomo didžiausio aktyviosios galios naudojimo: jei X < 1 mln. vaizdo elementų, Y = 23; jei X ≥ 1 mln. vaizdo elementų, Y = 28X. Y išreiškiamas vatais ir suapvalinamas iki gretimo didesnio sveikojo skaičiaus, o X – tai vaizdo elementų, užrašomų milijonais dešimtaine forma, skaičius (pvz., 1 920 000 vaizdo elementų = 1,92 mln. vaizdo elementų). Pvz., didžiausia kompiuterio monitoriaus, kurio skiriamoji geba yra 1 024 × 768 (arba 0,78 mln. vaizdo elementų), naudojamos energijos galia būtų Y = 23 vatai, o kompiuterio monitoriaus, kurio skiriamoji geba yra 1 600 × 1 200, būtų 28 (1,92) = 53,76, arba suapvalinus – 54 vatai.

Kad galėtų būti ženklinamas ENERGY STAR ženklu, kompiuterio monitorius turi būti išbandytas pagal II skyriaus D dalies „Bandymo metodikoje“ aprašytą procedūrą.

2.

Pristabdytoji veiksena ir išjungta būsena

a)

Didžiausi naudojamos energijos galios lygiai pristabdytąja veiksena ir išjungta būsena nurodyti toliau 2 lentelėje. Kompiuterių monitoriai, galintys veikti keliomis pristabdytosiomis būsenomis (t. y. pristabdytąja veiksena ir budėjimo būsena), veikdami visomis būsenomis turi atitikti pristabdytajai veiksenai toliau taikomą reikalavimą. Pvz., kompiuterio monitorius, kurio bandymo rezultatai pristabdytąja veiksena yra 4 vatai ir 2 vatai – budėjimo būsena, neatitiks reikalavimų, nes viena iš pristabdytųjų būsenų viršija 2 vatus.

b)

Pristabdytajai veiksenai taikoma išimtis. Kompiuterių monitoriai, galintys automatiškai persijungti iš išjungtos būsenos (aktyvioji galia) į 1 vato ar mažiau vatų išjungtą būseną (budėjimo galia), atitinka šiuos energijos sąnaudų reikalavimus. Naudotojui neatlikus veiksmų, kompiuterio monitorius į išjungtą būseną (budėjimo galia) turi įsijungti per 30 minučių arba per kitą būsimose kompiuterių specifikacijų versijose nustatytą laiką. Naudotojui toliau pratęsus darbą (pvz., naudotojas pajudina pelę arba spusteli klaviatūros klavišą), kompiuterio monitorius turi grįžti į visišką darbo parengtį. Kitaip tariant, pristabdytoji veiksena nėra privaloma, jei kompiuterio monitorius gali persijungti iš įjungtos būsenos (aktyvioji galia) į išjungtą būseną (budėjimo galia) ir atitinka ENERGY STAR reikalavimus, taikomus išjungtai būsenai (budėjimo galia).

2 Lentelė

Pristabdytosios veiksenos ir išjungtos būsenos energijos vartojimo efektyvumo kriterijai

Pristabdytoji veiksena

≤ 2 vatai

Išjungta būsena

≤ 1 vatas

c)

Pristabdytosios veiksenos įsijungimas. Taupyti energiją pristabdytąja veiksena kompiuterio monitorius gali tik tada, kai įsijungia ši energijos taupymo būsena. Jos įsijungimą ir numatytąją trukmę valdo kompiuteris; jei yra galimybė (pvz., jei monitorių gamintojas turi verslo ryšių su konkrečiais kompiuterių gamintojais arba jei monitorių gamintojas savo kompiuteriais ar gaminių rinkiniais dar ir prekiauja), monitorių gamintojas turėtų užtikrinti, kad klientui pristatytų ENERGY STAR ženklu ženklinamų kompiuterių monitorių pristabdytoji veiksena būtų įjungta. Be to, naudotojui neatlikus veiksmų, kompiuterio monitoriaus pristabdytąją veikseną kompiuteris turi įjungti per 30 minučių arba per kitą nustatytą laiką. Jei kompiuterio monitorius gali automatiškai persijungti iš įjungtos būsenos (aktyvioji galia) į išjungtą būseną (budėjimo galia), tai, laikantis pristabdytosios veiksenos reikalavimų, kompiuterio monitoriaus išjungta būsena (budėjimo galia) naudotojui neatlikus veiksmų turi įsijungti per 30 minučių arba per kitą nustatytą laiką.

D.   Bandymo metodika

Pasirengimas gaminių bandymui, metodika ir dokumentacija. Toliau aprašomi bandymo ir matavimo metodai, grindžiami Vaizdo elektroninių standartų asociacijos (VESA) Monitorių metrologijos komiteto ir Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) paskelbtomis specifikacijomis, prireikus šias gaires papildant metodais, sukurtais bendradarbiaujant su kompiuterių monitorių pramone.

Reikalaujama, kad gamintojai atliktų bandymus ir patys išduotų atitikties pažymėjimus tiems gaminių modeliams, kurie atitinka ENERGY STAR gaires. Kompiuterių monitorių modelių, kurių sandara yra tokia pat ir kurie yra tapatūs visais požiūriais, išskyrus korpusą ir spalvą, grupėms teisė būti ženklinamiems gali būti suteikiama pateikus vieno tipinio modelio bandymų duomenis. Analogiškai modeliai, kurie nebuvo pakeisti arba kurie nuo modelių, kuriais buvo prekiaujama ankstesniais metais, skiriasi tik apdaila, gali būti toliau ženklinami nepateikus naujų bandymų duomenų, jei specifikacija nebuvo keičiama.

Imamoji galia matuojama nuo kištukinio lizdo arba energijos šaltinio iki bandomo gaminio. Tikroji vidutinė kompiuterio monitoriaus naudojama galia matuojama monitoriui esant įjungtos būsenos (aktyvioji galia), pristabdytosios veiksenos (maža galia) ir išjungtos būsenos (budėjimo galia). Atliekant matavimus, kuriais remiantis gamintojai gaminio modeliui patys išduoda atitikties pažymėjimą, bandomo gaminio veikimo sąlygos nuo pradžių turi būti tokios pat (pvz., konfigūracija ir nustatymai), kaip ir klientui pristatomo gaminio, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis toliau pateikiamais nurodymais turi būti padaryti pakeitimai.

Siekiant užtikrinti, kad būtų naudojamos reikiamos elektronikos gaminių naudojamos galios matavimo priemonės, atliekama ši procedūra, kurią sudaro trys pagrindinės dalys:

Pasirengimas gaminių bandymui ir bandymo sąlygos. Toliau 1 dalies a–h punktuose aprašytos bandymo aplinkos sąlygos ir matavimo procedūros, kurių turi būti laikomasi atliekant galios matavimus.

Gaminių bandymo metodika. Galios matavimo įjungtos būsenos (aktyvioji galia), pristabdytosios veiksenos (maža galia) ir išjungtos būsenos (budėjimo galia) bandymo konkretūs etapai aprašyti toliau 2 dalies a punkte.

Gaminių bandymo dokumentacija. Reikalavimai dokumentacijai, reikalingai pateikiant reikalavimus atitinkančio gaminio duomenis, išsamiai aprašyti toliau 3 punkte.

Šia procedūra užtikrinama, kad išorės veiksniai bandymo rezultatams nedaro neigiamo poveikio ir kad nuolat galima gauti tokius pat bandymo rezultatus. Gamintojai gali rinktis, bandymo rezultatams gauti naudotis savo ar nepriklausoma laboratorija.

1.

Pasirengimas gaminių bandymui ir bandymo sąlygos

a)

Bandymo sąlygos. Bendrieji kriterijai

Tinklo įtampa (8):

Europa:

230 (±1 %) V kintamoji srovė, 50 Hz (±1 %)

Šiaurės Amerika:

115 (±1 %) V kintamoji srovė, 60 Hz (±1 %)

Australija, Naujoji Zelandija:

230 (±1 %) V kintamoji srovė, 50 Hz (±1 %)

Japonija:

100 (±1 %) V kintamoji srovė, 50 Hz (±1 %)/60 Hz (±1 %)

Bendras harmoninis iškraipymas (BHI) (įtampa)

< 2 % BHI

Aplinkos temperatūra:

20° C ± 5° C

Santykinis drėgnumas:

30–80 %

Pilnutinė linijos varža:

< 0,25 ohm

(IEC 62301: Buitiniai elektros prietaisai. Budėjimo būsenos galios matavimas, 3.2, 3.3 dalys ir VESA Plokščiųjų ekranų matavimai (FPDM), 2.0 standartas, 301-2 skyrius)

b)

Tamsios patalpos sąlygos. Atliekant šviesos matavimus kompiuterio monitorius turi būti tamsioje patalpoje. Kompiuterio monitoriaus ekrano apšvieta (E) esant išjungtai būsenai (budėjimo būsenai) turi būti lygi 1,0 arba mažiau liuksų. Šviesos matavimo įrenginiu (ŠMĮ) matuojama ties ekrano centrui statmenu tašku kompiuterio monitorių išjungus ar esant budėjimo būsenos (žr. VESA FPDM 2.0 standarto 301-2F skyrių).

c)

Spalvos valdikliai ir periferiniai įrenginiai. Turi būti nustatytos visų spalvos valdiklių (atspalvis, grynis, gama ir t. t.) gamintojo numatytosios nuostatos. Prie esamų universalios nuosekliosios magistralės (USB) šakotuvų arba prievadų neturi būti prijungta išorinių įtaisų. Norint sumažinti ne paties ekrano naudojamą galią, gali būti nustatyta mažiausiai energijos reikalaujanti integruotų garsiakalbių, televizijos stočių nustatymo įtaisų ir kitokia konfigūracija, kurią gali nustatyti naudotojas. Siekiant sumažinti naudojamą galią negali būti pašalinta elektros grandinė arba imamasi kitų veiksmų, kurių negali atlikti naudotojas.

d)

Galios matavimo bandymo sąlygos. Nustatomi rekomenduojami didžiausios skiriamosios gebos CRT ekranų matmenys vaizdo elementais, naudotini esant 75 Hz vaizdo atnaujinimo dažniui. Atliekant bandymus turi būti taikomas VESA diskretiškas monitorių sinchronizavimas (DMT) arba naujesnis standartinis pramoninis matmenų vaizdo elementais sinchronizavimas. Nustačius išbandytus matmenis, CRT monitorius turi atitikti visas jo gamintojo nurodytas kokybės specifikacijas. LCD ir kitų pastovių matmenų vaizdo elementais technologijų atveju nustatomi pradiniai matmenys vaizdo elementais. Nustatomas 60 Hz LCD vaizdo atnaujinimo dažnis, tačiau jei gamintojas konkrečiai rekomenduoja kitą atnaujinimo dažnį, tas dažnis ir nustatomas.

e)

Galios matavimo procedūros. Kompiuterio monitoriaus naudojama galia vatais matuojama naudojant nustatytą bandymo modelį. Įkaitimo trukmė turi būti ne trumpesnė negu 20 minučių (dėl įkaitimo bandymo žr. VESA FPDM

2.0 standarto 301-2D arba 305-3 skyrių). Kiekvieno atsitiktine tvarka pasirinkto monitoriaus sunaudojamos elektros energijos galiai nustatyti, esant II skirsnio D dalies 1 punkto a papunktyje nustatytiems atitinkamai vienam ar keliems įtampos ir dažnio deriniams, turi būti naudojamas tikrasis RMS vatmetras, kurio maksimumo koeficientas yra ne mažesnis nei penki (žr. VESA standarto „Monitorių specifikacijos ir matavimo procedūros“ 1.0 versijos 1.0 redakcijos 8.1.3 skyrių). Matuojama vatais per tris minutes nusistovėjus galiai. Matavimai laikomi nusistovėjusiais, jei vatų rodmenys per tris minutes nekinta daugiau negu 1 % (žr. IEC 4.3.1). (Atlikdami modelio matavimus pristabdytąja veiksena (mažos galios) ir išjungta būsena (budėjimo būsena) gamintojai neturi kreipti dėmesio į įėjimo sinchronizavimo signalo patikrinimo ciklą.) Gamintojai naudoja etalonuotą matavimo įrangą, galinčią matuoti vienos dešimtosios vato ar didesniu tikslumu. Remdamasi Europos norma 50301 (žr. BSI 03-2001, BS EN 50301:2001, Garso, vaizdo ir susijusios įrangos naudojamos galios matavimo metodai, A priedas), AAA nustatė bandymo procedūrą, pagal kurią reikalaujamų išbandyti įtaisų skaičius priklauso nuo pirmojo įtaiso bandymo rezultatų. Nustatant atitiktį ENERGY STAR reikalavimams, jei išbandytas kompiuterio monitorius visomis trimis darbo būsenomis (įjungta (aktyvioji galia), pristabdytoji veiksena (mažos galios) ir išjungta (budėjimo būsena)) sunaudoja bent 15 % mažiau galios (t. y. daugiau negu 15 % arba lygiai 15 %) negu numatyta ENERGY STAR specifikacijoje, tai jis turi būti išbandytas tik vieną kartą. Tačiau jei išbandytas kompiuterio monitorius bet kuria viena iš trijų darbo būsenų suvartoja iki 15 % (t. y. mažiau negu 15 %), numatytų ENERGY STAR specifikacijoje, turi būti išbandyti dar du monitoriai. Kad modelis atitiktų ENERGY STAR reikalavimus, nė viena jo bandymo vertė negali būti didesnė negu nurodyta ENERGY STAR specifikacijoje. Visi bandymo rezultatai bei vidutiniai dydžiai (trijų ar daugiau rodmenų) turi būti nurodomi ENERGY STAR reikalavimus atitinkančio gaminio duomenų (QPI) formoje.

Šį metodą iliustruoja toks pavyzdys:

PAVYZDYS: Kad būtų paprasčiau, tarkime, kad specifikacijoje yra nurodyta 100 W arba mažiau ir ji taikoma tik vienai veiksenai. 85 W atitiktų 15 % ribą.Jei pirmojo įtaiso matavimo rezultatas lygus 80 W, daugiau bandymų atlikti nereikia, modelis atitinka reikalavimus (80 W reiškia, kad sunaudojama bent 15 % mažiau energijos negu nurodyta specifikacijoje ir kad rezultatas „viršija“ 15 % ribą).Jei pirmojo įtaiso matavimo rezultatas lygus 85 W, daugiau bandymų atlikti nereikia ir modelis atitinka reikalavimus (85 W reiškia, kad sunaudojama lygiai 15 mažiau energijos negu nurodyta specifikacijoje).Jei pirmojo įtaiso matavimo rezultatas lygus 90 W, atitikčiai reikalavimams nustatyti turi būti išbandyti dar du įtaisai (90 W reiškia, kad sunaudojama tik 10 % mažiau energijos negu nurodyta specifikacijoje ir rezultatas „nesiekia“ 15 % ribos).Jei trijų įtaisų bandymo rezultatai yra 90, 98 ir 105 W, modelis neatitinka ENERGY STAR reikalavimų, nes vienas iš rodmenų (105 W) viršija ENERGY STAR specifikacijoje nurodytą dydį, nors jų vidurkis yra 98 W.

f)

Skaisčio bandymo modeliai ir procedūros. CRT monitorių ekrano dydžiui nustatyti laborantas naudoja AT01P (siektino suderinimo rodiklio 01 teigiamos būsenos) modelį (VESA FPDM 2.0 standartas, A112-2F, AT01P) ir pagal jį kompiuterio monitorių sureguliuoja pagal gamintojo rekomenduojamą vaizdo dydį, kuris paprastai yra šiek tiek mažesnis negu didžiausias matomas ekrano dydis. Įjungiamas bandymo modelis (VESA FPDM 2.0 standartas, A112-2F, SET01K), turintis aštuonis pilkos spalvos atspalvius – nuo visiškai juodos (0 V) iki visiškai baltos (0,7 V) (9). Įėjimo signalo dydžiai atitinka 2002 m. gruodžio mėn. VESA Vaizdo signalo standartą (VSIS), 1.0 versija, 2.0 red. Laborantas kompiuterio monitoriaus ryškumą reguliuoja (jei yra galimybė) pradėdamas nuo didžiausio dydžio, kol mažiausias juodos padalos skaisčio dydis yra vos matomas (VESA FPDM 2.0 standartas, 301-3K skyrius). Tada laborantas įjungia bandymo modelį (VESA FPDM 2.0 standartas, A112-2H, L80), kurį sudaro visiškai baltas (0,7 V) langelis, užimantis 80 % vaizdo. Paskui laborantas reguliuoja kontrastą, kol balto ekrano ploto skaistis pasiekia ne mažiau kaip 100 kandelų vienam kvadratiniam metrui, nustatytų pagal VESA FPDM 2.0 standarto 302-1 skyrių.

Pastovių matmenų vaizdo elementais monitoriams (pvz., LCD ir kt.) išbandyti naudojamas bandymo modelis (VESA FPDM 2.0 standartas, A112-2F, SET01K), turintis aštuonis pilkos spalvos atspalvius – nuo visiškai juodos (0 V) iki visiškai baltos (0,7 V). Įėjimo signalo dydžiai atitinka 2002 m. gruodžio mėn. VESA Vaizdo signalo standartą (VSIS), 1.0 versija, 2.0 red. Nustatęs didžiausią ryškumą ir kontrastą, laborantas patikrina, ar galima išskirti beveik baltą ir beveik pilkšvą lygius. Jei beveik balto ir beveik pilkšvo lygių negalima išskirti, kontrastas reguliuojamas tol, kol juos bus galima išskirti. Tada laborantas įjungia bandymo modelį (VESA FPDM 2.0 standartas, A112-2H, L80), kurį sudaro visiškai baltas (0,7 V) langelis, užimantis 80 % vaizdo. Paskui laborantas reguliuoja ryškumą, kol balto ekrano ploto skaistis pasiekia ne mažiau kaip 175 kandelas vienam kvadratiniam metrui, nustatytas pagal VESA FPDM 2.0 standarto 302-1 skyrių. Jei kompiuterio monitoriaus didžiausias skaistis yra lygus mažiau negu 175 kandeloms vienam kvadratiniam metrui (pvz., 150), laborantas naudoja didžiausią skaistį (pvz., 150) ir pateikia AAA šį dydį kartu su kita reikiama bandymo dokumentacija. Panašiai, jei kompiuterio monitoriaus mažiausias skaistis yra didesnis negu 175 kandelų vienam kvadratiniam metrui (pvz., 200), laborantas naudoja mažiausią skaistį (pvz., 200) ir šį dydį nurodo ENERGY STAR QPI formoje.

g)

Šviesos matavimo procedūros. Kai turi būti atlikti šviesos matavimai, pvz., apšvietos ir skaisčio, naudojamas šviesos matavimo įrenginys, o kompiuterio monitorius laikomas tamsios patalpos sąlygomis. Šviesos matavimo įrenginiu matuojama kompiuterio monitoriaus ekrano centre ir statmenai jam (žr. VESA FPDM 2.0 standartą, A115 priedas). Matuojamas ekrano paviršiaus plotas sudaro ne mažiau kaip 500 vaizdo elementų, išskyrus atvejus, kai tai viršija plotą, atitinkantį stačiakampio formos plotą, kurio kraštinių ilgis lygus 10 % matomo ekrano aukščio ir pločio (tokiu atveju taikoma ši riba). Tačiau apšviestas plotas niekada negali būti mažesnis negu ŠMĮ matuojamas plotas (žr. VESA FPDM 2.0 standarto 301-2H skyrių).

h)

Monitoriaus sąranka ir apibūdinimas. Bandomojo kompiuterio monitoriaus charakteristikos registruojamos prieš bandymą. Registruojama bent ši informacija:

Gaminio aprašymas, kategorija (pvz., 17 colių kompiuterio monitorius, baltas korpusas)

Monitoriaus technologija (pvz., CRT, LCD, plazminis)

Prekės ženklo pavadinimas (gamintojas)

Modelio numeris

Serijos numeris

Vardinė įtampa (VAC) ir dažnis (Hz)

Matomos įstrižainės dydis (coliai)

Ekrano kraštinių santykis (pvz., 4:3)

Rekomenduojamas vaizdo dydis (tikrasis išbandytas dydis), plotis X aukštis

Žiūrėjimo kampas (horizontalaus ir vertikalaus kampo laipsniai)

Ekrano atnaujinimo dažnis (bandymo metu) (Hz)

Vaizdo elementų skaičius bandymo metu (horizontaliai)

Vaizdo elementų skaičius bandymo metu (vertikaliai)

Didžiausia deklaruojama skiriamoji geba (horizontaliai)

Didžiausia deklaruojama skiriamoji geba (vertikaliai)

Analoginė, skaitmeninė arba abi sąsajos

Informacija apie naudotus įtaisus (pvz., signalų generatoriaus rūšis)

2.

