31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 509/2006

2006 m. kovo 20 d.

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Žemės ūkio produktų ir maisto produktų gamyba, perdirbimas ir paskirstymas vaidina svarbų vaidmenį Bendrijos ekonomikoje.

(2)

Turėtų būti skatinama įvairesnių žemės ūkio produktų gamyba. Tradicinių produktų, turinčių specifinių savybių, propagavimas galėtų būti labai naudingas kaimo ekonomikai, visų pirma mažiau palankiose ūkininkauti arba atokiose vietovėse, didinant ūkininkų pajamas ir išlaikant kaimo gyventojus tose vietovėse.

(3)	Kad maisto produktų vidaus rinka patikimai veiktų, ūkio subjektams turėtų būti suteiktos priemonės padidinti savo produkcijos rinkos vertę, apsaugant vartotojus nuo netinkamos praktikos ir užtikrinant sąžiningą prekybą.

(4)

1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2082/92 dėl žemės ūkio ir maisto produktų specifinių savybių sertifikatų (2) apibrėžiami specifinių savybių sertifikatai, o „garantuoto tradicinio gaminio“ terminas nustatytas Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1848/93 (3), kuriame nustatomos išsamios Reglamento (EEB) Nr. 2082/92 taikymo taisyklės. Specifinių savybių sertifikatai, dažniau vadinami „garantuotais tradiciniais gaminiais“, tenkina vartotojų tradicinių gaminių, turinčių specifinių savybių, poreikį. Atsižvelgiant į didelę produktų įvairovę rinkoje ir informacijos apie juos gausą, vartotojams turėtų būti pateikiama aiški ir glausta informacija apie specifines maisto produktų savybes, kad jiems būtų lengviau pasirinkti geresnę prekę.

(5)

Siekiant aiškumo, reikėtų nebevartoti „specifinių savybių sertifikatų“ sąvokos, o vartoti tik suprantamesnę „garantuoto tradicinio gaminio“ sąvoką; siekiant, kad gamintojams ir vartotojams šio reglamento tikslas taptų aiškesnis, turėtų būti tiksliai apibrėžtas „specifinių savybių“ terminas ir pateiktas termino „tradicinis“ apibrėžimas.

(6)

Kai kurie gamintojai pageidautų padidinti tradicinių žemės ūkio produktų ar tradicinių maisto produktų rinkos vertę, nes tokie produktai aiškiai išsiskiria iš panašių gaminių arba maisto produktų tik jiems būdingomis savybėmis. Siekiant apsaugoti vartotojus, garantuotas tradicinis gaminys turėtų būti tikrinamas. Tokia savanoriška sistema, padedanti ūkio subjektams informaciją apie žemės ūkio produkto ar maisto produkto kokybę skleisti visoje Bendrijoje, turėtų suteikti visas garantijas, užtikrinančias, kad visos nuorodos, kurios prekiaujant gali būti daromos į kokybę, būtų pagrįstos.

(7)

Žemės ūkio produktų ir maisto produktų ženklinimui yra taikomos bendrosios taisyklės, nustatytos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (4). Todėl, atsižvelgiant į jų specifines savybes, garantuotiems tradiciniams gaminiams turėtų būti priimtos specialios papildomos nuostatos. Siekiant, kad Bendrijos teritorijoje pagaminti garantuoti tradiciniai gaminiai būtų lengviau ir greičiau atpažįstami, turėtų būti įvestas privalomas nuorodos „garantuotas tradicinis gaminys“ ar susijusio Bendrijos ženklo naudojimas ženklinant tuos gaminius, kartu suteikiant ūkio subjektams pakankamos trukmės laikotarpį, kad jie prisitaikytų prie šio reikalavimo.

(8)

Siekiant užtikrinti, kad garantuoti tradiciniai gaminiai atitiktų specifines savybes ir jas išlaikytų, šias savybes produkto specifikacijoje turėtų apibrėžti patys gamintojai, susivieniję į grupes. Trečiųjų šalių gamintojams turėtų būti suteikiama galimybė įregistruoti garantuotus tradicinius gaminius.

(9)

Bendrijos teritorijoje saugomiems garantuotiems tradiciniams gaminiams turėtų būti taikomos kontrolės priemonės, grindžiamos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (5) bei tokios kontrolės priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad ūkio subjektai laikytųsi žemės ūkio produktų ir maisto produktų specifikacijų prieš jais prekiaudami.

(10)	Siekiant, kad garantuoti tradiciniai gaminiai būtų saugomi, jie turėtų būti įregistruoti Bendrijos lygiu. Įtraukus gaminį į registrą, taip pat būtų suteikiama informacijos toje verslo srityje veikiantiems subjektams ir vartotojams.

(11)

Atitinkamos valstybės narės nacionalinės institucijos turėtų išnagrinėti kiekvieną įregistravimo paraišką, laikydamosi būtiniausių bendrųjų taisyklių, įskaitant prieštaravimų pateikimo nacionaliniu lygiu procedūrą, siekiant užtikrinti, kad atitinkamas žemės ūkio produktas ar maisto produktas būtų tradicinis ir turėtų specifinių savybių. Į tolimesnį paraiškos nagrinėjimą turėtų įsitraukti Komisija, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių ir trečiųjų šalių gamintojų pateiktos įregistravimo paraiškos būtų nagrinėjamos vienodai.

(12)

Siekiant, kad įregistravimo procedūra būtų veiksmingesnė, nepagrįsti ir neparemti prieštaravimo pareiškimai neturėtų būti svarstomi, taip pat turėtų būti apibrėžti pagrindai, kuriais remdamasi Komisija vertina prieštaravimų priimtinumą. Teisė pateikti prieštaravimą turėtų būti suteikta teisėtą interesą turintiems trečiųjų šalių piliečiams, taikant tokius pačius kriterijus, kaip ir Bendrijos gamintojams. Šie kriterijai turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į visos Bendrijos teritoriją. Atsižvelgiant į įgytą patirtį, turėtų būti patikslinta konsultavimosi trukmė.

(13)	Siekiant aiškiau apibrėžti pagal šį reglamentą suteiktos apsaugos apimtį, turėtų būti įtrauktos nuostatos, visų pirma nurodanti, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas nepažeidžiant esamų prekių ženklų ir geografinių nuorodų taisyklių.

(14)

Siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos, visiems gamintojams, įskaitant trečiųjų šalių gamintojus, turėtų būti suteikta galimybė naudoti įregistruotą pavadinimą kartu su atitinkama nuoroda ir atitinkamais atvejais su Bendrijos ženklu, susijusius su nuoroda „garantuotas tradicinis gaminys“, arba tiesiog įregistruotą pavadinimą su sąlyga, kad jo gaminamas ar perdirbamas žemės ūkio produktas ar maisto produktas tenkina atitinkamos specifikacijos reikalavimus ir gamintojas naudojasi institucijų ar įstaigų tikrinimo tarnybų paslaugomis pagal šį reglamentą.

(15)	Siekiant, kad nuorodos, susijusios su tam tikro žemės ūkio produkto arba maisto produkto specifinėmis savybėmis, būtų patrauklios gamintojams, o vartotojai tomis nuorodomis pasitikėtų, joms turėtų būti suteikta teisinė apsauga ir taikoma kontrolė.

(16)	Valstybėms narėms turėtų būti leista imti mokestį, skirtą padengti patirtas išlaidas.

(17)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(18)

Į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl taisyklių, taikomų prieš jo įsigaliojimą Komisijai pateiktoms įregistravimo paraiškoms. Ūkio subjektams turėtų būti suteikta pakankamai laiko, kad galėtų prisitaikyti privačios kontrolės įstaigos ir būtų pritaikytas žemės ūkio produktų ir maisto produktų, kuriais prekiaujama kaip garantuotais tradiciniais gaminiais, ženklinimas.

(19)	Siekiant aiškumo ir skaidrumo, Reglamentą (EEB) Nr. 2082/92 reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, pagal kurias garantuotu tradiciniu gaminiu galima pripažinti:

a)	Sutarties I priede išvardytus žmonėms vartoti skirtus žemės ūkio produktus;

b)	šio reglamento I priede išvardytus maisto produktus.

Šio reglamento I priedas gali būti iš dalies pakeistas, laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

2.   Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant kitų konkrečių Bendrijos nuostatų.

3.   1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (7), netaikoma garantuotiems tradiciniams gaminiams, kuriems taikomas šis reglamentas.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.   Šiame reglamente:

a)	„specifinės savybės“ – savybė arba savybių visuma, dėl kurios žemės ūkio produktas arba maisto produktas aiškiai skiriasi nuo kitų panašių tos pačios kategorijos žemės ūkio produktų arba maisto produktų;

b)	„tradicinis“ – toks, kurio naudojimo Bendrijos rinkoje laikotarpis perduodant iš kartos į kartą yra įrodomas; šis laikotarpis turėtų būti toks, kuriuo paprastai apibūdinama viena žmonių karta, t. y. mažiausiai 25 metai;

c)	„garantuotas tradicinis gaminys“ – tradicinis žemės ūkio produktas arba maisto produktas, kurio specifinės savybės Bendrijos pripažįstamos jį įregistruojant pagal šį reglamentą;

d)	„grupė“ – bet koks gamintojų arba perdirbėjų, dirbančių su tuo pačiu žemės ūkio produktu ar maisto produktu, susivienijimas, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar sudėtį.

2.   1 dalies a punkte nurodyta savybė arba savybių visuma gali būti susijusios su produkto esminėmis, pavyzdžiui, fizinėmis, cheminėmis, mikrobiologinėmis ar organoleptinėmis savybėmis, arba su produkto gamybos būdu, arba su specifinėmis jo gamybos sąlygomis.

Žemės ūkio produkto arba maisto produkto pateikimo būdas nėra laikomas savybe, kaip ji apibrėžta 1 dalies a punkte.

Specifinės savybės, apibrėžtos 1 dalies a punkte, negali būti apribotos tiktai kokybine arba kiekybine sudėtimi arba gamybos būdais, apibrėžtais Bendrijos arba nacionaliniuose teisės aktuose, standartizacijos įstaigų nustatytuose standartuose arba savanoriškai taikomuose standartuose; tačiau ši taisyklė nėra taikoma, jeigu minėtieji teisės aktai arba standartai buvo nustatyti produkto specifiškumui apibrėžti.

Kitos suinteresuotosios šalys taip pat gali prisijungti prie 1 dalies d punkte nurodytos grupės.

3 straipsnis

Registras

Pagal šį reglamentą Komisija tvarko Bendrijos lygiu pripažintų garantuotų tradicinių gaminių registrą.

Registrą sudaro du garantuotų tradicinių gaminių sąrašai, sudaryti pagal tai, ar išimtinė teisė naudoti žemės ūkio produkto ar maisto produkto pavadinimą yra suteikta gamintojams, kurie laikosi produkto specifikacijos.

4 straipsnis

Produktams ir pavadinimams taikomi reikalavimai

1.   Į 3 straipsnyje nurodytą registrą įtrauktini žemės ūkio produktai arba maisto produktai, kurie yra pagaminti naudojant tradicines žaliavas arba kurių sudėtis yra tradicinė, arba kurių gamybos ir (arba) perdirbimo būdas atspindi tradicines gamybos ir (arba) perdirbimo rūšis.

Žemės ūkio produkto arba maisto produkto, kurio specifinės savybės siejamos su jo provenencija arba geografine kilme, registruoti neleidžiama. Geografinių terminų naudojimas pavadinime leidžiamas nepažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies.

2.   Įregistruotinas pavadinimas turi:

a)	pats būti specifinis arba

b)	išreikšti specifines žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybes.

3.   2 dalies a punkte nurodytas specifinis pavadinimas turi būti tradicinis ir atitikti nacionalines nuostatas arba turi būti tradiciškai nusistovėjęs.

