16.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

16.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/3

(1)

2002 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2375/2002, atidarančiame trečiųjų šalių kilmės paprastųjų kviečių, išskyrus aukštos kokybės paprastuosius kviečius, Bendrijos tarifines kvotas ir numatančiame jų administravimą (2), nustatomos trys kvotos dalys skirtingoms šalims. III dalis skiriama trečiosioms šalims, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą. Ji padalinama į keturias dalis, kurios skiriamos kas ketvirtį. Dalis Nr. 4 skiriama laikotarpiui nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

(2)

Taikant Reglamento (EB) Nr. 2375/2002 6 straipsnį, pagal tą reglamentą išduotos licencijos galioja keturiasdešimt penkias dienas nuo jų faktinės išdavimo dienos.

(3)

Taikant Reglamento (EB) Nr. 2375/2002 5 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos ir 9 straipsnio a punkto nuostatas, importo licencijoje turi būti nurodoma tik viena kilmės šalis, o licencija galioja tik tos šalies kilmės produktams.

(4)

Nuo 2006 m. spalio 1 d. paprastųjų kviečių, kurių kilmės šalis yra Ukraina, importo į Bendriją srautus sutrikdė šios šalies įvestos kontrolės ir eksporto apribojimų priemonės. Tai sutrukdys, bent jau iš dalies, veiklos vykdytojams laikytis savo įsipareigojimų, susijusių su importo licencijomis, kuriose Ukraina nurodyta kaip kilmės šalis.

(5)

Kad šie veiklos vykdytojai nenukentėtų ir kad būtų užtikrintas tinkamas šios kvotos importas, reikėtų, kad išduotos licencijos būtų naudojamos šiek tiek lanksčiau. Todėl, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2375/2002 nuostatų, reikėtų pratęsti licencijų galiojimą iki 2006 m. pabaigos ir leisti naudoti minėtąsias licencijas importuojant paprastuosius kviečius, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, ne tik Ukraina, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą.

(6)

Paprastųjų kviečių, išskyrus aukštos kokybės paprastuosius kviečius (KN kodas 1001 90 99), pagal minėto reglamento 3 straipsnyje nustatytą III kvotos dalį (eilės numeris 09.4125) nuo 2006 m. spalio 1 d. importui išduotų importo licencijų galiojimas baigsis 2006 m. lapkričio 16 d. Todėl šiame reglamente numatyti pakeitimai turėtų būti taikomi kaip įmanoma greičiau. Todėl reikėtų numatyti, kad šis reglamentas įsigaliotų jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Javų vadybos komiteto nuomonę,

a)

pagal 1 straipsnyje nurodytas importo licencijas importuotų produktų kiekį (tonomis);

b)

licencijos, kuria remiantis buvo atliktas importas, numerį ir išdavimo datą.

16.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/5

(1)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1579/2006 (2) kviečia dalyvauti konkurse, nustatant orientacinių grąžinamųjų išmokų dydžius ir galimų išduoti A3 eksporto licencijų kiekius.

(2)

Atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus, nustatomi maksimalūs grąžinamųjų išmokų dydžiai ir kiekių, nurodytų pasiūlymuose, kuriuose nurodyti maksimalūs grąžinamųjų išmokų dydžiai, patenkinimo procentas.

(3)

Maksimalus grąžinamųjų išmokų dydis pomidorams, apelsinams, citrinoms, valgomosioms vynuogėms ir obuoliams reikalingas orientacinio kiekio licencijoms išduoti, neviršijant konkurse pasiūlytų kiekių, negali būti didesnis už orientacinį grąžinamųjų išmokų dydį daugiau nei pusantro karto,

16.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/7

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnyje numatyta, kad importuojant to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus imamas Bendrajame muitų tarife nustatytas mokestis. Tačiau to straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų muito mokestis yra lygus tiems produktams importavimo metu taikomai intervencinei kainai, padidintai 55 procentais ir sumažintai CIF importo kainos, taikomos atitinkamai siuntai, dydžiu. Tačiau šis muito mokestis negali būti didesnis už Bendrojo muitų tarifo mokestį.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalies nuostatas CIF importo kainos apskaičiuojamos pagal atitinkamo produkto reprezentatyvias kainas pasaulinėje rinkoje.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1249/96 išdėstytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisyklės grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje.

(4)

Importo teisės taikomos tol, kol bus nustatytos naujos.

(5)

Kad būtų užtikrintas sklandus importo muitų sistemos veikimas, apskaičiuojant muitus reikėtų remtis reprezentatyviais rinkos kursais, nustatytais per ataskaitinį laikotarpį.

(6)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1249/96 reikėtų nustatyti tokius importo muitus, kokie nurodyti šio reglamento priede,

16.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/10

(1)

2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 51/2005, nustatančiame 2006 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (3), nustatytos kvotos 2006 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2006 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl yra būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

16.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/12

(1)

Siekiant užtikrinti Bendrijos emisijų leidimų sistemos vientisumą aplinkos atžvilgiu, Direktyvoje 2003/87/EB iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad kai jose yra vykdoma projekto veikla, kaip nustatyta lanksčiais Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolo mechanizmais, teršalų emisijos mažinimo vienetai (TEMV) arba patvirtinti teršalų emisijos mažinimo vienetai (PTEMV) nebūtų išduodami už šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš įrenginių, įtrauktų į Bendrijos emisijų leidimų sistemą, sumažinimą arba apribojimą, nes dėl to emisijų sumažinimas arba apribojimas būtų skaičiuojamas dukart.

(2)

Emisijos visų pirma galėtų būti taip mažinamos arba apribojamos, jei projekto veikla, skirta vienos rūšies kurui pakeisti kitu, vykdoma įrenginyje, kuriam taikoma Bendrijos emisijų leidimų sistema, jei savivaldybės šilumos gamybos sektoriuje dėl projekto veiklos sumažėja gamyba kitame įrenginyje, kuriam taikoma Bendrijos emisijų leidimų sistema, arba jei projekto veikla, skirta vėjo arba vandens jėgainei, elektra tiekiama elektros tinklui, taip pakeičiant elektros energijos gamybą naudojant iškastinį kurą.

(3)

Pripažįstant, kad valstybės narės gali būti įsipareigojusios išduoti TEMV arba PTEMV prieš priimant Direktyvos 2003/87/EB 11b straipsnio 2 dalį, o dėl to emisijų sumažinimas būtų skaičiuojamas dukart, pagal 11b straipsnio 3 ir 4 dalis TEMV ir PTEMV galima išduoti iki 2012 m. gruodžio 31 d., net jei dėl emisijų sumažinimo arba apribojimo vykdant projekto veiklą netiesiogiai arba tiesiogiai būtų sumažinta arba apribota emisija iš įrenginių, kuriems taikoma Bendrijos emisijų leidimų sistema, su sąlyga, kad panaikinamas toks pat leidimų skaičius.

(4)

Direktyvos 2003/87/EB 11b straipsnio 3 ir 4 dalyse išskiriami atvejai, kai įmanoma nustatyti emisijų sumažinimo arba apribojimo mastą kiekviename įrenginyje, kuriam taikoma Bendrijos emisijų leidimų sistema ir kuris yra projekto veiklos objektas (tiesioginis emisijų sumažinimas arba apribojimas), ir atvejai, kai galima nustatyti tik įrenginių, priklausančių Bendrijos emisijų leidimų sistemos taikymo sričiai, grupės emisijų mažinimo arba apribojimo mastą (netiesioginis sumažinimas arba apribojimas).

(5)

Tiesioginio emisijų sumažinimo arba apribojimo atveju už leidimų, atitinkančių už tokį emisijų sumažinimą arba apribojimą išduotų TEMV ir PTEMV skaičių, panaikinimą yra atsakingas įrenginio, kuriame sumažinamos arba apribojamos emisijos, operatorius. Netiesioginio emisijų sumažinimo arba apribojimo atveju už šių leidimų panaikinimą TEMV ir PTEMV išdavusiame valstybės narės nacionaliniame registre yra atsakingos nacionalinės valdžios institucijos.

(6)

Tinkamiausias būdas apskaityti emisijų sumažinimą arba apribojimą dėl tam tikros projekto veiklos įrenginyje, kuriam taikoma Bendrijos emisijų leidimų sistema, – apskaičiuoti tokio emisijų sumažinimo arba apribojimo dalį bendrame planuojamame emisijų sumažinimo arba apribojimo dėl šios projekto veiklos kiekyje, nustatytame patvirtintu jos baziniu lygiu. Jei netiesioginio emisijų sumažinimo arba apribojimo atveju emisijų sumažėjimo atskiruose įrenginiuose, kuriems taikoma Bendrijos emisijų leidimų sistema, negalima tiksliai nustatyti, turėtų būti apytiksliai įvertintas emisijų sumažėjimo arba apribojimo kiekis bendrame emisijų sumažinimo arba apribojimo projekto veikla, kuri lemtų dvigubą skaičiavimą, kiekyje.