Gaminių bandymo metodika

a)

Bandymo metodas. Toliau aprašoma bandomo įtaiso tikrosios galios poreikių matavimo bandymo eiga įjungta būsena (aktyvioji galia), pristabdytąja veiksena (mažos galios) ir išjungta būsena (budėjimo būsena). Reikalaujama, kad gamintojai kompiuterių monitorius išbandytų naudodami analoginę sąsają, išskyrus atvejus, kai tokia sąsaja nenumatyta (t. y. skaitmeninės sąsajos monitorius, kuriuos šis bandymo metodas apibrėžia kaip turinčius tik skaitmeninę sąsają). Dėl informacijos apie skaitmeninės sąsajos monitorių įtampą žr. 8 išnašą, paskui, naudojant skaitmeninį signalų generatorių, taikyti toliau aprašytą bandymo metodą.

i)

Įjungta būsena (aktyvioji galia)

a)

Įjungti bandomą įtaisą į kištukinį lizdą arba energijos šaltinį ir sujungti su bandymo įranga. Atliekant kompiuterių monitorių, siunčiamų su išoriniu maitinimu, bandymus turi būti naudojamas išorinis maitinimas (o ne etaloninis maitinimas).

b)

Įjungti visos bandymo įrangos maitinimą ir tinkamai sureguliuoti energijos šaltinio įtampą ir dažnį.

c)

Patikrinti normalų bandomo įtaiso darbą ir palikti visas gamintojo numatytąsias naudotojo reguliuojamas nuostatas.

d)

Nuotolinio valdymo įrenginiu arba ant bandomo įtaiso korpuso esančiu įjungimo (išjungimo) jungikliu įjungti bandomąjį įtaisą (aktyvioji galia). Palaukti, kol bandomas įtaisas įkais iki veikimo temperatūros (maždaug 20 minučių).

e)

Nustatyti reikiamą monitoriaus būseną. Žr. „Galios matavimo bandymo sąlygos“, II skyriaus D dalies 1 punkto d papunktį.

f)

Užtikrinti tamsios patalpos sąlygas. Žr. „Šviesos matavimo procedūros“, II skirsnio D dalies 1 punktą g papunktį, ir B dalį – „Tamsios patalpos sąlygos“.

g)

Nustatyti dydį ir skaistį. Žr. „CRT arba pastovių matmenų vaizdo elementais monitorių skaisčio bandymo modeliai ir procedūros“, II skyriaus D dalies 1 punkto f papunktį. Nustačius skaistį, tamsių patalpų sąlygos nebereikalingos.

h)

Patikrinti, ar maitinimas iš sienos kištukinio lizdo atitinka specifikacijas, arba sureguliuoti energijos šaltinio kintamąją srovę, kaip nurodyta II skirsnio D dalies 1 punkto a papunktyje (pvz., 115 V ± 1 %, 60 Hz ± 1 %).

i)

Nustatyti vatmetro srovės diapazoną. Išrinkto diapazono visos skalės dydis, padaugintas iš vatmetro vardinio maksimumo koeficiento (Ipeak/Irms), turi būti didesnis negu didžiausias osciloskopu nustatytas srovės rodmuo.

j)

Palaukti, kol nusistovės vatmetro rodmenys, tada užregistruoti tikrąjį vatmetro galios rodmenį vatais. Matavimai laikomi pastoviais, jei galios vatais rodmuo per tris minutes nesikeičia daugiau negu 1 %. Žr. „Galios matavimo procedūros“, II skyriaus D dalies 1 punkto e papunktis.

k)

Kad būtų galima apskaičiuoti vaizdo elementų skaičių vienam vatui, užregistruojama naudojama galia, taip pat bendri matmenys vaizdo elementais (parodyti vaizdo elementai – horizontalūs × vertikalūs).

l)

Užregistruoti bandymo sąlygas ir bandymo duomenis.

ii)

Pristabdytoji veiksena (mažos galios) (maitinimas įjungtas, nėra vaizdo signalo)

a)

Baigiant įjungtos būsenos (aktyvioji galia) bandymą, įjungti kompiuterio monitoriaus pristabdytąją veikseną (mažos galios). Reguliavimo metodas registruojamas kartu su veiksmų seka, reikalinga įtaisui persijungti į pristabdytąją veikseną (mažos galios). Įjungti visos bandymo įrangos maitinimą ir tinkamai sureguliuoti darbo diapazoną.

b)

Leisti kompiuterio monitoriui toliau dirbti pristabdytąja veiksena (mažos galios), kol nusistovi matuojamos galios rodmenys. Matavimai laikomi pastoviais, jei galios vatais rodmuo per tris minutes nesikeičia daugiau negu 1 %. Atlikdami modelio matavimus pristabdytąja veiksena (mažos galios) gamintojai neturi kreipti dėmesio į įėjimo sinchronizavimo signalo patikrinimo ciklą.

c)

Užregistruoti bandymo sąlygas ir bandymo duomenis. Matavimo trukmė turi būti pakankamai ilga, kad būtų teisingai nustatyti vidutiniai dydžiai (t. y. ne maksimali arba momentinė galia). Jei įtaisas turi kelias rankiniu būdu išrenkamas pristabdytąsias veiksenas, reikėtų matuoti įtaisui esant didžiausių energijos sąnaudų būsenai. Jei iš vienos būsenos į kitą įtaisas persijungia automatiškai, matavimo trukmė turėtų būti pakankamai ilga, kad būtų galima gauti visų būsenų tikrąjį bendrą vidurkį.

iii)

Išjungta būsena (budėjimo būsena) (maitinimas išjungtas)

a)

Baigus pristabdytosios veiksenos (mažos galios) bandymą, perjungti kompiuterį į išjungtą būseną (budėjimo būseną). Jei yra tik vienas maitinimo jungiklis (t. y. laikino išjungimo arba visiško išjungimo), paspausti tą jungiklį; jei yra du maitinimo jungikliai (t. y. laikino išjungimo IR visiško išjungimo), paspausti laikino išjungimo jungiklį. Reguliavimo metodas registruojamas kartu su reikiamų įvykių seka, kol persijungiama į išjungtą būseną (budėjimo būseną). Įjungti visos bandymo įrangos maitinimą ir tinkamai sureguliuoti darbo diapazoną.

b)

Kol matuojami nusistovėję galios rodmenys, leisti kompiuterio monitoriui toliau išjungtam (budėjimo būsenos). Matavimai laikomi pastoviais, jei galios vatais rodmuo per tris minutes nesikeičia daugiau negu 1 %. Atlikdami modelio matavimus išjungta būsena (budėjimo būsena), gamintojai neturi kreipti dėmesio į įėjimo sinchronizavimo signalo patikrinimo ciklą.

c)

Užregistruoti bandymo sąlygas ir bandymo duomenis. Matavimo trukmė turi būti pakankamai ilga, kad būtų teisingai nustatyti vidutiniai dydžiai (t. y. ne maksimali arba momentinė galia).

3.

Gaminių bandymo dokumentacija

Reikalavimus atitinkančio gaminio duomenų pateikimas. Reikalaujama, kad partneriai patys išduotų atitikties pažymėjimus gaminių modeliams, kurie atitinka ENERGY STAR gaires, ir pateiktų apie juos informaciją ENERGY STAR QPI forma. ENERGY STAR reikalavimus atitinančių gaminių sąrašai, įskaitant informaciją apie naujus ir nebegaminamus modelius, turi būti pateikiami kasmet arba, gamintojui pageidaujant, dažniau.

E.   Naudotojo sąsaja

Gamintojams labai rekomenduojama kurti gaminius laikantis naudotojo sąsajos standartų, kuriamų vykdant Galios valdymo projektą, kad visų elektroninių įrenginių galios kontrolės priemonės būtų nuoseklesnės ir aiškesnės. Išsamesnė informacija apie šį projektą pateikta http://eetd.LBL.gov/Controls.

III.   SPAUSDINTUVŲ, FAKSŲ IR PAŠTO APARATŲ SPECIFIKACIJOS

Šios spausdintuvų, faksų ir pašto aparatų specifikacijos taikomos iki 2007 m. kovo 31 d.

A.   Sąvokų apibrėžimai

1.

Spausdintuvas – vaizdo gavimo įranga, pagaminta kaip standartinis modelis, kuri yra dokumentų spausdintinės kopijos išvesties įrenginys ir gali priimti informaciją iš atskiro naudotojo arba į tinklą sujungtų kompiuterių. Be to, turi būti galima įtaisą maitinti iš sienos kištukinio lizdo. Šis apibrėžimas skirtas gaminiams, kurie reklamuojami ir parduodami kaip spausdintuvai, įskaitant spausdintuvus, kurie gali būti naujovinami iki daugiafunkcio įrenginio (DFĮ) (10).

2.

Faksas – vaizdo gavimo įranga, pagaminta kaip standartinis modelis, kuri yra dokumentų spausdintinės kopijos išvesties įrenginys, kurio pirminė funkcija – siųsti ir priimti informaciją. Ši specifikacija taikoma ant paprasto popieriaus spausdinantiems faksams (pvz., rašaliniams arba burbuliniams faksams, lazeriniams (šviesos diodų) ir šiluminio perkėlimo faksams). Įtaisą turi būti galima maitinti iš sienos kištukinio lizdo. Šis apibrėžimas skirtas gaminiams, kurie yra reklamuojami ir parduodami kaip faksai.

3.

Spausdintuvo ir fakso derinys – vaizdo gavimo įranga, pagaminta kaip standartinis modelis, kuris yra dvejopos paskirties – visomis funkcijomis veikiantis spausdintuvas ir faksas, kaip apibrėžta anksčiau. Šis apibrėžimas skirtas gaminiams, kurie yra reklamuojami ir parduodami kaip spausdintuvo ir fakso funkcijas apimantys įrenginiai.

4.

Pašto aparatas – vaizdo gavimo įranga, skirta pašto žymoms spausdinti ant pašto siuntų. Įtaisą turi būti galima maitinti iš sienos kištukinio lizdo. Šis apibrėžimas skirtas gaminiams, kurie yra reklamuojami ir parduodami kaip pašto aparatai.

5.

Spausdinimo sparta – puslapiais per minutę (ppm) matuojama modelio spausdinimo sparta. Spausdinimo sparta atitinka tokią gaminio spausdinimo spartą, kokią reklamuoja programos dalyvis. Eilutinių spausdintuvų (pvz., matricinių arba smūginių spausdintuvų) spausdinimo sparta grindžiama ISO 10561 nustatytu metodu.

Plačiaformačių spausdintuvų, pirmiausia skirtų spausdinti ant A2 arba 17 × 32 colių ar didesnio popieriaus, spausdinimo sparta nurodyta nespalvoto teksto išvesties sąlygomis numatytąja skiriamąja geba. Spausdinimo sparta, matuojama kaip A2 arba A0 dydžio atspaudai per minutę, A4 dydžio atspaudų sparta paverčiama kaip nurodyta toliau: a) vienas A2 atspaudas per minutę atitinka keturis A4 atspaudus per minutę; b) vienas A0 atspaudas per minutę atitinka 16 A4 atspaudų per minutę.

Laikoma, kad pašto aparatų puslapiai per minutę (ppm) atitinka pašto siuntas per minutę (mppm).

6.

Reikmuo – papildomos įrangos vienetas, nebūtinas pagrindinio įtaiso standartiniam veikimui, tačiau jis gali būti prijungtas prieš išsiuntimą arba po jo, kad būtų pagerintas arba pakeistas spausdintuvo veikimas. Reikmenų pavyzdžiai – apdailos, rūšiavimo, papildomo popieriaus padavimo įtaisai ir dvipusės veiksenos įtaisai. Reikmuo, žymimas savu modelio numeriu, gali būti parduodamas atskirai arba kartu su pagrindiniu įtaisu kaip spausdintuvo dalis.

7.

Aktyvi veiksena – būsena (arba veiksena), kuria gaminys parengia dokumento spausdintinės kopijos išvestį arba priima dokumento spausdintinės kopijos įvestį. Šiai būsenai paprastai reikia daugiau galios negu budėjimo būsenai.

8.

Budėjimo būsena – būsena, esanti, kai gaminys negamina dokumento spausdintinės kopijos išvesties arba nepriima dokumento spausdintinės kopijos įvesties ir naudoja mažiau galios nei gamindamas tokią išvestį arba priimdamas tokią įvestį. Perėjimas iš budėjimo būsenos į aktyvią veikseną neturi sukelti pastebimos delsos gaminant dokumento spausdintinės kopijos išvestį.

9.

Pristabdytoji veiksena – būsena, esanti, kai gaminys negamina dokumento spausdintinės kopijos išvesties arba nepriima dokumento spausdintinės kopijos įvesties ir naudoja mažiau galios nei būdamas budėjimo būsenoje. Persijungiant iš pristabdytosios veiksenos į aktyvią veikseną gali būti šiek tiek uždelsiama gaminamo dokumento spausdintinės kopijos išvestis, tačiau neturi būti uždelsiama priimti informacijos iš tinklo arba kitų įvesties šaltinių. Gaminys persijungia į šią veikseną per nustatytą laikotarpį po to, kai buvo pagaminta paskutinio dokumento spausdintinės kopijos išvestis.

10.

Numatytasis pristabdytosios veiksenos laikas – programos dalyvio prieš išsiuntimą nustatytas laikotarpis, kuriuo nustatoma, kada gaminys persijungs į pristabdytąją veikseną. Numatytasis laikas matuotinas nuo paskutinės dokumento spausdintinės kopijos išvesties pagaminimo laiko.

11.

Dvipusiškumas – procedūra, kai tekstas, paveikslas arba teksto ir paveikslo derinys gaminami abiejose vieno popieriaus lapo pusėse.

12.

Standartinis modelis – terminas, vartojamas aprašyti tokiam gaminiu ir su juo susijusioms ypatybėms, kokį reklamuoja ir parduoda programos dalyvis ir koks yra pagamintas numatytajai paskirčiai.

13.

Paleisties įvykis – šiame susitarime paleisties įvykis apibrėžiamas kaip naudotojo inicijuotas, užprogramuotas arba išorinis įvykis ar stimulas, kuris priverčia įtaisą persijungti iš budėjimo būsenos arba pristabdytosios veiksenos į aktyviąją veikseną. „Paleisties įvykiui“, kaip apibrėžta šioje specifikacijoje, nėra priskiriama su tinklu susijusios apklausos užklausos arba „skimbtelėjimai“, kurie įprasti tinklų aplinkose.

B.   Gaminio atitiktis ENERGY STAR reikalavimams

1.

Techninės specifikacijos

a)

Pristabdytoji veiksena. ENERGY STAR programos dalyvis sutinka, kad tik tie gaminiai, kurie gali persijungti į pristabdytąją veikseną po neveikimo laikotarpio arba išlaikyti tokį pat arba mažesnį kaip nurodyta 3–8 lentelėse naudojamos galios lygį, gali būti ženklinami ENERGY STAR ženklu.

b)

Numatytasis laikas. ENERGY STAR programos dalyvis sutinka taip nustatyti savo gaminio numatytąjį laiką, kad baigus paskutinę užduotį pristabdytoji veiksena įsijungtų per 3–8 lentelėse nurodytą laiką (pvz., nuo to laiko, kai pagaminta paskutinė dokumento spausdintinės kopijos išvestis). Be to, Programos dalyvis išsiunčia gaminius, nustatęs pristabdytosios veiksenos numatytąjį laiką pagal 3–8 lentelėse nurodytus lygius.

c)

Veikimas tinkle. ENERGY STAR programos dalyvis sutinka vertinti gaminius kaip numatomus skirti naudoti (pagal pirmesnį III skirsnio A dalies12 punktą) galutiniam naudotojui, ypač gaminius, skirtus prijungti prie tinklo. ENERGY STAR programos dalyvis sutinka, kad visi gaminiai, pateikiami rinkai, reklamuojami arba parduodami kaip galintys veikti tinkle, juos sukonfigūravus veikti tinkle turi atitikti ENERGY STAR specifikacijas (t. y. veikti tinkle).

i)

Jeigu gaminys išsiunčiamas, kaip galintis veikti tinkle, jis, veikdamas tinkle, turėti galėti persijungti į pristabdytąją veikseną.

ii)

Jeigu gaminys pristatomas galintis veikti tinkle, tai pristabdytąja veiksena jis išlaiko galimybę reaguoti į paleisties įvykius, perduotus arba skirtus gaminiui veikiant tinkle.

d)

Dvipusiškumas. Dėl visų standartizuotų dydžių, viršijančių 10 ppm, spausdintuvų, kuriuose yra įrengtas dvipusiškumo įtaisas, rekomenduojama, kad ENERGY STAR programos dalyvis savo klientus pamokytų, kaip naudotis spausdintuvu, kai dvipusiškumas nustatytas kaip numatytoji spausdinimo veiksena. Mokymas gali reikšti informavimą gaminio vadovuose apie tinkamą spausdintuvo tvarkyklę ir spausdinimo meniu nuostatas arba, kai yra įrengtas dvipusiškumo įtaisas, išsamių konkrečių nurodymų dėl spausdintuvo tvarkyklės davimas.

e)

Išsamios specifikacijos. ENERGY STAR programos dalyvis sutinka vertinti gaminius pagal šias specifikacijas:

3 Lentelė

Savarankiškosios veiksenos faksai

(pirmiausia skirti A4 arba 8,5 × 11 colių dydžio popieriui)

Gaminių sparta puslapiais per minutę (ppm)

Pristabdytoji veiksena (vatai)

Numatytasis persijungimo į pristabdytąją veikseną laikas

0 < ppm ≤ 10

≤ 10

≤ 5 minutės

10 < ppm

≤ 15

≤ 5 minutės


4 Lentelė

Pašto aparatai

Gaminio sparta siuntomis per minutę (mppm)

Pristabdytoji veiksena (vatai)

Numatytasis persijungimo į pristabdytąją veikseną laikas

0 < mppm ≤ 50 mppm

≤ 10

≤ 20 minutės

50 < ppm ≤ 100 mppm

≤ 30

≤ 30 minutės

100 < mppm ≤ 150 mppm

≤ 50

≤ 40 minutės

150 < mppm

≤ 85

≤ 60 minutės


5 Lentelė

Standartizuoto dydžio spausdintuvai ir spausdintuvų ir fakso deriniai (11)

(skirti pirmiausia A3, A4, arba 8,5 × 11 colių dydžio popieriui)

Gaminio sparta puslapiais per minutę (ppm)

Pristabdytoji veiksena (vatai) (12)

Numatytasis persijungimo į pristabdytąją veikseną laikas

0 < ppm ≤ 10

≤ 10

≤ 5 minutės

10 < ppm ≤ 20

≤ 20

≤ 15 minutės

20 < ppm ≤ 30

≤ 30

≤ 30 minutės

30 < ppm ≤ 44

≤ 40

≤ 60 minutės

44 < ppm

≤ 75

≤ 60 minutės


6 Lentelė

Smūginiai spausdintuvai, skirti pirmiausia A3 popieriui

Pristabdytoji veiksena (vatai)

Numatytasis persijungimo į pristabdytąją veikseną laikas

≤ 28

≤ 30 minutės


7 Lentelė

Dideli arba plačiaformačiai spausdintuvai

(skirti pirmiausia A2, 17 × 22 colių arba didesniam popieriui)

Gaminio sparta puslapiais per minutę (ppm)

Pristabdytoji veiksena (vatai)

Numatytasis persijungimo į pristabdytąją veikseną laikas

0 < ppm ≤ 10

≤ 35

≤ 30 minutės

10 < ppm ≤ 40

≤ 65

≤ 30 minutės

40 < ppm

≤ 100

≤ 90 minutės


8 Lentelė

Spalvoti spausdintuvai (13)

(skirti pirmiausia A3, A4, arba 8,5 × 11 colių dydžio popieriui)

Gaminio sparta puslapiais per minutę (ppm)

Pristabdytoji veiksena (vatai)

Numatytasis persijungimo į pristabdytąją veikseną laikas

0 < ppm ≤ 10

≤ 35

≤ 30 minutės

10 < ppm ≤ 20

≤ 45

≤ 60 minutės

20 < ppm

≤ 70

≤ 60 minutės

2.

Išimtys ir paaiškinimai

Po išsiuntimo ENERGY STAR programos dalyvis arba jo paskirtasis priežiūros atstovas modelių, kuriems taikoma ši specifikacija, neturi keisti jokiu būdu, kuris darytų įtaką gaminio galėjimui atitikti anksčiau aprašytas specifikacijas. Yra dvi išimtys:

a)

Numatytieji laikai. Po išsiuntimo ENERGY STAR programos dalyvis, paskirtasis priežiūros atstovas arba naudotojas gali keisti pristabdytosios veiksenos numatytuosius laikus iki gamykloje nustatytos didžiausios 240 minučių trukmės. Jeigu gamintojas nusprendžia projektuoti gaminius su daugiau nei viena galios valdymo būsena, visa bendra numatytųjų laikų suma neturi būti didesnė kaip 240 minučių.

b)

Pristabdytosios veiksenos sulaikymas. Atskiru atveju, kai pristabdytoji veiksena naudotojui dėl konkrečių jo naudojimosi įpročių kelia didelių nepatogumų, programos dalyvis, paskirtasis priežiūros atstovas arba naudotojas gali sulaikyti pristabdytosios veiksenos ypatybės veikimą. Jeigu programos dalyvis nusprendžia projektuoti tokius savo gaminio modelius, kurie naudotojui leidžia sulaikyti pristabdytosios veiksenos ypatybės veikimą, sustabdymo parinkties prieigos būdas turi skirtis nuo prieigos prie laiko nuostatų. Pvz., jeigu programų meniu suteikia galimybę pristabdytosios veiksenos delsą nustatyti 15, 30, 60, 90, 120 ir 240 minučių, šiame meniu neturi būti galimybės parinkti „sulaikyti“ arba „išjungti“. Tai turi būti paslėptasis (arba mažiau akivaizdus) arba įtrauktas į skirtingą meniu pasirinkimas.

C.   Bandymo gairės

1.

Bandymo sąlygos. Toliau aprašytos bandymo aplinkos sąlygos, kurios sukuriamos atliekant galios matavimą. Jos privalo užtikrinti, kad išorės veiksniai nedarytų įtakos bandymo rezultatams ir kad vėliau bandymo rezultatus būtų galima pakartoti.

Pilnutinė linijos varža: < 0,25 ohm

Bendras harmoninis iškraipymas: < 5 %

(Įtampa)

Aplinkos temperatūra: 25o C ± 3o C

Įėjimo kintamosios srovės įtampa: 115 VAC RMS ± 5 V RMS

Įėjimo kintamosios srovės dažnis: 60 Hz ± 3 Hz

2.

Bandymo įranga. Taikomos I skirsnio C dalies 2 punkto nuostatos.

3.

Bandymo metodas. Taikomos I skirsnio C dalies 3 punkto nuostatos.

IV.   KOPIJUOKLIŲ SPECIFIKACIJOS

Šios kopijuoklių specifikacijos taikomos iki 2007 m. kovo 31 d.

A.   Sąvokų apibrėžimai

1.

Kopijuoklis – komercinis reprografinis vaizdo gavimo įtaisas, kurio vienintelė funkcija – gaminti grafinio dokumento spausdintinės kopijos originalo kopijas. Kopijuoklyje turi būti ženklinimo sistema, vaizdo gavimo sistema ir popieriaus krovos modulis. Ši specifikacija taikoma nespalvotoms paprasto popieriaus kopijuoklių technologijoms, nors ketinama dėmesį sutelkti į plačiai naudojamą standartinę kopijavimo įrangą, pvz., šviesos linzių kopijuoklius. Toliau aprašytos specifikacijos taikomos standartizuoto dydžio kopijuokliams, skirtiems imti A4 arba 8, 5 × 11 colių dydžio popierių, ir didelio formato kopijuokliams, skirtiems imti A2 arba 17 × 22 colių arba didesnį popierių.

2.

