13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 353/1

(1)

Sprendimu vadovaujasi: akcinės bendrovės „Alfa Acciai S.p.A.“, „Feralpi Siderurgica S.p.A.“, „Ferriere Nord S.p.A.“, „IRO Industrie Riunite Odolesi S.p.A.“, „Leali S.p.A.“, likviduojamos „Acciaierie ir Ferriere Leali Luigi S.p.A.“, „Lucchini S.p.A.“, „Siderpotenza S.p.A.“, „Riva Acciaio S.p.A.“, „Valsabbia Investimenti S.p.A.“, „Ferriera Valsabbia S.p.A.“ ir įmonių asociacija „Federacciai“, Italijos juodosios metalurgijos įmonių sąjunga.

(2)

Sprendimo vykdytojai įvykdė bendrai nenutrūkstamo pobūdžio susitarimo 65 straipsnio pirmo paragrafo pažeidimą, kuriuo įkurta Anglies ir Plieno Europos Bendrija (toliau tekste „susitarimas“), kurio pagrindinis objektas ir tikslas yra kainų nustatymas ir kuriuo buvo susitarta riboti arba kontroliuoti gelžbetonio armatūros strypų ir apskritimų gamybą arba pardavimus Italijos rinkoje.

(3)

Kalbant apie „Alfa Acciai S.p.A.“ ši yra tapatinama su įmone, kuriai priskiriami be „Alfa Acciai S.p.A.“ veiksmų taip pat ir akcinės bendrovės „Megara Acciaieria S.p.A.“ (pradedant nuo 1996) ir uždaros akcinės bendrovės „Alfa Acciai S.R.L.“ (dar prieš 1996) bei akcinės bendrovės „Acciaierie di Sicilia S.p.A.“ veiksmai.

(4)

Kalbant apie „Feralpi Siderurgica S.p.A.“ ji yra tapatinama su įmone, kuriai be dabartinės „Feralpi Siderurgica S.p.A.“ veikmų yra priskiriami taip pat ir uždaros akcinės bendrovės „Feralpi Siderurgica S.R.L.“ (nuo 1990) kaip ir ankstesnės „Feralpi Siderurgica S.p.A.“ veiksmai.

(5)

Kalbant apie „Leali S.p.A.“ ir likviduojamą „Acciaierie e Ferriere Luigi Leali S.p.A.“, jos yra tapatinamos su įmone kuriai priskiriami, be „Leali S.p.A.“ ir likviduojamos „Acciairie e Ferriere Luigi Leali S.p.A.“ veiksmų, taip pat ir „Acciairie e Ferriere Luigi Leali S.p.A.“ (iki 1998 lapkričio) po ko viskas ir sekė, veiksmai. Po šios datos „Leali S.p.A.“ yra vienintelė atsakanti už pareikštus kaltinimus.

(6)

Kalbant apie „Lucchini S.p.A.“ ir „Siderpotenza S.p.A.“ jos yra tapatinamos su įmonėmis, kurioms yra priskiriami be „Lucchini S.p.A.“ ir „Siderpotenza S.p.A.“, taip pat ir visos „Siderpotenza S.p.A.“ (iki 1991) ir „Lucchini Siderurgica S.p.A.“ (iki 1997 pabaigos) veiksmai.

(7)

Kalbant apie „Riva S.p.A.“ ji yra tapatinama su įmone, kuriai priskiriami be „Riva S.p.A.“ taip pat ir įmonės „Fire Finanziaria S.p.A.“, „Riva Prodotti Siderurgici S.p.A.“, „Acciairie ir Ferriere di Galtarossa S.p.A.“ ir „Acciairie Tanaro S.p.A.“ veiksmai.

(8)

Kalbant apie „Valsabbia Investimenti S.p.A.“ ir „Ferriera Valsabbia S.p.A.“ jos yra tapatinamos su įmone kuriai priskiriami be „Valsabbia Investimenti S.p.A.“ ir „Ferriera Valsabbia S.p.A.“ taip pat ir buvusios „Ferriera Valsabbia S.p.A.“ (iki 2000) ir dar prieš tai buvusios „Ferriera Valsabbia S.p.A.“ (iki 1990) veiksmai.

(9)

Kalbant apie kitas įmones, kurioms reikia vykdyti sprendimą, yra kalbama apie tas pačias įmones ir tą pačią asociaciją, kaip ir apie tuos pačius juridinius asmenis turinčius tuos pačius kompanijų pavadinimus ir veikiančiomis gelžbetonio geležies rinkoje nuo neleistinos veiklos pradžios (kas liečia „Ferriere Nord S.p.A.“, nuo 1993).

(10)

Įmonės vykdė neleistiną veiklą toliau pateiktais laikotarpiais.

(11)

Gelžbetonio armatūra tai ilgas karštu būdu valcuotas plieno gaminys 5 mm ritiniuose ar strypais, arba gaminys turintis glotnų, kelių sluoksnių ar briaunuotą paviršių betono masei sustiprinti. Klasikinė forma kurioje parduodama gelžbetonio armatūra, tai gelžbetonio armatūra tiesiais strypais (kuris tempiamas karštu būdu strypų gaminimo prietaisu). Strypai gali būti 12 arba 6, 14 ir retai 18 metrų.

(12)

Gelžbetonio armatūra ritiniuose yra suvynioto ritinio formos, kurios ištiesina ir supjausto norimu ilgiu pats vartotojas. Kaina armatūros ritiniuose, kuri paprastai kainuoja šiek tiek daugiau nei armatūra strypuose, vistiek turi tendenciją susilyginti prie pastarojo.

(13)

Visi aukščiau minėti gelžbetonio armatūros tipai gaminami nenutrūkstamai įvairių diametrų pagal statybinio vartojimo poreikį, nuo 5 mm iki 40 mm diametro. Gelžbetonio armatūros diametras neviršija 16 mm. Diametras įtakoja kainos, taip vadinamo „papildomo dydžio“ pritaikymą, kuris pridedamas prie pagrindinės gelžbetonio armatūros kainos.

(14)

Armatūra dažniausiai naudojama pastatų statyboje konstrukcijoms stiprinti.

(15)

Tarp penkiolikos Europos Sąjungos šalių narių didžiausias gelžbetonio armatūros kiekis parduodamas Italijoje. Šio sprendimo įmonėse vykdytojose parduotos gelžbetonio armatūros pagal sąskaitas iki neleistinos veiklos laikotarpio suma buvo apie 80 % Italijos rinkos, 2000 – 2001 metais: apie 900 milijonų Eurų.

(16)

Įmonių asociacija „Federacciai“, Italijos juodosios metalurgijos įmonių sąjunga, ir kitos įmonės bendradarbiaujančios su asociacijos narėmis, nusprendė taikyti ir taikė praktikoje, bent jau nuo 1989 metų pabaigos, pastovų kainų „papildomas dydis“ įtvirtinimą/fiksavimą gelžbetonio armatūrai Italijoje. Nuo 1992 m. balandžio mėnesio įmonės, padedamos asociacijos Federeacciai, išplėtojo savo sprendimus ir veiksmus iki gelžbetonio armatūros pagrindinės kainos Italijoje nustatymo. Nuo tos pačios datos ir iki 1995 m. rugsėjo mėnesio susitarimas išsiplėtojo iki apmokėjimo terminų nustatymo.

(17)

Pradedant beveik nuo 1994 m. pabaigos įmonių asociacija „Federacciai“ suformavo labiau sistemingai savo organizacinę veiklą tiek kainų, tiek pagamintos ir parduotos gelžbetonio armatūros kiekio požiūriu.

(18)

Pradedant 1995 m. susitarimo dalyviai pradėjo tartis dėl gamybos mažinimo ar jos kontrolės bei pardavimų, kad sumažintų geležies, esančios rinkoje, kiekį. Kai kurios įmonės gamintojos pradėjo taikyti praktikoje abipusę daugiašalę labiau tikslią ir pastovią kiekvienos atskiros įmonės pagaminto kiekio ir pardavimų kontrolės sistemą.

(19)

Komisija neturi pakankamai informacijos, kad įrodytų konkurencijos taisyklių pažeidimo faktus po 2000 m. liepos 4 d. Reikia patikslinti, jog nebūtinai visos įmonės dalyvavo vykdant aprašytus veiksmus, ir kad kai kurios jų taisyklių pažeidinėjo trumpesnį laikotarpį.

(20)

Neleistiną veiklą sudaro bendras, sudėtinis ir besitęsiantis susitarimas, kurio siekiame užfiksuoti kainas ir riboti gamybą bei pardavimą ar kontrolę, kas iš esmės yra labai rimtas APEB (Anglies ir Plieno Europos Bendrija) susitarimo 65 straipsnio 1 pastraipos pažeidimas. Kartelinis susitarimas buvo išplėtotas Italijos Respublikos teritorijoje. Buvo patvirtinta, kad karteliniai susitarimai buvo taikomi praktikoje ir turėjo poveikį rinkai, net jei ir ne visuomet buvo visiškai pasiektas norimas efektas. Taigi, Komisija laikosi nuomonės, jog sprendimo vykdytojai įvykdė labai rimtą pažeidimą. Tai, kad susitarimas poveikį turėjo išskirtinai tik Italijos rinkai, nesuteikia galimybės sumažinti pažeidimo laipsnį nuo labai sunkaus iki sunkaus, kadangi yra atsižvelgiama į Italijos gamybos svarbą.

(21)

Bet kokiu atveju nustatant sankcijos pagrindinę sumą Komisija, neturėdama išankstinio nusistatymo apie pažeidimo reikšmingumą, atsižvelgė į šio atvejo išskirtinai ypatingus požymius susijusius su valstybine rinka, kuri vadovavosi APEB susitarimo normos taisyklių vykdymu, ir kurio metu įmonės, vykdančios sprendimą per pirmąjį neleistinos veiklos laikotarpį dengė vieną ribotos rinkos dalį, apie kurią dabar ir kalbama.

(22)

Pagal APEB (Anglies ir Plieno Europos Bendrija) susitarimo 65 straipsnio 5 pastraipą įmonių asociacija negali savo nuožiūra dėl įsipareigojimų nevykdymo taikyti sankcijų ar baudų. Bet kokiu atveju 65 straipsnio, Nr. 1, tekstas neleidžia manyti, jog tokiu įsakymu priimtas draudžiantis nutarimas nėra taikomas ir asociacijai, kuri taikė sprendimą galintį uždrausti, sugriežtinti ar iškreipti normalų konkurencinį žaidimą. Todėl, kol dar pažeidėjui nėra paskirta jokia sankcija dėl aukščiau išvardintų antikonkurencinių veiksmų, „Federacciai“ yra šio sprendimo vykdytoja.

(23)

Labai didelių pažeidimų kategorijoje taikomų sankcijų skalė leidžia diferencijuotai suskirstyti įmones, kad būtų atsižvelgta į pažeidėjų turimus ekonominius sugebėjimus reikšmingai pakenkti konkurencingumui, ir kad būtų galima nustatyti sankciją tokio lygio, kuris užtikrintų pakankamai efektyvią prevenciją.

(24)

Komisija turi nuomonę, jog paskutinių neleistinos veiklos metų (1999) sumos, gautos iš rinkos, iš šio sprendimo vykdytojų, neatspindi jų tikrosios vertės tenkančios rinkos laikotarpiui apie kurį kalbama. Būtent tarp 1990 ir 1999 šių įmonių minėtos rinkos sumos praktiškai patrigubėjo. Taigi, pagal vidutines rinkos kainas per laikotarpį nuo 1990 m. iki 1999 m. galima įvardinti tris įmonių grupes mažėjančia tvarka pagal buvimą rinkoje. Pirmojoje figūruoja „Feralpi“ ir „Valsabbia“. Antrojoje – „Lucchini/Siderpotenza“, „Alfa“, „Riva“ ir „Leali“ (vidutinė rinkos suma yra apytiksliai 70 % pirmosios grupės įmonių sumos). Galiausiai trečiajame laikotarpyje randame „Iro“ ir „Ferriere Nord“ (vidutinė rinkos suma lygi apytiksliai 35 % pirmosios grupės įmonių sumai).

(25)

Įmonėms „Riva“ ir „Lucchini/Siderpotenza“ reikalinga padidinti pagrindinę sankcijos sumą paskaičiuotą lyginant su tiesiogiai susijusios rinkos svarba, įvertinant minimos bendrovės globalinį dydį ir išteklius. Būtent šių bendrovių parduotų gaminių atitinkančių APEB (Anglies ir Plieno Europos Bendrija) susitarimo normas sąskaitų faktūrų suma yra gerokai aukštesnė (apie 3,5 milijardų Eurų, 2001, „Riva“, ir apie 1,2 milijardų tenka „Lucchini“) nei kitų įmonių dalyvavusių šioje veikloje. Be to, reikia priminti, jog kaip ir matome iš šio laikotarpio, daugeliu atvejų šių įmonių aukščiausio lygio vadovai tiesiogiai dalyvavo neleistinoje veikloje, kuria yra kaltinamos minėtos įmonės. Pakankamai veiksminga prevencijai reikia padidinti pagrindinę 225 % sankcijos sumą „Lucchini/Siderpotenza“ atveju, kad jų sąskaitose faktūrose esanti prekių atitinkančių APEB (Anglies ir Plieno Europos Bendrija) susitarimo normos suma padidėtų tris kartus nei didžiausia kitų įmonių sąskaitų faktūrų suma ir 375 % daugiau „Riva“ atveju, kurios prekių atitinkančių APEB susitarimo normas bendra sąskaitos faktūrų suma yra apie tris kartus didesnė už „Lucchini/Siderpotenza“. Tokie daugikliai įvertina reikšmingą dydžių ir viską apimančių išteklių skirtumą tarp šių dviejų įmonių ir kitų, kurioms adresuotas yra šis sprendimas.

(26)

Neleistina veikla buvo vykdoma ilgiau nei dešimt metų ir šešis mėnesius visų įmonių išskyrus „Ferriere Nord S.p.A.“, kuri vykdė ją ilgiau nei septynerius metus. Todėl sankcijos pagrindinė suma didinama 105 % visoms įmonėms, o „Ferriere Nord S.p.A.“ didinama 70 %.

(27)

Nagrinėtu atveju Komisija nustatė tik vieną sunkinančią aplinkybę „Ferriere Nord“, kuri nuo 1989 m. rugpjūčio 2 d. vykdo Komisijos sprendimą, įprastiems veiksmams, nes ši įmonė dalyvavo kainų nustatymo ir pardavimų ribojimo tinklų lankinio suvirinimo sektoriuje (2) susitarime.

(28)

Komisija mano, jog yra būtina padidinti 50 % pagrindinę sumą įmonei „Ferriere Nord“.

(29)

Komisija nenustatė jokių švelninančių aplinkybių.

(30)

Nė viena iš šį sprendimą vykdančių įmonių nesiruošia išvengti reikalavimo vykdymo, sulaukti ženklaus ar svarbaus sankcijos sumos sumažinimo pagal tai kas numatyta 1996 m. (3) malonės pranešimo B ir C punktuose, kadangi nebuvo patenkinta nė viena iš ten numatytų sąlygų. Iš tikrųjų jos nepaskelbė susitarimo negaliojančiu nei prieš, nei po to kai Komisija pradėjo vykdyti tyrimą ir nepateikė jokių lemiamų ar įrodančių detalių, kad įrodytų, jog susitarimo nebūta.

(31)

Pagal tai, kas pasakyta 1996 m. pranešimo punkte D, Komisija pripažįsta, jog „Ferriere Nord“ pateikė jai naudingas nuorodas, kurios leido Komisijai geriau suprasti, kaip veikia susitarimas. Komisija mano, jog tai atitinka pranešimo punkto D pirmą pastraipą, kurioje nustatoma, jog sankcijos sumą galima sumažinti tuo atveju, kai iki pranešimo apie kaltinimą išsiuntimo kuri nors įmonė pateikia Komisijai informaciją, dokumentus ar kitas įrodymo detales, galimas panaudoti įrodant pažeidimą.

(32)

Komisija mano, jog būtų teisinga 20 % sumažinti sankcijos sumą įmonei „Ferriere Nord“.

1.

Paskiriamos sankcijos

2.

Įmonių asociacija „Federacciai“ ir išvardintos įmonės nedelsiant nutraukia neleistiną veiklą, net jei jos to nėra padariusios. Jos susilaiko nuo šios bylos įrodytų neleistinų veiksmų kartojimo ar analogiškų poelgių bei nuo priemonių, turinčių lygiavertį tikslą ir poveikį, taikymo.

13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 353/5

(1)

Šis sprendimas skirtas „The Topps Company Inc“ (toliau – „Topps USA“), „Topps Europe Ltd“ (toliau – „Topps Europe“), „Topps UK Ltd“ (toliau – „Topps UK“), „Topps International Ltd“ (toliau – „Topps International“) ir „Topps Italia SRL“ (toliau – „Topps Italia“) (visos toliau – „Topps“).

(2)

Adresatai pažeidė Sutarties 81 straipsnio 1 dalį dalyvaudami su keletu iš savo tarpininkų Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje komplekse susitarimų ir suderintų veiksmų siekiant apriboti „Pokemon“ lipdukų, mainų kortų ir kitų kolekcionuojamų dalykų lygiagretų importą nuo 2000 m. vasario 4 d. iki 2000 m. lapkričio 29 d.

(3)

Byla iškelta remiantis Prancūzijos mažmenininko La Souris Bleue, prekiaujančio kolekcionuojamais dalykais, skundu, kuriame teigiama, kad „Topps“ ir jos platintojai sėkmingai sutrukdė „Pokemon“ lipdukų ir albumų lygiagretų importą iš Ispanijos į Prancūziją.

(4)

Šis sprendimas susijęs su „Pokemon“ kolekcionuojamais dalykais. Kolekcionuojami dalykai yra tarp vaikų populiarūs paprastai tam tikrų temų (pvz., sportininkai arba animacinių filmų veikėjai) lipdukai, mainų kortos arba nuimamos tatuiruotės. „Pokemon“ yra bendras pavadinimas veikėjams, originaliai sukurtiems „Nintendo“„Game Boy“ vaizdo žaidimui, bet taip pat pagal licenciją naudojamas „Topps“ iliustruoti kolekcionuojamoms prekėms. 2000 m. buvo didelė „Pokemon“ kolekcionuojamų dalykų paklausa.

(5)

Atitinkamos rinkos galima neapibrėžti, kadangi ši byla susijusi su konkurencijos ribojimu to siekiant.

(6)

Sprendimas nurodo susitarimų ir suderintų veiksmų tarp „Topps“ ir jos septynių Europos tarpininkų buvimą turint bendrą tikslą riboti „Pokemon“ kolekcionuojamų dalykų lygiagretų importą tarp valstybių narių. „Topps“ ir jos tarpininkai siekė šio tikslo tokiomis priemonėmis ir mechanizmais:

(7)

„Topps“ pripažino, kad ji „įsitraukė į veiklą, trukdžiusią tarpvalstybinei prekybai ES“ ir kad „visiškas draudimas eksportuoti ir plati teritorinė savo platintojų apsauga pirmiau aprašytomis sąlygomis yra sunkiai suderinami su 81 straipsniu“.

(8)

Susitarimai ir suderinti veiksmai tarp „Topps“ ir jos platintojų arba atstovų yra ribojamojo pobūdžio. Jais siekiama tiek aktyviai, tiek pasyviai trukdyti tarpininkams eksportuoti „Pokemon“ prekes už atitinkamų sutartinių teritorijų. Kadangi šiuo atveju susitarimais ir suderintais veiksmais siekiama riboti konkurenciją, nėra būtina svarstyti jų faktinių padarinių konkurencijai. Nepaisant to, Komisijos dokumentų rinkinyje yra įrodymas, kad lygiagrečiam importui iš tikrųjų buvo trukdoma.

(9)

Bendrosios išimties reglamentai Nr. 1983/83 (taikomas iki 2000 m. gegužės 31 d.) ir Nr. 2790/1999 nebuvo taikomi, kadangi ribojimais buvo siekiama garantuoti visišką teritorinę apsaugą tiek aktyviems, tiek pasyviems pardavimams. Taip pat susitarimai negalėjo turėti naudos iš atskirosios išimties pagal Sutarties 81 straipsnio 3 dalį, kadangi jie nepadėjo tobulinti šių prekių paskirstymo ir buvo žalingi vartotojams.

(10)

Sprendimas yra skirtas visoms Europos „Topps“ pavaldžioms įmonėms, dalyvavusioms antikonkurenciniuose susitarimuose ir suderintuose veiksmuose ir JAV pagrindinei bendrovei, solidariai atsakingoms už pažeidimą. Pastaroji yra atsakinga, nes ji galėjo daryti aiškią įtaką visų jai pavaldžių įmonių elgesiui. Komisija, remdamasi Teismo praktika, teisėtai mano, kad šia galia daryti įtaką iš tikrųjų buvo pasinaudota. „Topps“ nepavyko paneigti šios teisinės prielaidos, kurią, atvirkščiai, patvirtino visų Europos pavaldžių įmonių lygiagretus įtraukimas ir dvigubos vieno „Topps“ darbuotojo – Airijos pavaldžios įmonės direktoriaus ir JAV pagrindinės bendrovės tarptautinio viceprezidento – pareigos. Sprendimas nėra skirtas „Topps“ tarpininkams, kadangi jų atsakomybė už pažeidimą buvo mažesnė.

(11)

Komisija, vertindama pažeidimo rimtumą, mano, kad pažeidimai siekiant trukdyti lygiagretų importą tarp valstybių narių pagal savo pobūdį yra labai rimti Sutarties 81 straipsnio 1 dalies pažeidimai. Tokiais pažeidimais siekiama dirbtinai padalyti vieningą rinką ir taip kelti pavojų pagrindiniam Sutarties principui. Kalbant apie pažeidimo faktinį poveikį, Komisija atsižvelgia į tai, kad ji neturi įrodymo, kad lygiagretaus importo ribojimai buvo sistemingai taikomi visiems tarpininkams ir prekėms. Manoma, kad kai kurie susitarimai ir suderinti veiksmai nebuvo visiškai įgyvendinti ir galėjo turėti ribotą poveikį atitinkamų prekių vertės požiūriu. Komisija neturi įrodymo, kad rinkai buvo padarytas didelis ribojimo poveikis. Kalbant apie atitinkamos rinkos dydį, šiame sprendime nurodyti susitarimai ir suderinti veiksmai yra susiję su septyniomis nacionalinėmis rinkomis, bet ribojantis poveikis iš esmės buvo pastebėtas tik trijose importuojančiose valstybėse narėse.

(12)

Todėl „Topps“ padarytas pažeidimas laikomas rimtu. Atsižvelgiant į tai, priimamas sprendimas kaip pagrindą apskaičiuoti baudai imti 2 650 000 EUR sumą. Kadangi pažeidimas yra trumpalaikis (nuo 2000 m. vasario 4 d. iki 2000 m. lapkričio 29 d.), bazinė baudos suma nėra didinama.

(13)

Šioje byloje Komisija neatsižvelgia į sunkinančias aplinkybes.

(14)

Kalbant apie lengvinančias aplinkybes, Komisija atsižvelgia į tai, kad „Topps“ nutraukė pažeidimą Komisijai įsikišus pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, bazinė baudos suma yra sumažinama 20 % (530 000 EUR). Komisija taip pat atsižvelgia į tai, kad „Topps“ veiksmingai bendradarbiavo su Komisija procedūros metu. „Topps“ peržengė ribas to, kas teisiniu požiūriu buvo būtina, siekdama laikytis įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 17 11 straipsnį, tačiau tai neginčija faktų, kuriais pažeidimas yra grindžiamas ir aiškiai prisideda prie pažeidimo nustatymo. Todėl bazinė baudos suma yra sumažinama dar 20 % (530 000 EUR).

(15)

Atsižvelgiant į tai, galutinė „Topps“ paskirtos baudos suma yra 1 590 000 EUR.

13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 353/7

(1)

2004 m. gegužės 12 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kuria Continental AG įmonė, viešojo konkurso, paskelbto 2004 m. balandžio 26 d., būdu, įgyja visą Phoenix AG įmonės valdymo kontrolę.

(2)

Continental AG (toliau – Continental) yra padangų, stabdžių, pakabos sistemų ir kitų techninių gumos gaminių, daugiausia skirtų naudoti automobiliuose, pirmaujanti gamintoja.

