ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 198

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. liepos 20d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

2006 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1108/2006, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

1

 

*

2006 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1109/2006, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 nuostatų dėl vyno pristatymo į distiliavimo įmones ir jo distiliavimo termino pabaigos 2005–2006 prekybos metais

3

 

 

2006 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1110/2006, dėl galvijienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalys yra Botsvana, Kenija, Madagaskaras, Svazilendas, Zimbabvė ir Namibija, importo licencijų

4

 

 

2006 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1111/2006, nustatantis pagal tarifines kvotas ir lengvatines sutartis cukraus sektoriaus produktams importuoti išduodamų licencijų paskirstymo koeficientą

6

 

 

2006 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1112/2006, dėl česnakų importo licencijų išdavimo ketvirčiui nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d.

9

 

*

2006 m. liepos 19 d. Komisijos direktyva 2006/65/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl kosmetikos gaminių, siekiant suderinti jos II ir III priedus su technikos pažanga ( 1 )

11

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

2006 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas, dėl Energijos bendrijos sutarties sudarymo Europos bendrijos vardu

15

Energijos bendrijos sutartis

18

 

 

Komisija

 

*

2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2006/264/EB dėl apsaugos priemonių nuo Niukaslio ligos Rumunijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3167)  ( 1 )

38

 

*

2006 m. gegužės 11 d. Komisijos sprendimas, reikalaujantis, kad valstybės narės imtųsi priemonių, siekdamos užtikrinti, jog rinkoje būtų platinami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai ir uždrausti pateikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius (pranešta dokumentais Nr. C(2006) 1887 ir Nr. C(2006) 1887 COR) (šis tekstas panaikina ir pakeičia tekstą, paskelbtą Oficialiajame leidinyje L 197, 2006 m. liepos 19 d.)  ( 1 )

41

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2002 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo 2002/762/EB, įgaliojančio valstybes nares Bendrijos interesais pasirašyti ir ratifikuoti 2001 m. Tarptautinę civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą konvenciją (Laivų bunkerių konvenciją) arba prie jos prisijungti, klaidų ištaisymas (OL L 256, 2002 9 25) (Specialusis leidimas lietuvių kalba, 11 skyrius, 43 tomas, p. 9)

46

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

20.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1108/2006

2006 m. liepos 19 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. liepos 20 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).


PRIEDAS

prie 2006 m. liepos 19 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

096

42,0

999

42,0

0707 00 05

052

115,6

999

115,6

0709 90 70

052

85,2

999

85,2

0805 50 10

052

61,1

388

60,0

524

53,9

528

54,8

999

57,5

0808 10 80

388

89,0

400

100,3

404

83,4

508

90,8

512

86,8

524

45,3

528

72,4

720

103,6

804

107,1

999

86,5

0808 20 50

388

95,5

512

92,8

528

84,6

720

37,7

804

120,7

999

86,3

0809 10 00

052

118,8

999

118,8

0809 20 95

052

296,1

400

457,9

404

426,8

999

393,6

0809 30 10, 0809 30 90

052

167,7

999

167,7

0809 40 05

052

60,3

624

135,5

999

97,9


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


20.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1109/2006

2006 m. liepos 19 d.

nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 nuostatų dėl vyno pristatymo į distiliavimo įmones ir jo distiliavimo termino pabaigos 2005–2006 prekybos metais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (1), ypač į jo 33 straipsnį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 29 straipsnyje numatytą geriamojo alkoholio distiliavimą iš vyno, pradedamą kiekvienais prekybos metais, vadovaujantis 2000 m. liepos 25 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1623/2000, nustatančio išsamias Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su rinkos mechanizmais (2), II skyriumi gamintojai savo vyną distiliavimui turi pristatyti, o distiliuotojai šį vyną turi distiliuoti iki nurodytų datų.

(2)

Dėl 2004–2005 prekybos metų pabaigoje daugelį kartų pradėto distiliavimo krizės atveju ir dėl didelių geriamojo alkoholio distiliavimo iš vyno apimčių, kuriam sudarytos sutartys, paaiškėjo, kad tam tikrų valstybių narių distiliavimo įmonių pajėgumai yra nepakankami vyną priimti ir distiliuoti iki Reglamente (EB) Nr. 1623/2000 nustatyto termino pabaigos.

(3)

Todėl, siekiant ištaisyti padėtį, numatytas galutines skirto distiliuoti vyno pristatymo ir distiliavimo datas reikėtų nukelti dviem savaitėm.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 63a straipsnio 8 dalies pirmos pastraipos, 2005–2006 prekybos metais sutartyse numatytas vyno kiekis, gali būti pristatomas į distiliavimo įmonę ne vėliau kaip iki prekybos metų liepos 31 d.

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 63a straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos, 2005–2006 prekybos metais distiliavimo įmonei pristatytas vynas turi būti distiliuotas ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų spalio 15 d.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2165/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 1).

(2)  OL L 194, 2000 7 31, p. 45. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1820/2005 (OL L 293, 2005 11 9, p. 8).


20.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/4


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1110/2006

2006 m. liepos 19 d.

dėl galvijienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalys yra Botsvana, Kenija, Madagaskaras, Svazilendas, Zimbabvė ir Namibija, importo licencijų

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2286/2002 dėl priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalys yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybės (AKR), ir juos perdirbus gaunamoms prekėms, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1706/98 (2),

atsižvelgdama į 2003 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2247/2003, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2286/2002 dėl priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalys yra Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybės (AKR), ir juos perdirbus gaunamoms prekėms, taikymo galvijienos sektoriuje taisykles (3), ir ypač į jo 5 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2247/2003 1 straipsnyje numatyta galimybė išduoti galvijienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalys yra Botsvana, Kenija, Madagaskaras, Svazilendas, Zimbabvė ir Namibija, importo licencijas. Tačiau importuojami kiekiai neturi būti didesni už kiekvienai iš šių trečiųjų šalių nustatytus kiekius.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 2247/2003 nuostatomis, nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 10 d. pateiktuose prašymuose licencijai gauti, kuriuose kiekiai apskaičiuojami mėsos be kaulų mase, nurodyti prašomų importuoti produktų, kurių kilmės šalys yra Botsvana, Kenija, Madagaskaras, Svazilendas, Zimbabvė ir Namibija, kiekiai nėra didesni už šioms valstybėms numatytus kiekius. Todėl galima suteikti prašomų kiekių importo licencijas.

(3)

Reikia nustatyti kiekius, dėl kurių nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. galima pateikti paraiškas importo licencijai gauti, atsižvelgiant į tai, kad visas kiekis yra 52 100 t.

(4)

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis reglamentas nepažeidžia 1972 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 72/462/EEB dėl sveikatos ir veterinarinio patikrinimo problemų iš trečiųjų šalių importuojant galvijus, kiaules, avis, ožkas, šviežią mėsą arba produktus, kuriuose yra mėsos (4), taikymo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

2006 m. liepos 21 d. toliau nurodomos valstybės narės išduoda galvijienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalys yra kai kurios Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybės, importo licencijas toliau nurodomiems kiekiams, skaičiuojamiems mėsos be kaulų mase, pagal produktų kilmės šalis:

 

Vokietija:

450 t, kurių kilmės šalis yra Botsvana,

435 t, kurių kilmės šalis yra Namibija.

 

Jungtinė Karalystė:

400 t, kurių kilmės šalis yra Botsvana,

570 t, kurių kilmės šalis yra Namibija.

2 straipsnis

Per 2006 m. rugpjūčio pirmąsias dešimt dienų pagal Reglamento (EB) Nr. 2247/2003 4 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti pateikti prašymai gauti licenciją importuoti tokius galvijienos be kaulų kiekius:

iš Botsvanos –

16 759 t,

iš Kenijos –

142 t,

iš Madagaskaro –

7 579 t,

iš Svazilendo –

3 363 t,

iš Zimbabvės –

9 100 t,

iš Namibijos –

8 802 t.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. liepos 20 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1899/2004 (OL L 328, 2004 10 30, p. 67).

(2)  OL L 348, 2002 12 21, p. 5.

(3)  OL L 333, 2003 12 20, p. 37. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1118/2004 (OL L 217, 2004 6 17, p. 10).

(4)  OL L 302, 1972 12 31, p. 28. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).


20.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/6


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1111/2006

2006 m. liepos 19 d.

nustatantis pagal tarifines kvotas ir lengvatines sutartis cukraus sektoriaus produktams importuoti išduodamų licencijų paskirstymo koeficientą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 950/2006, nustatantį išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių sutarčių, taikomų cukraus sektoriaus produktams importuoti ir rafinuoti 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais taikymo taisykles (2), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2005 m. lapkričio 21 d. Tarybos sprendimą 2005/914/EB dėl protokolo, iš dalies keičiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą dėl cukraus ir cukraus produktų, kurių kilmės šalis yra Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, importo į Bendriją muitų tarifų kvotų, sudarymo (3),

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2151/2005, nustatantį išsamias Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos kilmės cukraus produktų tarifinių kvotų atidarymo ir administravimo taisykles, kaip numatyta Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarime (4), ypač į jo 6 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Importo licencijų paraiškos kompetentingoms valdžios institucijoms buvo pateiktos per savaitę nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 14 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 950/2006 pagal 09.4341 (2005–2006), 09.4317, 09.4319 eilės numerį turimam ar didesniam kiekiui.

(2)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija turi nustatyti paskirstymo koeficientą, leidžiantį proporcingai turimam kiekiui išduoti licencijas ir pranešti valstybėms narėms, jei reikia, kad atitinkama riba pasiekta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal paraiškas importo licencijoms gauti, remiantis Reglamento (EB) Nr. 950/2006 4 straipsnio 2 dalimi, pateiktas nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 14 d., licencijos išduodamos šio reglamento priede nurodytiems kiekiams.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. liepos 20 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 58, 2006 2 28, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 1.

(3)  OL L 333, 2005 12 20, p. 44.

(4)  OL L 342, 2005 12 24, p. 26.


PRIEDAS

AKR ir Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 IV antraštinė dalis

2005–2006 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 14 d. patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4331

Barbadosas

100

 

09.4332

Belizas

0

Pasiekta

09.4333

Dramblio Kaulo Krantas

100

 

09.4334

Kongo Respublika

100

 

09.4335

Fidžis

0

Pasiekta

09.4336

Gajana

0

Pasiekta

09.4337

Indija

0

Pasiekta

09.4338

Jamaika

0

Pasiekta

09.4339

Kenija

0

Pasiekta

09.4340

Madagaskaras

100

 

09.4341

Malavis

100

Pasiekta

09.4342

Mauricijus

0

Pasiekta

09.4343

Mozambikas

0

Pasiekta

09.4344

Sent Kristofas ir Nevis

0

Pasiekta

09.4345

Surinamas

 

09.4346

Svazilandas

0

Pasiekta

09.4347

Tanzanija

100

 

09.4348

Trinidadas ir Tobago

100

 

09.4349

Uganda

 

09.4350

Zambija

0

Pasiekta

09.4351

Zimbabvė

0

Pasiekta


AKR ir Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 IV antraštinė dalis

2006–2007 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 14 d. patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4331

Barbadosas

100

 

09.4332

Belizas

100

 

09.4333

Dramblio Kaulo Krantas

100

 

09.4334

Kongo Respublika

100

 

09.4335

Fidžis

100

 

09.4336

Gajana

100

 

09.4337

Indija

100

 

09.4338

Jamaika

100

 

09.4339

Kenija

100

 

09.4340

Madagaskaras

100

 

09.4341

Malavis

100

 

09.4342

Mauricijus

100

 

09.4343

Mozambikas

100

 

09.4344

Sent Kristofas ir Nevis

100

 

09.4345

Surinamas

100

 

09.4346

Svazilandas

100

 

09.4347

Tanzanija

100

 

09.4348

Trinidadas ir Tobago

100

 

09.4349

Uganda

100

 

09.4350

Zambija

100

 

09.4351

Zimbabvė

100

 


CXL lengvatinis cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VI antraštinė dalis

2006–2007 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 14 d. patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4317

Australija

50

Pasiekta

09.4318

Brazilija

0

Pasiekta

09.4319

Kuba

50

Pasiekta

09.4320

Kitos trečiosios šalys

0

Pasiekta

Balkanų cukrus

Reglamento (EB) Nr. 950/2006 VII antraštinė dalis

2006–2007 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 14 d. patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4324

Albanija

100

 

09.4325

Bosnija ir Hercegovina

0

Pasiekta

09.4326

Serbija, Juodkalnija ir Kosovas

100

 


2006 prekybos metai

Eilės numeris

Valstybė

Per savaitę nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 14 d. patiektina kiekio dalis %

Riba

09.4327

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

100

 


20.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/9


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1112/2006

2006 m. liepos 19 d.

dėl česnakų importo licencijų išdavimo ketvirčiui nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2200/96 dėl vaisių ir daržovių rinkos bendro organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2005 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1870/2005, atidarantis iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų tarifinę kvotą, nustatantis jos administravimo tvarką ir įvedantis importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistemą (2), ypač į jo 10 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Kiekis, kuriam per pirmąsias 2006 m. liepos mėn. penkias darbo dienas tradiciniai ir nauji importuotojai pateikė paraiškas išduoti importo licencijas pagal Reglamento (EB) Nr. 1870/2005 8 straipsnio 3 dalį, viršija kiekius, skirtus produktams, kurių kilmės šalys yra Kinija ir kitos trečiosios šalys, išskyrus Kiniją ir Argentiną.

