4.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/1

(1)

1981 m. balandžio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1208/81, nustatantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę (3), buvo iš esmės keičiamas (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Bendrijos suaugusių galvijų klasifikavimo skalė turėtų būti taikoma nustatant kainas ir intervencijai galvijienos sektoriuje vykdyti.

(3)

Suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimas turi būti pagrįstas galvijo raumeningumo ir riebalinio sluoksnio laipsniu. Pagal šiuos du kriterijus galima skerdenas skirstyti į klases. Taip suklasifikuotos skerdenos turi būti identifikuojamos.

(4)

Norint užtikrinti, kad šis reglamentas būtų vienodai taikomas visoje Bendrijoje, reikėtų numatyti patikrinimus vietoje, vykdomus Bendrijos inspektavimo komiteto,

a)

skerdena – visas paskersto galvijo kūnas nuleidus kraują, išdarinėjus ir nulupus odą:

b)

skerdenos pusė – simetriškai perpjovus visą paskersto galvijo kūną, nurodytą a punkte, per kiekvieno sprando, nugaros, juosmens ir kryžkaulio slankstelio vidurį ir per krūtinkaulio ir gaktikaulio bei dubens sąaugos vidurį.

—

be inkstų, inkstų riebalų ir dubens riebalų,

—

be diafragmos,

—

be uodegos,

—

be stuburo smegenų,

—

be sėklidžių riebalų,

—

be riebalų ant užpakalinių kumpių (šlaunų) vidinės pusės,

—

be jungo venos ir šalia esančių riebalų.

A.

Jaunesnių nei dvejų metų nekastruotų bulių skerdenos;

B.

Kitų nekastruotų bulių skerdenos;

C.

Kastruotų bulių (jaučių) skerdenos;

D.

Apsiveršiavusių patelių skerdenos;

E.

Kitų patelių skerdenos.

a)

raumeningumą, kaip apibrėžta I priede;

b)

riebalinį sluoksnį, kaip apibrėžta II priede.

4.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/7

(1)

1962 m. balandžio 4 d. Tarybos reglamentas Nr. 26 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (2) buvo iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Remiantis Sutarties 36 straipsniu vienas iš bendrosios žemės ūkio politikos elementų yra Sutartyje nustatytų konkurencijos taisyklių taikymas žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais. Šio reglamento nuostatas reikės atitinkamai papildyti, atsižvelgiant į minėtos politikos raidą.

(3)

Konkurencijos taisyklės, susijusios su Sutarties 81 straipsnyje nurodytais susitarimais, sprendimais ir veiksmais bei su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, turi būti taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais, jei tai netrukdo veikti nacionalinėms žemės ūkio rinkų organizacijoms ir nekelia pavojaus bendrosios žemės ūkio politikos tikslų siekimui.

(4)

Ypatingas dėmesys garantuojamas ūkininkų organizacijoms, kurioms ypač rūpi bendra žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba bei bendros infrastruktūros naudojimas, jei tokia bendra veikla neužkerta kelio konkurencijai arba nekelia pavojaus Sutarties 33 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimui.

(5)

Tam, kad nenukentėtų bendrosios žemės ūkio politikos vystymas ir būtų užtikrintas teisinis tikrumas bei nebūtų diskriminuojamos įmonės, Komisijai turėtų būti suteikta išimtinė teisė, Teisingumo Teismui turint teisę peržiūrėti, nustatyti, ar laikomasi ankstesnėse dviejose konstatuojamosiose dalyse numatytų sąlygų, susijusių su susitarimais, sprendimais ir veiksmais, nurodytais Sutarties 81 straipsnyje.

(6)

Siekiant įgyvendinti pagalbos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais taisykles, kurios sudaro bendrosios žemės ūkio politikos vystymo dalį, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė sudaryti dabartinių, naujų arba siūlomų pagalbos priemonių sąrašą, pateikti valstybėms narėms atitinkamas pastabas ir pasiūlyti joms tinkamas priemones,

4.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/10

(1)

Europos ekonominės bendrijos ir Angolos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl žvejybos prie Angolos krantų (2) (toliau – susitarimas) buvo pasirašytas 1989 m. vasario 1 d. Luandoje ir pagal jo 15 straipsnį įsigaliojo tą pačią dieną.

