29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/1

(1)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 964/2003 (2) (toliau – pirminis reglamentas) nustatė 58,6 % galutinius antidempingo muitus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm ir kurios yra naudojamos privirinimui sandūriniu būdu arba kitiems tikslams (toliau – vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės arba aptariamas produktas), kurių kilmės šalis, inter alia, yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR), importui ir išplėtė priemonių taikymą tų pačių jungiamųjų detalių, įvežamų iš Taivano, išskyrus trijų Taivano bendrovių gaminamas detales, importui.

(2)

2004 m. gruodžio mėn. Taryba Reglamentais (EB) Nr. 2052/2004 ir (EB) Nr. 2053/2004 išplėtė minėtų galutinių antidempingo muitų taikymą tų pačių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importui atitinkamai įvežamų iš Indonezijos (3) ir Šri Lankos (4).

(3)

2005 m. birželio 23 d. pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį Komisija gavo prašymą ištirti tariamą antidempingo priemonių, nustatytų KLR kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importui apėjimą persiunčiant ir neteisingai deklaruojant kilmę, kai nurodomi Filipinai. Prašymą keturių Bendrijos gamintojų, kurie sudaro didžiąją tam tikrų vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių Bendrijos gamintojų dalį, vardu pateikė Europos Sąjungos plieninių sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių apsaugos komitetas.

(4)

Prašyme buvo tvirtinama ir pateikta pakankamai prima facie įrodymų, kad po antidempingo priemonių įvedimo KLR kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importui pasikeitė prekybos modelis, kaip parodė žymus to paties gaminio importo iš Filipinų padidėjimas.

(5)

Buvo tvirtinama, kad šis prekybos modelio pasikeitimas atsirado dėl KLR kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių persiuntimo per Filipinus. Be to, buvo tvirtinama, kad nebuvo pakankamai kitų tokį pasikeitimą ekonomiškai pagrindžiančių priežasčių, išskyrus taikomus antidempingo muitus KLR kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms.

(6)

Galiausiai prašymo pateikėjai tvirtino ir pateikė prima facie įrodymų, kad taisomasis galiojančių antidempingo muitų poveikis KLR kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms sumažėjo dėl kiekio ir kainų, ir kad dempingas buvo vykdomas dėl normaliųjų verčių, kurios anksčiau buvo nustatytos KLR kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms.

(7)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1288/2005 (5) (toliau – tyrimo pradžios reglamentas) inicijavo tyrimą dėl tariamo KLR kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importui nustatytų antidempingo priemonių apėjimo importuojant iš Filipinų įvežamas vamzdžių arba vamzdelių jungiamąsias dalis, deklaruotas arba nedeklaruotas kaip Filipinų kilmės, ir, remdamasi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, nurodė muitinėms nuo 2005 m. rugpjūčio 6 d. pradėti registruoti iš Filipinų įvežamų vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių, deklaruotų arba nedeklaruotų kaip Filipinų kilmės, importą.

(8)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė KLR ir Filipinų valdžios institucijoms, gamintojams ir (arba) eksportuotojams, žinomiems suinteresuotiesiems Bendrijos importuotojams bei Bendrijos pramonės įmonėms. Klausimynai buvo nusiųsti KLR ir Filipinų gamintojams ir (arba) eksportuotojams bei Bendrijos importuotojams, nurodytiems prašyme, arba Komisijai žinomiems iš tyrimo, po kurio KLR kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importui buvo nustatytos galiojančios priemonės (toliau – pirminis tyrimas). Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę raštu ir prašyti būti išklausytoms per tyrimo pradžios reglamente nurodytą terminą. Visos šalys buvo informuotos, kad joms nebendradarbiaujant gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis ir išvados daromos remiantis turimais faktais.

(9)

Iš Filipinų eksportuotojų ir (arba) gamintojų atsakymų į klausimyną nebuvo gauta, nors Filipinų valdžios institucijos kreipėsi į kelias bendroves, kurios galėjo būti susijusios su vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamyba. Be to, iš KLR eksportuotojų ir (arba) gamintojų atsakymų į klausimyną taip pat nebuvo gauta.

(10)

Du Bendrijos importuotojai bendradarbiavo ir pateikė atsakymus į klausimyną.

(11)

Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

Importuotojai

(12)

Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. (toliau – TL). Siekiant ištirti, ar pasikeitė prekybos modelis, buvo surinkti duomenys nuo 2001 m. iki tyrimo laikotarpio pabaigos.

(13)

Kaip minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas KLR arba Filipinų gamintojas ir (arba) eksportuotojas tyrime nebendradarbiavo. Trys Filipinų bendrovės patvirtino, kad jos negamino ir neeksportavo nei vamzdžių, nei vamzdelių jungiamųjų detalių, kaip apibrėžta pirminiame reglamente, o tik nerūdijančio plieno jungiamąsias detales, t. y. produktą, kuris į šį tyrimą yra neįtrauktas. Todėl išvados dėl iš Filipinų į Bendriją įvežamų vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių turėjo būti iš dalies pagrįstos turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(14)

Aptariamas produktas, kuriam įtariamas taikomų antidempingo priemonių apėjimas, yra, kaip apibrėžta pirminiame tyrime, KLR kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm, kurios yra naudojamos privirinimui sandūriniu būdu arba kitiems tikslams ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7307 93 11 (TARIC kodas 7307931195), ex 7307 93 19 (TARIC kodas 7307931995), ex 7307 99 30 (TARIC kodas 7307993095) ir ex 7307 99 90 (TARIC kodas 7307999095).

(15)

Remiantis turima informacija ir Filipinų valdžios institucijų pateiktais duomenimis bei atsižvelgiant į prekybos modelio pasikeitimą, apibūdinamą tolesnėje dalyje, turi būti daroma išvada, jei nėra jokių priešingų įrodymų, kad vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės, eksportuotos į Bendriją iš KLR ir įvežtos iš Filipinų, turi tokias pačias fizines ir chemines savybes ir yra naudojamos tais pačiais tikslais. Todėl šie produktai yra laikomi pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje apibrėžtais panašiais produktais.

(16)

Kadangi jokia Filipinų bendrovė nebendradarbiavo, panašaus produkto eksporto iš Filipinų į Bendriją apimtis ir vertė turėjo būti nustatytos remiantis pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį turimais faktais. Todėl siekiant nustatyti eksporto iš Filipinų į Bendriją kiekį ir kainas buvo naudojami Eurostato duomenys, kurie buvo laikomi tinkamiausia turima informacija.

Importas į Bendriją

(17)

Ši lentelė rodo, kad vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importas iš Filipinų į Bendriją padidėjo nuo 0 tonų 2001 m. iki apytikriai 3 000 tonų TL. Importuoti iš Filipinų pradėta 2002 m., pirminio tyrimo metu. Tačiau 2003 m. importas iš Filipinų padidėjo net iki 700 tonų. 2004 m. importas iš Filipinų į Bendriją padidėjo daugiau nei tris kartus – iki 2 445 tonų. Reikėtų pažymėti, kad 2004 m. gruodžio mėn. išplėtus pirmines antidempingo priemones panašiems produktams, įvežamiems iš Indonezijos ir Šri Lankos, importui, iš šių šalių buvo visiškai nustota importuoti. Šis importo iš Indonezijos ir Šri Lankos nutrūkimas 2004 m. sutapo su ypač dideliu importo iš Filipinų padidėjimu.

(18)

Tuo pačiu metu eksportas iš KLR į Filipinus liko nedidelis, bet stabilus.

Eksportas iš KLR į Filipinus

(19)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad duomenys, naudoti siekiant nustatyti prekybos modelio pasikeitimą, ypač duomenys, susiję su eksportu iš KLR į Filipinus, turėtų būti vertinami atsižvelgiant į galimą suklastotą kilmės šalies deklaravimą (žr. 22 konstatuojamąją dalį) ir todėl gali neatspindėti visos padėties.

