ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 379

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. gruodžio 28d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1997/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų ( 1 )

1

 

*

2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai

5

 

*

2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1999/2006, nustatantis laikinąjį antidempingo muitą tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės balnelių importui

11

 

*

2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2000/2006 dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1870/2005

37

 

*

2006 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2001/2006 dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą pritaikantis Reglamentą (EB) Nr. 2295/2003, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1907/90 dėl tam tikrų prekybos kiaušiniais standartų įgyvendinimo taisykles

39

 

*

2006 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2002/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 795/2004, nustatantį išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles

47

 

*

2006 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2003/2006, nustatantis išsamias su bendru žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimu susijusių išlaidų finansavimo iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) taisykles

49

 

*

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2004/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2273/93, nustatantį grūdų intervencinius centrus, ir jį pritaikantis atsižvelgiant į Bulgarijos ir Rumunijos stojimą

54

 

*

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2005/2006, kuriuo nustatomi laikinieji antidempingo muitai sintetiniams poliesterių kuokšteliniams (štapelio) pluoštams (PKP), kurių kilmės šalys yra Malaizija ir Taivanas

65

 

*

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2006/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 950/2006 siekiant įtraukti Kroatijos kilmės cukraus produktų metinę tarifinę kvotą

95

 

*

2006 gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2007/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas dėl tam tikrų tarpinių produktų, gautų iš techninės paskirties 3 kategorijos medžiagų, skirtų medicinos prietaisams, in vitro diagnostikoje naudojamiems produktams ir laboratoriniams reagentams gaminti, importo ir tranzito, ir iš dalies keičiantis tą reglamentą ( 1 )

98

 

*

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2008/2006, nustatantis išsamias 2007 m. tarifinių kvotų jaučių jauniklių mėsos produktams, kurių kilmės šalys – Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija, Juodkalnija ir Kosovas, taikymo taisykles

105

 

 

2006 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2009/2006, nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už pieną ir pieno produktus

117

 

 

2006 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2010/2006, nustatantis kai kurių pieno ir pieno produktų sektoriaus produktų galimą kiekį pirmam 2007 m. pusmečiui pagal Bendrijos atidarytas kvotas, remiantis vien licencija

121

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimas, įgyvendinantis Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį

123

 

 

Komisija

 

*

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas dėl dimetenamido neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB i priedą ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra šios medžiagos, registracijų panaikinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 6895)  ( 1 )

125

 

*

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas dėl fosalono neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra šios medžiagos, registracijų panaikinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 6897)  ( 1 )

127

 

 

Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi

 

*

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos bendroji pozicija 2006/1011/BUSP, įgyvendinanti Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu

129

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1997/2006

2006 m. gruodžio 19 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Remiantis konkrečiomis priemonėmis, būtina sparčiau įgyvendinti ekologiškiems maisto produktams ir ekologiniam ūkininkavimui skirtą Europos veiksmų planą siekiant supaprastinti ir užtikrinti darną.

(2)

Į Bendriją importuotus ekologiškus produktus turėtų būti leidžiama pateikti į Bendrijos rinką paženklintus kaip produktus su nuorodomis į ekologinę gamybą, jeigu jie pagaminti pagal Bendrijos teisės aktus atitinkančias arba lygiavertes gamybos taisykles ir jiems taikoma tokia pati ar lygiavertė kontrolės tvarka.

(3)

Trečiosioms šalims, kurių gamybos standartai ir kontrolės tvarka yra lygiaverčiai taikomiems Bendrijoje, turėtų būti suteiktas pripažinimas ir turėtų būti paskelbtas tokių šalių sąrašas. Taip pat turėtų būti pripažintos ir sąraše išvardytos kontrolės įstaigos ar institucijos, kompetentingos vykdyti kontrolę šalyse, kurios nėra įrašytos į pripažintų trečiųjų šalių sąrašą. Trečiųjų šalių ūkio subjektams, kurie gamina tiesiogiai laikydamiesi Bendrijos taisyklių, turėtų būti leidžiama pasirinkti, kad jų veiklą tikrintų kontrolės įstaigos ar institucijos, kurias šiuo tikslu pripažįsta Komisija.

(4)

1991 m. birželio 24 d. Tarybos Reglamente (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (2) numatyta, kad iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali išduoti leidimus importuotojams tam tikromis sąlygomis pateikti į Bendrijos rinką atskirus produktus. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti tą importo sistemą nauja importo sistema, kuri būtų taikoma po minėtos datos.

(5)

Siekiant nesutrikdyti tarptautinės prekybos, manoma, kad reikia ir toliau suteikti valstybėms narėms galimybę atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį išduoti importuotojams leidimus pateikti produktus į Bendrijos rinką, kol nebus įgyvendintos priemonės, būtinos, kad veiktų naujoji importo sistema, visų pirma siekiant pripažinti kontrolės įstaigas ar institucijas, kompetentingas vykdyti kontrolę tose šalyse, kurios neįrašytos į pripažintų trečiųjų šalių sąrašą.

(6)

Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 iš dalies keičiamas taip:

1)

10 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

buvo taikoma 9 straipsnyje nurodyta kontrolės sistema arba buvo importuoti laikantis 11 straipsnio;

tačiau pagal 11 straipsnio 6 dalį importuotų produktų atveju įgyvendinant kontrolės sistemą laikomasi reikalavimų, lygiaverčių 9 straipsnyje, ypač jo 4 dalyje, numatytiems reikalavimams.“.

2)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

1.   Į Bendrijos rinką galima pateikti iš trečiosios šalies importuotą produktą, paženklintą kaip produktą su nuorodomis į ekologinės gamybos metodą, jei:

a)

produktas atitinka šio reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatytas nuostatas;

b)

visų ūkio subjektų, įskaitant eksportuotojus, veiklą tikrino kontrolės įstaiga ar institucija, pripažinta pagal 2 dalį; ir

c)

atitinkami ūkio subjektai turi galėti importuotojams ar valstybės institucijoms bet kuriuo metu pateikti dokumentinius įrodymus, kuriais galima nustatyti paskutinę operaciją vykdžiusį ūkio subjektą ir jo priežiūroje esančių produktų rūšį ar asortimentą, bei kurie leidžia patikrinti, ar šis ūkio subjektas laikosi a ir b punktų reikalavimų bei galiojimo laikotarpio.

2.   14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija pripažįsta 1 dalies b punkte nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, įskaitant 9 straipsnyje nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, kompetentingas vykdyti kontrolę bei išduoti 1 dalies c punkte nurodytus dokumentinius įrodymus trečiosiose šalyse, ir sudaro šių kontrolės įstaigų ir institucijų sąrašą.

Kontrolės įstaigos akredituojamos pagal atitinkamą Europos standartą EN 45011 arba ISO vadovo 65 „Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms įstaigoms“ naujausią redakciją, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Akredituojanti institucija atlieka reguliarius kontrolės įstaigų vertinimus vietoje, jų stebėseną ir daugiametį jų veiklos pakartotinį įvertinimą.

Nagrinėdama prašymus dėl pripažinimo Komisija paprašo kontrolės įstaigos ar institucijos pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija taip pat gali pavesti ekspertams vietoje išnagrinėti gamybos taisykles ir atitinkamos kontrolės įstaigos ar kontrolės institucijos trečiojoje šalyje vykdomą kontrolės veiklą.

Pripažintos kontrolės įstaigos ar institucijos pateikia akredituojančios institucijos ar tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos parengtus pranešimus dėl įvertinimo, susijusius su reguliariais vertinimais vietoje, stebėsena ir daugiamečiu jų veiklos pakartotiniu įvertinimu.

Remdamasi pranešimais dėl įvertinimo, padedant valstybėms narėms Komisija užtikrina tinkamą pripažintų kontrolės įstaigų ir institucijų priežiūrą reguliariai peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šio reglamento nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.

3.   Į Bendrijos rinką taip pat galima pateikti iš trečiosios šalies importuotą produktą, paženklintą kaip produktą su nuorodomis į ekologinės gamybos metodą, jei:

a)

produktas yra pagamintas pagal gamybos standartus, lygiaverčius 5 ir 6 straipsniuose nustatytoms gamybos taisyklėms dėl ekologinės gamybos Bendrijoje;

b)

ūkio subjektams taikomos kontrolės priemonės, lygiavertės 8 ir 9 straipsniuose nurodytoms priemonėms, ir tokios kontrolės priemonės buvo nuolat ir veiksmingai taikomos;

c)

ūkio subjektų trečiojoje šalyje veikla visuose gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose buvo tikrinta pagal kontrolės sistemą, kuri yra pripažinta pagal 4 dalį, arba tikrinta kontrolės įstaigos ar pagal 5 dalį pripažintos institucijos; ir

d)

produktui yra suteiktas kontrolės sertifikatas, išduotas pagal 4 dalį pripažintų trečiosios šalies kompetentingų institucijų arba kontrolės įstaigų ar institucijų, arba pagal 5 dalį pripažintos kontrolės įstaigos ar institucijos, kuriame patvirtinama, kad produktas atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas.

Sertifikato originalas turi lydėti prekes, siunčiamas iki pirmojo gavėjo. Po to importuotojas privalo saugoti šį sertifikatą ne trumpiau kaip dvejus metus, kad galėtų jį pateikti kontrolės įstaigoms ar tam tikrais atvejais kontrolės institucijoms.

4.   14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali pripažinti trečiąsias šalis, kurių gamybos sistemos atitinka taisykles, lygiavertes 5 ir 6 straipsniuose nustatytoms taisyklėms, ir kurių kontrolės tvarka yra lygiavertė 8 ir 9 straipsniuose nustatytai tvarkai, ir gali sudaryti tokių šalių sąrašą. Įvertinant lygiavertiškumą reikia atsižvelgti į Codex Alimentarius gaires CAC/GL 32.

Nagrinėdama prašymą suteikti pripažinimą, Komisija prašo trečiosios šalies pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija gali patikėti ekspertams vietoje išnagrinėti atitinkamos trečiosios šalies gamybos ir kontrolės tvarkos taisykles.

Iki kiekvienų metų kovo 31 d. taip pripažintos trečiosios šalys siunčia Komisijai glaustą metinį pranešimą dėl jų nustatytos kontrolės tvarkos įgyvendinimo ir vykdymo.

Remdamasi tuose metiniuose pranešimuose pateikta informacija, Komisija, padedant valstybėms narėms, užtikrina tinkamą pripažintų trečiųjų šalių priežiūrą, nuolat peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šio reglamento nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.

5.   Produktų, importuotų ne pagal 1 dalį ir importuotų ne iš trečiosios šalies, kuri yra pripažinta pagal 4 dalį, atveju Komisija 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali pripažinti kontrolės įstaigas ir institucijas, įskaitant 9 straipsnyje nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, kompetentingomis vykdyti patikrinimus ir išduoti sertifikatus trečiosiose šalyse 3 dalyje nurodytu tikslu ir sudaryti tokių kontrolės įstaigų ir kontrolės institucijų sąrašą. Įvertinant lygiavertiškumą reikia atsižvelgti į Codex Alimentarius gaires CAC/GL 32.

Komisija nagrinėja prašymus dėl pripažinimo, kuriuos pateikia trečiosios šalies kontrolės įstaiga ar institucija.

Nagrinėdama prašymus dėl pripažinimo Komisija prašo kontrolės įstaigos ar institucijos pateikti visą reikiamą informaciją. Akredituojanti įstaiga ar tam tikrais atvejais kompetentinga institucija atlieka reguliarius kontrolės įstaigos ar institucijos vertinimus vietoje, jų stebėseną ir daugiametį jų veiklos pakartotinį įvertinimą. Komisija gali pavesti ekspertams vietoje išnagrinėti gamybos taisykles ir atitinkamos kontrolės įstaigos ar institucijos trečiojoje šalyje vykdomą kontrolės veiklą.

Pripažintos kontrolės įstaigos ar institucijos pateikia pranešimus dėl įvertinimo, kuriuos parengia akredituojanti institucija ar tam tikrais atvejais kompetentinga institucija, susijusius su reguliariu vertinimu vietoje, stebėsena ir daugiamečiu jų veiklos pakartotiniu įvertinimu.

Remdamasi minėtais pranešimais dėl įvertinimo, Komisija, padedant valstybėms narėms, užtikrina tinkamą pripažintų kontrolės įstaigų ir kontrolės institucijų priežiūrą reguliariai peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šio nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.

6.   Paskelbus pirmąjį pagal 5 dalį pripažintų kontrolės įstaigų sąrašą, valstybės narės kompetentinga institucija laikotarpiui, kuris prasideda nuo 2007 m. sausio 1 d. ir baigiasi praėjus 12 mėnesių nuo jo paskelbimo, gali leisti importuotojams toje valstybėje narėje, kurioje importuotojas pranešė apie savo veiklą pagal 8 straipsnio 1 dalį, pateikti į rinką produktus, importuotus iš trečiųjų šalių, kurios nėra įrašytos į 4 dalyje nurodytą sąrašą, jeigu importuotojas pateikia pakankamai įrodymų, jog laikomasi 3 dalies a ir b punktuose nurodytų sąlygų. Jeigu tų sąlygų nebesilaikoma, leidimas nedelsiant panaikinamas. Leidimai galioja ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo pirmojo kontrolės įstaigų ir institucijų, pripažintų pagal 5 dalį, sąrašo paskelbimo. Importuotam produktui taikomas kontrolės sertifikatas, išduotas institucijos ar įstaigos, kuriai leidimą išduodančiosios valstybės narės kompetentinga institucija leido išduoti kontrolės sertifikatą. Sertifikato originalas turi lydėti prekes, siunčiamas iki pirmojo gavėjo. Po to importuotojas privalo saugoti šį sertifikatą ne trumpiau kaip dvejus metus, kad galėtų jį pateikti kontrolės įstaigoms ar tam tikrais atvejais kontrolės institucijoms.

Kiekviena valstybės narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie kiekvieną pagal šią dalį išduotą leidimą, įskaitant informaciją apie atitinkamus gamybos standartus ir kontrolės tvarką.

Valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva pagal šią dalį išduotą leidimą išnagrinėja 14 straipsnyje nurodytas komitetas. Jeigu nagrinėjant paaiškėja, kad nesilaikoma šio straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytų sąlygų, Komisija reikalauja, kad leidimą išdavusi valstybė narė jį panaikintų.

Leidimas prekiauti iš trečiosios šalies importuotais produktais, kurį iki 2006 m. gruodžio 31 d. importuotojui pagal šią dalį išdavė atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, galioja ne ilgiau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d.

7.   Laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos Komisija gali patvirtinti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles, visų pirma dėl:

a)

kriterijų ir tvarkos, kurių reikia laikytis pripažįstant trečiąsias šalis ir kontrolės įstaigas bei institucijas, įskaitant pripažintų trečiųjų šalių ir kontrolės įstaigų bei institucijų sąrašų skelbimą; ir

b)

1 dalyje nurodytų dokumentinių įrodymų ir 3 dalies d punkte bei 6 straipsnyje nurodyto sertifikato, atsižvelgiant į elektroninio sertifikavimo privalumus, įskaitant didesnę apsaugą nuo sukčiavimo.“.

3)

16 straipsnio 3 dalies antra pastraipa išbraukiama.

4)

III priedo C skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmos pastraipos antra įtrauka pakeičiama taip:

„—

pirmasis gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, nurodytas 11 straipsnio 3 dalies d punkte ir 11 straipsnio 6 dalyje, kuriam pristatoma siunta ir kuris toliau ją tvarko arba pateikia į Bendrijos rinką.“;

b)

5 punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kontrolės įstaiga ar institucija tikrina C skirsnio 2 punkte minimus inventoriaus ir finansinius dokumentus ir 11 straipsnio 3 dalies d punkte arba 11 straipsnio 6 dalyje nurodytą kontrolės sertifikatą bei 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentinius įrodymus.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KORKEAOJA


(1)  2006 m. rugsėjo 28 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 780/2006 (OL L 137, 2006 5 25, p. 9).


28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1998/2006

2006 m. gruodžio 15 d.

dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (1), ypač į jo 2 straipsnį,

paskelbusi šio reglamento projektą (2),

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 994/98 įgalioja Komisiją reglamentu nustatyti pagalbos dydį, už kurį mažesnės pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis visų Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir dėl to jai netaikomas pranešimo reikalavimas, numatytas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

(2)

Komisija taikė Sutarties 87 ir 88 straipsnius daugelyje sprendimų, ypač išaiškindama „pagalbos“ sąvoką, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Savo politiką dėl de minimis ribos, už kurią mažesnei pagalbai Sutarties 87 straipsnio 1 dalis netaikoma, Komisija taip pat yra išdėsčiusi pranešime apie de minimis taisyklę valstybės pagalbai (3) ir 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (4). Atsižvelgiant į šio reglamento taikymo patirtį ir siekiant atsižvelgti į infliacijos bei bendrojo vidaus produkto Bendrijoje kitimą iki 2006 m. imtinai ir tikėtinus pokyčius šio reglamento galiojimu metu, tikslinga peržiūrėti kai kurias Reglamente (EB) Nr. 69/2001 išdėstytas sąlygas ir jį pakeisti kitu reglamentu.

(3)

Atsižvelgiant į specialias taisykles, taikomas žemės ūkio produktų pagrindinės gamybos, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose, bei į riziką, kad net mažesnės pagalbos sumos, negu nurodyta šiame reglamente, gali atitikti Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijus tuose sektoriuose, šis reglamentas neturėtų būti taikomas šiems sektoriams. Atsižvelgiant į transporto sektoriaus pokyčius, ypač daugelio transporto veiklos rūšių pertvarkymą po liberalizavimo, netikslinga į de minimis reglamento taikymo sritį neįtraukti transporto sektoriaus. Todėl šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti visą transporto sektorių. Todėl bendroji de minimis riba turėtų būti pakoreguota, kad būtų atsižvelgiama į paprastai mažų įmonių, veikiančių krovinių vežimo keliais ir keleivių vežimo sektoriuje, dydį. Dėl tų pačių priežasčių ir siekiant atsižvelgti į per didelį sektoriaus pajėgumą ir transporto politikos tikslus sumažinti spūstis keliuose ir keliais gabenamų krovinių skaičių, pagalba įmonėms, atliekančioms krovinių vežimo keliais operacijas samdos pagrindais arba už atlygį, įsigyti krovinių vežimo keliais transporto priemones į Reglamento taikymo sritį neturėtų patekti. Dėl to nesikeičia palankus Komisijos požiūris, išreikštas kitose Bendrijos priemonėse, išskyrus šį reglamentą, į valstybės pagalbą, kad transporto priemonės būtų švaresnės ir mažiau kenktų aplinkai. Atsižvelgiant į 2002 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei (5), šis reglamentas neturėtų būti taikomas anglių sektoriui.

(4)

Tačiau atsižvelgiant į žemės ūkio ir ne žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos panašumus, šis reglamentas turėtų būti taikomas žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos. Nei veikla ūkyje, kaip antai grūdų derliaus nuėmimas, pjovimas, kūlimas, kiaušinių pakavimas ir t. t., būtina ruošiant produktą pirmajam pardavimui, nei pirmas pardavimas perpardavėjams arba perdirbėjams šiuo atžvilgiu nėra laikomi perdirbimu arba prekyba. Nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos pagalbai, teikiamai įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu arba prekyba, neturėtų būti taikomas 2004 m. spalio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (6). Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nustatė, kad kai Bendrija teisės aktais įteisino bendrą atitinkamo žemės ūkio sektoriaus rinkos organizavimą, valstybės narės buvo įpareigotos nesiimti jokių priemonių, galinčių jam pakenkti arba nuo jo nukrypti. Dėl šios priežasties šio reglamento nuostatų nereikėtų taikyti pagalbai, kurios dydis nustatomas pagal rinkai pateiktų arba joje įsigytų produktų kainą arba kiekį. Reglamentas taip pat neturėtų taikomas de minimas pagalbai, kuri būtų susieta su pagrindinių gamintojų prievole ją dalintis.

(6)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas de minimis eksporto pagalbai arba de minimis pagalbai, kuri sudaro palankesnes sąlygas vietiniams nei importuotiems produktams. Visų pirma reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, naudojamai finansuoti platinimo tinklų kūrimą ir veikimą kitose šalyse. Pagalba, teikiama padengti dalyvavimo prekybos mugėse, mokymo arba konsultavimo paslaugų išlaidas dėl naujo arba esamo produkto pristatymo naujoje rinkoje, paprastai nelaikoma eksporto pagalba.

(7)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (7), nes gali kilti sunkumų nustatant tokioms įmonėms skiriamos pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

(8)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, gali būti nustatyta, kad pagalba, neviršijanti 200 000 EUR ribos per bet kurį trejų metų laikotarpį, nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir (arba) neiškraipo konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės, ir todėl jai netaikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Transporto sektoriaus įmonėms ši riba turėtų būti 100 000 EUR.

(9)

Todėl metai, į kuriuos yra atsižvelgiama, yra atitinkamose valstybėse narėse esančių įmonių apmokestinimo tikslais naudojami fiskaliniai metai. Santykinis trejų metų laikotarpis turėtų būti vertinamas etapais, kad kiekvieną kartą teikiant naują de minimis pagalbą būtų nustatytas bendras per atitinkamus praėjusius fiskalinius metus ir per praėjusius dvejus fiskalinius metus suteiktos de minimis pagalbos dydis. Todėl būtina atsižvelgti į valstybės narės suteiktą pagalbą, net jeigu ji buvo visa arba dalinai finansuojama Bendrijos kilmės ištekliais. Neturėtų būti sudaromos galimybės šią nustatytą de minimis ribą viršijančią pagalbą išskirstyti į mažesnes dalis tam, kad jos patektų į šio reglamento taikymo sritį.

(10)

Remiantis principais, reglamentuojančiais pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, de minimis pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti.

(11)

Siekiant užkirsti kelią įvairiose Bendrijos priemonėse nustatytų didžiausių pagalbos intensyvumo dydžių nesilaikymo, de minimis pagalba neturėtų būti kaupiama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti, jeigu dėl tokio pagalbos kaupimo kiekvienu atveju atskirai nustatytas pagalbos intensyvumas viršytų bendrosios išimties reglamente arba Komisijos priimtame sprendime nustatytą dydį.

(12)

Siekiant skaidrumo, vienodų sąlygų taikymo ir teisingo de minimis pagalbos aukščiausios ribos taikymo reikėtų, kad valstybės narės taikytų tą patį skaičiavimo metodą. Norint palengvinti šį skaičiavimą ir atsižvelgiant į de minimis taisyklės taikymo dabartinę praktiką, pagalbos sumos, kurios nėra teikiamos finansinių subsidijų forma, turėtų būti konvertuojamos į jų bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Apskaičiuojant skaidrios pagalbos subsidijos ekvivalentą, išskyrus subsidijas arba dalimis mokamą pagalbą, būtina remtis tokios pagalbos teikimo metu rinkoje vyraujančiomis palūkanų normomis. Siekiant vienodo, skaidraus ir paprasto valstybės pagalbos taisyklių taikymo, šiame reglamente rinkos palūkanų normos turėtų būti laikomos orientacinėmis palūkanų normomis, kurias, remdamasi objektyviais kriterijais, reguliariai nustato Komisija ir kurios yra skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba internete. Tačiau prie žemiausios normos gali reikėti pridėti papildomus bazinius punktus, atsižvelgiant į pateiktas garantijas arba su pagalbos gavėju susijusią riziką.

(13)

Siekiant skaidrumo, vienodų sąlygų taikymo ir veiksmingos stebėsenos, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidriai de minimis pagalbai. Skaidri pagalba yra tokia pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą galima tiksliai ex ante apskaičiuoti neatlikus rizikos įvertinimo. Tiksliai apskaičiuoti galima, pavyzdžiui, subsidijas, palūkanų normų subsidijas ir apribotą atleidimą nuo mokesčių. Pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcija, neturėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai visa valstybės injekcijos suma yra mažesnė negu nustatyta de minimis riba. Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (8) nurodyta pagalba neturėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai pagal susijusią rizikos kapitalo schemą kiekvienai tikslinei įmonei numatomas kapitalas neviršija de minimis ribos. Pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos metu rinkoje vyravusių palūkanų normomis.

(14)

Taikant šį reglamentą neatmetama galimybė, kad valstybės narės priimta priemonė gali nebūti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, remiantis kitu negu šiame reglamente nurodytu pagrindu tokiais atvejais, kaip antai kapitalo injekcijos, nes tokia priemonė priimta laikantis rinkos investuotojo principo.

