26.7.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1191/2005

2005 m. liepos 25 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. liepos 26 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams

(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).

PRIEDAS

prie 2005 m. liepos 25 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	101,8
0702 00 00	999	101,8
0707 00 05	052	72,3
0707 00 05	999	72,3
0709 90 70	052	66,4
0709 90 70	999	66,4
0805 50 10	388	62,9
	508	58,8
	524	73,5
	528	64,5
	999	64,9
0806 10 10	052	111,0
	204	79,7
	220	156,7
	508	134,4
	624	165,2
	999	129,4
0808 10 80	388	85,0
	400	84,0
	404	86,2
	508	82,4
	512	69,7
	524	52,1
	528	58,0
	720	57,5
	804	80,7
	999	72,8
0808 20 50	052	105,4
	388	72,6
	512	38,7
	528	52,5
	999	67,3
0809 10 00	052	132,2
	094	100,2
	999	116,2
0809 20 95	052	293,6
	400	307,1
	404	385,7
	999	328,8
0809 30 10, 0809 30 90	052	101,2
0809 30 10, 0809 30 90	999	101,2
0809 40 05	624	86,7
0809 40 05	999	86,7

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.

26.7.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1192/2005

2005 m. liepos 25 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 1915/83 dėl tam tikrų išsamių apskaitos tvarkymo įgyvendinimo taisyklių, siekiant nustatyti žemės ūkio valdų pajamas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1965 m. birželio 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 79/65/EEB, sukuriantį žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos ekonominėje bendrijoje (1), ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1915/83 (2) 3 straipsnyje numatyta, kad ryšių palaikymo įstaiga ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo ataskaitinių metų, su kuriais jos susijusios, pabaigos Komisijai pateikia visas ūkių ataskaitas. Atsižvelgiant į įgytą patirtį reikėtų pratęsti šį devynių mėnesių laikotarpį.

(2)

Tačiau, kaip pereinamojo laikotarpio priemonę 2004 ataskaitiniais metais, reikėtų Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai suteikti ilgesnį duomenų pateikimo laikotarpį, kad tos valstybės narės galėtų sklandžiai prisitaikyti prie joms naujos apskaitos tvarkymo sistemos siekiant nustatyti žemės ūkio valdų pajamas.

(3)	Todėl būtina atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 1915/83.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendrijos privačių ūkių apskaitos duomenų tinklo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 1915/83 3 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Ryšių palaikymo įstaiga Komisijai pateikia visas ūkių ataskaitas, parengtas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2237/77 III priede nustatytą formą.

2004 ataskaitinių metų ūkių ataskaitos yra pateikiamos ne vėliau kaip per trylika mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Tačiau Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos ryšių palaikymo įstaigos pateikia ūkių ataskaitas ne vėliau kaip per aštuoniolika mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.

2005 ataskaitinių metų ir vėlesnių metų ūkių ataskaitos yra pateikiamos ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL 109, 1965 6 23, p. 1859/65. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 660/2004 (OL L 104, 2004 4 8, p. 97).

(2) OL L 190, 1983 7 14, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2204/2004 (OL L 374, 2004 12 22, p. 40).

26.7.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1193/2005

2005 m. liepos 25 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 998/2003 dėl šalių ir teritorijų sąrašų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 92/65/EEB (1), ypač į jo 10 ir 21 straipsnius,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 nustatomas trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių gali būti leidžiama įvežti naminius gyvūnus į Bendriją, jei įvykdomi tam tikri reikalavimai, sąrašas.

(2)

Laikinas trečiųjų šalių sąrašas buvo nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 592/2004 (2). Į sąrašą įtraukiamos šalys ir teritorijos, kuriose nėra pasiutligės atvejų ir šalys, kuriose buvo nustatyta, kad pasiutligės patekimo į Bendriją dėl judėjimų iš jų teritorijų rizika nėra didesnė už riziką, susijusią su judėjimu tarp valstybių narių.

