16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/3

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisijai suteikiama teisė pagal Sutarties 87 straipsnį, paskelbti, kad tam tikromis sąlygomis pagalba mažoms ir vidutinėms įmonėms yra suderinama su bendrąja rinka ir apie ją Komisijos informuoti nebūtina, kaip numatyta Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

(2)

2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (2) netaikomas veiklai, susijusiai su Sutarties I priede išvardytų produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba.

(3)

Komisija daugeliu sprendimų yra taikiusi Sutarties 87 ir 88 straipsnius mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, ir taip pat neseniai yra išdėsčiusi savo politiką Bendrijos valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje gairėse (3). Atsižvelgiant į didelę Komisijos patirtį taikant tuos straipsnius mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, siekiant sustiprinti veiksmingą priežiūrą ir supaprastinti administravimą, nesusilpninant Komisijos kontrolės, reikėtų, kad Komisija mažų ir vidutinių įmonių, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, tiek, kiek Sutarties 89 straipsnis buvo paskelbtas taikytinu tokiems produktams, atveju taip pat naudotųsi Reglamentu (EB) Nr. 994/98 jai suteiktais įgaliojimais.

(4)

Ateinančiais metais žemės ūkiui teks prisitaikyti prie naujovių ir tolesnės rinkos raidos, rinkos politikos bei prekybos taisyklių, vartotojų poreikių ir pomėgių pokyčių bei Bendrijos plėtros. Šie pokyčiai paveiks ne tik žemės ūkio rinkas, bet ir vietinę kaimo vietovių ekonomiką apskritai. Kaimo plėtros politika turėtų būti siekiama atkurti ir sustiprinti kaimo vietovių konkurencingumą ir taip prisidėti prie darbo vietų išlaikymo ir kūrimo šiose vietovėse.

(5)

Mažos ir vidutinės įmonės yra pačios svarbiausios kuriant darbo vietas, bendresne prasme, jos padeda užtikrinti socialinį stabilumą ir ekonomikos pažangą. Tačiau tokių įmonių plėtrą gali riboti rinkos netobulumai. Dažnai tokioms įmonėms sunku gauti kapitalo arba kreditų dėl to, kad kai kuriose finansinėse rinkose nemėgstama rizikuoti, o įmonės gali pasiūlyti tik labai ribotas garantijas. Dėl ribotų išteklių įmonės dažnai negali gauti informacijos, ypač informacijos apie naujas technologijas ir potencialias rinkas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, tikslas turėtų būti palengvinti mažų ir vidutinių įmonių ekonominės veiklos plėtrą, jeigu tokia pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad pakenktų bendriesiems interesams. Tokia plėtra turėtų būti skatinama ir remiama supaprastinant dabartines taisykles, kurios taikomos mažoms ir vidutinėms įmonėms.

(6)

Bendrijoje žemės ūkio produktus dažniausia gamina, perdirba ir parduoda mažos ir vidutinės įmonės. Tačiau pirminės gamybos struktūra ir, kita vertus, žemės ūkio produktų perdirbimas bei prekyba labai skiriasi. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir prekyba neretai atrodo panašūs į pramonės produktų perdirbimą ir prekybą. Todėl žemės ūkio produktų perdirbimą ir prekybą reikėtų vertinti kitu požiūriu ir šiai veiklai taikyti pramonės produktams taikomas taisykles. Dėl šių priežasčių ir skirtingai nei numatyta 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (4), būtų naudinga priimti bendrosios išimties reglamentą ypatingiems su pirmine žemės ūkio produkcija susijusiems poreikiams tenkinti.

(7)

1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (5) ir iš dalies pakeičiančiu bei panaikinančiu tam tikrus reglamentus ir 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (6) buvo nustatytos ypatingos valstybės pagalbos taisyklės tam tikroms kaimo plėtros priemonėms, kurioms teikiama valstybės narės parama be jokio Bendrijos finansavimo.

(8)

Pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma išimtis pagalbai, kuri atitinka visus jame nustatytus reikalavimus, ir pagalbos schemai, jeigu bet kuri pagal šią schemą teikiama pagalba atitinka visus šio reglamento reikalavimus. Siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir supaprastinti administravimą nesusilpninant Komisijos kontrolės, prie pagalbos schemos ir prie ne pagal schemą teikiamos individualios pagalbos reikėtų pateikti aiškią nuorodą į šį reglamentą.

(9)

Atsižvelgiant į poreikį sukurti tinkamą pusiausvyrą tarp kuo mažesnio konkurencijos iškraipymo sektoriuje, kuriam teikiama pagalba, ir šio reglamento tikslų, išimtis neturėtų būti taikoma individualiai pagalbai, kuri viršija nustatytą didžiausią sumą, nepriklausomai nuo to, ar ji teikiama pagal pagalbos schemą, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis.

(10)

Pagal šį reglamentą išimtis neturėtų būti taikoma pagalbai eksporto išlaidoms arba pagalbai, kuri teikiama, jeigu vietoj importuotų produktų naudojami vietiniai produktai. Tokia pagalba gali prieštarauti Bendrijos tarptautiniams įsipareigojimams. Pagalba, teikiama dalyvavimo mugėse išlaidoms, tyrimams arba konsultavimo paslaugoms dėl naujo arba esamo gaminio pateikimo į naują rinką, paprastai neturėtų būti laikoma eksporto pagalba.

(11)

Siekiant pašalinti skirtumus, kurie gali sukelti konkurencijos iškraipymų, palengvinti įvairių Bendrijos ir nacionalinių iniciatyvų dėl mažų ir vidutinių įmonių koordinavimą, kartu siekiant administracinio aiškumo ir teisinio tikrumo, šiame reglamente naudojama Reglamento (EB) Nr. 70/2001 I priede pateikta „mažų ir vidutinių įmonių“ apibrėžtis.

(12)

Remiantis nusistovėjusia Komisijos praktika ir siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų proporcinga ir tik būtino dydžio, ribinės vertės paprastai turėtų būti išreikštos pagalbos intensyvumu, nustatytu pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių išlaidų grupei, o ne didžiausiomis pagalbos sumomis.

(13)

Siekiant nustatyti, ar pagalba yra suderinama su bendrąja rinka pagal šį reglamentą, būtina atsižvelgti į pagalbos intensyvumą ir į pagalbos dydį, išreikštą subsidijos ekvivalentu. Apskaičiuojant dalimis teikiamos pagalbos subsidijos ekvivalentą, būtina remtis subsidijos teikimo metu rinkoje galiojusiomis palūkanų normomis. Siekiant valstybės pagalbos teikimo taisyklių vienodumo, skaidrumo ir jų nesudėtingo taikymo, šiame reglamente rinkos palūkanų normomis turėtų būti laikomos orientacinės normos, kurias reguliariai nustato Komisija, remdamasi objektyviais kriterijais, ir kurios yra skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bei internete.

