22.12.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2073/2005

2005 m. lapkričio 15 d.

dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (1), ypač į jo 4 straipsnio 4 dalį ir 12 straipsnį,

kadangi:

(1)

Aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga yra vienas iš svarbiausių maistui skirtų teisės aktų tikslų, nustatytų 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (2). Maisto produktų keliamas mikrobiologinis pavojus yra vienas pagrindinių per maistą plintančių ligų, kuriomis užkrečiami žmonės, šaltinių.

(2)	Maisto produktuose neturėtų būti tiek mikroorganizmų arba jų toksinų arba metabolitų, kad jie keltų nepriimtiną riziką žmonių sveikatai.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatyti bendrieji maisto saugos reikalavimai, pagal kuriuos nesaugus maistas negali būti pateikiamas į rinką. Maisto verslo operatoriai privalo pašalinti nesaugų maistą iš rinkos. Siekiant prisidėti prie visuomenės sveikatos apsaugos ir išvengti skirtingo interpretavimo tikslinga nustatyti suderintus maisto priimtinumui taikomus saugos kriterijus, visų pirma tam tikrų patogeninių mikroorganizmų buvimo maiste kriterijus.

(4)	Mikrobiologiniais kriterijais taip pat galima vadovautis sprendžiant, ar maisto produktai ir tų produktų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo procesai yra priimtini. Mikrobiologiniai kriterijai turėtų būti visada naudojami įgyvendinant RVASVT paremtas procedūras ir kitas higienos kontrolės priemones.

(5)

Maisto produktų sauga daugiausiai užtikrinama naudojant prevenciją, tokią kaip geros higienos praktikos įgyvendinimas ir procedūrų, paremtų Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais, taikymas. Mikrobiologiniai kriterijai gali būti naudojami patvirtinant ir tikrinant RVASVT procedūras bei kitas higienos kontrolės priemones. Todėl tikslinga nustatyti mikrobiologinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas procesų priimtinumas, o taip pat maisto saugos mikrobiologinius kriterijus, nubrėžiančius ribą, kurią peržengus maisto produktas būtų laikomas nepriimtinai užterštu mikroorganizmais, kuriems nustatyti tie kriterijai.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnį maisto verslo operatoriai turi laikytis mikrobiologinių kriterijų. Operatoriai, be kitų dalykų, turėtų atlikti tyrimus pagal kriterijams nustatytas vertes, imdami mėginius, atlikdami analizę ir įgyvendindami korekcinius veiksmus, vadovaudamiesi maistui skirtais teisės aktais ir kompetentingos institucijos nurodymais. Todėl tikslinga nustatyti įgyvendinančias priemones, susijusias su analizės metodais, įskaitant, kai tinka, matavimo neapibrėžtį, mėginių ėmimo planą, mikrobiologines ribas, analizinių vienetų, kurie turėtų atitikti tas ribas, skaičių. Be to, tikslinga nustatyti įgyvendinančias priemones, susijusias su maisto produktu, kuriam taikomas kriterijus, su maisto grandinės taškais, kuriuose taikomas kriterijus, bei su veiksmais, kurių reikia imtis neatitikties kriterijui atveju. Priemones, kurių turi imtis maisto verslo operatoriai, siekdami užtikrinti atitiktį kriterijams, apibrėžiantiems proceso priimtinumą, be kitų dalykų, gali sudaryti žaliavų, higienos, temperatūros ir produkto tinkamumo vartoti termino kontrolė.

(7)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų tikrinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (3), iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad oficiali kontrolė būtų atliekama reguliariai, rizikos pagrindu ir pakankamai dažnai. Ši kontrolė turėtų būti vykdoma tinkamuose maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, užtikrinant, kad maisto verslo operatoriai taikytų šiame reglamente nustatytus kriterijus.

(8)

Komisijos komunikate dėl Bendrijos maisto produktų mikrobiologinių kriterijų nustatymo strategijos (4) aprašoma kriterijų nustatymo ir pataisymo Bendrijos teisės aktuose strategija ir tų kriterijų kūrimo bei taikymo principai. Ši strategija turėtų būti taikoma, kai bus nustatyti mikrobiologiniai kriterijai.

(9)

1999 m. rugsėjo 23 d. Veterinarinių priemonių, susijusių su visuomenės sveikata, mokslo komitetas (VPVSMK, angl. Scientific Committee on Veterinary Measures relating to Public Health) paskelbė nuomonę dėl žmonių maistui skirtų gyvūninės kilmės maisto produktų mikrobiologinių kriterijų įvertinimo. Komitetas pabrėžė, kaip svarbu pagrįsti mikrobiologinius kriterijus oficialiu rizikos įvertinimu ir tarptautiniu lygiu patvirtintais principais. Nuomonėje rekomenduojama, kad mikrobiologiniai kriterijai turėtų būti aktualios ir veiksmingos vartotojų sveikatos apsaugos priemonės. Laukdamas oficialių rizikos įvertinimų VPVSMK pasiūlė laikinai naudoti tam tikrus peržiūrėtus kriterijus.

(10)

VPVSMK tuo pat metu paskelbė atskirą nuomonę dėl Listeria monocytogenes. Toje nuomonėje buvo rekomenduojama siekti išlaikyti Listeria monocytogenes koncentraciją maiste mažiau 100 ksv/g. Maisto mokslinis komitetas (MMK, angl. Scientific Committee on Food) priėmė šias rekomendacijas savo 2000 m. birželio 22 d. nuomonėje.

(11)

2001 m. rugsėjo 19–20 d. VPVSMK priėmė nuomonę dėl Vibrio vulnificus ir Vibrio parahaemolyticus. Komitetas nusprendė, jog šiuo metu turima mokslinė informacija nesuteikia pagrindo nustatyti specialių patogeninių V. vulnificus ir parahaemolyticus jūros gėrybėse kriterijų. Tačiau komitetas rekomendavo sukurti praktikos kodeksus, kurie užtikrintų geros higienos praktikos taikymą.

(12)

2002 m. sausio 30–31 d. VPVSMK paskelbė nuomonę dėl Norwalk tipo virusų (NLV, norovirusų). Toje nuomonėje komitetas nusprendė, kad įprastiniai fekalinio užteršimo rodikliai yra nepatikimi nustatant NLV virusų užkratą arba jo nebuvimą, ir rėmimasis fekalinio bakterinio rodiklio pašalinimu nustatant, kiek kartų reikia valyti kiaukutinius, yra nesaugi praktika. Komitetas taip pat rekomendavo taikant bakterinius rodiklius naudoti E. coli, o ne fekalines koliformines bakterijas, nustatant fekalinį užteršimą kiaukutinių derliaus surinkimo vietose.

(13)

2002 m. vasario 27 d. MMK priėmė nuomonę dėl reikalavimų želatinai, susijusių su vartotojų sveikata. MMK nusprendė, jog 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvos 92/118/EEB, nustatančios gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi minėti reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, Direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją (5), II priedo 4 skyriuje nustatyti mikrobiologiniai kriterijai yra pernelyg griežti vartotojų sveikatos apsaugos prasme, ir nutarė, jog pakanka privalomą mikrobiologinį kriterijų taikyti tik salmonelėms.

(14)

2003 m. sausio 21–22 d. VPVSMK paskelbė nuomonę dėl verotoksiną gaminančios E. coli (VTEC) maisto produktuose. Savo nuomonėje komitetas nusprendė, jog VTEC O157 taikant galutinio produkto mikrobiologinį standartą vargu ar pavyktų reikšmingai sumažinti atitinkamą riziką vartotojams. Tačiau mikrobiologinės gairės, skirtos fekalinio užteršimo sumažinimui maisto grandinėje, gali prisidėti prie rizikos, įskaitant ir VTEC riziką, visuomenės sveikatai sumažinimo. VPVSMK nustatė tokias maisto kategorijas, kuriose VTEC kelia pavojų visuomenės sveikatai: žalia arba ne visai išvirta jautiena ir galbūt kitų atrajotojų mėsa, smulkinta mėsa ir fermentuota jautiena ir jos produktai, žalias pienas ir žalio pieno produktai, švieži produktai, visų pirma daigintos sėklos ir nepasterizuotos vaisių ir daržovių sultys.

(15)

2003 m. kovo 26–27 d. VPVSMK priėmė nuomonę dėl stafilokokinių enterotoksinų pieno produktuose, visų pirma sūriuose. VPVSMK rekomendavo peržiūrėti sūriuose, žaliame piene, skirtame perdirbimui, ir pieno milteliuose randamų koagulazę gaminančių stafilokokų kriterijus. Be to, reikėtų nustatyti stafilokokinių enterotoksinų kriterijus sūriams ir pieno milteliams.

(16)

2003 m. balandžio 14–15 d. VPVSMK priėmė nuomonę dėl salmonelių maisto produktuose. Šioje nuomonėje komitetas teigė, kad maisto kategorijos, galinčios kelti didelę riziką visuomenės sveikatai, yra žalia mėsa ir kai kurie produktai, kurie vartojami žali, žali ir ne visai išvirti paukštienos produktai, kiaušiniai ir produktai, kurių sudėtyje yra žalių kiaušinių, nepasterizuotas pienas ir kai kurie jo produktai. Daigintos sėklos ir nepasterizuotos vaisių sultys taip pat kelia susirūpinimą. Rekomenduojama, kad sprendimas dėl mikrobiologinių kriterijų būtinybės būtų priimtas pagal tai, ar jis gali apsaugoti vartotojus, ir pagal jo tinkamumą.

(17)

2004 m. rugsėjo 9 d. Europos maisto saugos tarnybos (EMST) Mokslinė biologinių pavojų komisija (MBPK komisija, angl. Scientific Panel on Biological Hazards) paskelbė nuomonę dėl mikrobiologinės rizikos mišiniuose kūdikiams ir vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams. Komisija nusprendė, jog Salmonella ir Enterobacter sakazakii yra didžiausią susirūpinimą keliantys mišinių kūdikiams, specialios medicininės paskirties mišinių ir mišinių vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams, mikroorganizmai. Būdami mišiniuose šie patogenai kelia nemažą riziką, jeigu po paruošimo jiems atsiranda sąlygos daugintis. Enterobakterijos, kurių randama dažniau, galėtų būti naudojamos kaip rizikos rodiklis. EMSD rekomenduoja stebėti ir tirti enterobakterijas tiek gamybos aplinkoje, tiek jau gavus baigtinį produktą. Tačiau be patogeninės rūšies enterobakterijų šeimoje taip pat yra aplinkoje esančios rūšys, kurios dažnai atsiranda maisto gamybos aplinkoje ir nekelia jokio pavojaus sveikatai. Todėl enterobakterijų šeimai galima taikyti įprastinę stebėseną ir jeigu jų randama, galima atlikti konkrečių patogenų tyrimus.

(18)

Tarptautinės mikrobiologinių kriterijų gairės daugeliui maisto produktų dar nenustatytos. Tačiau, nustatydama mikrobiologinius kriterijus, Komisija laikėsi Maisto kodekso gairės „Mikrobiologinių kriterijų nustatymo ir taikymo maisto produktams principai CAC/GL 21 1997“ ir VPVSMK bei MMK patarimų. Buvo atsižvelgta į galiojančias kodekso reikalavimus pieno miltelių produktams, kūdikių ir vaikų maisto produktams bei histamino kriterijų tam tikriems žuvies ir žuvininkystės produktams. Bendrijos kriterijų priėmimas būtų naudingas prekybai, nes būtų nustatyti suderinti ir nacionalinius kriterijus pakeičiantys maisto produktų mikrobiologiniai reikalavimai.

(19)

Mikrobiologiniai kriterijai, nustatyti tam tikroms gyvūninės kilmės maisto produktų kategorijoms, direktyvose, panaikintose 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB, panaikinančia tam tikras direktyvas dėl tam tikrų žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos ir pateikimo į rinką maisto higienos ir sveikatos sąlygų ir iš dalies pakeičiančia Direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EB bei Tarybos sprendimą 95/408/EB (6) turėtų būti peržiūrėti ir, atsižvelgiant į mokslines konsultacijas, turėtų būti nustatyti tam tikri nauji kriterijai.

(20)

Mikrobiologiniai kriterijai, nustatyti 1992 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimu 93/51/EEB dėl mikrobiologinių kriterijų, taikomų virtų vėžiagyvių ir moliuskų gamybai (7), įtraukiami į šį reglamentą. Todėl tikslinga panaikinti tą sprendimą. Kadangi 2001 m. birželio 8 d. Komisijos sprendimas 2001/471/EB, nustatantis operatorių įmonėse atliekamų reguliarių bendrosios higienos patikrinimų taisykles pagal Direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa, ir Direktyvą 71/118/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos prekybai šviežia paukštiena (8), yra panaikinamas nuo 2006 m. sausio 1 d., tikslinga į šį reglamentą įtraukti skerdenoms nustatytus mikrobiologinius kriterijus.

(21)

Maisto produkto augintojas arba gamintojas turi nuspręsti, ar produktas paruoštas vartojimui toks, koks yra, jo neverdant ar kitaip neperdirbant, siekiant užtikrinti produkto saugą ir atitiktį mikrobiologiniams kriterijams. Pagal 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (9), 3 straipsnį, ant maisto produkto etiketės privaloma nurodyti, kaip naudojamas tas maisto produktas, jeigu jį tinkamai naudoti be tokių nurodymų būtų neįmanoma. Į tokius nurodymus turėtų atsižvelgti maisto verslo operatoriai, priimdami sprendimą dėl mėginių tyrimams pagal mikrobiologinius kriterijus ėmimo dažnumo.

(22)	Mėginių ėmimas gamybos ir perdirbimo aplinkoje gali būti naudinga priemonė nustatyti ir užkirsti kelią patogeninių mikroorganizmų užkratui maisto produktuose.

(23)

Maisto verslo operatoriai turėtų patys pasirinkti mėginių ėmimo ir tyrimų dažnumą, įgyvendindami savo procedūras, paremtas RVASVT principais ir kitomis higienos kontrolės procedūromis. Tačiau tam tikrais atvejais gali prireikti suderinti mėginių ėmimo dažnumą Bendrijos lygiu, visų pirma siekiant užtikrinti, kad visoje Bendrijoje būtų laikomasi to paties kontrolės lygio.

(24)

Tyrimų rezultatai priklauso nuo naudojamo analizės metodo, todėl su kiekvienu mikrobiologiniu kriterijum turėtų būti siejamas tam tikras pamatinis metodas. Tačiau maisto verslo operatoriai turėtų turėti galimybę naudoti kitus nei pamatiniai analizės metodus, visų pirma spartesnius metodus, jeigu tik tų alternatyvių metodų naudojimas leidžia gauti lygiaverčius rezultatus. Be to, siekiant užtikrinti suderintą įgyvendinimą, kiekvienam kriterijui reikia nustatyti mėginių ėmimo planą. Vis dėlto būtina leisti naudoti kitas mėginių ėmimo ir tyrimo schemas, įskaitant ir alternatyvių indikatorinių organizmų naudojimą, jeigu tos schemos teikia tinkamas maisto saugos garantijas.

(25)	Tyrimų rezultatų tendencijas reikėtų išnagrinėti, nes jos gali atskleisti nepageidaujamus pasikeitimus gamybos procese, leidžiant maisto verslo operatoriui imtis korekcinių veiksmų dar prieš procesui tampant nebekontroliuojamu.

(26)

Turėtų būti sudaryta galimybė prireikus peržiūrėti, pataisyti arba papildyti šiame reglamente nustatytus mikrobiologinius kriterijus, atsižvelgiant į pasikeitimus maisto saugos ir maisto mikrobiologijos srityje. Tai reiškia mokslo, technologijų ir metodologijos pažangą, pokyčius paplitimo ir užteršimo lygiuose, pokyčius pažeidžiamų vartotojų visumoje bei galimas rizikos įvertinimų išdavas.

(27)	Visų pirma pakankamai išplėtojus analizės metodus reikėtų nustatyti gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose randamų patogeninių virusų kriterijus. Reikia parengti patikimus metodus kitiems pavojų keliantiems mikroorganizmams, pavyzdžiui, Vibrio parahaemolyticus.

(28)

Jau įrodyta, jog kontrolės programų įgyvendinimas gali pastebimai prisidėti prie salmonelių paplitimo mėsai skirtuose gyvūnuose ir jų produktuose sumažinimo. 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (10) paskirtis yra užtikrinti, kad salmonelėms atitinkamuose maisto grandinės etapuose kontroliuoti būtų imamasi tinkamų ir veiksmingų priemonių. Mėsos ir jos produktų kriterijuose reikėtų atsižvelgti į numatomą salmonelių paplitimo situacijos pirminės gamybos lygmenyje pagerėjimą.

(29)

Tam tikrų maisto saugos kriterijų atveju tikslinga nustatyti valstybėms narėms pereinamojo laikotarpio nukrypti leidžiančią nuostatą, leidžiančią joms laikytis ne tokių griežtų kriterijų, tačiau su sąlyga, kad maisto produktai būtų parduodami tik nacionalinėje rinkoje. Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares, kai naudojama ši pereinamojo laikotarpio nukrypti leidžianti nuostata.

(30)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Objektas ir sritis

Šiame reglamente nustatyti tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologiniai kriterijai ir įgyvendinimo taisyklės, kurių įgyvendindami Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnyje nurodytas bendrąsias ir specialiąsias higienos priemones turi laikytis maisto verslo operatoriai. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 kompetentinga institucija patikrina, ar laikomasi taisyklių ir kriterijų, nustatytų šiame reglamente, nepažeidžiant kompetentingos institucijos teisės imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, siekiant nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus tiek tada, kai tikrinami procesai kilus įtarimams, jog maistas nesaugus, tiek rizikos analizės kontekste.

Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant kitų specialiųjų mikroorganizmų kontrolės taisyklių, nustatytų Bendrijos teisės aktuose ir visų pirma maisto produktų sveikatos standartų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 (11), taisyklių dėl parazitų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004 (12), ir mikrobiologinių kriterijų, nustatytų pagal Tarybos direktyvą 80/777/EEB (13).

2 straipsnis

Apibrėžimai

Vartojami šie apibrėžimai:

a)	„mikroorganizmai“ yra bakterijos, virusai, mielės, pelėsiai, dumbliai, parazitiniai pirmuonys, mikroskopiniai parazitiniai helmintai ir jų toksinai bei metabolitai;

„mikrobiologinis kriterijus“ yra kriterijus, apibrėžiantis produkto, maisto produktų partijos arba proceso priimtinumą pagal tai, ar jame nėra arba yra mikroorganizmų arba pagal tų mikroorganizmų skaičių ir (arba) pagal mikroorganizmų toksinų (metabolitų) kiekį, tenkantį masės, tūrio, ploto arba partijos vienetui (-ams);

c)	„maisto saugos kriterijus“ yra produkto arba maisto produktų partijos priimtinumą apibrėžiantis kriterijus, taikomas į rinką pateiktiems produktams;

„proceso higienos kriterijus“ yra kriterijus, nurodantis, kaip turi veikti tinkamas gamybos procesas. Toks kriterijus netaikomas į rinką pateiktiems produktams. Kriterijus nustato preliminarią užteršimo vertę, kurią viršijus būtina imtis korekcinių veiksmų siekiant išsaugoti proceso higieną pagal maistui skirtus teisės aktus;

e)	„partija“ yra atpažįstama produktų grupė arba rinkinys, gauta tam tikro proceso metu beveik visiškai vienodomis aplinkybėmis ir pagaminta tam tikroje vietoje per vieną apibrėžtą gamybos laikotarpį;

f)	„tinkamumo vartoti terminas“ yra laikotarpis, atitinkantis laikotarpį iki „tinka vartoti iki“ arba mažiausia tinkamumo vartoti trukmė, kaip nustatyta atitinkamuose Direktyvos 2000/13/EB 9 ir 10 straipsniuose;

g)	„gatavi maisto produktai“ yra maistas, kurį gamintojas skiria tiesioginiam žmonių vartojimui ir kurio nereikia išvirti arba kitaip perdirbti, kad būtų pašalintas arba iki priimtino lygio sumažintas atitinkamų mikroorganizmų kiekis;

h)	„maistas kūdikiams“ yra maistas, skirtas specialiai kūdikiams, kaip apibrėžta Komisijos direktyvoje 91/321/EEB (14);

i)	„specialios medicininės paskirties maistas“ yra specialios medicininės paskirties dietinis maistas, kaip apibrėžta Komisijos direktyvoje 1999/21/EB (15);

„mėginys“ yra vieno arba kelių vienetų rinkinys arba skirtingomis priemonėmis visumoje arba didelėje medžiagos dalyje parinkta medžiagos dalis. Mėginys turi suteikti informaciją apie tam tikrą tiriamos visumos arba medžiagos savybę ir duoti pagrindą priimti sprendimą dėl atitinkamos visumos arba medžiagos arba dėl proceso, kurio metu ji buvo gauta;

k)	„tipinis mėginys“ yra mėginys, kuriame išsaugomos tos partijos, iš kurios mėginys paimtas, savybės. Tai ypač pasakytina apie paprastą atsitiktinį mėginį, kurio atveju kiekvienam partijos vienetui arba daliai tenka vienodos galimybės patekti į mėginį;

„atitiktis mikrobiologiniams kriterijams“ yra I priede nustatytų patenkinamų arba priimtinų rezultatų gavimas, kai tyrimai atliekami pagal kriterijams nustatytas vertes, imant mėginius, atliekant analizę ir įgyvendinant korekcinius veiksmus, vadovaujantis maistui skirtais teisės aktais ir kompetentingos institucijos nurodymais.

3 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1. Maisto verslo operatoriai užtikrina, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus. Tuo tikslu maisto verslo operatoriai kiekviename gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, įskaitant mažmeninę prekybą, etape, įgyvendindami savo RVASVT principais paremtas procedūras ir geros higienos praktiką, imasi priemonių, kad užtikrintų:

a)	kad jų kontroliuojamų žaliavų ir maisto produktų tiekimas, tvarkymas ir perdirbimas vykdomas įgyvendinant proceso higienos kriterijus,

b)	kad pagrįstai numatomomis paskirstymo, laikymo ir naudojimo sąlygomis būtų galima įgyvendinti produkto tinkamumo vartoti laikotarpiu taikytinus maisto saugos kriterijus.

2. Prireikus, už produkto gamybą atsakingi maisto verslo operatoriai atlieka tyrimus pagal II priedą, stengdamiesi išsiaiškinti, ar produkto tinkamumo vartoti laikotarpiu laikomasi kriterijų. Visų pirma tai taikytina gataviems maisto produktams, kuriuose yra palankios sąlygos Listeria monocytogenes dauginimuisi ir kurie gali kelti Listeria monocytogenes riziką visuomenės sveikatai.

Maisto bendrovės gali bendradarbiauti atlikdamos tuos tyrimus.

Tų tyrimų vykdymo gaires galima įtraukti į geros praktikos vadovus, minimus Reglamento (EB) Nr. 852/2004 7 straipsnyje.

4 straipsnis

Tyrimai pagal kriterijus

1. Patvirtindami arba tikrindami, ar teisingai veikia RVASVT principais ir geros higienos praktika paremtos procedūros, maisto verslo operatoriai atlieka tyrimus atitinkamai pagal I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus.

2. Maisto verslo operatoriai nusprendžia, koks mėginių dažnumas yra tinkamas, išskyrus tuos atvejus, kai I priede numatytas konkretus mėginių ėmimo dažnumas; o tokiu atveju mėginiai imami ne rečiau kaip numatyta I priede. Maisto verslo operatoriai priima šį sprendimą savo procedūrų, paremtų RVASVT principais ir geros higienos praktika, kontekste, atsižvelgdami į nurodymus dėl maisto produktų naudojimo.

Mėginių ėmimo dažnumą galima suderinti su maisto bendrovių pobūdžiu ir dydžiu su sąlyga, kad nenukentės maisto produktų sauga.

5 straipsnis

Specialios tyrimo ir mėginių ėmimo taisyklės

1. I priede nustatyti analizės metodai ir mėginių ėmimo planai bei metodai taikomi kaip pamatiniai metodai.

2. Mėginiai paimami iš perdirbimo vietų ir maisto gamyboje naudojamos įrangos, kai toks mėginių ėmimas yra būtinas užtikrinti kriterijų įgyvendinimą. Tokiam mėginių ėmimui naudojamas pamatinis metodas yra ISO standartas 18593.

Maisto verslo operatoriams, gaminantiems gatavus maisto produktus, kurie gali kelti Listeria monocytogenes riziką visuomenės sveikatai, Listeria monocytogenes mėginių ėmimas iš perdirbimo vietų ir įrangos yra jų mėginių ėmimo schemos dalis.

Maisto verslo operatoriams, gaminantiems mišinius kūdikiams arba specialios medicininės paskirties sausą maistą kūdikiams iki šešių mėnesių, galinčius kelti Enterobacter sakazakii riziką, perdirbimo vietų ir įrangos stebėjimas dėl enterobakterijų užkrato yra jų mėginių ėmimo schemos dalis.

3. I priede nustatytas mėginių vienetų skaičius mėginių ėmimo planuose gali būti sumažintas, jeigu maisto verslo operatorius ankstesniais dokumentais gali patvirtinti taikąs veiksmingas RVASVT paremtas procedūras.

4. Jeigu tyrimų tikslas yra konkrečiai įvertinti, ar yra priimtina tam tikra maisto produktų partija arba procesas, būtina laikytis bent jau I priede nustatytų mėginių ėmimo planų.

5. Maisto verslo operatoriai gali naudoti kitas mėginių ėmimo ir tyrimų procedūras, jeigu jie gali įtikinti kompetentingą instituciją, kad tos procedūros teikia bent jau lygiavertes garantijas. Tokios procedūros gali būti alternatyvių mėginių ėmimo vietų ir tendencijų analizės naudojimas.

Tyrimai pagal alternatyvius mikroorganizmus ir susijusias mikrobiologines ribas bei kitų nei mikrobiologinės analizių tyrimai leidžiami tik proceso higienos kriterijų atveju.

Alternatyvių analizės metodų naudojimas yra priimtinas, kai metodai patvirtinami pagal I priedo pamatinį metodą ir jeigu naudojamas trečiosios šalies pagal EN/ISO standartą 16140 arba kitus tarptautiniu mastu pripažįstamus panašius protokolus sertifikuotas patentuotas metodas.

Jeigu maisto verslo operatorius nori naudoti kitus nei pirmiau esančioje 3 pastraipoje aprašytus patvirtintus ir sertifikuotus analizės metodus, tokie metodai patvirtinami pagal tarptautiniu mastu pripažintus protokolus, o juos naudoti leidžia kompetentinga institucija.

6 straipsnis

Ženklinimo reikalavimai

1. Kai įvykdomi I priede nustatyti reikalavimai dėl Salmonella visų rūšių smulkintoje mėsoje, mėsos pusgaminiuose ir mėsos produktuose, kurie vartojami išvirus, gamintojas, siekdamas informuoti vartotoją apie tai, kad prieš vartojimą produktus būtina gerai išvirti, turi aiškiai paženklinti į rinką pateiktų tų produktų partijas.

2. Nuo 2010 m. sausio 1 d. nebebus reikalaujama 1 dalyje nurodyto ženklinimo smulkintai paukštienai, paukštienos pusgaminiams ir paukštienos produktams.

7 straipsnis

Nepatenkinami rezultatai

1. Kai tyrimų pagal I priede nustatytus kriterijus rezultatai yra nepatenkinami, maisto verslo operatoriai imasi priemonių, nustatytų šio straipsnio 2–4 dalyse, drauge su kitais korekciniais veiksmais, numatytais jų RVASVT paremtose procedūrose, bei kitais veiksmais, būtinais apsaugoti vartotojų sveikatą.

Be to, siekdami užkirsti kelią nepriimtino mikrobiologinio užteršimo pasikartojimui, jie imasi priemonių išaiškinti nepatenkinamų rezultatų priežastį. Tokios priemonės gali būti RVASVT paremtų procedūrų arba kitų taikomų maisto higienos kontrolės priemonių pakeitimai.

2. Kai tyrimai pagal I priedo 1 skyriuje nustatytus maisto saugos kriterijus duoda nepatenkinamus rezultatus, produktas arba maisto produktų partija pašalinama arba atsiimama pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 19 straipsnį. Tačiau mažmeninės prekybos lygio dar nepasiekusius, į rinką pateiktus produktus, kurie neatitinka maisto saugos kriterijų, galima pateikti tolesniam perdirbimui, kurio metu apdorojant pašalinamas atitinkamas pavojus. Tokį apdorojimą gali atlikti tik maisto verslo operatoriai, išskyrus mažmeninės prekybos lygio maisto verslo operatorius.

