ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 33 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
49 tomas |
|
|
Klaidų ištaisymas |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
|
|
|
(1) tekstas svarbus EEE. |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma
4.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 33/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 166/2006
2006 m. sausio 18 d.
dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (3) patvirtinta šeštąja Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa yra reikalaujama remti prieinamos informacijos apie aplinkos raidos būklę ir tendencijas, susijusias su socialinėmis, ekonominėmis ir sveikatos apsaugos tendencijomis, teikimą piliečiams ir gerinti bendrą informuotumą aplinkos apsaugos klausimais. |
(2) |
JT EEK konvencijoje dėl galimybių susipažinti su informacija, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija), Europos bendrijos pasirašytoje 1998 m. birželio 25 d., pripažįstama, kad suteikus visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija apie aplinką ir šią informaciją platinant yra prisidedama prie didesnio informuotumo aplinkosaugos klausimais, laisvo keitimosi nuomonėmis, veiksmingesnio visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl aplinkosaugos ir galiausiai prie geresnės aplinkos kūrimo. |
(3) |
Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai (toliau – IIPTR) yra kaštų prasme efektyvi priemonė, skatinanti tobulinti aplinkosaugos veiklą, suteikianti visuomenei galimybių susipažinti su aplinkosaugos informacija apie išleidžiamus ir už objekto vietos ribų perduodamus teršalus bei atliekas, naudotina stebėti tendencijas, parodyti taršos mažinimo pažangą, stebėti tam tikrų tarptautinių susitarimų laikymąsi, nustatyti prioritetus ir įvertinti pažangą įgyvendinant Bendrijos bei nacionalinę aplinkosaugos politiką bei programas. |
(4) |
Integruotas ir darnus IPTR visuomenei, pramonei, mokslininkams, draudimo bendrovėms, vietos valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems sprendimus priimantiems asmenims suteikia patikimą duomenų bazę, leidžiančią palyginti duomenis ir ateityje priimti sprendimus aplinkosaugos klausimais. |
(5) |
2003 m. gegužės 21 d. Europos bendrija pasirašė JT EEK protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (toliau – Protokolas). Kad Bendrija galėtų sudaryti protokolą, Bendrijos teisės nuostatos turi jį atitikti. |
(6) |
Europos išmetamų teršalų registras (toliau – EITR) buvo įsteigtas Komisijos sprendimu 2000/479/EB (4). Protokolas grindžiamas tais pačiais principais, kaip ir EITR, tačiau yra platesnis – į jį įtrauktos ataskaitos apie didesnį teršalų, veiklos rūšių, į žemę išleidžiamų teršalų, iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamų ir už objekto vietos ribų perduodamų teršalų skaičių. |
(7) |
Europos IPTR siekiami tikslai ir vykdytini uždaviniai gali būti pasiekti ir įvykdyti tik tuomet, kai duomenys yra patikimi ir palyginami. Todėl duomenų kokybiškumui ir palyginamumui užtikrinti reikia atitinkamai suderinti duomenų rinkimo ir perdavimo sistemą. Pagal Protokolą Europos IPTR turėtų būti kuriamas taip, kad visuomenė kiek įmanoma paprasčiau galėtų naudotis juo internetu. Išleidžiamus ir perduodamus teršalus turėtų būti lengva rasti įvairiomis sudėtinėmis ir nesudėtinėmis formomis, kad per protingą laikotarpį būtų galima gauti didžiausią informacijos kiekį. |
(8) |
Toliau siekiant remti prieinamos informacijos apie aplinkos būklę ir tendencijas teikimą piliečiams bei gerinti bendrą informuotumą aplinkos apsaugos klausimais Europos IPTR turėtų būti nuorodos į kitas panašias valstybių narių, valstybėmis narėmis nesančių valstybių ir tarptautinių organizacijų duomenų bazes. |
(9) |
Pagal Protokolą Europos IPTR taip pat turėtų būti informacijos apie konkrečias atliekų šalinimo operacijas, apie kurias ataskaitose turi būti pranešama kaip apie į žemę išleidžiamus teršalus; apie naudojimo operacijas, tokias kaip tręšimą dumblu ir mėšlo paskleidimą, šioje kategorijoje nepranešama. |
(10) |
Kad būtų pasiektas Europos IPTR tikslas teikti visuomenei patikimą informaciją ir sudaryti sąlygas priimti žiniomis pagrįstus sprendimus, būtina numatyti pakankamus, tačiau griežtus duomenų rinkimo ir ataskaitų pateikimo terminus, ypač dėl valstybių narių ataskaitų Komisijai pateikimo. |
(11) |
Ataskaitos apie iš pramonės objektų išleidžiamus teršalus, nors jos dar ne visuomet yra nuoseklios, išsamios ir palyginamos, daugelyje valstybių narių pateikiamos nusistovėjusia tvarka. Prireikus, ataskaitų apie iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus pateikimas turėtų būti gerinamas, siekiant suteikti galimybes už politikos formavimą atsakingiems pareigūnams geriau suprasti tų išleidžiamų teršalų vietą bendrame kontekste ir pasirinkti veiksmingiausią sprendimą taršai mažinti. |
(12) |
Valstybių narių pranešami duomenys turėtų būti labai kokybiški, ypač jų pateikimo išsamumo, darnumo ir patikimumo požiūriu. Labai svarbu ateityje koordinuoti operatorių ir valstybių narių pastangas gerinti pranešamų duomenų kokybę. Todėl Komisija kartu su valstybėmis narėmis pradės kokybės užtikrinimo darbą. |
(13) |
Pagal Orhuso konvenciją visuomenei turėtų būti suteiktos galimybės nenurodant intereso susipažinti su Europos IPTR esančia informacija, pirmiausia užtikrinant, kad Europos IPTR numatytų galimybę su ja susipažinti tiesiogiai elektroniniu būdu internetu. |
(14) |
Turėtų būti neribojama galimybė susipažinti su Europos IPTR esančia informacija, o šios taisyklės išimtis turėtų būti daroma tik tuomet, kai ją aiškiai numato galiojantys Bendrijos teisės aktai. |
(15) |
Pagal Orhuso konvenciją turėtų būti užtikrintas visuomenės dalyvavimas toliau plėtojant Europos IPTR, iš anksto visuomenei suteikiant geras galimybes pateikti pastabas, informaciją, analizę arba sprendimų priėmimui svarbias nuomones. Pareiškėjai turėtų turėti galimybę prašyti administracine arba teismine tvarka išnagrinėti valdžios institucijos veiksmus arba neveikimą jų prašymo atžvilgiu. |
(16) |
Siekdamos didesnio Europos IPTR naudingumo ir poveikio, Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti rengdamos rekomendacijas, skirtas Europos IPTR įgyvendinti, skatindamos visuomenės informuotumą bei tinkamai ir laiku teikdamos techninę pagalbą. |
(17) |
Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5). |
(18) |
Kadangi siūlomo veiksmo tikslo, t.y. suteikti visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija apie aplinką sukuriant integruotą, suderintą ir visą Bendriją apimančią elektroninę duomenų bazę valstybės narės negali deramai pasiekti, nes būtina palyginti valstybių narių duomenis, o dėl to reikalingas aukštas suderinimo lygis, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje numatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
(19) |
Siekiant supaprastinti ir racionalizuoti ataskaitų reikalavimus, turėtų būti iš dalies pakeista 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (6) ir 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (7). |
(20) |
Europos IPTR be kita ko siekiama informuoti visuomenę apie svarbias teršalų emisijas, susijusias su veikla, kurią apima Direktyva 96/61/EB. Tai reiškia, kad pagal šį reglamentą visuomenei turėtų būti pateikiama informacija, susijusi su tos direktyvos I priede apibrėžtų įrenginių išleidžiamais teršalais. |
(21) |
Siekiant sumažinti vienodų pranešimų skaičių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sistemos, vadovaujantis Protokolu, pagal galimybes gali būti integruojamos į esamus informacijos šaltinius, pvz., su licencijomis arba leidimais dirbti susijusius pranešimo mechanizmus. Pagal Protokolą šio reglamento nuostatos neturi įtakos valstybių narių teisei išlaikyti arba įkurti išsamesnį arba labiau visuomenei prieinamą išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą negu reikalaujama Protokolu, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reguliavimo dalykas
Siekiant įgyvendinti JT EEK protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (toliau – Protokolas) ir padėti visuomenei dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais, taip pat prisidėti prie aplinkos taršos prevencijos ir mažinimo, šiuo reglamentu Bendrijos mastu įsteigiamas integruotas visuomenei prieinamos elektroninės duomenų bazės formos Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras (toliau – Europos IPTR) ir nustatomos jo veikimo taisyklės.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente:
1. |
„visuomenė“ – tai vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys ir, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ar praktiką, asociacijos, organizacijos arba asmenų grupės; |
2. |
„kompetentinga institucija“ – tai valstybių narių paskirtos nacionalinė valdžios institucija ar institucijos arba kita kompetentinga įstaiga ar įstaigos; |
3. |
„įrenginys“ – tai stacionarus techninis įrenginys, kuriame vykdoma viena arba kelios I priede išvardytų rūšių veiklos ir kita su jomis tiesiogiai susijusi veikla, techniniu požiūriu susijusi su toje vietoje vykdoma veikla ir galinti turėti įtakos emisijoms ir taršai; |
4. |
„objektas“ – vienas arba keli toje pačioje vietoje esantys įrenginiai, kuriuos eksploatuoja vienas fizinis ar juridinis asmuo; |
5. |
„vieta“ – tai geografinė objekto buvimo vieta; |
6. |
„operatorius“ – tai bet koks objektą eksploatuojantis arba valdantis fizinis ar juridinis asmuo arba, jeigu tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, asmuo, kuriam buvo suteikti sprendžiamieji ekonominiai įgaliojimai techninės įrenginio veiklos atžvilgiu; |
7. |
„ataskaitiniai metai“ – tai kalendoriniai metai, kurių duomenys apie išleidžiamus ir už objekto vietos ribų perduodamus teršalus turi būti renkami; |
8. |
„medžiaga“ – tai bet koks cheminis elementas ir jo junginiai, išskyrus radioaktyviąsias medžiagas; |
9. |
„teršalas“ – tai medžiaga arba medžiagų grupė, kuri patekusi į aplinką dėl savo savybių gali būti žalinga aplinkai arba žmonių sveikatai; |
10. |
„išleidimas“ – tai tyčinis arba atsitiktinis, įprastinis arba neįprastinis teršalų patekimas į aplinką dėl žmogaus veiklos, įskaitant išsiliejimą, išmetimą, nuotekį, įšvirkštimą, išmetimą arba išvertimą, arba kanalizacijos sistemomis, galutinai neišvalius nuotekų; |
11. |
„perdavimas už objekto vietos ribų“ – tai naudoti arba šalinti skirtų atliekų ir valyti skirtose nuotekose esančių teršalų judėjimas už objekto ribų; |
12. |
„pasklidieji taršos šaltiniai“ – tai daug mažesni arba išsimėtę šaltiniai, iš kurių teršalai gali būti išleidžiami į žemę, orą arba vandenį, kurių bendras poveikis toms terpėms gali būti didelis ir apie kuriuos ataskaitas rinkti iš kiekvieno atskiro šaltinio yra nepraktiška; |
13. |
„atliekos“– tai medžiagos arba daiktai, kaip apibrėžta 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (8) 1 straipsnio a punkte; |
14. |
„pavojingos atliekos“ – tai medžiagos arba daiktai, kaip apibrėžta Direktyvos 91/689/EEB 1 straipsnio 4 dalyje; |
15. |
„nuotekos“ – tai miesto, buitinės ir gamybinės nuotekos, kaip apibrėžta 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (9) 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir kitas panaudotas vanduo, kuris dėl jame esančių medžiagų arba objektų yra reglamentuojamas Bendrijos teisės; |
16. |
„šalinimas“ – tai bet kuri iš Direktyvos 75/442/EEB IIA priede numatytų operacijų; |
17. |
„naudojimas“ – tai bet kuri iš Direktyvos 75/442/EEB IIB priede numatytų operacijų. |
3 straipsnis
Europos IPTR turinys
Europos IPTR sudaro informacija apie:
a) |
5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus išleidžiamus teršalus, apie kuriuos turi pranešti I priede išvardytų rūšių veiklą vykdančių objektų operatoriai; |
b) |
5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas už objekto vietos ribų perduodamas atliekas ir 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus nuotekose esančius teršalus, apie kuriuos turi pranešti I priede išvardytų rūšių veiklą vykdančių objektų operatoriai; |
c) |
jei turima, iš pasklidųjų taršos šaltinių, nurodytų 8 straipsnio 1 dalyje, išleidžiamus teršalus. |
4 straipsnis
Projektas ir struktūra
1. Komisija skelbia Europos IPTR, kuriame apibendrinti ir neapibendrinti duomenys pateikiami taip, kad duomenų apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus būtų galima ieškoti ir juos nustatyti pagal:
a) |
objektą, įskaitant ir objektą valdančią bendrovę, jei taikoma, bei jo geografinę buvimo vietą, įskaitant upės baseiną; |
b) |
veiklą; |
c) |
paplitimą valstybėje narėje arba Bendrijos mastu; |
d) |
atitinkamai teršalus arba atliekas; |
e) |
kiekvieną aplinkos terpę (orą, vandenį, žemę), į kurią teršalas yra išleidžiamas; |
f) |
atitinkamai už objekto vietos ribų perduodamas atliekas ir jų paskirties vietą; |
g) |
už objekto vietos ribų perduodamas teršalų turinčias nuotekas; |
h) |
paskliduosius taršos šaltinius; |
i) |
objekto savininką arba operatorių. |
2. Europos IPTR suprojektuojamas taip, kad visuomenei būtų kuo lengviau juo naudotis, kad įprastomis darbo sąlygomis informaciją būtų galima nuolat ir lengvai gauti internetu bei kitomis elektroninėmis priemonėmis. Jį projektuojant atsižvelgiama į galimybę ateityje jį išplėsti ir įtraukiami visi pranešti ankstesnių ataskaitinių metų duomenys, palaipsniui iki ne mažiau kaip dešimties praėjusių ataskaitinių metų.
