PRIEDAS

TECHNINËS SÀVEIKOS SPECIFIKACIJOS

POSISTEMIS: GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

1.

ĮVADAS

1.1.	Techninė taikymo sritis

1.2.	Geografinė taikymo sritis

2.	POSISTEMIO APIBRĖŽIMAS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.	Posistemis

2.2.	Taikymo sritis

2.2.1.

Darbuotojai ir traukiniai

2.2.2.

Naudojimo principai

2.2.3.

Pritaikomumas eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai

2.3.	Ryšys tarp šios tss ir direktyvos 2004/49/EB

3.	ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.	Esminių reikalavimų laikymasis

3.2.	Esminių reikalavimų – apžvalga

3.3.	Specialieji šių reikalavimų aspektai

3.3.1.

Sauga

3.3.2.

Patikimumas ir prieinamumas

3.3.3.

Sveikata

3.3.4.

Aplinkos apsauga

3.3.5.

Techninis suderinamumas

3.4.	Aspektai, ypač susiję su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu

3.4.1.

Sauga

3.4.2.

Patikimumas ir prieinamumas

3.4.3.

Techninis suderinamumas

4.	POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.

Įvadas

4.2.	Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai

4.2.1.

Reikalavimai darbuotojams

4.2.1.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.1.2.

Mašinistams skirti dokumentai

4.2.1.2.1.

Taisyklių sąvadas

4.2.1.2.2.

Geležinkelių linijos ir naudojamų geležinkelių linijų statinių ir įrenginių, esančių apsaugos zonoje, aprašas

4.2.1.2.2.1.

„maršruto vadovo“ rengimas

4.2.1.2.2.2.

Pakeisti duomenys

4.2.1.2.2.3.

Mašinisto informavimas realiuoju laiku

4.2.1.2.3.

Tvarkaraščiai

4.2.1.2.4.

Geležinkelių riedmenys

4.2.1.3.

Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

4.2.1.4.

Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti

4.2.1.5.

Eismo saugą užtikrinančios lokomotyvo brigados, traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, išduodančių leidimą traukiniams važiuoti sąveika

4.2.2.

Reikalavimai traukiniams

4.2.2.1.

Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.

Bendrasis reikalavimas

4.2.2.1.2.

Priekis

4.2.2.1.3.

Galas

4.2.2.2.

Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.

Bendrasis reikalavimas

4.2.2.2.2.

Valdymas

4.2.2.3.

Geležinkelių riedmenų identifikavimas

4.2.2.4.

Prekinio vagono pakrovimas

4.2.2.4.1.

Krovinio masės paskirstymas

4.2.2.4.2.

Ašies apkrova

4.2.2.4.3.

Krovinio tvirtinimas

4.2.2.4.4.

Kinematinis gabaritas

4.2.2.4.5.

Krovinių apdanga

4.2.2.5.

Traukinio formavimas

4.2.2.6.

Traukinio stabdžių sistema

4.2.2.6.1.

Minimalūs stabdžių sistema

4.2.2.6.2.

Stabdžių eksploatacinės savybės

4.2.2.7.

Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.2.7.2.

Būtinieji duomenys

4.2.3.

Reikalavimai traukinių operacijoms

4.2.3.1.

Traukinio planavimas

4.2.3.2.

Traukinių identifikavimas

4.2.3.3.

Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.

Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant

4.2.3.3.2.

Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę

4.2.3.4.

Geležinkelių transporto eismo valdymas

4.2.3.4.1.

Bendrieji reikalavimai

4.2.3.4.2.

Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.

Pranešimo apie traukinio buvimo vietą duomenys

4.2.3.4.2.2.

Perdavimo laiko nustatymas

4.2.3.4.3.

Pavojingi kroviniai

4.2.3.4.4.

Kokybė valdymas

4.2.3.5.

Duomenų registravimas

4.2.3.5.1.

Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje

4.2.3.5.2.

Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

4.2.3.6.

Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.

Kitų naudotojų informavimas

4.2.3.6.2.

Traukinių mašinistų informavimas

4.2.3.6.3.

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

4.2.3.7.

Avarinės situacijos valdymas

4.2.3.8.

Pagalba lokomotyvo brigadai, traukinio brigadai rikto arba sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

4.3.	Funkciniai ir techniniai reikalavimai sąsajoms

4.3.1.

Sąsajos su infrastruktūros TSS

4.3.2.

Sąsajos su kontrolės (valdymo) ir signalizacijos TSS

4.3.2.1.

Kontrolės duomenų registravimas

4.3.2.2.

Mašinisto budrumas

4.3.2.3.

ERTMS/ETCS ir ERTMS/GSM-R naudojimo taisyklės

4.3.2.4.

Signalo ir kelio ženklų matomumas

4.3.2.5.

Traukinio stabdžių sistema

4.3.2.6.

Smėlio naudojimas. Esminiai traukinio valdymo profesinės kvalifikacijos reikalavimai

4.3.2.7.

Duomenų registravimas ir įkaitusių ašidėžių nustatymas

4.3.3.

Sąsajos su geležinkelių riedmenų TSS

4.3.3.1.

Geležinkelių riedmenų identifikavimas

4.3.3.2.

Stabdymas

4.3.3.3.

Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai

4.3.3.4.

Traukinio matomumas

4.3.3.4.1.

Ant važiavimo kryptimi pasukto traukinio pirmojo geležinkelių riedmenų

4.3.3.4.2.

Gale

4.3.3.5.

Traukinio girdimumas

4.3.3.6.

Signalo matomumas

4.3.3.7.

Mašinisto budrumas

4.3.3.8.

Traukinio formavimas ir B priedas

4.3.3.9.

Prekinio vagono pakrovimas

4.3.3.10.

Traukinio sąstato parangos užtikrinimas ir pavojingi kroviniai

4.3.3.11.

Traukinio formavimas, H ir L priedai

4.3.3.12.

Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės ir avarinės situacijos valdymas

4.3.3.13.

Duomenų registravimas

4.3.4.

Sąsajos su TSS telematikos priemonės

4.3.4.1.

Traukinių identifikavimas

4.3.4.2.

Traukinio formavimas

4.3.4.3.

Traukinio išvykimas

4.3.4.4.

Traukinio naudojimas

4.3.4.5.

Geležinkelių riedmenų identifikavimas

4.4.	Naudojimo taisyklės

4.5.	Techninės priežiūros taisyklės

4.6.	Profesinė kvalifikacija

4.6.1.

Profesinė kompetencija

4.6.1.1.

Profesinės žinios

4.6.1.2.

Sugebėjimas šias žinias pritaikyti praktiškai

4.6.2.

Kalbinė kompetencija

4.6.2.1.

Principai

4.6.2.2.

Žinių lygis

4.6.3.

Pradinis ir vėlesnis darbuotojų įvertinimas

4.6.3.1.

Esminiai reikalavimai

4.6.3.2.

Mokymosi poreikių analizė

4.6.3.2.1.

Mokymosi poreikių analizės tobulinimas

4.6.3.2.2.

Mokymosi poreikių analizės rekonstravimas

4.6.3.2.3.

Specialieji reikalavimai lokomotyvo brigadai, traukinio brigadai ir pagalbiniams darbuotojams

4.6.3.2.3.1.

Žinios apie geležinkelių liniją

4.6.3.2.3.2.

Geležinkelių riedmenų išmanymas

4.6.3.2.3.3.

Pagalbiniai darbuotojai

4.7.	Sveikatos ir saugos darbe sąlygos

4.7.1.

Įvadas

4.7.2.

Profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimo kriterijai

4.7.3.

Psichologinį vertinimą atliekančių psichologų ir psichologinio vertinimo reikalavimų tvirtinimo kriterijai

4.7.3.1.

Psichologų sertifikavimas

4.7.3.2.

Psichologinio vertinimo turinys ir supratimas

4.7.3.3.

Vertinimo būdo pasirinkimas

4.7.4.

Medicininė apžiūra ir psichologiniai įvertinimai

4.7.4.1.

Prieš paskiriant:

4.7.4.1.1.

Privalomas medicininės apžiūros turinys

4.7.4.1.2.

Psichologinis įvertinimas

4.7.4.2.

Po paskyrimo

4.7.4.2.1.

Periodinių medicininių apžiūrų dažnumas

4.7.4.2.2.

Privalomos periodinės medicininės apžiūros turinys

4.7.4.2.3.

Papildomos medicininės apžiūros ir (arba) psichologiniai įvertinimai

4.7.5.

Medicinos reikalavimai

4.7.5.1.

Bendrieji reikalavimai

4.7.5.2.

Regos reikalavimai

4.7.5.3.

Klausos reikalavimai

4.7.5.4.

Nėštumas

4.7.6.

Specialieji reikalavimai, susiję su traukinio valdymu

4.7.6.1.

Periodinių medicininių patikrinimų dažnumas

4.7.6.2.

Papildomas medicininės apžiūros turinys

4.7.6.3.

Papildomi regos reikalavimai

4.7.6.4.

Papildomi klausos ir kalbos reikalavimai

4.7.6.5.

Antropometrija

4.7.6.6.

Nurodymai traumų atvejais

4.8.	Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai

4.8.1.

Infrastruktūra

4.8.2.

Geležinkelių riedmenys

5.	SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.	Nustatymai

5.2.	Sudedamųjų Dalių Sąrašas

5.3.	Sudedamųjų Dalių Charakteristikos Ir Specifikacijos

6.	SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.	Sąveikos Sudedamosios Dalys

6.2.	Geležinkelių Transporto Eismo Organizavimo Ir Valdymo Posistemis

6.2.1.

Principai

6.2.2.

Taisyklių Ir Procedūrų Dokumentai

6.2.3.

Įvertinimas

6.2.3.1.

Kompetentingos Institucijos Sprendimas

6.2.3.2.

Jei Reikalingas Įvertinimas

6.2.4.

Sistemos Naudojimo Savybės

7.	ĮGYVENDINIMAS

7.1.

Principai

7.2.	Įgyvendinimo Rekomendacijos

7.3.	Specifiniai Atvejai

7.3.1

Įvadas

7.3.2

Specifinių Atvejų Sąrašas Priedai

A1 PRIEDAS.

ERTMS/ETCS NAUDOJIMO TAISYKLĖS

A2 PRIEDAS.

ERTMS/GSM-R NAUDOJIMO TAISYKLĖS

B PRIEDAS.

KITOS TAISYKLĖS, LEIDŽIANČIOS NUOSEKLIAI VEIKTI NAUJIEMS STRUKTŪRINIAMS POSISTEMIAMS:

C PRIEDAS.

SAUGOS PRANEŠIMŲ METODOLOGIJA

D PRIEDAS.

SU MARŠRUTU(-AIS), KURĮ KETINAMA EKSPLOATUOTI, SUSIJUSI INFORMACIJA, PRIE KURIOS GELEŽINKELIO ĮMONĖ TURI TURĖTI PRIEIGĄ

E PRIEDAS.

KALBOS IR KOMUNIKACIJOS LYGIS

F PRIEDAS.

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIO ĮVERTINIMO REKOMENDACIJOS

G PRIEDAS.

INFORMACINIS, NEPRIVALOMAS PARAMETRŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, KURIOS TURI BŪTI PATIKRINTOS, SĄRAŠAS

H PRIEDAS.

MINIMALŪS ELEMENTAI, SVARBŪS PROFESINEI TRAUKINIO VALDYMO KVALIFIKACIJAI

I PRIEDAS.

NENAUDOJAMA

J PRIEDAS.

MINIMALŪS ELEMENTAI, SVARBŪS PROFESINEI KVALIFIKACIJAI, SUSIJUSIAI SU „TRAUKINIŲ LYDĖJIMU“

K PRIEDAS.

NENAUDOJAMA

L PRIEDAS.

MINIMALŪS ELEMENTAI, SVARBŪS PROFESINEI KVALIFIKACIJAI, SUSIJUSIAI SU TRAUKINIŲ RENGIMU

M PRIEDAS.

NENAUDOJAMA

N PRIEDAS.

ĮGYVENDINIMO GAIRĖS

O PRIEDAS.

NENAUDOJAMA

P PRIEDAS.

GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ IDENTIFIKAVIMAS

Q PRIEDAS.

NENAUDOJAMA

R PRIEDAS.

TRAUKINIO IDENTIFIKAVIMAS

S PRIEDAS.

TRAUKINIO MATOMUMAS – GALINĖ DALIS

T PRIEDAS.

STABDŽIŲ NAUDOJIMO SAVYBĖS

U PRIEDAS.

NEIŠSPRĘSTŲ KLAUSIMŲ SĄRAŠAS

V PRIEDAS.

MAŠINISTAMS SKIRTŲ TAISYKLIŲ DOKUMENTŲ RENGIMAS IR REKONSTRAVIMAS

TERMINŲ ŽODYNAS

TECHNINĖ SĄVEIKOS SPECIFIKACIJA

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIS

1.   ĮVADAS

1.1.   TECHNINĖ TAIKYMO SRITIS

Ši Techninė sąveikos specifikacija (toliau – TSS) taikoma geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, nurodytam sąraše, kuris pateiktas Direktyvos 2001/16/EB II priedo 1 punkte.

Daugiau informacijos apie geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemį yra pateikta 2 skyriuje.

1.2.   GEOGRAFINĖ TAIKYMO SRITIS

Geografinė šios TSS taikymo sritis – transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kaip aprašyta Direktyvos 2001/16/EB I priede.

Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 5 straipsnio 3 dalį ši TSS:

a)	nurodo numatomą geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio paskirties sritį – 2 skyrius;

b)	nustato esminius kiekvieno konkretaus posistemio reikalavimus ir jo sąsajas su kitais posistemiais – 3 skyrius;

c)

nustato funkcinius ir techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti konkretus posistemis, ir jo sąsajas su kitais posistemiais. Jei būtina, šie reikalavimai gali skirtis atsižvelgiant į posistemio paskirtį, pvz., priklausomai nuo direktyvos I priede nustatytų geležinkelio linijos, transporto mazgo ir (arba) geležinkelių riedmenų kategorijos – 4 skyrius;

d)	nustato sudedamąsias sąveikos dalis ir sąsajas, kurioms taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, kurie yra būtini transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti – 5 skyrius;

e)

nurodo kiekvienu svarstomu atveju taikomas atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo procedūras. Tos procedūros – visų pirmiausia Sprendime 93/465/EEB nustatyti moduliai arba, tam tikrais atvejais, – specialiosios procedūros, taikytinos siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį arba tinkamumą naudoti ir posistemių „EB“ patikrą. Jeigu yra dokumentų, kuriuos galima naudoti kaip nuorodas, palengvinančias šios TSS įgyvendinimą, jie yra išvardijami – 6 skyrius;

f)	nurodo TSS įgyvendinimo strategiją. Visų pirma būtina nurodyti etapus, kurie turi būti užbaigti, ir sudedamąsias dalis, kurias galima taikyti siekiant nuo dabartinės palaipsniui pereiti prie galutinės padėties, kai TSS reikalavimų vykdymas bus visiems privalomas – 7 skyrius;

g)	nustato atitinkamų darbuotojų profesinę kvalifikaciją bei sveikatos ir saugos darbe sąlygas, kurių privaloma laikytis eksploatuojant atitinkamą posistemį ir atliekant techninę jo priežiūrą bei įgyvendinant TSS – 4 skyrius.

