ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 22

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

49 tomas
2006m. sausio 26d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2006 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 121/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1858/2005, nustatantį galutinį antidempingo muitą, inter alia, Indijos kilmės plieninių lynų ir kabelių importui

1

 

*

2006 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 122/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 74/2004, nustatantį galutinį kompensacinį muitą medvilninės patalynės, kurios kilmės šalis yra Indija, importui

3

 

*

2006 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 123/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1338/2002, kuriuo įvedamas galutinis kompensacinis muitas Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1339/2002, kuriuo įvedamas galutinis antidempingo muitas, inter alia, Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui

5

 

 

2006 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 124/2006, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

10

 

*

2006 m. sausio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 125/2006, nustatantis vieneto vertes naudojamas tam tikrų greitai gendančių prekių muitinei vertei nustatyti

12

 

 

2006 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 126/2006, nustatantis sąlygas, kuriomis galima priimti importo licencijų prašymus, pateiktus 2005 m. gruodžio mėn. kai kuriems kiaulienos pagrindu pagamintiems produktams pagal režimą, numatytą susitarimuose tarp Bendrijos ir Bulgarijos ir Rumunijos

18

 

 

2006 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 127/2006, nustatantis, kokia dalimi galima patenkinti 2006 m. sausio mėn. pateiktas paraiškas importo licencijai gauti, remiantis galvijienos tarifinėmis kvotomis, Reglamente (EB) Nr. 1279/98 nustatytomis Bulgarijai ir Rumunijai

20

 

 

2006 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 128/2006, dėl cukranendrių cukraus importo licencijų išdavimo pagal kai kurias tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinių sąlygų

21

 

 

2006 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 129/2006, iš dalies keičiantis Reglamente (EB) Nr. 1011/2005 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2005–2006 prekybos metams

22

 

*

2006 m. sausio 23 d. Komisijos direktyva 2006/9/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/642/EEB dėl didžiausios toje direktyvoje nustatytos dikvato liekanų koncentracijos ( 1 )

24

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

2006 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis Tarybos darbo tvarkos taisykles

32

 

*

2006 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimas, dėl principų, prioritetų ir sąlygų Stojimo partnerystės su Turkija programoje

34

 

*

2006 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimas, dėl Audito Rūmų aštuonių narių skyrimo

51

 

 

Komisija

 

*

2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimas, kuriuo priimamas pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo ir antisubsidijų procedūrų dėl Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importu

52

 

*

2005 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Komisijos sprendimą 1999/572/EB, patvirtinantį įsipareigojimus, pasiūlytus dėl antidempingo tyrimo, susijusio su plieninių vielinių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importu

54

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 121/2006

2006 m. sausio 23 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1858/2005, nustatantį galutinį antidempingo muitą, inter alia, Indijos kilmės plieninių lynų ir kabelių importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 8 ir 9 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   ANKSTESNĖ PROCEDŪRA

(1)

1999 m. rugpjūčio mėn. Taryba reglamentu (EB) Nr. 1796/1999 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą, inter alia, Indijos kilmės plieninių lynų ir kabelių (toliau – aptariamas produktas) importui.

(2)

2005 m. lapkričio mėn., po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Taryba reglamentu (EB) Nr. 1858/2005 (3) nusprendė išlaikyti antidempingo priemones, taikomas, inter alia, Indijos kilmės aptariamo produkto importui.

(3)

Sprendimu 1999/572/EB (4) Komisija priėmė Indijos bendrovės Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd įsipareigojimą dėl kainos. Šiuo metu bendrovė pakeitė pavadinimą ir dabar vadinasi Usha Martin Ltd (toliau – UML). Pavadinimo pakeitimas nepadarė jokio poveikio bendrovės veiklai.

(4)

Todėl Indijos kilmės aptariamo produkto, pagaminto UML arba kitos susijusios bendrovės pasaulyje bei kurio rūšį apima įsipareigojimas (toliau – įsipareigojime aptartas produktas), importas į Bendriją buvo atleistas nuo galutinių antidempingo muitų.

(5)

Reikia pažymėti, kad tam tikros plieninės vielos lyno rūšys, kurias šiuo metu gamina UML, tyrimo laikotarpiu, po kurio buvo nustatytos galutinės antidempingo priemonės, nebuvo eksportuojamos į Bendriją, todėl jos nebuvo įtrauktos į įsipareigojimu apimamą atleidimą. Todėl, išleidžiant šiuos plieninės vielos lynus į laisvą apyvartą Bendrijoje, už juos reikėjo mokėti antidempingo muitą.

B.   ĮSIPAREIGOJIMO NESILAIKYMAS

(6)

Vadovaujantis UML siūlomu įsipareigojimu bendrovė (ir bet kuri susijusi bendrovė pasaulyje) privalo, inter alia, eksportuoti įsipareigojime aptartą produktą pirmam nepriklausomam Bendrijos pirkėjui už tam tikrą ar aukštesnę minimalią importo kainą (toliau – MIK), nustatytą įsipareigojimu. Toks kainos lygis panaikina žalingą dempingo poveikį. Jei susiję importuotojai Bendrijoje perparduoda įsipareigojime aptartą produktą pirmam nepriklausomam pirkėjui, perpardavimo kaina, atitinkamai pakoregavus pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pagrįstą pelną, irgi privalo būti tokio lygio, kuris panaikintų žalingą dempingo poveikį.

(7)

Be to, vadovaujantis įsipareigojimo sąlygomis UML privalo Komisijai ketvirtinėmis ataskaitomis nuolat teikti išsamią informaciją apie Indijos kilmės aptariamo produkto pardavimą (ir perpardavimą, kurį Bendrijoje atlieka su šia bendrove susijusios šalys) Bendrijoje. Šiose ataskaitose turi būti nurodyti įsipareigojime aptarti produktai, kuriems netaikomas antidempingo muitas, ir tos plieninės vielos lynų rūšys, kurių neapima įsipareigojimas, ir todėl joms taikomas antidempingo muitas.

(8)

Jei kitaip nenurodyta, Komisija laiko, kad UML pateiktos pardavimo ataskaitos (ir susijusių Bendrijos bendrovių perpardavimo ataskaitos) yra baigtos, išsamios ir su visa teisinga smulkia informacija.

(9)

Be to, UML patvirtino, kad taikant įsipareigojimą atleidžiama nuo antidempingo muitų su sąlyga, kad Bendrijos muitinės tarnyboms bus pateikiama su įsipareigojimu susijusi sąskaita faktūra. Be to, bendrovė įsipareigojo neišduoti tokių su įsipareigojimu susijusių sąskaitų faktūrų parduodant tas aptariamo produkto rūšis, kurių neapima įsipareigojimas, ir todėl joms taikomas antidempingo muitas.

(10)

Be to, įsipareigojimu nustatyta, kad jo sąlygos galioja bet kuriai su UML susijusiai bendrovei pasaulyje.

(11)

Be to, siekdama užtikrinti įsipareigojimo laikymąsi, UML sutiko teikti visą informaciją, kurią Komisija laiko būtina, ir leisti rengti patikrinimus šios bendrovės ir bet kurios susijusios bendrovės patalpose, siekiant patikrinti, ar minėtose ketvirčio ataskaitose pateikti duomenys yra tikslūs ir teisingi.

(12)

Tokie patikrinimo vizitai buvo atlikti UML patalpose Indijoje ir su UML susijusios bendrovės Dubajuje, Brunton Wolf Wire Ropes FZE (toliau – BWWR), patalpose.

(13)

Po patikrinimo vizito Indijos bendrovėje paaiškėjo, kad į Komisijai teikiamas su įsipareigojimu susijusias pardavimų ketvirčio ataskaitas nebuvo įtraukiami dideli įsipareigojime neaptarto produkto kiekiai. Be to, minimas prekes UML parduodavo susijusiems JK ir Danijos importuotojams bei išduodavo su įsipareigojimu susijusias sąskaitas faktūras.

(14)

Po patikrinimo vizito Dubajaus bendrovėje paaiškėjo, kad tam tikri plieninės vielos lynai buvo eksportuojami į Bendriją iš Dubajaus, o importuojant juos į Bendriją buvo deklaruojama, kad jų kilmės šalis yra Jungtiniai Arabų Emyratai, nors faktiškai jų kilmės šalis buvo Indija, ir todėl jiems turėjo būti taikomos antidempingo priemonės, nustatytos Indijos kilmės plieninės vielos lynų importui. Minimos prekės nebuvo nurodomos nei su įsipareigojimu susijusioje pardavimų ketvirčio ataskaitoje, nei, kaip pripažino bendrovė, už jas buvo sumokėtas antidempingo muitas. Be to, prekės buvo perparduodamos pirmam nepriklausomam Bendrijos pirkėjui už mažesnes nei MIK kainas.

(15)

Komisijos sprendime 2006/38/EB (5) nustatyti pažeidimai aprašyti išsamiau.

(16)

Atsižvelgdama į šiuos pažeidimus, Komisija sprendimu 2006/38/EB panaikino įsipareigojimo, siūlomo bendrovės Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd, dabar vadinamos Usha Martin Ltd (TARIC papildomas kodas A024), priėmimą. Todėl turėtų būti nedelsiant nustatytas galutinis antidempingo muitas aptariamo produkto, kurį į Bendriją eksportuoja ši bendrovė, importui.

(17)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalimi, antidempingo muito norma turi būti nustatyta remiantis tokį įsipareigojimą paskatinusio tyrimo metu išsiaiškintais faktais. Kadangi šis tyrimas buvo baigtas galutinai nustačius dempingą ir jo padarytą žalą Reglamentu (EB) Nr. 1796/1999, manoma, kad tikslinga galutinio antidempingo muito normą nustatyti tame reglamente nustatytu lygiu ir pavidalu, būtent 23,8 % grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, prieš sumokant muitą.

C.   REGLAMENTO (EB) Nr. 1858/2005 PAKEITIMAS

(18)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą informaciją, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1858/2005,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1858/2005 2 straipsnio 1 dalies lentelė pakeičiama šia lentele:

Valstybė

Bendrovė

TARIC papildomas kodas

„Pietų Afrika

Haggie

Lower Germiston Road

Jupiter

PO Box 40072

Cleveland

Pietų Afrika

A023“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL L 217, 1999 8 17, p. 1.

(3)  OL L 299, 2005 11 16, p. 1.

(4)  OL L 217, 1999 8 17, p. 63. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1678/2003 (OL L 238, 2003 9 25, p. 13).

(5)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 54 p.


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/3


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 122/2006

2006 m. sausio 23 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 74/2004, nustatantį galutinį kompensacinį muitą medvilninės patalynės, kurios kilmės šalis yra Indija, importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas),

atsižvelgdama į 2004 m. sausio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 74/2004, nustatančio galutinį kompensacinį muitą medvilninės patalynės, kurios kilmės šalis yra Indija, importui (2), 2 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą po konsultacijų su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   ANKSTESNĖ PROCEDŪRA

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 74/2004 Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą medvilninės patalynės, kuri klasifikuojama KN kodais ex 6302 21 00 (TARIC kodai 6302210081, 6302210089), ex 6302 22 90 (TARIC kodas 6302229019), ex 6302 31 00 (TARIC kodas 6302310090) ir ex 6302 32 90 (TARIC kodas 6302329019) ir kurios kilmės šalis yra Indija, importui į Bendriją. Kadangi bendradarbiaujančių šalių yra daug, tyrimui buvo atrinkta Indijos eksportuojančių gamintojų grupė ir tyrimui atrinktoms bendrovėms buvo nustatyti individualūs muitų tarifai nuo 4,4 % iki 10,4 %, o kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios nebuvo atrinktos tyrimui, buvo nustatytas 7,6 % muito tarifas. 10,4 % muito tarifas buvo nustatytas bendrovėms, kurios arba nepranešė apie save, arba nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 74/2004 2 straipsnyje nustatyta, kad jei naujas Indijos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad tyrimo laikotarpiu (nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. rugsėjo 30 d.) jis neeksportavo į Bendriją to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų (toliau – pirmasis kriterijus); ir jis nėra susijęs su jokiu Indijos eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos tuo reglamentu nustatytos antisubsidinės priemonės (toliau – antrasis kriterijus); jis faktiškai eksportavo į Bendriją aptariamus produktus praėjus tyrimo laikotarpiui, kuriuo remiantis buvo nustatytos priemonės, arba jis yra neatšaukiamai įsipareigojęs eksportuoti į Bendriją didelius kiekius (toliau – trečiasis kriterijus); tada to Reglamento 1 straipsnio 3 dalis gali būti pakeista, nustatant naujam eksportuojančiam gamintojui muito tarifą, kuris taikomas tyrimui neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, t. y. 7,6 % muito tarifą.

(3)

Reglamentas (EB) Nr. 2143/2004 (3) papildė Reglamento (EB) Nr. 74/2004 priede pateiktą Indijos eksportuotojų (gamintojų) sąrašą penkiolika bendrovių.

B.   NAUJŲ EKSPORTUOTOJŲ (GAMINTOJŲ) PRAŠYMAI

(4)

Trylika Indijos bendrovių pateikė prašymą, kad joms būtų taikomas toks pats statusas (toliau – naujo importuotojo statusas), kaip bendrovėms, kurios bendradarbiauja pradiniame tyrime, bet nebuvo atrinktos.

(5)

Keturios Indijos bendrovės, prašančios naujo importuotojo statuso, neatsakė į klausimyną, o viena bendrovė nepateikė papildomos informacijos, kurios buvo paprašyta po to, kai ji ne iki galo atsakė į klausimyną. Todėl nebuvo galimybės patikrinti, ar šios bendrovės atitinka Reglamento (EB) Nr. 74/2004 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir jų prašymai buvo atmesti.

(6)

Likusios aštuonios bendrovės atsakė į klausimyną, skirtą patikrinti, ar bendrovės atitinka Reglamento (EB) Nr. 74/2004 2 straipsnio nuostatas.

(7)

Įrodymai, kuriuos pateikė penki pirmiau minėti Indijos eksportuotojai (gamintojai), laikomi pakankamais, kad šioms bendrovėms būtų nustatytas muito tarifas, taikomas tyrimui neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms (t. y. 7,6 %), ir kad jos būtų įtrauktos į eksportuotojų (gamintojų) sąrašą, pateiktą Reglamento (EB) Nr. 74/2004 priede (toliau – priedas).

(8)

Iš trijų likusių Indijos eksportuotojų (gamintojų) du eksportavo aptariamą produktą į Bendriją pradinio tyrimo laikotarpiu (t. y. nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. rugsėjo 30 d.), o viena bendrovė negalėjo pateikti įrodymų, kad ji tyrimo laikotarpiu neeksportavo į Bendriją.

(9)

Esant tokioms aplinkybėms, buvo nuspręsta, kad minėtos trys bendrovės neatitinka bent vieno iš kriterijų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 74/2004 2 straipsnyje, t. y. pirmojo kriterijaus. Todėl jų reikalavimai turėjo būti atmesti.

(10)

Bendrovės, kurioms nebuvo suteiktas naujo importuotojo statusas, buvo informuotos apie šio sprendimo priežastis ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu.

(11)

Visi suinteresuotųjų šalių pateikti argumentai ir pareiškimai, kurie buvo pagrįsti, buvo išanalizuoti ir į juos buvo tinkamai atsižvelgta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Į Indijos eksportuotojų (gamintojų) sąrašą, pateiktą Reglamento (EB) Nr. 74/2004 priede, įtraukiamos šios bendrovės:

„Alok Industries Limited“

Mumbajus

„Texel Industries“

Chenai

„Textrade International Private Limited“

Mumbajus

„Welspun India Limited“

Mumbajus

„Yellows Spun and Linens Private Limited“

Mumbajus

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL


(1)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 12, 2004 1 17, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2143/2004 (OL L 370, 2004 12 17, p. 1).

(3)  OL L 370, 2004 12 17, p. 1.


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/5


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 123/2006

2006 m. sausio 23 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1338/2002, kuriuo įvedamas galutinis kompensacinis muitas Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1339/2002, kuriuo įvedamas galutinis antidempingo muitas, inter alia, Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas), ypač į jo 8 straipsnį ir 11 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2) (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas), ypač į jo 13 ir 19 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Ankstesnis tyrimas ir galiojančios priemonės

(1)

2002 m. liepos mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1338/2002 (3) įvedė galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui. Tą pačią dieną Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1339/2002 (4) įvedė galutinį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos ir Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui (toliau – priemonės).

(2)

Remdamasi šiomis procedūromis, Komisija Sprendimu 2002/611/EB (5) priėmė įsipareigojimą dėl kainos, kurią pasiūlė Indijos bendrovė, t. y. Kokan Synthetics & Chemicals Pvt Ltd. (toliau – bendrovė).

(3)

2003 m. birželio mėn. Komisija inicijavo pakartotiną antiabsorbcijos tyrimą pagal pagrindinio antidempingo reglamento dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės sulfanilo rūgšties importo (6) 12 straipsnį.

(4)

2003 m. gruodžio mėn. bendrovė informavo Komisiją, kad ji savo noru pageidauja atsisakyti įsipareigojimo. Todėl Sprendimu 2004/255/EB (7) buvo panaikintas Komisijos sprendimas, priimantis įsipareigojimą.

(5)

2004 m. vasario mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 236/2004 (8) buvo užbaigtas antiabsorbcijos tyrimas dėl KLR kilmės sulfanilo rūgšties importo, po kuriuo KLR nuo 21 % iki 33,7 % buvo padidintas antidempingo muitas (toliau – antiabsorbcijos tyrimas).

2.   Prašymas atlikti tarpinę peržiūrą

(6)

2004 m. gruodžio mėn. užbaigus antiabsorbcijos tyrimą bendrovė pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnį pateikė prašymą atlikti tarpinę peržiūrą, apsiribodama savo įsipareigojimo grąžinimo priimtinumo įvertinimu.

(7)

Bendrovė teigė, kad jos pirmiau pateiktas pageidavimas atsisakyti įsipareigojimo yra dėl 2002 m. įvestų priemonių – Kinijos eksportuotojams absorbavus įvestą antidempingo muitą, dėl kurio kainos sumažėjo, o įsipareigojimas buvo nepagrįstas. Bendrovė taip pat rėmėsi tuo, kad po antiabsorbcijos tyrimo rezultatų buvo padidintas importo iš KLR muitas, o tai sudarė sąlygas kilti rinkos kainoms. Todėl bendrovė informavo Komisiją, kad yra pasirengusi vėl pasiūlyti įsipareigojimą anksčiau nustatytomis sąlygomis, kurios, kaip buvo manoma, turėjo padėti panaikinti žalingą dempingo ir subsidijavimo poveikį.

(8)

Bendrovė pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad bendrovėje neįvyko struktūrinių pokyčių tada, kai buvo padarytos ankstesnės išvados, kurios galėjo turėti poveikį prisiimant ir įgyvendinant įsipareigojimą.

(9)

2005 m. balandžio mėn., remdamasi Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (9) paskelbtu pranešimu, Komisija inicijavo dalinę tarpinę antidempingo ir kompensacinių priemonių, taikomų Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui, peržiūrą, apsiribodama bendrovės siūlomo įsipareigojimo priimtinumo vertinimu.