(14)

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir veiksmingą kontrolę, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidrioms pagalbos priemonėms. Tokios pagalbos priemonės – tai priemonės, kurių bendrąjį pagalbos subsidijos ekvivalentą, kaip kriterijus atitinkančių išlaidų procentinę dalį, įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante prieš tai neatlikus rizikos vertinimo (pavyzdžiui, subsidijos, palūkanų normos subsidijos ir nustatyto dydžio fiskalinės priemonės). Valstybės paskolos turėtų būti laikomos skaidriomis, jei jos laiduojamos įprastu garantu ir nėra susijusios su neįprasta rizika, todėl yra laikomos neturinčiomis valstybės pagalbos elementų. Iš esmės pagalbos priemonės, susijusios su valstybės garantijomis, arba valstybės paskolos, turinčios valstybės pagalbos elementų, neturėtų būti laikomos skaidriomis. Tačiau, kai bus priimtas šis reglamentas, tokios pagalbos priemonės turėtų būti laikomos skaidriomis, su sąlyga, kad prieš įgyvendinant priemonę, apie valstybės garantijos intensyvumo apskaičiavimo metodiką bus pranešama Komisijai ir ji ją patvirtins. Komisija vertins metodiką vadovaudamasi savo Pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai garantijų forma (7). Viešojo sektoriaus dalyvavimas ir pagalba rizikos kapitalo priemonių forma nėra laikytini skaidria pagalba. Apie neskaidrias priemones visada turi būti pranešama Komisijai. Pranešimus apie neskaidrias priemones Komisija vertins visų pirma atsižvelgdama į Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairėse išdėstytus kriterijus.

(15)

Pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką vertinant valstybės pagalbą žemės ūkio sektoriuje nebūtina atskirti mažų ir vidutinių įmonių. Tam tikroms pagalbos rūšims tikslinga nustatyti didžiausią pagalbos, kurią gali gauti pagalbos gavėjas, sumą.

(16)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, didžiausia leistina pagalba turėtų būti tokio dydžio, kuris gali užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp konkurencijos iškraipymo sumažinimo pagalbą gaunančiame sektoriuje ir tikslo padėti mažų ir vidutinių įmonių ekonominės veiklos plėtrai žemės ūkio sektoriuje. Siekiant suderinamumo su Bendrijos finansuojamomis paramos priemonėmis, pagalbos dydžiai turėtų būti suderinti su paramos dydžiais, nustatytais Reglamente (EB) Nr. 1257/1999 ir Reglamente (EB) Nr. 1698/2005.

(17)

Tikslinga nustatyti tolesnes sąlygas, kurias turėtų tenkinti bet kokia pagalbos schema arba individuali pagalba, kuriai šis reglamentas netaikomas. Reikėtų atsižvelgti į visus gamybos apribojimus arba Bendrijos paramos ribojimus pagal bendrą rinkos organizavimą. Atsižvelgiant į Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, tokios pagalbos vienintelis poveikis neturėtų būti įprastų pagalbos gavėjo veiklos išlaidų nuolatinis arba periodiškas mažinimas ir ji turėtų būti proporcinga kliūtims, kurias būtina įveikti norint užtikrinti socialinę ekonominę naudą, kuri laikoma atitinkančia Bendrijos interesus. Vienašalės valstybės pagalbos priemonės, kuriomis tiesiog siekiama pagerinti finansinę gamintojų padėtį, tačiau kuriomis visiškai neprisidedama prie sektoriaus plėtros, o ypač pagalba, kuri teikiama remiantis tik kaina, kiekiu, gamybos vienetu arba gamybos priemonių vienetu, yra laikomos su bendrąja rinka nesuderinama veiklos pagalba. Be to, tikėtina, kad tokia pagalba kliudys bendro rinkos organizavimo mechanizmams. Todėl tikslinga susiaurinti šio reglamento taikymo sritį ir taikyti jį tiktai tam tikroms pagalbos rūšims.

(18)

Pagal šį reglamentą mažoms ir vidutinėms žemės ūkio valdoms (ūkiams) teikiamai pagalbai turėtų būti taikoma išimtis nepriklausomai nuo vietovės. Investicijos ir darbo vietų kūrimas gali prisidėti prie mažiau palankių ūkininkauti Bendrijos regionų, minimų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto i, ii ir iii papunkčiuose, ekonominės plėtros. Mažos ir vidutinės žemės ūkio valdos (ūkiai) tokiose teritorijose kenčia ir dėl tai vietovei būdingų struktūrinių trūkumų, taip pat sunkumų, kylančių dėl jų dydžio. Todėl tokiose teritorijose pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms yra tikslinga nustatyti didesnę leistiną pagalbą.

(19)

Siekiant išvengti galimų iškraipymų dėl tikslinės investicijų pagalbos ir suteikti ūkininkams laisvės spręsti, į kuriuos produktus investuoti, investicijų pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, neturėtų būti skiriama tik konkretiems žemės ūkio produktams. Ši sąlyga neturėtų kliudyti valstybei narei tokios pagalbos arba pagalbos schemos netaikyti tam tikriems žemės ūkio produktams, ypač jei nėra įprastų prekybos rinkų. Be to, šis reglamentas savaime neturėtų būti taikomas tam tikrų rūšių investicijoms.

(20)

Jeigu pagalba teikiama prisitaikymui prie naujų Bendrijos lygiu įvestų standartų, valstybės narės neturėtų galėti ūkininkams pratęsti prisitaikymo laikotarpio vėlindamos tokių taisyklių įgyvendinimą. Todėl reikėtų tiksliai nustatyti datą, nuo kurios nauji teisės aktai nebegali būti laikomi naujais.

(21)

Tam tikruose Tarybos reglamentuose dėl žemės ūkio numatyti specialūs leidimai valstybėms narėms mokėti pagalbą, dažnai kartu su arba papildomai prie Bendrijos finansavimo. Tačiau šiose nuostatose dažniausiai nenumatoma išimties netaikyti Sutarties 88 straipsnyje numatyto įsipareigojimo pranešti, jeigu tokia pagalba atitinka Sutarties 87 straipsnio 1 dalies sąlygas. Kadangi tokiai pagalbai taikomos sąlygos yra aiškiai išdėstytos tuose reglamentuose ir (arba) yra pareiga apie tokias priemones pranešti Komisijai pagal konkrečias tų reglamentų nuostatas, Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nurodytas papildomas ir atskiras pranešimas, nėra reikalingas, kad Komisija galėtų įvertinti šias priemones. Siekiant teisinio tikrumo, šiame reglamente turėtų būti daroma nuoroda į tas nuostatas ir todėl neturėtų būti privaloma pranešti apie šias priemones pagal Sutarties 88 straipsnį, jei iš anksto galima užtikrinti, kad tokia pagalba teikiama tik mažoms ir vidutinėms įmonėms.

