24.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

24.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/3

(1)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 703/2001 (3) nustatytos Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbų programos antrojo etapo įgyvendinimo išsamios taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant jas įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra fenamifosas ir etefonas.

(2)

Tų veikliųjų medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pranešėjo pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal Reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 ir (EB) Nr. 703/2001 išdėstytas nuostatas. Be to, šiais reglamentais skiriamos valstybės narės ataskaitų rengėjos, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 451/2000 8 straipsnio 1 dalies nuostatas Europos maisto saugos tarnybai (EMST) privalo pateikti atitinkamas vertinimo ataskaitas ir rekomendacijas. Nyderlandai buvo paskirti ataskaitą apie fenamifosą rengiančia valstybe nare, o visa atitinkama informacija buvo pateikta 2003 m. lapkričio 27 d. Nyderlandai buvo paskirti ataskaitą apie etefoną rengiančia valstybe nare, o visa atitinkama informacija buvo pateikta 2004 m. balandžio 21 d.

(3)

Valstybės narės ir EMST kartu apsvarstė vertinimo ataskaitas ir pateikė jas Komisijai kaip EMST mokslines ataskaitas apie fenamifosą – 2006 m. sausio 13 d. ir etefoną – 2006 m. balandžio 24 d. (4) Šias ataskaitas valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2006 m. liepos 14 d. pateikė kaip Komisijos fenamifoso ir etefono peržiūros ataskaitas.

(4)

Po įvairiapusių tyrimų nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra fenamifoso ir etefono, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo paskirčių, kurios buvo išnagrinėtos ir išsamiai pateiktos Komisijos peržiūros ataskaitose. Todėl šias veikliąsias medžiagas tikslinga įtraukti į I priedą siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, visose valstybėse narėse galėtų būti registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(5)

Prieš įtraukiant veikliąją medžiagą į I priedą turėtų būti skirtas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų reikalavimų, kuriuos lems toks įtraukimas.

(6)

Nepažeidžiant Direktyvoje 91/414/EEB nustatytų įpareigojimų, įtraukus veikliąją medžiagą į I priedą, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo tos medžiagos įtraukimo, per kurį jos, siekdamos įsitikinti, kad laikomasi Direktyvoje 91/414/EEB, ypač jos 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir I priede išdėstytų atitinkamų sąlygų, persvarstytų galiojančias augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra fenamifoso ir etefono, registracijas. Valstybės narės atitinkamai turėtų iš dalies keisti, pakeisti arba panaikinti galiojančias registracijas pagal Direktyvos 91/414/EEB nuostatas. Nukrypstant nuo pirmiau minėto galutinio termino, reikėtų suteikti ilgesnį laikotarpį, per kurį pagal Direktyvoje 91/414/EEB nustatytus vienodus principus kiekvienu numatytu naudojimo atveju būtų pateikiamas ir įvertinamas visas III priede nurodytas kiekvieno augalų apsaugos produkto dokumentų rinkinys.

(7)

Patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą anksčiau įtraukus veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis Reglamento (EEB) Nr. 3600/92 nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų aiškinant galiojančių registracijų savininkų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos savininkas gali naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu. Tačiau aiškiau apibrėžus esamas pareigas valstybėms narėms arba registracijos savininkams neatsirastų naujų įsipareigojimų, palyginti su iki šiol priimtomis I priedą iš dalies keičiančiomis direktyvomis.

(8)

Todėl Direktyvą 91/414/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies keisti.

(9)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

jei būtina, iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje fenamifosas ir etefonas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 31 d.; arba

b)

jei būtina, iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje fenamifosas ir etefonas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją iki 2011 m. liepos 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui skirtos dienos, nustatytos atitinkama direktyva ar direktyvomis, kuriomis atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą.

24.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/6

24.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/7

(1)

2005 m. rugpjūčio 6 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl įrašomųjų universaliųjų skaitmeninių (optinių) diskų (DVD+/-R), kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR), Honkongas ir Taivanas (toliau – aptariamosios šalys), importo į Bendriją inicijavimą.

