ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 264

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. rugsėjo 25d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos ir panaikinantis Tarybos direktyvą 80/1119/EEB

1

 

*

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1366/2006, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 nuostatas dėl hidrochlorfluorangliavandenilių kvotų paskirstymo bazinių metų, taikomų 2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojusioms valstybėms narėms

12

 

*

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams

13

 

*

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/44/EB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad jame galėtų gyventi žuvys, kokybės ( 1 )

20

 

*

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/68/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 77/91/EEB nuostatas, susijusias su ribotos atsakomybės akcinių bendrovių steigimu ir jų kapitalo palaikymu ir keitimu ( 1 )

32

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

25.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 264/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1365/2006

2006 m. rugsėjo 6 d.

dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos ir panaikinantis Tarybos direktyvą 80/1119/EEB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

Vidaus vandenų keliai yra svarbi Bendrijos transporto tinklų dalis, o vienas iš bendros transporto politikos tikslų – skatinti vidaus vandenų transportą, kaip aprašyta Komisijos Baltojoje knygoje „Europos transporto politika 2010 m.: laikas nuspręsti“, tiek dėl ekonominio efektyvumo, tiek siekiant mažinti energijos sąnaudas bei transporto poveikį aplinkai.

(2)

Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistika Komisijai reikalinga tam, kad ji galėtų stebėti ir rengti bendrą transporto politiką bei su regionų politika ir transeuropiniais tinklais susijusius transporto aspektus.

(3)

Statistiniai duomenys apie vidaus vandenų transportą renkami pagal 1980 m. lapkričio 17 d. Tarybos direktyvą 80/1119/EEB dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistinių ataskaitų (2), kuri nebeatitinka dabartinių poreikių šioje srityje. Todėl reikia tą direktyvą pakeisti nauju dokumentu, kuris praplėstų jos taikymo sritį ir pagerintų jos efektyvumą.

(4)

Todėl Direktyva 80/1119/EEB turėtų būti panaikinta.

(5)

Bendrijos statistiniai duomenys apie visas transporto rūšis turi būti renkami remiantis bendromis sąvokomis ir bendrais standartais, kad transporto rūšis būtų galima kiek įmanoma geriau palyginti.

(6)

Vidaus vandenų transportas egzistuoja ne visose valstybėse narėse, todėl šis reglamentas taikomas tik toms valstybėms narėms, kuriose ši transporto rūšis egzistuoja.

(7)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. bendrų statistikos standartų, leisiančių teikti suderintus duomenis, sukūrimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje numatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(8)

1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (3) pateikiama rekomenduojama šiuo reglamentu įvestų nuostatų sistema.

(9)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(10)

Buvo konsultuojamasi su Statistikos programų komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (5), kaip tai numatyta to sprendimo 3 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Objektas

Šiuo reglamentu nustatomos bendros Bendrijos statistinių duomenų apie vidaus vandenų transportą taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) duomenis, susijusius su vidaus vandenų transportu jų nacionalinėje teritorijoje.

2.   Valstybės narės, kurių nacionalinio, tarptautinio arba tranzitinio krovinių vežimo vidaus vandenų keliais apimtis viršija vieną milijoną tonų per metus, pateikia 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės, kuriose nėra tarptautinio arba tranzitinio vidaus vandenų vežimo, tačiau kurių nacionalinio krovinių vežimo vidaus vandenų keliais apimtis viršija vieną milijoną tonų, pateikia 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis.

4.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

krovinių vežimui laivais, kurių dedveitas yra mažesnis kaip 50 tonų;

b)

laivams, pirmiausia skirtiems vežti keleivius;

c)

laivams, naudojamiems kaip keltai;

d)

laivams, kuriuos uosto administracija ir valstybinės valdžios institucijos naudoja tik nekomerciniais tikslais;

e)

laivams, naudojamiems tik bunkeravimui ar sandėliavimui;

f)

laivams, nenaudojamiems kroviniams vežti, pavyzdžiui, žvejybiniams laivams, gilintuvams (dragoms), plaukiojančioms dirbtuvėms, gyventi pritaikytiems laivams ir pramoginiams laivams.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente naudojami tokie sąvokų apibrėžimai:

a)

„laivybai tinkamas vandenų kelias“ – tai vandens ruožas, nesantis jūros dalimi, kuriuo gali plaukioti įprastai pakrauti ne mažesnės kaip 50 tonų keliamosios galios laivai. Šis terminas apima laivybai tinkamas upes ir laivybai tinkamus ežerus bei kanalus;

b)

„vidaus vandenų laivas“ – tai plaukiojantis laivas, sukonstruotas vežti krovinius arba skirtas viešajam keleivių vežimui laivybai tinkamais vidaus vandenų keliais;

c)

„laivo registravimo valstybė“ – tai valstybė, kurioje vidaus vandenų laivas įregistruotas.

4 straipsnis

Duomenų rinkimas

1.   Duomenys renkami pagal A ir D prieduose esančias lenteles.

2.   2 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju duomenys renkami pagal E priede esančią lentelę.

3.   Šiame reglamente kroviniai klasifikuojami pagal F priedą.

5 straipsnis

Duomenų perdavimas

1.   Pirmasis stebėjimo laikotarpis prasideda 2007 m. sausio 1 d. Duomenys perduodami kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip po penkių mėnesių nuo atitinkamo stebėjimo laikotarpio pabaigos.

2.   Per pirmus trejus šio reglamento taikymo metus 1 dalyje numatytas duomenims perduoti skirtas laikas gali būti pratęstas laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Maksimalus duomenims perduoti skirtas laikas, įskaitant suteiktą pratęsimą, negali viršyti aštuonių mėnesių.

Duomenims perduoti skirto laiko pratęsimai yra numatyti G priede.

6 straipsnis

Platinimas

Bendrijos statistika, paremta 4 straipsnyje nurodytais duomenimis, platinama panašiu dažnumu, koks nustatytas valstybių narių duomenų perdavimui.

7 straipsnis

Duomenų kokybė

1.   Komisija (Eurostatas), laikydamasis 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, parengia ir paskelbia metodologinius reikalavimus ir kriterijus, skirtus užtikrinti surinktų duomenų kokybę.

2.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta perduodamų duomenų kokybė.

3.   Komisija (Eurostatas) įvertina perduotų duomenų kokybę. Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) pateikia ataskaitą, kurioje nurodoma tokia informacija ir duomenys, kurių ji gali paprašyti siekdama patikrinti perduotų duomenų kokybę.

8 straipsnis

Įgyvendinimo ataskaita

Iki 2009 m. spalio 15 d. ir pasikonsultavusi su Statistikos programų komitetu, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Visų pirma toje ataskaitoje turi būti:

a)

įvertinama pateiktos statistikos nauda Bendrijai, valstybėms narėms ir duomenų pateikėjams bei naudotojams, atsižvelgiant į išlaidas;

b)

įvertinama pateiktos statistikos kokybė;

c)

nustatomos sritys, kuriose, remiantis gautais rezultatais, galimi patobulinimai ir pakeitimai.

9 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio reglamento įgyvendinimo priemonės, įskaitant priemones, skirtas atsižvelgti į ekonomines ir technines tendencijas, nustatomos laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Šios priemonės yra susijusios su:

a)

vidaus vandenų transporto statistikos ribų pritaikymu (2 straipsnis);

b)

apibrėžimų pritaikymu ir papildomų apibrėžimų priėmimu (3 straipsnis);

c)

duomenų rinkimo taikymo srities pritaikymu ir priedų turiniu (4 straipsnis);

d)

duomenų perdavimo Komisijai (Eurostatui) tvarka, įskaitant keitimosi duomenimis standartus (5 straipsnis);

e)

Komisijos (Eurostato) rezultatų platinimo tvarka (6 straipsnis);

f)

metodologinių reikalavimų ir kriterijų rengimu ir skelbimu (7 straipsnis).

10 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Statistikos programų komitetas, įsteigtas Sprendimo 89/382/EEB, Euratomas 1 straipsniu.

2.   Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

11 straipsnis

Pereinamosios nuostatos ir panaikinimas

1.   Valstybės narės 2006 m. statistinius rezultatus pateikia pagal Direktyvą 80/1119/EEB.

2.   Direktyva 80/1119/EEB panaikinama nuo 2007 m. sausio 1 d.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre, 2006 m. rugsėjo 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkė

P. LEHTOMÄKI


(1)  2006 m. sausio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas.

(2)  OL L 339, 1980 12 15, p. 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(3)  OL L 52, 1997 2 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(5)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.


A PRIEDAS

A1 lentelė. Krovinių vežimas pagal krovinių rūšį (metiniai duomenys)

Elementai

Kodų duomenys

Nomenklatūra

Vienetas

Lentelė

2 alfa ženklai

„A1“

 

Duomenis pateikianti šalis

2 raidės

ISO nacionalinis kodas

 

Metai

4 skaitmenys

„yyyy“

 

Pakrovimo šalis arba regionas

2 raidės arba 4 alfa ženklai

ISO nacionalinis kodas arba NUTS 2

 

Iškrovimo šalis arba regionas

2 raidės arba 4 alfa ženklai

ISO nacionalinis kodas arba NUTS 2

 

Vežimo rūšis

1 skaitmuo

1 = Nacionalinis

2 =

Tarptautinis (išskyrus tranzitinį)

3 = Tranzitinis

 

Krovinių rūšis

2 skaitmenys

NST 2000

 

Pakuotės rūšis

1 skaitmuo

1 = Kroviniai konteineriuose

2 = Kroviniai ne konteineriuose

 

Pervežtos tonos

 

 

Tonos

Tonkilometriai

 

 

Tonkilometriai


B PRIEDAS

B1 lentelė. Vežimas pagal laivo registravimo valstybę ir laivo tipą (metiniai duomenys)

Elementai

Kodų duomenys

Nomenklatūra

Vienetas

Lentelė

2 alfa ženklai

„B1“

 

Duomenis pateikianti šalis

2 raidės

ISO nacionalinis kodas

 

Metai

4 skaitmenys

„yyyy“

 

Pakrovimo šalis arba regionas

2 raidės arba 4 alfa ženklai

ISO nacionalinis kodas arba NUTS 2

 

Iškrovimo šalis arba regionas

2 raidės arba 4 alfa ženklai

ISO nacionalinis kodas arba NUTS 2

 

Vežimo rūšis

1 skaitmuo

1 = Nacionalinis

2 =

Tarptautinis (išskyrus tranzitinį)

3 = Tranzitinis

 

Laivo tipas

1 skaitmuo

1= Savaeigė barža

2= Ne savaeigė barža

3= Savaeigis tanklaivis-barža

4= Ne savaeigis tanklaivis-barža

5= Kitoks krovininis laivas

 

Laivo registravimo valstybė

2 raidės

ISO nacionalinis kodas

 

Pervežtos tonos

 

 

Tonos

Tonkilometriai

 

 

Tonkilometriai


B2 lentelė. Laivų eismas (metiniai duomenys)

Elementai

Kodų duomenys

Nomenklatūra

Vienetas

Lentelė

2 alfa ženklai

„B2“

 

Duomenis pateikianti šalis

2 raidės

ISO nacionalinis kodas

 

Metai

4 skaitmenys

„yyyy“

 

Pakrautų laivų skaičius

 

 

Laivai

Tuščių laivų skaičius

 

 

Laivai

Laivas – km (pakrauti laivai)

 

 

Laivas – km

Laivas – km (tušti laivai)

 

 

Laivas – km

PASTABA: Šioje B2 lentelėje paminėtų duomenų perduoti neprivaloma.


