ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
49 tomas |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 398/2006
2006 m. kovo 8 d.
nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams. |
(2) |
Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 9 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
J. L. DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).
PRIEDAS
prie 2006 m. kovo 8 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
052 |
105,7 |
204 |
52,2 |
|
212 |
102,0 |
|
624 |
92,6 |
|
999 |
88,1 |
|
0707 00 05 |
052 |
152,0 |
204 |
59,0 |
|
999 |
105,5 |
|
0709 10 00 |
220 |
46,4 |
624 |
102,5 |
|
999 |
74,5 |
|
0709 90 70 |
052 |
130,2 |
204 |
62,6 |
|
999 |
96,4 |
|
0805 10 20 |
052 |
56,4 |
204 |
44,3 |
|
212 |
42,3 |
|
220 |
39,2 |
|
400 |
61,3 |
|
448 |
41,1 |
|
512 |
33,1 |
|
624 |
65,9 |
|
999 |
48,0 |
|
0805 50 10 |
052 |
74,2 |
624 |
68,8 |
|
999 |
71,5 |
|
0808 10 80 |
400 |
124,3 |
404 |
90,2 |
|
512 |
71,5 |
|
524 |
62,6 |
|
528 |
72,0 |
|
720 |
78,2 |
|
999 |
83,1 |
|
0808 20 50 |
388 |
80,9 |
400 |
74,8 |
|
512 |
65,4 |
|
528 |
70,8 |
|
720 |
45,0 |
|
999 |
67,4 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/3 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 399/2006
2006 m. kovo 7 d.
nustatantis vieneto vertes naudojamas tam tikrų greitai gendančių prekių muitinei vertei nustatyti
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (1),
atsižvelgdama į Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 (2) išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, ypač į jo 173 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173–177 straipsniai numato, kad Komisija šio reglamento 26 priede pateiktoje klasifikacijoje nurodytiems produktams periodiškai nustato vieneto vertes. |
(2) |
Pirmiau nurodytuose straipsniuose nustatytų taisyklių ir kriterijų taikymas elementams, kurie pateikiami Komisijai remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173 straipsnio 2 dalimi, sąlygoja, kad šio Reglamento priede nurodytos vieneto vertės būtų nustatytos aptariamiems produktams, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173 straipsnio 1 dalyje numatytos vieneto vertės nustatomos kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktoje lentelėje.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 10 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 7 d.
Komisijos vardu
Günter VERHEUGEN
Pirmininko pavaduotojas
(1) OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).
(2) OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 883/2005 (OL L 148, 2005 6 11, p. 5).
PRIEDAS
Pozicija |
Aprašymas |
Vieneto vertės kiekis/100 kg |
|||||||
Rūšis, veislė, KN kodas |
EUR LTL SEK |
CYP LVL GBP |
CZK MTL |
DKK PLN |
EEK SIT |
HUF SKK |
|||
1.10 |
Šviežios bulvės 0701 90 50 |
37,30 |
21,44 |
1 063,95 |
278,34 |
583,64 |
9 492,14 |
||
128,79 |
25,96 |
16,01 |
141,80 |
8 933,73 |
1 386,13 |
||||
352,88 |
25,55 |
|
|
|
|
||||
1.30 |
Svogūnai kiti (išskyrus sodinukus) 0703 10 19 |
32,33 |
18,58 |
922,15 |
241,24 |
505,85 |
8 227,02 |
||
111,63 |
22,50 |
13,88 |
122,90 |
7 743,03 |
1 201,38 |
||||
305,85 |
22,15 |
|
|
|
|
||||
1.40 |
Česnakai 0703 20 00 |
175,09 |
100,63 |
4 994,14 |
1 306,50 |
2 739,59 |
44 555,58 |
||
604,56 |
121,86 |
75,17 |
665,61 |
41 934,46 |
6 506,41 |
||||
1 656,42 |
119,94 |
|
|
|
|
||||
1.50 |
Porai ex 0703 90 00 |
73,93 |
42,49 |
2 108,59 |
551,62 |
1 156,69 |
18 811,90 |
||
255,25 |
51,45 |
31,74 |
281,03 |
17 705,23 |
2 747,08 |
||||
699,36 |
50,64 |
|
|
|
|
||||
1.60 |
Žiediniai kopūstai 0704 10 00 |
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
1.80 |
Baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai 0704 90 10 |
46,87 |
26,94 |
1 336,87 |
349,73 |
733,36 |
11 927,01 |
||
161,83 |
32,62 |
20,12 |
178,18 |
11 225,36 |
1 741,69 |
||||
443,40 |
32,11 |
|
|
|
|
||||
1.90 |
Daiginti brokoliai arba kiti brokoliai (Brassica oleracea L. convar. botrytis (L.) Alef var. italica Plenck) ex 0704 90 90 |
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||||
— |
— |
|
|
|
|
||||
1.100 |
Kiniški bastučiai ex 0704 90 90 |
101,11 |
58,11 |
2 883,96 |
754,46 |
1 582,03 |
25 729,46 |
||
349,11 |
70,37 |
43,41 |
384,37 |
24 215,85 |
3 757,25 |
||||
956,53 |
69,26 |
|
|
|
|
||||
1.110 |
Gūžinės salotos 0705 11 00 |
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
1.130 |
Morkos ex 0706 10 00 |
47,87 |
27,51 |
1 365,40 |
357,20 |
749,00 |
12 181,48 |
||
165,29 |
33,32 |
20,55 |
181,98 |
11 464,86 |
1 778,85 |
||||
452,86 |
32,79 |
|
|
|
|
||||
1.140 |
Ridikai ex 0706 90 90 |
80,59 |
46,32 |
2 298,73 |
601,36 |
1 260,99 |
20 508,30 |
||
278,27 |
56,09 |
34,60 |
306,37 |
19 301,83 |
2 994,81 |
||||
762,43 |
55,21 |
|
|
|
|
||||
1.160 |
Žirniai (Pisum sativum) 0708 10 00 |
363,62 |
208,97 |
10 371,63 |
2 713,29 |
5 689,47 |
92 531,25 |
||
1 255,52 |
253,08 |
156,10 |
1 382,31 |
87 087,80 |
13 512,25 |
||||
3 439,99 |
249,08 |
|
|
|
|
||||
1.170 |
Pupelės: |
|
|
|
|
|
|
||
1.170.1 |
|
120,53 |
69,27 |
3 437,79 |
899,35 |
1 885,84 |
30 670,48 |
||
416,16 |
83,89 |
51,74 |
458,18 |
28 866,19 |
4 478,78 |
||||
1 140,22 |
82,56 |
|
|
|
|
||||
1.170.2 |
|
202,00 |
116,09 |
5 761,65 |
1 507,28 |
3 160,61 |
51 402,94 |
||
697,47 |
140,59 |
86,72 |
767,90 |
48 379,00 |
7 506,32 |
||||
1 910,98 |
138,37 |
|
|
|
|
||||
1.180 |
Stambiasėklės pupos ex 0708 90 00 |
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
1.190 |
Artišokai 0709 10 00 |
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
1.200 |
Šparagai: |
|
|
|
|
|
|
||
1.200.1 |
|
287,72 |
165,35 |
8 206,75 |
2 146,94 |
4 501,90 |
73 217,10 |
||
993,45 |
200,26 |
123,52 |
1 093,78 |
68 909,87 |
10 691,82 |
||||
2 721,95 |
197,09 |
|
|
|
|
||||
1.200.2 |
|
491,72 |
282,59 |
14 025,26 |
3 669,10 |
7 693,71 |
125 127,40 |
||
1 697,80 |
342,24 |
211,09 |
1 869,26 |
117 766,39 |
18 272,23 |
||||
4 651,80 |
336,83 |
|
|
|
|
||||
1.210 |
Baklažanai 0709 30 00 |
163,50 |
93,96 |
4 663,51 |
1 220,00 |
2 558,22 |
41 605,85 |
||
564,53 |
113,80 |
70,19 |
621,55 |
39 158,25 |
6 075,66 |
||||
1 546,76 |
112,00 |
|
|
|
|
||||
1.220 |
Garbanotieji salierai (Apium graveolens L. var. dulce (Mill.) Pers.) ex 0709 40 00 |
61,51 |
35,35 |
1 754,39 |
458,96 |
962,39 |
15 651,92 |
||
212,37 |
42,81 |
26,41 |
233,82 |
14 731,14 |
2 285,63 |
||||
581,88 |
42,13 |
|
|
|
|
||||
1.230 |
Voveraitės 0709 59 10 |
334,34 |
192,15 |
9 536,38 |
2 494,78 |
5 231,28 |
85 079,50 |
||
1 154,41 |
232,70 |
143,53 |
1 270,99 |
80 074,43 |
12 424,07 |
||||
3 162,96 |
229,02 |
|
|
|
|
||||
1.240 |
Saldžiosios paprikos 0709 60 10 |
179,16 |
102,97 |
5 110,31 |
1 336,89 |
2 803,31 |
45 591,96 |
||
618,62 |
124,70 |
76,92 |
681,09 |
42 909,87 |
6 657,75 |
||||
1 694,95 |
122,73 |
|
|
|
|
||||
1.250 |
Pankolis 0709 90 50 |
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
1.270 |
Batatai (saldžiosios bulvės), sveiki, švieži (skirti vartoti žmonių maistui) 0714 20 10 |
108,61 |
62,42 |
3 098,01 |
810,46 |
1 699,45 |
27 639,13 |
||
375,02 |
75,60 |
46,63 |
412,90 |
26 013,17 |
4 036,11 |
||||
1 027,53 |
74,40 |
|
|
|
|
||||
2.10 |
Kaštainiai (Castanea spp.), švieži ex 0802 40 00 |
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
2.30 |
Ananasai, švieži ex 0804 30 00 |
64,85 |
37,27 |
1 849,85 |
483,93 |
1 014,76 |
16 503,60 |
||
223,93 |
45,14 |
27,84 |
246,55 |
15 532,72 |
2 410,00 |
||||
613,55 |
44,43 |
|
|
|
|
||||
2.40 |
Avokados, šviežios ex 0804 40 00 |
183,60 |
105,51 |
5 236,79 |
1 369,88 |
2 872,70 |
46 720,41 |
||
633,93 |
127,78 |
78,82 |
697,95 |
43 971,94 |
6 822,54 |
||||
1 736,90 |
125,77 |
|
|
|
|
||||
2.50 |
Gvajavos ir mangai, švieži ex 0804 50 |
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
2.60 |
Tikrieji apelsinai, švieži: |
|
|
|
|
|
|
||
2.60.1 |
|
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||||
— |
— |
|
|
|
|
||||
2.60.2 |
|
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||||
— |
— |
|
|
|
|
||||
2.60.3 |
|
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||||
— |
— |
|
|
|
|
||||
2.70 |
Mandarinai (įskaitant tanžerinus ir satsumas, švieži; klementinos, vilkingai ir panašūs citrusų hibridai, švieži: |
|
|
|
|
|
|
||
2.70.1 |
|
82,40 |
47,35 |
2 350,26 |
614,84 |
1 289,26 |
20 968,05 |
||
284,51 |
57,35 |
35,37 |
313,24 |
19 734,54 |
3 061,94 |
||||
779,52 |
56,44 |
|
|
|
|
||||
2.70.2 |
|
131,58 |
75,62 |
3 753,06 |
981,82 |
2 058,78 |
33 483,16 |
||
454,32 |
91,58 |
56,49 |
500,20 |
31 513,41 |
4 889,51 |
||||
1 244,79 |
90,13 |
|
|
|
|
||||
2.70.3 |
|
55,49 |
31,89 |
1 582,75 |
414,06 |
868,23 |
14 120,59 |
||
191,60 |
38,62 |
23,82 |
210,95 |
13 289,90 |
2 062,02 |
||||
524,95 |
38,01 |
|
|
|
|
||||
2.70.4 |
|
57,91 |
33,28 |
1 651,75 |
432,11 |
906,09 |
14 736,21 |
||
199,95 |
40,30 |
24,86 |
220,14 |
13 869,30 |
2 151,91 |
||||
547,84 |
39,67 |
|
|
|
|
||||
2.85 |
Citrinos (Citrus aurantifolia, Citrus latifolia), šviežios 0805 50 90 |
81,87 |
47,05 |
2 335,05 |
610,86 |
1 280,92 |
20 832,34 |
||
282,67 |
56,98 |
35,14 |
311,21 |
19 606,81 |
3 042,13 |
||||
774,47 |
56,08 |
|
|
|
|
||||
2.90 |
Greipfrutai, švieži: |
|
|
|
|
|
|
||
2.90.1 |
|
65,73 |
37,77 |
1 874,73 |
490,44 |
1 028,40 |
16 725,52 |
||
226,94 |
45,75 |
28,22 |
249,86 |
15 741,59 |
2 442,41 |
||||
621,80 |
45,02 |
|
|
|
|
||||
2.90.2 |
|
81,29 |
46,72 |
2 318,65 |
606,57 |
1 271,92 |
20 685,97 |
||
280,68 |
56,58 |
34,90 |
309,03 |
19 469,05 |
3 020,75 |
||||
769,03 |
55,68 |
|
|
|
|
||||
2.100 |
Valgomosios vynuogės 0806 10 10 |
152,10 |
87,41 |
4 338,43 |
1 134,96 |
2 379,89 |
38 705,65 |
||
525,18 |
105,86 |
65,30 |
578,22 |
36 428,67 |
5 652,15 |
||||
1 438,94 |
104,19 |
|
|
|
|
||||
2.110 |
Arbūzai 0807 11 00 |
59,49 |
34,19 |
1 696,83 |
443,90 |
930,82 |
15 138,42 |
||
205,41 |
41,41 |
24,54 |
226,15 |
14 247,86 |
2 210,65 |
||||
562,79 |
40,75 |
|
|
|
|
||||
2.120 |
Melionai (išskyrus arbūzus): |
|
|
|
|
|
|
||
2.120.1 |
|
66,18 |
38,03 |
1 887,58 |
493,80 |
1 035,45 |
16 840,21 |
||
228,50 |
46,06 |
28,41 |
251,57 |
15 849,54 |
2 459,16 |
||||
626,06 |
45,33 |
|
|
|
|
||||
2.120.2 |
|
62,76 |
36,07 |
1 790,22 |
468,33 |
982,05 |
15 971,61 |
||
216,71 |
43,68 |
26,94 |
238,60 |
15 032,03 |
2 332,32 |
||||
593,77 |
42,99 |
|
|
|
|
||||
2.140 |
Kriaušės: |
|
|
|
|
|
|
||
2.140.1 |
|
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||||
— |
— |
|
|
|
|
||||
2.140.2 |
|
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||
— |
— |
— |
— |
— |
— |
||||
— |
— |
|
|
|
|
||||
2.150 |
Abrikosai 0809 10 00 |
149,08 |
85,68 |
4 252,21 |
1 112,41 |
2 332,60 |
37 936,39 |
||
514,74 |
103,76 |
64,00 |
566,73 |
35 704,66 |
5 539,81 |
||||
1 410,34 |
102,12 |
|
|
|
|
||||
2.160 |
Vyšnios 0809 20 05 0809 20 95 |
137,39 |
78,96 |
3 918,77 |
1 025,18 |
2 149,69 |
34 961,63 |
||
474,39 |
95,62 |
58,98 |
522,29 |
32 904,90 |
5 105,41 |
||||
1 299,75 |
94,11 |
|
|
|
|
||||
2.170 |
Persikai 0809 30 90 |
121,07 |
69,58 |
3 453,15 |
903,37 |
1 894,26 |
30 807,54 |
||
418,01 |
84,26 |
51,97 |
460,23 |
28 995,19 |
4 498,79 |
||||
1 145,32 |
82,93 |
|
|
|
|
||||
2.180 |
Nektarinai ex 0809 30 10 |
132,53 |
76,17 |
3 780,20 |
988,92 |
2 073,67 |
33 725,32 |
||
457,61 |
92,24 |
56,90 |
503,82 |
31 741,32 |
4 924,87 |
||||
1 253,79 |
90,78 |
|
|
|
|
||||
2.190 |
Slyvos 0809 40 05 |
151,05 |
86,81 |
4 308,38 |
1 127,10 |
2 363,41 |
38 437,57 |
||
521,54 |
105,13 |
64,85 |
574,21 |
36 176,36 |
5 613,00 |
||||
1 428,97 |
103,47 |
|
|
|
|
||||
2.200 |
Braškės 0810 10 00 |
235,92 |
135,58 |
6 729,05 |
1 760,36 |
3 691,29 |
60 033,67 |
||
814,57 |
164,20 |
101,28 |
896,84 |
56 502,00 |
8 776,66 |
||||
2 231,84 |
161,60 |
|
|
|
|
||||
2.205 |
Avietės 0810 20 10 |
530,81 |
305,06 |
15 140,29 |
3 960,80 |
8 305,37 |
135 075,22 |
||
1 832,78 |
369,44 |
227,88 |
2 017,87 |
127 128,99 |
19 724,90 |
||||
5 021,62 |
363,60 |
|
|
|
|
||||
2.210 |
Mėlynės (Vaccinium myrtillus) 0810 40 30 |
978,68 |
562,45 |
27 914,89 |
7 302,71 |
15 313,01 |
249 044,70 |
||
3 379,19 |
681,16 |
420,15 |
3 720,45 |
234 393,86 |
36 367,75 |
||||
9 258,61 |
670,40 |
|
|
|
|
||||
2.220 |
Kiviai (Actinidia chinensis Planch.) 0810 50 00 |
178,63 |
102,66 |
5 095,06 |
1 332,90 |
2 794,95 |
45 455,98 |
||
616,77 |
124,33 |
76,69 |
679,06 |
42 781,89 |
6 637,89 |
||||
1 689,89 |
122,36 |
|
|
|
|
||||
2.230 |
Granatai ex 0810 90 95 |
184,95 |
106,26 |
5 275,33 |
1 380,06 |
2 893,84 |
47 064,23 |
||
638,60 |
128,73 |
79,40 |
703,09 |
44 295,52 |
6 872,74 |
||||
1 749,68 |
126,69 |
|
|
|
|
||||
2.240 |
Khakis (įskaitant Sharon vaisių) ex 0810 90 95 |
161,38 |
92,75 |
4 603,14 |
1 204,21 |
2 525,10 |
41 067,26 |
||
557,22 |
112,32 |
69,28 |
613,50 |
38 651,35 |
5 997,01 |
||||
1 526,74 |
110,55 |
|
|
|
|
||||
2.250 |
Ličiai ex 0810 90 |
— |
— |
— |
— |
— |
— |
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/9 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 400/2006
2006 m. kovo 8 d.
dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,
kadangi:
(1) |
Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu. |
(2) |
Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius. |
(3) |
Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais. |
(4) |
Reikėtų numatyti, kad privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje, išduota valstybių narių muitinių remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis, bet neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius. |
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytus KN kodus.
2 straipsnis
Valstybių narių muitinių pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalies nuostatas išduota privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
László KOVÁCS
Komisijos narys
(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 267/2006 (OL L 47, 2006 2 17, p. 1).
(2) OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).
PRIEDAS
Prekių aprašymas |
Klasifikavimas (KN kodas) |
Motyvai |
||||||||||||||
(1) |
(2) |
(3) |
||||||||||||||
|
8520 90 00 |
Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1, 3 (b punktu) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis bei KN kodus 8520 ir 8520 90 00 atitinkančiais prekių aprašymais. Skaitmeninis garso įrašymo ir atkūrimo aparatas nulemia rinkinio esminį požymį. |
||||||||||||||
|
8527 13 99 |
Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis bei KN kodus 8527, 8527 13 ir 8527 13 99 atitinkančiais prekių aprašymais. Klasifikavimas paremtas 8527 pozicijos prekės aprašymu: radijo aparatai, su kuriais kartu viename korpuse sumontuoti arba nesumontuoti garso įrašymo ir atkūrimo aparatai. |
||||||||||||||
|
8704 90 00 |
Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis bei KN kodus 8704 ir 8704 90 00 atitinkančiais prekių aprašymais. Golfo vežimėlis neklasifikuotinas 8703 pozicijoje, nes jis neskirtas žmonėms vežti. Be to, golfo vežimėlis neklasifikuotinas 8709 pozicijoje, nes jis neskirtas naudoti gamyklose, sandėliuose, uostuose arba oro uostuose kroviniams trumpais atstumais vežti. Vienintelis jo kaip transporto priemonės naudojimas – golfo krepšiams golfo aikštelėje vežti. |
||||||||||||||
|
9009 12 00 |
Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1, 3 c punktu ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, 84 skirsnio 5 pastabos E dalimi bei KN kodus 9009 ir 9009 12 00 atitinkančiais prekių aprašymais. Aparatas atlieka keletą funkcijų, tačiau nė viena iš kurių nelaikytina suteikiančia šiam gaminiui esminį požymį. |
(1) Nuotrauka yra tik informacinio pobūdžio.
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/12 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 401/2006
2006 m. vasario 23 d.
nustatantis ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 11 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
(1) |
2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 466/2001, nustatančiame didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (2), nustatytas didžiausias leistinas kai kurių tam tikruose maisto produktuose esančių mikotoksinų kiekis. |
(2) |
Ėminių ėmimas labai svarbus norint tiksliai nustatyti mikotoksinų, kurie yra labai nevienodai pasiskirstę siuntoje, kiekį. Todėl būtina nustatyti bendruosius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti ėminių ėmimo metodas. |
(3) |
Siekiant užtikrinti, kad už kontrolę atsakingos laboratorijos taikytų panašaus lygio analizės metodus, taip pat būtina nustatyti bendruosius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti analizės metodas. |
(4) |
1998 m. liepos 16 d. Komisijos direktyvoje 98/53/EB, nustatančioje ėminių ėmimo ir analizės metodus, naudojamus atliekant oficialią tam tikrų teršalų kiekių maisto produktuose kontrolę (3), nustatyti ėminių ėmimo metodai ir analizės metodų, taikomų siekiant oficialiai kontroliuoti aflatoksinų kiekį maisto produktuose, taikymo kriterijai. |
(5) |
2002 m. kovo 13 d. Komisijos direktyvoje 2002/26/EB, nustatančioje ėminių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią ochratoksino A koncentracijos maisto produktuose kontrolę (4), 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos direktyvoje 2003/78/EB, nustatančioje ėminių ėmimo ir analizės metodus oficialiai kontroliuojant patulino kiekį maisto produktuose (5), ir 2005 m. birželio 6 d. Komisijos direktyvoje 2005/38/EB, nustatančioje ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai Fusarium toksinų kiekio kontrolei maisto produktuose (6), taip pat nustatomi atitinkamai ochratoksino A, patulino ir Fusarium toksinų ėminių ėmimo metodai ir jų taikymo kriterijai. |
(6) |
Siekiant kontroliuoti mikotoksinų kiekį, tam pačiam produktui tirti, kai įmanoma, reikėtų taikyti tą patį ėminių ėmimo metodą. Todėl, kad būtų lengviau taikyti oficialiai visų mikotoksinų kiekio kontrolei skirtus ėminių ėmimo metodus ir analizės metodų taikymo kriterijus, juos visus reikėtų įtraukti į vieną teisės aktą. |
(7) |
Aflatoksinai labai nevienodai pasiskirsto siuntoje, ypač siuntoje, kurioje esančių maisto produktų dalelės yra didelės (pvz., džiovintos figos arba žemės riešutai). Tam, kad ėminio reprezentatyvumas liktų toks pats, jungtinio ėminio, paimto iš siuntos, kurioje esančių maisto produktų dalelės yra didelės, masė turėtų būti didesnė nei jungtinio ėminio, paimto iš siuntos, kurioje esančių maisto produktų dalelės yra mažesnės. Kadangi mikotoksinų pasiskirstymas perdirbtuose produktuose yra dažniausiai vienodesnis nei neperdirbtuose grūdų produktuose, reikėtų numatyti paprastesnes perdirbtų produktų ėminių ėmimo nuostatas. |
(8) |
Todėl Direktyvas 98/53/EB, 2002/26/EB, 2003/78/EB ir 2005/38/EB reikėtų panaikinti. |
(9) |
Reikėtų, kad šio reglamento taikymo data sutaptų su 2005 m. birželio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 856/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 dėl Fusarium toksinų, taikymo (7) data. |
(10) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Ėminiai, skirti oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei, imami taikant I priede nustatytus metodus.
2 straipsnis
Ėminiai, skirti oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei, turi atitikti II priede nustatytus kriterijus.
3 straipsnis
Direktyvos 98/53/EB, 2002/26/EB, 2003/78/EB ir 2005/38/EB yra panaikinamos.
Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2006 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 23 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 165, 2004 4 30, p. 1, pataisyta OL L 191, 2004 5 28, p. 1.
(2) OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 199/2006 (OL L 32, 2006 2 4, p. 34).
(3) OL L 201, 1998 7 17, p. 93. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/43/EB (OL L 113, 2004 4 20, p. 14).
(4) OL L 75, 2002 3 16, p. 38. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/5/EB (OL L 27, 2005 1 29, p. 38).
(5) OL L 203, 2003 8 12, p. 40.
(6) OL L 143, 2005 6 7, p. 18.