(3)

Argentinos pateikta informacija rodo, kad pasiutligės patekimo į Bendriją dėl laisvų naminių gyvūnų judėjimų iš Argentinos rizika nėra didesnė už riziką, susijusią su judėjimais tarp valstybių narių arba iš Reglamente (EB) Nr. 998/2003 jau išvardytų trečiųjų šalių. Todėl Argentina turėtų būti įtraukta į Reglamente (EB) Nr. 998/2003 pateiktą šalių ir teritorijų sąrašą.

(4)	Siekiant aiškumo, šis šalių ir teritorijų sąrašas turėtų būti pakeistas nauju.

(5)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedas yra pakeičiamas šio reglamento priede esančiu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 146, 2003 6 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 425/2005 (OL L 69, 2005 3 16, p. 3).

(2) OL L 94, 2004 3 31, p. 7.

PRIEDAS

„II PRIEDAS

ŠALIŲ IR TERITORIJŲ SĄRAŠAS

A DALIS

IE – Airija

MT – Malta

SE – Švedija

UK – Jungtinė Karalystė

B DALIS

1 skirsnis

a)	DK – Danija, įskaitant GL – Grenlandiją ir FO – Farerų salas,

b)	ES – Ispanija, įskaitant žemynines teritorijas, Balearų salas, Kanarų salas, Seutą ir Melilą,

c)	FR – Prancūzija, įskaitant GF – Prancūzijos Gvianą, GP – Gvadelupą, MQ – Martiniką ir RE – Reunioną,

d)	GI – Gibraltaras,

e)	PT – Portugalija, įskaitant žemyninę teritoriją, Azorų salas ir Madeiros salas,

f)	kitos nei šio skirsnio A dalyje ir a, b, c ir e punktuose išvardytos valstybės narės.

2 skirsnis

AD – Andora

CH – Šveicarija

IS – Islandija

LI – Lichtenšteinas

MC – Monakas

NO – Norvegija

SM – San Marinas

VA – Vatikano Miesto Valstybė

C DALIS

AC – Ascension salos

AE – Jungtiniai Arabų Emyratai

AG – Antigva ir Barbuda

AN – Nyderlandų Antilų salos

AR – Argentina

AU – Australija

AW – Aruba

BB – Barbadosas

BH – Bahreinas

BM – Bermuda

CA – Kanada

CL – Čilė

FJ – Fidžis

FK – Folklendo salos

HK – Honkongas

HR – Kroatija

JM – Jamaika

JP – Japonija

KN – Sent Kitsas ir Nevis

KY – Kaimanų salos

MS – Montseratas

MU – Mauricijus

NC – Naujoji Kaledonija

NZ – Naujoji Zelandija

PF – Prancūzijos Polinezija

PM – Sent Pjeras ir Mikelonas

RU – Rusijos Federacija

SG – Singapūras

SH – Šv. Elena

TW – Taivanas

US – Jungtinės Amerikos Valstijos

VC – Sent Vinsentas ir Grenadinai

VU – Vanuatu

WF – Valis ir Futuna

YT – Majotas“

26.7.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/9

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1196/2005

2005 m. liepos 22 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu.

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius.

(3)	Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodą (-us), nurodytą (-us) 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais.

(4)

Reikėtų numatyti, kad atsižvelgiant į Bendrijoje taikomas priemones, susijusias su dvigubos kontrolės sistemomis, ir į Bendriją importuojamų tekstilės produktų išankstine ir retrospektyvia priežiūra, remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis, valstybių narių muitinių išduotos privalomosios tarifinės informacijos dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, kuri neatitinka šio reglamento nuostatų, turėtojas galėtų dar 60 dienų ja remtis.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Atsižvelgiant į Bendrijoje taikomas priemones, susijusias su dvigubos kontrolės sistemomis, ir į Bendriją importuojamų produktų išankstine ir retrospektyvia priežiūra, remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis, valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija, kuri neatitinka šio reglamento nuostatų, dar galima remtis 60 dienų.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 22 d.

