ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 201

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. liepos 25d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1126/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 234/2004 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Liberijai ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1030/2003 bei sustabdantis tam tikras ribojančias priemones Liberijai

1

 

 

2006 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1127/2006, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

4

 

*

2006 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1128/2006 dėl prekybos etapo, kuriuo taikoma vidutinė kiaulių skerdenų kaina (kodifikuota redakcija)

6

 

 

2006 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1129/2006 nustatantis, kokia dalimi galima patenkinti 2006 m. liepos mėn. pateiktas paraiškas importo licencijai gauti, remiantis galvijienos tarifinėmis kvotomis, Reglamente (EB) Nr. 1279/98 nustatytomis Bulgarijai ir Rumunijai

9

 

 

2006 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1130/2006 nustatantis, kokia dalimi reikėtų patenkinti kai kurių pieno produktų importo licencijų paraiškas, pateiktas 2006 m. liepos mėn. pagal kai kurias tarifines kvotas, atidarytas Reglamentu (EB) Nr. 2535/2001

10

 

 

2006 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1131/2006 iš dalies keičiantis Reglamente (EB) Nr. 1002/2006 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2006–2007 prekybos metams

13

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

2006 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimas dėl Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo sudarymo

15

 

*

2006 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas dėl Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolo, Energetikos protokolo ir Turizmo protokolo sudarymo Europos bendrijos vardu

31

 

 

Komisija

 

*

2006 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš esmės pripažįstamas nuodugniam patikrinimui pateikto dokumentų rinkinio dėl galimo metaflumizono įtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą išsamumas (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3238)  ( 1 )

34

 

 

Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi

 

*

2006 m. liepos 24 d. Tarybos bendroji pozicija 2006/518/BUSP iš dalies keičianti ir atnaujinanti tam tikras ribojančias priemones Liberijai

36

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1126/2006

2006 m. liepos 24 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 234/2004 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Liberijai ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1030/2003 bei sustabdantis tam tikras ribojančias priemones Liberijai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 60 ir 301 straipsnius,

atsižvelgdama į 2006 m. sausio 23 d. Bendrąją poziciją 2006/31/BUSP, atnaujinančią ribojančias priemones, nustatytas Liberijai (1), ir 2006 m. liepos 24 d. Bendrąją poziciją 2006/518/BUSP, keičiančią ir atnaujinančią tam tikras ribojančias priemones, nustatytas Liberijai (2),

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje (JTSTR) Nr. 1521 (2003) nustatytas Liberijai taikomas priemones, 2004 m. vasario 10 d. Bendrojoje pozicijoje 2004/137/BUSP dėl ribojančių priemonių Liberijai (3) buvo numatyta įgyvendinti JTSTR Nr. 1521 (2003) nustatytas priemones Liberijai ir finansinės pagalbos, susijusios su karine veikla, teikimo Liberijai draudimą. 2006 m. sausio 23 d. Bendrąja pozicija 2006/31/BUSP buvo patvirtintas Bendrojoje pozicijoje 2004/137/BUSP nustatytų ribojančių priemonių taikymas ilgesnį laikotarpį pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1647 (2005).

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 234/2004 (4) draudžiamas techninės ir finansinės pagalbos, susijusios su karine veikla, teikimas Liberijai, neapdirbtų deimantų importas iš Liberijos ir šios šalies kilmės apvalių rąstų ir medienos produktų importas.

(3)

Atsižvelgdama į įvykius Liberijoje, 2006 m. birželio 13 d. JT Saugumo Taryba priėmė JTSTR Nr. 1683 (2006), nustatančią su karine veikla susijusios techninės pagalbos draudimo, kuris buvo nustatytas JTSTR Nr. 1521 (2003) 2 punkto b papunkčiu, išimtis.

(4)

2006 m. birželio 20 d. JT Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją Nr. 1689 (2006). Buvo nuspręsta atnaujinti deimantų importo draudimą, tačiau neatnaujinti Liberijos kilmės visų apvalių rąstų ir medienos produktų importo draudimo, kuris buvo nustatytas JTSTR Nr. 1521 (2003) 10 punktu, ir po keleto pratęsimų nustojo galioti 2006 m. birželio 20 d. Saugumo Taryba yra pasiryžusi šį draudimą atnaujinti, jeigu per devyniasdešimties dienų laikotarpį Liberija nepriims Liberijos Vyriausybės įkurto Miškų reformos stebėsenos komiteto siūlytų miškininkystės teisės aktų.

(5)

Atsižvelgiant į šias rezoliucijas ir bendrąsias pozicijas 2006/31/BUSP ir 2006/518/BUSP, būtina sustabdyti Reglamento (EB) Nr. 234/2004 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą Liberijos kilmės apvalių rąstų ir medienos produktų importo draudimą nuo 2006 m. birželio 23 d. ir iš dalies pakeisti to reglamento 3 ir 4 straipsnius, pirmiausia kad tam tikromis sąlygomis nuo 2006 m. birželio 13 d. būtų galima teikti pagalbą Liberijos Vyriausybės policijai ir saugumo pajėgoms,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 234/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

1.   Kai paslaugos teikėjas yra nustatytas, I priede išvardytos valstybės narės kompetentingos institucijos, nukrypdamos nuo 2 straipsnio, gali leisti teikti:

a)

techninę pagalbą, finansavimo ir finansinę pagalbą, susijusią su:

i)

ginklais ir susijusia technine įranga, kai tokia pagalba arba paslaugos yra skirtos tik Jungtinių Tautų atstovybės Liberijoje paramai arba jos naudojimui, arba

ii)

ginklais ir amunicija, kuriuos saugo Specialioji saugumo tarnyba neapsunkinamam operatyviam naudojimui, ir kurie, JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1521 (2003) 21 punktu įsteigtam Komitetui davus leidimą, tos tarnybos nariams buvo skirti mokymo tikslais iki 2006 m. birželio 13 d.;

b)

finansavimo ir finansinę pagalbą, susijusią su:

i)

ginklais ir susijusia technine įranga, skirtais tik tarptautinės Liberijos karinių pajėgų ir policijos mokymo ar reformos programos paramai ar jos naudojimui, jeigu JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1521 (2003) 21 punktu įsteigtas Komitetas davė leidimą ginklus arba atitinkamą techninę įrangą eksportuoti, parduoti, teikti arba perduoti;

ii)

žmonių nenaikinančia karine įranga, skirta tik humanitariniam naudojimui ar apsaugai, jeigu JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1521 (2003) 21 punktu įsteigtas Komitetas davė leidimą atitinkamą įrangą eksportuoti, parduoti, teikti arba perduoti; arba

iii)

ginklais ir amunicija, skirtais Liberijos Vyriausybės policijos ir saugumo pajėgų narių, kurie buvo tikrinti ir apmokyti nuo 2003 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų misijos Liberijoje pradžios, naudojimui, jeigu JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1521 (2003) 21 punktu įsteigtas Komitetas davė leidimą atitinkamus ginklus arba amuniciją eksportuoti, parduoti, teikti arba perduoti.

2.   Leidimas neduodamas veiklai, kuri jau buvo vykdyta.“;

2)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

1.   Kai tokią veiklą iš anksto patvirtina komitetas, įsteigtas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1521 (2003) 21 punktu, ir kai paslaugos teikėjas yra nustatytas, valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta I priede, nukrypdama nuo šio reglamento 2 straipsnio, gali leisti teikti techninę pagalbą, susijusią su:

a)

ginklais ir susijusia technine įranga, skirtais tik tarptautinės Liberijos karinių pajėgų ir policijos mokymo ar reformos programos paramai ar jos naudojimui,

b)

žmonių nenaikinančia karine įranga, skirta tik humanitariniam naudojimui ar apsaugai, arba

c)

ginklais ir amunicija, skirtais Liberijos Vyriausybės policijos ir saugumo pajėgų narių, kurie buvo tikrinti ir apmokyti nuo 2003 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų misijos Liberijoje pradžios, naudojimui.

Prašymas gauti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1521 (2003) 21 punktu įsteigto Komiteto leidimą pateikiamas per valstybės narės kompetentingą instituciją, nurodytą I priede, kai paslaugos teikėjas yra nustatytas.

Atitinkamos valstybės narės vyriausybė ir Liberijos Vyriausybė pateikia bendrą prašymą JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1521 (2003) 21 punktu įsteigtam komitetui suteikti leidimą teikti techninę pagalbą, susijusią su c punkte nurodytais ginklais ir amunicija.

2.   Leidimas neduodamas veiklai, kuri jau buvo vykdyta.“.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 234/2004 6 straipsnio 2 dalis netaikoma iki 2006 m. rugsėjo 18 d.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis taikomas nuo 2006 m. birželio 13 d., 2 straipsnis taikomas nuo 2006 m. birželio 23 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. RAJAMÄKI


(1)  OL L 19, 2006 1 24, p. 38.

(2)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 36.

(3)  OL L 40, 2004 2 12, p. 35. Bendroji pozicija su pakeitimais, padarytais Bendrąja pozicija 2004/902/BUSP (OL L 379, 2004 12 24, p. 113).

(4)  OL L 40, 2004 2 12, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1452/2005 (OL L 230, 2005 9 7, p. 11).


25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/4


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1127/2006

2006 m. liepos 24 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. liepos 25 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).


PRIEDAS

prie 2006 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

71,2

096

41,9

999

56,6

0707 00 05

052

84,9

388

52,4

524

46,9

999

61,4

0709 90 70

052

77,6

999

77,6

0805 50 10

388

63,3

524

49,3

528

56,6

999

56,4

0806 10 10

052

143,2

204

153,4

220

118,2

388

8,7

508

96,6

512

76,2

624

224,1

999

117,2

0808 10 80

388

95,3

400

111,9

404

125,7

508

90,8

512

90,9

524

48,3

528

82,3

720

101,2

800

153,9

804

106,6

999

100,7

0808 20 50

388

106,4

512

93,1

528

80,8

720

29,6

804

97,1

999

81,4

0809 10 00

052

133,6

999

133,6

0809 20 95

052

265,7

400

401,5

404

426,8

999

364,7

0809 30 10, 0809 30 90

052

157,1

999

157,1

0809 40 05

624

136,5

999

136,5


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/6


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1128/2006

2006 m. liepos 24 d.

dėl prekybos etapo, kuriuo taikoma vidutinė kiaulių skerdenų kaina

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo (1) ypač į jo 4 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

1989 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3537/89 dėl prekybos etapo, kuriuo taikoma vidutinė kiaulių skerdenų kaina (2), buvo iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Reprezentatyvios rinkos kiekvienoje šalyje apima visas Komisijos reglamento (EB) Nr. 908/2006 (4) I priede išvardytas rinkas.

(3)

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2759/75 svorinė vidutinė kiaulių skerdenų kaina Bendrijos reprezentatyviosiose rinkose turi būti nustatyta siekiant įvertinti, ar rinkos padėtis pateisina intervencines priemones.