Kopijuoklio sparta. Kopijuoklio atgaminimo sparta yra matuojama kopijomis per minutę (cpm). Viena kopija apibrėžiama kaip vienas 8,5 × 11 colių arba A4 dydžio puslapis. Dvipusės kopijos laikomos dviem paveikslais ir todėl dviem kopijomis, net jeigu jos nukopijuotos viename popieriaus lape. Visų kopijuoklių modelių, parduodamų JAV rinkoje, kopijuoklio sparta turi būti matuojama naudojant 8,5 × 11 colių formato popierių. Visų kopijuoklių, parduodamų kitose rinkose nei JAV, kopijuoklio sparta turi būti matuojama naudojant arba 8,5 × 11 colių, arba A4 dydžio popierių, atsižvelgiant į tai, koks standartas taikomas konkrečioje rinkoje.

Didelio formato kopijuoklių, pirmiausia skirtų apdoroti A2 arba 17 × 32 colių arba didesniam popieriui, kopijuoklio sparta, matuojama kaip A2 arba A0 dydžio kopijos per minutę, A4 dydžio kopijų sparta turi būti paverčiama šitaip: a) viena A2 kopija per minutę atitinka keturias A4 kopijas per minutę; ir b) viena A0 kopija per minutę atitinka 16 A4 kopijų per minutę.

Kopijuokliai, kurie gali būti ženklinami ENERGY STAR ženklu, skirstomi į penkias kategorijas: nedidelės spartos standartinio dydžio kopijuokliai, vidutinės spartos standartinio dydžio kopijuokliai, didelės spartos standartinio dydžio kopijuokliai, nedidelės spartos didelio formato kopijuokliai ir vidutinės bei didelės spartos didelio formato kopijuokliai.

a)

Nedidelės spartos standartinio dydžio kopijuokliai – kopijuokliai, kurių variklio sparta gaminant kartotinius paveikslus yra 20 arba mažiau kopijų per minutę.

b)

Vidutinės spartos standartinio dydžio kopijuokliai – kopijuokliai, kurių variklio sparta gaminant kartotinius paveikslus yra didesnė kaip 20 ir mažesnė kaip 44 kopijos per minutę arba lygi 44 kopijoms per minutę.

c)

Didelės spartos standartinio dydžio kopijuokliai – kopijuokliai, kurių variklio sparta gaminant kartotinius paveikslus yra didesnė kaip 44 kopijos per minutę.

d)

Nedidelės spartos didelio formato kopijuokliai – kopijuokliai, kurių variklio sparta gaminant kartotinius paveikslus yra didesnė kaip 40 kopijų per minutę (skaičiuojamų kaip A4 dydžio kopijos per minutę).

e)

Vidutinės ir didelės spartos didelio formato kopijuokliai – kopijuokliai, kurių variklio sparta gaminant kartotinius paveikslus yra didesnė kaip 40 kopijų per minutę (skaičiuojamų kaip A4 dydžio kopijos per minutę).

3.

Pagrindinis įtaisas. Atitinkamai variklio spartai pagrindinis įtaisas apibrėžiamas kaip pati pagrindinė kopijuoklio, faktiškai parduodamo kaip visiškai veikiantis modelis, versija. Pagrindinis įtaisas yra tipinio projekto ir išsiunčiamas kaip atskiras vienetas, jis neturi jokių išorinių galią vartojančių reikmenų, kuriuos būtų galima parduoti atskirai.

4.

Reikmuo – papildomos įrangos vienetas, nebūtinas pagrindinio įtaiso standartiniam veikimui, tačiau jis gali būti prijungtas prieš išsiuntimą arba po jo, kad būtų pagerintas arba pakeistas kopijuoklio veikimas. Reikmuo, žymimas savu modelio numeriu, gali būti parduodamas atskirai arba kartu su pagrindiniu įtaisu kaip kopijuoklio rinkinio arba konfigūracijos dalis. Reikmenų pavyzdžiai: rūšiuotojai, didelės gebos popieriaus tiektuvai ir t. t. Laikoma, kad pridėtas reikmuo, nepaisant jo paties naudojamos galios, labai (daugiau kaip 10 procentų) nepadidins pagrindinio įtaiso naudojamos galios išjungta būsena. Jokie reikmenys neturi trikdyti įprasto automatinio išjungimo ir mažesnės galios ypatybių veikimo.

5.

Kopijuoklio modelis. Šioje specifikacijoje kopijuoklis apibrėžiamas kaip pagrindinis įtaisas su vienu arba daugiau specifinių reikmenų, kurie naudotojams yra reklamuojami ir parduodami su vienu modelio numeriu. Kai reklamuojama ir parduodama pirkėjams be jokių papildomų reikmenų, pagrindinis įtaisas taip pat laikomas kopijuoklio modeliu.

6.

Mažos galios veiksena. Šioje specifikacijoje mažos galios veiksena yra mažiausios įmanomos galios būsena, į kurią kopijuoklis gali automatiškai persijungti per tam tikrą laikotarpį, kai su kopijuokliu neatliekami veiksmai, bet neišsijungti. Kopijuoklis į šią veikseną per nustatytą laikotarpį persijungia po paskutinės kopijos pagaminimo. Kad nustatytų šios mažos galios veiksenos sunaudojamos elektros energijos galią, įmonė gali nuspręsti matuoti kurią nors vieną mažiausią energijos taupymo būseną arba budėjimo būseną.

7.

Energijos taupymo būsena – būsena, kai aparatas nedaro kopijų, veikia anksčiau užtikrinta darbo būsena, tačiau suvartoja mažiau galios nei tada, kai aparatas yra budėjimo būsenos. Kai kopijuoklis yra šios būsenos, gali būti šiek tiek uždelsiama, kol kopijuoklis galės padaryti kitą kopiją.

8.

Pristabdymo būsena – būsena, kai aparatas nedaro kopijų, yra pasiekęs darbo būseną ir pasirengęs daryti kopiją, tačiau dar nepersijungęs į energijos taupymo būseną. Kai kopijuoklis yra šios būsenos, nebus beveik jokio uždelsimo, kol jis galės padaryti kitą kopiją.

9.

Išjungimo būsena. Šioje specifikacijoje išjungimo būsena apibrėžiama kaip būsena, kai kopijuoklis yra prijungtas prie reikiamo elektros šaltinio ir, suveikus automatinio išjungimo funkcijai, neseniai buvo išjungtas (14). Matuojant šios būsenos galią galima nekreipti dėmesio į nuotolinio priežiūros valdymo įrangą.

10.

Automatinio išjungimo funkcija. Šioje specifikacijoje automatinio išjungimo funkcija apibrėžiama kaip kopijuoklio galimybė po paskutinės kopijos padarymo automatiškai išsijungti per konkrečiai nustatytą laikotarpį. Suveikus šiai funkcijai, kopijuoklis automatiškai persijungia į išjungtą būseną.

11.

Maitinimo būsena – būsena, kai aparatas yra įjungtas į reikiamą elektros šaltinį, bet pats neįjungtas. Kad įjungtų kopijuoklį, naudotojui paprastai reikia jį paleisti iš naujo rankiniu būdu, paspaudžiant įjungimo (išjungimo) jungiklį.

12.

Numatytieji laikai – programos dalyvio prieš išsiuntimą nustatytas laikotarpis, kuriuo nustatoma, kada kopijuoklis persijungs į savo kitas įvairias veiksenas ar būsenas, t. y. mažos galios veikseną, išjungtą būseną ir t. t. Tiek išjungtos būsenos numatytieji laikai, tiek mažos galios veiksenos numatytieji laikai matuotini nuo paskutinės kopijos padarymo laiko.

13.

Atkūrimo laikas – laikas, kurio reikia kopijuokliui persijungti iš mažos galios veiksenos į budėjimo būseną.

14.

Automatinė dvipusė veiksena – veiksena, kuria kopijuoklis automatiškai perkelia paveikslus ant abiejų lapo pusių, automatiškai per kopijuoklio modelį kartu siųsdamas lapą ir grafinį originalą. To pavyzdžiai yra vienpusio lapo kopijavimas dvipusiu ir dvipusio kopijavimas dvipusiu. Šioje specifikacijoje laikoma, kad kopijuoklio modelis turi automatinę dvipusę veikseną tik tada, kai kopijuoklio modelis turi visus reikmenis, kurių reikia siekiant atitikti pirmiau nurodytas sąlygas, t. y. automatinį dokumentų tiektuvą ir automatinio dvipusiškumo reikmenis.

15.

Savaitinis laikmatis – vidinis įtaisas, kuris įjungia ir išjungia kopijuoklį iš anksto nustatytu laiku kiekvieną darbo dieną. Programuojant laikmatį naudotojui turi būti sudaryta galimybė skirti darbo dienas ir savaitgalius (šventes) (t. y. laikmatis neturi įjungti kopijuoklio šeštadienio ir sekmadienio rytais, jeigu paprastai savaitgaliais darbuotojai įstaigoje nedirba). Naudotojui taip pat turi būti sudaryti galimybė sulaikyti laikmatį. Savaitiniai laikmačiai – neprivalomos funkcijos, todėl kopijuokliams, kuriuos galima ženklinti Energy Star ženklu, jų nereikalaujama. Jei kopijuoklių modeliuose jie įrengti, savaitiniai laikmačiai turi būti suderinami su funkcionuojančiomis mažos galios ir automatinio išjungimo funkcijomis.

B.   Gaminio atitiktis ENERGY STAR reikalavimams

1.

Techninės specifikacijos

Kad būtų galima ženklinti ENERGY STAR ženklu, kopijuoklis turi atitikti toliau nurodytas specifikacijas:

9 Lentelė

Kopijuoklių atitikties ENERGY STAR reikalavimams kriterijai

Kopijuoklio sparta (kopijos per minutę)

Mažos galios veiksena (vatai)

Numatytasis mažos galios laikas

Atkūrimo laikas – 30 sekundžių:

Išjungta būsena (vatai)

Numatytasis išjungtos būsenos laikas

Automatinė dvipusė veiksena

0 < cpm < 20

Nėra

Netaikoma

Netaikoma

< 5

< 30 min.

Nėra

20 < cpm < 44

3,85 × cpm + 5

15 min.

Taip

< 15

< 60 min.

Neprivaloma

44 < cpm

3,85 × cpm + 5

15 min.

Rekomenduojama

< 20

< 90 min.

Neprivaloma

DIDELIO FORMATO KOPIJUOKLIAI

0 < cpm < 40

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

< 10

< 30 min.

Nėra

40 < cpm

3,85 × cpm + 5

15 min.

Rekomenduojama

< 20

< 90 min.

Nėra

Programos dalyvis nustato automatinio išjungimo funkcijos numatytuosius laikus tokiems lygiams, kurie nurodyti pirmiau pateiktoje lentelėje. Išjungtos būsenos ir mažos galios veiksenos numatytieji laikai matuojami nuo paskutinės kopijos padarymo laiko.

Rekomenduojama, kad visų spartų kopijuoklių, kuriems neprivaloma nustatyti dvipusės veiksenos kaip numatytosios, jeigu modelis išsiunčiamas su automatinio dvipusiškumo galimybėmis, dvipusiškumas būtų nustatytas kaip numatytoji veiksena. Programos dalyvis naudotojams, jei daromos vienpusės kopijos, gali suteikti galimybę nepaisyti šios dvipusės veiksenos.

2.

Išimtys ir paaiškinimai

Po išsiuntimo programos dalyvis arba jo paskirtasis priežiūros atstovas modelių, kuriems taikoma ši specifikacija, neturi keisti jokiu būdu, kuris darytų įtaką kopijuoklio galimybėms atitikti pirmiau aprašytas specifikacijas. Tam tikros išimtys leidžiamos keičiant numatytuosius laikus, išjungtos būsenos specifikacijas ir dvipusę veikseną. Išimtys yra šios:

a)

Numatytieji laikai. Po išsiuntimo programos dalyvis, paskirtasis priežiūros atstovas arba naudotojas gali keisti arba mažos galios veiksenos ir (arba) išjungtos būsenos numatytuosius laikus, tačiau tik iki programos dalyvio nustatytos didžiausios 240 minučių trukmės (t. y. visa bendra išjungtos būsenos ir mažos galios veiksenos numatytųjų laikų suma neturi būti didesnė kaip 240 minučių).

b)

Sunaudojamos elektros energijos galia esant išjungtai būsenai. Kai kuriais atvejais programos dalyviui gali prireikti išsiųsti kopijuoklio modelį su atjungtu drėgmės mažinimo įtaisu, kad jis atitiktų išjungtos būsenos galios reikalavimus. Jeigu dėl šios situacijos konkrečiam naudotojui kyla didelių nepatogumų, programos dalyvis (arba paskirtasis priežiūros atstovas) drėgmės mažinimo įtaisą gali prijungti. Jeigu programos dalyvis nustato, kad tam tikroje geografinėje vietovėje dėl aukšto drėgmės lygio kyla nuolatinių patikimumo problemų, programos dalyvis gali susisiekti su AAA programos valdytoju ir aptarti alternatyvius sprendimus. Programos dalyviai Europos bendrijos valstybių narių teritorijoje gali susisiekti su Europos Komisija. Pvz., AAA arba Europos Komisija gali leisti programos dalyviui prie kopijuoklių modelių, kurie siunčiami labai drėgnoms geografinėms vietovėms, prijungti drėgmės mažinimo įtaisus.

c)

Automatinio išjungimo ypatybės sulaikymas. Kiekvienu atskiru atveju, kai automatinio išjungimo funkcija naudotojui dėl konkrečių jo naudojimosi įpročių kelia didelių nepatogumų, programos dalyvis, paskirtasis priežiūros atstovas arba naudotojas gali sulaikyti automatinio išjungimo funkcijos veikimą. Jeigu programos dalyvis nusprendžia projektuoti tokius kopijuoklių modelius, kurie naudotojui leidžia sulaikyti pristabdytosios veiksenos ypatybės veikimą, sustabdymo parinkties prieigos būdas turi skirtis nuo prieigos prie laiko nuostatų (pvz., jeigu programų meniu suteikiama galimybė automatinio išjungimo delsos laikus nustatyti 30, 60, 90, 120, ir 240 minučių, šiame meniu neturi būti galimybės parinkti „sulaikyti“ arba „išjungti“. Tai turi būti paslėptasis (arba mažiau akivaizdus) arba įtrauktas į skirtingą meniu pasirinkimas).

C.   Bandymo gairės

1.

Bandymo sąlygos. Toliau aprašytos bandymo aplinkos sąlygos, kurios sukuriamos matuojant galią. Jos privalo užtikrinti, kad išorės veiksniai nedarytų įtakos bandymo rezultatams ir kad vėliau bandymo rezultatus būtų galima pakartoti.

Pilnutinė linijos varža: < 0,25 ohm

Bendras harmoninis iškraipymas: < 3 %

Aplinkos temperatūra: 21o C ± 3o C

Santykinis drėgnumas: 40–60 %

Atstumas nuo sienos: mažiausiai 2 pėdos.

Kiti konkrečios rinkos kriterijai

Rinka

Popieriaus dydis

Įtampa ir dažnis

Jungtinės Valstijos

8,5 × 11 colių

115 V RMS ± 5 V

60 Hz ± 3 Hz

Europa

A4

230 V RMS ± 10 V

50 Hz ± 3 Hz

Japonija

A4

100 V RMS ± 5 V

50 Hz ± 3 Hz ir 60 Hz ± 3 Hz

200 V RMS ± 10 V

50 Hz ± 3 Hz ir 60 Hz ± 3 Hz

2.

Bandymo įranga. Taikomos I skirsnio C dalies 2 punkto nuostatos.

3.

Bandymo metodas. Taikomos I skirsnio C dalies 3 punkto nuostatos.

V.   SKENERIO SPECIFIKACIJOS

Šios skenerių specifikacijos taikomos iki 2007 m. kovo 31 d.

A.   Sąvokų apibrėžimai

1.

Skeneris. Šioje specifikacijoje skeneris apibrėžiamas kaip elektrinis optinis įtaisas, spalvotą ir nespalvotą informaciją paverčiantis elektroniniais paveikslais, kurie gali būti išsaugomi, redaguojami, konvertuojami ar perduodami pirmiausia asmeninio kompiuterio aplinkoje. Taip apibrėžti skeneriai paprastai naudojami dokumentų spausdintinių kopijų paveikslams skaitmeninti. Šioje specifikacijoje ketinama sutelkti dėmesį į plačiai naudojamus stalinius skenerius (pvz., planšetinius, lapais paduodamo popieriaus ir juostų skenerius); tačiau ENERGY STAR logotipu gali būti ženklinami ankstesnių modelių raštinės dokumentų skeneriai, kurie atitinka toliau aprašytas specifikacijas. Ši specifikacija yra skirta savarankiškos veiksenos skeneriams; ji netaikoma daugiafunkciams gaminiams su nuskaitymo galimybėmis, tinklo skeneriams (t. y. skeneriams, kurie prijungiami išskirtinai prie tinklo ir gali valdyti nuskaitytą informaciją perduodant įvairioms vietoms tinkle), arba skeneriams, kurie nemaitinami tiesiogiai iš pastato maitinimo tinklo.

2.

Pagrindinis įtaisas. Pagrindinis įtaisas apibrėžiamas kaip pati pagrindinė skenerio, faktiškai parduodamo kaip visiškai veikiantis modelis, versija. Pagrindinis įtaisas yra tipinio projekto ir išsiunčiamas kaip atskiras vienetas, jis neturi jokių išorinių galią naudojančių reikmenų, kuriuos būtų galima parduoti atskirai.

3.

Skenerio modelis. Šioje specifikacijoje skenerio modelis apibrėžiamas kaip pagrindinis įtaisas su vienu arba daugiau specifinių reikmenų, kurie pirkėjams yra reklamuojami ir parduodami su vienu modelio numeriu. Kai reklamuojama ir parduodama pirkėjams be jokių papildomų reikmenų, pagrindinis įtaisas taip pat laikomas skenerio modeliu.

4.

Reikmuo. Tai – bet kuris papildomos įrangos vienetas, nebūtinas skenerio standartiniam veikimui, tačiau jis gali būti prijungtas, kad būtų pagerintas arba pakeistas skenerio veikimas. Reikmuo, žymimas savu modelio numeriu, gali būti parduodamas atskirai arba kartu su pagrindiniu įtaisu kaip skenerio rinkinio arba konfigūracijos dalis. Reikmenų pavyzdžiai – automatiniai dokumentų tiektuvai (ADT) ir skaidrumo adapteriai.

5.

Mažos galios veiksena. Šioje specifikacijoje mažos galios veiksena yra mažiausia įmanoma galios būsena, į kurią skeneris gali automatiškai persijungti per tam tikrą laikotarpį, kai su skeneriu neatliekami veiksmai, bet neišsijungti. Skeneris į šią veikseną per konkrečiai nurodytą laikotarpį persijungia po paskutinio paveikslo nuskaitymo.

6.

Numatytasis laikas. Tai – programos dalyvio prieš išsiuntimą nustatytas laikotarpis, kuriuo nustatoma, kada skeneris persijungs į mažos galios veikseną. Mažos galios veiksenos numatytasis laikas matuojamas nuo paskutinio paveikslo nuskaitymo laiko.

B.   Gaminio atitiktis ENERGY STAR reikalavimams

Techninės specifikacijos. Programos dalyvis sutinka pradėti gaminti vieną arba daugiau konkrečių pagrindinių įtaisų, kurie atitinka toliau aprašytas specifikacijas.

10 Lentelė

Skenerių atitikties ENERGY STAR reikalavimams kriterijai

Mažos galios veiksena

Numatytasis mažos galios veiksenos laikas

≤ 12 vatų

≤ 15 minučių

C.   Bandymo gairės

1.

Bandymo sąlygos. Toliau aprašytos bandymo aplinkos sąlygos, kurios sukuriamos matuojant galią. Jos privalo užtikrinti, kad išorės veiksniai nedarytų įtakos bandymo rezultatams ir kad vėliau bandymo rezultatus būtų galima pakartoti.

Pilnutinė linijos varža: < 0,25 ohm

Bendras harmoninis iškraipymas: < 5 %

Aplinkos temperatūra: 25o C ± 3o C

Įėjimo kintamosios srovės įtampa: 115 VAC RMS ± 5 V RMS

Įėjimo kintamosios srovės dažnis: 60 Hz ± 3 Hz

2.

Bandymo įranga. Taikomos I skirsnio C dalies 2 punkto nuostatos.

3.

Bandymo metodas. Taikomos I skirsnio C dalies 3 punkto nuostatos.

VI.   DAUGIAFUNKCIŲ ĮRENGINIŲ (DFĮ) SPECIFIKACIJOS

Šios daugiafunkcių įrenginių specifikacijos taikomos iki 2007 m. kovo 31 d.

A.   Sąvokų apibrėžimai

1.

Daugiafunkcis įrenginys. Daugiafunkcis įrenginys (DFĮ) – fiziškai integruotas įrenginys arba funkciškai integruotų sudedamųjų dalių derinys („pagrindinis įtaisas“, žr. apibrėžimą toliau), kuris iš dokumentų spausdintinių kopijų grafinių originalų gamina dokumentų spausdintines kopijas (skiriasi nuo vieno lapo patogaus kopijavimo, žr. tolesnę dalį), taip pat atlieka vieną arba abi šias pagrindines funkcijas: dokumentų spausdinimo (iš skaitmeninės informacijos, priimtos iš tiesiogiai prijungtų kompiuterių, į tinklą sujungtų kompiuterių, failų serverių ir fakso perdavimų) arba faksogramų (siunčia ir priima). DFĮ taip pat gali nuskaityti į kompiuterio failą arba turėti kokias nors kitas šioje specifikacijoje neįrašytas galimybes. Įrenginys gali būti prijungtas prie tinklo ir gali išvesti nespalvotus, pilkos spalvos tonų arba spalvotus paveikslus. AAA numato, kad dėl galimos technologinės plėtros, susijusios su spalvotų vaizdų gavimu, spalvotiems įrenginiams galiausiai gali prireikti atskiros specifikacijos, tačiau šiuo metu šie įrenginiai yra priskirti šiai specifikacijai.

Ši specifikacija taikoma gaminiams, kurie yra reklamuojami ir parduodami kaip daugiafunkcė įranga, kurios pirminė funkcija yra kopijavimas, tačiau ji gali atlikti vieną arba abi papildomas pagrindines spausdinimo arba faksogramų siuntimo ir priėmimo funkcijas. Įtaisams, kurių pirminė funkcija yra faksogramų siuntimas ir priėmimas ir kurie siūlo ribotas vieno lapo kopijavimo galimybes (vadinamąjį vieno lapo „patogų kopijavimą“), taikomos spausdintuvo ir fakso derinio specifikacijos.