Komisijos vardu

László KOVÁCS

Komisijos narys

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 493/2005 (OL L 82, 2005 3 31, p. 1)

(2) OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).

PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

KN kodas

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Pirštinė, daugiausia sudaryta iš audinio. Didesniąją pirštinės paviršiaus ploto dalį, apimančią viršutinę pirštinės pusę (išskyrus viršutinę pirštų pusę), riešą, tarpupirščius, nykščio dalį ir pirštinės šonus, sudaro audinys, kurio vidinė pusė padengta neakytojo plastiko sluoksniu.

Delnas ir nykščio bei pirštų delninės pusės, taip pat 4 pirštų galai yra iš megztinės medžiagos, kurios išorinė pusė padengta neakytuoju plastiku.

Viršutinė pirštų pusė ir išorinė nykščio dalis yra iš akytojo plastiko, iš abiejų pusių padengto megztine tekstilės medžiaga. Viršutinėje pirštinės pirštų ir nykščio pusėje ties pirštų sąnariais uždėtos guminės detalės, o išilgai rodomojo piršto išorinės dalies – plona gumos juostelė.

Riešo srityje yra tampri juosta ir lipni velcro tipo sutraukimo sistema, o pirštinės galas sutraukiamas virvele.

(Žr. nuotraukas Nr. 635 A + B) (1)

6216 00 00

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis bei 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punktu ir KN kodą 6216 00 00 atitinkančiu prekės aprašymu.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punkto paaiškinimus ir 6216 pozicijos paaiškinimus.

Pirštinė daugiausia skirta rankų šilumai išlaikyti. Audinys, kuris yra vyraujanti paviršiaus ploto medžiaga, padedanti išsaugoti šilumą, pagal 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punktą apsprendžia dirbinio esminį požymį.

(1) Nuotraukos pateiktos tik informavimo tikslais.

26.7.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/12

KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/49/EB

2005 m. liepos 25 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 72/245/EEB dėl transporto priemonių radijo trukdžių (elektromagnetinio suderinamumo) ir Tarybos direktyvą 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo, siekiant jas suderinti su technikos pažanga

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvą 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (1), ypač į jos 13 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Tarybos direktyvą 72/245/EEB dėl transporto priemonių radijo trukdžių (elektromagnetinio suderinamumo) (2), ypač jos 4 straipsnį,

kadangi:

(1)	Direktyva 72/245/EEB – tai viena iš tipo patvirtinimo procedūros, kuri buvo nustatyta Direktyva 70/156/EEB, atskirųjų direktyvų.

(2)

Siekdama sustiprinti transporto priemonių saugumą skatinant technologijų, naudojančių automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginius, plėtrą ir diegimą Komisija 2004 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimu 2004/545/EB dėl radijo spektro 79 GHz dažnių juostoje suderinimo automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių naudojimui Bendrijoje (3) ir 2005 m. sausio 17 d. Komisijos sprendimu 2005/50/EB dėl 24 GHz radijo dažnių juostos suderinimo automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių terminuotam naudojimui Bendrijoje (4) suderino abiejų radijo dažnių juostų naudojimą.

(3)

79 GHz radijo dažnių juosta buvo pripažinta tinkamiausia juosta ilgalaikei automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių plėtrai ir diegimui. Todėl Sprendimu 2004/545/EB automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiams 79 GHz radijo dažnių juosta buvo paskirta ir pateikta eksploatuoti be trukdžių ir be apsaugos. Tačiau 79 GHz radijo dažnių juostos technologija vis dar plėtojama ir negali nedelsiant būti ekonomiškai naudojama.