(4)

Siekiant nustatyti tokią vidutinę kiaulių skerdenų kainą reikia žinoti palyginamas Bendrijos kainas. Dėl to reikėtų remtis viena bendra kiaulių skerdenų kokybe, atitinkančia standartinę kokybę, minimą Reglamento (EEB) Nr. 2759/75 4 straipsnio 1 dalyje, ir aiškiai apibrėžtais prekybos etapais. Kiaulių skerdenomis paprastai prekiaujama skerdyklos etape, todėl šiuo etapu ir reikėtų remtis.

(5)

Turėtų būti nustatomos kiaulių skerdenų kotiruojamos kainos visoje Bendrijoje pagal Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę, nustatytą Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3220/84 (5), ir išsamias taikymo taisykles, nustatytas Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2967/85 (6).

(6)

Reikėtų priimti reglamentą, kuriame būtų sujungtos visos taisyklės, reglamentuojančios prekybos etapą, kuriuo taikoma vidutinė kiaulių skerdenų kaina.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Kiaulienos vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Bendrijos kiaulių skerdenų rinkos kaina, minima Reglamento (EEB) Nr. 2759/75 4 straipsnio 2 dalyje, nustatoma remiantis kainomis įvežimo į skerdyklą metu, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, sumokėtą gyvų kiaulių tiekėjams.

2.   Į 1 dalyje minimas kainas įtraukiama neperdirbtų subproduktų ir gyvūninių atliekų kaina, kuri apskaičiuojama 100 kg atvėsintų kiaulių skerdenų atžvilgiu:

pateiktų pagal Reglamento (EEB) Nr. 3220/84 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą tipinį pateikimą

bei

pasvertų ir suklasifikuotų ant skerdyklos kablių, užregistruotą svorį perskaičiuojant į atvėsintos skerdenos svorį pagal Reglamento (EEB) Nr. 2967/85 2 straipsnyje nustatytus būdus.

2 straipsnis

1.   Kiaulių skerdenų rinkos kaina valstybėje narėje yra lygi vidutinei kiaulių skerdenų kotiruojamai kainai, užregistruotai tos valstybės narės rinkose ar kainų kotiravimo centruose, išvardytuose Reglamento (EB) Nr. 908/2006 I priede.

2.   1 dalyje minima kaina nustatoma taikant užregistruotas kotiruojamas kainas skerdenų:

60–120 kg, priskiriamų E klasei,

120–180 kg, priskiriamų R klasei.

Atitinkamai valstybei narei leidžiama pasirinkti svorio kategorijas ir svėrimo būdus; apie tai ji praneša Komisijai.

3 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3537/89 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 282, 1975 11 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).

(2)  OL L 347, 1989 11 28, p. 20. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1572/95 (OL L 150, 1995 7 1, p. 52).

(3)  Žr. I priedą.

(4)  OL L 168, 2006 6 21, p. 11.

(5)  OL L 301, 1984 11 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3513/93 (OL L 320, 1993 12 22, p. 5).

(6)  OL L 285, 1985 10 25, p. 39. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3127/94 (OL L 330, 1994 12 21, p. 43).


I PRIEDAS

Panaikinamas reglamentas su pakeitimu

Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3537/89

(OL L 347, 1989 11 28, p. 20)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1572/95

(OL L 150, 1995 7 1, p. 52).


II PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Reglamentas (EEB) Nr. 3537/89

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

I priedas

II priedas


25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/9


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1129/2006

2006 m. liepos 24 d.

nustatantis, kokia dalimi galima patenkinti 2006 m. liepos mėn. pateiktas paraiškas importo licencijai gauti, remiantis galvijienos tarifinėmis kvotomis, Reglamente (EB) Nr. 1279/98 nustatytomis Bulgarijai ir Rumunijai

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendros galvijienos rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1998 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1279/98, nustatantį galvijienos tarifinių kvotų, nustatytų Tarybos srendimuose 2003/286/EB ir 2003/18/EB Bulgarijai ir Rumunijai (2), taikymo taisykles ir ypač į jo 4 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1279/98 1 straipsnyje yra nustatyti galvijienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalys yra Rumunija, ir Bulgarija, kiekiai, kurie tam tikromis sąlygomis gali būti importuoti laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. Galvijienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalis yra Rumunija ir Bulgarija, kiekiai, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos importo licencijai gauti, yra tokie, kad prašymai gali būti visiškai patenkinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kiekviena paraiška importo licencijai gauti, kuri buvo pateikta laikotarpiui nuo 2006 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 1279/98 nurodytomis kvotomis, gali būti visiškai patenkinta.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. liepos 25 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1899/2004 (OL L 328, 2004 10 30, p. 67).

(2)  OL L 176, 1998 6 20, p. 12. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1240/2005 (OL L 200, 2005 7 30, p. 34).


25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/10


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1130/2006

2006 m. liepos 24 d.

nustatantis, kokia dalimi reikėtų patenkinti kai kurių pieno produktų importo licencijų paraiškas, pateiktas 2006 m. liepos mėn. pagal kai kurias tarifines kvotas, atidarytas Reglamentu (EB) Nr. 2535/2001

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2535/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl pieno bei pieno produktų importo tvarkos ir tarifinių kvotų atidarymo (2), ypač į jo 16 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

2006 m. liepos 1–10 d. laikotarpiu pateiktose paraiškose dėl kai kurių Reglamento (EB) Nr. 2535/2001 I priede nurodytų produktų yra prašoma didesnių kiekių negu galimi. Todėl reikėtų nustatyti prašomų kiekių paskirstymo koeficientus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Paskirstymo koeficientai, nurodyti šio reglamento priede, taikomi kiekiams, dėl kurių 2006 m. liepos 1–10 d. laikotarpiu buvo pateikti prašymai importo licencijoms gauti, atsižvelgiant į produktų kvotas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 2535/2001 I priedo I.A dalyje, I.B dalies 1 ir 2 punktuose bei I.C, I.D, I.E, I.F, I.G ir I.H dalyse.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. liepos 25 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).

(2)  OL L 341, 2001 12 22, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 926/2006 (OL L 170, 2006 6 23, p. 8).


I.A PRIEDAS

Kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4590

1,0000

09.4599

0,0174

09.4591

09.4592

09.4593

1,0000

09.4594

1,0000

09.4595

0,0102

09.4596

1,0000


I.B PRIEDAS

1.   Produktai, kurių kilmės šalis yra Rumunija

Kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4771

1,0000

09.4772

09.4758

0,4450


2.   Produktai, kurių kilmės šalis yra Bulgarija

Kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4773

09.4660

1,0000

09.4675


I.C PRIEDAS

Produktai, kurių kilemės šalys yra AKR

Kvotos numeris

Kiekis (t)

09.4026

09.4027


I.D PRIEDAS

Produktai, kurių kilmės šalis yra Turkija

Kvotos numeris

Kiekis (t)

09.4101


I.E PRIEDAS

Produktai, kurių kilemės šalis yra Pietų Afrika

Kvotos numeris

Kiekis (t)

09.4151


I.F PRIEDAS

Produktai, kurių kilmės šalis yra Šveicarija

Kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4155

1,0000

09.4156

1,0000


I.H PRIEDAS

Produktai, kurių kilmės šalis yra Norvegija

Kvotos numeris

Paskirstymo koeficientas

09.4781

0,9059

09.4782

0,8611


25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/13


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1131/2006

2006 m. liepos 24 d.

iš dalies keičiantis Reglamente (EB) Nr. 1002/2006 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2006–2007 prekybos metams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2006–2007 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1002/2006 (3).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai, nustatyti Reglamentu (EB) Nr. 1002/2006 2006–2007 prekybos metams, yra iš dalies keičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. liepos 25 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 55, 2006 2 28, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 178, 2006 7 1, p. 36. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1101/2006 (OL L 196, 2006 7 18, p. 11).


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti reprezentacinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir KN kodu 1702 90 99 klasifikuojamiems produktams taikomi nuo 2006 m. liepos 25 d.

(EUR)

KN kodas

Reprezentacinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomo muito už 100 kg neto atitinkamo produkto dydis

1701 11 10 (1)

29,79

2,35

1701 11 90 (1)

29,79

6,64

1701 12 10 (1)

29,79

2,21

1701 12 90 (1)

29,79

6,21

1701 91 00 (2)

35,62

7,42

1701 99 10 (2)

35,62

3,65

1701 99 90 (2)

35,62

3,65

1702 90 99 (3)

0,36

0,31


(1)  Nustatyta už standartinę kokybę, kaip ji yra apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 I priedo II dalyje (OL L 58, 2006 2 28, p. 1).

(2)  Nustatyta už standartinę kokybę, kaip ji yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 318/2006 I priedo II dalyje.

(3)  Nustatyta už kiekvieną 1 % sacharozės kiekio.


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/15


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. gegužės 18 d.

dėl Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo sudarymo

(2006/515/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133, 151, 181 ir 181 a straipsnius kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antru sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

2004 m. lapkričio mėn. Taryba įgaliojo Komisiją Bendrijos vardu dalyvauti Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO) vykstančiose derybose dėl Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (toliau - UNESCO konvencija). Komisija ir valstybės narės dalyvavo šiose derybose.

(2)

UNESCO konvencija buvo priimta 2005 m. spalio 20 d. Paryžiuje vykusioje UNESCO Generalinėje konferencijoje.

(3)

UNESCO konvencija sudaro tinkamą ir veiksmingą pagrindą kultūrų įvairovei ir kultūriniams mainams, kuriems ir Bendrija, kaip atspindėta Sutarties 151 straipsnio 4 dalyje, ir jos valstybės narės teikia ypatingą svarbą, skatinti. Ji padeda pasauliniu lygiu užtikrinti abipusę pagarbą ir kultūrų tarpusavio supratimą.

(4)

UNESCO konvenciją reikėtų nedelsiant patvirtinti.

(5)

Bendrija ir jos valstybės narės yra kompetentingos srityse, kurioms taikoma UNESCO konvencija. Todėl Bendrija ir valstybės narės turėtų tapti UNESCO konvencijos Susitariančiosiomis Šalimis, kad bendros kompetencijos atvejais kartu nuosekliai galėtų įvykdyti visus joje nustatytus įpareigojimus ir naudotis visomis tos konvencijos joms suteiktomis teisėmis,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1.   UNESCO konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo yra patvirtinama Bendrijos vardu.

2.   UNESCO konvencijos tekstas yra šio sprendimo 1a priede.

2 straipsnis

1.   Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) UNESCO generaliniam direktoriui deponuoti Bendrijos vardu prisijungimo dokumentą pagal UNESCO konvencijos 27 straipsnio 4 dalį.

2.   Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) deponuoti Bendrijos vardu šio sprendimo 1 b priede pateiktą kompetencijos deklaraciją pagal UNESCO konvencijos 27 straipsnio 3 dalies c punktą.

3.   Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) prisijungimo dokumento deponavimo metu paskelbti šio sprendimo 2 priede pateiktą vienašalę deklaraciją.

3 straipsnis

Bendrijos kompetencijai priklausančiais klausimais Komisija atstovauja Bendrijai UNESCO konvencija įsteigtų organų, ypač jos 22 straipsnyje numatytos Šalių konferencijos, posėdžiuose ir Bendrijos vardu derasi dėl tų organų kompetencijai priklausančių klausimų.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gegužės 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Franz MORAK


(1)  2006 m. balandžio 27 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).