(2)

Tyrimas buvo inicijuotas remiantis skundu, kurį 2005 m. birželio 24 d. pateikė CECMA (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurių gamyba sudaro didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 60 % visos Bendrijos DVD+/-R gamybos, vardu. Skunde buvo pateikti DVD+/-R dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)

Komisija apie tyrimo pradžią oficialiai pranešė skundo pateikėjui, skundą pateikusiems gamintojams, kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, aptariamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, platintojams, mažmenininkams, žinomoms susijusioms vartotojų organizacijoms ir aptariamųjų šalių atstovams.

(4)

Siekdama, kad KLR eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija suinteresuotiesiems eksportuojantiems gamintojams ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą, išsiuntė RER ir IR prašymo formas. Penkiolika bendrovių paprašė, kad joms būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jei tyrimo metu būtų nustatyta, kad jos neatitiko RER sąlygų.

(5)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms suinteresuotosioms šalims, t. y. visiems skundą pateikusiems gamintojams, visiems kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, aptariamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, mažmenininkams ir platintojams. Klausimynai buvo išsiųsti eksportuojantiems gamintojams Japonijoje, kuri galėtų pakeisti Taivaną, kaip galimą analogišką šalį, siekiant nustatyti normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams KLR, kuriems RER gali būti netaikomas. Suinteresuotosios šalys prieštaravo galimos analogiškos šalies pakeitimui daugiausia dėl to, kad anksčiau daugelis Taivano eksportuotojų panašiai prekei, kuri gali pakeisti aptariamą prekę, taikė dempingą. Atsakymus pateikė dvidešimt du aptariamųjų šalių eksportuojantys gamintojai, visi skundą pateikę gamintojai, dar vienas Bendrijos gamintojas, aštuoni nesusiję importuotojai, vienas platintojas ir septyni mažmenininkai (vienas iš jų yra didmenininkas ir mažmenininkas).

(6)

Gavus didelį atsakymų iš KLR (devynios bendrovių grupės) ir Taivano (vienuolika bendrovių) skaičių, buvo atrinkti šių dviejų šalių gamintojai, kaip numatyta pranešime apie tyrimo inicijavimą. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį darant atranką buvo atsižvelgiama į didžiausią tipišką eksporto apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per tam tikrą laiką. Atrinkti gamintojai atitinkamai buvo: keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai, sudarantys 79 % Kinijos bendradarbiaujančių šalių eksporto apimties, ir penki Taivano eksportuojantys gamintojai, sudarantys 97 % Taivano bendradarbiaujančių šalių eksporto apimties. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su Kinijos ir Taivano valdžios institucijomis, kurios tam neprieštaravo. Atranka Honkongui nebuvo būtina.

(7)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint nustatyti dempingą, jo daromą žalą ir Bendrijos interesus, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

(8)

Primenama, kad šiame tyrime nebuvo taikomos jokios laikinosios priemonės. Visoms šalims buvo atskleisti faktai ir svarstymai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas neįvesti laikinųjų priemonių. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl tokių faktų atskleidimo.

(9)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu. Be to, šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę žodžiu. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina galutinėms išvadoms.

(10)

Dempingo ir žalos tyrimo laikotarpis truko nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. (toliau – TL). Siekiant įvertinti žalą svarbių tendencijų tyrimas buvo atliekamas nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tyrimo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(11)

Svarstomoji prekė yra įrašomieji universalieji skaitmeniniai (optiniai) diskai (DVD+/-R), kurių kilmės šalys yra KLR, Honkongas ir Taivanas, ir kurių KN kodas paprastai yra ex 8523 90 30 (KN kodas nuo 2006 m. sausio 1 d.). Šiuo kodu žymimos prekės, kurių įrašymo talpa didesnė kaip 900 megabaitų, bet ne didesnė kaip 18 gigabaitų, išskyrus triniuosius. Šis KN kodas pateikiamas tik dėl informacijos. Svarstomoji prekė priskiriama įrašymo laikmenų pramonei.