(22)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų būtina ir skatintų plėtoti tam tikrą veiklą, pagal šį reglamentą neturėtų būti taikoma išimtis pagalbai veiklai, kurią pagalbos gavėjas jau vykdo vienas rinkos sąlygomis, vykdyti. Pagalba negali būti teikiama atgaline data veiklai, kurią jau vykdo pagalbos gavėjas.

(23)

Pagal šį reglamentą neturėtų būti taikoma išimtis pagalbai, kaupiamai kartu su kita valstybės pagalba, įskaitant nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų teikiamą pagalbą, su valstybės parama, teikiama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 bendrosiomis nuostatomis, arba su Bendrijos parama toms pačioms kriterijus atitinkančioms išlaidoms padengti, jeigu tokios kartu kaupiamos pagalbos dydis viršija šiame reglamente nustatytas ribas. Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, neturėtų būti kaupiama su de minimis tokių pačių kriterijus atitinkančių išlaidų arba investicijų projekto parama, kaip apibrėžta 2004 m. spalio 6 d. Reglamente (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (8), jei dėl tokio kaupimo būtų viršytas šiame reglamente nustatytas pagalbos intensyvumas.

(24)

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir veiksmingą kontrolę pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 3 straipsnį, tikslinga nustatyti standartinį formatą, kuriuo valstybės narės pateiktų Komisijai sutrumpintą informaciją, kai tik remiantis šiuo reglamentu yra įgyvendinama pagalbos schema arba ne pagal schemą teikiama individuali pagalba, kad ta informacija būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Dėl tų pačių priežasčių reikėtų nustatyti taisykles dėl duomenų registravimo, kurių valstybės narės turėtų laikytis rinkdamos informaciją apie pagalbą, kuriai buvo taikoma išimtis pagal šį reglamentą. Dėl metinių ataskaitų, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai, Komisija turėtų nustatyti konkrečius tokių ataskaitų reikalavimus. Atsižvelgiant į plačias galimybes pasinaudoti būtinomis technologijomis, sutrumpinta informacija ir metinė ataskaita turėtų būti pateikiamos kompiuterinėje laikmenoje.

(25)

Jeigu valstybė narė nevykdo šiame reglamente nustatyto ataskaitos teikimo įsipareigojimo, tai gali sutrukdyti Komisijai vykdyti kontrolę, numatytą Sutarties 88 straipsnio 1 dalyje, ir Komisijai gali būti ypač sunku įvertinti, ar kaupiamasis pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, ekonominis poveikis gali neigiamai paveikti prekybos sąlygas tiek, kad tai prieštarautų bendriesiems interesams. Poreikis įvertinti kaupiamąjį valstybės pagalbos poveikį yra ypač didelis tada, kai tas pats pagalbos gavėjas gali gauti pagalbos iš kelių šaltinių, su kuo vis dažniau susiduriama žemės ūkio srityje. Todėl ypač svarbu, kad valstybė narė greitai pateiktų atitinkamą informaciją iki pagalbos įgyvendinimo pagal šį reglamentą.

(26)

Pagalbai bendrovėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba, turėtų būti taikomos pagalbos kitų sektorių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 70/2001, mažoms ir vidutinėms įmonėms taisyklės. Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(27)

Valstybės pagalbai, kuriai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2004 taikoma išimtis, ir toliau turėtų būti taikoma ši išimtis, jei ji atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas.

(28)

Tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl pagalbos, kuri buvo suteikta iki šio reglamento įsigaliojimo, ir apie kurią nebuvo pranešta, taip pažeidžiant Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytą įsipareigojimą.

(29)

Šis reglamentas neriboja valstybių narių galimybės pranešti apie pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba. Komisija tokius pranešimus įvertins atsižvelgdama į šį reglamentą ir remdamasi Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairėmis. Šio reglamento įsigaliojimo dieną neišnagrinėti pranešimai visų pirma turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į šį reglamentą ir, jeigu nėra tenkinamos jame nustatytos sąlygos, remiantis Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairėmis.

(30)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje ir ypač į tai, kaip dažnai paprastai reikia peržiūrėti valstybės pagalbos politiką, šio reglamento taikymo laikotarpį reikėtų apriboti. Jei šio reglamento galiojimas pasibaigs ir nebus pratęstas, pagalbos schemoms, kurioms pagal šį reglamentą jau taikoma išimtis, tokia išimtis bus taikoma dar šešis mėnesius, kad valstybėms narėms būtų duota laiko prisitaikyti,

a)

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitoms su eksporto veikla susijusioms einamosioms išlaidoms;

b)

pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoj importuojamų.

1)

„pagalba“ – tai bet kokia priemonė, atitinkanti visus Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

2)

„žemės ūkio produktas“ yra:

3)

„žemės ūkio produktų perdirbimas“ – tai operacija, atliekama su žemės ūkio produktu, kurią atlikus taip pat gaunamas žemės ūkio produktas, išskyrus ūkio veiklą, reikalingą gyvūninės ar augalinės kilmės produktą paruošti pirmą kartą parduoti;

4)

„prekyba žemės ūkio produktais“ – tai laikymas arba pateikimas, skirtas pardavimui, pasiūlymui parduoti, tiekimui arba kitokiam pateikimui į rinką, išskyrus atvejus, kai pirminės produkcijos gamintojas produkciją pirmą kartą parduoda perpardavėjams arba perdirbėjams, ir bet kokią veiklą produktui paruošti tokiam pirmam pardavimui; pardavimas, kai pirminės produkcijos gamintojas produktus parduoda galutiniams vartotojams, laikomas prekyba, jei prekiaujama specialiose tam skirtose patalpose;

5)

„mažos ir vidutinės įmonės“ (MVĮ) – tai mažos ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 70/2001 I priede;

6)

„bendras pagalbos intensyvumas“ – tai pagalbos suma, išreikšta projekto kriterijus atitinkančių išlaidų procentine dalimi. Visi naudojami skaičiai yra skaičiai, neatskaičiavus tiesioginių mokesčių. Jei pagalba skiriama ne kaip subsidija, pagalbos dydis yra pagalbos subsidijos ekvivalentas. Keliomis dalimis mokama pagalba diskontuojama iki jos vertės suteikimo metu. Diskontuojant ir apskaičiuojant pagalbos, teikiamos kaip lengvatinė paskola, dydį, naudojamos suteikimo metu galiojusios pamatinės palūkanų normos;

7)

„kokybiškas produktas“ – tai produktas, atitinkantis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 32 straipsnyje nustatytus kriterijus;

8)

„nepalankios oro sąlygos, kurios gali būti prilyginamos stichinei nelaimei“ – tai tokie gamtos reiškiniai kaip šalna, kruša, ledas, lietus arba sausra, kurios sunaikina daugiau kaip 30 % atitinkamo ūkininko praėjusių trejų metų metinio produkcijos vidurkio arba trejų metų vidurkio, apskaičiuoto remiantis praėjusių penkerių metų vidurkiu, išskyrus geriausius ir prasčiausius skaičius;