1a PRIEDAS

VERTIMAS

KONVENCIJA

dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo

Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinė konferencija 2005 m. spalio 3–21 d. Paryžiuje vykusios 33-iosios sesijos metu,

PATVIRTINDAMA, kad kultūrų įvairovė yra žmonijos išskirtinė savybė;

SUVOKDAMA, kad kultūrų įvairovė yra bendras žmonijos paveldas ir kad ją reikia branginti bei išsaugoti visų labui;

ŽINODAMA, kad kultūrų įvairovė sukuria turtingą ir įvairiapusį pasaulį, kuriame daugėja pasirinkimo galimybių, ugdomi žmonių gebėjimai ir žmogiškosios vertybės, ir kad dėl šių priežasčių kultūrų įvairovė yra pagrindinis bendruomenių, tautų bei valstybių darnaus vystymosi akstinas;

PRIMINDAMA, kad kultūrų įvairovė, klestinti demokratijos, tolerancijos socialinio teisingumo ir abipusės tautų bei kultūrų pagarbos aplinkoje, yra būtina taikos ir saugumo užtikrinimui vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais;

PAŽYMĖDAMA, kad kultūrų įvairovė yra labai svarbi, siekiant visiškai įgyvendinti Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose visuotinai pripažintuose dokumentuose įtvirtintas žmogaus teises bei pagrindines laisves;

PABRĖŽDAMA būtinybę integruoti kultūrą, kaip strateginį elementą, į nacionalines ir tarptautines plėtros politikos sritis bei į tarptautinį vystomąjį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į JT tūkstantmečio deklaraciją (2000 m.), kurioje didelis dėmesys skiriamas skurdo panaikinimui;

ATSIŽVELGDAMA į tai, kad kultūros formos kinta erdvėje ir laike ir kad šią įvairovę įkūnija tapatybės unikalumas, gausa bei tautų ir visuomenės, iš kurių susideda žmonija, kultūrų raiška;

PRIPAŽINDAMA tradicinių žinių, kaip materialinės ir nematerialinės gerovės šaltinio, ypač vietinių tautų žinių sistemų, svarbą, jų teigiamą poveikį darniam vystymuisi bei poreikį juos tinkamai apsaugoti ir skatinti;

PRIPAŽINDAMA būtinybę imtis priemonių, siekiant apsaugoti kultūrų raiškos įvairovę, įskaitant jos turinį, ypač tais atvejais, kai kultūrų raiškai gresia išnykimas arba stiprūs neigiami pokyčiai;

PABRĖŽDAMA kultūros svarbą socialinei sanglaudai bendrai, ypač jos įnašą gerinant moterų padėtį ir vaidmenį visuomenėje;

SUVOKDAMA, kad kultūrų įvairovę stiprina laisva minčių raiška ir kad ją skatina nuolatiniai kultūrų mainai ir jų tarpusavio sąveika;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMA, kad minties, raiškos ir informacijos laisvė bei žiniasklaidos priemonių įvairovė padeda kultūrų raiškai klestėti visuomenėje;

PRIPAŽINDAMA, kad kultūrų raiškos įvairovė, įskaitant tradicinę kultūrų raišką, yra svarbus veiksnys, asmenims ir tautoms suteikiantis galimybę reikšti mintis ir vertybes bei dalytis jomis su kitais;

PRIMINDAMA, kad kalbų įvairovė yra svarbi kultūrų įvairovės dalis, ir DAR KARTĄ PATVIRTINDAMA, kad švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį saugant ir skatinant kultūrų raišką;

ATSIŽVELGDAMA į kultūrų gyvybingumo, pasireiškiančio savo tradicinių kultūrų raiškos formų kūrimo, skleidimo ir platinimo laisve bei galimybe naudotis šiomis formomis, siekiant užtikrinti savo pačių vystymąsi, svarbą visiems žmonėms, įskaitant mažumoms priklausančius asmenis ir vietines tautas;

PABRĖŽDAMA didelę kultūrų mainų ir kultūrinio kūrybingumo, ugdančių ir atnaujinančių kultūrų raišką bei stiprinančių vaidmenį tų asmenų, kurie, siekdami užtikrinti visos visuomenės pažangą, dirba kultūros plėtros labui, reikšmę;

PRIPAŽINDAMA intelektinės nuosavybės teisių svarbą remiant asmenis, dalyvaujančius kultūrinėje kūryboje;

BŪDAMA ĮSITIKINUSI, kad kultūrinė veikla, kultūros vertybės ir paslaugos yra ekonominio ir kultūrinio pobūdžio, nes perteikia identitetą, vertybes ir prasmę ir todėl neturėtų būti manoma, kad jos turi vien tik komercinę vertę;

PAŽYMĖDAMA, kad nors globalizacija, kurią skatina sparti informacijos ir komunikacijos technologijų raida, ir sudaro naujas sąlygas suaktyvėjusiems kultūrų mainams, vis dėlto joje taip pat slypi pavojus kultūrų įvairovei, ypač atsižvelgiant į atotrūkio tarp turtingų ir skurdžių šalių atsiradimo riziką;

SUVOKDAMA, kad UNESCO yra pavesta speciali misija užtikrinti pagarbą kultūrų įvairovei ir siūlyti, jos manymu, naudingus tarptautinius susitarimus, siekiant palengvinti laisvą žodinę ir vaizdinę minčių raišką;

ATSIŽVELGDAMA į UNESCO priimtų tarptautinių dokumentų kultūrų įvairovės ir kultūrinių teisių įgyvendinimo srityse nuostatas, ypač į 2001 m. Visuotinės deklaracijos dėl kultūrų įvairovės nuostatas,

2005 M. SPALIO 20 D. PRIĖMĖ ŠIĄ KONVENCIJĄ.

I.   TIKSLAI IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI

1 straipsnis

Tikslai

Šios Konvencijos tikslai yra:

a)

apsaugoti ir skatinti kultūrų raiškos įvairovę;

b)

sudaryti sąlygas kultūroms klestėti ir laisviems kultūrų mainams, kad būtų juntama abipusė nauda;

c)

skatinti kultūrų dialogą, siekiant pasaulyje užtikrinti intensyvesnius ir tolygesnius kultūrų mainus, kad būtų ugdoma pagarba kultūroms ir taikos kultūra;

d)

skatinti plėtoti kultūrinius ryšius, kad tiesiant tiltus tarp tautų vyktų kultūrų sąveika;

e)

skatinti pagarbą kultūrų raiškos įvairovei ir šios įvairovės vertės suvokimą vietos, nacionaliniu bei tarptautiniu lygiais;

f)

dar kartą patvirtinti kultūros ir vystymosi ryšio svarbą visoms šalims, ypač besivystančioms šalims, ir skatinti veiklą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais, kad būtų pripažinta tikroji šio ryšio vertė;

g)

pripažinti išskirtinį kultūrinės veiklos, kultūros vertybių ir paslaugų pobūdį, kadangi jos perteikia identitetą, vertybes ir prasmę;

h)

dar kartą patvirtinti, kad valstybės turi suverenias teises išsaugoti, priimti ir įgyvendinti politikos kryptis ir priemones, kurias jos mano esant tinkamas saugant ir skatinant kultūrų raiškos įvairovę savo teritorijoje;

i)

plėtojant partnerystę stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir solidarumą, ypač siekiant sustiprinti besivystančių šalių gebėjimą apsaugoti ir skatinti kultūrų raiškos įvairovę.

2 straipsnis

Pagrindiniai principai

Apsaugoti ir skatinti kultūrų įvairovę galima tik jeigu užtikrinamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, tokios kaip žodžio, informacijos bei komunikacijos laisvė ir galimybė asmenims pasirinkti kultūrų raiškos formą. Niekam neleidžiama šios Konvencijos nuostatų taikyti siekiant pažeisti žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurios yra įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje arba kurias užtikrina tarptautinė teisė, bei riboti šios Konvencijos taikymo sritį.

Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas ir tarptautinės teisės principus, valstybės narės turi suverenias teises priimti politikos nuostatas ir priemones, siekiant apsaugoti ir skatinti kultūrų raiškos įvairovę savo teritorijoje.

Kultūrų raiškos įvairovės apsauga ir skatinimas yra susiję su visų kultūrų lygiavertiškumo pripažinimu ir pagarba joms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų ir vietinių tautų kultūrą.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir solidarumas turėtų visoms šalims, o ypač besivystančioms, sudaryti sąlygas vietos, nacionaliniu bei tarptautiniu lygiais kurti ir stiprinti kultūrų raiškos priemones, įskaitant jų kultūros pramonę, nepaisant to, ar ši pramonė yra besiformuojanti, ar jau susiformavusi.

Kadangi kultūra yra pagrindinis vystymosi akstinas, kultūriniai vystymosi aspektai yra ne mažiau svarbūs nei ekonominiai aspektai, ir dalyvauti šiame procese bei naudotis jo teikiamais privalumais yra viena pagrindinių asmenų ir tautų teisių.

Kultūrų įvairovė yra didelis asmenų ir visuomenės turtas. Kultūrų įvairovės apsauga, skatinimas ir išsaugojimas yra pagrindinė tvaraus vystymosi dabarties ir ateities kartų labui sąlyga.

Vienodos galimybės naudotis gausiomis ir įvairiomis kultūrų raiškos formomis iš viso pasaulio bei galimybė supažindinti su kultūromis pasitelkiant žodines ir sklaidos priemones yra itin svarbios norint išryškinti kultūrų įvairovės svarbą ir skatinant abipusį supratimą.

Kai valstybės patvirtina priemones, skirtas kultūrų raiškos įvairovei skatinti, jos turi siekti tinkamai skatinti atvirumą kitoms pasaulio kultūroms ir užtikrinti, kad šios priemonės atitiktų šios Konvencijos tikslus.

II.   TAIKYMO SRITIS

3 straipsnis

Taikymo sritis

Ši Konvencija taikoma šios Konvencijos Šalių patvirtintoms politikos kryptims ir priemonėms, susijusioms su kultūrų raiškos įvairovės apsauga ir skatinimu.

III.   APIBRĖŽTYS

4 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje Konvencijoje:

1.

Kultūrų įvairovė

„Kultūrų įvairovė“ – įvairūs būdai, kuriais išreiškiama grupių ir visuomenių kultūra. Šios kultūrų raiškos formos perduodamos grupių ar visuomenės viduje ir tarp jų.

Kultūrų įvairovė pasireiškia ne tik raiškos formomis, kuriomis per įvairias raiškos priemones išreiškiamas, turtinamas ir perduodamas žmonijos kultūros paveldas, bet ir įvairiais kultūros raiškos formų meninio kūrimo, platinimo, skleidimo bei galimybės naudojimosi jais būdais, nesvarbu, kokios priemonės ir technologijos būtų naudojamos.

2.

Kultūrinis turinys

„Kultūrinis turinys“ – simbolinė prasmė, meninė dimensija ir kultūros vertybės, kurias suformavo kultūrinis identitetas arba kurios yra kultūrinio identiteto išraiškos.

3.

Kultūrų raiška

„Kultūrų raiška“ – asmenų, grupių ir visuomenių sukurtos bei kultūrinį turinį turinčios raiškos formos.

4.

