13.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

13.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/3

(1)

2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 14/2004, nustatančiame tiekimo balansą ir Bendrijos pagalbą žmonių maistui vartoti, perdirbimui ir žemės ūkio sąnaudoms skirtų tam tikrų pagrindinių produktų tiekimui bei gyvų gyvūnų ir kiaušinių tiekimui atokiausiems regionams pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 (4), nustatomi prognozuojami tiekimo balansai ir Bendrijos pagalba.

(2)

Iš esamo įvairių produktų metinio tiekimo balanso Prancūzijos užjūrio departamentams, Azorų saloms ir Madeirai bei Kanarų saloms matyti, kad nustatyti pirmiau nurodytų produktų tiekimo kiekiai neatitinka poreikio, nes paklausa yra didesnė nei buvo numatyta.

(3)

Šių produktų kiekiai ir aprašai turėtų būti suderinti su esamais atitinkamų atokiausių regionų poreikiais.

(4)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 14/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka susijusių vadybos komitetų nuomonę,

1)

I priedo 1 ir 3 dalys yra pakeičiamos šio reglamento I priedo tekstu;

2)

III priedo 7 dalis pakeičiama šio reglamento II priedo tekstu;

3)

V priedo 4 ir 11 dalys yra pakeičiamos šio reglamento III priedo tekstu.

13.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/8

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 3199/93 (2) numatyta, kad denatūrantai, naudojami kiekvienoje valstybėje narėje visiškam alkoholio denatūravimui pagal Direktyvos 92/83/EEB 27 straipsnio 1 dalies a punktą, turi būti nurodyti šio reglamento priede.

(2)

Pagal Direktyvos 92/83/EEB 27 straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujama, kad valstybės narės neapmokestintų akcizais alkoholio, kuris buvo visiškai denatūruotas pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus, jeigu apie tokius reikalavimus buvo tinkamai pranešta ir jeigu jie buvo priimti pagal to straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintas nuostatas.

(3)

Latvija pranešė apie kai kuriuos antruoju numeriu pažymėto denatūravimo proceso, kuris yra leistinas pagal Reglamentą (EB) Nr. 3199/93, pakeitimus.

(4)

2005 m. kovo 25 d. Komisija minėtą pranešimą perdavė kitoms valstybėms narėms.

(5)

Dėl praneštų reikalavimų prieštaravimų nebuvo gauta.

(6)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 3199/93 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Akcizo mokesčių komiteto nuomonę,

13.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/10

(1)

Reglamento (EB) Nr. 872/2004 I priede yra išvardyti fiziniai ir juridiniai asmenys, įstaigos ar subjektai, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą yra įšaldomi.

(2)

2005 m. lapkričio 30 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas nusprendė du fizinius asmenis ir kelis juridinius asmenis ar subjektus papildomai įtraukti į asmenų, grupių ir subjektų, kuriems turėtų būti taikomas fondų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą. Todėl I priedas turėtų būt atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)

Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turi nedelsiant įsigalioti,

13.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/13

(1)

Bendra prieglobsčio politika, įskaitant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, yra Europos Sąjungos tikslo laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kuri būtų atvira tiems, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių teisėtai ieško apsaugos Bendrijoje, neatskiriama dalis.

(2)

1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje įvykusiame specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo susitarta imtis kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagrįstą visapusišku ir visiems galiojančiu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau – Ženevos konvencija), taikymu, patvirtinant negrąžinimo principą ir užtikrinant, kad nė vienas asmuo nebūtų grąžinamas persekiojimui.

(3)

Tamperės išvadose numatyta, kad į bendrą Europos prieglobsčio sistemą artimiausiu metu turėtų būti įtraukti bendri reikalavimai dėl sąžiningos ir veiksmingos prieglobsčio suteikimo tvarkos valstybėse narėse, o ilgainiui ir Bendrijos taisyklės, pagal kurias būtų sukurta bendra prieglobsčio suteikimo tvarka Europos bendrijoje.

(4)

Todėl šioje direktyvoje nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba panaikinimo valstybėse narėse tvarkos yra pirmoji su prieglobsčio suteikimo tvarka susijusi priemonė.

(5)

Pagrindinis šios direktyvos tikslas – Bendrijoje sukurti būtiniausią pabėgėlio statuso suteikimo arba panaikinimo tvarkos sistemą.

(6)

Pabėgėlio statuso suteikimo arba panaikinimo tvarką reglamentuojančių taisyklių suderinimas turėtų padėti apriboti prieglobsčio prašytojų papildomą judėjimą tarp valstybių narių tais atvejais, kai tokį judėjimą galėtų nulemti teisinių sistemų skirtumai.

(7)

Dėl paties būtiniausių reikalavimų pobūdžio valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė nustatyti ar toliau taikyti palankesnes nuostatas trečiosios šalies piliečiams arba asmenims be pilietybės, kurie valstybės narės prašo tarptautinės apsaugos, jei susitariama, kad toks prašymas yra grindžiamas tuo, kad atitinkamas asmuo yra pabėgėlis, kaip apibrėžta Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje.

(8)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(9)

Dėl asmenų, kuriems taikoma ši direktyva, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai pagal tarptautinės teisės dokumentus, kurių šalys jos yra ir kurie draudžia diskriminaciją.

(10)

Būtina, kad sprendimai dėl visų prieglobsčio prašymų būtų priimami remiantis faktais ir, visų pirma, kad juos priimtų institucijos, kurių personalas turi atitinkamų žinių ar yra tinkamai mokomas prieglobsčio ir pabėgėlių klausimais.

(11)

Tiek valstybės narės, tiek prieglobsčio prašytojai yra suinteresuoti, kad sprendimai dėl prieglobsčio prašymų būtų priimami kuo skubiau. Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo organizavimas turėtų būti paliktas valstybių narių nuožiūrai, kad pagal savo nacionalinius poreikius jos galėtų tam tikrų prašymų nagrinėjimui skirti pirmenybę ar jį paspartinti atsižvelgiant į šioje direktyvoje išdėstytus reikalavimus.

(12)

Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti ir teistumą už sunkų nusikaltimą.