9)

„mažiau palankios ūkininkauti vietovės“ – tai remiantis Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 17 straipsniu valstybių narių apibrėžtos vietovės;

10)

„investicijos, kurios atliekamos siekiant laikytis naujai įvestų būtiniausių standartų,“ reiškia:

11)

„jaunieji ūkininkai“ – tai žemės ūkio produktų gamintojai, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 22 straipsnyje nustatytus kriterijus;

12)

„gamintojų grupė“ – tai grupė, įkurta siekiant bendrai, atsižvelgiant į bendro rinkos organizavimo tikslus, pritaikyti jos narių gamybą ir produkciją prie rinkos reikalavimų visų pirma koncentruojant tiekimą;

13)

„gamintojų asociacija“ – tai asociacija, kuri sudaryta iš pripažintų gamintojų grupių ir siekia tų pačių tikslų platesniu mastu;

14)

„kritę gyvuliai“ – tai gyvuliai, kurie nustačius arba nenustačius galutinės diagnozės buvo numarinti eutanazijos būdu arba kurie nugaišo (įskaitant gimusius negyvus ir negimusius gyvulius) ūkyje arba kuriose nors patalpose arba vežant, bet kurie nebuvo paskersti žmonių maistui;

15)

„USE ir GSE tyrimų išlaidos“ – tai visos išlaidos, įskaitant tyrimų komplektų, mėginių ėmimo, vežimo, tyrimo, laikymo ir sunaikinimo išlaidas, būtinas tyrimams atlikti remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 (11) X priedu;

16)

„sunkumų turinčios įmonės“ – tai įmonės, kurios laikomos turinčiomis sunkumų, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (12);

17)

„investicijos, skirtos atnaujinimui“ – tai investicijos, kuriomis turimas pastatas arba įranga ar jos dalys paprasčiausiai pakeičiami nauju šiuolaikiniu pastatu ar įranga, neišplečiant gamybos pajėgumų daugiau nei 25 % arba iš esmės nepakeičiant gamybos ar naudojamos technologijos pobūdžio. Nei prieš 30 arba daugiau metų pastatyto ūkinio pastato nugriovimas ir jo pakeitimas šiuolaikiniu pastatu, nei kapitalinis ūkinio pastato remontas nelaikomi atnaujinimui skirtomis investicijomis. Remontas laikomas kapitaliniu, kai jo išlaidos siekia 50 % naujo pastato vertės;

18)

„skaidri pagalba“ – tai pagalbos priemonės, kurių bendrąjį pagalbos subsidijos ekvivalentą, kaip pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių išlaidų procentinę dalį, įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante be rizikos vertinimo (pavyzdžiui, tokios priemonės, kai taikomos subsidijos, palūkanų normos subsidijos, nustatyto dydžio fiskalinės priemonės).

a)

visa pagalba, kuri galėtų būti teikiama pagal tokią schemą, atitinka visas šiuo reglamentu numatytas sąlygas;

b)

schemoje yra aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje duomenis;

c)

buvo pateikta 20 straipsnio 1 dalyje numatyta sutrumpinta informacija.

a)

iki 50 % pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių investicijų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse arba teritorijose, nurodytose Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto i, ii ir iii papunkčiuose, kaip nustatyta valstybių narių pagal to reglamento 50 ir 94 straipsnius;

b)

iki 40 % pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių investicijų kituose regionuose;

c)

iki 60 % pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių investicijų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse arba teritorijose, nurodytose Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto i, ii ir iii papunkčiuose, kaip nustatyta valstybių narių pagal to reglamento 50 ir 94 straipsnius, ir iki 50 % kituose regionuose, jei investuoja jaunieji ūkininkai per penkerius metus nuo įsisteigimo;

d)

iki 75 % pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose ir mažose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2019/93 (13);

e)

iki 75 % pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių investicijų a punkte nurodytuose regionuose ir 60 % kituose regionuose, jeigu dėl investicijų atsiranda papildomų išlaidų, susijusių su aplinkos apsauga ir gerinimu bei higienos sąlygų gyvulininkystės įmonėse arba ūkio gyvulių gerovės gerinimu. Šis padidinimas gali būti suteikiamas tik toms investicijoms, kurios viršija galiojančius būtiniausius Bendrijos kriterijus, arba investicijoms, kurios atliekamos siekiant laikytis naujai įvestų būtiniausių standartų. Padidinimas turi būti taikomas tik būtinoms papildomoms pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančioms išlaidoms ir negali būti taikomas investicijoms, dėl kurių padidėja gamybos pajėgumai.

a)

sumažinti gamybos išlaidas;

b)

pagerinti ir reorganizuoti gamybą;

c)

pagerinti kokybę;

d)

išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką arba pagerinti higienos sąlygas arba gyvūnų gerovės standartus.

a)

nekilnojamo turto statyba, įsigijimas arba gerinimas;

b)

mašinų ir įrangos, įskaitant kompiuterių programinę įrangą, įsigijimas arba išperkamoji nuoma už ne didesnę kaip rinkos vertę;

c)

bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pavyzdžiui, atlygiais architektams, inžinieriams ir konsultantams, galimybių studijoms, patentų ir licencijų įsigijimui.

a)

gamybos teisėms, gyvūnams ir metiniams augalams įsigyti;

b)

metiniams augalams sodinti;

c)

drenažo darbams arba drėkinimo įrangai bei drėkinimo darbams, jei tokia investicija nepadeda sumažinti ankstesnio vandens sunaudojimo ne mažiau nei 25 %;

d)

paprastoms investicijoms, skirtoms atnaujinimui.

a)

yra tenkinami Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 23 straipsnyje nustatyti kriterijai ir visos Komisijos priimtos taisyklės šiam straipsniui įgyvendinti;

b)

komercinė ūkininkavimo veikla turi būti nutraukiama visam laikui ir galutinai.

a)

gamintojų grupėms arba gamintojų asociacijoms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba; ir (arba)

b)

gamintojų asociacijoms, atsakingoms už geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų arba kokybės ženklų naudojimo priežiūrą pagal Bendrijos teisės aktus.

a)

bendras pagalbos intensyvumas negali viršyti 100 %;

b)

pagalba turi būti teikiama natūra kaip subsidijuojamos paslaugos ir negali apimti tiesioginių išmokų gamintojams pinigais.

a)

kompensacija turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant tik į:

b)

bendras pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 100 %;

c)

pagalba turi apsiriboti ligų, kurių protrūkius oficialiai pripažino valdžios institucijos, padarytų nuotolių kompensavimu.

a)

visa pagal draudimo schemą gauta suma ir

b)

išlaidos, kurios nebuvo patirtos dėl ligos, bet kitu atveju būtų buvusios patirtos.

