ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 349 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
48 metai |
Turinys |
|
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
* |
|
|
II Aktai, kurių skelbti neprivaloma |
|
|
|
Taryba |
|
|
* |
2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimas, dėl Susitarimo dėl bemuičio režimo taikymo daugialusčiams integriniams grandynams (DIG) sudarymo Europos bendrijos vardu ( 1 ) |
|
Susitarimas dėl bemuičio režimo taikymo daugialusčiams integriniams grandynams (DIG) |
|||
|
|
Komisija |
|
|
* |
2005 m. gegužės 26 d. Sprendimas Nr. 203, iš dalies keičiantis 1998 m. birželio 11 d. Sprendimą Nr. 170 dėl 1972 m. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio 4 dalyje ir 95 straipsnio 4 dalyje numatytų sąrašų parengimo ( 2 ) |
|
|
Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi |
|
|
* |
||
|
|
Klaidų ištaisymas |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
(2) Tekstas svarbus EEE ir ES-Šveicarijos susitarimui |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. Šis izlaidums nosledz 2005. gada L seriju. |
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma
2005 12 31 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 349/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2187/2005
2005 m. gruodžio 21 d.
dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą (1),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),
kadangi:
(1) |
Pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (3), 2 ir 4 straipsnius Taryba, atsižvelgdama į prieinamas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, turi nustatyti Bendrijos priemones, būtinas užtikrinti gyvųjų vandens išteklių eksploatavimą, kuris užtikrina tausojančias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas. Šiuo tikslu Taryba gali priimti žuvų mirtingumą dėl žvejybos ir žvejybos poveikį aplinkai ribojančias technines priemones. |
(2) |
Bendrijos prisijungimas prie Konvencijos dėl žvejybos ir gyvųjų išteklių išsaugojimo Baltijos jūroje ir Beltuose su pakeitimais, padarytais valstybių, konvencijos šalių, atstovų konferencijos protokolu, (toliau – Gdansko konvencija) buvo patvirtintas Sprendimu 83/414/EEB (4). |
(3) |
Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija (TŽBJK) nuo tada, kai ji buvo įkurta Gdansko konvencija, priėmė daug žuvų išteklių apsaugai ir valdymui Baltijos jūroje skirtų priemonių. Ji Susitariančioms Šalims pranešė apie tam tikras rekomendacijas dėl pirmiau minėtų techninių priemonių modifikavimo. |
(4) |
Bendrijai tinkama įgyvendinti tokias rekomendacijas. Kadangi TŽBJK gali pakeisti dvišalis bendradarbiavimas su Rusijos Federacija, visgi Bendrijos taisyklės neturėtų būti griežtai grindžiamos pirmiau minėtomis rekomendacijomis, bet veikiau tomis taisyklėmis turėtų būti siekiama parengti Bendrijos vandenims skirtą išsamią ir nuoseklią techninių priemonių sistemą, pagrįstą esamomis taisyklėmis. Tam tikrais atvejais, kai esamos taisyklės be jokios būtinybės yra pernelyg detalios ir (arba) jos nepagrįstos išteklių apsaugos požiūriu, yra sričių, kuriose jas galima supaprastinti. |
(5) |
Reglamentas (EB) Nr. 88/98 (5) nustatė tam tikras žuvų išteklių apsaugos Baltijos jūros, Beltų ir Zundo sąsiaurių vandenyse technines priemones. |
(6) |
Taikant Reglamentą (EB) Nr. 88/98 paaiškėjo tam tikri šio reglamento trūkumai, dėl kurių jį keblu taikyti ir įgyvendinti bei kurie turėtų būti pašalinti, pirmiausia apibrėžiant žvejojamas rūšis ir privalomas procentines sugavimo dalis, kurios taikomos skirtingiems tinklo akių dydžių intervalams bei geografiniuose rajonuose, kai žvejojama tam tikrais žvejybos įrankiais. |
(7) |
Turėtų būti nustatytas būdas, kurį naudojant apskaičiuojama žvejojamų rūšių ir kitų rūšių procentinė dalis. |
(8) |
Minimalus kiekvienos iš žuvų rūšių dydis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į žvejybos įrankio, kuriuo gali būti žvejojamos tos rūšies žuvys, tinklo akies selektyvumą. |
(9) |
Mokslinė informacija patvirtina, kad žvejojat ungurius tralais susidaro didelė menkių jauniklių priegauda. Todėl ungurių žvejyba aktyviaisiais įrankiais turėtų būti uždrausta. |
(10) |
Rygos įlanka – unikali ir gana jautri jūros ekosistema, kuriai būtina taikyti specialias priemones, užtikrinančias tausojamąjį jos išteklių naudojimą ir sumažinančias žvejybos veiklos poveikį. 2003 m. Stojimo akto 21 straipsnis numato, kad iki stojimo datos Taryba turi iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 88/98, siekdama patvirtinti Rygos įlankoje taikytinas būtinas apsaugos priemones. |
(11) |
Siekiant kontroliuoti žvejybos veiklą, prieiga į Rygos įlanką turėtų būti užtikrinama išduodant specialius žvejybos leidimus kaip nurodyta 1994 m. birželio 27 . Tarybos reglamente (EB) Nr. 1627/94, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (6). |
(12) |
Mokslinė informacija patvirtina, kad menkių atveju velkamieji įrankiai be išėjimo lango, kurių tralo maišas ir prailginamoji dalis yra ir iš normalaus rombais sumegzto tinklinio audinio, yra mažiau selektyvūs, nei įrankiai, turintys „BACOMA“ tipo išėjimo langą, ar kurių tralo maišo ar prailginamosios dalies tinklo audinys pasuktas 90 laipsnių kampu. Dėl to tikslinga, kai menkės yra žvejojama rūšis, Bendrijos vandenyse ar Bendrijos laivams neleisti žvejoti „BACOMA“ tipo išėjimo lango neturinčiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, ar velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tralo maiše ir prailginamojoje dalyje tinklinis audinys nepasuktas 90 laipsnių kampu. |
(13) |
Reglamentas (EB) Nr. 1434/98 (7) nustato sąlygas, kuriomis Atlanto silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių maistui, poreikiams. |
(14) |
Siekiant supaprastinti sudėtingas Reglamento (EB) Nr. 434/98 taisykles, su Baltijos jūra susijusios to reglamento nuostatos turėtų būti pakeistos bendromis neišrūšiuotų iškrovimų nuostatomis šiame reglamente. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1434/98 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. |
(15) |
Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8). |
(16) |
Šio reglamento I priedo ir II priedo 1 bei 2 priedėlių pakeitimai taip pat turi būti priimti pagal Sprendimą 1999/468/EB. |