(13)

Siekiant teisingai pripažinti asmenis, kuriems reikalinga apsauga, pabėgėliais, kaip apibrėžta Ženevos konvencijos 1 straipsnyje, kiekvienam prašytojui, taikant tam tikras išimtis, turėtų būti leista veiksmingai pasinaudoti procedūromis, suteikta galimybė bendradarbiauti ir susisiekti su kompetentingomis institucijomis siekiant pateikti susijusius savo bylos faktus bei suteiktos pakankamos procedūrinės garantijos išdėstyti savo argumentus bet kuriame procedūros etape. Be to, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūroje paprastai turėtų būti numatyta bent jau prašytojo teisė pasilikti, kol bus priimtas sprendžiančiosios institucijos sprendimas, pasinaudoti vertėjo paslaugomis savo argumentams pateikti, jei jį apklausia valdžios institucijos, galimybė susisiekti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) atstovu ar su kita jo vardu dirbančia organizacija, teisė gauti atitinkamą pranešimą apie sprendimą, to sprendimo faktinį ir teisinį pagrindimą, galimybė konsultuotis su patarėju teisės klausimais ar kitu patarėju, teisė būti informuotam apie savo teisinę padėtį sprendžiamaisiais procedūros etapais kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jis turėtų suprasti.

(14)

Be to, turėtų būti nustatytos konkrečios procedūrinės garantijos nelydimiems nepilnamečiams dėl jų pažeidžiamumo. Todėl valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.

(15)

Kai prašytojas vėliau vėl paduoda prašymą nepateikdamas naujų įrodymų ar argumentų, būtų neproporcinga įpareigoti valstybes nares pradėti naują visapusiško nagrinėjimo procedūrą. Tokiais atvejais valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pasirinkti procedūrą, numatančią garantijų, kurios paprastai suteikiamos prašytojams, išimtis.

(16)

Daugelis prieglobsčio prašymų pateikiami valstybės narės pasienyje arba tranzito zonoje prieš priimant sprendimą dėl prašytojo atvykimo. Valstybės narės turėtų sugebėti esamas procedūras priderinti prie konkrečios šių prašytojų padėties pasienyje. Bendrose taisyklėse, reglamentuojančiose paprastai prašytojams taikomas garantijas, turi būti numatytos išimtys, esant tokioms aplinkybėms. Pasienio procedūros iš esmės turėtų būti taikomos tiems prašytojams, kurie netenkina atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlygų.

(17)

Svarbiausia prieglobsčio prašymo pagrįstumo aplinkybė – prašytojo saugumas jo kilmės šalyje. Kai trečiąją šalį galima laikyti saugia kilmės šalimi, valstybės narės turėtų sugebėti ją prisikirti saugioms šalims ir daryti prielaidą, kad konkrečiam prašytojui joje yra saugu, nebent jis pateiktų rimtų kontrargumentų.

(18)

Atsižvelgiant į pasiektą reikalavimų, pagal kuriuos trečiosios šalies piliečiai ir asmenys be pilietybės laikomi pabėgėliais, suderinimo lygį, reikėtų nustatyti bendrus trečiųjų šalių priskyrimo saugioms kilmės šalims kriterijus.

(19)

Tarybai įsitikinus, kad laikomasi minėtų konkrečiai kilmės šaliai nustatytų kriterijų, ir dėl tos priežasties tą šalį įtraukus į minimalų bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, patvirtintiną pagal šią direktyvą, valstybės narės turėtų būti įpareigotos svarstyti tos šalies pilietybę turinčių asmenų ar anksčiau toje šalyje nuolat gyvenusių asmenų be pilietybės prašymus remdamosi ginčijama tos šalies saugumo prezumpcija. Atsižvelgdama į priskyrimo saugioms kilmės šalims politinę reikšmę, ypač į žmogaus teisių padėties kilmės šalyje įvertinimo poveikį bei jos reikšmę Europos Sąjungos išorės santykių politikos kryptims, Taryba tyrėtų priimti sprendimus dėl sąrašo nustatymo ar keitimo pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

(20)

Dėl Bulgarijos ir Rumunijos, kaip šalių kandidačių stoti į Europos Sąjungą statuso ir šių šalių pažangos, padarytos siekiant narystės, statuso šioje direktyvoje jos turėtų būti laikomos saugiomis kilmės šalimis iki jų įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

(21)

Šioje direktyvoje trečiosios šalies priskyrimas saugioms kilmės šalims tos šalies piliečiams nesuteikia absoliučios saugumo garantijos. Dėl paties priskyrimui būtino įvertinimo pobūdžio galima atsižvelgti tik į bendras tos šalies civilines, teisines ir politines aplinkybes bei tai, ar persekiojimo, kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo vykdytojams, juos pripažinus atsakingais už šiuos veiksmus konkrečioje šalyje, praktikoje yra taikomos sankcijos. Dėl šios priežasties svarbu, kad prašytojui įrodžius, kad yra rimtų priežasčių manyti, kad jo konkrečiomis aplinkybėmis šalis nėra saugi, su juo tos šalies priskyrimas saugioms šalims nebebūtų siejamas.

(22)

Valstybės narės turėtų iš esmės išnagrinėti visus prašymus, t. y., įvertinti, ar konkretus prašytojas tenkina reikalavimus, pagal kuriuos jis laikomas pabėgėliu pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (4), išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje numatyta kitaip, pirmiausia, kai galima pagrįstai manyti, kad kita šalis prašymus išnagrinėtų ar suteiktų pakankamą apsaugą. Pirmiausia, valstybės narės neturėtų būti įpareigotos įvertinti prieglobsčio prašymo turinio, kai pirmoji prieglobsčio šalis suteikia prašytojui pabėgėlio statusą ar kitą pakankamą apsaugą ir prašytojas bus grąžintas į tą šalį.

(23)

Valstybės narės taip pat neturėtų būti įpareigotos įvertinti prieglobsčio prašymo turinio, kai galima pagrįstai manyti, kad dėl ryšio su trečiąja šalimi, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, prašytojas prašys apsaugos toje trečiojoje šalyje. Valstybės narės turėtų veikti remdamosi šiuo pagrindu tik tada, kai šis konkretus prašytojas būtų saugus atitinkamoje trečiojoje šalyje. Siekiant išvengti papildomo prašytojų judėjimo, reikėtų nustatyti bendrus principus, pagal kuriuos valstybės narės svarstytų trečiųjų šalių saugumą ar priskirtų jas saugioms šalims.