(20)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus skaičius daroma išvada, kad akivaizdžiai pasikeitė prekybos modelis. Pasikeitimas įvyko baigus pirminį tyrimą ir buvo pastebėtas išplėtus priemones panašaus produkto importui iš Indonezijos ir Šri Lankos. Modelį sudarė aiškus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importo iš Filipinų į Bendriją padidėjimas, ypač 2004 m. ir TL, kuris sutapo su importo iš dviejų šalių, kurioms buvo išplėstos pirminės priemonės, nutrūkimu.

(21)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, paaiškėjo, kad dėl laiko sutapimo per Indoneziją ir Šri Lanką persiunčiamas Kinijos eksportas buvo bent iš dalies nukreiptas per Filipinus, kai pirminės antidempingo priemonės buvo išplėstos importui iš Indonezijos ir Šri Lankos. Tokia buvo padėtis būtent 2004 m. ir TL.

(22)

Kaip jau minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Filipinų gamintojas ir (arba) eksportuotojas tyrime nebendradarbiavo. Atliekant tyrimą netgi nebuvo rasta jokių įrodymų, kad toks gamintojas iš tiesų egzistuotų. Be to, atliekant tyrimą surinkti įrodymai rodo, kad vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės kai kuriais atvejais buvo deklaruojamos kaip pagamintos tose Filipinų bendrovėse, kurios pateikė duomenis, kad niekada nebuvo susijusios su panašaus produkto gamyba. Šiuos įrodymus patvirtino informacija, kuri buvo pateikta prašyme atlikti tyrimą dėl pažeidimų, pvz., pasiūlymai galimiems importuotojams, kuriuose siūloma suklastoti kilmės šalies dokumentus.

(23)

Remiantis 17 ir 20 konstatuojamosiose dalyse pateikta informacija galima daryti išvadą, kad KLR pagamintų vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių eksportas, kuris 2002–2004 m. būdavo nukreipiamas į Bendriją per Indoneziją ir Šri Lanką, 2003 m. ir iki TL pabaigos buvo daugiausiai nukreipiamas per Filipinus.

(24)

Be to, nors aptariamo produkto importo iš KLR į Filipinus apimtis nepadidėjo tiek, kiek iš Filipinų į Bendriją įvežamas importas (žr. 18 konstatuojamąją dalį), staigus eksporto iš Filipinų į Bendriją padidėjimas taip pat turi būti vertinamas atsižvelgiant į suklastotas deklaracijas arba kilmės šalies sertifikatų suklastojimą (žr. 22 konstatuojamąją dalį), vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių tikrų Filipinų gamintojų trūkumą ir eksporto iš Šri Lankos ir Indonezijos į Bendriją sumažėjimą. Šių veiksnių visuma paaiškina, kodėl nėra pastebėtą prekybos modelio pasikeitimą pateisinančių ekonominių priežasčių.

(25)

Kadangi nebendradarbiavo nė vienas Filipinų ir KLR eksportuojantis gamintojas ir nėra jokių priešingų įrodymų, nusprendžiama, kad, atsižvelgiant į laiko sutapimą su tyrimais, po kurių buvo išplėstos pirminės priemonės importui iš Indonezijos ir Šri Lankos, prekybos modelis pasikeitė dėl to, kad taikomas antidempingo muitas, o ne dėl kitos pateisinamos priežasties arba ekonominių sumetimų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje.

(26)

Remiantis 17 konstatuojamojoje dalyje pateikta prekybos srautų analize, akivaizdžiai pasikeitė Bendrijos vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importo modelis kiekio atžvilgiu. Importo, deklaruoto kaip Filipinų kilmės, kiekis Bendrijos rinkoje iki 2003 m. birželio mėn. buvo nežymus. Po minėtos datos netikėtai atsirado importas, deklaruotas kaip Filipinų kilmės, kuris TL greitai išaugo iki 2 941 tonų. Tai sudaro 3 % Bendrijos vartojimo, apskaičiuoto remiantis gamybos duomenimis, kuriuos pateikė pareiškėjai, ir Eurostato importo duomenimis. Todėl aišku, kad akivaizdus prekybos srautų pokytis pakirto antidempingo priemonių taisomąjį poveikį importo į Bendrijos rinką kiekio atžvilgiu.

(27)

Atsižvelgiant į produktų, įvežamų iš Filipinų, kainas ir tai, kad bendrovės nebendradarbiavo bei nėra jokių priešingų įrodymų, Eurostato duomenys rodo, kad vidutinės importo iš Filipinų eksporto kainos TL metu buvo mažesnės nei vidutinės eksporto kainos, nustatytos KLR per pirminį tyrimą. Buvo nustatyta, kad importo iš Filipinų kainos yra apytikriai trečdaliu mažesnės nei KLR kilmės importo kainos 2004 m. ir TL. Be to, buvo nustatyta, kad vidutinės Filipinų eksporto į Bendriją kainos yra mažesnė nei pirminio tyrimo metu nustatytas Bendrijos kainų žalai atlyginti reikalingų priemonių dydis. Taigi, nustatyto antidempingo muito taisomasis poveikis yra pakirstas kainų atžvilgiu. Išsamesnę informaciją galima rasti žemiau pateikiamoje lentelėje:

(28)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad prekybos srautų pokytis ir smarkiai padidėjęs importas iš Filipinų labai mažomis kainomis pakirto antidempingo priemonių taisomąjį poveikį panašaus produkto kiekiui ir kainoms.

(29)

Siekiant nustatyti, ar galima rasti įrodymų dėl dempingo eksportuojant aptariamą produktą iš Filipinų į Bendriją TL laikotarpiu, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo naudojamos eksporto kainos, nustatytos remiantis Eurostato duomenimis.

(30)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi šios eksporto kainos buvo lyginamos su anksčiau nustatyta panašaus produkto normaliąja verte. Pirminio tyrimo metu normaliajai vertei nustatyti Tailandas buvo pasirinktas kaip tinkama rinkos ekonomikos šalis, analogiška KLR.

(31)

Siekiant teisingo normaliųjų verčių ir eksporto kainų palyginimo, atliekant pataisymus buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, kurie turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį ir remiantis prašyme pateikta informacija buvo atlikti transporto sąnaudų pataisymai.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, palyginus per pirminį tyrimą nustatytą normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainų svertiniu vidurkiu per dabartinį TL, išreikštus CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentu, buvo nustatytas iš Filipinų įvežamų vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importas dempingo kainomis. Nustatytas dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos nesumokėjus muito procentu, viršijo 60 %.

(33)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtas išvadas dėl pažeidimo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, ir remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, galiojančios antidempingo priemonės KLR kilmės aptariamo produkto importui turėtų būti išplėstos iš Filipinų įvežamam tokio paties produkto, deklaruoto arba nedeklaruoto kaip Filipinų kilmės, importui.

(34)

Išplėstas muitas turėtų būti toks, koks nustatytas pirminio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, kuriose numatyta, kad visos išplėstosios priemonės yra taikomos registruotam importui nuo registracijos datos, iš Filipinų įvežamų vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių, kurios į Bendriją pateko registruojant, kaip nustatyta tyrimo pradžios reglamente, importui turi būti taikomas antidempingo muitas.

(36)

Nors per tyrimą nebuvo nustatytas arba Komisijai apie save nebuvo pranešęs tikrasis vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių Filipinų eksportuojantis gamintojas, nauji eksportuojantys gamintojai, kurie pageidautų pateikti prašymą dėl atleidimo nuo išplėstojo antidempingo muito, pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį turės atsakyti į klausimyno klausimus, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar galima suteikti atleidimą. Toks atleidimas gali būti suteiktas įvertinus, pavyzdžiui, aptariamo produkto padėtį rinkoje, gamybos pajėgumą ir pajėgumų panaudojimą, pirkimą ir pardavimą, tikėtiną veiklos, kuriai nepakanka pagrįstų priežasčių arba ekonominių sumetimų bei dempingo įrodymų, tęsimą. Paprastai Komisija taip pat vykdytų patikrinimus vietoje be perspėjimo. Prašymas turėtų būti pateiktas Komisijai nedelsiant, nurodant visą svarbią informaciją, ypač apie visus bendrovės veiklos pokyčius, susijusius su gamyba ir pardavimu.