(12)

DVD-R optinė atmintinės laikmena skaitmeniniams duomenims yra sudaryta iš polikarbonato disko, padengto vienu dažų sluoksniu. DVD+/-R paprastai sudaro du suklijuoti 0,6 mm storio, 120 mm arba mažiau polikarbonato pagrindai. Nors įrašyti į šiuos diskus galima per kelis kartus, įrašytos informacijos negalima ištrinti. Diskas yra optinė atmintinės laikmena skaitmeniniams duomenims, muzikai ir vaizdui. Įrašoma į įrašomąjį DVD-R diską dažų sluoksnį (įrašymo dažai) apšvietus infraraudonuoju lazerio spinduliu.

(13)

Yra du skirtingi DVD standartai: DVD minus R (toliau – DVD-R) ir DVD plius R (toliau – DVD+R). Priklausomai nuo to, kuri bendrovių grupė iš pradžių sukūrė įvairius standartus, gamintojai paprastai pasirinko DVD+R arba DVD-R gamybą (pvz., DVD-R – tai prekės standartas, kurį patvirtino grupė, pavadinimu „DVD Forum“, ir kuriai inter alia priklauso Japonijos gamintojas Panasonic). Šiuo metu daugelis gamintojų gamina ir prekiauja abiem standartais ir beveik visi DVD grotuvai gali skaityti DVD-R ir DVD+R.

(14)

DVD+/-R galima atskirti pagal jų pavidalą, saugomų duomenų tipą, atmintinės talpą, atspindintį metalinį sluoksnį ir pagal tai, ar ant DVD+/-R yra atspaudas. Be to, yra skirtingi DVD-+R rašymo greičiai (nuo 4x iki 8x, 16x arba daugiau).

(15)

Prekė parduodama įvairiais kiekiais. DVD+/-R pateikiama į rinką skirtingose pakuotėse, kuri iš dalies būna plonas tvirtas dėklas, kuriame yra vienas DVD+/-R, apvalios dėžutės, kuriose yra nuo 10 iki 100 DVD+/-R, ašis, ant kurios užmauta nuo 10 iki 100 DVD+/-R ir standžiai apvyniota, vokai, kuriuose yra po vieną DVD+/-R, supakuoti į celofaną arba įdėti į kartoninę dėžutę ir t. t.

(16)

Į vienasluoksnį DVD+/-R galima įrašyti 4,7 gigabaitų (toliau – GB), o dvipusio (po vieną sluoksnį kiekvienoje pusėje) DVD+/-R duomenų įrašymo talpa yra du kartus didesnė, t. y. 9,4 GB.

(17)

Nors parduodamų įvairių tipų DVD+/-R kokybė skiriasi, tai nėra priežastis, dėl kurios labai skirtųsi įvairių tipų ir standartų pagrindinės fizinės ir techninės savybės. Be to, tyrimu parodyta, kad visi DVD+/-R skirti tam pačiam galutiniam vartojimui. Todėl šiame tyrime jie laikomi ta pačia preke.

(18)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad svarstomosios prekės pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo būdai nesiskyrė nuo DVD+/-R, kurie buvo:

(19)

Todėl padaryta išvada, kad visų rūšių DVD+/-R yra viena prekė ir laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(20)

Tyrimu nustatyta, kad dempingas ir dėl to padaryta žala egzistuoja. Tačiau, atsižvelgiant į išvadas, kaip nurodyta toliau, nebūtina išdėstyti šių išvadų.

(21)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nežiūrint į išvadas dėl žalingo dempingo, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priėmus antidempingo priemones būtų pažeisti Bendrijos interesai. Buvo atsižvelgta į galimų priemonių poveikį visoms dalyvaujančioms šalims ir į galimas pasekmes, jeigu šių priemonių nebūtų imamasi.

