27.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

27.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/3

27.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/4

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2005–2006 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1011/2005 (3). Šios kainos ir dydžiai paskutinį kartą buvo pakeisti Komisijos reglamente (EB) Nr. 628/2006 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 1423/95 nustatytas taisykles ir nuostatas,

27.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/6

(1)

Vokietijoje pasireiškė klasikinio kiaulių maro protrūkių.

(2)

Todėl siekiant ir toliau taikyti bei plėsti priemones, kurių Vokietija ėmėsi pagal 2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyvą 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių (2), 2006 m. balandžio 6 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2006/274/EB dėl tam tikrų laikinų apsaugos priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Vokietijoje, ir panaikinantis Sprendimą 2006/254/EB (3).

(3)

Tam tikros taisyklės, taikomos kiaules išvežant iš Vokietijos teritorijų arba kiaules pervežant iš vienos teritorijos į kitą, atsižvelgiant į Vokietijos pateiktą epidemiologinę informaciją, turėtų būti iš dalies pakeistos.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą 2006/274/EB.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnio 2 dalis keičiama taip:

„2.   Nukrypstant nuo 1 dalies Vokietija gali leisti:

2)

2 straipsnis keičiamas taip:

„1.   Vokietija užtikrina, kad:

2.   Kompetentinga institucija, nukrypdama nuo 1 dalies a punkto, gali leisti kiaules iš I priedo A dalyje išvardytose teritorijose, tačiau ne apsaugos arba priežiūros zonose esančių ūkių išvežti:

3.   Kompetentinga institucija, nukrypdama nuo 1 dalies a punkto, gali leisti kiaules tiesiogiai vežti iš priežiūros zonoje esančio ūkio į paskirtą ūkį, kuriame nėra kiaulių ir kuris įsikūręs toje pačioje priežiūros zonoje arba apsaugos zonoje, kurią ši priežiūros zona supa, jeigu:

Vokietijos valdžios institucijos registruoja pirmiau minėtus vežimus ir nedelsdamos apie juos informuoja Komisiją Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete.“;

3)

3 straipsnis keičiamas taip:

„3 straipsnis

Vokietija užtikrina, kad į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis nebūtų vežamos šių prekių siuntos:

4)

5 straipsnio 1 ir 2 punktai keičiami taip:

5)

6 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas keičiami taip:

„1.   Valstybės narės kiaulių neveža į skerdyklas, esančias I priedo A dalyje išvardytose teritorijose.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad:

6)

I priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

27.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/10

(1)

Pagal naująją elektroninių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą nacionalinės reguliavimo institucijos privalo prisidėti prie vidaus rinkos vystymo, inter alia, skaidriai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Institucija ir siekiant užtikrinti nuoseklios reguliavimo praktikos plėtotę ir nuoseklų direktyvų, sudarančių naująją reguliavimo sistemą, taikymą.

(2)

Siekiant užtikrinti, kad nacionalinio lygio sprendimai neturėtų neigiamo poveikio EEE susitarimo veikimui arba naujosios reguliavimo sistemos tikslams, nacionalinės reguliavimo institucijos ELPA priežiūros institucijai (toliau – Institucija) ir kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms Europos ekonominėje erdvėje (EEE) privalo pranešti tas planuojamas priemones, kurios yra nurodytos Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 7 straipsnio 3 dalyje.

(3)

Nustatytas papildomas atskirą procesą sudarantis reikalavimas, pagal kurį nacionalinės reguliavimo institucijos privalo gauti Institucijos leidimą įpareigojimams, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 8 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa ir kurie yra nurodyti EEE susitarimo XI priedo 5cj punkte ir priderinti prie to susitarimo 1 protokolu ir sektorių adaptacijomis to susitarimo XI priede.

(4)

Institucija suteikia nacionalinėms reguliavimo institucijoms, jei jos to prašo, galimybę aptarti bet kurią planuojamą priemonę, prieš ją pranešant pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 7 straipsnį ir Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 8 straipsnio 3 dalį. Jei pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 7 straipsnio 4 dalį Institucija yra nurodžiusi nacionalinei reguliavimo institucijai, kad, jos nuomone, planuojama priemonė sukurs kliūtis EEE susitarimo veikimui arba jei ji turi rimtų abejonių dėl planuojamos priemonės suderinamumo su EEE teise, tai nacionalinei reguliavimo institucijai nedelsiant suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę Institucijos iškeltais klausimais.