(7)

Pagal Bendrijos emisijų leidimų sistemą valstybės narės bendrą leidimų, kuriuos nacionaliniuose leidimų paskirstymo planuose numatoma skirti 2008–2012 m., skaičių turi pranešti Komisijai likus 18 mėnesių iki laikotarpio pradžios. Tačiau tikslus kiekis, kuriuo emisijos sumažinamos arba apribojamos tam tikra projekto veikla, yra nustatomas po to kasmet.

(8)

Kiekvienos valstybės narės, kurioje pagal projektais pagrįstus Kioto protokolo mechanizmus vykdoma veikla, galinti lemti dvigubą skaičiavimą, 2008–2012 m. nacionaliniame leidimų paskirstymo plane turėtų būti nustatytas emisijų leidimų atidėjimas, nurodant kiekvieną patvirtintą projekto veiklą ir ja sumažinti arba apriboti numatomą įrenginių, kurie įtraukti į Bendrijos emisijų leidimų sistemą ir kuriems valstybė narė turėtų išduoti TEMV arba PTEMV, emisijų kiekį („leidimų sektoriaus projektu sumažinamas emisijų kiekis“). Be to, leidimų atidėjimo lentelėje turėtų būti visa aiškinamoji informacija, kurios reikia kiekvienos projekto veiklos, vykdomos valstybėje narėje, numatomam „leidimų sektoriaus projektu sumažinamam emisijų kiekiui“ nustatyti.

(9)

Kiekvienos valstybės narės, kurioje ketinama pagal projektais pagrįstus Kioto protokolo mechanizmus vykdyti veiklą, galinčią lemti dvigubą skaičiavimą, 2008–2012 m. nacionaliniame leidimų paskirstymo plane turėtų būti nustatytas dar vienas emisijų leidimų atidėjimas, nurodant planuojamą projekto veiklą ir ja sumažinti arba apriboti numatomą įrenginių, kurie įtraukti į Bendrijos emisijų leidimų sistemą ir kuriems valstybė narė turėtų išduoti TEMV arba PTEMV, emisijų kiekį („leidimų sektoriaus projektu sumažinamas emisijų kiekis“). Be to, emisijų leidimų atidėjimo lentelėje turėtų būti visa aiškinamoji informacija, kurios reikia projekto veiklos, planuojamos vykdyti valstybėje narėje, numatomam „leidimų sektoriaus projektu sumažinamam emisijų kiekiui“ nustatyti.

(10)

TEMV arba PTEMV, atitinkantys „leidimų sektoriaus projektu sumažinamą emisijų kiekį“, gali būti išduodami iki 2012 m. gruodžio 31 d. Apie kiekvieną tokį vienetų išdavimą turėtų būti pranešama Komisijai.

(11)

Nacionaliniuose leidimų paskirstymo planuose valstybės narės, kuriose pagal projektais pagrįstus Kioto protokolo mechanizmus yra vykdoma veikla arba kuriose ketinama vykdyti veiklą, galinčią lemti dvigubą skaičiavimą, turėtų nurodyti emisijas, numatomas vykdant veiklą, priklausančią Direktyvos 2003/87/EB taikymo sričiai, atsižvelgiant į numatomą leidimų sektoriaus projektu sumažinamą emisijų kiekį ir neatsižvelgiant į jį.

(12)

Nustatydamos nacionalinio leidimų paskirstymo plano metodiką, skirtą atskirų įrenginių emisijos paskirstymui nustatyti, valstybės narės turėtų atsižvelgti į numatomą emisijų sumažinimą arba apribojimą dėl projekto veiklos, kuri turi įtakos įrenginiui arba veiklai ir kuri lemtų dvigubą skaičiavimą.

(13)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Klimato kaitos komiteto nuomonę,

1)

„tiesioginis emisijų sumažinimas arba apribojimas“ – tai emisijų dėl projekto veiklos, dėl kurios emisijos sumažėja arba yra apribojamos įrenginiuose, atskirai nurodytuose projekto veiklos baziniuose lygiuose, nustatytuose pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (JTBKKK) sprendimo 16/CP.7 B priedo 1 straipsnį arba pagal JTBKKK sprendimo 17/CP.7 priedo 44 straipsnį, sumažinimas arba apribojimas;

2)

„netiesioginis emisijų sumažinimas arba apribojimas“ – tai emisijų sumažinimas arba apribojimas įrenginiuose, priklausančiuose Direktyvos 2003/87/EB taikymo sričiai, kuris nėra tiesioginis emisijų sumažinimas arba apribojimas;

3)

„leidimų sektoriaus projektu sumažinamas emisijų kiekis“ – tai emisijų iš įrenginių, priklausančių Direktyvos 2003/87/EB taikymo sričiai, sumažinimas arba apribojimas dėl projekto veiklos, už kurį valstybė narė, kurioje vykdoma projekto veikla, išduoda emisijos mažinimo vienetus (TEMV) arba patvirtintus emisijos mažinimo vienetus (PTEMV);

4)

„patvirtinimo raštas“ – projekto veiklos, už kurią išduodami TEMV, atveju tai yra privalomas rašytinis valstybės narės, kurioje vykdoma projekto veikla, įsipareigojimas išduoti TEMV pagal valstybės narės nacionalines projekto veiklos tvirtinimo gaires ir tvarką, kaip nurodyta JTBKKK sprendimo 16/CP.7 priedo 20 straipsnio a dalyje; projekto veiklos, už kurią išduodami PTEMV, atveju tai yra valstybės narės, kurioje vykdoma projekto veikla, paskirtos nacionalinės valdžios institucijos savanoriško dalyvavimo rašytinis patvirtinimas, kaip nurodyta JTBKKK sprendimo 17/CP.7 priedo 40 straipsnio a dalyje;

5)

„pritarimo raštas“ – tai oficialus valstybės narės, kurioje numatoma vykdyti projekto veiklą, rašytinis pranešimas, kad ji projektą laiko tokiu, kuris galiausiai gali būti patvirtintas kaip projekto veikla.

16.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/18

(1)

2006 m. sausio 11 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo procedūros inicijavimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Korėjos Respublikos (toliau – Korėja), Malaizijos ir Tailando (toliau – tiriamosios šalys) kilmės spalvoto vaizdo katodinių spindulių kineskopų (toliau – SVKSK) importo į Bendriją.

(2)

Procedūra buvo inicijuota 2005 m. lapkričio 29 d. gavus dviejų gamintojų (toliau – skundą pateikę gamintojai) AB Ekranas (toliau – Ekranas) ir Ecimex Group A.S. (toliau – Ecimex), kurių gamyba sudaro didžiąją dalį visos Bendrijos spalvoto vaizdo katodinių spindulių kineskopų gamybos, vardu Europos kovos su nesąžiningu verslu grupės (TUBE) (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skunde buvo pateikti tiriamųjų šalių kilmės SVKSK dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako pagrįsti procedūros inicijavimą.

(3)

Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, skunde minėtiems Bendrijos gamintojams, kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, susijusių eksportuojančių šalių valdžios institucijoms, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, vartotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms apie procedūros inicijavimą. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(4)

Skundą pateikę gamintojai, kiti Bendrijos gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai ir vartotojai pareiškė savo nuomonę. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta.

(5)

Atsižvelgiant į numatomą didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką dempingui nustatyti.

(6)

Kad galėtų nuspręsti, ar reikalinga KLR eksportuojančių gamintojų atranka, ir, jeigu taip, atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti apie save informaciją ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su svarstomąja preke per laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

(7)

Tik du KLR eksportuojantys gamintojai per šiam tikslui nurodytą laikotarpį pranešė apie save ir pateikė reikiamą informaciją. Tokiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė, kad KLR eksportuojančių gamintojų atranka nereikalinga.

(8)

Be to, siekdama, kad KLR eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija Kinijos bendrovėms, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, ir Kinijos valdžios institucijoms išsiuntė rinkos ekonomikos režimo ir individualaus režimo taikymo prašymo formas. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį du KLR eksportuojantys gamintojai pateikė prašymą taikyti RER.

(9)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms šalims, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, ir visoms kitoms bendrovėms, apie save pranešusioms per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymus pateikė du KLR eksportuojantys gamintojai, po vieną Korėjos, Malaizijos ir Tailando eksportuojantį gamintoją, vienas Bendrijos importuotojas, susijęs su vienu iš Kinijos eksportuotojų ir Korėjos eksportuotoju, vienas ne tiriamojoje šalyje ir ne Bendrijoje įsikūręs prekybininkas, susijęs su vienu Kinijos gamintoju, trys Bendrijos gamintojai ir vienas nesusijęs Bendrijos vartotojas.

(10)

Komisija rinko ir tikrino informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga norint padaryti pirmines išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(11)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjami laikotarpio nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. (TL) duomenys. Analizuojant žalos įvertinimui svarbias tendencijas buvo nagrinėjami laikotarpio nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenys.

(12)

Svarstomoji prekė yra KLR, Korėjos, Malaizijos ir Tailando kilmės įvairių dydžių spalvoto vaizdo katodinių spindulių kineskopai (toliau – SVKSK), įskaitant katodinių spindulių vaizdo monitorių kineskopus (toliau – svarstomoji prekė), kurių kodai pagal KN paprastai yra 8540 11 11, 8540 11 13, 8540 11 15, 8540 11 19, 8540 11 91 ir 8540 11 99.