(24)

Be to, tam tikrų Europos trečiųjų šalių, kurios laikosi ypač aukštų žmogaus teisių ir pabėgėlių apsaugos reikalavimų, atžvilgiu valstybėms narėms turėtų būti leista nenagrinėti arba tik iš dalies nagrinėti prieglobsčio prašymus, paduotus prašytojų, atvykusių į jų teritoriją iš tokių Europos trečiųjų šalių. Atsižvelgiant į galimus riboto ar neatlikto nagrinėjimo padarinius prašytojams, tokia saugios trečiosios šalies sąvoka turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kurie yra susiję su trečiosiomis šalimis, kuriose, Tarybos įsitikinimu, tenkinami aukšti atitinkamos trečiosios šalies saugumo reikalavimai, kaip išdėstyta šioje direktyvoje. Taryba turėtų priimti sprendimus šiuo klausimu pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

(25)

Dėl bendrų reikalavimų, susijusių su abiem šioje direktyvoje išdėstytomis saugios trečiosios šalies sąvokomis, pobūdžio, praktinis sąvokų poveikis priklauso nuo to, ar konkreti trečioji šalis įleidžia konkretų prašytoją į savo teritoriją.

(26)

Pabėgėlio statuso panaikinimo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kurie naudojasi pabėgėlio statusu, būtų tinkamai informuoti apie galimą jų statuso persvarstymą ir jiems būtų suteikta galimybė pateikti savo nuomonę prieš institucijoms priimant pagrįstą sprendimą panaikinti jų statusą. Vis dėlto, šių garantijų turėtų būti leista netaikyti, jei pabėgėlio statuso panaikinimo priežastys nėra susijusios su sąlygų, kuriomis buvo grindžiamas pripažinimas, pasikeitimu.

(27)

Pagrindinį Bendrijos teisės principą atspindi tai, kad sprendimus, priimtus dėl prieglobsčio prašymų ir dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, galima veiksmingai apskųsti teisme, kaip apibrėžta Sutarties 234 straipsnyje. Šios teisės gynimo priemonės veiksmingumas bei susijusių faktų nagrinėjimas priklauso nuo visos kiekvienos valstybės narės administracinės ir teisinės sistemos.

(28)

Pagal Sutarties 64 straipsnį ši direktyva neatleidžia valstybių narių nuo pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą.

(29)

Ši direktyva nenagrinėja tvarkos, kurią reglamentuoja 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003, nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (5).

(30)

Šios direktyvos įgyvendinimas turėtų būti vertinamas reguliariai ne rečiau nei kas dvejus metus.

(31)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo valstybėse narėse tvarkos, valstybės narės negali deramai pasiekti ir, dėl veiksmo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(32)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė 2001 m. sausio 24 d. laišku pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

(33)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Airija 2001 m. vasario 14 d. laišku pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

(34)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir dėl to ji nėra jai privaloma ar taikoma,

a)

„Ženevos konvencija“ – 1951 m. liepos 28 d. Konvencija dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu;

b)

„prašymas“ arba „prieglobsčio prašymas“ – trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pateiktas prašymas, kuris gali būti laikomas tarptautinės apsaugos valstybėje narėje prašymu pagal Ženevos konvenciją. Dėl kiekvieno tarptautinės apsaugos prašymo daroma prielaida, kad tai yra prieglobsčio prašymas, jeigu atitinkamas asmuo aiškiai neprašo kitokios apsaugos, dėl kurios gali būti kreipiamasi atskirai;

c)

„prašytojas“ arba „prieglobsčio prašytojas“ – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, pateikęs prieglobsčio prašymą, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas;

d)

„galutinis sprendimas“ – sprendimas, ar pagal Direktyvą 2004/83/EB pabėgėlio statusas bus suteiktas trečiosios šalies piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kuriam daugiau netaikomos teisės gynimo priemonės pagal šios direktyvos V skyrių nepriklausomai nuo to, ar dėl tokios teisės gynimo priemonės poveikio prašytojams leidžiama likti atitinkamose valstybėse narėse, laukiant sprendimo, laikantis šios direktyvos III priedo;

e)

„sprendžiančioji institucija“ – bet kokia pusiau teisminė arba administracinė institucija valstybėje narėje, atsakinga už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir kompetentinga priimti pirmosios instancijos sprendimus tokiais atvejais, laikantis I priede nurodytos tvarkos;

f)

„pabėgėlis“ – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris atitinka Ženevos konvencijos 1 straipsnio reikalavimus, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/83/EB;

g)

„pabėgėlio statusas“ – valstybės narės pripažinimas trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pabėgėliu;

h)

„nelydimas nepilnametis“ – aštuoniolikos metų nesulaukęs asmuo, į valstybių narių teritoriją atvykęs nelydimas pagal įstatymus arba papročius už jį atsakingo suaugusio asmens ir ten esantis tol, kol toks asmuo ima jį prižiūrėti; prie nelydimų nepilnamečių priskiriami ir nepilnamečiai, be priežiūros palikti po to, kai atvyko į valstybių narių teritoriją;

i)

„atstovas“ – asmuo, veikiantis organizacijos, atstovaujančios nelydimo nepilnamečio teisėtą globėją, vardu, asmuo, veikiantis nacionalinės organizacijos, atsakingos už rūpinimąsi nepilnamečiais ir jų gerove, vardu, arba bet koks kitas tinkamas atstovas, paskirtas užtikrinti jo geriausius interesus;

j)

„pabėgėlio statuso panaikinimas“ – kompetentingos institucijos sprendimas atšaukti, nutraukti arba atsisakyti atnaujinti asmens pabėgėlio statusą asmeniui pagal Direktyvą 2004/83/EB;

k)

„pasilikimas valstybėje narėje“ – pasilikimas valstybės narės teritorijoje, įskaitant pasienį ar tranzitines zonas, kur buvo pateiktas arba yra nagrinėjamas prieglobsčio prašymas.

a)

svarsto bylas, kai svarstomas prašytojo perdavimas į kitą valstybę pagal taisykles, nustatančias sprendimo, nustatančio, kuri valstybė yra atsakinga už prieglobsčio prašymo svarstymą iki tol, kol bus įvykdytas perdavimas, kriterijus ir mechanizmus arba kai valstybė, į kurią kreipiamasi, atsisako imtis atsakomybės dėl prašytojo arba jį priimti;

b)

priima sprendimą dėl prašymo, atsižvelgdama į nacionalinio saugumo nuostatas, jeigu prieš priimant tokį sprendimą buvo pasitarta su sprendžiančiąja institucija, ar prašytojas pripažįstamas pabėgėliu pagal Direktyvą 2004/83/EB;

c)

atlieka preliminarų nagrinėjimą pagal 32 straipsnį, jeigu ši institucija turi galimybę gauti informaciją apie prašytojo bylą dėl ankstesnio prašymo;

d)

nagrinėja bylas pagal procedūras, numatytas 35 straipsnio 1 dalyje;

e)

atsisako išduoti leidimą atvykti į šalį pagal 35 straipsnio 2–5 dalyse numatytą tvarką, taikant tose dalyse nustatytas sąlygas;

f)

nustato, kad prašytojas siekia atvykti arba atvyko į valstybę narę iš saugios trečiosios šalies pagal 36 straipsnį, taikant tame straipsnyje nustatytas sąlygas.