(37)

Importuotojai galėtų pasinaudoti atleidimu nuo registracijos arba priemonių tiek, kiek importuota eksportuojančių gamintojų, kuriems suteiktas toks atleidimas, remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalimi.

(38)

Jei suteikiamas atleidimas, Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, tinkamai pasiūlys iš dalies pakeisti šį reglamentą. Vėliau visi suteikti atleidimai bus stebimi, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi nustatytų sąlygų.

(39)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir motyvus, kurių pagrindu Taryba ketino išplėsti galutinį antidempingo muitą, ir joms buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Nebuvo gauta pastabų, dėl kurių būtų galima keisti pirmiau pateiktas išvadas,

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate B

J-79 5/16

B-1049 Brussels

Faksas (32 2) 295 65 05

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/7

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/9

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 XI priedą Sprendimas 98/256/EB laikomas pereinamojo laikotarpio priemone.

(2)

Sprendimu 98/256/EB uždraudžiamas gyvų galvijų ir produktų, gautų iš Jungtinėje Karalystėje paskerstų galvijų, galinčių patekti į maisto arba pašarų grandinę, arba skirtų kosmetikos, medicinos arba farmacijos produktų gamybai, eksportas iš Jungtinės Karalystės. Numatomos kai kurios leidžiančios nukrypti nuostatos, visų pirma jautienos ir jautienos produktų eksportui pagal Data pagrįstą eksporto sistemą (DBES).

(3)

Prieš numatant galimą embargo Jungtinei Karalystei panaikinimą turėtų būti laikomasi dviejų sąlygų – išplitimas turi būti mažesnis nei 200 GSE atvejų vienam milijonui suaugusių galvijų bei Maisto ir veterinarijos agentūros (MVA) patikrinimo išvada dėl GSE kontrolės vykdymo Jungtinėje Karalystėje ir jos pasirengimo laikytis Bendrijos teisės aktų, ypač susijusių su galvijų identifikavimu, registravimu ir bandymais, turi būti teigiama.

(4)

2003 m. gegužės mėn. per generalinę sesiją Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) pakeitė kriterijus ribai tarp vidutinės rizikos (4 kategorija) ir didelės rizikos (5 kategorija) šalių apibrėžti. Nustatyta riba – 200 GSE atvejų vienam milijonui suaugusių galvijų populiacijoje šalims, kurios vykdo aktyvią priežiūrą.

(5)

2003 m. birželio mėn., remdamasi tuo, kad GSE išplitimas Jungtinėje Karalystėje jau beveik pasiekė 200 atvejų, todėl ji nebeturėtų būti laikoma OIE didelės rizikos šalimi, Jungtinė Karalystė paprašė leidimo prekiauti pagal tokias pačias taisykles, kaip kitos valstybės narės. Pagrįsdama savo prašymą Jungtinė Karalystė pateikė dokumentus, įskaitant apytikrį absoliutaus išplitimo paskaičiavimą, atliktą remiantis Jungtinėje Karalystėje galiojančios dalinės tyrimo tvarkos rezultatais.

(6)

2004 m. balandžio 21 d. Europos maisto saugos tarnybai (EMST) atstovaujančios mokslininkų grupės biologinio pavojaus klausimais priimtoje nuomonėje dėl siūlomų pakeitimų, susijusių su Jungtinės Karalystės data pagrįsta eksporto sistema (DBES) ir „daugiau kaip 30 mėnesių“ (OTM) taisykle, mokslinio pagrindimo daroma išvada, kad Jungtinėje Karalystėje iki 1996 m. rugpjūčio 1 d. atsivesti arba išauginti galvijai neturėtų patekti į maisto ir pašarų grandines, nes šioje grupėje GSE yra labiau paplitusi. Kalbant apie po šios datos atsivestus galvijus, daroma išvada, kad vartotojams kylantis GSE pavojus yra panašus, kaip ir kitose valstybėse narėse. Nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. buvo uždrausta naudoti bet kokią žinduolių mėsą ir kaulų miltus pašaruose, skirtuose Jungtinėje Karalystėje auginamiems gyvūnams.

(7)

2004 m. gegužės 12 d. EMST paskelbė nuomonę dėl vidutinės rizikos būklės. Nuomonėje nurodoma, kad išplitimas Jungtinėje Karalystėje turėtų būti mažesnis nei 200 atvejų nuo 2004 m. liepos iki gruodžio mėnesio. 2005 m. kovo 9–10 d. vykusiame plenariniame posėdyje EMST padarė išvadą, kad 2004 m. antrojo pusmečio priežiūros duomenys patvirtino 2004 m. gegužės mėn. priimtą nuomonę ir kad pagal OIE klasifikaciją Jungtinė Karalystė gali būti laikoma vidutinės rizikos šalimi, atsižvelgiant į GSE atvejų skaičių visoje galvijų populiacijoje šioje šalyje.

(8)

2004 m. liepos 19 d. MVA paskelbė 2004 m. balandžio 26 d.–gegužės 7 d. įvykusio vizito į Didžiąją Britaniją ir Šiaurės Airiją dėl bendro apsaugos priemonių nuo GSE persvarstymo ataskaitą. Ataskaitoje buvo pateikta išvada, kad Šiaurės Airijos sistema didžia dalimi veikė patenkinamai, tačiau buvo pastebėta taisytinų trūkumų įvairiose srityse Didžiojoje Britanijoje.

(9)

2005 m. rugsėjo 28 d. MVA paskelbė 2005 m. birželio 6–15 d. įvykusio vizito į Didžiąją Britaniją dėl apsaugos priemonių nuo GSE ataskaitą. Po pakartotinio vizito buvo padaryta išvada, kad daugelyje sričių pasiekta patenkinamos pažangos.

(10)

2005 m. lapkričio 7 d. Jungtinė Karalystė OTM taisyklę pakeitė taisykle „iki 1996 m.“ Galvijai, atsivesti iki 1996 m. rugpjūčio 1 d., bus visam laikui pašalinti iš maisto ir pašarų grandinės. Nuo 2004 m. spalio mėn. Jungtinė Karalystė taiko tą pačią monitoringo programą kaip ir kitos valstybės narės galvijų, atsivestų po 1996 m. liepos 31 d., populiacijai. Galiojanti monitoringo programa, taikoma gyvūnams pagal ankstesnę sunaikinimo programą, numatytą 1996 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 716/96, patvirtinančiame išskirtines Jungtinės Karalystės jautienos rinkos rėmimo priemones (5), turėtų būti iš dalies pakeista.

(11)

Atsižvelgiant į galvijų populiacijos vidutinės rizikos būklę ir palankias MVA vizitų ataskaitas, galima panaikinti su GSE susijusius prekybos galvijais ir iš jų gautais produktais, apribojimus.

(12)

2005 m. birželio 15 d., t. y. pasibaigus MVA vizitui į Didžiąją Britaniją, buvo įvykdytos visos sąlygos, kad būtų panaikintas embargo. Todėl šio reglamento, taikomo mėsai ir kitiems produktams, gautiems iš paskerstų gyvūnų, nuostatos turėtų būti taikomos tik mėsai ir produktams, gautiems iš gyvūnų, paskerstų po šios dienos.

(13)

Todėl Sprendimas 98/256/EB turėtų būti panaikintas, ir turėtų būti taikomos visos Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos taisyklės.

(14)

Pagal Komisijos sprendimą 2005/598/EB (6) Jungtinei Karalystei draudžiama pateikti į rinką produktus, gautus iš Jungtinėje Karalystėje iki 1996 m. rugpjūčio 1 d. atsivestų ar išaugintų galvijų. Be to, Jungtinė Karalystė turėtų užtikrinti, kad Jungtinėje Karalystėje iki 1996 m. rugpjūčio 1 d. atsivesti ar išauginti galvijai nebūtų išvežami iš jos teritorijos į kitas valstybes nares arba trečiąsias šalis.