(4)

Leidimas ribotą laikotarpį naudotis 24 GHz radijo dažnių juosta automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiuose buvo suteiktas Sprendimu 2005/50/EB. Technologija, kurioje naudojama šio dažnio juosta, gali būti naudojama artimiausiu laikotarpiu už prieinamą kainą, o tai suteiks galimybę greitai įvertinti automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių diegimo veiksmingumą kelių saugos atžvilgiu. Tačiau naudojimasis tos technologijos radijo ryšio įrenginiais turi būti ribotas, siekiant išvengti trukdžių kitiems įrenginiams, kuriuose naudojama 24 GHz radijo dažnių juosta.

(5)

Sprendimu 2005/50/EB suteikiama galimybė naudotis 24 GHz radijo ryšio įrenginiais, tik jei jie buvo nuo pat pradžių įrengti naujose transporto priemonėse arba jei reikia pakeisti tokį įrenginį, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. birželio 30 d. Tačiau pagal Sprendimo 2005/50/EB 5 straipsnį šis terminas gali būti paankstintas.

(6)	Pagal Sprendimą 2005/50/EB valstybės narės turi sukurti stebėsenos sistemą, kad kiekybiškai įvertintų transporto priemonių su 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais, įregistruotų jų teritorijoje, skaičių. Todėl būtina valstybėms narėms suteikti atitinkamų priemonių šiai stebėsenai vykdyti.

(7)	Taigi Direktyva 72/245/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies keičiama.

(8)	Direktyvos 72/245/EEB pakeitimai turi įtakos Direktyvai 70/156/EEB. Dėl to tą direktyvą būtina atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Derinimo su technikos pažanga komiteto, įsteigto Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsniu, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 72/245/EEB pakeitimas

Direktyva 72/245/EEB iš dalies keičiama taip:

I priede po 2.1.12.2 punkto įterpiami šie punktai:

„2.1.13.

„24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai“ — tai radijo ryšio įrenginiai, apibrėžti Komisijos sprendimo 2005/50/EB (5) 2 straipsnio 2 dalyje ir atitinkantys to sprendimo 4 straipsnyje nurodytus eksploatavimo reikalavimus.

2.1.14.

„79 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai“ – tai radijo ryšio įrenginiai, apibrėžti Komisijos sprendimo 2004/545/EB (6) 2 straipsnio b dalyje ir atitinkantys to sprendimo 3 straipsnyje nurodytus eksploatavimo reikalavimus.

II A priede po 12.2.7 punkto įterpiami šie punktai:

„12.7.1.

Transporto priemonė su 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais: Taip/Ne (išbraukti netaikomą).

12.7.2.

Transporto priemonė su 79 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais: Taip/Ne (išbraukti netaikomą).“.

III A priedo priedėlyje po 1.3 punkto įterpiami šie punktai:

„1.3.1.

Transporto priemonė su 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais: Taip/Ne (išbraukti netaikomą).

1.3.2.

Transporto priemonė su 79 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais: Taip/Ne (išbraukti netaikomą).“.

2 straipsnis

Direktyvos 70/156/EEB pakeitimas

Direktyva 70/156/EEB iš dalies keičiama taip:

I ir III prieduose po 12.6.4 punkto įterpiami šie punktai:

„12.7.1.

Transporto priemonė su 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais: Taip/Ne (išbraukti netaikomą).

12.7.2.

Transporto priemonė su 79 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais: Taip/Ne (išbraukti netaikomą).“.

IX priedo 2 pusėje visų atitikties sertifikatų pavyzdžių 50 punktas keičiamas taip:

„50. Pastabos

50.1.

Transporto priemonė su 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais: Taip/Ne (išbraukti netaikomą).

50.2.

Transporto priemonė su 79 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais: Taip/Ne (išbraukti netaikomą).

50.3.

pastabos Kitos …“.

3 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Jeigu nesilaikoma Direktyvos 72/245/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, nuostatų, nuo 2006 m. liepos 1 d. valstybės narės, remdamosi su elektromagnetiniu suderinamumu susijusiomis priežastimis:

a)	atitikties sertifikatus, kurie pagal Direktyvos 70/156/EEB nuostatas pateikiami kartu su naujomis transporto priemonėmis, laiko nebetinkamais tos direktyvos 7 straipsnio 1 dalies tikslams;

b)	gali atsisakyti registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti naujas transporto priemones.