a)

atvejus, kai nepilnametis asmuo gali pateikti prašymą savo vardu;

b)

atvejus, kai nelydimo nepilnamečio prašymą turi pateikti atstovas, kaip numatyta 17 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)

atvejus, kai laikoma, kad prieglobsčio prašymo pateikimas taip pat apima prieglobsčio prašymo nevedusiam nepilnamečiui pateikimą.

a)

prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai;

b)

būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK), apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingam personalui;

c)

prašymus nagrinėjantis ir sprendimus priimantis personalas turėtų žinių apie atitinkamas teisės normas, taikytinas prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje.

a)

ta kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jie turėtų suprasti, jie privalo gauti informaciją apie taikytiną procedūrą ir apie savo teises ir pareigas tos procedūros metu bei galimas jų pareigų nesilaikymo ir nebendradarbiavimo su valdžios institucijomis pasekmes. Jiems turi būti pranešta apie laiko tarpą ir jiems prieinamas priemones, siekiant įvykdyti pareigą pateikti Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnyje nurodytą informaciją. Ši informacija turi būti suteikta laiku, kad jie galėtų pasinaudoti šia direktyva užtikrinamomis teisėmis ir įvykdytų 11 straipsnyje nurodytas pareigas;

b)

jei būtina, jiems turi būti suteiktos vertimo paslaugos pateikiant jų argumentus kompetentingoms institucijoms. Valstybės narės mano, kad būtina suteikti tokias paslaugas bent jau tuomet, kai sprendžianti institucija kviečia prašytoją pokalbio, kaip nurodyta 12 ir 13 straipsniuose, ir tinkamas bendravimas negali būti užtikrintas nesuteikus šių paslaugų. Šiuo atveju ir kitais atvejais, kai kompetentingos institucijos kviečia prašytoją, paslaugos apmokamos valstybės lėšomis;

c)

jiems neturi būti atimta galimybė bendrauti su JTVPK arba bet kokia kita organizacija, dirbančia JTVPK vardu, valstybės narės teritorijoje, vadovaujantis susitarimu su ta valstybe nare;

d)

jiems turi būti pranešta apie sprendžiančiosios institucijos sprendimą dėl prieglobsčio prašymo per pagrįstą laiko tarpą. Jeigu prašytojui teisiškai atstovauja patarėjas teisės klausimais arba kitoks patarėjas, valstybė narė gali pasirinkti pranešti apie sprendimą pastarajam, o ne prieglobsčio prašytojui;

e)

jiems turi būti pranešta apie sprendžiančiosios institucijos sprendimo rezultatą ta kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jie turėtų suprasti, kai jiems nepadeda arba neatstovauja patarėjas teisės klausimais arba kitoks patarėjas ir kai neteikiama nemokama teisinė pagalba. Pateiktoje informacijoje turi būti nurodyta, kaip apskųsti neigiamą sprendimą pagal 9 straipsnio 2 dalies nuostatas.

a)

prieglobsčio prašytojai turėtų pranešti apie save kompetentingoms institucijoms arba atvykti asmeniškai nedelsiant arba nurodytu laiku;

b)

prieglobsčio prašytojai turėtų pateikti turimus dokumentus, svarbius jų prašymo nagrinėjimui, pavyzdžiui, pasą;

c)

prieglobsčio prašytojai turėtų pranešti kompetentingoms institucijoms savo esamą gyvenamąją vietą arba adresą ir neatidėliodami informuoti jas apie tokios gyvenamosios vietos arba adreso pasikeitimą. Valstybės narės gali numatyti, kad su prašytoju turi būti susisiekiama paskutinėje jo gyvenamojoje vietoje arba tuo adresu, kurį jis atitinkamai nurodė;

d)

kompetentingos institucijos gali atlikti prašytojo asmens ir daiktų, kuriuos jis turi su savimi, kratą;

e)

kompetentingos institucijos gali prašytoją nufotografuoti ir

f)

kompetentingos institucijos gali įrašyti prašytojo žodinius pareiškimus, jeigu prieš tai jis buvo apie tai informuotas.

a)

sprendžiančioji institucija gali priimti teigiamą sprendimą remdamasi turimais įrodymais; arba

b)

kompetentinga institucija jau buvo susitikusi su prašytoju tam, kad padėtų jam užpildyti prašymą ir pateikti esminę informaciją dėl prašymo, remiantis Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 2 dalimi; arba

c)

remdamasi išsamiai išnagrinėta prašytojo pateikta informacija, sprendžiančioji institucija laiko prašymą nepagrįstu tais atvejais, kai taikomos 23 straipsnio 4 dalies a, c, g, h ir j punktuose minimos aplinkybės.

a)

užtikrina, kad pokalbį vedantis asmuo būtų pakankamai kompetentingas, kad kiek įmanoma atsižvelgtų į prašymo asmenines ar bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę ar pažeidžiamumą; ir

b)

parenka vertėją, kuris galėtų užtikrinti tinkamą prašytojo ir pokalbį vedančio asmens bendravimą. Bendraujama nebūtinai prieglobsčio prašytojo pasirinkta kalba, jeigu pagrįstai laikoma, kad jis gali suprasti kitą kalbą ir ja gali bendrauti.

a)

pagal V skyrių tik byloms, kurias nagrinėja teismai, bet ne tolimesnėms nacionalinės teisės aktų numatytoms apeliacijoms arba peržiūroms, įskaitant apeliacijos persvarstymą po tolimesnės apeliacijos arba peržiūros; ir (arba)

b)

tik tiems, kurie neturi pakankamai lėšų; ir (arba)

c)

tik patarėjams teisės klausimais arba kitiems patarėjams, pagal nacionalinės teisės aktus specialiai paskirtiems padėti prieglobsčio prašytojams ir (arba) jiems atstovauti; ir (arba)

d)

tik jeigu apeliacija arba peržiūra galimai bus sėkminga.

a)

nustatyti piniginius ir (arba) laiko apribojimus nemokamos teisinės pagalbos ir (arba) atstovavimo teikimui, jeigu tokie apribojimai savavališkai neapriboja galimybės gauti teisinę pagalbą ir (arba) atstovavimą;

b)

numatyti, kad atsižvelgiant į honorarus ir kitas išlaidas, nustatyta tvarka prašytojams neturi būti palankesnė už jų piliečiams bendrai nustatytą tvarką su teisine pagalba susijusiais klausimais.