(2)

Paskutinis prie susitarimo pridėtas protokolas, kuriame laikotarpiui nuo 2002 m. rugpjūčio 3 d. iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. nustatytos susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (3), nebuvo atnaujintas, nes tam tikros 2004 m. spalį Angolos priimtuose naujuose biologinius vandens išteklius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos sąlygos prieštaravo Bendrijos reikalavimams, taikomiems Angolos vandenyse žvejojantiems Bendrijos žvejybos laivams.

(3)

Todėl tikslinga tą susitarimą denonsuoti jo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.

(4)

Pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2792/1999, nustatantį išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (4), valstybės narės gali skirti kompensaciją Bendrijos laivyno, kuriam taikomas žvejybos susitarimas, žvejams ir laivų savininkams laikinai nutraukusiems veiklą, kai tas susitarimas nėra atnaujinamas arba yra laikinai sustabdomas. Kompensacija negali būti mokama ilgiau kaip šešis mėnesius. Jos mokėjimas gali būti pratęstas dar šešiems mėnesiams, jei bus įgyvendintas Komisijos patvirtintas atitinkamo laivyno pertvarkymo planas.

(5)

2005 m. liepos 18 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo patvirtinamas žvejybos laivų, kuriems turėjo įtakos tai, kad nebuvo atnaujintas Europos bendrijos ir Angolos Respublikos žvejybos protokolas pagal ŽOFI veiklos programą, susijusią su Bendrijos struktūrinėmis intervencijomis žuvininkystės sektoriuje I tikslo regionuose Ispanijoje 2000–2006 metais, pertvarkymo planas.

(6)

Kad būtų lengviau įgyvendinti partvarkymo planą, Bendrijos žvejybos laivams, kuriems taikomas tas planas ir kurie dėl minėto susitarimo denonsavimo nutraukia savo veiklą, pagal tą susitarimą turėtų būti netaikomos tam tikros Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 nuostatos. Visų pirma, jie turėtų būti atleisti nuo įsipareigojimo kompensuoti valstybės pagalbos, skiriamos laikinai nutraukus veiklą arba laivams atnaujinti, modernizuoti arba įrengti, lėšas arba nuo įsipareigojimo metus prieš išbraukimą iš Bendrijos žvejybos laivyno registro vykdyti nenutrūkstamą veiklą,

4.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/12

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

4.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/14

(1)

2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (2) 21 straipsnyje numatomi pavėluoto pagalbos paraiškos pateikimo atveju taikomi sumažinimai.

(2)

Tvarkydamos 2006 m. bendrąsias paraiškas keletas valstybių narių susidūrė su ypatingomis aplinkybėmis. Dėl šių aplinkybių skirtingu mastu sumažėjo galimybė atitinkamų valstybių narių ūkininkams pateikti bendrąsias paraiškas per Reglamento (EB) Nr. 796/2004 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Todėl tikėtina, kad susidariusi padėtis galėtų nepagrįstai pažeisti kai kurių ūkininkų teisę gauti visą pagalbą, kurią jie paprastai turi gauti.

(3)

Praktiškai įgyvendindamos naująją bendrąją išmokos schemą, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė susidūrė su netikėtomis problemomis, ypač susijusiomis su techniniais ir administraciniais sunkumais. Be to, dėl alyvuogių aliejaus sektoriaus įtraukimo į šią schemą, sistema tapo dar sudėtingesnė. Didelis paraiškas teikiančių ūkininkų skaičius ir sudėtingas alyvmedžių giraičių užimamų plotų, apie kuriuos reikia pranešti, apskaičiavimas apsunkino 2006 m. paraiškų tvarkymą Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.

(4)

Dėl sunkios potvynių sukeltos padėties Vengrijoje bei netikėtų techninių sunkumų, iškilusių pirmą kartą spausdinant reikalingą grafinę informaciją Lenkijoje, kompetentingos valdžios institucijos labai pavėlavo ūkininkams išdalinti išsamias paraiškos formas, todėl sumažėjo galimybė ūkininkams paraiškas pateikti per nustatytą terminą.