(3)

Phoenix AG (toliau – Phoenix) taip pat specializuojasi techninių gumos gaminių gamyboje (pvz., pakabos sistemų, antivibracinių sistemų, žarnų, konvejerio juostų), tačiau negamina padangų. Abi bendrovės yra Vokietijoje.

(4)

Continental pagal Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą ketina įsigyti išskirtinę visos Phoenix kontrolę. 2004 m. gegužės 12 d. apie sandorį pranešta Komisijai; birželio 28 d. viešojo konkurso būdu Continental įsigijo 75,51 % Phoenix akcijų.

(5)

Keliose techninių gumos gaminių rinkose dėl koncentracijos horizontali veikla iš dalies sutampa. Komisija nustatė galimas konkurencijos problemas keturiose rinkose:

(6)

Abi šalys gamina komercinėms transporto priemonėms skirtas pneumatines linges (2). Paprastai pneumatinės lingės yra sudarytos iš guminio pneumatinės lingės baliono ir plieninės plokštelės. Komercinėse transporto priemonėse jos naudojamos vibracijai tarp ašies ir važiuoklės sumažinti bei važiuoklei prie įvairių apkrovų pritaikyti (3). Nors Continental siūlo nustatyti rinką įtraukiant visas komercinių transporto priemonių pakabos sistemų rūšis (spiralinės plieninės spyruoklės, plokščiosios sudedamosios lingės ir pneumatinės lingės), rinkos tyrimu buvo patvirtinta Komisijos pozicija, pagal kurią pneumatinės lingės sudaro atskirą produktų rinką. Tyrimu taip pat patvirtinta, kad transporto priemonių gamintojams (PĮG/PĮT) parduodamų pneumatinių lingių ir antrinei rinkai (AR) parduodamų pneumatinių lingių rinkos yra skirtingos. Tolesnis smulkių rinkų nustatymas (pvz., sunkvežimiams ir autobusams skirtų pneumatinių lingių rinkos atskyrimas nuo priekaboms ir ašims skirtų pneumatinių lingių rinkos) nebuvo paremtas rinkos tyrimu, tačiau tai, bet kuriuo atveju, nepakeistų konkurencijos įvertinimo.

(7)

Continental teigia, kad rinkos geografinės apimties požiūriu komercinėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių geografinė rinka apima visą pasaulį. Vis dėlto po rinkos tyrimo paaiškėjo, kad komercinėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių rinka Europoje labai skiriasi nuo kitų regionų rinkų. JAV sunkvežimiuose naudojamos lingės negali būti naudojamos Europoje ir vice versa dėl skirtingų techninių reikalavimų (pvz., didesni sunkvežimiai) ir pirkėjų teikiamos pirmenybės (Europos lingės yra techniškai sudėtingesnės). Todėl Europos rinkai už Europos ribų atsirandanti konkurencija didelio poveikio nedaro. Tik viena bendrovė (JAV firma Firestone) šiuo metu eksportuoja pneumatines linges į Europą. Šios pneumatinės lingės yra specialiai sukonstruotos Europos rinkai. Jose yra metalinės sudedamosios dalys, kurios perkamos Europoje, gabenamos į JAV, įmontuojamos į pneumatines linges ir gabenamos atgal į Europą. Kitos su sąnaudomis susijusios kliūtys yra tarifai ir transporto išlaidos. Nors 2003 m. šis importas sudarė apie 12 %, jis tikriausiai labai sumažės artimoje ateityje, nes šiuo metu Firestone stato gamybos įmonę Lenkijoje, kuri bus pasirengusi pradėti gamybą 2005 m. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad atitinkama PĮG ir (arba) PĮT skirtų pneumatinių lingių rinka yra Europa.

(8)

Atitinkamos antrinėje rinkoje (AR) nepriklausomų prekiautojų parduodamų pneumatinių lingių geografinės rinkos nebūtina nustatyti, nes po rinkos tyrimo paaiškėjo, kad AR nekils rūpesčių dėl konkurencijos.

(9)

Tiek Continental, tiek Phoenix/Vibracoustic taip pat gamina keleiviniams automobiliams skirtas pneumatines linges. Keleiviniuose automobiliuose pneumatinės lingės (guminis pneumatinės lingės balionas ir metalinė plokštelė) yra dalis sudėtingesnės pneumatinių lingių sistemos, sudarytos iš pneumatinės lingės ir kitų sudedamųjų dalių (pvz., oro slėgio sistemos, valdymo įrenginiai ir kt.). Continental ir Phoenix veikla sutampa tik pneumatinių lingių srityje. Šiuo metu pneumatinių lingių rinka yra labai konkreti – jos naudojamos daugiausia prabangiuose automobiliuose. Rinkos tyrimu patvirtinta, kad keleiviniams automobiliams skirtos pneumatinės lingės ir kitos lingių rūšys (pvz., plieninės spyruoklės) turi būti įvertintos atskirai. Vis dėlto, atrodo, nėra reikalo toliau ieškoti skirtumų tarp skirtingų pneumatinių lingių pirkėjų kategorijų (pvz., „limuzinai“, „sportiniai automobiliai“ ir „lengvieji sunkvežimiai“), nes visų trijų kategorijų gamybos procesas ir pirkėjai yra panašūs.

(10)

Continental teigia, kad rinkos apimtis yra visas pasaulis. Vis dėlto rinkos tyrimu patvirtintas geografinis rinkos apibrėžimas yra Europa. Iš tiesų šiuo metu Europoje veikia tik vienas tiekėjas ne iš Europos – Gates iš JAV. 2003 m. importas sudarė tik apie [5 %–10 % (4) ]. Neseniai Gates įkūrė naują pneumatinių lingių įmonę Vokietijos Acheno mieste siekdama tiekti produkciją Europos rinkai iš Europos. Iš tiesų daugelis pirkėjų nėra linkę pirkti importuotas pneumatines linges. Taip yra daugiausia todėl, kad keleiviniams automobiliams skirtų lingių vystymui reikia glaudžiai bendradarbiauti su pirkėjais, nes pneumatinės lingės yra technologiškai sudėtingas produktas. Be to, vystant visą pneumatinių lingių sistemą taip pat dalyvauja kitų dalių tiekėjai, kurie yra įsikūrę Europoje. Todėl dauguma automobilių gamintojų teikia pirmenybę dviems Europos gamintojams (Phoenix/Vibracoustic arba Conti).

(11)

Abi šalys taip pat gamina bėginėms transporto priemonėms skirtus pakabų produktus. Ir šiuo atveju Continental siūlo nustatyti vieną produktų rinką visoms bėginėse transporto priemonėse naudojamoms skirtingų rūšių pakaboms ir antivibracinėms sistemoms (pvz., plieninės spyruoklės, hidraulinės sistemos, pneumatinės lingės, dalys iš gumos ir metalo). Vis dėlto rinkos tyrimu patvirtinta Komisijos nuomonė, kad antrinės pneumatinių lingių sistemos (guminis pneumatinės lingės balionas ir dalys iš gumos bei metalo) yra skirtinga produktų rinka, atskira nuo kitų pirminių arba antrinių pakabos dalių rinkos. Taip yra daugiausia dėl to, kad pirkėjai perka pneumatines linges be pakabos dalių, o pneumatinių lingių gamybos praktinė patirtis labai skiriasi nuo kitų produktų gamybos praktinės patirties. Skirtingai nei komercinių transporto priemonių srityje, nėra bėginėms transporto priemonėms skirtų pakabos produktų AR.

(12)

Continental teigia, kad rinkos apimtis yra visas pasaulis. Rinkos tyrimu labiau pagrindžiamas Europos geografinės rinkos apibrėžimas, nes dauguma Europos pirkėjų sudaro sandorius su Europos gamintojais. Vis dėlto geografinio rinkos apibrėžimo nebūtina nustatyti, nes dėl šio sandorio Continental ir Phoenix neužims dominuojančios padėties net visos Europos rinkoje.

(13)

Phoenix ir Continental taip pat specializuojasi konvejerio juostų gamyboje. Konvejerio juostos, pagamintos iš gumos, tekstilės medžiagų arba polivinilchlorido, yra skirtos kroviniams gabenti. Konvejerių juostos yra trijų pagrindinių tipų: lengvosios konvejerio juostos, sunkiosios konvejerio juostos ir specialiosios juostos. Sunkiosios konvejerio juostos yra naudojamos sunkiems kroviniams (pvz., anglis, rūda, žvyras arba smėlis) gabenti. Galima išskirti du pagrindinius sunkiųjų konvejerio juostų tipus: konvejerio juostos su plieniniu kordu ir konvejerio juostos iš tekstilės medžiagų. Šalys yra ypač įsitvirtinusios konvejerio juostų su plieniniu kordu srityje. Continental teigia, kad abu tipai (juostos iš tekstilės medžiagų ir juostos su plieniniu kordu) priklauso tai pačiai sunkiųjų konvejerio juostų rinkai. Vis dėlto šis rinkos apibrėžimas nebuvo patvirtintas rinkos tyrimo rezultatais.

(14)

Tiekimo atžvilgiu juostų iš tekstilės medžiagų ir juostų su plieniniu kordu gamybos procesas labai skiriasi, nes juostos su plieniniu kordu gaminamos iš gumos ir plieno lyno, o juostos iš tekstilės medžiagų yra audžiamos iš įvairių techninio pluošto sluoksnių. Be to, konkurentai ir pirkėjai paaiškino, kad abu tipai turi atitinamas taikymo sritis, nes akivaizdžiai skiriasi šių produktų charakteristikos: juostos iš tekstilės medžiagų gali būti naudojamos mažesnio masto veikloje (mažesnis atstumas, mažesni kroviniai), o konvejerio juostos su plieniniu kordu yra neišvengiamai būtinos gabenant sunkius krovinius ilgais atstumais (pvz., atviros kasybos darbai). Taip yra dėl to, kad juostos iš tekstilės medžiagų gali būti naudojamos tik palyginti trumpiems atstumams, nes jos yra daug tampresnės nei juostos su plieniniu kordu. Nors Continental teisingai teigia, kad kai kuriais atvejais gali būti naudojami abu tipai, rinkos tyrimu nustatyta, kad tik 5 %–10 % atvejų juostos su plieniniu kordu gali būti pakeistos juostomis iš tekstilės medžiagų. Todėl nepanašu, kad sunkiosios konvejerio juostos su plieniniu kordu ir sunkiosios konvejerio juostos iš tekstilės medžiagų priklausytų tai pačiai rinkai – jos turėtų būti įvertintos atskirai.

(15)

Continental teigimu atitinkama sunkiųjų konvejerio juostų geografinė rinka apima visą pasaulį. Vis dėlto pagal rinkos tyrimo rezultatus – tai visos Europos rinka. Taip yra dėl to, kad konvejerio juostos su plieniniu kordu dažnai gaminamos pagal užsakymą konkrečiam pritaikymui. Be to, svarbus vaidmuo tenka transporto ir logistikos problemoms. Dėl to už Europos ribų esantys gamintojai vaidina tik mažą vaidmenį Europos konvejerio juostų su plieniniu kordu rinkoje. Todėl Komisija išnagrinėjo konkurencijos sąlygas remdamasi padėtimi Europos rinkoje.

(16)

Bendra susijungusių Continental ir Phoenix rinkos dalis šioje rinkoje sudarytų [55 %–65 %]. Pagrindiniai konkurentai yra CF Gomma [10 %–15 %], Firestone [10 %–15 %] ir Goodyear [5 %–10 %].

(17)

Tokia didelė rinkos dalis yra Continental dominuojančios padėties (5) požymis. Panašu, kad dominuojanti padėtis taip pat gali susidaryti atsižvelgiant į rinkos struktūrą: bendra ūkio subjekto rinkos dalis bus keturis kartus didesnė nei artimiausio konkurento dalis.

(18)

Gali kilti konkurencijos problemos dėl to, kad susijungusio subjekto produktų pirkėjai bent iš dalies yra didelės automobilių gamybos bendrovės. Nors kai kurie dideli sunkvežimių gamintojai nereiškė didelio susirūpinimo dėl susijungimo, tačiau daugelis smulkesnių ašių ir (arba) priekabų gamintojų yra susirūpinę dėl sandorio neigiamo poveikio kainoms.

(19)

Yra papildomų veiksnių, kuriais grindžiamas toks susirūpinimas dėl konkurencijos. Pirma, jei susijungęs subjektas pakeltų kainas, pirkėjai negalėtų lengvai pateikti didelės apimties užsakymų konkurentams. Taip yra ne tik todėl, kad naujas tiekėjas turės atlikti daugumos pirkėjų reikalaujamą tinkamumo nustatymo procedūrą. Daugelio konkurentų pajėgumai nėra dideli. Tiek CF Gomma, tiek Goodyear naudoja beveik visus savo pajėgumus. Firestone gamykla Lenkijoje tikriausiai užsiims dabartinėmis tiekimo sutartimis.

(20)

Antra, pagal sandorį susijungtų dvi PĮG/PĮT rinkoje pirmaujančios firmos. Iš tiesų atrodo, kad dabartinė Phoenix padėtis rinkoje neatspindi jos tikrų galimybių. Phoenix savo PĮG/PĮT su sunkvežimiais ir autobusais susijusį verslą įtraukė į Vibracoustic, bendros įmonės su Freudenberg, veiklą. Vis dėlto bendra įmonė sutelkė rinkodaros pastangas į keleiviniams automobiliams skirtas pneumatines linges ir užėmė gana kuklią padėtį sunkvežimiams ir autobusams skirtoje rinkoje. Phoenix pagal sutartį privalo susilaikyti nuo dalyvavimo nustatant kainas sunkvežimių ir autobusų gamintojams. Vis dėlto Phoenix sugebėjo išsiderėti baudų straipsnio sustabdymą ir dalyvauti dviejuose paskutiniuose konkursuose. Abiejuose konkursuose ji užėmė antrą vietą po Continental. Pirkėjai vertina Phoenix ir Contitech techninį lygį panašiai, tačiau Phoenix kainos patrauklesnės.

(21)

Trečia, priešingai nei tvirtina Continental, rinkos tyrimu nustatyta, kad patentai yra naudojami siekiant neleisti konkurentams tapti antrais tiekėjais pagal galiojančias tiekimo sutartis. Konkurentas pareiškė Komisijai, kad ypač Continental agresyviai naudoja patvirtintas intelektinės nuosavybės teises siekdama pašalinti konkurentus iš konkursų.

(22)

Dėl visų šių priežasčių Komisija laikosi nuomonės, kad Continental siūlomas Phoenix kontrolinio akcijų paketo įsigyjimas suteiktų susijungusiam subjektui dominuojančią padėtį komercinėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių Europos rinkoje.

(23)

Continental įsigijus Phoenix/Vibracoustic kontrolinį akcijų paketą susijungs du vienintelius keleiviniams automobiliams skirtų pneumatinių lingių gamintojus Europoje. 2003 m. Europoje bendra susijungusio subjekto rinkos dalis sudarytų apie [85 %–95 %]. Nors visi pneumatinių lingių modulių pirkėjai yra didelės automobilių gamybos bendrovės, kurios paprastai turi didelę pirkėjo derybinę galią tardamosi su tiekėjais, – kai kurie stambūs pirkėjai pareiškė susirūpinimą dėl sandorio. Iš tiesų tyrimu nustatyta, kad daugelis automobilių gamintojų turi tik vieną pneumatinių lingių tiekėją. Susijungimas, paliekant tik vieną veikiantį tiekėją Europoje, pašalintų automobilių gamintojams galimybę sukelti Continental ir Phoenix konkurenciją. Kita vertus, Komisija rado kai kurių įrodymų, kad nauji už Europos ribų esantys dalyviai gali artimoje ateityje įžengti į Europos rinką.

(24)

Nebūtina nustatyti, ar sandoris suteiks galimybę užimti dominuojančią padėtį keleiviniams automobiliams skirtų pneumatinių lingių rinkoje, nes neseniai Continental įsipareigojo atsisakyti Phoenix veiklos šioje rinkoje parduodama Phoenix turimą bendros įmonės Vibracoustic akcijų dalį Freudenberg įmonei. Freudenberg įsigydama Phoenix priklausiusias Vibracoustic akcijas pašalina susirūpinimą dėl konkurencijos keleiviniams automobiliams skirtų pneumatinių lingių srityje, nes Phoenix veikia keleiviniams automobiliams skirtų pneumatinių lingių rinkoje tik per Vibracoustic.

(25)

Rinkos tyrimu atskleista, kad bendra Continental ir Phoenix gaminamų antrinių pneumatinių lingių sistemų rinkos dalis sudarytų apie [55 %–65 %]. Kitų konkurentų (pvz., Paulstra, Schwab, Trelleborg arba Toyo) dalys būtų nedidelės – 5 % arba mažiau.

(26)

Nepaisydama šios palyginti didelės rinkos dalies, Komisija priėjo prie išvados, kad bėginėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių rinkoje dominuojanti padėtis nebus užimta dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, visi konkurentai (įskaitant pačias šalis) turi pirkti iki 70 % pneumatinių lingių sistemų dalių iš konkurentų, kurie yra arba guminio pneumatinės lingės baliono, arba metalinių dalių gamintojai. Iš tiesų Continental pavyko įrodyti, kad neseniai jis padidino guminių pneumatinės lingės balionų tiekimą konkurentui pneumatinių lingių sistemų srityje – tai pagrindžia faktą, kad kryžminiai tiekimai yra įprasta praktika šiame sektoriuje. Antra, rinkoje yra pakankamai galimų konkurentų, kurie galėtų neleisti šalims kelti kainas neatsižvelgiant į kitus konkurentus. Japonijos Toyo ir Sumitomo per savo pavaldžiąsias bendroves Europoje labai sustiprino savo padėtį Europoje. Jos galėjo susirasti pirkėjų per savo naujai sukurtas pavaldžiąsias bendroves Europoje ir, tikėtina, artimoje ateityje toliau stiprins savo padėtį rinkoje. Atsižvelgiant į ilgą traukinių eksploatavimo laiką (iki 30 metų) pirkėjai turės pakankamai laiko naujiems tiekėjams susirasti.

(27)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad siūlomu susijungimu nebus sukurta dominuojanti padėtis bėginėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių rinkoje.

(28)

Šiuo veiksmu susijungtų du didžiausi Europos tiekėjai. Iš tiesų, atlikus išsamų rinkos tyrimą prieita prie išvados, kad bendra Continental ir Phoenix rinkos dalis sudarytų [daugiau nei 70 %]. Kiti konkurentai yra Sempertrans [5 %–15 %], Bridgestone [0 %–5 %] ir keli smulkūs, daugiausia regioniniai tiekėjai, kurių rinkos dalys sudaro mažiau nei [0 %–5 %].

(29)

Taigi, sandoriu sumažinamas pagrindinių konkurentų Europoje skaičius nuo keturių iki trijų, o du kiti konkurentai (Sempertrans ir Bridgestone) yra labai smulkūs palyginti su susijungusiu subjektu. Rinkos tyrimu nustatyta, kad pagrindiniai pirkėjai – didelės energijos bendrovės, pvz., RWE – tikrai turi tam tikros pirkėjo derybinės galios, kurią jie naudos konkurencijai rinkoje apginti. Vis dėlto jie pripažįsta, kad po susijungimo jų alternatyvių tiekėjų skaičius būtų ribotas (jei iš viso jų būtų). Susijungusio subjekto padėtis rinkoje būtų ypač stipri rusvųjų anglių kasybai skirtų juostų ir platesnių nei 2,4 m juostų rinkos segmentuose. Rusvųjų anglių kasyba užsiimantys pirkėjai sudaro daugiau nei 50 % visų konvejerio juostų su plieniniu kordu pirkėjų. Susijungęs subjektas turės net de facto monopolinę padėtį Europoje gamindamas kai kurių pločių (platesnes nei 2,4 m) juostas.

(30)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Continental, įsigydamas Phoenix, tikriausiai užims dominuojančią padėtį sunkiųjų konvejerio juostų su plieniniu kordu Europos rinkoje.

(31)

Todėl sprendime prieinama prie išvados, kad koncentracija, apie kurią pranešta, kelia rimtų abejonių dėl jos atitikimo bendrajai rinkai komercinėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių (PĮG/PĮT) ir sunkiųjų konvejerio juostų su plieniniu kordu rinkose.

(32)

Spalio 1 d. siekdama išspręsti pirmiau nurodytas konkurencijos problemas pranešančioji šalis pateikė įsipareigojimus. Continental įsipareigoja

(33)

Phoenix turimų Vibracoustic akcijų pardavimas suteiks Freudenberg/Vibracoustic galimybę tiekti visų rūšių komercinėms transporto priemonėms skirtas pneumatines linges, įskaitant priekaboms ir (arba) ašims skirtas linges bei AR skirtas linges. Freudenberg, kontroliuodama Vibracoustic, galės panaudoti stiprias mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos galimybes bei patyrusią platinimo komandą konkurencijai pneumatinių lingių rinkose. Įsigijusi Phoenix pneumatinių lingių gamybos liniją Vengrijoje Freudenberg/Vibracoustic turės savo pneumatinių lingių gamybos įmonę, suteikiančią galimybę parduoti pneumatines linges ne tik sunkvežimius ir (arba) autobusus gaminantiems pirkėjams, bet ir priekabų ir (arba) ašių gamintojams. Taip pat parduodamos/Pardavimas taip pat turės įtakos galiojančioms tiekimo sutartims galiojančios tiekimo sutartys su Phoenix klientais.

(34)

Visiškas Phoenix veiklos komercinėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių rinkoje (PĮG/PĮT) atsisakymas pašalina galimybę, kad veikla sutaps šioje rinkoje.

(35)

Įsipareigojimas parduoti Sempertrans bendrovei visą platesnių nei 2,4 m konvejerio juostų su plieniniu kordu gamybos liniją taip pat yra tinkama priemonė išspręsti konkurencijos problemas sunkiųjų konvejerio juostų su plieniniu kordu rinkoje. Iš tiesų pagrindinė šios rinkos problema yra rinkos segmentas, susijęs su juostomis, skirtomis su rusvųjų anglių kasyba susijusiems pirkėjams. Dėl pardavimo jau tiekiantis juostas šiame rinkos segmente pirkėjas Semperit/Sempertrans gaus prieigą prie plačių juostų gamybos technologijos – šie pajėgumai yra pagrindinis sėkmės veiksnys juostų su plieniniu kordu rinkoje. Rinkos tyrimu patvirtintas įsipareigojimo veiksmingumas, nes visi pagrindiniai pirkėjai nurodė Komisijai, kad jie laiko gamybos linijos pardavimą veiksminga priemone konkurencijai juostų su plieniniu kordu rinkoje skatinti. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad pardavimas išspręs šios rinkos konkurencijos problemas.

(36)

Todėl sprendime prieita prie išvados, kad remiantis šalių pateiktais įsipareigojimais dėl koncentracijos, apie kurią pranešta, šalys neužims dominuojančios padėties komercinėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių (PĮG/PĮT), keleiviniams automobiliams skirtų pneumatinių lingių, bėginėms transporto priemonėms skirtų pneumatinių lingių ir sunkiųjų konvejerio juostų su plieniniu kordu rinkose, dėl kurios veiksminga konkurencija būtų labai apsunkinta bendrojoje rinkoje arba jos didžiojoje dalyje. Dėl to susijungimas, privalantis visiškai atitikti įsipareigojimus, nurodytus priede pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį bei EEE susitarimo 57 straipsnį, turėtų būti paskelbtas atitinkančiu bendrąją rinką ir EEE susitarimą.

13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 353/12

(1)

Šis sprendimas yra skirtas Akzo Nobel NV, Akzo Nobel Nederland BV, Akzo Nobel Chemicals BV, Akzo Nobel Functional Chemicals BV, Akzo Nobel Base Chemicals AB, Eka Chemicals AB ir Akzo Nobel AB (toliau–„Akzo“) kartu ir atskirai, Clariant AG ir Clariant GmbH (toliau–„Clariant“) kartu ir atskirai, Elf Aquitaine SA (toliau–„Elf Aquitaine“) ir Arkema SA (toliau–„Arkema“, anksčiau vadinta Atofina SA) kartu ir atskirai bei Hoechst AG (toliau–„Hoechst“).

(2)

Nepaisant to, kad šio sprendimo adresato pavadinimas yra Arkema, šioje santraukoje dažniausiai bus daroma nuoroda į Atofiną SA (arba „Atofina“), nes būtent toks pavadinimas buvo naudojamas administracinės procedūros metu.

