a)

A dalies 15 punkto b papunkčio antroje pastraipoje pateiktas valstybių sąrašas keičiamas taip:

b)

D dalies 3 punktas keičiamas taip:

1.

Susiję valstybės narės ir regionai: visi

2.

Kintamieji koduojami taip:

Darbo jėgos tyrimo skiltyje „Filtrai“ esantys kintamieji numeruojami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 430/2005 (1).

—

nustatyti sritis, kuriose ES teikiama parama kaimo plėtrai sukuria didžiausią pridėtinę vertę ES lygiu, ir susitarti dėl šių sričių,

—

susieti pagrindinius ES prioritetus (Lisabona, Geteborgas) ir įtraukti juos į kaimo plėtros politiką,

—

užtikrinti suderinamumą su kitomis ES politikos kryptimis, visų pirma sanglaudos ir aplinkos srityje,

—

drauge įgyvendinti naują į rinką orientuotą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir jos sąlygotą būtiną pertvarkymą senosiose ir naujosiose valstybėse narėse.

i)

žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimą ir modernizavimą, tolesnį svarbų vaidmenį daugelio kaimo vietovių vystymesi, ypač naujosiose valstybėse narėse. Sėkmingas žemės ūkio prisitaikymas gali tapti pagrindiniu veiksniu gerinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir aplinką tausojantį poveikį, taip pat skatinant naujų darbo vietų kūrimą ir augimą susijusiose ekonomikos srityse. Tai apima žemės ūkio sektoriaus pasirengimo pokyčiams, susijusiems su šio sektoriaus restruktūrizavimu bei modernizavimu ir aktyvios ūkininkų mokymo bei perkvalifikavimo veiklos plėtojimu, visų pirma kiek tai yra susiję su turimais pritaikomais įgūdžiais, skatinimą;

ii)

integravimo į žemės ūkio ir maisto grandinę gerinimą. Europos maisto pramonė yra viena konkurencingiausių ir pažangiausių pasaulyje, bet susiduria su augančia pasauline konkurencija. Kaimo ekonomika turi dideles galimybes kurti naujus produktus ir jais prekiauti, išsaugoti daugiau vertės kaimo vietovėse vykdant kokybės programas ir gerinti Europos produktų prestižą užsienyje. Konsultacinių paslaugų ir paramos pasitelkimas Bendrijos standartams įgyvendinti prisidės prie šio integracijos proceso. Į rinką orientuotas žemės ūkio sektorius padės toliau stiprinti Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus – svarbaus darbdavio ir ekonomikos augimo šaltinio – padėtį;

iii)

sąlygų inovacijai ir naudojimuisi moksliniais tyrimais bei taikomąja veikla sudarymą. Inovacijų svarba Europos ūkininkavimo, žemės ūkio ir maisto bei miškininkystės sektoriams nuolat auga. Nors didžiosios Europos žemės ūkio ir maisto bendrovės dažnai žengia koja kojon su naujomis tendencijomis, nauji produktai ir procesai galėtų pastebimai pagerinti mažesnių perdirbimo įmonių ir ūkių veiklos rezultatus. Visų pirma, naujos bendradarbiavimo formos galėtų sudaryti sąlygas pasinaudoti moksliniais tyrimais bei taikomąja veikla, inovacijomis ir veiksmais, vykdomais pagal 7-ąją bendrąją programą (6);

iv)

informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įdiegimo ir paplitimo skatinimą. Nustatyta, kad visas žemės ūkio ir maisto sektorius nepakankamai naudojasi IRT. Visų pirma tai pasakytina apie smulkųjį verslą. Išskyrus dideles daugiašales įmones ir didesnius jų tiekėjus, e. verslo taikomųjų programų naudojimo lygis tebėra žemas. Kaimo plėtros fondai turėtų papildyti būsimas Komisijos iniciatyvas, tokias kaip i2000 e. verslo (visų pirma susijusias su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis), e. įgūdžių ir e. mokymosi srityse;

v)

dinamiško verslumo skatinimą. Pastarojo meto reformos sukūrė į rinką orientuotą Europos ūkininkavimo veiklos aplinką. Tai atveria naujas galimybes ūkininkavimo veiklai. Tačiau šio ekonominio potencialo įgyvendinimas priklausys nuo strateginių ir organizacinių įgūdžių plėtojimo. Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį gali vaidinti jaunimo skatinimas ūkininkauti;

vi)

žemės ūkio ir miškininkystės produktų naujų realizavimo rinkų plėtojimą. Naujos realizavimo rinkos gali užtikrinti didesnę pridėtinę vertę, ypač aukštos kokybės produktų atveju. Parama investicijoms ir mokymams ne maisto gamybos srityje pagal kaimo plėtros programą gali papildyti pagal pirmąjį ramstį įgyvendinamas priemones, nes būtų sukuriamos naujoviškos gaminių realizavimo rinkos ar padedama plėtoti atsinaujinančios energijos žaliavas, biokurą ir gamybinius pajėgumus;

vii)

ūkių ir miškininkystės veiklos ekologinių rezultatų gerinimą. Ilgalaikis tvarumas priklausys nuo sugebėjimo gaminti tokius gaminius, kuriuos vartotojai norės pirkti, ir tuo pačiu laikytis aukštų aplinkosaugos standartų. Investavimas į ekologiškai geresnius veiklos rezultatus taip pat gali užtikrinti didesnį gamybos veiksmingumą, tokiu būdu sudarydamas visiems naudingą padėtį.

i)

ekologinių paslaugų ir gyvūnams nekenkiančios ūkininkavimo praktikos skatinimą. Europos piliečiai tikisi, kad ūkininkai laikysis privalomų standartų. Lygiai taip pat daugelis sutinka, kad ūkininkams turėtų būti atlyginama už sutikimą prisiimti toliau siekiančius įsipareigojimus ir už jų teikiamas paslaugas, kurių vien tik rinka negalėtų suteikti, visų pirma žemės ūkiui ir miškininkystei ypač svarbių ypatingų išteklių, pavyzdžiui, vandens ir dirvožemio, atveju;

ii)

žemės ūkio kraštovaizdžio ir miškų išsaugojimas. Europoje didžiąją vertingos kaimo aplinkos dalį sukūrė žemės ūkis. Tvari žemės tvarkymo praktika gali padėti sumažinti riziką, susijusią su žemės apleidimu, dykumėjimu ir miškų gaisrais, visų pirma vietovėse, kuriose sąlygos yra mažiau palankios. Tinkamos ūkininkavimo sistemos padeda išsaugoti kraštovaizdžius ir buveines, pradedant šlapžemėmis ir baigiant išdžiūvusiomis pievomis bei kalnų ganyklomis. Daugelyje sričių tai sudaro svarbią kultūros ir gamtos paveldo dalį, taip pat lemia bendrą kaimo vietovių patrauklumą gyventi ir dirbti;

iii)

kovą su klimato kaita. Žemės ūkis ir miškininkystė vaidina svarbiausią vaidmenį plėtojant atsinaujinančios energijos ir žaliavų šaltinius biologinę energiją naudojantiems įrenginiams. Tinkama žemės ūkio ir miškininkystės praktika gali prisidėti mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir išsaugant miškų savybę sugerti anglies dvideginio daugiau nei jo išskirti bei išsaugant organines medžiagas dirvožemio sudėtyje; ji taip pat gali padėti prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio;

iv)

indėlio į ekologinę žemdirbystę stiprinimą. Ekologinė žemdirbystė – tai visa apimantis požiūris į tvarią žemdirbystę. Šia prasme jo indėlis įgyvendinant aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės tikslus galėtų būti dar labiau sustiprintas;