(15)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 vyresnių nei 24 mėnesių galvijų nugarkaulis laikomas ypatingą pavojų keliančia medžiaga. Jungtinei Karalystei taikoma leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią galima naudoti jaunesnių kaip 30 mėnesių galvijų nugarkaulį. Be to, tame reglamente Jungtinei Karalystei yra sudarytas išplėstas ypatingą pavojų keliančių medžiagų sąrašas.

(16)

Panaikinus šiuo metu galiojančius apribojimus, amžiaus riba, kai privalo būti pašalintas nugarkaulis, ir kitose valstybėse narėse taikomas ypatingų pavojų keliančių medžiagų sąrašas turi būti taikomas ir Jungtinėje Karalystėje. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(17)

Atsižvelgiant į dabartinį amžiaus ribos skirtumą Jungtinėje Karalystėje ir kitose valstybėse narėse pašalinant nugarkaulį kaip ypatingą pavojų keliančią medžiagą, šio reglamento nuostatos kontrolės tikslais neturėtų būti neatidėliotinai taikomos po 1996 m. liepos 31 d. Jungtinėje Karalystėje atsivestų arba išaugintų ir prieš šiam reglamentui įsigaliojant paskerstų galvijų nugarkauliui. Tokie nugarkauliai ir iš jų gauti produktai neturėtų būti išvežami iš Jungtinės Karalystės į kitas valstybes nares arba trečiąsias šalis.

(18)

Siekiant Bendrijos teisės aktų aiškumo ir darnos, 1998 m. gegužės 29 d. Komisijos sprendimas 98/351/EB, nustatantis datą, kada iš Šiaurės Airijos pagal Eksportui sertifikuotų bandų schemą galima pradėti siųsti galvijienos produktus, taikant Tarybos sprendimo 98/256/EB 6 straipsnio 5 dalį (7), ir 1999 m. liepos 23 d. Komisijos sprendimas 1999/514/EB, nustatantis datą, kada iš Jungtinės Karalystės pagal Data pagrįstą eksporto sistemą galima pradėti siųsti galvijienos produktus, taikant Tarybos sprendimo 98/256/EB 6 straipsnio 5 dalį (8), turėtų būti panaikinti.

(19)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/14

(1)

2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 795/2004, nustatančiame išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (2), nustatytos bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2005 m.

(2)

Šią schemą įgyvendinant administraciniu lygiu ir veiksmais valstybėse narėse paaiškėjo, kad tam tikriems schemos aspektams reikia papildomų išsamių taisyklių, o kitiems aspektams reikia patikslinti ir pritaikyti galiojančias taisykles.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 319/2006, yra nustatytos nuo gamybos apimčių atsietos paramos taisyklės ir paramos už cukrinius runkelius, cukranendres ir cikorijas integravimas į bendrosios išmokos schemą. Todėl reikėtų priimti reikalingas išsamias taisykles. Tos išsamios taisyklės turėtų būti pagrįstos tais pačiais principais, kaip ir Reglamente (EB) Nr. 795/2004 alyvuogių aliejaus, tabako, medvilnės ir apynių atžvilgiu nustatytos taisyklės.

(4)

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnį visiems sektoriams, kuriems taikoma bendrosios išmokos schema, po pirmųjų taikymo metų gali susidaryti padėtis, kai nacionaliniame rezerve, paskirsčius to nacionalinio rezervo referencines sumas tame straipsnyje numatytais atvejais, likusių sumų nebeprireiks skirti jokiems kitiems atvejams. Tokiu atveju valstybėms narėms reikėtų leisti proporcingai didinti visų teisių į išmokas vieneto vertę.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 21 straipsnyje yra numatytos išsamios taisyklės ūkininkams, kurie investavo į gamybos pajėgumus arba ilgam laikui išsinuomojo žemės sklypus. Šias nuostatas reikia suderinti, atsižvelgiant į ypatingą cukraus sektoriaus ūkininkų, kuriems prireikė tokių investicijų arba kurie sudarė tokias ilgalaikės nuomos sutartis iki 2006 m. vasario 20 d., kai įsigaliojo Tarybos reglamentas (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (3), padėtį.

(6)

Patirtis rodo, kad būtina patikslinti, kada pagalbos pagal bendrosios išmokos schemą prašantis ūkininkas įgyja teises į išmokas.

(7)

Reikėtų patikslinti taisykles, taikomas teisių į išmokas perdavimo atveju, kad perdavimas įvyktų tą dieną, kuri numatyta kompetentingai institucijai skirtame pranešime apie tą perdavimą, nebent kompetentinga institucija prieštarautų perdavimui ir apie tai praneštų perdavėjui per valstybės narės nustatytą laikotarpį.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 48c straipsnį reikia pritaikyti toms valstybėms narėms, kurios bendrosios išmokos schemą pradėjo taikyti 2005 m.

(9)

Integruoti cukraus referencines sumas į bendrosios išmokos schemą buvo nuspręsta 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 319/2006, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams. Todėl valstybės narės turi labai trumpus terminus imtis priemonių atlikti minėtą integravimą. Reikėtų imtis priemonių užtikrinant sklandų perėjimą nuo senųjų su cukrumi susijusių schemų prie bendrosios išmokos schemos. Visų pirma reikėtų užtikrinti, kad ūkininkai galėtų pasinaudoti savo teisėmis per pagrįstą laiką. Jeigu tokia galimybė yra sunkiai įmanoma, valstybės narės turėtų numatyti Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytų terminų taikymo pratęsimą.

(10)

Siekiant, kad viršijus viršutines Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VIII priede minimas nacionalines ribas cukraus sektoriui nebūtų pritaikytas antras referencinės sumos linijinio procentinio dydžio sumažinimas, reikėtų patikslinti to reglamento 41 straipsnio 2 dalies taikymą.

(11)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnio 1 dalį nacionalinis rezervas turi būti papildytas linijiniu būdu sumažinant visas referencines sumas. Reikia nustatyti taisykles, patikslinančias, kaip valstybės narės, kurios bendrąją išmokos schemą jau taikė 2005 m., turi integruoti cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų referencinę sumą į nacionalinio rezervo papildymą.

(12)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 48d straipsnyje nustatytas specialias taisykles reikia papildyti, atsižvelgiant į paramą už cukrinius runkelius, cukranendres ir cikorijas.

(13)

Reikėtų pratęsti Reglamento (EB) Nr. 795/2004 49a straipsnyje numatytus terminus, iki kurių valstybės narės turi pateikti Komisijai atitinkamą informaciją apie paramos už cukrinius runkelius, cukranendres ir cikorijas integravimą į schemą.

(14)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 I priede nustatoma data, nuo kurios regionuose, kuriuose javų derlius dėl klimato sąlygų paprastai nuimamas anksčiau nei nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 51 straipsnio b punkte, laikinai leisti auginti antrines kultūras. Graikijos prašymu tokia data turėtų būti nustatyta šiai valstybei narei.

(15)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 II priede remiantis atitinkamų valstybių narių Komisijai pateiktais duomenimis buvo nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 60 straipsnio 2 dalyje minimas hektarų skaičiaus vidurkis. Suomija pateikė tuos duomenis. Todėl tikslinga šiai valstybei narei taip pat nustatyti hektarų skaičių.

(16)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 795/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(17)

Kadangi teisių į išmokas perdavimas gali prasidėti nuo 2006 m. sausio 1 d., tikslinga numatyti, kad šis reglamentas būtų taikomas atgaline data nuo tos datos.

(18)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

1)

4 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Tuo atveju, kai nacionaliniame rezerve esančios sumos yra didesnės, nei reikalinga Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnyje nurodytiems atvejams, valstybės narės gali proporcingai padidinti visų teisių į išmokas vieneto vertę. Bendra suma, naudojama šiam padidinimui, nėra didesnė už bendrą sumą, gaunamą pagal to reglamento 42 straipsnio 1 ir 7 dalis pritaikius linijinį sumažinimą.“;

2)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

24 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Teises į išmokas turintis ūkininkas gali jas deklaruoti tik kartą per metus ne vėliau kaip bendrosios paraiškos pateikimo dieną pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 11 straipsnį.

