ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 284

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. spalio 16d.


Turinys

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Puslapis

 

 

Komisija

 

*

2006 m. kovo 28 d. Komisijos sprendimas dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 964)  ( 1 )

1

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Komisija

16.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 284/1


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. kovo 28 d.

dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninių sąveikos specifikacijų

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 964)

(tekstas svarbus EEE)

(2006/679/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Direktyvos 2001/16/EB 2 straipsnio c punktu, transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema yra padalyta į struktūrinius ir funkcinius posistemius. Kiekvienam šių posistemių turi būti taikomos techninės sąveikos specifikacijos (TSS).

(2)

Pirmasis žingsnis nustatant TSS – TSS projektas, kurį rengia Europos geležinkelių sąveikos asociacija (EGSA), paskirta būti jungtine reprezentacine grupe.

(3)

EGSA yra įgaliota parengti TSS projektą kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui, vadovaujantis Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 1 dalimi. Pagrindiniai šio TSS projekto parametrai buvo priimti 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimu 2004/447/EB, pakeičiančiu 2002 m. gegužės 30 d. Sprendimo 2002/731/EB A priedą ir nustatančiu pagrindines transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos, minėtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/16/EC (2), kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio A klasės sistemos (ERTMS) charakteristikas.

(4)

Kartu su TSS projektu, paremtu pagrindiniais parametrais, buvo pateikta įvadinė ataskaita apie ekonominės naudos analizę, kaip numatyta Direktyvos 6 straipsnio 5 dalyje.

(5)

TSS projektą išnagrinėjo komitetas, įsteigtas 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (3).

(6)

Kaip reikalauja Direktyvos 2001/16/EB 1 straipsnis, sąlygos, reikalingos transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikai pasiekti, yra susijusios su atiduodamų eksploatuoti infrastruktūrų ir riedmenų, prisidedančių prie sistemos veikimo, projektavimu, konstravimu, pradėjimu eksploatuoti, modernizavimu, atnaujinimu ir veikimu. Toms infrastruktūroms ir riedmenims, kurie šios TSS įsigaliojimo metu jau yra eksploatuojami, TSS turėtų būti taikoma nuo tada, kada yra numatyta pradėti darbus prie šių infrastruktūrų ir riedmenų. Tačiau kokiu mastu TSS bus taikoma, priklausys nuo planuojamo darbo apimties, sąnaudų ir planuojamų priemonių teikiamos naudos. Tam, kad būtų galima pasiekti visišką tokių vienetinių užduočių sąveiką, jos turi būti paremtos nuoseklia įgyvendinimo strategija. Šiame kontekste svarbu skirti modernizavimą, atnaujinimą ir su priežiūra susijusius keitimus.

(7)

Direktyva 2001/16/EC ir techninės sąveikos specifikacijos taikomos atnaujinimams, bet netaikomos su priežiūra susijusiems keitimams. Tačiau tais atvejais, kai valstybės narės gali taip daryti, ir tai yra pateisinama su priežiūra susijusių darbų apimtimi, jos turėtų būti skatinamos taikyti TSS ir su priežiūra susijusiems keitimams.

(8)

Esamose paprastosiose linijose ir riedmenyse jau yra įrengtos kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos, atitinkančios esminius Direktyvos 2001/16/EB reikalavimus. Tokios „paveldo“ sistemos buvo sukurtos ir įdiegtos pagal nacionalines taisykles. Pagrindinė informacija apie paveldo sistemas yra pateikta TSS B priede. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 2001/16/EB 16 straipsnio 2 dalį paveldo sistemų sąveikos patikra turi būti atlikta, remiantis TSS reikalavimais, pereinamuoju laikotarpiu nuo sprendimo paskelbimo iki visiško pridedamos TSS įdiegimo būtina nustatyti papildomas sąlygas, kurias be tų sąlygų, kurios yra aiškiai įvardytos TSS, paveldo sistemos turi atitikti. Valstybės narės viena kitai ir Komisijai turi pateikti informaciją apie atitinkamas nacionalines technines taisykles, kurios yra taikomos sąveikai pasiekti ir esminiams Direktyvos 2001/16/EB reikalavimams įvykdyti, apie institucijas, kurias jos paskiria atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūrai atlikti, ir apie taikomą tikrinimo procedūrą, atliekant posistemių sąveikos patikrą pagal Direktyvos 2001/16/EB 16 straipsnio 2 dalį.

(9)

Šiuo tikslu valstybės narės turėtų, kiek įmanoma, taikyti Direktyvoje 2001/16/EB jos 16 straipsnio 2 dalies įgyvendinimui numatytus principus ir kriterijus, pasinaudodamos praneštomis pagal Direktyvos 2001/16/EB 20 straipsnį įstaigomis. Komisija turėtų išanalizuoti valstybių narių atsiųstą informaciją, kaip nacionalines taisykles ir tvarką, įgyvendinimo tvarkai vadovaujančias įstaigas ir procedūrų trukmę ir, jei būtina, aptarti su komitetu, ar reikia imtis kitų priemonių.

(10)

Panašios tvarkos turėtų būti laikomasi sprendžiant tas problemas, kurios TSS G priede klasifikuojamos kaip „Atviri klausimai“.

(11)

TSS neturėtų reikalauti naudoti ypatingų technologijų ar techninių sprendimų, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra neišvengiama transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos atžvilgiu.

(12)

TSS remiasi geriausiomis atitinkamo projekto rengimo metu ekspertų turimomis žiniomis. Dėl technologijos, veiklos, saugos ar socialinių reikalavimų pokyčių gali reikėti pakeisti arba papildyti šias TSS. Šiuo tikslu yra sukurtas Pakeitimų kontrolės valdymo procesas TSS A priedo reikalavimams sustiprinti ir atnaujinti. Šis atnaujinimo procesas, kurį šiuo metu globoja EGSA kaip jungtinė reprezentacinė grupė, bus perduotas Europos geležinkelių agentūrai, įsteigtai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004 (4), kai tik ji pradės veikti. Jei tikslinga, pagal Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 3 dalį turi būti inicijuojama gilesnė ir išsamesnė persvarstymo ir atnaujinimo tvarka, darant šiose TSS nurodyto būtino proceso pakeitimus.

(13)

Taikant šiuo sprendimu priimamas TSS, reikėtų atsižvelgti į specialius kriterijus, susijusius su infrastruktūrų bei riedmenų, kurie bus atiduoti į eksploataciją, ir tinklo, į kurį jie bus integruoti, techninį ir veikimo suderinamumą. Šie suderinamumo reikalavimai reikalauja sudėtingos techninės ir ekonominės analizės, kuri turėtų būti atliekama kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant konkrečias priemones. Tokioje analizėje reikėtų atsižvelgti į įvairių Direktyvoje 2001/16/EB minėtų posistemių sąsajas, įvairias toje direktyvoje minėtų linijų ir riedmenų kategorijas ir esamo tinklo techninę ir veikimo aplinką.

(14)

Labai svarbu, kad tokia analizė vyktų, atsižvelgiant į nuoseklių įgyvendinimo taisyklių ir gairių sistemą. Tam reikia, kad valstybės narės nustatytų nacionalinę šiame sprendime aptariamos TSS įgyvendinimo strategiją, kurioje būtų nurodyti būtini sąveikaus tinklo kūrimo etapai. Tokios nacionalinės strategijos turėtų būti sukauptos ir suderintos su ES generalinio plano, nustatančio TSS įgyvendinimo visoje ES pagrindus, sistema.

(15)

Tikslinė sistema, aprašyta pridedamose TSS (A klasės sistema), yra paremta kompiuterine technologija, kurios tarnavimo laikas yra žymiai trumpesnis nei dabartinių tradicinių geležinkelių signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginių tarnavimo laikas. Todėl jai reikia į ateitį, o ne vien į dabartį nukreiptos išdėstymo strategijos, kad sistema nepasentų, išdėstymo sistemai dar nesubrendus. Be to, per daug fragmentuotas išdėstymas Europos geležinkelių sistemoje pareikalautų didelių sąnaudų ir pridėtinių veiklos išlaidų. Nuoseklus transeuropinis tikslinės sistemos įgyvendinimo planas prisidėtų prie darnios visos transeuropinės geležinkelių sistemos, atitinkančios Bendrijos TEN transporto tinklo strategiją, sukūrimo. Toks planas turėtų remtis atitinkamais nacionaliniais įgyvendinimo planais ir tarnauti atitinkama žinių baze įvairių suinteresuotų šalių, ypač Komisijos, priimamiems sprendimams dėl finansinės paramos paskirstymo geležinkelių projektams. Komisija turėtų koordinuoti tokio plano sudarymą pagal Sutarties 155 straipsnio 2 dalį.

(16)

Perėjimui prie A klasės tikslinės sistemos, apibrėžtos TSS, palengvinti reikia priimti atitinkamas priemones nacionaliniu lygiu. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama, kad A klasės įranga veiktų suderinamai su esamomis paveldo sistemomis, arba padėtų diegti iniciatyvius metodus, trumpinančius A klasės įrenginių išdėstymo laiką. Pirmuoju atveju ypač svarbu atsižvelgti į išorinius nacionalinio paveldo B klasės kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemų specialius perdavimo modulius.

(17)

Todėl turėtų būti priimtos TSS, susijusios su transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos „kontrolės, valdymo ir signalizacijos“ posistemiu. Dėl to Sprendimas 2004/447/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(18)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyva 96/48/EB įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Transpeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos, minėtos Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 1 dalyje, „kontrolės, valdymo ir signalizacijos“ posistemio techninės sąveikos specifikacijos (toliau – TSS) yra tokios, kokios yra pateiktos šio sprendimo priede.

Vadovaujantis šio sprendimo 2 ir 3 straipsniais, šios TSS išsamiai taikomos transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos, apibrėžtos Direktyvos 2001/16/EB I priede, infrastruktūrai ir riedmenims.

2 straipsnis

1.   Atliekant sistemų, minimų TSS B priede, ir problemų, priskiriamų „Atviriems klausimams“ TSS G priede, sąveikos patikrą, nurodytą Direktyvos 2001/16/EB 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinama, kaip laikomasi valstybėje narėje, duodančioje leidimą atiduoti eksploatuoti posistemį, kuriam taikomas šis sprendimas, taikomų techninių taisyklių.

2.   Per šešis mėnesius nuo šio sprendimo pranešimo kiekviena valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša:

a)

šio straipsnio 1 dalyje minėtų techninių taisyklių, taikomų TSS G priede nurodytiems „atviriems klausimams“, sąrašą;

b)

atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūras, kurios taikomos tikrinant šio straipsnio 1 dalyje minėtų taikytinų techninių taisyklių taikymą;

c)

institucijas, kurias ji paskiria toms atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūroms atlikti.

3 straipsnis

Vadovaudamosi priedo 7 skyriuje nurodytais kriterijais, valstybės narės sudaro nacionalinį TSS įgyvendinimo planą.

Šį įgyvendinimo planą jos atsiunčia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai ne vėliau kaip per metus nuo šio sprendimo taikymo pradžios.

Šių nacionalinių planų pagrindu Komisija parengia ES generalinio plano projektą, vadovaudamasi priedo 7 skyriuje pateiktais principais.

4 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad TSS B priede minėtų B klasės paveldo sistemų funkcionalumas ir jų sąsajos išliktų šiuo metu nurodytos apimties, išskyrus tas jų modifikacijas, kurios atrodytų būtinos siekiant sumažinti su sauga susijusius defektus.

Valstybės narės teikia tokią informaciją apie savo paveldo sistemas, kurios reikia aparatūrai, leidžiančiai užtikrinti TSS A priede apibrėžtos A klasės įrangos sąveiką su jų B klasės paveldo įrenginiais, sukurti ir sertifikuoti saugos atžvilgiu.

5 straipsnis

Valstybės narės deda visas pastangas, kad iki 2007 m. gruodžio 31 d. jų paveldo B klasės kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemoms, išvardytoms TSS B priede, galiotų specialusis perdavimo modulis (toliau – SPM), apibrėžtas priedo 7 skyriuje.

6 straipsnis

Sprendimo 2004/447/EB 2 straipsnis išbraukiamas nuo tos dienos, kai pradedamas taikyti šis sprendimas.

7 straipsnis

Šis sprendimas pradedamas taikyti po šešių mėnesių nuo jo paskelbimo dienos.

8 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms

Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 28 d.

Komisijos vardu

Jacques BARROT

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 110, 2001 4 20, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB (OL L 164, 2004 4 30, p. 114).

(2)  OL L 155, 2004 4 30, p. 65

(3)  OL L 235, 1996 9 17, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.

(4)  OL L 164, 2004 4 30, p. 1.


PRIEDAS

Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninės sąveikos specifikacijos

TURINYS

1.

ĮVADAS

1.1.

TECHNINĖ TAIKYMO SRITIS

1.2.

GEOGRAFINĖ TAIKYMO SRITIS

1.3.

ŠIOS TSS TURINYS

2.

POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.

BENDROSIOS NUOSTATOS

2.2.

APŽVALGA

2.2.1.

Sąveika

2.2.2.

Kontrolės ir valdymo sistemų klasės

2.2.3.

Taikymo lygiai

2.2.4.

Infrastruktūros tinklo ribos

3.

KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.

BENDROSIOS NUOSTATOS

3.2.

KONKRETŪS KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO ASPEKTAI

3.2.1.

Sauga

3.2.2.

Patikimumas ir tinkamumas

3.2.3.

Sveikata

3.2.4.

Aplinkosauga

3.2.5.

Techninis suderinamumas

4.

POSISTEMIO APIBŪDINIMAS

4.1.

ĮVADAS

4.2.

FUNKCINĖS IR TECHNINĖS POSISTEMIO SPECIFIKACIJOS

4.2.1.

Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos

4.2.2.

Lokomotyvo ETCS funkcijos

4.2.3.

Bėgių kelio ETCS funkcijos

4.2.4.

EIRENE funkcijos

4.2.5.

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.6.

Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio lokomotyvui sumontuotos įrangos sąsajos

4.2.7.

Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio bėgių kelio įrangos sąsajos

4.2.8.

Raktų paskirstymas

4.2.9.

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.10.

Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD)

4.2.11.

Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis

4.2.12.

Elektromagnetinis suderinamumas

4.2.13.

ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)

4.2.14.

EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)

4.2.15.

Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu

4.2.16.

Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas

4.3.

FUNKCINĖS IR TECHNINĖS SĄSAJŲ SU KITAIS POSISTEMIAIS SPECIFIKACIJOS

4.3.1.

Sąsajos su traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo posistemiu

4.3.2.

Sąsaja su riedmenų posistemiu

4.3.3.

Sąsajos su posistemio infrastruktūra

4.3.4.

Sąsajos su energetikos posistemiu

4.4.

EKSPLOATACIJOS TAISYKLĖS

4.5.

TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

4.5.1.

Įrangos gamintojo atsakomybė

4.5.2.

Perkančiųjų organizacijų atsakomybe

4.5.3.

Infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės pareigos

4.5.4.

Techninės priežiūros planas

4.6.

PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS

4.7.

SVEIKATOS IR SAUGOS SĄLYGOS

4.8.

INFRASTRUKTŪROS IR RIEDMENŲ REGISTRAI

5.

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.

APIBRĖŽTYS

5.2.

SĄVEIKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ SĄRAŠAS

5.2.1.

Pagrindinės sąveikos sudedamosios dalys

5.2.2.

Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas

5.3.

SUDEDAMŲJŲ DALIŲ EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS IR SPECIFIKACIJOS

6.

SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.0.

ĮVADAS

6.1.

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

6.1.1.

Vertinimo procedūros

6.1.2.

Moduliai

6.2.

KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIS

6.2.1.

Vertinimo procedūros

6.2.2.

Moduliai

7.

KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1.

BENDROSIOS NUOSTATOS

7.2.

SPECIALŪS KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO TSS ĮGYVENDINIMO KLAUSIMAI

7.2.1.

Bendrieji perėjimo kriterijai

7.2.2.

Vykdymo laiko suderinimo kriterijai

7.2.3.

Įgyvendinimas: infrastruktūra (stacionarioji įranga)

7.2.4.

Įgyvendinimas: riedmenys (lokomotyvo įranga)

7.2.5.

Konkretūs perėjimo būdai

7.2.6.

Sąlygos, kuriomis turi būti įdiegtos neprivalomos funkcijos

7.3.

PAKEITIMŲ VALDYMAS

7.3.1.

Įvadas

7.3.2.

Atskaitos taško nustatymas

7.3.3.

ERTMS suvestinės versijos rengimo etapas

7.3.4.

Atskaitos rodiklių leidimas

7.3.5.

Naujo atskaitos taško sistemos diegimas

7.3.6.

Pakeitimų valdymo procesas – reikalavimai

7.3.7.

Sąrankos valdymo planas – reikalavimai

7.3.8.

Valdymas

7.4.

SPECIFINIAI ATVEJAI

7.4.1.

Įvadas

7.4.2.

Specialių atvejų sąrašas

7.5.

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

A PRIEDAS

A PRIEDO 1 PRIEDĖLIS

A PRIEDO 2 PRIEDĖLIS

B PRIEDAS

C PRIEDAS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

INFRASTRUKTŪROS REGISTRAS

RIEDMENŲ REGISTRAS

SPECIALIŲ CHARAKTERISTIKŲ IR REIKALAVIMŲ SĄRAŠAI

D PRIEDAS

E PRIEDAS

F PRIEDAS

G PRIEDAS

H PRIEDAS

1.   ĮVADAS

1.1.   Techninė taikymo sritis

Ši TSS taikoma kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui, nurodytam Direktyvos 2001/16/EB II priedo 1 punkto sąraše. Jis šiame dokumente vadinamas „kontrolės ir valdymo posistemiu“.

Daugiau informacijos apie kontrolės ir valdymo posistemį yra pateikta 2 skyriuje („Posistemio apibrėžtis ir taikymo sritis“).

1.2.   Geografinė taikymo sritis

Geografinė šios TSS taikymo sritis – transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema kaip aprašyta Direktyvos 2001/16/EB I priede.

1.3.   Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 5 straipsnio 3 dalį ši TSS:

a)

nurodo numatomą specifikacijos taikymo sritį (geležinkelio tinklo dalį arba riedmenis, nurodytus direktyvos I priede; posistemį arba posistemio dalį, nurodytą direktyvos II priede) – 2 skyrius („Posistemio apibrėžtis ir taikymo sritis“);

b)

nustato esminius atitinkamo kontrolės ir valdymo posistemio reikalavimus ir jo sąsajas su kitais posistemiais – 3 skyrius („Esminiai kontrolės ir valdymo posistemio reikalavimai“);

c)

nustato funkcines ir technines specifikacijas, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Jei būtina, šios specifikacijos gali skirtis atsižvelgiant į posistemio taikymą, pavyzdžiui, priklausomai nuo direktyvos I priede nustatytos geležinkelio linijos, transporto mazgo ir (arba) riedmens kategorijos – 4 skyrius („Posistemio apibūdinimas“);

d)

nustato sudedamąsias sąveikos dalis ir sąsajas, kurioms taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, kurie yra būtini transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti, – 5 skyrius („Sudedamosios sąveikos dalys“);

e)

nurodo kiekvienu svarstomu atveju taikomas atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo procedūras. Tos procedūros – visų pirma Sprendime 93/465/EB nustatyti moduliai arba, tam tikrais atvejais, – specialiosios procedūros, taikytinos siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį arba tinkamumą naudoti ir posistemių EB patikrą, – 6 skyrius („Sudedamųjų dalių atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti vertinimas ir posistemio patikra“);

f)

nurodo TSS įgyvendinimo strategiją. Visų pirma būtina nurodyti etapus, kurie turi būti įgyvendinti siekiant nuo dabartinės palaipsniui pereiti prie galutinės padėties, kai TSS reikalavimų vykdymas bus visiems privalomas, – 7 skyrius („Kontrolės ir valdymo posistemio TSS įgyvendinimas“);

g)

nustato atitinkamų darbuotojų profesinę kvalifikaciją bei sveikatos ir darbo saugos sąlygas, kurių privaloma laikytis eksploatuojant atitinkamą posistemį ir atliekant techninę jo priežiūrą bei įgyvendinant TSS, – 4 skyrius („Posistemio apibūdinimas“).

Be to, pagal Direktyvos 2001/16/EB 5 straipsnio 5 dalį galima numatyti specialius atvejus kiekvienai TSS; jie yra aprašyti 7 skyriuje („Kontrolės ir valdymo posistemio TSS įgyvendinimas“).

Galiausiai šios TSS 4 skyriuje („Posistemio apibūdinimas“) taip pat yra pateikiamos 1.1 („Techninė taikymo sritis“) ir 1.2 („Geografinė taikymo sritis“) skirsniuose nurodytai konkrečiai taikymo sričiai skirtos eksploatacijos ir techninės priežiūros taisyklės.

2.   POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.   Bendrosios nuostatos

Kontrolės ir valdymo posistemis – tai saugų traukinių eismą užtikrinantis funkcijų rinkinys ir jų taikymas.

Kontrolės ir valdymo posistemio TSS nustato esminius tų kontrolės ir valdymo posistemio dalių, kurios yra svarbios sąveikai ir kurioms dėl to taikoma EB patikros deklaracija, reikalavimus.

Kontrolės ir valdymo posistemio ypatybės, kurios yra susijusios su transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika, yra nustatomos pagal:

1.

FUNKCIJAS, kurios yra būtinos siekiant saugiai valdyti geležinkelių eismą ir kurios yra būtinos eksploatuojant, įskaitant tas funkcijas, kurias privaloma taikyti susiklosčius nevisaverčiui veikimo režimui.

2.

SĄSAJAS.

3.

EKSPLOATAVIMO CHARAKTERISTIKŲ lygį, kuris būtinas esminiams reikalavimams vykdyti.

Šių funkcijų specifikacija, sąsajos ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimai yra pateikti 4 skyriuje („Posistemio apibūdinimas“), kuriame pateikiamos nuorodos į papildomus standartus.

2.2.   Apžvalga

Transeuropinio paprastųjų geležinkelių tinklo sąveika iš dalies priklauso nuo lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos tinkamumo veikti kartu su įvairia bėgių kelio įranga.

Atsižvelgiant į lokomotyvui sumontuotos įrangos dalies mobilumą kontrolės ir valdymo posistemis skirstomas į dvi dalis: lokomotyvui sumontuota įranga ir bėgių kelio įranga (žr. D priedo 8 pav.).

2.2.1.   Sąveika

Ši TSS nustato funkcijas, sąsajas ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimus, turinčius užtikrinti techninę sąveiką. Ji yra būtina sąlyga užtikrinti eksploatacinę sąveiką, kurią įdiegus traukiniai valdomi atsižvelgiant į mašinisto kabinoje nuoseklią pateikiamą informaciją ir kuri atitinka vienodus paprastųjų geležinkelių tinklui nustatytus eksploatacinius reikalavimus. Šioje TSS taip pat nustatytos eksploatacinei sąveikai užtikrinti būtinos funkcijos (žr. 4.3.1 skirsnį „Sąsajos su traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo posistemiu“).

2.2.2.   Kontrolės ir valdymo sistemų klasės

Kontrolės ir valdymo posistemyje išskiriamos traukinio automatinio sustabdymo ir radijo ryšio sistemų klasės:

A klasė:

vieningoji kontrolės ir valdymo sistema.

B klasė:

kontrolės ir valdymo sistemos bei taikmenys, eksploatuoti iki Direktyvos 2001/16/EB įsigaliojimo (B klasei priskiriamos tik B priede aprašytos kontrolės ir valdymo sistemos bei taikmenys).

Siekiant užtikrinti sąveiką, traukiniams sumontuota kontrolės ir valdymo įranga turi užtikrinti:

A klasės radijo ryšio ir duomenų perdavimo sąsajas su infrastruktūra, jeigu eksploatuojama A klasės infrastruktūra,

B klasės radijo ryšio ir duomenų perdavimo sąsajas su infrastruktūra, jeigu eksploatuojama B klasės infrastruktūra. Jei tai signalizacijos duomenys, sąveika galima užtikrinti specialiu perdavimo moduliu (STM), leidžiančiu lokomotyvui sumontuotą A klasės įrangą eksploatuoti lokomotyvui važiuojant geležinkelio linijomis, prie kurių bėgių kelio yra įrengta B klasės įranga, naudojanti B klasės duomenis Lokomotyvui sumontuotos A klasės sistemos ir STM sąsaja yra apibrėžta šioje TSS.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad B klasės sistemos per visą tų sistemų eksploatavimo trukmę būtų tinkamos naudoti; jeigu tos specifikacijos būtų kaip nors keičiamos, tie pokyčiai neturi kliudyti užtikrinti sąveiką.

2.2.3.   Taikymo lygiai

Šioje TSS nurodytomis sąsajomis nustatomos priemonės duomenims perduoti į traukinius ir kartais – iš traukinių. A klasės specifikacijomis, į kurias daroma nuoroda šioje TSS, yra numatomos galimybės rengiant projektą pasirinkti tų specifikacijų reikalavimus atitinkančias perdavimo priemones. Apibrėžiami trys taikymo lygiai:

Pirmas lygis:

Duomenys perduodami taškinio perdavimo sistema (t. y. „Eurobalise“ sistema) ir tam tikrais atvejais – pusiau nepertraukiama perdavimo sistema („Euroloop“ sistema arba informacijos atnaujinimas radijo ryšio priemonėmis). Traukinio buvimo vieta nustatoma bėgių kelio įranga – paprastai elektrine bėgių grandine arba ašių skaitikliu. Signalizavimo informacija mašinistui perduodama lokomotyvo mašinisto kabinos įranga ir, šis antrasis reikalavimas nėra privalomas, prie geležinkelio linijos sumontuotos įrangos siunčiamais signalais.

Antras lygis:

Duomenys nenutrūkstamai siunčiami duomenų perdavimo radijo ryšiu priemonėmis (Pasaulinė geležinkelio judriojo ryšio sistema (PSJRS) (angl. GSM-R). Atliekant tam tikras funkcijas radijo ryšiu perduodamą informaciją būtina papildyti taškinio perdavimo („Eurobalise“ sistema) sistema. Traukinių buvimo vieta nustatoma bėgių kelio įranga, paprastai elektrine bėgių grandine arba ašių skaitikliu. Signalizavimo informacija mašinistui perduodama lokomotyvo (mašinisto kabinos) įranga ir (neprivaloma) geležinkelio linijos (bėgių kelio įranga) signalais.

Trečias lygis:

Duomenų perdavimo reikalavimai patenkinami ištisiniu perdavimu radijo ryšiu (GSM-R). Atliekant tam tikras funkcijas radijo ryšiu perduodamą informaciją būtina papildyti taškinio perdavimo („Eurobalise“ sistema) sistema. Traukinių buvimo vieta nustatoma lokomotyvui sumontuota įranga, siunčiančia pranešimus bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangai. Signalizavimo informacija mašinistui perduodama lokomotyvo (mašinisto kabinos) įranga.

Šios TSS reikalavimai taikomi visiems taikymo lygiams. Įgyvendinimas aptartas 7 skyriuje („Kontrolės ir valdymo posistemio TSS įgyvendinimas“). Traukiniai, kuriuose įrengta A klasės lokomotyvui montuojama sistema, skirta nurodytam taikymo lygiui, turi būti tinkami eksploatuoti tuo taikymo lygiu ir visais kitais žemesniais lygiais.

2.2.4.   Infrastruktūros tinklo ribos

Gretimų infrastruktūrų bėgių kelio kontrolės ir valdymo mazgų vietinės techninės sąsajos turi netrukdyti ribas tarp jų kertantiems traukiniams važiuoti be sustojimų.

Jokiam greitajam arba paprastajam traukiniui, kuriame pagal atitinkamą TSS yra įrengta A klasės lokomotyvui montuojama sistema, dėl kurios nors iš abiejų TSS neturi būti taikomi apribojimai važiuoti greitųjų arba paprastųjų geležinkelių maršrutu, kuriame yra infrastruktūra, kurioje pagal atitinkamą TSS yra įrengta su A klasės bėgių kelio sistema, iškart, kai tik buvo atlikta kryžminė sąveikos patikra to traukinio riedmenų registre ir to maršruto infrastruktūros registre.

3.   KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1.   Bendrosios nuostatos

Sąveikos direktyvos 2001/16/EB 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas, atitiktų direktyvos III B priedo bendrosiose sąlygose nustatytus esminius reikalavimus. Esminiai reikalavimai – tai:

sauga,

patikimumas ir tinkamumas,

sveikata,

aplinkosauga,

techninis suderinamumas.

Direktyva numato, kad esminiai reikalavimai gali būti taikomi visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba būdingi kiekvienam posistemiui ir jo sąveikos sudedamosioms dalims.

Toliau esminiai reikalavimai apžvelgiami iš eilės. Už B klasės sistemų reikalavimus yra atsakinga atitinkama valstybė narė.

3.2.   Konkretūs kontrolės ir valdymo posistemio aspektai

3.2.1.   Sauga

Kiekvienu projektu, kuriam taikoma ši specifikacija, turi būti įgyvendinamos priemonės, reikalingos norint įrodyti, kad taikant kontrolės ir valdymo posistemį galinčio nutikti incidento rizikos lygis nėra didesnis už būtinąjį teikiant paslaugas. Kad sprendimai, skirti saugai užtikrinti, nekeltų pavojaus sąveikai, laikomasi 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos“) apibrėžto pagrindinio parametro reikalavimų.

Jei tai yra A klasės įranga, iškelti bendrieji posistemio saugos tikslai proporcingai paskirstomi tarp sumontuotos lokomotyvui ir bėgių kelio įrangos. Išsamūs reikalavimai yra nurodyti 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos“), kuriame apibrėžiamas pagrindinis parametras. Šio saugos reikalavimo turi būti laikomasi kartu su tinkamumo reikalavimais, kaip apibrėžta 3.2.2 skirsnyje („Patikimumas ir tinkamumas“).

B klasės sistemos yra naudojamos eksploatuojant paprastuosius geležinkelius, atsakingos valstybės narės (nustatyta B priede) atsakomybė yra:

užtikrinti, kad B klasės sistemos projektas atitiktų nacionalinius saugos tikslus,

užtikrinti, kad B klasės sistemos taikymas atitiktų nacionalinius saugos tikslus,

nustatyti saugaus eksploatavimo kriterijus (parametrus) ir B klasės sistemos naudojimo sąlygas (be kita ko, įskaitant techninę priežiūrą ir nevisaverčius veikimo režimus).

3.2.2.   Patikimumas ir tinkamumas

a)

Jei tai yra A klasės sistema, bendrieji posistemio patikimumo ir tinkamumo tikslai proporcingai paskirstomi tarp lokomotyvui sumontuotos ir bėgių kelio įrangos. Išsamius reikalavimus nustato 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos“) aprašytas pagrindinis parametras.

b)

Visų kontrolės ir valdymo posistemį sudarančių sistemų techninės priežiūros organizavimo kokybė turi užtikrinti, kad rizikos lygis būtų kontroliuojamas atsižvelgiant į sudedamųjų dalių amžių ir susidėvėjimą. Techninės priežiūros kokybė turi užtikrinti, kad vykdant tų rūšių veiklą nebūtų pažeidžiama sauga. Žr. 4.5 skirsnį („Techninės priežiūros taisyklės“).

3.2.3.   Sveikata

Pagal Europos teisės aktus ir juos atitinkančius nacionalinius teisės aktus yra imamasi atsargumo priemonių, siekiant užtikrinti, kad naudojamos medžiagos ir kontrolės ir valdymo sistemų posistemių konstrukcija nekeltų pavojaus prieigą prie jų turintiems asmenims.

3.2.4.   Aplinkosauga

Pagal Europos teisės aktus ir juos atitinkančius nacionalinius teisės aktus:

kontrolės ir valdymo sistemos, veikiamos didele šiluma arba ugnimi, neturi viršyti aplinkai pavojingų garų arba dujų didžiausių leistinų išmetimų ribų,

kontrolės ir valdymo įrangoje neturi būti naudojamos medžiagos, kurios, jeigu būtų naudojamos įprastu būdu, galėtų pernelyg užteršti aplinką,

kontrolės ir valdymo įrangai taikomi galiojantys Europos teisės aktai, nustatantys pageležinkelės zonoje elektromagnetinių trukdžių spinduliavimo ir jutos tiems trukdžiams apribojimus,

kontrolės ir valdymo įranga turi atitikti galiojančius triukšmingumui skirtus teisės aktus,

kontrolės ir valdymo įranga neturi sukelti neleistino dydžio vibracijos, kuri galėtų kelti pavojų infrastruktūros vientisumui (kai infrastruktūra nėra tinkamos techninės priežiūros būklės).

3.2.5.   Techninis suderinamumas

Techninis suderinamumas apima sąveikai užtikrinti būtinas funkcijas, sąsajas ir eksploatacines ypatybes.