(5)

Atsižvelgiant į susidariusią padėtį 2006 m. nereikėtų taikyti 1 % sumažinimo už vieną darbo dieną ir Reglamento (EB) Nr. 796/2004 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimties paraiškoms, pateiktoms per terminus, nustatytus atsižvelgiant į kiekvienos atitinkamos valstybės narės konkrečias aplinkybes.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

a)

iki 2006 m. gegužės 31 d.:

b)

iki 2006 m. birželio 15 d.:

4.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/19

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2006–2007 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1002/2006 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1174/2006 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

4.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/21

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede yra išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kuriems pagal šį reglamentą taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.

(2)

2006 m. liepos 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas nusprendė iš dalies pakeisti asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems turėtų būti taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą. Todėl I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

4.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/29

(1)

Direktyvoje 2005/60/EB reikalaujama, kad įstaigos ir asmenys, kuriems ji taikoma, atsižvelgdami į grėsmės lygį, taikytų sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones sandorių arba verslo ryšių su kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje gyvenančiais politikoje dalyvaujančiais asmenimis atžvilgiu. Nagrinėjant šios grėsmės aplinkybes reikia, kad įstaigų ir asmenų, kuriems taikoma direktyva, ištekliai būtų ypač sutelkti į keliančius didelę pinigų plovimo grėsmę produktus ir sandorius. Politikoje dalyvaujančiais asmenimis laikomi asmenys, kuriems yra patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir tokių asmenų artimieji šeimos nariai arba artimais pagalbininkais esantys asmenys. Siekiant numatyti nuoseklų politikoje dalyvaujančio asmens sąvokos taikymą nustatant asmenų grupes, kurioms taikoma direktyva, būtina atsižvelgti į atitinkamų šalių socialinius, politinius ir ekonominius skirtumus.

(2)

Įstaigoms ir asmenims, kuriems taikoma Direktyva 2005/60/EB, gali nepavykti nustatyti, kad klientas yra priskirtinas vienai iš politikoje dalyvaujančių asmenų kategorijų, nepaisant tinkamų ir pakankamų priemonių taikymo šiuo atžvilgiu. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės, naudodamosi susijusiais su tos direktyvos taikymu įgaliojimais, turėtų tinkamai apsvarstyti būtinybę užtikrinti, jog tie asmenys nebūtų automatiškai laikomi atsakingais. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti, kaip palengvinti minėtos direktyvos nuostatų laikymąsi, teikdamos būtinas gaires su šiuo klausimu susijusioms įstaigoms ir asmenims.

(3)

Žemiau nei nacionaliniu lygiu užimamos viešosios pareigos paprastai neturėtų būti laikomos svarbiomis. Vis dėlto, jei šių pareigų politiniai aspektai yra lygintini su panašiais aspektais nacionaliniu lygiu, įstaigos ir asmenys, kuriems taikoma ši direktyva, atsižvelgdami į grėsmės lygį, turėtų svarstyti, ar šias viešąsias pareigas einantys asmenys turėtų būti laikomi politikoje dalyvaujančiais asmenimis.

(4)

Kai pagal Direktyvą 2005/60/EB reikalaujama, kad įstaigos ir asmenys, kuriems taikoma direktyva, nustatytų artimus fizinių asmenų, kuriems patikėtos svarbios viešosios pareigos, pagalbininkus, šis reikalavimas taikomas, jei santykiai su pagalbininku yra viešai žinomi arba įstaiga ar asmuo turi priežasčių manyti, kad tokių santykių esama. Taigi šios sąlygos žinojimas nereiškia, kad įstaigos ir asmenys, kuriems taikoma direktyva, aktyviai atliko tyrimą.

(5)

Asmenys, kuriems taikytina politikoje dalyvaujančių asmenų sąvoka, turėtų būti nelaikomi tokiais asmenimis praėjus minimaliam laikotarpiui po to, kai jie nebeužima svarbių viešųjų pareigų.

(6)

Nors bendrųjų deramo klientų tikrinimo procedūrų, atsižvelgiant į grėsmės lygį, pritaikymas mažos grėsmės situacijoms yra įprasta priemonė pagal Direktyvą 2005/60/EB ir atsižvelgiant į tai, kad supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms vykdyti reikia pakankamai tikrinti ir kontroliuoti kitas sistemos sritis siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūros turėtų būti taikomos ribotam atvejų skaičiui. Šiais atvejais reikalavimai įstaigoms ir asmenims, kuriems taikoma ta direktyva, tebegalioja, ir tikimasi, kad jie, inter alia, tebevykdys verslo ryšių stebėseną siekdami būti pajėgūs susekti sudėtingus arba neįprastai didelės vertės sandorius, kuriuose nėra aiškaus ekonominio arba akivaizdaus teisėto tikslo.