3. Europos IPTR turi nuorodas į:
a) |
nacionalinius valstybių narių IPTR; |
b) |
kitas svarbias esamas, visuomenei prieinamas su IPTR susijusių dalykų duomenų bazes, įskaitant nacionalinius kitų protokolą pasirašiusių valstybių IPTR ir, jei tai tikslinga, kitų šalių registrus; |
c) |
objektų interneto svetaines, jei tokios svetainės yra ir jei objektai tokias nuorodas pateikia. |
5 straipsnis
Operatorių ataskaitos
1. Kiekvieno objekto, kuriame vykdoma viena ar kelios pirmiau nurodytame I priede nurodytos veiklos viršija taikomą ten pat nurodytą pajėgumo ribą, operatorius kompetentingai institucijai kasmet praneša apie šių teršalų kiekius ir nurodo, ar informacija nustatyta matavimu, apskaičiuota ar įvertinta atsižvelgiant į:
a) |
II priede nurodytus į orą, vandenį ir žemę išmetamus bet kokius teršalus, kurių taikytina II priede nurodyta ribą buvo viršyta; |
b) |
už objekto vietos ribų perduodamas pavojingas atliekas, viršijančias 2 tonas per metus, arba nepavojingas atliekas, viršijančias 2 000 tonų per metus, pagal visus naudojimo ir šalinimo būdus, išskyrus „apdorojimo žemėje“ arba „giluminio įpurškimo“ šalinimo būdus, kaip nurodoma 6 straipsnyje, nurodant atitinkamai „N“ arba „Š“, neatsižvelgiant į tai, ar atliekos yra skirtos naudoti ar šalinti, o pavojingų atliekų judėjimo už objekto ribų atveju – nurodant atliekų naudojimo arba šalinimo įmonės pavadinimą bei adresą ir faktinę naudojimo arba šalinimo vietą; |
c) |
už objekto vietos ribų perduodamus II priede nurodytus teršalus, esančius valyti skirtose nuotekose, kurių II priedo 1b skiltyje nurodyta riba buvo viršyta. |
Kiekvieno objekto, kuriame vykdoma viena ar kelios pirmiau minėtame I priede nurodytos veiklos viršija taikytiną ten pat nurodytą pajėgumo ribą, operatorius savo valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia informaciją apie objektą, vadovaujantis III priede pateiktomis nuostatomis, nebent tokią informaciją kompetentinga institucija jau turi.
Jei nurodoma, kad duomenys yra nustatyti matavimu arba apskaičiuoti, pranešamas analizės ir (arba) apskaičiavimo metodas.
Išleidžiami teršalai, nurodyti II priede, pranešami vadovaujantis šios dalies a punktu, turi apimti visus objekto teritorijoje esančius teršalus iš visų į I priedą įtrauktų šaltinių.
2. 1 dalyje nurodyta informacija apima informaciją apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus, kuri nurodoma kaip bendras kiekis, išleistas dėl visų tyčinių, atsitiktinių, įprastinių arba neįprastinių veiksmų.
Pateikiant šią informaciją operatorius turi, kai tai įmanoma, nurodyti visus su atsitiktiniais išleidimais susijusius duomenis.
3. Kiekvieno objekto operatorius, laikydamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų pateikimo reikalavimų, tinkamu dažnumu renka informaciją, reikalingą objekto išleidžiamiems ir už objekto vietos ribų perduodamiems teršalams nustatyti.
4. Rengdamas ataskaitą, atitinkamas operatorius remiasi kokybiškiausia turima informacija, kurią gali sudaryti stebėsenos duomenys, emisijų faktoriai, masės balanso formulės, netiesioginė stebėsena arba kiti skaičiavimai, inžinierių išvados bei kiti metodai, atitinkantys 9 straipsnio 1 dalį, ir, jei tokios egzistuoja, taiko tarptautiniu mastu pripažintas metodologijas.
5. Kiekvieno atitinkamo objekto operatorius duomenų, kuriais remiantis buvo pranešta informacija, įrašus valstybių narių kompetentingoms institucijoms susipažinti saugo penkerius metus nuo atitinkamų ataskaitinių metų pabaigos. Šiuose įrašuose taip pat aprašoma duomenims rinkti taikyta metodologija.
6 straipsnis
Į žemę išleidžiami teršalai
Apie atliekas, kurioms objekto vietoje taikomi „apdorojimo žemėje“ arba „giluminio įpurškimo“ šalinimo būdai, kaip nurodyta Direktyvos 75/442/EEB IIA priede, kaip apie išleidimą į žemę praneša tik objekto, kuriame atsirado atliekos, operatorius.
7 straipsnis
Valstybių narių ataskaitos
1. Atsižvelgdamos į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytus reikalavimus, valstybės narės nustato datą, iki kurios operatoriai kompetentingai institucijai pateikia visus 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis ir 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytą informaciją.
2. Valstybės narės visus 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis Komisijai pateikia elektroniniu būdu, III priede nustatyta forma ir laikydamosi tokio grafiko:
a) |
pirmųjų ataskaitinių metų – per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos; |
b) |
visų kitų ataskaitinių metų – per 15 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. |
Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2007 metai.
3. Komisija, Europos aplinkos agentūros padedama, valstybių narių pranešamą informaciją įtraukia į Europos IPTR laikydamasi tokio grafiko:
a) |
pirmųjų ataskaitinių metų – per 21 mėnesį nuo ataskaitinių metų pabaigos; |
b) |
visų kitų ataskaitinių metų – per 16 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. |
8 straipsnis
Iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiami teršalai
1. Komisija, Europos aplinkos agentūros padedama, informaciją apie iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus, kai tokia informacija turima ir valstybių narių jau buvo pateikta, įtraukia į Europos IPTR.
2. 1 dalyje nurodyta informacija sisteminama taip, kad vartotojai iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamų teršalų galėtų ieškoti ir juos nustatyti pagal reikiamą erdvinį išskaidymą, ir ji apima informaciją apie informacijai gauti taikytą metodologiją.
3. Jei Komisija nustato, kad duomenų apie iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus nėra, ji, remdamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir, kur reikia, vadovaudamasi tarptautiniu mastu pripažintomis metodologijomis, imasi priemonių inicijuoti ataskaitų apie atitinkamus iš vieno ar kelių pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus pateikimą.
9 straipsnis
Kokybės užtikrinimas ir vertinimas
1. Kiekvieno objekto, kuriam taikomi 5 straipsnyje išdėstyti ataskaitų pateikimo reikalavimai, operatorius užtikrina jų pranešamos informacijos kokybę.
2. Kompetentingos institucijos įvertina objektų, nurodytų 1 dalyje, operatorių pateiktų duomenų kokybę, ypač jų išsamumą, darnumą ir patikimumą.
3. Komisija, konsultuodamasi su 19 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, koordinuoja kokybės užtikrinimo ir kokybės vertinimo darbą.
4. Komisija 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali patvirtinti stebėsenos ir ataskaitų apie teršalų išleidimus pateikimo gaires. Šios gairės, kur reikia, turi atitikti tarptautiniu mastu pripažintas metodologijas ir atitikti kitus Bendrijos teisės aktus.
10 straipsnis
Galimybė susipažinti su informacija
1. Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros ir 7 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais, padaro Europos IPTR nemokamai viešai prieinamą paskelbdama jį internete.
2. Jei Europos IPTR esanti informacija nėra visuomenei lengvai prieinama tiesioginėmis elektroninėmis priemonėmis, atitinkama valstybė narė ir Komisija palengvina visuomenei prieinamumą Europos IPTR naudotis elektroniniu būdu viešai prieinamose vietose.
11 straipsnis
Konfidencialumas
Jei vadovaudamasi 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (10) 4 straipsniu valstybė narė laiko informaciją konfidencialia, pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalį valstybė narė kiekvienų ataskaitinių metų ataskaitoje atskirai nurodo, kokia kiekvieno konfidencialumo reikalaujančio objekto informacija buvo nepranešta ir priežastį, dėl kurios ji buvo nepranešta.
12 straipsnis
Visuomenės dalyvavimas
1. Komisija visuomenei suteikia išankstines ir veiksmingas galimybes prisidėti prie tolesnio Europos IPTR plėtojimo, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir šio reglamento pakeitimų rengimą.
2. Visuomenei suteikiama galimybė per protingą laikotarpį pateikti atitinkamas pastabas, informaciją, tyrimus arba nuomones.
3. Komisija tinkamai atsižvelgia į tokį indėlį ir visuomenei praneša jos dalyvavimo rezultatus.
13 straipsnis
Teisė kreiptis į teismus
Teisė kreiptis į teismus dėl galimybių visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką suteikiama vadovaujantis Direktyvos 2003/4/EB 6 straipsniu, o Bendrijos institucijoms – vadovaujantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (11) 6, 7 ir 8 straipsniais.
