ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 32

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. vasario 4d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 194/2006, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

1

 

*

2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 195/2006, iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1377/2005 dėl nuolatiniu konkursu numatyto eksportui skirtų miežių, saugomų Suomijos intervencinės agentūros, kiekio

3

 

*

2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 196/2006, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 I priedą, siekiant atsižvelgti į Europos standartą EN ISO 14001:2004, ir panaikinantis Sprendimą 97/265/EB

4

 

*

2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 197/2006, dėl pereinamojo laikotarpio priemonių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, kurios susijusios su buvusių maisto produktų rinkimu, vežimu, apdorojimu, naudojimu ir šalinimu ( 1 )

13

 

*

2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 198/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1552/2005 dėl su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos ( 1 )

15

 

*

2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 199/2006, dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 466/2001, nustatantį didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius ( 1 )

34

 

 

2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 200/2006, iš dalies keičiantis Reglamente (EB) Nr. 1011/2005 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2005–2006 prekybos metams

39

 

 

2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 201/2006, iš dalies keičiantis Reglamentu (EB) Nr. 186/2006 nustatytas grąžinamąsias išmokas už neperdirbto baltojo cukraus ir neperdirbto žaliavinio cukraus eksportą

41

 

 

2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 202/2006, dėl nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kainos nustatymo

43

 

*

2006 m. vasario 3 d. Komisijos direktyva 2006/13/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų pašaruose I ir II priedų įrašus apie dioksinus ir dioksinų tipo bifenilus ( 1 )

44

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

2005 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas, dėl JT EEK protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sudarymo Europos bendrijos vardu

54

 

*

2006 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimas, sudarantis sąlygas šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat Rusijai, naudotis Techninės pagalbos ir informacijos mainų (TAIEX) programa

80

 

 

Komisija

 

*

2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendimas, dėl pagalbos schemos, kurią Italijos Pjemonto regionas ketina įgyvendinti, kad sumažintų oro taršą savo teritorijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2003) 3520)  ( 1 )

82

 

*

2006 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas, priimamas dėl ribojimų taikymo zonų, susijusių su mėlynojo liežuvio liga Ispanijoje ir Portugalijoje, ir iš dalies keičiantis Sprendimą 2005/393/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 180)  ( 1 )

91

 

*

2006 m. vasario 3 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 1997/467/EB dėl vienos Urugvajaus įmonės įtraukimo į trečiųjų šalių įmonių, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti bėgiojančiųjų paukščių mėsą, laikinuosius sąrašus (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 233)  ( 1 )

93

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 194/2006

2006 m. vasario 3 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. vasario 4 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 3 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).


PRIEDAS

prie 2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

89,0

204

50,3

212

103,5

624

111,0

999

88,5

0707 00 05

052

105,4

204

102,1

628

167,7

999

125,1

0709 10 00

220

66,1

999

66,1

0709 90 70

052

161,6

204

115,9

999

138,8

0805 10 20

052

45,4

204

48,8

212

45,0

220

49,4

448

47,8

624

81,8

999

53,0

0805 20 10

204

87,4

999

87,4

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

052

57,2

204

112,0

400

87,6

464

135,7

624

71,7

662

36,9

999

83,5

0805 50 10

052

61,9

999

61,9

0808 10 80

400

125,0

404

104,7

720

82,0

999

103,9

0808 20 50

388

92,4

400

90,3

720

57,9

999

80,2


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 195/2006

2006 m. vasario 3 d.

iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1377/2005 dėl nuolatiniu konkursu numatyto eksportui skirtų miežių, saugomų Suomijos intervencinės agentūros, kiekio

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 6 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2131/93 (2) yra nustatytos intervencinių agentūrų saugomų grūdų pardavimo tvarka ir sąlygos.

(2)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1377/2005 (3) pradedamas nuolatinis konkursas dėl 27 780 tonų Suomijos intervencinės agentūros saugomų miežių eksporto.

(3)

Suomijos pranešė Komisijai apie savo intervencinės agentūros ketinimą 35 000 tonų padidinti kiekį, dėl kurio eksporto vykdomas konkursas. Atsižvelgiant į šį prašymą, turimus kiekius ir situaciją rinkoje Suomijos prašymą reikėtų patenkinti.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1377/2005.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1377/2005 2 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„2 straipsnis

Konkursas vyksta dėl maksimalaus 62 780 tonų miežių, eksportuotinų į trečiąsias šalis, išskyrus Albaniją, Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Bosniją ir Hercegoviną, Bulgariją, Kanadą, Kroatiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Lichtenšteiną, Meksiką, Rumuniją, Serbiją ir Juodkalniją bei Šveicariją, kiekio (4).

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 3 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(2)  OL L 191, 1993 7 31, p. 76. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 749/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 10).

(3)  OL L 219, 2005 8 24, p. 21.

(4)  Įskaitant Kosovą, kaip apibrėžta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Nacionalinio saugumo tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.“.


4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/4


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 196/2006

2006 m. vasario 3 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 I priedą, siekiant atsižvelgti į Europos standartą EN ISO 14001:2004, ir panaikinantis Sprendimą 97/265/EB

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir 15 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Europos standarto EN ISO 14001:1996 4 skirsnyje nustatyti reikalavimai yra Reglamento (EB) Nr. 761/2001 I priedo A dalyje nurodyti aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimai.

(2)

Remiantis Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) komiteto TC207/SC1 Aplinkosaugos vadybos sistemos pakomitečio darbu, siekiant pagerinti ISO 14001 ir ISO 9001 suderinamumą bei padaryti ISO 14001 tekstą aiškesnį nepridedant papildomų naujų reikalavimų, 2004 m. buvo pakeistas tarptautinis standartas ISO 14001:1996.

(3)

Paskui ISO paskelbė naujas pataisytas tarptautinio standarto ISO 14001:2004 ir Europos standarto EN ISO 14001:2004 versijas.

(4)

Atsižvelgiant į Europos standartą EN ISO 14001:2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 761/2001 I priedo A dalį.

(5)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

EMAS registruotoms organizacijoms reikalingos pereinamojo laikotarpio priemonės.

(7)

Reikėtų panaikinti Komisijos sprendimą 97/265/EB (2) dėl tarptautinio standarto ISO 14001:1996 ir Europos standarto EN ISO 14001:1996 pripažinimo.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EEB) Nr. 761/2001 14 straipsniu įsteigto Komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 761/2001 I priedo A dalis pakeičiama šio reglamento priede nurodytu tekstu.

2 straipsnis

1.   Organizacijos, esančios EMAS registre šio reglamento įsigaliojimo metu, lieka tame registre, ir joms taikomas 2 dalyje minimas patikrinimas.

2.   Kito organizacijos patikrinimo metu nustatoma, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 761/2001 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, reikalavimų.

Tuo atveju, jeigu kitas patikrinimas turi būti atliekamas anksčiau negu po šešių mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kito patikrinimo data, pritarus aplinkosaugos vertintojui ir kompetentingai įstaigai, gali būti pratęsta šešiais mėnesiais.

3 straipsnis

Sprendimas 97/265/EB panaikinamas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 3 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys


(1)  OL L 114, 2001 4 24, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(2)  OL L 104, 1997 4 22, p. 37.


PRIEDAS

„I PRIEDAS

A.   APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS REIKALAVIMAI

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemai (EMAS) priklausančios organizacijos įgyvendina Europos standarto (1) EN ISO 14001:2004 4 skirsnyje išdėstytus ir toliau pateikiamus reikalavimus:

I-A.   Aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimai

I-A.1.   Bendrieji reikalavimai

Organizacija sukuria, dokumentuoja, įgyvendina, palaiko ir nuolatos tobulina aplinkosaugos vadybos sistemą pagal šio tarptautinio standarto reikalavimus bei apibrėžia, kaip ji laikysis tų reikalavimų.

Organizacija apibrėžia ir dokumentuoja savo aplinkosaugos vadybos sistemos taikymo sritį.

I-A.2.   Aplinkos politika

Aukščiausioji organizacijos vadovybė nustato organizacijos aplinkos politiką ir užtikrina, kad pagal nustatytą aplinkosaugos vadybos sistemos taikymo sritį ši politika:

a)

atitiktų jos veiklos, produktų ar paslaugų pobūdį, mastą ir jų poveikį aplinkai;

b)

apimtų nuolatinio gerinimo ir taršos prevencijos įsipareigojimus;

c)

apimtų įsipareigojimą laikytis su organizacijos aplinkosaugos aspektais susijusių galiojančių teisinių ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija įsipareigoja vykdyti;

d)

nubrėžtų gaires, pagal kurias būtų nustatyti ir įvertinti aplinkosaugos tikslai ir uždaviniai;

e)

būtų dokumentuojama, įgyvendinama ir palaikoma;

f)

būtų pristatoma visiems organizacijoje arba jos vardu dirbantiems asmenims;

g)

būtų prieinama visuomenei.

I-A.3.   Planavimas

I-A.3.1.   Aplinkosaugos aspektai

Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią:

a)

nustatomi jos veiklos, produktų arba paslaugų aplinkosaugos aspektai, patenkantys į aplinkosaugos vadybos sistemos taikymo sritį, kuriuos ji gali kontroliuoti ir kuriuos ji gali veikti, atsižvelgdama į jau suplanuotus arba naujus pokyčius, naują ar pakitusią veiklą, produktus ir paslaugas;

b)

nustatomi reikšmingą poveikį aplinkai turintys ar galintys turėti aplinkosaugos aspektai (t. y. reikšmingi aplinkosaugos aspektai).

Organizacija šią informaciją dokumentuoja ir nuolat atnaujina.

Organizacija užtikrina, kad kuriant, įgyvendinant ir palaikant aplinkosaugos vadybos sistemą būtų atsižvelgiama į reikšmingus aplinkosaugos aspektus.

I-A.3.2.   Teisiniai ir kiti reikalavimai

Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią:

a)

nustatomi su aplinkosaugos aspektais susiję galiojantys teisiniai ir kiti reikalavimai, kuriuos organizacija įsipareigoja vykdyti, ir suteikiama galimybė su jais susipažinti;

b)

nustatoma, kaip šie reikalavimai taikomi organizacijos aplinkosaugos aspektams.

Organizacija užtikrina, kad kuriant, įgyvendinant ir palaikant aplinkosaugos vadybos sistemą būtų atsižvelgiama į šiuos galiojančius teisinius ir kitus reikalavimus, kuriuos ji įsipareigoja vykdyti.

I-A.3.3.   Tikslai, uždaviniai ir programa (-os)

Organizacija nustato, įgyvendina ir išlaiko dokumentais patvirtintus atitinkamų savo funkcijų bei lygmenų aplinkosaugos tikslus bei uždavinius.

Jei įmanoma, tikslai ir uždaviniai turi būti išmatuojami ir neprieštarauti aplinkos politikai, įskaitant taršos prevencijos, galiojančių teisinių ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija įsipareigoja vykdyti, atitikimo ir nuolatinio gerinimo įsipareigojimus.

Nustatydama ir apžvelgdama tikslus bei uždavinius, organizacija vadovaujasi teisiniais ir kitais reikalavimais, kuriuos ji įsipareigoja vykdyti, ir atsižvelgia į reikšmingus aplinkosaugos aspektus. Ji taip pat atsižvelgia į savo technologijų galimybes, finansus, veiklos ir verslo reikalavimus ir suinteresuotų šalių požiūrį.

Organizacija parengia, įgyvendina programą (-as) aplinkos politikos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir ją (jas) palaiko. Programoje (-ose) numatoma:

a)

atitinkamų organizacijos funkcijų ir lygmenų atsakomybė už aplinkosaugos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą;

b)

tikslų bei uždavinių įgyvendinimo priemonės bei terminai.

I-A.4.   Įgyvendinimas ir vykdymas

I-A.4.1.   Ištekliai, pareigos, atsakomybė ir įgaliojimai

Vadovybė užtikrina galimybę naudotis aplinkosaugos vadybos sistemai sukurti, įgyvendinti ir palaikyti būtinais ištekliais. Tokie ištekliai yra žmogiškieji ištekliai ir specializuoti įgūdžiai, organizacinė infrastruktūra, technologijos ir finansiniai ištekliai.

Siekiant kad aplinkosaugos vadyba būtų veiksmingesnė, pareigos, atsakomybė ir įgaliojimai yra apibrėžiami, dokumentuojami, ir apie juos pranešama.

Aukščiausioji organizacijos vadovybė paskiria vadovybės atstovą (-us), kuriam (-iems), nepriklausomai nuo kitų pareigų, nustatomi uždaviniai, atsakomybė ir įgaliojimai:

a)

užtikrinti, kad aplinkosaugos vadybos sistema būtų sukurta, įgyvendinama ir palaikoma pagal šio tarptautinio standarto reikalavimus;

b)

pranešti aukščiausiajai organizacijos vadovybei apie aplinkosaugos vadybos sistemos veikimą, įskaitant gerinimo rekomendacijas, tam, kad būtų galima jį įvertinti.

I-A.4.2.   Praktinis, teorinis mokymas ir kompetencija

Organizacija užtikrina, kad visi jos pavestą darbą atliekantys asmenys, galintys sukelti organizacijos nustatytą reikšmingą poveikį aplinkai, būtų tinkamai išsilavinę, gautų tinkamą mokymą arba turėtų tinkamą patirtį, ir saugo su tuo susijusius įrašus.

Organizacija nustato su aplinkosaugos aspektais ir aplinkosaugos vadybos sistema susijusius mokymo poreikius. Siekdama patenkinti šiuos poreikius, organizacija rengia mokymus arba imasi kitų veiksmų, ir saugo su tuo susijusius įrašus.

Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, užtikrinančią, kad jai arba jos vardu dirbantys asmenys žinotų:

a)

kaip svarbu laikytis aplinkos politikos bei procedūrų ir aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimų;

b)

koks esamas arba galimas reikšmingas poveikis aplinkai priklauso nuo jų atliekamo darbo, ir kokia nauda aplinkai dėl geresnių asmeninių pasiekimų;

c)

savo pareigas ir atsakomybę laikantis aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimų;

d)

galimas pasekmes, jei nukrypstama nuo nurodytos tvarkos.

I-A.4.3.   Pasikeitimas informacija

Atsižvelgdama į savo aplinkosaugos aspektus ir aplinkosaugos vadybos sistemą, organizacija parengia, įgyvendina ir palaiko:

a)

vidaus ryšių tarp įvairių organizacijos lygmenų ir funkcijų tvarką;

b)

iš suinteresuotų išorės šalių gaunamų atitinkamų pranešimų priėmimo, dokumentavimo ir reagavimo į juos tvarką.

Organizacija nusprendžia, ar apie savo reikšmingus aplinkosaugos aspektus reikia pranešti išorės organizacijoms, ir dokumentuoja savo sprendimą. Jei nusprendžiama apie tai pranešti, organizacija nustato ir įgyvendina tokiems išorės ryšiams palaikyti reikalingą (-us) metodą (-us).

I-A.4.4.   Dokumentai

Aplinkosaugos vadybos sistemos dokumentus sudaro:

a)

su aplinkos politika, tikslais ir uždaviniais susiję dokumentai;

b)

su aplinkosaugos vadybos sistemos taikymo sritimi susiję dokumentai;

c)

pagrindinių aplinkosaugos vadybos sistemos dalių ir jų tarpusavio sąveikos aprašymas bei nuorodos į atitinkamus dokumentus;

d)

dokumentai, įskaitant įrašus, kurių reikalaujama šiame tarptautiniame standarte;

e)

dokumentai, įskaitant įrašus, kuriuos organizacija pripažįsta reikalingais veiksmingam tvarkos, susijusios su jos reikšmingais aplinkosaugos aspektais, planavimui, taikymui ir kontrolei užtikrinti.

I-A.4.5.   Dokumentų kontrolė

Aplinkosaugos vadybos sistemoje ir šiame tarptautiniame standarte numatyti dokumentai yra kontroliuojami. Įrašai yra specialūs dokumentai, kontroliuojami pagal A.5.4 pateiktus reikalavimus.

Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią:

a)

dokumentų tinkamumas patvirtinamas prieš juos išduodant;

b)

dokumentai patikrinami, atnaujinami, jei reikia, ir iš naujo patvirtinami;

c)

užtikrinama, kad būtų nustatomi dokumentų pakeitimai ir patikrinimo statusas;

d)

užtikrinama, kad atitinkamas galiojančių dokumentų versijas būtų galima rasti naudojimo vietose;

e)

užtikrinama, kad dokumentai būtų įskaitomi ir lengvai atpažįstami;

f)

užtikrinama, kad būtų nustatyti išorės dokumentai, kuriuos organizacija pripažįsta būtinais aplinkosaugos vadybos sistemai planuoti ir veikti, ir kontroliuojamas jų paskirstymas;

g)

būtų galima išvengti nenumatyto nebegaliojančių dokumentų naudojimo, ir jie būtų tinkamai nustatomi tuo atveju, jeigu jie tam tikrais tikslais yra išsaugomi.

I-A.4.6.   Veiklos kontrolė

Organizacija, siekdama, kad veikla, susijusi su nustatytais jos aplinkos politiką, tikslus ir uždavinius atitinkančiais reikšmingais aplinkosaugos aspektais, būtų vykdoma nurodytomis sąlygomis, šią veiklą nustato ir planuoja:

a)

nustatydama, įgyvendindama ir palaikydama dokumentais patvirtintą tvarką, taikomą tais atvejais, kai be jos galima nukrypti nuo aplinkos politikos ir aplinkosaugos tikslų ir uždavinių;

b)

nustatydama tokios tvarkos taikymo kriterijus;

c)

nustatydama, įgyvendindama ir palaikydama su nustatytais reikšmingais organizacijos prekių ir paslaugų aplinkosaugos aspektais susijusią tvarką ir pranešdama apie galiojančią tvarką bei reikalavimus tiekėjams ir rangovams.

I-A.4.7.   Parengtis avarijoms ir atsakomieji veiksmai

Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią nustatomos galimos avarijos ir avarinės situacijos, galinčios turėti įtakos aplinkai, ir kaip ji vykdo atsakomuosius veiksmus.

Organizacija reaguoja į esamas avarines situacijas bei avarijas ir apsisaugo arba sumažina su jomis susijusį neigiamą poveikį aplinkai.

Organizacija nuolat patikrina ir, jei būtina, pakeičia pasiruošimo avarijoms ir atsakomųjų veiksmų tvarką, ypač susiklosčius avarinėms situacijoms arba įvykus avarijoms.

Be to, organizacija, jeigu įmanoma, nuolat tikrina tokios tvarkos taikymą.

I-A.5.   Tikrinimas

I-A.5.1.   Monitoringas ir matavimai

Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, skirtą nustatytais laiko tarpais stebėti ir matuoti pagrindines atliekamų darbų ir vykdomų veiklos rūšių, galinčių turėti reikšmingo poveikio aplinkai, charakteristikas. Pagal šią tvarką dokumentuojama informacija apie organizacijos veiklos vykdymą ir kontrolę bei atitiktį organizacijos aplinkosaugos tikslams ir uždaviniams.

Organizacija užtikrina, kad būtų naudojama kalibruota arba patikrinta monitoringo bei matavimo įranga, ir saugomi su tuo susiję įrašai.

I-A.5.2.   Atitikties įvertinimas

I-A.5.2.1.   Vykdydama įsipareigojimus laikytis reikalavimų, organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią nuolat įvertinamas galiojančių teisinių reikalavimų laikymasis.

Organizacija saugo įrašus apie reguliarių tikrinimų rezultatus.

I-A.5.2.2.   Organizacija įvertina kitų reikalavimų, kuriuos ji įsipareigoja vykdyti, laikymąsi. Organizacija gali pageidauti suderinti šį vertinimą su A.5.2.1 minimu teisinės atitikties vertinimu arba nustatyti atskirą tvarką.

Organizacija saugo įrašus apie reguliarių tikrinimų rezultatus.

I-A.5.3.   Neatitiktis reikalavimams, veiksmai padėčiai ištaisyti ir prevenciniai veiksmai

Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko tvarką, pagal kurią panaikinama esama ir išvengiama galimos neatitikties reikalavimams ir imamasi veiksmų padėčiai ištaisyti bei prevencinių veiksmų. Taikant šią tvarką nustatomi reikalavimai:

a)

nustatyti ir panaikinti neatitiktį reikalavimams bei imtis veiksmų sumažinti dėl šios neatitikties atsiradusį poveikį aplinkai;

b)

ištirti neatitiktį reikalavimams, nustatyti priežastį (-is) ir imtis veiksmų siekiant išvengti jos pasikartojimo;

c)

įvertinti poreikį imtis prevencinių veiksmų ir vykdyti atitinkamus veiksmus, kad būtų išvengta neatitikties;

d)

daryti įrašus apie veiksmus padėčiai ištaisyti ir prevencinius veiksmus, kurių imamasi;

e)

patikrinti veiksmų padėčiai ištaisyti ir prevencinių veiksmų, kurių imamasi, efektyvumą. Veiksmai, kurių imamasi, atitinka problemų rimtumą ir nustatytą poveikį aplinkai.

Organizacija užtikrina, kad aplinkosaugos vadybos sistemos dokumentuose būtų atliekami visi būtini pakeitimai.

I-A.5.4.   Įrašų kontrolė

Organizacija daro ir išlaiko įrašus, kurių reikia norint įrodyti, kad ji laikosi savo aplinkosaugos vadybos sistemos ir tarptautinio standarto reikalavimų, bei nurodyti pasiektus rezultatus.

Organizacija nustato, įgyvendina ir palaiko įrašų nustatymo, laikymo, apsaugojimo, suradimo, išlaikymo bei panaikinimo tvarką.

Įrašai daromi aiškiai, yra atpažįstami ir greitai surandami.

I-A.5.5.   Vidaus auditas

Organizacija užtikrina, kad aplinkosaugos vadybos sistemos vidaus auditas būtų atliekamas numatytu dažnumu siekiant:

a)

nustatyti, ar aplinkosaugos vadybos sistema:

atitinka aplinkosaugos vadybos planus, įskaitant šio tarptautinio standarto reikalavimus,

yra tinkamai įgyvendinta ir palaikoma;

b)

informuoti vadovybę apie audito rezultatus.

Organizacija, atsižvelgdama į atitinkamos (-ų) operacijos (-ų) svarbą aplinkosaugai bei ankstesnių auditų rezultatus, planuoja, rengia, įgyvendina ir palaiko audito programas.

Nustatoma (-os), atliekama (-os) ir palaikoma (-os) audito procedūra (-os), skirta (-os):

nustatyti pareigoms ir reikalavimams planuojant ir atliekant auditą, pranešant apie rezultatus ir išsaugant su tuo susijusius įrašus,

nustatyti audito kriterijus, sritį, dažnumą ir metodus.

Auditorių atranka ir auditų atlikimas užtikrina audito proceso objektyvumą ir nešališkumą.

I-A.6.   Vadovybinė analizė

Nustatytais laikotarpiais aukščiausioji organizacijos vadovybė, siekdama užtikrinti aplinkosaugos vadybos sistemos nuolatinį tinkamumą, pakankamumą ir veiksmingumą, ją įvertina. Atliekant analizę vertinamos gerinimo galimybės ir poreikis keisti aplinkosaugos vadybos sistemą, įskaitant aplinkos politiką ir aplinkosaugos tikslus bei uždavinius.

Įrašai apie vadovybinę analizę saugomi.

Vadovybinė analizė atliekama remiantis:

a)

vidaus audito rezultatais ir atitikties teisiniams ir kitiems reikalavimams, kuriuos organizacija įsipareigoja vykdyti, vertinimu;

b)

išorės suinteresuotųjų šalių pranešimais, įskaitant skundus;

c)

organizacijos aplinkosaugos veiklos rezultatais;

d)

tikslų ir uždavinių įgyvendinimo lygiu;

e)

veiksmų padėčiai ištaisyti ir prevencinių veiksmų įvykdymo laipsniu;

f)

tolesniais veiksmais, kurių imamasi po ankstesnių vadovybinių analizių;

g)

kintančiomis aplinkybėmis, įskaitant su aplinkosaugos aspektais susijusių teisinių ir kitų reikalavimų pokyčius;

h)

gerinimo rekomendacijomis.

Atlikus vadovybinę analizę priimami sprendimai ir veiksmai, susiję su galimais aplinkos politikos, tikslų, uždavinių ir kitų aplinkosaugos vadybos sistemos elementų pokyčiais, atitinkančiais nuolatinio gerinimo įsipareigojimus.

NACIONALINIŲ STANDARTIZACIJOS INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS

BE

:

IBN/BIN (Institut belge de normalisation/Belgisch Instituut voor Normalisatie)

CZ

:

ČNI (Český normalizační institut)

DK

:

DS (Dansk Standard)

DE

:

DIN (Deutsches Institut für Normung e.V.)

EE

:

EVS (Eesti Standardikeskus)

EL

:

ELOT (Ελληνικός Οργανισμός Τυποποίησης)

ES

:

AENOR (Asociacion Espanola de Normalizacion y Certificacion)

FR

:

AFNOR (Association française de normalisation)

IEL

:

NSAI (National Standards Authority of Ireland)

IT

:

UNI (Ente Nazionale Italiano di Unificazione)

CY

:

Κυπριακός Οργανισμός Προώθησης Ποιότητας

LV

:

LVS (Latvijas Standarts)

LT

:

LST (Lietuvos standartizacijos departamentas)

LU

:

SEE (Service de l’Energie de l’Etat) (Luxembourg)

HU

:

MSZT (Magyar Szabványügyi Testület)

MT

:

MSA (Awtorità Maltija dwar l-Istandards/Malta Standards Authority)

NL

:

NEN (Nederlands Normalisatie-Instituut)

AT

:

ON (Österreichisches Normungsinstitut)

PL

:

PKN (Polski Komitet Normalizacyjny)

PT

:

IPQ (Instituto Português da Qualidade)

SI

:

SIST (Slovenski inštitut za standardizacijo)

SK

:

SÚTN (Slovenský ústav technickej normalizácie)

FI

:

SFS (Suomen Standardisoimisliitto ry.)