(7)

Nacionalinės valdžios institucijos paprastai laikomos keliančiais mažą grėsmę klientais jų valstybėje narėje ir pagal Direktyvą 2005/60/EB joms gali būti taikomos supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūros. Tačiau nė viena iš Bendrijos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų, įskaitant Europos centrinį banką (ECB), neturi tiesioginės teisės į direktyvoje nustatytą supaprastintą deramą klientų tikrinimą, nes nėra priskirtinos „nacionalinių valdžios institucijų“ kategorijai arba, ECB atveju, – „kredito ir finansų įstaigų“ kategorijai. Vis dėlto nepanašu, kad šie subjektai keltų didelę pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę, todėl jie turėtų būti pripažinti mažą grėsmę keliančiais klientais, kuriems taikomos supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūros su sąlyga, kad jie atitinka atitinkamus kriterijus.

(8)

Be to, turėtų būti įmanoma taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūras, jei finansinės veiklos imasi juridiniai asmenys, kuriems netaikomas finansų įstaigos apibrėžimas pagal Direktyvą 2005/60/EB, tačiau jiems taikomi nacionaliniai teisės aktai vadovaujantis ta direktyva, ir jie atitinka pakankamo skaidrumo reikalavimus tapatybės ir pakankamų kontrolės mechanizmų klausimais, ypač sustiprintos priežiūros klausimu. Tai galėtų būti taikoma bendrąsias draudimo paslaugas teikiančioms įmonėms.

(9)

Turėtų būti įmanoma taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūras produktams ir susijusiems sandoriams tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jei konkrečiu finansiniu produktu paprastai neįmanoma suteikti naudos trečiosioms šalims ir tą naudą galima gauti tik per ilgą laiką, pvz., kai kurie investicinio draudimo liudijimai arba taupymo produktai, arba tuo atveju, jei finansinis produktas yra skirtas finansuoti materialaus turto nuomą pagal išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią šio turto teisiniu ir tikruoju savininku lieka išperkamosios nuomos bendrovė, arba tuo atveju, jei finansinis produktas yra mažos vertės vartojimo paskola su sąlyga, jei sandoriai yra vykdomi per bankų sąskaitas ir sandorių vertė neviršija tinkamos ribos. Valstybės kontroliuojamiems produktams, kurie paprastai yra skirti konkrečioms klientų kategorijoms, pvz., taupymo vaikų naudai produktams, turėtų būti taikoma supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūra, net jei ne visi kriterijai atitinka. „Valstybės kontrolė“ reiškia veiklą, kuriai netaikoma įprasta finansų rinkų priežiūra, tačiau ši nuostata negalioja produktams, pvz. skolos vertybiniams popieriams, kuriuos valstybė išleidžia tiesiogiai.

(10)

Valstybės narės, prieš suteikdamos leidimą naudoti supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūras, turi įvertinti, ar klientai arba atitinkami produktai ir susiję sandoriai kelia mažą pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę, ypač atkreipdamos ypatingą dėmesį į šių klientų veiklą arba visus produktus ar sandorius, apie kuriuos galima manyti, kad dėl jų pobūdžio juos ypač galima naudoti arba piktnaudžiauti jais siekiant plauti pinigus arba finansuoti teroristus. Ypač klientų, susijusių su mažą grėsmę keliančiais produktais, bandymai veikti anonimiškai arba slėpti savo tapatybę turėtų būti laikomi rizikos veiksniu ir kelti įtarimą.