(13)

Svarstomosios prekės ekrano įstrižainė (t. y. aktyvioji kineskopo dalis, matuojama tiesia linija) gali būti bet kokio ilgio, ekrano aukščio ir pločio santykis – bet kokio dydžio, o žingsnis (t. y. tarpelis tarp dviejų tos pačios spalvos linijų ekrano viduryje) yra ne mažesnis kaip 0,4 mm. Be to, prekės gali būti apibrėžtos pagal kineskopo plokštumą: išgaubti (įskaitant pusiau plokščią ir (arba) kvadratinį), plokšti kineskopai ir visiškai plokšti arba plokšti bei ploni (angl. flat-slim) kineskopai. Jie gali taip pat veikti 50, 60 arba 100 Hz dažniu. Šios prekės yra dažniausiai, bet ne išskirtinai, pritaikomos spalvotuosiuose televizoriuose.

(14)

Svarstomoji prekė yra paprastai žymima kaip 14, 15, 20 ir t. t. colių kineskopai, priklausomai nuo ekrano įstrižainės išmatavimų ir parduodama nurodant colius. Paprastai ši prekė rinkoje parduodama kaip pabaigtas gaminti kineskopas, taip yra ir skundą pateikusių Bendrijos gamintojų atveju. Tačiau kai kurie eksportuojantys gamintojai SVKSK pardavė juos nevisiškai pabaigus gaminti, t. y. be vienos ar daugiau detalės, dažniausiai be kreipiamosios sistemos. Tokiais atvejais SVKSK apibrėžiami kaip „nepabaigti“ kineskopai. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad šie kineskopai jau pasižymi pagrindinėmis pabaigto gaminti SVKSK fizinėmis ir techninėmis savybėmis. Todėl jie ir SVKSK yra ta pati prekė.

(15)

Svarstomosios prekės ir atitinkamose KLR, Korėjos, Tailando ir Malaizijos, kuri buvo pasirinkta ir kaip analogiška šalis, vidaus rinkose pagamintų bei parduotų, kaip ir Bendrijos pramonės Bendrijoje pagamintų ir parduotų SVKSK pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei panaudojimas nesiskyrė.

(16)

Todėl šios prekės yra laikomos panašiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės prekių importo normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. Trumpumo ir aiškumo sumetimais šie kriterijai išdėstomi tokia sutrumpinta forma:

(18)

Du KLR eksportuojantys gamintojai paprašė jiems taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per skirtą laikotarpį užpildė eksportuojantiems gamintojams skirtą RER prašymo formą. RER prašymo formą taip pat pateikė KLR įsikūrusi bendrovė, kuri yra susijusi su vienu iš eksportuojančių gamintojų ir dalyvauja svarstomosios prekės gamyboje. Iš tiesų Komisija vadovaudamasi nusistovėjusia praktika tikrina, ar susijusių bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER kriterijus. Komisija surinko visą, jos manymu, reikalingą informaciją, pateiktą gautuose prašymuose taikyti RER, ir ją patikrino šių trijų bendrovių patalpose.

(19)

Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad visos bendrovės, kurios prašė joms taikyti RER, atitiko visas sąlygas dėl RER suteikimo.

(20)

RER buvo suteiktas šiems dviems KLR eksportuojantiems gamintojams:

(21)

Toliau apibrėžta bendroji metodika buvo taikyta visiems Korėjos, Tailando ir Malaizijos eksportuojantiems gamintojams ir tiems KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems buvo suteiktas RER. Todėl toliau pateiktame išvadų dėl dempingo tiriamosioms šalims pristatyme tik aprašomi kiekvienai eksportuojančiai šaliai būdingi klausimai.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia išnagrinėjo kiekvieno nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo svarstomosios prekės pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tipiškumą, t. y. ar bendras tokio pardavimo kiekis sudarė 5 % arba daugiau visos svarstomosios prekės pardavimo eksportui į Bendriją kiekio.

(23)

Po to Komisija nustatė tas eksportuojančių gamintojų, kurių bendras pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamos svarstomosios prekės rūšis, kurios buvo identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduodamomis prekių rūšimis. Buvo taikomi šie kriterijai: matomo ekrano įstrižainės ilgis coliais, aukščio ir (arba) pločio santykis, kineskopo tipas (išgaubtas, plokščias ekranas arba plokščias ir plonas), žingsnių dydis milimetrais ir dažnis.

(24)

Kiekvienos prekės rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su prekės rūšimi, parduodama eksportui į Bendriją, atveju buvo nustatyta, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios prekės rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo laikytas pakankamai tipišku, jei bendras vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduodamos tos prekės rūšies kiekis per TL buvo 5 % arba daugiau bendro į Bendriją eksportuotos panašios prekės rūšies parduoto kiekio.

(25)

Po to Komisija nagrinėjo, ar galima manyti, kad kiekvieno eksportuojančio gamintojo kiekvienoje eksportuojančioje šalyje kiekviena prekės rūšis, kurios tipiškas kiekis yra parduodamas vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo parduodama įprastomis prekybos sąlygomis.

(26)

Tai buvo atliekama nustatant kiekvienos eksportuotos prekės rūšies pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per TL dalį.

(27)

Kai prekės rūšies pelningai buvo parduota 80 % viso parduoto tos rūšies kiekio ar mažiau, arba svertinė vidutinė tos rūšies kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip tik tos rūšies pelningo pardavimo svertinis vidurkis, su sąlyga, kad pelningai buvo parduota 10 % viso tos rūšies parduoto kiekio arba daugiau.

(28)

Kai bet kurios prekės rūšies pelningai buvo parduota mažiau nei 10 % viso parduoto tos rūšies kiekio, buvo laikoma, jog už vidaus rinkos kainą buvo parduotas nepakankamas tos prekės rūšies kiekis, kad ja būtų galima tinkamai remtis, nustatant normaliąją vertę.

(29)

Kai eksportuojančio gamintojo parduotos konkrečios prekės rūšies vidaus kainos nebuvo galima panaudoti nustatant normaliąją vertę, reikėjo naudoti kitą metodą. Tuomet Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį naudojo apskaičiuotąją normaliąją vertę.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį skaičiuojant normaliąją vertę patirtos panašios prekės pardavimo, bendrosios bei administracinės išlaidos (toliau – PBA) ir kiekvieno susijusio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje, parduodant panašią prekę, gauto pelno svertinis vidurkis įprastomis prekybos sąlygomis per TL buvo susumuoti su jų vidutinėmis gamybos sąnaudomis per TL. Prireikus nurodytos gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš naudojant jas įprastoms prekybos sąlygomis patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

(31)

Kadangi abiems KLR bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo suteiktas RER, normalioji vertė jiems buvo nustatyta taikant 21–30 konstatuojamosiose dalyse nustatytą metodiką ir remiantis šių gamintojų pateikta informacija apie jų taikomas svarstomosios prekės vidaus kainas ir patiriamas gamybos sąnaudas. Normalioji vertė galėjo būti pagrįsta faktinėmis vidaus kainomis, nes bendrovių visų prekių rūšių pardavimas vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis buvo pakankamas. Vienam iš eksportuojančių gamintojų, kuris turi susijusį gamintoją, normalioji vertė buvo nustatyta pasinaudojant konsoliduotais abiejų bendrovių vidaus kainų ir gamybos sąnaudų duomenimis.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių bendrovėms, kurioms nebuvo suteiktas RER, normalioji vertė buvo nustatyta pagal kainas arba apskaičiuotą vertę analogiškoje šalyje.

(33)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad analogiška šalimi, tinkama KLR normaliajai vertei nustatyti, ketinama pasirinkti Malaiziją, ir paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl šio pasirinkimo.

(34)

Nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo Malaizijos pasirinkimui analogiška šalimi.

(35)

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir atsižvelgiant į tai, kad Malaizija yra konkurencinga rinka ir kad jos dydis yra tipiškas, buvo padaryta išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą Malaizija yra tinkama analogiška šalis.

(36)

Vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui iš kiekvienos pirmiau nurodytų šalių normalioji vertė buvo nustatyta taikant 21–30 konstatuojamosiose dalyse nustatytą metodiką. Malaizijos gamintojui normalioji vertė galėjo būti pagrįsta faktinėmis vidaus kainomis, nes bendrovės visų prekių rūšių pardavimas vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis buvo pakankamas. Korėjos gamintojui buvo apskaičiuota vienos iš dviejų į Bendriją eksportuojamų prekių rūšių normalioji vertė, o Tailando gamintojui – vienintelės prekės rūšies normalioji vertė. Nustatant normaliąją vertę Tailando bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui buvo pasinaudota konsoliduotais tos bendrovės ir su ja susijusio gamintojo vidaus kainų ir gamybos sąnaudų duomenimis, nes šios dvi bendrovės veikia kaip viena visiškai integruota svarstomosios prekės įmonė. Vienam iš eksportuojančių gamintojų, kuris turi susijusį gamintoją, normalioji vertė buvo nustatyta pasinaudojant konsoliduotais abiejų bendrovių vidaus kainų ir gamybos sąnaudų duomenimis.