v)

ekologinių (ekonominių) visiems naudingų iniciatyvų skatinimą. Ekologinių prekių teikimas, visų pirma įgyvendinant ekologiško ūkininkavimo priemones, gali prisidėti prie kaimo vietovių ir jose gaminamų maisto produktų savitumo. Šios ekologinės prekės gali tapti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindu teikiant turizmo paslaugas ir kaimo prekes bei paslaugas, ypač kai tai susiję su turizmo, amatų, mokymo ar ne maisto sektoriaus įvairinimu;

vi)

teritorinės pusiausvyros skatinimą. Kaimo plėtros programos gali labai prisidėti didinant kaimo vietovių patrauklumą. Jos taip pat gali padėti užtikrinti, kad konkurencingoje, žiniomis pagrįstoje ekonomikoje būtų išlaikyta tvari miesto zonų ir kaimo vietovių pusiausvyra. Drauge su kitomis programos kryptimis, žemės tvarkymo priemonės gali teigiamai prisidėti prie ūkinės veiklos pasiskirstymo erdvės požiūriu ir teritorinės sanglaudos.

i)

ekonominės veiklos ir užimtumo lygio didinimą platesniame kaimo ekonomikos kontekste. Veiklos įvairinimas yra būtinas augimui bei užimtumui kaimo vietovėse ir tvariam jų vystymuisi, nes prisideda prie geresnės teritorinės pusiausvyros tiek ekonomine, tiek socialine prasme. Turizmas, amatai ir kaimo prekių bei paslaugų teikimas yra daugelyje regionų augimą užtikrinantys sektoriai, atveriantys galimybes tiek įvairinti ne žemės ūkio veiklą pačiame ūkyje, tiek steigti labai mažas įmones platesniame kaimo ekonomikos kontekste;

ii)

moterų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimą. Daugelyje kaimo vietovių atsiranda kliūčių dėl to, kad yra nepakankamos vaikų priežiūros paslaugos. Vietos iniciatyvos vaikų priežiūros infrastruktūrai sukurti gali sudaryti geresnes sąlygas patekti į darbo rinką. Tai galėtų apimti vaikų priežiūros infrastruktūros sukūrimą, kurį būtų galima derinti su iniciatyvomis, skatinančiomis su kaimo veikla ir vietos paslaugomis susijusio smulkiojo verslo kūrimąsi;

iii)

kaimo dvasios atgaivinimą. Integruotos iniciatyvos, apimančios įvairinimą, įmonių kūrimą, investavimą į kultūros paveldą, vietos paslaugų infrastruktūrą ir atnaujinimą gali prisidėti gerinant ekonomines perspektyvas ir gyvenimo kokybę;

iv)

labai mažų įmonių ir amatų kūrimą, kuris gali remtis tradiciniais įgūdžiais arba kuriam gali reikėti naujų gebėjimų, visų pirma derinant juos su įrangos pirkimu, mokymu ir rengimu; tai padėtų skatinti verslumą ir sukurti ūkinės veiklos pagrindus;

v)

jaunimo mokymą siekiant suteikti jam vietos ekonomikos įvairinimui būtinų įgūdžių, kuris gali patenkinti turizmo, laisvalaikio, ekologinių paslaugų, tradicinės kaimo praktikos ir kokybiškų produktų paklausą;

vi)

informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įdiegimo ir paplitimo skatinimą. IRT įdiegimas ir paplitimas yra esminis kaimo vietovių veiklos įvairinimo, vietos vystymosi, vietos paslaugų teikimo ir e. įtraukties skatinimo elementas. Masto ekonomiją galima užtikrinti įgyvendinant kaimo IRT iniciatyvas, apimančias IT įrangą, tarpusavio ryšius ir elektroninių įgūdžių įgijimą bendruomenės struktūrose. Tokios iniciatyvos gali labai padidinti IT naudojimo vietos ūkiuose ir kaimo versle lygį, taip pat palengvinti e. verslą ir e. prekybą. Vietovės trūkumams įveikti reikėtų visapusiškai išnaudoti interneto ir plačiajuosčio ryšio teikiamas galimybes, pavyzdžiui, remiamas iš struktūrinių fondų pagal regionines programas;

vii)

atsinaujinančių energijos šaltinių ir naujoviškų jų naudojimo būdų kūrimą, kuris gali prisidėti prie žemės ūkio ir miškininkystės produktų naujų realizavimo rinkų kūrimo, vietos paslaugų teikimo ir kaimo ekonomikos įvairinimo;

viii)

turizmo plėtojimo skatinimą. Daugelyje kaimo vietovių turizmas yra svarbus ekonomikos augimą užtikrinantis sektorius, kuris gali remtis kultūros ir gamtos paveldu. Dažnesnis IRT naudojimas turizmo srityje užsakymo, reklamos, rinkodaros, paslaugų kūrimo ir laisvalaikio veiklos reikmėms gali padidinti lankytojų skaičių ir prailginti jų viešnagės trukmę, visų pirma kai tai sieja su smulkesne infrastruktūra ir skatina kaimo turizmą;

ix)

vietos infrastruktūros atnaujinimą, visų pirma naujosiose valstybėse narėse. Artimiausioje ateityje bus daug investuojama į didelius telekomunikacijų, transporto, energetikos ir vandens infrastruktūros objektus. Iš struktūrinių fondų bus galima gauti didelę paramą įvairioms sritims, pradedant transeuropiniais tinklais ir baigiant ryšių su verslo ar mokslo parkais užmezgimu. Siekiant visapusiškai išnaudoti daugybinės naudos poveikį darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, pagal kaimo plėtros programas remiama mažesnio masto vietos infrastruktūra gali vaidinti svarbiausią vaidmenį susiedama šias svarbias investicijas su veiklos įvairinimo vietos strategijomis, skirtomis žemės ūkio ir maisto sektoriaus potencialui vystyti.

i)

vietos partnerystės gebėjimų stiprinimą, aktyvaus skatinimo ir reklaminių įgūdžių įgijimą, kuris gali padėti sutelkti vietos potencialą;

ii)

privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystės skatinimą. Visų pirma, Leader vaidmuo ir toliau išliks svarbus – skatinti novatoriškus požiūrius į kaimo plėtrą ir susieti privatųjį ir viešąjį sektorius;

iii)

bendradarbiavimo ir inovacijų skatinimą. Vietos iniciatyvos, tokios kaip Leader ir parama veiklos įvairinimui, gali vaidinti esminį vaidmenį, supažindindamos žmones su naujoms idėjomis ir požiūriais, skatindamos naujoves ir verslumą bei įtrauktį ir vietos paslaugų teikimą. Internetinės bendruomenės gali padėti skleisti žinias, keistis gera praktika ir kaimo produktų ir paslaugų naujovėmis;

iv)

vietos valdymo gerinimas. Leader gali padėti skatinti naujoviškus požiūrius, kuriais siekiama susieti žemės ūkį, miškininkystę ir vietos ekonomiką, padėdama įvairinti ekonominės veiklos bazę ir sustiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą.

—

Konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, įgyvendinti su teismine reforma susijusią strategiją ir veiksmų planą, įskaitant atitinkamų naujų teisės aktų priėmimą.

—

Priimti ir pradėti įgyvendinti nacionalinę korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija strategiją, užtikrinti reikiamą atitinkamų Vyriausybės departamentų ir institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant šią strategiją, veiksmų koordinavimą, taip pat Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro visapusišką veikimą.

