ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 262

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. rugsėjo 22d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB

1

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

2006 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos bendrijos vardu, susijęs su tomis Protokolo nuostatomis, kurios patenka į Europos bendrijos steigimo sutarties 179 ir 181a straipsnių taikymo sritį

24

 

*

2006 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos bendrijos vardu, susijęs su tomis Protokolo nuostatomis, kurios patenka į Europos bendrijos steigimo sutarties III dalies IV antraštinės dalies taikymo sritį

34

 

*

2006 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos bendrijos vardu, susijęs su tomis Protokolo nuostatomis, kurios patenka į Europos bendrijos steigimo sutarties 179 ir 181a straipsnių taikymo sritį

44

 

*

2006 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos bendrijos vardu, susijęs su tomis Protokolo nuostatomis, kurios patenka į Europos bendrijos steigimo sutarties III dalies IV antraštinės dalies taikymo sritį

51

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

22.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1364/2006/EB

2006 m. rugsėjo 6 d.

nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 156 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Nuo to laiko, kai buvo priimtas 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1229/2003/EB, nustatantis tam tikras gaires transeuropiniams energetikos tinklams (3), atsirado poreikis šias gaires toliau atitinkamai pakeisti atsižvelgiant į naują Europos Sąjungos artumo politiką bei į šias gaires visiškai integruoti naujas valstybes nares ir stojančias į ES šalis ir šalis kandidates.

(2)

Su transeuropiniais energetikos tinklais susiję prioritetai atsirado sukūrus atviresnę ir konkurencingesnę energetikos vidaus rinką, įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (4), bei įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (5). Šie prioritetai parengti atsižvelgiant į 2001 m. kovo mėn. 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Stokholme išvadas dėl energetikos rinkos funkcionavimui reikalingos infrastruktūros plėtros. Ypač reikėtų siekti, kad būtų daugiau naudojama atsinaujinančių energijos šaltinių ir taip prisidedama prie tvaraus vystymosi politikos. Tačiau šio tikslo turėtų būti siekiama nesutrikdant įprastos rinkos pusiausvyros. Taip pat reikėtų nuodugniai atsižvelgti į Bendrijos transporto politikos tikslus, ypač į galimybę naudojant vamzdynus sumažinti eismą keliuose.

(3)

Šis sprendimas turėtų padėti priartėti prie tokio valstybių narių elektros tinklų sujungimo lygio, kokio buvo susitarta siekti 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Barselonoje, ir taip pagerinti tinklo patikimumą bei vientisumą ir užtikrinti tiekimo saugumą bei tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą.

(4)

Paprastai energetikos infrastruktūros kūrimui ir palaikymui turėtų būti taikomi rinkos principai. Tai taip pat atitinka energetikos vidaus rinkos sukūrimo bendrąsias taisykles ir konkurencijos teisės bendrąsias taisykles, kurių paskirtis – sukurti atviresnę ir konkurencingą energijos vidaus rinką. Todėl Bendrijos finansinė pagalba infrastruktūrų kūrimui ir palaikymui ir toliau turėtų būti skiriama tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys turi būti tinkamai pagrįstos.

(5)

Energetikos infrastruktūra turėtų būti kuriama ir palaikoma taip, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingam energijos vidaus rinkos funkcionavimui, deramai atsižvelgiant į galiojančias konsultavimosi su žmonėmis, kuriems tai daro poveikį, procedūras, nenukrypstant nuo strateginių ir prireikus universaliųjų paslaugų kriterijų bei viešųjų paslaugų įsipareigojimų.

(6)

Atsižvelgiant į galimą gamtinių dujų ir alkenų dujų tinklų sinergetiką, pakankamai dėmesio turėtų būti skiriama alkenų tinklų plėtrai ir integravimui, siekiant patenkinti Bendrijos pramonės šakų alkenų dujų vartojimo poreikius.

(7)

Su transeuropiniais energetikos tinklais susiję prioritetai atsirado ir dėl šių tinklų didėjančios svarbos užtikrinant ir diversifikuojant energijos tiekimą Bendrijoje, prijungiant naujųjų valstybių narių, stojančių šalių ir šalių kandidačių energetikos tinklus bei pasikonsultavus su atitinkamomis valstybėmis narėmis užtikrinant suderintą Bendrijos bei kaimyninių šalių energetikos tinklų darbą. Iš tiesų, Bendrijos kaimyninės šalys yra gyvybiškai svarbios Bendrijos energetikos politikai. Jos tiekia didžiąją Bendrijos suvartojamų gamtinių dujų dalį ir yra pagrindinės partnerės tranzitu tiekiant pirminę energiją į Bendriją bei ilgainiui taps svarbesnėmis Bendrijos dujų ir elektros energijos vidaus rinkos dalyvėmis.

(8)

Būtina nustatyti, kurie su transeuropiniais energetikos tinklais susiję projektai yra prioritetiniai, t. y. itin svarbūs energijos vidaus rinkos funkcionavimui ar energijos tiekimo saugumui. Be to, įgyvendinant projektus, kuriems teikiamas didžiausias prioritetas, reikėtų deklaracijos dėl europinės svarbos ir, tam tikrais atvejais, tvirtesnio koordinavimo.

(9)

Kaupdamos informaciją, kuri reikalinga pagal šį sprendimą, Komisija ir valstybės narės turėtų kuo labiau naudotis jau turima informacija apie projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, siekdamos išvengti pastangų dubliavimosi. Pavyzdžiui, tokia informacija jau gali būti sukaupta įgyvendinant 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje (6), kitus Bendrijos teisės aktus, kuriuose gali būti numatytas bendras transeuropinių tinklų projektų finansavimas, ir sprendimus, kuriais pagal minėtus teisės aktus patvirtinti atskiri projektai, arba Direktyvas 2003/54/EB ir 2003/55/EB.

(10)

Su transeuropiniais energetikos tinklais susijusių bendro intereso projektų identifikavimo tvarka turėtų užtikrinti Reglamento (EB) Nr. 2236/95 sklandų taikymą. Pagal šią tvarką turėtų būti skiriami du etapai: pirmojo etapo metu nustatomas nedidelis skaičius tokių projektų identifikavimo kriterijų, o antrojo etapo metu pateikiamas detalus projektų aprašymas, vadinamas „specifikacijomis“.

(11)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2236/95 reikiama pirmenybė turėtų būti teikiama projektų, paskelbtų europinės svarbos projektais, finansavimui. Valstybės narės, teikdamos projektus pagal kitas Bendrijos finansines priemones, ypatingą dėmesį turėtų skirti projektams, paskelbtiems europinės svarbos projektais.

(12)

Įgyvendinant daugumą projektų, paskelbtų europinės svarbos projektais, dideliu esamu ar būsimu vėlavimu galėtų būti laikomas vėlavimas, kurio numatoma trukmė – nuo vienų iki dvejų metų.

(13)

Kadangi projektų specifikacijos gali keistis, jos gali būti tik orientacinės. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai jas atnaujinti. Kadangi projektas gali turėti nemažą politinį, aplinkosaugos ir ekonominį poveikį, svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp teisinės priežiūros ir lankstumo nustatant, kuriems projektams verta skirti Bendrijos paramą.

(14)

Jei įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, tokių projektų dalis ar jų grupes kyla sunkumų, juos galėtų padėti pašalinti Europos koordinatorius, skatindamas visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą ir užtikrindamas tinkamą stebėseną tam, kad Bendrija būtų informuojama apie pažangą. Atitinkamų valstybių narių prašymu, galimybė pasinaudoti Europos koordinatoriaus paslaugomis taip pat turėtų būti suteikta įgyvendinant kitus projektus.

(15)

Valstybės narės turėtų būti raginamos koordinuoti tam tikrų projektų, ypač tarpvalstybinių, ar tarpvalstybinių projektų dalių, įgyvendinimą.

(16)

Reikėtų sukurti palankesnes transeuropinių energetikos tinklų plėtros ir kūrimo sąlygas, pirmiausia skatinant už tinklus atsakingų subjektų techninį bendradarbiavimą, palengvinant leidimų tinklų projektams išdavimo procedūrų taikymą valstybėse narėse, kad būtų sumažintas vėlavimas, ir tinkamai sutelkiant tinklų projektams įgyvendinti skirtus Bendrijos fondus, priemones ir finansines programas. Bendrija turėtų remti priemones, kurių imasi valstybės narės, siekdamos įgyvendinti šį tikslą.

(17)

Kadangi transeuropiniams energetikos tinklams skiriamo biudžeto paskirtis dažniausiai yra galimybių studijų finansavimas, lėšos tokiam, ypač tarpregioniniam tinklų sujungimui, gali būti skiriamos iš Bendrijos struktūrinių fondų, finansinių programų ir priemonių.

(18)

Bendro intereso projektų, jų specifikacijų ir prioritetinių, visų pirma europinės svarbos, projektų identifikavimas neturėtų daryti įtakos projektų, planų ar programų poveikio aplinkai įvertinimo rezultatams.

(19)

Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(20)

Komisija periodiškai turėtų rengti šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą.

(21)

Tikėtina, kad daug informacijos, kuria turi būti keičiamasi su Komisija ar kuri jai turi būti pateikta pagal šį sprendimą, yra sukaupusios bendrovės. Taigi valstybėms narėms gali reikėti bendradarbiauti su šiomis bendrovėmis siekiant gauti šią informaciją.

(22)

Kadangi šio sprendimo dalykas ir taikymo sritis yra tokie patys kaip 1996 m. kovo 28 d. Tarybos sprendimo 96/391/EB, nustatančio priemones, skirtas sudaryti palankesnes sąlygas energetikos sektoriaus transeuropiniams tinklams plėtoti (8), ir Sprendimo Nr. 1229/2003/EB, šie du sprendimai turėtų būti panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame sprendime apibrėžiamas Bendrijos veiklos, skirtos nustatyti gaires transeuropiniams energetikos tinklams, pobūdis ir apimtis. Sprendime nustatomos su transeuropiniais energetikos tinklais susijusių Bendrijos tikslų, prioritetų ir bendrų veiklos krypčių gairės. Šiose gairėse nurodoma, kurie transeuropiniai elektros energijos ir dujų tinklų projektai yra bendro intereso ir kurie prioritetiniai, įskaitant europinės svarbos projektus.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas:

1)

elektros energijos tinklų srityje:

a)

visoms aukštos įtampos linijoms, išskyrus skirstomuosius tinklus, ir povandeninėms jungiamosioms linijoms, su sąlyga, kad ši infrastruktūra naudojama tarpregioniniam ar tarptautiniam perdavimui ar sujungimui;

b)

įrangai ar įrenginiams, kurie yra būtini, kad atitinkama sistema veiktų sklandžiai, įskaitant apsaugos, stebėsenos ir kontrolės sistemas;

2)

dujų tinklų (kuriais transportuojamos gamtinės ar alkenų dujos) srityje:

a)

aukšto slėgio dujotiekiams, išskyrus skirstomųjų tinklų, užtikrinantiems tiekimą Bendrijos regionams iš vidaus ar išorės šaltinių;

b)

požeminėms saugykloms, sujungtoms su pirmiau minėtais aukšto slėgio dujotiekiais;

c)

suskystintų gamtinių dujų (SGD) priėmimo, saugojimo ir pakartotinio dujinimo įrenginiams, taip pat SGD tanklaiviams pagal numatytą tiekti tūrį;

d)

įrangai ar įrenginiams, kurie yra būtini, kad atitinkama sistema veiktų sklandžiai, įskaitant apsaugos, stebėsenos ir kontrolės sistemas.

3 straipsnis

Tikslai

Bendrija skatina transeuropinių energetikos tinklų sujungimą, tarpusavio sąveiką ir plėtrą bei galimybę tokiais tinklais naudotis laikantis šiuo metu galiojančių Bendrijos teisės aktų, siekiant:

a)

skatinti vidaus rinkos apskritai, o visų pirma – energijos vidaus rinkos, veiksmingą funkcionavimą bei plėtrą, drauge skatinant racionalią energijos išteklių gamybą, transportavimą, paskirstymą ir panaudojimą bei atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir prijungimą, siekiant sumažinti energijos kainą vartotojams bei prisidėti prie energijos išteklių diversifikavimo;

b)

palengvinti Bendrijos mažiau palankias sąlygas turinčių regionų ir salų vystymą bei mažinti jų izoliaciją, taip padedant stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą;

c)

padidinti energijos tiekimo saugumą, pavyzdžiui, stiprinant visų atitinkamų Šalių abipusiai naudingus santykius su trečiosiomis šalimis energetikos sektoriuje, visų pirma remiantis Energetikos chartijos sutartimi ir Bendrijos sudarytais bendradarbiavimo susitarimais;

d)

prisidėti prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos, ypač naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinant su energijos transportavimu ir perdavimu susijusį pavojų aplinkai.

4 straipsnis

Veiklos prioritetai

Bendrijos veiklos, susijusios su transeuropiniais energetikos tinklais, prioritetai turi būti suderinti su tvaraus vystymosi principais ir yra tokie:

1)

elektros energijos ir dujų tinklų srityse:

a)

energetikos tinklų pritaikymas ir plėtra, siekiant palaikyti energijos vidaus rinkos funkcionavimą, pirmiausia sprendžiant sumažėjusio, ypač tarptautinių tinklų, pralaidumo, perkrovos ir trūkstamų jungiamųjų linijų problemas ir atsižvelgiant į poreikius, kylančius dėl elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos funkcionavimo ir Europos Sąjungos plėtros;

b)

energetikos tinklų įdiegimas salose, izoliuotuose, periferiniuose ir atokiuose regionuose, drauge skatinant energijos išteklių diversifikavimą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, ir prireikus tų tinklų sujungimas;

2)

elektros energijos tinklų srityje:

a)

tinklų pritaikymas ir plėtra, siekiant palengvinti energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių įrenginių integravimą ir prijungimą;

b)

Bendrijos elektros energijos tinklų sąveikos su stojančių šalių, šalių kandidačių ir kitų Europos ir Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinų valstybių tinklais užtikrinimas;

3)

dujų tinklų srityje:

a)

gamtinių dujų tinklų plėtra, siekiant patenkinti Bendrijos gamtinių dujų vartojimo poreikius ir kontroliuoti jos gamtinių dujų tiekimo sistemas;

b)

Bendrijos gamtinių dujų tinklų sąveikos su stojančių šalių, šalių kandidačių, kitų Europos šalių bei Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinų valstybių, taip pat Vidurio Rytų ir Persijos įlankos regionų šalių tinklais užtikrinimas ir gamtinių dujų išteklių bei tiekimo trasų diversifikavimas.

5 straipsnis

Veiklos kryptys

Su transeuropiniais energetikos tinklais susijusios Bendrijos veiklos kryptys yra šios:

a)

identifikuoti bendro intereso ir prioritetinius projektus, įskaitant europinės svarbos projektus;

b)

sukurti palankesnes sąlygas šių tinklų plėtrai.

6 straipsnis

Bendro intereso projektai

1.   Priimant sprendimus dėl bendro intereso projektų identifikavimo, šių projektų pakeitimų, specifikacijų arba projektų atnaujinimo paraiškų, taikomi šie bendrieji kriterijai:

a)

projektams taikomas 2 straipsnis;

b)

projektai atitinka 3 ir 4 straipsniuose nustatytus veiklos tikslus ir prioritetus;

c)

galima numatyti projektų ekonominį perspektyvumą.

Vertinant ekonominį perspektyvumą remiamasi ekonominės naudos analize, kuri atliekama atsižvelgiant į visas sąnaudas ir naudą, įskaitant vidutinės trukmės laikotarpio ir (arba) ilgalaikės perspektyvos sąnaudas ir naudą, bei aplinkos apsaugos aspektus, tiekimo saugumą bei naudingumą ekonominės ir socialinės sanglaudos požiūriu. Bendro intereso projektams, vykdomiems valstybės narės teritorijoje, reikalingas tos valstybės narės sutikimas.

2.   Papildomi bendro intereso projektų identifikavimo kriterijai nustatyti II priede. Sprendimai dėl II priede nustatytų bendro intereso projektų papildomų identifikavimo kriterijų pakeitimų priimami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka.

3.   Bendrijos pagalba pagal Reglamentą (EB) Nr. 2236/95 gali būti teikiama tik tiems III priede išvardytiems projektams, kurie atitinka 1 dalyje ir II priede nustatytus kriterijus.

4.   Orientacinės projektų specifikacijos, apimančios detalų projektų ir prireikus projektų geografinių duomenų aprašymą, nustatytos III priede. Šios specifikacijos atnaujinamos 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Atnaujinimai yra techninio pobūdžio ir apsiriboja projektų techniniais pakeitimais, nustatyto maršruto dalies pakeitimu ar ribotu vietovės, kurioje vykdomas projektas, pritaikymu.

5.   Valstybės narės imasi visų, jų nuomone, būtinų priemonių, siekdamos palengvinti ir pagreitinti bendro intereso projektų užbaigimą bei sumažinti vėlavimą, laikydamosi aplinkos apsaugą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų ir tarptautinių konvencijų, ypač įgyvendindamos projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais. Ypač greitai reikia užbaigti būtinas leidimų išdavimo procedūras.

6.   Kai bendro intereso projektų dalys vykdomos trečiųjų šalių teritorijoje, Komisija, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus, tam tikrais atvejais – atsižvelgdama į Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų valdymo tvarką bei laikydamasi Energetikos chartijos sutarties ir kitų daugiašalių susitarimų, taikomų trečiosioms šalims, kurios yra minėtos sutarties šalys, gali atitinkamoms trečiosioms šalims teikti pasiūlymus dėl šių projektų pripažinimo atitinkančiais abipusius interesus, kad būtų pagreitintas jų įgyvendinimas.

7 straipsnis

Prioritetiniai projektai

1.   Skiriant Bendrijos finansinę pagalbą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2236/95 pirmenybė teikiama 6 straipsnio 3 dalyje nurodytiems bendro intereso projektams, atitinkantiems I priede nustatytas prioritetinių projektų kryptis. Sprendimai dėl I priedo pakeitimų priimami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.   Tarpvalstybinių investicinių projektų atveju valstybės narės imasi būtinų veiksmų užtikrinti, kad pagal nacionalines leidimų suteikimo procedūras kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos vertinimo kriterijumi laikytų faktą, kad tokie projektai didina dviejų ar daugiau valstybių narių tinklų sujungimo galimybę ir tokiu būdu – tiekimo saugumą visoje Europoje.

3.   Atitinkamos valstybės narės ir Komisija, atsižvelgdamos į savo kompetencijos ribas, drauge su atsakingomis bendrovėmis tęsia prioritetinių, ypač tarptautinių, projektų įgyvendinimą.

4.   Prioritetiniai projektai turi būti suderinti su tvaraus vystymosi principais ir atitikti šiuos kriterijus:

a)

turėti didelį poveikį vidaus rinkos konkurencingumui ir (arba)

b)

didinti tiekimo saugumą Bendrijoje, ir (arba)

c)

juos įgyvendinus padidės atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas.

8 straipsnis

Europinės svarbos projektai

1.   Tam tikri pagal 7 straipsnyje nurodytas kryptis prioritetiniams priskirti projektai, kurie yra tarptautinio pobūdžio arba turi didelį poveikį tarptautiniam perdavimo pajėgumui, skelbiami europinės svarbos projektais. Šie projektai išvardyti I priede.

2.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 2236/95 10 straipsnį atrenkant projektus, kurie bus finansuojami transeuropiniams tinklams skirtomis lėšomis, reikiama pirmenybė teikiama projektams, paskelbtiems europinės svarbos projektais.

3.   Atrenkant projektus, kurie bus finansuojami kitomis bendram finansavimui skirtomis Bendrijos lėšomis, ypatingas dėmesys skiriamas projektams, paskelbtiems europinės svarbos projektais.

4.   Jei labai vėluojama ar numatoma vėluoti įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, Komisija gali paprašyti atitinkamų valstybių narių užtikrinti, kad per tris mėnesius būtų pateiktos vėlavimo priežastys.

Įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, kuriems paskirtas Europos koordinatorius, Europos koordinatorius savo ataskaitoje nurodo vėlavimo priežastis.

5.   Praėjus penkeriems metams po to, kai buvo užbaigtas projektas, paskelbtas europinės svarbos projektu, ar viena iš jo dalių, Komisija, padedama 14 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto, įvertina projektą, taip pat jo socialinį ir ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, valstybių narių prekybai, teritorinei sanglaudai ir tvariam vystymuisi. Komisija praneša 14 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie šio įvertinimo rezultatus.

6.   Įgyvendinant kiekvieną projektą, paskelbtą europinės svarbos projektu, ypač tarptautines jo dalis, atitinkamos valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad:

būtų nuolat keičiamasi atitinkama informacija ir

prireikus būtų rengiami jungtiniai koordinatorių posėdžiai.

Prireikus rengiami Jungtiniai koordinatorių posėdžiai, atsižvelgiant į konkrečius projekto reikalavimus (pvz., projekto rengimo etapą) ir numatomus ar kylančius sunkumus. Jungtiniuose koordinatorių posėdžiuose visų pirma svarstomi įvertinimo ir konsultavimosi su visuomene klausimai. Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų pranešama apie jungtinius koordinatorių posėdžius ir apie keitimąsi informacija.

9 straipsnis

Europinės svarbos projektų įgyvendinimas

1.   Europinės svarbos projektai įgyvendinami sparčiai.

Ne vėliau kaip iki 2007 m. balandžio 12 d. valstybės narės, remdamosi šiuo tikslu Komisijos pateiktu tvarkaraščio projektu, pateikia Komisijai atnaujintą orientacinį minėtų projektų užbaigimo tvarkaraštį, įskaitant visą turimą informaciją apie:

a)

numatomą procesą, kaip bus tvirtinamas projekto planas;

b)

pagrįstumo ir planavimo etapo tvarkaraštį;

c)

projekto rengimą ir

d)

projekto įgyvendinimą.