C PRIEDAS

C1 lentelė. Krovinių vežimas konteineriuose pagal krovinių rūšį (metiniai duomenys)

Elementai

Kodų duomenys

Nomenklatūra

Vienetas

Lentelė

2 alfa ženklai

„C1“

 

Duomenis pateikianti šalis

2 raidės

ISO nacionalinis kodas

 

Metai

4 skaitmenys

„yyyy“

 

Pakrovimo šalis arba regionas

2 raidės arba 4 alfa ženklai

ISO nacionalinis kodas arba NUTS 2

 

Iškrovimo šalis arba regionas

2 raidės arba 4 alfa ženklai

ISO nacionalinis kodas arba NUTS 2

 

Vežimo rūšis

1 skaitmuo

1 = Nacionalinis

2 =

Tarptautinis (išskyrus tranzitinį)

3 = Tranzitinis

 

Konteinerių dydis

1 skaitmuo

1 = 20′ krovinio vienetų

2 = 40′ krovinio vienetų

3 =

> 20′ ir < 40′ krovinio vienetų

4 = > 40′ krovinio vienetų

 

Pakrovimo statusas

1 skaitmuo

1 = Konteineriai su kroviniu

2 = Tušti konteineriai

 

Krovinio rūšis

2 skaitmenys

NST 2000

 

Pervežtos tonos (1)

 

 

Tonos

Tonkilometriai (1)

 

 

Tonkilometriai

TEU

 

 

TEU

TEU kilometrai

 

 

TEU kilometrai


(1)  Tik konteineriams su kroviniu


D PRIEDAS

D1 lentelė. Vežimas pagal laivo registravimo valstybę (ketvirčio duomenys)

Elementai

Kodų duomenys

Nomenklatūra

Vienetas

Lentelė

2 alfa ženklai

„D1“

 

Duomenis pateikianti šalis

2 raidės

ISO nacionalinis kodas

 

Metai

4 skaitmenys

„yyyy“

 

Ketvirtis

2 alfa ženklai

„Q1, Q2, Q3 arba Q4“

 

Vežimo rūšis

1 skaitmuo

1 = Nacionalinis

2 =

Tarptautinis (išskyrus tranzitinį)

3 = Tranzitinis

 

Laivo registravimo valstybė

2 raidės

ISO nacionalinis kodas

 

Pervežtos tonos

 

 

Tonos

Tonkilometriai

 

 

Tonkilometriai


D2 lentelė. Vežimas konteineriuose pagal laivo registravimo valstybę (ketvirčio duomenys)

Elementai

Kodų duomenys

Nomenklatūra

Vienetas

Lentelė

2 alfa ženklai

„D2“

 

Duomenis pateikianti šalis

2 raidės

ISO nacionalinis kodas

 

Metai

4 skaitmenys

„yyyy“

 

Ketvirtis

2 alfa ženklai

„Q1, Q2, Q3 arba Q4“

 

Vežimo rūšis

1 skaitmuo

1 = Nacionalinis

2 =

Tarptautinis (išskyrus tranzitinį)

3 = Tranzitinis

 

Laivo registravimo valstybė

2 raidės

ISO nacionalinis kodas

 

Pakrovimo statusas

1 skaitmuo

1 = Konteineriai su kroviniu

2 = Tušti konteineriai

 

Pervežtos tonos (1)

 

 

Tonos

Tonkilometriai (1)

 

 

Tonkilometriai

TEU

 

 

TEU

TEU kilometrai

 

 

TEU kilometrai


(1)  Tik konteineriams su kroviniu


E PRIEDAS

E1 lentelė. Krovinių vežimas (metiniai duomenys)

Elementai

Kodų duomenys

Nomenklatūra

Vienetas

Lentelė

2 alfa ženklai

„E1“

 

Duomenis pateikianti šalis

2 raidės

ISO nacionalinis kodas

 

Metai

4 skaitmenys

„yyyy“

 

Iš viso pervežta tonų

 

 

Tonos

Tonkilometriai, iš viso

 

 

Tonkilometriai


F PRIEDAS

Krovinių nomenklatūra

NST-2000

NST-2000 grupės

Krovinių aprašymas

Suskirstyta pagal produktus į PGPK skyrius

01

Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės produktai; žuvys ir žuvininkystės produktai

01, 02, 05

02

Akmens anglis ir rusvosios anglys; durpės; nevalyta nafta ir gamtinės dujos; uranas ir toris

10, 11, 12

03

Metalo rūda ir kiti kasybos bei karjerų eksploatavimo produktai

13, 14

04

Maisto produktai, gėrimai ir tabakas

15, 16

05

Tekstilė ir tekstilės gaminiai; oda ir odos dirbiniai

17, 18, 19

06

Mediena ir medienos bei kamštienos gaminiai bei dirbiniai (išskyrus baldus); gaminiai bei dirbiniai iš šiaudų ir pynimo medžiagų; plaušiena, popierius ir popieriaus gaminiai; spaudiniai ir įrašytos laikmenos

20, 21, 22

07

Koksas, rafinuoti naftos produktai ir branduolinis kuras

23

08

Chemikalai, chemijos pramonės gaminiai ir cheminiai pluoštai; guminiai ir plastikiniai gaminiai

24, 25

09

Kiti ne metalo mineraliniai produktai

26

10

Pagrindiniai metalai; metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius

27, 28

11

Kitos, niekur kitur nepriskirtos, mašinos ir įranga; įstaigos mašinos ir kompiuteriai; kitos, niekur kitur nepriskirtos elektros mašinos ir aparatūra; radijo, televizijos ir ryšių įranga bei aparatūra; medicinos, tikslieji ir optiniai prietaisai; įvairių tipų laikrodžiai

29, 30, 31, 32, 33

12

Transporto įranga

34, 35

13

Baldai; kiti, niekur kitur nepriskirti pramonės gaminiai

36

14

Antrinės žaliavos; buitinės atliekos ir kitos atliekos, nurodytos tik PGPK

37 + buitinės atliekos (įtraukti į PGPK 90 skyrių) ir kitos atliekos, apibrėžtos tik PGPK

15

Laiškai, siuntos

Pastaba: į šią eilutę paprastai įrašomos pašto administracijos ir specialių kurjerių tarnybų vežami kroviniai (EVRK, 1 Red., 64 skyrius).

 

16

Įranga ir medžiagos, naudojamos krovinių vežimui

Pastaba: į šią eilutę įrašomi tušti konteineriai, padėklai, dėžės, rėminė tara ir metalinės dėžės su ratukais. Be to, į ją įrašomos krovinių vežimui skirtos transporto priemonės, jeigu transporto priemonė vežama kitos transporto priemonės.

Tokios rūšies medžiagos buvimas nedaro įtakos klausimui, ar tokios medžiagos gali būti laikomos „kroviniais“. Tai priklausys nuo duomenų rinkimo taisyklių kiekvienai transporto rūšiai.

 

17

Namų ūkių ir tarnybinių persikraustymų metu vežami kroviniai; atskiria nuo keleivių vežamas bagažas; remontui vežamos motorinės transporto priemonės; kiti ne rinkai skirti kroviniai, niekur kitur nepriskirti

 

18

Mišrūs kroviniai: kartu vežami įvairių rūšių kroviniai

Pastaba: ši eilutė naudojama, jeigu manoma, kad netikslinga krovinius priskirti atskirai 01–16 grupėms.

 

19

Kroviniai, kurių negalima įvardyti: kroviniai, kurių dėl kokių nors priežasčių negalima įvardyti ir todėl negalima priskirti 01–16 grupėms

Pastaba: į šią eilutę turėtų būti įrašomi kroviniai, jeigu duomenis pateikiantis vienetas neturi jokios informacijos apie vežamų krovinių rūšį.

 

20

Kiti kroviniai, niekur kitur nepriskirti

Pastaba: į šią eilutę įrašomi kroviniai, kurių negalima priskirti nė vienai iš 01–19 grupių. Kadangi 01–19 grupės turi apimti visas numatomas vežamų krovinių kategorijas, 20 grupė turėtų būti laikoma ypatinga ir galėtų būti skirta nurodyti, kad toje eilutėje pateiktus duomenis reikia papildomai patikrinti.

 


G PRIEDAS

Duomenims perduoti skirto laiko pratęsimas (5 straipsnio 2 dalis)

Valstybė narė

Duomenų perdavimo laikotarpio pratęsimas po stebėjimo laikotarpio pabaigos

Paskutiniai metai, kuriems suteikiamas pratęsimas

Belgija

8 mėnesiai

2009


25.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 264/12


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1366/2006

2006 m. rugsėjo 6 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 nuostatas dėl hidrochlorfluorangliavandenilių kvotų paskirstymo bazinių metų, taikomų 2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojusioms valstybėms narėms

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (3) hidrochlorfluorangliavandenilių (HCFC) kvotų paskirstymo baziniais metais laikomi 1999 m. HCFC rinka dešimtyje naujųjų valstybių narių nuo 1999 m. gerokai pakito – atsirado naujos bendrovės ir pakito užimamos rinkos dalys. Jei paskirstant HCFC kvotas tose naujosiose valstybėse narėse baziniais metais būtų laikomi 1999 m., didelė dalis bendrovių negautų importo kvotos. Tai galėtų būti laikoma šališkumu, ir taip galėtų būti pažeisti nediskriminavimo ir teisėtų lūkesčių principai.

(2)

Paprastai kvotos turėtų būti grindžiamos turimais naujausiais ir tiksliais skaičiais siekiant užtikrinti, kad naujosiose valstybėse narėse nebūtų išstumiama dalis importuojančių bendrovių. Todėl yra tinkama pasirinkti tuos metus, apie kuriuos turima naujausių duomenų. Siekiant geriausiai atspindėti komercinę HCFC rinkos padėtį dešimtyje naujųjų valstybių narių, skirstant kvotas tų valstybių narių bendrovėms turėtų būti remiamasi 2002 ir 2003 m. rinkos dalies vidurkiu.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnio 3 dalies i punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„i)

nukrypstant nuo h punkto, kiekvienas gamintojas ir importuotojas Čekijos Respublikoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje užtikrina, kad apskaičiuotas hidrochlorfluorangliavandenilių kiekis, kurį jis pateikia į rinką arba naudoja savo reikmėms, išreikštas b, d, e ir f punktuose nurodytų apskaičiuotų kiekių procentine dalimi, neviršytų jų procentinės rinkos dalies 2002 ir 2003 m. vidurkio.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre, 2006 m. rugsėjo 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkė

P. LEHTOMÄKI


(1)  OL C 110, 2006 5 9, p. 33.

(2)  2006 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 244, 2000 9 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 29/2006 (OL L 6, 2006 1 11, p. 27).


25.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 264/13


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1367/2006

2006 m. rugsėjo 6 d.

dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, atsižvelgdami į 2006 m. birželio 22 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą (2),

kadangi:

(1)

Bendrijos teisės aktais aplinkosaugos srityje siekiama, inter alia, padėti išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir saugoti žmonių sveikatą, tokiu būdu skatinant tvarų vystymąsi.

(2)

Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje (3) pabrėžiama, kaip svarbu teikti pakankamai informacijos apie aplinką ir sudaryti veiksmingas galimybes visuomenei dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais, taip didinant atskaitomybę ir skaidrumą priimant sprendimus bei prisidedant prie visuomenės informuotumo ir paramos priimtiems sprendimams. Šioje programoje, kaip ir ankstesnėse (4), skatinama veiksmingiau įgyvendinti ir taikyti Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktus, įskaitant Bendrijos taisykles bei veiksmus prieš Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus.

(3)

1998 m. birželio 25 d. Bendrija pasirašė Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTEEK) Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija). 2005 m. vasario 17 d. Bendrija patvirtino Orhuso konvenciją (5). Bendrijos teisės nuostatos turėtų atitikti tą Konvenciją.

(4)

Bendrija jau priėmė teisės aktus, kurie toliau plėtojami bei padeda siekti Orhuso konvencijoje nustatytų tikslų. Reikėtų nustatyti, kad Konvencijos reikalavimai būtų taikomi Bendrijos institucijoms ir organams.

(5)

Tris Orhuso konvencijoje numatytus ramsčius, t. y. teisę gauti informaciją, visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, reikia reglamentuoti viename teisės akte ir nustatyti bendras nuostatas dėl tikslų ir sąvokų apibrėžimų. Tai padėtų racionalizuoti teisės aktus ir didinti Bendrijos institucijų ir organų priimtų įgyvendinimo priemonių skaidrumą.