Be to, pagal 5 straipsnio 5 dalį galima numatyti specialius kiekvienos TSS atvejus; jie yra nurodyti 7 skyriuje.

Šios TSS 4 skyriuje taip pat yra pateikiamos 1.1 ir 1.2 poskirsniuose nurodytai konkrečiai taikymo sričiai skirtos naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės.

2.   POSISTEMIO APIBRĖŽIMAS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.   POSISTEMIS

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio apibrėžimas nustatytas Direktyvos 2001/16/EB II priedo 2.4 skirsniu.

Visų pirmiausia jame pateikta:

—	„Procedūros ir joms vykdyti reikalinga įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normaliu ir pablogėjusiu režimu, įskaitant visų pirma traukinių valdymą, traukinių eismo planavimą ir tvarkymą.

—	Profesinės kvalifikacijos, kurių gali reikėti teikiant tarptautines paslaugas.“

2.2.   TAIKYMO SRITIS

Šios TSS taikymo sritis – infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių, susijusių su geležinkelių transporto eismu paprastųjų geležinkelių TEN linijose, geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis.

TSS išdėstytas specifikacijas dėl geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo galima naudoti kaip informacinį dokumentą traukinių eismui, net jeigu šiems traukiniams netaikoma ši TSS.

2.2.1.   DARBUOTOJAI IR TRAUKINIAI

4.6 ir 4.7 poskirsniai taikomi tiems darbuotojams, kurie atlieka su sauga susijusias svarbiausias traukinio valdymo užduotis ir lydi traukinį jam kertant valstybių sieną(-as) ir dirbantiems toliau nei bet kuri vieta(-os), kuri(-os) infrastruktūros valdytojų tinklo nuostatuose apibrėžiama(-os) kaip „pasienis“ ir įtraukta(-os) į jo įgaliojimus eismo saugos srityje.

Nelaikoma, kad darbuotojas kerta sieną, jei veikla atliekama tik „pasienio“ vietovėse, kaip aprašyta anksčiau.

Tiems darbuotojams, kurie atlieka svarbiausias eismo saugos požiūriu traukinių išleidimo ir leidimų judėti išdavimo užduotis, valstybėse narėse bus taikomos profesinės kvalifikacijos ir sveikatos bei saugos darbe abipusio pripažinimo sąlygos.

Tiems darbuotojams, kurie atlieka eismo saugos požiūriu svarbias užduotis, susijusias su paskutiniu traukinio parengimu prieš kertant sieną(-as) ir darbu toliau nei bet kuri(-ios) „pasienio“ vietovė(-ės), kaip aprašyta pirmiau, 4.6 poskirsnis bus taikomas valstybėms narėms abipusiai pripažinus sveikatos ir saugos darbe sąlygas. Nebus laikoma, kad teikiamos paslaugos (darbai) pasienio teritorijoje, jeigu visi valstybės sieną kertančio traukinio geležinkelių riedmenys sieną pervažiuoja tik iki „pasienio“ vietos(-ų), kaip aprašyta pirmiau.

Pirmiau išdėstytus dalykus galima apibendrinti toliau pateiktose lentelėse:

Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie kirs valstybės sienas ir vyks toliau nei pasienio vietovė.

Užduotis	Profesinė kvalifikacija	Medicinos reikalavimai
Traukinio valdymas ir lydėjimas	4.6	4.7
Leidimų traukiniams judėti išdavimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Traukinio parengimas	4.6	Abipusis pripažinimas
Traukinio išleidimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas

Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie nekerta valstybės sienų arba kerta, bet nevyksta toliau nei pasienio vietovės

Užduotis	Profesinė kvalifikacija	Medicinos reikalavimai
Traukinio valdymas ir lydėjimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Leidimų traukiniams judėti išdavimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Traukinio parengimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas
Traukinio išleidimas	Abipusis pripažinimas	Abipusis pripažinimas

Skaitant šias lenteles, turi būti atkreiptas dėmesys, kad 4.2.1. skyriuje aprašyti ryšio principai yra privalomi.

2.2.2.   NAUDOJIMO PRINCIPAI

Europoje nusistovėjusius infrastruktūros skirtumus ir sampratas, kurios bent iš dalies lemia dabartinius taisyklių ir darbo tvarkos skirtumus, dažnai galima suvienodinti tik panaudojus dideles investicijas.

Todėl dabartinės šios TSS versijos, pirmosios po Direktyvos 2001/16/EB įsigaliojimo – bendras tikslas nėra sukurti bendrus Europos paprastųjų geležinkelių eismo organizavimo ir tvarkymo nuostatus Tačiau taisyklės ir procedūros, leidžiančios darniai veikti naujiems struktūriniams posistemiams, kuriuos ketinama naudoti TEN, ypač tiems, kurie tiesiogiai susiję su nauja geležinkelių transporto eismo valdymo ir signalizacijos sistema, turi būti identiškos, jeigu susiklostytų vienodos situacijos.

Iš pradžių ši TSS apėmė tik tuos paprastųjų geležinkelių „Traukinių eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio elementams (kaip nustatyta 4 skyriuje), kur iš esmės yra daugiausia eksploatacinių sąsajų tarp geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų, arba ten, kur tai naudinga sąveikai. Atliekant tai, reikiamas dėmesys buvo skirtas Direktyvos 2004/49/EB (geležinkelių saugos direktyva) reikalavimams.

Vėliau ketinama, kad išsamios Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) naudojimo taisyklės, kai jos bus prieinamos, bus nustatytos šios TSS priede (A1 skirtas ERTMS/ETCS, A2 skirtas ERTMS/GSMR). Šiuo metu pridėtas A1 priedas yra tik informacinis ir neprivalomas, nes taisyklės dar nėra pabaigtos.

2.2.3.   PRITAIKOMUMAS EKSPLOATUOJAMIEMS GELEŽINKELIŲ RIEDMENIMS IR INFRASTRUKTŪRAI

Didžioji dalis šioje TSS nustatytų reikalavimų yra susiję su procesais ir procedūromis, tačiau tam tikra dalis reikalavimų taip pat yra susiję su fiziniais elementais, traukiniais ir geležinkelių riedmenimis, kurie svarbūs naudojimui.

Šių elementų projektavimo kriterijai aprašyti tose TSS, kurios taikomos kitiems posistemiams, pvz., geležinkelių riedmenų. OPE TSS kontekste įvertinta jų eksploatacinė funkcija.

Tokiais atvejais pripažįstama, jog naudojamų geležinkelių riedmenų ir (arba) infrastruktūros įrenginių pakeitimas, kad atitiktų visus šios TSS reikalavimus, gali būti nepelningas. Todėl aptariami reikalavimai turi būti taikomi tik naujiems elementams arba tada, kai elementas yra modernizuojamas arba atnaujinamas, ir norint pradėti eksploatuoti, reikalingas naujas leidimas, kaip nustatyta Direktyvos 2001/16/EB 14.3 straipsnyje.

2.3.   RYŠYS TARP ŠIOS TSS IR DIREKTYVOS 2004/49/EB

Nors ši TSS sukurta pagal Sąveikos direktyvą 2001/16/EB, ji skirta reikalavimams, glaudžiai susijusiems su eksploatacinėmis procedūromis ir procesais, kurių reikalaujama iš infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės, norint gauti saugos sertifikatą pagal Saugos direktyvą 2004/49/EB.

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   ESMINIŲ REIKALAVIMŲ LAIKYMASIS

Kaip nustatyta Direktyvos 2001/16/EB 4 straipsnio 1 dalyje, transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti Direktyvos III priedo bendrosiose sąlygose nustatytus esminius reikalavimus.

3.2.   ESMINIŲ REIKALAVIMŲ – APŽVALGA

Esminiai reikalavimai taikomi:

—

saugai,

—	patikimumui ir tinkamumui,

—	sveikatai,

—	aplinkosaugai,

—	techniniam suderinamumui.

Remiantis Direktyva 2001/16/EB, esminiai reikalavimai gali būti bendrai taikomi visai transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai arba specialiai kiekvienam posistemiui ir jo sudedamosioms dalims.

3.3.   SPECIALIEJI ŠIŲ REIKALAVIMŲ ASPEKTAI

Bendrųjų reikalavimų svarba geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui nustatyta toliau pateiktuose punktuose.

3.3.1.   SAUGA

Pagal Direktyvos 2001/16/EB III priedą su sauga susiję esminiai reikalavimai, taikomi geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, yra šie:

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.1.1 punkto reikalavimas:

„Saugai svarbių sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti konkretiems ypatingiems atvejams.“

Jeigu tai susiję su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu, šis esminis reikalavimas skiriamas poskirsnio „traukinio matomumas“ (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniai) ir „traukinio girdimumas“ (4.2.2.2 ir 4.3 poskirsniuose) specifikacijai.

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.1.2 punkto reikalavimas:

„Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.1.3 punkto reikalavimas:

„Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.“

Jei tai yra susiję su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu, šis esminis reikalavimas skiriamas poskirsnio „traukinio matomumas“ (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniai) specifikacijai.

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.1.4 punkto reikalavimas:

„Projektuojant stacionarius įrenginius ir riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.1.5 punkto reikalavimas:

„Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.2.   PATIKIMUMAS IR PRIEINAMUMAS

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.2 punkto reikalavimas

„Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.3.   SVEIKATA

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.3.1 punkto reikalavimas:

„Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.3.2 punkto reikalavimas:

„Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.4.   APLINKOS APSAUGA

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.4.1 punkto reikalavimas:

„Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sukūrimo ir eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį atsižvelgta pagal galiojančias Bendrijos nuostatas sistemas dar projektuojant.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.4.2 punkto reikalavimas:

„Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ir dujoms, ypač kilus gaisrui.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.4.3 punkto reikalavimas:

„Riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.4.4 punkto reikalavimas:

„Eksploatuojant transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą turi būti laikomasi esamų akustinės taršos taisyklių.“

Kadangi tai svarbiausias esminis reikalavimas, nagrinėjamas Triukšmo TSS, geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis 4.2.2.2 ir 4.3 poskirsniuose „traukinio girdimumo“ atžvilgiu apibrėžia tam tikrus elementus.

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.4.5 punkto reikalavimas:

„Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos eksploatavimas neturi sukelti neleistino lygio žemės virpesių netoli infrastruktūros esančiose tvarkingai prižiūrimose vietose ir jose vykdomai veiklai.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.3.5.   TECHNINIS SUDERINAMUMAS

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.5 punkto reikalavimas

„Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.

Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.“

Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.

3.4.   ASPEKTAI, YPAČ SUSIJĘ SU GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIU

3.4.1.   SAUGA

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.6.1 punkto reikalavimas:

„Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir valdymo centrų darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų saugią eksploataciją atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių sudaryta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukšto lygio saugą.“

Esminis reikalavimas skirtas šiems specifikacijos poskirsniams:

—	Geležinkelių riedmenų identifikavimas (4.2.2.3 poskirsnis)

—	Traukinio stabdžių sistema (4.2.2.6 poskirsnis)

—	Traukinio formavimas (4.2.2.5 poskirsnis)

—	Prekinio vagono pakrovimas (4.2.2.4 poskirsnis)

—	Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (4.2.2.7 poskirsnis)

—	Traukinio matomumas (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniai)

—	Traukinio girdimumas (4.2.2.2 ir 4.3 poskirsniai)

—	Traukinio išvykimas (4.2.3.3 poskirsnis)

—	Geležinkelių transporto eismo valdymas (4.2.3.4 poskirsnis)

—	Signalo matomumas ir budrumo įtaisas (4.3 poskirsnis)

—	Eismo saugą užtikrinančios lokomotyvo brigados, traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, išduodančių leidimą traukiniams važiuoti sąveika (4.2.1.5 ir 4.6 poskirsniai)

—	Mašinistams skirti dokumentai (4.2.1.2 poskirsnis)

—	Dokumentai, skirti geležinkelio įmonių darbuotojams, išskyrus mašinistus (4.2.1.3 poskirsnis)

—	Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti (4.2.1.4 poskirsnis)

—	Naudojimas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis)

—	Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis)

—	Naudojimo taisyklės (4.4 poskirsnis)

—	Profesinė kvalifikacija (4.6 poskirsnis)

—	Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (4.7 poskirsnis)

3.4.2.   PATIKIMUMAS IR PRIEINAMUMAS

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.6.2 punkto reikalavimas:

„Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių nustatyta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukštą sistemos patikimumo ir prieinamumo lygį.“

Šio esminio reikalavimo vykdymas užtikrinamas šiais specifikacijos poskirsniais:

—	Traukinio formavimas (4.2.2.5 poskirsnis)

—	Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (4.2.2.7 poskirsnis)

—	Geležinkelių transporto eismo valdymas (4.2.3.4 poskirsnis)

—	Eismo saugą užtikrinančios lokomotyvo brigados, traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, išduodančių leidimą traukiniams važiuoti sąveika (4.2.1.5 poskirsnis)

—	Naudojimas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis)

—	Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis)

—	Profesinė kvalifikacija (4.6 poskirsnis)

—	Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (4.7 poskirsnis)

3.4.3.   TECHNINIS SUDERINAMUMAS

Esminis Direktyvos 2001/16/EB III priedo 2.6.3 punkto reikalavimas:

„Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir traukinių eismo valdymo darbuotojų kvalifikacija turi užtikrinti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos eksploatacinį efektyvumą atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus.“

Šis esminis reikalavimas skirtas šiems specifikacijos poskirsniams:

—	Geležinkelių riedmenų identifikavimas (4.2.2.3 poskirsnis)

—	Traukinio stabdžių sistema (4.2.2.6 poskirsnis)

—	Traukinio formavimas (4.2.2.5 poskirsnis)

—	Prekinio vagono pakrovimas (4.2.2.4 poskirsnis)

—	Eismo saugą užtikrinančios lokomotyvo brigados, traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, išduodančių leidimą traukiniams važiuoti sąveika (4.2.1.5 poskirsnis)

—	Naudojimas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis)

—	Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis)

4.   POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS

4.1.   ĮVADAS

Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2001/16/EB ir kurios sudedamoji dalis yra geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis – tai vientisa transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kurios nuoseklumas turi būti patikrintas. Visų pirma turi būti patikrintas posistemio nuoseklumas, atsižvelgiant į jo specifikacijas, jo sąsajų suderinimas su sistema, į kurią jis yra integruotas, bei naudojimo taisyklės.

Atsižvelgiant į visus esminius reikalavimus, geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis, kaip aprašyta 2.2 poskirsnyje, apima tik kitame skyriuje nustatytus elementus.