(15)

Būtina užtikrinti garantijų schemų, nedarysiančių poveikio prekybai ir neiškreipsiančių konkurencijos, ir apie kurias turima pakankamai duomenų patikimai bet kokiam poveikiui įvertinti, teisinį aiškumą. Todėl šiuo reglamentu bendroji 200 000 EUR de minimis riba turėtų būti keičiama nuo garantijos priklausančia riba, pagrįsta tokios individualios paskolos pagrindinės garantijos suma. Ši konkreti riba turi būti apskaičiuota remiantis metodologija, kuri naudojama vertinti valstybės pagalbos sumai, įtrauktai į garantijų schemas, padengiančias paskolas perspektyvioms įmonėms. Nuo garantijos priklausančiai ribai apskaičiuoti naudojama metodologija ir duomenys neturėtų apimti Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti nurodytų sunkumus patiriančių įmonių. Todėl ši konkreti riba neturėtų būti taikoma individualiai ad hoc pagalbai, nepatenkančiai į garantijos schemos taikymo sritį, sunkumus patiriančioms įmonėms teikiamai pagalbai arba garantijoms, teikiamoms pagrindiniams sandoriams, kurie nelaikomi paskola, pavyzdžiui, garantijos kapitalo sandoriams. Konkreti riba turėtų būti nustatoma pagal tai, kad atsižvelgiant į 13 % ribos normą (galutinis įsipareigojimų nevykdymo santykis), atspindinčią garantijų schemų blogiausią atvejį Bendrijoje, 1 500 000 EUR sudarančios garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti prilygintas bendrajai de minimis ribai. Kelių transporto sektoriaus įmonėms ši suma turėtų būti sumažinta iki 750 000 EUR. Šios konkrečios ribos turėtų būti taikomos tik garantijoms, dengiančioms iki 80 % pagrindinės paskolos. Komisijos patvirtintą metodologiją, apie kurią buvo pranešta remiantis Komisijos reglamentu valstybės pagalbos srityje, pavyzdžiui, 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai (9), valstybės narės gali naudoti vertinant pagal garantiją numatytą bendrąjį subsidijos ekvivalentą, jeigu patvirtintoje metodologijoje aiškiai apibrėžta garantijų rūšis ir pagrindinių sandorių rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą.

(16)

Gavusi pranešimą iš valstybės narės, Komisija gali nagrinėti, ar pagalbos priemonės, kurios nesudaro subsidija, paskola, garantija, kapitalo injekcija arba rizikos kapitalo priemonė, bendrosios subsidijos ekvivalentas neviršija de minimis ribos ir todėl jai galėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos.

(17)

Komisija privalo užtikrinti, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklių būtų laikomasi, visų pirma, kad pagalba, teikiama pagal de minimis pagalbos taisykles, atitiktų jos teikimo sąlygas. Remdamosi Sutarties 10 straipsnyje nurodytu bendradarbiavimo principu, valstybės narės turėtų palengvinti šios užduoties įgyvendinimą, sukurdamos reikalingą mechanizmą, užtikrinantį, kad bendra de minimis pagalbos suma, suteikta tai pačiai įmonei pagal de minimis taisyklę, neviršytų 200 000 EUR ribos per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Todėl teikdamos de minimis pagalbą, valstybės narės turėtų informuoti atitinkamą įmonę apie pagalbos sumą, ir kad pagalba yra de minimis, darydamos nuorodą į šį reglamentą. Be to, prieš skiriant tokią pagalbą, atitinkama valstybė narė turėtų gauti iš įmonės deklaraciją apie bet kokią kitą de minimis pagalbą, gautą per praėjusius dvejus fiskalinius metus, ir nuodugniai patikrinti, kad suteikus naują de minimis pagalbą, nebūtų viršijama de minimis nustatyta riba. Turėtų būti įmanoma užtikrinti, kad tinkamai laikomasi nustatytų ribų sukūrus centrinį registrą, arba, Europos investicijų fondo sukurtų garantijų schemų atvejais, fondas galėtų pats sudaryti pagalbos gavėjų sąrašus ir prašytų valstybių narių informuoti pagalbos gavėjus apie gautą de minimis pagalbą.

(18)

Reglamentas (EB) Nr. 69/2001 netenka galios 2006 m. gruodžio 31 d. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 69/2001 nebuvo taikomas transporto sektoriui, kuriam iki šiol netaikoma de minimis pagalba. Atsižvelgiant į labai nedidelę de minimis sumą, taikomą žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, ir su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų sąlygų, šis reglamentas turėtų būti taikomas iki jo įsigaliojimo skirtai pagalbai įmonėms, veikiančioms transporto sektoriuje ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje. Be to, pagal Reglamentą (EB) Nr. 69/2001 per jo galiojimo laiką skirtai bet kokiai individualiai pagalbai šis reglamentas poveikio neturėtų daryti.

(19)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje, ypač į tai, kad dažnai reikia peržiūrėti valstybės pagalbos politiką, šio reglamento galiojimo laiką reikėtų apriboti. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui ir jo nepratęsus, valstybėms narėms turėtų būti suteikiamas šešių mėnesių tikslinimo laikotarpis dėl de minimis pagalbos, kuriai buvo taikomas šis reglamentas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai įmonėms visuose sektoriuose, išskyrus:

a)

pagalbą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veikiančioms įmonėms, kurioms taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (10);

b)

pagalbą įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, pagrindine gamyba;

c)

žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, perdirbimu ir prekyba besiverčiančioms įmonėms teikiamą pagalbą šiais atvejais:

i)

kai pagalbos dydis nustatomas pagal iš pagrindinių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį,

ii)

kai pagalba priklauso nuo to, ar bus dalinai arba visa skirta pagrindiniams gamintojams;

d)

pagalbą su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, konkrečiai, pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su eksporto veikla;

e)

pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar vartojamos vietinės ar importuotos prekės;

f)

pagalbą anglių sektoriuje veikiančioms įmonėms, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1407/2002;

g)

pagalba įmonėms, atliekančioms krovinių vežimo keliais operacijas samdos pagrindais arba už atlygį, įsigyti krovinių vežimo keliais transporto priemones;

h)

pagalbą, skirtą sunkumus patiriančioms įmonėms.

2.   Šiame reglamente:

a)

žemės ūkio produktai – tai produktai, išvardyti EB sutarties I priede, išskyrus žuvininkystės produktus;

b)

žemės ūkio produktų perdirbimas – bet kokia su žemės produktais atliekama operacija, kurią atlikus gaunamas taip pat žemės ūkio produktas, išskyrus ūkyje vykdomą veiklą, susijusią su pasiruošimu parduoti augalinės arba gyvulinės kilmės produktą pirmą kartą;

c)

žemės ūkio produktų prekyba – laikymas arba eksponavimas, skirtas pardavimui, pasiūlai, tiekimui arba kitokiam pateikimui į rinką, išskyrus kai pirminės produkcijos gamintojas ją pirmą kartą parduoda perpardavėjams ir perdirbėjams bei išskyrus bet kokią veiklą, susijusią su pasiruošimu parduoti produktą pirmą kartą; kai pagrindinis gamintojas tą produkciją parduoda galutiniams vartotojams tam tikslui paskirtose atskirose patalpose, tai laikoma pardavimu.

2 straipsnis

De minimis pagalba

1.   Pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų ir joms netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas pranešimo reikalavimas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytas sąlygas.

2.   Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus fiskalinius metus, suma neviršija 200 000 EUR. Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai kelių transporto sektoriaus įmonei per bet kuriuos trejus fiskalinius metus, suma neviršija 100 000 EUR. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo de minimis pagalbos formos arba siekiamų tikslų ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės skirta pagalba yra visa arba dalinai finansuojama Bendrijos kilmės ištekliais. Laikotarpis nustatomas remiantis fiskaliniais metais, kuriuos naudoja atitinkamoje valstybėje narėje esanti įmonė.

Kai pagal pagalbos priemonę numatyta bendra pagalbos suma viršija šią ribą, šis reglamentas negali būti taikomas pagalbos sumai, net mažai jos daliai, kuri neviršija nustatytos ribos. Tokiu atveju šis reglamentas negali būti taikomas pagalbos priemonei nei pagalbos suteikimo metu, nei bet kada vėliau.

3.   2 dalyje nurodyta riba išreiškiama finansine subsidija. Naudojami tokie skaičiai, kurie yra prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Jeigu pagalba teikiama kitokia nei subsidijos forma, pagalbos suma yra bendros pagalbos subsidijos ekvivalentas.

Jeigu pagalba išmokama dalimis, jos vertė yra diskontuojama suteikimo metu. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant ir apskaičiuojant bendrąjį pagalbos ekvivalentą, yra pagalbos suteikimo metu galiojusi orientacinė palūkanų norma.

4.   Šis reglamentas taikomas tik tai pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidri pagalba). Visų pirma:

a)

pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos metu rinkoje vyravusių palūkanų normomis;

b)

pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcija, nėra laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai visa valstybės injekcijos suma neviršija nustatytos de minimis ribos;

c)

pagalba, kurią sudaro rizikos kapitalo priemonės, nėra laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai pagal susijusią rizikos kapitalo schemą kiekvienai tikslinei įmonei numatomas valstybės kapitalas neviršija de minimis ribos;

d)

pagal garantijos schemą teikiama individuali pagalba įmonėms, kurios nėra sunkumus patiriančios įmonės, yra laikoma skaidria de minimis pagalba, kai visa paskola, kuriai suteikiama garantija pagal tokią schemą, neviršija 1 500 000 EUR vienai įmonei. Pagal garantijos schemą teikiama individuali pagalba kelių transporto sektoriaus įmonėms, kurios nėra sunkumus patiriančios įmonės, yra laikoma skaidria de minimis pagalba, kai visa paskola, kuriai suteikiama garantija pagal tokią schemą, neviršija 750 000 EUR vienai įmonei. Jeigu pagrindinės paskolos garantijos dalis sudaro tik atitinkamą šios ribos dalį, laikoma, kad tos garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas atitinka 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos taikytinos ribos tą pačią dalį. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos. Garantijos schemos laikomos skaidriomis, jeigu i) iki schemos įgyvendinimo garantijų bendrajam subsidijos ekvivalentui apskaičiuoti naudojama metodologija buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai pagal Komisijos priimtą reglamentą valstybės pagalbos srityje ir ii) patvirtintoje metodologijoje aiškiai apibrėžta garantijų rūšis ir pagrindinių sandorių rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą.

5.   De minimis pagalba nėra kaupiama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti, jeigu dėl tokio pagalbos kaupimo kiekvienu atveju atskirai nustatytas pagalbos intensyvumas viršytų bendrosios išimties reglamente arba Komisijos priimtame sprendime nustatytą dydį.

3 straipsnis

Stebėsena

1.   Jeigu valstybė narė ketina įmonei skirti de minimis pagalbą, ji raštu informuoja įmonę apie numatytą skiriamos pagalbos sumą (išreikštą bendruoju subsidijos ekvivalentu) ir tokios pagalbos de minimis pobūdį, pateikdama aiškią nuorodą į šį reglamentą ir nurodydama jo pavadinimą bei skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį. Jeigu de minimis pagalba pagal schemą skiriama skirtingoms įmonėms ir pagal schemą toms įmonėms skiriamos skirtingos individualios pagalbos sumos, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti laikytis šio įsipareigojimo pranešdama įmonėms apie nustatytą sumą, prilygstančią pagal schemą teikiamai didžiausiai pagalbos sumai. Tokiu atveju nustatyta suma bus remiamasi nusprendžiant, ar neviršijama 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta riba. Prieš skiriant pagalbą, iš atitinkamos įmonės valstybė narė taip pat turi gauti raštišką arba elektroninę deklaraciją apie bet kokią kitą de minimis pagalbą, gautą per praėjusius dvejus fiskalinius metus ir einamuosius fiskalinius metus.

Valstybė narė gali suteikti naują de minimis pagalbą tik patikrinusi, kad dėl jos bendra per atitinkamus fiskalinius metus bei per praėjusius dvejus fiskalinius metus toje valstybėje narėje įmonei suteikta de minimis pagalba neviršija 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos ribos.

2.   Jeigu valstybė narė įsteigia centrinį de minimis pagalbos registrą, kuriame kaupiama išsami informacija apie visų tos valstybės narės institucijų suteiktą de minimis pagalbą, 1 dalies pirma pastraipa nebetaikoma nuo to momento, kai registras apima trejų metų laikotarpį.

Kai valstybė narė skiria pagalbą remdamasi garantijų schema, pagal kurią garantija yra finansuojama iš ES biudžeto lėšų per Europos investicijų fondą, šio straipsnio 1 dalies 1 pastraipa gali būti netaikoma.

Tokiais atvejais taikoma ši stebėsenos sistema:

a)

Europos investicijų fondas, remdamasis iš finansinių tarpininkų gaunama informacija, kurią jie privalo pateikti EIF, kasmet sudaro pagalbos gavėjų ir kiekvieno jų gautos pagalbos bendrojo subsidijos ekvivalento sąrašą. Europos investicijų fondas šią informaciją išsiunčia atitinkamai valstybei narei ir Komisijai;

b)

per tris mėnesius nuo Europos investicinio fondo perduotos informacijos gavimo atitinkama valstybė narė šią informaciją perduoda galutiniams pagalbos gavėjams ir

c)

atitinkama valstybė narė iš kiekvienos pagalbos gavėjos gauna deklaraciją, kurioje nurodoma, kad pagalbos gavėjo gauta visa de minimis pagalba neviršija 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos. Jeigu vienas arba daugiau pagalbos gavėjų viršija ribą, atitinkama valstybė narė turi užtikrinti, kad apie pagalbos priemonę, dėl kurios viršijama riba, būtų pranešta Komisijai arba pagalba būtų išieškota iš gavėjo.

3.   Valstybės narės registruoja ir renka visą informaciją apie šio reglamento taikymą. Tokiuose dokumentuose nurodoma visa informacija, reikalinga nustatyti, kad visos šio reglamento sąlygos yra tenkinamos. Duomenys apie individualiai suteiktą de minimis pagalbą saugomi 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos. Duomenys apie de minimis pagalbos schemą saugomi 10 metų nuo datos, kada paskutinį kartą buvo suteikta individuali pagalba. Komisijai raštu paprašius, valstybė narė per 20 darbo dienų, arba ilgesnį prašyme nurodytą laikotarpį, pateikia Komisijai visą informaciją, kurią Komisija mano esant būtiną įvertinti, ar tenkinamos visos šio reglamento sąlygos, ypač bendra de minimis pagalbos suma, kurią gavo bet kuri įmonė.

4 straipsnis

Pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 1860/2004 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 punkte žodžiai „perdirbimas ir prekyba“ išbraukiami;

b)

3 punktas išbraukiamas.

5 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo skirtai pagalbai įmonėms transporto sektoriuje ir įmonėms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, jeigu pagalba atitinka visas 1 ir 2 straipsnyje nurodytas sąlygas. Bet kurią pagalbą, kuri netenkina šių sąlygų, Komisija įvertina remdamasi atitinkamomis bendrosiomis nuostatomis, rekomendacijomis, komunikatais ir pranešimais.

2.   Nuo 2001 m. vasario 2 d. iki 2007 m. birželio 30 d. suteikta bet kokia individuali de minimis pagalba, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 69/2001 sąlygas, laikoma neatitinkančia visų Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų, ir dėl to jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalies pranešimo reikalavimas.

3.   Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui, bet kokia šio reglamento sąlygas atitinkanti de minimis pagalba gali būti toliau įgyvendinama per šešių mėnesių laikotarpį.

6 straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo laikas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 15 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)  OL L 142, 1998 5 14, p. 1.

(2)  OL C 137, 2006 6 10, p. 4.

(3)  OL C 68, 1996 3 6, p. 9.

(4)  OL L 10, 2001 1 13, p. 30.

(5)  OL L 205, 2002 8 2, p. 1.

(6)  OL L 325, 2004 10 28, p. 4.

(7)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(8)  OL C 194, 2006 8 18, p. 2.

(9)  OL L 302, 2006 11 1, p. 29.

(10)  OL L 17, 2000 1 21, p. 22.


28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/11


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1999/2006

2006 m. gruodžio 20 d.

nustatantis laikinąjį antidempingo muitą tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės balnelių importui

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Inicijavimas

(1)

2006 m. vasario 22 d. Komisija gavo skundą dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės balnelių, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė Europos balnelių gamintojų asociacija (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurių gamyba sudaro didžiąją dalį (šiuo atveju 99 %) visos Bendrijos tam tikrų balnelių gamybos, vardu.

(2)

Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl to atsirandančios materialinės žalos įrodymai, kurie buvo laikomi pakankamu pagrindu tyrimui pradėti.

(3)

Tyrimas buvo pradėtas 2006 m. balandžio 7 d., paskelbus pranešimą apie tyrimo inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

2.   Su tyrimu susijusios šalys

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai informavo KLR eksportuojančius gamintojus, importuotojus, prekybininkus, naudotojus, tiekėjus ir žinomas suinteresuotąsias asociacijas, KLR atstovus ir skundą pateikusius Bendrijos gamintojus bei kitus žinomus suinteresuotuosius Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)

Siekiant, kad eksportuojantys gamintojai, panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba dėl individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija suinteresuotiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams išsiuntė prašymo formas. Trys eksportuojančių gamintojų grupės ir vienas atskiras eksportuojantis gamintojas paprašė, kad jiems būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų. Reikėtų pažymėti, kad tris iš šių eksportuojančių gamintojų sudarė dvi ar daugiau bendrovių, dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant balnelius.

(6)

Atsižvelgdama į pranešime apie inicijavimą nurodytą akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų, Bendrijos importuotojų ir gamintojų skaičių, Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį tyrime siekiant nustatyti dempingą ir jo daromą žalą gali būti taikoma atranka.

(7)

Siekiant sudaryti Komisijai galimybę nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, atrinkti bendroves), visų KLR eksportuojančių gamintojų, Bendrijos importuotojų ir gamintojų buvo paprašyta prisistatyti Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti svarbiausią informaciją apie jų su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą per tiriamąjį laikotarpį (2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d.).

(8)

Atsižvelgiant į tai, kad tik trys bendrovių grupės ir viena atskira bendrovė bendradarbiavo tyrime, buvo nuspręsta, kad eksportuojantiems gamintojams atranka nebūtina.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Bendrijos gamintojas buvo pasirinktas remiantis didžiausia tipiška Bendrijos balnelių gamybos apimtimi, kurią galima tinkamai ištirti per turimą laiką. Remdamasi iš Bendrijos gamintojų gauta informacija, Komisija atrinko penkias bendroves dviejose skirtingose valstybėse narėse. Penkių atrinktų bendrovių gamybos apimtis sudarė 86 % visos Bendrijos gamybos. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis, kurios tam neprieštaravo. Be to, likę Bendrijos gamintojai turėjo pateikti tam tikrus bendruosius duomenis žalos analizei atlikti. Be to, ir pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį importuotojas buvo pasirinktas remiantis didžiausia tipiška nagrinėjamojo produkto importo į Bendriją apimtimi, kurią galima tinkamai ištirti per turimą laiką. Remiantis iš įvairių importuotojų gauta informacija ir atsižvelgiant į skirtingą pateiktos informacijos kokybę, atrinkti du vienoje valstybėje narėje įsisteigę importuotojai. Du atrinkti importuotojai sudaro 21 % nagrinėjamojo produkto importo į Bendriją. Atsižvelgiant į nedidelį vartotojų pateiktą atsakymų skaičių buvo nuspręsta, kad vartotojų atranka nėra būtina.

(10)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymus pateikė keturi KLR eksportuojantys gamintojai ir vienas panašios šalies, Brazilijos, gamintojas. Išsamius klausimyno atsakymus pateikė ir penki atrinkti Bendrijos gamintojai. Nors keturi importuotojai užpildė atrankos formas, tik du iš jų pateikė išsamius klausimyno atsakymus. Be to, keturi balnelių naudotojai pateikė išsamius klausimyno atsakymus. Klausimyno atsakymus taip pat pateikė vienas žaliavos tiekėjas.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, laikomą reikalinga siekiant padaryti laikinas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

a)

Bendrijos gamintojai

Selle Royal SpA, Pozzoleone, Italija,

Selle Italia srl, Rossano Veneto, Italija,

Bassano Selle srl, Riese Pio X, Italija,

Selle SMP SAS, Casalserugo, Italija,

pph ABI sp.j., Nasielsk, Lenkija;

b)

KLR eksportuojantys gamintojai

Cionlli Group,

Cionlli Bicycle (Taicang) Co., Ltd,

Shunde Hongli Bicycle Parts Co., Ltd, Shunde,

Safe Strong Bicycle Parts Shenzhen Co., Ltd, Shenzhen,

Cionlli Bicycle (Tianjin) Co., Ltd, Tianjin,

Giching Group

Giching Bicycle Parts (Shenzhen) Co., Ltd, Shenzhen,

Velo Cycle (Kunshan) Co., Ltd, Kunshan,

Justek Group

Jiangyin Justek Vehicle Co., Ltd, Jiangyin,

Jiangyin Justek Communication Equipment Co., Ltd, Jiangyin,

Tianjin Justek Vehicle Co., Ltd, Tianjin,

Viscount Vehicle (Shenzhen) Co., Ltd, Shenzhen;

c)

susijusios KLR ir Taivano bendrovės

Cionlli Bicycle (Tianjin) Co., Ltd, Tianjin,

Cionlli Industrial Co., Ltd;

d)

nesusijęs Bendrijos importuotojas

Buechel GmbH, Fulda, Vokietija.

(12)

Atsižvelgiant į poreikį nustatyti normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems RER galėjo būti nesuteiktas, ir siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis panašios šalies (šiuo atveju Brazilijos) duomenimis, buvo atliktas patikrinimas šios bendrovės patalpose:

e)

Brazilijos gamintojas

Royal Ciclo Indústria de Componentes Ltda, Rio do Sul.

3.   Tiriamasis laikotarpis

(13)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos truko nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Žalos įvertinimui svarbių tendencijų tyrimas buvo atliekamas nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Aptariamas produktas

(14)

Nagrinėjamasis produktas – tai tam tikri Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračių ir kitų pedalinių transporto priemonių (įskaitant transportinius triračius) be variklio, dviračių su pagalbiniais varikliais, su priekabomis arba be jų, kūno rengybos įrangos ir namų treniruoklių balneliai ir jų pagrindinės dalys (t. y. rėmai, pagalvėlės ar apvalkalai) (toliau – nagrinėjamasis produktas arba balneliai). Paprastai produkto KN kodas yra 8714 95 00, ex 8714 99 90 ir ex 9506 91 10.

(15)

Paprastai balnelį sudaro trys dalys: balnelio rėmai arba pagrindas paprastai gaminami liejant plastiką įpurškimo būdu; kad balnelis būtų patogus ant rėmų uždedama pagalvėlė, kuri gali būti pagaminta iš skirtingų porolono rūšių ar kitos medžiagos; iš sintetinės medžiagos arba natūralios odos pagamintas apvalkalas dengia pagalvėlę ir atskiria ją nuo rėmų, padarydamas balnelį patogiu ir suteikdamas jam estetinę formą. Be šių trijų dalių prie balnelio paprastai įtaisoma metalinė šakė – pritvirtinimo įrenginys arba laikiklis, prie jo gali būti pritaisyta spyruoklė arba elastomero amortizatorius.

(16)

Nagrinėjamasis produktas naudojamas dviračiams ir panašioms transporto priemonėms bei stacionariai įrangai, pvz. kūno rengybos įrangai. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad, nepaisant skirtingų formų, medžiagų ir gamybos procesų, skirtingos nagrinėjamojo produkto rūšys pasižymi vienodomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis ir iš esmės yra naudojamos tais pačiais tikslais. Todėl šiame tyrime šie produktai yra vienas produktas.

2.   Panašus produktas

(17)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės gaminamų ir Bendrijoje parduodamų balnelių, Kinijos vidaus rinkoje gaminamų ir parduodamų balnelių, į Bendriją iš KLR importuojamų balnelių bei Brazilijoje gaminamų ir parduodamų balnelių pagrindinės fizinės ir techninės savybės sutampa, ir šie produktai naudojami tai pačiai paskirčiai.