(2)

Reikia nustatyti, kokia apimtimi iki 2006 m. liepos 17 d. Komisijai perduotos paraiškos gali būti patenkintos, ir kiekvienai importuotojų kategorijai nustatyti datas, iki kurių sertifikatų išdavimas turėtų būti sustabdytas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Per pirmąsias 2006 m. liepos mėn. penkias darbo dienas pagal Reglamento (EB) Nr. 1870/2005 4 straipsnio 1 dalį pateiktos importo licencijų paraiškos ir perduotos Komisijai iki 2006 m. liepos 17 d. patenkinamos proporcingai prašomiems kiekiams pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Visų kategorijų importuotojų ir visų kilmės šalių atžvilgiu pagal Reglamento (EB) Nr. 1870/2005 4 straipsnio 1 dalį pateiktos importo licencijų paraiškos ketvirčiui nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. atmetamos, jei jos pateiktos po 2006 m. liepos mėn pirmųjų penkių dienų ir iki šio reglamento II priede nurodytos datos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. liepos 20 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 47/2003 (OL L 7, 2003 1 11, p. 64).

(2)  OL L 300, 2005 11 17, p. 19.


I PRIEDAS

Produktų kilmės šalis

Paskirstymas procentais

Kinija

Kitos šalys, išskyrus Kiniją ir Argentiną

Argentina

tradiciniai importuotojai

(Reglamento (EB) Nr. 1870/2005 3 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies a punktas)

16,457 %

100 %

X

nauji importuotojai

(Reglamento (EB) Nr. 1870/2005 3 straipsnio 2 dalis ir 2 dalies b punktas)

0,948 %

75,203 %

X

„X“

:

šiai kilmės šaliai šiam ketvirčiui kvota neskiriama.

„—“

:

Komisijai nebuvo pateikta prašymų išduoti licencijas.


II PRIEDAS

Produktų kilmės šalis

Datos

Kinija

Kitos šalys, išskyrus Kiniją ir Argentiną

Argentina

tradiciniai importuotojai

(Reglamento (EB) Nr. 1870/2005 3 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies a punktas)

30.11.2006

30.11.2006

nauji importuotojai

(Reglamento (EB) Nr. 1870/2005 3 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies b punktas)

30.11.2006

30.11.2006


20.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/11


KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/65/EB

2006 m. liepos 19 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl kosmetikos gaminių, siekiant suderinti jos II ir III priedus su technikos pažanga

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (1), ypač į jos 8 straipsnio 2 dalį,

pasikonsultavusi su Kosmetikos gaminių ir vartotojams skirtų ne maisto produktų moksliniu komitetu,

kadangi:

(1)

2001 m. paskelbus mokslinę studiją „Ilgalaikių plaukų dažų naudojimas ir šlapimo pūslės vėžio rizika“, Kosmetikos gaminių ir vartotojams skirtų ne maisto produktų mokslinis komitetas (SCCNFP) padarė išvadą, kad galima rizika kelia susirūpinimą. Jis rekomendavo Komisijai imtis tolimesnių veiksmų siekiant kontroliuoti plaukų dažų chemikalų naudojimą.

(2)

Vėliau SCCNFP rekomendavo plaukų dažų bendrąją saugos vertinimo strategiją, apimančią plaukų dažų kosmetinių ingredientų bandymo reikalavimus tirti galimą genotoksiškumą ir mutageniškumą.

(3)

Gavusi SCCNFP nuomonę, Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis susitarė dėl bendrosios strategijos plaukų dažams reglamentuoti, pagal kurią pramonė buvo įpareigota pateikti mokslinius duomenis apie plaukų dažus, kuriuos įvertins SCCNFP.

(4)

Pirmasis žingsnis įgyvendinant strategiją buvo suteikti prioritetą ilgalaikių plaukų dažų medžiagoms, kuriomis nebuvo pareikšta aiškaus susidomėjimo per viešąsias konsultacijas dėl jų naudojimo plaukų dažuose. Dėl to tas medžiagas reikėtų uždrausti.

(5)

Pagal SCCNFP nuomonę tam tikri azo grupės dažai kelia pavojų vartotojų sveikatai. Todėl jie buvo išbraukti iš Direktyvos 76/768/EEB IV priede pateikto teigiamo dažančių medžiagų, kurias galima naudoti kosmetikos gaminiuose, sąrašo. Dėl tos pačios priežasties jas reikia uždrausti naudoti plaukų dažuose.

(6)

Reikia pratęsti laikinąjį laikotarpį plaukų dažų medžiagoms, kurias laikinai naudoti buvo leista Direktyvos 76/768/EEB III priedo 2 dalyje.

(7)

Dėl to Direktyvos 76/768/EEB II ir III priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies keičiami.

(8)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Kosmetikos produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 76/768/EEB II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nuo 2006 m. gruodžio 1 d. Bendrijos gamintojai arba Bendrijoje įsisteigę importuotojai šios direktyvos reikalavimų neatitinkančių kosmetikos gaminių nepateiktų į rinką, jų neparduotų ir neperduotų galutiniam vartotojui.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2006 m. rugsėjo 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei jų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 262, 1976 9 27, p. 169. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/80/EB (OL L 303, 2005 11 22, p. 32).


PRIEDAS

Direktyva 76/768/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

Į II priedą įrašomi nuorodų numeriai 1212–1233:

Nuor. Nr.

Cheminis pavadinimas

CAS Nr.

„1212

6-metoksi-2,3-piridindiaminas ir jo HCl druska, naudojami kaip plaukų dažų medžiaga

94166-62-8

1213

2,3-naftalendiolas, naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

92-44-4

1214

2,4-diaminodifenilaminas, naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

136-17-4

1215

2,6-bis(2-hidroksietoksi)3,5-piridindiaminas ir jo HCl druska, naudojami kaip plaukų dažų medžiaga

117907-42-3

1216

2-metoksimetil-p-aminofenolis ir jo HCl druska, naudojami kaip plaukų dažų medžiaga

29785-47-5

1217

4,5-diamino-1-metilpirazolas ir jo HCl druska, naudojami kaip plaukų dažų medžiaga

20055-01-0

1218

4,5-diamino-1-((4-chlorofenil)metil)-1H-pirazolo sulfatas, naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

163183-00-4

1219

4-chloro-2-aminofenolas, naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

95-85-2

1220

4-hidroksiindolas, naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

2380-94-1

1221

4-metoksitoluenas-2,5-diaminas ir jo HCl druska, naudojami kaip plaukų dažų medžiaga

56496-88-9

1222

5-amino-4-fluoro-2-metilfenolio sulfatas, naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

163183-01-5

1223

N,N-dietil-m-aminofenolas, naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

91-68-9

1224

N,N-dimetil-2,6-piridindiaminas ir jo HCl druska, naudojami kaip plaukų dažų medžiaga

 

1225

N-ciklopentil-m-aminofenolas, naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

104903-49-3

1226

N-(2-metoksietil)-p-fenilendiaminas ir jo HCl druska, naudojami kaip plaukų dažų medžiaga

72584-59-9

1227

2,4-diamino-5-metilfenetolas ir jo HCl druska, naudojami kaip plaukų dažų medžiaga

113715-25-6

1228

1,7-naftalendiolas, naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

575-38-2

1229

3,4-diaminobenzoinė rūgštis, naudojama kaip plaukų dažų medžiaga

619-05-6

1230

2-aminometil-p-aminofenolis ir jo HCl druska, naudojami kaip plaukų dažų medžiaga

79352-72-0

1231

Tirpiklis Red 1 (CI 12150), naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

1229-55-6

1232

Rūgštinis oranžinis 24 (CI 20170), naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

1320-07-6

1233

Rūgštinis raudonasis 73 (CI 27290), naudojamas kaip plaukų dažų medžiaga

5413-75-2“

2)

III priedo 2 dalies g stulpelis iš dalies keičiamas taip:

a)

17, 23, 40, 42 nuorodų numeriai išbraukiami.

b)

nuorodų numerių 1, 2, 8, 13, 15, 30, 34, 41, 43, 45, 46, 51, 52, 53, 54, 57, 59 ir 60 data „2006 8 31“ keičiama „2007 12 31“.

c)

nuorodų numerių 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 39, 44, 47, 48, 49, 50, 55, 56 ir 58 data „2006 12 31“ keičiama „2007 12 31“.


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

20.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/15


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. gegužės 29 d.

dėl Energijos bendrijos sutarties sudarymo Europos bendrijos vardu

(2006/500/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį, 55, 83, 89, 95, 133 ir 175 straipsnius kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies antra pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

Komisija, remdamasi 2004 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimu, užbaigė derybas dėl Energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Energijos bendrijos sutarties) su Albanijos Respublika, Bulgarijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kroatijos Respublika, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnijos Respublika, Rumunija, Serbijos Respublika ir Jungtinių Tautų laikinąja administracijos misija Kosove (vadovaujantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucija 1244), kad būtų sukurta integruota energijos rinkos organizacija Pietryčių Europoje.

(2)

2005 m. spalio 25 d., remiantis 2005 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimu, Bendrijos vardu buvo pasirašyta Energijos bendrijos sutartis.

(3)

Energijos bendrijos sutartyje numatoma sukurti integruotą gamtinių dujų ir elektros energijos rinką Pietryčių Europoje, kuri sukurs stabilią reguliavimo ir rinkos sistemą, sudarančią sąlygas pritraukti investicijas į dujų tinklus, elektros energijos gamybos ir perdavimo tinklus, siekiant, kad visos Sutarties Šalys galėtų naudotis stabiliu ir nepertraukiamu dujų ir elektros energijos tiekimu, kuris yra esminis ekonominio vystymosi ir socialinio stabilumo veiksnys. Ja sudaroma galimybė nustatyti reguliavimo sistemą, sudarančią sąlygas veiksmingai veikti regiono energijos rinkoms, įskaitant perkrovos valdymo, tarpvalstybinių srautų, energijos mainų ir kitus klausimus. Todėl sistemos tikslas – skatinti aukštą dujų ir elektros energijos tiekimo lygį visiems piliečiams, grindžiamą viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimais, ir siekti ekonominės ir socialinės pažangos bei aukšto lygio užimtumo.

(4)

2003 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje „Tesalonikų darbotvarkėje Vakarų Balkanams – Europos integracijos link“ siekiama toliau stiprinti išskirtinius Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų santykius. Energijos bendrijos sutartis, sukurdama palankias ekonomines sąlygas ir įpareigodama įgyvendinti atitinkamą acquis communautaire, prisideda prie kitų tos Sutarties Šalių ekonominės integracijos.

(5)

Energijos bendrijos sutartis, sujungdama Graikijos ir kontinentinės Europos Sąjungos dujų ir elektros energijos rinkas bei skatindama susieti Balkanus su Kaspijos jūros regiono, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų dujų ištekliais, padidina tos Sutarties Šalių tiekimo saugumą.

(6)

Energijos bendrijos sutartis sudaro sąlygas labiau padidinti konkurenciją energijos rinkoje ir pasinaudoti masto ekonomijos privalumais.

(7)

Energijos bendrijos sutartis pagerina aplinkosaugos padėtį, susijusią su dujomis ir elektros energija, ir skatina energijos vartojimo veiksmingumą bei atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.

(8)

Esant ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, sutrikus energijos perdavimui tinklais, Energijos bendrijoje reikia užtikrinti saugų tiekimą. Energijos sutartyje numatytas savitarpio pagalbos mechanizmas gali padėti sušvelninti energijos tiekimo sutrikimo pasekmes pirmiausia Susitariančiųjų Šalių teritorijose, kaip apibrėžta toje Sutartyje.

(9)

Energijos bendrijos sutartimi sudaroma galimybė suinteresuotoms kaimyninėms valstybėms, pavyzdžiui, Moldovai, tapti stebėtojomis Energijos bendrijoje.

(10)

Todėl Energijos bendrijos sutartis turėtų būti patvirtinta.

(11)

Energijos bendrija turi kompetenciją savarankiškai priimti sprendimus. Europos bendrijai atstovauja du atstovai Energijos bendrijos sutartimi įsteigtoje Ministrų taryboje ir Nuolatinėje aukšto lygio grupėje. Todėl turi būti numatytos atitinkamos taisyklės ir procedūros, reglamentuojančios atstovavimą Europos bendrijai Energijos bendrijos institucijose ir Europos bendrijos pozicijos nustatymą bei išreiškimą.

(12)

Teisinę galią turinčių Energijos bendrijos sprendimų atžvilgiu Taryba nustato Europos bendrijos poziciją pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 300 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

(13)

Valstybės narės, kurios tiesiogiai susijusios su III antraštine dalimi, turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Energijos bendrijos sutarties tikslus. Todėl būtina, nepažeidžiant atitinkamų Europos bendrijos steigimo sutarties procedūrų, užtikrinti, kad tokios valstybės narės aktyviai dalyvautų priimant sprendimus ir visapusiškai remtų įgyvendinimo priemones, kurios bus priimtos pagal tą antraštinę dalį.

(14)

Reikėtų nustatyti taisykles, kokiais atvejais Tarybos ar Komisijos atstovas atitinkamai išreikštų Europos bendrijos pozicijas.

(15)

Reikėtų nustatyti Energijos bendrijos sutarties 100 straipsnio i, iii ir iv punktuose numatytos nuostatos dėl vidinio persvarstymo konkrečią taikymo tvarką,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1.   Europos bendrijos vardu patvirtinama Energijos bendrijos sutartis.

2.   Energijos bendrijos sutarties tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą Europos bendrijos vardu pranešti Tarybos generaliniam sekretoriui kaip Energijos bendrijos sutarties depozitarui pagal jos 105 straipsnį apie patvirtinimo dokumentą, numatytą 1 straipsnio 1 dalyje, siekiant išreikšti Bendrijos sutikimą įsipareigoti.

3 straipsnis

1.   Europos bendrijai Energijos bendrijos sutartimi įsteigtoje Ministrų taryboje ir Nuolatinėje aukšto lygio grupėje atstovauja:

a)

Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės paskirtas Tarybos atstovas; jeigu ši valstybė narė Tarybos atstovu paskiria vienos iš valstybių narių, kurios tiesiogiai susijusios su Energijos bendrijos sutarties III antraštine dalimi, atstovą, ji turi remtis tų valstybių narių rotacijos principu; ir

b)

Komisijos atstovas.