(11)

Tam tikromis aplinkybėmis fiziniai arba juridiniai asmenys gali verstis finansine veikla retai arba labai ribotai – tai gali būti papildoma veikla, vykdoma kartu su nefinansine veikla, pvz., viešbučiai, kuriuose teikiamos valiutos keitimo paslaugos jų klientams. Pagal Direktyvą 2005/60/EB valstybėms narėms leidžiama nuspręsti, kad tokiai finansinei veiklai ji netaikoma. Įvertinant retą arba labai ribotą veiklos pobūdį reikėtų atsižvelgti į kiekybines ribas, susijusias su atitinkamais sandoriais ir verslo apyvarta. Šios ribos, atsižvelgiant į finansinės veiklos pobūdį, turėtų būti nustatytos nacionaliniu lygiu siekiant atsižvelgti į šalių skirtumus.

(12)

Be to, besiverčiantis finansine veikla retai arba labai ribotai fizinis arba juridinis asmuo neturėtų teikti viešų visų rūšių finansinių paslaugų, o tik tas, kurios būtinos jo pagrindinei veiklai gerinti. Jei asmens pagrindinis verslas yra susijęs su veikla, kuriai taikoma Direktyva 2005/60/EB, išimtis, susijusi su retai vykdoma arba labai ribota finansine veikla, neturėtų būti suteikta (išimtis gali būti suteikta tik prekiautojams prekėmis).

(13)

Vykdant tam tikrą finansinę veiklą, pvz., teikiant pinigų pervedimo arba perlaidų paslaugas, yra daugiau galimybių ja naudotis arba piktnaudžiauti ja siekiant plauti pinigus arba finansuoti teroristus. Todėl būtina užtikrinti, kad taikant Direktyvą 2005/60/EB šiai arba panašiai finansinei veiklai nebūtų daromos išimtys.

(14)

Turėtų būti numatyta, kad pagal Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 2 dalį priimti sprendimai, jei reikia, būtų panaikinami kuo greičiau.

(15)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sprendimais dėl išimčių nebūtų piktnaudžiaujama siekiant plauti pinigus arba finansuoti teroristus. Jos ypač turėtų vengti priimti sprendimus pagal Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nacionalinės valdžios institucijos, vykdydamos stebėseną ir kontrolę, susiduria su ypatingomis kliūtimis dėl valstybių narių iš dalies sutampančių kompetencijos sričių, pvz., teikiant finansines paslaugas laivuose, kuriais teikiamos transporto paslaugos tarp skirtingose valstybėse narėse esančių uostų.

(16)

Šios direktyvos taikymas nepažeidžia 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (2) ir 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2002, nustatančio tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Osama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą (3), taikymo.

(17)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos komiteto nuomonę,

1)

tos direktyvos 3 straipsnio 8 dalyje nustatyto politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžimo techniniai aspektai;

2)

techniniai kriterijai, skirti nustatyti, ar situacijos sudaro mažą pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę, kaip nurodyta tos direktyvos 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse;

3)

techniniai kriterijai, skirti nustatyti, ar pagal Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 2 dalį yra pateisinama netaikyti direktyvos tam tikriems vykdantiems finansinę veiklą retai arba labai ribotai juridiniams arba fiziniams asmenims.

a)

valstybių vadovai, vyriausybių vadovai, ministrai, viceministrai arba ministrų pavaduotojai;

b)

parlamentų nariai;

c)

aukščiausiųjų teismų, konstitucinių teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų nariai, kurių sprendimai negali būti apskundžiami, išskyrus išskirtinius atvejus;

d)

audito rūmų ar centrinių bankų valdybų nariai;

e)

ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai ir aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai;

f)

valstybės valdomų įmonių administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai.

a)

sutuoktinis;

b)

pagal nacionalinę teisę lygiaverčiais sutuoktiniui laikomi partneriai;

c)

vaikai ir jų sutuoktiniai arba partneriai;

d)

tėvai.

a)

fizinis asmuo, apie kurį yra žinoma, kad jis turi bendrą tikrąją nuosavybės teisę į juridinius asmenis ar juridines struktūras arba kitus artimus verslo ryšius su 1 dalyje nurodytu asmeniu;

b)

fizinis asmuo, kuris yra vienintelis tikrasis juridinio asmens arba juridinės struktūros, apie kuriuo yra žinoma, kad jie buvo įsteigti de facto siekiant naudos 1 dalyje nurodytam asmeniui, savininkas.