Kultūrinė veikla, kultūros vertybės ir paslaugos

„Kultūrinė veikla, kultūros vertybės ir paslaugos“ – tai veikla, vertybės ir paslaugos, vertinamos kaip turinčios išskirtinį požymį, naudojimo sritį ar paskirtį, kurios įkūnija arba išreiškia kultūrų raišką, neatsižvelgiant į komercinę vertę, kurią jos gali turėti. Kultūrinė veikla gali būti savitikslė arba ji gali padėti kurti kultūros vertybes ir paslaugas.

5.

Kultūros pramonė

„Kultūros pramonės“ kryptys – šio straipsnio 4 dalyje apibrėžtų kultūros vertybių ir paslaugų kūrimo bei platinimo pramonės kryptys.

6.

Kultūros politikos kryptys ir priemonės

„Kultūros politikos kryptys ir priemonės“ – tai vietos, nacionaliniu, regioniniu ar tarptautiniu lygiais vykdomos su kultūra susijusios politikos kryptys ir priemonės, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas kultūrai arba kurios yra skirtos daryti tiesioginę įtaką asmenų, grupių ar visuomenių kultūrų raiškos formoms, įskaitant kultūrinės veiklos, kultūros vertybių ir paslaugų kūrimą, formavimą, sklaidą bei platinimą ir galimybę naudotis jomis.

7.

Apsauga

„Apsauga“ – tai priemonių, skirtų kultūrų raiškos įvairovei išsaugoti, apsaugoti ir jos svarbai išryškinti, patvirtinimas.

„Apsaugoti“ – tai patvirtinti tokias priemones.

8.

Kultūriniai ryšiai

„Kultūriniai ryšiai“ – tai įvairių kultūrų buvimas ir lygiavertė jų sąveika bei galimybė plėtojant dialogą ir abipusę pagarbą kurti bendras kultūrų raiškos formas.

IV.   ŠALIŲ TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

5 straipsnis

Bendroji teisių ir įsipareigojimų taisyklė

1.   Šalys, vadovaudamosi Jungtinių Tautų Chartija, tarptautinės teisės principais ir visuotinai pripažintais žmogaus teisių dokumentais, patvirtina savo suverenią teisę rengti ir įgyvendinti kultūros politikos kryptis bei patvirtinti priemones, skirtas kultūrų raiškos įvairovei apsaugoti bei skatinti ir tarptautiniam bendradarbiavimui stiprinti, siekdamos šios Konvencijos tikslų.

2.   Kai Šalis įgyvendina politikos kryptis ir imasi priemonių kultūrų raiškos įvairovei apsaugoti ir skatinti savo teritorijoje, šios politikos kryptys ir priemonės neturi prieštarauti šios Konvencijos nuostatoms.

6 straipsnis

Šalių teisės nacionaliniu lygiu

1.   Kiekviena Šalis, įgyvendindama 4 straipsnio 6 dalyje apibrėžtas kultūros politikos kryptis ir priemones bei atsižvelgdama į savo ypatingas aplinkybes ir poreikius, gali patvirtinti priemones, skirtas kultūrų raiškos įvairovei savo šalies teritorijoje apsaugoti ir skatinti.

2.   Tokios priemonės gali apimti:

a)

reglamentavimo priemones, skirtas kultūrų raiškos įvairovei skatinti ir apsaugoti;

b)

priemones, kuriomis tinkamu būdu sudaromos galimybės kurti, skleisti ir platinti nacionalinę kultūrinę veiklą, kultūros vertybes ir paslaugas, įskaitant visas kitas šalies teritorijoje esančias priemones, skirtas nacionalinei kultūrinei veiklai, kultūros vertybėms ir paslaugoms kurti, skleisti, platinti bei turėti, taip pat nuostatas, susijusias su tokios veiklos, prekių ir paslaugų srityje vartojamos kalbos apsauga;

c)

priemones, kurios nepriklausomoms šalies kultūros pramonės šakoms garantuoja galimybę neformaliame sektoriuje veiksmingai naudotis kultūrinės veiklos, kultūros vertybių ir paslaugų kūrimo, platinimo ir sklaidos priemonėmis;

d)

priemones, skirtas teikti valstybės finansinę pagalbą;

e)

priemones, kuriomis siekiama paraginti ne pelno įstaigas, valstybines ir privačias institucijas, menininkus ir kitus kultūros srities specialistus kurti ir skatinti laisvus minčių, kultūrų raiškos, kultūrinės veiklos, kultūros vertybių bei paslaugų mainus ir laisvą jų judėjimą, taip pat jų veikloje kūrybiškumo ir verslumo dvasią;

f)

priemones, skirtas tinkamai įkurti ir remti viešųjų paslaugų įstaigas;

g)

priemones, skirtas skatinti ir remti menininkus ir kitus asmenis, kuriančius kultūrų raišką;

h)

priemones, skirtas žiniasklaidos priemonių įvairovei skatinti, taip pat ir per visuomeninį transliuotoją.

7 straipsnis

Priemonės, skirtos kultūrų raiškai skatinti

1.   Šalys siekia savo teritorijoje sukurti aplinką, kuri asmenis ir socialines grupes skatintų:

a)

kurti, gaminti, platinti, skleisti ir naudotis savo pačių kultūrų raiška, ypatingą dėmesį skiriant, ypač moterų ir įvairių socialinių grupių, įskaitant mažumoms priklausančius asmenis ir vietines tautas, ypatingoms sąlygoms ir poreikiams;

b)

turėti galimybę susipažinti su savo teritorijos ir kitų pasaulio šalių kultūrų raiška.

2.   Šalys taip pat siekia pripažinti, kad menininkai, kiti kūrybos procese dalyvaujantys asmenys, kultūrinės bendruomenės ir jų darbą remiančios organizacijos yra itin reikšmingi skatinant kultūrų raiškos įvairovę.

8 straipsnis

Kultūrų raiškos apsaugos priemonės

1.   Nepažeisdama 5 ir 6 straipsnių nuostatų, Šalis gali konstatuoti, kad jos teritorijoje yra ypatingų atvejų, kai kultūrų raiškai gresia išnykimas, kyla didelė grėsmė arba jai būtina neatidėliotina apsauga.

2.   Atsižvelgdamos į šios Konvencijos nuostatas, 1 dalyje išvardytais atvejais Šalys gali imtis visų tinkamų priemonių, siekdamos apsaugoti kultūrų raišką.

3.   Šalys 23 straipsnyje nurodytam Tarpvyriausybiniam komitetui parengia visų priemonių, kurių jos ėmėsi padėčiai ištaisyti, ataskaitą. Komitetas gali teikti atitinkamas rekomendacijas.

9 straipsnis

Dalijimasis informacija ir skaidrumas

Šalys:

a)

kas ketveri metai teikia UNESCO ataskaitas; jose pateikia atitinkamą informaciją apie priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos apsaugoti ir skatinti kultūrų raiškos įvairovę savo teritorijoje bei tarptautiniu lygiu;

b)

paskiria asmenį ryšiams palaikyti, atsakingą už dalijimąsi informacija, susijusia su šios Konvencijos nuostatomis;

c)

dalijasi ir keičiasi informacija, susijusia su kultūrų raiškos įvairovės apsauga ir skatinimu.

10 straipsnis

Švietimas ir visuomenės informavimas

Šalys:

a)

skatina ir ugdo supratimą apie kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo svarbą, inter alia rengdamos švietimo ir visuomenės informavimo programas;

b)

bendradarbiauja su kitomis Šalimis ir tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis, siekdamos šiame straipsnyje numatytų tikslų;

c)

rengdamos švietimo, mokymo ir mainų programas kultūros pramonės srityje, siekia skatinti kūrybiškumą ir produkcijos galimybes. Šių priemonių taikymas neturi neigiamai veikti tradicinių kūrybos formų.

11 straipsnis

Pilietinės visuomenės dalyvavimas

Šalys pripažįsta pilietinės visuomenės svarbą apsaugant ir skatinant kultūrų raiškos įvairovę. Šalys skatina aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant šios Konvencijos tikslus.

12 straipsnis

Tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas

Šalys, ypač atsižvelgdamos į 8 ir 17 straipsniuose nurodytus atvejus, siekia stiprinti dvišalį, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, siekdamos sukurti palankias sąlygas kultūrų raiškos įvairovei, o ypač siekdamos:

a)

palengvinti Šalių dialogą dėl kultūros politikos;

b)

stiprinti valstybinio sektoriaus strateginius ir valdymo gebėjimus valstybinėse kultūros įstaigose per profesinius ir tarptautinius kultūrinius mainus bei keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

c)

stiprinti partnerystę su pilietine visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybiniu sektoriumi ir tarp jų, siekiant skatinti kultūrų raiškos įvairovę;

d)

skatinti naujų technologijų naudojimą ir raginti partnerius plačiau dalytis informacija, didinti kultūros suvokimą bei skatinti kultūrų raiškos įvairovę;

e)

skatinti sudaryti susitarimus dėl bendros kūrybos ir bendro platinimo.

13 straipsnis

Kultūros integravimas į darnų vystymąsi

Siekdamos sukurti palankias sąlygas darniam vystymuisi ir tokiu būdu skatinti su kultūrų raiškos įvairovės apsauga susijusias sritis, Šalys siekia visais lygiais kultūrą integruoti į nacionalinę vystymosi politiką.

14 straipsnis

Vystomasis bendradarbiavimas

Siekdamos sukurti dinamišką kultūros sektorių, Šalys remia bendradarbiavimą darnaus vystymosi ir skurdo mažinimo tikslais, ypač atsižvelgdamos į besivystančių šalių poreikius, ir inter alia taiko tokias priemones:

a)

besivystančių Šalių kultūros pramonės krypčių stiprinimas:

i)

besivystančiose Šalyse kurti ir stiprinti kultūrinę produkciją ir platinimo galimybes;

ii)

kultūrinei veiklai, kultūros vertybėmis bei paslaugomis sudaryti palankesnes sąlygas patekti į pasaulinę rinką ir tarptautinius platinimo tinklus;

iii)

kurti gyvybingas vietos ir regionines rinkas;

iv)

kai įmanoma, išsivysčiusiose šalyse patvirtinti tinkamas priemones, kad būtų daugiau galimybių susipažinti su besivystančių šalių kultūrine veikla, kultūros vertybėmis bei paslaugomis;

v)

remti kūrybinę veiklą ir, kai įmanoma, sudaryti geresnes sąlygas besivystančių Šalių menininkų judėjimui;

vi)

skatinti atitinkamą išsivysčiusių ir besivystančių šalių bendradarbiavimą, inter alia muzikos ir kino srityse;

b)

gebėjimų stiprinimas besivystančių šalių valstybiniame ir privačiame sektoriuose keičiantis informacija, patirtimi ir žiniomis bei rengiant mokymus besivystančių šalių gyventojus srityse, inter alia susijusiuose su strateginiais ir valdymo gebėjimais, politikos krypčių rengimu ir įgyvendinimu, kultūrų raiškos skatinimu ir platinimu, mažų, vidutinių ir labai mažų įmonių veiklos plėtojimu, technologijų naudojimu, įgūdžių ugdymu ir perdavimu;

c)

technologijų ir praktinės patirties perdavimas nustatant atitinkamas skatinimo priemones, ypač kultūros pramonės ir įmonių srityje;

d)

finansinės pagalbos teikimas:

i)

įsteigiant Tarptautinį kultūrų įvairovės fondą, kaip numatyta 18 straipsnyje;

ii)

prireikus teikiant valstybės paramą vystymuisi, įskaitant techninę pagalbą, skirtą skatinti ir remti kūrybingumą;

iii)

teikiant kitokią finansinę pagalbą, pvz., paskolas su mažomis palūkanomis, subsidijas ir kitus finansavimo mechanizmus.