14 straipsnis
Rekomendacijų dokumentas
1. Komisija kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip keturi mėnesiai prieš pirmųjų ataskaitinių metų pradžią ir konsultuodamasi su 19 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, parengia rekomendacijų dokumentą, turintį padėti įgyvendinti Europos IPTR.
2. Europos IPTR įgyvendinimo rekomendacijų dokumente visų pirma išsamiai aptariama:
a) |
ataskaitų pateikimo tvarka; |
b) |
pranešami duomenys; |
c) |
kokybės užtikrinimas ir vertinimas; |
d) |
konfidencialių duomenų atveju nepranešamų duomenų rūšys ir priežastys, dėl kurių jie nepranešami; |
e) |
nuoroda į tarptautiniu mastu pripažintus išleidžiamų teršalų nustatymo ir analizės metodus, bandinių ėmimo metodologijas; |
f) |
pagrindinių bendrovių nurodymas; |
g) |
veiklos rūšių kodavimas pagal šio reglamento ir Direktyvos 96/61/EB I priedą. |
15 straipsnis
Informuotumo didinimas
Komisija ir valstybės narės skatina visuomenės informuotumą apie Europos IPTR ir užtikrina, kad būtų padedama naudotis Europos IPTR ir suprasti jame esančią informaciją bei naudotis ja.
16 straipsnis
Papildoma valstybių narių pranešama informacija
1. Valstybės narės pagal 7 straipsnį kas trejus metus kartu su duomenimis pateikia bendrą ataskaitą, pagrįstą trejų paskutinių ataskaitinių metų informacija, informuoja Komisiją apie praktiką ir priemones, kurių buvo imtasi dėl:
a) |
kokybės užtikrinimo pagal 5 straipsnį; |
b) |
kokybės užtikrinimo ir vertinimo pagal 9 straipsnį; |
c) |
galimybių susipažinti su informacija pagal 10 straipsnio 2 dalį; |
d) |
informuotumo gerinimo veiksmų pagal 15 straipsnį; |
e) |
informacijos konfidencialumo pagal 11 straipsnį; |
f) |
sankcijų, numatytų pagal 20 straipsnį, ir jų taikymo patirties. |
2. Komisija, siekdama palengvinti 1 dalyje nurodytą valstybių narių atsiskaitymą, siūlo parengti klausimyną, kuris priimamas pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.
17 straipsnis
Komisijos atliekama peržiūra
1. Komisija peržiūri valstybių narių pagal 7 straipsnį pateiktą informaciją ir, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis bei remdamasi turima paskutinių trejų ataskaitinių metų informacija, praėjus šešiems mėnesiams nuo šios informacijos pateikimo internete, kas treji metai paskelbia ataskaitą.
2. Ši ataskaita kartu su Europos IPTR veiklos įvertinimu pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.
18 straipsnis
Priedų pakeitimai
Bet kokie pakeitimai, reikalingi suderinti:
a) |
šio reglamento II ar III priedams su mokslo ir technikos pažanga arba |
b) |
šio reglamento II ir III priedams po to, kai per Protokolo šalių susirinkimą buvo priimtas bet koks Protokolo priedų pakeitimas, |
priimami 19 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
19 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.
20 straipsnis
Sankcijos
1. Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
2. Valstybės narės apie šias nuostatas Komisijai praneša ne vėliau kaip po vienerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo, o apie vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus – nedelsdamos.
21 straipsnis
Direktyvų 91/689/EEB ir 96/61/EB pakeitimai
1. Direktyvos 91/689/EEB 8 straipsnio 3 dalis išbraukiama.
2. Direktyvos 96/61/EB 15 straipsnio 3 dalis išbraukiama.
22 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre, 2006 m. sausio 18 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
H. WINKLER
(1) 2005 m. balandžio 6 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(2) 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2005 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.
(4) OL L 192, 2000 7 28, p. 36.
(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(6) OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 94/31/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 28).
(7) OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(8) OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(9) OL L 135, 1991 5 30, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(10) OL L 41, 2003 2 14, p. 26.
(11) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
I PRIEDAS
Veiklos rūšys
Nr. |
Veikla |
Pajėgumo riba |
||||||||||||||||||||||
1. |
Energetikos sektorius |
|
||||||||||||||||||||||
a) |
Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai |
* (1) |
||||||||||||||||||||||
b) |
Anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai |
* |
||||||||||||||||||||||
c) |
Šiluminės elektrinės ir kiti kurą deginantys įrenginiai |
Tiekiamas 50 megavatų (MW) šilumos galingumas |
||||||||||||||||||||||
d) |
Kokso krosnys |
* |
||||||||||||||||||||||
e) |
Anglies smulkinimo įrenginiai |
1 tonos per valandą pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
f) |
Anglių produktų ir bedūmio kietojo kuro gamybos įrenginiai |
* |
||||||||||||||||||||||
2. |
Metalų gamyba ir apdirbimas |
|
||||||||||||||||||||||
a) |
Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimo arba kaitinimo įrenginiai |
* |
||||||||||||||||||||||
b) |
Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti |
2,5 tonos per valandą pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
c) |
Juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai: |
|
||||||||||||||||||||||
|
20 tonų plieno žaliavos per valandą pajėgumas |
|||||||||||||||||||||||
|
50 kilodžaulių energijos, kai viršijama 20 MW kaloringumo |
|||||||||||||||||||||||
|
2 tonų plieno žaliavos per valandą įkrovos |
|||||||||||||||||||||||
d) |
Juodųjų metalų liejyklos |
20 tonų per dieną gamybos pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
e) |
Įrenginiai: |
|
||||||||||||||||||||||
|
* |
|||||||||||||||||||||||
|
4 tonų per valandą švino ir kadmio, o visų kitų metalų –20 tonų per valandą lydymo pajėgumo |
|||||||||||||||||||||||
f) |
Įrenginiai metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais |
30 m3 dengimo vonių tūrio |
||||||||||||||||||||||
3. |
Naudingųjų iškasenų pramonė |
|
||||||||||||||||||||||
a) |
Šachtinė kasyba ir susiję procesai |
* |
||||||||||||||||||||||
b) |
Atviroji kasyba ir karjerų veikla |
Teritorijos, kurioje realiai vykdomi gavybos darbai, plotas sudaro 25 hektarus |
||||||||||||||||||||||
c) |
Įrenginiai, skirti gaminti: |
|
||||||||||||||||||||||
|
500 tonų per dieną gamybos pajėgumas |
|||||||||||||||||||||||
|
50 tonų per dieną gamybos pajėgumas |
|||||||||||||||||||||||
|
50 tonų per dieną gamybos pajėgumas |
|||||||||||||||||||||||
d) |
Įrenginiai asbestui ir produktams iš asbesto gaminti |
* |
||||||||||||||||||||||
e) |
Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą |
20 tonų per dieną lydymo pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
f) |
Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą |
20 tonų per dieną lydymo pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
g) |
Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, visų pirma stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui |
75 tonų per dieną gamybos pajėgumas, arba 4 m3 degimo krosnies pajėgumas ir 300 kg/m3 vienos krosnies džiovinimo talpos |
||||||||||||||||||||||
4. |
Chemijos pramonė |
|
||||||||||||||||||||||
a) |
Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms gaminti pramonine gamyba, būtent:
|
* |
||||||||||||||||||||||
b) |
Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti pramonine gamyba, būtent:
|
* |
||||||||||||||||||||||
c) |
Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti pramonine gamyba |
* |
||||||||||||||||||||||
d) |
Chemijos įrenginiai pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams gaminti pramonine gamyba |
* |
||||||||||||||||||||||
e) |
Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti pramonine gamyba naudojami cheminiai arba biologiniai procesai |
* |
||||||||||||||||||||||
f) |
Chemijos įrenginiai sprogmenims ir pirotechnikos produktams gaminti pramonine gamyba |
* |
||||||||||||||||||||||
5. |
Atliekų ir nuotekų tvarkymas |
|
||||||||||||||||||||||
a) |
Įrenginiai pavojingoms atliekoms naudoti arba jas šalinti |
Priimantys 10 tonų per dieną |
||||||||||||||||||||||
b) |
Įrenginiai nepavojingoms atliekoms, kurioms taikoma 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (2), deginti |
3 tonų per valandą pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
c) |
Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti |
50 tonų per dieną pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
d) |
Sąvartynai (išskyrus inertinių atliekų sąvartynus ir sąvartynus, kurie buvo galutinai uždaryti iki 2001 7 16 arba kurių kompetentingų institucijų pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (3) 13 straipsnį reikalaujamas priežiūros po uždarymo etapas yra pasibaigęs) |
Priimantys 10 tonų per dieną arba bendras 25 000 tonų pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
e) |
Gyvulių skeletų ir gyvulių atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai |
10 tonų per dieną apdorojimo pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
f) |
Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai |
100 000 gyventojų ekvivalentų pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
g) |
Nepriklausomai eksploatuojami pramonės nuotekų valymo įrenginiai, naudojami vienai ar kelioms šiame priede nurodytoms veiklos rūšims |
10 000 m3 per dieną pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
6. |
Popieriaus ir medienos gamyba bei perdirbimas |
|
||||||||||||||||||||||
a) |
Celiuliozės gamybos iš medienos masės ir panašių pluoštinių žaliavų įrenginiai |
* |
||||||||||||||||||||||
b) |
Popieriaus, kartono ir kitų pagrindinių medžio produktų (tokių, kaip medienos drožlių plokštės, pluošto plokštės ir klijuota fanera) gamybos įrenginiai |
20 tonų per dieną gamybos pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
c) |
Pramonės įrenginiai medienos ir medienos produktams apdoroti cheminėmis medžiagomis |
50 m3 per dieną gamybos pajėgumas |
||||||||||||||||||||||
7. |
Intensyvioji gyvulininkystė ir akvakultūra |
|
||||||||||||||||||||||
a) |
Intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai |
|
||||||||||||||||||||||
b) |
Intensyvioji akvakultūra |
Gamybos pajėgumas 1 000 tonų žuvies arba kiautuotųjų vėžiagyvių per metus |
||||||||||||||||||||||
8. |
Gyvūniniai ir augaliniai maisto ir gėrimų sektoriaus produktai |
|
||||||||||||||||||||||
a) |
Skerdyklos |
Gamybos pajėgumas 50 tonų skerdenų per dieną |
||||||||||||||||||||||
b) |
Apdorojimo ir perdirbimo įrenginiai, skirti maisto ir gėrimų produktams gaminti iš: |
|
||||||||||||||||||||||
|
Gamybos pajėgumas 75 tonos baigtų produktų per dieną |
|||||||||||||||||||||||
|
Gamybos pajėgumas 300 tonų baigtų produktų per dieną (ketvirčio vidurkis) |
|||||||||||||||||||||||
c) |
Pieno apdorojimas ir perdirbimas |
Galintys priimti 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis) |
||||||||||||||||||||||
9. |
Kitos veiklos rūšys |
|
||||||||||||||||||||||
a) |
Pluošto arba tekstilės pirminio apdorojimo (plovimo, balinimo, merserizavimo) arba dažymo įrenginiai |
Apdorojimo pajėgumas 10 tonų per dieną |
||||||||||||||||||||||
b) |
Kailių ir odos rauginimo įrenginiai |
Apdorojimo pajėgumas 12 tonų baigtų produktų per dieną |
||||||||||||||||||||||
c) |
Įrenginiai, kuriuose naudojant organinius tirpiklius atliekamas medžiagų, daiktų arba produktų paviršiaus apdorojimas, visų pirma taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atsparaus vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas |
Vartojimo pajėgumas 150 kg per valandą arba 200 tonų per metus |
||||||||||||||||||||||
d) |
Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektrografitas deginimo arba grafitizacijos būdu |
* |
||||||||||||||||||||||
e) |
Įrenginiai laivams statyti ir dažyti arba dažams šalinti |
Tinkantys 100 m ilgio laivams |
(1) Žvaigždutės (*) reiškia, kad pajėgumo riba netaikoma (ataskaitų pateikimo reikalavimai taikomi visiems objektams).