a)

nedelsdamos imasi priemonių užtikrinti, kad nelydimam nepilnamečiui, nagrinėjant jo prašymą, atstovautų ir (arba) padėtų atstovas. Tokiu atstovu taip pat gali būti atstovas, nurodytas 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (7), 19 straipsnyje;

b)

užtikrina, kad atstovui būtų suteikta galimybė pranešti nelydimam nepilnamečiui apie asmeninio pokalbio reikšmę ir galimas pasekmes ir tam tikrais atvejais, kaip pasirengti tokiam asmeniniam pokalbiui. Valstybės narės leidžia atstovui dalyvauti pokalbyje ir užduoti klausimus bei išsakyti komentarus, neperžengiant pokalbį vedančio asmens nustatytų ribų.

a)

greičiausiai sulauks pilnametystės iki to laiko, kol bus priimtas pirmosios instancijos sprendimas; arba

b)

gali nemokamai pasinaudoti patarėjo teisės klausimais arba kito patarėjo, kurį nacionalinės teisės aktai tokiu pripažįsta ir kuris gali atlikti pirmiau nurodytą atstovo darbą, paslaugomis; arba

c)

yra arba buvo vedęs.

a)

jeigu nelydimam nepilnamečiui skiriamas asmeninis pokalbis dėl prieglobsčio prašymo, kaip nurodyta 12, 13 ir 14 straipsniuose, tokį pokalbį turi vesti asmuo, turintis reikalingų žinių apie ypatingus nepilnamečių poreikius;

b)

pareigūnas, turintis būtinų žinių apie ypatingus nepilnamečių poreikius, parengia sprendžiančiosios institucijos sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio prašymo.

a)

nelydimiems nepilnamečiams būtų pranešta prieš nagrinėjant jų prieglobsčio prašymą ta kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jie supranta, apie galimybę nustatyti jų amžių medicininio patikrinimo metu. Turi būti pateikta informacija apie patikrinimo būdus ir galimas medicininio patikrinimo rezultatų pasekmes prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, taip pat apie pasekmes, jeigu nelydimas nepilnametis atsisakytų medicininio patikrinimo;

b)

nelydimi nepilnamečiai ir (arba) jų atstovai sutiktų atlikti patikrinimą tų nepilnamečių amžiui nustatyti; ir

c)

sprendimas atmesti nelydimo nepilnamečio, atsisakiusio atlikti medicininį patikrinimą, prieglobsčio prašymą nebūtų pagrįstas tik tokiu atsisakymu.

a)

jis neatsakė į prašymus pateikti informaciją, būtiną jo prašymui pagal Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį, arba neatvyko į asmeninį pokalbį, kaip numatyta 12, 13 ir 14 straipsniuose, nebent per pagrįstą laiko tarpą prašytojas pateikia įrodymus, kad taip atsitiko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių;

b)

jis slapstosi arba išvyko be leidimo iš vietos, kurioje gyveno arba kurioje buvo laikomas, nepranešęs per pagrįstą laiko tarpą kompetentingai institucijai, arba jis per pagrįstą laiko tarpą nevykdė savo pareigos apie save pranešti arba kitų įpareigojimų susisiekti.

a)

turėti galimybę susisiekti su prieglobsčio prašytojais, įskaitant sulaikytuosius bei esančius oro uosto arba uosto tranzito zonose;

b)

turėti galimybę naudotis informacija apie atskirų asmenų prieglobsčio prašymus, apie procedūros eigą ir apie priimtus sprendimus, jeigu prieglobsčio prašytojas su tuo sutinka;

c)

vykdant savo priežiūros pareigą pagal Ženevos konvencijos 35 straipsnį, pateikti savo nuomonę bet kokiai kompetentingai institucijai dėl atskirų asmenų prieglobsčio prašymų bet kuriame procedūros etape.

a)

tiesiogiai neatskleidžia informacijos dėl atskirų prieglobsčio prašymų arba to, kad toks prašymas yra pateiktas, įtariamam (įtariamiems) prieglobsčio prašytojo persekiotojui (persekiotojams);

b)

nesiekia gauti informacijos iš įtariamo (įtariamų) persekiotojo (persekiotojų) pasinaudodamos tokiu būdu, kad toks (tokie) persekiotojas (persekiotojai) būtų tiesiogiai informuotas (informuoti) apie tai, kad atitinkamas prašytojas yra pateikęs prašymą, o prašytojui ir nuo jo priklausomiems asmenims kiltų fizinio susidorojimo grėsmė, arba tokia grėsmė kiltų jo šeimos narių, tebegyvenančių jo kilmės šalyje, laisvei ir saugumui.

a)

būtų pranešta apie uždelsimą; arba

b)

jam paprašius, būtų suteikta informacija apie laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo. Tokia informacija neįpareigoja valstybės narės priimti sprendimo dėl atitinkamo prašytojo per tą laikotarpį.

a)

prašytojas pateikdamas savo prašymą ir nurodydamas faktą, iškėlė tik tokius klausimus, kurie nėra svarbūs arba yra mažai svarbūs nagrinėjant, ar jis gali būti laikomas pabėgėliu, remiantis Direktyva 2004/83/EB; arba

b)

prašytojas akivaizdžiai negali būti laikomas pabėgėliu ar jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas valstybėje narėje pagal Direktyvą 2004/83/EB; arba

c)

prieglobsčio prašymas laikomas nepagrįstu, nes:

d)

prašytojas suklaidino valdžios institucijas, pateikdamas klaidingą informaciją ar netikrus dokumentus arba nepateikdamas svarbios informacijos ar dokumentų apie savo tapatybę ir (arba) pilietybę, kurie galėjo neigiamai paveikti sprendimą; arba

e)

prašytojas pateikė kitą prieglobsčio prašymą, nurodydamas kitus asmens duomenis; arba

f)

prašytojas nepateikė informacijos, kuria remiantis būtų galima pagrįstai nustatyti jo tapatybę ar pilietybę, arba tikėtina, kad jis, turėdamas negerų ketinimų, sugadino tapatybės arba kelionės dokumentą, kuris būtų padėjęs nustatyti jo tapatybę arba pilietybę, arba tokio dokumento atsikratė; arba

g)