I PRIEDAS (1)
ĖMINIŲ ĖMIMO METODAI, SKIRTI OFICIALIAI MIKOTOKSINŲ KIEKIO MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLEI
A. BENDROSIOS NUOSTATOS
Oficiali kontrolė atliekama pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas. Toliau pateikiamos bendrosios nuostatos taikomos nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatų.
A.1. Tikslas ir taikymo sritis
Ėminiai, skirti oficialiai kontroliuoti mikotoksinų kiekį maisto produktuose, imami taikant šiame priede nurodytus metodus. Taip gauti jungtiniai ėminiai laikomi reprezentatyviais siuntų ėminiais. Pagal laboratoriniuose ėminiuose nustatytą medžiagos kiekį sprendžiama, ar jis atitinka Reglamente (EB) Nr. 466/2001 nustatytą didžiausią leistiną kiekį.
A.2. Sąvokų apibrėžimai
Šiame priede vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:
A.2.1. |
siunta – identifikuojamas vienu metu pristatytų maisto produktų, turinčių, kaip nustato pareigūnas, bendrų savybių, pvz., vienodą kilmę, rūšį, pakuotės tipą, tą patį pakuotoją, siuntėją arba vienodus žymenis, kiekis; |
A.2.2. |
siuntos dalis – nustatyta didelės siuntos dalis, kuriai turi būti taikomas ėminių ėmimo metodas; kiekvieną siuntos dalį turi būti galima fiziškai atskirti ir identifikuoti; |
A.2.3. |
pavienis ėminys – medžiagos, paimtos iš siuntos arba siuntos dalies vienos vietos, kiekis; |
A.2.4. |
jungtinis ėminys – visų siuntos arba siuntos dalies pavienių ėminių bendras kiekis; |
A.2.5. |
laboratorinis ėminys – laboratorijoms skirtas ėminys. |
A.3. Bendrosios nuostatos
A.3.1. Personalas
Ėminius ima valstybės narės paskirtas įgaliotas asmuo.
A.3.2. Medžiaga, iš kurios imami ėminiai
Iš kiekvienos tirtinos siuntos ėminiai turi būti imami atskirai. Laikantis ėminių, skirtų įvairių mikotoksinų kiekiui nustatyti, ėmimo specialiųjų nuostatų, didelės siuntos turi būti dalijamos į dalis, o ėminiai iš šių siuntų dalių turi būti imami atskirai.
A.3.3. Atsargumo priemonės
Imant ir ruošiant ėminius būtina imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokių pokyčių, kurie turėtų poveikį:
— |
mikotoksinų koncentracijai, neigiamai paveiktų analizinį nustatymą arba dėl kurių jungtiniai ėminiai taptų nereprezentatyvūs, |
— |
siuntose, iš kurių imami ėminiai, esančio maisto saugai. |
Taip pat būtina imtis visų priemonių, užtikrinančių ėminius imančių asmenų saugą.
A.3.4. Pavieniai ėminiai
Pavieniai ėminiai turi būti imami, kiek tai įmanoma, iš įvairių siuntos arba siuntos dalies vietų. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta I priedo A.3.8 punkte.
A.3.5. Jungtinio ėminio ruošimas
Jungtinis ėminys sudaromas sujungus pavienius ėminius.
A.3.6. Kartotiniai ėminiai
Kartotiniai ėminiai, imami teisės aktų vykdymo, prekybos (gynybos) ir kreipimosi į arbitrą (arbitražo) tikslais, turi būti imami iš homogenizuoto jungtinio ėminio, jeigu tokia procedūra neprieštarauja maisto verslo subjektų teises reglamentuojančioms valstybių narių taisyklėms.
A.3.7. Ėminių pakavimas ir siuntimas
Kiekvienas ėminys dedamas į švarią, iš inertiškos medžiagos pagamintą talpyklą, tinkamai apsaugančią nuo užteršimo ir pakenkimo vežant. Reikia laikytis visų atsargumo priemonių, kad laikant arba vežant ėminį nepakistų jo sudėtis.
A.3.8. Ėminių plombavimas ir ženklinimas
Kiekvienas oficialiai kontrolei skirtas ėminys plombuojamas jo ėmimo vietoje ir identifikuojamas laikantis valstybių narių taisyklių.
Kiekvienas ėminių paėmimo atvejis turi būti registruojamas, kad galima būtų vienareikšmiškai identifikuoti siuntą, nurodant ėminio paėmimo datą bei vietą ir kitą informaciją, galinčią padėti analizę atliekančiam asmeniui.
A.4. Įvairūs siuntų tipai
Gali būti prekiaujama nefasuotais maisto produktais ir konteineriuose bei atskirose pakuotėse, tokiose kaip maišai, krepšiai, mažmeninės prekybos pakuotės, laikomais maisto produktais. Ėminių ėmimo metodas gali būti taikomas visoms skirtingais būdais į rinką pateiktoms prekėms.
Nepažeidžiant kitose šio priedo dalyse nurodytų specialiųjų nuostatų, gali būti taikoma ši orientacinė ėminių iš siuntų, sudarytų iš produktų, kuriais prekiaujama atskirose pakuotėse, tokiose kaip maišai, krepšiai, mažmeninės prekybos pakuotės, ėmimo formulė:
— |
masė: kg, |
— |
ėminių ėmimo dažnis (ĖĖD): kiekvienas n-tasis maišas arba pakuotė, iš kurios turi būti imamas pavienis ėminys (trupmenos dešimtosios dalys suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus). |
B. GRŪDŲ IR GRŪDŲ PRODUKTŲ ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną aflatoksino B1 kiekį, bendrą aflatoksinų kiekį, ochratoksino A ir Fusarium toksinų kiekį grūduose ir grūdų produktuose.
B.1. Pavienio ėminio masė
Jeigu I priedo B dalyje nenurodyta kitaip, pavienis ėminys turi sverti apie 100 gramų.
Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės.
Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra didesnė kaip 100 g, jungtinio ėminio masė bus didesnė kaip 10 kg. Jeigu vienos mažmeninės pakuotės masė yra daug didesnė kaip 100 g, iš kiekvienos atskiros mažmeninės pakuotės imamas 100 g pavienis ėminys. Tai galima atlikti imant ėminius arba laboratorijoje. Vis dėlto, jeigu taikant tokią ėminių ėmimo tvarką dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.) atsirastų nepageidaujamų komercinių pasekmių, galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą. Pavyzdžiui, jeigu vertingas produktas parduodamas mažmeninėse pakuotėse po 500 g arba 1 kg, jungtinis ėminys gali būti sudarytas sudėjus mažiau pavienių ėminių nei nurodyta 1 ir 2 lentelėse, tačiau jungtinio ėminio masė turi būti lygi 1 ir 2 lentelėse nurodytai reikiamai jungtinio ėminio masei.
Jeigu mažmeninė pakuotė sveria mažiau kaip 100 g ir jeigu skirtumas nėra labai didelis, viena mažmeninė pakuotė turi būti laikoma vienu pavieniu ėminiu – tada jungtinio ėminio masė yra mažesnė kaip 10 kg. Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra daug mažesnė kaip 100 g, vieną pavienį ėminį sudaro dvi arba daugiau mažmeninių pakuočių, o jo masė turi kuo labiau atitikti 100 g.
B.2. Bendroji grūdų ir grūdų produktų ėminių ėmimo metodo apžvalga
1 lentelė
Siuntų padalijimas į siuntų dalis atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę
Prekė |
Siuntos masė (t) |
Siuntos dalių masė arba skaičius |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
Grūdai ir grūdų produktai |
≥ 1 500 |
500 tonų |
100 |
10 |
> 300 ir < 1 500 |
3 siuntos dalys |
100 |
10 |
|
≥ 50 ir ≤ 300 |
100 tonų |
100 |
10 |
|
< 50 |
— |
3–100 (2) |
1–10 |
B.3. Grūdų ir grūdų produktų, kurių siuntos sveria ≥ 50 tonų, ėminių ėmimo nuostatos
— |
Jeigu siuntos dalis galima fiziškai atskirti, kiekviena siunta turi būti dalijama į siuntos dalis pagal 1 lentelę. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių kartotinis, siuntos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %. Jeigu siuntos negalima fiziškai padalinti į siuntos dalis, iš siuntos imama ne mažiau kaip 100 pavienių ėminių. |
— |
Ėminiai iš kiekvienos siuntos dalies imami atskirai. |
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100. Jungtinio ėminio masė = 10 kg. |
— |
Jeigu šiame punkte aprašyto ėminių ėmimo metodo neįmanoma taikyti dėl nepriimtinų komercinių pasekmių, kurios atsirastų dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jei jis yra kiek įmanoma reprezentatyvus ir yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. Alternatyvų ėminių ėmimo metodą galima taikyti ir tais atvejais, kai praktiškai nėra įmanoma taikyti pirmiau minėto ėminių ėmimo metodo, pavyzdžiui, tais atvejais, kai didelės grūdų siuntos laikomos sandėliuose arba kai grūdai laikomi silosinėse (3). |
B.4. Grūdų ir grūdų produktų, kurių siuntos sveria < 50 tonų, ėminių ėmimo metodas
Grūdų ir grūdų produktų siuntoms, sveriančioms mažiau kaip 50 tonų, turi būti taikomas pavienių ėminių ėmimo planas, kai, atsižvelgiant į siuntos masę, imama nuo 10 iki 100 pavienių ėminių ir gaunamas jungtinis ėminys, kurio masė – nuo 1 iki 10 kg. Iš labai mažų siuntų (≤ 0,5 tonos) galima imti mažiau pavienių ėminių, tačiau iš jų sudarytas jungtinis ėminys tokiu atveju taip pat turi sverti ne mažiau kaip 1 kg.
2 lentelėje pateikti skaičiai gali būti naudojami pavienių ėminių skaičiui nustatyti.
2 lentelė
Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į grūdų ir grūdų produktų siuntos masę, skaičius
Siuntos masė (t) |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
≤ 0,05 |
3 |
1 |
> 0,05–≤ 0,5 |
5 |
1 |
> 0,5–≤ 1 |
10 |
1 |
> 1–≤ 3 |
20 |
2 |
> 3–≤ 10 |
40 |
4 |
> 10–≤ 20 |
60 |
6 |
> 20–≤ 50 |
100 |
10 |
B.5. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis I priedo B dalies nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. Bet kokiu atveju jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg (4).
B.6. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
C. DŽIOVINTŲ VAISIŲ, ĮSKAITANT DŽIOVINTAS VYNUOGES BEI JŲ PRODUKTUS IR IŠSKYRUS DŽIOVINTAS FIGAS, ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną:
— |
aflatoksino B1 kiekį ir bendrą aflatoksinų kiekį džiovintuose vaisiuose, išskyrus džiovintas figas, ir |
— |
ochratoksino A kiekį džiovintose vynuogėse (Currants veislės, Sultana veislės ir razinose). |
C.1. Pavienio ėminio masė
Jeigu I priedo C dalyje nenurodyta kitaip, pavienis ėminys turi sverti apie 100 gramų.
Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės.
Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra didesnė kaip 100 g, jungtinio ėminio masė bus didesnė kaip 10 kg. Jeigu vienos mažmeninės pakuotės masė yra daug didesnė kaip 100 g, iš kiekvienos atskiros mažmeninės pakuotės imamas 100 g pavienis ėminys. Tai galima atlikti imant ėminius arba laboratorijoje. Vis dėlto, jeigu taikant tokią ėminių ėmimo tvarką atsirastų nepageidaujamų komercinių pasekmių dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą. Pavyzdžiui, jeigu vertingas produktas parduodamas mažmeninėse pakuotėse po 500 g arba 1 kg, jungtinis ėminys gali būti sudarytas sudėjus mažiau pavienių ėminių nei nurodyta 1 ir 2 lentelėse, tačiau jungtinio ėminio masė turi atitikti 1 ir 2 lentelėse nurodytą reikiamą jungtinio ėminio masę.
Jeigu mažmeninė pakuotė sveria mažiau kaip 100 g ir jeigu skirtumas nėra labai didelis, viena mažmeninė pakuotė turi būti laikoma vienu pavieniu ėminiu – tada jungtinio ėminio masė yra mažesnė kaip 10 kg. Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra daug mažesnė kaip 100 g, vieną pavienį ėminį sudaro dvi arba daugiau mažmeninių pakuočių, o jo masė turi kuo labiau atitikti 100 g.
C.2. Bendroji džiovintų vaisių, išskyrus figas, ėminių ėmimo metodo apžvalga
1 lentelė
Siuntų padalijimas į siuntų dalis atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę
Prekė |
Siuntos masė (t) |
Siuntos dalių masė arba skaičius |
Atskirų ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
Džiovinti vaisiai |
≥ 15 |
15–30 tonų |
100 |
10 |
< 15 |
— |
10–100 (5) |
1–10 |
C.3. Džiovintų vaisių, išskyrus figas (kai siuntos sveria ≥ 15 tonų), ėminių ėmimo metodas
— |
Jeigu siuntos dalis galima fiziškai atskirti, kiekviena siunta turi būti dalijama į siuntos dalis pagal 1 lentelę. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių kartotinis, siuntos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %. |
— |
Ėminiai iš kiekvienos siuntos dalies imami atskirai. |
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100. Jungtinio ėminio masė = 10 kg. |
— |
Jeigu pirmiau aprašyto ėminių ėmimo metodo neįmanoma taikyti dėl komercinių pasekmių, kurios atsirastų dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), gali būti taikomas kitoks ėminių ėmimo metodas, tačiau jis turi būti kuo reprezentatyvesnis ir išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. |
C.4. Džiovintų vaisių, išskyrus figas (kai siuntos sveria < 15 tonų), ėminių ėmimo metodas
Džiovintų vaisių, išskyrus figas, siuntoms, sveriančioms mažiau kaip 15 tonų, turi būti taikomas pavienių ėminių ėmimo planas, kai, atsižvelgiant į siuntos masę, imama nuo 10 iki 100 pavienių ėminių ir gaunamas jungtinis ėminys, kurio masė – nuo 1 iki 10 kg.
Lentelėje pateikti skaičiai gali būti naudojami pavienių ėminių skaičiui nustatyti.
2 lentelė
Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į džiovintų vaisių siuntos masę, skaičius
Siuntos masė (t) |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
≤ 0,1 |
10 |
1 |
> 0,1–≤ 0,2 |
15 |
1,5 |
> 0,2–≤ 0,5 |
20 |
2 |
> 0,5–≤ 1,0 |
30 |
3 |
> 1,0–≤ 2,0 |
40 |
4 |
> 2,0–≤ 5,0 |
60 |
6 |
> 5,0–≤ 10,0 |
80 |
8 |
> 10,0–≤ 15,0 |
100 |
10 |
C.5. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. Bet kokiu atveju jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg (6).
C.6. Specialiosios džiovintų vaisių, išskyrus džiovintas figas, kuriais prekiaujama vakuuminėse pakuotėse, ėminių ėmimo nuostatos
Iš siuntų, kurios sveria 15 tonų arba daugiau, turi būti imami mažiausiai 25 pavieniai ėminiai, sudarantys 10 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 15 tonų, turi būti imama 25 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 2 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė atitinka siuntos, iš kurios imami ėminiai, masę (žr. 2 lentelę).
C.7. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
D. DŽIOVINTŲ FIGŲ, ŽEMĖS RIEŠUTŲ IR RIEŠUTŲ ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną aflatoksino B1 kiekį ir bendrą aflatoksinų kiekį, kiekį džiovintose figose, žemės riešutuose ir riešutuose.
D.1. Pavienio ėminio masė
Jeigu I priedo D dalyje nenurodyta kitaip, pavienis ėminys turi sverti apie 300 gramų.
Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės.
Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra didesnė kaip 300 g, jungtinio ėminio masė bus didesnė kaip 30 kg. Jeigu vienos mažmeninės pakuotės masė yra daug didesnė kaip 300 g, iš kiekvienos atskiros mažmeninės pakuotės imamas 300 g pavienis ėminys. Tai galima atlikti imant ėminius arba laboratorijoje. Vis dėlto, jeigu taikant tokią ėminių ėmimo tvarką atsirastų nepageidaujamų komercinių pasekmių dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą. Pavyzdžiui, jeigu vertingas produktas parduodamas mažmeninėse pakuotėse po 500 g arba 1 kg, jungtinis ėminys gali būti sudarytas sudėjus mažiau pavienių ėminių nei nurodyta 1, 2 ir 3 lentelėse, tačiau jungtinio ėminio masė turi atitikti 1, 2 ir 3 lentelėse nurodytą reikiamą jungtinio ėminio masę.
Jeigu mažmeninė pakuotė sveria mažiau kaip 300 g ir jeigu skirtumas nėra labai didelis, viena mažmeninė pakuotė turi būti laikoma vienu pavieniu ėminiu – tada jungtinio ėminio masė yra mažesnė kaip 30 kg. Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra daug mažesnė kaip 300 g, vieną pavienį ėminį sudaro dvi arba daugiau mažmeninių pakuočių, o jo masė turi kuo labiau atitikti 300 g.
D.2. Bendroji džiovintų figų, žemės riešutų ir riešutų ėminių ėmimo apžvalga
1 lentelė
Siuntų padalijimas į siuntų dalis atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę
Prekė |
Siuntos masė (t) |
Siuntos dalių masė arba skaičius |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
Džiovintos figos |
≥ 15 |
15–30 tonų |
100 |
30 |
< 15 |
— |
10–100 (7) |
≤ 30 |
|
Žemės riešutai, pistacijos, braziliniai riešutai (bertoletijos) ir kiti riešutai |
≥ 500 |
100 tonų |
100 |
30 |
> 125 ir < 500 |
5 siuntos dalys |
100 |
30 |
|
≥ 15 ir ≤ 125 |
25 tonų |
100 |
30 |
|
< 15 |
— |
10–100 (7) |
≤ 30 |
D.3. Džiovintų vaisių, žemės riešutų ir riešutų (kai siuntos sveria ≥ 15 tonų), ėminių ėmimo metodas
— |
Jeigu siuntos dalis galima fiziškai atskirti, kiekviena siunta turi būti dalijama į siuntos dalis pagal 1 lentelę. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių kartotinis, siuntos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %. |
— |
Ėminiai iš kiekvienos siuntos dalies imami atskirai. |
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100. |
— |
Jungtinio ėminio masė yra 30 kg; prieš sumalant jis sumaišomas ir padalijamas į tris lygius laboratorinius ėminius po 10 kg (žemės riešutų ir riešutų, kurie dar bus rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami, dalinti į tris laboratorinius ėminius nebūtina, tačiau tai priklauso nuo to, ar yra įrenginys, kuriuo galima homogenizuoti 30 kg ėminį). |
— |
Kiekvienas laboratorinis 10 kg svorio ėminys turi būti gerai sumalamas ir kruopščiai išmaišomas, siekiant visiškai jį homogenizuoti, laikantis II priedo nuostatų. |
— |
Jeigu pirmiau aprašyto ėminių ėmimo metodo taikyti neįmanoma, nes dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.) atsirastų komercinių pasekmių, galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jeigu jis yra kiek įmanoma reprezentatyvus ir yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. |
D.4. Džiovintų figų, žemės riešutų ir riešutų (kai siuntos sveria < 15 tonų), ėminių ėmimo metodas
Pavienių ėminių skaičius priklauso nuo siuntos masės: imama mažiausiai 10 ir daugiausiai 100 ėminių.
2 lentelėje pateikti skaičiai gali būti naudojami nustatant pavienių ėminių, kuriuos būtina paimti, skaičių ir vėliau dalijant jungtinį ėminį.
2 lentelė
Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į siuntos masę ir jungtinio ėminio padalijimų skaičių, skaičius
Siuntos masė (t) |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) (jungtinių ėminių, paimtų iš siuntų, kurias sudaro mažmeninės pakuotės, masė gali skirtis – žr. D.1 punktą) |
Laboratorinių ėminių, gautų iš jungtinio ėminio, skaičius |
≤ 0,1 |
10 |
3 |
1 (nedalijama) |
> 0,1–≤ 0,2 |
15 |
4,5 |
1 (nedalijama) |
> 0,2–≤ 0,5 |
20 |
6 |
1 (nedalijama) |
> 0,5–≤ 1,0 |
30 |
9 (– < 12 kg) |
1 (nedalijama) |
> 1,0–≤ 2,0 |
40 |
12 |
2 |
> 2,0–≤ 5,0 |
60 |
18 (– < 24 kg) |
2 |
> 5,0–≤ 10,0 |
80 |
24 |
3 |
> 10,0–≤ 15,0 |
100 |
30 |
3 |
— |
Jungtinio ėminio masė yra ≤ 30 kg; prieš sumalant jis sumaišomas ir padalijamas į du arba tris lygius laboratorinius ėminius po ≤ 10 kg (džiovintų figų, žemės riešutų ir riešutų, kurie dar bus rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami, dalinti į du arba tris laboratorinius ėminius nebūtina, tačiau tai priklauso nuo to, ar yra įrenginys, kuriuo galima homogenizuoti ėminius iki 30 kg). Jeigu jungtinis ėminys sveria mažiau kaip 30 kg, jis turi būti dalijamas į laboratorinius ėminius taip:
|
— |
Kiekvienas laboratorinis ėminys gerai sumalamas ir kruopščiai išmaišomas, siekiant visiškai jį homogenizuoti, laikantis II priedo nuostatų. |
— |
Jeigu pirmiau aprašyto ėminių ėmimo metodo taikyti neįmanoma, nes dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.) atsirastų nepriimtinų komercinių pasekmių, galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jeigu jis yra kiek įmanoma reprezentatyvus ir yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. |
D.5. Išvestinių produktų ir sudėtinių maisto produktų ėminių ėmimo metodas
D.5.1. Išvestiniai produktai, pvz., miltai, žemės riešutų sviestas, kurių dalelės sveria labai nedaug (aflatoksinas pasiskirstęs vienodai)
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100; iš iki 50 tonų sveriančių siuntų imama nuo 10 iki 100 ėminių, atsižvelgiant į siuntos masę (žr. 3 lentelę). 3 lentelė Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į siuntos masę, skaičius
|
— |
Pavienio ėminio masė turi būti apie 100 g. Pavienio ėminio, paimto iš siuntos, kurią sudaro mažmeninės pakuotės, masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės. |
— |
Jungtinio ėminio masė = gerai išmaišyti 1–10 kg. |
D.5.2. Kiti išvestiniai produktai, kurių dalelės santykinai didelės (aflatoksinas pasiskirstęs nevienodai)
Džiovintų figų, žemės riešutų ir riešutų ėminių ėmimo ir priėmimo metodas (D.3 ir D.4)
D.6. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitus veiksmingus ėminių ėmimo metodus, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tie metodai yra išsamiai aprašyti bei patvirtinti dokumentais. Bet kokiu atveju jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg (8).
D.7. Specialusis žemės riešutų, riešutų, džiovintų figų ir jų produktų, kuriais prekiaujama vakuuminėse pakuotėse, ėminių ėmimo metodas
D.7.1. Pistacijos, žemės riešutai, braziliniai riešutai (bertoletijos) ir džiovintos figos
Iš siuntų, kurios sveria 15 tonų arba daugiau, turi būti imama mažiausiai 50 pavienių ėminių, sudarančių 30 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 15 tonų, turi būti imama 50 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 2 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė atitinka siuntos, iš kurios imami ėminiai, masę (žr. 2 lentelę).
D.7.2. Riešutai, išskyrus pistacijas ir brazilinius riešutus (bertoletijas)
Iš siuntų, kurios sveria 15 tonų arba daugiau, turi būti imami mažiausiai 25 pavieniai ėminiai, sudarantys 30 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 15 tonų, turi būti imama 25 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 2 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė lygi siuntos, iš kurios imami ėminiai, masei (žr. 2 lentelę).
D.7.3. Riešutų, figų ir žemės riešutų produktai, kuriuose yra mažų dalelių
Iš siuntų, kurios sveria 50 tonų arba daugiau, turi būti imami mažiausiai 25 pavieniai ėminiai, sudarantys 10 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 50 tonų, turi būti imama 25 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 3 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė atitinka siuntos, iš kurios imami ėminiai, masę (žr. 3 lentelę).
D.8. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Džiovintos figos, žemės riešutai ir riešutai, kurie bus rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami:
|
— |
Džiovintos figos, žemės riešutai ir riešutai, skirti tiesiogiai vartoti žmonėms:
|
— |
Kai jungtinis ėminys sveria ne daugiau kaip 12 kg:
|
E. PRIESKONIŲ ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra naudojamas oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną aflatoksino B1 kiekį ir bendrą aflatoksinų kiekį prieskoniuose.
E.1. Pavienio ėminio masė
Jeigu I priedo E dalyje nenurodyta kitaip, pavienis ėminys turi sverti apie 100 gramų.
Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės.
Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra didesnė kaip 100 g, jungtinio ėminio masė bus didesnė kaip 10 kg. Jeigu vienos mažmeninės pakuotės masė yra daug didesnė kaip 100 g, iš kiekvienos atskiros mažmeninės pakuotės imamas 100 g pavienis ėminys. Tai galima atlikti imant ėminius arba laboratorijoje. Vis dėlto, jeigu taikant tokią ėminių ėmimo tvarką atsirastų nepageidaujamų komercinių pasekmių dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą. Pavyzdžiui, jeigu vertingas produktas parduodamas mažmeninėse pakuotėse po 500 g arba 1 kg, jungtinis ėminys gali būti sudarytas sudėjus mažiau pavienių ėminių nei nurodyta 1 ir 2 lentelėse, tačiau jungtinio ėminio masė turi atitikti 1 ir 2 lentelėse nurodytą reikiamą jungtinio ėminio masę.
Jeigu mažmeninė pakuotė sveria mažiau kaip 100 g ir jeigu skirtumas nėra labai didelis, viena mažmeninė pakuotė turi būti laikoma vienu pavieniu ėminiu – tada jungtinio ėminio masė yra mažesnė kaip 10 kg. Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra daug mažesnė kaip 100 g, vieną pavienį ėminį sudaro dvi arba daugiau mažmeninių pakuočių, o jo masė turi kuo labiau atitikti 100 g.
E.2. Bendroji prieskonių ėminių ėmimo metodo apžvalga
1 lentelė
Siuntų padalijimas į siuntų dalis atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę
Prekė |
Siuntos masė (t) |
Siuntos dalių masė arba skaičius |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
Prieskoniai |
≥ 15 |
25 tonos |
100 |
10 |
< 15 |
— |
5–100 (9) |
0,5–10 |
E.3. Prieskonių ėminių ėmimo metodas (kai siuntos svoris ≥ 15 tonų)
— |
Jeigu siuntos dalis galima fiziškai atskirti, kiekviena siunta turi būti dalijama į siuntos dalis pagal 1 lentelę. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių kartotinis, siuntos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %. |
— |
Ėminiai iš kiekvienos siuntos dalies imami atskirai. |
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100. Jungtinio ėminio masė = 10 kg. |
— |
Jeigu pirmiau aprašyto ėminių ėmimo metodo neįmanoma taikyti dėl nepriimtinų komercinių pasekmių, kurios atsirastų dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, tačiau jis turi būti kiek įmanoma reprezentatyvus ir išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. |
E.4. Prieskonių ėminių ėmimo metodas (kai siuntos svoris < 15 tonų)
Prieskonių siuntoms, sveriančioms mažiau kaip 15 tonų, taikomas pavienių ėminių ėmimo planas, kai, atsižvelgiant į siuntos masę, imama nuo 5 iki 100 pavienių ėminių ir gaunamas jungtinis ėminys, kurio masė – nuo 0,5 iki 10 kg.
Lentelėje pateikti skaičiai gali būti naudojami pavienių ėminių skaičiui nustatyti.
2 lentelė
Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į prieskonių siuntos masę, skaičius
Siuntos masė (t) |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
≤ 0,01 |
5 |
0,5 |
> 0,01–≤ 0,1 |
10 |
1 |
> 0,1–≤ 0,2 |
15 |
1,5 |
> 0,2–≤ 0,5 |
20 |
2 |
> 0,5–≤ 1,0 |
30 |
3 |
> 1,0–≤ 2,0 |
40 |
4 |
> 2,0–≤ 5,0 |
60 |
6 |
> 5,0–≤ 10,0 |
80 |
8 |
> 10,0–≤ 15,0 |
100 |
10 |
E.5. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies ėminių ėmimo nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. Bet kokiu atveju jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 0,5 kg (10).
E.6. Specialusis prieskonių, kuriais prekiaujama vakuuminėse pakuotėse, ėminių ėmimo metodas
Iš siuntų, kurios sveria 15 tonų arba daugiau, turi būti imami mažiausiai 25 pavieniai ėminiai, sudarantys 10 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 15 tonų, turi būti imama 25 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 2 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė atitinka siuntos, iš kurios imami ėminiai, masę (žr. 2 lentelę).
E.7. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
F. PIENO IR PIENO PRODUKTŲ ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS; MIŠINIAI KŪDIKIAMS IKI 4–6 MĖN. IR MIŠINIAI VYRESNIEMS KAIP 4 MĖN. KŪDIKIAMS, ĮSKAITANT PIENĄ KŪDIKIAMS IKI 4–6 MĖN. IR VYRESNIEMS KAIP 4 MĖN KŪDIKIAMS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną aflatoksino M1 kiekį piene ir pieno produktuose, mišiniuose kūdikiams iki 4–6 mėn. ir vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams, įskaitant pieną kūdikiams iki 4–6 mėn. ir vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams, ir specialios medicininės paskirties dietiniuose maisto produktuose kūdikiams (pienas ir pieno produktai).
F.1. Pieno, pieno produktų, mišinių kūdikiams iki 4–6 mėn. ir vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams, įskaitant pieną kūdikiams iki 4–6 mėn. ir vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams, ėminių ėmimo metodas
Jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg arba sudaryti ne mažiau kaip 1 litrą, išskyrus tuos atvejus, kai tai nėra įmanoma, pvz., kai ėminys yra vienas butelis.
Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius yra nurodytas 1 lentelėje. Pavienių ėminių skaičius nustatomas atsižvelgiant į būdą, kuriuo aptariami produktai pateikiami prekybai. Skystų nefasuotų produktų siunta turi būti kiek galima geriau išmaišoma rankiniu arba mechaniniu būdu iš karto prieš ėminių ėmimą taip, kad nenukentėtų produkto kokybė. Tuomet galima numanyti, kad toje siuntoje aflatoksinas M1 yra pasiskirstęs tolygiai. Todėl iš siuntos pakanka paimti tris pavienius ėminius, sudarysiančius jungtinį ėminį.
Pavienių ėminių, kurie dažnai yra vienas butelis arba pakuotė, masė turi būti panaši. Pavienio ėminio masė turi būti ne mažesnė kaip 100 g, o jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg arba sudaryti ne mažiau kaip 1 l. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta I priedo A.3.8 punkte.
1 lentelė
Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius
Pardavimo būdas |
Siuntos tūris arba masė (l arba kg) |
Mažiausias imtinų pavienių ėminių skaičius |
Mažiausias jungtinio ėminio tūris arba masė (l arba kg) |
Pilstomas |
— |
3–5 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse |
≤ 50 |
3 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse |
nuo 50 iki 500 |
5 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse |
> 500 |
10 |
1 |
F.2. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais (11).
F.3. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagos kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį (arba sprendimo ribą – žr. II priedo 4.4 punktą). |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagos kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį (arba sprendimo ribą – žr. II priedo 4.4 punktą). |
G. KAVOS IR KAVOS PRODUKTŲ ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną ochratoksino A kiekį ir bendrą aflatoksinų kiekį skrudintose kavos pupelėse, maltoje skrudintoje kavoje ir tirpioje kavoje.
G.1. Pavienio ėminio masė
Jeigu I priedo G dalyje nenurodyta kitaip, pavienis ėminys turi sverti apie 100 gramų.
Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės.
Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra didesnė kaip 100 g, jungtinio ėminio masė bus didesnė kaip 10 kg. Jeigu vienos mažmeninės pakuotės masė yra daug didesnė kaip 100 g, iš kiekvienos atskiros mažmeninės pakuotės imamas 100 g pavienis ėminys. Tai galima atlikti imant ėminius arba laboratorijoje. Vis dėlto, jeigu taikant tokią ėminių ėmimo tvarką atsirastų nepageidaujamų komercinių pasekmių dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.), galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą. Pavyzdžiui, jeigu vertingas produktas parduodamas mažmeninėse pakuotėse po 500 g arba 1 kg, jungtinis ėminys gali būti sudarytas sudėjus mažiau pavienių ėminių nei nurodyta 1 ir 2 lentelėse, tačiau jungtinio ėminio masė turi atitikti 1 ir 2 lentelėse nurodytą reikiamą jungtinio ėminio masę.
Jeigu mažmeninė pakuotė sveria mažiau kaip 100 g ir jeigu skirtumas nėra labai didelis, viena mažmeninė pakuotė turi būti laikoma vienu pavieniu ėminiu – tada jungtinio ėminio masė yra mažesnė kaip 10 kg. Jeigu mažmeninės pakuotės masė yra daug mažesnė kaip 100 g, vieną pavienį ėminį sudaro dvi arba daugiau mažmeninių pakuočių, o jo masė turi kuo labiau atitikti 100 g.
G.2. Bendroji skrudintos kavos ėminių ėmimo metodo apžvalga
1 lentelė
Siuntų padalijimas į siuntų dalis atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę
Prekė |
Siuntos masė (t) |
Siuntos dalių masė arba skaičius |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
Skrudintos kavos pupelės, skrudinta malta kava ir tirpi kava |
≥ 15 |
15–30 tonų |
100 |
10 |
< 15 |
— |
10–100 (12) |
1–10 |
G.3. Skrudintų kavos pupelių, maltos skrudintos kavos ir tirpios kavos ėminių ėmimo metodas (kai siuntos svoris ≥ 15 tonų)
— |
Jeigu siuntos dalis galima fiziškai atskirti, kiekviena siunta turi būti dalijama į siuntos dalis pagal 1 lentelę. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių kartotinis, siuntos dalies masė gali skirtis nuo nurodytos masės ne daugiau kaip 20 %. |
— |
Ėminiai iš kiekvienos siuntos dalies imami atskirai. |
— |
Pavienių ėminių skaičius: 100. |
— |
Jungtinio ėminio masė = 10 kg. |
— |
Jeigu pirmiau aprašyto ėminių ėmimo metodo taikyti neįmanoma, nes dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir t. t.) atsirastų nepriimtinų komercinių pasekmių, galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jeigu jis yra kiek įmanoma reprezentatyvus ir yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. |
G.4. Skrudintų kavos pupelių, maltos skrudintos kavos ir tirpios kavos ėminių ėmimo metodas (kai siuntos svoris < 15 tonų)
Skrudintų kavos pupelių, maltos skrudintos kavos ir tirpios kavos siuntoms, sveriančioms mažiau negu 15 tonų, taikomas pavienių ėminių ėmimo planas, kai, atsižvelgiant į siuntos masę, imama nuo 10 iki 100 pavienių ėminių ir gaunamas jungtinis ėminys, kurio masė – nuo 1 iki 10 kg.
Lentelėje pateikti skaičiai gali būti naudojami pavienių ėminių skaičiui nustatyti.
2 lentelė
Pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti atsižvelgiant į skrudintų kavos pupelių, skrudintos maltos kavos ir tirpios kavos siuntos masę, skaičius
Siuntos masė (t) |
Pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
≤ 0,1 |
10 |
1 |
> 0,1–≤ 0,2 |
15 |
1,5 |
> 0,2–≤ 0,5 |
20 |
2 |
> 0,5–≤ 1,0 |
30 |
3 |
> 1,0–≤ 2,0 |
40 |
4 |
> 2,0–≤ 5,0 |
60 |
6 |
> 5,0–≤ 10,0 |
80 |
8 |
> 10,0–≤ 15,0 |
100 |
10 |
G.5. Skrudintų kavos pupelių, maltos skrudintos kavos ir tirpios kavos, kuriomis prekiaujama vakuuminėse pakuotėse, ėminių ėmimo metodas
Iš siuntų, kurios sveria 15 tonų arba daugiau, turi būti imami mažiausiai 25 pavieniai ėminiai, sudarantys 10 kg jungtinį ėminį, o iš siuntų, kurios sveria mažiau kaip 15 tonų, turi būti imama 25 % pavienių ėminių skaičiaus, nurodyto 2 lentelėje, sudarantys jungtinį ėminį, kurio masė atitinka siuntos, iš kurios imami ėminiai, masę (žr. 2 lentelę).
G.6. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies ėminių ėmimo nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. Bet kokiu atveju jungtinis ėminys turi sverti ne mažiau kaip 1 kg (13).
G.7. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
H. VAISIŲ SULČIŲ, ĮSKAITANT VYNUOGIŲ SULTIS, VYNUOGIŲ MISOS, SIDRO IR VYNO ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną:
— |
ochratoksino A kiekį vyne, vynuogių sultyse ir vynuogių misoje, |
— |
patulino kiekį vaisių sultyse, vaisių nektare, spiritiniuose gėrimuose, sidre ir kituose fermentuotuose gėrimuose, kurie pagaminti iš obuolių arba kuriuose yra obuolių sulčių. |
H.1. Ėminių ėmimo metodas
Jungtinis ėminys turi sudaryti ne mažiau kaip 1 l, išskyrus tuos atvejus, kai tai nėra įmanoma, pvz., kai ėminys yra vienas butelis.
Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius yra nurodytas 1 lentelėje. Pavienių ėminių skaičius nustatomas atsižvelgiant į būdą, kuriuo aptariami produktai pateikiami prekybai. Skystų pilstomų produktų siunta turi būti kiek galima geriau išmaišoma rankiniu arba mechaniniu būdu iš karto prieš ėminių ėmimą taip, kad nenukentėtų produkto kokybė. Tuomet galima numanyti, kad toje siuntoje ochratoksinas A ir patulinas yra pasiskirstę tolygiai. Todėl iš siuntos pakanka paimti tris pavienius ėminius, sudarysiančius jungtinį ėminį.
Pavienių ėminių, kurie dažnai yra vienas butelis arba pakuotė, masė turi būti panaši. Pavienio ėminio masė turi būti ne mažesnė kaip 100 g, o jungtinio ėminio tūris – ne mažesnis kaip 1 l. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta I priedo A.3.8 punkte.
1 lentelė
Mažiausiais pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius
Pardavimo būdas |
Siuntos tūris (l) |
Mažiausias imtinų pavienių ėminių skaičius |
Mažiausias jungtinio ėminio tūris (l) |
Pilstomi (vaisių sultys, spiritiniai gėrimai, sidras, vynas) |
— |
3 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vaisių sultys, spiritiniai gėrimai, sidras) |
≤ 50 |
3 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vaisių sultys, spiritiniai gėrimai, sidras) |
nuo 50 iki 500 |
5 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vaisių sultys, spiritiniai gėrimai, sidras) |
> 500 |
10 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vynas) |
≤ 50 |
1 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vynas) |
nuo 50 iki 500 |
2 |
1 |
Buteliuose arba pakuotėse (vynas) |
> 500 |
3 |
1 |
H.2. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies nuostatomis (14).
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais.
H.3. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
I. KIETŲJŲ OBUOLIŲ PRODUKTŲ, OBUOLIŲ SULČIŲ IR KIETŲJŲ OBUOLIŲ PRODUKTŲ KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną patulino kiekį kietuosiuose obuolių produktuose, obuolių sultyse ir kietuosiuose obuolių produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams.
I.1. Ėminių ėmimo metodas
Jungtinio ėminio masė turi būti ne mažesnė kaip 1 kg, išskyrus tuos atvejus, kai tai nėra įmanoma, pav., tiriant atskirą pakuotę.
Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius yra nurodytas 1 lentelėje. Jeigu tiriami skysti produktai, siunta gerai sumaišoma rankiniu arba mechaniniu būdu prieš pat imant ėminius. Tuomet galima numanyti, kad toje siuntoje patulinas yra pasiskirstęs tolygiai. Todėl iš siuntos pakanka paimti tris pavienius ėminius, sudarysiančius jungtinį ėminį.
Pavienių ėminių masė turi būti panaši. Pavienis ėminys turi sverti mažiausiai 100 gramų, o jungtinis ėminys – ne mažiau kaip 1 kg. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta I priedo A.3.8 punkte.
1 lentelė
Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos, skaičius
Siuntos masė (kg) |
Mažiausias imtinų pavienių ėminių skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
< 50 |
3 |
1 |
nuo 50 iki 500 |
5 |
1 |
> 500 |
10 |
1 |
Jeigu siuntą sudaro atskiros pakuotės, tuomet pakuočių, iš kurių bus sudarytas jungtinis ėminys, skaičius pateikiamas 2 lentelėje.
2 lentelė
Pakuočių skaičius (pavieniai ėminiai), iš kurių bus sudarytas jungtinis ėminys
Siuntos arba siuntos dalies pakuočių ar vienetų skaičius |
Imtinų pakuočių arba vienetų skaičius |
Jungtinio ėminio masė (kg) |
nuo 1 iki 25 |
1 pakuotė arba vienetas |
1 |
nuo 26 iki 100 |
apie 5 %, ne mažiau kaip 2 pakuotės arba vienetai |
1 |
> 100 |
apie 5 %, ne daugiau kaip 10 pakuočių arba vienetų |
1 |
I.2. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios priedo dalies ėminių ėmimo nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti kitokį ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais (15).
I.3. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagos kiekį atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir regeneravimo pataisą. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagos kiekis atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir regeneravimo pataisą. |
J. MAISTO PRODUKTŲ KŪDIKIAMS IR PERDIRBTŲ GRŪDINIŲ MAISTO PRODUKTŲ KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS
Šis ėminių ėmimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną:
— |
aflatoksinų, ochratoksino A ir Fusarium toksinų kiekį maisto produktuose kūdikiams ir perdirbtuose grūdiniuose maisto produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams, |
— |
aflatoksinų ir ochratoksino A kiekį specialios medicininės paskirties dietiniuose maisto produktuose kūdikiams (išskyrus pieną ir pieno produktus), |
— |
patulino kiekį maisto produktuose kūdikiams, išskyrus perdirbtus grūdinius maisto produktus kūdikiams ir mažiems vaikams. Siekiant kontroliuoti didžiausią leistiną patulino kiekį obuolių sultyse ir kietuosiuose obuolių produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams, taikomas I priedo I dalyje nurodytas ėminių ėmimo metodas. |
J.1. Ėminių ėmimo metodas
— |
Imant kūdikių ir mažų vaikų maisto produktų mėginius taikoma I priedo B.4 punkte aprašyta grūdų ir grūdų produktų ėminių ėmimo tvarka. Pavienių ėminių skaičius priklauso nuo siuntos masės: imama mažiausiai 10 ir daugiausiai 100 ėminių pagal I priedo B.4 punkto 2 lentelę. Iš labai mažų siuntų (≤ 0,5 tonos) galima imti mažiau pavienių ėminių, tačiau iš jų sudarytas jungtinis ėminys tokiu atveju taip pat turi sverti ne mažiau kaip 1 kg. |
— |
Pavienio ėminio masė turi būti apie 100 g. Jeigu siuntas sudaro mažmeninės pakuotės, pavienio ėminio masė priklauso nuo mažmeninės pakuotės masės, o jeigu siuntos labai mažos (≤ 0,5 tonos), pavienių ėminių masė turi būti tokia, kad iš pavienių ėminių sudarytas jungtinis ėminys svertų ne mažiau kaip 1 kg. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta A.3.8 punkte. |
— |
Jungtinio ėminio masė = gerai išmaišyti 1–10 kg. |
J.2. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu
Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šios I priedo dalies nuostatomis.
Kai tai nėra įmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jeigu galima užtikrinti, kad jungtinis ėminys bus pakankamai reprezentatyvus siuntos, iš kurios imami ėminiai, atžvilgiu, ir jeigu tas metodas yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais (16).
J.3. Siuntos arba siuntos dalies priėmimas
— |
Priimama, jeigu laboratoriniame ėminyje neviršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
— |
Atmetama, jeigu laboratoriniame ėminyje neabejotinai viršijamas didžiausias leistinas medžiagų kiekis atsižvelgiant į regeneravimo pataisą ir matavimo neapibrėžtį. |
(1) Kompetentingoms institucijoms skirtą orientacinį dokumentą dėl aflatoksinų naudojimą reglamentuojančių ES teisės aktų laikymosi kontrolės galima rasti http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/contaminants/aflatoxin_guidance_en.pdf. Orientaciniame dokumente pateikiama papildoma praktinė informacija, tačiau tame dokumente pateikta informacija tik papildo šio reglamento nuostatas.
(2) Atsižvelgiant į siuntos masę, žr. 2 lentelę.
(3) Ėminių iš tokių siuntų ėmimo gairės bus pateiktos orientaciniame dokumente, kurį nuo 2006 m. liepos 1 d. bus galima rasti tinklavietėje http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/contaminants/index_en.htm
(4) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(5) Atsižvelgiant į siuntos masę, žr. šios priedo dalies 2 lentelę.
(6) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(7) Atsižvelgiant į siuntos masę, žr. šios priedo dalies 2 lentelę.
(8) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(9) Atsižvelgiant į siuntos masę, žr. šios priedo dalies 2 lentelę.
(10) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 0,5 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 0,5 kg.
(11) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(12) Priklausomai nuo siuntos masės – žr. šios priedo dalies 2 lentelę.
(13) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(14) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 l jungtinio ėminio, jungtinio ėminio tūris gali būti mažesnis negu 1 l.
(15) Jeigu kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
(16) Jei kiekis, iš kurio turi būti imamas ėminys, yra toks mažas, kad neįmanoma gauti 1 kg jungtinio ėminio, jungtinis ėminys gali sverti mažiau kaip 1 kg.
II PRIEDAS
ĖMINIŲ RUOŠIMO IR ANALIZĖS METODŲ, SKIRTŲ OFICIALIAI MIKOTOKSINŲ KIEKIO MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLEI, KRITERIJAI
1. ĮVADAS
1.1. Atsargumo priemonės
Kadangi mikotoksinų pasiskirstymas dažniausiai yra nevienodas, ėminiai turi būti ruošiami, ypač homogenizuojami, labai kruopščiai.
Jeigu homogenizuojama laboratorijoje, homogenizuojamas visas laboratorijos gautas ėminys.
Tiriant aflatoksinus turėtų būti kuo labiau vengiama dienos šviesos, nes veikiamas ultravioletinės šviesos aflatoksinas laipsniškai skyla.
1.2. Negliaudytų riešutų kevalo ir branduolio santykio apskaičiavimas
Reglamente (EB) Nr. 466/2001 nustatytas didžiausias valgomojoje dalyje leistinas aflatoksino kiekis. Aflatoksino kiekis valgomojoje dalyje gali būti nustatomas taip:
— |
riešutų su kevalais ėminiai gali būti išgliaudomi, ir valgomojoje dalyje nustatoma aflatoksino koncentracija, |
— |
riešutams su kevalais gali būti taikoma ėminių ruošimo procedūra. Taikant ėminio ėmimo ir analizės metodą apytikriai apskaičiuojamas riešuto branduolio svoris jungtiniame ėminyje. Riešutų branduolių svoris jungtiniame ėminyje apskaičiuojamas nustačius tinkamą negliaudytų riešutų kevalų ir branduolių santykio koeficientą. Šis santykis padeda nustatyti branduolio kiekį nefasuotame ėminyje ruošiant ėminį ir taikant analizės metodą. |
Iš siuntos atsitiktinai pasirenkama apie 100 negliaudytų riešutų arba jie atidedami iš kiekvieno jungtinio ėminio. Santykis kiekviename laboratoriniame ėminyje gali būti nustatomas pasvėrus negliaudytus riešutus, paskui juos išgliaudžius ir atskirai pasvėrus kevalus bei branduolius.
Tačiau kevalų ir branduolių santykį galima nustatyti laboratorijoje iš keleto ėminių ir jį taikyti ateityje atliekant analizę. Bet jeigu nustatoma, kad konkretus laboratorinis ėminys viršija bet kokį leistiną kiekį, santykis nustatomas tam ėminiui naudojant apie 100 riešutų, kurie buvo atidėti.
2. LABORATORIJOJE GAUTO ĖMINIO APDOROJIMAS
Kiekvienas laboratorinis ėminys gerai sumalamas ir išmaišomas taikant tokį technologinį procesą, kuris, kaip įrodyta, leidžia ėminį visiškai homogenizuoti.
Jeigu didžiausias leistinas kiekis taikomas sausajai medžiagai, produkto sausosios medžiagos kiekis homogenizuotame ėminyje turi būti nustatytas taikant tokį metodą, kuris, kaip įrodyta, leidžia tiksliai nustatyti sausosios medžiagos kiekį.
3. KARTOTINIAI ĖMINIAI
Kartotiniai ėminiai, imami teisės aktų vykdymo, prekybos (gynybos) ir kreipimosi į arbitrą (arbitražo) tikslais, turi būti imami iš homogenizuotos medžiagos, jeigu tokia procedūra neprieštarauja maisto verslo subjektų teises reglamentuojančioms valstybių narių taisyklėms.