—

Paspartinti Konstitucinio nacionalinių mažumų įstatymo įgyvendinimą. Ypač imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti proporcinį mažumų atstovavimą vietos ir regioninėse savivaldos institucijose, valstybės administravimo institucijose ir teismuose, taip pat viešojo administravimo įstaigose.

—

Užbaigti pabėgėlių sugrįžimo procesą, įskaitant visus nuosavybės grąžinimo ankstesniems savininkams ar nuomotojams, atstatymo, aprūpinimo būstu atvejus, toliau stiprinti regionų bendradarbiavimą ir tokiu būdu spartinti pabėgėlių grįžimo ir integravimo procesą, visų pirma prisidedant prie Sarajevo deklaracijos įgyvendinimo.

—

Toliau dėti pastangas, kuriomis siekiama piliečių susitaikymo regione.

—

Toliau visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai.

—

Dirbti ieškant galutinių sprendimų dvišalių interesų klausimams, ypač dėl sienų su Slovėnija, Serbija ir Juodkalnija bei Bosnija ir Hercegovina.

—

Užtikrinti deramą pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS) prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą tokiose srityse kaip konkurencijos politika, ypač poreikį priimti ir įgyvendinti plieno sektoriaus restruktūrizavimo planą, bei nekilnojamojo turto įsigijimas. Užbaigti vykstančias ir būsimas derybas SAS numatytais prekybos srities klausimais (pavyzdžiui, dėl protokolo, nustatančio cukraus tarifines kvotas, plėtros protokolo ir tolesnių prekybos lengvatų žemės ūkio ir žuvininkystės produktams) ir užtikrinti tinkamą jų rezultatų įgyvendinimą.

—

Imtis veiksmų siekiant priimti nuoseklius ir pastovius rinkimų teisės aktus, kurie reglamentuotų tokius klausimus kaip rinkėjų sąrašus, balsavimą esant kitoje šalyje ir skaidrų rinkimų kampanijos finansavimą.

—

Visiškai įgyvendinti viešojo administravimo reformos priemones, susijusias su darbuotojų samdymu, kėlimu pareigose ir mokymu, ir siekiant užtikrinti viešojo administravimo sektoriaus atskaitomybę, veiksmingumą, atvirumą, skaidrumą, politinį nešališkumą ir aukštą profesionalumo lygį, pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymą visose viešojo administravimo institucijose.

—

Užtikrinti, kad nustatyti trūkumai būtų veiksmingai šalinami, atsižvelgiant į saugumo tarnybų civilinę kontrolę.

—

Padaryti pažangą mažinant neišnagrinėtų teismo bylų skaičių.

—

Padaryti pažangą gerinant teismų darbo organizavimą, įskaitant moderniųjų informacijos technologijų sistemų plėtrą.

—

Sukurti atvirą, teisingą ir skaidrią darbuotojų samdymo, vertinimo ir kėlimo pareigose sistemą ir, skiriant pakankamai valstybės lėšų teisėjų, prokurorų ir administracijos darbuotojų kokybiškam rengimui skirtą atitinkamą valstybės finansavimą, padidinti teisminių institucijų profesionalumą.

—

Imtis priemonių užtikrinant tinkamą teismų nutarčių įgyvendinimą.

—

Užtikrinti galimybes kreiptis į teismines institucijas ir pasinaudoti teisine pagalba bei atitinkamą finansavimą iš biudžeto lėšų; stiprinti mokymą ES teisės klausimais.

—

Toliau rengti tarnautojams ir išrinktiems atstovams skirtus elgesio ir etikos kodeksus bei veiksmų planus, susijusius su korupcijos prevencija atitinkamose teisėsaugos institucijose (pasienio policijoje, policijoje, muitinėje, teisminių organų sistemoje).

—

Imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad teisinė sistema, skirta kovai su korupcija, būtų suderinta ir vienodai įgyvendinama ir užtikrinamas jos vykdymas, taip pat užtikrinti didesnes pastangas korupcijos (ypač didelio masto korupcijos) aktyvios prevencijos, korupcijos atvejų nustatymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn srityse.

—

Imtis konkrečių veiksmų didinant informuotumą apie korupciją kaip apie rimtą kriminalinį nusikaltimą.

—

Pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje nustatytus principus ir atsižvelgiant į geriausią ES valstybių narių praktiką, skatinti pagarbą mažumoms ir jų apsaugą.

—

Užtikrinti, kad visi su tautinėmis mažumomis susiję nusikaltimai būtų tinkamai tiriami ir už juos atitinkamai baudžiama.

—

Toliau vykdyti romų apsaugos ir integracijos strategiją ir veiksmų planą ir užtikrinti galimybę naudotis visomis būtinomis priemonėmis.

—

Parengti ir pradėti įgyvendinti visapusišką kovos su diskriminacija strategiją.

—

Persvarstyti garso ir vaizdo žiniasklaidą reglamentuojančius teisės aktus, atsižvelgiant į 2004 m. vasario mėn. bendros Europos Tarybos, Komisijos ir ESBO ekspertų misijos pateiktas rekomendacijas. Siekiant sukurti skaidrią, numatomą ir veiksmingą reguliavimo sistemą bei užtikrinti Elektroninės žiniasklaidos tarybos politinį nepriklausomumą, ypač persvarstyti Elektroninės žiniasklaidos įstatymą; užtikrinti, kad Kroatijos radijas ir televizija ir jos Programų taryba, kol bus persvarstomas Kroatijos Radijo ir televizijos įstatymas, dirbtų nepriklausomai ir stabiliai. Imtis tolesnių veiksmų siekiant veiksmingai dekriminalizuoti šmeižtą žiniasklaidoje.

—

Žymiai pagerinti karo nusikaltimų bylų nagrinėjimą, ypač užtikrinant etninio priešiškumo serbams nutraukimą ir vienodo baudžiamosios atsakomybės nepriklausomai nuo tautinės kilmės standarto taikymą.

—

Pabėgėlių sugrįžimo srityje nedelsiant užbaigti jau pateiktų prašymų dėl būsto atstatymo svarstymą; iki 2005 m. pabaigos atstatyti visus namus, dėl kurių yra priimtas teigiamas sprendimas, o iki 2006 m. pabaigos atstatyti visus kitus namus, dėl kurių bus priimtas teigiamas sprendimas. Nedelsiant užbaigti būsto grąžinimo programą.

—

Skubiai pradėti ir baigti įgyvendinti Aprūpinimo būstu programą, skirtą pabėgėliams, praradusiems nuosavybės ar nuomos teises regionuose, kuriems valstybė neskiria ypatingo dėmesio, ir paspartinti Aprūpinimo būstu programos, skirtos pabėgėliams, grįžtantiems į regionus, kuriems valstybė skiria ypatingą dėmesį, įgyvendinimą. Užtikrinti tinkamą reklamos ir informavimo kampaniją.

—

Užtikrinti pakankamą visų susijusių institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą pabėgėlių grįžimo klausimais centriniu ir regioniniu lygmeniu.

—

Sukurti socialines ir ekonomines sąlygas, padedančias sugrįžtantiems asmenims integruotis, o juos priimančioms bendruomenėms juos priimti, taip pat ir įgyvendinant nukentėjusių rajonų regioninės plėtros programas. Iš naujo suteikti galimybę prašymams vertinti ir persvarstyti visus prašymus, pateiktus pasibaigus ankstesniam terminui.