SE

:

SIS (Swedish Standards Institute)

UK

:

BSI (British Standards Institution)“


(1)  Šio priedo tekstą galima naudoti tik ESK leidus. Visą tekstą galima įsigyti nacionalinėse standartizacijos institucijose, kurių sąrašas pateikiamas šiame priede. Šio priedo tekstą skelbti komerciniu tikslu yra draudžiama.


4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/13


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 197/2006

2006 m. vasario 3 d.

dėl pereinamojo laikotarpio priemonių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, kurios susijusios su buvusių maisto produktų rinkimu, vežimu, apdorojimu, naudojimu ir šalinimu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (1), ypač į jo 32 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 numatyti išsamūs Bendrijos taisyklių dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų, neskirtų vartoti žmonėms, pakeitimai, įskaitant keletą griežtų reikalavimų. Be to, jame numatyta, kad gali būti priimamos tinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės.

(2)

Atsižvelgiant į griežtą tų reikalavimų pobūdį, 2003 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 813/2003 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su buvusių maisto produktų surinkimu, išvežimu ir šalinimu (2), valstybėms narėms buvo nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, kad iki 2005 m. gruodžio 31 d. subjektams jos galėtų suteikti leidimus ir toliau taikyti nacionalines taisykles buvusių gyvūninės kilmės maisto produktų rinkimui, vežimui ir šalinimui. Siekdamos išvengti prekybos sutrikimų, valstybės narės paprašė pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą ilgesniam laikotarpiui. Todėl reikėtų pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą.

(3)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (3) nustatomos leidimų suteikimo sąvartynams ir atliekų priėmimui į sąvartynus sąlygos. Todėl jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad buvę maisto produktai nėra pavojingi visuomenės ir gyvūnų sveikatai, jei jie šalinami sąvartyne, reikėtų taikyti toje direktyvoje nurodytas priemones.

(4)

Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, duona, tešlos gaminiai, konditerijos gaminiai ir panašūs produktai nėra pavojingi visuomenės ir gyvūnų sveikatai, jei jie neturėjo sąlyčio su gyvūninės kilmės žaliavomis, pavyzdžiui, žalia mėsa, žaliais žuvininkystės produktais, žaliais kiaušiniais ir termiškai neapdorotu pienu. Tokiais atvejais kompetentingai institucijai turėtų būti leista suteikti leidimą buvusius maisto produktus naudoti kaip pašarus, jei ta institucija įsitikina, kad tokia praktika nėra pavojinga visuomenės ir gyvulių sveikatai. Kompetentingai institucijai taip pat turėtų būti leista suteikti leidimą juos naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, trąšoms, arba juos apdoroti arba šalinti kitu būdu, pavyzdžiui, biologinių dujų arba komposto įmonėje, kuri nėra patvirtinta pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 15 straipsnį.

(5)

Komisija turi pasikonsultuoti su Europos maisto saugos tarnyba dėl galimų pavojų, susijusių su dabartinės išplėstos nukrypti leidžiančios nuostatos įtraukimu į Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 6 straipsnio 2 dalies i punkte numatytas įgyvendinimo priemones.

(6)

Siekiant išvengti grėsmės visuomenės ir gyvūnų sveikatai, pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo metu valstybėse narėse turėtų būti išlaikytos tinkamos kontrolės sistemos.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su buvusių maisto produktų rinkimu, vežimu, apdorojimu, naudojimu ir šalinimu

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 6 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio bei II priedo I–III skyrių ir V–VIII skyrių nuostatų, valstybės narės gali suteikti leidimus to reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytų buvusių maisto produktų (buvę maisto produktai) vežimui, apdorojimui, naudojimui ir šalinimui pagal šio reglamento 2 ir 3 straipsnius, jei:

a)

jie buvo laikomi atskirai nuo bet kokių nors gyvūninės kilmės šalutinių produktų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 ir 5 straipsniuose bei 6 straipsnio 1 dalies a–e ir g–k punktuose, arba nuo kitų gyvūninės kilmės žaliavų;

b)

jie nėra pavojingi visuomenės ir gyvūnų sveikatai.

2.   1 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma gyvūninės kilmės žaliavoms.

2 straipsnis

Rinkimas ir vežimas

Valstybės narės gali suteikti leidimus rinkti ir vežti buvusius maisto produktus, jei buvusius maisto produktus siunčiantis arba vežantis asmuo:

a)

užtikrina, kad buvę maisto produktai būtų siunčiami ir vežami į įmonę ar kitą vietą, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 6 straipsnio 2 dalį, arba įmonę ar kitą vietą arba sąvartyną pagal šio reglamento 3 straipsnį, ir

b)

saugo patvirtinamuosius siuntų registravimo duomenis ne trumpiau nei dvejus metus nuo tokio siuntimo ar vežimo dienos ir pateikia šiuos duomenis kompetentingai institucijai paprašius.

3 straipsnis

Apdorojimas, naudojimas ir šalinimas

Valstybės narės gali suteikti leidimus buvusius maisto produktus:

a)

šalinti kaip atliekas užkasant sąvartyne, patvirtintame pagal Direktyvą 1999/31/EB;

b)

apdoroti per alternatyvias sistemas, patvirtintas pagal pavojaus sumažinimo visuomenės ir gyvūnų sveikatai reikalavimus, jei laikomasi šių sąlygų:

i)

gautos medžiagos išsiunčiamos šalinti į deginimo atskirai ar kartu su kitomis medžiagomis įmonę pagal Direktyvą 2000/76/EB (4) arba sąvartyną pagal Direktyvą 1999/31/EB, ir

ii)

nenaudojamos kaip pašarai arba naudojamos kaip organinės trąšos arba dirvožemio savybes gerinančios medžiagos;

arba

c)

naudoti pašarams neapdorotus arba neapdorotus naudoti kitais tikslais, jei tokie buvę maisto produktai neturėjo sąlyčio su gyvūninės kilmės žaliavomis ir kompetentinga institucija įsitikina, kad toks naudojimas nėra pavojingas visuomenės arba gyvūnų sveikatai.

4 straipsnis

Kontrolės priemonės

Kompetentinga institucija imasi visų reikalingų priemonių, kad patikrintų, ar ūkio subjektai laikosi šio reglamento nuostatų.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 3 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 273, 2002 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 416/2005 (OL L 66, 2005 3 12, p. 10).

(2)  OL L 117, 2003 5 13, p. 22.

(3)  OL L 182, 1999 7 16, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(4)  OL L 332, 2000 12 28, p. 91.


4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/15


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 198/2006

2006 m. vasario 3 d.

įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1552/2005 dėl su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1552/2005 dėl su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos (1), o ypač jo 7 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1552/2005 sukuriama Bendrijos statistikos apie profesinį mokymą įmonėse rengimo bendra sistema.

(2)

Siekiant įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 1552/2005 turi būti priimtos priemonės dėl imties ir tikslumo reikalavimų ir šiems reikalavimams įgyvendinti reikalingas imties dydis, taip pat tikslios NACE ir dydžių kategorijos, į kurias galima skirstyti rezultatus.

(3)

Komisija turėtų apibrėžti, kokius konkrečius duomenis rinkti, atsižvelgiant į mokymą vykdančias ir nevykdančias įmones ir į įvairias profesinio mokymo formas.

(4)

Turi būti priimtos įgyvendinimo priemonės dėl renkamų ir pateikiamų duomenų, skirtų Bendrijos statistikai apie profesinį mokymą įmonėse, kokybės reikalavimų, kokybės ataskaitų struktūros bei visų priemonių, būtinų duomenų kokybei įvertinti ar pagerinti.

(5)

Turi būti nustatyti pirmieji ataskaitiniai metai, kurių duomenys turi būti surinkti.

(6)

Taip pat turi būti priimtos nuostatos dėl techninių reikalavimų ir elektroniniu būdu perduodamų duomenų keitimosi standarto.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiame reglamente numatomos Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 dėl su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos įgyvendinimo priemonės.

2 straipsnis

Pirmieji ataskaitiniai metai, kurių duomenys turi būti surinkti, yra 2005 kalendoriniai metai.

3 straipsnis

Konkretūs kintamieji rodikliai, perduodami Komisijai (Eurostatui), yra I priede nurodyti kintamieji rodikliai.

4 straipsnis

Imties ir tikslumo reikalavimai, šiems reikalavimams įgyvendinti reikalingas imties dydis, ir tiksli NACE bei dydžių kategorijų, pagal kurias būtų galima skirstyti rezultatus, specifikacija yra nustatyti II priede.

5 straipsnis

Valstybės narės yra atsakingos už duomenų tikrinimą, klaidų taisymą, praleistų reikšmių duomenyse įrašymą ir skaičiavimą pritaikant svorius.

Kintamųjų praleistų reikšmių įrašymas ir skaičiavimas pritaikant svorį vykdomas pagal III priede išvardytus principus. Nukrypus nuo šių principų pateikiamos aiškios priežastys ir pranešama kokybės ataskaitoje.

6 straipsnis

Duomenys perduodami Komisijai (Eurostatui) pagal IV priede numatytus reikalavimus ir priemones.

7 straipsnis

Visos valstybės narės atlieka savo duomenų kokybės vertinimą, kuris pateikiamas kaip kokybės ataskaita. Kokybės ataskaita rengiama ir pristatoma Komisijai (Eurostatui) pagal V priede numatytą formą.

8 straipsnis

Siekdama aukšto visų šalių apklausos rezultatų suderinamumo lygio, Komisija (Eurostatas), glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siūlo metodines ir praktines rekomendacijas bei gaires, kad apklausa būtų vykdoma kaip „Europos Sąjungos vadovas“.

9 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 3 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Komisijos narys


(1)  OL L 255, 2005 9 30, p. 1.


I PRIEDAS

KINTAMIEJI RODIKLIAI

Pastaba prie lentelės:

Stulpelyje „kintamųjų rodiklių grupė“ vertės „esminis“ ir „pagrindinis“ yra paaiškintos III priede.

Vertė „ID“ reiškia, kad kintamasis rodiklis yra „identifikavimo kintamasis“.

Stulpelyje „kintamųjų rodiklių tipas“, vertė „QL“ reiškia „kokybiniai kintamieji“, o „QT“ reiškia „kiekybiniai kintamieji“.


Kintamųjų rodiklių pavadinimas

Kintamųjų rodiklių grupė

Kintamųjų rodiklių tipas

Kintamųjų rodiklių ilgis

Kintamųjų rodiklių forma

Kintamųjų rodiklių apibūdinimas

Pastabos apie kintamuosius rodiklius

COUNTRY

ID

 

2

Diagrama

Šalies kodas

Privalomas: kiekvienos šalies atskiri rodikliai

ENTERPR

ID

 

6

Skaičiai

Įmonės ID

Privalomas – kiekvienai įmonei atskira identifikacija

WEIGHT

ID

 

10

Skaičiai

Dviejose dešimtainėse padėtyse – naudojama „,“, kaip dešimtainės trupmenos kablelis

Privalomas

NACE_SP

ID

 

4

Skaičiai

Imties planas: ekonominės veiklos NACE kategorija

Privalomas

SIZE_SP

ID

 

1

Skaičiai

Imties planas: dydžio grupė

Privalomas

NSTRA_SP

ID

 

5

Skaičiai

Imties planas: apibrėžto sluoksnio įmonių skaičius, išreikštas NACE_SP ir SIZE_SP, t. y. populiacija

Privalomas

N_SP

ID

 

5

Skaičiai

Imties planas: atrinktų iš ėmimo sąrašo NACE_SP ir SIZE_SP apibrėžto sluoksnio įmonių skaičius

Privalomas

SUB_SP

ID

 

1

Skaičiai

Imties dalies rodiklis rodo, ar įmonė priklauso imties daliai

Privalomas

N_RESPST

ID

 

5

Skaičiai

NACE_SP ir SIZE_SP apibrėžto sluoksnio informaciją teikiančių įmonių skaičius t. y. populiacija

Privalomas

N_EMPREG

ID

 

6

Skaičiai

Pagal registrą įdarbintų asmenų skaičius

 

RESPONSE

ID

 

1

Skaičiai

Atsakymų rodiklis

Privalomas

PROC

ID

 

2

Skaičiai

Registruojamų duomenų rinkimo metodas

Privalomas

IDLANGUA

ID

 

2

Diagrama

Kalbos nustatymas

 

IDREGION

ID

 

3

Diagrama

Regiono nustatymas (NUTS 1 lygis)

Privalomas

EXTRA1

ID

 

10

Skaičiai

1 papildomas kintamasis rodiklis

 

EXTRA2

ID

 

10

Skaičiai

2 papildomas kintamasis rodiklis

 

EXTRA3

ID

 

10

Skaičiai

3 papildomas kintamasis rodiklis

 

A1

Esminis

QL

4

Skaičiai

Faktiškas NACE kodas

Esminis kintamasis: privalomas, praleistos reikšmės įrašyti negalima

A2tot04

Pagrindinis

QT

6

Skaičiai

Bendras įdarbintų asmenų skaičius 2004 12 31

Pagrindinis kintamasis: privalomas

A2tot05

Esminis

QT

6

Skaičiai

Bendras įdarbintų asmenų skaičius 2005 12 31

Esminis kintamasis: privalomas, praleistos reikšmės įrašyti negalima

A2m05

 

QT

6

Skaičiai

Bendras įdarbintų vyrų skaičius 2005 12 31

 

A2f05

 

QT

6

Skaičiai

Bendras įdarbintų moterų skaičius 2005 12 31

 

A3a

 

QT

6

Skaičiai

Įdarbinti asmenys: iki 25 m.

 

A3b

 

QT

6

Skaičiai

Įdarbinti asmenys: nuo 25 iki 54 m.

 

A3c

 

QT

6

Skaičiai

Įdarbinti 55 m. ir vyresni asmenys

 

A4

Pagrindinis

QT

12

Skaičiai

Bendras įdarbintų asmenų dirbtų valandų skaičius per ataskaitinius 2005 m.

Pagrindinis kintamasis: privalomas, valandomis

A4m

 

QT

12

Skaičiai

Bendras įdarbintų vyrų dirbtų valandų skaičius per ataskaitinius 2005 m.

Valandomis

A4f

 

QT

12

Skaičiai

Bendras įdarbintų moterų dirbtų valandų skaičius per ataskaitinius 2005 m.

Valandomis

A5

Pagrindinis

QT

12

Skaičiai

Bendras visų per ataskaitinius 2005 m. įdarbintų asmenų darbo užmokestis (tiesioginis + netiesioginis)

Pagrindinis kintamasis: privalomas, eurais

A6

 

QL

1

Skaičiai

IŠ ESMĖS nauji technologiškai pagerinti per ataskaitinius metus produktų gamybos arba paslaugų teikimo produktai arba paslaugos, arba metodai.

 

B1a

Esminis

QL

1

Skaičiai

Vietiniai TPM kursai

Esminis kintamasis: privalomas, praleistos reikšmės įrašyti negalima

B1b

Esminis

QL

1

Skaičiai

Užsakomi TPM kursai

Esminis kintamasis: privalomas, praleistos reikšmės įrašyti negalima

B2aflag

Esminis

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: mokymas darbovietėse

Esminis kintamasis: privalomas, praleistos reikšmės įrašyti negalima

B2a

 

QT

6

Skaičiai

Kito pobūdžio TPM kursų dalyviai: mokymas darbovietėse

 

B2bflag

Esminis

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: darbo rotacija

Esminis kintamasis: privalomas, praleistos reikšmės įrašyti negalima

B2b

 

QT

6

Skaičiai

Kito pobūdžio TPM kursų dalyviai: darbo rotacija, mainai, komandiruotės arba mokymosi vizitai

 

B2cflag

Esminis

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: mokymosi ir kokybės ciklai

Esminis kintamasis: privalomas, praleistos reikšmės įrašyti negalima

B2c

 

QT

6

Skaičiai

Kito pobūdžio TPM kursų dalyviai: mokymosi ir kokybės ciklai

 

B2dflag

Esminis

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: savarankiškas mokymasis

Esminis kintamasis: privalomas, praleistos reikšmės įrašyti negalima

B2d

 

QT

6

Skaičiai

Kito pobūdžio TPM kursų dalyviai: savarankiškas mokymasis

 

B2eflag

Esminis

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: dalyvavimas konferencijose ir t. t.

Esminis kintamasis: privalomas, praleistos reikšmės įrašyti negalima

B2e

 

QT

6

Skaičiai

Kito pobūdžio TPM kursų dalyviai: dalyvavimas konferencijose ir t. t.

 

B3a

 

QL

1

Skaičiai

TPM kursai asmenims, įdarbintiems praėjusiais 2004 m.

 

B3b

 

QL

1

Skaičiai

Tikimasi organizuoti TPM kursus asmenims, įdarbintiems kitais 2006 m.

 

B4a

 

QL

1

Skaičiai

Kiti TPM kursų pobūdžiai asmenims, įdarbintiems praėjusiais 2004 m.

 

B4b

 

QL

1

Skaičiai

Tikimasi organizuoti kito pobūdžio TPM kursus asmenims, įdarbintiems kitais 2006 m.

 

C1tot

Pagrindinis

QT

6

Skaičiai

Bendras TPM kursų dalyvių skaičius

Pagrindinis kintamasis: privalomas

C1m

 

QT

6

Skaičiai

TPM kursų dalyviai: vyrai

 

C1f

 

QT

6

Skaičiai

TPM kursų dalyviai: moterys

 

C2a

 

QT

6

Skaičiai

TPM kursų dalyviai: iki 25 m.

 

C2b

 

QT

6

Skaičiai

TPM kursų dalyviai: nuo 25 iki 54 m.

 

C2c

 

QT

6

Skaičiai

TPM kursų dalyviai: 55 m. ir vyresni

 

C3tot

Pagrindinis

QT

10

Skaičiai

Mokamas visuose TPM kursuose praleistas darbo laikas (valandomis)

Pagrindinis kintamasis: privalomas, valandomis

C3i

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas visuose vietiniuose TPM kursuose praleistas darbo laikas (valandomis)

Valandomis

C3e

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas visuose užsakomuose TPM kursuose praleistas darbo laikas (valandomis)

Valandomis

C4tot

Pagrindinis

QT

10

Skaičiai

Mokamas visuose TPM kursuose praleistas darbo laikas (valandomis)

Pagrindinis kintamasis: privalomas, valandomis

C4m

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas TPM kursuose praleistas darbo laikas (valandomis): vyrai

Valandomis

C4f

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas TPM kursuose praleistas darbo laikas (valandomis): moterys

Valandomis

C5a

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas valandomis: Kalbos, Užsienio (222) ir Gimtoji kalba (223)

Valandomis

C5b

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas valandomis: Pardavimas (341) ir Rinkodara (342)

Valandomis

C5c

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas valandomis: Apskaita (344) ir Finansai (343), Valdymas ir administracija (345) ir Darbas biure (346)

Valandomis

C5d

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas valandomis – Asmeniniai įgūdžiai ir (arba) tobulėjimas (090), Profesinis gyvenimas (347)

Valandomis

C5e

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas valandomis – Informatika (481) ir Darbas su kompiuteriu (482)

Valandomis

C5f

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas valandomis: Inžinerija, gamyba ir statyba (5)

Valandomis

C5g

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas valandomis: Aplinkos apsauga (850) ir Profesinė sveikata bei sauga (862)

Valandomis

C5h

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas valandomis: Asmeninės paslaugos (81), Transporto paslaugos (84), Turto ir asmenų apsauga (861) ir Karinis parengimas (863)

Valandomis

C5i

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas valandomis: kiti mokomieji dalykai

Valandomis

C6a

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas (valandomis): mokyklos, kolegijos, universitetai ir aukštojo mokslo mokyklos

Valandomis

C6b

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas (valandomis): valstybinės mokymo institucijos (finansuojamos arba valdomos vyriausybių); pvz., suaugusiųjų švietimo centras

Valandomis

C6c

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas (valandomis): privačios mokymo įstaigos

Valandomis

C6d

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas (valandomis): privačios įstaigos, kurių pagrindinė veikla nėra mokymas (įrangos tiekėjai, pagrindinės ir (arba) asocijuotosios bendrovės)

Valandomis

C6e

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas (valandomis): darbdavių asociacijos, prekybos rūmai, sektorių institucijos

Valandomis

C6f

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas (valandomis): profesinės sąjungos

Valandomis

C6g

 

QT

10

Skaičiai

Mokamas darbo laikas (valandomis): kiti mokymo paslaugų teikėjai

Valandomis

C7aflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: mokestis

 

C7a

 

QT

10

Skaičiai

TPM kursų išlaidos: mokesčiai ir mokėjimas už darbuotojų kursus

Eurais

C7bflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: kelionės išlaidos

 

C7b

 

QT

10

Skaičiai

TPM kursų išlaidos: kelionės ir pragyvenimo išlaidos

Eurais

C7cflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: dėstytojų darbo užmokestis

 

C7c

 

QT

10

Skaičiai

TPM kursų išlaidos: vietinių dėstytojų darbo užmokestis

Eurais

C7dflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: mokymo centras, mokymo priemonės ir t. t.

 

C7d

 

QT

10

Skaičiai

TPM kursų kaina: mokymo centras, TPM kursų patalpos ir mokymo priemonės

Eurais

C7sflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: „tik tarpinė suma“

 

C7sub

Pagrindinis

QT

10

Skaičiai

TPM kursų išlaidų tarpinė suma

Pagrindinis kintamasis; privalomas, eurais

PAC

Pagrindinis

QT

10

Skaičiai

Asmeninės nedalyvavimo išlaidos: skaičiuojamos pagal formulę (PAC=C3tot*A5/A4)

Pagrindinis kintamasis; privalomas, eurais

C8aflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: TPM mokestis

 

C8a

 

QT

10

Skaičiai

TPM mokestis

Eurais

C8bflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: TPM įplaukos

 

C8b

 

QT

10

Skaičiai

TPM įplaukos

Eurais

C7tot

Pagrindinis

QT

10

Skaičiai

Bendra TPM kaina: skaičiuojama pagal formulę (C7sub + C8a – C8b)

Pagrindinis kintamasis; privalomas, eurais

C9a1

 

QL

1

Skaičiai

Migrantai ir tautinės mažumos: dirbantys

 

C9a2

 

QL

1

Skaičiai

Migrantai ir tautinės mažumos: specialūs kursai

 

C9b1

 

QL

1

Skaičiai

Neįgalūs asmenys: dirbantys

 

C9b2

 

QL

1

Skaičiai

Neįgalūs asmenys: specialieji kursai

 

C9c1

 

QL

1

Skaičiai

Neįgalūs asmenys, neturintys oficialios kvalifikacijos: dirbantys

 

C9c2

 

QL

1

Skaičiai

Asmenys, neturintys oficialios kvalifikacijos: specialieji kursai

 

C9d1

 

QL

1

Skaičiai

Asmenys, rizikuojantys prarasti darbą ir (arba) etatų mažinimas: dirbantys

 

C9d2

 

QL

1

Skaičiai

Asmenys, rizikuojantys prarasti darbą ir (arba) etatų mažinimas: specialieji kursai

 

C10a1

 

QL

1

Skaičiai

Ne visą darbo dieną pagal sutartį dirbantys asmenys: dirbantys

 

C10a2

 

QL

1

Skaičiai

TPM kursai, organizuojami ne visą darbo dieną pagal sutartis dirbantiems asmenims

 

C10b1

 

QL

1

Skaičiai

Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys asmenys: dirbantys

 

C10b2

 

QL

1

Skaičiai

TPM kursai, organizuojami pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems asmenims

 

D1

 

QL

1

Skaičiai

Nuosavas arba bendras mokymo centras

 

D2

 

QL

1

Skaičiai

Jūsų įmonėje dirbantis asmuo arba skyrius, atsakingas už TPM kursų organizavimą

 

D3

 

QL

1

Skaičiai

Įmonė naudojasi nepriklausomomis konsultavimo paslaugomis

 

D4

 

QL

1

Skaičiai

Įmonė reguliariai vykdo oficialias procedūras, siekdama įvertinti būsimų, įmonei reikalingų įgūdžių, poreikį

 

D5

 

QL

1

Skaičiai

Organizuoti struktūrinius pokalbius su darbuotojais siekiant nustatyti specialiuosius dirbančiųjų asmenų lavinimo poreikius

 

D6

 

QL

1

Skaičiai

Po TPM kursų planavimo įmonėse raštu parengiamas mokymo planas arba programa

 

D7

 

QL

1

Skaičiai

Metų mokymo biudžetas, kuriame įtraukti TPM kursai

 

D8

 

QL

1

Skaičiai

Kursų dalyvių lūkesčių patenkinimo nustatymas po kursų

 

D9

 

QL

1

Skaičiai

Po mokymo įvertinti kursų dalyvius siekiant nustatyti, ar sėkmingai buvo lavinami numatyti įgūdžiai

 

D10

 

QL

1

Skaičiai

Po mokymo įmonė įvertina dalyvių profesinę veiklą ir jų rezultatus

 

D11

 

QL

1

Skaičiai

Naudodama rodiklius nustato mokymo reikšmę veiklos rezultatams

 

D12

 

QL

1

Skaičiai

Nacionaliniai, sektorių arba kiti susitarimai tarp socialinių partnerių, kurie darė įtakos TPM planams, politikai ir veiklai

 

D13

 

QL

1

Skaičiai

Sukurta oficiali struktūra

 

D13a

 

QL

1

Skaičiai

Oficialios struktūros paskirtis: nustatyti TPM veiklos tikslus ir prioritetus

 

D13b

 

QL

1

Skaičiai

Oficialios struktūros paskirtis: nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami TPM kursuose dalyvaujantys asmenys

 

D13c

 

QL

1

Skaičiai

Oficialios struktūros paskirtis: TPM veiklos turinys

 

D13d

 

QL

1

Skaičiai

Oficialios struktūros paskirtis: biudžeto, susijusio su TPM, sudarymas

 

D13e

 

QL

1

Skaičiai

Oficialios struktūros paskirtis: nepriklausomų TPM kursų organizatorių atrankos tvarka

 

D13f

 

QL

1

Skaičiai

Oficialios struktūros paskirtis: mokymo rezultatų vertinimas

 

D14a

 

QL

1

Skaičiai

Valstybės finansuojamos konsultacijų paslaugos, siekiant nustatyti mokymo poreikius ir (arba) kurti mokymo planus

 

D14b

 

QL

1

Skaičiai

Finansinės dirbančių ir lankančių kursus asmenų išlaidų subsidijos

 

D14c

 

QL

1

Skaičiai

Dirbančių ir lankančių kursus asmenų išlaidų mokesčių lengvata

 

D14d

 

QL

1

Skaičiai

Procedūros, kuriomis užtikrinami standartai dėstytojams (pvz., nacionaliniai registrai, vertinimas ir t. t.)