(37)

Pardavimo eksportui susijusiems galutiniams vartotojams (spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų (SVTSI) gamintojai) Bendrijoje atveju skaičiuojant dempingo skirtumus į šį pardavimą nebuvo atsižvelgta, nes galutinių vartotojų pagaminta svarstomoji prekė nepateko į tyrimo aprėptį. Šio pardavimo kiekis buvo palyginti nedidelis (nežymiai daugiau nei 10 % viso susijusių bendrovių ES eksporto), be to, buvo laikoma, kad pardavimas nesusijusiems pirkėjams yra tipiškas.

(38)

Kai svarstomoji prekė buvo eksportuojama nepriklausomiems Bendrijos vartotojams, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, visų pirma remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(39)

Kai pardavimas buvo vykdomas per susijusį importuotoją, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, remiantis kaina, už kurią importuotos prekės iš pradžių buvo perparduotos nepriklausomam pirkėjui. Tokiais atvejais buvo pakoreguotos visos tarp importo ir perpardavimo patirtos išlaidos, įskaitant PBA išlaidas, ir gautas pelnas.

(40)

Kai pardavimas buvo vykdomas per susijusį ne Bendrijoje įsikūrusį prekybininką, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis pirmojo perpardavimo nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams kainomis.

(41)

Vienas KLR eksportuojantis gamintojas prekes eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems vartotojams arba per dvi susijusias Bendrijoje įsikūrusias bendroves. Kitas eksportuojantis gamintojas visas prekes eksportui parduodavo Bendrijos nepriklausomiems pirkėjams per susijusią ne Bendrijoje įsikūrusią bendrovę.

(42)

Viena iš bendrovių, susijusių su pirmuoju eksportuojančiu gamintoju, nebendradarbiavo vykdant tyrimą, nes nepateikė atsakymų į klausimyno klausimus, skirtus susijusioms bendrovėms, dalyvaujančioms Europos bendrijai skirtos svarstomosios prekės pardavime arba prekyboje. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad pardavimo per tą bendrovę nereikėtų laikyti susijusiu pardavimu, nes tariamai jau nebuvo de facto ryšių tarp susijusių bendrovių. Bet kokiu atveju, bent per TL buvo teisinis ryšys, kaip apibrėžta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (3), 143 straipsnyje, nes abi bendrovės priklausė bendrai pagrindinei bendrovei. Todėl, atsižvelgdama į šį akivaizdų dalinį bendradarbiavimą, Komisija, pranešusi nagrinėjamajam eksportuojančiam gamintojui apie nebendradarbiavimo pasekmes, nustatydama pardavimo per šią nebendradarbiaujančią susijusią bendrovę eksporto kainas, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas pasinaudojo turimais faktais.

(43)

Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad jeigu nagrinėjamosios bendrovės būtų laikomos susijusiomis, per nebendradarbiaujančią susijusią bendrovę vykdomas pardavimas galutiniam pirkėjui taip pat būtų laikomas susijusiu pardavimu, atsižvelgiant į išskirtinius sutartinius galutinio pirkėjo ir eksportuojančio gamintojo bendros pagrindinės bendrovės įsipareigojimus, ir todėl skaičiuojant dempingo skirtumą į jį neturėtų būti atsižvelgta. Tačiau kadangi nebuvo laikomasi Reglamento (EEB) Nr. 2545/93 143 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, pardavimas susijusiam galutiniam pirkėjui buvo laikomas nesusijusiu pardavimu. Šiuo atžvilgiu perpardavimo kainos šiam pirmajam nepriklausomam pirkėjui buvo nustatytos prie perdavimo kainos pridedant antkainį, kuris buvo nustatytas bendradarbiaujančio susijusio importuotojo atveju. Po to, norint nustatyti eksporto kainos prie Bendrijos sienos lygį, bendradarbiaujančio importuotojo atveju padaryti koregavimai (sąnaudos tarp importo ir pardavimo, PBA išlaidos ir pagrįstas pelno skirtumas) buvo pritaikyti perpardavimo kainai, kaip skaičiuota pirmiau.

(44)

Kadangi nepriklausomi importuotojai nebendradarbiavo ir atsižvelgiant į tai, kad SVKSK priklauso tam pačiam elektronikos prekių sektoriui, kaip ir spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvai (SVTSI), buvo nuspręsta, kad dėl to būtų tikslinga naudoti 5 % pelno skirtumą, kuris buvo naudotas SVTSI antidempingo procedūroje (4).

(45)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas svarstomąją prekę į Bendriją eksportavo per susijusį importuotoją. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta remiantis perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainomis.

(46)

Atliekant koregavimą buvo naudojamasi 44 konstatuojamojoje dalyje nurodytu pelno skirtumu.

(47)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai svarstomąją prekę eksportavo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, t. y. pagal faktiškai sumokėtą arba mokėtiną eksporto kainą.

(48)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, atliekant koregavimą buvo tinkamai atsižvelgta į skirtumus, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui.

(49)

Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į visų tiriamųjų eksportuojančių gamintojų transporto, draudimo, tvarkymo, pakrovimo, papildomų, pakavimo ir kreditų sąnaudų, komisinių bei sąnaudų po pardavimo (t. y. garantijų) skirtumus.

(50)

Vienas KLR eksportuojantis gamintojas ir vienintelis Korėjos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą atlikti koregavimą atsižvelgiant į valiutos konvertavimą. Jie tvirtino, kad vietos valiutos (atitinkamai CNY ir KRW) per TL nuvertėjo euro atžvilgiu, todėl reikėtų atitinkamai pakoreguoti sąskaitoje nurodytą eurais išreikštą pardavimo eksportui į Bendriją sumą. Šiuo atžvilgiu, priešingai, nei nurodyta prašymuose, buvo nustatyta, kad abi valiutos per TL pakilo euro atžvilgiu. Taigi šie prašymai buvo laikomi nesusijusiais ir todėl buvo atmesti.

(51)

Tie patys eksportuojantys gamintojai prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktį atlikti koregavimą pagal prekybos lygį, tvirtindami, kad jie prekes eksportavo į Bendriją platintojams, o vidaus rinkoje pardavė galutiniams vartotojams. Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad pirmieji nepriklausomi pirkėjai abejose rinkose buvo galutiniai vartotojai. Taigi buvo laikoma, kad šis prašymas yra nepagrįstas ir todėl buvo atmestas.

(52)

Tie patys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą atlikti koregavimą atsižvelgiant į kitus veiksnius. Bendrovės tvirtino, kad didelis SVKSK kainų nuosmukis per TL dėl konkurencijos su plokščiaisiais ekranais skirtingai paveikė jų vidaus ir eksporto kainas. Jie tvirtino, kad taip atsitiko dėl to, kad jų pardavimo kiekiai vidaus rinkoje per TL buvo pasiskirstę vienodai, tačiau eksportas buvo vykdomas tik per tam tikrą TL dalį. Tačiau šis prašymas nebuvo priimtas, nes nebuvo įrodyta, kad tai padarė poveikį kainų palyginamumui arba kad dėl šio veiksnio pirkėjai vidaus rinkoje nuolatos mokėjo skirtingą kainą.

(53)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą koregavimai buvo taip pat atlikti atsižvelgiant į Kinijos PVM kompensavimo skirtumus, nes buvo nustatyta, kad pardavimo eksportui atveju buvo kompensuojama mažesnė PVM dalis, nei pardavimo vidaus rinkoje atveju.

(54)

Vieno KLR eksportuojančio gamintojo, kuris eksportavo prekes per susijusį ne Bendrijoje įsikūrusį prekybininką, atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą taip pat buvo pakoreguota eksporto kaina, nes šio prekybininko veikla buvo tokia pati, kaip komisinių pagrindu veikiančio agento veikla. Pagal šį straipsnį buvo taikytas 2 % koregavimo dydis, nes jis buvo laikomas pagrįstu ir atspindėjo komisinius, sumokėtus svarstomąja preke prekiaujantiems nepriklausomiems agentams.

(55)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį ir 2 straipsnio 12 dalį dempingo skirtumai visiems tiriamiesiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyti remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės pagal prekės rūšį ir pirmiau nustatytos vidutinės svertinės eksporto kainos pagal prekės rūšį palyginimu.

(56)

Pagal Komisijos praktiką susijusiems eksportuojantiems gamintojams arba gamintojams, kurie priklauso tai pačiai grupei, nustatomas tik vienas vidutinis svertinis dempingo skirtumas, pagrįstas individualiais dempingo skirtumais. Taip visų pirma daroma dėl to, kad individualių muito normų skaičiavimas gali paskatinti vengti antidempingo priemonių ir tokiu būdu padaryti jas neveiksmingomis, sudarant galimybę susijusiems eksportuojantiems gamintojams savo eksportą į Bendriją nukreipti per bendrovę, kuriai nustatytas mažiausias individualus dempingo skirtumas.