(2) OL L 332, 2000 12 28, p. 91.
(3) OL L 182, 1999 7 16, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
(4) Pajėgumo riba, atsižvelgiant į pirmo ataskaitinio laikotarpio rezultatus, bus peržiūrėta vėliausiai iki 2010 m.
II PRIEDAS
Teršalai (1)
Nr. |
CAS numeris |
Teršalas (2) |
Išleidžiamų teršalų riba (1 skiltis) |
||
į orą (1a skiltis) kg per metus |
į vandenį (1b skiltis) kg per metus |
į žemę (1c skiltis) kg per metus |
|||
1 |
74-82-8 |
Metanas (CH4) |
100 000 |
— (3) |
— |
2 |
630-08-0 |
Anglies monoksidas (CO) |
500 000 |
— |
— |
3 |
124-38-9 |
Anglies dioksidas (CO2) |
100 milijonų |
— |
— |
4 |
|
Hidrofluorangliavandeniliai (HFC) (4) |
100 |
— |
— |
5 |
10024-97-2 |
Azoto suboksidas (N2O) |
10 000 |
— |
— |
6 |
7664-41-7 |
Amoniakas (NH3) |
10 000 |
— |
— |
7 |
|
Nemetaniniai lakūs organiniai junginiai (NMLOJ) |
100 000 |
— |
— |
8 |
|
Azoto oksidai (NOx/NO2) |
100 000 |
— |
— |
9 |
|
Perfluorangliavandeniliai (PFC) (5) |
100 |
— |
— |
10 |
2551-62-4 |
Sieros heksafluoridas (SF6) |
50 |
— |
— |
11 |
|
Sieros oksidai (SOx/SO2) |
150 000 |
— |
— |
12 |
|
Bendras azotas |
— |
50 000 |
50 000 |
13 |
|
Bendras fosforas |
— |
5 000 |
5 000 |
14 |
|
Hidrochlorfluorangliavandeniliai (HCFC) (6) |
1 |
— |
— |
15 |
|
Chlorfluorangliavandeniliai (CFC) (7) |
1 |
— |
— |
16 |
|
Halonai (8) |
1 |
— |
— |
17 |
|
Arsenas ir jo junginiai (kaip As) (9) |
20 |
5 |
5 |
18 |
|
Kadmis ir jo junginiai (kaip Cd) (9) |
10 |
5 |
5 |
19 |
|
Chromas ir jo junginiai (kaip Cr) (9) |
100 |
50 |
50 |
20 |
|
Varis ir jo junginiai (kaip Cu) (9) |
100 |
50 |
50 |
21 |
|
Gyvsidabris ir jo junginiai (kaip Hg) (9) |
10 |
1 |
1 |
22 |
|
Nikelis ir jo junginiai (kaip Ni) (9) |
50 |
20 |
20 |
23 |
|
Švinas ir jo junginiai (kaip Pb) (9) |
200 |
20 |
20 |
24 |
|
Cinkas ir jo junginiai (kaip Zn) (9) |
200 |
100 |
100 |
25 |
15972-60-8 |
Alachloras |
— |
1 |
1 |
26 |
309-00-2 |
Aldrinas |
1 |
1 |
1 |
27 |
1912-24-9 |
Atrazinas |
— |
1 |
1 |
28 |
57-74-9 |
Chlordanas |
1 |
1 |
1 |
29 |
143-50-0 |
Chlordekonas |
1 |
1 |
1 |
30 |
470-90-6 |
Chlorfenvinfosas |
— |
1 |
1 |
31 |
85535-84-8 |
Chloro-alkanai, C10-C13 |
— |
1 |
1 |
32 |
2921-88-2 |
Chlorpirifosas |
— |
1 |
1 |
33 |
50-29-3 |
DDT |
1 |
1 |
1 |
34 |
107-06-2 |
1,2-dichloretanas (EDC) |
1 000 |
10 |
10 |
35 |
75-09-2 |
Dichlorometanas (DCM) |
1 000 |
10 |
10 |
36 |
60-57-1 |
Dieldrinas |
1 |
1 |
1 |
37 |
330-54-1 |
Diuronas |
— |
1 |
1 |
38 |
115-29-7 |
Endosulfanas |
— |
1 |
1 |
39 |
72-20-8 |
Endrinas |
1 |
1 |
1 |
40 |
|
Halogeninti organiniai junginiai (kaip AOX) (10) |
— |
1 000 |
1 000 |
41 |
76-44-8 |
Heptachloras |
1 |
1 |
1 |
42 |
118-74-1 |
Heksachlorbenzenas (HCB) |
10 |
1 |
1 |
43 |
87-68-3 |
Heksachlorbutadienas (HCBD) |
— |
1 |
1 |
44 |
608-73-1 |
1,2,3,4,5,6-heksachlorcikloheksanas (HCH) |
10 |
1 |
1 |
45 |
58-89-9 |
Lindanas |
1 |
1 |
1 |
46 |
2385-85-5 |
Mireksas |
1 |
1 |
1 |
47 |
|
PCDD +PCDF (dioksinai ir furanai) (kaip Teq) (11) |
0,0001 |
0,0001 |
0,0001 |
48 |
608-93-5 |
Pentachlorbenzenas |
1 |
1 |
1 |
49 |
87-86-5 |
Pentachlorfenolis (PCP) |
10 |
1 |
1 |
50 |
1336-36-3 |
Polichlorinti bifenilai (PCB) |
0,1 |
0,1 |
0,1 |
51 |
122-34-9 |
Simazinas |
— |
1 |
1 |
52 |
127-18-4 |
Tetrachloretilenas (PER) |
2 000 |
10 |
— |
53 |
56-23-5 |
Tetrachlormetanas (TCM) |
100 |
1 |
— |
54 |
12002-48-1 |
Trichlorbenzenai (TCB) (visi izomerai) |
10 |
1 |
— |
55 |
71-55-6 |
1,1,1-trichloretanas |
100 |
— |
— |
56 |
79-34-5 |
1,1,2,2-tetrachloretanas |
50 |
— |
— |
57 |
79-01-6 |
Trichloretilenas |
2 000 |
10 |
— |
58 |
67-66-3 |
Trichlormetanas |
500 |
10 |
— |
59 |
8001-35-2 |
Toksafenas |
1 |
1 |
1 |
60 |
75-01-4 |
Vinilchloridas |
1 000 |
10 |
10 |
61 |
120-12-7 |
Antracenas |
50 |
1 |
1 |
62 |
71-43-2 |
Benzenas |
1 000 |
200 (kaip BTEX) (12) |
200 (kaip BTEX) (12) |
63 |
|
Brominti difenileteriai (PBDE) (13) |
— |
1 |
1 |
64 |
|
Nonilfenoliai ir nonilfenolio etoksilatai (NP/NPE) |
— |
1 |
1 |
65 |
100-41-4 |
Etilbenzenas |
— |
200 (kaip BTEX) (12) |
200 (kaip BTEX) (12) |
66 |
75-21-8 |
Etileno oksidas |
1 000 |
10 |
10 |
67 |
34123-59-6 |
Izoproturonas |
— |
1 |
1 |
68 |
91-20-3 |
Naftalenas |
100 |
10 |
10 |
69 |
|
Alavo organiniai junginiai (kaip bendrasis Sn) |
— |
50 |
50 |
70 |
117-81-7 |
Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHP) |
10 |
1 |
1 |
71 |
108-95-2 |
Fenoliai (kaip bendroji C) (14) |
— |
20 |
20 |
72 |
|
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAHs) (15) |
50 |
5 |
5 |
73 |
108-88-3 |
Toluenas |
— |
200 (kaip BTEX) (12) |
200 (kaip BTEX) (12) |
74 |
|
Tributilalavas ir jo junginiai (16) |
— |
1 |
1 |
75 |
|
Trifenilalavas ir jo junginiai (17) |
— |
1 |
1 |
76 |
|
Bendroji organinė anglis (BOA) (kaip bendroji C arba ChDS/3) |
— |
50 000 |
— |
77 |
1582-09-8 |
Trifluralinas |
— |
1 |
1 |
78 |
1330-20-7 |
Ksilenai (18) |
— |
200 (kaip BTEX) (12) |
200 (kaip BTEX) (12) |
79 |
|
Chloridai (kaip bendrasis Cl) |
— |
2 milijonai |
2 milijonai |
80 |
|
Chloras ir neorganiniai junginiai (kaip HCl) |
10 000 |
— |
— |
81 |
1332-21-4 |
Asbestas |
1 |
1 |
1 |
82 |
|
Cianidai (kaip bendrasis CN) |
— |
50 |
50 |
83 |
|
Fluoridai (kaip bendrasis F) |
— |
2 000 |
2 000 |
84 |
|
Fluoras ir jo neorganiniai junginiai (kaip HF) |
5 000 |
— |
— |
85 |
74-90-8 |
Vandenilio cianidas (HCN) |
200 |
— |
— |
86 |
|
Kietosios dalelės (PM10) |
50 000 |
— |
— |
87 |
1806-26-4 |
Oktilfenoliai ir oktilfenolio etoksilatai |
— |
1 |
— |
88 |
206-44-0 |
Fluorantenas |
— |
1 |
— |
89 |
465-73-6 |
Izodrinas |
— |
1 |
— |
90 |
36355-1-8 |
Heksabrombifenilas |
0,1 |
0,1 |
0,1 |
91 |
191-24-2 |
Benzo(g, h, i)perilenas |
|
1 |
|
(1) Informacija apie išleidžiamus teršalus, priklausančius skirtingoms teršalų grupėms, turi būti pateikiama kiekvienai grupei atskirai.
(2) Jei nenurodyta kitaip, bet kokio II priede nurodyto teršalo atveju pranešama bendroji teršalo masė, arba, jei teršalas yra medžiagų grupė – bendroji grupės masė.
(3) Brūkšnelis (—) reiškia, kad duomenų pagal atitinkamą kriterijų ir terpę nereikalaujama pranešti.
(4) Bendroji hidrofluorangliavandenilių masė: HFC23, HFC32, HFC41, HFC4310mee, HFC125, HFC134, HFC134a, HFC152a, HFC143, HFC143a, HFC227ea, HFC236fa, HFC245ca, HFC365mfc suma.
(5) Bendroji perfluorangliavandeniliai masė: CF4, C2F6, C3F8, C4F10, c-C4F8, C5F12, C6F14 suma.
(6) Bendroji 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL L 244, 2000 9 29, p. 1) I priedo VIII grupėje išvardytų medžiagų masė, įskaitant jų izomerus. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2003 (OL L 265, 2003 10 16, p. 1).
(7) Bendra Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 I priedo I ir II grupėse išvardytų medžiagų masė, įskaitant jų izomerus.
(8) Bendra Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 I priedo III ir VI grupėse išvardytų medžiagų masė, įskaitant jų izomerus.
(9) Visų metalų atveju pranešama bendroji elemento masė visomis cheminėmis formomis, esančiomis išleidžiamuose teršaluose.
(10) Halogeninti organiniai junginiai, kurie gali būti adsorbuoti į aktyvintą anglį, išreikštą chloridu.
(11) Išreikštas I-TEQ.