2.   Komisijos atstovas atlieka Ministrų tarybos ir Nuolatinės aukšto lygio grupės pirmininko pavaduotojo pareigas.

3.   Komisijos atstovas atstovauja Europos bendrijai Energijos bendrijos sutartimi įsteigtoje Reguliavimo valdyboje ir forume.

4 straipsnis

1.   Taryba, laikydamasi atitinkamų Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatų, priima poziciją dėl Energijos bendrijos pagal sutarties 82, 84, 91, 92, 96 ir 100 straipsnius priimtų teisinę galią turinčių sprendimų, kaip numatyta Energijos bendrijos sutartis 76 straipsnyje, kurios Europos bendrija turės laikytis Ministrų taryboje, Nuolatinėje aukšto lygio grupėje ir Reguliavimo valdyboje.

2.   Dėl Energijos bendrijos sprendimų pagal Energijos bendrijos sutarties III antraštinę dalį, taikomų vienos ar kelių valstybių narių teritorijoje, pagal 1 dalį priimtose pozicijose nenumatoma nieko daugiau, nei yra numatyta acquis communautaire.

3.   Dėl Energijos bendrijos sprendimų pagal Energijos bendrijos sutarties IV antraštinę dalį, taikomų teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, pagal 1 dalį priimtose pozicijose nenumatoma nieko daugiau, nei yra numatyta acquis communautaire. Tačiau, esant ypatingoms aplinkybėms, pagal 1 dalį priimtose pozicijose, atsižvelgiant į tos antraštinės dalies IV skyrių, galima numatyti daugiau, nei yra numatyta acquis communautaire.

4.   Nepažeisdama atitinkamų Europos bendrijos steigimo sutarties procedūrų Komisija, prieš pateikdama pasiūlymą dėl priemonės pagal Energijos bendrijos sutarties III antraštinę dalį, ji tinkamai konsultuojasi su valstybėmis narėmis, kurios tiesiogiai susijusios su pasiūlymu.

5.   Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas apie pagal 1 dalį priimamus Tarybos sprendimus dėl Bendrijos pozicijos Ministrų taryboje, Nuolatinėje aukšto lygio grupėje ir Reguliavimo valdyboje nustatymo.

6.   Pozicijose, kurių Europos bendrija turės laikytis Energijos bendrijos institucijose, užtikrinama, kad Energijos bendrija nesiimtų jokių teisinę galią turinčių priemonių, kurios

prieštarautų bet kuriai acquis communautaire daliai,

sukeltų valstybių narių diskriminaciją arba

turėtų įtakos ES valstybės narės kompetencijai ir teisėms, susijusioms su sąlygų naudoti savo energijos išteklius nustatymu, energijos išteklių pasirinkimu ir jų bendra energijos tiekimo struktūra.

7.   Pozicijos, kurių Europos bendrija turės laikytis Reguliavimo valdyboje, nustatomos pasikonsultavus su Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupe, laikantis 2003 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimo 2003/796/EB dėl Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės įsteigimo (2).

5 straipsnis

1.   Kol pagal 4 straipsnio 1 dalį Europos bendrija galės priimti poziciją dėl Energijos bendrijos sprendimų, priimtų pagal Energijos bendrijos sutarties 100 straipsnio i, iii ir iv punktus, taikoma 2 dalyje nustatyta procedūra.

2.   Taryba, laikydamasi atitinkamų Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatų, Komisijai pateikus rekomendaciją, įgalioja Komisiją dalyvauti Energijos bendrijos institucijų pasitarimuose. Komisija vadovauja šiems pasitarimams konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti jai atlikti šią užduotį, ir laikydamasi tokių nurodymų, kuriuos Taryba gali jai teikti.

6 straipsnis

1.   Nepažeidžiant 2 dalies, Komisijos atstovas išreiškia Europos bendrijos poziciją Energijos bendrijos institucijose.

2.   Ministrų taryboje Tarybos atstovas išreiškia Europos bendrijos poziciją dėl pagal Energijos bendrijos sutarties 92 straipsnį priimtų sprendimų.

7 straipsnis

Praėjus trejiems metams nuo šio sprendimo įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie patirtį, įgytą įgyvendinant šį sprendimą, prireikus pridėdama pasiūlymą dėl tolesnių priemonių.

8 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gegužės 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARTENSTEIN


(1)  Nuomonė pateikta 2005 m. gegužės 18 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 296, 2003 11 14, p. 34.


VERTIMAS

ENERGIJOS BENDRIJOS SUTARTIS

ŠALYS:

EUROPOS BENDRIJA

ir

šios SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS:

Albanijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarijos Respublika, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnijos Respublika, Kroatijos Respublika, Rumunija, Serbijos Respublika (toliau – Prisijungiančiosios Šalys)

bei

Jungtinių Tautų laikinoji administracijos misija Kosove pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244,

KONSOLIDUODAMOS Atėnų procesą ir 2002 m. bei 2003 m. Atėnų susitarimo memorandumus,

PAŽYMĖDAMOS, kad Bulgarijos Respublika, Rumunija ir Kroatijos Respublika yra Europos Sąjungos šalys kandidatės, o Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija taip pat pateikė paraišką narystei,

PAŽYMĖDAMOS, kad 2002 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba Kopenhagoje patvirtino Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, kaip galimų Europos Sąjungos šalių kandidačių, europinę perspektyvą ir pabrėžė pasiryžimą remti jų pastangas priartėti prie Europos Sąjungos,

PRISIMINDAMOS, kad 2003 m. birželio mėn. Tesalonikų Europos Vadovų Taryba patvirtino „Tesalonikų darbotvarkę Vakarų Balkanams – Europos integracijos link“, kuria siekiama toliau stiprinti išskirtinius Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų santykius ir kurioje Europos Sąjunga skatino šio regiono šalis priimti teisiškai saistantį Pietryčių Europos energijos rinkos susitarimą,

PRISIMINDAMOS Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės procesą ir Europos kaimynystės politiką,

PRISIMINDAMOS Pietryčių Europos stabilumo pakto indėlį, kurio pagrindinis tikslas buvo sustiprinti Pietryčių Europos valstybių ir tautų bendradarbiavimą bei kurti sąlygas taikos palaikymui, stabilumui ir ekonomikos augimui,

NUSPRENDUSIOS Šalyse sukurti integruotą gamtinių dujų ir elektros energijos rinką, paremtą bendrais interesais ir solidarumu,

MANYDAMOS, kad į ši integruota rinka vėliau gali apimti ir kitus energetikos produktus ir energijos pernešimo technologijas, pavyzdžiui, suskystintas gamtines dujas, benziną, vandenilį ar kitas esmines tinklo infrastruktūras,

NUSPRENDUSIOS sukurti stabilią reguliavimo ir rinkos sistemą, kuri pritrauktų investicijas dujų, energijos gamybos ir perdavimo tinkluose, kad visos Šalys turėtų prieigą prie stabilaus ir nenutrūkstančio energijos tiekimo, kuris būtinas ekonominei plėtrai ir socialiniam stabilumui,

NUSPRENDUSIOS sukurti vieną bendrą prekybos dujomis ir elektros energija reguliavimo erdvę, kuri yra būtina siekiant atsižvelgti į atitinkamų produktų rinkų geografinį paplitimą,

PRIPAŽINDAMOS, kad Austrijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Italijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos teritorijos yra natūraliai integruotos arba tiesiogiai veikiamos Susitariančiųjų Šalių dujų bei elektros rinkų funkcionavimo,

NUSPRENDUSIOS skatinti aukštą dujų ir elektros energijos tiekimo lygį visiems gyventojams pagal viešosios paslaugos teikimo įsipareigojimus, siekti ekonominės ir socialinės pažangos bei aukšto užimtumo lygio, o taip pat subalansuotos ir tvarios plėtros, sukuriant erdvę be sienų dujų ir elektros energijos tiekimui,

NORĖDAMOS sustiprinti tiekimo saugumą vienoje bendroje reguliavimo erdvėje, sukuriant stabilią reguliavimo sistemą, reikalingą regionui, kuriame gali būti plėtojami ryšiai su Kaspijos jūros, Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų dujų ištekliais ir naudojami vietiniai gamtinių dujų, anglies ir vandens energijos ištekliai,

ĮSIPAREIGOJUSIOS pagerinti bendrą aplinkos padėtį, susijusią su dujomis ir elektros energija, su ja susijusiu energijos veiksmingumu bei atsinaujinančiais energijos šaltiniais,

NUSPRENDUSIOS plėtoti dujų ir elektros energijos rinkos konkurencingumą platesniu mastu ir išnaudoti masinės gamybos ekonominius pranašumus,

MANYDAMOS, kad šiems tikslams įgyvendinti reikalinga plataus masto integruota rinkos reguliavimo struktūra, remiama stiprių institucijų ir pagrįsta veiksminga priežiūra, kurioje dalyvautų ir privataus sektoriaus atstovai,

MANYDAMOS, kad siekiant sumažinti įtampą, susijusią su valstybinio lygio dujų ir elektros energijos sistemomis, ir prisidėti prie vietinio lygio dujų ir elektros energijos trūkumo problemos sprendimo, būtina priimti konkrečias taisykles prekybai dujomis ir elektros energija palengvinti; ir kad tokios taisyklės yra būtinos, siekiant sukurti vieną bendrą reguliavimo erdvę atitinkamų produktų rinkų geografinio paplitimo požiūriu,

NUSPRENDĖ įsteigti Energijos bendriją.

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

PRINCIPAI

1 straipsnis

1.   Šia Sutartimi Šalys įsteigia Energijos bendriją.

2.   Europos bendrijos valstybės narės gali tapti šios Energijos bendrijos dalyvėmis pagal šios Sutarties 95 straipsnį.

2 straipsnis

1.   Energijos bendrijos užduotis yra sureguliuoti Šalių santykius ir sukurti su Tinklų energija susijusią teisinę ir ekonominę sistemą, kaip nurodyta 2 dalyje, siekiant:

a)

sukurti stabilią reguliavimo ir rinkos sistemą, kuri pritrauktų investicijas dujų, energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo tinkluose, ir visos Šalys turėtų prieigą prie stabilaus ir nenutrūkstančio dujų ir elektros energijos tiekimo, kuris būtinas ekonominei plėtrai ir socialiniam stabilumui,

b)

sukurti vieną bendrą Tinklų energijos prekybos reguliavimo sistemą, kuri yra būtina siekiant atsižvelgti į atitinkamų produktų rinkų geografinį paplitimą,

c)

sustiprinti tiekimo saugumą vienoje bendroje reguliavimo erdvėje, sukuriant stabilią aplinką investicijoms, reikalingą regionui, kuriame gali būti plėtojami ryšiai su Kaspijos jūros, Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų dujų ištekliais ir naudojami tokie vietiniai energijos šaltiniai kaip gamtinės dujos, anglies ir vandens energijos ištekliai,

d)

pagerinti aplinkos padėtį Tinklų energijos ir su ja susijusios energijos veiksmingumo, atsinaujinančių energijos šaltinių tausojimo, atžvilgiu bei nustatyti prekybos energija taisykles vienoje bendroje reguliavimo erdvėje,

e)

plėtoti Tinklų energijos rinkos konkurencingumą platesniu geografiniu mastu ir išnaudoti masinės gamybos ekonominius pranašumus.

2.   „Tinklų energija“ taip pat apima ir elektros energijos bei dujų sektorius, kurie priklauso Europos bendrijos Direktyvos 2003/54/EB ir Direktyvos 2003/55/EB (1) taikymo sričiai.

3 straipsnis

Pagal 2 straipsnį į Energijos bendrijos veiklos sritis įeina:

a)

Susitariančiųjų Šalių energijos, aplinkos, konkurencijos ir atsinaujinančių šaltinių acquis communautaire įgyvendinimas, kaip nurodyta II antraštinėje dalyje, pritaikytoje tiek prie Energijos bendrijos institucijų sistemos, tiek prie kiekvienos iš Susitariančiųjų Šalių konkrečios padėties (toliau – acquis communautaire praplėtimas), kaip toliau nurodyta II antraštinėje dalyje;

b)

konkrečios reguliavimo sistemos, leisiančios Susitariančiųjų Šalių teritorijose ir dalyje Europos bendrijos teritorijos veiksmingai veikti Tinklų energijos rinkoms nustatymas, įskaitant vieno bendro tarptautinio Tinklų energijos perdavimo ir (arba) perdavimo mechanizmo kūrimą bei vienašalių apsaugos priemonių priežiūrą (toliau – Tinklų energijos rinkų veikimo mechanizmai), kaip toliau apibrėžta III antraštinėje dalyje;

c)

Tinklų energijos rinkos be vidaus sienų sukūrimas Šalims, įskaitant abipusės pagalbos koordinavimą rimtų sutrikimų energijos tinkluose ar išorinių trukdžių atveju, ir kuri gali apimti vienos bendros išorės prekybos energija politikos įgyvendinimą (toliau – vienos bendros energijos rinkos kūrimas), kaip toliau nurodyta IV antraštinėje dalyje.

4 straipsnis

Europos Bendrijų Komisija (toliau – Europos Komisija) koordinuoja tris 3 straipsnyje aprašytas veiklos sritis.

5 straipsnis

Energijos bendrijoje laikomasi II antraštinėje dalyje apibrėžto acquis communautaire, pritaikyto tiek prie šios Sutarties institucijų sistemos, tiek prie kiekvienos Susitariančiosios Šalies konkrečios padėties, siekiant užtikrinti aukštą investicijų saugumo lygį ir geriausias investicijas.

6 straipsnis

Šalys imasi visų reikiamų priemonių, kurios gali būti bendro pobūdžio arba specifinės, siekdamos užtikrinti su šia Sutartimi susijusių įsipareigojimų vykdymą. Šalys padeda Energijos bendrijai vykdyti jos užduotis. Šalys nesiima jokių priemonių, kurios galėtų sutrukdyti siekti Sutarties tikslų.

7 straipsnis

Pagal šią Sutartį bet kokia diskriminacija yra draudžiama.

