28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/1

(1)

Remiantis konkrečiomis priemonėmis, būtina sparčiau įgyvendinti ekologiškiems maisto produktams ir ekologiniam ūkininkavimui skirtą Europos veiksmų planą siekiant supaprastinti ir užtikrinti darną.

(2)

Į Bendriją importuotus ekologiškus produktus turėtų būti leidžiama pateikti į Bendrijos rinką paženklintus kaip produktus su nuorodomis į ekologinę gamybą, jeigu jie pagaminti pagal Bendrijos teisės aktus atitinkančias arba lygiavertes gamybos taisykles ir jiems taikoma tokia pati ar lygiavertė kontrolės tvarka.

(3)

Trečiosioms šalims, kurių gamybos standartai ir kontrolės tvarka yra lygiaverčiai taikomiems Bendrijoje, turėtų būti suteiktas pripažinimas ir turėtų būti paskelbtas tokių šalių sąrašas. Taip pat turėtų būti pripažintos ir sąraše išvardytos kontrolės įstaigos ar institucijos, kompetentingos vykdyti kontrolę šalyse, kurios nėra įrašytos į pripažintų trečiųjų šalių sąrašą. Trečiųjų šalių ūkio subjektams, kurie gamina tiesiogiai laikydamiesi Bendrijos taisyklių, turėtų būti leidžiama pasirinkti, kad jų veiklą tikrintų kontrolės įstaigos ar institucijos, kurias šiuo tikslu pripažįsta Komisija.

(4)

1991 m. birželio 24 d. Tarybos Reglamente (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (2) numatyta, kad iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali išduoti leidimus importuotojams tam tikromis sąlygomis pateikti į Bendrijos rinką atskirus produktus. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti tą importo sistemą nauja importo sistema, kuri būtų taikoma po minėtos datos.

(5)

Siekiant nesutrikdyti tarptautinės prekybos, manoma, kad reikia ir toliau suteikti valstybėms narėms galimybę atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį išduoti importuotojams leidimus pateikti produktus į Bendrijos rinką, kol nebus įgyvendintos priemonės, būtinos, kad veiktų naujoji importo sistema, visų pirma siekiant pripažinti kontrolės įstaigas ar institucijas, kompetentingas vykdyti kontrolę tose šalyse, kurios neįrašytos į pripažintų trečiųjų šalių sąrašą.

(6)

Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

10 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

2)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

1.   Į Bendrijos rinką galima pateikti iš trečiosios šalies importuotą produktą, paženklintą kaip produktą su nuorodomis į ekologinės gamybos metodą, jei:

2.   14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija pripažįsta 1 dalies b punkte nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, įskaitant 9 straipsnyje nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, kompetentingas vykdyti kontrolę bei išduoti 1 dalies c punkte nurodytus dokumentinius įrodymus trečiosiose šalyse, ir sudaro šių kontrolės įstaigų ir institucijų sąrašą.

Kontrolės įstaigos akredituojamos pagal atitinkamą Europos standartą EN 45011 arba ISO vadovo 65 „Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms įstaigoms“ naujausią redakciją, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Akredituojanti institucija atlieka reguliarius kontrolės įstaigų vertinimus vietoje, jų stebėseną ir daugiametį jų veiklos pakartotinį įvertinimą.

Nagrinėdama prašymus dėl pripažinimo Komisija paprašo kontrolės įstaigos ar institucijos pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija taip pat gali pavesti ekspertams vietoje išnagrinėti gamybos taisykles ir atitinkamos kontrolės įstaigos ar kontrolės institucijos trečiojoje šalyje vykdomą kontrolės veiklą.

Pripažintos kontrolės įstaigos ar institucijos pateikia akredituojančios institucijos ar tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos parengtus pranešimus dėl įvertinimo, susijusius su reguliariais vertinimais vietoje, stebėsena ir daugiamečiu jų veiklos pakartotiniu įvertinimu.

Remdamasi pranešimais dėl įvertinimo, padedant valstybėms narėms Komisija užtikrina tinkamą pripažintų kontrolės įstaigų ir institucijų priežiūrą reguliariai peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šio reglamento nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.

3.   Į Bendrijos rinką taip pat galima pateikti iš trečiosios šalies importuotą produktą, paženklintą kaip produktą su nuorodomis į ekologinės gamybos metodą, jei:

Sertifikato originalas turi lydėti prekes, siunčiamas iki pirmojo gavėjo. Po to importuotojas privalo saugoti šį sertifikatą ne trumpiau kaip dvejus metus, kad galėtų jį pateikti kontrolės įstaigoms ar tam tikrais atvejais kontrolės institucijoms.

4.   14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali pripažinti trečiąsias šalis, kurių gamybos sistemos atitinka taisykles, lygiavertes 5 ir 6 straipsniuose nustatytoms taisyklėms, ir kurių kontrolės tvarka yra lygiavertė 8 ir 9 straipsniuose nustatytai tvarkai, ir gali sudaryti tokių šalių sąrašą. Įvertinant lygiavertiškumą reikia atsižvelgti į Codex Alimentarius gaires CAC/GL 32.

Nagrinėdama prašymą suteikti pripažinimą, Komisija prašo trečiosios šalies pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija gali patikėti ekspertams vietoje išnagrinėti atitinkamos trečiosios šalies gamybos ir kontrolės tvarkos taisykles.

Iki kiekvienų metų kovo 31 d. taip pripažintos trečiosios šalys siunčia Komisijai glaustą metinį pranešimą dėl jų nustatytos kontrolės tvarkos įgyvendinimo ir vykdymo.

Remdamasi tuose metiniuose pranešimuose pateikta informacija, Komisija, padedant valstybėms narėms, užtikrina tinkamą pripažintų trečiųjų šalių priežiūrą, nuolat peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šio reglamento nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.

5.   Produktų, importuotų ne pagal 1 dalį ir importuotų ne iš trečiosios šalies, kuri yra pripažinta pagal 4 dalį, atveju Komisija 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali pripažinti kontrolės įstaigas ir institucijas, įskaitant 9 straipsnyje nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, kompetentingomis vykdyti patikrinimus ir išduoti sertifikatus trečiosiose šalyse 3 dalyje nurodytu tikslu ir sudaryti tokių kontrolės įstaigų ir kontrolės institucijų sąrašą. Įvertinant lygiavertiškumą reikia atsižvelgti į Codex Alimentarius gaires CAC/GL 32.

Komisija nagrinėja prašymus dėl pripažinimo, kuriuos pateikia trečiosios šalies kontrolės įstaiga ar institucija.

Nagrinėdama prašymus dėl pripažinimo Komisija prašo kontrolės įstaigos ar institucijos pateikti visą reikiamą informaciją. Akredituojanti įstaiga ar tam tikrais atvejais kompetentinga institucija atlieka reguliarius kontrolės įstaigos ar institucijos vertinimus vietoje, jų stebėseną ir daugiametį jų veiklos pakartotinį įvertinimą. Komisija gali pavesti ekspertams vietoje išnagrinėti gamybos taisykles ir atitinkamos kontrolės įstaigos ar institucijos trečiojoje šalyje vykdomą kontrolės veiklą.

Pripažintos kontrolės įstaigos ar institucijos pateikia pranešimus dėl įvertinimo, kuriuos parengia akredituojanti institucija ar tam tikrais atvejais kompetentinga institucija, susijusius su reguliariu vertinimu vietoje, stebėsena ir daugiamečiu jų veiklos pakartotiniu įvertinimu.

Remdamasi minėtais pranešimais dėl įvertinimo, Komisija, padedant valstybėms narėms, užtikrina tinkamą pripažintų kontrolės įstaigų ir kontrolės institucijų priežiūrą reguliariai peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šio nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.

6.   Paskelbus pirmąjį pagal 5 dalį pripažintų kontrolės įstaigų sąrašą, valstybės narės kompetentinga institucija laikotarpiui, kuris prasideda nuo 2007 m. sausio 1 d. ir baigiasi praėjus 12 mėnesių nuo jo paskelbimo, gali leisti importuotojams toje valstybėje narėje, kurioje importuotojas pranešė apie savo veiklą pagal 8 straipsnio 1 dalį, pateikti į rinką produktus, importuotus iš trečiųjų šalių, kurios nėra įrašytos į 4 dalyje nurodytą sąrašą, jeigu importuotojas pateikia pakankamai įrodymų, jog laikomasi 3 dalies a ir b punktuose nurodytų sąlygų. Jeigu tų sąlygų nebesilaikoma, leidimas nedelsiant panaikinamas. Leidimai galioja ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo pirmojo kontrolės įstaigų ir institucijų, pripažintų pagal 5 dalį, sąrašo paskelbimo. Importuotam produktui taikomas kontrolės sertifikatas, išduotas institucijos ar įstaigos, kuriai leidimą išduodančiosios valstybės narės kompetentinga institucija leido išduoti kontrolės sertifikatą. Sertifikato originalas turi lydėti prekes, siunčiamas iki pirmojo gavėjo. Po to importuotojas privalo saugoti šį sertifikatą ne trumpiau kaip dvejus metus, kad galėtų jį pateikti kontrolės įstaigoms ar tam tikrais atvejais kontrolės institucijoms.

Kiekviena valstybės narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie kiekvieną pagal šią dalį išduotą leidimą, įskaitant informaciją apie atitinkamus gamybos standartus ir kontrolės tvarką.

Valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva pagal šią dalį išduotą leidimą išnagrinėja 14 straipsnyje nurodytas komitetas. Jeigu nagrinėjant paaiškėja, kad nesilaikoma šio straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytų sąlygų, Komisija reikalauja, kad leidimą išdavusi valstybė narė jį panaikintų.

Leidimas prekiauti iš trečiosios šalies importuotais produktais, kurį iki 2006 m. gruodžio 31 d. importuotojui pagal šią dalį išdavė atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, galioja ne ilgiau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d.

7.   Laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos Komisija gali patvirtinti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles, visų pirma dėl:

3)

16 straipsnio 3 dalies antra pastraipa išbraukiama.

4)

III priedo C skirsnis iš dalies keičiamas taip:

28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/5

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 994/98 įgalioja Komisiją reglamentu nustatyti pagalbos dydį, už kurį mažesnės pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis visų Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir dėl to jai netaikomas pranešimo reikalavimas, numatytas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

(2)

Komisija taikė Sutarties 87 ir 88 straipsnius daugelyje sprendimų, ypač išaiškindama „pagalbos“ sąvoką, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Savo politiką dėl de minimis ribos, už kurią mažesnei pagalbai Sutarties 87 straipsnio 1 dalis netaikoma, Komisija taip pat yra išdėsčiusi pranešime apie de minimis taisyklę valstybės pagalbai (3) ir 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (4). Atsižvelgiant į šio reglamento taikymo patirtį ir siekiant atsižvelgti į infliacijos bei bendrojo vidaus produkto Bendrijoje kitimą iki 2006 m. imtinai ir tikėtinus pokyčius šio reglamento galiojimu metu, tikslinga peržiūrėti kai kurias Reglamente (EB) Nr. 69/2001 išdėstytas sąlygas ir jį pakeisti kitu reglamentu.

(3)

Atsižvelgiant į specialias taisykles, taikomas žemės ūkio produktų pagrindinės gamybos, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose, bei į riziką, kad net mažesnės pagalbos sumos, negu nurodyta šiame reglamente, gali atitikti Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijus tuose sektoriuose, šis reglamentas neturėtų būti taikomas šiems sektoriams. Atsižvelgiant į transporto sektoriaus pokyčius, ypač daugelio transporto veiklos rūšių pertvarkymą po liberalizavimo, netikslinga į de minimis reglamento taikymo sritį neįtraukti transporto sektoriaus. Todėl šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti visą transporto sektorių. Todėl bendroji de minimis riba turėtų būti pakoreguota, kad būtų atsižvelgiama į paprastai mažų įmonių, veikiančių krovinių vežimo keliais ir keleivių vežimo sektoriuje, dydį. Dėl tų pačių priežasčių ir siekiant atsižvelgti į per didelį sektoriaus pajėgumą ir transporto politikos tikslus sumažinti spūstis keliuose ir keliais gabenamų krovinių skaičių, pagalba įmonėms, atliekančioms krovinių vežimo keliais operacijas samdos pagrindais arba už atlygį, įsigyti krovinių vežimo keliais transporto priemones į Reglamento taikymo sritį neturėtų patekti. Dėl to nesikeičia palankus Komisijos požiūris, išreikštas kitose Bendrijos priemonėse, išskyrus šį reglamentą, į valstybės pagalbą, kad transporto priemonės būtų švaresnės ir mažiau kenktų aplinkai. Atsižvelgiant į 2002 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei (5), šis reglamentas neturėtų būti taikomas anglių sektoriui.