3.   Procedūra

(10)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančios šalies atstovus, pareiškėjus ir Bendrijos pramonės atstovus bei suteikė galimybę visoms tiesiogiai susijusioms šalims pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti.

(11)

Bendrovė dar kartą oficialiai pasiūlė savo pradinį įsipareigojimą.

(12)

Komisija rinko ir tikrino informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga šio įsipareigojimo pakartotinio priimtinumo vertinimui atlikti.

B.   TYRIMO IŠVADOS

(13)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad po pradinio tyrimo bendrovėje nebuvo struktūrinių pakeitimų, kurie turėtų neigiamą poveikį įsipareigojimo priimtinumui ir tinkamumui. Be to, patirtis, taikant pradinį įsipareigojimą, parodė kad bendrovė laikėsi įsipareigojimo sąlygų ir kad Komisija iš tiesų galėjo stebėti įsipareigojimų vykdymą.

(14)

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad po pradinio tyrimo pastebėtas sulfanilo rūgšties gamyboje naudojamų pagrindinių medžiagų (ypač anilino) ir svarbios žaliavos – benzolo, kainų skirtumas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas sutiko nurodyti pirmiau pasiūlytą mažiausią kainą siekdamas spręsti ciklinį sulfanilo rūgšties kainų pobūdį taip, kad būtų pagrįstai pašalintas žalingas dempingo poveikis. Atsižvelgiant į tai, kad viešoje ir nepriklausomoje duomenų bazėje pateikiami patikimi duomenys apie benzolo kainas tarptautinėje rinkoje, tačiau apie aniliną tokių duomenų nėra, ir į stiprų benzolo ir anilino kainų ryšį, indeksavimas nustatomas remiantis benzolo kaina.

(15)

Bendrijos pramonės atstovai įrodinėjo, kad pareiškėjui nereikėjo leisti pasirinkti priemonių formos ir ypač – leisti laikytis mažiausios importo kainos tik tada, kai vyraujančios rinkos kainos tinka bendrovei. Iš tiesų, bendrovei nereikėjo leisti pakeisti priemonių formos remiantis rinkos vertinimu. Tačiau reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingas šio atvejo aplinkybes. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad antiabsorbcijos tyrimu buvo parodyta, kad absorbavus KLR kilmės sulfanilo rūgšties importui taikomą antidempingo muitą, rinkos kainos sumažėjo tuo pačiu metu kai bendrovė savanoriškai atsisakė įsipareigojimo. Dėl šios priežasties ir remiantis po antiabsorbcijos tyrimo pasikeitusiomis aplinkybėmis, bendrovės prašymas vėl įvesti įsipareigojimą laikomas tinkamu.

(16)

Bendrijos pramonės atstovai toliau tvirtino, kad įsipareigojimo pasiūlymas turėtų būti priimtas tik po išsamios tarpinės peržiūros, kadangi atliekant rinkos vertinimą galėtų būti patvirtintas naujas įsipareigojimas bei galėtų būti patvirtinta bendrovės dempingo skirtumo peržiūra. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad šis tyrimas apsiriboja bendrovės siūlomo įsipareigojimo priimtinumo vertinimu ir kad prašymas atlikti tarpinę peržiūrą kitu aspektu nebuvo pateiktas. Todėl reikalavimas buvo atmestas.

(17)

Naudotojas paprašė sumažinti antidempingo muitą arba įvedant kvotų sistemą pagerinti galimybę gauti gryną sulfanilo rūgštį Bendrijos rinkoje. Atsižvelgiant į ribotą šio tyrimo taikymo sritį, prašymas turėjo būti atmestas.

C.   ĮSIPAREIGOJIMAS

(18)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija Sprendimu 2006/37/EB (10) priėmė įsipareigojimą.

(19)

Kad Komisija galėtų dar geriau stebėti, kaip bendrovė laikosi įsipareigojimo, nuo muitų atleidžiama tik tuo atveju, jei, atitinkamai muitinei pateikiant prekių išleidimo į laisvą apyvartą prašymą, kartu pateikiama ir prekybinė sąskaita, kurioje turi būti priede nurodyta informacija. Ši informacija taip pat reikalinga tam, kad muitinė galėtų pakankamai tiksliai nustatyti, ar siuntos atitinka prekybinius dokumentus. Jei minėta sąskaita nepateikiama arba jei joje nurodytas produktas neatitinka muitinei pateikto produkto, turės būti sumokėtas atitinkamo dydžio antidempingo ir kompensacinis muitas.

(20)

Siekiant dar geriau užtikrinti veiksmingą įsipareigojimo laikymąsi, importuotojams turėtų būti pranešta, kad, pažeidus įsipareigojimą, antidempingo muitas ir kompensacinis muitas atitinkamoms operacijoms gali būti nustatyti atgaline data. Todėl būtina įgyvendinti teisines nuostatas, numatančias skolos muitinei atsiradimą atitinkamo antidempingo muito ir kompensacinio muito lygiu visais atvejais, kai nesilaikoma vienos arba kelių atleidimo nuo muitų sąlygų. Taigi skola muitinei būtų tada, kai deklarantas išleidžia prekes į laisvą apyvartą, t. y. kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą be antidempingo muito ir kompensacinio muito, ir nustatoma, kad nebuvo laikomasi vienos ar kelių minėto įsipareigojimo sąlygų.

(21)

Pažeidimo atveju antidempingo muitas ir kompensacinis muitas gali būti surinkti, jei Komisija panaikina įsipareigojimą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalį arba pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalį, nurodydama konkrečią operaciją ir atitinkamai pripažindama su įsipareigojimu susijusią sąskaitą negaliojančia. Todėl pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 7 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 7 dalį muitinės turėtų nedelsdamos informuoti Komisiją visais atvejais, kai nustatomi galimi įsipareigojimo pažeidimai.

(22)

Reikėtų pažymėti, kad jei įsipareigojimas pažeidžiamas, atsiimamas arba jei Komisija panaikina įsipareigojimą, antidempingo muitas ir kompensacinis muitas, nustatytas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 4 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 1 dalį, automatiškai taikomas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalį ir antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Į Reglamento (EB) Nr. 1338/2002 ir Reglamento (EB) Nr. 1339/2002 1 straipsnį įterpiama ši dalis:

„3.   Neatsižvelgiant į 1 dalį, galutinis muitas netaikomas importo prekėms, išleistoms į laisvą apyvartą pagal 2 straipsnį.“.

2.   Į Reglamentą (EB) Nr. 1338/2002 įterpiamas šis straipsnis:

„2 straipsnis

2.1.   Prekių, kurių išleidimas į laisvą apyvartą deklaruojamas pagal sąskaitas, išduotas bendrovių, kurių įsipareigojimus Komisija priėmė ir kurių pavadinimai yra įtraukti į Komisijos sprendime 2006/37/EB (11) pateiktą kartais atnaujinamą sąrašą, importas atleidžiamas nuo 1 straipsniu nustatytų antidempingo muitų, jeigu:

jas pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas išrašė tiesiogiai minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam klientui Bendrijoje, ir

prie šių importuojamų prekių yra pridėta su įsipareigojimu susijusi galiojanti sąskaita. Su įsipareigojimu susijusi sąskaita yra prekybinė sąskaita, kurioje yra visa priede nurodyta informacija ir deklaracija, ir

deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka sąskaitoje pateiktą aprašymą.

2.   Skola muitinei atsiranda išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo metu, jei nustatoma, kad 1 straipsnyje aprašytos ir pagal 1 dalyje nurodytas sąlygas nuo muitų atleistos prekės importuojamos nesilaikant vienos arba kelių minėtų sąlygų. Laikoma, kad 1 dalies antroje įtraukoje nurodyta sąlyga nebuvo įvykdyta, jeigu nustatoma, kad sąskaita neatitinka priedo nuostatų, nėra tikra arba jeigu Komisija panaikino įsipareigojimą pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Bendrijos narėmis nesančių valstybių (12) 8 straipsnio 9 dalį ar pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 9 dalį, priimdama reglamentą arba sprendimą, kuriame nurodoma konkreti operacija (-os), ir atitinkama (-os) su įsipareigojimu susijusi (-ios) sąskaitą (-os) paskelbiama (-os) negaliojančia (-iomis).

3.   Galimą skolos muitinei atsiradimą pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (13), 201 straipsnį kuriai nors šaliai neįvykdžius vieno arba kelių 1 dalyje išvardytų ir 2 dalyje išsamiau apibrėžtų sąlygų importuotojai pripažįsta kaip normalią verslo riziką. Skola muitinei grąžinama Komisijai panaikinus įsipareigojimą.

3.   Į Reglamentą (EB) Nr. 1339/2002 įterpiamas šis straipsnis:

„2 straipsnis

3.1.   Prekių, kurių išleidimas į laisvą apyvartą deklaruojamas pagal sąskaitas, išduotas bendrovių, kurių įsipareigojimus Komisija priėmė ir kurių pavadinimai yra įtraukti į Komisijos sprendime 2006/37/EB (14) pateiktą kartais atnaujinamą sąrašą, importas atleidžiamas nuo 1 straipsniu nustatytų antidempingo muitų, jeigu:

jas pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas išrašė tiesiogiai minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam klientui Bendrijoje, ir

prie šių importuojamų prekių yra pridėta su įsipareigojimu susijusi galiojanti sąskaita. Su įsipareigojimu susijusi sąskaita yra prekybinė sąskaita, kurioje yra visa priede nurodyta informacija ir deklaracija, ir

deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka sąskaitoje pateiktą aprašymą.

2.   Skola muitinei atsiranda išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo metu, jei nustatoma, kad 1 straipsnyje aprašytos ir pagal 1 dalyje nurodytas sąlygas nuo muitų atleistos prekės importuojamos nesilaikant vienos arba kelių minėtų sąlygų. Laikoma, kad 1 dalies antroje įtraukoje nurodyta sąlyga nebuvo įvykdyta, jeigu nustatoma, kad sąskaita neatitinka priedo nuostatų, nėra tikra arba jeigu Komisija panaikino įsipareigojimą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 8 straipsnio 9 dalį ar pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalį, priimdama reglamentą arba sprendimą, kuriame nurodoma konkreti operacija (-os), ir atitinkama (-os) su įsipareigojimu susijusi (-ios) sąskaitą (-os) paskelbiama (-os) negaliojančia (-iomis).

3.   Galimą skolos muitinei atsiradimą pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (15), 201 straipsnį kuriai nors šaliai neįvykdžius vieno arba kelių 1 dalyje išvardytų ir 2 dalyje išsamiau apibrėžtų sąlygų importuotojai pripažįsta kaip normalią verslo riziką. Skola muitinei grąžinama Komisijai panaikinus įsipareigojimą.

4.   Į Reglamentą (EB) Nr. 1338/2002 ir Reglamentą (EB) Nr. 1339/2002 įterpiamas šio Reglamento priedo tekstas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004.

(3)  OL L 196, 2002 7 25, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 492/2004 (OL L 80, 2004 3 18, p. 6).

(4)  OL L 196, 2002 7 25, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 492/2004.

(5)  OL L 196, 2002 7 25, p. 36.

(6)  OL C 149, 2003 6 26, p. 14.

(7)  OL L 80, 2004 3 18, p. 29.

(8)  OL L 40, 2004 2 12, p. 17.

(9)  OL C 101, 2005 4 27, p. 34.

(10)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 52 p.

(11)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 52 p.

(12)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(13)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).“.

(14)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 52 p.

(15)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).“.


PRIEDAS

„PRIEDAS

Prekybinėje sąskaitoje, pridedamoje bendrovei parduodant į Bendriją sulfanilo rūgštį, kuriai taikomas įsipareigojimas, nurodomi šie rekvizitai:

1)

Antraštė „PREKYBINĖ SĄSKAITA, PRIDEDAMA PRIE PREKIŲ, KURIOMS YRA TAIKOMAS ĮSIPAREIGOJIMAS.“

2)

Komisijos sprendimo 2006/37/EB 1 straipsnyje minimos prekybinę sąskaitą išdavusios bendrovės, kuri prisiima įsipareigojimą, pavadinimas.

3)

Prekybinės sąskaitos numeris.

4)

Prekybinės sąskaitos išdavimo data.

5)

Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje įrašytos prekės turi būti įformintos Bendrijos pasienio muitinėje.

6)

Tikslus prekių aprašymas, įskaitant:

tyrimo ir įsipareigojimo tikslu naudojamą produkto kodo numerį (PKN) (pvz., „PA99“, „PS85“ ar „TA98“),

technines ir (arba) fizinės PKN specifikacijas, t. y. „PA99“ ir „PS85“ – balti birūs milteliai ir „TA98“ – pilki birūs milteliai,

bendrovės produkto kodą (BPK) (jei reikia),

KN kodą,

kiekį (tonomis).

7)

Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

kainą už toną,

taikomas atsiskaitymo sąlygas,

taikomas pristatymo sąlygas,

bendrą nuolaidų ir lengvatų sumą.

8)

Bendrovės, kuri vykdo importuotojo į Bendriją funkciją ir kuriai bendrovė tiesiogiai išdavė prekybinę sąskaitą, pridedamą prie prekių, kurioms taikomas įsipareigojimas, pavadinimas.

9)

Sąskaitą ir toliau pateiktą pasirašytą deklaraciją išdavusios bendrovės darbuotojo vardas ir pavardė:

„Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad į šią sąskaitą įrašytos tiesiogiai į Europos bendriją eksportuojamos prekės parduodamos tokia apimtimi ir pagal tokias sąlygas, kaip nurodyta (BENDROVĖS) pasiūlytame ir Europos Komisijos sprendimu 2006/37/EB priimtame įsipareigojime. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.““


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/10


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 124/2006

2006 m. sausio 25 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. sausio 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 25 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).


PRIEDAS

prie 2006 m. sausio 25 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

84,2

204

51,4

212

97,4

624

140,9

999

93,5

0707 00 05

052

148,3

204

101,5

999

124,9

0709 10 00

220

68,9

624

101,2

999

85,1

0709 90 70

052

96,9

204

132,8

999

114,9

0805 10 20

052

43,8

204

55,0

212

59,9

220

49,7

624

58,2

999

53,3

0805 20 10

204

74,4

999

74,4

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

052

62,5

204

89,2

400

78,4

464

148,0

624

76,5

662

32,0

999

81,1

0805 50 10

052

55,9

220

60,5

999

58,2

0808 10 80

400

129,0

404

104,0

720

67,5

999

100,2

0808 20 50

388

100,4

400

93,4

720

37,7

999

77,2


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/12


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 125/2006

2006 m. sausio 24 d.

nustatantis vieneto vertes naudojamas tam tikrų greitai gendančių prekių muitinei vertei nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (1),

atsižvelgdama į Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 (2) išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, ypač į jo 173 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173–177 straipsniai numato, kad Komisija šio reglamento 26 priede pateiktoje klasifikacijoje nurodytiems produktams periodiškai nustato vieneto vertes.

(2)

Pirmiau nurodytuose straipsniuose nustatytų taisyklių ir kriterijų taikymas elementams, kurie pateikiami Komisijai remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173 straipsnio 2 dalimi, sąlygoja, kad šio Reglamento priede nurodytos vieneto vertės būtų nustatytos aptariamiems produktams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173 straipsnio 1 dalyje numatytos vieneto vertės nustatomos kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktoje lentelėje.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. sausio 27 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 24 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotoja


(1)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).

(2)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 883/2005 (OL L 148, 2005 6 11, p. 5).


PRIEDAS

Pozicija

Aprašymas

Vieneto vertės kiekis/100 kg

Rūšis, veislė, KN kodas

EUR

LTL

SEK

CYP

LVL

GBP

CZK

MTL

DKK

PLN

EEK

SIT

HUF

SKK

1.10

Šviežios bulvės

0701 90 50

34,72

19,92

993,09

259,08

543,21

8 700,18

119,87

24,16

14,90

133,25

8 313,78

1 301,03

322,99

23,79

 

 

 

 

1.30

Svogūnai kiti (išskyrus sodinukus)

0703 10 19

23,69

13,59

677,65

176,78

370,67

5 936,71

81,80

16,49

10,17

90,92

5 673,04

887,78

220,40

16,23

 

 

 

 

1.40

Česnakai

0703 20 00

166,35

95,45

4 758,52

1 241,39

2 602,86

41 688,04

574,38

115,78

71,42

638,48

39 836,53

6 234,07

1 547,66

113,99

 

 

 

 

1.50

Porai

ex 0703 90 00

69,23

39,73

1 980,37

516,63

1 083,24

17 349,44

239,04

48,19

29,72

265,72

16 578,89

2 594,45

644,10

47,44

 

 

 

 

1.60

Žiediniai kopūstai

0704 10 00

1.80

Baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai

0704 90 10

48,40

27,77

1 384,48

361,18

757,30

12 129,04

167,12

33,69

20,78

185,76

11 590,35

1 813,79

450,29

33,17

 

 

 

 

1.90

Daiginti brokoliai arba kiti brokoliai (Brassica oleracea var. italica)

ex 0704 90 90

 

 

 

 

1.100

Kiniški bastučiai

ex 0704 90 90

97,22

55,78

2 780,98

725,49

1 521,16

24 363,33

335,68

67,67

41,74

373,14

23 281,27

3 643,32

904,49

66,62

 

 

 

 

1.110

Gūžinės salotos

0705 11 00

1.130

Morkos

ex 0706 10 00

43,68

25,06

1 249,47

325,96

683,44

10 946,21

150,82

30,40

18,75

167,65

10 460,05

1 636,91

406,38

29,93

 

 

 

 

1.140

Ridikai

ex 0706 90 90

73,86

42,38

2 112,76

551,17

1 155,66

18 509,29

255,02

51,41

31,71

283,48

17 687,23

2 767,90

687,16

50,61

 

 

 

 

1.160

Žirniai (Pisum sativum)

0708 10 00

365,89

209,95

10 466,16

2 730,38

5 724,87

91 690,93

1 263,33

254,66

157,07

1 404,31

87 618,62

13 711,56

3 404,02

250,72

 

 

 

 

1.170

Pupelės:

 

 

 

 

 

 

1.170.1

Pupelės (Vigna spp., Phaseolus spp.)

ex 0708 20 00

173,81

99,73

4 971,80

1 297,03

2 719,52

43 556,46

600,13

120,97

74,62

667,10

41 621,97

6 513,48

1 617,03

119,10

 

 

 

 

1.170.2

Pupelės (Phaseolus spp., vulgaris var. Compressus Savi)

ex 0708 20 00

432,00

247,88

12 357,36

3 223,76

6 759,33

108 259,20

1 491,61

300,67

185,46

1 658,06

103 451,04

16 189,20

4 019,11

296,03

 

 

 

 

1.180

Stambiasėklės pupos

ex 0708 90 00

1.190

Artišokai

0709 10 00

1.200

Šparagai:

 

 

 

 

 

 