4. ANALIZĖS METODAI, KURIUOS TURI TAIKYTI LABORATORIJA, IR LABORATORIJOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI
4.1. Sąvokų apibrėžtys
Toliau pateikiama keletas dažniausiai vartojamų sąvokų, kurias turės vartoti laboratorija.
r |
= |
pakartojamumas – vertė, už kurią dviejų vieno bandymo rezultatų, gautų pakartojamumo sąlygomis, t. y. tas pats ėminys, tas pats operatorius, ta pati aparatūra, ta pati laboratorija ir trumpas laiko tarpas, absoliutusis skirtumas bus mažesnis, kaip būtų galima tikėtis esant tam tikrai tikimybei (paprastai 95 %); taigi r = 2,8 × sr. |
sr |
= |
standartinis nuokrypis, apskaičiuojamas pagal pakartojamumo sąlygomis gautus rezultatus. |
RSDr |
= |
santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal pakartojamumo sąlygomis gautus rezultatus [(sr / ) × 100]. |
R |
= |
atkuriamumas – vertė, už kurią absoliutusis atskirų bandymo rezultatų, gautų atkuriamumo sąlygomis, t. y. naudojant tokią pat medžiagą, kurią bandymo vykdytojai gavo skirtingose laboratorijose, ir taikant standartizuotą bandymų metodą, skirtumas bus mažesnis, kaip galima būtų tikėtis esant tam tikrai tikimybei (paprastai 95 %). R = 2,8 × sR. |
sR |
= |
standartinis nuokrypis, apskaičiuojamas pagal atkuriamumo sąlygomis gautus rezultatus. |
RSDR |
= |
santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal atkuriamumo sąlygomis gautus rezultatus [(sR / ) × 100]. |
4.2. Bendrieji reikalavimai
Maisto kontrolei naudojami analizės metodai turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 III priedo 1 ir 2 punktų nuostatas.
4.3. Specialieji reikalavimai
4.3.1. Metodo taikymo kriterijai
Jeigu Bendrijos teisės aktuose nėra reikalaujama taikyti konkrečius metodus mikotoksinų kiekiui maisto produktuose nustatyti, laboratorijos gali pasirinkti bet kurį metodą, jeigu pasirinktas metodas atitinka šiuos kriterijus:
a) |
aflatoksinų kiekio nustatymo metodo taikymo kriterijai
|
b) |
Ochratoksino A analizės metodo taikymo kriterijai
|
c) |
Patulino kiekio nustatymo metodo taikymo kriterijai
|
d) |
Deoksinivalenolio analizės metodo taikymo kriterijai
|
e) |
Zearalenono analizės metodo taikymo kriterijai
|
f) |
Fumonizinų B1 ir B2 analizės metodo taikymo kriterijai
|
g) |
Toksinų T-2 ir HT-2 analizės metodo taikymo kriterijai
|
h) |
Pastabos apie mikotoksinų kiekio nustatymo metodo taikymo kriterijus
|
Tai yra apibendrinta preciziškumo apskaičiavimo lygtis, kuri, kaip nustatyta, priklauso tik nuo koncentracijos ir nepriklauso nuo analizės ir matricos, taikant daugumą įprastų analizės metodų.
4.3.2. „Tinkamumo iškeltiems tikslams pasiekti “metodas
Jeigu patvirtintų analizės metodų skaičius yra ribotas, galima naudoti „tinkamumo iškeltiems tikslams pasiekti“ metodą, kuriuo apibrėžiamas vienas parametras – tinkamumo funkcija, skirta analizės metodų tinkamumui įvertinti. Tinkamumo funkcija – tai neapibrėžties funkcija, nurodanti didžiausią neapibrėžties laipsnį, kuris laikomas tinkamu.
Tuo atveju, jeigu analizės metodų, patvirtintų atliekant tarplaboratorinį bandymą, skaičius yra ribotas, laboratorijoje naudotino analizės metodo tinkamumui („tinkamumas iškeltiems tikslams pasiekti“) įvertinti taip pat gali būti panaudotas neapibrėžties funkcijos metodas, ypač toksinų T-2 ir HT-2 kiekiui nustatyti. Laboratorija gali taikyti metodą, kuriuo gaunami rezultatai yra didžiausios standartinės neapibrėžties ribose. Didžiausia standartinė neapibrėžtis gali būti apskaičiuota pagal šią formulę:
kurioje:
— |
Uf – didžiausia standartinė neapibrėžtis (μg/kg) |
— |
LOD – metodo nustatymo riba (μg/kg) |
— |
α – konstanta, skaitmeninis koeficientas, kuris turi būti naudojamas priklausomai nuo C vertės. Naudotinos vertės nurodomos lentelėje |
— |
C – dominanti koncentracija (μg/kg). |
Jeigu taikant analizės metodą gaunami rezultatai, kurių neapibrėžties matavimai yra mažesni už didžiausią standartinę neapibrėžtį, manoma, kad metodas yra taip pat tinkamas, kaip ir tas, kuris atitinka 4.3.1 punkte nurodytus taikymo kriterijus.
Lentelė
Šiame punkte pateiktoje formulėje naudotinos α konstantos skaitmeninės reikšmės, atsižvelgiant į dominančią koncentraciją
C (μg/kg) |
α |
≤ 50 |
0,2 |
51–500 |
0,18 |
501–1 000 |
0,15 |
1 001–10 000 |
0,12 |
> 10 000 |
0,1 |
4.4. Matavimo neapibrėžties nustatymas, regeneravimo apskaičiavimas ir rezultatų pateikimas (1)
Analizės rezultatas nurodomas su regeneravimo pataisa arba be jos. Turi būti nurodomas pateikimo būdas ir regeneravimo faktorius. Analizės rezultatas su regeneravimo pataisa naudojamas atitikčiai patikrinti.
Analizės rezultatas turi būti nurodomas kaip x +/– U, kur x yra analizės rezultatas, o U – išplėstoji matavimo neapibrėžtis.
U yra išplėstoji matavimo neapibrėžtis, taikant atsargos koeficientą 2, kuris užtikrina maždaug 95 % patikimumo laipsnį.
Jeigu maistas yra gyvūninės kilmės, į matavimo neapibrėžtį gali būti atsižvelgiama nustatant sprendimo ribą (CCα), remiantis Komisijos sprendimu 2002/657/EB (2) (priedo 3.1.2.5 punktas – medžiagų, kurioms nustatytas leistinas kiekis, atvejis).
Kad būtų galima nuspręsti, ar siuntą priimti, ar atmesti, oficialiai kontrolei skirto ėminio analizės rezultatai interpretuojami laikantis analizės rezultatų interpretavimo dabartinių taisyklių. Atliekant analizę gynybos ar arbitražo tikslais, taikomos nacionalinės taisyklės.
4.5. Laboratorijų kokybės standartai
Laboratorija turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (3) 12 straipsnio nuostatas.
(1) Išsamesnę informaciją apie matavimo neapibrėžties apskaičiavimo ir regeneravimo vertinimo procedūras galima rasti „Ataskaitoje dėl analizės rezultatų, matavimo neapibrėžties, regeneravimo koeficiento ir maistą bei pašarus reglamentuojančių ES teisės aktų ryšių“ – http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/contaminants/report-sampling_analysis_2004_en.pdf
(2) OL L 221, 2002 8 17, p. 8. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/25/EB (OL L 6, 2004 1 10, p. 38).
(3) Žr. 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2076/2005, nustatančio pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti ir iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (OL L 338, 2005 12 22, p. 83), 18 straipsnyje numatytas pereinamojo laikotarpio priemones.
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/35 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 402/2006
2006 m. kovo 8 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (1), ypač į jo 247 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Atsižvelgiant į patirtį, įgytą nuo tada, kai įsigaliojo 1997 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 89/97, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (2), reikia patikslinti šviežių bananų neto masės nustatymo metodus. Šie metodai turėtų apimti šviežių bananų svėrimą nustatant jų neto masę ir tą masę patvirtinančių bananų svėrimo pažymų surašymą, atliekamą muitinės įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų. Šviežių bananų neto masę reikėtų nustatyti kiekvienai bet kokia transporto priemone pristatytai šviežių bananų siuntai. |
(2) |
Norint suteikti pakankamai laiko valstybėms narėms ir ekonominių operacijų vykdytojams pasiruošti įgaliojimų suteikimui svėrėjams, priemonės, susijusios su šviežių bananų svėrimu ir bananų svėrimo pažymų surašymu, turėtų būti taikomos nuo 2006 m. birželio 1 d. |
(3) |
2003 m. rugpjūčio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1480/2003 dėl nuolatinio kompensacinio muito skyrimo ir nuolatinio rinkimo laikinojo muito, įvedamo importui tam tikrų elektroninių mikrograndynų, vadinamų DRAM (dinaminės laisvosios kreipties atmintinės), kurių kilmės šalis yra Korėjos Respublika (3), buvo įvestas kompensacinis muitas tam tikrų elektroninių grandinių, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros 84 ir 85 skyriuose, importui. Siekiant užtikrinti vienodą šių kompensacinių muitų taikymą, reikia turėti konkrečią kilmės taisyklę, taikomą tame reglamente minimiems gaminiams. |
(4) |
Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 (4). |
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 iš dalies keičiamas taip:
1) |
po 290 straipsnio įterpiamas šis tekstas: |
2) |
290a straipsnis pakeičiamas taip: „290a straipsnis Šiame skyriuje ir 38b bei 38c prieduose vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
|
3) |
įterpiamas toks 290b straipsnis: „290b straipsnis 1. Bet kuri muitinės įstaiga gali suteikti įgaliotojo svėrėjo statusą pateikusiems paraišką ekonominių operacijų vykdytojams, atliekantiems šviežių bananų importo, vežimo, sandėliavimo ar tvarkymo operacijas, jei jie laikosi šių reikalavimų:
Muitinės įstaiga nesuteikia įgaliotojo svėrėjo statuso, jei pareiškėjas yra padaręs rimtą arba kartotinį muitų teisės aktų pažeidimą. Įgaliojimas suteikiamas šviežių bananų svėrimui įgaliojimą suteikusios muitinės įstaigos prižiūrimoje vietoje. 2. Įgaliojimą suteikusi muitinės įstaiga atšaukia įgaliotojo svėrėjo statusą, jeigu jo turėtojas nebesilaiko 1 dalyje išdėstytų reikalavimų.“; |
4) |
įterpiamas toks 290c straipsnis: „290c straipsnis 1. Norint patikrinti į Bendriją importuojamų šviežių bananų, kurių KN kodas 0803 00 19, neto masę, prie jų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos pridedama bananų svėrimo pažyma, kurioje nurodoma atitinkamos šviežių bananų siuntos neto masė pagal pakuočių tipus ir bananų kilmę. Bananų svėrimo pažymas surašo įgaliotieji svėrėjai, laikydamiesi 38b priede nustatytos tvarkos ir naudodami 38c priede pateikto pavyzdžio blankus. Pagal reikalavimus, kuriuos turi nustatyti muitinė, tokios pažymos muitinei gali būti pateikiamos elektroniniu pavidalu. 2. Įgaliotasis svėrėjas iš anksto praneša muitinei apie šviežių bananų siuntos svėrimą, kai jie sveriami norint surašyti bananų svėrimo pažymą, tiksliai nurodydamas pakuočių tipus, bananų kilmę, svėrimo laiką ir vietą. 3. Muitinės įstaigos, remdamosi rizikos analize, tikrina bananų svėrimo pažymose nurodytą šviežių bananų neto masę, patikrindamos ne mažiau kaip 5 % kasmet joms pateiktų bananų svėrimo pažymų, jų pareigūnams dalyvaujant, kai įgaliotasis svėrėjas sveria tipinius bananų pavyzdžius, arba patiems juos sveriant 38b priedo 1, 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka.“; |
5) |
įterpiamas toks 290d straipsnis: „290d straipsnis Valstybės narės pateikia Komisijai įgaliotųjų svėrėjų sąrašą ir visus jo vėlesnius pakeitimus. Komisija perduoda šią informaciją kitoms valstybėms narėms.“; |
6) |
11 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą; |
7) |
38b priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu; |
8) |
38c priedas įterpiamas pagal šio reglamento III priedą. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Tačiau 1 straipsnio 4, 7 ir 8 punktai taikomi nuo 2006 m. birželio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
László KOVÁCS
Komisijos narys
(1) OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).
(2) OL L 17, 1997 1 21, p. 28.
(3) OL L 212, 2003 8 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2116/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 7).
(4) OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 215/2006 (OL L 38, 2006 2 9, p. 11).
I PRIEDAS
11 Priedas iš dalies keičiamas taip:
a) |
tarp įrašų, susijusių su KN kodais „ex 7117“ ir „ex 8482“ klasifikuojamais gaminiais, įterpiamas šis tekstas:
|
b) |
tarp įrašų, susijusių su KN kodais „ex 8542“ ir „ex 9009“ klasifikuojamais gaminiais, įterpiamas šis tekstas:
|
II PRIEDAS
„38b PRIEDAS
290c straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka
Taikant 290c straipsnį, įgaliotieji svėrėjai nustato kiekvienos šviežių bananų siuntos neto masę bet kurioje iškrovimo vietoje, laikydamiesi toliau išdėstytos tvarkos:
1. |
Kiekvienam pakuotės tipui ir kiekvienai bananų kilmės vietai parenkamas bananų pakuočių vienetų pavyzdys. Šis svertinas bananų pakuočių vienetų pavyzdys yra reprezentatyvus šviežių bananų siuntos pavyzdys. Jo dydis yra ne mažesnis už toliau nurodytus kiekius:
|
2. |
Neto masė nustatoma taip:
|
3. |
Jeigu muitinė netikrina bananų svėrimo pažymų jų surašymo metu, ji laiko priimtina tokioje pažymoje deklaruotą neto masę, jei deklaruota neto masė nėra didesnė ar mažesnė už muitinės nustatytą vidutinę neto masę daugiau nei 1 %. |
4. |
Bananų svėrimo pažyma pateikiama tai muitinės įstaigai, kuriai yra pateikta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija. Pavyzdžio svėrimo rezultatus, nurodytus bananų svėrimo pažymoje, muitinė taiko visai šviežių bananų siuntai, kuriai yra surašyta atitinkama pažyma.“ |
III PRIEDAS
Įterpiamas toks 38c priedas:
„38c PRIEDAS
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/40 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 403/2006
2006 m. kovo 8 d.
nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už galvijieną
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (1), ypač į jo 33 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio treči pastraip,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 33 straipsniu nustatoma, kad skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų pasaulinėje rinkoje ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis. |
(2) |
Komisijos reglamentai (EEB) Nr. 32/82 (2), (EEB) Nr. 1964/82 (3), (EEB) Nr. 2388/84 (4), (EEB) Nr. 2973/79 (5) ir (EB) Nr. 2051/96 (6) nustato specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus galvijienos gabalus ir tam tikrus konservuotus galvijienos produktus suteikimo sąlygas, ir paramos teikimo tam tikroms paskirties vietoms taisykles. |
(3) |
Dėl didėjančio galvijienos trūkumo Bendrijos rinkoje pastebimai išaugo kainos, viršydamos Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą bazinę kainą, kuri parodo norimą Bendrijos rinkos rėmimo lygį. |
(4) |
Auga visuomenės susirūpinimas dėl ypač dideliais atstumais eksportuojamų gyvūnų, kuriems negalima visapusiškai užtikrinti humaniško elgesio, gerovės, visų pirma tada, kai jie yra pristatomi į trečiąsias šalis. Dėl gabenimo pažymėtina, kad nepaisant gyvų gyvūnų gabenimui taikomų daugybės esminių, procedūrinių ir kontrolės reikalavimų, kurie buvo sugriežtinti 2003 m., patirtis rodo, kad ne visada yra užtikrinamas gyvūnų gerovės sąlygų laikymasis. Be to, gyvūnų gerovės standartai paskirties šalyse dažnai yra žemesni už Bendrijos standartus. |
(5) |
Gyvų gyvūnų eksportas skerdimui sudaro mažesnę pridėtinę vertę Bendrijai, o dėl eksporto grąžinamųjų išmokų, skiriamų už tokių gyvūnų eksportą, išauga gyvūnų gerovės sąlygų monitoringo ir kontrolės sąnaudos. Todėl, siekiant užtikrinti pusiausvyrą ir natūralią kainų bei prekybos vidaus rinkoje raidą, taip pat gyvūnų gerovę, gyvų gyvūnų eksportas į trečiąsias šalis skerdimui nebeturėtų būti skatinamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis. |
(6) |
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo susijusio su veisimui skirtais gyvais gyvūnais, eksporto grąžinamosios išmokos už grynaveislius veislinius galvijus turėtų būti sumažintos nevyresnėms kaip 30 mėnesių telyčioms ir karvėms. |
(7) |
Todėl 2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2147/2005, nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už galvijieną (7), turėtų būti panaikintas. |
(8) |
Siekiant, kad kai kurie Bendrijos galvijienos produktai galėtų būti pardavinėjami tarptautinėje rinkoje, eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti teikiamos už kai kuriuos KN kodais 0201, 0202 ir 1602 50 klasifikuojamus produktus, vežamus į tam tikras paskirties vietas. |
(9) |
Eksporto grąžinamosiomis išmokomis už tam tikras galvijienos kategorijas pasinaudojama menkai. Tas pats pasakytina ir apie išmokų panaudojimą už tam tikras Bendrijos teritorijai labai artimas paskirties vietas. Tokioms kategorijoms eksporto grąžinamosios išmokos nebeturėtų būti nustatomos. |
(10) |
Šiame reglamente numatytos grąžinamosios išmokos yra nustatytos remiantis 1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 3846/87, nustatančiu žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (8), priimtoje nomenklatūroje apibrėžtais produktų kodais. |
(11) |
Grąžinamosios išmokos už visus sušaldytus gabalus turėtų atitikti grąžinamąsias išmokas už kitus nei suaugusių galvijų patinų šviežios arba atšaldytos mėsos gabalus. |
(12) |
KN kodu 1602 50 klasifikuojamų produktų patikrinimai turėtų būti paspartinti, suteikiant grąžinamąsias išmokas už šiuos produktus su sąlyga, jeigu jie yra pagaminti remiantis 1980 m. kovo 4 d. Reglamento (EEB) Nr. 565/80 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus išankstinio išmokėjimo (9) 4 straipsnio reikalavimais. |
(13) |
Gražinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už produktus, kuriuos leidžiama laisvai gabenti Bendrijoje. Todėl norint, kad už produktus galėtų būti suteikta grąžinamoji išmoka, jie turėtų būti paženklinti sveikumo ženklu, numatytu 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa (10), 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 77/99/EEB dėl sveikatos problemų turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai mėsos produktais (11) ir 1994 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvoje 94/65/EB nustatančioje maltos mėsos bei mėsos gaminių gamybos ir pateikimo į rinką reikalavimus (12). |
(14) |
Pagal Reglamento (EEB) Nr. 1964/82 6 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos nuostatas speciali grąžinamoji išmoka yra sumažinama, jei eksportui skirtos mėsos be kaulų kiekis sudaro mažiau nei 95 %, bet ne mažiau nei 85 % viso iškaulinėjus gautų mėsos gabalų svorio. |
(15) |
Europos susitarimų kontekste vykstančiomis derybomis tarp Europos bendrijos ir Rumunijos bei Bulgarijos ypač siekiama liberalizuoti prekybą produktais, kuriems taikomas bendras atitinkamos rinkos organizavimas. Todėl šioms dviems šalims eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti panaikintos. Tačiau dėl šio panaikinimo neturėtų būti taikoma diferencijuota grąžinamoji išmoka už eksportą į kitas šalis. |
(16) |
Galvijienos vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Sąrašas produktų, kuriems suteikiamos grąžinamosios eksporto išmokos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 33 straipsnyje, ir kurių kiekiai ir paskirties vietos yra tokie, kaip nustatyta šio reglamento priede.
2. Šie produktai turi atitikti žymėjimo sveikumo ženklu reikalavimus, pateikiamus:
— |
Direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyriuje, |
— |
Direktyvos 77/99/EEB B priedo VI skyriuje, |
— |
Direktyvos 94/65/EB I priedo VI skyriuje. |
2 straipsnis
Reglamento (EEB) Nr. 1964/82 6 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytu atveju grąžinamoji išmoka už 0201 30 00 9100 produkto kodu klasifikuojamus produktus yra sumažinama 10 EUR/100 kg.
3 straipsnis
Tai, jog Rumunijai ir Bulgarijai neskiriama eksporto grąžinamoji išmoka, nereikėtų laikyti grąžinamosios išmokos diferencijavimu.
4 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 2147/2005 panaikinamas.
5 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 9 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).
(2) OL L 4, 1982 1 8, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 744/2000 (OL L 89, 2000 4 11, p. 3).
(3) OL L 212, 1982 7 21, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2772/2000 (OL L 321, 2000 12 19, p. 35).
(4) OL L 221, 1984 8 18, p. 28. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3661/92 (OL L 370, 1992 12 19, p. 16).
(5) OL L 336, 1979 12 29, p. 44. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3434/87 (OL L 327, 1987 11 18, p. 7).
(6) OL L 274, 1996 10 26, p. 18. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2333/96 (OL L 317, 1996 12 6, p. 13).
(7) OL L 342, 2005 12 24, p. 12.
(8) OL L 366, 1987 12 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 558/2005 (OL L 94, 2005 4 13, p. 22).
(9) OL L 62, 1980 3 7, p. 5. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 444/2003 (OL L 67, 2003 3 12, p. 3).
(10) OL 121, 1964 7 29, p. 2012/64. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(11) OL L 26, 1977 1 31, p. 85. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).
(12) OL L 368, 1994 12 31, p. 10. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).
PRIEDAS
prie 2006 m. kovo 8 d. Komisijos reglamento, nustatančio eksporto grąžinamąsias išmokas galvijienos sektoriuje
Produktų kodas |
Paskirties šalys |
Mato vienetas |
Grąžinamųjų išmokų dydis (7) |
||||||||||||
0102 10 10 9140 |
B00 |
EUR/100 kg gyvojo svorio |
33,3 |
||||||||||||
0102 10 30 9140 |
B00 |
EUR/100 kg gyvojo svorio |
33,3 |
||||||||||||
0201 10 00 9110 (1) |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
47,1 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
27,7 |
|||||||||||||
0201 10 00 9130 (1) |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
62,8 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
37,0 |
|||||||||||||
0201 20 20 9110 (1) |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
62,8 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
37,0 |
|||||||||||||
0201 20 30 9110 (1) |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
47,1 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
27,7 |
|||||||||||||
0201 20 50 9110 (1) |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
78,5 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
46,2 |
|||||||||||||
0201 20 50 9130 (1) |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
47,1 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
27,7 |
|||||||||||||
0201 30 00 9050 |
US (3) |
EUR/100 kg grynojo svorio |
15,2 |
||||||||||||
CA (4) |
EUR/100 kg grynojo svorio |
15,2 |
|||||||||||||
0201 30 00 9060 (6) |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
29,1 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
9,7 |
|||||||||||||
B04 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
109,1 |
|||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
64,2 |
|||||||||||||
EG |
EUR/100 kg grynojo svorio |
133,1 |
|||||||||||||
B04 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
65,4 |
|||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
38,5 |
|||||||||||||
EG |
EUR/100 kg grynojo svorio |
79,8 |
|||||||||||||
0202 10 00 9100 |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
20,9 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
7,0 |
|||||||||||||
0202 20 30 9000 |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
20,9 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
7,0 |
|||||||||||||
0202 20 50 9900 |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
20,9 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
7,0 |
|||||||||||||
0202 20 90 9100 |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
20,9 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
7,0 |
|||||||||||||
0202 30 90 9100 |
US (3) |
EUR/100 kg grynojo svorio |
15,2 |
||||||||||||
CA (4) |
EUR/100 kg grynojo svorio |
15,2 |
|||||||||||||
0202 30 90 9200 (6) |
B02 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
29,1 |
||||||||||||
B03 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
9,7 |
|||||||||||||
1602 50 31 9125 (5) |
B00 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
55,1 |
||||||||||||
1602 50 31 9325 (5) |
B00 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
49,0 |
||||||||||||
1602 50 39 9125 (5) |
B00 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
55,1 |
||||||||||||
1602 50 39 9325 (5) |
B00 |
EUR/100 kg grynojo svorio |
49,0 |
||||||||||||
NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais. Paskirties šalių alfa-skaitiniai kodai nurodyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kitos paskirties šalys apibrėžiamos taip:
|
(1) Įtraukimui į šią subpoziciją reikia pateikti Reglamento (EEB) Nr. 32/82 su pakeitimais priede nurodytą pažymą.
(2) Grąžinamoji išmoka suteikiama tuo atveju, kai laikomasi Reglamento (EEB) Nr. 1964/82 su pakeitimais numatytų sąlygų.
(3) Realizuotos laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2973/79 su pakeitimais numatytų sąlygų.
(4) Realizuotos laikantis Reglamento (EB) Nr. 2051/96 su pakeitimais numatytų sąlygų.
(5) Grąžinamąją išmoką galima gauti laikantis sąlygų, numatytų Reglamentu (EEB) Nr. 2388/84 su pakeitimais.
(6) Liesos galvijienos be riebalų kiekis nustatomas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2429/86 (OL L 210, 1986 8 1, p. 39) priede nurodyta analizės tvarka. Terminas „vidutinis kiekis“ reiškia kiekį ėminyje, kaip jis yra apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 765/2002 (OL L 117, 2002 5 4, p. 6) 2 straipsnio 1 dalyje. Ėminys paimamas iš tos prekių siuntos dalies, kurios keliama rizika yra pati didžiausia.
(7) Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 su pakeitimais 33 straipsnio 10 dalies nuostatų, iš trečiųjų šalių importuojamiems ir reeksportuojamiems į trečiąsias šalis produktams eksporto grąžinamoji išmoka nesuteikiama.
NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.
Paskirties šalių alfa-skaitiniai kodai nurodyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12).