(17) |
Atsižvelgiant į taisyklių pakeitimų skaičių ir apimtį, Reglamentas (EB) Nr. 88/98 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju tekstu, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI
1 straipsnis
Objektas ir taikymo sritis
Šis reglamentas nustato technines apsaugos priemones, susijusias su žuvų išteklių, esančių I priede nurodyto geografinio rajono jūros vandenyse, kurie priklauso valstybių narių suverenitetui arba jurisdikcijai, sužvejojimu ir iškrovimu.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente:
a) |
aktyvusis žvejybos įrankis – bet koks žvejybos įrankis, kuriuo žvejojant būtina užtikrinti jo aktyvų judėjimą, įskaitant pirmiausia velkamuosius ir apsupamuosius žvejybos įrankius;
|
b) |
pasyvusis žvejybos įrankis – bet koks žvejybos įrankis, kuriuo žvejojant nebūtina užtikrinti jo aktyvaus judėjimo, t. y. žiauniniai tinklai, pinklieji tinklai, sieniniai tinklai, gaudykliniai tinklai, ūdos ir gaudyklės. Tinklai gali būti sudaryti iš vieno arba daugiau atskirų tinklų, susietų viršutiniais, apatiniais ir jungiamaisiais lynais bei būti su priinkaravimo, plūdriąja ir navigacine įranga;
|
c) |
kabliukai – lenktas, užaštrintas plieninės vielos gabalas, dažniausiai su užkarpa; |
d) |
žvejybos įrankio panardinimo trukmė – laikotarpis nuo pirmojo tinklų statymo į vandenį momento iki visiško jų ištraukimo į žvejybos laivą momento; |
e) |
tinklinis audeklas kvadratinėmis akimis – tai tinklinio audeklo konstrukcija, kuri mezgama taip, kad vienos iš tinklo akių kraštinių susidarančių lygiagrečių linijų būtų lygiagrečios, o kitos – statmenos išilginei tinklo ašies linijai; |
f) |
tralo maišas – paskutiniai 8 metrai tralo, kurie yra cilindro formos, t. y. visur apskritimo ilgis vienodas, arba kūgio formos; |
g) |
stiprinamasis maišas – visiškai tralo maišą apjuosiantis cilindro formos tinklinio audeklo gabalas, kurį prie tralo maišo galima pritvirtinti tam tikrais intervalais; |
h) |
galinė tralo maišo virvė – atokiausia galinė apvalioji virvė, pritvirtinta prie tralo maišo, kai akys matuojamos jas ištempus išilgai; |
i) |
iškėlimo virvė – aplink tralo maišą arba stiprinamąjį maišą, jeigu toks yra, apjuosta prie maišo arba stiprinamojo maišo kilpomis arba žiedais pritvirtinta virvė; |
j) |
apvalioji virvė – virvės gabalas, apjuosiantis tralo maišą ar stiprinamąjį maišą, ir kuris pritvirtintas prie jo; |
k) |
uždaromasis tinklas (vožtuvas) – prie aktyviojo žvejybos įrankio tinklinio audeklo iš vidaus pritvirtintas tinklinio audeklo gabalas, žvejojamų rūšių gyvūnams iš priekinės žvejybos įrankio dalies leidžiantis pakliūti į galinę jo dalį, tačiau kliudantis tiems gyvūnams judėti priešinga kryptimi; |
l) |
tralo maišo plūduras – plūdrioji priemonė, pritvirtinta prie tralo maišo; |
m) |
plūduro virvė – lynas, jungiantis tralo maišo plūdurą su ta žvejybos įrankio dalimi, kurią būtina pakelti arba paženklinti; |
n) |
prailginamoji dalis – cilindro formos tralo dalis, kuri nėra kūgio formos, t. y. tokio pat apskritimo ilgio kaip ir tralo maišas, pritvirtinta prie tralo maišo ar esanti jo pratęsimu. |
II SKYRIUS
TINKLAI IR JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS
I SKIRSNIS
Žvejojamų žuvų rūšys
3 straipsnis
Žvejojamos rūšys ir mažiausi tinklo akių dydžiai
1. Kiekviename iš I priede išvardytų pakvadračių leidžiami tinklo akių dydžio intervalai kiekvienai žvejojamai rūšiai yra nustatyti II priede, kai žvejojama tralais, daniškais velkamaisiais tinklais ir panašiais įrankiais, ir III priede, kai žvejojama žiauniniais tinklais, pinkliais tinklais ir sieniniais tinklais. Jokia žvejybos įrankio ar tinklo dalis negali turėti akių, kurios būtų mažesnės už minimalų tinklo akies dydį, numatytą kiekviename tinklo akies dydžio intervale.
2. Kiekvienam geografiniam pakvadračiui ir kiekvienam tinklo akies dydžio intervalui taikomi laive paliekamų gyvųjų vandens išteklių mažiausi žvejojamų rūšių procentiniai dydžiai yra nustatyti II ir III prieduose.
3. Bet kokio žvejybos reiso metu, jei laive yra dragų, draudžiama jame palikti ir iškrauti bet kokį gyvųjų vandens išteklių kiekį, išskyrus atvejus, kai bent 85 % tų gyvųjų vandens išteklių sudaro moliuskai ir (arba) Furcellaria lumbricalis.
4. Parajonių ribose draudžiama naudoti žiauninius ar pinklius tinklus, kurių akių dydis mažesnis už nurodytą III priede.
5. Draudžiama pakvadračio ribose naudoti sieninius tinklus, kurių didžiausias akis turinčios tinklo dalies akių dydis neatitinka vienos iš III priede nustatytų kategorijų, išskyrus atvejus, kai mažiausias akis turinčios tinklo dalies akių dydis yra mažesnis nei 16 mm. Jei tinklo akių dydis mažiausias akis turinčioje dalyje yra mažesnis nei 16 mm, tai visos tinklo dalys, turinčios didesnes nei 16 mm akis, turės atitikti III priede nustatytas kategorijas.
6. Bet kokio žvejybos reiso metu iškrauti laimikį draudžiama visais atvejais, kai I priede išvardintuose pakvadračiuose sugautas ir laive paliktas laimikis neatitinka II ir III prieduose nustatytų atitinkamų sąlygų.
4 straipsnis
Žvejojamų rūšių procentinių dalių apskaičiavimas
1. II ir III prieduose nurodytų žvejojamų rūšių procentinės dalys apskaičiuojamos nustatant santykį su gyvuoju svoriu visų II ir III priede išvardytų rūšių, kurios pabaigus rūšiuoti paliekamos laive, arba iškraunamos.
2. Žvejojamų ir kitų rūšių procentinė dalis nustatoma sudėjus visus laive paliktus žvejojamų ir kitų rūšių, išvardytų II ir III priede, kiekius.
3. Apskaičiuojant procentinę žvejojamų rūšių dalį žvejybos laivui, iš kurio buvo perkrautas tam tikras II ir III prieduose išvardytų rūšių kiekis, atsižvelgiama į pirmiau minėtus kiekius.
4. Žvejojamų rūšių procentines dalis galima apskaičiuoti remiantis vienu arba daugiau reprezentatyvių imčių.
II SKIRSNIS
Aktyvieji žvejybos įrankiai
5 straipsnis
Žvejybos įrankių konstrukcija
1. Negali būti naudojami jokie prietaisai, kurie užstoja ar kitaip mažina tralo maišo akies angą.
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, prie apatinės išorinės tralo maišo arba bet kokio aktyviojo žvejybos įrankio dalies galima tvirtinti brezentinę, tinklinę ar kitokią medžiagą, apsaugančią nuo nusidėvėjimo arba jį mažinančią. Tokia medžiaga tvirtinama tik išilgai priekinių ir šoninių tralo maišo kraštų.