1.200.1

Žalieji

ex 0709 20 00

253,33

145,36

7 246,47

1 890,44

3 963,73

63 484,17

874,69

176,32

108,75

972,30

60 664,62

9 493,49

2 356,84

173,59

 

 

 

 

1.200.2

Žalieji

ex 0709 20 00

172,09

98,75

4 922,74

1 284,23

2 692,68

43 126,71

594,21

119,78

73,88

660,51

41 211,30

6 449,22

1 601,07

117,93

 

 

 

 

1.210

Baklažanai

0709 30 00

147,55

84,66

4 220,67

1 101,08

2 308,66

36 976,03

509,46

102,69

63,34

566,31

35 333,80

5 529,44

1 372,73

101,11

 

 

 

 

1.220

Garbanotieji salierai (Apium graveolens var. Dulce (Mill.) Pers.)

ex 0709 40 00

83,59

47,96

2 390,96

623,75

1 307,83

20 946,48

288,60

58,18

35,88

320,81

20 016,17

3 132,36

777,64

57,28

 

 

 

 

1.230

Voveraitės

0709 59 10

334,34

191,84

9 563,80

2 494,98

5 231,28

83 785,60

1 154,41

232,70

143,53

1 283,23

80 064,40

12 529,39

3 110,53

229,11

 

 

 

 

1.240

Saldžiosios paprikos

0709 60 10

114,81

65,88

3 284,21

856,78

1 796,43

28 772,04

396,42

79,91

49,29

440,66

27 494,17

4 302,60

1 068,16

78,68

 

 

 

 

1.250

Pankolis

0709 90 50

1.270

Batatai (saldžiosios bulvės) sveikos, šviežios (skirtos vartoti žmonių maistui)

0714 20 10

91,43

52,46

2 615,42

682,31

1 430,61

22 912,96

315,70

63,64

39,25

350,93

21 895,32

3 426,43

850,64

62,65

 

 

 

 

2.10

Kaštainiai (Castanea spp.), švieži

ex 0802 40 00

2.30

Ananasai, švieži

ex 0804 30 00

68,81

39,48

1 968,24

513,47

1 076,60

17 243,18

237,58

47,89

29,54

264,09

16 477,36

2 578,56

640,15

47,15

 

 

 

 

2.40

Avokados, šviežios

ex 0804 40 00

157,39

90,31

4 502,18

1 174,52

2 462,64

39 442,31

543,44

109,54

67,57

604,08

37 690,54

5 898,25

1 464,29

107,85

 

 

 

 

2.50

Gvajavos ir mangai, švieži

ex 0804 50

2.60

Tikrieji apelsinai, švieži:

 

 

 

 

 

 

2.60.1

Raudonieji ir pusiau raudoni (sanguines, semi-sanguines)

ex 0805 10 20

 

 

 

 

2.60.2

Navel, Navelines, Navelates, Salustianas, Vernas, Valencia late, Maltese, Shamoutis, Ovalis, Trovita ir Hamlins veislių

ex 0805 10 20

 

 

 

 

2.60.3

Kiti

ex 0805 10 20

 

 

 

 

2.70

Mandarinai (įskaitant tanžerinus ir satsumas, švieži; klementinos, vilkingai ir panašūs citrusų hibridai, švieži:

 

 

 

 

 

 

2.70.1

Klementinos

ex 0805 20 10

 

 

 

 

2.70.2

Monrealiai ir satsumos

ex 0805 20 30

 

 

 

 

2.70.3

Mandarinai ir vilkingai (wilkings)

ex 0805 20 50

 

 

 

 

2.70.4

Tanžerinai (tangerines) ir kiti

ex 0805 20 70

ex 0805 20 90

 

 

 

 

2.85

Citrinos (Citrus aurantifolia), šviežios

0805 50 90

74,30

42,63

2 125,21

554,42

1 162,47

18 618,38

256,53

51,71

31,89

285,15

17 791,47

2 784,21

691,21

50,91

 

 

 

 

2.90

Greipfrutai, švieži:

 

 

 

 

 

 

2.90.1

Baltieji

ex 0805 40 00

60,18

34,53

1 721,41

449,08

941,59

15 080,73

207,78

41,88

25,83

230,97

14 410,95

2 255,19

559,87

41,24

 

 

 

 

2.90.2

Raudonieji

ex 0805 40 00

84,88

48,70

2 427,87

633,38

1 328,01

21 269,83

293,06

59,07

36,44

325,76

20 325,16

3 180,71

789,64

58,16

 

 

 

 

2.100

Valgomosios vynuogės

0806 10 10

161,75

92,81

4 626,90

1 207,05

2 530,86

40 534,93

558,50

112,58

69,44

620,82

38 734,63

6 061,64

1 504,86

110,84

 

 

 

 

2.110

Arbūzai

0807 11 00

43,62

25,03

1 247,75

325,51

682,50

10 931,17

150,61

30,36

18,73

167,42

10 445,68

1 634,66

405,82

29,89

 

 

 

 

2.120

Melionai (išskyrus arbūzus):

 

 

 

 

 

 

2.120.1

Amarillo, Cuper, Honey dew (įskaitant Cantalene), Onteniente, Piel de Sapo (įskaitant Verde Liso), Rochet, Tendral, Futuro veislių

ex 0807 19 00

40,98

23,51

1 172,22

305,80

641,19

10 269,44

141,49

28,52

17,59

157,28

9 813,34

1 535,70

381,25

28,08

 

 

 

 

2.120.2

Kiti

ex 0807 19 00

94,56

54,26

2 704,80

705,62

1 479,50

23 695,98

326,49

65,81

40,59

362,92

22 643,56

3 543,52

879,71

64,80

 

 

 

 

2.140

Kriaušės:

 

 

 

 

 

 

2.140.1

Kriaušės – Nashi (Pyrus pyrifolia),

Kriaušės – Ya (Pyrus bretscheideri)

ex 0808 20 50

 

 

 

 

2.140.2

Kiti

ex 0808 20 50

 

 

 

 

2.150

Abrikosai

0809 10 00

134,41

77,13

3 844,84

1 003,03

2 103,08

33 683,50

464,10

93,55

57,70

515,88

32 187,50

5 037,07

1 250,50

92,11

 

 

 

 

2.160

Vyšnios

0809 20 95

0809 20 05

451,47

259,05

12 914,22

3 369,03

7 063,93

113 137,66

1 558,83

314,22

193,81

1 732,78

108 112,83

16 918,73

4 200,22

309,37

 

 

 

 

2.170

Persikai

0809 30 90

231,56

132,87

6 623,71

1 727,98

3 623,09

58 028,33

799,52

161,16

99,41

888,74

55 451,10

8 677,62

2 154,30

158,67

 

 

 

 

2.180

Nektarinai

ex 0809 30 10

176,17

101,09

5 039,35

1 314,65

2 756,47

44 148,28

608,28

122,61

75,63

676,16

42 187,50

6 601,98

1 639,00

120,72

 

 

 

 

2.190

Slyvos

0809 40 05

154,90

88,88

4 430,89

1 155,92

2 423,65

38 817,74

534,84

107,81

66,50

594,52

37 093,71

5 804,85

1 441,10

106,14

 

 

 

 

2.200

Braškės

0810 10 00

322,94

185,30

9 237,79

2 409,93

5 052,96

80 929,54

1 115,06

224,77

138,64

1 239,49

77 335,18

12 102,29

3 004,50

221,30

 

 

 

 

2.205

Avietės

0810 20 10

530,81

304,58

15 183,87

3 961,13

8 305,40

133 021,44

1 832,79

369,45

227,88

2 037,31

127 113,50

19 892,17

4 938,41

363,74

 

 

 

 

2.210

Mėlynės (Vaccinium myrtillus)

0810 40 30

1 068,17

612,92

30 555,00

7 971,11

16 713,23

267 683,40

3 688,18

743,45

458,57

4 099,74

255 794,67

40 029,67

9 937,72

731,96

 

 

 

 

2.220

Kiviai (Actinidia chinensis Planch.)

0810 50 00

158,53

90,96

4 534,74

1 183,01

2 480,45

39 727,49

547,37

110,34

68,06

608,45

37 963,06

5 940,89

1 474,88

108,63

 

 

 

 

2.230

Granatai

ex 0810 90 95

201,31

115,51

5 758,47

1 502,26

3 149,82

50 448,29

695,08

140,11

86,42

772,65

48 207,71

7 544,09

1 872,89

137,95

 

 

 

 

2.240

Khakis (įskaitant Sharon vaisių)

ex 0810 90 95

166,13

95,32

4 752,01

1 239,69

2 599,29

41 630,98

573,60

115,62

71,32

637,61

39 782,00

6 225,54

1 545,55

113,84

 

 

 

 

2.250

Ličiai

ex 0810 90


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/18


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 126/2006

2006 m. sausio 25 d.

nustatantis sąlygas, kuriomis galima priimti importo licencijų prašymus, pateiktus 2005 m. gruodžio mėn. kai kuriems kiaulienos pagrindu pagamintiems produktams pagal režimą, numatytą susitarimuose tarp Bendrijos ir Bulgarijos ir Rumunijos

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2040/2005, nustatantį režimo, numatyto kiaulienos sektoriuje, taikymo ypatybes Europos sutartyse su Bulgarija ir Rumunija (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. pirmam ketvirčiui pateikti importo licencijų prašymai yra mažesniems už turimus kiekius arba jiems lygūs, todėl gali būti pilnai patenkinami.

(2)

Tikslinga nustatyti perteklių, pridedamą prie kitam laikotarpiui turimo kiekio.

(3)

Derėtų atkreipti operatorių dėmesį į tai, kad licencijos gali būti naudojamos tik tiems produktams, kurie atitinka visas šiuo metu Bendrijoje galiojančias veterinarines nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Taip, kaip nustatyta I priede, yra tenkinami importo licencijų prašymai, pateikti laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d., remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2040/2005.

2.   Laikotarpiui nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki birželio 30 d. gali būti pateikiami importo licencijų prašymai visam kiekiui, minėtam II priede, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2040/2005 nuostatomis.

3.   Licencijos gali būti naudojamos tik tiems produktams, kurie atitinka visas šiuo metu Bendrijoje galiojančias veterinarines nuostatas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. sausio 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 25 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 328, 2005 12 15, p. 34.


I PRIEDAS

Eil. Nr.

Importo licencijų prašymų, pateiktų nuo 2006 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d., priėmimo procentas

09.4671

09.4751

09.4752

09.4756


II PRIEDAS

(tonos)

Eil. Nr.

Bendras kiekis, turimas laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki birželio 30 d.

09.4671

4 400,0

09.4752

2 125,0

09.4756

15 625,0


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/20


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 127/2006

2006 m. sausio 25 d.

nustatantis, kokia dalimi galima patenkinti 2006 m. sausio mėn. pateiktas paraiškas importo licencijai gauti, remiantis galvijienos tarifinėmis kvotomis, Reglamente (EB) Nr. 1279/98 nustatytomis Bulgarijai ir Rumunijai

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendros galvijienos rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1998 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1279/98, nustatantį galvijienos tarifinių kvotų, nustatytų Tarybos srendimuose 2003/286/EB ir 2003/18/EB Bulgarijai ir Rumunijai (2), taikymo taisykles ir ypač į jo 4 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1279/98 1 straipsnyje yra nustatyti galvijienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalys yra Rumunija, ir Bulgarija, kiekiai, kurie tam tikromis sąlygomis gali būti importuoti laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. Galvijienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalis yra Rumunija ir Bulgarija, kiekiai, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos importo licencijai gauti, yra tokie, kad prašymai gali būti visiškai patenkinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kiekviena paraiška importo licencijai gauti, kuri buvo pateikta laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 1279/98 nurodytomis kvotomis, gali būti visiškai patenkinta.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. sausio 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 25 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1899/2004 (OL L 328, 2004 10 30, p. 67).

(2)  OL L 176, 1998 6 20, p. 12. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1240/2005 (OL L 200, 2005 7 30, p. 34).


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/21


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 128/2006

2006 m. sausio 25 d.

dėl cukranendrių cukraus importo licencijų išdavimo pagal kai kurias tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinių sąlygų

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1095/96 dėl nuolaidų, numatytų CXL sąraše, sudarytame pasibaigus deryboms dėl GATT XXIV:6 straipsnio, įgyvendinimo (2),

atsižvelgdama į 2003 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1159/2003, nustatantį išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukranendrių cukraus importui 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais taikymo taisykles, ir iš dalies pakeičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1464/95 ir (EB) Nr. 779/96 (3), ypač į jo 5 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 9 straipsnyje yra numatyta tvarka, kaip turi būti nustatomi įsipareigojimai pristatyti importuojamus, taikant nulinį muito tarifą, KN kodu 1701 klasifikuojamus AKR protokolą ir Indijos susitarimą pasirašiusių šalių kilmės produktus, kurių masė nurodoma baltojo cukraus ekvivalentu.

(2)

Savaitės kiekiai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 5 straipsnio 2 dalyje rodo, kad dar yra cukraus, skirto įvykdyti lengvatinio cukraus, įvežamo iš Indijos, tiekimo įsipareigojimus 2005–2006 metų tiekimo laikotarpiui, kuriam riba jau yra pasiekta.

(3)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija privalo nurodyti, kad nustatytos ribos nebūtų viršytos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Lengvatinio cukraus, įvežamo iš Indijos, tiekimo įsipareigojimų 2005–2006 metų tiekimo laikotarpiui ribos neviršytos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. sausio 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 25 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 987/2005 (OL L 167, 2005 6 29, p. 12).

(2)  OL L 146, 1996 6 20, p. 1.

(3)  OL L 162, 2003 7 1, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 568/2005 (OL L 97, 2005 4 15, p. 9).


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/22


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 129/2006

2006 m. sausio 25 d.

iš dalies keičiantis Reglamente (EB) Nr. 1011/2005 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2005–2006 prekybos metams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1995 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1423/95, nustatantį išsamias cukraus sektoriaus produktų, išskyrus melasą, importo įgyvendinimo taisykles (2), ypač į jo 1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antrą sakinį ir jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2005–2006 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1011/2005 (3). Šios kainos ir dydžiai paskutinį kartą buvo pakeisti Komisijos reglamente (EB) Nr. 111/2006 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 1423/95 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1423/95 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai, nustatyti Reglamentu (EB) Nr. 1011/2005 2005–2006 prekybos metams, yra iš dalies keičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. sausio 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 25 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)  OL L 141, 1995 6 24, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 624/98 (OL L 85, 1998 3 20, p. 5).

(3)  OL L 170, 2005 7 1, p. 35.

(4)  OL L 19, 2006 1 24, p. 4.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti reprezentacinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir KN kodu 1702 90 99 klasifikuojamiems produktams taikomi nuo 2006 m. sausio 26 d.

(EUR)

KN kodas

Reprezentacinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomo muito už 100 kg neto atitinkamo produkto dydis

1701 11 10 (1)

36,00

0,49

1701 11 90 (1)

36,00

4,10

1701 12 10 (1)

36,00

0,35

1701 12 90 (1)

36,00

3,81

1701 91 00 (2)

33,91

8,28

1701 99 10 (2)

33,91

4,16

1701 99 90 (2)

33,91

4,16

1702 90 99 (3)

0,34

0,32


(1)  Nustatyta už standartinę kokybę, kaip ji yra apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo II dalyje (OL L 178, 2001 6 30, p. 1).

(2)  Nustatyta už standartinę kokybę, kaip ji yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo I dalyje.

(3)  Nustatyta už kiekvieną 1 % sacharozės kiekio.


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/24


KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/9/EB

2006 m. sausio 23 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/642/EEB dėl didžiausios toje direktyvoje nustatytos dikvato liekanų koncentracijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 90/642/EEB dėl didžiausių pesticidų liekanų koncentracijų tam tikruose augalinės kilmės produktuose ir ant jų, įskaitant vaisius ir daržoves, nustatymo (1), ypač į jos 7 straipsnį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (2), ypač į jos 4 straipsnio 1 dalies f punktą,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvą 91/414/EEB valstybės narės yra atsakingos už tam tikroms kultūroms skirtų augalų apsaugos produktų leidimus. Tokie leidimai turi būti grindžiami poveikio žmogaus bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai įvertinimu. Atliekant tokį įvertinimą, būtina atsižvelgti į operatoriaus ir pašalinių asmenų sąlytį su kenksminga medžiaga, jos poveikį sausumos, vandens bei oro aplinkai bei tai, kokį poveikį apdorotų kultūrų suvartojimas turi žmonėms bei gyvūnams.

(2)

Didžiausia pesticidų liekanų koncentracija (toliau – DLK) rodo mažiausią veiksmingai augalų apsaugai reikalingą panaudotų pesticidų kiekį, naudojant juos taip, kad liekanų kiekis būtų mažiausias įmanomas ir toksikologiniu aspektu priimtinas, ypač pagal apskaičiuotą jų suvartojimą per maistą.

(3)

Pesticidų DLK turi būti nuolat tikslinama. Ji gali būti keičiama atsižvelgiant į naujus naudojimo būdus, naują informaciją ir duomenis.

(4)

Apatinė analizinio nustatymo riba nustatoma kaip didžiausia liekanų koncentracija, jei dėl leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktų pesticidų liekanų koncentracija maisto produkte arba ant jo yra mažesnė nei galima aptikti, arba jei nėra leidimo naudoti, arba jei valstybių narių leidimai naudoti nebuvo patvirtinti reikiamais duomenimis, arba jei dėl leidimų naudoti trečiosiose šalyse liekanų kiekis maisto produktuose, galinčiuose patekti į Bendrijos rinką, ir ant jų, nebuvo patvirtintas tokiais būtinais duomenimis.

(5)

Komisijai pateikta informacija apie naują ar kitokį dikvato, kuriam taikomos Direktyvos 90/642/EEB nuostatos, naudojimą.

(6)

Vartotojų veikimas per visą gyvenimą šiais pesticidais per maisto produktus, kuriuose gali būti šių pesticidų liekanų, yra įvertintas ir apskaičiuotas pagal procedūras ir praktiką, taikomą Europos bendrijoje, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas (3). Buvo apskaičiuota, kad aptariamų DLK vertės užtikrins, kad nėra viršijama leidžiama paros dozė.

(7)

Įvertinus turimą informaciją paaiškėjo, kad ŪPED nereikalaujama, todėl nėra būtinas ir trumpalaikis poveikio įvertinimas.

(8)

Todėl reikėtų nustatyti naujas didžiausias dikvato liekanų koncentracijas.

(9)

Laikinųjų DLK verčių nustatymas ar pakeitimas Bendrijos lygiu valstybėms narėms netrukdo dikvatui nustatyti laikinąsias DLK vertes pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies f punktą ir jos VI priedą. Manoma, kad pakanka ketverių metų laikotarpio, per kurį leidžiama ir toliau naudoti dikvatą. Po to laikinosios Bendrijos DLK vertės turėtų tapti galutinėmis.

(10)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 90/642/EEB.

(11)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 90/642/EEB I priedas iš dalies keičiamas taip: grupėje „4. ALIEJINIŲ AUGALŲ SĖKLOS“ įrašas „Kanapių sėklos“ įterpiamas tarp įrašų „Medvilnės sėklos“ ir „Kiti“.