—

Visapusiškai įgyvendinti susitarimus su kaimyninėmis šalimis, visų pirma dėl prekybos, kovos su organizuotu nusikalstamumu, sienų priežiūros ir readmisijos, tarpvalstybinio bendradarbiavimo bei teismų ir policijos bendradarbiavimo, įskaitant karo nusikaltimų srityje, ir sudaryti tokius susitarimus su šalimis, su kuriomis iki šiol tokie susitarimai nesudaryti.

—

Toliau vykdyti nuoseklią stabilumą užtikrinančią makroekonominę politiką, inter alia, kuriant į rinką orientuotas pinigų priemones, kuriomis būtų siekiama didinti pinigų politikos veiksmingumą.

—

Sustiprinti fiskalinį konsolidavimą, remiantis nuolatinėmis struktūrinėmis priemonėmis, ypač asignavimų ir socialinių išlaidų srityje ir, nekeliant pavojaus fiskaliniam konsolidavimui, išspręsti vadinamosios „senatvės pensijų skolos“ grąžinimo klausimą. Imtis tolesnių veiksmų siekiant įgyvendinti visapusišką sveikatos sektoriaus reformą ir pagerinti šio sektoriaus finansinę padėtį.

—

Tęsti struktūrines reformas valstybės finansų srityje, ypač išlaidų valdymo srityje. Sukurti skaidriam ir veiksmingam skolos valdymui reikalingus gebėjimus.

—

Paspartinti į Privatizacijos fondo portfelį įtrauktų įmonių privatizaciją. Paspartinti didelių valstybinių įmonių (ypač žemės ūkio, plieno ir laivų statybos pramonės įmonių) restruktūrizavimą, privatizavimą arba likvidavimą. Imtis tolesnių žingsnių restruktūrizuojant ir (arba) privatizuojant komunalinių paslaugų įmones (telekomo, energijos, naftos ir kt.). Didinti privatizacijos proceso skaidrumą.

—

Toliau gerinti verslo aplinką, paprastinant patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos taisykles. Ypač pagreitinti registracijos procedūras ir patobulinti su bankrotu susijusių taisyklių įgyvendinimą, taip pat pagerinti sąlygas tolesnei privačių įmonių ir tiesioginių užsienio investicijų plėtotei, visų pirma didinant administracinį efektyvumą.

—

Spartinti žemės reformos įgyvendinimą, ypač žemės ūkio paskirties žemės registracijos ir privatizacijos procesus, sukuriant modernų ir efektyviai veikiantį žemės kadastrą ir registrą, ir tokiu būdu pašalinant esamas žemės ir būsto rinkos vystymo kliūtis.

—

Rengti makroekonominę statistiką.

—

Baigti pertvarkyti esamą teisės aktų ir institucinę sistemą, siekiant atskirti reglamentavimo, akreditavimo, standartizavimo ir prekės sertifikavimo funkcijas bei parengti acquis, suderintą su rinkos priežiūros struktūromis. Spartinti Europos standartų perėmimą. Toliau tęsti senojo ir naujojo požiūrio direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę procesą.

—

Pradėti nagrinėti nacionalinės teisės aktus, siekiant nustatyti nesuderinamumą su EB sutarties 28, 29 ir 30 straipsniais, planuoti, kaip jį pašalinti, ir siekti neįvesti naujų kliūčių.

—

Pradėti derinimą su acquis, susijusiu su abipusiu profesinės kvalifikacijos pripažinimu, įskaitant būtinų administracinių gebėjimų ugdymą.

—

Pradėti nacionalinių teisės aktų patikrą, siekiant nustatyti įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas apribojimus, planuoti, kaip juos pašalinti, ir siekti neįvesti naujų kliūčių.

—

Stiprinti nacionalinių reguliavimo institucijų gebėjimus pašto paslaugų srityje ir užtikrinti jų savarankiškumą.

—

Patobulinti teisės aktus dėl kovos su pinigų plovimu ir pradėti užtikrinti jų veiksmingą įgyvendinimą. Stiprinti finansinės žvalgybos biuro (FŽB) administracinius gebėjimus ir gerinti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, kovojančiomis su pinigų plovimu.

—

Racionalizuoti procedūras, pagal kurias ES piliečiams leidžiama nediskriminuojant įsigyti nekilnojamąjį turtą, ir žymiai sumažinti didelį neišnagrinėtų prašymų skaičių.

—

Užbaigti pirkimus reglamentuojančių Kroatijos teisės aktų ir įgyvendinančių teisės aktų derinimą, be kita ko viešųjų sutarčių, nuolaidų ir peržiūros procedūrų srityje.

—

Sustiprinti Viešųjų pirkimų tarnybos administracinius gebėjimus, kurių reikia Viešųjų pirkimų įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti.

—

Labiau užtikrinti, kad laikomasi intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių, ypač didinant administracinius gebėjimus (taip pat ir teisėsaugos institucijų ir teismų).

—

Užtikrinti tolesnį pirminės ir antrinės teisės aktų derinimą, siekiant privalomais sprendimais, taikomais visiems ekonomikos sektoriams, o valstybės pagalbos atveju – tiek pagalbos schemoms, tiek individualioms pagalbos priemonėms, užtikrinti veiksmingą antimonopolijos ir valstybės pagalbos kontrolę.

—

Stiprinti Konkurencijos tarnybos administracinius gebėjimus ir savarankiškumą, tiek valstybės pagalbos, tiek antimonopolijos srityje. Užtikrinti teismo institucijų darbuotojų mokymą su konkurencija susijusiais klausimais.

—

Sustiprinti antimonopolinių teisės aktų vykdymo užtikrinimą, ypač labiau sutelkiant dėmesį ir užkertant kelią konkurencijos iškraipymui bei įvedant atbaidantį baudų atgrasančių sankcijų režimą. Sustiprinti valstybės pagalbos teisės aktų įgyvendinimą, ypač užtikrinant įsipareigojimų pranešti laikymąsi ir aktyvų visų pagalbos priemonių vertinimą.

—

Užtikrinti, kad šiuo metu veikiančios pagalbos schemos ir fiskaliniai teisės aktai būtų suderinti su valstybės pagalbos acquis.

—

Pagal ES reikalavimus patvirtinti ir pradėti įgyvendinti perspektyvias plieno ir laivų statybos sektoriaus pertvarkymo programas siekiant, inter alia, užtikrinti, kad visa pagalba atitinka acquis reikalavimus.

—

Užtikrinti valstybės pagalbos skaidrumą, sukuriant išsamų valstybės pagalbos registrą ir pateikiant ataskaitas apie visas šiuo metu galiojančias pagalbos priemones visuose administraciniuose lygiuose, ir didinti informuotumą apie konkurencijos principus.

—

Stiprinti reguliavimo ir administracinę finansinių paslaugų priežiūros sistemą, ir ypač pasiruošti perėjimui prie planuotos jungtinės priežiūros institucijos, skirtos ne banko teikiamoms finansinėms paslaugoms.

—

Pasirengti naujosios kapitalo reikalavimų sistemos įvedimui kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms.

—

Toliau stiprinti nacionalinės reguliavimo institucijos gebėjimus telekomunikacijų srityje ir užtikrinti jų savarankiškumą.

—

Užtikrinti visapusišką SAPARD/IPARD agentūros veikimą.

—

Pagreitinti darbus, kuriant deramą žemės sklypų identifikavimo ir galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą.

—

Veiksmingiau rinkti ir tvarkyti žemės ūkio statistinius duomenis, atsižvelgiant į ES standartus ir metodiką.

—

Parengti kaimo vystymo strategiją ir politikos priemones, reikalingas žemės ūkio plėtros programoms sukurti, įgyvendinti, valdyti, stebėti, kontroliuoti ir vertinti.