(22)

Apibrėžiant Bendrijos gamybą ir Bendrijos pramonę, buvo laikomasi pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų.

(23)

Šiuo atveju toliau pateiktos susijusios bendrovės sudarė Bendrijos pramonę:

(24)

Skunde paminėta dar viena skundą pateikusi bendrovė. Tačiau nustatyta, kad ši bendrovė per TL iš aptariamųjų šalių importavo didžiąją svarstomosios prekės dalį, palyginti su visa gamyba. Importuojama buvo gana ilgą laiko tarpą. Be to, buvo nustatyta, kad pagrindinė šios bendrovės veikla vykdoma ne Bendrijoje. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktu, ši bendrovė nebuvo įtraukta į Bendrijos pramonės apibrėžtį.

(25)

Be to, kitas gamintojas taip pat visapusiškai bendradarbiavo. Tačiau nustatyta, kad ir ši bendrovė per TL iš aptariamųjų šalių importavo didžiąją svarstomosios prekės dalį, palyginti su visa gamyba. Nustatyta, kad šis importas buvo vykdomas gana ilgą laiko tarpą. Kaip nurodyta 24 konstatuojamojoje dalyje, šios bendrovės, kuri yra bendrovės grupės dalis, pagrindinė veikla taip pat buvo vykdoma ne Bendrijoje. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktu, ši bendrovė taip pat nebuvo įtraukta į Bendrijos pramonės apibrėžtį.

(26)

Galiausiai, tyrimo laikotarpio pabaigoje likvidavus vieną iš dviejų likusių bendrovių, buvo svarstoma, ar šią bendrovę reikėtų išbraukti iš Bendrijos pramonės apibrėžties. Tačiau, atsižvelgiant į toliau pateiktas išvadas, buvo nuspręsta, kad nebūtina priimti sprendimo šiuo klausimu.

(27)

(Todėl tik CSI ir MAME, kurių bendra gamybos apimtis sudaro 88 % visos Bendrijos gamybos, sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(28)

Remiantis iš suinteresuotųjų šalių surinkta informacija, viso vartojimo Bendrijoje raida ir Bendrijos pramonės rinkos dalys per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo taip, kaip nurodyta toliau:

ES vartojimas

Visas svarstomosios prekės ES vartojimas labai padidėjo – apie 16 000 procentinių punktų.

Rinkos dalis Bendrijos pramonėje

(29)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis nustatyta, kad Bendrijos pramonės rinkos dalis 2000 m. buvo 0 %, o per TL siekė tik 0,8 %. Importo iš aptariamųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, tačiau per TL vis dar siekė apie 87 %. Rinkos dalies praradimas apskritai atitiko importo iš trečiųjų šalių padidėjimą.

(30)

Skundo pateikėjas teigė, kad tam tikri nebendradarbiaujantys gamintojai, kurie per TL arba jam pasibaigus sustabdė gamybą, įvedus priemones, galėjo ją atnaujinti. Tačiau, negavus informacijos tiesiogiai iš nebendradarbiaujančių gamintojų, kurie galėtų patvirtinti šiuos nepagrįstus ketinimus arba kitokius įrodymus, patvirtinančius šį tvirtinimą, šį argumentą reikėjo atmesti. Pažymėtina, kad net jeigu bendrovės atnaujins gamybą, jų gamyba tikriausiai nebus labai didelė, palyginti su labai didele gamybos apimtimi aptariamosiose šalyse.