(18)

Todėl daroma laikina išvada, kad visi šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C.   DEMPINGAS

1.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(20)

Trumpumo ir aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

1)

verslo sprendimai ir išlaidos daromi atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be ženklaus valstybės įsikišimo, o pagrindinės gamybos sąnaudos iš esmės atspindi rinkos vertę;

2)

įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi įvairiais tikslais, rinkinį;

3)

nėra jokių svarbių iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

4)

bankroto ir nuosavybės įstatymais užtikrinamas teisinis tikrumas ir pastovumas;

5)

valiuta keičiama pagal rinkos keitimo kursą.

(21)

Dvi eksportuojančių gamintojų grupės ir vienas atskiras eksportuojantis gamintojas paprašė jiems taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per skirtą laikotarpį užpildė eksportuojantiems gamintojams skirtą RER prašymo formą. Komisija šių bendrovių patalpose surinko ir patikrino visą, jos manymu, reikalingą informaciją, pateiktą gautuose prašymuose dėl RER. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad RER buvo galima suteikti dviems eksportuojančių gamintojų grupėms, o vienos bendrovių grupės ir atskiros bendrovės prašymą reikėjo atmesti.

(22)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad atskiram eksportuojančiam gamintojui priklausanti bendrovė neatitiko pirmiau minėtų 1 ir 3 kriterijų. Iš tiesų bendrovė negalėjo įrodyti, kad jos verslo sprendimai buvo priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be ženklaus valstybės įsikišimo, visų pirma, kadangi apimtis vidaus ir eksporto rinkoje ribojama bendrovės įstatais, kurių negalima pakeisti be valstybės patvirtinimo. Be to, bendrovė negalėjo įrodyti, kad nėra jokių iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, visų pirma pateikdama rašytinius įrodymus dėl teisės naudotis žeme įsigijimo.

(23)

Be to, viena eksportuojančių gamintojų grupė pildydama prašymo formą dėl rinkos ekonomikos režimo ir antidempingo klausimyną nedeklaravo tarpusavio santykių su pagrindiniu vidaus pirkėju. Šie santykiai buvo atskleisti atlikus kryžminius patikrinimus šių eksportuojančių gamintojų patalpose. Komisijos nuoseklia politika siekiama susijusių bendrovių grupėms nustatyti RER ir (arba) IR. Taigi, kad šiam eksportuotojui būtų suteiktas RER ir (arba) IR, susijusi bendrovė turėtų visiškai bendradarbiauti tyrime, kad būtų galima nustatyti tikslią jos veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, įvertinti, ar ji atitinka RER kriterijus, ir nustatyti santykių, vykdant sandorius tarp šių dviejų bendrovių, įtaką. Taip neatsitiko, kadangi susijusios bendrovės tyrime nebendradarbiavo. Todėl Komisija negalėjo nustatyti RER ir (arba) IR šiai bendrovių grupei. Reikėtų pažymėti, kad tai paveikė pagrindinę eksportuotojų pardavimo vidaus rinkoje dalį. Be to, šis sąmoningas informacijos neatskleidimas kelia abejonių dėl kitos Komisijai pateiktos informacijos ir dokumentų. Atsižvelgiant į šį informacijos neatskleidimą ir į jo svarbą, pagal šios eksportuotojų grupės pateiktus atskirus duomenis atliekant prašymų suteikti RER analizę ir sprendžiant, ar buvo vykdomas dempingas, buvo nustatyta, kad ši grupė pateikė melagingą ar klaidingą informaciją pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Bendrovė buvo iš karto informuota apie tai, kad į pateiktą informaciją nebus atsižvelgta, ir pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį jai buvo suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus. Vis dėlto bendrovės pateiktų paaiškinimų neužteko įtikinti Komisiją, kad pateikta informacija nebuvo klaidinga, ir išsklaidyti abejones dėl likusių duomenų, kuriuos pateikė bendrovė, teisingumo. Taigi eksportuojančių gamintojų grupė buvo laikoma tyrime nebendradarbiaujančia, todėl jos prašymas suteikti RER ir (arba) IR buvo atmestas.

(24)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau pateiktų išvadų.

(25)

Remiantis tuo, RER buvo suteiktas dviems eksportuojančių gamintojų grupėms:

Cionlli Bicycle (Taicang) Co. Ltd ir susijusios bendrovės,

Giching Bicycle parts (Shenzhen) Co. Ltd ir susijusios bendrovės.

2.   Individualus režimas (IR)

(26)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus, visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(27)

Eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo galima suteikti RER, taip pat prašė suteikti IT, tuo atveju, jeigu jam nebūtų suteiktas RER. Tačiau bendrovės prašymas suteikti individualų režimą (toliau – individualus režimas) taip pat buvo atmestas, kadangi ji neatitiko 9 straipsnio 5 dalies b punkte nustatytų kriterijų, pagal kuriuos eksporto kainos ir kiekiai yra nustatomi laisvai.

3.   Normalioji vertė

a)   Normaliosios vertės nustatymas eksportuojantiems gamintojams, kuriems buvo suteiktas RER

(28)

Apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija pirmiausia nustatė, ar kiekvieno aptariamo eksportuojančio gamintojo bendras vidaus rinkoje parduodamas balnelių kiekis yra tipiškas palyginti su bendru eksportui į Bendriją parduodamu kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje yra laikomas tipišku, jeigu bendras eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduodamas kiekis yra ne mažesnis nei 5 % jo bendro eksportui į Bendriją parduodamo kiekio.

(29)

Dvi bendrovių grupes, kurioms buvo suteiktas RER, sudarė penkios bendrovės, gaminančios balnelius eksportui, trys iš jų parduodavo ir vidaus rinkoje. Dar viena bendrovė parduodavo tik vidaus rinkoje, o ne eksportui.

(30)

Kadangi tų eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje iš esmės buvo tipiškas, Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamas balnelių rūšis, kurios buvo identiškos arba tiesiogiai palyginamos su rūšimis, parduodamomis eksportui į Bendriją.

(31)

Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį buvo nustatyta, ar šių atskirų rūšių pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas. Tam tikros rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei visas tos rūšies vidaus rinkoje parduotas kiekis per TL buvo 5 % ar daugiau viso palyginamos į Bendriją eksportuojamos rūšies parduoto kiekio.

(32)

Komisija taip pat tyrė, ar kiekvienos bendrovės kiekvienos nagrinėjamojo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, nustatant atitinkamos rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį.

(33)

Tais atvejais, kai tam tikros balnelių rūšies, kuri buvo parduota už grynąją pardavimo kainą, lygią jos gamybos sąnaudoms, arba už ją didesnę, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir kai tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jos gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus kainą. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(34)

Jeigu tam tikros rūšies balnelių pelningas pardavimas sudarė 80 % arba mažiau viso tos rūšies produkto pardavimo apimties arba kai tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už jo gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus kainą, kuri buvo skaičiuojama kaip tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo svertinis vidurkis, jeigu toks pardavimas sudarė 10 % arba daugiau visos tos rūšies produkto pardavimo apimties.

(35)

Galiausiai, kai bet kurios rūšies balnelių pelningo pardavimo apimtis sudarė mažiau nei 10 % viso tos rūšies pardavimo apimties, buvo laikoma, kad už vidaus kainą buvo parduotas nepakankamas tos konkrečios rūšies kiekis, kad ja būtų galima remtis, nustatant normaliąją vertę.

(36)

Kai nebuvo galima naudoti konkrečios eksportuojančio gamintojo parduotos rūšies vidaus kainų, buvo naudojama apskaičiuota normalioji vertė.

(37)

Todėl remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, normalioji vertė buvo apskaičiuojama prie eksportuojamų rūšių gamybos sąnaudų, jei būtina, patikslintų, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) dydį bei pagrįstą pelną. Visais atvejais PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatomi taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Šiuo tikslu Komisija vertino, ar kiekvieno atitinkamo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtos PBA išlaidos ir realizuotas pelnas buvo patikimi duomenys.

(38)

Faktinės vidaus PBA išlaidos buvo laikomos patikimomis, kai visa svarstomos bendrovės pardavimo vidaus rinkoje apimtis galėjo būti laikoma tipiška, lyginant su pardavimo eksportui į Bendrijoje apimtimi. Vidaus pelno marža buvo nustatyta remiantis tų rūšių, kurios buvo parduotos įprastomis prekybos sąlygomis, pardavimu vidaus rinkoje. Šiam tikslui buvo taikoma pirmiau išdėstyta metodika.

(39)

Buvo nustatyta, kad trijų bendrovių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas ir kad dauguma eksportuotų nagrinėjamojo produkto rūšių buvo parduota vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis. Toms rūšims, kurioms šis atvejis netinka, normalioji vertė buvo apskaičiuojama naudojant pirmiau nustatytą metodiką, remiantis informacija apie kiekvienos susijusios bendrovės PBA išlaidas ir pelną.

(40)

Dviem bendrovėms, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, PBA išlaidų suma ir pelnas buvo nustatyti pagal vidaus rinkoje parduodančių keturių bendrovių PBA išlaidų ir pelno vidurkį.

b)   Normaliosios vertės nustatymas eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER

i)   Panaši šalis

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, reikia nustatyti remiantis panašios šalies kainomis arba apskaičiuotąja verte.

(42)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad normaliajai vertei nustatyti panašia šalimi ji ketina pasirinkti Braziliją ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas apie tai.

(43)

Nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo suteiktas RER, šiam pasiūlymui neprieštaravo.

(44)

Tačiau importuotojas ir eksportuojantis gamintojas, kuriems buvo suteiktas RER, įrodinėjo, kad Brazilija nėra tinkamiausia panaši šalis, vietoj jos reikėtų pasirinkti Taivaną arba Meksiką.

(45)

Taivano atveju manoma, kad nors dviračių dalių pramonė ten išvystyta, didžiausia gamybos dalis buvo perkelta į KLR. Taigi balnelių gamintojai, kurių pagrindinė būstinė yra Taivane, dažniausiai yra tos pačios bendrovės arba susijusios su tomis bendrovėmis, kurios į Bendriją iš KLR eksportuoja tariamai dempingo kainomis. Be to, įprastas darbo jėgos paskirstymas tose grupėse rodo, kad tik keli specialūs modeliai, kurių pelno marža yra didesnė, vis dar gaminami Taivane, o didesnės vidutinių ir paprastesnių modelių dalies gamyba dėl sąnaudų buvo perkelta į KLR. Todėl mažai tikėtina, kad Taivane gaminamų balnelių modelių kainos ar sąnaudos būtų pagrįstu pakaitalu nustatant KLR gaminamų balnelių normaliąją vertę.

(46)

Kalbant apie Meksiką, ši šalis laikoma atvira ir konkurencinga rinka, kuri sudaro apie vieną aštuntadalį Brazilijos rinkos dydžio. Komisija susisiekė su dviem žinomais gamintojais Meksikoje, tačiau jie atsisakė bendradarbiauti.

(47)

Kalbant apie Braziliją, atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nagrinėjamajam produktui tai yra konkurencinga rinka, kurioje yra bent trys skirtingų dydžių vietiniai gamintojai ir kurioje importas iš trečiųjų šalių sudaro apie 15 % šalies viduje naudojimų 8–9 mln. balnelių per metus. Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad konkurencijos lygis Brazilijos rinkoje buvo įtartinas dėl nedidelio gamintojų skaičiaus. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nebuvo įrodymų dėl dominuojančios kurio nors vieno gamintojo Brazilijoje padėties arba, kad kainos nustatomos nesilaikant konkurencijos sąlygų. Taip pat nebuvo priežasties manyti, kad Taivane arba Meksikoje, o ne Brazilijoje galimybė gauti žaliavas, sąnaudos ir kitos gamybos sąlygos būtų panašesnės į KLR. Todėl Brazilijos rinka buvo laikoma atitinkama normaliajai vertei nustatyti.

(48)

Buvo kreiptasi į tris žinomus Brazilijos eksportuojančius gamintojus ir viena bendrovė sutiko bendradarbiauti. Šiam gamintojui buvo išsiųstas klausimynas, o atsakyme į jį pateikti duomenys buvo patikrinti vietoje. Šis bendradarbiaujantis gamintojas yra susijęs su vienu Bendrijos gamintoju, tačiau nėra priežasties manyti, kad tai darytų įtakos duomenų patikimumui, kurie, be kita ko, buvo tikrinami bendrovės patalpose.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta pirmiau, daroma laikina išvada, kad Brazilijos pasirinkimas panašia šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį yra pats tinkamiausias ir labiausiai pagrįstas.

ii)   Normalioji vertė

(50)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, normalioji vertė nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš panašios šalies gamintojo, t. y. remiantis Brazilijos rinkoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už panašias produktų rūšis pagal pirmiau nustatytą metodiką.

(51)

Normalioji vertė buvo nustatyta remiantis visomis kainomis, mokėtomis arba mokėtinomis už palyginamas produkto rūšis Brazilijos rinkoje, kadangi nustatyta, kad visi sandoriai buvo atlikti įprastomis prekybos sąlygomis.

4.   Eksporto kainos

(52)

Visi eksportuojantys gamintojai prekes eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje arba per susijusias arba ne prekybos bendroves, veikiančias Honkonge, Didžiosios Britanijos Mergelių salose ir Taivane.

(53)

Jeigu nagrinėjamasis produktas buvo tiesiogiai eksportuojamas Bendrijos nepriklausomam pirkėjui, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis už nagrinėjamąjį produktą.

(54)

Kai pardavimas buvo vykdomas per susijusį ne Bendrijoje veikiantį prekybininką, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis pirmojo perpardavimo nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams kainomis.

5.   Palyginimas

(55)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojo kainos pagrindu. Siekiant sąžiningai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, buvo koreguojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgiant į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomų išlaidų, pakavimo, kreditavimo ir banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(56)

Pardavimui per Taivano susijusias bendroves pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą taikytas koregavimas, jei įrodyta, kad tų bendrovių funkcijos buvo panašios į komisinių pagrindu veikiančio agento. Atsižvelgiant į tai, kad susijusios bendrovės pateiktos PBA išlaidos negalėjo būti laikomos patikimomis, buvo koreguojama remiantis susijusio prekybininko pateiktais duomenimis apie PBA išlaidas ir pelną.

6.   Dempingo skirtumas

a)   Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems buvo suteiktas RER

(57)

Bendrovių, kurioms buvo suteiktas RER, kiekvienos į Bendriją eksportuoto nagrinėjamojo produkto rūšies svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(58)

Pagal nusistovėjusią praktiką, skaičiuodama dempingo skirtumą, susijusius eksportuojančius gamintojus arba tai pačiai grupei priklausančius eksportuojančius gamintojus Komisija laiko vienu subjektu ir dėl to jiems nustato vieną bendrą dempingo skirtumą. Taip visų pirma daroma dėl to, kad individualių dempingo skirtumų skaičiavimas gali skatinti pažeisti antidempingo priemones ir tokiu būdu padaryti jas neveiksmingomis, sudarant galimybę susijusiems eksportuojantiems gamintojams savo eksportą į Bendriją nukreipti per bendrovę, kuriai apskaičiuotas mažiausias individualus dempingo skirtumas.

(59)

Laikantis tokios praktikos, toms pačioms grupėms priklausantys susiję eksportuojantys gamintojai buvo laikomi vienu subjektu ir jiems taikytas vienas bendras dempingo skirtumas, apskaičiuotas pagal atitinkamų grupių bendradarbiaujančių gamintojų dempingo skirtumų svertinį vidurkį.

(60)

Šiuo pagrindu toliau pateikiamas laikinasis svertinis vidutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

Cionlli Bicycle (Taicang) Co. Ltd, Shunde Hongli Bicycle Parts Co. Ltd. ir Safe Strong Bicycle Parts Shenzhen Co. Ltd

7,5 %

Giching Bicycle parts (Shenzhen) Co. Ltd ir Velo Cycle Kunshan Co. Ltd

0 %

b)   Visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams

(61)

Norėdama apskaičiuoti valstybės dempingo skirtumą, taikomą visiems kitiems KLR eksportuotojams, Komisija visų pirma nustatė bendradarbiavimo lygį. Buvo palyginti visi trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktuose klausimyno atsakymuose nurodyti eksportuojami kiekiai su visu importu iš KLR dempingo kaina, apskaičiuotu kaip nurodyta 71 konstatuojamojoje dalyje. Nustatyta procentinė dalis sudarė 23 %. Šiuo pagrindu nustatytas žemas bendradarbiavimo lygis.

(62)

Todėl buvo laikoma tikslinga nustatyti šalies teritorijoje taikomo dempingo skirtumą, kuris prilygtų:

bendradarbiaujantiems eksportuotojams, kuriems nebuvo suteiktas RER ir IR, nustatyto dempingo skirtumo svertinam vidurkiui, ir

didžiausiems dempingo skirtumams, nustatytiems tų pačių eksportuotojų, tipiškoms produkto rūšims, kadangi nebuvo jokių požymių, kad nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo lygis buvo mažesnis.

(63)

Šiuo pagrindu visai šaliai laikinai nustatytas 30,9 % CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, dempingo lygis.

D.   ŽALA

1.   Bendrijos gamyba

(64)

Yra žinoma, kad Bendrijoje nagrinėjamąjį produktą gamina devyni gamintojai, kurių vardu buvo pateiktas skundas. Jie yra įsikūrę Italijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje, o jų gamyba TL sudaro 99 % Bendrijos gamybos.

(65)

Be to, inicijuojant tyrimą buvo žinomas tik vienas Bendrijos gamintojas, kuris skundo nepateikė. Atsižvelgiant į devynių skundą pateikusių gamintojų ir skundo nepateikusio Bendrijos gamintojo gamybos apimtį, TL visa panašaus produkto gamyba siekė 16 165 936 vienetų.

2.   Bendrijos pramonė

(66)

Skundą parėmė šie Bendrijos gamintojai:

Selle Royal SpA, Pozzoleone, Italija su susijusia bendrove:

Brooks England Ltd, West Midlands, Jungtinė Karalystė,

Selle Italia srl, Rossano Veneto, Italija su susijusia bendrove:

Bassano Selle srl, Riese Pio X, Italija,

Selle SMP SAS, Casalserugo, Italija,

pph ABI sp.j., Nasielsk, Lenkija,

Iberoselle Fabrica de Selins Lda., Agueda, Portugalija,

Selle Montegrappa snc, Ramon di Loria, Italija,

Selle San Marco SpA, Rossano, Italija;

(67)

Kadangi šių devynių bendradarbiaujančių skundą pateikusių Bendrijos gamintojų (atrinktų ir neatrinktų) gamyba sudaro 99 % Bendrijos panašaus produkto gamybos, jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Per tyrimą atrinkti Bendrijos gamintojai (toliau – atrinkti gamintojai) sudarė 86 % visos Bendrijos balnelių gamybos per TL. Likę Bendrijos gamintojai turėjo pateikti tam tikrus bendruosius duomenis žalos analizei atlikti.

3.   Bendrijos vartojimas

(68)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis penkių atrinktų gamintojų, keturių Bendrijos gamintojų, kurie nebuvo įtraukti į atranką, skundo nepateikusio gamintojo Bendrijoje parduodamu kiekiu Bendrijos rinkoje ir importu iš KLR bei kitų trečiųjų šalių, pasak Eurostato pagal atitinkamus KN kodus. Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje šiuo metu klasifikaciniai nagrinėjamojo produkto KN kodai yra 8714 95 00, ex 8714 99 90 ir ex 9506 91 10. Eurostato duomenyse dėl dviejų paskutinių KN kodų (ex 8714 99 90 ir ex 9506 91 10) taip pat įtrauktos kitos dviračių ir fizinių pratimų prietaisų dalys. Kadangi pagal šias dvi bendras kategorijas nebuvo galima atrinkti duomenų tik apie balnelius, statistinius duomenis nuspręsta pateikti tik remiantis vienu KN kodu, būtent 8714 95 00. Dėl to importo apimtis, į kurią reikia atsižvelgti nustatant Bendrijos vartojimą, gali būti šiek tiek mažesnė.

(69)

Remiantis šiais duomenimis buvo nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį vartojimas padidėjo 17 % nuo 20 701 027 vienetų 2002 m. iki 24 179 012 vienetų 2005 m.

1   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Bendrijos vartojimas (vienetai)

20 701 027

21 688 470

23 357 359

24 179 012

Indeksas

100

105

113

117

4.   Balnelių importas iš KLR

a)   Dempingo skirtumas, importo apimtis ir rinkos dalis

(70)

Kaip minėta pirmiau, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad vidutinis dempingo skirtumas, nustatytas KLR, viršija de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo iš KLR apimtis nėra nereikšminga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje.

(71)

Importo apimtis buvo nustatyta remiantis Eurostato duomenimis. Kaip minėta 68 konstatuojamojoje dalyje, importo apimtis gali būti šiek tiek mažesnė. Be to, Eurostato statistiniuose duomenyse dviračių balnelių importo apimtis pateikiama 100 kg kiekiais, o ne vienetais. Todėl nuspręsta, kad iš Kinijos importuojamų balnelių vidutinis svoris už vienetą sudaro 500 gramų, kadangi apie tokį svorį pranešė vienas eksportuojantis gamintojas ir nesusijęs importuotojas.

(72)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš KLR padidėjo daugiau nei keturis kartus. Iš tiesų importas išaugo nuo 1 416 814 vienetų 2002 m. iki 6 276 749 vienetų per TL. Rinkos dalis atitinkamai išaugo nuo 7 % 2002 m. iki 26 % per TL. Šią raidą reikėtų vertinti atsižvelgiant į vartojimą, kuris išaugo 17 %, t. y. santykinai mažiau nei importo iš KLR padidėjimas.

(73)

Vieno nesusijusio importuotojo teigimu statistiniai duomenys apie importą yra pervertinti, kadangi skunde pateiktas vidutinis balnelio svoris buvo 400 gramų. Bendrovė teigė, kad vidutinis iš KLR importuojamų balnelių svoris būtų nuo 600 iki 800 gramų. Tačiau ta pati bendrovė per patikrinimą jos patalpose patvirtino, kad vidutinis iš KLR importuojamų balnelių svoris buvo 500 gramų, t. y. toks pat, kokį Komisija naudojo, perskaičiuodama Eurostato duomenyse pateiktus 100 kg vienetais. Šis importuotojas taip pat teigė, kad statistiniai duomenys apie importą iš KLR buvo išpūsti, nes prie jų taip pat buvo pridėtas balnelių apvalkalų, naudojamų balnelių apsaugai, importas. Kaip minėta 71 konstatuojamojoje dalyje, sudarant statistinius duomenis apie importą buvo remiamasi tik vienu KN kodu (KN 8714 95 00), prie kurio paprastai nepriskiriami sėdynių apvalkalai, todėl importuotojo teiginys yra nepagrįstas.

2   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Importas (vienetai)

1 416 814

2 048 240

4 351 842

6 276 749

Indeksas

100

145

307

443

Rinkos dalis

7 %

9 %

19 %

26 %

b)   Kainos

(74)

Svertinė vidutinė KLR kilmės importuojamų balnelių kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį kiekvienais metais nuolat mažėjo, iš viso 21 %, t. y. nuo 1,4 EUR už vienetą iki 1,1 EUR už vienetą nuo 2002 m. iki TL.

3   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Svertinė vidutinė CIF kaina prie Bendrijos sienos (EUR/vienetas)

1,4

1,3

1,1

1,1

Indeksas

100

91

75

79

c)   Kainų mažinimas

(75)

Siekdama nustatyti kainų mažinimą, Komisija išanalizavo TL duomenis. Atitinkamomis Bendrijos pramonės pardavimo kainomis buvo pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos pagal gamintojo kainos lygį, t. y., išskyrus krovinių vežimo Bendrijoje išlaidas ir atėmus nuolaidas bei grąžinimus. Skirtingų rūšių balnelių kainos, nustatytos pagal rėmą, pagalvėlę, apvalkalą, šakę ir svorį buvo palygintos su eksportuotojų nustatytomis panašių rūšių pardavimo kainomis, iš kurių buvo atimtos nuolaidos ir jos pakoreguotos, jei reikia, pagal CIF prie Bendrijos sienos kainas ir atitinkamai pagal muitus (1,2 %) bei išlaidas po importo, kurias patyrė importuotojas Bendrijoje.

(76)

Apskaičiuojant svertinį vidutinį kainų mažinimo skirtumą, buvo atsižvelgiama į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto kainas. Per TL bendradarbiaujančių gamintojų svertinis vidutinis kainų mažinimo skirtumas sudarė 67,3 %. Be to, atsižvelgiant į visą balnelių importą, t. y. KLR bendradarbiaujančių ir ne eksportuojančių gamintojų, apskaičiavus vidutinį kainų mažinimo skirtumą remiantis Eurostato duomenimis paaiškėjo, kad per TL 70,1 % vidutinis kainų mažinimo skirtumas buvo panašus.