prašytojas pateikė nenuoseklius, prieštaringus, neįtikimus arba nepakankamus nusiskundimus, dėl kurių reikalavimai yra akivaizdžiai neįtikinami dėl to, kad jis tapo persekiojimo objektu, kaip numatyta Direktyvoje 2004/83/EB; arba

h)

prašytojas pateikė vėlesnį prašymą, kuris nepateikia naujų duomenų dėl konkrečių aplinkybių arba situacijos savo kilmės šalyje; arba

i)

be pagrįstos priežasties prašytojas nepateikė prašymo anksčiau, nors turėjo galimybę tą padaryti; arba

j)

prašytojas pateikia prašymą tik siekdamas atidėti arba sužlugdyti anksčiau priimto sprendimo arba sprendimo, kuris bus priimtas artimiausiu laiku, vykdymą, kuriuo remiantis jis būtų išsiųstas iš šalies; arba

k)

be rimtos priežasties prašytojas nevykdė pareigų, nurodytų Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir 20 straipsnio 1 dalyje; arba

l)

prašytojas įvažiavo į valstybės narės teritoriją nelegaliai arba nelegaliai joje išbuvo ilgesnį laiką ir be rimtos priežasties nepranešė apie save valdžios institucijoms ir (arba) neatidėliodamas nepateikė prieglobsčio prašymo, esant tokioms jo įvažiavimo aplinkybėms; arba

m)

prašytojas kelia grėsmę valstybės narės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai, arba jis, pagal nacionalinės teisės aktus, buvo prievarta išsiųstas dėl rimtos priežasties, susijusios su visuomenės saugumu ir viešąja tvarka; arba

n)

prašytojas atsisako vykdyti pareigą ir duoti savo pirštų atspaudus pagal atitinkamus Bendrijos ir (arba) nacionalinės teisės aktus; arba

o)

prašymą pateikė nevedęs nepilnametis, kuriam taikomas 6 straipsnio 4 dalies c punktas, po to, kai jo tėvų arba vieno iš tėvų, atsakingo už nepilnametį, prašymas buvo atmestas, ir nebuvo pateikta jokių svarbių naujų duomenų, susijusių su jo konkrečiomis aplinkybėmis arba su situacija jo kilmės šalyje.

a)

preliminarų nagrinėjimą, skirtą byloms, svarstomoms pagal IV skirsnį, svarstyti;

b)

procedūras, skirtas byloms, svarstomoms pagal V skirsnį, svarstyti.

a)

pabėgėlio statusą suteikė kita valstybė narė;

b)

vadovaujantis 26 straipsniu, šalis, kuri nėra valstybė narė, yra laikoma prašytojo pirmąja prieglobsčio šalimi;

c)

vadovaujantis 27 straipsniu, šalis, kuri nėra valstybė narė, laikoma prašytojui saugia trečiąja šalimi;

d)

prašytojui leidžiama likti atitinkamoje valstybėje narėje dėl kitų priežasčių ir dėl to jam suteikiamas statusas, lygiavertis pabėgėlio statuso suteikiamoms teisėms ir privilegijoms pagal Direktyvą 2004/83/EB;

e)

prašytojui leidžiama likti atitinkamos valstybės narės teritorijoje dėl kitų priežasčių, kurios apsaugo jį nuo grąžinimo, laukiant procedūros dėl statuso nustatymo rezultato pagal d punktą;

f)

prašytojas pateikė identišką prašymą po galutinio sprendimo;

g)

nuo prašytojo priklausomas asmuo pateikia prašymą po to, kai pagal 6 straipsnio 3 dalį jis davė sutikimą, kad jo byla būtų jo vardu pateikto prašymo dalimi, ir nėra faktų, susijusių su priklausomo asmens situacija, kurie pateisintų atskiro prašymo pateikimą.

a)

jis yra pripažintas pabėgėliu toje šalyje ir galės pasinaudoti tokia apsauga; arba

b)

jis kitokiu būdu naudosis pakankama apsauga toje šalyje, įskaitant asmens negrąžinimo principą,

a)

gyvybei ir laisvei negrės pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų;

b)

pagal Ženevos konvenciją laikomasi asmens negrąžinimo principo;

c)

laikomasi draudimo išsiųsti iš šalies pažeidžiant teisę nepatirti kankinimų ir žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio, kaip numatyta tarptautinėje teisėje; ir

d)

egzistuoja galimybė kreiptis dėl pabėgėlio statuso ir, po pripažinimo pabėgėliu, pagal Ženevos konvenciją gauti apsaugą.

a)

taisykles, kuriose reikalaujama, kad tarp prieglobsčio siekiančio asmens ir atitinkamos trečiosios šalies būtų sąsaja, kuria remiantis tas asmuo turėtų svarių priežasčių vykti į tą šalį;

b)

metodologines taisykles, kuriomis remiantis kompetentingos institucijos įsitikintų, kad saugios trečiosios šalies sąvoka gali būti taikoma konkrečiai valstybei arba konkrečiam prašytojui. Tokią metodologiją sudaro atskirų atvejų nagrinėjimas, ar šalis yra saugi konkrečiam prašytojui, ir (arba) šalių, bendrai laikomų saugiomis, nacionalinis priskyrimas;

c)

taisykles pagal tarptautinę teisę, leidžiančias atlikti atskirą nagrinėjimą, ar trečioji šalis yra saugi konkrečiam prašytojui, kurios bent jau leidžia prašytojui ginčyti saugios trečiosios šalies sąvokos taikymą remiantis tuo, kad jis patirtų kankinimus, žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį arba baudimą.

a)

atitinkamai informuoja prašytoją; ir

b)

išduoda jam dokumentą, informuojantį trečiosios šalies valdžios institucijas tos šalies kalba, kad prašymas nebuvo iš esmės išnagrinėtas.

a)

persekiojimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/83/EB 9 straipsnyje; arba

b)

kankinimai, žiaurus arba žeminantis elgesys arba baudimas.

a)

jis turi tos šalies pilietybę; arba

b)

jis yra asmuo be pilietybės ir anksčiau nuolat gyveno toje šalyje;

a)

po to, kai jo ankstesnis prašymas buvo atsiimtas arba jo buvo atsisakyta pagal 19 ar 20 straipsnį;

b)

po to, kai dėl ankstesnio prašymo buvo priimtas sprendimas. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti taikyti šią procedūrą tik po to, kai priimamas galutinis sprendimas.

a)

įpareigoti atitinkamą prašytoją nurodyti faktus ir pagrįsti įrodymus, kurie pateisintų naują procedūrą;

b)

paprašyti atitinkamo prašytojo pateikti naujos informacijos per tam tikrą laiką, po kurio jis tokią informaciją gavo;

c)

leisti, kad būtų atliktas preliminarus nagrinėjimas, grindžiamas tik raštu pateiktais dokumentais be asmeninio pokalbio.