Specifines savybes išreiškiantis pavadinimas, nurodytas 2 dalies b punkte, negali būti įregistruotas, jeigu:

a)	jis yra susijęs tik su bendro pobūdžio tvirtinimais, kuriais apibūdinama žemės ūkio produktų ar maisto produktų grupė arba kurie numatyti atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose;

b)	jis yra klaidinantis, pavyzdžiui, nurodo akivaizdžią produkto savybę arba savybę, kuri neatitinka specifikacijos, ir todėl vartotojus gali suklaidinti dėl produkto savybių.

5 straipsnis

Pavadinimų naudojimo apribojimai

1.   Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Bendrijos ar valstybių narių taisyklių, reglamentuojančių intelektinę nuosavybę, visų pirma geografinių nuorodų ir prekių ženklų taisyklių.

2.   Augalo ar gyvūno veislės pavadinimus garantuoto tradicinio produkto pavadinime vartoti galima, jei dėl to nesuklaidinama dėl tikrojo produkto pobūdžio.

6 straipsnis

Produkto specifikacija

1.   Žemės ūkio produktas arba maisto produktas tam, kad būtų pripažintas garantuotu tradiciniu gaminiu (GTG), turi atitikti produkto specifikaciją.

2.   Produkto specifikacijoje pateikiama ši informacija:

a)	4 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavadinimas viena ar keliomis kalbomis, nurodant, ar įregistravimo paraišką teikianti gamintojų grupė prašo ar neprašo išimtinės pavadinimo teisės ir ar prašo pasinaudoti 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis;

b)	žemės ūkio produkto ar maisto produkto apibūdinimas, įskaitant jo pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ar organoleptines savybes;

c)	žemės ūkio produkto ar maisto produkto gamybos būdo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant tam tikrais atvejais žaliavos pobūdį ir savybes ar naudojamus ingredientus ir paruošimo būdą, aprašymas;

d)	pagrindiniai specifines savybes apibūdinantys elementai ir tam tikrais atvejais nuorodos į informacinę medžiagą, kuria remiamasi;

e)	pagrindiniai 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyti elementai, įrodantys produkto tradicines savybes;

f)	produkto specifinių savybių tikrinimui taikomi būtiniausi reikalavimai ir procedūros.

7 straipsnis

Įregistravimo paraiška

1.   Garantuotų tradicinių gaminių įregistravimo paraišką turi teisę pateikti tik pareiškėjų grupė.

Paraišką gali bendrai pateikti kelios įvairių valstybių narių ar trečiųjų šalių pareiškėjų grupės.

2.   Grupė gali pateikti paraišką įregistruoti tik savo gaminamus ar gaunamus žemės ūkio produktus ar maisto produktus.

3.   Įregistravimo paraiškoje bent jau nurodoma:

a)	pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas;

b)	6 straipsnyje nurodyta produkto specifikacija;

c)	institucijų arba įstaigų, tikrinančių, kaip laikomasi specifikacijos reikalavimų, pavadinimai, adresai ir konkrečios jų užduotys;

d)	produkto specifines ir tradicines savybes įrodantys dokumentai.

4.   Jei gamintojų grupė įsisteigusi valstybėje narėje, paraiška pateikiama tai valstybei narei.

Valstybė narė tinkamomis priemonėmis nagrinėja kiekvieną paraišką, siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka šio reglamento sąlygas.

5.   4 dalies antroje pastraipoje nurodyto nagrinėjimo metu valstybės narės inicijuoja nacionalinę prieštaravimo procedūrą, užtikrinančią tinkamą paraiškos paskelbimą, suteikiant pakankamą laikotarpį, per kurį bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys teisėtą interesą ir įsisteigę ar gyvenantys jos teritorijoje, gali pareikšti prieštaravimą paraiškai.

Valstybė narė apsvarsto gautų prieštaravimų priimtinumą, atsižvelgdama į 9 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus kriterijus.

6.   Jeigu valstybė narė mano, kad 4, 5 ir 6 straipsniuose pateikti reikalavimai įvykdyti, ji Komisijai pateikia:

a)	pareiškėjų grupės pavadinimą ir adresą;

b)	6 straipsnyje nurodytą produkto specifikaciją;

c)	institucijų arba įstaigų, tikrinančių, kaip laikomasi specifikacijos reikalavimų, pavadinimus, adresus ir konkrečias jų užduotis;

d)	valstybės narės pareiškimą, kuriame teigiama, kad, valstybės narės manymu, grupės pateikta paraiška tenkina šiame reglamente nustatytas sąlygas ir joje laikomasi nuostatų, priimtų šiam reglamentui įgyvendinti.

7.   Jeigu paraišką dėl žemės ūkio produkto ar maisto produkto pateikia grupė iš trečiosios šalies, ji siunčiama Komisijai tiesiogiai arba per tos šalies institucijas; joje pateikiama 3 dalyje nurodyta informacija.

8.   Komisijai perduodami šiame straipsnyje nurodyti dokumentai pateikiami viena iš oficialių Europos Sąjungos institucijų kalbų arba prie jų pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tų kalbų.

8 straipsnis

Komisijos nagrinėjimas

1.   Komisija atitinkamomis priemonėmis nagrinėja pagal 7 straipsnį gautą paraišką, siekdama patikrinti, kad ji pagrįsta ir atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas. Šis nagrinėjimas neturėtų trukti ilgiau nei 12 mėnesių.

Kiekvieną mėnesį Komisija viešai skelbia pavadinimų, kuriems buvo pateiktos registracijos paraiškos, sąrašą ir jų pateikimo Komisijai datą.

2.   Jei remdamasi pagal 1 dalies pirmą pastraipą atliktu nagrinėjimu Komisija mano, kad yra įvykdytos šiame reglamente išdėstytos sąlygos, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia 7 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose nurodytą informaciją.

Priešingu atveju Komisija 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia atmesti įregistravimo paraišką.

9 straipsnis

Prieštaravimai

1.   Per šešis mėnesius nuo 8 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos bet kuri valstybė narė ar trečioji šalis gali pateikti prieštaravimą pasiūlymui įregistruoti, atsiųsdama Komisijai tinkamai pagrįstą pareiškimą.

2.   Bet kurie teisėtą interesą turintys fiziniai ar juridiniai asmenys, įsisteigę ar gyvenantys valstybėje narėje, išskyrus įregistravimo paraišką pateikusią valstybę narę, arba trečiojoje šalyje, gali taip pat pateikti prieštaravimą siūlymui įregistruoti, pateikdami tinkamai pagrįstą pareiškimą.

Valstybėje narėje įsisteigę ar gyvenantys fiziniai ar juridiniai asmenys tokį pareiškimą tai valstybei narei pateikia per 1 dalyje numatytą prieštaravimo pateikimo laikotarpį.

Trečiojoje šalyje įsisteigę ar gyvenantys fiziniai ar juridiniai asmenys pareiškimą tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas pateikia Komisijai per 1 dalyje numatytą laikotarpį.

3.   Prieštaravimo pareiškimai yra priimtini tik, jei Komisija juos gauna per 1 dalyje nustatytą laikotarpį ir jei juose:

a)	įrodoma, kad nebuvo įvykdytos 2, 4 ir 5 straipsniuose nurodytos sąlygos; ar

b)	tuo atveju, kai paraiška pateikta pagal 13 straipsnio 2 dalį, toks pavadinimo naudojimas yra teisėtas, pripažintas ir ekonomiškai reikšmingas kitiems panašiems žemės ūkio produktams arba maisto produktams.

Komisija patikrina prieštaravimų priimtinumą.

Pirmoje pastraipoje nurodyti kriterijai įvertinami atsižvelgiant į Bendrijos teritoriją.

4.   Jeigu Komisija negauna priimtino prieštaravimo pagal 3 dalį, ji įregistruoja pavadinimą.

Apie įregistravimą paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Jeigu prieštaravimas yra priimtinas pagal 3 dalį, Komisija ragina suinteresuotąsias šalis pradėti atitinkamas konsultacijas.

Jei suinteresuotosios šalys per šešis mėnesius susitaria, jos Komisijai nurodo visus veiksnius, leidusius pasiekti susitarimą, įskaitant pareiškėjo ir prieštaravimo pareiškėjo nuomones. Jei pagal 8 straipsnio 2 dalį paskelbta išsami informacija nebuvo keičiama arba buvo atlikti tik nereikšmingi pakeitimai, Komisija veikia pagal šio straipsnio 4 dalį. Kitais atvejais Komisija iš naujo atlieka 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą nagrinėjimą.

Jeigu susitarimas nebuvo pasiektas, Komisija priima sprendimą 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, atsižvelgdama į taikomą sąžiningą ir tradicinę vartoseną bei realią galimybę suklaidinti.

Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6.   Komisijai perduodami šiame straipsnyje nurodyti dokumentai pateikiami viena iš oficialių Europos Sąjungos institucijų kalbų arba prie jų pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tų kalbų.

10 straipsnis

Panaikinimas

Jeigu Komisija pagal 19 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas išsamias taisykles mano, kad nebegali būti užtikrinta, jog garantuotu tradiciniu gaminiu esantis žemės ūkio produktas ar maisto produktas atitiks specifikacijoje nustatytas sąlygas, ji pradeda 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą dėl įregistravimo panaikinimo ir apie tai paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Produkto specifikacijos keitimas

1.   Valstybė narė gali paprašyti pakeisti produkto specifikaciją jos teritorijoje įsisteigusios grupės prašymu arba tai padaryti gali paprašyti trečiojoje šalyje įsisteigusi grupė. Pastaruoju atveju paraiška tiesiogiai arba per trečiosios šalies valdžios institucijas pateikiama Komisijai.

Paraiškose turi būti įrodytas pagrįstas ekonominis interesas ir aprašyti bei pagrįsti prašomi pakeitimai.

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pateikiama 7, 8 ir 9 straipsniuose numatyta tvarka.

Tačiau jeigu siūlomi pakeitimai nereikšmingi, Komisija nusprendžia pakeitimą patvirtinti nesilaikant 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Atitinkamais atvejais Komisija skelbia nereikšmingus pakeitimus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Valstybė narė užtikrina, kad bet kuris gamintojas arba perdirbėjas, taikantis produkto specifikaciją, kurią yra prašoma pakeisti, būtų informuotas apie paskelbimą. Be 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų prieštaravimo pareiškimų, priimtinais taip pat laikomi prieštaravimo pareiškimai, kuriuose įrodomas garantuoto tradicinio gaminio ekonominis gamybos interesas.

3.   Jeigu pakeitimas susijęs su laikinu specifikacijos pakeitimu dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių, prašymą Komisijai perduoda valstybė narė gamintojų grupės prašymu arba trečiojoje šalyje įsisteigusi grupė. Taikoma 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyta tvarka.

12 straipsnis

Pavadinimai, nuoroda ir ženklas

1.   Nuorodą į garantuotą tradicinį gaminį ženklinime, reklamoje arba kituose su žemės ūkio produktu ar maisto produktu susijusiuose dokumentuose gali naudoti tik tie gamintojai, kurie laikosi produkto specifikacijos reikalavimų.

2.   Jei daroma nuoroda į garantuotą tradicinį gaminį žemės ūkio produkto ar maisto produkto, pagaminto Bendrijos teritorijoje, ženklinime, joje turi būti nurodytas registruotas pavadinimas kartu su Bendrijos ženklu arba nuoroda „garantuotas tradicinis gaminys“.

3.   2 dalyje nurodytų nuorodų naudoti neprivaloma garantuotų tradicinių gaminių, gaminamų už Bendrijos teritorijos ribų, ženklinime.

13 straipsnis

Su registruotu pavadinimu susijusios išsamios taisyklės

1.   Nuo 9 straipsnio 4 ar 5 dalyse nustatytos paskelbimo dienos 3 straipsnyje nurodytame registre įrašytas pavadinimas gali būti naudojamas tik identifikuojant žemės ūkio produktus arba maisto produktus, kurie atitinka garantuoto tradicinio gaminio produkto specifikaciją pagal 12 straipsnyje nustatytas taisykles. Tačiau produktų, neatitinkančių įregistruotos specifikacijos, ženklinime galima toliau naudoti įregistruotus pavadinimus, tačiau naudoti nuorodą „garantuotas tradicinis gaminys“, santrumpą „GTG“ ar susijusį Bendrijos ženklą neleidžiama.