Maisto verslo operatoriai gali naudoti partiją kitiems nei pirminė jos paskirtis tikslams su sąlyga, kad šis naudojimas nekelia rizikos visuomenės arba gyvūnų sveikatai, ir su sąlyga, kad toks naudojimas buvo pasirinktas pagal RVASVT principais paremtas procedūras ir geros higienos praktiką bei gavus kompetentingos institucijos leidimą.

3. Naudojant Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V skirsnio III skyriaus 3 dalyje minimas technologijas gautą mechaniškai atskirtos mėsos (MAM) partiją, kurios tyrimo pagal Salmonella kriterijų rezultatai yra nepatenkinami, galima naudoti maisto grandinėje gaminti tik termiškai apdorotus mėsos produktus pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 patvirtintose įmonėse.

4. Jeigu gaunami nepatenkinami rezultatai pagal proceso higienos kriterijus, imamasi I priedo 2 skyriuje nustatytų veiksmų.

8 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nukrypti leidžianti nuostata

1. Užtikrinant atitiktį vertei, nustatytai šio reglamento I priede Salmonella į valstybės narės nacionalinę rinką pateiktoje smulkintoje mėsoje, mėsos pusgaminiuose ir maisto produktuose, kurie vartojami išvirus, pereinamojo laikotarpio nukrypti leidžianti nuostata suteikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 12 straipsnį ne ilgiau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d.

2. Šia galimybe pasinaudojančios valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Kiekviena valstybė narė:

garantuoja, kad naudojamos tinkamos priemonės, įskaitant ženklinimą ir specialų ženklą, kurio negalima sumaišyti su Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnyje numatytu identifikavimo ženklu, siekiant užtikrinti, kad nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik tiems produktams, kurie pateikiami į vidaus rinką, o produktai, skirti prekybai Bendrijos viduje, atitinka I priede nustatytus kriterijus;

b)	numato, kad produktai, kuriems taikoma tokia pereinamojo laikotarpio nukrypti leidžianti nuostata, yra paženklinti, aiškiai nurodant, kad prieš vartojimą juos reikia gerai išvirti;

c)	įsipareigoja, jog atlikdamos tyrimus pagal Salmonella kriterijų pagal 4 straipsnį ir siekdamos, kad rezultatas būtų priimtinas tokios laikinojo laikotarpio nukrypti leidžiančios nuostatos atžvilgiu, teigiamą tyrimo rezultatą jos gauna ne daugiau kaip viename iš penkių mėginio vienetų.

9 straipsnis

Tendencijų analizė

Maisto verslo operatoriai analizuoja tyrimų rezultatų tendencijas. Pastebėję nepatenkinamų rezultatų tendenciją, be pagrindo nevilkindami, jie imasi atitinkamų veiksmų ištaisyti padėtį ir užkirsti kelią mikrobiologinei rizikai.

10 straipsnis

Persvarstymas

Šis reglamentas peržiūrimas atsižvelgiant į mokslo, technologijos ir metodologijos pažangą, atsirandančius patogeninius maisto produktų mikroorganizmus ir rizikos įvertinimų informaciją. Visų pirma salmonelių užkrato galvijų, avių, ožkų, arklių, kiaulių ir paukštienos skerdenose kriterijai ir sąlygos peržiūrimi atsižvelgiant į pastebėtus salmonelių paplitimo pasikeitimus.

11 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 93/51/EEB panaikinamas.

12 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamentas taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. lapkričio 15 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 139, 2004 4 30, p. 1, pataisytas OL L 226, 2004 6 25, p. 3.

(2) OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

(3) OL L 165, 2004 4 30, p. 1, pataisytas OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

(4) SANCO/1252/2001 dokumentas aptarimui dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų nustatymo Bendrijos teisės aktuose strategijos, p. 34.

(5) OL L 62, 1993 3 15, p. 49. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 445/2004 (OL L 72, 2004 3 11, p. 60).

(6) OL L 157, 2004 4 30, p. 33, pataisytas OL L 195, 2004 6 2, p. 12.

(7) OL L 13, 1993 1 21, p. 11.

(8) OL L 165, 2001 6 21, p. 48. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/379/EB (OL L 144, 2004 4 30, p. 1).

(9) OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/89/EB (OL L 308, 2003 11 25, p. 15).

(10) OL L 325, 2003 12 12, p. 1.

(11) OL L 139, 2004 4 30, p. 55, pataisytas OL L 226, 2004 6 25, p. 22.

(12) OL L 139, 2004 4 30, p. 206, pataisytas OL L 226, 2004 6 25, p. 83.

(13) OL L 229, 1980 8 30, p. 1.

(14) OL L 175, 1991 7 4, p. 35.

(15) OL L 91, 1999 4 7, p. 29.

I PRIEDAS

Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai

Skyrius 1.

Maisto saugos kriterijai

Skyrius 2.

Proceso higienos kriterijai

2.1	Mėsa ir mėsos produktai

2.2	Pienas ir pieno produktai

2.3	Kiaušinių produktai

2.4	Žuvininkystės produktai

2.5	Daržovės, vaisiai ir jų produktai

Skyrius 3.

Tiriamų mėginių ėmimo ir paruošimo taisyklės

3.1	Bendrosios tiriamų mėginių ėmimo ir paruošimo taisyklės

3.2	Bakteriologinių mėginių ėmimas skerdyklose ir patalpose, kuriose gaminama smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai

1 skyrius. Maisto saugos kriterijai

Maisto kategorija

Mikroorganizmai, jų toksinai, metabolitai

Mėginių ėmimo planas (1)

Ribos (2)

Analizės pamatinis metodas (3)

Kriterijaus taikymo etapas

1.1	Gatavi maisto produktai kūdikiams ir specialios medicininės paskirties gatavi maisto produktai (4)

Listeria monocytogenes

Nėra 25 g

EN/ISO 11290-1

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.2	Gatavi maisto produktai, kuriuose gali daugintis L. monocytogenes, išskyrus produktus kūdikiams ir specialios medicininės paskirties produktus

Listeria monocytogenes

100 ksv/g (5)

EN/ISO 11290-2 (6)

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

Nėra 25 g (7)

EN/ISO 11290-1

Etapas, kai maistą betarpiškai tebekontroliuoja jį pagaminęs maisto verslo operatorius

1.3	Gatavi maisto produktai, kuriuose negali daugintis L. monocytogenes, išskyrus produktus kūdikiams ir specialios medicininės paskirties produktus (4) (8)

Listeria monocytogenes

100 ksv/g

EN/ISO 11290-2 (6)

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.4	Smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai, vartojami žali

Salmonella

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.5	Iš paukštienos pagaminta smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai, vartojami išvirus

Salmonella

Nuo 2006 1 1

Nėra 10 g

Nuo 2010 1 1

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.6	Iš kitų gyvūnų rūšių, išskyrus paukštieną, pagaminta smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai, vartojami išvirus

Salmonella

Nėra 10 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.7	Mechaniškai atskirta mėsa (MAM) (9)

Salmonella

Nėra10 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.8	Mėsos produktai, vartojami žali, išskyrus produktus, kurių gamybos procesas arba sudėtis pašalins salmonelių riziką

Salmonella

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.9	Iš paukštienos pagaminti mėsos produktai, vartojami išvirus

Salmonella

Nuo 2006 1 1

Nėra 10 g

Nuo 2010 1 1

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.10	Želatina ir kolagenas

Salmonella

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.11	Sūriai, sviestas, grietinė ir grietinėlė, pagaminti iš žalio pieno arba pieno, kuris buvo apdorotas termiškai žemesnėje temperatūroje nei pasterizuojant (10)

Salmonella

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.12	Pieno milteliai ir išrūgų milteliai (10)

Salmonella

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.13	Ledai (11), išskyrus produktus, kurių gamybos procesas arba sudėtis pašalins salmonelių riziką

Salmonella

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.14	Kiaušinių produktai, išskyrus produktus, kurių gamybos procesas arba sudėtis pašalins salmonelių riziką

Salmonella

Nėra 25g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.15	Gatavi maisto produktai, kurių sudėtyje yra žalias kiaušinis, išskyrus produktus, kurių gamybos procesas arba sudėtis pašalins salmonelių riziką

Salmonella

Nėra 25 g arba ml

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.16	Virti vėžiagyviai ir moliuskai

Salmonella

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.17	Gyvi dvigeldžiai moliuskai ir gyvi dygiaodžiai, gaubtagyviai ir pilvakojai

Salmonella

Nėra 25g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.18	Daigintos sėklos (gatavas produktas) (12)

Salmonella

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.19	Pjaustyti vaisiai ir daržovės(gatavi produktai)

Salmonella

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.20	Nepasterizuotos vaisių ir daržovių sultys (gatavi produktai)

Salmonella

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.21	Sūriai, pieno milteliai ir išrūgų milteliai, nurodyti koagulazę gaminantiems stafilokokams skirtuose kriterijuose šio priedo 2.2 skyriuje.

Stafilokokiniai enterotoksinai

Nenustatyta 25 g

Bendrijos etaloninės laboratorijos Europos paieškos metodas pienui (13)

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.22	Sausi mišiniai kūdikiams ir specialios medicininės paskirties sausi dietiniai produktai kūdikiams iki 6 mėn., nurodyti enterobakterijoms taikomame kriterijuje šio priedo 2.2 skyriuje

Salmonella

Nėra 25 g

EN/ISO 6579

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.23	Sausi mišiniai kūdikiams ir specialios medicininės paskirties sausi dietiniai produktai kūdikiams iki 6 mėn., nurodyti enterobakterijoms taikomame kriterijuje šio priedo 2.2 skyriuje

Enterobacter sakazakii

Nėra 10 g

ISO/DTS 22964

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.24	Gyvi dvigeldžiai moliuskai ir gyvi dygiaodžiai, gaubtagyviai ir pilvakojai

E. coli (14)

(15)

230 LTS (labiausiai tikėtinas skaičius)/100 g kūno minkštimo ir geldelės skysčio

ISO TS 16649-3

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.25	Žuvininkystės produktai iš žuvų rūšių, kurios siejamos su dideliu histidino kiekiu (16)

Histaminas

(17)

100

mg/kg

200

mg/kg

HPLC (18)

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

1.26	Žuvininkystės produktai, kuriems buvo taikomas fermentinis brandinimas sūryme, pagaminti iš žuvų rūšių, siejamų su dideliu histidino kiekiu (16)

Histaminas

200

mg/kg

400

mg/kg

HPLC (18)

Produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu

Tyrimo rezultatų interpretavimas

Pateiktos ribos taikomos kiekvienam mėginio vienetui, išskyrus gyvus dvigeldžius moliuskus ir gyvus dygiaodžius, gaubtagyvius ir pilvakojus, kuriems atliekamas E. coli tyrimas, kuriame riba taikoma sudėtiniam mėginiui.

Tyrimo rezultatai parodo ištirtos partijos mikrobiologinę kokybę (19).

L. monocytogenes gatavuose maisto produktuose kūdikiams ir specialios medicininės paskirties gatavuose maisto produktuose:

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės rodo, jog bakterijos nėra,

—	nepatenkinama, jeigu kuriame nors iš mėginio vienetų nustatoma bakterija.

L. monocytogenes gatavuose maisto produktuose, kuriuose gali daugintis L. monocytogenes, kai maistą betarpiškai tebekontroliuoja jį pagaminęs maisto verslo operatorius, negalintis įrodyti, jog per visą tinkamumo vartoti terminą produktas neviršys 100 ksv/g ribos:

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės rodo, jog bakterijos nėra,

—	nepatenkinama, jeigu kuriame nors iš mėginio vienetų nustatoma bakterija.

L. monocytogenes kituose gatavuose maisto produktuose ir E. coli gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose:

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės yra ≤ ribiniam dydžiui,

—	nepatenkinama, jeigu kuri nors vertė yra > ribinį dydį.

Salmonella skirtingose maisto kategorijose:

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės rodo, jog bakterijos nėra,

—	nepatenkinama, jeigu kuriame nors iš mėginio vienetų nustatoma bakterija.

Stafilokokiniai enterotoksinai pieno produktuose:

—	patenkinama, jeigu nei viename mėginio vienete nenustatomi enterotoksinai,

—	nepatenkinama, jeigu kuriame nors iš mėginio vienetų nustatomi enterotoksinai.

Enterobacter sakazakii sausuose mišiniuose kūdikiams ir specialios medicininės paskirties sausuose dietiniuose maisto produktuose kūdikiams iki 6 mėn.:

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės rodo, jog bakterijos nėra,

—	nepatenkinama, jeigu kuriame nors iš mėginio vienetų nustatoma bakterija.

Histaminas žuvininkystės produktuose, pagamintuose iš žuvų rūšių, kurios siejamos su dideliu histidino kiekiu:

—

patenkinama, jeigu įvykdomi tokie reikalavimai:

1)	nustatyta vidutinė vertė yra ≤ m

2)	nustatytų c/n verčių maksimumas yra tarp m ir M

3)	nei viena iš nustatytų verčių neviršija M ribos

—	nepatenkinama, jeigu nustatyta vidutinė vertė viršija m arba daugiau nei c/n verčių yra tarp m ir M arba viena arba daugiau nustatytų verčių yra > M.

2 skyrius. Proceso higienos kriterijai

2.1 Mėsa ir mėsos produktai

Maisto kategorija

Mikroorganizmai

Mėginių ėmimo planas (20)

Ribos (21)

Analizės pamatinis metodas (22)

Kriterijaus taikymo etapas

Veiksmai gavus nepatenkinamus rezultatus

2.1.1

Galvijų, avių, ožkų ir arklių skerdenos (23)

Aerobinių kolonijų skaičius

3,5 log ksv/cm2 dienos vidurkio logaritmas

5,0 log ksv/cm2 dienos vidurkio logaritmas

ISO 4833

Skerdenos po išdorojimo, tačiau prieš atšaldymą

Skerdimo higienos gerinimas ir proceso kontrolės peržiūra

Enterobakterijos

1,5 log ksv/cm2 dienos vidurkio logaritmas

2,5 log ksv/cm2 dienos vidurkio logaritmas

ISO 21528-2

Skerdenos po išdorojimo, tačiau prieš atšaldymą

Skerdimo higienos gerinimas ir proceso kontrolės peržiūra

2.1.2

Kiaulių skerdenos (23)

Aerobinių kolonijų skaičius

4,0 log ksv/cm2 dienos vidurkio logaritmas

5,0 log ksv/cm2 dienos vidurkio logaritmas

ISO 4833

Skerdenos po išdorojimo, tačiau prieš atšaldymą

Skerdimo higienos gerinimas ir proceso kontrolės peržiūra

Enterobakterijos

2,0 log ksv/cm2 dienos vidurkio logaritmas

3,0 log ksv/cm2 dienos vidurkio logaritmas

ISO 21528-2

Skerdenos po išdorojimo, tačiau prieš atšaldymą

Skerdimo higienos gerinimas ir proceso kontrolės peržiūra

2.1.3

Galvijų, avių, ožkų ir arklių skerdenos

Salmonella

50 (24)

2 (25)

Nėra ištirtame plote, tenkančiame skerdenai

EN/ISO 6579

Skerdenos po išdorojimo, tačiau prieš atšaldymą

Skerdimo higienos gerinimas, proceso kontrolės ir gyvūnų kilmės peržiūra

2.1.4

Kiaulių skerdenos

Salmonella

50 (24)

5 (25)

Nėra ištirtame plote, tenkančiame skerdenai

EN/ISO 6579

Skerdenos po išdorojimo, tačiau prieš atšaldymą

Skerdimo higienos gerinimas ir proceso kontrolės, gyvūnų kilmės ir biosaugumo priemonių kilmės ūkiuose peržiūra

2.1.5

Broilerių ir kalakutų skerdenos

Salmonella

50 (24)

7 (25)

Nėra 25 g sudėtiniame kaklo odos mėginyje

EN/ISO 6579

Skerdenos po atšaldymo

Skerdimo higienos gerinimas ir proceso kontrolės, gyvūnų kilmės ir biosaugumo priemonių kilmės ūkiuose peržiūra

2.1.6

Smulkinta mėsa

Aerobinių kolonijų skaičius (26)

5x105 ksv/g

5x106 ksv/g

ISO 4833

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos gerinimas bei žaliavų atrankos ir (arba) kilmės gerinimas

E. coli (27)

50 ksv/g

500 ksv/g

ISO 16649-1 arba 2

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos gerinimas bei žaliavų atrankos ir (arba) kilmės gerinimas

2.1.7

Mechaniškai atskirta mėsa (MAM) (28)

Aerobinių kolonijų skaičius

5x105 ksv/g

5x106 ksv/g

ISO 4833

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos gerinimas bei žaliavų atrankos ir (arba) kilmės gerinimas

E. coli (27)

50 ksv/g

500 ksv/g

ISO 16649-1 arba 2

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos gerinimas bei žaliavų atrankos ir (arba) kilmės gerinimas

2.1.8

Mėsos pusgaminiai

E. coli (27)

500 ksv/g arba cm2

5 000 ksv/g arba cm2

ISO 16649-1 arba 2

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos gerinimas bei žaliavų atrankos ir (arba) kilmės gerinimas

Tyrimo rezultatų interpretavimas

Pateiktos ribos taikomos kiekvienam mėginio vienetui, išskyrus skerdenų tyrimus, kur ribos taikomos sudėtiniams mėginiams.

Tyrimo rezultatai rodo ištirto proceso mikrobiologinę kokybę.

Enterobakterijų ir aerobinių kolonijų skaičius galvijų, avių, ožkų, arklių ir kiaulių skerdenose:

—	patenkinama, jeigu dienos vidurkio logaritmas yra ≤ m,

—	priimtina, jeigu dienos vidurkio logaritmas yra tarp m ir M,

—	nepatenkinama, jeigu dienos vidurkio logaritmas yra > M.

Salmonella skerdenose:

—	patenkinama, jeigu Salmonella randama c/n mėginių maksimume,

—	nepatenkinama, jeigu Salmonella randama daugiau nei c/n mėginių.

Po kiekvieno mėginių ėmimo įvertinami mažiausiai dešimties mėginių ėmimų rezultatai, siekiant gauti mėginių n skaičių.

E. coli ir aerobinių kolonijų skaičius smulkintoje mėsoje, mėsos pusgaminiuose ir mechaniškai atskirtoje mėsoje (MAM):

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės yra ≤ m,

—	priimtina, jeigu c/n verčių maksimumas yra tarp m ir M, o likusios nustatytos vertės yra ≤ m,

—	nepatenkinama, jeigu viena arba daugiau nustatytų verčių yra > M arba daugiau nei c/n verčių yra tarp m ir M.

2.2 Pienas ir pieno produktai

Maisto kategorija

Mikroorganizmai

Mėginių ėmimo planas (29)

Ribos (30)

Analizės pamatinis metodas (31)

Kriterijaus taikymo etapas

Veiksmai gavus nepatenkinamus rezultatus

2.2.1

Pasterizuotas pienas ir kiti pasterizuoti skysti pieno produktai (32)

Enterobakterijos

< 1 ksv/ml

5 ksv/ml

ISO 21528-1

Gamybos proceso pabaiga

Terminio apdorojimo veiksmingumo patikrinimas ir pakartotinio užteršimo prevencija bei žaliavų kokybė

2.2.2

Termiškai apdoroto pieno arba išrūgų pagaminti sūriai

E. coli (33)

100 ksv/g

1 000 ksv/g

ISO 16649- 1 arba 2

Gamybos proceso momentas, kai tikimasi didžiausio E. coli skaičiaus (34)

Gamybos higienos ir žaliavų atrankos gerinimas

2.2.3

Iš žalio pieno pagaminti sūriai

Koagulazę gaminantys stafilokokai

104 ksv/g

105 ksv/g

EN/ISO 6888-2

Gamybos proceso momentas, kai tikimasi didžiausio stafilokokų skaičiaus

Gamybos higienos ir žaliavų atrankos gerinimas. Jeigu nustatomos vertės >105 ksv/g, sūrio partijai būtina atlikti stafilokokinių enterotoksinų tyrimus

2.2.4

Sūriai, pagaminti iš pieno, kuris buvo apdorotas termiškai žemesnėje temperatūroje nei pasterizuojant (35), ir nokinti sūriai, pagaminti iš pieno arba išrūgų, kurie buvo pasterizuoti arba termiškai apdoroti aukštesnėje temperatūroje (35)

Koagulazę gaminantys stafilokokai

100 ksv/g

1 000 ksv/g

EN/ISO 6888-1 arba 2

2.2.5

Nenokinti minkštieji sūriai (švieži sūriai), pagaminti iš pieno arba išrūgų, kurie buvo pasterizuoti arba termiškai apdoroti aukštesnėje temperatūroje (35)

Koagulazę gaminantys stafilokokai

10 ksv/g

100 ksv/g

EN/ISO 6888-1 arba 2

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos gerinimas. Jeigu nustatomos vertės >105 ksv/g, sūrio partijai būtina atlikti stafilokokinių enterotoksinų tyrimus

2.2.6

Sviestas ir grietinėlė, pagaminti iš žalio pieno, arba pieno, kuris buvo apdorotas termiškai žemesnėje temperatūroje nei pasterizuojant

E. coli (33)

10 ksv/g

100 ksv/g

ISO 16649- 1 arba 2

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos ir žaliavų atrankos gerinimas

2.2.7

Pieno milteliai ir išrūgų milteliai (32)

Enterobakterijos

10 ksv/g

ISO 21528- 1

Gamybos proceso pabaiga

Terminio apdorojimo veiksmingumo patikrinimas ir pakartotinio užteršimo prevencija

Koagulazę gaminantys stafilokokai

10 ksv/g

100 ksv/g

EN/ISO 6888-1 arba 2

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos gerinimas. Jeigu nustatomos vertės >105 ksv/g, partijai būtina atlikti stafilokokinių enterotoksinų tyrimus

2.2.8

Ledai (36) ir užšaldyti pieno desertai

Enterobakterijos

10 ksv/g

100 ksv/g

ISO 21528- 2

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos gerinimas.

2.2.9

Sausi mišiniai kūdikiams ir specialios medicininės paskirties sausi dietiniai maisto produktai kūdikiams iki 6 mėn.

Enterobakterijos

Nėra 10 g

ISO 21528- 1

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos gerinimas. Gamybos higienos gerinimas mažinant užteršimą Jeigu kuriame nors iš mėginio vienetų nustatomos enterobakterijos, partijai reikia atlikti E. sakazakii ir Salmonella tyrimus

Tyrimo rezultatų interpretavimas

Pateiktos ribos taikomos kiekvienam tiriamam mėginio vienetui.

Tyrimo rezultatai rodo ištirto proceso mikrobiologinę kokybę.

Enterobakterijos sausuose mišiniuose kūdikiams ir specialios medicininės paskirties sausuose dietiniuose maisto produktuose kūdikiams iki 6 mėn.:

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės rodo, jog bakterijos nėra,

—	nepatenkinama, jeigu kuriame nors iš mėginio vienetų nustatoma bakterija.

E. coli, enterobakterijos (kitos maisto kategorijos) ir koagulazę gaminantys stafilokokai:

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės yra ≤ m,

—	priimtina, jeigu c/n verčių maksimumas yra tarp m ir M, o likusios nustatytos vertės yra ≤ m,

—	nepatenkinama, jeigu viena arba daugiau nustatytų verčių yra > M arba daugiau nei c/n verčių yra tarp m ir M.

2.3 Kiaušinių produktai

Maisto kategorija

Mikroorganizmai

Mėginių ėmimo planas (37)

Ribos

Analizės pamatinis metodas (38)

Kriterijaus taikymo etapas

Veiksmai gavus nepatenkinamus rezultatus

2.3.1

Kiaušinių produktai

Enterobakterijos

10 ksv/g arba ml

100 ksv/g arba ml

ISO 21528-2

Gamybos proceso pabaiga

Terminio apdorojimo veiksmingumo patikrinimas ir pakartotinio užteršimo prevencija

Tyrimo rezultatų interpretavimas

Pateiktos ribos taikomos kiekvienam tiriamam mėginio vienetui.

Tyrimo rezultatai rodo ištirto proceso mikrobiologinę kokybę.

Enterobakterijos kiaušinių produktuose:

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės yra ≤ m,

—	priimtina, jeigu c/n verčių maksimumas yra tarp m ir M, o likusios nustatytos vertės yra ≤ m,

—	nepatenkinama, jeigu viena arba daugiau nustatytų verčių yra > M arba daugiau nei c/n verčių yra tarp m ir M.

2.4 Žuvininkystės produktai

Maisto kategorija

Mikroorganizmai

Mėginių ėmimo planas (39)

Ribos

Analizės pamatinis metodas (40)

Kriterijaus taikymo etapas

Veiksmai gavus nepatenkinamus rezultatus

2.4.1

Virti vėžiagyviai ir moliuskai be kiautų ir geldelių

E. coli

1 ksv/g

10 ksv/g

ISO TS 16649-3

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos gerinimas

Koagulazę gaminantys stafilokokai

100 ksv/g

1 000 ksv/g

EN/ISO 6888-1 arba 2

Gamybos proceso pabaiga

Gamybos higienos gerinimas

Tyrimo rezultatų interpretavimas

Pateiktos ribos taikomos kiekvienam tiriamam mėginio vienetui.

Tyrimo rezultatai rodo ištirto proceso mikrobiologinę kokybę.

E. coli virtuose vėžiagyviuose ir moliuskuose be kiautų ir geldelių:

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės yra ≤ m,

—	priimtina, jeigu c/n verčių maksimumas yra tarp m ir M, o likusios nustatytos vertės yra ≤ m,

—	nepatenkinama, jeigu viena arba daugiau nustatytų verčių yra > M arba daugiau nei c/n verčių yra tarp m ir M.

Koagulazę gaminantys stafilokokai virtuose vėžiagyviuose ir moliuskuose be kiautų:

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės yra ≤ m,

—	priimtina, jeigu c/n verčių maksimumas yra tarp m ir M, o likusios nustatytos vertės yra ≤ m,

—	nepatenkinama, jeigu viena arba daugiau nustatytų verčių yra > M arba daugiau nei c/n verčių yra tarp m ir M.

2.5 Daržovės, vaisiai ir jų produktai

Maisto kategorija

Mikroorganizmai

Mėginių ėmimo planas (41)

Ribos

Analizės pamatinis metodas (42)

Kriterijaus taikymo etapas

Veiksmai gavus nepatenkinamus rezultatus

2.5.1

Pjaustyti vaisiai ir daržovės (gatavi produktai)

E. coli

100ksv/g

1 000ksv/g

ISO 16649-1 arba 2

Gamybos procesas

Gamybos higienos, žaliavų atrankos gerinimas

2.5.2

Nepasterizuotos vaisių ir daržovių sultys (gatavi produktai)

E. coli

100ksv/g

1 000ksv/g

ISO 16649-1 arba 2

Gamybos procesas

Gamybos higienos, žaliavų atrankos gerinimas

Tyrimo rezultatų interpretavimas

Pateiktos ribos taikomos kiekvienam tiriamam mėginio vienetui.

Tyrimo rezultatai rodo ištirto proceso mikrobiologinę kokybę.

E. coli pjaustytuose vaisiuose ir daržovėse (gatavuose produktuose) ir nepasterizuotose vaisių ir daržovių sultyse (gatavuose produktuose):

—	patenkinama, jeigu visos nustatytos vertės yra ≤ m,

—	priimtina, jeigu c/n verčių maksimumas yra tarp m ir M, o likusios nustatytos vertės yra ≤ m,

—	nepatenkinama, jeigu viena arba daugiau nustatytų verčių yra > M arba daugiau nei c/n verčių yra tarp m ir M.

3. Tiriamų mėginių ėmimo ir paruošimo taisyklės

3.1 Bendrosios tiriamų mėginių ėmimo ir paruošimo taisyklės

Jeigu nėra konkrečių tyrimo mėginių ėmimo ir jų paruošimo taisyklių, kaip pamatiniai metodai taikomi atitinkami ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacijos) standartai ir Maisto kodekso gairės.