Jeigu DFĮ yra ne vienas integruotas įtaisas, o funkciškai integruotų sudedamųjų dalių rinkinys, gamintojas privalo pateikti įrodymus, jog teisingai eksploatacijos vietoje įdiegtų visų DFĮ sudedamųjų dalių, sudarančių pagrindinį įtaisą, naudojamos galios suma pasieks toliau nurodytus galios lygius, kad įtaisas galėtų būti laikomas DFĮ, kurį galima ženklinamam ENERGY STAR ženklu.

Kai kurie skaitmeniniai kopijuokliai eksploatacijos vietoje gali būti naujovinami iki DFĮ, įdiegiant papildomus įrenginius, kurie suteikia galimybes spausdinti arba siųsti ir priimti faksogramas. Programos dalyviai šią sudedamųjų dalių sistemą gali laikyti DFĮ ir gali ją vertinti pagal 11 ir 12 lentelėse pateikiamas specifikacijas. Tačiau jeigu skaitmeninis kopijuoklis parduodamas atskirai nuo papildomų įrenginių, jis privalo būti vertinamas pagal naujovinamo skaitmeninio kopijuoklio specifikacijas, pateiktas 13 ir 14 lentelėse.

Kai kurie spausdintuvai eksploatacijos vietoje gali būti naujovinami iki DFĮ, įdiegiant papildomus įrenginius, kurie leidžia kopijuoti (ne tik patogiai kopijuoti po vieną lapą), taip pat gali galimybes siųsti ir priimti faksogramas. Programos dalyviai šią sudedamųjų dalių sistemą gali laikyti DFĮ ir gali ją vertinti pagal DFĮ specifikacijas. Tačiau parduodamas atskirai spausdintuvas negali būti pateikiamas kaip ENERGY STAR reikalavimus atitinkantis įrenginys, nebent jis atitinka III skirsnyje spausdintuvams nustatytus ENERGY STAR specifikacijos reikalavimus.

2.

Paveikslo atgaminimo sparta. Tai – paveikslais per minutę (ipm) matuojama paveikslo atgaminimo sparta, nurodyta nespalvoto teksto išvesties per minutę sąlygomis, esant DFĮ numatytajai skiriamajai gebai. Vienas paveikslas apibrėžiamas kaip 8,5 × 11 colių arba A4 dydžio spausdinto viengubu intervalu nespalvoto teksto puslapio išvestis 12 punktų šriftu, „Times“ garnitūra, 1 colio (2,54 cm) paraštėmis iš visų puslapio pusių. Dvipusiai atspaudai arba kopijos skaičiuojamos kaip du paveikslai, net jeigu jie išspausdinti viename popieriaus lape. Jeigu vėliau AAA sukurs bandymo procedūrą, specialiai skirtą spausdinimo spartai matuoti, tada ta bandymo procedūra turės pakeisti šio skyriaus specifikacijose nurodytą išvesties spartą.

Visų daugiafunkcių įrenginių modelių variklio sparta turi būti matuojama naudojant arba 8,5 × 11 colių, arba A4 dydžio popierių, atsižvelgiant į tai, koks standartas taikomas konkrečioje rinkoje. Jeigu kopijavimo ir spausdinimo spartos skirtingos, tai nustatant, kuriai spartos kategorijai įrenginys priklauso, naudojama didžiausia sparta. Didelio formato daugiafunkcių įrenginių modelių, pirmiausia skirtų imti A2 arba 17 × 32 colių ar didesnį popierių, atgaminimo sparta matuojama kaip A2 arba

A0 atspaudai per minutę, A4 dydžio paveikslų atgaminimo sparta paverčiama taip, kaip nurodyta toliau:

a)

vienas A2 paveikslas per minutę atitinka 4 A4 paveikslus per minutę;

b)

vienas A0 paveikslas per minutę atitinka 16 A16 paveikslų per minutę.

Daugiafunkciai įrenginiai bus skirstomi į šias kategorijas:

Asmeniniai daugiafunkciai įrenginiai – daugiafunkciai įrenginiai, kurių variklio sparta gaminant kartotinius paveikslus yra 10 arba mažiau kopijų per minutę.

Nedidelės spartos daugiafunkciai įrenginiai – daugiafunkciai įrenginiai, kurių variklio sparta gaminant kartotinius paveikslus yra didesnė kaip 10 ir mažesnė kaip 20 paveikslų per minutę arba lygi.

Vidutinės spartos daugiafunkciai įrenginiai – daugiafunkciai įrenginiai, kurių variklio sparta gaminant kartotinius paveikslus yra didesnė kaip 20 ir mažesnė kaip 44 paveikslai per minutę arba lygi.

Vidutinės arba didelės spartos daugiafunkciai įrenginiai – daugiafunkciai įrenginiai, kurių variklio sparta gaminant kartotinius paveikslus yra didesnė kaip 44 ir mažesnė kaip 100 paveikslų per minutę arba lygi.

Didelės spartos daugiafunkciai įrenginiai (15) – daugiafunkciai įrenginiai, kurių variklio sparta gaminant kartotinius paveikslus yra didesnė kaip 100 paveikslų per minutę.

3.

Pagrindinis įtaisas. Atitinkamai variklio spartai pagrindinis įtaisas apibrėžiamas kaip pati pagrindinė daugiafunkcio įrenginio, faktiškai parduodamo kaip visiškai veikiantis modelis, versija. Pagrindinis įtaisas gali būti suprojektuotas ir išsiųstas kaip atskiras vienetas arba kaip funkciškai integruotų sudedamųjų dalių derinys. Pagrindinis įtaisas turi leisti atlikti kopijavimą ir vieną iš papildomų pagrindinių spausdinimo arba faksogramų siuntimo ir priėmimo funkcijų. Pagrindiniam įtaisui neturi būti priskiriami jokie išoriniai galią naudojantys reikmenys, kuriuos galima parduoti atskirai.

4.

Reikmuo – papildomos įrangos vienetas, nebūtinas pagrindinio įtaiso standartiniam veikimui, tačiau jis gali būti prijungtas prieš išsiuntimą arba po jo, kad būtų pagerintas arba pakeistas daugiafunkcio įrenginio veikimas. Reikmenų pavyzdžiai yra šie: rūšiuotojai, didelės gebos popieriaus tiektuvai, popieriaus apdailos įranga, dideli popieriaus padavimo įtaisai, popieriaus išvesties tvarkytuvės ir skaičiavimo klavišai. Reikmuo, žymimas savu modelio numeriu, gali būti parduodamas atskirai arba kartu su pagrindiniu įtaisu kaip daugiafunkcio įrenginio rinkinio ar konfigūracijos dalis. Laikoma, kad bet kurių reikmenų prijungimas iš esmės nepadidins (skaičiuojant visus reikmenis daugiau nei 10 procentų) pagrindinio įtaiso mažos galios arba pristabdytosios veiksenų sunaudojamos elektros energijos galios (nepaisant pačių reikmenų sunaudojamos elektros energijos galios). Jokie reikmenys neturi stabdyti normalaus mažos galios ir pristabdytosios veiksenų funkcijų veikimo.

5.

Daugiafunkcio įrenginio modelis. Šioje specifikacijoje daugiafunkcio įrenginio modelis apibrėžiamas kaip pagrindinis įtaisas su vienu arba daugiau specifinių reikmenų, kurie pirkėjams yra reklamuojami ir parduodami su vienu modelio numeriu. Kai reklamuojama ir parduodama pirkėjams be jokių papildomų reikmenų, pagrindinis įtaisas taip pat laikomas daugiafunkcio įrenginio modeliu.

6.

Pristabdymo būsena – būsena, kai aparatas negamina išvesties, yra pasiekęs darbo būseną ir pasirengęs padaryti dokumento spausdintinės kopijos išvestį, tačiau dar nepersijungęs į mažos galios veikseną. Kai daugiafunkcis įrenginys yra šios būsenos, nebus beveik jokio uždelsimo, kol jis galės padaryti kitą dokumento spausdintinės kopijos išvestį.

7.

Mažos galios veiksena. Šioje specifikacijoje mažos galios veiksena – tai tokia būsena, kai daugiafunkcis įrenginys negamina dokumento spausdintinės kopijos išvesties ir naudoja mažiau galios nei būdamas budėjimo būsenos. Kai daugiafunkcis įrenginys yra šios veiksenos, gaminant dokumento spausdintinės kopijos išvestį leistina tam tikra delsa. Šia veiksena neturi būti uždelsiama priimti informacijos iš fakso, spausdintuvo arba skenerio įvesties šaltinių. Daugiafunkcis įrenginys į šią veikseną per nustatytą laiką persijungia po paskutinės dokumento spausdintinės kopijos išvesties padarymo, nesvarbu koks būtų įvesties šaltinis. Gaminiams, kurie budėjimo būsenos atitinka mažos galios veiksenos reikalavimus, toliau mažinti galios nereikalaujama.

8.

Pristabdytoji veiksena: Šioje specifikacijoje pristabdytoji veiksena yra pati mažiausia galios būsena, į kurią daugiafunkcis įrenginys gali persijungti automatiškai, faktiškai neišsijungdamas. Šia veiksena ir dokumento spausdintinės kopijos išvestis, ir vaizdų gavimo informacijos priėmimas iš tų pačių įvesties prievadų gali būti uždelsiami. Daugiafunkcis įrenginys į pristabdytąją veikseną per nustatytą laiką persijungia po paskutinės dokumento spausdintinės kopijos išvesties pagaminimo arba po to, kai jis perėjo į mažos galios veikseną, jeigu mažos galios veiksena yra numatyta.

9.

Numatytieji laikai – programos dalyvio prieš išsiuntimą nustatytas laikotarpis, kuriuo nustatoma, kada daugiafunkcis įrenginys persijungs į savo kitas įvairias veiksenas ar būsenas (t. y. mažos galios veikseną, pristabdytąją veikseną ir t. t. Tiek pristabdytosios veiksenos numatytieji laikai, tiek mažos galios veiksenos numatytieji laikai matuojami nuo paskutinės kopijos padarymo laiko.)

10.

Atkūrimo laikas – laikas, kurio reikia daugiafunkciam įrenginiui persijungti iš mažos galios veiksenos į budėjimo būseną.

11.

Automatinė dvipusė veiksena – veiksena, kuria daugiafunkcis įrenginys automatiškai perkelia paveikslus ant abiejų lapo pusių, automatiškai per daugiafunkcio įrenginio modelį kartu siųsdamas lapą ir grafinį originalą. Pavyzdžiai yra vienpusio kopijavimas dvipusiu, dvipusio kopijavimas dvipusiu arba dvipusis spausdinimas. Šioje specifikacijoje laikoma, kad daugiafunkcio įrenginio modelis turi automatinę dvipusę veikseną tik tuo atveju, jeigu daugiafunkcio įrenginio modelis turi visus reikmenis, kurių reikia siekiant atitikti pirmiau išvardytas sąlygas (t. y. automatinį dokumentų tiektuvą ir automatinio dvipusiškumo galimybes).

12.

Savaitinis laikmatis – vidinis įtaisas, kuris kiekvieną dieną iš anksto nustatytu laiku įjungia ir išjungia daugiafunkcį įrenginį. Programuojant laikmatį naudotojui turi būti sudaryta galimybė skirti darbo dienas ir savaitgalius (šventes) (t. y. laikmatis neturi įjungti kopijuoklio šeštadienio ir sekmadienio rytais, jeigu paprastai savaitgaliais darbuotojai įstaigoje nedirba). Naudotojui taip pat turi būti sudaryti galimybė sulaikyti laikmatį. Savaitiniai laikmačiai – neprivalomos funkcijos, todėl kopijuokliams, kuriuos galima ženklinti ENERGY STAR ženklu, jų nereikalaujama. Jei daugiafunkcių įrenginių modeliuose jie įrengti, savaitiniai laikmačiai neturi būti nesuderinami su funkcionuojančiomis mažos galios ir pristabdytosios veiksenų funkcijomis.

13.

Naujovinamas skaitmeninis kopijuoklis – komercinis reprografinis vaizdo gavimo įtaisas, kurio vienintelė funkcija – gaminti grafinio dokumento originalo kopijas, tam naudojant skaitmeninio vaizdo gavimo technologiją, tačiau kuri, įrengiant papildomus įtaisus, sudaro naujovinimo galimybę leidžiančią naudoti tokias įvairias funkcijas, kaip spausdinimas arba faksogramų siuntimas ir priėmimas. Kad galėtų būti pagal DFĮ specifikaciją klasifikuojamas kaip naujovinamas skaitmeninis kopijuoklis, galimybė rinktis naujovinimą turi būti rinkoje arba, išleidus pagrindinį įrenginį, turi būti ketinama ją suteikti per vienus metus. Skaitmeniniai kopijuokliai, kurių funkcinis naujovinimas nenumatytas, gali būti ženklinami ENERGY STAR ženklu, jei atitinka kopijuoklio specifikaciją.

B.   Gaminio atitiktis ENERGY STAR reikalavimams

1.

Techninės specifikacijos

ENERGY STAR programos dalyvis sutinka pradėti gaminti vieną arba daugiau konkrečių daugiafunkcių įrenginių, kurie atitinka toliau lentelėse aprašytas specifikacijas.

a)

Standartinio dydžio daugiafunkciai įrenginiai. Kad galima būti ženklinti ENERGY STAR ženklu, daugiafunkcių įrenginių modeliai, suprojektuoti imti 8,5 × 11 colių arba A4 dydžio popierių, turi atitikti 11 lentelėje pateiktas specifikacijas. Visų įrenginių sparta matuojama atsižvelgiant į 8,4 × 11 colių arba A4 dydžio paveikslų, per įtaisą tiekiamų per minutę, skaičių, kaip yra aprašyta VI skirsnio A dalies 2 punkte.

11 Lentelė

Daugiafunkcių įrenginių atitikties ENERGY STAR reikalavimams kriterijai

Daugiafunkcio įrenginio sparta

(paveikslai per minutę)

Mažos galios veiksena

(vatai)

Atkūrimo laikas

30 sekundžių:

Pristabdytoji veiksena

(vatai)

Numatytasis pristabdytosios veiksenos laikas

Automatinė dvipusė veiksena

0 < ipm < 10

Netaikoma

Netaikoma

< 25

< 15 min.

Nėra

10 < ipm < 20

Netaikoma

Netaikoma

< 70

< 30 min.

Nėra

20 < ipm < 44

3,85 × ipm + 50

Taip

< 80

< 60 min.

Neprivaloma

44 < ipm < 100

3,85 × ipm + 50

Rekomenduojama

< 95

< 90 min.

Neprivaloma

100 < ipm

3,85 × ipm + 50

Rekomenduojama

< 105

< 120 min.

Neprivaloma

b)

Didelio formato įrenginiai. Kad galima būtų ženklinti ENERGY STAR ženklu, didelio formato daugiafunkcių įrenginių modeliai, pirmiausia skirti imti A2 arba 17 × 32 colių arba didesnį popierių, turi atitikti 12 lentelėje pateiktas specifikacijas. Visų didelio formato įrenginių sparta matuotina atsižvelgiant į per minutę tiekiamų A4 dydžio paveikslų skaičių, kaip yra aprašyta VI skirsnio A dalies 2 punkte.

12 Lentelė

Daugiafunkcių įrenginių atitikties ENERGY STAR reikalavimams kriterijai – DIDELIO FORMATO ĮRENGINIAI

Daugiafunkcio įrenginio sparta

(paveikslai per minutę)

Mažos galios veiksena

(vatai)

Atkūrimo laikas

30 sekundžių:

Pristabdytoji veiksena

(vatai)

Numatytasis pristabdytosios veiksenos laikas

Automatinė dvipusė veiksena

0 < ipm < 40

Netaikoma

Netaikoma

< 70

< 30 min.

Nėra

40 < ipm

4,85 × ipm + 50

Rekomenduojama

< 105

< 90 min.

Nėra

c)

Naujovinami skaitmeniniai kopijuokliai. Kad pagal daugiafunkcių įrenginių specifikaciją būtų galima ženklinti ENERGY STAR ženklu, naujovinami skaitmeniniai kopijuokliai, sukurti pirmiausia imti 8,5 × 11 colių arba A4 dydžio popieriui, turi atitikti 13 lentelėje pateikiamas specifikacijas. Visų įrenginių sparta matuojama atsižvelgiant į 8,5 × 11 colių arba A4 dydžio paveikslų, tiekiamų per minutę, skaičių, kaip yra aprašyta VI skirsnio A dalies 2 punkte.

13 Lentelė

Daugiafunkcių įrenginių atitikties ENERGY STAR reikalavimams kriterijai – NAUJOVINAMI SKAITMENINIAI KOPIJUOKLIAI

Naujovinamo skaitmeninio kopijuoklio sparta

(paveikslai per minutę)

Mažos galios veiksena

(vatai)

Atkūrimo laikas

30 sekundžių:

Pristabdytoji veiksena (16)

(vatai)

Numatytasis pristabdytosios veiksenos laikas

0 < ipm ≤ 10

Netaikoma

Netaikoma

≤ 5

≤ 15 min.

10 < ipm ≤ 20

Netaikoma

Netaikoma

≤ 5

≤ 30 min.

20 < ipm ≤ 44

3,85 × ipm +5

Taip

≤ 15

≤ 60 min.

44 < ipm ≤ 100

3,85 × ipm +5

Rekomenduojama

≤ 20

≤ 90 min.

100 < ipm

3,85 × ipm +5

Rekomenduojama

≤ 20

≤ 120 min.

Atkreiptinas dėmesys, kad naujovinamų skaitmeninių kopijuoklių kriterijai yra tokie patys kaip ir kopijuoklių specifikacijos.

d)

Didelio formato naujovinami skaitmeniniai kopijuokliai. Kad pagal daugiafunkcių įrenginių specifikaciją būtų galima ženklinti ENERGY STAR ženklu, naujovinami skaitmeniniai kopijuokliai, pirmiausia skirti imti A2 arba 17 × 32 colių arba didesnį popierių, turi atitikti 14 lentelėje pateiktas specifikacijas. Visų įtaisų sparta matuotina atsižvelgiant į A4 dydžio paveikslų, tiekiamų per minutę, skaičių, kaip yra aprašyta šios specifikacijos VI skirsnio dalies 2 punkte.

14 Lentelė

Daugiafunkcių įrenginių atitikties ENERGY STAR reikalavimams kriterijai – DIDELIO FORMATO NAUJOVINAMI SKAITMENINIAI KOPIJUOKLIAI

Naujovinamo skaitmeninio kopijuoklio sparta

(paveikslai per minutę)

Mažos galios veiksena

(vatai)

Atkūrimo laikas

30 sekundžių:

Pristabdytoji veiksena

(vatai)

Numatytasis pristabdytosios veiksenos laikas

0 < ipm ≤ 40

Netaikoma

Netaikoma

≤ 65

≤ 30 min.

40 < ipm

4,85 × ipm +45

Netaikoma

≤ 100

≤ 90 min.

2.

Papildomi reikalavimai

Be 11–14 lentelėse nurodytų reikalavimų, reikia atitikti dar ir tokius papildomus reikalavimus.

a)

Numatytasis mažos galios veiksenos laikas. Tiekdamas DFĮ ir naujovinamus skaitmeninius kopijuoklius, programos dalyvis išsiunčia daugiafunkcių įrenginių modelius, kurių numatytasis mažos galios veiksenos laikas nustatytas 15 minučių. Programos dalyvis privalo nustatyti pristabdytosios veiksenos numatytąjį laiką pagal 11–14 lentelėse (toliau) nurodytus lygius. Mažos galios veiksenos ir pristabdytosios veiksenos numatytieji laikai matuojami nuo paskutinės kopijos padarymo arba paskutinio puslapio išspausdinimo laiko.

b)

Atkūrimo laikas po mažos galios veiksenos. Faktinis atkūrimo laikas po mažos galios veiksenos turi būti įrašytas gaminio aprašyme, skirtame tiems gaminiams, kurie turi mažos galios veikseną.

c)

Savaitiniai laikmačiai. Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti įrengti savaitiniai laikmačiai, tačiau jie neturi daryti neigiamos įtakos arba trukdyti normaliai veikti mažos galios arba pristabdytajai veiksenai. AAA laikosi nuostatos, kad bet kurios papildomos funkcijos papildo sumažintos galios būsenas ir nemažina jų poveikio.

d)

Automatinės dvipusės veiksenos funkcijos. Nereikalaujama, kad bet kuriam daugiafunkciam įrenginiui dvipusiškumas būtų nustatomas kaip numatytoji nuostata. Tačiau visiems standartinio dydžio daugiafunkciams įrenginiams, spartesniems kaip 20 ipm, reikalaujama pasiūlyti dvipusiškumo parinktį. Be to, rekomenduojama, kad daugiafunkciai įrenginiai būtų siunčiami nustačius automatinį dvipusiškumą kaip kopijavimo ir bet kurių kitų galimų funkcijų numatytąją nuostatą ir kad tai būtų aprašyta įdiegimo nurodymuose naudotojams.

3.

Išimtys ir išaiškinimai

Po išsiuntimo programos dalyvis arba jo paskirtasis priežiūros atstovas daugiafunkcių įrenginių modelių neturi keisti jokiu būdu, kuris darytų įtaką daugiafunkcio įrenginio galėjimui atitikti anksčiau aprašytas specifikacijas. Tam tikros išimtys leidžiamos keičiant numatytuosius laikus ir dvipusę veikseną. Išimtys yra šios:

a)

Numatytieji laikai. Po išsiuntimo programos dalyvis, paskirtasis priežiūros atstovas arba naudotojas gali keisti arba mažos galios veiksenos, arba pristabdytosios veiksenos numatytąjį laiką, tačiau tik iki programos dalyvio nustatytos didžiausios 240 minučių trukmės (t. y. visa bendra numatytųjų laikų suma neturi būti didesnė kaip 240 minučių).

b)

Drėgmės mažinimo įrenginiai. Kai kuriais atvejais programos dalyviui gali prireikti išsiųsti daugiafunkcio įrenginio modelį su atjungtu drėgmės mažinimo įrenginiu, kad jis atitiktų pristabdytosios veiksenos galios reikalavimus. Jeigu dėl šios situacijos konkrečiam naudotojui kyla didelių nepatogumų, programos dalyvis (arba paskirtasis priežiūros atstovas) drėgmės mažinimo įrenginį gali prijungti. Jeigu programos dalyvis nustato, kad tam tikroje geografinėje vietovėje dėl aukšto drėgmės lygio kyla nuolatinių patikimumo problemų, programos dalyvis gali susisiekti su AAA (17) programos valdytoju (nurodytu B priede) ir aptarti alternatyvius sprendimus. Pvz., AAA gali leisti programos dalyviui prie daugiafunkcių įrenginių modelių, kurie pristatomi labai drėgnoms geografinėms vietovėms, prijungti drėgmės mažinimo įrenginius.

c)

Pristabdytosios veiksenos sulaikymas. Atskiru atveju, kai pristabdytoji veiksena naudotojui dėl konkrečių jo naudojimosi įpročių kelia didelių nepatogumų, programos dalyvis, paskirtasis priežiūros atstovas arba naudotojas gali sulaikyti šios pristabdytosios veiksenos funkcijos veikimą. Jeigu programos dalyvis nusprendžia projektuoti tokius savo daugiafunkcio įrenginio modelius, kurie naudotojui leidžia sulaikyti pristabdytosios veiksenos funkcijos veikimą, sulaikymo parinkties prieigos būdas turi skirtis nuo prieigos prie laiko nuostatų (pvz., jeigu programų meniu suteikia galimybę pristabdytosios veiksenos delsą nustatyti 15, 30, 60, 90, 120 ir 240 minučių, šiame meniu neturi būti galimybės parinkti „sulaikyti“ arba „išjungti“. Tai turi būti paslėptasis (arba mažiau akivaizdus) arba įtrauktas į skirtingą meniu pasirinkimas).