2.   Tačiau garantuotų tradicinių gaminių pavadinimai gali būti įregistruoti, nustatant išlygą dėl jų naudojimo žemės ūkio produktams ar maisto produktams, atitinkantiems paskelbtą produkto specifikaciją, jei pareiškėjų grupė to paprašo įregistravimo paraiškoje ir pagal 9 straipsnyje numatytą tvarką neįrodo, kad tas pavadinimas yra teisėtai naudojamas, pripažįstamas ir ekonomiškai reikšmingas kitiems panašiems žemės ūkio produktams arba maisto produktams. Nuo 9 straipsnio 4 ar 5 dalyse nustatytos paskelbimo dienos pavadinimo, net jeigu nepateikiama nuoroda „garantuotas tradicinis gaminys“, jos santrumpa „GTG“ ar susijęs Bendrijos ženklas, naudoti nebegalima panašių žemės ūkio produktų ar maisto produktų, neatitinkančių įregistruotos specifikacijos, ženklinime.

3.   Jei prašoma pavadinimus įregistruoti tik viena kalba, pareiškėjų grupė gali produkto specifikacijoje nurodyti, kad prekiaujant produktu ženklinime gali būti nurodytas ne tik jo pavadinimas originalo kalba, bet ir kitomis oficialiomis kalbomis gali būti nurodyta, kad produktas yra pagamintas, laikantis regiono, valstybės narės ar trečiosios šalies, iš kurios kilusi paraiška, tradicijų.

14 straipsnis

Oficiali kontrolė

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, kurios yra atsakingos už kontrolę, susijusią su šiuo reglamentu nustatytomis prievolėmis, laikantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris šio reglamento nuostatų besilaikantis ūkio subjektas turėtų teisę į tai, kad jam būtų taikoma oficialios kontrolės sistema.

3.   Komisija viešai skelbia 1 dalyje ar 15 straipsnyje nurodytų institucijų ir įstaigų pavadinimus bei adresus ir reguliariai šią informaciją atnaujina.

15 straipsnis

Specifikacijų laikymosi tikrinimas

1.   Bendrijos žemės ūkio produktų ir maisto produktų, pagamintų Bendrijoje, atitikimą specifikacijoms, prieš tokius produktus pateikiant į rinką, tikrina:

—	viena ar kelios 14 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ir (arba)

—	viena ar kelios kontrolės institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnyje, veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos.

Tikrinimo, kaip laikomasi specifikacijų, išlaidas padengia tikrinami ūkio subjektai.

2.   Bendrijos žemės ūkio produktų ir maisto produktų, pagamintų trečiojoje šalyje, atitikimą specifikacijoms, prieš tokius produktus pateikiant į rinką, tikrina:

—	viena ar kelios trečiosios šalies paskirtos valdžios institucijos ir (arba)

—	viena ar kelios produktų sertifikavimo įstaigos.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos produktų sertifikavimo įstaigos laikosi Europos standarto EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadovo (produktų sertifikavimo sistemas valdančių įstaigų bendrieji reikalavimai) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. turi būti pagal juos akredituotos.

4.   Kai 1 ir 2 dalyje nurodytos institucijos nusprendžia patikrinti, kaip laikomasi specifikacijų, jos turi suteikti atitinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir savo žinioje turėti kvalifikuotą personalą bei išteklius, būtinus jų funkcijoms atlikti.

16 straipsnis

Gamintojų pranešimas paskirtosioms institucijoms ar įstaigoms

1.   Valstybės narės gamintojas, nors ir priklausantis pirminę paraišką pateikusiai pareiškėjų grupei, ketinantis pradėti gaminti garantuotą tradicinį gaminį, iš anksto apie tai praneša valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, paskirtoms institucijoms ar įstaigoms, nurodytoms 14 straipsnio 3 dalyje, kaip nurodo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos.

2.   Trečiosios šalies gamintojas, nors ir priklausantis pirminę paraišką pateikusiai pareiškėjų grupei, ketinantis pradėti gaminti garantuotą tradicinį gaminį, iš anksto apie tai praneša paskirtoms institucijoms ar įstaigoms, nurodytoms 14 straipsnio 3 dalyje, prireikus nurodžius trečiosios šalies gamintojų grupei ar institucijai.

17 straipsnis

Apsauga

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti teisinę apsaugą nuo bet kokio piktnaudžiavimo „garantuoto tradicinio gaminio“ nuoroda, santrumpa GTG ir susijusiu Bendrijos ženklu arba nuo jų klaidinančio naudojimo, taip pat nuo pavadinimų, įregistruotų ir paskirtų pagal 13 straipsnio 2 dalį, bet kokios imitacijos.

2.   Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo bet kokios vartotojus klaidinti galinčios vartosenos, įskaitant visų pirma tuos atvejus, kai daroma užuomina, kad žemės ūkio produktas arba maisto produktas yra Bendrijos pripažįstamas garantuotas tradicinis gaminys.

3.   Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad nacionaliniu lygiu naudojami prekiniai apibūdinimai nebūtų painiojami su pagal 13 straipsnio 2 dalį įregistruotais ir paskirtais pavadinimais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Garantuotų tradicinių gaminių nuolatinis komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

19 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Jomis visų pirma nustatoma:

a)	informacija, kuri turi būti pateikta 6 straipsnio 2 dalyje nurodytoje produkto specifikacijoje;

b)	atskirose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse įsisteigusių pareiškėjų grupių įregistravimo paraiškų pateikimas pagal 7 straipsnio 1 dalį;

c)	7 straipsnio 3 ir 6 dalyse bei 7 straipsnio 7 dalyje nurodytų paraiškų ir 11 straipsnyje nurodytų pakeitimo paraiškų pateikimas Komisijai;

d)	3 straipsnyje nurodytas garantuotų tradicinių gaminių registras;

e)	9 straipsnyje nurodytų prieštaravimų pateikimas, įskaitant tinkamas suinteresuotųjų šalių tarpusavio konsultacijas;

f)	garantuoto tradicinio gaminio įregistravimo panaikinimas, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

g)	12 straipsnyje nurodyta nuoroda ir ženklas;

h)	11 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytų nereikšmingų pakeitimų apibrėžimas;

i)	sąlygos, kuriomis tikrinama, kaip laikomasi produkto specifikacijų.

2.   Pavadinimai, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną jau yra įregistruoti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2082/92, automatiškai įtraukiami į 3 straipsnyje nurodytą registrą. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytomis specifikacijomis.

3.   Paraiškų, pareiškimų ir prašymų, kuriuos Komisija gavo prieš šio reglamento įsigaliojimo datą ir dėl kurių sprendimas dar nepriimtas, atveju:

a)	7 straipsnyje nurodyta procedūra netaikoma;

b)	jeigu specifikacijoje yra 6 straipsnyje neišvardytų elementų, Komisija gali paprašyti naujos produkto specifikacijos, atitinkančios tą straipsnį, versijos, jei to reikia norint toliau nagrinėti paraišką.

20 straipsnis

Mokesčiai

Valstybės narės gali imti mokestį, skirtą padengti išlaidas, įskaitant įregistravimo paraiškų, prieštaravimo pareiškimų, paraiškų dėl pakeitimų ir prašymų panaikinti įregistravimą nagrinėjimo, laikantis šio reglamento, išlaidas.

21 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EEB) Nr. 2082/92 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir turėtų būti skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 12 straipsnio 2 dalis taikoma nuo 2009 m. gegužės 1 d., nedarant įtakos produktams, kurie iki tos datos jau bus pateikti į rinką.

---

(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 208, 1992 7 24, p. 9. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(3)  OL L 168, 1993 7 10, p. 35. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2167/2004 (OL L 371, 2004 12 18, p. 8).

(4)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/89/EB (OL L 308, 2003 11 25, p. 15).

(5)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(6)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(7)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

---

---

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/12

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

2006 m. kovo 20 d.

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Žemės ūkio produktų ir maisto produktų gamyba, perdirbimas ir paskirstymas vaidina svarbų vaidmenį Bendrijos ekonomikoje.

(2)

Reikėtų skatinti žemės ūkio produkcijos įvairinimą siekiant geresnės paklausos ir pasiūlos pusiausvyros rinkose. Tam tikras savybes turinčių produktų propagavimas galėtų duoti didelės naudos kaimo ekonomikai, visų pirma mažiau palankioms ūkininkauti ar atokioms vietovėms, didinant ūkininkų pajamas bei išlaikant kaimo gyventojus tose vietovėse.

(3)	Vis daugiau vartotojų pirmenybę teikia mitybos produktų kokybei, o ne kiekybei. Dėl konkrečių produktų paieškos atsiranda atpažįstamos geografinės kilmės žemės ūkio produktų ar maisto produktų paklausa.

(4)	Atsižvelgiant į didelę produktų, kuriais prekiaujama, įvairovę ir į apie juos teikiamos informacijos gausą, vartotojai turėtų gauti aiškią ir glaustą informaciją apie produktų kilmę, kad galėtų pasirinkti geriausią produktą.

(5)

Žemės ūkio produktų ir maisto produktų ženklinimui taikomos bendros taisyklės, nustatytos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (2). Atsižvelgiant į jų konkretų pobūdį, turėtų būti priimtos papildomos specialios nuostatos dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų iš apibrėžtos geografinės vietovės, pagal kurias būtų reikalaujama, kad gamintojai pakuotėse naudotų atitinkamus Bendrijos ženklus ar nuorodas. Bendrijos nuorodų atveju tokie ženklai ar nuorodos turėtų būti naudojami privaloma tvarka, kad vartotojai galėtų geriau susipažinti su šia produktų kategorija bei jų garantijomis ir, kita vertus, kad tuos produktus būtų lengviau atpažinti rinkoje ir taip palengvinti jų tikrinimą. Turėtų būti numatytas pakankamos trukmės laikotarpis, kad ūkio subjektai galėtų prisitaikyti prie šio reikalavimo.

(6)

Reikėtų numatyti Bendrijos požiūrį į kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas. Bendrijos apsaugos sistemos taisyklės leidžia plėtoti geografines nuorodas ir kilmės vietos nuorodas, nes taikant vienodesnį požiūrį tokia sistema užtikrina vienodas konkurencijos sąlygas šias nuorodas turinčių produktų gamintojams ir stiprina vartotojų pasitikėjimą tokiais produktais.

(7)	Numatytos taisyklės turėtų būti taikomos nepažeidžiant su vynu ir spiritiniais gėrimais susijusių galiojančių Bendrijos teisės aktų.

(8)	Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tam tikriems žemės ūkio produktams ir maisto produktams, kurių savybės yra susijusios su geografine kilme. Tačiau ši taikymo sritis galėtų būti išplėsta kitiems žemės ūkio produktams ar maisto produktams.

(9)	Atsižvelgiant į esamą praktiką, reikėtų apibrėžti dvi skirtingas geografinio apibūdinimo rūšis, tai yra saugomas geografines nuorodas ir saugomas kilmės vietos nuorodas.

(10)	Tokį apibūdinimą turintis žemės ūkio produktas ar maisto produktas turėtų atitikti tam tikras specifikacijoje išdėstytas sąlygas.

(11)

Siekiant kad apsauga galiotų valstybėse narėse, geografinės nuorodos ir kilmės vietos nuorodos turėtų būti įregistruotos Bendrijos lygiu. Dėl įtraukimo į registrą taip pat turėtų būti teikiama informacija prekyba besiverčiantiems asmenims ir vartotojams. Siekiant užtikrinti, kad įregistruoti Bendrijos pavadinimai atitiktų šiame reglamente nustatytas sąlygas, paraiškas turėtų nagrinėti atitinkamos valstybės narės nacionalinės institucijos, laikydamosi būtiniausių bendrų nuostatų, įskaitant nacionalinę prieštaravimo procedūrą. Vėliau Komisija įsitrauktų į nagrinėjimą, kurio tikslas – užtikrinti, kad paraiškos atitiktų šiame reglamente nustatytas sąlygas ir valstybėse narėse būtų laikomasi vienodo požiūrio.