3.2 Bakteriologinių mėginių ėmimas skerdyklose ir patalpose, kuriose gaminama smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai

Galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklių skerdenų mėginių ėmimo taisyklės

Ardomasis ir paviršinis mėginių ėmimo metodai, mėginių ėmimo vietų atranka ir mėginių laikymo bei transportavimo taisyklės aprašytos ISO 17604 standarte.

Kiekvieną kartą mėginiai imami iš penkių skerdenų, pasirinktų atsitiktinai. Mėginių ėmimo vietos turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į kiekvienoje gamykloje naudojamą skerdimo technologiją.

Kai mėginiai imami enterobakterijų ir aerobinių kolonijų skaičiaus tyrimams, mėginiai imami iš kiekvienos skerdenos keturių vietų. Keturi audinio mėginiai, sudarantys iš viso 20 cm2, paimami naudojant ardomąjį metodą. Šiuo tikslu naudojant paviršinį metodą, vienoje mėginių ėmimo vietoje paimamas mažiausiai 100 cm2 (50 cm2 mažų atrajotojų skerdenų) ploto mėginys.

Kai mėginiai imami Salmonella tyrimams, naudojamas mėginių ėmimo šiurkščia kempinėle metodas. Pasirinktoje vietoje imamas mažiausiai 100 cm2 ploto mėginys.

Kai mėginiai imami iš skirtingų skerdenos vietų, prieš atliekant analizę, mėginiai sujungiami.

Paukštienos skerdenų mėginių ėmimas

Salmonella tyrimams, kiekvieną kartą mėginiai imami mažiausiai iš 15 skerdenų, parinktų atsitiktine tvarka ir po atšaldymo. Iš kiekvienos skerdenos paimamas maždaug 10 g kaklo odos gabaliukas. Kiekvieną kartą prieš atliekant tyrimą trijų skerdenų kaklo odos mėginiai sujungiami, kad sudarytų 5 x 25 g galutinius mėginius.

Mėginių ėmimo gairės

Išsamesnes skerdenų mėginių ėmimo gaires, visų pirma gaires, taikomas mėginių ėmimo vietoms, galima rasti geros praktikos vadovuose, minimuose Reglamento (EB) Nr. 852/2004 7 straipsnyje.

Skerdenų, smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių ir mechaniškai atskirtos mėsos mėginių ėmimo dažnumas

Skerdyklų arba įmonių, gaminančių smulkintą mėsą, mėsos pusgaminius arba mechaniškai atskirtą mėsą, maisto verslo operatoriai mėginius mikrobiologiniams tyrimams ima mažiausiai kartą per savaitę. Mėginių ėmimo diena kiekvieną savaitę yra vis kita siekiant užtikrinti, kad mėginiai būtų imami visas savaitės dienas.

Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių mėginių ėmimo E. coli ir aerobinių kolonijų skaičiaus tyrimams ir skerdenų mėginių ėmimo enterobakterijų ir aeronų kolonijų skaičiaus tyrimams atveju, mėginių ėmimo dažnumas gali būti sumažintas tiek, kad tyrimai būtų atliekami kas dvi savaites, jeigu šešias savaites iš eilės gaunami patenkinami rezultatai

Smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių ir skerdenų mėginių ėmimo Salmonella tyrimams atveju dažnumą galima sumažinti iki dviejų savaičių, jeigu 30 savaičių iš eilės buvo gaunami patenkinami rezultatai. Salmonelių mėginių ėmimo dažnumą taip pat galima sumažinti, jeigu yra nacionalinė arba regioninė salmonelių kontrolės programa, ir jeigu šioje programoje yra tyrimai, pakeičiantys pirmiau aprašytą mėginių ėmimą. Mėginių ėmimo dažnumą galima dar labiau sumažinti, jeigu nacionalinės arba regioninės salmonelių kontrolės programos parodo, jog salmonelės skerdyklos įsigyjamuose gyvūnuose yra mažai paplitusios.

Tačiau kai yra pagrindas, remiantis rizikos analize ir leidus kompetentingai institucijai, mažoms skerdykloms ir smulkintą mėsą bei mėsos pusgaminius nedideliais kiekiais gaminančioms įmonėms gali būti leidžiama netaikyti tokio mėginių ėmimo dažnumo.

(1) n = mėginį sudarančių vienetų skaičius; c = mėginio vienetų, kurių vertės viršija m arba yra tarp m ir M, skaičius.

(2) Punktuose 1.1–1.24 m = M.

(3) Naudojama naujausia standarto versija.

(4) Normaliomis aplinkybėmis nėra naudinga pagal šį kriterijų tirti tokius gatavus maisto produktus:

—	termiškai apdorotus arba kitaip perdirbtus, veiksmingai pašalinant L. monocytogenes, produktus, kai po tokio apdorojimo nebegalimas pakartotinis užkrėtimas (pvz., produktai termiškai apdorojami galutinio pakavimo metu),

—	šviežias, nesupjaustytas ir neapdorotas daržoves ir vaisius, išskyrus daigintas sėklas,

—	duoną, sausainius ir panašius produktus,

—	išpilstytą arba supakuotą vandenį, nealkoholinius gėrimus, alų, sidrą, vyną, stipriuosius alkoholinius gėrimus ir panašius produktus,

—	cukrų, medų ir konditerijos gaminius, įskaitant kakavos ir šokolado produktus,

—	gyvus dvigeldžius moliuskus.

(5) Šis kriterijus taikomas, jeigu gamintojas gali įtikinti kompetentingą instituciją, kad per visą tinkamumo vartoti terminą produktas neviršys 100 ksv/g ribos. Proceso metu operatorius gali nustatyti tarpines ribas, kurios būtų turėtų būti pakankamai žemos, kad garantuotų, jog pasibaigus tinkamumo vartoti terminui nebus viršyta 100 ksv/g riba.

(6) 1ml inokulianto uždedama ant 140 mm skersmens Petri lėkštelės arba ant trijų 90 mm skersmens Petri lėkštelių.

(7) Šis kriterijus taikomas produktams, kuriuos betarpiškai tebekontroliuoja juos pagaminęs maisto verslo operatorius, kai pastarasis negali įtikinti kompetentingos institucijos, jog per visą tinkamumo vartoti terminą produktas neviršys 100 ksv/g ribos.

(8) Produktai, kurių pH ≤ 4,4 arba aw ≤ 0,92, produktai, kurių pH ≤ 5,0 ir aw ≤ 0,94, produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas trumpesnis kaip 5 dienos, automatiškai priskiriami šiai kategorijai. Kitos produktų kategorijos taip pat gali priklausyti šiai kategorijai, jeigu tai turi mokslinį pagrindą.

(9) Šis kriterijus taikomas mechaniškai atskirtai mėsai (MAM), pagamintai naudojant Reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedo V skirsnio III skyriaus 3 dalyje nurodytas technologijas.

(10) Išskyrus produktus, kurių atveju gamintojas gali įtikinti kompetentingas institucijas, jog dėl prinokimo laiko ir, tam tikrais atvejais – produkto aw, nėra salmonelių rizikos.

(11) Tik ledai, kurių sudėtyje yra pieno ingredientų.

(12) Preliminarus sėklų partijos ištyrimas prieš pradedant daiginimo procesą, arba mėginių ėmimas, atliekamas tame etape, kai numatoma didžiausia tikimybė rasti salmonelių.

(13) Nuoroda: Hennekinne et al., J. AOAC Internat. 86 tomas, Nr. 2, 2003.

(14) E. coli čia naudojama kaip fekalinio užteršimo rodiklis.

(15) Sudėtinis mėginys, apimantis mažiausiai 10 atskirų gyvūnų.

(16) Visų pirma žuvų rūšių, priklausančių tokioms šeimoms: Scombridae, Clupeidae, Engraulidae, Coryfenidae, Pomatomidae, Scombresosidae.

(17) Pavieniai mėginiai gali būti paimti mažmeninės prekybos lygmenyje. Tokiu atveju netaikoma prielaida, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią visą partiją reikėtų laikyti nesaugia.

(18) Nuorodos: 1. Malle P., Valle M., Bouquelet S. Assay of biogenic amines involved in fish decomposition. J. AOAC Internat. 1996, 79, 43-49.

2. 2. Duflos G., Dervin C., Malle P., Bouquelet S. Relevance of matrix effect in determination of biogenic amines in plaice (Pleuronectes platessa) and whiting (Merlangus merlangus. J. AOAC Internat. 1999, 82, 1097-1101.

(19) Tyrimo rezultatus galima panaudoti parodant RVASVT arba geros proceso higienos tvarkos veiksmingumą.

(20) n = mėginį sudarančių vienetų skaičius; c = mėginio vienetų, kurių vertės yra tarp m ir M, skaičius.

(21) 2 Punktuose 2.1.3–2.1.5 m = M

(22) Naudojama naujausia standarto versija.

(23) Ribos (m ir M) taikomos tik mėginiams, paimtiems naudojant ardomąjį metodą. Dienos vidurkio logaritmas skaičiuojamas paėmus kiekvieno atskiro tyrimo rezultato vertės logaritmus ir suskaičiavus tų verčių logaritmų vidurkį.

(24) 50 mėginių gauti per 10 iš eilės atliktų mėginių ėmimų, vadovaujantis šiame reglamente nustatytomis mėginių ėmimo taisyklėmis ir dažnumu.

(25) Mėginių, kuriuose rasta salmonelių, skaičius. C vertė turi būti peržiūrėta, siekiant atsižvelgti į pažangą mažinant salmonelių paplitimą. Valstybės narės arba regionai, kuriuose salmonelės mažai paplitusios, gali naudoti mažesnes c vertes netgi prieš peržiūrą.

(26) Šis kriterijus netaikomas smulkintai mėsai, pagamintai mažmeninės prekybos lygmenyje, kai produkto tinkamumo vartoti terminas trumpesnis nei 24 valandos.

(27) E. coli čia naudojama kaip fekalinio užteršimo rodiklis.

(28) Šis kriterijus taikomas mechaniškai atskirtai mėsai (MAM), pagamintai naudojant Reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedo V skirsnio III skyriaus 3 dalyje nurodytas technologijas.

(29) n = mėginį sudarančių vienetų skaičius; c = mėginio vienetų, kurių vertės yra tarp m ir M, skaičius.

(30) Punkte 2.2.7 m = M

(31) Naudojama naujausia standarto versija.

(32) Kriterijus netaikomas produktams, skirtiems tolesniam perdirbimui maisto pramonėje.

(33) E. coli čia naudojama kaip higienos lygio rodiklis.

(34) Sūriams, kuriuose negali daugintis E. coli, E. coli skaičius paprastai yra didžiausias nokimo pradžioje, o sūriams, kuriuose gali daugintis E. coli, paprastai toks skaičius yra didžiausias nokimo pabaigoje.

(35) Išskyrus sūrius, kurių atveju gamintojas gali įtikinti kompetentingas institucijas, kad produktas nekelia stafilokokinių enterotoksinų rizikos.

(36) Tik ledai, kurių sudėtyje yra pieno ingredientų.

(37) n = mėginį sudarančių vienetų skaičius; c = mėginio vienetų, kurių vertės yra tarp m ir M, skaičius.

(38) Naudojama naujausia standarto versija.

(39) n = mėginį sudarančių vienetų skaičius; c = mėginio vienetų, kurių vertės yra tarp m ir M, skaičius.

(40) Naudojama naujausia standarto versija.

(41) n = mėginį sudarančių vienetų skaičius; c = mėginio vienetų, kurių vertės yra tarp m ir M, skaičius.

(42) Naudojama naujausia standarto versija.

II PRIEDAS

3 straipsnio 2 dalyje nurodytus tyrimus sudaro:

—	produkto fizinių ir cheminių savybių, tokių kaip pH, aw, druskos kiekis, konservantų koncentracija ir pakavimo sistemos tipas, apibūdinimas, atsižvelgiant į laikymo ir perdirbimo sąlygas, užkrėtimo galimybes ir numatomą tinkamumo vartoti terminą, ir

—	susipažinimas su turima moksline literatūra ir tyrimų duomenimis, susijusiais su atitinkamų mikroorganizmų dauginimosi ir išlikimo savybėmis.

Prireikus remiantis pirmiau minėtais tyrimais maisto verslo operatorius atlieka papildomus tyrimus, kurie gali būti tokie:

—	prognozuojantysis matematinis modeliavimas, nustatytas atitinkamam maisto produktui, naudojant kritinius dauginimosi arba išlikimo veiksnius, atitinkamiems mikroorganizmams produkte,

—	tyrimai, skirti ištirti tinkamai inokuliuoto atitinkamo mikroorganizmo gebėjimą daugintis arba išlikti produkte skirtingomis ir pagrįstai numatomomis laikymo sąlygomis,

—	tyrimai, skirti įvertinti produkte galinčių būti atitinkamų mikroorganizmų dauginimąsi arba išlikimą tinkamumo vartoti laikotarpiu pagrįstai numatomomis paskirstymo, laikymo ir naudojimo sąlygomis.

Pirmiau minėtuose tyrimuose atsižvelgiama į neišvengiamą kintamumą, susijusį su produktu, atitinkamus mikroorganizmus ir perdirbimo bei laikymo sąlygas.

22.12.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/27

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2074/2005

2005 m. gruodžio 5 d.

nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

Atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2), ypač į jo 9, 10 ir 11 straipsnius,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004 nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (3), ypač į jo 16, 17 ir 18 straipsnius,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (4), ypač į jo 63 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatomi konkretūs gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimai. Būtina nustatyti tam tikras įgyvendinimo priemones, taikomas mėsai, gyviems dvigeldžiams moliuskams, žuvininkystės produktams, pienui, kiaušiniams, varlių kojelėms ir sraigėms bei perdirbtiems jų produktams.

(2)	Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatomos specialios žmonėms vartoti skirtų gyvūninės kilmės produktų oficialios kontrolės taisyklės. Būtina parengti tam tikras taisykles ir išsamiai apibrėžti kitus reikalavimus.

(3)	Reglamente (EB) Nr. 882/2004 Bendrijos lygmeniu nustatomos suderintos bendros oficialios kontrolės taisyklės. Būtina parengti tam tikras taisykles ir išsamiai apibrėžti kitus reikalavimus.

(4)

Komisijos sprendimas 20XX/.../EB (5) panaikina tam tikrus sprendimus, įgyvendinančius priemones, numatytas direktyvose, kurios buvo panaikintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB, panaikinančia tam tikras direktyvas dėl tam tikrų žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos ir pateikimo į rinką maisto higienos ir sveikatos sąlygų ir iš dalies pakeičiančia Direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EEB bei Tarybos sprendimą 95/408/EB (6). Todėl kai kurios susijusių sprendimų dalys turėtų būti išlaikytos šiame reglamente.

(5)	Reglamente (EB) Nr. 852/2004 reikalaujama, kad maisto verslo subjektai tvarkytų ir saugotų įrašus ir sudarytų galimybę kompetentingai institucijai ir kitiems maisto verslo subjektams jų pageidavimu susipažinti su atitinkama tuose įrašuose pateikta informacija.

(6)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 taip pat reikalaujama, kad skerdyklą eksploatuojantis subjektas tam tikrais atvejais prašytų, gautų ir tikrintų maisto grandinės informaciją apie visus gyvūnus, kurie yra vežami arba vežtini į skerdyklą, išskyrus laukinius medžiojamuosius gyvūnus, ir, atsižvelgdamas į tą informaciją, imtųsi veiksmų. Be to, skerdyklą eksploatuojantis subjektas turėtų užtikrinti, kad maisto grandinės informacijoje būtų nurodyti visa išsamūs duomenys, kuriuos reikia pateikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004.

(7)

Skerdyklą eksploatuojančiam subjektui maisto grandinės informacija padeda organizuoti skerdyklos darbą, o valstybiniam veterinarijos gydytojui – nustatyti reikiamas tikrinimo procedūras. Valstybinis veterinarijos gydytojas turėtų išnagrinėti maisto grandinės informaciją ir ją naudoti kaip tikrinimo procedūrų sudėtinę dalį.

(8)	Reikėtų kuo įmanoma daugiau naudotis esamomis informacijos srautų sistemomis ir jas pritaikyti įgyvendinant Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytus reikalavimus dėl maisto grandinės informacijos.

(9)

Siekiant gerinti gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygas ūkiuose bei atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 854/2004, valstybinis veterinarijos gydytojas turėtų registruoti ir, prireikus, pranešti gyvūnų kilmės ūkio maisto verslo subjektui ir bet kuriam gyvūnų kilmės ūkyje besilankančiam veterinarijos gydytojui ar bet kuriai susijusiai kompetentingai institucijai apie bet kokias skerdykloje nustatytas ligas ar sąlygas, susijusias su pavieniais gyvūnais ar banda ir (arba) pulku, galinčias pakenkti visuomenės ar gyvūnų sveikatai ar sukelti pavojų gyvūnų gerovei.

(10)

Reglamentuose (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 yra nustatyti patikrinimų dėl parazitų krante arba laive apdorojant žuvininkystės produktus reikalavimai. Maisto verslo subjektai turi visais žuvininkystės produktų gamybos etapais patys atlikti patikrinimus pagal taisykles, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio V skyriaus D dalyje, tokiu būdu užtikrindami, kad matomais parazitais užkrėsta žuvis nepatektų žmonėms vartoti. Priėmus išsamias taisykles dėl vizualinio patikrinimo, būtina apibrėžti matomų parazitų ir vizualinio patikrinimo sąvokas bei nustatyti stebėjimų tipą ir periodiškumą.

(11)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 numatyti patikrinimai, skirti užkirsti kelią žmonėms vartoti netinkamų žuvininkystės produktų pateikimui į rinką, gali apimti tam tikrus cheminius patikrinimus, tarp jų ir bendrų lakiųjų azoto bazių (LAB-N) nustatymą. Būtina nustatyti LAB-N koncentraciją, kuri neturi būti viršyta tam tikrų rūšių kategorijų atveju, ir apibrėžti taikytinus tyrimo metodus. Reikėtų ir toliau įprasta tvarka naudoti moksliškai pripažintus LAB-N tikrinimui taikomus tyrimo metodus, tačiau turėtų būti nurodytas pamatinis metodas, kurį būtų galima taikyti iškilus abejonių ar susiginčijus dėl tyrimo rezultatų.

(12)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatytos leistinos paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų (PSP), amnezinių kiaukutinių nuodų (ASP) ir lipofilinių toksinų ribos. Biologiniai tyrimai yra pamatinis metodas, pagal kurį nustatomi tam tikri toksinai ir apsisaugoma nuo toksiškų kiaukutinių rinkimo. Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą valstybės narės turėtų suderinti ir taikyti didžiausias leistinas ribas ir tyrimų metodus. Be biologinio tyrimo metodų turėtų būti leidžiama taikyti alternatyvius nustatymo metodus, pavyzdžiui, cheminius metodus, ir in vitro tyrimus, jei įrodoma, kad pasirinkti metodai yra ne mažiau veiksmingi nei biologiniai metodai, ir kad jų taikymas užtikrina lygiavertį visuomenės sveikatos apsaugos lygį. Pasiūlyti didžiausi leistini lipofilinių toksinų kiekiai yra pagrįsti negalutiniais duomenimis, todėl, gavus naujos mokslinės informacijos, juos reikėtų iš naujo apskaičiuoti. Pamatinės medžiagos trūkumas ir vien ne biologinių tyrimų atlikimas šiuo metu reiškia, kad teikiamos visuomenės sveikatos apsaugos nuo visų nurodytų toksinų lygis nėra toks, kokį galima pasiekti atliekant biologinius tyrimus. Turi būti kuo greičiau parengta nuostata dėl biologinių tyrimų pakeitimo.

(13)	Mechaniškai atskirtą mėsą (MAM), pagamintą naudojant tokias priemones, kurios nepakeičia MAM gamyboje naudojamų kaulų struktūros, reikėtų skirti nuo MAM, pagamintos naudojant tokias priemones, kurios pakeičia kaulų struktūrą.

(14)

Mėsos pusgaminiuose, kurie neabejotinai skirti vartoti tik juos apdorojus termiškai, reikėtų leisti naudoti pirmesnės rūšies MAM, pagamintą pagal nurodytas sąlygas ir atitinkančią nurodytą sudėtį. Šios sąlygos yra ypač susiję su kalcio kiekiu MAM, kuris turi būti nurodytas pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 2 dalį. Gavus išsamią informaciją apie pakitimus, atsirandančius naudojant skirtingas žaliavų rūšis, šiame reglamente nurodytą didžiausią leistiną kalcio kiekį reikėtų koreguoti.

(15)	Reglamento (EB) Nr. 882/2004 31 straipsnio 2 dalies f punkte nustatyta, kad valstybės narės turi sudaryti naujausius patvirtintų įmonių sąrašus. Turėtų būti parengti bendri susijusios informacijos pateikimo kitoms valstybėms narėms ir visuomenei metmenys.

(16)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XI skirsnyje nustatyti reikalavimai dėl žmonėms vartoti skirtų varlių kojelių ir sraigių paruošimo. Žmonėms vartoti skirtų varlių kojelių ir sraigių importui iš trečiųjų šalių turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai, įskaitant veterinarijos sertifikatų formas.

(17)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV ir XV skirsniuose nustatytos taisyklės dėl žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos ir jų pateikimo į rinką. Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno bei žaliavų želatinai ir kolagenui gaminti importui iš trečiųjų šalių taip pat turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai, įskaitant veterinarijos sertifikato formas.

(18)

Lankstumas būtinas, kad tradiciniai maisto produktai būtų ir toliau gaminami. Valstybės narės jau suteikė leidžiančias nukrypti nuostatas, taikomas įvairiems tokiems maisto produktams pagal teisės aktus, galiojančius iki 2006 m. sausio 1 d. Po minėtos dienos maisto verslo subjektai turėtų sugebėti be pertrūkio ir toliau taikyti esamą praktiką. Reglamentuose (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 nustatyta tvarka, valstybėms narėms leidžianti lankstumą. Tačiau didžia dalimi atvejų, kai leidžiančios nukrypti nuostatos jau yra suteiktos, belieka tik tęsti nusistovėjusią praktiką, tad visos pranešimų teikimo tvarkos taikymas, įskaitant išsamią rizikos veiksnių analizę, gali valstybėms narėms užkrauti bereikalingą ir neproporcingą naštą. Todėl reikėtų nustatyti tradicinius maisto produktus ir jiems taikomas bendras sąlygas, nukrypstant nuo Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatytų struktūrinių reikalavimų ir atsižvelgiant į maisto produktų sveikatos tikslus.

(19)

Kadangi Reglamentai (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 buvo priimti prieš 2004 m. gegužės 1 d. plėtrą, juose nebuvo nurodytos naujosios valstybės narės. Todėl į atitinkamas minėtų reglamentų nuostatas reikia įtraukti naujųjų valstybių narių ISO kodus ir Europos bendrijos santrumpą tų šalių kalbomis.

(20)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnyje nustatytos taisyklės dėl naminių kanopinių mėsos gamybos ir pateikimo į rinką. Minėto skirsnio IV skyriaus 8 dalyje nustatytos išimtys dėl nuo žmonėms vartoti skirtos skerdenos ir kitų kūno dalių visiškai nulupamos odos. Turi būti parengta nuostata, pagal kurią minėtos išimtys būtų taikomos ir suaugusių galvijų kojoms, jei jos atitinka tas pačias veršelių kojoms taikomas sąlygas.

(21)	Tam tikra praktika gali suklaidinti vartotojus dėl atitinkamų produktų sudėties. Visų pirma siekiant nenuvilti vartotojų lūkesčių turi būti uždrausta parduoti medžiagomis drėgmei išsaugoti apdorotą paukštieną kaip šviežią mėsą.

(22)

2004 m. rugpjūčio 30 d. priimta Europos maisto saugos tarnybos nuomonė parodė, kad iš Gempylidae šeimai priklausančių žuvų, ypač Ruvettus pretiosus ir Lepidocybium flavobrunneum, gauti žuvininkystės produktai vartojami esant tam tikroms sąlygoms gali daryti neigiamą poveikį virškinimui. Todėl prekybai šiai šeimai priklausančiais žuvininkystės produktais turi būti taikomos sąlygos.

(23)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnyje nustatyti konkretūs žalio pieno ir pieno gaminių higienos reikalavimai. Pagal I skyriaus II(B) dalies 1 punkto e papunktį dezinfekuojamuosius spenių skysčius arba purškiklius galima naudoti tik tada, jeigu juos patvirtina kompetentinga institucija. Tačiau minėtoje dalyje nepateikiama jokia išsami patvirtinimo tvarka. Todėl, siekiant užtikrinti suderintą valstybių narių požiūrį, būtina išaiškinti tokių patvirtinimų suteikimo tvarką.

(24)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 reikalaujama, kad maisto verslo subjektai užtikrintų, kad žalio pieno ir pieno produktų perdirbimui taikomas terminis apdorojimas atitiktų tarptautiniu mastu pripažintus standartus. Tačiau atsižvelgiant į tam tikrus šiame sektoriuje taikomo terminio apdorojimo ypatumus ir į tokio apdorojimo poveikį maisto saugumui ir gyvūnų sveikatai, maisto verslo subjektams šiuo atžvilgiu turėtų būti duodami aiškesni nurodymai.

(25)

Į Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 įtraukiama nauja apibrėžtis, skirta produktams, gautiems iš neperdirbto kiaušinio turinio pašalinus lukštą. Todėl būtina išaiškinti minėtiems produktams taikomus reikalavimus ir iš dalies atitinkamai pakeisti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnio II skyrių.

(26)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV skirsnyje nustatomi konkretūs sanitariniai reikalavimai dėl želatinos. Šie reikalavimai apima žaliavų, kurios gali būti naudojamos želatinos gamyboje, rūšims ir žaliavų vežimui bei laikymui taikomus reikalavimus. Reikalavimai taikomi taip pat ir želatinos gamybai. Tačiau taip pat turi būti nustatyti reikalavimai dėl želatinos žymėjimo.

(27)

Mokslo pažanga sąlygojo ISO 16649–3 standarto pasirinkimą pamatiniu E. coli bakterijų tyrimo dvigeldžiuose moliuskuose metodu. Šis pamatinis metodas jau taikomas gyviems dvigeldžiams moliuskams iš A zonų pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (7). Tad ISO 16649–3 standartas turėtų būti nurodytas kaip pamatinis MPN (tikėtiniausio skaičiaus) metodas, taip pat taikomas dėl E. coli tiriant dvigeldžius moliuskus iš B bei C zonų. Alternatyvius metodus reikia leisti taikyti tik tada, kai manoma, kad jie yra lygiaverčiai pamatiniam metodui.

(28)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004.

(29)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reikalavimai dėl maisto grandinės informacijos įgyvendinant Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio II skyriaus A dalyje nurodyti reikalavimai dėl maisto grandinės informacijos nustatomi šio reglamento I priede.

2 straipsnis

Reikalavimai dėl žuvininkystės produktų įgyvendinant Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 9 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 18 straipsnio 14 ir 15 dalyje nurodyti reikalavimai dėl žuvininkystės produktų nustatomi šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Pripažinti jūrinių biotoksinų tyrimo metodai įgyvendinant Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 18 straipsnio 13 dalies a punkte nurodyti reikalavimai dėl žuvininkystės produktų nustatomi šio reglamento III priede.

4 straipsnis

Kalcio kiekis mechaniškai atskirtoje mėsoje įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 853/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas kalcio kiekis mechaniškai atskirtoje mėsoje nustatomas šio reglamento IV priede.

5 straipsnis

Įmonių sąrašai įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 882/2004

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 31 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyti reikalavimai dėl įmonių sąrašų nustatyti šio reglamento V priede.

6 straipsnis

Veterinarijos sertifikatų formos varlių kojelėms, sraigėms, želatinai ir kolagenui įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 853/2004

Veterinarijos sertifikatų formos varlių kojelių, sraigių, želatinos ir kolageno importui, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalies d punkte, bei želatinos ir kolageno gamybai naudojamų žaliavų importui yra nustatytos šio reglamento VI priede.

7 straipsnis

Nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 leidžianti nukrypti nuostata dėl tradicinių maisto produktų

1. Šiame reglamente „tradiciniai maisto produktai“ reiškia, kad valstybėse narėse, kuriose šie produktai yra tradiciškai gaminami, jie yra:

a)	istoriškai pripažįstami kaip tradiciniai produktai arba

b)	gaminami pagal kodifikuotas ar registruotas technines nuorodas į tradicinius technologijos procesus arba pagal tradicinius gamybos metodus, arba

c)	Bendrijos, nacionalinės, regionų ar vietos teisės aktais saugomi kaip tradiciniai maisto produktai.