Pagal Direktyvą 2001/14/EB infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už tai, kad traukiniams, turintiems leidimą važiuoti jo tinkle, būtų pateikti visi būtini reikalavimai, atsižvelgiant į geografines atskirų geležinkelio linijų ypatybes ir toliau nustatytus funkcinius arba techninius reikalavimus.

4.2.   FUNKCINIAI IR TECHNINIAI POSISTEMIO REIKALAVIMAI

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio funkciniai ir techniniai reikalavimai – tai:

—	reikalavimai darbuotojams

—	su traukiniais susijusios specifikacijos

—	reikalavimai traukinių operacijoms

4.2.1.   REIKALAVIMAI DARBUOTOJAMS

4.2.1.1.   Bendrieji reikalavimai

Šiame skyriuje kalbama apie darbuotojus, kurie prisideda prie posistemio darbo atlikdami eismo saugos požiūriu svarbias užduotis, turinčias tiesioginę sąsają tarp geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo.

—	Geležinkelio įmonės darbuotojai: — valdo traukinius (toliau dokumente – „mašinistas“) ir yra „traukinio brigados“ dalis, — atlieka užduotis traukinyje (išskyrus valdymą) ir yra „traukinio brigados“ dalis, — atlieka traukinių parengimo užduotis.

—	Infrastruktūros valdytojo darbuotojai, išduodantys leidimą traukiniams važiuoti

Sritys, kurioms taikoma:

—	Dokumentai

—

Ryšiai

ir pagal šios TSS 2.2 skyriuje nustatytą taikymo sritį:

—	Kvalifikacijos (žr. 4.6 poskirsnį ir H, J bei L priedus)

—	Sveikatos ir saugos sąlygos (žr. 4.7 poskirsnį)

4.2.1.2.   Mašinistams skirti dokumentai

Traukinį eksploatuojanti geležinkelio įmonė turi mašinistui suteikti visą informaciją, reikalingą pareigoms atlikti.

Ši informacija turi apimti būtinus elementus, svarbius maršrutuose dirbant normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tuose maršrutuose naudojamus geležinkelių riedmenis.

4.2.1.2.1.   Taisyklių sąvadas

Visos reikalingos mašinisto darbo procedūros turi būti pateiktos dokumente arba kompiuterio laikmenoje, vadinamojoje „Mašinisto taisyklių knygoje“.

„Mašinisto taisyklių knygoje“ turi būti pateikti reikalavimai, taikytini visiems maršrutams, kuriuose dirbama, ir tuose maršrutuose naudojamiems geležinkelių riedmenims, atsižvelgiant į visas sąlygas, su kuriomis mašinistas gali susidurti: darbas normaliomis, pablogėjusiomis sąlygomis ir darbas avarinių situacijų metu.

Du skirtingi aspektai, kuriuos turi apimti „Mašinisto taisyklių knyga“:

—	aprašomos bendrosios taisyklės ir procedūros, galiojančios TEN (atsižvelgiant į A, B ir C priedus)

—	specialiai kiekvienam infrastruktūros valdytojui nustatomos reikalingos taisyklės ir procedūros

Turi būti įtrauktos procedūros, taikomos bent jau šiems aspektams:

—	Darbuotojų sauga ir saugumas

—	Kontrolė, valdymas ir signalizacija

—	Traukinio naudojimas, įskaitant darbą pablogėjusiu režimu

—	Trauka ir geležinkelių riedmenys

—	Riktai ir avarijos

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už šio dokumento parengimą.

Geležinkelio įmonė visai infrastruktūrai, kurioje dirbs jos mašinistai, turi pateikti vienodu formatu „Mašinisto taisyklių knygą“.

Joje turi būti du priedėliai:

—	1 priedėlis. Pranešimų perdavimo ir priėmimo procedūrų vadovas;

—	2 priedėlis. Blankų rinkinys.

Geležinkelio įmonė „Mašinisto taisyklių knygą“ parengia bet kuria vienos iš valstybių narių kalba arba vieno iš infrastruktūros valdytojų, kuriam taisyklės bus taikomos, vartojama kalba. Šis reikalavimas nebus taikoma pranešimams ir blankams, kurie turi būti parašyti infrastruktūros valdytojo(-ų) vartojama kalba.

„Mašinisto taisyklių knygos“ rengimą ir rekonstravimą turi sudaryti tokie etapai:

—	infrastruktūros valdytojas (arba už naudojimo taisyklių parengimą atsakinga organizacija) geležinkelio įmonei turi infrastruktūros valdytojo vartojama kalba pateikti atitinkamą informaciją,

—	geležinkelio įmonė turi sudaryti pirminį arba atnaujintą dokumentą;

—	jei geležinkelio įmonė „Mašinisto taisyklių knygai“ sudaryti pasirinko kitą kalbą nei ta, kuria buvo pateikta pirminė informacija, geležinkelio įmonė yra atsakinga už informacijos vertimą.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 dalį infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, kad būtų užtikrinama, jog geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinys yra išsamus ir tikslus.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 dalį geležinkelio įmonės eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, kad būtų užtikrinama, jog „Taisyklių sąvado“ turinys yra išsamus ir tikslus.

V priede šis procesas parodytas struktūrine schema ir pateikiama proceso apžvalga.

4.2.1.2.2.   Geležinkelių linijos ir naudojamų geležinkelių linijų statinių ir įrenginių, esančių apsaugos zonoje, aprašas

Mašinistai privalo turėti geležinkelių linijų ir susijusių naudojamų linijų įrangos, svarbios valdymui, aprašą. Tokia informacija mašinistams turi būti geležinkelių linijų statinių ir įrenginių, esančių apsaugos zonoje, aprašas, pateiktas atskiru dokumentu, kuris vadinamas „Maršruto vadovu“ (tai gali būti įprastas dokumentas arba pateiktas kompiuterio laikmenos pavidalu).

Toliau nurodytas privalomos pateikti minimalios informacijos sąrašas:

—	bendrosios naudojimo charakteristikos

—	įkalnių ir nuokalnių ženklinimas

—	išsami geležinkelių linijos schema

4.2.1.2.2.1.   „Maršruto vadovo“ rengimas

„Maršruto vadovas“ turi būti parengtas bet kuria vienos iš valstybių narių kalba, kurią pasirenka geležinkelio įmonė, arba infrastruktūros valdytojo vartojama kalba.

„Mašinisto vadove“ turi būti pateikta ši informacija (šis sąrašas nėra baigtinis):

—

bendrosios naudojimo charakteristikos: — signalizacijos tipas ir atitinkamas naudojimo režimas (dvikelis geležinkelio ruožas, dvipusis geležinkelių transporto eismas, eismas taisyklinguoju arba netaisyklinguoju keliu ir kt.) — elektros energijos tiekimo tipas — bėgių ir traukinio radijo ryšio įrangos tipas.

—	įkalnių ir nuokalnių ženklinimas: — nuolydžių dydžiai ir jų tiksli vieta

—

išsami geležinkelių linijos schema: — geležinkelio linijos stočių pavadinimai ir pagrindinės vietos bei jų padėtis; — tuneliai, įskaitant vietą, pavadinimą, ilgį, specialią informaciją, pvz., apie pėsčiųjų takus ir saugaus išėjimo vietų buvimą, taip pat saugias vietas, į kurias galima evakuoti keleivius; — svarbios vietos, pvz., neutralūs ruožai; — kiekviename kelyje leidžiamas greitis, įskaitant, jei būtina, ir skirtingą greitį, atsižvelgiant į tam tikrus traukinių tipus; — už geležinkelių transporto eismo valdymo kontrolę atsakingos organizacijos pavadinimas ir geležinkelių transporto eismo valdymo kontrolės vietų pavadinimas(-ai); — geležinkelių transporto eismo valdymo centrų, pvz., stočių (kelio postų), pavadinimai ir vietos; — naudotinų radijo ryšio kanalų identifikavimas.

Visoms infrastruktūroms, kuriose eksploatuojami atskiros geležinkelio įmonės traukiniai, tokiu pačiu būdu turi būti parengtas „Maršruto vadovas“.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už „Maršruto vadovo“ parengimą pagal infrastruktūros valdytojo(-ų) pateiktą informaciją.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 dalį infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, kad būtų užtikrinama, jog geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinys yra išsamus ir tikslus.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 dalį geležinkelio įmonės eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, kad būtų užtikrinama, jog „Maršruto vadovo“ turinys yra išsamus ir tikslus.

4.2.1.2.2.2.   Pakeisti duomenys

Infrastruktūros valdytojas turi informuoti geležinkelio įmonę apie visam laikui arba laikinai pakeistus duomenis. Geležinkelio įmonė turi surašyti tuos pakeitimus į specialų dokumentą arba kompiuterio laikmeną, kurios formatas turi būti vienodas visoms infrastruktūroms, kuriomis naudojasi šios geležinkelio įmonės traukiniai.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 dalį infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, kad būtų užtikrinama, jog geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinys yra išsamus ir tikslus.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 dalį geležinkelio įmonės eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, kad būtų užtikrinama, jog pakeistų duomenų dokumento turinys yra išsamus ir tikslus.

4.2.1.2.2.3.   Mašinisto informavimas realiuoju laiku

Tvarką, pagal kurią mašinistams realiuoju laiku pranešama apie visus maršruto saugos priemonių pakeitimus, parengia atitinkami infrastruktūros valdytojai [procesas turi būti vienodas ir atitikti naudojamas Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS) arba Europos traukinių kontrolės sistemą (ETCS)].

4.2.1.2.3.   Tvarkaraščiai

Geležinkelių transporto eismo tvarkaraštis padeda tiksliai tvarkyti eismą, teikti paslaugas.

Geležinkelio įmonė turi pateikti mašinistams įprastam traukinio naudojimui reikalingą bent šią minimalią informaciją, t. y.:

—	traukinio identifikavimas;

—	traukinio kursavimo dienos (jei būtina);

—	sustojimo vietos ir su jomis susijusi veikla;

—	kitos laiku apskaičiuotos vietos;

—	atvažiavimo į kiekvieną iš tų vietų, išvažiavimo iš jų arba jų pravažiavimo laikas.

Tokia traukinio naudojimo informacija, pagrįsta infrastruktūros valdytojo nurodyta informacija, gali būti pateikta elektronine arba spausdinto dokumento forma.

Informacija mašinistui turi būti nuosekliai pateikiama visose geležinkelio įmonės eksploatuojamose linijose.

4.2.1.2.4.   Geležinkelių riedmenys

Geležinkelio įmonė turi pateikti mašinistui visą informaciją, kuri svarbi dirbant su geležinkelių riedmenimis pablogėjusiomis sąlygomis (pvz., tada, kai traukiniui reikia pagalbos). Dokumentuose tokiais atvejais taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į specialią sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais.

4.2.1.3.   Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus

Geležinkelio įmonė visus savo darbuotojus (dirbančius traukinyje arba ne), atliekančius eismo saugos požiūriu svarbias užduotis, apimančias tiesioginę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, įranga arba sistemomis, turi aprūpinti taisyklėmis, darbo tvarkos nurodymais, suteikti specialią informaciją apie geležinkelių riedmenis ir maršrutus, kuri tinkama atliekant tokias užduotis. Tokia informacija turi būti taikoma tiek įprastos, tiek naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis metu.

Traukiniuose dirbantiems darbuotojams skirtos informacijos struktūra, formatas, turinys ir parengimo bei rekonstravimo procesas turi būti pagrįstas šios TSS 4.2.1.2 poskirsnyje nustatyta specifikacija.

4.2.1.4.   Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti

Visa informacija, reikalinga užtikrinti su sauga susijusį ryšį tarp traukiniams važiuoti leidimus išduodančių darbuotojų ir traukinio brigados, turi būti išdėstyta:

—	ryšio principus aprašančiuose dokumentuose (C priedas);

—	blankų rinkiniu vadinamame dokumente.

Infrastruktūros valdytojas šiuos dokumentus turi parengti savo vartojama kalba.

4.2.1.5.   Eismo saugą užtikrinančios lokomotyvo brigados, traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, išduodančių leidimą traukiniams važiuoti sąveika

Eismo saugą užtikrinančios lokomotyvo brigados, traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų (kaip nustatyta L priede) ir traukiniams važiuoti leidimus išduodančių darbuotojų turi būti vartojama atitinkamoje linijoje infrastruktūros valdytojo vartojama kalba (žr. Specialiųjų terminų žodyną).

Bendravimo eismo saugos klausimais tarp traukinio brigados ir traukiniams važiuoti leidimą išduodančių darbuotojų principai išdėstyti C priede.

Pagal Direktyvą 2001/14/EB infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už kasdien darbuotojų vartojamos kalbos paskelbimą.

Tačiau ten, kur praktika rodo, kad reikalinga antra kalba, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už jos vartojimo ribų nustatymą.

4.2.2.   REIKALAVIMAI TRAUKINIAMS

4.2.2.1.   Traukinio matomumas

4.2.2.1.1.   Bendrasis reikalavimas

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio priekis ir galas butų paženklinti atitinkamais ženklais.

4.2.2.1.2.   Priekis

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad artėjantis traukinys būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas; tam naudojami priekiniai baltos spalvos žiburiai. Tai leidžia artėjantį traukinį atskirti nuo gretimais keliais važiuojančių automobilių transporto priemonių arba kitų judančių objektų.

Išsamias technines sąlygas galima rasti 4.3.3.4.1 poskirsnyje.

4.2.2.1.3.   Galas

Šie reikalavimai nustatyti S priede.

4.2.2.2.   Traukinio girdimumas

4.2.2.2.1.   Bendrasis reikalavimas

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukiniuose būtų įrengtas garso signalo įtaisas, kuriuo pranešama apie artėjantį traukinį.

4.2.2.2.2.   Valdymas

Iš visų traukinio valdymo padėčių turi būti galima įjungti garso signalo įtaisą.

4.2.2.3.   Geležinkelių riedmenų identifikavimas

Kiekvienas riedmuo turi turėti unikalų numerį, pagal kurį būtų galima jį atskirti nuo kitų geležinkelio geležinkelių riedmenų. Tas numeris turi būti gerai matomas bent ant kiekvieno geležinkelių riedmenų šono.

Taip pat turi būti įmanoma nustatyti geležinkelių riedmeniui taikomus naudojimo apribojimus.

Reikalavimai išsamiau nustatyti P priede.

4.2.2.4.   Prekinio vagono pakrovimas

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad vagonai būtų saugiai ir patikimai pakrauti ir kad tokie išliktų visą kelionę; turi būti atsižvelgiama į tai:

4.2.2.4.1.   Krovinio masės paskirstymas

Vagonai turi būti pakrauti taip, kad krovinio svoris tolygiai pasiskirstytų ant visų ašių. Ten, kur dėl tam tikro krovinio dydžio arba formos tai neįmanoma, geležinkelio įmonė visą kelionę turi kroviniui taikyti specialias vežimo sąlygas.