2.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, kas dvejus metus pateikia pažangos, pasiektos įgyvendinant 1 dalyje nurodytus projektus, ataskaitą.

Įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, kuriems paskirtas Europos koordinatorius, šios kas dvejus metus pateikiamos ataskaitos pakeičiamos Europos koordinatoriaus pateikiamomis metinėmis ataskaitomis.

10 straipsnis

Europos koordinatorius

1.   Kai labai vėluojama arba kyla sunkumų įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, įskaitant su trečiosiomis šalimis susijusias situacijas, Komisija, susitarusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali paskirti Europos koordinatorių. Prireikus valstybės narės taip pat gali prašyti, kad Komisija paskirtų kitų transeuropinių energetikos tinklų projektų Europos koordinatorių.

2.   Europos koordinatorius parenkamas visų pirma atsižvelgiant į jo patirtį Europos institucijų klausimais ir į žinias energetikos politikos, finansavimo ir didelių projektų socialinio ir ekonominio poveikio bei poveikio aplinkai įvertinimo klausimais.

3.   Sprendime, kuriuo paskiriamas Europos koordinatorius, nurodoma, kaip jis atliks savo užduotis.

4.   Europos koordinatorius:

a)

skatina europinį projekto aspektą ir tarptautinį projekto rėmėjų ir suinteresuotų asmenų dialogą;

b)

padeda koordinuoti valstybių narių procedūras, skirtas konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, ir

c)

kiekvienais metais pateikia Komisijai pažangos, pasiektos įgyvendinant projektą (-us), kuris (-ie) jam buvo paskirtas (-i), ir bet kokių sunkumų ir kliūčių, kurios galėtų lemti didelį vėlavimą, atskaitą. Komisija perduoda šią atskaitą atitinkamoms valstybėms narėms.

5.   Atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja su Europos koordinatoriumi jam įgyvendinant 4 dalyje nurodytas užduotis.

6.   Komisija gali paprašyti Europos koordinatorių pateikti nuomonę, vertindama paraiškas skirti Bendrijos finansavimą projektams ar jų grupėms, kurioms Europos koordinatorius buvo paskirtas.

7.   Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, koordinavimo lygis turi būti proporcingas projekto išlaidoms.

11 straipsnis

Palankesnės sąlygos

1.   Siekdama prisidėti prie palankesnių sąlygų transeuropinių energetikos tinklų plėtrai ir jų sąveikai sudarymo Bendrija atsižvelgia į valstybių narių pastangas siekiant šio tikslo, prireikus skatina ir teikia ypatingą svarbą toliau išvardytoms priemonėms:

a)

techniniam už transeuropinius energetikos tinklus atsakingų subjektų bendradarbiavimui, ypač siekiant, kad tinkamai veiktų II priedo 1, 2 ir 7 punktuose nurodytos jungtys;

b)

leidimų su transeuropiniais energetikos tinklais susijusiems projektams išdavimo procedūrų palengvinimui, kad sumažėtų vėlavimas, ypač įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais;

c)

paramos bendro intereso projektams, skiriamos iš Bendrijos fondų, priemonių ir finansinių programų, taikomų minėtiems tinklams, teikimui.

2.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, imasi iniciatyvos skatinti 1 dalyje nurodytos veiklos koordinavimą.

3.   Sprendimus dėl priemonių, reikalingų 1 dalies a ir b punktuose nurodytai veiklai atlikti, priima Komisija 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

12 straipsnis

Poveikis konkurencijai

Svarstant projektus atsižvelgiama į jų poveikį konkurencijai ir tiekimo saugumui. Pagrindinis finansavimas vykdomas iš privačių šaltinių arba teikiamas atitinkamų ūkio subjektų, ir toks finansavimas yra skatinamas. Laikantis Sutarties nuostatų, reikia vengti bet kokio konkurencijos tarp rinkoje veikiančių subjektų iškraipymo.

13 straipsnis

Apribojimai

1.   Šis sprendimas neturi įtakos valstybių narių ar Bendrijos finansiniams įsipareigojimams.

2.   Šis sprendimas neturi įtakos projektų, planų ar programų, apibrėžiančių būsimą leidimų tokiems projektams išdavimo sistemą, poveikio aplinkai įvertinimo rezultatams. Kai pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus reikalaujama atlikti poveikio aplinkai įvertinimą, į šio įvertinimo rezultatus atsižvelgiama prieš atitinkamais Bendrijos teisės aktais nustatyta tvarka priimant sprendimą dėl projektų įgyvendinimo.

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

15 straipsnis

Ataskaita

Komisija kas dveji metai parengia ataskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimą, kurią pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie prioritetinių projektų, susijusių su II priedo 2, 4 ir 7 punktuose nurodytais tarptautiniais tinklų sujungimais, įgyvendinimą ir pasiektą pažangą, taip pat apie tokių projektų finansavimo tvarką, ypač apie Bendrijos finansinį įnašą.

16 skyrius

Panaikinimas

Sprendimas 96/391/EB ir Sprendimas Nr. 1229/2003/EB panaikinami.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2006 m. rugsėjo 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkė

P. LEHTOMÄKI


(1)  OL C 241, 2004 9 28, p. 17.

(2)  2005 m. birželio 7 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 124 E, 2006 5 25, p. 68). 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 80 E, 2006 4 4, p. 1). 2006 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 176, 2003 7 15, p. 11.

(4)  OL L 176, 2003 7 15. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2004/85/EB (OL L 236, 2004 7 7, p. 10).

(5)  OL L 176, 2003 7 15, p. 57.

(6)  OL L 228, 1995 9 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1159/2005 (OL L 191, 2005 7 22, p. 16).

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(8)  OL L 161, 1996 6 29, p. 154.


I PRIEDAS

TRANSEUROPINIAI ENERGETIKOS TINKLAI

7 ir 8 straipsniuose nurodytų prioritetinių projektų kryptys, įskaitant Europinės svarbos projektus.

Toliau išvardyti kiekvienos krypties prioritetiniai projektai, įskaitant Europinės svarbos projektus.

ELEKTROS ENERGIJOS TINKLAI

EL.1.

Prancūzija–Belgija–Nyderlandai–Vokietija:

 

elektros energijos tinklo sustiprinimas, siekiant išspręsti perkrovos problemą perduodant elektros energiją per Beniliukso valstybių teritoriją.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Avelin (FR)–Avelgem (BE) linija

 

Moulaine (FR)–Aubange (BE) linija

EL.2.

Italijos sienos su Prancūzija, Austrija, Slovėnija ir Šveicarija:

 

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Lienz (AT)–Cordignano (IT) linija

 

Naujas Italijos ir Slovėnijos tinklų sujungimas

 

Udine Ovest (IT)–Okroglo (SI) linija

 

S. Fiorano (IT)–Nave (IT)–Gorlago (IT) linija

 

Venezia Nord (IT)–Cordignano (IT) linija

 

St. Peter (AT)–Tauern (AT) linija

 

Südburgenland (AT)–Kainachtal (AT) linija

 

Austrijos ir Italijos (Thaur–Brixen) tinklų sujungimas Brenner geležinkelio tuneliu

EL.3.

Prancūzija–Ispanija–Portugalija:

 

šių šalių ir Iberijos pusiasalio elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas ir tinklo plėtra salose.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Sentmenat (ES)–Bescanό (ES)–Baixas (FR) linija

 

Valdigem (PT)–„Douro Internacional“ (PT)–Aldeadávila (ES) linija ir „Douro Internacional“ įrenginiai

EL.4.

Graikija–Balkanų šalys–UCTE sistema:

 

elektros energijos infrastruktūros plėtra, siekiant prijungti Graikijos tinklus prie UCTE sistemos ir sudaryti palankesnes sąlygas Pietryčių Europos elektros energijos rinkos plėtrai.

Europinės svarbos projektams priskiriamas šis projektas:

 

Philippi (EL)–Hamidabad (TR) linija

EL.5.

Jungtinė Karalystė–žemyninė ir Šiaurės Europa:

 

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų sukūrimas (didinimas) bei galimas jūros vėjo energijos integravimas.

Europinės svarbos projektams priskiriamas šis projektas:

 

Povandeninis kabelis, jungiantis Angliją (UK) ir Nyderlandus

EL.6.

Airija–Jungtinė Karalystė:

 

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas bei galimas jūros vėjo energijos integravimas.

Europinės svarbos projektams priskiriamas šis projektas:

 

Povandeninis kabelis, jungiantis Airiją ir Velsą (UK)

EL.7.

Danija–Vokietija–Baltijos žiedas (įskaitant: Norvegija–Švedija–Suomija–Danija–Vokietija–Lenkija–Baltijos šalys–Rusija):

 

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas bei galimas jūros vėjo energijos integravimas.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Kassø (DK)–Hamburg/Dollern (DE) linija

 

Hamburg/Krümmel (DE)–Schwerin (DE) linija

 

Kassø (DK)–Revsing (DK)–Tjele (DK) linija

 

Vester Hassing (DK)–Trige (DK) linija

 

Povandeninis kabelis „Skagerrak 4“: tarp Danijos ir Norvegijos

 

Jungiamoji linija Lenkija–Lietuva, įskaitant būtiną Lenkijos elektros energijos tinklo ir Lenkija–Vokietija profilio stiprinimą, siekiant sudaryti sąlygas dalyvavimui energijos vidaus rinkoje

 

Povandeninis kabelis Suomija–Estija („Estlink“)

 

Povandeninis kabelis „Fennoscan“ tarp Suomijos ir Švedijos

 

Halle/Saale (DE)–Schweinfurt (DE)

EL.8.

Vokietija–Lenkija–Čekijos Respublika–Slovakija–Austrija–Vengrija–Slovėnija:

 

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Neuenhagen (DE)–Vierraden (DE)–Krajnik (PL) linija

 

Dürnrohr (AT)–Slavětice (CZ) linija

 

Naujas Vokietijos ir Lenkijos tinklų sujungimas

 

Veľké Kapušany (SK)–Lemešany (SK)–Moldava (SK)–Sajóivánka (HU) linija

 

Gabčíkovo (SK)–Vel'ký Ďur (SK) linija

 

Stupava (SK)–pietrytinė Vienos dalis (AT) linija

EL.9.

Viduržemio jūros valstybės narės–Viduržemio jūros elektros energijos žiedas

 

Viduržemio jūros regiono valstybių narių tinklų ir Marokas–Alžyras–Tunisas–Libija–Egiptas–Artimųjų Rytų valstybės–Turkija tinklo sujungimo pajėgumų didinimas

Europinės svarbos projektams priskiriamas šis projektas:

 

Tunisą ir Italiją jungianti elektros energijos tinklų jungtis.

DUJŲ TINKLAI

NG.1.

Jungtinė Karalystė–žemyninės Europos šiaurinė dalis, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Daniją, Švediją, ir Vokietija–Lenkija–Lietuva–Latvija–Estija–Suomija–Rusija:

 

Dujotiekiai, skirti sujungti kai kuriuos pagrindinius dujų tiekimo šaltinius Europoje, pagerinti tinklų sąveiką ir padidinti tiekimo saugumą, įskaitant gamtinių dujų vamzdynų trasą jūra iš Rusijos į ES ir sausuma – iš Rusijos į Lenkiją bei Vokietiją, naujo dujotiekio statybą ir Vokietijos, Danijos ir Švedijos tinklų bei šias šalis jungiančių tinklų pajėgumų didinimą ir Lenkijos, Čekijos Respublikos, Slovakijos, Vokietijos ir Austrijos tinklų bei šias šalis jungiančių tinklų pajėgumų didinimas.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Šiaurės Europos dujotiekis

 

Dujotiekis „Jamal“ Europa

 

Gamtinių dujų vamzdynas, jungiantis Daniją, Vokietiją ir Švediją

 

Krypties Vokietija–Belgija–Jungtinė Karalystė perdavimo pajėgumų didinimas

NG.2.

Alžyras–Ispanija–Italija–Prancūzija–žemyninės Europos šiaurinė dalis:

 

naujų gamtinių dujų dujotiekių tiesimas iš Alžyro į Ispaniją, Prancūziją ir Italiją bei Ispanijos, Italijos ir Prancūzijos tinklų ir šias šalis jungiančių tinklų pajėgumų didinimas.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Dujotiekis Alžyras–Tunisas–Italija

 

Dujotiekis Alžyras–Italija per Sardiniją ir Korsiką, su atšaka į Prancūziją

 

Dujotiekis „Medgas“ (Alžyras–Ispanija–Prancūzija–žemyninė Europa)

NG.3.

Kaspijos jūros šalys–Vidurio Rytai–Europos Sąjunga:

 

nauji gamtinių dujų tiekimo į Europos Sąjungą iš naujų šaltinių tinklai, įskaitant gamtinių dujų dujotiekius Turkija–Graikija, Graikija–Italija ir Turkija–Austrija bei Graikija–Slovėnija–Austrija (per Vakarų Balkanus).

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Dujotiekis Turkija–Graikija–Italija

 

Dujotiekis Turkija–Austrija

NG.4.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Kipre ir Lenkijoje:

 

tiekimo šaltinių ir dujų perdavimo stočių diversifikacija, įskaitant SGD terminalų jungtis su perdavimo tinklu

NG.5.

Požeminės gamtinių dujų saugyklos Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje ir Baltijos jūros regione:

 

pajėgumų didinimas Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Baltijos jūros regione ir pirmųjų įrenginių statyba Portugalijoje, Graikijoje ir Lietuvoje

NG.6.

Viduržemio jūros regiono valstybės narės – Viduržemio jūros regiono rytinės dalies dujotiekio žiedas:

 

Gamtinių dujų dujotiekio tarp Viduržemio jūros regiono valstybių narių ir Libijos, Egipto, Jordanijos, Sirijos ir Turkijos statyba ir jo pajėgumų didinimas.

Europinės svarbos projektams priskiriamas šis projektas:

 

Dujotiekis Libija–Italija.


II PRIEDAS

TRANSEUROPINIAI ENERGETIKOS TINKLAI

6 straipsnio 2 dalyje numatyti papildomi bendro intereso projektų identifikavimo kriterijai

ELEKTROS ENERGIJOS TINKLAI

1.

Elektros energijos tinklų plėtra salų, izoliuotuose, periferiniuose ir atokiuose regionuose, skatinant energijos išteklių diversifikaciją ir didinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir prireikus šių regionų elektros energijos tinklų jungimas:

Airija–Jungtinė Karalystė (Velsas)

Graikija (salos)

Italija (Sardinija)–Prancūzija (Korsika)–Italija (žemyninė dalis)

Jungtys salose, įskaitant jungtis su žemynine dalimi

Jungtys atokiuose Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos regionuose

2.

Jungčių tarp valstybių narių elektros energijos tinklų plėtra, būtina vidaus rinkos funkcionavimui ir elektros energijos tinklų veikimo patikimumui užtikrinti:

Prancūzija–Belgija–Nyderlandai–Vokietija

Prancūzija–Vokietija

Prancūzija–Italija

Prancūzija–Ispanija

Portugalija–Ispanija

Suomija–Švedija

Suomija–Estija–Latvija–Lietuva

Austrija–Italija

Italija–Slovėnija

Austrija–Italija–Slovėnija–Vengrija

Vokietija–Lenkija

Vokietija–Lenkija–Čekijos Respublika–Austrija–Slovakija–Vengrija

Vengrija–Slovakija

Vengrija–Austrija

Lenkija–Lietuva

Airija–Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija)

Austrija–Vokietija–Slovėnija–Vengrija

Nyderlandai–Jungtinė Karalystė

Vokietija–Danija–Švedija

Graikija–Italija

Vengrija–Slovėnija

Malta–Italija

Suomija–Estija

Italija–Slovėnija

3.

Valstybių narių elektros energijos tinklų jungčių plėtra, kai tai būtina siekiant pasinaudoti jungtimis tarp valstybių narių, vidaus rinka ar atsinaujinančių energijos šaltinių jungtimi:

Visos valstybės narės

4.

Elektros energijos tinklų jungčių su valstybių, kurios nėra ES narės, ypač su šalių kandidačių, tinklais plėtra, tokiu būdu gerinant sąveiką, elektros energijos tinklų veikimo patikimumą ir saugumą ar elektros energijos tiekimą Europos Bendrijoje:

Vokietija–Norvegija

Nyderlandai–Norvegija

Švedija–Norvegija

Jungtinė Karalystė–Norvegija

Baltijos jūros elektros energijos žiedas: Vokietija–Lenkija–Baltarusija–Rusija–Lietuva–Latvija–Estija–Suomija–Švedija–Norvegija–Danija

Norvegija–Švedija–Suomija–Rusija

Viduržemio jūros elektros energijos žiedas: Prancūzija–Ispanija–Marokas–Alžyras–Tunisas–Libija–Egiptas–Artimųjų Rytų šalys–Turkija–Graikija–Italija

Graikija–Turkija

Italija–Šveicarija

Austrija–Šveicarija

Vengrija–Rumunija

Vengrija–Serbija

Vengrija–Kroatija

Italija–Tunisas

Graikija–Balkanų šalys

Ispanija–Marokas

Ispanija–Andora–Prancūzija

ES–Balkanų šalys–Baltarusija–Rusija–Ukraina

Juodosios jūros elektros energijos žiedas: Rusija–Ukraina–Rumunija–Bulgarija–Turkija–Gruzija

Bulgarija–Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija/Graikija–Albanija–Italija arba Bulgarija–Graikija–Italija

5.

Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti vidaus rinkos sujungtų elektros energijos tinklų veikimą, visų pirma sumažėjusio pralaidumo vietų ir trūkstamų jungiamųjų linijų identifikavimas, perkrovos problemų sprendimas bei prognozavimo ir elektros energijos tinklų eksploatavimo metodų pritaikymas:

Sumažėjusio pralaidumo vietų bei trūkstamų jungiamųjų linijų identifikavimas elektros energijos tinkluose, ypač tarptautiniuose

Elektros energijos srauto valdymo sprendimai, siekiant išspręsti elektros energijos tinklų perkrovos problemas

Prognozavimo ir elektros energijos tinklų eksploatavimo metodų pritaikymas, būtinas vidaus rinkos funkcionavimui ir kai sunaudojama didelė procentinė dalis energijos iš atsinaujinančių šaltinių

DUJŲ TINKLAI

6.

Gamtinių dujų tiekimas naujiems regionams, daugiausia saloms, izoliuotiems, periferiniams ir atokiems regionams, ir dujų tinklų plėtra šiuose regionuose:

Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija)

Airija

Ispanija

Portugalija

Graikija

Švedija

Danija

Italija (Sardinija)

Prancūzija (Korsika)

Kipras

Malta

Atokūs Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos regionai

7.

Gamtinių dujų tinklų jungčių plėtra, siekiant patenkinti vidaus rinkos poreikius ar sustiprinti tiekimo saugumą, įskaitant atskirų gamtinių dujų tinklų bei alkenų dujų tinklų sujungimą:

Airija–Jungtinė Karalystė

Prancūzija–Ispanija

Prancūzija–Šveicarija

Portugalija–Ispanija

Austrija–Vokietija

Austrija–Vengrija

Austrija–Vengrija–Slovakija–Lenkija

Lenkija–Čekijos Respublika

Slovakija–Čekijos Respublika–Vokietija–Austrija

Austrija–Italija

Graikija–Balkanų šalys

Austrija–Vengrija–Rumunija–Bulgarija–Graikija–Turkija

Prancūzija–Italija

Graikija–Italija

Austrija–Čekijos Respublika

Vokietija–Čekijos Respublika–Austrija–Italija

Austrija–Slovėnija–Kroatija

Vengrija–Kroatija

Vengrija–Rumunija

Vengrija–Slovakija

Vengrija–Ukraina

Slovėnija–Balkanų šalys

Belgija–Nyderlandai–Vokietija

Jungtinė Karalystė–Nyderlandai–Vokietija

Vokietija–Lenkija

Danija–Jungtinė Karalystė

Danija–Vokietija–Švedija

Danija–Nyderlandai

8.

SGD priėmimo ir gamtinių dujų saugojimo pajėgumų plėtra siekiant patenkinti paklausą, kontroliuoti dujų tiekimo sistemas bei diversifikuoti išteklius ir tiekimo trasas:

Visos valstybės narės

9.

Gamtinių dujų transportavimo pajėgumų (tiekimo dujotiekių) plėtra siekiant patenkinti paklausą ir diversifikuoti tiekimą iš vidaus ir išorės šaltinių bei tiekimo trasas:

Šiaurinis dujų tinklas: Norvegija–Danija–Vokietija–Švedija–Suomija–Rusija–Baltijos šalys–Lenkija

Alžyras–Ispanija–Prancūzija

Rusija–Ukraina–ES

Rusija–Baltarusija–Ukraina–ES

Rusija–Baltarusija–ES

Rusija–Baltijos jūra–Vokietija

Rusija–Baltijos valstybės–Lenkija–Vokietija

Vokietija–Čekijos Respublika–Lenkija–Vokietija–kitos valstybės narės

Libija–Italija

Tunisas–Libija–Italija

Kaspijos jūros šalys–ES

Rusija–Ukraina–Moldova–Rumunija–Bulgarija–Graikija–Slovėnija–kitos Balkanų šalys

Rusija–Ukraina–Slovakija–Vengrija–Slovėnija–Italija

Nyderlandai–Vokietija–Šveicarija–Italija

Belgija–Prancūzija–Šveicarija–Italija

Danija–Švedija–Lenkija

Norvegija–Rusija–ES

Airija

Alžyras–Italija–Prancūzija

Alžyras–Tunisas–Italija

Vidurio Rytai–Viduržemio jūros rytinės dalies dujų tiekimo žiedas–ES

Winksele (BE) maišymo įrenginiai, šiaurės-pietų kryptis (vandenilio dujų maišymas su azotu)

Rytų-vakarų krypties pajėgumų didinimas: Zeebrugge (BE)–Eynatten (BE)

10.

Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti sujungtų vidaus rinkos, taip pat esančių tranzito šalyse gamtinių dujų tinklų veikimą, visų pirma sumažėjusio pralaidumo vietų ir trūkstamų tinklų identifikavimas, perkrovos problemų sprendimas bei prognozavimo ir našaus bei saugaus gamtinių dujų tinklų eksploatavimo metodų pritaikymas:

Sumažėjusio pralaidumo vietų bei trūkstamų jungiamųjų linijų identifikavimas gamtinių dujų tinkluose, ypač tarptautiniuose.

Gamtinių dujų srautų valdymo sprendimai, siekiant išspręsti dujų tinklų perkrovos problemas.

Prognozavimo ir gamtinių dujų tinklų eksploatavimo metodų pritaikymas, būtinas vidaus rinkos funkcionavimui.

Tranzito šalyse esančių gamtinių dujų tinklų bendrų eksploatacinių savybių, saugos ir apsaugos gerinimas.

11.

Alkenų dujų transportavimo pajėgumų plėtra ir integravimas, būtini paklausai vidaus rinkoje patenkinti:

Visos valstybės narės.


III PRIEDAS

TRANSEUROPINIAI ENERGETIKOS TINKLAI

Bendro intereso projektai ir jų specifikacijos, šiuo metu nustatyti pagal II priede nustatytus kriterijus

ELEKTROS ENERGIJOS TINKLAI

1.   Elektros energijos tinklų plėtra izoliuotuose regionuose

1.1.

Povandeninis kabelis Airija–Velsas (UK)

1.2.

Pietinių Kikladų (EL) tinklų jungtis (Tarpusavyje sujungta sistema)

1.3.

30 kV įtampos povandeninis kabelis, jungiantis Fajalio, Piko ir San Žoržės salas (Azorų salos, PT)

1.4.

Terseiros, Fajalio ir San Migelio salų (Azorų salos, PT) tinklo stiprinimas ir jungimas

1.5.

Madeiros (PT) tinklo jungimas ir stiprinimas

1.6.

Povandeninis kabelis Sardinija (IT)–žemyninė Italija

1.7.

Povandeninis kabelis Korsika (FR)–Italija

1.8.

Jungtis žemyninė Italija–Sicilija (IT): Sorgente (IT)–Rizziconi (IT) jungties padvigubinimas

1.9.

Naujos jungtys Balearų ir Kanarų salose (ES)

2.   Jungčių tarp valstybių narių elektros energijos tinklų plėtra

2.1.

Moulaine (FR)–Aubange (BE) linija

2.2.

Avelin (FR)–Avelgem (BE) linija

2.3.

Vokietijos ir Belgijos tinklų sujungimas

2.4.

Vigy (FR)–Marlenheim (FR) linija

2.5.

Vigy (FR)–Uchtelfangen (DE) linija

2.6.

La Praz (FR) fazės keitimo transformatorius

2.7.

Tolesnis pajėgumų didinimas panaudojant esamą jungtį tarp Prancūzijos ir Italijos

2.8.

Naujas Prancūzijos ir Italijos tinklų sujungimas

2.9.

Naujas Pirėnų tinklų sujungimas tarp Prancūzijos ir Ispanijos

2.10.

Rytinės Pirėnų dalies jungtis tarp Prancūzijos ir Ispanijos

2.11.

Jungtys tarp Portugalijos šiaurinės dalies ir Ispanijos šiaurės vakarų dalies

2.12.

Sines (PT)–Alqueva (PT)–Balboa (ES) linija

2.13.

Jungtis tarp Portugalijos ir Ispanijos pietvakarinės dalies

2.14.

Valdigem (PT)–„Douro Internacional“ (PT)–Aldeadávila (ES) linija ir „Douro Internacional“ įrenginiai

2.15.

Jungtys į šiaurę nuo Botnijos įlankos ir povandeninis kabelis „Fennoscan“ tarp Suomijos ir Švedijos

2.16.

Lienz (AT)–Cordignano (IT) linija

2.17.

Somplago (IT)–Würmbach (AT) tinklų sujungimas

2.18.

Austrijos ir Italijos (Thaur-Brixen) tinklų sujungimas Brenner geležinkelio tuneliu

2.19.

Jungtis tarp Airijos ir Šiaurės Airijos

2.20.

St. Peter (AT)–Isar (DE) linija

2.21.

Povandeninis kabelis tarp Pietryčių Anglijos ir Vidurio Nyderlandų

2.22.

Jungčių tarp Danijos ir Vokietijos, pvz., Kassø–Hamburgo linijos, stiprinimas

2.23.

Jungčių tarp Danijos ir Švedijos stiprinimas

2.24.

Naujas Slovėnijos ir Vengrijos tinklų sujungimas: Cirkovce (SI)–Hévíz (HU)

2.25.

Sajóivánka (HU)–Rimavská Sobota (SK)

2.26.

Moldava (SK)–Sajóivánka (HU)

2.27.

Stupava (SK)–pietrytinė Vienos dalis (AT)

2.28.

Lenkija–Vokietija (Neuenhagen (DE)–Vierraden (DE)–Krajnik (PL) linija

2.29.

Jungiamoji linija Lenkija–Lietuva (Elk–Alytus)

2.30.

Povandeninis kabelis tarp Suomijos ir Estijos

2.31.

Lanksčių kintamosios elektros srovės perdavimo sistemų, jungiančių Italiją ir Slovėniją, instaliavimas

2.32.

Naujos jungtys, siejančios UCTE ir CENTREL sistemas

2.33.

Dürnrohr (AT)–Slavětice (CZ)

2.34.

Povandeninė elektros energijos tinklų jungtis tarp Maltos (MT) ir Sicilijos (IT)

2.35.

Nauji Italijos ir Slovėnijos tinklų sujungimai

2.36.

Udine Ovest (IT)–Okroglo (SI) linija

3.   Valstybių narių elektros energijos tinklų jungčių plėtra

3.1.

Danijos rytų–vakarų krypties jungtys: Danijos vakarų (UCTE) ir rytų (NORDEL) tinklų jungtis

3.2.

Danijos šiaurės–pietų krypties jungtis

3.3.

Naujos jungtys Šiaurės Prancūzijoje

3.4.

Naujos jungtys pietvakarių Prancūzijoje

3.5.

Trino Vercellese (IT)–Lacchiarella (IT) linija

3.6.

Turbigo (IT)–Rho (IT)–Bovisio (IT) linija

3.7.

Voghera (IT)–La Casella (IT) linija

3.8.

S. Fiorano (IT)–Nave (IT)–Gorlago (IT) linija

3.9.

Venezia Nord (IT)–Cordignano (IT) linija

3.10.

Redipuglia (IT)–Udine Ovest (IT) linija

3.11.

Italijos rytų–vakarų krypties naujos jungtys

3.12.

Tavarnuzze (IT)–Casallina (IT) linija

3.13.

Tavarnuzze (IT)–S.Barbara (IT) linija

3.14.

Rizziconi (IT)–Feroleto (IT)–Laino (IT) linija

3.15.

Italijos šiaurės–pietų krypties naujos jungtys

3.16.

Tinklo pakeitimai, siekiant sudaryti sąlygas iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos jungtims Italijoje

3.17.

Naujos vėjo energijos jungtys Italijoje

3.18.

Ispanijos šiaurės krypties naujos jungtys

3.19.

Ispanijos Viduržemio jūros krypties naujos jungtys

3.20.

Krypties Galisija (ES)–Centras (ES) naujos jungtys

3.21.

Krypties Centras (ES)–Aragonas (ES) naujos jungtys

3.22.

Krypties Aragonas (ES)–Levante (ES) naujos jungtys

3.23.

Ispanijos pietų–centro krypties naujos jungtys(ES)

3.24.

Ispanijos rytų–centro krypties (ES) naujos jungtys

3.25.

Naujos jungtys Andalūzijoje (ES)

3.26.

Pedralva (PT)–Riba d'Ave (PT) linija ir Pedralva įrenginiai

3.27.

Recarei (PT)–Valdigem (PT) linija

3.28.

Picote (PT)–Pocinho (PT) linija (modernizavimas)

3.29.

Dabartinės Pego (PT)–Cedillo (ES)/Falagueira (PT) linijos ir Falagueira įrenginių keitimas

3.30.

Pego (PT)–Batalha (PT) linija ir Batalha įrenginiai

3.31.

Sines (PT)–Ferreira do Alentejo (PT) I linija (modernizavimas)

3.32.

Naujos vėjo energijos jungtys Portugalijoje

3.33.

Pereiros (PT)–Zêzere (PT)–Santarém (PT) linijos ir Zêzere įrenginiai

3.34.

Batalha (PT)–Rio Maior (PT) I ir II linijos (modernizavimas)

3.35.

Carrapatelo (PT)–Mourisca (PT) linija (modernizavimas)

3.36.

Valdigem (PT)–Viseu (PT)–Anadia (PT) linija

3.37.

Dabartinės Rio Maior (PT)–Palmela (PT) linijos nukreipimas į Ribatejo (PT) ir Ribatejo įrenginiai

3.38.

Thessaloniki (EL), Lamia (EL) ir Patras (EL) pastotės ir jungtys

3.39.

Evia (EL), Lakonia (EL) ir Thrace (EL) regionų tinklų jungtys

3.40.

Žemyninės Graikijos periferiniuose regionuose esančių jungčių stiprinimas

3.41.

Tynagh (IE)–Cashla (IE) linija

3.42.

Flagford (IE)–rytinės Sligo dalies (IE) linija

3.43.

Jungtys Ispanijos šiaurės rytų ir vakarinėje dalyse, visų pirma siekiant prisijungti prie vėjo energijos gamybos pajėgumų tinklo

3.44.

Jungtys Baskų krašte (ES), Aragone, (ES) ir Navaroje (ES)

3.45.

Jungtys Galisijoje (ES)

3.46.

Jungtys Vidurio Švedijoje

3.47.

Jungtys Pietų Švedijoje

3.48.

Hamburg (DE)–Schwerin regionas (DE) linija

3.49.

Halle/Saale (DE)–Schweinfurt regionas (DE) linija

3.50.

Naujos jūroje ir sausumoje esančios vėjo energijos tinklų jungtys Vokietijoje

3.51.

380 kV įtampos tinklo Vokietijoje modernizavimas siekiant prijungti jūroje esančias vėjo jėgaines

3.52.

Jungtys Šiaurės Airijoje, susijusios su sujungimu su Airijos tinklais

3.53.

Jungtys Jungtinės Karalystės šiaurės vakarų dalyje

3.54.

Jungtys Škotijoje ir Anglijoje, siekiant, kad elektros energijos gamybai būtų plačiau naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai

3.55.

Naujos jūros vėjo energijos įrenginių jungtys Belgijoje, įskaitant 380 kV įtampos tinklo modernizavimą

3.56.

Borssele pastotė (NL)

3.57.

Reaktyviosios galios kompensavimo įrenginių įdiegimas (NL)

3.58.

Fazės keitiklių ir (arba) kondensatorių baterijų instaliavimas Belgijoje

3.59.

380 kV įtampos tinklo Belgijoje modernizavimas, siekiant padidinti importo pajėgumus

3.60.

St. Peter (AT)–Tauern (AT) linija

3.61.

Süd-Burgenland (AT)–Kainachtal (AT) linija

3.62.

Dunowo (PL)–Żydowo (PL)–Krzewina (PL)–Plewiska (PL)

3.63.

Pątnów (PL)–Grudziądz (PL)

3.64.

Ostrów (PL)–Plewiska (PL)

3.65.

Ostrów (PL)–Trębaczew (Rogowiec) (PL)

3.66.

Plewiska (PL)–Pątnów (PL)

3.67.

Tarnów (PL)–Krosno (PL)

3.68.

Ełk (PL)–Olsztyn Matki (PL)

3.69.

Ełk (PL)–Narew (PL)

3.70.

Mikułowa (PL)–Świebodzice–Dobrzeń (Groszowice) (PL)

3.71.

Pątnów (PL)–Sochaczew (PL)–Warszawa (PL)

3.72.

Krsko (SI)–Bericevo (SI)

3.73.

Slovėnijos perdavimo sistemos įtampos padidinimas nuo 220 kV iki 400 kV

3.74.

Medzibrod (SK)–Liptovská Mara (SK)

3.75.

Lemešany (SK)–Moldava (SK)

3.76.

Lemešany (SK)–Veľké Kapušany (SK)

3.77.

Gabčíkovo (SK)–Veľký Ďur (SK)

3.78.

Jungtys Švedijos šiaurinėje dalyje

3.79.

Saaremaa (EE) tiekimo tinklų įtampos pakeitimas į 110 kV

3.80.

Tartu (EE) energijos tiekimo pagerinimas

3.81.

Eesti (EE) pastotės (330 kV) renovacija

3.82.

Kiisa (EE), Püssi (EE) ir Viljandi (EE) pastočių (110 kV) renovacija

3.83.

Nošovice (CZ)–Prosenice (CZ): vienagrandės 400 kV linijos pakeitimas dvigrande 400 kV linija

3.84.

Krasíkov (CZ)–Horní Životice (CZ): nauja 400 kV viengrandė linija

3.85.

Naujos vėjo energijos tinklų jungtys Maltoje (MT)

4.   Elektros tinklų jungčių su valstybėmis, kurios nėra ES narės, plėtra

4.1.

Naujas Italijos ir Šveicarijos tinklų sujungimas

4.2.

Philippi (EL)–Maritsa 3 (Bulgarija) linija

4.3.

Amintaio (EL)–Bitola (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija) linija

4.4.

Kardia (EL)–Elbasan (Albanija) linija

4.5.

Elbasan (Albanija)–Podgorica (Juodkalnija) linija

4.6.

Mostar (Bosnija–Hercegovina) pastotė ir jungtys

4.7.

Ernestinovo (Kroatija) pastotė ir jungtys

4.8.

Naujos jungtys tarp Graikijos ir Albanijos, Bulgarijos bei Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos

4.9.

Philippi (EL)–Hamidabad (TR) linija

4.10.

Povandeninis kabelis tarp Šiaurės Rytų/Rytų Anglijos ir Pietų Norvegijos

4.11.

Eemshaven (NL)–Feda (NO) jungiamoji linija

4.12.

Povandeninis kabelis tarp Pietų Ispanijos ir Maroko (esamos jungties stiprinimas)

4.13.

Baltijos elektros energijos žiedo jungtys: Vokietija–Lenkija–Rusija–Estija–Latvija–Lietuva–Švedija–Suomija–Danija–Baltarusija

4.14.

Pietų Suomija–Rusija jungiamosios linijos

4.15.

Naujos jungtys tarp Šiaurės Švedijos ir Šiaurės Norvegijos tinklų

4.16.

Naujos jungtys tarp Vidurio Švedijos ir Vidurio Norvegijos tinklų

4.17.

Borgvik (SE)–Hoesle (NO)–Oslo regiono (NO) linija

4.18.

Naujos jungtys tarp UCTE/CENTREL sistemos ir Balkanų šalių tinklų

4.19.

Jungtys ir sąsaja tarp UCTE sistemos ir Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, įskaitant HVDC (aukštosios įtampos nuolatinės srovės perdavimo) keitimo stočių, kurios anksčiau veikė tarp Austrijos ir Vengrijos, Austrijos ir Čekijos Respublikos bei Vokietijos ir Čekijos Respublikos, perkėlimą

4.20.

Juodosios jūros elektros energijos žiedo jungtys: Rusija–Ukraina–Rumunija–Bulgarija–Turkija–Gruzija

4.21.

Naujos jungtys Juodosios jūros regione, siekiant užtikrinti UCTE sistemos ir atitinkamose šalyse esančių tinklų sąveiką

4.22.

Naujos Viduržemio jūros elektros energijos žiedo jungtys: Prancūzija–Ispanija–Marokas–Alžyras–Tunisas–Libija–Egiptas–Artimųjų Rytų šalys–Turkija–Graikija–Italija

4.23.

Povandeninis kabelis tarp Pietų Ispanijos ir Alžyro šiaurės vakarų dalies

4.24.

Povandeninis kabelis tarp Italijos ir Šiaurės Afrikos (Alžyras, Tunisas, Libija)

4.25.

Elektros tinklų jungtis tarp Tuniso ir Italijos

4.26.

Naujos jungtys Barenco jūros regione (rajone)

4.27.

Jungčių tarp Danijos ir Norvegijos modernizavimas

4.28.

Obermoorweiler (DE)–Meiningen (AT)–Bonaduz (CH): tolesnis pajėgumo didinimas

4.29.

Békéscsaba (HU)–Oradea (RO)

4.30.

Pécs (HU)–Sombor (Serbija)

4.31.

Pécs(HU)–Ernestinovo (HR)

4.32.

Veľké Kapušany (SK)–Ukrainos siena

4.33.

Andrall (ES)–Encamp (AD): pajėgumo padidinimas iki 220 kV

4.34.

Ispanija–Andora–Prancūzija: jungčių modernizavimas

5.   Veiksmai, skirti pagerinti vidaus rinkoje eksploatuojamų sujungtų elektros energijos tinklų darbą

(Specifikacijos dar nėra nustatytos)

DUJŲ TINKLAI

6.   Gamtinių dujų tiekimas naujiems regionams

6.1.

Dujų tinklo plėtra iš Belfasto į Šiaurės Airijos šiaurės vakarų regioną (UK) ir prireikus – iki Airijos vakarinės pakrantės

6.2.

SGD įrenginiai Tenerifės Santa Kruse, Kanarų salos (ES)

6.3.

SGD įrenginiai Las Palmas de Gran Canaria (ES)

6.4.

SGD įrenginiai Madeiroje (PT)

6.5.

Dujų tinklo plėtra Švedijoje

6.6.

Jungtis tarp Balearų salų (ES) ir Ispanijos žemyninės dalies tinklų

6.7.

Aukšto slėgio atšaka į Thrace (EL)

6.8.

Aukšto slėgio atšaka į Korintą (EL)

6.9.

Aukšto slėgio atšaka į Graikijos šiaurės vakarų dalį (EL)

6.10.

Lolland (DK) ir Falster (DK) salų tinklų jungtis

6.11.

SGD įrenginiai Kipro saloje, Vasilikos energetikos centras

6.12.

Jungtis tarp Vasilikos (CY) SGD įrenginių ir Moni (CY) elektrinės

6.13.

SGD įrenginiai Kretos saloje (EL)

6.14.

Aukšto slėgio atšaka į Patra (EL)

6.15.

SGD įrenginiai Maltoje

7.   Dujų tinklų jungčių plėtra, siekiant patenkinti vidaus rinkos poreikius arba sustiprinti tiekimo saugumą, įskaitant atskirų gamtinių dujų tinklų jungtis

7.1.

Papildomas sujungtas dujotiekis tarp Airijos ir Škotijos

7.2.

Šiaurės–Pietų tinklų sujungimas, įskaitant dujotiekį Dublinas–Belfastas

7.3.

Lacq (FR)–Calahorra (ES) dujotiekio kompresorinė stotis

7.4.

Lussagnet (FR)–Bilbao (ES) dujotiekis

7.5.

Perpignan (FR)–Barselonos (ES) dujotiekis

7.6.

Dujotiekių, kuriais tiekiamos dujos į Portugaliją per pietinę Ispanijos dalį ir į Galisiją bei į Astūriją–per Portugaliją, transportavimo pajėgumų didinimas

7.7.

Dujotiekis Puchkirchen (AT)–Burghausen (DE)

7.8.

Dujotiekis Andorf (AT)–Simbach (DE)

7.9.

Dujotiekis Wiener Neustadt (AT)–Sopron (HU)

7.10.

Dujotiekis Bad Leonfelden (AT)–Linz (Austrija)

7.11.

Dujotiekis Šiaurės Vakarų Graikija–Elbasan (AL)

7.12.

Jungiamasis dujotiekis Graikija–Italija

7.13.

Pagrindinio Graikijos dujotiekio kompresorinė stotis

7.14.

Jungtis tarp Austrijos ir Čekijos Respublikos tinklų

7.15.

Pietryčių Europos dujų transportavimo koridorius, einantis per Graikiją, Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Serbiją, Juodkalniją, Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Slovėniją ir Austriją

7.16.

Dujų transportavimo koridorius tarp Austrijos ir Turkijos, einantis per Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją

7.17.

Jungiamieji dujotiekiai tarp Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Vokietijos, jungiantys pagrindinius Šiaurės Vakarų Europos energijos šaltinius ir rinkas

17.18.

Jungtis tarp Šiaurės Rytų Vokietijos (Berlyno regionas) ir Šiaurės Vakarų Lenkijos (Szczecin regionas) su atšaka iš Schmölln į Lubmin (Greifsvaldo regionas, DE)

7.9.

Dujotiekis Cieszyn (PL)–Ostrava (CZ)

7.20.

Görlitz (DE)–Zgorzelec (PL): gamtinių dujų tinklų išplėtimas ir sujungimas

7.21.

Bernau (DE)–Szczecin (PL) išplėtimas

7.22.

Jungtis tarp Šiaurės jūroje esančių įrenginių, arba – nuo Danijai priklausančių įrenginių jūroje iki Jungtinės Karalystės įrenginių sausumoje

7.23.

Transportavimo tarp Prancūzijos ir Italijos pajėgumų stiprinimas

7.24.

Baltijos jūros jungiamasis dujotiekis tarp Danijos, Vokietijos ir Švedijos

7.25.

Winksele (BE) šiaurės pietų krypties maišymo stotis

7.26.

Zeebrugge (BE)–Eynatten (BE) pajėgumų modernizavimas

7.27.

Šiaurės vakarų krypties pajėgumų modernizavimas: Zelzate (BE)–Zeebrugge (BE)

7.28.

Dujotiekio, jungiančio Daniją ir Nyderlandus ir sujungiančio Šiaurės jūroje eksploatuojamus gamybos įrenginius, statyba

8.   SGD priėmimo ir gamtinių dujų saugojimo pajėgumų plėtra

8.1.