(4)

Tačiau atsižvelgiant į žemės ūkio ir ne žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos panašumus, šis reglamentas turėtų būti taikomas žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos. Nei veikla ūkyje, kaip antai grūdų derliaus nuėmimas, pjovimas, kūlimas, kiaušinių pakavimas ir t. t., būtina ruošiant produktą pirmajam pardavimui, nei pirmas pardavimas perpardavėjams arba perdirbėjams šiuo atžvilgiu nėra laikomi perdirbimu arba prekyba. Nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos pagalbai, teikiamai įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu arba prekyba, neturėtų būti taikomas 2004 m. spalio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (6). Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nustatė, kad kai Bendrija teisės aktais įteisino bendrą atitinkamo žemės ūkio sektoriaus rinkos organizavimą, valstybės narės buvo įpareigotos nesiimti jokių priemonių, galinčių jam pakenkti arba nuo jo nukrypti. Dėl šios priežasties šio reglamento nuostatų nereikėtų taikyti pagalbai, kurios dydis nustatomas pagal rinkai pateiktų arba joje įsigytų produktų kainą arba kiekį. Reglamentas taip pat neturėtų taikomas de minimas pagalbai, kuri būtų susieta su pagrindinių gamintojų prievole ją dalintis.

(6)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas de minimis eksporto pagalbai arba de minimis pagalbai, kuri sudaro palankesnes sąlygas vietiniams nei importuotiems produktams. Visų pirma reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, naudojamai finansuoti platinimo tinklų kūrimą ir veikimą kitose šalyse. Pagalba, teikiama padengti dalyvavimo prekybos mugėse, mokymo arba konsultavimo paslaugų išlaidas dėl naujo arba esamo produkto pristatymo naujoje rinkoje, paprastai nelaikoma eksporto pagalba.

(7)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (7), nes gali kilti sunkumų nustatant tokioms įmonėms skiriamos pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

(8)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, gali būti nustatyta, kad pagalba, neviršijanti 200 000 EUR ribos per bet kurį trejų metų laikotarpį, nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir (arba) neiškraipo konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės, ir todėl jai netaikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Transporto sektoriaus įmonėms ši riba turėtų būti 100 000 EUR.

(9)

Todėl metai, į kuriuos yra atsižvelgiama, yra atitinkamose valstybėse narėse esančių įmonių apmokestinimo tikslais naudojami fiskaliniai metai. Santykinis trejų metų laikotarpis turėtų būti vertinamas etapais, kad kiekvieną kartą teikiant naują de minimis pagalbą būtų nustatytas bendras per atitinkamus praėjusius fiskalinius metus ir per praėjusius dvejus fiskalinius metus suteiktos de minimis pagalbos dydis. Todėl būtina atsižvelgti į valstybės narės suteiktą pagalbą, net jeigu ji buvo visa arba dalinai finansuojama Bendrijos kilmės ištekliais. Neturėtų būti sudaromos galimybės šią nustatytą de minimis ribą viršijančią pagalbą išskirstyti į mažesnes dalis tam, kad jos patektų į šio reglamento taikymo sritį.

(10)

Remiantis principais, reglamentuojančiais pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, de minimis pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti.

(11)

Siekiant užkirsti kelią įvairiose Bendrijos priemonėse nustatytų didžiausių pagalbos intensyvumo dydžių nesilaikymo, de minimis pagalba neturėtų būti kaupiama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti, jeigu dėl tokio pagalbos kaupimo kiekvienu atveju atskirai nustatytas pagalbos intensyvumas viršytų bendrosios išimties reglamente arba Komisijos priimtame sprendime nustatytą dydį.

(12)

Siekiant skaidrumo, vienodų sąlygų taikymo ir teisingo de minimis pagalbos aukščiausios ribos taikymo reikėtų, kad valstybės narės taikytų tą patį skaičiavimo metodą. Norint palengvinti šį skaičiavimą ir atsižvelgiant į de minimis taisyklės taikymo dabartinę praktiką, pagalbos sumos, kurios nėra teikiamos finansinių subsidijų forma, turėtų būti konvertuojamos į jų bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Apskaičiuojant skaidrios pagalbos subsidijos ekvivalentą, išskyrus subsidijas arba dalimis mokamą pagalbą, būtina remtis tokios pagalbos teikimo metu rinkoje vyraujančiomis palūkanų normomis. Siekiant vienodo, skaidraus ir paprasto valstybės pagalbos taisyklių taikymo, šiame reglamente rinkos palūkanų normos turėtų būti laikomos orientacinėmis palūkanų normomis, kurias, remdamasi objektyviais kriterijais, reguliariai nustato Komisija ir kurios yra skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba internete. Tačiau prie žemiausios normos gali reikėti pridėti papildomus bazinius punktus, atsižvelgiant į pateiktas garantijas arba su pagalbos gavėju susijusią riziką.

(13)

Siekiant skaidrumo, vienodų sąlygų taikymo ir veiksmingos stebėsenos, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidriai de minimis pagalbai. Skaidri pagalba yra tokia pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą galima tiksliai ex ante apskaičiuoti neatlikus rizikos įvertinimo. Tiksliai apskaičiuoti galima, pavyzdžiui, subsidijas, palūkanų normų subsidijas ir apribotą atleidimą nuo mokesčių. Pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcija, neturėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai visa valstybės injekcijos suma yra mažesnė negu nustatyta de minimis riba. Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (8) nurodyta pagalba neturėtų būti laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai pagal susijusią rizikos kapitalo schemą kiekvienai tikslinei įmonei numatomas kapitalas neviršija de minimis ribos. Pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos metu rinkoje vyravusių palūkanų normomis.

(14)

Taikant šį reglamentą neatmetama galimybė, kad valstybės narės priimta priemonė gali nebūti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, remiantis kitu negu šiame reglamente nurodytu pagrindu tokiais atvejais, kaip antai kapitalo injekcijos, nes tokia priemonė priimta laikantis rinkos investuotojo principo.

(15)

Būtina užtikrinti garantijų schemų, nedarysiančių poveikio prekybai ir neiškreipsiančių konkurencijos, ir apie kurias turima pakankamai duomenų patikimai bet kokiam poveikiui įvertinti, teisinį aiškumą. Todėl šiuo reglamentu bendroji 200 000 EUR de minimis riba turėtų būti keičiama nuo garantijos priklausančia riba, pagrįsta tokios individualios paskolos pagrindinės garantijos suma. Ši konkreti riba turi būti apskaičiuota remiantis metodologija, kuri naudojama vertinti valstybės pagalbos sumai, įtrauktai į garantijų schemas, padengiančias paskolas perspektyvioms įmonėms. Nuo garantijos priklausančiai ribai apskaičiuoti naudojama metodologija ir duomenys neturėtų apimti Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti nurodytų sunkumus patiriančių įmonių. Todėl ši konkreti riba neturėtų būti taikoma individualiai ad hoc pagalbai, nepatenkančiai į garantijos schemos taikymo sritį, sunkumus patiriančioms įmonėms teikiamai pagalbai arba garantijoms, teikiamoms pagrindiniams sandoriams, kurie nelaikomi paskola, pavyzdžiui, garantijos kapitalo sandoriams. Konkreti riba turėtų būti nustatoma pagal tai, kad atsižvelgiant į 13 % ribos normą (galutinis įsipareigojimų nevykdymo santykis), atspindinčią garantijų schemų blogiausią atvejį Bendrijoje, 1 500 000 EUR sudarančios garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti prilygintas bendrajai de minimis ribai. Kelių transporto sektoriaus įmonėms ši suma turėtų būti sumažinta iki 750 000 EUR. Šios konkrečios ribos turėtų būti taikomos tik garantijoms, dengiančioms iki 80 % pagrindinės paskolos. Komisijos patvirtintą metodologiją, apie kurią buvo pranešta remiantis Komisijos reglamentu valstybės pagalbos srityje, pavyzdžiui, 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai (9), valstybės narės gali naudoti vertinant pagal garantiją numatytą bendrąjį subsidijos ekvivalentą, jeigu patvirtintoje metodologijoje aiškiai apibrėžta garantijų rūšis ir pagrindinių sandorių rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą.

(16)

Gavusi pranešimą iš valstybės narės, Komisija gali nagrinėti, ar pagalbos priemonės, kurios nesudaro subsidija, paskola, garantija, kapitalo injekcija arba rizikos kapitalo priemonė, bendrosios subsidijos ekvivalentas neviršija de minimis ribos ir todėl jai galėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos.

(17)

Komisija privalo užtikrinti, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklių būtų laikomasi, visų pirma, kad pagalba, teikiama pagal de minimis pagalbos taisykles, atitiktų jos teikimo sąlygas. Remdamosi Sutarties 10 straipsnyje nurodytu bendradarbiavimo principu, valstybės narės turėtų palengvinti šios užduoties įgyvendinimą, sukurdamos reikalingą mechanizmą, užtikrinantį, kad bendra de minimis pagalbos suma, suteikta tai pačiai įmonei pagal de minimis taisyklę, neviršytų 200 000 EUR ribos per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Todėl teikdamos de minimis pagalbą, valstybės narės turėtų informuoti atitinkamą įmonę apie pagalbos sumą, ir kad pagalba yra de minimis, darydamos nuorodą į šį reglamentą. Be to, prieš skiriant tokią pagalbą, atitinkama valstybė narė turėtų gauti iš įmonės deklaraciją apie bet kokią kitą de minimis pagalbą, gautą per praėjusius dvejus fiskalinius metus, ir nuodugniai patikrinti, kad suteikus naują de minimis pagalbą, nebūtų viršijama de minimis nustatyta riba. Turėtų būti įmanoma užtikrinti, kad tinkamai laikomasi nustatytų ribų sukūrus centrinį registrą, arba, Europos investicijų fondo sukurtų garantijų schemų atvejais, fondas galėtų pats sudaryti pagalbos gavėjų sąrašus ir prašytų valstybių narių informuoti pagalbos gavėjus apie gautą de minimis pagalbą.

(18)

Reglamentas (EB) Nr. 69/2001 netenka galios 2006 m. gruodžio 31 d. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 69/2001 nebuvo taikomas transporto sektoriui, kuriam iki šiol netaikoma de minimis pagalba. Atsižvelgiant į labai nedidelę de minimis sumą, taikomą žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, ir su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų sąlygų, šis reglamentas turėtų būti taikomas iki jo įsigaliojimo skirtai pagalbai įmonėms, veikiančioms transporto sektoriuje ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje. Be to, pagal Reglamentą (EB) Nr. 69/2001 per jo galiojimo laiką skirtai bet kokiai individualiai pagalbai šis reglamentas poveikio neturėtų daryti.