8 straipsnis

Nei viena šios Sutarties nuostata neturi poveikio Šalių teisėms, nustatant savo energijos šaltinių naudojimo sąlygas, pasirenkant įvarius energijos šaltinius ir bendrą jų energijos tiekimo sistemą.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

ACQUIS COMMUNAUTAIRE PRAPLĖTIMAS

I   SKYRIUS

Geografinė taikymo sritis

9 straipsnis

Šios antraštinės dalies nuostatos ir priemonės, pagal kurias jų imamasi, taikomos Prisijungiančiųjų Šalių teritorijoms bei Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove jurisdikcijai priklausančiai teritorijai.

II   SKYRIUS

Energijos acquis

10 straipsnis

Visos Susitariančiosios Šalys įgyvendina energijos acquis communautaire pagal tų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštį, nurodytą I priede.

11 straipsnis

Šioje Sutartyje „Energijos acquis communautaire“ reiškia: (i) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių; (ii) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių; ir (iii) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1228/2003/EB dėl naudojimosi tinklu tarpvalstybiniams elektros energijos mainams sąlygų (2).

III   SKYRIUS

Aplinkos acquis

12 straipsnis

Visos Susitariančiosios Šalys įgyvendina aplinkos acquis communautaire pagal tų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštį, nurodytą II priede.

13 straipsnis

Šalys pripažįsta Kioto protokolo svarbą. Visos Susitariančiosios Šalys stengiasi prie jo prisijungti.

14 straipsnis

Šalys pripažįsta 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės svarbą. Visos Susitariančiosios Šalys stengiasi įgyvendinti tą direktyvą.

15 straipsnis

Šiai Sutarčiai įsigaliojus naujų energijos gamybos elektrinių statymas ir veikla atitinka aplinkos acquis communautaire.

16 straipsnis

Šioje Sutartyje „aplinkos acquis communautaire“ reiškia: i) 1985 birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistą 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB ir 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/35/EB; ii) 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičiančią Direktyvą 93/12/EEB; iii) 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/80/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų; ir iv) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos 4 straipsnio 2 dalį.

17 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos ir priemonės, pagal kurias jų imamasi, netaikomos Tinklų energijai.

IV   SKYRIUS

Konkurencijos acquis

18 straipsnis

1.   Kadangi tai gali turėti įtakos prekybai Tinklų energija tarp Susitariančiųjų Šalių, su šios Sutarties veikimu nesuderinami:

a)

visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir atitinkamos praktikos, kuriomis iškraipoma konkurencija, užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai arba ji apribojama,

b)

vienos ar daugiau įmonių, veikiančių Susitariančiųjų Šalių rinkoje ar didelėje jos dalyje, naudojimasis dominuojančia padėtimi,

c)

visa valstybės pagalba, kuri iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją, jei remiamos atitinkamos įmonės ar teikiama pirmenybė tam tikriems energijos ištekliams.

2.   Bet kokia veikla, kuri prieštarauja šiam straipsniui, vertinama taikant Europos bendrijos steigimo sutarties 81, 82 ir 87 straipsniuose nustatytų taisyklių kriterijus (pridedama III priedu).

19 straipsnis

Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad valstybinėms įmonėms ir įmonėms, kurioms suteikiamos specialios arba išskirtinės teisės, praėjus 6 mėnesiams nuo šios Sutarties įsigaliojimo būtų taikomi Europos bendrijos steigimo sutartyje, ypač 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti principai (pridedama III priedu).

V   SKYRIUS

Atsinaujinančių šaltinių acquis

20 straipsnis

Kiekviena Susitariančioji Šalis per vienerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo Europos Komisijai pateikia 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje ir 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte įgyvendinimo planą. Europos Komisija visų Susitariančiųjų Šalių planus pateikia priimti Ministrų tarybai.

VI   SKYRIUS

Atitiktis Europos bendrijos visuotinai taikomiems standartams

21 straipsnis

Per vienerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo sekretoriatas sudaro Europos bendrijos visuotinai taikomų standartų sąrašą, kuris turi būti pateiktas priimti Ministrų tarybai.

22 straipsnis

Susitariančiosios Šalys per vienerius metus nuo šio sąrašo patvirtinimo priima plėtros planus, kad jų Tinklų energijos sektoriai atitiktų šiuos Europos bendrijos visuotinai taikomus standartus.

23 straipsnis

„Europos bendrijos visuotinai taikomi standartai“ reiškia visus Europos bendrijoje taikomus techninės sistemos standartus, kurie yra būtini, kad tinklo sistemos veiktų saugiai ir veiksmingai, įskaitant perdavimą, tarptautinius ryšius, moduliaciją ir bendrus techninės saugos sistemos standartus, prireikus parengtus Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEX) ir panašių standartizacijos organų arba parengtus Elektros energijos perdavimo koordinavimo sąjungos (UCTE) ir Europos pasikeitimų energija supaprastinimo asociacijos (Easeegas) bendroms taisyklėms ir verslo praktikoms nustatyti.

VII   SKYRIUS

Acquis pritaikymas ir plėtra

24 straipsnis

Siekdama įgyvendinti šią antraštinę dalį, Energijos bendrija patvirtina priemones, pritaikančias šioje antraštinėje dalyje apibrėžtą acquis communautaire, atsižvelgiant tiek į šios Sutarties institucijų sistemą, tiek į kiekvienos Susitariančiosios Šalies konkrečią padėtį.

25 straipsnis

Energijos bendrija gali imtis priemonių, kad įgyvendintų šioje antraštinėje dalyje apibrėžtus acquis communautaire pakeitimus, atsižvelgdama į Europos bendrijos teisės raidą.

III   ANTRŠTINĖ DALIS

TINKLŲ ENERGIJOS RINKŲ VEIKIMO MECHANIZMAS

I   SKYRIUS

Geografinė taikymo sritis

26 straipsnis

Šios antraštinės dalies nuostatos ir priemonės, pagal kurias jų imamasi, taikomos Prisijungiančiųjų Šalių teritorijose bei Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir 27 straipsnyje nurodytose Europos bendrijos teritorijose.

27 straipsnis

Šios antraštinės dalies nuostatos ir priemonės, kurių pagal jas imamasi, Europos bendrijoje taikomos Austrijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Italijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos teritorijose. Prisijungiančiajai Šaliai įstojus į Europos Sąjungą, šios antraštinės dalies nuostatos ir priemonės, kurių pagal jas imamasi, be papildomų formalumų taip pat bus taikomos ir šiai naujai valstybei narei.

II   SKYRIUS

Tinklų energijos tolimojo perdavimo mechanizmas

28 straipsnis

Energijos bendrija imasi papildomų priemonių, nustatančių vieną mechanizmą tarptautiniam Tinklų energijos perdavimui ir (arba) pervežimui.

III   SKYRIUS

Tiekimo saugumas

29 straipsnis

Per vienerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos Šalys priima tiekimo saugumo ataskaitas, kuriose, visų pirma, aprašoma tiekimo įvairovė, technologijų sauga ir geografinė importuojamo kuro kilmė. Ataskaitos pateikiamos sekretoriatui ir yra prieinamos visoms šios Sutarties Šalims. Jos atnaujinamos kas dvejus metus. Sekretoriatas pataria ir padeda parengti tokias ataskaitas.

30 straipsnis

Pagal 29 straipsnį nėra būtina pakeisti energijos politikos arba įsigijimo praktikos.

IV   SKYRIUS

Energijos tiekimas piliečiams

31 straipsnis

Energijos bendrija skatina aukštą dujų ir elektros energijos tiekimo lygį visiems piliečiams pagal viešosios paslaugos teikimo įsipareigojimus, nurodytus atitinkamame energijos acquis communautaire.

32 straipsnis

Šiam tikslui Energijos bendrija gali imtis priemonių, siekdama:

a)

užtikrinti visuotinį elektros energijos tiekimą;

b)

skatinti veiksmingą paklausos valdymo politiką;

c)

užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

33 straipsnis

Energijos bendrija taip pat gali teikti rekomendacijas Šalims, siekdama remti Tinklų energijos sektorių veiksmingas reformas, įskaitant inter alia visų už energiją mokančių vartotojų skaičiaus padidinimą bei siekį, kad Tinklų energijos kainos būtų prieinamos vartotojams.

V   SKYRIUS

Suderinimas

34 straipsnis

Energijos bendrija gali imtis priemonių, susijusių su naujų rinkos struktūrų, skirtų Tinklų energijos rinkų veikimui, suderinamumu, o taip pat su abipusiu licencijų ir priemonių laisvam Tinklų energijos bendrovių steigimui pripažinimu.

VI   SKYRIUS

Atsinaujinantys energijos šaltiniai ir energijos veiksmingumas

35 straipsnis

Energijos bendrija gali priimti priemonių atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos veiksmingumo skričių plėtrai skatinti, atsižvelgdama į jų tiekimo saugumo, aplinkos apsaugos, socialinės sanglaudos ir regioninės plėtros privalumus.

VII   SKYRIUS

Apsaugos priemonės

36 straipsnis

Staigios Tinklų energijos rinkos krizės atveju Prisijungiančiosios Šalies teritorijoje, Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje arba 27 straipsnyje nurodytose Europos bendrijos teritorijose, kai atitinkamoje teritorijoje kyla pavojus asmenų fiziniam saugumui ar saugai arba Tinklų energijos aparatui, įrenginiams arba sistemos vientisumui, atitinkama Šalis gali laikinai imtis reikalingų apsaugos priemonių.

37 straipsnis

Šios apsaugos priemonės kuo mažiau trikdo Šalių Tinklų energijos rinkos veikimą ir neturi būti taikomos daugiau, negu būtina atsiradusiems sunkumams įveikti. Jomis neiškraipoma konkurencija ir nedaromas neigiamas poveikis prekybai, kuris prieštarautų bendriems interesams.

38 straipsnis

Atitinkama Šalis apie šias apsaugos priemones nedelsdama informuoja sekretoriatą, kuris nedelsiant apie jas praneša kitoms Šalims.

39 straipsnis

Energijos bendrija gali nuspręsti, kad apsaugos priemonės, kurių ėmėsi atitinkama Šalis, neatitinka šio skyriaus nuostatų, ir reikalauti, kad ta Šalis šių apsaugos priemonių nebetaikytų arba jas pakeistų.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

VIENOS BENDROS ENERGIJOS RINKOS KŪRIMAS

I   SKYRIUS

Geografinė taikymo sritis

40 straipsnis

Šios antraštinės dalies nuostatos ir priemonės, kurių pagal jas imamasi, taikomos toms teritorijoms, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis pagal toje Sutartyje nurodytas sąlygas, taip pat Prisijungiančiųjų Šalių teritorijoms bei Jungtinių Tautų laikinosios misijos Kosove jurisdikcijai priklausančiai teritorijai.

II   SKYRIUS

Vidaus energijos rinka

41 straipsnis

1.   Tinklų energijos importui ir eksportui Šalyse draudžiama taikyti muito mokesčius ir kiekybinius apribojimus bei lygiaverčio poveikio priemones. Šis draudimas taip pat taikomas fiskalinio pobūdžio muito mokesčiams.

2.   1 dalimi nedraudžiama taikyti kiekybinių apribojimų ar lygiaverčio poveikio priemonių, kurios gali reikalingos viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugai, gyvūnų ar augalų išsaugojimui, pramoninio ar komercinio turto apsaugai užtikrinti. Tačiau tokie apribojimai ar priemonės negali būti savavališka diskriminacija ar paslėptas prekybos tarp Šalių apribojimas.

42 straipsnis

1.   Energijos bendrija gali imtis priemonių vienai bendrai Tinklų energijos rinkai be vidaus sienų sukurti.

2.   1 dalis netaikoma fiskalinėms priemonėms ir priemonėms, susijusioms su laisvu asmenų judėjimu ir darbuotojų teisėmis bei interesais.

III   SKYRIUS

Išorinės prekybos energija politika

43 straipsnis

Energijos bendrija gali imtis priemonių, reikalingų Tinklų energijos importui ir eksportui į trečiąsias šalis ir iš jų reguliuoti, siekiant užtikrinti lygiavertę prieigą prie trečiųjų šalių, laikantis rinkų pagrindinių aplinkos apsaugos standartų arba užtikrinant saugų vidaus energijos rinkos veikimą.

IV   SKYRIUS

Tarpusavio pagalba sutrikimų atveju

44 straipsnis

Jei sutrinka Tinklų energijos tiekimas vienoje Šalyje ir tai turi įtakos kitai Šaliai arba trečiajai šaliai, Šalys operatyviai sprendžia šią problemą pagal šio skyriaus nuostatas.

45 straipsnis

Šaliai, kuriai toks sutrikimas turi tiesioginio poveikio, paprašius sušaukiama Ministrų taryba. Ministrų taryba gali imtis reikiamų priemonių sutrikimui pašalinti.

46 straipsnis

Per vienerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos Ministrų taryba priima procedūrinį aktą dėl bendros pagalbos įsipareigojimo vykdymo pagal šio skyriaus nuostatas, kuris gali apimti įgaliojimų imtis laikinų priemonių perdavimą Nuolatinei aukšto lygio grupei.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

ENERGIJOS BENDRIJOS INSTITUCIJOS

I   SKYRIUS

Ministrų taryba

47 straipsnis

Ministrų taryba užtikrina, kad būtų pasiekti šioje Sutartyje nustatyti tikslai. Ji:

a)

nustato bendras politikos gaires;

b)

imasi priemonių;

c)

priima procedūrinius aktus, kurie, esant tam tikroms sąlygoms, gali apimti konkrečių užduočių, įgaliojimų ir įsipareigojimų vykdyti Energijos bendrijos politiką perdavimą Nuolatinei aukšto lygio grupei, Reguliavimo valdybai arba sekretoriatui.

48 straipsnis

Ministrų tarybą sudaro po vieną kiekvienos Susitariančiosios Šalies atstovą ir du Europos bendrijos atstovai. Jos susitikimuose gali dalyvauti po vieną kiekvienos dalyvės atstovą, kuris nebalsuoja.

49 straipsnis

Ministrų taryba procedūriniu aktu priima savo vidaus darbo taisykles.