SGD įrenginiai Le Verdon-sur-mer (FR, naujas terminalas) ir dujotiekis į Lussagnet (FR) saugyklą

8.2.

SGD įrenginiai Fos-sur-mere (FR)

8.3.

SGD įrenginiai Huelva (ES), esamo terminalo išplėtimas

8.4.

SGD įrenginiai Kartachenoje (ES), esamo terminalo išplėtimas

8.5.

SGD įrenginiai Galisijoje (ES), naujas terminalas

8.6.

SGD įrenginiai Bilbao (ES), naujas terminalas

8.7.

SGD įrenginiai Valensijos regione (ES), naujas terminalas

8.8.

SGD įrenginiai Barselonoje (ES), esamo terminalo išplėtimas

8.9.

SGD įrenginiai Sinese (PT), naujas terminalas

8.10.

SGD įrenginiai Revithoussa (EL), esamo terminalo išplėtimas

8.11.

SGD įrenginiai Adrijos jūros šiaurinėje pakrantėje (IT)

8.12.

SGD įrenginiai Adrijos jūros šiaurinėje dalyje (IT)

8.13.

SGD įrenginiai Adrijos jūros pietinėje pakrantėje (IT)

8.14.

SGD įrenginiai Jonijos jūros pakrantėje (IT)

8.15.

SGD įrenginiai Tirėnų jūros pakrantėje (IT)

8.16.

SGD įrenginiai Ligūrijos jūros pakrantėje (IT)

8.17.

SGD įrenginiai Zeebruge (BE, antras pajėgumų plėtros etapas)

8.18.

SGD įrenginiai Graino saloje, Kento grafystė (UK)

8.19.

Antrojo SGD terminalo statyba žemyninėje Graikijos dalyje

8.20.

Požeminių dujų saugyklų statyba Airijoje

8.21.

Saugykla pietinėje Kavalos dalyje (EL), išeikvoto dujų telkinio jūroje pertvarkymas

8.22.

Saugykla Lussagnet (FR), esamo objekto išplėtimas

8.23.

Saugykla Pecorade (FR), išeikvoto naftos telkinio pertvarkymas

8.24.

Saugykla Elzaso regione (FR), druskingo sluoksnio ertmių parengimas eksploatacijai

8.25.

Saugykla Centro regione (FR), su gruntinio vandens horizontu susiję parengiamieji darbai

8.26.

Ispanijos šiaurės pietų krypties saugyklos (nauji objektai) Kantabrijoje, Aragone, Kastilija–Leonėje, Kastilija–La Mančoje ir Andalūzijoje

8.27.

Ispanijos Viduržemio jūros krypties saugyklos (nauji objektai) Katalonijoje, Valensijoje ir Mursijoje

8.28.

Saugykla Carriço (PT), naujas objektas

8.29.

Saugykla Loenhout (BE), esamo objekto išplėtimas

8.30.

Saugykla Stenlille (DK) ir Lille Torup (DK), esamo objekto išplėtimas

8.31.

Saugykla Tønder (DK), naujas objektas

8.32.

Saugykla Puchkirchen (AT), esamo objekto išplėtimas, įskaitant dujotiekį, prijungtą prie „Penta West“ sistemos prie Andorfo (AT)

8.33.

Saugykla Baumgarten (AT), naujas objektas

8.34.

Saugykla Haidach (AT), naujas objektas, įskaitant dujotiekį, prijungtą prie Europos dujų tinklo

8.35.

Požeminių dujų saugyklų statyba Italijoje

8.36.

Saugykla Wierzchowice (PL), esamo objekto išplėtimas

8.37.

Saugykla Kossakowo (PL), požeminės saugyklos statyba

8.38.

Dujotiekis Malta (MT)–Sicilija (IT)

8.39.

Saugykla Lietuvoje (naujas objektas)

9.   Dujų transportavimo pajėgumų didinimas (tiekimo dujotiekiai)

9.1.

Šiaurės šalių dujų tinklo jungčių suprojektavimas ir plėtra: Norvegija–Danija–Vokietija–Švedija–Suomija–Rusija–Baltijos šalys–Lenkija

9.2.

Vidurio–Šiaurės dujotiekis: Norvegija, Švedija, Suomija

9.3.

Šiaurės Europos dujotiekis: Rusija, Baltijos jūra, Vokietija

9.4.

Dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, įskaitant požeminių dujų saugyklų statybą Latvijoje (projektas ,„Amber“)

9.5.

Dujotiekis Suomija–Estija

9.6.

Nauji dujotiekiai iš Alžyro į Ispaniją ir Prancūziją bei susijęs šių šalių vidaus tinklų pajėgumų didinimas

9.7.

Dujotiekio Alžyras–Marokas–Ispanija (iki Kordobos) transportavimo pajėgumų didinimas

9.8.

Dujotiekis Kordoba (ES)–Siudad Realis (ES)

9.9.

Dujotiekis Siudad Realis (ES)–Madridas (ES)

9.10.

Dujotiekis Siudad Realis (ES)–Viduržemio jūros pakrantė (ES)

9.11.

Atšakos Kastilijoje–La Mančoje (ES)

9.12.

Išplėtimas šiaurės vakarų Ispanijos kryptimi

9.13.

Povandeninis dujotiekis Alžyras–Ispanija ir dujotiekiai, skirti jungčiai prie Prancūzijos tinklo

9.14.

Transportavimo iš Rusijos išteklių į Europos Sąjungą per Ukrainą, Slovakiją ir Čekijos Respubliką pajėgumų didinimas

9.15.

Transportavimo iš Rusijos išteklių į Europos Sąjungą per Baltarusiją ir Lenkiją pajėgumų didinimas

9.16.

Gamtinių dujų dujotiekis „Jamal“–Europe II

9.17.

„Yagal Sud“ dujotiekis (tarp STEGAL dujotiekio, nutiesto į DE, FR ir CH trikampį)

9.18.

SUDAL rytinis dujotiekis (tarp MI DAL dujotiekio netoli Heppenheim ir Burghausen jungties su PENTA dujotiekiu Austrijoje)

9.19.

STEGAL dujotiekio transportavimo pajėgumų didinimas, kad būtų galima papildomai transportuoti dujas nuo Čekijos Respublikos ir Vokietijos bei nuo Lenkijos ir Vokietijos pasienių per Vokietiją ir kitas valstybes nares

9.20.

Dujotiekis iš Libijos išteklių į Italiją

9.21.

Dujotiekis iš Kaspijos jūros regiono šalių išteklių į Europos Sąjungą

9.22.

Dujotiekis Graikija–Turkija

9.23.

Transportavimo iš Rusijos išteklių į Graikiją ir kitas Balkanų šalis per Ukrainą, Moldovą, Rumuniją ir Bulgariją pajėgumų didinimas

9.24.

Dujotiekis St. Zagora (BG)–Ihtiman (BG)

9.25.

Adrijos jūros dujotiekis – gamtinių dujų dujotiekis, skirtas iš Kaspijos jūros regiono, Rusijos ar Vidurio Rytų importuotų gamtinių dujų transportavimui ir jungiantis Italijos ir Pietryčių Europos energetikos rinkas

9.26.

Jungiamieji dujotiekiai tarp Vokietijos, Čekijos Respublikos, Austrijos ir Italijos dujų tinklų

9.27.

Dujotiekis iš Rusijos išteklių į Italiją per Ukrainą, Slovakiją, Vengriją ir Slovėniją

9.28.

TENP dujotiekio, nutiesto iš Nyderlandų per Vokietiją į Italiją, transportavimo pajėgumų didinimas

9.29.

Dujotiekis Taisnieres (FR)–Oltingue (CH)

9.30.

Dujotiekis iš Danijos į Lenkiją; gali būti nutiestas per Švediją

9.31.

Dujotiekis Nybro (DK)–Dragør (DK), įskaitant jungiamąjį dujotiekį su Stenlille (DK) saugykla

9.32.

Dujų tinklas iš Barenco jūros išteklių į Europos Sąjungą per Švediją ir Suomiją

9.33.

Dujotiekis iš Corrib telkinio (IE), jūroje esantis telkinys

9.34.

Dujotiekis iš Alžyro išteklių į Italiją per Sardiniją, su atšaka į Korsiką

9.35.

Dujų tinklas jungiantis išteklius Vidurio Rytuose ir Europos Sąjungą

9.36.

Dujotiekis iš Norvegijos į Jungtinę Karalystę

9.37.

Pécs (HU)–Kroatija jungtis

9.38.

Szeged (HU)–Oradea (RO) jungtis

9.39.

Vecsés (HU)–Slovakija jungtis

9.40.

Beregdaróc (HU)–Ukraina pajėgumų didinimas

10.   Veiksmai, skirti pagerinti vidaus rinkoje eksploatuojamų sujungtų dujų tinklų veikimą

(Specifikacijos dar nėra nustatytos)


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

22.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/24


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. liepos 24 d.

dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos bendrijos vardu, susijęs su tomis Protokolo nuostatomis, kurios patenka į Europos bendrijos steigimo sutarties 179 ir 181a straipsnių taikymo sritį

(2006/616/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 179 ir 181a straipsnius kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Komisija, pritarus Tarybai, Bendrijos vardu vedė derybas dėl Bendrijos kompetencijai priklausančių Protokolo aspektų.

(2)

Taryba nurodė Komisijai vesti derybas dėl Bendrijos prisijungimo prie pirmiau nurodyto tarptautinio susitarimo.

(3)

Derybos buvo sėkmingai užbaigtos ir 2000 m. gruodžio 12 d. Bendrija atitinkamą dokumentą pasirašė pagal 2000 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimą 2001/87/EB (2).

(4)

Keletas valstybių narių yra Protokolo šalys, o kitose vyksta ratifikavimo procesas.

(5)

Konvencijos sudarymas Bendrijos vardu buvo patvirtintas 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimu 2004/579/EB (3), o tai pagal Konvencijos 37 straipsnio 2 dalį yra Bendrijos tapimo Protokolo šalimi sąlyga.

(6)

Buvo įvykdytos kitos sąlygos, leidžiančios Bendrijai deponuoti patvirtinimo dokumentą, numatytą Konvencijos 36 straipsnio 3 dalyje ir Protokolo 21 straipsnio 3 dalyje.

(7)

Tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties 179 ir 181a straipsnių taikymo sritį, Protokolo sudarymas turėtų būti patvirtintas Bendrijos vardu.

(8)

Tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties III dalies IV antraštinės dalies taikymo sritį, Protokolo sudarymas Bendrijos vardu turėtų būti patvirtintas atskiru Tarybos sprendimu (4).

(9)

Deponuodama patvirtinimo dokumentą, Bendrija pagal Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo 21 straipsnio 3 dalį taip pat turėtų deponuoti deklaraciją dėl savo kompetencijos Protokolu reglamentuojamais klausimais,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos vardu patvirtinamas Protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildantis Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kaip pateikta I priede.

Bendrijos oficialaus patvirtinimo dokumente pateikiama ir kompetencijos deklaracija pagal Protokolo 21 straipsnio 3 dalį, kaip pateikta II priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties 179 ir 181a straipsnių taikymo sritį.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą deponuoti oficialaus patvirtinimo dokumentą, kad Protokolas taptų privalomas Bendrijai.

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. RAJAMÄKI


(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 30, 2001 2 1, p. 44.

(3)  OL L 261, 2004 8 6, p. 11.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 34 p.


I PRIEDAS

PROTOCOL

against the Smuggling of Migrants by Land, Sea and Air, supplementing the United Nations Convention against Transnational Organised Crime

PREAMBLE

THE STATES PARTIES TO THIS PROTOCOL,

DECLARING that effective action to prevent and combat the smuggling of migrants by land, sea and air requires a comprehensive international approach, including cooperation, the exchange of information and other appropriate measures, including socio-economic measures, at the national, regional and international levels,

RECALLING General Assembly resolution 54/212 of 22 December 1999, in which the Assembly urged Member States and the United Nations system to strengthen international cooperation in the area of international migration and development in order to address the root causes of migration, especially those related to poverty, and to maximize the benefits of international migration to those concerned, and encouraged, where relevant, interregional, regional and subregional mechanisms to continue to address the question of migration and development,

CONVINCED of the need to provide migrants with humane treatment and full protection of their rights,

TAKING INTO ACCOUNT the fact that, despite work undertaken in other international forums, there is no universal instrument that addresses all aspects of smuggling of migrants and other related issues,

CONCERNED at the significant increase in the activities of organised criminal groups in smuggling of migrants and other related criminal activities set forth in this Protocol, which bring great harm to the States concerned,

ALSO CONCERNED that the smuggling of migrants can endanger the lives or security of the migrants involved,

RECALLING General Assembly resolution 53/111 of 9 December 1998, in which the Assembly decided to establish an open-ended intergovernmental ad hoc committee for the purpose of elaborating a comprehensive international convention against transnational organised crime and of discussing the elaboration of, inter alia, an international instrument addressing illegal trafficking in and transporting of migrants, including by sea,

CONVINCED that supplementing the United Nations Convention against Transnational Organised Crime with an international instrument against the smuggling of migrants by land, sea and air will be useful in preventing and combating that crime,

HAVE AGREED AS FOLLOWS:

I.   GENERAL PROVISIONS

Article 1

Relation with the United Nations Convention against Transnational Organised Crime

1.   This Protocol supplements the United Nations Convention against Transnational Organised Crime. It shall be interpreted together with the Convention.

2.   The provisions of the Convention shall apply, mutatis mutandis, to this Protocol unless otherwise provided herein.

3.   The offences established in accordance with article 6 of this Protocol shall be regarded as offences established in accordance with the Convention.

Article 2

Statement of purpose

The purpose of this Protocol is to prevent and combat the smuggling of migrants, as well as to promote cooperation among States Parties to that end, while protecting the rights of smuggled migrants.

Article 3

Use of terms

For the purposes of this Protocol:

(a)

‘smuggling of migrants’ shall mean the procurement, in order to obtain, directly or indirectly, a financial or other material benefit, of the illegal entry of a person into a State Party of which the person is not a national or a permanent resident;

(b)

‘illegal entry’ shall mean crossing borders without complying with the necessary requirements for legal entry into the receiving State;

(c)

‘fraudulent travel or identity document’ shall mean any travel or identity document:

(i)

that has been falsely made or altered in some material way by anyone other than a person or agency lawfully authorised to make or issue the travel or identity document on behalf of a State; or

(ii)

that has been improperly issued or obtained through misrepresentation, corruption or duress or in any other unlawful manner; or

(iii)

that is being used by a person other than the rightful holder;

(d)

‘vessel’ shall mean any type of water craft, including non-displacement craft and seaplanes, used or capable of being used as a means of transportation on water, except a warship, naval auxiliary or other vessel owned or operated by a Government and used, for the time being, only on government non-commercial service.

Article 4

Scope of application

This Protocol shall apply, except as otherwise stated herein, to the prevention, investigation and prosecution of the offences established in accordance with article 6 of this Protocol, where the offences are transnational in nature and involve an organised criminal group, as well as to the protection of the rights of persons who have been the object of such offences.

Article 5

Criminal liability of migrants

Migrants shall not become liable to criminal prosecution under this Protocol for the fact of having been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol.

Article 6

Criminalisation

1.   Each State Party shall adopt such legislative and other measures as may be necessary to establish as criminal offences, when committed intentionally and in order to obtain, directly or indirectly, a financial or other material benefit:

(a)

the smuggling of migrants;

(b)

when committed for the purpose of enabling the smuggling of migrants:

(i)

producing a fraudulent travel or identity document;

(ii)

procuring, providing or possessing such a document;

(c)

enabling a person who is not a national or a permanent resident to remain in the State concerned without complying with the necessary requirements for legally remaining in the State by the means mentioned in subparagraph (b) of this paragraph or any other illegal means.

2.   Each State Party shall also adopt such legislative and other measures as may be necessary to establish as criminal offences:

(a)

subject to the basic concepts of its legal system, attempting to commit an offence established in accordance with paragraph 1 of this article;

(b)

participating as an accomplice in an offence established in accordance with paragraph 1 (a), (b) (i) or (c) of this article and, subject to the basic concepts of its legal system, participating as an accomplice in an offence established in accordance with paragraph 1 (b) (ii) of this article;

(c)

organising or directing other persons to commit an offence established in accordance with paragraph 1 of this article.

3.   Each State Party shall adopt such legislative and other measures as may be necessary to establish as aggravating circumstances to the offences established in accordance with paragraph 1 (a), (b) (i) and (c) of this article and, subject to the basic concepts of its legal system, to the offences established in accordance with paragraph 2 (b) and (c) of this article, circumstances:

(a)

that endanger, or are likely to endanger, the lives or safety of the migrants concerned; or

(b)

that entail inhuman or degrading treatment, including for exploitation, of such migrants.

4.   Nothing in this Protocol shall prevent a State Party from taking measures against a person whose conduct constitutes an offence under its domestic law.

II.   SMUGGLING OF MIGRANTS BY SEA

Article 7

Cooperation

States Parties shall cooperate to the fullest extent possible to prevent and suppress the smuggling of migrants by sea, in accordance with the international law of the sea.

Article 8

Measures against the smuggling of migrants by sea

1.   A State Party that has reasonable grounds to suspect that a vessel that is flying its flag or claiming its registry, that is without nationality or that, though flying a foreign flag or refusing to show a flag, is in reality of the nationality of the State Party concerned is engaged in the smuggling of migrants by sea may request the assistance of other States Parties in suppressing the use of the vessel for that purpose. The States Parties so requested shall render such assistance to the extent possible within their means.

2.   A State Party that has reasonable grounds to suspect that a vessel exercising freedom of navigation in accordance with international law and flying the flag or displaying the marks of registry of another State Party is engaged in the smuggling of migrants by sea may so notify the flag State, request confirmation of registry and, if confirmed, request authorisation from the flag State to take appropriate measures with regard to that vessel. The flag State may authorise the requesting State, inter alia:

(a)

to board the vessel;

(b)

to search the vessel; and

(c)

if evidence is found that the vessel is engaged in the smuggling of migrants by sea, to take appropriate measures with respect to the vessel and persons and cargo on board, as authorised by the flag State.

3.   A State Party that has taken any measure in accordance with paragraph 2 of this article shall promptly inform the flag State concerned of the results of that measure.

4.   A State Party shall respond expeditiously to a request from another State Party to determine whether a vessel that is claiming its registry or flying its flag is entitled to do so and to a request for authorisation made in accordance with paragraph 2 of this article.

5.   A flag State may, consistent with article 7 of this Protocol, subject its authorisation to conditions to be agreed by it and the requesting State, including conditions relating to responsibility and the extent of effective measures to be taken. A State Party shall take no additional measures without the express authorisation of the flag State, except those necessary to relieve imminent danger to the lives of persons or those which derive from relevant bilateral or multilateral agreements.

6.   Each State Party shall designate an authority or, where necessary, authorities to receive and respond to requests for assistance, for confirmation of registry or of the right of a vessel to fly its flag and for authorisation to take appropriate measures. Such designation shall be notified through the Secretary-General to all other States Parties within one month of the designation.

7.   A State Party that has reasonable grounds to suspect that a vessel is engaged in the smuggling of migrants by sea and is without nationality or may be assimilated to a vessel without nationality may board and search the vessel. If evidence confirming the suspicion is found, that State Party shall take appropriate measures in accordance with relevant domestic and international law.

Article 9

Safeguard clauses

1.   Where a State Party takes measures against a vessel in accordance with article 8 of this Protocol, it shall:

(a)

ensure the safety and humane treatment of the persons on board;

(b)

take due account of the need not to endanger the security of the vessel or its cargo;

(c)

take due account of the need not to prejudice the commercial or legal interests of the flag State or any other interested State;

(d)

ensure, within available means, that any measure taken with regard to the vessel is environmentally sound.

2.   Where the grounds for measures taken pursuant to article 8 of this Protocol prove to be unfounded, the vessel shall be compensated for any loss or damage that may have been sustained, provided that the vessel has not committed any act justifying the measures taken.

3.   Any measure taken, adopted or implemented in accordance with this chapter shall take due account of the need not to interfere with or to affect:

(a)

the rights and obligations and the exercise of jurisdiction of coastal States in accordance with the international law of the sea; or

(b)

the authority of the flag State to exercise jurisdiction and control in administrative, technical and social matters involving the vessel.

4.   Any measure taken at sea pursuant to this chapter shall be carried out only by warships or military aircraft, or by other ships or aircraft clearly marked and identifiable as being on government service and authorised to that effect.

III.   PREVENTION, COOPERATION AND OTHER MEASURES

Article 10

Information

1.   Without prejudice to articles 27 and 28 of the Convention, States Parties, in particular those with common borders or located on routes along which migrants are smuggled, shall, for the purpose of achieving the objectives of this Protocol, exchange among themselves, consistent with their respective domestic legal and administrative systems, relevant information on matters such as:

(a)

embarkation and destination points, as well as routes, carriers and means of transportation, known to be or suspected of being used by an organised criminal group engaged in conduct set forth in article 6 of this Protocol;

(b)

the identity and methods of organisations or organised criminal groups known to be or suspected of being engaged in conduct set forth in article 6 of this Protocol;

(c)

the authenticity and proper form of travel documents issued by a State Party and the theft or related misuse of blank travel or identity documents;

(d)

means and methods of concealment and transportation of persons, the unlawful alteration, reproduction or acquisition or other misuse of travel or identity documents used in conduct set forth in article 6 of this Protocol and ways of detecting them;

(e)

legislative experiences and practices and measures to prevent and combat the conduct set forth in article 6 of this Protocol; and

(f)

scientific and technological information useful to law enforcement, so as to enhance each other's ability to prevent, detect and investigate the conduct set forth in article 6 of this Protocol and to prosecute those involved.

2.   A State Party that receives information shall comply with any request by the State Party that transmitted the information that places restrictions on its use.

Article 11

Border measures

1.   Without prejudice to international commitments in relation to the free movement of people, States Parties shall strengthen, to the extent possible, such border controls as may be necessary to prevent and detect the smuggling of migrants.