C.   Bandymo gairės

1.

Bandymo sąlygos

Toliau aprašytos bandymo aplinkos sąlygos, kurios sukuriamos matuojant galią. Jos privalo užtikrinti, kad išorės veiksniai nedarytų įtakos bandymo rezultatams ir kad vėliau bandymo rezultatus būtų galima pakartoti.

Pilnutinė linijos varža: < 0,25 ohm

Bendras harmoninis iškraipymas: < 3 %

Aplinkos temperatūra: 21o C ± 3o C

Santykinis drėgnumas: 40–60 %

Atstumas nuo sienos: mažiausiai 2 pėdos.

Kiti konkrečios rinkos kriterijai

Rinka

Popieriaus dydis

Įtampa ir dažnis

Jungtinės Valstijos

8,5 × 11 colių

115 V RMS ± 5 V

60 Hz ± 3 Hz

Europa

A4

230 V RMS ± 10 V

50 Hz ± 3 Hz

Japonija

A4

100 V RMS ± 5 V

50 Hz ± 3 Hz ir 60 Hz ± 3 Hz

200 V RMS ± 10 V

50 Hz ± 3 Hz ir 60 Hz ± 3 Hz

2.

Bandymo įranga: Taikomos I skirsnio C dalies 2 punkto nuostatos.

3.

Bandymo metodas. Taikomos I skirsnio C dalies 3 punkto nuostatos.

VII.   VAIZDO GAVIMO ĮRANGOS SPECIFIKACIJA

Šios vaizdo gavimo įrangos specifikacijos taikytinos iki 2007 m. balandžio 1 d.

A.   Sąvokų apibrėžimai

Gaminiai

1.

Kopijuoklis – rinkoje parduodamas vaizdo gavimo gaminys, kurio vienintelė funkcija – gaminti grafinio dokumento spausdintinės kopijos originalo kopijas. Įtaisą turi būti galima maitinti iš sienos kištukinio lizdo arba iš duomenų ar tinklo jungties. Šis apibrėžimas skirtas gaminiams, kurie yra reklamuojami ir parduodami kaip kopijuokliai arba naujovinami skaitmeniniai kopijuokliai (NSK).

2.

Skaitmeninis dublikatorius – rinkoje parduodamas vaizdo gavimo gaminys, kuris parduodamas kaip visiškai automatinė dublikatoriaus sistema, veikianti trafaretinio dublikavimo metodu su skaitmeninio atgaminimo funkcija. Įtaisą turi būti galima maitinti iš sienos kištukinio lizdo arba iš duomenų ar tinklo jungties. Šis apibrėžimas skirtas gaminiams, kurie yra reklamuojami ir parduodami kaip skaitmeniniai dublikatoriai.

3.

Faksogramų aparatas (faksas) – rinkoje parduodamas vaizdo gavimo gaminys, kurio pirminė funkcija – nuskaityti dokumentų spausdintinių kopijų originalus, kad juos būtų galima elektroniškai perduoti nuotoliniams įtaisams, ir gauti panašius elektroninius perdavimus, kad būtų galima pagaminti dokumento išvestį. Elektroninis perdavimas vyksta pirmiausia viešojo telefono ryšio sistema, tačiau jis galimas ir kompiuterių tinklu arba internetu. Gaminys taip pat gali turėti galimybes gaminti dokumentų spausdintines kopijas. Įtaisą turi būti galima maitinti iš sienos kištukinio lizdo arba iš duomenų ar tinklo jungties. Šis apibrėžimas skirtas gaminiams, kurie yra reklamuojami ir parduodami kaip faksai.

4.

Pašto aparatas – rinkoje parduodamas vaizdo gavimo gaminys, skirtas pašto žymoms spausdinti ant pašto siuntų. Įtaisą turi būti galima maitinti iš sienos kištukinio lizdo arba iš duomenų ar tinklo jungties. Šis apibrėžimas skirtas gaminiams, kurie yra reklamuojami ir parduodami kaip pašto aparatai.

5.

Daugiafunkcis įrenginys (DFĮ) – rinkoje parduodamas vaizdo gavimo gaminys, kuris yra fiziškai integruotas įrenginys arba funkciškai integruotų sudedamųjų dalių derinys, galintis atlikti dvi arba daugiau pagrindinių funkcijų – kopijavimo, spausdinimo, nuskaitymo arba faksogramų siuntimo ir priėmimo. Kopijavimo funkcija, kaip ji čia apibrėžiama, laikoma skirtinga nuo faksais galimo atlikti vieno lapo patogaus kopijavimo. Įtaisą turi būti galima maitinti iš sienos kištukinio lizdo arba iš duomenų ar tinklo jungties. Šis apibrėžimas skirtas gaminiams, kurie yra reklamuojami ir parduodami kaip DFĮ arba daugiafunkciai gaminiai (DFG).

Pastaba: Jeigu DFĮ yra ne vienas integruotas įtaisas, o funkciškai integruotų sudedamųjų dalių rinkinys, gamintojas privalo pateikti įrodymus, kad teisingai eksploatacijos vietoje įdiegtų visų DFĮ sudedamųjų dalių, sudarančių pagrindinį įtaisą, naudojamos energijos ar galios suma pasieks energijos arba galios lygius, nurodytus VII skirsnio C dalyje, kad DFĮ būtų galima ženklinti ENERGY STAR ženklu.

6.

Spausdintuvas – rinkoje parduodamas vaizdo gavimo gaminys, kuris yra dokumento išvedimo įtaisas ir gali priimti informaciją iš atskiro naudotojo ar tinklo kompiuterių arba kitų įvesties įrenginių (pvz., skaitmeninių fotoaparatų). Įtaisą turi būti galima maitinti iš sienos kištukinio lizdo arba iš duomenų ar tinklo jungties. Šis apibrėžimas skirtas gaminiams, kurie yra reklamuojami ir parduodami kaip spausdintuvai, įskaitant spausdintuvus, kurie eksploatacijos vietoje gali būti naujovinami iki DFĮ.

7.

Skeneris – rinkoje parduodamas vaizdo gavimo gaminys, veikiantis kaip elektrinis optinis įtaisas, skirtas informacijai paversti elektroniniais paveikslais, kurie gali būti įrašyti, redaguojami, konvertuojami arba perduodami pirmiausia asmeninio kompiuterio aplinkoje. Įtaisą turi būti galima maitinti iš sienos kištukinio lizdo arba iš duomenų ar tinklo jungties. Šis apibrėžimas skirtas gaminiams, kurie yra parduodami kaip skeneriai.

Žymėjimo technologijos

8.

Tiesioginė šiluminė (DT) – žymėjimo technologija, pagal kurią paveikslas perkeliamas, išdeginant taškus ant padengtos terpės, einančios virš įkaitintos spausdinimo galvutės. DT gaminiuose nenaudojamos juostelės.

9.

Dažų sublimacijos (DS) – žymėjimo technologija, kuri priklausomai nuo kaitinimo elementų pernešamo energijos kiekio paveikslą formuoja nusodindama (sublimuojant) dažą ant spausdinamosios terpės.

10.

Elektrofotografija (EP) – žymėjimo technologija, apibūdinama fotolaidininko, esančio pageidaujamo dokumento šablonu, apšvietimu iš šviesos šaltinio, paveikslo išryškinimo dažų dalelėmis, naudojantis paslėptu paveikslu ant fotolaidininko, kuris lemia dažų buvimą arba nebuvimą atitinkamoje vietoje, dažų perkėlimu ant galutinės dokumento terpės ir ištirpdymu, kad pageidaujamas dokumentas taptų patvarus. EP rūšims yra priskiriama lazeris, šviesinis indikatorius ir skystųjų kristalų monitorius. Spalvota EP skiriasi nuo nespalvotos EP tuo, kad gaminys vienu laiku gali veikti mažiausia trijų skirtingų spalvų dažais. Toliau apibrėžiamos dvi spalvotos EP technologijos:

a)

Lygiagrečioji spalvota EP – žymėjimo technologija, kuriai naudojama daugelis šviesos šaltinių ir daugelis fotolaidininkų, kad būtų padidinta didžiausia spalvinio spausdinimo sparta.

b)

Nuoseklioji spalvota EP – žymėjimo technologija, kuri nuosekliuoju būdu naudoja vieną fotolaidininką ir vieną arba daugelį šviesos šaltinių spalvotos dokumento spausdintinės kopijos išvesčiai sukurti.

11.

Smūginė – žymėjimo technologija, apibūdinama kaip pageidaujamą dokumento spausdintinės kopijos paveikslą formuojanti spalvinantį dažiklį iš „juostelės“ į terpę perkeliant smūgiu. Dvi smūginės technologijos rūšys yra taško formuojama smūginė ir matricos formuojama smūginė.

12.

Rašalinė (IJ) – žymėjimo technologija, kuri vaizdus formuoja matriciniu būdu mažais lašeliais nusodinant spalvinantįjį dažiklį tiesiogiai ant spausdinamosios terpės. Spalvota IJ nuo nespalvotos IJ skiriasi tuo, kad gaminys vienu laiku gali veikti daugiau kaip vienu spalvinančiuoju dažikliu. Tipiškos IJ rūšys yra pjezoelektrinė (PE) IJ, sublimacinė IJ ir terminė IJ.

13.

Kietojo rašalo (SI) – žymėjimo technologija, kuriai būdinga tai, kad rašalas kambario temperatūroje yra kietas, o pašildytas iki čiurkšlės temperatūros – skystas. Perkėlimas ant terpės gali būti tiesioginis, tačiau dažniausiai daromas perkeliant ant tarpinio būgno arba juostos ir tada išspausdinamas ant terpės.

14.

Trafaretinė – žymėjimo technologija, kuria paveikslai į spausdinimo terpę perkeliami nuo trafareto, pritaisomo aplink rašaluotą būgną.

15.

Terminio perkėlimo (TT) – žymėjimo technologija, kuria pageidaujamas dokumento spausdintinės kopijos vaizdas formuojamas kietą spalvinantįjį dažiklį (dažniausiai spalvotus vaškus) ištirpdytos arba skystos būsenos matriciniu būdu nusodinant tiesiogiai ant spausdinamosios terpės. TT skiriasi nuo IJ tuo, kad kambario temperatūroje kietą rašalą karštis paverčia skystu.

Veiksenos, veikimas ir galios būsenos

16.

Aktyvi – galios būsena, kai gaminys yra prijungtas prie maitinimo šaltinio ir aktyviai gamina išvestį, taip pat atlieka kurią nors kitą savo pirminę funkciją.

17.

Automatinis dvipusiškumas – galimybė kopijuokliui, faksui, DFĮ arba spausdintuvui automatiškai spausdinti vaizdus ant abiejų išvedamo lapo pusių, kaip tarpinio etapo išvengiant rankinio išvesties manipuliavimo. To pavyzdžiai yra vienpusio kopijavimas dvipusiu ir dvipusio kopijavimas dvipusiu. Laikoma, kad gaminys turi automatinę dvipusiškumo galimybę tik tuo atveju, jeigu modelis turi reikmenis, kurių reikia pirmiau nurodytoms sąlygoms tenkinti.

18.

Numatytasis delsos laikas – gamintojo prieš išsiuntimą nustatytas laikas, kuriuo nustatoma, kada gaminys, baigęs atlikti savo pirmines funkcijas, persijungs į mažesnės galios veikseną (pvz., pristabdytosios veiksenos, išjungtos būsenos).

19.

Išjungta – galios būsena, į kurią gaminys persijungia, kai rankiniu būdu arba automatiškai buvo išjungtas, tačiau vis dar yra prijungtas prie elektros tinklo. Ši būsena sužadinama, kai stimuliuojama tokia įvestimi kaip rankinis maitinimo jungiklis arba laikmačio laikrodis, įtaisą pervedantys į parengties būseną. Kai ši būsena yra naudotojo rankinio įsikišimo rezultatas, tai dažnai vadinama „rankiniu išjungimu“, o kai į šią būseną persijungiama dėl automatinio arba iš anksto nustatyto stimulo (pvz., delsos laiko arba laikrodžio), tai dažnai vadinama „automatiniu išjungimu“.

20.

Parengtis – būsena, esanti, kai gaminys negamina išvesties, yra perėjęs į darbo būseną, tačiau dar nepersijungęs į jokias mažesnės galios veiksenas ir su minimalia delsa gali persijungti į aktyvią veikseną. Esant šiai būsenai gali būti įjungtos visos gaminio funkcijos, o gaminys turi galėti grįžti į aktyvią veikseną, atsakydamas į bet kurias suprojektuotas gaminio galimas įvesties parinktis. Prie galimų įvesčių yra priskiriama išoriniai elektriniai stimulai (pvz., tinklo stimulas, fakso skambutis arba nuotolinis valdymas) ir tiesioginis fizinis įsikišimas (pvz., įjungiant fizinį jungiklį arba mygtuką).

21.

Pristabdytoji veiksena – sumažintos galios būsena, į kurią gaminys persijungia automatiškai po neveikimo laikotarpio. Automatiškai persijungdamas į pristabdytąją veikseną, gaminys į šią būseną taip pat gali persijungti 1) naudotojo nustatytu dienos laiku, 2) nedelsiant kaip atsakas į naudotojo rankinį veiksmą, faktiškai jo neišjungiant, arba 3) kitais su naudotojo elgesiu susijusiais automatiškai įjungiamais būdais. Esant šiai būsenai gali būti įjungtos visos gaminio funkcijos, o gaminys turi galėti persijungti į aktyvią veikseną, atsakydamas į bet kurias suprojektuotas gaminio galimas įvesties parinktis. tačiau gali būti uždelsiama. Prie galimų įvesčių yra priskiriama išoriniai elektriniai stimulai (pvz., tinklo stimulas, fakso skambutis, nuotolinis valdymas) ir tiesioginis fizinis įsikišimas (pvz., įjungiant fizinį jungiklį arba mygtuką). Gaminys, esant pristabdytajai veiksenai, turi palaikyti tinklo ryšį, pasileisdamas tik tada, kai reikia.

Pastaba: Pranešdamas duomenis ir vertindamas gaminius, kurie daugeliu būdų gali persijungti į pristabdytąją būseną, programos dalyvis privalo nurodyti pristabdytosios veiksenos lygį, kuris gali būti pasiekiamas automatiškai. Jeigu gaminys automatiškai gali persijungti į daugelį vienas po kito einančių pristabdytosios veiksenos lygių, gamintojas savo nuožiūra nusprendžia, kurie iš tų lygių yra naudojami vertinimui; tačiau nustatytas numatytasis delsos laikas turi atitikti bet kurį lygį, kad ir koks būtų naudojamas.

22.

Pristabdymo būsena – sunaudojamos elektros energijos mažiausios galios veiksena, kurios naudotojas negali išjungti (paveikti) ir kuri gali tęstis neribotą laiką, jei gaminys prijungtas prie elektros tinklų ir naudojamas laikantis gamintojo nurodymų (18).

Pastaba: Vaizdo gavimo įrangos gaminiams, kuriems taikoma ši specifikacija, budėjimo būsenos galios lygis atsiranda esant išjungtai būsenai, tačiau gali atsirasti esant parengties arba pristabdytosios veiksenos. Gaminys negali persijungti iš budėjimo būsenos ir pasiekti mažesnės galios būseną, kol rankinės manipuliacijos būdu nebuvo fiziškai išjungtas iš elektros tinklų.

Gaminio formatai

23.

Didelis formatas – gaminiai priskirtini didelio formato kategorijai apima tuos, kurie skirti A2 dydžio ir didesniems lapams, įskaitant tuos, kurie skirti imti 406 milimetrų (mm) arba platesnes tęstinės formos lapus. Didelio formato gaminiai taip pat gali būti pritaikyti spausdinti ant standartinio dydžio arba mažo formato lapų.

24.

Mažas formatas – gaminiai priskirtini mažo formato kategorijai apima tuos, kurie skirti mažesnio dydžio lapams negu tiems, kurie apibrėžiami kaip „standartiniai“ (pvz., A6, 4 × 6 colių mikrofilmas), įskaitant tuos, kurie skirti imti 210 milimetrų (mm) arba platesnius tęstinės formos lapus.

25.

Standartiniai – gaminiai priskirtini standartinio formato kategorijai apima tuos, kurie skirti standartinio dydžio lapams (pvz., 8,5 × 11 colių dydžio, 8,5 × 14 colių dydžio, 11 × 7 colių dydžio, A3, A4, ir B4), įskaitant tuos, kurie skirti imti tęstinės formos lapus, kurių plotis tarp 210 ir 406 mm. Standartinio formato gaminiai taip pat gali būti pritaikyti spausdinti ant mažo formato lapų.

Papildomos sąlygos

26.

Reikmuo – neprivalomas išorinis įrangos vienetas, nebūtinas pagrindinio įtaiso veikimui, tačiau kuris gali būti prijungtas prieš arba po išsiuntimo funkcionalumui papildyti. Reikmuo, žymimas savu modelio numeriu, gali būti parduodamas atskirai arba parduodamas kartu su pagrindiniu įtaisu kaip rinkinio arba konfigūracijos dalis.

27.

Pagrindinis gaminys – pagrindinis gaminys yra gamintojo išsiųstas standartinis modelis. Kai gamini modeliai yra siūlomi skirtingų konfigūracijų, pagrindinis gaminys yra pati pagrindinė modelio konfigūracija, su mažiausiu esamu funkcinių papildymų skaičiumi. Funkcinės sudedamosios dalys arba reikmenys, verčiau siūlomi kaip neprivalomi nei standartiniai, nelaikomi pagrindinio gaminio dalimi.

28.

Tęstinė forma – gaminiai, priskirtini tęstinės formos kategorijai, apima tuos, kurie nenaudoja pjaustytų popieriaus lapų ir dažniausiai yra skirti tokiam svarbiai pramoninei paskirčiai kaip brūkšninių kodų spausdinimas, etiketės, kvitai, važtaraščiai, sąskaitos, oro linijų bilietai arba mažmeninės prekybos etiketės.

29.

Skaitmeninė sąsaja (DFE) – funkciškai integruotas, prijungtas prie tinklo serveris arba iš stalinio kompiuterio padarytas serveris, kuris kitų kompiuterių ir programų atžvilgiu veikia kaip pagrindinis kompiuteris, o taip pat yra vaizdo gavimo įrangos sąsaja. DFE naudoja savo paties nuolatinę srovę arba savo nuolatinę srovę ima iš vaizdo gavimo įrangos gaminio, su kuriuo kartu veikia. DFE vaizdo gavimo gaminiui suteikia didesnį funkcionalumą. DFE taip pat teikia šias mažiausiai tris papildomas funkcijas:

a)

Tinklo junglumą įvairiose aplinkose;

b)

pašto dėžutės funkciją;

c)

užduočių užklausų valdymą;

d)

aparato valdymą (pvz., vaizdo gavimo įrangos paleistį iš sumažintos galios būsenos);

e)

papildomą grafinę naudotojo sąsają (UI);

f)

galimybę užmegzti ryšį su kitais pagrindiniais serveriais ir naudotojų kompiuteriais (pvz., nuskaitymas siuntimui elektroniniu paštu, nuotolinių pašto dėžučių apklausa dėl užduočių);

arba

g)

puslapių tolesnio rengimo galimybė (pvz., puslapių formatavimas iš naujo prieš spausdinant).

30.

Funkcinis papildantis įtaisas – standartinė gaminio savybė, kuri funkciškai papildo vaizdo gavimo įrangos gaminio pagrindinį žymėjimo variklį. Šios specifikacijos veiksenos dalyje yra papildomi galios limitai tam tikriems funkciniams papildantiems įtaisams. Funkcinių papildančių įtaisų pavyzdžiai apima belaides sąsajas ir nuskaitymo galimybes.

31.

Veiksenos (OM) metodas – vaizdo gavimo įrangos energijos veikimo kokybės bandymo ir lyginimo metodas, dėmesį skiriantis gaminio įvairių mažos galios veiksenų energijos sąnaudoms. Svarbiausias OM metodo kriterijus yra mažos galios būsenos vertės, matuojamos vatais (W). Išsami informacija pateikiama „Darbo būsenos bandymo procedūroje“ VII skyriaus D dalies 3 punktas.

32.

Žymėjimo variklis – pats pagrindinis vaizdo gavimo gaminio variklis, verčiantis vykti to gaminio paveikslų gamybą. Be papildomų funkcinių sudedamųjų dalių žymėjimo variklis negali priimti paveikslo duomenų apdorojimui, ir todėl neveikia. Žymėjimo variklis priklauso nuo funkcinių papildančių įtaisų, reikiamų paveikslui apdoroti ir ryšiui palaikyti.

33.

Modelis – vaizdo gavimo įrangos gaminys, kuris parduodamas arba reklamuojamas su unikaliu modelio numeriu arba rinkodaros pavadinimu. Modelį gali sudaryti pagrindinis įtaisas arba pagrindinis įtaisas ir reikmenys.

34.