Techninio suderinamumo reikalavimai yra suskirstyti į tris kategorijas:

pirmosios kategorijos reikalavimai: nustato bendruosius sąveiką užtikrinančius techninius reikalavimus, numatančius aplinkos sąlygas, vidinį elektromagnetinį suderinamumą (EMC) neperžengiant geležinkelio linijos ribų ir montavimą. Tie suderinamumo reikalavimai yra apibrėžiami šiame skyriuje,

antrosios kategorijos reikalavimai: aprašo, kaip turi būti taikomas ir kokias funkcijas turi atlikti kontrolės ir valdymo posistemis, kad būtų užtikrinta sąveika. Ši kategorija yra apibrėžta 4 skyriuje,

trečiosios kategorijos reikalavimai: aprašo, kaip turi būti eksploatuojamas kontrolės ir valdymo posistemis, kad būtų užtikrinta sąveika. Šis kategorija yra apibrėžta 4 skyriuje.

3.2.5.1.   Techninis suderinamumas

3.2.5.1.1.   Fizinės aplinkos sąlygos

Sistemas, atitinkančias A klasės sistemos reikalavimus, turi būti galima eksploatuoti transeuropinio paprastųjų geležinkelių tinklo atitinkamose atkarpose esančiomis klimato ir fizinėmis sąlygomis. Apie sąsajas su riedmenimis žr. 4.3.2.5 skirsnį („Fizinės aplinkos sąlygos“), o apie sąsajas su infrastruktūra – 4.3.3.3 skirsnį („Fizinės aplinkos sąlygos“).

Sistemos, atitinkančios B klasės sistemos reikalavimus, turi atitikti bent fizines aplinkos specifikacijas, kurios taikomos atitinkamai B klasės sistemai, siekiant, kad ji būtų tinkama eksploatuoti atitinkamoje paprastųjų geležinkelių linijoje esančiomis klimato ir fizinėmis sąlygomis.

3.2.5.1.2.   Geležinkelio vidinis elektromagnetinis suderinamumas

Pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.12 skirsnyje („Elektromagnetinis suderinamumas“). Apie sąsajas su riedmenimis žr. 4.3.2.6 skirsnį („Elektromagnetinis suderinamumas“), apie sąsajas su infrastruktūra – 4.3.3.4 skirsnį („Elektromagnetinis suderinamumas“), o apie sąsajas su energijos tiekimo sistema – 4.3.4.1 skirsnį („Elektromagnetinis suderinamumas“).

3.2.5.2.   Kontrolės ir valdymo posistemių suderinamumas

4 skyriuje kartu su A ir B priedais yra nustatomi kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos reikalavimai.

Be to, ši TSS kartu su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos kontrolės ir valdymo posistemio TSS užtikrina, kiek tai taikoma kontrolės ir valdymo posistemiui, techninę sąveiką tarp transeuropinių greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių sistemų, kai jose abiejose yra įrengta A klasės sistema.

4.   POSISTEMIO APIBŪDINIMAS

4.1.   Įvadas

Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2001/16/EB ir kurios sudedamoji dalis yra kontrolės ir valdymo posistemis – tai vientisa transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kurios nuoseklumas turi būti patikrintas. Visų pirma turi būti patikrintas posistemio nuoseklumas atsižvelgiant į jo specifikacijas, jo sąsajų suderinimas su sistema, į kurią jis yra integruotas, bei eksploatacijos ir techninės priežiūros taisyklės.

Atsižvelgiant į visus taikomus esminius reikalavimus, kontrolės ir valdymo posistemis apibūdinamas šiais pagrindiniais parametrais:

Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos (4.2.1 skirsnis)

Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos (4.2.2 skirsnis)

Bėgių kelio ETCS funkcijos (4.2.3 skirsnis)

EIRENE funkcijos (4.2.4 skirsnis)

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos (4.2.5 skirsnis)

Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio lokomotyvui sumontuotos įrangos sąsajos (4.2.6 skirsnis)

Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio bėgių kelio įrangos sąsajos (4.2.7 skirsnis)

Raktų paskirstymas (4.2.8 skirsnis)

ETCS identifikatorių tvarkymas (4.2.9 skirsnis)

Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD) (4.2.10 skirsnis)

Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis (4.2.11 skirsnis)

Elektromagnetinis suderinamumas (4.2.12 skirsnis)

ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI) (4.2.13 skirsnis)

EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI) (4.2.14 skirsnis)

Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu (4.2.15 skirsnis)

Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas (4.2.16 skirsnis)

Skirsnių reikalavimai:

4.2.10 („Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD)“),

4.2.11 („Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis“),

4.2.12 („Elektromagnetinis suderinamumas“),

4.2.16 („Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas“)

taikomi visuomet, neatsižvelgiant į sistemos klasę.

Visi kiti 4.2 skirsnio („Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos“) reikalavimai visuomet taikomi tik A klasės sistemai. Už B klasės sistemų reikalavimus atsako atitinkama valstybė narė. B priede yra aprašytos B klasės sistemos charakteristikos ir nustatytos atsakingos valstybės narės.

STM, kuris leidžia A klasės lokomotyvui sumontuotą sistemą eksploatuoti B klasės infrastruktūroje, yra taikomi B klasės reikalavimai.

Kad būtų užtikrinta sąveika, nebūtina standartizuoti visų viso kontrolės ir valdymo posistemio funkcijas. 4 skyriuje aptariamos Traukinio automatinio sustabdymo ir automatinės traukinio kontrolės funkcijos yra tokios:

lokomotyvui sumontuotos įrangos standartinės funkcijos, užtikrinančios, kad kiekvienas traukinys iš bėgių kelio perduodamus duomenis apdorotų numatytu būdu,

bėgių kelio standartinės funkcijos, galinčios apdoroti duomenis iš nacionalinių blokuotės ir signalizacijos sistemų ir paversti tokius duomenis standartiniais pranešimais traukiniams,

standartinės bėgių kelio bei traukinio ir traukinio bei bėgių kelio ryšio sąsajos.

Kontrolės ir valdymo funkcijos skirstomos į kategorijas, nurodančias, pavyzdžiui, ar jos yra neprivalomos, ar privalomas. Kategorijos yra apibrėžtos A priedo 1 rodyklėje ir A priedo 32 rodyklėje, o funkcijų klasifikacija yra pateikta jų tekste.

A priedo 3 rodyklėje yra pateiktas ETCS terminų ir apibrėžčių, vartojamų A priede nurodytose specifikacijose, žodynėlis.

Atsižvelgiant į 3 skyriuje nurodytus esminius reikalavimus, kontrolės ir valdymo posistemio funkcinės ir techninės specifikacijos yra tokios:

4.2.   Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

4.2.1.   Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinami saugos reikalavimai lokomotyvui sumontuotai įrangai ir saugos reikalavimai bėgių kelio įrangai.

Darant nuorodą į pagrindinį reikalavimą „sauga“ (žr. 3.2.1 skirsnį „Sauga“), šis pagrindinis parametras nustato privalomus sąveikos reikalavimus:

siekiant užtikrinti, kad sprendimai saugai užtikrinti nekeltų pavojaus sąveikos reikalavimų vykdymui, turi būti laikomasi A priedo 47 rodyklės.

Jei tai yra kokia nors dalis, užtikrinanti vieno iš lokomotyvui sumontuotos arba bėgių kelio įrangos mazgo saugą, Europos traukinių valdymo sistemai (ETCS) nustatomas šis pirmo arba antro lygio (1) saugos reikalavimas: 10–9/h leistinas gedimų dažnio (THR) (jei tai yra atsitiktiniai gedimai), atitinkantis ketvirtą saugos integruotumo lygį. Išsamūs reikalavimai A klasės įrangai pateikiami A priedo 27 rodyklėje. Jei užtikrinama teikiant paslaugas privaloma sauga, galima taikyti ne tokius griežtus su bėgių kelio įrangos THR dydžiais susijusius saugos reikalavimus.

Turi būti laikomasi A priedo 28 rodyklės patikimumo ir tinkamumo reikalavimų.

4.2.2.   Lokomotyvo ETCS funkcijos

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos. Jos apima visas funkcijas, kurių reikia traukiniui saugiai eksploatuoti. Funkcijos turi būti taikomos pagal A priedo 14 rodyklę. Šios funkcijos įgyvendinamos pagal A priedo 1, 2, 4, 13, 23, 24, 53 rodykles ir toliau nurodytas technines specifikacijas:

Ryšys su bėgių kelio kontrolės ir valdymo įranga. ETCS pirmo lygio priemonių informaciją atnaujinančio duomenų perdavimo funkcija pagal 7 skyriuje apibrėžtas sąlygas yra privaloma tik lokomotyvui. ETCS duomenų radijo funkcijos yra privalomos tik ETCS antro lygio arba ETCS trečio lygio priemonėse.

Priėmimas „Eurobalise“ sistema. Žr. A priedo 9, 36, 43 rodykles.

Priėmimas „Euroloop“ sistema. Žr. A priedo 15, 16, 50 rodykles.

Radijo ryšio ir radijo pranešimų protokolų valdymas. Žr. A priedo 10, 11, 12, 18, 19, 22, 39, 40 rodykles.

Ryšys su mašinistu

Pagalbinės lokomotyvo valdymo priemonės. Žr. A priedo 51 rodyklę.

Nuvažiuoto atstumo ir greičio informacijos teikimas. Žr. A priedo 51 rodyklę.

Ryšys su STM. Žr. A priedo 8, 25, 26, 36, 52 rodykles. Ši funkcija apima:

STM išvesties tvarkymą,

STM naudoti skirtų duomenų pateikimą,

STM perėjimų tvarkymą.

Traukinio automatinio sustabdymo ir lokomotyvo signalizacijos užtikrinimas. Žr. A priedo 6, 7, 31, 37 rodykles. Ši funkcija apima:

traukinio padėties nustatymą „Eurobalise“ koordinavimo sistemoje, kuri yra dinaminio greičio profilio kontrolės pagrindas,

dinaminio greičio profilio apskaičiavimą pagal jo užduotį,

dinaminio greičio profilio kontrolę jo užduoties vykdymo metu,

greičio kontrolės režimo pasirinkimą,

traukinio kontrolę pagal nacionalinius dydžius,

įsikišimo funkcijos apibrėžimą ir jos taikymą,

traukinio charakteristikų nustatymą.

Traukinio užbaigtumo (traukinio sąstato vientisumo) įrodymas – privalomas trečiam lygiui, pirmam arba antram lygiui nereikalaujama.

Įrangos darbinės būklės kontrolė ir veikimo gedimo režimo sąlygomis užtikrinimas. Ši funkcija apima:

lokomotyvo ETCS funkcijų įjungimą,

gedimo režimo techninės priežiūros užtikrinimą,

lokomotyvo ETCS funkcijų izoliavimą.

Kontrolei skirtų duomenų registravimo užtikrinimas. Žr. A priedo 5, 41, 55 rodykles.

Budrinamojo signalo funkcija. Žr. A priedo 42 rodyklę. Gali būti diegiama:

ne lokomotyve sumontuotoje ERTMS/ETCS sistemoje (žr. 5 skyrių) su neprivaloma sąsaja su lokomotyvui sumontuota ERTMS/ETCS sistema, arba

lokomotyve sumontuotoje ERTMS/ETCS sistemoje.

4.2.3.   Bėgių kelio ETCS funkcijos

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos bėgių kelio ETCS funkcijos. Jos apima visas ETCS funkcijas, reikalingas, kad tam tikras traukinys galėtų saugiai važiuoti keliu. Funkcijų taikymas turi atitikti A priedo 14 rodyklę. Šios funkcijos diegiamos pagal A priedo 1, 2, 4, 13, 23, 24, 31, 37, 53 rodykles ir toliau nurodytas technines specifikacijas:

ryšys su bėgių kelio signalizacijos įranga (blokavimas, signalas),

konkretaus traukinio vietos nustatymas „Eurobalise“ koordinavimo sistemoje (2 ir 3 lygiai),

bėgių kelio signalizacijos įrangos informacijos konvertavimas į standartinį formatą, skirtą lokomotyvui sumontuotai kontrolės ir valdymo įrangai,

eismo leidimų formavimas, įskaitant bėgių kelio aprašymą ir konkrečiam traukiniui skirtus įsakymus,

ryšys su lokomotyvui sumontuota kontrolės ir valdymo įranga. Jis apima:

perdavimą „Eurobalise“ sistema. Žr. A priedo 9, 43 rodykles,

informacijos atnaujinimą radijo ryšio įrangos priemonėmis. Žr. A priedo 18, 19, 21 rodykles. Informacijos atnaujinimas radijo ryšio įrangos priemonėmis yra svarbus tik pirmame lygyje, kuriame jis yra neprivalomas (taip pat žr. 7.2.6 skirsnį),

„Euroloop“ sistemą. Žr. A priedo 16, 50 rodykles. „Euroloop“ sistema yra svarbi tik pirmame lygyje, kuriame ji yra neprivaloma (taip pat žr. 7.2.6 skirsnį),

RBC radijo ryšį. Žr. A priedo 10, 11, 12, 39, 40 rodykles. RBC radijo ryšys yra svarbus tik pirmame ir trečiame lygyje,

informacijos apie laisvą bėgių kelią teikimas blokuotės sistemai. Ši funkcija būtina tik trečiame lygyje.

4.2.4.   EIRENE funkcijos

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos EIRENE balso ryšio ir duomenų perdavimo funkcijos:

su mašinisto kvietimais susijusios funkcijos,

operatyvinio radijo ryšio funkcijos,

duomenų perdavimas.

Šios funkcijos diegiamos pagal A priedo 32, 33 ir 48 rodyklėse nurodytas technines specifikacijas, o jų taikymas turi atitikti A priedo 54 rodyklę.

4.2.5.   ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

Išsamią šios sąsajos specifikaciją sudaro dvi dalys:

informacijos perkėlimo iš ERTMS funkcijų ir į jas ir ryšio protokolų saugos užtikrinimo specifikacija,

sąsajų tarp atskirų įrenginių specifikacija. Įrangos sąsajos yra aprašytos:

lokomotyvui sumontuotos įrangos – 4.2.6 skirsnyje („Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio lokomotyvui sumontuotos įrangos sąsajos“),

bėgių kelio įrangos – 4.2.7 skirsnyje („Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio bėgių kelio įrangos sąsajos“).

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamas oro tarpas tarp bėgių kelio ir lokomotyvo kontrolės ir valdymo įrangos. Jis apima:

fizinių, elektros ir elektromagnetinių parametrų vertes, kurių turi būti laikomasi, kad įranga saugiai veiktų,

naudotiną ryšio protokolą,

ryšio kanalo tinkamumą.

Taikomos šios specifikacijos:

Radijo ryšys su traukiniu.

A klasės radijo ryšio sąsajos turi veikti R-GSM dažnių juosta. Žr. A priedo 35 rodyklę. Protokolai turi atitikti A priedo 10, 18, 19, 39, 40 rodykles.

„Eurobalise“ ir „Euroloop“ sistemų ryšys su traukiniu.

„Eurobalise“ sistemos ryšio sąsajos turi atitikti A priedo 9, 43 rodykles. „Euroloop“ sistemos ryšio sąsajos turi atitikti A priedo 16, 50 rodykles.

4.2.6.   Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio lokomotyvui sumontuotos įrangos sąsajos

Šį pagrindinį parametrą sudaro trys dalys.

4.2.6.1.   ETCS ir STM sąsaja

Specialus perdavimo modulis (STM) leidžia lokomotyvui sumontuotai ETCS veikti geležinkelio linijose, kuriose yra įrengtos B klasės sistemos.

Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų ir B klasės sistemų STM sąsaja yra apibrėžta A priedo 4, 8, 25, 26 rodyklėse. A priedo 45 rodyklėje aprašoma K sąsaja. K sąsajos diegimas yra neprivalomas, tačiau jei ji diegiama, tai turi būti daroma pagal A priedo 45 rodyklę.

4.2.6.2.   GSM-R/ETCS

Sąsaja tarp A klasės radijo ir lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų. Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 4, 7, 20, 22, 34 rodyklėse.

4.2.6.3.   Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas

Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo funkcijos ir lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS sąsajos turi atitikti A priedo 44 rodyklės reikalavimus. Ši sąsaja tik papildo šį pagrindinį parametrą, jei nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įranga įrengiama kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį „Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas“).

4.2.7.   Vidinės kontrolės ir valdymo posistemio bėgių kelio įrangos sąsajos

Šį pagrindinį parametrą sudaro šešios dalys.

4.2.7.1.   Funkcinė sąsaja tarp RBC centrų

Ši sąsaja skirta apibrėžti duomenims, kuriais turi būti keičiamasi tarp gretimų radijo ryšio blokų centrų (RBC), siekiant užtikrinti, kad traukinių eismas iš vienos RBC teritorijos į kitos būtų saugus. Juo aprašoma:

„perduodančiosios“ RBC „priimančiajai“ RBC perduodama informacija,

„priimančiosios“ RBC „perduodančiajai“ RBC perduodama informacija.

Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 12 rodyklėje.

4.2.7.2.   Techninė sąsaja tarp RBC centrų

Tai – techninė sąsaja tarp dviejų RBC centrų. Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 58 rodyklėje.

4.2.7.3.   GSM-R/RBC

Tai – sąsaja tarp A klasės radijo ryšio sistemos ir bėgių kelio ETCS funkcijos. Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 4, 20, 22, 34 rodyklėse.

4.2.7.4.   „Eurobalise“ sistema ir LEU blokas

Tai – sąsaja tarp „Eurobalise“ sistemos ir bėgių kelio elektroninės įrangos bloko (LEU). Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 9 rodyklėje. Ši sąsaja tik papildo šį pagrindinį parametrą, jei „Eurobalise“ sistema ir LEU blokai yra įrengiami kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį „Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas“).

4.2.7.5.   „Euroloop“ sistema ir LEU blokas

Tai – sąsaja tarp „Euroloop“ sistemos ir LEU. Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 16 rodyklėje. Ši sąsaja tik papildo šį pagrindinį parametrą, jei „Euroloop“ sistema ir LEU blokai yra įrengiami kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį  „Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas“).

4.2.7.6.   ERTMS bėgių kelio įrangos parengiamojo montavimo reikalavimai

Tai – sąsaja tarp bėgių kelio A klasės įrangos ir bėgių kelio kontrolės ir valdymo posistemio infrastruktūros. Šie reikalavimai yra nurodyti A priedo 59 rodyklėje. Šioje rodyklėje aprašomos parengiamojo A klasės įrangos montavimo bėgių keliui priemonės.

4.2.8.   Raktų paskirstymas

Šis pagrindinis parametras skirtas su sauga susijusiems radijo ryšiu perduodamiems duomenims, apsaugotiems mechanizmais, kuriems reikia šifravimo raktų. Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės turi užtikrinti, kad būtų valdymo sistema, kuri kontroliuoja ir paskirsto raktus. Raktų paskirstymo sąsaja turi būti:

tarp įvairių infrastruktūros valdytojų raktų paskirstymo sistemų,

tarp geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų raktų paskirstymo sistemų,

tarp raktų paskirstymo sistemos ir lokomotyvui sumontuotos bei bėgių kelio ETCS įrangos.

Reikalavimai, taikomi raktų paskirstymui sąveikių regionų raktų paskirstymo sistemoms, yra nurodyti A priedo 11 rodyklėje.

4.2.9.   ETCS identifikatorių tvarkymas

Šis pagrindinis parametras skirtas bėgių kelio ir lokomotyvui sumontuotų mazgų įrangos unikaliems ETCS identifikatoriams. Reikalavimai yra nurodyti A priedo 23 rodyklėje. Šių kintamųjų dydžių skyrimas yra apibrėžtas A priedo 53 rodyklėje.

Lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos tiekėjai yra atsakingi už unikalių identifikatorių tvarkymą skirtame intervale, kaip apibrėžta A priedo 53 rodyklėje. Riedmenų valdytojai turi suteikti tvarkymo sistemą, kuri kontroliuoja ir tvarko įrangos identifikatorius visą jos eksploatacijos trukmę.

A priedo 53 rodyklėje valstybėms narėms yra paskirti identifikatorių intervalai. Valstybės narės yra atsakingos už šių intervalų skyrimo perkančiosioms organizacijoms jų valstybėje valdymą.

Bėgių kelio įrangą perkančios organizacijos yra atsakingas už unikalių identifikatorių tvarkymą joms paskirtame intervale. Infrastruktūros valdytojas turi suteikti tvarkymo sistemą, kuri kontroliuoja ir tvarko įrangos identifikatorius visą jos eksploatacijos trukmę.

4.2.10.   Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD)

Šiuo pagrindiniu parametru nurodomi reikalavimai bėgių kelio įrangai, naudojamai tikrinti, ar pravažiuojančių riedmenų ašių guolių temperatūra neviršijo tam tikro dydžio, ir šiai informacijai perduoti į valdymo centrą. Reikalavimai yra apibrėžti A priedo 2 priedėlyje.

Reikalavimai riedmenims, kuriuose įrengta lokomotyvo traukinio buvimo vietos nustatymo įranga, taip pat yra aprašyti TSS RS HS 4.2.11 skirsnyje.

4.2.11.   Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų, kurias turi sužadinti riedmenys, atitinkantys riedmenų TSS, charakteristikos.

Riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad riedmenys būtų tinkami naudoti su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis. Reikalavimai dėl riedmens charakteristikų yra nurodyti A priedo 1 priedėlyje. Šios charakteristikos yra apibrėžtos lentelėje nurodytuose HS riedmenų TSS ir riedmenų prekinių vagonų TSS skyriuose ir bus įtraukti į būsimas riedmenų TSS.

Parametras

Kontrolės ir valdymo posistemio TSS 1 priedas

HS riedmenų TSS

Riedmenų TSS, prekiniai vagonai

Riedmenų TSS, traukos vienetai – lokomotyvai, elektriniai bei dyzeliniai traukos riedmenys ir keleiviniai vagonai

Traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo TSS (HS)

Traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo TSS (CR)

Atstumai tarp ašių

2.1 įskait. 6 pav.

Dar nenurodyta

4.2.3.2

?

 

Rato geometrija

2.2 įskait. 7 pav.

4.2.10

5.4.2.3

?

 

Riedmens masė (mažiausia ašies apkrova)

3.1

4.1.2

4.2.3.2

?

 

Erdvė aplink ratus, kurioje negali būti metalinių dalių

3.2

Dar nenurodyta

6 (2) skyriuje

?

 

Metalinės riedmenų dalies masė

3.3

Dar nenurodyta

Galutinai nenustatytas reikalavimas

?

 

Rato medžiaga

3.4

Dar nenurodyta

5.4.2.3

?

 

Tariamoji varža tarp ratų

3.5

4.2.10e

4.2.3.3.1

?

 

Riedmens tariamoji varža

3.6

Dar nenurodyta

Nėra

?

 

Smėlio barstymo įrangos naudojimas

4.1

Dar nenurodyta

Nėra

?

 

Dar nenustatyta

Kompozicinių stabdžių trinkelės

4.2

Dar nenurodyta

Galutinai nenustatytas reikalavimas

?

 

Traukos srovė

5.1

Dar nenurodyta

Nėra

?

 

Elektromagnetinių stabdžių naudojimas

5.2

4.1.5, 4.2.15, 4.3.6

Nėra

?

 

 (3)

Elektros, magnetiniai, elektromagnetiniai laukai

5.3

4.1.9

Nėra

?

 

4.2.12.   Elektromagnetinis suderinamumas

Šis pagrindinis parametras yra sudarytas iš dviejų dalių.

4.2.12.1.   Vidinis kontrolės ir valdymo posistemio elektromagnetinis suderinamumas

Kontrolės ir valdymo įranga neturi kelti kitos kontrolės ir valdymo įrangos veikimo trikdžių.

4.2.12.2.   Riedmenų ir bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos elektromagnetinis suderinamumas

Jis apima elektromagnetinio suderinamumo (EMC) spinduliuotės intervalą (perduodama ir sukeliama traukos srovė ir kitos traukinyje sukeliamos srovės, elektromagnetinio lauko charakteristikos bei statiniai laukai), kurio turi būti laikomasi riedmenyse, kad būtų užtikrintas tinkamas bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos veikimas. Jis apima verčių matavimo aprašymą.

Bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos turi turėti charakteristikas, būtinas tam, kad jos būtų suderinamos su riedmenų TSS atitinkančiu riedmeniu.

A priedo 1 priede nurodomos traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos charakteristikos, būtinos, kad jos būtų suderinamos su riedmenimis. Šios charakteristikos bus įtrauktos į riedmenų TSS.

4.2.13.   ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama iš lokomotyvui sumontuotos ETCS sistemos mašinistui teikiama ir mašinisto į lokomotyvo ERTMS/ETCS įvedama informacija. Žr. A priedo 51 rodyklę.

Jis apima:

ergonomiką (įskaitant matomumą),

rodytinas ETCS funkcijas,

ETCS funkcijas, paleidžiamas mašinisto įvestimi.

4.2.14.   EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama iš lokomotyvui sumontuotos EIRENE sistemos mašinistui teikiama ir mašinisto į lokomotyvo EIRENE įvedama informacija. Žr. A priedo 32, 33, 51 rodykles.

Jis apima:

ergonomiką (įskaitant matomumą),

rodytinas EIRENE funkcijas,

siunčiamą su kvietimu susijusią informaciją,

gaunamą su kvietimu susijusią informaciją.

4.2.15.   Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinami:

duomenų registravimo įrenginio ir duomenų atsisiuntimo priemonės keitimasis duomenimis,

ryšio protokolai,

fizinė sąsaja,

duomenų registravimo ir jų naudojimo funkciniai reikalavimai.

Kiekvienoje valstybėje narėje tyrimo institucijos turi turėti galimybę pasinaudoti prieiga prie užregistruotų duomenų, atitinkančių privalomus oficialiosios ir tyrimo paskirties duomenų registravimo reikalavimus.

Žr. A priedo 4, 5, 41, 55 rodykles.

4.2.16.   Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas

Šiuo pagrindiniu parametru yra apibūdinama:

šviesą atspindinčiųjų ženklų charakteristikos,

išorinis mašinisto regos laukas. Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektai, kuriuos turi stebėti mašinistas, turi būti išdėstyti atsižvelgiant į išorinį mašinisto regos lauką, kaip apibrėžta geležinkelio eismo organizavimo ir valdymo TSS.

4.3.   Funkcinės ir techninės sąsajų su kitais posistemiais specifikacijos

4.3.1.   Sąsajos su traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo posistemiu

Visos nuorodos į TSS OPE CR yra dar galutinai nenustatyti reikalavimai, kurie dar turi būti patvirtinti po to, kai bus patvirtinta ši TSS.

4.3.1.1.   Eksploatacijos taisyklės

Europos paprastųjų geležinkelių tinklams bus taikomi kai kurie suvienodinti eksploatacijos reikalavimai, kurie bus aprašyti CR TSS „Traukinių naudojimas ir eismo valdymas“ (taip pat žr. 4.4 skirsnį „CCS TSS Eksploatacijos taisyklės“).

TSS OPE CR: 4.4 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.1.2.   ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja

Šia sąsaja apibūdinama iš lokomotyvui sumontuotos ERTMS ETCS mašinistui teikiama ir mašinisto į lokomotyvui sumontuotą ERTMS ETCS įvedama informacija. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.13 skirsnyje („ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

TSS OPE CR: 4.4 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.1.3.   EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja

Šia sąsaja apibūdinama iš lokomotyvui sumontuotos EIRENE mašinistui teikiama ir mašinisto į lokomotyvui sumontuotą EIRENE įvedama informacija. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.14 skirsnyje („EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja (DMI)“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemoms. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

TSS OPE CR: 4.4 skirsnis (dar turi būti patvirtintas)

4.3.1.4.   Sąsaja su duomenų, skirtų kontrolei vykdyti, registravimu

Ši sąsaja yra susijusi su duomenų registravimo ir jų naudojimo funkciniais reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.15 skirsnyje („Sąsaja su duomenų, skirtų kontrolei vykdyti, registravimu“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemoms. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

TSS OPE CR: 4.2.3.5 skirsnis (dar turi būti patvirtintas)

4.3.1.5.   Garantuojamieji traukinio darbiniai stabdymo parametrai ir charakteristikos

Kontrolės ir valdymo posistemis numato, kad turi būti užtikrinti garantuojamieji traukinio darbiniai stabdymo parametrai. Traukinių naudojimas ir eismo valdymo TSS bus apibrėžtos taisyklės garantuojamiesiems traukinio darbiniams stabdymo parametrams nustatyti. Riedmenų TSS turi būti apibrėžtas riedmenų darbinių stabdymo parametrų nustatymo būdas.

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

TSS OPE CR: 4.2.2.4 skirsnis (dar turi būti patvirtintas)

4.3.1.6.   Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų izoliavimas

Ši sąsaja yra susijusi su eksploatacijos reikalavimais lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų izoliavimui gedimo atveju. Kontrolės ir valdymo reikalavimai yra nustatyti 4.2.2 skirsnyje („Lokomotyvo ETCS funkcijos“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

TSS OPE CR: 4.4 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.1.7.   Raktų paskirstymas

Ši sąsaja yra susijusi su raktų paskirstymui taikomais reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.8 skirsnyje („Raktų paskirstymas“).

Ši sąsaja taikoma A klasės sistemai.

TSS OPE CR: Dar turi būti patvirtinta

4.3.1.8.   Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisai

Ši sąsaja yra susijusi su įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisų eksploatacijos reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.10 skirsnyje („Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD)“).

TSS OPE CR: 4.2.3.5.1 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.1.9.   Mašinisto budrinamasis signalas

Ši sąsaja yra susijusi su mašinisto budrinamojo signalo eksploatacijos reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.2 skirsnyje („Lokomotyvo ETCS funkcijos“).

TSS OPE CR: 4.3.3.7 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.1.10.   Smėlio barstymo įtaiso naudojimas

Ši sąsaja yra susijusi su eksploatacijos reikalavimais, kurių turi laikytis mašinistas, siekiant užtikrinti, kad smėlis nepablogintų bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo įrangos veikimo. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.11 skirsnyje („Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis“).

TSS OPE CR: šiuo metu į OPE TSS neįtraukta dėl kitokio išsamumo lygio: dar turi būti patvirtinta

4.3.1.11.   Išorinis mašinisto regos laukas

Ši sąsaja yra susijusi su išoriniu mašinisto regos lauku per kabinos priekinį stiklą. Kontrolės ir valdymo reikalavimai yra aprašyti 4.2.16 skirsnyje („Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas“).

TSS OPE CR: 4.3.2.2 skirsnis (dar turi būti patvirtinta)

4.3.2.   Sąsaja su riedmenų posistemiu

Visos nuorodos į sąsajas su CR riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS ir toliau yra galutinai nenustatyti reikalavimai. Traukos vienetai – tai lokomotyvai, elektriniai bei dyzeliniai traukos vienetai.

4.3.2.1.   Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis

Bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų charakteristikos turi būti tokios, kad tas sistemas įjungtų riedmenų TSS atitinkantys riedmenys. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas ir nuorodos į atitinkamas riedmenų TSS yra pateiktos 4.2.11 skirsnyje („Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis“).

4.3.2.2.   Riedmenų ir bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos elektromagnetinis suderinamumas

Ši sąsaja – tai elektromagnetinio suderinamumo (EMC) spinduliuotės intervalas (perduodama ir sukeliama traukos srovė ir kitos traukinyje sukeliamos srovės, elektromagnetinio lauko charakteristikos bei statiniai laukai), kurio turi būti laikomasi riedmenyse, kad būtų užtikrintas tinkamas bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos veikimas. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.12.2 skirsnyje („Riedmenų ir bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos elektromagnetinis suderinamumas“).

Riedmenų prekinių vagonų TSS: netaikoma

HS riedmenų TSS: 4.1.9 skirsnis:

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.3.   Garantuojamieji traukinio darbiniai stabdymo parametrai ir charakteristikos

Kontrolės ir valdymo posistemis nustato, kad turi būti užtikrinti garantuojamieji traukinio darbiniai stabdymo parametrai. Riedmenų TSS turi būti apibrėžtas riedmenų darbinių stabdymo parametrų nustatymo būdas. Traukinių eksploatacijos ir eismo valdymo TSS bus apibrėžtos taisyklės, skirtos garantuojamiesiems traukinio darbiniams stabdymo parametrams nustatyti.

Ši sąsaja taikoma A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

Riedmenų prekinių vagonų TSS: 4.2.4.1.2 skirsnis

HS riedmenų TSS: 4.1.5, 4.3.7, 4.3.9 skirsniai

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.4.   Lokomotyvui sumontuotų kontrolės ir valdymo antenų padėtis

„Eurobalise“ ir „Euroloop“ sistemų antenų padėtis riedmenyse turi būti tokia, kad būtų užtikrintas patikimas duomenų ryšys didžiausiuose leistinuose bėgių kelio geometrijos taškuose, kuriuos galima kirsti riedmenims. Turi būti atsižvelgta į riedmenų važiavimą ir būklę. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.2 skirsnyje („Lokomotyvo ETCS funkcijos“).

Ši sąsaja taikoma A klasės sistemai. B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

GSM-R antenos padėtis ant riedmenų stogo daugiausia priklauso nuo matavimų, kurie turi būti atlikti visų tipų riedmenyse, kartu atsižvelgiant į kitos antenos (naujos arba esamos) padėtį. Pagal bandymo sąlygas antenos bandymo rezultatas turi atitikti reikalavimus, aprašytus 4.2.5 skirsnyje („ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos“). Bandymo sąlygos taip pat yra aprašytos 4.2.5 skirsnyje („ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos“).