(57)

Pagal tokią praktiką vienas ir tas pats dempingo skirtumas buvo nustatytas KLR bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie priklauso tai pačiai grupei, t. y. Hua Fei Colour Display Systems Co., Ltd. ir su juo susijusiam gamintojui LG Philips Shuguang Electronic Co., Ltd. Panašiai vienas ir tas pats dempingo skirtumas buvo nustatytas Tailando bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie priklauso tai pačiai grupei, t. y. CRT Display Technology Co., Ltd. ir su juo susijusiam gamintojui Thai CRT Co., Ltd.

(58)

Tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie nepateikė atsakymų į Komisijos klausimyno klausimus arba kitu būdu apie save nepranešė, dempingo skirtumas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas remiantis turimais faktais.

(59)

Siekiant visiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti visoje šalies teritorijoje galiojantį dempingo skirtumą visų pirma buvo nustatytas nebendradarbiavimo lygis. Tuo tikslu bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją kiekis, apie kurį buvo pranešta, buvo palygintas su atitinkamais Eurostato importo statistikos duomenimis.

(60)

Malaizijos ir Tailando atveju, kai nebendradarbiavimo lygis buvo mažas, t. y. mažiau nei 8 %, buvo nuspręsta, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti didesnį dempingo skirtumą už aukščiausią bendradarbiaujantiems gamintojams nustatytą dempingo skirtumą. Iš tikrųjų yra pagrindo manyti, kad žemo bendradarbiavimo lygio priežastis yra ta, kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tirtoje šalyje paprastai vykdė aukštesnio lygio dempingą, nei bet kuris kitas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas. Be to, nebuvo požymių, kad kuri nors nebendradarbiaujanti bendrovė būtų vykdžiusi žemesnio lygio dempingą, ir už nebendradarbiavimą neturėtų būti suteiktas joks privalumas. Todėl dempingo skirtumai buvo nustatyti pagal didžiausius skirtumus, kurie buvo nustatyti tipiškoms vieno bendradarbiaujančio gamintojo tiriamosiose šalyse rūšims, arba didžiausius skirtumus, nustatytus tipiškiems vieno bendradarbiaujančio gamintojo tiriamosiose šalyse sandoriams.

(61)

Korėjos Respublikos atveju išskirtinai žemas bendradarbiavimo lygis, t. y. tik 2 % bendro eksporto kiekio, pagrįsto Eurostato statistikos duomenimis, rodo akivaizdžiai sąmoningą pagrindinių eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimą. Atsižvelgiant į šią konkrečią padėtį ir neturint daugiau susijusios informacijos buvo laikoma tikslinga nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyti dempingo skirtumą, kuris būtų skunde nurodytos tipiškos prekės rūšies dempingo skirtumo dydžio, t. y. 15,0 %. Skunde nurodyto dempingo skirtumo dydis buvo patikrintas pagal paskelbtus kainų sąrašus ir Eurostato statistikos duomenis.

(62)

KLR atveju bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, nes eksporto į Bendriją kiekis, apie kurį pranešė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, per TL viršijo importo kiekį, nustatytą remiantis Eurostato duomenimis, ir nebuvo priežasties manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas sąmoningai nebendradarbiautų. Norint atskirti Kinijos bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus, kuriems visiems buvo suteiktas RER, ir galimus kitus Kinijos eksportuojančius gamintojus, kurie tyrime nebendradarbiavo, buvo manoma, kas yra tikslinga nustatyti KLR visoje šalies teritorijoje galiojantį dempingo skirtumą, remiantis dažniausiai parduodamų tipiškų prekės rūšių eksporto kainų pagal Eurostato duomenis ir tų pačių prekės rūšių normaliosios vertės analogiškoje šalyje palyginimu.

(63)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentiniu dydžiu, yra tokie:

(64)

Per TL panašią prekę gamino septyni Bendrijos gamintojai. Tačiau keturi iš šių gamintojų yra susiję su tiriamųjų šalių eksportuotojais. Taigi šios keturios bendrovės dėl jų ryšių su eksportuotoju gali būti apsaugotos nuo neigiamų žalingo dempingo pasekmių. Tai rodo ir faktas, kad šie gamintojai nebendradarbiavo vykdant procedūrą. Buvo laikoma tikslinga jų gamybos kiekį išbraukti iš Bendrijos gamybos, be to, juos pačius išbraukti iš Bendrijos pramonės apibrėžimo. Be to, du iš šių keturių gamintojų po TL visiškai nutraukė gamybą.

(65)

Todėl trijų gamintojų, t. y. Ekrano, Ecimex ir Thomson gamybos kiekis sudaro visą Bendrijos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(66)

Kaip nurodyta 2 konstatuojamojoje dalyje, skundas buvo pateiktas dviejų Bendrijos gamintojų, t. y. Ekrano ir Ecimex, vardu. Buvo nustatyta, kad šių skundo pateikėjų gaminama produkcija sudaro didžiąją visos Bendrijoje gaminamos svarstomosios prekės dalį, t. y. šiuo atveju – daugiau kaip 40 %.

(67)

Reikėtų pažymėti, kad abu skundo pateikėjai, kurie per TL gamino panašią prekę, pirmąją 2006 m. pusę sustabdė gamybą ir pateikė prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi bankroto procedūra dar tebevyksta, vis dar neaišku, ar Ekranas ir Ecimex atnaujins SVKSK gamybą, ar ne. Inicijavus procedūrą Thomson informavo Komisiją, kad remia TUBE pateiktą skundą ir tinkamai bendradarbiavo tyrime. Todėl, neturint informacijos apie tai, kad minėti du gamintojai galutinai sustabdė savo veiklą, Ekranas ir Ecimex yra vis dar laikomi Bendrijos pramonės dalimi. Todėl manoma, kad Bendrijos pramonę sudaro Ekranas, Ecimex ir Thomson, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, ir todėl toliau jie bus vadinami Bendrijos pramone.

(68)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės produkcijos parduotu kiekiu Bendrijos rinkoje, iš kitų gamintojų gauta informacija apie pardavimo kiekius ir iš Eurostato gautais importo kiekio duomenimis.

(69)

2002 m.–TL Bendrijos svarstomosios prekės rinka sumažėjo apytikriai 14 %. Bendrijos vartojimas 2002 m. sudarė apie 9,5 mln. vienetų, o per TL – apie 8,2 mln. vienetų.

(70)

Atskleidus preliminarias išvadas skundo pateikėjas užginčijo Komisijos taikytą metodiką vartojimui nustatyti. Tiksliau, skundo pateikėjas teigė, kad i) remiantis 64 konstatuojamojoje dalyje pateikta informacija paaiškėtų, jog apskaičiuojant vartojimą ir analizuojant žalą nebuvo įtraukti jokie minėtų Bendrijos gamintojų, kurie yra susiję su tiriamųjų šalių eksportuotojais, pardavimo duomenys, ir ii) apskaičiuojant vartojimą buvo neįtraukti tam tikro prekių, kurias tiekė vienas iš trijų 67 konstatuojamojoje dalyje minėtų Bendrijos gamintojų, pardavimo uždaroje rinkoje kiekio duomenys, ir tai buvo padaryta netinkamai, nes šie duomenys turėjo būti įtraukti įskaičiavimą.

(71)

Dėl i) tvirtinimo reikia pažymėti, kad 64 konstatuojamojoje dalyje nurodomas tik Bendrijos pramonės apibrėžimas ir bendros Bendrijos gamybos nustatymas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, o ne bendro Bendrijos vartojimo apskaičiavimas. Nustatant Bendrijos vartojimą buvo naudojami tų gamintojų, kurie buvo išbraukti iš Bendrijos pramonės apibrėžimo ir gamybos, pardavimo duomenys. Be to, tai yra akivaizdu atsižvelgiant į 68 konstatuojamąją dalį ir konkrečią skundo pateikėjui atskleistą informaciją, pagal kurią įrodoma, kad nagrinėjamas pardavimo kiekis per TL buvo apytikriai 3 mln. vienetų. Todėl nustatant vartojimą buvo naudojami visų gamintojų, kurie skundo pateikėjo ir Komisijos žiniomis veikė 2002 m.–TL laikotarpiu, pardavimo Bendrijoje duomenys. Tačiau į Bendrijos pramonės apibrėžimą neįtraukti gamintojai turėjo būti išbraukti iš Bendrijos pramonės padėties analizės būtent dėl to, kad jie nebuvo laikomi Bendrijos pramonės dalimi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Todėl i) tvirtinimas atmetamas.

(72)

ii) tvirtinimo atveju iš tikrųjų teisinga, kad Komisija apskaičiuodama vartojimą ir analizuodama kai kuriuos svarbiausius žalos rodiklius neįtraukė tam tikrų pardavimo kiekio duomenų, visų pirma pardavimo kiekio ir kainų, rinkos dalies ir pelningumo duomenų, nes buvo manoma, kad šis pardavimas buvo vykdomas uždaroje rinkoje. Pagal ilgalaikę Komisijos praktiką pardavimas uždaroje rinkoje atskiriamas nuo pardavimo atviroje rinkoje, nes tik pardavimo atviroje rinkoje atveju vyksta konkurencija (5). Priešingai, parduodant uždaroje rinkoje nekonkuruojama su prekėmis, parduotomis laisvojoje rinkoje, ir dėl to importas dempingo kaina nedaro poveikio pardavimui uždaroje rinkoje. Šioje konkrečioje pramonės šakoje dauguma didžiųjų panašios prekės gamintojų (ne taip, kaip du skundo pateikėjai) taip pat veikia ir vartotojų pramonėje, t. y. toliau perdirba kineskopus į televizorius. Pavyzdžiui, Komisija į analizę neįtraukė Sony bendrovės pardavimo uždaroje rinkoje, be to, tokiam požiūriui pritarė skundo pateikėjas. Tokia pati metodika buvo nuosekliai taikoma visiems Bendrijos gamintojams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra Bendrijos pramonės dalimi ar laikomi „kitais Bendrijos gamintojais“ ir yra nurodyti 64 konstatuojamojoje dalyje.