3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, jeigu žvejojama tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis mažesnis nei 90 mm, prie tralo maišo išorės leidžiama pritvirtinti stiprinamąjį maišą. Stiprinamojo maišo tinklo akies dydis turi būti du kartus didesnis nei tralo maišo akių dydis, tačiau stiprinamojo maišo tinklo akies dydis jokiu atveju negali būti mažesnis nei 80 mm.
Stiprinamąjį maišą galima pritvirtinti šiose vietose:
a) |
prie priekinio jo krašto; |
b) |
prie jo galinio krašto, ar |
c) |
apjuosiant, tarp galinės ir priekinės dalies. |
Stiprinamąjį maišą galima pririšti:
a) |
aplink tralo maišo ilgį ir aplink vieną prailginamosios dalies akių eilę; ar |
b) |
išilgai vienos akių eilės. |
4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, leidžiama naudoti:
a) |
aktyviuosiuose žvejybos įrankiuose ar grįžimą ribojančius tinklus ar uždaromuosius tinklus (vožtuvus). Užtvara gali būti pritvirtinta tralo maišo viduje arba prieš jį. II priedo nuostatos dėl tinklo akių mažiausių dydžių netaikomos uždaromiesiems tinklams (vožtuvams). Atstumas nuo uždaromojo tinklo (vožtuvo) priekinės pritvirtinimo vietos iki tralo maišo galinio krašto turi būti bent tris kartus didesnis nei uždaromojo tinklo (vožtuvo) ilgis; |
b) |
prie bet kurios tralo maišo dalies pritvirtinti sugavimo apimčiai matuoti skirtą jutiklį; |
c) |
jeigu žvejojama tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis mažesnis nei 90 mm, naudoti prie tralo maišo išorės pritvirtintus apvalius raiščius ir iškėlimo virvę; |
d) |
jeigu žvejojama tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis lygus ar didesnis nei 90 mm, naudoti vieną prie tralo maišo išorės pritvirtintą iškėlimo virvę; |
e) |
prie abiejų tralo maišo šoninių kraštų pritvirtinti plūdurus; |
f) |
naudoti prie tralo maišo išorės pritvirtintą galinę tralo maišo virvę. Atstumas tarp galinės tralo maišo virvės ir tralo maišo raiščio turi būti lygus ar mažesnis nei 50 cm. |
6 straipsnis
Konstrukcijos, kurias draudžiama naudoti
Draudžiama naudoti:
a) |
bet kokį tralo maišą, kurio tinklo vienodo dydžio akių skaičius bet kurioje tralo maišo apskritimo ilgio vietoje didėja nuo priekinio krašto iki galinio krašto; |
b) |
bet kokią prailginamąją dalį, kurios apskritimo ilgis bet kurioje vietoje yra mažesnis nei priekinio tralo maišo krašto, prie kurio pritvirtinta prailginamoji dalis, apskritimo ilgis; |
c) |
bet kokį tinklą, kurio akies dydis yra 32 mm arba didesnis, ir kurio bent dalis akių nėra rombinės ar kvadratinės; |
d) |
bet kokį tralą, danišką velkamąjį tinklą ar panašų žvejybos įrankį, kurio tinklo akies dydis yra 90 mm arba didesnis, jei prie to tinklo kurio tralo maišas tvirtinamas bet kokiu būdu, išskyrus jei jis yra įsiūtas į šią tinklo dalį, esančią prieš tralo maišą; |
e) |
bet kokį tralą, danišką velkamąjį tinklą ar panašų žvejybos įrankį, kurio tinklo akies dydis yra 90 mm arba didesnis, ir kuriame yra daugiau nei 100 nesutrauktų rombinių akių ar mažiau nei 40 nesutrauktų rombinių akių bet kurioje tralo maišo apskritimo ilgio vietoje, išskyrus sujungimo vietą ir kraštų sujungimus; |
f) |
bet kokį tralo maišą, kurio viršutinės pusės ilgis ją įtempus nėra apytikriai toks pats, kaip apatinės pusės ilgis, ją įtempus. |
7 straipsnis
Menkių žvejybos tralais selektyvumas
Komisija, remdamasi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto rekomendacijomis, ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo mėn. pateikia Tarybai menkėms žvejoti skirtų aktyviųjų žvejybos įrankių, kurių atžvilgiu menkės laikomos žvejojama rūšimi, selektyvumo įvertinimą.
III SKIRSNIS
Pasyvieji žvejybos įrankiai
8 straipsnis
Matmenys ir žvejybos įrankio panardinimo trukmė
1. Jei žvejojama žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, laivams, kurių bendras ilgis ne didesnis nei 12 metrų, draudžiama naudoti daugiau nei 9 kilometrus tinklų, o laivams, kurių bendras ilgis didesnis nei 12 metrų – daugiau nei 21 kilometrą tinklų.
2. 1 dalyje nurodytų tinklų panardinimo trukmė negali būti ilgesnė nei 48 valandos.
3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, 1 dalyje nurodytų tinklų panardinimo trukmė neribojama, kai žvejojama po ledo danga.
9 straipsnis
Žvejybos dreifuojančiais tinklais apribojimai
1. Nuo 2008 m. sausio 1 d. draudžiama laikyti laive dreifuojančiuosius tinklus arba jais žvejoti.
2. 2006 ir 2007 m. laive galima laikyti dreifuojančius tinklus arba jais žvejoti, jeigu laivo vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos yra išdavusios atitinkamą leidimą.
3. 2006 ir 2007 m. didžiausias laivų, kuriems valstybė narė gali leisti laikyti dreifuojančius tinklus arba jais žvejoti, skaičius negali būti didesnis nei 40 % ir 20 % žvejybos laivų, kurie dreifuojančiais tinklais žvejojo 2001–2003 m.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies, 25–32 pakvadračiuose maksimalus laivų, kuriems valstybė narė gali leisti laive laikyti dreifuojančius tinklus arba naudoti juos žvejybai, skaičius neturi viršyti 40 % žvejybos laivų, kurie dreifuojančius tinklus naudojo 2001–2003 m.
5. Iki kiekvienų metų balandžio 30 d. valstybės narės Komisijai pateikia laivų, kuriems leidžiama žvejoti dreifuojančiais tinklais, sąrašą.
10 straipsnis
Žvejybos dreifuojančiais tinklais sąlygos
1. Žvejybos laivo, žvejojančio dreifuojančiais tinklais, kapitonas turi tvarkyti laivo žurnalą, kuriame kiekvieną dieną turi įrašyti šią informaciją:
a) |
bendrą laive laikomų tinklų ilgį; |
b) |
bendrą kiekvienai žvejybos operacijai naudojamų tinklų ilgį; |
c) |
banginių šeimos gyvūnų priegaudos kiekį, datą ir vietą. |
2. Visi dreifuojančiais tinklais žvejojantys laivai turi turėti 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą leidimą.