2. Valstybės narės tradicinius maisto produktus gaminančioms įmonėms gali suteikti atskiras arba bendras leidžiančias nukrypti nuostatas, taikomas reikalavimams, kurie yra nustatyti:

Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalyje dėl patalpų, kuriose tokie produktai laikomi aplinkoje, būtinoje iš dalies atskleidžiant jų savybes. Tokių patalpų ypač sienos, lubos ir durys gali būti nelygios, nelaidžios, nesugeriančios arba iš korozijai atsparių medžiagų, taip pat tai gali būti natūralios geologinės sienos, lubos ir grindys;

Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalies f punkte ir V skyriaus 1 dalyje dėl medžiagų, iš kurių yra pagaminti prietaisai ir įrengimai, naudojami minėtų produktų paruošimui, pakavimui ir vyniojimui, rūšies.

a papunktyje minėtų patalpų valymo ir dezinfekavimo priemonės ir jų valymo bei dezinfekavimo darbų atlikimo periodiškumas yra pritaikyti prie veiklos, siekiant atsižvelgti į tokių patalpų specifinę aplinkos florą.

Nuolatos palaikoma b papunktyje nurodytų prietaisų ir įrengimų patenkinama higienos būklė, jie reguliariai valomi ir dezinfekuojami.

3. Valstybės narės, suteikdamos 2 dalyje numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo atskirų ar bendrų leidžiančių nukrypti nuostatų suteikimo apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Kiekviename pranešime:

a)	pateikiamas trumpas pritaikytų reikalavimų aprašymas;

b)	aprašomi susiję maisto produktai bei įmonės ir

c)	pateikiama kita svarbi informacija.

8 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento VII priedą.

9 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I, II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento VIII priedą.

10 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d., išskyrus V priedo II ir III skyrius, kurie taikomi nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 5 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 139, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 3.

(2) OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 22.

(3) OL L 139, 2004 4 30, p. 206. Pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 83.

(4) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

(5) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(6) OL L 195, 2004 6 2, p. 12.

(7) Žr. šio Oficialiojo leidinio 1 p.

I PRIEDAS

MAISTO GRANDINĖS INFORMACIJA

I SKIRSNIS

MAISTO VERSLO SUBJEKTŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

Skerdimui siunčiamus gyvūnus auginantys maisto verslo subjektai užtikrina, kad Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nurodyta maisto grandinės informacija būtų atitinkamai įtraukta į išsiunčiamų gyvūnų dokumentus taip, kad ją galėtų gauti atitinkami skerdyklas eksploatuojantys subjektai.

II SKIRSNIS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

I SKYRIUS

MAISTO GRANDINĖS INFORMACIJOS TEIKIMAS

1.	Išsiuntimo vietos kompetentinga institucija informuoja išsiunčiantį maisto verslo subjektą apie minimalią maisto grandinės informaciją, kurią jis turi pateikti skerdyklai pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnį.

Skerdimo vietos kompetentinga institucija patikrina, ar:

a)	gyvūnus iki išsiuntimo išauginęs arba laikęs maisto verslo subjektas nuosekliai ir veiksmingai perduoda maisto grandinės informaciją skerdyklą eksploatuojančiam subjektui;

b)	maisto grandinės informacija yra pagrįsta ir patikima;

c)	susijusi informacija perduodama ūkiui, jei taikoma.

Kai gyvūnai išsiunčiami skerdimui į kitą valstybę narę, išsiuntimo vietos ir skerdimo vietos kompetentingos institucijos bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad gyvūnus išsiunčiančio maisto verslo subjekto pateikiamą informaciją be kliūčių gautų skerdyklą, kuriai siunčiami gyvūnai, eksploatuojantis subjektas.

II SKYRIUS

PATIKRINIMŲ REZULTATŲ PERDAVIMAS GYVŪNŲ KILMĖS ŪKIAMS

Pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio I skyrių valstybinis veterinarijos gydytojas, pranešdamas susijusius patikrinimo rezultatus, kurie turi būti perduoti ūkiui, kuriame buvo išauginti gyvūnai, prieš paskerdimą toje pačioje valstybėje narėje, gali naudotis I priedėlyje pateikiama dokumento forma.

2.	Kompetentinga institucija yra atsakinga už susijusių patikrinimo rezultatų perdavimą tais atvejais, kai gyvūnai yra išauginami kitos valstybės narės ūkyje, ji privalo rezultatus perduoti užpildydama priedėlyje pateikiamo dokumento formą šalies siuntėjos ir šalies gavėjos kalbomis.

I priedo priedėlis

DOKUMENTO FORMA

1.	Identifikavimo informacija
	1.1	kilmės ūkis (pvz., savininkas arba vadovas)
		pavadinimas/numeris
		visas adresas
		telefono numeris
	1.2	identifikavimo numeriai (pridėti atskirą lapą)
		bendras gyvūnų skaičius (pagal rūšis)
		identifikavimo problemos (jei yra)
	1.3	bandos/pulko/narvų identifikavimas (jei taikoma)
	1.4	gyvūnų rūšys
	1.5	veterinarijos sertifikato nuorodos numeris
2.	Tikrinimų prieš skerdimą išvados
	2.1	gerovė
		paveiktų gyvūnų skaičius
		tipas/klasė/amžius
		pastabos (pvz., uodegų kramtymas)
	2.2	pristatyti nešvarūs gyvūnai
	2.3	klinikinės išvados (ligos)
		paveiktų gyvūnų skaičius
		tipas/klasė/amžius
		pastabos
		patikrinimo data
	2.4	laboratorinių tyrimų rezultatai (1)
3.	Tikrinimo po skerdimo išvados
	3.1	(makroskopinės) išvados
		paveiktų gyvūnų skaičius
		tipas/klasė/amžius
		paveikto gyvūno (-ų) organas ar vieta
		paskerdimo data
	3.2	liga (galima nurodyti kodą (2)
		paveiktų gyvūnų skaičius
		tipas/klasė/amžius
		paveikto gyvūno (-ų) organas ar vieta
		iš dalies arba visiškai pripažinta netinkama naudoti skerdena (nurodyti priežastį)
		paskerdimo data
	3.3	laboratorinių tyrimų rezultatai (3)
	3.4	kiti rezultatai (pvz., parazitai, svetimkūniai ir pan.)
	3.5	išvados dėl gerovės (pvz., lūžusios kojos)
4.	Papildoma informacija
5.	Kontaktinė informacija
	5.1	skerdykla (patvirtinimo numeris)
		pavadinimas
		visas adresas
		telefono numeris
	5.2	elektroninio pašto adresas, jei yra
6.	Valstybinis veterinarijos gydytojas (vardas, pavardė spausdintinėmis raidėmis)
		parašas ir spaudas
7.	Data
8.	Prie šios formos pridedamų lapų skaičius:

(1) Mikrobiologiniai, cheminiai, serologiniai ir pan. (pridėti gautus rezultatus).

(2) Kompetentingos institucijos gali taikyti šiuos kodus: kodas A OIE išvardytoms ligoms; kodai B100 ir B200 – gyvūnų gerovės klausimams (Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio II skyriaus C dalis) ir kodai C100–C290 – sprendimams, susijusiems su mėsa (Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio V skyriaus 1 punkto a – u papunkčiai). Prireikus kodų sistemą galima išsamiau suskirstyti (pvz. C141 nesunkiai bendro pobūdžio ligai, C142 sunkesnei ligai ir pan.). Jei įrašomi kodai, maisto verslo subjektui turi būti pateikiamas tinkamas jų reikšmės paaiškinimas.

(3) Mikrobiologiniai, cheminiai, serologiniai ir pan. (pridėti gautus rezultatus).

II PRIEDAS

ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAI

I SKIRSNIS

MAISTO VERSLO SUBJEKTŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

Šiame skirsnyje nustatomos išsamios vizualinio patikrinimo žuvininkystės produktuose parazitams nustatyti taisyklės.

I SKYRIUS

SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1.	„Matomi parazitai“ reiškia parazitus ar parazitų grupę, kurių dydis, spalva arba audinys aiškiai skiriasi nuo žuvies audinių.

2.	„Vizualinis patikrinimas“ reiškia paviršinį žuvų ar žuvininkystės produktų tyrimą optinėmis didinimo priemonėmis arba be jų ir esant geroms apšvietimo sąlygoms žmonių regėjimui, įskaitant, jei reikia, peršvietimą.

3.	„Peršvietimas“ reiškia plekšniažuvių ar žuvų filė laikymą prieš šviesą tamsintoje patalpoje, siekiant nustatyti parazitus.

II SKYRIUS

VIZUALINIS PATIKRINIMAS

Vizualiai patikrinamas tipinis mėginių skaičius. Už sausumos įmones atsakingi asmenys ir kvalifikuoti asmenys gamykliniuose žvejybos laivuose, atsižvelgdami į žuvininkystės produktų rūšį, jų geografinę kilmės vietą ir jų panaudojimą, nustato patikrinimų apimtį ir periodiškumą. Gamybos metu kvalifikuoti asmenys turi atlikti vizualinį išdarinėtos žuvies patikrinimą ir patikrinti žmonėms vartoti skirtą pilvo ertmę, kepenis ir ikrus. Priklausomai nuo išskrodimo metodo, vizualinį patikrinimą:

a)	turi nuolatos atlikti darbininkas, išdarinėdamas ir plaudamas žuvį, kai išdarinėjama rankiniu būdu;

b)	reikia atlikti imant mėginius iš tipinio mėginių skaičiaus, kuris negali būti mažesnis nei 10 žuvų iš vienos siuntos, kai išdarinėjama mechaniniu būdu.

Žuvų filė ar žuvų gabalėlių vizualinį patikrinimą turi atlikti kvalifikuoti asmenys tvarkymo metu ir po kaulų išėmimo bei supjaustymo gabalėliais. Jei atskiro patikrinimo neįmanoma atlikti dėl filė kiekio ar kaulo išėmimo tvarkos, turi būti parengtas mėginių ėmimo planas, sudarant galimybę kompetentingai institucijai šį planą gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio II skyriaus 4 dalį. Jei būtina filė peršviesti dėl techninių sumetimų, peršvietimą reikia įtraukti į mėginių ėmimo planą.

II SKIRSNIS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

I SKYRIUS

TAM TIKROMS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ KATEGORIJOMS TAIKOMOS BENDROS LAKIŲJŲ AZOTO BAZIŲ (LAB-N) RIBINĖS VERTĖS IR NAUDOTINI TYRIMŲ METODAI

Neperdirbti žuvininkystės produktai, priklausantys II skirsnyje išvardytoms rūšims, laikomi netinkamais žmonėms vartoti, kai juslinis įvertinimas verčia abejoti jų šviežumu, o cheminiais bandymais nustatyta, kad yra viršytos šios LAB-N ribinės vertės:

a)	II skyriaus 1 punkte nurodytoms rūšims – 25 mg azoto/100 g mėsos;

b)	II skyriaus 2 punkte nurodytoms rūšims – 30 mg azoto/100 g mėsos;

c)	II skyriaus 3 punkte nurodytoms rūšims – 35 mg azoto/100 g mėsos;

Pagal pamatinį metodą, naudojamą tikrinant LAB-N ribines vertes, atliekama perchlorato rūgštimi deproteinizuoto ekstrakto distiliacija, kaip nustatyta III skyriuje.

2.	1 punkte nurodyta distiliacija turi būti atliekama naudojant aparatą, atitinkantį IV skyriuje pavaizduotą brėžinį.

LAB-N ribinė vertė paprastai nustatoma naudojant šiuos įprastinius metodus:

—	mikrodifuzinis metodas, kurį aprašė Conway ir Byrne (1933 m.),

—	tiesioginės distiliacijos metodas, kurį aprašė Antonacopoulos (1968 m.),

—	trichloracto rūgštimi deproteinizuoto ekstrakto distiliacija (Maisto kodekso žuvies ir žuvininkystės produktų komitetas (1968 m.).

Mėginį turi sudaryti 100 g sumaltos, ne mažiau kaip iš trijų skirtingų vietų paimtos ir sumaišytos mėsos.

Valstybės narės rekomenduoja oficialiai paskirtoms laboratorijoms įprasta tvarka taikyti pirmiau aprašytą pamatinį metodą. Iškilus abejonių ar susiginčijus dėl tyrimo rezultatų, gautų taikant vieną iš įprastinių tyrimo metodų, pakartotinai rezultatus galima patikrinti tik pamatiniu metodu.

II SKYRIUS

RŪŠYS, KURIOMS NUSTATYTOS LAB-N RIBINĖS VERTĖS

1.	Sebastes spp., Helicolenus dactylopterus, Sebastichthys capensis

2.	Rūšys, priklausančios Pleuronectidae šeimai (išskyrus otus: Hippoglossus spp.)

3.	Salmo salar, Merlucciidae šeimai priklausančios rūšys, Gadidae šeimai priklausančios rūšys

III SKYRIUS

LAB-N KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS ŽUVYSE IR ŽUVININKYSTĖS PRODUKTUOSE

PAMATINĖ PROCEDŪRA

1. Tikslas ir taikymo sritis

Šis metodas apibrėžia LAB-N azoto koncentracijos nustatymo žuvyse ir žuvininkystės produktuose standartinę procedūrą. Ši procedūra yra taikytina, kai LAB-N koncentracija siekia nuo 5 mg/100g iki ne mažiau kaip 100 mg/100 g.

2. Apibrėžimas

„LAB-N koncentracija“ reiškia azoto kiekį lakiojoje azoto bazėje, apskaičiuotą pagal aprašytą metodą.

Koncentracija nurodoma mg/100 g.

3. Trumpas aprašymas

Lakiosios azoto bazės yra ekstrahuojamos iš mėginio 0,6 mol perchlorato rūgšties tirpalu. Po šarminės reakcijos ekstraktas yra distiliuojamas garais, o išsiskyrusias lakiąsias azoto bazes absorbuoja rūgštinis surišiklis. LAB-N koncentracija yra nustatoma titruojant absorbuotas bazes.

4. Cheminės medžiagos

Jei nenurodyta kitaip, vartojami reagentų švarumo klasės cheminės medžiagos. Vanduo turi būti distiliuotas arba demineralizuotas ir bent jau tokio paties grynumo. Jei nenurodyta kitaip, „tirpalu“ laikomas toks vandeninis tirpalas:

a)	perchlorato rūgšties tirpalas = 6 g/100 ml;

b)	natrio hidroksido tirpalas = 20 g/100 ml;

druskos rūgšties etaloninis tirpalas 0,05 mol/l ((0,05 N).

Pastaba:

Naudojant automatinį distiliavimo aparatą, titravimui reikia naudoti 0,01 mol/l ((0,01 N) druskos rūgšties etaloninį tirpalą.

d)	boro rūgšties tirpalas = 3 g/100 ml;

e)	silikono priešputis;

f)	fenolftaleino tirpalas = 1 g/100 ml 95 % etanolio;

g)	indikatoriaus tirpalas (Tashiro maišytas indikatorius) 2 g metilraudonojo ir 1 g metileno mėlynojo ištirpinama 1 000 ml 95 % etanolio.

5. Įrankiai ir priedai

a)	mėsmalė, kuria būtų galima pagaminti pakankamai homogenišką žuvies faršą;

b)	greitų apsukų maišiklis, išvystantis nuo 8 000 iki 45 000 apsukų per minutę;

c)	150 mm skersmens rievėtas filtras, skirtas greitai filtruoti;

d)	biuretė, 5 ml, graduota kas 0,01 ml;

e)	garinis distiliavimo prietaisas. Šiuo prietaisu turi būti reguliuojamas garų kiekis ir nustatytą laiko tarpą užtikrinamas tolygus garų įpurškimas. Kartu turi būti užtikrinta, kad būtų sulaikytos šarminės reakcijos metu susidariusios lakiosios bazės.

6. Vykdymas

Perspėjimas: dirbant su perchlorato rūgštimi, kuri yra priskiriama stipriai ėsdinančioms medžiagoms, reikėtų imtis atsargumo ir prevencijos priemonių. Jei įmanoma, pristatyti mėginiai turėtų būti nedelsiant paruošiami pagal šiuos nurodymus:

Mėginio paruošimas

Tyrimui ruošiamas mėginys turi būti kruopščiai sumaltas 5 punkto a papunktyje nurodyta mėsmale. Lygiai 10 g +/- 0,1 g malto mėginio sudedama į tinkamą tarą. Tada mėginys sumaišomas su 90,0 ml 4 punkto a papunktyje nurodyto perchlorato rūgšties tirpalo, dvi minutes maišomas 5 punkto b papunktyje nurodytame maišiklyje, ir po to filtruojamas.

Tokiu būdu gautas ekstraktas gali būti laikomas mažiausiai septynias dienas 2–6 oC temperatūroje.

Distiliavimas garais

50,0 ml ekstrakto, gauto laikantis a papunkčio nurodymų, įpilama į 5 punkto e papunktyje nurodytą garinį distiliavimo prietaisą. Norint vėliau patikrinti šarminę reakciją, į ekstraktą įlašinami keli lašai 4 punkto f papunktyje nurodyto fenolftaleino. Pridėjus dar keletą silikono priešpučio lašų, į ekstraktą įpilama 6,5 ml 4 punkto b papunktyje nurodyto natrio hidroksido tirpalo ir tuoj pat pradedama distiliuoti garais.

Distiliavimas garais atliekamas taip, kad per 10 min. susidarytų apie 100 ml distiliato. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis panardinamas į rinktuvą, pripildytą 100 ml 4 punkto d papunktyje nurodyto boro rūgšties tirpalo, į kurį buvo įlašinta nuo trijų iki penkių lašų 4 punkto g papunktyje nurodyto indikatoriaus. Lygiai po 10 minučių distiliacija baigiama. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis ištraukiamas iš rinktuvo ir nuplaunamas vandeniu. Lakiosios azoto bazės rinktuve esančiame tirpale nustatomos titruojant 4 punkto c papunktyje nurodytu etaloniniu druskos rūgšties tirpalu.

Galutinis pH turėtų būti 5,0 +/- 0,1.

c)	Titravimas Būtina atlikti kartotinius tyrimus. Taikomas metodas yra tikslus, jei skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g.

d)	Tuščiasis bandymas Tuščiasis bandymas atliekamas pagal b papunkčio nurodymus. Vietoj ekstrakto įpilama 50,0 ml 4 punkto a papunktyje nurodyto perchlorato rūgšties tirpalo.

7. LAB-N kiekio apskaičiavimas

4 punkto c papunktyje nurodyta vandenilio chloridu titruojant rinktuve esantį tirpalą, LAB-N kiekis apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

Formula

V1 = 0,01 mol druskos rūgšties tirpalo, skirto mėginiui, tūris ml

V0 = 0,01 mol druskos rūgšties tirpalo, skirto tuščiam bandymui, tūris ml

M = mėginio masė g

Pastabos

1.	Būtina atlikti kartotinius tyrimus. Taikomas metodas yra tikslus, jei skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g.

2.	Įrengimą patikrinkite distiliuodami NH4Cl tirpalus, kurie yra lygūs 50 mg LAB-N/100 g.

3.	Standartinis atkuriamumo nuokrypis Sr = 1,20 mg/100 g. Standartinis palyginamumo nuokrypis Sr = 2,50mg/100 g.

IV SKYRIUS

LAB-N GARINIS DISTILIAVIMO PRIETAISAS

III PRIEDAS

PRIPAŽINTI JŪRINIŲ BIOTOKSINŲ TYRIMO METODAI

Siekdamos nustatyti ar laikomasi ribų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkte, kompetentingos institucijos, ir, prireikus, maisto verslo subjektai taiko toliau išvardytus analizės metodus.

Pagal Tarybos direktyvos 86/609/EEB (1) 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, taikant biologinius tyrimo metodus reikia atsižvelgti į pakeitimo, tobulinimo ir mažinimo veiksnius.

I SKYRIUS

PARALYŽIUOJANČIŲ KIAUKUTINIŲ NUODŲ (PSP) NUSTATYMO METODAS

Paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų (PSO) kiekis valgomose moliuskų dalyse (visas moliuskas ar atskira valgoma dalis) turi būti nustatytas taikant biologinio tyrimo metodą arba bet kurį kitą tarptautiniu mastu pripažintą metodą. Prireikus biologinį tyrimo metodą galima naudoti kartu taikant ir kitą, saksitoksinui ir bet kuriems jo analogams nustatyti skirtą metodą, kuriam yra parengti standartai.

2.	Jeigu rezultatai užginčijami, pamatinis metodas yra biologinis tyrimo metodas.

II SKYRIUS

AMNEZINIŲ KIAUKUTINIŲ NUODŲ (ASP) NUSTATYMO METODAS

Bendras amnezinių kiaukutinių nuodų (ASP) kiekis valgomose moliuskų dalyse (visas moliuskas ar atskira valgoma dalis) turi būti nustatytas taikant efektyvų skysčių chromatografijos (HPLC) metodą ar kurį nors kitą pripažintą metodą.

Jeigu rezultatai užginčijami, pamatinis metodas yra HPLC metodas.

III SKYRIUS

LIPOFILINIŲ TOKSINŲ NUSTATYMO METODAI

A. BIOLOGINIAI METODAI

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c, d ir e papunkčiuose nurodytus jūrų toksinus galima nustatyti taikant kelis pelės biologinio tyrimo metodus, besiskiriančius tyrinio dala (kepenys ir kasa arba visi kūno audiniai) ir ekstrakcijai bei valymui naudojamais tirpikliais. Tyrimo jautrumas ir selektyvumas priklauso nuo ekstrakcijai ir valymui pasirinktų tirpiklių, ir į tai reikėtų atsižvelgti priimant sprendimą dėl naudotino metodo, kad būtų galima nustatyti kuo daugiau toksinų.

Vienas pelės biologinio tyrimo metodas, naudojant ekstrakciją acetonu, gali būti naudojamas okadaino rūgščiai, dinofisistoksinams, pektenotoksinams ir jesotoksinams nustatyti. Norint išvengti galimų paklaidų, šis tyrimas gali būti papildytas skysčių/skysčių atskyrimo etilo acetatu/vandeniu arba dichlorometanu/vandeniu procedūra. Šia procedūra reguliavimo lygiuose nustatant azaspiracidus, visi kūno audiniai naudojami kaip mėginys.

Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleistas ekstraktas, tolygus 5 g kepenų ir kasos arba 25 g visų kūno audinių, tuomet laikoma, kad tyrimo rezultatas parodo vieną arba daugiau Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c, d ir e papunktyje minimų toksinų, kurie viršija nurodytus kiekus.

Pelės biologinio tyrimo metodas naudojant ekstrakciją acetonu, po kurios seka skysčių/skysčių atskyrimas dietilo eteriu, gali būti naudojamas okadaino rūgščiai, dinofisistoksinams, pektenotoksinams ir azaspiracidams nustatyti, bet jis negali būti naudojamas jesotoksinams nustatyti, nes, atliekant skysčių atskyrimo procedūrą, šie toksinai prarandami. Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleistas ekstraktas, tolygus 5 g kepenų ir kasos arba 25 g visų kūno audinių, tuomet laikoma, kad tyrimo rezultatas parodo okadainę rūgštį, dinofisistoksinus, pektenotoksinus ir azaspiracidus, kurie viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c ir e papunktyje nurodytus kiekius.

Žiurkės biologinio tyrimo metodą galima taikyti nustatant okadainę rūgštį, dinofisistoksinus ir azaspiracidus. Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys žiurkės. Jei bet kuri iš trijų žiurkių pradeda viduriuoti, laikoma, kad gauta teigiama okadainės rūgšties, dinofisistoksinų ir azaspiracidų, kurie viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c ir e papunktyje nurodytus kiekius, reakcija.

B. ALTERNATYVŪS NUSTATYMO METODAI

Metodai, tokie kaip efektyvi skysčių chromatografija (HPLC) su fluorimetrine detekcija, skysčių chromatografija (LC), masės spektrometrija, imunologiniai ir funkciniai tyrimai, tokie kaip fosfatazės inhibicijos tyrimas, yra naudojami kaip alternatyvūs arba papildantys biologinius tyrimo metodus, su sąlyga, kad pavieniai ar derinami jie leidžia nustatyti toliau išvardintus analogus, kad yra ne mažiau veiksmingi nei biologiniai metodai ir kad jų įgyvendinimas užtikrina lygiavertį visuomenės sveikatos apsaugos lygį:

—	okadainė rūgštis ir dinofisistoksinai: hidrolizės procedūros gali prireikti nustatant DTX3,

—	pektenotoksinai: PTX1 ir PTX2,

—	jesotoksinai: YTX, 45 OH YTX, homo YTX ir 45 OH homo YTX,

—	azaspiracidai: AZA1, AZA2 ir AZA3.

2.	Atradus naujus visuomenės sveikatai svarbius analogus, jie įtraukiami į tyrimą. Tyrimo standartai paruošiami prieš pradedant cheminį tyrimą. Bendras toksiškumas apskaičiuojamas naudojant perskaičiavimo koeficientus, pagrįstus toksiškumo duomenimis kiekvienam toksinui.

3.	Šių metodų tyrimo parametrai nustatomi, kai pagal tarptautiniu mastu priimtą protokolą patvirtinami alternatyvūs metodai.

4.	Biologiniai tyrimo metodai pakeičiami alternatyviais tyrimo metodais, kai tik galima gauti pamatines medžiagas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VI skirsnio V skyriuje nurodytiems toksinams nustatyti, kai patvirtinami metodai ir šis skirsnis atitinkamai iš dalies pakeičiamas.

(1) OL L 358, 1986 12 18, p. 1.

IV PRIEDAS

KALCIO KIEKIS MECHANIŠKAI ATSKIRTOJE MĖSOJE

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 kalcio kiekis mechaniškai atskirtoje mėsoje:

1.	neviršija 0,1 % (=100 mg/100 g arba 1 000 ppm) šviežio produkto;

2.	nustatomas pagal standartizuotą tarptautinį metodą.

V PRIEDAS

PATVIRTINTŲ MAISTO ĮMONIŲ SĄRAŠAS

I SKYRIUS

GALIMYBĖ GAUTI PATVIRTINTŲ MAISTO ĮMONIŲ SĄRAŠUS

Siekdama padėti valstybėms narėms pateikti kitoms valstybėms narėms ir visuomenei atnaujintus patvirtintų maisto įmonių sąrašus, Komisija parengia tinklavietę, kurioje valstybės narės pateikia nuorodą į savo šalies tinklavietę.

II SKYRIUS

ŠALIES TINKLAVIEČIŲ FORMATAS

A. Pagrindinis sąrašas

1.	Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo bendros šalies tinklavietės adresą, kurioje pateikiamas pagrindinis sąrašas, sudarytas iš patvirtintų maisto įmonių, gaminančių Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 8 punkto 1 papunktyje nurodytus gyvūninius produktus, sąrašų.

2.	1 punkte nurodytas pagrindinis sąrašas – tai viena ar daugiau oficialių Bendrijos kalbų užpildytas vieno lapo sąrašas.

B. Veikimo schema

1.	Tinklavietę, kurioje patalpinamas pagrindinis sąrašas, parengia kompetentinga institucija arba, prireikus, viena iš Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų.

Pagrindiniame sąraše pateikiamos nuorodos į:

a)	kitus tinklalapius, kurie yra patalpinti toje pačioje tinklavietėje;

b)	jei kai kuriuos patvirtintų maisto įmonių sąrašus rengia ne 1 punkte minimos kompetentingos institucijos, į tinklavietes, kurias palaiko kitos kompetentingos institucijos, tarnybos ar, prireikus, organizacijos.

III SKYRIUSPATVIRTINTŲ

ĮMONIŲ SĄRAŠŲ FORMOS IR KODAI

Siekiant užtikrinti visas galimybes gauti informaciją, susijusią su patvirtintomis maisto įmonėmis, ir sudaryti aiškesnius sąrašus turi būti nustatytos formos, įskaitant susijusią informaciją ir kodus.

IV SKYRIUS

TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

II ir III skyriuose nurodytos užduotys ir veikla atliekamos pagal Komisijos paskelbtas technines specifikacijas.

VI PRIEDAS

VETERINARIJOS SERTIFIKATŲ FORMOS VARLIŲ KOJELIŲ, SRAIGIŲ, ŽELATINOS IR KOLAGENO IMPORTUI

I SKIRSNIS

VARLIŲ KOJELĖS IR SRAIGĖS

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti veterinarijos sertifikatai varlių kojelių ir sraigių importui atitinka šio priedo I priedėlio atitinkamai A ir B dalyse nustatytas formas.