(73)

Konkrečių ii) tvirtinime minėtų pardavimo uždaroje rinkoje kiekių atveju Komisija pastebėjo, kad iki 2004 m. liepos mėn. kineskopų gamykla, kuri šiuo metu yra įregistruota kaip Thomson Displays Polska Sp. Zo.o, Piasečnas, Lenkija, buvo kartu su Žyrardovo (Lenkija) televizorių gamykla įregistruota kaip vienas juridinis asmuo, t. y. bendrovė TMM Polska, kuri visa priklausė pagrindinei bendrovei Thomson SA. Pagal įprastinę praktiką Komisija laikėsi nuomonės, kad tai buvo integruotas gamintojas ir kad panašios prekės tiekimas iš Piasečno kineskopų gamyklos Žyrardovo televizorių gamyklai buvo vidinis perdavimas, t. y. pardavimas uždaroje rinkoje perdavimo kainomis. Ieškovas de facto patvirtino šią perdavimo kainų nustatymo padėtį, nes jis teigė, kad „Thomson Display ir Thomson's CTV display santykiai galėjo daryti poveikį kainoms, tačiau kiekiui šie santykiai poveikio tikrai nedarė.“ Todėl Komisija patvirtina, kad minėti perdavimai negali būti laikomi panašių prekių pardavimu laisvoje rinkoje.

(74)

Galiausiai ir tik siekiant aiškumo reikėtų pažymėti, kad net jei minėtas pardavimas uždaroje rinkoje būtų įtrauktas į vartojimą (žr. toliau pateiktą lentelę), būtų pasikeitęs tik bendras lygis, tačiau tendencija, t. y. didelis paklausos mažėjimas per TL, būtų likusi labai panaši, kaip aprašytoji 69 konstatuojamojoje dalyje. Todėl ii) tvirtinimas atmetamas.

(75)

Komisija svarstė, ar importą iš tiriamųjų šalių reikėtų vertinti bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais. Komisija tikrino, i) ar kiekvienai tiriamajai šaliai nustatytas dempingo skirtumas yra didesnis už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, ir ii) ar importuotų prekių ir panašios Bendrijos prekės konkurencijos sąlygos yra panašios.

(76)

Pirmiausiai pažymima, kad su Beijing Matsushita Color CRT Co., Ltd ir LG Philips Display Korea Co., Ltd, t. y. dviem eksportuojančiais gamintojais tiriamosiose šalyse, kuriose buvo nustatyta, kad svarstomoji prekė nebuvo parduodama dempingo kaina, susiję duomenys buvo iš tikrųjų neįtraukti į toliau nurodytą analizę, susijusią tik su importu dempingo kaina. Patikslinant, importo kiekis iš pirmiau minėtų dviejų gamintojų per TL buvo nereikšmingas, nes buvo daug mažesnis nei 1 % Bendrijos vartojimo.

(77)

Šiuo pagrindu kiekvienai iš tiriamųjų šalių nustatytas dempingo skirtumas buvo didesnis už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo dempingo kaina kiekis iš kiekvienos šių šalių nebuvo nereikšmingas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalį, jų rinkos dalys per TL siekė nuo 3,6 % iki 6,5 %, priklausomai nuo tiriamosios šalies. Importo dempingo kaina iš tiriamųjų šalių ir panašios Bendrijos prekės konkurencijos sąlygų atžvilgiu, buvo nustatyta, kad iš tikrųjų konkurencijos sąlygos buvo panašios. Tai įrodo faktas, kad iš tiriamųjų šalių importuota svarstomoji prekė ir Bendrijos pramonės pagaminta ir Bendrijos rinkoje parduota panaši prekė buvo panašios, konkuruojančios ir platinamos tais pačiais prekybos kanalais. Be to, visi importo kiekiai buvo dideli ir dėl to susidarė taip pat didelės rinkos dalys.

(78)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo manoma, kad buvo laikomasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų. Todėl importas dempingo kaina iš keturių tiriamųjų šalių buvo nagrinėjamas bendrai.

(79)

Tiriamųjų šalių kilmės svarstomosios prekės importo į Bendriją dempingo kaina kiekis per TL sudarė šiek tiek mažiau nei 1,6 mln. vienetų, panašiai kaip 2002 m. nustatytas kiekis. Po šiuo akivaizdžiu stabilumu slypi 2003 m., 2004 m. ir per TL vykę staigūs pokyčiai. 2003 m. importo kiekis padidėjo 44 %, o 2004 m. sumažėjo 3 procentiniais punktais ir per TL dar 44 procentiniais punktais.

(80)

Tiriamųjų šalių eksportuotojų užimama rinkos dalis padidėjo nuo 17 % 2002 m. iki 19,4 % per TL. Tiksliau, 2003 m. rinkos dalis padidėjo beveik 8 procentiniais punktais, o 2004 m. sumažėjo beveik 2 procentiniais punktais ir per TL dar apytikriai 3,5 procentiniais punktais. Faktą, kad importo iš tiriamųjų šalių rinkos dalis per TL buvo didesnė nei 2002 m., nors per TL importo kiekis buvo mažesnis nei 2002 m., galima paaiškinti staigiu vartojimo sumažėjimu, kaip apibrėžta 69 konstatuojamojoje dalyje.

(81)

2002 m.–TL vidutinė tiriamųjų šalių kilmės svarstomosios prekės importo kaina sumažėjo 24 %. Tiksliau, kaina 2003 m. sumažėjo 15 %, 2004 m. – dar 21 procentiniu punktu, o per TL vėl padidėjo 12 procentinių punktų.

(82)

Kainų palyginimas pagal modelį buvo atliktas lyginant eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos pramonės vidutines svertines pardavimo kainas Bendrijoje. Taigi Bendrijos pramonės gamintojo kainos nesusijusiems pirkėjams buvo palygintos su tiriamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importo kainomis, palygintomis CIF prie Bendrijos sienos lygiu, kurios buvo tinkamai pakoreguotos, kad būtų atspindėta iškrovimo kaina. Palyginus paaiškėjo, kad per TL Bendrijoje parduodama tiriamųjų šalių kilmės svarstomoji prekė sumažino Bendrijos pramonės kainas nuo – 37 % (t. y. kainų sumažinimo nėra) iki ne daugiau kaip 13 %, priklausomai nuo nagrinėjamojo eksportuotojo. Apskritai kainų sumažinimas buvo labai nedidelis. Tačiau Eurostato duomenys rodo, kad per metus iki TL importo iš tiriamųjų šalių dempingo kainos buvo daug mažesnės nei Bendrijos pramonės kainos.

(83)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi svarbūs ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu turi įtakos Bendrijos pramonės būklei.

(84)

2002 m.–TL Bendrijos pramonės gamyba sumažėjo 5 %. Tiksliau, 2003 m. ji padidėjo 8 %, 2004 m. – dar 12 procentinių punktų ir pagaliau per TL smarkiai sumažėjo 25 procentiniais punktais.

(85)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu pastoviai didėjo. 2003 m. jie padidėjo 4 %, 2004 m. – dar 19 procentinių punktų ir pagaliau per TL – 5 procentiniais punktais. Tai atitinka įrenginių skaičiaus didėjimą.

(86)

Pajėgumų panaudojimas 2002–2003 m. siekė 80–85 %, o per TL nukrito net iki 61 %.

(87)

2002 m.–TL gatavų prekių kiekis sąrašuose labai svyravo. Pirmiausiai jis 2003 m. smarkiai sumažėjo, atspindėdamas ekonominę šios konkrečios prekės aplinką, kuri 2002 m. ir 2003 m. vis dar buvo gera, o po to, 2004 m. pabaigoje, labai padidėjo, atspindėdamas staigų paklausos sumažėjimą. Per TL, kaip nurodyta pirmiau, faktinės produkcijos kiekis buvo mažinamas, ir galutinių atsargų kiekis vėl pasiekė nuoseklesnį lygį.

(88)

Bendrijos pramonės produkcijos pardavimas Bendrijos rinkoje nesusijusiems pirkėjams iš pradžių 2003 m. padidėjo 6 %, 2004 m. – dar 16 procentinių punktų, tačiau per TL sumažėjo 6 procentiniais punktais. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo kiekiai padidėjo 16 %. Didelis atotrūkis tarp gamybos ir pardavimo vidaus rinkoje kiekių aiškinamas tuo, kad Bendrijos pramonė eksportuoja beveik du trečdalius savo produkcijos iš Bendrijos.