a)

sumą, gautą per nepalankių oro sąlygų metus pagaminto produkto kiekį padauginus iš vidutinės pardavimo kainos tais metais, iš

b)

sumos, gautos vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos kiekį (arba trejų metų vidurkį, apskaičiuotą remiantis praėjusių penkerių metų vidurkiu, išskyrus geriausius ir prasčiausius skaičius) padauginus iš gautos vidutinės pardavimo kainos.

a)

visa pagal draudimo schemą gauta suma ir

b)

dėl nepalankių oro sąlygų nepatirtos išlaidos.

a)

80 % draudimo įmokų sumos, jeigu draudimo polise nurodyta, kad draudžiama tik nuo nuostolių, kuriuos sukelia nepalankios oro sąlygos, kurios gali būti prilyginamos stichinėms nelaimėms;

b)

50 % draudimo įmokų sumos, jeigu draudimo polise nurodyta, kad draudžiama tik nuo:

a)

iki 100 % rinkos tyrimų veiklos, produkto koncepcijos ir dizaino išlaidų, įskaitant pagalbą, skiriamą paraiškoms rengti geografinėms nuorodoms ir kilmės vietos nuorodoms pripažinti arba specifinių savybių sertifikatams gauti pagal atitinkamus Bendrijos reglamentus;

b)

iki 100 % kokybės užtikrinimo sistemų, tokių kaip ISO 9000 arba 14000 serijos, rizikos veiksnių analize ir svarbiaisiais valdymo taškais (RVASVT) pagrįstų sistemų, atsekamumo sistemų, autentiškumo laikymosi užtikrinimo ir prekybos normų arba aplinkosaugos audito sistemų įdiegimo išlaidų;

c)

iki 100 % darbuotojų mokymo taikyti b punkte minimas schemas ir sistemas išlaidų;

d)

iki 100 % mokesčių, kuriuos ima pripažintos sertifikavimo įstaigos už pradinį kokybės užtikrinimo ir panašių sistemų sertifikavimą, išlaidų;

e)

iki 100 % privalomų kontrolės priemonių, kurių pagal atitinkamus Bendrijos arba nacionalinės teisės aktus imasi kompetentingos valdžios institucijos arba kurios taikomos jų vardu, išlaidų, jeigu pagal Bendrijos teisės aktus nereikalaujama, kad įmonės pačios padengtų tokias išlaidas;

f)

iki Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 nustatytų sumų su parama susijusioms priemonėms, minimomis to reglamento 32 straipsnyje.

a)

susijusioms su ūkininkų ir ūkio darbininkų lavinimu bei mokymu:

b)

susijusioms su pavadavimo ūkyje paslaugų teikimu: ūkininko, jo partnerio arba ūkio darbininko pakeitimo ligos arba atostogų atveju faktinėms išlaidoms;

c)

susijusioms su trečiųjų šalių teikiamomis konsultacinėmis paslaugomis: atlygiu už paslaugas, kurios nelaikomos nuolatine arba periodine veikla, nėra susijusios su įprastomis įmonės veiklos išlaidomis, pavyzdžiui, įprastinės konsultavimo mokesčių klausimais paslaugos, reguliarios juridinės paslaugos arba reklama;

d)

susijusioms su konkursų, parodų, mugių ir forumų organizavimu ir dalyvavimu juose siekiant pasikeisti veiklos informacija:

e)

jei nenurodomi konkrečių bendrovių, prekių pavadinimai ar kilmė:

Pagalba taip pat gali būti skiriama e punkte nurodytoms išlaidoms kompensuoti, jei nurodoma produktų, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 (16) ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 (17) 54–58 straipsniai, kilmė, su sąlyga, kad tokios nuorodos į kilmę tiksliai atitinka Bendrijos užregistruotas nuorodas;

f)

leidiniams, pavyzdžiui, katalogams arba tinklavietėms, kuriose pateikiama faktinė informacija apie atitinkamo regiono arba atitinkamo produkto gamintojus, jei ši informacija ir jos pateikimas yra neutralus ir jei visi atitinkami gamintojai turi lygias galimybes būti minimi šiose leidiniuose.

a)

pagalba, kuria padengiama iki 100 % administracinių išlaidų, susijusių su gyvulių kilmės knygų parengimu ir tvarkymu;

b)

pagalba, kuria padengiama iki 70 % trečiųjų šalių arba jų vardu atliktų tyrimų, siekiant nustatyti gyvulių genetinę kokybę arba produktyvumą, išlaidų, išskyrus kontrolės, kurią atlieka gyvulių savininkas, ir įprastos pieno kokybės kontrolės išlaidas;

c)

iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagalba, kuria padengiama iki 40 % išlaidų, susijusių su naujoviškų veislininkystės metodų arba būdų diegimu ūkio lygiu, išskyrus išlaidas, susijusias su dirbtinio apvaisinimo įvedimu arba atlikimu;

d)

pagalba, kuria padengiama iki 100 % kritusių gyvūnų pašalinimo išlaidų ir 75 % tokių skerdenų sunaikinimo išlaidų; arba pagalba, neviršijanti ūkininkų pagal draudimo schemą, kuri apima kritusių gyvūnų pašalinimo ir sunaikinimo išlaidas, mokamų draudimo įmokų išlaidų sumos;

e)

pagalba, kuria padengiama iki 100 % skerdenų pašalinimo ir sunaikinimo išlaidų, jei ji finansuojama iš mokesčių arba privalomų įnašų, skirtų tokių skerdenų sunaikinimui finansuoti, jeigu tokie mokesčiai ir įnašai tiesiogiai taikomi mėsos sektoriuje ir juo apsiriboja; ir

f)

pagalba, kuria padengiama 100 % kritusių gyvūnų pašalinimo ir sunaikinimo išlaidų, jei atitinkamiems kritusiems gyvūnams taikomas įsipareigojimas atlikti USE tyrimus; ir

g)

pagalba, kuria padengiama iki 100 % USE tyrimų išlaidų.

a)

valstybių narių suteikta pagalba, atitinkanti visas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1255/1999 (18), ypač jo 14 straipsnio 2 dalyje, nustatytas sąlygas;

b)

valstybių narių suteikta pagalba, atitinkanti visas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003 (19), ypač jo 87 straipsnyje, 107 straipsnio 3 dalyje ir 125 straipsnio 5 dalies pirmojoje pastraipoje, nustatytas sąlygas;

c)

valstybių narių pagalba, suteikta remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 (20) 15 straipsnio 6 dalimi.

a)

pagalbos schema turėjo būti parengta ir viešai paskelbta pagal šio reglamento nuostatas;

b)

paraiška pagalbai gauti turėjo būti tinkamai pateikta atitinkamai kompetentingai valdžios institucijai;

c)

paraišką turėjo priimti atitinkama kompetentinga valdžios institucija tokiu būdu, kuris ją įpareigoja skirti pagalbą, aiškiai nurodant teiktinos pagalbos dydį arba tai, kaip šis dydis bus apskaičiuotas; kompetentinga valdžios institucija paraišką gali priimti tik tada, jeigu turimas pagalbos biudžetas arba pagalbos schema dar nėra išnaudota.