Gaminio sparta – bendrais bruožais standartinio dydžio gaminių vienas A4 arba 8,5 × 11 colių lapas – išspausdintas arba nukopijuotas, arba nuskaitytas viena puse per minutę yra lygus vienam paveikslui per minutę (ipm). Jeigu, gaminant paveikslus ant A4 arba 8, 5 × 11 colių dydžio popieriaus, sparta skiriasi nuo didžiausios deklaruotosios spartos, tai iš dviejų turi būti naudojama didžiausia.

Laikoma, kad pašto aparatų viena per minutę apdorota pašto siunta lygi vienai pašto siuntai per minutę (mppm).

Mažo formato gaminių vienas A6 arba 4 × 6 colių lapas – išspausdintas arba nukopijuotas, arba nuskaitytas viena puse per minutę yra lygus 0,25 ipm.

Didelio formato gaminių vienas A2 lapas yra lygus 4 ipm, o vienas A0 lapas yra lygus 16 ipm.

Testinės formos gaminių, priskirtinų mažo formato kategorijai, didelis formato arba standartizuoto dydžio, spausdinimo sparta ipm gaunama didžiausią reklamuojamą gaminio vaizdo gavimo spartą metrais per minutę keičiant kaip toliau:

X ipm = 16 × [didžiausias lapo plotis (metrais) × didžiausia vaizdo gavimo sparta (ilgis metrais/minutė)]

Visais atvejais pakeistoji sparta ipm turi būti apvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus (pvz., 14,4 ipm apvalinama iki 14,0 ipm; 14,5 ipm apvalinama iki 15 ipm).

Įvertinimo tikslais gamintojai privalo pranešti gaminio spartą pagal toliau išvardytų funkcijų pirmumą:

Spausdinimo sparta, jeigu gaminys negali atlikti spausdinimo funkcijos, tokiu atveju,

Kopijavimo sparta, jeigu gaminys negali atlikti kopijavimo funkcijos, tokiu atveju

Nuskaitymo sparta.

35.

Tipinių elektros sąnaudų (TEC) metodas – vaizdo gavimo gaminių energijos vartojimo efektyvumo bandymo ir lyginimo metodas, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama gaminio tipinėms elektros sąnaudoms per tipinį laikotarpį, jam normaliai veikiant. Vaizdo gavimo įrangai taikomo TEC metodo svarbiausias kriterijus yra tipinės elektros sąnaudos per savaitę, matuojamos kilovatvalandėmis (kWh). Išsamią informaciją galima rasti „Tipinių elektros sąnaudų bandymo procedūroje“ VII skirsnio D dalies 2 punkte.

B.   Reikalavimus atitinkantys gaminiai

Kad būtų galima ženklinti Energy Star ženklu, vaizdo gavimo įrangos gaminys turi būti apibrėžtas VII skirsnio A dalyje ir atitikti vieną iš 15 arba 16 lentelėje pateikiamų gaminio aprašymų.

15 Lentelė

Reikalavimus atitinkantys gaminiai: TEC metodas

Gaminys

Žymėjimo technologija

Formatas

Spalvinės galimybės

TEC lentelė

Kopijuokliai

Tiesioginė šiluminė

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

Dažų sublimacijos

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Dažų sublimacijos

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

EF

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

EF

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Kietojo rašalo

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Terminio perkėlimo

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Terminio perkėlimo

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

Skaitmeniniai dublikatoriai

Trafaretinė

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Trafaretinė

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

Faksai

Tiesioginė šiluminė

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

Dažų sublimacijos

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

EF

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

EF

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Kietojo rašalo

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Terminio perkėlimo

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Terminio perkėlimo

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

Daugiafunkciai įrenginiai (DFĮ)

Tiesioginė šiluminė

Standartinis

Nespalvoti

TEC 3

Dažų sublimacijos

Standartinis

Spalvoti

TEC 4

Dažų sublimacijos

Standartinis

Nespalvoti

TEC 3

EF

Standartinis

Nespalvoti

TEC 3

EF

Standartinis

Spalvoti

TEC 4

Kietojo rašalo

Standartinis

Spalvoti

TEC 4

Daugiafunkciai įrenginiai (DFĮ)

Terminio perkėlimo

Standartinis

Spalvoti

TEC 4

Terminio perkėlimo

Standartinis

Nespalvoti

TEC 3

Spausdintuvai

Tiesioginė šiluminė

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

Dažų sublimacijos

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Dažų sublimacijos

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

EF

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1

EF

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Kietojo rašalo

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Terminio perkėlimo

Standartinis

Spalvoti

TEC 2

Terminio perkėlimo

Standartinis

Nespalvoti

TEC 1


16 Lentelė

Reikalavimus atitinkantys gaminiai: Veiksenos metodas

Gaminys

Žymėjimo technologija

Formatas

Spalvinės galimybės

Veiksenos (OM) lentelė

Kopijuokliai

Tiesioginė šiluminė

Didelis

Nespalvoti

OM 1

Dažų sublimacijos

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 1

EF

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 1

Kietojo rašalo

Didelis

Spalvoti

OM 1

Terminio perkėlimo

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 1

Faksai

Rašalinė

Standartinis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 2

Pašto aparatai

Tiesioginė šiluminė

Netaikoma

Nespalvoti

OM 4

EF

Netaikoma

Nespalvoti

OM 4

Rašalinė

Netaikoma

Nespalvoti

OM 4

Terminio perkėlimo

Netaikoma

Nespalvoti

OM 4

Daugiafunkciai įrenginiai (DFĮ)

Tiesioginė šiluminė

Didelis

Nespalvoti

OM 1

Dažų sublimacijos

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 1

EF

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 1

Rašalinė

Standartinis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 2

Rašalinė

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 3

Kietojo rašalo

Didelis

Spalvoti

OM 1

Terminio perkėlimo

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 1

Spausdintuvai

Tiesioginė šiluminė

Didelis

Nespalvoti

OM 8

Tiesioginė šiluminė

Mažas

Nespalvoti

OM 5

Dažų sublimacijos

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 8

Dažų sublimacijos

Mažas

Spalvoti ir nespalvoti

OM 5

EF

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 8

EF

Mažas

Spalvoti

OM 5

Smūginė

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 8

Smūginė

Mažas

Spalvoti ir nespalvoti

OM 5

Smūginė

Standartinis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 6

Rašalinė

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 3

Rašalinė

Mažas

Spalvoti ir nespalvoti

OM 5

Rašalinė

Standartinis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 2

Kietojo rašalo

Didelis

Spalvoti

OM 8

Kietojo rašalo

Mažas

Spalvoti

OM 5

Terminio perkėlimo

Didelis

Spalvoti ir nespalvoti

OM 8

Terminio perkėlimo

Mažas

Spalvoti ir nespalvoti

OM 5

Skeneriai

Netaikoma

Didelis, mažas ir standartinis

Netaikoma

OM 7

C.   Reikalavimus atitinkančių gaminių energijos vartojimo efektyvumo specifikacijos

Energy Star ženklu gali būti ženklinami tik VII skirsnio B dalyje išvardyti gaminiai, kurie atitinka toliau nurodytus kriterijus.

Gaminiai, parduodami su išoriniu maitinimo adapteriu. Kad atitiktų reikalavimus, vaizdo gavimo įrangos gaminiai, naudojantys vienos įtampos kintamosios srovės–nuolatinės srovės arba kintamosios srovės–kintamosios srovės išorinį maitinimo adapterį turi naudoti ENERGY STAR reikalavimus atitinkantį adapterį arba adapterį, kuris atitinka Energy Star išorinio maitinimo šaltinio (IMŠ) specifikaciją, kai bandomas pagal Energy Star bandymo metodą tą dieną, kai nustatomas vaizdo gavimo gaminio atitikimas ENERGY STAR reikalavimams. Energy Star specifikacija ir bandymo metodas, taikomas vienos įtampos kintamosios srovės–nuolatinės srovės arba kintamosios srovės–kintamosios srovės išoriniam maitinimui galima rasti www.energystar.gov/products.

Gaminiai, skirti veikti su išorine skaitmenine sąsaja. Kad atitiktų reikalavimus, vaizdo gavimo įrangos gaminiai, parduodami su skaitmenine sąsaja, kuri naudoja savo pačios kintamosios srovės maitinimo šaltinį, turi naudoti ENERGY STAR reikalavimus atitinkančią skaitmeninę sąsają arba skaitmeninę sąsają, kuri atitinka Energy Star kompiuterio specifikaciją, kai bandoma pagal Energy Star bandymo metodą tą dieną, kai nustatomas vaizdo gavimo gaminio atitikimas Energy Star reikalavimams. Energy Star kompiuterių specifikaciją ir bandymo metodą galima rasti www.energystar.gov/products.

Gaminiai, parduodami su papildomu belaidžiu rageliu. Kad atitiktų reikalavimus, faksai arba DFĮ, atliekantys ir fakso funkcijas, parduodami su papildomu belaidžiu rageliu arba rageliu, kuris atitinka Energy Star telefonijos specifikaciją, kai bandomas pagal Energy Star bandymo metodą tą dieną, kai nustatomas vaizdo gavimo gaminio atitikimas Energy Star reikalavimams. Energy Star telefonijos gaminių specifikaciją ir bandymo metodą galima rasti www.energystar.gov/products.

Dvipusiškumas. Standartizuoto dydžio kopijuokliai, DFĮ ir spausdintuvai, naudojantys EF, KR ir šilumines rašalines žymėjimo technologijas, kuriems taikomas VII skirsnio C dalies 1 punkte nurodytas TEC metodas, turi atitikti šiuos dvipusiškumo reikalavimus, grindžiamus gaminio veikimo sparta:

17 Lentelė

Spalvotų kopijuoklių, DFĮ ir spausdintuvų dvipusiškumo reikalavimai

Gaminio veikimo sparta

Dvipusiškumo reikalavimas

≤ 19 ipm

Netaikoma

20–39 ipm

Automatinis dvipusiškumas pirkimo metu turi būti siūlomas kaip standartinė savybė arba pasirenkamas priedas.

≥ 40 ipm

Pirkimo metu automatinis dvipusiškumas privalomas kaip standartinė savybė.


18 Lentelė

Nespalvotų kopijuoklių, DFĮ ir spausdintuvų dvipusiškumo reikalavimai

Gaminio veikimo sparta

Dvipusiškumo reikalavimas

≤ 24 ipm

Netaikoma

25–44 ipm

Automatinis dvipusiškumas pirkimo metu turi būti siūlomas kaip standartinė savybė arba pasirenkamas priedas.

≥ 45 ipm

Pirkimo metu automatinis dvipusiškumas privalomas kaip standartinė savybė.

1.

Atitikimo Energy Star reikalavimams kriterijai – TEC.

Kad atitiktų Energy Star reikalavimus, VII skirsnio B dalies 15 lentelėje nurodytos vaizdo gavimo įrangos TEC vertė neturi būti didesnė už atitinkamus toliau pateikiamus kriterijus.

Vaizdo gavimo gaminių su funkciškai integruotu DFĮ, kuriam maitinimas tiekiamas per vaizdo gavimo gaminį, atveju gamintojai, prieš lygindami gaminio TEC su toliau pateikiamomis kriterijų ribomis, iš bendro gaminio TEC rezultato turėtų atimti DFĮ energijos sąnaudas esant parengties būsenai. Kad būtų galima pasinaudoti šia galimybe, DFĮ turi atitikti VII skirsnio A dalies 29 punkte pateikiamą apibrėžimą ir būti atskiras apdorojimo įtaisas, galintis pradėti veikti per tinklą.

Pavyzdys: Visas spausdintuvo TEC rezultatas yra 24,5 kWh per savaitę, o jo vidinis DFĮ esant parengties būsenai naudoja 50W galią. 50W × 168 h per savaitę = 8,4 kWh per savaitę; ši vertė atimama iš išbandytos TEC vertės: 24,5 kWh per savaitę - 8,4 kWh per savaitę = 16,1 kWh per savaitę. 16,1 kWh per savaitę vertė tuomet palyginama su toliau pateikiamais kriterijais.

Pastaba: Visose tolesnėse lygtyse x = gaminio veikimo sparta (ipm).

19 Lentelė

TEC 1 lentelė

Gaminys (-iai): kopijuokliai, skaitmeniniai dublikatoriai, faksai, spausdintuvai

Formatas (-ai): standartinis

Žymėjimo technologijos: TŠ, nespalvota DS, nespalvota EF, nespalvota trafaretinė, nespalvota TP

 

I etapas

II etapas

Gaminio veikimo sparta (ipm)

Didžiausias TEC (kWh per savaitę)

Didžiausias TEC (kWh per savaitę)

≤ 12

1,5 kWh

turi būti nustatyta

12 < ipm ≤ 50

(0,20 kWh/ipm)x - 1 kWh

turi būti nustatyta

> 50 ipm.

(0,80 kWh/ipm)x -31 kWh

turi būti nustatyta


20 Lentelė

TEC 2 lentelė

Gaminys (-iai): kopijuokliai, skaitmeniniai dublikatoriai, faksai, spausdintuvai

Formatas (-ai): standartinis

Žymėjimo technologijos: spalvota DS, spalvota trafaretinė, spalvota TP, spalvota EF, KR

 

I etapas

II etapas

Gaminio veikimo sparta (ipm)

Didžiausias TEC (kWh per savaitę)

Didžiausias TEC (kWh per savaitę)

≤ 50

(0,20 kWh/ipm)x +2 kWh

turi būti nustatyta

> 50

(0,80 kWh/ipm)x -28 kWh

turi būti nustatyta


21 Lentelė

TEC 3 lentelė

Gaminys (-iai): DFĮ

Formatas (-ai): standartinis

Žymėjimo technologijos: TŠ, nespalvota DS, nespalvota EF, nespalvota TP

 

I etapas

II etapas

Gaminio veikimo sparta (ipm)

Didžiausias TEC (kWh per savaitę)

Didžiausias TEC (kWh per savaitę)

≤ 20

(0,20 kWh/ipm)x +2 kWh

turi būti nustatyta

20 < ipm ≤ 69

(0,44 kWh/ipm)x - 2,8 kWh

turi būti nustatyta

> 69

(0,80 kWh/ipm)x -28 kWh

turi būti nustatyta


22 Lentelė

TEC 4 lentelė

Gaminys (-iai): DFĮ

Formatas (-ai): standartinis

Žymėjimo technologijos: spalvota DS, spalvota TP, spalvota EF, KR

 

I etapas

II etapas

Gaminio veikimo sparta (ipm)

Didžiausias TEC (kWh per savaitę)

Didžiausias TEC (kWh per savaitę)

≤ 32

(0,20 kWh/ipm)x +5 kWh

turi būti nustatyta

32 < ipm ≤ 61

(0,44 kWh/ipm)x - 2,8 kWh

turi būti nustatyta

> 61

(0,80 kWh/ipm)x -25 kWh

turi būti nustatyta

2.

Atitikimo Energy Star reikalavimams kriterijai – Veiksena (OM)

Kad atitiktų Energy Star reikalavimus, VII skirsnio B dalies 16 lentelėje nurodytos vaizdo gavimo įrangos naudojamos galios vertės neturi būti didesnės už atitinkamus toliau pateikiamus kriterijus. Gaminių, kurie esant parengties būsenai atitinka pristabdytajai veiksenai nustatytus galios reikalavimus, atveju nereikalaujama papildomo automatinio galios mažinimo, kad atitiktų pristabdytajai veiksenai nustatytą kriterijų. Papildomai, gaminiams, kurie atitinka budėjimo būsenai nustatytus reikalavimus esant parengties arba pristabdytajai veiksenai, nereikalaujama papildomo galios mažinimo, kad būtų suteikta teisė ženklinti Energy Star ženklu.

Vaizdo gavimo gaminių su funkciškai integruotu DFĮ, kuriam maitinimas tiekiamas per vaizdo gavimo gaminį, atveju, lyginant išmatuotą gaminio pristabdytosios veiksenos vertę su toliau pateikiamomis bendromis žymėjimo variklio ir funkcinio padidinimo kriterijų ribomis, neturėtų būti įskaičiuojama DFĮ naudojama galia. DFĮ neturi kliudyti vaizdo gavimo gaminiui persijungti į mažesnės galios veiksenas arba iš jų sugrįžti. Kad būtų galima pasinaudoti šia neįskaičiavimo galimybe, DFĮ turi atitikti VII skirsnio A dalies 29 punkte pateikiamą apibrėžimą ir būti atskiras apdorojimo įtaisas, galintis pradėti veikti per tinklą.

Numatytojo delsos laiko reikalavimai: Kad atitiktų Energy Star reikalavimus, OM gaminiai turi atitikti 23–25 lentelėse pateiktas kiekvienos gaminių rūšies numatytojo delsos laiko nuostatas, kurios gaminį išsiunčiant turi būti įjungtos. Be to, visi OM gaminiai turi būti išsiunčiami su didžiausiu aparato delsos laiku, ne didesniu kaip keturios valandos, kurį reguliuoti gali tik gamintojas. Naudotojas negali daryti poveikio didžiausiam aparato delsos laikui, kuris paprastai negali būti pakeistas be vidinės intervencinės su gaminiu atliekamos manipuliacijos. 23–25 lentelėse pateiktas numatytojo delsos laiko nuostatas gali reguliuoti naudotojas.

23 Lentelė

Mažo ir standartinio formato OM gaminių, išskyrus pašto aparatus, didžiausi delsos laikai prieš persijungiant į pristabdytąją veikseną, minutėmis

Gaminio veikimo sparta (ipm)

Faksai

DFĮ

Spausdintuvai

Skeneriai

0 – 10

5

15

5

15

11 - 20

5

30

15

15

21 - 30

5

60

30

15

31 - 50

5

60

60

15

51 +

5

60

60

15


24 Lentelė

Didelio formato OM gaminių, išskyrus pašto aparatus, didžiausi numatytosios delsos laikai prieš persijungiant į pristabdytąją veikseną, minutėmis

Gaminio veikimo sparta (ipm)

Kopijuokliai

DFĮ

Spausdintuvai

Skeneriai

0 – 10

30

30

30

15

11 – 20

30

30

30

15

21 – 30

30

30

30

15

31 – 50

30

60

60

15

51 +

60

60

60

15


25 Lentelė

Pašto aparatų didžiausi numatytosios delsos laikai rieš persijungiant į pristabdytąją veikseną, minutėmis

Gaminio veikimo sparta (pašto siuntos per minutę)

Pašto aparatai

0 – 50

20

51 – 100

30

101 – 150

40

151 +

60

Budėjimo būsenos reikalavimai: Kad atitiktų Energy Star reikalavimus, OM gaminiai turi atitikti 26 lentelėje pateiktus kiekvienos gaminių rūšies budėjimo būsenai nustatytus kriterijus.

26 Lentelė

OM gaminių didžiausi budėjimo būsenos galios lygiai, vatais

Gaminio rūšis ir formatas

Budėjimo galia (W) – 1 etapas

Budėjimo galia (W) – 2 etapas

Visi mažo formato ir standartinio formato OM gaminiai be fakso galimybės

1

1 etapo lygiai lieka nepakitę

Visi mažo formato ir standartinio formato OM gaminiai su fakso galimybe

2

1 etapo lygiai lieka nepakitę

Visi didelio formato OM gaminiai ir pašto aparatai

Netaikoma

turi būti nustatyta

1–8 OM lentelėse (28–35 lentelės) pateikiami atitikimo reikalavimams kriterijai skirti gaminio žymėjimo varikliui. Kadangi tikimasi, kad gaminiai išsiunčiami su viena arba daugiau funkcijų, papildančių pagrindinį žymėjimo variklį, prie žymėjimo variklio pristabdytosios veiksenos kriterijaus turi būti pridedami atitinkami toliau nurodyti leistini viršijimai. Nustatant atitikimą reikalavimams turėtų būti naudojama pagrindinio gaminio visa vertė su taikomais „funkciniais padidinimais“. Gamintojai kiekvienam gaminio modeliui gali taikyti ne daugiau kaip tris pirminius funkcinius padidinimus, tačiau antrinių padidinimų gali taikyti tiek, kiek jų yra (jei pirminių padidinimų daugiau kaip trys, viršijantys šį skaičių įtraukiami kaip antriniai). Toliau pateikiamas šio metodo pavyzdys:

Pavyzdys: Imamas standartinio formato rašalinis spausdintuvas, turintis USB 2.0 jungtį ir atmintinės kortelės jungtį. Laikant, kad USB jungtis yra bandymo metu naudojama pirminė sąsaja, spausdintuvo modeliui būtų galima naudoti 0,5 W funkcinį padidinimą dėl USB ir 0,1 – dėl atmintinės kortelės skaitytuvo, iš viso 0,6 W bendrą funkcinį padidinimą. Kadangi OM 2 lentelėje (27 lentelė) ENERGY STAR reikalavimų atitikimui nustatyti žymėjimo varikliui numatytas 3 W pristabdytosios veiksenos kriterijus, nustatydamas pagrindinio gaminio didžiausią reikalavimus atitinkančią naudojamą galią gamintojas susumuotų žymėjimo variklio pristabdytosios veiksenos kriterijų ir taikomus funkcinius padidinimus: 3 W + 0,6 W. Jei išmatuota spausdintuvo naudojama galia esant pristabdytajai veiksenai yra 3,6 W arba mažesnė, spausdintuvas atitiktų ENERGY STAR pristabdytosios veiksenos kriterijų.

27 Lentelė

Reikalavimus atitinkantys gaminiai: OM funkciniai padidinimai

Rūšis

Duomenys

Leistini funkciniai padidinimai (W)

 

 

Pirminiai

Antriniai

Sąsajos

A. Laidinė < 20 MHz

0,3

0,2

Vaizdo gavimo gaminys turi duomenų arba tinklo ryšio fizinę jungtį, galinčią perduoti < 20 MHz sparta. Apima USB 1.x, IEEE488, IEE 1284/Parallel/Centronics ir RS 232.

B. Laidinė ≥ 20 MHz ir < 500 MHz

0,5

0,2

Vaizdo gavimo gaminys turi duomenų arba tinklo ryšio fizinę jungtį, galinčią perduoti ≥ 20 MHz ir < 500 MHz sparta. Apima USB 2.x, IEEE 1394/FireWire/i. LINK ir 100Mb Ethernet.

C. Laidinė ≥ 500 MHz

1,5

0,5

Vaizdo gavimo gaminys turi duomenų arba tinklo ryšio fizinę jungtį, galinčią perduoti ≥ 500 MHz sparta. Apima 1G Ethernet.

D. Belaidė

3,0

0,7

Vaizdo gavimo gaminys turi duomenų arba tinklo ryšio sąsają, skirtą perduoti duomenis radijo dažniais belaidėmis priemonėmis, apima Bluetooth ir 802.11.