15 straipsnis

Bendradarbiavimo tvarka

Šalys skatina plėtoti partnerystę viešojo, privataus ir ne pelno organizacijų sektoriuje bei tarp jų, siekdamos bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis stiprinant jų gebėjimus saugoti ir skatinti kultūrų raiškos įvairovę. Plėtojant tokią naujo pobūdžio partnerystę, didžiausias dėmesys, atsižvelgiant į konkrečius besivystančių šalių poreikius, bus kreipiamas į infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir politikos krypčių plėtrą bei į kultūrinės veiklos, kultūros vertybių ir paslaugų mainus.

16 straipsnis

Besivystančioms šalims taikomos lengvatos

Išsivysčiusios šalys skatina kultūrinius mainus su besivystančiomis šalimis remdamosi tinkamais instituciniais ir teisiniais pagrindais, šių šalių menininkams ir kitiems kultūros srities specialistams, šioje srityje dirbantiems asmenims bei šių šalių kultūros vertybėms ir paslaugoms taikydamos lengvatas.

17 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas, kai kultūrų raiškai kyla didelė grėsmė

Šalys bendradarbiauja 8 straipsnyje nurodytais atvejais teikdamos abipusę pagalbą, ypač besivystančioms šalims.

18 straipsnis

Tarptautinis kultūrų įvairovės fondas

1.   Įsteigiamas Tarptautinis kultūrų įvairovės fondas, toliau – Fondas.

2.   Remiantis UNESCO finansiniu reglamentu, Fondą sudaro deponuotos lėšos.

3.   Fondo išteklius sudaro:

a)

savanoriški Šalių įnašai;

b)

tam tikslui UNESCO Generalinės konferencijos skirtos lėšos;

c)

kitų Šalių, Jungtinių Tautų sistemos organizacijų ir programų, kitų regioninių ar tarptautinių organizacijų, valstybinių ar privačių įstaigų ar privačių asmenų įnašai, dovanotos ar paaukotos lėšos;

d)

visos palūkanos už Fondo lėšas;

e)

lėšos, surinktos per Fondo rėmimo renginius;

f)

visos kitos pagal Fondo nuostatus leistinos lėšos.

4.   Tarpvyriausybinis komitetas, remdamasis 22 straipsnyje nurodytos Šalių konferencijos nustatytomis gairėmis, sprendžia dėl Fondo lėšų panaudojimo.

5.   Tarpvyriausybinis komitetas gali priimti įnašus ir kitokio pobūdžio paramą, skirtą bendriems arba konkretiems tikslams, susijusiems su konkrečiais projektais, įgyvendinti, su sąlyga, kad juos patvirtintų Tarpvyriausybinis komitetas.

6.   Įnašams į Fondą negali būti taikomos jokios su šios Konvencijos tikslais nesuderinamos politinės, ekonominės ar kitokio pobūdžio sąlygos.

7.   Šalys stengiasi reguliariai skirti savanoriškus įnašus šios Konvencijos tikslams įgyvendinti.

19 straipsnis

Keitimasis informacija, jos analizė ir platinimas

1.   Siekdamos apsaugoti ir skatinti kultūrų raiškos įvairovę, Šalys susitaria keistis informacija ir žiniomis apie su kultūrų raiškos įvairove susijusios informacijos ir statistinių duomenų rinkimą ir apie geriausios praktikos pavyzdžius.

2.   Pasitelkusi Sekretoriato turimas priemones, UNESCO sudaro sąlygas informacijai, statistikai ir geriausiai praktikai šioje srityje rinkti, analizuoti bei skleisti.

3.   Be to, UNESCO sudaro ir atnaujina duomenų, susijusių su kultūrų raiškos srityje veikiančiais sektoriais, vyriausybinėmis, privačiomis ir ne pelno organizacijomis, banką.

4.   Siekdama palengvinti duomenų rinkimo sąlygas, UNESCO ypatingą dėmesį skiria paraiškas dėl pagalbos šioje srityje pateikusių Šalių gebėjimams ir patirčiai didinti.

5.   Šiame straipsnyje apibrėžta informacija papildo pagal 9 straipsnio nuostatas renkamą informaciją.

V.   RYŠYS SU KITAIS DOKUMENTAIS

20 straipsnis

Ryšys su kitais dokumentais: savitarpio parama, papildomumas ir pavaldumo nebuvimas

1.   Šalys pripažįsta, kad jos turi sąžiningai vykdyti pagal šios Konvencijos ir kitų sutarčių, kurių šalys jos yra, nuostatas prisiimtus įsipareigojimus. Taigi Šalys, nesilaikydamos šios Konvencijos subordinacijos bet kurios kitos sutarties atžvilgiu:

a)

skatina šios Konvencijos ir kitų sutarčių, kurių šalys jos yra, savitarpio paramą; ir

b)

aiškindamos ir taikydamos kitų sutarčių, kurių šalys jos yra, nuostatas arba prisiimdamos kitus tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgia į atitinkamas šios Konvencijos nuostatas.

2.   Nė viena šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip keičianti Šalių teises ir įsipareigojimus pagal kitas sutartis, kurių šalys jos yra.

21 straipsnis

Tarptautinės konsultacijos ir tarptautinis koordinavimas

Šalys įsipareigoja skatinti šios Konvencijos tikslų ir principų įgyvendinimą per kitus tarptautinius forumus. Šiuo tikslu prireikus, atsižvelgdamos į šiuos tikslus ir principus, Šalys konsultuojasi tarpusavyje.

VI.   KONVENCIJOS ORGANAI

22 straipsnis

Šalių konferencija

1.   Įsteigiama Šalių konferencija. Šalių konferencija yra plenarinis ir aukščiausiasis šios Konvencijos organas.

2.   Jeigu įmanoma, Šalių konferencija kas dveji metai renkasi į eilines sesijas kartu su UNESCO Generaline konferencija. Ji gali rinktis į neeilinę sesiją, jeigu pati taip nusprendžia arba jeigu nemažiau kaip trečdalis Šalių pateikia prašymą Tarpvyriausybiniam komitetui.

3.   Šalių konferencija patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Šalių konferencijos funkcijos inter alia yra:

a)

išrinkti Tarpvyriausybinio komiteto narius;

b)

priimti ir nagrinėti šios Konvencijos Šalių ataskaitas, kurias teikia Tarpvyriausybinis komitetas;

c)

tvirtinti jos prašymu Tarpvyriausybinio komiteto parengtas veiklos gaires;

d)

imtis visų kitų, jos nuomone, reikalingų priemonių šios Konvencijos tikslų įgyvendinimui skatinti.

23 straipsnis

Tarpvyriausybinis komitetas

1.   UNESCO įsteigia Tarpvyriausybinį kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo komitetą, toliau – Tarpvyriausybinis komitetas. Konvencijai įsigaliojus pagal 29 straipsnio nuostatas, Tarpvyriausybinį komitetą sudaro Šalių konferencijos ketveriems metams išrinktų 18 valstybių, kurios yra šios Konvencijos šalys, atstovų.

2.   Tarpvyriausybinis komitetas renkasi bent kartą per metus.

3.   Tarpvyriausybinis komitetas yra pavaldus Šalių konferencijai, kuri vadovauja jo veiklai ir kuriai jis yra atskaitingas.

4.   Kai Konvencijos Šalių skaičius padidės iki 50, Tarpvyriausybinio komiteto narių skaičius bus padidintas iki 24.

5.   Tarpvyriausybinio komiteto narės yra renkamos vadovaujantis teisingo geografinio pasiskirstymo ir rotacijos principais.

6.   Nepažeidžiant kitų šios Konvencijos Tarpvyriausybiniam komitetui suteiktų įgaliojimų, Tarpvyriausybinio komiteto funkcijos yra:

a)

siekti Konvencijos tikslų, skatinti ir užtikrinti jų įgyvendinimo stebėseną;

b)

Šalių konferencijos prašymu parengti ir teikti jai tvirtinti veiklos gaires, susijusias su Konvencijos nuostatų įgyvendinimu ir taikymu;

c)

Šalių konferencijai teikti Konvencijos Šalių ataskaitas, prie kurių pridedamos Komiteto pastabos ir ataskaitų turinio santrauka;

d)

teikti atitinkamas rekomendacijas Konvencijos Šalių nurodytais atvejais, atsižvelgiant į atitinkamas Konvencijos, ypač į jos 8 straipsnio, nuostatas;

e)

sukurti konsultavimo procedūras ir kitokius mechanizmus, siekiant skatinti šios Konvencijos tikslų ir principų įgyvendinimą per kitus tarptautinius forumus;

f)

vykdyti visas kitas Šalių konferencijos jam pavestas užduotis.

7.   Tarpvyriausybinis komitetas, atsižvelgdamas į savo darbo tvarkos taisykles, į savo posėdžius bet kada gali kviesti konsultacijoms konkrečiais klausimais valstybines ir privačias institucijas bei fizinius asmenis.

8.   Tarpvyriausybinis komitetas parengia ir Šalių konferencijai teikia tvirtinti savo darbo tvarkos taisykles.

24 straipsnis

UNESCO sekretoriatas

1.   Konvencijos organams padeda UNESCO sekretoriatas.

2.   Sekretoriatas rengia Šalių konferencijos ir Tarpvyriausybinio komiteto dokumentų ir jų posėdžių darbotvarkės projektus, padeda įgyvendinti jų priimtus sprendimus ir rengia ataskaitas dėl jų.

VII.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Kilus ginčui tarp šios Konvencijos Šalių dėl Konvencijos aiškinimo ar taikymo, atitinkamos Šalys stengiasi išspręsti ginčą derybomis.

2.   Jei atitinkamos Šalys negali ginčo išspręsti derybomis, jos gali kartu prašyti trečiosios šalies geranoriškos pagalbos ar tarpininkavimo.

3.   Jeigu nebuvo prašoma trečiosios šalies geranoriškos pagalbos ar tarpininkavimo arba jeigu ginčo nebuvo galima išspręsti derybomis, padedant trečiajai šaliai arba tarpininkaujant, Šalis pagal šios Konvencijos priede pateiktą tvarką gali kreiptis dėl taikinimo procedūros. Šalys geranoriškai išnagrinėja Taikinamosios komisijos pateiktą pasiūlymą dėl ginčo sprendimo būdo.

4.   Kiekviena Šalis ratifikuodama, priimdama, patvirtindama šią Konvenciją arba prie jos prisijungdama gali pareikšti, kad nepripažįsta pirmiau nurodytos taikinimo procedūros. Tai pareiškusi, Šalis gali bet kada atsiimti tokį pareiškimą pranešusi apie tai UNESCO generaliniam direktoriui.