(31)

Be to, kaip nurodyta pirmiau, akivaizdu, kad Bendrijos pramonė, palyginti su aptariamųjų šalių eksportuotojais, DVD+/-R gamybą pradėjo gana vėlai. Mažai tikėtina, kad įvedus priemones Bendrijos pramonė galėtų padidinti kainas norėdama pasiekti tokį pelningumo lygį, kuris leistų jai išlikti, arba padidinti pardavimą sumažindama gamybos sąnaudas ir tokiu būdu pasinaudoti masto ekonomikos privalumais. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vykę pokyčiai parodė, kad Bendrijos pramonė niekada negalėjo užimti pagrindinės rinkos dalies, o aptariamosioms šalims praradus rinkos dalį ją užėmė importas iš trečiųjų šalių. Be to, dvi iš keturių bendradarbiaujančių bendrovių atsisakė savo, kaip Bendrijos gamintojų, interesų ir pradėjo DVD+/-R importą iš aptariamųjų šalių. Tokiomis aplinkybėmis nėra tikėtina, kad likusi Bendrijos pramonės dalis būtų gyvybinga ir įvedus antidempingo priemones turėtų naudos.

(32)

Visi importuotojai, platintojai ir daugelis mažmenininkų teigė, kad įvedus priemones dėl to padidėjusias sąnaudas reikėtų pritaikyti vienu ar keliais lygiais platinimo grandinėje (tokiu būdu gerokai sumažinant atitinkamą jų skirtumą) arba perkelti vartotojams (tokiu būdu tikriausiai apskritai sumažinant visą DVD+/-R paklausą) arba padalinti tarpusavyje.

(33)

Tikėtina importuotojų, platintojų arba mažmenininkų reakcija dėl sąnaudų padidėjimo įvedus priemones priklausys nuo padėties kiekvienoje valstybėje narėje. Tam tikrose valstybėse narėse įrašomosioms laikmenoms taikomi specialūs mokesčiai jau dabar daro įtaką DVD+/-R paklausai (dėl aptariamo mokesčio gerokai padidėja mažmeninė kaina, kurią moka vartotojas). Šiuo atveju DVD+/-R pirkėjai tikriausiai nebūtų pasirengę mokėti dėl antidempingo muitų padidėjusios kainos, kadangi mažmeninė kaina jau dabar laikoma didele. Todėl visas priemonių sąnaudas tikriausiai reikėtų paskirstyti platinimo grandinėje siekiant išvengti vartotojų apsisprendimo dažniau rinktis kitas atmintinės laikmenas, pvz., standžiuosius diskus ir kištukines atmintines. Kadangi importuotojų ir (arba) didmenininkų antkainis šiose šalyse gali siekti 4 %, įvedus antidempingo muitus gerokai sumažėtų ir taip mažas skirtumas.

(34)

Kita vertus, tose valstybėse narėse, kuriose specialūs mokesčiai yra mažiausi (arba jų visai nėra), yra tikimybės, kad pagrindinė padidėjusių sąnaudų dalis teks vartotojams. Todėl, antidempingo priemonių poveikis tose šalyse būtų atitinkamai didesnis, kadangi ten kainos taip pat padidėtų daugiau. Dėl to gali sumažėti vartojimas, nes vartotojai gali nuspręsti rinktis prekės pakaitalą.

(35)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis, importuotojų, platintojų ir mažmenininkų kainos strategija kis priklausomai nuo padėties kiekvienoje valstybėje narėje. Vis dėlto akivaizdu, kad įvedus antidempingo priemones (sumažinus sąnaudas arba sumažinus pardavimo apimtis), tai pakenks visoms šalims. Tai taip pat neigiamai paveiks vartotojus, jiems perkėlus apmokėti antidempingo priemonių sąnaudų padidėjimą.

(36)

Daugelio suinteresuotųjų šalių teigimu reikėtų įvertinti visų priemonių poveikį Bendrijos pramonei, atsižvelgiant į pavojų, kad DVD+/-R paklausa bet kokiu atveju sumažės, o padidės tokių atmintinės laikmenų prekių, kaip, pvz., standieji diskai ir kištukinės atmintys, paklausa. Iš tiesų tyrimu įrodyta, kad technologija atmintinės laikmenų prekių rinkoje vystoma sparčiai ir kad naujos atmintinės laikmenų prekės yra pranašesnės tuo, kad jų atmintinės talpa yra didesnė, o, pvz., kištukinės atminties, kaip prekės dydis yra mažas.