a)

klientui yra patikėtos viešosios pareigos pagal Europos Sąjungos sutartį, Bendrijų sutartis arba Bendrijos antrinės teisės aktus;

b)

informacija apie kliento tapatybę yra viešai prieinama, skaidri ir nekelia abejonių;

c)

kliento veikla ir jos apskaitos metodai yra skaidrūs;

d)

klientas yra atskaitingas Bendrijos institucijai arba valstybės narės valdžios institucijoms arba galioja kitos tinkamos tikrinimo ir kontrolės procedūros, kuriomis užtikrinama kliento veiklos kontrolė.

a)

klientas yra subjektas, kuris imasi finansinės veiklos, kuriai netaikomas Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnis, tačiau kuriai vadovaujantis minėtos direktyvos 4 straipsniu nacionaliniais teisės aktais buvo išplėstas toje direktyvoje numatytų įpareigojimų taikymas;

b)

informacija apie kliento tapatybę yra viešai prieinama, skaidri ir nekelia abejonių;

c)

klientas privalo turėti licenciją pagal finansinę veiklą reguliuojančią nacionalinę teisę, o licencija gali būti neišduota, jei kompetentingos institucijos nemano, kad asmenys, kurie iš tikrųjų vadovauja arba vadovaus tokio subjekto darbui arba jo tikrasis savininkas yra tinkamai pasirengę ir atitinkantys reikalavimus asmenys;

d)

klientui, kaip nustatyta Direktyvos 2005/60/EC 37 straipsnio 3 dalyje, kompetentingos institucijos taiko priežiūrą, susijusią su atitikimu direktyvą perkeliantiems nacionaliniams teisės aktams ir, jei reikia, papildomiems įsipareigojimams pagal nacionalinius teisės aktus;

e)

neatitinkančiam a punkte nurodytų sąlygų klientui yra taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, įskaitant galimybę taikyti tinkamas administracines priemones arba skirti administracines sankcijas.

a)

produktas yra nurodytas raštu sudarytoje sutartyje;

b)

susiję sandoriai yra vykdomi naudojant kliento sąskaitą kredito įstaigoje, kuriai yra taikoma Direktyva 2005/60/EB arba kredito įstaiga yra trečiojoje šalyje, kuri taiko reikalavimus, lygiaverčius nustatytiems toje direktyvoje reikalavimams;

c)

atitinkamas produktas arba susijęs sandoris nėra anoniminis ir jų pobūdis suteikia galimybę laiku taikyti Direktyvos 2005/60/EB 7 straipsnio c punktą;

d)

produktams taikomos iš anksto nustatytos didžiausios leistinos sumos;

e)

dėl atitinkamo produkto arba susijusio sandorio gauta nauda negali duoti naudos trečiosioms šalims, išskyrus mirties ir neįgalumo atvejus, sulaukus iš anksto nustatytos senyvo amžiaus ribos arba panašiomis aplinkybėmis;

f)

jei atitinkamu produktu arba susijusiu sandoriu sudaromos sąlygos investuoti lėšas į finansinį turtą arba išmokas, apimančias draudimą arba kitus netiesioginius reikalavimus:

a)

finansinės veiklos absoliuti vertė yra ribota;

b)

finansinė veikla yra apribota sandoriais;

c)

finansinė veikla nėra pagrindinė veikla;

d)

finansinė veikla yra pagalbinė ir tiesiogiai susijusi su pagrindine veikla;

e)

išskyrus Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto e papunktyje nurodytą veiklą, pagrindinė veikla nėra tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla;

f)

finansinė veikla yra numatyta tik pagrindinės veiklos klientams ir nėra apskritai siūloma visuomenei.

4.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/35

(1)

Komisija jau nutraukė chlorfluorangliavandenilių, kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, halonų, anglies tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių ir bromchlormetano gamybą ir vartojimą.

(2)

Kiekvienais metais Komisija turi nustatyti svarbiausias reikmes šioms kontroliuojamoms medžiagoms, leistinus naudoti kiekius ir bendroves, kurios gali jas naudoti.

(3)

Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (toliau – Monrealio protokolas) šalių priimtame Sprendime IV/25 išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato visas svarbiausias reikmes, o kiekvienai šaliai leidžiama svarbiausių reikmių tenkinimui gaminti ir vartoti kontroliuojamas medžiagas.