Tačiau jeigu ūkininkas pasinaudoja galimybe pakeisti bendrąją paraišką pagal to reglamento 15 straipsnį, jis taip pat gali deklaruoti savo turimas teises į išmokas tą dieną, kai apie pakeitimus jis praneša kompetentingai institucijai, su sąlyga, kad tų pačių teisių į išmokas tais pačiais metais nedeklaruoja kitas ūkininkas.

Jeigu ūkininkui atitinkamas teisės į išmokas perduoda kitas ūkininkas, ir kai tas kitas ūkininkas jau yra deklaravęs tas teises į išmokas, papildomas tų teisių į išmokas deklaravimas priimama tik tada, jeigu perdavėjas apie perdavimą informuoja kompetentingą instituciją pagal šio reglamento 25 straipsnio 2 dalį ir išbraukia tas teises į išmokas iš savo bendrosios paraiškos iki Reglamento (EB) Nr. 796/2004 15 straipsnyje nurodyto termino.“;

4)

25 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybė narė gali reikalauti, kad apie perdavimą perdavėjas praneštų valstybės narės, kurioje atliekamas perdavimas, kompetentingai institucijai per tos valstybės narės nustatytą laikotarpį, bet ne anksčiau kaip prieš šešias savaites iki perdavimo akto ir atsižvelgiant į paskutinį paraiškos dalyvauti bendrosios išmokos schemoje pateikimo terminą. Perdavimas įvyksta kaip numatyta pranešime, nebent kompetentinga institucija prieštarautų perdavimui ir per tą laikotarpį apie savo prieštaravimą praneštų perdavėjui. Kompetentinga institucija gali prieštarauti perdavimui tiktai tada, jei perdavimas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 ir šio reglamento nuostatų.“;

5)

6b skyriaus pavadinimas keičiamas taip:

6)

48c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

48d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

48e straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

49a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

I ir II priedai pakeičiami šio reglamento priedu.

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/20

(1)

Paramos už cukrų schemą integravus į bendrosios išmokos schemą, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 796/2004 (2) reikia iš dalies pakeisti keletu aspektų, visų pirma atsižvelgiant į taikymo procedūrą ir kontrolės priemones, susijusias su ta pagalbos schema. Be to, reikėtų patikslinti su tam tikrais aspektais susijusias to reglamento nuostatas.

(2)

Tam tikrų Reglamente (EB) Nr. 796/2004 numatytos integruotos sistemos išsamių taisyklių nuostatų taikymas schemoms, nustatytoms Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b ir 143c straipsniuose, yra numatytas 2004 m. spalio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1973/2004, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatų dėl to reglamento IV ir IVa antraštinėse dalyse numatytų paramos schemų ir atidėtos žemės naudojimo žaliavoms auginti taikymo taisykles (3), atitinkamai 136 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 796/2004 reikėtų patikslinti.

(3)

Kai kurios nuorodos į kitus reglamentus nebegalioja ir turėtų būti pakeistos tinkamomis nuorodomis.

(4)

Reikėtų, kad visa su cukraus gamyba susijusi speciali informacija būtų pateikiama kaip bendrosios paraiškos dalis.

(5)

Remdamosi Reglamento (EB) Nr. 796/2004 14 straipsnio 2 dalimi, valstybės narės gali nukrypti nuo kai kurių nuostatų, susijusių su bendrąja paraiška per pirmuosius bendrosios išmokos schemos taikymo metus arba jeigu į bendrosios išmokos schemą įvedamas naujas elementas. Ta leidžianti nukrypti nuostata taip pat turėtų numatyti galimybę keisti individualių sklypų naudojimą arba su jais susijusią pagalbos schemą.

(6)

Cukraus referencinių sumų integravimas į bendrosios išmokos schemą po reformos cukraus sektoriuje, kaip numatyta 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 319/2006, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams (4), reikalauja lankstumo, susijusio su galimais bendrosios paraiškos papildymais ir pakeitimais, jeigu valstybė narė 2006 metais taiko 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 795/2004, nustatančio išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (5), 48c straipsnio 8 dalį. Todėl tokie papildymai ir pakeitimai turėtų būti leidžiami iki 2006 m. birželio 15 d. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 796/2004 11 straipsnyje numatytos bendrosios paraiškos pateikimo datos turėtų likti tos pačios, kad valstybės narės galėtų sudaryti savo kontrolės programas tinkamu laiku.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10e skyriuje yra numatytos pereinamojo laikotarpio išmokos už cukrų tose valstybėse narėse, kurios taiko to reglamento 71 straipsnį. To reglamento 143ba straipsnyje yra numatytos atskiros išmokos už cukrų tose valstybėse narėse, kurios taiko to reglamento 143b straipsnyje nurodytą bendrosios išmokos už plotą schemą. Dėl savo pobūdžio pereinamojo laikotarpio išmokos už cukrų ir atskiros išmokos už cukrų nėra susijusios su žemės ūkio paskirties žeme, todėl nuostatos dėl bendrosios paraiškos pagal Reglamentą (EB) Nr. 796/2004 toms išmokų schemoms netaikomos. Todėl reikėtų numatyti tinkamą paraiškų pateikimo tvarką.

(8)

Kai nauji sektoriai integruojami į bendrosios išmokos schemą, reikėtų numatyti, kad Reglamento (EB) Nr. 796/2004 21a straipsnyje nustatytos taisyklės dėl pavėluoto paraiškos pateikimo pagal bendrosios išmokos schemą taip pat būtų taikomos ūkininkų iš naujų sektorių paraiškoms.

(9)

Bendrajai paraiškai taikomi kryžminiai patikrinimai turėtų būti išplėsti, t. y. reikėtų atlikti tam tikrus konkrečius patikrinimus atsižvelgiant į įvairias sąlygas, susijusias su cukraus gamintojų pateikta informacija.

(10)

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje numatytos pagalbos už cukrų schemos ypatumus, reikėtų nustatyti specialius kontrolės reikalavimus.

(11)

Jeigu kompetetinga institucija padidina patikrinimų vietoje skaičių, reikėtų taip pat numatyti galimybę padidinti tokiems patikrinimams atsitiktinai atrenkamų ūkininkų procentą.

(12)

Jeigu ūkininkas deklaravo teises į išmokas viršijantį plotą, Reglamento (EB) Nr. 796/2004 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagalbos sumos dydis apskaičiuojamas pagal hektarų skaičių, siejamą su atitinkamomis teisėmis į išmokas. Jeigu deklaruotas plotas atitinka visus kitus reikalavimus gauti paramą, nereikalinga taikyti to reglamento 51 ir 53 straipsniuose numatytų sumažinimo ar neskyrimo. Todėl šias nuostatas reikėtų patikslinti.

(13)

Taisyklės, susijusios su sumažinimu, kai išskaičiuojama iš per kitus trejus metus skirtinų išmokų, išmokų už gyvulius atveju taikomos tik tuomet, jeigu išskaičiuojama pagal tą pačią pagalbos schemą, kurioje buvo nustatyti pažeidimai. Priešingai, su plotu susijusių pagalbos schemų atveju, gali būti išskaičiuojama iš bet kurios išmokos, kuriai taikomos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinės dalys. Skirtingų pagalbos schemų taisykles reikėtų suderinti.

(14)

Pereinamojo laikotarpio taisyklės, susijusios su atvejais, kai taikytinas sumažinimas išskaičiuojant iš per kitus trejus metus skirtinų išmokų taikomos tik sprendimams dėl paraiškų 2004 metams. Atsižvelgiant į tai, kad įvedus bendrosios išmokos schemą, išmokos už gyvulius yra į ją integruotos, išskaičiavimai galėtų būti atliekami iš tos pagalbos schemos.

(15)

Dėl naujų pagalbos schemų integravimo į bendrosios išmokos schemą reikia atnaujinti nuorodas į Reglamento (EB) Nr. 796/2004 71a straipsnyje nurodytą biudžeto viršutinę ribą.