2 straipsnis

Direktyvos 90/642/EEB II priedo A dalis iš dalies keičiama pagal šios direktyvos priedą.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2006 m. liepos 26 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2006 m. liepos 27 d.

Valstybės narės, tvirtindamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 23 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 350, 1990 12 14, p. 71. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/76/EB (OL L 293, 2005 11 9, p. 14).

(2)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/72/EB (OL L 279, 2005 10 22, p. 63).

(3)  Rekomendacijos, kaip prognozuoti su maistu suvartojamų pesticidų liekanų normą (pataisytos), parengtos pagal GEMS – Maisto programą bendradarbiaujant su Pesticidų liekanų kodekso komitetu ir paskelbtos Pasaulio sveikatos organizacijos 1997 m. (WHO/FSF/FOS/97.7).


PRIEDAS

Direktyvos 90/642/EEB II priedo A dalyje dikvatui skirtas stulpelis pakeičiamas taip:

Pesticidų liekana ir didžiausia liekanų koncentracija (mg/kg)

Atskirų produktų, kuriems turėtų būti taikomos DLK, grupės ir pavyzdžiai

Dikvatas

„1)

Vaisiai, švieži, džiovinti arba nevirti, šaldyti, į kuriuos nepridėta cukraus; riešutai

0,05 (1)  (2)

i)

CITRUSŲ VAISIAI

 

Greipfrutai

 

Citrinos

 

Žaliosios citrinos

 

Mandarinai (įskaitant klementinus ir panašius hibridus)

 

Apelsinai

 

Didieji greipfrutai

 

Kiti

 

ii)

MEDŽIŲ RIEŠUTAI (su kevalais arba be jų)

 

Migdolai

 

Braziliniai riešutai

 

Anakardžio riešutai

 

Kaštainiai

 

Kokoso riešutai

 

Lazdyno riešutai

 

Makadamijos riešutai

 

Pekanai

 

Kedro riešutai

 

Pistacijos

 

Graikiniai riešutai

 

Kiti

 

iii)

SĖKLAVAISIAI

 

Obuoliai

 

Kriaušės

 

Svarainiai

 

Kiti

 

iv)

KAULAVAISIAI

 

Abrikosai

 

Vyšnios

 

Persikai (įskaitant nektarinus ir panašius hibridus)

 

Slyvos

 

Kiti

 

v)

UOGOS IR SMULKŪS VAISIAI

 

a)

Valgomosios vynuogės ir vynuogės vynui gaminti

 

Valgomosios vynuogės

 

Vynuogės vynui gaminti

 

b)

Braškės (išskyrus žemuoges)

 

c)

Uogos, augančios ant stiebų (išskyrus laukines)

 

Gervuogės (Rubus fruticosus)

 

Gervuogės (Rubus flagellaris)

 

Loganberijos

 

Avietės

 

Kiti

 

d)

Kitos uogos ir smulkūs vaisiai (išskyrus laukinius)

 

Mėlynės

 

Spanguolės

 

Serbentai (raudonieji, juodieji, baltieji)

 

Agrastai

 

Kiti

 

e)

Miško uogos ir vaisiai

 

vi)

KITI VAISIAI

 

Avokadai

 

Bananai

 

Datulės

 

Figos

 

Kiviai

 

Kinkanai

 

Ličiai

 

Mangai

 

Alyvuogės

 

Papajos

 

Pasifloros vaisiai

 

Ananasai

 

Granatai

 

Kiti

 

2)

Daržovės, šviežios arba neapvirtos, šaldytos arba džiovintos

0,05 (1)  (2)

i)

ŠAKNIAVAISIAI IR GUMBIAVAISIAI

 

Burokėliai

 

Morkos

 

Manijokai

 

Salierai

 

Krienai

 

Topinambai

 

Pastarnokai

 

Petražolių šaknys

 

Ridikai

 

Gelteklės

 

Batatai

 

Griežčiai

 

Ropės

 

Dioskorėjos

 

Kiti

 

ii)

SVOGŪNINĖS DARŽOVĖS

 

Česnakai

 

Svogūnai

 

Askaloniniai česnakai

 

Svogūnlaiškiai

 

Kiti

 

iii)

VAISINĖS DARŽOVĖS

 

a)

Bulvinių šeimos

 

Pomidorai

 

Paprikos

 

Baklažanai

 

Kiti

 

b)

Moliūginių šeimos (valgoma luoba)

 

Agurkai

 

Kornišonai

 

Cukinijos

 

Kiti

 

c)

Moliūginių šeimos (nevalgoma luoba)

 

Melionai

 

Moliūgai

 

Arbūzai

 

Kiti

 

d)

Cukriniai kukurūzai

 

iv)

KOPŪSTINĖS DARŽOVĖS

 

a)

Žiedinės

 

Brokoliai (įskaitant Calabrese)

 

Žiediniai kopūstai

 

Kiti

 

b)

Gūžinės

 

Briuselio kopūstai

 

Gūžiniai kopūstai

 

Kiti

 

c)

Lapinės

 

Kininiai bastučiai

 

Lapiniai kopūstai

 

Kiti

 

d)

Kaliaropės

 

v)

LAPINĖS DARŽOVĖS IR ŠVIEŽIOS PRIESKONINĖS ŽOLĖS

 

a)

Salotos ir panašios daržovės

 

Pipirnės

 

Sultenės

 

Salotos

 

Salotinės trūkažolės

 

Kiti

 

b)

Špinatai ir panašios daržovės

 

Špinatai

 

Mangoldai

 

Kiti

 

c)

Rėžiukai

 

d)

Salotinės cikorijos

 

e)

Prieskoninės žolės

 

Builiai

 

Laiškiniai česnakai

 

Petražolės

 

Salierų lapai

 

Kiti

 

vi)

ANKŠTINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

 

Pupelės (su ankštimis)

 

Pupelės (be ankščių)

 

Žirniai (su ankštimis)

 

Žirniai (be ankščių)

 

Kiti

 

vii)

STIEBINĖS DARŽOVĖS (šviežios)

 

Šparagai

 

Dygieji (Ispanijos) artišokai

 

Salierai

 

Pankoliai

 

Artišokai

 

Porai

 

Rabarbarai

 

Kiti

 

viii)

GRYBAI

 

a)

Grybai (išskyrus miško)

 

b)

Miško grybai

 

3)

Ankštiniai

0,2 (2)

Pupos

 

Lęšiai

 

Žirniai

 

Kiti

 

4)   

Aliejinių augalų sėklos

Sėmenys

5 (2)

Žemės riešutai

0,1 (1)  (2)

Aguonos

0,1 (1)  (2)

Sezamo sėklos

0,1 (1)  (2)

Saulėgrąžos

1 (2)

Rapsų sėklos

2 (2)

Sojos pupelės

0,2 (2)

Garstyčių sėklos

0,5 (2)

Medvilnės sėklos

0,1 (1)  (2)

Kanapių sėklos

0,5 (2)

Kiti

0,1 (1)  (2)

5)

Bulvės

0,05 (1)  (2)

Šviežios bulvės

 

Bulvės sandėliavimui

 

6)

Arbatžolės (džiovinti lapeliai ir stiebeliai, fermentuoti arba kitaip apdoroti, Camellia sinensis)

0,1 (1)  (2)

7)

Apyniai (džiovinti), įskaitant apynių granules ir nekoncentruotus miltelius

0,1 (1)  (2)


(1)  Nurodo apatinę analizinio nustatymo ribą.

(2)  Nurodo pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies f punktą nustatytą laikiną didžiausią liekanų koncentraciją.“.


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/32


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. sausio 23 d.

iš dalies keičiantis Tarybos darbo tvarkos taisykles

(2006/34/EB, Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 207 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 121 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Tarybos darbo tvarkos taisyklių (1) IIa priedo 2 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai Tarybai reikia spręsti kvalifikuota balsų dauguma, ir, jei to reikalauja Tarybos narys, turi būti patvirtinama, kad kvalifikuotą balsų daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Sąjungos gyventojų skaičiaus, apskaičiuoto remiantis Darbo tvarkos taisyklių IIa priedo 1 straipsnyje pateiktais gyventojų skaičiais.

(2)

Darbo tvarkos taisyklių IIa priedo 2 straipsnio 2 dalyje dėl išsamių nuostatų dėl balsų paskirstymo Taryboje taikymo taisyklių numatyta, kad nuo kiekvienų metų sausio 1 d. Taryba, remdamasi praėjusių metų rugsėjo 30 d. Europos Bendrijų statistikos tarnybos turimais duomenimis, patikslina minėto priedo 1 straipsnyje nurodytus skaičius.

(3)

Todėl reikėtų patikslinti Darbo tvarkos taisykles,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių IIa priedo 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Taikant Europos bendrijos steigimo sutarties 205 straipsnio 4 dalį, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 118 straipsnio 4 dalį, Europos Sąjungos sutarties 23 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir 34 straipsnio 3 dalį, kiekvienos valstybės narės bendras gyventojų skaičius laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra toks:

Valstybė narė

Gyventojų skaičius

(× 1 000)

Vokietija

82 500,8

Prancūzija

62 370,8

Jungtinė Karalystė

60 063,2

Italija

58 462,4

Ispanija

43 038,0

Lenkija

38 173,8

Nyderlandai

16 305,5

Graikija

11 073,0

Portugalija

10 529,3

Belgija

10 445,9

Čekija

10 220,6

Vengrija

10 097,5

Švedija

9 011,4

Austrija

8 206,5

Danija

5 411,4

Slovakija

5 384,8

Suomija

5 236,6

Airija

4 109,2

Lietuva

3 425,3

Latvija

2 306,4

Slovėnija

1 997,6

Estija

1 347,0

Kipras

749,2

Liuksemburgas

455,0

Malta

402,7

Iš viso

461 324,0

Mažiausias skaičius (62 %)

286 020,9“.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL


(1)  2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas 2004/338/EB, Euratomas, patvirtinantis Darbo tvarkos taisykles (OL L 106, 2004 4 15, p. 22). Sprendimas su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2004/701/EB, Euratomas (OL L 319, 2004 10 20, p. 15).


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/34


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. sausio 23 d.

dėl principų, prioritetų ir sąlygų Stojimo partnerystės su Turkija programoje

(2006/35/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 390/2001 dėl paramos Turkijai pagal pasirengimo stojimui strategiją, visų pirma dėl Stojimo partnerystės įkūrimo (1), ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 390/2001 numatoma, kad Taryba, Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia dėl principų, prioritetų, tarpinių tikslų ir sąlygų Stojimo partnerystės programoje, kuri bus pateikta Turkijai, taip pat dėl vėlesnių jai taikytinų svarbių pakeitimų.

(2)

Tuo remdamasi 2001 m. ir 2003 m. Taryba priėmė Stojimo partnerystės su Turkija programą (2).

(3)

2004 m. Komisijos rekomendacijoje dėl Turkijos pabrėžiama, kad Europos Sąjunga turėtų toliau stebėti politinių reformų procesą, o 2005 m. turėtų būti pateiktas pataisytos Stojimo partnerystės programos pasiūlymas.

(4)

2004 m. gruodžio mėn. Europos Taryba nutarė, kad Europos Sąjunga, remdamasi Stojimo partnerystės programa, kurioje nustatyti reformų proceso prioritetai, toliau atidžiai stebės, kaip vyksta politinės reformos.

(5)

2005 m. spalio 3 d. valstybės narės pradėjo derybas su Turkija dėl jos narystės Europos Sąjungoje. Šių derybų raida priklausys nuo Turkijos rengiantis narystei daromos pažangos, kuri bus vertinama, inter alia, pagal tai, kaip įgyvendinama nuolat persvarstoma Stojimo partnerystės programa.

(6)

Kad pasirengtų Europos Sąjungos narystei, Turkija turėtų parengti planą, kuriame būtų numatomi terminai ir konkrečios priemonės, skirtos Stojimo partnerystės programos prioritetiniams klausimams spręsti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Stojimo partnerystės su Turkija programos principai, prioritetai, tarpiniai tikslai ir sąlygos yra išdėstyti pridedamame priede, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

2 straipsnis

Stojimo partnerystės programos įgyvendinimą, remdamosi metinėmis Komisijos ataskaitomis, tikrina ir stebi Asociacijos susitarimu įkurtos institucijos ir Taryba.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL


(1)  OL L 58, 2001 2 28, p. 1.

(2)  Sprendimas 2001/235/EB (OL L 85, 2001 3 24, p. 13) ir Sprendimas 2003/398/EB (OL L 145, 2003 6 12, p. 40).


PRIEDAS

2005 m. TURKIJOS STOJIMO PARTNERYSTĖS PROGRAMA

1.   ĮVADAS

Europos Vadovų Taryba savo susitikimo 1997 m. gruodžio mėn. Liuksemburge metu nusprendė, kad Stojimo partnerystė yra pagrindinis patobulintos pasirengimo stojimui strategijos elementas, sutelkiantis visas paramos šalims kandidatėms formas į vieną sistemą. Tokiu būdu Bendrija savo paramą skiria konkretiems kiekvienos šalies kandidatės poreikiams, siekdama padėti įveikti konkrečias su stojimu susijusias problemas.

Pirmąją Turkijos Stojimo partnerystės programą Taryba priėmė 2001 m. kovo mėn. 2002 m. spalio mėn. Komisijos Plėtros strategijos dokumente buvo nurodyta, kad Komisija pasiūlys pataisytą Stojimo partnerystės su Turkija programą. 2003 m. kovo mėn. Komisija pateikė pataisytą Stojimo partnerystės programą, kurią Taryba patvirtino tų pačių metų gegužės mėn. 2004 m. spalio mėnesio rekomendacijoje Komisija pasiūlė, kad, siekdama užtikrinti politinių reformų proceso tvarumą ir neatšaukiamumą, ES toliau atidžiai stebėtų, kaip vyksta politinės reformos. Komisija pasiūlė, kad 2005 m. būtų priimta pataisyta Stojimo partnerystės programa.

Turkija turėtų parengti planą, kuriame būtų nurodyti terminai ir konkrečios priemonės, skirtos prioritetiniams Stojimo partnerystės programos klausimams spręsti.

Remiantis pataisyta Stojimo partnerystės programa, bus galima parengti politinių priemonių, kurias naudojant šalims kandidatėms bus padedama pasirengti narystei. Pataisyta Stojimo partnerystės programa bus ypač naudinga vykdant būsimas politines reformas, ji taip pat bus matas vertinant būsimą pažangą.

2.   PRINCIPAI

Pagrindiniai prioritetiniai klausimai, kuriuos turi išspręsti Turkija, yra susiję su jos gebėjimu atitikti 1993 m. Kopenhagos Vadovų Tarybos nustatytus kriterijus ir 2005 m. spalio 3 d. Tarybos priimtose bendrosiose derybų nuostatose išdėstytus reikalavimus.

3.   PRIORITETAI

Šioje Stojimo partnerystės programoje išvardyti prioritetai buvo pasirinkti manant, jog yra realu tikėtis, kad šalis gali šiuos klausimus išspręsti arba per kelis ateinančius metus padaryti didelę pažangą juos spręsdama. Trumpalaikiai prioritetai, kuriuos tikimasi įgyvendinti per ateinančius vienerius arba dvejus metus skiriami nuo vidutinės trukmės laikotarpio prioritetų, kurie, kaip tikimasi, turėtų būti įgyvendinti per artimiausius trejus arba ketverius metus. Prioritetai yra susiję su teisės aktais ir jų įgyvendinimu.

Pataisytoje Stojimo partnerystės programoje nurodomos prioritetinės Turkijos rengimosi narystei sritys. Tačiau Turkija turės išspręsti visas pažangos ataskaitoje nurodytas problemas, įskaitant politinių reformų proceso konsolidavimą siekiant užtikrinti, kad jis būtų negrįžtamas ir vienodai įgyvendinamas visoje šalyje ir visais administracijos lygiais. Taip pat svarbu, kad Turkija įvykdytų įsipareigojimus derinti teisės aktus ir įgyvendinti acquis, laikydamasi įsipareigojimų pagal Asociacijos susitarimą, muitų sąjungos ir su ja susijusius EB ir Turkijos Asociacijos Tarybos sprendimus, pavyzdžiui, dėl prekybos žemės ūkio produktais režimo.

3.1.   TRUMPALAIKIAI PRIORITETAI

Sustiprintas politinis dialogas ir politiniai kriterijai

Demokratija ir teisinė valstybė

Viešasis administravimas

Tęsti viešojo administravimo ir personalo politikos reformą, siekiant užtikrinti didesnį veiksmingumą, atskaitomybę ir skaidrumą.

Užtikrinti, ypač įgyvendinant pastaruoju metu priimtus teisės aktus, kad vietos valdžia būtų veiksminga, skaidri ir veikli.

Įkurti gerai veikiančią Ombudsmeno sistemą.

Civilių ir kariuomenės santykiai

Toliau siekti, kad civilinė kariuomenės kontrolė atitiktų ES valstybių narių praktiką. Užtikrinti, kad civilinės valdžios institucijos visapusiškai vykdytų priežiūros funkcijas, visų pirma kuriant ir įgyvendinant nacionalinę saugumo strategiją. Imtis veiksmų, kad, sprendžiant saugumo klausimus, būtų pasiekta didesnė atskaitomybė ir skaidrumas.

Suteikti Parlamentui visas galias prižiūrėti karo ir gynybos politiką bei visas su jomis susijusias išlaidas, naudojant taip pat ir išorės auditą.

Panaikinti visas likusias karo teismų galias teisti civilius.

Teismų sistema

Užtikrinti, kad visos teismų institucijos, vadovaudamosi Europos žmogaus teisių konvencija ir su ja susijusia teismų praktika, tinkamai aiškintų su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis susijusias teisines nuostatas, įskaitant naująjį Baudžiamąjį kodeksą.

Užtikrinti teisminių institucijų, ypač Aukščiausiosios teisėjų ir prokurorų tarybos, nepriklausomumą ir užtikrinti nešališkumą skiriant naujus teisėjus bei prokurorus.

Užtikrinti vienodas galimybes kaltinti ir gintis per baudžiamąjį teismo procesą, įskaitant tinkamą išdėstymą teismo salėje.

Tęsti teisėjų ir prokurorų mokymus laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos ir taikyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Didinti teisminių institucijų veiksmingumą, visų pirma didinant jų institucinius gebėjimus ir priimant naują civilinio proceso kodeksą.

Toliau steigti regioninius tarpinius apeliacinius teismus.

Kovos su korupcija politika

Visiškai įsipareigoti visais lygiais kovoti su korupcija, įskaitant visų institucijų, susijusių su kova su korupcija, stiprinimą, ir geriau koordinuoti jų veiklą.

Užtikrinti reglamento dėl valstybės tarnautojų etiško elgesio principų įgyvendinimą, ir taikyti jo nuostatas taip pat ir išrinktiems pareigūnams, teisėjams, akademiniam ir kariniam personalui.

Apriboti parlamentinį imunitetą taip, kad jis atitiktų Europos praktiką.