„Riedmenų TSS – Prekiniai vagonai“ (netaikoma)

„Riedmenų TSS – Greitieji riedmenys“: 0, 0.5 priedo 4.2.4 skirsnis.

„Riedmenų TSS – Traukos riedmenys ir keleiviniai vagonai“:

4.3.2.5.   Fizinės aplinkos sąlygos

Kontrolės ir valdymo įrangos, kuri turi būti traukinyje, klimato ir fizinės aplinkos sąlygos turi būti apibrėžtos remiantis geležinkelio linijų, kuriose traukinys yra skirtas eksploatuoti, infrastruktūros registrais ir A priedo A4 rodykle.

HS riedmenų TSS: 4.3.12 skirsnis

Riedmenų prekinių vagonų TSS: netaikoma

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.6.   Elektromagnetinis suderinamumas

Siekiant palengvinti visuotinį įrangos naudojimą naujų riedmenų, kuriuos leidžiama eksploatuoti transeuropiniame paprastųjų geležinkelių tinkle, lokomotyvui sumontuotame kontrolės ir valdymo mazge, elektromagnetinės sąlygos, kurios turi būti traukinyje, turi būti apibrėžtos vadovaujantis A priedo A6 rodykle. „Eurobalise“ ryšio sistemai taikomos A priedo 9 rodyklėje nurodytos specialios nuostatos.

B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

HS riedmenų TSS:

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.7.   Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų izoliavimas

Ši sąsaja yra susijusi su lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijų izoliavimu. Kontrolės ir valdymo reikalavimai yra nustatyti 4.2.2 skirsnyje („Lokomotyvo ETCS funkcijos“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės posistemių reikalavimus apibrėžia atsakingos valstybės narės (žr. B priedą).

HS riedmenų TSS: 4.2.4 skirsnis (turi būti papildyta)

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.8.   Duomenų sąsajos

Traukinio ir lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos duomenų sąsaja yra apibrėžta A priedo 7 rodyklėje.

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

HS riedmenų TSS: 4.2.4, 4.3.13 skirsniai

Riedmenų prekinių vagonų TSS nėra taikoma pirmo ir antro lygio ETCS.

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

Radijo ryšio ir riedmenų posistemio sąsajos reikalavimai yra nurodyti A priedo 33 rodyklėje.

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

Atitinkamą specifikaciją nustato:

Riedmenų prekinių vagonų TSS: netaikoma

HS riedmenų TSS: skirsnis

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.9.   Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisai

Ši sąsaja yra susijusi su, įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisų techniniais reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.10 skirsnyje („Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisas (HABD)“).

Atitinkamą specifikaciją nustato:

Riedmenų prekinių vagonų TSS: 4.2.3.3.2 skirsnis

HS riedmenų TSS: 4.2.11, 4.3.13 skirsniai

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.10.   Riedmens priekiniai žibintai

Ši sąsaja yra susijusi su riedmens priekinių žibintų spalvos ir šviesos ryškumo techniniais reikalavimais, skirtais užtikrinti tinkamą bėgių kelio įrangos ženklų ir drabužių su atšvaitais matomumą. Kontrolės ir valdymo reikalavimai yra aprašyti 4.2.16 skirsnyje („Bėgių kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas“).

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

HS riedmenų TSS: 4.2.20 skirsnis

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.11.   Mašinisto budrinamasis signalas

Ši sąsaja yra susijusi su mašinisto budrinamojo signalo techniniais reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.2 skirsnyje („Lokomotyvo ETCS funkcijos“).

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

HS riedmenų TSS: 4.2.2 skirsnis

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.12.   Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas

Tai – nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įtaiso ir nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo funkcijų sąsaja, reikalinga lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijoms užtikrinti.

Ši sąsaja su riedmenų TSS yra susijusi tik su pagrindiniu parametru, aprašytu 4.2.6.3 skirsnyje („Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas“), jei nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įranga yra tiekiama kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį „Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

HS riedmenų TSS: 4.2.4 skirsnis

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.13.   Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu

Ši sąsaja yra susijusi su duomenų registravimo techniniais reikalavimais. Kontrolės ir valdymo pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.15 skirsnyje („Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

Riedmenų prekinių vagonų TSS netaikoma.

HS riedmenų TSS: 4.3.13 skirsnis

Riedmenų traukos vienetų ir keleivinių vagonų TSS:

4.3.2.14.   Parengiamasis montavimas lokomotyve

Ši sąsaja yra susijusi su parengiamojo montavimo apimtimi riedmenyse su A klasės įranga, kaip aprašyta A priedo 57 rodyklėje.

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemoms.

HS riedmenų TSS: 4.2.4 skirsnis

4.3.3.   Sąsajos su posistemio infrastruktūra

4.3.3.1.   Traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos

Infrastruktūros įrenginiai užtikrina, kad traukinio buvimo vietos nustatymo sistema atitiktų 4.2.11 skirsnyje („Suderinamumas su bėgių kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis“) nurodytus reikalavimus.

Infrastruktūros TSS: nuoroda į CCS TSS bus įtraukta į būsimąją TSS siekiant užtikrinti, kad infrastruktūra galėtų atitikti CCS reikalavimus.

4.3.3.2.   Bėgių kelio antena

Bėgių kelio posistemių antenų padėtis turi būti tokia, kad būtų užtikrintas patikimas duomenų perdavimas didžiausiuose leistinuose bėgių kelio geometrijos taškuose, kuriuos galima kirsti riedmenims. Turi būti atsižvelgta į riedmenų važiavimą ir elgseną. Žr. 4.2.5 skirsnį („ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos“).

Ši sąsaja yra svarbi A klasės sistemai. Atitinkamus B klasės sistemų reikalavimus apibrėžia atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).

Infrastruktūros TSS: turi būti nustatyta atsižvelgiant į vėžės plotį.

4.3.3.3.   Fizinės aplinkos sąlygos

Klimato ir fizinės aplinkos sąlygos, kurios nusistovi eksploatuojant infrastruktūrą, infrastruktūros registre turi būti nurodytos remiantis A priedo A5 rodykle.

4.3.3.4.   Elektromagnetinis suderinamumas

Elektromagnetinės sąlygos, kurios turi būti infrastruktūroje, turi būti apibrėžtos remiantis A priedo A7 rodykle. „Eurobalise“ ryšio sistemai taikomos A priedo 9 rodyklėje pateiktos specialios nuostatos. Lokomotyvui sumontuota kontrolės ir valdymo įranga, atitinkanti A priedo A6 rodyklę ir A priedo 9 rodyklėje „Eurobalise“ sistemai pateiktus specialius reikalavimus, laikoma atitinkančia atitinkamus esminius reikalavimus.

4.3.4.   Sąsajos su energetikos posistemiu

4.3.4.1.   Elektromagnetinis suderinamumas

Elektromagnetinės sąlygos, kurios turi būti stacionariuose įrenginiuose, turi būti apibrėžtos remiantis A priedo A7 rodykle. „Eurobalise“ ryšio sistemai taikomos A priedo 9 rodyklėje pateiktos specialios nuostatos. Lokomotyvui sumontuota kontrolės ir valdymo įranga, atitinkanti A priedo A6 rodyklę ir A priedo 9 rodyklėje „Eurobalise“ sistemai pateiktus specialius reikalavimus, laikoma atitinkančia atitinkamus esminius reikalavimus.

4.4.   Eksploatacijos taisyklės

Specialiosios kontrolės ir valdymo posistemio eksploatacijos taisyklės yra išsamiai išdėstytos traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS.

4.5.   Techninės priežiūros taisyklės

Posistemio, kuriam taikoma ši TSS, techninės priežiūros taisyklės užtikrina 4 skyriuje nurodytuose pagrindiniuose parametruose pateiktų verčių atitiktį reikalaujamoms riboms visą įrangos eksploatacijos trukmę. Tačiau profilaktinės arba remonto techninės priežiūros metu posistemyje neturi būti galima pasiekti pagrindiniuose parametruose nurodytas vertes; techninės priežiūros taisyklės užtikrina, kad šių darbų metu nebūtų pažeidžiama sauga.

Kad būtų pasiekti šie rezultatai, turi būti laikomasi šių reikalavimų.

4.5.1.   Įrangos gamintojo atsakomybė

Posistemyje panaudotos įrangos gamintojas turi nurodyti:

visus techninės priežiūros reikalavimus ir procedūras (įskaitant tinkamo veikimo kontrolę, diagnozavimą ir bandymo metodus bei priemones), būtinas esminiams reikalavimams vykdyti ir šios TSS privalomuose reikalavimuose nurodytoms vertėms užtikrinti visą įrangos eksploatacijos trukmę (vežimas ir laikymas prieš įrengiant, įprastinis naudojimas, gedimai, remonto veiksmai, patikros ir techninės priežiūros veiksmai, eksploatacijos nutraukimas ir t. t.),

visus sveikatos ir saugos rizikos veiksnius, kurie gali daryti poveikį visuomenės ir techninės priežiūros personalui,

pirmosios geležinkelio linijos techninės priežiūros sąlygas (t. y. apibrėžiami geležinkelio linijos keičiamieji įrenginiai (LRU), patvirtintos suderinamos kompiuterinės ir programinės įrangos versijos, sugedusių LRU keitimas ir, pvz., LRU laikymo ir sugedusių LRU remonto sąlygos,

traukinio su sugedusia įranga eksploatavimo iki jo kelionės pabaigos arba iki dirbtuvių technines sąlygas (nevisavertis veikimo režimas techniniu požiūriu, pvz., iš dalies arba visiškai išjungtos, atskirtos nuo kitų funkcijas funkcijos ir t. t.),

patikras, atliktinas, kai įranga yra veikiama išskirtiniu įtempiu (pvz., viršijami aplinkos sąlygų apribojimai arba ypač stiprių smūgių atveju).

4.5.2.   Perkančiųjų organizacijų atsakomybė

Perkančiosios organizacijos turi:

užtikrinti, kad būtų apibrėžti visų komponentų, priklausančių šios TSS taikymo sričiai (nesvarbu, ar tai sąveikos sudedamosios dalys), techninės priežiūros reikalavimai, kaip aprašyta 4.5.1 skirsnyje („Įrangos gamintojo atsakomybė“),

nustatyti būtinas techninės priežiūros taisykles, svarbias visiems komponentams, priklausantiems šios TSS taikymo sričiai, atsižvelgiant į riziką dėl skirtingos posistemio vidaus įrangos sąveikos ir sąsajų su kitais posistemiais.

4.5.3.   Infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės pareigos

Už lokomotyvui sumontuotos arba bėgių kelio įrangos eksploatavimą atsakingas infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė:

parengia techninės priežiūros planą, kaip nurodyta 4.5.4 skirsnyje („Techninės priežiūros planas“).

4.5.4.   Techninės priežiūros planas

Techninės priežiūros planas turi būti grindžiamas nuostatomis, nurodytomis 4.5.1 („Įrangos gamintojo atsakomybė“), 4.5.2 („Perkančiųjų organizacijų“) ir 4.5.3 skirsniuose („Infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės pareigos“), ir jame turi būti bent šie dalykai:

įrangos naudojimo sąlygos pagal gamintojų nurodytus reikalavimus,

techninės priežiūros programų specifikacija (pvz., apibrėžiamos profilaktinės ir remonto techninės priežiūros kategorijos, didžiausias laiko tarpas tarp profilaktinės techninės priežiūros veiksmų ir atitinkamų atsargumo priemonių, kurių turi būti imtasi siekiant užtikrinti posistemio ir techninės priežiūros personalo saugą, atsižvelgiant į techninės priežiūros veiksmų trukdymą kontrolės ir valdymo posistemio naudojimas),

atsarginių dalių laikymo reikalavimai,

pirmosios geležinkelio linijos techninės priežiūros apibrėžtis,

sugedusios įrangos valdymo taisyklės,

reikalavimai dėl mažiausios techninės priežiūros personalo kompetencijos, atsižvelgiant į sveikatos ir saugos rizikos veiksnius,

techninės priežiūros personalo pareigų apibrėžtis (pvz., prieigai prie įrangos, apribojimų ir (arba) sistemos eksploatacijos pertrūkių valdymui, LRU keitimui, sugedusių LRU remontui, normalios sistemos eksploatacijos atkūrimui),

ETCS identifikatorių tvarkymo procedūros. Žr. 4.2.9 skirsnį („ETCS identifikatorių tvarkymas“),

būdai pateikti gamintojui informaciją apie saugai lemiamą svarbą turinčius įrangos defektus ir dažnus sistemos gedimus.

4.6.   Profesinės kvalifikacijos

Profesinės kvalifikacijos, būtinos kontrolės ir valdymo posistemiui eksploatuoti, yra nurodytos traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo TSS.

Kontrolės ir valdymo posistemio techninės priežiūros kompetencijos reikalavimai turi būti išsamiai aprašyti techninės priežiūros plane (žr. 4.5.4 skirsnį „Techninės priežiūros planas“).

4.7.   Sveikatos ir saugos sąlygos

Be techninės priežiūros planuose nurodytų reikalavimų, žr. 4.5 skirsnį („Techninės priežiūros taisyklės“), turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad būtų užtikrinta techninės priežiūros ir eksploatacijos personalo sveikata ir sauga pagal Europos teisės aktus ir su jais suderintus nacionalinius teisės aktus.

4.8.   Infrastruktūros ir riedmenų registrai

Kontrolės ir valdymo posistemis yra laikomas sudarytu iš dviejų sudedamųjų dalių:

lokomotyvui sumontuotos įrangos,

bėgių kelio įrangos.

Paprastųjų geležinkelių infrastruktūros ir riedmenų registro turinio reikalavimai, susiję su kontrolės ir valdymo įranga, yra nurodyti C priede („Geležinkelio linijoms ir traukiniams būdingos charakteristikos“).

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   Apibrėžtys

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 2 straipsnio d dalį:

Sąveikos sudedamosios dalys – tai bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas arba sukomplektuotas įrangos blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.

Kaip aprašyta 2 skyriuje, Kontrolės ir valdymo posistemį sudaro dviejų rūšių įranga, todėl direktyvos bendroji apibrėžtis gali būti patikslinta taip:

Kontrolės ir valdymo sąveikos sudedamosios dalys – tai nedaloma sudedamoji įrangos dalis, sudedamųjų dalių grupė arba įrangos mazgas, įtraukti arba ketinami įtraukti į bėgių kelio arba lokomotyvui sumontuotą įrangą, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.

5.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas

5.2.1.   Pagrindinės sąveikos sudedamosios dalys

Kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos sudedamosios dalys yra išvardytos:

5.1.a lentelėje – lokomotyvui sumontuotos įrangos,

5.2.a lentelėje – bėgių kelio įrangos.

Sąveikos sudedamoji dalis „saugos platforma“ yra apibrėžiama kaip statybinis blokas (bendrosios paskirties produktas, nepriklausantis nuo taikomosios sistemos), kurį sudaro kompiuterinė įranga ir pagrindo programinė įranga (programinė aparatinė įranga ir (arba) operacinė sistema ir (arba) pagalbinės priemonės), kuri gali būti naudojama sudėtingesnėms sistemoms kurti (bendrosios paskirties taikomosioms sistemoms, t. y. taikomųjų sistemų klasėms).

5.2.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas

5.1.a ir 5.2.a lentelėse nurodytos kontrolės ir valdymo pagrindinės sąveikos sudedamosios dalys gali būti jungiamos į didesnius vienetus. Po to grupė aprašoma pagal integruotų sąveikos sudedamųjų dalių funkcijas ir likusias sąsajas su grupei nepriklausiančia dalimi. Jei grupė yra šitaip sudaroma, ji laikoma sąveikos sudedamąja dalimi.

5.1.b lentelėje yra išvardytos lokomotyvui sumontuotos įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės.

5.2.b lentelėje yra išvardytos bėgių kelio įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės.

Jei nėra šioje TSS nurodytų privalomų specifikacijų sąsajai užtikrinti, atitikties deklaraciją galima gauti sugrupavus sąveikos sudedamąsias dalis.

5.3.   Sudedamųjų dalių eksploatacinės savybės ir specifikacijos

5 skyriaus lentelėse aprašoma kiekviena pagrindinė sąveikos sudedamoji dalis arba sąveikos sudedamųjų dalių grupė:

3 skiltyje – funkcijos ir sąsajos. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios sąveikos sudedamosios dalys turi funkcijų ir (arba) sąsajų, kurios yra neprivalomos.

4 skiltyje – privalomos kiekvienos funkcijos arba sąsajos atitikties vertinimo specifikacijos, kiek tai svarbu pagal atitinkamą 4 skyriaus skirsnį.

5 skiltyje – moduliai, kurie turi būti taikomi atliekant atitikties vertinimą, aprašytą šios TSS 6 skyriuje.

Atkreiptinas dėmesys, kad 4.5.1 skirsnio („Įrangos gamintojo atsakomybė“) reikalavimai yra taikomi kiekvienai pagrindinei sąveikos sudedamajai daliai arba sąveikos sudedamųjų dalių grupei.

5.1.a lentelė

Pagrindinės lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos sąveikos sudedamosios dalys

1

2

3

4

5

Nr.

Sąveikos sudedamoji dalis (SSD)

Charakteristikos

Konkretūs reikalavimai, vertintini remiantis A priedo n rodykle

Modulis

1

Lokomotyvui sumontuota ERTMS ETCS

Sauga

4.2.1

 

Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos

4.2.2

H2

arba

B su D

arba

B su F

Išskyrus:

nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimą

kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimą

 

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.5

 

RBC (antras ir trečias lygis)

 

Informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginys (neprivalomas pirmas lygis)

 

„Eurobalise“ sistemos oro tarpas

 

„Euroloop“ sistemos oro tarpas (neprivalomas pirmas lygis)

 

Sąsajos

 

STM (K sąsajos diegimas neprivalomas)

4.2.6.1

Lokomotyvui sumontuota ERTMS GSM-R

4.2.6.2

Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas

4.2.6.3

Raktų paskirstymo sistema

4.2.8

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.9

ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja

4.2.13

Raktų paskirstymas

4.3.1.7

Fizinės aplinkos sąlygos

4.3.2.5

EMC

4.3.2.6

Duomenų sąsajos. Tai taip pat apima budrinamąjį signalą (neprivalomas) ir traukinio sąstato vientisumą (tik trečias lygis)

4.3.2.8

Saugos informacijos įrašymo įrenginys

nėra

2

Lokomotyvui sumontuota saugos platforma

Sauga

4.2.1

H2

arba B su D

arba B su F

3

Saugos informacijos įrašymo įrenginys

Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos

4.2.2

H2

arba B su D

arba B su F

Tik duomenų registravimas kontrolei vykdyti

 

Sąsajos

 

 

JRU duomenų atsisiuntimo priemonė

4.2.15

Lokomotyvui sumontuota ERTMS/ETCS sistema

nėra

Aplinkos sąlygos

4.3.2.5

EMC

4.3.2.6

4

Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas

Sauga

4.2.1

H2

arba B su D

arba B su F

Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos

4.2.2

Tik nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas

 

Sąsajos

 

 

Lokomotyvui sumontuota ERTMS ETCS sistema

4.2.6.3

Aplinkos sąlygos

4.3.2.5

EMC

4.3.2.6

5

Išorinis STM

Funkcijos ir sauga

nėra

H2

arba B su D

arba B su F

Pagal nacionalines specifikacijas

 

Sąsajos

 

 

Lokomotyvui sumontuota ERTMS ETCS sistema

4.2.6.1

B klasės sistemos oro tarpas

Pagal nacionalines specifikacijas

nėra

Aplinkos sąlygos

Pagal nacionalines specifikacijas

nėra

EMC

Pagal nacionalines specifikacijas

nėra

6

Lokomotyvui sumontuota ERTMS/GSM-R

EIRENE funkcijos

4.2.4

H2

arba B su D

arba B su F

Duomenų ryšys tik antrame lygyje arba trečiame arba pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis

 

Sąsajos

 

 

Lokomotyvui sumontuota ERTMS ETCS

Tik antrame lygyje arba trečiame arba pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis

4.2.6.2

GSM-R

4.2.5

EIRENE mašinisto ir įrangos sąsaja

4.2.14

Aplinkos sąlygos

4.3.2.5

EMC

4.3.2.6


5.1.b lentelė

Lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės

Ši lentelė – tai tik struktūros pavyzdys. gali būti siūlomos kitos grupės


1

2

3

4

5

Nr.

Sąveikos sudedamoji dalis SSD

Charakteristikos

Konkretūs reikalavimai, vertintini remiantis A priedo n rodykle

Modulis

1

Lokomotyvui sumontuota saugos platforma

Lokomotyvui sumontuota ERTMS ETCS

Saugos informacijos įrašymo įrenginys

Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas

Sauga

4.2.1

 

Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos

4.2.2

H2

arba

B su D

arba

B su F

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.5

RBC (antras ir trečias lygis)

 

 

Informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginys (neprivalomas pirmas lygis)

 

„Eurobalise“ sistemos oro tarpas

 

„Euroloop“ sistemos oro tarpas (neprivalomas pirmas lygis)

 

Sąsajos

 

STM (K sąsajos diegimas neprivalomas)

4.2.6.1

Lokomotyvui sumontuota ERTMS GSM-R

4.2.6.2

Raktų paskirstymo sistema

4.2.8

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.9

ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja

4.2.13

Fizinės aplinkos sąlygos

4.3.2.5

EMC

4.3.2.6

Duomenų registravimo įrenginio (JRU) duomenų atsisiuntimo priemonė

4.2.15

Duomenų sąsajos. Tai taip pat apima budrinamąjį signalą (neprivalomas) ir traukinio sąstato vientisumą (tik trečias lygis)

4.3.2.8


5.2.a lentelė

Pagrindinės bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos sąveikos sudedamosios dalys

1

2

3

4

5

Nr.

Sąveikos sudedamoji dalis SSD

Charakteristikos

Konkretūs reikalavimai, vertintini remiantis 4 skirsniu

Modulis

1

RBC

Sauga

4.2.1

 

Bėgių kelio ETCS funkcijos

4.2.3

H2

arba B su D

arba B su F

Neįvertintas ryšys „Eurobalise“ sistemomis, informacijos atnaujinimas radijo ryšio įrangos priemonėmis ir „Euroloop“ sistema

 

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.5

 

Tik radijo ryšys su traukiniu

 

 

Sąsajos

 

 

Gretima RBC

4.2.7.1, 4.2.7.2

 

Bėgių kelio ERTMS GSM-R

4.2.7.3

 

Raktų paskirstymo sistema

4.2.8

 

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.9

 

Blokuotė

nėra

 

Aplinkos sąlygos

4.3.3.3

 

EMC

4.3.3.4

 

2

Informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginys

Sauga

4.2.1

 

Bėgių kelio ETCS funkcijos

4.2.3

H2

arba B su D

arba B su F

Neįvertintas ryšys „Eurobalise“ sistemomis, „Euroloop“ sistema ir antro ir trečio lygio funkcijos

 

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.5

 

Tik radijo ryšys su traukiniu

 

Sąsajos

 

Bėgių kelio ERTMS GSM-R

4.2.7.3

Raktų paskirstymo sistema

4.2.8

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.9

Blokuotė ir LEU

4.2.3

Aplinkos sąlygos

4.3.3.3

EMC

4.3.3.4

3

„Eurobalise“ sistema

Sauga

4.2.1

 

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.5

H2

arba B su D

arba B su F

Tik „Eurobalise“ sistemos ryšys su traukiniu

 

Sąsajos

 

 

LEU „Eurobalise“ sistema

4.2.7.4

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.9

Aplinkos sąlygos

4.3.3.3

EMC

4.3.3.4

4

„Euroloop“ sistema

Sauga

4.2.1

 

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.5

H2

arba B su D

arba B su F

Tik „Euroloop“ sistemos ryšys su traukiniu

 

Sąsajos

 

 

LEU „Euroloop“ sistema

4.2.7.5

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.9

Aplinkos sąlygos

4.3.3.3

EMC

4.3.3.4

5

LEU „Eurobalise“ sistema

Sauga

4.2.1

 

Bėgių kelio ETCS funkcijos

4.2.3

H2

arba B su D

arba B su F

Neįvertintas ryšys informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis, „Euroloop“ sistema ir antro bei trečio lygio funkcijos

 

Sąsajos

 

 

Bėgių kelio signalizacija

Nėra

„Eurobalise“ sistema

4.2.7.4

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.9

Aplinkos sąlygos

4.3.3.3

EMC

4.3.3.4

6

LEU „Euroloop“ sistema

Sauga

4.2.1

 

Bėgių kelio ETCS funkcijos

4.2.3

H2

arba B su D

arba B su F

Neįvertintas ryšys informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis, „Eurobalise“ sistema ir antro bei trečio lygio funkcijos

 

Sąsajos

 

 

Bėgių kelio signalizacija

Nėra

„Euroloop“ sistema

4.2.7.5

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.9

Aplinkos sąlygos

4.3.3.3

EMC

4.3.3.4

7

Bėgių kelio saugos platforma

Sauga

4.2.1

H2

arba B su D

arba B su F


5.2.b lentelė

Bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės

Ši lentelė – tai tik struktūros pavyzdys. Gali būti siūlomos kitos grupės


1

2

3

4

5

Nr.

Sąveikos sudedamoji dalis SSD

Charakteristikos

Konkretūs reikalavimai, vertintini remiantis 4 skirsniu

Modulis

1

Bėgių kelio saugos platforma

„Eurobalise“ sistema

LEU „Eurobalise“ sistema

Sauga

4.2.1

 

Bėgių kelio ETCS funkcijos

4.2.3

H2

arba B su D

arba B su F

Neįvertintas ryšys „Euroloop“ sistema ir antro bei trečio lygio funkcijos

 

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.5

 

Tik „Eurobalise“ sistemos ryšys su traukiniu

 

Sąsajos

 

Bėgių kelio signalizacija

Nėra

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.9

Aplinkos sąlygos

4.3.3.3

EMC

4.3.3.4

2

Bėgių kelio saugos platforma

„Euroloop“ sistema

LEU „Euroloop“ sistema

Sauga

4.2.1

 

Bėgių kelio ETCS funkcijos

4.2.3

H2

arba B su D

arba B su F

Neįvertintas ryšys „Eurobalise“ sistema ir antro bei trečio lygio funkcijos

 

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

4.2.5

 

Tik „Euroloop“ sistemos ryšys su traukiniu

 

Sąsajos

 

Bėgių kelio signalizacija

Nėra

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.9

Aplinkos sąlygos

4.3.3.3

EMC

4.3.3.4

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA

6.0.   Įvadas

Šios TSS taikymo srityje atitinkamų šios TSS 3 skyriuje nurodytų esminių reikalavimų vykdymą užtikrins 4 skyriuje ir sąveikos sudedamosioms dalims skirtame patikslinančiame 5 skyriuje nurodyta atitikties specifikacija, kurios vykdymą įrodo sąveikos sudedamosios dalies atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti vertinimo teigiamas rezultatas bei posistemio patikra, kaip aprašyta 6 skyriuje.

Vis dėlto, jei dalis esminių reikalavimų yra įvykdoma pagal nacionalines taisykles dėl:

a)

B klasės sistemų naudojimo (įskaitant nacionalines STM funkcijas);

b)

galutinai TSS nenustatytų reikalavimų;

c)

pagal Direktyvos 2001/16/EB 7 straipsnį nukrypti leidžiančių nuostatų;

d)

7.3 skirsnyje aprašytų specialių atvejų,

atliekamas atitikties vertinimas, už kurį pagal notifikavimo procedūras yra atsakingos atitinkamos valstybės narės.

6.1.   Sąveikos sudedamosios dalys

6.1.1.   Vertinimo procedūros

Sąveikos sudedamosios dalies (SSD) (ir (arba) sąveikos sudedamųjų dalių grupių) gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas prieš pateikdami ją į rinką parengia EB atitikties deklaraciją pagal Direktyvos 2001/16/EB 13.1 straipsnį ir IV priedą.

Sąveikos sudedamųjų dalių ir (arba) sąveikos sudedamųjų dalių grupių atitikties vertinimo procedūra, kaip apibrėžta šios TSS 5 skyriuje, atliekama taikant modulius, kaip nurodyta 6.1.2 skirsnyje („Moduliai“).

Kai kuriose šios TSS specifikacijose yra numatytos privalomos ir (arba) neprivalomos funkcijos. Notifikuotoji įstaiga:

patikrina, ar įdiegtos visos sąveikos sudedamajai daliai svarbios privalomos funkcijos,

patikrina, kurios neprivalomos funkcijos buvo įdiegtos,

ir atlieka atitikties vertinimą.

Tiekėjas EB deklaracijoje nurodo, kurios neprivalomos funkcijos yra įdiegtos.

Notifikuotoji įstaiga patikrina, kad sudedamojoje dalyje įdiegtos papildomos funkcijos nebūtų nesuderinamos su įdiegtomis privalomomis ar neprivalomomis funkcijomis.

6.1.1.1.   Specialus perdavimo modulis (STM)

STM turi atitikti nacionalinius reikalavimus, o už jo patvirtinimą yra atsakingos atitinkamos valstybės narės kaip nurodyta B priede.

STM sąsajos su lokomotyvui sumontuota ERTMS/ETCS sistema patikra reikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga atliktų atitikties vertinimą. Notifikuotoji įstaiga patikrina, ar valstybė narė patvirtino nacionalinę STM dalį.

6.1.1.2.   EB tinkamumo naudoti deklaracija

Kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos sudedamųjų dalių EB tinkamumo naudoti deklaracija nėra privaloma.

6.1.2.   Moduliai

Kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos sudedamųjų dalių vertinimui atlikti gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali iš 5.1A, 5.1B, 5.2A ir 5.2B lentelių pasirinkti modulius:

projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (B modulis) kartu su gamybos etapui taikoma produkcijos kokybės valdymo sistemos procedūra (D modulis), arba

projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (B modulis) kartu su produktų patikros procedūra (F modulis), arba

visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikros procedūra (H2 modulis).

Modulių aprašymas pateiktas šios TSS E priede.

D modulį (produkcijos kokybės valdymo sistema) galima pasirinkti, jei gamintojas gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui taiko notifikuotosios įstaigos patvirtintą ir patikrintą kokybės sistemą.

H2 modulį (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) galima pasirinkti tik tuomet, jei gamintojas projektavimui, gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui taiko notifikuotosios įstaigos patvirtintą ir patikrintą kokybės sistemą.

Kai kurie moduliai taikomi laikantis šių papildomų paaiškinimų:

Dėl E priede pateikto „B modulio“ (tipo patikra) aprašymo 4 skyriaus:

a)

turi būti atliekamas projekto patikrinimas ir įvertinimas;

b)

gamybos proceso patikrinimas ir įvertinimas neturi būti atliekamas, jei „B modulis“ (tipo patikra) yra taikomas kartu su „D moduliu“ (produkcijos kokybės valdymo sistema);

c)

gamybos proceso patikrinimas ir įvertinimas turi būti atliekamas, jei „B modulis“ (tipo patikra) yra taikomas kartu su „F moduliu“ (produktų patikra).

Dėl E priede pateikto „F modulio“ (produktų patikra) aprašymo 3 skyriaus statistinė patikra nėra leidžiama, t. y. visos sąveikos sudedamosios dalys turi būti išnagrinėtos atskirai.

Dėl „H2 modulio“ (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) 6.3 skirsnio turi būti atliekamas tipinis bandymas.

Kad ir koks modulis būtų pasirinktas, sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms taikomi pagrindinio saugos parametro (4.2.1 skirsnis „Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos“) reikalavimai, sertifikavimui yra taikomos A priedo 47, A1, A2 ir A3 rodyklių nuostatos.

Kad ir kuris modulis buvo pasirinktas, turi būti tikrinama, ar tiekėjo nurodymai dėl sąveikos sudedamosios dalies techninės priežiūros atitinka šios TSS 4.5 skirsnio („Techninės priežiūros taisyklės“) reikalavimus.

Jei taikomas B modulis (tipo patikra), tai daroma atliekant techninių dokumentų tyrimą (žr. B modulio (tipo patikra) aprašymo 3 skyrių ir 4.1 skirsnį).

Jei taikomas H2 modulis (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra), paraiškoje atlikti projekto patikrą turi būti visų elementų patvirtinamieji įrodymai, kad šios TSS 4.5 skirsnio („Techninės priežiūros taisyklės“) reikalavimai buvo įvykdyti.

6.2.   Kontrolės ir valdymo posistemis

6.2.1.   Vertinimo procedūros

Šiame skirsnyje aprašoma kontrolės ir valdymo posistemio patikros EB deklaracija. Kaip nurodyta 2 skyriuje, taikoma kontrolės ir valdymo posistemio įranga yra laikoma dviems mazgams:

lokomotyvui sumontuotai įrangai,

bėgių kelio įrangai.

Reikalaujama jų abiejų patikros EB deklaracijų.