(6)

Bendras principas yra toks, kad teisės, kurias garantuoja trys Orhuso konvencijos ramsčiai, yra taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, tautybės ar nuolatinės gyvenamosios vietos.

(7)

Orhuso konvencija apibrėžia valdžios institucijas plačiąja prasme, remiantis pagrindine koncepcija, jog vykdant valdžios funkcijas turi būti užtikrintos asmenų ir jų organizacijų teisės. Todėl reikia, kad į reglamento taikymo sritį patenkančios Bendrijos institucijos ir organai būtų apibrėžti tiek plačiąja, tiek funkcine prasme. Laikantis Orhuso konvencijos, ji gali būti netaikoma Bendrijos institucijoms ir organams, jiems vykdant teismines ar teisėkūros funkcijas. Tačiau siekiant nuoseklumo su 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (6) nuostatos dėl teisės gauti informaciją apie aplinką turėtų būti taikomos institucijoms ir organams, vykdantiems teisėkūros funkcijas.

(8)

Šiame reglamente informacijos apie aplinką sąvokos apibrėžimas apima bet kokia forma pateiktą informaciją apie aplinkos būklę. Šios sąvokos apibrėžimas, kuris buvo suderintas su 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 90/313/EEB (7) priimtu apibrėžimu, yra tokio paties turinio kaip Orhuso konvencijoje pateiktas apibrėžimas. „Dokumento“ sąvokos apibrėžimas, pateiktas Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, apima informaciją apie aplinką, kaip apibrėžta šiame reglamente.

(9)

Reikia, kad šiame reglamente būtų pateiktas planų ir programų sąvokos apibrėžimas atsižvelgiant į Orhuso konvencijos nuostatas, kuris atitiktų požiūrį į valstybių narių įsipareigojimus pagal galiojančią EB teisę. „Su aplinka susiję planai ir programos“ turėtų būti apibrėžti atsižvelgiant į tai, kaip jie gali prisidėti arba būti reikšmingi įgyvendinant Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslus ir prioritetus. Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje dešimčiai metų nuo 2002 m. liepos 22 d. nustatomi Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslai bei jiems įgyvendinti suplanuoti veiksmai. Šiai programai pasibaigus, turėtų būti priimta tolesnė aplinkosaugos veiksmų programa.

(10)

Atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsaugos teisė nuolat plėtojama, jos sąvokos apibrėžime reikėtų nurodyti Sutartyje išdėstytus Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslus.

(11)

Turėtų būti leidžiama vidaus tvarka peržiūrėti individualiai taikomus administracinius aktus tais atvejais, kai jie yra teisiškai įpareigojantys ir turi išorinį poveikį. Taip pat reikėtų reglamentuoti neveikimą, kai aplinkos apsaugos teisės aktuose numatyta pareiga priimti administracinį aktą. Kadangi galima neįtraukti Bendrijos institucijų ar organų aktų, priimtų jiems vykdant teismines ar teisėkūros funkcijas, tas pats turėtų būti taikoma kitoms tyrimo procedūroms, kai Bendrijos institucija ar organas vykdo administracinės peržiūros funkcijas pagal Sutarties nuostatas.

(12)

Orhuso konvencijoje raginama užtikrinti teisę visuomenei gauti informaciją apie aplinką pateikus prašymą arba į Konvencijos taikymo sritį patenkančioms institucijoms aktyviai platinant informaciją. Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 taikomas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai bei agentūroms ir panašiems organams, įsteigtiems Bendrijos teisės aktu. Jame šioms institucijoms išdėstomos taisyklės, didžiąja dalimi atitinkančios nustatytąsias Orhuso konvencijoje. Reglamento (EB) 1049/2001 taikymą būtina išplėsti visoms kitoms Bendrijos institucijoms ir organams.

(13)

Tais atvejais, kai Orhuso konvencijoje yra nuostatų, kurių visiškai arba iš dalies nėra Reglamente (EB) 1049/2001, tokias nuostatas, visų pirma dėl informacijos apie aplinką rinkimo ir platinimo, būtina numatyti.

(14)

Tam, kad visuomenės teisė gauti informaciją apie aplinką būtų veiksminga, svarbiausia, kad tokia informacija būtų kokybiška. Todėl reikia nustatyti taisykles, įpareigojančias Bendrijos institucijas ir organus užtikrinti informacijos kokybę.

(15)

Tais atvejais, kai Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 numato išimtis, šios turėtų būti taikomos laikantis bet kurių konkretesnių nuostatų dėl prašymų gauti informaciją apie aplinką pagal šį reglamentą. Atsisakymo suteikti informaciją pagrindai teisės gauti informaciją apie aplinką atveju turėtų būti aiškinami ribojančiai, atsižvelgiant į visuomenės interesą, patenkintą atskleidus informaciją, ir į tai, ar prašoma informacija yra susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką. Terminas „komerciniai interesai“ apima susitarimus dėl konfidencialumo, sudarytus institucijų ar organų, vykdančių bankų funkcijas.

(16)

Vadovaujantis 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo (8), jau sukurtas Bendrijos tinklas, kurio tikslas – padedant Komisijai skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir tarpusavio koordinavimą siekiant gerinti kai kurių užkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę Bendrijoje. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1786/2002/EB (9) buvo priimta Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programa, papildanti nacionalinę politiką. Siekiami tikslai, kurie yra šios programos sudedamosios dalys, – suteikti geresnę informaciją ir žinias siekiant gerinti visuomenės sveikatą bei stiprinti gebėjimus greitai ir koordinuotai reaguoti į sveikatai kylančią grėsmę – taip pat visiškai atitinka Orhuso konvencijos reikalavimus. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nepažeidžiant Sprendimo Nr. 2119/98/EB ir Sprendimo Nr. 1786/2002/EB.

(17)

Orhuso konvencija reikalauja, kad Šalys parengtų nuostatas, leidžiančias visuomenei dalyvauti rengiant su aplinka susijusius planus bei programas. Tokiose nuostatose turėtų būti nustatyti pagrįsti laiko terminai informuoti visuomenę apie svarstomo su aplinka susijusio sprendimo priėmimą. Kad visuomenės dalyvavimas būtų veiksmingas, ji turi pradėti dalyvauti pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus. Bendrijos institucijos ir organai, priimdami nuostatas dėl visuomenės dalyvavimo, turėtų nurodyti tą visuomenės dalį, kuri gali dalyvauti. Pagal Orhuso konvenciją taip pat reikalaujama, kad Šalys, kiek tai yra įmanoma, stengtųsi sudaryti galimybes visuomenei dalyvauti formuojant su aplinka susijusias politikos kryptis.

(18)

Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato galimybę teismo arba kita pakartotinio nagrinėjimo tvarka kreiptis dėl privačių asmenų arba valdžios institucijų veiksmų arba neveikimo, pažeidžiančių su aplinka susijusių teisės aktų nuostatas, užginčijimo. Nuostatos dėl teisės kreiptis į teismus turėtų atitikti Sutartį. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas tik valdžios institucijų aktams ir neveikimui.

(19)

Kad būtų užtikrintos tinkamos ir veiksmingos teisių gynimo priemonės, įskaitant teisių gynimą Europos Bendrijų Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas, reikėtų, kad ginčijamą aktą priėmusiai ar įtariamo administracinio neveikimo atveju – akto, kurį turėjo priimti, nepriėmusiai Bendrijos institucijai ar organui būtų suteikta galimybė persvarstyti savo ankstesnį sprendimą arba neveikimo atveju – priimti aktą.

(20)

Aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios tam tikrus kriterijus, visų pirma siekiant užtikrinti, kad jos būtų nepriklausomos ir atskaitingos organizacijos, kurios yra įrodžiusios, kad jų svarbiausias tikslas yra skatinti aplinkos apsaugą, turėtų turėti teisę Bendrijos lygiu prašyti Bendrijos institucijos ar organo pagal aplinkos apsaugos teisę priimtų aktų ar neveikimo peržiūros vidaus tvarka, kad tokia institucija ar organas persvarstytų savo atitinkamą aktą ar neveikimą.

(21)

Kai ankstesni prašymai dėl peržiūros vidaus tvarka nebuvo patenkinti, suinteresuota nevyriausybinė organizacija turėtų galėti kreiptis į Teisingumo Teismą pagal atitinkamas Sutarties nuostatas.

(22)

Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir atspindėtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 37 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS   BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

1.   Šio reglamento tikslas – prisidėti prie įsipareigojimų, kylančių iš JTEEK Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija), įgyvendinimo, nustatant taisykles dėl Konvencijos nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams, visų pirma:

a)

užtikrinant visuomenės teisę gauti Bendrijos institucijų ar organų turimą informaciją apie aplinką, kurią pastarieji gauna ar parengia, ir nustatant naudojimosi šia teise pagrindines sąlygas bei praktines priemones;

b)

užtikrinant, kad informacija apie aplinką palaipsniui būtų pateikiama ir platinama visuomenei, siekiant, jog ji būtų kuo plačiau sistemiškai prieinama ir platinama. Tuo tikslu, jei įmanoma, visų pirma turi būti skatinamas kompiuterinių telekomunikacijų ir (arba) elektroninių technologijų naudojimas;

c)

numatant visuomenės dalyvavimą rengiant su aplinka susijusius planus ir programas;

d)

Bendrijos lygiu suteikiant teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.

2.   Bendrijos institucijos ir organai taikydami šio reglamento nuostatas stengiasi padėti ir teikti patarimus visuomenei, kad ji galėtų gauti informaciją, taip pat kad visuomenei būtų sudarytos sąlygos dalyvauti priimant sprendimus bei kad ji galėtų kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.   Šiame reglamente:

a)

„Pareiškėjas“ – tai informacijos apie aplinką prašantis fizinis arba juridinis asmuo;

b)

„Visuomenė“ – tai vienas arba keli fiziniai arba juridiniai asmenys ir jų asociacijos, organizacijos ar grupės;

c)

„Bendrijos institucija ar organas“ – tai Sutartimi arba ja remiantis įsteigta vieša institucija, organas, tarnyba ar agentūra, išskyrus kai ji vykdo teismines ar teisėkūros funkcijas. Tačiau nuostatos pagal II antraštinę dalį taikomos Bendrijos institucijoms ir organams, vykdantiems teisėkūros funkcijas;

d)

„Informacija apie aplinką“ – tai rašytinės, vaizdinės, garso, elektroninės arba kitokios materialios formos informacija apie:

i)

aplinkos elementų, tokių kaip oro ir atmosferos, vandens, dirvos, žemės, kraštovaizdžio ir gamtinių vietovių, įskaitant pelkes, pakrantės ir jūrų zonas, biologinės įvairovės ir jos komponentų, įskaitant ir genetiškai modifikuotus organizmus, būklę ir šių elementų sąveiką;

ii)

veiksnius, tokius kaip medžiagos, energija, triukšmas, radiacija arba atliekos, įskaitant radioaktyviąsias atliekas, dujas ar teršalus, išleidimus ir kitus išmetimus į aplinką, darančius arba galinčius daryti įtaką i punkte nurodytiems aplinkos elementams;

iii)

priemones (įskaitant administracines priemones), tokias kaip politikos kryptys, teisės aktai, planai, programos, susitarimai aplinkosaugos srityje ir veiksmai, darantys arba galintys daryti įtaką i ir ii punktuose nurodytiems elementams ir veiksniams, bei šiems elementams apsaugoti sukurtas priemones ar veiklą;

iv)

ataskaitas apie aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą;

v)

išlaidų ir gautos naudos bei kitas ekonomines analizes bei prielaidas, naudojamas vykdant iii punkte nurodytas priemones ir veiksmus;

vi)

žmonių sveikatos ir saugumo būklę, įskaitant atitinkamais atvejais maisto grandinės užteršimą, žmonių gyvenimo sąlygas, kultūros objektus ir statinius tiek, kiek jiems daro ar gali daryti įtaką i punkte nurodytų aplinkos elementų būklė arba ii ir iii punktuose nurodyti dalykai per šiuos elementus.

e)

„Su aplinka susiję planai ir programos“ – tai planai ir programos,

i)

kuriuos turi paruošti ir atitinkamais atvejais priimti Bendrijos institucija ar organas;

ii)

kurie numatyti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis ir

iii)

kurie padeda ar gali būti reikšmingi siekiant Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslų, pavyzdžiui, nustatytų Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje ar vėlesnėse bendrosiose aplinkosaugos veiksmų programose.