(12)

Susitarime dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (1994 m. TRIPS susitarimas, išdėstytas Pasaulio prekybos organizacijos steigimo susitarimo 1C priede), pateiktos išsamios nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių prieinamumu, įgijimu, apimtimi, išlaikymu ir su priemonėmis, įpareigojančiomis tų teisių laikytis.

(13)	Po įregistravimo pagal šį reglamentą suteikta apsauga turėtų būti taikoma tik toms trečiųjų šalių geografinėms nuorodoms, kurios yra saugomos jų kilmės šalyje.

(14)	Įregistravimo procedūra turėtų sudaryti sąlygas visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, turintiems teisėtą interesą valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, naudotis savo teisėmis, pranešant apie savo prieštaravimus.

(15)

Turėtų būti numatytos procedūros, po įregistravimo leidžiančios teisėtą interesą turinčių grupių prašymu iš dalies keisti specifikacijas, atsižvelgiant į technologijų pažangą ir žemės ūkio produkto ar maisto produkto geografinės nuorodos ar kilmės vietos nuorodos panaikinimą, ypač jeigu tas žemės ūkio produktas ar maisto produktas nebeatitinka specifikacijos, kuria remiantis produktui buvo suteikta geografinė nuoroda ar kilmės vietos nuoroda.

(16)

Bendrijos teritorijoje saugomoms geografinėms nuorodoms ir kilmės vietos nuorodoms turėtų būti taikoma oficialios kontrolės stebėsenos sistema, kuri yra grindžiama tikrinimo sistema pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės (3), kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, įskaitant tikrinimo sistemą, skirtą užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamo žemės ūkio produkto ir maisto produkto specifikacijos.

(17)	Valstybėms narėms turėtų būti leista imti mokestį, skirtą padengti patirtas išlaidas.

(18)	Pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), turėtų būti patvirtintos šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės.

(19)

Šio reglamento įsigaliojimo dieną pagal 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (5) jau įregistruotiems pavadinimams turėtų būti toliau taikoma šiame reglamente numatyta apsauga, ir jie automatiškai įtraukiami į registrą. Be to, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, taikomas įregistravimo paraiškoms, pateiktoms Komisijai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(20)	Siekiant aiškumo ir skaidrumo, Reglamentas (EEB) Nr. 2081/92 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatomos Sutarties I priede išvardytų žmonėms vartoti skirtų žemės ūkio produktų, šio reglamento I priede išvardytų maisto produktų ir šio reglamento II priede išvardytų žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos taisyklės.

Tačiau šis reglamentas netaikomas nei vyno sektoriaus produktams, išskyrus vyno actą, nei spiritiniams gėrimams. Ši dalis neturi įtakos 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (6) nuostatų taikymui.

Šio reglamento I ir II priedus galima iš dalies keisti 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.   Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant kitų konkrečių Bendrijos nuostatų.

3.   1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (7), netaikoma kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms, kurioms taikomas šis reglamentas.

2 straipsnis

Kilmės vietos nuoroda ir geografinė nuoroda

1.   Šiame reglamente:

a)

kilmės vietos nuoroda – regiono, konkrečios vietovės arba, išimtiniais atvejais, šalies pavadinimas, naudojamas apibūdinti žemės ūkio produktui ar maisto produktui: — kuris yra kildinamas iš to regiono, konkrečios vietovės ar šalies, — kurio kokybė ar savybės yra iš esmės arba išimtinai sietinos su tam tikra geografine aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais, ir — kurio gamyba, perdirbimas ir paruošimas atliekamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje;

b)

geografinė nuoroda – regiono, konkrečios vietovės ar, išimtiniais atvejais, šalies pavadinimas, naudojamas apibūdinti žemės ūkio produktui ar maisto produktui: — kuris yra kildinamas iš to regiono, konkrečios vietovės ar šalies, ir — kurio specifinė kokybė, reputacija ar kitos savybės priskiriamos tai geografinei kilmei, ir — kurio gamyba ir (arba) perdirbimas ir (arba) paruošimas atliekamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

2.   Tradiciniai geografiniai ar negeografiniai pavadinimai, nurodantys žemės ūkio produktą ar maisto produktą, atitinkantį 1 dalies sąlygas, taip pat laikomi kilmės vietos nuorodomis ar geografinėmis nuorodomis.

3.   Nepaisant 1 dalies a punkto, tam tikros geografinės nuorodos laikomos kilmės vietos nuorodomis, kai tų produktų žaliavos yra kilusios iš didesnės nei perdirbimo vietovė geografinės vietovės arba vietovės, kuri skiriasi nuo perdirbimo vietovės, jeigu:

a)	apibrėžtos žaliavų gamybos vietovės ribos,

b)	egzistuoja specialios žaliavų gamybos sąlygos, ir

c)	egzistuoja kontrolės sistema b punkte nurodytų sąlygų laikymuisi užtikrinti.

Tokios nuorodos kilmės šalyje turi būti pripažintos kilmės vietos nuorodomis iki 2004 m. gegužės 1 d.

3 straipsnis

Bendrinis pavadinimo pobūdis, prieštaravimas tarp to pavadinimo ir augalų, gyvūnų veislių pavadinimų, homonimų bei prekių ženklų

1.   Bendriniais tapusių pavadinimų įregistruoti negalima.

Šiame reglamente „bendriniu tapęs pavadinimas“ – žemės ūkio produkto ar maisto produkto pavadinimas, kuris, nors ir sietinas su vietove ar regionu, kuriame šis žemės ūkio produktas ar maisto produktas buvo pirmiausia pagamintas ar juo buvo prekiaujama, tapo įprastu žemės ūkio produkto ar maisto produkto pavadinimu Bendrijoje.

Siekiant nustatyti, ar pavadinimas tapo bendriniu, atsižvelgiama į visus veiksnius, visų pirma į:

a)	esamą padėtį valstybėse narėse ir produktų vartojimo vietovėse;

b)	atitinkamus nacionalinius ar Bendrijos teisės aktus.

2.   Pavadinimo negalima įregistruoti kaip kilmės vietos ar geografinės nuorodos, kai jis prieštarauja augalo veislės ar gyvūno veislės pavadinimui ir todėl gali suklaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto kilmės.

3.   Pavadinimas, kuris yra homoniminis ar iš dalies homoniminis pavadinimui, jau įregistruotam pagal šį reglamentą, įregistruojamas tinkamai atsižvelgiant į vietinę bei tradicinę vartoseną ir realų pavojų suklaidinti. Visų pirma:

a)	vartotojus klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis tikėti, kad produktai kilę iš kitos vietovės, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas tiksliai atitinka realų vietovės, regiono ar vietos, iš kurios kilę tie žemės ūkio produktai ar maisto produktai, pavadinimą;

b)	įregistruotą homoniminį pavadinimą galima naudoti tik tuomet, jeigu pakankamai įmanoma atskirti vėliau įregistruotą homonimą ir registre jau esantį pavadinimą, atsižvelgiant į būtinybę suinteresuotus gamintojus traktuoti laikantis teisingumo principo ir neklaidinti vartotojų.

4.   Kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda neregistruojama, kai, atsižvelgiant į prekės ženklo reputaciją, pripažinimą ir jo naudojimo laikotarpį, registracija gali suklaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto tapatybės.

4 straipsnis

Produkto specifikacija

1.   Tam, kad būtų galima naudoti saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN) arba saugomą geografinę nuorodą (SGN), žemės ūkio produktas ar maisto produktas turi atitikti produkto specifikaciją.

2.   Produkto specifikacijoje pateikiama bent ši informacija:

a)	žemės ūkio produkto ar maisto produkto pavadinimas kartu su kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda;

b)	žemės ūkio produkto ar maisto produkto ir tam tikrais atvejais žaliavų apibūdinimas bei žemės ūkio produkto ar maisto produkto pagrindinės fizinės, cheminės, mikrobiologinės arba organoleptinės savybės;

c)	geografinės vietovės apibrėžimas ir tam tikrais atvejais duomenys apie 2 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų atitikimą;

d)	priklausomai nuo atvejo įrodymai, kad žemės ūkio produktas ar maisto produktas yra kilęs iš 2 straipsnio 1 dalies a ar b punktuose nurodytos apibrėžtos geografinės vietovės;

e)

žemės ūkio produkto ar maisto produkto gavimo metodo aprašymas ir tam tikrais atvejais autentiškų ir nekintančių vietinių metodų aprašymas, su pakavimu susijusi informacija, kai pareiškėjų grupė, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalyje, nustato ir pagrindžia, kad pakavimas turi būti atliekamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje, siekiant išsaugoti kokybę arba užtikrinti kilmę ar kontrolę;

f)

duomenys, įrodantys: i) žemės ūkio produkto ar maisto produkto kokybės ar savybių ir geografinės aplinkos, nurodytos 2 straipsnio 1 dalies a punkte, ryšį arba pagal aplinkybes, ii) žemės ūkio produkto ar maisto produkto specifinės kokybės, reputacijos ar kitos savybės ir geografinės kilmės, nurodytos 2 straipsnio 1 dalies b punkte, ryšį;

g)	institucijų arba įstaigų, tikrinančių, kaip laikomasi specifikacijos reikalavimų, pavadinimai, adresai ir konkrečios jų užduotys;

h)	specifinės to žemės ūkio produkto ar maisto produkto ženklinimo taisyklės;

i)	pagal Bendrijos arba nacionalinės teisės nuostatas numatyti reikalavimai.

5 straipsnis

Įregistravimo paraiška

1.   Įregistravimo paraišką turi teisę pateikti tik pareiškėjų grupė.

Šiame reglamente „grupė“ – bet koks gamintojų arba perdirbėjų, dirbančių su tuo pačiu žemės ūkio produktu ar maisto produktu, susivienijimas, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar sudėtį. Grupės veikloje gali dalyvauti kitos suinteresuotosios šalys. Fizinis ar juridinis asmuo gali būti laikomas grupe pagal 16 straipsnio c punkte nurodytas išsamias taisykles.

Tarpvalstybines geografines vietoves nurodančių pavadinimų ar tradicinių pavadinimų, sietinų su tarpvalstybinėmis geografinėmis vietovėmis, atveju keletas grupių gali pateikti bendrą paraišką pagal 16 straipsnio d punkte nurodytas išsamias taisykles.

2.   Grupė gali pateikti paraišką įregistruoti tik savo gaminamus ar gaunamus žemės ūkio produktus ar maisto produktus.

3.   Įregistravimo paraiškoje nurodoma bent ši informacija:

a)	pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas;

b)	4 straipsnyje numatyta specifikacija;

c)

bendras dokumentas, kuriame pateikiama ši informacija: i) pagrindinė specifikacijos informacija: produkto pavadinimas, apibūdinimas, tam tikrais atvejais įskaitant konkrečias jo pakavimo ir ženklinimo taisykles, ir trumpas geografinės vietovės ribų apibrėžimas, ii) produkto ir geografinės aplinkos ar 2 straipsnio 1 dalies a ar b punktuose (priklausomai nuo atvejo) nurodytos geografinės kilmės ryšio apibūdinimas, tam tikrais atvejais įskaitant konkrečius produkto apibūdinimo ar jo gamybos metodo elementus, pagrindžiančius šį ryšį.

4.   Kai įregistravimo paraiška susijusi su atitinkamoje valstybėje narėje esančia geografine vietove, ji pateikiama atitinkamai valstybei narei.

Valstybė narė tinkamomis priemonėmis nagrinėja paraišką, siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka šio reglamento sąlygas.