(3)

Sprendimo adresatai pažeidė Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis arba Sutartis) 81 straipsnį ir jį pažeidinėjo nuolatos, o nuo 1994 m. sausio 1 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas), taikomo visoje EEE teritorijoje, 53 straipsnio 1 dalį.

(4)

Komisija pradėjo MCAA pramonės tyrimą visoje EEE po to, kai Clariant 1999 m. gruodžio mėn. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudų. Tyrimu buvo nustatyta, kad kartelis egzistavo bent jau nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gegužės 7 d.

(5)

Monochloracto rūgštis (MCAA) yra reaguojanti organinė rūgštis. Ji yra tarpinis cheminis produktas, naudojamas ploviklių, klijų, tekstilės chemikalų ir maisto produktų tirštiklių, vaistų bei kosmetikos gamyboje.

(6)

Geografine rinka buvo laikoma EEE. 1998 m. buvo paskutinieji kalendoriniai pažeidimo metai. Tada šios rinkos vertė buvo maždaug 121 mln. EUR. Tyrimo metu kartelis įtakojo beveik visus bendrosios rinkos ir EEE teritorijos segmentus.

(7)

Apie kartelio organizavimą galima pasakyti, kad jau aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje buvo užmezgami kontaktai tarp svarbiausių MCAA gamintojų. Tuo laikotarpiu ryšiai dažniausiai buvo dvišaliai, skirti keitimuisi informacija apie klientus bei kainas.

(8)

Nuo devintojo dešimtmečio pradžios iki jo vidurio pradėta organizuoti daugiašalius susitikimus. Kadangi buvo siekiama išlaikyti atitinkamas rinkos dalis, susitarimai tapo tvirtesni. Tuo metu dalyviais buvo Hoechst, Akzo ir Atochem SA (vėliau pavadinta Atofina SA, šiuo metu žinoma kaip Arkema). Clariant prisijungė tik 1997 m., Hoechst pardavus MCAA verslą.

(9)

Tuo laikotarpiu dalyvių daugiašaliai susitikimai vyko atitinkamai įmonių buveinių šalyse 2–4 kartus per metus pagal rotacijos principą. Buvo toliau palaikomi dvišaliai ryšiai. Dalyviai susitikdavo per specialius susitikimus ir per viešuosius renginius.

(10)

Siekiant skaidresnės statistikos, pašalinti sukčiavimo galimybes, geriau kontroliuoti pardavimo personalą ir įgyvendinti kompensavimų sistemą, 1993 m. kartelis tapo formalesnis. Dalyviai sukūrė oficialią sistemą, skirtą keistis ketvirčių pardavimo ir kainų duomenimis.

(11)

Be to, siekiant pateisinti pasikeitimą rinkos duomenimis, buvo sukurta statistikos organizacija [...] (toliau – [...]). [...] teikė apibendrintą rinkos statistiką ir dalyviai 2 kartus per metus susitikdavo su [...] atstovu, kad aptartų šiuos ir kitus su pramone susijusius reikalus. Susitikimai dažniausiai vyko [...].

(12)

Tačiau šie teisėti susitikimai buvo reikalingi tikrajai susitikimų priežasčiai nuslėpt – šalims susitikti ir aptarti kartelinių susitarimų įgyvendinimą. Šie neteisėti susitikimai paprastai vykdavo susitikimo su [...] išvakarėse ir kitoje vietoje. 1994–1999 m. buvo suplanuota 13 susitikimų su [...], nors atrodo, kad paskutinis jų buvo atšauktas.

(13)

Nors kartelis galėjo pasikeisti per savo egzistavimo laikotarpį, pagrindiniai jo bruožai nepasikeitė. Jis užsiėmė kiekių ir klientų paskirstymu, reikalingu rinkos dalims išlaikyti. Kai buvo parduodama per daug arba per mažai, rinkos dalys buvo papildomai apsaugojamos, šalims naudojant kompensavimo mechanizmą. Buvo keičiamasi pardavimų ir kainų informacija; yra įrodymų ir apie suderintą kainų didinimą.

(14)

Pažeidimą sudarė klientų ir kiekio kvotų pasiskirstymas, susitarimai dėl suderinto kainų didinimo, kompensavimo mechanizmo, užtikrinančio kvotų taikymą, kūrimas, keitimasis pardavimo kiekių ir kainų duomenimis bei teisingo kartelio funkcionavimo užtikrinimas įprastiniais dvišaliais ir daugiašaliais susitikimais ir kitokiais ryšiais. Tokio pobūdžio elgesys yra iš esmės labai rimtas EB sutarties 81 straipsnio 1 dalies ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

(15)

Gamintojai įgyvendino kartelinį susitarimą ir po 1994 m. sausio 1 d. per atitinkamą laikotarpį užėmė didžiąją bendrosios rinkos ir EEE dalį. Todėl šis susitarimas turėjo paveikti MCAA rinką bendrojoje ir EEE rinkoje.

(16)

Atsižvelgdama į tiriamų veiksmų pobūdį Komisija mano, kad šio sprendimo adresatai labai rimtai pažeidė EB sutarties 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį.

(17)

Siekiant nustatyti konkretų kiekvienos įmonės svorį rinkoje bei tikrą rinkai daromą įtaką, įmonės buvo suskirstytos į kategorijas pagal jų santykinę svarbą rinkoje.

(18)

Nustatydama tam tikros įmonės santykinę svarbą tiriamoje rinkoje Komisija nusprendė, kad tikslinga palyginimo pagrindu naudoti produkto apyvartą EEE. Palyginimas buvo atliktas, atsižvelgiant į produkto apyvartą EEE per paskutinius kalendorinius pažeidimo metus: visoms įmonėms tai buvo 1998 m., išskyrus Hoechst, kurios paskutinieji pažeidimo metai buvo 1996, nes 1997 m. viduryje ji pasitraukė iš MCAA rinkos.

(19)

Akzo, Clariant ir Atofina buvo svarbiausios MCAA gamintojos EEE 1998 m. Atitinkamai jų užimtos rinkos dalys buvo maždaug 44 %, 34 % ir 17 %. Prieš pasitraukdama iš MCAA rinkos 1997 m. viduryje, 1996 m. Hoechst įmonė užėmė 28 % rinkos. Todėl įmonės buvo suskirstytos į tris kategorijas: pirmoji kategorija: Akzo; antroji kategorija: Hoechst ir Clariant; trečioji kategorija: Atofina.

(20)

Labai rimtų pažeidimų kategorijoje galimų baudų skalė taip pat leidžia nustatyti tokio dydžio baudą, kuri, atsižvelgiant į kiekvienos įmonės dydį, turėtų pakankamą atgrasymo poveikį. Šiuo atveju Komisija pastebėjo, kad 2003 m. Atofina/Elf Aquitaine apyvarta buvo 84,5 mlrd. EUR, o Akzo apyvarta buvo 13 mlrd. EUR. Atitinkamai, Komisija mano, kad tikslinga Atofina/Elf Aquitaine baudą padidinti 2,5 karto, o Akzo baudą padidinti 1,5 karto.

(21)

Akzo ir Atofina pažeidimas truko ilgą laiką. Jos dalyvavo kartelyje nuo 1984 m. sausio mėn. iki 1999 m. gegužės mėn., t. y. 15 metų ir 4 mėn. Tai pateisino baudos pradinės sumos padidinimą 150 % abiem įmonėms.

(22)

Hoechst pažeidimas taip pat truko ilgą laiką, nuo 1984 m. sausio mėn. iki 1997 m. birželio mėn., nes tuomet dalyvavo neteisėtuose susitarimuose. Laikotarpio trukmė yra 13 metų ir 6 mėn. Tai pateisino baudos pradinės sumos padidinimą 135 %.

(23)

Clariant dalyvavimas truko nuo 1997 m. liepos, kai įmonė nupirko MCAA veiklą iš Hoecht, iki 1999 m. gegužės. Ji atitinkamai dalyvavo kartelyje 1 metus ir 10 mėn. Tai pateisino baudos pradinės sumos padidinimą 15 %.

(24)

Kai įvyko pažeidimas, du šio sprendimo adresatai jau yra buvę ankstesnių Komisijos sprendimų dėl kartelių bylų objektais. Hoechst buvo PVC II (1994 m. liepos 27 d. 94/599/EB) sprendimo adresatu, o Dyestuffs (1969 m. liepos 24 d. 69/243/EEB) sprendimo adresatu. Atofina taip pat buvo PVC II sprendimo adresatu. Šios sunkinančios aplinkybės pateisino baudos pradinės sumos padidinimą 50 %.

(25)

Akzo savanoriškai padarė pareiškimą, kuriuo remdamasi Komisija galėjo nustatyti, kad Eka Nobel AB, Eka Nobel Skoghall AB ir Nobel Industrier AB (šiuo metu atitinkamai vadinamos Eka Chemicals AB, Akzo Nobel Base Chemicals AB ir Akzo Nobel AB) nepriklausomai dalyvavo kartelyje nuo 1993 m. birželio 15 d. iki 1994 m. vasario 25 d. įvykusio jų prisijungimo prie Akzo grupės. Dėl Akzo padarytų pareiškimų įmonei bus taikoma didesnė bauda, negu būtų taikoma Akzo nebendradarbiaujant. Atsižvelgdama į teisingumo principus ir į konkrečias bylos aplinkybes, Komisija nusprendė, kad pirmiau išvardytų įmonių baudą už kiekvienos jų nepriklausomai padarytą pažeidimą tikslinga sumažinti iki nulio.

(26)

Trys šio sprendimo adresatai (Akzo, Atofina ir Clariant) bendradarbiavo su Komisija skirtinguose pažeidimo tyrimo etapuose, kad būtų palankiai įvertinti pagal 1996 m. Komisijos Pranešimą dėl baudų neskyrimo arba sumažinimo (2).

(27)

Šiame sprendime 1996 m. Pranešimas dėl baudų neskyrimo arba sumažinimo buvo pritaikytas taip:

(28)

Clariant buvo pirmoji įmonė, pateikusi lemiamus slapto kartelio, darančio poveikį MCCA pramonei EEE, buvimo įrodymus. Ši informacija buvo pateikta pranešime, o Clariant 1999 m. gruodžio 6 d. pateikti įrodymai suteikė Komisijai galimybę atlikti tyrimą Akzo ir Atofina įmonėse. Clariant taip pat patenkino kitus B skirsnyje išdėstytus reikalavimus: įmonė nutraukė dalyvavimą kartelyje, nuosekliai bendradarbiavo per visą tyrimo laikotarpį ir nebuvo kartelio kurstytoja. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į visus šiuos aspektus ir nuspręsta tailyti 100 % nuolaidą baudai, kuri būtų buvusi skirta Clariant AG ir Clariant GmbH, jei įmonės nebūtų bendradarbiavusios su Komisija.

(29)

Nei Akzo, nei Atoma neatitiko Pranešimo dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo C skirsnyje išdėstytas sąlygas.

(30)

Akzo ir Atofina bendradarbiavo su Komisija.

(31)

Atofina glaudžiai bendradarbiavo su Komisija ir, kadangi ji buvo antroji bendrovė, pateikusi Komisijai informacijos ir įrodymų, realiai padėjusių įrodyti kartelio egzistavimą, jai bauda gali būti labai sumažinta. Be to, Atofina neužginčijo faktų, kuriais buvo remiamasi, įrodant kartelio egzistavimą. Priimdama sprendimą Komisija plačiai rėmėsi Atofina įmonės pateikta informacija ir įrodymais, kurie buvo labai išsamūs. Atofina atitiko D skirsnyje nustatytas sąlygas. Kadangi įmonė bendradarbiavo, jai nustatoma 40 % mažesnė bauda, negu būtų taikoma kitu atveju.

(32)

Kadangi Akzo buvo trečioji įmonė, pateikusi Komisijai informacijos ir įrodymų, patvirtinusių MCAA kartelio egzistavimą, jai bauda gali būti labai sumažinta. Akzo neužginčijo faktų, kuriais rėmėsi Komisija. Komisija nusprendė, kad Akzo atitiko D skirsnyje nustatytas sąlygas. Kadangi jos pateikta informacija ir įrodymai buvo labai išsamūs ir Komisija jais pasirėmė, įmonei nustatoma 25 % mažesnė bauda, negu būtų taikoma kitu atveju.

(33)

Toliau išvardytos įmonės pažeidė Sutarties 81 straipsnį, pasiskirdamos kiekio kvotas ir klientus, susitardamos dėl suderinto kainų didinimo, dėl kompensavimo mechanizmo, keisdamosi pardavimo kiekių ir kainų informacija bei reguliariai dalyvaudamos susitikimuose ir palaikė kitus ryšius, kad pasiektų susitarimus ir įgyvendintų pirmiau išvardytus apribojimus. Toliau išvardytos įmonės nuo 1994 m. sausio 1 d. savo veiksmais taip pat pažeidė EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį.

(34)

Už šiuos pažeidimus taikomos tokios baudos:

Akzo Nobel Base Chemicals AB, Eka Chemicals AB ir Akzo Nobel AB kartu ir atskirai turi sumokėti 1 skyriaus a punkte nustatytą baudą iki 50,63 mln. EUR. Kitos Akzo bendrovės, išvardytos tame punkte kartu ir atskirai turi sumokėti visą baudos sumą.

(35)

Įmonės, išvardytos 1 punkte nedelsdamos nutraukia pažeidinėjimus, jei jos to dar nepadarė. Jos privalo nebevykdyti jokių šioje byloje nustatytų pažeidinėjimo veiksmų ir nebekartoti tokio elgesio bei susilaikyti nuo veiksmų ir elgesio, kurių objektas arba pasekmės būtų panašios.

13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 353/16

(1)

Iš spaudoje pasirodžiusių pranešimų Komisija sužinojo, kad 2002 m. gruodžio 24 d. Įstatyminį potvarkį Nr. 282 paverčiant įstatymu, Italijos vyriausybė priėmė teisės normas, nustatančias profesionalaus sporto klubams taikomas apskaitos taisykles. 2003 m. kovo 12 d. laišku Nr. D/51643 Komisija paprašė informacijos svarstomu klausimu. 2003 m. balandžio 22 d. laišku Nr. 5243 Italijos valdžios institucijos paprašė pratęsti informacijos pateikimo terminą iki gegužės 14 d. Iki nurodytos datos negavusi jokio atsakymo, 2003 m. gegužės 22 d. Komisija paštu išsiuntė paraginimą. Laiške taip pat primenama, kad pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį pagalbos priemonė gali būti įgyvendinta tik po to, kai Komisija pateikia savo pastabas svarstomu klausimu. Italijos valdžios institucijos atsakymą atsiuntė 2003 m. birželio 26 d.

(2)

2003 m. lapkričio 11 d. laišku Komisija pranešė Italijai apie savo sprendimą dėl šios priemonės pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl svarstomos priemonės.

(4)

Komisija gavo pastabas iš Italijos valdžios institucijų 2004 m. vasario 13 d. laiške, o iš trečiųjų suinteresuotųjų šalių – 2004 m. sausio 19 d. ir 2004 m. vasario 16 d. laiškuose. 2004 m. vasario 25 d. laišku Nr. D/51415 Komisija nusiuntė Italijai trečiųjų šalių pastabas, suteikdama jai galimybę pareikšti savo nuomonę.

(5)

2004 m. kovo 10 d. laišku Nr. 08/RB/04 Italijos valdžios institucijos įsipareigojo iš dalies pakeisti svarstomas teisės normas siekdamos užtikrinti, kad jos neturės jokio poveikio mokesčiams. Atsižvelgdama į įsipareigojimą suderinti teisės normas su Bendrijos konkurencijos taisyklėmis ir į tai, kad jos neturėjo tiesioginio poveikio valstybės pagalbai, Komisija sustabdė procedūrą, kol svarstomos teisės normos bus iš dalies pakeistos.

(6)

2004 m. lapkričio 11 d. laišku Nr. 13346 Italijos valdžios institucijos nusiuntė Komisijai 2004 m. Bendrijos įstatymo (Legge Comunitaria 2004) pakeitimų tekstą, kuris buvo svarstomas Italijos parlamente. Iš anksto paskelbti pakeitimai buvo galutinai įtvirtinti 2005 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. 62 28 straipsnyje (Disposizioni per l'adempimento di obblighi derivanti dall'appartenenza dell'Italia alle Comunità europee. Legge comunitaria 2004) (toliau – Įstatymas Nr. 62/2005) (3).

(7)

2002 m. gruodžio 24 d. Įstatyminio potvarkio Nr. 282, 2003 m. vasario 21 d. paversto Įstatymu Nr. 27 (toliau – Įstatymas Nr. 27/2003), 3 straipsnio 1 a dalyje, numatančioje skubias teisės normas, reglamentuojančias Bendrijos ir mokesčių teisės,, mokesčių surinkimo ir apskaitos tvarkos reikalavimų laikymąsi,, nustatyta priemonė taikoma sporto klubams, patenkantiems į 1981 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. 91 (toliau – Įstatymas Nr. 91/1981) taikymo sritį.

(8)

Taikant svarstomą priemonę, numatytą Įstatymo Nr. 91/1981, iš dalies pakeisto Įstatymu Nr. 27/2003, 18 a straipsnio 1 pastraipoje, pirmoje finansinėje ataskaitoje, teikiamoje įsigaliojus įstatymui, sporto klubai gali „įrašyti kapitalo nuostolius, atsiradusius sumažėjus teisių naudotis profesionalių sportininkų paslaugomis vertei, kaip nurodyta prisiekusių ekspertų įvertinime“. Todėl auditorių tarybai leidus, šie nuostoliai bus įrašyti tarp balanso aktyvų ir per daugelį metų amortizuoti.

(9)

Įstatymo Nr. 91/1981, iš dalies pakeisto Įstatymu Nr. 27/2003, 18 a straipsnio 2 pastraipoje nustatyta, kad „bendrovės, kurios nusprendžia pasinaudoti 1 pastraipoje numatyta teise, dėl priežasčių, susijusių su civiline ir mokesčių teise, privalo amortizuoti nuostolius lygiomis dalimis per dešimt metų“.

(10)

Siekiant nustatyti, ar priemonė yra valstybės pagalba kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, Komisija privalo nustatyti, ar: i) svarstoma priemonė sudaro palankias ekonomines sąlygas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai; ii) ar palankios sąlygos taikomos tik tam tikroms įmonėms, todėl yra arba gali būti iškraipoma konkurencija; iii) ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai; iv) ar priemonė teikiama iš valstybės išteklių.

(11)

Sprendime pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą Komisija konstatavo, inter alia, kad:

(12)

Remiantis apibendrinta analize, paaiškėjo, kad priemonė atitiko visas būtinas valstybės pagalbos buvimo fakto pripažinimo sąlygas, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(13)

Be to, atsižvelgiant į sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą 22–29 punktuose nurodytas priežastis, nebuvo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pagalba suderinama su bendrąja rinka.

(14)

Įstatymo Nr. 62/2005 28 straipsniu buvo iš dalies pakeista Įstatymo Nr. 91/1981 18 a straipsnio 2 pastraipa, minima 9 punkte. Žodžiai „dėl priežasčių, susijusių su civiline ir mokesčių teise“ buvo pakeisti Įstatyme Nr. 62/2005 žodžiais „tik dėl priežasčių, susijusių su civiline teise“.

(15)

Šis pakeitimas panaikina galimybę mokesčių tikslais taikyti kitą apskaitos metodą, numatytą Įstatyme Nr. 91/1981, kuris, iš dalies pakeistas Įstatymu Nr. 27/2003, numato pasirinkimo galimybę. Todėl sporto klubai nebegali pratęsti laikotarpio, per kurį mokesčių tikslais būtų galima išskaityti nuostolius.

(16)

Nors Įstatymas Nr. 91/1981, iš dalies pakeistas Įstatymu Nr. 27/2003, ir toliau numato palankią apskaitos tvarką sporto klubams, nauja teksto redakcija daugiau nenumato jokių mokestinių lengvatų. Kadangi pasiūlytą mokestinę lengvatą būtų buvę galima įgyvendinti tik vėliau (4), taikant priemonę nebuvo teikiamos jokios mokestinės lengvatos galiojant iš dalies pakeistoms taisyklėms.

(17)

Kadangi priemonė daugiau nesusijusi su mokestinių pajamų atsisakymu, taikant ją nenaudojami valstybės ištekliai. Taigi viena iš esminių valstybės pagalbos buvimo sąlygų, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, nebetenkinama. Todėl Komisija konstatuoja, kad dėl Įstatymu Nr. 62/2005 (Legge Comunitaria 2004) atliktų pakeitimų priemonė nėra valstybės pagalba.

(18)

Todėl nebūtina išsamiai svarstyti Italijos valdžios institucijų ir trečiųjų suinteresuotųjų šalių pastabų.

13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 353/19

(1)

Ši byla susijusi su Siemens ketinimu įsigyti Austrijos technologijų koncerną VA Tech.

(2)

Siemens yra įvairių technologijų įmonių grupė, kurios pagrindinė veikla apima: informaciją ir komunikaciją, automatizavimo ir valdymo sistemas, energetiką, transportą, gatvių apšvietimą ir medicinos įrangą.

(3)

VA Tech, kurios būstinė yra Lince, yra didžiausia Austrijos pramonės grupė, kurioje dirba 17 000 darbuotojų, o metinė apyvarta siekia 4,3 mlrd. eurų. Keturios pagrindinės grupės veiklos sritys – elektros energijos gamyba, perdavimas ir skirstymas, metalurgija, elektrinių įrenginių statyba ir infrastruktūra.

(4)

2004 m. gruodžio 10 d.Siemens pateikė oficialų prašymą dalyvauti VA Tech įsigijimo konkurse, ketindama padidinti šiuo metu turimą akcijų paketą nuo 16,45 % balso teisių iki mažiausiai 50 % plius viena akcija. […] (1). Kad ši paraiška būtų patenkinta, tereikia gauti Komisijos pritarimą.

(5)

Numatomas įsigijimas, kurio metu Siemens įgytų kontrolinį VA Tech akcijų paketą, pagal EB Susijungimo reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą reiškia koncentraciją.

(6)

Susijusių įmonių bendra pasaulinė apyvarta sudaro per 5 mlrd. eurų (Siemens apyvarta per finansinius metus nuo 2002 10 1 iki 2003 9 30 – 74 mlrd. eurų, VA Tech per 2003 m. – 3,9 mlrd. eurų). Tiek Siemens, tiek VA Tech apyvarta Bendrijoje viršija 250 mln. eurų […] (1), tačiau nė vienos įmonės apyvarta vienoje ir toje pačioje Bendrijos valstybėje nesiekia dviejų trečdalių įmonės apyvartos visoje Bendrijoje. Todėl koncentracija, apie kurią buvo pranešta, yra Bendrijos masto.

(7)

Komisijos atliktas rinkos tyrimas parodė, kad dėl šio sandorio veikla labai dubliuotųsi horizontaliu ir vertikaliu lygiu šiose srityse: elektros energijos gamyba (žr. A skyrių), elektros energijos perdavimas ir skirstymas (B skyrius), geležinkelių technika (C skyrius), dažnio keitikliai (D skyrius), metalurgija ir elektrinių įranga (E skyrius), žemos įtampos perjungimo įrenginiai (F skyrius), statybos technika (G skyrius), infrastruktūra ir kabamieji lynų keliai (H skyrius), kitos IT paslaugos (I skyrius).

(8)

Komisija savo sprendime padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į šalių pasiūlytus įsipareigojimus i) hidroelektrinių įrangos ir ii) mechaninių metalurgijos įrenginių statybos srityse, planuojama koncentracija nė vienoje iš šių bendrų rinkų arba kurių nors atskirų jų dalių labai nesutrukdys veiksmingai konkuruoti.

(9)

Hidroelektrinių įranga apima daugybę atskirų komponentų, įskaitant vandens turbinas, generatorius ir įvairius kitus mechaninius ir elektrinius komponentus (žinomus kaip „jėgainės mechaninis (elektros) balansas“). Dažnai pirkėjai šiems komponentams skelbia atskirus viešųjų pirkimų konkursus, ypač Europoje, kur didžioji paklausos dalis susijusi su veikiančių hidroelektrinių įrangos pakeitimu arba modernizacija. Paklausos atžvilgiu įvairūs komponentai negali būti pakeičiami kitais. Tačiau po keleto hidroelektrinių mechaninės ir elektros įrangos gamintojų susijungimų Siemens/VA Tech ir jų pagrindiniai konkurentai gali tiekti visą komponentų asortimentą. Todėl, atsižvelgdama į pasiūlos veiksnius, Komisija linkusi sutikti su Siemens, kad faktiškai tėra viena susijusi hidroelektrinių įrangos produktų rinka, nors produktai šioje rinkoje yra labai skirtingi.