II SKIRSNIS

ŽELATINA

Nepažeidžiant kitų konkrečių Bendrijos teisės aktų, kurie bent apima, bet neapsiriboja teisės aktais dėl užkrečiamos spongiforminės encefalopatijos ir hormonų, Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti veterinarijos sertifikatai želatinos ir želatinos gamybai naudojamų žaliavų importui atitinka šio priedo II priedėlio atitinkamai A ir B dalyse nustatytas formas.

III SKIRSNIS

KOLAGENAS

Nepažeidžiant kitų konkrečių Bendrijos teisės aktų, kurie bent apima, bet neapsiriboja teisės aktais dėl užkrečiamos spongiforminės encefalopatijos ir hormonų, Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti veterinarijos sertifikatai kolageno ir kolageno gamybai naudojamų žaliavų importui atitinka šio priedo III priedėlio atitinkamai A ir B dalyse nustatytas formas.

VI priedo I priedėlis

A DALIS

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ ATŠALDYTŲ, SUŠALDYTŲ IR PARUOŠTŲ VARLIŲ KOJELIŲ IMPORTUI

B DALIS

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ IŠIMTŲ IŠ KIAUTŲ, IŠVIRTŲ, PARUOŠTŲ AR KONSERVUOTŲ SRAIGIŲ IMPORTUI

VI priedo II priedėlis

A DALIS

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTOS ŽELATINOS IMPORTUI

B DALIS

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖS VARTOTI SKIRTOS ŽELATINOS GAMYBAI NAUDOJAMŲ ŽALIAVŲ IMPORTUI

VI priedo III priedėlis

A DALIS

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖS VARTOTI SKIRTO KOLAGENO IMPORTUI

B DALIS

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖS VARTOTI SKIRTO KOLAGENO GAMYBAI NAUDOJAMŲ ŽALIAVŲ IMPORTUI

VII PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) NR. 853/2004 PAKEITIMAI

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II ir III priedai iš dalies pakeičiami taip:

II priedo I skirsnio B dalis iš dalies pakeičiama taip:

a)	6 punkto antra pastraipa pakeičiama taip: „BE, CZ, DK, DE, EE, GR, ES, FR, IE, IT, CY, LV, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, PT, SI, SK, FI, SE ir UK.“

8 punktas pakeičiamas taip:

„8.	Jei žymima įmonėje, įsisteigusioje Bendrijoje, ženklas – tai ovalo formos ženklas, kuriame yra santrumpa CE, EC, EF, EG, EK, EY, ES, EÜ, EK, EB arba WE.“

III priedas iš dalies pakeičiamas taip:

I skirsnio IV skyriaus 8 punktas pakeičiamas taip:

„8.	Nuo maistui skirtos skerdenos ir kitų kūno dalių turi būti visiškai nulupama oda, išskyrus kiaules, avių, ožkų ir veršelių galvas bei galvijų, avių ir ožkų kojas. Galvos ir kojos turi būti tvarkomos taip, kad kita mėsa nebūtų užteršta.“

b)	Pridedamas II skirsnio VII skyrius: „VII SKYRIUS: MEDŽIAGOS DRĖGMEI IŠSAUGOTI Maisto verslo subjektai užtikrina, kad paukštiena, kuri buvo apdorota taip, kad būtų išsaugota drėgmė, į rinką būtų pateikiama ne kaip šviežia mėsa, o kaip mėsos ruošiniai arba naudojama perdirbtų produktų gamyboje.“

VIII skirsnio V skyriaus E dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Į rinką neturi būti pateikiami iš šių šeimų nuodingų žuvų gauti žuvininkystės produktai: Tetraodontidae, Molidae, Diodontidae ir Canthigasteridae. Švieži, paruošti ir perdirbti žuvininkystės produktai, gauti iš žuvų, kurios priklauso Gempylidae šeimai, ypač Ruvettus pretiosus ir Lepidocybium flavobrunneum, gali būti pateikiami į rinką tik suvynioti ir (arba) supakuoti ir turi būti atitinkamai pažymėti, nurodant vartotojui informaciją apie paruošimo ir (arba) gaminimo būdus bei apie pavojų, susijusį su juose esančiomis medžiagomis, kurios neigiamai veikia virškinimą. Ant etiketės prie įprastinio pavadinimo turi būti nurodytas mokslinis pavadinimas.“

IX skirsnis iš dalies pakeičiamas taip:

I skyriaus II(B) dalies 1 punkto e papunktis pakeičiamas taip:

„e)	dezinfekuojamuosius spenių skysčius arba purškiklius galima naudoti tik tada, jeigu jiems išduodamas leidimas arba jie registruojami pagal 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką nustatytą tvarką (1).“

ii)

II skyriaus II dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Jeigu žalias pienas arba pieno gaminiai apdorojami termiškai, maisto verslo subjektai turi užtikrinti, kad tas pienas atitiktų Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo XI skyriuje nustatytus reikalavimus. Maisto verslo subjektai, naudodami toliau išvardytus procesus, turi ypač užtikrinti, kad jie laikosi minėtų reikalavimų:

Pasterizavimas atliekamas apdorojant:

i)	trumpai aukštoje temperatūroje (15 sekundžių ne mažesnėje nei 72 oC temperatūroje);

ii)	ilgesnį laikotarpį žemoje temperatūroje (30 minučių ne mažesnėje nei 63 oC temperatūroje) arba

iii)	bet kokį laikotarpį ir bet kokioje temperatūroje, siekiant gauti tokį patį rezultatą, taip, kad tik produktus apdorojus jie, kai taikoma, neigiamai reaguoja į šarminės fosfatazės testą.

Apdorojimas ultraaukšta temperatūra (UAT) atliekamas taikant apdorojimą:

i)	kai trumpai tiekiama aukštos temperatūros nenutrūkstama karščio srovė (ne mažesnė nei 135 oC temperatūra tinkamą laiko tarpą), kol nebelieka gyvybingų mikroorganizmų ir sporų, galinčių augti sterilioje uždaroje taroje aplinkos temperatūroje laikomame apdorotame produkte, ir

ii)	kurio pakanka užtikrinti, kad produktus išlaikius uždaroje taroje 15 parų 30 oC temperatūroje jie mikrobiologiniu aspektu nekinta, ar taikant bet kurį kitą metodą, kai įrodoma, kad buvo taikomas tinkamas terminis apdorojimas.“

X skirsnio II skyrius iš dalies keičiamas taip:

III dalies 5 punktas pakeičiamas taip:

„5.

Sudaužius kiaušinį, kiekviena skystojo kiaušinio dalis turi būti perdirbama kiek galima greičiau, kad būtų pašalinamas mikrobiologinis pavojus arba kad jis būtų sumažinamas iki priimtino lygio. Siuntą, kuri buvo nepakankamai perdirbta, toje pačioje įmonėje galima nedelsiant perdirbti dar kartą, jeigu po tokio perdirbimo siuntos produktai būtų tinkami žmonėms vartoti. Jeigu nustatoma, kad siuntos produktai yra netinkami žmonėms vartoti, ji turi būti keičiama užtikrinant, kad jos produktai nebus panaudoti žmonėms vartoti.“

ii)

V dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.	Jei tai skystieji kiaušiniai, 1 punkte nurodytoje etiketėje taip pat turi būti pateikiami žodžiai: „nepasterizuoti skystieji kiaušiniai turi būti apdorojami paskirties vietoje“ ir nurodoma kiaušinių sudaužymo data bei valanda.“

f)	Pridedamas XIV skirsnio V skyrius: „V SKYRIUS: ŽENKLINIMAS Ant suvyniotos ir supakuotos želatinos turi būti užrašyti žodžiai „žmonėms vartoti skirta želatina“ ir nurodyta paruošimo data.“

(1) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

VIII PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) NR. 854/2004 PAKEITIMAI

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I, II ir III priedai iš dalies pakeičiami taip:

I priedo I skirsnio III skyriaus 3 punktas iš dalies pakeičiamas taip:

a)	a papunkčio antra pastraipa pakeičiama taip: „BE, CZ, DK, DE, EE, GR, ES, FR, IE, IT, CY, LV, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, PT, SI, SK, FI, SE ir UK.“

c papunktis pakeičiamas taip:

„c)	ženkle turi būti nurodyti sutrumpinimai CE, EC, EF, EG, EK, EY, ES, EÜ, EK, EB arba WE, jeigu ženklas buvo uždėtas Bendrijos skerdykloje.“

II priedo II skyriaus A dalies 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:

„4.

Kompetentinga institucija gali priskirti B klasei zonas, kuriose galima rinkti gyvus dvigeldžius moliuskus, tačiau juos pateikti į rinką žmonėms vartoti galima tik atitinkamai apdorojus valymo centre ar po apsivalymo, taip siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 punkte paminėtų veterinarinių reikalavimų. Šiose vietose sugautų gyvų dvigeldžių moliuskų 100 g moliuskų mėsos ir moliusko vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 4 600E.coli bakterijų. Šio tyrimo pamatinis metodas yra ISO 16647–3 standarte apibūdintas MPN (tikėtiniausio skaičiaus) testas, atliekamas naudojant 5 mėgintuvėlius ir 3 atskiedimus. Alternatyvius metodus galima naudoti, jei jie yra patvirtinami pagal šį pamatinį metodą remiantis EN/ISO 16140 standarte nustatytais kriterijais.

Kompetentinga institucija gali priskirti C klasei zonas, kuriose galima rinkti gyvus dvigeldžius moliuskus, tačiau juos pateikti į rinką galima tik po ilgai trunkančio apsivalymo, taip siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 dalyje nurodytų veterinarinių reikalavimų. Šiose vietose sugautų gyvų dvigeldžių moliuskų 100 g moliuskų mėsos ir moliusko vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 46 000E.coli bakterijų. Šio tyrimo pamatinis metodas yra ISO 16649–3 standarte nustatytas MPN (tikėtiniausio skaičiaus) testas, atliekamas naudojant 5 mėgintuvėlius ir 3 atskiedimus. Alternatyvius metodus galima naudoti, jei jie yra patvirtinami pagal šį pamatinį metodą remiantis EN/ISO 16140 standarte nustatytais kriterijais.“

III priedo II skyriaus G dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

22.12.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/60

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2075/2005

2005 m. gruodžio 5 d.

nustatantis specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (1), ypač į jo 18 straipsnio 9 ir 10 punktus,

kadangi:

(1)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 853/2004, nustatančiu konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2), ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (EB) Nr. 854/2004 bei (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, atliekamos siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos bei gerovės taisyklių (3), nustatomos gyvūninės kilmės maisto produktų saugaus vartojimo taisyklės ir reikalavimai bei privalomoji oficiali kontrolė.

(2)

Be šių taisyklių, reikėtų nustatyti papildomus išsamesnius Trichinella keliamus reikalavimus. Naminių kiaulių, šernų, arklių ir kitų rūšių gyvūnų mėsa gali būti užkrečiama Trichinella genties nematodais. Vartodami Trichinella užkrėstą mėsą maistui žmonės gali labai sunkiai susirgti. Reikėtų imtis priemonių užkirsti kelią žmonių ligoms, kurias sukelia Trichinella užkrėstos mėsos vartojimas maistui.

(3)

2001 m. lapkričio 22 d. Visuomenės sveikatos veterinarinių priemonių mokslo komitetas priėmė nuomonę dėl trichineliozės, epidemiologijos, aptikimo metodų ir Trichinella neužkrėstų kiaulių auginimo. 2004 m. gruodžio 1 d. Europos maisto saugos tarnybos Mokslinė biologinių pavojų komisija (BIOHAZ) priėmė nuomonę dėl užšaldymo metodų, naudojamų leidžiant žmonėms vartoti maistui Trichinella arba Cysticercus užkrėstą mėsą, tinkamumo ir išsamaus aprašymo. 2005 m. kovo 9–10 dienomis BIOHAZ priėmė nuomonę dėl pakartotinio paskerstų gyvūnų patikrinimo mažo Trichinella paplitimo teritorijose rizikos įvertinimo.

(4)

1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 77/96/EEB dėl trichinelių (Trichinella spiralis) tyrimo naminių kiaulių šviežioje mėsoje, importuojamoje iš trečiųjų šalių (4), buvo panaikinta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB, kuri panaikino tam tikras direktyvas dėl maisto higienos ir sveikatos sąlygų gaminant bei tiekiant į rinką tam tikrus žmonėms skirtus gyvūninės kilmės produktus ir iš dalies pakeitė Tarybos direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EEB bei Tarybos sprendimą 95/408/EB (5).

(5)

Buvo patvirtinti įvairūs Trichinella aptikimo šviežioje mėsoje laboratoriniai metodai. Maišymo magnetine maišykle metodas jungtiniams mėginiams skaldyti yra rekomenduojamas kaip patikimas metodas įprastam naudojimui. Parazitologinei analizei reikėtų padidinti mėginio dydį, jei mėginio negalima paimti įprastoje parazitavimo vietoje arba jei gyvūnų tipui ar rūšiai kyla didesnis užsikrėtimo pavojus. Trichinoskopinio tyrimo metu neįmanoma aptikti kapsulės nesudariusios Trichinella, esančios naminių ir laukinių gyvūnų ir žmonių organizme, šis aptikimo metodas nebetinkamas standartiniam taikymui. Trichinoskopinį metodą reikėtų taikyti tik ypatingomis aplinkybėmis, tiriant nedidelį per savaitę paskerdžiamų gyvūnų skaičių, laikantis nuostatos, kad maisto verslo subjektas mėsą perdirba taip, kad ji visiškai saugi vartoti. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu šį metodą reikėtų pakeisti patikimesniu aptikimo metodu. Kiti metodai, tokie kaip serologiniai tyrimai, gali būti naudingi stebėsenai, jeigu tyrimai patvirtinami Bendrijos etaloninėje laboratorijoje, kai tik tokią laboratoriją paskiria Komisija. Serologiniai tyrimai netinka norint aptikti Trichinella užkratą atskiruose, žmonėms vartoti skirtuose gyvūnuose.

(6)	Užšaldant mėsą nurodytomis sąlygomis, galima sunaikinti bet kokius joje esančius parazitus, tačiau tam tikros medžiojamuose gyvūnuose ir arkliuose parazituojančios Trichinella rūšys išlieka atsparios, kai mėsa užšaldoma, naudojant rekomenduojamus temperatūros ir laiko derinius.

(7)

Kompetentinga institucija turėtų oficialiai pripažinti ūkius kaip neužkrėstus Trichinella, jeigu patenkinamos specialios sąlygų. Tokiuose ūkiuose auginamoms penimoms kiaulėms neturėtų būti atliekami Trichinella tyrimai. Kompetentinga institucija turėtų oficialiai pripažinti neužkrėstų Trichinella ūkių, kuriuose laikomasi atitinkamų sąlygų, kategorijas. Toks pripažinimas turėtų sumažinti kompetentingos institucijos atliekamų patikrinimų vietoje skaičių, tačiau yra galimas tik tose valstybėse narėse, kuriose liga iki šiol buvo labai mažai paplitusi.

(8)

Naminių kiaulių, šernų, arklių ir lapių bei kitų kontrolinių gyvūnų nuolatinė stebėsena yra svarbi priemonė ligos paplitimo pokyčiams įvertinti. Tokios stebėsenos rezultatus reikėtų pateikti metinėje ataskaitoje, kaip numatyta 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų stebėsenos (6).

(9)

Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 netaikomas laukiniams medžiojamiesiems gyvūnams arba laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsai, tiesiogiai tiekiamai galutiniam vartotojui arba vietos mažmeninės prekybos įmonėms, tiesiogiai tiekiančioms produktus galutiniam vartotojui. Todėl valstybės narės turėtų imtis nacionalinių priemonių, mažinančių pavojų, kad Trichinella užkrėsta šerniena bus tiekiama galutiniam vartotojui.

(10)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROJI NUOSTATA

1 straipsnis

Sąvokos apibrėžimas

Šiame reglamente Trichinella yra visų rūšių Trichinella genčiai priklausantys nematodai.

II SKYRIUS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ IR MAISTO VERSLO SUBJEKTŲ PAREIGOS

2 straipsnis

Skerdenų mėginių ėmimas

1. Naminių kiaulių skerdenų mėginiai sistemingai imami skerdyklose ir yra poskerdiminio tyrimo dalis.

Mėginys imamas iš kiekvienos skerdenos, ir kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje Trichinella nustatoma mėginyje vienu iš šių aptikimo metodų:

a)	I priedo I skyriuje nurodytu pamatiniu aptikimo metodu arba

b)	I priedo II skyriuje nurodytu lygiaverčiu aptikimo metodu.

2. Kol bus gauti Trichinella tyrimo rezultatai, ir jei maisto verslo operatorius užtikrina visišką atsekamumą:

a)	tokios skerdenos gali būti sukapojamos ne daugiau kaip į šešias dalis skerdykloje arba išpjaustymo ceche, esančiame tose pačiose patalpose kaip skerdykla („patalpos“);

nukrypstant nuo a pastraipos, kompetentingai institucijai leidus tokios skerdenos gali būti sukapojamos išpjaustymo ceche, esančiame skerdyklos arba atskirame pastate, jeigu:

i)	šios procedūros atlikimą kontroliuoja kompetentinga institucija;

ii)	skerdenos arba jų dalys pristatomos tik į vieną išpjaustymo cechą;

iii)	išpjaustymo cechas yra valstybės narės teritorijoje;

iv)	aptikus Trichinella visos skerdenos dalys laikomos netinkamomis žmonėms vartoti.

3. Trichinella neatsparių arklių, šernų ir kitų ūkiuose auginamų ir laukinių gyvūnų rūšių skerdenų mėginiai sistemingai imami skerdyklose arba medžiojamųjų gyvūnų perdirbimo įmonėse ir yra poskerdiminio tyrimo dalis.

Toks mėginių ėmimas nereikalingas, jei atlikusi rizikos įvertinimą kompetentinga institucija įsitikina, jog pavojus tam tikroms ūkiuose auginamų arba laukinių gyvūnų rūšims užsikrėsti Trichinella yra mažas.

Mėginys imamas iš kiekvienos skerdenos ir pagal I ir III priedų reikalavimus tiriamas kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje.

3 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1. Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies, pagal II priedo reikalavimus, prižiūrint kompetentingai institucijai, užšaldytai naminių kiaulių mėsai Trichinella tyrimas nedaromas.

2. Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies, tik penėjimui ir skerdimui laikomų naminių kiaulių skerdenoms Trichinella tyrimas nedaromas, jei gyvūnai kilę iš:

a)	kompetentingos institucijos IV priedo II skyriuje nustatyta tvarka oficialiai pripažinto neužkrėstu Trichinella ūkio arba ūkių kategorijos;

regiono, kuriame naminių kiaulių užkrėtimo Trichinella pavojus oficialiai pripažįstamas nedideliu, kai:

i)	suinteresuota valstybė narė tuo tikslu nusiunčia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešimą ir pradinę ataskaitą, kurioje pateikiama IV priedo II skyriaus D dalyje išdėstyta informacija, ir

ii)

tas regionas patvirtinamas kaip nedidelį Trichinella pavojų keliantis regionas, laikantis tokios tvarkos:

Kitos valstybės narės per tris mėnesius nuo i papunktyje nurodyto pranešimo gavimo turi nusiųsti Komisijai pastabas raštu. Jei Komisija arba valstybė narė neprieštarauja, šis regionas pripažįstamas nedidelį Trichinella pavojų keliančiu regionu ir iš to regiono kilusioms skerdžiamoms naminėms kiaulėms neatliekamas Trichinella tyrimas.

Tokiais pripažintų regionų sąrašą Komisija paskelbia savo tinklavietėje.

3. Jei kompetentinga institucija taiko 2 dalyje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai metinę ataskaitą, nurodydama šio reglamento IV priedo II skyriaus D dalyje nustatytą informaciją pagal Direktyvos 2003/99/EB 9 straipsnio 1 dalį.

Jei valstybė narė nepateikia metinės ataskaitos arba pateikia nepatenkinamą metinę ataskaitą, neatitinkančią šio straipsnio reikalavimų, leidžianti nukrypti nuostata nebetaikoma tai valstybei narei.

4 straipsnis

Trichinella tyrimas ir sveikumo ženklo taikymas

1. 2 straipsnyje nurodytos skerdenos arba jų dalys, išskyrus nurodytas 2 straipsnio 2 dalies b punkte, negali būti išgabenamos iš patalpų, kol nebus gautas neigiamas Trichinella tyrimo rezultatas.

Panašiai kitos žmonėms ar gyvūnams vartoti skirtos skersaruožių raumenų audinio turinčios gyvūno kūno dalys negali būti išgabenamos iš patalpų, kol nebus gautas neigiamas Trichinella tyrimo rezultatas.

1. Neskirtos vartoti žmonėms ir neturinčios skersaruožių raumenų gyvūninės atliekos ir gyvūniniai šalutiniai produktai gali būti išgabenami iš patalpų, kol dar nėra gauti Trichinella tyrimo rezultatai.

Tačiau kompetentinga institucija gali pareikalauti atlikti Trichinella tyrimą arba iš anksto apdoroti gyvūninius šalutinius produktus, prieš leisdama juos išgabenti iš patalpų.

3. Kai skerdykloje laikomasi tvarkos, užtikrinančios, kad nė viena iš tiriamų skerdenų dalių neišgabenama iš patalpų, kol nėra gautas neigiamas Trichinella tyrimo rezultatas, ir kompetentinga institucija oficialiai patvirtino šią tvarką, galima taikyti Reglamento (EB) Nr. 854/2004 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą sveikumo ženklą, kol bus gauti Trichinella tyrimo rezultatai.

5 straipsnis

Mokymas

Trichinella

a)	Trichinella aptikimo tyrimų kokybės kontrolės programoje ir

b)	nuolatiniame laboratorijoje atliekamų tyrimų, registravimo ir analizės procedūrų vertinime.

6 straipsnis

Aptikimo metodai

1. I priedo I ir II skyriuose išdėstyti aptikimo metodai taikomi 2 straipsnyje nurodytiems mėginiams tirti:

a)	kai, remiantis jais, įtariamas Trichinella užkrėtimas arba

b)	kai mėginiai paimti iš to paties ūkio, kuriame anksčiau 16 straipsnio 1 dalyje nurodytu trichinoskopiniu metodu buvo nustatytas užkrėtimas.

2. Visi mėginiai su užkratu siunčiami į nacionalinę etaloninę laboratoriją arba Bendrijos etaloninę laboratoriją, kad būtų nustatytos užkrato Trichinella rūšys.

7 straipsnis

Nenumatytų atvejų planai

Valstybių narių kompetentingos institucijos iki 2006 m. gruodžio 31 d. parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame išdėstomi visi veiksmai, kurių bus imtasi, nustačius 2 ir 16 straipsniuose nurodytų mėginių užkrėtimą Trichinella. Tame plane išsamiai aprašoma:

a)	raumenų audinio turinčios užkrėstos skerdenos (-ų) arba jos dalių atsekamumas;

b)	užkrėstai skerdenai (-oms) ir jos dalims taikomos priemonės;

c)	užkrėtimo šaltinio ir bet kokio plitimo tarp laukinių gyvūnų tyrimas;

d)	priemonės, kurių bus imtasi mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenyje;

e)	priemonės, kurių bus imtasi, jeigu užkrėstos skerdenos neįmanoma atpažinti skerdykloje;

f)	užkrato Trichinella rūšies nustatymas.

8 straipsnis

Trichinella neužkrėstų ūkių oficialus pripažinimas

Kompetentinga institucija gali Trichinella neužkrėstais oficialiai pripažinti ūkius ar ūkių kategorijas, jei laikomasi šių reikalavimų:

a)	IV priedo I skyriaus ir II skyriaus A, B ir D dalyse nustatytų reikalavimų ūkių atveju;

b)	IV priedo II skyriaus C ir D dalyse nustatytų reikalavimų ūkių kategorijų atveju.

9 straipsnis

Maisto verslo subjektų įsipareigojimas teikti informaciją

Neužkrėstais Trichinella pripažintų ūkių maisto verslo subjektai praneša kompetentingai institucijai apie IV priedo I skyriuje ir II skyriaus B dalyje nustatyto bet kokio reikalavimo nevykdymą arba apie bet kokį kitą pasikeitimą, galintį turėti įtakos neužkrėstais Trichinella pripažintų ūkių statusui.

10 straipsnis

Trichinella neužkrėstų ūkių patikrinimas

Kompetentinga institucija užtikrina, kad neužkrėstais Trichinella pripažintuose ūkiuose patikrinimai atliekami periodiškai.

Patikrinimų dažnumas pagrindžiamas pavojumi, atsižvelgiant į ligos istoriją ir paplitimą, ankstesnių tyrimų išvadas, geografinę teritoriją, ligai neatsparius vietos laukinius gyvūnus, gyvulininkystės praktiką, veterinarinę priežiūrą ir ūkininkų atitiktį.

Kompetentinga institucija užtikrina, kad iš Trichinella neužkrėstų ūkių kilusios visos paršavedės ir kuiliai tiriami pagal 2 straipsnio 1 dalį.

11 straipsnis

Stebėsenos programos

Kompetentinga institucija įgyvendina stebėsenos programą, taikomą naminėms kiaulėms, arkliams ir kitoms Trichinella neatsparioms gyvūnų rūšims, kilusioms iš pripažintų Trichinella neužkrėstais ūkių ar ūkių kategorijų arba regionų, kuriuose naminių kiaulių užkrėtimo Trichinella pavojus yra nedidelis, siekdama užtikrinti, kad gyvūnai iš tiesų neužsikrėstų Trichinella.

Tyrimų dažnumas ir tiriamų gyvūnų skaičius bei mėginių ėmimo planas nustatomas stebėsenos programoje. Todėl Trichinella parazitams nustatyti mėsos mėginiai imami ir tiriami pagal I priedo I ar II skyrius.

Į stebėsenos programą kaip papildomą priemonę galima įtraukti serologinius metodus, jei Bendrijos etaloninė laboratorija patvirtina tinkamą tyrimą.

12 straipsnis

Trichinella neužkrėstų ūkių arba regionų, kuriuose Trichinella pavojus nedidelis, oficialaus pripažinimo panaikinimas

1. Jei ištyrus iš ūkio, oficialiai pripažinto neužkrėstu Trichinella, kilusias namines kiaules arba kitas Trichinella neatsparias gyvūnų rūšis, nustatoma, jog yra Trichinella, kompetentinga institucija nedelsdama:

a)	panaikina oficialų ūkio kaip neužkrėsto Trichinella pripažinimą;

b)	ištiria visas namines skerdžiamas kiaules pagal 2 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atlieka serologinį visų ūkyje esančių Trichinella neatsparių gyvūnų rūšių tyrimą, kai tinkamą tyrimą patvirtina Bendrijos etaloninė laboratorija;

atseka ir tiria visus į ūkį atvežtus veislinius gyvūnus ir, kiek įmanoma, visus iš ūkio išvežtus gyvūnus per šešis mėnesius nuo paskutinio užkrėtimo atvejo nustatymo; todėl Trichinella parazitams nustatyti mėsos mėginiai imami ir tiriami, naudojant I priedo I ir II skyriuose nurodytus aptikimo metodus; galima naudoti serologinį tyrimą, kai tinkamą tyrimą patvirtina Bendrijos etaloninė laboratorija;

d)	kiek įmanoma tiria užkrėtimo parazitais plitimą dėl iki užkrėtimo nustatymo paskerstų naminių kiaulių mėsos platinimo;

e)	praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms;

f)	pradeda epidemiologinį tyrimą užkrėtimo priežasčiai nustatyti;

g)	dažniau atlieka tyrimus ir didina 11 straipsnyje numatytą stebėsenos programos taikymo sritį;

imasi atitinkamų priemonių, jei kurios nors užkrėstos skerdenos skerdykloje neįmanoma nustatyti, įskaitant tokias priemones:

i)	padidina kiekvieno įtariamų skerdenų tyrimui imamo mėsos mėginio dydį arba

ii)	paskelbia, kad skerdenos netinkamos žmonėms vartoti, ir

iii)	imasi atitinkamų priemonių užkrėtimu įtariamoms skerdenoms arba jų dalims pašalinti.