(16)

Kai buvo įvesta bendrosios išmokos schema ir bendroji paraiška, buvo suvienodintos su plotu susijusių išmokų ir su gyvuliais susijusių išmokų galutinės datos. Todėl taip pat reikėtų suvienodinti valstybėms narėms nustatytą informacijos apie tas išmokas pateikimo galutinę datą.

(17)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 796/2004.

(18)

Šiame reglamente numatyti daliniai pakeitimai susiję su pagalbos paraiškomis, susijusiomis su metais ar priemokų laikotarpiais, kurie prasideda 2006 m. sausio 1 d. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.

(19)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

16 straipsnio 1 dalies f punktas pakeičiamas taip:

6)

Po 17 straipsnio įterpiamas šis skyrius:

„IIIA SKYRIUS

IŠMOKOS UŽ CUKRŲ IR ATSKIROS IŠMOKOS UŽ CUKRŲ

17a straipsnis

Reikalavimai paraiškoms gauti išmokas už cukrų ir atskiras išmokas už cukrų

1.   Ūkininkai, prašantys išmokų už cukrų, numatytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10e skyriuje, ir ūkininkai, prašantys atskirų išmokų už cukrų, numatytų to reglamento 143ba straipsnyje, pateikia paraišką, joje nurodydami visą reikalingą informaciją, kad būtų galima nustatyti atitiktį pagalbos skyrimo reikalavimams, visų pirma:

2.   Paraiška gauti atitinkamai išmokas už cukrų ir atskiras išmokas už cukrų pateikiama iki datos, kurią nustatys valstybės narės, bet ne vėliau kaip iki gegužės 15 d., o Estijos, Latvijos ir Lietuvos atvejais – ne vėliau kaip iki birželio 15 d.

Tačiau 2006 metais, pirmoje pastraipoje nurodyta data, taikoma paraiškų pateikimui atskiroms išmokoms už cukrų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143ba straipsnį gauti, yra ne vėlesnė kaip 2006 m. birželio 30 d.“.

7)

21a straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Pirmaisiais metais, kai nauji sektoriai įtraukiami į bendrosios išmokos schemą, 1 ir 2 dalys taip pat taikomos tuose sektoriuose veikiančių ūkininkų paraiškoms.“.

8)

24 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

9)

26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

27 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau jeigu tikrintinų vietoje ūkininkų skaičius viršija minimalų tikrintinų vietoje ūkininkų skaičių, kaip numatyta 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsitiktine tvarka atrinktų ūkininkų procentas papildomoje imtyje neturėtų viršyti 25 %.“.

11)

Po 31a straipsnio įterpiamas šis straipsnis:

„31b straipsnis

Cukraus gamintojų patikrinimai vietoje

Atliekant cukraus gamintojų patikrinimus vietoje, susijusius su paraiškomis gauti pagalbą cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje, tikrinama:

12)

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

36 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Skerdyklose atliekamus patikrinimus vietoje a posteriori sudaro nuodugnus dokumentų tikrinimas, palyginimas su kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje esamais duomenimis ir skerdimo sertifikatų suvestinių ar turimos informacijos tikrinimas, kuri buvo pateikta kitoms valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 121 straipsnio 3 dalį.“.

14)

45 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nukrypdama nuo 2 dalies kompetentinga institucija reikalavimų ar standartų, už kuriuos ji yra atsakinga, atitikties patikrai vykdyti gali atrinkti kontrolinę imtį, kurią sudaro 1 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nustatytas paramos schemas ir kurie privalo laikytis bent vieno reikalavimo ar standarto.“.

15)

50 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Pagalbos paraiškų pagal bendrosios išmokos schemą atveju, jei deklaruotos teisės į išmokas ir deklaruotas plotas nesutampa, teisės į išmokas apskaičiuojamos remiantis mažesniuoju dydžiu.“.

16)

51 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17)

53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

18)

59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

19)

60 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

20)

62 straipsnio pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Paaiškėjus, kad skerdykla dėl didelio aplaidumo arba sąmoningai pateikė suklastotą deklaraciją ar pažymėjimą Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 121 straipsnyje numatytai skerdimo priemokai gauti, susijusi valstybė narė taiko atitinkamas nacionalines sankcijas.“.

21)

64 straipsnio antros pastraipos trečias sakinys pakeičiamas taip:

„Neskirtos pagalbos sumą atitinkanti suma išskaičiuojama iš pagalbos išmokų, skiriamų pagal bet kurią iš Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nustatytų pagalbos schemų, ir į kurias asmuo turi teisę pagal paraiškas, pateiktas per kalendorinius metus, einančius po kalendorinių metų, kuriais padaromos šios išvados.“.

22)

71a straipsnio 2 dalies d punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytų pagalbos schemų, kurioms yra nustatyta biudžeto viršutinė riba pagal to reglamento 64 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 2 dalį, 71 straipsnio 2 dalį, 110p straipsnio 1 dalį, 143b straipsnio 7 dalį ir 143ba straipsnio 2 dalį, atveju, valstybė narė sudeda sumas, susidarančias taikant a, b ir c punktus.“.

23)

73 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Valstybės narės gali nuspręsti, kad neteisingai sumokėta suma susigrąžinama ją išskaitant iš bet kurių išankstinių mokėjimų arba išmokų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nurodytas pagalbos schemas, ūkininko gautų nuo sprendimo dėl susigrąžinimo priėmimo dienos.“.

24)

76 straipsnio 1 dalis iš dalies pakeičiama taip:

25)

80 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jeigu valstybė narė įveda bendrosios išmokos schemą po 2005 metų, tais atvejais, kai taikytini sumažinimai išskaičiuojant sumas pagal 59 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir 59 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, bet iki bendrosios išmokos schemos įsigaliojimo dienos negali būti išskaičiuojamos visos sumos, likusioji sumos dalis išskaičiuojama iš išmokų, skiriamų pagal bet kurią šiame reglamente numatytą pagalbos schemą tuo atveju, kai nėra pasibaigęs nustatytas išskaičiavimo taikymo laikotarpis.“.

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/27

(1)

Valstybės narės Komisijai turėtų pateikti turimus duomenis, susijusius su paraiškomis gauti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 93 straipsnyje numatytą pagalbą už krakmolo gamybai skirtas bulves ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje numatytą pagalbą cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams. Todėl Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 (2) 3 straipsnio c punktą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 319/2006, 90 straipsnyje numatyta galimybė skirti pagalbą už energetinius augalus, auginamus plotuose, nurodytuose ūkininko ir supirkėjo sudarytoje sutartyje. Reikėtų atitinkamai priimti Reglamente (EB) Nr. 1973/2004 numatytos pagalbos už energetinius augalus įgyvendinimo taisykles.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 33 straipsnyje nustatyta, kad energetinius produktus daugiausia turi gaminti antrasis perdirbėjas. Tačiau plotuose, kuriems taikoma atidėtos žemės schema, auginamų nemaistinių kultūrų atžvilgiu to reglamento 156 straipsnyje numatyta, kad ne maisto produktus daugiausiai gamina trečiasis perdirbėjas. Pagalbos už energetinius augalus schemos taikymo dviejų metų patirtis rodo, kad reikėtų suderinti abi schemas, į pagalbos už energetinius augalus schemą taip pat įtraukiant trečiąjį perdirbėją. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 33, 37 ir 38 straipsniai turėtų būti atitinkamai pakoreguoti.

(4)

Reikėtų nustatyti išsamias taisykles, reglamentuojančias 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (3), numatytą integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, taikytiną Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143ba straipsnyje nustatytai atskirų išmokų už cukrų schemai.

(5)

Vienas iš reformos cukraus sektoriuje tikslų, kaip numatyta 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (4), yra tas, kad Bendrijos cukraus sektorius geriau atitiktų rinkos poreikius. Todėl siekiant išplėsti šio sektoriaus produktų realizavimo rinką, cukrinius runkelius, bulvines saulėgrąžas ir cikorijų šaknis reikėtų laikyti atitinkančiais pagalbos pagal pagalbos už energetinius augalus schemą skyrimo reikalavimus, jeigu jie auginami ne cukraus gamybai plotuose, atitinkančiuose reikalavimus gauti teises į išmokas už atidėtą žemę.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171 cm straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkininkai negali teikti paraiškų gauti išankstinius pagalbos už tabaką mokėjimus, jeigu jie pradėjo pristatymus. Dėl šios nuostatos ankstyvųjų tabako veislių augintojai negali teikti paraiškų. Todėl tikslinga panaikinti tą nuostatą.