a)

prašytojui tinkamu būdu būtų pranešta apie preliminaraus nagrinėjimo rezultatus ir tuo atveju, kai prašymas toliau nenagrinėjamas, nurodytos to priežastys ir apeliacijos arba sprendimo peržiūrėjimo galimybės;

b)

jeigu susiklosto viena iš 32 straipsnio 2 dalyje nurodytų situacijų, sprendžiančioji institucija toliau nedelsdama nagrinėja vėlesnį prašymą, remdamasi II skyriaus nuostatomis.

a)

galėtų pasilikti valstybės narės pasienyje arba tranzito zonose, nepažeidžiant 7 straipsnio;

b)

būtų nedelsiant informuojami apie savo teises ir pareigas, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)

jeigu reikia, turėtų galimybę gauti vertimo paslaugas, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies b punkte;

d)

prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą tokios procedūros metu, būtų apklausiami per pokalbį dėl prieglobsčio prašymo asmenų, turinčių pakankamų žinių apie atitinkamus reikalavimus, taikomus prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje, kaip nurodyta 12, 13 ir 14 straipsniuose;

e)

galėtų pasitarti su patarėju teisės klausimais arba patarėju, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ar turi leidimą užsiimti tokia veikla, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje; ir

f)

turėtų paskirtą atstovą nelydimo nepilnamečio atveju, kaip nurodyta 17 straipsnio 1 dalyje, jeigu netaikoma 17 straipsnio 2 arba 3 dalis.

a)

ji yra ratifikavusi Ženevos konvenciją ir laikosi jos nuostatų be jokių geografinių apribojimų;

b)

ji turi teisės aktuose nurodytą prieglobsčio procedūrą;

c)

ji yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir laikosi jos nuostatų, įskaitant reikalavimus, susijusius su veiksmingomis teisės gynimo priemonėmis; ir

d)

Taryba ją priskyrė tokioms šalims pagal 3 dalį.

a)

atitinkamai informuoja prašytoją; ir

b)

išduoda jam dokumentą, informuojantį trečiosios šalies valdžios institucijas tos šalies kalba, kad prašymas nebuvo iš esmės išnagrinėtas.

a)

jis turi būti informuotas raštu, kad kompetentinga institucija persvarsto jo laikymą tinkamu pabėgėlio statusui, ir kokios yra to persvarstymo priežastys; ir

b)

jam turi būti suteikta galimybė asmeninio pokalbio metu pagal 10 straipsnio 1 dalies b punktą ir 12, 13 bei 14 straipsnius arba raštu pateiktame pareiškime nurodyti priežastis, kodėl jam neturėtų būti panaikintas pabėgėlio statusas.

c)

kompetentinga institucija gali gauti tikslią naujausią informaciją iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, atitinkamais atvejais iš JTVPK, dėl bendros padėties, vyraujančios atitinkamų asmenų kilmės šalyse; ir

d)

kai informacija yra surenkama apie konkretų atvejį norint persvarstyti pabėgėlio statusą, ji nebūtų gauta iš persekiotojo (persekiotojų) tokiu būdu, kad toks persekiotojas (persekiotojai) būtų tiesiogiai informuotas apie tą faktą, kad tas asmuo yra pabėgėlis, kurio statusas yra svarstomas, ir kad tai nesukeltų fizinio susidorojimo su tuo asmeniu ir jo priklausomais asmenimis grėsmės, arba nesąlygotų grėsmės jo šeimos narių, tebegyvenančių kilmės šalyje, laisvei ir saugumui.

a)

sprendimą, priimtą dėl prieglobsčio prašymo, įskaitant sprendimą:

b)

atsisakymą atnaujinti prašymo nagrinėjimą po jo nutraukimo pagal 19 ir 20 straipsnius;

c)

sprendimą toliau nenagrinėti vėlesnio prašymo pagal 32 ir 34 straipsnius;

d)

sprendimą neišduoti leidimo įvažiuoti pagal 35 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą;

e)

sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą pagal 38 straipsnį.

a)

klausimą, ar dėl 1 dalyje numatytos teisės gynimo priemonės prašytojams būtų leista pasilikti atitinkamoje valstybėje narėje laukiant rezultatų;

b)

galimybę pasinaudoti teisine teisės gynimo priemone arba apsaugos priemonėmis, jeigu pagal 1 dalyje numatytą teisės gynimo priemonę prašytojui nėra leidžiama pasilikti atitinkamoje valstybėje narėje laukiant rezultatų. Valstybės narės taip pat gali numatyti ex officio teisės gynimo priemonę; ir

c)

skundo dėl sprendimo priežastis pagal 25 straipsnio 2 dalies c punktą, laikantis metodologijos, taikomos pagal 27 straipsnio 2 dalies b ir c punktus.

13.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/35

(1)

Europos bendrijos dalyvavimas Konvencijoje dėl Oderio apsaugos tarptautinės komisijos (1) ir Konvencijoje dėl Elbės apsaugos tarptautinės komisijos (2) (toliau – Oderio ir Elbės konvencijos) buvo būtinas, kadangi konvencijos buvo sudarytos su trečiosiomis šalimis ir reguliavo į Bendrijos aplinkos politikos sritį patenkančius klausimus.

(2)

Nuo 2004 m. gegužės 1 d., į Europos Sąjungą įstojus Čekijos Respublikai ir Lenkijos Respublikai, visos Oderio ir Elbės konvencijų susitariančiosios šalys yra Europos Sąjungos valstybės narės. Todėl nebėra pagrindo Bendrijos sutikimui, kad tokios konvencijos taptų jai privalomos. Nuo šio momento Bendrijos dalyvavimas nebėra būtinas.

(3)

Be to, Europos Sąjungos plėtra iš pagrindų pakeitė teisinius susitariančiųjų šalių santykius. Po įstojimo svarbiausi Oderio ir Elbės konvencijų tikslai gali būti pasiekti Bendrijos teisės aktuose nustatytomis priemonėmis.

(4)

2003 m. Stojimo akte tokia padėtis nebuvo konkrečiai numatyta, todėl reikia priimti reikiamas priemones pagal jo 57 straipsnį, leidžiantį ištaisyti tokias spragas.