26 straipsnis

Valstybių narių ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas arba prisijungimas

1.   Šią Konvenciją UNESCO valstybės narės ratifikuoja, priima, patvirtina arba prie jos prisijungia pagal savo atitinkamas konstitucines procedūras.

2.   Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami UNESCO generaliniam direktoriui.

27 straipsnis

Prisijungimas

1.   Prie šios Konvencijos gali prisijungti visos valstybės, kurios nėra UNESCO narės, bet yra Jungtinių Tautų arba vienos iš jų specializuotų agentūrų narės ir kurias UNESCO generalinė konferencija pakviečia prie šios Konvencijos prisijungti.

2.   Prie šios Konvencijos taip pat gali prisijungti teritorijos, kurios turi visišką Jungtinių Tautų pripažintą vietos savivaldą, bet kurios nėra pasiekusios visiškos nepriklausomybės pagal Generalinės asamblėjos rezoliucijos Nr. 1514 (XV) nuostatas, ir kurios yra kompetentingos spręsti šios Konvencijos reglamentuojamus klausimus bei sudaryti sutartis šiais klausimais.

3.   Regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms taikomos tokios nuostatos:

a)

prie šios Konvencijos taip pat gali prisijungti regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurios kaip ir kitos Šalys, išskyrus toliau pateiktus atvejus, turi laikytis visų šios Konvencijos nuostatų;

b)

jeigu viena ar keletas tokios organizacijos valstybių narių taip pat yra šios Konvencijos Šalys, ši organizacija ir ši valstybė narė (šios valstybės narės) susitaria dėl atsakomybės pasidalijimo atliekant šios Konvencijos nustatytas pareigas. Toks atsakomybės pasidalijimas įsigalioja baigus c punkte nurodytą pranešimo procedūrą. Organizacija ir valstybės narės neturi teisės bendrai naudotis šios Konvencijos nurodytomis teisėmis. Be to, balsuojant dėl regioninių ekonominės integracijos organizacijų kompetencijos sričių, šioms organizacijoms suteikiamas balsų skaičius yra lygus jų valstybių narių, kurios yra šios Konvencijos Šalys, skaičiui. Šios organizacijos negali pasinaudoti balsavimo teise, jeigu jų valstybės narės naudojasi šia teise ir atvirkščiai;

c)

regioninė ekonominės integracijos organizacija ir jos valstybė narė (valstybės narės), kuri (kurios) susitarė dėl atsakomybės pasidalijimo, kaip numatyta b punkte, apie tokį atsakomybės pasidalijimą Šalims praneša tokiu būdu:

i)

savo prisijungimo dokumente organizacija aiškiai nurodo, kaip pasidalijo atsakomybe už šios Konvencijos reglamentuojamus klausimus;

ii)

regioninės ekonominės integracijos organizacijos dėl vėlesnių atsakomybės pasidalijimo pakeitimų praneša depozitarui apie visus pasiūlymus keisti šią atsakomybę; depozitaras savo ruožtu praneša apie šiuos pakeitimus Šalims;

d)

daroma prielaida, kad regioninės ekonominės integracijos organizacijos valstybės narės, tapusios šios Konvencijos Šalimis, išlaiko savo kompetenciją visoms sritims, dėl kurių depozitarui nebuvo aiškiai deklaruota ar pranešta apie kompetencijos perdavimą organizacijai;

e)

regioninė ekonominės integracijos organizacija – tai organizacija, kurią sudaro nepriklausomos Jungtinių Tautų ar vienos iš jų specializuotų agentūrų valstybės narės, perdavusios jai savo kompetenciją spręsti šios Konvencijos reglamentuojamus klausimus, ir kuri pagal vidaus tvarkos taisykles buvo tinkamai įgaliota tapti Konvencijos šalimi.

4.   Prisijungimo dokumentas deponuojamas UNESCO generaliniam direktoriui.

28 straipsnis

Asmuo ryšiams palaikyti

Kiekviena Šalis, tapusi šios Konvencijos Šalimi, paskiria asmenį ryšiams palaikyti, kaip nurodyta 9 straipsnyje.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Ši Konvencija įsigalioja po trijų mėnesių nuo tos dienos, kada deponuojamas trisdešimtas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumentas, bet tik toms valstybėms, kurios tą dieną arba iki tos dienos yra deponavusios savo atitinkamus ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumentus. Ji įsigalioja bet kuriai kitai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, po trijų mėnesių nuo jos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumento deponavimo.

2.   Taikant šį straipsnį joks dokumentas, kurį deponavo regioninė ekonominės integracijos organizacija, nelaikomas papildomu dokumentu greta tų, kuriuos deponavo tokios organizacijos valstybės narės.

30 straipsnis

Federacinės arba neunitarinės konstitucinės sistemos

Pripažįstant, kad tarptautinių sutarčių nuostatos yra vienodai privalomos Šalims, nepaisant jų konstitucinės sistemos, Šalims, turinčioms federacinę arba neunitarinę konstitucinę sistemą, taikomos tokios nuostatos:

a)

kalbant apie šios Konvencijos nuostatas, kurių įgyvendinimas priklauso federalinės arba centrinės įstatymų leidžiamosios valdžios teisinei kompetencijai, federalinės arba centrinės vyriausybės įsipareigojimai yra tokie pat kaip ir Šalių, kurios nėra federacinės valstybės;

b)

kalbant apie šios Konvencijos nuostatas, kurių įgyvendinimas priklauso atskirų valstybės dalių, pvz., valstijų, apskričių, provincijų ar kantonų, kurių federacinė konstitucinė sistema neįpareigoja imtis teisinių priemonių, jurisdikcijai, federalinė vyriausybė, jei reikia, praneša tokių valstybių dalių, pvz., valstijų, apskričių, provincijų ar kantonų, kompetentingoms valdžios institucijoms apie pirmiau minėtas nuostatas ir joms rekomenduoja jas priimti.

31 straipsnis

Denonsavimas

1.   Kiekviena Šalis gali šią Konvenciją denonsuoti.

2.   Apie denonsavimą pranešama rašytiniu dokumentu, deponuojamu UNESCO generaliniam direktoriui.

3.   Denonsavimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo denonsavimo dokumento gavimo dienos. Jis neturi jokio poveikio denonsuojančios Šalies finansiniams įsipareigojimams iki Konvencijos denonsavimo dienos.

32 straipsnis

Depozitaro funkcijos

UNESCO generalinis direktorius, šios Konvencijos depozitaras, praneša Organizacijos valstybėms narėms, valstybėms, kurios nėra Organizacijos narės, ir 27 straipsnyje nurodytoms regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms bei Jungtinėms Tautoms apie visų 26 ir 27 straipsniuose nurodytų ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentų deponavimą ir apie 31 straipsnyje numatytą denonsavimą.

33 straipsnis

Pakeitimai

1.   Kiekviena šios Konvencijos Šalis generaliniam direktoriui adresuotu rašytiniu pranešimu gali siūlyti šios Konvencijos pakeitimus. Generalinis direktorius tokį pranešimą išplatina visoms Šalims. Jeigu per šešis mėnesius nuo pranešimo išplatinimo dienos ne mažiau kaip pusė Šalių pritaria šiam pasiūlymui, generalinis direktorius šį pasiūlymą pateikia kitai Šalių konferencijos sesijai svarstyti ir galbūt priimti.

2.   Pakeitimai priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balso teisę turinčių Šalių balsų dauguma.

3.   Priėmus šios Konvencijos pakeitimus, jie teikiami Šalims ratifikuoti, priimti, patvirtinti arba prie jų prisijungti.

4.   Šalims, kurios pakeitimus ratifikavo, priėmė, patvirtino arba prie jų prisijungė, šie Konvencijos pakeitimai įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kada šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus deponuoja du trečdaliai Šalių. Vėliau šį pakeitimą ratifikavusioms, priėmusioms, patvirtinusioms arba prie jo prisijungusioms Šalims šis pakeitimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kada ta Šalis deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą.

5.   Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka netaikoma 23 straipsnio, susijusio su Tarpvyriausybinio komiteto narių skaičiumi, pakeitimams. Šie pakeitimai įsigalioja jų priėmimo dieną.

6.   Valstybė arba 27 straipsnyje nurodyta regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri tampa šios Konvencijos Šalimi įsigaliojus pakeitimams pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu nepateikia kitų ketinimų, yra laikoma:

a)

iš dalies pakeistos Konvencijos Šalimi; ir

b)

Konvencijos be jokių pakeitimų Šalimi santykiuose su Šalimi, kuri nėra saistoma šių pakeitimų.

34 straipsnis

Autentiški tekstai

Ši Konvencija sudaryta anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis; visi šeši tekstai yra autentiški.

35 straipsnis

Registracija

Pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį ši Konvencija UNESCO generalinio direktoriaus prašymu registruojama Jungtinių Tautų Sekretoriate.

PRIEDAS

TAIKINIMO PROCEDŪRA

1 straipsnis

Taikinamoji komisija

Taikinamoji komisija sudaroma, jeigu to paprašo viena iš ginčo Šalių. Jeigu Šalys nesusitaria kitaip, Komisiją sudaro 5 nariai, kiekviena suinteresuota Šalis skiria po du narius, o pirmininką bendru sutarimu renka paskirti nariai.

2 straipsnis

Komisijos nariai

Kilus ginčui tarp daugiau kaip dviejų Šalių, Šalys, turinčios bendrą interesą, savo narius į Komisiją skiria bendru sutarimu. Jeigu dvi ar daugiau Šalių turi skirtingus interesus arba jeigu jos negali nuspręsti, ar jų interesai sutampa, šios Šalys savo narius skiria atskirai.

3 straipsnis

Skyrimas

Jeigu po dviejų mėnesių nuo prašymo sudaryti Taikinamąją komisiją Šalys nepaskyrė visų Komisijos narių, UNESCO generalinis direktorius, prašymą pateikusios Šalies prašymu, per kitus du mėnesius paskiria likusius narius.

4 straipsnis

Komisijos pirmininkas

Jeigu po dviejų mėnesių nuo paskutinio Komisijos nario paskyrimo pirmininkas neišrenkamas, UNESCO generalinis direktorius vienos iš Šalių prašymu per naują dviejų mėnesių laikotarpį paskiria pirmininką.

5 straipsnis

Sprendimai

Taikinamoji komisija sprendimus priima savo narių balsų dauguma. Jeigu ginčo Šalys nesusitaria kitaip, Komisija parengia savo darbo tvarkos taisykles. Jis teikia ginčo sprendimo pasiūlymus, kuriuos Šalys geranoriškai išnagrinėja.

6 straipsnis

Nesutarimai

Nesutapus nuomonėms dėl Taikinamosios komisijos kompetencijos, ji pati sprendžia, ar ji yra kompetentinga.


1 b PRIEDAS

Europos Bendrijos Deklaracija pagal Konvencijos dėl Kultūrų Raiškos Įvairovės Apsaugos ir skatinimo 27 straipsnio 3 dalies c punktą

Dabartinės Europos bendrijos narės yra Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

Šioje deklaracijoje nurodomos kompetencijos, kurias valstybės narės Konvencija reglamentuojamų klausimų srityse pagal sutartis perdavė Bendrijai.