Perkančiosios organizacijos arba jos Bendrijoje įsisteigusio atstovo prašymu notifikuotoji įstaiga atlieka lokomotyvo arba bėgių kelio įrangos EB patikrą pagal Direktyvos 2001/16/EB VI priedą.

Perkančioji organizacija pagal Direktyvos 2001/16/EB 18 straipsnio 1 dalį ir V priedą parengia kontrolės ir valdymo įrangos EB patikros deklaraciją.

EB patikros deklaracijos turinys turi atitikti Direktyvos 2001/16/EB V priedą. Į ją turi būti įtraukta sąveikos sudedamųjų dalių, kurios yra įrangos dalis, integravimo patikra; 6.1 ir 6.2 lentelėse yra nustatytos tikrintinos charakteristikos ir nurodytos privalomos taikyti specifikacijos.

Kai kuriose šioje TSS nurodytose specifikacijose yra numatytos privalomos ir (arba) neprivalomos funkcijos. Notifikuotoji įstaiga:

patikrina, ar įdiegtos visos įrangai privalomos funkcijos,

patikrina, ar įdiegtos visos neprivalomos funkcijos, kurių reikia diegiant konkrečią bėgių kelio arba lokomotyvo įrangą.

Notifikuotoji įstaiga patikrina, kad įrangoje įdiegtos papildomos funkcijos nebūtų nesuderinamos su įdiegtomis privalomomis ar neprivalomomis funkcijomis.

Informacija apie konkrečią įdiegtą bėgių kelio ir lokomotyvo įrangą pagal C priedą yra pateikiama infrastruktūros ir riedmenų registruose.

Bėgių kelio ir lokomotyvo įrangos EB patikros deklaracijoje turi būti visa informacija, kurią reikalaujama įtraukti į pirma nurodytus registrus. Registrai tvarkomi pagal sąveiką reglamentuojančios Direktyvos 2001/16/EB 24 straipsnį.

Lokomotyvo ir bėgių kelio įrangos EB patikros deklaracijos kartu su atitikties sertifikatais pakanka užtikrinti, kad bėgių kelio įranga veiks su atitinkamų charakteristikų lokomotyvui sumontuota įranga, kaip apibrėžta riedmenų ir infrastruktūros registruose, be papildomos posistemio EB patikros deklaracijos.

6.2.1.1.   Funkcinio lokomotyvui sumontuotos įrangos integravimo patikra

Turi būti atliekama riedmens lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos patikra. Į šią TSS įtraukti tik su sąveika susiję kontrolės ir valdymo įrangos, kuri nėra apibrėžta kaip A klasės įranga, patikros reikalavimai (pavyzdžiui, STM ir lokomotyvui sumontuotos ERTMS ETCS sąsaja).

Lokomotyvui sumontuotos įrangos funkcinė patikra gali būti atliekama tik pirma pagal 6.1 skyrių įvertinus įrangoje panaudotas sąveikos sudedamąsias dalis ir joms gavus EB atitikties deklaraciją. Notifikuotoji įstaiga įvertina, ar jos yra tinkamos taikyti (pvz., įdiegtos neprivalomos funkcijos).

Jei A klasės funkcijos galimybės jau patikrintos sąveikos sudedamosios dalies lygiu, papildomos patikros atlikti nereikalaujama.

Integravimo patikros bandymai atliekami siekiant įrodyti, jog įrangos komponentai buvo tinkamai sujungti ir susieti su traukiniu, kad būtų užtikrinta, jog reikalaujamos funkcijos ir tokiam įrangos naudojimui taikomos eksploatacinės savybės yra įdiegtos. Jei vienoda lokomotyvui montuojama kontrolės ir valdymo įranga yra sumontuota vienodose riedmenų dalyse, tų riedmenų dalių integravimo patikra turi būti atliekama tik kartą.

Turi būti tikrinama:

lokomotyvui montuojamos kontrolės ir valdymo įrangos montavimo teisingumas (pvz., atitiktis projektavimo taisyklėms, sujungtos įrangos tarpusavio ryšys, nesaugių sąveikų nebuvimas ir prireikus – konkrečios sistemos duomenų saugojimas),

sąsajų su riedmenimis veikimo teisingumas (pvz., traukinio stabdžių, budrinamojo signalo, traukinio sąstato vientisumo),

sąsajos su atitinkamų charakteristikų bėgių kelio kontrolės ir valdymo įranga veikimas (pvz., ETCS taikymo lygio, įdiegtų neprivalomų funkcijų),

gebėjimas saugos duomenų registruotuve skaityti visą reikiamą informaciją ir ją saugoti (prireikus diegiama ir ne ETCS sistemose).

Ši patikra gali būti atliekama depe.

Lokomotyvui sumontuotos įrangos sąsajos su bėgių kelio įranga patikrą sudaro gebėjimo suprasti sertifikuotos „Eurobalise“ sistemos ir (jei funkcijos lokomotyvui yra įdiegtos) „Euroloop“ sistemos duomenis bei gebėjimo užmegzti GSM-R ryšį patikra, jei tai yra balso ir (jei yra įdiegtos funkcijos) duomenų perdavimas.

Jei B klasės įranga taip pat yra įdiegta, notifikuotoji įstaiga patikrina, ar buvo įvykdyti atitinkamos valstybės narės nustatyti integravimo bandymo reikalavimai.

6.2.1.2.   Bėgių kelio įrangos funkcinio integravimo patikra

Turi būti atliekama infrastruktūroje sumontuotos bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos patikra. Šioje TSS pateikiami tik kontrolės ir valdymo įrangos, kuri nėra apibrėžiama kaip A klasės įranga, patikros reikalavimai, susiję su sąveika (pvz., EMC).

Bėgių kelio įrangos funkcinė patikra gali būti atliekama tik pirma pagal 6.1 skirsnį („Sąveikos sudedamosios dalys“) įvertinus įrangoje panaudotas sąveikos sudedamąsias dalis ir joms gavus EB atitikties deklaraciją. Notifikuotoji įstaiga įvertina, ar jos yra tinkamos taikyti (pvz., įdiegtos neprivalomos funkcijos).

Jei A klasės funkcijos galimybės jau patikrintos sąveikos sudedamosios dalies lygiu, papildomos patikros atlikti nereikalaujama.

Bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos ERTMS/ETCS dalies projekto TSS reikalavimai turi būti papildyti nacionalinėmis specifikacijomis, į kurias įtraukiama, pvz.:

geležinkelio linijos aprašymas, tokios charakteristikos, kaip nuolydžiai, atstumai, maršruto sudedamųjų dalių vieta ir „Eurobalise“ („Euroloop“) sistemos, saugotinos vietovės ir t. t.,

signalizacijos duomenys ir taisyklės, kurie turi būti tvarkomi ERTMS/ETCS sistema.

Integravimo patikros bandymai atliekami siekiant įrodyti, jog įrangos komponentai buvo tinkamai sujungti ir susieti su nacionalinio bėgių kelio įranga, kad būtų užtikrinta, jog reikalaujamos funkcijos ir tokiam įrangos naudojimui taikomos eksploatacinės savybės yra įdiegtos.

Turi būti išnagrinėtos šios bėgių kelio sąsajos:

A klasės radijo ryšio sistemos ir ERTMS/ETCS (prireikus – RBC arba informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginio),

„Eurobalise“ sistemos ir LEU,

„Euroloop“ sistemos ir LEU,

tarp gretimų RBC,

ERTMS/ETCS (RBC, LEU, informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginio) ir prireikus – blokuotės arba nacionalinės signalizacijos.

Turi būti tikrinama:

bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos ERTMS/ETCS dalies montavimo teisingumas (pvz., atitiktis projektavimo taisyklėms, sujungtos įrangos tarpusavio ryšys, nesaugių sąveikų nebuvimas ir prireikus – konkrečios sistemos duomenų saugojimas pagal pirma paminėtas nacionalines specifikacijas),

sąsajų su nacionalinio bėgių kelio įranga veikimo teisingumas,

sąsajos su atitinkamų charakteristikų lokomotyvui sumontuota įranga veikimas (pvz., ETCS taikymo lygio).

6.2.1.3.   Vertinimas pereinamaisiais etapais

Eksploatuojama bėgių kelio arba lokomotyvui sumontuota kontrolės ir valdymo įranga gali būti modernizuojama nuosekliais etapais pagal 7.2.3 ir 7.2.4 skirsnius. Kiekviename etape turi būti pasiekta tik jam taikomų TSS reikalavimų atitiktis, o kiti likusių etapų reikalavimai nėra vykdomi.

Šiame etape perkančioji organizacija notifikuotajai įstaigai gali pateikti paraišką atlikti įrangos vertinimą.

Neatsižvelgdama į tai, kuriuos modulius pasirinko perkančioji organizacija, notifikuotoji įstaiga patikrina, ar:

yra laikomasi šiam etapui taikomų TSS reikalavimų,

nepažeisti jau įvertinti TSS reikalavimai.

Jau įvertintų ir nepakeistų funkcijų, kurioms šis etapas neturi įtakos, iš naujo tikrinti nereikia.

Prie teigiamai įvertinus įrangą notifikuotosios įstaigos išduoto (-ų) sertifikato (-ų) yra pridedamos išlygos, nurodančios sertifikato (-ų) apribojimus pagal tai kurie TSS reikalavimai įvykdyti, o kurie – ne.

Išlygos nurodomos atitinkamai riedmenų ir (arba) infrastruktūros registre.

6.2.2.   Moduliai

Visi toliau nurodyti moduliai yra pateikti šios TSS E priede.

6.2.2.1.   Lokomotyvui sumontuota įranga

Lokomotyvui montuojamos įrangos patikros procedūrai atlikti perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas gali pasirinkti:

projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su gamybos etapui taikoma produkcijos kokybės valdymo sistemos procedūra (SD modulis), arba

projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su produktų patikros procedūra (SF modulis), arba

visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikros procedūra (SH2 modulis).

6.2.2.2.   Bėgių kelio įranga

Bėgių kelio įrangos patikros procedūrai atlikti perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas gali pasirinkti:

vieneto patikros procedūrą (SG modulis), arba

projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su gamybos etapui taikoma produkcijos kokybės valdymo sistemos procedūra (SD modulis), arba

projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su produktų patikros procedūra (SF modulis), arba

visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikros procedūra (SH2 modulis).

6.2.2.3.   Sąlygos, kuriomis taikomi lokomotyvui sumontuotos ir bėgių kelio įrangos patikros moduliai

SD modulį (produkcijos kokybės valdymo sistema) galima pasirinkti, jei perkančioji organizacija perka tik iš gamintojų, kurie gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui taiko notifikuotosios įstaigos patvirtintą ir patikrintą kokybės sistemą.

SH2 modulį (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) galima pasirinkti tik tuomet, jei visiems tikrintino posistemio projekto darbams (projektavimo, gamybos, surinkimo, montavimo) taikoma notifikuotosios įstaigos patvirtinta ir ištirta projektavimui, gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui skirta kokybės sistema.

Kad ir kuris modulis būtų pasirinktas, projekto patikrinimas ir vertinimas apima patikrinimą, ar buvo įvykdyti šios TSS 4.5 skirsnio („Techninės priežiūros taisyklės“) reikalavimai.

Kad ir kuris modulis būtų pasirinktas, taikomos A priedo 47, A1 ir, jei būtina, A2 bei A3 rodyklių nuostatos.

Pagal SB modulio (tipo patikros) 4 skyrių reikalaujama atlikti projekto patikrinimą ir įvertinimą.

Pagal SH2 modulio (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) 4.3 skirsnį reikalaujama atlikti tipinį bandymą.

Pagal

SD modulio (produkcijos kokybės valdymo sistema) 5.2 skirsnį,

SF modulio (produktų patikra) 7 skyrių,

SG modulio (vieneto patikra) 4 skyrių,

SH2 modulio (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) 5.2 skirsnį patikimumo tikrinimas visomis eksploatacinėmis sąlygomis yra apibrėžtas 0 („Lokomotyvui sumontuotos įrangos patikra“) ir 0 skyriuose („Bėgių kelio įrangos patikra“).

Lokomotyvui sumontuotos įrangos tinkamumo patvirtinimas

Lokomotyvui sumontuotos įrangos tinkamumo patvirtinimas visomis eksploatacinėmis sąlygomis turi būti tipinis bandymas. Jis gali būti atliekamas su vienu įrenginiu, atliekant bandomuosius važiavimus, kuriais siekiama patikrinti:

nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo matuoklių eksploatacines savybes,

kontrolės ir valdymo įrangos suderinamumą su riedmenų įranga ir aplinka (pvz., EMC), kad lokomotyvui montuojamą įrangą būtų galima montuoti kitiems tokio pat tipo lokomotyvams,

riedmenų suderinamumą su bėgių kelio kontrolės ir valdymo įranga (pvz., EMC aspektai, bėgių grandinių ir ašių skaitiklių veikimas).

Bandomieji važiavimai taikomi infrastruktūroje, kurioje patikras galima atlikti Europos paprastųjų geležinkelių tinklo charakteristikoms būdingomis sąlygomis (pvz., nuolydžiai, traukinio greitis, vibracija, traukos galia, temperatūra).

Jei bandymų rezultatai patvirtina, kad specifikacijų reikalavimai vykdomi ne visais atvejais (pvz., TSS atitiktis tik iki tam tikro greičio), išvados dėl atitikties TSS įrašomos atitikties sertifikate ir riedmenų registre.

Bėgių kelio įrangos tinkamumo patvirtinimas

Bėgių kelio įrangos tinkamumo patvirtinimas visomis eksploatacinėmis sąlygomis atliekamas taikant žinomų charakteristikų riedmenų bandomuosius važiavimus, o jo tikslas turi būti patikrinti riedmenų ir bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos suderinamumą (pvz., EMC aspektai, bėgių grandinių ir ašių skaitiklių veikimas). Šie bandomieji važiavimai taikomi su tinkamais žinomų charakteristikų riedmenimis, kad būtų galima patikrinti sąlygas, eksploatacijos metu galinčias pasitaikyti (pvz., traukinio greitis, traukos galia).

Bandomaisiais važiavimais taip pat yra tikrinamas traukinio mašinistui iš bėgių kelio įrangos teikiamos informacijos suderinamumas su fiziniu maršrutu (pvz., greičio apribojimai ir t. t.).

Jei šioje TSS numatytų bėgių kelio įrangos patikros specifikacijų dar nėra, bėgių kelio įrangos patikimumas tikrinamas atitinkamais eksploataciniais bandymais (turi apibrėžti šią bėgių kelio įrangą perkančioji organizacija).

6.2.2.4.   Techninės priežiūros vertinimas

Už techninės priežiūros atitikties vertinimą yra atsakinga valstybės narės įgaliota institucija. F priede yra aprašoma procedūra, kuria ši institucija nustato, kad techninės priežiūros priemonės atitinka šios TSS nuostatas, ir užtikrina, kad visą posistemio eksploatavimo trukmę būtų laikomasi pagrindinių parametrų ir esminių reikalavimų.

6.1 lentelė

Lokomotyvui sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos patikros reikalavimai

1

2

2a

3

4

5

Nr.

Aprašymas

Pastabos

CC sąsajos

Sąsajomis susieti TSS posistemiai

Charakteristikos, vertintinos remiantis šios TSS 4 skyriumi

1

Sauga

Notifikuotoji įstaiga užtikrina saugos patvirtinimo proceso išsamumą, įskaitant saugos atvejį

 

 

4.2.1

2

Lokomotyvui sumontuotos ETCS funkcijos

Šias funkcijas atlieka lokomotyvui sumontuota ERTMS/ETCS SSD

 

 

4.2.2

Pastabos:

 

 

 

Budrinamojo signalo kontrolė

Jei budrinamojo signalo kontrolė yra išorinė, gali būti sąsaja tarp budrinamojo signalo įtaiso ir lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS jam sustabdyti

OPE

RST

4.3.1.9

4.3.2.11

Traukinio sąstato vientisumo kontrolė: jei traukinio nustatymai yra skirti trečiam lygiui, traukinio sąstato vientisumo kontrolės funkcija turi būti užtikrinta riedmenų buvimo vietos nustatymo įranga

Sąsaja tarp lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS ir riedmenų buvimo nustatymo įrangos

RST

4.3.2.8

3

EIRENE funkcijos

Šias funkcijas atlieka lokomotyvui sumontuotos ERTMS/GSM-R SSD

 

 

4.2.4

Duomenų ryšys tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas) arba antrame ir trečiame lygyje

 

 

 

4

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

Šias funkcijas atlieka lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS ir

ERTMS/GSM-R SSD

CC bėgių kelio įranga

 

4.2.5

Radijo ryšys tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas) arba antrame ir trečiame lygyje

 

 

 

„Euroloop“ sistemos ryšys yra neprivalomas

 

 

 

5

Raktų paskirstymas

Raktų paskirstymo saugumo nuostatos

 

OPE

4.2.8

4.3.1.7

6

ETCS identifikatorių tvarkymas

ETCS identifikatorių tvarkymo nuostatos

 

OPE

4.2.9

7

Sąsajos

 

 

 

 

 

STM

Notifikuotoji įstaiga turi patikrinti, ar atitinkamos valstybės narės išduoti integravimo bandymo reikalavimai buvo įvykdyti

Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS ir išorinio STM SSD

 

4.2.6.1

 

Lokomotyvui sumontuota ERTMS/GSM-R

 

Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS ir ERTMS/GSM-R SSD

 

4.2.6.2

 

Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas

Ši sąsaja nėra svarbi, jei įranga yra tiekiama kaip sudedamųjų dalių grupė

Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS ir nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo SSD

RST

4.2.6.3

4.3.2.12

 

ETCS DMI

Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS SSD dalis

 

OPE

4.2.13

 

EIRENE DMI

Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/GSM-R SSD dalis

 

 

4.3.1.2

4.2.14

 

 

 

OPE

4.3.1.3

 

Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimu

Saugos informacijos registruotuvo SSD dalis

 

 

4.2.15

 

 

 

OPE

RST

4.3.1.4

4.3.2.13

 

 

 

 

Darbiniai traukinio stabdymo parametrai

Pritaikymo prie atitinkamų riedmenų patikra

 

OPE

4.3.1.5

 

RST

4.3.2.3

 

Izoliavimas

 

 

OPE

4.3.1.6

 

RST

4.3.2.7

 

Antenos įrenginys

 

 

RST

4.3.2.4

 

Aplinkos sąlygos

Tinkamo kontrolės ir valdymo veikimo patikra aplinkos sąlygomis.

Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatacijos sąlygomis.

 

RST

4.3.2.5

 

EMC

Tinkamo kontrolės ir valdymo veikimo patikra aplinkos sąlygomis.

Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatacijos sąlygomis.

 

RST

4.3.2.6

 

Duomenų sąsajos

Lokomotyvui sumontuotos ERTMS/ETCS SSD dalis.

 

RST

4.3.2.8; 4.3.2.11

 

Tinkamas sąsajos su traukiniu veikimas.

Ši sąsaja apima budrinamąjį signalą (neprivalomas) ir traukinio sąstato vientisumą (tik trečias lygis)

 

OPE

4.3.1.9


6.2 Lentelė

Bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos patikros reikalavimai

1

2

2a

3

4

5

Nr.

Aprašymas

Pastabos

CC sąsajos

Sąsajomis susieti TSS Posistemiai

Charakteristikos, vertintinos remiantis šios TSS 4 skyriumi

1

Sauga

Notifikuotoji įstaiga užtikrina saugos patvirtinimo proceso išsamumą, įskaitant saugos atvejį

 

 

4.2.1

2

Bėgių kelio ETCS funkcijos

Šias funkcijas atlieka diegiamos RBC centrų, LEU įrenginių ir informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginių SSD

 

 

4.2.3

3

EIRENE funkcijos

Duomenų ryšys tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu arba antrame ir trečiame lygyje

 

 

4.2.4

4

ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos

Šias funkcijas atlieka diegiama RBC centrų, informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginių, „Eurobalise“ sistemų, „Euroloop“ sistemos ir GSM-R bėgių kelio įranga

CC lokomotyvui sumontuota įranga

 

4.2.5

Radijo ryšys tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas) arba antrame ir trečiame lygyje

 

 

 

„Euroloop“ sistemos ryšys yra neprivalomas

 

 

 

5

Raktų paskirstymas

Raktų paskirstymo saugumo nuostatos

 

OPE

4.2.8

4.3.1.7

6

ETCS identifikatorių tvarkymas

ETCS identifikatorių tvarkymo nuostatos

 

OPE

4.2.9

7

HABD

 

 

OPE

4.2.10

RST

4.3.1.8

4.3.2.9

8

Sąsajos

RBC ir RBC

Tik antrame ir trečiame lygyje

Tarp gretimų RBC

 

4.2.7.1

GSM-R bėgių kelio

Tik antrame ir trečiame lygyje arba antrame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas)

Tarp RBC arba informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginių ir bėgių kelio GSM-R

 

4.2.7.3

„Eurobalise“ sistema/LEU

Ši sąsaja nėra svarbi, jei įranga yra tiekiama kaip sudedamųjų dalių grupė

Tarp kontrolės ir valdymo SSD

 

4.2.7.4

„Euroloop“ sistema/LEU

„Euroloop“ sistema yra neprivaloma

Tarp kontrolės ir valdymo SSD

 

4.2.7.5

Ši sąsaja nėra svarbi, jei įranga yra tiekiama kaip sudedamųjų dalių grupė

 

 

 

Antenos įrenginys

 

 

IN

4.3.3.2

Aplinkos sąlygos

Tinkamo kontrolės ir valdymo įrangos veikimo patikra aplinkos sąlygomis.

Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatacijos sąlygomis.

 

IN

4.3.3.3

EMC

Tinkamo kontrolės ir valdymo įrangos veikimo patikra aplinkos sąlygomis.

Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatacijos sąlygomis.

 

IN

ENE

4.3.3.4

4.3.4.1

9

Traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų suderinamumas

Charakteristikas turi sužadinti riedmenys

 

RST

4.2.11

4.3.1.10

IN

4.3.2.1

4.3.3.1

10

Riedmenų ir traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų elektromagnetinis suderinamumas

 

 

RST

4.2.12.2

4.3.2.2

Suderinamumas su traukinio žibintais

Šviesą atspindinčių prie bėgių kelio įrengtų ženklų ir atšvaitus turinčių drabužių charakteristikos

 

RST

4.2.16

4.3.2.10

Suderinamumas su išoriniu mašinisto regos lauku

Bėgių kelio įrangos, kuri turi būti matoma mašinistui, montavimas

 

OPE

4.2.16

4.3.1.11

7.   KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1.   Bendrosios nuostatos

Šiame skyriuje bendrais bruožais aprašoma TSS įgyvendinimo strategija ir su tuo susiję techniniai sprendimai, t. y. sąlygos, kuriomis turėtų būti pereinama prie A klasės sistemų. Turi būti atsižvelgta į tai, kad TSS įgyvendinimas retkarčiais turi būti derinamas su kitų TSS įgyvendinimu.

2–6 skyriai ir visos specialiosios 7.3 punkto nuostatos toliau visiškai taikomos kontrolės ir valdymo posistemiui kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/16/EB.

7.2.   Specialūs kontrolės ir valdymo posistemio TSS įgyvendinimo klausimai

7.2.1.   Bendrieji perėjimo kriterijai

Kontrolės ir valdymo posistemyje išskiriamos dvi traukinio automatinio sustabdymo ir radijo ryšio sistemų klasės (A ir B).

Suprantama, kad A klasės sistemų negalima sumontuoti iš karto visuose esamuose paprastųjų geležinkelių maršrutuose dėl tokių priežasčių kaip ekonominės aplinkybės ir diegimo pajėgumo aspektai. Perėjimo nuo esamos padėties (nevienodų sistemų) (B klasė) prie A klasės sistemų laikotarpiu bus galimi keli sąveikos sprendimai, kurie galėtų būti įgyvendinti pagal šią TSS. Šie sprendimai taikomi ir Europos paprastųjų geležinkelių infrastruktūrai, įskaitant jungiamąsias geležinkelių linijas, ir Europos paprastųjų geležinkelių traukiniams. Toliau pateikiami keli iliustruojamieji pavyzdžiai:

ERTMS/ETCS sistemose numatomi moduliai, vadinami STM (Specialūs perdavimo moduliai), kuriais turi būti papildyta ETCS, kad traukiniuose būtų galima įrengti atitinkamus STM, kad jų eismas galėtų vykti eksploatuojama dar nesuvienodinta infrastruktūra. Pagal kitą sprendimą infrastruktūroje gali būti sumontuotos ir A, ir B klasės sistemos.

Daugelyje iš 15 senųjų ES valstybių narių jau pradėtas GSM-R sistemų diegimas visos šalies mastu. Pirmąsias šių nacionalinių tinklų tarpusavio sąsajas numatoma sukurti iki 2004 m., o netrukus ir kituose tinkluose. Kai kurie geležinkeliai pasirinko sprendimą, pagal kurį judrioji įranga yra suprojektuojama taip, kad ji gali veikti abiejose sistemose (dviejų režimų = GSM-R ir >=1 analoginis radijo ryšys), kiti nusprendė pasirinkti abiejų klasių įrangą tinkle, bet tik vienos klasės įrangą traukiniuose. GSM-R sistema neturi „STM“. Lokomotyvų radijo ryšio įranga, turinti papildomus sąsajos su B klasės radijo ryšio sistemomis mazgus (dviejų režimų), gali veikti ir B klasės geležinkelių tinklo linijose, jei yra būtent tam suprojektuota. Šis sprendimas – tai tik tarpinis sprendimas, leidžiantis greitai pakeisti tarptautinio eismo traukinius.

7.2.1.1.   Perėjimo būdai

Eksploatuojamos sistemos ir būsimoji suvienodinta sistema sudarytos iš infrastruktūros ir lokomotyvui montuojamų sistemos komponentų. Todėl turi būti numatytos abiejų rūšių įrangos perėjimo strategijos. Šioje dalyje aptariami perėjimo nuo B prie A klasės būdai ir pateikiami pavyzdžiai.

Perėjimo strategijose ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į šių dalių skirtumus:

traukinio radijo ryšio (B klasės įrangos su A klasės įranga),

traukinio automatinio sustabdymo (B klasės įrangos su A klasės įranga),

traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos,

įkaitusių ašidėžių nustatymo sistemos,

EMC.

Kiekvienai iš pirmiau nurodytų dalių gali būti taikomas kitoks perėjimo būdas.

Galimi perėjimo nuo B klasės prie A klasės traukinio automatinio sustabdymo sistemos būdai yra apibūdinti toliau pateiktais pavyzdžiais.

1 paveikslas

Image

1 paveiksle nurodytas perėjimas iš pradinės būklės, kai yra tik nesuderinamos sistemos (pažymėta „PRADŽIA“), į galutinę būklę (pažymėta „TIKSLAS“).

Toliau pateiktuose dviejuose paveiksluose nurodyti du galimi kraštutiniai perėjimo iš dabartinės būklės į būsimąją būklę būdai.

2 paveikslas

Image

2 paveiksle nurodytas perėjimo procesas, kai iš pradžių yra investuojama tik į lokomotyvui montuojamą įrangą. Galimas techninis sprendimas yra vadinamasis STM, kurį galima susieti su lokomotyvui montuojamos ETCS pagrindiniais įtaisais ir kuris iš eksploatuojamų sistemų gaunamą informaciją paverčia tokia forma, kurią gali apdoroti ETCS branduolys. Visuose nagrinėjamo geležinkelių parko riedmenyse įdiegus ETCS branduolį kartu su atitinkamomis B klasės sistemomis, bėgių kelio įranga gali būti pakeista į ETCS arba naujai įrengtos geležinkelių linijos gali būti tiesiamos remiantis ETCS sistema. Šiose linijose gali būti išmontuota eksploatuojama B klasės sistema.

3 paveikslas

Image

3 paveiksle nurodytas kitas kraštutinis perėjimo procesas. Šiuo atveju atitinkamų geležinkelių eksploatuojamose geležinkelio linijose būtų papildomai įrengiama ETCS sistema. Be nacionalinės sistemos, visose geležinkelio linijose įrengus ETCS sistemą, riedmenų lokomotyvui sumontuota įranga gali būti keičiama ETCS sistema. Visuose nagrinėjamuose riedmenyse įrengus ETCS sistemą, gali būti išmontuojama nacionalinės sistemos bėgių kelio įranga.

4 paveikslas

Image

4 paveiksle nurodytas abiejų pirma aprašytų kraštutinių būdų derinys. Galimi perėjimo būdai turi būti tarp šių dviejų ribų. Praktiškai tai turėtų būti abiejų būdų derinys.

5 paveikslas

Image

5 paveiksle nurodytas pavyzdys, kai riedmenų lokomotyvui montuojama ETCS įranga ir bėgių kelio ETCS įranga sumontuojama kai kuriose geležinkelio linijų atkarpose. Šis metodas sumažintų pradines investicijas, būtinas norint pasinaudoti sistema kaip visuma (t. y. lokomotyvui sumontuota ir bėgių kelio įranga atkarpose, kuriose ji yra įrengta). Tačiau kartu tai reiškia tam tikrą riedmenų naudojimo tinkle apribojimą.

Tinkamos perėjimo strategijos pasirinkimas iš esmės priklauso nuo įrengtų geležinkelio linijų, įrengtų riedmenų ir planuojamo naujų riedmenų bei papildomos geležinkelio linijų įrangos įsigijimo derinio.

Kartu turėtų būti apsvarstyti tarptautiniai koridoriai ir riedmenų naudojimas tarptautiniam susisiekimui. Jei geležinkelio linijos perėjimas nenumatomas ir joje yra tik B klasės įranga, sąveikus atitinkamos B klasės sistemos naudojimas gali būti užtikrintas STM.

Tačiau perėjimo etapais kitoms geležinkelio įmonėms bet kuriuo metu turi būti suteikta prieiga prie to tinklo. Riedmuo su tinkama ETCS lokomotyvui sumontuota įranga ir eksploatuojama sistema, kaip aprašyta B ir C prieduose, visuomet turi būti tinkamas važiuoti atitinkama geležinkelio linija.

7.2.2.   Vykdymo laiko suderinimo kriterijai

7.2.2.1.   Įvadas

ETCS ir GSM-R – tai kompiuterinės sistemos, kurių technologijos raida yra spartesnė ir dėl to galima trumpesnė jų naudojimo trukmė, palyginti su dabartine tradicine geležinkelio signalizacijos ir ryšių įranga. Todėl joms reikia taikyti aktyviais, o ne atsakomaisiais veiksmais grindžiamą diegimo strategiją, kad sistema nepasentų anksčiau nei ji būtų visiškai įdiegta.

Neatsižvelgiant į tai, priėmus sprendimą dėl pernelyg išskaidyto diegimo visame Europos geležinkelių tinkle, daugiausia išilgai transeuropinių geležinkelių koridorių, poreikis užtikrinti atgalinį suderinamumą ir sąsajas su įvairiausia senstelėjusia įranga labai padidintų sąnaudas ir eksploatacines pridėtines išlaidas. Be to, sutaupyti laiko bei sąnaudų ir sumažinti riziką būtų galima suderinus bendruosius įvairių nacionalinių įgyvendinimo strategijų elementus, pvz., bendromis pirkimų iniciatyvomis, bendradarbiaujant atliekant sistemų patikimumo tikrinimą ir sertifikavimo darbus.

Kadangi, atrodo, tokia aktyviais veiksmais grindžiama įgyvendinimo strategija yra būtina visam perėjimo procesui įgyvendinti, konkrečiomis patvirtintinomis paprastųjų geležinkelių tinklo galimybėmis turi būti atsižvelgta į dabartinį šių technologijų diegimo lygį, planuojamą spartą ir svarbius ekonominius, eksploatacinius, techninius ir finansinius veiksnius, turinčius įtakos minėtam diegimui.

Šiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad ETCS ir GSM-R sistemos turi aiškiai būti skiriamos, atsižvelgiant į dabartinę perėjimo visoje Europoje būklę ir jo kliūčių mastą bei apimtį – tai GSM-R ir ETCS diegimui paprastųjų geležinkelių tinkle suteikia skirtingą loginį pagrindą. Minėtas skirtingas pagrindas išsamiau bus aprašytas kituose šios dalies skyriuose.

7.2.2.2.   GSM-R – diegimo pagrindas

Dabartinis GSM-R diegimo veiklos mastas visame Europos geležinkelių tinkle (šiuo metu apie 100 000 km 11-oje iš senųjų 15 ES valstybių narių) ir 4–5 metų perspektyva, kurios paprastai reikia tokiems diegimo darbams atlikti, rodo, kad pagrindžiant diegimą reikės išspręsti tris svarbiausius klausimus:

užtikrinti GSM-R paslaugų nenutrūkstamumą tarp valstybių, išvengiant „juodųjų kelio ruožų“ kai kuriuose Bendrijos regionuose,

suderinti perėjimo vykdymo laiko derinimą visoje Europoje, siekiant labai sumažinti lėšų ir laiko sąnaudas, susijusias su galimu poreikiu išlaikyti dvi analoginio ir skaitmeninio ryšio infrastruktūras bei lokomotyvo įrangą,

išvengti „dviejų greičių“ Europos tarp 15 senųjų ir naujųjų ES valstybių narių. Turi būti pasiektas suartėjimas – tikslas, kurio siekti padeda vykdomos esminio naujų valstybių narių geležinkelio tinklų modernizavimo programos.