5.   Bendrijos pramonės padėtis

(77)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, turintys įtakos pramonės būklei per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(78)

Nagrinėtos atrinktos bendrovės. Be to, siekiant pateikti išsamų Bendrijos pramonės padėties vaizdą, toliau pateikiami rodikliai, apie kuriuos jau turėta patikimos, su visa Bendrijos pramone susijusios informacijos. Tuo remiantis, pramonės veiklos rezultatai, matuojami tokiais veiksniais kaip kaina, atlyginimas, investicijos, pelnas, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautas ir gebėjimas padidinti kapitalą, buvo nustatyti remiantis atrinktų bendrovių pateikta informacija. Žalos veiksniai, pavyzdžiui, rinkos dalis, pardavimo apimtis ir gamyba, buvo nustatyti visai Bendrijos pramonei.

a)   Gamyba

(79)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį visos Bendrijos pramonės gamybos apimtis parodė aiškią neigiamą tendenciją. 2002 m. gamybos apimtis buvo 19 546 740 balnelių vienetų, Bendrijos pramonė per TL pagamino tik 16 165 936 vienetų, o tai sudaro beveik 3,5 mln. vienetų arba 17 % mažiau nei 2002 m. Apskritai balneliai gaminami tik gavus pirkėjų užsakymus, todėl mažėjančią gamybos apimtį galima tiesiogiai susieti su mažėjančiu Bendrijos pramonės gaminamų balnelių užsakymų skaičiumi.

4   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Gamyba (vienetai)

19 546 740

19 022 491

17 698 103

16 165 936

Indeksas

100

97

91

83

b)   Gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimo rodikliai

(80)

Gamybos pajėgumai buvo nustatyti remiantis nominaliais Bendrijos pramonei priklausančių gamybos vienetų pajėgumais, atsižvelgiant į gamybos nutraukimo laikotarpius bei į tai, kad tam tikrais atvejais dalis pajėgumų buvo panaudota kitiems pagamintiems produktams, pvz., neįgaliųjų vežimėlių rankenoms, naudojant tas pačias gamybos linijas.

(81)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį balnelių gamybos pajėgumai padidėjo 5 %, t. y. nuo 29 492 120 vienetų 2002 m. iki 30 921 920 vienetų per TL. Gamybos pajėgumai padidėjo nežymiai dėl investicijų 2004 m. ir TL tam tikrų naujų produkto rūšių, naudojamų lenktyniniams dviračiams, gamybos. Pajėgumų panaudojimo norma atspindi gamybos ir paklausos mažėjimą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį ji nuolat mažėjo, pasiekdama tik 45 % panaudojimą per TL.

5   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Gamybos pajėgumai (vienetais)

29 492 120

29 215 880

29 354 000

30 921 920

Indeksas

100

99

100

105

Pajėgumų panaudojimas

60 %

59 %

53 %

45 %

c)   Atsargos

(82)

Kalbant apie atsargas metų pabaigoje, didžioji produkcijos dalis pagaminama vykdant užsakymus. Todėl nors per nagrinėjamąjį laikotarpį pastebėtas 35 % atsargų kiekio sumažėjimas, laikoma, kad šiuo atveju atsargos nebuvo svarbus žalos rodiklis.

6   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Atsargos (vienetai)

1 365 040

1 192 612

1 000 376

884 829

Indeksas

100

87

73

65

d)   Investicijos

(83)

2002 m. ir 2003 m. investicijos į panašaus produkto gamybą sumažėjo nuo 3 808 057 EUR iki 1 664 147 EUR. 2004 m. Bendrijos gamintojai padidino investicijas ir išleido beveik dvigubą sumą, t. y. 3 381 996 EUR, palyginti su praėjusiais metais. Per TL investicijos sudarė 3 638 962, o tai yra 4 % mažiau nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje 2002 m. pasiektas lygis. Atliekant tyrimą nustatyta, kad investicijos į pastatus, gamyklas ir įrengimus daugiausia buvo vykdomos siekiant išlaikyti gamybos pajėgumus ir tik 2004 m. ir TL jos sumažėjo siekiant kurti naujas produktų rūšis. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą žemą pajėgumų panaudojimą, bet kokiu atveju investicijos nebuvo vykdomos siekiant padidinti bendrą gamybos apimtį.

(84)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė laikoma pasaulio lydere produkto projektavimo ir balnelių inovacijų srityje. 2000 m. ir TL Bendrijos gamintojai suprojektavo ir pateikė į rinką daugiau kaip tūkstantį naujų balnelių rūšių. MTTP skaičiuoja apie 8–10 % Bendrijos pramonės apyvartos. Siekdama išlaikyti tokią padėtį, Bendrijos pramonė turi išlaikyti tam tikrą investicijų lygį, net jei pajėgumų naudojimas yra žemas.

7   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Investicijos (EUR)

3 808 057

1 664 147

3 381 996

3 638 962

Indeksas

100

44

89

96

e)   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(85)

Yra du pagrindiniai balnelių prekybos kanalai: originaliosios įrangos gamintojų (toliau – OĮG) rinka ir antrinė atsarginių dalių rinka. Pirmuoju atveju balneliai parduodami naudoti naujiems dviračiams, antruoju – siekiant pakeisti naudotą dviračio balnelį. Nustatyta, kad OĮG pardavimas sudaro apie 60 %, antrinė rinka apie 40 % visos rinkos. Kaip ir padangos, balneliai yra dviračių dalys, kurios yra dažniausiai keičiamos.

(86)

Visos Bendrijos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 20 %, nuo 15 109 569 vienetų iki 12 139 162 vienetų per TL, t. y. per TL Bendrijos pramonė pardavė beveik 3 mln. balnelių mažiau nei 2002 m. Palyginti su 2002 m., 2003 m. pardavimo apimtis sumažėjo1 %, o 2004 m. ir TL dar daugiau.

(87)

Vertės požiūriu per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės balnelių pardavimas padidėjo tik 1 %. Pardavimo vertė Bendrijos rinkoje padidėjo 5 %, nuo 54 460 180 EUR 2002 m. iki 56 978 530 EUR 2003 m., o dar vėliau iki 58 052 609 EUR 2004 m. Tačiau per TL Bendrijos pramonės pardavimo vertė sumažėjo beveik 3 mln. EUR, palyginti su praėjusiais metais. Faktą, kad pardavimo vertė nesivystė pagal tokią pat tendenciją kaip apimties galima paaiškinti vidutinių kainų, apie kurias bus paaiškinta vėliau, padidėjimu.

(88)

Atitinkamai su prekybos apimties sumažėjimu gerokai sumažėjo Bendrijos rinkos dalis nuo 81 % 2002 m. iki 58 % per TL. Kitaip tariant, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė didėjančio importo iš KLR sąskaita prarado 23 savo rinkos dalies procentinius punktus.

8   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Pardavimo vertė (EUR)

54 460 180

56 978 530

58 052 609

55 228 738

Indeksas

100

105

107

101

Pardavimas EB (vienetai)

15 109 569

15 024 427

13 803 151

12 139 162

Indeksas

100

99

91

80

Rinkos dalis

81 %

77 %

67 %

58 %

f)   Kainos

(89)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė Bendrijos pramonės vieneto pardavimo kaina padidėjo 25 %. Tokį kainų padidėjimą galima paaiškinti žaliavų sąnaudų padidėjimu, padariusiu įtakos visai pramonei, ir perėjimu nuo paprastesnės technologijos produktų tipo prie pažangiųjų technologijų, reikalaujančių brangesnės žaliavos bei daugiau darbo.

(90)

Pagrindinė balnelių gamyboje naudojama žaliava yra plastiniai lukštai, dangos, poliuretanas, bėgiai ir laikikliai. Šių žaliavų kainos yra netiesiogiai susijusios su naftos ir metalo kainų kitimu. Žaliava sudaro pagrindinę balnelių gamybos kainos sudedamąją dalį, sudarančią maždaug pusę visų gamybos sąnaudų, bei daro tiesioginę įtaką pardavimo kainų raidai.

(91)

Nustatyta, kad 2002 m. ir 2003 m. vidutinės žaliavų kainos nekito, o 2003 m. ir per TL pradėjo didėti ir tai atsispindėjo didesnėse Bendrijos pramonės pardavimo kainose.

(92)

Vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad Bendrijos pramonės kainos padidėjo dėl to, kad pakito vartotojų poreikiai. Bendrovės teigimu, žemų kainų dviračių ir atitinkamai žemų kainų balnelių paklausa sumažėjo, o brangesnių aukštesnės kokybės balnelių paklausa padidėjo. Šiam teiginiui prieštarauja tai, kad importas iš KLR mažomis kainomis santykinai padidėjo labiau nei bendras balnelių naudojimas Bendrijoje, kaip teigiama 71 konstatuojamojoje dalyje.

9   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Svertinė vidutinė kaina (EUR/vienetas)

3,6

3,8

4,2

4,5

Indeksas

100

106

117

125

g)   Pelningumas ir grynųjų pinigų srautas

(93)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį svertinis vidutinis Bendrijos pramonės grynosios apyvartos pelningumas smarkiai sumažėjo nuo 3,8 % 2002 m. iki 0,4 % per TL. Nors pelningumas 2003 m. padidėjo iki 5,0 %, 2004 m. jis sumažėjo iki 3,1 % kol galiausiai per TL pasiekė 0,4 %. Pelno marža yra nedidelė dėl to, kad Bendrijos pramonė negalėjo padidėjusios žaliavų kainos perkelti pirkėjams.

10   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Ikimokestinio pelno marža

3,8 %

5,0 %

3,1 %

0,4 %

Bendrijos pramonės sukurtas grynųjų pinigų srautas per TL siekė 3 990 473 EUR, o tai sudarė maždaug 1,1 mln. EUR arba 22 % mažiau nei 2002 m. Vis dar didelę Bendrijos pramonės likvidumo sumą galima paaiškinti tuo, kad tai yra intensyvaus kapitalo pramonė, kuriai būdingos didelės nuvertinimo sumos. Apskritai galima teigti, kad Bendrijos pramonės likvidumas vystėsi panašiai kaip pelningumas.

11   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Grynųjų pinigų srautas (EUR)

5 084 871

6 655 555

6 574 821

3 990 473

Indeksas

100

131

129

78

h)   Grynojo turto grąža

(94)

Grynojo turto grąža buvo apskaičiuota grynąjį ikimokestinį pelną už panašius produktus išreiškus ilgalaikio turto, priskirto panašiam produktui, grynosios buhalterinės vertės procentais. Šio rodiklio tendencija buvo panaši į pelningumo, 2002 m. mažėjo nuo 12 % iki 1 % per TL.

12   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Grynojo turto grąža

12 %

16 %

10 %

1 %

i)   Gebėjimas pritraukti kapitalą

(95)

Bendrijos pramonė neteigė ir nebuvo jokių požymių, kad jai būtų kilę sunkumų pritraukti kapitalo savo veiklai, ir todėl buvo padaryta išvada, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė kaip visuma galėjo pritraukti kapitalo savo veiklai.

j)   Užimtumas ir darbo užmokestis

(96)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas Bendrijos pramonėje liko stabilus. 2003 m. ir 2004 m. šiek tiek padidėjus darbuotojų skaičiui, Bendrijos pramonė per TL įdarbino 418 asmenų visai darbo dienai, t. y. beveik tiek pat kaip ir 2002 m. Vis dėlto pabrėžiama, kad visi Bendrijos gamintojai didžiąją savo gamybos dalį perduoda kitoms Bendrijoje esančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir tik tam tikrais atvejais beveik visą gamybos procesą kitoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Todėl bendras balnelių pramonėje visai darbo dienai įdarbintų asmenų skaičius yra daug didesnis nei Bendrijos pramonės tiesiogiai įdarbintų darbuotojų skaičius. Numatoma, kad bendras panašaus produkto gamyboje dirbančių darbuotojų skaičius yra bent tris kartus didesnis, pvz., apie 1 200 asmenų per TL. Vidutiniam metiniam darbo užmokesčiui būdingos tos pačios tendencijos kaip darbo sąnaudoms, t. y. per nagrinėjamąjį laikotarpį jis padidėjo 5 % nuo 7 784 339 EUR 2002 m. iki 8 190 911 EUR per TL, o tai yra žemiau už infliacijos dydį Bendrijoje per tą patį laikotarpį.

13   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Darbuotojai

421

434

456

418

Indeksas

100

103

108

99

Darbo sąnaudos (EUR per metus)

11 427 812

12 136 974

12 319 136

12 121 976

Indeksas

100

106

108

106

Darbo užmokestis (EUR per metus)

7 784 339

8 136 410

8 428 090

8 190 911

Indeksas

100

105

108

105

k)   Produktyvumas

(97)

Produktyvumas matuojamas kaip produkcija vienam darbuotojui per metus, 2002 m. jis siekė 42 225 vienetų ir per trejų metų laikotarpį tolygiai mažėjo iki 33 317 vienetų per TL. Produktyvumas sumažėjo dėl sumažėjusios gamybos apimties.

14   lentelė

 

2002

2003

2004

2005 (TL)

Produktyvumas (tonomis vienam darbuotojui)

42 225

39 752

34 388

33 317

Indeksas

100

94

81

79

l)   Augimas

(98)

Nuo 2002 m. iki TL Bendrijos vartojimas padidėjo 17 %, o Bendrijos pramonės pardavimo apimtis per tą patį laikotarpį liko stabili. Taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimas padidėjo daug mažiau negu paklausa. Kita vertus, importo iš KLR rinkos dalis padidėjo 19 procentinių punktų.

m)   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(99)

Atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(100)

Nustatyta, kad Bendrijos pramonė neatsigauna nuo ankstesnio dempingo arba subsidijavimo padarinių.

6.   Išvada dėl žalos

(101)

Atlikus žalos rodiklių analizę paaiškėjo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės padėtis labai pablogėjo. Daugeliui žalos rodiklių (grynoji pardavimo apimtis, gamybos apimtis, pajėgumų panaudojimas, pelningumas, investicijų grąža, investicijos, pinigų srautas ir užimtumas) nagrinėjamuoju laikotarpiu būdingos neigiamos tendencijos.

(102)

Vis dėlto tam tikri žalos rodikliai rodo pastovią raidą (grynojo pardavimo vertė ir gebėjimas didinti kapitalą) arba net teigiamą tendenciją (pardavimo kainų vidurkis, gamybos pajėgumai ir laikotarpio pabaigos atsargos). Vis dėlto pardavimo kainos ir grynojo pardavimo vertė per TL padidėjo ne dėl pagerėjusios Bendrijos pramonės padėties, bet dėl padidėjusių žaliavų kainų ir Bendrijos pramonės perėjimo prie aukštesnės kokybės produktų modelių gamybos. Kaip nurodyta 82 konstatuojamojoje dalyje, pagal šios pramonės specifiką galutinių atsargų negalima laikyti svarbiomis žalai nustatyti.

(103)

Atsižvelgiant į labai neigiamą su pelnu susijusių rodiklių raidą, pramonės gyvybingumui net gresia pavojus, jeigu esama padėtis nebus ištaisyta. Iš tiesų, kadangi Bendrijos pramonę sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, veikiančios intensyvaus kapitalo verslo aplinkoje, mažai tikėtina, kad Bendrijos pramonė galėtų išlikti šiame lygmenyje ilgesnį laiko tarpą finansine prasme.

(104)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

E.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Įvadas

(105)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalis ir 3 straipsnio ir 7 dalis, Komisija ištyrė, ar KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė tokią žalą, jog ją būtų galima laikyti esmine. Taip pat buvo ištirti kiti be importo dempingo kaina žinomi veiksniai, kurie taip pat galėtų padaryti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog šių veiksnių padaryta žala nepriskiriama importui dempingo kaina.

2.   Importo dempingo kaina poveikis

(106)

Importas iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau nei keturis kartus, t. y. apimtis padidėjo 343 %, o rinkos dalis 19 procentinių punktų. Tuo pat metu visų KLR eksportuojančių gamintojų vidutinės kainos per TL 70,1 % sumažino Bendrijos pramonės vidutines kainas. Didelis importo iš KLR apimties ir jų rinkos dalies padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį kainomis, kurios buvo tik Bendrijos pramonės kainų dalis, sutapo su akivaizdžiu bendros Bendrijos pramonės finansinės padėties pablogėjimu per tą patį laikotarpį.

(107)

Nors importo iš KLR vieneto kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat mažėjo, pasiekdamos 21 % nuo 1,4 EUR 2002 m. iki 1,1 EUR per TL, Bendrijos pramonės kainos per tą patį laikotarpį padidėjo 26 % nuo 3,6 EUR 2002 m. iki 4,5 EUR per TL. Šią skirtingą kainų raidą iš dalies galima paaiškinti tik Bendrijoje ir KLR pagamintų balnelių įvairove. Be to, Bendrijos gamintojai pateikė įrodymus, kad galimybė gauti žaliavas bei jų kainos Bendrijoje ir KLR yra panašios. Jie taip pat parodė, kad balnelių žaliavų išlaidos Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo. Iš tiesų tam tikri KLR eksportuojantys gamintojai savo produktus parduoda Bendrijai už mažesnę nei žaliavų išlaidų kainą, o tai aiškiai parodo, kad tai nėra ta padėtis, kai kainos yra žemos dėl santykinio KLR gamintojų pranašumo, o dėl vykdomo dempingo.

(108)

Dėl importui iš KLR dempingo kainomis taikomos nesąžiningos kainodaros politikos buvo sumažintos Bendrijos pramonės kainos, jos negalėjo net padengti padidėjusių išlaidų žaliavoms. Tai vėliau buvo patvirtina dideliu Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimu.

(109)

Remiantis pirmiau minėtomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad importas iš KLR mažomis kainomis, dėl kurio gerokai sumažėjo Bendrijos pramonės kainos, nulėmė Bendrijos pramonės padėties pablogėjimą, kurį visų pirma atspindi gamybos bei pardavimo apimties sumažėjimas, rinkos dalis ir didelis pelningumo sumažėjimas.

3.   Kitų veiksnių poveikis

a)   Importas ne dempingo kaina iš KLR

(110)

Vienam eksportuojančiam gamintojui nustatytas dempingo skirtumas buvo žemesnis už de minimis ribą. Todėl nebuvo atsižvelgta į šios bendrovės importą atliekant pirmiau minėtą žalos analizę. Iš viso importo iš KLR šio eksportuojančio gamintojo importas svyravo nuo 28 % iki 33 % 2002 m. ir 2003 m., 18 % ir 23 % 2004 m. ir TL buvo nuo 12 % ir 17 %. Vidutinės šios bendrovės kainos buvo gerokai mažesnės už Bendrijos pramonės kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tačiau vidutinis šios bendrovės kainų sumažinimo skirtumas buvo žymiai mažesnis už tų bendrovių, kurios, kaip nustatyta, vykdė dempingą. Atsižvelgiant į tai, kad importas iš šios bendrovės nebuvo didelis ir juo labiau jis gerokai sumažėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį, daroma išvada, kad eksportuojančio gamintojo importas dempingo kaina nenutraukė priežastinio ryšio, t. y. importas iš KLR dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė didelę žalą.

b)   Importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus tiriamąją šalį

(111)

Remiantis Eurostato duomenimis ir per tyrimą surinkta informacija, pagrindinės trečiosios šalys, iš kurių yra importuojami balneliai, yra Taivanas, Indija ir Vietnamas.

(112)

Iš Taivano 2002 m. importuota 1 145 000 vienetų, šis skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 25 % iki 1 429 200 vienetų per TL. Iš Taivano importuotų balnelių rinkos dalis 2002 m. sudarė 6 %, t. y. tą patį lygį kaip ir TL. Iš Taivano buvo importuojama panašiomis kaip Bendrijos pramonės kainomis. Kadangi Taivano importo rinkos dalis nepadidėjo, o nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo stabili – sudarė 6 %, o kainos liko tos pačios kaip ir Bendrijos pramonės kainos, manoma, kad importas iš Taivano neturi neigiamo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(113)

Iš Indijos 2002 m. importuota 204 200 vienetų, o per TL šis skaičius padidėjo 30 % iki 264 600. Vidutinės importo iš Indijos kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo gerokai mažesnės nei importo iš KLR. 2002 m. jos siekė iki 0,63 EUR, 2003 m. padidėjo iki 0,91 EUR, o po to gerokai sumažėjo iki 0,47 EUR ir per TL buvo 0,6 EUR. Tačiau šis importas sudaro tik 1 % rinkos dalies per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl daroma išvada, kad nepaisant mažų importo iš Indijos kainų, šis importas neturėjo didelio poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(114)

Remiantis Eurostato statistiniais duomenimis, iš Vietnamo importuota labai nedaug: 2002 m. 4 400 balnelių, o per TL šis skaičius padidėjo iki 136 600 vienetų. Importo iš Vietnamo kainos buvo tos pačios kaip ir iš KLR. Tačiau, kaip ir Indijos atveju, Vietnamo importas 2002 m. ir 2003 m. sudarė mažiau nei 1 %, o 2004 m. ir TL vos pasiekė 1 %. Todėl daroma išvada, kad šis importas neturėjo didelio poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(115)

Todėl preliminariai daroma išvada, kad dėl importo iš kitų šalių, išskyrus KLR, Bendrijos pramonei nebuvo padaryta esminė žala.

c)   Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas

(116)

Kaip minėta 84 konstatuojamojoje dalyje, maždaug 8–10 % Bendrijos pramonės apyvartos skiriama investicijoms į MTTP. Prie šių investicijų priskiriami padėties tyrimai, bandymai ir naujų balnelių modelių projektavimas. Kelių Bendrijos gamintojų teigimu, tam tikri KLR eksportuojantys gamintojai paprasčiausiai nukopijavo patentuotus europietiškus produktus ir tokiu būdu, palyginti su Bendrijos gamintojais, įgijo pranašumą (kalbant apie sąnaudas), kuris atsispindi mažose iš KLR importuotų balnelių kainose. Kita vertus, vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad padirbti produktai buvo ne tik KLR kilmės, bet kad dėl jų taip pat kilo Bendrijos gamintojų ginčas. Pripažįstama, kad klastojimas yra rimta problema šioje pramonėje ir dėl jo Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo. Bet kokiu atveju Bendrijos pramonės patirti nuostoliai pažeidus intelektinės nuosavybės teises nėra tokie, kad nutrauktų stiprų priežastinį ryšį tarp didėjančio importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos. Taip pat reikėtų pažymėti, kad nors importui iš KLR dempingo kaina intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas buvo naudingas, jo negalima laikyti kitu veiksniu, kadangi šis pažeidimas vis tiek siejamas su importu dempingo kaina.

4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(117)

Importo iš KLR dempingo kaina padidėjimo, rinkos dalies padidėjimo ir nustatyto kainų mažinimo bei akivaizdaus Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo laikotarpių sutapimas leidžia daryti išvadą, kad importas dempingo kaina darė materialinę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Buvo analizuojami ir kiti veiksniai, tačiau nustatyta, kad jie negalėjo būti lemiama priežastimi, dėl kurios patirta žala.

(118)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, tinkamai atskleidusią visų žinomų Bendrijos pramonės padėtį įtakojusių veiksnių poveikį, kurį pavyko atskirti nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio, preliminariai daroma išvada, kad balnelių importas iš KLR padarė materialinės žalos Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

F.   BENDRIJOS INTERESAI

(119)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl Bendrijos interesų nereikia priimti priemonių šiuo konkrečiu atveju. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į poveikį, kurį galimos priemonės gali turėti visoms tyrime dalyvaujančioms šalims, taip pat į pasekmes, jei priemonių nebūtų imtasi.

1.   Bendrijos pramonė

(120)

Žalinga Bendrijos pramonės padėtis susidarė dėl sunkumų, kuriuos ji patyrė konkuruodama su importu mažomis dempingo kainomis.

(121)

Nustačius priemones Bendrijos pramonė galės padidinti pardavimo apimtį, susigrąžinti rinkos dalį ir tokiu būdu sukurti geresnę masto ekonomiją bei pasiekti pelno dydį, reikalingą tolesnėms investicijoms į gamybos įrangą ir tyrimus pritraukti, kad ji galėtų išlikti konkurencinga.