2.   Each State Party shall adopt legislative or other appropriate measures to prevent, to the extent possible, means of transport operated by commercial carriers from being used in the commission of the offence established in accordance with article 6, paragraph 1 (a), of this Protocol.

3.   Where appropriate, and without prejudice to applicable international conventions, such measures shall include establishing the obligation of commercial carriers, including any transportation company or the owner or operator of any means of transport, to ascertain that all passengers are in possession of the travel documents required for entry into the receiving State.

4.   Each State Party shall take the necessary measures, in accordance with its domestic law, to provide for sanctions in cases of violation of the obligation set forth in paragraph 3 of this article.

5.   Each State Party shall consider taking measures that permit, in accordance with its domestic law, the denial of entry or revocation of visas of persons implicated in the commission of offences established in accordance with this Protocol.

6.   Without prejudice to article 27 of the Convention, States Parties shall consider strengthening cooperation among border control agencies by, inter alia, establishing and maintaining direct channels of communication.

Article 12

Security and control of documents

Each State Party shall take such measures as may be necessary, within available means:

(a)

to ensure that travel or identity documents issued by it are of such quality that they cannot easily be misused and cannot readily be falsified or unlawfully altered, replicated or issued; and

(b)

to ensure the integrity and security of travel or identity documents issued by or on behalf of the State Party and to prevent their unlawful creation, issuance and use.

Article 13

Legitimacy and validity of documents

At the request of another State Party, a State Party shall, in accordance with its domestic law, verify within a reasonable time the legitimacy and validity of travel or identity documents issued or purported to have been issued in its name and suspected of being used for purposes of conduct set forth in article 6 of this Protocol.

Article 14

Training and technical cooperation

1.   States Parties shall provide or strengthen specialised training for immigration and other relevant officials in preventing the conduct set forth in article 6 of this Protocol and in the humane treatment of migrants who have been the object of such conduct, while respecting their rights as set forth in this Protocol.

2.   States Parties shall cooperate with each other and with competent international organisations, non-governmental organisations, other relevant organisations and other elements of civil society as appropriate to ensure that there is adequate personnel training in their territories to prevent, combat and eradicate the conduct set forth in article 6 of this Protocol and to protect the rights of migrants who have been the object of such conduct. Such training shall include:

(a)

improving the security and quality of travel documents;

(b)

recognizing and detecting fraudulent travel or identity documents;

(c)

Gathering criminal intelligence, relating in particular to the identification of organised criminal groups known to be or suspected of being engaged in conduct set forth in article 6 of this Protocol, the methods used to transport smuggled migrants, the misuse of travel or identity documents for purposes of conduct set forth in article 6 and the means of concealment used in the smuggling of migrants;

(d)

improving procedures for detecting smuggled persons at conventional and non-conventional points of entry and exit; and

(e)

the humane treatment of migrants and the protection of their rights as set forth in this Protocol.

3.   States Parties with relevant expertise shall consider providing technical assistance to States that are frequently countries of origin or transit for persons who have been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol. States Parties shall make every effort to provide the necessary resources, such as vehicles, computer systems and document readers, to combat the conduct set forth in article 6.

Article 15

Other prevention measures

1.   Each State Party shall take measures to ensure that it provides or strengthens information programmes to increase public awareness of the fact that the conduct set forth in article 6 of this Protocol is a criminal activity frequently perpetrated by organised criminal groups for profit and that it poses serious risks to the migrants concerned.

2.   In accordance with article 31 of the Convention, States Parties shall cooperate in the field of public information for the purpose of preventing potential migrants from falling victim to organised criminal groups.

3.   Each State Party shall promote or strengthen, as appropriate, development programmes and cooperation at the national, regional and international levels, taking into account the socio-economic realities of migration and paying special attention to economically and socially depressed areas, in order to combat the root socio-economic causes of the smuggling of migrants, such as poverty and underdevelopment.

Article 16

Protection and assistance measures

1.   In implementing this Protocol, each State Party shall take, consistent with its obligations under international law, all appropriate measures, including legislation if necessary, to preserve and protect the rights of persons who have been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol as accorded under applicable international law, in particular the right to life and the right not to be subjected to torture or other cruel, inhuman or degrading treatment or punishment.

2.   Each State Party shall take appropriate measures to afford migrants appropriate protection against violence that may be inflicted upon them, whether by individuals or groups, by reason of being the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol.

3.   Each State Party shall afford appropriate assistance to migrants whose lives or safety are endangered by reason of being the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol.

4.   In applying the provisions of this article, States Parties shall take into account the special needs of women and children.

5.   In the case of the detention of a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol, each State Party shall comply with its obligations under the Vienna Convention on Consular Relations, (1) where applicable, including that of informing the person concerned without delay about the provisions concerning notification to and communication with consular officers.

Article 17

Agreements and arrangements

States Parties shall consider the conclusion of bilateral or regional agreements or operational arrangements or understandings aimed at:

(a)

establishing the most appropriate and effective measures to prevent and combat the conduct set forth in article 6 of this Protocol; or

(b)

enhancing the provisions of this Protocol among themselves.

Article 18

Return of smuggled migrants

1.   Each State Party agrees to facilitate and accept, without undue or unreasonable delay, the return of a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol and who is its national or who has the right of permanent residence in its territory at the time of return.

2.   Each State Party shall consider the possibility of facilitating and accepting the return of a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol and who had the right of permanent residence in its territory at the time of entry into the receiving State in accordance with its domestic law.

3.   At the request of the receiving State Party, a requested State Party shall, without undue or unreasonable delay, verify whether a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol is its national or has the right of permanent residence in its territory.

4.   In order to facilitate the return of a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol and is without proper documentation, the State Party of which that person is a national or in which he or she has the right of permanent residence shall agree to issue, at the request of the receiving State Party, such travel documents or other authorisation as may be necessary to enable the person to travel to and re-enter its territory.

5.   Each State Party involved with the return of a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol shall take all appropriate measures to carry out the return in an orderly manner and with due regard for the safety and dignity of the person.

6.   States Parties may cooperate with relevant international organisations in the implementation of this article.

7.   This article shall be without prejudice to any right afforded to persons who have been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol by any domestic law of the receiving State Party.

8.   This article shall not affect the obligations entered into under any other applicable treaty, bilateral or multilateral, or any other applicable operational agreement or arrangement that governs, in whole or in part, the return of persons who have been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol.

IV.   FINAL PROVISIONS

Article 19

Saving clause

1.   Nothing in this Protocol shall affect the other rights, obligations and responsibilities of States and individuals under international law, including international humanitarian law and international human rights law and, in particular, where applicable, the 1951 Convention and the 1967 Protocol relating to the Status of Refugees and the principle of non-refoulement as contained therein.

2.   The measures set forth in this Protocol shall be interpreted and applied in a way that is not discriminatory to persons on the ground that they are the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol. The interpretation and application of those measures shall be consistent with internationally recognised principles of non-discrimination.

Article 20

Settlement of disputes

1.   States Parties shall endeavour to settle disputes concerning the interpretation or application of this Protocol through negotiation.

2.   Any dispute between two or more States Parties concerning the interpretation or application of this Protocol that cannot be settled through negotiation within a reasonable time shall, at the request of one of those States Parties, be submitted to arbitration. If, six months after the date of the request for arbitration, those States Parties are unable to agree on the organisation of the arbitration, any one of those States Parties may refer the dispute to the International Court of Justice by request in accordance with the Statute of the Court.

3.   Each State Party may, at the time of signature, ratification, acceptance or approval of or accession to this Protocol, declare that it does not consider itself bound by paragraph 2 of this article. The other States Parties shall not be bound by paragraph 2 of this article with respect to any State Party that has made such a reservation.

4.   Any State Party that has made a reservation in accordance with paragraph 3 of this article may at any time withdraw that reservation by notification to the Secretary-General of the United Nations.

Article 21

Signature, ratification, acceptance, approval and accession

1.   This Protocol shall be open to all States for signature from 12 to 15 December 2000 in Palermo, Italy, and thereafter at United Nations Headquarters in New York until 12 December 2002.

2.   This Protocol shall also be open for signature by regional economic integration organisations provided that at least one member State of such organisation has signed this Protocol in accordance with paragraph 1 of this article.

3.   This Protocol is subject to ratification, acceptance or approval. Instruments of ratification, acceptance or approval shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations. A regional economic integration organisation may deposit its instrument of ratification, acceptance or approval if at least one of its Member States has done likewise. In that instrument of ratification, acceptance or approval, such organisation shall declare the extent of its competence with respect to the matters governed by this Protocol. Such organisation shall also inform the depositary of any relevant modification in the extent of its competence.

4.   This Protocol is open for accession by any State or any regional economic integration organisation of which at least one Member State is a Party to this Protocol. Instruments of accession shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations. At the time of its accession, a regional economic integration organisation shall declare the extent of its competence with respect to matters governed by this Protocol. Such organisation shall also inform the depositary of any relevant modification in the extent of its competence.

Article 22

Entry into force

1.   This Protocol shall enter into force on the 90th day after the date of deposit of the 40th instrument of ratification, acceptance, approval or accession, except that it shall not enter into force before the entry into force of the Convention. For the purpose of this paragraph, any instrument deposited by a regional economic integration organisation shall not be counted as additional to those deposited by member States of such organisation.

2.   For each State or regional economic integration organisation ratifying, accepting, approving or acceding to this Protocol after the deposit of the 40th instrument of such action, this Protocol shall enter into force on the 30th day after the date of deposit by such State or organisation of the relevant instrument or on the date this Protocol enters into force pursuant to paragraph 1 of this article, whichever is the later.

Article 23

Amendment

1.   After the expiry of five years from the entry into force of this Protocol, a State Party to the Protocol may propose an amendment and file it with the Secretary-General of the United Nations, who shall thereupon communicate the proposed amendment to the States Parties and to the Conference of the Parties to the Convention for the purpose of considering and deciding on the proposal. The States Parties to this Protocol meeting at the Conference of the Parties shall make every effort to achieve consensus on each amendment. If all efforts at consensus have been exhausted and no agreement has been reached, the amendment shall, as a last resort, require for its adoption a two-thirds majority vote of the States Parties to this Protocol present and voting at the meeting of the Conference of the Parties.

2.   Regional economic integration organisations, in matters within their competence, shall exercise their right to vote under this article with a number of votes equal to the number of their Member States that are Parties to this Protocol. Such organisations shall not exercise their right to vote if their member States exercise theirs and vice versa.

3.   An amendment adopted in accordance with paragraph 1 of this article is subject to ratification, acceptance or approval by States Parties.

4.   An amendment adopted in accordance with paragraph 1 of this article shall enter into force in respect of a State Party 90 days after the date of the deposit with the Secretary-General of the United Nations of an instrument of ratification, acceptance or approval of such amendment.

5.   When an amendment enters into force, it shall be binding on those States Parties which have expressed their consent to be bound by it. Other States Parties shall still be bound by the provisions of this Protocol and any earlier amendments that they have ratified, accepted or approved.

Article 24

Denunciation

1.   A State Party may denounce this Protocol by written notification to the Secretary-General of the United Nations. Such denunciation shall become effective one year after the date of receipt of the notification by the Secretary-General.

2.   A regional economic integration organisation shall cease to be a Party to this Protocol when all of its member States have denounced it.

Article 25

Depositary and languages

1.   The Secretary-General of the United Nations is designated depositary of this Protocol.

2.   The original of this Protocol, of which the Arabic, Chinese, English, French, Russian and Spanish texts are equally authentic, shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations.

IN WITNESS WHEREOF, the undersigned plenipotentiaries, being duly authorised thereto by their respective Governments, have signed this Protocol.


(1)  Ibid., vol. 596, Nos 8638 to 8640.


II PRIEDAS

Deklaracija dėl Europos bendrijos kompetencijos protokolu dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančiu Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, reglamentuojamais klausimais

Protokolo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad regioninės ekonominės integracijos organizacijos prisijungimo dokumente pateikiama deklaracija, kurioje nurodomi Protokolu reglamentuojami klausimai, dėl kurių valstybės narės, kurios yra Protokolo šalys, kompetenciją perdavė organizacijai.

Atsižvelgiant į Europos bendrijai perduotą kompetenciją, Protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, ir laikantis toje Sutartyje nustatytų sąlygų, ypač 299 straipsnio bei prie Sutarties pridėtų protokolų.

Ši deklaracija nedaro įtakos Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijai pagal Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą ir pagal Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties.

Ši deklaracija taip pat neturi įtakos Danijos pozicijai pagal Protokolą dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties.

Pagal 299 straipsnį ši deklaracija taip pat netaikoma toms valstybių narių teritorijoms, kuriose netaikoma pirmiau nurodyta Sutartis; ji taip pat neturi įtakos tokiems teisės aktams ar pozicijoms, kokius tos valstybės narės, taikydamos Protokolą, gali priimti tų teritorijų vardu ir dėl jų interesų. Pagal pirmiau nurodytą nuostatą šioje deklaracijoje nurodoma kompetencija Protokolu reglamentuojamais klausimais, kurią pagal Sutartis valstybės narės perdavė Bendrijai. Bendrijos tokios kompetencijos apimties ir jos įgyvendinimo pobūdis nuolat keičiasi Bendrijai toliau priimant atitinkamas taisykles bei reglamentus, ir prireikus Bendrija, pagal Protokolo 21 straipsnio 3 dalį, šią deklaraciją papildys arba iš dalies pakeis.

Bendrija pabrėžia turinti kompetenciją tokiose srityse: valstybių narių išorinių sienų perėjimas, asmenų prie tokių sienų tikrinimą reglamentuojantys standartai bei procedūros ir vizų ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui taisyklės. Bendrijos kompetencijai taip pat priklauso: imigracijos politikos priemonės, susijusios su atvykimo ir apsigyvenimo sąlygomis, taip pat priemonės, skirtos kovoti su nelegalia imigracija ir nelegaliu gyvenimu, įskaitant nelegalių gyventojų repatriaciją. Be to, ji gali imtis priemonių, kad užtikrintų valstybių narių administracijų atitinkamų departamentų, taip pat tų departamentų ir Komisijos bendradarbiavimą pirmiau nurodytose srityse. Šiose srityse Bendrija yra priėmusi taisykles bei reglamentus, todėl, tokiu atveju, išorės įsipareigojimus trečiosioms valstybėms ar kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms prisiima tik Bendrija.

Be to, Bendrijos politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje papildo valstybių narių vykdomos politikos kryptis ir apima nuostatas, skirtas neteisėto migrantų įvežimo prevencijai bei kovai su juo.


22.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/34


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. liepos 24 d.

dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos bendrijos vardu, susijęs su tomis Protokolo nuostatomis, kurios patenka į Europos bendrijos steigimo sutarties III dalies IV antraštinės dalies taikymo sritį

(2006/617/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 punktą, 63 straipsnio 3 punktą ir 66 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Komisija, pritarus Tarybai, Bendrijos vardu vedė derybas dėl Bendrijos kompetencijai priklausančių Protokolo aspektų.

(2)

Taryba nurodė Komisijai vesti derybas dėl Bendrijos prisijungimo prie pirmiau nurodyto tarptautinio susitarimo.

(3)

Derybos buvo sėkmingai užbaigtos ir 2000 m. gruodžio 12 d. Bendrija atitinkamą dokumentą pasirašė pagal 2000 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimą 2001/87/EB (2).

(4)

Keletas valstybių narių yra Protokolo šalys, o kitose vyksta ratifikavimo procesas.

(5)

Šis sprendimas neturi įtakos Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijai pagal Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą ir pagal Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, todėl šis sprendimas nėra privalomas Jungtinei Karalystei ir Airijai tiek, kiek jis yra susijęs su Bendrijos išorės įgaliojimų vykdymu tokiose srityse, kuriose Bendrijos vidaus teisės aktai nėra privalomi Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai.

(6)

Šis sprendimas neturi įtakos Danijos pozicijai pagal Protokolą dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, todėl Danija nedalyvauja jį priimant ir jis jai nėra privalomas.

(7)

Konvencijos sudarymas Bendrijos vardu buvo patvirtintas 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimu 2004/579/EB (3), o tai pagal Konvencijos 37 straipsnio 2 dalį yra Bendrijos tapimo Protokolo šalimi sąlyga.

(8)

Buvo įvykdytos kitos sąlygos, leidžiančios Bendrijai deponuoti patvirtinimo dokumentą, numatytą Konvencijos 36 straipsnio 3 dalyje ir Protokolo 21 straipsnio 3 dalyje.

(9)

Tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties III dalies IV antraštinės dalies taikymo sritį, Protokolo sudarymas turėtų būti patvirtintas Bendrijos vardu.

(10)

Tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties 179 ir 181a straipsnių taikymo sritį, Protokolo sudarymas Bendrijos vardu turėtų būti patvirtintas atskiru Tarybos sprendimu (4).

(11)

Deponuodama patvirtinimo dokumentą, Bendrija pagal Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo 21 straipsnio 3 dalį taip pat turėtų deponuoti deklaraciją dėl savo kompetencijos Protokolu reglamentuojamais klausimais,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos vardu patvirtinamas Protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildantis Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kaip pateikta I priede.

Bendrijos oficialaus patvirtinimo dokumente pateikiama ir kompetencijos deklaracija pagal Protokolo 21 straipsnio 3 dalį, kaip pateikta II priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties III dalies IV antraštinės dalies taikymo sritį.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą deponuoti oficialaus patvirtinimo dokumentą, kad Protokolas taptų privalomas Bendrijai.

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. RAJAMÄKI


(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 30, 2001 2 1, p. 44.

(3)  OL L 261, 2004 8 6, p. 11.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 24 p.


I PRIEDAS

PROTOCOL

against the Smuggling of Migrants by Land, Sea and Air, supplementing the United Nations Convention against Transnational Organised Crime

PREAMBLE

THE STATES PARTIES TO THIS PROTOCOL,

DECLARING that effective action to prevent and combat the smuggling of migrants by land, sea and air requires a comprehensive international approach, including cooperation, the exchange of information and other appropriate measures, including socio-economic measures, at the national, regional and international levels,

RECALLING General Assembly resolution 54/212 of 22 December 1999, in which the Assembly urged Member States and the United Nations system to strengthen international cooperation in the area of international migration and development in order to address the root causes of migration, especially those related to poverty, and to maximize the benefits of international migration to those concerned, and encouraged, where relevant, interregional, regional and subregional mechanisms to continue to address the question of migration and development,

CONVINCED of the need to provide migrants with humane treatment and full protection of their rights,

TAKING INTO ACCOUNT the fact that, despite work undertaken in other international forums, there is no universal instrument that addresses all aspects of smuggling of migrants and other related issues,

CONCERNED at the significant increase in the activities of organised criminal groups in smuggling of migrants and other related criminal activities set forth in this Protocol, which bring great harm to the States concerned,

ALSO CONCERNED that the smuggling of migrants can endanger the lives or security of the migrants involved,

RECALLING General Assembly resolution 53/111 of 9 December 1998, in which the Assembly decided to establish an open-ended intergovernmental ad hoc committee for the purpose of elaborating a comprehensive international convention against transnational organised crime and of discussing the elaboration of, inter alia, an international instrument addressing illegal trafficking in and transporting of migrants, including by sea,

CONVINCED that supplementing the United Nations Convention against Transnational Organised Crime with an international instrument against the smuggling of migrants by land, sea and air will be useful in preventing and combating that crime,

HAVE AGREED AS FOLLOWS:

I.   GENERAL PROVISIONS

Article 1

Relation with the United Nations Convention against Transnational Organised Crime

1.   This Protocol supplements the United Nations Convention against Transnational Organised Crime. It shall be interpreted together with the Convention.

2.   The provisions of the Convention shall apply, mutatis mutandis, to this Protocol unless otherwise provided herein.

3.   The offences established in accordance with article 6 of this Protocol shall be regarded as offences established in accordance with the Convention.

Article 2

Statement of purpose

The purpose of this Protocol is to prevent and combat the smuggling of migrants, as well as to promote cooperation among States Parties to that end, while protecting the rights of smuggled migrants.

Article 3

Use of terms

For the purposes of this Protocol:

(a)

‘smuggling of migrants’ shall mean the procurement, in order to obtain, directly or indirectly, a financial or other material benefit, of the illegal entry of a person into a State Party of which the person is not a national or a permanent resident;

(b)

‘illegal entry’ shall mean crossing borders without complying with the necessary requirements for legal entry into the receiving State;

(c)

‘fraudulent travel or identity document’ shall mean any travel or identity document:

(i)

that has been falsely made or altered in some material way by anyone other than a person or agency lawfully authorised to make or issue the travel or identity document on behalf of a State; or

(ii)

that has been improperly issued or obtained through misrepresentation, corruption or duress or in any other unlawful manner; or

(iii)

that is being used by a person other than the rightful holder;

(d)

‘vessel’ shall mean any type of water craft, including non-displacement craft and seaplanes, used or capable of being used as a means of transportation on water, except a warship, naval auxiliary or other vessel owned or operated by a Government and used, for the time being, only on government non-commercial service.

Article 4

Scope of application

This Protocol shall apply, except as otherwise stated herein, to the prevention, investigation and prosecution of the offences established in accordance with article 6 of this Protocol, where the offences are transnational in nature and involve an organised criminal group, as well as to the protection of the rights of persons who have been the object of such offences.

Article 5

Criminal liability of migrants

Migrants shall not become liable to criminal prosecution under this Protocol for the fact of having been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol.

Article 6

Criminalisation

1.   Each State Party shall adopt such legislative and other measures as may be necessary to establish as criminal offences, when committed intentionally and in order to obtain, directly or indirectly, a financial or other material benefit:

(a)

the smuggling of migrants;

(b)

when committed for the purpose of enabling the smuggling of migrants:

(i)

producing a fraudulent travel or identity document;

(ii)

procuring, providing or possessing such a document;

(c)

enabling a person who is not a national or a permanent resident to remain in the State concerned without complying with the necessary requirements for legally remaining in the State by the means mentioned in subparagraph (b) of this paragraph or any other illegal means.