7.2.2.3.   GSM-R – diegimo taisyklės

Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad GSM-R infrastruktūra užtikrinamas greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemų ryšys, dabar ankstesnėms sistemoms taikomi diegimo kriterijai turėtų būti vienodai taikomi paprastiesiems geležinkeliams.

Bėgių kelio įrenginiai:GSM-R įrengimas yra privalomas, jei tai:

nauji CCS įrangos radijo ryšio dalies įrenginiai,

jau eksploatuojama modernizuota CCS įrangos radijo ryšio dalis, pakeičianti posistemio funkcijas arba eksploatacines savybes.

Lokomotyvui sumontuoti įrenginiai:GSM-R sumontavimas riedmenims, skirtiems naudoti geležinkelio linijoje, kurioje yra bent vienas ruožas, kuriame įrengtos A klasės sąsajos (net jei jos sumontuotos prie B klasės sistemos), yra privalomas, jei tai:

nauji CCS įrangos radijo ryšio dalies įrenginiai,

jau eksploatuojama modernizuota CCS įrangos radijo ryšio dalis, pakeičianti posistemio funkcijas arba eksploatacines savybes.

Senosios sistemos:Valstybės narės užtikrina, kad TSS B priede nurodytų senųjų sistemų funkcijos ir jų sąsajos turi likti tokios, kokios šiuo metu nurodytos, išskyrus pakeitimus, kurie galėtų būti laikomi būtinais šių sistemų su sauga susijusiems trūkumams sumažinti. Valstybės narės suteikia būtiną informaciją apie savo senąsias sistemas, kurios reikia įrangai, užtikrinančiai A klasės įrangos sąveiką su jų senąja B klasės įranga, kurti ir sertifikuoti.

Kad būtų galima vykdyti aktyviais veiksmais grindžiamą diegimą, valstybės narės taip pat yra raginamos skatinti ir remti GSM-R sistemų montavimą vykdant rekonstrukcijos arba techninės priežiūros darbus, turinčius įtakos visai jau eksploatuojamai infrastruktūrai, kuriems reikia ne mažiau kaip dešimt kartų didesnių investicijų nei GSM-R įrangai diegti.

7.2.2.4.   ERTMS/ETCS – diegimo pagrindas

7.2.2.4.1.   Įvadas

Šiandieninėmis aplinkybėmis turi būti numatytas kitoks ERTMS/ETCS diegimo paprastosiose sistemose pagrindimas, kuriuo būtų atsižvelgta į visokeriopą signalizacijos sistemų perėjimo sudėtingumą, su tuo susijusias išlaidas ir numatomą ilgesnę turto eksploatavimo trukmę, palyginti su GSM-R. Tačiau tokios kliūtys jokiu būdu neturėtų sumenkinti bendrųjų diegimo principų, aprašytų 7.2.2.1 punkte, visų pirma būtinumo išlaikyti pakankamą diegimo spartą, ypač pagrindiniuose Transeuropinio geležinkelių tinklo (TEN) koridoriuose ir magistralinėse linijose.

7.2.2.4.2.   ETCS-Net koridoriaus principas

Siekiant suderinti lyg ir nesuderinamus uždavinius – išvengti padriko diegimo su pastebimu investicijų suvaržymu – manoma, kad būtina apibrėžti pradinį geležinkelių projektų branduolį, kuriame ERTMS/ETCS diegimą iš tiesų galima pagrįsti „ištisinio“ verslo (paslaugų) požiūriu, kadangi tai nesukuria tokių nepriimtinų kliūčių, pvz., didelių diegimo išlaidų. Atsižvelgus į tokius pagrindinius uždavinius ir pasitarus su šio ūkio sektoriaus atstovais buvo pripažinta, kad toks branduolys turėtų būti kuriamas remiantis susieta svarbiausių transeuropinio geležinkelių tinklo koridorių grupe. Šiuo metodu siekiama trijų tikslų:

i)

leisti sukurti sąveikią visą Europą apimančią geležinkelių magistralę (toliau – ETCS-Net), kuri leistų kurti naujas ir geresnės kokybės geležinkelių paslaugas, galinčias padidinti geležinkelių eismo konkurencingumą, visų pirma tų rinkos segmentų, kuriuose yra didžiausios augimo galimybės, pvz., tarptautinio krovinių vežimo;

ii)

sutelkti tarpvalstybines koordinavimo pastangas ir finansavimo priemones, atsižvelgiant į paspartėjusį ir didesnio masto ERTMS/ETCS diegimą visuose pagrindiniuose transeuropinio geležinkelių tinklo maršrutuose;

iii)

siekti „kritinės masės“, kad ERTMS/ETCS taptų rinkos pasirenkamu naujos ir modernizuojamos paprastųjų geležinkelių tinklo signalizacijos projektų sprendimu visoje Europoje.

Toliau pateikta ETCS-Net schema. Išsamus jį sudarančių koridorių sąrašas yra pateiktas H priede.

Image

Siekiant užtikrinti, kad būtų sukurtas darnus tinklas, tapsiantis pagrindu geresnėms ištisinio eismo paslaugoms kurti, kaip aprašyta pirma, ETCS-Net kuriamas greitųjų (4) ir paprastųjų geležinkelių linijose. ERTMS/ETCS diegimą pirmosiose reglamentuoja Sprendimas 2002/731/EB, o toliau apibūdinti antrosioms taikomi diegimo principai.

Siekiant, kad tokia magistralė padėtų iš esmės perprojektuoti tarptautinio vežimo geležinkeliais paslaugas per klientų manymu pagrįstą laiką, būtina nustatyti gana ambicingą visiško įgyvendinimo trukmę. Atsižvelgiant į įvairius tam įtakos turinčius veiksnius (pvz., turimi investicijų ištekliai, geležinkelių ir tiekimo įmonių projektavimo (projektų valdymo) gebėjimai, tarpvalstybinio veiksmų koordinavimo poreikis), 10–12 metų laikotarpį būtų galima nurodyti kaip orientacinę šio darbo trukmę.

7.2.2.4.3.   Pradinis branduolys

Kad visą ETCS-Net būtų galima sukurti per tokį laikotarpį, manoma, jog būtina diegimo procesą pagreitinti išrenkant keletą projektų (toliau – pradinis branduolys), pagal kuriuos ETCS diegimas būtų privalomas. Taikant tokį metodą iš esmės diegimas vyksta pagal trijų lygių principą, t. y.:

Image

Siekiant sumažinti tokio privalomo etapo finansinį poveikį, pagal į pradinį branduolį įtrauktinų projektų atrankos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į jų tinkamumą gauti kur kas didesnį Bendrijos finansavimą nei paprastai numatoma signalizacijos darbams. Paprastųjų geležinkelių prioritetinių projektų sąrašas, nustatytas transeuropinio tinklo gairėse (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 884/2004/EB (5), ir visi kapitalinės geležinkelių statybos (modernizavimo) darbai, kuriuos finansuoja Struktūriniai fondai (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999 (6) ir (arba) sanglaudos fondai (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1264/1999 (7), turi būti laikomi sudarančiais tokį „pradinį branduolį“.

Pradinis branduolys turi tapti pirmuoju žingsniu visiškai ETCS-Net įdiegti kaip pirma aprašyta. Tačiau kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia, jog būtų matoma diegimo strategija (darbų vykdymo laikas ir planavimas), kuria bus remiamos kitų koridorių nacionalinės atkarpos, neatitinkančios „pradinio branduolio“ kriterijų. Kad užtikrintų tokį matomumą, valstybės narės turės parengti nacionalinius ERTMS įgyvendinimo planus, kuriuose bus numatyti įvairūs 7.2.2.6 punkte apibūdinti diegimo klausimai.

Dabartinės ETCS-Net magistralės dydis vėlesniame etape galėtų būti persvarstytas (galbūt ateityje iš naujo nagrinėjant šią TSS), kad būtų atsižvelgta į iš tiesų ją diegiant padarytą pažangą ir nuolat kintančius vežimo rinkų poreikius.

Pagrindžiant diegimą riedmenų požiūriu turi būti atsižvelgta į tai, kad iš esmės ERTMS/ETCS – tai sistema, sudaryta iš infrastruktūros ir lokomotyvui montuojamų sudedamųjų dalių. Todėl labai svarbu, kad iš naujo pagrindžiant diegimą nuosekliai būtų apsvarstytos šios dvi sistemos sudedamosios dalys, nes jos turi būti suderintos, kad sistema galėtų veikti. Be to, infrastruktūros atveju turi būti tinkamai apvarstyta, kaip sumažinti visų privalomų etapų, kurie galėtų būti nustatyti, finansinį poveikį.

„Ribinių išlaidų“ metodas, pagal kurį lokomotyvo ERTMS/ETCS montavimas susiejamas su pagrindiniais sprendimais dėl investicijų, – geriausias galimas būdas užtikrinti, kad toks tikslas būtų pasiektas. Tai pirmiausia taikoma naujų riedmenų arba kapitalinio modernizavimo darbų, kurių tik nedidelę visų investicijų dalį sudaro signalizacijos įrangos, kuri turi būti pradėta eksploatuoti, ir jos montavimo vertė, pirkimui. Patvirtinus tokią strategiją ilgesniu laikotarpiu bus skatinamas scenarijus, kai, jei tai nauji riedmenys, lokomotyvui sumontuota ETCS įranga yra parduodamas turtas.

7.2.2.4.4.   Parengiamojo montavimo strategija

Parengiamasis montavimas – tai lokomotyvo arba bėgių kelio ERTMS/ETCS ir GSM-R įrangos arba kitos ETCS ir GSM-R veikti reikalingos įrangos montavimas (pvz., kabelių ir elektros laidų, vamzdžių, mechaninės įrenginio armatūros, sąsajų, elektros tiekimo arba kitos specialiosios signalizacijos arba ryšių įrangos montavimas), kurio tikslas – užtikrinti tam tikrą ERTMS parengties visiškam A klasės reikalavimų įgyvendinimui etapą.

Šio metodo tikslas – ERTMS parengtį užtikrinti atliekant parengiamojo montavimo darbus dideliuose infrastruktūros statybos arba modernizavimo objektuose arba riedmenų montavimą gamykloje (8). Tai leidžia vėliau sumažinti visos ERTMS/ETCS arba GSM-R įrangos, atitinkančios A klasės reikalavimus, diegimo sąnaudas. Tačiau ERTMS parengties lygis turi būti nustatytas pagal konkrečias kiekvieno projekto technines, eksploatacijos bei ekonomines ypatybes ir A klasės reikalavimus atitinkančios įrangos montavimo terminus.

Todėl yra manoma, kad būtina nustatyti hierarchinį parengiamojo montavimo metodą, grindžiamą „parengiamojo montavimo etapų“ principu. Numatoma, kad tai turėtų apimti etapus nuo paprasčiausio išankstinio ploto užsakymo, vamzdynų ir mechaninės armatūros montavimo (1 etapas) iki visų komponentų, kurie per nominaliąją įrangos montavimo trukmę nepasensta (3 etapas). Išsamūs parengiamojo montavimo reikalavimai turi būti nustatyta 57 (lokomotyvui montuojama įranga) ir 59 pogrupiuose (bėgių kelio įranga), kurie turi būti pridėti prie A priedo.

7.2.2.5.   ERTMS/ETCS – diegimo taisyklės

Visos pirmesniame punkte pateiktos išvados turi būti apibrėžtos taip:

Bėgių kelio įrenginiai:ERTMS/ETCS montavimas yra privalomas, jei tai yra:

nauji CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalies įrenginiai,

jau eksploatuojama modernizuota CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalis, pakeičianti posistemio funkcijas arba eksploatacines savybes.

Geležinkelio infrastruktūros projektų, atitinkančių vieną iš šių kriterijų, sąrašas:

turi būti įtraukti į pagal Transeuropinio tinklo gaires nustatytą paprastųjų geležinkelių prioritetinių projektų sąrašą, pateiktą Sprendimo Nr. 884/2004/EB II priede,

turi būti tinkami daugiau 30 % bendrų projekto išlaidų sudarančiai paramai iš struktūrinių fondų (Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999) ir (arba) Sanglaudos fondų (Reglamentas (EB) Nr. 1264/1999) gauti.

Kitų į sąrašą pagal pirma išvardytus kriterijus neįtrauktų ir transeuropinio paprastųjų geležinkelių tinklo, kaip nurodyta 2004 m. birželio 7 d. Sprendimo Nr. 884/2004/EB pataisyme, dalį sudarančių naujų arba modernizavimo projektų atveju atliekamas parengiamasis įrangos montavimas iki 1 parengiamojo montavimo etapo, kaip apibrėžta 7.2.2.4.4 ir 7.2.3.2 punktuose. Į pradinį branduolį neįtrauktos ETCS-Net magistralės linijos turi atitikti 3 parengiamojo montavimo etapą tiek, kiek tai siejasi su minėtu parengiamuoju montavimu.Kad būtų galima vykdyti aktyviais veiksmais grindžiamą diegimą, valstybės narės taip pat yra raginamos skatinti ir remti ERTMS/ETCS sistemų montavimą vykdant rekonstrukcijos arba techninės priežiūros darbus, turinčius įtakos visai jau eksploatuojamai infrastruktūrai, kuriems reikia ne mažiau kaip dešimt kartų didesnių nei ERTMS/ETCS įrangai diegti investicijų.Lokomotyvui sumontuoti įrenginiai:Jei ERTMS/ETCS montavimas yra privalomas, riedmenys, skirti eksploatuoti paprastųjų geležinkelių infrastruktūrose, montuojami pagal nacionalinę perėjimo strategiją, ją suderinus su bendruoju ES planu, kaip aprašyta 7.2.2.6 punkte, taikant toliau nurodytas išimtis.ERTMS/ETCS montavimas, jei būtina papildomai montuojant atitinkamus specialius perdavimo modulius (STM), reikalingus B klasės sistemoms veikti, yra privalomas, jei tai yra:

nauji CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalies įrenginiai,

jau eksploatuojama modernizuota CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalis, pakeičianti posistemio funkcijas arba eksploatacines savybes,

jau eksploatuojamų riedmenų „kapitalinis modernizavimas“ (9).

Pradiniam branduoliui priklausantys tarpvalstybinio susisiekimo riedmenys.ERTMS/ETCS parengiamasis montavimas iki 1 parengiamojo montavimo etapo, kaip apibrėžta 7.2.2.4.4 ir 7.2.4.4 punktuose, jei tai yra:

nauji CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalies įrenginiai,

jau eksploatuojama modernizuota CCS įrangos traukinio automatinio sustabdymo dalis, pakeičianti posistemio funkcijas arba eksploatacines savybes.

Riedmenys, numatyti eksploatuoti transeuropiniame paprastųjų geležinkelių tinkle, kaip apibrėžta 2004 m. birželio 7 d. Sprendimo Nr. 884/2004/EB pataisyme. 3 parengiamojo montavimo etapas taikomas riedmenims, numatytiems eksploatuoti ETCS-Net magistralėje.Senosios sistemos:Valstybės narės užtikrina, kad TSS B priede nurodytų senųjų sistemų funkcijos bei jų sąsajos liktų tokios, kokios šiuo metu yra nurodytos, išskyrus pakeitimus, kurie galėtų būti laikomi būtinais šių sistemų su sauga susijusiems trūkumams sumažinti. Valstybės narės suteikia būtiną informaciją apie savo senąsias sistemas, kurios reikia įrangai, užtikrinančiai A klasės įrangos sąveiką su jų senąja B klasės įranga, kurti ir jos saugai sertifikuoti.

7.2.2.6.   Nacionaliniai ERTMS diegimo planai ir bendrasis ES planas

Atsižvelgiant į pirma išdėstytą diegimo pagrindimą ir 7.2.2.3 bei 7.2.2.4.4 punktuose nurodytas privalomąsias taisykles, valstybės narės turi parengti oficialų nacionalinį ERTMS įgyvendinimo paprastųjų geležinkelių tinkle planą, kuriame būtų numatytas ERTMS/ETCS ir GSM-R diegimas.

ERTMS/ETCS įgyvendinimas ETCS-Net magistralėje, kaip aprašyta 7.2.2.4 punkte, yra atskaitos taškas minėtam nacionaliniam planui parengti. Pagrindinis to plano tikslas – nustatyti specialiai pritaikytą ERTMS/ETCS diegimo įpareigojimų sąrašą „vietoj“ bendrųjų nurodymų, įgyvendintų „pradiniame branduolyje“. Tačiau numačius tokį lankstumą negali sumažėti „pradiniame branduolyje“ jau nustatytų įpareigojimų (10) mastas.

Nacionaliniuose planuose visų pirma turi būti numatytos šios dalys:

tiestinos geležinkelio linijos: aiškiai nurodytos nacionalinės linijos arba atkarpos, kuriose numatytas įgyvendinimas. Tai pirmiausia taikoma ETCS-Net plane pažymėtų (11) tarpvalstybinių koridorių nacionalinėms atkarpoms. Atsižvelgiant į aplinkybes greitųjų geležinkelių atkarpų, įtrauktų į ETCS-Net magistralę, požiūriu turi būti tinkamai apsvarstyti nacionaliniai ERTMS/ETCS diegimo planai, apie kuriuos pranešta pagal Sprendimą 2002/731/EB,

techniniai reikalavimai: būtinos įvairių diegiamų sistemų techninės charakteristikos (pvz., balso arba duomenų kokybės tinklo, skirto diegiamoms GSM-R sistemoms, ERTMS/ETCS funkcinis lygis, tik ERTMS/ETCS arba tipiniai įrenginiai),

diegimo strategija ir planavimas: įgyvendinimo plano schema (įskaitant darbų sekos ir atlikimo laiko nustatymą),

perėjimo strategija: numatoma pasirinktų nacionalinių geležinkelio linijų arba atkarpų infrastruktūros ir riedmenų posistemių perėjimo strategija (pvz., A klasės ir B klasės sistemų įrengimas greta, perėjimas nuo B klasės prie A klasės įrangos numatytą dieną, perėjimu grindžiamas, ETCS pagrįstų sprendimų spragoms užpildyti, tokių kaip SCMT (12) arba ribota kontrolė, įgyvendinimas),

galimi apribojimai: galimų veiksnių, kurie galėtų turėti įtakos įgyvendinimo plano vykdymui, apžvalga (pvz., signalizacijos darbai, į kuriuos įtraukti didesnio masto infrastruktūros darbai, tarpvalstybinio eismo nenutrūkstamumo užtikrinimas).

Šie nacionaliniai planai į bendrąjį ES planą turi būti galutinai įtraukti per šešis mėnesius nuo paskelbimo apie juos. Minėto bendrojo plano tikslas turėtų būti suteikti atitinkamas žinias, turinčias padėti įvairiems suinteresuotiems asmenims priimti sprendimus, visų pirma Komisijai skiriant finansinę paramą geležinkelių projektams ir tam tikrais atvejais – įvairių nacionalinių įgyvendinimo planų vykdymo laikui arba įgyvendinimo strategijoms suderinti, jei manoma, kad būtina užtikrinti susietą visumą. Šį bendrą procesą galima pavaizduoti taip:

Image

Be to, bendrajame ES plane pateikiami diegimo programos, skirtos įvairiems numatomiems įgyvendinimo darbams nuo planavimo iki įgyvendinimo, metmenys.

Bendrasis ES planas bus pridėtas prie šios TSS, svarstymo metu juo pakeičiant pradiniame branduolyje dabar apibrėžtas privalomas įgyvendinamas dalis. Po to:

Visi su kontrolės ir valdymo posistemių montavimu susiję darbai turi būti perkančiųjų organizacijų pagrįsti pagal šį bendrąjį ES planą, be visų kitų taikomų galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Valstybės narės turės laiku patikslinti nacionalinius ERTMS įgyvendinimo planus, jei manoma, kad tai yra būtina suderinimui su bendruoju ES planu užtikrinti. Visų pirma tokiu patikslinimu užtikrinama, kad valstybės narės patvirtinta perėjimo strategija, ypač taikomoji riedmenims, netrukdytų siekti ETCS-Net strateginio tikslo ir neatimtų galimybės dalyvauti naujiems dalyviams laikantis bendruoju ES planu numatytų terminų ir reikalavimų.

Jei suderinti nacionalinį planą ir bendrąjį ES planą nėra tikslinga, privalomas pradinio branduolio planas toliau taikomas atskirai valstybei narei.

Bendrasis ES planas ir nacionaliniai ERTMS įgyvendinimo planai turi būti nuolatos tikslinami dokumentai, kurie turėtų būti atnaujinami, kad būtų atsižvelgta į tikrąją diegimo eigą kiekvienos valstybės narės ir visos Europos geležinkelių tinkle.

7.2.3.   Įgyvendinimas: infrastruktūra (stacionarioji įranga)

Direktyvoje 2001/16/EB apibrėžtų kategorijų geležinkelio linijoms taikomi šie reikalavimai:

linijos, skirtos keleiviniam susisiekimui,

linijos, skirtos mišriajam vežimui (keleivių ir krovinių),

specialiai suprojektuotos arba modernizuotos linijos, skirtos krovinių vežimui,

keleivių mazgai,

krovinių mazgai, įskaitant mišriojo vežimo terminalus,

linijos, jungiančius pirma paminėtas sudedamąsias dalis.

Kontrolės ir valdymo posistemyje numatyta dviejų klasių (A ir B) traukinio automatinio sustabdymo ir radijo ryšio sistemos. Pirmiau minėtose geležinkelio linijose, kuriose šiuo metu nėra A klasės įrangos, bus įdiegtos:

A klasės funkcijos ir sąsajos pagal A priede nurodytas specifikacijas arba

A klasės funkcijos ir sąsajos pagal A priede nurodytas specifikacijas su B klasės funkcijomis ir sąsajomis pagal B priedą, arba

B klasės funkcijos ir sąsajos pagal B priedą ir A klasės parengiamasis montavimas, arba

tik B klasės funkcijos ir sąsajos pagal B priedą.

Jei geležinkelio linijose pagal šios TSS taikymo sritį nebus įdiegtos A klasės sistemos, valstybė narė turi imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jos senajai B klasės sistemai arba sistemoms skirtą išorinį specialų perdavimo modulį (STM). To paisant turi būti deramai atsižvelgiama į tai, kad būtų užtikrinta atvira STM rinka teisingomis komercinėmis sąlygomis. Tais atvejais, kai dėl techninių arba komercinių priežasčių (13) STM diegimas per atitinkamą laiką negali būti užtikrintas (14), atitinkama valstybė narė turi komitetui pranešti tokios problemos priežastis ir apie jai sušvelninti skirtas priemones, kurias ji numato vykdyti, kad suteiktų galimybę, ypač užsienio operatoriams, patekti į jos infrastruktūrą.

7.2.3.1.   Papildoma B klasės įranga geležinkelio linijoje, kurioje įrengta A klasės įranga

Geležinkelio linijai, kuriai įrengta ETCS ir (arba) GSM-R sistema, galima įrengti papildomą B klasės įrangą, kad pereinamuoju etapu būtų galima eksploatuoti su A klasės įranga nesuderinamus riedmenis. Eksploatuojamą lokomotyvui sumontuotą B klasės įrangą leidžiama naudoti kaip atsarginę įrangą, papildančią A klasės sistemą: tai neleidžia infrastruktūros valdytojui reikalauti, kad tokia geležinkelio linija važiuotų sąveikūs traukiniai su lokomotyvui sumontuotomis B klasės sistemomis.

Jei sumotuojamos ir vienu metu eksploatuojamos A ir B klasės sistemos, lokomotyve vienu metu gali veikti abi sistemos, jei tai numatyta nacionaliniuose techniniuose reikalavimuose ir eksploatacijos taisyklėse ir nekliudo sąveikai. Nacionalinius techninius reikalavimus ir eksploatacijos taisykles pateiks valstybė narė.

7.2.3.2.   A klasės įrangos parengiamasis montavimas

Bėgių kelio įrangos parengiamasis montavimas yra apibrėžiamas kaip ETCS ir GSM-R įrangos arba kitos ETCS ir GSM-R veikti reikalingos įrangos (pvz., kabelių ir elektros laidų, blokuotės sąsajų, LEU arba optinio pluošto magistralinių linijų montavimas), kuri yra įrengiama, bet nebūtinai pradedama eksploatuoti, montavimas siekiant vėliau sumažinti visos A klasės reikalavimus atitinkančios ERTMS/ETCS arba GSM-R infrastruktūros įgyvendinimo sąnaudas. Trijų lygmenų ETCS parengiamojo montavimo struktūra pagal parengiamojo montavimo etapus, apibrėžtus 7.2.2.4.4 punkte, apimtis turėtų atitikti reikalavimus, išdėstytus A priedo 59 rodyklėje (svarstoma).

Atliktino parengiamojo montavimo apimtis turėtų būti nustatyta planuojant signalizacijos arba ryšių objektus, kurie turi būti įdiegti. Visų pirma planuojant GSM-R tinklą kuo anksčiau turi būti numatyta įtraukti visas paslaugas, kurios turi būti numatomos ir ateityje (balso, ne lemiamos svarbos saugai duomenų ir ETCS).

7.2.3.3.   Bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos arba jos dalių modernizavimas arba rekonstrukcija

Gali būti numatytas šių atskirų bėgių kelio įrangos dalių modernizavimas arba rekonstrukcija:

radijo ryšio sistema (B klasės, galima tik rekonstrukcija),

traukinio automatinio sustabdymo sistema,

traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos sąsaja,

įkaitusių ašidėžių nustatymo sistema,

EMC charakteristikos.

Todėl įvairios bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos dalys gali būti modernizuojamos arba rekonstruojamos atskirai (jei tai nekliudo užtikrinti sąveikos). Tai gali būti skirta:

EIRENE funkcijoms ir sąsajoms (žr. 4.2.4 ir 4.2.5 skirsnius),

ETCS/ERTMS funkcijoms ir sąsajoms (žr. 4.2.1, 4.2.3, 4.2.5, 4.2.7, 4.2.8 skirsnius),

traukinio buvimo vietos nustatymo sistemai (žr. 4.2.11 skirsnį),

įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisui (žr. 4.2.10 skirsnį),

EMC charakteristikoms (žr. 4.2.12 skirsnį).

Modernizavus A klasės sistemą, eksploatuojama B klasės įranga gali būti toliau naudojama vienu metu su A klasės įranga.

7.2.3.4.   Infrastruktūros registrai

Pagal C priedo reikalavimus infrastruktūros registras geležinkelio įmonėms turi teikti A klasės ir B klasės informaciją. Infrastruktūros registre nurodoma, ar ji skirta privalomoms, ar neprivalomoms (15) funkcijoms; turi būti nurodomi lokomotyvo įrangos sąrankos apribojimai.

Jei montavimo metu nėra kurios (-ių) nors sąsajos (-ų) tarp kontrolės ir valdymo bei signalizacijos ir kitų posistemių Europos specifikacijų (pvz., elektromagnetinio suderinamumo tarp traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos ir riedmenų), atitinkamos charakteristikos ir taikomi standartai turi būti nurodyti infrastruktūros registruose. Bet kuriuo atveju tai turi būti įmanoma tik taikant C priede išvardytus punktus.

7.2.4.   Įgyvendinimas: riedmenys (lokomotyvo įranga)

Pagal Direktyvą 2001/16/EB kiekvienos kategorijos riedmenys, kurie gali važiuoti visu transeuropiniu paprastųjų geležinkelių tinklu arba jo dalimi, tinkamai atsižvelgus į riedmenų naudojimą vietiniam, regioniniam arba tolimajam susisiekimui, turi būti skirstomi į:

riedmenis, skirtus tarptautiniam susisiekimui,

riedmenis, skirtus nacionaliniam susisiekimui.

Pirma minėtuose riedmenyse turi būti:

A klasės funkcijos ir sąsajos pagal A priede nurodytas specifikacijas arba

A klasės funkcijos ir sąsajos pagal A priede nurodytas specifikacijas su B klasės funkcijomis ir sąsajomis pagal B priedą, arba

B klasės funkcijos ir sąsajos pagal B priedą ir iš anksto sumontuota A klasės įranga, arba

tik B klasės funkcijos ir sąsajos pagal B priedą, arba

kaip nurodyta 7.2.5.2 skirsnyje,

kad riedmuo galėtų važiuoti bet kuria geležinkelio linija, kurioje jį numatoma eksploatuoti.

7.2.4.1.   Riedmenys tik su A klasės įranga

A klasės įranga užtikrina, kad pagal šią TSS reikalaujamos lokomotyvui sumontuotos įrangos funkcijos, sąsajos ir minimalios eksploatacinės savybės būtų suderintos su atitinkamomis geležinkelio linijomis, kaip aprašyta C priede. Montuojat A klasės įrangą galima pasinaudoti papildomos riedmenų ir kontrolės ir valdymo įrangos sąsajos specifikacijomis.

7.2.4.2.   Riedmenys tik su B klasės įranga

B klasės įranga užtikrina, kad pagal šią TSS reikalaujamos lokomotyvui sumontuotos įrangos funkcijos, sąsajos ir minimalios eksploatacinės savybės būtų suderintos su atitinkamomis geležinkelio linijomis, kaip aprašyta C priede.

7.2.4.3.   Riedmenys su A ir B klasės įranga

Riedmenyse gali būti įrengta A ir B klasės sistemos, kad juos būtų galima naudoti keliose geležinkelio linijose. B klasės sistemos gali būti įdiegtos:

naudojant STM, kuris gali būti prijungiamas prie A klasės įrangos (išorinis STM), arba

integruotos į A klasės įrangą.

Be to, B klasės sistema galėtų būti įdiegta atskirai (arba modernizacijos ar rekonstrukcijos atveju būti palikta „tokia, kokia yra“), jei B klasės sistemose STM nėra ekonomiškai tikslingas sprendimas riedmenų savininko požiūriu. Tačiau jei STM nenaudojamas, geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad nesant „patvirtinimo“ (t. y. ETCS valdomų perėjimų iš A klasės į B klasės įrangą bėgių kelyje ir atvirkščiai) ji vis dėlto būtų tinkamai tvarkoma. Valstybė narė gali tam taikomus reikalavimus nustatyti infrastruktūros registre.

Važiuojant geležinkelio linija, kurioje yra įrengtos ir A, ir B klasės sistemos, B klasės sistemos gali veikti kaip atsarginės priemonės, papildančios A klasės sistemą, jei traukinyje yra įrengtos ir A, ir B klasės sistemos. Tai negali būti reikalavimas sąveikai ir netaikoma GSM-R sistemoms.

7.2.4.4.   Parengiamasis A klasės įrangos montavimas

Lokomotyvo įrangos parengiamasis montavimas yra apibrėžiamas kaip ETCS ir GSM-R įrangos montavimas arba kitos ETCS ir GSM-R veikti reikalingos įrangos montavimas (pvz., kabelių ir elektros laidų, antenų, daviklių, elektros tiekimo linijų arba įrenginio armatūros montavimas), kuri yra įrengiama, bet nebūtinai pradedama eksploatuoti, siekiant vėliau sumažinti visos A klasės reikalavimus atitinkančios ERTMS/ETCS arba GSM-R infrastruktūros įgyvendinimo sąnaudas. Trijų lygmenų ETCS struktūros parengiamojo montavimo apimtis pagal 7.2.2.4.4 punkte apibrėžtus parengiamojo montavimo etapus turėtų atitikti reikalavimus, išdėstytus A priedo 57 rodyklėje (svarstoma).

Atliktino parengiamojo montavimo apimtis turėtų būti nustatyta projektuojant lokomotyvui montuojamą signalizacijos arba ryšių įrangą. Parengiamojo montavimo metu galima pasinaudoti papildomomis riedmenų ir kontrolės ir valdymo posistemių sąsajos specifikacijomis.

7.2.4.5.   Atgalinės krypties STM

Žr. 7.2.5.2 skirsnį.

7.2.4.6.   Lokomotyvui montuojamos kontrolės ir valdymo įrangos arba jos dalių modernizavimas arba rekonstrukcija

Gali būti numatytas šių atskirų lokomotyvui sumontuotos įrangos dalių modernizavimas arba rekonstrukcija:

radijo ryšio sistemos (B klasės su A klasės įranga),

traukinio automatinio sustabdymo sistemos (B klasės su A klasės įranga).

Todėl atskiros lokomotyvui montuojamos kontrolės ir valdymo įrangos dalys gali būti montuojamos arba modernizuojamos atskirai (jei tai nekliudo sąveikai). Tai gali būti skirta:

EIRENE funkcijoms ir sąsajoms (žr. 4.2.4 ir 4.2.5 skirsnius),

ETCS/ERTMS funkcijoms ir sąsajoms (žr. 4.2.1, 4.2.3, 4.2.5, 4.2.7, 4.2.8 skirsnius);

Modernizavus A klasės sistemą, eksploatuojama B klasės įranga gali toliau būti naudojama vienu metu su A klasės įranga.