Galiojantys transporto priemonių, kuriose nėra 24 GHz arba 79 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių, patvirtinimai lieka nepakitę.

2. Nuo 2013 m. liepos 1 d. valstybės narės draudžia registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti transporto priemones su 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais.

3. Jei Sprendimo 2005/50/EB 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta atskaitos data pakeičiama pagal to sprendimo 5 straipsnį, nuo pakeistos atskaitos dienos valstybės narės draudžia registruoti, parduoti, arba pradėti eksploatuoti transporto priemones su 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinės teisės aktus

1. Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2006 m. birželio 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Jos taiko tas nuostatas nuo 2006 m. liepos 1 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinių teisės aktų, kuriuos jos priėmė šios direktyvos taikymo srityje, pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotoja

(1) OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/104/EB (OL L 337, 2004 11 13, p. 13).

(2) OL L 152, 1972 7 6, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/104/EB.

(3) OL L 241, 2004 7 13, p. 66.

(4) OL L 21, 2005 1 25, p. 15.

(5) OL L 21, 2005 1 25, p. 15.

(6) OL L 241, 2004 7 13, p. 66.“

26.7.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/15

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2005/575/BUSP

2005 m. liepos 18 d.

įsteigiantys Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį,

kadangi:

(1)	2003 m. birželio 19 ir 20 d. Salonikuose vykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba pritarė koordinuotos ES mokymo politikos Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) srityje, apimančios civilines ir karines dimensijas, parengimui.

(2)	2003 m. lapkričio 17 d. Taryba patvirtino ES mokymo politiką ESGP srityje, o 2004 m. rugsėjo 13 d. – ES mokymo koncepciją ESGP srityje, kurioje buvo apibrėžti Europos saugumo ir gynybos koledžo (ESGK) įsteigimo principai.

(3)	2004 m. gruodžio 16 ir 17 d. Europos Vadovų Taryba pritarė darbų apibrėžiant ESGK veikimo sąlygas pradžiai.

(4)	2005 m. gegužės 31 d. Politinis ir saugumo komitetas patvirtino ESGK veikimo sąlygas, įskaitant Iniciatyvinio komiteto, Vykdomosios akademinės valdybos bei nuolatinio sekretoriato, kurie turėtų vykdyti savo užduotis laikydamiesi minėtų sąlygų, sudarymą.

(5)	ESGK turėtų būti vienas iš pagrindinių subjektų, vykdančių mokymą ESGP srityje, ypatingą dėmesį skiriant ESGP mokymo kursams strateginiu lygiu. Atlikdamas šias funkcijas, jis turėtų būti aktyvus partneris bendrai valdant ES mokymą,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

Įsteigimas

1. Įsteigiamas Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK).

2. ESGK organizuojamas kaip ES veikiančių nacionalinių institutų, koledžų, akademijų bei institucijų, susijusių su ES saugumo ir gynybos politikos klausimais, ir Europos Sąjungos saugumo studijų instituto (toliau – institutai) tinklas.

3. Koledžas užmezga glaudžius ryšius su ES institucijomis.

2 straipsnis

Misija

ESGK organizuoja mokymą Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) srityje strateginiu lygiu, siekiant plėsti ir ugdyti bendrą civilio ir karinio personalo supratimą apie ESGP bei nustatyti ir per mokomąją veiklą skleisti geriausią praktiką, susijusią su įvairiais ESGP klausimais.

3 straipsnis

Tikslai

ESGK tikslai yra šie:

a)	toliau skatinti Europos saugumo kultūrą pagal ESGP;

b)	skatinti geresnį ESGP – esminės bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) dalies – supratimą;

c)	ES instancijas aprūpinti kompetentingais darbuotojais, galinčiais veiksmingai dirbti sprendžiant visus ESGP klausimus;

d)	valstybių narių administraciją ir personalą aprūpinti kompetentingais darbuotojais, susipažinusiais su ES politikos kryptimis, institucijomis bei procedūromis, ir

e)	padėti skatinti mokymo dalyvių profesinius santykius bei ryšius.