2.   Each State Party shall also adopt such legislative and other measures as may be necessary to establish as criminal offences:

(a)

subject to the basic concepts of its legal system, attempting to commit an offence established in accordance with paragraph 1 of this article;

(b)

participating as an accomplice in an offence established in accordance with paragraph 1 (a), (b) (i) or (c) of this article and, subject to the basic concepts of its legal system, participating as an accomplice in an offence established in accordance with paragraph 1 (b) (ii) of this article;

(c)

organising or directing other persons to commit an offence established in accordance with paragraph 1 of this article.

3.   Each State Party shall adopt such legislative and other measures as may be necessary to establish as aggravating circumstances to the offences established in accordance with paragraph 1 (a), (b) (i) and (c) of this article and, subject to the basic concepts of its legal system, to the offences established in accordance with paragraph 2 (b) and (c) of this article, circumstances:

(a)

that endanger, or are likely to endanger, the lives or safety of the migrants concerned; or

(b)

that entail inhuman or degrading treatment, including for exploitation, of such migrants.

4.   Nothing in this Protocol shall prevent a State Party from taking measures against a person whose conduct constitutes an offence under its domestic law.

II.   SMUGGLING OF MIGRANTS BY SEA

Article 7

Cooperation

States Parties shall cooperate to the fullest extent possible to prevent and suppress the smuggling of migrants by sea, in accordance with the international law of the sea.

Article 8

Measures against the smuggling of migrants by sea

1.   A State Party that has reasonable grounds to suspect that a vessel that is flying its flag or claiming its registry, that is without nationality or that, though flying a foreign flag or refusing to show a flag, is in reality of the nationality of the State Party concerned is engaged in the smuggling of migrants by sea may request the assistance of other States Parties in suppressing the use of the vessel for that purpose. The States Parties so requested shall render such assistance to the extent possible within their means.

2.   A State Party that has reasonable grounds to suspect that a vessel exercising freedom of navigation in accordance with international law and flying the flag or displaying the marks of registry of another State Party is engaged in the smuggling of migrants by sea may so notify the flag State, request confirmation of registry and, if confirmed, request authorisation from the flag State to take appropriate measures with regard to that vessel. The flag State may authorise the requesting State, inter alia:

(a)

to board the vessel;

(b)

to search the vessel; and

(c)

if evidence is found that the vessel is engaged in the smuggling of migrants by sea, to take appropriate measures with respect to the vessel and persons and cargo on board, as authorised by the flag State.

3.   A State Party that has taken any measure in accordance with paragraph 2 of this article shall promptly inform the flag State concerned of the results of that measure.

4.   A State Party shall respond expeditiously to a request from another State Party to determine whether a vessel that is claiming its registry or flying its flag is entitled to do so and to a request for authorisation made in accordance with paragraph 2 of this article.

5.   A flag State may, consistent with article 7 of this Protocol, subject its authorisation to conditions to be agreed by it and the requesting State, including conditions relating to responsibility and the extent of effective measures to be taken. A State Party shall take no additional measures without the express authorisation of the flag State, except those necessary to relieve imminent danger to the lives of persons or those which derive from relevant bilateral or multilateral agreements.

6.   Each State Party shall designate an authority or, where necessary, authorities to receive and respond to requests for assistance, for confirmation of registry or of the right of a vessel to fly its flag and for authorisation to take appropriate measures. Such designation shall be notified through the Secretary-General to all other States Parties within one month of the designation.

7.   A State Party that has reasonable grounds to suspect that a vessel is engaged in the smuggling of migrants by sea and is without nationality or may be assimilated to a vessel without nationality may board and search the vessel. If evidence confirming the suspicion is found, that State Party shall take appropriate measures in accordance with relevant domestic and international law.

Article 9

Safeguard clauses

1.   Where a State Party takes measures against a vessel in accordance with article 8 of this Protocol, it shall:

(a)

ensure the safety and humane treatment of the persons on board;

(b)

take due account of the need not to endanger the security of the vessel or its cargo;

(c)

take due account of the need not to prejudice the commercial or legal interests of the flag State or any other interested State;

(d)

ensure, within available means, that any measure taken with regard to the vessel is environmentally sound.

2.   Where the grounds for measures taken pursuant to article 8 of this Protocol prove to be unfounded, the vessel shall be compensated for any loss or damage that may have been sustained, provided that the vessel has not committed any act justifying the measures taken.

3.   Any measure taken, adopted or implemented in accordance with this chapter shall take due account of the need not to interfere with or to affect:

(a)

the rights and obligations and the exercise of jurisdiction of coastal States in accordance with the international law of the sea; or

(b)

the authority of the flag State to exercise jurisdiction and control in administrative, technical and social matters involving the vessel.

4.   Any measure taken at sea pursuant to this chapter shall be carried out only by warships or military aircraft, or by other ships or aircraft clearly marked and identifiable as being on government service and authorised to that effect.

III.   PREVENTION, COOPERATION AND OTHER MEASURES

Article 10

Information

1.   Without prejudice to articles 27 and 28 of the Convention, States Parties, in particular those with common borders or located on routes along which migrants are smuggled, shall, for the purpose of achieving the objectives of this Protocol, exchange among themselves, consistent with their respective domestic legal and administrative systems, relevant information on matters such as:

(a)

embarkation and destination points, as well as routes, carriers and means of transportation, known to be or suspected of being used by an organised criminal group engaged in conduct set forth in article 6 of this Protocol;

(b)

the identity and methods of organisations or organised criminal groups known to be or suspected of being engaged in conduct set forth in article 6 of this Protocol;

(c)

the authenticity and proper form of travel documents issued by a State Party and the theft or related misuse of blank travel or identity documents;

(d)

means and methods of concealment and transportation of persons, the unlawful alteration, reproduction or acquisition or other misuse of travel or identity documents used in conduct set forth in article 6 of this Protocol and ways of detecting them;

(e)

legislative experiences and practices and measures to prevent and combat the conduct set forth in article 6 of this Protocol; and

(f)

scientific and technological information useful to law enforcement, so as to enhance each other's ability to prevent, detect and investigate the conduct set forth in article 6 of this Protocol and to prosecute those involved.

2.   A State Party that receives information shall comply with any request by the State Party that transmitted the information that places restrictions on its use.

Article 11

Border measures

1.   Without prejudice to international commitments in relation to the free movement of people, States Parties shall strengthen, to the extent possible, such border controls as may be necessary to prevent and detect the smuggling of migrants.

2.   Each State Party shall adopt legislative or other appropriate measures to prevent, to the extent possible, means of transport operated by commercial carriers from being used in the commission of the offence established in accordance with article 6, paragraph 1 (a), of this Protocol.

3.   Where appropriate, and without prejudice to applicable international conventions, such measures shall include establishing the obligation of commercial carriers, including any transportation company or the owner or operator of any means of transport, to ascertain that all passengers are in possession of the travel documents required for entry into the receiving State.

4.   Each State Party shall take the necessary measures, in accordance with its domestic law, to provide for sanctions in cases of violation of the obligation set forth in paragraph 3 of this article.

5.   Each State Party shall consider taking measures that permit, in accordance with its domestic law, the denial of entry or revocation of visas of persons implicated in the commission of offences established in accordance with this Protocol.

6.   Without prejudice to article 27 of the Convention, States Parties shall consider strengthening cooperation among border control agencies by, inter alia, establishing and maintaining direct channels of communication.

Article 12

Security and control of documents

Each State Party shall take such measures as may be necessary, within available means:

(a)

to ensure that travel or identity documents issued by it are of such quality that they cannot easily be misused and cannot readily be falsified or unlawfully altered, replicated or issued; and

(b)

to ensure the integrity and security of travel or identity documents issued by or on behalf of the State Party and to prevent their unlawful creation, issuance and use.

Article 13

Legitimacy and validity of documents

At the request of another State Party, a State Party shall, in accordance with its domestic law, verify within a reasonable time the legitimacy and validity of travel or identity documents issued or purported to have been issued in its name and suspected of being used for purposes of conduct set forth in article 6 of this Protocol.

Article 14

Training and technical cooperation

1.   States Parties shall provide or strengthen specialised training for immigration and other relevant officials in preventing the conduct set forth in article 6 of this Protocol and in the humane treatment of migrants who have been the object of such conduct, while respecting their rights as set forth in this Protocol.

2.   States Parties shall cooperate with each other and with competent international organisations, non-governmental organisations, other relevant organisations and other elements of civil society as appropriate to ensure that there is adequate personnel training in their territories to prevent, combat and eradicate the conduct set forth in article 6 of this Protocol and to protect the rights of migrants who have been the object of such conduct. Such training shall include:

(a)

improving the security and quality of travel documents;

(b)

recognizing and detecting fraudulent travel or identity documents;

(c)

Gathering criminal intelligence, relating in particular to the identification of organised criminal groups known to be or suspected of being engaged in conduct set forth in article 6 of this Protocol, the methods used to transport smuggled migrants, the misuse of travel or identity documents for purposes of conduct set forth in article 6 and the means of concealment used in the smuggling of migrants;

(d)

improving procedures for detecting smuggled persons at conventional and non-conventional points of entry and exit; and

(e)

the humane treatment of migrants and the protection of their rights as set forth in this Protocol.

3.   States Parties with relevant expertise shall consider providing technical assistance to States that are frequently countries of origin or transit for persons who have been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol. States Parties shall make every effort to provide the necessary resources, such as vehicles, computer systems and document readers, to combat the conduct set forth in article 6.

Article 15

Other prevention measures

1.   Each State Party shall take measures to ensure that it provides or strengthens information programmes to increase public awareness of the fact that the conduct set forth in article 6 of this Protocol is a criminal activity frequently perpetrated by organised criminal groups for profit and that it poses serious risks to the migrants concerned.

2.   In accordance with article 31 of the Convention, States Parties shall cooperate in the field of public information for the purpose of preventing potential migrants from falling victim to organised criminal groups.

3.   Each State Party shall promote or strengthen, as appropriate, development programmes and cooperation at the national, regional and international levels, taking into account the socio-economic realities of migration and paying special attention to economically and socially depressed areas, in order to combat the root socio-economic causes of the smuggling of migrants, such as poverty and underdevelopment.

Article 16

Protection and assistance measures

1.   In implementing this Protocol, each State Party shall take, consistent with its obligations under international law, all appropriate measures, including legislation if necessary, to preserve and protect the rights of persons who have been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol as accorded under applicable international law, in particular the right to life and the right not to be subjected to torture or other cruel, inhuman or degrading treatment or punishment.

2.   Each State Party shall take appropriate measures to afford migrants appropriate protection against violence that may be inflicted upon them, whether by individuals or groups, by reason of being the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol.

3.   Each State Party shall afford appropriate assistance to migrants whose lives or safety are endangered by reason of being the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol.

4.   In applying the provisions of this article, States Parties shall take into account the special needs of women and children.

5.   In the case of the detention of a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol, each State Party shall comply with its obligations under the Vienna Convention on Consular Relations, (1) where applicable, including that of informing the person concerned without delay about the provisions concerning notification to and communication with consular officers.

Article 17

Agreements and arrangements

States Parties shall consider the conclusion of bilateral or regional agreements or operational arrangements or understandings aimed at:

(a)

establishing the most appropriate and effective measures to prevent and combat the conduct set forth in article 6 of this Protocol; or

(b)

enhancing the provisions of this Protocol among themselves.

Article 18

Return of smuggled migrants

1.   Each State Party agrees to facilitate and accept, without undue or unreasonable delay, the return of a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol and who is its national or who has the right of permanent residence in its territory at the time of return.

2.   Each State Party shall consider the possibility of facilitating and accepting the return of a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol and who had the right of permanent residence in its territory at the time of entry into the receiving State in accordance with its domestic law.

3.   At the request of the receiving State Party, a requested State Party shall, without undue or unreasonable delay, verify whether a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol is its national or has the right of permanent residence in its territory.

4.   In order to facilitate the return of a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol and is without proper documentation, the State Party of which that person is a national or in which he or she has the right of permanent residence shall agree to issue, at the request of the receiving State Party, such travel documents or other authorisation as may be necessary to enable the person to travel to and re-enter its territory.

5.   Each State Party involved with the return of a person who has been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol shall take all appropriate measures to carry out the return in an orderly manner and with due regard for the safety and dignity of the person.

6.   States Parties may cooperate with relevant international organisations in the implementation of this article.

7.   This article shall be without prejudice to any right afforded to persons who have been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol by any domestic law of the receiving State Party.

8.   This article shall not affect the obligations entered into under any other applicable treaty, bilateral or multilateral, or any other applicable operational agreement or arrangement that governs, in whole or in part, the return of persons who have been the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol.

IV.   FINAL PROVISIONS

Article 19

Saving clause

1.   Nothing in this Protocol shall affect the other rights, obligations and responsibilities of States and individuals under international law, including international humanitarian law and international human rights law and, in particular, where applicable, the 1951 Convention and the 1967 Protocol relating to the Status of Refugees and the principle of non-refoulement as contained therein.

2.   The measures set forth in this Protocol shall be interpreted and applied in a way that is not discriminatory to persons on the ground that they are the object of conduct set forth in article 6 of this Protocol. The interpretation and application of those measures shall be consistent with internationally recognised principles of non-discrimination.

Article 20

Settlement of disputes

1.   States Parties shall endeavour to settle disputes concerning the interpretation or application of this Protocol through negotiation.

2.   Any dispute between two or more States Parties concerning the interpretation or application of this Protocol that cannot be settled through negotiation within a reasonable time shall, at the request of one of those States Parties, be submitted to arbitration. If, six months after the date of the request for arbitration, those States Parties are unable to agree on the organisation of the arbitration, any one of those States Parties may refer the dispute to the International Court of Justice by request in accordance with the Statute of the Court.

3.   Each State Party may, at the time of signature, ratification, acceptance or approval of or accession to this Protocol, declare that it does not consider itself bound by paragraph 2 of this article. The other States Parties shall not be bound by paragraph 2 of this article with respect to any State Party that has made such a reservation.

4.   Any State Party that has made a reservation in accordance with paragraph 3 of this article may at any time withdraw that reservation by notification to the Secretary-General of the United Nations.

Article 21

Signature, ratification, acceptance, approval and accession

1.   This Protocol shall be open to all States for signature from 12 to 15 December 2000 in Palermo, Italy, and thereafter at United Nations Headquarters in New York until 12 December 2002.

2.   This Protocol shall also be open for signature by regional economic integration organisations provided that at least one member State of such organisation has signed this Protocol in accordance with paragraph 1 of this article.

3.   This Protocol is subject to ratification, acceptance or approval. Instruments of ratification, acceptance or approval shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations. A regional economic integration organisation may deposit its instrument of ratification, acceptance or approval if at least one of its Member States has done likewise. In that instrument of ratification, acceptance or approval, such organisation shall declare the extent of its competence with respect to the matters governed by this Protocol. Such organisation shall also inform the depositary of any relevant modification in the extent of its competence.

4.   This Protocol is open for accession by any State or any regional economic integration organisation of which at least one Member State is a Party to this Protocol. Instruments of accession shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations. At the time of its accession, a regional economic integration organisation shall declare the extent of its competence with respect to matters governed by this Protocol. Such organisation shall also inform the depositary of any relevant modification in the extent of its competence.

Article 22

Entry into force

1.   This Protocol shall enter into force on the 90th day after the date of deposit of the 40th instrument of ratification, acceptance, approval or accession, except that it shall not enter into force before the entry into force of the Convention. For the purpose of this paragraph, any instrument deposited by a regional economic integration organisation shall not be counted as additional to those deposited by member States of such organisation.

2.   For each State or regional economic integration organisation ratifying, accepting, approving or acceding to this Protocol after the deposit of the 40th instrument of such action, this Protocol shall enter into force on the 30th day after the date of deposit by such State or organisation of the relevant instrument or on the date this Protocol enters into force pursuant to paragraph 1 of this article, whichever is the later.

Article 23

Amendment

1.   After the expiry of five years from the entry into force of this Protocol, a State Party to the Protocol may propose an amendment and file it with the Secretary-General of the United Nations, who shall thereupon communicate the proposed amendment to the States Parties and to the Conference of the Parties to the Convention for the purpose of considering and deciding on the proposal. The States Parties to this Protocol meeting at the Conference of the Parties shall make every effort to achieve consensus on each amendment. If all efforts at consensus have been exhausted and no agreement has been reached, the amendment shall, as a last resort, require for its adoption a two-thirds majority vote of the States Parties to this Protocol present and voting at the meeting of the Conference of the Parties.

2.   Regional economic integration organisations, in matters within their competence, shall exercise their right to vote under this article with a number of votes equal to the number of their Member States that are Parties to this Protocol. Such organisations shall not exercise their right to vote if their member States exercise theirs and vice versa.

3.   An amendment adopted in accordance with paragraph 1 of this article is subject to ratification, acceptance or approval by States Parties.

4.   An amendment adopted in accordance with paragraph 1 of this article shall enter into force in respect of a State Party 90 days after the date of the deposit with the Secretary-General of the United Nations of an instrument of ratification, acceptance or approval of such amendment.

5.   When an amendment enters into force, it shall be binding on those States Parties which have expressed their consent to be bound by it. Other States Parties shall still be bound by the provisions of this Protocol and any earlier amendments that they have ratified, accepted or approved.

Article 24

Denunciation

1.   A State Party may denounce this Protocol by written notification to the Secretary-General of the United Nations. Such denunciation shall become effective one year after the date of receipt of the notification by the Secretary-General.

2.   A regional economic integration organisation shall cease to be a Party to this Protocol when all of its member States have denounced it.

Article 25

Depositary and languages

1.   The Secretary-General of the United Nations is designated depositary of this Protocol.

2.   The original of this Protocol, of which the Arabic, Chinese, English, French, Russian and Spanish texts are equally authentic, shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations.

IN WITNESS WHEREOF, the undersigned plenipotentiaries, being duly authorised thereto by their respective Governments, have signed this Protocol.


(1)  Ibid., vol. 596, Nos 8638 to 8640.


II PRIEDAS

Deklaracija dėl Europos bendrijos kompetencijos protokolu dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančiu JungtiniųTautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, reglamentuojamais klausimais

Protokolo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad regioninės ekonominės integracijos organizacijos prisijungimo dokumente pateikiama deklaracija, kurioje nurodomi Protokolu reglamentuojami klausimai, dėl kurių valstybės narės, kurios yra Protokolo šalys, kompetenciją perdavė organizacijai.

Atsižvelgiant į Europos bendrijai perduotą kompetenciją, Protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, ir laikantis toje Sutartyje nustatytų sąlygų, ypač 299 straipsnio bei prie Sutarties pridėtų protokolų.

Ši deklaracija nedaro įtakos Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijai pagal Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą ir pagal Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties.

Ši deklaracija taip pat neturi įtakos Danijos pozicijai pagal Protokolą dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties.

Pagal 299 straipsnį ši deklaracija taip pat netaikoma toms valstybių narių teritorijoms, kuriose netaikoma pirmiau nurodyta Sutartis; ji taip pat neturi įtakos tokiems teisės aktams ar pozicijoms, kokius tos valstybės narės, taikydamos Protokolą, gali priimti tų teritorijų vardu ir dėl jų interesų. Pagal pirmiau nurodytą nuostatą šioje deklaracijoje nurodoma kompetencija Protokolu reglamentuojamais klausimais, kurią pagal Sutartis valstybės narės perdavė Bendrijai. Bendrijos tokios kompetencijos apimties ir jos įgyvendinimo pobūdis nuolat keičiasi Bendrijai toliau priimant atitinkamas taisykles bei reglamentus, ir prireikus Bendrija, pagal Protokolo 21 straipsnio 3 dalį, šią deklaraciją papildys arba iš dalies pakeis.

Bendrija pabrėžia turinti kompetenciją tokiose srityse: valstybių narių išorinių sienų perėjimas, asmenų prie tokių sienų tikrinimą reglamentuojantys standartai bei procedūros ir vizų ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui taisyklės. Bendrijos kompetencijai taip pat priklauso: imigracijos politikos priemonės, susijusios su atvykimo ir apsigyvenimo sąlygomis, taip pat priemonės, skirtos kovoti su nelegalia imigracija ir nelegaliu gyvenimu, įskaitant nelegalių gyventojų repatriaciją. Be to, ji gali imtis priemonių, kad užtikrintų valstybių narių administracijų atitinkamų departamentų, taip pat tų departamentų ir Komisijos bendradarbiavimą pirmiau nurodytose srityse. Šiose srityse Bendrija yra priėmusi taisykles bei reglamentus, todėl, tokiu atveju, išorės įsipareigojimus trečiosioms valstybėms ar kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms prisiima tik Bendrija.

Be to, Bendrijos politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje papildo valstybių narių vykdomos politikos kryptis ir apima nuostatas, skirtas neteisėto migrantų įvežimo prevencijai bei kovai su juo.


22.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/44


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. liepos 24 d.

dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos bendrijos vardu, susijęs su tomis Protokolo nuostatomis, kurios patenka į Europos bendrijos steigimo sutarties 179 ir 181a straipsnių taikymo sritį

(2006/618/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 179 ir 181a straipsnius kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Komisija, pritarus Tarybai, Bendrijos vardu vedė derybas dėl Bendrijos kompetencijai priklausančių Protokolo aspektų.

(2)

Taryba nurodė Komisijai vesti derybas dėl Bendrijos prisijungimo prie pirmiau nurodyto tarptautinio susitarimo.

(3)

Derybos buvo sėkmingai užbaigtos ir 2000 m. gruodžio 12 d. Bendrija atitinkamą dokumentą pasirašė pagal 2000 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimą 2001/87/EB (2).

(4)

Keletas valstybių narių yra Protokolo šalys, o kitose vyksta ratifikavimo procesas.