 

D14e

 

QL

1

Skaičiai

Pripažinti standartai ir programos kvalifikacijoms bei sertifikavimui

 

D15a

 

QL

1

Skaičiai

Didelės TPM kursų išlaidos

max 3; nenustatant lygio

D15b

 

QL

1

Skaičiai

Rinkoje trūksta reikalingų TPM kursų

max 3; nenustatant lygio

D15c

 

QL

1

Skaičiai

Sunkumai vertinant įmonės TPM poreikius

max 3; nenustatant lygio

D15d

 

QL

1

Skaičiai

Pagrindinis mokymas vyko praėjusiais metais

max 3; nenustatant lygio

D15e

 

QL

1

Skaičiai

Didelis darbo krūvis ir ribotas dirbančiųjų asmenų laikas

max 3; nenustatant lygio

D15f

 

QL

1

Skaičiai

Dabartinis mokymo lygis atitinka įmonės poreikius

max 3; nenustatant lygio

D15g

 

QL

1

Skaičiai

Daugiau dėmesio skiriama PPM, o ne TPM

max 3; nenustatant lygio

D15h

 

QL

1

Skaičiai

Kitos priežastys

max 3; nenustatant lygio

E1a

 

QL

1

Skaičiai

Įgūdžiai ir kompetencija atitiko dabartinius įmonės poreikius

max 3; nenustatant lygio

E1b

 

QL

1

Skaičiai

Įmonė pirmiausiai įdarbino turinčius reikalingų įgūdžių ir kompetentingus asmenis

max 3; nenustatant lygio

E1c

 

QL

1

Skaičiai

Įmonei buvo sunku nustatyti savo TPM poreikius

max 3; nenustatant lygio

E1d

 

QL

1

Skaičiai

Rinkoje trūksta reikalingų TPM kursų

max 3; nenustatant lygio

E1e

 

QL

1

Skaičiai

TPM kursų išlaidos įmonei buvo per didelės

max 3; nenustatant lygio

E1f

 

QL

1

Skaičiai

Įmonė daugiau dėmesio skyrė PPM nei TPM

max 3; nenustatant lygio

E1g

 

QL

1

Skaičiai

Į TPM buvo investuota praėjusiais metais ir 2005 m. to nereikėjo kartoti

max 3; nenustatant lygio

E1h

 

QL

1

Skaičiai

Dirbantys asmenys neturėjo laiko dalyvauti TPM kursuose

max 3; nenustatant lygio

E1i

 

QL

1

Skaičiai

Kitos priežastys

max 3; nenustatant lygio

F1tot05

Esminis

QT

6

Skaičiai

Bendras 2005 m. įmonėje dirbančių ir dalyvavusių PPM asmenų skaičius

Esminis kintamasis: privalomas, praleistos reikšmės įrašyti negalima

F1m05

 

QT

6

Skaičiai

Bendras 2005 m. įmonėje dirbančių ir dalyvavusių PPM vyrų skaičius

 

F1f05

 

QT

6

Skaičiai

Bendras 2005 m. įmonėje dirbančių ir dalyvavusių PPM moterų skaičius

 

F2aflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: individualus PPM darbo užmokestis

 

F2a

 

QT

10

Skaičiai

PPM išlaidos: PPM veikloje užregistruotų asmenų darbo užmokestis

Eurais

F2bflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: kitos PPM išlaidos

 

F2b

 

QT

10

Skaičiai

PPM išlaidos: kitos išlaidos – mokestis už mokslą, kelionių išlaidos, mokymo priemonės, mokymo centrų kainos ir pan.

Eurais

F2cflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: PPM dėstytojo arba vadovo darbo užmokestis

Neprivalomi kintamieji

F2c

 

QT

10

Skaičiai

PPM išlaidos: PPM dėstytojų arba vadovų darbo užmokestis

Neprivalomi kintamieji; eurais

F3aflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: PPM mokestis

 

F3a

 

QT

10

Skaičiai

PPM mokestis

Eurais

F3bflag

 

QL

1

Skaičiai

Žymeklis: PPM pajamos

 

F3b

 

QT

10

Skaičiai

PPM pajamos

Eurais

F2tot

Pagrindinis

QT

10

Skaičiai

Bendros PPM išlaidos (F2b + F3a – F3b)

Pagrindinis kintamasis; privalomas, eurais


II PRIEDAS

IMTIS

1.

Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2186/93 (1) minimas Statistinis verslo registras (toliau – SVR) paprastai yra pagrindinis ėmimo sąrašo šaltinis. Iš šio sąrašo paimama stratifikuota tipiškiausių šalies įmonių galima imtis.

2.

Imtis stratifikuojama pagal NACE ir dydžių kategoriją pagal šiuos minimalius reikalavimus:

20 NACE 1.1 red. kategorijas (C, D (15–16, 17–19, 21–22, 23–26, 27–28, 29–33, 34–35, 20 + 36–37), E, F, G (50, 51, 52), H, I (60–63, 64), J (65–66, 67), K + O)

3 įmonių dydžio kategorijas pagal jose dirbančių asmenų skaičių: (10–49) (50–249) (250 ir daugiau).

3.

Imties dydis skaičiuojamas taip, kad būtų užtikrintas maksimalus pusės 95 % pasikliautinojo intervalo ilgis su pasikliovimo lygmeniu 0,2 vertinamiems parametrams, kurie yra „mokymą vykdančių įmonių“ dalis (atsižvelgiant į neatsakymų dalį imtyje) kiekvienam iš 60 pirmiau apibrėžtų sluoksnių.

4.

Ši formulė gali būti naudojama siekiant nustatyti imties dydį:

nh = 1/[c2 . teh + 1/Nh] / rh

Jeigu:

nh

=

imties elementų skaičius sluoksnyje h

rh

=

numanoma atsakymų dalis sluoksnyje h

c

=

maksimalus pusės pasikliautinojo intervalo ilgis

teh

=

numanoma mokymą vykdančių įmonių dalis sluoksnyje h

Nh

=

bendras mokymą vykdančių ir nevykdančių įmonių skaičius sluoksnyje h


(1)  OL L 196, 1993 8 5, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).


III PRIEDAS

Praleistos reikšmės duomenyse įrašymo principai ir įrašo skaičiavimas pritaikant svorį

Šalys imasi visų atitinkamų priemonių, siekdamos sumažinti elemento ir klausimų neatsakymų kiekį. Prieš įrašant praleistas reikšmes šalys pagrįstai stengiasi naudoti kitus duomenų šaltinius.

Esminiai kintamieji rodikliai, kuriems neturi būti nei praleistų reikšmių, nei įrašytų praleistų reikšmių, yra:

A1, A2tot05, B1a, B1b, B2aflag, B2bflag B2cflag, B2dflag B2eflag, F1tot05.

Pagrindiniai kintamieji, kuriems reikia visais įmanomais būdais stengtis išvengti „praleistos reikšmės“ ir kuriems rekomenduojamas praleistų reikšmių įrašymas, yra:

A2tot04, A4, A5, C1tot, C3tot, C4tot, C7sub, C7tot, PAC, F2tot.

Praleistų reikšmių įrašymas pagal neatsakytus klausimus rekomenduojamas pagal šias bendrąsias taisykles (valstybių narių ekspertai taikydami šias taisykles visuomet turėtų vadovautis savo profesine nuovoka):

1.

Kai įraše yra mažiau nei 50 % jo kintamųjų, toks įrašas turi būti laikomas elemento neatsakymu.

2.

Atskiriems NACE ir (arba) dydžių sluoksniams praleistų reikšmių įrašyti negalima, jei daugiau nei 50 % atsakiusiųjų įmonių duomenų neturi daugiau nei 25 % kiekybiniams kintamiesiems.

3.

Atskiram NACE ir (arba) dydžių sluoksniui neįrašoma praleista kiekybinio kintamojo reikšmė, jei šiam konkrečiam kintamajam informaciją pateikusių įmonių dalis yra mažesnė nei 50 %.

4.

Atskiram NACE ir (arba) dydžių sluoksniui neįrašoma praleista kokybinio kintamojo reikšmė, jei šiam konkrečiam kintamajam informaciją pateikusių įmonių dalis yra mažesnė nei 80 %.

Kiekybiniai ir kokybiniai kintamieji yra apibrėžti 1 priede.

Nukrypimai nuo šių principų išsamiai dokumentuojami ir pagrindžiami nacionalinėje kokybės ataskaitoje.

Valstybės narės skaičiuoja ir pristato kiekvienam duomenų įrašui taikomą svorį kartu su kitais pagalbiniais kintamaisiais, kurie galėjo būti naudojami skaičiuojant šį svorį. Šie pagalbiniai kintamieji prireikus įrašomi kaip EXTRA1, EXTRA2, EXTRA3 kintamieji. Svorių nustatymo metodika turi būti išsamiai aprašyta kokybės ataskaitoje.


IV PRIEDAS

Duomenų rinkmenų reikalavimai ir perdavimo taisyklės

Duomenys perduodami Komisijai (Eurostatui) elektroniniu pavidalu naudojant Komisijos (Eurostato) saugią duomenų perdavimo programinę įrangą (STADIUM/EDAMIS).

Šalys ESTAT perduoda du patikrintus duomenų rinkinius:

a)

duomenų rinkinį prieš įrašant praleistas reikšmes po preliminaraus patikrinimo;

b)

galutinai patikrintą duomenų rinkinį po praleistų reikšmių įrašymo.

Abiejuose duomenų rinkiniuose turi būti 1 priede nurodyti kintamieji rodikliai.

Abi rinkmenos pristatomos kableliu skiriamų kintamųjų (.csv) pavidalu. Pirmasis įrašas abiejose rinkmenose turi būti antraštė su „kintamųjų pavadinimais“, kaip nurodyta 1 priede. Kituose įrašuose išsamiai aprašomos šių kintamųjų vertės kiekvienai atsakiusiajai įmonei.


V PRIEDAS

KOKYBĖS ATASKAITOS FORMA

1   AKTUALUMAS

Apklausos vykdymas ir kaip statistika atitinka dabartinius ir potencialius naudotojo poreikius.

Naudotojų apibūdinimas ir klasifikacija.

Individualūs kiekvienos naudotojų grupės poreikiai.

Vertinimas: ar šie poreikiai buvo patenkinti ir kiek.

2   TIKSLUMAS

2.1   Imties paklaidos

Imties modelio ir atliktos imties apibūdinimas.

Galutinio svorio skaičiavimo aprašymas, įskaitant neatsakymo modelį ir naudotus pagalbinius kintamuosius rodiklius.

Naudotas įvertinys, pvz., Horvitz-Thompson įvertinys.

Įverčių sluoksniuose variacija.

Variacijos nustatymo programinė įranga.

Visų pirma turi būti aprašyti pagalbiniai kintamieji arba pranešta apie naudotą informaciją, kad būtų galima Eurostate perskaičiuoti galutinį svorį, kadangi tai reikalinga variacijos nustatymui.

Neatsakymų analizės atveju aprašyti imties nukrypimus ir rezultatus.

Pateikti lenteles (suskirstytas pagal NACE ir dydžių klases pagal nacionalinį imties planą):

Ėmimo sąraše esančių įmonių skaičius.

Imties įmonių skaičius.

Pateikti lenteles (suskirstytas pagal NACE ir dydžių klases pagal nacionalinį imties planą, nepaisant stebimų įmonių paskirstymo pagal jų apibūdinimus):

Variacijos koeficientas (1) šiai pagrindinei statistikai.

Bendras dirbančių asmenų skaičius.

Bendras tęstinį profesinį mokymą (TPM) vykdžiusių įmonių skaičius.

Bendro TPM vykdžiusių įmonių ir bendro įmonių skaičiaus santykis.

Bendras TPM kursus vykdžiusių įmonių skaičius.

Bendro TPM kursus vykdžiusių įmonių ir bendro įmonių skaičiaus santykis.

Bendras TPM vykdžiusiose įmonėse dirbančių asmenų skaičius.

Bendras TPM kursų dalyvių skaičius.

Bendro PTM kursų dalyvių skaičiaus ir bendro dirbančių asmenų skaičiaus santykis.

Bendro TPM kursų dalyvių skaičiaus ir bendro TPM vykdžiusiose įmonėse dirbančių asmenų skaičiaus santykis.

Bendros TPM kursų išlaidos.

Bendras pirminio profesinio mokymo (PPM) vykdžiusių įmonių skaičius.

Bendras PPM dalyvių skaičius.

Bendros PPM išlaidos.

Bendro PPM vykdžiusių įmonių skaičiaus ir bendro įmonių skaičiaus santykis.

2.2   Su imtimi nesusijusios paklaidos

2.2.1   Aprėpties paklaidos

Imčiai naudojamo įrašo apibūdinimas ir jo kokybė.

Įraše pateikiama informacija ir kaip dažnai ji papildoma.

Paklaidos dėl neatitikimų tarp ėmimo sąrašo ir tikslinių grupių bei pogrupių (perteklius, nepakankamumas, klaidingas klasifikavimas).

Šiai informacijai gauti naudojami metodai.

Klaidingos klasifikacijos tvarkymo pastabos.

Pateikti lenteles (suskirstytas pagal NACE ir dydžių klases pagal nacionalinį imties planą, nepaisant stebimų įmonių paskirstymo pagal jų apibūdinimus):

Įmonių skaičius.

Įmonių, kurių stebimi sluoksniai atitinka imties sluoksnius, skaičiaus santykis: įmonių skaičius imties sluoksniuose. Nurodyti, ar buvo atsižvelgta į veiklos pasikeitimus.

2.2.2   Matavimo paklaidos

Jei galima, įvertinti paklaidas, kurios atsirado renkant duomenis, pavyzdžiui, dėl:

klausimyno formos (preliminaraus testo rezultatų arba laboratorinių metodų; klausinėjimo strategijų) – klausimynas turi būti pateiktas priede;

duomenis teikiančio vieneto ir (arba) respondento (respondentų reakcijos):

atminties paklaidų,

nepakankamo respondentų dėmesio,

amžiaus, išsilavinimo ir pan.,

anketų pildymo klaidų,

respondentų informacijos sistema ir administracinių įrašų (atitikimo tarp administracinės ir apklausos koncepcijos, pvz., ataskaitinis laikotarpis, galimybė naudotis atskirais duomenimis) naudojimas;

duomenų rinkimo būdai (įvairių duomenų rinkimo metodų palyginimas);

apklausėjo apibūdinimas ir elgesys:

socialinis ir ekonominis apibūdinimas,

įvairūs klausimyno administravimo būdai,

įvairi pagalba respondentui,

speciali šių paklaidų vertinimo analizė arba metodika,

metodai, kurie buvo naudojami mažinti tokių paklaidų skaičių,

išsamios pastabos apie problemas, susijusias su klausimynu arba atskirais jo klausimais (pastabos apie visus kintamuosius),

priemonių, kuriomis buvo siekiama užtikrinti aukštą „dalyvių“ kokybę bei užtikrinti, kad nebūtų renkami „dalyvių atvejai“, apibūdinimas ir vertinimas.

2.2.3   Duomenų tvarkymo paklaidos

Duomenų redagavimo apibūdinimas.

Naudojama tvarkymo sistema ir priemonės.

Paklaidos dėl kodavimo, redagavimo, skaičiavimo pritaikant svorius, lentelių sudarymo ir pan.

Kokybės patikrinimas makro ir mikro lygmeniu.

Taisymai ir klaidingo redagavimo paskirstymas į trūkstamas vertes, klaidas ir anomalijas.

2.2.4   Paklaidos dėl negautų duomenų

„Pakartotinų kontaktų“ priemonių apibūdinimas.

Elemento atsakymo dalis ir atsakymų į klausimus dalis.

Elemento neatsakymo įvertinimas.

Neatsakymų į klausimus įvertinimas.

Išsami ataskaita apie praleistų reikšmių duomenyse įrašymo procedūras, įskaitant praleistų reikšmių įrašymo metodus ir (arba) pakartotiną skaičiavimą pritaikant svorius.

Metodinės pastabos ir neatsakymų analizės rezultatai arba kiti metodai, kuriais vertinamas neatsakymų poveikis.

Pateikti lenteles (suskirstytas pagal NACE ir dydžių klases pagal nacionalinį imties planą, nepaisant stebimų įmonių paskirstymo pagal jų apibūdinimus):

Elemento atsakymų (2) dalis.

Atsakymų į klausimus dalis (3) atsižvelgiant į visus respondentus.

Bendras visų respondentų darbo valandų skaičius.

Bendras visų respondentų darbo užmokestis.

Atsakymų į klausimus dalis atsižvelgiant į TPM kursus vykdančias įmones.

TPM kursai pagal atskiras asmenų, suskirstytų pagal TPM kursus vykdančias įmones, amžiaus grupes.

Bendras kursų dalyvių (vyrų ir moterų), suskirstytų pagal TPM kursus vykdančias įmones, skaičius.

Bendras TPM kursuose dalyvavusių asmenų (vyrų ir moterų), suskirstytų pagal TPM kursus vykdančias įmones, skaičius.

Bendras vietiniuose arba užsakomuose TPM kursuose praleistų valandų, suskirstytų pagal TPM kursus vykdančias įmones, skaičius.

Bendros TPM kursų, suskirstytų pagal TPM kursus vykdančias įmones, išlaidos.

Atsakymų į klausimus dalis atsižvelgiant į PPM kursus vykdančias įmones.

Bendros, pagal PPM kursus vykdančias įmones suskirstytos, PPM kursų išlaidos.

3   SAVALAIKIŠKUMAS IR PUNKTUALUMAS

Visų projekto etapų pradžios ir pabaigos datų lentelė.

Duomenų rinkimas.

Klausimynų siuntimas.

Priminimai ir vėlesnė priežiūra.

Tiesioginiai interviu.

Duomenų tikrinimas ir redagavimas.

Tolesnė validacija ir praleistų reikšmių duomenyse įrašymas.

Neatsakymų apžvalga (jei tinka).

Vertinimas.

Duomenų perdavimas Eurostatui.

Nacionalinių rezultatų platinimas.

4   PRIEINAMUMAS IR AIŠKUMAS

Kokie rezultatai buvo arba bus nusiųsti įmonėms.

Rezultatų platinimo programa.

Visų metodinių dokumentų, susijusių su pateikta statistika, kopijos.

5   PALYGINAMUMAS

Jei įmanoma šalys turi pateikti pastabas apie:

Nukrypimus nuo Europos klausimyno.

Ar apklausa buvo susijusi su kita nacionaline apklausa.

Kiek apklausoje buvo naudojama registruose esančių duomenų.

Apibrėžimai ir rekomendacijos.

6   SUDERINAMUMAS

Tų pačių reiškinių arba punktų iš kitų apklausų arba šaltinių statistikos palyginimas.

Asmenų, suskirstytų pagal NACE ir dydžių grupes, skaičiaus suderinamumo su struktūrine verslo statistika įvertinimas.

Asmenų, dirbančių (A3a, A3b, A3c) amžiaus grupių pasiskirstymo suderinamumo su kitais nacionaliniais duomenų šaltiniais, suskirstytais pagal NACE ir dydžių grupę (jei įmanoma).

TPM dalyvių (C2a, C2b, C2c) amžiaus grupių pasiskirstymo suderinamumo su kitais nacionaliniais duomenų šaltiniais, suskirstytais pagal NACE ir dydžių grupes (jei įmanoma).

Pateikti lenteles (suskirstytas pagal NACE ir dydžių klases pagal nacionalinį imties planą, nepaisant stebimų įmonių paskirstymo pagal jų apibūdinimus):

Įdarbintų asmenų skaičius pagal Struktūrinę verslo statistiką (Komisijos reglamento (EB) Nr. 2700/98 (4) kodas 16 11 0).

CVTS3 įdarbintų asmenų skaičius.

(SBS – CVTS3)/SBS skirtumų procentas.

Kiekvienos amžiaus grupės (A3a, A3b, A3c) įdarbintų asmenų skaičius.

Visų amžiaus grupių įdarbintų asmenų skaičius kituose šaltiniuose.

Skirtumų procentas (A3x – kitas nacionalinis šaltinis A3x)/A3x (kai x = a, b, c).

Kiekvienos amžiaus grupės C2a, C2b, C2c TPM dalyvių skaičius.

Visų amžiaus grupių TPM dalyvių skaičius kitame šaltinyje.

PMT dalyvių procentas (C2x – kitas nacionalinis šaltinis C2x)/C2x (kai x = a, b, c).

7   SĄNAUDOS IR NAUDA

Sąnaudos ir naudos analizė nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, atsižvelgiant į:

Laiko, skirto atsakymams į kiekvieną klausimyną, vidurkį.

Probleminius klausimus ir kintamuosius.

Kurie kintamieji buvo labiausiai arba mažiausiai naudingi apibūdinant PTM nacionaliniu lygmeniu.

Numatytas arba faktinis duomenų naudotojų lūkesčių patenkinimo laipsnis nacionaliniu lygmeniu.

Skirtingos sąnaudos mažoms ir didelėms įmonėms.

Pastangos sąnaudoms sumažinti.


(1)  Variacijos koeficientas – tai įvertinio variacijos kvadratinės šaknies ir numatomos vertės santykis. Jis gaunamas skaičiuojant santykį tarp imties variacijos įvertinio kvadratinės šaknies ir apskaičiuotosios vertės. Apskaičiuojant imties variaciją, būtina įvertinti imties modelį ir sluoksnių pasikeitimus.

(2)  Elemento atsakymų lygis – tai apklaustų respondentų ir pasirinktai populiacijai išsiųstų klausimynų skaičiaus santykis.

(3)  Atsakymų į klausimus lygis kintamajam yra gautų duomenų skaičiaus ir gautų bei negautų duomenų skaičiaus santykis (lygus apklaustų respondentų skaičiui).

(4)  OL L 344, 1998 12 18, p. 49. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1670/2003 (OL L 244, 2003 9 29, p. 74).


4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/34


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 199/2006

2006 m. vasario 3 d.

dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 466/2001, nustatantį didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93, nustatantį Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 466/2001 (2) nustatomi didžiausi leistini tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekiai.

(2)

Šiame reglamente naudojamos sąvokos „dioksinai“ apibrėžimas taikomas 75 giminingų polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 giminingų polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) junginių grupei, iš kurių 17 junginių yra toksiški. Polichlorinti bifenilai (PCB) – tai 209 skirtingų giminingų junginių grupė; pagal toksines savybes juos galima suskirstyti į dvi grupes: tam tikrų junginių savybės yra panašios į dioksinų savybes, ir todėl jie dažnai vadinami „dioksinų tipo PCB“. Dauguma neturi dioksinams būdingo toksiškumo – jų toksikologinis modelis yra kitoks.

(3)

Kiekvieno giminingo dioksinų junginio arba dioksinų tipo PCB toksiškumo lygis yra skirtingas. Siekiant įvertinti bendrą šių skirtingų junginių toksiškumą, rizikos vertinimui ir priežiūros kontrolei palengvinti buvo nustatytas toksinio ekvivalentiškumo faktorių (TEF) apibrėžimas. Tai reiškia, kad analizės rezultatai, susiję su pavieniais toksiškais dioksinais ir dioksinų tipo PCB giminingais junginiais, išreiškiami kiekybiniu vienetu – TCDD toksiškumo ekvivalentu (TEQ).

(4)

Maisto produktų mokslinis komitetas (SCF) 2001 m. gegužės 30 d. priėmė nuomonę dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB, aptinkamų maisto produktuose, rizikos vertinimo, kuria buvo atnaujinta šio komiteto 2000 m. lapkričio 22 d. nuomonė šiuo klausimu, remdamasis nauja moksline informacija, gauta jau priėmus ankstesnę nuomonę (3). SCF nustatė 14 pg PSO-TEQ/kg kūno svorio dioksinų ir dioksinų tipo PCB leistiną savaitės normą (LSN). Įvertinus poveikį, nustatyta, kad didelė Bendrijos gyventojų dalis su maistu suvartoja daugiau nei LSN. Kai kuriose šalyse dėl būdingų mitybos įpročių tam tikroms žmonių grupėms gali kilti didesnis pavojus.

(5)

Toksikologiniu požiūriu, nustatyta didžiausia koncentracija turėtų būti taikoma tiek dioksinams, tiek dioksinų tipo PCB, tačiau 2001 m. didžiausios leistinos koncentracijos vertės buvo nustatytos tik dioksinams, bet ne dioksinų tipo PCB, atsižvelgiant į labai ribotus duomenis apie dioksinų tipo PCB paplitimą. Tačiau pastaruoju metu gauta daugiau informacijos apie dioksinų tipo PCB paplitimą.

(6)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 Komisija, atsižvelgdama į naują informaciją apie dioksinų ir dioksinų tipo PCB paplitimą, turėjo persvarstyti nuostatas dėl dioksinų, ypač siekdama nustatytas koncentracijos vertes taikyti dioksinų tipo PCB.

(7)

Visi maisto ir pašarų grandinės ūkio subjektai ir toliau turi daryti viską, kas būtina dioksinų kiekiui maiste ir pašaruose mažinti. Siekiant gerokai sumažinti didžiausios leistinos koncentracijos vertes ir galbūt nustatyti didžiausios leistinos koncentracijos vertes kitiems maisto produktams, Reglamente (EB) Nr. 466/2001 atitinkamai numatyta, kad taikomos didžiausios leistinos koncentracijos vertės turėtų būti persvarstytos vėliausiai iki 2006 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad norint gauti pakankamai monitoringo duomenų, kurie leistų nustatyti mažesnes koncentracijos vertes, reikia laiko, minėtas terminas turėtų būti pratęstas.