(122)

Vienas importuotojas teigė, kad vienas Bendrijos gamintojas rinkoje užėmė dominuojančią padėtį, tačiau šio teiginio nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, kad balnelius nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino mažiausiai dešimt skirtingų konkuruojančių gamintojų Bendrijoje ir į tai, kad atliekant tyrimą nerasta šį teiginį patvirtinančių faktų, teiginys buvo atmestas.

(123)

Jeigu priemonės nebus nustatytos, Bendrijos pramonės padėtis ir toliau blogės. Nebus įmanoma investuoti į naujas technologijas ir veiksmingai konkuruoti su importu iš trečiųjų šalių. Be to, nenustačius priemonių, Bendrijos pramonė ir toliau negalėtų patekti į didelę vidutinės klasės balnelių rinką, todėl negalėtų paskirstyti pastovių sąnaudų. Iš tiesų kelios bendrovės turėtų nutraukti panašaus produkto gamybą ir atleisti darbuotojus, kaip turėjo padaryti vienas Bendrijos gamintojas 2005 m. Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

2.   Nesusijusių importuotojų interesai

(124)

Kalbant apie importuotojus, tik du nesusiję importuotojai pateikė klausimyno atsakymus ir vėliau vieno iš jų patalpose buvo surengti patikrinimai. Šių dviejų importuotojų importuoto nagrinėjamojo produkto apimtis sudarė 21 % viso Bendrijos importo iš Kinijos ir 7 % Bendrijos vartojimo.

(125)

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji viso balnelių importo į Bendriją dalis yra tiekiama per importuotojus, kurie nėra susiję su eksportuojančiais gamintojais, šių nesusijusių importuotojų importas laikomas tipišku visiems kitiems nesusijusiems importuotojams.

(126)

Abiejų importuotojų nagrinėjamojo produkto importas iš KLR sudarė 100 % jų bendro balnelių importo. Vieno importuotojo atitinkama balnelių pardavimo vertė sudarė 8 % visos importuotojo apyvartos per TL. Iš KLR importuotų balnelių pardavimas per TL buvo pelningas. Tačiau balnelių pardavimo pelningumas buvo 0,7 procentiniais punktais mažesnis už bendrą šios bendrovės pelningumą, per TL siekusį maždaug nuo 2 % iki 6 %. Kito importuotojo per TL importuotų balnelių pardavimo vertė sudarė tik 1,2 % visos bendrovės apyvartos, laikoma, kad balnelių pardavimo pelningumas atitinka visą šios bendrovės pelningumą. Remiantis kitų importuotojų pateikta informacija galima daryti prielaidą, kad šių dviejų importuotojų aprašyta padėtis yra tipiška daugumai balnelių importuotojų iš KLR.

(127)

Kadangi abi bendrovės balnelius importavo tik iš KLR, galima daryti išvadą, kad nustačius priemones, tai iš tiesų gali neigiamai paveikti šių bendrovių finansinę padėtį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad balnelių pardavimas sudaro tik nedidelę visos bendrovių apyvartos ir pelno dalį, nemanoma, kad priemonės turėtų didelį finansinį poveikį bendrai šių dviejų importuotojų padėčiai. Be to, šios bendrovės balnelius galėjo taip pat importuoti iš bendrovių grupės, kuri dempingo nevykdė, arba iš kitų trečiųjų šalių, pvz., Taivano.

3.   Naudotojų interesai

(128)

Keturi nagrinėjamojo produkto naudotojai ir platintojai pateikė Komisijos išsiųsto klausimyno atsakymus. Tai yra bendrovės, kurios Bendrijoje pagamintus balnelius ir importuotus balnelius naudoja dviračių surinkimui. Bendras šių keturių bendrovių per TL panaudotų balnelių skaičius yra 1 255 655. Daugiau kaip pusė (55 %) šių balnelių buvo KLR kilmės. Iš KLR importuotų balnelių, kuriuos naudojo keturios bendrovės, skaičius sudarė 5,7 % Bendrijos pramonės pardavimo apimties ir 2,9 % viso balnelių naudojimo Bendrijoje per TL. Kiek tai susiję su dviračių surinkėjais, nustatyta, kad balneliai sudaro tik nedidelę visų užbaigto dviračio sąnaudų dalį. Vidutiniškai balneliai, atsižvelgiant į jų modelį, sudaro nuo 1 % iki 4 % visų dviračio sąnaudų.

(129)

Du iš keturių naudotojų pripažino, kad nustačius antidempingo muitą tai tikriausiai neturėtų didelio poveikio jų verslui, nes padidinus balnelių kainą, ji tikriausiai būtų perkelta galutiniams pirkėjams. Be to, jie teigė, kad Bendrijos pramonės gaminamų bei parduodamų ir iš Kinijos importuojamų balnelių kainų skirtumas buvo toks, kad net nustačius antidempingo muitus KLR kilmės balneliai vis dar būtų konkurencingi.

(130)

Kiti du naudotojai nepateikė nekonfidencialios jų prašymo versijos. Todėl atsižvelgiant į 19 straipsnio 3 dalį, į tokią informaciją laikinai buvo neatsižvelgta.

(131)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad priemonių nustatymas balnelių importui neatitiktų Bendrijos interesų, nes tai keltų pavojų Europos dviračių gamybos pramonės išlikimui. Bendrovės teigimu, Bendrijos gamintojai sustabdytų dviračių surinkimo veiklą, o vietoj to pradėtų importuoti užbaigtus dviračius iš KLR, nepaisydami dviračiams taikomo antidempingo muito. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad eksportuotojai neturi didelio poveikio nustatant Bendrijos interesus. Vis dėlto, šis argumentas buvo patikrintas. Atsižvelgiant į tai, kad du iš keturių dviračių balnelių naudotojų tvirtino, kad nustačius priemones tai neturėtų didelio poveikio jų verslui dėl mažų balnelių sąnaudų, atsižvelgiant į bendras dviračio gamybos sąnaudas, šį teiginį bet kokiu atveju reikia atmesti.

(132)

Atsižvelgiant į tai, kad keturios bendrovės pirko didelę balnelių dalį (45 % per TL) Bendrijoje ir atsižvelgiant į palyginti mažą balnelių reikšmę bendroms visiškai surinkto dviračio sąnaudoms, daroma išvada, kad balneliams nustačius antidempingo priemones atsiradęs poveikis sąnaudoms neturės didelio poveikio bendroms naudotojų sąnaudoms. Bet kokiu atveju, jeigu poveikis atsirastų, tikėtina, kad importuotų balnelių naudotojai galėtų perduoti papildomas sąnaudas.

4.   Žaliavos tiekėjų ir naudotojų interesai

(133)

Vienas žaliavos tiekėjas pateikė klausimyno atsakymus. Ši bendrovė parduoda metalines balnelių dalis – rėmus ir spyruokles, padarytus iš geležies, plieno, titano, vanadžio, mangano arba anglinio plieno, Bendrijos gamintojams. Bendrovė pritaria antidempigo muitų nustatymui, kadangi ji tikisi, jog Bendrijos pramonės gamybos apimtis padidės ir dėl to padidės žaliavų paklausa.

(134)

Remiantis pirmiau išdėstytomis išvadomis ir neturint jokios kitos informacijos arba reakcijos iš naudotojų organizacijų, daroma išvada, kad siūlomų priemonių poveikis vartotojams greičiausiai nėra nedidelis.

5.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(135)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, daroma išvada, jog nėra įtikinamų priežasčių, kad dėl Bendrijos interesų reikėtų netaikyti laikinųjų antidempingo muitų.

G.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1.   Žalai atlyginti reikalingų priemonių dydis

(136)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos, priežastinių ryšių ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tolesnei importu dempingo kaina Bendrijos pramonei daromai žalai.

(137)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo dydžio, kad būtų atlyginta šiuo importu padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, manoma, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti jos gamybos sąnaudas ir gauti bendrą ikimokestinį pelną, kurį logiškai galėtų pasiekti tokios rūšies pramonė sektoriuje vyraujant normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y. parduodant panašų produktą Bendrijoje, kai nėra vykdomas importas dempingo kaina. Skaičiuojant buvo naudota 5 % apyvartos ikimokestinio pelno marža, pagrįsta per ankstesnius tyrimus dėl dviračių dalių gamintojų, kurie priskiriami prie Bendrijos gamintojų, kaip apibrėžta 67 konstatuojamojoje dalyje, nustatytu pelningumu.

(138)

Remiantis importo kainos svertinio vidurkio, nustatyto apskaičiuojant kainų sumažinimą (žr. pirmiau pateiktą 75 konstatuojamąją dalį), ir Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamų produktų nenuostolingos kainos palyginimu nustatyta, kad reikia kelti kainas. Nenuostolinga kaina buvo gauta patikslinus Bendrijos pramonės pardavimo kainą pagal faktinį nuostolį arba pelną per TL ir pridėjus pirmiau minėtą pelno skirtumą. Šiuo lyginimu nustatytas skirtumas po to buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentu.

(139)

Norint apskaičiuoti bendrą valstybės žalos pašalinimo dydį visiems kitiems KLR eksportuotojams, reikėtų prisiminti, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas. Todėl žalos skirtumas buvo apskaičiuotas kaip bendradarbiaujančiam eksportuotojui apskaičiuoto skirtumo ir didžiausiems skirtumams, nustatytiems tipiškoms rūšims, kurias eksportavo tas pats eksportuotojas, svertinis vidurkis.

(140)

Žalos skirtumai gerokai viršijo nustatytus dempingo skirtumus.

2.   Laikinosios priemonės

(141)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad nustatomas laikinasis antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, bet neturėtų viršyti pirmiau apskaičiuoto žalos skirtumo pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(142)

Šiame reglamente nurodytos antidempingo muitų normos atskiroms bendrovėms buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šios muito normos (kitokios, nei visoje šalies teritorijoje galiojančios muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai tiriamosios šalies kilmės produktų, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys, importui. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio dokumento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos, ir jiems galios muitų normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“.

(143)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos (gamybos, vidaus ir eksporto pardavimo) pasikeitimus, susijusius su, pavyzdžiui, šio pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Prireikus Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą. Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito įgyvendinimą, šalies muito skirtumas turėtų būti taikomas ir tiems gamintojams, kurie per TL nevykdė jokio eksporto į Bendriją.

(144)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nustatomos tokios laikinosios muito normos:

Cionlli Bicycle (Taicang) Co. Ltd, Shunde Hongli Bicycle Parts Co. Ltd ir Safe Strong Bicycle Parts Shenzhen Co. Ltd

7,5 %

Giching Bicycle parts (Shenzhen) Co. Ltd ir Velo Cycle Kunshan Co. Ltd

0 %

Visoms kitoms bendrovėms

30,9 %

3.   Speciali stebėsena

(145)

Siekiant sumažinti įsipareigojimų nesilaikymą, atsiradusį dėl didelio muitų normų skirtumo, manoma, kad norint užtikrinti tinkamą antidempingo muitų taikymą, reikia nustatyti specialias priemones. Atitinkamam gamintojui apskaičiuotas specialusis dempingo skirtumas gali būti taikomas tik atitinkamo eksportuojančio gamintojo gaminamam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Taikomos tokios specialiosios priemonės:

(146)

Valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kuri privalo atitikti šio reglamento priede nurodytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas.

(147)

Primenama, kad jeigu nustačius antidempingo priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomas žemesnės individualaus muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą reikėtų laikyti prekybos tendencijų pokyčiu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu įvykdomos sąlygos gali būti inicijuojamas tyrimas dėl taikymo vengimo. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

H.   BAIGIAMOJI NUOSTATA

(148)

Kad būtų užtikrintas geras administravimas, reikia nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios, ir jas gali reikėti persvarstyti, siekiant nustatyti bet kokį galutinį muitą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Laikinasis antidempingo muitas nustatomas tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračių ir kitų pedalinių transporto priemonių (įskaitant transportinius triračius) be variklio, dviračių su pagalbiniais varikliais, su priekabomis arba be jų, kūno rengybos įrangos ir namų treniruoklių balnelių ir jų pagrindinių dalių importui (t. y. rėmai, pagalvėlės ar apvalkalai), kurių KN kodai yra 8714 95 00, ex 8714 99 90 ir ex 9506 91 10 (TARIC kodai 8714999081 ir 9506911010).

2.   Toliau nurodytų bendrovių pagamintiems produktams nustatoma tokia laikinojo antidempingo muito, taikomo neto kainai Bendrijos pasienyje, prieš sumokant muitą, norma:

Bendrovė

Antidempingo muitas

TARIC papildomas kodas

Cionlli Bicycle (Taicang) Co. Ltd, Shunde Hongli Bicycle Parts Co. Ltd ir Safe Strong Bicycle Parts Shenzhen Co. Ltd

7,5 %

A787

Giching Bicycle parts (Shenzhen) Co. Ltd ir Velo Cycle Kunshan Co. Ltd

0 %

A788

Visoms kitoms bendrovėms

30,9 %

A999

3.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytų individualių muito normų taikymas yra sąlyginis, pateikus valstybių narių muitinei galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą, atitinkančią priede numatytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms taikytina muito norma.

4.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiami tik tuo atveju, jeigu pateikiamas laikinojo muito dydžio užstatas.

5.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos muitams galiojančios nuostatos.

2 straipsnis

Nepažeidžiant Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 20 straipsnio, suinteresuotosios šalys gali prašyti atskleisti pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas šis reglamentas, raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti, kad Komisija jas išklausytų per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 21 straipsnio 4 dalį suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas apie šio reglamento taikymą per vieną mėnesį nuo jo įsigaliojimo.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento 1 straipsnis galioja šešis mėnesius.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 20 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL C 84, 2006 4 7, p. 4.

(3)  Commission européenne, Direction générale du Commerce, Direction B, 1049 Bruxelles, Belgique.


PRIEDAS

Šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta tokios formos bendrovės pareigūno pasirašyta deklaracija:

1)

komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio bendrovės pareigūno vardas, pavardė ir pareigos;

2)

pateikiama tokia deklaracija: „Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad į šią sąskaitą faktūrą įrašytą eksportui į Europos bendriją parduodamą balnelių (papildomas TARIC kodas) (kiekį) pagamino Kinijos Liaudies Respublikos (bendrovės pavadinimas ir adresas)]. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“.


28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/37


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2000/2006

2006 m. gruodžio 20 d.

dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1870/2005

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartį, ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktą, ypač į jo 41 straipsnį,

kadangi:

(1)

Turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, leisiančios Bulgarijos ir Rumunijos importuotojams pasinaudoti 2005 m. lapkričio 16 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1870/2005, atidarančio iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų tarifinę kvotą, nustatančio jos administravimo tvarką ir įvedančio importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistemą (1), nuostatomis. Šiomis priemonėmis visų pirma turėtų būti apibrėžtas referencinis kiekis ir tradicinių bei naujų importuotojų sąvokos.

(2)

Reglamentas (EB) Nr. 1870/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1870/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmos pastraipos 5 dalies c punktas pakeičiama taip:

„c)

tradicinių importuotojų, kurie importavo česnakus 2003–2005 metų laikotarpiu į Bulgariją arba Rumuniją, atveju, didžiausias česnakų kiekis, importuotas per

i)

2003, 2004 ar 2005 kalendorinius metus,

ii)

arba 2003–2004, 2004–2005 ar 2005–2006 importo laikotarpius;

d)

prie a, b ir c punktų nepriskirtų tradicinių importuotojų atveju didžiausias česnakų kiekis, importuotas per vieną iš pirmųjų trijų praėjusių importo laikotarpių, per kuriuos jie gavo importo licencijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 565/2002 ar šį reglamentą.“;

b)

antroji pastraipa pakeičiama:

„Į referencinį kiekį neįtraukiami iš 2006 m. gruodžio 31 d. sudėties Bendrijos valstybių narių arba Bulgarijos ir Rumunijos kilmės česnakai.“;

c)

pridedama ši dalis:

„Bulgarija ir Rumunija pasirenka vieną iš šių dviejų c punkte nurodytų metodų, taikytinų visiems tradiciniams importuotojams, remdamosi objektyviais kriterijais ir užtikrindamos vienodą požiūrį į visus ūkio subjektus.“;

2)

3 straipsnis papildomas tokia 4 dalimi:

„4.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, 2006–2007 m., 2007–2008 m. ir 2008–2009 m. importo laikotarpių atveju ir tik Bulgarijoje ir Rumunijoje:

a)

„tradiciniai importuotojai“ – tai importuotojai – fiziniai ar juridiniai asmenys, atskiri ūkio subjektai ar ūkio subjektų grupės, įsteigti remiantis nacionaline teise, galintys įrodyti, kad:

i)

jie importavo ne 2006 m. gruodžio 31 d. sudėties Bendrijos valstybių narių arba Bulgarijos ir Rumunijos, o kitų šalių kilmės česnakus ne mažiau kaip dvejus iš trijų praėjusių importo laikotarpių,

ii)

jie importavo į Bendriją ne mažiau kaip 50 tonų vaisių ir daržovių, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje, per ankstesnius kalendorinius metus,

iii)

i ir ii punktuose nurodytas importas buvo vykdomas Bulgarijoje ar Rumunijoje, kur yra to importuotojo pagrindinė buveinė;

b)

„nauji importuotojai“ – tai kiti nei tradiciniai importuotojai, kaip apibrėžta a punkte – fiziniai ar juridiniai asmenys, atskiri ūkio subjektai ar ūkio subjektų grupės, įsteigti remiantis nacionaline teise, galintys įrodyti, kad:

i)

jie importavo ne mažiau kaip 50 tonų vaisių ir daržovių, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje, per kiekvienus dvejus pastaruosius kalendorinius metus iš kilmės šalių, kitų nei 2006 m. gruodžio 31 d. sudėties Bendrijos valstybės narės arba Bulgarija ir Rumunija,

ii)

i punkte nurodytas importas buvo vykdomas Bulgarijoje ar Rumunijoje, kur yra to importuotojo pagrindinė buveinė.“;

3)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

prieš tekstą ispanų kalba įterpiamas šis tekstas:

„—

bulgarų kalba: Мито 9,6 % – Регламент (ЕО) № 1870/2005,“;

b)

po teksto portugalų kalba įterpiamas šis tekstas:

„—

rumunų kalba: Taxa vamală: 9,6 % – Regulamentul (CE) nr. 1870/2005,“;

4)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

prieš tekstą ispanų kalba įterpiamas šis tekstas:

„—

bulgarų kalba: Лицензия, издадена и валидна само за тримесечие от 1 (месец) до 28/29/30/31 (месец)“;

b)

po teksto portugalų kalba įterpiamas šis tekstas:

„—

rumunų kalba: licență emisă și valabilă numai pentru trimestrul de la 1 [luna] pana la 28/29/30/31[luna]“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sutarties įsigaliojimo dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 20 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 300, 2005 11 17, p. 19. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 991/2006 (OL L 179, 2006 7 1, p. 15).


28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/39


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2001/2006

2006 m. gruodžio 21 d.

dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą pritaikantis Reglamentą (EB) Nr. 2295/2003, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1907/90 dėl tam tikrų prekybos kiaušiniais standartų įgyvendinimo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartį, ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktą, ypač į jo 56 straipsnį,

kadangi:

(1)

Dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą būtini tam tikri techniniai Komisijos reglamento (EB) Nr. 2295/2003 (1) pakeitimai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2295/2003 I, II ir V prieduose yra keletas formuluočių visomis Bendrijos kalbomis iki 2006 m. gruodžio 31 d. Šiuose prieduose turėtų būti formuluotės bulgarų ir rumunų kalbomis.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2295/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2295/2003 iš dalies keičiamas taip:

1)

4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kompetentinga institucija suteikia pakavimo centrui skiriamąjį patvirtinimo numerį, kurio pradžios kodas pateikiamas šioje lentelėje:

BE

Belgija

BG

Bulgarija

CZ

Čekijos Respublika

DK

Danija

DE

Vokietija

EE

Estija

GR

Graikija

ES

Ispanija

FR

Prancūzija

IE

Airija

IT

Italija

CY

Kipras

LV

Latvija

LT

Lietuva

LU

Liuksemburgas

HU

Vengrija

MT

Malta

NL

Nyderlandai

AT

Austrija

PL

Lenkija

PT

Portugalija

RO

Rumunija

SI

Slovėnija

SK

Slovakija

FI

Suomija

SE

Švedija

UK

Jungtinė Karalystė“

2)

I, II ir V priedai iš dalies keičiami remiantis šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sutarties įsigaliojimo dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 340, 2003 12 24, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 89/2006 (OL L 15, 2006 1 20, p. 30).


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2295/2003 priedai iš dalies keičiami taip:

(1)

I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

1.   Minimalus tinkamumo vartoti terminas

Kalbos kodas

Ant kiaušinių

Ant pakuočių

BG

срок на годност

срок на годност

ES

Cons. pref.

Consúmase preferentemente antes del

CS

Spotřebujte arba S.

Spotřebujte do

DA

Mindst holdbar til arba M.H.

Mindst holdbar til

DE

Mind. haltbar arba M.H.D.

Mindestens haltbar bis

ET

Parim enne arba PE

Parim enne

EL

Ανάλωση πριν από

Ανάλωση κατά προτίμηση πριν από

EN

Best before arba B.B. (1)

Best before

FR

à cons. de préf. av. arba DCR (1)

A consommer de préférence avant le

IT

Entro

da consumarsi preferibilmente entro

LV

Izlietot līdz arba I.L. (1)

Izlietot līdz

LT

Geriausi iki arba G (1)

Geriausi iki

HU

Min. meg. arba M.M (1)

Minőségét megőrzi

MT

L-aħjar jintuża sa

L-aħjar jintuża sa

NL

Tenm. houdb. tot arba THT (1)

Tenminste houdbaar tot

PL

Najlepiej spożyć przed arba N.S.P. (1)

Najlepiej spożyć przed

PT

Cons. pref.

A consumir de prefêrencia antes de

RO

d.d.m.

A se consuma, de preferință, înainte de

SK

Minimálna trvanlivosť do arba M.T.D. (1)

Minimálna trvanlivosť do

SL

Uporabno najmanj do arba U.N.D. (1)

Uporabno najmanj do

FI

parasta ennen

parasta ennen

SV

bäst före

Bäst före

2.   Pakavimo data

Kalbos kodas

Ant kiaušinių

Ant pakuočių

BG

Дата на опаковане

Дата на опаковане

ES

Emb.

Embalado el:

CS

Baleno arba D. B. (2)

Datum balení

DA

Pakket

Pakket den:

DE

Verp.

Verpackt am:

ET

Pakendamiskuupäev arba PK

Pakendamiskuupäev:

EL

Συσκευασία

Ημερομηνία συσκευασίας:

EN

Packed arba pkd

Packing date:

FR

Emb. le

Emballé le:

IT

Imb.

Data d'imballaggio:

LV

Iepakots

Iepakots

LT

Supakuota arba PK (2)

Pakavimo data

HU

Csom.

Csomagolás dátuma

MT

Ippakkjat

Data ta’ l-ippakkjar:

NL

Verp.

Verpakt op:

PL

Zapakowano w dniu arba ZWD

Zapakowano w dniu

PT

Emb.

Embalado em:

RO

Amb.

Ambalat la

SK

Balené dňa arba B.D.

Balené dňa

SL

Pakirano arba Pak.

Datum pakiranja

FI

Pakattu

Pakattu:

SV

förp. Den

Förpackat den:

3.   Rekomenduojama galutinio pardavimo data:

Kalbos kodas

 

BG

Препоръчителна дата за продажба

ES

Vender antes

CS

Prodat do

DA

Sidste salgsdato

DE

Verkauf bis

ET

Viimane soovitav müügikuupäev or VSM

EL

Πώληση

EN

Sell by

FR

à vend. préf. av. or DVR (3)

IT

racc.

LV

Realizēt līdz

LT

Parduoti iki

HU

Forgalomba hozható: …-ig

MT

Għandu jinbiegħ sa

NL

Uiterste verkoopdatum or Uit. verk. dat.

PL

Sprzedaż do dnia

PT

Vend. de pref. antes de

RO

A se vinde înainte de

SK

Predávať do

SL

Prodati do

FI

viimeinen myyntipäivä

SV

sista försäljningsdag

4.   Padėjimo data

Kalbos kodas

 

BG

Дата на снасяне

ES

Puesta

CS

Sneseno

DA

Læggedato

DE

Gelegt am

ET

Munemiskuupäev

EL

Ωοτοκία

EN

Laid

FR

Pondu le

IT

Dep.