Žmogaus teisės ir mažumų apsauga

Tarptautinės žmogaus teisių apsaugos teisės laikymasis

Aktyviai padedant nepriklausomai, tinkamai finansuojamai nacionalinei žmogaus teisių institucijai ir remiantis atitinkamais JT principais, skatinti gerbti žmogaus teises. Stebėti, kaip laikomasi žmogaus teisių, taip pat ir tai, kad statistiniai duomenys būtų patikimi.

Teisėsaugos institucijose plėsti mokymus apie žmogaus teises ir tardymo metodus, visų pirma siekiant išgyvendinti kankinimus ir smurtavimą.

Ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto neprivalomus protokolus. Laikytis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, be kita ko, iki galo vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus.

Įgyvendinti teisines nuostatas dėl teisės į pakartotinį teisminį bylos nagrinėjimą po atitinkamo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

Užtikrinti įstatymais ir veiksmais, kad bus visapusiškai gerbiamos visų asmenų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės nediskriminuojant ir nepriklausomai nuo asmens kalbos, politinių pažiūrų, rasės, lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

Ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 protokolą dėl bendrojo viešosios valdžios vykdomos diskriminacijos uždraudimo.

Pilietinės ir politinės teisės

Kankinimų ir smurtavimo prevencija

Užtikrinti, kad būtų įgyvendintos priemonės, priimtos vykdant visiško nepakantumo kankinimams ir smurtavimui politiką, remiantis Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos kankinimų prevencijos komiteto rekomendacijomis.

Aktyviau kovoti su nebaudžiamumu. Užtikrinti, kad prokurorai laiku ir veiksmingai atliktų bylų tyrimus, kurie leistų teismams nustatyti ir nubausti nusikaltėlius.

Užtikrinti, kad visoje šalyje būtų įgyvendinamas Stambulo protokolas, ypač kad būtų dažniau naudojama medicinos ekspertizė.

Ratifikuoti JT konvencijos dėl kankinimų neprivalomą protokolą, kuriame numatoma sukurti kalinimo įstaigų nepriklausomos stebėsenos sistemą.

Teisė kreiptis į teismą

Padidinti galimybes veiksmingai gintis, pvz., suteikti galimybę gauti teisinę pagalbą ir kvalifikuoto vertėjo paslaugas.

Užtikrinti, kad piliečiai nuo pat suėmimo pradžios žinotų apie savo teisę konfidencialiai susitikti su advokatu ir reikalauti, kad būtų pranešta jų giminaičiams, ir kad jie turėtų galimybę naudotis šia teise.

Saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė

Užtikrinti saviraiškos laisvę, įskaitant spaudos laisvę, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Toliau taisyti padėtį asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn ar nuteistų už tai, kad nenaudodami smurto išreiškė savo nuomonę.

Įgyvendinti visas reformas, susijusias su asociacijų ir taikių susirinkimų teise, remiantis Europos žmogaus teisių konvencija ir su ja susijusia teismų praktika. Įgyvendinti priemones, kurios neleistų saugumo pajėgoms naudoti per daug jėgos.

Suderinti atitinkamas nuostatas dėl politinių partijų su Europos praktika.

Suderinti politinių partijų finansavimo ir priežiūros sistemą su Europos praktika.

Pagerinti ir skatinti pilietinės visuomenės vidaus raidos ir jos dalyvavimo formuojant viešąsias politikos kryptis galimybes.

Lengvinti ir skatinti visų sektorių Turkijos pilietinės visuomenės ir Europos partnerių atvirą bendravimą ir bendradarbiavimą.

Religijos laisvė

Priimti Europos standartus atitinkantį įstatymą, skirtą tinkamai spręsti visas problemas, su kuriomis susiduria ne musulmonų tikėjimo mažumos ir bendruomenės. Sustabdyti visus ne musulmonų tikėjimo bendruomenių fondams priklausančios arba priklausiusios nuosavybės pardavimus arba konfiskavimus. Laukiant, kol bus priimtas minėtas įstatymas, tai turi daryti kompetentingos institucijos.

Remiantis Europos žmogaus teisių konvencija ir atsižvelgiant į atitinkamas Europos Tarybos Komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją rekomendacijas, priimti ir įgyvendinti nuostatas dėl visų asmenų ir religinių bendruomenių teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę.

Visoms religinėms bendruomenėms sudaryti sąlygas veikti pagal ES valstybių narių praktiką. Tai apima teisinę ir teisminę bendruomenių, jų narių ir turto apsaugą (inter alia, galimybę gauti juridinio asmens statusą), dvasininkų mokymą, paskyrimą ir rengimą bei galimybę naudotis nuosavybės teisėmis pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolą.

Ekonominės ir socialinės teisės

Moterų teisės

Įgyvendinti teisės aktus, susijusius su moterų teisėmis, ypač Civilinį kodeksą, naująjį Baudžiamąjį kodeksą ir šeimą ginančius įstatymus.

Tęsti priemones, kurių buvo imtasi kovojant su moterų patiriamu visų rūšių smurtu, įskaitant nusikaltimus, padarytus dėl garbės. Remiantis galiojančiais teisės aktais, užtikrinti specialius mokymus teisėsaugos institucijose, savivaldybėse bei kitose atsakingose institucijose bei teisėjų ir prokurorų mokymus; visose didesnėse savivaldybėse įrengti prieglaudas moterims, kurioms gresia smurtas.

Toliau didinti moterų reikšmę visuomenėje, be kita ko, skatinant jas lavintis ir dalyvauti darbo rinkoje bei politiniame ir socialiniame gyvenime, ir siekiant šių tikslų remti moterų organizacijų vystymąsi.

Vaikų teisės

Skatinti vaikų teisių apsaugą remiantis ES ir tarptautiniais standartais.

Toliau dėti pastangas sprendžiant gatvės vaikų problemą.

Profesinių sąjungų teisės

Užtikrinti visų profesinių sąjungų teisių laikymąsi pagal ES standartus ir atitinkamas TDO (Tarptautinės darbo organizacijos) konvencijas, visų pirma teisių jungtis į organizacijas, streikuoti ir vesti kolektyvines derybas.

Gerinti socialinį dialogą, paprastinti ir skatinti bendradarbiavimą su ES partneriais.

Mažumų teisės, kultūrinės teisės ir mažumų apsauga

Remiantis Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos Tarybos pagrindų konvencijos dėl nacionalinių mažumų apsaugos principais bei geriausiais ES valstybių narių praktikos pavyzdžiais, užtikrinti kultūrinę įvairovę ir puoselėti pagarbą mažumoms bei skatinti jas saugoti.

Užtikrinti mažumų teisinę apsaugą, ypač jų teisę į nuosavybę pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolą.

Užtikrinti galimybę transliuoti laidas per radiją ir televiziją kitomis kalbomis negu turkų. Pašalinti didžiausias kliūtis, daromas vietos ir regioniniams privatiems transliuotojams.

Patvirtinti tinkamas priemones, kad būtų remiamas kitų kalbų negu turkų kalba mokymas.

Padėtis rytuose ir pietryčiuose

Panaikinti kaimų apsaugos sistemą pietryčiuose. Išvalyti tą vietą nuo priešpėstinių minų.

Dėti pastangas, kad būtų sumažinti regioniniai skirtumai, ypač pagerinti padėtį Turkijos pietryčiuose, kad visi Turkijos piliečiai, įskaitant kurdų kilmės piliečius, turėtų daugiau ekonominių, socialinių ir kultūrinių galimybių.

Vadovaujantis JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo perkeltųjų asmenų klausimams rekomendacijomis, tęsti priemones, kurių buvo imtasi siekiant padėti šalies viduje perkeltiesiems asmenims grįžti į vietas, iš kurių jie buvo iškelti.

Užtikrinti teisingą ir greitą kompensaciją tiems, kurie patyrė praradimų ir nuostolių dėl saugumo padėties pietryčiuose.

Regioniniai klausimai ir tarptautiniai įsipareigojimai

Kipras

Užtikrinti tolesnę paramą pastangoms rasti visa apimantį Kipro problemos sprendimą, kuris atitiktų JT reikalavimus ir principus, kuriais remiantis buvo įkurta Sąjunga, tuo pačiu sudarant palankesnę atmosferą siekiant visa apimančio sprendimo.

Iki galo įgyvendinti protokolą, kuriuo Ankaros susitarimas adaptuojamas, atsižvelgiant į 10 naujųjų valstybių narių, įskaitant Kiprą, įstojimą į ES (1).

Imtis konkrečių veiksmų siekiant kuo greičiau normalizuoti dvišalius Turkijos santykius su visomis ES valstybėmis narėmis, įskaitant Kipro Respubliką (1).

Taikus pasienio konfliktų sprendimas

Toliau dėti pastangas, kad būtų išspręsti visi dideli pasienio konfliktai, laikantis taikaus ginčų sprendimo principo pagal JT Chartiją, be kita ko, jei reikia, kreipiantis į Tarptautinį Teisingumo Teismą.

Tvirtai įsipareigoti palaikyti geros kaimynystės santykius, spręsti nesutarimų su kaimynais priežastis ir nesiimti jokių veiksmų, kurie turėtų neigiamos įtakos taikių ginčų dėl sienų sprendimų procesui.

Įsipareigojimai pagal Asociacijos susitarimą

Užtikrinti, kad būtų įgyvendinami įsipareigojimai, kurių buvo prisiimta pasirašant Asociacijos susitarimą, įskaitant įsipareigojimus dėl Muitų sąjungos.

Panaikinti prekybos jautiena, gyvais galvijais ir išvestiniais produktais apribojimus.

Ekonominiai kriterijai

Tęsti dabartinės struktūrinės reformos programos, dėl kurios susitarta su TVF ir Pasaulio banku, įgyvendinimą, visų pirma užtikrinti viešųjų išlaidų kontrolę.

Užbaigti įgyvendinti finansų sektoriaus reformą, visų pirma veiklos rizikos ribojimą ir viešumą reglamentuojančių nuostatų priderinimą prie tarptautinių standartų.

Išsaugoti rinkos reguliavimo institucijų nepriklausomumą.

Pagreitinti valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų, visų pirma valstybei nuosavybės teise priklausančių bankų, privatizavimą, atsižvelgiant į socialinius aspektus.

Tęsti rinkos liberalizavimą ir kainų reformas, visų pirma energetikos ir žemės ūkio srityse, ypatingą dėmesį skiriant tabako ir cukraus sritims.

Tęsti ekonominį dialogą su ES, visų pirma dalyvaujant fiskalinės priežiūros procedūrose, kurios numatytos atlikti rengiantis stojimui, skiriant ypač daug dėmesio priemonėms, tinkamoms siekiant makroekonomikos stabilumo ir numatomumo bei struktūrinių reformų įgyvendinimo.

Įgyvendinti priemones, kuriomis būtų sprendžiama pogrindinės ekonomikos problema.

Pagerinti profesinį mokymą, ypač jaunimo.

Subalansuoti darbo rinką.

Pagerinti verslo aplinką, visų pirma komercinių teismų veikimą. Siekiant šio tikslo, pagerinti komercinių teisminių institucijų veikimą, ypač daug dėmesio skiriant tam, kad teisminės institucijos būtų nepriklausomos, ir tam, kad liudininkų, turinčių specialių žinių ar specialų patyrimą, sistema būtų tinkamai naudojamasi.

Tęsti žemės ūkio sektoriaus reformą.

Užtikrinti, kad būtų pagerintas bendras švietimo ir sveikatos apsaugos lygis, ypač daug dėmesio skiriant jaunajai kartai ir regionams, kuriose sąlygos nepalankiausios.

Lengvinti ir skatinti tiesiogines užsienio investicijas.

Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus

Laisvas prekių judėjimas

Pabaigti šalinti technines ir administracines kliūtis prekybai. Užtikrinti veiksmingą rinkos vidaus kontrolę ir laisvą prekių judėjimą.

Baigti įvardyti priemones, prieštaraujančias Europos bendrijos steigimo sutarties 28–30 straipsniams, ir pašalinti jas. Visų pirma pašalinti visas neteisėtas neautomatiškai suteikiamas importo licencijas ir įgyvendinti abipusio pripažinimo principą nesuderintose srityse.

Pašalinti visus laisvo prekių judėjimo apribojimus, atsiradusius diskriminuojant valstybių narių vežėjus dėl jų tautybės arba dėl ankstesnių sustojimų kituose uostuose.

Užtikrinti sertifikavimo ir atitikties vertinimo bei žymėjimo EB ženklu pagal naujojo ir bendrojo požiūrio direktyvas įgyvendinimą; stiprinti esamas rinkos priežiūros ir atitikties įvertinimo struktūras, jas aprūpinant įranga ir jose užtikrinant mokymus, ir kurti tinkamą administracinę infrastruktūrą.

Plėtoti veiksmingą teisėtą metrologijos infrastruktūrą ir sudaryti galimybes, kad mokslinę ir pramoninę metrologiją būtų lengviau dažniau taikyti.

Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas

Nustatyti nacionalinių teisės aktų apsaugos nuo galimų kliūčių EB sutarties nuostatoms, susijusioms su steigimosi teise ir laisve teikti paslaugas, metodus ir integruotos kontrolės sistemos planą.

Sudaryti ir pradėti įgyvendinti integruotos kontrolės sistemos planą, skirtą abipusio profesinės kvalifikacijos pripažinimo suderinimui su acquis, įskaitant būtinų administracinių gebėjimų ugdymą.

Sudaryti integruotos kontrolės sistemos planą, skirtą pašto paslaugų acquis įgyvendinti.

Laisvas kapitalo judėjimas

Visuose ekonomikos sektoriuose pašalinti visus apribojimus, turinčius poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms iš ES.

Viešieji pirkimai

Pagreitinti viešųjų pirkimų teisės aktų, ypač susijusių su komunalinių paslaugų sektoriaus lengvatomis ir peržiūros procedūromis, derinimą su acquis.

Didinti viešųjų pirkimų institucijos gebėjimus įgyvendinti naująjį Viešųjų pirkimų įstatymą.

Intelektinės nuosavybės teisė

Didinant administracinius gebėjimus ir koordinavimą (įskaitant teisės aktus, susijusius su teisėsaugos ir teisminėmis institucijomis), gerinti intelektinės nuosavybės teisės aktų įgyvendinimą. Imtis priemonių prieš prekių, visų pirma automobilių atsarginių dalių ir prabangos prekių, prekės ženklų klastojimą ir piratavimą, ypač knygų ir kitų žiniasklaidos priemonių piratavimą.

Farmacijos sektoriuje rasti su ES abiems priimtiną sprendimą dėl pateiktų prašymų leisti gaminti nepatentuotus vaistus.

Konkurencija

Suderinti su acquis teisės aktus dėl valstybės pagalbos, įskaitant tuos, kurie taikomi tokiems pažeidžiamiems sektoriams kaip plieno, įkurti nacionalinę instituciją, stebinčią, kaip teikiama valstybės pagalba, ir užtikrinti griežtą valstybės pagalbos kontrolę.

Užtikrinti skaidrumą ir nuolatinį keitimąsi informacija konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse.

Užbaigti antimonopolinės srities antrinės teisės aktų derinimą.

Finansinės paslaugos

Priimti būtinas naujojo Bankininkystės įstatymo įgyvendinimo priemones. Užtikrinti nuolatinę pažangą įgyvendinant kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms skirtą naujosios kapitalo reikalavimų sistemos integruotos kontrolės sistemos planą.

Sugriežtinti ne bankų finansų sektoriaus rizikos ribojimo ir priežiūros standartus, be kita ko, kai reikia, racionalizuojant priežiūros struktūrą.

Informacinė visuomenė ir žiniasklaida

Užtikrinti tarifų nustatymo ir licencijų išdavimo teisės aktų įgyvendinimą.

Priimti ir įgyvendinti suderintus teisės aktus dėl elektroninių ryšių, ypač dėl tarifų nustatymo ir licencijų išdavimo, skirtųjų linijų, prieigos ir tinklų sujungimo, operatoriaus (išankstinio) pasirinkimo ir numerio perkeliamumo. Didinti televizijos ir radijo reguliavimo institucijų gebėjimus ir nepriklausomumą.

Tęsti audiovizualinės politikos srities teisės aktų derinimą, visų pirma su direktyva dėl „televizijos be sienų“.

Žemės ūkis ir kaimo vystymas

Imtis būtinų teisinių priemonių ir sukurti tinkamas administracines struktūras, kad būtų taikomos ES priemonės, susijusios su kaimo vystymu.

Maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politika

Tęsti galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos derinimą prie ES reikalavimų ir pradėti veiksmus, siekiant identifikuoti avis ir ožkas bei registruoti jų judėjimą.

Nustatyti strategiją pagrindinėms gyvūnų ligoms išnaikinti.

Parengti maisto perdirbimo įmonių modernizavimo programą, kad jos atitiktų ES higienos ir visuomenės sveikatos normas.

Įgyvendinti nuosėdų ir zoonozės kontrolės programas.

Žuvininkystė

Suderinti žuvininkystės valdymo, kontrolės, rinkodaros ir struktūrinės pertvarkos teisės aktus su acquis. Didinti administracinius gebėjimus.

Transportas

Pašalinti visus apribojimus laivams su Kipro vėliava bei laivams, kurie naudojami Kipro prekybai, ir oro susisiekimo susitarimo nuostatas, diskriminuojančias valstybių narių vežėjus dėl jų tautybės.

Tęsti visų transporto rūšių teisės aktų derinimą su transporto acquis.

Stiprinti jūrų administravimą, visų pirma vėliavos valstybės kontrolę, ir skubiai gerinti Turkijos laivyno saugumą, siekiant, kad Turkija būtų išbraukta iš Paryžiaus susitarimo memorandumo vėliavos valstybių juodojo sąrašo.

Priimti Turkijos kelių transporto parko pritaikymo prie ES standartų programą.

Energetika

Užtikrinti už elektros, gamtinių dujų ir branduolinės energijos priežiūrą atsakingos institucijos nepriklausomumą ir veiksmingumą.

Užtikrinti konkurencingos vidaus energijos rinkos sukūrimą pagal direktyvas dėl elektros ir dujų.

Remti regioninės energijos rinkos, kuri būtų palaipsniui integruojama į didesnę Europos energijos rinką, kūrimą. Panaikinti tarpvalstybinės prekybos apribojimus ir apribojimus trečiosioms šalims patekti į rinką.

Plėtoti energetikos strategiją, siekiant palengvinti acquis atitinkančios teisinės sistemos įgyvendinimą.

Pradėti derinimą su acquis energijos veiksmingumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityse ir didinti šių sektorių administracinius gebėjimus.

Mokesčiai

Toliau derinti akcizo ir PVM mokesčius, visų pirma taikomas normas, sandorių, kuriems šie mokesčiai netaikomi, taikymo sritį, mokesčių struktūrą ir panaikinti mokesčių priemones, dėl kurių gali atsirasti diskriminavimas.

Tęsti derinimą su acquis tiesioginio apmokestinimo srityje, įskaitant nuostatas dėl keitimosi informacija su ES valstybėmis narėmis, siekiant, kad būtų lengviau užtikrinti kovos su vengimu mokėti mokesčius priemonių vykdymą.