50 straipsnis

Tarybai pirmininkauja visos Susitariančiosios Šalys paeiliui po šešis mėnesius, Ministrų tarybos procedūriniame akte nustatyta eilės tvarka. Pirmininkaujanti Šalis sušaukia Ministrų tarybą pirmininkaujančiosios Šalies pasirinktoje vietoje. Ministrų taryba sušaukiama ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius. Susitikimus rengia sekretoriatas.

51 straipsnis

Pirmininkaujanti Šalis pirmininkauja Ministrų tarybos susitikimuose, o jai padeda vienas Europos bendrijos atstovas ir vienas kitos Pirmininkaujančios Šalies atstovas pirmininkų pavaduotojų pareigose. Pirmininkas ir pirmininkų pavaduotojai parengia darbotvarkės projektą.

52 straipsnis

Ministrų taryba Europos Parlamentui ir Prisijungiančiųjų Šalių bei dalyvių parlamentams pateikia metinę ataskaitą apie Energijos bendrijos veiklą.

II   SKYRIUS

Nuolatinė aukšto lygio grupė

53 straipsnis

Nuolatinė aukšto lygio grupė:

a)

rengia Ministrų tarybos darbą;

b)

duoda sutikimą tarptautinių donorų organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų ir dvišalių donorų techninės pagalbos paraiškoms;

c)

Ministrų tarybai teikia ataskaitas apie padarytą pažangą, siekiant šios Sutarties tikslų;

d)

imasi priemonių, jei ją įgalioja Ministrų taryba;

e)

priima procedūrinius aktus, kurie neapima užduočių, įgaliojimų ar įsipareigojimų perdavimo kitoms Energijos bendrijos institucijoms;

f)

aptaria II antraštinėje dalyje apibrėžto acquis communautaire plėtojimą remdamasi Europos Komisijos reguliariai teikiamomis ataskaitomis.

54 straipsnis

Nuolatinę aukšto lygio grupę sudaro po vieną kiekvienos Susitariančiosios Šalies atstovą ir du Europos bendrijos atstovai. Jos susitikimuose gali dalyvauti po vieną kiekvienos dalyvės atstovą, kuris nebalsuoja.

55 straipsnis

Nuolatinė aukšto lygio grupė procedūriniu aktu priima savo vidaus darbo taisykles.

56 straipsnis

Pirmininkaujanti Šalis sušaukia Nuolatinės aukšto lygio grupės susitikimus Pirmininkaujančios Šalies pasirinktoje vietoje. Susitikimus rengia sekretoriatas.

57 straipsnis

Pirmininkaujanti Šalis pirmininkauja Nuolatinės aukšto lygio grupės susitikimuose, o jai padeda vienas Europos bendrijos atstovas ir vienas kitos Pirmininkaujančios Šalies atstovas pirmininkų pavaduotojų pareigose. Pirmininkas ir pirmininkų pavaduotojai parengia darbotvarkės projektą.

III   SKYRIUS

Reguliavimo valdyba

58 straipsnis

Reguliavimo valdyba:

a)

pataria Ministrų tarybai arba Nuolatinei aukšto lygio grupei dėl teisinių, techninių ir kontrolės taisyklių;

b)

teikia rekomendacijas dėl tarptautinių ginčų, kuriuose dalyvauja du ar daugiau reguliuotojų, vienam iš jų paprašius;

c)

imasi priemonių, jei ją įgalioja Ministrų taryba;

d)

priima procedūrinius aktus.

59 straipsnis

Reguliavimo valdybą sudaro po vieną kiekvienos Susitariančiosios Šalies energijos reguliavimo įstaigos atstovą pagal atitinkamas energijos acquis communautaire dalis. Europos bendrijai atstovauja Europos Komisija, padedama kiekvienos dalyvės reguliuojančios įstaigos ir vieno Europos elektros ir dujų reguliavimo grupės (ERGEG) atstovo. Jei Susitariančioji Šalis arba dalyvė turi po vieną dujų ir elektros energijos reguliavimo įstaigą, Susitariančioji Šalis arba dalyvė, atsižvelgdama į jos darbotvarkę, nustato, kuri reguliavimo įstaiga dalyvauja Reguliavimo valdybos susitikimuose.

60 straipsnis

Reguliavimo Valdyba procedūriniu aktu priima savo vidaus darbo taisykles.

61 straipsnis

Reguliavimo valdyba išsirenka pirmininką Reguliavimo valdybos nustatytai kadencijai. Europos Komisija eina pirmininko pavaduotojo pareigas. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas parengia darbotvarkės projektą.

62 straipsnis

Reguliavimo valdybos susitikimai vyksta Atėnuose.

IV   SKYRIUS

Forumai

63 straipsnis

Energijos bendrijai pataria du forumai, kuriuos sudaro visų suinteresuotų subjektų atstovai, įskaitant pramonės reguliavimo įstaigas, pramonės atstovų grupes ir vartotojus.

64 straipsnis

Forumams pirmininkauja Europos bendrijos atstovas.

65 straipsnis

Forumų išvados priimamos bendru sutarimu. Jos perduodamos Nuolatinei aukšto lygio grupei.

66 straipsnis

Elektros energijos forumo susitikimai vyksta Atėnuose. Dujų forumas renkasi Ministrų tarybos procedūriniu aktu nustatytoje vietoje.

V   SKYRIUS

Sekretoriatas

67 straipsnis

Sekretoriatas:

a)

teikia administracinę pagalbą Ministrų tarybai, Nuolatinei aukšto lygio grupei, Reguliavimo valdybai ir forumams;

b)

peržiūri, kaip Šalys įgyvendina savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį, ir Ministrų tarybai teikia metines padarytos pažangos ataskaitas;

c)

peržiūri ir padeda Europos Komisijai koordinuoti donorų veiklą Prisijungiančiųjų valstybių teritorijose ir Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje bei teikia administracinę pagalbą donorams;

d)

vykdo kitas šioje Sutartyje numatytas bei Ministrų tarybos procedūriniame akte nurodytas užduotis, išskyrus priemonių taikymą; ir

e)

priima procedūrinius aktus.

68 straipsnis

Sekretoriatą sudaro direktorius ir kitas personalas, kurio gali prireikti Energijos bendrijai.

69 straipsnis

Sekretoriato direktorius skiriamas Ministrų tarybos procedūriniu aktu. Ministrų taryba procedūriniame akte nustato sekretoriato personalo priėmimo į darbą taisykles, darbo sąlygas ir geografinę pusiausvyrą. Personalą renkasi ir į pareigas skiria direktorius.

70 straipsnis

Vykdydami savo pareigas direktorius ir personalas neprašo ir negauna jokių šios Sutarties Šalių nurodymų. Jie veikia nešališkai ir siekia Energijos bendrijos interesų.

71 straipsnis

Sekretoriato direktorius arba paskirtas jį pakeičiantis asmuo padeda Ministrų tarybai, Nuolatinei aukšto lygio grupei, Reguliavimo valdybai ir forumams.

72 straipsnis

Sekretoriato buveinė yra Vienoje.

VI   SKYRIUS

Biudžetas

73 straipsnis

Kiekviena Šalis prisideda prie Energijos bendrijos biudžeto, kaip nurodyta IV priede. Įnašų dydžiai gali būti persvarstomi kas penkerius metus, paprašius kuriai nors iš Šalių, Ministrų tarybos procedūriniu aktu.

74 straipsnis

Energijos bendrijos biudžetą priima Ministrų taryba procedūriniu aktu kas dvejus metus. Biudžetas apima Energijos bendrijos veiklos išlaidas, būtinas jos institucijų veikimui. Kiekvienos institucijos išlaidos nustatomos skirtingose biudžeto dalyse. Ministrų taryba priima procedūrinį aktą, nurodantį biudžeto įgyvendinimo bei sąskaitų pateikimo ir audito bei patikrinimo tvarką.

75 straipsnis

Sekretoriato direktorius įgyvendina biudžetą pagal procedūrinį aktą, priimtą pagal 74 straipsnį, ir teikia Ministrų tarybai metines ataskaitas apie biudžeto vykdymą. Ministrų taryba gali procedūriniu aktu nuspręsti, jei reikia, įgalioti nepriklausomus auditorius patikrinti biudžeto įgyvendinimą.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

76 straipsnis

Priemonės gali būti sprendimai arba rekomendacijos.

Visas sprendimas yra teisiškai privalomas tiems, kuriems jis skirtas.

Rekomendacija nėra teisiškai saistanti. Šalys visokeriopai stengiasi vykdyti rekomendacijas.

77 straipsnis

Išskyrus 80 straipsnyje numatytus atvejus, kiekviena Šalis turi po vieną balsą.

78 straipsnis

Ministrų taryba, Nuolatinė aukšto lygio grupė arba Reguliavimo valdyba gali veikti tik jei yra atstovaujama dviems trečdaliams Šalių. Šalių susilaikymas balsuojant neužskaitomas.

II   SKYRIUS

Priemonės, kurių imamasi pagal II antraštinę dalį

79 straipsnis

Europos Komisijai pasiūlius, Ministrų taryba, Nuolatinė aukšto lygio grupė ir Reguliavimo valdyba imasi priemonių pagal II antraštinę dalį. Europos Komisija bet kuriuo atitinkamos priemonės priėmimo procedūros metu gali savo pasiūlymą pakeisti arba atsiimti.

80 straipsnis

Kiekviena Susitariančioji Šalis turi po vieną balsą.

81 straipsnis

Ministrų taryba, Nuolatinė aukšto lygio grupė ir Reguliavimo valdyba veikia vadovaudamosi balsų dauguma.

III   SKYRIUS

Priemonės, kurių imamasi pagal III antraštinę dalį

82 straipsnis

Vienai iš Šalių arba sekretoriatui pasiūlius, Ministrų taryba, Nuolatinė aukšto lygio grupė ir Reguliavimo valdyba imasi priemonių pagal III antraštinę dalį.

83 straipsnis

Ministrų taryba, Nuolatinė aukšto lygio grupė ir Reguliavimo valdyba veikia vadovaudamosi dviejų trečdalių balsų dauguma, įskaitant teigiamą Europos bendrijos balsą.

IV   SKYRIUS

Priemonės, kurių imamasi pagal IV antraštinę dalį

84 straipsnis

Vienai iš Šalių pasiūlius, Ministrų taryba, Nuolatinė aukšto lygio grupė ir Reguliavimo valdyba imasi priemonių pagal IV antraštinę dalį.

85 straipsnis

Ministrų taryba, Nuolatinė aukšto lygio grupė arba Reguliavimo valdyba vieningai imasi priemonių.

V   SKYRIUS

Procedūriniai aktai

86 straipsnis

Procedūriniais aktais reglamentuojami Energijos bendrijos organizaciniai, biudžeto ir skaidrumo klausimai, įskaitant Ministrų tarybos įgaliojimų perdavimą Nuolatinei aukšto lygio grupei, Reguliavimo valdybai arba sekretoriatui; jie yra teisiškai privalomi Energijos bendrijos institucijoms ir, jei nurodyta procedūriniame akte, Šalims.

87 straipsnis

Išskyrus 88 straipsnyje numatytus atvejus, procedūriniai aktai priimami laikantis sprendimų priėmimo tvarkos, nurodytos šios antraštinės dalies III skyriuje.

88 straipsnis

Procedūrinis aktas, kuriuo paskiriamas sekretoriato direktorius, kaip nurodyta 69 straipsnyje, priimamas paprastąja balsų dauguma, Europos Komisijai pasiūlius. Procedūriniai aktai, susiję su biudžetu, kaip nurodyta 73 ir 74 straipsniuose priimami vieningai, Europos Komisijai pasiūlius. Procedūriniai aktai, kuriais perduodami įgaliojimai Reguliavimo valdybai, kaip nurodyta 47 straipsnio c punkte, priimami vieningai, vienai iš Šalių arba sekretoriatui pasiūlius.

VII   ANTRAŠTINĖ DALIS

SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS IR GINČŲ SPRENDIMAS

89 straipsnis

Šalys įgyvendina joms skirtus sprendimus jų nacionalinėje teisinėje sistemoje per sprendime nurodytą laikotarpį.

90 straipsnis

1.   Jei Šalis nesilaiko Sutarties įsipareigojimų arba neįgyvendina jai skirto sprendimo per nurodytą laikotarpį, į tai gali būti atkreiptas Ministrų tarybos dėmesys vienai iš Šalių, sekretoriatui arba Reguliavimo valdybai pateikus pagrįstą prašymą. Į sekretoriatą su skundais gali kreiptis privačios įstaigos.

2.   Atitinkama Šalis dėl prašymo arba skundo gali pateikti savo pastabas.

91 straipsnis

1.   Ministrų taryba gali nustatyti, kad Šalis pažeidė savo įsipareigojimus. Ministrų taryba nusprendžia:

a)

paprastąja balsų dauguma, ar pažeidimas susijęs su II antraštine dalimi;

b)

dviejų trečdalių balsų dauguma, ar pažeidimas susijęs su III antraštine dalimi;

c)

vieningai, ar pažeidimas susijęs su IV antraštine dalimi.

2.   Ministrų taryba paprastąja balsų dauguma vėliau gali nuspręsti atšaukti bet kurį pagal šį straipsnį priimtą sprendimą.

92 straipsnis

1.   Paprašius vienai iš Šalių, sekretoriatui arba Reguliavimo valdybai, Ministrų taryba vieningai gali nustatyti, ar atitinkama Šalis rimtai ir nuolat pažeidinėjo šios Sutarties įsipareigojimus, ir gali sustabdyti tos Šalies iš šios Sutarties kylančias teises, įskaitant balsavimo teisės sustabdymą arba draudimą dalyvauti šioje Sutartyje numatytuose susirinkimuose ar mechanizmuose.

2.   Ministrų taryba paprastąja balsų dauguma vėliau gali nuspręsti atšaukti bet kurį pagal šį straipsnį priimtą sprendimą.