(8)

Siūloma nustatyti didžiausios leistinos koncentracijos vertes dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumai, išreikštai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytais toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO-TEF, nes toksikologiniu požiūriu tai tinkamiausias metodas. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, pereinamuoju laikotarpiu kartu su naujai nustatytomis dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos vertėmis turėtų būti ir toliau taikomos esamos didžiausios leistinos dioksinų koncentracijos vertės. I priedo 5 dalyje nurodyti maisto produktai šiuo laikotarpiu turi atitikti didžiausios leistinos dioksinų koncentracijos vertes ir didžiausios leistinos dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos vertes. Bus svarstoma galimybė iki 2008 m. gruodžio 31 d. atsisakyti atskiros didžiausios leistinos dioksinų koncentracijos.

(9)

Ypač svarbu apie analitinius rezultatus pranešti ir juos aiškinti vienodai siekiant užtikrinti darnų įgyvendinimo būdą visoje Bendrijoje. 2002 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvoje 2002/69/EB, nustatančioje ėminių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią dioksinų kontrolę ir nustatant dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose (4), numatyta, kad siunta laikoma neatitinkančia nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos, jei analizės rezultatas, patvirtintas darant lygiagrečią analizę ir apskaičiuotas kaip bent dviejų atskirų rezultatų vidurkis, neabejotinai viršija didžiausią leistiną koncentraciją, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį. Išplėstoji neapibrėžtis gali būti apskaičiuota skirtingais būdais (5).

(10)

Siekiant skatinti iniciatyvų požiūrį į dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekio mažinimą maisto produktuose ir pašaruose, 2002 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/201/EB dėl dioksinų, furanų ir PCB pašaruose bei maisto produktuose sumažinimo (6) buvo nustatytos veikimo koncentracijos. Veikimo koncentracija yra kompetentingų institucijų ir ūkio subjektų priemonė, kuria nustatomi atvejai, kai būtina nustatyti taršos šaltinį ir imtis priemonių taršai sumažinti arba panaikinti. Kadangi dioksinų ir dioksinų tipo PCB šaltiniai yra skirtingi, reikėtų nustatyti atskiras veikimo koncentracijos vertes dioksinams ir dioksinų tipo PCB. Todėl Rekomendacija 2002/201/EB bus atitinkamai iš dalies pakeista.

(11)

Suomijai ir Švedijai buvo leista taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas ir pateikti į rinką jų teritorijoje vartoti skirtą Baltijos jūros regiono kilmės žuvį, kurioje dioksino koncentracija viršija nustatytas Reglamento (EB) Nr. 466/2001 I priedo 5 dalies 5.2 punkte. Šios valstybės narės įvykdė informacijos apie mitybos rekomendacijas pateikimo vartotojams reikalavimus. Kiekvienais metais jos teikė dioksinų koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyje monitoringo rezultatus ir pranešė apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti dioksinų, gaunamų vartojant Baltijos jūros regiono žuvį, poveikį žmonėms.

(12)

Remiantis dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos monitoringo Suomijoje ir Švedijoje rezultatais, pereinamasis laikotarpis, kurio metu šioms valstybėms narėms taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, turėtų būti pratęstas, tačiau tos nuostatos turėtų būti taikomos tik tam tikroms žuvų rūšims. Tos leidžiančios nukrypti nuostatos galioja didžiausiai leistinai dioksino koncentracijai ir didžiausiai leistinai dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijai, nurodytai Reglamento (EB) Nr. 466/2001 I priedo 5 dalies 5.2 punkte.

(13)

Kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga, svarbu sumažinti su maistu suvartojamų dioksinų ir dioksinų tipo PCB poveikį žmonėms. Kadangi maisto tarša yra tiesiogiai susijusi su pašarų tarša, siekiant sumažinti dioksino ir dioksinų tipo PCB išplitimą visoje maisto grandinėje, t. y. nuo pašarinių žaliavų ir maistui skirtų gyvūnų iki žmonių, turi būti taikomas integruotas metodas. Siekiant aktyviai mažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose ir pašaruose, vadovaujamasi iniciatyviu požiūriu, todėl per nustatytą laikotarpį didžiausios leistinos koncentracijos vertes reikėtų persvarstyti, kad būtų galima nustatyti mažesnes leistinos koncentracijos vertes. Todėl bus svarstoma galimybė vėliausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d. smarkiai sumažinti didžiausią leistiną dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentraciją.

(14)

Ūkio subjektai turi stengtis padidinti gebėjimus veiksmingai pašalinti dioksinus, furanus ir dioksinų tipo PCB iš jūros gyvūnų taukų. Minėtos mažesnės koncentracijos vertės, kurias planuojama nustatyti iki 2008 m. gruodžio 31 d., grindžiamos veiksmingiausiomis taršos mažinimo procedūrų techninėmis galimybėmis.

(15)

Kalbant apie galimybes iki 2008 m. gruodžio 31 d. nustatyti didžiausios leistinos koncentracijos vertes kituose maisto produktuose, visų pirma reikia nustatyti didžiausią leistiną dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams, atsižvelgiant į monitoringo duomenis, surinktus įgyvendinant dioksinų ir dioksinų tipo PCB maisto produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams monitoringo programas 2005 m., 2006 m. ir 2007 m.

(16)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 466/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(17)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 466/2001 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1a dalis pakeičiama taip:

„1a.   Nukrypstant nuo 1 dalies, Švedijai ir Suomijai pereinamuoju laikotarpiu iki 2011 m. gruodžio 31 d. leidžiama pateikti į rinką jų teritorijoje vartoti skirtą Baltijos jūros regiono kilmės lašišą (Salmo salar), silkę (Clupea harengus), upinę nėgę (Lampetra fluviatilis), upėtakį (Salmo trutta), šalvius (Salvelinus spp.) ir paprastąją seliavą (Coregonus albula), kuriose dioksinų koncentracija ir (arba) dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija viršija I priedo 5 dalies 5.2 punkte nustatytas vertes, jei šalyse yra sukurta sistema, kuri užtikrina, kad vartotojai bus visapusiškai informuoti apie mitybos rekomendacijas, susijusias su Baltijos jūros regiono žuvies vartojimo apribojimais tam tikroms lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, siekiant išvengti galimo pavojaus sveikatai.

Suomija ir Švedija kasmet iki kovo 31 d. pateikia Komisijai praėjusių metų dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyje monitoringo rezultatus ir priemonių, kurių buvo imtais siekiant sumažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB, gaunamų vartojant Baltijos jūros regiono žuvį, poveikį žmonėms, ataskaitą. Suomija ir Švedija ir toliau įgyvendina reikiamas priemones, skirtas užtikrinti, kad I priedo 5 dalies 5.2 punkto reikalavimų neatitinkančia žuvimi ir žuvies produktais nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse.“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   I priede nurodytos didžiausios leistinos koncentracijos vertės taikomos minėtų maisto produktų valgomajai daliai, jei tame priede nenurodyta kitaip.“;

2)

4a straipsnis pakeičiamas taip:

„4a straipsnis

Kalbant apie dioksinus ir dioksinų bei dioksinų tipo PCB sumą I priedo 5 dalyje minimuose produktuose, draudžiama:

a)

maišyti didžiausios leistinos koncentracijos vertes atitinkančius produktus su tas vertes viršijančiais produktais;

b)

naudoti didžiausios leistinos koncentracijos neatitinkančius produktus kaip kitų maisto produktų ingredientus.“;

3)

5 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

4)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. lapkričio 4 d.

Kalbant apie didžiausią leistiną dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentraciją, šis reglamentas netaikomas produktams, kurie buvo pateikti į rinką iki 2006 m. lapkričio 4 d., laikantis galiojančių nuostatų. Įrodymus apie tai, kada produktai buvo pateikti į rinką, pateikia maisto verslo subjektas.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 3 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 37, 1993 2 13, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2)  OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1822/2005 (OL L 293, 2005 11 9, p. 11).

(3)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB, aptinkamų maisto produktuose, rizikos vertinimo, priimta 2001 m. gegužės 30 d. – atnaujinta versija, grindžiama nauja moksline informacija, kuri buvo gauta po 2000 m. lapkričio 22 d. SCF nuomonės šiuo klausimu priėmimo (http://europa.eu.int/comm/food/fs/sc/scf/out90_en.pdf).

(4)  OL L 209, 2002 8 6, p. 5. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/44/EB (OL L 113, 2004 4 20, p. 17).

(5)  Informacijos apie skirtingus išplėstosios neapibrėžties apskaičiavimo būdus ir matavimo neapibrėžties vertę galima rasti „Ataskaitoje dėl analizės rezultatų, neapibrėžties matavimo, regeneravimo koeficiento ir ES maisto produktų srities teisės aktų ryšių“ http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/contaminants/report-sampling_analysis_2004_en.pdf

(6)  OL L 67, 2002 3 9, p. 69.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 466/2001 I priedo 5 dalis pakeičiama taip:

„5 dalis.   Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) suma, išreikšta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais taikant PSO-TEF (toksinio ekvivalentiškumo faktoriai, 1997 m.)) ir dioksinų bei dioksinų tipo PCB suma (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD), polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) ir polichlorintų bifenilų (PCB) suma, išreikšta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais taikant PSO-TEF (toksinio ekvivalentiškumo faktoriai, 1997 m.) (1))

Produktas

Didžiausia leistina koncentracija

Dioksinų ir furanų suma (PSO-PCDD/F-TEQ) (2)

Didžiausia leistina koncentracija

Dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB Suma (WHO-PCDD/F-PCB-TEQ) (2)

Mėginių ėmimo metodai ir analizės metodų vykdymo kriterijai

5.1.1.

Mėsa ir mėsos produktai (3)

 

 

Komisijos direktyva 2002/69/EB (5)

atrajotojų (galvijų, avių)

3,0 pg/g riebalų (4)

4,5 pg/g riebalų (4)

naminių paukščių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų

2,0 pg/g riebalų (4)

4,0 pg/g riebalų (4)

kiaulių

1,0 pg/g riebalų (4)

1,5 pg/g riebalų (4)

5.1.2.

Sausumos gyvūnų kepenys ir jų išvestiniai produktai

6,0 pg/g riebalų (4)

12,0 pg/g riebalų (4)

5.2.

Žuvų raumenų mėsa, žuvininkystės produktai ir jų išvestiniai produktai, išskyrus ungurius (6), (7)

4,0 pg/g gyvojo svorio

8,0 pg/g gyvojo svorio

Komisijos direktyva 2002/69/EB (5)

Ungurio (Anguilla anguilla) raumenų mėsa ir jo produktai

4,0 pg/g gyvojo svorio

12,0 pg/g gyvojo svorio

5.3.

Pienas (8) ir pieno produktai, įskaitant sviesto riebalus

3,0 pg/g riebalų (4)

6,0 pg/g riebalų (4)

Komisijos direktyva 2002/69/EB (5)

5.4.

Vištų kiaušiniai ir kiaušinių produktai (9)

3,0 pg/g riebalų (4)

6,0 pg/g riebalų (4)

Komisijos direktyva 2002/69/EB (5)

5.5.

Aliejus ir riebalai

 

 

Komisijos direktyva 2002/69/EB (5)

gyvūnų riebalai

 

 

– –

atrajotojų

3,0 pg/g riebalų

4,5 pg/g riebalų

– –

naminių paukščių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų

2,0 pg/g riebalų

4,0 pg/g riebalų

– –

kiaulių

1,0 pg/g riebalų

1,5 pg/g riebalų

– –

sumaišyti gyvūnų riebalai

2,0 pg/g riebalų

3,0 pg/g riebalų

Augalinis aliejus ir riebalai

0,75 pg/g riebalų

1,5 pg/g riebalų

jūros gyvūnų taukai (žuvų kūno taukai, žuvų kepenų taukai ir kitų jūros organizmų taukai, skirti žmonėms vartoti)

2,0 pg/g riebalų

10,0 pg/g riebalų


(1)  Rizikos žmonėms įvertinimo PSO-TEF sudaryti pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme (Švedijoje) vykusio susitikimo išvadas (Van den Berg et al., (1998) PCB, PCDD ir PCDF toksinio ekvivalentiškumo faktoriai (TEF) žmonėms, gyvūnijai ir augalijai. Aplinkos būklės perspektyvos, 106(12), 775).

Image

(2)  Viršutinė ribinė koncentracija: viršutinė ribinė koncentracija apskaičiuojama darant prielaidą, kad visos giminingų junginių vertės, mažesnės už kiekybinio nustatymo ribą, yra lygios kiekybinio nustatymo ribai.

(3)  Galvijų, avių, kiaulių, naminių paukščių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų mėsa, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede (OL L 139, 2004 4 30. Ištaisyta versija OL L 226, 2004 6 25, p. 22), išskyrus tame priede apibrėžtus valgomuosius subproduktus.

(4)  Didžiausia leistina koncentracija netaikoma maisto produktams, kurių sudėtyje yra < 1 % riebalų.

(5)  OL L 209, 2002 8 6, p. 5. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/44/EB (OL L 113, 2004 4 20, p. 17).

(6)  Žuvų raumenų mėsa ir žuvininkystės produktai, apibrėžti Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo a, b, c, e ir f punktuose nurodytose kategorijose (OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu). Didžiausios leistinos koncentracijos vertės taikomos vėžiagyviams, išskyrus rudąją krabų mėsą ir langustų bei panašių stambiųjų vėžiagyvių galvas ir krūtinės dalies mėsą (Nephropidae ir Palinuridae) ir galvakojams moliuskams be vidaus organų.

(7)  Jei žuvis valgoma visa, didžiausia leistina koncentracija taikoma visai žuviai.

(8)  Pienas (Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede apibrėžtas žalias pienas, pienas, skirtas produktams, kurių pagrindas yra pienas, gaminti, termiškai apdorotas pienas).

(9)  Vištų kiaušiniai ir kiaušinių produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede.“


4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/39


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 200/2006

2006 m. vasario 3 d.

iš dalies keičiantis Reglamente (EB) Nr. 1011/2005 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2005–2006 prekybos metams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1995 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1423/95, nustatantį išsamias cukraus sektoriaus produktų, išskyrus melasą, importo įgyvendinimo taisykles (2), ypač į jo 1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antrą sakinį ir jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2005–2006 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1011/2005 (3). Šios kainos ir dydžiai paskutinį kartą buvo pakeisti Komisijos reglamente (EB) Nr. 159/2006 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 1423/95 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1423/95 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai, nustatyti Reglamentu (EB) Nr. 1011/2005 2005–2006 prekybos metams, yra iš dalies keičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. vasario 4 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 3 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)  OL L 141, 1995 6 24, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 624/98 (OL L 85, 1998 3 20, p. 5).

(3)  OL L 170, 2005 7 1, p. 35.

(4)  OL L 25, 2006 1 28, p. 19.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti reprezentacinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir KN kodu 1702 90 99 klasifikuojamiems produktams taikomi nuo 2006 m. vasario 4 d.

(EUR)

KN kodas

Reprezentacinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomo muito už 100 kg neto atitinkamo produkto dydis

1701 11 10 (1)

38,81

0,00

1701 11 90 (1)

38,81

3,26

1701 12 10 (1)

38,81

0,00

1701 12 90 (1)

38,81

2,96

1701 91 00 (2)

37,27

6,60

1701 99 10 (2)

37,27

3,16

1701 99 90 (2)

37,27

3,16

1702 90 99 (3)

0,37

0,30


(1)  Nustatyta už standartinę kokybę, kaip ji yra apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo II dalyje (OL L 178, 2001 6 30, p. 1).

(2)  Nustatyta už standartinę kokybę, kaip ji yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo I dalyje.

(3)  Nustatyta už kiekvieną 1 % sacharozės kiekio.


4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/41


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 201/2006

2006 m. vasario 3 d.

iš dalies keičiantis Reglamentu (EB) Nr. 186/2006 nustatytas grąžinamąsias išmokas už neperdirbto baltojo cukraus ir neperdirbto žaliavinio cukraus eksportą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 186/2006 (2) yra nustatytos grąžinamosios išmokos, taikytinos už baltojo cukraus ir žaliavinio cukraus eksportą.

(2)

Reikėtų iš dalies pakeisti šias grąžinamąsias išmokas, nes Komisijos šiuo metu turimi duomenys skiriasi nuo Reglamento (EB) Nr. 186/2006 priėmimo metu turėtų duomenų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 nustatytos grąžinamosios išmokos už Reglamento (EB) Nr. 186/2006 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų neperdirbtų ir nedenatūruotų produktų eksportą iš dalies pakeičiamos ir nurodomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. vasario 4 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 3 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)  OL L 31, 2006 2 3, p. 7.


PRIEDAS

GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS UŽ NEPERDIRBTO BALTOJO CUKRAUS IR NEPERDIRBTO ŽALIAVINIO CUKRAUS EKSPORTĄ, TAIKOMOS NUO 2006 M. VASARIO 4 D. (1)

Produktų kodas

Paskirtis

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

1701 11 90 9100

S00

EUR/100 kg

26,02 (2)

1701 11 90 9910

S00

EUR/100 kg

24,27 (2)

1701 12 90 9100

S00

EUR/100 kg

26,02 (2)

1701 12 90 9910

S00

EUR/100 kg

24,27 (2)

1701 91 00 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,2829

1701 99 10 9100

S00

EUR/100 kg

28,29

1701 99 10 9910

S00

EUR/100 kg

26,39

1701 99 10 9950

S00

EUR/100 kg

26,39

1701 99 90 9100

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,2829

N. B.: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Paskirčių skaitiniai kodai yra apibrėžti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

S00

:

visos paskirtys (trečiosios šalys, kitos teritorijos, maisto tiekimas ir paskirtys, prilygintos eksportui už Bendrijos ribų), išskyrus Albaniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją (įskaitant Kosovą, kaip jis yra apibrėžtas 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244) ir Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, tačiau netaikoma cukrui, pridėtam į produktus, išvardytus Tarybos reglamento Nr. 2201/96 (OL L 297, 1996 11 21, p. 29) 1 straipsnio 2 dalies b punkte.


(1)  Šiame priede nustatyti dydžiai netaikomi eksportui nuo 2005 m. vasario 1 d., pagal 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2005/45/EB dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo, iš dalies keičiančio 1972 m. liepos 22 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomų nuostatų, sudarymo ir laikino taikymo (OL L 23, 2005 1 26, p. 17).

(2)  Šis dydis taikomas žaliaviniam cukrui, kurio išeiga yra 92 %. Jei eksportuojamo žaliavinio cukraus išeiga nėra lygi 92 %, taikytinas grąžinamosios išmokos dydis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 28 straipsnio 4 dalies nuostatas.


4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/43


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 202/2006

2006 m. vasario 3 d.

dėl nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kainos nustatymo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Protokolą Nr. 4 dėl medvilnės, pridedamą prie Graikijos stojimo akto, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1050/2001 (1),

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1051/2001 dėl pagalbos medvilnės gamybai (2), ypač į jo 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 4 straipsniu, pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę periodiškai nustatoma nuo valytos medvilnės kainos, konstatuojamos rinkoje, atsižvelgiant į istorinius ryšius tarp kainos už valytą medvilnę ir kainos, skaičiuojamos už nevalytą medvilnę. Šie istoriniai ryšiai buvo nustatyti 2001 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1591/2001, nustatančio išsamias pagalbos schemos medvilnės sektoriui taikymo taisykles (3), 2 straipsnio 2 dalyje. Jei pasaulinės rinkos kainos šiuo būdu nustatyti negalima, ji yra nustatoma paskutinį kartą nustatytos kainos pagrindu.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 5 straipsnį pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę nustatoma produkcijai, atitinkančiai tam tikras charakteristikas, ir atsižvelgiant į pačius palankiausius pasaulinės rinkos pasiūlymus bei kotiravimus iš tų, kurie laikomi atspindinčiais realią rinkos tendenciją. Siekiant nustatyti šią kainą yra atsižvelgiama į vidurkį pasiūlymų ir kotiravimų, konstatuojamų vienoje ar keliose realią rinkos tendenciją atspindinčiose biržose, pristatant produkciją CIF sąlygomis į kurį nors Bendrijoje esantį uostą iš įvairių šalių tiekėjų, laikomų tinkamiausiomis užsienio prekybai. Vis dėlto šių kriterijų taikymas valytos medvilnės pasaulinės rinkos kainai nustatyti priklauso nuo skirtumų, atsirandančių dėl tiekiamos produkcijos kokybės ar dėl pasiūlymų ir kotiravimų pobūdžio. Toks taikymas yra nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1591/2001 3 straipsnio 2 dalyje.

(3)

Pirmiau minėtų kriterijų taikymas leidžia nustatyti nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kainą toliau nurodytu lygiu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nustatoma nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kaina, paminėta Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 4 straipsnyje: 24,357 EUR/100 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. vasario 4 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 3 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 148, 2001 6 1, p. 1.

(2)  OL L 148, 2001 6 1, p. 3.

(3)  OL L 210, 2001 8 3, p. 10. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1486/2002 (OL L 223, 2002 8 20, p. 3).


4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/44


KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/13/EB

2006 m. vasario 3 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų pašaruose I ir II priedų įrašus apie dioksinus ir dioksinų tipo bifenilus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (1), ypač į jos 8 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyva 2002/32/EB numato, kad gyvūnų pašarui skirti produktai, kuriuose I priede išvardytų nepageidaujamų medžiagų leistini kiekiai yra viršyti, yra draudžiami.

(2)

Šioje direktyvoje nurodytas terminas „dioksinai“ taikomas 75 polichlorintoms dibenzo-p-dioksinų grupei priklausančioms chemiškai giminingoms medžiagoms (PCDD) ir 135 polichlorintų dibenzofuranų grupei priklausančioms chemiškai giminingoms medžiagoms (PCDF), tarp kurių 17 medžiagų kelia nerimą dėl toksikologinių problemų. Polichlorinti bifenilai (PCBs) yra 209 skirtingos chemiškai giminingos medžiagos, skirstomos į dvi grupes pagal jų toksines savybes: 12 chemiškai giminingų medžiagų pasižymi panašiomis į dioksinus toksinėmis savybėmis ir dažnai vadinamos dioksinų tipo polichlorintais bifenilais (PCB). Kiti PCB nepasižymi dioksinams būdingomis toksinėmis savybėmis, tačiau turi kitų toksinių savybių.

(3)

Kiekviena dioksinų ar dioksinų tipo PCB grupei priklausančių medžiagų toksinių savybių laipsnis skirtingas. Norint apibendrinti šių skirtingų chemiškai giminingų medžiagų toksinių savybių laipsnį ir palengvinti rizikos įvertinimą bei privalomąją kontrolę, buvo įvesta toksinio ekvivalentiškumo veiksnių (TEFs) sąvoka. Tai reiškia, kad 17 pavienių dioksinų grupei priklausančių ir 12 dioksinų tipo PCB medžiagų analizės rezultatai yra išreiškiami kiekybiniu vienetu, vadinamu „TCDD toksinio ekvivalento koncentracija“ (angl. TEQ).

(4)

2001 m. gegužės 30 d. Mokslinis maisto komitetas (angl. SCF) patvirtino nuomonę dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB keliamos rizikos, atnaujindamas 2000 m. lapkričio 22 d. pareikštą savo nuomonę šiuo klausimu ir remdamasis nauja moksline informacija, kuri buvo gauta vėliau, nei buvo patvirtinta pastaroji nuomonė (2). Mokslinis maisto komitetas nustatė dioksinų ir dioksinų tipo PCB leistiną savaitės normą (TWI), siekiančią 14 pg PSO-TEQ/kūno masės kilogramui. Analizės metu buvo nustatyta, kad nemažai Bendrijos gyventojų dalis su maistu suvartoja didesnę normą nei leistina savaitės norma. Kai kurių šalių tam tikroms gyventojų grupėms kyla pavojus dėl mitybos įpročių.

(5)

Daugiau nei 90 % gyventojų dioksinus ar dioksinų tipo PCB gauna su maistu. Gyvūninės kilmės maisto produktai sudaro 80 % visų tokių maisto produktų. Gyvūnai dioksinus ir dioksinų tipo PCB dažniausiai gauna su pašarais. Taigi pašarai ir kartais dirvožemis yra pagrindiniai nerimą keliantys potencialūs dioksinų ir dioksinų tipo PCB šaltiniai.

(6)

Gyvūnų mitybos mokslinio komiteto (angl. SCAN) buvo paprašyta pareikšti nuomonę dėl pašarų taršos dioksinais ir PCB, įskaitant ir dioksinų tipo PCB, šaltinių, dėl maistui skirtų gyvūnų suvartojamų dioksinų ir PCB, o taip pat dėl šių junginių atsiradimo gyvūninės kilmės maisto produktuose ir bet kokio pašaruose esančių dioksinų ir PCB poveikio gyvūnų sveikatai. 2000 m. lapkričio 6 d. SCAN patvirtino savo nuomonę, kad žuvų miltai ir žuvų taukai yra labiausiai užteršti pašarų produktai. Kita labiausiai užteršta medžiaga yra gyvūnų taukai. Visos kitos gyvūninės ar augalinės kilmės pašarinės medžiagos dioksinų turi palyginti mažai. Buvo nustatyta, kad taršos dioksinais laipsnis priklauso nuo buvimo vietos, dirvožemio užteršimo laipsnio ir oro taršos šaltinių. SCAN rekomendavo, inter alia, ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų sumažintas pašarinių žaliavų užterštumas, turintis įtakos bendram maisto užterštumui.

(7)

Nors toksikologiniu požiūriu reikėtų nustatyti didžiausias dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijas, buvo nustatytos tik didžiausios dioksinų, o ne dioksinų tipo PCB koncentracijos, kadangi tuo metu trūko duomenų apie dioksinų tipo PCB. Tačiau šiuo metu gauta daugiau duomenų apie dioksinų tipo PCB.

(8)

Kaip numatyta Direktyvoje 2002/32/EB, Komisija turėtų pirmąkart peržiūrėti nuostatas dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB iki 2004 metų pabaigos, ypač siekdama nustatyti dioksinų tipo PCB koncentracijas.