(19)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje, ypač į tai, kad dažnai reikia peržiūrėti valstybės pagalbos politiką, šio reglamento galiojimo laiką reikėtų apriboti. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui ir jo nepratęsus, valstybėms narėms turėtų būti suteikiamas šešių mėnesių tikslinimo laikotarpis dėl de minimis pagalbos, kuriai buvo taikomas šis reglamentas,

a)

pagalbą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veikiančioms įmonėms, kurioms taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (10);

b)

pagalbą įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, pagrindine gamyba;

c)

žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, perdirbimu ir prekyba besiverčiančioms įmonėms teikiamą pagalbą šiais atvejais:

d)

pagalbą su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, konkrečiai, pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su eksporto veikla;

e)

pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar vartojamos vietinės ar importuotos prekės;

f)

pagalbą anglių sektoriuje veikiančioms įmonėms, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1407/2002;

g)

pagalba įmonėms, atliekančioms krovinių vežimo keliais operacijas samdos pagrindais arba už atlygį, įsigyti krovinių vežimo keliais transporto priemones;

h)

pagalbą, skirtą sunkumus patiriančioms įmonėms.

a)

žemės ūkio produktai – tai produktai, išvardyti EB sutarties I priede, išskyrus žuvininkystės produktus;

b)

žemės ūkio produktų perdirbimas – bet kokia su žemės produktais atliekama operacija, kurią atlikus gaunamas taip pat žemės ūkio produktas, išskyrus ūkyje vykdomą veiklą, susijusią su pasiruošimu parduoti augalinės arba gyvulinės kilmės produktą pirmą kartą;

c)

žemės ūkio produktų prekyba – laikymas arba eksponavimas, skirtas pardavimui, pasiūlai, tiekimui arba kitokiam pateikimui į rinką, išskyrus kai pirminės produkcijos gamintojas ją pirmą kartą parduoda perpardavėjams ir perdirbėjams bei išskyrus bet kokią veiklą, susijusią su pasiruošimu parduoti produktą pirmą kartą; kai pagrindinis gamintojas tą produkciją parduoda galutiniams vartotojams tam tikslui paskirtose atskirose patalpose, tai laikoma pardavimu.

a)

pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos metu rinkoje vyravusių palūkanų normomis;

b)

pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcija, nėra laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai visa valstybės injekcijos suma neviršija nustatytos de minimis ribos;

c)

pagalba, kurią sudaro rizikos kapitalo priemonės, nėra laikoma skaidria de minimis pagalba, išskyrus tuos atvejus, kai pagal susijusią rizikos kapitalo schemą kiekvienai tikslinei įmonei numatomas valstybės kapitalas neviršija de minimis ribos;

d)

pagal garantijos schemą teikiama individuali pagalba įmonėms, kurios nėra sunkumus patiriančios įmonės, yra laikoma skaidria de minimis pagalba, kai visa paskola, kuriai suteikiama garantija pagal tokią schemą, neviršija 1 500 000 EUR vienai įmonei. Pagal garantijos schemą teikiama individuali pagalba kelių transporto sektoriaus įmonėms, kurios nėra sunkumus patiriančios įmonės, yra laikoma skaidria de minimis pagalba, kai visa paskola, kuriai suteikiama garantija pagal tokią schemą, neviršija 750 000 EUR vienai įmonei. Jeigu pagrindinės paskolos garantijos dalis sudaro tik atitinkamą šios ribos dalį, laikoma, kad tos garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas atitinka 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos taikytinos ribos tą pačią dalį. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos. Garantijos schemos laikomos skaidriomis, jeigu i) iki schemos įgyvendinimo garantijų bendrajam subsidijos ekvivalentui apskaičiuoti naudojama metodologija buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai pagal Komisijos priimtą reglamentą valstybės pagalbos srityje ir ii) patvirtintoje metodologijoje aiškiai apibrėžta garantijų rūšis ir pagrindinių sandorių rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą.

a)

Europos investicijų fondas, remdamasis iš finansinių tarpininkų gaunama informacija, kurią jie privalo pateikti EIF, kasmet sudaro pagalbos gavėjų ir kiekvieno jų gautos pagalbos bendrojo subsidijos ekvivalento sąrašą. Europos investicijų fondas šią informaciją išsiunčia atitinkamai valstybei narei ir Komisijai;

b)

per tris mėnesius nuo Europos investicinio fondo perduotos informacijos gavimo atitinkama valstybė narė šią informaciją perduoda galutiniams pagalbos gavėjams ir

c)

atitinkama valstybė narė iš kiekvienos pagalbos gavėjos gauna deklaraciją, kurioje nurodoma, kad pagalbos gavėjo gauta visa de minimis pagalba neviršija 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos. Jeigu vienas arba daugiau pagalbos gavėjų viršija ribą, atitinkama valstybė narė turi užtikrinti, kad apie pagalbos priemonę, dėl kurios viršijama riba, būtų pranešta Komisijai arba pagalba būtų išieškota iš gavėjo.

a)

1 punkte žodžiai „perdirbimas ir prekyba“ išbraukiami;

b)

3 punktas išbraukiamas.

28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/11

(1)

2006 m. vasario 22 d. Komisija gavo skundą dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės balnelių, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė Europos balnelių gamintojų asociacija (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurių gamyba sudaro didžiąją dalį (šiuo atveju 99 %) visos Bendrijos tam tikrų balnelių gamybos, vardu.

(2)

Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl to atsirandančios materialinės žalos įrodymai, kurie buvo laikomi pakankamu pagrindu tyrimui pradėti.

(3)

Tyrimas buvo pradėtas 2006 m. balandžio 7 d., paskelbus pranešimą apie tyrimo inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai informavo KLR eksportuojančius gamintojus, importuotojus, prekybininkus, naudotojus, tiekėjus ir žinomas suinteresuotąsias asociacijas, KLR atstovus ir skundą pateikusius Bendrijos gamintojus bei kitus žinomus suinteresuotuosius Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)

Siekiant, kad eksportuojantys gamintojai, panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba dėl individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija suinteresuotiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams išsiuntė prašymo formas. Trys eksportuojančių gamintojų grupės ir vienas atskiras eksportuojantis gamintojas paprašė, kad jiems būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų. Reikėtų pažymėti, kad tris iš šių eksportuojančių gamintojų sudarė dvi ar daugiau bendrovių, dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant balnelius.

(6)

Atsižvelgdama į pranešime apie inicijavimą nurodytą akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų, Bendrijos importuotojų ir gamintojų skaičių, Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį tyrime siekiant nustatyti dempingą ir jo daromą žalą gali būti taikoma atranka.

(7)

Siekiant sudaryti Komisijai galimybę nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, atrinkti bendroves), visų KLR eksportuojančių gamintojų, Bendrijos importuotojų ir gamintojų buvo paprašyta prisistatyti Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti svarbiausią informaciją apie jų su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą per tiriamąjį laikotarpį (2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d.).

(8)

Atsižvelgiant į tai, kad tik trys bendrovių grupės ir viena atskira bendrovė bendradarbiavo tyrime, buvo nuspręsta, kad eksportuojantiems gamintojams atranka nebūtina.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Bendrijos gamintojas buvo pasirinktas remiantis didžiausia tipiška Bendrijos balnelių gamybos apimtimi, kurią galima tinkamai ištirti per turimą laiką. Remdamasi iš Bendrijos gamintojų gauta informacija, Komisija atrinko penkias bendroves dviejose skirtingose valstybėse narėse. Penkių atrinktų bendrovių gamybos apimtis sudarė 86 % visos Bendrijos gamybos. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis, kurios tam neprieštaravo. Be to, likę Bendrijos gamintojai turėjo pateikti tam tikrus bendruosius duomenis žalos analizei atlikti. Be to, ir pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį importuotojas buvo pasirinktas remiantis didžiausia tipiška nagrinėjamojo produkto importo į Bendriją apimtimi, kurią galima tinkamai ištirti per turimą laiką. Remiantis iš įvairių importuotojų gauta informacija ir atsižvelgiant į skirtingą pateiktos informacijos kokybę, atrinkti du vienoje valstybėje narėje įsisteigę importuotojai. Du atrinkti importuotojai sudaro 21 % nagrinėjamojo produkto importo į Bendriją. Atsižvelgiant į nedidelį vartotojų pateiktą atsakymų skaičių buvo nuspręsta, kad vartotojų atranka nėra būtina.

(10)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymus pateikė keturi KLR eksportuojantys gamintojai ir vienas panašios šalies, Brazilijos, gamintojas. Išsamius klausimyno atsakymus pateikė ir penki atrinkti Bendrijos gamintojai. Nors keturi importuotojai užpildė atrankos formas, tik du iš jų pateikė išsamius klausimyno atsakymus. Be to, keturi balnelių naudotojai pateikė išsamius klausimyno atsakymus. Klausimyno atsakymus taip pat pateikė vienas žaliavos tiekėjas.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, laikomą reikalinga siekiant padaryti laikinas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

(12)

Atsižvelgiant į poreikį nustatyti normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems RER galėjo būti nesuteiktas, ir siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis panašios šalies (šiuo atveju Brazilijos) duomenimis, buvo atliktas patikrinimas šios bendrovės patalpose:

(13)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos truko nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Žalos įvertinimui svarbių tendencijų tyrimas buvo atliekamas nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Nagrinėjamasis produktas – tai tam tikri Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračių ir kitų pedalinių transporto priemonių (įskaitant transportinius triračius) be variklio, dviračių su pagalbiniais varikliais, su priekabomis arba be jų, kūno rengybos įrangos ir namų treniruoklių balneliai ir jų pagrindinės dalys (t. y. rėmai, pagalvėlės ar apvalkalai) (toliau – nagrinėjamasis produktas arba balneliai). Paprastai produkto KN kodas yra 8714 95 00, ex 8714 99 90 ir ex 9506 91 10.

(15)

Paprastai balnelį sudaro trys dalys: balnelio rėmai arba pagrindas paprastai gaminami liejant plastiką įpurškimo būdu; kad balnelis būtų patogus ant rėmų uždedama pagalvėlė, kuri gali būti pagaminta iš skirtingų porolono rūšių ar kitos medžiagos; iš sintetinės medžiagos arba natūralios odos pagamintas apvalkalas dengia pagalvėlę ir atskiria ją nuo rėmų, padarydamas balnelį patogiu ir suteikdamas jam estetinę formą. Be šių trijų dalių prie balnelio paprastai įtaisoma metalinė šakė – pritvirtinimo įrenginys arba laikiklis, prie jo gali būti pritaisyta spyruoklė arba elastomero amortizatorius.

(16)

Nagrinėjamasis produktas naudojamas dviračiams ir panašioms transporto priemonėms bei stacionariai įrangai, pvz. kūno rengybos įrangai. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad, nepaisant skirtingų formų, medžiagų ir gamybos procesų, skirtingos nagrinėjamojo produkto rūšys pasižymi vienodomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis ir iš esmės yra naudojamos tais pačiais tikslais. Todėl šiame tyrime šie produktai yra vienas produktas.

(17)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės gaminamų ir Bendrijoje parduodamų balnelių, Kinijos vidaus rinkoje gaminamų ir parduodamų balnelių, į Bendriją iš KLR importuojamų balnelių bei Brazilijoje gaminamų ir parduodamų balnelių pagrindinės fizinės ir techninės savybės sutampa, ir šie produktai naudojami tai pačiai paskirčiai.

(18)

Todėl daroma laikina išvada, kad visi šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(20)

Trumpumo ir aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

(21)

Dvi eksportuojančių gamintojų grupės ir vienas atskiras eksportuojantis gamintojas paprašė jiems taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per skirtą laikotarpį užpildė eksportuojantiems gamintojams skirtą RER prašymo formą. Komisija šių bendrovių patalpose surinko ir patikrino visą, jos manymu, reikalingą informaciją, pateiktą gautuose prašymuose dėl RER. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad RER buvo galima suteikti dviems eksportuojančių gamintojų grupėms, o vienos bendrovių grupės ir atskiros bendrovės prašymą reikėjo atmesti.

(22)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad atskiram eksportuojančiam gamintojui priklausanti bendrovė neatitiko pirmiau minėtų 1 ir 3 kriterijų. Iš tiesų bendrovė negalėjo įrodyti, kad jos verslo sprendimai buvo priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be ženklaus valstybės įsikišimo, visų pirma, kadangi apimtis vidaus ir eksporto rinkoje ribojama bendrovės įstatais, kurių negalima pakeisti be valstybės patvirtinimo. Be to, bendrovė negalėjo įrodyti, kad nėra jokių iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, visų pirma pateikdama rašytinius įrodymus dėl teisės naudotis žeme įsigijimo.