(12) Duomenys apie atskirus teršalus turi būti pranešami, jei viršijama BTEX (suminis benzeno, tolueno, etilbenzeno, ksilenų kriterijus) riba.
(13) Bromuoto difenileterio bendra masė: penta-BDE, octa-BDE ir deca-BDE.
(14) Fenolio ir paprastųjų fenolių pakaitalų bendra masė, išreikšta bendrąja anglimi.
(15) Pateikiant ataskaitas apie išmetamus į orą teršalus matavimu turi būti nustatyti šių policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) duomenys: benzo(a)pireno (50-32-8), benzo(b)fluoranteno (205-99-2), benzo(k)fluoranteno (207-08-9), indeno(1,2,3-cd)pireno (193-39-5) (pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (Nr.) 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų (OL L 229, 2004 6 29, p. 5).
(16) Junginio, kurio sudėtyje yra tributilalavo, bendra masė, išreikšta tributilalavo mase.
(17) Junginio, kurio sudėtyje yra trifenilalavo, bendra masė, išreikšta trifenilalavo mase.
(18) Ksileno bendra masė (orto-ksilenas, meta-ksilenas, para-ksilenas).
III PRIEDAS
Valstybių narių komisijai pateikiamų duomenų apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus forma
Metai |
|
|
Duomenys apie objektą |
|
|
Pagrindinės bendrovės pavadinimas Objekto pavadinimas Objekto identifikavimo numeris Adresas (gatvė) Miestas (kaimas) Pašto indeksas Šalis Vietos koordinatės Upės baseino rajonas (1) NACE kodas (4 skaitmenų) Pagrindinė ekonominės veiklos rūšis Gamybos apimtis (pasirinktinai) Įrenginių skaičius (pasirinktinai) Eksploatavimo valandų skaičius per metus (pasirinktinai) Darbuotojų skaičius (pasirinktinai) Teksto laukas, skirtas teksto informacijai arba pagrindinės bendrovės pateiktam svetainės adresui (pasirinktinai) |
|
|
Visos I priedo objekto veiklos rūšys (pagal I priede pateiktą kodavimo sistemą ir IPPC kodą, jei jis yra |
|
|
1 veikla (pagrindinė I priedo veiklos rūšis) 2 veikla N veikla |
|
|
Duomenys apie teršalų išmetimą iš objekto į orą pagal kiekvieną ribą viršijantį teršalą (pagal II priedą) |
Teršalų išmetimas į orą |
|
1 teršalas 2 teršalas N teršalas |
I: išmatuota; taikytas analizės metodas A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas Į: įvertinta |
IV: iš viso kg per metus A: atsitiktinai kg per metus |
Duomenys apie teršalų išleidimą iš objekto į vandenį pagal kiekvieną ribą viršijantį teršalą (pagal II priedą) |
Teršalų išleidimas į vandenį |
|
1 teršalas 2 teršalas N teršalas |
I: išmatuota; taikytas analizės metodas A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas Į: įvertinta |
IV: iš viso kg per metus A: atsitiktinai kg per metus |
Duomenys apie teršalų išleidimą iš objekto į žemę pagal kiekvieną ribą viršijantį teršalą (pagal II priedą) |
Teršalų išleidimas į žemę |
|
1 teršalas 2 teršalas N teršalas |
I: išmatuota; taikytas analizės metodas A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas Į: įvertinta |
IV: iš viso kg per metus A: atsitiktinai kg per metus |
Kiekvienas už objekto vietos ribų į nuotekų valymo įrenginį perduodamas teršalas, kurio kiekis viršija ribą (pagal II priedą) |
|
|
1 teršalas 2 teršalas N teršalas |
I: išmatuota; taikytas analizės metodas A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas Į: įvertinta |
kg per metus |
Už objekto, viršijančio ribą, vietos ribų perduodamos pavojingos atliekos (pagal 5 straipsnį) |
||
Šalyje: Skirtos naudoti (N) |
I: išmatuota; taikytas analizės metodas A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas Į: įvertinta |
tonomis per metus |
Šalyje: Skirtos šalinti (Š) |
I: išmatuota; taikytas analizės metodas A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas Į: įvertinta |
tonomis per metus |
Į kitas šalis: Skirtos naudoti (N) Naudotojo pavadinimas Naudotojo adresas Vietos, kur naudojamos atliekos, adresas |
I: išmatuota; taikytas analizės metodas A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas Į: įvertinta |
tonomis per metus |
Į kitas šalis: Skirtos šalinti (Š) Šalintojo pavadinimas Šalintojo adresas Vietos, kur šalinamos atliekos, adresas |
I: išmatuota; taikytas analizės metodas A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas Į: įvertinta |
tonomis per metus |
Už objekto, viršijančio 5 straipsnyje nustatytą ribą, vietos ribų perduodamos nepavojingos atliekos |
||
Skirtos naudoti (N) |
I: išmatuota; taikytas analizės metodas A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas Į: įvertinta |
tonomis per metus |
Skirtos šalinti (Š) |
I: išmatuota; taikytas analizės metodas A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas Į: įvertinta |
tonomis per metus |
Kompetentinga institucija, kuriai visuomenė gali pateikti prašymus: Pavadinimas Adresas (gatvė) Miestas (kaimas) Telefono numeris Fakso numeris El. pašto adresas |
|
(1) Pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 3 straipsnio 1 dalį (OL L 327, 2000 12 22, p. 1). Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).
4.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 33/18 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 167/2006/EB
2006 m. sausio 18 d.
dėl tam tikrų trečiųjų šalių veiklos krovininės laivybos srityje
(kodifikuota redakcija)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1978 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimas 78/774/EEB dėl tam tikrų trečiųjų šalių veiklos krovininės laivybos srityje (3) buvo iš esmės keičiamas (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas sprendimas turėtų būti kodifikuotas. |
(2) |
Reikėtų sukurti informacines sistemas, kurios įgalintų Bendrijos institucijas gauti informaciją apie trečiųjų šalių laivynų, kurių praktika yra žalinga valstybių narių laivybos interesams, veiklą, ypač kai tokia veikla neigiamai veikia valstybių narių laivynų konkurencingumą tarptautinėje jūrų prekyboje. Tokios informacinės sistemos turi palengvinti konsultacijas Bendrijos lygiu. |
(3) |
Reikėtų numatyti galimybę Bendrijos lygiu imtis reikiamų priemonių, kuriomis besiremdamos valstybės narės galėtų bendrai imtis atsakomųjų veiksmų tam tikrų trečiųjų šalių vykdomos krovininės laivybos veiklos atžvilgiu, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Kiekviena valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad būtų sukurta sistema, sudaranti sąlygas rinkti informaciją apie trečiųjų šalių laivynų, kurių praktika yra žalinga valstybių narių laivybos interesams, veiklą, ypač kai tokia veikla neigiamai veikia valstybių narių laivynų konkurencingumą tarptautinėje jūrų prekyboje.
Ši sistema turi įgalinti kiekvieną valstybę narę tokiu mastu, kokio reikia pirmoje pastraipoje minimiems tikslams pasiekti, rinkti informaciją apie:
a) |
siūlomų krovininės laivybos paslaugų lygį; |
b) |
atitinkamose valstybėse narėse į tokias paslaugas teikiančius laivus pakrautų ar iš jų iškrautų prekių pobūdį, kiekį, vertę, kilmę ir paskirties vietą; |
c) |
tokių paslaugų tarifų lygį. |
2 straipsnis
1. Taryba kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia, kurių trečiųjų šalių laivynams bendrai taikoma ši informacinė sistema.
2. 1 dalyje minimame sprendime nurodomas krovininės laivybos tipas, kuriam turės būti taikoma ši informacinė sistema, jos įdiegimo data, informacijos teikimo periodiškumas ir kokios rūšies 1 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodyta informacija bus renkama.
3. Kiekviena valstybė narė savo informacinių sistemų surinktą informaciją periodiškai arba Komisijos prašymu pateikia Komisijai.
4. Komisija apibendrina visą Bendrijos informacinių sistemų sukauptą informaciją. Šiai informacijai taikomas 1977 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimo 77/587/EEB, nustatančio konsultavimosi dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių santykių sprendžiant laivybos klausimus ir su šiais klausimais susijusios veiklos tarptautinėse organizacijose tvarką (5), 4 straipsnis.
3 straipsnis
Laikydamosi Sprendimu 77/587/EEB nustatytos konsultavimosi tvarkos ir remdamosi, inter alia, 1 straipsnyje minėta informacine sistema gauta informacija, valstybės narės ir Komisija reguliariai tikrina 2 straipsnio 1 dalyje minimuose sprendimuose nurodytų trečiųjų šalių laivynų veiklą.
4 straipsnis
Taryba, veikdama vieningai gali nuspręsti valstybių narių santykiuose su trečiąja šalimi ar trečiųjų šalių grupe, kurių atžvilgiu priimtas 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas, bendrai taikyti atitinkamas jų nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas atsakomąsias priemones.
5 straipsnis
Valstybės narės išsaugo teisę vienašališkai taikyti savo nacionalines informacines sistemas ir atsakomąsias priemones.
6 straipsnis
Sprendimas 78/774/EEB panaikinamas, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl to sprendimo įgyvendinimo terminų.
Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.
7 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2006 m. sausio 18 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
H. WINKLER
(1) OL C 110, 2004 4 30, p. 14.
(2) 2004 m. kovo 9 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 102 E, 2004 4 28, p. 107) ir 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 258, 1978 9 21, p. 35. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 89/242/EEB (OL L 97, 1989 4 11, p. 47).
(4) Žr. I priedą.
(5) OL L 239, 1977 9 17, p. 23.
I PRIEDAS
Panaikinamas sprendimas su pakeitimu
Tarybos sprendimas 78/774/EEB |
|
Tarybos sprendimas 89/242/EEB |
II PRIEDAS
Atitikmenų lentelė
Sprendimas 78/774/EEB |
Šis sprendimas |
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio pirmoji pastraipa |
1 straipsnio 2 dalies įžanginė frazė |
1 straipsnio antrosios pastraipos įžanginė frazė |
1 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka |
1 straipsnio antrosios pastraipos a punktas |
1 straipsnio 2 dalies antra įtrauka |
1 straipsnio antrosios pastraipos b punktas |
1 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka |
1 straipsnio antrosios pastraipos c punktas |
2–5 straipsniai |
2–5 straipsniai |
6 straipsnis |
— |
— |
6 straipsnis |
7 straipsnis |
7 straipsnis |
— |
I priedas |
— |
II priedas |
4.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 33/22 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/89/EB
2006 m. sausio 18 d.
dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (3), padarytas labai svarbus žingsnis kuriant elektros energijos vidaus rinką. Kad vidaus rinka sėkmingai veiktų, būtina užtikrinti aukštą elektros energijos tiekimo saugumo lygį, o minėtoje direktyvoje numatyta galimybė valstybėms narėms nustatyti su viešųjų paslaugų teikimu susijusius energetikos įmonių įsipareigojimus, inter alia, dėl tiekimo saugumo. Tie su viešųjų paslaugų teikimu susiję įsipareigojimai turėtų būti apibrėžiami kuo tiksliau ir griežčiau ir neturėtų lemti, kad būtų sukurti didesni elektros energijos gamybos pajėgumai nei pajėgumai, kurių reikia siekiant užkirsti kelią elektros energijos tiekimo galutiniams vartotojams pertrūkiams. |
(2) |
Elektros energijos paklausa paprastai prognozuojama vidutinės trukmės laikotarpiui remiantis perdavimo sistemos operatorių parengtais planais arba kitų organizacijų, galinčių juos parengti valstybės narės prašymu, parengtais planais. |
(3) |
Siekiant užtikrinti bendros Europos elektros energijos rinkos konkurencingumą reikia vykdyti skaidrią nediskriminacinę elektros energijos tiekimo saugumo politiką, suderinamą su tokios rinkos poreikiais. Šios politikos nebuvimas atskirose valstybėse narėse arba dideli atskirų valstybių narių elektros energijos tiekimo politikos skirtumai iškraipytų konkurenciją. Taigi siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir tinkamą vidaus rinkos veikimą tuo pat metu vengiant kurti kliūtis naujiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, elektros energiją valstybėje narėje gaminančioms arba tiekiančioms bendrovėms, kurios tik pradeda savo veiklą toje valstybėje narėje, ir vengiant iškraipyti elektros energijos vidaus rinką arba sudaryti žymių sunkumų rinkos dalyviams, įskaitant nedidelę rinkos dalį užimančias bendroves, pavyzdžiui, labai nedidelę tam tikros Bendrijos rinkos dalį užimančius gamintojus arba tiekėjus, būtina aiškiai apibrėžti kompetentingų institucijų ir pačių valstybių narių bei visų susijusių rinkos dalyvių vaidmenis ir atsakomybę. |
(4) |
Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1229/2003/EB (4) nustatytos Bendrijos transeuropinių energetikos tinklų politikos gairės. 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinio elektros energijos mainų tinklo sąlygų (5) nustatyti, inter alia, perkrovos valdymo bendri principai ir konkrečios taisyklės. |
(5) |
Kai tai yra techniškai būtina, kad būtų išlaikytas tinklo patikimumas ir saugumas, skatinant naudoti iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamą elektros energiją, būtina užtikrinti susijusių atsarginių pajėgumų prieinamumą. |
(6) |
Siekiant laikytis Bendrijos nustatytų aplinkosaugos įsipareigojimų ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos, svarbu atsižvelgti į ilgalaikį elektros energijos paklausos augimo poveikį. |
(7) |
Nacionalinių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimas tinklo saugumo klausimais, įskaitant perdavimo pajėgumų nustatymą, informacijos teikimą ir tinklo modeliavimą, yra ypač svarbus tinkamai veikiančios vidaus rinkos plėtrai ir galėtų būti toliau tobulinamas. Koordinavimo stoka tinklų saugumo srityje trukdo sukurti vienodas sąlygas konkurencijai. |
(8) |
Pagrindinis atitinkamų techninių taisyklių ir rekomendacijų, pavyzdžiui, nurodomų Elektros energijos perdavimo koordinavimo sąjungos (UCTE) Darbo vadove, ir panašių NORDEL bei Baltijos šalių tinklo kodekso ir Jungtinei Karalystei bei Airijai sukurtų taisyklių ir rekomendacijų tikslas yra paremti techninį susijungusių tinklų veikimą ir tokiu būdu padėti užtikrinti būtiną nenutrūkstamą tinklo veikimą, sistemai nustojus veikti vienoje arba keliose tinklo vietose, ir sumažinti kaštus, susijusius su elektros tiekimo nutrūkimu. |
(9) |
Turėtų būti reikalaujama, kad perdavimo ir paskirstymo sistemos operatoriai teiktų aukšto lygio paslaugas galutiniams vartotojams pagal energijos tiekimo sutrikimų dažnumo ir trukmės kriterijų. |
(10) |
Priemonės, kurios gali būti naudojamos užtikrinti atitinkamų gamybos rezervinės galios lygių išlaikymą, turėtų būti pagrįstos rinkos principais bei nediskriminuojančios ir galėtų apimti tokias priemones, kaip sutartinės garantijos ir tvarka, pajėgumų opcijos ar įsipareigojimai dėl pajėgumų. Šias priemones taip pat galėtų papildyti kitos nediskriminuojančios priemonės, pavyzdžiui, su pajėgumais susiję atsiskaitymai. |
(11) |
Siekdamos užtikrinti atitinkamos išankstinės informacijos buvimą, valstybės narės faktiniams bei potencialiems investuotojams į gamybos sritį ir elektros energijos vartotojams turėtų skelbti priemones, kurių imamasi pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai išlaikyti. |
(12) |
Nepažeidžiant Sutarties 86, 87 ir 88 straipsnių svarbu, kad valstybės narės sukurtų aiškią, tinkamą ir stabilią sistemą, kuri padėtų užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir skatintų daugiau investuoti į gamybos pajėgumus bei taikyti paklausos valdymo metodus. Taip pat svarbu, kad būtų imtasi tinkamų priemonių užtikrinant reguliavimo sistemą siekiant skatinti investuoti į naujų rinkos dalyvių perdavimo tinklų sujungimą, ypač tarp valstybių narių. |
(13) |
2002 m. kovo 15 ir 16 d. Europos Vadovų Taryba Barselonoje susitarė dėl valstybių narių tinklų sujungimo laipsnio. Mažas elektros energijos tinklų sujungimo laipsnis skaido rinką ir stabdo konkurencijos raidą. Pakankamas perdavimo tinklų sujungimo pajėgumas, tarpvalstybinis arba ne, yra labai svarbi, tačiau nepakankama sąlyga veiksmingai konkurencijai užtikrinti. Ginant galutinių vartotojų interesus, turi būti pagrįstai suderintas galimos naujų sujungimų naudos ir tokių projektų kaštų santykis. |
(14) |
Nors yra svarbu nustatyti didžiausius įmanomus perdavimo pajėgumus nepažeidžiant saugaus tinklo veikimo reikalavimų, taip pat svarbu šiuo požiūriu užtikrinti visišką pajėgumų apskaičiavimo ir perdavimo sistemoje procedūros skaidrumą. Tokiu būdu galima būtų geriau naudoti esamus pajėgumus, nesiunčiant jokių neteisingų trūkumo signalų į rinką, o tai paskatins sukurti visiškai konkurencingą vidaus rinką, kaip numatyta Direktyvoje 2003/54/EB. |
(15) |
Perdavimo ir paskirstymo sistemos operatoriams reikia tinkamos ir stabilios investicijų bei tinklų priežiūros ir atnaujinimo reguliavimo sistemos. |
(16) |
Pagal Direktyvos 2003/54/EB 4 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės stebėtų ir pateiktų ataskaitą apie elektros tiekimo saugumą. Šioje ataskaitoje turėtų būti paminėti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai veiksniai, susiję su elektros tiekimo saugumu, įskaitant perdavimo sistemos operatorių siekį investuoti į tinklus. Tikimasi, kad rengdamos šią ataskaitą, valstybės narės remsis informacija ir įvertinimais, kuriuos jau atliko perdavimo sistemos operatoriai individualiai ir bendrai, taip pat ir Europos lygmeniu. |
(17) |
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ši direktyva būtų veiksmingai įgyvendinama. |
(18) |
Kadangi siūlomo veiksmo tikslų – užtikrinti elektros tiekimą, pagrįstą sąžininga konkurencija ir visiškai veiksminga elektros vidaus rinka – valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šioje direktyvoje nustatomos priemonės, skirtos užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, kad būtų garantuotas sklandus elektros vidaus rinkos veikimas, taip pat
a) |
atitinkamas gamybos pajėgumų lygis; |
b) |
tinkama pasiūlos ir paklausos pusiausvyra ir |
c) |
vidaus rinkos vystymuisi tinkamas valstybių narių tinklų sujungimo laipsnis. |
2. Joje įtvirtinama sistema, pagal kurią valstybės narės sukuria skaidrią, stabilią ir nediskriminacinę elektros energijos tiekimo saugumo politiką, suderinamą su konkurencingos elektros vidaus rinkos poreikiais.
2 straipsnis
Sąvokos
Šioje direktyvoje vartojami Direktyvos 2003/54/EB 2 straipsnyje esantys sąvokų apibrėžimai. Papildomai vartojami šie sąvokų apibrėžimai:
a) |
„reguliavimo institucija“ – tai valstybių narių reguliavimo institucija, paskirta pagal Direktyvos 2003/54/EB 23 straipsnį; |
b) |
„energijos tiekimo saugumas“ – tai elektros energijos sistemos gebėjimas aprūpinti galutinius vartotojus elektros energija, kaip numatyta šioje direktyvoje; |
c) |
„tinklo eksploatavimo saugumas“ – tai nenutrūkstamas energijos perdavimo ir tam tikrais atvejais paskirstymo tinklų veikimas numatomomis sąlygomis; |
d) |
„pasiūlos ir paklausos pusiausvyra“ – tai iš anksto numatomų vartotojų elektros energijos poreikių patenkinimas nesiimant priemonių vartojimui sumažinti. |
3 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Valstybės narės užtikrina aukštą elektros energijos tiekimo saugumo lygį imdamosi būtinų priemonių, palengvinančių išlaikyti stabilų investicinį klimatą, ir apibrėždamos kompetentingų institucijų, įskaitant, jei tinkama, reguliavimo institucijų, ir visų susijusių rinkos dalyvių vaidmenis bei atsakomybę bei skelbdamos apie tai informaciją. Susiję rinkos dalyviai, inter alia, – tai perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai, elektros energijos gamintojai, tiekėjai ir galutiniai vartotojai.
2. Įgyvendindamos 1 dalyje nurodytas priemones, valstybės narės atsižvelgia į:
a) |
elektros energijos tiekimo tęstinumo užtikrinimo svarbą; |
b) |
skaidrios ir stabilios reguliavimo sistemos svarbą; |
c) |
vidaus rinką ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes užtikrinant elektros tiekimo saugumą; |
d) |
būtinybę reguliariai prižiūrėti perdavimo ir paskirstymo tinklus ir, jei būtina, juos atnaujinti, siekiant užtikrinti tinklo eksploataciją; |
e) |
2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (6) ir 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje (7) nuostatų, susijusių su elektros energijos tiekimo saugumu, tinkamo įgyvendinimo užtikrinimo svarbą; |
f) |
poreikį užtikrinti pakankamą perdavimo ir gamybos rezervinę galią stabiliam veikimui ir |
g) |
svarbą skatinti likvidžių didmeninių rinkų sukūrimą. |
3. Įgyvendindamos 1 dalyje nurodytas priemones, valstybės narės taip pat gali atsižvelgti į:
a) |
elektros energijos gamybos skirtumus nacionaliniu arba atitinkamu regioniniu lygiu; |
b) |
svarbą mažinti ilgalaikį elektros energijos paklausos augimo poveikį; |
c) |
svarbą skatinti energijos efektyvumą ir naujų technologijų, visų pirma paklausos valdymo technologijų, atsinaujinančios energijos technologijų ir paskirstytos elektros gamybos technologijų priėmimą ir |
d) |
administracinių kliūčių investicijoms į infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus panaikinimo svarbą. |
4. Valstybės narės užtikrina, kad visos pagal šią direktyvą patvirtintos priemonės būtų nediskriminuojančios ir neužkrautų pernelyg didelės naštos rinkos dalyviams, įskaitant pradėjusius veikti rinkos dalyvius ir nedidelę rinkos dalį užimančias įmones. Prieš jas patvirtinant, valstybės narės taip pat atsižvelgia į šių priemonių įtaką elektros energijos kainai galutiniams vartotojams.