(5)

Direktyva 2002/21/EC (Pagrindų direktyva) nustato tam tikrus privalomus terminus pranešimų pagal 7 straipsnį svarstymui.

(6)

Norint palengvinti bendradarbiavimo ir konsultacijų mechanizmą, nustatytą Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 7 straipsnyje, ir užtikrinti jo veiksmingumą, taip pat teisinio aiškumo sumetimais, reikalinga nustatyti aiškias pranešimų proceso, Institucijos pranešimų nagrinėjimo ir pirmiau minėtų teisiškai nustatytų terminų apskaičiavimo taisykles.

(7)

Taip pat būtų naudinga aiškiau išdėstyti procedūrinę tvarką pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 8 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.

(8)

Siekiant supaprastinti ir pagreitinti praneštos planuojamos priemonės nagrinėjimą, pageidautina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos pranešimams naudotų standartinę formą (supaprastintą pranešimo formą).

(9)

Bendru ELPA valstybių sutarimu visoje korespondencijoje tarp ELPA valstybių ir Institucijos anglų kalba yra vartojama kaip darbo kalba. Tai nepažeidžia privačių asmenų ir įmonių teisės pateikti dokumentus bet kuria EEE kalba, kaip numatyta EEE susitarime.

(10)

Kad būtų laikomasi Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 8 straipsnyje nustatytų tikslų ir būtų užtikrintas nuoseklios reguliavimo praktikos plėtra ir nuoseklus tos direktyvos taikymas, svarbu laikytis jos 7 straipsnyje nustatyto pranešimų mechanizmo ir siekti, kad jis būtų kuo veiksmingesnis.

(11)

Kad būtų galima nuosekliai taikyti naująjį reguliavimo režimą visoje EEE ir nacionalinių reguliavimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimas duotų kiek galima didesnę naudą, labai svarbu, kad būtų užtikrintas informacijos srautas tarp ELPA ir EEE EB ramsčio. Šiuo tikslu EEE jungtinio komiteto sprendime Nr. 11/2004 speciali adaptacija su Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 7 straipsnio 3 dalimi numato, kad „ELPA valstybių nacionalinių reguliavimo institucijų ir EB valstybių narių nacionalinių institucijų keitimasis informacija vykdomas per ELPA priežiūros instituciją ir Komisiją“.

(12)

ELPA ryšių komitetas pareiškė palankią nuomonę pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 22 straipsnio 2 dalį,

1)

Kai Direktyvoje 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) ir specialiose direktyvose apibrėžtos sąvokos vartojamos šioje rekomendacijoje, jos turi tą pačią reikšmę. Be to:

2)

Jei įmanoma, pranešimai turėtų būti siunčiami elektroninėmis priemonėmis.

Pranešimams gauti Institucija naudoja elektroninę sistemą. Tokiu atveju nacionalinės reguliavimo institucijos naudoja vien tik tokią sistemą.

Laikoma, kad dokumentus, siųstus elektroninėmis priemonėmis, adresatas gauna tą dieną, kurią jie yra išsiųsti arba perduoti į elektroninę sistemą.

Vadovaujantis toliau nurodytu 6 punktu, pranešimai ir patvirtinamieji dokumentai registruojami ta tvarka, kuria jie yra gauti.

3)

Pranešimai įsigalioja tą dieną, kai Institucija juos užregistruoja („įregistravimo data“). Įregistravimo data yra tos dienos data, kai Institucija gauna visą pranešimą.

Institucijos tinklalapyje ir elektroninėmis priemonėmis visoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms paskelbiama pranešimo įregistravimo data, pranešimo tema ir gauti patvirtinamieji dokumentai.

4)

Planuojamos nacionalinės priemonės ir jų pagrindimas bei supaprastinta pranešimo forma turi būti anglų kalba.

5)

Kartu su pranešamomis planuojamomis priemonėmis nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atsiųsti dokumentus, kurių reikia, kad Institucija galėtų atlikti savo užduotis. Planuojamos priemonės turėtų būti pakankamai pagrįstos.

6)

Taikytinais atvejais pranešimuose turi būti nurodyta:

7)

Kai rinkos analizės tikslais siūlomoje priemonėje atitinkama rinka apibrėžiama kitaip nei rinkų apibrėžimo rekomendacijoje dėl atitinkamų rinkų, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pateikti pakankamus motyvus, kuriais remiantis buvo taikomi tokios rinkos apibrėžimui pasirinkti kriterijai.