E. Laidinė kortelė, fotoaparatas arba laikmena

0,5

0,1

Vaizdo gavimo gaminys turi duomenų arba tinklo ryšio fizinę jungtį, skirtą išoriniam įtaisui, pavyzdžiui, atmintinės kortelių arba lustinių kortelių skaitytuvams ir fotoaparatų sąsajoms (įskaitant PictBridge).

G. Infraraudonoji

0,2

0,2

Vaizdo gavimo gaminys turi duomenų arba tinklo ryšio fizinę jungtį, skirtą duomenims perduoti naudojant infraraudonosios spinduliuotės technologiją. Apima IrDA.

Kiti

Laikmenos

-

0,2

Vaizdo gavimo gaminio vidiniai diskai. Apima tik vidinius diskus (pvz., diskai, DVD diskai, talpieji diskai); taikoma kiekvienam diskui atskirai. Šis padidinimas netaikomas išorinių diskų sąsajoms (pvz., SCSI) arba vidinei atmintinei.

Skeneriai su šaltojo katodo liuminescencinėmis lempomis

-

2,0

Yra skeneris, kuriame naudojama šaltojo katodo liuminescencinių lempų (CCFL) technologija. Šis padidinimas taikomas tik vieną kartą, nepaisant lempos dydžio arba naudojamų lempų/lempučių skaičiaus.

Skeneriai ne su šaltojo katodo liuminescencinėmis lempomis

-

0,5

Yra skeneris, kuriame naudojama ne šaltojo katodo liuminescencinių lempų technologija. Šis padidinimas taikomas tik vieną kartą, nepaisant lempos dydžio arba naudojamų lempų/lempučių skaičiaus. Šis padidinimas skirtas skeneriams, kuriuose naudojamas šviesos diodo, halogeno, kaitinamojo katodo liuminescencinės lempos, ksenono arba vamzdinės liuminescencinės technologijos.

Asmeninio kompiuterio pagrindo sistema (negali spausdinti, kopijuoti arba skenuoti nenaudodama didesnių asmeninio kompiuterio išteklių)

-

-0,5

Šis padidinimas taikomas vaizdo gavimo gaminiams, kurie, atlikdami pagrindines funkcijas, paprastai vaizdo gavimo gaminių atliekamas savarankiškai, pavyzdžiui, puslapių atvaizdavimą, veikia naudodami didelius išorinio kompiuterio išteklius, pavyzdžiui, atmintinę ir duomenų apdorojimą. Šis padidinimas netaikomas gaminiams, kurie kompiuterį naudoja tiesiog kaip vaizdo duomenų šaltinį arba paskirties vietą.

Belaidis ragelis

-

0,8

Vaizdo gavimo gaminio galimybė palaikyti ryšį su belaidžiu rageliu. Šis padidinimas taikomas tik vieną kartą, neatsižvelgiant į tai, kiek belaidžių ragelių numatyta pagal gaminio projektą. Šis padidinimas neskirtas paties belaidžio ragelio galios reikalavimams.

Atmintinė

-

1,0 W 1 GB

 

Duomenų saugojimui skirti vaizdo gavimo gaminio vidiniai ištekliai. Šis padidinimas taikomas visiems vidinės atmintinės tomams ir turi būti atitinkamai koreguojamas. Pavyzdžiui, įtaisui su 2,5 GB atmintine būtų taikomas 2,5 W leistinas viršijimas, o įtaisui su 0,5 GB atmintine – 0,5 W leistinas viršijimas.

Kiti

Maitinimo (M) apimtis, grindžiama maitinimo išėjimo vardine galia (VG)

[Pastaba: šis padidinimas netaikomas skeneriams]

-

Kai MVG > 10 W,

0,05 × (MVG – 10 W)

Šis padidinimas taikomas visiems vaizdo gavimo gaminiams, išskyrus skenerius. Leistinas viršijimas apskaičiuojamas pagal vidinio arba išorinio maitinimo vardinę nuolatinę srovę, kurią nurodo maitinimo šaltinio gamintojas. (Tai nėra matuojamas kiekis). Pavyzdžiui, įtaiso, kurio vardiniai parametrai yra iki 3 A srovė esant 12 V įtampai, MVG yra 36 W ir jam būtų taikomas 0,05 × (36-10) = 0,05 × 26 = 1,3 W maitinimo leistinas viršijimas. Daugiau kaip vienos įtampos maitinimo šaltinių atveju naudojama visų įtampų galios suma, nebent specifikacijose nurodyta, kad nustatyta mažesnė vardinė riba. Pavyzdžiui, maitinimo šaltinio, galinčio tiekti 3 A srovę esant 24 V įtampai ir 1,5 A srovę esant 5 V įtampai, bendra MVG yra (3 × 24) + (1,5 × 5) = 79,5 W, o leistinas viršijimas – 3 475 W.

25 lentelėje „Reikalavimus atitinkantys gaminiai“ pateikiami leistini padidinimai suskirstyti į „pirminius“ ir „antrinius“. Šis suskirstymas nurodo būseną, kurioje reikia, kad išliktų sąsaja, kai vaizdo gavimo gaminys yra pristabdytosios veiksenos. Ryšiai, kurie išlieka aktyvūs OM bandymo procedūros metu, kai vaizdo gavimo gaminys yra pristabdytosios veiksenos, apibrėžiami kaip pirminiai, o ryšiai, kurie gali neveikti gaminiui esant pristabdytosios veiksenos, apibrėžiami kaip antriniai. Dauguma funkcinių padidinimų paprastai yra antriniai.

Gamintojai turėtų atsižvelgti tik į tuos padidinimus, kurie susiję su išsiunčiamo gaminio konfigūracija. Taikant vaizdo gavimo gaminiui leistinus viršijimus neturėtų būti atsižvelgiama į parinktis, kuriomis pirkėjas gali pasinaudoti išsiuntus gaminį, arba į gaminio išoriškai maitinamas skaitmenines sąsajas.

Jei gaminiai turi daug sąsajų, tos sąsajos turi būti laikomos unikaliomis ir atskiromis. Tačiau į daugiafunkcines sąsajas turėtų būti atsižvelgiama tik vieną kartą. Pavyzdžiui, USB jungtis, kuri veikia ir kaip 1.x ir kaip 2.x, gali būti skaičiuojama tik vieną kartą ir jai taikomas tik vienas leistinas viršijimas. Kai konkreti sąsaja pagal lentelę gali būti priskiriama daugiau nei vienai sąsajų rūšiai, gamintojas, nustatinėdamas tinkamą leistiną padidinimą, turėtų pasirinkti funkciją, kuriai ta sąsaja pirmiausia skirta. Pavyzdžiui, USB jungtis vaizdo gavimo gaminio priekinėje pusėje, kuri gaminio aprašyme reklamuojama kaip PictBridge arba „fotoaparato sąsaja“, greičiau laikytina E rūšies sąsaja, o ne B rūšies sąsaja. Panašiai, daug formatų nuskaitantis atmintinės kortelių skaitytuvas gali būti skaičiuojamas tik vieną kartą. Be to, sistema, kuri palaiko daugiau kaip vieną 802.11 rūšį, gali būti skaičiuojama tik kaip viena belaidė sąsaja.

28 Lentelė

OM 1 Lentelė

Gaminys (-iai): kopijuokliai, DFĮ

Formatas (-ai): didelis formatas

Žymėjimo technologijos: spalvota DS, spalvota TP, TŠ, nespalvota DS, nespalvota EF, nespalvota TP, spalvota EP, KR

 

Pristabdytoji veiksena (W)

Žymėjimo variklis

58


29 Lentelė

OM 2 Lentelė

Gaminys (-iai): faksai, DFĮ, spausdintuvai

Formatas (-ai): standartinis

Žymėjimo technologijos: spalvota rašalinė, nespalvota rašalinė

 

Pristabdytoji veiksena (W)

Žymėjimo variklis

3


30 Lentelė

OM 3 Lentelė

Gaminys (-iai): DFĮ, spausdintuvai

Formatas (-ai): didelis formatas

Žymėjimo technologijos: spalvota rašalinė, nespalvota rašalinė

 

Pristabdytoji veiksena (W)

Žymėjimo variklis

13


31 Lentelė

OM 4 Lentelė

Gaminys (-iai): pašto aparatai

Formatas (-ai): netaikoma

Žymėjimo technologijos: TŠ, nespalvota EP, nespalvota rašalinė, nespalvota TP

 

Pristabdytoji veiksena (W)

Žymėjimo variklis

3


32 Lentelė

OM 5 Lentelė

Gaminys (-iai): spausdintuvai

Formatas (-ai): mažas formatas

Žymėjimo technologijos: spalvota DS, TŠ, spalvota rašalinė, spalvota smūgine, spalvota TP, nespalvota DS, nespalvota EF, nespalvota rašalinė, nespalvota smūginė, nespalvota TP, spalvota EF, KR

 

Pristabdytoji veiksena (W)

Žymėjimo variklis

3


33 Lentelė

OM 6 Lentelė

Gaminys (-iai): spausdintuvai

Formatas (-ai): standartinis

Žymėjimo technologijos: spalvota smūginė, nespalvota smūginė

 

Pristabdytoji veiksena (W)

Žymėjimo variklis

6


34 Lentelė

OM 7 Lentelė

Gaminys (-iai): skeneriai

Formatas (-ai): didelis, mažas, standartinis

Žymėjimo technologijos: netaikoma

 

Pristabdytoji veiksena (W)

Nuskaitymo variklis

5


35 Lentelė

OM 8 Lentelė

Gaminys (-iai): spausdintuvai

Formatas (-ai): didelis formatas

Žymėjimo technologijos: spalvota DS, spalvota smūginė, spalvota TP, TŠ, nespalvota DS, nespalvota EF, nespalvota smūginė, nespalvota TP, spalvota EF, KR

 

Pristabdytoji veiksena (W)

Žymėjimo variklis

54

D.   Bandymo gairės

Konkretūs nurodymai, kaip atlikti vaizdo gavimo įrangos gaminių energijos vartojimo efektyvumo bandymą, toliau pateikiami trijuose skirsniuose, kurių pavadinimai yra:

Tipinių elektros sąnaudų bandymo procedūra;

Veiksenos bandymo procedūra;

ir

ENERGY STAR reikalavimus atitinkančių vaizdo gavimo gaminių bandymo sąlygos ir įranga.

Šias procedūras atliekant gauti bandymo rezultatai naudojami kaip pirminis pagrindas nustatant atitikimą ENERGY STAR reikalavimams.

Gamintojai turi atlikti bandymus ir patys išduoti atitikties pažymėjimus tiems gaminių modeliams, kurie atitinka Energy Star gaires. Vaizdo gavimo įrangos modelių, kurių sandara yra tokia pat ir kurie yra tapatūs visais požiūriais, išskyrus korpusą ir spalvą, grupių atitikimas reikalavimams gali būti nustatomas pateikus vieno tipinio modelio bandymų duomenis. Analogiškai modeliai, kurie nebuvo pakeisti arba kurie nuo modelių, kuriais buvo prekiaujama ankstesniais metais, skiriasi tik apdaila, gali būti toliau ženklinami nepateikus naujų bandymų duomenų, jei specifikacija nebuvo keičiama..

Jei gaminio modelis rinkoje pateikiamas kaip gaminių grupė ar serija su keliomis konfigūracijomis, partneris gali atlikti bandymą ir pranešti didžiausios tos grupės konfigūracijos duomenis, o ne atskirai pranešti apie kiekvieną modelį. Pateikdami modelių grupių duomenis, gamintojai lieka atsakingi už visus teiginius apie efektyvumą, susijusius su jų vaizdo gavimo gaminiais, įskaitant tuos, kurie nebuvo išbandyti arba kurių duomenys nebuvo pranešti.

Pavyzdys: Modeliai A ir B yra identiški, išskyrus tai, kad A modelis išsiunčiamas su laidine > 500 MHz sąsaja, o B modelis – su laidine < 500 MHz sąsaja. Jeigu bandomas A modelis ir jis atitinka Energy Star specifikaciją, partneris gali pranešti tik A modelio bandymo duomenis, kurie laikomi duomenimis apie abu modelius – A ir B.

Jeigu gaminiui elektros energija tiekiama iš tinklo, naudojantis USB, IEEE1394, Ethernet, telefonijos sistema arba bet kuriomis kitomis priemonėmis arba priemonių deriniu, nustatant atitikimą reikalavimams turi būti naudojami gaminio kintamosios srovės grynosios elektros sąnaudų (atsižvelgiant į kintamosios srovės keitimo į nuolatinę srovę nuostolius, kaip nurodyta OM bandymo procedūroje) duomenys.

1.

Toliau pateikiami papildomi bandymams ir pranešimams taikomi reikalavimai.

Reikalaujamų išbandyti įtaisų skaičius

Bandymą su vienu modelio vienetu atlieka gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

a)

Šios specifikacijos VII skirsnio B dalies 15 lentelėje aprašytų gaminių atveju, jeigu pirmojo įtaiso TEC bandymo rezultatai atitinka atitikimo reikalavimams kriterijus, bet mažiau nei 10 % skiriasi nuo tų kriterijų vertės, turi būti išbandytas dar vienas to paties modelio įtaisas. Gamintojai praneša abiejų įtaisų vertes. Tam, kad galėtų būti ženklinami ENERGY STAR ženklu, abu įtaisai turi atitikti ENERGY STAR specifikaciją.

b)

Šios specifikacijos VII skirsnio C dalies 16 lentelėje aprašytų gaminių atveju, jei pirmojo įtaiso OM bandymo rezultatai atitinka atitikimo reikalavimams kriterijų, tačiau kurios nors tai gaminių rūšiai nurodytos veiksenos vertė mažiau nei 15 % skiriasi nuo kriterijų vertės, turi būti išbandyti dar du įtaisai. Tam, kad galėtų būti ženklinami ENERGY STAR ženklu, visi trys įtaisai turi atitikti ENERGY STAR specifikaciją.

Duomenų apie reikalavimus atitinkančius gaminius teikimas atitinkamai AAA arba Europos Komisijai

Partneriai turi patys sertifikuoti gaminio modelius, kurie atitinka Energy Star gaires, ir informaciją perduoti atitinkamai AAA arba Europos Komisijai. Apie gaminius pateiktinos informacijos santrauka parengiama netrukus po galutinės specifikacijos paskelbimo. Be to, partneriai atitinkamai AAA arba Europos Komisijai turi pateikti ištraukas iš gaminių aprašymų, kuriuose vartotojams paaiškinama apie rekomenduojamus numatytuosius delsos laikus naudojant galios valdymo funkcijas. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad produktai būtų bandomi tokie, kokie jie išsiunčiami ir rekomenduojami naudoti.

Modeliai, kuriuos eksploatuojant galima rinktis keletą įtampos ir dažnio derinių

Gamintojai savo gaminius turi išbandyti atsižvelgdami į rinką (-as), kurioje (-iose) modeliai bus parduodami ir siūlomi kaip atitinkantys Energy Star reikalavimus. AAA, Europos Komisija ir ENERGY STAR programoje dalyvaujančios šalys partnerės yra susitarusios dėl bandymo reikmėms naudojamų trijų įtampos ir dažnio derinių. Kiekvienoje rinkoje naudojami tarptautiniai įtampos ir dažnio deriniai ir popieriaus formatai yra pateikiami vaizdo gavimo įrangos bandymo sąlygose.

Gaminius, kurie daugelyje tarptautinių rinkų parduodami kaip atitinkantys Energy Star reikalavimus ir todėl turi keletą įėjimo vardinių įtampų, gamintojas privalo išbandyti ir pranešti privalomas energijos suvartojimo arba energijos vartojimo efektyvumo vertes naudojant visus įmanomus įtampos ir dažnio derinius. Pavyzdžiui, gamintojas, kuris tą patį modelį siunčia į Jungtines Amerikos Valstijas ir Europą, privalo atlikti matavimus, laikytis specifikacijos reikalavimų ir pranešti bandymo vertes, kurios buvo nustatytos naudojant 115 V/60 Hz ir 230 V/50 Hz derinius, kad modelis atitiktų abiejų rinkų Energy Star reikalavimus. Jeigu modelis atitinka Energy Star reikalavimus tik naudojant vieną įtampos ir dažnio derinį (pvz., 115 V/60 Hz), jį galima laikyti atitinkančiu Energy Star reikalavimus ir kaip tokį siūlyti tik tuose regionuose, kuriuose naudojamas išbandytasis įtampos ir dažnio derinys (pvz., Šiaurės Amerikoje ir Taivane).

2.

Tipinių elektros sąnaudų (TEC) bandymo procedūra

a)

Gaminių, kuriems taikoma procedūra, rūšys: TEC procedūra skirta yra skirta standartinio dydžio gaminiams, apibrėžtiems VII skirsnio B dalies 15 lentelėje.

b)

Bandymo parametrai

Šiame skirsnyje aprašomi bandymo parametrai, naudotini atliekant gaminio matavimus pagal TEC bandymo procedūrą. Šiame skirsnyje nepateikiamos bandymo sąlygos, išdėstytos VII skirsnio D dalies 4 punkte.

Bandymas vienkrypte būsena

Produktai bandomi vienkrypte būsena. Kopijuojami originalai turi būti vienakrypčiai paveikslai.

Bandymo paveikslas

Bandymo paveikslas yra bandymo A pavyzdys iš ISO/IEC standarto 10561:1999. Jis turi būti atvaizduotas 10 punktų dydžio fiksuoto pločio Courier šriftu (arba artimiausiu lygiaverčiu); Saviti vokiečių kalbos ženklai neturi būti spausdinami, jeigu produktas nepajėgus tai daryti. Paveikslas atvaizduojamas ant 8,5 × 11 colių arba A4 dydžio popieriaus lapo, atsižvelgiant į tai, kokiai rinkai gaminys yra skirtas. Spausdintuvams ir DFĮ, kurie gali interpretuoti puslapio aprašymo kalbą (PDL) (pvz., PCL, Postscript), paveikslai gaminiui siunčiami PDL.

Nespalvotų bandymas

Spalvoti gaminiai turi būti bandomi darant nespalvotus paveikslus, nebent būtų nepajėgūs tai daryti.

Automatinis išsijungimas ir tinklo įjungimas

Gaminio konfigūracija turi būti tokia, su kokia jis išsiunčiamas ir rekomenduojamas naudoti, ypač svarbiausių parametrų, pavyzdžiui, numatytųjų galios valdymo laikų ir skiriamosios gebos požiūriu (išskyrus toliau nurodytus atvejus). Visa gamintojo informacija apie rekomenduojamus delsos laikus turi atitikti konfigūraciją, su kuria išsiunčiama, įskaitant nurodytą naudotojo vadovuose, interneto svetainėse ir suteikiamą įdiegiančiojo personalo. Jeigu spausdintuvas, skaitmeninis dublikatorius, DFP su spausdinimo galimybėmis arba faksas turi automatinio išsijungimo funkciją ir išsiunčiant ji įjungta, prieš atliekant bandymą ji išjungiama. Spausdintuvai ir DFĮ, gali iš karto būti prijungti prie tinklo (19) tokie, kokie išsiunčiami, prijungiami prie tinklo. Tinklo ryšio rūšis (arba kito duomenų ryšio, jeigu negalima prijungti prie tinklo) paliekama gamintojo nuožiūrai; apie naudotiną rūšį pranešama. Bandymui skirtos spausdinimo užduotys gali būti siunčiamos ne tinklo ryšiais (pvz., USB), net ir tiems įtaisams, kurie prijungti prie tinklo.

Gaminio konfigūracija

Popieriaus šaltinio ir apdailos aparatūros konfigūracija turi būti tokia, su kokia išsiunčiama ir rekomenduojama naudoti; tačiau jos naudojimas bandant paliekamas gamintojo nuožiūrai (pvz., gali būti naudojamas bet kuris popieriaus šaltinis). Drėgmės mažinimo funkcijos gali būti išjungtos, jei jas gali kontroliuoti naudotojas. Bet kuri aparatinė įranga, kuri yra modelio dalis ir skirta naudotojui įdiegti arba prijungti (pvz., popieriaus ypatybė) turi būti įdiegta prieš bandymą.

Skaitmeniniai dublikatoriai

Skaitmeniniai dublikatoriai turėtų būti parengti ir naudojami pagal jų paskirtį ir galimybes. Pavyzdžiui, kiekvieną užduotį turi sudaryti tik vienas paveikslo originalas. Skaitmeniniai dublikatoriai bandomi didžiausia deklaruotąja sparta, o ne numatytąja sparta kaip išsiųsta, jeigu jos skiriasi; deklaruotoji sparta taip pat naudotina nustatant užduoties dydį bandymui atlikti. Kitu atveju skaitmeniniai dublikatoriai laikomi spausdintuvais, kopijuokliais arba DFĮ, atsižvelgiant į jų galimybes, su kuriomis išsiunčiami.

c)

Užduoties struktūra

Šiame skirsnyje aprašoma, kaip nustatyti užduoties paveikslų skaičių, naudotiną atliekant produkto matavimus pagal TEC bandymo procedūrą, ir dienos užduotis TEC apskaičiuoti.

Šios bandymo procedūros tikslais, gaminio veikimo sparta, kuri naudojama bandymo užduoties dydžiui nustatyti, yra didžiausia gamintojo pranešta deklaruotoji vienkryptė sparta nespalvotiems paveikslams daryti ant standartinio formato (8,5 × 11 colių arba A4) popieriaus, apvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Ši sparta taip pat bus pranešama kaip modelio gaminio veikimo sparta. Gaminio numatytoji išvesties sparta, kuri naudojama atliekant faktinį bandymą, nėra matuojama ir gali skirtis nuo didžiausios deklaruotosios spartos dėl tokių veiksnių kaip skiriamosios gebos nuostatos, paveikslo kokybė, spausdinimo veiksenos, dokumento nuskaitymo laikas, užduoties apimtis bei struktūra ir popieriaus formatas bei svoris.

Faksai visada turėtų būti bandomi vieno paveikslo užduotimis. Užduoties paveikslų skaičius, naudotinas visiems kitiems tarptautiniams elektrotechnikos produktams, apskaičiuojamas taikant toliau nurodytus tris etapus. Dėl patogumo 37 lentelėje pateikiami užduoties paveikslų apskaičiavimo rezultatai kiekvienai užduotai gaminio veikimo spartai iki 100 paveikslų per minutę (ipm).

i)

Užduočių per dieną skaičiaus apskaičiavimas. Užduočių per dieną skaičius skiriasi dėl gaminio veikimo spartos:

Įtaisų, kurių sparta yra 8 ipm arba mažesnė, atveju reikia atlikti aštuonias užduotis per dieną.