5. Užtikrinant tinkamą valstybių narių tinklų sujungimo lygį, kaip nurodyta 1 straipsnio 1 dalies c punkte, ypatingas dėmesys skiriamas:
a) |
kiekvienos valstybės narės konkrečiai geografinei padėčiai; |
b) |
tinkamos pusiausvyros tarp naujų jungiamųjų linijų tiesimo sąnaudų ir naudos galutiniams vartotojams išlaikymui ir |
c) |
užtikrinimui, kad esamos jungiamosios linijos būtų naudojamos kuo efektyviau. |
4 straipsnis
Tinklo eksploatacijos saugumas
1. |
|
2. Valstybės narės arba kompetentingos institucijos užtikrina, kad perdavimo ir atitinkamais atvejais paskirstymo sistemos operatoriai nustatytų ir laikytųsi tiekimo kokybės ir tinklo saugumo veiksmingumo tikslų. Šiuos tikslus patvirtina valstybės narės arba kompetentingos institucijos, kurios prižiūri jų vykdymą. Jie turi būti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminacinio pobūdžio ir turi būti paskelbti.
3. Imdamosi Direktyvos 2003/54/EB 24 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 6 straipsnyje nurodytų priemonių, valstybės narės vienodai vertina tarpvalstybines ir nacionalines sutartis.
4. Valstybės narės užtikrina, kad tiekimo apribojimas avarinių situacijų metu būtų grindžiamas iš anksto nustatytais kriterijais, susijusiais su perdavimo sistemos operatorių vykdomu neatitikimų valdymu. Apsaugos priemonių imamasi glaudžiai konsultuojantis su kitais susijusiais perdavimo sistemos operatoriais, laikantis susijusių dvišalių susitarimų, įskaitant susitarimus dėl keitimosi informacija.
5 straipsnis
Pasiūlos ir paklausos pusiausvyros išlaikymas
1. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, siekdamos išlaikyti elektros paklausos ir turimų gamybos pajėgumų pusiausvyrą.
Visų pirma valstybės narės:
a) |
nepažeisdamos konkrečių mažų izoliuotų sistemų reikalavimų, skatina nustatyti didmeninės rinkos sistemą, kuri duotų reikiamus gamybos ir vartojimo kainų signalus; |
b) |
reikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai užtikrintų, kad siekiant išlaikyti pusiausvyrą būtų užtikrintas tinkamas gamybos rezervinės galios lygis, ir (arba) patvirtintų lygiavertes rinkos principais grindžiamas priemones. |
2. Nepažeisdamos Sutarties 87 ir 88 straipsnių, valstybės narės taip pat gali imtis papildomų priemonių, įskaitant šias priemones, bet jomis neapsiribojant:
a) |
priimti nuostatas, sudarančias geresnes sąlygas naujiems gamybos pajėgumams atsirasti ir naujoms gamybos įmonėms patekti į rinką; |
b) |
pašalinti kliūtis pertraukiamo tiekimo sutarčių sudarymui; |
c) |
pašalinti kliūtis gamintojams ir klientams sudaryti įvairios trukmės sutartis; |
d) |
raginti pradėti taikyti tikralaikes paklausos valdymo technologijas, pvz., pažangias matavimo sistemas; |
e) |
remti energijos taupymo priemones; |
f) |
nustatyti konkurso tvarką ar bet kokią kitą tvarką, kuri yra lygiavertė skaidrumo ir nediskriminavimo atžvilgiu pagal Direktyvos 2003/54/EB 7 straipsnio 1 dalį. |
3. Valstybės narės skelbia priemones, kurių reikia imtis pagal šį straipsnį, ir užtikrina, kad jos būtų kuo geriau išplatintos.
6 straipsnis
Investicijos į tinklą
1. Valstybės narės nustato reguliavimo sistemą, kuri:
a) |
perdavimo ir paskirstymo sistemos tinklų operatoriams teikia signalus dėl investavimo į jų tinklų plėtrą, siekiant patenkinti iš anksto numatomą rinkos paklausą, ir |
b) |
sudaro palankias sąlygas prižiūrėti ir, jei būtina, atnaujinti jų tinklus. |
2. Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 1228/2003, valstybės narės gali leisti prekybines investicijas į tinklų sujungimą.
Valstybės narės užtikrina, kad sprendimai dėl investicijų į tinklų sujungimą būtų priimami glaudžiai bendradarbiaujant atitinkamiems perdavimo sistemų operatoriams.
7 straipsnis
Ataskaitos teikimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad Direktyvos 2003/54/EB 4 straipsnyje numatytoje ataskaitoje būtų aptariamas bendras elektros energijos sistemos atitikimas siekiant patenkinti esamą ir numatomą elektros energijos paklausą, įskaitant:
a) |
tinklo eksploatavimo saugumą; |
b) |
numatomą pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą per ateinančius penkerius metus; |
c) |
elektros energijos tiekimo saugumo perspektyvas 5–15 metų laikotarpiui nuo ataskaitos pateikimo datos ir |
d) |
perdavimo sistemos operatorių ir jiems žinomus bet kurios kitos šalies investicinius ketinimus, susijusius su tarpvalstybinio tinklų sujungimo pajėgumais, per ateinančius penkerius ar daugiau kalendorinių metų. |
2. Ataskaitą rengia valstybės narės arba kompetentingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su perdavimo sistemos operatoriais. Perdavimo sistemos operatoriai, jei tinkama, konsultuojasi su kaimyninės šalies perdavimo sistemos operatoriais.
3. 1 dalies d punkte minėtos ataskaitos skyriuje apie investicijų į tinklų sujungimą ketinimus atsižvelgiama į:
a) |
perkrovos valdymo principus, išdėstytus Reglamente (EB) Nr. 1228/2003; |
b) |
esamas ir numatomas perdavimo linijas; |
c) |
numatomą elektros energijos gamybos, tiekimo, tarpvalstybinių mainų ir vartojimo struktūrą, atsižvelgiant į energijos paklausos valdymo priemones, ir |
d) |
darnaus vystymosi tikslus regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu, įskaitant Sprendimo Nr. 1229/2003/EB I priede numatytus projektus, sudarančius prioritetinių projektų pagrindo dalį. |
Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai pateiktų informaciją apie savo arba apie jiems žinomus bet kurios kitos šalies investicinius ketinimus, susijusius su tarpvalstybinio tinklų sujungimo pajėgumais.
Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai teiktų informaciją apie investicijas, susijusias su šalies viduje tiesiamomis linijomis, kurios turi esminės įtakos tarpvalstybinių tinklų sujungimui.
4. Valstybės narės arba kompetentingos institucijos užtikrina, kad šią užduotį atliekantys perdavimo sistemos operatoriai ir (arba) kompetentingos institucijos, jei tinkama, turėtų priemones, būtinas prieigai prie reikiamų duomenų palengvinti.
Užtikrinama, kad konfidenciali informacija nebūtų atskleista.
5. Remdamasi iš kompetentingų institucijų gauta informacija, nurodyta 1 dalies d punkte, Komisija praneša valstybėms narėms, kompetentingoms institucijoms ir Komisijos sprendimu 2003/796/EB (8) įsteigtai Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupei apie planuojamas investicijas ir jų poveikį siekiant 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.
Ši ataskaita gali būti derinama su Direktyvos 2003/54/EB 28 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta ataskaita ir yra skelbiama.
8 straipsnis
Perkėlimas
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2008 m. vasario 24 d. įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos praneša apie tai Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės iki 2007 m. gruodžio 1 d. praneša Komisijai apie šios direktyvos taikymo srityje priimtus nacionalinės teisės nuostatų tekstus.
9 straipsnis
Ataskaitos teikimas
Komisija stebi ir įvertina, kaip taikoma ši direktyva, ir iki 2010 m. vasario 24 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie pasiektą pažangą.
10 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
11 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2006 m. sausio 18 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
H. WINKLER
(1) OL C 120, 2005 5 20, p. 119.
(2) 2005 m. liepos 5 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 176, 2003 7 15, p. 37. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2004/85/EB (OL L 236, 2004 7 7, p. 10).
(4) OL L 176, 2003 7 15, p. 11.
(5) OL L 176, 2003 7 15, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1223/2004 (OL L 233, 2004 7 2, p. 3).
(6) OL L 283, 2001 10 27, p. 33. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(7) OL L 52, 2004 2 21, p. 50.
(8) OL L 296, 2003 11 14, p. 34.
4.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 33/28 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/90/EB
2006 m. sausio 18 d.
dvidešimt devintąjį kartą iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (medžiagos, klasifikuojamos kaip kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai — c/m/r)
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Priemonės, numatytos šioje direktyvoje, atitinka veiksmų planą, priimtą 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1786/2002/EB, patvirtinančiu Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (3). Pagal tą sprendimą Bendrija, siekdama sumažinti išvengiamą sergamumą, per ankstyvą mirštamumą ir veiklumą mažinantį neįgalumą, yra įsipareigojusi skatinti ir gerinti sveikatą, užkirsti kelią ligoms, veikti prieš galimas grėsmes sveikatai. |
(2) |
Medžiagos, įtrauktos į 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (4) I priedą ir klasifikuojamos kaip 1 ir 2 kategorijos kancerogeninės medžiagos, gali sukelti vėžį. Medžiagos, įtrauktos į Direktyvos 67/548/EEB I priedą ir klasifikuojamos kaip 1 ir 2 kategorijos mutageninės medžiagos, gali sukelti paveldimus genetinius pažeidimus. Medžiagos, įtrauktos į Direktyvos 67/548/EEB I priedą ir klasifikuojamos kaip 1 ir 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, gali sukelti gimimo defektus arba pabloginti vaisingumą. |
(3) |
Siekiant pagerinti žmonių sveikatos apsaugą ir vartotojų saugą, medžiagų, naujai klasifikuojamų 1 arba 2 kategorijos kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai medžiagomis, naudojimas turėtų būti reglamentuojamas, o šių medžiagų ir jų turinčių preparatų pateikimas į rinką parduoti plačiajai visuomenei turėtų būti ribojamas. |
(4) |
1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvoje 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (5) nustatomi apribojimai prekiauti tam tikromis pavojingomis medžiagomis ir preparatais, ir vienas iš tokių apribojimų tikslų – gerinti žmonių sveikatos apsaugą ir vartotojų saugą. |
(5) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/60/EB (6), keturioliktąjį kartą iš dalies keičiančioje Direktyvą 76/769/EEB, Direktyvos 76/769/EEB I priedo priedėliu įterpiamas sąrašas, į kurį įtrauktos cheminės medžiagos, klasifikuojamos kaip 1 arba 2 kategorijos kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos. Tokioms medžiagoms ir jų turintiems preparatams turėtų būti taikomi pardavimo plačiajai visuomenei apribojimai. |
(6) |
Direktyvoje 94/60/EB numatyta, kad ne vėliau kaip po šešių mėnesių, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiamas dokumentas, derinantis su technikos pažanga Direktyvos 67/548/EEB I priedą, į kurį įtrauktos cheminės medžiagos, klasifikuojamos kaip 1 arba 2 kategorijos kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos, Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl direktyvos, reglamentuojančios šias naujai klasifikuojamas medžiagas, kad būtų atnaujintas Direktyvos 76/769/EEB I priedo priedėlis. Toks Komisijos pasiūlymas atsižvelgtų į naujai klasifikuojamų medžiagų grėsmes ir privalumus, be to, į Bendrijos teisines nuostatas dėl rizikos analizės. |
(7) |
Į 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyvos 2004/73/EB, dvidešimt devintąjį kartą derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvą 67/548/EEB, visų pirma į jos I priedo sąrašą įtrauktos 146 medžiagos, naujai klasifikuojamos kaip 1 kategorijos kancerogeninės medžiagos, 21 medžiaga, naujai klasifikuojama kaip 2 kategorijos kancerogeninė medžiaga, 152 medžiagos, naujai klasifikuojamos kaip 2 kategorijos mutageninės medžiagos, ir 24 medžiagos, naujai klasifikuojamos kaip 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos. |
(8) |
Be to, Direktyva 2004/73/EB iš dalies keičiamos identifikavimo, klasifikavimo ir ženklinimo pastabos keturioms medžiagoms, klasifikuojamoms kaip 1 kategorijos kancerogeninės medžiagos, trisdešimt šešiems įrašams dėl medžiagų, klasifikuojamų kaip 2 kategorijos kancerogeninės medžiagos, šešiems įrašams dėl medžiagų, klasifikuojamų kaip 2 kategorijos mutageninės medžiagos, dviems įrašams dėl medžiagų, klasifikuojamų kaip 1 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, ir trims įrašams dėl medžiagų, klasifikuojamų kaip 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos. Todėl Direktyvos 76/769/EEB I priedo priedėlio sąrašai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti. |
(9) |
Buvo atsižvelgta į medžiagų, kurios Direktyvoje 2004/73/EB naujai klasifikuojamos kaip 1 arba 2 kategorijos kancerogeninės, mutageninės ir toksiškos reprodukcijai, grėsmes ir privalumus, visų pirma į medžiagų, kurioms dar nebuvo taikomi apribojimai dėl naudojimo medžiagose ir preparatuose, pateikiamuose į rinką parduoti plačiajai visuomenei (dėl ankstesniojo klasifikavimo). Ši analizė leido padaryti išvadą, kad naujai klasifikuojamos medžiagos galėtų būti įterptos į Direktyvos 76/769/EEB I priedo priedėlį. |
(10) |
Ši direktyva turėtų būti taikoma nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų, nustatančių būtiniausius darbuotojų saugos reikalavimus, išdėstytus 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (7), ir atskirose ja grindžiamose direktyvose, visų pirma 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (8), |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 76/769/EEB I priedo priedėlis iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šios direktyvos priede.