93 straipsnis

Priimdama 91 ir 92 straipsnyje nurodytus sprendimus, Ministrų taryba veikia neatsižvelgdama į atitinkamos Šalies atstovo balsavimą.

VIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

AIŠKINIMAS

94 straipsnis

Visus šioje Sutartyje naudojamus terminus ir sąvokas, kurios išplaukia iš Europos bendrijos teisės, institucijos aiškina pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmos instancijos teismo praktiką. Jei nėra šių Teismų išaiškinimų, šią Sutartį aiškinti padeda Ministrų taryba. Ji gali šią užduotį perduoti Nuolatinei aukšto lygio grupei. Tokia pagalba neturi įtakos vėlesniam Teisingumo Teismo arba Pirmosios instancijos teismo acquis communautaire aiškinimui.

IX   ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYVĖS IR STEBĖTOJOS

95 straipsnis

Ministrų tarybai paprašius, dalyvės teisėmis gali būti atstovaujama bet kuriai Europos bendrijos valstybei narei Ministrų tarybos, Nuolatinėje aukšto lygio grupės ir Reguliavimo valdybos susitikimuose pagal 48, 54 ir 59 straipsniuose nurodytas sąlygas ir dalyvauti Ministrų tarybos, Nuolatinės aukšto lygio grupės, Reguliavimo valdybos ir forumų diskusijose.

96 straipsnis

1.   Kaimyninei trečiai šaliai pagrįstai paprašius, Ministrų taryba gali vieningai priimti tą šalį stebėtojos teisėmis. Per šešis mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos Ministrų tarybai pateikusi prašymą, Moldova bus priimta stebėtojos teisėmis.

2.   Stebėtojai gali dalyvauti Ministrų tarybos, Nuolatinės aukšto lygio grupės, Reguliavimo tarybos ir forumų susitikimuose, bet negali dalyvauti diskusijose.

X   ANTRAŠTINĖ DALIS

TRUKMĖ

97 straipsnis

Ši Sutartis sudaroma 10 metų laikotarpiui nuo jos įsigaliojimo dienos. Ministrų taryba vieningai gali nuspręsti pratęsti šį laikotarpį. Jei toks sprendimas nepriimamas, ši Sutartis gali toliau galioti toms Šalims, kurios balsavo už pratęsimą, jei jų skaičius sudarė ne mažiau kaip du trečdalius Energijos bendrijos Šalių.

98 straipsnis

Bet kuri Šalis gali pasitraukti iš šios Sutarties prieš šešis mėnesius apie tai pranešusi sekretoriatui.

99 straipsnis

Prisijungiančiai valstybei įstojus į Europos bendriją, ta šalis tampa dalyve, kaip nurodyta 95 straipsnyje.

XI   ANTRAŠTINĖ DALIS

PERSVARSTYMAS IR ĮSTOJIMAS

100 straipsnis

Narių vieningu sutarimu Ministrų taryba gali:

i)

iš dalies pakeisti I–VII antraštinių dalių nuostatas;

ii)

nuspręsti įgyvendinti kitas acquis communautaire dalis, susijusias su Tinklų energija;

iii)

praplėsti šios Sutarties taikymą kitiems energetikos produktams ir energijos pernešimo technologijoms ir kitoms esminėms tinklo infrastruktūroms;

iv)

sutikti į Energijos bendriją priimti naują Šalį.

XII   ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

101 straipsnis

Nepažeidžiant 102 ir 103 straipsnių, iš Susitariančiųjų Šalių iki šios Sutarties pasirašymo dienos sudarytų susitarimų kylančioms teisėms ir pareigoms šios Sutarties nuostatos poveikio neturi. Jei tokie susitarimai yra nesuderinami su šia Sutartimi, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos atitinkama Susitariančioji Šalis imasi reikiamų priemonių tokiam nesuderinamumui pašalinti.

102 straipsnis

Visi iš šios Sutarties kylantys įsipareigojimai nepažeidžia Šalių esamų teisinių įsipareigojimų pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį.

103 straipsnis

Ši Sutartis neturi įtakos jokiems įsipareigojimams, kylantiems iš Europos bendrijos ir jos Šalių narių bei Susitariančiosios Šalies susitarimų. Ši Sutartis neturi įtakos įsipareigojimams, prisiimtiems derybų dėl narystės Europos Sąjungoje metu.

104 straipsnis

Kol bus priimtas 50 straipsnyje nurodytas procedūrinis aktas, pirmininkavimo tvarka nustatoma pagal 2003 m. Atėnų susitarimo memorandumą (3).

105 straipsnis

Šią Sutartį Šalys patvirtina pagal savo vidaus procedūras.

Ši Sutartis įsigalioja kito mėnesio pirmąją dieną po to, kai Europos bendrija ir šešios Susitariančiosios Šalys praneša apie šiam tikslui būtinų procedūrų užbaigimą.

Pranešimas siunčiamas Europos Sąjungos generaliniam sekretoriui, kuris yra šios Sutarties depozitaras.

TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šią Sutartį.

Priimta du tūkstančiai penktųjų metų spalio dvidešimt penktą dieną Atėnuose.


(1)  2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, 2003 m. liepos 15 d. Europos Sąjungos oficialus leidinys L 176, p. 37–56; ir 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, 2003 m. liepos 15 d. Europos Sąjungos oficialus leidinys L 176, p. 57–78.

(2)  2003 m. liepos 15 d. Europos Sąjungos oficialus leidinys L 176, p. 1–10.

(3)  2003 m. gruodžio 8 d. Atėnuose pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl regioninės energijos rinkos pietryčių Europoje ir jos integravimo į Europos bendrijos vidaus energijos rinką.

 

2005 m. spalio 25 d., Atėnai

Minčo Jordanov,

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos

Ministro Pirmininko pavaduotojui

Gerbiamasis Pone,

Europos bendrija atkreipia dėmesį į Jūsų šios dienos laišką ir patvirtina, kad Jūsų laiškas ir šis atsakymas laikomi lygiaverčiais Energijos bendrijos steigimo sutarties su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija pasirašymui. Tačiau tai negali būti suprantama kaip kokios nors formos ar turinio Europos bendrijos sutikimas su kitu nei „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“ pavadinimu ar kito pavadinimo pripažinimas.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Europos bendrijos vardu

2005 m. spalio 25 d., Atėnai

Jūsų Ekscelencija,

Patvirtinu, kad Energijos bendrijos steigimo sutarties tekstas yra priimtinas Makedonijos Respublikos Vyriausybei.

Šį laišką Makedonijos Respublikos Vyriausybė laiko lygiaverčiu Energijos bendrijos steigimo sutarties pasirašymui.

Tačiau pareiškiu, kad Makedonijos Respublika nesutinka su pavadinimu, vartojamu mano šaliai įvardyti pirmiau nurodytuose dokumentuose, atsižvelgiant į tai, kad mano šalies konstitucinis pavadinimas yra Makedonijos Respublika.

Reiškiu Jums, Jūsų Ekscelencija, savo didžią pagarbą.

Minčo Jordanov

I PRIEDAS

2003 m. birželio 26 d. EB Direktyvų Nr. 2003/54/EB ir Nr. 2003/55/EB bei Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 įgyvendinimo tvarkaraštis

1.

Pagal tolesnę 2 dalį ir šios Sutarties 24 straipsnį visos Susitariančiosios Šalys per dvylika mėnesių nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos įgyvendina:

i)

2003 m. birželio 26 d. Europos bendrijos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių;

ii)

2003 m. birželio 26 d. Europos bendrijos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių;

iii)

2003 m. birželio 26 d. Europos bendrijos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 dėl naudojimosi tinklu tarpvalstybiniams elektros energijos mainams sąlygų.

2.

Kiekviena Susitariančioji Šalis privalo užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys vartotojai, kaip apibrėžta Europos bendrijos Direktyvose 2003/54/EB ir 2003/55/EB, yra:

i)

nuo 2008 m sausio 1 d. visi ne namų ūkio vartotojai; ir

ii)

nuo 2015 m. sausio 1 d. visi vartotojai.

II PRIEDAS

Aplinkos acquis įgyvendinimo tvarkaraštis

1.

Šiai Sutarčiai įsigaliojus, kiekviena Susitariančioji Šalis įgyvendina 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistą 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB ir 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/35/EB.

2.

Kiekviena Susitariančioji Šalis iki 2011 m. gruodžio 31 d. įgyvendina 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičiančią Direktyvą 93/12/EEB.

3.

Kiekviena Susitariančioji Šalis iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgyvendina 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/80/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų.

4.

Įsigaliojus šiai Sutarčiai, kiekviena Susitariančioji Šalis įgyvendina 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos 4 straipsnio 2 dalį.

III PRIEDAS

EB sutarties 81 straipsnis

1.

Kaip nesuderinami su bendrąja rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje, būtent tie, kuriais:

a)

tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos;

b)

ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos;

c)

dalijamasi rinkomis arba tiekimo šaltiniais;

d)

lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos sąlygos, dėl ko jie patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį;

e)

sutartys sudaromos tik kitoms šalims priimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis arba komercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutarčių dalyku.

2.

Visi pagal šį straipsnį draudžiami susitarimai arba sprendimai savaime yra negaliojantys.

3.

Tačiau šio straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti paskelbtos netaikytinomis:

įmonių susitarimams arba tokių susitarimų rūšims;

įmonių asociacijų sprendimams arba tokių sprendimų rūšims;

suderintiems veiksmams arba tokių veiksmų rūšims,

kurie padeda tobulinti prekių gamybą ir paskirstymą arba skatinti technikos ir ekonomikos pažangą, kartu sudarydami sąlygas vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda, ir kurie:

a)

atitinkamoms įmonėms nenustato jokių apribojimų, nebūtinų šiems tikslams pasiekti;

b)

nesuteikia tokioms įmonėms galimybės panaikinti konkurenciją didelei atitinkamų produktų daliai.

EB sutarties 82 straipsnis

Kaip nesuderinamas su bendrąja rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

Toks piktnaudžiavimas konkrečiai gali būti:

a)

nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygų tiesioginis ar netiesioginis nustatymas;

b)

gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus;

c)

nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dėl ko jie patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį;

d)

vertimas sudaryti sutartis kitoms šalims prisiimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis ir komercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokių sutarčių dalyku.

EB sutarties 86 straipsnio 1 ir 2 dalys

1.

Valstybės ir savivaldybės įmonėms bei įmonėms, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtines teises, valstybės narės nepriima naujų teisės aktų ir nepalieka galiojančiųjų, prieštaraujančių šioje Sutartyje nurodytoms taisyklėms, ypač toms taisyklėms, kurios yra nustatytos 12 straipsnyje ir 81–89 straipsniuose.

2.

Įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba įplaukų biudžetui duodančioms monopolinėms įmonėms, šioje Sutartyje nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Bendrijos interesams.

EB sutarties 87 straipsnis

1.

Išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

2.

Bendrajai rinkai neprieštarauja:

a)

socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkamų gaminių dėl jų kilmės;

b)

pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti;

c)

pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui, jei tokia pagalba reikalinga dėl padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui kompensuoti.

3.

Bendrajai rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma:

a)

pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti;

b)

pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti;

c)

pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui;

d)

pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Bendrijoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui;

e)

kitos pagalbos rūšys, kurios gali būti nurodytos Tarybos sprendimuose, priimtuose kvalifikuota balsų dauguma remiantis Komisijos pasiūlymu.

IV PRIEDAS

Įnašai į biudžetą

Šalys

Įnašas procentais

Europos bendrija

94,9 %

Albanijos Respublika

0,1 %

Bulgarijos Respublika

1 %

Bosnija ir Hercegovina

0,3 %

Kroatijos Respublika

0,5 %

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

0,1 %

Juodkalnijos Respublika

0,1 %

Rumunija

2,2 %

Serbijos Respublika

0,7 %

Jungtinių Tautų laikinoji administracijos misija Kosove

0,1 %


Komisija

20.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/38


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. liepos 14 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2006/264/EB dėl apsaugos priemonių nuo Niukaslio ligos Rumunijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3167)

(Tekstas svarbus EEE)

(2006/501/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/496/EEB, nustatančią gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies keičiančią Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (1), ypač į jos 18 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 97/78/EB, nustatančią principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (2), ypač į jos 22 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Niukaslio liga yra labai užkrečiama naminių ir laukinių paukščių virusinė liga, ir kyla pavojus, kad ligos sukėlėjas gali būti įvežtas vykstant tarptautinei prekybai gyvais naminiais paukščiais ir naminių paukščių produktais.

(2)

Nustačius Niukaslio ligos protrūkius Rumunijoje, buvo priimtas 2006 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimas 2006/264/EB dėl apsaugos priemonių nuo Niukaslio ligos Rumunijoje (3). Pagal tą sprendimą valstybės narės turi sustabdyti gyvų naminių paukščių, bėgiojančiųjų paukščių, ūkiuose auginamų ir laukinių medžiojamų plunksnuočių importą bei šių rūšių paukščių perinti skirtų kiaušinių, šviežios mėsos, mėsos pusgaminių ir mėsos produktų importą iš tam tikrų Rumunijos regionų.

(3)

Rumunija pranešė Komisijai apie dar vieną Niukaslio ligos protrūkį Selažo (Sălaj) apskrityje; importas iš šios Rumunijos teritorijos dalies nebuvo sustabdytas. Todėl šią apskritį reikia įtraukti į Sprendimo 2006/264/EB priede nurodytą apskričių sąrašą.

(4)

Atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę padėtį Rumunijoje dėl Niukaslio ligos, reikėtų pratęsti Sprendime 2006/264/EB nustatytų priemonių taikymą.

(5)

Todėl Sprendimą 2006/264/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2006/264/EB iš dalies keičiamas taip:

1)

5 straipsnyje data „2006 m. liepos 31 d.“ pakeičiama į „2006 m. gruodžio 31 d.“;

2)

priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Valstybės narės nedelsdamos imasi šiam sprendimui įvykdyti reikalingų priemonių ir jas paskelbia. Apie tai valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 268, 1991 9 24, p. 56. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(2)  OL L 24, 1998 1 30, p. 9. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

(3)  OL L 95, 2006 4 4, p. 6.