(10)

Kalbant apie susijusią geografinę rinką, sprendime aiškinama, kad skirtinguose pasaulio regionuose konkuruoja skirtingos konkurentų grupės, nors pirmaujančios Europos tiekėjos – Siemens, VA Tech, Alstom ir GE Hydro – dirba visame pasaulyje. Ypač Kinijoje ir kitose Azijos šalyse veikia daug Kinijos, Indijos ir Japonijos įmonių, kurių Europos pirkėjai nelaiko patikimomis tiekėjomis. EEE pirkėjai arba nežino šių gamintojų, arba vertina jas gerokai prasčiau nei Europos tiekėjas. Iki šiol jie nėra gavę užsakymų EEE arba net nėra pateikę pasiūlymų (nors Siemens nurodė du sėkmingus kinų tiekėjų projektus Albanijoje septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje).

(11)

[…] (1) Baigiant sprendime daroma išvada, kad pasiūlos ir paklausos sąlygos EEE ir kituose pasaulio regionuose pastebimai skiriasi, ir kad EEE turi būti laikoma susijusia geografine rinka.

(12)

Siemens nurodė, kad 2000–2004 m. laikotarpiu bendra Siemens ir VA Tech rinkos dalis EEE sudarė [40–50] (1) % (Voith Siemens – [20–30] (1) % (2), VA Tech [20–30] (1)). VA Tech nurodė [40–50] (1) %, o Alstom bendrą Siemens/VA Tech rinkos dalį vertina 61 %. Pagal klientų apskaičiavimus, rinkos dalis yra maždaug tokia pati, nors viena mažesnė konkurentė įmonė (Andino) mano, kad Siemens/VA Tech užima 70 % EEE rinkos. Remiantis pagrindinių konkurentų pateiktais duomenimis apie apyvartą tuo pačiu penkerių metų laikotarpiu, apskaičiuojamos tokios rinkos dalys (įskaitant Siemens pateiktus duomenis apie „kitų produktų“ apyvartą):

(13)

Nors Siemens tvirtina, kad įmonės rinkos dalis šioje konkursų rinkoje kasmet pastebimai skyrėsi […] (1), tačiau dėl kelių veiksnių galima spręsti, kad iš užimamų rinkos dalių galima nustatyti svarbią informaciją apie rinkos pasidalijimą. Be to, konkursai dėl specialios paskirties ir labai diferencijuotų produktų yra skelbiami dažnai, o sutarčių sumos paprastai yra mažos (tik […] (1) iš […] (1) pasiūlymų, kuriuos teikė Siemens, buvo didesni nei […] (1) EUR). Be to, didesnių užsakymų atveju konkurso laimėtojas iš pradžių nežino, kokia yra projekto reali vertė (t. y. pelningumas). Mažėjant patikimų konkurso dalyvių skaičiui, didėja mažiausia pasiūlymo kaina. Todėl dėl didelės Siemens ir VA Tech bendros rinkos dalies, santykinai mažo likusių konkurentų skaičiaus ir vieno svarbaus konkurso dalyvio eliminavimo didėja tikimybė, kad įvykus šiai koncentracijai bus sukurta dominuojanti rinkos padėtis.

(14)

Remiantis rinkos tyrimo atsakymais […] (1) susidaro keturių pagrindinių konkurenčių (Siemens, VA Tech, Alstom ir GE Hydro) grupė. Šias įmones pirkėjai pripažįsta patikimomis didelės hidroelektrinių įrangos konkursų dalyvėmis. Visi kiti konkurentai yra vertinami gerokai prasčiau arba negamina lygiavertės įrangos, net jei atitinka mažesnių konkursų sąlygas. Šiai išvadai pagrįsti sprendime pateikiamas kiekybinis apibendrinimas, kaip klientai vertina skirtingus įrenginių gamintojus. […] (1).

(15)

Iš Siemens […] (1) pateiktų konkursų dalyvių sąrašų taip pat aiškėja, kad Siemens konkursuose dažniau susiduria su VA Tech ([…] (1) % konkursų, kurių vertė didesnė už […] (1) EUR) […] (1) negu su Alstom [..] (1) arba GE […] (1). […] (1) konkursuose Siemens ir VA Tech buvo vienintelės iš didžiųjų keturių įmonių, pateikusios pasiūlymus. Dažną šių dviejų įmonių susidūrimą galima iš dalies paaiškinti tuo, kad GE Hydro retai dalyvauja konkursuose už Skandinavijos ir Jungtinės Karalystės ribų (GE Hydro įmonė buvo įsteigta GE įsigijus Kvaerner vandens energijos sritį). Alstom dažniau dalyvauja konkursuose įvairiuose Europos regionuose, tačiau šiek tiek dažniau negu kituose regionuose veiklą vykdė Pirėnų pusiasalyje. Be to, ši įmonė dažniau dalyvauja didesnių, o ne mažesnių projektų konkursuose.

(16)

Daug klientų ir konkurentų savo pastabose pagal 11 straipsnį pareiškė, kad įsigijus įmonę padidėtų kainos, nes jau prisotintoje rinkoje susijungia du tiesioginiai konkurentai.

(17)

Siemens akivaizdžiai sutinka su Komisijos išvadomis, kad Siemens, VA Tech ir Alstom šiuo metu yra pagrindinės konkurentės EEE hidroelektrinių įrangos rinkoje. Todėl, teisindama savo veiklą, ši įmonė pateikia daugiausia argumentus, susijusius su rinkos pokyčiais.

(18)

Jos nuomone, jei Siemens/VA Tech bandytų po koncentracijos pakelti kainas, Kinijos ir mažesnės Europos įmonės galėtų iš karto tiekti konkurencingą įrangą. Ilgainiui nusistovėję ryšiai su tiekėjais iki šiol trukdė naujiems konkurentams patekti į rinką, o klientams – susirasti naujus tiekėjus. Tačiau Siemens negalėjo pateikti jokios informacijos apie konkursų dalyvių, kurie dar neužsiima veikla Europoje, planus dalyvauti EEE konkursuose. Be Kinijos gamintojų Siemens išvardijo grupę nedidelių ne pagrindinės hidroelektrinių įrangos gamintojų ir mažos galios komponentų tiekėjų iš Europos, kurių produktus galima naudoti ir hidroelektrinėms. Tačiau šių įmonių rinkos dalis sudaro mažiau kaip 1 % ir jos tiekia produktus, nelygiaverčius Siemens ir VA Tech produktams.

(19)

Sprendime daroma išvada, kad Siemens argumentai yra spekuliacijos, kurios grindžiamos bendro pobūdžio teiginiu, kad bet koks monopolis ilgainiui pritraukia naujus konkurentus. Atsižvelgdama į didelę rinkos dalį, kurią kartu užima Siemens/VA Tech, patikimų konkurso dalyvių skaičiaus sumažėjimą nuo 4 iki 3, konkurso dalyvių informaciją, kuria remiantis Siemens/VA Tech tiekia labai panašius produktus ir didelį klientų skundų skaičių Komisija daro išvadą, kad dėl koncentracijos hidroelektrinių įrangos rinkoje bus sukurta dominuojanti padėtis ir bus akivaizdžiai trukdoma veiksmingai konkuruoti.

(20)

Kalbant apie hidroelektrinių įrangą, naudojančią iškastinę energiją, VA Tech tiekia kombinuotojo ciklo dujų ir garo turbinų jėgaines kaip sistemos integratorių, kuriam daugiausia naudojami trečiųjų asmenų tiekiami komponentai, ypač GE pagamintos dujų turbinos kartu su savo gamyklose pagamintais turbogeneratoriais. Visiškai parengtų užsakymų rinkoje po koncentracijos liks keli konkurentai, ypač turbinų gamintojos Siemens, GE, Alstom ir Mitsubishi, bet liks ir generaliniai rangovai, pavyzdžiui, Bechtel ir katilinių gamintoja Foster&Wheeler. VA Tech dalis visiškai parengtų užsakymų EEE rinkoje sudaro mažiau kaip 15 % […] (1). Įsigijus šią įmonę nebereikės turbinų realizavimo kanalo ir generatorių tiekėjo šios įmonės turbinoms. Atsižvelgiant į strateginę dujų turbinų reikšmę kombinuotojo ciklo jėgainėms ir į faktą, kad GE yra šios srities rinkos lyderė, sprendime daroma išvada, kad GE galės vietoje VA Tech rasti kitą realizavimo kanalą savo turbinoms. GE turi pajėgumų gaminti generatorius. Dėl įsigijimo ši įmonė nepateikė jokių pastabų. Todėl sprendime nebuvo pareikšta abejonių dėl konkurencijos.

(21)

EEPS rinką sudaro elektros energijos gamybos įranga ir platus įvairių komponentų asortimentas, tiekiamas klientams (dažniausia nacionaliniams tinklo operatoriams ir vietos (regiono) elektros skirstytojams) pagal tam tikrą sistemą. Atsižvelgdama į horizontalų Siemens ir VA Tech veiklos dubliavimąsi, Siemens siūlo atitinkamas rinkas apibrėžti pagal produktų grupes, nurodytas punktuose nuo a iki e.

(22)

Ištyrus rinką paaiškėjo, kad produktų rinkose, priešingai Siemens nuomonei, bent keli I, II, … punktuose kiekviename skyriuje išvardyti komponentai galėtų sudaryti susijusias atskiras geografines rinkas. Tačiau šiam sprendimui nebūtina tiksliai apibrėžti produktų rinką, nes joks galimas rinkos apibrėžimas nesukeltų abejonių dėl konkurencijos.

(23)

Apibrėžiant susijusią geografinę rinką sprendime daroma išvada, kad EEPS aprėpia EEE rinkas. Tinklo sistemos operatoriams techniniai standartai nebėra kliūtis perkant produktus užsienyje, ypač aukštos įtampos rinkoje, kurioje produktai dažniausia pritaikomi klientui. Didžiausi tiekėjai sėkmingai dalyvauja konkursuose dėl EEPS visoje EEE.

(24)

Siemens pranešime nurodytos toliau minimos rinkos dalys ir konkurentų kiekvienoje rinkoje pavadinimai buvo iš esmės patvirtinti rinkos tyrimu. Išimtį sudaro visiškai parengtų aukštos įtampos projektų rinka, kurioje joks kitas rinkos dalyvis nenurodė, kad Siemens užima didelę rinkos dalį [50–60] (1) %. Tačiau visiškai parengtų projektų rinka apima daug produktų ir komponentų, todėl visiškai parengtų paslaugų apyvartą rinkos tyrimo dalyviai galėjo nurodyti kitaip negu nurodydami atskirus komponentus.

(25)

Siemens, VA Tech, Areva ir ABB tiekia platų EEPS asortimentą, o mažesnės konkurentės, pavyzdžiui, Cegelec, EFACEC, Ansaldo, HAPAM arba Pauwels užima tik mažesnius produktų segmentus.

(26)

Įsigijus įmonę rinkos dalys kai kuriose potencialiose EEPS rinkose padidėja iki [30–40] (1) % – būtent perjungimo įrenginių su dujų izoliacija, išjungiklių ir visiškai parengtų aukštos įtampos projektų rinkose. Be to, šiose produktų rinkose patikimų konkurentų skaičius sumažėtų nuo 4 iki 3 (Siemens/VA Tech, Areva ir ABB). Šios trys rinkos yra vertikaliai susijusios viena su kita, nes didžiojoje dalyje visiškai parengtų aukštos įtampos projektų kaip pagrindiniai komponentai naudojami perjungimo įrenginiai su dujų izoliacija. Išjungikliai savo ruožtu naudojami kaip dujų įrenginių su dujų izoliacija komponentai. Siemens, VA Tech, Areva ir ABB vykdo veiklą šiuose trijuose vertikaliuose lygmenyse.

(27)

Kitose EEPS rinkose Siemens ir VA Tech bendra rinkos dalis yra mažesnė, be to, yra papildomų konkurentų. Šiose rinkose nekyla abejonių dėl konkurencijos.

(28)

Apskritai, klientų ir konkurentų atsakymai į Komisijos rinkos tyrimą buvo ne tokie neigiami kaip tyrime dėl hidroelektrinių įrangos. Neigiamos pastabos buvo daugiau bendro pobūdžio ir buvo susijusios su faktu, kad iš jau prisotintos rinkos iškris vienas konkurentas. Todėl Komisija tyrimus sutelkė į galimo patikimų konkurso dalyvių skaičiaus sumažėjimo nuo keturių iki trijų poveikio keliose galimose rinkose analizę.

(29)

Aukštos įtampos projektų rinkoje Siemens ir VA Tech dažniausia susiduria visiškai parengtų perjungimo įrenginių su dujų izoliacija sektoriuje. Todėl įtaka visiškai parengtų aukštos įtampos projektų rinkoje yra susijusi su pagrindinių komponentų su dujų izoliacija tiekėjų padėtimi rinkoje. Visiškai parengtų produktų rinka dažniausia remiasi projektais ir pasižymi dideliais užimamų rinkos dalių pokyčiais. Per penkerių metų laikotarpį nuo 1999 m. iki 2003 m. Siemens rinkos dalis svyravo nuo [5–10] (1) % 2000 m. iki [50–60] (1) % 2003 m., o VA Tech dalis svyravo nuo [0–5] (1) 1999 m. iki [15–20] (1) % 2002 m. Likusius projektus tais metais vykdė ABB ir Areva. Net vienas didelis projektas gali padaryti didelę įtaką tiekėjo rinkos daliai per vienerius metus. Pavyzdžiui, 2003 m. buvo užimta stipri padėtis rinkoje [50–60] (1) %. Sprendime daroma išvada, kad visiškai parengtų aukštos įtampos projektų rinka yra konkursų rinka, kurioje vyksta konkurencija „dėl rinkos“, o ne „rinkoje“ ir kurioje užimama rinkos dalis nėra tiesiogiai susijusi su konkurento galimybėmis ateityje gauti užsakymus.

(30)

Produktų su dujų izoliacija sektoriuje EEE veikia tie patys konkurentai kaip ir visiškai parengtų aukštos įtampos projektų sektoriuje, būtent Siemens, VA Tech, ABB ir Areva. Siemens teigimu, jos ir VA Tech bendra rinkos dalis 2003 m. siekė [40–50] (1) % (Siemens [30–40] (1) %, VA Tech [10–15] (1) %). Bendra rinkos dalis nuo 1999 m. iki 2003 m. svyravo nuo [40–50] (1) % iki [60–70] (1) %. Tačiau atskiros rinkos dalys svyravo labiau (Siemens [10–15] (1) %–[40–50] (1) %, o VA Tech ([10–15] (1) %–[40–50] (1)). Kaip ir visiškai parengtų projektų rinkoje, kitas EEE rinkos dalis užėmė ABB ir Areva.

(31)

Dėl aukštos įtampos produktams keliamų saugos reikalavimų ribojamas galimų Europos elektros energijos tiekėjų skaičius, nors tarp keturių rinkos lyderių konkrečiam konkursui pristatytos įrangos akivaizdžiai tėra nedidelis skirtumas. Atsižvelgiant į šiuos faktus (konkursų rinka, nedidelis skirtumas tarp rinkos lyderių produktų) produktų su dujų izoliacija arba visiškai parengtų aukštos įtampos projektų rinkose konkurencija gali vykti ir tik su trimis patikimais tiekėjais.

(32)

Rinkos tyrime buvo tiriami konkursų visiškai parengtiems aukštos įtampos projektams, įrenginiams su dujų izoliacija ir išjungikliams dalyvių sąrašai nuo 1999 m., kuriuos pateikė Siemens ir konkurentai. Iš tyrimo aiškėja, kad konkursuose ABB buvo dažniausia Siemens konkurentė, o po jos dažniausia konkurentė buvo Areva. VA Tech rečiau dalyvavo konkursuose įrenginiams su dujų izoliacija ir juose beveik nekonkuravo su Siemens. Reti Siemens ir VA Tech susidūrimai gali būti paaiškinami tuo, kad VA Tech veikla Europos įrenginių su dujų izoliacija srityje yra sietina su Schneider įmonės Grenoblyje aukštos įtampos veiklos srities įsigijimu. Todėl VA Tech įrengta bazė yra skirta veiklai Prancūzijoje, o Siemens tradiciškai dažniausiai vykdo veiklą kitose Europos šalyse.

(33)

Vengrijai tapus ES nare, Ganz-Transelektro pateikė daug pasiūlymų EEE konkursuose. Šiai įmonei kartu su Corus neseniai Nyderlanduose buvo pateiktas užsakymas tiekti perjungimo įrenginius su dujų izoliacija. Toshiba-Mitsubishi (toliau – TM) ir JAEPS, perjungimo įrenginių su dujų izoliacija gamintojai iš Japonijos, savo veiklą EEE vykdė tik Islandijos ir Kipro salose-valstybėse.

(34)

Komisija vieną su kitu palygino pasiūlymus […] (1) konkursams, kuriuose dalyvavo visos keturios įmonės, siekdama patikrinti, ar dažnai viena iš šių įmonių siūlydavo mažiausią arba antrą mažiausią kainą. Šis spėjimas nepasitvirtino.

(35)

Kaip nurodoma sprendime, perjungimo įrenginių su dujų izoliacija rinkoje būtų galima konkuruoti ir tik su trimis patikimais tiekėjais, jei nesusijungia mažiausią arba antrą mažiausią kainą siūlantys konkurso dalyviai arba konkurentai, kurie pagal kitą kriterijų dažniausia gali vienas kitą pakeisti. Remiantis pateikta informacija apie konkurso dalyvius negalima daryti tokios išvados.

(36)

Be to, sprendime tiriama galimybė, ar projektas yra susijęs su koordinuojamu poveikiu. Perjungimo įrenginių su dujų izoliacija, visiškai paruoštų aukštos įtampos ir išjungiklių rinkų (trys vienodo pajėgumo konkurentai, nevienalyčiai produktai, stambūs klientai) struktūra ir nustatytas dalyvavimo konkurse modelis (visi konkurentai sėkmingai dalyvauja konkursuose visoje Europoje) leidžia daryti išvadą, kad veiksmingas poveikio mechanizmas perjungimo įrenginių su dujų izoliacija rinkoje turėtų būti labai sudėtingas ir jį būtų sunku įgyvendinti.

(37)

Sprendime daroma išvada, kad jokiu galimo produktų rinkos apibrėžimo atveju EEPS rinkoje nebūtų trukdoma veiksmingai konkuruoti.

(38)

Įsigijus VA Tech eliminuojama VA Tech Elin EBG Traction (toliau – ETR) įmonė kaip nepriklausoma tramvajų, metro traukinių ir regioninių traukinių elektrinės traukos įrangos tiekėja. Be to, ETR tiekia gaminius integruotiems geležinkelio transporto priemonių gamintojams, sudarantiems konsorciumus su Bombardier ir Siemens specialių tramvajų ir traukinių tipų gamybai.

(39)

Remiantis ankstesniais sprendimais, šiame sprendime tiriamas projekto poveikis atsižvelgiant į EEE elektrinės traukos įrangos rinką ir nacionalines geležinkelio transporto priemonių rinkas atskirai įvairiems transporto priemonių tipams, pvz., tramvajams, metro traukiniams, regioniniams traukiniams ir lokomotyvams. Persidengimai elektros pavarų rinkoje yra nežymūs ir nesukelia abejonių dėl konkurencijos vertinimo. Tačiau dėl ETR ir Siemens padėties kai kuriose valstybėse narėse rinkoms daromas vertikalus poveikis.

(40)

Iš rinkos tyrimo paaiškėjo, kad su projektu susijusiuose rinkose, t. y. tramvajų rinkoje Ispanijoje, Lenkijoje, Austrijoje ir Čekijoje, metro traukinių rinkoje Belgijoje ir regioninių traukinių rinkoje Vokietijoje bei Austrijoje įgyvendinus projektą vis dar bus pakankama konkurencija. Siekiant nutraukti ETR ir Bombardier įmonių ryšius pagal 2001 m. balandžio 3 d. Komisijos sprendimą COMP/M.2139 Bombardier/Adtranz, siūloma tuo pačiu metu priimti sprendimą pagal 8 straipsnio 2 dalį, kuriuo būtų panaikinamas vienas iš Bombardier prisiimtų įsipareigojimų tuo atveju, jei Siemens imtų visiškai kontroliuoti VA Tech. Jis Bombardier įpareigoja siūlyti gaminamą „Linz“ tipo City-Runner tramvajų tik su ETR traukos įranga.

(41)

Neintegruotos įmonės neišskiriamos dėl šių priežasčių: Pirma, ir toliau elektrinę traukos įrangą tramvajams (Kiepe) bei metro traukiniams (Mitsubishi) tieks nepriklausomas tiekėjas. Antra, egzistuoja galimybė neintegruotiems gamintojams per dvejus arba trejus metus susijungti, kaip atsitiko su Stadler įmone tramvajų ir regioninių traukinių srityje. Vis dar egzistuoja ir trečia galimybė, kad integruoti ir neintegruoti tiekėjai susijungs kaip praeityje. Galiausiai ir ateityje geležinkelio transporto priemonių rinkoje išliks pakankama konkurencija, net jei neintegruoti tiekėjai būtų išstumti iš geležinkelio transporto priemonių su elektrine traukos įranga rinkos. Sprendime daroma išvada, kad projektas akivaizdžiai netrukdys veiksmingai konkuruoti elektrinės traukos įrangos rinkoje ir tramvajų, metro traukinių, regioninių traukinių bei lokomotyvų rinkoje.

(42)

Sprendime daroma išvada, kad klausimo, ar egzistuoja bendra visų tipų kontaktinių tinklų rinka, arba ar egzistuoja mažesnės produktų rinkos, pvz., tolimojo susisiekimo kontaktinių tinklų rinka, nagrinėti nebūtina. Koncentracija padarys poveikį tik nacionalinei rinkai. Vokietijoje Siemens ir VA Tech užimtų bendrą apie [30–40] (1) % visos rinkos dalį, jų artimiausia konkurentė būtų Balfour Beatty įmonė su panašia užimamos rinkos dalimi ir penki mažesni konkurentai. Po rinkos tyrimo Komisija daro išvadą, kad po koncentracijos nekils juntamų kliūčių veiksmingai konkuruoti. Ta pati išvada taikoma mažesnei galimai tolimojo susisiekimo kontaktinių tinklų produktų rinkai, kurioje dubliuojamam produktui yra tik vienas klientas, būtent Deutsche Bahn ir mažiausia keturi patikimi konkurentai. Be to, paaiškėjo, kad Siemens ir VA Tech tik retai konkuruodavo tarpusavyje. Be to, nelaikomas tikėtinu tylus susitarimas tarp susijungusių įmonių ir Balfour Beatty, nes rinka kiekvienais metais mažėja, o VA Tech nelaikoma tokia savarankiška įmone, kurią reikėtų įsigyti ir tuomet būtų lengviau koordinuoti rinką. Sprendime daroma išvada, kad kontaktinių tinklų rinkoje nekils juntamų kliūčių veiksmingai konkuruoti.

(43)

Elektros srovės geležinkeliui tiekimas – tai elektros srovės tiekimas į operatoriaus kontaktinį tinklą per pastotes (maitinimo blokus). Sprendime buvo išskirtos dvi produktų rinkos: bendra pastočių rinka ir komponentų rinka. Vokietijos geležinkelio elektros energijos jėgainių techninės priežiūros rinkoje matomas dubliavimasis. Koncentracija yra susijusi su dviem nacionalinėmis elektros srovės geležinkeliui tiekimo rinkomis. Austrijoje Siemens ir VA Tech užimtų bendrą [40–50] (1) % visos rinkos dalį. Be Siemens/VA Tech yra keturi visame pasaulyje veikiantys patikimi tiekėjai, būtent ABB, Areva, Balfour Beatty ir SAG (RWE), kurių rinkos dalis sudaro nuo 5 iki 25 %, ir keli mažesni tiekėjai. Paklausa yra labai koncentruota, šioje sąlyginai mažoje rinkoje, kurioje skelbiami konkursai, daugiau kaip 90 % konkursų skelbia įmonės Österreichische Bundesbahnen ir Wiener Linien. Todėl šioje konkursų rinkoje vyksta dideli pokyčiai.