IV SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos dėl žvejybos įrankių ir jų naudojimo
11 straipsnis
Tinko akies dydžio ir siūlų storio nustatymas
Taikomas 2003 m. sausio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 129/2003, nustatantis išsamias žvejybos tinklų akių dydžio ir gijų storio nustatymo taisykles (9).
12 straipsnis
Nustatytų procentinių sugavimo dalių užtikrinimas
1. Sugautų gyvųjų vandens išteklių kiekis, viršijantis leidžiamas II ir III prieduose nustatytas procentines dalis, negali būti iškraunamas ir prieš kiekvieną iškrovimą turi būti paleidžiamas atgal į jūrą.
2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, kiekvieną kartą, kai žvejybos reiso metu laivas išplaukia iš bet kurios II ir III prieduose nurodytų pakvadračių grupės, tai per dvi valandas nuo tokio išplaukimo turi būti pradėta laikytis II ir III prieduose nustatytų žvejojamų rūšių, kurios buvo sužvejotos tame geografiniame rajone, žvejojamų rūšių mažiausių sudėties procentinio dydžio verčių.
13 straipsnis
Žvejybos įrankių naudojimo sąlygos
1. Žvejybos įrankiai, kurių negalima naudoti tam tikrame geografiniame rajone arba tam tikrą laikotarpį, laive sukraunami taip, kad jie nebūtų parengti naudoti draudžiamajame rajone arba laikotarpiu, kada juos naudoti draudžiama. Atsarginiai žvejybos įrankiai sukraunami atskirai ir taip, kad jie nebūtų parengti naudoti.
2. Žvejybos įrankiai laikomi neparengtais naudoti, jeigu:
a) |
tralų, daniškų velkamųjų tinklų ir panašių žvejybos įrankių atveju, išskyrus dviejų laivų traukiamus tralus:
|
b) |
dviejų laivų traukiamų tralų atveju – kraštiniai pasvarai nukabinti ir padėti į šalį; |
c) |
ūdų, žiauninių, pinklių ir sieninių tinklų atveju:
|
c) |
gaubiamųjų tinklų atveju – atkabintas sutraukiamasis gaubiamojo tinklo lynas. |
3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, jeigu žvejojama bet kokiu žvejybos įrankiu, kurio pagal II arba III priedus nustatyta žvejojama rūšis yra menkė (Gadus morhua), laive negalima laikyti jokio kito tipo žvejybos įrankio.
III SKYRIUS
MAŽIAUSIAS IŠKRAUNAMŲ ŽUVŲ DYDIS
14 straipsnis
Žuvies matavimas
1. Žuvis laikoma per maža, jei ji yra mažesnė nei IV priede nurodytas atitinkamai žvejojamai rūšiai ir atitinkamam geografiniam rajonui taikomas dydis.
2. Žuvies dydis matuojamas nuo sučiauptų žiaunų krašto iki uodegos peleko tolimiausio galo.
15 straipsnis
Per mažų žuvų palikimas laive
1. Per mažų žuvų negalima palikti laive, perkrauti, iškrauti, gabenti, saugoti, parduoti, pateikti ar siūlyti pirkti, nes jas būtina nedelsiant paleisti atgal į jūrą.
2. Žuvims, išskyrus II priede nustatytas „mažesnio nei 16 milimetrų“ arba „16–31 milimetrų“ tinklo akies dydžio kategorijos žvejybos įrankiais žvejojamas rūšis, kurios sužvejojamos tralais, daniškais velkamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis mažesnis nei 32 milimetrai, arba kurios sužvejojamos gaubiamaisiais tinklais, šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei tos žuvys nėra rūšiuojamos, neparduodamos, nepateikiamos ar nesiūlomos parduoti žmonių maistui.
IV SKYRIUS
APRIBOJIMAI, SUSIJĘ SU TAM TIKRAIS RAJONAIS, ŽVEJYBOS VIETOMIS AR GYVAISIAIS VANDENS IŠTEKLIAIS
16 straipsnis
Rajonai, kuriuose draudžiama žvejoti
Visus metus draudžiama žvejoti bet kokiais aktyviais žvejybos įrankiais rajonuose, kurie apibrėžti taškais, nuosekliai sujungtais laksodromomis ir kurių padėtis nustatoma naudojant WGS84 koordinačių sistemą:
1) |
54°23′ šiaurės platumos, 14°35′ rytų ilgumos |
2) |
54°21′ šiaurės platumos, 14°40′ rytų ilgumos |
3) |
54°17′ šiaurės platumos, 14°33′ rytų ilgumos |
4) |
54°07′ šiaurės platumos, 14°25′ rytų ilgumos |
5) |
54°10′ šiaurės platumos, 14°21′ rytų ilgumos |
6) |
54°14′ šiaurės platumos, 14°25′ rytų ilgumos |
7) |
54°17′ šiaurės platumos, 14°17′ rytų ilgumos |
8) |
54°24′ šiaurės platumos, 14°11′ rytų ilgumos |
9) |
54°27′ šiaurės platumos, 14°25′ rytų ilgumos |
10) |
54°23′ šiaurės platumos, 14°35′ rytų ilgumos. |
17 straipsnis
Atlanto lašišų ir šlakių žvejybos apribojimai
1. Draudžiama laive laikyti Atlanto lašišas (Salmo salar) arba šlakius (Salmo trutta):
a) |
nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. – 22–31 pakvadračių vandenyse; |
b) |
nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 30 d. – 32 pakvadračio vandenyse. |
2. Per nustatytą žvejybos draudimo laikotarpį rajonas, kuriame draudžiama žvejoti, turi būti toliau nei keturios jūrmylės, jeigu matuojama nuo bazinių linijų.
3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, laive galima laikyti Atlanto lašišas (Salmo salar) arba šlakius (Salmo trutta), sugautus gaudykliniais tinklais.
18 straipsnis
Europinio ungurio žvejybos apribojimai
Aktyviaisiais žvejybos įrankiais sužvejotus europinius ungurius laive draudžiama laikyti visus metus.
19 straipsnis
Nerūšiuotiems iškrovimams taikomi apribojimai
1. Nerūšiuoti sugavimai gali būti iškraunami tik tuose uostuose ar iškrovimo vietose, kuriose veikia šio straipsnio 2 dalyje numatyta imčių atrankos sistema.
2. Valstybės narės užtikrina, kad egzistuotų pakankama imčių atrankos programa, kuri leistų veiksmingai stebėti nerūšiuotų iškrovimų žuvies rūšis.
V SKYRIUS
RYGOS ĮLANKAI TAIKOMOS SPECIALIOS PRIEMONĖS
20 straipsnis
Specialūs žvejybos leidimai
1. Laivai, pageidaujantys žvejoti 28–1 pakvadratyje, turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotus specialius žvejybos leidimus.
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytą specialų žvejybos leidimą turintys laivai būtų įtraukti į sąrašą, kuriame pateikiamas jų pavadinimas ir vidaus registravimo numeris, tas sąrašas turi būti skelbiamas interneto tinklavietėje, kurios adresą kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai ir valstybėms narėms.