4.2.2.4.2.   Ašies apkrova

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad vagonai nebūtų pakrauti, kad būtų viršyta leidžiama ašies apkrova. Įmonė taip pat turi užtikrinti, kad vagonai bet kurioje suplanuoto maršruto dalyje nebūtų pakrauti viršijant leidžiamą ašies apkrovą kiekvienoje numatyto maršruto dalyje [išskyrus atvejus, kai atitinkamas(-i) infrastruktūros valdytojas(-ai) suteikia leidimą tokio vagono važiavimui].

4.2.2.4.3.   Krovinio tvirtinimas

Geležinkelio įmonės turi užtikrinti, kad kroviniai ir visa nenaudojama krovinio tvirtinimo įranga, esanti ant vagonų arba jų viduje, būtų saugiai pritvirtinta ir negalėtų judėti kelionės metu.

4.2.2.4.4.   Kinematinis gabaritas

Kiekvieno traukinio geležinkelių riedmens kinematinis gabaritas (įskaitant bet kurį krovinį) neturi viršyti konkrečioje geležinkelių ruože leidžiamo maksimalaus gabarito.

4.2.2.4.5.   Krovinių apdanga

Geležinkelio įmonės turi užtikrinti, kad visos medžiagos, kuriomis vagone uždengiamas krovinys, būtų patikimai pritvirtintos prie vagono arba prie krovinio. Šios dangos turi būti pagamintos iš konkrečiam kroviniui uždengti tinkamų medžiagų ir turi būti atsižvelgiama į jėgas, kurios galimos kelionės metu.

4.2.2.5.   Traukinio formavimas

Geležinkelio įmonė turi nustatyti taisykles ir procedūras, kurių darbuotojai laikytųsi, siekdami užtikrinti, kad traukinys atitiktų paskirtą kelią.

Traukinio formavimo reikalavimuose turi būti atsižvelgiama į šiuos elementus:

—

geležinkelių riedmenys — visi traukinio geležinkelių riedmenys turi atitikti reikalavimus, taikomus geležinkelių linijoms, kuriais važiuos traukinys; — visi traukinio geležinkelių riedmenys turi būti pritaikyti važiuoti didžiausiu traukiniui suplanuotu greičiu; — visi traukinio geležinkelių riedmenys turi būti techniškai patikrinti, o techninės priežiūros darbų tvarkaraštis neturi būti pažeistas per visą kelionę (laiko ir atstumo požiūriu);

—

traukinys — traukinio sąstatas turi būti suformuotas laikantis geležinkelio linijas (maršrutui) nustatytų techninių apribojimų ir neviršyti leistinojo ilgio pradinėse ir galinėse stotyse; — geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad traukinys būtų techniškai tvarkingas ir toks išliktų per visą maršrutą.

—	Svoris ir ašies apkrova — traukinio svoris neturi viršyti didžiausio geležinkelio linijoje leidžiamo svorio, turi būti suderintas su sukabinimo įtaisų stiprumu, traukos jėga ir kitomis atitinkamomis traukinio charakteristikomis. Turi būti atsižvelgiama į ašies apkrovos apribojimus.

—	didžiausias traukinio greitis — didžiausias traukinio greitis yra toks, kuriuo važiuodamas traukinys nepažeidžia jokių tam tikro (-ų) geležinkelio ruože nustatytų (-ų) apribojimų, stabdymo parametrų, ašies apkrovos ir geležinkelių riedmenų tipui taikomų reikalavimų

—	Kinematinis gabaritas — kiekvieno traukinio geležinkelių riedmenų kinematinis gabaritas (įskaitant bet kokio krovinio gabaritą) neturi viršyti maksimalaus konkrečioje geležinkelio ruože leidžiamo gabarito.

Gali tekti taikyti arba nustatyti papildomus apribojimus, atsižvelgiant į konkretaus traukinio stabdžių sistemos režimą arba traukos tipą.

Traukinio formavimas turi būti aprašyta suderintame traukinio formavimo dokumente (žr. U priedą)

4.2.2.6.   Traukinio stabdžių sistema

4.2.2.6.1.   Minimalūs stabdžių sistema

Visi traukinio geležinkelių riedmenys turi būti sujungti į ištisinę automatinę stabdžių sistemą, kaip nustatyta RST TSS.

Kiekvieno traukinio pirmasis ir paskutinysis geležinkelių riedmenys (įskaitant visus traukos geležinkelių riedmenis) turi turėti veikiančius automatinius stabdžius.

Tuo atveju, jeigu traukinys atsitiktinai pasidalija į dvi dalis, abu atsiskyrusių vagonų sąstatai turi automatiškai sustoti įsijungus stabdžiams, kurie veikia didžiausia jėga.

4.2.2.6.2.   Stabdžių eksploatacinės savybės

Infrastruktūros valdytojas turi nuspręsti, ar:

—	pateikti geležinkelio įmonei informaciją, reikalingą stabdžių eksploatacinėms savybėms konkrečioje geležinkelių linijoje apskaičiuoti, įskaitant informaciją apie priimtinas stabdžių sistemas ir apie jų naudojimo sąlygas, arba

—	pateikti informaciją apie iš tikrųjų privalomas charakteristikas.

Geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrinama, jog traukinio stabdžių charakteristikos atitiktų nustatytąsias, ir tuo tikslu darbuotojams pateikia stabdymo taisykles, kurių jie turi laikytis.

Informacijoje, kurios prašo geležinkelio įmonė, kad galėtų apskaičiuoti stabdžių charakteristikas, leidžiančias sustabdyti traukinį ir laikyti jį sustabdytą, turi būti atsižvelgiama į visų susijusių maršrutų geležinkelių linijų geografines ypatybes, paskirtą kelią ir ERTMS/ETCS plėtrą.

Kiti reikalavimai nustatyti T priede.

4.2.2.7.   Traukinio sąstato parangos užtikrinimas

4.2.2.7.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tokią veiklos technologiją, kad visa traukinio su sauga susijusi įranga veiktų pagal nustatytus reikalavimus ir kad būtų užtikrintas saugus traukinio eismas.

Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus traukinio charakteristikų pakeitimus, turinčius įtakos jo eksploatacinėms savybėms, arba pakeitimus, kurie gali turėti įtakos traukinio tinkamumui būti pritaikomam paskirtai geležinkelių linijai.

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti ir nuolat atnaujinti traukinio naudojimo pablogėjusiu režimu sąlygas bei procedūras.

4.2.2.7.2.   Būtinieji duomenys

Duomenys, būtini saugiam ir efektyviam valdymui užtikrinti, ir šių duomenų perdavimo tvarka apima:

—	traukinio identifikavimas

—	už traukinį atsakingos geležinkelio įmonės tapatumas

—	tikrasis traukinio ilgis

—	jei traukiniu vežami keleiviai arba gyvūnai, kai tai nenumatyta

—	visi naudojimo apribojimai, nurodant tam tikrą geležinkelių riedmenį(-is) (gabaritai, greičio apribojimai ir kt.)

—	informacija, reikalinga infrastruktūros valdytojui gabenant pavojingus krovinius.

Geležinkelio įmonė turi nustatyti tokią technologiją, kuri užtikrintų, kad šiuos duomenis geležinkelių infrastruktūros valdytojas (-ai) gautų prieš išleidžiant traukinį.

Geležinkelio įmonė turi nustatyti infrastruktūros valdytojo(-ų) informavimo tvarką, jei traukinys nevažiuos paskirtu maršrutu arba yra atšauktas.

4.2.3.   REIKALAVIMAI TRAUKINIŲ OPERACIJOMS

4.2.3.1.   Traukinio planavimas

Infrastruktūros valdytojas turi rekomenduoti, kokie duomenys reikalingi prašant traukiniui kelio. Kiti šio elemento aspektai nustatyti Direktyvoje 2001/14/EB.

4.2.3.2.   Traukinių identifikavimas

Turi būti sukurta vienoda visų traukinių identifikavimas.

Šie reikalavimai yra nustatyti R priede.

4.2.3.3.   Traukinio išvykimas

4.2.3.3.1.   Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant

Pagal šios TSS 4.1 poskirsnio trečioje dalyje nustatytus reikalavimus geležinkelio įmonė turi nustatyti patikrinimus ir bandymus (ypač susijusius su stabdžiais), kurie turi būti atlikti prieš traukiniui išvykstant.

4.2.3.3.2.   Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę

Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus trūkumus, galinčius turėti įtakos traukinio išleidimui ar važiuojančio traukinio būklei ir jo valdymui.

4.2.3.4.   Geležinkelių transporto eismo valdymas

4.2.3.4.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelių transporto eismo valdymu turi būti užtikrinamas saugus, veiksmingas ir tikslus geležinkelio naudojimas, įskaitant efektyvų funkcijų atkūrimą po sutrikimų.

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti procedūras ir priemones, skirtas:

—	traukiniams valdyti realiuoju laiku,

—	eksploatacines priemones, padedančias išsaugoti geriausias galimas infrastruktūros charakteristikas vėlavimo arba riktų – realių arba numatomų – atveju ir

—	tokiais atvejais teikti informaciją geležinkelio įmonei(-ėms).

Sutarus su infrastruktūros valdytoju, gali būti įtraukti visi papildomi procesai, kurių reikalauja geležinkelio įmonė ir kurie yra svarbūs sąsajai su infrastruktūros valdytoju(-ais).

4.2.3.4.2.   Pranešimas apie traukinį

4.2.3.4.2.1.   Pranešimo apie traukinio buvimo vietą duomenys

Infrastruktūros valdytojas turi:

—	aprūpinti realiojo laiko ir laiko skirtumo registravimo priemonėmis, fiksuojančiomis, kada traukiniai išvyksta, atvyksta arba pravažiuoja atitinkamas iš anksto jų tinkluose nustatytas stotis (kelio postus;)

—

pateikti specialius duomenis, reikalingus pranešimams apie traukinio buvimo vietą. Tokią informaciją turi sudaryti: — Traukinio identifikavimas — Pranešimo taško tapatumas — Geležinkelio linija, kuria traukinys važiuoja — Numatytas laikas pranešimo taške — Realusis laikas pranešimo taške (ir tai, ar traukinys išvyksta, atvyksta ar pravažiuoja – atskiras atvykimo ir išvykimo laikas turi būti pateikiamas tarpinių pranešimo taškų, ties kuriais traukinys atlieka pranešimą, atžvilgiu) — Minutėmis nurodytas vėlavimo arba atvykimo per anksti dydis pranešimo taške — Pradinis kiekvieno konkretaus vėlavimo, ilgesnio kaip 10 minučių, paaiškinimas arba kitas būdas, kurio reikalauja veikimo stebėjimo režimas — Parodymas, kad traukinio pranešimas vėluoja, ir minutėmis nurodyta vėlavimo trukmė — Ankstesnis(-i) traukinio identifikavimas(-ai), jei buvo — Traukinys atšauktas visai arba daliai kelionės.

4.2.3.4.2.2.   Perdavimo laiko nustatymas

Infrastruktūros valdytojas turi numatyti tokį procesą, kuriuo būtų galima pateikti apytikrį minutėmis nurodytą nuokrypį nuo numatyto laiko, kada traukinį vienas infrastruktūros valdytojas turi perduoti kitam.

Tai turi apimti informaciją apie geležinkelių transporto eismo nutrūkimą (sutrikimo aprašas ir vieta).

4.2.3.4.3.   Pavojingi kroviniai

Geležinkelio įmonė turi nustatyti procedūras, skirtas prižiūrėti pavojingų krovinių gabenimą.

Į šias procedūras turi būti įtraukta:

—	galiojantys Europos standartai, kaip nustatyta EB direktyvoje 96/49 dėl pavojingų krovinių vežimo traukiniais

—	mašinisto informavimas apie pavojingo krovinio buvimą traukinyje ir padėtį

—	infrastruktūros valdytojui dėl pavojingų krovinių vežimo reikalinga informacija

—	bendrai su infrastruktūros valdytoju nustatomos ryšio linijos ir specialių priemonių planavimas su kroviniu susijusių avarinių situacijų atveju

4.2.3.4.4.   Kokybė valdymas

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti procesus, leidžiančius stebėti, kad visos atitinkamos funkcijos būtų vykdomos efektyviai.

Stebėjimo procesai turi būti skirti analizuoti duomenis ir nustatyti tendencijas: tiek žmogaus klaidų, tiek sistemos klaidų atžvilgiu. Šios analizės rezultatai turi būti naudojami imantis ištaisomųjų veiksmų, kuriais siekiama pašalinti arba sumažinti atsitikimų, galinčių pabloginti efektyvų TEN naudojimą, galimybę.

Ten, kur tokie veiksmai būtų naudingi visam tinklui, įtraukiant kitų infrastruktūrų valdytoju ir geležinkelio įmones, tada, atsižvelgiant į komercinį konfidencialumą, apie juos turi būti atitinkamai pranešama.

Įvykius, kurie sukliudė atlikti operacijas, infrastruktūros valdytojas turi ištirti kuo greičiau. Jeigu reikia, ypač kai tai susiję su atitinkamais darbuotojais, infrastruktūros valdytojas turi pakviesti su konkrečiu įvykiu susijusią(-ias) geležinkelio įmonę(-es) dalyvauti tyrime. Jei per tokį tyrimą parengiamos tinklo modernizavimo rekomendacijos, kad būtų pašalintos avarijų (riktų) priežastys arba sušvelnintos jų pasekmės, tos rekomendacijos turi būti perduotos visiems susijusiems infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms.

Šie procesai turi būti patvirtinti dokumentais ir jiems taikoma vidaus audito procedūra.

4.2.3.5.   Duomenų registravimas

Su traukinio eismu susiję duomenys turi būti registruojami ir saugomi tam, kad būtų:

—	sustiprintas sistemingas saugos stebėjimas, kaip priemonė užkirsti kelią riktams ir avarijoms.

—	nustatomas mašinisto, traukinio ir infrastruktūros darbas prieš ir (prireikus) nedelsiant po rikto arba avarijos, kad būtų galima nustatyti su traukinio valdymu arba traukinio įranga susijusias priežastis, ir šiam atvejui taikyti naujas arba pakeistas priemones, kad būtų išvengta pasikartojimo.

—	registruojama informacija, susijusi su lokomotyvo (traukos geležinkelių riedmenų) naudojimu ir asmeniu, valdančiu lokomotyvą (traukos riedmenį), įskaitant darbo laiką.

Turi būti įmanoma registruotus duomenis palyginti su:

—	registracijos data ir laiku

—	užregistruoto įvykio tikslia geografine vieta (kilometrais nurodytas atstumas nuo atpažįstamos vietovės)

—	traukinio identifikavimas

—	mašinisto tapatybė

Šių duomenų laikymo, periodiško vertinimo ir prieigos prie jų reikalavimai yra nustatyti susijusiuose valstybės narės nacionaliniuose įstatymuose:

—	valstybės narės, kurioje geležinkelio įmonei išduota licencija (dėl traukinyje registruojamų duomenų), arba

—	valstybės narės, kurioje yra infrastruktūra (dėl duomenų, registruojamų ne traukinyje).