2 straipsnis
1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2007 m. vasario 24 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos įgyvendinimui. Jos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.
Jos taiko tas nuostatas nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d.
Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2006 m. sausio 18 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
H. WINKLER
(1) OL C 255, 2005 10 14, p. 33.
(2) 2005 m. birželio 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2005 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 271, 2002 10 9, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7).
(4) OL 196, 1967 8 16, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/73/EB (OL L 152, 2004 4 30, p. 1).
(5) OL L 262, 1976 9 27, p. 201. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/98/EB (OL L 305, 2004 10 1, p. 63).
(6) OL L 365, 1994 12 31, p. 1.
(7) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.
(8) OL L 158, 2004 4 30, p. 50.
PRIEDAS
1. |
Įžangos antraštinė dalis „Pastabos“ iš dalies keičiama taip:
|
2. |
Sąrašas po antraštine dalimi „29 punktas. Kancerogeninės, 1 kategorija“ iš dalies keičiamas taip:
|
3. |
Sąrašas po antraštine dalimi „29 punktas. Kancerogeninės, 2 kategorija“ iš dalies keičiamas taip:
|
4. |
Sąrašas po antraštine dalimi „30 punktas. Mutageninės, 2 kategorija“, iš dalies keičiamas taip:
|
5. |
Sąraše po antraštine dalimi „31 punktas. Toksiškos reprodukcijai, 1 kategorija“, įrašai, kurių indekso Nr. 082-001-00-6 ir 082-002-00-1, pakeičiami šiais:
|
6. |
Sąrašas po antraštine dalimi „31 punktas. Toksiškos reprodukcijai, 2 kategorija“ iš dalies keičiamas taip:
|
4.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 33/82 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/1/EB
2006 m. sausio 18 d.
dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais
(kodifikuota redakcija)
(tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1984 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 84/647/EEB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais (3) buvo iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota. |
(2) |
Vertinant makroekonominiu požiūriu, kai naudojamos išnuomotos transporto priemonės, tam tikrais atvejais galima optimaliai paskirstyti resursus apribojant neekonomišką gamybos veiksnių naudojimą. |
(3) |
Vertinant mikroekonominiu požiūriu, ši galimybė padeda lanksčiau organizuoti transporto veiklą, taip pagerindama atitinkamų įmonių produktyvumą. |
(4) |
Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais I priedo B dalyje, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Šioje direktyvoje:
a) |
„transporto priemonė“ – tai motorinė transporto priemonė, priekaba, puspriekabė arba transporto priemonių junginys, skirtas vežti išimtinai kroviniams; |
b) |
„išnuomota transporto priemonė“ – tai transporto priemonė, remiantis sandoriu, sudarytu su įmone, pateikiančia transporto priemones, už atlygį ir nustatytam laikotarpiui perduota įmonei, užsiimančiai krovinių vežimu keliais samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita. |
2 straipsnis
1. Visos valstybės narės eismui tarp valstybių narių leidžia savo teritorijoje naudoti transporto priemones, kurias išsinuomoja kitos valstybės narės teritorijoje įsisteigusios įmonės, jeigu:
a) |
transporto priemonė įregistruota arba pradėta naudoti laikantis pastarosios valstybės narės teisės aktų; |
b) |
sandoris susijęs išimtinai su transporto priemonės nuoma be vairuotojo ir prie šio sandorio nepridedama paslaugų sutartis, sudaryta su ta pačia įmone, apimanti vairuotojus ir lydinčiuosius darbuotojus; |
c) |
išnuomota transporto priemone išimtinai disponuoja įmonė, ją naudojanti per nuomos sutarties laikotarpį; |
d) |
išnuomotą transporto priemonę vairuoja ją išsinuomavusios įmonės darbuotojai. |
2. Atitikimą 1 dalies a–d punktuose išdėstytoms sąlygoms įrodo toje transporto priemonėje laikomi šie dokumentai:
a) |
nuomos sutartis arba patvirtinta tos sutarties ištrauka, kurioje būtinai nurodoma nuomotojo pavardė arba pavadinimas, nuomininko pavardė arba pavadinimas, sutarties sudarymo data ir galiojimo trukmė bei transporto priemonės identifikavimas; |
b) |
jeigu vairuotojas nėra transporto priemonę nuomojantis asmuo, vairuotojo darbo sutartis arba patvirtinta tokios sutarties ištrauka, kurioje visų pirma nurodyta darbdavio pavardė arba pavadinimas, samdomo darbuotojo pavardė ir sutarties sudarymo data bei galiojimo trukmė arba paskutinio atlyginimo lapelis. |
Jei reikalinga, a ir b dalyse nurodytus dokumentus gali atstoti valstybės narės kompetentingų institucijų išduotas lygiavertis dokumentas.
3 straipsnis
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jų įmonės kroviniams vežti keliais galėtų naudoti išnuomotas transporto priemones, įregistruotas arba pradėtas naudoti laikantis savo šalies įstatymų, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir joms priklausančias transporto priemones, jeigu laikomasi 2 straipsnyje išdėstytų sąlygų.
2. Valstybės narės šio straipsnio 1 dalies nuostatų gali netaikyti transporto operacijoms savo sąskaita, kurios vykdomos transporto priemonėmis, kurių bendras leistinas pakrauto automobilio svoris didesnis nei 6 tonos.
4 straipsnis
Ši direktyva neturi įtakos valstybės narės taisyklėms, nustatančioms mažiau apribojančias sąlygas dėl išnuomotų transporto priemonių naudojimo, negu nurodytos 2 ir 3 straipsniuose.
5 straipsnis
Nepažeidžiant 2 ir 3 straipsnių, ši direktyva neturi įtakos taisyklėms dėl:
a) |
krovinių vežimo keliais samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita, ir ypač dėl teisės patekti į rinką bei dėl kvotomis nustatomų apribojimų, susijusių su kelių pralaidumu; |
b) |
krovinių vežimo keliais kainų ir sąlygų; |
c) |
nuomos kainų formavimo; |
d) |
transporto priemonių importo; |
e) |
reikalavimų, reglamentuojančių teisę užsiimti kelių transporto priemonių nuomos veikla arba profesija. |
6 straipsnis
Direktyva 84/647/EEB yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nurodytais I priedo B dalyje.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.
7 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
8 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2006 m. sausio 18 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
Tarybos vardu
Pirmininkas
H. WINKLER
(1) OL C 108, 2004 4 30, p. 56.
(2) 2004 m. vasario 10 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 97E, 2004 4 22, p. 66) ir 2005 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 335, 1984 12 22, p. 72. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 90/398/EEB (OL L 202, 1990 7 31, p. 46).
(4) Žr. I priedo A dalį.
I PRIEDAS
A dalis
Panaikinama direktyva su pakeitimu
(nurodyta 6 straipsnyje)
Tarybos direktyva 84/647/EEB |
|
Tarybos direktyva 90/398/EEB |
B dalis
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(nurodyti 6 straipsnyje)
Direktyva |
Perkėlimo terminas |
Direktyva 84/647/EEB |
1986 m. birželio 30 d. |
Direktyva 90/398/EEB |
1990 m. gruodžio 31 d. |
II PRIEDAS
Atitikmenų lentelė
Direktyva 84/647/EEB |
Ši direktyva |
1 straipsnio įžanginė frazė |
1 straipsnio įžanginė frazė |
1 straipsnio pirma įtrauka |
1 straipsnio a punktas |
1 straipsnio antra įtrauka |
1 straipsnio b punktas |
2 straipsnio įžanginė frazė |
2 straipsnio 1 dalies įžanginė frazė |
2 straipsnio 1 – 4 punktai |
2 straipsnio 1 dalies a – d punktai |
2 straipsnio 5 punkto pirmosios pastraipos įžanginė frazė |
2 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos įžanginė frazė |
2 straipsnio 5 punkto pirmosios pastraipos a – b papunkčiai |
2 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos a ir b punktai |
2 straipsnio 5 punkto antroji pastraipa |
2 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa |
3 straipsnis |
3 straipsnis |
4 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnis |
5 straipsnio įžanginė frazė |
5 straipsnio įžanginė frazė |
5 straipsnio pirma įtrauka |
5 straipsnio a punktas |
5 straipsnio antra įtrauka |
5 straipsnio b punktas |
5 straipsnio trečia įtrauka |
5 straipsnio c punktas |
5 straipsnio ketvirta įtrauka |
5 straipsnio d punktas |
5 straipsnio penkta įtrauka |
5 straipsnio e punktas |
6 straipsnis |
— |
7 straipsnis |
— |
8 straipsnis |
— |
— |
6 straipsnis |
— |
7 straipsnis |
9 straipsnis |
8 straipsnis |
— |
I priedas |
— |
II priedas |
Klaidų ištaisymas
4.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 33/86 |
2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2110/2005 dėl galimybės gauti Bendrijos išorės paramą klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 344, 2005 m. gruodžio 27 d. )
1 puslapyje, pirmoje pastraipoje:
vietoje
„atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 179 ir 181a straipsnius,“,
skaityti
„atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 179 straipsnį,“.
4.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 33/87 |
2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 255, 2005 m. rugsėjo 30 d. )
15 puslapyje, 16 straipsnio pirmoje pastraipoje:
vietoje
„Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2007 m. kovo 1 d., įgyvendina šią direktyvą, ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.“
skaityti
„Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2007 m. balandžio 1 d., įgyvendina šią direktyvą, ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.“
4.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 33/88 |
2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/84/EB, dvidešimt antrą kartą iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų (ftalatai žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse) pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo, klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 344, 2005 m. gruodžio 27 d. )
43 puslapyje, priede, ftalatų numeracijoje:
vietoje
„(XX.)“ ir „(XXa.)“
skaityti
„51.“ ir „ 51a.“