(23)

Be to, viena eksportuojančių gamintojų grupė pildydama prašymo formą dėl rinkos ekonomikos režimo ir antidempingo klausimyną nedeklaravo tarpusavio santykių su pagrindiniu vidaus pirkėju. Šie santykiai buvo atskleisti atlikus kryžminius patikrinimus šių eksportuojančių gamintojų patalpose. Komisijos nuoseklia politika siekiama susijusių bendrovių grupėms nustatyti RER ir (arba) IR. Taigi, kad šiam eksportuotojui būtų suteiktas RER ir (arba) IR, susijusi bendrovė turėtų visiškai bendradarbiauti tyrime, kad būtų galima nustatyti tikslią jos veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, įvertinti, ar ji atitinka RER kriterijus, ir nustatyti santykių, vykdant sandorius tarp šių dviejų bendrovių, įtaką. Taip neatsitiko, kadangi susijusios bendrovės tyrime nebendradarbiavo. Todėl Komisija negalėjo nustatyti RER ir (arba) IR šiai bendrovių grupei. Reikėtų pažymėti, kad tai paveikė pagrindinę eksportuotojų pardavimo vidaus rinkoje dalį. Be to, šis sąmoningas informacijos neatskleidimas kelia abejonių dėl kitos Komisijai pateiktos informacijos ir dokumentų. Atsižvelgiant į šį informacijos neatskleidimą ir į jo svarbą, pagal šios eksportuotojų grupės pateiktus atskirus duomenis atliekant prašymų suteikti RER analizę ir sprendžiant, ar buvo vykdomas dempingas, buvo nustatyta, kad ši grupė pateikė melagingą ar klaidingą informaciją pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Bendrovė buvo iš karto informuota apie tai, kad į pateiktą informaciją nebus atsižvelgta, ir pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį jai buvo suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus. Vis dėlto bendrovės pateiktų paaiškinimų neužteko įtikinti Komisiją, kad pateikta informacija nebuvo klaidinga, ir išsklaidyti abejones dėl likusių duomenų, kuriuos pateikė bendrovė, teisingumo. Taigi eksportuojančių gamintojų grupė buvo laikoma tyrime nebendradarbiaujančia, todėl jos prašymas suteikti RER ir (arba) IR buvo atmestas.

(24)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau pateiktų išvadų.

(25)

Remiantis tuo, RER buvo suteiktas dviems eksportuojančių gamintojų grupėms:

(26)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus, visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(27)

Eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo galima suteikti RER, taip pat prašė suteikti IT, tuo atveju, jeigu jam nebūtų suteiktas RER. Tačiau bendrovės prašymas suteikti individualų režimą (toliau – individualus režimas) taip pat buvo atmestas, kadangi ji neatitiko 9 straipsnio 5 dalies b punkte nustatytų kriterijų, pagal kuriuos eksporto kainos ir kiekiai yra nustatomi laisvai.

(28)

Apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija pirmiausia nustatė, ar kiekvieno aptariamo eksportuojančio gamintojo bendras vidaus rinkoje parduodamas balnelių kiekis yra tipiškas palyginti su bendru eksportui į Bendriją parduodamu kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje yra laikomas tipišku, jeigu bendras eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduodamas kiekis yra ne mažesnis nei 5 % jo bendro eksportui į Bendriją parduodamo kiekio.

(29)

Dvi bendrovių grupes, kurioms buvo suteiktas RER, sudarė penkios bendrovės, gaminančios balnelius eksportui, trys iš jų parduodavo ir vidaus rinkoje. Dar viena bendrovė parduodavo tik vidaus rinkoje, o ne eksportui.

(30)

Kadangi tų eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje iš esmės buvo tipiškas, Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamas balnelių rūšis, kurios buvo identiškos arba tiesiogiai palyginamos su rūšimis, parduodamomis eksportui į Bendriją.

(31)

Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį buvo nustatyta, ar šių atskirų rūšių pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas. Tam tikros rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei visas tos rūšies vidaus rinkoje parduotas kiekis per TL buvo 5 % ar daugiau viso palyginamos į Bendriją eksportuojamos rūšies parduoto kiekio.

(32)

Komisija taip pat tyrė, ar kiekvienos bendrovės kiekvienos nagrinėjamojo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, nustatant atitinkamos rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį.

(33)

Tais atvejais, kai tam tikros balnelių rūšies, kuri buvo parduota už grynąją pardavimo kainą, lygią jos gamybos sąnaudoms, arba už ją didesnę, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir kai tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jos gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus kainą. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(34)

Jeigu tam tikros rūšies balnelių pelningas pardavimas sudarė 80 % arba mažiau viso tos rūšies produkto pardavimo apimties arba kai tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už jo gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus kainą, kuri buvo skaičiuojama kaip tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo svertinis vidurkis, jeigu toks pardavimas sudarė 10 % arba daugiau visos tos rūšies produkto pardavimo apimties.

(35)

Galiausiai, kai bet kurios rūšies balnelių pelningo pardavimo apimtis sudarė mažiau nei 10 % viso tos rūšies pardavimo apimties, buvo laikoma, kad už vidaus kainą buvo parduotas nepakankamas tos konkrečios rūšies kiekis, kad ja būtų galima remtis, nustatant normaliąją vertę.

(36)

Kai nebuvo galima naudoti konkrečios eksportuojančio gamintojo parduotos rūšies vidaus kainų, buvo naudojama apskaičiuota normalioji vertė.

(37)

Todėl remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, normalioji vertė buvo apskaičiuojama prie eksportuojamų rūšių gamybos sąnaudų, jei būtina, patikslintų, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) dydį bei pagrįstą pelną. Visais atvejais PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatomi taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Šiuo tikslu Komisija vertino, ar kiekvieno atitinkamo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtos PBA išlaidos ir realizuotas pelnas buvo patikimi duomenys.

(38)

Faktinės vidaus PBA išlaidos buvo laikomos patikimomis, kai visa svarstomos bendrovės pardavimo vidaus rinkoje apimtis galėjo būti laikoma tipiška, lyginant su pardavimo eksportui į Bendrijoje apimtimi. Vidaus pelno marža buvo nustatyta remiantis tų rūšių, kurios buvo parduotos įprastomis prekybos sąlygomis, pardavimu vidaus rinkoje. Šiam tikslui buvo taikoma pirmiau išdėstyta metodika.

(39)

Buvo nustatyta, kad trijų bendrovių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas ir kad dauguma eksportuotų nagrinėjamojo produkto rūšių buvo parduota vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis. Toms rūšims, kurioms šis atvejis netinka, normalioji vertė buvo apskaičiuojama naudojant pirmiau nustatytą metodiką, remiantis informacija apie kiekvienos susijusios bendrovės PBA išlaidas ir pelną.

(40)

Dviem bendrovėms, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, PBA išlaidų suma ir pelnas buvo nustatyti pagal vidaus rinkoje parduodančių keturių bendrovių PBA išlaidų ir pelno vidurkį.

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, reikia nustatyti remiantis panašios šalies kainomis arba apskaičiuotąja verte.

(42)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad normaliajai vertei nustatyti panašia šalimi ji ketina pasirinkti Braziliją ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas apie tai.

(43)

Nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo suteiktas RER, šiam pasiūlymui neprieštaravo.

(44)

Tačiau importuotojas ir eksportuojantis gamintojas, kuriems buvo suteiktas RER, įrodinėjo, kad Brazilija nėra tinkamiausia panaši šalis, vietoj jos reikėtų pasirinkti Taivaną arba Meksiką.

(45)

Taivano atveju manoma, kad nors dviračių dalių pramonė ten išvystyta, didžiausia gamybos dalis buvo perkelta į KLR. Taigi balnelių gamintojai, kurių pagrindinė būstinė yra Taivane, dažniausiai yra tos pačios bendrovės arba susijusios su tomis bendrovėmis, kurios į Bendriją iš KLR eksportuoja tariamai dempingo kainomis. Be to, įprastas darbo jėgos paskirstymas tose grupėse rodo, kad tik keli specialūs modeliai, kurių pelno marža yra didesnė, vis dar gaminami Taivane, o didesnės vidutinių ir paprastesnių modelių dalies gamyba dėl sąnaudų buvo perkelta į KLR. Todėl mažai tikėtina, kad Taivane gaminamų balnelių modelių kainos ar sąnaudos būtų pagrįstu pakaitalu nustatant KLR gaminamų balnelių normaliąją vertę.

(46)

Kalbant apie Meksiką, ši šalis laikoma atvira ir konkurencinga rinka, kuri sudaro apie vieną aštuntadalį Brazilijos rinkos dydžio. Komisija susisiekė su dviem žinomais gamintojais Meksikoje, tačiau jie atsisakė bendradarbiauti.

(47)

Kalbant apie Braziliją, atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nagrinėjamajam produktui tai yra konkurencinga rinka, kurioje yra bent trys skirtingų dydžių vietiniai gamintojai ir kurioje importas iš trečiųjų šalių sudaro apie 15 % šalies viduje naudojimų 8–9 mln. balnelių per metus. Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad konkurencijos lygis Brazilijos rinkoje buvo įtartinas dėl nedidelio gamintojų skaičiaus. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nebuvo įrodymų dėl dominuojančios kurio nors vieno gamintojo Brazilijoje padėties arba, kad kainos nustatomos nesilaikant konkurencijos sąlygų. Taip pat nebuvo priežasties manyti, kad Taivane arba Meksikoje, o ne Brazilijoje galimybė gauti žaliavas, sąnaudos ir kitos gamybos sąlygos būtų panašesnės į KLR. Todėl Brazilijos rinka buvo laikoma atitinkama normaliajai vertei nustatyti.

(48)

Buvo kreiptasi į tris žinomus Brazilijos eksportuojančius gamintojus ir viena bendrovė sutiko bendradarbiauti. Šiam gamintojui buvo išsiųstas klausimynas, o atsakyme į jį pateikti duomenys buvo patikrinti vietoje. Šis bendradarbiaujantis gamintojas yra susijęs su vienu Bendrijos gamintoju, tačiau nėra priežasties manyti, kad tai darytų įtakos duomenų patikimumui, kurie, be kita ko, buvo tikrinami bendrovės patalpose.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta pirmiau, daroma laikina išvada, kad Brazilijos pasirinkimas panašia šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį yra pats tinkamiausias ir labiausiai pagrįstas.

(50)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, normalioji vertė nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš panašios šalies gamintojo, t. y. remiantis Brazilijos rinkoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už panašias produktų rūšis pagal pirmiau nustatytą metodiką.

(51)

Normalioji vertė buvo nustatyta remiantis visomis kainomis, mokėtomis arba mokėtinomis už palyginamas produkto rūšis Brazilijos rinkoje, kadangi nustatyta, kad visi sandoriai buvo atlikti įprastomis prekybos sąlygomis.

(52)

Visi eksportuojantys gamintojai prekes eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje arba per susijusias arba ne prekybos bendroves, veikiančias Honkonge, Didžiosios Britanijos Mergelių salose ir Taivane.

(53)

Jeigu nagrinėjamasis produktas buvo tiesiogiai eksportuojamas Bendrijos nepriklausomam pirkėjui, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis už nagrinėjamąjį produktą.

(54)

Kai pardavimas buvo vykdomas per susijusį ne Bendrijoje veikiantį prekybininką, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis pirmojo perpardavimo nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams kainomis.

(55)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojo kainos pagrindu. Siekiant sąžiningai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, buvo koreguojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgiant į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomų išlaidų, pakavimo, kreditavimo ir banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(56)

Pardavimui per Taivano susijusias bendroves pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą taikytas koregavimas, jei įrodyta, kad tų bendrovių funkcijos buvo panašios į komisinių pagrindu veikiančio agento. Atsižvelgiant į tai, kad susijusios bendrovės pateiktos PBA išlaidos negalėjo būti laikomos patikimomis, buvo koreguojama remiantis susijusio prekybininko pateiktais duomenimis apie PBA išlaidas ir pelną.