PRIEDAS

„PRIEDAS

Rumunijos teritorijos dalys, nurodytos 1 ir 2 straipsniuose:

 

Arges apskritis

 

Brasov apskritis

 

Bukarešto (Bucharest) apskritis

 

Braila apskritis

 

Buzau apskritis

 

Caras-Severin apskritis

 

Calarasi apskritis

 

Constanta apskritis

 

Dambovita apskritis

 

Giurgiu apskritis

 

Gorj apskritis

 

Ialomita apskritis

 

Ilfov apskritis

 

Mehedinti apskritis

 

Mures apskritis

 

Olt apskritis

 

Prahova apskritis

 

Sălaj apskritis

 

Tulcea apskritis

 

Vaslui apskritis

 

Valcea apskritis

 

Vrancea apskritis“.


20.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/41


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. gegužės 11 d.

reikalaujantis, kad valstybės narės imtųsi priemonių, siekdamos užtikrinti, jog rinkoje būtų platinami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai ir uždrausti pateikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius

(pranešta dokumentais Nr. C(2006) 1887 ir Nr. C(2006) 1887 COR)

(Tekstas svarbus EEE)

(šis tekstas panaikina ir pakeičia tekstą, paskelbtą Oficialiajame leidinyje L 197, 2006 m. liepos 19 d.)

(2006/502/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (1), ypač į jos 13 straipsnį,

kadangi:

(1)

Direktyva 2001/95/EB reikalaujama, kad gamintojai pateiktų į rinką tik saugius gaminius.

(2)

Remiantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsniu, jei Komisija sužino apie konkretaus gaminio keliamą rimtą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, ji gali, laikydamasi tam tikrų taisyklių, priimti sprendimą, reikalaujantį, kad valstybės narės imtųsi laikinų priemonių tam, kad būtų apribota tokių gaminių prekyba arba jiems būtų taikomos specifinės prekybos sąlygos, uždraustas tokių gaminių pardavimas, arba būtų priimtos papildomos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimo, arba kad būtų pareikalauta pašalinti arba susigrąžinti iš rinkos tokius gaminius.

(3)

Toks sprendimas pagrįstas tuo, kad: valstybės narės naudoja arba ketina naudoti labai skirtingus susijusios rizikos šalinimo metodus; atsižvelgiant į saugumo pobūdį ir taikant Komisijos specifiniuose teisės aktuose numatytas konkretiems gaminiams taikomas procedūras, rizika negali būti pašalinta taip greitai, kaip reikalauja situacija; rizika gali būti efektyviai pašalinta tik priėmus atitinkamas priemones, kurios būtų taikomos Bendrijos lygmeniu siekiant užtikrinti pastovią ir aukšto lygio sveikatos apsaugą ir vartotojų saugą bei tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą.

(4)

Žiebtuvėliai yra potencialiai pavojingi gaminiai, nes jie skleidžia liepsną arba šilumą, ir juose yra degaus kuro. Jie kelia didelį pavojų, kai juos netinkamai naudoja vaikai, kurie dėl to gali sukelti gaisrą, susižeisti ar net mirti. Turint omenyje potencialų žiebtuvėlių pavojingumą, jų gausą rinkoje ir galimas panaudojimo aplinkybes, į didelį pavojų, kurį žiebtuvėliai sukelia vaikų saugai, turėtų būti atsižvelgiama dėl to, kad vaikai gali panaudoti žiebtuvėlius kaip žaislus.

(5)

Tai, kad žiebtuvėliai gali sukelti rimtą pavojų, patvirtina turimi duomenys ir informacija apie vaikų, žaidusių su žiebtuvėliais, sukeltus gaisrus ES. 1997 m. vasario mėn. Jungtinės Karalystės Prekybos ir pramonės departamento paskelbtoje ataskaitoje „Europos tyrimai: nelaimingi įvykiai, kuriuos sukėlė su žiebtuvėliais cigaretėms ir degtukais žaidžiantys jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai“, nurodyta, kad per metus (1997 m.) ES iš viso įvyko apie 1 220 gaisrų, 260 sužalojimų ir 20 mirties atvejų. Naujesnė informacija leidžia tvirtinti, kad didelę rimtų nelaimingų atsitikimų, įskaitant mirties atvejus, dalį ES vis dar sukelia vaikai, žaisdami su apsaugos nuo vaikų neturinčiais žiebtuvėliais.

(6)

Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra priimti teisės aktai, kuriais žiebtuvėliams nustatomi apsaugos nuo vaikų reikalavimai, atitinkantys šiame sprendime išdėstytus reikalavimus. JAV buvo pradėtas tyrimas prieš priimant tokius teisės aktus. JAV reglamento dėl žiebtuvėlių pasiūlyme, kurį 1993 m. pateikė JAV Vartojimo prekių saugumo komisija, tvirtinama, kad vaikų naudojami žiebtuvėliai JAV kasmet tampa daugiau negu 5 000 gaisrų, 1 150 sužalojimų ir 170 mirčių priežastimi.

(7)

JAV apsaugos nuo vaikų reikalavimas buvo priimtas 1994 m. 2002 m. JAV tyrime dėl reikalavimo veiksmingumo nustatyta, kad gaisrų, sužalojimų ir mirties atvejų sumažėjo 60 %.

(8)

Po valstybių narių konsultacijų, įvykusių pagal Direktyvos 2001/95/EB 15 straipsnį įsteigtame komitete, paaiškėjo, kad valstybių narių metodai, skirti spręsti apsaugos nuo vaikų neturinčių žiebtuvėlių keliamo pavojaus klausimą, labai skiriasi.

(9)

Su žiebtuvėlių saugumu yra susiję du techniniai standartai: Europos ir tarptautinis standartas EN ISO 9994:2002 „Žiebtuvėliai. Saugumo specifikacijos“, kuriuo nustatomos žiebtuvėlių kokybės, patikimumo ir saugumo specifikacijos bei atitinkamos gamybos bandymo procedūros, tačiau jame nėra apsaugos nuo vaikų specifikacijų, ir Europos standartas EN 13869:2002 „Žiebtuvėliai. Žiebtuvėlių apsauga nuo vaikų. Saugos reikalavimai ir bandymų metodai“, kuriuo nustatomos apsaugos nuo vaikų specifikacijos.

(10)

Komisija paskelbė EN ISO 9994:2002 standarto nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) pagal Direktyvos 2001/95/EB 4 straipsnyje nustatytą procedūrą, darydama prielaidą, kad laikomasi bendro Direktyvos 2001/95/EB reikalavimo dėl šiame standarte numatytų pavojų. Siekdamos atsižvelgti į apsaugą nuo vaikų, kai kurios valstybės narės mano, kad Komisija taip pat turėtų Oficialiajame leidinyje paskelbti nuorodas į EN 13869:2002 standartą. Tačiau kitos valstybės narės mano, kad EN 13869:2002 standartas pirmiausia turėtų būti iš esmės pakeistas.

(11)

Kadangi nėra Bendrijos priemonių dėl žiebtuvėlių apsaugos nuo vaikų ir dėl suvenyrinių žiebtuvėlių uždraudimo, kai kurios valstybės narės gali priimti skirtingas nacionalines priemones. Įvedus tokias priemones, neišvengiamai susidarytų nevienodas apsaugos lygis ir atsirastų kliūtys prekybai žiebtuvėliais Bendrijos viduje.

(12)

Nėra jokių konkrečių žiebtuvėliams taikomų Bendrijos teisės aktų. Rizika negali būti veiksmingai pašalinta kitomis Bendrijos teisės aktų specifinėse taisyklėse numatytomis procedūromis atsižvelgiant į atitinkamos saugos problemos pobūdį ir taip greitai, kaip reikalauja situacija. Todėl būtina pasinaudoti sprendimu remiantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsniu.

(13)

Atsižvelgiant į didelį žiebtuvėlių keliamą pavojų ir siekiant nuolat užtikrinti aukštą vartotojų sveikatos ir saugos lygį visoje ES bei siekiant išvengti prekybos kliūčių, reikėtų priimti laikiną sprendimą remiantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsniu. Dėl tokio sprendimo žiebtuvėliai galėtų būti tiekiami į rinką tik tuo atveju, jeigu jie turėtų apsaugą nuo vaikų. Toks sprendimas turėtų užkirsti kelią tolesnei žalai ir mirtims, kol nebus priimtas tarptautiniu susitarimu pagrįstas galutinis sprendimas.

(14)

Šios direktyvos apsaugos nuo vaikų reikalavimas turėtų būti taikomas nepildomiesiems žiebtuvėliams, kadangi tokie žiebtuvėliai kelia itin didelį pavojų, kad vaikai gali jais netinkamai pasinaudoti. 1987 m. JAV atliktas tyrimas „Harvardo tyrimas“ („Harward‘s study“) parodė, kad vidutiniškai 96 % nelaimingų atsitikimų, kurie kilo vaikams žaidžiant su žiebtuvėliais, priežastis buvo nepildomieji žiebtuvėliai. Labai mažas nelaimingų atsitikimų skaičius buvo susijęs su žiebtuvėliais, kurie nebuvo nepildomieji, o buvo vadinamieji prabangūs arba pusiau prabangūs žiebtuvėliai, kurie sukonstruoti, pagaminti ir pateikti į rinką siekiant užtikrinti, kad jie, kaip tikimasi, ilgą laiką būtų toliau saugiai naudojami, ir kuriems taikoma raštiška garantija ir suteikiamas aptarnavimas po pardavimo pakeičiant arba pataisant jų dalis eksploatacijos metu bei kurie pasižymi sudėtinga konstrukcija naudojant brangias medžiagas, prabangiu įvaizdžiu ir mažu kitų žiebtuvėlių pakeičiamumu bei platinimu realizavimo rinkose remiantis su gaminio rūšimi susijusiu prestižu ir prabangiu įvaizdžiu. Šie rezultatai atitinka tai, kad žmonės linkę daugiau dėmesio skirti didesnės vertės žiebtuvėliams, kurie skirti naudoti ilgą laiką.

(15)

Visi žiebtuvėliai, kurie kokiu nors būdu yra panašūs į kitą paprastai vaikams patinkantį arba jiems naudoti skirtą objektą, turėtų būti uždrausti. Jie apima, bet jais neapsiriboja, žiebtuvėlius, kurių forma panaši į animacinių filmų personažus, žaislus, šautuvus, rankinius laikrodžius, telefonus, muzikos instrumentus, transporto priemones, žmogaus kūną ar kūno dalis, gyvūnus, maistą ar gėrimus arba kurie skleidžia muzikos garsus ar turi mirksinčių šviesų, kuriuose yra judančių objektų ar kurie turi kitų pramoginių savybių, paprastai vadinamus „suvenyriniais žiebtuvėliais“, nes yra rizika, kad jais vaikai gali pasinaudoti netinkamai.

(16)

Siekiant gamintojams palengvinti žiebtuvėliams taikomų apsaugos nuo vaikų sąlygų laikymąsi, reikėtų pateikti nuorodą į atitinkamas Europos standarto EN 13869:2002 specifikacijas tam, kad konkrečias nacionalinių standartų specifikacijas, kurios perkelia šį Europos standartą, atitinkantys žiebtuvėliai būtų laikomi atitinkančiais šio sprendimo reikalavimą dėl apsaugos nuo vaikų. Siekiant to paties tikslo, žiebtuvėliai, atitinkantys ne ES šalių, kuriose galioja apsaugos nuo vaikų reikalavimai, lygiaverčiai šiame sprendime nustatytiems reikalavimams, atitinkamas taisykles, turėtų būti laikomi atitinkančiais šio sprendimo apsaugos nuo vaikų reikalavimą.

(17)

Nuoseklus ir veiksmingas šiuo sprendimu nustatyto apsaugos nuo vaikų reikalavimo įgyvendinimas reikalauja, kad kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius gamintojas joms pateiktų bandymo institucijų, kurios yra pripažintos akreditavimo institucijų, esančių tarptautinių akreditavimo organizacijų narėmis, arba kurias tuo tikslu kitokiu būdu pripažįsta valdžios institucijos, arba tų šalių, kuriose taikomi saugos reikalavimai, lygiaverčiai šiame sprendime nustatytiems reikalavimams, valdžios institucijų patvirtintų tokio pobūdžio bandymams atlikti bandymo institucijų išduotas bandymų ataskaitas dėl apsaugos nuo vaikų. Pagal Direktyvos 2001/95/EB 6 straipsnį įkurtoms kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius žiebtuvėlių gamintojai turėtų nedelsdami joms pateikti visus reikiamus dokumentus. Jeigu gamintojas negali pateikti tokių dokumentų per kompetentingos valdžios institucijos patvirtintą papildomą laikotarpį, žiebtuvėliai turėtų būti pašalinti iš rinkos.

(18)

Pagal Direktyvos 2001/95/EB 5 straipsnio 2 dalį platintojai turėtų padėti užtikrinti, kad jų tiekiami žiebtuvėliai atitiktų šiame sprendime nustatytą apsaugos nuo vaikų reikalavimą. Visų pirma jie turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis valdžios institucijomis, kurioms paprašius, pateiktų dokumentus, reikalingus žiebtuvėlių kilmei nustatyti.

(19)

Tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniems nelaimingiems atsitikimams, atsižvelgiant į gamintojų techninius suvaržymus ir siekiant užtikrinti proporcingumą, jiems taikant šiame sprendime nustatytas priemones leidžiama naudotis trumpiausiais pereinamaisiais laikotarpiais. Reikalaujama, kad ir valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad priemonės būtų veiksmingai taikomos, pasinaudotų pereinamuoju laikotarpiu dėl to, kad ES kasmet parduodami dideli žiebtuvėlių kiekiai, ir dėl to, kad tokiai prekybai naudojami įvairūs platinimo kanalai. Todėl gamintojų prievolė pateikti į rinką tik apsaugą nuo vaikų turinčius žiebtuvėlius turėtų galioti dešimt mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos, o prievolė tiekti vartotojams tik apsaugą nuo vaikų turinčius žiebtuvėlius turėtų galioti vienerius metus po draudimo tiekti į rinką tokius žiebtuvėlius įsigaliojimo. Todėl pastaroji prievolė bus nustatyta persvarstant šį sprendimą po vienerių metų nuo jo priėmimo.