—

Tęsti derinimą veterinarijos ir fitosanitarijos srityje, patobulinti tikrinimo priemones, modernizuoti žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo įmones taip, kad jos atitiktų ES nustatytus higienos standartus.

—

Parengti išsamią strategiją maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityse. Sustiprinti būtinas administracines struktūras ir pagerinti koordinavimą tarp jų, siekiant užtikrinti nuoseklų maisto produktų saugos visame maisto produktų gamybos cikle gerinimo metodą.

—

Stiprinti administracines ir ypač kontrolės struktūras žuvininkystės politikai įgyvendinti.

—

Pradėti kurti kompiuterizuotą žvejybinių laivų registrą.

—

Atsižvelgiant į Kroatijos vienašališkai paskelbtą saugomą ekologinę ir žvejybinę zoną, tęsti 2004 m. birželio mėnesį pasirašyto trišalio susitarimo įgyvendinimą.

—

Tęsti socialiniuose ir techniniuose teisės aktuose nustatytų ES standartų, susijusių su kelių transportu ir jūrų transporto saugumo standartais, įgyvendinimą.

—

Didinti administracinius gebėjimus geležinkelių sektoriuje.

—

Užtikrinti savarankiškos nelaimingų atsitikimų tyrimo institucijos įsteigimą ir stiprinti šalies reguliavimo institucijas aviacijos sektoriuje.

—

Sudaryti Europos bendrosios aviacinės erdvės (EBAE) susitarimą ir Protokolą dėl pereinamojo laikotarpio priemonių ES aviacijos teisės aktams įgyvendinti.

—

Tęsti su dujomis ir elektra susijusio ES acquis įgyvendinimą.

—

Užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos veiklos gebėjimus ir nepriklausomą veiklą.

—

Pradėti vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal Energijos bendrijos steigimo sutartį.

—

Stiprinti administracinius gebėjimus ir pagerinti teisės aktų derinimą su energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių acquis bei branduolinėje srityje, taip pat užkrinti aukštą branduolinės ir radiacinės saugos lygį.

—

Paspartinti mokesčių teisės aktų derinimą su acquis, ir užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skiriant laisvųjų zonų įtraukimui į teritorinį PVM režimo taikymą ir PVM nulinių tarifų panaikinimui.

—

Pradėti derinimą su acquis tiesioginio apmokestinimo srityje, įskaitant nuostatas dėl keitimosi informacija su valstybėmis narėmis, siekiant palengvinti kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu priemonių vykdymo užtikrinimą.

—

Įsipareigoti laikytis Įmonių apmokestinimo elgesio kodekso principų ir užtikrinti, kad naujosios mokestinės priemonės atitiktų tokius principus.

—

Žymiai sustiprinti mokesčių ir muitinės administracijų gebėjimus, ypač mokesčių surinkimo ir kontrolės funkcijoms įgyvendinti; tęsti darbus, susijusius su veikiančia ir pakankamai darbuotojų turinčia akcizų tarnyba; supaprastinti sankcijų už sukčiavimą mokesčių srityje taikymo procedūras.

—

Toliau kurti būtinas IT sistemas, kad galima būtų užtikrinti duomenų mainus su ES ir jos valstybėmis narėmis elektroniniu būdu.

—

Stiprinti Kroatijos Statistikos departamento administracinius gebėjimus, pertvarkyti jo regionines tarnybas ir tobulinti koordinavimą su kitomis oficialius statistikos duomenis renkančiomis institucijomis.

—

Kurti verslo ir socialinę statistiką.

—

Toliau tęsti derinimą su acquis darbo teisės, sveikatos ir saugos, lygių vyrų ir moterų galimybių ir nediskriminavimo srityse.

—

Stiprinti su šiomis sritimis susijusias administracines ir vykdymą užtikrinančias struktūras bei ministerijų darbo koordinavimą.

—

Toliau siekti bendrovių registravimo procedūrų supaprastinimo ir pagreitinimo; suteikti MVĮ galimybę internetu naudotis tam tikromis Vyriausybės duomenų bazėmis; toliau plėtoti teisės aktų poveikio vertinimo sistemą.

—

Toliau įgyvendinti Europos mažųjų įmonių chartiją.

—

Parengti išsamią bei nuoseklią strategiją regionų vystymo srityje.

—

Pasirinkti ir sukurti svarbiausių valdymo institucijų ir įstaigų gebėjimus struktūrinėms priemonėms įgyvendinti.

—

Stiprinti sienų apsaugą, ypač jūros sienų stebėjimo mechanizmus; įgyvendinti integruotą sienų apsaugos strategiją (įskaitant readmisiją); padidinti investicijas į techninę įrangą ir infrastruktūrą; įdarbinti papildomo personalo ir sukurti atitinkamą mokymo infrastruktūrą.

—

Parūpinti įrangos, skirtos suklastotiems ir padirbtiems dokumentams nustatyti, bei surengti diplomatinių misijų ir konsulinių tarnybų personalo mokymus.

—

Toliau derinti su prieglobsčiu susijusius teisės aktus su acquis. Įsteigti nuolatinį nacionalinį priėmimo centrą prieglobsčio prašytojams.

—

Stiprinti teisėsaugos institucijų ir teismų bendradarbiavimą, ypač kovojant su ekonominiais nusikaltimais, organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu, pinigų plovimu ir korupcija; stiprinti kovą su prekyba narkotikais, narkotikų prevenciją ir narkotikų paklausos mažinimo priemones; užtikrinti veiksmingas priemones siekiant kovoti su prekyba žmonėmis ir tarptautine žmonių kontrabanda, ypatingą dėmesį skiriant nukentėjusiųjų apsaugai ir socialinei reintegracijai. Surengti būtiną specializuotą teisėsaugos institucijų darbuotojų mokymą.

—

Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje ir visiškai įgyvendinti tam tikras tarptautines konvencija; stiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis ir tarptautinėmis policijos ir žvalgybos tarnybomis; stiprinti teroro aktų finansavimo ir jų rengimo prevenciją.

—

Toliau kurti horizontalaus poveikio teisės aktus, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą ir visuomenės dalyvavimą reglamentuojančius teisės aktus.

—

Aiškiai apibrėžti atsakomybę ir stiprinti administracinius ir veiklos gebėjimus nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, siekiant užtikrinti tinkamą planavimą, įskaitant finansinių strategijų rengimą.

—

Toliau stiprinti nacionalinių ir regioninių inspekcijų gebėjimus ir įgalinti jas veiksmingai vykdyti aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

—

Skubiai parengti ir pradėti įgyvendinti nacionalinį atliekų tvarkymo planą.

—

Toliau stiprinti muitinių tarnybų administracinius ir veiklos gebėjimus, ypač lengvatinių kilmės taisyklių srityje, ir paspartinti derinimą su ES acquis. Užtikrinti visapusišką Muitinės mokymo centro veiklą.

—

Toliau kurti būtinas IT sistemas, kad galima būtų užtikrinti duomenų mainus su ES ir jos valstybėmis narėmis elektroniniu būdu.

—

Priimti ir įgyvendinti muitinių tarnybų etikos kodeksą.

—

Tęsti prekybos liberalizavimo politiką įgyvendinant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, įsipareigojimus PPO ir dvišalius laisvosios prekybos susitarimus (LPS). Siekti sudaryti regioninį Pietryčių Europos LPS.

—

Užtikrinti, kad prekybos apsaugos priemonės būtų suderintos su SAS ir PPO įsipareigojimais.