LV

Izdēts

LT

Padėta

HU

Tojás rakás napja

MT

Tbiedu

NL

Gelegd op

PL

Zniesione w dniu

PT

Postura

RO

Produs la

SK

Znáška

SL

Zneseno

FI

munintapäivä

SV

värpta den“

(2)

II priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS II

13 straipsnyje minimi terminai, žymintys vištų laikymo būdą: a) ant pakuočių; b) ant kiaušinių

Kalbos kodas

 

1

2

3

BG

a)

яйца от кокошки – свободно отглеждане на открито

яйца от кокошки – подово отглеждане

яйца от кокошки – клетъчно отглеждане

b)

яйца от кокошки – свободно отглеждане на открито

яйца от кокошки – подово отглеждане

яйца от кокошки – клетъчно отглеждане

ES

a)

Huevos de gallinas camperas

Huevos de gallinas criadas en el suelo

Huevos de gallinas criadas en jaula

b)

Camperas

Suelo

Jaula

CS

a)

Vejce nosnic ve volném výběhu

Vejce nosnic v halách

Vejce nosnic v klecích

b)

Výběh

Hala

Klec

DA

a)

Frilandsæg

Skrabeæg

Buræg

b)

Frilandsæg

Skrabeæg

Buræg

DE

a)

Eier aus Freilandhaltung

Eier aus Bodenhaltung

Eier aus Käfighaltung

b)

Freiland

Boden

Käfig

ET

a)

Vabalt peetavate kanade munad

Õrrekanade munad

Puuris peetavate kanade munad

b)

Vabapidamine or V

Õrrelpidamine or Õ

Puurispidamine or P

EL

a)

Αυγά ελεύθερης βοσκής

Αυγά αχυρώνα

Αυγά κλωβοστοιχίας

b)

Eλεύθερης βοσκής

Αχυρώνα

Κλωβοστοιχία

EN

a)

Free range eggs

Barn eggs

Eggs from caged hens

b)

Free range or F/range

Barn

Cage

FR

a)

Œufs de poules élevées en plein air

Œufs de poules élevées au sol

Œufs de poules élevées en cage

b)

Plein air

Sol

Cage

IT

a)

Uova da allevamento all'aperto

Uova da allevamento a terra

Uova da allevamento in gabbie

b)

Aperto

A terra

Gabbia

LV

a)

Brīvās turēšanas apstākļos dētās olas

Kūtī dētas olas

Sprostos dētas olas

b)

Brīvībā dēta

Kūtī dēta

Sprostā dēta

LT

a)

Laisvai laikomų vištų kiaušiniai

Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai

Narvuose laikomų vištų kiaušiniai

b)

Laisvų

Ant kraiko

Narvuose

HU

a)

Szabad tartásban termelt tojás

Alternatív tartásban termelt tojás

Ketreces tartásból származó tojás

b)

Szabad t.

Alternatív

Ketreces

MT

a)

Bajd tat-tiġieg imrobbija barra

Bajd tat-tiġieġ imrobbija ma’ l-art.

Bajd tat-tiġieġ imrobbija fil-gaġeġ

b)

Barra

Ma’ l-art

Gaġġa

NL

a)

Eieren van hennen met vrije uitloop

Scharreleieren

Kooieieren

b)

Vrije uitloop

Scharrel

Kooi

PL

a)

Jaja z chowu na wolnym wybiegu

Jaja z chowu ściółkowego

Jaja z chowu klatkowego

b)

Wolny wybieg

Ściółka

Klatka

PT

a)

Ovos de galinhas criadas ao ar livre

Ovos de galinhas criadas no solo

Ovos de galinhas criadas em gaiolas

b)

Ar livre

Solo

Gaiola

RO

a)

Ouă de găini crescute în aer liber

Ouă de găini crescute în hale la sol

Ouă de găini crescute în baterii

b)

Aer liber

Sol

baterii

SK

a)

Vajcia z chovu na voľnom výbehu

Vajcia z podostieľkového chovu

Vajcia z klietkového chovu

b)

Voľný výbeh

Podstieľkové

Klietkové

SL

a)

Jajca iz proste reje

Jajca iz hlevske reje

Jajca iz baterijske reje

b)

Prosta reja

Hlevska reja

Baterijska reja

FI

a)

Ulkokanojen munia

Lattiakanojen munia

Häkkikanojen munia

b)

Ulkokanan

Lattiakanan

Häkkikanan

SV

a)

Ägg från utehöns

Ägg från frigående höns inomhus

Ägg från burhöns

b)

Frigående (alt. Frig.) ute

Frigående (alt. Frig.) inne

Burägg“

(3)

V priedas keičiamas taip:

„PRIEDAS V

16 straipsnio 6 dalyje nurodyti įrašai

:

bulgarų k.

:

яйца, предназначени изключително за преработка, съгласно член 16, параграф 6 от Регламент (ЕО) № 2295/2003.

:

ispanų k.

:

huevos destinados exclusivamente a la transformación, de conformidad con lo dispuesto en el apartado 6 del artículo 16 del Reglamento (CE) no 2295/2003.

:

čekų k.

:

vejce určená výhradně ke zpracování v souladu s čl. 16, odst. 6 Nařízení (ES) č. 2295/2003.

:

danų k.

:

æg, der udelukkende er bestemt til forarbejdning, jf. artikel 16, stk. 6, i forordning (EF) nr. 2295/2003.

:

vokiečių k.

:

Eier ausschließlich bestimmt zur Verarbeitung gemäß Artikel 16 Absatz 6 der Verordnung (EG) Nr. 2295/2003.

:

estų k.

:

eranditult ümbertöötlemisele kuuluvad munad, vastavalt määruse (EÜ) nr 2295/2003 artikli 16 lõikele 6.

:

graikų k.

:

αυγά που προορίζονται αποκλειστικά για την μεταποίησή τους, σύμφωνα με το άρθρο 16, παράγραφος 6 του κανονισμού (ΕΚ) αριθ. 2295/2003.

:

anglų k.

:

eggs intended exclusively for processing in accordance with Article 16(6) of Regulation (EC) No 2295/2003.

:

prancūzų k.

:

œufs destinés exclusivement à la transformation, conformément à l’article 16, paragraphe 6, du règlement (CE) no 2295/2003.

:

italų k.

:

uova destinate esclusivamente alla trasformazione, in conformità dell’articolo 16, paragrafo 6, del regolamento (CE) n. 2295/2003.

:

latvių k.

:

olas, kas paredzētas tikai pārstrādei, saskaņā ar regulas (EK) Nr. 2295/2003 16. panta 6. punktu.

:

lietuvių k.

:

tik perdirbti skirti kiaušiniai, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 2295/2003 16 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

:

vengrų k.

:

A 2295/2003/EK rendelet 16. cikke (6) bekezdésének megfelelően kizárólag feldolgozásra szánt tojás.

:

maltiečių k.

:

bajd destinat esklussivament għall-konverżjoni, f’konformità ma’ l-Artikolu 16, Paragrafu 6 tar-Regolament (KE) Nru 2295/2003.

:

olandų k.

:

eieren die uitsluitend bestemd zijn voor verwerking, overeenkomstig artikel 16, lid 6, van Verordening (EG) nr. 2295/2003.

:

lenkų k.

:

jaja przeznaczone wyłącznie dla przetwórstwa, zgodnie z artykułem 16, paragraf 6 rozporządzenia (WE) nr 2295/2003.

:

portugalų k.

:

ovos destinados exclusivamente à transformação, em conformidade com o n.o 6 do artigo 16.o do Regulamento (CE) n.o 2295/2003.

:

rumunų k.

:

ouă destinate exclusiv procesării, conform articolului 16 alineatul 6 din Regulamentul (CE) nr. 2295/2003.

:

slovakų k.

:

vajcia určené výhradne na spracovanie podľa článku 16, odsek 6 nariadenia (ES) č. 2295/2003.

:

slovėnų k.

:

jajca namenjena izključno predelavi, v skladu s 6. odstavkom 16. čelna uredbe (CE) št. 2295/2003.

:

suomių k.

:

Yksinomaan jalostettaviksi tarkoitettuja munia asetuksen (EY) N:o 2295/2003 16 artiklan 6 kohdan mukaisesti.

:

švedų k.

:

Ägg uteslutande avsedda för bearbetning, i enlighet med artikel 16.6 i förordning (EG) nr 2295/2003.“


(1)  Jei vartojamos santrumpos, jų reikšmė turi būti aiškiai nurodyta ant pakuotės.

(2)  Jei vartojamos santrumpos, jų reikšmė turi būti aiškiai nurodyta ant pakuotės.

(3)  Jei vartojamos santrumpos, jų reikšmė turi būti aiškiai nurodyta ant pakuotės.


28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/47


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2002/2006

2006 m. gruodžio 21 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 795/2004, nustatantį išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantį Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (1), ypač į jo 145 straipsnio c punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 795/2004 (2) įvedamos nuo 2005 m. taikytinos bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo taisyklės.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkininkai nevykdo gamybos hektaruose, atitinkančiuose išmokos už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus, o to paties reglamento 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atidėtą žemę apskritai draudžiama naudoti žemės ūkiui.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atidėti plotai turi likti atidėtais laikotarpiu, kuris prasideda vėliausiai sausio 15 dieną ir baigiasi anksčiausiai rugpjūčio 31 dieną.

(4)

Komisija jau ne kartą suteikė nuo šių taisyklių leidžiančią nukrypti nuostatą, siekdama patenkinti stichinių nelaimių, ypač sausros, nuniokotuose regionuose ūkininkų patiriamą pašarų poreikį. Atsižvelgiant į ypatingas stichinių nelaimių aplinkybes reikia laiku atlikti analizę ir priimti sprendimą. Patirtis rodo, kad siekiant tinkamai ir laiku reaguoti į vietoje susidariusią situaciją, tikslinga valstybėms narėms suteikti atsakomybę priimti tokius sprendimus esant išskirtinėms aplinkybėms.

(5)

Todėl tikslinga, kad valstybės narės priimtų sprendimą pripažinti didelę stichinę nelaimę, kuri konkrečiame regione stipriai nuniokojo ūkių žemę, ir visiems nukentėjusiems gamintojams leisti atidėtą žemę naudoti gyvulių pašarams auginti. Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie tokius nacionalinius sprendimus ir ypač apie nepalankias oro sąlygas, kuriomis pagrįstų tokius sprendimus.

(6)

Reglamentą (EB) Nr.795/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 795/2004 iš dalies keičiamas taip:

32 straipsnis papildomas tokia pastraipa:

„5.   Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 40 straipsnio 4 dalies c punkte nurodytais atvejais valstybės narės gali visiems nukentėjusiems gamintojams leisti atidėtą žemę naudoti gyvulių pašarams auginti tais metais, kuriems teikiama bendroji paraiška. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad atidėta žemė, kurią naudoti gaunamas leidimas, nebūtų naudojama siekiant pelno, ir ypač kad nebūtų parduodami jokie atidėtoje žemėje užauginti pašarai.

Valstybės narės praneša Komisijai savo sprendimą apie leidimą ir kuo jis grindžiamas.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 265, 2006 9 26, p. 1).

(2)  OL L 141, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1291/2006 (OL L 236, 2006 8 31, p. 20).


28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/49


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2003/2006

2006 m. gruodžio 21 d.

nustatantis išsamias su bendru žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimu susijusių išlaidų finansavimo iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (1), ypač jo 35 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (2) 3 straipsnio 2 dalies f punkte numatoma, kad Europos žemės ūkio garantijų fondas su žuvininkystės rinka susijusias išlaidas finansuoja centralizuotai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 104/2000 35 straipsnyje nurodytos valstybių narių patiriamų išlaidų rūšys.

(3)

Šios išlaidos finansuojamos pagal tarp Komisijos ir valstybių narių taikomo centralizuoto tiesioginio valdymo taisykles.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad Komisijos lėšos būtų racionaliai valdomos, ir apginti Bendrijos finansinius interesus, Reglamente (EB) Nr. 1290/2005 valstybėms narėms yra nustatyti tam tikri įpareigojimai, susiję su šių lėšų valdymu ir kontrole, su informacijos apie taikomą teisinę ir administracinę valdymo ir kontrolės sistemą pateikimu ir su neteisingų išmokų susigrąžinimu, jei nustatoma šių lėšų valdymo pažeidimų. Be to, Bendrijos finansiniai interesai, susiję su pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 35 straipsnį finansuojamomis išlaidomis, yra saugomi taikant atitinkamas su šių interesų saugojimu susijusias taisykles, nustatytas 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (3)1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (4)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (EB Euratomas,) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (5) ir 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6).

(5)

Kadangi valstybės narės pradžioje pačios telkia lėšas Reglamento (EB) Nr. 104/2000 35 straipsnyje nurodytoms išlaidoms padengti, o Komisija vėliau du kartus per metus jas kompensuoja, siekdamos užtikrinti racionalų finansinių srautų valdymą, jos turėtų rinkti reikiamą informaciją apie išlaidas ir perduoti ją Komisijai kartu su išlaidų deklaracija.

(6)

Komisija turėtų kompensuoti lėšas valstybėms narėms du kartus per metus, remdamasi išlaidų deklaracijomis ir patvirtinamaisiais dokumentais.

(7)

Kad Komisija galėtų veiksmingai pasinaudoti iš valstybių narių gauta informacija, ją reikėtų siųsti elektroniniu būdu.

(8)

Kad išmokant gamintojų organizacijoms pagalbą ne eurais ir rengiant išlaidų deklaracijas nebūtų taikomas skirtingas valiutos keitimo kursas, atitinkamos valstybės narės deklaracijose turėtų naudoti tokį patį valiutos keitimo kursą, kokį naudojo išmokėdamos pagalbą gavėjams. Taikomas valiutos keitimo kursas yra nustatomas pagal vykdomas operacijas, kaip nurodyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 1925/2000, nustatančiame vykdomas operacijas apskaičiuojant tam tikras pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros rinkos organizavimo mechanizmus valiutos keitimo kursui taikytinas sumas (7).

(9)

Kad pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu suteiktos išmokos turėtų teisinį pagrindą, šį reglamentą tikslinga taikyti atgaline tvarka nuo 2006 m. spalio 16 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 nuostatų dėl valstybių narių patiriamų su bendru žuvininkystės ir akvakultūros rinkų organizavimu susijusių išlaidų finansavimo iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) taikymo taisyklės.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

Išlaidos – tai valstybių narių patiriamos išlaidos, nurodytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 35 straipsnio 1 dalyje.

3 straipsnis

Kompetentinga institucija

Kiekviena valstybė šio reglamento įgyvendinimui paskiria kompetentingą instituciją ir informuoja apie tai Komisiją.

4 straipsnis

Išlaidų deklaracijos

1.   Visos valstybės narės parengia išlaidų deklaraciją pagal priede nurodytą pavyzdį. Išlaidų deklaraciją sudaro duomenys, išdėstyti pagal Europos Bendrijų biudžeto nomenklatūrą ir pagal išlaidų rūšį remiantis išsamia valstybėms narėms pateikta nomenklatūra. Duomenys apima:

a)

per pastarąjį šešių mėnesių ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas;

b)

visas išlaidas, patirtas nuo finansinių metų pradžios iki pastarojo šešių mėnesių ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

2.   Valstybės narės surenka visą su išlaidų deklaracija susijusią informaciją.

3.   Ataskaitinis laikotarpis yra spalio 16 d. – balandžio 15 d. ir balandžio 16 d. – spalio 15 d. šešių mėnesių laikotarpiai.

4.   Į išlaidų deklaraciją gali būti įtraukti ankstesnių ataskaitinių laikotarpių deklaruotų sumų pataisymai.

5.   Valstybių narių kompetentingos institucijos išlaidų deklaraciją kartu su 2 dalyje nurodyta informaciją pateikia elektroniniu būdu Komisijai atitinkamai ne vėliau kaip gegužės 10 d. ir lapkričio 10 d.

5 straipsnis

Pusės metų išmokos

1.   Išlaidoms finansuoti būtinus asignavimus Komisija valstybėms narėms išmoka du kartus per metus kompensacijų forma, toliau – pusės metų išmokos.

Šių išmokų sumos nustatomos remiantis valstybių narių pagal 4 straipsnį pateiktomis išlaidų deklaracijomis.

2.   Pusės metų išmokos valstybėms narėms pervedamos per 60 dienų, kai Komisija iš valstybės narės gauna išsamią išlaidų deklaraciją. Deklaracija laikoma išsamia, jei Komisija per 30 dienų nuo jos gavimo nepaprašo papildomos informacijos.

3.   Iki kol Komisija perveda pusės metų išmokas, valstybės narės telkia išlaidoms padengti būtinus išteklius.

6 straipsnis

Taikytinas valiutos keitimo kursas

Valstybės narės išlaidų deklaracijose naudoja naujausią valiutos keitimo kursą, Europos centrinio banko (ECB) nustatytą prieš vykdomas operacijas, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1925/2000.

7 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. spalio 16 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu

Joe BORG

Komisijos narys


(1)  OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1759/2006 (OL L 335, 2006 12 1, p. 3).

(2)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 320/2006 (OL L 58, 2006 2 28, p. 42).

(3)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(4)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(5)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(6)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(7)  OL L 230, 2000 9 12, p. 7.


PRIEDAS

IŠLAIDŲ DEKLARACIJA

Pagal Europos Bendrijų biudžeto nomenklatūrą ir išlaidų rūšį pateikiami duomenys

Išlaidų deklaracijos, Komisijai pateiktinos elektroniniu paštu, turinys

Deklaracijos antraštė

Deklaracijos antraštėje nurodoma:

pateikiamos informacijos rūšies ir informaciją pateikiančios valstybės narės identifikavimo kodas. (Pastaba: jis bus naudojamas siekiant užtikrinti, kad deklaraciją pateikiantis asmuo turi įgaliojimus teikti deklaracijas atitinkamos valstybės narės vardu). Kodą jums pateiks Komisija,

deklaruojamų išlaidų laikotarpis,

deklaracijos kalba.

Pagrindinė deklaracijos dalis

Pagrindinėje deklaracijos dalyje kiekvienam EŽŪGF nomenklatūros papunkčiui turi būti nurodyta:

papunkčio identifikavimo kodas (pvz., 110201002610033),

papunkčio pavadinimas deklaracijos antraštėje nurodyta kalba,

deklaruojama atitinkamo laikotarpio suma (N) ir suvestinė nuo finansinių metų pradžios deklaruota suma. Visos sumos turi būti deklaruojamos eurais.

Baigiamoji dalis

Po papunkčių sąrašo nurodoma:

deklaruojama bendra atitinkamo laikotarpio suma (N) ir suvestinė bendra nuo finansinių metų pradžios deklaruota suma,

vieta pastaboms.

Kompiuterinis žinutės kodas

Image

Laukelių apibūdinimas

Pavadinimas

Formatas

Apibūdinimas

Deklaracijos antraštė: duomenų pasikartojimas: 1 kartą

[IDENTIFICATION] *

 

FISH GD suteiktas identifikavimo kodas

[PERIOD] *

Data (YYYYMM)

Išlaidų laikotarpis

[LANGUAGE] *

(2 ženklai)

Kalbos ISO kodas

Pagrindinė deklaracijos dalis: duomenų pasikartojimas: nuo 1 iki n kartų

[SUBITEM] *

Skaičius (15)

Papunktis

[DESCRIPTION] *

Laisvas tekstas (600)

Papunkčio pavadinimas

[AMOUNT ] *

Skaičius (15,2)

Deklaruota suma

[AMOUNT CUMUL] *

Skaičius (15,2)

Bendra suma

Baigiamoji dalis: duomenų pasikartojimas: 1 kartą

[AMOUNT TOT ] *

Skaičius (15,2)

Bendra deklaruota suma

[AMOUNT CUMUL TOT] *

Skaičius (15,2)

Suvestinė bendra suma

[COMMENT]

Laisvas tekstas (80)

Komentarai

Žvaigždute pažymėtus langelius pildyti privaloma.

Pavyzdys

Image


28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/54


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2004/2006

2006 m. gruodžio 22 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2273/93, nustatantį grūdų intervencinius centrus, ir jį pritaikantis atsižvelgiant į Bulgarijos ir Rumunijos stojimą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartį, ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktą, ypač į jo 56 straipsnį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 6 straipsnio a punktą,

kadangi:

(1)

Kai kurios valstybės narės pateikė prašymus pakeisti kai kuriuos iš Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2273/93 (2) priede nustatytų intervencinių centrų kitais dėl patogesnės jų buvimo vietos ar dėl geresnio nustatytų sąlygų tenkinimo. Šiems prašymams reikėtų pritarti.

(2)

Atsižvelgiant į Bulgarijos ir Rumunijos stojimą, šioms naujoms valstybėms narėms turi būti nustatyti intervenciniai centrai ir įtraukti į Reglamente (EEB) Nr. 2273/93 pateiktą sąrašą.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 2273/93.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Javų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2273/93 priedas iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. Tačiau priedo 1, 2 ir 6 punktai taikomi tik Rumunijos ir Bulgarijos stojimo sutarties įsigaliojimo atveju ir tik nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  OL L 207, 1993 8 18, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1805/2004 (OL L 318, 2004 10 19, p. 9).


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2273/93 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

Pavadinimas, aiškinamosios pastabos prieš lentelę ir skilčių pavadinimai pakeičiami taip:

1.

Знакът + означава, че определеното място се счита за интервенционен център за въпросния вид зърно.

2.

Знакът – означава, че определеното място не трябва да се счита за интервенционен център за въпросния вид зърно.

1.

El signo + significa que el lugar indicado se considera centro de intervención para el cereal en cuestión.

2.

El signo – significa que el lugar indicado no ha de considerarse centro de intervención para el cereal en cuestión.

1.

Označení + znamená, že uvedené místo je považováno za intervenční centrum pro příslušnou obilovinu.

2.

Označení – znamená, že uvedené místo není považováno za intervenční centrum pro příslušnou obilovinu.

1.

Tegnet + angiver, at det anførte sted betragtes som interventionscenter for den pågældende kornsort.

2.

Tegnet – angiver, at det anførte sted ikke betragtes som interventionscenter for den pågældende kornsort.

1.

Das Zeichen + bedeutet, dass der angegebene Ort als Interventionsort für die betreffende Getreideart gilt.

2.

Das Zeichen – bedeutet, dass der angegebene Ort nicht als Interventionsort für die betreffende Getreideart gilt.

1.

Märge + näitab, et tähistatud piirkonda käsitletakse nimetatud teravilja sekkumiskeskusena.

2.

Märge – näitab, et tähistatud piirkonda ei käsitleta nimetatud teravilja sekkumiskeskusena.

1.

Το σημείο + καθορίζει ότι ο αναγραφόμενος τόπος θεωρείται ως κέντρο παρεμβάσεως για τα εν λόγω σιτηρά.

2.

Το σημείο – καθορίζει ότι ο αναγραφόμενος τόπος δεν θεωρείται ως κέντρο παρεμβάσεως για τα εν λόγω σιτηρά.

1.

The sign + indicates that the location shown is treated as an intervention centre for the cereal in question.

2.

The sign – indicates that the location shown is not to be treated as an intervention centre for the cereal in question.

1.

Le signe + précise que le lieu indiqué est considéré comme centre d'intervention pour la céréale en cause.

2.

Le signe – précise que le lieu indiqué n'est pas à considérer comme centre d'intervention pour la céréale en cause.

1.

Il segno + significa che il luogo indicato è considerato centro d'intervento per il cereale in causa.

2.

Il segno – significa che il luogo indicato non è da considerarsi centro di intervento per il cereale in causa.

1.

Zīme + norāda uz to, ka šī vieta uzskatāma par intervences centru minētajiem graudaugiem.

2.

Zīme – norāda uz to, ka šī vieta nav uzskatāma par intervences centru minētajiem graudaugiem.

1.

Ženklas + nurodo, kad tam tikri produktai yra sandėliuojami intervencinėje agentūroje.

2.

Ženklas – nurodo, kad tam tikri produktai nėra sandėliuojami intervencinėje agentūroje.

1.

A + jel azt jelzi, hogy a feltüntetett hely a kérdéses gabonaféle szempontjából intervenciós központnak minősül.

2.

A – jel azt jelzi, hogy a feltüntetett hely a kérdéses gabonaféle szempontjából nem minősül intervenciós központnak.

1.

Het teken + geeft aan, dat deze plaats interventiecentrum is voor de betrokken graansoort.

2.

Het teken – geeft aan, dat deze plaats geen interventiecentrum is voor de betrokken graansoort.

1.

Znak + oznacza, że wskazane miejsce traktuje się jako centrum interwencji w odniesieniu do danego zboża.