5.   4 dalies antroje pastraipoje nurodyto nagrinėjimo metu valstybė narė inicijuoja nacionalinę prieštaravimo procedūrą, užtikrinančią tinkamą minėtos paraiškos paskelbimą, suteikiant pakankamą laikotarpį, per kurį bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys teisėtą interesą ir įsisteigę ar gyvenantys jos teritorijoje, gali pareikšti prieštaravimą paraiškai.

Valstybė narė apsvarsto gautų prieštaravimų priimtinumą, atsižvelgdama į 7 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus kriterijus.

Jeigu valstybė narė mano, kad šio reglamento reikalavimai yra įvykdyti, ji priima palankų sprendimą ir perduoda 7 dalyje nurodytus dokumentus Komisijai, kad ši priimtų galutinį sprendimą. Priešingu atveju ji nusprendžia atmesti paraišką.

Valstybė narė užtikrina, kad jos palankus sprendimas būtų paskelbtas viešai ir kad bet kurie teisėtą interesą turintys fiziniai ar juridiniai asmenys turėtų galimybę pateikti apeliacinį skundą.

Valstybė narė užtikrina, kad būtų paskelbta specifikacijos versija, kuria remiantis buvo priimtas palankus sprendimas, ir garantuoja prieigą prie specifikacijos elektroninės versijos.

6.   Valstybė narė, remdamasi šiuo reglamentu, gali tik laikinai suteikti pavadinimo apsaugą nacionaliniu lygiu ir tam tikrais atvejais nustatyti prisitaikymo laikotarpį, įsigaliosiantį nuo paraiškos pateikimo Komisijai datos.

Pirmoje pastraipoje numatytas prisitaikymo laikotarpis gali būti suteiktas tik su sąlyga, kad atitinkamos įmonės teisėtai prekiavo aptariamais produktais, nepertraukiamai naudodamos atitinkamus pavadinimus ne mažiau kaip pastaruosius penkerius metus, ir iškėlė šį klausimą pagal 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą nacionalinę prieštaravimo procedūrą.

Tokia laikinoji nacionalinė apsauga baigiasi sprendimo dėl įregistravimo pagal šį reglamentą priėmimo dieną.

Už laikinosios nacionalinės apsaugos pasekmes, kai pavadinimas neįregistruojamas pagal šį reglamentą, atsakomybė tenka tik atitinkamai valstybei narei.

Priemonės, kurių imasi valstybės narės pagal pirmą pastraipą, turi poveikį tik nacionaliniu lygiu ir nedaro įtakos Bendrijos vidaus ar tarptautinei prekybai.

7.   Priimdama 5 dalies trečioje pastraipoje nurodytą bet kokį palankų sprendimą, atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia:

a)	pareiškėjų grupės pavadinimą ir adresą;

b)	3 dalies c punkte nurodytą bendrą dokumentą;

c)	valstybės narės pareiškimą, kad, jos manymu, grupės pateikta paraiška, atitinkanti palankaus sprendimo reikalavimus, atitinka šio reglamento sąlygas ir jam įgyvendinti priimtas nuostatas;

d)	5 dalies penktoje pastraipoje nurodytos specifikacijos paskelbimo nuorodą.

8.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2007 m. kovo 31 d., įgyvendina 4–7 dalis.

9.   Kai įregistravimo paraiška susijusi su trečiojoje šalyje esančia geografine vietove, joje pateikiama 3 dalyje nurodyta informacija ir įrodymai, kad tas pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje.

Paraiška Komisijai pateikiama tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas.

10.   Komisijai perduodami šiame straipsnyje nurodyti dokumentai pateikiami viena iš oficialių Europos Sąjungos institucijų kalbų arba prie jų pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tų kalbų.

6 straipsnis

Komisijos nagrinėjimas

1.   Komisija atitinkamomis priemonėmis nagrinėja pagal 5 straipsnį gautą paraišką, siekdama patikrinti, kad ji pagrįsta ir atitinka šiame reglamente numatytas sąlygas. Šis nagrinėjimas neturėtų trukti ilgiau nei 12 mėnesių.

Kiekvieną mėnesį Komisija viešai skelbia pavadinimų, kuriems įregistruoti buvo pateiktos paraiškos, sąrašą ir jų pateikimo Komisijai datą.

2.   Jei remdamasi pagal 1 dalies pirmą pastraipą atliktu nagrinėjimu Komisija mano, kad yra įvykdytos šiame reglamente išdėstytos sąlygos, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia bendrą dokumentą ir 5 straipsnio 5 dalies penktoje pastraipoje nurodytos specifikacijos paskelbimo nuorodą.

Priešingu atveju Komisija 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia atmesti paraišką.

7 straipsnis

Prieštaravimas/sprendimas įregistruoti

1.   Per šešis mėnesius nuo 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, bet kuri valstybė narė ar trečioji šalis gali pateikti prieštaravimą pasiūlymui įregistruoti, pateikdama Komisijai tinkamai pagrįstą pareiškimą.

2.   Bet kurie teisėtą interesą turintys fiziniai ar juridiniai asmenys, įsisteigę ar gyvenantys valstybėje narėje, išskyrus įregistravimo paraišką pateikusią valstybę narę, arba trečiojoje šalyje, taip pat gali pateikti prieštaravimą siūlymui įregistruoti, pateikdami tinkamai pagrįstą pareiškimą.

Valstybėje narėje įsisteigę ar gyvenantys fiziniai ar juridiniai asmenys tokį pareiškimą tai valstybei narei pateikia per 1 dalyje numatytą prieštaravimo pateikimo laikotarpį.

Trečiojoje šalyje įsisteigę ar gyvenantys fiziniai ar juridiniai asmenys tokį pareiškimą tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas pateikia Komisijai per 1 dalyje nustatytą laikotarpį.

3.   Prieštaravimo pareiškimai yra priimtini tik, jei Komisija juos gauna per 1 dalyje nustatytą laikotarpį ir jei juose:

a)	nurodoma, kad nebuvo įvykdytos 2 straipsnyje nustatytos sąlygos; ar

b)	nurodoma, kad siūlomo pavadinimo įregistravimas prieštarautų 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalims; ar

c)	parodoma, kad siūlomo pavadinimo įregistravimas pakenktų visiškai ar iš dalies tapačiam pavadinimui ar prekių ženklui arba produktams, kurie teisėtai rinkoje yra ne mažiau kaip penkerius metus nuo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos paskelbimo datos; ar

d)	pateikiama informacija, kuri leidžia daryti išvadą, kad prašomas įregistruoti pavadinimas yra bendrinis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalyje.

Komisija patikrina prieštaravimų priimtinumą.

Pirmos pastraipos b, c ir d punktuose nurodyti kriterijai įvertinami atsižvelgiant į Bendrijos teritoriją; intelektinės nuosavybės teisių atveju tai yra teritorija ar teritorijos, kuriose saugomos minėtos teisės.

4.   Jeigu Komisija negauna priimtino prieštaravimo pagal 3 dalį, ji įregistruoja pavadinimą.

Apie įregistravimą paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Jeigu prieštaravimas yra priimtinas pagal 3 dalį, Komisija ragina suinteresuotąsias šalis pradėti atitinkamas konsultacijas.

Jeigu suinteresuotosioms šalims pavyksta susitarti per šešis mėnesius, jos Komisijai nurodo visus veiksnius, leidusius priimti susitarimą, įskaitant pareiškėjo ir prieštaravimo pareiškimo teikėjo nuomones. Jeigu pagal 6 straipsnio 2 dalį paskelbta išsami informacija nebuvo keičiama ar buvo atlikti tik nereikšmingi pakeitimai, nustatytini pagal 16 straipsnio h punktą, Komisija veikia pagal šio straipsnio 4 dalį. Kitais atvejais Komisija iš naujo atlieka 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą nagrinėjimą.

Jeigu susitarimas nebuvo pasiektas, Komisija priima sprendimą 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, atsižvelgdama į taikomą sąžiningą ir tradicinę vartoseną bei realią galimybę suklaidinti.

Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6.   Komisija atnaujina saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą.

7.   Komisijai perduodami šiame straipsnyje nurodyti dokumentai pateikiami viena iš oficialių Europos Sąjungos institucijų kalbų arba prie jų pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tų kalbų.

8 straipsnis

Pavadinimai, nuorodos ir ženklai

1.   Pagal šį reglamentą įregistruotą pavadinimą gali naudoti bet kuris ūkio subjektas, prekiaujantis specifikacijas atitinkančiais žemės ūkio produktais ar maisto produktais.

2.   Tuo atveju, kai žemės ūkio produktais ir maisto produktais, kilusiais iš Bendrijos, prekiaujama pagal šį reglamentą įregistruotu pavadinimu, nuorodos „saugoma kilmės vietos nuoroda“ ir „saugoma geografinė nuoroda“ arba su jomis susiję Bendrijos ženklai nurodomi jų ženklinime.

3.   Tuo atveju, kai žemės ūkio produktais ir maisto produktais, kilusiais iš trečiųjų šalių, prekiaujama pagal šį reglamentą įregistruotu pavadinimu, 2 dalyje nurodytos nuorodos ir su jomis susiję Bendrijos ženklai taip pat gali būti nurodomi jų ženklinime.

9 straipsnis

Specifikacijos pakeitimų tvirtinimas

1.   5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas atitinkanti ir teisėtą interesą turinti grupė gali prašyti patvirtinti specifikacijos pakeitimą, visų pirma siekdama atsižvelgti į mokslo ir technikos žinių raidą ar siekdama iš naujo apibrėžti 4 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą geografinę vietovę.

Paraiškose nurodomi prašomi pakeitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.

2.   Jeigu dėl šio pakeitimo reikia atlikti vieną ar daugiau bendro dokumento pakeitimų, pakeitimo paraiškai taikoma 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatyta tvarka. Tačiau jeigu siūlomi pakeitimai nereikšmingi, Komisija nusprendžia, ar paraišką galima patvirtinti nesilaikant 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnyje nustatytos tvarkos, ir patvirtinimo atveju paskelbia 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus elementus.

3.   Jeigu dėl šio pakeitimo nereikia atlikti bendrojo dokumento pakeitimų, taikomos šios taisyklės:

i)	kai geografinė vietovė yra atitinkamoje valstybėje narėje, ta valstybė narė pareiškia savo poziciją dėl pakeitimo patvirtinimo ir, teigiamos nuomonės atveju, paskelbia pakeistą specifikaciją bei informuoja Komisiją apie patvirtintus pakeitimus ir jų priežastis;

ii)	kai geografinė vietovė yra trečiojoje šalyje, Komisija sprendžia dėl siūlomo pakeitimo patvirtinimo.

4.   Jeigu pakeitimas susijęs su laikinu specifikacijos pakeitimu dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių, taikomos 3 dalyje nustatytos procedūros.

10 straipsnis

Oficiali kontrolė

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, kurios yra atsakingos už kontrolę, susijusią šiuo reglamentu nustatytomis prievolėmis laikantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris šio reglamento nuostatų besilaikantis ūkio subjektas turėtų teisę į tai, kad jam būtų taikoma oficialios kontrolės sistema.

3.   Komisija viešai skelbia 1 dalyje ar 11 straipsnyje nurodytų institucijų ir įstaigų pavadinimus bei adresus ir reguliariai šią informaciją atnaujina.

11 straipsnis

Specifikacijų laikymosi tikrinimas

1.   Geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų, susijusių su Bendrijoje esančia geografine teritorija, atitikimą specifikacijoms, prieš pateikiant produktą į rinką, tikrina:

—	viena ar kelios 10 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ir (arba)

—	viena ar kelios kontrolės institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnyje, veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos.

Tokio tikrinimo, kaip laikomasi specifikacijų, išlaidas padengia tikrinami ūkio subjektai.

2.   Geografinių nuorodų ir kilmės apibūdinimo, susijusių su trečioje šalyje esančia geografine teritorija, atitikimą specifikacijoms, prieš pateikiant produktą į rinką, tikrina:

—	viena ar kelios trečiosios šalies paskirtos valdžios institucijos ir (arba)

—	viena ar kelios produktų sertifikavimo įstaigos.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos produktų sertifikavimo įstaigos laikosi Europos standarto EN 45011 ar ISO/IEC 65 vadovo (produktų sertifikavimo sistemas valdančių įstaigų bendrieji reikalavimai) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. turi būti pagal juos akredituotos.