—

Užbaigti derybas ir visiškai įgyvendinti protokolą, kuriuo papildoma SAS ir įvedama tarifinė kvota cukrui siekiant parengti Kroatijos cukraus sektorių reikalingiems pertvarkymams, atliktiniems realiomis ir ekonomiškai tvariomis sąlygomis. Derybų dėl protokolo rezultatai neturės įtakos derybų dėl stojimo rezultatams.

—

Remiantis strateginiu dokumentu, priimti nuoseklią Viešosios vidaus finansų kontrolės reguliavimo sistemą.

—

Toliau kurti ir stiprinti viešosios vidaus kontrolės funkcijas, rengiant darbuotojus, vykdant jų mokymą, aprūpinant reikalinga įranga.

—

Sukurti veiksmingas procedūras, skirtas klausimams dėl pažeidimų ir įtarimo sukčiavimu atvejų, darančių poveikį Bendrijos finansiniams interesams, spręsti bei sukurti administracines struktūras, užtikrinančias veiksmingą ir tinkamą šių interesų apsaugą ir bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba.

—

Tęsti acquis įgyvendinimui būtinų institucijų plėtrą ir pradėti reformas, reikalingas bendram viešojo administravimo veiksmingumui gerinti.

—

Toliau įgyvendinti teismų reformą, įskaitant mokymus, ir imtis priemonių toliau mažinti vilkinimą nagrinėjant bylas visuose teismuose.

—

Toliau gerinti teismų darbo organizavimą, įskaitant modernių informacijos technologijų sistemų kūrimą.

—

Užtikrinti nuolatinį ir veiksmingą teismų sprendimų įgyvendinimą.

—

Skatinti tolesnę pažangą kovojant su korupcija ir įgyvendinti atitinkamus teisės aktus. Ypač steigti specializuotus atitinkamų tarnybų padalinius kovai su korupcija, užtikrinti tinkamą jų mokymą ir aprūpinti juos reikalingais ištekliais.

—

Užtikrinti, kad bus laikomasi tarptautiniuose dokumentuose nustatytų standartų, įgyvendinant atitinkamas teisines ir administracines priemones.

—

Užtikrinti visapusišką Konstitucinio nacionalinių mažumų įstatymo įgyvendinimą, ypač proporcingo mažumų atstovavimo atžvilgiu.

—

Tęsti išsamios kovos su diskriminacija strategijos įgyvendinimą.

—

Toliau gerinti sąlygas romams, intensyviau įgyvendinant atitinkamas strategijas, užtikrinant reikalingą finansinę paramą nacionaliniame ir vietiniame lygmenyje, įgyvendinti diskriminuoti draudžiančias priemones, kuriomis siekiama gerinti įsidarbinimo galimybes, didinti galimybes gauti išsilavinimą ir gerinti būsto sąlygas.

—

Toliau gerinti socialines ir ekonomines sąlygas, padedančias sugrįžtantiesiems integruotis, o priimančioms bendruomenėms juos priimti.

—

Užtikrinti sklandų galutinių susitarimų dėl šiuo metu svarstomų dvišalių interesų (ypač dėl pasienio klausimų) įgyvendinimą.

—

Tęsti šiuo metu galiojančių dvišalių susitarimų įgyvendinimą.

—

Toliau mažinant bendras valstybės išlaidas, bendrą valstybės deficitą ir skolą nuo BVP, įdiegti vidutinės trukmės subalansuotą finansų valdymo sistemą. Nustatyti valstybės išlaidų prioritetus, kad būtų galima daugiau lėšų skirti su acquis susijusioms išlaidoms finansuoti. Vykdyti nuoseklią sveikatos priežiūros ir pensijų sistemų reformą. Toliau mažinti subsidijas nuostolingai veikiančioms įmonėms.

—

Užbaigti į Privatizacijos fondą įtrauktų įmonių akcijų, priklausančių valstybei, pardavimą.

—

Toliau gerinti sąlygas privačių įmonių steigimui bei vystymui ir tiesioginėms užsienio investicijoms.

—

Padaryti žymią pažangą stiprinant didelių įmonių (ypač plieno, laivų statybos, geležinkelių sektoriaus įmonių) finansinę discipliną.

—

Užbaigti žemės reformą, ypač daug dėmesio skiriant žemės ūkio paskirties žemės registravimui ir privatizavimui.

—

Tęsti darbo rinkos ir švietimo reformas, siekiant padidinti darbo jėgos dalyvavimą ir užimtumą.

—

Pasiekti esminės pažangos perkeliant senojo požiūrio direktyvas (pvz.: farmacijos ir cheminių medžiagų srityje) ir naujojo požiūrio direktyvas ir įgyvendinant Europos standartizacijos tarnybų CEN, Cenelec ir ETSI narystės reikalavimus.

—

Panaikinti bet kokias diskriminacines priemones ES migruojančių darbuotojų ir ES piliečių atžvilgiu.

—

Sustiprinti socialinės apsaugos schemoms koordinuoti būtinas administracines struktūras.

—

Panaikinti likusias kliūtis, trukdančias ES fiziniams ir juridiniams asmenims teikti paslaugas kitose valstybėse.

—

Pasiekti esminės pažangos derinant teisės aktus su ES acquis abipusio profesinių kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo srityje, įskaitant nuostatas dėl mokymo, ir toliau kurti reikalingas administracines struktūras.

—

Pasiekti esminės pažangos šalinant likusias kliūtis kapitalo judėjimui, visų pirma nekilnojamo turto įsigijimui pagal SAS įsipareigojimus.

—

Baigti kurti veiksmingą kovos su pinigų plovimu tvarką, ypač užtikrinant visapusišką institucijų veiklą, deramą jų aprūpinimą ištekliais ir gerą bendros veiklos su šalies ir užsienio partneriais koordinavimą.

—

Įdiegti viešųjų pirkimų sistemą, kurioje būtų visos reikiamos administracinės struktūros ir veiklos priemonės, bei siekti esminės pažangos visiško teisės aktų suderinimu su ES acquis srityje, užtikrinant, kad viešųjų pirkimų taisykles visos susijusios institucijos ir subjektai visuose lygmenyse įgyvendintų veiksmingai. Skatinti naudoti elektronines priemones atliekant viešųjų pirkimų procedūras.

—

Užbaigti intelektinės ir pramoninės nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų derinimą, stiprinti kovą su piratavimu ir padirbinėjimu.

—

Toliau stiprinti intelektinės nuosavybės teisių (INT) vykdymo užtikrinimą ir mažinti piratavimo ir padirbinėjimo mastą.

—

Toliau stiprinti antimonopolinius ir valstybės pagalbos institucijos administracinius gebėjimus ir pasiekti gerų rezultatų vykdymo užtikrinimo srityje. Žymiai padidinti skaidrumą valstybės pagalbos srityje.

—

Kurti mokymo konkurencijos teisės ir politikos klausimais struktūras visuose administracijos ir teismų sistemos lygmenyse.

—

Baigti derinimą su ES rizikos ribojimo reikalavimais ir toliau stiprinti priežiūros veiklą.

—

Užbaigti naujosios kapitalo reikalavimų sistemos įvedimą kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms.

—

Priimti būtinus pirminės ir antrinės teisės aktus, kurie užbaigtų reguliavimo sistemos kūrimą ir užtikrintų konkurenciją visose srityse.

—

Stiprinti administracines struktūras ir gebėjimus, būtinus rinkos ir kaimo plėtros politikai įgyvendinti.

—

Sukurti ES standartus atitinkantį vynuogynų registrą.