(57)

Bendrovių, kurioms buvo suteiktas RER, kiekvienos į Bendriją eksportuoto nagrinėjamojo produkto rūšies svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(58)

Pagal nusistovėjusią praktiką, skaičiuodama dempingo skirtumą, susijusius eksportuojančius gamintojus arba tai pačiai grupei priklausančius eksportuojančius gamintojus Komisija laiko vienu subjektu ir dėl to jiems nustato vieną bendrą dempingo skirtumą. Taip visų pirma daroma dėl to, kad individualių dempingo skirtumų skaičiavimas gali skatinti pažeisti antidempingo priemones ir tokiu būdu padaryti jas neveiksmingomis, sudarant galimybę susijusiems eksportuojantiems gamintojams savo eksportą į Bendriją nukreipti per bendrovę, kuriai apskaičiuotas mažiausias individualus dempingo skirtumas.

(59)

Laikantis tokios praktikos, toms pačioms grupėms priklausantys susiję eksportuojantys gamintojai buvo laikomi vienu subjektu ir jiems taikytas vienas bendras dempingo skirtumas, apskaičiuotas pagal atitinkamų grupių bendradarbiaujančių gamintojų dempingo skirtumų svertinį vidurkį.

(60)

Šiuo pagrindu toliau pateikiamas laikinasis svertinis vidutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais:

(61)

Norėdama apskaičiuoti valstybės dempingo skirtumą, taikomą visiems kitiems KLR eksportuotojams, Komisija visų pirma nustatė bendradarbiavimo lygį. Buvo palyginti visi trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktuose klausimyno atsakymuose nurodyti eksportuojami kiekiai su visu importu iš KLR dempingo kaina, apskaičiuotu kaip nurodyta 71 konstatuojamojoje dalyje. Nustatyta procentinė dalis sudarė 23 %. Šiuo pagrindu nustatytas žemas bendradarbiavimo lygis.

(62)

Todėl buvo laikoma tikslinga nustatyti šalies teritorijoje taikomo dempingo skirtumą, kuris prilygtų:

(63)

Šiuo pagrindu visai šaliai laikinai nustatytas 30,9 % CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, dempingo lygis.

(64)

Yra žinoma, kad Bendrijoje nagrinėjamąjį produktą gamina devyni gamintojai, kurių vardu buvo pateiktas skundas. Jie yra įsikūrę Italijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje, o jų gamyba TL sudaro 99 % Bendrijos gamybos.

(65)

Be to, inicijuojant tyrimą buvo žinomas tik vienas Bendrijos gamintojas, kuris skundo nepateikė. Atsižvelgiant į devynių skundą pateikusių gamintojų ir skundo nepateikusio Bendrijos gamintojo gamybos apimtį, TL visa panašaus produkto gamyba siekė 16 165 936 vienetų.

(66)

Skundą parėmė šie Bendrijos gamintojai:

(67)

Kadangi šių devynių bendradarbiaujančių skundą pateikusių Bendrijos gamintojų (atrinktų ir neatrinktų) gamyba sudaro 99 % Bendrijos panašaus produkto gamybos, jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Per tyrimą atrinkti Bendrijos gamintojai (toliau – atrinkti gamintojai) sudarė 86 % visos Bendrijos balnelių gamybos per TL. Likę Bendrijos gamintojai turėjo pateikti tam tikrus bendruosius duomenis žalos analizei atlikti.

(68)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis penkių atrinktų gamintojų, keturių Bendrijos gamintojų, kurie nebuvo įtraukti į atranką, skundo nepateikusio gamintojo Bendrijoje parduodamu kiekiu Bendrijos rinkoje ir importu iš KLR bei kitų trečiųjų šalių, pasak Eurostato pagal atitinkamus KN kodus. Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje šiuo metu klasifikaciniai nagrinėjamojo produkto KN kodai yra 8714 95 00, ex 8714 99 90 ir ex 9506 91 10. Eurostato duomenyse dėl dviejų paskutinių KN kodų (ex 8714 99 90 ir ex 9506 91 10) taip pat įtrauktos kitos dviračių ir fizinių pratimų prietaisų dalys. Kadangi pagal šias dvi bendras kategorijas nebuvo galima atrinkti duomenų tik apie balnelius, statistinius duomenis nuspręsta pateikti tik remiantis vienu KN kodu, būtent 8714 95 00. Dėl to importo apimtis, į kurią reikia atsižvelgti nustatant Bendrijos vartojimą, gali būti šiek tiek mažesnė.

(69)

Remiantis šiais duomenimis buvo nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį vartojimas padidėjo 17 % nuo 20 701 027 vienetų 2002 m. iki 24 179 012 vienetų 2005 m.

1   lentelė

(70)

Kaip minėta pirmiau, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad vidutinis dempingo skirtumas, nustatytas KLR, viršija de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo iš KLR apimtis nėra nereikšminga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje.

(71)

Importo apimtis buvo nustatyta remiantis Eurostato duomenimis. Kaip minėta 68 konstatuojamojoje dalyje, importo apimtis gali būti šiek tiek mažesnė. Be to, Eurostato statistiniuose duomenyse dviračių balnelių importo apimtis pateikiama 100 kg kiekiais, o ne vienetais. Todėl nuspręsta, kad iš Kinijos importuojamų balnelių vidutinis svoris už vienetą sudaro 500 gramų, kadangi apie tokį svorį pranešė vienas eksportuojantis gamintojas ir nesusijęs importuotojas.

(72)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš KLR padidėjo daugiau nei keturis kartus. Iš tiesų importas išaugo nuo 1 416 814 vienetų 2002 m. iki 6 276 749 vienetų per TL. Rinkos dalis atitinkamai išaugo nuo 7 % 2002 m. iki 26 % per TL. Šią raidą reikėtų vertinti atsižvelgiant į vartojimą, kuris išaugo 17 %, t. y. santykinai mažiau nei importo iš KLR padidėjimas.

(73)

Vieno nesusijusio importuotojo teigimu statistiniai duomenys apie importą yra pervertinti, kadangi skunde pateiktas vidutinis balnelio svoris buvo 400 gramų. Bendrovė teigė, kad vidutinis iš KLR importuojamų balnelių svoris būtų nuo 600 iki 800 gramų. Tačiau ta pati bendrovė per patikrinimą jos patalpose patvirtino, kad vidutinis iš KLR importuojamų balnelių svoris buvo 500 gramų, t. y. toks pat, kokį Komisija naudojo, perskaičiuodama Eurostato duomenyse pateiktus 100 kg vienetais. Šis importuotojas taip pat teigė, kad statistiniai duomenys apie importą iš KLR buvo išpūsti, nes prie jų taip pat buvo pridėtas balnelių apvalkalų, naudojamų balnelių apsaugai, importas. Kaip minėta 71 konstatuojamojoje dalyje, sudarant statistinius duomenis apie importą buvo remiamasi tik vienu KN kodu (KN 8714 95 00), prie kurio paprastai nepriskiriami sėdynių apvalkalai, todėl importuotojo teiginys yra nepagrįstas.

2   lentelė

(74)

Svertinė vidutinė KLR kilmės importuojamų balnelių kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį kiekvienais metais nuolat mažėjo, iš viso 21 %, t. y. nuo 1,4 EUR už vienetą iki 1,1 EUR už vienetą nuo 2002 m. iki TL.

3   lentelė

(75)

Siekdama nustatyti kainų mažinimą, Komisija išanalizavo TL duomenis. Atitinkamomis Bendrijos pramonės pardavimo kainomis buvo pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos pagal gamintojo kainos lygį, t. y., išskyrus krovinių vežimo Bendrijoje išlaidas ir atėmus nuolaidas bei grąžinimus. Skirtingų rūšių balnelių kainos, nustatytos pagal rėmą, pagalvėlę, apvalkalą, šakę ir svorį buvo palygintos su eksportuotojų nustatytomis panašių rūšių pardavimo kainomis, iš kurių buvo atimtos nuolaidos ir jos pakoreguotos, jei reikia, pagal CIF prie Bendrijos sienos kainas ir atitinkamai pagal muitus (1,2 %) bei išlaidas po importo, kurias patyrė importuotojas Bendrijoje.

(76)

Apskaičiuojant svertinį vidutinį kainų mažinimo skirtumą, buvo atsižvelgiama į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto kainas. Per TL bendradarbiaujančių gamintojų svertinis vidutinis kainų mažinimo skirtumas sudarė 67,3 %. Be to, atsižvelgiant į visą balnelių importą, t. y. KLR bendradarbiaujančių ir ne eksportuojančių gamintojų, apskaičiavus vidutinį kainų mažinimo skirtumą remiantis Eurostato duomenimis paaiškėjo, kad per TL 70,1 % vidutinis kainų mažinimo skirtumas buvo panašus.

(77)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, turintys įtakos pramonės būklei per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(78)

Nagrinėtos atrinktos bendrovės. Be to, siekiant pateikti išsamų Bendrijos pramonės padėties vaizdą, toliau pateikiami rodikliai, apie kuriuos jau turėta patikimos, su visa Bendrijos pramone susijusios informacijos. Tuo remiantis, pramonės veiklos rezultatai, matuojami tokiais veiksniais kaip kaina, atlyginimas, investicijos, pelnas, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautas ir gebėjimas padidinti kapitalą, buvo nustatyti remiantis atrinktų bendrovių pateikta informacija. Žalos veiksniai, pavyzdžiui, rinkos dalis, pardavimo apimtis ir gamyba, buvo nustatyti visai Bendrijos pramonei.

(79)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį visos Bendrijos pramonės gamybos apimtis parodė aiškią neigiamą tendenciją. 2002 m. gamybos apimtis buvo 19 546 740 balnelių vienetų, Bendrijos pramonė per TL pagamino tik 16 165 936 vienetų, o tai sudaro beveik 3,5 mln. vienetų arba 17 % mažiau nei 2002 m. Apskritai balneliai gaminami tik gavus pirkėjų užsakymus, todėl mažėjančią gamybos apimtį galima tiesiogiai susieti su mažėjančiu Bendrijos pramonės gaminamų balnelių užsakymų skaičiumi.

4   lentelė

(80)

Gamybos pajėgumai buvo nustatyti remiantis nominaliais Bendrijos pramonei priklausančių gamybos vienetų pajėgumais, atsižvelgiant į gamybos nutraukimo laikotarpius bei į tai, kad tam tikrais atvejais dalis pajėgumų buvo panaudota kitiems pagamintiems produktams, pvz., neįgaliųjų vežimėlių rankenoms, naudojant tas pačias gamybos linijas.

(81)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį balnelių gamybos pajėgumai padidėjo 5 %, t. y. nuo 29 492 120 vienetų 2002 m. iki 30 921 920 vienetų per TL. Gamybos pajėgumai padidėjo nežymiai dėl investicijų 2004 m. ir TL tam tikrų naujų produkto rūšių, naudojamų lenktyniniams dviračiams, gamybos. Pajėgumų panaudojimo norma atspindi gamybos ir paklausos mažėjimą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį ji nuolat mažėjo, pasiekdama tik 45 % panaudojimą per TL.

5   lentelė

(82)

Kalbant apie atsargas metų pabaigoje, didžioji produkcijos dalis pagaminama vykdant užsakymus. Todėl nors per nagrinėjamąjį laikotarpį pastebėtas 35 % atsargų kiekio sumažėjimas, laikoma, kad šiuo atveju atsargos nebuvo svarbus žalos rodiklis.

6   lentelė

(83)

2002 m. ir 2003 m. investicijos į panašaus produkto gamybą sumažėjo nuo 3 808 057 EUR iki 1 664 147 EUR. 2004 m. Bendrijos gamintojai padidino investicijas ir išleido beveik dvigubą sumą, t. y. 3 381 996 EUR, palyginti su praėjusiais metais. Per TL investicijos sudarė 3 638 962, o tai yra 4 % mažiau nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje 2002 m. pasiektas lygis. Atliekant tyrimą nustatyta, kad investicijos į pastatus, gamyklas ir įrengimus daugiausia buvo vykdomos siekiant išlaikyti gamybos pajėgumus ir tik 2004 m. ir TL jos sumažėjo siekiant kurti naujas produktų rūšis. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą žemą pajėgumų panaudojimą, bet kokiu atveju investicijos nebuvo vykdomos siekiant padidinti bendrą gamybos apimtį.