(20)

Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis draudžiama iš Bendrijos eksportuoti pavojingus gaminius, kuriems buvo taikomas sprendimas. Tačiau atsižvelgiant į žiebtuvėlių rinkos struktūrą, visų pirma į gamintojų skaičių pasaulyje, eksporto ir importo apimtį bei rinkų globalizaciją, draudimas eksportuoti nepadidintų vartotojų saugumo trečiosiose šalyse, kurios netaiko apsaugos nuo vaikų reikalavimų, kadangi eksportą iš ES pakeistų neturintys apsaugos nuo vaikų žiebtuvėliai iš ne ES šalių. Todėl 13 straipsnio 3 punkto taikymą reikėtų sustabdyti, kol nebus priimtas tarptautinis apsaugos nuo vaikų standartas. Tai neturėtų apriboti priemonių taikymo trečiosiose šalyse, kuriose taikomi apsaugos nuo vaikų reikalavimai.

(21)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Direktyvos 2001/95/EB 15 straipsnio nuostatas, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiame sprendime:

1)

„žiebtuvėlis“ reiškia rankiniu būdu valdomą liepsną išleidžiantį įtaisą, kuriame naudojamas kuras, paprastai sąmoningai naudojamą visų pirma užsidegti cigaretes, cigarus ir pypkes ir kurį numanomai galima panaudoti uždegti medžiagas, pvz., popierių, dagtis, žvakes ir nešiojamus žibintus, kuris pagamintas su integruotu kuro rezervuaru ir kurį galima arba kurio negalima pakartotinai užpildyti.

Nepažeidžiant šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo teikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius, ši apibrėžtis netaikoma pakartotinio pildymo žiebtuvėliams, dėl kurių gamintojai kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius joms pateikia reikalingus dokumentus, įrodančius, kad žiebtuvėliai sukonstruoti, pagaminti ir pateikti į rinką siekiant užtikrinti, kad jie, kaip tikimasi, ilgą laiką būtų toliau saugiai naudojami mažiausiai penkerius eksploatacijos metus ir galėtų būti pataisyti, ir kurie atitinka visus toliau išvardytus reikalavimus:

gamintojas kiekvienam žiebtuvėliui suteikia raštišką garantiją mažiausiai dvejiems metams remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB (3),

praktinė galimybė, kad jie bus pataisyti ir saugiai papildyti visos eksploatacijos metu, įskaitant ir pataisomą uždegimo mechanizmą,

nesunaudojamos dalys, kurios gali susidėvėti arba sugesti ilgai naudojant pasibaigus garantiniam laikotarpiui, gali būti pakeistos arba pataisytos įgaliotame arba specializuotame aptarnavimo po pardavimo centre, įsikūrusiame Europos Sąjungoje;

2)

„suvenyrinis žiebtuvėlis“ reiškia bet kokį žiebtuvėlį kaip apibrėžta Europos standarto EN 13869:2002 3.2 specifikacijoje;

3)

„žiebtuvėlis su apsauga nuo vaikų“ reiškia žiebtuvėlį, sukurtą ir pagamintą tokiu būdu, kad įprastomis ir pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis jaunesni nei 51 mėnesių vaikai negalėtų juo pasinaudoti, nes, pavyzdžiui, tam reikia jėgos arba to neleidžia žiebtuvėlio konstrukcija arba jo uždegimo mechanizmas arba uždegimui reikalingų operacijų sudėtingumas ar seka.

Šie žiebtuvėliai bus laikomi turinčiais apsaugą nuo vaikų:

a)

žiebtuvėliai, atitinkantys nacionalinius standartus, kurie perkelia į nacionalinę teisę Europos Standartą EN 13869:2002, atsižvelgiant į kitas nei Standarto 3.1, 3.4 ir 5.2.3 straipsnių dalių specifikacijas;

b)

žiebtuvėliai, atitinkantys ne ES šalių, kuriose galioja apsaugos nuo vaikų reikalavimai, lygiaverčiai šiuo sprendimu nustatytiems reikalavimams, atitinkamas taisykles.

4)

„žiebtuvėlio pavyzdys“ reiškia to paties gamintojo žiebtuvėlius, kurie nesiskiria nei savo konstrukcija nei charakteristikomis, ir todėl negalėtų turėti jokios įtakos apsaugai nuo vaikų;

5)

„apsaugos nuo vaikų bandymas“ reiškia sistemingą atitinkamo pavyzdžio žiebtuvėlių apsaugos nuo vaikų bandymą su tokio paties pavyzdžio žiebtuvėliu visų pirma atliekant bandymus pagal nacionalinius standartus, kuriais perkeliamas į nacionalinę teisę Europos standartas EN 13869:2002 atsižvelgiant į kitas nei Standarto 3.1, 3.4 ir 5.2.3 straipsnių dalyse nustatytas specifikacijas arba laikantis ne ES šalių, kuriose galioja apsaugos nuo vaikų reikalavimai, lygiaverčiai šiame sprendime nustatytiems reikalavimams, atitinkamų taisyklių bandymo reikalavimų;

6)

„gamintojas“ suprantamas taip, kaip jis yra apibūdintas Direktyvos 2001/95/EB 2 straipsnio e dalyje;

7)

„platintojas“ suprantamas taip, kaip jis yra apibūdintas Direktyvos 2001/95/EB 2 straipsnio f dalyje.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad praėjus dešimčiai mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos rinkoje būtų pardavinėjami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai.

2.   Nuo tos pačios dienos, nurodytos pirmiau esančioje 1 straipsnio dalyje, valstybės narės uždraudžia teikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius.

3 straipsnis

1.   Praėjus dešimčiai mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos valstybės narės reikalauja, kad, norėdami pardavinėti žiebtuvėlius rinkoje, gamintojai:

a)

turėtų ir pagal Direktyvos 2001/95/EB 6 straipsnį paskirtoms kompetentingoms valdžios institucijoms jų paprašius, kartu su išbandytų modelių žiebtuvėlių pavyzdžiais nedelsdami pateiktų ataskaitą dėl apsaugos nuo vaikų bandymų su kiekvieno pavyzdžio žiebtuvėliais, patvirtinančią, kad į rinką tiekiami žiebtuvėlių pavyzdžiai turi apsaugą nuo vaikų;

b)

kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius patvirtintų, kad visi kiekvienos rinkai pateiktos partijos žiebtuvėliai atitinka išbandytą pavyzdį, ir valdžios institucijoms paprašius pateiktų bandymo ir kontrolės programos dokumentus, kurie įrodytų tokio tvirtinimo pagrįstumą;

c)

nuolatos stebėtų, ar žiebtuvėliai, pagaminti naudojant tinkamus bandymo metodus, atitinka techninius sprendimus, kurie buvo priimti siekiant užtikrinti apsaugą nuo vaikų, ir suteiktų galimybę kompetentingoms valdžios institucijoms patikrinti gamybos duomenis, tam, kad jos galėtų įsitikinti, jog visi pagaminti žiebtuvėliai atitinka išbandytą pavyzdį;

d)

turėtų ir kompetetingoms valdžios institucijoms jų paprašius nedelsdami pateiktų naują apsaugos nuo vaikų ataskaitą, jei kaip nors pakeitus žiebtuvėlio pavyzdį jam būtų padarytas neigiamas poveikis ir jis neatitiktų šio sprendimo reikalavimų.

2.   Praėjus dešimčiai mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos valstybės narės reikalauja, kad platintojai turėtų ir, kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius, nedelsdami pateiktų dokumentus, reikalingus nustatyti asmenis, kurie jiems pristatė į rinką pateiktus žiebtuvėlius ir užtikrinti, kad žiebtuvėlių gamintojai būtų atsekami visoje tiekimo grandinėje.

3.   Žiebtuvėliai, kurių gamintojai ir platintojai nepateikia 1 ir 2 straipsnio dalyse minėtų dokumentų per kompetentingų valdžios institucijų nustatytą terminą, pašalinami iš rinkos.

4 straipsnis

1.   3 straipsnyje nurodytose apsaugos nuo vaikų ataskaitose pateikiami tokie duomenys:

a)

gamintojo ir, jeigu žiebtuvėliai importuojami, importuotojo bendrovės pavadinimas, adresas ir pagrindinė veiklos vieta, kur jis bebūtų įsikūręs;

b)

išsamus žiebtuvėlio aprašymas, nurodant jo dydį, formą, masę, kurą, kuro talpą, uždegimo mechanizmą, apsaugos nuo vaikų įtaisus, konstrukciją, techninius sprendimus ir kitas savybes, kurios suteikia žiebtuvėliui apsaugą nuo vaikų remiantis šio sprendimo apibrėžtimis ir reikalavimais. Šis aprašymas taip pat apima ir detalų visų matmenų, jėgos reikalavimų ar kitų savybių, galinčių paveikti žiebtuvėlio apsaugą nuo vaikų, įskaitant palankų gamintojo požiūrį į tokią savybę, aprašymą;

c)

išsamus bandymų, gautų rezultatų, bandymų datų bei bandymų atlikimo vietų aprašymas ir identifikavimo duomenys apie bandymus atlikusią organizaciją bei informacija apie tokios organizacijos kvalifikacijas ir kompetenciją atlikti atitinkamus bandymus;

d)

žiebtuvėlių gaminimo arba pagaminimo vietos identifikavimas;

e)

vieta, kurioje laikomi šiuo sprendimu reikalaujami dokumentai;

f)

nuorodos dėl bandymo institucijos akreditacijos arba pripažinimo.

2.   3 straipsnyje nurodytas ataskaitas dėl apsaugos nuo vaikų pateikia:

a)

bandymo institucijos, kurias akreditavo Tarptautinio laboratorijų akreditavimo bendradarbiavimo (ILAC) dėl žiebtuvėlių apsaugos nuo vaikų bandymų atlikimo narys ir pripažino atitinkančiomis reikalavimus, nustatytus EN ISO/IEC 17025:2005 „Bendruosiuose reikalavimuose bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai“, arba kurias kitaip šiuo tikslu pripažino valstybės narės kompetentinga valdžios institucija;

b)

bandymo institucijos, kurių ataskaitos dėl apsaugos nuo vaikų pripažįstamos vienos iš šalių, kurioje taikomi apsaugos nuo vaikų reikalavimai, lygiaverčiai tiems, kurie yra nustatyti šiuo sprendimu.

Komisija informacijos tikslais paskelbs ir, jeigu būtina, atnaujins a ir b straipsnio dalyse nurodytų įstaigų sąrašą.

5 straipsnis

Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas draudimas netaikomas.

6 straipsnis

1.   Valstybės narės per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos imasi šiam sprendimui įvykdyti reikalingų priemonių ir jas paskelbia. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2.   Šis sprendimas taikomas dvylika mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

3.   Komisija, remdamasi įgyta patirtimi ir pažanga, kuri būtų naudinga priimant nuolatinę priemonę, nusprendžia, ar pratęsti šio sprendimo galiojimą papildomiems laikotarpiams, ar šį sprendimą, ypač 1 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 4 straipsnį, reikėtų iš dalies pakeisti ir ar reikėtų panaikinti 5 straipsnio taikymo sustabdymą. O dėl 1 straipsnio 3 dalies, Komisija nusprendžia, ar kitus tarptautinius standartus, ar nacionalines taisykles, ar standartus, arba kitus techninius reikalavimus, visų pirma specifikacijas, susijusias su alternatyviais metodais ir kriterijais dėl žiebtuvėlių apsaugos nuo vaikų nustatymo, galima pripažinti lygiaverčiais šiame sprendime nustatytam apsaugos nuo vaikų reikalavimui. Šioje straipsnio dalyje nurodyti sprendimai bus priimami remiantis Direktyvos 2001/95/EB 15 straipsnio 2 dalimi.

4.   Vykdydama Direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 10 straipsnyje numatytą veiklą Komisija dar nepasibaigus terminui, iki kurio valstybės narės turi įgyvendinti šį sprendimą, nustato gaires siekdama palengvinti praktinį sprendimo taikymą.

7 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gegužės 11 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

(2)  OL C 100, 2004 4 24, p. 20.

(3)  OL L 171, 1999 7 7, p. 12.


Klaidų ištaisymas

20.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/46


2002 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo 2002/762/EB, įgaliojančio valstybes nares Bendrijos interesais pasirašyti ir ratifikuoti 2001 m. Tarptautinę civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą konvenciją (Laivų bunkerių konvenciją) arba prie jos prisijungti, klaidų ištaisymas

( Europos Sajungos oficialusis leidinys L 256, 2002 m. rugsėjo 25 d. )

(Specialusis leidimas lietuvių kalba, 11 skyrius, 43 tomas, p. 9)

1)

7 puslapyje (Specialusis leidimas, 9 puslapis), pavadinime:

vietoje:

skaityti:

2)

7 puslapyje (Specialusis leidimas, 9 puslapis), 1 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje:

vietoje:

„2001 m. Tarptautinė civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą konvencija (toliau – Laivų bunkerių konvencija) buvo priimta 2001 m. kovo 23 d. siekiant užtikrinti pakankamą, greitą ir veiksmingą kompensaciją asmenims už žalą, kurią jie patyrė dėl išsiliejusios naftos, vežamos kaip kuras laivų bunkeriuose.“

skaityti:

„2001 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą (toliau – Laivų bunkerių konvencija) buvo priimta 2001 m. kovo 23 d. siekiant užtikrinti pakankamą, greitą ir veiksmingą kompensaciją asmenims už žalą, kurią jie patyrė dėl išsiliejusios naftos, vežamos kaip kuras laivų bunkeriuose.“