—

Tęsti pasirengimą įsteigti veiksmingai veikiančias ir finansiškai patikimas žemės ūkio sektoriaus lėšų valdymo ir kontrolės mokėjimo agentūras, veikiančias pagal ES reikalavimus ir tarptautinius audito standartus.

—

Žymiai pagerinti maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų derinimą ir stiprinti įgyvendinimui būtinas struktūras.

—

Padaryti žymią pažangą derinant teisės aktus veterinarijos ir fitosanitarijos sektoriuose, įskaitant gyvūnų identifikavimo sistemą, gyvūnų atliekų tvarkymą, žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo įmonių modernizavimą, gyvūnų ligų kontrolės programas, augalų apsaugą, sėklų kokybę ir augalų dauginamąją medžiagą; žymiai patobulinti kontrolės struktūras.

—

Žymiai patobulinti administracines struktūras ir įrangą, siekiant užtikrinti veiksmingą bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimą, įskaitant išteklių valdymą, žuvininkystės veiklos tikrinimą ir kontrolę, rinkos politiką, struktūrines programas bei laivyno pajėgumų pagal turimus žuvininkystės išteklius valdymo planą.

—

Baigti kurti kompiuterizuotą žvejybinių laivų registrą ir palydovinę laivų stebėjimo sistemą.

—

Toliau siekti visiškai suderinti teisės aktus su ES acquis dėl kelių transporto.

—

Priimti įgyvendinančius teisės aktus, susijusius su geležinkelių transportu, ypač dėl sąveikumo nuostatų ir nepriklausomo pajėgumų skirstymo.

—

Toliau siekti suderinti teisės aktus su ES acquis vidaus vandens kelių transporto srityje, ypač saugios laivybos ir Upių transporto informacinių paslaugų atžvilgiu.

—

Tęsti derinimą jūrų transporto srityje ir užtikrinti tinkamą vėliavos valstybės kontrolę.

—

Suderinti visus aviacijos sritį reglamentuojančius teisės aktus su ES acquis.

—

Toliau įgyvendinti Susitarimo memorandumą dėl Pietryčių Europos pagrindinio regioninio transporto tinklo plėtros.

—

Toliau stiprinti administracinius gebėjimus ir teisės aktų derinimą su ES acquis energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių, energetikos vidaus rinkos (elektros ir dujų) bei branduolinės energijos srityse.

—

Užtikrinti pakankamas naftos atsargos patikimam tiekimui.

—

Tinkamai spręsti radioaktyvių atliekų tvarkymo problemą.

—

Padaryti esminę pažangą bebaigiant derinti mokesčių teisės aktus su acquis dėl PVM, akcizų ir tiesioginio apmokestinimo, įskaitant Įmonių apmokestinimo elgesio kodeksą.

—

Toliau stiprinti mokesčių administravimą, įskaitant IT sektorių, ir užtikrinti tinkamą jo veikimą, kad galima būtų pasiekti ES standartus ir IT sistemų sąveiką. Sukurti ir įgyvendinti Etikos kodeksą.

—

Plėtoti pinigų politiką, įgalinančią plačiau ir veiksmingiau naudoti į rinką orientuotus pinigų instrumentus.

—

Toliau plėtoti makroekonomikos, verslo ir socialinę statistiką.

—

Toliau derinti teisės aktus su acquis ir stiprinti su šiomis sritimis susijusias administracines ir vykdymo užtikrinimo struktūras, įskaitant darbo inspekcijas.

—

Remti socialinių partnerių pastangas didinti savo gebėjimus, daugiausia užtikrinant nepriklausomą dvišalį socialinį dialogą.

—

Kurti ir įgyvendinti išsamią užimtumo strategiją, įtraukiant visas suinteresuotas šalis, kad vėliau galima būtų dalyvauti įgyvendinant Europos užimtumo strategiją. Užtikrinti deramus analizės, įgyvendinimo ir vertinimo gebėjimus.

—

Vadovaujantis ES praktika, parengti ir įgyvendinti nacionalinę socialinės integracijos strategiją, įskaitant duomenų rinkimą, kad vėliau būtų galima dalyvauti įgyvendinant Europos socialinės integracijos strategiją.

—

Rengiantis dirbti su Europos socialiniu fondu, numatyti žmogiškųjų išteklių plėtotės poreikį.

—

Atnaujinti ir aiškiau suformuluoti politinį požiūrį į MVĮ skirtas finansines priemones, kuris turėtų leisti Vyriausybei pereiti nuo tiesioginio skolinimo link lankstesnių paramos sistemų.

—

Užtikrinti aiškų pareigų paskirstymą ir sustiprinti tiek ministerijų, tiek nacionalinių bei regioninių institucijų darbo koordinavimą.

—

Užtikrinti tolesnį paskirtųjų valdymo ir mokėjimo institucijų, įskaitant vietos institucijas, gebėjimų stiprinimą.

—

Patobulinti regionų vystymo planus ir jų įgyvendinimą.

—

Sukurti tinkamas stebėjimo ir vertinimo sistemas ir stiprinti finansų valdymo ir kontrolės procedūras.

—

Parengti tinkamą regioninę statistiką.

—

Suderinti nacionalinius teisės aktus su ES taisyklėmis ir geriausia praktika ir toliau stiprinti sienų priežiūrą; sukurti nacionalines duomenų bazes ir registrus bei užtikrinti atitinkamų tarnybų veiklos koordinavimą.

—

Sukurti nacionalinę duomenų bazę, skirtą prieglobsčio prašytojų asmens duomenims tikrinti, įskaitant pirštų atspaudus, kad vėliau būtų galima dalyvauti EURODAC.

—

Sustiprinti pabėgėlių integravimo pastangas.

—

Toliau gerinti policijos aprūpinimą reikalingomis priemonėmis, įskaitant atitinkamos kompiuterinės tyrimų vykdymo sistemos sukūrimą; stiprinti policijos ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą; stiprinti kovą su prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu, ekonominiais nusikaltimais (įskaitant pinigų plovimą ir valiutų padirbinėjimą), sukčiavimu ir korupcija; toliau siekti atitinkamų nacionalinės teisės aktų derinimo su šiuos sektorius reglamentuojančiomis ES acquis nuostatomis.

—

Pasirengti taikyti įvairias teisines priemones teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose, rengiant atitinkamą su teismų bendradarbiavimu susijusį mokymą ir mokymą kitais svarbiais klausimais.

—

Pradėti kurti ir taikyti integruotą mokslinių tyrimų politiką.

—

Sutelkti pastangas kuriant modernią profesinio lavinimo ir mokymo sistemą, siekiant užtikrinti Bolonijos kriterijų aukštojo mokslo srityje įgyvendinimą.

—

Užtikrinti, kad į aplinkos apsaugos reikalavimus būtų atsižvelgta apibrėžiant ir įgyvendinant kitų sektorių politiką. Sukurti investicijų į aplinkos apsaugą strategiją, grindžiamą aktų suderinimo sąnaudomis. Tęsti horizontalias sritis reglamentuojančių teisės aktų vykdymą.

—

Toliau tęsti ES acquis perkėlimą į nacionalinę teisę, ypač daug dėmesio skiriant atliekų tvarkymui, vandens kokybei, oro kokybei, gamtos apsaugai, integruotai taršos prevencijai ir kontrolei. Didinti investicijas į aplinkos apsaugos infrastruktūrą, ypač daug dėmesio skiriant nuotekų surinkimui ir valymui, geriamo vandens tiekimui ir atliekų tvarkymui.

—

Ratifikuoti Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą.

—

Užbaigti teisės aktų derinimą su ES acquis dėl saugos priemonių ir stiprinti administracinius gebėjimus, reikalingus veiksmingai rinkos priežiūrai.