Bendrosios aplinkosaugos veiksmų programos taip pat yra laikomos su aplinka susijusiais planais ir programomis.

Ši sąvoka neapima finansinių ar biudžeto srities planų ir programų, t. y. tų, kurie nustato, kaip turėtų būti finansuojami konkretūs projektai ar veiksmai, arba tų, kurie susiję su siūlomais metiniais biudžetais arba, taip pat Bendrijos institucijos ar organo vidaus darbo programų, arba ekstremalių situacijų valdymo planų ir programų, skirtų tik civilinei saugai.

f)

„Aplinkos apsaugos teisė“ – tai Bendrijos teisės aktai, kurie, nepriklausomai nuo teisinio pagrindo, prisideda siekiant Sutartyje išdėstytų Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslų: išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, saugoti žmonių sveikatą ir protingai bei racionaliai naudoti gamtos išteklius, remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti;

g)

„Administracinis aktas“ – tai Bendrijos institucijos ar organo priimta individualiai taikoma priemonė pagal aplinkos apsaugos teisę, kuri yra teisiškai įpareigojanti ir turi išorinį poveikį;

h)

„Administracinis neveikimas“ – tai g punkte apibrėžto administracinio akto, kurį turi priimti Bendrijos institucija ar organas, nepriėmimas.

2.   Administraciniai aktai ir administracinis neveikimas neapima priemonių, kurių imasi Bendrijos institucija arba organas, vykdantis administracinės peržiūros organo funkcijas, arba jo neveikimo, pavyzdžiui, pagal:

a)

Sutarties 81, 82, 86 ir 87 straipsnius (konkurencijos taisyklės);

b)

Sutarties 226 ir 228 straipsnius (pažeidimo procedūra);

c)

Sutarties 195 straipsnį (Ombudsmeno vykdomas nagrinėjimas);

d)

Sutarties 280 straipsnį (OLAF vykdomas nagrinėjimas).

II ANTRAŠTINĖ DALIS   TEISĖ GAUTI INFORMACIJĄ APIE APLINKĄ

3 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymas

Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 taikomas bet kokiam pareiškėjo prašymui susipažinti su Bendrijos institucijų ir organų turima informacija apie aplinką, nediskriminuojant dėl jo pilietybės, tautybės ar nuolatinės gyvenamosios vietos, o juridinio asmens atveju – nediskriminuojant dėl jo registruotos buveinės ar pagrindinės veiklos vietos.

Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 naudojamas terminas „institucija“ šiame reglamente suprantamas kaip „Bendrijos institucija ar organas“.

4 straipsnis

Informacijos apie aplinką rinkimas ir platinimas

1.   Bendrijos institucijos ir organai su jų funkcijomis susijusią ir jų turimą informaciją apie aplinką parengia taip, kad ją būtų galima aktyviai ir sistemiškai platinti visuomenei, ypač kompiuterinių telekomunikacijų ir (arba) elektroninių technologijų priemonėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 11 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 12 straipsnį. Jie šią informaciją apie aplinką palaipsniui pateikia elektroninėse duomenų bazėse, kurios yra lengvai prieinamos visuomenei viešaisiais telekomunikacijų tinklais. Tuo tikslu jie pateikia savo turimą informaciją apie aplinką duomenų bazėse ir aprūpina jas reikalinga paieškos pagalba ir kita programine įranga, skirta padėti visuomenei rasti jai reikalingą informaciją.

Į kompiuterinių telekomunikacijų ir (arba) elektroninių technologijų priemonėmis prieinamą informaciją nereikia įtraukti iki šio reglamento įsigaliojimo surinktos informacijos, nebent ji jau yra turima elektronine forma. Bendrijos institucijos ir organai nurodo, kiek tai yra įmanoma, kur yra laikoma iki šio reglamento įsigaliojimo surinkta informacija, kurios nėra elektronine forma.

Bendrijos institucijos ir organai deda reikiamas pastangas, kad jų turima informacija apie aplinką būtų laikoma tokia forma arba tokiame formate, kurį iš karto galima atkurti ir gauti kompiuterinių telekomunikacijų arba kitomis elektroninėmis priemonėmis.

2.   Skelbtina ir platintina informacija apie aplinką turi būti atitinkamai atnaujinama. Be Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų, duomenų bazėse ar registruose turi būti pateikiami:

a)

aplinkosaugos arba su aplinkosauga susijusių tarptautinių sutarčių, konvencijų arba susitarimų bei Bendrijos teisės aktų tekstai ir su aplinka susijusių politikos sričių, planų ir programų tekstai;

b)

a punkte nurodytų dokumentų įgyvendinimo pažangos ataskaitos, kai Bendrijos institucijos arba organai jas parengia ar saugo elektronine forma;

c)

priemonės, kurių imamasi taikant procedūras Bendrijos teisės pažeidimo atveju nuo pagrįstos nuomonės pareiškimo etapo pagal Sutarties 226 straipsnio 1 dalį;

d)

4 dalyje nurodytos aplinkos būklės ataskaitos;

e)

duomenys, gauti stebint veiklą, darančią arba galinčią daryti įtaką aplinkai, arba tokių duomenų santraukos;

f)

leidimai, darantys reikšmingą įtaką aplinkai, ir susitarimai aplinkosaugos srityje arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti;

g)

poveikio aplinkai studijos ir su aplinkos elementais susiję rizikos įvertinimai arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti.

3.   Atitinkamais atvejais Bendrijos institucijos ir organai gali įvykdyti 1 ir 2 dalies reikalavimus pateikdami nuorodas į interneto puslapius, kuriuose galima rasti informaciją.

4.   Komisija užtikrina, kad reguliariai, ne rečiau kaip kas ketveri metai, būtų skelbiama ir platinama ataskaita apie aplinkos būklę, įskaitant informaciją apie aplinkos kokybę ir poveikį aplinkai.

5 straipsnis

Informacijos apie aplinką kokybė

1.   Bendrijos institucijos ir organai savo įgaliojimų ribose užtikrina, kad jų arba jų vardu surinkta informacija būtų naujausia, tiksli ir palyginama.

2.   Bendrijos institucijos ir organai, pareiškėjui paprašius, praneša, kur galima rasti informaciją, jei ji yra, apie informacijai rinkti naudojamą matavimo tvarką, įskaitant analizės metodus, bandinių ėmimą ir bandinių parengimą arba nurodo naudotą standartizuotą procedūrą.

6 straipsnis

Išimčių taikymas prašymams susipažinti su informacija apie aplinką

1.   Kiek tai susiję su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukomis, išskyrus tyrimus, ypač tuos, kurie vykdomi dėl galimų Bendrijos teisės pažeidimų, laikoma, kad svarbesnis visuomenės interesas atskleisti informaciją yra tuomet, kai informacija, kurios prašoma, yra susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką. Dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytų kitų išimčių – atsisakymo pagrindai aiškinami ribotai, atsižvelgiant į visuomenės interesą atskleisti informaciją, ir į tai, ar informacija, kurios prašoma, susijusi su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką.

2.   Be Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytų išimčių, Bendrijos institucijos ir organai gali atsisakyti suteikti informaciją apie aplinką, jei jos atskleidimas neigiamai paveiktų aplinkos, su kuria ta informacija susijusi, apsaugą, pavyzdžiui, retų rūšių reprodukcijos vietų apsaugą.

7 straipsnis

Prašymai gauti informaciją apie aplinką, kurios Bendrijos institucija ar organas neturi

Kai Bendrijos institucija ar organas gauna prašymą susipažinti su informacija apie aplinką ir ta Bendrijos institucija ar organas neturi tokios informacijos, jis kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, praneša pareiškėjui apie Bendrijos instituciją, organą ar valdžios instituciją, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/4/EB, į kurį jo manymu galima kreiptis siekiant gauti prašomą informaciją, arba prašymą perduoda atitinkamai Bendrijos institucijai, organui ar valdžios institucijai ir apie tai praneša pareiškėjui.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas

Iškilus neišvengiamai grėsmei žmonių sveikatai, gyvybei arba aplinkai, kuri atsiranda dėl žmonių veiklos arba gamtinių priežasčių, Bendrijos institucijos ir organai, paprašius valdžios institucijoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/4/EB, bendradarbiauja su tomis valdžios institucijomis ir joms padeda, kad pastarosios galėtų nedelsdamos išplatinti visuomenei, kuri gali būti paveikta, visą informaciją apie aplinką, kuri galėtų suteikti galimybę visuomenei imtis priemonių išvengti dėl grėsmės kylančios žalos ar ją sumažinti, jei tokią informaciją turi Bendrijos institucijos ir organai bei (arba) tos valdžios institucijos arba ji turima jų vardu.

Pirmoji pastraipa taikoma nepažeidžiant Bendrijos teisės aktuose, ypač Sprendime Nr. 2119/98/EB ir Sprendime Nr. 1786/2002/EB, nustatytų konkrečių įsipareigojimų.

III ANTRAŠTINĖ DALIS   VISUOMENĖS DALYVAVIMAS RENGIANT SU APLINKA SUSIJUSIUS PLANUS IR PROGRAMAS

9 straipsnis

1.   Bendrijos institucijos ir organai atitinkamomis praktinėmis ir (arba) kitomis nuostatomis numato visuomenei išankstines ir veiksmingas galimybes tuo metu, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus, dalyvauti rengiant, keičiant arba peržiūrint su aplinka susijusius planus ar programas. Visų pirma, kai Komisija rengia pasiūlymą dėl tokio plano ar programos, kuri pateikiama kitoms Bendrijos institucijoms ar organams sprendimui priimti, ji numato visuomenės dalyvavimo tame parengiamajame etape galimybę.

2.   Atsižvelgdamos į šio reglamento tikslus Bendrijos institucijos ir organai nustato visuomenės dalį, kuriai turi arba gali turėti poveikio šio straipsnio 1 dalyje nurodytas planas ar programa, arba visuomenės dalį, kuri gali būti suinteresuota tokiu planu ar programa.

3.   Bendrijos institucijos ir organai užtikrina, kad 2 dalyje nurodyta visuomenė viešais skelbimais arba kitomis tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis, jei jos prieinamos, būtų informuota apie:

a)

pasiūlymo projektą, jei jis yra;

b)

informaciją apie aplinką arba aplinkos vertinimą, susijusį su rengiamu planu ar programa, jei ji yra, ir

c)

praktinę visuomenės dalyvavimo tvarką, įskaitant:

i)

administracinį subjektą, iš kurio galima gauti atitinkamą informaciją;

ii)

administracinį subjektą, kuriam galima pateikti pastabas, nuomones ar klausimus, ir

iii)

pakankamus terminus informuoti visuomenę bei jai pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimą aplinkos klausimais.

4.   Pastaboms pateikti nustatomas ne mažesnis kaip aštuonių savaičių terminas. Jeigu organizuojami susitikimai ar posėdžiai, apie juos informuojama iš anksto, ne vėliau kaip prieš keturias savaites. Terminai gali būti sutrumpinami skubiais atvejais arba kai visuomenė jau turėjo galimybę pateikti pastabas svarstomam planui ar programai.