4.   Kai institucijos, nurodytos 1 ir 2 dalyje, nusprendžia patikrinti, kaip laikomasi specifikacijų, jos suteikia atitinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir savo žinioje turi turėti kvalifikuotą personalą bei išteklius, būtinus jų funkcijoms atlikti.

12 straipsnis

Panaikinimas

1.   Jeigu Komisija pagal 16 straipsnio k dalyje nurodytas išsamias taisykles mano, kad nebegali būti užtikrinta, jog saugomą kilmės pavadinimą turintis žemės ūkio produktas ar maisto produktas atitiks specifikacijoje nustatytas sąlygas, ji pradeda 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą dėl įregistravimo panaikinimo ir apie tai paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Bet kurie teisėtą interesą turintys fiziniai ar juridiniai asmenys gali prašyti panaikinti registravimą, pagrįsdami tokį prašymą.

5, 6 ir 7 straipsniuose numatyta procedūra taikoma mutatis mutandis.

13 straipsnis

Apsauga

1.   Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo:

a)	bet kokio tiesioginio ar netiesioginio įregistruoto pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais produktams, kuriems netaikomas įregistravimas, jeigu šie produktai panašūs į tuo pavadinimu įregistruotus produktus arba jeigu, naudojantis tuo pavadinimu, naudojamasi saugomo pavadinimo reputacija;

b)	bet kokio neleistino naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimo, net ir tuo atveju, jeigu yra nurodoma tikroji produkto kilmė arba jeigu saugomas pavadinimas yra išverstas, arba prie jo rašomi žodžiai, pavyzdžiui, „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagaminta kaip“, „imitacija“ ar panašūs;

c)

bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos į, pavyzdžiui, produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar esmines ypatybes, esančios ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto įpakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d)	bet kokios kitos praktikos, galinčios suklaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto kilmės.

Kai įregistruoto pavadinimo sudėtyje bendriniu laikytinas žemės ūkio produkto ar maisto produkto pavadinimas, to bendrinio pavadinimo vartojimas atitinkamam žemės ūkio produktui ar maisto produktui žymėti nelaikomas prieštaraujančiu pirmos pastraipos a ir b punktams.

2.   Saugomi pavadinimai negali tapti bendriniais.

3.   Pavadinimų, kuriuos prašoma įregistruoti pagal 5 straipsnį, atveju gali būti numatytas ne ilgesnis kaip penkerių metų pereinamasis laikotarpis pagal 7 straipsnio 5 dalį tik tokiu atveju, kai prieštaravimo pareiškimas buvo pripažintas priimtinu remiantis tuo, kad pavadinimo įregistravimas visiškai ar iš dalies pakenktų tapačiam pavadinimui arba produktams, kurie teisėtai rinkoje yra ne mažiau kaip penkerius metus nuo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos paskelbimo datos.

Pereinamasis laikotarpis taip pat gali būti nustatytas įmonėms, įsisteigusioms valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kurioje yra konkreti geografinė vietovė, su sąlyga, kad atitinkamos įmonės teisėtai prekiavo aptariamais produktais nuolat naudodamos atitinkamus pavadinimus ne mažiau kaip penkerius metus iki 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos paskelbimo datos ir iškėlė šį klausimą pagal 5 straipsnio 5 dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą nacionalinę prieštaravimo procedūrą ar Bendrijos prieštaravimo procedūrą, nurodytą 7 straipsnio 2 dalyje. Šioje pastraipoje nurodyto pereinamojo laikotarpio ir 5 straipsnio 6 dalyje nurodyto prisitaikymo laikotarpio suma negali viršyti penkerių metų. Jeigu 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas prisitaikymo laikotarpis viršija penkerius metus, pereinamasis laikotarpis nesuteikiamas.

4.   Nepažeidžiant 14 straipsnio, Komisija gali nuspręsti pagal 15 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą leisti kartu naudoti ir įregistruotą pavadinimą, ir neįregistruotą pavadinimą, nurodantį vietovę valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kai šis pavadinimas sutampa su įregistruotu pavadinimu, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

a)	tapatus neįregistruotas pavadinimas buvo teisėtai, nuosekliai ir teisingai naudojamas ne mažiau kaip 25 metus iki 1993 m. liepos 24 d.;

b)	įrodyta, kad naudojant tą pavadinimą niekada nebuvo siekiama pasinaudoti įregistruoto pavadinimo reputacija ir kad jis neklaidino ir negalėjo suklaidinti vartotojų dėl tikrosios produkto kilmės;

c)	tapataus pavadinimo problema buvo iškelta prieš pavadinimo įregistravimą.

Ir įregistruotas pavadinimas, ir neįregistruotas tapatus pavadinimas gali būti kartu naudojami ne ilgiau kaip penkiolika metų; praėjus šiam laikotarpiui neįregistruotas pavadinimas nebenaudojamas.

Atitinkamą neįregistruotą geografinį pavadinimą leidžiama naudoti tik tokiu atveju, kai produkto kilmės šalis yra aiškiai nurodyta gerai matomoje etiketės vietoje.

14 straipsnis

Prekių ženklų, kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų sąsajos

1.   Jeigu kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda įregistruojama pagal šį reglamentą, paraiška įregistruoti prekių ženklą, atitinkantį vieną iš 13 straipsnyje nurodytų situacijų ir susijusį su ta pačia produktų grupe, yra atmetama, jeigu paraiška įregistruoti prekių ženklą pateikta po įregistravimo paraiškos pateikimo Komisijai datos.

Prekių ženklai, įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, pripažįstami negaliojančiais.

2.   Atsižvelgiant į Bendrijos teisę, prekių ženklą esant vienai iš 13 straipsnyje nurodytų situacijų, kai prekių ženklas buvo įregistruotas, arba tais atvejais, kai tai numatyta atitinkamuose teisės aktuose, buvo įgytas jį sąžiningai naudojant Bendrijos teritorijoje iki kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos datos kilmės šalyje arba iki 1996 m. sausio 1 d., toliau galima naudoti nepaisant kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos įregistravimo, jeigu nėra pagrindo prekių ženklo pripažinti negaliojančiu ar anuliuoti, kaip nurodyta 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmoje Tarybos direktyvoje 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (8) ar 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (9).

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Saugomų geografinių nuorodų ir saugomų kilmės vietos nuorodų nuolatinis komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Pagal Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalį nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

16 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Jomis visų pirma nustatoma:

a)	2 straipsnio 3 dalyje minimų žaliavų sąrašas;

b)	informacija, kuri turi būti pateikta 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoje produkto specifikacijoje;

c)	sąlygos, kuriomis fizinis ar juridinis asmuo gali būti laikomas grupe;

d)	taisyklės, pagal kurias pateikiama paraiška įregistruoti pavadinimą, nurodantį tarpvalstybinę geografinę vietovę, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje;

e)	5 straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodytų dokumentų turinys ir perdavimo Komisijai būdas;

f)	7 straipsnyje nurodytas prieštaravimo pateikimas, įskaitant taisykles, kuriomis reglamentuojamos reikiamos suinteresuotų šalių konsultacijos;

g)	8 straipsnyje nurodytos nuorodos ir ženklai;

h)	7 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų nereikšmingų pakeitimų apibrėžimas, atsižvelgiant į tai, kad nereikšmingas pakeitimas negali būti susijęs su esminėmis produkto savybėmis ar ryšio keitimu;

i)	7 straipsnio 6 dalyje nurodytas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registras;

j)	sąlygos, kuriomis tikrinama, kaip laikomasi produkto specifikacijų;

k)	įregistravimo panaikinimo sąlygos.

17 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Pavadinimai, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną yra išvardyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1107/96 (10) priede ir pavadinimai, kurie yra išvardyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 2400/96 (11) priede, automatiškai įtraukiami į šio reglamento 7 straipsnio 6 dalyje nurodytą registrą. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis specifikacijomis. Visos konkrečios pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su tokiais įregistravimo atvejais, tebegalioja.

2.   Paraiškų, pareiškimų ir prašymų, kuriuos Komisija gavo prieš šio reglamento įsigaliojimo datą ir dėl kurių sprendimas dar nepriimtas, atveju:

a)	nepažeidžiant 13 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnyje nurodyta procedūra netaikoma; ir

b)	5 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas bendras dokumentas pakeičiamas specifikacijų santrauka, parengta pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 383/2004 (12).

3.   Prireikus Komisija gali priimti kitas pereinamojo laikotarpio nuostatas 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

18 straipsnis

Mokesčiai

Valstybės narės gali imti mokestį, skirtą padengti išlaidas, įskaitant įregistravimo paraiškų, prieštaravimo pareiškimų, paraiškų dėl pakeitimų ir prašymų panaikinti įregistravimą nagrinėjimo, laikantis šio reglamento, išlaidas.

19 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EEB) Nr. 2081/92 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir turėtų būti skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Tačiau 8 straipsnio 2 dalis taikoma nuo 2009 m. gegužės 1 d., nedarant įtakos produktams, kurie iki tos datos jau bus pateikti į rinką.

---

(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/89/EB (OL L 308, 2003 11 25, p. 15).

(3)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(5)  OL L 208, 1992 7 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(6)  OL L 179, 1999 7 14, p. 1.

(7)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(8)  OL L 40, 1989 2 11, p. 1.

(9)  OL L 11, 1994 1 14, p. 1.

(10)  1996 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1107/96 dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų įregistravimo vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 17 straipsnyje nustatyta tvarka (OL L 148, 1996 6 21, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 704/2005 (OL L 118, 2005 5 5, p. 14).

(11)  1996 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2400/96 dėl tam tikrų pavadinimų įtraukimo į Reglamente (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos numatytą „Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą“ (OL L 327, 1996 12 18, p. 11). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 417/2006 (OL L 72, 2006 3 11, p. 8).

(12)  2004 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 383/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2081/92 taikymo taisykles dėl pagrindinių produkto specifikacijų punktų santraukos (OL L 64, 2004 3 2, p. 16).

---

---

---

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/26

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 511/2006

2006 m. kovo 27 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1531/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos kilmės spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 8 ir 9 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   ANKSTESNĖ PROCEDŪRA

(1)	2002 m. rugpjūčio mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1531/2002 (2) įvedė galutinį antidempingo muitą, taikomą, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų (toliau – aptariamas produktas) importui.

(2)

Tuo pat metu Komisija Sprendimu 2002/683/EB (3) pripažino bendrą įsipareigojimą (toliau – įsipareigojimas), kurį kartu su Kinijos mašinų ir elektronikos produktų importo ir eksporto prekybos rūmais (toliau – KMEPR) pateikė „Haier Electrical Appliances Corp., Ltd“, „Hisense Import & Export Co., Ltd“, „Konka Group Co., Ltd“, „Sichuan Changhong Electric Co., Ltd“, „Skyworth Multimedia International (Shenzen) Co., Ltd“, „TCL King Electrical Appliances (Hui Zhou) Co., Ltd“ ir „Xiamen Overseas Chinese Electronic Co., Ltd“ (toliau – bendrovės).

(3)	Dėl to KLR kilmės bendrovių pagamintų ir tokios rūšies, dėl kurios pateiktas įsipareigojimas, aptariamų produktų (toliau – produktas, dėl kurio pateiktas įsipareigojimas) importas į Bendriją buvo atleistas nuo galutinių antidempingo muitų.

B.   ĮSIPAREIGOJIMO NESILAIKYMAS

(4)

Įsipareigojusios bendrovės privalo, inter alia, eksportuoti produktą, dėl kurio pateiktas įsipareigojimas, pirmam nepriklausomam klientui Bendrijoje už tokią kainą, kuri būtų ne mažesnė arba didesnė už tam tikrą minimalių importo kainų (MIK) lygį, ir laikytis tam tikrų įsipareigojime nustatytų kiekybinių viršutinių ribų. Šie kainų lygiai ir viršutinės ribos panaikina žalingą dempingo poveikį.