3. Į sąrašą įtraukti laivai turi atitikti šias sąlygas:
a) |
į sąrašus įtrauktų laivų bendroji variklio galia (kW) neturi būti didesnė nei kiekvienai valstybei narei nustatytoji 2000–2001 metams 28–1 pakvadratyje, ir |
b) |
laivo variklio galia bet kokiu momentu neturi viršyti 221 kilovatų (kW). |
21 straipsnis
Laivų arba variklių pakeitimas
1. Į 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą kiekvieną laivą galima pakeisti kitu laivu arba laivais, jeigu:
a) |
pakeitus nedidėja atitinkamai valstybei narei skirta 20 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta bendroji variklio galia; ir |
b) |
bet kokio laivo, kuriuo pakeičiamas pirmiau minėto sąrašo laivas, variklio galia bet kuriuo momentu neviršija 221 kW. |
2. Kiekvieno laivo, įtraukto į 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, variklį galima pakeisti, jeigu:
a) |
pakeitus variklį laivo variklio galia bet kuriuo momentu neviršija 221 kW: ir |
b) |
variklio, kuriuo pakeičiamas į pirmiau minėtą sąrašą įtraukto laivo variklis, galia yra tokia, kad pakeitus nedidėja atitinkamai valstybei narei skirta 20 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta bendroji variklio galia. |
22 straipsnis
Draudimas naudoti tralus
Draudžiama naudoti tralus 28–1 pakvadračio vandenyse, kurie yra seklesni nei 20 metrų.
VI SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis
Draudžiami žvejybos įrankiai ir žvejybos būdai
1. Gyvuosius vandens išteklius draudžiama žvejoti tokiais būdais, kuriems naudojami sprogmenys, nuodingosios arba svaiginančiosios medžiagos, elektros srovė ar bet kokios rūšies sviedžiamos ar iššaunamos priemonės.
2. Gyvųjų vandens išteklių, sugautų naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus būdus, pardavimas, pateikimas ar siūlymas pirkti yra draudžiamas.
24 straipsnis
Moksliniai tyrimai
1. Šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, kurios buvo atliktos tik mokslinių tyrimų tikslais, laikantis toliau pateikiamų sąlygų:
a) |
žvejybos operacijos turi būti atliekamos gavus atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių leidimą ir jai (joms) kontroliuojant; |
b) |
valstybei narei arba valstybėms narėms, kurios (-ių) vandenyse atliekamas tyrimas, iš anksto turi būti pranešta apie žvejybos operacijas; |
c) |
žvejybos operacijas atliekančiame laive turi būti valstybės narės, su kurios vėliava jis plaukioja, leidimas. |
2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, gyvųjų vandens išteklių, kurie buvo sužvejoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms, negalima parduoti, laikyti, pateikti arba siūlyti pirkti, išskyrus atvejus, kai:
a) |
jie atitinka IV priede išvardytus iškrovimo dydžius ir ištekliai, kuriems nustatytos žvejybos galimybės nėra išnaudotos; arba |
b) |
jie parduodami tiesiogiai žmonių maistui. |
25 straipsnis
Dirbtinis išteklių atkūrimas ir perkėlimas
Šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, kurios gavus atitinkamos (-ų) valstybės narės arba valstybių narių leidimą ir jai ar joms kontroliuojant atliekamos išskirtinai gyvųjų vandens išteklių dirbtinio atkūrimo ar perkėlimo tikslais. Jeigu dirbtinis gyvųjų vandens išteklių atkūrimas arba perkėlimas vykdomas kitos valstybės narės ar valstybių narių vandenyse, visos atitinkamos valstybės narės turi būti informuotos iš anksto.
26 straipsnis
Priemonės, kurias valstybės narės taiko tik su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams
1. Valstybės narės, siekdamos apsaugoti ir valdyti išteklius, ar sumažinti žvejybos poveikį jūrinei ekosistemai, gali imtis techninių priemonių, skirtų sumažinti žvejybos galimybes, ir kurios:
a) |
papildo Bendrijos žuvininkystės reglamentuose nustatytas priemones; arba |
b) |
nustato didesnius reikalavimus nei Bendrijos žuvininkystės reglamentuose numatyti būtiniausi reikalavimai. |
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos tik atitinkamos valstybės narės žvejams, ir jos turi būti suderinamos su Bendrijos teise.
3. Atitinkama valstybė narė apie tokias priemones nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.
4. Komisijai paprašius, valstybės narės jai pateikia visą informaciją, būtiną įvertinti, ar priemonės atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
5. Jeigu Komisija nusprendžia, kad priemonės neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ji priima sprendimą, kuriuo valstybė narė įpareigojama nebetaikyti priemonių arba jas pakeisti.
27 straipsnis
Mokslinis žvejybos įrankių tipų įvertinimas
Komisija užtikrina, kad vėliausiai iki 2008 m. sausio 1 d. būtų atliktas tam tikrų žiauninių, sieninių ir pinklių tinklų naudojimo poveikio banginių šeimos gyvūnams mokslinis tyrimas ir šio tyrimo rezultatai pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
29 straipsnis
Priedų pakeitimai
I priedo bei II priedo 1 ir 2 priedėlių pakeitimai priimami Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.
30 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1434/98 pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 1434/98 iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnio 2 dalis išbraukiama; |
2) |
2 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos; |
3) |
3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Atlanto silkių, sužvejotų:
negalima iškrauti jokioms kitoms reikmėms, išskyrus tiesiogiai žmonių maistui, išskyrus atvejus, kai silkės pirmiausia pasiūlomos parduoti tiesiogiai žmonių maistui, bet joms neatsiranda pirkėjo.“; |
4) |
3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Tačiau visas silkes, sužvejotas bet kokiais žvejybos įrankiais, laikantis 2 straipsnyje nustatytų sąlygų, galima iškrauti ne žmonių vartojimui, o kitiems tikslams.“. |
31 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 88/89 panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir jos skaitomos pagal V priede pateiktą koreliacinę lentelę.
32 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 21 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
B. BRADSHAW
(1) OL C 125, 2005 5 24, p. 12.
(2) 2005 m. spalio 13 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(4) OL L 237, 1983 8 26, p. 4.
(5) OL L 9, 1998 1 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 289/2005 (OL L 49, 2005 2 22, p. 1).
(7) OL L 191, 1998 7 7, p. 10.
I PRIEDAS
1 straipsnyje nurodyto geografinio rajono pakvadračiai matuojami pagal WGS84 koordinačių sistemą
22 pakvadratis
Vandenys, kuriuos riboja linija, brėžiama iš Hasenore kyšulio (56°09′ šiaurės platumos, 10°44′ rytų ilgumos) rytinėje Jutlandijos pakrantėje iki Gniben Rago (56°01′ šiaurės platumos, 11°18′ rytų ilgumos) Zelandijos vakarinėje pakrantėje; iš šio taško išilgai Zelandijos vakarinės ir pietinės pakrantės iki taško, esančio 12°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į pietus iki Falsterio salos; tada išilgai Falsterio salos rytinės pakrantės iki Gedser Odde (54°34' šiaurės platumos, 11°58' rytų ilgumos); tada tiesiai į rytus iki 12°00' rytų ilgumos; iš čia tiesiai į pietus iki Vokietijos pakrantės; tada pietvakarių kryptimi išilgai Vokietijos pakrantės ir rytinės Jutlandijos pakrantės iki pradinio taško.