5.   Priimdami sprendimą dėl su aplinka susijusio plano ar programos, Bendrijos institucijos ir organai deramai atsižvelgia į visuomenės dalyvavimo rezultatus. Bendrijos institucijos ir organai informuoja visuomenę apie tą planą ar programą, taip pat jų tekstą bei apie priežastis ir argumentus, kuriais grindžiamas sprendimas, įskaitant informaciją apie visuomenės dalyvavimą.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS   VIDAUS PERŽIŪRA IR TEISĖ KREIPTIS Į TEISMUS

10 straipsnis

Prašymas peržiūrėti administracinius aktus vidaus tvarka

1.   Bet kuri nevyriausybinė organizacija, atitinkanti 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, turi teisę pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros Bendrijos institucijai ar organui, priėmusiam administracinį aktą pagal aplinkos apsaugos teisę arba įtariamo administracinio neveikimo atveju – tam, kuris turėjo priimti tokį aktą.

Toks prašymas pateikiamas raštu ir ne vėliau kaip per šešias savaites po vėliausios iš šių datų – administracinio akto priėmimo, pranešimo apie jį ar jo paskelbimo datos, arba įtariamo neveikimo atveju – ne vėliau kaip per šešias savaites nuo tos dienos, kai buvo paprašyta priimti administracinį aktą. Prašyme nurodomi peržiūros pagrindai.

2.   1 dalyje nurodyta Bendrijos institucija arba organas apsvarsto kiekvieną tokį prašymą, išskyrus jei prašymas yra aiškiai nepagrįstas. Savo sprendimo motyvus Bendrijos institucija ar organas nurodo atsakyme, kuris pateikiamas raštu kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per dvylika savaičių nuo prašymo gavimo.

3.   Kai Bendrijos institucija ar organas negali imtis veiksmų 2 dalyje nustatyta tvarka, nors deramai to siekia, jis kuo greičiau ir ne vėliau kaip per toje dalyje nurodytą terminą informuoja prašymą pateikusią nevyriausybinę organizaciją apie savo neveikimo priežastis ir kada jis planuoja imtis veiksmų.

Bet kokiu atveju Bendrijos institucija ar organas imasi veiksmų per aštuoniolika savaičių nuo prašymo gavimo.

11 straipsnis

Teisės įgijimo Bendrijoje kriterijai

1.   Nevyriausybinė organizacija turi teisę pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, jeigu:

a)

ji yra savarankiškas pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagal valstybės narės nacionalinę teisę ar praktiką;

b)

svarbiausias jos nurodomas tikslas – skatinti aplinkos apsaugą pagal aplinkos apsaugos teisę;

c)

ji veikia daugiau kaip dvejus metus ir aktyviai siekia savo tikslo, kaip nurodyta b punkte;

d)

klausimas, dėl kurio pateiktas prašymas dėl vidaus peržiūros, priskirtinas jos tikslui ir veiklos sričiai.

2.   Komisija priima nuostatas, reikalingas užtikrinti nuoseklų ir skaidrų 1 dalyje minėtų kriterijų taikymą.

12 straipsnis

Nagrinėjimas Teisingumo Teisme

1.   Nevyriausybinė organizacija, pateikusi prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas.

2.   Kai Bendrijos institucija arba organas nesiima veiksmų pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį, nevyriausybinė organizacija gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Taikymo priemonės

Prireikus Bendrijos institucijos ir organai savo darbo tvarkos taisykles suderina su šio reglamento nuostatomis. Tokie pataisymai įsigalioja nuo 2007 m. birželio 28 d.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. birželio 28 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre, 2006 m. rugsėjo 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkė

P. LEHTOMÄKI


(1)  OL C 117, 2004 4 30, p. 52.

(2)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 103 E, 2004 4 29, p. 612), 2005 m. liepos 18 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 264 E, 2005 10 25, p. 18) ir 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2006 m. liepos 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1600/2002/EB, nustatantis šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (OL L 242, 2002 9 10, p. 1).

(4)  Ketvirtoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa (OL C 328, 1987 12 7, p. 1), Penktoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa (OL C 138, 1993 5 17, p. 1).

(5)  Tarybos sprendimas 2005/370/EB (OL L 124, 2005 5 17, p. 1).

(6)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(7)  OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

(8)  OL L 268, 1998 10 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(9)  OL L 271, 2002 10 9, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7).


25.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 264/20


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/44/EB

2006 m. rugsėjo 6 d.

dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad jame galėtų gyventi žuvys, kokybės

(kodifikuota redakcija)

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1978 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 78/659/EEB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad būtų išsaugoma žuvų gyvybė, kokybės (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Aplinkos apsauga ir jos kokybės gerinimas skatina priimti konkrečias vandenų, įskaitant vandenis, kuriuose gali gyventi gėlavandenės žuvys, apsaugos nuo teršimo priemones.

(3)

Ekologiniu ir ekonominiu požiūriu žuvų populiacijas būtina apsaugoti nuo įvairių žalingų aplinkybių, kurias sukelia į vandenis leidžiamos teršiančiosios medžiagos, tokių kaip visų pirma nuo tam tikrų rūšių žuvų skaičiaus mažėjimo ir net kai kuriais atvejais nuo kelių tokių rūšių nykimo.

(4)

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1600/2002/EB, nustatančio šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (5), tikslas – pasiekti tokį paviršinio vandens kokybės lygį, kuris neleistų pasireikšti neigiamam poveikiui ir pavojui aplinkai.

(5)

Valstybėse narėse taikomų nuostatų, susijusių su vandenų, kuriuose gali gyventi gėlavandenės žuvys, kokybe, skirtumai gali sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas ir dėl to turėti tiesioginę įtaką vidaus rinkos veikimui.

(6)

Šios direktyvos tikslams įgyvendinti valstybės narės turėtų priskirti vandenis, kuriems taikys ir nustatys tam tikrus parametrus atitinkančias ribines vertes. Bus imamasi veiksmų užtikrinti, kad valstybių narių priskirti vandenys šias vertes atitiks per penkerius metus nuo priskyrimo.

(7)

Reikėtų numatyti, kad vandenys, kuriuose gali gyventi gėlavandenės žuvys, tam tikromis sąlygomis būtų laikomi atitinkančiais aptariamų parametrų vertes net ir tada, jei tam tikras mėginių procentas neatitinka nustatytų ribų.

(8)

Siekiant užtikrinti, kad vandenų, kuriuose gali gyventi gėlavandenės žuvys, kokybė būtų tikrinama, turėtų būtų imamas minimalus mėginių kiekis ir turėtų būti atlikti priede nustatytų parametrų matavimai. Atsižvelgiant į vandens kokybę, tokių mėginių kiekį galima mažinti arba nustoti juos imti.

(9)

Valstybės narės negali kontroliuoti tam tikrų gamtos sąlygų ir dėl to būtina numatyti galimybę tam tikrais atvejais nukrypti nuo šios direktyvos.

(10)

Technikos ir mokslo pažanga gali paskatinti daryti skubias kai kurių I priede nustatytų reikalavimų pritaikomąsias pataisas. Siekiant palengvinti šiam tikslui būtinų priemonių diegimą, turėtų būti nustatyta darbo tvarka, sukurianti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą, vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(11)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į vidaus teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.   Ši direktyva susijusi su gėlojo vandens kokybe ir taikoma tiems vandenims, kuriuos valstybės narės priskiria saugotiniems vandenims arba vandenims, kurių kokybę reikia gerinti, kad juose galėtų gyventi žuvys.

2.   Ši direktyva netaikoma intensyviam žuvų auginimui naudojamiems natūraliems arba dirbtiniams tvenkiniams.

3.   Šios direktyvos tikslas – apsaugoti arba gerinti tekančio arba netekančio gėlo vandens kokybę, kuriame gyvena arba kuriame, jeigu jo teršimas būtų sumažintas ar nutrauktas, galėtų gyventi:

a)

vietinių rūšių įvairovės žuvys,

b)

rūšys, kurių buvimą valstybių narių kompetentingos institucijos laiko pageidautinomis vandentvarkos tikslais.

4.   Šioje direktyvoje:

a)

lašišiniai vandenys – tai vandenys, kuriuose gali arba kurie tapo tinkamais gyventi Atlanto lašišoms (Salmo salar), šlakiams (Salmo trutta), kiršliams (Thymallus thymallus) ir sykinėms žuvims (Coregonus);

b)

karpiniai vandenys – tai vandenys, kuriuose gali arba kurie tapo tinkamais gyventi karpinėms (Cyprinidae) arba kitų rūšių žuvims, tokioms kaip lydekos (Esox lucius), ešeriai (Perca fluviatilis) ir europiniai unguriai (Anguilla anguilla).

2 straipsnis

Fiziniai ir cheminiai parametrai, taikomi valstybių narių priskirtiems vandenims, pateikti I priede.

Kad būtų taikomi šie parametrai, vandenys skirstomi į lašišinius ir karpinius vandenis.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės nustato priskirtiems vandenims I priedo G ar I skiltyse išvardytų parametrų vertes. Šios vertės atitinka abiejose skiltyse esančius komentarus.

2.   Valstybės narės nenustato mažesnių verčių nei pateikta I priedo I skiltyje ir stengiasi laikytis G skiltyje nurodytų verčių, atsižvelgdamos į 8 straipsnyje išdėstytus pricipus.

4 straipsnis

1.   Valstybės narės priskiria lašišinius ir karpinius vandenis ir vėliau gali papildomai priskirti ir kitus vandenis.

2.   Valstybės narės gali iš naujo išnagrinėti tam tikrų vandenų priskyrimą, ypač dėl veiksnių, nenumatytų priskyrimo metu, atsižvelgdamos į 8 straipsnyje nurodytą principą.

5 straipsnis

Valstybės narės sudaro programas siekdamos mažinti taršą ir užtikrinti, jog priskirtieji vandenys pagal 4 straipsnį per penkerius metus nuo priskyrimo atitiks tiek valstybių narių pagal 3 straipsnį nustatytas vertes, tiek I priedo G ir I skiltyse pateiktus komentarus.

6 straipsnis

1.   Kad būtų įgyvendintas 5 straipsnis, priskirtieji vandenys laikomi atitinkančiais šios direktyvos nuostatas, jeigu tokių vandenų mėginiai, per 12 mėnesių paimti I priede nustatytais mažiausiais laiko intervalais ir toje pat mėginių ėmimo vietoje, rodo, kad jie atitinka valstybių narių pagal 3 straipsnį nustatytas vertes ir I priedo G ir I skilčių komentarus, t. y.:

a)

95 % mėginių pagal parametrus: pH, BDS5, nitritai, nejonizuotas amoniakas, bendras amonis, bendras liekamasis chloras, bendras cinkas ir ištirpęs varis. Kai mėginiai paimami rečiau nei kartą per mėnesį, pirmiau minėtos vertės ir komentarai taikomi visiems mėginiams;

b)

I priede pateiktus procentinius reikalavimus šiems parametrams: temperatūra ir ištirpęs deguonis;

c)

vidutinę nustatytą koncentraciją šiam parametrui: suspenduotos medžiagos.

2.   Skaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje numatytus procentinius santykius, neatsižvelgiama į valstybių narių pagal 3 straipsnį nustatytų verčių arba I priedo G ir I skiltyse pateiktų komentarų neatitinkančius pavyzdžius, kai šie pavyzdžiai gauti dėl potvynių arba kitų stichinių nelaimių.

7 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos valstybėse narėse mėginius paima ne rečiau kaip nustatyta I priede.

2.   Jeigu kompetentinga institucija užregistruoja, kad priskirtų vandenų kokybė daug geresnė už tą, kuri būtų laikantis reikalavimų vertėms, nustatytoms pagal 3 straipsnyje numatytą tvarką, ir laikantis I priedo G ir I skilčių komentarų, mėginius galima paimti rečiau. Kai vanduo neteršiamas arba kai nėra pavojaus, kad vandenų kokybė galėtų blogėti, atitinkamos kompetentingos institucijos gali nuspręsti, jog mėginių imti nebūtina.