4.2.3.5.1.   Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje

Infrastruktūros valdytojas turi registruoti bent tokius duomenis:

—	su geležinkelių keliu susiję gedimai (signalizacija, taškai ir kt.);

—	ašių guolių perkaitimo nustatymas;

—	ryšys tarp traukinio mašinisto ir infrastruktūros valdytojo darbuotojų, išduodančių leidimą traukiniams važiuoti.

4.2.3.5.2.   Kontrolės duomenų registravimas traukinyje

Geležinkelio įmonė turi registruoti bent tokius duomenis:

—	geležinkelių transporto eismui pavojingų vietų arba „Nutraukto traukinių eismo“ draudžiamo signalo pravažiavimas be leidimo

—	staigiojo stabdymo panaudojimas

—	traukinio važiavimo greitis

—	traukinyje esančių valdymo (signalizacijos) sistemų izoliavimas arba rankinis valdymas

—	garso signalo įtaiso veikimas (švilpukas)

—	durų valdiklių naudojimas (atidarymas, uždarymas)

—	įkaitusių ašidėžių nustatymas geležinkelių riedmenyje įmontuotais prietaisais, jeigu jie įmontuoti

—	kabinos, kurioje turi būti tikrinami registruojami duomenys, tapatumas

—	darbo laiko fiksavimo duomenys.

4.2.3.6.   Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis

4.2.3.6.1.   Kitų naudotojų informavimas

Infrastruktūros valdytojas kartu su geležinkelio įmone(-ėmis) turi nustatyti skubaus tarpusavio informavimo apie visas situacijas, kurios trukdo geležinkelių tinklo arba geležinkelių riedmenų saugai, naudojimui ir (arba) tinkamumui.

4.2.3.6.2.   Traukinių mašinistų informavimas

Kiekvienu naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis atveju už tai atsakingas infrastruktūros valdytojas turi mašinistams pateikti nustatytos formos nurodymus, kuriuose nustatoma, kokių priemonių imtis, kad būtų saugiai elgiamasi minėtomis sąlygomis.

4.2.3.6.3.   Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės

Infrastruktūros valdytojas kartu su geležinkelio įmonėmis, kurios naudojasi infrastruktūra, ir gretimų infrastruktūrų valdytojais, atitinkamai turi nustatyti, paskelbti ir, remdamiesi reikalavimu sumažinti bet kokį su normalaus naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis susijusį neigiamą poveikį, paskirstyti atsakomybę.

Planavimo reikalavimai ir reagavimas į tokius įvykius turi būti proporcingas pablogėjusių sąlygų pobūdžiui ir galimam sudėtingumui.

Šios priemonės, į kurias privaloma įtraukti tinklo grąžinimo į „įprastą“ būklę planai, taip pat skiriamos:

—	geležinkelių riedmenų gedimams (pavyzdžiui, tiems, kurie sukeltų eismo sutrikdymą, pagalbos sugedusiems traukiniams procedūros);

—	infrastruktūros gedimams (pavyzdžiui, kai yra elektros energijos tiekimo sutrikimas arba sąlygos, kuriomis traukiniai gali būti nukreipti nuo suplanuoto maršruto);

—	ypatingos oro sąlygos

Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti ir nuolat atnaujinti kontaktinę informaciją, skirtą pagrindiniam infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonės darbuotojams, į kuriuos būtų galima kreiptis, jei nutrūktų funkcionavimas ir dėl to tektų eksploatuoti pablogėjusiomis sąlygomis. Į šią informaciją turi būti įtraukti kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima naudotis tiek darbo metu, tiek pasibaigus darbo laikui.

Geležinkelio įmonė turi pateikti šią informaciją infrastruktūros valdytojui ir jį informuoti apie visus kontaktinių duomenų pakeitimus.

Infrastruktūros valdytojas apie savo kontaktinių duomenų pakeitimus turi informuoti visas geležinkelio įmones.

4.2.3.7.   Avarinės situacijos valdymas

Infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su:

—	visomis geležinkelio įmonėmis, besinaudojančiomis jo infrastruktūra, arba

—	jeigu reikia, atstovaujamaisiais geležinkelio įmonės, besinaudojančiomis jo infrastruktūra, organais ir

—	gretimų infrastruktūrų valdytojais, taip pat su

—	vietinės valdžios institucijomis ir

—	avarinių tarnybų, įskaitant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų atstovaujamaisiais organais vietos arba nacionaliniu mastu

ir pagal Direktyvą 2004/49/EB nustato, paskelbia ir pristato atitinkamas priemones, skirtas valdyti avarines situacijas ir grąžinti geležinkelio liniją į įprastą būklę.

Dažniausi tokių priemonių taikymo atvejai:

—	susidūrimai,

—	traukinių gaisrai,

—	evakuacija iš traukinių,

—	avarijos tuneliuose,

—	su pavojingais kroviniais susijusios avarijos

—	nuriedėjimas nuo bėgių

Geležinkelio įmonė turi suteikti infrastruktūros valdytojui visą specialią informaciją, susijusią su šiomis aplinkybėmis, ypač su traukinių gelbėjimu ir jų užkėlimu ant bėgių (Taip pat žr. Avarinės priemonės paprastųjų geležinkelių prekinių vagonų TSS 4.2.7.1 punktą).

Be to, geležinkelio įmonė turi taikyti keleivių informavimo apie avarines situacijas ir saugos procedūras traukinyje būdus.

4.2.3.8.   Pagalba lokomotyvo brigadai, traukinio brigadai rikto arba sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju

Geležinkelio įmonė turi nustatyti reikiamas pagalbos lokomotyvo brigadai, traukinio brigadai procedūras, taikytinas naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis metu, kad būtų išvengta arba būtų sumažintas vėlavimas, sukeltas techninių arba kitokių geležinkelių riedmenų gedimų (pvz., ryšių linijos, evakuacijos iš traukinių taikytinos priemonės).

4.3.   FUNKCINIAI IR TECHNINIAI REIKALAVIMAI SĄSAJOMS

Atsižvelgiant į esminius 3 skyriaus reikalavimus, funkciniai ir techniniai reikalavimai sąsajoms yra tokie:

4.3.1.   SĄSAJOS SU INFRASTRUKTŪROS TSS

NEPANAUDOTA

4.3.2.   SĄSAJOS SU KONTROLĖS (VALDYMO) IR SIGNALIZACIJOS TSS

4.3.2.1.   Kontrolės duomenų registravimas

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatomi eksploataciniai kontrolės duomenų registravimo reikalavimai (žr. šios TSS 4.2.3.5 poskirsnį); jie turi atitikti kontrolės (valdymo) posistemį (žr. CR CCS TSS 4.2.15 dalį).

4.3.2.2.   Mašinisto budrumas

Atsakomųjų mašinisto veiksmų stebėjimo priemonės, turinčios sustabdyti traukinį, jei mašinistas nesureaguoja per nustatytą laiką, o infrastruktūra palaiko įrangą, automatiškai pranešančią apie tai kontrolės signalizacijos centrui. Yra sąsaja tarp šio eksploatacinio reikalavimo ir su ERTMS susijusios CR CCS TSS 4.2.2 poskirsnio.

4.3.2.3.   ERTMS/ETCS ir ERTMS/GSM-R naudojimo taisyklės

Šios TSS A priedas (A1 ir A2) yra sąsaja su ERTMS/ETCS FRS ir SRS, ERTMS/GSM-R FRS ir SRS, išsamiai aprašytose CR CCS TSS A priede. Taip pat yra sąsaja su ETCS mašinisto ir įrangos sąsajos (DMI) specifikacijomis (CR CCS TSS 4.2.13 dalis) ir EIRENE DMI specifikacijomis (CR CCS TSS 4.2.14 dalis). Yra sąsaja tarp šios TSS A1 priedo ir CR CCS TSS 4.2.2 poskirsnio dėl lokomotyve įrengtos ETCS funkcionalumo.

4.3.2.4.   Signalo ir kelio ženklų matomumas

Mašinistas turi sugebėti iš savo įprastinės lokomotyvo valdymo padėties stebėti ženklus, signalus ir kelio ženklų rodykles. Tokia pati nuostata taikoma ir kitiems signalams ir kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Signalai ir kelio rodyklės, ženklai ir informacijos lentos turi būti tarpusavyje suderinti, kad palengvintų stebėjimą. Taip pat turi būti atsižvelgta į šiuos punktus:

—	kad jie būtų tinkamoje vietoje ir mašinistas galėtų perskaityti traukinio priekinių žibintų apšviečiamą informaciją,

—	tinkamas ir reikiamo intensyvumo skelbiamos informacijos apšvietimas,

—	kai taikomas grįžtamasis atspindėjimas, naudojamos medžiagos atspindimosios savybės atitinka reikalingas specifikacijas, o ženklai yra pagaminti taip, kad traukinio priekiniai žiburiai gerai apšviestų pateikiamą informaciją.

Yra sąsaja su CR CCS TSS 4.2.16 poskirsniu dėl mašinisto išorinio regos lauko. Taip pat būsimoje CR CCS TSS A priedo versijoje bus naujas punktas dėl geležinkelio kelio rodyklių geležinkelio linijose, kur įrengta ETCS.

4.3.2.5.   Traukinio stabdžių sistema

Yra sąsaja tarp šios TSS 4.2.2.6.2 poskirsnio ir CR CCS TSS 4.3.1.5 poskirsnio (Užtikrinamieji traukinio darbiniai stabdymo parametrai ir charakteristikos).

4.3.2.6.   Smėlio naudojimas. Esminiai traukinio valdymo profesinės kvalifikacijos reikalavimai

Viena vertus, yra sąsaja tarp šios TSS H priedo (ir B(C1 priedo)) bei 4.2.11 poskirsnio (suderinamumas su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis, įrengtomis kelyje) ir, antra vertus, CR CCS TSS A priedo 1 priedėlio § 4.1 (kaip pacituota 4.3.1.10 poskirsnyje) dėl smėlio barstymo.

4.3.2.7.   Duomenų registravimas ir įkaitusių ašidėžių nustatymas

Viena vertus, yra sąsaja tarp šios TSS 4.2.3.5 poskirsnio ir 4.2.2 poskirsnio (lokomotyve įrengtos ETCS funkcionalumas), A priedo 5,7 ir 55 rodiklių ir, antra vertus, CR CCS TSS 4.2.10 poskirsnio (RAKP (riedmenų automatinės kontrolės prietaisas)). Ateityje bus sąsaja su OPE TSS B priedu, kai iki galo bus išspręsti CR CCS klausimai.

4.3.3.   SĄSAJOS SU GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ TSS

4.3.3.1.   Geležinkelių riedmenų identifikavimas

Yra sąsaja tarp šios OPE TSS 4.2.2.3 poskirsnio ir prekinių vagonų RST TSS B priedo.

Tokia sąsaja taip pat bus ir su kitomis CR RST TSS, kai šios bus sukurtos.

4.3.3.2.   Stabdymas

Yra sąsaja tarp šios OPE TSS 4.2.2.6.1 poskirsnio ir prekinių vagonų RST TSS B priedo 4.2.4 poskirsnio.

Tokia sąsaja taip pat bus ir su kitomis CR RST TSS, kai šios bus sukurtos.

4.3.3.3.   Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai

Turėtų būti pabrėžta, kad toliau pateiktų punktų atžvilgiu bus sąsaja su kitomis CR RST TSS, kai jos bus sukurtos.

—	Numatytose stotelėse turi būti pakankamai suderinti keleivinių vagonų ir platformų aukščio lygiai, kad būtų galima užtikrinti įlipančių ir išlipančių keleivių saugumą.

—	Keleiviams neturi būti įmanoma atidaryti geležinkelių riedmenų šoninių durų, skirtų jiems išlipti traukiniui stovint; duris turi atidaryti tik lokomotyvo brigados, traukinio brigados narys.

—	Durys kiekvienoje traukinio pusėje turi būti atidaromos nepriklausomai nuo durų kitoje traukinio pusėje. Keleiviniuose traukiniuose nuolat turi būti rodomas vientisas durų uždarymas ir blokavimas.

—	Atidarius duris, neturi būti leidžiama toliau veikti traukos jėgai.

—	Visuose keleiviniuose vagonuose turi būti įrengti avariniai išėjimai.

—	Keleiviniuose vagonuose turi būti įrengtas keleivių įjungiamas pavojaus signalas arba avarinis stabdis. Kai toks signalas arba stabdis įjungiamas, mašinistas nedelsiant turi būti įspėtas, tačiau jis turi sugebėti išlaikyti traukinio valdymą.

4.3.3.4.   Traukinio matomumas

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatyta, kad esminiai traukinio matomumo reikalavimai, kurie turi būti nustatyti geležinkelių riedmenų posistemyje, parodyti pateiktuose punktuose.

4.3.3.4.1.   Ant važiavimo kryptimi pasukto traukinio pirmojo geležinkelių riedmenų

Į priekį atgręžto traukinio pirmojo geležinkelių riedmenų priekyje lygiašonio trikampio forma, kaip parodyta toliau schemoje, turi būti įtaisyti trys žiburiai. Kai traukinys valdomas iš priekio, žiburiai visada turi būti įjungti.

Priekiniai žiburiai turi padidinti traukinio pastebimumą (pvz., geležinkelio darbininkams ir asmenims, einantiems per geležinkelio perėjas), užtikrinti pakankamą matomumą traukinio mašinistui [kelio, informacinių rodyklių (lentų) ir kt. apšvietimas] naktį ir blogo matomumo sąlygomis, taip pat neturi akinti artėjančių traukinių mašinistų.

Turi būti standartizuoti tarpai tarp žibintų, aukštis virš bėgių, skersmuo, šviesos intensyvumas, skleidžiamo spindulio matmenys ir forma tiek dienos metu, tiek naktį.

Kai bus aptariamos mašinisto kabinos, bus sąsaja su būsimomis RST TSS versijomis ir šios TSS 4.2.2.1.2 poskyrio.

4.3.3.4.2.   Gale

Bus sąsaja tarp šios TSS 4.2.2.1.3 poskyrio ir 4.2.7.4 poskyrio bei CR RST (Prekiniai vagonai) BB priedo, jei neišspręstas OPE TSS S priedo klausimas bus užbaigtas apibrėžiant galinį signalą, kuriam reikalingas laikytuvas.

4.3.3.5.   Traukinio girdimumas

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatyta, kad esminiai traukinio girdimumo reikalavimai, kuriuos turi atitikti geležinkelių riedmenų posistemis – traukinyje turi būti įranga, kuria galima garsu įspėti apie traukinio artėjimą.

Turi būti standartizuoti įspėjamojo įtaiso skleidžiami garsai, jų dažnis ir intensyvumas bei būdas, kaip mašinistas tą įtaisą įjungia.