Įsipareigoti laikytis Verslo apmokestinimo elgesio kodekso principų ir užtikrinti, kad būsimieji teisės aktai atitiktų Verslo apmokestinimo elgesio kodekso principus.

Dėti daugiau pastangų modernizuojant ir gerinant mokesčių administravimą, siekiant, kad mokesčių mokėtojai laikytųsi taisyklių, ir kad tiesioginiai mokesčiai, PVM ir pajamos iš muitų bei kiti netiesioginiai mokesčiai būtų geriau surenkami. Sukurti veiksmingas kovos su sukčiavimu priemones.

Pradėti ruoštis plėtoti IT sistemas, būtinas tam, kad būtų galima keistis elektroniniais duomenimis su ES ir jos valstybėmis narėmis.

Statistika

Užbaigti ES standartus atitinkančio naujo statistikos įstatymo priėmimo ir užtikrinimo, kad jis bus vykdomas, procedūras. Užtikrinti tinkamą darbuotojų mokymą ir didinti administracinius gebėjimus.

Sustiprinti statistikos plėtros strategiją, visų pirma šiose prioritetinėse srityse: demografinės ir darbo rinkos statistikos, regioninės statistikos, verslo statistikos (įskaitant įmonių registrą) ir žemės ūkio statistiko srityse.

Priimti laukiančias sprendimo klasifikacijas ir įtraukti į verslo registrą atitinkamus statistinius vienetus.

Pagerinti nacionalinių sąskaitų metodiką, kad ji atitiktų ESS 95.

Socialinė politika ir užimtumas

Sudaryti metinį investicijų finansavimo planą, paremtą realistišku derinimo išlaidų ir turimų viešųjų ir privačių išteklių įvertinimu.

Sudaryti sąlygas veiksmingam socialiniam dialogui, be kita ko, panaikinant profesinių sąjungų veiklą ribojančias nuostatas ir užtikrinant profesinių sąjungų teisių laikymąsi.

Vykdant savarankišką socialinį dialogą, remti socialinių partnerių pastangas didinti savo gebėjimus, visų pirma atsižvelgiant į jų būsimą vaidmenį nustatant ir įgyvendinant užimtumo ir socialinę politiką.

Toliau dėti pastangas, kad būtų išspręsta vaikų darbo problema.

Padidinti visų šios srities institucijų, dalyvaujančių acquis perkėlime į nacionalinę teisę, gebėjimus.

Įmonių ir pramonės politika

Priimti nacionalinę plieno sektoriaus pertvarkymo programą, kuria būtų siekiama užtikrinti sektoriaus gyvybingumą ir ES teisės aktų dėl valstybės pagalbos laikymąsi.

Sukurti ir įgyvendinti užsienio investicijų skatinimo strategiją, įskaitant ginčų sprendimo strategiją.

Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas

Toliau plėtoti ekonominės ir socialinės sanglaudos strateginį planą, kuriuo siekiama sumažinti skirtumus tarp regionų.

Sukurti teisinę ir administracinę struktūrą, būtiną ES pasirengimo narystei programų lėšoms įsisavinti.

Teisingumas, laisvė ir saugumas

Toliau plėtoti ir stiprinti visas teisėsaugos institucijas ir priderinti jų statusą ir veikimo būdą prie Europos standartų, be kita ko, plėtojant tarpžinybinį bendradarbiavimą. Priimti Policijos pareigūnų etikos kodeksą. Sukurti nepriklausomą ir veiksmingą skundų sistemą, siekiant užtikrinti didesnę policijos ir žandarmerijos atskaitomybę. Plėtoti šiuolaikinių tyrimo metodų ir nusikaltimų prevencijos strategijų naudojimą. Imtis priemonių kriminalinės policijos gebėjimams ugdyti ir didinti.

Toliau dėti pastangas, kad būtų įgyvendintas Nacionalinis veiksmų planas dėl migracijos ir prieglobsčio, kovojama su neteisėta migracija ir skubiai sudarytas readmisijos susitarimas su ES.

Priimti ir pradėti įgyvendinti nacionalinį veiksmų planą dėl sienų priežiūros, visų pirma imantis veiksmų, kad būtų įkurta profesionali nekarinė sienų apsaugos tarnyba ir išminuota siena.

Priimti ir įgyvendinti kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją. Sustiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, narkotikais, prekyba žmonėmis, sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu.

Sukurti ir pradėti įgyvendinti nacionalinę kovos su narkotikais strategiją, atitinkančią ES kovos su narkotikais strategiją ir veiksmų planą.

Priimti su acquis suderintą įstatymą dėl asmens duomenų apsaugos ir įkurti nepriklausomą priežiūros instituciją.

Įkurti tarnybą, kurios kompetencija būtų apsaugoti eurą nuo klastočių.

Mokslas ir moksliniai tyrimai

Pradėti kurti ir taikyti integruotą mokslinių tyrimų strategiją.

Švietimas ir kultūra

Sudaryti geresnes sąlygas nacionalinei agentūrai veikti, siekiant suaktyvinti dalyvavimą Socrates, Leonardo da Vinci ir Jaunimo programose. Skatinti dalyvauti „Kultūra 2000“ programoje.

Aplinka

Priimti pataisytą acquis perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo programą. Sudaryti investicijų finansavimo planą.

Toliau perkelti ir įgyvendinti acquis, susijusį su pagrindiniais teisės aktais, tarptautinėmis aplinkos apsaugos konvencijomis ir teisės aktais dėl gamtos apsaugos, vandens kokybės, integruotos taršos prevencijos kontrolės ir atliekų tvarkymo. Įgyvendinti ir vykdyti iš dalies pakeistą poveikio aplinkai vertinimo direktyvą.

Toliau siekti, kad aplinkos apsaugos reikalavimų būtų laikomasi vykdant kitų sektorių politiką.

Sudaryti planą, kaip padidinti administracinius gebėjimus, įgyvendinti aplinkos apsaugos teisės aktus ir užtikrinti, kad jie bus vykdomi.

Toliau plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą vandens klausimais pagal pagrindų direktyvą dėl vandens ir tarptautines konvencijas, kurių šalimi yra EB.

Vartotojų ir sveikatos apsauga

Toliau derinti teisės aktus su acquis.

Toliau plėtoti institucines struktūras, skirtas veiksmingam rinkos priežiūros įgyvendinimui.

Toliau kurti nacionalines pranešimų apie pavojingus produktus sistemas ir išnaudoti galimybes keistis tokiais pranešimais su kitomis šalimis per TRAPEX arba kitas atitinkamas sistemas.

Muitų sąjunga

Priimti naują Muitinės kodeksą, siekiant toliau derinti muitų teisės aktus su šios srities acquis, įskaitant lengvatinės kilmės taisykles.

Suderinti laisvosios zonos, visų pirma su muitinės tikrinimu ir mokesčių auditu susijusius, teisės aktus su šios srities acquis ir juos vykdyti.

Toliau didinti muitinės administracijos administravimo ir veiklos gebėjimus ir suderinti vidaus procedūras su ES standartais.

Pradėti ruoštis vystyti IT sistemas, būtinas elektroninių duomenų mainams su ES ir jos valstybėmis narėmis, pradedant nuo tranzito ir tarifų sričių.

Išorės santykiai bei užsienio, saugumo ir gynybos politika

Suderinus su EB lengvatiniais režimais, įskaitant naują EB bendrųjų Muitų tarifų lengvatų sistemos režimą, užbaigti derinimą su EB bendra prekybos politika.

Toliau dėti pastangas, kad būtų sudaromi numatomi laisvosios prekybos susitarimai su trečiosiomis šalimis.

Palaipsniui suderinti politiką trečiųjų šalių atžvilgiu ir poziciją tarptautinėse organizacijose su ES ir jos valstybių narių politika ir pozicija, įskaitant tas, kurios susijusios su visų ES valstybių narių naryste atitinkamose organizacijose ir su tokiais susitarimais kaip Wassenaaro.

Finansų kontrolė

Užtikrinti, kad būtų laiku įgyvendintas Viešojo finansų valdymo ir kontrolės įstatymas.

Priimti naujus teisės aktus išorės audito veiklai reformuoti laikantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos taisyklių ir remiantis Viešojo finansų valdymo ir kontrolės įstatymu, užtikrinti Audito Rūmų nepriklausomumą.

Sukurti veiksmingas procedūras spręsti klausimams dėl pažeidimų ir įtarimo sukčiavimu atvejų, susijusių su pasirengimo stojimui parama, įskaitant veiksmingą pranešimą Komisijai apie pažeidimus.

Stiprinti lėšų, kurias Bendrija skiria pasirengti stojimui, valdymo sistemą ir pritaikyti ją prie besikeičiančių pasirengimo stojimui priemonių.

Sukurti administracines struktūras, būtinas veiksmingai ir lygiavertei ES lėšų apsaugai ir bendradarbiavimui su Europos Komisijos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).

3.2.   VIDUTINĖS TRUKMĖS LAIKOTARPIO PRIORITETAI

Ekonominiai kriterijai

Užbaigti privatizacijos programos įgyvendinimą.

Užbaigti žemės ūkio sektoriaus reformą.

Užtikrinti pensijų ir socialinės apsaugos sistemos tvarumą.

Toliau gerinti bendrą švietimo ir sveikatos apsaugos lygį, ypač daug dėmesio skiriant jaunajai kartai ir regionams, kuriuose sąlygos nepalankiausios.

Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus

Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas

Panaikinti įsisteigimo teisės ir laisvės teikti tarpvalstybines paslaugas apribojimus.

Pradėti teisės aktų derinimą su acquis dėl pašto paslaugų. Pradėti pašto paslaugų liberalizavimą ir įsteigti nacionalinę reguliavimo instituciją.

Pasiekti, kad profesinės kvalifikacijos pripažinimas būtų iš esmės suderintas su acquis.

Viešieji pirkimai

Užtikrinti, kad visų lygių perkančiosios institucijos ir subjektai veiksmingai įgyvendintų viešųjų pirkimų taisykles, be kita ko, kuriant ir naudojant veiklos priemones, organizuojant mokymus ir didinant perkančiųjų organizacijų ir subjektų administracinius gebėjimus.

Skatinti naudoti elektronines priemones atliekant viešųjų pirkimų procedūras.

Priimti visa apimančią nacionalinę Turkijos viešųjų pirkimų sistemos vystymo strategiją, kurioje būtų numatyta naudoti elektronines priemones visais viešųjų pirkimų procedūros etapais.

Intelektinės nuosavybės teisė

Užbaigti intelektinės nuosavybės teisių derinimą ir užtikrinti, kad jos bus vykdomos, stiprinant teisėsaugos struktūras ir mechanizmus, įskaitant vykdymo priežiūros ir teismines institucijas.

Finansinės paslaugos

Padaryti esminę pažangą įgyvendinant naująją kapitalo reikalavimų sistemą pagal BRSA išsamų integruotos kontrolės sistemos planą.

Padaryti esminę pažangą derinant ne bankų finansinio sektoriaus teisės aktus su acquis.

Bendrovių teisė

Užbaigti derinimą su acquis.

Priimti ES standartus atitinkančią bendrojo pobūdžio finansinės atskaitomybės sistemą su visomis acquis numatytomis išimtimis.

Griežtinti reikalavimus teikti informaciją. Visų pirma iškelti bendrovėms bendrą reikalavimą registruoti tikrinamus juridinius asmenis ir konsoliduotas finansines ataskaitas, siekiant, kad informacija apie juos būtų paskelbta viešai.

Didinti visų atitinkamų institucijų gebėjimus stebėti finansinės kontrolės standartus ir laikytis jų.

Konkurencija

Užtikrinti, kad būtų vykdomi antimonopolinės ir valstybės pagalbos sričių reikalavimai, ypač daug dėmesio skiriant monopolijoms ir įmonėms, turinčioms specialių ir išimtinių teisių.

Tęsti plieno sektoriaus pertvarkymą pagal visa apimančią sektoriaus programą, dėl kurios buvo susitarta.

Stengtis, kad visi rinkos dalyviai ir pagalbos teikėjai būtų geriau informuoti apie antimonopolines ir valstybės pagalbos taisykles.

Informacinė visuomenė ir žiniasklaida

Užbaigti telekomunikacijų srities acquis perkėlimą į nacionalinę teisę ir pasiruošti visiškam rinkos liberalizavimui.

Užbaigti audiovizualinių teisės aktų derinimą ir stiprinti nepriklausomos televizijos ir radijo reguliavimo institucijos gebėjimus.

Žemės ūkis ir kaimo vystymas

Tęsti integruotos valdymo ir kontrolės, visų pirma žemės sklypų identifikavimo, sistemos kūrimą.

Maisto sauga, veterinarija ir fitosanitarija

Suderinti veterinarijos, maisto saugos ir fitosanitarijos teisės aktus.

Sukurti veterinarijos, fitosanitarijos ir maisto saugos teisės aktams įgyvendinti būtinus administracinius gebėjimus.

Sukurti ES reikalavimus atitinkančią avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemą.

Modernizuoti maisto perdirbimo įmones, kad jos gebėtų atitikti ES maisto saugos standartus ir laikytis ES teisės aktų. Modernizuoti pieno ūkius.

Įgyvendinti maisto saugos kontrolės sistemas.

Sukurti kritusių gyvūnų rinkimo ir gyvūnų šalutinių produktų apdorojimo sistemas.

Įgyvendinti pagrindinių ligų išnaikinimo planą.

Priderinti augalų veislių registravimo sistemą prie ES reikalavimų.

Toliau derinti reikalavimus dėl pesticidų likučių su ES nuostatomis.

Žuvininkystė

Užbaigti kurti valstybės ir regionų lygiu reikiamas administracines struktūras ir įrenginius, galinčius užtikrinti bendros žvejybos politikos įgyvendinimą.

Transporto politika

Baigti visų transporto rūšių teisinį ir administracinį suderinimą. Kelių transporto srityje atkreipti ypatingą dėmesį į galimybę patekti į rinką, eismo saugumą, techninę apžiūrą, patikrinimus kelyje bei socialines, fiskalines taisykles ir techninius reikalavimus. Jūrų transporto srityje turi būti nustatytos laivyno saugumo taisyklės.

Užtikrinti kelių, jūrų ir oro transporto teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą (visų pirma dėl skrydžių saugos ir skrydžių valdymo). Siekiant šio tikslo, padidinti institucijų, susijusių su visų rūšių civiline aviacija, kelių transporto priemonėmis ir geležinkeliais, įgyvendinimo ir vykdymo gebėjimus.

Užbaigti nacionalinės geležinkelių bendrovės pertvarkymą ir, laikantis acquis reikalavimų, atverti geležinkelių rinką.

Įgyvendinti techninio pritaikymo programą, kad Turkijos jūrų ir kelių transporto parkas atitiktų Bendrijos normas.

Energetika

Užbaigti nacionalinių teisės aktų derinimą su acquis.

Toliau stiprinti administracines ir reguliavimo struktūras.

Pertvarkyti elektros energijos įmones ir atverti energijos rinkas vadovaujantis acquis.

Užtikrinti aukšto lygio branduolinę saugą. Kai bus sukurtas gebėjimas gaminti branduolinę energiją, visų pirma didinti reguliavimo institucijų gebėjimus, nepriklausomumą ir išteklius, daryti tai dar gerokai prieš pradedant išduoti licencijas. Užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimas (PAV) būtų vykdomas griežtai pagal PAV direktyvą.

Mokesčiai

Padaryti esminę pažangą derinant mokesčių teisės aktus su acquis dėl PVM, akcizų ir tiesioginio apmokestinimo, įskaitant Įmonių apmokestinimo elgesio kodeksą.

Toliau stiprinti ir modernizuoti mokesčių administravimą, įskaitant IT sektorių, siekiant pagerinti mokestinių pajamų surinkimą. Toliau plėtoti IT sistemas, būtinas tam, kad būtų galima keistis elektroniniais duomenimis su ES ir jos valstybėmis narėmis.

Ekonominė ir pinigų politika

Užbaigti derinimą su acquis nuostatomis dėl valstybinio sektoriaus institucijų privilegijuotų santykių su finansų įstaigomis uždraudimo ir valstybinio sektoriaus tiesioginio finansavimo uždraudimo.

Statistika

Patobulinti įmonių registrą taip, kad jis atitiktų ES standartus.

Toliau derinti makroekonomikos statistikos teisės aktus su acquis, visų pirma su jo nuostatomis dėl BVP įvertinių duomenų, suderintų vartotojų kainų indeksų, mokėjimų balanso ir užimtumo statistikos.

Stiprinti Valstybės statistikos instituto atliekamą koordinuotojo vaidmenį, siekiant pagerinti iš įvairių Vyriausybės tarnybų gaunamų duomenų rinkimą ir tvarkymą.

Renkant duomenis dažniau naudotis administraciniais šaltiniais.

Užbaigti finansų statistikos derinimą su ESS 95 reikalavimais.

Socialinė politika ir užimtumas

Užbaigti acquis perkėlimą į nacionalinę teisę ir sustiprinti su šiomis sritimis susijusias administracines ir teisėsaugos struktūras, įskaitant darbo inspekcijas.

Užtikrinti socialinės politikos ir užimtumo acquis įgyvendinimą ir vykdymą.

Parengti nacionalinę užimtumo strategiją, siekiant dalyvauti Europos užimtumo strategijoje, įskaitant pasirengimą bendrai užimtumo politikos peržiūrai ir jos įgyvendinimą, ir sukurti gebėjimus stebėti darbo rinką ir socialinę plėtrą.

Vadovaujantis ES praktika, parengti nacionalinę socialinės integracijos strategiją, įskaitant duomenų rinkimą.

Toliau gerinti socialinę apsaugą, visų pirma įtvirtinant socialinės apsaugos ir pensijų sistemos reformą, siekiant kad ši sistema būtų finansiškai pajėgi, ir stiprinant socialinę apsaugą.

Įmonių ir pramonės politika

Toliau paprastinti MVĮ verslo aplinką ir derinti MVĮ apibrėžimą su tuo, kuris naudojamas ES.

Transeuropiniai tinklai

Įgyvendinti prioritetinius projektus, sudarytus remiantis Transporto infrastruktūros poreikių įvertinimu ir Europos bendrijos transeuropinio tinklo (TEN) transporto gairėmis.

Skatinti projektų, kurie Europos bendrijos transeuropinio tinklo (TEN) energetikos gairėse yra įvardyti kaip bendros svarbos projektai, įgyvendinimą Turkijoje.

Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas

Toliau didinti administracinius gebėjimus regioninei politikai įgyvendinti valstybės ir regionų lygiu.

Sukurti daugiamečio biudžeto sudarymo procedūras, nustatant prioritetinius valstybės investavimo regionuose kriterijus.

Teisingumas, laisvė ir saugumas

Priderinti žandarmerijos statusą ir veikimo būdą prie Europos standartų.

Toliau derinti vizų teisės aktus ir praktiką su acquis.