(9)

Visi maisto grandinės subjektai privalo ir toliau dėti pastangas, mažindami dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekius maisto produktuose ir pašaruose. Todėl Direktyva 2002/32/EB numato, kad didžiausia leistina koncentracija bus peržiūrėta iki 2006 m. gruodžio 31 d., kad būtų iš esmės sumažintos didžiausios koncentracijos. Atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį būtina gauti reikiamų stebėsenos duomenų tokioms mažesnėms koncentracijoms nustatyti, šis laikotarpis turėtų būti pratęstas.

(10)

Siūloma nustatyti didžiausias visų dioksinų ir dioksino tipo PCB koncentracijas, išreiškiamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) siūlomais toksiniais ekvivalentais, naudojantis PSO-TEFs, nes tai yra labiausiai priimtina toksikologiniu požiūriu. Kad pereinamuoju laikotarpiu būtų sklandžiai pakeistos dabartinės reikalaujamos dioksinų koncentracijos, reikėtų papildomai nustatyti dioksinų visumos ir dioksinų tipo PCB koncentracijas. Atskira didžiausia dioksinų koncentracija (PCDD/F) vis dar taikoma pereinamuoju laikotarpiu. 27a punkte minimi gyvūnų pašarų produktai privalo atitikti didžiausią dioksinams ir dioksinų tipo PCB nustatytą koncentraciją tuo laikotarpiu. Iki 2008 m. gruodžio 31 d. tai reikėtų apsvarstyti, papildomai nenustatant didžiausios dioksinų koncentracijos.

(11)

Taip pat labai svarbu, kad analizės rezultatai būtų tinkamai skelbiami ir interpretuojami, užtikrinant harmoningą Bendrijos strategiją. 2002 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvoje 2002/70/EB, nustatančioje dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos pašaruose reikalavimus (3), numatyta, kad produktas, skirtas gyvūnams šerti, laikomas neatitinkančiu nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos, jei analizės rezultatas patvirtinamas atlikus analizę dukart ir apskaičiuojama, kad mažiausiai dviejų atskirų nustatymų vidurkis neabejotinai viršija didžiausią koncentracijos vertę, atsižvelgiant į matavimo netikslumą. Išplėstąją neapibrėžtį galima apskaičiuoti įvairiai (4).

(12)

Direktyva 2002/32/EB taikoma nepageidaujamų medžiagų pašarų prieduose didžiausių koncentracijų galimybei nustatyti. Kadangi likučiuose buvo rasti dideli dioksinų kiekiai, tai reikėtų nustatyti didžiausią dioksinų, dioksinų visumos ir dioksinų tipo PCB didžiausią koncentraciją visuose mikroelementų junginių grupei priklausančiuose prieduose ir taip pat turėtų būti nustatytos didžiausios koncentracijos visuose prieduose, priklausančiuose rišamųjų ir neleidžiančių sukepti medžiagų funkcinei grupei ir premiksams.

(13)

Skatinant dioksinų ir į dioksinus panašių PCB kiekio pašaruose ir maisto produktuose mažinimo iniciatyvą, buvo numatytas veiksmų planas 2002 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/201/EB dėl dioksinų, furanų ir PCB pašaruose ir maisto produktuose buvimo (5). Šie veiksmų planai – tai kompetentingų institucijų ir perdirbėjų priemonių nurodyti atvejus, kai svarbu nustatyti taršos šaltinį bei imtis priemonių jį sumažinti ar pašalinti. Kadangi dioksinų ir dioksinų tipo PCB šaltiniai yra skirtingi, tai, viena vertus, reikėtų numatyti veiksmų planus, susijusius su dioksinais, o, kita vertus, reikėtų numatyti veiksmų planus, susijusius su dioksinų tipo PCB.

(14)

Direktyva 2002/32/EB numato galimus veiksmus. Taigi veiksmus reikėtų perkelti iš Rekomendacijos 2002/201/EB į Direktyvos 2002/32/EB I priedą.

(15)

Dioksinų ir dioksinų tipo PCB poveikio žmonių sveikatai per maistą sumažinimas yra svarbus ir būtinas vartotojų apsaugai. Kadangi maisto tarša tiesiogiai susijusi su pašarų tarša, reikia imtis priemonių dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekiui sumažinti maisto grandinėje, t. y. pradedant nuo gyvūnų pašarui skirtų produktų iki žmonėms vartoti skirtų maisto produktų. Taip pat privaloma imtis iniciatyvos mažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekį pašaruose ir maisto produktuose, nustatytus maksimalius jų kiekius reikia peržiūrėti per numatytą laikotarpį ir nustatyti mažesnius leistinus kiekius. Todėl siekiant sumažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekius, tai reikėtų apsvarstyti iki 2008 m. gruodžio 31 d.

(16)

Ūkio subjektai privalo dėti kuo daugiau pastangų, nukenksmindami dioksinų tipo PCB ir pašalindami juos iš žuvų taukų. Ūkio subjektai taip pat privalo nustatyti įvairias dioksinų ir į dioksinus panašių PCB pašalinimo iš žuvų miltų ir žuvų baltymų hidrolizatų galimybes. Kai nukenksminimo technologiją galima taikyti žuvų miltams ir žuvų baltymų hidrolizatams, perdirbėjai privalės dėti pakankamai pastangų nukenksminimo pajėgumui didinti. Gerokai mažesnis dioksinų ir dioksinų tipo PCB, apsvarstytinų iki 2008 m. gruodžio 31 d., kiekis žuvų taukuose, žuvų miltuose ir žuvų baltymų hidrolizatuose priklauso nuo efektyviausios, ekonomiškiausios nukenksminimo procedūros techninių galimybių. O dėl žuvų miltų, tai šis žuvų taukuose ir žuvų miltuose nustatomas gerokai mažesnis kiekis priklauso nuo efektyviausios ir ekonomiškiausios šiam tikslui taikomos nukenksminimo procedūros.

(17)

Dioksinų ir dioksinų tipo PCB išskyrimo metodas turi didelės įtakos analizės rezultatams, ypač tiriant mineralinės kilmės gyvūnų pašarų produktus, todėl reikėtų prieš naudojant nustatyti išskyrimo metodą, naudotiną dioksinų ir dioksinų tipo PCB analizei.

(18)

Todėl Direktyvą 2002/32/EB reikėtų iš dalies pakeisti.

(19)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2002/32/EB I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję vėliausiai 2006 m. lapkričio 4 d. įgyvendina šios direktyvos nuostatas. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai šių nuostatų tekstą ir koreliacijos tarp šių nuostatų bei direktyvos lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 3 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 140, 2002 5 30, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/87/EB (OL L 318, 2005 12 6, p. 19).

(2)  Maisto mokslinio komiteto nuomonė apie dioksinų ir dioksinų tipo PCB rizikos įvertinimą buvo patvirtinta 2001 m. gegužės 30 d. Atnaujinta redakcija grindžiama nauja moksline informacija, gauta tada, kai 2000 m. lapkričio 22 d. Maisto mokslinis komitetas patvirtino savo nuomonę (http://europa.eu.int/comm/food/fs/sc/scf/out90_en.pdf).

(3)  OL L 209, 2002 8 6, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/7/EB (OL L 27, 2005 1 29, p. 41).

(4)  Informacijos apie įvairius išplėstinės neapibrėžties įvertinimo ir matavimo netikslumo vertės apskaičiavimo būdus galima rasti pranešime „Pranešimas apie tarpusavio ryšį tarp analizės rezultatų, matavimo netikslumo, regeneravimo veiksnių ir maistą bei pašarus reglamentuojančių ES teisės aktų“ http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/contaminants/report sampling_analysis_2004_en.pdf

(5)  OL L 67, 2002 3 9, p. 69.


PRIEDAS

a)

Direktyvos 2002/32/EB I priedo 27 punktas keičiamas taip:

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leistinas kiekis mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

(1)

(2)

(3)

„27a.

Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (1)

a)

Augalinės kilmės pašarų produktai, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

b)

Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

c)

Mineralinės kilmės pašarų produktai

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

d)

Gyvūnų taukai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

2,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

e)

Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

f)

Žuvų taukai

6 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

g)

Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų (4)

1,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

h)

Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

2,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

i)

Rišamųjų ir neleidžiančių sukepti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai: kaolino molis, kalcio sulfato dihidratas, vermikulitas, natriolitas-fonolitas, sintetiniai kalcio aliuminatai ir sedimentacinės kilmės klinoptilolitas

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

j)

Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys priedai

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

k)

Premiksai

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

l)

Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarą kailiniams žvėreliams, naminiams gyvulėliams ir žuvims

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

m)

Pašaras žuvims

Naminių gyvulėlių ėdalas

2,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2)  (3)

27b.

Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO–TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (1)

a)

Augalinės kilmės pašarų produktai, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

1,25 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

b)

Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

c)

Mineralinės kilmės pašarų produktai

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

d)

Gyvūnų taukai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

3,0 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

e)

Kitų sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus.

1,25 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

f)

Žuvų taukai

24,0 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

g)

Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų (4)

4,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

h)

Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

11,0 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

i)

Rišamųjų ir neleidžiančių sukepti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

j)

Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys priedai

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

k)

Premiksai

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

l)

Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarą kailiniams žvėreliams, naminiams gyvulėliams ir pašarą žuvims

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

m)

Pašaras žuvims

Naminių gyvulėlių ėdalas

7,0 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

b)

Direktyvos 2002/32/EB II priedas keičiamas taip:

„Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leistinas kiekis mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

Pastabos ir papildoma informacija (pavyzdžiui, reikalingų tyrimų pobūdis)

(1)

(2)

(3)

(4)

1.

Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (5)

a)

Augalinės kilmės pašarų produktai, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

b)

Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

c)

Mineralinės kilmės pašarų produktai

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

d)

Gyvūnų taukai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

e)

Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

f)

Žuvų taukai

5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

g)

Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

h)

Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

1,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

i)

Rišamųjų ir neleidžiančių sukepti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

j)

Mikroelementų funkcinei junginių grupei priklausantys priedai

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

k)

Premiksai

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

l)

Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarus kailiniams gyvūnams, naminiams gyvulėliams ir žuvims

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

m)

Pašaras žuvims.

Naminių gyvulėlių ėdalas

1,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (6)  (7)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

2.

Dioksinų tipo (Polichlorintų bifenilų visuma (PCBs) išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išreiškiamas toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (5)

a)

Augalinės kilmės pašarų produktai, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

b)

Augaliniai produktai ir jų šalutiniai produktai

0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

c)

Mineralinės kilmės pašarų produktai

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

d)

Gyvūnų riebalai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

0,75 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

e)

Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

f)

Žuvų taukai

14,0 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

g)

Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų

2,50 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

h)

Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

7,0 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

i)

Rišamųjų ir neleidžiančių sukepti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai

0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

j)

Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys priedai

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

k)

Premiksai

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

l)

Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarus kailiniams žvėreliams, naminiams gyvulėliams ir žuvims

0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

m)

Pašaras žuvims

Naminių gyvulėlių ėdalas

3,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (6)  (7)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.


(1)  PSO-TEFs rizikos žmonėms įvertinimai pagrįsti išvadomis, padarytomis 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme, Švedijoje įvykusio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) posėdžio metu (Van den Berg et al., (1998) Toxic Equivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife. Environmental Health Perspectives, 106(12), 775).

Image

(2)  Viršutinės ribinės koncentracijos apskaičiuojamos remiantis prielaida, kad visų skirtingų chemiškai giminingų medžiagų visos mažesnės už kiekybinio nustatymo ribą vertės lygios kiekybinio nustatymo ribai.

(3)  Atskira didžiausia dioksinų (PCDD/F) koncentracija ir toliau taikoma pereinamuoju laikotarpiu. 27a punkte minimi gyvūnų pašarų produktai turi atitikti didžiausias dioksinų ir didžiausias dioksinų visumos bei dioksinų tipo PCB koncentracijas pereinamuoju laikotarpiu.

(4)  Didžiausios koncentracijos netaikomos tiesiogiai pristatomoms ir be tarpinio perdirbimo naudojamoms žuvims kailinių žvėrelių pašarui gaminti, tuo tarpu didžiausios 4,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/vienam produkto kilogramui koncentracijos taikomos tiesioginiam naminių gyvulėlių, zoologijos soduose ir cirke laikomų gyvūnų šėrimui skirtoms šviežioms žuvims. Iš tų gyvūnų (kailinių žvėrelių, zoologijos soduose ir cirke laikomų gyvūnų) perdirbtų baltymų gauti produktai neturi patekti į maisto grandinę ir jais negalima šerti ūkyje laikomų penimų ar veisiamų gyvūnų maistui.“

(5)  PSO-TEFs rizikos žmonėms įvertinimai pagrįsti išvadomis, padarytomis 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme, Švedijoje įvykusio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) posėdžio metu (Van den Berg et al., (1998) Toxic Equivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife. Environmental Health Perspectives, 106(12), 775).

Image

(6)  Viršutinės ribinės koncentracijos apskaičiuojamos, remiantis prielaida, kad visų skirtingų chemiškai giminingų medžiagų visos žemesnės už kiekybinio nustatymo ribą vertės lygios kiekybinio nustatymo ribai.

(7)  Komisija įvertins šiuos veiksmus iki 2008 m. gruodžio 31 d., tuo pačiu metu nustatydama didžiausias visų dioksinų visumos ir dioksinų tipo PCB koncentracijas.“


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/54


TARYBOS SPRENDIMAS

2005 m. gruodžio 2 d.

dėl JT EEK protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sudarymo Europos bendrijos vardu

(2006/61/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmuoju sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa bei 300 straipsnio 4 dalimi,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

JT EEK protokolu dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (toliau – Protokolas) siekiama didinti visuomenės galimybes gauti informaciją laikantis JT EEK konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija).

(2)

1998 m. birželio 25 d. Bendrija pasirašė Orhuso konvenciją ir patvirtino ją Sprendimu 2005/370/EB (2).

(3)

2003 m. gegužės 21 d. Bendrija pasirašė Protokolą.

(4)

Protokolą ratifikuoja, priima arba patvirtina konvenciją pasirašiusios valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos.

(5)

Pagal Protokolo nuostatas regioninė ekonominės integracijos organizacija ratifikavimo, priėmimo arba prisijungimo dokumente turi nurodyti savo kompetenciją Protokolu reglamentuojamais klausimais.

(6)

Protokolo nuostatos į Bendrijos teisės aktus įtrauktos 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo (3).

(7)

Protokolo 20 straipsnyje yra numatyta supaprastinta ir pagreitinta jo priedų pakeitimų tvarka.

(8)

Todėl tikslinga Bendrijos vardu patvirtinti Protokolą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

JT EEK protokolas dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų yra patvirtinamas Bendrijos vardu.

Protokolo tekstas yra pateiktas šio sprendimo A priede.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pagal Protokolo 25 straipsnį deponuoti patvirtinimo dokumentą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pagal Protokolo 26 straipsnio 4 dalį Bendrijos vardu deponuoti kompetencijos deklaraciją, pateiktą šio sprendimo B priede.

4 straipsnis

1.   Sprendžiant Bendrijos kompetencijai priklausančius klausimus, Komisija yra įgaliota Bendrijos vardu patvirtinti Protokolo priedų pakeitimus pagal Protokolo 20 straipsnį.

2.   Šį darbą Komisijai atlikti padeda Tarybos paskirtas specialus komitetas.

3.   1 dalyje nurodytas įgaliojimas apima tik tuos pakeitimus, kurie atitinka ir nekeičia atitinkamų Bendrijos teisės aktų, susijusių su Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimu.

4.   Tais atvejais, kai Protokolo priedų pakeitimas nebus įgyvendintas atitinkamais Bendrijos teisės aktais per dvylika mėnesių nuo dienos, kai depozitaras pateikė pasiūlymą, Komisija iki minėto dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigos pagal Protokolo 20 straipsnio 8 dalį depozitarui raštu pateiks pranešimą apie nepritarimą pakeitimui. Įgyvendinus pakeitimą, Komisija nedelsdama atšaukia tą pranešimą.

5 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 2 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. BECKETT


(1)  2005 m. gegužės 30 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 124, 2005 5 17, p. 1.

(3)  OL L 33, 2006 2 4, p. 1.


A PRIEDAS

PROTOKOLAS DĖL IŠLEIDŽIAMŲ IR PERDUODAMŲ TERŠALŲ REGISTRŲ

Šio Protokolo Šalys,

prisimindamos 1998 m. Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) 5 straipsnio 9 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį,

pripažindamos, kad išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai yra svarbus įmonių atskaitomybės didinimo, taršos mažinimo ir darnaus vystymosi skatinimo mechanizmas, kaip nurodyta Lukos deklaracijoje, priimtoje Orhuso konvencijos Šalių pirmame susitikime,

atsižvelgdamos į 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 10 principą,

taip pat atsižvelgdamos į principus ir įsipareigojimus, dėl kurių buvo susitarta 1992 m. Jungtinių Tautų konferencijoje aplinkos ir plėtros klausimais, ypač į 21 darbotvarkės 19 skyriaus nuostatas,

atkreipdamos dėmesį į 21 darbotvarkės Tolimesnio įgyvendinimo programą, priimtą 1997 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos devynioliktoje specialiojoje sesijoje, kurioje, inter alia, raginama didinti valstybių pajėgumus ir gebėjimus rinkti, apdoroti ir platinti informaciją, tinkamomis priemonėmis padėti visuomenei susipažinti su informacija apie pasaulines aplinkos problemas,

atsižvelgdamos į 2002 m. pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo darnaus vystymo klausimais įgyvendinimo planą, kuriuo yra skatinama plėsti nuoseklios, integruotos informacijos apie chemines medžiagas skleidimą, pavyzdžiui, sudarant nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus,

atsižvelgdamos į Tarpvyriausybinio cheminės saugos forumo darbą, ypač į 2000 m. Bahijos deklaraciją dėl cheminės saugos, veiksmų prioritetų po 2000 m. ir išleidžiamų teršalų ir perduodamų teršalų registro/išleidžiamų teršalų inventorizacijos veiksmų plano,

taip pat atsižvelgdamos į veiklą pagal Organizacijų gero cheminių medžiagų tarpusavio valdymo programą,

taip pat atsižvelgdamos į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbą, ypač į jos Tarybos rekomendaciją dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų įdiegimo, kurioje Taryba ragina valstybes nares sukurti nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus ir juos padaryti viešai prieinamus,

norėdamos pasinaudodamos viešomis aplinkos informacijos sistemomis sukurti mechanizmą, kuris padidintų kiekvieno šios ir būsimųjų kartų žmogaus galimybes gyventi jo sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje,

taip pat norėdamos užtikrinti, kad kuriant tokias sistemas būtų atsižvelgiama į darnaus vystymo skatinimo principus, tokius kaip atsargumo požiūris, nustatytas 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 15 principe,

pripažindamos tinkamų aplinkos informacijos sistemų ir galimybės naudotis Orhuso konvencijoje numatytomis teisėmis sąryšį,

pažymėdamos, kad būtina paremti kitas tarptautines iniciatyvas teršalų ir atliekų klausimais, įskaitant 2001 m. Stokholmo konvenciją dėl patvarių organinių teršalų ir 1989 m. Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės,

pripažindamos, kad integruotai mažinant taršą ir pramonės įrenginiuose bei kituose šaltiniuose susidarančių atliekų kiekį yra siekiama aukšto visos aplinkos apsaugos lygio, darnios bei aplinkos apsaugos požiūriu pažangaus vystymosi ir apsaugoti šios ir būsimųjų kartų sveikatą,

įsitikinusios, kad išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai yra vertinga ir ekonomiška priemonė, skatinanti tobulinti aplinkos apsaugą, suteikianti visuomenei galimybę susipažinti su informacija apie į bendruomenes išleidžiamus ir per jas perduodamus teršalus, kuria pasinaudodamos vyriausybės gali nustatyti tendencijas, parodyti taršos mažinimo pažangą, stebėti, kaip yra laikomasi tam tikrų tarptautinių susitarimų, nustatyti prioritetus ir įvertinti aplinkos apsaugos politikos kryptis bei programomis padarytą pažangą,

tikėdamos, kad išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai, leisdami gerinti teršalų valdymą, gali duoti pramonei apčiuopiamos naudos, pažymėdamos galimybes išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų duomenis kartu su informacija apie sveikatą, aplinką, demografiją, ekonomiką ir kitokia svarbia informacija naudoti tam, kad būtų geriau suprastos galimos problemos, nustatyti opiausi klausimai, imtasi prevencinių bei švelninančių priemonių ir apibrėžti aplinkos valdymo prioritetai,

pripažindamos, kad apdorojant duomenis, kurie pagal taikytinus tarptautinius duomenų apsaugos standartus yra pranešami į išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus, yra svarbu apsaugoti nustatytų ir nustatytinų fizinių asmenų privatumą,

taip pat pripažindamos, kad, siekiant didinti duomenų suderinamumą, svarbu sukurti tarptautiniu lygiu suderintas nacionalinių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sistemas,

pažymėdamos, kad Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Europos bendrijos valstybės narės, taip pat Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo Šalys renka teršalų ir jų perdavimo iš įvairių šaltinių duomenis, užtikrina tų duomenų viešumą ir pripažįsta tam tikrose valstybėse per daugelį metų šioje srityje sukauptą vertingą patirtį,

atsižvelgdamos į tai, kad esamuose išleidžiamų ir perduodamų teršalų registruose taikomi įvairūs metodai, kad reikia vengti dubliavimo, ir dėl to pripažindamos, kad būtinas tam tikras lankstumas,

skatindamos nuosekliai kurti nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus,

taip pat skatindamos palaikyti nacionalinių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų ir informacijos apie kitus visuomenės susirūpinimą keliančius išleidžiamus teršalus sistemų sąryšį,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio Protokolo tikslas – didinti visuomenės galimybes susipažinti su informacija pagal šio Protokolo nuostatas įsteigiant nuoseklius, integruotus nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus (IPTR), kurie padėtų visuomenei dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais ir prisidėtų prie aplinkos taršos prevencijos ir mažinimo.

2 straipsnis

Sąvokos

Šiame Protokole:

1)

Šalis – jei tekste nenurodyta kitaip, 24 straipsnyje minima valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko laikytis šio Protokolo ir kuriai šis Protokolas galioja;

2)

Konvencija – tai Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, priimta 1998 m. liepos 25 d. Orhuse, Danijoje;

3)

visuomenė – tai vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys ir pagal nacionalinius teisės aktus ar praktiką jų sudarytos asociacijos, organizacijos arba grupės;

4)

objektas – tai vienas ar keli toje pačioje vietoje esantys arba greta esančiose vietose esantys įrenginiai, kurie priklauso ar kuriuos eksploatuoja tas pats fizinis ar juridinis asmuo;

5)

kompetentinga institucija – tai nacionalinė valdžios institucija ar institucijos arba kita kompetentinga įstaiga ar įstaigos, kurias Šalis yra paskyrusi tvarkyti nacionalinę išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sistemą;

6)

teršalas – tai medžiaga arba medžiagų grupė, kuri, patekusi į aplinką, dėl savo savybių gali būti žalinga aplinkai arba žmonių sveikatai;

7)

išleidimas tai tyčinis arba atsitiktinis, įprastinis arba neįprastinis teršalų patekimas į aplinką dėl žmogaus veiklos, įskaitant išsiliejimą, išmetimą, nuotėkį, įšvirkštimą, išmetimą arba išvertimą, arba kanalizacijos sistemomis, galutinai neišvalius nuotekų;

8)

perdavimas už objekto ribų – tai teršalų arba atliekų, skirtų šalinti arba naudoti, bei teršalų esančių į nuotekų valymo įrenginius išleidžiamose nuotekose, skirtose nuotekų valymui, judėjimas už objekto ribų;

9)

pasklidieji taršos šaltiniai – tai daug mažesni arba išsimėtę šaltiniai, iš kurių teršalai gali būti išleidžiami į žemę, orą arba vandenį, kurių bendras poveikis toms terpėms gali būti didelis ir apie kuriuos ataskaitas rinkti iš kiekvieno atskiro šaltinio yra nepraktiška;

10)

sąvokos „nacionalinis“ ir „visą šalį apimantis“ kalbant apie Šalių, kurios yra regioninės ekonominės integracijos organizacijos, įsipareigojimus pagal šį Protokolą taikomos atitinkamam regionui, jei nėra nurodyta kitaip;

11)

atliekos – tai medžiagos arba daiktai, kurie:

a)

yra šalinami arba naudojami;

b)

yra skirti šalinti arba naudoti;

c)

pagal nacionalinius teisės aktus privalo būti šalinami arba naudojami;

12)

pavojingos atliekos – tai atliekos, kurias nacionaliniai teisės aktai apibrėžia kaip pavojingas;

13)

kitos atliekos – tai atliekos, kurios yra nepavojingos;

14)

nuotekos – tai panaudotas vanduo, kuriame yra medžiagų arba daiktų, kuriuos reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai.

3 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Kiekviena Šalis priima būtinas teisines ir kitas priemones bei imasi vykdomųjų priemonių šio Protokolo nuostatoms įgyvendinti.

2.   Šio Protokolo nuostatos neturi įtakos Šalies teisei toliau vykdyti arba pradėti platesnį ar viešesnį negu numatytas šiame Protokole išleidžiamų ir perduodamų teršalų registravimą.

3.   Kiekviena Šalis imasi būtinų priemonių, pagal kurias reikalaujama, kad objekto darbuotojai ir visuomenės nariai, kurie valdžios institucijoms praneša, kad objektas pažeidžia šį Protokolą įgyvendinančius nacionalinius įstatymus, nebūtų objekto ar valdžios institucijų baudžiami, persekiojami ar puolami dėl jų veiksmų pranešant apie pažeidimus.

4.   Įgyvendindama šį Protokolą, kiekviena Šalis paiso atsargumo, kaip nurodyta 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 15 principe.

5.   Kad atskaitomybė būtų kuo mažiau dubliuojama, išleidžiamų ir perduodamų teršalų registravimo sistemos gali būti integruotos, kiek tai praktiškai įmanoma naudojant esamus informacijos šaltinius, tokius kaip atskaitomybės pagal licencijas ar veiklos leidimus mechanizmai.