(37)

Vėliau buvo teigiama, kad tokia Bendrijos pramonės padėtis būtų tam tikrų svarbiausių eksportuojančių gamintojų, kurie toliau vykdytų mažesnių už sąnaudas kainų strategiją, tokiu būdu neleisdami Bendrijai įgyti didelės rinkos dalies, netinkamo poelgio rezultatas. Visų pirma reikia pažymėti, kad panašaus sprendimo arba tyrimo dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pagal ES konkurencijos taisykles nėra ir kad skundo pateikėjas niekada nesirėmė atitinkamu nacionalinių konkurencijos taisyklių sprendimu. Antra, tyrimu parodyta, kad yra didelis ūkio subjektų, veikiančių aptariamos prekės Europos ir pasaulio rinkoje, skaičius. Remiantis šiuo tyrimu, nė vienas ūkio subjektas (vienas arba bendrai) neužima tokios didelės rinkos dalies, kad būtų dominuojančioje padėtyje. Be to, nebuvo pateikta, kad nors viena iš bendrovių turėtų tokį ekonominį pajėgumą, kad kliudytų veiksmingai konkurencijai. Trečia, nenurodoma apie jokius didelius eksportuotojų nuostolius, kuriuos jie patyrė vykdydami pardavimo mažesnėmis už sąnaudas kainomis strategiją. Todėl teiginys buvo atmestas.

(38)

Be to, nors pagrindinio reglamento 21 straipsnyje nurodoma, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį siekiant ištaisyti žalingo dempingo sukeliamą prekybos iškraipymą ir atkurti veiksmingą konkurenciją, šią nuostatą pagal pirmiau minėtą straipsnį reikėtų suvokti Bendrijos interesų kontekste. Taigi, priemonių įvedimo arba ne poveikis visoms susijusioms šalims turi būti ištirtas ir subalansuotas. Šiuo aspektu reikėtų pažymėti, kad pasaulio rinkoje ir tam tikru lygiu Bendrijos rinkoje yra daug kitų konkuruojančių eksportuotojų ir gamintojų. Net vidutinės trukmės laikotarpiu nepanašu, kad Bendrijos pramonė visiškai pasinaudotų galimomis priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad tikimasi, jog kitos trečiosios šalys atitinkamai padidintų savo dalį Bendrijos rinkoje.

(39)

Atsižvelgiant į atitinkamą DVD+/-R rinkos brandumą, Bendrijos pramonės ketinimas per trumpą arba vidutinį laikotarpį tapti pagrindine jos dalyve atrodytų gana menkas, ypač kalbant apie rinkos dalį, gamybos pajėgumus arba technologiją, jeigu būtų įvestos priemonės. Priešingu atveju, priemonių įvedimas būtų susijęs su beveik 90 % ES svarstomosios prekės vartojimo ir būtų nuostolingas importuotojams, platintojams, mažmenininkams ir vartotojams. Tokiomis aplinkybėmis, antidempingo priemonių įvedimas būtų neproporcingas.

(40)

Remiantis pirmiau nurodytais faktais galima daryti išvadą, kad įvedus priemones neigiamas poveikis būtų padarytas importuotojams, platintojams, mažmenininkams ir svarstomosios prekės vartotojams ir nepanašu, kad Bendrijos pramonė turėtų didelės naudos. Todėl manoma, kad priemonių įvedimas būtų neproporcingas ir prieštarautų Bendrijos interesams.

(41)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus faktus, daroma išvada, kad yra įtikinamų priežasčių, kad Bendrija neturėtų būti suinteresuota įvesti antidempingo priemonių DVD+/-R importui iš aptariamųjų šalių.

(42)

Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Bendrijos interesais reikėtų nutraukti tyrimą dėl DVD+/-R importo iš aptariamųjų šalių.

(43)

Skundo pateikėjui ir kitoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir svarstymus, kuriais remdamasi Komisija ketina nutraukti tyrimą. Vėliau, skundo pateikėjai pateikė savo nuomones, kurios vis dėlto negalėjo pakeisti pirmiau pateiktų išvadų.