(44)

Vokietijoje Siemens ir VA Tech užimtų panašaus dydžio rinkos dalį kaip ir Austrijoje. Jų konkurentės yra ABB, Balfour Beatty, Elpro ir Spitzke įmonės. VA Tech dirba beveik tik tolimojo susisiekimo segmente, o jų vienintelis klientas yra įmonė Deutsche Bahn. Kadangi kalbama apie konkursų rinką su vienu dideliu klientu dubliuojamame segmente, nekyla abejonių dėl konkurencijos visų elektros srovės geležinkeliui tiekimo pastočių srityje. Kalbant apie pastočių komponentus, Komisijos dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad susijungusios įmonės tam tikrų komponentų segmente užimtų monopolinę padėtį, kuri prisidėtų prie konkurentų eliminavimo. Tačiau atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad Siemens nesiūlo nė vieno iš trijų aptariamų komponentų, dviejų iš šių komponentų atveju yra konkurentai ir kad vieną komponentą, kurį tiekia tik VA Tech, Deutsche Bahn aktyviai stengėsi ištirti reguliavimo institucijoje bei gauti jos leidimą. Sprendime daroma išvada, kad elektros srovės geležinkeliui tiekimo rinkoje nėra juntamų kliūčių veiksmingai konkuruoti. Ta pati išvada taikoma geležinkelio jėgainių techninei priežiūrai: šioje srityje VA Tech pristatė tik vieną iš apie 20 jėgainių, kurias galima prižiūrėti savarankiškai, o Siemens bei VA Tech įmonėms yra kelios patikimos alternatyvos.

(45)

Tiek Siemens, tiek VA Tech tiekia geležinkelio pervažas. VA Tech veikia tik Austrijoje, o Siemens gali būti laikoma potencialia pretendente į Austrijos rinką. Vienas klientas iškėlė klausimą, ar Siemens po koncentracijos išimtų iš apyvartos VA Tech produktą ir pakeistų jį savo tiekiamu produktu. Tačiau rinkos tyrimas parodė, kad VA Tech produktas priklauso Vokietijos įmonei, kuri yra teisiškai įgaliota platinimo teises perleisti kitai įmonei. Todėl tiekėjų skaičius Austrijos rinkoje nepasikeis.

(46)

Tiek Siemens, tiek VA Tech tiekia dažnio keitiklius. Rinkos tyrimas patvirtino Siemens nuomonę, kad svarbi geografinė dažnio keitiklių rinka yra EEE. Remiantis ankstesniais sprendimais, atitinkama produktų rinka turi būti skirstoma pagal 100 kW skiriamąją ribą. Nebūtina aiškintis, ar galingesni kaip 100 kW galios dažnio keitikliai dar turi būti skirstomi į vandeniu aušinamus ir keturių kvadrantų dažnio keitiklius, nes konkurencijos vertinimui tai nedarytų jokios įtakos.

(47)

Bendra Siemens ir VA Tech dažnio keitiklių iki 100 kW galios rinkos dalis sudaro mažiau kaip [15–20] (1) %. Kadangi 2004 m. VA Tech įsteigė bendrą įmonę su Schneider ir Toshiba (toliau – STI), reikia dar pridėti STI rinkos dalį. Tačiau net ir tuo atveju bendra rinkos dalis sudaro mažiau kaip [30–40] (1) %. Svarbios konkurentės yra ABB ir Danfoss, kurių rinkos dalis sudaro 10–20 %, Lenze, SEW Eurodrive, Vacon ir Yaskawa/Omron su atitinkamai užimamomis 5–10 % rinkos dalimis. Vietos lygiu yra daug mažesnių, bet pajėgių įmonių. Bendra dažnio keitiklių su didesne kaip 100 kW galia rinkos dalis (įskaitant bendrą įmonę STI) siekia mažiau kaip [20–30] (1) %. Bendra vandeniu aušinamų ir keturių kvadrantų dažnio keitiklių rinkos dalis sudaro mažiau kaip [20–30] (1) %. Todėl Komisija daro išvadą, kad jokiu galimu produktų rinkos apibrėžimo atveju nekiltų abejonės dėl konkurencijos.

(48)

Pramonės įrenginių statybą galima skirstyti pagal pramonės šakas (pvz., metalurgijos, chemijos, popieriaus, cemento ir pan.). Ši byla yra labiausia susijusi su metalurgijos įrenginių statyba. Šiuo atveju galima skirti mechaninių ir elektrinių įrenginių statybą bei įrenginių techninę priežiūrą ir aptarnavimą.

(49)

Mechaninių pramonės įrenginių statyboje planuojamas atitinkamo gamybos proceso mašinų naudojimas, tos mašinos įsigyjamos ir integruojamos į gamybos įmonę. Šioje srityje VA Tech veikia kaip tiekėjas per savo dukterinę bendrovę VAI. Siemens šioje srityje tiekimu neužsiima, tačiau ši įmonė metalurgijos sektoriuje […] (1) yra įsigijusi SMS Demag akcijų dalį, o pastaroji įmonė yra viena iš dviejų pagrindinių VA Tech konkurentų.

(50)

Elektrinių pramonės įrenginių statyba apima bendrą įrenginio elektrifikaciją, variklių konfigūraciją ir montavimą bei pirminį automatizavimą, kurį iš esmės sudaro elektrinės kontrolės ir valdymo sistemos bei procesų automatizavimas. Tiek Siemens, tiek VA Tech yra tiekėjos šioje srityje, VA Tech veikia per dukterines bendroves VAI (metalurgijos sektorius) ir Elin EBG (įvairūs sektoriai).

(51)

Įrenginių techninei priežiūrai ir aptarnavimui priskiriama nuolatinė techninė priežiūra ir aptarnavimas, tačiau įrenginio dalys nėra iš naujo projektuojamos. Siemens ir VA Tech užsiima metalurgijos srities įrenginių technine priežiūra ir aptarnavimu.

(52)

Siemens priskiria pramoninių įrenginių mechaninę dalį atskirai pramonės šakai, todėl atskiria mechaninių metalurgijos įrenginių statybos produktų rinką. Tačiau Siemens nesilaiko skirstymo pagal proceso etapus, kurį naudojo Komisija Sprendime SMS/Mannesman Demag  (4), o mano, kad šiuo atveju kalbama apie didesnės mechaninių metalurgijos įrenginių statybos rinkos segmentus.

(53)

Remdamasi rinkos tyrimo rezultatais Komisija daro išvadą, kad skirstymas pagal proceso etapus, kurį ji naudojo SMS/Mannesmann Demag byloje mechaninių pramonės įrenginių statybai geležies ir plieno sektoriuje, gali būti taikomas ir šiame sprendime. Tam reikia atskirti produktų rinkas, skirtas ketaus, plieno gamybai, ištisinio liejimo įrenginiams, karšto valcavimo staklėms, šalto valcavimo staklėms, metalo profilių valcavimo staklėms, juostinio metalo staklėms ir presavimui bei kalybai. Be to, reikia atskirti geležies ir plieno metalurgijos įrenginių statybą nuo spalvotųjų metalų, ypač aliuminio ir vario, metalurgijos įrenginių statybos.

(54)

Tačiau nėra būtina tiksliai apibrėžti mechaninių metalurgijos įrenginių statybos produktų rinkos.

(55)

Elektrinių metalurgijos įrenginių statyba apima nulinio lygio automatizavimą (elektros energijos tiekimas ir elektros varikliai), pirminį automatizavimą (1 ir 2 lygiai) ir naujesnį IT sprendimų įrenginių logistikai/MES sritį (3 pakopa).

(56)

Siemens nuomone, metalurgijos srities elektrinių pramonės įrenginių statyba nepriklauso nuo kitų pramonės šakų ir nesudaro savarankiškos rinkos.

(57)

Vis dėlto atliekant rinkos tyrimą dauguma rinkos dalyvių pareiškė, kad elektrinių metalurgijos sektoriaus įrenginių statybai būtina speciali praktinė patirtis. Savo teiginiuose konkurentai ypač pabrėžė inžinierių specializaciją. Rekomendacijų sąrašams teikiama reikšmė atsakymuose, gautuose atliekant rinkos tyrimą, leidžia daryti išvadą, kad dauguma klientų metalurgijos srityje iš savo tiekėjų reikalauja specializuotos patirties. […] (1). Kitas didėjančios su atitinkama pramonės šaka susijusios specializacijos požymis yra Danieli, SMS Demag ir VAI, buvusių mechaninių metalurgijos įrenginių statybos specialistų, skverbimasis į elektrinių metalurgijos įrenginių statybos sritį.

(58)

Jei nulinio lygmens produktai (elektros sistema, varikliai) tik nedidele dalimi yra skirti specializuotai metalurgijos sričiai, 1 ir 2 lygmens (pirminis automatizavimas) produktai jau yra specializuoti. Tai galima paaiškinti tuo, kad reikalaujama su atitinkama pramonės šaka susijusių sprendimų (programinės įrangos modulių), kurie taikomi šiuose lygmenyse. Siemens ir jos konkurentai kuria tokius sprendimus su atitinkama pramonės šaka susijusioms produktų grupėms elektrinių pramonės įrenginių statybos srityje.

(59)

Dėl minėtų priežasčių, nustatant produktų rinką bent metalurgijos sektoriuje reikėtų laikyti, kad egzistuoja atskira elektrinių įrenginių statybos rinka. Tokią rinką galima apibrėžti arba kaip visą elektrinių metalurgijos įrenginių statybos rinką, įskaitant galimas dalines rinkas, arba, siauresne prasme, kaip galimą visą elektrinių metalurgijos 0–2 automatizavimo lygių įrenginių geležies ir plieno srityse statybos rinką.

(60)

Kai kurie rinkos dalyviai mano, kad elektrinių įrenginių statybos rinką galima dar suskirstyti pagal atitinkamus metalurgijos gamybos proceso etapus. Atlikus rinkos tyrimą buvo surinkti tą patvirtinantys įrodymai, tačiau nebūtina aiškintis, ar elektrinių metalurgijos įrenginių statyboje egzistuoja atskiros elektros produktų rinkos trims pagrindiniams proceso etapams (skystoji, karštoji ir šaltoji fazė) ir specialiai ilgų gaminių valcavimo sričiai. Šiame sprendime galima nesigilinti ir į klausimą, ar reikia dar išsamesnio skirstymo pagal proceso etapus.

(61)

Be to, šiame sprendime galima nespręsti klausimo, ar atskiros produktų rinkos 1 ir 2 lygiams traktuojamos kartu, ar kaip jų dalinės rinkos.

(62)

Klausimo, ar reikia atskirti geležies ir plieno produktų rinkas nuo valcuoto aliuminio produktų rinkos, taip pat nebūtina nagrinėti.

(63)

Atlikdama rinkos tyrimą Komisija surinko įrodymų, kad egzistuoja atskira besivystanti, su metalurgija susijusi IT sprendimų įrenginių logistikai/MES/3 lygiui produktų rinka. Tačiau klausimo, ar tai atskira pramonės šaka ir ar ją reikėtų įtraukti į elektrinių metalurgijos įrenginių statybos rinką arba iš jos išbraukti, taip pat nebūtina nagrinėti.

(64)

Siemens nuomone, metalurgijos įrenginių aptarnavimas sudaro atskirą rinką. Komisijos tyrimas patvirtina, kad ši nuomonė yra tendencinga. Tačiau šioje srityje nebūtina tiksliai apibrėžti rinkos.

(65)

Šiame sprendime nebūtina apibrėžti su atitinkama pramonės šaka susijusios ne metalurgijos srities elektrinių pramonės įrenginių statybos rinkos, nes numatyta koncentracija, neatsižvelgiant į produktų rinkos apibrėžimą (apima kelias pramonės šakas arba egzistuoja atskiros kiekvienos pramonės šakos rinkos), nesukelia abejonių dėl konkurencijos.

(66)

Šiame sprendime mechaninių metalurgijos įrenginių statybos srityje išskiriamos šios produktų rinkos:

(67)

Šiame sprendime elektrinių metalurgijos įrenginių statybos srityje išskiriamos šios produktų rinkos:

(68)

Be to, šiame sprendime laikoma, kad egzistuoja bent viena atskira metalurgijos įrenginių techninės priežiūros ir aptarnavimo produktų rinka.

(69)

Nebūtina apibrėžti elektrinių pramonės įrenginių statybos produktų rinkos kitose srityse.

(70)

Siemens manymu, mechaninių metalurgijos įrenginių statybos rinka – tai pasaulinė rinka arba bent visą EEE apimanti rinka, kurioje ryškios tendencijos tapti globalia rinka.

(71)

Tačiau šiame sprendime nebūtina nustatyti atitinkamą geografinę rinką, nes koncentracija, neatsižvelgiant į geografinės rinkos apibrėžimą (EEE rinka arba didesnė rinka), sukelia abejones dėl konkurencijos mechaninių metalurgijos įrenginių statybos srityje.

(72)

Siemens teigimu, ir elektrinių metalurgijos įrenginių statybos srityje egzistuoja globali rinka.

(73)

Remiantis rinkos tyrimo rezultatais, atitinkama geografinė rinka, kaip apibrėžta šiame sprendime, apima bent EEE, tačiau taip pat turėtų būti apsvarstyta tikimybė, ar ji apima didesnę rinką.

(74)

Ši išvada taikoma visoms galimoms dalinėms rinkoms ir elektrinių metalurgijos įrenginių statybos rinkoms, įskaitant galimą IT sprendimų įrenginių logistikai/MES/3 lygiui rinką.

(75)

Siemens pritaria apibrėžimui, kurį Komisija taiko geografinei elektrinių metalurgijos įrenginių statybos rinkai, tik tokiu atveju, jei Komisija yra pasiruošusi apsvarstyti tikimybę, kad ši rinka apima didesnę nei EEE rinką, tačiau nepritaria nuomonei, kad tam tikri Azijos regionai negalėtų būti įtraukiami į atitinkamą rinką. Siemens nuomone, atitinkamose dalinėse rinkose gali be apribojimų veikti užsienio tiekėjai.

(76)

Tačiau Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad tam tikrose pasaulio dalyse egzistuoja skirtingos konkurencijos sąlygos, kurios sietinos ne tik su istoriniais veiksniais. Tačiau nebūtina aiškintis, ar šiuo atveju turima omenyje EEE apimanti, ar didesnė, galbūt net visą pasaulį apimanti rinka.

(77)

Siemens nuomone, ši rinka turėtų būti laikoma apimančia visą EEE. Tačiau dauguma rinkos dalyvių laiko šią rinką siauresne, nes šioje srityje ypač didelė reikšmė teikiama nedideliam atstumui iki tiekėjų ir, tam tikru mastu, komunikacijai ta pačia kalba. Daug klientų nesirinktų tiekėjo iš kitos valstybės narės (kurioje nėra jų gamyklos), net jei jų dabartinio tiekėjo kainos už aptarnavimą pakiltų nuo 5 iki 10 %. Ši nuomonė vyrauja tiek mechaninių, tiek elektrinių įrenginių srityje.

(78)

Tačiau šiame sprendime nebūtina tiksliai apibrėžti rinką. Bet kuriuo atveju atitinkama geografinė rinka yra ne mažesnė už nacionalinę rinką ir ne didesnė už EEE rinką.

(79)

VA Tech ir metalo įrenginių statybos bendrovės VAI sudaryta korporacija, veikianti visame pasaulyje, bei Elin EBG, už elektrinių įrenginių statybą atsakingas įmonės padalinys, daugiausia dirbantis Austrijoje, be to, Vidurio Europoje statantis pramonės įrenginius, leidžia manyti, kad kitų elektrinių pramonės įrenginių statybos rinka arba rinkos geografiniu požiūriu turėtų būti siauresnės už specializuotų elektrinių metalurgijos įrenginių statybos rinkas. Šį požiūrį patvirtino rinkos tyrimas, kurio metu daug pramonės įmonių savo atsakymuose daugiau minėjo nacionalines rinkas arba regionines atitinkamas geografines rinkas. Atskiroms specializuoto proceso pramonėms, pavyzdžiui, popieriaus ir chemijos, galėtų būti priskirta dar didesnė geografinė rinka. Tačiau atliekant rinkos tyrimą nebuvo jokios nuorodos į geografinę rinką, kuri apimtų daugiau ploto negu EEE.

(80)

Šiame sprendime nebūtina apibrėžti tikslių atitinkamos geografinės rinkos ribų. Susijusi rinka arba atitinkamos rinkos bet kuriuo atveju nėra mažesnės už nacionalines rinkas ir nėra didesnės už EEE rinką.

(81)

Koncentracija žymiai susilpnins konkurenciją tarp Siemens/VAI ir jos pagrindinės konkurentės SMS mechaninių metalurgijos įrenginių statybos rinkoje, apimančioje EEE arba visą pasaulį, arba dalinėse mechaninių įrenginių plieno gamybai ir ištisiniam liejimui statybos rinkose. Siemens/VAI rinkoje užims dominuojančią padėtį, todėl minėtose dalinėse rinkose bus akivaizdžiai trukdoma veiksmingai konkuruoti.

(82)

Priešingai nei VA Tech, Siemens šioje srityje jokios veiklos nevykdo. Siemens nurodo, kad VA Tech rinkos dalis visose galimose dalinėse rinkose sudaro mažiau kaip [10–15] (1) %.

(83)

Tačiau rinkos dalyviai nurodė žymiai didesnes VA Tech rinkos dalis galimose mechaninių įrenginių statybos produktų rinkose. Metalurgijos įrenginių statybos srityje VA Tech rinkos dalys tiek pasaulinėje, tiek EEE rinkoje buvo įvertintos kaip esančios maždaug tokio paties dydžio kaip ankstesnės vienintelės rinkos lyderės SMS-Demag (toliau – SMS) įmonės, mažesnę rinkos dalį užėmė Danieli įmonė, trečioji ir vienintelė kita EEE veikianti visiškai parengtos įrangos tiekėja. Atskirose galimose mechaninių įrenginių dalinėse rinkose VA Tech laikoma aiškia rinkos lydere.

(84)

Iš rinkos dalyvių pareiškimų aiškėja, kad mechaninių metalurgijos įrenginių rinka arba rinkos laikoma labai koncentruota rinka arba koncentruotomis rinkomis.

(85)

SMS traktuoja VAI kaip savo pagrindinę konkurentę daugumoje verslo sričių. SMS įvertina savo ir VAI mechaninių metalurgijos įrenginių statybos rinkos dalis atitinkamai 24 % arba 20 %. Atskirose proceso etapų rinkose abiejų didžiausių įmonių bendra rinkos dalis yra žymiai didesnė. Atskirų plieno gamybos proceso etapų rinkoje VAI užima tokią pat dalį kaip ir SMS (atitinkamai 33 %), o atskirų ištisinio liejimo proceso etapų rinkoje VAI yra toli aplenkusi SMS (SMS: 23 %, VAI: 62 %). Oficialiuose pareiškimuose VAI patvirtino savo dominuojančią padėtį ištisinio liejimo rinkoje ir didelę užimamą rinkos dalį.

(86)

Atsižvelgiant į Siemens valdomą SMS mažumos akcijų paketą, iš rinkos tyrimo aiškėja, kad koncentracija labai susilpnins dabartinę konkurenciją tarp VAI ir SMS. Atsižvelgiant į didelę VAI galią šioje labai koncentruotoje rinkoje, didelę VAI ir Siemens konkurenciją bei faktą, kad kiti konkurentai neįstengia pakankamai apriboti Siemens/VAI laisvės konkuruoti, galima teigti – jei konkurencinis spaudimas, kurį Siemens/VAI įmonei taiko SMS, sumažės, dėl nekoordinuojamos veiklos ir galbūt dėl Siemens/VAI dominuojančios padėties įtvirtinimo koncentracija bet kuriuo atveju bus didelė kliūtis veiksmingai konkuruoti.

(87)

VAI ir SMS yra didžiausios konkurentės aptariamoje rinkoje. Jei vykdydamas tam tikrą su metalurgija susijusį projektą klientas nepasirinktų VA Tech, labai tikėtina, kad dėl šios didelės konkurencijos jis laikytų SMS pirma alternatyva. Tai aiškėja iš vertinimo, kurį atliko rinkos tyrime apklausti konkurentai ir klientai.

(88)

Danieli įmonė yra bendrai pripažįstama kaip trečia pagal dydį konkurentė, tačiau dažniausia ji laikoma daug silpnesne už SMS ir VAI. Ši įmonė yra daugiausia pasiekusi pirmiausia ilgų gaminių valcavimo srityje – šioje srityje ji yra rinkos lyderė. Atsižvelgiant į jos padėtį rinkoje ir klientų vertinimą Danieli sunkiai įstengtų apskritai sustabdyti konkurencijos mažėjimą mechaninių metalurgijos įrenginių statybos rinkoje arba iškovoti dominuojančią padėtį, kurią VAI pasiektų remdamasi Siemens/VAI turima informacija. Be to, klientams būtini mažiausia trys pasiūlymai, kad būtų galima sėkmingai vesti derybas metalurgijos įrenginių statybos srityje.

(89)

Kiti konkurentai nedaro jokio didesnio spaudimo. Siemens be trijų rinkos lyderių minėti didesni tiekėjai beveik nevykdo arba visiškai nevykdo veiklos Europoje, todėl jie nesudaro jokios tinkamos alternatyvos Europos klientams. Neįtikima, kad maži tiekėjai galėtų sėkmingai teikti pasiūlymus dėl didelių užsakymų. Be minėtų trijų rinkos lyderių likę konkurentai yra susiskaldę, todėl jie negalėtų pasipriešinti trijų didžiausių tiekėjų turimai galiai rinkoje.

(90)

Didelis tiekėjas mechaninių metalurgijos įrenginių statybos srityje turi daug klientų, kurie teikia jam didžiąją dalį užsakymų, todėl jis nelabai priklauso nuo atskirų klientų.

(91)

Koncentracija žymiai susilpnintų konkurencijos spaudimą, kurį SMS daro Siemens/VAI įmonei. Dėl koncentracijos Siemens be savo turimos 28 % SMS akcijų dalies papildomai įgytų VA Tech kontrolę. Nors atsižvelgiant į ypatingas bylos aplinkybes (žr. pastraipą žemiau: ankstesnio pasirinkimo parduoti sandoris; paprastai akcijų vertė nustatoma pagal 2004 12 31 datą), negalima pakankamai pagrįstai teigti, kad Siemens valdoma 28 % SMS akcijų dalis (ir finansinis dalyvavimas SMS verslo sėkmės atveju, kuris paprastai ir lemia sėkmę) Siemens/VA Tech privers nusileisti konkuruojant su SMS. […] (1)

(92)

Siemens įvykdė pasirinkimo parduoti sandorį ir pardavė savo SMS akcijų dalį daugumos akcijų paketo valdytojui. Tačiau yra ginčijama Siemens valdomos akcijų dalies vertė ir Vokietijos teismuose sprendžiamas tikriausiai ilgai truksiantis teisminis ginčas. Kol jis nėra išspręstas ir nėra parduota 28 % Siemens valdoma akcijų dalis[…] (1).

(93)

[…] (1).

(94)

[…] (1).

(95)

[…] (1). Kadangi Siemens vis dar turės 28 % SMS akcijų dalį, koncentracija labai susilpnintų konkurenciją tarp Siemens/VAI ir SMS. Klausimo, ar Siemens/VAI, sukaupusi daugiau informacijos už stipriausią konkurentę SMS ir turinti daugiau galios rinkoje už Danieli, užims dominuojančią padėtį rinkoje, nagrinėti nebūtina. Bet kuriuo atveju dėl nekoordinuojamos įmonių veiklos koncentracija padarytų ypač didelę žalą konkurencijai. Todėl akivaizdžiai trukdoma veiksmingai konkuruoti visoje mechaninių metalurgijos įrenginių statybos rinkoje.

(96)

Šios išvados dar labiau tinka galimoms atskirų proceso etapų dalinėms rinkoms mechaninių įrenginių statybai plieno gamybos ir ištisinio liejimo srityse. Tačiau kitų mechaninių metalurgijos įrenginių statybos dalinių rinkų atveju negalima užtikrintai teigti, kad koncentracija akivaizdžiai sutrukdys veiksmingai konkuruoti.