3.   Jeigu imant mėginius nustatoma, kad pagal 3 straipsnį arba I priedo G arba I skiltyse esančius komentarus nustatytos vertės nepaisoma, valstybė narė nustato, ar tai atsitiktinis rezultatas, natūralus reiškinys ar tarša, ir patvirtina atitinkamas priemones.

4.   Tikslią mėginių ėmimo vietą, artimiausią atstumą nuo šios vietos iki tos vietos, kur buvo išleisti teršalai, bei gylį, kuriame turi būti imami mėginiai, nustato kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, ypač remdamasi vietos aplinkos sąlygomis.

5.   Kai kurie aptariamųjų parametrų pamatiniai analizės metodai pateikti I priede. Laboratorijos, taikančios kitus metodus, užtikrina, kad gautieji rezultatai bus lygiaverčiai arba panašūs į apibrėžtuosius I priede.

8 straipsnis

Priemonių, kurių imamasi pagal šią direktyvą, įgyvendinimas jokiu būdu negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai tapti gėlo vandens padidėjusios taršos priežastimi.

9 straipsnis

Valstybės narės priskirtiems vandenims bet kuriuo metu gali nustatyti griežtesnes reikalaujamas vertes už nustatytąsias šioje direktyvoje. Jos taip pat gali nustatyti reikalavimus ir kitiems parametrams nei numatyta šioje direktyvoje.

10 straipsnis

Kai gėli vandenys kerta valstybių narių sienas arba kai valstybių narių sienos eina šiais vandenimis ir jeigu viena iš šių valstybių ketina priskirti tokius vandenis, šios valstybės konsultuojasi, kad nustatytų tuos vandens ruožus, kuriems galėtų būti taikoma ši direktyva, bei tokių bendrai siekiamų kokybinių tikslų padarinius ir po oficialių konsultacijų kiekviena suinteresuota valstybė narė apibrėžia tokius padarinius. Komisija gali dalyvauti šiuose svarstymuose.

11 straipsnis

Valstybės narės gali nukrypti nuo šios direktyvos:

a)

I priede pateiktų tam tikrų parametrų, pažymėtų (0) ženklu, atveju – dėl nepaprastų oro sąlygų arba dėl ypatingų geografinių sąlygų;

b)

kai priskirtuose vandenyse dėl natūralių priežasčių gausėja tam tikrų medžiagų, ir dėl to nesilaikoma I priede nustatytų verčių.

Tam tikrų medžiagų gausėjimas vandenyje dėl natūralių priežasčių – tai procesas, kai be žmogaus intervencijos į priskirtus vandenis iš dirvos patenka tam tikros joje esančios medžiagos.

12 straipsnis

Tokie pakeitimai, kurie būtini I priede esančioms parametrinėms G vertėms ir analizės metodams, suderinti su technikos ir mokslo pažanga, priimami 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

13 straipsnis

1.   Komisijai padeda Derinimo su technikos ir mokslo pažanga komitetas (toliau – Komitetas).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

14 straipsnis

Valstybės narės, taikydamos šią direktyvą, pateikia Komisijai informaciją apie:

a)

vandenis, priskirtus pagal 4 straipsnio 1 dalį, santraukos forma;

b)

tam tikrų vandenų priskyrimo peržiūros rezultatus pagal 4 straipsnio 2 dalį;

c)

nuostatas, kurios priimtos naujiems parametrams nustatyti pagal 9 straipsnį;

d)

I priedo I skiltyje pateiktoms vertėms taikomas leidžiančias nukrypti nuostatas.

Apskritai valstybės narės Komisijai, pastarajai pateikus pagrįstą prašymą, teikia visą šiai direktyvai taikyti reikiamą informaciją.

15 straipsnis

Kas trejus metus ir pirmą kartą 1993–1995 metų laikotarpiui valstybės narės siunčia Komisijai informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą pagal sektorius, kuri taip pat apima ir kitas su aplinkos apsauga susijusias Bendrijos direktyvas. Tokia ataskaita parengiama pagal klausimyną ar gaires, kurias Komisija sudaro 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvos 91/692/EEB, standartizuojančios ir racionalizuojančios ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą (7), 6 straipsnyje nurodyta tvarka. Toks klausimynas ar gairės valstybėms narėms atsiunčiamas prieš šešis mėnesius iki laikotarpio, nurodyto ataskaitoje. Ataskaita nusiunčiama Komisijai per devynis mėnesius nuo ja apimamo trejų metų trukmės ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Komisija per devynis mėnesius nuo valstybių narių ataskaitų gavimo paskelbia Bendrijos pranešimą apie šios direktyvos įgyvendinimą.

16 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Direktyva 78/659/EEB yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į vidaus teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

18 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2006 m. rugsėjo 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkė

P. LEHTOMÄKI


(1)  OJ C 117, 2004 4 30, p. 11.

(2)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento nuomonė (OJ C 104 E, 2004 4 30, p. 545) ir 2006 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 222, 1978 8 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(4)  Žr. III priedo A dalį.

(5)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(6)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(7)  OL L 377, 1991 12 31, p. 48. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).


I PRIEDAS

PARAMETRŲ SĄRAŠAS

Parametras

Lašišiniai vandenys

Karpiniai vandenys

Analizės ir tikrinimo būdai

Mėginiai imami ir matavimai atliekami ne rečiau kaip

Pastabos

G

I

G

I

1.

Temperatūra (°C)

1.

Temperatūra, išmatuota pasroviui nuo šilto vandens išleidimo vietos (šalto ir šilto vandens susimaišymo zonos gale) esant įprastoms (normalioms) sąlygoms neturi padidėti daugiau kaip

Termometrija

Kartą per savaitę, prieš srovę ir pasroviui nuo šiltų vandenų išleidimo vietos

Vengiama pernelyg staigių temperatūros pokyčių

 

1,5 °C

 

3°C

 

Ypatingomis sąlygomis valstybės narės gali tam tikrame geografiniame rajone leisti taikyti išlygas ir nustatyti kitą temperatūros reikalavimą, jeigu kompetentinga institucija gali įrodyti, kad padariniai nedaro žalingos įtakos proporcingam žuvų populiacijos egzistavimui arba vystymuisi.

 

2.

Išleidžiami šilti vandenys pasroviui nuo jų išleidimo vietos (šalto ir šilto vandens susimaišymo zonos gale) vandens temperatūra neturi viršyti:

 

 

 

21,5 °C (0)

 

28 °C (0)

10 °C (0)

10 °C (0)

10 °C temperatūros riba taikoma tik tuo atveju, kai neršia tų rūšių žuvys, kurioms reikia šalto vandens, ir tik tiems vandenims, kuriuose gali gyventi pirmiau minėtų rūšių žuvys.

Tačiau temperatūros ribos gali būti viršijamos 2 %.

2.

Ištirpęs deguonis

(mg/l O2)

50 % ≥ 9

100 % ≥ 7

50 % ≥ 9

50 % ≥ 8

100 % ≥ 5

50 % ≥ 7

Vinklerio metodas arba elektrocheminis metodas (specifiniais elektrodais)

Kartą per mėnesį, ne mažiau kaip vienas mėginys, reprezentuojantis mažo deguonies kiekio sąlygas mėginio paėmimo metu (t. y. kai deguonies koncentracija yra žemiausia – prieš saulės tekėjimą)

Tačiau, jeigu manoma, kad deguonies kiekis per dieną gali labai kisti, per dieną paimami ne mažiau kaip du mėginiai

 

Kai deguonies koncentracija nukrinta žemiau 6 mg/l, valstybės narės įgyvendina 7 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kompetentinga institucija turi įrodyti, kad šios sąlygos nedaro žalingos įtakos proporcingam žuvų populiacijos egzistavimui ir vystymuisi.

Kai deguonies koncentracija nukrinta žemiau 4 mg/l, valstybės narės įgyvendina 7 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kompetentinga institucija turi įrodyti, kad šios sąlygos nedaro žalingos įtakos proporcingam žuvų populiacijos egzistavimui ir vystymuisi.

3.

pH

 

nuo 6 iki 9 (0) (1)

 

nuo 6 iki 9 (0) (1)

Elektrometriniu metodu (kalibruojant pagal du tirpalus, kurių pH žinomas ir artimas matuojamų vandenų pH)

Kartą per mėnesį

 

4.

Suspenduotos medžiagos

(mg/l)

≤ 25 (0)

 

≤ 25 (0)

 

Filtruojama 0,45 μm filtravimo membrana arba centrifuguojama (ne trumpiau kaip 5 minutes, esant vidutiniam pagreičiui 2 800–3 200 g), džiovinama 105 °C temperatūroje ir po to sveriama

 

Pateiktos vertės – tai vidutinės koncentracijos ir jos netaikomos suspenduotoms medžiagoms, kurių cheminės ypatybės žalingos.

Dėl potvynių suspenduotų medžiagų koncentracijos gali labai padidėti

5.

BDS5

(mg/l O2)

≤ 3

 

≤ 6

 

O2 kiekis Vinklerio būdu nustatomas inkubacinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, t. y. pradžioje tik paėmus mėginį, ir po 5 dienų laikant mėginį visiškoje tamsoje, 20 ± 1 °C temperatūroje be nitrifikacijos inhibicijos

 

 

6.

Bendras fosforas

(mg/l P)

 

 

 

 

Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija

 

Ežeruose, kurių vidutinis gylis nuo 18 iki 300 metrų, galima taikyti šią formulę:

Formula

čia:

L

=

fosforo vienerių metų koncentracija viename kvadratiniame metre ežero vandens paviršiaus (mg/l P/m2)

Formula

=

vidutinis ežero gylis (metrais)

Tw

=

teoriškai apskaičiuotas laikas (metais), per kurį pasikeičia ežero vanduo

Kitais atvejais, siekiant sumažinti eutrofikaciją taikomos šios ribinės vertės: 0,2 mg/l (lašišiniams vandenims) ir 0,4 mg/l (karpiniams vandenims), išreikštos kaip PO4, ir jos laikomos etaloninėmis

7.

Nitritai

(mg/l NO2)

≤ 0,01

 

≤ 0,03

 

Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija

 

 

8.

Fenolio junginiai

(mg/l C6H5OH)

 

 (2)

 

 (2)

Pagal skonį

 

Tyrimas pagal skonį atliekamas tik tada, kai įtariama, kad vandenyje gali būti fenolio junginių

9.

Naftos angliavandeniliai

 

 (3)

 

 (3)

Vizualus patikrinimas

Pagal skonį

Kartą per mėnesį

Vizualus naftos angliavandenilių nustatymas atliekamas reguliariai kartą per mėnesį, o nustatymas pagal skonį atliekamas tik tada, jeigu įtariama, kad vandenyje gali būti naftos angliavandenilių

10.

Nejonizuotas amoniakas

(mg/l NH3)

≤ 0,005

≤ 0,025

≤ 0,005

≤ 0,025

Molekulinės absorbcijos spektrometrija, naudojant indofenolio mėlį arba Neslerio metodu (su pH ir temperatūros matavimu)

Kartą per mėnesį

Nejonizuoto amoniako vertės dieną gali viršyti mažiausius maksimalios vertės dydžius

Siekiant mažinti su nejonizuotu amoniaku susijusį nuodingumą, su nitrifikacija ir su vandenų užaugimu vandens augalais susijusį deguonies vartojimą, suminis amoniako kiekis neturėtų būti didesnis:

11.

Bendras amonis

(mg/l NH4)

≤ 0,04

≤ 1 (4)

≤ 0,2

≤ 1 (4)

12.

Bendras liekamasis chloras

(mg/l HOCl)

 

≤ 0,005

 

≤ 0,005

DPD būdas (dietil-p-fenilendiaminas)

Kartą per mėnesį

I vertės atitinka pH = 6

Didesnės bendro liekamojo chloro koncentracijos gali būti priimtinos, kai pH yra didesnis

13.

Bendras cinkas

(mg/l Zn)

 

≤ 0,3

 

≤ 1,0

Atominė absorbcinė spektroskopija

Kartą per mėnesį

I vertės taikomos, kai vandens kietumas yra 100 mg/l CaCO3

Kai vandens kietumas nuo 10 iki 500 mg/l, atitinkamos ribinės vertės nurodytos II priede

14.