Kai bus aptariamos mašinisto kabinos, bus sąsaja su būsimomis RST TSS versijomis ir šios TSS 4.2.2.2 poskyriu.

4.3.3.6.   Signalo matomumas

Mašinistas turi sugebėti pamatyti signalus, o signalus mašinistui turi būti įmanoma pamatyti. Tokia pati nuostata taikoma geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.

Mašinisto kabinos turi būti sukonstruotos taip, kad mašinistas iš savo įprastos lokomotyvo valdymo padėties galėtų lengvai matyti pateikiamą informaciją.

Bus sąsaja tarp šios TSS 4.3.2.4 poskyrio ir būsimos RST TSS versijos, kai bus nagrinėjamos mašinisto kabinos.

4.3.3.7.   Mašinisto budrumas

Mašinisto elgsenos stebėjimo priemonės, turinčios sustabdyti traukinį, jei mašinistas per nustatytiną laiką nesiima veiksmų ir jeigu infrastruktūra suderinama su tomis priemonėmis, automatiškai pranešančios apie tai kontrolės signalizacijos centrui.

Bus sąsaja su būsimomis RST TSS versijomis, kai bus aptariamos mašinisto kabinos.

4.3.3.8.   Traukinio formavimas ir B priedas

Yra sąsaja tarp šios TSS 4.2.2.5 poskirsnio ir CR RST (Prekiniai vagonai) TSS 4.2.2.1.2.2 poskirsnio (traukos prietaisas) dėl didžiausios leidžiamo traukinio svorio. Ateityje galima sąsaja tarp šios TSS B priedo ir CR RST (Prekiniai vagonai) TSS 4.2.2.1.2.1 poskirsnio (buferiai) dėl manevravimo greičio.

4.3.3.9.   Prekinio vagono pakrovimas

Yra sąsaja tarp šios TSS 4.2.2.4 poskirsnio ir CR RST (Prekiniai vagonai) TSS YY priedo ir 4.2.2.3.5 poskirsnio (krovinio pritvirtinimas).

4.3.3.10.   Traukinio sąstato parangos užtikrinimas ir pavojingi kroviniai

Yra sąsaja tarp šios TSS 4.2.2.7 ir 4.2.3.4.3 poskirsnių ir CR RST (Prekiniai vagonai) TSS 4.2.2.6 poskirsnio (Pavojingi kroviniai).

4.3.3.11.   Traukinio formavimas, H ir L priedai

Yra sąsaja tarp šios TSS 4.2.2.5 poskirsnio ir H, L priedų bei 4.2.3.5 poskirsnio. CR RST (Prekiniai vagonai) TSS (Išilginės spaudžiamosios jėgos) traukinių valdymo, valdymo ir geležinkelių riedmenų paskirstymo traukinyje atžvilgiu.

Bus sąsaja su būsimomis RST TSS versijomis, kai bus aptariami traukos geležinkelių riedmenys ir keleiviniai vagonai.

4.3.3.12.   Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės ir avarinės situacijos valdymas

Yra sąsaja tarp šios TSS 4.2.3.6.3 poskirsnio ir CR RST (Prekiniai vagonai) TSS 4.2.6.1.2 poskirsnio (funkciniai ir techniniai reikalavimai aplinkos sąlygų atžvilgiu) dėl ypatingų oro sąlygų.

Taip pat yra sąsaja tarp šios TSS 4.2.3.6 ir 4.2.3.7 poskirsnių ir CR RST (Prekiniai vagonai) TSS 4.2.7.1 poskirsnio (Avarinės priemonės) ir 4.2.7.2 poskirsnio (Gaisrinė sauga).

Bus sąsaja su būsimomis RST TSS versijomis, kai bus aptariami traukos geležinkelių riedmenys ir keleiviniai vagonai.

4.3.3.13.   Duomenų registravimas

Bus sąsaja tarp šios CR OPE TSS 4.2.3.5.2 poskirsnio (Kontrolės duomenų registravimas traukinyje) ir būsimų CR RST TSS versijų, kai bus nagrinėjami traukos geležinkelių riedmenys ir keleiviniai vagonai su mašinisto kabinomis.

Yra sąsaja tarp šios CR OPE TSS 4.2.3.5.1 poskirsnio (Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje) ir CR Prekiniai vagonai RST TSS 4.2.3.3.2 poskirsnio (Įkaitusių ašidėžių nustatymas). Taip pat bus sąsaja tarp šios CR OPE TSS to paties poskirsnio ir būsimų CR RST TSS versijų, kai bus nagrinėjami traukos geležinkelių riedmenys ir keleiviniai vagonai, ašidėžių nustatymas, bėgių kelio įranga.

4.3.4.   SĄSAJOS SU TSS TELEMATIKOS PRIEMONĖS

4.3.4.1.   Traukinių identifikavimas

Turi būti nustatytos vienodos visų TEN eksploatuojamų traukinių identifikavimo priemonės (žr. 4.2.3.2 poskirsnį ir R priedą). Šiuo aspektu yra sąsaja su Telematikos priemonės kroviniams TSS (4.2.2 poskirsnis). Taip pat bus sąsaja su Telematikos priemonės keleiviams TSS, kai ji bus parengta.

4.3.4.2.   Traukinio formavimas

Šios TSS 4.2.2.5 ir 4.2.2.7.2 poskirsniai traukinio formavimo atžvilgiu turi sąsają su Telematikos priemonės kroviniams TSS 4.2.3.2 poskirsniu. Taip pat bus sąsaja su Telematikos priemonės keleiviams TSS, kai ji bus parengta.

4.3.4.3.   Traukinio išvykimas

Šios TSS 4.2.3.3 poskirsnis traukinio išvykimo informacijos atžvilgiu turi sąsają su Telematikos priemonės kroviniams TSS 4.2.3 poskirsniu. Taip pat bus sąsaja su Telematikos priemonės keleiviams TSS, kai ji bus sukurta.

4.3.4.4.   Traukinio naudojimas

Šios TSS 4.2.3.4 poskirsnis traukinio naudojimo duomenų atžvilgiu turi sąsają su Telematikos priemonės kroviniams TSS 4.2.4, 4.2.5 ir 4.2.6 poskirsniais. Taip pat bus sąsaja su Telematikos priemonės keleiviams TSS, kai ji bus sukurta.

4.3.4.5.   Geležinkelių riedmenų identifikavimas

Yra sąsaja tarp šios OPE TSS 4.2.2.3 poskirsnio ir 4.2.11.3 poskirsnio „Geležinkelių riedmenų informacinės duomenų bazės“ bei A priedo 1 rodyklės („Duomenų nustatytys ir pranešimai“ 1.18 „Grynasis elementas: vagono identifikavimas“) Telematikos priemonės kroviniams TSS. Taip pat bus sąsaja su Telematikos priemonės keleiviams TSS, kai ji bus parengta.

4.4.   NAUDOJIMO TAISYKLĖS

Taisyklės ir procedūros, leidžiančios darniai veikti naujiems ir skirtingiems struktūriniams posistemiams, kuriuos ketinama naudoti TEN, ypač tiems, kurie tiesiogiai susiję su nauja traukinių kontrolės ir signalizacijos sistema, turi būti tokios pačios, jeigu susiklosto vienodos situacijos.

Tuo tikslu Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS/ETCS) naudojimo taisyklės nustatytos A1 priede. ERTMS/GSM-R radijo sistemai skirtos taisyklės bus nustatytos A2 priede.

Kitos naudojimo taisyklės, kurios gali būti standartizuotos visoje TEN, bus nustatytos B priede.

Kadangi šios taisyklės skirtos naudoti visoje TEN, svarbu, kad jos būtų visiškai nuoseklios. Vienintelė organizacija, galinti pakeisti šias taisykles, turi būti subjektas, atsakingas už šios TSS A, B ir C priedų priežiūrą.

4.5.   TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

Netaikoma

4.6.   PROFESINĖ KVALIFIKACIJA

Atsižvelgiant į šios TSS 2.2.1 poskirsnį, šioje dalyje nagrinėjama profesinė ir kalbinė kompetencija ir įvertinimo procesas, taikomas kompetencijos siekiantiems darbuotojams.

4.6.1.   PROFESINĖ KOMPETENCIJA

Geležinkelio įmonės darbuotojai (įskaitant rangovus) ir infrastruktūros valdytojas turi turėti tinkamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti visas su sauga susijusias pareigas įprastomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis. Šią kompetenciją sudaro profesinės žinios ir sugebėjimas žinias pritaikyti praktiškai.

Minimalūs elementai, svarbūs profesinei kvalifikacijai, kai atliekamos tam tikros užduotys, pateikti H, J ir L prieduose.

4.6.1.1.   Profesinės žinios

Atsižvelgiant į šiuos priedus ir priklausomai nuo atitinkamo darbuotojo pareigų, privalomas žinias sudaro:

—

bendrasis geležinkelio naudojimas, ypač pabrėžiant saugos požiūriu svarbią veiklą: — organizacijos eismo saugos valdymo sistemos veikimo principai; — pagrindinių į sąveikos operacijas įtrauktų veikėjų vaidmuo ir atsakomybė; — pavojų įvertinimas, ypač susijusių su geležinkelio naudojimo ir elektrinės traukos energijos tiekimo rizika;

—	tinkamos su eismo sauga susijusių užduočių žinios procedūrų ir sąsajų atžvilgiu: — geležinkelio linijų ir statinių bei įrenginių, esančių geležinkelio apsaugos zonoje; — geležinkelių riedmenys; — aplinka.

4.6.1.2.   Sugebėjimas šias žinias pritaikyti praktiškai

Kad darbuotojai galėtų taikyti šias žinias įprastomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis, jie turi būti gerai susipažinę su:

—	šių taisyklių ir procedūrų taikymo būdais ir principais;

—	geležinkelio kelio ir geležinkelių riedmenų naudojimo procesu, taip pat su specialia saugos įranga;

—	eismo saugos valdymo sistemos principais, kad būtų išvengta žmonėms ir procesams gręsiančių pavojų

taip pat bendrasis gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų aplinkybių, su kuriomis asmuo gali susidurti.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 punktą reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai sukurtų kompetencijos valdymo sistemą, jog būtų užtikrintas darbuotojų kompetencijos įvertinimas ir priežiūra. Be to, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai įgytų naujausių žinių ir įgūdžių, ypač susijusių su sistemos arba asmeninio darbo trūkumais, turi būti suteikiama galimybė mokytis.

4.6.2.   KALBINĖ KOMPETENCIJA

4.6.2.1.   Principai

Reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė užtikrintų, jog jų darbuotojai būtų kompetentingi naudoti ryšio protokolus ir būtų susipažinę su šioje TSS nustatytais principais.

Kai infrastruktūros valdytojo vartojama kalba skiriasi nuo įprastai vartojamos geležinkelio įmonės darbuotojų kalbos, kalbos ir su ryšių palaikymu susijęs mokymas turi būti svarbi geležinkelio įmonės bendros kompetencijos valdymo sistemos dalis.

Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie eidami pareigas, turi bendrauti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais dėl saugos požiūriu svarbių klausimų tiek įprastomis, tiek pablogėjusiomis arba avarinėmis sąlygomis, turi pakankamai mokėti infrastruktūros valdytojo vartojamą kalbą.

4.6.2.2.   Žinių lygis

Infrastruktūros valdytojo vartojamos kalbos žinių lygis turi būti pakankamas saugos sumetimais:

—	Mašinistas turi būtinai sugebėti: — išsiųsti ir suprasti visus šios TSS C priede nustatytus pranešimus; — tinkamai bendrauti įprastomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis;

—	Kiti lokomotyvo brigados, traukinio brigados nariai, kuriems priklauso bendrauti su infrastruktūros valdytoju saugos požiūriu svarbiais klausimais, turi būtinai mokėti išsiųsti ir sugebėti suprasti informaciją, apibūdinančią traukinį ir jo techninę būklę.

Tam tikriems kompetencijos lygiams skirtos rekomendacijos nustatytos E priede. Mašinistai privalo įgyti bent 3-ojo lygio žinių, o traukinius lydintys darbuotojai – bent 2-ojo lygio žinių.

4.6.3.   PRADINIS IR VĖLESNIS DARBUOTOJŲ ĮVERTINIMAS

4.6.3.1.   Esminiai reikalavimai

Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 punktą reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustatytų savo darbuotojų įvertinimo tvarką.

Rekomenduojama atsižvelgti į šiuos dalykus:

A	Darbuotojų atranka — asmeninės patirties ir kompetencijos įvertinimas — užsienio kalbos(-ų) žinių arba sugebėjimo išmokti kalbą(-ų) įvertinimas

B	Pradinis profesinis mokymas — mokymosi poreikių analizė — mokymo ištekliai — instruktorių mokymas

C	Pradinis įvertinimas — pagrindinės sąlygos (mažiausias mašinisto amžius, ...) — įvertinimo programa, įskaitant praktinį demonstravimą — instruktorių kvalifikacija — pateikti kompetencijos pažymėjimą

D	Kompetencijos išlaikymas — kompetencijos išlaikymo pricipai — traukinį valdančio darbuotojo kompetencija pakartotinai turi būti vertinama mažiausiai kartą per metus — metodai, kurių reikėtų laikytis — kompetencijos išlaikymo proceso formalizavimas — įvertinimas

E	Kartojamasis mokymas — vėlesnio mokymo principai (įskaitant kalbos mokymą)

4.6.3.2.   Mokymosi poreikių analizė

4.6.3.2.1.   Mokymosi poreikių analizės tobulinimas

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi atlikti savo darbuotojų mokymosi poreikių analizę.

Ši analizė turi padėti nustatyti taikymo sritį ir sudėtingumą. Turi būti atsižvelgiama į riziką, susijusią su traukinių valdymu TEN linijomis, ypač susijusią su žmonių gebėjimais ir trūkumais (žmogiškieji veiksniai), kurie gali skirtis dėl:

—	infrastruktūrų valdytojų taikomos naudojimo praktikos skirtumų ir rizikos, susijusios su jų pasikeitimais;

—	užduočių, naudojimo procedūrų ir ryšio protokolų skirtumų;

—	skirtingos infrastruktūros valdytojo darbuotojų vartojamos kalbos;

—	vietinių naudojimo nurodymų, kurie gali apimti specialias procedūras arba tam tikrą įrangą, naudojamą kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, specialus tunelis.

Rekomendacijos dėl svarstytinų elementų pateiktos 4.6.1 poskirsnio prieduose. Organizuojant darbuotojų mokymą, turi būti atitinkamai atsižvelgta į minėtus elementus.

Įmanoma, kad dėl geležinkelio įmonės numatyto naudojimo tipo arba infrastruktūros valdytojo naudojamo tinklo pobūdžio, kai kurie šių priedų elementai bus netinkami. Per mokymosi poreikių tyrimą netinkami elementai turi būti užfiksuoti dokumentuose ir nurodytos to priežastys.