24.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/15

(1)

2002 m. sausio 28 d. Reglamentu (EB) Nr. 215/2002 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės feromolibdeno, kuris klasifikuojamas priskiriant KN kodą 7202 70 00 (toliau – svarstomoji prekė), importui. Antidempingo muito norma yra 22,5 %.

(2)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį Komisijai buvo pateikta informacijos apie rinkos sąlygų pokyčius, įvykusius po pirminio tiriamojo laikotarpio (trukusio nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 2000 m. rugsėjo 30 d.) ir kuriais galbūt galima pateisinti šiuo metu galiojančių priemonių sustabdymą. Todėl Komisija nagrinėjo, ar toks sustabdymas yra pagrįstas.

(3)

Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl Bendrijos interesų antidempingo priemonių taikymas gali būti sustabdytas remiantis tuo, kad rinkos sąlygos yra laikinai taip pakitusios, jog nėra tikimybės, kad dėl tokio sustabdymo žala atsinaujins, jeigu Bendrijos pramonei yra suteikta galimybė teikti pastabas, ir į tas pastabas atsižvelgta. Toliau 14 straipsnio 4 dalyje pažymima, kad atitinkamų antidempingo priemonių taikymas gali būti atnaujintas bet kada, jeigu sustabdymas nebėra pagrįstas.

(4)

Kelių svarstomosios prekės naudotojų vardu Eurofer tvirtino, kad po tiriamojo laikotarpio rinkos padėtis pasikeitė. Su pirminiu tyrimu susiję skundo pateikėjai ir kiti Bendrijos svarstomosios prekės gamintojai, atstovaujami Euroalliages, pateikė pastabas dėl šių tvirtinimų, ir skirtingos nuomonės buvo apsvarstytos.

(5)

Nuo to laiko, kai 2002 m. vasario mėn. buvo galutinai nustatytos priemonės, Kinijos kilmės importas žymiai sumažėjo. Eurostato statistiniai duomenys rodo, kad 2001 m. apytikriai 12 kilotonų siekęs importas laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d. sumažėjo beveik iki nulio. Euroalliages nustatė didesnį importo lygį (viršijantį 1 kilotoną), remdamasi prielaida, kad kai kurios importo prekės kartais deklaruotos kaip Olandijos kilmės, bet iš tikrųjų buvo iš Kinijos. Net ir atsižvelgiant į šią prielaidą bet kuriuo atveju yra aišku, kad importas labai žymiai sumažėjo.

(6)

Importas iš trečiųjų šalių padidėjo (nuo apytikriai 2,7 iki 10,7 kilotonų), o tai iš dalies kompensavo Kinijos importo sumažėjimą. Vartojimas išaugo 14 %.

(7)

Rinkos kainos Bendrijoje išaugo nuo 8 EUR/kg pirminiu TL iki 80 EUR/kg 2005 m., ir 2006 m. siekia maždaug 60 EUR/kg. Tas pačias tendencijas galima pastebėti kitose pagrindinėse pasaulio rinkose.

(8)

Remiantis šalių nurodytais veiksniais, atrodo, kad kainų augimą geriausiai pagrindžia kaitinimo pajėgumų trūkumas, t. y. pajėgumų, reikalingų molibdeno koncentratą perdirbti į molibdeno oksidą, kuris vėliau perdirbamas į feromolibdeną. Vadovaujantis šiuo svarbiu veiksniu galima iš esmės pagrįsti kainų augimą ir dėl to Bendrijos rinkoje prarastą paklausos ir tiekimo pusiausvyrą. Remiantis pateikta informacija galima teigti, kad 2007 m. kaitinimo pajėgumų stokos problema bus išspręsta, kadangi bus pradėti naudoti nauji kaitinimo pajėgumai.