Įtaisų, kurių sparta yra nuo 8 iki 32 ipm, atveju užduočių per dieną skaičius lygus spartai. Pavyzdžiui, 14 ipm įtaisas turi atlikti 14 užduočių per dieną.

Įtaisų, kurių sparta yra 32 ipm ir didesnė, atveju, reikia atlikti 32 užduotis per dieną.

ii)

Vardinis paveikslų per dieną  (20) kiekis apskaičiuojamas pagal 36 lentelę. Pavyzdžiui, 14 ipm įtaisui naudojama 0,50 × 14 2 arba 98 paveikslai per dieną.

36 Lentelė

Vaizdo gavimo įrangos užduočių lentelė

Gaminio rūšis

Naudojama klasė

Formulė (paveikslai per dieną)

Nespalvoti (išskyrus faksus)

nespalvoto sparta

0,50 x ipm2

Spalvoti (išskyrus faksus)

nespalvoto sparta

0,50 x ipm2

iii)

Užduoties paveikslų skaičius apskaičiuojamas dalinant paveikslų per dieną skaičių iš užduočių per dieną skaičiaus. Apvalinama žemyn iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Pavyzdžiui, skaičius 15,8 reiškia, kad per užduotį turėtų būti išspausdinama 15 paveikslų, o ne apvalinama iki 16 užduoties paveikslų.

Kopijuokliams, kurių sparta mažesnė kaip 20 ipm, reikiamam paveikslui turi būti vienas originalas. Didelio paveikslų skaičiaus užduotims, pavyzdžiui, skirtoms aparatams, kurių sparta didesnė kaip 20 ipm, gali būti neįmanoma atitikti reikalaujamą paveikslų skaičių, ypač dėl ribotų dokumentų tiektuvų galimybių. Todėl kopijuokliai, kurių sparta yra 20 ipm ir didesnė, gali daryti daug kiekvieno originalo kopijų, jei originalų yra bent 10. Tokiu būdu gali būti padaryta daugiau paveikslų nei reikalaujama. Pavyzdžiui, 50 ipm įtaiso, kurio užduočiai reikalaujama 39 paveikslų, bandymas gali būti atliktas padarant po keturias 10 originalų kopijas arba po tris 13 originalų kopijas.

d)

Matavimo procedūros

Laikui matuoti pakanka paprasto chronometro ir galimybės jį nustatyti vienos sekundės tikslumu. Visi energijos duomenys turi būti registruojami vatvalandėmis (Wh). Visas laikas registruojamas sekundėmis arba minutėmis. „Matavimo prietaiso nulio“ skaitymas nustatomas pagal matavimo prietaiso Wh vertes. TEC procedūros eiga aprašyta 35 ir 36 lentelėse.

Aptarnavimo (priežiūros) veiksenos (įskaitant spalvų kalibravimą) paprastai neturėtų būti įtraukiamos į TEC matavimus. Jei bandymo metu pasitaiko tokių veiksenų, tai turi būti registruojama. Jeigu aptarnavimo veiksena pasitaiko atliekant ne pirmą, o kurią kitą užduotį, užduotis gali būti nutraukta, o bandymas papildomas pakaitine užduotimi. Tuo atveju, jei reikia pakaitinės užduoties, nutrauktos užduoties energijos vertės neregistruojamos, o pakaitinė užduotis atliekama iš karto po 4 užduoties. Visada turi būti išlaikoma 15 minučių pertrauka tarp užduočių, įskaitant ir nutrauktąją užduotį.

DFĮ be spausdinimo galimybių visais šios bandymo procedūros tikslais laikomi kopijuokliais.

i)

Spausdintuvams, skaitmeniniams dublikatoriams, DFP su spausdinimo galimybėmis ir faksams skirta procedūra

37 Lentelė

TEC bandymo procedūra –– spausdintuvai, skaitmeniniai dublikatoriai ir DFĮ su spausdinimo galimybėmis bei faksai

Etapas

Pradinė būsena

Veiksmas

Įrašas (etapo pabaigoje)

Galimos matuojamos būsenos

1

Išjungta

Įjungti įtaisą į matavimo prietaisą. Nustatyti matavimo prietaiso nulį; palaukti bandomąjį laiką (penkias ar daugiau minučių).

Energija išjungta

Išjungta

Bandymo intervalo laikas

2

Išjungta

Įjungti įtaisą. Palaukti, kol įtaisas rodys, kad yra parengties būsenoje.

3

Parengtis

Išspausdinti užduotį, kurią sudarytų bent vienas išvesties paveikslas, tačiau ne daugiau kaip vieną užduotį kiekvienai užduočių lentelei.

Užregistruoti laiką iki pirmojo iš įtaiso išeinančio lapo. Palaukti, kol matavimo prietaisas parodys, kad įtaisas persijungė į galutinę pristabdytąją veikseną.

0 veikimo laikas

4

Pristabdytoji veiksena

Nustatyti matavimo prietaiso nulį; palaukti vieną valandą.

Pristabdytosios veiksenos energija

Pristabdytoji veiksena

5

Pristabdytoji veiksena

Nustatyti matavimo prietaiso ir laikmačio nulį. Išspausdinti vieną užduotį kiekvienai užduočių lentelei. Užregistruoti laiką iki pirmojo iš įtaiso išeinančio lapo. Palaukti, kol laikmatis parodys, kad praėjo 15 minučių.

1 užduoties energija

Atkūrimas, aktyvi veiksena parengtis, pristabdytoji veiksena

1 veikimo laikas

6

Parengtis

Pakartoti 5 etapą.

2 užduoties energija

Tas pats, kaip pirmiau

2 veikimo laikas

7

Parengtis

Pakartoti 5 etapą (nematuojant veikimo laiko).

3 užduoties energija

Tas pats, kaip pirmiau

8

Parengtis

Pakartoti 5 etapą (nematuojant veikimo laiko).

4 užduoties energija

Tas pats, kaip pirmiau

9

Parengtis

Nustatyti matavimo prietaiso ir laikmačio nulį. Palaukti, kol matavimo prietaisas ir (arba) įtaisas rodys, kad įtaisas persijungė į galutinę pristabdytąją veikseną.

Galutinis laikas

Parengtis, pristabdytoji veiksena

Galutinė energija

Pastabos:

Prieš pradedant bandymą, patartina patikrinti numatytuosius galios valdymo delsos laikus, kad būtų įsitikinta, jog jie yra tokie kaip išsiųsti, ir įsitikinti, kad įtaisas turi pakankamai popieriaus.

„Matavimo prietaiso nulio“ skaitymas gali būti užtikrintas įrašant tuo metu sukauptas energijos sąnaudas, užuot matavimo prietaisą tiesiogiai nustatant ties nuline žyma.

1 etapas. Išjungtos būsenos matavimo laikotarpis gali būti ilgesnis, jeigu norima sumažinti matavimo paklaidą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekant matavimo skaičiavimus galia išjungus nenaudojama.

2 etapas. Jeigu įtaisas neturi parengties indikatoriaus, naudokite laiką, per kurį naudojamos galios lygis stabilizuojasi iki parengties lygio.

3 etapas. Užregistravus 0 veikimo laiką, likusi tos užduoties dalis gali būti atšaukta.

5 etapas. 15 minučių nuo užduoties pradžios. Įtaisas turi parodyti energijos sąnaudų padidėjimą per penkias sekundes, nustačius matavimo prietaiso ir laikmačio nulį; kad tuo būtų įsitikinta, gali reikėti pradėti spausdinimą prieš nustatant nulį.

6 etapas. Įtaisui, kuris išsiunčiamas su trumpais numatytaisiais delsos laikais, 6–8 etapus galima pradėti esant pristabdytajai veiksenai.

9 etapas. Įtaisai gali turėti daugelį pristabdytųjų veiksenų, kad visas pristabdytąsias veiksenas, išskyrus paskutinę, būtų galima įtraukti į galutinį laikotarpį.

Kiekvienas paveikslas siunčiamas atskirai; visi jie gali būti to paties dokumento dalis, tačiau dokumente neturi būti įvardijami kaip vieno originalaus paveikslo daugelis kopijų (nebent tas gaminys yra skaitmeninis dublikatorius, kaip nurodyta VII skirsnio D dalies 2 punkto b papunktyje).

Faksų, kurie vienai užduočiai naudoja tik vieną paveikslą, puslapis turi būti paduodamas į įtaiso dokumentų tiektuvą, skirtą patogiam kopijavimui, ir gali būti įdėtas į dokumentų tiektuvą prieš bandymo pradžią. Įtaiso nereikia prijungti prie telefono linijos, nebent telefono linijos reikia bandymui atlikti. Pvz., jeigu faksas neturi patogaus kopijavimo galimybės, tai 2 etape atliekama užduotis turi būti išsiųsta telefono linija. Faksų be dokumentų tiektuvo puslapis turėtų būti padėtas ant plokštelės.

ii)

Procedūra kopijuokliams, skaitmeniniams dublikatoriams ir DFĮ be spausdintuvo gebos

38 Lentelė

TEC Bandymo procedūra –– kopijuokliai, skaitmeniniai dublikatoriai ir DFĮ be spausdinimo galimybių

Etapas

Pradinė būsena

Veiksmas

Įrašas (etapo pabaigoje)

Galimos matuojamos būsenos

1

Išjungta

Įjungti įtaisą į matavimo prietaisą. Nustatyti matavimo prietaiso nulį; palaukti bandomąjį laiką (penkias ar daugiau minučių).

Energija išjungta

Išjungta

Bandymo intervalo laikas

2

Išjungta

Įjungti įtaisą. Palaukti, kol įtaisas rodys, kad yra parengties būsenoje.

3

Parengtis

Kopijuoti užduotį, kurią sudarytų bent vienas išvesties paveikslas, tačiau ne daugiau kaip vieną užduotį kiekvienai užduočių lentelei. Užregistruoti laiką iki pirmojo iš įtaiso išeinančio lapo. Palaukti, kol matavimo prietaisas parodys, kad įtaisas persijungė į galutinę pristabdytąją veikseną.

0 veikimo laikas

4

Pristabdytoji veiksena

Nustatyti matavimo prietaiso nulį; palaukti vieną valandą. Jeigu įtaisas išsijungia mažiau nei per valandą, užregistruoti laiką ir energiją pristabdytąja veiksena, tačiau palaukti visą valandą prieš pradedant 5 etapą.

Pristabdytosios veiksenos energija

Pristabdytoji veiksena

Bandymo intervalo laikas

5

Pristabdytoji veiksena

Nustatyti matavimo prietaiso ir laikmačio nulį. Kopijuoti po vieną užduotį kiekvienai užduočių lentelei. Užregistruoti laiką iki pirmojo iš įtaiso išeinančio lapo. Palaukti, kol laikmatis parodys, kad praėjo 15 minučių.

1 užduoties energija

Atkūrimas, aktyvi veiksena, parengtis, pristabdytoji veiksena, automatinis išjungimas

1 veikimo laikas

6

Parengtis

Pakartoti 5 etapą.

2 užduoties energija

Tas pats, kaip pirmiau

2 veikimo laikas

7

Parengtis

Pakartoti 5 etapą (nematuojant veikimo laiko).

3 užduoties energija

Tas pats, kaip pirmiau

8

Parengtis

Pakartoti 5 etapą (nematuojant veikimo laiko).

4 užduoties energija

Tas pats, kaip pirmiau

9

Parengtis

Nustatyti matavimo prietaiso ir laikmačio nulį. Palaukti, kol matavimo prietaisas ir (arba) įtaisas rodys, kad įtaisas persijungė į galutinę automatinio išjungimo būseną.

Galutinė energija

Parengtis, pristabdytoji veiksena

Galutinis laikas

10

Automatinis išjungimas

Nustatyti matavimo prietaiso nulį; palaukti bandomąjį laiką (penkias ar daugiau minučių).

Automatinio išjungimo energija

Automatinis išjungimas

Pastabos:

Prieš pradedant bandymą, patartina patikrinti numatytuosius galios valdymo delsos laikus, kad būtų įsitikinta, jog jie yra tokie kaip išsiųsti, ir įsitikinti, kad įtaisas turi pakankamai popieriaus.

„Matavimo prietaiso nulio“ skaitymas gali būti užtikrintas įrašant tuo metu sukauptas energijos sąnaudas, užuot matavimo prietaisą tiesiogiai nustatant ties nuline žyma.

1 etapas. Išjungtos būsenos matavimo laikotarpis gali būti ilgesnis, jeigu norima sumažinti matavimo paklaidą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekant matavimo skaičiavimus galia išjungus nenaudojama.

2 etapas. Jeigu įtaisas neturi parengties indikatoriaus, naudokite laiką, per kurį naudojamos galios lygis stabilizuojasi iki parengties lygio.

3 etapas. Užregistravus 0 veikimo laiką, likusi tos užduoties dalis gali būti atšaukta.

4 etapas. Jeigu įtaisas išsijungia per valandą, tai tuo momentu užregistruoti pristabdytosios veiksenos energiją ir laiką, tačiau prieš pradedant 5 etapą palaukti, kol praeis visa valanda nuo to laiko, kai prasidėjo pristabdytoji veiksena. Atkreipkite dėmesį, kad pristabdytosios veiksenos galios matavimas skaičiuojant nenaudojamas, ir įtaisas per visą valandą gali persijungti į automatinio išjungimo būseną.

5 etapas. 15 minučių nuo užduoties pradžios. Kad būtų įvertinti šia bandymo procedūra, gaminiai turi galėti užbaigti kiekvienos užduočių lentelės reikiamą užduotį per 15 minučių užduoties trukmę.

6 etapas. Įtaisas, kuris išsiunčiamas su trumpais numatytaisiais delsos laikais, 6–8 etapus gali pradėti esant pristabdytajai veiksenai arba automatinio išjungimo būsenai.

9 etapas. Jeigu prieš pradedant 9 etapą įtaisas jau persijungė į automatinio išjungimo būseną, tai galutinės energijos ir galutinio laiko vertės yra nulinės.

10 etapas. Tikslumui pagerinti automatinio išjungimo bandymo intervalas gali būti ilgesnis.

Originalai gali būti įdėti į dokumentų tiektuvą prieš bandymo pradžią. Gaminiai be dokumentų tiektuvo gali apdoroti visus paveikslus iš vieno originalo, padėto ant plokštelės.

iii)

Papildomi gaminių su skaitmenine sąsaja (DFE) matavimai

Šis etapas taikomas tik gaminiams, kurie turi tokią DFE, kaip aprašyta VII skirsnio A dalies 29 punkte.

Jeigu DFE turi atskirą maitinimo laidą, tai nepaisant, ar laidas ir valdiklis yra vidiniai ar išoriniai vaizdo gavimo gaminio atžvilgiu, kol pagrindinis gaminys yra parengties būsenoje, turi būti atliekamas tik DFE penkių minučių energijos matavimas. Įtaisas turi būti įjungtas į tinklą, jeigu išsiųstas kaip galimas jungti į tinklą.

Jeigu DFE neturi atskiro maitinimo laido, gamintojas privalo dokumentuoti kintamosios srovės parametrus, kurių reikia DFE, kai visas įtaisas yra parengties būsenoje. Dažniausiai tai bus pasiekiama matuojant nuolatinės srovės įėjimo į DFE akimirkinę galią ir padidinant šios galios lygį, kad būtų atsižvelgta į maitinimo nuostolius.

e)

Skaičiavimo metodai

TEC vertė atspindi prielaidas dėl to, kiek valandų per dieną gaminys apskritai naudojamas, naudojimo modelį per tas valandas ir numatytuosius delsos laikus, kuriuos gaminys naudoja persijungiant į mažesnės galios būsenas. Visi elektros matavimai yra daromi kaip per laiką sukaupta energija, o tada keičiami į galią, dalijant iš laikotarpio trukmės.

Skaičiavimai grindžiami kasdieninėmis vaizdo gavimo užduotimis, esančiomis dviejose grupėse, tarp kurių įtaisas persijungia į savo mažiausią galios būseną (kaip per pietų pertrauką); tai pavaizduota 2 schemoje, kuri pateikiama šio dokumento pabaigoje. Daroma prielaida, kad savaitgaliais įtaisas nenaudojamas ir neišjungiamas rankiniu būdu.

Galutinis laikas yra laikotarpis nuo paskutinio pradėto darbo iki mažiausios galios būsenos pradžios (automatinio išjungimo būsena – kopijuokliams, skaitmeniniams dublikatoriams ir DFĮ be spausdinimo galimybių; ir pristabdytoji veiksena spausdintuvams, skaitmeniniams dublikatoriams ir DFĮ su spausdinimo galimybėmis ir faksams), atėmus 15 minučių užduoties laiko trukmę.

Visų rūšių gaminiams taikomos šios dvi lygtys:

Vidutinė užduoties energija = (2užd + 3užd + 4užd)/3 Dienos užduoties energija = (1užd × 2) + [(užduotys per dieną – 2) × vidutinė užduoties energija)] Skaičiavimo metodas spausdintuvams, skaitmeniniams dublikatoriams ir

DFĮ su spausdinimo galimybėmis ir faksams taip pat naudoja šias tris lygtis:

Dienos pristabdytosios veiksenos energija = [24 valandos – ((užduotys per dieną/4) + (galutinis laikas × 2))] × pristabdytosios veiksenos galia Dienos energija = dienos užduoties energija + (2 × galutinė energija) + dienos pristabdytosios veiksenos energija TEC = (dienos energija × 5) + (pristabdytosios veiksenos galia × 48)

Skaičiavimo metodas kopijuokliams, skaitmeniniams dublikatoriams ir DFĮ be spausdinimo galimybių taip pat naudoja šias tris lygtis:

Dienos automatinio išjungimo būsenos energija = [24 valandos – ((užduotys per dieną/4) + (galutinis laikas × 2))] × automatinio išjungimo būsenos galia Dienos energija = dienos užduoties energija + (2 × galutinė energija) + dienos automatinio išjungimo būsenos energija TEC = (dienos energija × 5) + (automatinio išjungimo būsenos galia × 48)

Turi būti pranešamos kiekvienam matavimui naudojamos matavimo įrangos specifikacijos ir diapazonai. Matavimai turi būti atlikti taip, kad bendra galima TEC vertės paklaida būtų ne didesnė kaip 5 %. Tikslumo nereikia pranešti tais atvejais, kai galima paklaida mažesnė kaip 5 %. Kai galima paklaida artima 5 %, gamintojai privalo imtis priemonių, įrodančių kad įranga neviršys 5 % ribos.

f)

Nuorodos

ISO/IEC 10561:1999. Informacinė technologija — Raštinės įranga — Spausdinimo įrenginiai — Pralaidumo matavimo metodas — 1 klasės ir 2 klasės spausdintuvai.

39 Lentelė

Apskaičiuotoji užduočių lentelė

Sparta

Dienos užduotys

Tarpiniai paveikslai per dieną

Tarpiniai paveikslai per užduotį

Užduoties paveikslai

Dienos paveikslai

1

8

1

0.06

1

8

2

8

2

0.25

1

8

3

8

5

0.56

1

8

4

8

8

1.00

1

8

5

8

13

1.56

1

8

6

8

18

2.25

2

16

7

8

25

3.06

3

24

8

8

32

4.00

4

32

9

9

41

4.50

4

36

10

10

50

5.00

5

50

11

11

61

5.50

5

55

12

12

72

6.00

6

72

13

13

85

6.50

6

78

14

14

98

7.00

7

98

15

15

113

7.50

7

105

16

16

128

8.00

8

128

17

17

145

8.50

8

136

18

18

162

9.00

9

162

19

19

181

9.50

9

171

20

20

200

10.00

10

200

21

21

221

10.50

10

210

22

22

242

11.00

11

242

23

23

265

11.50

11

253

24

24

288

12.00

12

288

25

25

313

12.50

12

300

26

26

338

13.00

13

338

27

27

365

13.50

13

351

28

28

392

14.00

14

392

29

29

421

14.50

14

406

30

30

450

15.00

15

450

31

31

481

15.50

15

465

32

32

512

16.00

16

512

33

32

545

17.02

17

544

34

32

578

18.06

18

576

35

32

613

19.14

19

608

36

32

648

20.25

20

640

37

32

685

21.39

21

672

38

32

722

22.56

22

704

39

32

761

23.77

23

736

40

32

800

25.00

25

800

41

32

841

26.27

26

832

42

32

882

27.56

27

864

43

32

925

28.89

28

896

44

32

968

30.25

30

960

45

32

1013

31.64

31

992

46

32

1058

33.06

33

1056

47

32

1105

34.52

34

1088

48

32

1152

36.00

36

1152

49

32

1201

37.52

37

1184

50

32

1250

39.06

39

1248

51

32

1301

40.64

40

1280

52

32

1352

42.25

42

1344

53

32

1405

43.89

43

1376

54

32

1458

45.56

45

1440

55

32

1513

47.27

47

1504

56

32

1568

49.00

49

1568

57

32

1625

50.77

50

1600

58

32

1682

52.56

52

1664

59

32

1741

54.39

54

1728

60

32

1800

56.25

56

1792

61

32

1861

58.14

58

1856

62

32

1922

60.06

60

1920

63

32

1985

62.02

62

1984

64

32

2048

64.00

64

2048

65

32

2113

66.02

66

2112

66

32

2178

68.06

68

2176

67

32

2245

70.14

70

2240

68

32

2312

72.25

72

2304

69

32

2381

74.39

74

2368

70

32

2450

76.56

76

2432

71

32

2521

78.77

78

2496

72

32

2592

81.00

81

2592

73

32

2665

83.27

83

2656

74

32

2738

85.56

85

2720

75

32

2813

87.89

87

2784

76

32

2888

90.25

90

2880

77

32

2965

92.64

92

2944

78

32

3042

95.06

95

3040

79

32

3121

97.52

97

3104

80

32

3200

100.00

100

3200

81

32

3281

102.52

102

3264

82

32

3362

105.06

105

3360

83

32

3445

107.64

107

3424

84

32

3528

110.25

110

3520

85

32

3613

112.89

112

3584

86

32

3698

115.56

115

3680

87

32

3785

118.27

118

3776

88

32

3872

121.00

121

3872

89

32

3961

123.77

123

3936

90

32

4050

126.56

126

4032

91

32

4141

129.39

129

4128

92

32

4232

132.25

132

4224

93

32

4325

135.14

135