4 straipsnis

ESGK uždaviniai

1. Pagrindiniai ESGK uždaviniai atitinka jo misiją bei tikslus organizuoti ir vykdyti mokomąją veiklą ESGP srityje.

2. ESGK mokomoji veikla yra dviejų rūšių:

a)	ESGK aukšto lygio kursai ir

b)	ESGK orientaciniai kursai.

Kitos mokomosios veiklos ESGK imasi atsižvelgdamas į 5 straipsnyje nurodyto Iniciatyvinio komiteto sprendimą.

3. Be to, ESGK pirmiausia:

a)	remia santykius, kuriuos turi užmegzti nacionaliniai institutai;

b)	įdiegia ir eksploatuoja internetinę išplėstą nuotolinio mokymosi (INM) sistemą ESGK mokomajai veiklai remti;

c)	rengia ir tiekia mokymo medžiagą ES mokymui ESGP srityje;

d)	prisideda prie metinės ES mokymo ESGP srityje programos ir

e)	sukuria ankstesnių mokymų dalyvių Alumni tinklą.

4. ESGK mokomąją veiklą vykdo ESGK tinklo institutai.

5. ESGK tinklui priklausantis Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (ES SSI) remia ESGK mokomąją veiklą, pirmiausia ES SSI leidiniais, organizuodamas ES SSI mokslo darbuotojų vedamas paskaitas ir leisdamas naudotis jo tinklaviete bei šią tinklavietę naudoti išplėstai nuotolinio mokymosi (INM) sistemai.

5 straipsnis

Veiklos organizavimas

1. Įsteigiami šie ESGK pavaldūs organai:

a)	Iniciatyvinis komitetas, kuris yra atsakingas už bendrą ESGK mokomosios veiklos koordinavimą ir vadovavimą jai;

b)	Vykdomoji akademinė valdyba, kuri užtikrina mokomosios veiklos kokybę ir nuoseklumą;

c)	ESGK nuolatinis sekretoriatas (toliau – Sekretoriatas), kuris visų pirma padeda Iniciatyviniam komitetui ir Vykdomajai akademinei valdybai.

2. Iniciatyvinis komitetas, Vykdomoji akademinė valdyba ir Sekretoriatas vykdo atitinkamai 6, 7 ir 8 straipsnyje išdėstytus uždavinius.

6 straipsnis

Iniciatyvinis komitetas

1. Iniciatyvinį komitetą sudaro kiekvienos valstybės narės po vieną skiriami atstovai. Kiekvienam Komiteto nariui atstovauti ar jį lydėti gali pakaitinis narys. Tinkamai valstybių narių patvirtinti skiriamieji raštai perduodami Generaliniam sekretoriui – vyriausiajam įgaliotiniui.

Stojančiųjų valstybių atstovai jo posėdžiuose gali dalyvauti aktyvių stebėtojų teisėmis.

2. Komitetui pirmininkauja Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovas; Komitetas renkasi į posėdžius mažiausiai vieną kartą per metus.

3. Komiteto posėdžiuose dalyvauti kviečiami Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos atstovai.

4. Komiteto uždaviniai yra:

a)	nustatyti ESGK metinę akademinę programą;

b)	išrinkti valstybę (-es) narę (-es), kuri (-ios) bus ESGK mokomosios veiklos priimančioji (-iosios) šalis (-ys), ir institutus, kurie vykdys mokymą;

c)	parengti metinę akademinę programą ir jai pritarti bei nustatyti visos ESGK mokomosios veiklos mokymo planus;

d)	patvirtinti įvertinimo ataskaitas ir ESGK mokomosios veiklos bendrąją metinę ataskaitą, kurios persiunčiamos atitinkamiems Tarybos organams, ir

e)	kiekvienais akademiniais metais skirti Vykdomosios akademinės valdybos pirmininką.

5. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

6. Komiteto sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Valstybių narių balsai skaičiuojami pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 205 straipsnio 2 dalį. Sprendimams priimti reikalingas Europos Sąjungos sutarties 23 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje numatytas balsų skaičius.

7 straipsnis

Vykdomoji akademinė valdyba

1. Vykdomąją akademinę valdybą sudaro tų institutų, kurie vykdo veiklą atitinkamais akademiniais metais, aukštesnio rango atstovai.

2. Valdybos pirmininką skiria Iniciatyvinis komitetas iš jos narių.

3. Valdybos posėdžiuose dalyvauti kviečiami institutų, kurie dalyvavo ESGK mokomojoje veikloje praėjusiais metais ir kurie dalyvaus joje ateinančiais metais, atstovai, taip pat Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos atstovai. Valdybos posėdžiuose dalyvauti taip pat gali būti kviečiami moksliniai ekspertai ir nacionalinių bei Europos institucijų vyresnieji pareigūnai.

4. Valdybos uždaviniai yra:

a)	per ESGK tinklo institutus įgyvendinti sutartą metinę akademinę programą;

b)	prižiūrėti internetinę išplėstą nuotolinio mokymosi (INM) sistemą;

c)	remiantis sutartais mokymo planų metmenimis, rengti visos ESGK mokomosios veiklos išsamius mokymo planus;

d)	užtikrinti ESGK mokomosios veiklos bendrą koordinavimą tarp visų institutų;

e)	peržiūrėti praėjusiais akademiniais metais vykdytos mokomosios veiklos standartus;

f)	Iniciatyviniam komitetui teikti pasiūlymus dėl mokomosios veiklos ateinančiais akademiniais metais ir

g)	rengti Iniciatyviniam komitetui persiunčiamų kiekvienų ESGK mokymo kursų įvertinimo ataskaitų projektus ir ESGK veiklos bendrosios metinės ataskaitos projektą.

5. Valdybos darbo tvarkos taisykles priima Iniciatyvinis komitetas.

8 straipsnis

Sekretoriatas

1. ESGK sekretoriato funkcijas atlieka Tarybos Generalinis sekretoriatas.

Sekretoriatą personalu aprūpina Tarybos Generalinis sekretoriatas, valstybės narės ir ESGK tinklo institutai.

2. Sekretoriatas teikia pagalbą Iniciatyviniam komitetui ir Vykdomajai akademinei valdybai, padėdamas vykdyti jų veiklą vykdo administracinius uždavinius ir teikia paramą organizuojant ESGK mokomąją veiklą, vykdomą Briuselyje.

3. Sekretoriatas glaudžiai bendradarbiauja su Komisija.

Kiekvienas ESGK tinklo institutas skiria ryšių su Sekretoriatu punktą su ESGK mokomąja veikla susijusiems organizaciniams bei administraciniams klausimams spręsti.

9 straipsnis

Dalyvavimas ESGK mokomojoje veikloje

1. Visų valstybių narių ir stojančiųjų valstybių piliečiai gali dalyvauti visoje ESGK mokomojoje veikloje. Organizuojantys ir vykdantys institutai užtikrina, kad šis principas būtų taikomas be išimčių.

ESGK mokomojoje veikloje iš esmės gali dalyvauti šalių kandidačių ir atitinkamais atvejais trečiųjų valstybių piliečiai.

2. Dalyviai – tai civilinis ir karinis personalas, sprendžiantis su strateginiais aspektais ESGP srityje susijusius klausimus.

ESGK mokomojoje veikloje dalyvauti gali būti kviečiami, inter alia, nevyriausybinių organizacijų, akademinių institucijų bei žiniasklaidos atstovai ir verslo bendruomenės nariai.

3. ESGK kursus pabaigusiam dalyviui išduodamas Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio pasirašytas pažymėjimas. Sprendimą dėl pažymėjimo išdavimo sąlygų priima Iniciatyvinis komitetas. Šį pažymėjimą pripažįsta valstybės narės ir ES institucijos.