7.2.4.7.   Riedmenų registrai

Riedmenų registre turi būti pateikiama informacija pagal C priedo reikalavimus.

Jei montavimo metu nėra kurios (-ių) nors sąsajos (-ų) tarp kontrolės ir valdymo bei signalizacijos ir kitų posistemių TSS reikalavimų (pvz., elektromagnetinio suderinamumo tarp traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos ir riedmenų, klimato sąlygų ir fizinių sąlygų, kuriomis traukinys gali būti eksploatuojamas, geometrinių traukinio parametrų, pvz., ilgis, didžiausias atstumas tarp traukinio ašių, ilgis nuo pirmo iki paskutinio traukinio vagono iškyšos, stabdymo parametrai), atitinkamos charakteristikos ir taikomi standartai turi būti nurodyti riedmenų registruose. Tai įmanoma tik C priede išvardytų punktų atveju.

Pastaba: dėl kiekvieno įgyvendinamo kontrolės ir valdymo posistemio tam tikroje geležinkelio linijoje C priede yra pateikiamas lokomotyvui montuojamos įrangos reikalavimų, kurie turi būti aprašyti infrastruktūros registruose, nurodant, ar šie reikalavimai skirti privalomoms, ar neprivalomoms (16) funkcijoms ir nurodant traukinio sąrankos apribojimus, sąrašas.

7.2.5.   Konkretūs perėjimo būdai

7.2.5.1.   Konkretus papildomo dalies A klasės sistemos naudojimo sprendimas

Pereinamajame etape, kai tik dalyje riedmenų parko yra įrengta lokomotyvo sistema, galinti veikti su A klasės sistema, gali būti būtina visas sistemas ar jų dalį sumontuoti geležinkelio linijoje.

Tarp dviejų lokomotyvui sumontuotų ETCS sistemų nėra funkcinio ryšio, išskyrus ryšį traukiniui valdyti perėjimų metu (ir išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti STM ryšio su B klasės sistemomis poreikius, jei naudojami STM).

Visiškai funkciniu požiūriu ETCS sistema taip pat gali būti kuriama derinant suvienodintos ir dar nesuvienodintos sistemos komponentus. Pavyzdžiui, pirmo lygio ETCS sistemos derinys, kuriame „Eurobalise“ sistema naudojama kaip taškinio perdavimo priemonė, o informacijos atnaujinimo funkcija yra grindžiama ne vienodu sprendimu, bet nacionaline sistema. Šiam sprendimui reikia, kad tarp suvienodintos ir nesuvienodintos sistemos būtų lokomotyvo duomenų ryšys. Todėl sprendimas nėra grindžiamas A arba B klasės įranga ir nėra sąveikus.

Tačiau yra galimybė naudoti derinį, atskirose šalyse pagerinantį sąveikią geležinkelio liniją. Tai yra leidžiama tik jei traukiniai, kuriuose nėra duomenų ryšio tarp abiejų sistemų, gali būti eksploatuojami naudojant suvienodintą arba dar nesuvienodintą sistemą ir negaunant informacijos iš kitos sistemos. Jei tai nėra įmanoma, geležinkelio linija negali būti skelbiama sąveikia su kontrolės ir valdymo posistemiu.

7.2.5.2.   Konkretus alternatyvaus dalies A klasės ETCS oro tarpo sistemos naudojimo sprendimas

Infrastruktūra taip pat gali būti naudojama traukinių, šios TSS reikalavimų neatitinkančių pagal Direktyvos 2001/16/EB 5 straipsnio 6 dalį, eismui, jei tai netrukdo vykdyti esminių reikalavimų.

Tokie traukiniai informaciją iš B klasės signalizacijos infrastruktūros gauna per A klasės bėgių kelio ir traukinio ryšio įrangą.

7.2.5.3.   Konkurencijos kriterijai

Visais veiksmais, kuriais siekiama užtikrinti sąveikių traukinių eismą kitose infrastruktūrose arba nesąveikių traukinių eismą sąveikiose infrastruktūrose, turi būti užtikrinta, kad nebūtų pažeidžiama laisva tiekėjų konkurencija.

Svarbiausia, visiems suinteresuotiems tiekėjams turi būti suteiktos žinios apie atitinkamas numatomas įsigyti jau sumontuotos įrangos ir naujos įrangos sąsajas.

7.2.6.   Sąlygos, kuriomis turi būti įdiegtos neprivalomos funkcijos

Pagal bėgių kelio kontrolės ir valdymo įrangos charakteristikas ir jos sąsajas su kitais posistemiais, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai, tam tikrose sistemose gali tekti įdiegti kai kurias bėgių kelio funkcijas, kurios nėra priskirtos privalomosioms.

Nacionalinių arba neprivalomų funkcijų diegimas bėgių kelio įrangoje turi tik nekliudyti privalomus lokomotyvui sumontuotos A klasės sistemos reikalavimus atitinkančiam traukiniui įvažiuoti į tą infrastruktūrą, išskyrus toliau nurodytų neprivalomų įrangos lokomotyvo funkcijų reikalavimus:

trečio lygio bėgių kelio ETCS sistemai būtina, kad lokomotyvui būtų įdiegta traukinio sąstato vientisumo kontrolė,

pirmo lygio bėgių kelio ETCS sistemai su informacijos atnaujinimo galimybe būtina, kad lokomotyvui būtų įdiegtos atitinkamos informacijos atnaujinimo funkcijos, jei dėl saugos nustatytas nuliui lygus paleidimo greitis (pvz., pavojų taškų apsauga),

jei ETCS sistemai būtina, kad duomenys būtų perduodami radijo ryšiu, GSM-R duomenų perdavimo paslaugos turi atitikti ETCS duomenų perdavimo reikalavimus,

lokomotyvui sumontuota įrangai, į kurios sudėtį įeina KER STM, gali būti būtina įdiegti K sąsają.

7.3.   Pakeitimų valdymas

7.3.1.   Įvadas

Pakeitimai yra neatsiejamas visų kompiuterinių sistemų, naudojamų realaus pasaulio terpėje, ypatumas. Jie daromi nustačius naujus arba pakeitus galiojančius reikalavimus dėl praneštų eksploatavimo klaidų arba poreikio gerinti veikimą arba kitas nefunkcines charakteristikas.

Tačiau pakeitimai turi būti tvarkomi, nes to reikia norint užtikrinti saugą ir atgalinį suderinamumą, kad jau įdiegtai ERTMS (17) įrangai (t. y. senajai ERTMS įrangai) eksploatuoti reikėtų kuo mažiau papildomo laiko ir sąnaudų. Todėl, kad nebūtų nutrauktas geležinkelio naudojimas, būtina numatyti aiškią senosios ERTMS įrangos pakeitimų darymo ir valdymo strategiją, netrukdant siekti pagrindinių tikslų – užtikrinti saugą ir sąveiką. Tokios strategijos numatymas grindžiamas dviem pagrindiniais dalykais:

sąrankos valdymo sistemos, apibrėžiančios sistemos raidos valdymo standartus ir procedūras, nustatymas. Joje turėtų būti numatyta, kaip registruoti ir tvarkyti siūlomus sistemos pakeitimus, kaip šiuos pakeitimus susieti su sudedamosiomis sistemos dalimis ir kaip sekti sistemos leidimus,

sistemos atskaitos taško rodiklių leidimo politika.

7.3.2.   Atskaitos taško nustatymas

Sistemos stabilumo svarba yra lemiama, norint, kad pats diegimas ir įgyvendinimas būtų patikimas. Šio stabilumo vienodai reikia visoms šalims:

infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio operatoriams, kurie turės dirbti su įvairiomis ERTMS/ETCS arba GSM-R sistemų versijomis,

geležinkelių ūkio įmonėms, kurioms reikia laiko nuolatinei sąveikai nustatyti, sukurti ir išbandyti.

Atskaitos taškas iš esmės apima stabilaus branduolio principus sistemos funkcijų, veikimo ir kitų nefunkcinių charakteristikų (pvz., RAM) (18) požiūriu. Tačiau tokių sistemų naudojimo patirtis rodo, kad pastoviems ir įgyvendinti tinkamiems atskaitos taško rodikliams pasiekti prireikia kelių versijos leidimų (19). Tai galima pavaizduoti tokiu pakopų procesu:

Image

Toks procesas, vykdomas grįžtamojo ryšio ciklais, yra labai persipynęs. Dėl to negalima keleto iš šių procesų taikyti vienu metu, nes tokiu metodu būtų sukurtos nestabilios, painios ir naudojimąsi kliudančios sąlygos. Po to kiekvienu specialiu ERTMS/ETCS atveju (20) atskaitos taško rodikliai turi būti apdorojami iš eilės, o ne vienu metu, kaip pavaizduota toliau:

Image

7.3.3.   ERTMS suvestinės versijos rengimo etapas

Pirma ERTMS specifikacijų atskaitos versija (ir ETCS, ir GSM-R) buvo pridėta prie greitųjų geležinkelių valdymo bei kontrolės ir signalizacijos posistemio TSS (žr. Sprendimą 2002/731/EB). Neseniai buvo išleistas naujas šių specifikacijų versijos leidimas (Sprendimas 2004/447/EB). Jame pateikti nedideli funkciniai ir sistemos pakeitimai, taip sukuriant pagrindą susistemintam lokomotyvui sumontuotos valdymo ir kontrolės įrangos atitikties vertinimo metodui.

Dabar rengiant suvestinę ERTMS versiją (ir ETCS, ir GSM-R) daugiausia dėmesio, be jokios abejonės, skiriama dviem pagrindiniams klausimams:

galiojančios atskaitos sistemos suvestinės versijos rengimas, kad ji taptų patikimesnė nuoroda siekiant sąveikos, ir

galutinis dar galutinai nenustatytų eksploatacijos ir techninių reikalavimų nustatymas.

Šis darbas priklauso nuo grįžtamojo ryšio, kurį užtikrina vykstančių bandomųjų projektų, pirmųjų komercinių sistemų ir susistemintų įvairių tiekėjų produktų kryžminių bandymų programos. Galutinis šio darbo rezultatas turėtų būti naujos atskaitos versijos leidimas, kurio sąranka turėtų būti nustatoma 2005 m. pirmąjį pusmetį.

Šiame etape infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms gali tekti sudaryti specialius tarpusavio susitarimus dėl A klasės sistemų naudojimo.

7.3.4.   Atskaitos rodiklių leidimas

Sukaupta patirtis rodo, kad tarp skirtingų ETCS sistemos atskaitos taško rodiklių numatomas laikotarpis gali būti maždaug ketveri penkeri metai, o GSM-R – apie dveji metai.

Nauji atskaitos taško rodikliai iš esmės turėtų būti susieti su dideliais sistemos funkcijų arba sistemos veikimo pakeitimais. Tai galėtų apimti tokius aspektus:

šiandieninių nacionalinių funkcijų rinkinio įtraukimas į sąveikų branduolį, jei jas galima apibendrinti,

papildomų sąveikos sudedamųjų dalių diegimas lokomotyvo ir bėgių kelio ETCS sistemoje,

GSM-R sistema grindžiamos papildomos naudos duodančios paslaugos.

Kiekvienas atskaitos taško rodiklis taip pat turėtų apimti ankstesnio atskaitos rodiklio funkcijas. Versijų derinimas siekiant ištaisyti sistemos gedimus arba saugumo trūkumus turėtų būti atliekamas kaip tam tikro atskaitos taško versijos leidimas. Jei saugumo sumetimais tam neprieštaraujama, minėti versijų leidimai to paties atskaitos taško intervale turi būti atgaliniu būdu suderinami.

Papildomos funkcijos, kurias gali turėti skirtingi atskaitos taškai, būtinai reiškia, kad skirtingi atskaitos taškai nėra atgaliniu būdu suderinami. Tačiau, siekiant palengvinti perėjimą, kiek tai įmanoma techniniu požiūriu, skirtingi atskaitos taškai, kurių atgalinis suderinamumas turėtų būti užtikrintas, turėtų apimti bendrąjį funkcijų branduolį. Toks bendrasis branduolys turėtų būti mažiausias branduolys, kuriam esant galimas sąveikų naudojimas esant priimtinam veikimui.

7.3.5.   Naujo atskaitos taško sistemos diegimas

Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio operatoriai niekuomet negalės pereiti iš vienos atskaitos sistemos į kitą per trumpą laiko tarpą. Todėl kiekviena atskaitos sistema turi būti kuriama kartu su tinkama perėjimo strategija. Tai reiškia, kad turi būti sprendžiamos tokios problemos kaip ETCS ir GSM-R sistemų, atitinkančių įvairias ETCS arba GSM-R sistemų specifikacijų versijas, sambūvis, pageidautini perėjimo būdai (pvz., bėgių kelių prioritetiškumas, riedmenų prioritetiškumas arba ir viena, ir kita kartu), orientaciniai perėjimo terminai ir prioritetai.

7.3.6.   Pakeitimų valdymo procesas – reikalavimai

Kaip aptarta anksčiau, pakeitimai yra neatsiejama didelių programine įranga grindžiamų sistemų dalis. Todėl turėtų būti sukurtos pakeitimų valdymo procedūros, užtikrinančios, kad pakeitimų kaina ir nauda būtų tinkamai išnagrinėtos ir kad pakeitimų įgyvendinimas būtų reguliuojamas. Dėl to reikia apibrėžti pakeitimų valdymo procesą ir su juo susijusias priemones, siekiant užtikrinti, kad pakeitimai būtų registruojami ir taikomi specifikacijoms sąnaudų požiūriu veiksmingu būdu. Kad ir kokios galiausiai būtų konkrečios tokio proceso dalys, susistemintas ir apibendrintas jis turėtų būti išdėstytas taip:

Image

Kaip minėta pirmiau, visas pakeitimų valdymo procesas turėtų būti grindžiamas sąrankos valdymo planu, kuriame numatomas standartų ir procedūrų rinkinys pakeitimams valdyti. Bendrieji tokio plano reikalavimai yra aprašyti toliau 7.3.7 punkte. Patvirtintų pakeitimų įgyvendinimo strategija turėtų būti oficialiai numatyta (remiantis atitinkamu procesu ir atitinkama dokumentacija) pakeitimų valdymo plane, kuriame yra:

nurodomi techniniai apribojimai, dėl kurių reikalingi pakeitimai,

nurodoma, kas imsis atsakomybės už pakeitimų įgyvendinimo procedūras,

įgyvendintinų pakeitimų patikimumo tikrinimo tvarka,

pakeitimų valdymo, leidimo, perėjimo ir diegimo nuostatos.

7.3.7.   Sąrankos valdymo planas – reikalavimai

Sąrankos valdymo plane turėtų būti pateiktas pakeitimų valdymo standartų ir procedūrų sąrašas, t. y.:

apibrėžiama, kokios įmonės turi būti valdomos, ir pateikta oficiali šių įmonių identifikavimo schema,

nurodoma, kas imasi atsakomybės už sąrankos valdymo procedūras ir už kontroliuojamų įmonių pateikimą sąrankos valdymo sprendimų struktūrai,

sąrankos valdymo nuostatos, taikytinos pakeitimų kontrolės ir versijų valdymui,

aprašomi tvarkytini sąrankos valdymo proceso įrašai,

aprašomos naudotinos sąrankos valdymo priemonės ir šias priemones naudojant taikytinas procesas,

apibrėžiama sąrankos duomenų bazė, kuri bus naudojama sąrankos informacijai įrašyti.

Konkrečiai ETCS ir GSM-R sistemų sąrankos valdymo procesai oficialiai nustatomi specifikacijose, kurios turi būti įtrauktos į šios TSS A priede išvardytų specifikacijų sąrašą, atitinkamai 60 rodyklėje (ETCS) ir 61 rodyklėje (GSM-R).

7.3.8.   Valdymas

ERTMS/ETCS ir GSM-R specifikacijų pakeitimų valdymą turi prižiūrėti Europos geležinkelių agentūra (EGA), įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 881/2004. EGA bus atsakinga už pakeitimų valdymo proceso priežiūrą, įskaitant specifikacijų rengimą, jų kokybės užtikrinimą ir sąrankos valdymą.

Taigi EGA veiks kaip sistemos valdymo institucija, centralizuotai prižiūrinti ir užtikrinanti bendrą proceso, kurį šiuo metu atskirai vykdo kelios skirtingos šalys kaip nurodyta toliau lentelėje darną:

Įpareigojimas

ERTMS/ETCS

GSM-R

Specifikacijų rengimas

ERTMS naudotojų grupė, UIC ir UNISIG

EIRENE grupė, ERIG ir GSM-R ūkio šakos atstovų grupė

Kokybės užtikrinimas

ERTMS naudotojų grupė

EIRENE grupė, ERIG ir ERTMS naudotojų grupė

Sąrankos valdymas

AEIF

Veikdama kaip sistemos valdymo institucija, EGA užtikrina visų procesu suinteresuotų grupių – infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių, įmonių tiekėjų, notifikuotųjų įstaigų ir saugos institucijų – bendradarbiavimą, siekdama, kad būtų vykdomi jų įsipareigojimai. Šios šalys turėtų:

i)

taikyti procesą, t. y.:

nustatyti sąveikos funkcinius ir eksploatacijos reikalavimus. Tai daugiausia darys geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai,

nustatyti techninius standartus, įskaitant standartus, kuriais užtikrinama techninė ERTMS/ETCS ir GSM-R sistemų sąveika, kuriuos teikia šiai ūkio šakai atstovaujančios grupės, tokios kaip UNISIG ir GSM-R ūkio šakos įmonių grupė;

ii)

Dalyvauti Pakeitimų kontrolės valdyboje (PKV), kuri turi būti įsteigta pakeitimų prašymams valdyti, kaip nurodytas 7.3.6 punkte. PKV turėtų užtikrinti, kad darytini pakeitimai būtų vertinami sistemos požiūriu ir kad būtų atliekamas bendrasis jų poveikio vertinimas.

Turi būti užtikrinta, kad dabartinė AEIF vadovaujama pakeitimų valdymo struktūra būtų koordinuotai perduota EGA. Kad šis perdavimas vyktų sklandžiai, būtina:

įforminti ir dokumentais aprašyti dabartinį pakeitimų valdymo procesą, parengiant dokumentus pagal A priede nurodytą sąrašą ir siekiant, kad jis būtų laikomas atskaitos procesu, kuriuo užtikrinamas pakeitimų valdymo darbo nenutrūkstamumas ir kokybė,

numatyti maždaug 12 mėnesių perėjimo laikotarpį, per kurį vienu metu būtų taikomos dvi struktūros pagal modus operandi, dėl kurio turi susitarti šios dvi šalys.

EGA pakeitimų valdymo veiklą oficialiai pradės nuo 2005 m. sistemos atskaitos versijos, kuri bus parengta baigus suvestinės versijos rengimą, kaip nurodyta 7.3.3 punkte.

7.4.   Specifiniai atvejai

7.4.1.   Įvadas

Specialiais toliau aprašytais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas: nuolat (P atvejis) arba laikinai (T atvejis) taikomos nuostatos. Laikinais atvejais rekomenduojama, kad atitinkamos valstybės narės atitinkamo posistemio reikalavimus įvykdytų iki 2010 m. (T1 atvejis) – tikslo, numatyto 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (21), arba iki 2020 m. (T2 atvejis) (22).

Šioje TSS laikinas atvejis T3 yra apibrėžiamas kaip laikini atvejai, kurie bus taikomi ir po 2020 m.

7.4.2.   Specialių atvejų sąrašas

7.4.2.1.   Kiekvieno specialaus atvejo kategorija yra nurodyta A priedo 1 priedėlyje.

Nr.

Specialus atvejis

Pagrindimas

Trukmė

1.

Atstumo tarp Vokietijoje eksploatuojamų riedmenų ašių ir rato skersmens santykis yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.1.5 punkte

Eksploatuojama ašių skaitiklių įranga, nurodyta infrastruktūros registre

P

2.

Didžiausias Lenkijoje eksploatuojamo riedmens iškyšos ilgis yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.1.6 punkte

Eksploatuojamų bėgių grandinės įrangos geometrija

T3

3.

Mažiausi atstumai tarp Vokietijoje eksploatuojamų traukinių pirmų 5 ašių yra nurodyti A priedo 1 priedėlio 2.1.7 punkte

Taikoma geležinkelio linijoms su vienodo lygio geležinkelio pervaža pagal infrastruktūros registrą

T3

4.

Mažiausias atstumas tarp atskiro greitosiose Prancūzijos geležinkelio linijose ir greitojoje Belgijos geležinkelio linijoje „L1“ eksploatuojamo riedmens arba traukinio sąstato pirmos ir paskutinės ašies yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.1.8 punkte

Eksploatuojama bėgių grandinių įranga, nurodyta infrastruktūros registre

Prancūzija T3

Belgija T3

5.

Mažiausias atstumas tarp atskiro Belgijoje eksploatuojamo riedmens arba traukinio sąstato pirmos ir paskutinės ašies yra nurodytas TSS CCS CR A priedo 1 priedėlio 2.1.9 punkte

Eksploatuojama bėgių grandinių įranga, nurodyta infrastruktūros registre

T3

6.

Mažiausias Prancūzijoje eksploatuojamų riedmenų ratų skersmuo yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.2.2 punkte

Eksploatuojama ašių skaitiklių įranga, nurodyta infrastruktūros registre

T3

7.

Mažiausia Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje eksploatuojamų riedmenų ašies apkrova yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.1.3 punkte

Mažiausia ašies apkrova, būtina tam tikroms bėgių grandinėms manevruoti, yra nustatoma EBA (Eisenbahn-Bundesamt) reikalavime, taikoma kai kuriose pagrindinėse Vokietijos buvusio DR (Deutsche Reichsbahn) tinklo geležinkelio linijose su 42 Hz ir 100 Hz bėgių grandinėmis pagal infrastruktūros registrą. Nerekonstruojama.

Austrijos ir Švedijos turi būti baigta rengti

T3

8.

Mažiausia atskiro greitosiose Prancūzijos geležinkelio linijose ir greitojoje Belgijos geležinkelio linijoje „L1“ eksploatuojamo riedmens arba traukinio sąstato masė yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.1.4 punkte

Eksploatuojama bėgių grandinės įranga

Prancūzija T3

Belgija T3

9.

Mažiausia atskiro greitosiose Belgijos geležinkelio linijose eksploatuojamo riedmens arba traukinio masė (išskyrus greitąją geležinkelio liniją „L1“) yra nurodyta TSS CCS CR A priedo 1 priedėlio 3.1.5 punkte

Greitųjų geležinkelio linijų riedmenys yra labiau vienarūšiai. Šių geležinkelių riedėjimo paviršius yra labiau ribotas nei paprastųjų geležinkelių tinklo. Bet kokio tipo eismo nustatymas riedmeniui važiuojant arba stovint yra užtikrinamas bet kuriuo metu, jei atskiro riedmens arba traukinio sąstato masė yra didesnė nei 90 tonų

T3

10.

Mažiausias Vokietijoje ir Lenkijoje eksploatuojamų riedmenų metalo dalių masės matmuo ir tvirtinimo sąlygos yra nurodyta A priedo priedėlio 3.3.1 punkte

Taikoma geležinkelio linijoms su vienodo lygio geležinkelio pervaža su nustatymo kilpomis sistema pagal infrastruktūros registrą.

Vokietija P

Lenkija P

11.

Didžiausia reaktyvioji varža tarp Lenkijoje eksploatuojamų riedmenų aširačio riedėjimo paviršių yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.5.3 punkte

Eksploatuojama bėgių grandinių įranga

T3

12.

Didžiausia reaktyvioji varža tarp Prancūzijoje eksploatuojamų riedmenų aširačio riedėjimo paviršių yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.5.4 punkte

Eksploatuojama bėgių grandinių įranga

T3

13.

Papildomi reikalavimai dėl Nyderlanduose eksploatuojamų riedmenų manevravimo parametrų yra nurodyti A priedo 1 priedėlio 3.5.5 punkte

Eksploatuojama mažos įtampos bėgių grandinių įranga, nurodyta infrastruktūros registre

T3

14.

Mažiausia tariamoji varža tarp pantografo ir Belgijoje eksploatuojamų riedmenų ratų yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.6.1 punkte

Eksploatuojama B klasės įranga

T3

15.

Magnetiniai stabdžiai ir elektromagnetiniai stabdžiai nėra leidžiami Vokietijoje eksploatuojamo priekinio riedmens pirmame vežimėlyje, apibrėžti A priedo 1 priedėlio 5.2.3 punkte

Taikoma geležinkelio linijų su vienodo lygio geležinkelio pervaža pagal infrastruktūros registrą

T3

16.

Jungtinėje Karalystėje neleidžiama barstyti smėlio dėl traukos prieš po kelis sukabintų riedmenų priešakinę ašį, kai greitis mažesnis nei 40 km/h, kaip apibrėžta A priedo 1 priedėlio 4.1.4 punkte

Negalima teigti, kad bėgių grandinės eksploatuojamos saugiai, jei smėlis barstomas prieš po kelis sukabinto riedmens priešakinę ašį

T3

7.4.2.2.   Specialus atvejis – Graikija

Kategorija „T1 – laikinas“: 1 000 mm arba siauresnei vėžei skirti riedmenys ir geležinkelio linijos, kurių vėžės plotis yra 1 000 mm arba mažesnis. Šioms geležinkelio linijoms taikomos nacionalinės taisyklės.

7.4.2.3.   Specialus atvejis – Baltijos šalys (Latvija, Lietuva, Estija)

Kategorija „T atvira data“ – dabartinės 1 520 mm vėžės koridoriuose įdiegtos B klasės įrangos funkcinis ir techninis modernizavimas leidžiamas, jei manoma, jog tai būtina, kad vyktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos geležinkelio įmonių lokomotyvų eismas. Pastarųjų lokomotyvui sumontuotai įrangai netaikomi 7.2.2.5 punkte nurodyti atitikties reikalavimai. Šie koridoriai turi būti nurodyti infrastruktūros registre.

7.5.   Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šioje TSS nurodyti galutinai nenustatyti reikalavimai bus nustatomi vykstant svarstymui.


(1)  ERTMS/ETCS trečio lygio saugos reikalavimai dar turi būti nustatyti.

(2)  Šio reikalavimo turi būti laikomasi kaip riedmenų projektavimo parametro ir atliekant riedmenų posistemio vertinimą.

(3)  Kito lygio specifikacija: turi būti mašinisto mokymo ir žinių apie maršrutą specifikacijos dalis.

(4)  Greitųjų geležinkelių linijos pažymėtos taškeliais.

(5)  OL L 167, 2004 4 30, p. 1.

(6)  OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 173/2005 (OL L 29, 2005 2 2, p. 3).

(7)  OL L 161, p. 1999 6 26, p. 57.

(8)  Tai apima montavimą gamykloje, panašų į su kapitalinės techninės priežiūros darbais susijusius darbus.

(9)  Kalbant apie ETCS įrangos montavimą „kapitalinė modernizacija“ – tai techninės priežiūros darbai, kuriems reikia ne mažiau kaip 10 kartų didesnių nei ETCS įrangos įrengimo tam tikro tipo riedmenyse vertė investicijų.

(10)  Pareigų lygis turi būti nustatytas pagal šiuos kriterijus: i) koridorių, kuriuose numatoma įdiegti ERTMS/ETCS, svarba rinkai; ii) ERTMS/ETCS linijos apimtis.

(11)  Numatoma, kad tai bus visų koridorių analizės, kurią turi bendrai atlikti atitinkami suinteresuoti asmenys, t. y. valstybės narės, infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės ir galbūt įmonės tiekėjos, rezultatas.

(12)  Sistema „Controllo Marcia Treno“ – Italijos B klasės sistema, sukurta naudojant ETCS komponentus.

(13)  Pvz., negalima garantuoti techninio išorinio STM principo tikslingumo arba galimi B klasės sistemų intelektinės nuosavybės teisių klausimai neleidžia laiku sukurti STM produkto.

(14)  2007 m. gruodžio 31 d.

(15)  Funkcijų klasifikacija: žr. 4 skirsnį.

(16)  Funkcijų klasifikacija: žr. 4 skirsnį.

(17)  Ir ERTMS/ETCS, ir GSM-R.

(18)  Atskaitos taškas – tai atskaitos taškas, pagal kurį kontroliuojant yra valdoma sistemos raida.

(19)  Versijos leidimas – tai sistemos versija, platinama geležinkelių užsakovams. Sistemos versijos gali būti įvairaus funkcionalumo, charakteristikų arba jomis gali būti ištaisyti sistemos defektai arba saugos ar saugumo trūkumai.

(20)  Papildoma su šiuo klausimu susijusi informacija pateikta tolesnėse dalyse.

(21)  OL L 228, 1996 9 9, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 884/2004/EB (OL L 167, 2004 4 30, p. 1).

(22)  Kitos datos (Tx) gali būti nurodytos pagal TSS ir atskirą atvejį.

A PRIEDAS

PRIVALOMŲ SPECIFIKACIJŲ SĄRAŠAS (1)

Index N

Reference

Document Name

Version

1

UIC ETCS FRS

ERTMS/ETCS Functional Requirement Specification

4.29 (3)

2

99E 5362

ERTMS/ETCS Functional Statements

2.0.0

3

UNISIG SUBSET-023

Glossary of Terms and Abbreviations

2.0.0

4

UNISIG SUBSET-026

System Requirement Specification

2.2.2

5

UNISIG SUBSET-027

FFFIS Juridical Recorder-Downloading Tool

2.2.9

6

UNISIG SUBSET-033

FIS for Man-Machine Interface

2.0.0 (2)

7

UNISIG SUBSET-034

FIS for the Train Interface

2.0.0

8

UNISIG SUBSET-035

Specific Transmission Module FFFIS

2.1.1

9

UNISIG SUBSET-036

FFFIS for Eurobalise

2.3.0

10

UNISIG SUBSET-037

Euroradio FIS

2.3.0

11

Reserved 05E537

Off line key management FIS

 

12

UNISIG SUBSET-039

FIS for the RBC/RBC Handover

2.1.2

13

UNISIG SUBSET-040

Dimensioning and Engineering rules

2.1.0

14

UNISIG SUBSET-041

Performance Requirements for Interoperability

2.1.0

15

UNISIG SUBSET-108

Interoperability-related consolidation on TSI annex A documents (mainly SUBSET-026 v2.2.2)

1.0.0

16

UNISIG SUBSET-044

FFFIS for Euroloop sub-system

2.2.0 (4)

17

Intentionally Deleted

 

 

18

UNISIG SUBSET-046

Radio In-fill FFFS

2.0.0

19

UNISIG SUBSET-047

Track-side-Trainborne FIS for Radio In-Fill

2.0.0

20

UNISIG SUBSET-048

Trainborne FFFIS for Radio In-Fill

2.0.0

21

UNISIG SUBSET-049

Radio In-fill FIS with LEU/Interlocking

2.0.0

22

Intentionally deleted

 

 

23

UNISIG SUBSET-054

Assignment of Values to ETCS variables

2.0.0

24

Intentionally deleted

 

 

25

UNISIG SUBSET-056

STM FFFIS Safe Time Layer

2.2.0

26

UNISIG SUBSET-057

STM FFFIS Safe Link Layer

2.2.0

27

UNISIG SUBSET-091

Safety Requirements for the Technical Interoperability of ETCS in Levels 1 & 2

2.2.11

28

Reserved

Reliability – Availability Requirements

 

29

UNISIG SUBSET-102

Test specification for Interface „k“

1.0.0

30

Intentionally deleted

 

 

31

UNISIG SUBSET-094

Functional Requirements for an On-board Reference Test Facility

2.0.0

32

EIRENE FRS

GSM-R Functional Requirements Specification

7

33

EIRENE SRS

GSM-R System Requirements Specification

15

34

A11T6001 12

(MORANE) Radio Transmission FFFIS for EuroRadio

12

35

ECC/DC(02)05

ECC Decision of 5 July 2002 on the designation and availability of frequency bands for railway purposes in the 876-880 and 921-925 MHz bands.