(5)

Konvencijos sudarymas Bendrijos vardu buvo patvirtintas 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimu 2004/579/EB (3), o tai pagal Konvencijos 37 straipsnio 2 dalį yra Bendrijos tapimo Protokolo šalimi sąlyga.

(6)

Buvo įvykdytos kitos sąlygos, leidžiančios Bendrijai deponuoti patvirtinimo dokumentą, numatytą Konvencijos 36 straipsnio 3 dalyje ir Protokolo 16 straipsnio 3 dalyje.

(7)

Tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties 179 ir 181a straipsnių taikymo sritį, Protokolo sudarymas turėtų būti patvirtintas Bendrijos vardu.

(8)

Tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties III dalies IV antraštinės dalies taikymo sritį, Protokolo sudarymas Bendrijos vardu turėtų būti patvirtintas atskiru Tarybos sprendimu (4).

(9)

Deponuodama patvirtinimo dokumentą, Bendrija pagal Protokolo dėl prekybos žmonėmis 16 straipsnio 3 dalį taip pat turėtų deponuoti deklaraciją dėl savo kompetencijos Protokolu reglamentuojamais klausimais,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos vardu patvirtinamas Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kaip pateikta I priede.

Bendrijos oficialaus patvirtinimo dokumente pateikiama ir kompetencijos deklaracija pagal Protokolo 16 straipsnio 3 dalį, kaip pateikta II priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties 179 ir 181a straipsnių taikymo sritį.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą deponuoti oficialaus patvirtinimo dokumentą, kad Protokolas taptų privalomas Bendrijai.

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. RAJAMÄKI


(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 30, 2001 2 1, p. 44.

(3)  OL L 261, 2004 8 6, p. 11.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 51 p.


I PRIEDAS

PROTOCOL

to Prevent, Suppress and Punish Trafficking in Persons, Especially Women and Children, supplementing the United Nations Convention against Transnational Organised Crime

PREAMBLE

THE STATES PARTIES TO THIS PROTOCOL,

DECLARING that effective action to prevent and combat trafficking in persons, especially women and children, requires a comprehensive international approach in the countries of origin, transit and destination that includes measures to prevent such trafficking, to punish the traffickers and to protect the victims of such trafficking, including by protecting their internationally recognised human rights,

TAKING INTO ACCOUNT the fact that, despite the existence of a variety of international instruments containing rules and practical measures to combat the exploitation of persons, especially women and children, there is no universal instrument that addresses all aspects of trafficking in persons,

CONCERNED that, in the absence of such an instrument, persons who are vulnerable to trafficking will not be sufficiently protected,

RECALLING General Assembly resolution 53/111 of 9 December 1998, in which the Assembly decided to establish an open-ended intergovernmental ad hoc committee for the purpose of elaborating a comprehensive international convention against transnational organised crime and of discussing the elaboration of, inter alia, an international instrument addressing trafficking in women and children,

CONVINCED that supplementing the United Nations Convention against Transnational Organised Crime with an international instrument for the prevention, suppression and punishment of trafficking in persons, especially women and children, will be useful in preventing and combating that crime,

HAVE AGREED AS FOLLOWS:

I.   GENERAL PROVISIONS

Article 1

Relation with the United Nations Convention against Transnational Organised Crime

1.   This Protocol supplements the United Nations Convention against Transnational Organised Crime. It shall be interpreted together with the Convention.

2.   The provisions of the Convention shall apply, mutatis mutandis, to this Protocol unless otherwise provided herein.

3.   The offences established in accordance with article 5 of this Protocol shall be regarded as offences established in accordance with the Convention.

Article 2

Statement of purpose

The purposes of this Protocol are:

(a)

to prevent and combat trafficking in persons, paying particular attention to women and children;

(b)

to protect and assist the victims of such trafficking, with full respect for their human rights; and

(c)

to promote cooperation among States Parties in order to meet those objectives.

Article 3

Use of terms

For the purposes of this Protocol:

(a)

‘trafficking in persons’ shall mean the recruitment, transportation, transfer, harbouring or receipt of persons, by means of the threat or use of force or other forms of coercion, of abduction, of fraud, of deception, of the abuse of power or of a position of vulnerability or of the giving or receiving of payments or benefits to achieve the consent of a person having control over another person, for the purpose of exploitation. Exploitation shall include, at a minimum, the exploitation of the prostitution of others or other forms of sexual exploitation, forced labour or services, slavery or practices similar to slavery, servitude or the removal of organs;

(b)

the consent of a victim of trafficking in persons to the intended exploitation set forth in subparagraph (a) of this article shall be irrelevant where any of the means set forth in subparagraph (a) have been used;

(c)

the recruitment, transportation, transfer, harbouring or receipt of a child for the purpose of exploitation shall be considered ‘trafficking in persons’ even if this does not involve any of the means set forth in subparagraph (a) of this article;

(d)

‘child’ shall mean any person under 18 years of age.

Article 4

Scope of application

This Protocol shall apply, except as otherwise stated herein, to the prevention, investigation and prosecution of the offences established in accordance with article 5 of this Protocol, where those offences are transnational in nature and involve an organised criminal group, as well as to the protection of victims of such offences.

Article 5

Criminalisation

1.   Each State Party shall adopt such legislative and other measures as may be necessary to establish as criminal offences the conduct set forth in article 3 of this Protocol, when committed intentionally.

2.   Each State Party shall also adopt such legislative and other measures as may be necessary to establish as criminal offences:

(a)

subject to the basic concepts of its legal system, attempting to commit an offence established in accordance with paragraph 1 of this article;

(b)

participating as an accomplice in an offence established in accordance with paragraph 1 of this article; and

(c)

organising or directing other persons to commit an offence established in accordance with paragraph 1 of this article.

II.   PROTECTION OF VICTIMS OF TRAFFICKING IN PERSONS

Article 6

Assistance to and protection of victims of trafficking in persons

1.   In appropriate cases and to the extent possible under its domestic law, each State Party shall protect the privacy and identity of victims of trafficking in persons, including, inter alia, by making legal proceedings relating to such trafficking confidential.

2.   Each State Party shall ensure that its domestic legal or administrative system contains measures that provide to victims of trafficking in persons, in appropriate cases:

(a)

information on relevant court and administrative proceedings;

(b)

assistance to enable their views and concerns to be presented and considered at appropriate stages of criminal proceedings against offenders, in a manner not prejudicial to the rights of the defence.

3.   Each State Party shall consider implementing measures to provide for the physical, psychological and social recovery of victims of trafficking in persons, including, in appropriate cases, in cooperation with non-governmental organisations, other relevant organisations and other elements of civil society, and, in particular, the provision of:

(a)

appropriate housing;

(b)

counselling and information, in particular as regards their legal rights, in a language that the victims of trafficking in persons can understand;

(c)

medical, psychological and material assistance; and

(d)

employment, educational and training opportunities.

4.   Each State Party shall take into account, in applying the provisions of this article, the age, gender and special needs of victims of trafficking in persons, in particular the special needs of children, including appropriate housing, education and care.

5.   Each State Party shall endeavour to provide for the physical safety of victims of trafficking in persons while they are within its territory.

6.   Each State Party shall ensure that its domestic legal system contains measures that offer victims of trafficking in persons the possibility of obtaining compensation for damage suffered.

Article 7

Status of victims of trafficking in persons in receiving States

1.   In addition to taking measures pursuant to article 6 of this Protocol, each State Party shall consider adopting legislative or other appropriate measures that permit victims of trafficking in persons to remain in its territory, temporarily or permanently, in appropriate cases.

2.   In implementing the provision contained in paragraph 1 of this article, each State Party shall give appropriate consideration to humanitarian and compassionate factors.

Article 8

Repatriation of victims of trafficking in persons

1.   The State Party of which a victim of trafficking in persons is a national or in which the person had the right of permanent residence at the time of entry into the territory of the receiving State Party shall facilitate and accept, with due regard for the safety of that person, the return of that person without undue or unreasonable delay.

2.   When a State Party returns a victim of trafficking in persons to a State Party of which that person is a national or in which he or she had, at the time of entry into the territory of the receiving State Party, the right of permanent residence, such return shall be with due regard for the safety of that person and for the status of any legal proceedings related to the fact that the person is a victim of trafficking and shall preferably be voluntary.

3.   At the request of a receiving State Party, a requested State Party shall, without undue or unreasonable delay, verify whether a person who is a victim of trafficking in persons is its national or had the right of permanent residence in its territory at the time of entry into the territory of the receiving State Party.

4.   In order to facilitate the return of a victim of trafficking in persons who is without proper documentation, the State Party of which that person is a national or in which he or she had the right of permanent residence at the time of entry into the territory of the receiving State Party shall agree to issue, at the request of the receiving State Party, such travel documents or other authorisation as may be necessary to enable the person to travel to and re-enter its territory.

5.   This article shall be without prejudice to any right afforded to victims of trafficking in persons by any domestic law of the receiving State Party.

6.   This article shall be without prejudice to any applicable bilateral or multilateral agreement or arrangement that governs, in whole or in part, the return of victims of trafficking in persons.

III.   PREVENTION, COOPERATION AND OTHER MEASURES

Article 9

Prevention of trafficking in persons

1.   States Parties shall establish comprehensive policies, programmes and other measures:

(a)

to prevent and combat trafficking in persons; and

(b)

to protect victims of trafficking in persons, especially women and children, from revictimisation.

2.   States Parties shall endeavour to undertake measures such as research, information and mass media campaigns and social and economic initiatives to prevent and combat trafficking in persons.

3.   Policies, programmes and other measures established in accordance with this article shall, as appropriate, include cooperation with non-governmental organisations, other relevant organisations and other elements of civil society.

4.   States Parties shall take or strengthen measures, including through bilateral or multilateral cooperation, to alleviate the factors that make persons, especially women and children, vulnerable to trafficking, such as poverty, underdevelopment and lack of equal opportunity.

5.   States Parties shall adopt or strengthen legislative or other measures, such as educational, social or cultural measures, including through bilateral and multilateral cooperation, to discourage the demand that fosters all forms of exploitation of persons, especially women and children, that leads to trafficking.

Article 10

Information exchange and training

1.   Law enforcement, immigration or other relevant authorities of States Parties shall, as appropriate, cooperate with one another by exchanging information, in accordance with their domestic law, to enable them to determine:

(a)

whether individuals crossing or attempting to cross an international border with travel documents belonging to other persons or without travel documents are perpetrators or victims of trafficking in persons;

(b)

the types of travel document that individuals have used or attempted to use to cross an international border for the purpose of trafficking in persons; and

(c)

the means and methods used by organised criminal groups for the purpose of trafficking in persons, including the recruitment and transportation of victims, routes and links between and among individuals and groups engaged in such trafficking, and possible measures for detecting them.

2.   States Parties shall provide or strengthen training for law enforcement, immigration and other relevant officials in the prevention of trafficking in persons. The training should focus on methods used in preventing such trafficking, prosecuting the traffickers and protecting the rights of the victims, including protecting the victims from the traffickers. The training should also take into account the need to consider human rights and child- and gender-sensitive issues and it should encourage cooperation with non-governmental organisations, other relevant organisations and other elements of civil society.

3.   A State Party that receives information shall comply with any request by the State Party that transmitted the information that places restrictions on its use.

Article 11

Border measures

1.   Without prejudice to international commitments in relation to the free movement of people, States Parties shall strengthen, to the extent possible, such border controls as may be necessary to prevent and detect trafficking in persons.

2.   Each State Party shall adopt legislative or other appropriate measures to prevent, to the extent possible, means of transport operated by commercial carriers from being used in the commission of offences established in accordance with article 5 of this Protocol.

3.   Where appropriate, and without prejudice to applicable international conventions, such measures shall include establishing the obligation of commercial carriers, including any transportation company or the owner or operator of any means of transport, to ascertain that all passengers are in possession of the travel documents required for entry into the receiving State.

4.   Each State Party shall take the necessary measures, in accordance with its domestic law, to provide for sanctions in cases of violation of the obligation set forth in paragraph 3 of this article.

5.   Each State Party shall consider taking measures that permit, in accordance with its domestic law, the denial of entry or revocation of visas of persons implicated in the commission of offences established in accordance with this Protocol.

6.   Without prejudice to article 27 of the Convention, States Parties shall consider strengthening cooperation among border control agencies by, inter alia, establishing and maintaining direct channels of communication.

Article 12

Security and control of documents

Each State Party shall take such measures as may be necessary, within available means:

(a)

to ensure that travel or identity documents issued by it are of such quality that they cannot easily be misused and cannot readily be falsified or unlawfully altered, replicated or issued; and

(b)

to ensure the integrity and security of travel or identity documents issued by or on behalf of the State Party and to prevent their unlawful creation, issuance and use.

Article 13

Legitimacy and validity of documents

At the request of another State Party, a State Party shall, in accordance with its domestic law, verify within a reasonable time the legitimacy and validity of travel or identity documents issued or purported to have been issued in its name and suspected of being used for trafficking in persons.

IV.   FINAL PROVISIONS

Article 14

Saving clause

1.   Nothing in this Protocol shall affect the rights, obligations and responsibilities of States and individuals under international law, including international humanitarian law and international human rights law and, in particular, where applicable, the 1951 Convention (1) and the 1967 Protocol (2) relating to the Status of Refugees and the principle of non-refoulement as contained therein.

2.   The measures set forth in this Protocol shall be interpreted and applied in a way that is not discriminatory to persons on the ground that they are victims of trafficking in persons. The interpretation and application of those measures shall be consistent with internationally recognised principles of non-discrimination.

Article 15

Settlement of disputes

1.   States Parties shall endeavour to settle disputes concerning the interpretation or application of this Protocol through negotiation.

2.   Any dispute between two or more States Parties concerning the interpretation or application of this Protocol that cannot be settled through negotiation within a reasonable time shall, at the request of one of those States Parties, be submitted to arbitration. If, six months after the date of the request for arbitration, those States Parties are unable to agree on the organisation of the arbitration, any one of those States Parties may refer the dispute to the International Court of Justice by request in accordance with the Statute of the Court.

3.   Each State Party may, at the time of signature, ratification, acceptance or approval of or accession to this Protocol, declare that it does not consider itself bound by paragraph 2 of this article. The other States Parties shall not be bound by paragraph 2 of this article with respect to any State Party that has made such a reservation.

4.   Any State Party that has made a reservation in accordance with paragraph 3 of this article may at any time withdraw that reservation by notification to the Secretary-General of the United Nations.

Article 16

Signature, ratification, acceptance, approval and accession

1.   This Protocol shall be open to all States for signature from 12 to 15 December 2000 in Palermo, Italy, and thereafter at United Nations Headquarters in New York until 12 December 2002.

2.   This Protocol shall also be open for signature by regional economic integration organisations provided that at least one member State of such organisation has signed this Protocol in accordance with paragraph 1 of this article.

3.   This Protocol is subject to ratification, acceptance or approval. Instruments of ratification, acceptance or approval shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations. A regional economic integration organisation may deposit its instrument of ratification, acceptance or approval if at least one of its member States has done likewise. In that instrument of ratification, acceptance or approval, such organisation shall declare the extent of its competence with respect to the matters governed by this Protocol. Such organisation shall also inform the depositary of any relevant modification in the extent of its competence.

4.   This Protocol is open for accession by any State or any regional economic integration organisation of which at least one Member State is a Party to this Protocol. Instruments of accession shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations. At the time of its accession, a regional economic integration organisation shall declare the extent of its competence with respect to matters governed by this Protocol. Such organisation shall also inform the depositary of any relevant modification in the extent of its competence.

Article 17

Entry into force

1.   This Protocol shall enter into force on the 90th day after the date of deposit of the 40th instrument of ratification, acceptance, approval or accession, except that it shall not enter into force before the entry into force of the Convention. For the purpose of this paragraph, any instrument deposited by a regional economic integration organisation shall not be counted as additional to those deposited by Member States of such organisation.

2.   For each State or regional economic integration organisation ratifying, accepting, approving or acceding to this Protocol after the deposit of the 40th instrument of such action, this Protocol shall enter into force on the 30th day after the date of deposit by such State or organisation of the relevant instrument or on the date this Protocol enters into force pursuant to paragraph 1 of this article, whichever is the later.

Article 18

Amendment

1.   After the expiry of five years from the entry into force of this Protocol, a State Party to the Protocol may propose an amendment and file it with the Secretary-General of the United Nations, who shall thereupon communicate the proposed amendment to the States Parties and to the Conference of the Parties to the Convention for the purpose of considering and deciding on the proposal. The States Parties to this Protocol meeting at the Conference of the Parties shall make every effort to achieve consensus on each amendment. If all efforts at consensus have been exhausted and no agreement has been reached, the amendment shall, as a last resort, require for its adoption a two-thirds majority vote of the States Parties to this Protocol present and voting at the meeting of the Conference of the Parties.

2.   Regional economic integration organisations, in matters within their competence, shall exercise their right to vote under this article with a number of votes equal to the number of their Member States that are Parties to this Protocol. Such organisations shall not exercise their right to vote if their Member States exercise theirs and vice versa.

3.   An amendment adopted in accordance with paragraph 1 of this article is subject to ratification, acceptance or approval by States Parties.

4.   An amendment adopted in accordance with paragraph 1 of this article shall enter into force in respect of a State Party 90 days after the date of the deposit with the Secretary-General of the United Nations of an instrument of ratification, acceptance or approval of such amendment.

5.   When an amendment enters into force, it shall be binding on those States Parties which have expressed their consent to be bound by it. Other States Parties shall still be bound by the provisions of this Protocol and any earlier amendments that they have ratified, accepted or approved.

Article 19

Denunciation

1.   A State Party may denounce this Protocol by written notification to the Secretary-General of the United Nations. Such denunciation shall become effective one year after the date of receipt of the notification by the Secretary-General.

2.   A regional economic integration organisation shall cease to be a Party to this Protocol when all of its Member States have denounced it.

Article 20

Depositary and languages

1.   The Secretary-General of the United Nations is designated depositary of this Protocol.

2.   The original of this Protocol, of which the Arabic, Chinese, English, French, Russian and Spanish texts are equally authentic, shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations.

IN WITNESS WHEREOF, the undersigned plenipotentiaries, being duly authorised thereto by their respective Governments, have signed this Protocol.


(1)  United Nations, Treaty Series, vol. 189, No 2545.

(2)  Ibid., vol. 606, No 8791.


II PRIEDAS

Deklaracija dėl Europos bendrijos kompetencijos protokolu dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančiu Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, reglamentuojamais klausimais

Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad regioninės ekonominės integracijos organizacijos ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumente pateikiama deklaracija, kurioje nurodomi Protokolu reglamentuojami klausimai, dėl kurių valstybės narės, kurios yra Protokolo šalys, kompetenciją perdavė organizacijai.

Atsižvelgiant į Europos bendrijai perduotą kompetenciją, Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, ir laikantis toje Sutartyje nustatytų sąlygų, ypač 299 straipsnio bei prie Sutarties pridėtų protokolų.

Ši deklaracija nedaro įtakos Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijai pagal Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą ir pagal Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties.

Ši deklaracija taip pat neturi įtakos Danijos pozicijai pagal Protokolą dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties.

Pagal 299 straipsnį ši deklaracija taip pat netaikoma toms valstybių narių teritorijoms, kuriose netaikoma pirmiau nurodyta Sutartis; ji taip pat neturi įtakos tokiems teisės aktams ar pozicijoms, kokius tos valstybės narės, taikydamos Protokolą, gali priimti tų teritorijų vardu ir dėl jų interesų. Pagal pirmiau nurodytą nuostatą šioje deklaracijoje nurodoma kompetencija Protokolu reglamentuojamais klausimais, kurią pagal Sutartis valstybės narės perdavė Bendrijai. Bendrijos tokios kompetencijos apimties ir jos įgyvendinimo pobūdis nuolat keičiasi Bendrijai toliau priimant atitinkamas taisykles bei reglamentus, ir prireikus Bendrija, pagal Protokolo 16 straipsnio 3 dalį, šią deklaraciją papildys arba iš dalies pakeis.

Bendrija pabrėžia turinti kompetenciją tokiose srityse: valstybių narių išorinių sienų perėjimas, asmenų prie tokių sienų tikrinimą reglamentuojantys standartai bei procedūros ir vizų ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui taisyklės.

Bendrijos kompetencijai taip pat priklauso: imigracijos politikos priemonės, susijusios su atvykimo ir apsigyvenimo sąlygomis, taip pat priemonės, skirtos kovoti su nelegalia imigracija ir nelegaliu gyvenimu, įskaitant nelegalių gyventojų repatriaciją. Be to, ji gali imtis priemonių, kad užtikrintų valstybių narių administracijų atitinkamų departamentų, taip pat tų departamentų ir Komisijos bendradarbiavimą pirmiau nurodytose srityse. Šiose srityse Bendrija yra priėmusi taisykles bei reglamentus, todėl, tokiu atveju, išorės įsipareigojimus trečiosioms valstybėms ar kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms prisiima tik Bendrija.

Be to, Bendrijos politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje papildo valstybių narių vykdomos politikos kryptis ir apima nuostatas, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai bei kovai su ja.


22.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/51


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. liepos 24 d.

dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos bendrijos vardu, susijęs su tomis Protokolo nuostatomis, kurios patenka į Europos bendrijos steigimo sutarties III dalies IV antraštinės dalies taikymo sritį

(2006/619/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 punktą, 63 straipsnio 3 punktą ir 66 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Komisija, pritarus Tarybai, Bendrijos vardu vedė derybas dėl Bendrijos kompetencijai priklausančių Protokolo aspektų.

(2)

Taryba nurodė Komisijai vesti derybas dėl Bendrijos prisijungimo prie pirmiau nurodyto tarptautinio susitarimo.

(3)

Derybos buvo sėkmingai užbaigtos ir 2000 m. gruodžio 12 d. Bendrija atitinkamą dokumentą pasirašė pagal 2000 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimą 2001/87/EB (2).