23 pakvadratis
Vandenys, kuriuos riboja linija, brėžiama iš Gilbjerg Head (56°08′ šiaurės platumos, 12°18′ rytų ilgumos) šiaurinėje Zelandijos pakrantėje iki Kuleno (56°18′ šiaurės platumos, 12°28′ rytų ilgumos) Švedijos pakrantėje; tada pietų kryptimi išilgai Švedijos pakrantės iki Falsterbo švyturio (55°23′ šiaurės platumos, 12°50′ rytų ilgumos); iš čia per pietinį įplaukimą į Zundą iki Stevns švyturio (55°19′ šiaurės platumos, 12°28′ rytų ilgumos) Zelandijos pakrantėje; tada šiaurės kryptimi išilgai Zelandijos rytinės pakrantės iki pradinio taško.
24 pakvadratis
Vandenys, kuriuos riboja linija, brėžiama nuo Stevns švyturio (55°19′ šiaurės platumos, 12°28′ rytų ilgumos) Zelandijos rytinėje pakrantėje per pietinį įplaukimą į Zundą iki Falsterbo švyturio (55°23′ šiaurės platumos, 12°50′ rytų ilgumos) Švedijos pakrantėje; tada išilgai Švedijos pietinės pakrantės iki Sandhammaren švyturio (55°24′ šiaurės platumos, 14°12′ rytų ilgumos); tada iki Hammerodde švyturio (55°18′ šiaurės platumos, 14°47′ rytų ilgumos) Bonholmo šiaurinėje pakrantėje; iš čia išilgai Bonholmo vakarinės ir pietinės pakrantės iki taško, esančio 15°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į pietus iki Lenkijos pakrantės; tada vakarų kryptimi išilgai Lenkijos ir Vokietijos pakrančių iki taško, esančio 12°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į šiaurę iki taško, esančio 54°34′ šiaurės platumos ir 12°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į vakarus iki Gedser Odde (54°34′ šiaurės platumos, 11°58′ rytų ilgumos); tada išilgai rytinės ir šiaurinės Falsterio salos pakrantės iki taško, esančio 12°00′ rytų ilgumos; iš čia tiesiai į šiaurę iki pietinės Zelandijos pakrantės; tada vakarų ir šiaurės kryptimi išilgai vakarinės Zelandijos pakrantės iki pradinio taško.
25 pakvadratis
Vandenys, kuriuos riboja linija, brėžiama iš taško, esančio Švedijos rytinėje pakrantėje 56°30′ šiaurės platumos, ir toliau brėžiama tiesiai į rytus iki Elando salos vakarinės pakrantės; tada linija brėžiama į pietus nuo Elando salos iki taško, esančio rytinėje jos pakrantėje 56°30′ šiaurės platumos, tiesiai į rytus iki 18°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į pietus iki Lenkijos pakrantės; iš čia vakarų kryptimi išilgai Lenkijos pakrantės iki taško, esančio 15°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į šiaurę iki Bonholmo salos; tada išilgai Bonholmo pietinės ir vakarinės pakrantės iki Hammerodde švyturio (55°18′ šiaurės platumos, 14°47′ rytų ilgumos); tada iki Sandhammaren švyturio (55°24′ šiaurės platumos, 14°12′ rytų ilgumos) Švedijos pietinėje pakrantėje; tada šiaurės kryptimi išilgai Švedijos rytinės pakrantės iki pradinio taško.
26 pakvadratis
Vandenys, kuriuos riboja linija, brėžiama iš taško, esančio 56°30′ šiaurės platumos ir 18°00′ rytų ilgumos, ir iš čia tęsiama tiesiai į rytus iki Latvijos vakarinės pakrantės; tada į pietus išilgai Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos pakrantės iki taško Lenkijos pakrantėje, esančio 18°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į šiaurę iki pradinio taško.
27 pakvadratis
Vandenys, kuriuos riboja linija, brėžiama iš taško Švedijos žemyninės dalies rytinėje pakrantėje, esančio 59°41′ šiaurės platumos ir 19°00′ rytų ilgumos, ir tęsiama tiesiai į pietus iki Gotlando salos šiaurinės pakrantės; tada pietų kryptimi išilgai Gotlando salos vakarinės pakrantės iki taško, esančio 57°00′ šiaurės platumos; tada tiesiai į vakarus iki 18°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į pietus iki 56°00′ šiaurės platumos; tada tiesiai į vakarus iki Elando salos rytinės pakrantės; tada linija brėžiama į pietus nuo Elando salos iki taško jos vakarinėje pakrantėje, esančio 56°30′ šiaurės platumos; tada tiesiai į vakarus iki Švedijos pakrantės; tada šiaurės kryptimi išilgai Švedijos rytinės pakrantės iki pradinio taško.
28–1 pakvadratis
Vandenys, kuriuos vakaruose riboja linija, brėžiama nuo taško, esančio 57°34,1234' šiaurės platumos, 21°42,9574' rytų ilgumos iki taško, esančio 57°57,4760' šiaurės platumos, 21°58,2789' rytų ilgumos, tada pietų kryptimi iki toliausiai į pietus nutolusio Sõrve pusiasalio taško ir tada šiaurės rytų kryptimi išilgai Saremos salos rytinės pakrantės; šiaurėje linija brėžiama iš taško, esančio 58°30,0' šiaurės platumos, 23°13,2' rytų ilgumos iki taško, esančio 58°30,0' šiaurės platumos, 23°41,1' rytų ilgumos.
28–2 pakvadratis
Vandenys, kuriuos riboja linija, brėžiama iš taško, esančio 58°30′ šiaurės platumos ir 19°00′ rytų ilgumos, ir tęsiama tiesiai į rytus iki Saremos salos vakarinės pakrantės; tada pietų kryptimi išilgai Saremos vakarinės pakrantės iki taško, esančio 57°57,4760′ šiaurės platumos ir 21°58,2789′ rytų ilgumos; tada į pietus iki taško, esančio 57°34,1234' šiaurės platumos ir 21°42,9574' rytų ilgumos; tada pagal Latvijos pakrantę pietų kryptimi iki taško, esančio 56°30' šiaurės platumos; tada tiesiai į vakarus iki 18°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į šiaurę iki 57°00′ šiaurės platumos; iš čia tiesiai į rytus iki Gotlando salos vakarinės pakrantės; tada į šiaurę iki taško šiaurinėje Gotlando salos pakrantėje, esančio 19°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į šiaurę iki pradinio taško.