Kitos paskirties šalys apibrėžiamos taip:
B00 |
: |
visos paskirties šalys (trečiosios valstybės, kitos teritorijos, aprūpinimas būtinomis atsargomis ir paskirties šalys, prilygintos eksporto už Bendrijos ribų paskirties šalims), išskyrus Rumuniją ir Bulgariją. |
B02 |
: |
B04 ir paskirties šalis EG. |
B03 |
: |
Albanija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Kosovas, Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, aprūpinimas būtinomis atsargomis ir kuro tiekimas (paskirties šalys, išvardytos Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999 36 ir 45 straipsniuose ir, jei tinka, 44 straipsnyje (OL L 102, 1999 4 17, p. 11) su pakeitimais). |
B04 |
: |
Turkija, Ukraina, Baltarusija, Moldova, Rusija, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Kirgizija, Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Libanas, Sirija, Irakas, Iranas, Izraelis, Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, Jordanija, Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Jemenas, Pakistanas, Šri Lanka, Mianmaras (Birma), Tailandas, Vietnamas, Indonezija, Filipinai, Kinija, Šiaurės Korėja, Honkongas, Sudanas, Mauritanija, Malis, Burkina Faso, Nigeris, Čadas, Žaliojo Kyšulio Respublika, Senegalas, Gambija, Gvinėja Bisau, Gvinėja, Siera Leonė, Liberija, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas, Centrinė Afrikos Respublika, Pusiaujo Gvinėja, San Tomė ir Prinsipė, Gabonas, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Ruanda, Burundis, Šventosios Elenos sala ir priklausomos teritorijos, Angola, Etiopija, Eritrėja, Džibutis, Somalis, Uganda, Tanzanija, Seišeliai ir priklausomos teritorijos, Britų Indijos vandenyno teritorija, Mozambikas, Mauricijus, Komorai, Majotė, Zambija, Malavis, Pietų Afrika, Lesotas. |
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/44 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 404/2006
2006 m. kovo 8 d.
nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už kiaulieną
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo (1), ypač į jo 13 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EEB) Nr. 2759/75 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis. |
(2) |
Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją kiaulienos rinkoje, grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2759/75 13 straipsnyje nurodytų taisyklių ir kriterijų. |
(3) |
Reglamento (EEB) Nr. 2759/75 13 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba dėl tam tikrų rinkų specialių reikalavimų grąžinamosios išmokos už Reglamento (EEB) Nr. 2759/75 1 straipsnyje išvardytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos. |
(4) |
Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie yra paženklinti sveikumo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2), 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Tie produktai taip pat turėtų atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (4), reikalavimus. |
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Kiaulienos vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Reglamento (EEB) Nr. 2759/75 13 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos, skiriamos už šio reglamento priede nurodytus produktus ir kiekius, jei laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
2. Produktai, už kuriuos pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti skiriamos grąžinamosios išmokos, turi atitikti Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 atitinkamus reikalavimus, ypač paruošimo patvirtintoje įmonėje, ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje nustatyto ženklinimo sveikumo ženklu reikalavimus.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 9 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 282, 1975 11 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).
(2) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.
(3) OL L 139, 2004 4 30, p. 1.
(4) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.
PRIEDAS
Nuo 2006 m. kovo 9 d. kiaulienos sektoriui skirtos eksporto grąžinamosios išmokos
Produktų kodas |
Paskirties šalys |
Mato vienetas |
Grąžinamųjų išmokų dydis |
||
0210 11 31 9110 |
P08 |
EUR/100 kg |
54,20 |
||
0210 11 31 9910 |
P08 |
EUR/100 kg |
54,20 |
||
0210 19 81 9100 |
P08 |
EUR/100 kg |
54,20 |
||
0210 19 81 9300 |
P08 |
EUR/100 kg |
54,20 |
||
1601 00 91 9120 |
P08 |
EUR/100 kg |
19,50 |
||
1601 00 99 9110 |
P08 |
EUR/100 kg |
15,20 |
||
1602 41 10 9110 |
P08 |
EUR/100 kg |
29,00 |
||
1602 41 10 9130 |
P08 |
EUR/100 kg |
17,10 |
||
1602 42 10 9110 |
P08 |
EUR/100 kg |
22,80 |
||
1602 42 10 9130 |
P08 |
EUR/100 kg |
17,10 |
||
1602 49 19 9130 |
P08 |
EUR/100 kg |
17,10 |
||
NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais. Paskirties šalių skaitmeniniai kodai nurodyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:
|
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/46 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 405/2006
2006 m. kovo 8 d.
nustatantis tipines kainas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1484/95
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2771/75 dėl bendro kiaušinių rinkos organizavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2777/75 dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo (2), ypač į jo 5 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2783/75 dėl bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistemos (3), ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (4), buvo nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir papildomi importo muitai paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei kiaušinių albuminui. |
(2) |
Iš reguliarios duomenų, kuriais grindžiamas tipinių kainų nustatymas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui, kontrolės išplaukia, kad kyla būtinybė iš dalies keisti tipines kai kurių produktų kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą, priklausomai nuo kilmės. Tipines kainas skelbti tikslinga jau dabar. |
(3) |
Šį pakeitimą būtina taikyti kuo greičiau, atsižvelgiant į rinkos situaciją. |
(4) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Paukštienos ir kiaušinių vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1484/95 I priedas keičiamas šio reglamento priedu.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 9 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
J. L. DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 282, 1975 11 1, p. 49. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).
(2) OL L 282, 1975 11 1, p. 77. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.
(3) OL L 282, 1975 11 1, p. 104. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2916/95 (OL L 305, 1995 12 19, p. 49).
(4) OL L 145, 1995 6 29, p. 47. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 224/2006 (OL L 38, 2006 2 9, p. 32).
PRIEDAS
prie 2006 m. kovo 8 d. Komisijos reglamento, nustatančio tipines kainas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1484/95
„I PRIEDAS
KN kodas |
Prekių pavadinimai |
Tipinė kaina (EUR/100 kg) |
Garantija, paminėta 3 straipsnio 3 dalyje (EUR/100 kg) |
Kilmė (1) |
0207 12 90 |
„65 % viščiukų“ skerdenėlės, užšaldytos |
108,2 |
3 |
01 |
95,8 |
7 |
02 |
||
0207 14 10 |
Iškaulinėti gaidžių ar vištų gabalai, užšaldyti |
190,7 |
35 |
01 |
221,6 |
24 |
02 |
||
277,8 |
7 |
03 |
||
0207 25 10 |
„80 % kalakutų“ skerdenos, užšaldytos |
170,0 |
0 |
01 |
0207 27 10 |
Iškaulinėti kalakutų gabalai, užšaldyti |
247,4 |
15 |
01 |
261,8 |
11 |
03 |
||
1602 32 11 |
Nevirti gaidžių ar vištų pusgaminiai |
179,7 |
34 |
01 |
167,9 |
40 |
02 |
(1) Importo kilmė:
01 |
Brazilija |
02 |
Argentina |
03 |
Čilė.“ |
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/48 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 406/2006
2006 m. kovo 8 d.
nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už paukštieną
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2777/75 dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo (1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EEB) Nr. 2777/75 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis. |
(2) |
Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją paukštienos rinkoje, grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2777/75 8 straipsnyje nurodytų taisyklių ir kriterijų. |
(3) |
Reglamento (EEB) Nr. 2777/75 8 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba dėl tam tikrų rinkų specialių reikalavimų, grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos. |
(4) |
Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie yra paženklinti identifikavimo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2) 5 straipsnio 1 dalies b punkte. Tie produktai taip pat turėtų atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) reikalavimus. |
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Paukštienos ir kiaušinių vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Reglamento (EEB) Nr. 2777/75 8 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos, skiriamos už šio reglamento priede nurodytus produktus ir kiekius, jei laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
2. Produktai, už kuriuos pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti skiriamos grąžinamosios išmokos, turi atitikti Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 atitinkamus reikalavimus, ypač paruošimo patvirtintoje įmonėje ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I skyriaus II priede nustatyto ženklinimo identifikavimo ženklu reikalavimus.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. kovo 9 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 282, 1975 11 1, p. 77. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).
(2) OL L 139, 2004 4 30, p. 55, su pakeitimais, padarytais OL L 226, 2004 6 25, p. 22
(3) OL L 139, 2004 4 30, p. 1, su pakeitimais, padarytais OL L 226, 2004 6 25, p. 3
PRIEDAS
Nuo 2006 m. kovo 9 d. paukštienos sektoriui skirtos eksporto grąžinamosios išmokos
Produktų kodas |
Paskirties šalys |
Mato vienetas |
Grąžinamųjų išmokų dydis |
||
0105 11 11 9000 |
A02 |
EUR/100 pcs |
0,80 |
||
0105 11 19 9000 |
A02 |
EUR/100 pcs |
0,80 |
||
0105 11 91 9000 |
A02 |
EUR/100 pcs |
0,80 |
||
0105 11 99 9000 |
A02 |
EUR/100 pcs |
0,80 |
||
0105 12 00 9000 |
A02 |
EUR/100 pcs |
1,60 |
||
0105 19 20 9000 |
A02 |
EUR/100 pcs |
1,60 |
||
0207 12 10 9900 |
V03 |
EUR/100 kg |
40,00 |
||
0207 12 90 9190 |
V03 |
EUR/100 kg |
40,00 |
||
0207 12 90 9990 |
V03 |
EUR/100 kg |
40,00 |
||
0207 14 20 9900 |
V03 |
EUR/100 kg |
20,00 |
||
0207 14 60 9900 |
V03 |
EUR/100 kg |
20,00 |
||
0207 14 70 9190 |
V03 |
EUR/100 kg |
20,00 |
||
0207 14 70 9290 |
V03 |
EUR/100 kg |
20,00 |
||
NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais. Paskirties šalių skaitmeniniai kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:
|
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/50 |
KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/29/EB
2006 m. kovo 8 d.
iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB nuostatas dėl tam tikrų įstaigų išbraukimo iš įstaigų, kurioms ši direktyva netaikoma, sąrašo ar įtraukimo į jį
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (1), ypač į jos 60 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
Direktyvos 2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje pateikiamas įstaigų, kurioms ši direktyva aiškiai netaikoma, sąrašas. |
(2) |
Danijos ekonomikos reikalų ministerija ir Danijos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerija paprašė į Direktyvos 2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą sąrašą įtraukti Savivaldybių hipotekos kredito asociaciją (KommuneKredit), kad „KommuneKredit“ ši direktyva nebūtų taikoma. „KommuneKredit“ teisinio statuso ir ypatingos struktūros peržiūra pateisina šios įstaigos įtraukimą į 2 straipsnio 3 dalį. |
(3) |
Suomijos finansų ministerija atnaujino prašymą 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą įstaigą „Kera OY/Kera Ab“ pakeisti įstaiga „FinnveraOyj/Finnvera Abp“. „Finnvera Plc“ buvo įsteigta sujungus „Kera Plc“ ir Suomijos garantijų valdybą. „Finnvera Plc“ verčiasi ta pačia veikla kaip ir jos pirmtakė „Kera Plc“. |
(4) |
Graikijos ūkio ir finansų ministerija paprašė iš 2 straipsnio 3 dalyje pateikiamo įstaigų, kurioms direktyva netaikoma, sąrašo išbraukti „Elliniki Trapeza Viomichanikis Anaptyxeos“ ir „Tachidromiko Tamieftirio“. Pirmosios įstaigos veikla buvo nutraukta sujungus ją su komerciniu banku, pastaroji įstaiga veiks kaip leidimą turinti kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/12/EB, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalies ketvirta įtrauka pakeičiama taip:
„— |
Danijoje – „Dansk Eksportfinansieringsfond“, „Danmarks Skibskreditfond“, „Dansk Landbrugs Realkreditfond“ ir „KommuneKredit“ “. |
2 straipsnis
Direktyvos 2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalies šešta įtrauka pakeičiama taip:
„— |
Graikijoje – „Ταμείο Παρακαταθηκών και Δανείων“ („Tamio Parakatathikon kai Danion“)“. |
3 straipsnis
Direktyvos 2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalies keturiolikta įtrauka pakeičiama taip:
„— |
Suomijoje – „Teollisen yhteistyön rahasto Oy/Fonden för industriellt samarbete AB“ ir „Finnvera Oyj/Finnvera Abp“ “. |
4 straipsnis
Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2006 m. birželio 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
5 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
6 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
Charlie McCREEVY
Komisijos narys
(1) OL L 126, 2000 5 26, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9).
II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
Taryba
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/52 |
AKR IR EB AMBASADORIŲ KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 5/2004
2004 m. gruodžio 17 d.
dėl Įmonių plėtojimo centro (CDE) finansinio reglamento
(2006/192/EB)
AKR IR EB AMBASADORIŲ KOMITETAS,
atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės narių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (1) (toliau – Susitarimas), ypač į jo III priedo 2 straipsnio 6 dalį,
atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 12 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Bendrijos pagalbos finansavimo ir administravimo pagal Susitarimo finansinį protokolą,
atsižvelgdamas į Finansinį reglamentą, taikomą devintajam Europos plėtros fondui (devintasis EPF),
kadangi:
(1) |
Pasirašius Kotonu susitarimą, Ambasadorių komitetas turėtų nustatyti Įmonių plėtojimo centro (toliau – Centras) finansinį reglamentą. |
(2) |
Ambasadorių komitetas turėtų nustatyti Centro biudžeto priėmimo procedūrą, |
NUSPRENDĖ:
I. BENDRIEJI PRINCIPAI
BIUDŽETO VIENTISUMO, TIKSLUMO, PUSIAUSVYROS IR APSKAITOS VIENETO PRINCIPAI
1 straipsnis
1. Visi Centro pajamų ir išlaidų straipsniai įtraukiami į kiekvienų finansinių metų sąmatas, pagrįstas įkainota metine darbų programa, ir nurodomi Centro biudžete.
2. Biudžete turi būti išlaikyta pajamų ir išlaidų pusiausvyra.
2 straipsnis
Biudžetas sudaromas ir vykdomas eurais, sąskaitos pateikiamos eurais. Tačiau pinigų srautų reikmėms apskaitos pareigūnas ir, avansinių sąskaitų atveju, avansinių lėšų administratoriai turi teisę vykdyti operacijas nacionalinėmis AKR ir ES šalių valiutomis.
3 straipsnis
1. Pajamos apima EPF įnašą, iš Centro mokamos algos, darbo užmokesčio ir kito atlyginimo išskaičiuotus mokesčius ir kitas įvairias pajamas.
2. Pajamos apima kitų donorų įnašus į Centro biudžetą.
3. Pagal Centro įstatų ir darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 3 dalį Centras taip pat gali trečiųjų šalių vardu valdyti išteklius, skirtus Susitarime nustatytai veiklai vykdyti. Tokių išteklių valdymui taikomos finansinės taisyklės, nustatytos šio Finansinio reglamento 37 straipsnyje.
4 straipsnis
Išlaidų sąmatos apima veiklos ir intervencines išlaidas. Šios išlaidos aiškiai skiriamos.
METINIO PERIODISKUMO PRINCIPAS
5 straipsnis
1. Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.
2. Į biudžetą įtraukti asignavimai leistini vieneriems finansiniams metams.
a) |
Tačiau asignavimai, kurie buvo tinkamai paskirti finansiniais metais, bet dar neišmokėti tų metų gruodžio 31 d., automatiškai perkeliami tik į kitus finansinius metus. Tokiu būdu perkelti asignavimai aiškiai pažymimi einamųjų metų sąskaitose. |
b) |
Laikantis tam tikrų ilgalaikiams projektams taikomų sąlygų, direktorius gali pritarti asignavimų perkėlimui antriems metams iš eilės. Šiuo būdu perkelti asignavimai nurodomi sąskaitose. Tačiau kitame Vykdomosios valdybos posėdyje direktorius praneša jai apie savo sprendimą. |
c) |
Susitarimo kiekvieno finansinio protokolo pabaigoje visi paskirti, bet dar neišmokėti asignavimai automatiškai perkeliami į kitą Susitarimo finansinį protokolą. Asignavimai, paskirti, bet dar neišmokėti pasibaigus Susitarimo galiojimui, perkeliami, bet tik pereinamajam laikotarpiui tarp šio Susitarimo ir kito susitarimo ar, jei taikoma, dvylikos mėnesių likvidavimo periodui. |
d) |
Pagal biudžeto rengimui taikomas taisykles asignavimais, kurie nustoja galioti vienų finansinių metų pabaigoje, vėl disponuojama kituose biudžetuose. |
3. Jei finansinių metų pradžioje nėra galutinai priimtas tų metų biudžetas, siekdamas užtikrinti Centro veiklos tęstinumą, direktorius patvirtina mėnesinių administracinių ir veiklos išlaidų įsipareigojimą, patvirtinimą ir mokėjimą Finansiniame reglamente nustatyta tvarka. Tačiau tokios einamųjų metų mėnesinės išlaidos negali viršyti vienos dvyliktosios atitinkamų pagal kiekvieną straipsnį praėjusiais metais patvirtintų asignavimų dalies.
PATIKIMO FINANSU VALDYMO PRINCIPAS
6 straipsnis
1. Biudžeto asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo, tai yra, ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principų.
2. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad Centro veiklos vykdymui reikalingi ištekliai būtų prieinami reikiamu laiku, pakankamo dydžio ir kokybės bei geriausia kaina.
Našumo principas reiškia siekti geriausio panaudotų išteklių ir pasiektų rezultatų santykio.
Efektyvumo principas – tai konkrečių nustatytų tikslų įvykdymas ir planuotų rezultatų pasiekimas.
3. Visiems biudžete numatytiems veiklos sektoriams nustatomi konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir datuoti tikslai. Šių tikslų vykdymas stebimas pagal kiekvienos veiklos rodiklius, ir direktorius Vykdomajai valdybai teikia informaciją. Ši informacija teikiama kasmet ne vėliau kaip kartu su preliminaraus biudžeto projekto dokumentais ir turėtų būti pateikiama kartu su Komisijai pateikiamais dokumentais, kuriuose pagrindžiama metinė suma, kurios Centras prašo iš EPF.
4. Siekiant pagerinti sprendimų priėmimą, Centras reguliariai vykdo programų ar veiklos ex ante ir ex post įvertinimus pagal daugiametę įvertinimo programą, kuri nustatoma susitarime su Komisija. Įvertinimo rezultatai įtraukiami į Komisijai pateikiamus dokumentus, kuriuose pagrindžiama metinė suma, kurios Centras prašo iš EPF.
II. BIUDŽETO NUSTATYMAS
7 straipsnis
1. Neviršydamas finansiniu protokolu Centrui paskirto bei galimais kitų donorų įnašais papildyto bendro biudžeto ir remdamasis strategijoje, kuriai pritarė Komitetas, nustatytomis gairėmis, direktorius parengia metinę darbo programą ir su ja susijusį biudžetą. Šis projektas siunčiamas Vykdomajai valdybai ne vėliau kaip iki tų metų, po kurių jis vykdomas, liepos 15 d.
Metinę darbo programą ir su ja susijusį biudžetą Vykdomoji valdyba patvirtina iki liepos 31 d. ir pateikia Ambasadorių komitetui priimti. Biudžetas siunčiamas Europos Bendrijų Komisijai (toliau – Komisija), kuri pradeda su iš EPF prašomu įnašu susijusias galiojančias Bendrijos procedūras, remdamasi atskiromis šiam tikslui numatytomis lėšomis.
2. Biudžetą galima pradėti naudoti pagal biudžetinius įsipareigojimus tik nuo tos datos, kai kompetentinga Bendrijos institucija priima finansinį sprendimą dėl iš EPF prašomo įnašo. Centrui pranešama apie šį sprendimą.
3. EPF įnašui taikomos sąlygos nustatomos finansiniame susitarime, kurį pasirašo Centras ir Komisija.
4. Į biudžetą įtraukiamos tikslios iš kitų donorų gautų pajamų sąmatos.
8 straipsnis
1. EPF įnašo mokėjimo datos nustatomos 7 straipsnio 3 dalyje nurodytame finansiniame susitarime. Ankstesnių finansinių metų įnašas, atspindintis pasibaigusio galiojimo asignavimus, išskaičiuojamas.
2. Biudžetas skirstomas į antraštines dalis (biudžeto eilutes), skyrius, straipsnius ir punktus pagal pajamų ar išlaidų pobūdį arba paskirtį.
9 straipsnis
Prireikus direktorius pateikia papildomo ar iš dalies pakeisto biudžeto projektą, kuris nagrinėjamas ir patvirtinamas tokia pačia forma ir pagal tas pačias procedūras kaip pradinių sąmatų biudžetas.
III. BIUDŽETO VYKDYMAS
10 straipsnis
1. Direktorius vykdo biudžetą savo paties atsakomybe pagal I skirsnyje nustatytus principus ir neviršydamas patvirtintų asignavimų. Už biudžeto administravimą jis atsiskaito Vykdomajai valdybai.
2. Patvirtinti asignavimai naudojami tik pagal šiame Finansiniame reglamente nustatytus principus ir taisykles ir visų pirma pagal patikimo finansų valdymo principą, apibrėžtą 6 straipsnyje.
11 straipsnis
1. Pajamos surenkamos, o išlaidos daromos, tik jei jos įmokamos arba išmokamos pagal atitinkamą biudžeto straipsnį.
Jokios išlaidos negali būti skiriamos ar tvirtinamos viršijant atitinkamiems finansiniams metams patvirtintus ar iš ankstesnių finansinių metų perkeltus asignavimus.
2. Visos pajamos ir išlaidos įrašomos į sąskaitas, nekoreguojant jų viena kitos atžvilgiu.
— |
Nukrypstant nuo šios taisyklės, iš patvirtintų sumų išskaičiuojama:
|
— |
Nukrypstant nuo šios taisyklės, pakartotinai gali būti panaudojama:
|
12 straipsnis
1. Dėl perkėlimų iš vienos antraštinės dalies į kitą, išskyrus su straipsniais dėl tarnybinių pajamų susijusius perkėlimus, sprendžia direktorius. Apie savo sprendimą direktorius informuoja Vykdomąją valdybą kitame jos posėdyje.
Dėl su straipsniais dėl tarnybinių pajamų susijusių perkėlimų iš vienos antraštinės dalies į kitą, remdamasi direktoriaus pasiūlymu, sprendžia Vykdomoji valdyba.
2. Dėl perkėlimų iš vieno skyriaus į kitą ir perkėlimų skyriuose sprendžia direktorius, kuris atitinkamai apie tai informuoja Vykdomąją valdybą.
13 straipsnis
Centro pajamos mokamos į vieną ar kelias Centro vardu atidarytas sąskaitas.
IV. FINANSINĖ KONTROLĖ
14 straipsnis
1. Finansinę kontrolę sudaro finansų kontrolierius ir prireikus vienas ar keli finansų kontrolieriaus padėjėjai, kurie turi turėti patirties tarptautinių organizacijų finansinio reglamentavimo srityje.
2. Administraciniais tikslais kontrolierius atsiskaito tiesiogiai direktoriui, o kontrolieriaus padėjėjai atsiskaito tiesiogiai kontrolieriui.
3. Kontrolierių ir kontrolieriaus padėjėjus skiria Vykdomoji valdyba. Kontrolierių ir kontrolieriaus padėjėjus saisto galiojantys tarnybos nuostatai. Tačiau visas priemones, susijusias su drausmine atsakomybe, darbo santykių laikinu sustabdymu, nutraukimu ar teismo procesu, remdamasi visapusiškai pagrįstu direktoriaus pasiūlymu, turi patvirtinti Vykdomoji valdyba.
4. Prieš įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui suteikiant įgaliojimą vykdyti operaciją, veiklos ir finansinius aspektus patikrina finansinė kontrolė. Tokio patikrinimo tikslas – įsitikinti, kad:
a) |
išlaidos yra tvarkingos ir atitinka atitinkamas nuostatas; |
b) |
buvo pritaikytas patikimo finansų valdymo principas, nurodytas 6 straipsnyje. |
Po šio patikrinimo suteikiamas arba nesuteikiamas patvirtinimas.
Jei finansinė kontrolė mano, kad pirmiau minėtos sąlygos neįvykdytos, ji nesuteikia patvirtinimo. Kiekvienu atveju, kai patvirtinimas nesuteikiamas, finansinė kontrolė raštiškai išdėsto priežastis ir praneša direktoriui.
Išskyrus tuos atvejus, kai asignavimų gavimas yra abejotinas, direktorius, savo paties atsakomybe pateikdamas sprendimą su visomis paaiškintomis priežastimis, gali panaikinti tokį atsisakymą. Šis sprendimas yra galutinis ir privalomas, jis pranešamas finansinei kontrolei susipažinti. Direktorius apie visus tokius sprendimus raštu praneša Vykdomajai valdybai kitame jos posėdyje.
Finansinė kontrolė gali naudotis visais patvirtinamaisiais dokumentais ir bet kuriais kitais dokumentais, susijusiais su išlaidomis ir pajamomis, kurias reikia patikrinti. Ji gali vykdyti patikrinimus vietoje.