2.

Znak – oznacza, że wskazanego miejsca nie należy traktować jako centrum interwencji w odniesieniu do danego zboża.

1.

O sinal + significa que a localidade indicada é considerada centro de intervenção para o cereal em questão.

2.

O sinal – significa que a localidade indicada não é considerada centro de intervenção para o cereal em questão.

1.

Semnul „+“ indică faptul că locul menționat este considerat ca si centru de intervenție pentru cereala în cauză.

2.

Semnul „–“ indică faptul că locul menționat nu este considerat ca si centru de intervenție pentru cereala în cauză.

1.

Znamienko + označuje, že uvedené miesto sa považuje za intervenčné centrum pre daný druh obilniny.

2.

Znamienko – označuje, že uvedené miesto sa nepovažuje za intervenčné centrum pre daný druh obilniny.

1.

Znak + pomeni, da se prikazana lokacija šteje za intervencijski center za zadevno žito.

2.

Znak – pomeni, da se prikazana lokacija ne šteje za intervencijski center za zadevno žito.

1.

Merkki + ilmaisee, että mainittu paikka on kyseisen viljan interventiokeskus.

2.

Merkki – ilmaisee, että mainittu paikka ei ole kyseisen viljan interventiokeskus.

1.

Tecknet + indikerar att platsen används för intervention av det aktuella spannmålsslaget.

2.

Tecknet – indikerar att platsen inte används för intervention av det aktuella spannmålsslaget

1

2

4

5

6

7

Интервенционен

Centros de intervención

Intervenční centrum

Interventionscentre

Interventionsort

Sekkumiskeskus

Κέντρα παρεμβάσεως

Intervention centres

Centres d'intervention

Centri di intervento

Intervences centri

Intervencinis centras

Intervenciós központok

Interventiecentrum

Centrum interwencji

Centros de intervencão

Centre de intervenție

Intervenčné centrum

Intervencijski center

Interventiokeskus

Interventionsort

Обикновена пшеница

Trigo blando

Pšenice setá

Blød hvede

Weichweizen

Harilik nisu

Σίτος μαλακός

Common wheat

Froment tendre

Frumento tenero

Mīkstie kvieši

Paprastieji kviečiai

Búza

Zachte tarwe

Pszenica zwyczajna

Trigo mole

grâu comun

Pšenica obyčajná

Navadna pšenica

Tavallinen vehnä

Vete

Ечемик

Cebada

Ječmen

Byg

Gerste

Oder

Κριθή

Barley

Orge

Orzo

Mieži

Miežiai

Árpa

Gerst

Jęczmień

Cevada

orz

Jačmeň

Ječmen

Ohra

Korn

Твърда пшеница

Trigo duro

Pšenice tvrdá

Hård hvede

Hartweizen

Kōva nisu

Σίτος σκληρός

Durum wheat

Froment dur

Frumento duro

Cietie kvieši

Kietieji kviečiai

Durumbúza

Durum tarwe

Pszenica durum

Trigo duro

Grâu dur

Psenica tvrdá

Trda pšenica

Durumvehnä

Durumvete

Царевица

Maíz

Kukuřice

Majs

Mais

Mais

Αραβόσιτος

Maize

Maïs

Granturco

Kukurūza

Kukurūzai

Kukorica

Maïs

Kukurydza

Milho porumb

Kukurica

Koruza

Maissi

Majs

Сорго

Sorgo

Čirok

Sorghum

Sorghum

Sorgo

Σόργο

Sorghum

Sorgho

Sorgo

Sorgo

Sorgas

Cirok

Sorgho

Sorgo

Sorgo

sorg

Cirok

Sirek

Durra

Sorgum“

2)

Prieš skirsnį „BELGIQUE“, įterpiamas šis skirsnis:

1

2

4

5

6

7

„БЪЛГАРИЯ

Бургаска област

Айтос

+

Бургас

+

+

+

Карнобат

+

+

Варненска област

Варна

+

+

+

Вълчи дол

+

+

+

Провадия

+

+

+

Великотърновска и Габровска област

Велико Търново

+

+

+

Павликени

+

Свищов

+

+

+

Видинска област

Дунавци

+

+

+

Врачанска област

Бяла Слатина

+

+

+

Враца

+

+

+

Мизия

+

+

+

Добричка област

Балчик

+

+

+

+

Белгун

+

Генерал Тошево

+

+

+

Добрич

+

+

 

+

Каварна

+

Карапелит

+

Шабла

+

+

+

Ловешка област

Ловеч

+

+

Монтана област

Лом

+

+

+

Монтана

+

+

Пернишка област, София-град и София област

Перник

+

Плевенска област

Гулянци

+

Левски

+

+

+

Плевен

+

+

+

Пловдивска и Смолянска област

Пловдив

+

+

Разградска област

Исперих

+

+

+

Кубрат

+

Разград

+

+

+

Русенска област

Бяла

+

+

+

Русе

+

+

+

Силистренска област

Алфатар

+

Дулово

+

+

+

Силистра

+

+

+

Тутракан

+

+

+

Сливенска област

Нова Загора

+

+

Сливен

+

+

+

Старозагорска област

Гълъбово

+

Стара Загора

+

+

+

Чирпан

+

Търговищка област

Попово

+

+

+

Търговище

+

+

+

Хасковска и Кърджалийска област

Хасково

+

+

Шуменска област

Каспичан

+

+

+

Хитрино

+

Ямболска област

Елхово

+

+

+

Стралджа

+

Ямбол

+

+

+

–“

3)

Skirsnis „BELGIQUE“ iš dalies keičiamas taip:

a)

„Ath“ centras išbraukiamas;

b)

Po „Liège“ centro įtraukiamas „Seneffe“ centras paprastiesiems kviečiams ir miežiams;

4)

Skirsnis „BUNDESREPUBLIK DEUTSCHLAND“ iš dalies keičiamas taip:

a)

„Brandenburg“ žemės centro pavadinimas „Gusow“ keičiamas „Gusow-Platkow“;

b)

„Sachsen-Anhalt“ žemės centro pavadinimas „Vahldorf“ keičiamas „Niedere Börde“;

5)

Skirsnis „FRANCE“ iš dalies keičiamas taip:

a)

tekstas, susijęs su „Creuse-23“ departamentu, iš dalies keičiamas taip:

i)

„Reterre“ centras išbraukiamas;

ii)

„Maison-Feyne“ centrui skirta eilutė pakeičiama taip:

„Maison-Feyne

+

+

–“

b)

tekstas, susijęs su „Haute-Loire-43“ departamentu, iš dalies keičiamas taip:

i)

„Brioude“ centrui skirta eilutė pakeičiama taip:

„Brioude

+

–“

ii)

„Le Puy“ centras išbraukiamas;

c)

„Puy-de-Dôme-63“ departamento „Issoire“ centrui skirta eilutė pakeičiama taip:

„Issoire

+

–“

d)

tekstas, susijęs su „Somme-80“ departamentu, pakeičiamas taip:

„Somme — 80

Abbeville

+

+

Beauquesne

+

+

Languevoisin

+

+

+

Moislains

+

+

+

Montdidier

+

+

+

Poix-de-Picardie

+

+

Saleux

+

+

–“

6)

Po skirsnio „NEDERLAND“, įterpiamas šis skirsnis:

1

2

4

5

6

7

„ROMÂNIA

Alba

Blaj

+

+

Sebeș

+

+

Alba iulia

+

Arad

Arad

+

+

+

+

Pecica

+

+

+

Chișinău-criș

+

+

+

Pâncota

+

+

+

Argeș

Miroși

+

+

+

Bascov

+

+

+

Topoloveni

+

+

Bacău

Sascut

+

+

Bihor

Oradea

+

+

+

Salonta

+

+

+

Marghita

+

+

+

Săcuieni

+

+

+

Bistrita năsăud

Lechinta

+

Botoșani

săveni

+

+

Brăila

Făurei

+

+

Însurătei

+

+

Brăila

+

+

Movila miresei

+

+

Brașov

Codlea

+

Buzău

Pogoanele

+

+

Buzău

+

+

Râmnicu sărat

+

+

Mihăilești

+

+

Caraș-severin

Grădinari

+

Călărași

Călărași

+

+

+

fundulea

+

+

+

Lehliu

+

+

+

Vlad țepeș

+

+

+

Cluj

Gherla

+

Constanța

Medgidia

+

+

+

Cobadin

+

+

+

N. Bălcescu

+

+

+

Negru vodă

+

+

+

Casimcea

+

+

+

Covasna

Covasna

+

Tg. Secuiesc

+

Ozun

+

Dâmbovița

Titu

+

+

Găiești

+

+

Răcari

+

+

Tărgoviște

+

+

Dolj

Băilești

+

+

+

Leu

+

+

+

Dobrești

+

+

+

Moțăței

+

+

+

Filiași

+

+

+

Portărești

+

+

+

Galați

Tecuci

+

Independența

+

+

Galați

+

+

Berești

+

Matca

+

+

Giurgiu

Giurgiu

+

+

+

Mihăilești

+

+

+

Băneasa

+

+

+

Izvoarele

+

+

+

Gorj

Tg. cărbunești

+

Harghita

Sânsimion

+

Hunedoara

Hațeg

+

Ialomița

Tăndărei

+

+

Fetești

+

+

+

Slobozia

+

+

Urziceni

+

+

Fierbinți

+

+

Iași

Iași

+

+

Ilfov

Balotești

+

+

+

Dragomirești Vale

+

+

+

Maramureș

Ulmeni

+

Mehedinți

Prunișor

+

+

+

Vânju mare

+

+

+

Mureș

Luduș

+

+

Tg. Mureș

+

+

Neamț

Roman

+

Olt

Drăgănești olt

+

+

+

Caracal

+

+

+

Piatra olt

+

+

+

Slatina

+

+

+

Corabia

+

+

+

Prahova

Ploiești

+

Satu Mare

Carei

+

+

+

Satu Mare

+

+

+

Tășnad

+

+

+

Sanislau

+

+

+

Sălaj

Jibou

+

Sibiu

Agnita

+

Suceava

Fălticeni

+

Teleorman

Videle

+

+

+

Drăgănești Vlașca

+

+

+

Alexandria

+

+

+

Roșiorii de Vede

+

+

+

Dobrotești

+

+

+

Turnu Măgurele

+

+

+

Timiș

Timișoara

+

+

+

Lugoj

+

+

+

Deta

+

+

+

Sânicolau Mare

+

+

+

Topolovătu Mare

+

+

+

Orțișoara

+

+

+

Tulcea

Tulcea

+

+

Babadag

+

+

Cataloi

+

+

Baia

+

+

Vaslui

Bârlad

+

Vaslui

+

Huși

+

Vâlcea

Drăgășani

+

Vrancea

Focșani

+

Gugești

+

Pădureni

+

–“

7)

„ÖSTERREICH“ skirsnyje „Ennsdorf“ centrui skirta eilutė pakeičiama taip:

„Ennsdorf

+

+

+

–“

8)

Skirsnis „ČESKÁ REPUBLIKA“ iš dalies keičiamas taip:

a)

tekstas, susijęs su „Středočeský kraj“ regionu, iš dalies keičiamas taip:

i)

„Lysa n. L.“ ir „Beroun“ centrai išbraukiami;

ii)

įterpiama tokia dalis:

„Mesice

+

Zdice

+

–“

b)

tekstas, susijęs su „Karlovarský kraj“ regionu, pakeičiamas taip:

„Karlovarský kraj

Nebanice

+

–“;

c)

tekstas, susijęs su „Jihomoravský kraj“ regionu, iš dalies keičiamas taip:

i)

„Hodonice“ centrui skirta eilutė pakeičiama taip:

„Hodonice

+

–“;

ii)

įterpiama tokia dalis:

„Hosteradicee

+

–“;

d)

„Moravskoslezský kraj“ regione įtraukiamas „Mesto Albrechtice“ centras paprastiesiems kviečiams

9)

Skirsnis „LIETUVA“ iš dalies keičiamas taip:

a)

„Alytaus“ centrui skirta eilutė pakeičiama taip:

„Alytus

+

+

–“;

b)

„Marijampolės“ centrui skirta eilutė pakeičiama taip:

„Marijampolė

+

+

–“;

c)

įterpiama tokia dalis:

„Pakruojis

+

+

–“;

10)

Skirsnis „MAGYARORSZÁG“ iš dalies keičiamas taip:

a)

„Kaposvar“ centrui skirta eilutė pakeičiama taip:

„Kaposvar

+

+

+

+“;

b)

„Encs“ centrui skirta eilutė pakeičiama taip:

„Encs

+

+

+

–“;

11)

Skirsnyje „SLOVENSKO“, regione„Košický kraj“ įtraukiama tokia dalis:

„Dobra

+

–“.


28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/65


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2005/2006

2006 m. gruodžio 22 d.

kuriuo nustatomi laikinieji antidempingo muitai sintetiniams poliesterių kuokšteliniams (štapelio) pluoštams (PKP), kurių kilmės šalys yra Malaizija ir Taivanas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (2), ypač į jo 7 straipsnį,

pasitarusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Inicijavimas

(1)

2006 m. balandžio 12 d. Komisija pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), paskelbė apie antidempingo tyrimo inicijavimą dėl sintetinių poliesterio kuokštelinių (štapelio) pluoštų (toliau – PKP), kurių kilmės šalys yra Malaizija ir Taivanas, importo į Bendriją.

(2)

Antidempingo tyrimas buvo inicijuotas gavus skundą ir prašymą, kuriuos 2006 m. kovo 3 d. pateikė Comité International de la Rayonne et des Fibres Synthétiques (toliau – CIRFS arba skundo pateikėjas) gamintojų, atstovaujančių didelei Bendrijos PKP gamybos daliai, šiuo atveju daugiau kaip 50 %, vardu. Skunde buvo pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

2.   Galiojančios priemonės

(3)

2005 m. kovo mėn. Reglamentu (EB) Nr. 428/2005 (4) Taryba nustatė importuojamiems PKP, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika ir Saudo Arabija, galutinį antidempingo muitą ir iš dalies pakeitė galiojančius antidempingo muitus PKP, kurių kilmės šalis yra Korėjos Respublika. Be to, galutinės antidempingo priemonės galioja PKP importui iš Baltarusijos (5).

3.   Su tyrimu susijusios šalys

(4)

Komisija apie tyrimo pradžią oficialiai informavo Malaizijos ir Taivano eksportuojančius gamintojus, importuotojus ir (arba) prekybininkus bei jų asociacijas, žinomus susijusius tiekėjus ir vartotojus, atitinkamų eksportuojančiųjų šalių atstovus ir skundo pateikėją bei visus žinomus Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

(5)

Atsižvelgiant į didelį skunde išvardytų Taivano eksportuojančių gamintojų skaičių ir didelį PKP gamintojų ir importuotojų skaičių Bendrijoje, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta atranka, siekiant nustatyti dempingą ir žalą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(6)

Kad galėtų nuspręsti, ar reikalinga atranka, ir, jei taip, ją atlikti, Komisija paprašė visus Taivano eksportuojančius gamintojus, Bendrijos gamintojus ir importuotojus prisistatyti Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie jų su PKP susijusią veiklą nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis (TL)).

(7)

Atsakymus į atrankai pateiktus klausimus pateikė devynios Taivano bendrovės. Aštuonios iš devynių bendrovių pateikė eksporto į Bendriją per TL duomenis. Į atranką buvo įtrauktos keturios bendrovės, į Bendriją per TL eksportuojančios daugiau kaip 80 % viso eksporto kiekio. Imtis buvo atrinkta, remiantis didžiausia nagrinėjamojo importo tipine apimtimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo konsultuojamasi su Taivano institucijomis, kurios tam neprieštaravo. Į imtį buvo įtrauktos šios bendrovės:

Far Eastern Textile Ltd.

Nan Ya Plastics Corporation

Tung Ho Spinning Weaving & Dyeing Co., Ltd.

Tuntex Distinct Corporation ir su ja susijusi bendrovė Tuntex Synthetic Corporation.

(8)

Kalbant apie importuotojus į Europos bendriją, apie save pranešė ir laiku pateikė prašomą informaciją tik trys nesusiję importuotojai. Todėl nebuvo būtina taikyti atrankos metodą. Tiems trims nesusijusiems importuotojams buvo išsiųsti klausimynai, tačiau vėliau buvo nuspręsta du iš jų laikyti nebendradarbiaujančiais, nes jie neužpildė viso jiems nusiųsto klausimyno.

(9)

Kalbant apie Bendrijos pramonės gamintojus, tik trys iš jų pranešė apie save, laiku pateikė prašomą informaciją ir buvo pasiruošę atsakyti į klausimyno klausimus. Todėl nebuvo būtina taikyti atrankos metodą.

(10)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms suinteresuotosioms šalims ir (arba) visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymus atsiuntė du į atranką įtraukti Malaizijos eksportuojantys gamintojai, keturi Taivano eksportuojantys gamintojai, viena bendrovė, susijusi su Taivano eksportuojančiu gamintoju, ir trys Bendrijos gamintojai, vienas nesusijęs importuotojas, vienas žaliavos tiekėjas bei septyni vartotojai.

(11)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga siekiant preliminariai nustatyti dempingą, jo sukeltą žalą ir Bendrijos interesą. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

a)

Bendrijos gamintojai:

Advansa GmbH, Hamm, Vokietija

Wellman International Ltd., Kells, Airija

La Seda de Barcelona, Barcelona, Ispanija

b)

Nesusiję importuotojai:

SIMP SPA, Verrone, Italija

c)

Vartotojai:

Tharreau Industries, Chemillé, Prancūzija

Libeltex, Meulebeke, Belgija

d)

Eksportuojantys Malaizijos gamintojai:

Hualon Corporation (M) Sdn. Bhd., Kuala Lumpur

Penfibre Sdn. Bhd., Penang

e)

Eksportuojantys Taivano gamintojai:

Far Eastern Textile Ltd., Taipei

Nan Ya Plastics Corporation, Taipei

Tung Ho Spinning Weaving & Dyeing Co., Ltd., Taipei

Tuntex Distinct Corporation, Hsichih, Taipei apygarda, ir su ja susijusi bendrovė Tuntex Synthetic Corporation, Hsichih, Taipei apygarda.

4.   Tiriamasis laikotarpis

(12)

Dempingo ir žalos tyrimas buvo atliekamas nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tendencijų analizė, atlikta tiriant žalą, apėmė laikotarpį nuo 2002 m sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis arba žalos tyrimo laikotarpis – ŽTL).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

5.   Nagrinėjamasis produktas

(13)

Nagrinėjamasis produktas – tai sintetiniai poliesterių kuokšteliniai (štapelio) pluoštai, nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui, kurių klasifikacinis KN kodas šiuo metu yra 5503 20 00. Paprastai jis vadinamas poliesterių kuokšteliniais pluoštais.

(14)

Šis produktas yra pagrindinė žaliava, naudojama įvairiuose tekstilės produktų gamybos proceso etapuose. Bendrijoje PKP naudojami verpimui, t. y. gaminant siūlus tekstilės gaminiams, maišytus arba ne su kitais pluoštais, tokiais kaip medvilnė ir vilna, arba naudojami ne audimui, o kimšimui, t. y. tam tikriems tekstilės gaminiams, tokiems kaip pagalvėlės, automobilių sėdynės ir striukės, kimšti.

(15)

Parduodami keli skirtingi produkto tipai, kuriuos galima nustatyti pagal įvairias jų savybes, tokias kaip svoris, tvirtumas, blizgesys ir apdorojimas silikonu, arba klasifikuojant į tam tikras produkto šeimas, tokias kaip apvalūs, tuščiaviduriai, dvikomponenčiai pluoštai ir specializuoti pluoštai, pavyzdžiui spalvoti ir triskilčiai pluoštai. Gamybos požiūriu galima skirti pirmosios gamybos PKP, pagamintus iš pirminių žaliavų, ir regeneruotus PKP, pagamintus iš perdirbto poliesterio. Galiausiai produktas gali būti nestandartinės arba pirmarūšės kokybės.

(16)

Tyrimu nustatyta, kad visi nagrinėjamojo produkto tipai, apibrėžti 13 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant įvairių skirtumų, apibrėžtų ankstesnėje konstatuojamoje dalyje, turi tas pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir yra naudojami tais pačiais tikslais. Todėl šiame antidempingo tyrime visi nagrinėjamojo produkto tipai laikomi vienu produktu.

6.   Panašus produktas

(17)

Nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir Bendrijos pramonės pagaminti bei Bendrijoje parduodami PKP ir abiejų eksportuojančių šalių pagaminti bei vidaus rinkose parduodami PKP iš esmės turi tas pačias fizines ir chemines savybes bei yra naudojami tais pačiais tikslais. Todėl šie produktai preliminariai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C.   DEMPINGAS

7.   Bendroji metodika

(18)

Toliau aprašomi bendrieji metodai. Vėliau pateikiamos išvados dėl nagrinėjamųjų šalių dempingo tik apibūdina konkrečius, kiekvienai eksportuojančiai šaliai būdingus klausimus.

7.1   Normalioji vertė

(19)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia buvo tikrinama, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo PKP vidaus pardavimas buvo tipiškas, t. y. ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso gamintojo parduodamo eksporto į Bendriją apimties.

(20)

Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje parduodamo PKP rūšis, kurios yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su parduodamomis eksportui į Bendriją rūšimis. Atlikusi tyrimą pagal produktų rūšis, nurodytas 17 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusprendė, kad vidaus rinkoje parduodamos ir eksportuojamos produktų rūšys, kurios turi panašią kilmę, denjė, sudėtį, skersmenį, blizgesį, spalvą, apdorojimą silikonu, kokybę ir panaudojimą, yra tiesiogiai palyginamos.

(21)

Kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su PKP rūšimi, parduodama eksportui į Bendriją, atveju buvo nustatyta, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Buvo laikoma, kad konkrečios PKP rūšies pardavimas vidaus rinkoje yra pakankamai tipiškas, jei per TL tos rūšies bendra pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė 5 % ar daugiau visos palyginamos PKP rūšies eksporto į Bendriją apimties.

(22)

Vėliau Komisija, nustačiusi nagrinėjamosios PKP rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems klientams dalį, nagrinėjo, ar galima laikyti, kad kiekvienos PKP rūšies pardavimo vidaus rinkoje tipiški kiekiai buvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje.

(23)

Tais atvejais, kai parduotos PKP rūšies apimtys, kurių grynoji pardavimo kaina buvo lygi arba didesnė už apskaičiuotas gamybos sąnaudas, sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies pardavimo apimties, ir kai svertinis tos rūšies kainos vidurkis buvo lygus ar didesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip visų per tiriamąjį laikotarpį vidaus rinkoje parduotos tos rūšies kainų svertinis vidurkis, nepaisant to, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(24)

Jei PKP rūšies pelningai buvo parduota 80 % arba mažiau visos parduotos tos rūšies apimties, arba svertinis tos rūšies kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota tik kaip tos rūšies pelningo pardavimo svertinis vidurkis, su sąlyga, kad pelningai buvo parduota 10 % visos tos rūšies parduotos apimties arba daugiau.

(25)

Jei bet kurios produkto rūšies pelningai buvo parduota mažiau nei 10 % visos parduotos tos rūšies apimties, buvo laikoma, jog už vidaus rinkos kainą buvo parduota nepakankamai tos rūšies produktų, kad ja būtų galima tinkamai remtis nustatant normaliąją vertę.

(26)

Jei eksportuojančio gamintojo parduotos konkrečios produkto rūšies vidaus kainos nebuvo galima panaudoti nustatant normaliąją vertę, reikėjo naudoti kitą metodą. Tokiais atvejais ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė buvo apskaičiuojama remiantis kiekvienam eksportuojančiam gamintojui susidariusiomis gamybos sąnaudomis ir pakankama suma pardavimo, bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms (toliau – PBA sąnaudos) bei pagrįsta pelno marža.

(27)

Todėl Komisija išnagrinėjo, ar kiekvienam nagrinėjamajam eksportuojančiam gamintojui susidariusių PBA sąnaudų ir vidaus rinkoje realizuoto pelno duomenys yra patikimi.