(7)

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71 straipsnio 1 dalį, Slovėnija nusprendė taikyti bendrosios išmokos schemą 2007 m. To reglamento 71 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatyta, kad apynių atžvilgiu pereinamasis laikotarpis taikomas iki 2005 m. gruodžio 31 d. Todėl Slovėnija turėtų būti įpareigota įgyvendinti bendrosios išmokos schemą tik tame sektoriuje, o visus kitus sektorius integruoti 2007 metais. Kad būtų lengviau pereiti prie bendrosios išmokos schemos, 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 795/2004, nustatančio išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (5), 48a straipsnio 11 dalyje numatyta, kad ankstesnė pagalbos už apynius schema Slovėnijoje toliau taikoma iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir kad 2007 metais reikėtų taikyti bendrosios išmokos schemą visuose aptariamuose sektoriuose. Todėl reikėtų suderinti Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 795/2004 nuostatas ir numatyti, kad 1999 m. kovo 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 609/1999, nustatančiame išsamias pagalbos apynių gamintojams teikimo taisykles (6), numatytos įgyvendinimo taisyklės būtų taikomos Slovėnijoje iki 2006 m. gruodžio 31 d.

(8)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 71 straipsnio antrą pastraipą Ispanija pasiūlė iš dalies pakeisti to reglamento X priedą, t. y. į jį įtraukti mažiau palankias ūkininkauti vietoves Korunijos ir Lugo provincijose, esančiose Galisijos autonominiame regione, ir pateikė Komisijai išsamius pasiūlymo argumentus, įrodančius atitiktį Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 113 straipsnio 2 dalyje nurodytiems kriterijams. Atsižvelgiant į tuos argumentus, Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 X priedą reikėtų iš dalies pakeisti – į jį traukti minėtas vietoves.

(9)

2004 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimo C(2004) 1439/3 II priede dėl reikalavimus atitinkančio mažiausio ploto valdoje, dėl žemės ūkio paskirties plotų, kuriems taikoma bendrosios išmokos už plotą schema ir dėl 2004 m. finansinio paketo, skirto Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Lenkijai ir Slovakijai, yra nustatomi žemės ūkio paskirties plotai, kuriems taikoma bendrosios išmokos už plotą schema, ir kurie nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnio 4 dalyje. Su Lenkija susijęs skaičius buvo pakoreguotas 2005 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimu C(2005) 4553. Reikėtų, kad tas skaičius taip pat būtų nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 XXI priede.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 XXI priede nurodyta, kad žemės ūkio paskirties plotas, kuriam taikoma bendrosios išmokos už plotą schema, Slovakijai yra 1 976 tūkstančiai hektarų. Tačiau tikslus plotas, į kurį atsižvelgiama, yra 1 955 tūkstančiai hektarų, kaip nustatyta Sprendimo C(2004) 1439/3 II priede. Reikėtų, kad tas skaičius būtų nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 XXI priede.

(11)

Iš naujo įvertinus Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnio 4 dalyje Lietuvai nustatytą žemės ūkio paskirties plotą, kuriam taikoma bendrosios išmokos už plotą schema, 2006 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimu C(2006) 1691 bendras žemės ūkio paskirties plotas buvo padidintas nuo 2 288 tūkstančių hektarų iki 2 574 tūkstančių hektarų. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 XXI priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(12)

Taip pat reikėtų į Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 XXV priedą įrašyti naujas tabako veisles, atsiradusias Bendrijos rinkoje.

(13)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1973/2004.

(14)

Atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente numatyti daliniai pakeitimai yra susiję su prekybos metais, kurie prasideda 2006 metais, šis reglamentas turėtų būti pradedamas taikyti 2006 m. sausio 1 d. Tačiau Lenkijai nustatyto žemės ūkio paskirties ploto, kuriam taikoma bendrosios išmokos už plotą schema, patikslinimo atveju, šis reglamentas turėtų įsigalioti 2005 metais, nes dėl tokio patikslinimo paraiškų pateikėjai pagal šią schemą gautų didesnes išmokas.

(15)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

1)

3 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

2)

23 straipsnis papildomas šiuo punktu:

3)

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

31 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Faktiniai paraiškos pateikėjo supirkėjui ar pirmajam perdirbėjui pristatytini kiekiai turi bent jau atitikti tipinį derlingumą.“;

7)

32 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

8)

8 skyriaus 6 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

9)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Perdirbėjų skaičius

Energetikos produktus daugiausia turi gaminti trečiasis perdirbėjas.“;

10)

34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

36 straipsnio 2 dalies įvadiniai žodžiai pakeičiami taip:

„Toliau išvardyti supirkėjų ar pirmųjų perdirbėjų įsipareigojimai yra antraeiliai reikalavimai, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnyje:“;

13)

37 straipsnio pirma dalis pakeičiama taip:

„Jei pirmieji perdirbėjai parduoda ar perleidžia 26 straipsnyje numatytose sutartyse nurodytus tarpinius produktus kitos valstybės narės antriesiems ar tretiesiems perdirbėjams, prie šių produktų pridedamos T5 kontrolinės kopijos, išduotos pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93.

Jei supirkėjai parduoda ar perleidžia sutartyse nurodytus tarpinius produktus kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems pirmiesiems perdirbėjams, taikoma pirma pastraipa.“;

14)

38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

40 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybių narių, kuriose veikia supirkėjai, kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos analize, vietoje patikrina ne mažiau kaip 25 % jų teritorijoje įsisteigusių supirkėjų. Tokie patikrinimai apima fizinius patikrinimus ir komercinių dokumentų patikrinimus, siekiant patikrinti, ar įsigyti žaliavų kiekiai atitinka pristatytus kiekius.

1a.   Valstybių narių, kuriose atliekamas perdirbimas, kompetentingos institucijos vietoje patikrina atitiktį 24 straipsnio 1 dalies reikalavimams ne mažiau kaip 25 % jų teritorijoje įsisteigusių perdirbėjų, pasirinktų remiantis rizikos analize. Per tokius patikrinimus bent jau:

Vykdydamos pirmos pastraipos b punkte minimus patikrinimus, kompetentingos institucijos visų pirma remiasi atitinkamų žaliavų techninio perdirbimo koeficientais. Jeigu Bendrijos teisės aktuose yra nustatyti tokie eksporto koeficientai, jie taikomi. Jeigu jų nėra, tačiau egzistuoja kiti Bendrijos teisės aktuose nustatyti koeficientai, jie taikomi. Visais kitais atvejais atliekant patikras visų pirma vadovaujamasi perdirbimo pramonėje bendrai priimtais koeficientais“;

17)

po 142 straipsnio įterpiamas šis skyrius:

„15a SKYRIUS

ATSKIROS IŠMOKOS UŽ CUKRŲ

142 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 796/2004 taikymas

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143ba straipsnyje nustatytų atskirų išmokų už cukrų atveju taikomi Reglamento (EB) Nr. 796/2004 5, 10, 18–22, 65, 66, 67, 70, 71a, 72 ir 73 straipsniai.“;

18)

143 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Cukriniai runkeliai, bulvinės saulėgrąžos ir cikorijų šaknys gali būti auginami atidėtoje žemėje, jeigu:

19)

171cm straipsnio 5 dalies paskutinis sakinys išbraukiamas;

20)

172 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Jis taip pat ir toliau taikomas mokėjimo paraiškoms už 2006 m. derlių Slovėnijoje atsižvelgiant į Reglamentą (EEB) Nr. 1696/71 ir iki 2006 m. gruodžio 31 d. – atsižvelgiant į Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1098/98 (8).