8)

Pranešimuose pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 8 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą taip pat turėtų būti pateiktas pagrindimas, kodėl didelę įtaką rinkoje turintiems operatoriams turėtų būti skirti kiti įpareigojimai, nei tie, kurie yra išvardyti tos direktyvos 9–13 straipsniuose.

9)

Pranešimuose, kuriems taikoma Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 8 straipsnio 5 dalis, tai pat turėtų būti pakankami motyvai, kodėl reikia planuojamos priemonės tam, kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų.

10)

Pranešimai, kuriuose yra pateikta 6 punkte nurodyta taikytina informacija, laikomi išsamiais. Kai pranešime informacija, įskaitant dokumentus, yra neišsami kokiu nors reikšmingu atžvilgiu, Institucija per penkias darbo dienas nuo jo gavimo atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai apie tai praneša ir nurodo, kokiu mastu, jos nuomone, pranešimas yra neišsamus. Pranešimas neregistruojamas tol, kol nacionalinė reguliavimo institucija nepateikia reikalingos informacijos. Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 7 straipsnio tikslais pranešimas įsigalioja tą dieną, kurią Institucija gauna išsamią informaciją.

11)

Nepažeidžiant pirmiau nurodyto 6 punkto, užregistravusi pranešimą, Institucija pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 5 straipsnio 2 dalį gali prašyti atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimo. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pasistengti prašomą informaciją pateikti per tris darbo dienas, kai tokia informacija yra lengvai prieinama.

12)

Kai Institucija turi pastabų pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 7 straipsnio 3 dalį, ji jas atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai praneša elektroninėmis priemonėmis ir tokias pastabas paskelbia savo tinklalapyje.

13)

Kai nacionalinė reguliavimo institucija turi pastabų pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 7 straipsnio 3 dalį, ji jas praneša elektroninėmis priemonėmis Institucijai ir kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

14)

Kai Institucija, taikydama Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 7 straipsnio 4 dalį, mano, kad planuojama priemonė sukurs kliūtis EEE susitarimo veikimui, arba turi rimtų abejonių dėl jos suderinamumo su EEE teise, ypač su tikslais, nurodytais Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje, arba vėliau:

ji apie tai nacionalinei reguliavimo institucijai praneša elektroninėmis priemonėmis ir paskelbia savo tinklalapyje.

15)

Pranešimų pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 8 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą atveju Institucija, veikdama pagal tos direktyvos 14 straipsnio 2 dalį, paprastai ne vėliau kaip per tris mėnesius priima sprendimą, leidžiantį arba neleidžiantį nacionalinei institucijai priimti siūlomą priemonę. Dėl tam tikrų nurodytų sunkumų Institucija gali nuspręsti pratęsti šį laikotarpį dar dviem mėnesiams.

16)

Nacionalinė reguliavimo institucija bet kuriuo metu gali nuspręsti atšaukti praneštą planuojamą priemonę, ir tokiu atveju praneštoji priemonė išbraukiama iš registro. Apie tai Institucija paskelbia savo tinklalapyje.

17)

Kai nacionalinė reguliavimo institucija, gavusi iš Institucijos ar kitų nacionalinių reguliavimo institucijų pastabas pagal Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 3 dalį, priima siūlomą priemonę, Institucijos prašymu ji pateikia Institucijai ir kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją apie tai, kokiu būdu ji atsižvelgė į pateiktas pastabas.

18)

Nacionalinės reguliavimo institucijos prašymu, prieš pranešant siūlomą priemonę, Institucija aptaria siūlomą priemonę neformaliai.

19)

Bet kuris laikotarpis, minėtas Direktyvoje 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) arba šioje rekomendacijoje, apskaičiuojamas taip:

Kai laikotarpis turėtų baigtis šeštadienį, sekmadienį arba valstybinės šventės dieną, jis pratęsiamas iki kitos pirmos darbo dienos pabaigos.

Kiekvienais metais Institucija skelbia valstybinių švenčių, kurias nurodo ELPA valstybės ir Institucija, sąrašą ES oficialiojo leidinio EEE priede. ELPA valstybės Institucijos prašymu jai perduoda valstybinių švenčių sąrašą.

20)

Institucija kartu su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis įvertina šių taisyklių persvarstymo reikalingumą iš esmės ne anksčiau kaip 2005 m. rugsėjo 1 d.