Bendrija turi išimtinę kompetenciją bendrosios prekybos politikos srityje (Sutarties 131–134 straipsniai), išskyrus intelektinės nuosavybės komercinius aspektus ir prekybą paslaugomis tose srityse, kurios nurodytos Sutarties 133 straipsnio 5 ir 6 dalyse (visų pirma, prekybą kultūrinėmis ir audiovizualinėmis paslaugomis), už kurias yra atsakinga Bendrija ir valstybės narės. Nepažeisdama atitinkamų valstybių narių kompetencijos sričių, ji vykdo vystomojo bendradarbiavimo politiką (Sutarties 177–181 straipsniai) ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis politiką (Sutarties 181 a straipsnis). Laisvo prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo (Sutarties 23–31 ir 39–60 straipsniai), konkurencijos (Sutarties 81–89 straipsniai) bei vidaus rinkos srityse, įskaitant intelektinės nuosavybės sritį (Sutarties 94–97 straipsniai), jos kompetencija yra bendra. Pagal Sutarties 151 straipsnį, visų pirma jo 4 dalį, Bendrija į kultūros aspektus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas Sutarties nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti jos kultūrų įvairovę.

Toliau išvardytuose Bendrijos teisės aktuose atsispindi Bendrijos kompetencijos srities ribos pagal Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatas.

 

1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994 m.) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1).

 

2001 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2501/2001, numatantis bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymą nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. – Pareiškimai dėl Tarybos reglamento, numatančio bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymą nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (OL L 346, 2001 12 31, p. 1).

 

2005 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas 2005/599/EB dėl Susitarimo, iš dalies keičiančio 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašymo Europos bendrijos vardu (OL L 209, 2005 8 11, p. 26).

 

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2698/2000, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1488/96 dėl finansinių ir techninių priemonių, remiančių (MEDA) ekonominių ir socialinių struktūrų reformą pagal Europos – Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę (OL L 311, 2000 12 12, p. 1).

 

1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos Vengrijos Respublikai ir Lenkijos Liaudies Respublikai ir vėlesni jo pakeitimai; šis reglamentas toliau taikomas Bulgarijai ir Rumunijai (OL L 375, 1989 12 23, p. 11).

 

2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2666/2000 dėl pagalbos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Jugoslavijos Federacinei Respublikai ir buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1628/96 ir iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 3906/89 ir (EEB) Nr. 1360/90 bei Sprendimus 97/256/EB ir 1999/311/EB (OL L 306, 2000 12 7, p. 1).

 

1992 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 443/92 dėl finansinės ir techninės pagalbos ir ekonominio bendradarbiavimo su besivystančiomis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis (OL L 52, 1992 2 27, p. 1).

 

1999 m. gruodžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 99/2000 dėl paramos teikimo valstybėms partnerėms Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje (OL L 12, 2000 1 18, p. 1).

 

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 792/2004/EB, nustatantis Bendrijos veiksmų programą, skatinančią organizacijas, veikiančias Europos mastu kultūros srityje (OL L 138, 2004 4 30, p. 40).

 

2000 m. vasario 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 508/2000/EB, nustatantis programą „Kultūra 2000“ (OL L 63, 2000 3 10, p. 1).

 

1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1419/1999/EB, nustatantis Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2005–2019 m. (OL L 166, 1999 7 1, p. 1).

 

1997 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas dėl Europos kultūrinės veiklos ateities (OL C 305, 1997 10 7, p. 1).

 

1997 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas dėl tarpvalstybinės fiksuotos knygų kainos sistemos taikymo Europos kalbinėse vietovėse (OL C 305, 1997 10 7, p. 2).

 

1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL L 298, 1989 10 17, p. 23). Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 60).

 

2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/821/EB dėl programos, skatinančios Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą, platinimą bei skatinimą, įgyvendinimo (MEDIA Plus – kūrimas, platinimas ir reklama) (2001–2005 m.) (OL L 336, 2000 12 30, p. 82).

 

2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 163/2001/EB dėl Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistų mokymo programos įgyvendinimo (MEDIA – mokymas) (2001–2005 m.) (OL L 026, 2001 1 27, p. 1).

 

1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1), susijusias su valstybės pagalba.

 

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

 

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

 

2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai (OL L 272, 2001 10 13, p. 32).

 

1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL L 248, 1993 10 6, p. 15).

 

1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminų suderinimo (OL L 290, 1993 11 24, p. 9).

 

1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (OL L 346, 1992 11 27, p. 61).

Naudojimasis Bendrijos kompetencija dėl jos pobūdžio yra nuolat tobulinamas. Todėl Bendrija pasilieka teisę ateityje pranešti apie kitas deklaracijas dėl Europos bendrijos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimo.


2 PRIEDAS

Prisijungimo dokumento deponavimo metu bendrijos vardu skelbiama vienašalė deklaracija

„Dėl deklaracijoje pagal Konvencijos 27 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas aprašytos Bendrijos kompetencijos, Konvencija įpareigoja Bendriją, kuri užtikrins tinkamą Konvencijos įgyvendinimą. Todėl šios Konvencijos šalimis esančios Bendrijos valstybės narės taiko Konvencijos nuostatas tarpusavio santykiuose pagal Bendrijos vidaus taisykles ir nepažeisdamos atitinkamų šioms taisyklėms daromų pakeitimų.“


25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/31


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. birželio 27 d.

dėl Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolo, Energetikos protokolo ir Turizmo protokolo sudarymo Europos bendrijos vardu

(2006/516/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmuoju sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Konvencija dėl Alpių apsaugos (toliau – Alpių konvencija) Europos bendrijos vardu buvo sudaryta Tarybos sprendimu 96/191/EB dėl Konvencijos dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencijos) patvirtinimo (2).

(2)

Taryba Europos bendrijos vardu Tarybos sprendimu 2005/923/EB (3) nusprendė pasirašyti Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolą, Energetikos protokolą ir Turizmo protokolą (toliau – protokolai).

(3)

Protokolai yra svarbus žingsnis įgyvendinant Alpių konvenciją, o Europos bendrija yra įsipareigojusi siekti šios konvencijos tikslų.

(4)

Alpių ekonominės, socialinės ir ekologinės tarpvalstybinės problemos išlieka pagrindiniu uždaviniu, kurį reikia spręsti šiame labai jautriame regione.

(5)

Bendrijos politikos kryptys, ypač prioritetinės sritys, kaip apibrėžta 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (4), turi būti skatinamos ir stiprinamos visame Alpių regione.

(6)

Vienas pagrindinių Dirvožemių apsaugos protokolo uždavinių išsaugoti dirvožemių daugiafunkcinį vaidmenį, grindžiamą tvarios plėtros idėja. Privalo būti užtikrinamas tvarus dirvožemių derlingumas ir jų tiesioginė funkcija – toliau kaupti gamtos ir kultūros istoriją – ir užtikrinama, kad dirvožemiai bus naudojami žemės ūkiui ir miškininkystei, miestų planavimui ir turizmui, kitoms ekonominėms reikmėms, transportui ir infrastruktūrai bei bus žaliavų šaltinis.

(7)

Panaudojant bet kokį dirvožemių apsaugos būdą, reikėtų atsižvelgti į didelę regioninių ir vietos sąlygų įvairovę, egzistuojančią Alpių regione. Dirvožemių apsaugos protokolas galėtų padėti įgyvendinti atitinkamas priemones nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.

(8)

Protokolo reikalavimai, tokie kaip dirvožemio monitoringas, erozijos, potvynių ir nuošliaužų rizikos zonų nustatymas, užterštų vietovių nustatymas bei suderintų duomenų bazių sukūrimas galėtų būti panaudoti formuojant Bendrijos dirvožemių apsaugos politiką, kaip numatyta inter alia1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 85/377/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (5), 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (6), 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (7), 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (8), 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (9) ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (10).

(9)

Energetikos protokole reikalaujama imtis atitinkamų priemonių energijos taupymo, gamybos, įskaitant atsinaujinančios energijos šaltinių skatinimo, energijos transportavimo, tiekimo ir panaudojimo srityse, siekiant sudaryti geras tvarios plėtros sąlygas.

(10)

Energetikos protokolo nuostatos atitinka Šeštąją Bendrijos aplinkos veiksmų programą kovojant su klimato kaita bei skatinant tvarų gamtos išteklių tvarkymą ir panaudojimą. Protokolo nuostatos taip pat atitinka Bendrijos energetikos politiką, nustatytą Bendrijos strategijos ir veiksmų plano baltąja knyga, Žaliąja knyga „Europos strategija dėl energijos tiekimo saugumo“, 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (11), 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (12) ir 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1230/2003/EB, patvirtinančiu daugiametę veiksmų programą energetikos srityje „Pažangi energetika Europai“ (2003 – 2006 m.) (13).

(11)

Energetikos protokolo ratifikavimas sustiprintų tarpvalstybinį bendradarbiavimą su Šveicarija, Lichtenšteinu ir Monaku. Tai padėtų užtikrinti, kad Europos bendrijos tikslus siektų įgyvendinti ir mūsų partneriai regionuose ir kad šios iniciatyvos būtų taikomos visam Alpių ekoregionui.

(12)

Kuriant naujas tarpvalstybines jungtis, ypač aukštos įtampos linijas, prioritetas turėtų būti teikiamas transeuropiniams energetikos tinklams (TEN-E) ir taikomos 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1229/2003/EB, nustatančiame tam tikras gaires transeuropiniams energetikos tinklams (14), išdėstytas TEN-E gairėse numatytos koordinavimo ir įgyvendinimo priemonės.

(13)

Europos bendrija, jos valstybės narės, Šveicarija, Lichtenšteinas ir Monakas yra Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ir Kioto protokolo šalys. JTBKKK ir Kioto protokole reikalaujama, kad šalys suformuluotų, įgyvendintų, skelbtų ir reguliariai atnaujintų nacionalines ir regionines programas, kuriose būtų pateiktos klimato kaitos stabdymo priemonės, sprendžiant šaltinių antropogeninių išmetamųjų teršalų problemą ir numatant visų Monrealio protokolo nereguliuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinimą absorbentais.

(14)

Energetikos protokolas padeda įgyvendinti JTBKKK reikalavimus imtis priemonių sudaryti sąlygas tinkamam prisitaikymui prie klimato kaitos.

(15)

Turizmas – ekonomiškai labai svarbus sektorius daugelyje Alpių vietų ir yra glaudžiai susijęs su poveikiu aplinkai bei visuomenei bei nuo jo priklausomas.

(16)

Kadangi kalnų regionas yra unikali ir ekologiškai labai jautri zona, siekiant tvarios regiono plėtros nepaprastai svarbu suderinti ekonominius interesus, vietos gyventojų poreikius ir aplinkosauginius klausimus.