(4)

Keletas valstybių narių yra Protokolo šalys, o kitose vyksta ratifikavimo procesas.

(5)

Šis sprendimas neturi įtakos Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijai pagal Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą ir pagal Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, todėl šis sprendimas nėra privalomas Jungtinei Karalystei ir Airijai tiek, kiek jis yra susijęs su Bendrijos išorės įgaliojimų vykdymu tokiose srityse, kuriose Bendrijos vidaus teisės aktai nėra privalomi Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai.

(6)

Šis sprendimas neturi įtakos Danijos pozicijai pagal Protokolą dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, todėl Danija nedalyvauja jį priimant ir jis jai nėra privalomas.

(7)

Konvencijos sudarymas Bendrijos vardu buvo patvirtintas 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimu 2004/579/EB (3), o tai pagal Konvencijos 37 straipsnio 2 dalį yra Bendrijos tapimo Protokolo šalimi sąlyga.

(8)

Buvo įvykdytos kitos sąlygos, leidžiančios Bendrijai deponuoti patvirtinimo dokumentą, numatytą Konvencijos 36 straipsnio 3 dalyje ir Protokolo 16 straipsnio 3 dalyje.

(9)

Tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties III dalies IV antraštinės dalies taikymo sritį, Protokolo sudarymas turėtų būti patvirtintas Bendrijos vardu.

(10)

Tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties 179 ir 181a straipsnių taikymo sritį, Protokolo sudarymas Bendrijos vardu turėtų būti patvirtintas atskiru Tarybos sprendimu (4).

(11)

Deponuodama patvirtinimo dokumentą, Bendrija pagal Protokolo dėl prekybos žmonėmis 16 straipsnio 3 dalį taip pat turėtų deponuoti deklaraciją dėl savo kompetencijos Protokolu reglamentuojamais klausimais,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos vardu patvirtinamas Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kaip pateikta I priede.

Bendrijos oficialaus patvirtinimo dokumente pateikiama ir kompetencijos deklaracija pagal Protokolo 16 straipsnio 3 dalį, kaip pateikta II priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas tiek, kiek Protokolo nuostatos patenka į Sutarties III dalies IV antraštinės dalies taikymo sritį.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą deponuoti oficialaus patvirtinimo dokumentą, kad Protokolas taptų privalomas Bendrijai.

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. RAJAMÄKI


(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 30, 2001 2 1, p. 44.

(3)  OL L 261, 2004 8 6, p. 11.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 44 p.


I PRIEDAS

PROTOCOL

to Prevent, Suppress and Punish Trafficking in Persons, Especially Women and Children, supplementing the United Nations Convention against Transnational Organised Crime

PREAMBLE

THE STATES PARTIES TO THIS PROTOCOL,

DECLARING that effective action to prevent and combat trafficking in persons, especially women and children, requires a comprehensive international approach in the countries of origin, transit and destination that includes measures to prevent such trafficking, to punish the traffickers and to protect the victims of such trafficking, including by protecting their internationally recognised human rights,

TAKING INTO ACCOUNT the fact that, despite the existence of a variety of international instruments containing rules and practical measures to combat the exploitation of persons, especially women and children, there is no universal instrument that addresses all aspects of trafficking in persons,

CONCERNED that, in the absence of such an instrument, persons who are vulnerable to trafficking will not be sufficiently protected,

RECALLING General Assembly resolution 53/111 of 9 December 1998, in which the Assembly decided to establish an open-ended intergovernmental ad hoc committee for the purpose of elaborating a comprehensive international convention against transnational organised crime and of discussing the elaboration of, inter alia, an international instrument addressing trafficking in women and children,

CONVINCED that supplementing the United Nations Convention against Transnational Organised Crime with an international instrument for the prevention, suppression and punishment of trafficking in persons, especially women and children, will be useful in preventing and combating that crime,

HAVE AGREED AS FOLLOWS:

I.   GENERAL PROVISIONS

Article 1

Relation with the United Nations Convention against Transnational Organised Crime

1.   This Protocol supplements the United Nations Convention against Transnational Organised Crime. It shall be interpreted together with the Convention.

2.   The provisions of the Convention shall apply, mutatis mutandis, to this Protocol unless otherwise provided herein.

3.   The offences established in accordance with article 5 of this Protocol shall be regarded as offences established in accordance with the Convention.

Article 2

Statement of purpose

The purposes of this Protocol are:

(a)

to prevent and combat trafficking in persons, paying particular attention to women and children;

(b)

to protect and assist the victims of such trafficking, with full respect for their human rights; and

(c)

to promote cooperation among States Parties in order to meet those objectives.

Article 3

Use of terms

For the purposes of this Protocol:

(a)

‘trafficking in persons’ shall mean the recruitment, transportation, transfer, harbouring or receipt of persons, by means of the threat or use of force or other forms of coercion, of abduction, of fraud, of deception, of the abuse of power or of a position of vulnerability or of the giving or receiving of payments or benefits to achieve the consent of a person having control over another person, for the purpose of exploitation. Exploitation shall include, at a minimum, the exploitation of the prostitution of others or other forms of sexual exploitation, forced labour or services, slavery or practices similar to slavery, servitude or the removal of organs;

(b)

the consent of a victim of trafficking in persons to the intended exploitation set forth in subparagraph (a) of this article shall be irrelevant where any of the means set forth in subparagraph (a) have been used;

(c)

the recruitment, transportation, transfer, harbouring or receipt of a child for the purpose of exploitation shall be considered ‘trafficking in persons’ even if this does not involve any of the means set forth in subparagraph (a) of this article;

(d)

‘child’ shall mean any person under 18 years of age.

Article 4

Scope of application

This Protocol shall apply, except as otherwise stated herein, to the prevention, investigation and prosecution of the offences established in accordance with article 5 of this Protocol, where those offences are transnational in nature and involve an organised criminal group, as well as to the protection of victims of such offences.

Article 5

Criminalisation

1.   Each State Party shall adopt such legislative and other measures as may be necessary to establish as criminal offences the conduct set forth in article 3 of this Protocol, when committed intentionally.

2.   Each State Party shall also adopt such legislative and other measures as may be necessary to establish as criminal offences:

(a)

subject to the basic concepts of its legal system, attempting to commit an offence established in accordance with paragraph 1 of this article;

(b)

participating as an accomplice in an offence established in accordance with paragraph 1 of this article; and

(c)

organising or directing other persons to commit an offence established in accordance with paragraph 1 of this article.

II.   PROTECTION OF VICTIMS OF TRAFFICKING IN PERSONS

Article 6

Assistance to and protection of victims of trafficking in persons

1.   In appropriate cases and to the extent possible under its domestic law, each State Party shall protect the privacy and identity of victims of trafficking in persons, including, inter alia, by making legal proceedings relating to such trafficking confidential.

2.   Each State Party shall ensure that its domestic legal or administrative system contains measures that provide to victims of trafficking in persons, in appropriate cases:

(a)

information on relevant court and administrative proceedings;

(b)

assistance to enable their views and concerns to be presented and considered at appropriate stages of criminal proceedings against offenders, in a manner not prejudicial to the rights of the defence.

3.   Each State Party shall consider implementing measures to provide for the physical, psychological and social recovery of victims of trafficking in persons, including, in appropriate cases, in cooperation with non-governmental organisations, other relevant organisations and other elements of civil society, and, in particular, the provision of:

(a)

appropriate housing;

(b)

counselling and information, in particular as regards their legal rights, in a language that the victims of trafficking in persons can understand;

(c)

medical, psychological and material assistance; and

(d)

employment, educational and training opportunities.

4.   Each State Party shall take into account, in applying the provisions of this article, the age, gender and special needs of victims of trafficking in persons, in particular the special needs of children, including appropriate housing, education and care.

5.   Each State Party shall endeavour to provide for the physical safety of victims of trafficking in persons while they are within its territory.

6.   Each State Party shall ensure that its domestic legal system contains measures that offer victims of trafficking in persons the possibility of obtaining compensation for damage suffered.

Article 7

Status of victims of trafficking in persons in receiving States

1.   In addition to taking measures pursuant to article 6 of this Protocol, each State Party shall consider adopting legislative or other appropriate measures that permit victims of trafficking in persons to remain in its territory, temporarily or permanently, in appropriate cases.

2.   In implementing the provision contained in paragraph 1 of this article, each State Party shall give appropriate consideration to humanitarian and compassionate factors.

Article 8

Repatriation of victims of trafficking in persons

1.   The State Party of which a victim of trafficking in persons is a national or in which the person had the right of permanent residence at the time of entry into the territory of the receiving State Party shall facilitate and accept, with due regard for the safety of that person, the return of that person without undue or unreasonable delay.

2.   When a State Party returns a victim of trafficking in persons to a State Party of which that person is a national or in which he or she had, at the time of entry into the territory of the receiving State Party, the right of permanent residence, such return shall be with due regard for the safety of that person and for the status of any legal proceedings related to the fact that the person is a victim of trafficking and shall preferably be voluntary.

3.   At the request of a receiving State Party, a requested State Party shall, without undue or unreasonable delay, verify whether a person who is a victim of trafficking in persons is its national or had the right of permanent residence in its territory at the time of entry into the territory of the receiving State Party.

4.   In order to facilitate the return of a victim of trafficking in persons who is without proper documentation, the State Party of which that person is a national or in which he or she had the right of permanent residence at the time of entry into the territory of the receiving State Party shall agree to issue, at the request of the receiving State Party, such travel documents or other authorisation as may be necessary to enable the person to travel to and re-enter its territory.

5.   This article shall be without prejudice to any right afforded to victims of trafficking in persons by any domestic law of the receiving State Party.

6.   This article shall be without prejudice to any applicable bilateral or multilateral agreement or arrangement that governs, in whole or in part, the return of victims of trafficking in persons.

III.   PREVENTION, COOPERATION AND OTHER MEASURES

Article 9

Prevention of trafficking in persons

1.   States Parties shall establish comprehensive policies, programmes and other measures:

(a)

to prevent and combat trafficking in persons; and

(b)

to protect victims of trafficking in persons, especially women and children, from revictimisation.

2.   States Parties shall endeavour to undertake measures such as research, information and mass media campaigns and social and economic initiatives to prevent and combat trafficking in persons.

3.   Policies, programmes and other measures established in accordance with this article shall, as appropriate, include cooperation with non-governmental organisations, other relevant organisations and other elements of civil society.

4.   States Parties shall take or strengthen measures, including through bilateral or multilateral cooperation, to alleviate the factors that make persons, especially women and children, vulnerable to trafficking, such as poverty, underdevelopment and lack of equal opportunity.

5.   States Parties shall adopt or strengthen legislative or other measures, such as educational, social or cultural measures, including through bilateral and multilateral cooperation, to discourage the demand that fosters all forms of exploitation of persons, especially women and children, that leads to trafficking.

Article 10

Information exchange and training

1.   Law enforcement, immigration or other relevant authorities of States Parties shall, as appropriate, cooperate with one another by exchanging information, in accordance with their domestic law, to enable them to determine:

(a)

whether individuals crossing or attempting to cross an international border with travel documents belonging to other persons or without travel documents are perpetrators or victims of trafficking in persons;

(b)

the types of travel document that individuals have used or attempted to use to cross an international border for the purpose of trafficking in persons; and

(c)

the means and methods used by organised criminal groups for the purpose of trafficking in persons, including the recruitment and transportation of victims, routes and links between and among individuals and groups engaged in such trafficking, and possible measures for detecting them.

2.   States Parties shall provide or strengthen training for law enforcement, immigration and other relevant officials in the prevention of trafficking in persons. The training should focus on methods used in preventing such trafficking, prosecuting the traffickers and protecting the rights of the victims, including protecting the victims from the traffickers. The training should also take into account the need to consider human rights and child- and gender-sensitive issues and it should encourage cooperation with non-governmental organisations, other relevant organisations and other elements of civil society.

3.   A State Party that receives information shall comply with any request by the State Party that transmitted the information that places restrictions on its use.

Article 11

Border measures

1.   Without prejudice to international commitments in relation to the free movement of people, States Parties shall strengthen, to the extent possible, such border controls as may be necessary to prevent and detect trafficking in persons.

2.   Each State Party shall adopt legislative or other appropriate measures to prevent, to the extent possible, means of transport operated by commercial carriers from being used in the commission of offences established in accordance with article 5 of this Protocol.

3.   Where appropriate, and without prejudice to applicable international conventions, such measures shall include establishing the obligation of commercial carriers, including any transportation company or the owner or operator of any means of transport, to ascertain that all passengers are in possession of the travel documents required for entry into the receiving State.

4.   Each State Party shall take the necessary measures, in accordance with its domestic law, to provide for sanctions in cases of violation of the obligation set forth in paragraph 3 of this article.

5.   Each State Party shall consider taking measures that permit, in accordance with its domestic law, the denial of entry or revocation of visas of persons implicated in the commission of offences established in accordance with this Protocol.

6.   Without prejudice to article 27 of the Convention, States Parties shall consider strengthening cooperation among border control agencies by, inter alia, establishing and maintaining direct channels of communication.

Article 12

Security and control of documents

Each State Party shall take such measures as may be necessary, within available means:

(a)

to ensure that travel or identity documents issued by it are of such quality that they cannot easily be misused and cannot readily be falsified or unlawfully altered, replicated or issued; and

(b)

to ensure the integrity and security of travel or identity documents issued by or on behalf of the State Party and to prevent their unlawful creation, issuance and use.

Article 13

Legitimacy and validity of documents

At the request of another State Party, a State Party shall, in accordance with its domestic law, verify within a reasonable time the legitimacy and validity of travel or identity documents issued or purported to have been issued in its name and suspected of being used for trafficking in persons.

IV.   FINAL PROVISIONS

Article 14

Saving clause

1.   Nothing in this Protocol shall affect the rights, obligations and responsibilities of States and individuals under international law, including international humanitarian law and international human rights law and, in particular, where applicable, the 1951 Convention (1) and the 1967 Protocol (2) relating to the Status of Refugees and the principle of non-refoulement as contained therein.

2.   The measures set forth in this Protocol shall be interpreted and applied in a way that is not discriminatory to persons on the ground that they are victims of trafficking in persons. The interpretation and application of those measures shall be consistent with internationally recognised principles of non-discrimination.

Article 15

Settlement of disputes

1.   States Parties shall endeavour to settle disputes concerning the interpretation or application of this Protocol through negotiation.

2.   Any dispute between two or more States Parties concerning the interpretation or application of this Protocol that cannot be settled through negotiation within a reasonable time shall, at the request of one of those States Parties, be submitted to arbitration. If, six months after the date of the request for arbitration, those States Parties are unable to agree on the organisation of the arbitration, any one of those States Parties may refer the dispute to the International Court of Justice by request in accordance with the Statute of the Court.

3.   Each State Party may, at the time of signature, ratification, acceptance or approval of or accession to this Protocol, declare that it does not consider itself bound by paragraph 2 of this article. The other States Parties shall not be bound by paragraph 2 of this article with respect to any State Party that has made such a reservation.

4.   Any State Party that has made a reservation in accordance with paragraph 3 of this article may at any time withdraw that reservation by notification to the Secretary-General of the United Nations.

Article 16

Signature, ratification, acceptance, approval and accession

1.   This Protocol shall be open to all States for signature from 12 to 15 December 2000 in Palermo, Italy, and thereafter at United Nations Headquarters in New York until 12 December 2002.

2.   This Protocol shall also be open for signature by regional economic integration organisations provided that at least one member State of such organisation has signed this Protocol in accordance with paragraph 1 of this article.

3.   This Protocol is subject to ratification, acceptance or approval. Instruments of ratification, acceptance or approval shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations. A regional economic integration organisation may deposit its instrument of ratification, acceptance or approval if at least one of its member States has done likewise. In that instrument of ratification, acceptance or approval, such organisation shall declare the extent of its competence with respect to the matters governed by this Protocol. Such organisation shall also inform the depositary of any relevant modification in the extent of its competence.

4.   This Protocol is open for accession by any State or any regional economic integration organisation of which at least one Member State is a Party to this Protocol. Instruments of accession shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations. At the time of its accession, a regional economic integration organisation shall declare the extent of its competence with respect to matters governed by this Protocol. Such organisation shall also inform the depositary of any relevant modification in the extent of its competence.

Article 17

Entry into force

1.   This Protocol shall enter into force on the 90th day after the date of deposit of the 40th instrument of ratification, acceptance, approval or accession, except that it shall not enter into force before the entry into force of the Convention. For the purpose of this paragraph, any instrument deposited by a regional economic integration organisation shall not be counted as additional to those deposited by Member States of such organisation.

2.   For each State or regional economic integration organisation ratifying, accepting, approving or acceding to this Protocol after the deposit of the 40th instrument of such action, this Protocol shall enter into force on the 30th day after the date of deposit by such State or organisation of the relevant instrument or on the date this Protocol enters into force pursuant to paragraph 1 of this article, whichever is the later.

Article 18

Amendment

1.   After the expiry of five years from the entry into force of this Protocol, a State Party to the Protocol may propose an amendment and file it with the Secretary-General of the United Nations, who shall thereupon communicate the proposed amendment to the States Parties and to the Conference of the Parties to the Convention for the purpose of considering and deciding on the proposal. The States Parties to this Protocol meeting at the Conference of the Parties shall make every effort to achieve consensus on each amendment. If all efforts at consensus have been exhausted and no agreement has been reached, the amendment shall, as a last resort, require for its adoption a two-thirds majority vote of the States Parties to this Protocol present and voting at the meeting of the Conference of the Parties.

2.   Regional economic integration organisations, in matters within their competence, shall exercise their right to vote under this article with a number of votes equal to the number of their Member States that are Parties to this Protocol. Such organisations shall not exercise their right to vote if their Member States exercise theirs and vice versa.

3.   An amendment adopted in accordance with paragraph 1 of this article is subject to ratification, acceptance or approval by States Parties.

4.   An amendment adopted in accordance with paragraph 1 of this article shall enter into force in respect of a State Party 90 days after the date of the deposit with the Secretary-General of the United Nations of an instrument of ratification, acceptance or approval of such amendment.

5.   When an amendment enters into force, it shall be binding on those States Parties which have expressed their consent to be bound by it. Other States Parties shall still be bound by the provisions of this Protocol and any earlier amendments that they have ratified, accepted or approved.

Article 19

Denunciation

1.   A State Party may denounce this Protocol by written notification to the Secretary-General of the United Nations. Such denunciation shall become effective one year after the date of receipt of the notification by the Secretary-General.

2.   A regional economic integration organisation shall cease to be a Party to this Protocol when all of its Member States have denounced it.

Article 20

Depositary and languages

1.   The Secretary-General of the United Nations is designated depositary of this Protocol.

2.   The original of this Protocol, of which the Arabic, Chinese, English, French, Russian and Spanish texts are equally authentic, shall be deposited with the Secretary-General of the United Nations.

IN WITNESS WHEREOF, the undersigned plenipotentiaries, being duly authorised thereto by their respective Governments, have signed this Protocol.


(1)  United Nations, Treaty Series, vol. 189, No 2545.

(2)  Ibid., vol. 606, No 8791.


II PRIEDAS

Deklaracija dėl Europos bendrijos kompetencijos protokolu dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančiu Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, reglamentuojamais klausimais

Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad regioninės ekonominės integracijos organizacijos ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumente pateikiama deklaracija, kurioje nurodomi Protokolu reglamentuojami klausimai, dėl kurių valstybės narės, kurios yra Protokolo šalys, kompetenciją perdavė organizacijai.

Atsižvelgiant į Europos bendrijai perduotą kompetenciją, Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, ir laikantis toje Sutartyje nustatytų sąlygų, ypač 299 straipsnio bei prie Sutarties pridėtų protokolų.

Ši deklaracija nedaro įtakos Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijai pagal Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą ir pagal Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties.

Ši deklaracija taip pat neturi įtakos Danijos pozicijai pagal Protokolą dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties.

Pagal 299 straipsnį ši deklaracija taip pat netaikoma toms valstybių narių teritorijoms, kuriose netaikoma pirmiau nurodyta Sutartis; ji taip pat neturi įtakos tokiems teisės aktams ar pozicijoms, kokius tos valstybės narės, taikydamos Protokolą, gali priimti tų teritorijų vardu ir dėl jų interesų. Pagal pirmiau nurodytą nuostatą šioje deklaracijoje nurodoma kompetencija Protokolu reglamentuojamais klausimais, kurią pagal Sutartis valstybės narės perdavė Bendrijai. Bendrijos tokios kompetencijos apimties ir jos įgyvendinimo pobūdis nuolat keičiasi Bendrijai toliau priimant atitinkamas taisykles bei reglamentus, ir prireikus Bendrija, pagal Protokolo 16 straipsnio 3 dalį, šią deklaraciją papildys arba iš dalies pakeis.

Bendrija pabrėžia turinti kompetenciją tokiose srityse: valstybių narių išorinių sienų perėjimas, asmenų prie tokių sienų tikrinimą reglamentuojantys standartai bei procedūros ir vizų ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui taisyklės.

Bendrijos kompetencijai taip pat priklauso: imigracijos politikos priemonės, susijusios su atvykimo ir apsigyvenimo sąlygomis, taip pat priemonės, skirtos kovoti su nelegalia imigracija ir nelegaliu gyvenimu, įskaitant nelegalių gyventojų repatriaciją. Be to, ji gali imtis priemonių, kad užtikrintų valstybių narių administracijų atitinkamų departamentų, taip pat tų departamentų ir Komisijos bendradarbiavimą pirmiau nurodytose srityse. Šiose srityse Bendrija yra priėmusi taisykles bei reglamentus, todėl, tokiu atveju, išorės įsipareigojimus trečiosioms valstybėms ar kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms prisiima tik Bendrija.

Be to, Bendrijos politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje papildo valstybių narių vykdomos politikos kryptis ir apima nuostatas, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai bei kovai su ja.