21)

Ši rekomendacija yra skirta ELPA valstybėms.

27.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/18

(1)

Direktyva 2002/21/EB (toliau – Pagrindų direktyva) elektroninių ryšių sektoriui nustato naują teisinę sistemą, kuria siekiama reaguoti į konvergencijos tendencijas, įtraukiant į jos taikymo sritį visus elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas. Tikslas – konkurencijai rinkoje vystantis, laipsniškai mažinti konkretiems sektoriams pritaikytas ex ante taisykles.

(2)

Pagrindų direktyvos 15 straipsnis numato, kad ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija), po viešų konsultacijų ir konsultacijų su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis (NRI) ELPA valstybėse priima rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų.

(3)

Europos Komisija išleido Rekomendaciją 2003/311/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms taikomas ex ante reguliavimas pagal Direktyvą 2002/21/EB (3).

(4)

Siekdama užtikrinti EEE teisės vienodą taikymą visoje Europos ekonominėje erdvėje, Institucija stengiasi kuo labiau suderinti šią rekomendaciją su atitinkama Komisijos rekomendacija.

(5)

Šios rekomendacijos tikslas – nurodyti tas produktų ir paslaugų rinkas, kuriose ex ante reguliavimas gali būti pagrįstas. Tačiau ši pirmoji rekomendacija turi nuosekliai derintis su perėjimu nuo 1998 m. reguliavimo sistemos prie naujosios reguliavimo sistemos. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (4), toliau – Prieigos direktyva, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (5), toliau – Universaliųjų paslaugų direktyva, jau nurodo konkrečias rinkos sritis, kurias turi analizuoti NRI, be tų rinkų, kurios yra išvardytos šioje rekomendacijoje. Pagrindų direktyva nustato, kad NRI turi apibrėžti atitinkamas jų teritorijoje esančias geografines rinkas.

(6)

Pagal 1998 m. reguliavimo sistemą, ex ante reguliavimas taikomas kelioms telekomunikacijų sektoriaus sritims. Tos sritys yra apibrėžtos atitinkamose taikytinose direktyvose, bet jos ne visuomet yra „rinkos“ EEE konkurencijos teisės ir praktikos prasme. Pagrindų direktyvos I priede yra pateiktas sąrašas tų rinkos sričių, kurios turi būti įrašytos į pradinį rekomendacijos variantą.

(7)

Kaip matyti iš Pagrindų direktyvos I priedo pavadinimo, visas ten išvardytas rinkos sritis reikia įrašyti į pradinį rekomendacijos variantą, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų persvarstyti esamus įpareigojimus, skirtus pagal 1998 m. reguliavimo sistemą.

(8)

Pagrindų direktyvos 15 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad Institucija apibrėžtų rinkas, laikydamasi EEE konkurencijos teisės principų. Todėl Institucija yra apibrėžusi rinkas (atitinkančias Pagrindų direktyvos I priede išvardytas rinkos sritis) pagal EEE konkurencijos teisės principus.

(9)

Elektroninių ryšių sektoriuje yra mažiausiai du svarstytini pagrindiniai atitinkamų rinkų tipai: galutiniams naudotojams teikiamų paslaugų ir produktų rinkos (mažmeninės rinkos) ir priemonių, reikalingų operatoriams, kad jie galėtų teikti galutiniams naudotojams paslaugas ir produktus, rinkos (didmeninės rinkos). Šių dviejų tipų rinkose galima išskirti kitas rinkas pagal paklausos ir pasiūlos ypatybes.

(10)

Rinkų apibrėžimą ir nustatymą reikėtų pradėti nuo mažmeninių rinkų tam tikru laikotarpiu apibūdinimo, atsižvelgiant į paklausos ir pasiūlos pakeičiamumą. Apibūdinus ir nustačius mažmenines rinkas, t. y. rinkas, kuriose yra galutiniams naudotojams skirta pasiūla ir atitinkama paklausa, tikslinga nustatyti atitinkamas didmenines rinkas, t. y. rinkas, kuriose yra trečiosios šalies, norinčios aprūpinti galutinius naudotojus, produktų paklausa ir produktų pasiūla.