 

36a

Intentionally deleted

 

 

36b

Intentionally deleted

 

 

36c

UNISIG SUBSET-074-2

FFFIS STM Test cases document

1.0.0

37a

Intentionally deleted

 

 

37b

UNISIG SUBSET-076-5-2

Test cases related to features

2.2.2

37c

UNISIG SUBSET-076-6-3

Test sequences

2.0.0

37d

UNISIG SUBSET-076-7

Scope of the test specifications

1.0.0

37e

Intentionally deleted

 

 

38

Reserved

Marker boards

 

39

UNISIG SUBSET-092-1

ERTMS EuroRadio Conformance Requirements

2.2.5

40

UNISIG SUBSET-092-2

ERTMS EuroRadio Test cases Safety Layer

2.2.5

41

Reserved

UNISIG SUBSET 028

JRU Test Specification

 

42

Intentionally deleted

 

 

43

UNISIG SUBSET 085

Test Specification for Eurobalise FFFIS

2.1.2

44

Reserved

Odometry FIS

 

45

UNISIG SUBSET-101

Interface „K“ Specification

1.0.0

46

UNISIG SUBSET-100

Interface „G“ specification

1.0.1

47

Intentionally deleted

 

 

48

Reserved

Test specification for mobile equipment GSM-R

 

49

UNISIG SUBSET-059

Performance requirements for STM

2.1.1

50

Reserved

Test specification for EUROLOOP

 

51

Reserved

UNISIG

Ergonomic aspects of the DMI

 

52

UNISIG SUBSET-058

FFFIS STM Application Layer

2.1.1

53

Reserved

AEIF-ETCS-Variables-Manual

AEIF-ETCS-Variables-Manual

 

54

Intentionally deleted

 

 

55

Reserved

Juridical recorder baseline requirements

 

56

Reserved

05E538

ERTMS Key Management Conformance Requirements

 

57

Reserved

UNISIG SUBSET-107

Requirements on pre-fitting of ERTMS on-board equipment

 

58

Reserved

UNISIG SUBSET-097

Requirements for RBC-RBC Safe Communication Interface

 

59

Reserved

UNISIG SUBSET-105

Requirements on pre-fitting of ERTMS track side equipment

 

60

Reserved

UNISIG SUBSET-104

ETCS version management

 

61

Reserved

GSM-R version management

 

62

Reserved

UNISIG SUBSET-099

RBC-RBC Test specification for Safe Communication Interface

 

63

Reserved

UNISIG SUBSET-098

RBC-RBC Safe Communication Interface

 

PRIVALOMŲ EN STANDARTŲ SĄRAŠAS

Index N

Reference

Document Name and comments

Version

A1

EN 50126

Railway applications – The specification and demonstration of reliability, availability, maintainability and safety (RAMS)

1999

A2

EN 50128

Railway applications – Communication, signalling and processing systems – Software for railway control and protection systems

2001

A3

EN 50129

Railway applications – Communication, signalling and processing systems – Safety related electronic systems for signalling

2003

A4

EN 50125-1

Railway applications – Environmental conditions for equipment – Part 1: equipment on board rolling stock

1999

A5

EN 50125-3

Railway applications – Environmental conditions for equipment – Part 3: equipment for signalling and telecommunications

2003

A6

EN 50121-3-2

Railway applications – Electromagnetic compatibility – Part 3-2: Rolling stock – Apparatus

2000

A7

EN 50121-4

Railway applications – Electromagnetic compatibility – Part 4: Emission and immunity of the signalling and telecommunications apparatus

2000

A8

EN 50238

Railway applications – Compatibility between rolling stock and train detection systems

2003

INFORMACINIŲ SPECIFIKACIJŲ SĄRAŠAS

Pastaba:

1 tipo specifikacijose aprašoma dabartinė pasirengimo vis dar „atidėtai“ privalomai specifikacijai darbo būklė.

2 tipo specifikacijose pateikiama papildoma informacija, pagrindžianti privalomų specifikacijų reikalavimus ir turinti padėti jas taikyti.

B 32 indeksas skirtas užtikrinti, kad A priedo dokumentuose būtų naudojamos vienodos nuorodos. Kadangi minėtas indeksas naudojamas redaguojant ir kaip pagalbinė priemonė ateityje keičiant tik nurodytus dokumentus, jis nepriskiriamas „Tipo“ kategorijai ir nesiejamas su privalomu A priedo dokumentu.

Index N

Reference

Document Name

Version

Type

B1

EEIG 02S126

RAM requirements (chapter 2 only)

6

2 (index 28)

B2

EEIG 97S066

Environmental conditions

5

2 (index A5)

B3

UNISIG SUBSET-074-1

Methodology for testing FFFIS STM

1.0.0

2 (index 36)

B4

EEIG 97E267

ODOMETER FFFIS

5

1 (Index 44)

B5

O_2475

ERTMS GSM-R QoS Test Specification

1.0.0

2

B6

UNISIG SUBSET-038

Off-line Key Management FIS

1 (Index11)

1.

B7

Reserved

UNISIG SUBSET-074-3

FFFIS STM test specification traceability of test cases with Specific Transmission Module FFFIS

1.0.0

2 (Index 36)

B8

UNISIG SUBSET-074-4

FFFIS STM Test Specification Traceability of testing the packets specified in the FFFIS STM Application Layer

1.0.0

2 (Index 36)

B9

UNISIG SUBSET 076_0

ERTMS/ETCS Class 1, Test plan

2.2.3

2 (Index 37)

B10

UNISIG SUBSET 076_2

Methodology to prepare features

2.2.1

2 (Index 37)

B11

UNISIG SUBSET 076_3

Methodology of testing

2.2.1

2 (Index 37)

B12

UNISIG SUBSET 076_4_1

Test sequence generation: Methodology and Rules

1.0.0

2 (Index 37)

B13

UNISIG SUBSET 076_4_2

ERTMS ETCS Class 1 States for Test Sequences

1.0.0

2 (Index 37)

B14

UNISIG SUBSET 076_5_3

On-Board Data Dictionary

2.2.0

2 (Index 37)

B15

UNISIG SUBSET 076_5_4

SRS v.2.2.2 Traceability

2.2.2

2 (Index 37)

B16

UNISIG SUBSET 076_6_1

UNISIG test data base

2.2.2.

2 (Index 37)

B17

UNISIG SUBSET 076_6_4

Test Cases Coverage

2.0.0

2 (Index 37)

B18

 

 

 

 

B19

UNISIG SUBSET 077

UNISIG Causal Analysis Process

2.2.2

2 (Index 27)

B20

UNISIG SUBSET 078

RBC interface: Failure modes and effects analysis

2.2.2

2 (Index 27)

B21

UNISIG SUBSET 079

MMI: Failure Modes and Effects Analysis

2.2.2

2 (Index 27)

B22

UNISIG SUBSET 080

TIU: Failure Modes and Effects Analysis

2.2.2

2 (Index 27)

B23

UNISIG SUBSET 081

Transmission system: Failure Modes and Effects Analysis

2.2.2

2 (Index 27)

B24

UNISIG SUBSET 088

ETCS Application Levels 1&2 -Safety Analysis

2.2.10

2 (Index 27)

B25

TS50459-1

Railway applications -European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface" part 1 – Ergonomic principles of ERTMS/ETCS/GSM-R Information

2005

2 (Index 51)

B26

TS50459-2

Railway applications – Communication, signalling and processing systems -European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface" part 2 – Ergonomic arrangements of ERTMS/ETCS Information

2005

2 (Index 51)

B27

TS50459-3

Railway applications – Communication, signalling and processing systems -European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface" part 3 – Ergonomic arrangements of ERTMS/GSM-R Information

2005

2 (Index 51)

B28

TS50459-4

Railway applications – Communication, signalling and processing systems -European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface" part 4 – Data entry for the ERTMS/ETCS/GSM-R systems

2005

2 (Index 51)

B29

TS50459-5

Railway applications – Communication, signalling and processing systems -European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface" part 5 – Symbols

2005

2 (Index 51)

B30

TS50459-6

Railway applications – Communication, signalling and processing systems -European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface" part 6 – Audible Information

2005

2 (Index 51)

B31

EN50xxx

Railway applications -European Rail Traffic Management System – Driver Machine Interface" part 7 – Specific Transmission Modules

 

2 (Index 51)

B32

Reserved

Guideline for references

 

Non

B33

EN 310515

Global System for Mobile communication (GSM); Requirements for GSM operation in railways.

2.1.0

 

B34

05E466

Operational DMI information

1

1 (Index 51)

B35

Reserved

UNISIG SUBSET-069

ERTMS Key Management Conformance Requirements

 

1 (Index 56)

B36

04E117

ETCS/GSM-R Quality of Service user requirements – Operational Analysis

 

2 (Index 22)

B37

UNISIG SUBSET-093

GSM-R Interfaces – Class 1 requirements

2..3.0

1 (Index 32, 33)

B38

UNISIG SUBSET-107A

Requirements on pre-fitting of ERTMS on-board equipment

1.0.0

2 (Index 57)

B39

UNISIG SUBSET-076-5-1

ERTMS ETCS Class 1 Feature List

2.2.2

2 (Index 37)

B40

UNISIG SUBSET-076-6-7

Test Sequences Evaluation and Validation

1.0.0

2 (Index 37)

B41

UNISIG SUBSET-076-6-8

Generic train data for test Sequences

1.0.0

2 (Index 37)

B42

UNISIG SUBSET-076-6-10

Test Sequence Viewer (TSV)

2.10

2 (Index 37)

B43

04E083

Safety Requirements and Requirements to Safety Analysis for Interoperability for the Control-Command and Signalling Sub-System

1.0

1

B44

04E084

Justification Report for the Safety Requirements and Requirements to Safety Analysis for Interoperability for the Control-Command and Signalling Sub-System.

1.0

2(Index B43)


(1)  ERTMS nuorodos turi būti persvarstomos po konsolidavimo etapo.

(2)  Šio dokumento turinio galioja tik ta dalis, kuri neprieštarauja 51 indeksui.

(3)  Atnaujintina versija (Prašymai keisti paprastojo geležinkelio sistemos (toliau – PGS, angl. CR) Kontrolės ir valdymo posistemio Techninės sąveikos sąlygų veikimo reikalavimų specifikaciją (toliau – VRS, angl. FRS) perduodami už Keitimų kontrolės valdymą atsakingai institucijai).

(4)  Kurios įgyvendinimas priklauso nuo to, ar Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (toliau – EPTAK, angl. CEPT) patvirtins dažnį.

1 PRIEDĖLIS

TRAUKINIO BUVIMO VIETOS NUSTATYMO SISTEMOS CHARAKTERISTIKOS TURI BŪTI SUDERINAMOS SU RIEDMENIMIS

1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.

Traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos projektuojamos taip, kad galėtų saugiai ir patikimai nustatyti riedmenis pagal šiame prieFunkcinės ir techninės sąsajų su kitais posistemiais specifikacijosde nurodytus ribinius dydžius. TSS CCS 4.3 skirsnyje („Funkcinės ir techninės sąsajų su kitais posistemiais specifikacijos“) užtikrinama TSS atitinkančių riedmenų atitiktis šio priedo reikalavimams.

1.2.

Išilginiai riedmens matmenys yra apibrėžiami taip:

ai =

atstumas tarp toliau nurodytų ašių, kai i = 1, 2, 3, …, n-1, o n – bendras riedmens ašių skaičius

bx =

atstumas išilgai nuo pirmosios ašies (b1 ) arba paskutinės ašies (b2 ) iki arčiausiai esančio riedmens galo, t. y. arčiausiai esančio buferio (iškyšos)

L =

bendras riedmens ilgis

6 paveiksle pateiktas triašio riedmens su dviem vežimėliais (n=6) pavyzdys.

6 paveikslas

Image

1.3.

Terminas „aširatis“ taikomas priešais vienas kitą esančių ratų porai, net jei jie neturi bendros ašies. Visos nuorodos į aširačius skirtos rato viduriui.

1.4.

Rato matmenims nustatyti taikomas 7 paveikslas, kuriame:

D =

rato skersmuo

BR =

bandažo plotis

Sd =

antbriaunio storis

Sh =

antbriaunio aukštis

Kiti 7 paveikslo matmenys šiai TSS nėra svarbūs.

1.5.

Nurodytos reikšmės yra absoliučios ribinės reikšmės, įskaitant matavimais nustatytus leistinuosius nuokrypius.

1.6.

Infrastruktūros valdytojas gali nustatyti mažiau ribojančias ribas, kurios turi būti nurodytos infrastruktūros registre.

7 paveikslas

Image

Image

2.   RIEDMENS GEOMETRIJA

2.1.   Atstumai tarp ašių

2.1.1.

Atstumas a i (6 pav.) neturi viršyti 17 500 mm eksploatuojamų geležinkelio linijų atvejų, naujoms linijoms skirtas atstumas – 20 000 mm.

2.1.2.

Atstumas bx (6 pav.) neturi viršyti 4 200 mm.

2.1.3.

Atstumas ai (6 pav.) neturi būti mažesnis kaip:

ai= v ×7,2

čia riedmens didžiausias greitis v nurodomas km/h, o atstumas ai – mm,

jei riedmens didžiausias greitis neviršija 350 km/h; prireikus turės būti nustatytos didesnių greičių ribos.

2.1.4.

Atstumas L – (b1 + b2) (6 pav.) neturi būti mažesnis kaip 3 000 mm.

2.1.5.   Specialus atvejis – Vokietija

Atstumo tarp ašių (ai, 1 pav.) ir rato skersmens santykio apribojimai dar turi būti nustatyti.

- Galutinai nenustatytas reikalavimas -

2.1.6.   Specialus atvejis – Lenkija ir Belgija

Atstumas bx (6 pav.) neturi viršyti 3 500 mm.

2.1.7.   Specialus atvejis – Vokietija

Atstumas ai (6 pav.) tarp kiekvienos iš penkių pirmųjų traukinio ašių (arba visų ašių, jei traukinys turi mažiau nei penkias ašis) neturi būti mažesnis kaip 1 000 mm, jei greitis neviršija 140 km/h; jei greitis didesnis, taikomas 2.1.3 punktas.

2.1.8.   Specialus atvejis – tik Prancūzijos greitojo eismo transeuropinio transporto tinklas (TEN) ir Belgijos greitojo eismo TEN „L1“

Atstumas tarp pirmosios ir paskutinės atskiro riedmens arba traukinio sąstato ašies neturi būti mažesnis kaip 15 000 mm.

2.1.9.   Specialus atvejis – Belgija

Atstumas L – (b1 + b2) (6 pav.) neturi būti mažesnis kaip 6 000 mm.

2.2.   Rato geometrija

2.2.1.

Matmuo BR (7 pav.) neturi būti mažesnis kaip 133 mm.

2.2.2.

Matmuo D (7 pav.) neturi būti mažesnis kaip:

330 mm, jei didžiausias riedmens greitis neviršija 100 km/h.

D = 150 +1,8×v [mm],

čia v – didžiausias riedmens greitis km/h: 100 < v ≤ 250 km/h.

D = 50 +2,2×v [mm],

čia v – didžiausias riedmens greitis km/h: 250 < v ≤ 350 km/h, prireikus turės būti nustatytos didesnio greičio ribos.

600 mm ratų stipino atveju (tik esamo projekto ratų stipino, kai įsigalioja TSS), jei didžiausias riedmens greitis neviršija 250 km/h.

Specialus atvejis – Prancūzija

450 mm, kad ir koks būtų greitis.

2.2.3.

Matmuo Sd (7 pav.) neturi būti mažesnis kaip 20 mm.

2.2.4.

Matmens Sh (7 pav.) intervalas turi būti 27,5 – 36 mm.

Specialus atvejis – Lietuva

Matmuo Sh (7 pav.) neturi būti mažesnis kaip 26,25 mm.

3.   RIEDMENS KONSTRUKCIJA

3.1.   Riedmens masė

3.1.1.

Ašies apkrova neturi būti mažesnė kaip 5 t, tačiau jei riedmens stabdymo jėgą sukuria stabdžių trinkelės, eksploatuojamose geležinkelio linijose ašies apkrova neturi būti mažesnė kaip 3,5 t.

3.1.2.

Ašies apkrova naujose arba modernizuotose geležinkelio linijose neturi būti mažesnė kaip 3,5 t.

3.1.3.   Specialus atvejis – Austrija, Vokietija, Švedija ir Belgija

Ašies apkrova tam tikrose infrastruktūros registre nurodytose geležinkelio linijose neturi būti mažesnė kaip 5 t.

3.1.4.   Specialus atvejis – Prancūzija greitojo eismo TEN ir Belgijos greitojo eismo TEN „L1“ tik

Jei atstumas tarp pirmosios ir paskutinės atskiro riedmens arba traukinio sąstato ašies yra didesnis nei arba lygus 16 000 mm, atskiro riedmens arba traukinio sąstato masė turi būti didesnė nei 90 t. Jei šis atstumas yra mažesnis nei 16 000 mm ir didesnis nei arba lygus 15 000 mm, masė turi būti mažesnė nei 90 t ir didesnė nei arba lygi 40 t, riedmuo turi turėti dvi poras ratstabdžių, kurių elektrinis pagrindas yra didesnis arba lygus 16 000 mm.

3.1.5.   Specialus atvejis – Belgijos greitojo eismo TEN (išskyrus „L1“)

Atskiro riedmens arba traukinio sąstato masė neturi būti mažesnė kaip 90 t.

3.2.   Erdvė aplink ratus, kurioje negali būti metalinių dalių

3.2.1.

Turi būti nustatyta erdvė, kurioje gali būti montuojami tik ratai ir jų dalys (pavarų dėžės, stabdžių dalys, smėlio barstymo vamzdis) arba neferomagnetiniai komponentai.

- Galutinai nenustatytas reikalavimas -

3.3.   Metalinės riedmenų dalies masė

3.3.1.   Specialus atvejis – Vokietija, Lenkija

Ciklo važiavimo metu riedmuo turi atitikti tiksliai nurodyto bėgių kelio bandymo ciklo reikalavimus arba turi turėti mažiausią tam tikros formos, aukščio virš bėgių galvutės ir laidžiojo metalo masę tarp ratų.

- Galutinai nenustatytas reikalavimas -

3.4.   Rato medžiaga

3.4.1.

Ratams turi būti būdingos feromagnetinės savybės.

3.5.   Tariamoji varža tarp ratų

3.5.1.

Elektros varža tarp aširačio priešpriešinių ratų riedėjimo paviršių neturi viršyti:

0,01 omo naujų arba permontuotų aširačių atveju,

0,05 omo po kapitalinio aširačių remonto.

3.5.2.

Aktyvioji varža nustatoma išmatuojant įtampą, kurios intervalas yra nuo 1,8 VDC iki 2,0 VDC (tuščiosios veikos įtampa).

3.5.3.   Specialus atvejis – Lenkija

Reaktyvioji varža tarp aširačio riedėjimo paviršių turi būti mažesnė nei f/100 miliomais, kai f yra lygi 500 Hz–40 kHz, matuojamoji srovė yra ne mažesnė kaip 10 ARMS , o tuščiosios veikos įtampa – 2 VRMS.

3.5.4.   Specialus atvejis – Prancūzija

Reaktyvioji varža tarp aširačio riedėjimo paviršių turi būti mažesnė nei f/100 miliomais, kai f yra lygi 500 Hz–10 kHz, o matuojamoji įtampa – 2 VRMS (tuščiosios veikos įtampa).

3.5.5.   Specialus atvejis – Nyderlandai

Be A priedo 1 priedėlyje pateiktų bendrųjų reikalavimų, lokomotyvams ir po kelis sukabintiems riedmenims bėgių grandinėse gali būti taikomi papildomi reikalavimai. Infrastruktūros registre nurodomos geležinkelio linijos, kurioms taikomi šie reikalavimai.

- Galutinai nenustatytas reikalavimas -

3.6.   Riedmens tariamoji varža

3.6.1.

Mažiausia tariamoji varža tarp pantografo ir riedmens ratų turi būti:

daugiau nei 0,45 omo indukcinė varža, esant 75 Hz 1 500 VDC traukos sistemų atveju.

Specialus atvejis – Belgija

daugiau nei 1,0 omo indukcinė varža, esant 50 Hz 3 kVDC traukos sistemų atveju.

4.   EMISIJŲ ATSKYRIMAS

4.1.   Smėlio barstymo įrangos naudojimas

4.1.1.

Siekiant pagerinti stabdymo ir traukos eksploatacines charakteristikas, leidžiama bėgių kelius barstyti smėliu. Leidžiamas smėlio kiekis vienam smėlio barstymo įtaisui per 30 s yra:

jei greitis V < 140 km/h: 400 g + 100 g,

jei greitis V ≥ 140 km/h: 650 g + 150 g.

4.1.2.

Veikliųjų smėlio barstymo įtaisų skaičius neturi viršyti nurodytų reikalavimų:

po kelis sukabintų riedmenų su paskirstytais smėlio barstymo įtaisais atveju: pirmasis bei paskutinis vagonai ir tarpiniai vagonai su ne mažiau kaip 7 tarpinėmis ašimis tarp dviejų smėlio barstymo įtaisų, kuriais nebarstomas smėlis. Leidžiama tokius po kelis sukabintus riedmenis sukabinti ir naudoti visus prie sukabintų galų esančius smėlio barstymo įtaisus,

lokomotyvu stumiamų traukinių atveju,

staigiojo stabdymo ir stabdymo esant visai apkrovai atveju: visi turimi smėlio barstymo įtaisai,

visais kitais atvejais: ne daugiau kaip 4 smėlio barstymo įtaisai vienam bėgiui,

smėlio charakteristikos turi būti tokios:

- Galutinai nenustatytas reikalavimas -

4.1.3.   Specialus atvejis – Jungtinė Karalystė

Po kelis sukabintų riedmenų barstymas smėliu dėl traukos nėra leidžiamas prieš priešakinę ašį, kai greitis mažesnis nei 40 km/h.

- Galutinai nenustatytas reikalavimas -

4.2.   Kompozicinių stabdžių trinkelių naudojimas

4.2.1.

Kompozicinių stabdžių trinkelių naudojimo sąlygas tyrimo grupė turės nustatyti iki 2005 m. pabaigos.

- Galutinai nenustatytas reikalavimas -

5.   ELEKTROMAGNETINIAI TRUKDŽIAI

5.1.   Traukos srovė

5.1.1.

Ribos ir papildomas paaiškinimas pateikiami atskirame dokumente, kuris yra rengiamas.

- Galutinai nenustatytas reikalavimas -

5.2.   Elektromagnetinių stabdžių naudojimas

5.2.1.

Naudoti magnetinius stabdžius ir elektromagnetinius stabdžius yra leidžiama tik taikant staigiojo stabdymo režimą arba pirmiau minėti stabdžiai įjungiami stovint. Infrastruktūros registre gali būti uždrausta naudoti magnetinius stabdžius ir elektromagnetinius stabdžius, jeigu taikomas avarinio stabdymo režimas.

5.2.2.

Jei taip nurodyta infrastruktūros registre, elektromagnetinius stabdžius ir magnetinius stabdžiai galima naudoti taikant paprastojo stabdymo režimai.

5.2.3.   Specialus atvejis – Vokietija

Magnetinių stabdžių ir elektromagnetinių stabdžių neleidžiama įrengti pirmajam priekinio riedmens vežimėliui, jei infrastruktūros registre nenustatyta kitaip.

5.3.   Elektros, magnetiniai, elektromagnetiniai laukai

5.3.1.

– Galutinai nenustatytas reikalavimas -

6.   SPECIALIOS CHARAKTERISTIKOS, SKIRTOS GELEŽINKELIO LINIJOMS, KURIŲ VĖŽĖ – 1 520/1 524 MM

1.

Traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos, įrengtos geležinkelio linijose, kurių vėžė – 1 520/1 524 mm, turi turėti pirmiau išvardytas charakteristikas, išskyrus išvardytąsias šiame skirsnyje.

2.

Atstumas ai neturi viršyti 19 000 mm.

3.

Matmuo BR neturi būti mažesnis kaip 130 mm.

4.

Elektros varža tarp aširačio priešpriešinių ratų riedėjimo paviršių neturi viršyti 0,06 omo.

5.

Smėlio barstymo įtaisų, kuriais galima barstyti smėlį, skaičius lokomotyvu traukiamuose traukiniuose neturi būti didesnis nei 6 smėlio barstymo įtaisai vienam bėgiui.

2 Priedėlis

Įkaitusių ašidėžių nustatymo reikalavimai

- Galutinai nenustatytas reikalavimas -

B PRIEDAS

B KLASĖ

TURINYS

B priedo naudojimas

1 dalis. Signalizacija

2 dalis. Radijo ryšys

3 dalis. Perėjimų matrica

B PRIEDO NAUDOJIMAS

Šiame priede pateikiamos traukinio automatinio sustabdymo, kontrolės ir įspėjamosios sistemos bei radijo ryšio sistemos, kurios buvo iki A klasės traukinių eismo valdymo sistemų bei radijo ryšio sistemų įdiegimo ir kurias, atsižvelgiant į atsakingos valstybės narės nustatytus greičio apribojimus, buvo leidžiama naudoti Europos greitųjų ir paprastųjų geležinkelių tinkle. Šios B klasės sistemos nebuvo kuriamos pagal suvienodintas Europos specifikacijas, dėl to jų tiekėjams gali priklausyti specifikacijų nuosavybės teisės. Šių specifikacijų pateikimas ir priežiūra neturi prieštarauti nacionaliniams teisės aktams, pirmiausia tiems, kurie reglamentuoja patentus.

Pereinamajame etape, kuriame tos sistemos laipsniškai bus keičiamos sunorminta sistema, bus privaloma tvarkyti technines specifikacijas, kad būtų užtikrinama sąveika. Už jų tvarkymą pagal greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemų kontrolės ir valdymo posistemių TSS yra atsakinga atitinkama valstybė narė arba jos atstovas, bendradarbiaujantys su atitinkamos sistemos tiekėju.

Geležinkelio įmonės, pageidaujančios savo traukiniuose sumontuoti vieną arba daugiau iš minėtų sistemų, kreipiasi į atitinkamą valstybę narę. C priede nustatomos atitinkamos kiekvienos sistemos platinimo geografinės ribos ir nurodoma, kad kiekvienai geležinkelio linijai privaloma turėti infrastruktūros registrą, kuriame aprašomas įrangos tipas ir taikytinos eksploatacinės priemonės. Naudodamas infrastruktūros registrą, infrastruktūros valdytojas užtikrina savo tvarkomos kontrolės ir valdymo bėgių kelio įrangos ir nuostatų darnumą.

Jeigu būtina, valstybė narė geležinkelio įmonei pataria, kaip saugiai atlikti montavimą, kuris atitiktų šių TSS ir C priedo reikalavimus.

Kaip reikalaujama C priede, B klasės įrenginiams priskiriamos atsarginės priemonės.

Pagrindinė informacija apie B klasės sistemas pateikiama šiame priede. Paskirta valstybė narė dėl kiekvienos nurodytos sistemos garantuoja, kad bus išlaikoma tos sistemos sąveika, ir, taikydama minėtą sistemą, teikia būtiną informaciją, pirmiausia susijusią su sistemos patvirtinimu.

1 dalis. Signalizacija

RODYKLĖ:

1.

ALSN

2.

ASFA

3.

ATB

4.

ATP-VR/RHK

5.

BACC

6.

CAWS ir ATP

7.

Crocodile

8.

Ebicab

9.

EVM

10.

GW ATP

11.

Indusi/PZB

12.

KVB

13.

LS

14.

LZB

15.

MEMOR II+

16.

RETB

17.

RSDD/SCMT

18.

SELCAB

19.

SHP

20.

TBL

21.

TPWS

22.

TVM

23.

ZUB 123

Pateikiama tik susipažinti, valstybėse narėse nenaudojamos sistemos:

23.

ZUB 121

ALSN

Automatinė nenutrūkstamojo veikimo lokomotyvo signalizacija

Автоматическая Локомотивная Сигнализация Непрерывного действия (autentiškas rusiškas pavadinimas).

Aprašymas:

ALSN – tai lokomotyvo signalizacijos ir traukinio automatinio stabdymo įrangos sistema. Ji yra sumontuota pagrindinėse Latvijos geležinkelių ir kaimyninių šalių – Lietuvos ir Estijos – geležinkelio linijose. (Pateikiama tik susipažinti: ji taip pat yra sumontuota Rusijos Federacijos ir Baltarusijos geležinkeliuose.)

Sistemą sudaro kodinės bėgių grandinės (BG) ir lokomotyvo įranga.

Bėgių grandinės yra gana įprasto projekto, montuojami reliniai imtuvai.

Atvirosiose geležinkelio linijose yra įrengta:

kintamosios srovės (AC) kodinės BG, kurių dažnis 50 (1), 75 arba 25 Hz, arba

ištisinės BG, užtikrinančios kodavimo režimo įjungimą artėjančio traukinio kryptimi, atsižvelgiant į traukinio judėjimo kryptį:

kintamosios srovės (AC) BG, kurių dažnis 50, 75 arba 25 Hz eksploatuojant ištisiniu režimu ir 50, 75 arba 25 Hz eksploatuojant kodavimo režimu,

pastoviosios srovės (DC) BG.

Stotyse yra įrengta:

ištisinio veikimo BG, užtikrinančios kodavimo režimo įjungimą artėjančio traukinio kryptimi, atsižvelgiant į traukinio judėjimo kryptį:

BG, kurių dažnis 50, 75, 25 Hz arba kintamosios srovės (AC) akustinio dažnio eksploatuojant ištisiniu režimu ir 50, 75 ir 25 Hz eksploatuojant kodavimo režimu, arba

pastoviosios srovės (DC) BG.

Lokomotyvo įrangą sudaro: elektroninis stiprintuvas; relinis dešifratorius; elektrinis pneumatinis vožtuvas, kuriuo išjungiama (įjungiama) stabdymo sistema; šviesos signalas, atitinkantis bėgių kelio signalų spalvas, ir budrinamojo signalo rankena, kuria mašinistas patvirtina, kad gavo informaciją.

Sistema – tai saugos sistema, kuri nėra visiškai patikima, nes ją papildo bėgių kelio įrangos signalai, tačiau patikima, kad ja būtų galima kontroliuoti mašinistą.

Duomenys iš koduojamų bėgių elektrinių grandinių į lokomotyvui sumontuotą įrangą ir atvirkščiai perduodami virš bėgių esančiomis indukciniu ryšiu susietomis priėmimo ritėmis.

Sistema skirta naudoti traukiniuose, kurių greitis yra iki 160 km/h.

Pagrindinės charakteristikos:

duomenų perdavimas į traukinį:

50, 25 arba 75 Hz nešlio dažnis,

skaitmeninis kodas,

ALSN eksploatuoti mažiausia bėgio kodavimo srovė yra 1,2 A,

4 lokomotyvo įrangos signalo spalvos (3 kodai ir kodo nebuvimas),

lokomotyve turima informacija (ne ALSN): tikrasis greitis, nuvažiuoto maršruto ilgis,

mašinistui teikiama informacija:

lokomotyvo signalo spalva, atitinkanti gaunamą kodą,

garsinis signalas, jei kodas pakeičiamas griežtesniu,

kontrolė:

mašinistas per 15 sekundžių patvirtina, kad yra atkreipęs dėmesį į griežtesnį signalą,

nuolatinė greičio kontrolė riedmeniui pravažiavus bėgių kelio signalą „stop“,

kodo nebuvimo patvirtinimas kas 40–90 sekundžių,

veikimas:

staigiojo stabdymo stabdžiai įjungiami šiais atvejais:

pravažiavus bėgių kelio signalą „stop“,

viršijus greitį, leidžiamą esant tam tikrai signalo spalvai,

mašinistas nepatvirtina gavęs įspėjamąjį signalą (garsinis signalas).

Atsakingos valstybės narės: Latvija, Estija, Lietuva.

ASFA

Aprašymas:

ASFA – tai lokomotyvo signalizacijos ir traukinio automatinio sustabdymo (ATP) sistema, sumontuota didesnėje „RENFE“ geležinkelio linijų (1 676 mm) dalyje, metro pločio geležinkelio vėžės linijose „FEVE“ ir naujos Europos vėžės „NAFA“ geležinkelio linijoje.

ASFA sistema montuojama visose geležinkelio linijose, kuriose turi būti užtikrinta sąveika.

Bėgių kelio ir traukinio ryšys grindžiamas rezonansinėmis magnetinio ryšio elektrinėmis bėgių grandinėmis, kurios magnetiniu ryšiu yra susiejamos taip, kad galima perduoti devynis skirtingus parametrus. Rezonansinė elektrinė bėgių grandinė veikia signalo spalvą atitinkančiu dažniu. Magnetiniu ryšiu susieta lokomotyvui sumontuota fazės sinchronizavimo kilpa yra suderinta su elektrinės bėgių grandinės dažniu. Ši sistema – tai saugos sistema, užtikrinanti ne visišką saugą, tačiau ganėtinai tinkama mašinistui kontroliuoti. Ji mašinistui primena signalizacijos sąlygas ir verčia jį patvirtinti, kad jis atkreipė dėmesį į draudžiamojo signalo rodmenį.

Bėgių keliui ir lokomotyvui montuojami įprastinės konstrukcijos agregatai.

Pagrindinės charakteristikos:

9 dažniai:

diapazonas: 55 kHz–115 kHz,

lokomotyve galima pasirinkti tris skirtingas traukinių kategorijas,

kontrolė:

mašinistas per 3 sekundes patvirtina, kad yra atkreipęs dėmesį į draudžiamąjį signalą,

nuolatinė greičio kontrolė (160 arba 180 km/h) pravažiavus draudžiamąjį signalą,

greičio patikra (60, 50 arba 35 km/h atsižvelgiant į traukinio tipą) už siųstuvo nuvažiavus 300 m,

traukinio sustabdymas, jeigu jis pravažiuoja draudžiamąjį signalą,

greitis geležinkelio linijoje,

veikimas:

įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai, jeigu nesilaikoma kurios nors priežiūros funkcijos nuostatų. Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti tik riedmeniui stovint.

Atsakinga valstybė narė: Ispanija.

ATB

Naudojamos dvi ATB versijos: senesnio tipo ir naujo modelio „ATB“.