29 pakvadratis
Vandenys, kuriuos riboja linija, brėžiama iš taško Švedijos žemyninės dalies rytinėje pakrantėje, esančio 60°30′ šiaurės platumos, ir tęsiama tiesiai į rytus iki Suomijos žemyninės dalies pakrantės; tada pietų kryptimi išilgai Suomijos vakarinės ir pietinės pakrantės iki žemyninės dalies pietinės pakrantės taško, esančio 23°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į pietus iki 59°00′ šiaurės platumos; iš čia tiesiai į rytus iki Estijos žemyninės dalies pakrantės; tada pietų kryptimi išilgai Estijos vakarinės pakrantės iki taško, esančio 58°30′ šiaurės platumos; iš čia tiesiai į vakarus iki Saremos salos rytinės pakrantės; tada linija brėžiama į šiaurę nuo Saremos salos, iki vakarinės jos pakrantės taško, esančio 58°30′ šiaurės platumos; tada tiesiai į vakarus iki 19°00′ rytų ilgumos; iš čia tiesiai į šiaurę iki taško Švedijos žemyninės dalies rytinėje pakrantėje, esančio 59°41′ šiaurės platumos; tada šiaurės kryptimi išilgai Švedijos rytinės pakrantės iki pradinio taško.
30 pakvadratis
Vandenys, kuriuos riboja linija, brėžiama iš taško Švedijos rytinėje pakrantėje, esančio 63°30′ šiaurės platumos ir tęsiama tiesiai į rytus iki Suomijos žemyninės dalies pakrantės; tada pietų kryptimi išilgai Suomijos pakrantės iki taško, esančio 60°30′ šiaurės platumos; iš čia tiesiai į vakarus iki Švedijos žemyninės dalies pakrantės; tada šiaurės kryptimi išilgai Švedijos rytinės pakrantės iki pradinio taško.
31 pakvadratis
Vandenys, kuriuos riboja linija, brėžiama iš taško Švedijos rytinėje pakrantėje, esančio 63°30′ šiaurės platumos ir tęsiama į šiaurę nuo Botnijos įlankos iki taško Suomijos žemyninės dalies vakarinėje pakrantėje, esančio 63°30′ šiaurės platumos; tada tiesiai į vakarus iki pradinio taško.
32 pakvadratis
Vandenys, kuriuos riboja linija, brėžiama iš taško Suomijos pietinėje pakrantėje, esančio 23°00′ rytų platumos, ir tęsiama į rytus nuo Suomijos įlankos iki taško Estijos vakarinėje pakrantėje, esančio 59°00′ šiaurės platumos; tada tiesiai į vakarus iki 23°00′ rytų ilgumos; tada tiesiai į šiaurę iki pradinio taško.
II PRIEDAS
TRALAI, DANIŠKI VELKAMIEJI TINKLAI IR PANAŠŪS ĮRANKIAI: TINKLO AKIES KRAŠTINĖS DYDŽIO RIBOS, ŽVEJOJAMOS RŪŠYS IR TAIKOMOS NUSTATYTOS SUGAVIMŲ PROCENTINĖS DALYS
Pagrindinės žvejojamos rūšys |
Tinklo akies kraštinės dydžio riba (mm) |
||||||
< 16 |
16 ≤ ir < 32 |
16 ≤ ir < 105 |
32 ≤ ir < 90 |
32 ≤ ir < 105 |
≥ 90 (3) |
||
Pakvadračių grupės |
|||||||
22–32 |
22–27 |
28–32 |
22–23 |
24–27 |
22–23 |
22–32 |
|
Mažiausia procentinė pagrindinių žvejojamų žuvų rūšių dalis |
|||||||
90 (1) |
90 (1) |
90 |
100 |
||||
Tobiniai (Ammodytidae) |
* |
* |
* |
* |
* |
* |
* |
Šprotai (Sprattus sprattus) |
|
* |
* |
* |
* |
* |
* |
Atlanto silkės (Clupea harengus) |
|
|
* |
* |
* |
* |
* |
Paprastieji jūrų liežuviai (Solea vulgaris) |
|
|
|
|
|
* |
* |
Jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa) |
|
|
|
|
|
* |
* |
Paprastieji merlangai (Merlangius merlangus) |
|
|
|
|
|
* |
* |
Rombai (Scophthalmus rhombus) |
|
|
|
|
|
* |
* |
Paprastosios limandos (Limanda limanda) |
|
|
|
|
|
* |
* |
Paprastosios upinės plekšnės (Platichthys flesus) |
|
|
|
|
|
* |
* |
Europinės mažažiotės plekšnės (Microstomus kitt) |
|
|
|
|
|
* |
* |
Paprastasis otas (Psetta maxima) |
|
|
|
|
|
* |
* |
Menkės (Gadus morhua) |
|
|
|
|
|
|
* |
(1) Laive laikomų menkių gyvasis svoris negali viršyti 3 % bendro laive laikomo sugavimo kiekio gyvojo svorio.
(2) Leidžiama naudoti tik tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius įrankius su „Bacoma“ langu arba su T90 tipo tralo maišu ir prailginamąja dalimi, kurių akies dydis ir specifikacijos nustatytos I ir II priedėliuose.
(3) Sijinius tralus naudoti draudžiama.
(4) Laive laikomų merlangų gyvasis svoris negali viršyti 40 % bendro laive laikomo sugavimo kiekio gyvojo svorio.
(5) Laive laikomų Atlanto silkių gyvasis svoris negali viršyti 45 % bendro laive laikomo sugavimo kiekio gyvojo svorio.