(11)

Apibrėžiant rinkas pagal EEE konkurencijos teisės principus, kai kurios rinkos sritys, nurodytos Pagrindų direktyvos I priede, apims keletą atskirų rinkų, apibrėžtų remiantis paklausos ypatybėmis. Toks atvejis – viešojo telefono tinklo prieigos fiksuotoje vietoje mažmeniniai produktai ir telefono paslaugos, teikiamos fiksuotoje vietoje. Didmeninių skirtųjų linijų rinkos sritis, nurodyta I priede, yra apibrėžiama remiantis tiek pasiūlos, tiek paklausos ypatybėmis, kaip dvi atskiros rinkos – didmeninė baigiamųjų segmentų rinka ir didmeninė jungiamųjų segmentų rinka.

(12)

Nustatant rinkas pagal EEE konkurencijos teisės principus, reikėtų remtis šiais trimis kriterijais. Pirmasis kriterijus – didelės ir pastovios patekimo į rinką kliūtys, nesvarbu, ar jos būtų struktūrinio, teisinio ar reguliuojamojo pobūdžio. Tačiau atliekant perspektyvinę analizę atitinkamoms rinkoms nustatyti, kurioms būtų taikomas ex ante reguliavimas, ir turint omeny dinamišką elektroninių ryšių rinkų pobūdį ir funkcionavimo ypatybes, reikia taip pat atsižvelgti į galimybes įveikti tas kliūtis per tam tikrą laiką. Todėl antrasis kriterijus taikomas tik toms rinkoms, kurių struktūra neleidžia atsirasti veiksmingai konkurencijai per tam tikrą pakankamai trumpą laiką. Taikant šį kriterijų, tiriama konkurencijos būklė, esant kliūtims patekti į rinką. Trečiasis kriterijus yra tai, kad vien tik EEE konkurencijos teisės normų taikymas neišspręs netinkamo rinkos veikimo atvejo (atvejų).

(13)

Šiai rekomendacijai yra svarbios dviejų tipų kliūtys patekti į ranką: struktūrinės kliūtys ir teisinės arba reguliavimo kliūtys.

(14)

Struktūrinės kliūtys patekti į rinką atsiranda dėl pradinių kainų ir paklausos, kurios sukuria nevienodas sąlygas esamiems ir naujiems dalyviams, ir tokiu būdu neleidžia naujiems dalyviams patekti į rinką. Pavyzdžiui, didelės struktūrinės kliūtys gali būti, kai rinkai yra būdinga didelė masto ekonomija ir (arba) aprėpties ekonomija bei didelės ilgalaikės sąnaudos. Šiuo metu tokios kliūtys vis dar egzistuoja vietinės prieigos tinklų fiksuotose vietose įrengimui ir (arba) teikimui. Panaši struktūrinė kliūtis taip pat gali būti tais atvejais, kai paslaugos teikimas reikalauja tinklo komponento, kurio techniškai negalima dubliuoti arba galima dubliuoti tik tokia kaina, kuri konkurentams yra nenaudinga.

(15)

Teisinės arba reguliavimo kliūtys pagrįstos ne ekonominėmis sąlygomis, o atsiranda dėl įstatyminių, administracinių ir kitų valstybės taikomų priemonių, kurios daro tiesioginį poveikį patekimo į rinką sąlygoms ir (arba) operatorių padėčiai atitinkamoje rinkoje. Kaip pavyzdį galima paminėti teisines ir reguliavimo kliūtis, neleidžiančias patekti į rinką, nes yra apribotas įmonių, turinčių prieigą prie atitinkamoms paslaugoms teikti reikalingo spektro, skaičius. Kiti teisinių ar reguliavimo kliūčių pavyzdžiai – kainų kontrolė ir kitos su kainomis susijusios įmonėms taikomos priemonės, kurios turi įtakos ne tik patekimui į rinką, bet ir įmonių padėčiai rinkoje.

(16)

Patekimo į rinką kliūtys gali būti ne tokios svarbios inovacinėse rinkose, kuriose vyksta nuolatinė technologinė pažanga. Tokiose rinkose konkurenciją dažnai varžo potencialių, rinkoje dar nedalyvaujančių, konkurentų inovacijų grėsmė. Tokiose inovacinėse rinkose tarp įmonių, kurios esamoje „statiškoje“ rinkoje nebūtinai yra konkurentės, gali egzistuoti dinamiška ir ilgesnės perspektyvos konkurencija. Šioje rekomendacijoje nenurodomos rinkos, kuriose nenumatoma, kad artimiausioje ateityje išliks patekimo į rinką kliūtys.