5. Vykdydami savo pareigas kontrolierius ir kontrolieriaus padėjėjai yra visiškai nepriklausomi Jie negauna jokių nurodymų ir jiems nenustatomi jokie apribojimai, susiję su dėl jų skyrimo Finansiniu reglamentu jiems priskirtų pareigų vykdymu.
6. Direktorius gali paprašyti finansinės kontrolės pateikti savo nuomonę dėl klausimų, susijusių su Centro vidaus procedūrų diagnoze, organizacija ar tobulinimu. Direktorius taip pat gali prašyti finansinės kontrolės atlikti dokumentų patikrinimus ir, tam tikrais atvejais, patikrinimus vietoje – siekiant patikrinti, ar biudžeto finansuojamos operacijos buvo teisingai vykdomos.
7. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje ir ne vėliau kaip kitų metų balandžio 30 d. finansinė kontrolė parengia veiklos ataskaitą, kurioje pateikia savo nuomonę apie finansų valdymą ir biudžeto vykdymą. Ji teikia ataskaitą direktoriui, kuris ją perduoda, prireikus su savo pastabomis, Vykdomajai valdybai kitame jos posėdyje.
15 straipsnis
27 straipsnyje nurodyti nepriklausomi auditoriai išreiškia nepriklausomas nuomones apie valdymo ir kontrolės sistemų kokybę.
V. BIUDŽETO ADMINISTRAVIMAS
16 straipsnis
1. Centro biudžetas administruojamas pagal principą, kad įgaliojimus suteikiantys pareigūnai ir apskaitos pareigūnai yra skirtingi asmenys.
2. Įgaliojimus suteikiančio pareigūno, kontrolieriaus ir apskaitos pareigūno pareigos yra tarpusavyje nesuderinamos.
3. Asignavimus administruoja įgaliojimus suteikiantis pareigūnas, kuris yra vienintelis asmuo, turintis reikiamus įgaliojimus prisiimti įsipareigojimus daryti išlaidas, nustatyti sumas, kurios turi būti surinktos, ir išduoti vykdomuosius raštus sumoms išieškoti ir mokėjimo pavedimus. Surinkimo ir mokėjimo operacijas atlieka apskaitos pareigūnas.
17 straipsnis
1. Prieš imantis priemonių, dėl kurių galima patirti išlaidų, kurias turėtų padengti Centras, įgaliojimus suteikiantis pareigūnas pirmiausia privalo pateikti pasiūlymą dėl išlaidų įsipareigojimo. Pasiūlymas kartu su patvirtinamųjų dokumentų originalais pirmiausiai siunčiamas finansinei kontrolei patikrinti.
2. Dėl einamųjų išlaidų gali būti prisiimtas laikinas įsipareigojimas.
3. Įsipareigojimai ir mokėjimo pavedimai įtraukiami į sąskaitą.
18 straipsnis
1. Išlaidų apmokėjimo patvirtinimo, kurį atlieka įgaliojimus suteikiantis pareigūnas, tikslas yra:
a) |
patikrinti kreditoriaus teisių buvimą; |
b) |
nustatyti arba patikrinti, ar nėra įsiskolinimo, ir skolos sumą; |
c) |
patikrinti sąlygas, kurias įvykdžius bus galima atlikti mokėjimus. |
2. Tvirtinant išlaidų apmokėjimą reikalaujama pateikti patvirtinamuosius dokumentus, kuriais paliudijamas kreditoriaus reikalavimas bei, tam tikrais atvejais, suteiktos paslaugos.
19 straipsnis
1. Įgaliojimas yra veiksmas, kuriuo įgaliojimus suteikiantis pareigūnas išduoda mokėjimo pavedimą ir nurodo apskaitos pareigūnui apmokėti jo patvirtintą išlaidų punktą.
2. Prie mokėjimo pavedimo pridedami patvirtinamųjų dokumentų originalai, kuriuose yra įrašomas arba prie kurių pridedamas įgaliojimus suteikiančio pareigūno pritarimas, kuriuo patvirtinama, kad mokėtinos sumos yra teisingos ir kad resursai gauti ar kad paslaugos suteiktos.
3. Įgaliojimus suteikiančio pareigūno patvirtintos patvirtinamųjų dokumentų kopijos gali tam tikrais atvejais būti priimamos vietoje originalų.
4. Mokėjimo pavedimai pirmiausia siunčiami finansų kontrolei patikrinti.
20 straipsnis
1. Apmokėjimas yra paskutinis veiksmas, kuriuo Centras galutinai įvykdo savo įsipareigojimus kreditoriams.
2. Apmokėjimą atlieka apskaitos pareigūnas, neviršydamas turimų lėšų limito.
3. Jeigu padaroma esminė klaida arba tais atvejais, kai atsiskaitymo galiojimas yra ginčytinas ar nesilaikoma šiame Finansiniame reglamente nustatytų taisyklių, apskaitos pareigūnas nedelsdamas praneša įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui ir finansinei kontrolei. Direktorius gali raštu ir savo paties atsakomybe pareikalauti atlikti mokėjimą. Apie visus tokius sprendimus direktorius raštu praneša Vykdomajai valdybai kitame jos posėdyje.
21 straipsnis
1. Paprastai mokėjimai atliekami per banko sąskaitą, geriausia banko pervedimu arba, jei esama rimtų priežasčių, čekiu. Sandoriai išreiškiami eurais. Išskirtiniais atvejais prireikus galima naudoti kitą valiutą.
2. Ant čekių ir banko pervedimų pavedimų turi būti du parašai, vienas iš jų – įgaliojimus suteikiančio pareigūno.
3. Dėl tinkamai pagrįstų priežasčių direktorius gali leisti atsiskaitymus grynaisiais. Už šiuos mokėjimus gaunamas kvitas.
4. Jei nėra faktinių naudotų valiutos keitimo kursų, skaičiuojant atliktinus išmokėjimus eurais ar vietinėmis AKR valiutomis surinktinas pajamas, remiamasi perskaičiavimo kursais, kurie galioja pirmąją mėnesio, atitinkančio realią operacijos datą, darbo dieną, pagal Europos centrinio banko duomenis.
22 straipsnis
1. Tam tikroms kategorijoms priklausančių išlaidų apmokėjimui galima sudaryti avansines sąskaitas pagal Centro nustatytas sąlygas.
2. Visus sprendimus leisti sudaryti avansinių lėšų sąskaitą priima direktorius remdamasis už bylą atsakingo darbuotojo pasiūlymu. Prieš pateikiant direktoriui kiekvieną pasiūlymą turi patvirtinti apskaitos pareigūnas ir jam turi pritarti finansinė kontrolė.
3. Kiekviename sprendime nurodoma:
— |
avansinių lėšų administratoriaus pavardė, |
— |
taip paskirto administratoriaus atsakomybė, |
— |
didžiausia avanso suma, |
— |
avanso naudojimo trukmė, |
— |
priemonės, kuriomis pateikiami patvirtinamieji dokumentai, ir jų pateikimo terminai, |
— |
kiekvieno išlaidų punkto pobūdis ir maksimali suma. |
4. Prieš kiekvieną avanso mokėjimą reikia įsipareigojimo.
5. Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ir apskaitos pareigūnas imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad skirtų avansų atsiskaitymų pavedimai yra išduoti teisingoms sumoms ir tinkamu laiku.
23 straipsnis
1. Į Centro biudžetą įrašytų asignavimų įgaliojimus suteikiantis pareigūnas yra direktorius.
2. Direktorius gali deleguoti kai kurias savo pareigas jam pavaldiems darbuotojams. Kiekviename sprendime deleguoti įgaliojimus nurodoma įgaliojimo atlikti įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas trukmė ir apimtis.
3. Direktorius gali kai kurias su įgyvendinimu susijusias pareigas deleguoti kruopščiai atrinktoms tinkamoms trečiosioms šalims.
24 straipsnis
1. Apskaitos pareigūną skiria direktorius jį patvirtinus Vykdomajai valdybai.
2. Centre apskaitos pareigūnas yra atsakingas už:
a) |
tinkamą mokėjimų vykdymą, pajamų surinkimą ir nustatytų gautinų sumų išieškojimą; |
b) |
sąskaitų parengimą ir pateikimą pagal 26 straipsnį; |
c) |
sąskaitų tvarkymą pagal 26 straipsnį; |
d) |
apskaitos taisyklių ir metodų bei sąskaitų plano, remiantis Komisijos apskaitos pareigūno priimtomis nuostatomis, įgyvendinimą pagal 26 straipsnį; |
e) |
apskaitos sistemų nustatymą bei tvirtinimą ir, atitinkamais atvejais, sistemų, kurias įgaliojimus suteikiantis pareigūnas yra nustatęs apskaitos informacijai teikti ir pagrįsti, tvirtinimą; |
f) |
iždo valdymą. |
3. Apskaitos pareigūnas iš įgaliojimus suteikiančio pareigūno, kuris garantuoja suteikiamos informacijos patikimumą, gauna visą informaciją, kuri yra būtina sąskaitoms, tiksliai atspindinčioms Centro turtą ir biudžeto vykdymą, parengti.
4. Vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi ir 22 straipsniu, apskaitos pareigūnas yra vienintelis asmuo, turintis įgaliojimus valdyti pinigus ir kitą turtą. Jis atsako už jų saugojimą.
5. Apskaitos pareigūnas, kai tai būtina atliekant pareigas, gali tam tikras užduotis pavesti savo pavaldiniams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai.
6. Pavedimo dokumente nurodomos pavaldiniams pavedamos užduotys ir jų teisės bei pareigos.
25 straipsnis
1. Išieškant Centro gautinas sumas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas išduoda vykdomąjį raštą sumoms išieškoti. Vykdomieji raštai sumoms išieškoti pirmiausia pateikiami vidaus kontrolės organui patvirtinti.
2. Apskaitos pareigūnas prisiima atsakomybę už įgaliojimus suteikiančio pareigūno jam persiųstus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti.
3. Už visas apskaitos pareigūnui ar avansinių lėšų administratoriui grynaisiais pinigais sumokėtas sumas išduodamas kvitas.
VI. SĄSKAITOS, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ, AUDITAS, AUDITO RŪMAI, EUROPOS KOVOS SU SUKČIAVIMU TARNYBA (OLAF)
26 straipsnis
1. Sąskaitos tvarkomos eurais, taikant dvejybinį įrašą pagal kalendorinius metus. Jose parodomos visos pajamos ir išlaidos nuo kiekvienų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir pateikiami patvirtinamųjų dokumentų originalai.
Sąskaitos uždaromos finansinių metų pabaigoje, kad būtų galima parengti Centro finansinę atskaitomybę.
2. Įrašai daromi remiantis apskaitos sistema, kurią sudaro biudžeto straipsnių nomenklatūra, aiškiai atskirianti sąskaitas, pagal kurias galima parengti balansą, ir sąskaitas, pagal kurias galima parengti pajamų ir išlaidų ataskaitą. Šie įrašai gali būti daromi kompiuterizuotoje sistemoje, kurioje būtų galima parengti bendrą mėnesinį balansą. Visi avansai įrašomi į tarpinę sąskaitą ir padengiami ne vėliau kaip kitų finansinių metų pabaigoje, išskyrus neišmokėtų avansų atveju.
3. Kai įgaliojimus suteikiantis pareigūnas, kontrolierius ir apskaitos pareigūnas bendru sutarimu mano, kad sistemos siūlomos garantijos patenkina saugumo reikalavimus, Centras gali tvarkyti sąskaitas elektroniniu būdu.
4. Atskiros sąskaitos trečiųjų šalių vardu valdomiems ištekliams, kaip numatyta 37 straipsnyje, tvarkyti konsoliduojamos Centro balanse ir pajamų ir išlaidų ataskaitoje.
5. Balansą ir pajamų ir išlaidų ataskaitą Centras parengia ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d.
Balanse nurodomas Centro turtas ir įsipareigojimai N metų gruodžio 31 d.
Pajamų ir išlaidų ataskaitoje pateikiama:
a) |
pajamų lentelė, kurią sudaro:
|
b) |
išlaidų lentelė, kurią sudaro:
|
c) |
finansinės atskaitomybės paaiškinamasis raštas, kurį sudaro:
|
6. Kiekvieną ketvirtį rengiama atskaitomybė, atspindinti esamo biudžeto vykdymą ir perkeltų asignavimų naudojimą; atskaitomybę patvirtinus finansinei kontrolei, ji siunčiama Vykdomajai valdybai.
27 straipsnis
1. Vykdomoji valdyba 3 metams iš mažiausiai trijų siūlomų įmonių sąrašo skiria tarptautinę reputaciją turinčią audito įmonę Centro finansinės atskaitomybės auditui atlikti. Tačiau ta pati audito įmonė negali būti skiriama daugiau nei trejiems metams iš eilės.
2. Auditoriai atlieka Centro apskaitos knygų ir grynųjų pinigų auditą, patikrina, ar tinkamai, sąžiningai ir pagal atitinkamas apskaitos procedūras parengta inventoriaus apskaita ir balansas bei užtikrina, kad informacija apie Centro sąskaitas yra teisinga.
Audito tikslas – nustatyti, ar visos gautinos pajamos buvo gautos ir visos išlaidos padarytos teisėtai bei tvarkingai, taip pat ar finansų valdymas yra patikimas.
Auditoriai patvirtina, kad finansinė atskaitomybė yra parengta tinkamai pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kad joje teisingai ir sąžiningai atspindėta Centro finansinė būklė.
3. Auditoriai pataria Centrui dėl rizikos valdymo pareikšdami nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės bei teikdami rekomendacijas, kaip patobulinti operacijų vykdymo sąlygas ir skatinti gerą finansų valdymą.
Auditoriai yra atsakingi už:
a) |
vidaus valdymo sistemų tinkamumo ir veiksmingumo bei Centro rezultatų įgyvendinant programas ir veiksmus įvertinimą atsižvelgiant į su jais susijusią riziką ir |
b) |
vidaus kontrolės ir audito sistemų, taikomų kiekvienai biudžeto vykdymo operacijai, tinkamumo ir kokybės įvertinimą. |
4. Auditoriai savo funkcijas atlieka visos Centro veiklos ir skyrių atžvilgiu. Jiems suteikiama pilna ir neribota galimybė susipažinti su visa jų funkcijoms atlikti reikalinga informacija.
5. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams auditoriai vėliausiai birželio 30 d. parengia ataskaitą. Ši ataskaita siunčiama direktoriui, kuris savo ruožtu persiunčia ją, prireikus – su savo pastabomis, Vykdomajai valdybai. Vykdomoji valdyba ataskaitą su savo rekomendacijomis persiunčia Komitetui.
Remdamasis šia ataskaita ir finansine atskaitomybe, Komitetas direktoriui pateikia sprendimą, patvirtinantį, kad biudžetas įvykdytas.
28 straipsnis
Komisija, Audito Rūmai ir OLAF gali patikrinti Centro iš EPF gautą finansavimą pagal EPF finansinį reglamentą. Audito Rūmai gali patikrinti, ar pajamos gautos ir išlaidos padarytos teisėtai ir tvarkingai bei laikantis Susitarimo ir 9-ojo EPF finansinio reglamento nuostatų.
VII. ĮGALIOJIMUS SUTEIKIANČIŲ PAREIGŪNŲ, APSKAITOS PAREIGŪNO, APSKAITOS PAREIGŪNO PADĖJĖJŲ IR AVANSINIŲ LĖŠŲ ADMINISTRATORIŲ ATSAKOMYBĖ
29 straipsnis
Įgaliojimus suteikiantiems pareigūnams, kurie nustatydami išieškotinus įgaliojimus arba išduodami vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, prisiimdami išlaidų įsipareigojimus ar pasirašydami mokėjimo pavedimus nesilaiko šio Finansinio reglamento, taikoma drausminė atsakomybė ir tam tikrais atvejais jie turi sumokėti kompensaciją. Tokios pačios priemonės taikomos, jeigu jie neparengia dokumento, nustatančio susidariusį įsiskolinimą, arba neišduoda vykdomųjų raštų sumoms išieškoti ar be pateisinamos priežasties vėluoja juos išduoti. Tokia atsakomybė gali būti taikoma tik tada, jeigu pažeidimas padarytas tyčia arba dėl didelio aplaidumo.
30 straipsnis
1. Apskaitos pareigūnui ir apskaitos pareigūno padėjėjams taikoma drausminė atsakomybė ir tam tikrais atvejais jie turi sumokėti kompensacijas už sumas, kurias išmokėjo pažeisdami 19 straipsnį.
Jiems taikoma drausminė atsakomybė ir jie turi sumokėti kompensaciją už nuostolius arba žalą, kai prarandamas ar sugadinamas turtas, dokumentai ir lėšos, už kuriuos jie atsako, jeigu tai atsitinka dėl tyčinio elgesio ar didelio aplaidumo.
Tokiomis pačiomis sąlygomis jie atsako už tikslų įsakymų, kuriuos jie gauna dėl banko sąskaitų naudojimo ir administravimo, vykdymą, visų pirma:
a) |
kai jų išieškotos ar sumokėtos sumos neatitinka vykdomųjų raštų sumoms išieškoti ar mokėjimų pavedimų; |
b) |
kai jie išmoka pinigus asmenims, neturintiems teisės į juos. |
2. Avansinių lėšų administratoriams taikoma drausminė atsakomybė ir prireikus jie turi sumokėti kompensaciją šiais atvejais:
a) |
kai negali pateikti tinkamų patvirtinamųjų dokumentų dėl jų išmokėtų sumų; |
b) |
kai jie išmoka pinigus asmenims, neturintiems teisės į juos. |
Avansinių lėšų administratoriams taikoma drausminė atsakomybė ir jie turi sumokėti kompensaciją už nuostolius arba žalą, kai prarandamas ar sugadinamas turtas, dokumentai ir lėšos, už kuriuos jie atsako, jeigu tai atsitinka dėl tyčinio elgesio ar didelio aplaidumo.
31 straipsnis
1. Apskaitos pareigūnas, apskaitos pareigūno padėjėjai ir avansinių lėšų administratoriai apdraudžiami nuo rizikos, kylančios vykdant atitinkamas pareigas.
Centras padengia su tuo susijusias draudimo išlaidas. Nurodomos personalo narių, dirbančių apskaitos pareigūnais, apskaitos pareigūnų padėjėjais ir avansinių lėšų administratoriais, kategorijos bei sąlygos, kuriomis Centras padengs minėtų personalo narių turėtas draudimo išlaidas, apsisaugant nuo rizikos, kylančios vykdant atitinkamas jų pareigas.
2. Apskaitos pareigūnui, apskaitos pareigūno padėjėjams ir avansinių lėšų administratoriams skiriamos specialios išmokos. Šių išmokų dydis nustatomas Centro parengtame reglamente. Šias išmokas atitinkančios sumos kiekvieną mėnesį įnešamos į kiekvieno iš šių personalo narių vardu Centro atidarytą sąskaitą, siekiant sudaryti garantinį fondą, kurio tikslas – padengti bet kokį nuostolį, už kurį atitinkamam asmeniui gali būti taikoma atsakomybė, tiek, kiek tokio nuostolio nepadengia draudimo bendrovių grąžinamosios išmokos.
Garantijos sąskaitos kredito likutis išmokamas atitinkamiems asmenims jiems baigus vykdyti apskaitos pareigūno, apskaitos pareigūno padėjėjo ar avansinių lėšų administratoriaus funkcijas ir gavus galutinį sprendimą, patvirtinantį, kad jie atsiskaitė už savo valdymą.
3. Tokį sprendimą dėl apskaitos pareigūno, apskaitos pareigūno padėjėjų ir avansinių lėšų administratorių atsiskaitymo priima direktorius, remdamasis nepriklausomų auditorių ataskaita, per dvejus metus pasibaigus atitinkamiems finansiniams metams.
32 straipsnis
Įgaliojimus suteikiančio pareigūno, apskaitos pareigūno, apskaitos pareigūno padėjėjų ir avansinių lėšų administratorių prievolė sumokėti tam tikras sumas ir jų drausminė atsakomybė nustatoma pagal Centro tarnybos nuostatus.
VIII. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCEDŪROS IR KITOS NUOSTATOS
33 straipsnis
Centro prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutarčių sudarymą reglamentuoja šio straipsnio nuostatos, prireikus jas papildžius Susitarimo ir jo pagrindu AKR ir EB Ministrų Tarybos priimtų Bendrųjų taisyklių nuostatomis bei EPF taikomo Finansinio reglamento taisyklėmis dėl sutarčių sudarymo; t. y. kandidatai turi būti Bendrijos valstybių narių arba AKR valstybių piliečiai, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, patvirtintus direktoriaus.
Kolizijos atveju taikomos A dalyje išdėstytos taisyklės.
Šiame straipsnyje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:
1) |
„Tiesioginis susitarimas“ Procedūra, kurios metu Centras kreipiasi į savo pasirinktą kandidatą ir derasi su juo dėl sutarties sąlygų. |
2) |
„Supaprastinta procedūra“ Procedūra, kai iš anksto nėra paskelbiami nei pranešimas apie ją, nei sąlygos, ir pasiūlymus gali teikti tik Centro pakviesti kandidatai (mažiausiai trys). |
3) |
„Derybų procedūra“ Procedūra, kai iš anksto nėra paskelbiami nei pranešimas apie ją, nei sąlygos, ir Centras kreipiasi į pasirinktą kandidatą ar kandidatus ir su vienu ar daugiau iš jų derasi dėl sutarties sąlygų. Turi būti taikomos viena ar daugiau C dalies 1 punkto e papunktyje išdėstytų sąlygų. |
4) |
„Ribotas konkursas, iš anksto nepaskelbus pranešimo apie jį“ Procedūra, kai pasiūlymus pagal Centro parengtas sąlygas gali teikti tik Centro pakviesti kandidatai, atrinkti pagal jo duomenų apie tiekėjus bylą. |
5) |
„Ribotas konkursas, iš anksto paskelbus pranešimą apie jį“ Procedūra, kai pasiūlymus pagal Centro paskelbtą pranešimą ir sąlygas gali teikti tik Centro pakviesti kandidatai. |
6) |
„Atviras konkursas“ Procedūra, kai visi fiziniai ar juridiniai asmenys ar jų grupė gali teikti pasiūlymus pagal Centro paskelbtą pranešimą ir sąlygas. |
1) |
Tiekimo sutartys
Sąlygos, kuriomis gali būti leidžiami e papunktyje minimi nukrypimai, nurodomos vidaus direktyvoje, parengtoje Vykdomosios valdybos, kuri nedelsiant yra informuojama apie tokius sprendimus. |
2) |
Paslaugų teikimo sutartys
|
3) |
Rangovas atrenkamas atsižvelgiant į siūlomą kainą, profesinės kompetencijos, patirties ir finansinio patikimumo įrodymus bei siūlomą sutarties įvykdymo terminą. |
4) |
Sutartys sudaromos tik eurais. |
5) |
Tais atvejais, kai 1 ir 2 punktuose nurodytos paslaugos išskiriamos į kelias sutartis, taikant šį straipsnį turi būti atsižvelgiama į bendrą paslaugų kainą. |
6) |
Konkrečiais atvejais Centras gali pavesti organizuoti supaprastintas procedūras ir konkursus išorės organui, su sąlyga, kad už bendrovių, į kurias kreipiamasi, pasirinkimą, sąlygas ir rangovo parinkimą lieka atsakingas Centras arba bendro finansavimo atveju – Centras kartu su kitais bendrais finansuotojais. |
34 straipsnis
Centras gali finansiškai dalyvauti įmonių, verslininkų, tarpininkų ir paslaugų teikėjų iniciatyvose tokiu būdu:
1) |
Centras gali prisidėti prie sąlygas atitinkančių projektų, už kurių finansavimą ir valdymą atsakomybė tenka fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris yra Bendrijos valstybės narės arba AKR valstybės pilietis ir Centrui yra pateikęs pagalbos prašymą, paslaugų kainos; |
2) |
Centras įvertina paslaugų kainą, teikėjų pasirinkimą, profesinės kompetencijos, patirties ir finansinio patikimumo įrodymus, darbų užbaigimo terminą bei naudos gavėjo siūlomos programos numatomą poveikį. Vertindamas pirmiau nurodytus aspektus, Centras naudojasi apsvarstytu kriterijų sąrašu, panašiu į Komisijos naudojamą sąrašą EPF valdymui, kuris pritaikytas Centro uždaviniams; |
3) |
Jei naudos gavėjas yra subrangovas, jis turi atitikti 33 straipsnyje nurodytas sąlygas; |
4) |
Susitarimai sudaromi tik eurais; |
5) |
Šių įnašų naudojimo metodai išdėstomi vidaus direktyvoje. |
35 straipsnis
1. Centras tvarko viso jam priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuolatinį inventoriaus aprašą. Į inventoriaus aprašą įtraukiamas tik kilnojamasis turtas, kurio vertė yra 350 EUR ar daugiau. Prieš apmokant bet kurią sąskaitą, į ją įrašomas inventoriaus numeris.
2. Apie kilnojamojo turto ir įrangos, kurių vieneto pardavimo kaina viršija 1 000 EUR, pardavimą yra tinkamai skelbiama, vadovaujantis vidaus direktyva, kurią parengia direktorius.