10 straipsnis

Bendradarbiavimas

ESGK bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir kitais atitinkamais dalyviais, pavyzdžiui, trečiųjų šalių nacionaliniais mokymo institutais, ir remiasi jų patirtimi.

11 straipsnis

Finansavimas

1. Kiekviena valstybė narė, ES institucija, ES agentūra ir kiekvienas ESGK tinklo institutas padengia išlaidas, susijusias su jų dalyvavimu ESGK veikloje, įskaitant atlyginimus, išmokas, kelionės išlaidas bei išlaidas, susijusias su organizacine ir administracine parama ESGK mokomajai veiklai.

2. Valstybės narės ir ESGK tinklo institutai padengia su darbuotojais, kuriais jie aprūpina Sekretoriatą, susijusias išlaidas, įskaitant atlyginimus, išmokas ir kelionės išlaidas.

3. Tarybos Generalinis sekretoriatas padengia visas išlaidas, patiriamas dėl 8 straipsnyje išdėstytų uždavinių ir su jais susijusias, įskaitant išlaidas, susijusias su darbuotojais, kuriais jis aprūpina.

4. Kiekvienas ESGK mokomosios veiklos dalyvis padengia su savo dalyvavimu susijusias išlaidas.

5. Konkrečiai veiklai, pirmiausia ESGK informacinių sistemų tinklų ar taikomųjų programų kūrimui, diegimui ir eksploatavimui, finansuoti, kaip nurodyta 4 straipsnio 3 dalyje, skirtus savanoriškus valstybių narių, ES institucijų, ES agentūrų ir ESGK tinklo institutų įnašus – kaip numatytas pajamas – tvarko Tarybos Generalinis sekretoriatas.

6. Dėl praktinių susitarimų dėl 5 dalyje paminėtų įnašų sprendžia Iniciatyvinis komitetas.

12 straipsnis

Saugumo nuostatai

ESGK veiklai taikomi Tarybos saugumo nuostatai, išdėstyti 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendime 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (1).

13 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. Iniciatyvinis komitetas kvalifikuota balsų dauguma priima ir pateikia Tarybai ESGK veiklos ir perspektyvų, įskaitant finansinių sąlygų bei Sekretoriato veiklos, ataskaitą siekiant peržiūrėti šiuos bendruosius veiksmus.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

15 straipsnis

Paskelbimas

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. STRAW

(1) OL L 101, 2001 4 11, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/194/EB (OL L 63, 2004 2 28, p. 48).

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 194

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	48 tomas 2005m. liepos 26d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		2005 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1191/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1
	*	2005 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1192/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 1915/83 dėl tam tikrų išsamių apskaitos tvarkymo įgyvendinimo taisyklių, siekiant nustatyti žemės ūkio valdų pajamas	3
	*	2005 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1193/2005, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 998/2003 dėl šalių ir teritorijų sąrašų ( 1 )	4
	*	2005 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1194/2005, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2799/1999, nustatantį išsamias Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles, susijusias su pagalbos už pašarams skirtą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius suteikimu ir šių nugriebto pieno miltelių pardavimu	7
	*	2005 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1195/2005, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 214/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos nugriebto pieno miltelių rinkoje	8
	*	2005 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1196/2005, dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	9
		2005 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1197/2005, dėl B eksporto licencijų išdavimo vaisių ir daržovių sektoriuje (apelsinai)	11
	*	2005 m. liepos 25 d. Komisijos direktyva 2005/49/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 72/245/EEB dėl transporto priemonių radijo trukdžių (elektromagnetinio suderinamumo) ir Tarybos direktyvą 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo, siekiant jas suderinti su technikos pažanga ( 1 )	12

		Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi
	*	2005 m. liepos 18 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2005/575/BUSP, įsteigiantys Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK)	15


	(1) Tekstas svarbus EEE