I priedėlis
Tralo maišo viršutinio „bacoma“ lango specifikacijos
1. Aprašymas
a) Lango apibrėžimas:
i) |
Langas – keturkampis tralo maiše įterpiamas tinklo gabalas. Gali būti įrengtas tik vienas langas; |
b) Tralo maišo dydis, prailginamoji ir galinė tralo dalis;
i) |
Tralo maišą sudaro du vienodo ilgio tinklo gabalai, kurių kraštai abiejose pusėse sujungiami; |
ii) |
Tinklo rombinių akių mažiausias akies dydis yra 105 mm. Tinklo verpalų medžiaga – polietileniniai siūlai: viengijis siūlas turi būti ne storesnis nei 6 mm, o dvigijis siūlas – ne storesnis nei 4 mm; |
iii) |
Draudžiama naudoti iš vieno tinklo gabalo pagamintus tralo maišus ir prailginamąsias dalis, kurie turi tik vieną sujungimą; |
iv) |
Tralo prailginamojoje dalyje bet kurioje vietoje paimtame apskritime (apskritimo ilgyje) nesutrauktų rombinių akių skaičius, neskaičiuojant ties sujungimu esančių akių, privalo būti ne mažesnis ir ne didesnis kaip didžiausias akių skaičius tralo maišo priekio krašto apskritime (1 paveikslas); |
c) Lango vieta:
i) |
Langas įterpiamas viršutiniame tralo maišo tinklinio audeklo gabale (2 paveikslas); |
ii) |
Langas užsibaigia ne daugiau kaip per 4 akis nuo tralo maišo raiščio, įskaitant ranka sumegztų akių eilę, pro kurią prakišamas tralo maišo raištis (3 ar 4 paveikslas); |
d) Lango dydis:
i) |
Akių kraštinių skaičiumi apibūdinamas lango plotis turi būti lygus viršutinio tinklinio audeklo gabalo nesutrauktų rombinių akių skaičiui, padalintam iš dviejų. Jeigu būtina, ne daugiau nei 20 % nesutrauktų rombinių akių leidžiama palikti tralo maišo viršutiniame tinklinio audeklo gabale, lygiomis dalimis paskirsčius jas abiejose dalies su langu pusėse (4 paveikslas); |
ii) |
Langas turi būti mažiausiai 3,5 m ilgio; |
iii) |
Nukrypstant nuo ii punkto, jei sugavimų apimčiai matuoti skirtas jutiklis tvirtinamas prie lango, lango ilgis turi būti mažiausiai 4 m; |
e) Lango tinklinė medžiaga:
i) |
Tinklo akių anga turi būti ne mažesnė kaip 110 mm. Tinklo akys – kvadratinės akys, t. y. visos keturios lango tinklinio audeklo gabalo pusės sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių; |
ii) |
Įterpiant langą tinklinis audeklas tvirtinamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai. Tinklinis audeklas – bemazgis, megztas viengiju siūlu tinklinis audeklas arba įrodytas panašias selektyvumo savybes turintis audeklas. Bemazgis tinklinis audeklas – tinklas, sudarytas iš keturių pusių akių, kurio akių kampai sudaryti supynus dviejų gretimų akių kraštinių siūlus; |
iii) |
Vieno verpalo skersmuo turi būti mažiausiai 5 mm; |
f) Kitos specifikacijos:
i) |
Tvirtinimo specifikacijos nustatytos 3 ir 4 paveiksluose; |
ii) |
Tralo maišo iškėlimo virvė neturi būti trumpesnė nei:
|
iii) |
Galinė tralo maišo virvė neturi apjuosti „BACOMA“ išėjimo lango. Ji pagaminama ne iš didesnio nei 20 mm skersmens virvės ir jos ilgis – mažiausiai 2 m; |
iv) |
Tralo maišo plūduras yra rutulio formos ir ne didesnio nei 40 cm skersmens. Plūduras prie tralo maišo raiščio tvirtinamas plūduro virve; |
v) |
Uždaromasis tinklas (vožtuvas) neturi užkloti „BACOMA“ išėjimo lango; |
2. Tinklo kvadratinėmis akimis remonto sąlygos
a) Bendrosios sąlygos:
i) |
Draudžiama naudoti iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis pagamintą „BACOMA“ išėjimo langą, kurio 10 % arba daugiau akių yra suremontuotos; |
ii) |
Pažeistos kvadratinės akys suremontuojamos nustatytais būdais; |
iii) |
Suremontuota tinklo akis – tinklo akis, kurios anga yra sumažinta remontuojant pažeistas tinklo akis arba sujungiant dvi bemazgio kvadratinių akių tinklo audeklo dalis; |
b) „BACOMA“ išėjimo lange esančių pažeistų tinklo akių remonto būdas:
Tekstas paveikslėlio
i) |
Nuvalomi skylės pakraščiai; |
ii) |
Suskaičiuojamos pakeistinos akys. Iš supinto bemazgio viengijo siūlo, kuris pagamintas iš tokios pačios medžiagos kaip lopytinas tinklinis audeklas, taip pat yra tokio paties skersmens ir stiprumo, paruošiamas lopas; |
iii) |
Lopas turėtų būti ne daugiau nei dviem akimis visomis kryptimis didesnis nei nuvalyta tinklinio audeklo skylė, kad tinklinis audeklas pakankamai uždengtų angos kraštus; |
iv) |
Lopas prispaudžiamas prie skylės ir pritvirtinamas prie tinklinio audeklo supinant sumegztais siūlais kaip parodyta paveiksle; |
v) |
Patikrinama, ar surištos tinklinio audeklo sumezgimo vietos; |
vi) |
Siūlai suvarstomi aplink skylę, kad aplink lopą susidarytų bent dvi eilės suvarstytų siūlių; |
vii) |
Lopu uždengta skylė turi būti panaši į pavaizduotą pirmiau pateiktame paveiksle; |
1 paveikslas
Tralinį žvejybos įrankį pagal jo dalių formą ir funkcijas galima suskirstyti į tris dalis. Tralo korpusas visada yra kūgio formos. Prailginamoji dalis nėra kūgio formos, ji paprastai būna pagaminta iš vienos ar dviejų tinklo gabalų. Tralo maišas – taip pat nekūginė tralo dalis, pagaminta iš dvigijų siūlų, kad maišas būtų atsparesnis nusidėvėjimui. Už tralo maišo iškėlimo virvės esanti dalis vadinama iškėlimo maišu.
Tekstas paveikslėlio
2 paveikslas
A |
– |
Prailginamoji dalis |
||||||||||||||||||||||||||||||
B |
– |
Tralo maišas |
||||||||||||||||||||||||||||||
C |
– |
Išėjimo langas, tinklinio audeklo gabalas kvadratinėmis akimis
|
3 paveikslas
LANGO PRITVIRTINIMAS
A |
– |
Tinklo gabalas, kurio kvadratinių akių dydis 110 mm (25 kraštinės) |
B |
– |
Tinklo gabalo kvadratinėmis akimis prijungimas prie tinklinio audeklo krašto |
C |
– |
Tinklo gabalo kvadratinėmis akimis sujungimas su tinklu rombinėmis akimis, išskyrus šonines lango kraštines abiejose pusėse 2 rombinės akys/1 kvadratinės akies kraštinė |
D |
– |
Tinklas rombinėmis akimis, kurių dydis 105 mm (ne daugiau nei 50 nesutrauktų akių) |
E |
– |
Atstumas nuo lango dalies iki tralo maišo raiščio. Langas turi užsibaigti ne daugiau kaip per 4 akis nuo tralo maišo raiščio, įskaitant ranka sumegztų akių eilę, pro kurią prakišamas tralo raištis |
F |
– |
Viena tralo maišo raiščio ranka sumegztų akių eilė |
4 paveikslas
LANGO PRITVIRTINIMAS
A |
– |
Tinklo gabalas, kurio kvadratinių akių dydis 110 mm (20 kraštinių) |
B |
– |
Tinklo gabalo kvadratinėmis akimis prijungimas prie tinklinio audeklo krašto |
C |
– |
Tinklo gabalo kvadratinėmis akimis prijungimas prie tinklinio audeklo rombinėmis akimis, išskyrus lango šonines kraštines abiejose pusėse 2 rombinės akys/1 kvadratinės akies kraštinė |
D |
– |
Tinklas rombinėmis akimis, kurių dydis 105 mm (ne daugiau nei 50 nesutrauktų akių) |
E |
– |
Atstumas nuo lango dalies iki tralo maišo raiščio. Langas turi užsibaigti ne daugiau kaip per 4 akis nuo tralo maišo raiščio, įskaitant ranka sumegztų akių eilę, pro kurią prakišamas tralo raištis |
F |
– |
Viena tralo maišo raiščio ranka sumegztų akių eilė |
G |
– |
Ne daugiau nei 10 % nesutrauktų akių (D) iš abiejų pusių |