(5)

Todėl reikėtų pabrėžti, kad nuo įstojimo dienos Bendrija nebėra Oderio ir Elbės konvencijų susitariančioji šalis ir kad gali prireikti imtis tam tikrų pereinamojo laikotarpio priemonių,

13.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/37

(1)

Tarybos direktyva 68/414/EEB (1) valstybės narės įpareigojamos palaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas.

(2)

Uragano „Katrina“ sukeltas žalios naftos gamybos sumažėjimas sutrikdė naftos tiekimą pasaulyje ir tai taip pat turėjo įtakos Bendrijos naftos atsargoms.

(3)

Po uragano „Katrina“ Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) kreipėsi į keletą valstybių narių kviesdama jas dalyvauti tarptautiniuose pirminiuose bendruose veiksmuose dėl uragano sukeltų tiekimo sutrikimų siekiant kompensuoti naftos gamybos sumažėjimą 2005 m. rugsėjo 2 d.–spalio 2 d. laikotarpiu (tačiau kai kuriose valstybėse narėse veiksmai gali būti vykdomi ir po 2005 m. spalio 2 d.).

(4)

TEA nepriklausančios valstybės narės pareiškė palaikančios tas valstybes nares, kurios dalyvauja skubiuose veiksmuose dėl atsargų išskyrimo.

(5)

Dalyvavimas pirminiuose bendruose veiksmuose gali reikšti, kad kai kurios valstybės narės sumažins apsirūpinimo nafta atsargas žemiau Direktyvoje 68/414/EEB nurodyto privalomo minimalaus lygio.

(6)

Direktyvos 68/414/EEB 7 straipsnio antroje pastraipoje reikalaujama, kad valstybės narės, neatlikusios anksčiau to paties straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos konsultacijų procedūros, jokiomis aplinkybėmis nenaudotų tiek savo atsargų, kad jos sumažėtų žemiau privalomo minimalaus lygio.

(7)

Tikimasi, kad kiekvienos valstybės narės išskiriamos apsirūpinimo nafta atsargos nesumažins viso Bendrijos apsirūpinimo nafta atsargų kiekio žemiau minimalaus privalomo lygio.

(8)

Bendras apsirūpinimo benzino (I kategorija) atsargomis lygis Bendrijoje, lyginant su gazoliais (II kategorija), gerokai viršija privalomą mažiausią lygį ir yra daug didesnis nei reikalaujama, jei skaičiuojama pagal kasdienio vidaus suvartojimo Bendrijoje dienų skaičių.

(9)

Valstybės narės, išskyrusios atsargų, turės papildyti savo apsirūpinimo nafta atsargas iki privalomo mažiausio lygio. Tikimasi, kad siekiant išvengti bereikalingo spaudimo naftos rinkai, toks papildymas bus atliekamas per ilgą laiką, įskaitant 2006 m.

(10)

1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvos 73/238/EEB dėl priemonių žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumų padariniams sušvelninti (2) 1 straipsnyje nurodoma, kad valstybių narių kompetetingoms institucijoms turi būti suteikti įgaliojimai leidžiantys, kilus apsirūpinimo žalia nafta arba naftos produktais sunkumais, be kitų priemonių taikyti konkrečius arba bendrus naudojimo apribojimus.

(11)

Direktyvos 73/238/EEB 3 straipsnyje teigiama, kad valstybių narių ir Komisijos konsultacijos turi vykti grupėje (t. y. Apsirūpinimo nafta grupėje), kad būtų užtikrintas pagal šios direktyvos 1 straipsnį valstybės narių įgyvendinamų arba siūlomų priemonių koordinavimas.

(12)

Šioje rekomendacijoje nurodytos priemonės atspindi pagal Direktyvos 68/414/EEB 7 straipsnio pirmą pastraipą ir Direktyvos 73/238/EEB 3 straipsnį vykdytų konsultacijų rezultatus,

1)

Valstybės narės, planuodamos išskirti apsirūpinimo nafta atsargų dėl uragano „Katrina“ sukeltų tiekimo sutrikimų, turėtų teikti pirmenybę I kategorijai priklausančio benzino panaudojimui, o ne II kategorijai priklausančio gazolio atsargų panaudojimui.

2)

Valstybės narės, siekdamos dalyvauti tarptautiniuose bendruose veiksmuose dėl uragano „Katrina“ sukeltų tiekimo sutrikimų kompensuoti naftos gamybos sumažėjimą 2005 m. rugsėjo 2 d.–spalio 2 d. laikotarpiu, turi tęsti savo planus dėl apsirūpinimo nafta atsargų išskyrimo net tada, jei toks atsargų panaudojimas trumpam laikui sumažintų jų apsirūpinimo nafta atsargas žemiau privalomo minimalaus lygio.

3)

Valstybės narės turi papildyti apsirūpinimo nafta atsargas koordinuojant Komisijai – pastaroji, tinkamai atsižvelgdama į rinkos sąlygas, atitinkamai padeda kiekvienai šaliai įgyvendinti lanksčias schemas. Valstybės narės, išskyrusios visas planuotas apsirūpinimo nafta atsargas, turi pateikti atsargų papildymo planą.

4)

Apsirūpinimo nafta grupės susitikimuose, pradedant susitikimu 2005 m. pabaigoje, valstybės narės turi apsvarstyti galimas naftos naudojimo apribojimo priemones, tarp jų – paklausos apribojimo, tuo atveju, jei tiekimo sutrikimai tęstųsi. Visų pirma valstybės narės turi apsvarstyti dvi atskiras paklausos apribojimo priemonių grupes: „švelnių“ ir ypač ekonomiškų priemonių grupę esant nedideliems naftos tiekimo sutrikimams, o kitą – dideliems. Valstybės narės įsipareigoja koordinuoti tokių priemonių įgyvendinimą per Apsirūpinimo nafta grupę.

5)

Ši rekomendacija skirta visoms valstybėms narėms.

13.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/39

(1)

Direktyvoje 2002/54/EB išdėstytos nuostatos dėl prekybos runkelių sėkla. Toje direktyvoje taip pat numatyta, kad esant tam tikroms sąlygoms valstybėms narėms gali būti leista visiškai arba iš dalies nesilaikyti įsipareigojimo taikyti tą direktyvą.

(2)

Runkelių sėkla paprastai nėra dauginama arba parduodama Kipre ir Maltoje. Be to, runkelių auginimas minėtose šalyse yra ekonomiškai beveik nenaudingas.

(3)

Esant šioms sąlygoms, atitinkamos valstybės narės turėtų būti atleistos nuo įsipareigojimo taikyti Direktyvos 2002/54/EB nuostatas minėtos medžiagos atžvilgiu.

(4)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,