(9)

Kalbant apie Bendrijos pramonę pažymėtina, kad nustačius priemones jos padėtis pagerėjo. Pardavimo ir gamybos apimtis išaugo (atitinkamai 25 % ir 5 %), o rinkos dalis padidėjo iki 26 %. Taip pat pagerėjo pelnas. Nors Bendrijos pramonė nepasiekė anksčiau gauto įprasto pirminiame tyrime nustatyto 5 % pelno lygio, vis dėlto jos pelnas padidėjo 5 procentiniais punktais, ir veikla tapo pelninga.

(10)

Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos kito pagal tas pačias augimo tendencijas, kaip aprašyta pirmiau, kas rodo, kad mažai tikėtina, jog sustabdžius priemonių taikymą kainos per labai trumpą laiką sumažėtų iki tokio lygio, kad vėl atsinaujintų žala.

(11)

Nėra pagrindo manyti, kad sustabdžius priemonių taikymą būtų prieštaraujama Bendrijos interesams.

(12)

Atsižvelgiant į laikinus rinkos sąlygų pokyčius, visų pirma aukštą Bendrijos rinkoje vyraujantį svarstomosios prekės kainų lygį, kuris gerokai viršija pirminiame tyrime nustatytą žalingą lygį, ir, kaip spėjama, prarastą svarstomosios prekės paklausos ir tiekimo pusiausvyrą, daroma išvada, kad mažai tikėtina, jog sustabdžius priemonių taikymą su KLR kilmės svarstomosios prekės importu susijusi žala atsinaujins. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalimi, siūloma galiojančių priemonių taikymą sustabdyti devynių mėnesių laikotarpiui.

(13)

Laikydamasi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalies, Komisija informavo Bendrijos pramonę apie ketinimą sustabdyti galiojančių antidempingo priemonių taikymą. Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Bendrijos pramonė neprieštaravo siūlymui sustabdyti galiojančių antidempingo priemonių taikymą.

(14)

Todėl Komisija mano, kad pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį yra įvykdyti visi reikalavimai, susiję su svarstomajai prekei nustatyto antidempingo muito sustabdymu. Todėl Reglamentu (EB) Nr. 215/2002 nustatyto antidempingo muito taikymą reikėtų sustabdyti devynių mėnesių laikotarpiui.

(15)

Komisija stebės svarstomosios prekės importo raidą ir kainas. Bet kuriuo metu vėl padidėjus svarstomosios prekės importo iš KLR dempingo kaina apimčiai ir dėl to Bendrijos pramonei pradėjus patirti žalą, Komisija atnaujins antidempingo muito taikymą ir panaikins jo sustabdymą,

24.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/17

(1)

Pagal Stojimo akto 56 straipsnį, jeigu dėl stojimo būtina daryti po 2007 m. sausio 1 d. galiosiančių aktų adaptacijas, o būtinos adaptacijos nebuvo numatytos Stojimo akte arba jo prieduose, visai atvejais, jeigu pirminį aktą priėmė Komisija, Komisija priima būtinas aktų adaptacijas.

(2)

Konferencijos, kurioje buvo parengta Stojimo sutartis, Baigiamajame akte nurodoma, kad Aukštosios Susitariančiosios Šalys pasiekė politinį susitarimą dėl institucijų priimtų daugelio aktų adaptacijų, reikalingų dėl stojimo, ir pasiūlė Tarybai ir Komisijai priimti šias adaptacijas prieš įstojimą, prireikus jas užbaigus ir atnaujinus, atsižvelgiant į Sąjungos teisės raidą.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti 2000 m. birželio 8 d. Komisijos rekomendaciją 2000/473/Euratomas dėl Euratomo sutarties 36 straipsnio, susijusio su aplinkos radioaktyviosios taršos monitoringu siekiant įvertinti bendrąjį poveikį gyventojams, taikymo (1),

1)

Rekomendacija 2000/473/Euratomas iš dalies keičiama taip, kaip nurodyta priede.

2)

Ši rekomendacija įsigalioja tik tuo atveju, jei įsigalioja Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartis, ir tik nuo jos įsigaliojimo dienos.

3)

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.