(28)

Faktinės vidaus rinkoje susidariusios PBA sąnaudos buvo laikomos patikimomis, jei atitinkamos bendrovės pardavimo vidaus rinkoje apimtį buvo galima laikyti tipiška, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Pelno marža vidaus rinkoje buvo nustatyta remiantis pardavimu vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

(29)

Visais atvejais, kai tokios sąlygos nebuvo įvykdytos, Komisija tyrė, ar, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktu, galima naudoti kitų eksportuotojų ar gamintojų duomenis kilmės šalies vidaus rinkoje. Jei patikimi duomenys buvo surinkti tik apie vieną eksportuojantį gamintoją, ir nebuvo galima nustatyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkte nurodyto vidurkio, tuomet buvo nagrinėjama, ar yra įvykdytos 2 straipsnio 6 dalies b punkto sąlygos, t. y. naudojami duomenys apie nagrinėjamojo eksportuotojo ar gamintojo tos pačios bendros produktų kategorijos gamybą ir pardavimą. Jei šių duomenų nebuvo galima gauti arba jų nepateikė eksportuojantis gamintojas, PBA sąnaudos ir pelnas buvo nustatomi vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu, t. y. remiantis bet kuriuo kitu pagrįstu metodu.

7.2.   Eksporto kaina

(30)

Kadangi visi produktai buvo eksportuojami nepriklausomiems Bendrijos vartotojams, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

7.3.   Palyginimas

(31)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamykline verte. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkami patikslinimai buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

7.4.   Dempingo skirtumai

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, kiekvienam eksportuojančiam gamintojui dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis svertinio normaliosios vertės vidurkio pagal produkto rūšį ir pirmiau nustatyto svertinio eksporto kainos vidurkio pagal produkto rūšį palyginimu.

(33)

Pagal nusistovėjusią praktiką, Komisija, skaičiuodama dempingo skirtumą, susijusius eksportuojančius gamintojus arba tai pačiai grupei priklausančius gamintojus laiko vienu subjektu, todėl jiems nustato vieną bendrą dempingo skirtumą. Taip visų pirma daroma todėl, kad individualių dempingo skirtumų skaičiavimas gali skatinti pažeisti antidempingo priemones ir tokiu būdu padaryti jas neveiksmingomis, sudarant galimybę susijusiems eksportuojantiems gamintojams savo eksportą į Bendriją nukreipti per bendrovę, kuriai apskaičiuotas mažiausias individualus dempingo skirtumas.

(34)

Laikantis tokios praktikos, toms pačioms grupėms priklausantys susiję eksportuojantys gamintojai buvo laikomi vienu subjektu ir jiems taikytas vienas bendras dempingo skirtumas, apskaičiuotas pagal atitinkamų grupių bendradarbiaujančių gamintojų dempingo skirtumų svertinį vidurkį.

(35)

Dempingo skirtumas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie pranešė apie save pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, tačiau nebuvo atrinkti, buvo nustatytas atrinktų bendrovių dempingo skirtumų svertinio vidurkio pagrindu pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(36)

Nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl visų pirma buvo nustatytas nebendradarbiavimo lygis palyginant bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją apimtis su atitinkamais Eurostato importo statistiniais duomenimis per tiriamąjį laikotarpį.

(37)

Kadangi bendradarbiavimas abiejose eksportuojančiose šalyse nebuvo intensyvus, t. y. bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai iš kiekvienos eksportuojančios šalies atstovavo mažiau kaip 80 % importo apimties iš atitinkamos šalies, likutinis dempingo skirtumas buvo nustatytas atsižvelgiant į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų didžiausia dempingo kaina sudaromų sandorių reprezentatyviais kiekiais vidurkį. Buvo manoma, kad toks metodas taip pat būtinas tam, kad už nebendradarbiavimą nebūtų suteikiama nauda, ir atsižvelgiant į tai, jog nebuvo įrodymų, kad nebendradarbiaujanti šalis būtų taikiusi žemesnio lygio dempingą.

7.5.   Malaizija

(38)

Atsakymus į klausimyno klausimus pateikė du eksportuojantys gamintojai.

7.5.1.   Normalioji vertė

(39)

Vieno iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje parduodamas panašaus produkto kiekis nebuvo pakankamai tipinis.

(40)

Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota 26 konstatuojamojoje dalyje nurodytu būdu.

(41)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad bendrovės pateiktos gamybos sąnaudos buvo nepakankamai įvertintos, nes fabriko pridėtinės išlaidos (įskaitant nusidėvėjimą, nuomos išlaidas, darbo užmokestį ir priežiūrą), kurios faktiškai susidarė per TL, buvo perklasifikuotos į PBA sąnaudas. Bendrovė teigė, kad šiuo metodu pasinaudota siekiant parodyti nedidelį jos gamybos įmonių pajėgumo išnaudojimo lygį. Tačiau į faktines susidariusias sąnaudas taip pat įtraukiamos perklasifikuotos gamyklos pridėtinės išlaidos. Faktas, kad bendrovė išnaudojo tik nedidelę savo gamybos pajėgumų dalį, dar nereiškia, kad veikiant tokiems įrenginiams nesusidaro sąnaudos. Iš tikrųjų tokios sąnaudos buvo įtrauktos į bendrovės apskaitos dokumentus ir kadangi jos buvo tiesiogiai susijusios su panašaus produkto gamyba, turėjo būti patikslinti pateikti duomenys apie gamybos sąnaudas.

(42)

Vidaus rinkoje neparduodant panašaus produkto ir nesant informacijos apie tą pačią bendrą produktų kategoriją per tiriamąjį laikotarpį, PBA sąnaudos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą. PBA sąnaudos buvo nustatytos atsižvelgiant į bendrą visų parduodamų produktų kiekį vidaus rinkoje. Šios sąnaudos buvo pridėtos prie bendrovės gamybos sąnaudų vidurkio už kiekvieną eksportuotą produkto rūšį per tiriamąjį laikotarpį.

(43)

Apskaičiuojant pelną, nesant kito pagrįsto pagrindo, buvo naudojama 5 % pelno marža. Nebuvo pateikta informacijos, kuri, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkte, būtų rodžiusi, kad tokia pelno marža yra didesnė už įprastai kitų eksportuotojų ar gamintojų gaunamą pelną iš tos pačios bendros kategorijos produktų pardavimo Malaizijos vidaus rinkoje.

(44)

Antro bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduodamas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Tačiau vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis parduodamo produktų kiekio nepakako, kad normaliąją vertę būtų galima pagrįsti faktinėmis vidaus kainomis. Todėl normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, PBA sąnaudos buvo pagrįstos faktiniais bendrovės duomenimis apie panašaus produkto gamybą ir pardavimą. Apskaičiuojant pelną, kaip ir kito eksportuojančio gamintojo atveju, buvo naudojama 5 % marža.

7.5.2.   Eksporto kaina

(45)

Abu eksportuojantys gamintojai produktus pardavė tiesiogiai nepriklausomiems Bendrijos vartotojams. Todėl eksporto kainos buvo nustatytos remiantis Bendrijoje faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

7.5.3.   Palyginimas

(46)

Siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, visais taikytinais ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, kredito sąnaudų ir komisinių skirtumus.

7.5.4.   Dempingo skirtumai

(47)

Nustatyti laikini dempingo skirtumai, išreikšti kaip CIF kaina Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra šie:

Hualon Corporation (M) Sdn. Bhd., Kuala Lumpur 12,4 %

Penfibre Sdn. Bhd., Penang 14,7 %

Visos kitos bendrovės 23,0 %

7.6.   Taivanas

(48)

Atsakymus į klausimyno klausimus pateikė keturi atrinkti eksportuojantys gamintojai ir viena susijusi bendrovė eksportuojančioje šalyje.

(49)

Vienas Taivano gamintojas užpildė atrankos formą ir paprašė nustatyti individualią muito normą. Tačiau ši bendrovė per TL į Bendriją neeksportavo PKP, todėl ji nebuvo laikoma eksportuojančiu gamintoju. Todėl šiai bendrovei nebuvo galima nustatyti individualaus dempingo skirtumo ir jai buvo taikomas laikinasis likutinis muitas, nustatytas visiems kitiems Taivano gamintojams. Bendrovė buvo informuota apie šį sprendimą, bet ji nereagavo.

7.6.1.   Nebendradarbiavimas

(50)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad du atrinkti eksportuojantys gamintojai Komisijai pateikė melagingą ir klaidinančią informaciją.

(51)

Vienas eksportuojantis gamintojas nurodė tokį vidaus pardavimo kiekį ir pardavimo vertę, kurie neatitiko faktinio vidaus vartotojams pristatyto panašaus produkto kiekio ir vertės. Iš tiesų, daugelio sandorių atveju buvo nustatyta, kad nurodytas kiekis buvo didesnis ir vertė mažesnė palyginti su vidaus vartotojų užsakymais, įtrauktais į bendrovės transporto skyriaus apskaitą. Todėl padaryta išvada, kad faktiškai parduotas kiekis buvo tas, kurį užsakė vidaus vartotojai ir kuris buvo įtrauktas į transporto apskaitą, o ne tas kiekis, apie kurį buvo pranešta ir kuris buvo nurodytas Komisijai pateiktose sąskaitose faktūrose.

(52)

Be to, kalbant apie nurodytą pardavimo vertę taip pat buvo nustatyta, kad bendrovė įtraukė fiktyvius sandorius siekdama, kad bendra vieno užsakymo visų sąskaitų faktūrų suma atitiktų bendrą šio užsakymo sumą. Šie papildomi sandoriai buvo laikomi fiktyviais, nes jie nebuvo įtraukti į faktinę bendrovės transporto apskaitą.

(53)

Pažymėtina, kad pranešdama apie sandorius vidaus rinkoje, kuriuose buvo nurodomas suklastotas kiekis ir vertė bei į kuriuos buvo įtraukti fiktyvūs sandoriai, bendrovė pateikė pažymas apie pristatymą ir sąskaitas faktūras, įrodančias, kad pagrindiniai dokumentai yra autentiški. Atsižvelgiant į faktą, kad pateikti duomenys, kaip nustatyta, buvo suklastoti, buvo padaryta išvada, kad ir pagrindiniai dokumentai buvo suklastoti siekiant juos suderinti su pateikta melaginga informacija.

(54)

Manipuliuodama vidaus rinkoje parduodamo vieneto kainomis ir kiekiu, bendrovė Komisijai pateikė melagingą ir klaidinančią informaciją.

(55)

Taip pat buvo nustatyta, kad kitas eksportuojantis gamintojas pateikė melagingą ir klaidinančią informaciją apie vidaus pardavimą. Tiksliau, bendrovė nurodė tam tikras vidaus sandorių produktų rūšis, kurios buvo kitokios nei užregistruotos vartotojo užsakyme ir įtrauktos į bendrovės pardavimo skyriaus užsakymų žurnalą. Tokia operacija atlikta su dažniausiai eksportuojamomis PKP rūšimis, siekiant Komisijai pateikti klaidinančią informaciją, kad ji būtų priversta naudoti vidaus kainas, nors atitinkamas pardavimas nebuvo tipiškas dėl jo nedidelės apimties, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje.

(56)

Be to, siekdama pateisinti neatitikimą, nustatytą tiriant konkretų sandorį, kuris parodytų, kad pristatyto produkto rūšis neatitinka Komisijai nurodytos rūšies, bendrovė pateikė suklastotą dokumentą – pasirašytos pažymos apie pristatymą kopiją, kurią tariamai bendrovės prašymu faksu atsiuntė vartotojas. Šis dokumentas neatitiko originalo, kurį bendrovė pateikė anksčiau. Iš tiesų, buvo nurodytos skirtingos produktų rūšys, o tai reiškia, kad tariamai patvirtinamieji įrodymai buvo suklastoti siekiant suklaidinti Komisiją.

(57)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Taivano bendrovės paprastai prašo vartotojų pasirašyti pažymas apie pristatymą – kaip įrodymą, kad užsakytas kiekis buvo faktiškai pristatytas. Tai patvirtino nagrinėjamasis eksportuojantis gamintojas ir kiti patikrinti eksportuojantys gamintojai. Tačiau nors Komisija konkrečiai prašė pateikti tas pažymas apie pristatymą per TL, šie dokumentai per patikrinimą vietoje nebuvo pateikti. Bendrovė ne tik atsisakė pateikti reikalingus dokumentus, bet ir labai apsunkino tyrimą.

(58)

Atsižvelgiant į faktą, kad abi bendrovės galėjo pateikti suklastotas pažymas apie pristatymą ir sąskaitas faktūras siekdamos pateisinti vidaus sandorius, ir kad tokie dokumentai sudaro integruotos sistemos dalį, buvo padaryta išvada, kad bet kurie su šia sistema susiję dokumentai gali būti suklastoti, todėl jie yra nepatikimi. Be to, melagingos ir klaidinančios informacijos pobūdis bei apimtis taip pat kelia abejonių dėl visų šių bendrovių pateiktų dokumentų autentiškumo. Todėl buvo nuspręsta visiškai neatsižvelgti į šių bendrovių pateikiamą informaciją pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(59)

Bendrovės buvo nedelsiant informuotos, dėl kokių priežasčių ketinama neatsižvelgti į jų pateiktą informaciją, ir joms buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį. Tačiau bendrovių pateikti paaiškinimai buvo nepatenkinami ir nepaneigė įrodymų, patvirtinančių, kad jos pateikė suklastotą ir klaidinančią informaciją.

(60)

Todėl vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, dempingo skirtumas buvo preliminariai nustatytas remiantis turimais faktais.

7.6.2.   Normalioji vertė

(61)

Dviejų bendradarbiaujančių gamintojų vidaus rinkoje parduodamas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas.

(62)

Vienas eksportuojantis gamintojas vidaus rinkoje pardavė produktus tiek susijusiems, tiek nesusijusiems vartotojams. Susijusiems vartotojams parduoti produktai buvo perparduoti nepriklausomiems vartotojams. Atsižvelgiant į faktą, kad tos dvi susijusios bendrovės bendradarbiavo gamindamos ir parduodamos produktus, buvo nuspręsta, kad tikslinga bus laikyti jas vienu ekonominiu subjektu. Todėl, jei buvo įmanoma, normalioji vertė buvo nustatoma remiantis įprastomis prekybos sąlygomis sumokėta arba mokėtina kaina pirmam nepriklausomam vartotojui.

(63)

Daugumos šių bendradarbiaujančių gamintojų parduotų produktų rūšių atveju vidaus rinkoje nebuvo pakankamai parduodama produktų įprastomis prekybos sąlygomis, todėl normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju PBA sąnaudos ir pelnas buvo pagrįsti faktiniais duomenimis apie nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį.

7.6.3.   Eksporto kaina

(64)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, abiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams eksporto kainos buvo nustatytos atsižvelgiant į nesusijusių Bendrijos klientų faktiškai sumokėtas arba mokėtinas kainas.

7.6.4.   Palyginimas

(65)

Siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, visais taikytinais ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, kredito, techninės pagalbos sąnaudų ir komisinių skirtumus.

7.6.5.   Dempingo skirtumai

(66)

Neįtrauktoms į atranką bendradarbiaujančioms bendrovėms dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis dempingo skirtumų svertiniu vidurkiu, apskaičiuotu atrinktoms bendrovėms, atstovaujančioms daugiau kaip 12,0 % Taivano eksporto į Bendriją. Šiuo tikslu dempingo skirtumas, nustatytas nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuris buvo pagrįstas turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, nebuvo įtrauktas į vidurkį, kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalyje.

(67)

Nustatyti laikini dempingo skirtumai, išreikšti kaip CIF kaina Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra šie:

Far Eastern Textile Ltd., Taipei 29,5 %

Nan Ya Plastics Corporation, Taipei 29,5 %

Tung Ho Spinning Weaving & Dyeing Co., Ltd., Taipei 14,7 %

Tuntex Distinct Corporation, Hsichih, Taipėjaus apygarda 18,2 %

Tuntex Synthetic Corporation, Hsichih, Taipėjaus apygarda 18,2 %

Bendradarbiaujančios bendrovės, neįtrauktos į atranką 16,5 %

Visos kitos bendrovės 29,5 %.

D.   ŽALA

1.   Bendrijos gamyba

(68)

Per TL Bendrijoje PKP gamino 18 bendrovių:

aštuoni skundą pateikę Bendrijos gamintojai, iš kurių trys visapusiškai bendradarbiavo su Komisija tyrimo metu,

šeši gamintojai, kurie visapusiškai palaikė skundą, bet nebendradarbiavo atliekant tyrimą,

keturi gamintojai, kurie nepareiškė savo pozicijos teikiant skundą ir nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(69)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo nustatyta, kad visų pirmiau nurodytųjų bendrovių gaminami PKP sudaro visą Bendrijos produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

2.   Bendrijos pramonė

(70)

Kaip paaiškinta 9 konstatuojamojoje dalyje, trys Bendrijos gamintojai pranešė apie save, laiku pateikė pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją ir buvo pasiruošę atsakyti į klausimyno klausimus. Todėl klausimynai buvo išsiųsti tiems trims Bendrijos gamintojams, kurie palaikė skundą ir visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimus. Šie gamintojai gamina daugiau kaip 25 % Bendrijoje gaminamo nagrinėjamojo produkto, todėl laikoma, kad jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

3.   Bendrijos vartojimas

(71)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis nagrinėjamojo produkto importo apimtimi iš nagrinėjamųjų šalių (remiantis pateikta informacija, papildyta Eurostato duomenimis) ir iš visų kitų trečiųjų šalių, apie kurias žinoma, kad jos gamina nagrinėjamąjį produktą ir jį eksportuoja į Bendriją (remiantis Eurostato duomenimis), ir remiantis Bendrijos pramonės ir kitų Bendrijos gamintojų pardavimo Bendrijos rinkoje apimtimi. Pastaroji informacija buvo parengta naudojantis duomenimis, pateiktais trumpų klausimynų, kurie buvo išsiųsti, kaip paaiškinta 143 konstatuojamojoje dalyje, atsakymuose, o informacijai apie visiškai nebendradarbiavusius Bendrijos gamintojus buvo naudojami skunde nurodyti duomenys.

(72)

Remiantis šiais duomenimis, Bendrijos vartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo, t. y. nuo 2002 m. iki TL jis išaugo 3 %. Pirmiausia 2002–2003 m. jis sumažėjo 5 %, o vėliau išaugo daugiau kaip 8 % ir pasiekė 834 093 tonas per TL.

1   lentelė

ES vartojimas (apimtis)

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL = 2005 m.

Vartojimas (tonomis)

810 226

771 298

825 969

834 093

Rodiklis

100

95

102

103

4.   Bendras nagrinėjamojo importo poveikio vertinimas

(73)

Pirmiausia buvo nagrinėjama, ar importas iš Taivano ir Malaizijos turėtų būti vertinamas bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalimi.

(74)

Buvo nustatyta, kad:

nustatyti importo iš kiekvienos iš nagrinėjamųjų šalių dempingo skirtumai buvo didesni nei de minimis riba, apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje,

importo iš kiekvienos šalies apimtys nebuvo nereikšmingos pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalį, nes šių šalių užimamos rinkos dalys sudarė nuo 2 % iki 13 % per tiriamąjį laikotarpį ir

buvo nuspręsta, kad bendras vertinimas yra tikslingas, atsižvelgiant į konkurencijos tarp importuojamų šių šalių kilmės produktų bei tarp importuojamo ir panašaus Bendrijos produkto sąlygas. Todėl eksportuotojų veikla rinkoje buvo tiriama pagal eksporto kainų ir apimčių tendencijas. Nustatyta, kad abiejų šalių kainų sumažinimo lygis, svyruojantis nuo 43 % iki 50 %, yra palyginti panašus ir kad abiejų šalių pardavimo kainos svyruoja pagal tą pačią tendenciją kaip ir panašių produktų, gaminamų ir parduodamų Bendrijos pramonės. Be to, nustatyta, kad nagrinėjamų šalių eksportuotojai naudoja panašius pardavimo kanalus, kaip ir Bendrijos pramonė, būtent tiesiogiai nepriklausomiems vartotojams. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamieji importuojami produktai ir panašūs produktai turi tas pačias fizines ir chemines savybes, todėl jie konkuruoja vienas su kitu pagal rūšis,

kaip parodyta lentelėje toliau, importo tiek iš Taivano, tiek iš Malaizijos apimtis žymiai padidėjo, ypač nuo 2004 m. iki TL pabaigos.

(75)

Dėl šių priežasčių buvo padaryta preliminari išvada, kad visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai yra tenkinami ir kad importas iš Taivano ir Malaizijos turėtų būti vertinamas bendrai.

5.   Importas iš nagrinėjamųjų šalių

5.1.   Nagrinėjamojo importo kiekis ir rinkos dalis

(76)

Importo iš šių šalių apimtis nuo 2002 m. iki TL padidėjo du kartus. Šio importo apimtis 2002 m. siekė 62 574 tonas, o per TL importo apimtis jau sudarė 127 890 tonų. 2002–2003 m. ji pirmiausia sumažėjo 5 %, o tada iki TL pabaigos išaugo 115 %. Importo apimtis ypač išaugo nuo 2004 m. iki TL – augimas siekė 76 %.

2   lentelė

Importas iš nagrinėjamųjų šalių

Importas (tonomis)

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Taivanas

58 679

54 869

66 915

111 390

Rodiklis

100

94

114

190

Malaizija

3 894

4 494

5 825

16 500

Rodiklis

100

115

150

424

Nagrinėjamosios šalys iš viso

62 574

59 363

72 740

127 890

Rodiklis

100

95

116

204

(77)

Nuo 2002 m. iki TL nagrinėjamųjų šalių užimama rinkos dalis padidėjo beveik du kartus: nuo 8 % iki 15 %, t. y. septyniais procentiniais punktais. Augimas buvo ypač pastebimas nuo 2004 m. iki TL, kai padidėjo 73,8 %.

3   lentelė

Nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis

Rinkos dalys

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Taivanas

7,2 %

7,1 %

8,1 %

13,4 %

Malaizija

0,5 %

0,6 %

0,7 %

2,0 %

Nagrinėjamosios šalys iš viso

7,7 %

7,7 %

8,8 %

15,3 %

5.2.   Kainos

(78)

Nuo 2002 m. iki TL importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos padidėjo 9 %. 2002–2003 m. jos pirmiausia sumažėjo 7 %, o tada nuo 2003 m. iki TL išaugo 16 % – tuomet jos pasiekė 1 156 eurų už metrinę toną.

(79)

Šį padidėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į žaliavos kainą, kuri, kaip paaiškinta 124–129 konstatuojamosiose dalyse, nuo 2002 m. iki TL visame pasaulyje padidėjo daugiau kaip 30 %.

4   lentelė

Nagrinėjamojo importo kaina

Vieneto kainos (eurai už toną)

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Taivanas

1 078

1 000

1 055

1 171

Rodiklis

100

93

98

109

Malaizija

846

872

989

1 051

Rodiklis

100

103

117

124

Nagrinėjamosios šalys iš viso

1 063

990

1 050

1 156

Rodiklis

100

93

99

109

5.3.   Kainų sumažinimas

(80)

Siekdama nustatyti kainų sumažinimą, Komisija išanalizavo informaciją apie kainas per TL. Atitinkamos Bendrijos pramonės pardavimo kainos yra grynosios kainos, atėmus nuolaidas ir grąžinimus. Jei buvo būtina, šios kainos buvo pritaikytos prie gamyklinės vertės lygio, t. y. atmetus gabenimo išlaidas Bendrijoje. Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos taip pat buvo grynosios kainos atėmus nuolaidas ir grąžinimus ir, jei reikia, pakreguotos pagal CIF Bendrijos pasienyje.

(81)

Bendrijos pramonės pardavimo kainos ir nagrinėjamųjų šalių importo kainos buvo palygintos tame pačiame prekybos lygmenyje, būtent parduodant nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje.

(82)

Per TL svertinis kainos sumažinimo skirtumo vidurkis, išreikštas Bendrijos pramonės pardavimo kainų procentine dalimi, svyravo nuo 48 % iki 50 % Taivano eksportuotojų ir nuo 43 % iki 47 % Malaizijos eksportuotojų atveju. Taivano svertinis kainos sumažinimo skirtumo vidurkis buvo 49 %, o Malaizijos – 45 %.

6.   Bendrijos pramonės padėtis

(83)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei, buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, turintys įtakos Bendrijos pramonės būklei per nagrinėjamąjį laikotarpį.

6.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų išnaudojimas

5   lentelė

Gamyba, pajėgumai ir pajėgumų išnaudojimas

 

2002 m.

2003 m.

2004 m.

TL

Gamyba (tonomis)

145 279

142 463

139 395

130 998

Rodiklis

100

98

96

90

Gamybos pajėgumai (tonomis)

172 334

172 734

174 134

156 734

Rodiklis

100

100

101

91