1)

1 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

2)

2 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

įterpiami tokie k–n punktai:

3)

4 straipsnis papildomas tokia 7 dalimi:

„7.   Kai investicijos yra susijusios su Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba, bendras pagalbos intensyvumas negali viršyti:

4)

II priede po žodžių „kita gamyba“ įterpiami tokie sakiniai (išdėstant taip pat, kaip po „visa gamyba“):

„ žemės ūkio produktų apdorojimas ar pardavimas (25)

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/22

(1)

2000 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1623/2000, nustatančiu išsamias Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisykles (2), susijusias su rinkos mechanizmais, taip pat yra nustatomos distiliavimo būdu pagal 1987 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 822/87 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (3) 35, 36 ir 39 straipsnių nuostatas ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 27, 28 ir 30 straipsnių nuostatas gauto alkoholio atsargų, kurias perima intervencinės agentūros, išsamios pardavimo taisyklės.

(2)

Siekiant sumažinti Bendrijos vyno alkoholio atsargas ir užtikrinti tiekimo tęstinumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 92 straipsnio nuostatas patvirtintoms įmonėms, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 92 straipsnio nuostatų, reikia pradėti vyno alkoholio, skirto naudoti Bendrijoje tik kuro sektoriuje kaip bioetanolį, pardavimo konkursą.

(3)

Kaip reikalaujama 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2799/98, nustatančiame žemės ūkio politikos priemones dėl euro (4), nuo 1999 m. sausio 1 d. pasiūlytos kainos ir garantijų sumos turi būti nurodomos eurais bei mokėjimai atliekami eurais.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno vadybos komiteto nuomonę,

a)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 82/2006 EB;

b)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 83/2006 EB;

c)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 84/2006 EB;

d)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 85/2006 EB;

e)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 86/2006 EB;

f)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 87/2006 EB;

g)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 88/2006 EB;

h)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 89/2006 EB;

i)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 90/2006 EB;

j)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 91/2006 EB;

k)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 92/2006 EB;

l)

50 000 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 93/2006 EB;

m)

53 380,74 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 94/2006 EB;

n)

32 182 hektolitrų absoliutaus alkoholio partija, kurios numeris 95/2006 EB.

a)

įrodymu, kad konkrečiai alkoholį perėmusiai intervencinei agentūrai už kiekvieną hektolitrą absoliutaus alkoholio yra pateiktas 4 EUR dalyvavimo užstatas;

b)

konkurso dalyvio pavadinimu ir adresu, kvietimo dalyvauti konkurse nuoroda ir siūloma kaina, nurodyta eurais už hektolitrą absoliutaus alkoholio;

c)

konkurso dalyvio įsipareigojimu laikytis visų konkurso nuostatų;

d)

konkurso dalyvio pareiškimu, kuriuo:

a)

remtis mutatis mutandis Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 102 straipsnyje numatytomis nuostatomis;

b)

kontroliuoti kiekvieną mėginį, atlikdamos branduolinio magnetinio rezonanso tyrimus, kad patikrintų, kokios rūšies alkoholis imamas galutiniam naudojimui.

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/30

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 1915/83 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija moka standartinį mokestį valstybėms narėms už kiekvieną tinkamai užpildytą ir per to reglamento 3 straipsnyje nustatytą laiką jai pateiktą ūkio ataskaitą.

(2)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 118/2006 (3) nustatytas standartinis 2006 ataskaitinių metų mokestis yra 145 EUR už kiekvieną ūkio ataskaitą. Dėl kainų tendencijų ir jų poveikio ūkio ataskaitos užpildymo išlaidoms mokestį būtina patikslinti.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendrijos ūkių apskaitos duomenų tinklo komiteto nuomonę,

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/31

(1)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1859/82 (2) I priede nustatomas respondentinių valdų skaičius kiekvienam regionui.

(2)

Švedijos respondentinių valdų skaičius kiekvienam regionui turėtų būti suderintas taip, kad pavyzdys galėtų geriau atspindėti stebėjimo srityje esančius visų tipų ūkius.

(3)

Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 1859/82 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendrijos ūkių apskaitos duomenų tinklo komiteto nuomonę,

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/33

(1)

1977 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2237/77, iš dalies keičiančiame Reglamentą Nr. 118/66/EEB dėl ūkio pelno ataskaitos formos, naudojamos privačių ūkių pajamoms nustatyti (2), yra nustatytas apskaitos duomenų, pateiktinų ūkių ataskaitoje, tipas.

(2)

Reikia suderinti ūkio ataskaitos turinį su naujomis nuostatomis dėl struktūrinių fondų bei kaimo plėtros ir patikslinti, supaprastinti arba nuosekliau išdėstyti tam tikrus ūkio ataskaitos elementus.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendrijos ūkių apskaitos duomenų tinklo komiteto nuomonę,

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/36

(1)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 Komisija turi priimti bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo visoje Europos bendrijoje priemones. 2003 m. balandžio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 622/2003, nustatantis priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti (2), buvo pirmasis teisės aktas, kuriame nustatytos tokios priemonės.

(2)

Reikalingos bendrųjų pagrindinių standartų patikslinimo priemonės.

(3)

Stacionariosios metalo aptikimo įrangos (SMAĮ) veikimo reikalavimai turėtų būti nustatyti teisės normų akte. Dėl to standartus reikėtų reguliariai persvarstyti ir bent kas dvejus metus užtikrinti, kad jie ir toliau atitiktų techninius patobulinimus.

(4)

SMAĮ veikimo reikalavimus reikėtų laikyti pirmuoju etapu siekiant visiškai suderinti techninius minėtos įrangos reikalavimus. Minėtus veikimo reikalavimus kiek įmanoma greičiau reikėtų papildyti suderintomis SMAĮ klasifikavimo, įskaitant bandymo sąlygas, procedūromis.

(5)

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2320/2002 ir siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, Reglamento (EB) Nr. 622/2003 priede nustatytos priemonės turėtų būti slaptos ir neturėtų būti skelbiamos. Ta pati taisyklė turi būti taikoma ir bet kokiam keičiamajam teisės normų aktui.