(4)

Monrealio protokolo šalių priimtame Sprendime XV/8 leidžiama svarbiausių reikmių tenkinimui gaminti ir vartoti kontroliuojamas medžiagas, išvardytas Monrealio protokolo A, B ir C prieduose (II ir III grupės medžiagos), laboratorijų arba analizių reikmėms, pagal šalių septintojo susitikimo ataskaitos IV priedą, laikantis šalių šeštojo susitikimo ataskaitos II priede ir Monrealio protokolo šalių Sprendimuose VII/11, XI/15 bei XV/5 numatytų sąlygų. Monrealio protokolo šalių sprendimu XVII/10 leidžiama gaminti ir vartoti Monrealio protokolo E priede išvardytas kontroliuojamas medžiagas, reikalingas metilbromido laboratorijų ir analizių reikmėms patenkinti.

(5)

Vadovaudamosi Monrealio protokolo šalių Sprendimo dėl priemonių, skirtų palengvinti perėjimą prie fiksuotų aerozolių inhaliatorių be chlorfluorangliavandenilių (MDI) Sprendimo XII/2 3 dalimi, visos valstybės narės pranešė (2) Jungtinių Tautų aplinkos programai (JTAP), kad chlorfluorangliavandeniliai (CFC) nebėra būtini gaminant salbutamolį CFC-MDI, skirtą pateikti į Europos bendrijos rinką.

Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Portugalija, Nyderlandai, Slovakija ir Slovėnija pranešė JTAP, kad CFC nebėra būtini gaminant į Europos bendrijos rinką pateikti skirtus MDI, kuriuose yra „trumpalaikio poveikio beta agonisto bronchų dilatatorių“ terapinei kategorijai priklausančių aktyviųjų veikliųjų medžiagų, visų pirma terbutalino (3), fenoterolio, orciprenalino, reproterolio, karbuterolio, heksoprenalino, pirbuterolio, klenbuterolio, bitolterolio ir prokaterolio.

Belgija, Čekija, Estija, Vokietija, Vengrija, Latvija, Nyderlandai, Slovakija, Slovėnija ir Švedija pranešė JTAP, kad CFP nebėra būtini gaminant į Europos bendrijos rinką pateikti skirtus MDI, kuriuose yra „inhaliuojamųjų steroidų“ terapinei kategorijai priklausančių aktyviųjų veikliųjų medžiagų, visų pirma beklometazono, deksametasono, flunisolido, flutikasono, budesonido (4), triamcinolono.

Danija (beklometazonas, flutikasonas), Airija (beklometazonas, flutikasonas), Suomija (beklometazonas, flutikasonas), Prancūzija (beklometazonas, flutikasonas, budesonidas), Italija (beklometazonas, flutikazonas, budesonidas), Malta (flutikasonas, budesonidas), Portugalija (flutikasonas, budesonidas), Slovėnija (beklometazonas, flutikasonas, budesonidas), Ispanija (beklometazonas, flutikasonas) ir Jungtinė Karalystė (flutikasonas) pranešė JTAP, kad CFP nebėra būtini gaminant į Europos bendrijos rinką pateikti skirtus MDI, kuriuose yra „inhaliuojamųjų steroidų“ terapinei kategorijai priklausančių aktyviųjų veikliųjų medžiagų, nurodytų skliausteliuose prie kiekvienos valstybės narės.

Belgija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Latvija, Nyderlandai, Slovakija ir Slovėnija pranešė JTAP, kad CFP nebėra būtini gaminant į Europos bendrijos rinką pateikti skirtus MDI, kuriuose yra „nesteroidinių vaistų nuo uždegimo“ terapinei kategorijai priklausančių aktyviųjų veikliųjų medžiagų, visų pirma kromoglicino rūgšties ir nedrokromilo.

Portugalija pranešė JTAP, kad CFP nebėra būtini gaminant į Europos bendrijos rinką pateikti skirtus MDI, kuriuose yra aktyviosios veikliosios medžiagos kromoglicino rūgšties. Ispanija pranešė JTAP, kad CFP nebėra būtini gaminant į Europos bendrijos rinką pateikti skirtus MDI, kuriuose yra aktyviosios veikliosios medžiagos nedrokromilo.