(84)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė laikoma pasaulio lydere produkto projektavimo ir balnelių inovacijų srityje. 2000 m. ir TL Bendrijos gamintojai suprojektavo ir pateikė į rinką daugiau kaip tūkstantį naujų balnelių rūšių. MTTP skaičiuoja apie 8–10 % Bendrijos pramonės apyvartos. Siekdama išlaikyti tokią padėtį, Bendrijos pramonė turi išlaikyti tam tikrą investicijų lygį, net jei pajėgumų naudojimas yra žemas.

7   lentelė

(85)

Yra du pagrindiniai balnelių prekybos kanalai: originaliosios įrangos gamintojų (toliau – OĮG) rinka ir antrinė atsarginių dalių rinka. Pirmuoju atveju balneliai parduodami naudoti naujiems dviračiams, antruoju – siekiant pakeisti naudotą dviračio balnelį. Nustatyta, kad OĮG pardavimas sudaro apie 60 %, antrinė rinka apie 40 % visos rinkos. Kaip ir padangos, balneliai yra dviračių dalys, kurios yra dažniausiai keičiamos.

(86)

Visos Bendrijos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 20 %, nuo 15 109 569 vienetų iki 12 139 162 vienetų per TL, t. y. per TL Bendrijos pramonė pardavė beveik 3 mln. balnelių mažiau nei 2002 m. Palyginti su 2002 m., 2003 m. pardavimo apimtis sumažėjo1 %, o 2004 m. ir TL dar daugiau.

(87)

Vertės požiūriu per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės balnelių pardavimas padidėjo tik 1 %. Pardavimo vertė Bendrijos rinkoje padidėjo 5 %, nuo 54 460 180 EUR 2002 m. iki 56 978 530 EUR 2003 m., o dar vėliau iki 58 052 609 EUR 2004 m. Tačiau per TL Bendrijos pramonės pardavimo vertė sumažėjo beveik 3 mln. EUR, palyginti su praėjusiais metais. Faktą, kad pardavimo vertė nesivystė pagal tokią pat tendenciją kaip apimties galima paaiškinti vidutinių kainų, apie kurias bus paaiškinta vėliau, padidėjimu.

(88)

Atitinkamai su prekybos apimties sumažėjimu gerokai sumažėjo Bendrijos rinkos dalis nuo 81 % 2002 m. iki 58 % per TL. Kitaip tariant, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė didėjančio importo iš KLR sąskaita prarado 23 savo rinkos dalies procentinius punktus.

8   lentelė

(89)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė Bendrijos pramonės vieneto pardavimo kaina padidėjo 25 %. Tokį kainų padidėjimą galima paaiškinti žaliavų sąnaudų padidėjimu, padariusiu įtakos visai pramonei, ir perėjimu nuo paprastesnės technologijos produktų tipo prie pažangiųjų technologijų, reikalaujančių brangesnės žaliavos bei daugiau darbo.

(90)

Pagrindinė balnelių gamyboje naudojama žaliava yra plastiniai lukštai, dangos, poliuretanas, bėgiai ir laikikliai. Šių žaliavų kainos yra netiesiogiai susijusios su naftos ir metalo kainų kitimu. Žaliava sudaro pagrindinę balnelių gamybos kainos sudedamąją dalį, sudarančią maždaug pusę visų gamybos sąnaudų, bei daro tiesioginę įtaką pardavimo kainų raidai.

(91)

Nustatyta, kad 2002 m. ir 2003 m. vidutinės žaliavų kainos nekito, o 2003 m. ir per TL pradėjo didėti ir tai atsispindėjo didesnėse Bendrijos pramonės pardavimo kainose.

(92)

Vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad Bendrijos pramonės kainos padidėjo dėl to, kad pakito vartotojų poreikiai. Bendrovės teigimu, žemų kainų dviračių ir atitinkamai žemų kainų balnelių paklausa sumažėjo, o brangesnių aukštesnės kokybės balnelių paklausa padidėjo. Šiam teiginiui prieštarauja tai, kad importas iš KLR mažomis kainomis santykinai padidėjo labiau nei bendras balnelių naudojimas Bendrijoje, kaip teigiama 71 konstatuojamojoje dalyje.

9   lentelė

(93)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį svertinis vidutinis Bendrijos pramonės grynosios apyvartos pelningumas smarkiai sumažėjo nuo 3,8 % 2002 m. iki 0,4 % per TL. Nors pelningumas 2003 m. padidėjo iki 5,0 %, 2004 m. jis sumažėjo iki 3,1 % kol galiausiai per TL pasiekė 0,4 %. Pelno marža yra nedidelė dėl to, kad Bendrijos pramonė negalėjo padidėjusios žaliavų kainos perkelti pirkėjams.

10   lentelė

Bendrijos pramonės sukurtas grynųjų pinigų srautas per TL siekė 3 990 473 EUR, o tai sudarė maždaug 1,1 mln. EUR arba 22 % mažiau nei 2002 m. Vis dar didelę Bendrijos pramonės likvidumo sumą galima paaiškinti tuo, kad tai yra intensyvaus kapitalo pramonė, kuriai būdingos didelės nuvertinimo sumos. Apskritai galima teigti, kad Bendrijos pramonės likvidumas vystėsi panašiai kaip pelningumas.

11   lentelė

(94)

Grynojo turto grąža buvo apskaičiuota grynąjį ikimokestinį pelną už panašius produktus išreiškus ilgalaikio turto, priskirto panašiam produktui, grynosios buhalterinės vertės procentais. Šio rodiklio tendencija buvo panaši į pelningumo, 2002 m. mažėjo nuo 12 % iki 1 % per TL.

12   lentelė

(95)

Bendrijos pramonė neteigė ir nebuvo jokių požymių, kad jai būtų kilę sunkumų pritraukti kapitalo savo veiklai, ir todėl buvo padaryta išvada, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė kaip visuma galėjo pritraukti kapitalo savo veiklai.

(96)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas Bendrijos pramonėje liko stabilus. 2003 m. ir 2004 m. šiek tiek padidėjus darbuotojų skaičiui, Bendrijos pramonė per TL įdarbino 418 asmenų visai darbo dienai, t. y. beveik tiek pat kaip ir 2002 m. Vis dėlto pabrėžiama, kad visi Bendrijos gamintojai didžiąją savo gamybos dalį perduoda kitoms Bendrijoje esančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir tik tam tikrais atvejais beveik visą gamybos procesą kitoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Todėl bendras balnelių pramonėje visai darbo dienai įdarbintų asmenų skaičius yra daug didesnis nei Bendrijos pramonės tiesiogiai įdarbintų darbuotojų skaičius. Numatoma, kad bendras panašaus produkto gamyboje dirbančių darbuotojų skaičius yra bent tris kartus didesnis, pvz., apie 1 200 asmenų per TL. Vidutiniam metiniam darbo užmokesčiui būdingos tos pačios tendencijos kaip darbo sąnaudoms, t. y. per nagrinėjamąjį laikotarpį jis padidėjo 5 % nuo 7 784 339 EUR 2002 m. iki 8 190 911 EUR per TL, o tai yra žemiau už infliacijos dydį Bendrijoje per tą patį laikotarpį.

13   lentelė

(97)

Produktyvumas matuojamas kaip produkcija vienam darbuotojui per metus, 2002 m. jis siekė 42 225 vienetų ir per trejų metų laikotarpį tolygiai mažėjo iki 33 317 vienetų per TL. Produktyvumas sumažėjo dėl sumažėjusios gamybos apimties.

14   lentelė

(98)

Nuo 2002 m. iki TL Bendrijos vartojimas padidėjo 17 %, o Bendrijos pramonės pardavimo apimtis per tą patį laikotarpį liko stabili. Taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimas padidėjo daug mažiau negu paklausa. Kita vertus, importo iš KLR rinkos dalis padidėjo 19 procentinių punktų.

(99)

Atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(100)

Nustatyta, kad Bendrijos pramonė neatsigauna nuo ankstesnio dempingo arba subsidijavimo padarinių.

(101)

Atlikus žalos rodiklių analizę paaiškėjo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės padėtis labai pablogėjo. Daugeliui žalos rodiklių (grynoji pardavimo apimtis, gamybos apimtis, pajėgumų panaudojimas, pelningumas, investicijų grąža, investicijos, pinigų srautas ir užimtumas) nagrinėjamuoju laikotarpiu būdingos neigiamos tendencijos.

(102)

Vis dėlto tam tikri žalos rodikliai rodo pastovią raidą (grynojo pardavimo vertė ir gebėjimas didinti kapitalą) arba net teigiamą tendenciją (pardavimo kainų vidurkis, gamybos pajėgumai ir laikotarpio pabaigos atsargos). Vis dėlto pardavimo kainos ir grynojo pardavimo vertė per TL padidėjo ne dėl pagerėjusios Bendrijos pramonės padėties, bet dėl padidėjusių žaliavų kainų ir Bendrijos pramonės perėjimo prie aukštesnės kokybės produktų modelių gamybos. Kaip nurodyta 82 konstatuojamojoje dalyje, pagal šios pramonės specifiką galutinių atsargų negalima laikyti svarbiomis žalai nustatyti.

(103)

Atsižvelgiant į labai neigiamą su pelnu susijusių rodiklių raidą, pramonės gyvybingumui net gresia pavojus, jeigu esama padėtis nebus ištaisyta. Iš tiesų, kadangi Bendrijos pramonę sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, veikiančios intensyvaus kapitalo verslo aplinkoje, mažai tikėtina, kad Bendrijos pramonė galėtų išlikti šiame lygmenyje ilgesnį laiko tarpą finansine prasme.

(104)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(105)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalis ir 3 straipsnio ir 7 dalis, Komisija ištyrė, ar KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė tokią žalą, jog ją būtų galima laikyti esmine. Taip pat buvo ištirti kiti be importo dempingo kaina žinomi veiksniai, kurie taip pat galėtų padaryti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog šių veiksnių padaryta žala nepriskiriama importui dempingo kaina.

(106)

Importas iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau nei keturis kartus, t. y. apimtis padidėjo 343 %, o rinkos dalis 19 procentinių punktų. Tuo pat metu visų KLR eksportuojančių gamintojų vidutinės kainos per TL 70,1 % sumažino Bendrijos pramonės vidutines kainas. Didelis importo iš KLR apimties ir jų rinkos dalies padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį kainomis, kurios buvo tik Bendrijos pramonės kainų dalis, sutapo su akivaizdžiu bendros Bendrijos pramonės finansinės padėties pablogėjimu per tą patį laikotarpį.

(107)

Nors importo iš KLR vieneto kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat mažėjo, pasiekdamos 21 % nuo 1,4 EUR 2002 m. iki 1,1 EUR per TL, Bendrijos pramonės kainos per tą patį laikotarpį padidėjo 26 % nuo 3,6 EUR 2002 m. iki 4,5 EUR per TL. Šią skirtingą kainų raidą iš dalies galima paaiškinti tik Bendrijoje ir KLR pagamintų balnelių įvairove. Be to, Bendrijos gamintojai pateikė įrodymus, kad galimybė gauti žaliavas bei jų kainos Bendrijoje ir KLR yra panašios. Jie taip pat parodė, kad balnelių žaliavų išlaidos Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo. Iš tiesų tam tikri KLR eksportuojantys gamintojai savo produktus parduoda Bendrijai už mažesnę nei žaliavų išlaidų kainą, o tai aiškiai parodo, kad tai nėra ta padėtis, kai kainos yra žemos dėl santykinio KLR gamintojų pranašumo, o dėl vykdomo dempingo.

(108)

Dėl importui iš KLR dempingo kainomis taikomos nesąžiningos kainodaros politikos buvo sumažintos Bendrijos pramonės kainos, jos negalėjo net padengti padidėjusių išlaidų žaliavoms. Tai vėliau buvo patvirtina dideliu Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimu.