(5)	Siekdamos užtikrinti įsipareigojimo laikymąsi, KMEPR ir bendrovės taip pat sutiko teikti visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina, ir leisti atlikti patikrinimus savo patalpose, kad būtų patikrintas duomenų, pateiktų minėtose ketvirtinėse ataskaitose, teisingumas ir tikrumas.

(6)

Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1531/2001 239 konstatuojamojoje dalyje, įsipareigojime konkrečiai numatyta, kad bet kuriai iš bendrovių arba KMEPR pažeidus įsipareigojimą, laikoma, kad tą įsipareigojimą pažeidė visos jį pasirašiusios šalys. Atsisakymas bendradarbiauti su Europos Komisija prižiūrint, kaip laikomasi įsipareigojimo, laikomas įsipareigojimo pažeidimu.

(7)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija paprašė, kad jai būtų leista atlikti patikrinimus KMEPR ir dviejų bendrovių, pardavusių didžiausią aptariamo produkto kiekį, tai yra „Xiamen Overseas Chinese Electronic Co., Ltd“ ir „Konka Group Co., Ltd“, patalpose. Prieš atlikdama patikrinimus, Komisija nusiuntė laiškus KMEPR, „Xiamen Overseas Chinese Electronic Co., Ltd“ ir „Konka Group Co., Ltd“ ir juose nurodė patikrinimų vietoje datas. KMEPR ir „Xiamen Overseas Chinese Electronic Co., Ltd“ patvirtino, kad neprieštarauja patikrinimui vietoje, kurį prašė leisti atlikti Komisija. Tačiau „Konka Group Co., Ltd“ atsisakė leisti atlikti patikrinimą vietoje ir taip pažeidė įsipareigojimą.

(8)	Nustatytas pažeidimas išsamiau aprašytas Komisijos sprendime 2006/258/EB (4).

(9)	Atsižvelgiant į bendrovių kartu su KMEPR pateikto įsipareigojimo pažeidimą, įsipareigojimas buvo atšauktas Sprendimu 2006/258/EB. Todėl reikėtų nedelsiant nustatyti galutinį antidempingo muitą, taikomą aptariamo produkto, kurį į Bendriją eksportuoja aptariamos bendrovės, importui.

(10)

Laikantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalies, antidempingo muito norma turi būti nustatyta remiantis faktais, nustatytais atliekant tyrimą, po kurio buvo pateiktas įsipareigojimas. Kadangi atlikus aptariamą tyrimą Reglamentu (EB) Nr. 1531/2002 buvo galutinai nustatytas dempingas ir jo padaryta žala, manoma, kad būtų tikslinga, jei galutinė antidempingo muito norma būtų nustatyta atsižvelgiant į tame reglamente nurodytą muito normos dydį ir formą, t. y. 44,6 % grynosios CIF prekės kainos prie Bendrijos sienos prieš sumokant muitą.

C.   REGLAMENTO (EB) Nr. 1531/2002 DALINIS PAKEITIMAS

(11)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1531/2002,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1531/2002 iš dalies keičiamas taip:

1)	3 straipsnis, I ir II priedai panaikinami;

2)	4 ir 5 straipsniai tampa atitinkamai 3 ir 4 straipsniais.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL L 231, 2002 8 29, p. 1.

(3)  OL L 231, 2002 8 29, p. 42.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 63.

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/28

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 512/2006

2006 m. kovo 30 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 31 d.

---

(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).

---

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/30

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 513/2006

2006 m. kovo 30 d.

priimantis importo licencijų išdavimo laikinąsias priemones, taikomas pagal Reglamentą (EB) Nr. 565/2002, nustatantį iš trečiųjų šalių importuojamo česnako tarifinių kvotų administravimo metodiką ir įvedantis prekių kilmės pažymėjimų sistemą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (1), ypač į jo 31 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 565/2002 (2) nustatoma, kad valstybės narės Komisijai turi pranešti apie licencijų paraiškas kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį ir išduoti licencijas penktą darbo dieną nuo paraiškos pateikimo datos, jei per tą laikotarpį Komisija nesiima jokių priemonių.

(2)	2006 m. balandžio 13 d. (ketvirtadienis), balandžio 14 d. (penktadienis) ir balandžio 17 d. (pirmadienis) yra Komisijos nedarbo dienos. Todėl reikėtų atidėti licencijų, kurioms gauti paraiškos buvo pateiktos nuo 2006 m. balandžio 10 d. (pirmadienio) iki balandžio 14 d. (penktadienio), išdavimą.

(3)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Importo licencijos, kurioms gauti paraiškos buvo pateiktos nuo 2006 m. balandžio 10 d. (pirmadienio) iki balandžio 14 d. (penktadienio), pagal Reglamentą (EB) Nr. 565/2002 yra išduodamos 2006 m. balandžio 21 d. (penktadienį), jei per tą laikotarpį Komisija nesiima jokių priemonių pagal to reglamento 8 straipsnio 2 dalį.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 47/2003 (OL L 7, 2003 1 11, p. 64).

(2)  OL L 86, 2002 4 3, p. 11. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 537/2004 (OL L 86, 2004 3 24, p. 9).

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/31

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 514/2006

2006 m. kovo 30 d.

leidžiantis nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 824/2000 dėl intervencinių grūdų tiekimo terminų kai kuriose valstybėse narėse 2005–2006 prekybos metais

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 6 straipsnį,

kadangi:

(1)

2000 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 824/2000, nustatančiu intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (2), numatoma, kad, jei pasiūlymas priimtinas, ūkio subjektui kaip įmanoma greičiau pranešamas pristatymų tvarkaraštis. Todėl šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad visa grūdų siunta į intervencinį centrą, kuriam buvo pateiktas pasiūlymas, turi būti pristatyta ne vėliau kaip iki ketvirtojo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį pasiūlymas buvo gautas, pabaigos.

(2)	2005–2006 prekybos metai yra antrieji metai, kai valstybėse narėse, įstojusiose į Europos bendriją 2004 m. gegužės 1 d., taikomas grūdų intervencinis mechanizmas.

(3)

Dėl palankių orų 2005 m. derlius vėl buvo gausus. Dėl to kainos vidaus rinkoje buvo santykinai mažesnės už intervencines kainas. Taigi nuo intervencinio periodo pradžios 2005 m. lapkritį intervencijai buvo pasiūlytas santykinai didelis kiekis. Dėl didelių intervencijai pasiūlytų kiekių ir dėl jų plataus geografinio pasiskirstymo negali būti laikomasi tiekimo termino – 2006 m. kovo 31 d. Kad būtų galima tinkamai tvarkyti tiekiamą produkciją, reikėtų pratęsti tiekimo laikotarpį, taip nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 824/2000.

(4)	Padėčiai rinkoje ištaisyti reikia skubiai taikyti priemones. Nuo šiol reikėtų neatidėliojant taikyti šiame reglamente nustatytas priemones.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 824/2000 4 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos, 2005–2006 prekybos metams visa grūdų, siūlomų intervencijai Čekijos Respublikoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje, siunta turi būti pristatyta ne vėliau kaip iki septintojo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį pasiūlymas buvo gautas, pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 31 d.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 21. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  OL L 100, 2000 4 20, p. 31. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1068/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 65).

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/32

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 515/2006

2006 m. kovo 30 d.

nustatantis pereinamojo laikotarpio priemonę 2005–2006 prekybos metams dėl Čekijos Respublikoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje intervencijai siūlomų grūdų sandėliavimo finansavimo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo aktą, ypač į jo 41 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1),

kadangi:

(1)	Kai kurių valstybių narių prašymu Komisijos reglamentas (EB) Nr. 514/2006 (2) trim mėnesiais pratęsia 2005–2006 prekybos metų maksimalų intervencijai siūlomų grūdų pristatymo terminą 2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojusioms valstybėms, tačiau ne ilgiau kaip iki 2006 m. liepos 31 d.

(2)

Dėl šios priemonės gali susidaryti papildomų sandėliavimo išlaidų pristatytiems grūdams šiuo nauju terminu, pasibaigus iš pradžių, 2000 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 824/2000 4 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, nustatančioje intervencinių agentūrų vykdomo grūdų priėmimo procedūras bei analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (3), nustatytam terminui.

(3)

Remiantis 1978 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1883/78, išdėstančio bendrąsias taisykles dėl intervencijoms skirto Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo (4), 6 straipsniu, EŽŪOGF Garantijų skyrius apmoka išlaidas, susijusias su sandėliavimo operacijomis. Valstybių narių išlaidas dėl galimo minėtų papildomų sandėliavimo išlaidų grąžinimo reikėtų prilyginti intervencinių agentūrų paprastai patiriamoms sandėliavimo išlaidoms ir numatyti, kad jas finansuotų EŽŪOGF Garantijų skyrius pagal tą patį standartinį dydį, atsižvelgiant į mėnesinį padidinimą, pridedamą prie intervencinės kainos, kurios dydis numatytas Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 4 straipsnio 3 dalyje.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka EŽŪOGF komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kai Čekijos Respublikoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje intervencijai siūlomus grūdus realiai perima intervencinės agentūros, pasibaigus Reglamento (EB) Nr. 824/2000 4 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje numatytam pristatymo terminui, valstybių narių patirtos sandėliavimo išlaidos nuo šio laikotarpio pabaigos iki realios pristatymo į pristatymo plane nurodytą sandėlį datos (tas pristatymas turėtų vykti iki Reglamente (EB) Nr. 514/2006 numatytos datos) yra prilyginamos Reglamento (EEB) Nr. 1883/78 6 straipsnyje numatytoms išlaidoms.

2 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 1883/78 6 straipsnio 1 dalyje numatytas standartinis dydis yra skaičiuojamas pagal standartinį dydį, kurį Bendrija grąžino valstybėms narėms už 2005–2006 prekybos metais supirktus grūdus, nustatytą 2005 m. spalio 12 d. Komisijos sprendimu (5), t. y. 1,31 EUR už toną per mėnesį, iš kurio išskaičiuojama mėnesinio padidinimo suma, kurios dydis numatytas Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 4 straipsnio 3 dalyje, t. y. 0,46 EUR už toną per mėnesį, tas padidinimas buvo pridėtas prie intervencinės kainos už kiekvieną mėnesį po Reglamento (EB) Nr. 824/2000 4 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje numatyto galutinio termino.

Į šias išlaidas atsižvelgiama metinių ataskaitų, numatytų Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3492/90 (6), ir išlaidų fizinėms operacijoms, susijusioms su intervencinių agentūrų vykdomu produktų supirkimu, kontekste.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas 2005–2006 prekybos metams.

---

(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 31.

(3)  OL L 100, 2000 4 20, p. 31. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1068/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 65).

(4)  OL L 216, 1978 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 695/2005 (OL L 114, 2005 5 4, p. 1).

(5)  C(2005) 3752. Sprendimas neskelbtas.

(6)  OL L 337, 1990 12 4, p. 3.

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/34

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 516/2006

2006 m. kovo 30 d.

nustatantis reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus už cukraus sektoriaus produktą melasą, taikomus nuo 2006 m. kovo 31 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 24 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

1995 m. birželio 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 1422/95, nustatantis išsamias cukraus sektoriaus produkto melasos importo įgyvendinimo taisykles ir iš dalies pakeičiantis Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (2) numato, kad melasos importo CIF kainos, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (3), yra „reprezentacinės kainos“. Ši kaina laikoma nustatyta už standartinę kokybę, apibrėžtą Reglamento (EEB) Nr. 785/68 1 straipsnyje.

(2)	Reprezentacinės kainos nustatomos remiantis visa Reglamento (EEB) Nr. 785/68 3 straipsnyje numatyta informacija, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 4 straipsnyje, o tam tikrais atvejais šias kainas galima nustatyti pagal Reglamento (EEB) Nr. 875/68 7 straipsnyje pateiktą metodą.