21)

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

22)

X priedo 3 punktas pakeičiamas taip:

23)

XXI priedas iš dalies keičiamas taip:

24)

XXIII priedo paskutinė įtrauka pakeičiama taip:

25)

XXV priedas keičiamas šio reglamento priedu.

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/36

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 312/2001 (3) 1 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į to paties straipsnio 1 dalyje numatytą kvotą, nustatytas licencijų išdavimo alyvuogių aliejaus importui mėnesinės kvotos apribojimas.

(2)

2005–2006 prekybos metais Bendrijoje buvo pagaminta nedaug alyvuogių aliejaus, todėl iškilo tiekimo sunkumų. Siekiant palengvinti tiekimą Bendrijos alyvuogių aliejaus rinkoje, nuo 2006 m. gegužės 1 d., nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 312/2001, turėtų būti leidžiama leisti išduoti licencijas netaikant mėnesinių kvotų apribojimo.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių vadybos komiteto nuomonę,

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/37

(1)

Pagal 2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1898/2005, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 įgyvendinimo taisykles, taikomas grietinėlės, sviesto ir koncentruoto sviesto realizavimo Bendrijos rinkoje priemonėms (2), intervencinės agentūros gali nuolatinio konkurso tvarka parduoti tam tikrus sviesto iš jų saugomų intervencinių atsargų kiekius ir teikti pagalbą už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. To reglamento 25 straipsnyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į kiekvienam atskiram konkursui gautas paraiškas, yra nustatoma mažiausia sviesto pardavimo kaina ir didžiausia pagalba už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą Be to, nustatyta, kad kaina arba pagalba gali skirtis priklausomai nuo numatomo sviesto panaudojimo, jo riebalų kiekio ir įdėjimo procedūros. Atitinkamai turi būti nustatyta perdirbimo užstato suma, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1898/2005 28 straipsnyje.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/39

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 343/2006 (3) nustatomas valstybių narių sąrašas, kuriose pradedamas sviesto supirkimas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 6 straipsnio 1 dalyje.

(2)

Remdamasi naujausiais Latvijos pranešimais, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2771/1999 8 straipsnio nuostatų, Komisija nustatė, kad sviesto rinkos kainos dvi savaites paeiliui yra mažesnės nei 92 % intervencinės kainos. Todėl Latvijoje turi būti pradėti intervenciniai supirkimai, kuri turėtų būti įtraukta į Reglamente (EB) Nr. 343/2006 nustatytą sąrašą.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 343/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/40

(1)

Pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 214/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos nugriebto pieno miltelių rinkoje (2), 21 straipsnį intervencinės agentūros paskelbė parduodančios savo turimų nugriebto pieno miltelių atsargų nuolatinio kvietimo dalyvauti konkurse tvarka.

(2)

Atsižvelgiant į pasiūlymus, gautus atsakant į kiekvieną individualų kvietimą dalyvauti konkurse, nustatoma minimali pardavimo kaina arba nutariama neskirti sutarties vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 214/2001 24a straipsnyje numatyta tvarka.

(3)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, reikia nustatyti minimalią pardavimo kainą.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/41

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnyje numatyta, kad importuojant to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus imamas Bendrajame muitų tarife nustatytas mokestis. Tačiau to straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų muito mokestis yra lygus tiems produktams importavimo metu taikomai intervencinei kainai, padidintai 55 procentais ir sumažintai CIF importo kainos, taikomos atitinkamai siuntai, dydžiu. Tačiau šis muito mokestis negali būti didesnis už Bendrojo muitų tarifo mokestį.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalies nuostatas CIF importo kainos apskaičiuojamos pagal atitinkamo produkto reprezentatyvias kainas pasaulinėje rinkoje.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1249/96 išdėstytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisyklės grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje.

(4)

Importo teisės taikomos tol, kol bus nustatytos naujos.

(5)

Kad būtų užtikrintas sklandus importo muitų sistemos veikimas, apskaičiuojant muitus reikėtų remtis reprezentatyviais rinkos kursais, nustatytais per ataskaitinį laikotarpį.

(6)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1249/96 reikėtų nustatyti tokius importo muitus, kokie nurodyti šio reglamento priede,

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/44

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paraiškos licencijai gauti registracijos dieną taikoma grūdų eksporto grąžinamoji išmoka turi būti, pateikus prašymą, taikoma eksportui, įvykdytinam licencijos galiojimo laikotarpiu. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio a, b ir c punktuose. Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)

Dėl padėties pasaulinėje rinkoje ir konkrečių kai kurių rinkų reikalavimų gali prireikti, atsižvelgiant į paskirtį, nustatyti diferencijuotą tikslinamąją sumą.

(4)

Tikslinamoji suma turi būti nustatyta tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir grąžinamoji išmoka. Tarp dviejų nustatymo datų ji gali būti iš dalies pakeista.

(5)

Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/46

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kriterijus, išvardytus 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo už grūdus ir priemonių, kurių reikia imtis esant grūdų rinkos trikdymams (2), 1 straipsnyje.

(3)

Salyklui taikomos grąžinamosios išmokos turi būti apskaičiuotos, atsižvelgiant į grūdų kiekius, kurių reikia atitinkamiems produktams pagaminti. Šie kiekiai buvo nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1501/95.

(4)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus, atsižvelgiant į jų paskirties šalis.

(5)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Taikant šias taisykles dabartinei grūdų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų biržų kursui arba kainoms Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti tokio dydžio eksporto grąžinamąsias išmokas, kaip nurodoma priede.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/48

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, eksportuotojo prašymu grąžinamoji išmoka, taikoma už grūdų eksportą paraiškos licencijai gauti registracijos dieną, turi būti taikoma eksportui, įvykdytinam per licencijos galiojimo laikotarpį. Tokiu atveju grąžinamajai išmokai gali būti taikoma tikslinamoji suma.

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1501/95, nustatančiame kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), leidžiama nustatyti tikslinamąją sumą už salyklą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio 1 dalies c punkte. Ši tikslinamoji suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus.

(3)

Iš anksčiau nurodytų nuostatų daroma išvada, kad turi būti nustatyta priede nurodyto dydžio tikslinamoji suma.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/50

(1)

1974 m. spalio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2681/74 dėl išlaidų, padarytų tiekiant žemės ūkio produktus kaip pagalbą maisto produktais, Bendrijos finansavimo (3) 2 straipsnyje numatyta, kad Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyrius turi padengti išlaidų dalį, lygią šioje srityje pagal Bendrijos normas nustatytų eksporto grąžinamųjų išmokų dydžiui.

(2)

Siekiant palengvinti Bendrijos pagalbos maistu veiksmų operacijų biudžeto formavimą bei administravimą ir siekiant valstybėms narėms sudaryti sąlygas susipažinti su dalimi, kuria Bendrija finansuoja nacionalinius pagalbos maistu veiksmus, reikia nustatyti šiems veiksmams skiriamų grąžinamųjų išmokų lygį.

(3)

Minėtoms operacijoms mutatis mutandis taikomos bendrosios normos ir taikymo taisyklės, kurias Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnyje numatyta taikyti eksporto grąžinamosioms išmokoms.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnyje yra apibrėžti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už ryžių eksportą.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

29.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/52

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad susiklosčius vienai iš Sutarties 23 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, gali būti nuspręsta skirti gamybos grąžinamąsias išmokas už to reglamento 1 straipsnio 1 dalies a ir f punktuose nurodytus produktus, 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus sirupus bei chemiškai gryną fruktozę (levuliozę), kaip tarpinį produktą, klasifikuojamą KN kodu 1702 50 00, naudojamus gaminant tam tikrus chemijos pramonės produktus.

(2)

2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1265/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl tam tikrų chemijos pramonėje naudojamų cukraus produktų, gamybos grąžinamųjų išmokų mokėjimo taikymo taisykles (2), numatyta, kad šių grąžinamųjų išmokų dydis nustatomas pagal baltajam cukrui nustatytą grąžinamąją išmoką.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1265/2001 9 straipsnyje numatyta, kad gamybos grąžinamoji išmoka už baltąjį cukrų nustatoma kas mėnesį skaičiuojant nuo pirmos kiekvieno mėnesio dienos.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,