Ištirpęs varis

(mg/l Cu)

≤ 0,04

 

≤ 0,04

 

Atominė absorbcinė spektroskopija

 

G vertės taikomos, kai vandens kietumas yra 100 mg/l CaCO3

Kai vandens kietumas nuo 10 iki 300 mg/l, atitinkamos ribinės vertės nurodytos II priede

Bendra pastaba

Pažymėtina, kad priėmus šiame priede išvardytas parametrų vertes tariama, jog kiti šiame priede paminėti arba nepaminėti parametrai, yra tinkami. Tai visų pirma reiškia, kad kitų kenksmingų medžiagų koncentracijos yra labai mažos.

Kai mišinyje yra dvi arba keletas kenksmingų medžiagų, suminis šių medžiagų poveikis (adityvinis, sinergetinis arba slopinantis) gali būti stiprus.

G

=

rekomenduojamoji parametro vertė

I

=

privalomoji parametro vertė

(0)

=

parametro verčių nuokrypos yra galimos laikantis 11 straipsnio nuostatų.


(1)  Dirbtiniai pH pokyčiai neturi viršyti ±0,5 pH vieneto reikšmės, kai pH natūralus kitimo intervalas yra tarp 6,0 ir 9,0, su sąlyga, jeigu šie pokyčiai nedidina kitų vandenyje esančių medžiagų kenksmingumo.

(2)  Fenolio junginių koncentracija neturi būti tokia, kad žuvies skoniui jie darytų neigiamą įtaką.

(3)  Naftos produktų vandenyje neturi būti tiek, kad:

vandens paviršiuje iš jų susidarytų plėvelė arba, kad vandentakių ar ežerų dugne iš jų susidarytų sluoksnis,

žuvims jie suteiktų juntamą „angliavandenilių“ skonį,

žuvims sukeltų kenksmingus pokyčius.

(4)  Konkrečiomis geografinėmis arba orų sąlygomis ir visų pirma mažos vandens temperatūros ir sumažintos nitrifikacijos atvejais kai kompetentinga institucija gali įrodyti, kad subalansuotam žuvų populiacijų egzistavimui ir veisimuisi nėra kenksmingų padarinių, valstybės narės gali nustatyti didesnes vertes kaip 1 mg/l.


II PRIEDAS

BENDROJO CINKO IR IŠTIRPUSIO VARIO KONCENTRACIJŲ VERČIŲ RIBOJIMO YPATUMAI

Bendrasis cinkas

(žr. I priedo Nr. 13 „Pastabų“ skiltį)

Bendrojo cinko koncentracijos (mg/l Zn), kai vandens kietumas 10–500 mg/l CaCO3:

 

Vandens kietumas (mg/l CaCO3)

10

50

100

500

Lašišiniams vandenims (mg/l Zn)

0,03

0,2

0,3

0,5

Karpiniams vandenims (mg/l Zn)

0,3

0,7

1,0

2,0

Ištirpusio vario koncentracijos vertės

(žr. I priedo Nr. 14 „Pastabų“ skiltį)

Ištirpusio vario koncentracijos (mg/l Cu), kai vandens kietumas 10–300 mg/l CaCO3:

 

Vandens kietumas (mg/l CaCO3)

10

50

100

300

mg/l Cu

0,005 (1)

0,022

0,04

0,112


(1)  Kai vandenyse, kuriuose vario koncentracija yra didesnė, gyvena žuvys, tai gali parodyti, kad šiuose vandenyse vyrauja ištirpusių organinių vario junginių kompleksai.


III PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva su vėlesniais pakeitimais

(nurodyta 17 straipsnyje)

Tarybos direktyva 78/659/EEB (OL L 222, 1978 8 14, p. 1) (1)

 

Tarybos direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48)

tik I priedo c punktas

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36)

tik III priedo dvidešimt šeštas punktas

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 17 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

78/659/EEB

1980 m. liepos 20 d.

91/692/EEB

1993 m. sausio 1 d.


(1)  Direktyva 78/659/EEB taip pat iš dalies pakeista tokiais nepanaikintais aktais:

1979 m. Stojimo aktu;

1985 m. Stojimo aktu;

1994 m. Stojimo aktu.


IV PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Direktyva 78/659/EEB

Ši direktyva

1 straipsnio 1 ir 2 dalys

1 straipsnio 1 ir 2 dalys

1 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė

1 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė

1 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka

1 straipsnio 3 dalies a punktas

1 straipsnio 3 dalies antra įtrauka

1 straipsnio 3 dalies b punktas

1 straipsnio 4 dalies įžanginė formuluotė

1 straipsnio 4 dalies įžanginė formuluotė

1 straipsnio 4 dalies pirma įtrauka

1 straipsnio 4 dalies a punktas

1 straipsnio 4 dalies antra įtrauka

1 straipsnio 4 dalies b punktas

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio pirma pastraipa

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio antra pastraipa

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnio 1 ir 2 dalys

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 2 dalis

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

6 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

6 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka

6 straipsnio 1 dalies a punktas

6 straipsnio 1 dalies antra įtrauka

6 straipsnio 1 dalies b punktas

6 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka

6 straipsnio 1 dalies c punktas

6 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 2 dalis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnis

13 straipsnis

15 straipsnio pirmos pastraipos įžanginė formuluotė

14 straipsnio pirmos pastraipos įžanginė formuluotė

15 straipsnio pirmos pastraipos pirma įtrauka

14 straipsnio pirmos pastraipos a punktas

15 straipsnio pirmos pastraipos antra įtrauka

14 straipsnio pirmos pastraipos b punktas

15 straipsnio pirmos pastraipos trečia įtrauka

14 straipsnio pirmos pastraipos c punktas

15 straipsnio pirmos pastraipos ketvirta įtrauka

14 straipsnio pirmos pastraipos d punktas

15 straipsnio antra pastraipa

14 straipsnio antra pastraipa

16 straipsnis

15 straipsnis

17 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 2 dalis

16 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas

III priedas

IV priedas


25.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 264/32


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/68/EB

2006 m. rugsėjo 6 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 77/91/EEB nuostatas, susijusias su ribotos atsakomybės akcinių bendrovių steigimu ir jų kapitalo palaikymu ir keitimu

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 44 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1976 m. gruodžio 13 d. Antrojoje Tarybos direktyvoje 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (3), nustatomi reikalavimai kelioms su kapitalu susijusioms priemonėms, kurių imasi tokios bendrovės.

(2)

Savo 2003 m. gegužės 21 d. komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Bendrovių teisės modernizavimas ir bendrovių valdymo tobulinimas Europos Sąjungoje – veiksmų planas“ Komisija daro išvadą, kad Direktyvos 77/91/EEB supaprastinimas ir modernizavimas stipriai prisidėtų prie verslo efektyvumo ir konkurencingumo skatinimo, nesumažinant akcininkams ir kreditoriams teikiamos apsaugos. Šiems tikslams teikiama pirmenybė, tačiau dėl to nesumažėja būtinybė nedelsiant imtis kapitalo palaikymo režimo alternatyvų, kuriomis būtų pakankamai apsaugoti ribotos atsakomybės akcinės bendrovės kreditorių ir akcininkų interesai, tinkamumo bendrojo nagrinėjimo.

(3)

Valstybės narės turėtų galėti leisti ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms perduoti akcijas už nepiniginius įnašus, nereikalaujant iš jų specialaus ekspertų vertinimo, tais atvejais, kai egzistuoja aiškūs tokio įnašo vertės nustatymo pagrindai. Nepaisant to, turėtų būti garantuota smulkiųjų akcininkų teisė reikalauti tokio įvertinimo.

(4)

Ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms turėtų būti leidžiama įsigyti savų akcijų, neviršijant bendrovės paskirstytinų rezervų dydžio, o laikotarpis tokiam įsigijimui, kuriam gali pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas, turėtų būti pratęstas taip, kad būtų padidintas bendrovių, kurios turi operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius, darančius įtaką jų akcijų kainai, lankstumas ir sumažinta administracinė našta.

(5)

Valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms teikti finansinę pagalbą, tam, kad jų akcijas įsigytų tretieji asmenys, neviršijant paskirstytinų bendrovės rezervų dydžio, siekiant padidinti lankstumą, atsižvelgiant į bendrovių akcinio kapitalo nuosavybės struktūros pasikeitimus. Šia galimybe turėtų būti naudojamasi laikantis apsaugos priemonių, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą apsaugoti akcininkus ir trečiuosius asmenis.

(6)

Siekiant sustiprinti standartizuotą kreditorių apsaugą visose valstybėse narėse, kreditoriai turėtų galėti pasinaudoti, esant tam tikroms sąlygoms, teisminėmis arba administracinėmis procedūromis, kai ribotos atsakomybės akcinės bendrovės kapitalo sumažinimas kelia grėsmę jų reikalavimams.

(7)

Siekiant užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama rinka, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (4), 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2273/2003, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl išimčių, taikomų išperkamojo pirkimo programoms ir finansinių priemonių stabilizavimui (5) ir 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyvos 2004/72/EB, įgyvendinančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB nuostatas dėl priimtos rinkos praktikos, viešai neatskleistos informacijos, susijusios su biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, organizacijai priklausančių asmenų sąrašo sudarymo, pranešimų apie vadovų sandorius ir apie įtartinus sandorius (6), nuostatas.

(8)

Todėl Direktyva 77/91/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(9)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (7) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau atskleistų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 77/91/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

1 straipsnio 1 dalies 21 įtrauka pakeičiama taip:

„—

Vengrijoje:

nyilvánosan működő részvénytársaság;“

2)

Įterpiami šie straipsniai:

„10a straipsnis

1.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jei administravimo arba valdymo organui priėmus sprendimą, apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais įvykdomas perleidžiamais vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (8) 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte, arba pinigų rinkos priemonėmis, kaip apibrėžta tos pačios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 19 punkte, ir tokių vertybinių popierių arba pinigų rinkos priemonių vertė yra kainos, kuria jais buvo prekiaujama vienoje arba keliose reguliuojamose rinkose, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, pakankamą laikotarpį, nustatomą nacionalinėje teisėje, einantį iki atitinkamo apmokėjimo kitaip nei grynaisiais pinigais įvykdymo dienos, svertinis vidurkis.

Tačiau jei kainai įtakos turėjo išimtinės aplinkybės, kurios stipriai pakeistų turto vertę apmokėjimo juo įvykdymo dieną, įskaitant atvejus, kai tokių perleidžiamų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių rinka tapo nelikvidi, administravimo arba valdymo organo iniciatyva ir atsakomybe atliekamas pervertinimas. Pirmiau minėtam pervertinimui taikomos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jeigu, administravimo arba valdymo organui priėmus sprendimą, apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais yra įvykdomas turtu, kitokiu nei 1 dalyje nurodyti perleidžiami vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemonės, dėl kurio tikrosios vertės savo nuomonę jau yra pareiškęs pripažintas nepriklausomas ekspertas, ir jei yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

tikroji vertė yra nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki apmokėjimo turtu įvykdymo dienos;

b)

vertinimas buvo atliktas vadovaujantis valstybėje narėje bendrai pripažintais vertinimo standartais ir principais, kurie yra taikomi tokios pat rūšies turtui, kuriuo vykdomas apmokėjimas.