(89)

Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis 2002 m.–TL pastoviai didėjo, t. y. iš viso 10 procentinių punktų. Tiksliau, 2002 m. ji sudarė beveik 28 %, 2003 m. padidėjo iki 30 % ir 2004 m. – iki apytikriai 32 %, o per TL galiausiai dar padidėjo iki beveik 38 %. Šį rinkos dalies padidėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į mažėjantį vartojimą EB, kaip apibrėžta 69 konstatuojamojoje dalyje.

(90)

2002 m.–TL, kai Bendrijos vartojimas sumažėjo 14 procentinių punktų, Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje kiekiai padidėjo 16 %. Bendrijos pramonė gavo apie 10 procentinių punktų rinkos dalies, o importo dempingo kaina rinkos dalis 2002 m.–TL padidėjo apytikriai 2,4 procentiniais punktais.

(91)

Bendrijos pramonės užimtumo lygis 2002 m.–TL sumažėjo apytikriai 10 %. 2002–2003 m. jis sumažėjo 4 %, 2004 m. padidėjo 6 procentiniais punktais, tačiau per TL sumažėjo 12 procentinių punktų, iš dalies atspindėdamas gamybos sumažėjimą.

(92)

Bendrijos pramonės darbuotojų našumas, įvertintas vieno darbuotojo pagamintos produkcijos kiekiu (vienetais) per metus, 2003 m. padidėjo 12 %, 2004 m. – dar 6 procentiniais punktais, o per TL galiausiai sumažėjo 12 procentinių punktų. Susidūrus su staigiu rinkos sumažėjimu per TL gamybos kiekis buvo nedelsiant pakoreguotas, tačiau kaip paprastai pastebima, darbuotojų skaičius buvo ne taip greitai pakoreguotas ir dėl to, kaip pastebėta, sumažėjo našumas.

(93)

Vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis per TL buvo beveik toks pat, kaip 2002 m. Tiksliau, 2003 m. jis sumažėjo 11 %, 2004 m. – dar 2 procentiniais punktais, ir galiausiai per TL padidėjo 14 procentinių punktų.

(94)

Bendrijos pramonės produkcijos Bendrijos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vieneto kainos 2002 m.–TL pastoviai mažėjo, t. y. iš viso sumažėjo 42 %. Tiksliau, 2003 m. kainos sumažėjo 25 %, 2004 m. – 9 procentiniais punktais ir pagaliau per TL – dar 8 procentiniais punktais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad importas dempingo kaina Bendrijos pramonės pardavimo kainas sumažino (jei iš viso sumažino) nežymiai. Tam tikrų modelių atveju kainų sumažinimas buvo didesnis už vidutiniškus kainų sumažinimo skirtumus, minėtus 82 konstatuojamojoje dalyje.

(95)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės produkcijos pardavimo Bendrijoje pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentiniu dydžiu, pastoviai mažėjo. Pelningumas 2002–2003 m. sumažėjo nuo 24 % iki apytikriai 18 % ir 2004 m. – iki apytikriai 10 %. Per TL Bendrijos pramonės nuostoliai siekė – 3,6 %.

(96)

Investicijų grąža (toliau – IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu, apskritai atitiko pirmiau nurodytą pelningumo tendenciją. 2002 m.–TL ji sumažėjo nuo apytikriai 17 % iki – 2,1 %.

(97)

Veiklos grynieji pinigų srautai per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat sumažėjo. Nuo 2002 m. apytikriai 175 mln. EUR lygio 2003 m. jie sumažėjo iki apytikriai 125 mln. EUR, 2004 m. vėl padidėjo iki apytikriai 141 mln. EUR, o per TL smarkiai sumažėjo iki apytikriai –25 mln. EUR. Padėtis pablogėjo taip smarkiai, kad dvi bendrovės iš Bendrijos pramonę sudarančių bendrovių 2006 m. pirmoje pusėje buvo paskelbtos bankrutavusiomis, kaip nurodyta 67 konstatuojamojoje dalyje. Tik Thomson sugebėjo gauti finansavimą iš savo pagrindinės bendrovės ir tokiu būdu išvengė blogesnės finansinės padėties. Ekranas ir Ecimex negalėjo pritraukti kapitalo. Ateityje, dėl blogos paklausos perspektyvos, Bendrijos pramonei iš tiesų bus daug sunkiau pritraukti papildomo kapitalo.

(98)

Bendrijos pramonės metinės investicijos į svarstomosios prekės gamybą 2002 m.–TL pastoviai mažėjo. 2003 m. jos sumažėjo 14 %, 2004 m. – 25 procentiniais punktais ir per TL – dar 40 procentinių punktų.

(99)

Atsižvelgiant į importo iš tiriamųjų šalių kiekį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(100)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2313/2000 (6) buvo nustatytos priemonės tam tikriems Indijos ir Korėjos Respublikos kilmės importuojamiems spalvoto vaizdo katodinių spindulių kineskopams. Šių priemonių taikymo laikas baigėsi 2005 m. spalio 21 d. Tačiau šios nagrinėjamosios priemonės buvo susijusios tik su viena iš keturių šalių, kurios nagrinėjamos šioje procedūroje, ir tik su tam tikra KN kodo 8540 11 11 dalimi iš penkių KN kodų, minėtų 12 konstatuojamojoje dalyje. Tiksliau, KN kodas 8540 11 11 taikomas 20 % šios procedūros svarstomosios prekės apibrėžimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad padėtys yra skirtingos, sunku padaryti išvadą konkrečiu atsigavimo nuo buvusio dempingo klausimu.

(101)

2002 m.–TL tiriamųjų šalių kilmės svarstomosios prekės importo dempingo kaina kiekis sumažėjo 3 %, tačiau jų Bendrijos rinkos dalis padidėjo apytikriai 2,4 procentiniais punktais. Per nagrinėjamąjį laikotarpį, remiantis Eurostato duomenimis, vidutinės importo iš tiriamųjų šalių dempingo kainos paprastai buvo mažesnės nei Bendrijos pramonės kainos. Tačiau per TL dėl importo iš tiriamųjų šalių kainų Bendrijos pramonės kainos nebuvo žymiai sumažintos. Iš tikrųjų, kaip nurodyta 82 konstatuojamojoje dalyje, remiantis svertiniu vidurkiu, per TL kainų sumažinimas siekė – 37–13 %, priklausomai nuo tiriamosios šalies ir eksportuotojo. Tačiau Eurostato duomenys rodo, kad per metus iki TL importo iš tiriamųjų šalių dempingo kainos buvo daug mažesnės nei Bendrijos pramonės kainos.

(102)

Buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės padėtis akivaizdžiai pablogėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Pirma, dvi iš trijų Bendrijos pramonę sudarančių bendrovių 2006 m. pirmoje pusėje buvo paskelbtos bankrutavusiomis. Antra, dauguma žalos rodiklių 2002 m.–TL kito neigiamai: gamybos kiekis sumažėjo 5 %, pajėgumų panaudojimas – 25 %, užimtumas – 10 %, vieneto pardavimo kainos – 42 %, pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautai labai pablogėjo, o investicijos sumažėjo 79 %. Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo išskirtinai greitai ir pasireiškė iš esmės per TL. Iš tiesų, iki TL Bendrijos pramonės pelningumas buvo daug vis dar didesnis nei 10 %.

(103)

Kai kurie rodikliai 2002 m.–TL rodė akivaizdžiai teigiamus pokyčius. Gamybos pajėgumai padidėjo 28 %, Bendrijos pramonės pardavimo kiekiai Bendrijos pramonei – 16 %, o Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis – 10 procentinių punktų. Tačiau šie pokyčiai negalėjo apsaugoti nuo didelio Bendrijos pramonės finansinės padėties pablogėjimo, dėl kurio vėliau bankrutavo du Bendrijos gamintojai.

(104)

Todėl atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(105)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija ištyrė, ar importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tokią žalą, jog ją būtų galima laikyti materialine. Komisija taip pat išnagrinėjo kitus nei importas dempingo kaina žinomus veiksnius, kurie tuo pačiu metu galėjo daryti žalą Bendrijos pramonei, kad užtikrintų, jog galima žala, kurią galėjo padaryti šie kiti veiksniai, nebuvo priskirta importui dempingo kaina.

(106)

Per TL importas dempingo kaina iš keturių tiriamųjų šalių užėmė didelę 19,4 % rinkos dalį. 2002 m.–TL tiriamųjų šalių kilmės svarstomosios prekės importo dempingo kaina kiekis sumažėjo apie 3 %, tačiau jo užimama Bendrijos rinkos dalis padidėjo apytikriai 2,3 procentiniais punktais, nes vartojimas mažėjo dar greičiau nei pirmiau minėtas importo kiekis. Tačiau svarbu pastebėti, kad ir importo dempingo kaina kiekis, ir rinkos dalis pasiekė aukščiausią tašką 2003 m., o po to iki TL labai sumažėjo. Per TL importo dempingo kaina užimama rinkos dalis buvo 5,5 procentiniais punktais mažesnė nei 2003 m.