3. Kai inventorizuotas turtas ar objektas parduodamas, perleidžiamas, nurašomas ar yra dingęs jį praradus, dėl vagystės ar dėl kurios nors kitos priežasties, parengiamas protokolas, kurį pasirašo direktorius ir už įrangą atsakingas asmuo ir kurį patvirtina vidaus kontrolė.
4. Centras atlieka fizinę inventorizaciją ir tvarko apskaitos dokumentus bei juos reguliariai sutikrina. Sutikrinimą patvirtina vidaus kontrolės organas.
36 straipsnis
Centro decentralizuotoms struktūroms taikomas visas Finansinis reglamentas.
IX. VALDYMAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ VARDU
37 straipsnis
1. Centras taip pat trečiųjų šalių vardu gali valdyti išteklius, skirtus Susitarime nustatytos veiklos vykdymui. Šių išteklių sąrašas pateikiamas Centro biudžeto priede.
2. Šių išteklių valdymui taikomas Finansinis reglamentas.
Tačiau kitų išteklių, kuriais leidžia naudotis Komisija, valdymą reglamentuoja Komisijos ir Centro pasirašytame susitarime nustatytos finansinės nuostatos. Jei tokių nuostatų nėra, taikomas šis Finansinis reglamentas.
3. Prie Centro biudžeto taip pat pridedamos išlaidų, kurios bus finansuojamos šiais ištekliais, tikslios sąmatos. Aiškiai skiriamos veiklos ir intervencinės išlaidos.
4. Šių išteklių valdymui trečiųjų šalių vardu tvarkomos atskiros sąskaitos.
5. Kiekvieno trečiųjų šalių vardu Centro valdomo fondo finansinę atskaitomybę sudaro balansas ir pajamų ir išlaidų ataskaita, kuriuose nurodoma būklė kiekvienų atitinkamų finansinių metų gruodžio 31 d. Jie patvirtinami pagal Centro ir donoro pasirašyto susitarimo nuostatas.
Jei tokių nuostatų nėra, patvirtinimą atlieka Centro finansinė kontrolė.
6. Ši finansinė atskaitomybė pridedama kaip priedas prie Centro finansinės atskaitomybės.
38 straipsnis
AKR valstybės, valstybės narės ir Bendrija privalo – kiekviena tiek, kiek tai yra su ja susiję, – imtis būtinų priemonių siekiant įgyvendinti šį sprendimą.
39 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja 2005 m. sausio 1 d.
Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 17 d.
AKR ir EB ambasadorių komiteto vardu
Pirmininkas
T. J. A. M. de BRUIJN
(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
Komisija
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/63 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2006 m. kovo 1 d.
nustatantis EMAS emblemos naudojimo išskirtiniais atvejais ant vežimo ir tretinių pakuočių taisykles pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001
(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 306)
(Tekstas svarbus EEE)
(2006/193/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2001 kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (1) ir ypač į jo 8 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą,
kadangi:
(1) |
EMAS emblema informuoja visuomenę ir kitas suinteresuotas šalis, kad EMAS įregistruota organizacija įdiegė aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal Reglamento (EB) Nr. 761/2001 reikalavimus. |
(2) |
EMAS emblema negali būti naudojama ant produktų ar jų pakuočių, arba pateikiant lyginamąsias nuorodas į kitus produktus, veiklą ir paslaugas. Tačiau atlikdama Reglamento (EB) Nr. 761/2001 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimą, Komisija turi nuspręsti, kokiomis ypatingomis aplinkybėmis EMAS emblema gali būti naudojama. |
(3) |
Kai kurios EMAS įregistruotos organizacijos pareiškė norą naudoti EMAS emblemą ant vežimo arba tretinių pakuočių, nes tai veiksmingas būdas suinteresuotoms šalims perduoti su aplinkos apsauga susijusią informaciją. |
(4) |
Emblemos naudojimo, atpažinimo ir interpretavimo vertinimas, kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 761/2001 15 straipsnio 3 dalį atliko Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parodė, kad vežimo ir tretinės pakuotės, kaip apibrėžta 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (2), yra ypatinga aplinkybė, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 761/2001 8 straipsnio 3 dalyje, nes tokios pakuotės nėra tiesiogiai susijusios su produktais, todėl ant tokių pakuočių galima leisti naudoti EMAS emblemą. |
(5) |
Be to, siekiant užtikrinti, kad emblema nebūtų painiojama su aplinkosauginiu gaminių ženklinimu ir visuomenei bei kitoms suinteresuotoms šalims būtų aiškiai nurodyta, kad emblemos naudojimas yra susijęs ne su vežimo arba tretinėse pakuotėse esančiais produktais ar produktų savybėmis, o su įregistruotos organizacijos taikoma aplinkos apsaugos valdymo sistema, prie emblemos turi būti pridedama papildomos informacijos. |
(6) |
Šiuo sprendimu nustatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 761/2001 14 straipsniu įsteigto Komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
EMAS įregistruotos organizacijos ant savo vežimo ar tretinių pakuočių, kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB 3 straipsnio 1 dalyje, gali naudoti du EMAS emblemos variantus, pateiktus Reglamento (EB) Nr. 761/2001 IV priede.
Tokiais atvejais prie EMAS emblemos pridedamas šis tekstas: „(EMAS įregistruotos organizacijos pavadinimas) yra Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) įregistruota organizacija“.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 1 d.
Komisijos vardu
Stavros DIMAS
Komisijos narys
(1) OL L 114, 2001 4 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 196/2006 (OL L 32, 2006 2 4, p. 4).
(2) OL L 365, 1994 12 31, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/20/EB (OL L 70, 2005 3 16, p. 17).
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/65 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2006 m. kovo 2 d.
nustatantis klausimyną, susijusį su Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC)
(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 598)
(Tekstas svarbus EEE)
(2006/194/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvą 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (1), ypač jos 16 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
Klausimynas, kuriuo naudosis valstybės narės, rengdamos Direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo ataskaitas, turėtų padėti užtikrinti, kad bus gauta išsami informacija apie tai, kaip valstybės narės įgyvendino pagrindines šioje direktyvoje nustatytas priemones. |
(2) |
Sudarant 2006–2008 m. laikotarpio klausimyną reikia atsižvelgti į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 96/61/EB ir naudojantis ankstesniais klausimynais, kaip nustatyta 1999 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimu 1999/391/EB dėl klausimyno, susijusio su Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) (Tarybos direktyvos 91/692/EEB įgyvendinimo) (2). Siekiant aiškumo, Sprendimą 1999/391/EB reikėtų pakeisti kitu. |
(3) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 91/692/EEB (3) 6 straipsnį įkurto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Šiuo sprendimu nustatomas klausimynas, susijęs su Direktyva 96/61/EB. Jis pateikiamas šio sprendimo priede.
Valstybės narės vadovaujasi šiuo klausimynu rengdamos 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio ataskaitas, kurios teikiamos Komisijai remiantis Direktyvos 96/61/EB 16 straipsnio 3 dalimi.
2 straipsnis
Sprendimas 1999/391/EB yra panaikinamas.
3 straipsnis
Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 2 d.
Komisijos vardu
Stavros DIMAS
Komisijos narys
(1) OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).
(2) OL L 148, 1999 6 15, p. 39. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2003/241/EB (OL L 89, 2003 4 5, p. 17).
(3) OL L 377, 1991 12 31, p. 48. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
PRIEDAS
1 DALIS
KLAUSIMYNAS APIE DIREKTYVOS 96/61/EB DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS (IPPC) ĮGYVENDINIMĄ
Bendrosios pastabos:
Trečiasis klausimynas pagal Direktyvą 96/61/EB yra skiriamas laikotarpiui nuo 2006 iki 2008 metų. Įvertinus patirtį, įgytą įgyvendinant šią direktyvą, ir pirmuoju klausimynu sukauptą informaciją, kurią buvo prašoma pateikti ir antrajame klausimyne, šiame klausimyne daugiausiai dėmesio skiriama pokyčiams ir valstybių narių pasiektai pažangai įgyvendinant minėtą direktyvą. Komisija imsis visų reikalingų priemonių, kad direktyva būtų visiškai ir tinkamai perkelta į nacionalinius įstatymus, ypač kruopščiai vykdydama pažeidimų nagrinėjimo procedūras.
Tais atvejais, kai klausimai atitinka ankstesniųjų klausimynų klausimus, galima tiesiog nurodyti ankstesniųjų klausimynų atsakymus, jeigu situacija nepasikeitė. Valstybės narės, kurioms šis ataskaitinis laikotarpis yra pirmasis, šito padaryti, suprantama, negalės. Jeigu situacija pasikeitė, ją reikia apibūdinti naujame atsakyme. Tačiau jeigu pateikiate nuorodas į ankstesniuosius atsakymus, pildydami klausimyną pateikite visą ankstesniųjų atsakymų tekstą, kad skaitytojui būtų lengviau, nebent to būtų neįmanoma padaryti dėl praktinių priežasčių.
Kai atsakinėsite į specifinius klausimus apie administracinių institucijų nustatytas bendrąsias privalomas taisykles arba oficialias gaires, prašome pateikti pagrindinę informaciją apie šių taisyklių ar gairių rūšį, taip pat interneto nuorodas arba kitus tinkamus būdus joms susirasti.
1. Bendras apibūdinimas
1.1. |
Ar po paskutinio ataskaitinio laikotarpio (2003–2005 m.) atsirado reikšmingų pasikeitimų Direktyvos 96/61/EB įgyvendinimui skirtuose nacionaliniuose arba regioniniuose teisės aktuose bei leidimų sistemoje (sistemose)? Jei taip, apibūdinkite šiuos pasikeitimus, jų priežastis ir nurodykite naujuosius teisės aktus. |
1.2. |
Ar valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą 96/61/EB, patyrė kokių nors sunkumų, susijusių su darbuotojų trūkumu ar nepakankamais jų gebėjimais? Jei taip, apibūdinkite šiuos sunkumus, pvz., tinkamai pateikdami duomenis apie šiuo metu turimus darbuotojų išteklius. Apibūdinkite, kaip planuojama nugalėti šiuos sunkumus (pavyzdžiui, ugdant darbuotojų gebėjimus). |
2. Įrenginių ir leidimų skaičius (2 straipsnio 3 bei 4 dalys ir 4 straipsnis)
2.1. |
Naudodamiesi 2 dalyje pateiktu šablonu ir pastabomis, pateikite išsamią informaciją apie Direktyvoje 96/61/EB apibūdintų naujų bei esamų įrenginių (IPPC įrenginių) ir leidimų, skirstomų pagal veiklos rūšis, skaičių. |
3. Esami įrenginiai (5 straipsnis)
3.1. |
Apibūdinkite bet kokias teisiškai privalomas priemones ar administracinius planus, kuriais iki 2007 m. spalio 30 d. turima užtikrinti 5 straipsnio 1 dalyje minimų reikalavimų laikymąsi. Ar, siekiant šio tikslo, veiklos vykdytojai buvo įpareigoti pateikti prašymus išduoti leidimus, ir ar kompetentingos institucijos galėjo reikalauti, kad veiklos vykdytojai pateiktų šiuos prašymus? |
4. Prašymai išduoti leidimus (6 straipsnis)
4.1. |
Apibūdinkite bet kokias bendrąsias privalomas taisykles, rekomendacijas arba prašymų formas, skirtas užtikrinti, kad prašymuose arba bendrai, arba kalbant apie konkrečius klausimus būtų pateikta visa informacija, kurią reikia pateikti remiantis 6 straipsniu (pvz., reikšmingo teršalų išmetimo iš įrenginių įvertinimo metodologija). |
5. Leidimų išdavimo tvarkos ir sąlygų koordinavimas (7–8 straipsniai)
5.1. |
Apibūdinkite bet kokius pasikeitimus (valdžios institucijų lygių, kompetencijos paskirstymo ir t. t.) leidimų išdavimo tvarkos organizacinėje struktūroje po paskutinio ataskaitinio laikotarpio. |
5.2. |
Ar iškilo kokių konkrečių sunkumų stengiantis visiškai koordinuoti leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas, kaip reikalaujama 7 straipsnyje, ypač tais atvejais, kai su tuo yra susijusi ne viena, o daugiau kompetentingų institucijų? Apibūdinkite bet kokius tam skirtus teisės aktus ar rekomendacijas. |
5.3. |
Kokiomis teisinėmis nuostatomis, procedūromis arba rekomendacijomis siekiama užtikrinti, kad kompetentingos institucijos neišduotų leidimo, jeigu įrenginys neatitinka Direktyvoje 96/61/EB keliamų reikalavimų? Jei įmanoma, pateikite informacijos apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir kiek leidimų buvo atsisakyta išduoti. |
6. Leidimų išdavimo sąlygų tinkamumas ir pakankamumas (3 straipsnio d ir f punktai, 9 straipsnis, 16 straipsnio 1 ir 2 dalys)
6.1. |
Apibūdinkite visas bendrąsias privalomas taisykles arba specifines gaires, skirtas kompetentingoms institucijoms dėl šių klausimų:
|
6.2. |
Su informaciniais dokumentais apie geriausius prieinamus gamybos būdus (BREF), sukurtais remiantis Direktyvos 96/61/EB 16 straipsnio 2 dalimi, susiję klausimai yra šie:
|
6.3. |
Kiti su leidimų išdavimo sąlygomis susiję klausimai:
|
7. Turimi reprezentatyvūs duomenys (16 straipsnio 1 dalis)
7.1. |
Pateikite turimus reprezentatyvius duomenis apie ribines vertes ir aplinkos apsaugos veiksmingumą, suskirstytus pagal tam tikras veiklos rūšių kategorijas, nurodytas Direktyvos 96/61/EB I priede, ir, jei tinka, nurodykite geriausius prieinamus gamybos būdus, kuriais remiantis buvo nustatytos šios vertės. Apibūdinkite, kaip šie duomenys buvo atrinkti ir sukaupti. Komisija dar prieš ataskaitinį laikotarpį arba jo metu pasiūlys rekomendacijų, kaip atsakyti į šį klausimą, susitelkiant ties 2 konkrečiais sektoriais. Pateikti duomenys (apie teršalų išmetimo ribines vertes ir aplinkos apsaugos veiksmingumą) bus įvertinti siekiant kiek įmanoma tiksliau palyginti nustatytąsias ribines vertes su pasiektu veiksmingumu. Tada bus galima palyginti rezultatus su BREF nurodytais teršalų išmetimo lygiais, siejamais su geriausiais prieinamais gamybos būdais. |
8. Bendrosios privalomos taisyklės (9 straipsnio 8 dalis)
8.1. |
Kokių įrenginių kategorijų ir kokių reikalavimų atžvilgiu buvo (jeigu buvo) nustatytos bendrosios privalomos taisyklės, kaip numatyta 9 straipsnio 8 dalyje? Nurodykite, kur galima rasti šias bendras privalomas taisykles. Kaip tokios taisyklės yra pateikiamos (pvz., kas jas kuria ir koks yra jų teisinis statusas)? Ar, taikant tokias taisykles, vis tiek laikomasi nuostatos atsižvelgti į vietos aplinkos sąlygas (minimos 9 straipsnio 4 dalyje)? |
8.2. |
Kokiam skaičiui įrenginių šios taisyklės buvo taikomos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos? Jei šis skaičius žinomas, pateikite absoliutų skaičių arba procentinį dydį. |
9. Aplinkos kokybės normos (10 straipsnis)
9.1. |
Ar pasitaikė atvejų, kada buvo galima taikyti 10 straipsnį, o geriausių prieinamų gamybos būdų nepakako Bendrijos teisės aktais nustatytai aplinkos kokybės normai (apibrėžtai 2 straipsnio 7 dalyje) pasiekti? Jei taip, pateikite tokių atvejų ir papildomų priemonių, kurių buvo imtasi, pavyzdžių. |
10. Geriausių prieinamų gamybos būdų raida (11 straipsnis)
10.1. |
Ar buvo imtasi kokių nors veiksmų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos stebėtų arba būtų informuojamos apie geriausių prieinamų gamybos būdų raidą, kaip nurodyta 11 straipsnyje? Jei taip, aprašykite tai išsamiau. Jei ne, kaip planuojama įvykdyti šį reikalavimą? |
11. Irenginių pakeitimai (12 straipsnis ir 2 straipsnio 10 dalis)
11.1. |
Kaip kompetentingos institucijos, remdamosi 12 straipsniu, nusprendžia, ar konkretus įrenginio „eksploatavimo pakeitimas“ gali turėti įtakos aplinkai (2 straipsnio 10 dalies a punktas) ir ar toks pakeitimas yra „esminis pakeitimas“, galintis turėti didelį neigiamą poveikį žmonėms arba aplinkai (2 straipsnio 10 dalies b punktas)? Nurodykite atitinkamas teisines nuostatas, rekomendacijas ar procedūras. |
11.2. |
Kiek „esminių pakeitimų“ atvejų buvo nustatyta per ataskaitinį laikotarpį? Suskirstykite duomenis pagal veiklos rūšis, naudodamiesi 2 dalyje pateiktu šablonu ir pastabomis. |
12. Leidimo sąlygų peržiūrėjimas ir atnaujinimas (13 straipsnis)
12.1. |
Ar tai, kaip dažnai peržiūrimos ir, jei būtina, atnaujinamos leidimų išdavimo sąlygos (13 straipsnis), yra nustatyta nacionaliniuose arba regioniniuose teisės aktuose ar nustatoma kitomis priemonėmis, pvz., ribojant leidimų galiojimo laiką? Jei taip, kokios yra tos kitos priemonės? Nurodykite susijusius teisės aktus, rekomendacijas ar procedūras. |
12.2. |
Kas kiek laiko paprastai peržiūrimos (arba turėtų būti peržiūrimos) leidimų išdavimo sąlygos? Jei šiuo atžvilgiu yra skirtumų tarp įrenginių ar sektorių, pateikite tai paaiškinančios informacijos. |
12.3. |
Kokie yra leidimų išdavimo sąlygų peržiūrėjimo ir atnaujinimo proceso etapai? Kaip leidimų išdavimo sąlygų peržiūrėjimo nuostata įgyvendinama esminių pakeitimų atvejais, kai taikomi geriausi prieinami gamybos būdai? Nurodykite tiesiogiai su tuo susijusius teisės aktus, rekomendacijas ar procedūras. |
13. Leidimo sąlygų vykdymas (14 straipsnis)
13.1. |
Kaip iš tiesų įgyvendinamas 14 straipsnyje išdėstytas reikalavimas, kad veiklos vykdytojai reguliariai praneštų kompetentingoms institucijoms apie teršalų išmetimo stebėsenos rezultatus? Nurodykite visus specifinius nuostatus, procedūras ar gaires, kuriomis šiuo atžvilgiu vadovaujasi kompetentingos institucijos. Ar veiklos vykdytojai reguliariai pateikia stebėsenos ataskaitas? Nurodykite, kas kiek laiko paprastai pateikiama tokia informacija. Jei yra skirtumų tarp sektorių, pateikite duomenų apie tai (jei įmanoma). |
13.2. |
Kiek galima išsamiau pateikite žemiau nurodytą pagrindinę informaciją apie įrenginius, priklausančius Direktyvos 96/61/EB taikymo sričiai, jeigu ji neteikiama ataskaitoje pagal Rekomendaciją, nustatančią minimalius aplinkosauginių patikrinimų valstybėse narėse kriterijus:
|
14. Informacija ir visuomenės dalyvavimas (15 ir 15a straipsniai)
14.1. |
Ar po naujausio ataskaitinio laikotarpio atsirado reikšmingų pakeitimų (jei taip, tai kokių?) perkeliant į nacionalinę teisę teisės aktus, kuriais numatomas informacijos pateikimas visuomenei ir visuomenės dalyvavimas leidimų išdavimo procedūroje, kaip to reikalaujama Direktyvos 96/61/EB su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB (1), 15 ir 15a straipsniuose? Koks buvo pasikeitusių reikalavimų poveikis kompetentingoms institucijoms, prašymus išduoti leidimus pateikusiems veiklos vykdytojams ir visuomenei? |
15. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas (17 straipsnis)
15.1. |
Ar ataskaitinio laikotarpio metu pasitaikė atvejų, kada teko laikytis 17 straipsnyje išdėstytų reikalavimų dėl tarpvalstybinio informavimo ir bendradarbiavimo? Pateikite pavydžių, iliustruojančių taikytas bendrąsias procedūras. |
16. Ryšys su kitais bendrijos dokumentais
16.1. |
Ar, valstybių narių nuomone, Direktyva 96/61/EB yra veiksminga, palyginti, inter alia, su kitais Bendrijos aplinkosaugos dokumentais? Remdamiesi atitinkamais moksliniais tyrimais ir analizėmis (jei tokių yra), įvertinkite, kiek Direktyva 96/61/EB yra naudinga aplinkos apsaugai ir kokios yra jos įgyvendinimo išlaidos (įskaitant administracines ir vykdymo išlaidas). Nurodykite, kur galima rasti šiuos tyrimus ir analizes. |
16.2. |
Kokiomis aplinkybėmis jums teko susidurti su leidimų išdavimo reikalavimų pagal Direktyvą 96/61/EB ir kitų Bendrijos dokumentų, kurie taip pat gali būti taikomi Direktyvos 96/61/EB taikymo sričiai priskiriamiems įrenginiams, tarpusavio sąveika? Kokių priemonių buvo imtasi, nacionalinio arba žemesnio už nacionalinį lygio teisės aktuose ar administraciniuose potvarkiuose siekiant suderinti Direktyvos 96/61/EB ir kitų Bendrijos dokumentų įgyvendinimą? Žemiau išvardijami kiti Bendrijos dokumentai, kurie gali būti svarbūs šiuo atžvilgiu:
|
16.3. |
Ar nacionaliniu arba žemesniu už nacionalinį lygiu buvo įdiegta tam tikrų priemonių, siekiant supaprastinti veiklos vykdytojų ataskaitų, kurių reikalauja kompetentingos institucijos pagal Direktyvą 96/61/EB ir kitus Bendrijos dokumentus, teikimo tvarką? Jei tokių priemonių yra, nurodykite jas, taip pat bet kokias galimybes, kaip, jūsų nuomone, galima patobulinti šios srities ES reikalavimus. |
17. Bendrieji pastebėjimai
17.1. |
Ar jūsų valstybėje narėje yra konkrečių susirūpinimą keliančių direktyvos įgyvendinimo problemų? Jei taip, nurodykite šias problemas. |
2 DALIS
ŠABLONAS ATSAKYMUI Į 2.1 DALIES KLAUSIMĄ
Pastabos:
Bendroji pastaba: Į šį šabloną turi būti surašyti duomenys apie 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų „įrenginių“ ir 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtų „leidimų“ skaičių. Įrenginių ir leidimų skaičius nebūtinai sutampa, nes, kaip nurodyta 2 straipsnio 9 dalyje, leidimas gali būti skirtas įrenginio daliai, visam įrenginiui arba keliems įrenginiams. Tolesni nurodymai ir paaiškinimai dėl 1 ir 2 lentelėse prašomų pateikti duomenų išdėstomi žemiau, pastabose 1–9. Valstybės narės turi kuo išsamiau užpildyti 1 lentelę. Jos taip pat gali pateikti papildomų komentarų (pvz., dėl veiklos vietos atkūrimo), jei to reikia 1 bei 2 lentelių duomenims pagrįsti ir paaiškinti. Į leidimų skaičių reikėtų įtraukti visus įrenginių, tebeveikiančių 2008 m. pabaigoje, leidimus, išduotus po Direktyvos 96/61/EB perkėlimo į nacionalinius teisės aktus (1999 m. spalio 30 d.).