6.   Šalys siekia, kad nacionaliniai išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai taptų suderinti.

4 straipsnis

Pagrindinės išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sistemos sudedamosios dalys

Pagal šį Protokolą kiekviena Šalis įsteigia ir tvarko viešai prieinamą nacionalinį išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą:

a)

kuriame registruojama informacija apie taškinius kiekvieno objekto šaltinius;

b)

kuriame yra informacijos apie paskliduosius taršos šaltinius;

c)

kuriame atitinkamai registruojama informacija arba pagal konkrečius teršalus arba konkrečias atliekas;

d)

kuriame yra informacijos apie išleidimą į įvairias terpes, išskiriant išleidimus į orą, žemę ir vandenį;

e)

kuriame yra informacijos apie teršalų perdavimus;

f)

kuris yra paremtas privalomomis reguliariomis ataskaitomis;

g)

kuriame yra standartizuoti ir laiku pateikti duomenys, ribotas kiekis standartizuotų ribų, dėl kurių laikymosi reikia atsiskaityti, ir tam tikrais atvejais – ribotas kiekis nuostatų dėl konfidencialumo;

h)

kuris yra nuoseklus, lengvai naudojamas, viešai prieinamas, įskaitant elektroninę formą;

i)

leidžia visuomenei prisidėti prie jo kūrimo ir keitimo; ir

j)

yra struktūrinė kompiuterizuota duomenų bazė arba kelios susietos duomenų bazės, kurias tvarko kompetentinga institucija.

5 straipsnis

Projektas ir struktūra

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad duomenys 4 straipsnyje minėtame registre būtų pateikiami apibendrinta ir neapibendrinta forma, kad duomenų apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus būtų galima ieškoti ir juos nustatyti pagal:

a)

objektą ir jo geografinę vietą;

b)

veiklą;

c)

savininką ar operatorių ir atitinkamai pagal bendrovę;

d)

atitinkamai arba teršalą, arba atliekas;

e)

kiekvieną aplinkos terpę, į kurią teršalas yra išleidžiamas; ir

f)

kaip nurodyta 7 straipsnio 5 dalyje, perdavimo vietą ir atitinkamais atvejais – atliekų šalinimo arba naudojimo būdą.

2.   Kiekviena Šalis taip pat užtikrina, kad duomenų būtų galima ieškoti ir juos rasti pagal registre įrašytus pasklidosios taršos šaltinius.

3.   Kiekviena Šalis savo registrą suprojektuoja atsižvelgdama į galimybes ateityje jį išplėsti ir užtikrindama, kad visuomenei būtų prieinami bent dešimties praėjusių ataskaitinių metų duomenys.

4.   Registro projektas turi užtikrinti, kad registras būtų kuo lengviau viešai prieinamas elektroninėmis priemonėmis, tokiomis kaip internetas. Registras turi būti suprojektuotas taip, kad įprastinėmis veiklos sąlygomis informacija registre būtų nuolatos ir nedelsiant prieinama elektroninėmis priemonėmis.

5.   Kiekviena Šalis savo registre nurodo jungtis su savo atitinkamomis viešai prieinamomis duomenų bazėmis, susijusiomis su aplinkos apsauga.

6.   Kiekviena Šalis savo registre nurodo jungtis su kitų Protokolo Šalių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrais, taip pat, kai įmanoma, su kitų valstybių registrais.

6 straipsnis

Registro apimtis

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos registre būtų informacija apie:

a)

išleidžiamus teršalus, apie kuriuos būtina pranešti pagal 7 straipsnio 2 dalį;

b)

perdavimus už objekto ribų, apie kuriuos būtina pranešti pagal 7 straipsnio 2 dalį;

c)

iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus, apie kuriuos būtina pranešti pagal 7 straipsnio 4 dalį.

2.   Įvertinęs nacionalinių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų steigimo ir šio Protokolo įgyvendinimo patirtį, taip pat atsižvelgdamas į atitinkamus tarptautinius procesus, Šalių susirinkimas persvarsto šio Protokolo atskaitomybės reikalavimus ir apsvarsto tokius su jo tolesne plėtra susijusius klausimus:

a)

I priede nurodytų veiklų peržiūra;

b)

II priede nurodytų teršalų peržiūra;

c)

I ir II prieduose nurodytų ribų peržiūra; ir

d)

būtinybę įtraukti kitus svarbius aspektus, tokius kaip informacija apie teršalų perdavimus vietovių ribose, saugojimas, atskaitomybės apie pasklidosios taršos šaltinius reikalavimus ar teršalų įtraukimo į šio Protokolo taikymo sritį kriterijų kūrimas.

7 straipsnis

Atskaitomybės reikalavimai

1.   Kiekviena Šalis arba:

a)

reikalauja, kad kiekvieno atskiro objekto, priklausančio jos jurisdikcijai, savininkas arba operatorius, kuris verčiasi viena arba keliomis I priede nurodytomis veiklos rūšimis, viršijančiomis taikytiną I priedo 1 skiltyje nurodytą ribą, ir:

i)

išleidžia tokius bet kurio II priede nurodyto teršalo kiekius, kurie viršija II priedo 1 skiltyje nurodytas taikytinas ribas;

ii)

perduoda už objekto ribų tokius bet kurio II priede nurodyto teršalo kiekius, kurie viršija II priedo 2 skiltyje nurodytą taikytiną ribą, kai Šalis pagal 5 dalies d punktą yra pasirinkusi teikti ataskaitas dėl kiekvieno konkretaus teršalo perdavimo;

iii)

perduoda už objekto ribų per metus daugiau kaip 2 tonas pavojingų atliekų arba daugiau kaip 2 000 tonų kitų atliekų, kai Šalis pagal 5 dalies d punktą yra pasirinkusi pateikti informaciją apie kiekvienos konkrečios rūšies atliekų perdavimą; arba

iv)

perduoda už objekto ribų tokius bet kurio II priede nurodyto teršalo, esančio į vandens valymo įrenginius tekančiose nuotekose, kiekius, kurie viršija II priedo 1b skiltyje nurodytas taikytinas ribas;

vykdytų pagal 2 dalį tokiam savininkui ar operatoriui skirtą įpareigojimą; arba

b)

reikalauja, kad kiekvieno atskiro objekto, priklausančio jos jurisdikcijai, savininkas arba operatorius, besiverčiantis viena arba keliomis I priede nurodytomis veiklos rūšimis, kurio darbuotojų skaičius sutampa su I priedo 2 skiltyje nurodyta riba ar ją viršija ir kuris gamina, perdirba ar naudoja tokius bet kurio II priede nurodyto teršalo kiekius, kurie viršija II priedo 3 skiltyje nurodytą taikytiną ribą, vykdytų pagal 2 dalį tokiam savininkui ar operatoriui skirtą įpareigojimą.

2.   Kiekviena Šalis reikalauja, kad 1 dalyje minėto objekto savininkas arba operatorius pagal 5 ir 6 dalių reikalavimus pateiktų tose dalyse nurodytą informaciją apie teršalus ir atliekas, kurių ribiniai kiekiai buvo viršyti.

3.   Siekdama šio Protokolo tikslo, Šalis gali nuspręsti, atsižvelgdama į konkretų teršalą, pritaikyti arba teršalo išleidimo ribinį kiekį arba gamybos, perdirbimo ir naudojimo ribinį kiekį, su sąlyga, kad tai padidins atitinkamos informacijos apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus kiekį jos registre.

4.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentinga institucija rinktų įrašytiną į registrą informaciją apie iš pasklidųjų taršos šaltinių, nurodytų 7 ir 8 dalyse, išleidžiamus teršalus arba tokiai informacijai rinkti paskirtų vieną ar kelias valdžios institucijas arba kompetentingas įstaigas.

5.   Kiekviena Šalis reikalauja, kad objektų savininkai arba operatoriai, kurie pagal 2 dalį privalo teikti ataskaitas, parengtų ir savo kompetentingai institucijai pateiktų tokią informaciją apie kiekvieną konkretų objektą:

a)

objekto, dėl kurio teikiama ataskaita, pavadinimas, adresas, geografinė vieta, veikla ar veiklos rūšys, savininko ar operatoriaus pavardė (pavadinimas) ir atitinkamai įmonės pavadinimas;

b)

kiekvieno teršalo, apie kurį būtina pranešti pagal 2 dalį, pavadinimas ir numeris;

c)

kiekvieno teršalo, apie kurį būtina pranešti pagal 2 dalį, iš objekto į aplinką per ataskaitinius metus išmesti kiekiai – visas bendras kiekis ir kiekiai, išmesti į orą, vandenį ar žemę, taip pat ir po žeme;

d)

arba:

i)

kiekvieno teršalo, apie kurį būtina pranešti pagal 2 dalį, kiekis, kuris per ataskaitinius metus yra perduotas už objekto ribų, atskirai nurodomi kiekiai, perduoti šalinimui bei naudojimui, teršalus priėmusio objekto pavadinimas ir adresas; arba

ii)

atliekų, apie kurias būtina pranešti pagal 2 dalį, kiekis, per ataskaitinius metus perduotas už objekto ribų, atskirai nurodomos pavojingos bei kitos atliekos, atitinkamai raide „R“ arba „D“ pažymima, ar pagal III priedą atliekos yra skirtos šalinti ar naudoti, o tarpvalstybinio pavojingų atliekų vežimo atveju yra nurodoma atliekų šalintojo arba naudotojo pavardė (pavadinimas), adresas ir perduotų atliekų faktinio šalinimo arba naudojimo vieta;

e)

kiekvieno teršalo, apie kurį būtina pranešti pagal 2 dalį, kiekis nuotekose, už objekto ribų perduotose per ataskaitinius metus; ir

f)

metodai, taikyti šios straipsnio dalies c–e punktuose nurodytai informacijai rinkti pagal 9 straipsnio 2 dalį, nurodant, ar informacija pagrįsta matavimu, apskaičiavimu ar įvertinimu.

6.   5 dalies c–e punktuose nurodytai informacijai priskiriama informacija apie teršalų išleidimą ir perdavimą dėl įprastinės veiklos ir dėl ypatingų įvykių.

7.   Kiekviena Šalis savo registre pateikia pakankamai aiškiai atskirtą informaciją apie teršalus, išmestus iš pasklidųjų taršos šaltinių, iš kurių, Šalies žiniomis, registre praktiškai pateiktinus duomenis renka atitinkamos institucijos. Kai Šalis nustato, kad tokių duomenų nėra, ji imasi priemonių, kad pagal savo nacionalinius prioritetus pareikalautų informacijos apie atitinkamų teršalų išleidimą iš vieno ar kelių pasklidųjų taršos šaltinių.

8.   7 dalyje minėtoje informacijoje nurodoma informacijos rinkimo metodika.

8 straipsnis

Atskaitomybės cikliškumas

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad į jos registrą įrašytina informacija būtų viešai prieinama ir parengta bei registre pateikta pagal kalendorinius metus. Ataskaitiniai metai – tai kalendoriniai metai, su kuriais yra susijusi informacija. Kiekvienai Šaliai pirmieji ataskaitiniai metai – tai kalendoriniai metai, einantys po tų, kuriais šis Protokolas tai Šaliai įsigalioja. 7 straipsnyje reikalaujamos ataskaitos rengiamos kasmet. Tačiau antrieji ataskaitiniai metai gali būti antrieji kalendoriniai metai po pirmųjų ataskaitinių metų.

2.   Kiekviena Šalis, kuri nėra regioninė ekonominės integracijos organizacija, užtikrina, kad informacija į jos registrą būtų įrašyta per penkiolika mėnesių nuo kiekvienų ataskaitinių metų pabaigos. Tačiau pirmųjų ataskaitinių metų informacija į registrą įrašoma per dvejus metus nuo tų ataskaitinių metų pabaigos.

3.   Kiekviena Šalis, kuri yra regioninė ekonominės integracijos organizacija, užtikrina, kad informacija apie atitinkamus ataskaitinius metus į jos registrą būtų įrašyta per šešis mėnesius nuo termino, per kurį Šalys, kurios nėra regioninės ekonominės integracijos organizacijos, privalo tai padaryti, pabaigos.

9 straipsnis

Duomenų rinkimas ir įrašų tvarkymas

1.   Kiekviena Šalis reikalauja, kad objektų, kuriems taikomi 7 straipsnyje nurodyti atskaitomybės reikalavimai, savininkai ar operatoriai pagal 2 dalį ir pakankamai dažnai rinktų duomenis, reikalingus nustatant objekto išleidžiamus ir už objekto ribų perduodamus teršalus, apie kuriuos būtina pranešti pagal 7 straipsnį, ir penkerius metus nuo atitinkamų ataskaitinių metų pabaigos saugotų duomenų, kuriais remiantis buvo parengta pranešta informacija, įrašus, su kuriais galėtų susipažinti kompetentingos institucijos. Šiuose įrašuose taip pat apibūdinami duomenų rinkimo metodai.

2.   Kiekviena Šalis reikalauja, kad objektų, kuriems taikomi 7 straipsnyje nurodyti atskaitomybės reikalavimai, savininkai ar operatoriai naudotų geriausią turimą informaciją, į kurią gali būti įtraukti monitoringo duomenys, emisijų faktoriai, masės balanso skaičiavimai, netiesioginio monitoringo ir kiti apskaičiavimai, techniniai vertinimai ir kiti metodai. Prireikus tai turi būti daroma taikant tarptautiniu mastu pripažintas metodologijas.

10 straipsnis

Kokybės vertinimas

1.   Kiekviena Šalis reikalauja, kad objektų, kuriems taikomi 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atskaitomybės reikalavimai, savininkai ar operatoriai užtikrintų pranešamos informacijos kokybę.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos registre esamų duomenų kokybę, svarbiausia, jų išsamumą, nuoseklumą ir patikimumą, vertintų kompetentinga institucija, atsižvelgdama į rekomendacijas, kurias gali parengti Šalių susitikimas.

11 straipsnis

Informacijos prieinamumas visuomenei

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro informacija būtų viešai prieinama nereikalaujant nurodyti, kam ji reikalinga, ir laikantis šio Protokolo nuostatų ir, svarbiausia, užtikrina, kad jos registras būtų tiesiogiai elektroniniu būdu prieinamas per viešuosius telekomunikacijų tinklus.

2.   Kai registre esanti informacija visuomenei nėra laisvai tiesiogiai prieinama elektroniniu būdu, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentinga institucija paprašius kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos, tą informaciją suteiktų kokiu nors kitu veiksmingu būdu.

3.   Atsižvelgdama į 4 dalį, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos registre esanti informacija būtų prieinama nemokamai.

4.   Kiekviena Šalis gali leisti savo kompetentingai institucijai reikalauti mokesčio už konkrečios 2 dalyje minėtos informacijos atgaminimą ir siuntimą, bet tokio mokesčio dydis turi būti deramai pagrįstas.

5.   Kai registre esanti informacija visuomenei nėra laisvai tiesiogiai prieinama elektroniniu būdu, kiekviena Šalis padeda visuomenei elektroniniu būdu prie jos registro prieiti viešai prieinamose vietose, pavyzdžiui, viešosiose bibliotekose, savivaldybėse ar kitose atitinkamose vietose.

12 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Kiekviena Šalis gali leisti kompetentingai institucijai jos registre esančią informaciją laikyti konfidencialia, kai atskleidus tokią informaciją galėtų būti padaryta neigiama įtaka:

a)

tarptautiniams santykiams, krašto gynybai ar valstybės saugumui;

b)

teisingumo vykdymui, asmens galimybei būti teisiamam teisingai arba valdžios institucijos galimybei atlikti baudžiamojo arba drausminio pobūdžio tyrimą;

c)

komercinės ir pramoninės informacijos konfidencialumui, kai tokį konfidencialumą, gindamas teisėtus ekonominius interesus, saugo įstatymai;

d)

intelektinės nuosavybės teisėms; ar

e)

asmens duomenų ir (arba) dokumentų, susijusių su fiziniu asmeniu, konfidencialumui, jei toks asmuo nesutinka tokios informacijos atskleisti visuomenei ir jei toks konfidencialumas yra numatytas įstatymuose.

Išvardytieji konfidencialumo pagrindai aiškintini ribotai, atsižvelgiant į viešuosius interesus, kuriems informacijos atskleidimas būtų naudingas, ir į tai, ar informacija yra susijusi su teršalų išleidimu į aplinką.

2.   Atsižvelgiant į 1 dalies c punktą, bet kurios informacijos apie teršalų išleidimą, kuri yra svarbi aplinkos apsaugai, atskleidimas pagal nacionalinius įstatymus yra svarstytinas.

3.   Kai informacija yra laikoma konfidencialia pagal 1 dalį, registre, jei įmanoma, nurodoma, kokios rūšies informacija neatskleidžiama teikiant, pavyzdžiui, bendrą informaciją apie chemines medžiagas, ir dėl kokios priežasties ji neatskleidžiama.

13 straipsnis

Visuomenės dalyvavimas plėtojant nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus

1.   Kiekviena Šalis pagal savo nacionalinius įstatymus užtikrina tinkamas galimybes visuomenei dalyvauti plėtojant nacionalinį išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą.

2.   Taikydama 1 dalį, kiekviena Šalis suteikia visuomenei galimybę nemokamai gauti informaciją apie siūlomas nacionalinio išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro plėtojimo priemones ir galimybę teikti bet kokias pastabas, informaciją, analitinę medžiagą arba nuomones, svarbią priimant sprendimus, o atitinkama institucija tinkamai atsižvelgia į tokį visuomenės indėlį.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad, priėmus sprendimą sukurti registrą arba gerokai jį pakeisti, informacija apie sprendimą ir jo pagrindimą būtų laiku viešai prieinama.

14 straipsnis

Teisė kreiptis į teismus

1.   Kiekviena Šalis pagal savo įstatymus užtikrina, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog į jo prašymą suteikti informaciją pagal 11 straipsnio 2 dalį nebuvo atsižvelgta arba jis visas ar iš dalies buvo neteisingai atmestas, į jį buvo netinkamai atsakyta arba reaguota ne pagal tos dalies nuostatas, galėtų kreiptis į teismą arba kitą nepriklausomą ir nešališką pagal įstatymus įsteigtą įstaigą, kad procedūra būtų peržiūrėta.

2.   1 dalies reikalavimai nepažeidžia atitinkamų Šalių teisių ir pareigų pagal galiojančias tarp Šalių sutartis šiame straipsnyje nurodytais klausimais.

15 straipsnis

Pajėgumų kūrimas

1.   Kiekviena Šalis rūpinasi, kad visuomenė žinotų apie išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą, ir užtikrina, kad visuomenei būtų padedama ir patariama, kaip susipažinti su registru, suprasti ir naudoti jame esančią informaciją.

2.   Kiekviena Šalis atsakingoms institucijoms ir įstaigoms suteikia pakankamai galimybių kurti pajėgumus ir teikia joms rekomendacijas, kad jos galėtų atlikti savo pareigas pagal šį Protokolą.

16 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.   Šalys atitinkamai bendradarbiauja ir viena kitai padeda:

a)

šio Protokolo tikslus remiančiuose tarptautiniuose veiksmuose;

b)

remdamosi atitinkamų Šalių tarpusavio susitarimu, įdiegti nacionalines sistemas pagal šį Protokolą;

c)

keistis informacija pagal šį Protokolą apie pasienio zonose išleidžiamus ir perduodamus teršalus;

d)

keistis informacija pagal šį Protokolą apie teršalų perdavimą tarp Šalių.

2.   Šalys skatina bendradarbiavimą tarp Šalių ir su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kad prireikus prisidėtų prie:

a)

visuomenės informuotumo didinimo tarptautiniu lygiu;

b)

technologijų perdavimo;

c)

techninės paramos su šiuo Protokolu susijusiais klausimais teikimo Šalims, kurios yra besivystančios Šalys ir pereinamosios ekonomikos Šalys.

17 straipsnis

Šalių susirinkimas

1.   Šiuo Protokolu įsteigiamas Šalių susirinkimas. Jo pirmoji sesija šaukiama ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo. Vėliau eilinės Šalių susirinkimų sesijos šaukiamos iš eilės kartu arba lygiagrečiai su Konvencijos Šalių eiliniais susirinkimais, jei šio Protokolo Šalys nenusprendžia kitaip. Šalių neeiliniai susirinkimai šaukiami, kai taip yra nuspręsta eilinėje sesijoje arba kai kuri nors Šalis raštu paprašo, jei per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Europos ekonominės komisijos vykdomasis sekretorius visoms Šalims praneša apie prašymą, jam pritaria ne mažiau kaip vienas trečdalis Šalių.

2.   Šalių susirinkimas, remdamasis reguliariai gaunama informacija iš Šalių, nuolatos peržiūri šio Protokolo vykdymą ir pokyčius ir tuo tikslu:

a)

peržiūri išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų pokyčius ir skatina jų nuoseklų gerinimą ir suderinamumą;

b)

siekdamas vengti šioje srityje dubliavimo, nustato gaires, kurios padeda Šalims rengti jam ataskaitas;

c)

parengia darbo programą;

d)

svarsto ir prireikus patvirtina priemones 16 straipsnyje nurodytam tarptautiniam bendradarbiavimui gerinti;

e)

įsteigia, jo manymu, būtinas pagalbines įstaigas;

f)

vadovaudamasis 20 straipsnio nuostatomis, svarsto ir priima šio Protokolo bei jo priedų pakeitimų pasiūlymus, kuriuos mano esant reikalingus siekiant šio Protokolo tikslų;

g)

pirmojoje savo sesijoje aptaria ir bendru sutarimu priima savo bei pagalbinių įstaigų sesijų darbo tvarkos taisykles, atsižvelgdamas į darbo tvarkos taisykles, kurias yra priėmęs Konvencijos Šalių susirinkimas;

h)

kad būtų lengviau įgyvendinti šį Protokolą, svarsto bendru sutarimu priimamas finansines priemones ir techninės paramos mechanizmus;

i)

kad būtų pasiekti šio Protokolo tikslai, prireikus pasinaudoja kitų atitinkamų tarptautinių įstaigų paslaugomis; ir

j)

nagrinėja papildomas priemones, kurių gali prireikti šio Protokolo tikslams įgyvendinti, tokius kaip jo įgyvendinimą skatinančių gairių ir rekomendacijų rengimas, ir imasi dėl to papildomų veiksmų.

3.   Šalių susirinkimas padeda keistis informacija apie patirtį, įgytą rengiant pranešimus apie konkrečių teršalų ir konkrečių atliekų perdavimus, ir peržiūri tą patirtį, apsvarstydamas galimybę abiejų rūšių pranešimus sujungti atsižvelgiant į visuomenės interesus gauti informaciją pagal 1 straipsnį ir į bendrą nacionalinių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų veiksmingumą.

4.   Jungtinės Tautos, jų specializuotosios agentūros ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra, taip pat bet kuri valstybė ir regioninė ekonominės integracijos organizacija, turinčios teisę pagal 24 straipsnį pasirašyti šį Protokolą, bet kurios nėra jo Šalys, ir bet kokia tarpvyriausybinė organizacija, kompetentinga srityse, kurias apima šis Protokolas, turi teisę kaip stebėtojos dalyvauti Šalių susirinkimo sesijose. Toks leidimas joms suteikiamas ir jos dalyvauja pagal Šalių susirinkimo priimtas darbo tvarkos taisykles.

5.   Kiekviena nevyriausybinė organizacija, kompetentinga su šiuo Protokolu susijusiose srityse, informavusi Europos ekonominės komisijos vykdomąjį sekretorių apie savo norą būti atstovaujama kurioje nors Šalių susirinkimo sesijoje, turi teisę dalyvauti kaip stebėtoja, jei tam neprieštarauja vienas trečdalis susirinkimo sesijoje dalyvaujančių Šalių. Toks leidimas joms suteikiamas ir jos dalyvauja pagal Šalių susirinkimo priimtas darbo tvarkos taisykles.

18 straipsnis

Balsavimo teisė

1.   Išskyrus 2 dalyje numatytus atvejus, kiekviena šio Protokolo Šalis turi po vieną balsą.

2.   Regioninės ekonominės integracijos organizacijos naudojasi savo balsavimo teise, kai svarstomi su jų kompetencija susiję klausimai, ir turi tiek balsų, kiek organizacijoje yra valstybių narių šio Protokolo Šalių. Tokios organizacijos netenka savo balsavimo teisės, jeigu jų valstybės narės pasinaudoja savo balsavimo teise, ir vice versa.

19 straipsnis

Priedai

Šio Protokolo priedai yra jo sudedamoji dalis ir, jei nėra aiškiai numatyta kitaip, nuorodos į šį Protokolą kartu yra nuorodos į bet kurį iš jo priedų.

20 straipsnis

Pakeitimai

1.   Kiekviena Šalis gali siūlyti šio Protokolo pakeitimus.

2.   Šio Protokolo pakeitimų pasiūlymai svarstomi Šalių susirinkimo sesijoje.

3.   Šiam Protokolui siūlomo bet kokio pakeitimo tekstas pateikiamas raštu sekretoriatui, kuris ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki sesijos, kurioje siūloma šį pakeitimą priimti, perduoda jį visoms Šalims, kitoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurios yra sutikusios laikytis šio Protokolo, bet kurioms jis dar yra neįsigaliojęs, ir Susitariančiosioms Šalims.

4.   Šalys deda visas pastangas, kad pasiektų sutarimą, kad bet koks siūlomas šio Protokolo pakeitimas būtų pasiekas bendru sutarimu. Jeigu visos priemonės pasiekti bendrą sutarimą išnaudotos, o susitarimas nepasiektas, tada kraštutiniu atveju pakeitimas priimamas trijų ketvirtadalių posėdžiaujančių ir dalyvaujančių balsuojant Šalių balsų dauguma.

5.   Šiame straipsnyje „posėdžiaujančios ir dalyvaujančios balsuojant Šalys“ – tai posėdžiaujančios ir balsuojančios už arba prieš Šalys.

6.   Bet kurį šio Protokolo pakeitimą, priimtą pagal 4 dalį, sekretoriatas perduoda depozitarui, kuris jį išsiunčia visoms Šalims, kitoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurios yra sutikusios laikytis šio Protokolo, bet kurioms jis dar yra neįsigaliojęs, ir Susitariančiosioms Šalims.