(17)

Turizmas vis sparčiau virsta pasauliniu reiškiniu, tačiau tuo pat metu jis išlieka sritimi, kurioje atsakomybė pirmiausiai tenka vietos ir regioniniam lygmeniui. Bendrijos atžvilgiu šiame kontekste inter alia yra svarbūs Direktyva 85/337/EEB, Direktyva 92/43/EEB, 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos (15), 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (16) ir 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos turizmo ateities (17). Alpių konvencija ir jos Turizmo protokolas drauge su kitais protokolais, galinčiais turėti įtakos turizmo sektoriui, turėtų būti pagrindas skatinti ir koordinuoti visų suinteresuotųjų šalių regioniniame ir vietos lygmenyje dalyvavimą, siekiant, kad tvarumas taptų pagrindiniu Alpių regiono turizmo pasiūlos kokybės gerinimo stimulu.

(18)

Bendras Turizmo protokolo tikslas yra skatinti tvarų turizmą, visų pirma užtikrinant, kad jis būtų plėtojamas ir tvarkomas atsižvelgiant į jo poveikį aplinkai. Šiuo tikslu protokole numatytos konkrečios priemonės ir rekomendacijos, kurios gali būti panaudotos užtikrinant, kad aplinkosaugos poreikiai atsispindėtų inovacijose ir moksliniuose tyrimuose, monitoringe ir mokymuose, valdymo priemonėse ir strategijų, planavimo ir leidimo procedūrose, susijusiose su turizmu ir ypač jo kokybine plėtra.

(19)

Trijų protokolų susitariančiosios šalys turėtų skatinti atitinkamą švietimą ir mokymus ir papildomai skatina visuomenės informavimą apie kiekvieno iš šių trijų protokolų tikslus, priemones ir įgyvendinimą.

(20)

Tikslinga, kad Europos bendrija šiuos protokolus patvirtintų,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1991 m. lapkričio 7 d. Zalcburge pasirašyti Alpių konvencijos Dirvožemių apsaugos protokolas (18), Energetikos protokolas (19) ir Turizmo protokolas (20) patvirtinami Europos bendrijos vardu.

2 straipsnis

Europos Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pateikti Austrijos Respublikai Bendrijos vardu patvirtinimo dokumentą pagal Dirvožemių apsaugos protokolo 27 straipsnį, Energetikos protokolo 21 straipsnį ir Turizmo protokolo 28 straipsnį.

Tuo pačiu metu paskirtas (-i) asmuo (-enys) pateikia išlygas ir deklaracijas, pateikiamas šio sprendimo priede.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge, 2006 m. birželio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL


(1)  2006 m. birželio 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 61, 1996 3 12, p. 31.

(3)  OL L 337, 2005 12 22, p. 27.

(4)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(5)  OL L 175, 1985 7 5, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB (OL L 156, 2003 6 25, p. 17).

(6)  OL L 181, 1986 7 4, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimai, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(7)  OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimai, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(8)  OL L 182, 1999 7 16, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(9)  OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 2223/2004 (OL L 379, 2004 12 24, p. 1).

(10)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

(11)  OL L 283, 2001 10 27, p. 33. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais EEE jungtinio Komiteto sprendimu Nr. 102/2005 (OL L 306, 2005 11 24, p. 34).

(12)  OL L 1, 2003 1 4, p. 65.

(13)  OL L 176, 2003 7 15, p. 29. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 787/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 12).

(14)  OL L 176, 2003 7 15, p. 11.

(15)  OL L 237, 2000 9 21, p. 1.

(16)  OL L 114, 2001 4 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 196/2006 (OL L 32, 2006 2 4, p. 4).

(17)  OL C 135, 2002 6 6, p. 1.

(18)  OL L 337, 2005 12 22, p. 29.

(19)  OL L 337, 2005 12 22, p. 36.

(20)  OL L 337, 2005 12 22, p. 43.


Komisija

25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/34


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. liepos 19 d.

kuriuo iš esmės pripažįstamas nuodugniam patikrinimui pateikto dokumentų rinkinio dėl galimo metaflumizono įtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą išsamumas

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3238)

(Tekstas svarbus EEE)

(2006/517/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 6 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 91/414/EEB numatyta sudaryti Bendrijoje įregistruotų veikliųjų medžiagų, kurias leidžiama naudoti augalų apsaugos produktuose, sąrašą.

(2)

2005 m. kovo 29 d. bendrovė BASF Agro S.A.S Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms pateikė visą veikliosios medžiagos metaflumizono dokumentų rinkinį su paraiška dėl jos įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(3)

Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad atlikus pirminį tyrimą paaiškėjo, jog visas atitinkamos veikliosios medžiagos dokumentų rinkinys atitinka Direktyvos 91/414/EEB II priede išdėstytus duomenims ir informacijai keliamus reikalavimus. Pateiktas dokumentų rinkinys taip pat atitinka Direktyvos 91/414/EEB III priede išdėstytus reikalavimus vienam augalų apsaugos produktui, kurio sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos. Remiantis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis pareiškėjo Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateiktas dokumentų rinkinys buvo perduotas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

(4)

Šiuo sprendimu turėtų būti Bendrijos lygiu oficialiai patvirtinta, kad šis dokumentų rinkinys iš esmės atitinka II priede išdėstytus duomenims ir informacijai keliamus reikalavimus, o bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos – Direktyvos 91/414/EEB III priede išdėstytus reikalavimus.

(5)

Šiuo sprendimu neturėtų būti pažeista Komisijos teisė prašyti pareiškėjo pateikti papildomus duomenis arba informaciją siekiant išsiaiškinti tam tikrus su pateiktais dokumentais susijusius klausimus.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nepažeidžiant Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 4 dalies nuostatų, visas šio sprendimo priede apibūdintas veikliosios medžiagos dokumentų rinkinys, kuris buvo pateiktas Komisijai ir valstybėms narėms siekiant šią veikliąją medžiagą įtraukti į tos direktyvos I priedą, iš esmės atitinka tos direktyvos II priede išdėstytus duomenims ir informacijai keliamus reikalavimus.

Dokumentų rinkinys taip pat atitinka tos direktyvos III priede išdėstytus reikalavimus, keliamus duomenims ir informacijai apie vieną augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos, atsižvelgiant į siūlomus to produkto vartojimo atvejus.

2 straipsnis

Valstybė narė pranešėja kuo greičiau ir ne vėliau kaip per vienerius metus po šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje išsamiai išnagrinėja atitinkamą dokumentų rinkinį ir pateikia Europos Komisijai šio nagrinėjimo išvadas kartu su visomis rekomendacijomis dėl atitinkamos veikliosios medžiagos įtraukimo arba neįtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą bei visas su tuo susijusias sąlygas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/45/EB (OL L 130, 2006 5 18, p. 27).


PRIEDAS

VEIKLIOJI MEDŽIAGA, KURIAI TAIKOMAS ŠIS SPRENDIMAS

Nr.

Bendrinis pavadinimas, CIPAC identifikacinis numeris

Pareiškėjas

Paraiškos pateikimo data

Valstybė narė pranešėja

1

Metaflumizonas

CIPAC Nr.: 779

BASF Agro S.A.S.

2005 3 29

Jungtinė Karalystė


Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi

25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/36


TARYBOS BENDROJI POZICIJA 2006/518/BUSP

2006 m. liepos 24 d.

iš dalies keičianti ir atnaujinanti tam tikras ribojančias priemones Liberijai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 15 straipsnį,

kadangi:

(1)

2004 m. vasario 10 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2004/137/BUSP dėl ribojančių priemonių Liberijai (1), kad įgyvendintų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucija (JTSTR) 1521 (2003) Liberijai nustatytas priemones. Šios priemonės buvo atnaujintos Tarybos Bendrąja pozicija 2006/31/BUSP (2).

(2)

Atsižvelgdama į įvykius Liberijoje, 2006 m. birželio 13 d. JT Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1683 (2006), kuria įvedamos JTSTR 1521 (2003) 2 dalies a ir b punktuose nustatytų priemonių dėl ginklų embargo tolesnės išimtys.

(3)

2006 m. birželio 20 d. JT Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1689 (2006), kuria tolesniam 6 mėnesių laikotarpiui atnaujinamos JTSTR 1521 (2003) 6 dalyje nustatytos priemonės dėl draudimo importuoti iš Liberijos visus neapdorotus deimantus.

(4)

JT Saugumo Taryba taip pat nusprendė neatnaujinti JTSTR 1521 (2003) 10 dalyje nustatytų priemonių dėl draudimo importuoti visus Liberijos kilmės apvalių rąstų ir medienos produktus. Tačiau ji nusprendė atnaujinti tą sprendimą po devyniasdešimties (90) dienų laikotarpio, siekiant vėl taikyti tas priemones, nebent per tą laikotarpį jai būtų pranešta, kad buvo priimti Miškų reformos stebėsenos komiteto (FRMC) pasiūlyti teisės aktai.

(5)

Todėl Bendrąja pozicija 2004/137/BUSP nustatytos ir Bendrąja pozicija 2006/31/BUSP atnaujintos priemonės turėtų būti iš dalies pakeistos ir, jei reikia, atnaujintos, siekiant įgyvendinti JTSTR 1683 (2006) ir JTSTR 1689 (2006).

(6)

Tam tikroms iš šių priemonių įgyvendinti yra reikalingi Bendrijos veiksmai,

PRIĖMĖ ŠIĄ BENDRĄJĄ POZICIJĄ:

1 straipsnis

Be Bendrosios pozicijos 2004/137/BUSP 1 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių, pagal Bendrosios pozicijos 2006/31/BUSP 1 straipsnio 1 dalį nustatytos priemonės netaikomos:

a)

ginklams ir šaudmenims, kurie mokymo tikslais jau buvo pristatyti Specialiosios saugumo tarnybos (SSS) nariams ir SSS yra saugomi panaudojimo neapsunkintose operacijose tikslais, jei jų perdavimą SSS iš anksto patvirtino JTSTR 1521 (2003) 21 dalimi įsteigtas komitetas (toliau – Komitetas), taip pat techninei ir finansinei pagalbai, susijusiai su tokiais ginklais ir šaudmenimis;

b)

ginklams ir šaudmenims, skirtiems Liberijos Vyriausybės policijos ir saugumo pajėgų narių, kurių tinkamumas buvo patikrintas ir kurie buvo apmokyti nuo Jungtinių Tautų misijos Liberijoje pradžios, naudojimui, jei bendru Liberijos Vyriausybės ir eksportuojančios valstybės prašymu Komitetas iš anksto patvirtino tokį tiekimą, taip pat techninei ir finansinei pagalbai, susijusiai su tokiais ginklais ir šaudmenimis.

2 straipsnis

Bendrosios pozicijos 2004/137/BUSP 3 straipsnyje nustatytos priemonės taikomos tolesnį šešių mėnesių laikotarpį iki 2006 m. gruodžio 22 d., jei Taryba, atsižvelgdama į bet kurią būsimą atitinkamą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, nenuspręs kitaip.

3 straipsnis

Ši bendroji pozicija įsigalioja jos priėmimo dieną.

1 straipsnis taikomas nuo 2006 m. birželio 13 d., o 2 straipsnis – nuo 2006 m. birželio 23 d.

4 straipsnis

Ši bendroji pozicija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. RAJAMÄKI


(1)  OL L 40, 2004 2 12, p. 35.

(2)  OL L 19, 2006 1 24, p. 38.