1) |
Pirmojoje lentelėje, stulpeliuose nuo 1 iki 10, pateikiamas šablonas duomenims apie įrenginius įrašyti, remiantis jų pagrindine I priede nurodytos veiklos rūšimi. Jei įmanoma, pateikite informaciją ir pagal I priedo paantraštes (1.1, 2.3 a), 6.4 b) ir t. t.). Todėl kairiajame stulpelyje nurodyti atitinkami I priedo paantraščių numeriai ir trumpas juos atitinkančių veiklos rūšių aprašymas (išsamūs aprašymai, įskaitant ribas tarp veiklos rūšių, pateikiami Direktyvos 96/61/EB I priede). Pildant 1 lentelę, reikia žiūrėti, kad tas pats įrenginys arba leidimas nebūtų įtrauktas kelis kartus, net jeigu jis yra susijęs su keletu veiklos rūšių. Jeigu konkretus įrenginys arba leidimas yra skirtas veiklai, atitinkančiai dvi arba daugiau I priede išvardytų veiklos rūšių, jis turi būti priskirtas tik kuriai nors vienai I priedo kategorijai (pavyzdžiui, tai, kuri labiausiai atitinka šio įrenginio arba leidimo pobūdį). |
2) |
1 stulpelyje reikia tiesiog nurodyti naujų, o 3 – esamų įrenginių, veikusių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, skaičių pagal kiekvieną pagrindinę I priede nurodytą veiklos rūšį. „Esami įrenginiai“ yra apibrėžti Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 4 dalyje, o „nauji įrenginiai“ yra visi kiti įrenginiai. 8 stulpelyje paprasčiausiai pateikiama 1 ir 3 stulpelių skaičių suma. |
3) |
2 stulpelyje reikia pateikti duomenis apie naujiems įrenginiams eksploatuoti pagal 4 straipsnį išduotų leidimų skaičių iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Kaip jau minėta aukščiau pateiktoje bendrojoje pastaboje, šis skaičius nebūtinai turi atitikti įrenginių skaičių, net ir tuo atveju, jeigu leidimai buvo išduoti visiems naujiems įrenginiams. |
4) |
4–6 stulpeliuose pateikiami įvairūs būdai, kuriais esamiems įrenginiams gali būti suteikti leidimai, laikomi atitinkančiais Direktyvą 96/61/EB. Šie būdai yra tokie:
|
5) |
7 stulpelyje pateikiami duomenys apie visus esamų įrenginių leidimus, kurie ataskaitinio laikotarpio pabaigoje liko neišduoti arba neperžiūrėti ir neatnaujinti, taigi neatitinka 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Valstybių narių prašoma apibūdinti, kaip jos tvarkosi su reikalavimais dėl tokių neišduotų leidimų. |
6) |
9 stulpelyje reikia pateikti duomenis apie ataskaitinio laikotarpio metu nustatytą esamus ar naujus įrenginius eksploatuojančių veiklos vykdytojų prašymų išduoti leidimus (arba juos atnaujinti) dėl siūlomo „esminio pakeitimo“, apibrėžto 2 straipsnio 10 dalies b punkte, skaičių. Įskaitomi ir esminiai pakeitimai tų įrenginių, kurie jau atitinka Direktyvą 96/61/EB. |
7) |
10 stulpelyje reikia pateikti duomenis apie bet kokius leidimus esamiems įrenginiams, kurie 2007 m. spalio mėn. pabaigoje liko neišduoti, neperžiūrėti arba neatnaujinti, taigi neatitinka 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Valstybių narių prašoma apibūdinti, kaip jos tvarkosi su reikalavimais dėl tokių neišduotų leidimų. |
8) |
Nors iš valstybių narių paprastai reikalaujama kiek galima tiksliau pateikti duomenis pagal 1 lentelėje išvardytas veiklos rūšis, tačiau pripažįstama, kad chemijos sektorius šiuo atžvilgiu yra itin sudėtingas, nes daugelyje chemijos pramonės įrenginių vykdoma ne vienos rūšies veikla, apibrėžiama 4 antraštės paantraštėse. Todėl prašoma, kad valstybės narės pateikiamus duomenis suskirstytų pagal šias paantraštes, jeigu tokių duomenų yra, o jei nėra tiesiog nurodytų bendruosius 4 antraštei priskiriamus skaičius (t. y. atskiroms paantraštėms skaičių priskirti nereikia). |
9) |
2 lentelėje turėtų būti pateiktas bendras reikalavimus atitinkančių arba dar neišduotų leidimų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Pirmojoje eilutėje turi būti pateikta bendra 1 lentelės 2, 4, 5 ir 6 stulpelių skaičių suma. Antrojoje eilutėje pateikiama bendra 1 lentelės 7 stulpelio skaičių suma. |
1 lentelė
Įrenginio tipas pagal Direktyvos 96/61/EB I priede nurodytą veiklos rūšį (žr. 1 pastabą) |
NAUJŲ ĮRENGINIŲ leidimai (4 straipsnis) |
ESAMŲ ĮRENGINIŲ leidimai (5 straipsnio 1 dalis) |
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
1. Energetika |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
2. Juodieji metalai |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
3. Naudingosios iškasenos |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
4. Cheminės medžiagos (žr. 8 pastabą) |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
5. Atliekos |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
6. Kita veikla |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
Iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 lentelė
|
Iš viso (žr. 9 pastabą): |
Bendras reikalavimus atitinkančių leidimų skaičius (1 lentelė, 2 + 4 + 5 + 6 stulpeliai) |
|
Bendras dar neišduotų leidimų, jei tokių yra, skaičius 2008 m. pabaigoje (prieštaraujama direktyvai) (1 lentelė, 7 stulpelis) |
|
(1) OL L 156, 2003 6 25, p. 17.
(2) OL L 175, 1985 7 5, p. 40.
(3) OL L 10, 1997 1 14, p. 13.
(5) OL L 182, 1999 7 16, p. 1.
(6) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(7) OL L 332, 2000 12 28, p. 91.
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/78 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2006 m. kovo 2 d.
dėl Bendrijos finansinės pagalbos 2006 metams tam tikroms Bendrijos etaloninėms laboratorijoms likučių visuomenės veterinarinės sveikatos srityje
(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 604)
(autentiški tik tekstai vokiečių, prancūzų, italų ir olandų kalbomis)|
(2006/195/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimą 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (1), ypač į jo 28 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
Sprendime 90/424/EEB numatyta, kad Bendrija turi prisidėti gerinant veterinarinių patikrinimų veiksmingumą, suteikdama finansinę pagalbą etaloninėms laboratorijoms. Kiekviena nustatyta etaloninė laboratorija pagal Bendrijos veterinarijos teisės aktus esant tam tikroms sąlygoms gali gauti Bendrijos pagalbą. |
(2) |
2004 m. sausio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 156/2004 dėl Bendrijos finansinės pagalbos Bendrijos etaloninėms laboratorijoms pagal Sprendimo 90/424/EEB (2) 28 straipsnį numatoma, kad Bendrijos finansinė pagalba yra suteikiama, jei patvirtintos darbų programos yra veiksmingai įvykdytos, ir pagalbos gavėjai reikalingą informaciją pateikia per nustatytą laiką. |
(3) |
Komisija įvertino darbų programas ir atitinkamas biudžeto sąmatas, kurias pateikė atitinkamos Bendrijos etaloninės laboratorijos 2006 metams. |
(4) |
Todėl Bendrijos finansinė pagalba turėtų būti suteikiama Bendrijos etaloninėms laboratorijoms, skirtoms vykdyti funkcijas ir pareigas, numatytas 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančioje Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (3). |
(5) |
Tolesnė pagalba turėtų būti suteikta rengiant seminarus tose srityse, už kurias yra atsakingos Bendrijos etaloninės laboratorijos. |
(6) |
Pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (4) 3 straipsnio 2 dalį veterinarijos ir augalų sveikatos priemonės, kurias įgyvendinti buvo imtasi laikantis Bendrijos taisyklių, yra finansuojamos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus. Finansinės kontrolės tikslais šiam sprendimui taikomi Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 8 ir 9 straipsniai. |
(7) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1. Bendrija suteikia finansinę pagalbą Vokietijai, kad Bundesamt für Verbraucherschutz und Lebensmittelsicherheit (buvęs Bundesinstitut für gesundheitlichen Verbraucherschutz und Veterinärmedizin (BGVV)), Berlynas, Vokietija, vykdytų savo funkcijas ir pareigas, numatytas Direktyvos 96/23/EB V priedo 2 skyriuje, susijusias su tam tikrų medžiagų likučių nustatymu.
Ši finansinė pagalba laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 1 d. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. neviršija 425 000 EUR.
2. Be 1 dalyje nurodytos didžiausios sumos, Bendrija suteikia finansinę pagalbą Vokietijai 1 dalyje nurodytos laboratorijos rengiamam seminarui. Ši pagalba neviršija 30 000 EUR.
2 straipsnis
1. Bendrija suteikia finansinę pagalbą Prancūzijai, kad Laboratoire d'études et de recherches sur les médicaments vétérinaires et les désinfectants de L'Agence Française de Sécurité Sanitaire des aliments (buvusi Laboratoire des médicaments veterinaries (CNEVA-LMV)), Fougères, Prancūzija, vykdytų savo funkcijas ir pareigas, numatytas Direktyvos 96/23/EB V priedo 2 skyriuje, susijusias su tam tikrų medžiagų likučių nustatymu.
Ši finansinė pagalba laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. neviršija 425 000 EUR.
2. Be 1 dalyje nurodytos didžiausios sumos, Bendrija suteikia finansinę pagalbą Prancūzijai 1 dalyje nurodytos laboratorijos rengiamam seminarui. Ši pagalba neviršija 30 000 EUR.
3 straipsnis
1. Bendrija suteikia finansinę pagalbą Italijai, kad Istituto Superiore di Sanità, Roma, Italija, vykdytų savo funkcijas ir pareigas, numatytas Direktyvos 96/23/EB V priedo 2 skyriuje, susijusias su tam tikrų medžiagų likučių nustatymu.
Ši finansinė pagalba laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. neviršija 255 000 EUR.
2. Be 1 dalyje nurodytos didžiausios sumos, Bendrija suteikia finansinę pagalbą Italijai 1 dalyje nurodytos laboratorijos rengiamam seminarui. Ši pagalba neviršija 30 000 EUR.
4 straipsnis
1. Bendrija suteikia finansinę pagalbą Nyderlandams, kad Rijksinstituut voor Volksgezondheid en Milieuhygiëne (RIVM), Bilthoven, Nyderlandai, vykdytų savo funkcijas ir pareigas, numatytas Direktyvos 96/23/EB V priedo 2 skyriuje, susijusias su tam tikrų medžiagų likučių nustatymu.
Ši finansinė pagalba laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. neviršija 425 000 EUR.
2. Be 1 dalyje nurodytos didžiausios sumos, Bendrija suteikia finansinę pagalbą Nyderlandams 1 dalyje nurodytos laboratorijos rengiamam seminarui. Ši pagalba neviršija 30 000 EUR.
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai ir Nyderlandų Karalystei.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 2 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/53/EB (OL L 29, 2006 2 2, p. 37).
(3) OL L 125, 1996 5 23, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).
(4) OL L 160, 1999 6 26, p. 103.
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/80 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2006 m. kovo 3 d.
iš dalies keičiantis 2003 m. Stojimo akto XII priedo B priedėlį dėl tam tikrų Lenkijos mėsos ir pieno sektoriaus įmonių
(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 609)
(Tekstas svarbus EEE)
(2006/196/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo aktą, ypač į jo XII priedo 6 skyriaus B skirsnio I poskirsnio 1 punkto e papunktį,
kadangi:
(1) |
Tam tikroms Lenkijos įmonėms, išvardytoms 2003 m. Stojimo akto XII priedo B priedėlyje (1), buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis. |
(2) |
2003 m. Stojimo akto XII priedo B priedėlis buvo iš dalies pakeistas Komisijos sprendimais 2004/458/EB (2), 2004/471/EB (3), 2004/474/EB (4), 2005/271/EB (5), 2005/591/EB (6), 2005/854/EB (7) ir 2006/14/EB (8). |
(3) |
Pagal oficialų Lenkijos kompetentingos institucijos pranešimą tam tikros mėsos ir pieno sektorių įmonės baigė modernizavimo procesą ir dabar visiškai atitinka Bendrijos teisės aktų nuostatas. Dvi tam tikros įmonės nutraukė savo veiklą. Todėl tas įmones reikėtų išbraukti iš įmonių, kurioms suteiktas pereinamasis laikotarpis, sąrašo. |
(4) |
Todėl 2003 m. Stojimo akto XII priedo B priedėlis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. |
(5) |
Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui buvo pranešta apie šiame sprendime numatytas priemones, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Šio sprendimo priede išvardytos įmonės išbraukiamos iš 2003 m. Stojimo akto XII priedo B priedėlio.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 3 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL C 227 E, 2003 9 23, p. 1392.
(2) OL L 156, 2004 4 30, p. 53.
(3) OL L 160, 2004 4 30, p. 56.
(4) OL L 160, 2004 4 30, p. 73.
(6) OL L 200, 2005 7 30, p. 96.
(7) OL L 316, 2005 12 2, p. 17.
(8) OL L 10, 2006 1 14, p. 66.
PRIEDAS
Iš 2003 m. Stojimo akto XII priedo B priedėlio išbraukiamų įmonių sąrašas
Mėsos įmonės
Pirminis sąrašas
Nr. |
Veterinarinis Nr. |
Įmonės pavadinimas |
35. |
08040206 |
AGROMAS Sp. z o.o. |
71. |
12160208 |
Wojnickie Zakłady Mięsne „MEAT COMPANY“ |
99. |
14370101 |
Ubojnia Trzody i Bydła „WILPOL“ |
155. |
24610323 |
„Basco“ s.c. |
181. |
24170301 |
Zakład Przetwórstwa Mięsnego B.Wisniewska |
186. |
26040209 |
„Wir“ Szproch I Przetwórstwo Mięsa SJ. |
209. |
30090103 |
Firma Handlowo Usługowa – Andrzej Mejsner |
239. |
30280102 |
PHU ROMEX Grażyna Pachela, Ubojnia Bydła |
243. |
30290201 |
Rzeźnictwo Kujawa, Maik s.j. |
246. |
30300112 |
Ubój Trzody Mariusz Marciniak |
Paukštienos įmonės
Pirminis sąrašas
Nr. |
Veterinarinis Nr. |
Įmonės pavadinimas |
31. |
18630501 |
Jedynka Spółka z o.o. Zakład Produkcyjny |
34. |
24610602 |
Szerwal 2000 Sp. z o.o. |
Pieno sektoriaus įmonės
Pirminis sąrašas
Nr. |
Veterinarinis Nr. |
Įmonės pavadinimas |
57. |
20111601 |
OSM Dąbrowa Białostocka |
66. |
24781601 |
OSM w Zabrzu |
68. |
24061602 |
OSM Krzepice |
74. |
24161602 |
OSM „Rokitnianka“ w Szczekocinach |
101. |
30151601 |
OSM „Top-Tomyśl“ |
103. |
30201601 |
OSM Kowalew – Dobrzyca Zakład Kowalew |
107. |
30231601 |
SM Udziałowców |
110. |
30281601 |
ZPM „Mlecz“ Wolsztyn, Oddział Damasławek |
111. |
30301601 |
SM Września |
9.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/82 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2006 m. kovo 3 d.
leidžiantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 pateikti į rinką maisto produktus, kurių sudėtyje yra, kurie susideda arba kurie yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1) linijos kukurūzų
(2006/197/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
2001 m. vasario 15 d.Pioneer Overseas Corporation ir Dow AgroSciences Europe, remdamosi 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (2) 4 straipsniu, kartu Nyderlandų kompetentingoms institucijoms pateikė prašymą leisti iš genetiškai modifikuotų 1507 linijos kukurūzų pagamintus maisto produktus ir maisto komponentus pateikti į rinką kaip naujus maisto produktus ir naujus maisto komponentus (toliau – produktai). |
(2) |
Nyderlandų kompetentinga maisto produktų vertinimo institucija 2003 m. lapkričio 4 d. parengtoje pirminio vertinimo ataskaitoje padarė išvadą, kad produktai yra tokie pat saugūs, kaip ir maisto produktai ir maisto komponentai, pagaminti iš įprastinių linijų kukurūzų, ir gali būti naudojami tuo pačiu būdu. |
(3) |
2003 m. lapkričio 10 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą išsiuntė visoms valstybėms narėms. Per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą 60 dienų laikotarpį pagal tos dalies nuostatas buvo pareikšti pagrįsti prieštaravimai dėl šių produktų pateikimo į rinką. Todėl buvo reikalinga papildomo vertinimo ataskaita. |
(4) |
Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 (toliau – reglamentas) 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai, iki reglamento taikymo dienos, t. y. 2004 m. balandžio 18 d., pateikti pagal Reglamento (EB) Nr. 258/97 4 straipsnį, yra pakeičiami reglamento II skyriaus 1 skirsnyje nurodytais prašymais, kai, remiantis Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 3 arba 4 dalimis, yra reikalaujama papildomo vertinimo ataskaitos. |
(5) |
Reglamentas (EB) Nr. 258/97 yra taikomas tik naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų pateikimui į Bendrijos rinką. Todėl šis sprendimas netaikomas pašarų, kurių sudėtyje yra, kurie susideda arba kurie yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų 1507 linijos kukurūzų, teikimui į rinką. |
(6) |
Genetiškai modifikuotų 1507 linijos kukurūzų arba kai kurių produktų, įskaitant pašarus, kurių sudėtyje yra arba kurie susideda iš šių kukurūzų, pateikimas į rinką yra reglamentuojamas Komisijos sprendimu 2005/772/EB dėl kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto siekiant padidinti jo atsparumą tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams ir toleranciją herbicidui amonio glufozinatui, pateikimo į rinką pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (3). |
(7) |
Iš 1507 linijos kukurūzų pagaminti pašarai buvo pateikti į rinką iki reglamento taikymo dienos, t. y. iki 2004 m. balandžio 18 d. Todėl jiems taikomi reglamento 20 straipsnyje numatyti reikalavimai, ir minėti pašarai gali būti pateikiami į rinką bei naudojami Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registre nustatytomis sąlygomis. |
(8) |
2005 m. kovo 3 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba), laikydamasi reglamento 6 straipsnio, pateikė nuomonę, kurioje teigė, kad nėra įrodymų, jog produktų pateikimas į rinką gali turėti neigiamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai (4). Pateikdama savo nuomonę, Tarnyba atsižvelgė į visus valstybių narių iškeltus konkrečius klausimus ir problemas. |
(9) |
Todėl Tarnyba savo nuomonėje informuoja, kad nereikalaujama taikyti jokių specialių ženklinimo etiketėmis reikalavimų, išskyrus numatytus reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tarnyba taip pat praneša, kad nereikalaujama taikyti specialių pateikimo į rinką ir (arba) specialių naudojimo ar priežiūros sąlygų ar apribojimų, įskaitant stebėjimo jau pateikus į rinką reikalavimus, ir specialių reglamento 6 straipsnio 5 dalies e punkte nurodytų konkrečių ekosistemų (aplinkos) ir (arba) geografinių regionų apsaugos sąlygų. |
(10) |
Tarnyba savo nuomonėje padarė išvadą, kad aplinkos stebėjimo planas, kurį sudaro pareiškėjo pateiktas bendrosios priežiūros planas, atitinka numatomą produktų paskirtį. |
(11) |
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, leidimas turėtų būti išduotas. |
(12) |
Kukurūzų linijai 1507 turėtų būti priskirtas unikalus identifikatorius, kaip numatyta 2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 65/2004, nustatančiame genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (5). |
(13) |
Visa šio sprendimo priede pateikta informacija apie leidimo išdavimą produktams turi būti įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip numatyta reglamente. |
(14) |
Remiantis reglamento 4 straipsnio 2 dalimi, leidimo išdavimo sąlygos yra privalomos visiems produktą į rinką teikiantiems asmenims. |
(15) |
Pagal 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (6) 9 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies c punktą apie šį sprendimą per Biologinės saugos informacijos centrą turi būti pranešta Biologinės įvairovės konvencijos Kartaginos biosaugos protokolą pasirašiusioms šalims. |
(16) |
Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nuomonės nepateikė. Todėl 2005 m. spalio 5 d. Komisija pagal Tarybos sprendimo 1999/468/EB (7) 5 straipsnio 4 dalį Tarybai pateikė pasiūlymą, prašydama Tarybos per tris mėnesius priimti sprendimą, |
(17) |
Tačiau per nustatytą laiką Taryba sprendimo nepriėmė. Todėl sprendimą turi priimti Komisija, |
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Produktai
Šis sprendimas yra taikomas maisto produktams ir maisto komponentams, kurie susideda, kurių sudėtyje yra arba kurie yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų 1507 linijos kukurūzų (Zea mays L.), kurie toliau nurodyti šio sprendimo priede (toliau – produktai), ir kuriems priskirtas unikalus identifikatorius DAS-Ø15Ø7-1, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 65/2004.
2 straipsnis
Pateikimas į rinką
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 4 straipsnio 2 dalį, produktus į rinką leidžiama pateikti šiame sprendime ir jo priede nurodytomis sąlygomis.
3 straipsnis
Ženklinimas
Taikant Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus specialius ženklinimo reikalavimus, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.
4 straipsnis
Poveikio aplinkai stebėsena
1. Leidimo turėtojas užtikrina, kad būtų parengtas ir įgyvendintas šio sprendimo priede nurodytas poveikio aplinkai stebėjimo planas.
2. Leidimų turėtojai pateikia Komisijai metines stebėjimo veiklos įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas.
Tose ataskaitose aiškiai nurodoma, kurios ataskaitų dalys laikomos slaptomis, ir pateikiamas įrodomas konfidencialumo pagrindimas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 30 straipsnyje.
Slaptos tokių ataskaitų dalys pateikiamos atskirais dokumentais.
5 straipsnis
Bendrijos registras
Šio sprendimo priede nurodyta informacija yra įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 28 straipsnyje.
6 straipsnis
Leidimo turėtojai
Leidimo turėtojai yra:
a) |
Pioneer Overseas Corporation iš Belgijos, atstovaujanti Pioneer Hi-Bred International iš Jungtinių Valstijų, ir |
b) |
Dow AgroSciences Europe iš Jungtinės Karalystės, atstovaujanti Mycogen Seeds iš Jungtinių Valstijų, |
abi atsakingos už šiame sprendime ir Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytų leidimų turėtojų pareigų vykdymą.
7 straipsnis
Galiojimas
Šis sprendimas galioja 10 metų nuo jo priėmimo dienos.
Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 3 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 43, 1997 2 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(3) OL L 291, 2005 11 5, p. 42.
(4) http://www.efsa.eu.int/science/gmo/gm_ff_applications/more_info/503/op_gm07_ej182_1507_opinion_nl_doc2_en1.pdf
(6) OL L 287, 2003 11 5, p. 1.
(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
PRIEDAS
a) Pareiškėjai ir leidimų turėtojai:
Pavadinimas:
Pioneer Overseas CorporationAdresas: Avenue des Arts 44, B-1040 Brussels, Belgium
Pioneer Hi-Bred International, Inc., 400 Locus Street, Suite 800, Des Moines, IA50309, United States, vardu
ir
Pavadinimas:
Dow AgroSciences Europe Ltd.Adresas: European Development Centre, 3 Milton Park, Abingdon, Oxon OX14 4RN, United Kingdom
Mycogen Seeds c/o Dow AgroSciences LLC, 9330 Zionsville Road, Indianapolis, IN 46268-1054, United States, vardu.
b) Produktų paskirtis ir specifikacija: Maisto produktai ir maisto komponentai, kurie susideda, kurių sudėtyje yra arba kurie yra pagaminti iš pareiškime nurodytų genetiškai modifikuotų 1507 linijos kukurūzų (Zea mays L.), unikalus identifikatorius – DAS-Ø15Ø7-1, atsparių kukurūziniam ugniukui (Ostrinia nubilalis) ir kai kuriems kitiems Lepidoptera būrio kenkėjams, taip pat turinčių toleranciją herbicidui amonio glufozinatui. Genetiškai modifikuoti DAS-Ø15Ø7-1 kukurūzai turi šias DNR sekas dviejose kasetėse:
Sutrumpinto Bacillus thuringiensis subsp. aizawai cry1F geno, suteikiančio atsparumą europiniam kukurūziniam ugniukui (Ostrinia nubilalis) ir kai kuriems kitiems Lepidoptera būrio kenkėjams, sintetinė versija, reguliuojama ubikvitino promotoriaus ubiZM1(2) iš Zea mays L. ir ORF25PolyA terminatoriaus iš Agrobacterium tumefaciens pTi15995;
Streptomyces viridochromogenes Tü494 atmainos pat geno, suteikiančio toleranciją herbicidui amonio gliufozinatui, sintetinė versija, reguliuojama žiedinių kopūstų mozaikos viruso (CMV) 35S promotoriaus ir terminatoriaus sekų.
c) Ženklinimas: Netaikomi jokie kiti konkretūs reikalavimai, išskyrus numatytuosius Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje.
Taikant Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalį, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.
d) Aptikimo metodas:
— |
Konkretaus įvykio realaus laiko kiekybine PGR pagrįstas metodas, taikomas genetiškai modifikuotiems DAS-Ø15Ø7-1 kukurūzams. |
— |
Įteisintas Bendrijos etaloninės laboratorijos, įsteigtos Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, paskelbtas adresu http://gmo-crl.jrc.it/detectionmethods/TC1507-WEB-Protocol-Validation.pdf |
— |
Etaloninė medžiaga ERM®-BF418 prieinama Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) Etaloninių medžiagų ir matavimų institute adresu http://www.irmm.jrc.be/html/reference_materials_catalogue/index.htm |
e) Unikalus identifikacinis numeris:
DAS-Ø15Ø7-1f) Informacija, kurios reikalaujama pagal Biologinės įvairovės konvencijos Kartaginos biosaugos protokolo II priedą: Biologinės saugos informacijos centras, įrašo Nr.: žr. Sprendimas 2006/197/EB.
g) Produktų teikimo į rinką, naudojimo arba priežiūros sąlygos arba apribojimai: Nereikalaujama.
h) Stebėsenos planas: Direktyvos 2001/18/EB VII priede nurodytas poveikio aplinkai stebėjimo planas
(Nuoroda http://gmo-crl.jrc.it/detectionmethods/TC1507-WEB-Protocol-Validation.pdf)
i) Į rinką pateikto žmonėms vartoti skirto maisto stebėjimo reikalavimai: Nereikalaujama.
Pastaba: nuorodos į susijusius dokumentus laikui bėgant gali kisti. Visuomenė su šiais pakeitimais galės susipažinti nuolat atnaujinamame Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registre.