(109)

Remiantis pirmiau minėtomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad importas iš KLR mažomis kainomis, dėl kurio gerokai sumažėjo Bendrijos pramonės kainos, nulėmė Bendrijos pramonės padėties pablogėjimą, kurį visų pirma atspindi gamybos bei pardavimo apimties sumažėjimas, rinkos dalis ir didelis pelningumo sumažėjimas.

(110)

Vienam eksportuojančiam gamintojui nustatytas dempingo skirtumas buvo žemesnis už de minimis ribą. Todėl nebuvo atsižvelgta į šios bendrovės importą atliekant pirmiau minėtą žalos analizę. Iš viso importo iš KLR šio eksportuojančio gamintojo importas svyravo nuo 28 % iki 33 % 2002 m. ir 2003 m., 18 % ir 23 % 2004 m. ir TL buvo nuo 12 % ir 17 %. Vidutinės šios bendrovės kainos buvo gerokai mažesnės už Bendrijos pramonės kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tačiau vidutinis šios bendrovės kainų sumažinimo skirtumas buvo žymiai mažesnis už tų bendrovių, kurios, kaip nustatyta, vykdė dempingą. Atsižvelgiant į tai, kad importas iš šios bendrovės nebuvo didelis ir juo labiau jis gerokai sumažėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį, daroma išvada, kad eksportuojančio gamintojo importas dempingo kaina nenutraukė priežastinio ryšio, t. y. importas iš KLR dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė didelę žalą.

(111)

Remiantis Eurostato duomenimis ir per tyrimą surinkta informacija, pagrindinės trečiosios šalys, iš kurių yra importuojami balneliai, yra Taivanas, Indija ir Vietnamas.

(112)

Iš Taivano 2002 m. importuota 1 145 000 vienetų, šis skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 25 % iki 1 429 200 vienetų per TL. Iš Taivano importuotų balnelių rinkos dalis 2002 m. sudarė 6 %, t. y. tą patį lygį kaip ir TL. Iš Taivano buvo importuojama panašiomis kaip Bendrijos pramonės kainomis. Kadangi Taivano importo rinkos dalis nepadidėjo, o nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo stabili – sudarė 6 %, o kainos liko tos pačios kaip ir Bendrijos pramonės kainos, manoma, kad importas iš Taivano neturi neigiamo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(113)

Iš Indijos 2002 m. importuota 204 200 vienetų, o per TL šis skaičius padidėjo 30 % iki 264 600. Vidutinės importo iš Indijos kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo gerokai mažesnės nei importo iš KLR. 2002 m. jos siekė iki 0,63 EUR, 2003 m. padidėjo iki 0,91 EUR, o po to gerokai sumažėjo iki 0,47 EUR ir per TL buvo 0,6 EUR. Tačiau šis importas sudaro tik 1 % rinkos dalies per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl daroma išvada, kad nepaisant mažų importo iš Indijos kainų, šis importas neturėjo didelio poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(114)

Remiantis Eurostato statistiniais duomenimis, iš Vietnamo importuota labai nedaug: 2002 m. 4 400 balnelių, o per TL šis skaičius padidėjo iki 136 600 vienetų. Importo iš Vietnamo kainos buvo tos pačios kaip ir iš KLR. Tačiau, kaip ir Indijos atveju, Vietnamo importas 2002 m. ir 2003 m. sudarė mažiau nei 1 %, o 2004 m. ir TL vos pasiekė 1 %. Todėl daroma išvada, kad šis importas neturėjo didelio poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(115)

Todėl preliminariai daroma išvada, kad dėl importo iš kitų šalių, išskyrus KLR, Bendrijos pramonei nebuvo padaryta esminė žala.

(116)

Kaip minėta 84 konstatuojamojoje dalyje, maždaug 8–10 % Bendrijos pramonės apyvartos skiriama investicijoms į MTTP. Prie šių investicijų priskiriami padėties tyrimai, bandymai ir naujų balnelių modelių projektavimas. Kelių Bendrijos gamintojų teigimu, tam tikri KLR eksportuojantys gamintojai paprasčiausiai nukopijavo patentuotus europietiškus produktus ir tokiu būdu, palyginti su Bendrijos gamintojais, įgijo pranašumą (kalbant apie sąnaudas), kuris atsispindi mažose iš KLR importuotų balnelių kainose. Kita vertus, vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad padirbti produktai buvo ne tik KLR kilmės, bet kad dėl jų taip pat kilo Bendrijos gamintojų ginčas. Pripažįstama, kad klastojimas yra rimta problema šioje pramonėje ir dėl jo Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo. Bet kokiu atveju Bendrijos pramonės patirti nuostoliai pažeidus intelektinės nuosavybės teises nėra tokie, kad nutrauktų stiprų priežastinį ryšį tarp didėjančio importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos. Taip pat reikėtų pažymėti, kad nors importui iš KLR dempingo kaina intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas buvo naudingas, jo negalima laikyti kitu veiksniu, kadangi šis pažeidimas vis tiek siejamas su importu dempingo kaina.

(117)

Importo iš KLR dempingo kaina padidėjimo, rinkos dalies padidėjimo ir nustatyto kainų mažinimo bei akivaizdaus Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo laikotarpių sutapimas leidžia daryti išvadą, kad importas dempingo kaina darė materialinę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Buvo analizuojami ir kiti veiksniai, tačiau nustatyta, kad jie negalėjo būti lemiama priežastimi, dėl kurios patirta žala.

(118)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, tinkamai atskleidusią visų žinomų Bendrijos pramonės padėtį įtakojusių veiksnių poveikį, kurį pavyko atskirti nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio, preliminariai daroma išvada, kad balnelių importas iš KLR padarė materialinės žalos Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(119)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl Bendrijos interesų nereikia priimti priemonių šiuo konkrečiu atveju. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į poveikį, kurį galimos priemonės gali turėti visoms tyrime dalyvaujančioms šalims, taip pat į pasekmes, jei priemonių nebūtų imtasi.

(120)

Žalinga Bendrijos pramonės padėtis susidarė dėl sunkumų, kuriuos ji patyrė konkuruodama su importu mažomis dempingo kainomis.

(121)

Nustačius priemones Bendrijos pramonė galės padidinti pardavimo apimtį, susigrąžinti rinkos dalį ir tokiu būdu sukurti geresnę masto ekonomiją bei pasiekti pelno dydį, reikalingą tolesnėms investicijoms į gamybos įrangą ir tyrimus pritraukti, kad ji galėtų išlikti konkurencinga.

(122)

Vienas importuotojas teigė, kad vienas Bendrijos gamintojas rinkoje užėmė dominuojančią padėtį, tačiau šio teiginio nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, kad balnelius nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino mažiausiai dešimt skirtingų konkuruojančių gamintojų Bendrijoje ir į tai, kad atliekant tyrimą nerasta šį teiginį patvirtinančių faktų, teiginys buvo atmestas.

(123)

Jeigu priemonės nebus nustatytos, Bendrijos pramonės padėtis ir toliau blogės. Nebus įmanoma investuoti į naujas technologijas ir veiksmingai konkuruoti su importu iš trečiųjų šalių. Be to, nenustačius priemonių, Bendrijos pramonė ir toliau negalėtų patekti į didelę vidutinės klasės balnelių rinką, todėl negalėtų paskirstyti pastovių sąnaudų. Iš tiesų kelios bendrovės turėtų nutraukti panašaus produkto gamybą ir atleisti darbuotojus, kaip turėjo padaryti vienas Bendrijos gamintojas 2005 m. Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(124)

Kalbant apie importuotojus, tik du nesusiję importuotojai pateikė klausimyno atsakymus ir vėliau vieno iš jų patalpose buvo surengti patikrinimai. Šių dviejų importuotojų importuoto nagrinėjamojo produkto apimtis sudarė 21 % viso Bendrijos importo iš Kinijos ir 7 % Bendrijos vartojimo.

(125)

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji viso balnelių importo į Bendriją dalis yra tiekiama per importuotojus, kurie nėra susiję su eksportuojančiais gamintojais, šių nesusijusių importuotojų importas laikomas tipišku visiems kitiems nesusijusiems importuotojams.

(126)

Abiejų importuotojų nagrinėjamojo produkto importas iš KLR sudarė 100 % jų bendro balnelių importo. Vieno importuotojo atitinkama balnelių pardavimo vertė sudarė 8 % visos importuotojo apyvartos per TL. Iš KLR importuotų balnelių pardavimas per TL buvo pelningas. Tačiau balnelių pardavimo pelningumas buvo 0,7 procentiniais punktais mažesnis už bendrą šios bendrovės pelningumą, per TL siekusį maždaug nuo 2 % iki 6 %. Kito importuotojo per TL importuotų balnelių pardavimo vertė sudarė tik 1,2 % visos bendrovės apyvartos, laikoma, kad balnelių pardavimo pelningumas atitinka visą šios bendrovės pelningumą. Remiantis kitų importuotojų pateikta informacija galima daryti prielaidą, kad šių dviejų importuotojų aprašyta padėtis yra tipiška daugumai balnelių importuotojų iš KLR.

(127)

Kadangi abi bendrovės balnelius importavo tik iš KLR, galima daryti išvadą, kad nustačius priemones, tai iš tiesų gali neigiamai paveikti šių bendrovių finansinę padėtį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad balnelių pardavimas sudaro tik nedidelę visos bendrovių apyvartos ir pelno dalį, nemanoma, kad priemonės turėtų didelį finansinį poveikį bendrai šių dviejų importuotojų padėčiai. Be to, šios bendrovės balnelius galėjo taip pat importuoti iš bendrovių grupės, kuri dempingo nevykdė, arba iš kitų trečiųjų šalių, pvz., Taivano.

(128)

Keturi nagrinėjamojo produkto naudotojai ir platintojai pateikė Komisijos išsiųsto klausimyno atsakymus. Tai yra bendrovės, kurios Bendrijoje pagamintus balnelius ir importuotus balnelius naudoja dviračių surinkimui. Bendras šių keturių bendrovių per TL panaudotų balnelių skaičius yra 1 255 655. Daugiau kaip pusė (55 %) šių balnelių buvo KLR kilmės. Iš KLR importuotų balnelių, kuriuos naudojo keturios bendrovės, skaičius sudarė 5,7 % Bendrijos pramonės pardavimo apimties ir 2,9 % viso balnelių naudojimo Bendrijoje per TL. Kiek tai susiję su dviračių surinkėjais, nustatyta, kad balneliai sudaro tik nedidelę visų užbaigto dviračio sąnaudų dalį. Vidutiniškai balneliai, atsižvelgiant į jų modelį, sudaro nuo 1 % iki 4 % visų dviračio sąnaudų.

(129)

Du iš keturių naudotojų pripažino, kad nustačius antidempingo muitą tai tikriausiai neturėtų didelio poveikio jų verslui, nes padidinus balnelių kainą, ji tikriausiai būtų perkelta galutiniams pirkėjams. Be to, jie teigė, kad Bendrijos pramonės gaminamų bei parduodamų ir iš Kinijos importuojamų balnelių kainų skirtumas buvo toks, kad net nustačius antidempingo muitus KLR kilmės balneliai vis dar būtų konkurencingi.

(130)

Kiti du naudotojai nepateikė nekonfidencialios jų prašymo versijos. Todėl atsižvelgiant į 19 straipsnio 3 dalį, į tokią informaciją laikinai buvo neatsižvelgta.

(131)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad priemonių nustatymas balnelių importui neatitiktų Bendrijos interesų, nes tai keltų pavojų Europos dviračių gamybos pramonės išlikimui. Bendrovės teigimu, Bendrijos gamintojai sustabdytų dviračių surinkimo veiklą, o vietoj to pradėtų importuoti užbaigtus dviračius iš KLR, nepaisydami dviračiams taikomo antidempingo muito. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad eksportuotojai neturi didelio poveikio nustatant Bendrijos interesus. Vis dėlto, šis argumentas buvo patikrintas. Atsižvelgiant į tai, kad du iš keturių dviračių balnelių naudotojų tvirtino, kad nustačius priemones tai neturėtų didelio poveikio jų verslui dėl mažų balnelių sąnaudų, atsižvelgiant į bendras dviračio gamybos sąnaudas, šį teiginį bet kokiu atveju reikia atmesti.