7.   Pakeitimas, išskyrus priedo pakeitimus, jį ratifikavusioms, priėmusioms arba patvirtinusioms Šalims įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai depozitaras gavo bent trijų ketvirtadalių pakeitimo priėmimo metu buvusių Protokolo Šalimis ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus. Vėliau bet kokiai kitai Šaliai pakeitimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai ši Šalis perduoda saugoti pakeitimo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą.

8.   Šalis, kuri nepriima priedo pakeitimo, apie tai raštu praneša depozitarui per dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai depozitaras išsiuntinėjo pakeitimą. Depozitaras nedelsdamas informuoja visas Šalis apie bet kurį gautą pranešimą. Šalis gali bet kuriuo metu atšaukti savo pranešimą apie pakeitimo nepriėmimą, ir po to priedo pakeitimas tai Šaliai įsigalioja.

9.   Praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai depozitaras išsiuntinėjo priedo pakeitimą, kaip numatyta 6 dalyje, priedo pakeitimas įsigalioja tose Šalyse, kurios nepateikė depozitarui pranešimo pagal 8 dalį, jei tuo metu tokį pranešimą yra pateikusios ne daugiau kaip vienas trečdalis pakeitimo priėmimo metu buvusių Protokolo Šalių.

10.   Jei priedo pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su šio Protokolo pakeitimu, jis neįsigalioja tol, kol neįsigalioja šio Protokolo pakeitimas.

21 straipsnis

Sekretoriatas

Europos ekonominės komisijos vykdomasis sekretorius vykdo tokias šio Protokolo sekretoriato funkcijas:

a)

kviečia ir rengia Šalių susirinkimo sesijas;

b)

perduoda Šalims ataskaitas ir kitą pagal šio Protokolo nuostatas gautą informaciją;

c)

šalių susirinkimui atsiskaito už sekretoriato veiklą; ir

d)

vykdo tokias funkcijas, kurias, atsižvelgdamas į turimus išteklius, nustato Šalių susirinkimas.

22 straipsnis

Protokolo nuostatų laikymosi peržiūra

Savo pirmojoje sesijoje Šalių susirinkimas bendru sutarimu sukuria neteisminio, nekonfrontacinio, konsultacinio pobūdžio bendradarbiavimu paremtas procedūras bei institucines priemones, kuriomis naudojantis yra įvertinama, kaip laikomasi šio Protokolo nuostatų, ir nagrinėjami šio Protokolo nuostatų nesilaikymo atvejai. Nustatydamas šias procedūras ir priemones, Šalių susirinkimas, inter alia, svarsto, ar tikslinga numatyti galimybę gauti informaciją iš visuomenės narių su šiuo Protokolu susijusiais klausimais.

23 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Kilus dviejų arba daugiau Šalių ginčui dėl šio Protokolo aiškinimo arba taikymo, Šalys siekia išspręsti ginčą derybomis arba kokiu kitu taikiu priimtinu ginče dalyvaujančioms Šalims ginčų sprendimo būdu.

2.   Pasirašydama, ratifikuodama, priimdama arba patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, arba bet kada vėliau valstybė gali depozitarui nusiųsti pareiškimą raštu, kad ginčui, kuris nebuvo išspręstas pagal 1 dalį, spręsti ji priima vieną arba abu nurodytus ginčo sprendimo būdus, privalomus bet kurios prisiimančios tokį pat įsipareigojimą Šalies atžvilgiu:

a)

ginčo perdavimą nagrinėti Tarptautiniam Teisingumo Teismui;

b)

arbitražą laikantis IV priede numatytos procedūros.

Regioninė ekonominės integracijos organizacija gali panašų pareiškimą dėl arbitražo nusiųsti pagal b punkte minėtą procedūrą.

3.   Jei ginčo Šalys sutiko dėl abiejų 2 dalyje išvardytų ginčo sprendimo būdų, tuomet ginčas gali būti perduotas tik Tarptautiniam Teisingumo Teismui, jeigu tik Šalys nesusitarė kitaip.

24 straipsnis

Pasirašymas

Šis Protokolas pateikiamas pasirašyti 2003 m. gegužės 21–23 d. Kijeve (Ukraina) vykstant Penktajai ministrų konferencijai „Aplinkos apsauga Europai“ ir vėliau – Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke iki 2003 m. gruodžio 31 d. visoms valstybėms – Jungtinių Tautų narėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurias įsteigė nepriklausomos Jungtinių Tautų valstybės narės ir kurioms jų valstybės narės perdavė įgaliojimus dėl šio Protokolo reglamentuojamų klausimų, įskaitant įgaliojimus sudaryti sutartis šiais klausimais.

25 straipsnis

Depozitaras

Šio protokolo depozitaras yra Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

26 straipsnis

Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas

1.   Šį Protokolą pasirašiusios valstybės ir 24 straipsnyje minėtos regioninės ekonominės integracijos organizacijos jį ratifikuoja, priima arba patvirtina.

2.   24 straipsnyje nurodytos valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos gali prisijungti prie šio Protokolo nuo 2004 m. sausio 1 d.

3.   Bet kokia 24 straipsnyje nurodyta regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri tampa šio Protokolo Šalimi, net jeigu nė viena šios organizacijos valstybė narė nėra šio Protokolo Šalis, prisiima visus numatytus šiame Protokole įsipareigojimus. Tais atvejais, kai viena ar daugiau tokios organizacijos valstybių narių yra šio Protokolo Šalys, ši organizacija ir jos valstybės narės sprendžia dėl savo atitinkamos atsakomybės vykdant įsipareigojimus pagal šį Protokolą. Tokiais atvejais ši organizacija ir jos valstybės narės negali tuo pačiu metu naudotis šiame Protokole numatytomis teisėmis.

4.   24 straipsnyje nurodytos regioninės ekonominės integracijos organizacijos ratifikavimo, priėmimo, tvirtinimo arba prisijungimo dokumentuose apibrėžia savo kompetenciją šiuo Protokolu reglamentuojamais klausimais. Šios organizacijos taip pat praneša depozitarui apie bet kokį esminį savo kompetencijos pasikeitimą.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai atiduodamas saugoti šešioliktasis ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas.

2.   Taikant 1 dalį, bet koks dokumentas, kurį deponavo kokia nors regioninė ekonominės integracijos organizacija, nelaikomas papildomu dokumentu greta tų, kuriuos deponavo tokios organizacijos valstybės narės.

3.   Kiekvienai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri ratifikuoja, priima, patvirtina šį Protokolą arba prisijungia prie jo, po to, kai atiduotas saugoti šešioliktasis ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas, šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai tokia valstybė ar organizacija deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą.

28 straipsnis

Išlygos

Šiam Protokolui nedaromos jokios išlygos.

29 straipsnis

Pasitraukimas

Bet kuriuo metu, praėjus trejiems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo kokiai nors Šaliai dienos, ši Šalis gali pasitraukti iš Protokolo apie tai raštu pranešusi depozitarui. Bet koks toks pasitraukimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai depozitaras gauna pranešimą apie tai.

30 straipsnis

Autentiški tekstai

Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, atiduodamas saugoti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį Protokolą.

PRIIMTA du tūkstančiai trečių metų gegužės dvidešimt pirmą dieną Kijeve.

I PRIEDAS

VEIKLOS RŪŠYS

Nr.

Veikla

Pajėgumo riba

(1 skiltis)

Darbuotojų skaičiaus riba

(2 skiltis)

1.

Energetikos sektorius

a)

Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai

*

10 darbuotojų

b)

Anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai

*

c)

Šiluminės elektrinės ir kiti kurą deginantys įrenginiai

Tiekimas 50 megavatų (MW) šilumos galingumas

d)

Kokso krosnys

*

e)

Anglies smulkinimo įrenginiai

Pajėgumas 1 tona per valandą

f)

Anglies produktų ir bedūmio kietojo kuro gamybos įrenginiai

*

2.

Metalų gamyba ir apdirbimas

a)

Metalų rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimo arba kaitinimo įrenginiai

*

10 darbuotojų

b)

Įrenginiai ketui arba plienui (pirmojo arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti

Pajėgumas – 2,5 tonos per valandą

c)

Juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai:

 

i)

Karšto valcavimo staklės

Pajėgumas – 20 tonų neapdoroto plieno žaliavos per valandą

ii)

Kalvės, turinčios kūjus

50 kilodžaulių energijos, kai viršijama 20 MW kaloringumo

iii)

Dengimas apsauginėmis lydyto metalo dangomis

Įkrova 2 tonos neapdoroto plieno per valandą

d)

Juodųjų metalų liejyklos

Gamybos pajėgumas – 20 tonų per dieną

e)

Įrenginiai:

 

i)

neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti taikant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus

*

ii)

spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą

Švino ir kadmio lydymo pajėgumas 4 tonos per dieną arba visiems kitiems metalams 20 tonų per dieną

10 darbuotojų

f)

Įrenginiai metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais

30 m3 dengimo vonių tūrio

3.

Naudingųjų iškasenų pramonė

a)

Šachtinė kasyba ir susiję procesai

*

10 darbuotojų

b)

Atviroji kasyba ir karjerų veikla

Kasybos darbų plotas 25 hektarai

c)

Įrenginiai, skirti gaminti:

 

i)

cemento klinkeriui rotacinėse krosnyse

Gamybos pajėgumas – 500 tonų per dieną

ii)

kalkėms rotacinėse krosnyse

Gamybos pajėgumas daugiau kaip 50 tonų per dieną

iii)

cemento klinkeriui arba kalkėms kitose aukštakrosnėse

Gamybos pajėgumas 50 tonų per dieną

d)

Įrenginiai asbestui ir produktams iš asbesto gaminti

*

e)

Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, gaminti

Lydymo pajėgumas 20 tonų per dieną

f)

Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą

Lydymo pajėgumas 20 tonų per dieną

g)

Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, visų pirma stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui

Gamybos pajėgumas 75 tonos per dieną, arba 4 m3 degimo krosnies pajėgumas ir 300 kg/m3 vienos krosnies džiovinimo talpos

4.

Chemijos pramonė

a)

Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms gaminti pramonine gamyba, būtent:

i)

angliavandeniliams (linijiniams arba cikliniams, sotiesiems arba nesotiesiems, alifatiniams arba aromatiniams)

ii)

deguonies turintiems organiniams junginiams: alkoholiui, aldehidams, ketonams, karboksirūgščiai, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms

iii)

sieros turintiems organiniams junginiams

iv)

azoto turintiems organiniams junginiams: aminams, amidams, nitrozo ir nitro junginiams, arba nitratams, nitrilams, cianatams, izocianatams

v)

fosforo turintiems organiniams junginiams

vi)

halogenintiems angliavandeniliams

vii)

metalo organiniams junginiams.

viii)

bazinėms plastinėms medžiagoms (polimeriniam sintetiniam pluoštui ir pluoštui turinčiam celiuliozės)

ix)

sintetiniam kaučiukui

x)

dažikliams ir pigmentams

xi)

paviršinio aktyvumo agentams ir medžiagoms

*

10 darbuotojų

b)

Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti pramonine gamyba, būtent:

i)

dujoms, tokioms kaip amoniakas, chloras arba vandenilio chloridas, fluoras arba vandenilio fluoridas, anglies oksidai, sieros turintys junginiai, azoto oksidai, vandenilis, sieros dioksidas, karbonilo chloridas

ii)

rūgštims, tokioms kaip chromo rūgštis, fluoro vandenilio rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis, sieros rūgštis, oleumas, sulfitinės rūgštys

iii)

bazėms, tokioms kaip amonio hidroksidas, kalio hidroksidas, natrio hidroksidas

iv)

druskoms, tokioms kaip amonio chloridas, kalio chloratas, kalio karbonatas, natrio karbonatas, perboratas, sidabro nitratas

v)

nemetalai, metalų oksidai arba kiti neorganiniai junginiai, tokie kaip kalcio karbidas, silicis, silicio karbidas

*

c)

Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti pramonine gamyba

*

d)

Chemijos įrenginiai pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams gaminti pramonine gamyba

*

e)

Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti pramonine gamyba naudojami cheminiai arba biologiniai procesai

*

f)

Chemijos įrenginiai sprogmenims ir pirotechnikos produktams gaminti pramonine gamyba

*

10 darbuotojų

5.

Atliekų ir nuotekų tvarkymas

a)

Įrenginiai pavojingoms atliekoms deginti, pirolizei, naudojimui, cheminiam apdorojimui arba talpinimui į sąvartynus

Priėmimas – 10 tonų per dieną

10 darbuotojų

b)

Įrenginiai komunalinėms atliekoms deginti

Pajėgumas – 3 tonos per valandą

c)

Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti

Gamybos pajėgumas – 50 tonų per dieną

d)

Sąvartynai (išskyrus inertinių atliekų sąvartynus)

Priėmimas – 10 tonų per dieną arba bendras pajėgumas – 25 000 tonų

e)

Gyvulių skeletų ir gyvulių atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai

Pajėgumas – 10 tonų per dieną

f)

Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai

Pajėgumas – 100 000 gyventojų ekvivalentų

g)

Nepriklausomai eksploatuojami pramonės nuotekų valymo įrenginiai naudojami vienai arba kelioms šiame priede nurodytoms veiklos rūšims

Pajėgumas – 10 000 m3 per dieną

6.

Popieriaus ir medienos gamyba bei perdirbimas

a)

Celiuliozės gamybos iš medienos masės ir panašių pluoštinių žaliavų įmonės

*

10 darbuotojų

b)

Popieriaus, kartono ir kitų pagrindinių medžio produktų (tokių, kaip medienos drožlių plokštės, pluošto plokštės ir klijuota fanera) gamybos įmonės

Gamybos pajėgumas – 20 tonų per dieną

c)

Pramonės įrenginiai medienos ir medienos produktams apdoroti cheminėmis medžiagomis

Gamybos pajėgumas – 50 m3 per dieną

7.

Intensyvioji gyvulininkystė ir akvakultūra

a)

Intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai

i)

40 000 vietų paukščiams

ii)

2 000 vietų auginamoms kiaulėms (per 30 kg)

iii)

750 vietų paršavedėms

10 darbuotojų

b)

Intensyvioji akvakultūra

1 000 tonų žuvies ir vėžiagyvių per metus

10 darbuotojų

8.

Gyvūniniai ir augaliniai maisto ir gėrimų sektoriaus produktai

a)

Skerdyklos

Gamybos pajėgumas 50 tonų skerdenų per dieną

10 darbuotojų

b)

Apdorojimo ir perdirbimo įrenginiai, skirti maisto ir gėrimų produktams gaminti iš:

 

i)

gyvulių žaliavų (išskyrus pieną)

Gamybos pajėgumas – 75 tonų produkcijos per dieną

ii)

gyvulių žaliavų (išskyrus pieną)

Gamybos pajėgumas – 75 tonų produkcijos per dieną

c)

pieno apdorojimas ir perdirbimas

Pajėgumas: priėmimas – 200 tonų pieno per dieną (metinė vidutinė vertė)

9.

Kitos veiklos rūšys

a)

Pluošto arba tekstilės pirminio apdorojimo (plovimo, balinimo, meserizavimo) arba dažymo įrenginiai

Pajėgumas – 10 tonų per dieną

10 darbuotojų

b)

Kailių ir odos rauginimo įrenginiai

Pajėgumas – 12 tonų gatavų gaminių per dieną

c)

Įrenginiai, kuriuose naudojant organinius tirpiklius atliekamas medžiagų, daiktų arba produktų paviršiaus apdorojimas, visų pirma taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas

Suvartojimas – 150 kg per valandą arba 200 tonų per metus

d)

Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektrografitas deginimo ar grafitizacijos būdu

*

e)

Įrenginiai laivams statytiti ir dažyti arba dažams šalinti

Tinkantys 100 m ilgio laivams

Paaiškinimai:

1 skiltyje pažymėtos pajėgumo ribos, minėtos 7 straipsnio 1 dalies a punkte.

Žvaigždutė (*) reiškia, kad netaikoma jokia pajėgumo riba (apie visus objektus būtina pateikti ataskaitas).

2 skiltyje pažymėtos darbuotojų skaičiaus ribos, minėtos 7 straipsnio 1 dalies b punkte.

„10 darbuotojų“ – 10 darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, ekvivalentas.

II PRIEDAS

TERŠALAI

Nr.

CAS numeris

Teršalas

Išleidžiamų teršalų ribinis kiekis

(1 skiltis)

Ribinis kiekis, nustatyta teršalų perdavimui už objekto ribų

(2 skiltis)

Gamybos, perdirbimo arba naudojimo ribinis kiekis

(3 skiltis)

į orą

(1a skiltis)

į vandenį

(1b skiltis)

į žemę

(1c skiltis)

kg/metai

kg/metai

kg/metai

kg/metai

kg/metai

1

74-82-8

Metanas (CH4)

100 000

-

-

-

*

2

630-08-0

Anglies monoksidas (CO)

500 000

-

-

-

*

3

124-38-9

Anglies dioksidas (CO2)

100 milijonų

-

-

-

*

4

 

Hidrofluorangliavandeniliai (HFCs)

100

-

-

-

*

5

10024-97-2

Azoto suboksidas (N2O)

10 000

-

-

-

*

6

7664-41-7

Amoniakas (NH3)

10 000

-

-

-

10 000

7

 

Nemetaniniai lakūs organiniai junginiai (NMLOJ)

100 000

-

-

-

*

8

 

Azoto oksidai (NOx/NO2)

100 000

-

-

-

*

9

 

Perfluorangliavandeniliai (PFCs)

100

-

-

-

*

10

2551-62-4

Sieros heksafluoridas (SF6)

50

-

-

-

*

11

 

Sieros oksidai (SOx/SO2)

150 000

-

-

-

*

12

 

Bendrasis azotas

-

50 000

50 000

10 000

10 000

13

 

Bendrasis fosforas

-

5 000

5 000

10 000

10 000

14

 

Hidrochlorfluorangliavandeniliai (HCFCs)

1

-

-

100

10 000

15

 

Chlorfluorangliavandeniliai (CFCs)

1

-

-

100

10 000

16

 

Halonai

1

-

-

100

10 000

17

7440-38-2

Arsenas ir jo junginiai (As)

20

5

5

50

50

18

7440-43-9

Kadmis ir jo junginiai (Cd)

10

5

5

5

5

19

7440-47-3

Chromas ir jo junginiai (Cr)

100

50

50

200

10 000

20

7440-50-8

Varis ir jo junginiai (Cu)

100

50

50

500

10 000

21

7439-97-6

Gyvsidabris ir jo junginiai (Hg)

10

1

1

5

5

22

7440-02-0

Nikelis ir jo junginiai (Ni)

50

20

20

500

10 000

23

7439-92-1

Švinas ir jo junginiai (Pb)

200

20

20

50

50

24

7440-66-6

Cinkas ir jo junginiai (Zn)

200

100

100

1 000

10 000

25

15972-60-8

Alachloras

-

1

1

5

10 000

26

309-00-2

Aldrinas

1

1

1

1

1

27

1912-24-9

Atrazinas

-

1

1

5

10 000

28

57-74-9

Chlordanas

1

1

1

1

1

29

143-50-0

Chlordekonas

1

1

1

1

1

30

470-90-6

Chlorfenvinfosas

-

1

1

5

10 000

31

85535-84-8

Chloro-alkanai, C10-C13

-

1

1

10

10 000

32

2921-88-2

Chlorpyrifosas

-

1

1

5

10 000

33

50-29-3

DDT

1

1

1

1

1

34

107-06-2

1,2-dichloroetanas (EDC)

1 000

10

10

100

10 000

35

75-09-2

Dichlorometanas (DCM)

1 000

10

10

100

10 000

36

60-57-1

Dieldrinas

1

1

1

1

1

37

330-54-1

Diuronas

-

1

1

5

10 000

38

115-29-7

Endosulfanas

-

1

1

5

10 000

39

72-20-8

Endrinas

1

1

1

1

1

40

 

Halogeninti organiniai junginiai (AOX)

-

1 000

1 000

1 000

10 000

41

76-44-8

Heptachloras

1

1

1

1

1

42

118-74-1

Heksachlorobenzenas (HCB)

10

1

1

1

5

43

87-68-3

Heksachlorobutadienas (HCBD)

-

1

1

5

10 000

44

608-73-1

1,2,3,4,5,6-heksachlorocikloheksanas (HCH)

10

1

1

1

10

45

58-89-9

Lindanas

1

1

1

1

1

46

2385-85-5

Mireksas

1

1

1

1

1

47

 

PCDD + PCDF (dioksinai + furanai) (Teq)

0,001

0,001

0,001

0,001

0,001

48

608-93-5

Pentachlorbenzenas

1

1

1

5

50

49

87-86-5

Pentachlorfenolis (PCP)

10

1

1

5

10 000

50

1336-36-3

Polichlorinti bifenilai (PCB)

0,1

0,1

0,1

1

50

51

122-34-9

Simazinas

-

1

1

5

10 000

52

127-18-4

Tetrachloretilenas (PER)

2 000

-

-

1 000

10 000

53

56-23-5

Tetrachlormetanas (TCM)

100

-

-

1 000

10 000

54

12002-48-1

Trichlorbenzenai (TCBs)

10

-

-

1 000

10 000

55

71-55-6

1,1,1-trichloretanas

100

-

-

1 000

10 000

56

79-34-5

1,1,2,2-tetrachloretanas

50

-

-

1 000

10 000

57

79-01-6

Trichloretilenas

2 000

-

-

1 000

10 000

58

67-66-3

Trichlorometanas

500

-

-

1 000

10 000

59

8001-35-2

Toksafenas

1

1

1

1

1

60

75-01-4

Vinilchloridas

1 000

10

10

100

10 000

61

120-12-7

Antracenas

50

1

1

50

50

62

71-43-2

Benzenas

1 000

200 (BTEX) (1)

200 (BTEX) (1)

2 000 (BTEX) (1)

10 000

63

 

Brominti difenileteriai (PBDE)

-

1

1

5

10 000

64

 

Noninfenoliai ir nonilfenolio etoksilatai (NP/NPEs)

-

1

1

5

10 000

65

100-41-4

Etilbenzenas

-

200 (BTEX) (1)

200 (BTEX) (1)

2 000 (BTEX) (1)

10 000

66

75-21-8

Etileno oksidas

1 000

10

10

100

10 000

67

34123-59-6

Izoproturonas

-

1

1

5

10 000

68

91-20-3

Naftalenas

100

10

10

100

10 000

69

 

Alavo organiniai junginiai (bendrasis Sn)

-

50

50

50

10 000

70

117-81-7

Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHP)

10

1

1

100

10 000

71

108-95-2

Fenoliai (bendroji C)

-

20

20

200

10 000

72

 

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAHs) (2)

50

5

5

50

50

73

108-88-3

Toluenas

-

200 (BTEX) (1)

200 (BTEX) (1)

2 000 (BTEX) (1)

10 000

74

 

Tributiltinas ir jo junginiai

-

1

1

5

10 000

75

 

Trifeniltinas ir jo junginiai

-

1

1

5

10 000

76

 

Bendroji organinė anglis (BOA) (bendroji C arba ChDS/3)

-

50 000

-

-

**

77

1582-09-8

Trifluralinas

-

1

1

5

10 000

78

1330-20-7

Ksilenai

-

200 (BTEX) (1)

200 (BTEX) (1)

2 000 (BTEX) (1)

10 000

79

 

Chloridai (bendrasis Cl)

-

2 mln.

2 mln.

2 mln.

10 000 (3)

80

 

Chloras ir neorganiniai junginiai (HCl)

10 000

-

-

-

10 000

81

1332-21-4

Asbestas

1

1

1

10

10 000

82

 

Cianidai (bendrasis CN)

-

50

50

500

10 000

83

 

Fluoridai (bendrasis F)

-

2 000

2 000

10 000

10 000 (3)

84

 

Fluoras ir jo neorganiniai junginiai (HF)

5 000

-

-

-

10 000

85

74-90-8

Vandenilio cianidas (HCN)

200

-

-

-

10 000

86

 

Kietosios dalelės (PM10)

50 000

-

-

-

*

Teršalų CAS numeriai – tiksli Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos nuoroda.

1 skiltyje pažymėti ribiniai kiekiai, minėti 7 straipsnio 1 dalies a punkto i ir iv papunkčiuose. Jei skilties padalose (į orą, vandenį ar žemę) pažymėti ribiniai kiekiai yra viršijami, tos Šalys, kurios pasirinko atskaitomybės sistemą pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą, privalo pateikti ataskaitą apie atitinkamo objekto išleistus teršalus arba, kai teršalai yra išleisti į nuotekas, tekančias į nuotekų valymo įrenginius, apie teršalus, perduotus į toje skilties padaloje nurodytą aplinką.

2 skiltyje pažymėti ribiniai kiekiai, minėti 7 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Jei kurio nors konkretaus teršalo išleidimas viršija šios skilties ribinį kiekį, tos Šalys, kurios pasirinko atskaitomybės sistemą pagal 7 straipsnio 1 dalies ii papunktį, privalo pateikti ataskaitą apie atitinkamo objekto už savo ribų perduotus to teršalo kiekius.

3 skiltyje pažymėti ribiniai kiekiai, minėti 7 straipsnio 1 dalies b punkte. Jei kurio nors teršalo išleidimas viršija nurodytą ribinį kiekį, tos Šalys, kurios pasirinko atskaitomybės sistemą pagal 7 straipsnio 1 dalies b punktą, privalo pateikti ataskaitą apie atitinkamo objekto išmestus teršalus ir už objekto ribų perduotus teršalus.

Brūkšnelis (-) rodo, kad dėl atitinkamo parametro nebūtina teikti ataskaitų.

Žvaigždutė (*) rodo, kad šiam teršalui 1a skiltyje taikoma išleidimo ribinis kiekis, o ne gamybos, perdirbimo ar naudojimo ribinis kiekis.

Dvi žvaigždutės (**) rodo, kad šiam teršalui 1b skiltyje taikoma išleidimo ribinis kiekis, o ne gamybos perdirbimo ar naudojimo ribinis kiekis.