2. Kompetentinga institucija panaikina ūkių ar ūkių kategorijų pripažinimą neužkrėstais Trichinella, jei:

i)	daugiau nebesilaikoma kokio nors iš IV priedo I ar II skyriuose nustatytų reikalavimų;

ii)	paimtų paskerstų kiaulių mėginius serologinių tyrimų rezultatai arba laboratorijos išvados rodo, kad ūkio ar ūkių kategorijos daugiau nebegalima laikyti neužkrėstais Trichinella.

3. Kai, remiantis informacija, gauta vykdant stebėsenos programą arba laukinių gyvūnų stebėsenos programą, galima spręsti, kad regionas nebegali būti laikomas regionu, kuriame naminių kiaulių užkrėtimo Trichinella pavojus yra nedidelis, Komisija išbraukia šį regioną iš sąrašo ir apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

4. Panaikinus pripažinimą neužkrėstais, ūkiai gali būti vėl oficialiai pripažinti neužkrėstais Trichinella, išsprendus nurodytas problemas ir kompetentingai institucijai pripažinus, jog laikomasi IV priedo II skyriaus A dalyje nustatytų reikalavimų.

III SKYRIUS

IMPORTAS

13 straipsnis

Importui taikomi sveikatos reikalavimai

Gyvūnų rūšių, kurios gali būti Trichinella nešiotojos, mėsa, turinti skersaruožių raumenų ir gauta iš trečiosios šalies, gali būti importuojama į Bendriją tik tada, kai jai atliekamas Trichinella tyrimas toje trečiojoje šalyje prieš eksportuojant.

Toks tyrimas atliekamas pagal 2 straipsnį, tiriant visą skerdeną, arba nepavykus to padaryti – tiriant kiekvienos skerdenos pusę, ketvirtį arba gabalą.

14 straipsnis

Nuo 13 straipsnio leidžiančios nukrypti nuostatos

1. Naminių kiaulių mėsa gali būti importuojama neatlikus 13 straipsnyje nurodyto tyrimo, jei laikomasi nuostatos, kad ta mėsa kilusi iš trečiosios šalies ūkio, Bendrijos oficialiai pripažinto neužkrėstu Trichinella pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 12 straipsnį, tos šalies kompetentingos institucijos prašymu, su kuriuo Komisijai pateikiamas pranešimas, įrodantis, kad laikomasi IV priedo I skyriuje išdėstytų reikalavimų.

2. Naminių kiaulių mėsa gali būti importuojama, neatlikus 13 straipsnyje nurodyto tyrimo, jei laikomasi nuostatos, kad ji buvo užšaldyta pagal II priedą, trečiosios šalies kompetentingai institucijai prižiūrint.

15 straipsnis

Dokumentai

Sveikumo pažymėjimą, siunčiamą pagal 13 straipsnio reikalavimus, importuojant mėsą patvirtina valstybinis veterinarijos gydytojas, nurodydamas, kad:

a)	mėsa buvo ištirta kilmės trečiojoje šalyje pagal 13 straipsnį arba

b)	mėsa atitinka 14 straipsnio 1 ar 2 dalyse išdėstytus reikalavimus.

To dokumento originalas siunčiamas su mėsa, nebent buvo padaryta išimtis, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 854/2004 14 straipsnio 4 dalį.

IV SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Valstybė narė gali leisti taikyti I priedo III skyriuje išdėstytą trichinoskopinį metodą naminėms kiaulėms ir šernams ištirti išimtiniais atvejais iki 2009 m. gruodžio 31 d., jei:

a)	2 straipsnyje nurodytas atskiras skerdenas reikia atskirai ištirti įmonėje, kurioje per dieną paskerdžiama ne daugiau kaip 15 naminių kiaulių per dieną arba 75 naminių kiaulių per savaitę arba paruošiama pateikti į rinką ne daugiau kaip 10 šernų mėsos, ir

b)	neįmanoma taikyti I priedo I ir II skyriuose išdėstytų metodų.

2. Kai taikomas trichinoskopinis metodas, kompetentinga institucija užtikrina, kad:

a)	mėsa ženklinama sveikumo ženklu, akivaizdžiai besiskiriančiu nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnio 1 dalies a punkte numatyto sveikumo ženklo, ir mėsa tiekiama tiesiogiai galutiniam vartotojui arba mažmeninės prekybos įmonėms, tiesiogiai tiekiančioms produktus galutiniam vartotojui, ir

b)	mėsa nenaudojama produktams gaminti, jei Trichinella nesunaikinama gamybos proceso metu.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 5 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 139, 2004 4 30, p. 206, pataisyta versija OL L 226, 2004 6 25, p. 83.

(2) OL L 139, 2004 4 30, p. 55, pataisyta versija OL L 226, 2004 6 25, p. 22.

(3) OL L 165, 2004 4 30, p. 1, pataisyta versija OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

(4) OL L 26, 1977 1 31, p. 67.

(5) OL L 157, 2004 4 30, p. 33, pataisyta versija OL L 195, 2004 6 2, p. 12.

(6) OL L 325, 2003 12 12, p. 31.

I PRIEDAS

APTIKIMO METODAI

I SKYRIUS

PAMATINIS APTIKIMO METODAS

Magnetinės maišyklės metodas jungtiniam mėginiui suskaldyti

1. Prietaisai ir reagentai:

a)	peilis arba žirklės ir žnyplės pavyzdžiams supjaustyti ar sukarpyti;

b)	lėkštelės, sudalytos į 50 laukelių, kai į kiekvieną iš jų galima įdėti maždaug 2 g mėsos, arba kitos priemonės, kuriomis galima suteikti mėginių atsekamumo lygiavertes garantijas;

c)	aštrius smulkinimo ašmenis turintis trintuvas. Kai mėginiai didesni kaip 3 g, būtina naudoti 2–4 mm angas turinčią mėsmalę arba žirkles. Mėsmalė yra būtina, kai tiriama užšaldyta mėsa ar liežuvis (pašalinus nesuskaldomą paviršinį sluoksnį) ir mėginio dydį reikia ypač padidinti;

d)	magnetinės maišyklės su įmontuotu termostatiškai kontroliuojamu kaitinimo padėklu ir maždaug 5 cm ilgio teflonu padengtos maišymo lazdelės;

e)	kūgio pavidalo stikliniai mažiausiai 2 l talpos separaciniai piltuvai, pageidautina, kad jie turėtų tefloninius apsauginius kamščius;

f)	stovai, jungės ir gnybtai;

g)	nerūdijančio plieno 11 cm išorinio skersmens sietai, kurių akutės yra 180 mikronų, atplaišoms atsijoti;

h)	ne mažesnio kaip 12 cm vidinio skersmens sietų piltuvai;

i)	3 l talpos stiklinės menzūros;

j)	50–100 ml talpos stikliniai matavimo cilindrai arba centrifuginiai mėgintuvėliai;

k)	trichinoskopas su horizontaliuoju stalu arba stereomikroskopas, apačioje turintis reguliuojamo intensyvumo išspinduliuojamos šviesos šaltinį;

l)	daug 9 cm skersmens Petri lėkštelių (naudoti su stereomikroskopu), apačioje sužymėtų žymekliu į 10 x 10 mm tyrimo kvadratinius laukelius;

lervų skaičiavimo dubenėlis (naudoti su trichinoskopu), padarytas iš 3 mm storio akrilinių plokštelių:

i)	suskirstyto į laukelius dubenėlio dugno matmenys – 180 x 40 mm;

ii)	dubenėlio šonų matmenys – 30 x 20 mm;

iii)

dubenėlio galo matmenys – 40 x 20 mm. Dugnas ir galai turi būti tarp šoninių sienelių, kad galuose sudarytų dvi mažas ąseles. Viršutinė dugno dalis turi būti 7–9 mm aukštyje virš pagrindo, sudaryto iš šoninių sienelių ir galų. Sudedamąsias dalis reikia suklijuoti tarpusavyje medžiagai tinkamais klijais,

n)	aliuminio folija;

o)	25 % druskos rūgštis;

p)	1: 10 000 NF veikimo stiprumo pepsinas (JAV nacionalinė farmakopėja), atitinkantis 1: 12 500 BP (Britanijos farmakopėja) ir iki 2 000 FIP (Fédération Internationale de Pharmacie) veikimo stiprumą;

q)	iki 46–48 oC temperatūros pašildytas vandentiekio vanduo;

r)	bent jau 0,1 g tikslumo svarstyklės;

s)	10–15 l talpos metaliniai padėklai, skirti skaldomos medžiagos skysčio likučiams surinkti;

t)	įvairaus tūrio (1, 10 ir 25 ml) pipetės ir pipečių laikikliai;

u)	1–100 oC skalės 0,5 oC tikslumo termometras;

v)	vandentiekio vandens sifonas.

2. Mėginių paėmimas ir skaldytino kiekio sukaupimas:

tiriant visą naminių kiaulių skerdeną iš diafragmos atramos prie perėjimo į raumeninę dalį imamas ne mažesnis kaip 1 g svorio mėginys. Galima naudoti specialias trichinelėms skirtas žnyples, jei jomis kerpant užtikrinamas 1,00–1,15 g tikslumas.

Iš diafragmos atramos prie perėjimo į raumeninę dalį imamas didesnis, t. y. ne mažesnis kaip 2 g svorio, mėginys tiriant paršavedes ir kuilius.

Kai nėra diafragmos atramos, iš šonkaulio ar diafragmos krūtinkaulio dalies arba iš žando raumens, liežuvio ar pilvo raumenų imamas dvigubai didesnis 2 g (arba 4 g tiriant paršavedes ir kuilius) mėginys;

b)	tiriant mėsos gabalus, iš skersaruožių raumenų, turinčių mažai riebalų ir jei įmanoma esančių šalia kaulų ar sausgyslių, imamas mažiausiai 5 g mėginys. Panašaus dydžio mėginys imamas iš neskirtos visiškai išvirti ar kitos rūšies po skerdimo perdirbtos mėsos;

tiriant užšaldytus mėginius analizei imamas mažiausiai 5 g skersaruožių raumenų audinio mėginys.

Mėsos mėginių svoris susijęs su visai riebalų ir fascijų neturinčia mėsa. Ypatingą dėmesį reikia skirti mėginių ėmimui iš liežuvio, siekiant išvengti užteršimo paviršiniu liežuvio audiniu, kurio neįmanoma suskaldyti ir kuris gali trukdyti sedimentacijos metodo rezultatų analizei.

3. Procedūra

I. Visas jungtinis mėginys (100 g mėginių vienu metu):

a)	16 ± 0,5 ml druskos rūgšties įpilama į 3 l talpos menzūrą, kurioje yra 2 l 46–48 oC temperatūroje iš anksto pašildyto vandentiekio vandens; maišymo lazdelė įmerkiama į menzūrą, ši uždedama ant pašildytos plokštelės ir pradedama maišyti;

b)	pridedama 10 ± 0,2 g pepsino;

c)	100 g pagal 2 punktą paimtų mėginių susmulkinami trintuvu;

d)	susmulkinta mėsa perdedama į 3 l talpos menzūrą, kurioje yra vanduo, pepsinas ir druskos rūgštis;

e)	sumalta trintuve masė pakartotinai pamerkiama į skaldomąjį skystį menzūroje ir trintuvo dubuo praskalaujamas nedideliu tūriu skaldomojo skysčio, kad būtų galima nuplauti prie sienelių likusią prilipusią mėsą

f)	menzūra uždengiama aliuminio folija;

g)	magnetinė maišyklė sureguliuojama taip, kad jos veikimo metu būtų palaikoma pastovi 44–46 oC temperatūra. Skaldomąjį skystį reikia maišyti gana smarkiai, kad susidarytų gilus sūkurys išvengiant teškenimosi;

skaldomasis skystis maišomas tol, kol mėsos dalelės visiškai išnyksta (apytiksliai 30 minučių). Paskui maišyklė išjungiama ir skaldomasis skystis išpilamas per sietą į sedimentacijai skirtą piltuvą. Perdirbant tam tikro tipo mėsą (liežuvį, medžiojamųjų gyvūnų mėsą ir pan.) gali prireikti skaldyti ilgiau (tačiau neviršijant 60 minučių);

(i)	skaldomasis procesas laikomas patenkinamu, jei ant sieto išlieka ne daugiau kaip 5 % pradinio mėginio;

j)	skaldomasis skystis paliekamas nusistovėti piltuve 30 minučių;

k)	praėjus 30 minučių 40 ml skaldomojo skysčio skubiai įpilama į matavimo cilindrą arba centrifuginį mėgintuvėlį;

l)	skaldomieji skysčiai ir kitos skystos atliekos laikomos lėkštelėje tol, kol bus gauti rezultatai;

m)	40 ml tūrio mėginiui leidžiama nusistovėti 10 minučių. Paskui 30 ml viršnuosėdinio skysčio atsargiai pašalinama išsiurbiant viršutinius sluoksnius ir paliekant ne daugiau kaip 10 ml tūrio;

n)	likę 10 ml nuosėdų perpilama į lervų skaičiavimo dubenį arba Petri lėkštelę;

cilindras arba centrifuginis mėgintuvėlis skalaujamas ne daugiau kaip 10 ml vandentiekio vandens, kurio pripilama į lervų skaičiavimo dubenį ar Petri lėkštelę, kartu įdedant ir mėginį. Vėliau mėginys analizuojamas trichinoskopu ar stereomikroskopu, didinančiu 15–20 kartų. Ryškų regimąjį vaizdą galima gauti ir kitais būdais, laikantis nuostatos, kad teigiamų kontrolinių mėginių tyrimo metu buvo gautas lygiavertis ar geresnis rezultatas, nei taikant įprastinius ryškaus regimojo vaizdo gavimo metodus. Tiriant visas įtariamas zonas ar parazitų formas būtina naudoti 60–100 kartų didinantį prietaisą;

skaldomieji produktai tiriami iš karto po jų paruošimo. Tyrimas jokiu būdu neturėtų būti atidedamas kitai dienai.

Kai skaldomieji produktai nėra tiriami 30 minučių laikotarpiu nuo paruošimo, juos būtina nuskaidrinti šitaip. Maždaug 40 ml tūrio galutinio mėginio įpilama į matavimo cilindrą ir leidžiama nusistovėti 10 minučių. 30 ml viršnuosėdinio skysčio pašalinama, paliekant 10 ml. Šis tūris papildomas vandentiekio vandeniu iki 40 ml. Palaikius dar kartą 10 minučių, 30 ml viršnuosėdinio skysčio pašalinama, nusiurbiant ir paliekant ne daugiau kaip 10 ml mėginio tyrimui Petri lėkštelėje arba lervų skaičiavimo dubenėlyje. Matavimo cilindras perplaunamas ne daugiau kaip 10 ml vandentiekio vandens ir šios nuoplovos įpilamos į Petri lėkštelę ar lervų skaičiavimo dubenį, kuriame yra ir mėginys paskesniam tyrimui.

Jei tyrimo metu nustatoma, kad nuosėdos nėra tinkamos tyrimui, mėginys perpilamas į matavimo cilindrą, o jo tūris papildomas iki 40 ml vandentiekio vandeniu, paskui atliekama pirmiau aprašyta procedūra. Šią procedūrą galima pakartoti 2–4 kartus, kol skystis pasidaro skaidrus ir tampa tinkamas patikimam įvertinimui.

II. Mažesni nei 100 g jungtiniai mėginiai

Kai būtina, į 100 g jungtinį mėginį galima pridėti iki 15 g mėginio ir analizuojama kartu su šiais mėginiais pagal 3 dalies I pastraipą. Didesnį kaip 15 g mėginį būtina ištirti kaip visą jungtinį mėginį. Jungtinių mėginių masei siekiant iki 50 g, skaldomojo skysčio ir sudedamųjų dalių kiekį galima sumažinti iki 1 l vandens, 8 ml druskos rūgšties ir 5 g pepsino.

III. Teigiami arba abejotini rezultatai

Kai ištyrus jungtinį mėginį gaunamas teigiamas arba abejotinas rezultatas, iš kiekvienos kiaulės paskui imamas 20 g mėginys pagal 2 punkto a papunktį. Iš 5 kiaulių paimti 20 g mėginiai sujungiami ir tiriami pirmiau aprašytu metodu. Šiuo metodu tiriami ir mėginiai, paimami iš 20 kiaulių grupių, kurių kiekvienoje yra po 5 kiaules.

Kai Trichinella aptinkama jungtiniame penkių kiaulių mėginyje, paskesni 20 g mėginiai paimami iš atskirų kiekvienos grupės kiaulių ir kiekvienas mėginys tiriamas atskirai pirmiau aprašytu metodu.

Parazitų mėginiai laikomi 90 % etilo alkoholyje konservavimui ir rūšiai nustatyti Bendrijos arba nacionalinėje etaloninėje laboratorijoje.

Paėmus parazitų mėginius teigiami skysčiai (skaldomasis skystis, viršnuosėdinis skystis, nuoplovos ir pan.) nukenksminami kaitinant mažiausiai 60 oC temperatūroje.

II SKYRIUS

LYGIAVERČIAI METODAI

A. Jungtinio mėginio mechaninio skaldymo metodas/sedimentacijos metodas

1. Prietaisai ir reagentai:

a)	peilis ar žirklės pavyzdžiams supjaustyti ar sukarpyti;

b)	lėkštelės, padalytos į 50 laukelių, kai į kiekvieną iš jų galima įdėti maždaug 2 g mėsos, arba kitos priemonės, kuriomis suteikti mėginių atsekamumo lygiavertes garantijas;

c)	mėsmalė arba elektrinis trintuvas;

d)	3 500 Thermo tipo laboratorinis maišiklis „stomacheris“;

e)	laboratorinio maišiklio „stomacherio“ plastikiniai maišeliai;

f)	kūgio pavidalo separaciniai 2 litrų talpos piltuvai, pageidautina, kad jie turėtų tefloninius apsauginius kaiščius;

g)	stovai, jungės ir gnybtai;

h)	nerūdijančio plieno 11 cm išorinio skersmens sietai, kurių akutės yra 180 mikronų, atplaišoms atsijoti;

i)	ne mažesnio kaip 12 cm vidinio skersmens sietų piltuvai;

j)	100 ml talpos stikliniai matavimo cilindrai;

k)	1–100 oC skalės 0,5 oC tikslumo termometras;

l)	vibratorius, pavyzdžiui, elektrinė skutimosi mašinėlė nuimta galvute;

m)	relė, kuria bus įjungiama ir išjungiama 1 minutės intervalu;

n)	trichinoskopas su horizontaliuoju stalu arba stereomikroskopas, apačioje turintis reguliuojamo intensyvumo išspinduliuojamos šviesos šaltinį;

o)	lervų skaičiavimo dubenėlis ir daug 9 cm skersmens Petri lėkštelių, kaip nurodyta I skyriaus 1 dalies l ir m punktuose;

p)	17,5 % druskos rūgštis;

q)	1: 10 000 NF veikimo stiprumo pepsinas (JAV nacionalinė farmakopėja), atitinkantis 1: 12 500 BP (Britanijos farmakopėja) ir iki 2 000 FIP (Fédération Internationale de Pharmacie) veikimo stiprumą;

r)	daug 10 litrų talpos dėžių prietaisams nukenksminti, pavyzdžiui, formoliu, taip pat skaldomajam skysčiui laikyti, gavus teigiamus pavyzdžių tyrimo rezultatus;

s)	iki 0,1 g tikslumo svarstyklės.

2. Mėginių paėmimas ir skaldytino kiekio sukaupimas, kaip nustatyta I skyriaus 2 dalyje.

3. Procedūra

I. Malimas

Sumalus mėsos mėginius mėsmale iš anksto, pagerės suskaldymo kokybė. Malant elektriniu trintuvu, mėsą reikia malti 3–4 kartus maždaug po 1 sekundę kiekvienąkart.

II. Skaldymo procedūra

Šios procedūros metu galima naudoti visą jungtinį mėginį (100 g mėginių vienu metu) arba mažesnius nei 100 g jungtinius mėginius.

Visas jungtinis mėginys (100 g mėginių vienu metu):

i)	3 500 tipo laboratorinis maišiklis „stomacheris“ sujungiamas su dvigubu plastikiniu maišeliu ir nustatoma 40–41 oC temperatūra;

ii)	į vidinį plastikinį maišelį įpilama 1,5 l iš anksto 40–41 oC temperatūroje pašildyto vandens;

iii)	į „stomacheryje“ esantį vandenį įpilama 25 ml 17,5 % druskos rūgšties;

iv)	pridedama pagal 2 punktą iš kiekvieno atskiro mėginio 25–30 oC temperatūroje paimtų 100 mėginių, kurių kiekvieno masė yra maždaug 1 g;

v)	galiausiai pridedama 6 g pepsino. Šio eiliškumo būtina griežtai laikytis, kad pepsinas nesuirtų;

vi)	vėliau maišelio turinys purtomas maišikliu 25 minutes;

vii)	plastikinis maišelis ištraukiamas iš „stomacherio“ ir skaldomasis skystis filtruojamas per sietą į 3 litrų talpos cenzūrą;

viii)

plastikinis maišelis išplaunamas apytiksliai 100 ml vandens, kuris vėliau naudojamas sietui skalauti ir galiausiai filtruojamas cenzūroje;

ix)	į 100 mėginių jungtinį mėginį galima įdėti 15 atskirų mėginių ir juos tirti kartu su šiais mėginiais.

Mažesni jungtiniai mėginiai (mažiau nei 100 mėginių):

i)	3 500 tipo laboratorinis maišiklis „stomacheris“ sujungiamas su dvigubu plastikiniu maišeliu ir nustatoma 40–41 oC temperatūra;

ii)	skaldomasis skystis paruošiamas sumaišant jį su 1,5 l vandens ir 25 ml 17,5 % druskos rūgšties. Pridedama 6 g pepsino ir viskas sumaišoma 40–41 oC temperatūroje. Šio eiliškumo būtina griežtai laikytis, kad pepsinas nesuirtų;

iii)

skaldomojo skysčio tūris, viename mėginyje atitinkantis 15 ml/g mėginio, išmatuojamas (pvz., reikalaujama, kad 30 mėginių bendras tūris siektų 30 x 15 ml = 450 ml) ir perkeliamas į du vidinius plastikinius maišelius kartu su maždaug 1 g mėsos mėginiais (25–30 oC temperatūroje), paimtais iš kiekvieno atskiro mėginio pagal 2 punktą;

iv)	maždaug 41 oC temperatūros vandens įpilama į išorinį maišelį tiek, kad jo bendras tūris būtų lygus tūriui dviejuose maišeliuose – 1,5 litro. Paskui maišelio turinys maišomas maišikliu 25 minutes;

v)	plastikinis maišelis išimamas iš maišiklio ir skaldomasis skystis filtruojamas per sietą į 3 litrų talpos cenzūrą;

vi)	plastikinis maišelis perplaunamas apytiksliai 100 ml vandens (25–30 oC), kuris vėliau naudojamas sietui skalauti ir galiausiai sumaišomas su menzūroje esančiu filtratu.

III. Lervų išskyrimas sedimentacijos metodu

—	Į skaldomąjį skystį įdedamas ledas (300–400 g ledo dribsnių, drožlių arba suskaldyto ledo), kad skysčio tūris padidėtų iki 2 l. Paskui skaldomasis skystis maišomas tol, kol ledas ištirpsta. Tiriant mažesnius mėginius (žr. II dalies b punktą) ledo kiekis atitinkamai sumažinamas.

—	Atvėsintas skaldomasis skystis perpilamas į 2 l talpos separacinį piltuvą, kuriame įmontuotas vibratorius ir papildomas gnybtas.

—	Sedimentacijai leidžiama vykti 30 minučių, jos metu sedimentacinis piltuvas vibruoja su pertrūkiais, t. y. po 1 minutės vibracijos daroma 1 minutės pauzė.

—	Praėjus 30 minučių, 60 ml nuosėdų mėginio skubiai perpilama į 100 ml matavimo cilindrą (užbaigus darbą, piltuvas perskalaujamas ploviklio tirpalu).

—	60 ml tūrio mėginiui leidžiama nusistovėti mažiausiai 10 minučių, po to viršnuosėdinis skystis pašalinamas išsiurbiant ir paliekama 15 ml tūrio lervų analizei.

—	Išsiurbinimui galima naudoti vienkartinį švirkštą su plastikiniu mėgintuvėliu. Mėgintuvėlis turi būti tokio ilgio, kad ne mažiau kaip 15 ml liktų matavimo cilindre, kai švirkšto jungės lieka ant cilindro kraštų.

—	Likę 15 ml įpilami į lervų skaičiavimo dubenėlį arba dvi Petri lėkšteles ir tiriami trichinoskopu arba stereomikroskopu.

—	Matavimo cilindras plaunamas 5–10 ml vandentiekio vandens ir nuoplovos pridedamos prie mėginio.

—	Suskaldyti produktai tiriami nedelsiant. Tyrimas jokiu būdu neturėtų būti atidedamas kitai dienai.

Kai suskaldyti produktai neskaidrūs arba kai nėra tiriami per 30 minučių nuo jų paruošimo, juos būtina nuskaidrinti šitaip:

—	galutinis 60 ml mėginys įpilamas į matavimo cilindrą ir jam leidžiama nusistovėti 10 minučių; paskui 45 ml viršuosėdinio skysčio pašalinama išsiurbimo būdu, o likę 15 ml sumaišomi su 45 ml vandentiekio vandens;

—	pasibaigus paskesnei 10 minučių sedimentacijai, 30 ml viršnuosėdinio skysčio pašalima išsiurbimo būdu ir 15 ml likutis perpilamas į Petri lėkštelę ar lervų skaičiavimo dubenėlį tyrimui;

—	matavimo cilindras perplaunamas 10 ml vandentiekio vandens ir šios nuoplovos pridedamos prie Petri lėkštelėje ar lervų skaičiavimo dubenėlyje esančio mėginio paskesniam tyrimui.

IV. Teigiami ar abejotini rezultatai

Kai rezultatai teigiami arba abejotini, taikomos I skyriaus 3 dalies III pastraipos nuostatos.

B. Jungtinio mėginio mechaninio skaldymo/išskyrimo ant filtro metodas

1. Prietaisai ir reagentai:

Kaip nustatyta II skyriaus A dalies 1 pastraipoje.

Papildomi prietaisai

a)	1 litro talpos Gelmano piltuvas, turintis 45 mm skersmens filtro laikiklį;

filtro diskai, turintys 35 mikronų angų žiedo formos nerūdijančio plieno sietą (disko skersmuo – 45 mm), 1 mm storio du guminius žiedus (išorinis skersmuo – 45 mm, vidinis skersmuo – 38 mm), žiedinis sietas įstatomas tarp dviejų guminių žiedų ir suklijuojamas su jais dviem medžiagoms tinkamais klijais;

c)	3 litrų talpos Erlenmejerio kolba su šoniniu siurbimo vamzdeliu;

d)	filtravimo siurblys;

e)	mažiausiai 80 ml talpos plastikiniai maišeliai;

f)	plastikinių maišelių sandarinimo prietaisas;

g)	1: 150 000 Soksleto (Soxhlet) vienetų viename grame stiprumo renilazė.

2. Mėginių paėmimas:

Kaip nustatyta I skyriaus 2 dalyje.

3. Procedūra

I. Malimas

Sumalus mėsos mėginius mėsmale iš anksto, pagerės suskaldymo kokybė. Malant elektriniu trintuvu, mėsą reikia malti 3–4 kartus po 1 sekundę kiekvienąkart.

II. Suskaldymo procedūra

Šiai procedūrai naudojami visas jungtinis mėginys (100 g mėginių vienu metu) arba mažesni nei 100 g jungtiniai mėginiai.

a)	Visas jungtinis mėginys (100 mėginių vienu metu) Žr. II skyriaus A dalies 3 pastraipos II punkto a papunktį.

b)	Mažesni jungtiniai mėginiai (mažiau kaip 100 mėginių) Žr. II skyriaus A dalies 3 pastraipos II punkto b papunktį.