Tęsti teisės aktų derinimą su acquis dėl prieglobsčio panaikinant Ženevos konvencijos geografinę išlygą. Gerinti prašymų suteikti prieglobstį svarstymų ir sprendimų sistemą ir plėtoti pabėgėliams skirtas socialinės paramos ir integracijos priemones.

Kovojant su narkotikais, toliau stiprinti nacionalinį pagrindinį centrą.

Toliau didinti muitinės gebėjimus, be kita ko, sudarant muitinių bendradarbiavimo susitarimus ir kuriant judrias priežiūros grupes.

Užtikrinti acquis įgyvendinimą duomenų apsaugos srityje, įkuriant nepriklausomą priežiūros instituciją.

Priimti ir įgyvendinti acquis bei geriausią praktiką migracijos srityje, siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai.

Tęsti derinimą su acquis ir geriausia praktika pagal nacionalinį sienų valdymo veiklos planą, siekiant pasirengti visiškam suderinimui su Šengeno acquis.

Priimti ir įgyvendinti acquis dėl korupcijos, kovos su narkotikais, organizuoto nusikalstamumo, pinigų plovimo, teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose, euro ir Bendrijos finansinių interesų apsaugos baudžiamąja teise.

Švietimas ir kultūra

Prisiderinti prie ES politikos krypčių, kuriomis siekiama apsaugoti kultūrinę įvairovę, remiantis, be kita ko, UNESCO konvencija dėl kultūrinės įvairovės.

Aplinka

Tęsti derinimą prie acquis ir didinti institucinius, administracinius ir stebėsenos gebėjimus, siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą, įskaitant duomenų rinkimą.

Integruoti tvaraus vystymosi principus nustatant ir įgyvendinant sektorių politiką.

Užtikrinti strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvos su daliniais pakeitimais visišką perkėlimą į nacionalinę teisę ir palaipsnį įgyvendinimą bei vykdymą.

Priimti ir įgyvendinti nacionalinį atliekų tvarkymo planą.

Muitų sąjunga

Užbaigti muitų teisės aktų, visų pirma dėl tarifinių kvotų valdymo, laisvųjų zonų, dvejopo naudojimo gaminių ir technologijų, prekursorių ir suklastotų bei piratinių prekių, derinimą.

Toliau dėti pastangas, kad būtų modernizuojamas muitinės tikrinimas ir operacijos, bei užtikrinti, kad visos muitinės turėtų IT infrastruktūrą.

Tęsti pasirengimą tam, kad IT sistemos taps sąveikios su ES sistemomis.

Finansų kontrolė

Didinti visų institutų, dalyvaujančių valdant Bendrijos pasirengti stojimui skiriamas lėšas pagal decentralizuoto įgyvendinimo sistemą (DIS), valdymo ir priežiūros gebėjimus.

Parengti visas institucijas, dalyvaujančias valdant Bendrijos pasirengti stojimui skiriamas lėšas, akreditavimui pagal išplėstinę decentralizuoto įgyvendinimo sistemą (EDIS).

Pasirengti paskirti nepriklausomą kovos su sukčiavimu tarnybą.

Padidinti EB finansinius interesus ginančių administracinių struktūrų gebėjimus.

4.   PROGRAMAVIMAS

Finansavimo sprendimas, kurį Komisija kasmet priims laikydamasi procedūrų, nustatytų 2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2500/2001 dėl pasirengimo stojimui finansinės paramos Turkijai (2) (2006 m. programa) 8 straipsnyje ir reglamente dėl pasirengimo narystei paramos priemonės (IPA), kai jis bus priimtas (2007–2013 m. programos), sudarys galimybę teikti finansinę paramą Stojimo partnerystės programoje nustatytiems prioritetams įgyvendinti. Priėmus finansavimo sprendimus, su Turkija bus pasirašytas finansavimo susitarimas.

5.   SĄLYGOS

Bendrijos parama finansuojant projektus naudojant pasirengimo narystei priemones priklauso nuo to, kaip Turkija vykdys savo įsipareigojimus pagal EB ir Turkijos susitarimus, įskaitant Muitų sąjungos sprendimą 1/95 ir kitus sprendimus, ir kokių imsis tolesnių priemonių, kad atitiktų Kopenhagos kriterijus, ir kokią darys pažangą vykdydama konkrečias šios pataisytos Stojimo partnerystės programos prioritetines užduotis. Jei Turkija nesilaikys šių bendrųjų sąlygų, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2500/2001 5 straipsniu, gali priimti sprendimą sustabdyti finansinę paramą. Konkrečios sąlygos taip pat yra įtrauktos į atskiras metines programas.

6.   STEBĖSENA

Stojimo partnerystės programos įgyvendinimas tikrinamas naudojantis mechanizmais, nustatytais Asociacijos susitarime, ir remiantis Komisijos pažangos ataskaitomis.

Asociacijos susitarimo pakomitečiai suteikia galimybę peržiūrėti Stojimo partnerystės prioritetų įgyvendinimą ir pažangą, daromą derinant ir įgyvendinant teisės aktus bei užtikrinant jų vykdymą. Asociacijos komitetas aptaria bendrus pokyčius, pažangą ir problemas siekiant įvykdyti Stojimo partnerystės prioritetus, taip pat konkretesnes pakomitečių jam nurodytas problemas.

Kaip vykdomos pasirengimo stojimui finansinės paramos programos, drauge stebi Turkija ir Europos Komisija per Jungtinį priežiūros komitetą. Siekiant užtikrinti stebėsenos veiksmingumą, pagal visus finansavimo susitarimus finansuojamuose projektuose turi būti nurodyti galimi patikrinami ir išmatuojami pasiekimų rodikliai. Šiais rodikliais pagrįsta stebėsena padės Komisijai, PHARE valdymo komitetui (ir jo pratęsėjui pagal IPA) ir Turkijai vėliau prireikus perorientuoti esamas ir sukurti naujas programas.

PHARE valdymo komitetas užtikrina, kad pagal pasirengimo narystei programą finansuojami veiksmai būtų suderinti tarpusavyje ir su Stojimo partnerystės programa, nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 2500/2001.

Stojimo partnerystės programa, jei reikia, bus toliau iš dalies keičiama, remiantis 1998 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 622/98 dėl pagalbos valstybėms kandidatėms pagal pasirengimo narystei strategiją, visų pirma dėl Stojimo partnerystės programų nustatymo (3) 2 straipsniu.


(1)  Žr. taip pat 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir jos valstybių narių deklaraciją.

(2)  OL L 342, 2001 12 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2112/2005 (OL L 344, 2005 12 27, p. 23).

(3)  OL L 85, 1998 3 20, p. 1.


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/51


TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. sausio 23 d.

dėl Audito Rūmų aštuonių narių skyrimo

(2006/36/EB, Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 247 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 160 B straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Giorgio CLEMENTE, Juan Manuel FABRA VALLÉS, Máire GEOGHEGAN-QUINN, Morten Louis LEVYSOHN, Robert REYNDERS, Aunus SALMI, Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA ir Lars TOBISSON kadencija baigiasi 2006 m. vasario 28 d.

(2)

Todėl reikėtų paskirti naujus narius,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2006 m. kovo 1 d.–2012 m. vasario 29 d. laikotarpiui Audito Rūmų nariais skiriami šie asmenys:

Olavi ALA-NISSILÄ,

Máire GEOGHEGAN-QUINN,

Lars HEIKENSTEN,

Morten Louis LEVYSOHN,

Karel PINXTEN,

Juan RAMALLO MASSANET,

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA,

Massimo VARI.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2006 m. sausio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL


(1)  2005 m. gruodžio 13 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).


Komisija

26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/52


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2005 m. gruodžio 5 d.

kuriuo priimamas pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo ir antisubsidijų procedūrų dėl Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importu

(2006/37/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas), ypač į jo 8 straipsnį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2) (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas), ypač į jo 13 straipsnį,

pasitarusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

(1)

2002 m. liepos mėn. Taryba, Reglamentu (EB) Nr. 1338/2002 (3) įvedė galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui. Tą pačią dieną Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1339/2002 (4) įvedė galutinį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos ir Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui.

(2)

Remdamasi šiomis procedūromis, Komisija Sprendimu 2002/611/EB (5) priėmė įsipareigojimą dėl kainos, kurią pasiūlė Indijos bendrovė, t. y. Kokan Synthetics & Chemicals Pvt Ltd. (toliau – bendrovė).

(3)

2003 m. gruodžio mėn. bendrovė informavo Komisiją, kad ji savo noru pageidauja atsisakyti įsipareigojimo. Todėl Komisijos sprendimu 2004/255/EB (6) buvo panaikintas Komisijos sprendimu priimtas įsipareigojimas.

(4)

2004 m. vasario mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 236/2004 (7) buvo užbaigtas antiabsorbcijos tyrimas dėl Kinijos kilmės sulfanilo rūgšties importo, po kurio Kinijos Liaudies Respublikai nuo 21 % iki 33 % buvo padidintas galutinis antidempingo muitas.

B.   PRAŠYMAS ATLIKTI PERŽIŪRĄ

(5)

2004 m. gruodžio mėn. užbaigus antiabsorbcijos tyrimą bendrovė pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnį pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą, apsiribodama savo įsipareigojimo grąžinimo priimtinumo įvertinimu.

(6)

Prašyme buvo pateikta pakankamai įrodymų apie didelius aplinkybių pokyčius, atsiradusius nuo to laiko, kai bendrovė savanoriškai atsisakė įsipareigojimo. Todėl bendrovė pageidavo vėl pateikti pradinį įsipareigojimą ir teigė, kad dėl pakitusių aplinkybių toks įsipareigojimas būtų efektyvus ir tinkamas.

(7)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (8) buvo paskelbtas pranešimas apie dalinę tarpinę peržiūrą.

C.   ĮSIPAREIGOJIMO PRIPAŽINIMAS

(8)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 123/2006 (9), iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1338/2002, kuriuo įvedamas galutinis kompensacinis muitas, ir Reglamentą (EB) Nr. 1339/2002, kuriuo įvedamas galutinis antidempingo muitas sulfanilo rūgšties, kurios kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importui, pateikiami išsamūs procedūrinių aspektų duomenys ir peržiūros tyrimo išvados.

(9)

Remiantis tyrimo išvadomis, galima priimti peržiūrėtą bendrovės siūlomą įsipareigojimą, nes juo pašalinamas dempingo ir subsidijavimo žalingas poveikis.

(10)

Peržiūrėtame pasiūlyme bendrovė sutiko nurodyti iš pradžių pasiūlytą mažiausią kainą, siekdama pašalinti vienos svarbiausių medžiagų, naudojamos sulfanilo rūgšties gamyboje, ciklinį kainų pobūdį.

(11)

Bendrovė taip pat Komisijai reguliariai teiks išsamią informaciją apie savo eksportą į Bendriją, o tai reiškia, kad Komisija galės veiksmingai stebėti, kaip laikomasi įsipareigojimo. Be to, šių bendrovių pardavimo struktūra yra tokia, kad, Komisijos manymu, pavojus, jog bus bandoma nesilaikyti prisiimto įsipareigojimo, yra ribotas.

(12)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, įsipareigojimas priimtinas.

(13)

Kad Komisija galėtų dar geriau stebėti, kaip bendrovė laikosi įsipareigojimo, nuo muitų atleidžiama tik tuo atveju, jei, atitinkamai muitinei pateikiant prekių išleidimo į laisvą apyvartą prašymą, kartu pateikiama ir prekybinė sąskaita, kurioje turi būti Reglamento (EB) Nr. 123/2006 priede nurodyta informacija. Toks informacijos lygis reikalingas taip pat tam, kad muitinės galėtų pakankamai tiksliai nustatyti, ar siunta atitinka prekybos dokumentus. Jei minėta sąskaita nepateikiama arba jei joje nurodyta prekė neatitinka muitinei pateiktos prekės, turės būti sumokėtas atitinkamo dydžio kompensacinis ir antidempingo muitas.

(14)

Siekiant dar geriau užtikrinti veiksmingą įsipareigojimo laikymąsi, importuotojams pirmiau minėtu Tarybos reglamentu buvo pranešta, kad, pažeidus įsipareigojimą, antidempingo muitas ir kompensacinis muitas atitinkamoms operacijoms gali būti nustatyti atgaline data.

(15)

Reikėtų pažymėti, kad jei įsipareigojimas pažeidžiamas, atsiimamas arba Komisija atsiėmė įsipareigojimo pripažinimą, antidempingo muitas ir kompensacinis muitas, nustatytas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 4 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 1 dalį, automatiškai taikomas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalį ir antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalį,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Priimamas toliau pateikto eksportuojančio gamintojo pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo ir antisubsidijų procedūromis, taikomomis Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui.

Šalis

Bendrovė

TARIC kodas papildomas

Indija

Kokan Synthetics & Chemicals Pvt Ltd, 14 Guruprasad, Gokhale Road (N), Dadar (W), Mumbai 400 028

A398

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 5 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)  OJ L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004.

(3)  OL L 196, 2002 7 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 492/2004 (OL L 80, 2004 3 18, p. 6).

(4)  OL L 196, 2002 7 25, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 492/2004.

(5)  OL L 196, 2002 7 25, p. 36.

(6)  OL L 80, 2004 3 18, p. 29.

(7)  OL L 40, 2004 2 12, p. 17.

(8)  OL C 101, 2005 4 27, p. 34.

(9)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 5.


26.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/54


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2005 m. gruodžio 22 d.

iš dalies keičiantis Komisijos sprendimą 1999/572/EB, patvirtinantį įsipareigojimus, pasiūlytus dėl antidempingo tyrimo, susijusio su plieninių vielinių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importu

(2006/38/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 8 ir 9 straipsnius,

pasitarusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   ANKSTESNĖ PROCEDŪRA

(1)

1999 m. rugpjūčio mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1796/1999 (2) įvedė galutinį antidempingo muitą plieninių lynų ir kabelių (toliau – svarstomas produktas), kurių kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importui.

(2)

Sprendimu 1999/572/EB (3) Komisija priėmė Indijos bendrovės Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd įsipareigojimą dėl kainos. Šiuo metu bendrovė pakeitė pavadinimą ir dabar vadinasi Usha Martin Ltd (toliau – UML). Pavadinimo pakeitimas nepadarė jokio poveikio bendrovės veiklai.

(3)

Todėl svarstomo produkto, kurio kilmės šalis yra Indija ir kurį pagamino UML arba kita susijusi bendrovė pasaulyje bei kurio rūšį apima įsipareigojimas (toliau – įsipareigojimu apimamas produktas), importas į Bendriją buvo atleistas nuo galutinių antidempingo muitų.

(4)

Reikia pažymėti, kad tam tikros plieninio vielinio lyno rūšys, kurias šiuo metu gamina UML, tyrimo laikotarpiu, po kurio buvo įvestos galutinės antidempingo priemonės, nebuvo eksportuojamos į Bendriją, todėl jos nebuvo įtrauktos į įsipareigojimu apimamą išimtį. Todėl išleidžiant šiuos plieninius vielinius lynus į laisvą Bendrijos apyvartą už juos reikėjo mokėti antidempingo muitą.

(5)

2005 m. lapkričio mėn., po peržiūros dėl priemonės pratęsimo pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Taryba reglamentu (EB) Nr. 121/2006 (4) nusprendė išlaikyti antidempingo priemones, taikomas svarstomo produkto, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importui.

B.   ĮSIPAREIGIOJIMO PAŽEIDIMAI

1.   Įsipareigojusių bendrovių prievolės

(6)

Vadovaujantis UML siūlomu įsipareigojimu bendrovė (ir bet kuri susijusi bendrovė pasaulyje) privalo, inter alia, eksportuoti įsipareigojimu apimamą produktą pirmam nepriklausomam Bendrijos pirkėjui už tam tikrą ar aukštesnę įsipareigojimu nustatytą minimalią importo kainą (toliau – MIK). Tokios kainos panaikina žalingus dempingo padarinius. Jei susiję importuotojai Bendrijoje perparduoda įsipareigojimu apimamą produktą pirmam nepriklausomam pirkėjui, perpardavimo kaina, atitinkamai pakoregavus pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pagrįstą pelną, irgi privalo būti tokio dydžio, kuris panaikintų žalingą dempingo poveikį.

(7)

Be to, vadovaujantis įsipareigojimo sąlygomis UML privalo Komisijai ketvirtinėmis ataskaitomis nuolat teikti išsamią informaciją apie svarstomo produkto, kurio kilmės šalis yra Indija, pardavimą (ir perpardavimą, kurį Bendrijoje atlieka su šia bendrove susijusios šalys) Bendrijoje. Šiose ataskaitose turi būti nurodyti įsipareigojimu apimami produktai, kuriems netaikomas antidempingo muitas, ir tos plieninių vielinių lynų rūšys, kurių neapima įsipareigojimas, ir kurioms dėl to taikomas antidempingo muitas.

(8)

Jei kitaip nenurodyta, Komisija laiko, kad UML pardavimo ataskaitos (ir susijusių Bendrijos bendrovių perpardavimo ataskaitos) pateikiamos baigtos, išsamios ir su visa smulkia informacija.

(9)

Be to, UML pripažino, kad taikant įsipareigojimą atleidžiama nuo muito su sąlyga, kad Bendrijos muitinės tarnyboms bus pateikiama su įsipareigojimu susijusi sąskaita faktūra. Bendrovė taip pat įsipareigojo neišduoti tokių su įsipareigojimu susijusių sąskaitų faktūrų parduodant tas svarstomo produkto rūšis, kurių neapima įsipareigojimas, ir kurioms dėl to taikomas antidempingo muitas.

(10)

Be to, įsipareigojimu nustatyta, kad jo sąlygos galioja bet kuriai su UML susijusiai bendrovei pasaulyje.

(11)

Be to, siekdama užtikrinti įsipareigojimo laikymąsi, UML sutiko teikti visą informaciją, kurią Komisija laiko būtina, ir leisti rengti patikrinimus vietoje šios bendrovės ir bet kurios susijusios bendrovės patalpose, siekiant patikrinti, ar minėtose ketvirčio ataskaitose pateikti duomenys yra tikslūs ir teisingi.

(12)

Tokie patikrinimai vietoje buvo atlikti UML patalpose Indijoje ir su UML susijusios bendrovės Brunton Wolf Wire Ropes FZE (toliau – BWWR) patalpose Dubajuje.

2.   UML patikrinimo vietoje rezultatai

(13)

Patikrinus bendrovės apskaitos dokumentus paaiškėjo, kad į Komisijai pateikiamą susijusią su įsipareigojimu ketvirtinę pardavimo ataskaitą nebuvo įtraukti dideli įsipareigojimu neapimamo svarstomo produkto kiekiai. Be to, tiriamas prekes UML parduodavo susijusiems JK ir Danijos importuotojams bei joms išduodavo su įsipareigojimu susijusias sąskaitas faktūras.

(14)

Nuspręsta, kad neįtraukus minimo pardavimo į pardavimo ataskaitą ir jį neteisingai įtraukus į su įsipareigojimu susijusias sąskaitas faktūras pažeidžiamas įsipareigojimas.