(3)	Koreguojant kainas, kurios nėra taikomos standartinei kokybei, reikia padidinti arba sumažinti kainas pagal siūlomos melasos kokybę, atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 785/68 6 straipsnio nuostatas.

(4)

Kai skiriasi atitinkamo produkto slenkstinė kaina ir jo reprezentacinė kaina, reikia nustatyti papildomus importo muitus, Reglamento (EB) Nr. 1422/95 3 straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatas taikomas atleidimas nuo importo muitų, reikia nustatyti tam tikrus tų importo muitų dydžius.

(5)	Reikia nustatyti reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus minėtiems produktams pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai yra nustatomi priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 31 d.

---

(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)  OL L 141, 1995 6 24, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 79/2003 (OL L 13, 2003 1 18, p. 4).

(3)  OL L 145, 1968 6 27, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1422/95.

---

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/36

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 517/2006

2006 m. kovo 30 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas už neperdirbto baltojo cukraus ir neperdirbto žaliavinio cukraus eksportą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kainų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už nedenatūruotą baltąjį cukrų ir žaliavinį cukrų, eksportuojamus neperdirbtus, turi būti nustatytos atsižvelgiant į padėtį Bendrijos cukraus rinkoje ir pasaulinėje cukraus rinkoje, ypač į minėto reglamento 28 straipsnyje išvardintus kainų ir sąnaudų veiksnius. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad taip pat reikėtų atsižvelgti ir į siūlomo eksporto ekonominį aspektą.

(3)

Grąžinamoji išmoka už žaliavinį cukrų turi būti nustatyta už standartinę kokybę, kuri yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo II dalyje. Ši grąžinamoji išmoka nustatoma remiantis ir šio Reglamento 28 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Karamelinis cukrus buvo apibrėžtas 1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2). Tokiu būdu apskaičiuojamas grąžinamosios išmokos už cukrų, į kurį nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų, dydis turi būti taikomas pagal jame esantį sacharozės kiekį ir turi būti nustatytas už kiekvieną jos kiekio procentą.

(4)	Tam tikrais atvejais grąžinamosios išmokos dydis gali būti nustatytas kitokio pobūdžio teisės aktais.

(5)	Grąžinamoji išmoka nustatoma kas dvi savaites. Tarpiniu laikotarpiu ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamoji išmoka už minėto reglamento 1 straipsnyje numatytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(7)	Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs pagal preferencinį režimą vykdytas cukraus importas iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(8)	Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(9)	Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir į esamą padėtį cukraus sektoriaus rinkose, ypač į cukraus kursus biržose arba kainas Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas.

(10)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamosios išmokos už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus ir nedenatūruotus, nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 31 d.

---

(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)  OL L 214, 1995 9 8, p. 16.

---

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/38

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 518/2006

2006 m. kovo 30 d.

nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už neperdirbtus sirupus ir kai kuriuos kitus cukraus sektoriaus produktus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kursų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2), 3 straipsnyje numatyta, kad eksporto grąžinamoji išmoka už 100 kg Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų produktų yra lygi bazinei sumai, padaugintai iš tam produktui nustatyto sacharozės kiekio, atitinkamais atvejais pridėjus kitų į sacharozės ekvivalentą perskaičiuotų cukrų kiekį. Šis atitinkamo produkto sacharozės kiekis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 2135/95 3 straipsnio nuostatas.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už sorbozę bazinis dydis yra lygus baziniam grąžinamosios išmokos dydžiui, atėmus iš jo vieną šimtąją dalį galiojančios gamybos grąžinamosios išmokos, kuri pagal 2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1265/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl tam tikrų cukraus produktų, naudojamų chemijos pramonėje, gamybos grąžinamųjų išmokų mokėjimo taikymo (3), nuostatas taikoma pastarojo reglamento priede išvardytiems produktams.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už kitus to paties reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus, bazinis dydis sudaro vieną šimtąją dydžio, gauto atsižvelgiant, pirma, į skirtumo tarp baltojo cukraus intervencinės kainos nedeficitinėse Bendrijos zonose tą mėnesį, kuriam nustatomas bazinis dydis, ir tarp pasaulinėje rinkoje užregistruotų baltojo cukraus kainų arba biržos kainų skirtumo ir, antra, į būtinybę nustatyti pusiausvyrą tarp Bendrijos pagrindinių produktų naudojimo perdirbtų prekių, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis, gamyboje ir trečiųjų šalių produktų, įvežtų perdirbti, naudojimo.

(5)	Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad grąžinamosios išmokos bazinis dydis gali būti taikomas tik kai kuriems to reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytiems produktams.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje numatyta, kad gali būti numatyta eksporto grąžinamoji išmoka už to reglamento 1 straipsnio 1 dalies f, g ir h punktuose išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus. Nustatant grąžinamosios išmokos dydį už kiekvieną 100 kilogramų sausosios medžiagos, visų pirma atsižvelgiama į grąžinamąją išmoką, taikomą už KN kodu 1702 30 91 klasifikuojamų produktų eksportą, į grąžinamąją išmoką, taikomą už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d punkte minimų produktų eksportą ir į numatomo eksporto ekonominius aspektus. Kalbant apie minėtos 1 dalies f ir g punktuose išvardytus produktus, grąžinamoji išmoka skiriama tik už tuos produktus, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 2135/95 5 straipsnyje nurodytas sąlygas, o kalbant apie h punkte išvardytus produktus, grąžinamoji išmoka skiriama tik už tuos produktus, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 2135/95 6 straipsnyje nurodytas sąlygas.

(7)	Pirmiau minėtos numatomos grąžinamosios išmokos turi būti nustatomos kiekvieną mėnesį. Tarpiniu laikotarpiu jos gali būti pakeistos.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(9)	Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs cukraus importas pagal preferencinį režimą iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(10)	Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Vakarų Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(11)	Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas už nurodomus produktus.

(12)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamosios išmokos už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d, f, g ir h punktuose išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus, yra nustatomos tokios, kaip numatyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 31 d.

---

(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 6).

(2)  OL L 214, 1995 9 8, p. 16.

(3)  OL L 178, 2001 6 30, p. 63.

---

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/41

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 519/2006

2006 m. kovo 30 d.

nustatantis didžiausią grąžinamąją išmoką už baltojo cukraus eksportą į kai kurias trečiąsias šalis 22-ajame daliniame konkurse, vykdomame remiantis Reglamente (EB) Nr. 1138/2005 numatytu nuolatiniu konkursu

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2005 m. liepos 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1138/2005 dėl 2005–2006 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso, siekiant nustatyti eksporto muitus ir (arba) grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2), numatyta vykdyti dalinius konkursus dėl tokio cukraus eksporto į trečiąsias šalis.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 1138/2005 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad didžiausias grąžinamosios išmokos dydis daliniame konkurse nustatomas pagal aplinkybes, visų pirma atsižvelgiant į cukraus rinkos Bendrijoje bei pasaulinės cukraus rinkos padėtį ir numatomą raidą.

(3)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1138/2005 nuostatomis vykdomame 22-ajame daliniame konkurse yra nustatoma 27,260 EUR/100 kg didžiausia grąžinamoji išmoka už baltojo cukraus eksportą į kai kurias į trečiąsias šalis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 31 d.

---

(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)  OL L 185, 2005 7 16, p. 3.

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/42

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 520/2006

2006 m. kovo 30 d.

nustatantis gamybos grąžinamąją išmoką už chemijos pramonėje naudojamą baltąjį cukrų nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 30 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 7 straipsnio 5 dalies penktą įtrauką,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad susiklosčius vienai iš Sutarties 23 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, gali būti nuspręsta skirti gamybos grąžinamąsias išmokas už to reglamento 1 straipsnio 1 dalies a ir f punktuose nurodytus produktus, 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus sirupus bei chemiškai gryną fruktozę (levuliozę), kaip tarpinį produktą, klasifikuojamą KN kodu 1702 50 00, naudojamus gaminant tam tikrus chemijos pramonės produktus.

(2)

2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1265/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl tam tikrų chemijos pramonėje naudojamų cukraus produktų, gamybos grąžinamųjų išmokų mokėjimo taikymo taisykles (2), numatyta, kad šių grąžinamųjų išmokų dydis nustatomas pagal baltajam cukrui nustatytą grąžinamąją išmoką.

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1265/2001 9 straipsnyje numatyta, kad gamybos grąžinamoji išmoka už baltąjį cukrų nustatoma kas mėnesį skaičiuojant nuo pirmos kiekvieno mėnesio dienos.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 30 d. Reglamento (EB) Nr. 1265/2001 4 straipsnyje numatyta gamybos grąžinamoji išmoka už baltąjį cukrų yra nustatoma 23,731 EUR/100 kg neto dydžio.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. balandžio 1 d.

---

(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)  OL L 178, 2001 6 30, p. 63.

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/43

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 521/2006

2006 m. kovo 30 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas, taikomas eksportuojant iš grūdų pagamintus kombinuotuosius pašarus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis;

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1517/95 dėl Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo kombinuotųjų pašarų importo ir eksporto sistemoms taisyklių, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1162/95, nustatantį importo ir eksporto licencijų sistemos grūdams bei ryžiams taikymo išsamias specialiąsias taisykles (2), 2 straipsnyje yra išvardyti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamosios išmokos už šiuos produktus dydį;

(3)

Apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį reikia atsižvelgti ir į grūdų produktų sudėtį. Paprastinimo sumetimais grąžinamoji išmoka turi būti mokama už dvi „grūdų produktų“ kategorijas, t. y., viena vertus, už kukurūzų grūdus, kurie daugiausiai naudojami gaminant eksportuojamus kombinuotuosius pašarus ir iš kukurūzų pagamintus produktus, ir, kita vertus, už „kitus grūdus“, kurie yra grūdų produktai, už kuriuos gali būti mokama grąžinamoji išmoka, išskyrus kukurūzus ir iš kukurūzų pagamintus produktus. Grąžinamoji išmoka turi būti skiriama už kombinuotuosiuose pašaruose esantį grūdų produktų kiekį;

(4)	Be to, apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį, reikia atsižvelgti į šių produktų realizavimo galimybes ir pardavimo sąlygas pasaulinėje rinkoje, į būtinybę išvengti Bendrijos rinkos trikdymų ir ekonominį jų eksporto aspektą;

(5)	Dėl dabartinės grūdų rinkos padėties, ypač dėl aprūpinimo perspektyvų, šiuo metu reikia panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas;

(6)	Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamosios išmokos, skiriamos eksportuojant Reglamente (EB) Nr. 1784/2003 nurodytus iš grūdų pagamintus kombinuotuosius pašarus, kuriems taikomos Reglamento (EB) Nr. 1517/95 nuostatos, yra nustatomos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 31 d.

---

(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  OL L 147, 1995 6 30, p. 51.

---

---

31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/45

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 522/2006

2006 m. kovo 30 d.

nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už pieną ir pieno produktus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 31 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)	Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją pieno ir pieno produktų rinkoje, eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnyje nurodytų taisyklių ir atitinkamų kriterijų.

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatoma, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba dėl tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų, grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos.

(4)

Pagal Europos bendrijos ir Dominikos Respublikos susitarimo memorandumą dėl pieno miltelių importo į Dominikos Respubliką (2), patvirtintą Tarybos sprendimu 98/486/EB (3), tam tikram į Dominikos Respubliką eksportuojamų Bendrijos pieno produktų kiekiui gali būti taikomi sumažinti muitai. Todėl eksportuojamiems produktams pagal šią sistemą taikomos eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti sumažintos tam tikra procentine dalimi.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Eksporto grąžinamosios išmokos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnyje, suteikiamos už produktus ir sumas, nurodytas šio reglamento priede pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 174/1999 (4) 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 31 d.

---

(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).

(2)  OL L 218, 1998 8 6, p. 46.

(3)  OL L 218, 1998 8 6, p. 45.

(4)  OL L 20, 1999 1 27, p. 8.

---

---