(6)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 622/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Civilinės aviacijos saugumo komiteto nuomonę,

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/38

(1)

Pagal 2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1898/2005, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, taikomas grietinėlės, sviesto ir koncentruoto sviesto realizavimo Bendrijos rinkoje priemonėms (2), intervencinės agentūros gali nuolatinio konkurso tvarka parduoti tam tikrus sviesto iš jų saugomų intervencinių atsargų kiekius ir teikti pagalbą už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. To reglamento 25 straipsnyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į kiekvienam atskiram konkursui gautas paraiškas, yra nustatoma mažiausia sviesto pardavimo kaina ir didžiausia pagalba už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą Be to, nustatyta, kad kaina arba pagalba gali skirtis priklausomai nuo numatomo sviesto panaudojimo, jo riebalų kiekio ir įdėjimo procedūros. Atitinkamai turi būti nustatyta perdirbimo užstato suma, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1898/2005 28 straipsnyje.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/40

(1)

Pagal 2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1898/2005, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, taikomas grietinėlės, sviesto ir koncentruoto sviesto realizavimo Bendrijos rinkoje priemonėms (2), intervencinės agentūros gali nuolatinio konkurso tvarka parduoti tam tikrus sviesto iš jų saugomų intervencinių atsargų kiekius ir teikti pagalbą už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. To reglamento 25 straipsnyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į paraiškas, gautas kiekvienam atskiram konkursui, yra nustatoma mažiausia sviesto pardavimo kaina ir didžiausia pagalba už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. Be to, nustatyta, kad kaina arba pagalba gali skirtis priklausomai nuo numatomo sviesto panaudojimo, jo riebalų kiekio ir įdėjimo procedūros. Atitinkamai turi būti nustatyta perdirbimo užstato suma, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1898/2005 28 straipsnyje.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/42

(1)

Pagal 2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1898/2005, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, taikomas grietinėlės, sviesto ir koncentruoto sviesto realizavimo Bendrijos rinkoje priemonėms (2), 47 straipsnį intervencinės agentūros skelbia nuolatinį konkursą pagalbai už koncentruotą sviestą teikti. To reglamento 54 straipsnyje numatyta, kad, atsižvelgiant į paraiškas, gautas kiekvienam specialiam konkursui, turi būti nustatyta didžiausia pagalbos suma už koncentruotą sviestą, kurio sudėtyje yra mažiausiai 96 % riebalų.

(2)

Siekiant užtikrinti koncentruoto sviesto perdavimą į mažmeninę prekybą, turi būti pateiktas Reglamento (EB) Nr. 1898/2005 53 straipsnio 4 dalyje numatytas sunaudojimą garantuojantis užstatas.

(3)

Atsižvelgiant į gautas paraiškas, didžiausia pagalba turėtų būti nustatyta atitinkamu lygiu ir atitinkamai turėtų būti nustatytas sunaudojimą garantuojantis užstatas.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/43

(1)

Pagal 1999 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2771/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos sviesto ir grietinėlės rinkoje (2), 21 straipsnį, intervencinės agentūros paskelbė parduodančios tam tikrus savo turimų sviesto ir grietinėlės atsargų kiekius nuolatinio kvietimo dalyvauti konkurse tvarka.

(2)

Atsižvelgiant į pasiūlymus, gautus atsakant į kiekvieną individualų kvietimą dalyvauti konkurse, nustatoma minimali pardavimo kaina arba nutariama neskirti sutarties vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2771/1999 24a straipsnyje numatyta tvarka.

(3)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, reikia nustatyti minimalią pardavimo kainą.

(4)

Pieno ir pieno produktų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/44

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnyje numatyta, kad importuojant to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus imamas Bendrajame muitų tarife nustatytas mokestis. Tačiau to straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų muito mokestis yra lygus tiems produktams importavimo metu taikomai intervencinei kainai, padidintai 55 procentais ir sumažintai CIF importo kainos, taikomos atitinkamai siuntai, dydžiu. Tačiau šis muito mokestis negali būti didesnis už Bendrojo muitų tarifo mokestį.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalies nuostatas CIF importo kainos apskaičiuojamos pagal atitinkamo produkto reprezentatyvias kainas pasaulinėje rinkoje.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1249/96 išdėstytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisyklės grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje.

(4)

Importo teisės taikomos tol, kol bus nustatytos naujos.

(5)

Kad būtų užtikrintas sklandus importo muitų sistemos veikimas, apskaičiuojant muitus reikėtų remtis reprezentatyviais rinkos kursais, nustatytais per ataskaitinį laikotarpį.

(6)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1249/96 reikėtų nustatyti tokius importo muitus, kokie nurodyti šio reglamento priede,

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/47

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2247/2003 (2) kasmet nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. leidžiama naudoti tam tikrų galvijienos sektoriaus produktų, kilusių iš AKR šalių, importo kvotą.

(2)

2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006, nustatantis žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (3), taikomas importo licencijoms importo tarifinės kvotos laikotarpiais, prasidedančiais 2007 m. sausio 1 d. Reglamentu (EB) Nr. 1301/2006 nustatomos išsamios nuostatos dėl paraiškų importo licencijoms gauti, pareiškėjų statuso ir licencijų išdavimo. Šiuo reglamentu nustatoma, kad licencijų galiojimo laikotarpis baigiasi paskutinę importo tarifinės kvotos laikotarpio dieną. Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 nuostatos turėtų būti taikomos importo licencijoms, išduotoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 2247/2003, nepažeidžiant papildomų tame reglamente išdėstytų sąlygų. Prireikus būtina suderinti Reglamento (EB) Nr. 2247/2003 nuostatas su Reglamentu (EB) Nr. 1301/2006.

(3)

Siekiant aiškumo Reglamento (EB) Nr. 2247/2003 2 straipsnio 2 dalis turėtų būti išbraukta, nes joje tik pakartojamos 2000 m. birželio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1291/2000, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (4), 50 straipsnio 1 dalies nuostatos.

(4)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2247/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Galvijienos vadybos komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

2)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Išskyrus tuos atvejus, kai šiame Reglamente numatyta kitaip, taikomi Reglamentai (EB) Nr. 1445/95 bei (EB) Nr. 1291/2000 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006 (5).

3)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Pagal šio reglamento nuostatas išduotos importo licencijos galioja 90 dienų nuo kiekvienos iš jų tikrosios išdavimo dienos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 23 straipsnio 2 dalyje.“

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/49

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2172/2005 (2) kasmet laikotarpiais nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. leidžiama naudoti 4 600 Šveicarijos kilmės gyvų galvijų muitais nepamokestinamo importo tarifinę kvotą. Atsižvelgiant į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą 2007 m. sausio 1 d., paraiškų importo tarifinėms kvotoms pateikimo terminas 2007 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiui buvo pratęstas iki 2007 m. sausio 8 d.2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1677/2006, nustatančiu nuo Reglamento (EB) Nr. 2172/2005 dėl paraiškų dėl tarifinės kvotos importo teisių 2007 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiui pateikimo datos leidžiančias nukrypti nuostatas (3).

(2)

2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006, nustatantis žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (4), taikomas importo licencijoms, skirtoms importo tarifinių kvotų laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2007 m. sausio 1 d. Reglamente (EB) Nr. 1301/2006 visų pirma pateiktos išsamios nuostatos dėl paraiškų importo licencijoms gauti, pareiškėjų statuso ir licencijų išdavimo. Tame reglamente numatyta, kad importo tarifines kvotas leidžiama naudoti per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį ir nustoja galioti pasibaigus paskutinei importo tarifinės kvotos laikotarpio dienai. Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 nuostatos, taikomos pagal Reglamentą (EB) Nr. 2172/2005 išduotoms importo licencijoms nepažeidžiant tame reglamente nustatytų papildomų sąlygų ar nukrypti leidžiančių nuostatų. Prireikus, Reglamento (EB) Nr. 2172/2005 ir Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 nuostatas būtina suderinti.