3.   BWWR patikrinimo vietoje rezultatai

(15)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad BWWR gaminamas gatavas plieninis vielinis lynas anksčiau turėjo pereiti šiuos du pagrindinius gamybos etapus: i) tam tikras atskirų plieninių vielų skaičius pirmiausia suvejamas į vielos viją ir ii) tada tam tikras tokių vielos vijų iš atskirų plieninių vielų skaičius suvejamas kartu ir sudaro gatavą plieninį vielinį lyną.

(16)

Patikrinus BWWR patalpas paaiškėjo, kad daug suvytos vielos vijų, kurių kilmės šalis yra Indija, UML pardavė BWWR bendrovei ir kad BWWR šias vielos vijas perdirbo į plieninį vielinį lyną, o tada kai kuriuos lynus pardavė į Bendriją ir eksportavo kaip produktus, kurių kilmės šalis yra Jungtiniai Arabų Emyratai (toliau – JAE).

(17)

Atsižvelgiant į šį perdirbimo procesą buvo nuspręsta, kad būtina patikrinti BWWR į Bendriją parduodamo plieninio vielinio lyno kilmę. Todėl buvo vadovaujamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) (5), 22 straipsniu, pagal kurį nelengvatinės kilmės taisyklės taikomos ne tarifų priemonėms, nustatytoms tam tikrų su prekyba prekėmis susijusių sričių dalykus reglamentuojančiomis Bendrijos nuostatomis, pavyzdžiui, antidempingo priemonėmis.

(18)

Produktų, į kurių gamybą įtraukiama daugiau nei viena valstybė, nelengvatinės kilmės taisyklių apibrėžimo nuostatos yra pateikiamos Bendrijos muitinės kodekso 24 ir 25 straipsniuose bei Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (6), išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 35 ir 39 straipsniuose. Kalbant apie „baigiamojo svarbaus perdirbimo arba apdorojimo“ sąvoką, nurodomą Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnyje, dėl plieninių vielinių lynų nuspręsta, kad šiam produktui baigiamasis svarbus perdirbimo arba apdorojimo procesas atliekamas tada, kai jam priskiriama 4 skaitmenų suderintos sistemos tarifų pozicija (toliau – 4 skaitmenų pozicija), kuri skiriasi nuo 4 skaitmenų pozicijų, kuriomis klasifikuojama medžiaga, naudota šio produkto gamybai.

(19)

Vadinasi, Indijos suvytos vielos vijų, klasifikuojamų 4 skaitmenų pozicija 73.12, perdirbimas į plieninį vielinį lyną, taip pat klasifikuojamą 4 skaitmenų pozicija 73.12, nesuteikia gatavam produktui, šiuo atveju plieniniam vieliniam lynui, JAE kilmės ir jis lieka produktu, kurio kilmės šalis yra Indija.

(20)

Todėl BWWR parduodamas ir iš suvytos vielos vijų, kurių kilmės šalis yra Indija, pagamintas plieninis vielinis lynas laikomas produktu, kurio kilmės šalis yra Indija, ir jam taikomos galiojančios antidempingo priemonės, nustatytos importui, kurio kilmės šalis yra Indija. Vadinasi, išleidus šiuos produktus į laisvą apyvartą Bendrijoje jiems taikomos arba įsipareigojimo sąlygos, arba antidempingo muitai, jeigu šie produktai nepriskiriami tai produkto kategorijai, kurią apima įsipareigojimas.

(21)

Be to, buvo nustatyta, kad minimi plieniniai vieliniai lynai, laikomi produktais, kurių kilmės šalis yra Indija, ir kuriuos BWWR pardavė į Bendriją, nebuvo nei nurodomi UML arba su ja susijusios bendrovės su įsipareigojimu susijusio pardavimo ketvirčio ataskaitoje Komisijai, nei, importuojant ir išleidžiant juos į laisvą apyvartą Bendrijoje, buvo deklaruojami kaip produktai, kurių kilmės šalis yra Indija. Vadinasi, nesant su įsipareigojimu susijusios sąskaitos faktūros, tokiam svarstomo produkto, laikomo Indijos kilmės, importui į Bendriją iš Dubajaus, išleidžiamam į laisvą apyvartą Bendrijoje, turėtų būti taikomas antidempingo muitas.

(22)

Be to, buvo nustatyta, kad tokie Dubajuje gaminami plieniniai vieliniai lynai, kurių kilmės šalis yra Indija, buvo parduodami Bendrijos rinkoje už mažesnę nei atitinkamą MIK, nustatytą UML įsipareigojime dėl minimų plieninių vielinių lynų.

(23)

Todėl, atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas išvadas, UML buvo informuota apie visus esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remdamasi Komisija ketino panaikinti įsipareigojimo priėmimą ir įvesti galutinius antidempingo muitus. Buvo nustatytas laikotarpis, per kurį buvo galima pateikti pastabas tiek raštu, tiek žodžiu. UML pateikė pastabas raštu ir žodžiu.

4.   Argumentai

a)   Informacijos teikimo reikalavimų pažeidimas

(24)

Kalbant apie UML eksportuotą, bet į susijusias su įsipareigojimu pardavimo ketvirčio ataskaitas neįtrauktą svarstomą produktą buvo teigiama, kad nors minimos prekės buvo nurodomos su įsipareigojimu susijusiose sąskaitose faktūrose, į Bendriją jos buvo importuojamos pagal laikinojo įvežimo perdirbti sistemą ir, arba po to, sumokėjus antidempingo muitą, buvo išleidžiamos į laisvą apyvartą Bendrijoje, arba reeksportuojamos už Bendrijos ribų. Todėl buvo argumentuojama, kad jos nebuvo įtrauktos į susijusias su įsipareigojimu pardavimo ataskaitas tiesiog dėl kanceliarinės klaidos ir kad nebuvo padaryta jokios žalos ir didelio pažeidimo.

(25)

Paremdama šį argumentą UML nurodė, kad pagrindinis įsipareigojimo tikslas yra užtikrinti, kad pardavimas turi būti toks, kuris panaikintų žalą. Ši bendrovė teigė, kad ji griežtai laikėsi šių pardavimo sąlygų, todėl susijusių su įsipareigojimu pardavimo ataskaitų tikslumas nebuvo toks svarbus. Šis argumentas taikomas ir tiems atvejams, kai įsipareigojimu neapimami produktai buvo įtraukiami į su įsipareigojimu susijusias sąskaitas faktūras, nes galiausiai buvo sumokamas antidempingo muitas arba produktai buvo reeksportuojami už Bendrijos ribų, todėl UML teigė, kad pagrindinio įsipareigojimo tikslo buvo laikomasi. UML pareiškė, kad dėl jos arba su ja susijusių Bendrijos bendrovių veiksmų nepasikeitė Bendrijos rinkos status quo.

(26)

Atsakydama į šiuos argumentus Komisija sutiko, kad bet kokio įsipareigojimo tikslas yra panaikinti žalingus dempingo padarinius. Tačiau ji nesutiko, kad reikalavimas teikti tikslias pardavimo ataskaitas arba tai, kad į su įsipareigojimu susijusias sąskaitas faktūras įtraukiamos įsipareigojimu neapimamos prekės, yra ne toks svarbus arba antraeilis dalykas palyginti su kitomis įsipareigojimo nuostatomis. Tik turėdama išsamią informaciją apie svarstomo produkto pardavimą į Bendriją Komisija gali veiksmingai kontroliuoti įsipareigojimo vykdymą ir nustatyti, ar laikomasi jo nuostatų ir ar panaikinti žalingi dempingo padariniai. Jei pardavimo ataskaitos yra neužbaigtos arba netikslios, kyla abejonės, ar bendrovė apskritai laikosi įsipareigojimo nuostatų. Todėl būtina laikytis ataskaitų sudarymo formalumų kaip pamatinės tiriamų bendrovių pradinių reikalavimų dalies, nes šie formalumai ne tik skirti supaprastinti administracinę tvarką, bet ir būtini visos įsipareigojimo sistemos tinkamam veikimui.

(27)

Todėl atsakant į klausimą, ar išliko Bendrijos rinkos status quo (ir, netiesiogiai, ar Bendrijos pramonei buvo padaryta žala), laikoma, kad pažeidus informacijos teikimo reikalavimus kilo pavojus įsipareigojimų sistemos veiksmingumui, kuri buvo sukurta apginti Bendrijos plieninių vielinių lynų gamintojus nuo žalingo dempingo. Be to, nesant išbaigtų ir patikimų apskaitų, kyla abejonės, ar buvo laikomasi esminių įsipareigojimo nuostatų, todėl Komisija negali nustatyti, ar bendrovė laikėsi visų savo prievolių. Todėl Komisija privalo tokius pažeidimus laikyti žalingais Bendrijos gamintojams.

(28)

Be to, pagal įsipareigojimą UML ir su ja susijusios bendrovės pasaulyje turi laikytis visų be išimties šio įsipareigojimo nuostatų ir imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrintas šių nuostatų laikymasis. Šiuo atveju nebuvo atliktas vidinis tikrinimas ir procedūros, kurios buvo būtinos, kad UML tinkamai laikytųsi įsipareigojimo nuostatų reikalavimų.

(29)

Todėl bendrovės pateikti argumentai dėl ataskaitos formalumų nepakeitė Komisijos nuomonės, kad įsipareigojimo nuostatos buvo pažeistos.

b)   Proporcingumas

(30)

Be to, buvo teigiama, kad Bendrijos institucijų atliekami veiksmai šios įsipareigojimo dėl svarstomo produkto, kurio kilmės šalis yra Indija, kainos sistemos atžvilgiu turėtų būti pagrįstai proporcingi numatomam priemonių tikslui (t. y., proporcingumo principas).

(31)

Kalbant apie proporcingumą, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 7 dalį, reikalavimo teikti atitinkamą informaciją (t. y. bet kurio reikalavimo teikti atitinkamą informaciją) nevykdymas vertinamas kaip įsipareigojimo pažeidimas. Be to, vadovaujantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalimi, pažeidus įsipareigojimą nustatomas galutinis muitas. Laikoma, kad šie straipsniai aiškiai pabrėžia informacijos teikimo reikalavimo svarbą. Tai dar labiau pabrėžia aiški ir tiksli įsipareigojimo formuluotė, kurioje yra nustatytas informacijos teikimo reikalavimas.

(32)

Šį traktavimą taip pat patvirtino Pirmosios instancijos teismo praktika, pagal kurią padarius bet kokį įsipareigojimo pažeidimą galima nepriimti įsipareigojimo (7).

(33)

Todėl UML pateikti argumentai dėl proporcingumo nepakeitė Komisijos nuomonės, kad įsipareigojimo nuostatos buvo pažeistos.

c)   Besivystanti šalis

(34)

Be to, UML taip pat teigė, kad atsižvelgiant į faktą, kad UML yra eksportuojantis gamintojas, kurio būstinė yra Indijoje, besivystančioje šalyje, kaip apibrėžė PPO pagal PPO Antidempingo susitarimo 15 straipsnį, turi būti atkreiptas dėmesys į „konkrečią šalies padėtį“ ir todėl Komisija neturėtų atsisakyti priimti įsipareigojimo, nes tai buvo „pirmas nereikšmingas pažeidimas“.

(35)

Atsižvelgiant į klausimą, ar fakto, kad UML būstinė yra besivystančioje šalyje, pakanka, kad būtų nepriimtas šios bendrovės įsipareigojimas, reikėtų prisiminti, kad UML yra pagrindinė tarptautinės įmonių grupės bendrovė ir viena iš didžiausių svarstomo produkto gamintojų pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija patikrinimų vietoje metu įsitikino, jog URM grupės vadovai yra kompetentingi ir jos struktūra adekvati, negalima sutikti, kad informacijos teikimo reikalavimo laikymasis sukeltų sunkumų bendrovei. Be to, jei bendrovė siūlo įsipareigojimą, ji turi užtikrinti, kad vėliau galės laikytis įsipareigojimo reikalavimų. Todėl bendrovės argumentai šiuo klausimu buvo atmesti.

d)   Nelengvatinė kilmė importo tikslams

(36)

Aptardama į Bendriją iš Dubajaus eksportuojamų plieninių vielinių lynų, pagamintų iš suvytos vielos vijų, kurių kilmės šalis yra Indija, kilmę, UML teigė, kad tiriamos prekės paskutiniame perdirbimo etape (t. y. vejant ir gaminant iš suvytos vielos vijų plieninį vielinį lyną) prarasdavo Indijos kilmės statusą ir įgydavo JAE kilmės statusą būtent dėl šio galutinio prekių perdirbimo.

(37)

Todėl UML teigė, kad Komisija neteisingai rėmėsi 4 skaitmenų pozicijos pokyčiu kaip vieninteliu lemiamu nelengvatinės kilmės nustatymo veiksniu. UML dar teigė, kad, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 24 ir 25 straipsniais, 4 skaitmenų pozicijos pokytis yra vienintelis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, tačiau jis nėra sprendžiamasis, nes iš importuotų gamybos priemonių vietoje sukurta pridėtinė vertė irgi turi lemiamą reikšmę. Buvo teigiama, kad Dubajuje vietoje sukurta pridėtinė vertė siekė daugiau nei 25 %. Be to, UML taip pat tvirtino, kad prekių kilmės nustatymas atsižvelgiant į 4 skaitmenų pozicijos pokyčius (arba nesamus pokyčius) buvo Komisijos derybinė pozicija PPO derybose dėl kilmės taisyklių ir priskiriamas nepriimtai Bendrijos teisei.

(38)

UML taip pat konstatavo, kad nežinojo apie nelengvatinės kilmės taisykles ir kad 2003 m. įsteigus Dubajaus gamyklą, grupės vadovybė Dubajuje ir Indijoje manė, kad Dubajuje iš suvytos vielos vijų, kurių kilmės šalis yra Indija, gaminami plieniniai vieliniai lynai bus traktuojami kaip JAE kilmės produktai.

(39)

Atsižvelgdama į šiuos UML argumentus dėl tiriamų produktų, eksportuojamų iš Dubajaus į Bendriją, kilmės, Komisija pirmiausia nurodė, kad jei dvi ar daugiau valstybių yra įtrauktos į prekių gamybą, jų nelengvatinės kilmės nustatymui iš tiesų lemiamą reikšmę turi „baigiamojo svarbaus perdirbimo arba apdorojimo“ sąvoka. Tačiau apskritai baigiamojo svarbaus perdirbimo arba apdorojimo kriterijus yra apibrėžiamas vienu iš šių trijų būdų, būtent i) taisykle, pagal kurią turi įvykti Suderintos sistemos nomenklatūros tarifo (sub)pozicijos pokytis, arba ii) pagal sąrašą gamybos arba perdirbimo procesų, po kurių prekėms suteikiama arba nesuteikiama tos valstybės, kurioje vyksta šie procesai, kilmė, arba iii) pagal pridėtinės vertės taisyklę.

(40)

Šiuo atveju plieniniai vieliniai lynai yra vienas iš produktų, kuriems taikoma taisyklė, pagal kurią turi įvykti tarifo (sub)pozicijos pokytis. Kadangi suvytos vielos vijų ir plieninių vielinių lynų 4 skaitmenų pozicija yra ta pati, nustatant nelengvatinę kilmę Dubajuje vykęs perdirbimo ir apdorojimo procesas nepakeičia Indijos kilmės.

(41)

Be to, nors Dubajuje nebuvo svarbus klausimas dėl „importuotų gaminių pridėtinės vertės“, siekiant užtikrinti gerą administravimo praktiką buvo patikrinti ir skaičiai, kuriuos pateikė UML, paremdama savo argumentą, kad Dubajuje buvo svarbi vietos pridėtinė vertė. Patikrinus paaiškėjo, kad Dubajuje faktinė pridėtinė vertė, išreikšta plieninių vielinių lynų gamintojo kainos procentais, bet kuriuo atveju buvo mažesnė už 25 %, kuriuos nurodė bendrovė.

(42)

Kalbant apie UML argumentą, kad 4 skaitmenų pozicijos pokytis yra Komisijos derybų objektas PPO derybose dėl kilmės ir priskiriamas nepriimtai teisei, pažymėtina, kad 4 skaitmenų pozicijos taisyklės taikymo praktika yra įsigaliojusi taikant Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnį. Šią taisyklę taiko Bendrijos institucijos ir kompetentingos valstybių narių muitinės, nustatydamos daugelio produktų, tarp kurių yra ir tiriamas produktas, nelengvatinę kilmę.

(43)

Atsakydama į pareiškimą, kad bendrovė nežinojo apie nelengvatinės kilmės taisykles, Komisija pirmiausia pakartojo, kad UML yra pagrindinė didelės tarptautinės įmonių grupės įmonė su susijusiomis gamybos vietomis, platintojais ir pardavimo skyriais visame pasaulyje. Atsižvelgiant į žaliavų, gatavų prekių ir pusgaminių judėjimą tarp šios grupės įmonių neatrodo tikėtina, kad bendrovei nebuvo žinomos nelengvatinės kilmės arba jos gamybos vietose gaminamų svarbiausių prekių kilmės taisyklės. Be to, reikėtų pažymėti, kad bet kuriuo atveju laikoma, kad bendrovės turi žinoti taikomą muitinės kodeksą ir taisykles bei negali, pateisindamos taikomų taisyklių nesilaikymą, remtis tuo, kad nežino šių taisyklių.

(44)

Atsižvelgdama į pirmiau pateikiamą informaciją, Komisija nusprendė, kad tiriamos prekės, eksportuojamos iš Dubajaus, yra Indijos kilmės, todėl joms turėtų būti taikomos antidempingo priemonės, nustatytos plieniniams vieliniams lynams, kurių kilmės šalis yra Indija.

(45)

Todėl nebuvo atsižvelgta į argumentus, kuriuos pateikė bendrovė dėl tiriamų prekių kilmės, ir jie nepakeitė Komisijos nuomonės, kad įsipareigojimo nuostatos buvo pažeistos.

C.   SPRENDIMO 1999/572/EB PAKEITIMAS

(46)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją nuspręsta, kad bendrovės Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd, dabar vadinamos Usha Martin Ltd, siūlomo įsipareigojimo priėmimas turėtų būti panaikinamas. Sprendimo 1999/572/EB 1 straipsnis, priimantis Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd įsipareigojimą, turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd pasiūlyto įsipareigojimo dėl plieninių lynų ir kabelių importo priėmimas yra panaikinamas.

2 straipsnis

Sprendimo 1999/572/EB 1 straipsnio 1 dalyje pateikta lentelė pakeičiama šia lentele:

Valstybė

Gamintojas

IBT papildomas kodas

Pietų Afrika

Haggie

Lower Germiston Road

Jupiter

PO Box 40072

Cleveland

South Africa

A023

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2)  OL L 217, 1999 8 17, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1674/2003 (OL L 238, 2003 9 25, p. 1).

(3)  OL L 217, 1999 8 17, p. 63. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1678/2003 (OL L 238, 2003 9 25, p. 13).

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 1 p.

(5)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).

(6)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 883/2005 (OL L 148, 2005 6 11, p. 5).

(7)  Byla T-51/96 Miwon Co. Ltd. prieš Tarybą (2000) ECR II-1841, 52 dalis.