III. Lervų išskyrimas filtravimo būdu

a)	Į skaldomąjį skystį įdedamas ledas (300–400 g ledo dribsnių, drožlių arba suskaldyto ledo), kad skysčio tūris padidėtų iki 2 litrų. Tiriant mažesnius jungtinius mėginius ledo kiekis atitinkamai sumažinamas.

b)	Skaldomasis skystis maišomas, kol ištirpsta ledas. Atvėsintas skaldomasis skystis paliekamas trumpiausiai 3 minutes lervoms susisukti.

c)	Gelmano piltuvas su filtro laikikliu ir filtro disku užmaunamas ant Erlenmejerio kolbos, sujungtos su filtravimo siurbliu.

d)	Skaldomasis skystis pilamas į Gelmano piltuvą ir filtruojamas. Besibaigiant filtravimui, skaldomasis skystis perleidžiamas pro filtrą siurbiant filtravimo siurbliu. Siurbimą būtina nutraukti prieš išdžiūstant filtrui, t. y. kai piltuve telieka 2–5 ml skysčio.

e)	Perfiltravus skaldomąjį skystį, išimamas filtro diskas ir skystis supilamas į 80 ml talpos plastikinį maišelį, į kurį įpilama 15–20 renilazės tirpalo. Renilazės tirpalas paruošiamas 2 g renilazės ištirpinant 100 ml vandentiekio vandens.

f)	Plastikinis maišelis dukart sandarinamas ir įdedamas tarp „stomacherio“ išorinio ir vidinio maišelių.

g)	„Stomacheriui“ leidžiama dirbti tris minutes, kai jame maišomas visas arba dalinis jungtinis mėginys.

Praėjus trims minutėms, plastikinis maišelis su filtro disku ir renilazės tirpalu išimamas iš „stomacherio“ ir prakerpamas žirklėmis. Skystas turinys įpilamas į Petri lėkštelę ar lervų skaičiavimo dubenėlį. Maišelis išplaunamas 5–10 ml vandens, kuris paskui įpilamas į lervų skaičiavimo dubenėlį tyrimui trichinoskopu arba Petri lėkštelę tyrimui stereomikroskopu.

(i)

Skaldomieji produktai tiriami vos tik gauti. Tyrimas jokiu būdu neatidedamas kitai dienai.

Pastaba.:

Filtro diskų niekada negalima naudoti, jeigu jie nėra visiškai švarūs. Nešvariems diskams niekada neleidžiama išdžiūti. Filtro diskus galima valyti, pamerkiant juos į renilazės tirpalą ir paliekant per naktį. Prieš naudojant, juos reikia išvalyti, pamerkiant į naują renilazės tirpalą ir pamaišant „stomacheriu“.

IV. Teigiami arba abejotini rezultatai

Kai rezultatai teigiami arba abejotini, taikomos I skyriaus 3 dalies III pastraipos nuostatos.

C. Jungtiniams mėginiams iki 35 g naudojamas automatinis skaldymo metodas

1. Prietaisai ir reagentai:

a)	peilis arba žirklės mėginiams supjaustyti arba sukarpyti;

b)	lėkštelės, padalytos į 50 laukelių, kai į kiekvieną laukelį galima įdėti maždaug 2 g mėsos, arba kitos priemonės, teikiančios reikiamas mėginių atsekamumo lygiavertes garantijas;

c)	Trichomatic 35 ® tipo trintuvas su įmontuota filtravimo įranga;

d)	8,5 ± 0,5 % druskos rūgštis;

e)	skaidrūs 50 mm skersmens ir 14 mikronų poras turintys polikarbonatiniai membraniniai filtrai;

f)	1: 10 000 NF veikimo stiprumo pepsinas (JAV nacionalinė farmakopėja), atitinkantis 1: 125 000 BP (Britanijos farmakopėja) ir iki 2 000 FIP (Fédération Internationale de Pharmacie) veikimo stiprumą;

g)	0,1 g tikslumo svarstyklės;

h)	žnyplės plačiu galu;

i)	daug mažiausiai 5 cm ilgio šoninę kraštinę turinčių objektinių stiklelių arba daug bent 6 cm skersmens Petri lėkštelių, apačioje sužymėtų žymekliu į 10 × 10 mm tyrimo kvadratinius laukelius;

j)	(sterko)mikroskopas, apačioje turintis reguliuojamo intensyvumo išspinduliuojamos šviesos šaltinį (15–60 kartų didinantis), arba trichinoskopas su horizontaliuoju stalu;

k)	skystų atliekų indas;

l)	daug 10 litrų talpos dėžių prietaisams nukenksminti, pavyzdžiui, formoliu, taip pat skaldomajam skysčiui laikyti, gavus teigiamus pavyzdžių tyrimo rezultatus;

m)	1–100 oC skalės 0,5 oC tikslumo termometras.

2. Mėginių paėmimas

Kaip nustatyta I skyriaus 2 dalyje.

3. Procedūra

I. Skaldymo procedūra

a)	Trintuvas su įmontuota filtravimo įranga sujungiamas su atliekų vamzdeliu ir vamzdelis nukreipiamas į skystų atliekų indą.

b)	Įjungus trintuvą, prasideda kaitinimas.

c)	Prieš tai darant, reakcinės kameros dugne esantį dugninį vožtuvą reikia atidaryti ir uždaryti.

d)	Pridedama pagal 2 punktą iš kiekvieno atskiro mėginio (25–30 oC temperatūroje) paimtų iki 35 mėginių, kurių kiekvieno masė yra maždaug 1 g. Įsitikinama, kad didesni sausgyslių gabaliukai pašalinami, nes jie gali užkimšti membraninį filtrą.

e)	Pripilama (apytiksliai 400 ml) vandens iki reakcinės kameros, sujungtos su trintuvu, krašto.

f)	30 ml 8,5 % druskos rūgšties pripilama iki mažesnės skysčiams skirtos kameros krašto.

g)	Membraninis filtras uždengiamas rupesniu filtru ir įdedamas į filtravimo įrangoje esantį filtro laikiklį.

h)	Galiausiai pridedama 7 g pepsino. Šio eiliškumo privalu griežtai laikytis, kad pepsinas nesuirtų.

i)	Uždaromi reakcinės ir skysčiams skirtos kamerų dangteliai.

j)	Pasirenkamas skaldymo laikas. Trumpas skaldymo laikas (5 minutės) nustatomas, kai mėginiai gauti iš normalus skerdimo amžiaus kiaulių, ir ilgesnis laikas (8 minutės) kitiems mėginiams.

k)	Paspaudus trintuvo paleidimo mygtuką, prasideda paskirstymo procesas ir automatiškai prasideda skaldymas, o paskui filtravimas. Praėjus 10–13 minučių procesas baigiasi ir automatiškai sustoja.

l)	Įsitikinus, kad kamera tuščia, atidaromas reakcinės kameros dangtelis. Jei kameroje likę putų arba kokio nors skaldomojo skysčio, kartojama procedūra, kaip nurodyta V dalyje.

II. Lervų išskyrimas

a)	Filtro laikiklis išimamas ir membraninis filtras perkeliamas ant objektinio stiklelio ar į Petri lėkštelę.

b)	Membraninis filtras tiriamas (sterko)mikroskopu arba trichinoskopu.

III. Valymo priemonės

Gavus teigiamą rezultatą, du trečdaliai trintuvo reakcinės kameros pripildomi verdančio vandens. Paprastai vandentiekio vanduo pilamas į jungiančiąją skysčiams skirtą kamerą, kol apsemiamas apatinis daviklis. Paskui vyksta automatinis valymas. Filtro laikiklis ir bet kuri kita įranga nukenksminami, pavyzdžiui, formoliu.

b)	Užbaigus dienos darbą, trintuvo skysčiams skirta kamera pripildoma vandens ir atliekamas standartinis prietaiso darbo ciklas.

IV. Membraninių filtrų naudojimas

Kiekvieną polikarbonatinį membraninį filtrą galima naudoti ne daugiau kaip penkis kartus. Po kiekvieno naudojimo filtras turi būti nusukamas. Be to, po kiekvieno naudojimo būtina patikrinti membraninį filtrą, ar neatsirado koks nors jo pažeidimas, sutrukdysiantis tinkamai jį naudoti kitą kartą.

V. Metodas taikomas, kai atliekamas nevisiškas skaldymas ir kai neįmanoma atlikti filtravimo

Paleidus automatinį trintuvo darbo ciklą, kaip nurodyta C dalies 3 pastraipos I punkte, atidaromas reakcinės kameros dangtelis ir patikrinama, ar kameroje yra susikaupusių putų arba skysčio. Šiuo atveju:

a)	uždaromas reakcinės kameros dugne esantis dugninis vožtuvas;

b)	pašalinamas filtro laikiklis ir membraninis filtras perkeliamas ant objektinio stiklelio ar Petri lėkštelės;

c)	į filtro laikiklį įdedamas naujas membraninis filtras ir pritvirtinamas prie laikiklio;

d)	trintuvo skysčio kamera pripildoma vandens tiek, kad būtų apsemiamas apatinis daviklis;

e)	vykdomas automatinis valymo ciklas;

f)	valymo ciklui pasibaigus, atidaromas reakcinės kameros dangtelis ir patikrinama, ar liko skysčio;

g)	jei kamera tuščia, pašalinamas filtro laikiklis, o membraninis filtras perkeliamas ant objektinio stiklelio ar Petri lėkštelės žnyplėmis;

h)	abu membraniniai filtrai tiriami, kaip aprašyta C dalies 3 pastraipos II punkte. Jei filtrų negalima ištirti, kartojamas visas skaldymo procesas, atliekant ilgesnį skaldymą, kaip aprašyta C dalies 3 pastraipos I punkte.

VI. Teigiami ar abejotini rezultatai

Kai rezultatai teigiami arba abejotini, taikomos I skyriaus 3 dalies III pastraipos nuostatos.

III SKYRIUS

TRICHINOSKOPINIS TYRIMAS

1. Prietaisai:

a)	kaitinamąją lempą turintis ir 30–40 arba 80–100 kartų didinantis trichinoskopas arba stereomikroskopas, kurio apačioje yra reguliuojamo intensyvumo šviesą išspinduliuojantis šaltinis;

b)	kompresorius – slėginė stiklinė, sudaryta iš dviejų stiklinių plokštelių (kurių kiekviena padalyta į vienodo ploto laukelius);

c)	mažos išlenktos žirklės;

d)	mažos žnyplės;

e)	mėginių pjaustymo peilis;

f)	mažos sunumeruotos dėžutės, skirtos mėginiams atskirai laikyti;

g)	lašinimo pipetė;

h)	acto rūgšties stiklinė ir kalio hidroksido tirpalo stiklinė bet kokiam kalkėjimui šalinti ir džiovintai mėsai minkštinti.

2. Mėginių paėmimas

Tiriant visas skerdenas iš kiekvieno gyvūno imami keli riešuto dydžio mėginiai:

a)	tiriant namines kiaules tokie mėginiai imami iš abiejų diafragmos atramų prie perėjimo į raumeninę dalį;

b)	tiriant šernus mėginiai imami iš abiejų diafragmos atramų prie perėjimo į raumeninę dalį ir, papildomai, iš žando, apatinės kojos dalies raumenų, tarpšonkaulinių raumenų ir liežuvio raumenų, iš kiekvieno gyvūno iš viso imama po šešis mėginius;

c)	jei mėginių neįmanoma paimti iš tam tikrų raumenų, iš pasiekiamų raumenų iš viso imami 4 mėginiai;

d)	tiriant mėsos gabalus keturi riešuto dydžio mėginiai imami iš skersaruožių raumenų, jei įmanoma, neturinčių riebalų, iš keturių skirtingų atskiro gabalo vietų, jei įmanoma, arčiau kaulų ir sausgyslių.

3. Procedūra

a)	Paprastai kompresorius pripildomas 1,0±0,1 g mėsos, paprastai tai lygu 28 avižos grūdo dydžio gabaliukams. Jeigu reikia, naudojamasi dviem kompresoriais, kuriuos ištyrimui sudedama 56 avižos grūdo dydžio mėsos gabaliukai.

b)	Jei naminės kiaulės turi abi diafragmos atramas, Trichinella tiriantis inspektorius atpjauna po 28 avižos grūdo dydžio gabaliukus nuo kiekvienos iš minėtų dalių, paimtų visoje skerdenoje, taip susidaro iš viso 56 gabaliukai.

c)	Jei tėra tik viena diafragmos atrama, 56 gabaliukai atpjaunami skirtingose vietose, jei įmanoma, prie perėjimo į raumeninę dalį.

d)	Iš kitų keturių šerno raumenų paimti mėginiai supjaustomi kiekvienas į 7 avižos grūdo dydžio gabaliukus, taip susidaro iš viso 28 papildomi gabaliukai.

e)	Paskui Trichinella tiriantis inspektorius suspaudžia 56 (arba 84) gabaliukus tarp stiklo plokštelių, kad būtų gaunamas aiškus atspaudas ant objektinio stiklelio.

f)	Jei tiriamų mėginių mėsa yra sausa ar sena, prieš spaudžiant preparatus būtina suminkštinti 10–20 minučių pamerkiant į kalio šarmo ir vandens mišinį, paruoštą atitinkamai santykiu 1: 2.

g)	Iš kiekvieno mėsos gabalo mėginio Trichinella tiriantis inspektorius atpjauna po 14 avižos grūdo dydžio gabaliukų, taip susidaro iš viso 56 gabaliukai.

h)	Mikroskopinį tyrimą būtina atlikti lėtai ir kruopščiai peržiūrint kiekvieną preparatą, kai prietaisas didina 30–40 kartų.

i)	Jei trichinoskopinio tyrimo metu nustatomos įtariamos zonos, jas būtina ištirti naudojant galingesnį trichinoskopą (didinantį 80–100 kartų).

j)	Kai rezultatas neaiškus, kartojamas kitų mėginių ir ant objektinio stiklelio esančių preparatų tyrimas, kol gaunama reikalinga informacija. Trichinoskopinis tyrimas atliekamas ne trumpiau kaip šešias minutes.

k)	Į trumpiausią tyrimui atlikti būtiną laiką neįskaitomas laikas, būtinas mėginiams paimti ir preparatams paruošti.

l)	Apskritai trichinoskopinį tyrimą atliekantis asmuo per dieną privalo ištirti ne daugiau kaip 840 gabaliukų, o tai atitinka 15 naminių kiaulių ir 10 šernų tyrimą.

II PRIEDAS

UŽŠALDYMAS

A. 1 užšaldymo metodas

a)	Jau užšaldyta mėsa turi būti toliau laikoma užšaldyta.

b)	Šaldymo patalpos techninė įranga ir energijos tiekimas turi būti tokie, kad pageidaujama temperatūra greitai būtų pasiekiama ir palaikoma visose patalpose vietose ir visoje mėsoje.

c)	Prieš užšaldymą būtina pašalinti izoliuojančiąją pakuotę, išskyrus tą atvejį, kai mėsa yra reikiamoje temperatūroje atgabenama į šaldymo patalpą arba kai mėsa supakuota taip, kad pakuotė netrukdo pasiekti reikiamą temperatūrą per nurodytą laiką.

d)	Siuntas šaldymo patalpoje reikia laikyti atskirai ir užrakintas.

e)	Būtina užregistruoti kiekvienos siuntos atgabenimo į šaldymo patalpą datą ir laiką.

Šaldymo patalpoje turi būti ne mažesnė kaip –25 oC temperatūra. Ją būtina matuoti kalibruotais termoelektriniais prietaisais ir nuolatos registruoti. Jos negalima matuoti tiesioginiame šalto oro sraute. Prietaisai turi būti laikomi užrakinti. Temperatūros lentelėse turi būti pateikti mėsos tikrinimo registre esantys atitinkami duomenys apie įvežimą, užšaldymo pradžios ir pabaigos datą bei laiką, užrašytus šiuos duomenis būtina saugoti vienerius metus.

Mėsą, kurios skersmuo arba storis siekia iki 25 cm, būtina šaldyti nepertraukiant ne mažiau kaip 240 valandų, o mėsą, kurios skersmuo arba storis siekia 25–50 cm, būtina šaldyti nepertraukiant ne mažiau kaip 480 valandų. Šis šaldymo procesas netaikomas, kai mėsa yra storesnė arba jos skersmuo yra didesnis. Šaldymo laikas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai temperatūra šaldymo patalpoje pasiekia f punkte nurodytą lygį.

B. 2 užšaldymo metodas

mėsą, kurios skersmuo ar storis yra iki 15 cm, būtina užšaldyti, esant vienam iš šių laiko ir temperatūros derinių:

—	20 dienų –15 oC temperatūroje,

—	10 dienų –23 oC temperatūroje,

—	6 dienas –29 oC temperatūroje.

mėsą, kurios skersmuo arba storis siekia 15–50 cm, būtina užšaldyti, esant vienam iš šių laiko ir temperatūros derinių:

—	30 dienų –15 oC temperatūroje,

—	20 dienų –25 oC temperatūroje,

—	12 dienų –29 oC temperatūroje.

Temperatūra šaldymo patalpoje turi būti ne aukštesnė nei pasirinktoji inaktyvacijos temperatūra. Ją būtina matuoti kalibruotais termoelektriniais prietaisais ir nuolatos registruoti. Jos negalima matuoti tiesioginiame šalto oro sraute. Prietaisai turi būti laikomi užrakinti. Temperatūros lentelėse turi būti pateikti mėsos patikrinimo registre esantys atitinkami duomenys apie įvežimą, taip pat užšaldymo pradžios ir pabaigos datą bei laiką, užrašytus šiuos duomenis būtina išsaugoti vienerius metus.

Kai naudojamasi šaldymo tuneliais ir griežtai nesilaikoma pirmiau išdėstytos tvarkos, maisto verslo subjektas privalo sugebėti įrodyti kompetentingai institucijai, kad alternatyvus Trichinella parazitų kiaulių mėsoje naikinimo metodas yra veiksmingas.

C. 3 užšaldymo metodas

Šis metodas taikomas sausam užšaldymui komerciniais tikslais arba mėsos užšaldymui, esant nurodytiems laiko ir temperatūros deriniams, stebint temperatūrą kiekvieno gabalo centre.

1 metodo a–e punktuose išvardytų nuostatų laikomasi, atsižvelgiant į šiuos laiko ir temperatūros derinius:

—	106 valandos –18 oC temperatūroje,

—	82 valandos –21 oC temperatūroje,

—	63 valandos –23,5 oC temperatūroje,

—	48 valandos –26 oC temperatūroje,

—	35 valandos –29 oC temperatūroje,

—	22 valandos –32 oC temperatūroje,

—	8 valandos –35 oC temperatūroje,

—	1/2 valandos –37 oC temperatūroje.

Temperatūra matuojama kalibruotais termoelektriniais prietaisais ir nuolatos registruojama. Termometras įterpiamas į kalibruotos mėsos gabalą, ne mažesnį už užšaldymui skirtos mėsos storiausią gabalą. Šį gabalą būtina laikyti pačioje nepalankiausioje šaldymui šaldymo patalpos vietoje, atitolinant jį nuo šaldymo įrangos ar tiesioginio šalto oro srauto. Prietaisai turi būti laikomi užrakinti. Temperatūros lentelėse būtina pateikti mėsos patikrinimo registre esančius atitinkamus duomenis apie įvežimą, taip pat užšaldymo pradžios ir pabaigos datą bei laiką, šią užrašytą informaciją būtina saugoti vienerius metus.

III PRIEDAS

KITŲ GYVŪNŲ, IŠSKYRUS KIAULES, TYRIMAS

Arklių, laukinių medžiojamųjų gyvūnų ir kitokią mėsą, galinčią turėti Trichinella parazitų, būtina ištirti vienu iš I priedo I arba II skyriuose nurodytų skaldymo metodų, darant tokius pakeitimus:

a)	mažiausiai 10 g mėginiai imami iš arklių liežuvio ar žando raumens ir iš šernų priešakinės kojos, liežuvio ar diafragmos raumens;

b)	jeigu arkliai neturi šių raumenų, didesnis mėginys imamas iš diafragmos atramos prie perėjimo į raumeninę dalį. Raumenyje neturi nebūti jungiamojo audinio ir riebalų;

mažiausiai 5 g mėginys suskaldomas I priedo I skyriuje nurodytu pamatiniu aptikimo metodu arba II skyriuje nurodytu lygiaverčiu metodu. Kiekvieno skaldymo atveju bendra tiriamojo audinio masė turi neviršyti 100 g skaldant I skyriuje nurodytu metodu ir II skyriuje nurodytais A ir B metodais ir 35 g – II skyriuje nurodytu C metodu;

d)	kai gaunamas teigiamas rezultatas, atliekamas paskesnis 50 g mėginio nepriklausomas tyrimas;

nepažeidžiant gyvūnų rūšių apsaugos taisyklių, visa medžiojamųjų gyvūnų, išskyrus šernus, tokių kaip lokiai, plėšrieji žinduoliai (įskaitant jūrinius žinduolius) ir ropliai, mėsa turi būti ištirti imant 10 g raumens mėginį įprastose parazitavimo vietose arba didesnius mėginius, jei tų vietų nėra. Įprastos parazitavimo vietos:

i)	lokiai – diafragma, kramtomasis raumuo ir liežuvis;

ii)	jūrų vėpliai – liežuvis;

iii)	krokodilai – kramtomasis raumuo, junginės išaugos virš ragenos raumuo ir tarpšonkaulinis raumuo;

iv)	paukščiai – galvos raumenys (pvz., kramtomasis ir kaklo raumuo).

f)	skaldymo laikotarpis turi būti pakankamas, kad užtikrintų šių gyvūnų audinių skaldymą, bet neturi viršyti 60 minučių.

IV PRIEDAS

Išsamios sąlygos, taikomos Trichinella neužkrėstiems ūkiams ir regionams, kuriuose nedidelis užkrėtimo Trichinella pavojus

Šiame priede,

„kontroliuojamos laikymo sąlygos integruotose gamybos sistemose“ – tai bet koks gyvulininkystės tipas, kai kiaulės visą laiką laikomos maisto verslo subjekto kontroliuojamomis sąlygomis, susijusios su šėrimu ir laikymo.

I SKYRIUS

MAISTO VERSLO SUBJEKTŲ PAREIGOS

Siekdami ūkių oficialaus pripažinimo neužkrėstais Trichinella, maisto verslo subjektai privalo laikytis šių reikalavimų:

a)	statydamas pastatus ir juos prižiūrėdamas, subjektas privalo imtis visų praktinių apsaugos priemonių, kad graužikai, kiti žinduoliai ir stambieji plėšrieji paukščiai negalėtų patekti į patalpas, kuriose laikomi gyvūnai;

b)	subjektas privalo veiksmingai vykdyti kovos su kenkėjais, visų pirma graužikais, programą kovodamas su kiaulių užkrėtimu. Subjektas privalo saugoti programos įgyvendinimą įrodančius dokumentus ir pateikti juos kompetentingai institucijai paprašius;

c)	operatorius privalo užtikrinti, kad visi pašarai gaunami iš įmonės, kuri gamina pašarus, laikydamasi principų, nustatytų 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 183/2005 (1), nustatančiame pašarų higienos reikalavimus;

d)	subjektas privalo saugoti Trichinella neatsparioms gyvūnų rūšims skirtą pašarą siloso bokštuose ar kituose graužikams neprieinamuose konteineriuose. Visos kitos pašarų atsargos turi būti termiškai apdorotos ir pagamintos laikantis kompetentingos institucijos reikalavimų;

e)	subjektas privalo užtikrinti, kad nugaišę gyvūnai surenkami ir pašalinami, taikant sanitarines priemones, per 24 valandas nuo kritimo. Tačiau nugaišę paršiukai gali būti surenkami ir laikomi ūkyje tinkamai uždarytuose konteineriuose iki bus pašalinti;

f)	jei ūkio kaimynystėje yra sąvartynas, subjektas privalo apie tai pranešti kompetentingai institucijai. Vėliau kompetentinga institucija privalo įvertinti visus pavojus ir nuspręsti, ar galima pripažinti ūkį neužkrėstu Trichinella;

g)	subjektas privalo užtikrinti, kad į ūkį atvežami paršiukai ir įsigyjamos kiaulės, atsivesti ir auginti kontroliuojamomis laikymo sąlygomis integruotose gamybos sistemose;

h)	subjektas privalo užtikrinti, kad kiaulės būtų atpažįstamos taip, kad būtų galima atsekti kiekvienos iš jų kelią iki ūkio;

subjektas gali įvežti naujus gyvūnus į ūkį tik jeigu jie:

i)	kilę iš ūkių, oficialiai pripažintų neužkrėstais Trichinella, arba

ii)	siunčiami drauge su eksportuojančios šalies kompetentingos institucijos patvirtintu pažymėjimu, deklaruojančiu, kad gyvūnas yra kilęs iš oficialiai pripažinto neužkrėstu Trichinella ūkio, arba

iii)	laikomi atskirai, kol nebus gauti Bendrijos etaloninės laboratorijos patvirtinti serologinio tyrimo neigiami rezultatai. Mėginių ėmimą serologiniams tyrimams būtina pradėti tik išlaikius gyvūną ūkyje keturias savaites,

j)	subjektas privalo užtikrinti, kad jokių skerstinų kiaulių nebuvo įvežta į ūkį per visą gamybos laikotarpį;

įvežti gyvūnus per pirmąsias kelias gyvenimo savaites prieš nujunkymą leidžiama, jei laikomasi visų šių sąlygų:

i)	per pastaruosius 10 metų šalyje neužregistruota jokių naminių gyvūnų Trichinella užkrėtimo atvejų;

ii)

įgyvendinama metinė Trichinella neatsparių laukinių gyvūnų priežiūros programa. Ši programa vykdoma atsižvelgiant į pavojų teritorijoje, kuri yra epidemiologiškai susijusi su Trichinella neužkrėstų ūkių geografine padėtimi. Vykdant programą tiriamos atitinkamos kontrolinės gyvūnų rūšys, remiantis pirmesnių tyrimų duomenimis. Rezultatai rodo, kad Trichinella paplitimas tarp kontrolinių gyvūnų yra mažesnis kaip 0,5 %;

iii)	kai gyvūnai išleidžiami į lauką, jie laikomi tinkamai užtvertose teritorijose;

iv)	įgyvendinama 11 straipsnyje nurodyta stebėsenos programa, o tiriamuose ūkiuose stebėsena atliekama dažniau;

v)	iš visų skerdžiamų paršavedžių ir kuilių, kurie laikomi veisimui, ūkyje sistemingai imami mėginiai ir tiriami I priedo I skyriuje aprašytu pamatiniu aptikimo metodu arba I priedo II skyriuje aprašytais lygiaverčiais metodais, ir

vi)	imamasi veiksmų siekiant apsisaugoti, kad į ūkį nepatektų daugybė plėšrių ir visaėdžių paukščių (pvz., varnos, plėšrūnai).

B.	Kompetentingos institucijos Trichinella neužkrėstais pripažintų ūkių maisto verslo subjektai praneša kompetentingai institucijai, jeigu daugiau nebesilaikoma A punkto reikalavimų, arba apie bet kokį kitą pokytį, dėl kurio gali pakisti Trichinella neužkrėsto ūkio statusas.

II SKYRIUS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ PAREIGOS

Valstybių narių, kuriose per pastaruosius 10 metų buvo nustatyta naminių kiaulių užkrėtimo Trichinella atvejų, kompetentingos institucijos gali pripažinti ūkį neužkrėstu Trichinella, jeigu:

a)	12 mėnesių prieš ūkio pripažinimą neužkrėstu rengiami du kontroliniai apsilankymai atitikčiai pagal IV priedo I skyriaus A dalies reikalavimus patikrinti, ir

24 mėnesius arba ilgiau prieš pripažinimą neužkrėstu tiriamos visos siunčiamos paskersti kiaulės, jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad tyrimas būtinas, laikantis kompetentingos institucijos reikalavimo, kad būtų ištirtas pakankamas ūkyje laikomų gyvūnų skaičius I priedo I ir II skyriuose aprašytais parazitų aptikimo metodais, ir

c)	šių tyrimų rezultatai yra neigiami, ir

rizikos įvertinimu pagrįsta laukinių gyvūnų stebėsenos programa buvo pradėta įgyvendinti tose teritorijose, kuriose yra ir laukinių gyvūnų, ir ūkių, siekiančių Trichinella neužkrėstų ūkių statuso; stebėsenos programa optimizuoja parazitų aptikimą, naudojant tinkamiausius kontrolinius gyvūnus ir taikant aptikimo metodus, imant kiek įmanoma didesnio skaičiaus gyvūnų mėginius ir imant kiek įmanoma didesnį mėsos mėginį; laukiniuose gyvūnuose aptinkami parazitai nustatomi Bendrijos arba nacionalinėje etaloninėje laboratorijose; Bendrijos etaloninė laboratorija gali teikti paramą, rengdama laukinių gyvūnų stebėsenos programos standartines sąlygas. Šioje dalyje išvardytiems reikalavimams vykdyti gali būti naudojamasi ankstesnių tyrimų duomenimis.