Belgija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Latvija, Malta, Nyderlandai, Slovakija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė pranešė JTAP, kad CFP nebėra būtini gaminant į Europos bendrijos rinką pateikti skirtus MDI, kuriuose yra „anticholinerginių bronchų inhaliatorių“ terapinei kategorijai priklausančių aktyviųjų veikliųjų medžiagų, visų pirma ipratropiumo bromido ir oksitropiumo bromido.

Portugalija pranešė JTAP, kad CFP nebėra būtini gaminant į Europos bendrijos rinką pateikti skirtus MDI, kuriuose yra aktyviosios veikliosios medžiagos ipratropiumo bromido.

Vokietija pranešė JTAP, kad CFC nebėra būtini gaminant į Europos bendrijos rinką skirtus pateikti MDI, kuriuose yra „ilgalaikio poveikio beta agonisto bronchų dilatatorių“ terapinei kategorijai priklausančių aktyviųjų veikliųjų medžiagų, visų pirma formoterolio ir salmeterolio.

Italija pranešė JTAP, kad CFP nebėra būtini gaminant į Europos bendrijos rinką pateikti skirtus MDI, kuriuose yra aktyviosios veikliosios medžiagos formoterolio.

Vokietija ir Nyderlandai pranešė JTAP, kad CFP nebėra būtini gaminant į Europos bendrijos rinką pateikti skirtus MDI, kuriuose yra aktyviųjų veikliųjų medžiagų derinių.

Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnio 4 dalies i punkto b papunktyje draudžiama naudoti ir pateikti į rinką CFC, išskyrus tuo atvejus, kai jie laikomi svarbiais pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalyje aprašytas sąlygas. Šis nedidelės svarbos nustatymas sumažino CFC, naudojamų į Europos bendrijos rinką pateikiamų MDI gamyboje, poreikį. Be to, Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnio 6 dalyje draudžiama importuoti ir pateikti į rinką CFC-MDI produktus, išskyrus tuos atvejus, kai CFC tuose produktuose laikomi svarbiais pagal 3 straipsnio 1 dalyje aprašytas sąlygas.

(6)

2005 m. liepos 8 d. Komisija paskelbė pranešimą (5) toms 25 valstybių narių Bendrijos įmonėms, kurios prašė Komisijos apsvarstyti kontroliuojamų medžiagų naudojimą svarbiausioms reikmėms Bendrijoje 2006 m. ir gavo kontroliuojamų medžiagų numatomų svarbiausių reikmių 2006 m. deklaracijas.

(7)

Siekiant užtikrinti, kad suinteresuotosios įmonės ir ūkio subjektai galėtų ir toliau tinkamu laiku pasinaudoti licencijavimo sistema, reikėtų dabartinį sprendimą taikyti nuo 2006 m. sausio 1 d.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 18 straipsnio 1 dalimi įsteigto Vadybos komiteto nuomonę,

1)

Svarbiausioms medicinos reikmėms naudojamų chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115 kvotos skiriamos II priede nurodytoms bendrovėms.

2)

Svarbiausioms laboratorijų reikmėms naudojamų chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115 bei kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių kvotos skiriamos III priede nurodytoms bendrovėms.

3)

Svarbiausioms laboratorijų reikmėms naudojamų halonų kvotos skiriamos IV priede nurodytoms bendrovėms.

4)

Anglies tetrachlorido, naudojamo svarbiausioms laboratorijų reikmėms, kvotos skiriamos V priede nurodytoms bendrovėms.

5)

Svarbiausioms laboratorijų reikmėms naudojamo 1,1,1-trichloretano kvotos skiriamos VI priede nurodytoms bendrovėms.

6)

Būtiniausioms laboratorijų ir analizių reikmėms naudojamo metilbromido kvotos skiriamos VII priede nurodytoms bendrovėms.

7)

Svarbiausioms laboratorijų reikmėms naudojamų hidrobromfluorangliavandenilių kvotos skiriamos VIII priede nurodytoms bendrovėms.

8)

Svarbiausioms laboratorijų reikmėms naudojamo bromchlormetano kvotos skiriamos IX priede nurodytoms bendrovėms.

9)

Chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115, kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, halonų, tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių ir bromchlormetano, naudojamų svarbiausioms reikmėms, kvotos yra tokios, kaip nustatyta X priede.

Boehringer Ingelheim (Prancūzija) vardu