(107)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį, remiantis Eurostato duomenimis, vidutinės importo iš tiriamųjų šalių dempingo kainos paprastai buvo mažesnės nei Bendrijos pramonės kainos, ir tikėtina, kad tai darė neigiamą poveikį Bendrijos kainoms. Be to, importo kainos labai sumažėjo 2002–2004 m., tačiau, kaip nurodyta 81 konstatuojamojoje dalyje, per TL padidėjo 12 procentinių punktų. Kadangi Bendrijos pramonė taip pat per nagrinėjamąjį laikotarpį palaipsniui mažino pardavimo kainas, importo iš tiriamųjų šalių kainos per TL žymiai nesumažino Bendrijos pramonės kainų, lyginant pagal modelį. Iš tikrųjų, remiantis svertiniu vidurkiu, per TL kainų sumažinimas siekė nuo – 37 % iki 13 %, priklausomai nuo tiriamosios šalies ir eksportuotojo. Tačiau, nors tikriausiai kainų sumažinimo nebuvo, bet kokiu atveju dėl importo dempingo kainomis prekyba vyko mažesnėmis kainoms.

(108)

Kaip nurodyta 102 konstatuojamojoje dalyje, galima pastebėti didelį Bendrijos pramonės padėties skirtumą 2002–2003 m. ir per TL. Svarbu pažymėti, kad Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo išskirtinai greitai, ir tai iš esmės pasireiškė per TL. Iš tiesų, iki TL Bendrijos pramonės pelningumas buvo vis dar gerokai didesnis nei 10 %, o dauguma žalos rodiklių vis dar rodė teigiamus pokyčius. Visų pirma, 2002–2004 m. gamybos pajėgumai padidėjo 23 %, gamybos kiekis – 20 %, Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkai kiekiai – 22 %, o Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis – nuo apytikriai 28 % iki 32 % tuo metu, kai rinka vis dar augo. Per TL, kai rinka per vienerius metus staiga sumažėjo 20 %, Bendrijos pramonės rinkos dalis netgi šoktelėjo iki 38 %.

(109)

Be to, reikėtų pastebėti, kad Bendrijos pramonė pelningiausia buvo 2002 m. ir 2003 m., kai pardavimo kainos jau buvo žymiai sumažėjusios, kai jos užimama rinkos dalis buvo mažiausia ir kai importo dempingo kaina kiekis buvo didžiausias. Pelningumas sumažėjo tik per TL, kai Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis buvo didžiausia, ir tuo metu, kai importo dempingo kaina kiekis sumažėjo, o jo kainos padidėjo.

(110)

Taigi importas dempingo kaina galėjo padaryti neigiamą poveikį Bendrijos pramonės pardavimo kainoms 2002 m. – TL ir dėl to galėjo padaryti neigiamą poveikį bendrai Bendrijos pramonės padėčiai. Tačiau, kaip pažymėta 108 ir 109 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos pramonės padėtis, kuri per metus iki TL vis dar nebuvo itin pakitusi, per TL staiga ir ypatingai smarkiai pablogėjo. Iki TL Bendrijos pramonės pelningumas vis dar viršijo 10 %. Panašiai daugelis žalos rodiklių iki TL vis dar rodė teigiamus pokyčius. 2002–2004 m. gamybos pajėgumai padidėjo 23 %, gamybos kiekis – 20 %, Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkai kiekiai – 22 %, o Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis – nuo apytikriai 28 % iki 32 % tuo metu, kai rinka vis dar augo. Taip pat primenama, kad Bendrijos pramonė pelningiausia buvo 2002 m. ir 2003 m., kai jos užimama rinkos dalis buvo mažiausia ir kai importo dempingo kaina kiekis buvo didžiausias. Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo per TL, kai jos rinkos dalis buvo didžiausia, ir, svarbiausiai, kai importas dempingo kainomis faktiškai sumažėjo kiekio ir rinkos dalies atžvilgiu (žr. 106 konstatuojamąją dalį), ir kai importo dempingo kainos padidėjo. Kita vertus vienintelis naujas dalykas Bendrijos pramonės aplinkoje per TL buvo didelis paklausos sumažėjimas 20 %. Todėl, kadangi nėra aiškaus Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo ir importo dempingo kaina poveikio sutapimo laiko atžvilgiu, tai verčia rimai suabejoti importo raidos ir Bendrijos pramonės padėties santykiu. Todėl negalima daryti išvados, kad importas dempingo kaina buvo pagrindinis Bendrijos pramonės žalingos padėties veiksnys.

(111)

Kai kurios suinteresuotosios šalys nurodė, kad SVKSK paklausos sumažėjimas buvo pagrindinė staigios Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis.

(112)

Iš tiesų, kaip nurodyta 92 konstatuojamojoje dalyje, SVKSK vartojimas per TL staiga sumažėjo 20 %. Šis vartojimo sumažėjimas buvo vienintelis dalykas, kuris ypatingai pasikeitė Bendrijos pramonės aplinkoje. Be to, tai sutampa su dramatišku Bendrijos pramonės padėties pablogėjimu. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad staigus paklausos sumažėjimas iš tiesų padarė neigiamą poveikį Bendrijos pramonės padėčiai, nes Bendrijos pramonės pelningumas ir pinigų srautai staiga sumažėjo dėl pirmiau minėto rinkos sumažėjimo ir padarė poveikį sąnaudoms (našumo sumažėjimas per TL, kaip nurodyta 92 konstatuojamojoje dalyje, ir vieneto gamybos sąnaudų padidėjimas) bei kainoms (staigus gamybos pajėgumų perteklius). Per TL SVKSK paklausa tapo visiškai nelanksti kainų atžvilgiu, ką rodo faktas, kad dėl 2004 m.–TL pastebėto didelio kainų sumažėjimo pardavimo kiekiai visiškai nepadidėjo. Priešingai, paklausa iš tiesų sumažėjo beveik 20 %.

(113)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad SVKSK paklausos sumažėjimas laiko atžvilgiu sutampa su didėjančiu plokščiųjų ekranų televizorių (skystųjų kristalų ekranų (angl. Liquid Crystal Display (SKE) ir plazminių (angl. Plasma)) skverbimusi į rinką, kuris ypatingai padidėjo nuo 1 % 2002 m. iki 28 % per TL. Šie plokščiųjų ekranų televizoriai tiesiogiai konkuruoja su SVKSK, be to, abi prekės gali būti visiškai tarpusavy pakeičiamos. Nors SKE ir Plasma technologijos nėra visiškai naujos, tik per TL plokščiųjų ekranų televizorių kainos labai sumažėjo, t. y. 2001 m. – TL jų kainos sumažėjo 44 %. Viena vertus, sumažėjus plokščiųjų ekranų televizorių kainoms šie modeliai pasidarė patrauklesni vartotojams, ir dėl to sumažėjo televizorių su SVKSK paklausa, kita vertus šiuo kainų sumažėjimu buvo daromas tiesioginis neigiamas spaudimas televizorių su SVKSK pardavimo kainoms, kurios turėjo būti sumažintos, kad televizoriai su SVKSK galėtų konkuruoti su naujais ir patraukliais plokščiųjų ekranų modeliais. Pavyzdžiui, plokščiųjų ekranų televizorių vertė buvo 63 % bendros mažmeninėje prekyboje pirktų televizorių vertės JK 2005 m., palyginti su tik 37 % 2004 m. Šio tyrimo rezultatai ir per rinkos tyrimus gauta informacija rodo, kad SVKSK televizorių pardavimo kiekiai ES buvo didžiausi 2004 m., ir kad nuo to laiko paklausa nuolatos mažėja.

(114)

Duomenys rodo, kad importu dempingo kaina buvo daromas spaudimas Bendrijos pramonės kainoms ir tikriausiai dėl to taip pat pablogėjo žalinga padėtis. Tačiau išsamesnė analizė, visų pirma paremta tendencijų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį, neleidžia nustatyti priežastinio ryšio, nes laiko atžvilgiu nebuvo aiškaus Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo ir importo dempingo kaina raidos sutapimo.

(115)

Kita vertus ir, svarbiausia, atlikus tyrimą nustatyta, kad iš tiesų laiko atžvilgiu akivaizdžiai sutapo Bendrijos pramonės žalinga padėtis ir didelis bei staigus SVKSK paklausos sumažėjimas Bendrijoje. Dėl to padidėjo vieneto gamybos sąnaudos ir toliau mažėjo kaina. Šis didelis sumažėjimas visiškai sutampa su plokščiųjų ekranų technologijos skverbimusi.

(116)

Taigi todėl nebuvo galima nustatyti, kad atskirai nagrinėjamas importas dempingo kainomis padarė materialinę žalą. Iš tiesų, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį buvo nagrinėjami kiti veiksniai, pagal kuriuos didelę dalį žalos galėjo sukelti staigaus ir didelio paklausos sumažėjimo poveikis ir padidėjusios plokščiųjų ekranų technologijų įsigijimo konkurencingomis kainomis galimybės.

(117)

Atsižvelgdama į 105–114 konstatuojamųjų dalių išvadas dėl to, kad nebuvo įmanoma nustatyti pakankamo priežastinio Bendrijos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina ryšio, Komisija mano, kad pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 2 dalį ši antidempingo procedūra turėtų būti nutraukta,2011. gada 2. decembrim

16.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/35