(132)

Atsižvelgiant į tai, kad keturios bendrovės pirko didelę balnelių dalį (45 % per TL) Bendrijoje ir atsižvelgiant į palyginti mažą balnelių reikšmę bendroms visiškai surinkto dviračio sąnaudoms, daroma išvada, kad balneliams nustačius antidempingo priemones atsiradęs poveikis sąnaudoms neturės didelio poveikio bendroms naudotojų sąnaudoms. Bet kokiu atveju, jeigu poveikis atsirastų, tikėtina, kad importuotų balnelių naudotojai galėtų perduoti papildomas sąnaudas.

(133)

Vienas žaliavos tiekėjas pateikė klausimyno atsakymus. Ši bendrovė parduoda metalines balnelių dalis – rėmus ir spyruokles, padarytus iš geležies, plieno, titano, vanadžio, mangano arba anglinio plieno, Bendrijos gamintojams. Bendrovė pritaria antidempigo muitų nustatymui, kadangi ji tikisi, jog Bendrijos pramonės gamybos apimtis padidės ir dėl to padidės žaliavų paklausa.

(134)

Remiantis pirmiau išdėstytomis išvadomis ir neturint jokios kitos informacijos arba reakcijos iš naudotojų organizacijų, daroma išvada, kad siūlomų priemonių poveikis vartotojams greičiausiai nėra nedidelis.

(135)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, daroma išvada, jog nėra įtikinamų priežasčių, kad dėl Bendrijos interesų reikėtų netaikyti laikinųjų antidempingo muitų.

(136)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos, priežastinių ryšių ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tolesnei importu dempingo kaina Bendrijos pramonei daromai žalai.

(137)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo dydžio, kad būtų atlyginta šiuo importu padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, manoma, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti jos gamybos sąnaudas ir gauti bendrą ikimokestinį pelną, kurį logiškai galėtų pasiekti tokios rūšies pramonė sektoriuje vyraujant normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y. parduodant panašų produktą Bendrijoje, kai nėra vykdomas importas dempingo kaina. Skaičiuojant buvo naudota 5 % apyvartos ikimokestinio pelno marža, pagrįsta per ankstesnius tyrimus dėl dviračių dalių gamintojų, kurie priskiriami prie Bendrijos gamintojų, kaip apibrėžta 67 konstatuojamojoje dalyje, nustatytu pelningumu.

(138)

Remiantis importo kainos svertinio vidurkio, nustatyto apskaičiuojant kainų sumažinimą (žr. pirmiau pateiktą 75 konstatuojamąją dalį), ir Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamų produktų nenuostolingos kainos palyginimu nustatyta, kad reikia kelti kainas. Nenuostolinga kaina buvo gauta patikslinus Bendrijos pramonės pardavimo kainą pagal faktinį nuostolį arba pelną per TL ir pridėjus pirmiau minėtą pelno skirtumą. Šiuo lyginimu nustatytas skirtumas po to buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentu.

(139)

Norint apskaičiuoti bendrą valstybės žalos pašalinimo dydį visiems kitiems KLR eksportuotojams, reikėtų prisiminti, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas. Todėl žalos skirtumas buvo apskaičiuotas kaip bendradarbiaujančiam eksportuotojui apskaičiuoto skirtumo ir didžiausiems skirtumams, nustatytiems tipiškoms rūšims, kurias eksportavo tas pats eksportuotojas, svertinis vidurkis.

(140)

Žalos skirtumai gerokai viršijo nustatytus dempingo skirtumus.

(141)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad nustatomas laikinasis antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, bet neturėtų viršyti pirmiau apskaičiuoto žalos skirtumo pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(142)

Šiame reglamente nurodytos antidempingo muitų normos atskiroms bendrovėms buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šios muito normos (kitokios, nei visoje šalies teritorijoje galiojančios muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai tiriamosios šalies kilmės produktų, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys, importui. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio dokumento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos, ir jiems galios muitų normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“.

(143)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos (gamybos, vidaus ir eksporto pardavimo) pasikeitimus, susijusius su, pavyzdžiui, šio pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Prireikus Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą. Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito įgyvendinimą, šalies muito skirtumas turėtų būti taikomas ir tiems gamintojams, kurie per TL nevykdė jokio eksporto į Bendriją.

(144)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nustatomos tokios laikinosios muito normos:

(145)

Siekiant sumažinti įsipareigojimų nesilaikymą, atsiradusį dėl didelio muitų normų skirtumo, manoma, kad norint užtikrinti tinkamą antidempingo muitų taikymą, reikia nustatyti specialias priemones. Atitinkamam gamintojui apskaičiuotas specialusis dempingo skirtumas gali būti taikomas tik atitinkamo eksportuojančio gamintojo gaminamam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Taikomos tokios specialiosios priemonės:

(146)

Valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kuri privalo atitikti šio reglamento priede nurodytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas.

(147)

Primenama, kad jeigu nustačius antidempingo priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomas žemesnės individualaus muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą reikėtų laikyti prekybos tendencijų pokyčiu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu įvykdomos sąlygos gali būti inicijuojamas tyrimas dėl taikymo vengimo. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(148)

Kad būtų užtikrintas geras administravimas, reikia nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios, ir jas gali reikėti persvarstyti, siekiant nustatyti bet kokį galutinį muitą,

28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/37

(1)

Turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, leisiančios Bulgarijos ir Rumunijos importuotojams pasinaudoti 2005 m. lapkričio 16 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1870/2005, atidarančio iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų tarifinę kvotą, nustatančio jos administravimo tvarką ir įvedančio importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistemą (1), nuostatomis. Šiomis priemonėmis visų pirma turėtų būti apibrėžtas referencinis kiekis ir tradicinių bei naujų importuotojų sąvokos.

(2)

Reglamentas (EB) Nr. 1870/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

3 straipsnis papildomas tokia 4 dalimi:

„4.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, 2006–2007 m., 2007–2008 m. ir 2008–2009 m. importo laikotarpių atveju ir tik Bulgarijoje ir Rumunijoje:

3)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

4)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/39

(1)

Dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą būtini tam tikri techniniai Komisijos reglamento (EB) Nr. 2295/2003 (1) pakeitimai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2295/2003 I, II ir V prieduose yra keletas formuluočių visomis Bendrijos kalbomis iki 2006 m. gruodžio 31 d. Šiuose prieduose turėtų būti formuluotės bulgarų ir rumunų kalbomis.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2295/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kompetentinga institucija suteikia pakavimo centrui skiriamąjį patvirtinimo numerį, kurio pradžios kodas pateikiamas šioje lentelėje:

2)

I, II ir V priedai iš dalies keičiami remiantis šio reglamento priedu.

28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/47

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 795/2004 (2) įvedamos nuo 2005 m. taikytinos bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo taisyklės.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkininkai nevykdo gamybos hektaruose, atitinkančiuose išmokos už atidėtą žemę skyrimo reikalavimus, o to paties reglamento 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atidėtą žemę apskritai draudžiama naudoti žemės ūkiui.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atidėti plotai turi likti atidėtais laikotarpiu, kuris prasideda vėliausiai sausio 15 dieną ir baigiasi anksčiausiai rugpjūčio 31 dieną.

(4)

Komisija jau ne kartą suteikė nuo šių taisyklių leidžiančią nukrypti nuostatą, siekdama patenkinti stichinių nelaimių, ypač sausros, nuniokotuose regionuose ūkininkų patiriamą pašarų poreikį. Atsižvelgiant į ypatingas stichinių nelaimių aplinkybes reikia laiku atlikti analizę ir priimti sprendimą. Patirtis rodo, kad siekiant tinkamai ir laiku reaguoti į vietoje susidariusią situaciją, tikslinga valstybėms narėms suteikti atsakomybę priimti tokius sprendimus esant išskirtinėms aplinkybėms.

(5)

Todėl tikslinga, kad valstybės narės priimtų sprendimą pripažinti didelę stichinę nelaimę, kuri konkrečiame regione stipriai nuniokojo ūkių žemę, ir visiems nukentėjusiems gamintojams leisti atidėtą žemę naudoti gyvulių pašarams auginti. Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie tokius nacionalinius sprendimus ir ypač apie nepalankias oro sąlygas, kuriomis pagrįstų tokius sprendimus.

(6)

Reglamentą (EB) Nr.795/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/49

(1)

2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (2) 3 straipsnio 2 dalies f punkte numatoma, kad Europos žemės ūkio garantijų fondas su žuvininkystės rinka susijusias išlaidas finansuoja centralizuotai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 104/2000 35 straipsnyje nurodytos valstybių narių patiriamų išlaidų rūšys.

(3)

Šios išlaidos finansuojamos pagal tarp Komisijos ir valstybių narių taikomo centralizuoto tiesioginio valdymo taisykles.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad Komisijos lėšos būtų racionaliai valdomos, ir apginti Bendrijos finansinius interesus, Reglamente (EB) Nr. 1290/2005 valstybėms narėms yra nustatyti tam tikri įpareigojimai, susiję su šių lėšų valdymu ir kontrole, su informacijos apie taikomą teisinę ir administracinę valdymo ir kontrolės sistemą pateikimu ir su neteisingų išmokų susigrąžinimu, jei nustatoma šių lėšų valdymo pažeidimų. Be to, Bendrijos finansiniai interesai, susiję su pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 35 straipsnį finansuojamomis išlaidomis, yra saugomi taikant atitinkamas su šių interesų saugojimu susijusias taisykles, nustatytas 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (3)1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (4)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (EB Euratomas,) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (5) ir 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6).

(5)

Kadangi valstybės narės pradžioje pačios telkia lėšas Reglamento (EB) Nr. 104/2000 35 straipsnyje nurodytoms išlaidoms padengti, o Komisija vėliau du kartus per metus jas kompensuoja, siekdamos užtikrinti racionalų finansinių srautų valdymą, jos turėtų rinkti reikiamą informaciją apie išlaidas ir perduoti ją Komisijai kartu su išlaidų deklaracija.

(6)

Komisija turėtų kompensuoti lėšas valstybėms narėms du kartus per metus, remdamasi išlaidų deklaracijomis ir patvirtinamaisiais dokumentais.

(7)

Kad Komisija galėtų veiksmingai pasinaudoti iš valstybių narių gauta informacija, ją reikėtų siųsti elektroniniu būdu.

(8)

Kad išmokant gamintojų organizacijoms pagalbą ne eurais ir rengiant išlaidų deklaracijas nebūtų taikomas skirtingas valiutos keitimo kursas, atitinkamos valstybės narės deklaracijose turėtų naudoti tokį patį valiutos keitimo kursą, kokį naudojo išmokėdamos pagalbą gavėjams. Taikomas valiutos keitimo kursas yra nustatomas pagal vykdomas operacijas, kaip nurodyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 1925/2000, nustatančiame vykdomas operacijas apskaičiuojant tam tikras pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros rinkos organizavimo mechanizmus valiutos keitimo kursui taikytinas sumas (7).

(9)

Kad pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu suteiktos išmokos turėtų teisinį pagrindą, šį reglamentą tikslinga taikyti atgaline tvarka nuo 2006 m. spalio 16 d.,

a)

per pastarąjį šešių mėnesių ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas;

b)

visas išlaidas, patirtas nuo finansinių metų pradžios iki pastarojo šešių mėnesių ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

28.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 379/54

(1)

Kai kurios valstybės narės pateikė prašymus pakeisti kai kuriuos iš Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2273/93 (2) priede nustatytų intervencinių centrų kitais dėl patogesnės jų buvimo vietos ar dėl geresnio nustatytų sąlygų tenkinimo. Šiems prašymams reikėtų pritarti.

(2)

Atsižvelgiant į Bulgarijos ir Rumunijos stojimą, šioms naujoms valstybėms narėms turi būti nustatyti intervenciniai centrai ir įtraukti į Reglamente (EEB) Nr. 2273/93 pateiktą sąrašą.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 2273/93.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Javų vadybos komiteto nuomonę,