(97)

Komisijos atliktame rinkos tyrime konkurentai ir klientai galimoje mechaninių įrenginių statybos rinkoje plieno gamybai apskritai geriausiai įvertino VAI įmonę. Tuoj po jos antroje vietoje liko SMS įmonė. VAI ir SMS užima didelę šios koncentruotos rinkos dalį EEE ir pasaulyje. Atitinkamos jų užimamos pasaulinės rinkos dalys sudaro nuo 30 iki 40 %; pagrįstai spėjama, kad jų užimamos EEE rinkos dalys yra dar didesnės. Atsižvelgiant į šias dideles rinkos dalis galima daryti išvadą, kad ši rinka yra labai koncentruota, todėl tampa akivaizdus didelis neigiamas poveikis klientams. Ši išvada ypač pasitvirtina atsižvelgiant į didelę konkurenciją tarp dviejų didžiausių tiekėjų, kuri po koncentracijos sumažėtų rinkos lyderio naudai. VAI ir SMS yra didžiausios konkurentės. Danieli yra labai atsilikusi nuo jų, ji užima trečiąją vietą ir nėra lygiavertė konkurentė. Kiti konkurentai yra susiskaldę. Mažesni tiekėjai negali konkuruoti dėl didelių projektų su stambiais tiekėjais arba jie yra priversti kooperuotis su stambiais tiekėjais, arba specializuojasi atskirose rinkos nišose.

(98)

Galimoje mechaninių metalurgijos įrenginių ištisiniam liejimui statybos rinkoje klientai ir konkurentai laiko VAI aiškia rinkos lydere tiek EEE rinkoje, tiek pasaulinėje rinkoje. Pagrįstai spėjama, kad VAI užimamos EEE ir pasaulinės rinkos dalys sudaro daugiau kaip 50 %. SMS užima antrą vietą ir yra didžiausia VAI konkurentė. Danieli yra akivaizdžiai atsilikusi ir užima trečiąją vietą. Kiti konkurentai yra susiskaldę ir neįstengia apriboti VAI galios rinkoje.

(99)

Susiklosčius tokioms aplinkybėms […] (1) Siemens užimtų dominuojančią padėtį galimose mechaninių įrenginių plieno gamybai statybos ir mechaninių įrenginių ištisiniam liejimui statybos rinkose bei akivaizdžiai trukdytų veiksmingai konkuruoti.

(100)

Iš rinkos tyrimo paaiškėjo, kad daug rinkos dalyvių laiko Siemens svarbiausia tiekėja elektrinių metalurgijos įrenginių geležies (plieno) sektoriui statybos srityje EEE ir pasaulinėje rinkoje. Tai taikoma visai galimai rinkai ir daugumai dalinių rinkų, išskyrus galimą dalinę ilgų gaminių valcavimo rinką, kurioje rinkos lydere laikoma Danieli. Šiose srityse VAI kaip stipri konkurentė dažniausia užima antrąją vietą, o ištisinio liejimo srityje ši įmonė netgi laikoma lygiaverte Siemens įmonei. Tačiau reikia pažymėti, kad kitos keturios konkurentės yra laikomos stipriomis ir patikimomis tiekėjomis. Turima omenyje pirmiausia ABB, Alstom, SMS ir Danieli, o kai kuriose srityse, ypač pasaulinėje rinkoje – Toshiba (arba TMEIC-GE) ir Sundwig-Andritz, Ingelectric bei ASI Robicon.

(101)

Sunku apskaičiuoti rinkos dalis šioje vienalytėje ir diferencijuotoje produktų bei paslaugų srityje. Siemens Komisijai pateikė kelis apskaičiavimus, kurie buvo atlikti iš dalies tyrimui ir iš dalies aiškiai prieš tyrimo pradžią. Buvo pateikti ir apskaičiavimai, kuriuos atliko VA Tech prieš tyrimo pradžią ir apskaičiavimai, atlikti Komisijos prašymu tyrimo metu. Be to, Komisijai buvo pateikti SMS apskaičiavimai tyrimo reikmėms. Remiantis visais apskaičiavimais tarp nurodytų rinkos dalių nustatyti dideli skirtumai. Siemens apskaičiavimuose nurodoma mažesnė kaip 20 % užimama bendra rinkos dalis, o VAI nurodė, kad ši dalis yra žymiai didesnė – 40–50 %. Didžiausi skaičiai kai kuriose atskirų proceso etapų rinkose pateikiami SMS apskaičiavimuose.

(102)

Komisijos (ir kai kurių minėtų konkurentų) nuomone nė vienas iš šių apskaičiavimų negali būti laikomas ypač patikimu.

(103)

Komisija išanalizavo svarbiausių konkurentų turimą galią pagrindinėje minėtos rinkos dalyje, t. y. ištyrė 2002–2004 m. gautus didesnius kaip 1 mln. eurų vertės užsakymus. Komisija apklausė konkurentus dėl visų užsakymų, kuriuos jie gavo per minėtą laikotarpį ir atitinkamus skaičius sudėjo. Apklausos rezultatai atspindi santykinę apklaustų įmonių galią. Vėlesnėje tyrimo stadijoje Siemens pateikė papildomus atskirus duomenis apie kitus konkurentus skystosios fazės etape. Komisija patikrino šiuos duomenis ir atsižvelgė į juos, kai juos patvirtino klientai ir (arba) konkurentai. Komisijos nuomone, šis apskaičiavimas yra naudingas nustatant faktines rinkos dalis. Tačiau nurodytos rinkos dalys turi būti laikomos viršutine riba, o faktinės rinkos dalys greičiausiai turėtų būti nustatomos mažesnės.

(104)

Iš šių skaičių aiškėja, kad labai tikėtina, kad susijungus įmonėms jų rinkos dalis nesieks didesnės kaip 35–40 % rinkos dalies. Bet kurioje proceso srityje ir kiekviename proceso etape rinkoje liks bent keturi stiprūs tiekėjai, todėl galima spėti, kad jie darys pakankamą konkurencinį spaudimą susijungusioms įmonėms.

(105)

Susijusi rinka arba susijusios rinkos yra konkursų rinkos, kuriose rinkos dalys yra tik orientaciniai dydžiai. Svarbiausia yra konkurencinio spaudimo galia, kurį teikdamos pasiūlymus įmonės daro viena kitai, o ilgą laiką išlaikomos rinkos dalys yra svarbus šios galios rodiklis.

(106)

Atlikus Siemens ir VAI konkursui pateiktos informacijos analizę paaiškėjo, kad geriausiu atveju Siemens ir VAI gali būti laikomos didelėmis konkurentėmis kai kuriose galimose dalinėse rinkose (ištisinio liejimo, skystosios fazės), bet net ir tose dalinėse rinkose šios įmonės nėra didžiausios konkurentės.

(107)

Įsipareigojimai dėl […] (1) Siemens valdomos SMS akcijų dalies, kuriuos privalėjo prisiimti Siemens, kad būtų pašalintos abejonės dėl konkurencijos mechaninių metalurgijos įrenginių statybos srityje, panaikina didelę kliūtį konkuruoti, kuri susidaro bent elektrinių metalurgijos įrenginių statybos srityje vien dėl šios valdomos akcijų dalies […] (1) (tai taikoma ir visoms kitoms elektrinių metalurgijos įrenginių statybos rinkoms).

(108)

Rinkos tyrimas patvirtino, kad 1 ir 2 lygio programinės įrangos sprendimus konkurentai laiko reikšmingais rinkoje turimos galios rodikliais.

(109)

[…] (1). Tačiau ir šiose rinkose lieka pakankamas stiprių konkurentų skaičius, pavyzdžiui, SMS, Danieli, ABB, Alstom ir TMEIC-GE. Be to, yra daug kitų konkurentų, pirmiausia veikiančių 1 lygyje, kuriame apribojimai yra mažesni negu 2 lygyje, arba konkuruoja su Siemens/VA Tech siūlydami sprendimus tam tikroms nišoms. Tai patvirtinta 1 ir 2 lygio programinės įrangos modulių galios rinkoje analizė kai kuriuose proceso etapuose. Atskirų pagrindinių konkurentų duomenys nebuvo pateikti, tačiau buvo įmanoma atlikti „blogiausio atvejo“ analizę, kuria buvo patvirtinta, kad galimose rinkose vis dar išlieka stiprūs konkurentai.

(110)

Galimos aliuminio valcavimo staklyno statybos rinkos yra labai mažos palyginti su plieno valcavimo staklyno statybos rinkomis. Vien dėl šios priežasties būsima plieno valcavimo rinkų analizė iš esmės nepasikeis, jei plieno ir aliuminio valcavimo rinkos bus analizuojamos kartu.

(111)

Didžioji dauguma klientų mano, kad koncentracijos poveikis nesukels problemų elektrinių karšto ir šalto aliuminio valcavimo staklynų įrenginių statybai. Iš tiesų, Siemens ir VA Tech dažnai laikomos pagrindinėmis konkursų dalyvėmis. Tačiau ir kitos įmonės, pavyzdžiui, ABB, TMEIC, Alstom, ASI Robicon ir IAS laikomos sėkmingomis konkurso dalyvėmis.

(112)

Aliuminio perdirbimo srityje žymiai mažiau apribojimų taikoma naujiems mechaninių aliuminio valcavimo staklynų tiekėjams ir įmonėms, kurios jau siūlo 1 ir 2 lygio automatizavimo sprendimus plieno perdirbimo srityje. Tam tikrą galią formuojant paklausą galima užtikrintai priskirti labai koncentruotai klientų grupei, todėl į rinką skatinami ateiti nauji minėtų sričių tiekėjai. Šiame kontekste pirmiausia minima SMS įmonė.

(113)

Šioje palyginti naujoje ir sparčiai augančioje rinkoje koncentracijos projektas nekelia abejonių dėl konkurencijos. Todėl nėra esminio skirtumo, ar ši nedidelė sritis įtraukiama į galimos visos elektrinių metalurgijos įrenginių statybos rinkos nagrinėjimą.

(114)

Problemų dėl konkurencijos nekyla jokioje visos elektrinių metalurgijos įrenginių statybos rinkos dalinėje rinkoje, vadinasi, jų nekyla ir galimoje visoje rinkoje. Jokioje galimoje elektrinių metalurgijos įrenginių statybos rinkoje nekyla klausimas, ar bus užimta arba sustiprinta dominuojanti padėtis, arba ar vėliau kitaip bus trukdoma veiksmingai konkuruoti. Be to, papildomai ištyrus galimą ne horizontalų poveikį nebuvo nustatytas antikonkurencinis poveikis elektrinių metalurgijos įrenginių statybai.

(115)

Šioje rinkoje dubliuojasi Siemens ir VA Tech veikla. Tačiau atlikus rinkos tyrimą metalurgijos įrenginių techninės priežiūros ir aptarnavimo rinkoje nebuvo nustatyti jokie konkurencijos pažeidimų požymiai. Apribojimai naujų dalyvių veiklai šioje rinkoje yra žymiai mažesni už apribojimus elektrinių ir mechaninių įrenginių statybos rinkose. Šioje srityje taip pat veikia pakankamai daug vietos konkurentų. Be to, metalurgijos įrenginių statytojų klientai gali patys atlikti šiuos darbus.

(116)

Todėl koncentracija šioje rinkoje nesudarys arba nesustiprins dominuojančios padėties arba kitaip akivaizdžiai netrukdys veiksmingai konkuruoti.

(117)

Planuojama koncentracija, neatsižvelgiant į produktų rinkos apibrėžimą, elektrinių ne metalurgijos pramonės įrenginių statybos srityje nekelia abejonių dėl konkurencijos.

(118)

Dėl nurodytų priežasčių projektas, apie kurį buvo pranešta, susijusiose elektrinių metalurgijos įrenginių statybos rinkose arba pramonės įrenginių ne metalurgijos šakoms statybos rinkoje arba rinkose neprisidės prie dominuojančios padėties susidarymo arba sustiprinimo, arba kitaip akivaizdžiai netrukdys veiksmingai konkuruoti.

(119)

Susijusią žemos įtampos perjungimo įrenginių produktų rinką pagal įmontuotą išjungiklį galima suskirstyti į tris dalines rinkas: ACB, MCB ir MCCB. Be to, egzistuoja atskira kito komponento, šynlaidžių perjungimo įrenginio, rinka. Dar kiti komponentai yra programuojami valdikliai (toliau – PV) ir kontaktoriai. Komponentų ir sumontuotų perjungimo įrenginių rinkos tiriamos atsižvelgiant į ankstesnius sprendimus atskiroms valstybėms narėms, tačiau kadangi pasiūlyta koncentracija nekelia abejonių dėl konkurencijos ir EEE lygiu, šio klausimo nagrinėti nebūtina.

(120)

Tokiu būdu žemos įtampos perjungimo įrenginių ir kai kurių komponentų rinkoms Austrijoje bei kitų komponentų rinkoms EEE ir kai kuriose valstybėse narėse koncentracijos projektas padarytų horizontalų ir (arba) vertikalų poveikį. VA Tech yra spausdintinių montažo plokščių gamintoja ir perka žemos įtampos perjungimo skydų montavimui būtinus komponentus iš trečiųjų šalių. Siemens gamina tiek spausdintines montažo plokštes, tiek visus joms būtinus komponentus. Nepriklausomai nuo pasirinkto rinkos apibrėžimo, bendra užimama rinkos dalis bet kurioje rinkoje, kuriai daroma horizontalus poveikis, neviršija [30–40] (1) %, be to, visose atitinkamose rinkose yra stiprūs konkurentai, kurie arba gamina savo komponentus, arba turi savo nepriklausomą komponentų tiekėją, todėl Siemens negali neatsižvelgti į šiuos konkurentus. Todėl Komisija daro išvadą, kad nekils jokių abejonių dėl konkurencijos.

(121)

Siemens ir VA Tech vykdo veiklą statybų technologijos srityje, kurią, Siemens nuomone, galima skirstyti į komponentų, sistemų ir įrenginių lygius. Siemens teigimu, nors egzistuoja statinių valdymo rinkos (žr. G.2), kitas statinių aptarnavimas taip pat turėtų būti priskirtas atitinkamai pagrindinei rinkai. Komponentų ir sistemų lygiai turėtų būti suskirstyti pagal taikymo sritis. Komponentų lygyje pirmiausia išskiriamos elektros įrangos, saugos technologijos, valdymo technologijos ir ŠOVS (šildymas, oro kondicionavimas, vėdinimas, sanitariniai įrenginiai), o sistemų lygyje – saugos ir valdymo technologijos. Galiausiai įrenginių lygyje turėtų būti viena nuo kitos atskiriama elektrinių ir mechaninių įrenginių statyba. Remiantis rinkos tyrimo rezultatais, saugos technologija dar turėtų būti skirstoma bent į šias sritis: (i) apsauga nuo gaisro ir (ii) patekimo (įsilaužimo) kontrolė. Šiame sprendime išsamiau skirstyti nebūtina.

(122)

Įrenginių lygyje galima vieną nuo kito atskirti elektrinius ir mechaninius statybos įrenginius. Iš rinkos tyrimo paaiškėjo, kad galėtų egzistuoti atskira, šias sritis apimanti statinių elektrinių ir mechaninių įrenginių statybos rinka (5), o už visą šią veiklą būtų atsakingas generalinis rangovas. Tačiau išsamiai apibrėžti nebūtina.

(123)

Iš rinkos tyrimo paaiškėjo, kad šią rinką galima suskirstyti į techninį, komercinį ir bendrąjį statinių valdymą. Tačiau produktų rinkos tiksliai apibrėžti nebūtina.

(124)

Siemens nuomone, visos G dalyje išvardytos rinkos (išskyrus statybų technologijos komponentų rinką) aprėpia bent EEE teritoriją. Atliekant rinkos tyrimą nustatyta daug nuorodų, kad šios rinkos apsiriboja atskiromis valstybėmis. Tačiau geografinės rinkos apibrėžimo nagrinėti nebūtina.

(125)

Ta pati išvada tinka ir statinių valdymo rinkai arba rinkoms.

(126)

Komponentų lygyje gali būti tik rinkos, kurioms daromas vertikalus poveikis, nes VA Tech nevykdo veiklos šiose rinkose.

(127)

Atlikus rinkos tyrimą nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad Siemens dėl koncentracijos komponentų lygiu galėtų savo konkurentus išstumti iš komponentų rinkų Austrijoje. Kitose pavaldžiose sistemų ir įrenginių rinkose yra pakankama konkurencija. Be to, tiesiogiai pavaldžiame sistemų lygyje po koncentracijos susumuotos užimamos rinkos dalys nebus didelės. Pirminėse komponentų rinkose su Siemens konkuruoja didelės visame pasaulyje veikiančios įmonės (pvz., ABB ir Möller arba Honeywell, Johnson Controls ir Sauter).

(128)

VA Tech teigia, kad sistemų lygyje ji neužsiima jokia veikla. Šioje srityje susidarančią apyvartą ji priskiria įrenginių statybos sričiai. Koncentracijos daromas horizontalus poveikis atskiriems darbams už Austrijos ribų nėra reikšmingas. Ir pačioje Austrijoje nėra susijusių rinkų, kuriose užimamos rinkos dalys išaugtų daugiau kaip 10 %. Yra pakankamai daug alternatyvių sistemų tiekėjų ir integruotojų. Net atsižvelgiant į vertikalų poveikį koncentracija akivaizdžiai nesutrukdytų veiksmingai konkuruoti.

(129)

Įrenginių lygyje VA Tech ir Siemens tik Austrijoje kiek labiau konkuruoja. Labiausiai išplėtota yra tiesioginė Siemens ir VA Tech konkurencija ir atitinkama galia galimoje dalinėje techninių projektų generalinių rangovų rinkoje. Nors šiuo atveju dėl koncentracijos Austrijoje sumažėtų galimų tiekėjų skaičius, tačiau šioje šalyje išliktų didesni techninių generalinio rangovo paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui, RWE Solutions, MCE, Nyderlandų Imtech grupė (per savo dukterinę bendrovę Vokietijoje) ir M+W Zander (Vokietija). Vidutinio dydžio elektrinių įrenginių statytojai, pavyzdžiui, Klenk & Meder, Landsteiner ir Bostelmann šioje rinkoje sudaro konsorciumus. Jei atskirais atvejais, pavyzdžiui, vykdant didelį projektą, kliento nuomone nebūtų pakankamai daug tiekėjų, klientai, kaip jie patys pripažino, nedvejodami suskirstytų konkursą į mažesnes dalis (į atskirų sistemų arba darbų konkursus vietoje bendro techninio užsakymo). Tokiu atveju klientai arba patys atliktų planavimo ir integracijos darbus, arba kreiptųsi į inžinerinių konsultacijų biurą. Todėl nebūtų akivaizdžiai trukdoma konkuruoti. Ta pati išvada taikoma elektrinių ir mechaninių įrenginių statybos sričiai.

(130)

Atliekant rinkos tyrimą dauguma Siemens ir VA Tech klientų nurodė, kad atitinkamai kita šalis nebuvo perspektyviausias konkurentas dalyvaujant konkursuose ir derybose dėl užsakymo. Austrijoje, vienintelėje galimoje susijusioje rinkoje, yra nemažai kitų didesnių tiekėjų, kurių paslaugos techninio statinių valdymo srityje klientų nuomone iš esmės atitinka VA Tech ir Siemens paslaugas. Net mažos įmonės, ypač regionuose, daro konkurencinį spaudimą minėtiems didesniems konkurentams. Todėl koncentracijos projektas šioje srityje akivaizdžiai neapribotų veiksmingos konkurencijos.

(131)

Kalbant apie transporto infrastruktūros įrenginius, tik Austrijoje Siemens ir VA Tech veikla nežymiai dubliuotųsi šiose srityse: gatvių apšvietimas, šviesoforai, stovėjimo vietų priežiūra ir eismo priežiūros įrenginiai. Šiose srityse nebūtina nagrinėti klausimo dėl susijusių produktų ir geografinių rinkų. Klientai turi pakankamą pasirinkimą. Koncentracija akivaizdžiai nesutrukdys veiksmingai konkuruoti.

(132)

Tos pačios išvados taikomos ir vandens valymo stotims.

(133)

Tos pačios išvados taikomos ir kabamųjų lynų įrenginių elektros įrangai.

(134)

Tos pačios išvados taikomos ir IT paslaugų elektros įrangai.

(135)

Todėl sprendimo projekte daroma išvada, kad koncentracijos planas, apie kurį buvo pranešta, akivaizdžiai sutrukdys veiksmingai konkuruoti, ypač užėmus dominuojančią padėtį šiose rinkose: (i) hidroelektrinių įrangos ir (ii) mechaninių metalurgijos įrenginių statybos.

(136)

Siekdamos pašalinti abejones dėl konkurencijos (i) hidroelektrinių įrangos ir (ii) mechaninių metalurgijos įrenginių statybos rinkose, šalys prisiėmė toliau pateikiamus įsipareigojimus.

(137)

Hidroelektrinių įrangos srityje parduoti VA Tech Hydro – VA Tech dukterinę bendrovę, kurioje yra sukoncentruota įmonės veikla, susijusi su hidroelektrinių įrangos ir kombinuotojo ciklo jėgainių įrangos sritimi. Pastarojoje srityje nekilo abejonių dėl konkurencijos, tačiau jos didžioji dalis yra tiek fiziškai, tiek finansiškai labai integruota į hidroelektrinių verslą. Atlikus bandymą rinkoje buvo patvirtinta, kad pardavus VA Tech Hydro (tada bus visiškai pašalintas dubliavimasis hidroelektrinių srityje) šioje rinkoje bus panaikintos konkurencijos problemos.

(138)

Mechaninių metalurgijos įrenginių srityje parduoti 28 % Siemens valdomų SMS Demag, svarbiausios VA Tech konkurentės, akcijų, kad nebūtų akivaizdžiai trukdoma veiksmingai konkuruoti. Siemens jau sudarė pasirinkimo parduoti sandorį, kuris įsigaliojo 2004 m. gruodžio 31 d., siekdama savo akcijų dalį parduoti kontrolinį SMS Demag akcijų paketą valdančiam akcininkui. Tačiau pardavimas neapibrėžtam laikui nukeliamas dėl teisinio ginčo su SMS dėl akcijų įvertinimo. Todėl Siemens įsipareigojo pašalinti bet kokį neigiamą poveikį konkurencijai, kurį kelia jos tolesnis SMS akcijų paketo valdymas […] (1). Šis neigiamas poveikis yra susijęs su SMS ir ekonomine nauda iš būsimo konkurento. Todėl Siemens atstovus SMS akcininkų susirinkime ir stebėtojų taryboje pakeis patikėtinis. Siemens nebebus teikiama jokia svarbi strateginė informacija, susijusi su būsima SMS komercine veikla. Patikėtinis teiks Siemens tik būtiną informaciją, kad Siemens galėtų gintis teismo posėdžiuose ir sudaryti metinį balansą. Pirmoji informacija teikiama tik apie laikotarpį iki 2004 12 31, o antroji informacija gaunama ne remiantis akcininkų susitarimu, o įprastomis mažumos akcijų paketo valdymo teisėmis. Be to, atsisakant išpirkimo teisės ir išaiškinant, kad Siemens valdomos akcijų dalies vertė nustatoma pagal 2004 m. gruodžio 31 d. vertę bei faktu, kad Siemens negali tikėtis dividendų, pašalinamos abejonės, kad Siemens galėtų tikėtis ir toliau dalyvauti paskirstant būsimą SMS Demag pelną. Todėl šis įsipareigojimas daugeliu požymių atitinka visišką SMS Demag akcijų dalies pardavimą iki teisinio ginčo pabaigos. Atlikus mechaninių metalurgijos įrenginių srities įsipareigojimų bandymą rinkoje padaryta teigiama išvada.

(139)

Sprendime Komisija padarė išvadą, kad atsižvelgiant į šalių prisiimtus įsipareigojimus, dėl koncentracijos, apie kurią buvo pranešta, šalys neužims dominuojančios padėties (i) hidroelektrinių įrangos ir (ii) mechaninių metalurgijos įrenginių statybos srityje.

(140)

Sprendime daroma išvada, kad jei bus visiškai laikomasi šalių prisiimtų įsipareigojimų, numatoma koncentracija netrukdys veiksmingai konkuruoti bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje. Todėl Komisija nusprendė patvirtinti, kad koncentracija pagal EB Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio  2 dalį bei Europos ekonominės erdvės sutarties 57 straipsnį yra suderinama su bendrąja rinka ir Europos ekonominės erdvės sutartimi.

(141)

2005 m. birželio 29 d. Patariamasis komitetas dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 133-ame posėdyje vienbalsiai patvirtino Komisijos sprendimo projektą pritarti koncentracijai atsižvelgiant į šalių įsipareigojimų sąlygas ir įpareigojimus.