Senesnio tipo ATB aprašymas:

Senesnio tipo ATB yra sumontuotos didesnėje Nyderlandų geležinkelių linijų dalyje.

Sistema yra sudaryta iš gana tipinės konstrukcijos koduojamų bėgių elektrinių grandinių ir kompiuterizuotos (ACEC) arba įprastos elektroninės (GRS) lokomotyvui sumontuotos įrangos.

Duomenys iš koduojamų bėgių elektrinių grandinių į lokomotyvui sumontuotą įrangą ir atvirkščiai perduodami virš bėgių esančiomis indukciniu ryšiu susietomis priėmimo ritėmis.

Pagrindinės charakteristikos:

duomenų perdavimas į traukinius:

75 Hz nešlio dažnis,

naudojant amplitudės moduliavimą sumoduliuoti greičio kodai,

6 greičio kodai (40,60,80,130,140) km/h,

1 išėjimo kodas,

lokomotyvui sumontuotai įrangai nenustatoma jokių traukinio charakteristikų (greičio kodas iš bėgių kelio),

mašinistui teikiama informacija:

greičio kodą atitinkantis greitis,

nuaidi skambutis, jeigu pakeičiamas kodas,

nuaidi varpelis, jeigu sistema signalizuoja, kad privaloma įjungti stabdžius,

kontrolė:

greičio (nuolatinė),

veikimas: įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai, jeigu viršijamas greitis ir mašinistas po garsinio signalo nesiima veiksmų.

Atsakinga valstybė narė: Nyderlandai.

Naujo modelio ATB aprašymas:

ATB sistema iš dalies yra sumontuota Nyderlandų geležinkelio linijose.

Sistema yra sudaryta iš traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvo (balisės) ir lokomotyvui sumontuotos įrangos. Taip pat galima naudoti duomenų atnaujinimo funkciją, kurios vykdymą užtikrina kabelio kilpa.

Duomenys iš veikiančio traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvo (balisės) perduodami į lokomotyvui sumontuotą anteną. Sistemos veikimas priklauso nuo krypties – traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvai (balisės) montuojami tarp bėgių, šiek tiek į šalį nuo vėžės centro.

Lokomotyvui sumontuota ATBNG įranga yra visiškai sąveiki su senesnio tipo ATB bėgių kelio įranga.

Pagrindinės charakteristikos:

duomenų perdavimas į traukinius:

100 kHz +/- 10 kHz (dažnio moduliavimas),

25 kb/s,

119 panaudojamų bitų viename pranešime,

traukinio charakteristikos, kurias į įrangą įveda mašinistas:

traukinio ilgis,

didžiausias traukinio greitis,

traukinio stabdymo charakteristikos,

mašinistui teikiama informacija:

didžiausias greitis geležinkelio linijoje,

privalomasis greitis,

atstumas iki ruožo, kuriame traukinys turėtų važiuoti mažesniu nei privalomasis greičiu,

stabdymo charakteristikos,

kontrolė:

greitis geležinkelio linijoje,

greičio apribojimai,

sustojimo vieta,

dinaminio stabdymo profilis,

veikimas:

iš anksto pateikiamas optinis įspėjamasis signalas,

garsinis įspėjamasis signalas.

Jeigu pažeidžiamos eismo kontrolės funkcijų nuostatos arba jeigu po gauto garsinio signalo mašinistas nesiima veiksmų, įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai.

Atsakinga valstybė narė: Nyderlandai.

„ATP-VR/RHK“

Automatinė traukinio apsauga (ATP) (Junakulunvalvonta (JKV))

Paprastai vadinama „Junakulunvalvonta (JKV)“ (suom. „automatinė traukinio apsauga“ (ATP)).

Aprašymas:

Suomijoje naudojama „ATP-VR/RHK“ sistema yra gedimams atspari standartinė ATP sistema, grindžiama „Ebicab 900“ su JGA arba ATSS technologija su mini siųstuvų balisėmis. Sistemą sudaro bėgių kelio balisės ir signalų šifratoriai arba kompiuteriai bei lokomotyvui sumontuota kompiuterizuota įranga.

Duomenys perduodami tarp pasyvių traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvų (balisių) (2 vienam balisės punktui) ir prie apatinės lokomotyvo dalies pritvirtintos antenos, kuri iš pravažiuojančio lokomotyvo pirmiau minėtam siųstuvui (balisei) perduoda energiją. Traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvo (balisės) ir lokomotyvui sumontuotos įrangos ryšys yra indukcinis.

Pagrindinės charakteristikos:

energiją gaunantys traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvai (balisės):

27,115 MHz,

amplitudės moduliavimas takto impulsams,

50 kHz impulsų dažnis,

duomenų perdavimas į traukinius:

4,5 MHz,

50 kb/s,

180 panaudojamųjų bitų, iš viso 256 bitų,

susiejimas:

visos nuolatinės balisės yra susietos,

laikinos balisės negali būti susietos,

traukinio charakteristikos, kurias į įrangą įveda mašinistas:

didžiausias traukinio greitis,

traukinio stabdymo charakteristikos,

traukinio ilgis,

traukinio svoris,

galimybė kreivėmis važiuoti didesniu greičiu,

atskiriems traukiniams būdingos ypatybės (pvz., traukinio stabda dėl didelės ašies apkrovos),

aplinkos sąlygos,

mašinistui teikiama informacija:

spidometru:

leidžiamas greitis,

privalomasis greitis,

skaitmeniniu displėjumi:

atstumas iki ruožo vietos, kuriame traukinys turėtų važiuoti mažesniu nei privalomasis greitis,

skaitmeniniu raidiniu displėjumi su garsiniu įspėjamuoju signalu:

viršytas greitis – pavojaus signalas,

stabdyti – pavojaus signalas,

daugiau stabdyti – pavojaus signalas,

stabdymas ATP,

leidžiama išjungti stabdžius,

pravažiuojamas draudžiamosios spalvos signalas,

kitas signalas „numatomas pavojus“ ir kontroliuojamas greitis iki signalo,

tikslo taškas už 2–3 blokų,

iešmas kaip tikslo taškas,

greičio apribojimas kaip tikslo taškas,

rezervuotas bėgių kelias,

bėgių kelio arba lokomotyvo įrangos gedimai,

naudojantis sistema galima patikrinti, pvz., traukinio stabdą, stabdžių vamzdyno slėgį, greitį, iš paskutinių balisių gautą informaciją,

kontrolė:

bendroji: visa informacija apie signalus, iešmus ir greičio apribojimus yra perduodama 2 400 arba 3 600 m (priklauso nuo didžiausio greičio geležinkelio linijoje) atstumu nuo tikslo taško. Sistema apskaičiuoja stabdymo kreives iki kiekvieno tikslo taško ir mašinistui pateikia labiausiai ribojančią informaciją:

didžiausias greitis geležinkelio linijoje arba didžiausias traukinio greitis,

„numatomas pavojus“ už 2–3 blokų,

sustojimo signalu kontroliuojamas greitis,

greičio apribojimas,

įprasto traukinio ir svyrančiojo kėbulo traukinio greičio apribojimas kreivėse,

atskirų traukinių apribojimai,

greičio apribojimai iešmuose,

greitis pravažiavus iešmą,

leidžiančio važiuoti, tačiau prieš tai sustojus, signalo kontroliuojamas 50 km/h greitis iki kito signalo,

greitis po balisės darbo sutrikimo,

kitos funkcijos:

manevravimo,

apsaugos nuo savaiminio riedmens važiavimo,

slydimo kompensavimo,

veikimas:

greičio apribojimo kontrolė: garsinis įspėjamasis signalas 3 km/h viršijus greitį (didesnio greičio geležinkelio linijose: 5 km/h viršijus greitį), jei po įspėjimo greitis viršijamas 5 km/h, įjungiami darbiniai stabdžiai,

tikslo taško kontrolė: sistema apskaičiuoja stabdymo kreives ir garsiniu signalu nurodo, kada stabdyti, ištisiniu garsiniu signalu nurodo, kada įjungti labiau stabdyti ir įjungti darbinius stabdžius. Darbinius stabdžius mašinistas gali išjungti, kai greitis atitinka nustatytus apribojimus. Sistema stabdys pakankamai, neatsižvelgdama į mašinisto veiksmus,

sistema staigiojo stabdymo stabdžius įjungia 15 km/h viršijus leidžiamą greitį, pravažiavus avarinio stabdymo kreivę arba jei neveikia darbiniai stabdžiai. Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti traukiniui sustojus.

Atsakinga valstybė narė: Suomija.

BACC

Aprašymas:

BACC yra montuojama visose „FS“ bendrovės geležinkelio tinklo linijose, kuriose eismas vyksta didesniu kaip 200 km/h greičiu, ir kitose geležinkelio linijose, kurių didesnė dalis – tai tinkamumo užtikrinant sąveiką požiūriu vertinamos geležinkelio linijos.

Sistema yra sudaryta iš įprastinių koduojamų bėgių elektrinių grandinių, kurios veikia naudodamos du nešlio dažnius, atitinkančius dvi traukinių klases. Lokomotyvui sumontuota kompiuterizuota įranga.

Duomenys iš bėgių koduojamų elektrinių grandinių į lokomotyvui sumontuotą įrangą ir atvirkščiai perduodami virš bėgių esančiomis indukciniu ryšiu susietomis priėmimo ritėmis.

Pagrindinės charakteristikos:

duomenų perdavimas į traukinius:

50 Hz nešlio dažnis:

naudojant amplitudės moduliavimą sumoduliuoti greičio kodai,

5 greičio kodai,

178 Hz nešlio dažnis:

naudojant amplitudės moduliavimą sumoduliuoti greičio kodai,

4 papildomi greičio kodai,

lokomotyvui sumontuota įranga pritaikyta veikti su dviejų kategorijų traukiniais (greičio kodas iš bėgių kelio),

mašinistui teikiama informacija:

greičio kodą atitinkantis greitis,

signalo spalva (1 iš 10),

kontrolė:

greičio (nuolatinė),

sustojimo vietos,

veikimas:

staigiojo stabdymo stabdžiai, jeigu viršijamas greitis.

Atsakinga valstybė narė: Italija.

CAWS IR ATP

(sumontuota „Iarnród Éireann“ geležinkelio linijoje)

Sistemą sudaro koduojamos bėgių grandinės ir lokomotyvui sumontuota įranga. Koduoti duomenys perduodami virš visų bėgių esančiomis indukciniu ryšiu susietomis traukinio priekyje sumontuotomis priėmimo ritėmis.

Koduojamos bėgių grandinės yra sumontuotos visuose didelio tankio Dublino priemiestiniuose maršrutuose ir tarpmiestiniuose maršrutuose į Korką, Limerick, Athlone ir Belfasto krypties maršrutuose, siekiančiuose sieną su Jungtine Karalyste.

Dyzeliniuose lokomotyvuose įrengta ištisinio automatinio įspėjimo sistemos įranga, įskaitant į Airijos Respubliką kasdien iš Jungtinės Karalystės važiuojančius traukinius. Ji gautą koduotą signalą paverčia signalo spalvos rodmeniu, kuris pateikiamas mašinistui.

Elektriniuose lokomotyvuose yra įrengta traukinio automatinio sustabdymo įranga. Ji gautą koduotą signalą paverčia didžiausiu greičiu, kuris pateikiamas mašinistui. Susisiekimui elektriniai lokomotyvai naudojami tik Dublino priemiestiniame elektrifikuotame rajone.

Pagrindinės charakteristikos (Dublino priemiestinis elektrifikuotas rajonas):

83 1/3 Hz nešlio dažnis,

impulsinės stačiakampio signalo bangos kodai 50, 75, 120, 180, 270 ir 420 CPM. Konvertavus ATP sistema 29 km/h, 30 km/h, 50 km/h, 50 km/h, 75 km/h, 100 km/h. Konvertavus CAWS sistema: geltona, žalia, geltona, žalia, dviguba geltona, žalia,

leidžiami greičiai taip pat nustatomi pagal rodomą signalo spalvą. Artėjant prie raudono signalo greičio riba pakopomis sumažinama iki nulio.

Pagrindinės charakteristikos (ne Dublino priemiestiniame elektrifikuotame rajone):

50 Hz nešlio dažnis,

3 impulsinės stačiakampio signalo bangos kodai 50, 120 ir 180 CPM. Konvertavus CAWS sistema: geltona, dviguba geltona, žalia.

Automatinė traukinio apsauga

Mašinistui teikiama informacija:

šiuo metu leidžiamas greitis. Nuolat atnaujinama, atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi priekyje esančio signalo spalva,

ištisinis garsinis tonas, nurodantis leistinąjį viršijantį greitį,

trumpas tonas, nurodantis, kad leidžiamas didesnis greitis,

nutrūkstantis tonas, nurodantis, kad pasirinktas automatiškai įjungtų stabdžių išjungimas traukiniui dar nesustojus,

tikrinimo funkcija, kai traukinys stovi.

Charakteristikos, kurias į įrangą įveda mašinistas:

automatiškai įjungtų stabdžių išjungimas traukiniui dar nesustojus, kad būtų galima važiuoti atsarginiais keliais ir privažiuoti raudonus signalus.

Kontrolė:

ištisinė greičio kontrolė.

Veikimas:

viršijus leidžiamą greitį arba gavus mažesnio greičio kodą, įjungiami darbiniai stabdžiai, kol pasiekiamas leidžiamas greitis ir mašinistas patvirtina leistinojo greičio viršijimą, perjungdamas energijos tiekimo reguliatorių į laisvo riedėjimo arba stabdymo režimą. To nepadarius, stabdžiai lieka įjungti.

Ištisinio automatinio įspėjimo sistema

Mašinistui teikiama informacija:

paskutinio pravažiuoto bėgių kelio įrangos signalo spalva, kol iki kito signalo lieka apie 350 metrų, tuomet rodoma kito signalo spalva. Rodmenys nuolat atnaujinami pagal tai, kaip keičiasi kito signalo spalva,

ištisinis garsinis tonas, nurodantis, kad gautas didesnio apribojimo spalvos signalas, skamba, kol patvirtinamas jo gavimas,

trumpa garsinė „trelė“, reiškianti, kad gautas mažiau ribojančios spalvos signalas,

patikrinimo funkcija traukiniui stovint,

pasirinktas nešlys.

Charakteristikos, kurias į įrangą įveda mašinistas:

nešlio dažnis,

išjungti raudonos spalvos rodmenį, kai važiuojama ne koduojamų bėgių grandinių ruožais.

Kontrolė:

signalo pasikeitimo į griežtesnio apribojimo patvirtinimas. Jį patvirtinus traukinio kontrolė nevykdoma iki kito pasikeitimo į griežtesnio apribojimo spalvą.

Veikimas:

mašinistas per septynias minutes turi patvirtinti draudžiamojo signalo pakeitimą griežtesnio apribojimo spalvą, jam to nepadarius, vienai minutei įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai. Kol nepraeina nustatytasis laikas, jų negalima išjungti. Traukinys turėtų sustoti per vieną minutę.

Atsakinga valstybė narė: Airijos Respublika.

„Crocodile“

Aprašymas:

„Crocodile“ yra sumontuotas visose pagrindinėse „RFF“, „SNCB“ ir „CFL“ bendrovių geležinkelio linijose. „Crocodile“ naudojamas visose geležinkelio linijose, kurios vertinamos kaip tinkamos užtikrinti sąveiką.

Jos veikimas grindžiamas bėgių kelio metaliniu strypu, kurį liečia prie traukinio pritvirtintas kontaktinis šepetys. Tarp metalinio strypo gnybtų (įtampos šaltinis yra akumuliatorių baterija), atsižvelgiant į signalo spalvą, sukuriama +/– 20 V įtampa. Mašinistui pateikiamas rodmuo, ir mašinistas privalo patvirtinti, kad atkreipė dėmesį į įspėjamąjį signalą. Jeigu mašinistas nepatvirtina, kad atkreipė dėmesį į įspėjamąjį signalą, automatiškai įsijungia stabdžiai. „Crocodile“ sistema nekontroliuoja nei greičio, nei atstumo. Ji veikia tik kaip budrumą užtikrinanti sistema.

Bėgių keliui ir lokomotyvui montuojama įprastos konstrukcijos įranga.

Pagrindinės charakteristikos:

strypas, į kurį tiekiama nuolatinė srovė (± 20 V),

lokomotyvui sumontuotai įrangai nenustatoma jokių traukinio charakteristikų,

kontrolė:

kontroliuojama, ar mašinistas patvirtina signalo priėmimą,

veikimas:

jei mašinistas nepatvirtina įspėjamojo signalo priėmimo, įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai. Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti tik traukiniui sustojus.

Atsakingos valstybės narės: Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas.

„Ebicab“

Naudojamos dvi „Ebicab“ versijos – „Ebicab 700“ ir „Ebicab 900“.

„Ebicab 700“ aprašymas:

Gedimams atspari automatinė traukinių apsaugos sistema, naudojama Švedijoje, Norvegijoje, Portugalijoje ir Bulgarijoje. Kadangi Švedijoje ir Norvegijoje naudojama vienoda programinė įranga, traukiniai per valstybių sieną gali važiuoti nepakeitus mašinistų arba lokomotyvų ir nepaisydami skirtingų signalizacijos sistemų bei taisyklių; Portugalijoje ir Bulgarijoje naudojama kitokia programinė įranga.

Sistema yra sudaryta iš bėgių kelio įrangos, traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvų (balisių) ir signalų šifratorių arba nuosekliojo ryšio su elektronine blokuote bei lokomotyvui sumontuotos kompiuterizuotos įrangos.

Duomenys perduodami tarp pasyvių traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvų (balisių) (2–5 vienam signalui) ir prie apatinės lokomotyvo dalies pritvirtintos antenos, kuri iš pravažiuojančio lokomotyvo pirmiau minėtam siųstuvui (balisei) perduoda energiją. Traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvo (balisės) ir lokomotyvui sumontuotos įrangos ryšys yra indukcinis.

Pagrindinės charakteristikos:

energiją gaunantys traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvai (balisės):

27,115 MHz,

amplitudės moduliavimas takto impulsams,

50 kHz impulsų dažnis,

duomenų perdavimas į traukinius:

4,5 MHz,

50 kb/s,

12 panaudojamų bitų iš viso 32 bitų,

susiejimas:

signalai yra susieti,

skydų, t. y. įspėjamųjų ir greičio skydų, susieti nėra privaloma; jeigu sauga nėra visavertė, leidžiama, kad 50 % traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvų (balisių) nebūtų susieta,

traukinio charakteristikos, kurias į įrangą gali įvesti mašinistas:

didžiausias traukinio greitis,

traukinio ilgis,

traukinio stabdymo charakteristikos,

specialios traukinio ypatybės, pagal kurias tam tikruose ruožuose leidžiama viršyti greitį arba privaloma jį sumažinti,

aplinkos sąlygos,

mašinistui teikiama informacija:

didžiausias greitis geležinkelio linijoje,

privalomasis greitis,

papildoma informacija apie antrinius ruožus, kad būtų galima pranešti apie likusį važiuoti atstumą arba greičio mažinimą, gali būti kontroliuojami 5 blokai,

greičio apribojimai pravažiavus pirmąjį signalą,

iki darbinių stabdžių įjungimo likęs laikas, trys įspėjamieji signalai,

bėgių kelio arba lokomotyvo įrangos gedimai,

per paskutinę traukinio stabdą sumažėjusio greičio vertė,

slėgis stabdžių vamzdyne ir traukinio greitis,

informacija iš paskutinio pravažiuoto traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvo (balisės),

pagalbinė informacija,

kontrolė:

greičio geležinkelio linijoje, atsižvelgiant į didžiausią geležinkelio linijos greitį ir riedmens eksploatavimo arba mažo greičio taikymą tam tikriems traukiniams,

įvairių signalų, įskaitant signalinę informaciją, perduodamą ne optiniais signalais,

nuolatinių, laikinų ir avarinių greičio apribojimų įgyvendinimo nesusietais traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvais (balisėmis),

sustojimo vietos,

dinaminio stabdymo profilio,

vienodo lygio geležinkelio pervažų ir nuošliaužų daviklio būklės,

manevravimo,

apsaugos nuo savaiminio riedmens važiavimo,

slydimo kompensavimo,

leidžiančio važiuoti, tačiau prieš tai sustojus, signalo, kontroliuojamas 40 km/h greitis iki kito signalo,

veikimas:

duodamas garsinis įspėjamasis signalas, jeigu greitis viršijamas > 5 km/h, ir įjungiami darbiniai stabdžiai, jeigu greitis viršijamas > 10 km/h. Darbinius stabdžius gali išjungti mašinistas, kai greitis atitinka nustatytus apribojimus. „Ebicab“ sistemos valdomi stabdžiai veiks pagal nustatytus reikalavimus neatsižvelgiant į mašinisto veiksmus. Staigiojo stabdymo stabdžiai naudojami tik iš tikrųjų susiklosčius pavojingai padėčiai, pvz., jeigu nepakanka įjungti darbinius stabdžius. Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti tik stovinčiam traukiniui,

įgyvendintos galimybės:

radijo ryšio blokuotės sistema, užtikrinanti „maždaug 3 lygio ETCS“ funkcijas,

traukinio ir bėgių kelio ryšys.

Atsakingos valstybės narės: Portugalija, Švedija.

„Ebicab 900“ aprašymas:

Sistema yra sudaryta iš bėgių kelio įrangos, traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvų (balisių) ir signalų šifratorių arba nuosekliojo ryšio su elektronine blokuote bei lokomotyvui sumontuotos kompiuterizuotos įrangos.

Duomenys perduodami tarp pasyvių traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvų (balisių) (2–4 vienam signalui) ir prie apatinės lokomotyvo dalies pritvirtintos antenos, kuri iš pravažiuojančio lokomotyvo pirmiau minėtam siųstuvui (balisei) perduoda energiją. Traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvo (balisės) ir lokomotyvui sumontuotos įrangos ryšys yra indukcinis.

Pagrindinės charakteristikos:

energiją gaunantys traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvai (balisės):

27 MHz,

amplitudės moduliavimas takto impulsams,

50 kHz impulsų dažnis,

duomenų perdavimas į traukinius:

4,5 MHz,

50 kb/s,

255 bitai,

susiejimas:

signalai yra susieti,

skydų, t. y. įspėjamųjų ir greičio skydų, susieti nėra privaloma; jeigu sauga nėra visavertė, leidžiama, kad 50 % traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvų (balisių) nebūtų susieta,

traukinio charakteristikos, kurias į įrangą gali įvesti mašinistas:

traukinio identifikavimas,

didžiausias traukinio greitis,

traukinio ilgis,

traukinio stabdymo charakteristikos,

traukinio greičio tipas (tik jei traukinio greitis yra 140–300 km/h),

traukinio sandarumo užtikrinimas,

mašinistui teikiama informacija:

ribinis greitis,

privalomasis greitis,

leistinąjį viršijantis greitis,

veiksmingumas,

„ASFA“ pavojaus signalas,

stabdžių nustatymas į pradinę padėtį,

leidžiama pravažiuoti,

END,

garsinis įspėjamasis signalas,

įspėjimas, kad traukinys bus stabdomas,

raudonas indikatorius,

raidinės–skaitmeninės informacijos pateikimas,

kontrolė:

greičio geležinkelio linijoje, atsižvelgiant į didžiausią geležinkelio linijos greitį ir riedmens eksploatacines charakteristikas arba tam tikrų traukinių greičio apribojimus,

įvairių signalų, įskaitant signalinę informaciją, perduodamą ne optiniais signalais,

nuolatinių, laikinų ir avarinių greičio apribojimų įgyvendinimo nesusietais traukinių valdymo sistemos bėgių kelio siųstuvais (balisėmis),

sustojimo vietos,

dinaminio stabdymo profilio,

vienodo lygio geležinkelio pervažų ir nuošliaužų daviklio būklė,

manevravimo,

apsaugos nuo savaiminio riedmens važiavimo,

slydimo kompensavimo,

leidžiančio važiuoti, tačiau prieš tai sustojus, signalo, kontroliuojamas 40 km/h greitis iki kito signalo,

veikimas:

duodamas garsinis įspėjamasis signalas, jeigu greitis viršijamas > 3 km/h, įjungiami darbiniai stabdžiai, jeigu greitis viršijamas > 5 km/h. Darbinius stabdžius mašinistas gali išjungti, kai greitis atitinka nustatytus apribojimus. „Ebicab“ sistemos valdomi stabdžiai veiks pagal nustatytus reikalavimus neatsižvelgiant į mašinisto veiksmus.

Atsakinga valstybė narė: Ispanija.

EVM

Aprašymas:

EVM yra montuojama visose pagrindinėse Vengrijos valstybinių geležinkelių (MAV) geležinkelio tinklo linijose. Jos vertinamos tinkamumo užtikrinti sąveiką požiūriu. Didesnėje lokomotyvų parko dalyje yra sumontuota „EVM“ įranga.

EVM sistemos bėgių kelio dalis – tai koduojamos elektrinės bėgių grandinės, kuriose informacija perduodama vienu nešlio dažniu. Nešlio dažnis koduojamas 100 % amplitudiniu moduliavimu, naudojant elektroninį šifratorių.

Duomenys iš koduojamų bėgių elektrinių grandinių į lokomotyvo įrangą ir atvirkščiai perduodami indukciniu ryšiu susietomis virš bėgių esančiomis priėmimo ritėmis.

Pagrindinės charakteristikos:

duomenų perdavimas iš bėgių kelio įrangos į traukinius:

75 Hz nešlio dažnis,

amplitudiniu moduliavimu sumoduliuoti kodai (100 %),

7 kodai (6 greičio kodai),

mašinistui teikiama informacija:

signalas kabinoje,

signalo spalvos: sustoti, leistinas greitis važiuojant pro kitą signalą (15, 40, 80, 120, didžiausias), nėra perdavimo (gedimo), manevravimo režimo,

kontrolė:

greičio apribojimo,

budrumo patikros po kiekvienų 1 550 m, jeigu Vtikrasis< Vprivalomąjį,

budrumo patikros po kiekvienų 200 m, jeigu Vtikrasis> Vprivalomąjį,

sustojimo signalo,

greičio apribojimo traukiniui važiuojant manevravimo režimu,

veikimas:

staigiojo stabdymo stabdžiai įjungiami:

jeigu mašinistas nesiima atitinkamų veiksmų,

jeigu greičio apribojimas tebeviršijamas ir po budrumo signalo, arba

jeigu signalas „stop“ pravažiuojamas didesniu kaip 15 km/h greičiu,

jeigu traukinys važiuoja manevravimo režimu, iš karto viršijus 40 km/h (šiuo atveju stabdžiai įjungiami be jokio garsinio signalo),

papildomos funkcijos:

apsauga nuo savaiminio riedmens važiavimo,

patogumo funkcija (nurodymas, kad traukiniui stovint signalas buvo panaikintas).

Atsakinga valstybė narė: Vengrija.

GW ATP SISTEMA

Aprašymas:

GW ATP – tai traukinio automatinio sustabdymo (ATP) sistema, naudojama Jungtinėje Karalystėje „Great Western“ (GW) geležinkelio linijose, kuriomis susisiekimas vykta tarp Londono (Paddington stoties), Bristolio Temple Meads stoties, Bristol Parkway stoties ir Newbury. Sistema grindžiama kompiuterine įranga, panašia į Belgijoje naudojamą TBL sistemą, nors tarp jų yra kai kurių techninių ir eksploatacinių skirtumų.

Sistema yra skirta tik traukiniams, kurių greitis didesnis nei 160 km/h.

Sistema turi šias pagrindines funkcijas:

visiška automatinė traukinio apsauga, jei sistema yra įrengta traukinyje ir jei jis važiuoja infrastruktūra, kurioje sistema yra įrengta,

didžiausio riedmens greičio kontrolė ir apsauga nuo savaiminio riedmens važiavimo, jei sistema yra įrengta traukinyje, bet jis važiuoja infrastruktūra, kurioje sistema nėra įrengta.

Duomenys yra perduodami iš bėgių kelio traukinių kontrolės sistemos bėgių kelio siųstuvais (balisėmis), įrengtomis greta signalų. Jei būtina, eksploatacinėms charakteristikoms pagerinti įrengiamos duomenų atnaujinimo kilpos.

Pagrindinės charakteristikos:

Duomenų perdavimas į traukinius:

100kHz ± 10kHz (dažnio moduliavimas),

25kb/s,

99 panaudojami bitai viename pranešime.

Traukinio charakteristikos, kurias į įrangą įveda mašinistas:

traukinio charakteristikos, pvz., pagrindinis stabdymo intensyvumas, didžiausias greitis, nustatomos traukinio kompiuterinėje įrangoje įdiegta iš anksto užprogramuota parametrų priemone. Traukinio formuotės ir stabdymo tinkamumo variantus gali nustatyti mašinistas paleisties metu.

Mašinisto sąsaja:

Vaizdo rodmenys:

didžiausias saugus greitis,

privalomasis greitis,

numatoma kito artėjančio signalo būklė,

galiojantys avariniai greičio apribojimai,

sutrikimų rodmenys,

savaiminis riedmens važiavimas,

įsijungia sistemos kontrolė,

manevravimo režimas,

režimas „važiuoti pro „stop“ signalą“,

pravažiuotas draudžiamasis signalas,

pravažiuotas pagalbinis signalas (leidžiama važiuoti į užimtą geležinkelio liniją).

Garsiniai rodmenys:

trumpas informuojamasis tonas kaskart, kai pasikeičia rodoma informacija,

ištisinis įspėjamasis tonas, kai viršijamas saugus greitis, avarinio greičio apribojimo atveju pravažiavus draudžiamąjį signalą, arba nustačius savaiminį riedmens važiavimą ar sistemos sutrikimą.

Mašinisto kontrolės priemonės:

įjungimo mygtukas (indikatorius),

patvirtinimo mygtukas, kontrolei perimti po sistemos įsikišimo,

manevravimo režimo įjungimo mygtukas,

mygtukas „važiuoti pro „stop“ signalą“, skirtas draudžiamajam signalui pravažiuoti pagal turimą leidimą,

atskyrimo kontrolė priemonės.

Kontrolė

Sistema traukinio judėjimą kontroliuoja pagal tokius parametrus:

didžiausias saugus greitis (greitis geležinkelio linijoje ir nuolatiniai greičio apribojimai),

laikini greičio apribojimai,

sustojimo vieta,

dinaminio stabdymo profilis,

važiavimo kryptis (įskaitant savaiminio važiavimo kontrolę).

Sistema visiškai įjungia darbinius stabdžius:

jei nustatytu dydžiu yra viršijamas nurodytas saugus didžiausias greitis ir mašinistas nereaguoja į garsinį įspėjamąjį signalą,

avarinio greičio apribojimo atveju,

pataisomo sistemos sutrikimo atveju, pvz., iš bėgių kelio traukinių kontrolės sistemos bėgių kelio siųstuvo (balisės) duomenų negaunama tada, kai jų tikimasi.

ATP sistema įjungia darbinius stabdžius:

jei traukinys pravažiuoja draudžiamąjį signalą (traukinys sustabdomas, ir mašinistas tuomet gali atgauti ne visą kontrolę, tačiau 3 minutes leidžiama važiuoti iki 20 mph greičiu arba tol, kol pravažiuojamas kitas traukinių kontrolės sistemos bėgių kelio siųstuvas (balisė)),

savaiminio riedmens važiavimo atveju (t. y. riedmuo nuvažiuoja daugiau nei 10 metrų arba daugiau nei 5 m/h greičiu pagrindinio reguliatoriaus padėties neatitinkančia kryptimi),

nepataisomo sistemos sutrikimo atveju.

Atsakinga valstybė narė: Jungtinė Karalystė.

„INDUSI/PZB“

(Induktive Zugsicherung/Punktförmige Zugbeeinflussung)

Aprašymas:

Automatinė traukinių apsaugos sistema, sumontuota Austrijos ir Vokietijos geležinkelio linijose, kurios vertinamos kaip tinkamos sąveikai užtikrinti.

Magnetiniu ryšiu susietos rezonansinės bėgių kelio ir lokomotyvui sumontuotos įrangos elektrinės grandinės traukiniui perduoda vienos iš trijų rūšių informaciją. Sistema nelaikoma saugia, tačiau yra pakankamai patikima, kad ja būtų galima kontroliuoti mašinistą. Ji veikia tik kontrolės režimu, t. y. mašinistui ji neteikia jokių nuorodų apie signalo spalvą – ji tik rodo, kad traukinys yra kontroliuojamas.

Pagrindinės charakteristikos:

3 dažniai:

500 Hz,

1 000 Hz,

2 000 Hz;

traukinio charakteristikos, kurias į įrangą gali įvesti mašinistas:

stabdymo charakteristikos (stabdomų riedmenų procentas ir stabdymo režimas 3 kontrolės kategorijoms);

kontrolė:

techninės kompiuterinės įrangos versija (ne Vokietijoje):

500 Hz: tiesioginė greičio kontrolė,

1 000  Hz: kontroliuojama, ar mašinistas patvirtina draudžiamojo signalo spalvos priėmimą, greičio kontrolė priklauso nuo traukinio tipo,

2 000  Hz: staigusis sustabdymas,