(17)

Net tuo atveju, jei rinkai būdingos didelės patekimo į ją kliūtys, kiti struktūriniai veiksniai toje rinkoje gali rodyti, kad per atitinkamą laikotarpį rinkoje atsiras veiksminga konkurencija. Taip, pavyzdžiui, gali būti rinkose, kuriose yra ribotas, bet pakankamas įmonių, turinčių skirtingas sąnaudų struktūras, skaičius ir kainų atžvilgiu lanksti paklausa. Rinkoje taip pat gali būti pertekliniai pajėgumai, kurie konkuruojančioms įmonėms leistų labai greitai padidinti gamybą, reaguojant į kainų padidėjimą. Laikui bėgant tokiose rinkose įmonėms priklausančios rinkos dalys gali keistis ir (arba) gali pradėti mažėti kainos.

(18)

Sprendimas įvardyti rinką, kurioje pateisinama taikyti ex ante reguliavimą, taip pat turėtų priklausyti nuo to, kaip vertinama EEE konkurencijos teisė, t. y. ar jos pakanka tokioms kliūtims sumažinti ar pašalinti arba veiksmingai konkurencijai atkurti. Be to, naujoms ir atsirandančioms rinkoms, kuriose įtaka rinkai atsiranda dėl „pradininko“ pranašumų, neturėtų, iš esmės, būti taikomas ex ante reguliavimas.

(19)

Atliekant reguliarų šioje rekomendacijoje nurodytų rinkų persvarstymą, reikėtų taikyti tris kriterijus. Šie kriterijai turėtų būti taikomi kartu taip, kad tuo atveju, jei vienas iš jų netenkinamas, rinka neturėtų būti nurodyta vėlesnėse rekomendacijose. Taigi, ar elektroninių ryšių rinka bus nurodyta vėlesniuose rekomendacijos variantuose, ir ar bus pateisinama jai taikyti ex ante reguliavimą, priklauso nuo to, ar išliks didelės patekimo į rinką kliūtys, nuo antrojo kriterijaus, kuriuo vertinama konkurencijos būklės dinamika ir, trečia, nuo to, ar pakanka EEE konkurencijos teisės (nesant ex ante reguliavimo) užsitęsusio netinkamo rinkos veikimo klausimui spręsti. Rinka taip pat gali būti išbraukta iš rekomendacijos, jei toje rinkoje, esančioje EEE, yra tvarios ir veiksmingos konkurencijos įrodymų, su sąlyga, kad esamų reguliavimo įpareigojimų panaikinimas nesumažins konkurencijos toje rinkoje.

(20)

Šios rekomendacijos priede nurodyta, koks yra kiekvienos rinkos, nurodytos rekomendacijoje, ryšys su rinkos sritimis, nurodytomis Pagrindų direktyvos I priede. Persvarstydamos esamus pagal ankstesnę reguliavimo sistemą skirtus įpareigojimus ir spręsdamos, ar juos išlaikyti, keisti ar panaikinti, NRI turėtų atlikti analizę, remdamosi šioje rekomendacijoje nurodytomis rinkomis, ir taip laikytis reikalavimo, kad rinkos apibrėžimas ex ante reguliavimo tikslais turėtų būti grindžiama EEE konkurencijos teisės principais. Iki to laiko, kai NRI atliks pirmąją rinkos analizę pagal naująją reguliavimo sistemą, galioja esami įpareigojimai.

(21)

Rinkų nurodymas šioje rekomendacijoje neturi poveikio rinkų, kurios ypatingais atvejais gali būti apibrėžtos pagal EEE konkurencijos teisę, nustatymui.

(22)