(142)

Pagal EB Susijungimų reglamento 19 straipsnio 7 dalį Komisija kartu su sprendimu paskelbia Patariamojo komiteto nuomonę atsižvelgdama į įmonių teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Šioje byloje pateiktoje Patariamojo komiteto nuomonėje verslo paslapčių nėra.

13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 353/36

(1)

„Metals Verkstadsklubb vid Componenta“ Alvesta AB, Švedija, 2004 m. kovo 10 d. laišku informavo Komisiją apie Karkkila miesto sandorį su Karkkila miesto bendrove „Componenta Oyj“, kuris gali būti valstybės pagalba. Komisija, remdamasi pateikta informacija, paprašė Suomiją pateikti paaiškinimą. 2004 m. birželio 22 d. laišku Suomija pateikė Komisijai šią informaciją.

(2)

Dėl įtariamos pagalbos, Komisija 2004 m. lapkričio 19 d. laišku informavo Suomiją apie sprendimą pradėti tyrimą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas dėl numatytos procedūros inicijavimo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti su priemone susijusias pastabas.

(4)

Komisija suinteresuotųjų šalių pastabų negavo.

(5)

„Componenta Oyj“, toliau „Componenta“, yra tarptautinė metalo pramonės bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Karkkila mieste. Ji turi gamybos įmonių Suomijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje. 2004 m. didžioji įmonės 316 mln. EUR įplaukų buvo gauta šiaurės ir centrinėje Europoje. Įmonių grupėje dirba apie 2 200 darbuotojų.

(6)

Ši dviejų dalių pagalba bendrovei „Componenta“ buvo suteikta 2003 m. gruodžio mėn. Viena vertus, „Componenta“ gavo paramą sudarydama sandorį, Karkkila miestui įsigijus 50 procentų nekilnojamojo turto įmonės „Karkkilan Keskustakiinteistöt Oyj“, (toliau – KK) akcijų. Įmonės savininkais lygiomis dalimis buvo Karkkila miestas ir „Componenta“. Kita vertus, Karkkila miestas suteikė įmonei KK beprocentę paskolą, kurią KK panaudojo grąžinti jai 1996 m. įmonės „Componenta“ suteiktai paskolai. Visa sandorio suma sudarė 2 383 276,50 EUR (713 092,50 EUR už akcijas ir 1 670 184 EUR už grąžintą paskolą). (3)

(7)

Už akcijas sumokėta suma buvo pagrįsta įmonės grynąja verte (iš turto atėmus skolas), kuri buvo padalinta iš dviejų, nes „Componenta“ priklausė 50 procentų KK įmonės akcijų. KK apskaičiuotoji grynoji vertė sudarė 1 495 918 EUR, 50 procentų akcijų dalies vertė buvo 747 958 EUR. Akcijų kaina buvo nustatyta šiek tiek žemesnė – 713 092,50 EUR.

(8)

„Karkkila (pirkėjas) ir „Componenta“ (pardavėjas) pardavimo sutartyje taip pat numatė, kad:

(9)

Sutarties 1 priede nurodoma, kad „Componenta“ sujungs dviejų koncerno liejyklų (Švedijoje esančios Alvesta liejyklos ir Karkkila liejyklos) veiklą. Siekiant priimti sprendimą dėl liejyklos buvimo vietos ir pradėti derybas tarp darbdavių ir darbuotojų dėl Alvesta arba Karkkila liejyklų uždarymo, šiuos du mažo produktyvumo padalinius reikia sujungti ir atlikti tyrimus. Taip pat nurodoma, kad būtina padaryti naujos liejyklos detalų planą ir iš kitos liejyklos perkelti įrangą. Remiantis priede pateikta informacija daroma išvada, kad sprendimas yra susijęs su gamybinės įmonės perkėlimu iš dviejų vietų į vieną.

(10)

Remiantis „Componenta“ 2004 m. metine ataskaita, Švedijoje esanti Alvesta liejykla buvo uždaryta 2004 m. gegužės mėn., o įrengimai perkelti į Karkkila. Remiantis iš įmonės gauta informacija, gamybos nutraukimas Švedijoje ir investicijos Suomijoje sudarė 13 mln. EUR.

(11)

Suomijos teigimu sutartis tarp „Componenta“ ir Karkkila miesto buvo sudaryta rinkos sąlygomis ir į jį pagalba įtraukta nebuvo. Vis dėlto Komisija nusprendė pradėti formalų tyrimą, nes kilo abejonių ar sandoris tarp „Componenta“ ir Karkkila miesto tikrai buvo sudarytas rinkos sąlygomis. Sprendime nurodoma, kad jei pirkimo kaina buvo didesnė už akcijų rinkos vertę, tai reikštų pagalbą bendrovei „Componenta“. Pagalbos dydis būtų suma, gauta atėmus iš Karkkila miesto „Componenta“ sumokėtos 2,4 mln. EUR sumos sumą, kurią privatus investuotojas būtų pasiruošęs mokėti už akcijas.

(12)

Komisijos nuomone, iš anksčiau paminėtų sutarties sąlygų buvo akivaizdu, kad sutartis buvo sudaryta ne pagal rinkos sąlygas, bet buvo labiau kompensacija bendrovei „Componenta“ už investicijas į Karkkila miesto teritoriją, uždarant Alvesta liejyklą.

(13)

Įsigijusi „Componenta“ turimas KK akcijas, Karkkila nusprendė likviduoti KK ir perduoti sklypus miestui.

(14)

Kadangi vienintelis bendrovės vertingas turtas buvo jos turima žemė, Suomija patikslino, kaip KK turimos žemės buvo įvertintos nustatant akcijų kainą.

(15)

Komisija paprašė Suomiją įvertinti KK priklausančių žemės sklypų rinkos kainą sutarties sudarymo metu. Suomija atsakė, kad tai nėra būtina, nes Karkkila miestas ir „Componenta“ kreipėsi į nekilnojamojo turto agentą, prašydamos įvertinti sandorio objektu esančių žemės sklypų vertę, todėl rinkos vertinimas jau yra atliktas.

(16)

Suomija prieštarauja teiginiui, kad sandoris sudarytas ne rinkos sąlygomis, nes sutarties sąlygose numatyta, jog Karkkila miestas iš „Componenta“ perka KK akcijas tik su sąlyga, kad „Componenta“ investuos į naują gamybos įmonę (perkeldama Švedijoje esančią Alvesta liejyklą į Karkkila). Suomija savo teiginį grindžia tuo, kad „Componenta“ veiklos plėtra būtų naudinga Karkkila miestui, nes miestas gautų daugiau įplaukų. Tuo pačiu padidėtų nekilnojamojo turto paklausa ir dar labiau pakiltų KK žemės sklypų vertė. Kitu atveju Karkkila miestui nebūtų naudinga sudaryti sandorį.

(17)

Suomija, atsakydama į Komisijos klausimą, pranešė, kad įmonė „Componenta“ nebandė rasti kito akcijų pirkėjo, nes Karkkila miestas turi pirmenybę įsigyti KK akcijas už rinkos kainą, jei „Componenta“ nuspręstų jas parduoti.

(18)

Galiausiai, kalbant apie paskolos sandorį, Suomija patvirtina, kad „Componenta“ paskolos grąžinimas iš įmonei KK suteiktų naujų lėšų buvo neatsiejama sandorio tarp „Componenta“ ir Karkkila miesto dalis ir kad „visą sandorio kainą“ sudarė sumokėta kaina ir paskolos grąžinimas.

(19)

Suomijos nuomone, paskola buvo suteikta pagal rinkos sąlygas, nes už įmonės „Componenta“ akcijas sumokėta kaina ir paskola kartu sudaro 2,37 mln. EUR, o tai yra mažiau negu pusė KK rinkos vertės. Suomijos nuomone, 1996 m. „Componenta“ suteikus įmonei KK paskolą, KK ekonominė padėtis pagerėjo.

(20)

Remiantis Sutarties 87 straipsnio 1 dalimi, valstybės suteikta arba iš valstybės lėšų ar kitaip sumokėta pagalba, kuri iškraipo konkurenciją, išskirdama vieną kurią nors įmonę arba veiklos sektorių, yra nesuderinama su bendrąja rinka tais savo punktais, kuriais ji turi įtakos tarpvalstybiniams sandoriams. Remiantis Europos Bendrijos teismų praktika, įtaka tarpvalstybiniams sandoriams atsiranda, jeigu paramos gavėjas vykdo ekonominę veiklą, kurios sudedamąja dalimi yra prekyba tarp valstybių narių.

(21)

Prekyba tarp valstybių narių yra įmonės „Componenta“ veiklos sudedamąja dalimi, todėl įmonei suteikta pagalba gali būti priskiriama prie tų, kurios yra reglamentuojamos Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Regioninių ir vietinių institucijų suteikta ekonominė pagalba yra vertinama kaip pagalba iš valstybės lėšų. (4)

(22)

Komisija, priimdama sprendimą pradėti formalų tyrimą, teigia, kad pagalbos suma yra skirtumas, gautas atėmus iš už akcijas sumokėtos 2,37 mln. EUR sumos sumą, kurią už akcijas būtų pasiruošęs mokėti privatus investuotojas.

(23)

Komisija teigia, kad visą sumą sudaro dvi dalys. Viena vertus, „Componenta“ už akcijas gavo 0,7 mln. EUR. Kita vertus, jai buvo sumokėta 1,67 mln. EUR, kuriuos ji kaip paskolą suteikė įmonei KK. Iš viso įmonė „Componenta“ gavo 2,37 mln. EUR. Šios abi pagalbos dalys bus vertinamos atskirai.

(24)

Komisijos nuomone, įmonė „Componenta“ turėjo ir alternatyvią galimybę perkelti savo veiklą iš Karkkila į Alvesta. Todėl yra suprantama, kad Karkkila miestui kėlė nerimą tikimybė prarasti gamybos įmonę ir darbo vietas.

(25)

Gali būti, kad sklypų paklausa išaugtų, jeigu stambus darbdavys išplėstų savo veiklą. Tai, kad KK akcijų pirkimas ir paskolos suteikimas įmonei KK buvo įrašytas sutartyje ir susietas su „Componenta“ sprendimu investuoti, ir tai, kad miestas turėjo teisę nutraukti sutartį, jei įmonė „Componenta“ neinvestuotų į Karkkila miestą, įrodo, kad miesto sprendimui sudaryti sutartį su „Componenta“ turėjo įtakos ne vien tik KK rinkos vertė, bet ir kiti veiksniai.

(26)

Remiantis Teisingumo Teismo patvirtintu rinkos ekonomikos investuotojo principu, rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia tik į būsimą pelną. Visi kiti visuomeniniai, geopolitiniai ar su konkrečiu veiklos sektoriumi susiję veiksniai sprendimui įtakos neturi. Įmonės „Componenta“ investicijos į naują gamybos įmonę buvo tiesioginė sandorio sąlyga, todėl galima teigti, kad Karkkila miesto veiksmai prieštaravo rinkos sąlygomis veikiančio investuotojo principui. Miestas, pripažindamas mokesčių įplaukų didėjimą ir bendrą miesto gerovės augimą kaip rinkos sąlygomis veikiančio investuotojo investicijas skatinančius argumentus, nesuderintų miesto, kaip viešosios institucijos, ir miesto, kaip verslo įmonės KK savininko, vaidmenų.

(27)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad 2003 m. rugsėjo 1 d. įvykusio Karkkila miesto tarybos susirinkimo duomenimis, su įmone „Componenta“ sudaryta sutartis yra tiesiogiai susijusi su įmonės „Componenta“ sprendimu investuoti į Karkkila miestą. Karkkila miestui įsigijus KK akcijas, įmonė „Componenta“ gaus investicijoms į Karkkila liejyklą būtinų lėšų.

(28)

Remdamasi šiais pastebėjimais, Komisija toliau daro išvadą, kad sandoris įvyko ne rinkos sąlygomis.

(29)

Už KK akcijas sumokėta kaina yra sandorio tarp Karkkila miesto ir įmonės „Componenta“ dalis. Vertinant už akcijas sumokėtą kainą reikia patikrinti, ar tai buvo rinkos kaina.

(30)

Suomija įmonės KK akcijų kainą grindė KK kapitalo grynąja verte. Konkrečiu atveju visgi yra kalbama ne apie nekilnojamojo turto pardavimą, o apie akcijų įsigijimą. Investuodamas rinkos sąlygomis, investuotojas vertinimo pagrindu pasirinktų investicijų grąžą. Tai lemia faktas, kad rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas tikisi pelno ir investuoja, nes iš investicijų tikisi įplaukų. Todėl rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas būtų vertinęs investicijų metinę grąžą ir palyginęs jas su kitomis investavimo galimybėmis.

(31)

Įvertinus keleto pastarųjų metų rezultatus akivaizdžiai matyti, kad įplaukos iš investicijų į KK yra neigiamos. Ženklų apie situacijos pakitimus artimiausioje ateityje taip pat nėra. Suomija nepateikė tokių įmonės KK verslo planų, kur būtų numatyti veiksmai produktyvumui pagerinti. Suomija net neteigia, kad Karkkila būtų tikėjusis pelno ar produktyvumo pagerėjimo.

(32)

Akivaizdžiai sunki įmonės KK būklė lėmė neigiamą rezultatą. Žemės sklypų paklausa buvo menka, o gaunamos įplaukos – menkos. Ketverius metus įmonė veikė nuostolingai, pardavimų buvo labai mažai, ji negalėjo mokėti dividendų ir jos būklė buvo labai neužtikrinta. Reikia paminėti, kad tokia situacija tęsėsi ir po to, kai įmonei buvo suteikta beprocentė paskola. Jei įmonė būtų finansavusi savo veiklą įprastomis paskolomis su palūkanomis, jos būklė būtų buvusi dar blogesnė. Įvertinus ankstesnę patirtį ir tai, kad įmonės būklės pagerėjimas atrodė neįmanomas, rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas, pirkdamas KK akcijas, nebūtų galėjęs tikėtis jokios grąžos, todėl Komisija mano, kad įmonės KK akcijų vertė buvo lygi nuliui.

(33)

Tokį sprendimą lemia ir tai, kad, kaip paaiškinta pirmiau, įmonės KK veikla didele dalimi buvo finansuojama iš dviejų beprocenčių akcininko paskolų. Tai reiškia, kad akcijoms tampant naujo šeimininko nuosavybe, jam turėtų atitekti ir beprocentės paskolos, su kuo, kaip jau yra anksčiau minėta, rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas nebūtų galėjęs sutikti.

(34)

Kaip jau minėta pirmiau, lemiamu veiksniu yra investicijų grąžos per ilgesnį laikotarpį tikimybė, kuri gali skirtis nuo anksčiau gautos grąžos. Rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas vis dėlto būtų atsižvelgęs ir į ankstesnius rezultatus. Tikėtinos investicijų grąžos atžvilgiu lemiamas veiksnys yra tai, ar verta tikėtis, kad KK gaus pakankamai įplaukų parduodama ir nuomodama žemės sklypus. Tai, kaip nurodoma toliau, susiję su nekilnojamojo turto bendrosios vertės nustatymu.

(35)

Suomija paaiškino, kad akcijų įvertinimo pagrindu buvo pasirinkta KK nuosavybe esančių žemės sklypų vertė. Reikia pasakyti, kad ir rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas investuodamas atsižvelgia į turto grynąją vertę. Suomijos akcijų įvertinimo pagrindimo santrauka pateikiama šioje lentelėje:

1 lentelė.

KK vertė pagal Suomiją

(36)

Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos elementų valstybės institucijoms parduodant žemę ir pastatus  (5) tiesiogiai taikyti negalima, nes sandorio objektu yra ne konkretus nekilnojamasis turtas, o akcijos. Šiuo atveju komunikatą galima taikyti analogijos būdu, nes komisijos komunikato tikslas yra užtikrinti, kad sudarant sandorius tarp viešųjų ir privačių valstybės pagalbos nebūtų. Tai taikoma viešųjų įmonių vykdomiems sklypų pardavimams ir pirkimams, o Suomija šiuo atveju teigia, kad akcijų vertė buvo grindžiama sklypų verte. Komunikate teigiama, kad jeigu pardavimas vyksta neskelbiant konkurso, prieš įvykdant sandorį vienas ar keli nepriklausomi vertintojai, atsižvelgdami į viešai pripažintus rinkos kriterijus ir skaičiavimo normas, turi atlikti vertinimą.

(37)

Komisija pažymi, kad sklypų vertė buvo nustatyta nesilaikant konkurso principų, todėl nepriklausomas vertintojas turėjo atlikti vertinimą. Kyla klausimas, ar Suomijos atliktas vertinimas atitinka nepriklausomam turto vertinimui keliamus reikalavimus. Visų pirma, Komisija pažymi, kad iš Suomijos pateiktos trumpos nekilnojamojo turto vertintojo ataskaitos nėra aiškiai matyti, ar tai yra ataskaita dėl KK nuosavybe esančių žemės sklypų vertinimo. Daugiau apie šios ataskaitos reikšmę bus kalbama toliau.

(38)

Komisija pažymi, kad KK sklypai buvo vertinami pagal skirtingą metodiką, priklausomai nuo jų paskirties (individualiems namams, kotedžams ir daugiabučiams, Asemansuo teritorija bei teritorijos parkams ir bendriesiems poreikiams). Sklypų tipai bus analizuojami atskirai.

(39)

Sklypai individualiems namams buvo vertinami atsižvelgiant į oficialią kvadratinio metro kainą Karkkila mieste, kur individualių namų sklypai kainavo 10,19 EUR/m2. Komisija pažymi, kad tai yra mažmeninė kaina už kurią miestas parduoda sklypus individualiems pirkėjams. Suomija taip pat pateikė nekilnojamojo turto eksperto pažymą apie skirtingų žemės sklypų kvadratinio metro kainas (galutiniam pirkėjui, t. y. mažmenines kainas) Karkkila mieste. Remiantis nekilnojamojo turto eksperto pateiktais duomenimis, Karkkila nustatyta kaina yra artima žemės sklypų rinkos vertei, kuri 2003 m. Karkkila mieste buvo tarp 9,43 EUR ir 14,76 EUR. Nekilnojamojo turto ekspertas pirmiau minėto teiginio išsamiau negrindžia.

(40)

Tačiau Komisija pažymi, kad nebuvo atliktas įmonei KK priklausančių sklypų individualiems namams statyti išorinis vertinimas. Nebuvo įvertinta ir jų didmeninė vertė. Komisijos nuomone, yra akivaizdu, kad sklypų mažmeninė vertė yra gerokai didesnė už tą, kuri gaunama parduodant dideles teritorijas (kaip šiuo atveju, kai KK priklausė 80 sklypų individualių namų statybai), kurių pirkėjas neketino naudoti pats, bet ruošėsi jas parduoti.

(41)

Todėl vertinimas, pagal kurį tam tikro tipo sklypų nustatyta mažmeninė vertė buvo paprasčiausiai padauginta iš KK priklausiusių sklypų skaičiaus, yra klaidingas dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, sutartyje minimi sklypai nebuvo įvertinti, kita vertus, nėra žinoma, kiek rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas, pirkdamas visą žemę vienu metu ir įvertinęs tokių sklypų ribotą paklausą, yra pasirengęs sumokėti sutarties sudarymo metu.

(42)

Remdamasi nekilnojamojo turto eksperto atliktu vertinimu, Suomija sklypus kotedžams ir daugiabučiams namams statyti įvertino 1 136 849 EUR. Komisijos žiniomis, nekilnojamojo turto ekspertas žemės sklypus kotedžams statyti įvertino 70–80 EUR už užstatomąjį kvadratinį metrą, o žemės sklypų daugiabučiams namams statyti 60–75 EUR už užstatomąjį kvadratinį metrą. Suomijos nustatyta žemės sklypų kotedžams statyti vertė yra 74,02 EUR už užstatomąjį kvadratinį metrą, o sklypų daugiabučiams namams statyti 79,56 EUR už užstatomąjį kvadratinį metrą. Šie skaičiai yra tarp nekilnojamojo turto eksperto pateiktų verčių, bet šiek tiek didesnė. Nekilnojamojo turto ekspertas akcentuoja, kad panašių sandorių pastaraisiais metais buvo sudaryta tik keletas ir kad tokių sklypų paklausa ir toliau išlieka nedidelė.

(43)

Komisijos nuomone, net ir ankstesnėje pastraipoje minimų sklypų atžvilgiu nekilnojamojo turto ekspertas nurodo mažmeninę, o ne didmeninę kainą, kurią rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas mokėtų, pirkdamas sklypus pirmą kartą. Nekilnojamojo turto ekspertas akcentuoja, kad ir tokio tipo sklypų paklausa yra menka. Komisijos nuomone, šių sklypų didmeninė kaina sutarties sudarymo metu buvo paaukštinta.

(44)

Miesto centre esančios žemės (Asemansuo) rinkos kainos įvertinimo būdas nėra žinomas. Šis žemės sklypas atitinka maždaug pusę KK turimos žemės vertės (2 358 158 EUR). Suomija užstatomąjį kvadratinį metrą vertina 79,56 EUR ir daugina ją iš teritorijos, kuriai yra išduota statybų licencija, ploto (29 640 m2. Tačiau Suomijos minimas nekilnojamojo turto agentas žemę įvertino 50 EUR už užstatomą kvadratinį metrą, todėl suma turėtų būti 1 480 200 EUR. Šių verčių skirtumas yra 877 958 EUR. Kadangi kalbama apie didelį vientisą žemės sklypą, galima manyti, kad nekilnojamojo turto eksperto už Asemansuo teritorijos žemę nurodyta kaina yra mažmeninė, todėl Komisijos nuomone, jo nurodyta kaina gali būti teisinga. Suomija nepateikė jokių pastabų, kurie prieštarautų nekilnojamojo turto eksperto vertinimui.

(45)

Komisija abejoja, ar parkui ir bendriesiems poreikiams skirtai žemei, kurios nurodyta vertė yra 491 738 EUR, apskritai yra įmanoma suteikti vertę, nes šios žemės negalima pelningai panaudoti, todėl laisvos rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas nebūtų sutikęs už ją mokėti reikšmingos sumos.

(46)

Komisijos nuomone, anksčiau pateikti faktai rodo, kad KK priklausančios žemės buvo įvertintos neteisingai, o jas vertinant nebuvo laikomasi Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos elementų valstybės institucijoms parduodant žemę ir pastatus.

(47)

Jau vien dėl per didelio Asemansuo įvertinimo, KK priklausančių sklypų vertė ir tuo pačiu visos įmonės vertė, jei ją skaičiuotume pagal įmonės turimą turtą, sumažėtų nuo 876 158 EUR iki 619 760 EUR.

(48)

Komisijos nuomone, sklypų individualiems, kotedžo tipo ir daugiabučiams namams, parkams ir bendro naudojimo vietoms vertė yra apskaičiuota per didelė, nes vertinant buvo padarytos dvi klaidos. Sutartyje minimų žemės sklypų vertė nebuvo įvertinta ir vertė neatitiko tos kainos, kurią už visą sklypą būtų pasiruošęs mokėti laisvos rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas sutarties sudarymo metu. Suomijos nuomone, sklypų bendra vertė buvo 2 660 152 EUR. Komisijos nuomone, sklypai buvo pervertinti daugiau kaip 619 760 EUR. Ši suma gaunama sumažinus už Asemansuo žemes apskaičiuotą per didelę kainą. Tokiu būdu apskaičiuotoji akcijų vertė, kurią už KK akcijas užmokėjo Karkkila, yra pagalba įmonei „Componenta“.

2 lentelė.

Komisijos vertinimas dėl KK akcijų kainos sudėtyje esančios pagalbos

(49)

Komisijos nuomone, žemės sklypai buvo įvertinti per brangiai, nes KK akcijas perkantis investuotojas negalėjo tikėtis investuoto kapitalo grąžos, todėl KK akcijų grynoji vertė yra lygi nuliui. Be to, įmonė „Componenta“ net nebandė ieškoti kitų KK akcijų pirkėjų. Šis faktas rodo, kad Karkkila sumokėjo per didelę rinkos kainą, nes jau vien mėginimas rasti kitą pirkėją būtų suteikęs galimybę nustatyti tikrą rinkos kainą.

(50)

Komisija daro išvadą, kad nustačius įmonės KK bei jos turimų žemės sklypų vertę galima teigti, kad KK akcijos sutarties sudarymo metu vertės neturėjo ir kad visa Karkkila miesto už KK akcijas sumokėta suma (713 092 EUR) yra pagalba įmonei „Componenta“.