(3)

Siekiant užkirsti kelią spekuliacijai, kvotose numatyti kiekiai turėtų būti paskirti ūkio subjektams, kurie gali įrodyti, kad iš tiesų vykdo didelės apimties prekybą su trečiosiomis šalimis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti veiksmingą valdymą, turėtų būti reikalaujama, kad atitinkami prekybininkai per abu Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 5 straipsnyje nurodytus referencinius laikotarpius būtų importavę bent 50 galvijų. Be to, dėl administracinių priežasčių valstybėms narėms turėtų būti leista pripažinti patvirtintas dokumentų kopijas, kuriomis įrodoma, kad prekiaujama su trečiosiomis šalimis.

(4)

Jei pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą paskirstymo koeficientą, vienai paraiškai tenka mažiau negu 50 galvijų, turimą kiekį atitinkamos valstybės narės paskirsto burtų keliu į siuntas po 50 galvijų, kad pagal kiekvieną paraišką importuotų galvijų skaičius būtų komerciškai perspektyvus.

(5)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2172/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Galvijienos vadybos komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kasmet nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra leidžiama naudoti muitu neapmokestinamą Bendrijos importo tarifinę kvotą importuoti Šveicarijos kilmės 4 600 gyvų galvijų, kurių svoris didesnis kaip 160 kg ir kurių KN klasifikaciniai kodai 0102 90 41, 0102 90 49, 0102 90 51, 0102 90 59, 0102 90 61, 0102 90 69, 0102 90 71 arba 0102 90 79.“;

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jei pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą paskirstymo koeficientą, vienai paraiškai tenka mažiau negu 50 galvijų, turimą kiekį atitinkamos valstybės narės paskirsto po 50 galvijų pagal kiekvieną paraišką. Jei likutis yra mažesnis nei 50 galvijų, tam kiekiui suteikiama atskira importo licencija.“;

5)

6 straipsnio 4 dalies a punktas pakeičiamas taip:

6)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1445/95, Reglamentas (EB) Nr. 1291/2000 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006 (5) taikomi laikantis šio reglamento nuostatų.

8)

I priedas išbraukiamas.

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/51

(1)

AKR ir EB partnerystės susitarimo V priedo 3 protokolas dėl AKR šalių cukraus (1) ir Europos ekonominės bendrijos ir Indijos Respublikos susitarimas dėl cukranendrių cukraus (2) įgyvendinami, remiantis kiekvieno dokumento 1 straipsnio 2 dalimi, įgyvendinant bendro cukraus rinkos organizavimo valdymą.

(2)

Tikslinga patvirtinti Bendrijos ir protokole nurodytų valstybių bei Bendrijos ir Indijos Respublikos susitarimus pasikeičiant laiškais dėl cukranendrių cukraus garantuotųjų kainų 2005–2006 m. tiekimo laikotarpiui,

16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 358/60

(1)

2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Taryba patvirtino Komisijos sudarytus Susitarimą įsteigti Tarptautinę ITER branduolių sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą (toliau – ITER susitarimas), Susitarimą laikinai taikyti Susitarimą įsteigti Tarptautinę ITER branduolių sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą (toliau – Susitarimas dėl laikino taikymo) ir Susitarimą dėl Tarptautinės ITER branduolių sintezės energijos organizacijos siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą privilegijų ir imunitetų.

(2)

Susitarimo dėl laikino taikymo 3 straipsnyje pareikštas ITER susitarimą Pasirašiusiųjų Šalių (toliau – Pasirašiusiosios Šalys) noras toliau siekti kuo platesnio ITER susitarime numatyto bendradarbiavimo, kol kiekviena jų baigs visus vidaus veiksmus, kuriuos reikia atlikti iki ITER susitarimo ratifikavimo, pritarimo arba patvirtinimo.

(3)

Susitarimą dėl laikino taikymo Pasirašiusiosios Šalys įsipareigoja kuo plačiau, neprieštaraujant nacionaliniams įstatymams ir kitiems teisės aktams, laikytis ITER susitarimo sąlygų, kol jis įsigalios.

(4)

ITER susitarimo 1 straipsnyje nustatyta, kad Tarptautinės ITER branduolių sintezės energijos organizacijos (toliau – ITER organizacija) būstinė yra St Paul-lez-Durance, Bouches-du-Rhône, Prancūzijoje.

(5)

Euratomas, būdamas ITER Priimančiąja Šalimi, turės specialią atsakomybę užtikrinti, kad ITER projektas būtų įgyvendinamas laiku.

(6)

Bendrijos sudaryti susitarimai yra privalomi Bendrijos institucijoms ir valstybėms narėms.

(7)

Remiantis Sutarties 192 straipsniu, valstybės narės padeda įgyvendinti Bendrijos uždavinius.

(8)

Įgaliojimai sudaryti tarptautinius susitarimus suteikiami Komisijai pagal Sutarties 101 straipsnį; Komisija turi taip pat užtikrinti tokių susitarimų laikiną taikymą remdamasi Tarybos patvirtinimu,

a)

naudojasi teisnumu ir veiksnumu, kurio reikia i) sutartims sudaryti, visų pirma samdant darbuotojus, ii) turtui įsigyti, jį turėti ir juo disponuoti, iii) licencijoms gauti ir iv) pradėti teisminį procesą, kiek to reikia būtiniems veiksmams, kad ITER projektas būtų įgyvendintas laiku, kol bus oficialiai įsteigta ITER organizacija; pažymėtina, kad laikinosios ITER organizacijos teisės ir pareigos išliks ITER organizacijos teisėmis ir pareigomis remiantis ITER susitarimo sąlygomis oficialiai įsteigus ITER organizaciją,

b)

kartu su savo darbuotojais ir Pasirašiusiųjų Šalių atstovais valstybių narių teritorijose naudojasi privilegijomis ir imunitetais, nustatytais Susitarime dėl Tarptautinės ITER branduolių sintezės energijos organizacijos siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą privilegijų ir imunitetų, visų pirma mokesčių, imigracijos ir registracijos atžvilgiu, kol bus oficialiai įsteigta ITER organizacija,

c)

laikosi ITER susitarimo nuostatų ir visų pirma stebi, kaip taikomi Priimančiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai visuomenės ir darbuotojų sveikatos ir saugos, branduolinės saugos, radiacinės saugos, licencijavimo, branduolinių medžiagų, aplinkos apsaugos ir apsaugos nuo piktavališkų veiksmų srityse.