—

Toliau derinti teisės aktus su acquis dėl kitų nei su sauga susijusių priemonių.

—

Stiprinti ir konsoliduoti muitinių tarnybų administracinius ir veiklos gebėjimus. Toliau tęsti visų lygių darbuotojų mokymą, plėsti su ES suderintų informacijos technologijų naudojimą ir tęsti pasirengimo darbus, užtikrinančius sąveiką su ES sistemomis. Stiprinti gebėjimus audito srityje, rizikos vertinimo ir pasirinktinio taikymo principus.

—

Gerokai paspartinti derinimą su acquis, ypač laisvųjų zonų, tranzito, rinkliavų, tarifinių kvotų bei prekių importo ir eksporto priežiūros srityse.

—

Plėtoti Viešosios vidaus finansų kontrolės sistemos gebėjimus ir derinimą, įskaitant decentralizuoto valdymo atskaitomybės ir veikimo požiūriu nepriklausomą vidaus auditą bei centralizuotą koordinavimą ir harmonizavimą.

—

Remiantis geriausia tarptautine ir ES praktika, pertvarkyti ir sustiprinti išorės audito veiklą.

—

Bendrijos parama Vakarų Balkanų šalims pagal Stabilizavimo ir asociacijos procesą bus teikiama pagal galiojančias finansines priemones, visų pirma remiantis 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2666/2000 dėl pagalbos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Jugoslavijos Federacinei Respublikai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai (1) (CARDS reglamentu) bei PHARE (2), SAPARD (3) ir ISPA (4) pasirengimo narystei priemonėmis. Taigi šis sprendimas neturės jokių finansinių pasekmių. Be to, Kroatija gali naudotis finansavimu pagal daugiašales ir horizontalias programas.

—

Bendrijos parama Vakarų Balkanų šalims pagal Stabilizavimo ir asociacijos procesą teikiama, jeigu toliau bus daroma pažanga įgyvendinant Kopenhagos kriterijus ir siekiant konkrečių šios Stojimo partnerystės prioritetų. Jeigu nebus laikomasi šių sąlygų, Taryba gali imtis atitinkamų priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 2666/2000 5 straipsnį. Be to, Bendrijos parama teikiama laikantis sąlygų, kurias Taryba apibrėžė 1997 m. balandžio 29 d. ir 1999 m. birželio 21–22 d. išvadose, ypač dėl paramos gavėjų įsipareigojimų vykdyti demokratines, ekonomines ir institucines reformas.

—

Bendrijos parama projektų finansavimui naudojant tris pasirengimo narystei priemones (PHARE, ISPA ir SAPARD) priklauso nuo to, kaip Kroatija vykdys įsipareigojimus pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kokių imsis tolesnių priemonių, kad atitiktų Kopenhagos kriterijus, ir kokią darys pažangą vykdydama konkrečias šios Stojimo partnerystės prioritetines užduotis.

—

Jei nebus laikomasi šių bendrųjų sąlygų, Taryba, vadovaudamasi 1998 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 622/98 dėl pagalbos valstybėms kandidatėms pagal pasirengimo narystei strategiją, visų pirma dėl Stojimo partnerystės programų nustatymo (5) 4 straipsniu, gali priimti sprendimą sustabdyti finansinę paramą.

—

Stojimo partnerystės įgyvendinimas tikrinamas naudojantis mechanizmų sistema, nustatyta pagal Stabilizavimo ir asociacijos procesą, pirmiausia Komisijos pateiktomis metinėmis pažangos ataskaitomis.

AIRE-SUR-L'ADOUR

ANGRESSE

ARBOUCAVE

ARTASSENX

ARTHEZ-D'ARMAGNAC

AUBAGNAN

AUDIGNON

BAHUS-SOUBIRAN

BASCONS

BAS-MAUCO

BATS

BÉNESSE-MAREMNE

BENQUET

BETBEZER-D'ARMAGNAC

BIARROTTE

BIAUDOS

BISCARROSSE

BORDÈRES-ET-LAMENSANS

BOSTENS

BOUGUE

BOURDALAT

BRETAGNE-DE-MARSAN

BUANES

CAPBRETON

CASTANDET

CASTELNAU-TURSAN

CAZÈRES-SUR-L'ADOUR

CLASSUN

CLÈDES

COUDURES

CRÉON-D'ARMAGNAC

DUHORT-BACHEN

DUMES

ESCALANS

ESTIGARDE

EUGÉNIE-LES-BAINS

EYRES-MONCUBE

FARGUES

FRÈCHE (LE)

GABARRET

GAILLÈRES

GEAUNE

GRENADE-SUR-L'ADOUR

HAGETMAU

HAUT-MAUCO

HERRÉ

HONTANX

HORSARRIEU

LABASTIDE-CHALOSSE

LABASTIDE-D'ARMAGNAC

LABENNE

LACAJUNTE

LACQUY

LACRABE

LAGLORIEUSE

LAGRANGE

LARRIVIÈRE

LATRILLE

LAURET

LOSSE

LUSSAGNET

MANT

MAURIES

MAURRIN

MAUVEZIN-D'ARMAGNAC

MAZEROLLES

MIRAMONT-SENSACQ

MOMUY

MONGET

MONSÉGUR

MONT-DE-MARSAN

MONTÉGUT

MONTGAILLARD

MONTSOUÉ

MORGANX

ONDRES

ORX

PARLEBOSCQ

PAYROS-CAZAUTETS

PÉCORADE

PERQUIE

PEYRE

PHILONDENX

PIMBO

PORT-DE-LANNE

POUDENX

POUYDESSEAUX

PUJO-LE-PLAN

PUYOL-CAZALET

RENUNG

RIMBEZ-ET-BAUDIETS

SAINT-AGNET

SAINT-ANDRÉ-DE-SEIGNANX

SAINT-BARTHÉLEMY

SAINTE-COLOMBE

SAINT-CRICQ-VILLENEUVE

SAINT-ÉTIENNE-D'ORTHE

SAINTE-FOY

SAINT-GEIN

SAINT-JEAN-DE-MARSACQ

SAINT-JULIEN-D'ARMAGNAC

SAINT-JUSTIN

SAINT-LAURENT-DE-GOSSE

SAINT-LOUBOUER

SAINTE-MARIE-DE-GOSSE

SAINT-MARTIN-DE-HINX

SAINT-MARTIN-DE-SEIGNANX

SAINT-MAURICE-SUR-L'ADOUR

SAINT-PIERRE-DU-MONT

SAINT-SEVER

SAINT-VINCENT-DE-TYROSSE

SAMADET

SANGUINET

SARRAZIET

SARRON

SAUBION

SAUBRIGUES

SERRES-GASTON

SOORTS-HOSSEGOR

SORBETS

TARNOS

URGONS

VIELLE-TURSAN

VIGNAU (LE)

VILLENEUVE-DE-MARSAN

ARTHON-EN-RETZ

ASSÉRAC

AVESSAC

BASSE-GOULAINE

BAULE-ESCOUBLAC (LA)

BATZ-SUR-MER

BERNERIE-EN-RETZ (LA)

BESNÉ

BIGNON (LE)

BLAIN

BOUAYE

BOUÉE

BOUGUENAIS

BOURGNEUF-EN-RETZ

BOUVRON

BRAINS

CAMPBON

CARQUEFOU

CHAPELLE-DES-MARAIS (LA)

CHAPELLE-GLAIN (LA)

CHAPELLE-LAUNAY (LA)

CHAPELLE-SUR-ERDRE (LA)