4.6.3.2.2.   Mokymosi poreikių analizės rekonstravimas

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi nustatyti savo tam tikrų mokymosi poreikių persvarstymo ir rekonstravimo procesą, atsižvelgdami į ankstesnius auditus, sistemos grįžtamąjį ryšį ir žinomus taisyklių, procedūrų, infrastruktūros ir technologijos pakeitimus.

4.6.3.2.3.   Specialieji reikalavimai lokomotyvo brigadai, traukinio brigadai ir pagalbiniams darbuotojams

4.6.3.2.3.1.   Žinios apie geležinkelių liniją

Geležinkelio įmonė turi nustatyti, kokiu būdu lokomotyvo, traukinio brigada įgyja ir išlaiko žinias apie geležinkelių liniją, kurioje dirba. Šis procesas turi būti:

—	pagrįstas infrastruktūros valdytojo pateikta informacija apie geležinkelių liniją ir

—	šios TSS 4.2.1 poskirsnyje aprašytu procesu.

Mašinistai turi išmokti šiuos šias geležinkelių linijas teoriškai ir praktiškai.

4.6.3.2.3.2.   Geležinkelių riedmenų išmanymas

Geležinkelio įmonė turi nustatyti, kokiu būdu lokomotyvo brigada, traukinio brigada įgyja žinių apie trauką ir geležinkelių riedmenis.

4.6.3.2.3.3.   Pagalbiniai darbuotojai

Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad pagalbiniai darbuotojai (pvz., maitinimo ir valymo), kurie nėra traukinio brigados dalis, be savo pagrindinių nurodymų, būtų išmokyti imtis veiksmų gavę kvalifikuotai parengtų traukinio brigados narių nurodymus.

4.7.   SVEIKATOS IR SAUGOS DARBE SĄLYGOS

4.7.1.   ĮVADAS

4.2.1 poskirsnyje nustatyti darbuotojai, pagal šios TSS 2.2 poskirsnį atliekantys eismo saugos požiūriu svarbias užduotis, turi būti tinkamai pasirengę, kad būtų laikomasi bendrų naudojimo ir saugos standartų.

Pagal Direktyvą 2004/49/EB geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi nustatyti ir dokumentuoti vykstantį procesą, kad darbuotojai eismo saugos valdymo sistemoje atitiktų medicinos, psichologinius ir sveikatos reikalavimus.

Medicininius patikrinimus, kaip nustatyta 4.7.4 poskirsnyje, turi atlikti ir visus susijusius sprendimus dėl darbuotojų pasirengimo priimti profesinės sveikatos specialistas.

Darbuotojai negali dirbti saugos požiūriu svarbaus darbo, kai budrumas yra susilpnėjęs dėl alkoholio, narkotinių medžiagų arba psichotropinių vaistų. Todėl geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi taikyti procedūras, skirtas kontroliuoti, kad minėtas medžiagas vartoję darbuotojai nedirbtų ir kad tokios medžiagos nebūtų vartojamos darbo metu.

Valstybės narės, kurioje organizuojamas geležinkelių transporto eismas, nacionalinės taisyklės taikomos atsižvelgiant į anksčiau minėtų medžiagų nustatytas ribas.

4.7.2.   PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ IR MEDICINOS ORGANIZACIJŲ PATVIRTINIMO KRITERIJAI (1)

Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi pasirinkti profesinės sveikatos specialistus ir organizacijas, atliekančias medicinines apžiūras pagal šalies, kurioje geležinkelio įmonei arba infrastruktūros valdytojui išduota licencija arba šie subjektai yra registruoti, nacionalines taisykles ir praktiką.

Medicinines apžiūras atliekantys profesinės sveikatos specialistai, kaip nustatyta 4.7.4 poskirsnyje, turi turėti:

—	profesinės patirties medicinos srityje;

—	žinių apie tam tikrame darbe gresiančius pavojus ir geležinkelio aplinką;

—	supratimą, kaip minėtų pavojų riziką pašalinti arba sumažinti skirtas priemones gali paveikti su sveikata susiję trūkumai.

Šiuos kriterijus atitinkančio profesinės sveikatos specialisto medicininėms konsultacijoms paremti ir įvertinti gali reikėti kviestinių medikų arba paramedicinos specialistų pagalbos, pvz., akių ligų gydytojo.

4.7.3.   PSICHOLOGINĮ VERTINIMĄ ATLIEKANČIŲ PSICHOLOGŲ IR PSICHOLOGINIO VERTINIMO REIKALAVIMŲ TVIRTINIMO KRITERIJAI

4.7.3.1.   Psichologų sertifikavimas

Psichologas turi turėti tinkamą universitetinį išsilavinimą, jo kompetencija turi būti sertifikuota ir pripažinta pagal šalies, kurioje geležinkelio įmonei arba infrastruktūros valdytojui išduota licencija arba šie subjektai yra registruoti, nacionalines taisykles ir praktiką.

4.7.3.2.   Psichologinio vertinimo turinys ir supratimas

Psichologinio vertinimo turinį ir aiškinimo procedūrą turi nustatyti asmuo, sertifikuotas pagal 4.7.3.1 skirsnį; turi būti atsižvelgiama į darbą geležinkelio transporte ir aplinką.

4.7.3.3.   Vertinimo būdo pasirinkimas

Vertinant turi būti naudojami tik psichologijos mokslo principais pagrįsti vertinimo būdai.

4.7.4.   MEDICININĖ APŽIŪRA IR PSICHOLOGINIAI ĮVERTINIMAI

4.7.4.1.   Prieš paskiriant:

4.7.4.1.1.   Privalomas medicininės apžiūros turinys

Medicininės apžiūros turi apimti:

—	bendrą medicininį patikrinimą;

—	jutimo funkcijų patikrinimą (rega, klausa, spalvų skyrimas);

—	šlapimo arba kraujo tyrimą, kad būtų nustatyta cukraligė ir kitos klinikiniame tyrime nurodytos sąlygos;

—	patikrinimą, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis.

4.7.4.1.2.   Psichologinis įvertinimas

Psichologinio įvertinimo tikslas yra padėti geležinkelio įmonei pasirinkti ir valdyti darbuotojus, turinčius pažintinių, psichomotorinių, elgesio ir asmeninių gebėjimų saugiai atlikti savo pareigas.

Nustatydamas psichologinio vertinimo turinį, psichologas turi atsižvelgti bent jau į šiuos kriterijus, svarbius atliekant kiekvieną saugos funkciją:

—	Pažintiniai gebėjimai: — dėmesys ir koncentracija — atmintis — suvokimo gebėjimai — samprotavimas — bendravimas

—	Psichomotoriniai gebėjimai: — reakcijos greitis — judesių koordinacija

—	elgesys ir asmenybė — emocinė savikontrolė — elgesio patikimumas — savarankiškumas — sąžiningumas

Jei psichologas praleidžia vieną iš anksčiau paminėtų punktų, toks sprendimas turi būti pagrįstas ir patvirtintas dokumentais.

4.7.4.2.   Po paskyrimo

4.7.4.2.1.   Periodinių medicininių apžiūrų dažnumas

Mažiausiai viena išsami medicininė apžiūra turi būti atlikta:

—	kas 5 metus jaunesniems kaip 40 m. darbuotojams;

—	kas 3 metus 41–62 m. darbuotojams;

—	kiekvienais metais vyresniems kaip 62 m. darbuotojams.

Jei, atsižvelgiant į darbuotojų sveikatos būklę, yra būtina, profesinės sveikatos specialistas turi nustatyti dažnesnius patikrinimus.

4.7.4.2.2.   Privalomos periodinės medicininės apžiūros turinys

Jei darbuotojas per apžiūrą, atliekamą prieš pradedant dirbti, atitinka reikalingus kriterijus, tai privalomas periodines medicinines apžiūras turi sudaryti:

—	bendras medicininė apžiūra;

—	jutimo funkcijų patikrinimas (regos, klausos, spalvų skyrimo);

—	šlapimo arba kraujo tyrimas, kad būtų nustatyta cukraligė, ir kitos klinikiniame tyrime nurodytos sąlygos;

—	patikrinimas, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis, kai tai rodo klinikiniai tyrimai.

4.7.4.2.3.   Papildomos medicininės apžiūros ir (arba) psichologiniai įvertinimai

Be reguliaraus medicininio patikrinimo, turi būti atliktas papildomas speciali medicininė apžiūra ir (arba) psichologinis įvertinimas, kai yra tvirtas pagrindas abejoti darbuotojo psichologiniu tinkamumu, kai abejojama, ar yra tinkama jo sveikatos būklė, arba yra pagrįstas įtarimas, jog buvo vartota arba piktnaudžiauta narkotinėmis medžiagomis arba alkoholiu. Ypač tai turėtų būti atliekama po rikto arba avarijos, kurių priežastis – žmogaus padaryta klaida.

Darbdavys turi reikalauti medicininės apžiūros, kai dėl ligos nedirbama daugiau kaip 30 dienų. Kai tinkama, tokiam patikrinimui užtenka profesinės sveikatos specialisto įvertinimo, pagrįsto turima medicinine informacija, rodančia, kad nebuvo padaryta įtakos darbuotojo tinkamumui atlikti savo pareigas.

Geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi sukurti sistemas, kad būtų užtikrinama, jog papildoma medicininė apžiūra ir įvertinimai atliekami tinkamai.

4.7.5.   MEDICINOS REIKALAVIMAI

4.7.5.1.   Bendrieji reikalavimai

Darbuotojai negali turėti nurodytų sveikatos sutrikimų, jiems neturi būti taikomas medicininis gydymas, galintis sukelti:

—	staigų sąmonės praradimą;

—	sąmonės arba koncentracijos sumažėjimą;

—	staigų nesugebėjimą dirbti;

—	pusiausvyros jutimo arba koordinacijos pablogėjimą;

—	didelį judrumo apribojimą.

Turi būti laikomasi šių regos ir klausos reikalavimų:

4.7.5.2.   Regos reikalavimai

—	Regos aštrumas, nešiojant pagalbines priemones arba be jų: 0,8 (dešinė akis + kairė akis – tiriama atskirai); mažiausias blogiau matančios akies regėjimo aštrumas 0,3.

—	Daugiausia regėjimą koreguojantys korekciniai lęšiai: toliaregystė + 5/trumparegystė – 8. Pripažintas profesinės sveikatos specialistas (kaip nustatyta 4.7.2 poskirsnyje) išskirtiniais atvejais, pasitaręs su akių ligų specialistu, gali leisti ir nepatenkančius į šį intervalą dydžius.

—	Rega vidutiniu ir trumpu atstumu: pakankama naudojant pagalbines priemones arba be jų.

—	Galima nešioti kontaktinius lęšius.

—	Įprastas spalvų skyrimas: taikant pripažintą bandymą, pavyzdžiui, Ishihara, ir, jei būtina, kitą pripažintą bandymą.

—	Regos laukas: normalus (nėra jokių anomalijų, galinčių turėti įtakos dirbant)

—	Rega abiem akimis: yra

—	Abiakis regėjimas: yra

—	Jautrumas kontrastui: geras

—	Darbuotojas neserga progresuojančia akių liga

—	Akių implantai, keratotomija ir keratektomija leidžiami tik su sąlyga, kad bus tikrinama kiekvienais metais arba laikantis profesinės sveikatos specialisto nustatyto periodiškumo.

4.7.5.3.   Klausos reikalavimai

Pakankama klausa, patikrinta naudojant toninę audiogramą, yra:

—	pakankamai gera klausa telefono pokalbiui palaikyti ir gebėjimas girdėti įspėjamuosius garsus ir radijo pranešimus;

—	toliau pateiktos informacinės rekomendacinės vertės:

—	klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 40 dB, esant 500 ir 1 000 Hz dažniui;

—	blogiau girdinčios ausies klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 45 dB, esant 2 000 Hz dažniui.

4.7.5.4.   Nėštumas

Nėštumas turi būti laikomas laikina nušalinimo nuo darbo priežastimi mašinisčių menko ištveriamumo arba patologinės būklės požiūriu. Darbdavys turi užtikrinti, kad būtų taikomos teisinės nuostatos, ginančios nėščias darbuotojas.

4.7.6.   SPECIALIEJI REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU TRAUKINIO VALDYMU

4.7.6.1.   Periodinių medicininių patikrinimų dažnumas

Traukinį valdančių darbuotojų atžvilgiu šios TSS 4.7.4.2.1 poskirsnis pakeistas taip:

Mažiausiai viena sisteminga medicininė apžiūra turi būti atlikta:

—	kas 3 metai – jaunesniems kaip 60 m. darbuotojams;

—	kiekvienais metais – vyresniems kaip 60 m. darbuotojams.

4.7.6.2.   Papildomas medicininės apžiūros turinys

Ryšium su traukinio valdymu, prieš priimant į darbą, į kiekvieną periodinę medicininį darbuotojų, kuriems 40 m. ir daugiau, apžiūrą turi būti papildomai įtraukta elektrokardiograma; tyrimas atliekamas ramybės būsenoje.

4.7.6.3.   Papildomi regos reikalavimai

—	Regos aštrumas su pagalbinėmis priemonėmis arba be jų 1,0 (abiem akimis); silpniau matančios akies – mažiausiai 0,5.

—	Neleidžiama nešioti spalvotų kontaktinių lęšių ir fotochrominių lęšių. Galima nešioti lęšius su ultravioletinių spindulių filtru.

4.7.6.4.   Papildomi klausos ir kalbos reikalavimai

—	Nėra vestibiuliarinio aparato sutrikimų.

—	Nėra įsisenėjusių kalbos sutrikimų (atsižvelgiant į būtinybę garsiai ir aiškiai keistis pranešimais).

—	4.7.5.3 poskirsnyje nustatytus klausos reikalavimus reikia atitikti nenaudojant pagalbinių klausos gerinimo priemonių. Atsižvelgiant į medikų nuomonę, klausos gerinimo priemones leidžiama naudoti specifiniais atvejais.

4.7.6.5.   Antropometrija

Antropometriniai darbuotojų matmenys turi būti tinkami saugiai naudoti geležinkelių riedmenis. Neturi būti reikalaujama arba leidžiama, kad mašinistai valdytų tam tikrų tipų geležinkelių riedmenis, jeigu dėl jų ūgio, svorio arba kitų fizinių ypatybių tai būtų nesaugu.

4.7.6.6.   Nurodymai traumų atvejais

Traukinį valdančiais darbuotojais, kurie patyrė mirtiną arba sunkų sužeidimą, turi tinkamai pasirūpinti darbdavys.

4.8.   INFRASTRUKTŪROS IR GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ REGISTRAI

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 24 straipsnio 1 dalį „valstybės narės užtikrina, kad būtų kasmet skelbiami ir atnaujinami infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai. Tuose registruose nurodomos kiekvieno įtraukto posistemio ar posistemio dalies svarbiausios savybės (t. y. pagrindiniai parametrai) ir jų koreliacija su taikytinose TSS nustatytomis savybėmis. Dėl to kiekvienoje TSS tiksliai nurodoma, kokia informacija turi būti įtraukta į infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrus.“

Kadangi šie registrai atnaujinami ir skelbiami kiekvienais metais, jie neatitinka tam tikrų „Traukinių eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio reikalavimų. Todėl šioje TSS šių registrų atžvilgiu nėra nieko nustatyta.