Įvairios skirtingos tinklų topologijos ir technologijos visoje Europos ekonominėje erdvėje reiškia, kad kai kuriais atvejais nacionalinės reguliavimo institucijos turi nustatyti tikslias rekomendacijoje nurodytų konkrečių rinkų ar jų elementų ribas, paisydamos EEE konkurencijos teisės principų. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti rinkas, kurios skiriasi nuo rekomendacijoje nustatytų rinkų, jei jos tai daro vadovaudamosi Pagrindų direktyvos 7 straipsniu. Kadangi ex ante reguliavimo taikymas rinkai gali turėti įtakos EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai, kaip nurodoma Pagrindų direktyvos konstatuojamosios dalies 38 punkte, Institucija mano, kad nustatant rinką, kuri skiriasi nuo rekomendacijoje nustatytų rinkų, turėtų būti taikoma atitinkama Pagrindų direktyvos 7 straipsnio tvarka. Dėl nepranešimo apie rinką, kuri turi įtakos EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai, gali būti pradėtas procesas dėl pažeidimo. Bet kuri rinka, kurią nurodo NRI, turėtų būti pagrįsta EEE konkurencijos principais, sukurtais ELPA priežiūros institucijos pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo EEE konkurencijos teisėje (6), neprieštarauti Institucijos rinkos analizės gairėms ir tenkinti pirmiau nurodytus tris kriterijus. Jei kuri nors nacionalinė reguliavimo institucija manytų, kad paklausa ir pasiūla gali pateisinti alternatyvų šioje rekomendacijoje nurodytos rinkos apibrėžimą, ji turėtų laikytis atitinkamų procedūrų, nurodytų Pagrindų direktyvos 6 ir 7 straipsniuose.

(23)

Tai, kad šioje rekomendacijoje yra nurodytos tos produktų ir paslaugų rinkos, kuriose būtų pagrįsta taikyti ex ante reguliavimą, nereiškia, kad reguliavimas yra visuomet pateisinimas, arba kad toms rinkoms bus skirti reguliavimo įpareigojimai, nurodyti specialiose direktyvose. Reguliavimas nebus pateisinamas, jei šiose rinkose yra veiksminga konkurencija. Svarbiausia, reguliavimo įpareigojimai turi būti tinkami ir pagrįsti nustatytos problemos pobūdžiu, proporcingi ir pateisinami, atsižvelgiant į Pagrindų direktyvoje nustatytus tikslus. Visų pirma, jie turi didinti naudotojų naudą, užtikrinti, kad konkurencija nebūtų iškraipyta ar apribota, skatinti našias investicijas į infrastruktūrą ir inovacijas bei skatinti našų radijo dažnių ir numeracijos išteklių naudojimą ir valdymą.

(24)

Dėl šios rekomendacijos vyko viešosios konsultacijos ir buvo konsultuojamasi su NRI ir nacionalinėmis konkurencijos institucijomis.

1)

Apibrėžiant atitinkamas rinkas pagal akto, nurodyto EEE susitarimo XI priedo 5cl punkte ir priderintą prie to Susitarimo 1 protokolu ir sektorių adaptacijomis, pateiktomis to Susitarimo XI priede, 15 straipsnio 3 dalį, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, nacionalinėms reguliavimo institucijoms rekomenduojama analizuoti priede nurodytas produktų ir paslaugų rinkas.

2)

Ši rekomendacija yra skirta ELPA valstybėms.

27.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/24

1a)

Sprendimo Nr. 195/04/KOL 3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„Pranešimą Institucijai siunčia reikiamos ELPA valstybės atstovybė Europos Sąjungoje arba kitas ELPA valstybės nurodytas centras ryšiams palaikyti. Jis siunčiamas Institucijos Konkurencijos ir valstybės pagalbos direktoratui. Institucijos konkurencijos ir valstybės pagalbos direktoratas gali nurodyti ryšių palaikymo centrus pranešimams priimti“.

1b)

Sprendimo Nr. 195/04/KOL 3 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„Pasikonsultavusi su ELPA valstybėmis, Institucija Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir priede skelbia informaciją apie susitarimus dėl pranešimų siuntimo elektroninėmis priemonėmis, įskaitant adresus ir visus būtinus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos“.

1c)

Sprendimo Nr. 195/04/KOL I priedo 4 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Užpildytą formą Institucijai siunčia reikiamos ELPA valstybės atstovybė Europos Sąjungoje arba kitas ELPA valstybės nurodytas centras ryšiams palaikyti“.

1d)

Sprendimo Nr. 195/04/KOL prieduose nuorodos į susijusią ELPA valstybės atstovybę Europos Sąjungoje arba susijusios ELPA valstybės EEE koordinavimo skyrių laikomos nuorodomis į susijusią ELPA valstybės atstovybę Europos Sąjungoje arba bet kurį kitą ELPA valstybės nurodytą centrą ryšiams palaikyti.

2)

Šis sprendimas skirtas Islandijos Respublikai, Lichtenšteino Kunigaikštystei ir Norvegijos Karalystei.

3)

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo Priežiūros institucijoje.

4)

Sprendimas yra autentiškas anglų kalba.