B.	Valstybių narių, kuriose per pastaruosius 10 metų nebuvo nustatyta naminių kiaulių užkrėtimo Trichinella atvejų, kompetentingos institucijos gali pripažinti ūkį neužkrėstu Trichinella, jeigu: laikomasi A dalies d punkte nurodyto reikalavimo.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti pripažinti ūkių kategoriją neužkrėsta Trichinella, kai laikomasi visų šių sąlygų:

a)	paisoma visų IV priedo I skyriaus A dalyje išdėstytų reikalavimų, išskyrus k punktą, kuris netaikomas, ir

naminių gyvūnų autochtoninis užkrėtimas Trichinella nebuvo nustatytas šalyje per pastaruosius 10 metų ir šiuo laikotarpiu buvo nuolatos atliekamas paskerstų kiaulių populiacijos tyrimas, bent 95 % užtikrinantis, kad ten, kur Trichinella paplitimas yra didesnis nei 0,0001 %, bet kokie užkrėtimo atvejai bus nustatyti, ir

c)	yra aiškiai aprašyta ūkių kategorija, ūkininkavimo tipas ir laikomų gyvūnų tipas, ir

d)	rizikos vertinimu pagrįsta laukinių gyvūnų stebėsenos programa buvo parengta pagal IV priedo II skyriaus A dalies d punktą.

Be reikalavimų, nustatytų Direktyvos 2003/99/EB IV priede, pradinėje ataskaitoje ir paskesnėse Komisijai skirtose metinėse ataskaitose pateikiama ši informacija:

a)	Trichinella (įvežtos ir autochtoninės) atvejų žmonėse skaičius, įskaitant ir epidemiologinius duomenis;

naminių kiaulių Trichinella tyrimo rezultatai, kai kiaulės neauginamos kontroliuojamomis laikymo sąlygomis integruotose gamybos sistemose; pateikiant rezultatus reikia nurodyti užkrėstų gyvūnų amžių bei lytį, valdymo sistemą, taikyto diagnostikos metodo tipą; užkrėtimo laipsnį (jei žinomas) ir bet kokią kitą atitinkamą informaciją;

c)	paršavedžių ir kuilių, skirtų veisimui, Trichinella tyrimo rezultatai, pateikiant b punkte nurodytą informaciją;

d)	šernų, arklių, žvėrių ir kitų kontrolinių gyvūnų skerdenų Trichinella tyrimo rezultatai;

e)	serologinių tyrimų, kaip nurodyta 11 straipsnyje, rezultatai, Bendrijos etaloninei laboratorijai tyrimą pripažinus tinkamu;

f)	kiti atvejai, kai įvežtas ar autochtoninis užkrėtimas Trichinella buvo įtartas, ir visi atitinkami laboratorijoje atlikto tyrimo rezultatai;

g)	duomenys apie visus teigiamus rezultatus ir Bendrijos ar nacionalinės etaloninės laboratorijos Trichinella rūšies patvirtinimas;

h)	zoonozių ataskaitų duomenys, pateikiami Europos maisto saugos direkcija (EMSD) nustatyta forma ir nurodytu tvarkaraščiu;

i)	teikiant Trichinella neužkrėstų ūkių ar ūkių kategorijų ataskaitas: Trichinella neužkrėstų ūkių skaičius ir Trichinella neužkrėstų ūkių patikrinimų rezultatų apibendrinimas, įskaitant ir informaciją apie tai, kaip ūkininkas laikosi nustatytų reikalavimų;

ataskaitose, susijusiose su regionais, kuriuose užkrėtimo Trichinella pavojus yra nedidelis, turi būti pateikta informacija:

i)	apie stebėsenos programą, įgyvendintą pagal 11 straipsnį, arba lygiavertė informacija;

ii)	apie rizikos įvertinimu pagrįstas laukinių gyvūnų stebėsenos programas, įgyvendintas pagal A dalies d punktą, arba lygiavertė informacija.

(1) OL L 35, 2005 2 8, p. 1.

22.12.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/83

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2076/2005

2005 m. gruodžio 5 d.

nustatantis pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti ir iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

kadangi:

(1)

Nuo 2006 m. sausio 1 d. pradėjus taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 852/2004 (4), (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir 882/2004, reikės daryti nemažų pakeitimų taisyklėse ir procedūrose, kuriomis turi vadovautis maisto verslo subjektai ir valstybių narių kompetentingos institucijos. Taikant kai kurias iš šių priemonių nuo pat 2006 m. sausio 1 d., tam tikrais atvejais atsirastų praktinių sunkumų. Todėl, siekiant sudaryti galimybę sklandžiai pereiti prie naujų taisyklių ir procedūrų, turėtų būti numatytas atitinkamas pereinamasis laikotarpis.

(2)	Nustatant pereinamojo laikotarpio trukmę reikėtų atsižvelgti į pirmąją naujos su higiena susijusių klausimų teisinio reguliavimo sistemos analizę, kurią numatyta atlikti per pirmuosius ketverius metus.

(3)

Todėl reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bus galima palaipsniui įgyvendinami reglamentuose nustatytus reikalavimus. Siekiant suderinto požiūrio, tas pereinamasis laikotarpis turėtų iš esmės tęstis ketverius metus, o pateisinamais atvejais galėtų būti trumpesnis. Taip pat reikėtų numatyti galimybę bet kurias iš šių priemonių persvarstyti atsižvelgiant į įgytą patirtį.

(4)	Reikėtų taikyti standartinę pereinamojo laikotarpio priemonę – toliau leisti teikti į rinką, prieš pradedant taikyti naujas taisykles, pagamintus produktus. Ši priemonė turėtų būti taikoma visu pereinamuoju laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai produkto galiojimo terminas yra trumpesnis.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatos netaikomos tais atvejais, kai tiekėjas tiesiogiai galutiniam vartotojui arba į vietines mažmeninės prekybos vietas, aprūpinančias galutinį vartotoją, tiekia mažus paukštienos ir kiškinių gyvūnų šviežios mėsos kiekius. 1971 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 71/118/EEB (5) dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos prekybai šviežia paukštiena, ir 1991 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 91/495/EEB (6) dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos triušienos ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų mėsos gamybai ir tiekimui į rinką, valstybėms narėms tais atvejais taip pat buvo leista nukrypti nuo bendrų reikalavimų neapsiribojant tik šviežia mėsa. Pereinamuoju laikotarpiu valstybėms narėms reikėtų ir toliau suteikti tokią galimybę.

(6)

Kompetentingoms institucijoms, tvirtinančioms įmones, ypač tas, kurių pagal anksčiau taikomas taisykles patvirtinti nereikėjo, bet joms buvo leidžiama teikti savo gaminius tik į nacionalinę rinką, tenka sunki užduotis. Todėl reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemonę, leidžiančią tokioms įmonėms tol, kol jos bus patvirtintos, ir toliau prekiauti nacionalinėse rinkose.

(7)

Pereinamojo laikotarpio priemonė, taikoma naudojant vyniojimo ir pakavimo medžiagas ir žymėjimo įrangą pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnio 6 punktą, turi būti persvarstyta siekiant sugriežtinti ankstesnes taisykles dėl žymėjimo įrangos, tuo pat metu tinkamai atsižvelgiant į maisto verslo subjektų lūkesčius dėl leidimo naudoti iki naujos teisinės sistemos įgyvendinimo įsigytą žymėjimo įrangą. Todėl atitinkamos to reglamento nuostatos turėtų būti išbrauktos ir pagal šį reglamentą patvirtintos naujos priemonės. Atsižvelgiant į piktnaudžiavimo šia priemone pavojų, jos trukmę reikėtų apriboti ir užtikrinti, kad kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki pereinamojo laikotarpio pabaigos būtų atsisakyta senos, naujų taisyklių neatitinkančios žymėjimo įrangos. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedą ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedą.

(8)	Sanitariniai gyvūninės kilmės maisto importo reikalavimai nebus visiškai suderinti tam tikrų produktų atžvilgiu, o pereinamuoju laikotarpiu šiems produktams taikytinos sąlygos turėtų būti aiškiai apibrėžtos.

(9)

Nuostata dėl informacijos apie maisto grandinę yra naujas reikalavimas maisto verslo subjektams. Siekiant visiškai įgyvendinti reikalavimus dėl informacijos apie maisto grandinę turėtų būti įvestas pereinamasis laikotarpis. Pereinamojo laikotarpio priemonė, sušvelninanti reikalavimą pranešti prieš 24 valandas apie gyvulio atgabenimą į skerdyklą, turėtų palengvinti sklandų keitimąsi informacija tarp ūkio ir skerdyklos.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo III skirsnyje reikalaujama, kad valstybinis veterinarijos gydytojas arba patvirtintas veterinarijos gydytojas pasirašytų su ūkiuose auginamais nenaminiais kanopiniais gyvūnais iš ūkio į skerdyklą gabenamus sertifikatus. Direktyvoje 91/495/EEB reikalaujama, kad sertifikatą pasirašytų veterinarijos tarnyba. Pereinamuoju laikotarpiu ši nuostata turėtų ir toliau galioti.

(11)	Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo X skyriaus B dalyje pateiktas sertifikatas yra išsamesnis negu pirmiau nurodytas sertifikatas. Pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti leista naudoti sertifikatą, kurio pavyzdys pateiktas Direktyvos 91/495/EEB III priede.

(12)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V skirsnyje reikalaujama, kad žaliava smulkintai mėsai ruošti atitiktų tam tikrus reikalavimus, ir tame skirsnyje yra nustatyti ženklinimo reikalavimai. Reikėtų įvertinti smulkintos mėsos sudėties, ypač jos riebumo ir jungiamojo audinio bei mėsos baltymų santykio, reikalavimus. Laukiant šio įvertinimo rezultatų reikėtų laikytis 1994 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvoje 94/65/EB (7), nustatančioje smulkintos mėsos bei mėsos gaminių gamybos ir pateikimo į rinką reikalavimus, nustatytų dabartinių reikalavimų.

(13)

Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 853/2004 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendro principo, pagal kurį, kai tai būtina atsižvelgiant į higienos reikalavimus, maisto verslo subjektai neturi naudoti jokios kitos medžiagos, išskyrus geriamąjį vandenį, pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo VII skyriaus ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio I skyriaus II dalies ir III bei IV skyrių nuostatas leidžiama naudoti švarų vandenį apdorojant žuvis, ypač laivuose. Kadangi naudojant švarų vandenį, jeigu jis atitinka Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatytą apibūdinimą, nekyla pavojų visuomenės sveikatai, siekiant leisti sausumoje esančioms žuvininkystės produktus perdirbančioms įmonėms palaipsniui prisitaikyti, pereinamuoju laikotarpiu tokioms įmonėms reikėtų taikyti atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatas.

(14)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus III dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, kad pieno produktus gaminantys maisto verslo subjektai turi užtikrinti, kad prieš perdirbimą bendras mikroorganizmų skaičius žaliame karvės piene neviršytų nustatytos ribos. Šio reikalavimo laikymasis yra ypač svarbus maisto saugai tais atvejais, kai pienas turi būti termiškai apdorotas, bet nebuvo perdirbtas per nustatytą laikotarpį. Taikant pereinamojo laikotarpio priemonę, tik esant šioms aplinkybėms turi būti tikrinama, ar pienas prieš pat perdirbimą atitinka šį reikalavimą.

(15)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnyje nustatytos konkrečios higienos taisyklės kiaušiniams ir kiaušinių produktams. Pagal I skyriaus 2 dalį kiaušiniai turi būti laikomi ir gabenami esant pastoviai temperatūrai, kuri geriausiai tinka išlaikyti kiaušinių higienos savybes. Kadangi iki 2006 m. sausio 1 d. savo teritorijose valstybės narės turėjo teisę taikyti reguliuojamos temperatūros standartus patalpoms, kuriuose laikomi kiaušiniai, ir gabenimui iš vienos patalpos į kitą, reikėtų aiškiai patvirtinti, kad kompetentingai institucijai leidus pereinamuoju laikotarpiu tie standartai ir toliau bus taikomi. Tai suteiks laiko maisto verslo subjektams pritaikyti savo veiklą ir tvarką prie naujų temperatūros standartų, kurių taikymo gali pareikalauti kompetentinga institucija.

(16)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo, X skirsnio II skyriaus II dalies 1 punktą, laikantis tam tikrų sąlygų, iš kiaušinių įskilusiu lukštu galima gaminti kiaušinių produktus. Kaip pereinamojo laikotarpio priemonę reikėtų numatyti tokią galimybę kitoms skystus kiaušinius gaminančioms įmonėms, jeigu jos laikosi tų pačių sąlygų.

(17)

Reglamente (EB) Nr. 854/2004 reikalaujama, kad skerdyklos darbuotojai, kuriems kompetentingos institucijos leido vykdyti oficialiai paskirtų padėjėjų užduotis, turi būti apmokomi ir įgyti kvalifikaciją taip pat kaip oficialiai paskirti padėjėjai. Pereinamuoju laikotarpiu tikslinga suteikti kompetentingoms institucijoms laiko oficialią kontrolę vykdyti padedančių skerdyklų darbuotojų mokymui planuoti, todėl minėtą reikalavimą reikėtų apriboti reikalaujant užtikrinti, kad skerdyklų darbuotojai būtų apmokomi atlikti tik tas konkrečias užduotis, kurias jiems leidžiama atlikti.

(18)

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 12 straipsnyje reikalaujama, kad oficialios kontrolės metu paimtų mėginių tyrimus atliekančios laboratorijos būtų akredituotos. Laboratorijos, iš kurių pagal ankstesnius Bendrijos teisės aktus nebuvo reikalaujama akreditacijos, gali reikalauti daugiau laiko visiškai akreditacijai gauti, kadangi tai yra sudėtingas ir sunkus procesas. Leidžiant tokioms laboratorijoms įsigyti akreditaciją tikslinga suteikti joms daugiau laiko.

(19)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROJI NUOSTATA

1 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis

Šiame reglamente nustatomas ketverių metų pereinamasis laikotarpis, kuris pasibaigs 2009 m. gruodžio 31 d. (toliau – pereinamasis laikotarpis).

Šiame reglamente numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės taikomos pereinamuoju laikotarpiu, jeigu kitaip nenumatyta 5 ir 8 straipsniuose.

II SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS REGLAMENTUI (EB) Nr. 853/2004 ĮGYVENDINTI

2 straipsnis

Gyvūninės kilmės maisto atsargos

1. Nepažeidžiant atitinkamų Bendrijos teisės aktų, ypač Direktyvos 2000/13/EB (8), gyvūninės kilmės maisto atsargos, pagamintos iki 2006 m. sausio 1 d., gali būti pateikiamos į rinką, jeigu jos pažymėtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/41/EB (9) 2 straipsnyje išvardytuose aktuose numatytais ženklais.

2. Jeigu maisto verslo subjektas nustatė ilgesnį 1 dalyje minimų produktų galiojimo terminą nei pereinamasis laikotarpis, šie produktai gali likti rinkoje iki jų galiojimo termino pabaigos.

3 straipsnis

Tiesioginis mažų paukštienos ir kiškinių gyvūnų mėsos kiekių tiekimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 3 dalies d punkto ir nepažeidžiant jo 1 straipsnio 4 dalies, to reglamento nuostatos netaikomos tais atvejais, kai tiekėjas tiesiogiai galutiniam vartotojui arba į vietines mažmeninės prekybos vietas, aprūpinančias galutinį vartotoją, tiekia mažus ūkyje paskerstų naminių paukščių ir kiškinių gyvūnų mėsos kiekius.

4 straipsnis

Gyvūninės kilmės produktų teikimas į nacionalinę rinką iki įmonės patvirtinimo

Nukrypdami nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnio 1 dalies, maisto verslo subjektai, kuriems iki 2006 m. sausio 1 d. buvo leista pateikti gyvūninės kilmės produktus į nacionalinę rinką, gali ir toliau teikti į šią rinką tokius produktus, pažymėtus nacionaliniu ženklu, kurio formos neįmanoma supainioti su Reglamento Nr. 853/2004 5 straipsnio 1 dalyje numatytais ženklais, tol, kol kompetentinga institucija, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnio 2 dalimi, nepatvirtins tokius produktus gaminančios įmonės.

Tokiu nacionaliniu ženklu pažymėtais gyvūninės kilmės maisto produktais galima prekiauti tik valstybės narės, kurioje jie pagaminti, teritorijoje.

5 straipsnis

Vyniojimo, pakavimo ir ženklinimo etiketėmis medžiagos su atspausdintais sveikumo arba identifikavimo ženklais

Iki 2007 m. gruodžio 31 d. maisto verslo subjektai gali ir toliau naudoti vyniojimo, pakavimo ir ženklinimo etiketėmis medžiagas, įsigytas iki 2006 m. sausio 1 d., su atspausdintais sveikumo arba identifikavimo ženklais.

6 straipsnis

Žymėjimo įranga

Maisto verslo subjektai ir kompetentingos institucijos gali ir toliau naudoti žymėjimo įrangą, kuria jie naudojasi iki 2005 m. gruodžio 31 d., kol ji nebus pakeista arba vėliausiai iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, jeigu įmonės patvirtinimo numeris lieka nepakeistas.

Kai žymėjimo įranga pakeičiama, kompetentinga institucija užtikrina jos pašalinimą tokiu būdu, kad tos įrangos nebebūtų galima naudoti.

7 straipsnis

Sanitariniai importo reikalavimai

1. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalis netaikoma importuojamiems gyvūninės kilmės maisto produktams, kuriems nenustatyti jokie suderinti sanitariniai importo reikalavimai, įskaitant trečiųjų šalių ir trečiųjų šalių dalių bei įmonių, iš kurių leidžiama importuoti, sąrašus.

Kol nebus suderinti šių produktų importą reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai, toks importas turi atitikti atitinkamos valstybės narės sanitarinius importo reikalavimus.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 4 dalies, maisto verslo subjektams, importuojantiems augalinės kilmės produktus ir apdorotus gyvūninės kilmės produktus, netaikomi šiame straipsnyje numatyti įpareigojimai.

Kol, remiantis pavojų įvertinimu, nebus įgyvendintos nuostatos dėl suderintų sanitarinių importo reikalavimų ir tokių produktų kontrolės, importuojami produktai prireikus turi atitikti suderintas Bendrijos taisykles, galiojančias iki 2006 m. sausio 1 d., o kitais atvejais – valstybių narių iki tos datos įgyvendintas nacionalines taisykles.

8 straipsnis

Informacija apie maisto grandinę

1. Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnyje nustatytų reikalavimų, valstybės narės palaipsniui įgyvendina šiuos reikalavimus įvairiuose sektoriuose, įskaitant paukštininkystės sektorių, kuriame jie įgyvendinami nedelsiant, kiaulienos sektoriuje reikalavimus dėl informacijos apie maisto grandinę įgyvendindamos iki pereinamojo laikotarpio antrųjų, o arklienos ir veršienos sektoriuose – iki trečiųjų metų pabaigos.

Valstybės narės, taikydamos šią pereinamojo laikotarpio priemonę, kiekvienų metų pabaigoje informuoja Komisiją apie jos įgyvendinimą.

2. Nukrypdama nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnio 2 punkte nustatytų reikalavimų, susijusių su nuostata dėl informacijos apie maisto grandinę pateikimo skerdyklą eksploatuojantiems subjektams ne vėliau kaip prieš 24 valandas, kompetentinga institucija gali leisti pateikti tokią informaciją kartu su visų rūšių gyvūnais, su kuriais ji yra susijusi, skerdyklą eksploatuojantiems subjektams visais atvejais, kai tai nekelia grėsmės Reglamento (EB) Nr. 853/2004 tikslams.

Vis dėlto bet kokia informacija apie maisto grandinę, kurios žinojimas galėtų sukelti rimtų sutrikimų skerdyklos veikloje, pateikiama skerdyklą eksploatuojantiems subjektams daug anksčiau nei gyvūnai atgabenami į skerdyklą.

9 straipsnis

Ūkiuose auginamų nenaminių kanopinių gyvūnų mėsa

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo III skirsnio 3 punkto j papunkčio reikalavimų, 16 straipsnyje nurodytą sertifikatą, patvirtinantį palankius patikrinimo prieš skerdimą rezultatus, išduoda ir pasirašo veterinarijos tarnyba.

10 straipsnis

Smulkintos mėsos sudėties ir ženklinimo reikalavimai

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V skyriaus II skirsnio 1 dalies reikalavimų, maisto verslo subjektai privalo patikrinti į įmonę pristatomą žaliavą, siekdami užtikrinti, kad atitinkamų pavadinimų galutiniai produktai atitiktų toliau lentelėje nurodytus kriterijus:

Lentelė: Sudėties kriterijai, tikrinami pagal dienos vidurkį

Riebumas

Jungiamojo audinio ir mėsos baltymų santykis

—	liesa smulkinta mėsa

≤ 7 %

≤ 12

—	smulkinta gryna jautiena

≤ 20 %

≤ 15

—	smulkinta mėsa, kurioje yra kiaulienos

≤ 30 %

≤ 18

—	smulkinta kitų rūšių gyvūnų mėsa

≤ 25 %

≤ 15

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo V skyriaus IV skirsnio reikalavimų produktų etiketėse turi būti šie žodžiai:

—	„riebumo procentas mažesnis negu ...“

—	„jungiamojo audinio ir mėsos baltymų santykis mažesnis negu ...“.

3. Valstybės narės gali leisti pateikti į nacionalinę rinką šių kriterijų neatitinkančią smulkintą mėsą, pažymėtą nacionaliniu ženklu, kurio neįmanoma sumaišyti su Reglamento (EB) Nr. 853/2004 straipsnio 1 dalyje numatytais ženklais.

11 straipsnis

Švaraus vandens naudojimas

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 3 straipsnio 2 dalies ir to reglamento III priedo VIII skirsnio III skyriaus A dalies 1 punkto, sausumoje esančiose įmonėse šviežiems žuvininkystės produktams atšaldyti naudojami ledai gali būti gaminami iš švaraus vandens.

2. Nukrypdami nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 3 straipsnio 2 dalies ir to reglamento III priedo VIII skirsnio III skyriaus A dalies 2 ir 3 punktų, maisto verslo subjektai žuvininkystės produktų apdorojimo įmonėse, įskaitant laivus, gali naudoti švarų vandenį.

3. Nukrypdami nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 3 straipsnio 2 dalies ir to reglamento III priedo VIII skirsnio IV skyriaus 1 punkto, maisto verslo subjektai sausumoje esančiose įmonėse gali naudoti švarų vandenį išvirtiems vėžiagyviams ir moliuskams atvėsinti.

12 straipsnis

Žalias pienas ir pieno produktai

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus III dalies 1 punkto a papunkčio, didžiausias bendras mikroorganizmų skaičius žaliame karvės piene nustatomas tik tais atvejais, kai pienas turi būti, bet nebuvo termiškai apdorotas per atitinkamą laikotarpį, apibūdintą maisto verslo subjektų nustatytose RVASVT paremtose procedūrose.

13 straipsnis

Kiaušiniai ir kiaušinių produktai

1. Valstybės narės, kurios iki 2006 m. sausio 1 d. kiaušinių laikymo patalpoms ir kiaušinius iš vienų patalpų į kitas gabenančioms transporto priemonėms taiko nacionalinius temperatūros reikalavimus, tuos reikalavimus gali taikyti ir toliau.

2. Maisto verslo subjektai gali ir toliau naudoti kiaušinius įskilusiais lukštais skystiesiems kiaušiniams gaminti tuo tikslu patvirtintose įmonėse, jeigu gamybos įmonė arba pakavimo centras juos tiesiogiai pristato ir jie kaip įmanoma greičiau sudaužomi.

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS REGLAMENTUI (EB) Nr. 854/2004 ĮGYVENDINTI

14 straipsnis

Skerdyklų darbuotojų, padedančių vykdyti oficialią kontrolę, mokymas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 854/2004 5 straipsnio 6 dalies a punkto i papunkčio ir to reglamento I priedo III skirsnio III skyriaus A dalies a punkto, skerdyklos darbuotojai, kuriuos kompetentinga institucija įgaliojo atlikti konkrečias pagalbines užduotis, turi būti mokomi kaip ir oficialiai paskirti padėjėjai, bet tik tų konkrečių užduočių, kurias jiems leista atlikti, o oficialiai paskirtiems padėjėjams privalomų egzaminų jiems laikyti nebūtina.

Prieš suteikdama skerdyklų darbuotojams teisę atlikti oficialiai paskirtų padėjėjų užduotis, kompetentinga institucija užtikrina, kad toks mokymas būtų pakankamas.

Kompetentinga institucija tikrina, ar buvo organizuoti papildomi mokymai ir ar buvo imtasi būtinų priemonių, kad skerdyklų darbuotojams, išlaikiusiems oficialiai paskirtiems padėjėjams privalomus egzaminus, kuo greičiau ir vėliausiai iki pereinamojo laikotarpio pabaigos būtų suteikta tinkama kvalifikacija.

15 straipsnis

Įmonių, kurių darbuotojai padeda vykdyti oficialią kontrolę, sertifikavimas

Nukrypstant nuo Reglamento 854/2004 I priedo III skirsnio III skyriaus A dalies a punkto antros pastraipos, iš įmonių, norinčių, kad jų darbuotojai padėtų vykdyti oficialią kontrolę, pereinamuoju laikotarpiu nereikalaujama turėti tarptautiniu mastu pripažįstamų sertifikatų, jeigu įmonė įrodo, kad ji pradėjo siekti ir tebesiekia gauti sertifikatą, kuris atitinka tarptautinius standartus – pavyzdžiui, atitinkamus EN ISO kokybės valdymo arba maisto saugos standartus.

16 straipsnis

Ūkiuose auginamų nenaminių kanopinių gyvūnų mėsos sertifikato pavyzdys

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) NR. 854/2004 I priedo IV skirsnio VII skyriaus A dalies 4 punkto, Direktyvos 91/495/EEB III priede pateiktas sertifikato pavyzdys gali būti naudojamas iš ūkio į skerdyklą pervežant ūkiuose auginamus nenaminius kanopinius gyvūnus.

17 straipsnis

Sanitariniai importo reikalavimai

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 III skyrius netaikomas importuojant gyvūninės kilmės maisto produktus, kuriems nenustatyti jokie suderinti sanitariniai importo reikalavimai, įskaitant trečiųjų šalių ir trečiųjų šalių dalių bei įmonių, iš kurių leidžiama importuoti, sąrašus.

Kol nebus suderinti šių produktų importą reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai, toks importas turi atitikti atitinkamos valstybės narės sanitarinius importo reikalavimus.

IV SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS REGLAMENTUI (EB) Nr. 882/2004 ĮGYVENDINTI

18 straipsnis

Laboratorijų akreditavimas

a)	įrodo, kad ji pradėjo siekti ir vykdo būtinas akreditacijai gauti procedūras pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004;

b)	pateikia kompetentingai institucijai pakankamas garantijas, įrodančias, kad kokybės kontrolės sistema laboratorijos vykdomiems oficialios kontrolės tyrimams bus įdiegta iki 2006 m. sausio 1 d.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Persvarstymas

Pereinamojo laikotarpio priemonės, įskaitant šiame reglamente nustatytas sąlygas, gali būti persvarstytos bet kuriuo metu, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant tas priemones ir Reglamentus (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004.

20 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnio B dalies 6 punkte išbraukiama trečia pastraipa.

21 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo III skyriaus I skirsnio 6 punkte išbraukiamas antras sakinys.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamentas taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 5 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 139, 2004 4 30, p. 55, pataisytas OL L 226, 2004 6 25, p. 22.

(2) OL L 139, 2004 4 30, p. 206, pataisytas OL L 226, 2004 6 25, p. 83.

(3) OL L 165, 2004 4 30, p. 1, pataisytas OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

(4) OL L 134, 2004 4 30, p. 1, pataisytas OL L 226, 2004 6 25, p. 3.

(5) OL L 55, 1971 3 8, p. 23.

(6) OL L 268, 1991 9 24, p. 41.

(7) OL L 368, 1994 12 31, p. 10.

(8) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(9) OL L 157, 2004 4 30, p. 33, pataisytas OL L 195, 2004 6 2,

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 338

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	48 tomas 2005m. gruodžio 22d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
	*	2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005, dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų ( 1 )	1
	*	2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005, nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 ( 1 )	27
	*	2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2075/2005, nustatantis specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles ( 1 )	60
	*	2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2076/2005, nustatantis pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti ir iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 ( 1 )	83


	(1) Tekstas svarbus EEE.