Tačiau kai kuriems su infrastruktūra susijusiems duomenims taikomas naudojimo reikalavimas: duomenys turi būti prieinami geležinkelio įmonei ir atvirkščiai – kai kurie su geležinkelių riedmenimis susiję duomenys turi būti prieinami infrastruktūros valdytojui. Abiem atvejais tam tikri duomenys turi būti išsamūs ir tikslūs.

4.8.1.   INFRASTRUKTŪRA

Su paprastųjų geležinkelių infrastruktūra susijusiems duomenims, kurie turi būti prieinami geležinkelio įmonėms, nustatyti reikalavimai geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio atžvilgiu pateikti D priede. Infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už duomenų tikslumą.

4.8.2.   GELEŽINKELIŲ RIEDMENYS

Toliau pateikti su geležinkelių riedmenimis susiję duomenys turi būti prieinami infrastruktūros valdytojams. Valdytojas (geležinkelių riedmenų savininkas) yra atsakingas už duomenų tikslumą:

—	ar geležinkelių riedmuo yra pagamintas iš medžiagų, kurios gali būti pavojingos per avariją arba gaisrą (pvz., asbestas)

—	ilgis su buferiais

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   NUSTATYMAI

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 2 straipsnio d dalį:

Sąveikos sudedamosios dalys yra „bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą“.

Sąveikos sudedamoji dalis yra:

—	produktas, kuris gali būti pateiktas į rinką prieš integraciją ir naudojimą posistemyje; šiuo požiūriu turi būti įmanoma patikrinti jo atitiktį nepriklausomai nuo posistemio, į kurį jis įtrauktas

—	arba nematerialus objektas, pvz., programinė įranga arba procesas, organizacija, procedūra ir kt., posistemyje atliekantis funkciją ir kurių atitiktis turi būti patikrinta, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų.

5.2.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ SĄRAŠAS

Sąveikos sudedamosioms dalims taikomos atitinkamos Direktyvos 2001/16/EB nuostatos. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo atžvilgiu šiuo metu nėra sąveikos sudedamųjų dalių.

5.3.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ CHARAKTERISTIKOS IR SPECIFIKACIJOS

Kadangi buvo priimtas sprendimas dėl traukinio galinės dalies parodymo, gali būti, kad tai taps sąveikos sudedamąja dalimi. Tada gali reikėti papildomo priedo šviesos ryškumui, grįžtamajam atspindėjimui ir pritvirtinimui nustatyti. Taip pat būsimoje versijoje gali būti papildomų sąsajų su RST TSS.

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.1.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

Kadangi šioje TSS dar nenustatytos sąveikos sudedamosios dalys, todėl nėra aptariama įvertinimo tvarka.

Tačiau, jei sąveikos sudedamosios dalys vėliau yra apibrėžiamos ir todėl jas gali įvertinti notifikuotoji įstaiga, prie persvarstytos versijos gali būti pridėta atitinkama įvertinimo procedūra(-os).

6.2.   GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIS

6.2.1.   PRINCIPAI

Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis pagal Direktyvos 2001/16/EB II priedą yra struktūrinis posistemis .

Tačiau atskiri elementai yra gerai suderinti su naudojimo procedūromis ir procesais, kurių reikalaujama iš infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės, norinčių pagal Direktyvos 2004/49/EB sąlygas gauti įgaliojimus eismo saugos srityje (sertifikatą). Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi įrodyti, kad laikomasi šios TSS reikalavimų. Tai padaryti galima naudojant eismo saugos valdymo sistemą, kaip aprašyta Direktyvoje 2004/49/EB. Reikėtų pabrėžti, kad šiuo metu nė vienam šioje TSS pateiktam elementui nereikia atskiro notifikuotosios įstaigos įvertinimo.

Atitinkama kompetentinga institucija, prieš išduodama naują arba atnaujintą saugos sertifikatą ar įgaliojimus saugos srityje, turi atlikti visų naujų arba pakeistų naudojimo procedūrų ir procesų įvertinimą prieš tų procedūrų ir procesų taikymo pradžią. Šis įvertinimas sertifikato ar įgaliojimo saugos srityje yra suteikimo proceso dalis. Kai šio SMS taikymo sritis darys įtaką kitai(-oms) valstybei narei(-ėms), dėl įvertinimo turėtų būti užtikrinamas koordinavimas su ta valstybe nare.

Sėkmingai užbaigus toliau aprašytą įvertinimą, kompetentinga institucija turi leisti infrastruktūros valdytojui arba geležinkelio įmonei įgyvendinti svarbius savo geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo sistemos elementus ir išduoti saugos sertifikatą arba įgaliojimus saugos srityje, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsnius.

Kiekvienu atveju, kai infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė įdiegia naują(-us), patobulintą(-us) arba atnaujintą(-us) naudojimo procesą(-us) (arba iš esmės pakeičia esamus), kuriam(-iems) taikomi šios TSS reikalavimai, infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė turi priimti įsipareigojimą, kuriame nurodoma, kad toks procesas(-ai) atitinka geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo TSS (arba jos dalį pereinamojo laikotarpio metu – žr. 7 skyrių).

6.2.2.   TAISYKLIŲ IR PROCEDŪRŲ DOKUMENTAI

Šios TSS 4.2.1 poskirsnyje aprašytų dokumentų įvertinimo atžvilgiu, kompetentinga institucija yra atsakinga už tai, kad dokumentai, kuriuos pateikė infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė, būtų pakankamai užbaigti ir tikslūs.

6.2.3.   ĮVERTINIMAS

6.2.3.1.   Kompetentingos institucijos sprendimas

Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė kartu su G priedu turi pateikti visų naujai pasiūlytų arba pakeistų naudojimo procesų aprašą.

Pagal saugos sertifikato ar įgaliojimų saugos srityje A dalį nustatyti elementai, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/49/EB, turi būti pristatyti valstybės narės, kurioje įmonė įsteigta, kompetentingai institucijai.

Pagal saugos sertifikato ar įgaliojimų saugos srityje B dalį nustatyti elementai, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/49/EB, turi būti pristatyti kiekvienos susijusios valstybės narės kompetentingai institucijai.

Tai turi būti pateikta pakankamai išsamiai, kad kompetentinga institucija(-os) galėtų nuspręsti, ar reikės oficialaus įvertinimo.

6.2.3.2.   Jei reikalingas įvertinimas

Kai kompetentinga(-os) institucija(-os) nusprendžia, kad toks įvertinimas reikalingas, jis turi būti atliekamas kaip įvertinimo, kuris atliekamas dėl saugos sertifikato ar įgaliojimų saugos srityje išdavimo (rekonstravimo) pagal Direktyvą 2004/49/EB, dalis.

Įvertinimo procedūros turi atitikti bendrąjį saugos būdą, kuris turi būti nustatytas eismo saugos valdymo sistemoms įvertinti ir išduoti sertifikatą ar įgaliojimus saugos srityje, kaip reikalaujama Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniuose.

Kelios rekomendacijos, kaip šį vertinimą atlikti, yra pateiktos F priede.

6.2.4.   SISTEMOS NAUDOJIMO SAVYBĖS

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 14 straipsnio 2 dalį valstybės narės reguliariai turi tikrinti, ar sąveikos posistemiai eksploatuojami ir prižiūrimi pagal esminius reikalavimus. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio atžvilgiu tokie patikrinimai bus atliekami pagal Direktyvą 2004/49/EB.

7.   ĮGYVENDINIMAS

7.1.   PRINCIPAI

Šios TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamoms šios TSS dalims turi būti nustatyta pagal įgyvendinimo planą, kurį kiekviena valstybė narė turi parengti geležinkelio linijoms, už kurias ji yra atsakinga.

Tame plane turi būti atsižvelgiama į:

—	specialius žmogiškuosius veiksnius, susijusius su tam tikros geležinkelio linijos naudojimu;

—	tam tikrus kiekvienos geležinkelio linijos naudojimo ir saugos elementus ir

—	ar aptariamų elementų įgyvendinimas numatytas: — visiems geležinkelio linijoje naudojamiems traukiniams ar ne — tik tam tikroms geležinkelio linijoms, — taikoma visoms TEN linijoms, — taikoma visiems TEN linijose eksploatuojamiems traukiniams

—	santykis su kitų posistemių įgyvendinimu (CCS, RST, TAF, …);

Šiame etape turėtų būti atsižvelgiama į visas specialiąsias išimtis, kurias galima taikyti; jos turėtų būti dokumentuose užfiksuotos kaip plano dalis.

Įgyvendinimo plane turi būti bet kada atsižvelgiama į įvairius įgyvendinimo pajėgumus:

—	kai geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas pradeda operacijas arba

—	atliekamas geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo esamų naudojimo sistemų rekonstravimas, modernizavimas arba

—	pradedami eksploatuoti nauji arba patobulinti infrastruktūros, energijos, geležinkelių riedmenų arba kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai, kuriems reikalingas tam tikrų naudojimo procedūrų rinkinys.

Kai esamų naudojimo sistemų modernizavimai turi įtakos tiek infrastruktūros valdytojui(-ams), tiek geležinkelio įmonei(-ėms), valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų suderintas tokių projektų įvertinimas ir vykdymo pradžia.

Paprastai suprantama, kad visų šios TSS elementų visiškai įgyvendinti neįmanoma tol, kol nebus suderinta naudojama aparatinė įranga (infrastruktūros, valdymo ir kontrolės ir kt.). Todėl šiame skyriuje pateikti nurodymai turi būti vertinami kaip laikinas etapas, padedantis pereiti prie tikslinės sistemos.

Pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsnius saugos sertifikatai ar įgaliojimai saugos srityje turi būti atnaujinami kas 5 metai. Kai ši TSS įsigalios ir veiks kaip persvarstymo proceso dalis atnaujinant saugos sertifikatą ar įgaliojimus saugos srityje, geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turės įrodyti, kad jie atsižvelgė į šios TSS turinį, ir pagrįsti, kodėl jie kol kas neįgyvendino tam tikrų elementų.

Kadangi visiškas šioje TSS aprašytos tikslinės sistemos įgyvendinimas yra griežčiausias reikalavimas, perėjimas gali būti atliktas etapais, sudarant nacionalinius arba tarptautinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus. Tokie susitarimai, kuriuos gali sudaryti IV, GĮ ir jų deriniai IV – IV, IV – GĮ, GĮ – GĮ, visada turi apimti ir indėlį iš susijusių saugos institucijų.

Jeigu į galiojančius susitarimus yra įtraukta reikalavimų, susijusių su geležinkelių transporto eismo organizavimu ir valdymu, valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo turi Komisiją informuoti apie šiuos susitarimus:

(a)	nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp valstybių narių ir geležinkelio įmonės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų), reikalingus dėl labai specifinių arba vietinio pobūdžio numatomų traukinių reisų;

(b)	dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp geležinkelio įmonės(-ių), infrastruktūros valdytojo(-ų) arba valstybės narės(-ių), kurie užtikrina svarbų vietinės arba regioninės sąveikos lygį;

(c)

tarptautinius susitarimus tarp vienos arba daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies arba tarp valstybių narių geležinkelio įmonės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų) ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo, kurie užtikrina žymų vietinės arba regioninės sąveikos lygį.

Šių susitarimų suderinamumas su ES įstatymais, įskaitant jų nediskriminacinį pobūdį, ir ypač su šia TSS, bus įvertintas, o Komisija imsis reikalingų priemonių, pvz., šios TSS persvarstymo, kad būtų įtraukti galimi specifiniai atvejai arba pereinamojo laikotarpio priemonės.

Apie RIV, RIC ir PPV susitarimus ir COTIF priemones informuoti nereikia, nes jie yra žinomi.

Tokių susitarimų rekonstravimas galimas, tačiau jie turi būti tęsiami darbiniais susitarimais ir tik tada, kai nėra kitų alternatyvų. Keičiant bet kokius galiojančius arba būsimus susitarimus, turi būti atsižvelgiama į ES įstatymus, ypač į šią TSS. Valstybės narės turi informuoti Komisiją apie tokius pakeitimus arba naujus susitarimus. Tada taikoma tokia pati procedūra, kaip aprašyta anksčiau.

7.2.   ĮGYVENDINIMO REKOMENDACIJOS

N priede, kuris yra informacinio pobūdžio ir nėra privalomas, pateikta lentelė parengta kaip vadovas, kuriame nurodoma, ką valstybės narė galėtų nustatyti kaip priežastį kiekvienam 4 skyriaus elementui įgyvendinti.

Yra trys skirtingi įgyvendinimo elementai:

—	patvirtinimas, kad visos taikomos sistemos ir procesai atitinka šios TSS reikalavimus

—	visų taikomų sistemų ir procesų modifikavimas, kad atitiktų šios TSS reikalavimus

—

naujos sistemos ir procesai, atsirandantys įgyvendinant kitus posistemius — naujos (patobulintos) paprastųjų geležinkelių linijos (INS/ENE) — nauja arba patobulinta ETCS signalizacijos įranga, GSM-R radijo įranga, riedmenų automatinės kontrolės prietaisai, … (CCS) — nauji geležinkelių riedmenys (RST) — telematikos priemonės geležinkelių transporto eismui valdyti (TAF)

7.3.   SPECIFINIAI ATVEJAI

7.3.1.   ĮVADAS

Specifiniais toliau aprašytais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.

Specifiniais atvejai skirstomi į dvi kategorijas:

—	Nuolat („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis) taikomos nuostatos.

—

Laikinais atvejais rekomenduojama, kad tam tikros valstybės narės atitinkamo posistemio reikalavimus įvykdytų iki 2010 m. („T1“ atvejis) – tikslo, numatyto 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 1692/96/EB, kuriame pateikiamos Bendrijos gairės dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, arba iki 2020 m. („T2“ atvejis).

7.3.2.   SPECIFINIŲ ATVEJŲ SĄRAŠAS

Laikinas specifinis atvejis (T2) Airija

Įgyvendinant šios TSS P priedą Airijos Respublikoje, geležinkelių riedmenys, kurie naudojami tik šalies viduje, gali neturėti standartinio 12 skaitmenų numerio. Tai taip pat gali būti taikoma tarptautiniam eismui tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos.

Laikinas specifinis atvejis (T2) Jungtinė Karalystė

Įgyvendinant šios TSS P priedą Jungtinėje Karalystėje, keleiviniai vagonai ir lokomotyvai, kurie naudojami tik šalies viduje, gali neturėti standartinio 12 skaitmenų numerio. Tai taip pat gali būti taikoma tarptautiniam eismui tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos.

---

(1)  4.7.2 dalis yra rekomendacija