Atsiradus naujoms svarbioms aplinkybėms, kurios apmokėjimo turtu įvykdymo dieną stipriai pakeistų tikrąją turto vertę, administravimo arba valdymo organo iniciatyva ir atsakomybe atliekamas pervertinimas. Pirmiau minėtam pervertinimui taikomos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

Jei toks pervertinimas neatliktas, vienas ar daugiau akcininkų, kuriems sprendimo padidinti kapitalą priėmimo dieną iš viso priklauso ne mažiau kaip 5 % pasirašytojo bendrovės kapitalo, gali reikalauti, kad nepriklausomas ekspertas atliktų vertinimą, ir tokiu atveju taikomos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys. Toks (-ie) akcininkas (-ai) gali pateikti reikalavimą iki apmokėjimo turtu įvykdymo dienos, jeigu reikalavimo pateikimo dieną tokiam (-iems) akcininkui (-ams) vis dar priklauso ne mažiau kaip 5 % pasirašytojo bendrovės kapitalo, kaip tai buvo sprendimo dėl kapitalo padidinimo priėmimo dieną.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jeigu administravimo arba valdymo organo sprendimu apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais yra įvykdomas turtu, kitokiu nei 1 dalyje nurodyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurio tikroji vertė yra nustatyta pagal atskiro turto vienetų vertes, iš ankstesnių finansinių metų įstatymų reikalaujamų finansinių atskaitomybių, su sąlyga, kad buvo atliktas šių atskaitomybių auditas pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (9).

Mutatis mutandis taikomos 2 dalies antra ir trečia pastraipos.

10b straipsnis

1.   Jeigu apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais, kaip nurodyta 10a straipsnyje, yra įvykdomas be eksperto ataskaitos, kaip nurodyta 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, papildomai prie reikalavimų, nustatytų 3 straipsnio h punkte ir per vieną mėnesį nuo apmokėjimo turtu įvykdymo dienos, paskelbiama deklaracija, kurioje pateikiama:

a)

atitinkamo įnašo, kitokio nei grynieji pinigai, aprašymas;

b)

jo vertė, šio vertinimo šaltinis ir atitinkamais atvejais vertinimo metodas;

c)

pareiškimas, ar nustatyta vertė atitinka bent už tokį įnašą išleidžiamų akcijų skaičių, nominalią vertę arba, kai nominalios vertės nėra, buhalterinę vertę ir, atitinkamais atvejais, akcijų priedus;

d)

pareiškimas, kad neiškilo naujų svarbių aplinkybių, susijusių su pirminiu vertinimu.

Tokia deklaracija skelbiama kiekvienos valstybės narės įstatymų nustatyta tvarka, laikantis Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio.

2.   Jeigu apmokėjimą kitaip nei grynaisiais pinigais siūloma įvykdyti be 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos eksperto ataskaitos, susijusios su kapitalo padidinimu, siūlomu įvykdyti pagal 25 straipsnio 2 dalį, prieš įvykdant apmokėjimą turtu, kitokiu nei grynieji pinigai, kiekvienos valstybės narės įstatymų nustatyta tvarka ir laikantis Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio, skelbiamas pranešimas, kuriame nurodoma sprendimo dėl padidinimo priėmimo data ir 1 dalyje minima informacija. Tokiu atveju 1 dalyje minimoje deklaracijoje pakanka pateikti pareiškimą, kad nuo pirmiau minėto pranešimo paskelbimo neiškilo naujų svarbių aplinkybių.

3.   Kiekviena valstybė narė numato tinkamas apsaugos priemones, užtikrinančias, kad būtų laikomasi 10a ir šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, kai apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais vykdomas be eksperto ataskaitos, nurodytos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

3)

11 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa iš dalies keičiama taip:

a)

žodžiai „10 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse“;

b)

ridedamas šis sakinys:

„10a ir 10b straipsniai taikomi mutatis mutandis.“

4)

19 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nepažeidžiant visų akcininkų, kurių padėtis yra tokia pati, vienodų teisių principo bei 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (10), valstybės narės gali leisti bendrovei įsigyti savų akcijų pačiai ar per asmenį, veikiantį savo vardu, tačiau bendrovės naudai. Tiek, kiek tokie įsigijimai yra leidžiami, valstybės narės jiems turi nustatyti šias sąlygas:

a)

leidimą suteikia visuotinis susirinkimas, kuris apibrėžia tokių įsigijimų sąlygas ir visų pirma didžiausią leidžiamų įsigyti akcijų skaičių, laikotarpio, kuriuo toks leidimas galioja, kurio didžiausia trukmė nustatoma nacionalinės teisės aktais, tačiau neviršijant 5 metų, trukmę ir, jeigu įsigyjama pagal vertę, maksimalų ir minimalų apmokėjimo dydį. Administravimo ar valdymo organo nariai privalo įsitikinti, kad kiekvieną kartą, įsigyjant akcijas, kurių įsigijimui duotas leidimas, būtų laikomasi b ir c punktuose nurodytų sąlygų;

b)

įsigijus akcijų, įskaitant akcijas, kurias bendrovė įsigijo anksčiau ir turi, bei akcijas, kurias įsigijo asmuo, veikiantis savo vardu, tačiau bendrovės naudai, grynasis turtas negali tapti mažesnis nei nurodytasis 15 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

c)

toks sandoris gali būti vykdomas tik dėl visiškai apmokėtų akcijų.

Be to, valstybės narės pirmoje pastraipoje nurodytiems akcijų įsigijimams, gali taikyti bet kurią iš šių sąlygų:

i)

kad įsigytų akcijų nominali vertė arba, jei jos nėra, buhalterinė vertė, įskaitant anksčiau bendrovės įsigytas ir turimas akcijas bei savo vardu, bet bendrovės naudai veikiančio asmens, įgytas akcijas, negali viršyti valstybių narių nustatytos ribos. Ši riba negali būti žemesnė nei 10 % pasirašytojo kapitalo;

ii)

kad bendrovės teisė įsigyti savas akcijas, kaip numatyta pirmoje pastraipoje, didžiausias leidžiamų įsigyti akcijų skaičius, laikotarpio, kuriuo tokia teisė yra suteikta, trukmė, maksimalus ar minimalus apmokėjimo dydis būtų nustatyti bendrovės įstatuose arba steigimo dokumente;

iii)

kad bendrovė laikosi atitinkamų ataskaitų teikimo ir pranešimo reikalavimų;

iv)

kad iš tam tikrų valstybių narių nurodytų bendrovių gali būti reikalaujama panaikinti įsigytas akcijas, su sąlyga, kad panaikintų akcijų nominaliai vertei lygi suma turi būti įtraukta į rezervą, kuris negali būti paskirstytas akcininkams, išskyrus pasirašytojo kapitalo mažinimo atvejus. Šis rezervas gali būti panaudotas tik pasirašytajam kapitalui didinti kapitalizuojant rezervus;

v)

kad įsigijimas neapsunkins kreditorių reikalavimų įvykdymo.

5)

20 straipsnio 3 dalyje žodžiai „15 straipsnio 1 dalies a punkte“ pakeičiami žodžiais „15 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose“.

6)

23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jei valstybės narės leidžia bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšas, suteikti paskolas ar garantijas, kad trečiasis asmuo įsigytų jos akcijų, tokiems sandoriams taikomos antroje, trečioje, ketvirtoje ir penktoje pastraipose nurodytos sąlygos.

Sandoriai vykdomi administravimo arba valdymo organo atsakomybe sąžiningos rinkos sąlygomis, ypač palūkanų, kurias bendrovė gauna, ir garantijų, bendrovei suteiktų už paskolas ir iš anksto išmokėtas lėšas, minimas pirmoje pastraipoje, atžvilgiu. Turi būti deramai išnagrinėta trečiojo asmens arba – daugiašalių sandorių atveju – kiekvienos sandorio šalies finansinė būklė.

Sandorius administravimo arba valdymo organas teikia visuotiniam susirinkimui, kad jis juos iš anksto patvirtintų, o visuotinis susirinkimas tokiu atveju vadovaujasi 40 straipsnyje nustatytomis kvorumo ir daugumos taisyklėmis. Administravimo arba valdymo organas visuotiniam susirinkimui privalo pateikti raštišką ataskaitą, nurodydamas sandorio priežastis, bendrovės suinteresuotumą sudaryti tokį sandorį, sąlygas, kuriomis sandoris sudaromas, su sandoriu susijusią riziką bendrovės likvidumui ir mokumui ir kainą, už kurią trečiasis asmuo įsigis akcijas. Ši ataskaita pateikiama registrui paskelbti Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl tretiesiems asmenims suteiktos bendros finansinės pagalbos grynasis turtas jokiu metu negali tapti mažesnis nei nurodytasis 15 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, taip pat atsižvelgiant į bet kokį grynojo turto sumažėjimą, galėjusį įvykti bendrovei pačiai įsigijus savų akcijų ar jų įsigijus jos vardu pagal 19 straipsnio 1 dalį. Bendrovė į balanse nurodytus įsipareigojimus įtraukia bendros finansinės pagalbos dydžio rezervą, kuris negali būti paskirstytas.

Jeigu trečiasis asmuo, pasinaudodamas iš bendrovės gauta finansine pagalba, įsigyja tos bendrovės savas akcijas, kaip apibrėžta 19 straipsnio 1 dalyje, arba pasirašo akcijas, išleidžiamas didinant pasirašytąjį kapitalą, toks įsigijimas atliekamas už teisingą kainą.“

7)

Įterpiamas šis straipsnis:

„23a straipsnis

Tais atvejais, kai atskiri bendrovės, esančios sandorio, minėto 23 straipsnio 1 dalyje, šalimi, administravimo arba valdymo organo nariai arba patronuojančios įmonės, kaip apibrėžta 1983 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės (11) 1 straipsnyje, administravimo arba valdymo organo nariai arba tokia patronuojanti įmonė pati arba asmenys, veikiantys savo vardu, bet tokių organų arba tokios įmonės naudai, yra kitos tokio sandorio šalys, valstybės narės, imdamosi atitinkamų apsaugos priemonių, užtikrina, kad toks sandoris nepažeistų bendrovės interesų.

8)

27 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Taikomos 10 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 10a bei 10b straipsniai.“

9)

32 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Mažinant pasirašytąjį kapitalą, bent tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra ankstesni nei sprendimo dėl kapitalo sumažinimo paskelbimo data, turi bent jau turėti teisę gauti jų reikalavimų, kurie dar nebuvo įvykdyti iki tokio paskelbimo dienos, įvykdymo užtikrinimą. Valstybės narės negali tokios teisės atšaukti, išskyrus atvejus, kai kreditorius turi pakankamas apsaugos priemones ar jei tokios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į bendrovės turimą turtą, nėra būtinos.

Valstybės narės nustato sąlygas, skirtas pirmoje pastraipoje numatytai teisei įgyvendinti. Bet kuriuo atveju valstybės narės užtikrina, kad kreditoriams būtų leidžiama kreiptis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl atitinkamų apsaugos priemonių, jeigu jie gali įtikinamai parodyti, kad dėl pasirašytojo kapitalo sumažinimo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės atitinkamų apsaugos priemonių nebuvo gauta.“

10)

41 straipsnio 1 dalis yra pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės gali nukrypti nuo 9 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies a punkto pirmojo sakinio ir 25, 26 bei 29 straipsnių, kiek tai yra būtina priimant ar taikant nuostatas, kuriomis siekiama skatinti darbuotojų ar kitų asmenų grupių, apibrėžtų nacionaliniuose teisės aktuose, dalyvavimą įmonių kapitale.“

2 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2008 m. balandžio 15 d., įgyvendina šią direktyvą.

Valstybės narės, priimdamos šiuos teisės aktus, daro juose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda pateikiama juos oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos pateikimo tvarką.

2.   Valstybės narės perduoda Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skiriama valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2006 m. rugsėjo 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkė

P. LEHTOMÄKI


(1)  OL C 294, 2005 11 25, p. 1.

(2)  2006 m. kovo 14 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 26, 1977 1 31, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. stojimo aktu.

(4)  OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

(5)  OL L 336, 2003 12 23, p. 33.

(6)  OL L 162, 2004 4 30, p. 70.

(7)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(8)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/31/EB (OL L 114, 2006 4 27, p. 60).

(9)  OL L 157, 2006 6 9, p. 87.“

(10)  OL L 96, 2003 4 12, p. 16.“

(11)  OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/43/EB.“