III PRIEDAS

A DALIS

ATLIEKŲ ŠALINIMO BŪDAI („D“)

Išvertimas ant žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)

Apdorojimas žemėje (pvz., biologinis skystųjų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t. t.)

Giluminis įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t. t.)

Surinkimas į tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

Šalinimas specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos ir nuo aplinkos, ir t. t.)

Išmetimas į vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)

Išmetimas į jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną

Šiame sąraše smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

Šiame sąraše smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu (pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)

Deginimas sausumoje

Deginimas jūroje

Nuolatinis saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

Maišymas prieš naudojant kurį nors iš šioje dalyje nurodytų šalinimo būdų

Perpakavimas prieš naudojant kurį nors iš šioje dalyje nurodytų šalinimo būdų

Saugojimas prieš naudojant kurį nors iš šioje dalyje nurodytų šalinimo būdų.

B DALIS

ATLIEKŲ NAUDOJIMO BŪDAI („R“)

Naudojimas kurui ar kitais būdais energijai gauti

Tirpiklių atnaujinimas (regeneracija)

Organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas)

Metalų ir metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)

Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)

Rūgščių arba bazių regeneracija

Taršai mažinti naudojamų komponentų naudojimas

Katalizatorių komponentų naudojimas

Pakartotinis naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

Apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę

Atliekų, likusių po šioje dalyje nurodytos naudojimo veiklos, naudojimas

Pasikeitimas atliekomis, kurios bus naudotos kuriuo nors iš šioje dalyje nurodytų būdų

Atliekų, skirtų naudoti kuriuo nors iš šioje dalyje nurodytų būdų, saugojimas.

IV PRIEDAS

ARBITRAŽAS

1.

Kai ginčas perduodamas nagrinėti arbitražui pagal šio Protokolo 23 straipsnio 2 dalį, ginčo Šalis arba Šalys diplomatiniais kanalais kitai ginčo Šaliai arba Šalims ir Sekretoriatui praneša arbitražinio ginčo esmę ir, svarbiausia, nurodo šio Protokolo straipsnius, dėl kurių aiškinimo ar taikymo kilo ginčas. Gautą informaciją Sekretoriatas persiunčia visoms šio Protokolo Šalims.

2.

Arbitražinį teismą sudaro trys nariai. Tiek Šalis ieškovė arba Šalys ieškovės, tiek kita Šalis arba kitos ginče dalyvaujančios Šalys paskiria po vieną arbitrą, ir du tokiu būdu paskirti arbitrai tarpusavio susitarimu paskiria trečią arbitrą, kuris atlieka arbitražinio teismo pirmininko funkcijas. Pastarasis negali būti nė vienos iš ginče dalyvaujančių šalių pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nė vienoje šių Šalių teritorijoje, jis negali dirbti nė vienoje iš šių Šalių arba kokiu nors kitu būdu būti susijęs su šiuo ginču.

3.

Jeigu praėjus dviem mėnesiams nuo antro arbitro paskyrimo nepaskiriamas arbitražinio teismo pirmininkas, Europos ekonominės komisijos vykdomasis sekretorius, gavęs kurios nors ginčo Šalies prašymą, paskiria jį per ateinančius du mėnesius.

4.

Jeigu viena iš ginčo Šalių nepaskiria arbitro praėjus dviem mėnesiams nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo, tai kita Šalis gali informuoti apie tai Europos ekonominės komisijos vykdomąjį sekretorių, kuris paskiria arbitražinio teismo pirmininką per ateinančius du mėnesius. Po savo paskyrimo arbitražinio teismo pirmininkas paprašo Šalį, kuri dar nepaskyrė arbitro, padaryti tai per du mėnesius. Jei ji to nepadaro per šį laiką, tai pirmininkas informuoja Europos ekonominės komisijos vykdomąjį sekretorių, kuris paskiria tokį arbitrą per ateinančius du mėnesius.

5.

Arbitražinis teismas priima sprendimą vadovaudamasis tarptautine teise ir šio Protokolo nuostatomis.

6.

Bet kuris steigiamas pagal šio priedo nuostatas arbitražinis teismas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

7.

Tiek procedūriniais, tiek esminiais klausimais arbitražinio teismo sprendimai priimami jo narių balsų dauguma.

8.

Teismas gali imtis visų reikiamų priemonių faktams nustatyti.

9.

Ginčo Šalys padeda arbitražinio teismo darbui ir, taikydamos visas turimas priemones, visų pirma:

a)

pateikia visus susijusius dokumentus, informaciją ir sudaro sąlygas darbui;

b)

prireikus suteikia galimybę iškviesti liudytojus arba ekspertus ir išklausyti jų parodymus.

10.

Ginčo Šalys ir arbitražinio teismo nariai išlaiko bet kokios konfidencialiu būdu ir teisminio nagrinėjimo metu gautos informacijos konfidencialumą.

11.

Vienos iš Šalių prašymu arbitražinis teismas gali rekomenduoti imtis laikinų gynybos priemonių.

12.

Jeigu viena iš ginčo Šalių neatvyksta į arbitražinį teismą ar negina savo interesų, kita Šalis gali prašyti teismo tęsti nagrinėjimą ir priimti galutinį sprendimą. Vienos iš Šalių nedalyvavimas teisme arba savo interesų negynimas nėra kliūtis ginčą nagrinėti. Prieš priimdamas galutinį sprendimą arbitražinis teismas turi įsitikinti, kad ieškinys yra tinkamai pagrįstas faktais ir teisės aktais.

13.

Arbitražinis teismas gali išnagrinėti priešieškinius, pareiškiamus tiesiogiai dėl ginčo esmės, ir priimti dėl jų sprendimus.

14.

Jeigu tik arbitražinis teismas, remdamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nenusprendžia kitaip, teismo išlaidas, įskaitant teismo narių atlyginimus, ginčo Šalys apmoka po lygiai. Teismas registruoja visas savo išlaidas ir ginčo Šalims pateikia galutinę išlaidų ataskaitą.

15.

Bet kuri šio Protokolo Šalis, kuri turi teisinio pobūdžio interesą dėl ginčo dalyko ir kurią gali paveikti šios bylos sprendimas, turi teisę teismo sutikimu dalyvauti nagrinėjant bylą.

16.

Arbitražinis teismas priima sprendimą per penkis mėnesius nuo jo įsteigimo dienos, jeigu tik jis nemano, kad būtina pratęsti šį terminą dar vienam ne ilgesniam kaip penkių mėnesių laikotarpiui.

17.

Arbitražinio teismo sprendimas pateikiamas kartu su sprendimo motyvais. Toks sprendimas yra galutinis ir privalomas visoms ginčo Šalims. Arbitražinis teismas siunčia savo sprendimą ginčo Šalims ir Sekretoriatui. Gautą informaciją Sekretoriatas perduoda visoms šio Protokolo Šalims.

18.

Bet kurį ginčą, galintį kilti tarp Šalių dėl teismo sprendimo aiškinimo arba vykdymo, bet kuri Šalis gali perduoti arbitražiniam teismui, priėmusiam šį sprendimą, arba, nesant galimybei pasinaudoti pastarojo paslaugomis, kitam teismui, kuris šiam tikslui sudaromas tokiu pat būdu kaip ir pirmasis.


(1)  Duomenys ataskaitose turi būti pateikti apie kiekvieną teršalą, jei viršyta BTEX ribinis kiekis (suminis benzeno, tolueno, etilbenzeno, ksileno parametras).

(2)  Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) matuojami kaip benzopirenas (50-32-8), benzo(b)fluorantenas (205-99-2), benzo(k)fuorantenas (207-08-9), indenolis (1,2,3-cd) pirenas (193-39-5) (pagal Tolimų oro teršalų pernašų konvencijos Protokolą dėl patvarių organinių teršalų).

(3)  Kaip neorganiniai junginiai.


B PRIEDAS

Europos bendrijos deklaracija, pateikiama pagal JT EEK protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų 26 straipsnio 4 dalį

Europos bendrija pareiškia, kad pagal Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 175 straipsnio 1 dalį, ji yra kompetentinga sudaryti tarptautinius susitarimus ir įgyvendinti juose nustatytus įpareigojimus, įsipareigojimus, kuriais prisidedama prie siekio įgyvendinti šiuos tikslus:

išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę,

saugoti žmonių sveikatą,

apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius,

remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti.

Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai yra tinkamos priemonės aplinkosaugos veiklos patobulinimų skatinimui, galimybių visuomenei susipažinti su aplinkosaugos informacija apie išleidžiamus teršalus suteikimui ir kompetentingų institucijų naudojimuisi stebėti tendencijas, parodyti mažinant taršą padarytą pažangą, lengviau stebėti, kaip laikomasi reikalavimų, ir vertinti pažangą, tokiu būdu padedant siekti pirma nurodytų tikslų.

Be to, Europos bendrija pareiškia, kad jau yra priėmusi valstybėms narėms privalomus teisės aktus dėl šiuo Protokolu reglamentuojamų klausimų ir pateiks bei atitinkamai atnaujins tų teisės aktų sąrašą pagal Protokolo 26 straipsnio 4 dalį.

Europos bendrija yra atsakinga už šių iš Protokolo kylančių įsipareigojimų, susijusių su galiojančiais Bendrijos teisės aktais, vykdymą.

Naudojimasis Bendrijos kompetencija savaime priklauso nuo jos nuolatinės raidos.


4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/80


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. sausio 23 d.

sudarantis sąlygas šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat Rusijai, naudotis Techninės pagalbos ir informacijos mainų (TAIEX) programa

(2006/62/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 181a straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Pasirengimo narystei paramos srityje centralizuotas netiesioginis valdymas praeityje pasirodė esantis vertinga priemonė, visų pirma Techninės pagalbos ir informacijos mainų (TAIEX) biuro veikloje.

(2)

Kaip nurodyta 2004 m. gegužės mėn. priimtame Komisijos strategijos dokumente, Europos kaimynystės politikos (EKP) tikslas – bendrai dalintis 2004 m. įvykusios Europos Sąjungos plėtros teikiama nauda su kaimyninėmis šalimis ir naudotis plėtros proceso metu sukauptomis priemonėmis bei patirtimi, priartinant šalis partneres prie ES, siekiant laipsniškos ekonominės integracijos bei didesnio politinio bendradarbiavimo. Todėl Europos kaimynystės šalims turėtų būti suteikta galimybė naudotis TAIEX.

(3)

2005 m. gegužės 10 d. vykusio 15-ojo ES ir Rusijos viršūnių susitikimo metu ES ir Rusijos priimtuose planuose dėl keturių bendrų erdvių sukūrimo išdėstyti tikslai yra panašūs į EKP tikslus, t. y. stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, siekti reguliavimo konvergencijos ir teisės aktų suderinimo aukštesnių standartų linkme.

(4)

Rusija galės gauti paramą pagal būsimą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP).

(5)

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (2) (toliau – Finansinis reglamentas) 54 straipsnio 2 dalyje leidžiama Bendrijos biudžetą vykdyti centralizuotai ir netiesiogiai, ir nustatomi konkretūs vykdymo reikalavimai, jei tai leidžia pagrindinis programos teisės aktas.

(6)

Darnus TAIEX paramos įgyvendinimas yra būtinas. Todėl šiame sprendime turėtų būti laikomasi 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos tam tikroms Vidurio ir Rytų Europos šalims (3) (PHARE), 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2666/2000 dėl paramos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Jugoslavijos Federacinei Respublikai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai (4) (CARDS) ir 2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2500/2001 dėl pasirengimo stojimui finansinės paramos Turkijai (5) išdėstyto požiūrio.

(7)

Dalis 1999 m. gruodžio 29 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 99/2000 dėl paramos teikimo valstybėms partnerėms Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje (6) numatytų veiksmų priklauso Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (Euratomo sutartis) taikymo sričiai. Tokiems veiksmams šis sprendimas netaikomas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Šio sprendimo tikslas – sudaryti sąlygas šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat Rusijai, ypač toms, kurios įgyvendina veiksmų planus ar kitus planus, naudotis TAIEX teikiama tiksline technine pagalba, siekiant padėti šalims partnerėms suprasti, rengti, įgyvendinti ir vykdyti su veiksmų planais susijusius teisės aktus.

2 straipsnis

Siekdama įgyvendinti 1996 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1488/96 dėl finansinių ir techninių priemonių, remiančių ekonominių ir socialinių struktūrų reformą pagal Europos–Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę (7) (MEDA) ir Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 99/2000, Komisija pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalį gali nuspręsti patikėti viešosios valdžios ir ypač biudžeto vykdymo užduotis, susijusias su tokiu sprendimu, įstaigai, vykdančiai TAIEX programą pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3906/89, Reglamentą (EB) Nr. 2666/2000 ir Reglamentą (EB) Nr. 2500/2001.

3 straipsnis

Šis sprendimas netaikomas tiems pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 99/2000 įgyvendinamiems veiksmams, kurie priklauso Euratomo sutarties taikymo sričiai.

4 straipsnis

Šiuo sprendimu patvirtinta veikla yra finansuojama iš biudžeto eilutės 19 06 01, skirtos pagalbai šalims partnerėms Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje, susijusios biudžeto eilutės 19 01 04 07, skirtos administracinėms išlaidoms, taip pat biudžeto eilutės 19 08 02 01, skirtos MEDA (priemonėms, remiančioms ekonominių ir socialinių struktūrų reformas Viduržemio jūros šalyse, nepriklausančiose ES), ir susijusios biudžeto eilutės 19 01 04 06, skirtos administracinėms išlaidoms, lėšų.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL


(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(3)  OL L 375, 1989 12 23, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2257/2004 (OL L 389, 2004 12 30, p. 1).

(4)  OL L 306, 2000 12 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2112/2005 (OL L 344, 2005 12 27, p. 23).

(5)  OL L 342, 2001 12 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2112/2005.

(6)  OL L 12, 2000 1 18, p. 1.

(7)  OL L 189, 1996 7 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2112/2005.


Komisija

4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/82


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2003 m. lapkričio 26 d.

dėl pagalbos schemos, kurią Italijos Pjemonto regionas ketina įgyvendinti, kad sumažintų oro taršą savo teritorijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2003) 3520)

(autentiškas tik tekstas italų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2006/63/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos Steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į susitarimą dėl Europos ekonominės erdvės, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (1),

paraginusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl pirmiau minėtų nuostatų,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2002 m. gruodžio 16 d. rašte, kurį Komisija užregistravo 2002 m. gruodžio 18 d. (A/39321), ir 2002 m. gruodžio 20 d. rašte, registruotame 2002 m. gruodžio 31 d. (A/39483), Italijos valdžios institucijos, vadovaudamosi EB sutarties 88 straipsnio 3 dalimi, paskelbė pagalbos schemą gamtinių dujų, skirtų transporto priemonėms, tiekimo tinklui plėsti Pjemonto regione.

(2)

2003 m. vasario 3 d. rašte D/50722 Komisija paprašė papildomos informacijos apie paskelbtą pagalbos schemą.

(3)

2003 m. kovo 25 d. Italijos valdžios institucijos pateikė papildomą informaciją rašte A/32278, registruotame kovo 28 d.

(4)

2003 m. gegužės 28 d. rašte SG(2003) D/229965 Komisija informavo Italiją, kad nusprendė pradėti procedūrą, nustatytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje, dėl siūlomos priemonės.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiame leidinyje  (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis per nustatytą laiką (vieną mėnesį) pateikti pastabas pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalį.

(6)

Komisija gavo trečiųjų šalių pastabas 2003 m. rugpjūčio 29 d. (Bundesverband der deutschen Gas- und Wasserwirtschaft e V., BGW, Vokietija), 2003 m. rugsėjo 1 d. (Bundesministerium der Finanzen, Vokietija), 2003 m. rugsėjo 2 d. (OMV Erdgas, Austrija).

(7)

Oficialus Italijos atsakymas – Italijos valdžios institucijoms paprašius dukart pratęsti galutinį atsakymų terminą 2003 m. liepos 10 d. ir rugpjūčio 5 d., ir 2003 m. rugpjūčio 7 d. Komisijai tam pritarus – buvo pateiktas 2003 m. spalio 10 d. rašte (A/37006).

2.   IŠSAMUS SCHEMOS APRAŠYMAS

2.1.   Schemos teisinis pagrindas ir objektas

(8)

Paskelbta pagalbos schema grindžiama šiais norminiais teisės aktais:

A.

Pagrindiniai teisės aktai:

2002 m. lapkričio 11 d. Regiono tarybos sprendimas (DGR) Nr. 67-7675 „Metano, skirto transporto priemonėms, pardavimo tinklo steigimo projektas. Lėšų skyrimas savivaldybėms, kad būtų finansuojamos įmonės, ketinančios statyti metano, skirto transporto priemonėms, tiekimo įrenginius. Paraiškų pateikimo terminų nustatymas ir jų vertinimo kriterijai“.

B.

Šalutiniai teisės aktai:

1998 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. 426 „Naujos intervencijos aplinkosaugos srityje“;

2000 m. gruodžio 22 d. ministro įsakymas „Nacionalinio degalinių tinklo išskyrimas pagal 2000 m. gegužės 23 d. įstatyminio potvarkio Nr. 164 9 straipsnį“;

1998 m. liepos 17 d. ministro įsakymas Nr. 256 „Reglamentas dėl lengvatų transporto priemonėms, naudojančioms metaną arba suskystintas dujas, normų“;

1999 m. gegužės 28 d. ministro įsakymas „Indėlių ir paskolų kasos skiriamos paskolų lengvatos vietos įmonėms, kad šios finansuotų intervenciją aplinkosaugos srityje, numatytą 1998 m. gruodžio 9 d. įstatymu Nr. 426“;

2001 m. balandžio 5 d. ministro įsakymas „Tiesioginė parama piliečiams, įsigyjantiems elektrines transporto priemones ir tas, kurios naudoja metaną ir suskystintas dujas, ir montuojantiems metano ir suskystintų dujų įrenginius“;

DGR Nr. 13-7622 „Skatinimas visuomeninio transporto sektoriuje naudoti ne tik metaną ir suskystintas dujas, bet ir kitas inovacines technologijas, mažai veikiančias aplinką. Lėšų paskirstymo ir perkėlimo į provincijas kriterijų nustatymas“;

DGR Nr. 62-6806 „Bendrieji investicijų į vietos visuomeninį transportą Pjemonte plano indėlio kriterijai ir modalumas vadovaujantis įstatymu 194/98. 9 009 895,07 eurų skyrimas regiono transporto direktoratui pagal skyr. 25192/2002“.

(9)

Projektas apima degalinių, skirtų transporto priemonėms skirtoms gamtinėms dujoms (metanui) tiekti, tinklo plėtrą. Šiuo metu Pjemonte tėra tik dvylika tokių degalinių, tuo tarpu Emilijos-Romanijos regione jų yra 80, Venete – 64. Manoma, kad šio skaičiaus nepakanka, kad būtų laikomasi Kijoto tikslo sumažinti CO2 išmetimą – kaip nustato vietos ir regiono įstatymai – ir kad būtų sumažintas kitų pavojingų medžiagų, esančių atmosferoje, poveikis aplinkai, mažinant regioninį šių teršalų lygį: a) azoto dioksido; b) smulkių dalelių; c) benzeno. Šie išmetami teršalai yra per didelio eismo ir pernelyg didelio tam tikro tradicinių degalų mišinio naudojimo pasekmė. Todėl Pjemonto regionas nukreipė savo veiksmus į visuomeninį ir privatų transportą, t. y. tiek į transporto priemonių srautą/struktūrą, tiek į degalų tiekimą.

2.2.   Priemonės forma

(10)

Siūloma priemonė teikiama subsidijos forma.

2.3.   Intensyvumas, gavėjai ir reikalavimus atitinkančios išlaidos

(11)

Pagalba siekia 150 000 eurų degalinei. Intensyvumas nenurodomas. Reikalavimus atitinkančios išlaidos ir gavėjai aprašomi 4 dalyje „Italijos pastabos“.

2.4.   Biudžetas ir trukmė

(12)

Biudžetas siekia apie 5 mln. eurų. Pagalbos schemos trukmė priklauso nuo biudžeto, kuris numatytas 2002, 2003 ir 2004 metams, paskirstymo.

3.   PROCEDŪROS INICIAVIMO PRIEŽASTYS

(13)

2003 m. gegužės 28 d. sprendime (toliau – sprendimas dėl procedūros iniciavimo) Komisija suabejojo kai kuriais minėto projekto klausimais.

3.1.   Dvejonės dėl pagalbos dydžio

(14)

Komisija pastebėjo, kad pagalbos dydis viršijo 100 000 eurų maksimumą gavėjui per trejų metų laikotarpį, nustatytą 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 69/2001 pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius dėl mažesnio (de minimis) (3) dydžio pagalbos, ir sužinojo, kad Italijos institucijos neketino sumažinti 150 000 eurų degalinei numatytos paramos sumos, remdamosi tuo, kad ši suma būtų minimali paskata, reikalinga paskatinti investicijas naujose regiono degalinėse.

3.2.   Dvejonės dėl tinklo atstumo nuo Bendrijos vidaus sienų ir galimo priemonės poveikio Bendrijos vidaus prekybai, nes nekalbama apie de minimis priemonę

(15)

Sprendime dėl procedūros iniciavimo Komisija pastebėjo, kad iš pirmo žvilgsnio galimas poveikis prekybai, nes gamtinėmis dujomis prekiaujama tarptautiniu mastu, o degalinės gali būti netoli sienos.

3.3.   Dvejonės dėl gamtinių dujų degalinių nuosavybės ir paramos gavėjų nustatymo

(16)

Sprendime dėl procedūros inicijavimo Komisija rėmėsi ankstesniu sprendimu dėl analogiško atvejo: 1999 m. liepos 20 d. sprendimu 1999/705/EB dėl valstybės pagalbos, kurią įgyvendino Nyderlandai 633 Olandijos degalinėms Vokietijos pasienyje (4). Šį sprendimą patvirtino Teisingumo teismas 2002 m. birželio 13 d. sprendimu (5).

3.4.   Dvejonės dėl priemonės poveikio aplinkai

(17)

Komisija pastebėjo, kad pranešime Italijos institucijos aiškiai neparodė, kokią realią naudą turėtų duoti pagalbos projektas.

(18)

Du punktai, iškelti Sprendime 1999/705/EB ir po to įvykusio teismo sprendime byloje C-382/99, ypač svarbūs šiam atvejui.

(19)

Sprendime dėl procedūros iniciavimo Komisija primygtinai reikalavo teisingai nurodyti „gavėją“, kuris galėtų būti skirtingas subjektas ir nesutaptų su „degaline“. Taigi, pavyzdžiui, jei a) tas pats savininkas valdo arba aptarnauja kelias degalines arba b) tas pats pardavėjas prašo paramos daugiau nei vienąsyk. Nėra neįmanoma didelei naftos bendrovei de facto kontroliuoti degalines eksploatuojančias įmones pagal išskirtinę pirkimo ar bet kokią kitą sutartį.

(20)

Todėl, kad būtų patvirtinta, jog nėra jokios nesuderinamos pagalbos, Komisija suskirstė degalinės į šešias kategorijas, iš kurių trys svarbiausios:

a)

pardavėjų/savininkų („dealer-owned/dealer-operated“, toliau – Do/Do), kur pardavėjas yra degalinės savininkas, kuriam tenka visa rizika ir kuris susijęs su naftos bendrove (tiekėju) išskirtine pirkimo sutartimi;

b)

pardavėjų/nuomininkų („company-owned/dealer-operated“, toliau – Co/Do), kur pardavėjas nuomoja degalinę, kurioje dirba pats rizikuodamas, ir yra susijęs su tiekėju išskirtine pirkimo sutartimi;

c)

akcininkų/pardavėjų („company-owned/company-operated“, toliau – Co/Co), kur degalinę aptarnauja naftos bendrovės darbuotojai arba dukterinės įmonės; jiems nėra eksploatavimo rizikos ir neturi tiekėjo pasirinkimo laisvės.

(21)

Atsakomybė įrodyti tikrą degalinių nuosavybę ir sutarties tipą, siejantį tiekėją su pardavėju, tenka Italijos institucijoms. Todėl Komisija Italijos institucijoms pateikė du ginčytinus klausimus dėl 1) siūlymo keisti projektą taip, kad šis atitiktų visas Komisijos reglamento (EB) Nr. 69/2001 (6) nuostatas, ir 2) degalinių/tiekimo bendrovių nuosavybės struktūros bei bendrovių gavėjų dydžio. Komisija ypač norėjo sužinoti, ar visos naujos degalinės būtų prekybos tinklo dalis, priklausianti didelėms bendrovėms ar didelėms tarptautinėms naftos bendrovėms.

(22)

Komisijos nuomone, sulaukta nepakankamai atsakymų iš Italijos institucijų. Viena vertus, jos negalėjo neleisti, kad paraiškas dėl subsidijų pakartotinai pateiktų skirtingos degalinės, priklausančios tai pačiai didelei bendrovei (-ėms). Antra vertus, joms nepavyko įrodyti, kad sutartyse (7) numatyti santykiai tarp bendrovių buvo tokie, kurie susieja prekiautoją (subjektą, aptarnaujantį degalinę) su tiekėju, nepalikdami jam jokios laisvės veikti.

3.5.   Dvejonės dėl reikalavimus atitinkančių išlaidų

(23)

Komisija pastebėjo, kad investicinė pagalba nėra aiškiai susieta su reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (8) ir ypač su minėtų gairių 37 punktu. Kita vertus, investicinė parama, paskelbta aptariamame projekte, netinka nei vienam aprašymui, numatytam paramos aplinkos apsaugai gairių (9) 29 punkte (parama bendrijos normoms pasiekti), 30 punkte (energijos taupymas), 31 punkte (bendra elektros ir šilumos gamyba) ir 32 punkte (parama, skirta atnaujinamos energijos šaltiniams skatinti).

3.6.   Galutinės pastabos

(24)

Nepaisydama savo dvejonių Komisija pripažino, kad yra a priori prielaida, jog vis dėlto galėtų būti apribotas konkurencijos iškraipymas.