(51)

Tačiau jei Suomija pateiktų įrodymų, kad anksčiau aprašyti žemės sklypai buvo per daug įvertinti mažiau negu 617 760 EUR, akcijų pardavimo metu gautos pagalbos sumą būtų galima atitinkamai sumažinti. Tokie įrodymai turėtų būti pagrįsti nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo atliktu tiksliu vertinimu. Nekilnojamojo turto vertintojas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti reikiamą profesinį arba akademinį išsilavinimą, pakankamai patirties ir kompetencijos vertinti tokio tipo žemės sklypus ir statinius. Vertinant reikėtų išsiaiškinti KK priklausančių žemės sklypų didmeninę kainą prekybos sutarties sudarymo metu, t. y. kokią sumą KK būtų galėjusi gauti, jeigu visos jos žemės tuo metu būtų parduotos rinkos sąlygomis.

(52)

Kita Karkkila miesto ir „Componenta“ finansinės sutarties dalimi buvo įmonei KK Karkkila miesto suteikta 1,67 mln. EUR beprocentė paskola, kurią panaudodama KK nedelsdama grąžino 1996 m. iš „Componenta“ gautą paskolą. 1996 m. KK vienodomis sąlygomis buvo suteiktos dar dvi stambios paskolos. Vieną iš paskolų suteikė Karkkila, o kitą „Componenta“. Įmonei KK paskola buvo suteikta, nes KK tuo metu nesugebėjo vykdyti savo materialinių įsipareigojimų privatiems kreditoriams. Prekybos sutartyje minimų paskolų bendra suma buvo 3,34 mln. EUR.

(53)

Suomija teigia, kad 2003 m. KK ekonominė būklė buvo gera. Pagal 2003 m. KK metinės ataskaitos priedą KK priklausančių sklypų tuometė vertė buvo 5 052 459 EUR. Ši suma yra 1 971 845 EUR didesnė negu minimų sklypų buhalterinė vertė. Kaip jau anksčiau išaiškinta, Komisijos nuomone, KK žemės sklypų vertė realios vertės neatitinka.

(54)

KK 2001–2003 m. metinėse ataskaitose pateikti šie skaičiai

(55)

Iš lentelės akivaizdžiai matyti, kad sklypų paklausa per pastaruosius ketverius metus buvo labai menka. Taip pat matyti, kad įmonė turėjo labai mažai įplaukų iš sklypų nuomos ir pardavimų. Akivaizdu ir tai, kad įmonės grynieji pinigai baigiasi ir kad balansas nėra įprastas, nes turimas kapitalas nuolatos yra neigiamas. Reikia pasakyti, kad įmonės pagrindinis finansavimas (Karkkila ir „Componenta“ suteiktos paskolos, kurių bendra suma 3,4 mln. EUR) buvo beprocentė. Jei, kaip įprasta, paskolos būtų su palūkanomis, KK ekonominė padėtis būtų dar blogesnė.

(56)

Komisija, remdamasi šia informacija, nesutinka su Suomijos teiginiu, kad KK ekonominė būklė buvo gera.

(57)

Reikia įvertinti, ar KK būtų sugebėjusi grąžinti paskolą įmonei „Componenta“ be Karkkila miesto atliktų veiksmų.

(58)

Komisija pastebi, kad 1996 m. KK buvo suteiktos dvi beprocentės paskolos. Šios dvi paskolos KK buvo akivaizdžiai naudingos. Bet kuris tokią paskolą suteikęs rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas pareikalautų, kad paskolos jas suteikusioms šalims būtų grąžinamos lygiomis dalimis. Siekiant išvengti pirmenybės vienam iš skolintojų suteikimo, paskolas abiem skolintojams (įmonei „Componenta“ ir Karkkila miestui) būtų reikėję grąžinti vienodai.

(59)

Įmonei „Componenta“ suteikta paskola buvo grąžinta, bet reikia įvertinti, ar KK būtų galėjusi grąžinti paskolą įprastomis rinkos sąlygomis ir įmonei, ir Karkkila miestui, užtikrinant, kad įmonei „Componenta“ nebuvo suteikta pirmenybė. Kyla klausimas, ar KK būtų galėjusi gauti iš rinkos 3,34 mln. EUR paskolą, kad galėtų grąžinti paskolas akcininkams.

(60)

Jei KK nebūtų finansuota beprocentėmis paskolomis ir jai būtų reikėję rinkos sąlygomis už 3,34 mln. EUR dydžio paskolą mokėti palūkanas, jos metinių palūkanų mokesčiai būtų sudarę ne mažiau kaip 265 000 EUR. Šis skaičiavimas grindžiamas Komisijos 2003 m. palūkanomis, prie kurių pridėti 4 procentiniai punktai, remiantis Komisijos taikoma sunkumų turinčioms įmonėms taikoma metodika,(3,95 % + 4 % = 7,59 % × 3,4 mln.).

(61)

Įvertinus įmonės pastarųjų metų įplaukas ir jos finansinę padėtį, KK būtų turėjusi labai greitai padidinti savo metines įplaukas, kad galėtų sumokėti tokio dydžio paskolą su palūkanomis. Kadangi iš sklypų nuomos pajamų beveik nebuvo arba buvo labai mažai, KK būtų galėjusi išmokėti paskolas tik labai padidinusi įplaukas iš sklypų pardavimų.

(62)

Nekilnojamojo turto eksperto nuomone, didžiosios dalies KK turimų žemės sklypų, skirtų gyvenamųjų namų statybai, paklausa buvo menka, o Asemansuo teritorija apskritai neparuošta naudoti, todėl nėra tikėtina, kad KK būtų galėjusi žymiai padidinti metines įplaukas.

(63)

Dar svarbiau yra tai, kad parduodama žemės sklypus įmonė netektų savo svarbiausio turto vien tam, kad sumokėtų palūkanas už paskolą. Tai reiškia, kad KK, siekdama sumokėti palūkanas ir padengti tam tikras administravimo išlaidas, turėtų parduoti žemės sklypus ne mažiau kaip už 300 000 EUR, ir po dešimties metų ji praktiškai nebeturėtų turto, bet vis dar turėtų 3,34 mln. EUR skolų.

(64)

Todėl Komisija daro išvadą, kad jau ir iš elementarių skaičiavimų aišku, kad KK nebūtų galėjusi kompensuoti dviejų beprocenčių paskolų iš rinkos gauta paskola su palūkanomis. Sprendžiant iš KK ekonominės būklės, nėra tikėtina, kad KK būtų galėjusi gauti mažesnę paskolą rinkos sąlygomis, iš kurios būtų grąžinusi bent jau dalį beprocenčių paskolų.

(65)

Komisija daro išvadą, kad įmonei KK susitarus su Karkkila miestu dėl 1,67 mln. EUR beprocentė paskolos, iš kurios ji nedelsdama grąžino paskolą įmonei „Componenta“, tai neatitiko rinkos sąlygomis veikiančio investuotojo principų ir buvo valstybės pagalba įmonei „Componenta“.

(66)

Remiantis Suomijos pateikta informacija, daroma išvada, kad valstybės pagalbos suma šios sutarties atveju yra visa įmonei „Componenta“ sumokėta suma. Ją sudaro už KK akcijas sumokėta suma (713 092,50 EUR) ir KK suteikta paskola (1 670 184 EUR), iš kurios ji grąžino įmonės „Componenta“ jai suteiktą paskolą. Pagalbos dydis yra 2 383 276,50 EUR. Jei Suomija galėtų pateikti įrodymų, kad per didelis sklypų įvertinimas sudarė mažiau negu 617 760 EUR, su akcijų pardavimo sandoriu susijusios pagalbos sumą būtų galima atitinkamai sumažinti.

(67)

Komisija pažymi, kad jos įtarimai dėl to, kad sandoris tarp Karkkila miesto ir įmonės „Componenta“ įvyko ne pagal rinkos sąlygas, pasitvirtino, ir kad įmonei „Componenta“ buvo suteikta 2 383 276,50 EUR dydžio valstybės pagalba.

(68)

Komisija taip pat pažymi, kad ši valstybės pagalba yra neteisėta, todėl apie ją buvo pranešta Komisijai.

(69)

Komisija taip pat pažymi, kad viena iš įmonės „Componenta“ veiklos sudėtinių dalių yra tarptautinė prekyba ir kad regioninių ir vietinių institucijų skirtos lėšos yra valstybės pagalba (6).

(70)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pirmiau įrodytoji valstybės pagalba yra kvalifikuojama kaip Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje numatyti draudžiami veiksmai, nes pagalba buvo suteikta iš valstybės lėšų, todėl gali iškreipti konkurenciją, suteikti pranašumą kuriai nors įmonei („Componenta“) ir turėti įtakos tarptautinei prekybai.

(71)

Šis draudimas netaikomas tik tuo atveju, jei pagalbai gali būti pritaikyta kuri nors iš 87 straipsnyje numatytų išimčių. Kadangi pagalbos tikslas buvo finansuoti naujas investicijas į Karkkila miestą, todėl Komisija įvertino, ar įmonė „Componenta“ būtų galėjus gauti regioninę pagalbą investicijoms.

(72)

Komisijos nuomone, tai nėra įmanoma dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, Karkkila yra už Suomijos teritorijų, kurioms numatyta pagalba regioninėms investicijoms 2000–2006 metais ribų. Kita vertus, vertinant pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 (7) dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms I priede pateiktus kriterijus, „Componenta“ nėra maža arba vidutinio dydžio įmonė. „Componenta“ metinė apyvarta 2003 m. buvo 178 milijonai EUR, kai mažų ir vidutinių įmonių tegali būti 40 mln. EUR. Įmonės darbuotojų skaičius 2003 m. buvo 1 595, kai mažų ir vidutinių įmonių tegali būti 250 žmonių.

(73)

Komisija daro išvadą, kad paramos negalima pateisinti ir remiantis jokiomis kitomis Sutartyje ir ypač jos 87 ir 88 straipsniuose numatytomis išimtimis. Todėl neteisėta pagalba turi būti susigrąžinta su palūkanomis.

(74)

Komisija daro išvadą, kad Suomija suteikė 2 383 276,50 EUR neteisėtą pagalbą, pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Suomijos miestas Karkkila neteisėtą pagalbą suteikė įmonei „Componenta Oyj“. Šią pagalbą sudarė dvi dalys.

(75)

Pirmą 713 092,50 EUR dalį sudarė įmonei „Componenta Oyj“ priklausiusių „Karkkilan Keskustakiinteistöt Oy“ akcijų pirkimas už didesnę negu rinkos kainą. Iš šios sumos galima atimti apskaičiuotą KK teorinę vertę, jei Suomija pateiks įrodymus, kuriais remiantis pirmiau minimi sklypai buvo pervertinti mažiau nei 619 760 EUR.

(76)

Antrą 1 670 184 EUR dalį sudarė įmonei „Componenta Oyj“ suteikta pagalba, įmonei „Karkkilan Keskustakiinteistöt Oy“ suteikus beprocentę paskolą, iš kurios buvo grąžinta tokio paties dydžio įmonės „Componenta Oyj“ suteikta paskola.

(77)

Pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka ir todėl turi būti susigrąžinta su palūkanomis iš pagalbą gavusios įmonės „Componenta Oyj“.

13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 353/45

13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 353/50

(1)

Šis sprendimas skiriamas šioms įmonėms:

(2)

Sprendimo adresatai drauge vykdė vienkartinį, sudėtinį ir tęstinį Europos bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsnio pažeidimą, kuris apėmė kainų nustatymus ir keitimąsi konfidencialia informacija apie tam tikrus gumos chemikalus (antidioksantus, antiozonantus ir pirminius greitiklius) EEE ir pasaulinėse rinkose.

(3)

Gumos chemikalai – tai sintetiniai arba organiniai chemikalai, gerinantys daugiausia transporto priemonių padangoms naudojamos gumos gamybos našumą ir kokybę. 2001 m. EEE rinkos vertė sudarė 200 mln. EUR ir apėmė antidioksantų, antiozonantų ir pirminių greitiklių kategorijas, kurioms poveikį darė kartelis.

(4)

Pagrindinės gumos chemikalų gamintojos pasaulyje yra Flexsys, Bayer ir Chemtura (buvusi Crompton), kartu užimančios apytikriai pusę pasaulio gumos chemikalų rinkos. Yra svarbūs mažesni konkurentai, pavyzdžiui, General Química (Ispanija), Duslo (Slovakija), Istrochem (Slovakija), Noveon (JAV) ir Great Lakes (JAV), o taip pat daug mažų konkurentų, ypač Azijoje.

(5)

Pagrindiniai gumos chemikalų klientai yra visame pasaulyje veikiančios didelės padangų bendrovės: Michelin (Prancūzija), Goodyear (JAV), Bridgestone/Firestone (Japonija), Continental (Vokietija) ir Pirelli (Italija), kartu sudarančios apie 35–40 % pasaulio naudojimo.

(6)

XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje gumos chemikalų verslo regioninė geografinė aprėptis palaipsniui tapo pasauline. Tai turėjo įtakos ir kartelio mastui, nes po 1995 m. šalys sutardavo daugiausia dėl pasaulinių kainų didinimo.

(7)

Nors ne vienas požymis rodo, kad dar aštuntajame dešimtmetyje bent jau retkarčiais būdavo bendrininkavimo gumos chemikalų pramonėje atvejų, Komisija turi pakankamai svarių Flexsys, Bayer ir Crompton (dabar – Chemtura) (įskaitant Crompton Europe ir Uniroyal Chemical Companym) kartelio egzistavimo įrodymų tik 1996–2001 m. laikotarpiui. Šios įmonės sutarė padidinti tam tikrų gumos chemikalų (antidioksantų, antiozonantų ir pirminių greitiklių) kainas EEE ir pasaulio rinkose bent 1996, 1998, 1999, 2000 ir 2001 m. General Química, kurią reikėtų laikyti šalutine dalyve, šiuose susitarimuose dalyvavo 1999 ir 2000 m.

(8)

Kainų didinimo koordinavimas paprastai vykdavo vadovaujantis bendru modeliu ir apimdavo konkurentų bendradarbiavimą parengiamuoju etapu prieš paskelbiant kainas klientams, po to vykstančias derybas su klientais ir galiausiai, sudarius sutartis su klientais, jų reikalavimų vykdymo ir sėkmės rinkoje stebėseną. Prieš pradėdamos koordinuotus veiksmus, šalys palaikydavo ryšius, ieškodamos paramos pasiūlytam kainų kėlimui ir sutardamos dėl jų dydžio, produktų ir aprėptinos teritorijos, o taip pat dėl kainų skelbimo eiliškumo ir laiko. Įgyvendinimo etapu dėmesys buvo skiriamas klientų reakcijai į paskelbtas padidintas kainas ir keitimuisi nuomonėmis dėl derybų dėl kainų su klientais. Tolesni ryšiai paprastai buvo palaikomi keičiantis išsamia informacija apie sutartyse numatytus kiekius ir kainas su konkrečiais klientais.

(9)

Gumos chemikalų sektoriaus tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad 2002 m. balandžio mėn. Flexsys pateikė prašymą dėl sąlyginio atleidimo nuo baudų, kuris buvo suteiktas 2002 m. birželio mėn. Vėliau, 2002 m. rugsėjo mėn., Komisija atliko patikrinimus Bayer, Crompton Europe ir General Química patalpose.

(10)

Crompton (dabartinė Chemtura), Bayer ir General Química pateikė prašymus atleisti nuo baudų atitinkamai 2002 m. spalio 8 d., 2002 m. spalio 24 d. ir 2004 m. birželio 7 d. Tinkamu laiku visoms prašymų pateikėjoms Komisija pranešė ketinanti joms mažinti baudas.

(11)

2005 m. balandžio 12 d. Komisija priėmė Prieštaravimo pareiškimą, skirtą Bayer, Crompton, Crompton Europe, Uniroyal Chemical Company, Flexsys, Akzo Nobel, Pharmacia (buvusiai Monsanto), General Química, Repsol Química, Repsol YPF, Duslo, Prezam, Vagus ir Istrochem. Žodinis bylos nagrinėjimas įvyko 2005 m. liepos 18 d.Akzo Nobel NV, Pharmacia Corporation, Duslo a.s., Prezam a.s., Vagus a.s. ir Istrochem a.s. atžvilgiu pradėta procedūra vėliau buvo nutraukta.

(12)

Nors Repsol YPF SA ir Repsol Química SA pačios nedalyvavo nagrinėjamoje veikloje, tačiau jos vis tiek yra atsakingos už joms visiškai priklausančios pavaldžiosios bendrovės General Quimica veiklą.

(13)

Bazinė baudos suma nustatoma atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir trukmę.

(14)

Vertindama pažeidimo sunkumą, Komisija atsižvelgia į jo pobūdį, faktinį poveikį rinkai (tais atvejais, kai jis gali būti įvertintas) ir susijusios geografinės rinkos dydį.

(15)

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir jo geografinį mastą (šioje byloje pažeidimas pirmiausia yra slaptas kartelio narių veikimas išvien, siekiant nustatyti kainas EEE ir kitur, pasidalijant slapta informacija), jis turi būti klasifikuojamas kaip labai rimtas.

(16)

Labai rimtų pažeidimų kategorijos galimų baudų skalė leidžia įmonėms taikyti diferencijavimo metodą, siekiant atsižvelgti į faktinį pažeidėjų ekonominį pajėgumą padaryti reikšmingą žalą konkurencijai, o taip pat nustatyti tokio dydžio baudą, kuri turėtų pakankamą atgrasantį poveikį.

(17)

Remiantis tuo, kad kartelio geografinis mastas ir gumos chemikalų verslas iš esmės yra pasauliniai, apskaičiuojant baudas pamatinės vertės yra 2001 m. – paskutiniųjų visų pažeidimo metų – pasaulio rinkos dalys.

(18)

Apytikriai [20–30] % rinkos dalį turinti Flexsys buvo didžiausiu rinkos operatoriumi pasaulyje. Todėl ji buvo priskirta pirmai kategorijai. Apytikriai [10–20] % rinkos užimanti Bayer pateko į antrą kategoriją. Apytikriai [10–20] % rinkos užimanti Crompton pateko į trečią kategoriją. Galiausiai apytikriai [0–10] % rinkos turinti General Química įtraukta į ketvirtą kategoriją. Pradinės sumos bus nustatomos proporcingai rinkos dalims, o ne aritmetiškai.

(19)

Labai rimtų pažeidimų kategorijos galimų baudų skalė taip pat leidžia nustatyti tokio dydžio baudą, kuri turėtų pakankamą atgrasantį poveikį, atsižvelgiant į kiekvienos įmonės dydį. 2004 m. bendros įmonių apyvartos buvo tokios: Bayer29,7 mlrd. EUR; Crompton apytikriai 2 mlrd. EUR; Flexsys apytikriai 425 mln. EUR ir Repsol YPF – 41,7 mlrd. EUR. Todėl Komisija mano, kad tikslinga padidinti baudą Bayer 2, o Repsol – 2,5 karto.

(20)

Flexsys, Bayer ir Uniroyal (įskaitant Crompton Europe) pažeidimas truko 6 metus, o Crompton Corporation įmonei (dabartinei Chemtura) atsakomybė tenka už 5 metų ir 4 mėnesių pažeidimą. Visų šių įmonių daromas pažeidimas truko ilgai, todėl pradinės baudos joms bus padidintos 10 % už kiekvienus pažeidimo metus.

(21)

General Química pažeidimas truko 8 mėnesius. Kadangi jos pažeidimas yra trumpesnis nei vienerių metų, jai skirta bauda nebus didinama.

(22)

General Química baudą reikėtų sumažinti 50 % dėl jos pasyvaus ir antraeilio, palyginti su kitais kartelio dalyviais, vaidmens pažeidime.

(23)

Flexsys pirmoji pateikė įrodymus, kurie leido Komisijai priimti sprendimą atlikti su tariamu karteliu susijusį tyrimą gumos chemikalų pramonėje. Flexsys visapusiškai, nuolat ir operatyviai bendradarbiavo su Komisija vykstant jos administracinei procedūrai ir pateikė Komisijai visus turimus su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus. Flexsys nebebuvo įtariamo pažeidimo dalyvė po to, kai pateikė įrodymus pagal Pranešimą apie atleidimą nuo baudų, ir nevertė kitų įmonių daryti pažeidimo. Todėl Flexsys gali būti visiškai atleista nuo baudų.

(24)

Įmonė Crompton užginčijo Flexsys atleidimą nuo baudų, inter alia teigdama, kad Flexsys neatitiko atleidimo nuo baudų sąlygų, nes vertė kitas šalis daryti pažeidimą ir, pateikusi prašymą atleisti nuo baudų, toliau pati buvo jo dalyvė. Kruopščiai ištyrusi Crompton kaltinimus, Komisija mano, kad nėra lemiamų daiktinių įrodymų šiems kaltinimams pagrįsti.

(25)

Įmonė Crompton pirmoji patenkino Pranešimo apie atleidimą nuo baudų 21 punkto reikalavimus, nes pateikė Komisijai didelės pridėtinės vertės, palyginti su pateikimo metu Komisijos jau turėtais, įrodymus. Todėl pagal 23 punkto b papunkčio pirmąją įtrauką ji atitinka reikalavimus 30–50 % sumažinti baudą.

(26)

Atsižvelgdama į anksti Crompton pradėtą bendradarbiavimą, jos įrodymų kokybę bei visapusį ir nuolatinį bendradarbiavimą proceso metu, Komisija mano, kad bauda Crompton gali būti sumažinta didžiausiu galimu kiekiu – 50 %.

(27)

Įmonė Bayer antroji patenkino Pranešimo apie atleidimą nuo baudų 21 punkto reikalavimus, nes pateikė Komisijai didelės pridėtinės vertės, palyginti su pateikimo metu Komisijos jau turėtais, įrodymus. Todėl pagal 23 punkto b papunkčio antrąją įtrauką ji atitinka reikalavimus 20–30 % sumažinti baudą. Bayer menkai padidino bylos pridėtinę vertę ir pripažino buvusi pažeidimo dalyvė tik paskutinius ketverius metus. Todėl Komisija mano, kad Bayer galima taikyti mažiausią baudos sumažinimą pagal skalę, t. y. ją sumažinti 20 %.

(28)

Įmonė General Química trečioji patenkino Pranešimo apie atleidimą nuo baudų 21 punkto reikalavimus, nes pateikė Komisijai didelės pridėtinės vertės, palyginti su pateikimo metu Komisijos jau turėtais, įrodymus. Todėl pagal 23 punkto b papunkčio trečiąją įtrauką General Química atitinka reikalavimus sumažinti baudą ne daugiau kaip 20 %. Atsižvelgdama į tai, kad General Química patenkino didelės pridėtinės vertės reikalavimą procese gana vėlai, praėjus pusantrų metų po Komisijos atliktų patikrinimų įmonės patalpose, ir tai, kad jos pateikti duomenys nedaug padidino įrodymų pridėtinę vertę, Komisija mano, kad General Química (ir Repsol), galima skirti 10 % mažesnę baudą negu būtų taikoma kitu atveju.

(29)

Šioje byloje Komisija taip pat griežtai įspėjo prašymą atleisti nuo baudų pateikusius subjektus, bandžiusius sutrukdyti jai įrodyti pažeidimą, kuomet visi tinkami požymiai ir įrodymai patvirtina kartelio egzistavimą. Komisija nusprendė, kad toks prašymą atleisti nuo baudų pateikusių subjektų požiūris skatina rimtai abejoti jų bendradarbiavimo mastu ir tęstinumu.

(30)

Toliau nurodomos įmonės pažeidė EB sutarties 81 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, nurodytą laikotarpį dalyvaudamos susitarimuose ir suderintuose veiksmuose nustatant kainas ir keičiantis konfidencialia informacija gumos chemikalų sektoriuje EEE:

(31)

Pirmiau nurodytos įmonės nedelsdamos liaujasi dariusios pirmiau taip pat nurodytus pažeidimus, jei dar nesiliovė. Jos susilaiko nuo bet kokio pirmiau apibūdinto veiksmo arba elgesio kartojimo ir nuo bet kokio tą patį tikslą arba poveikį turinčio veiksmo arba elgesio.

(32)

Už pirmiau nurodytus pažeidimus toliau nurodytoms įmonėms skiriamos šios baudos:

13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 353/54

(1)

Šis sprendimas yra skirtas šioms įmonėms: