22.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/1

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1165/98 (3) yra nustatyta bendra pagrindinė Bendrijos verslo statistinių duomenų rinkimo, rengimo, perdavimo ir įvertinimo sistema ekonominio ciklo analizei atlikti.

(2)

Atitinkamais Komisijos reglamentais (EB) Nr. 586/2001 (4), (EB) Nr. 588/2001 (5) ir (EB) Nr. 606/2001 (6) dėl Pagrindinių pramoninių grupių apibrėžimo, rodiklių apibrėžimo ir išimčių taikymo valstybėms narėms įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1165/98, buvo įgyta daug praktinės patirties, padedančios nustatyti, kokiomis priemonėmis galima toliau tobulinti trumpojo laikotarpio statistiką.

(3)

EPS statistikos reikalavimų įgyvendinimo veiksmų plane ir vėlesnėse pažangos įgyvendinant minėtą planą ataskaitose Ekonomikos ir finansų taryba nurodė papildomus esminius aspektus tobulinant statistiką, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1165/98.

(4)

Įgyvendinant savo pinigų politiką Europos centriniam bankui (ECB) reikia toliau plėtoti trumpojo laikotarpio statistiką, kaip konstatuojama jo dokumente ECB statistiniai reikalavimai bendrosios ekonominės statistikos srityje, ir visų pirma jam yra reikalingi laiku pateikiami, patikimi ir naudingi euro zonos suvestiniai rodikliai.

(5)

Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (7) įsteigtas Statistikos programų komitetas nustatė Pagrindinius europinius ekonominius rodiklius (PEER), vartojamus ne tik Reglamento (EB) Nr. 1165/98 taikymo srityje.

(6)

Todėl būtina iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 1165/98 pinigų politikai ir verslo ciklo tyrimui ypač reikšmingose srityse.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę.

(8)

Lisabonos augimo ir užimtumo strategijos įgyvendinimas apima nereikalingų prievolių įmonėms mažinimą ir naujų technologijų diegimą,

1.

4 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

2.

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

12 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

4.

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

5.

17 straipsnis papildomas šiuo punktu:

6)

A–D priedai iš dalies keičiami kaip nurodyta priede.

22.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/16

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 2236/95 (3) numato, inter alia, su bendros svarbos projektais susijusių tyrimų bendrą finansavimą, kuris paprastai negali viršyti 50 % visų išlaidų, o didžiausias įnašas į projektus telekomunikacijų sektoriuje negali viršyti 10 % visų investicijų išlaidų.

(2)

1997 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1336/97/EB dėl gairių transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje (4) nustato bendros svarbos projektus. Šio sprendimo įgyvendinimo patirtis parodė, kad mažiau nei viename iš dvidešimties projektų diegiamos paslaugos, kiti projektai yra tyrimai, susiję su įdiegimu. Todėl transeuropiniams telekomunikacijų tinklams suteiktos pagalbos tiesioginis poveikis yra ribotas.

(3)

Dėl kalbos, kultūros, teisės aktų bei administracinių kliūčių transeuropinių paslaugų, kurių pagrindas – elektroninių duomenų komunikacijų tinklai, įdiegimas kainuoja žymiai daugiau nei panašios paslaugos vienoje valstybėje narėje.

(4)

Telekomunikacijų sektoriaus paslaugų parengiamųjų tyrimų išlaidos pasirodė sudarančios didelę visų paslaugai įdiegti reikalingų investicijų dalį, todėl tokiems tyrimams yra taikomas maksimalus pagal Reglamentą (EB) Nr. 2236/95 leistinas įnašas, ir dėl to negali būti suteikta pagalba paslaugoms diegti. Todėl pagal minėtą reglamentą teikiama pagalba neturėjo didelio tiesioginio poveikio paslaugų diegimo skatinimui.

(5)

Bendrijos pagalba turėtų būti skiriama teikiant pirmenybę projektams, kuriais siekiama skatinti paslaugų diegimą ir taip labiausiai prisidedama prie informacinės visuomenės vystymo. Todėl būtina padidinti maksimalų įnašą proporcingai realioms išlaidoms, kylančioms dėl transeuropinio paslaugos pobūdžio. Tačiau didesnį Bendrijos įnašą reikėtų taikyti tik visuomenei svarbioms paslaugoms, kurios turi įveikti kalbos, kultūros, teisės aktų bei administracines kliūtis,

22.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/18

(1)

1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (3) 9 straipsnyje nustatoma, kad įgyvendindamos tą direktyvą valstybės narės padeda viena kitai ir dvišaliu arba daugiašaliu lygiu gali keistis informacija, ypač tais atvejais, kai prieš transporto priemonės registraciją turi būti patikrinamas tos transporto priemonės teisinis statusas toje valstybėje narėje, kurioje ta transporto priemonė buvo anksčiau registruota. Šio tikrinimo tikslais gali būti visų pirma naudojamas elektroninis tinklas.

(2)

Šengeno informacinė sistema (arba – SIS), sukurta pagal 1990 m. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo (4) IV antraštinės dalį (toliau – 1990 m. Šengeno konvencija) ir integruota į Europos Sąjungos sistemą protokolu, pridėtu prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, yra elektroninis tinklas tarp valstybių narių ir joje, inter alia, yra duomenys apie pavogtas, pasisavintas arba dingusias autotransporto priemones, kurių variklio tūris yra didesnis kaip 50 kubinių centimetrų. Pagal 1990 m. Šengeno konvencijos 100 straipsnį į SIS įvedami duomenys apie autotransporto priemones, kad jos būtų konfiskuotos arba panaudos kaip įrodymai baudžiamojoje byloje.

(3)

2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 2004/919/EB dėl kovos su tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais, susijusiais su transporto priemonėmis (5), apima SIS naudojimą, kaip kovai su nusikaltimais, susijusiais su transporto priemonėmis, skirtos teisėsaugos strategijos sudėtinę dalį.

(4)

Pagal 1990 m. Šengeno konvencijos 101 straipsnio 1 dalį prieigą prie duomenų, įtrauktų į SIS ir teisę tiesiogiai atlikti tokių duomenų paiešką turi tik institucijos, atsakingos už pasienio kontrolę ir kitus šalyje policijos ir muitinės atliekamus tikrinimus ir tokių tikrinimų koordinavimą.

(5)

1990 m. Šengeno konvencijos 102 straipsnio 4 dalis nurodo, kad duomenų iš esmės negalima naudoti administravimo tikslams.

(6)

Šiuo tikslu aiškiai nurodytos tarnybos, kurios valstybėse narėse atsakingos už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, turėtų turėti galimybę susipažinti su į SIS įtrauktais duomenimis apie autotransporto priemones, kurių variklio tūris didesnis kaip 50 kubinių centimetrų, krovinines ir gyvenamąsias priekabas, kurių svoris be krovinio didesnis kaip 750 kg ir pavogtus, pasisavintus, dingusius ar pripažintus negaliojančiais transporto priemonių registracijos liudijimus ir transporto priemonių numerius, kad jos galėtų patikrinti, ar joms registruoti pateiktos transporto priemonės nebuvo pavogtos, pasisavintos arba dingusios. Šiuo tikslu būtina priimti taisykles, suteikiančias šioms tarnyboms prieigą prie šių duomenų, ir leisti joms naudoti šiuos duomenis administravimo tikslu: siekiant tinkamai išduoti transporto priemonių registracijos liudijimus.

(7)

Valstybės narės turėtų imtis reikalingų priemonių užtikrinti, kad sėkmingos paieškos atveju būtų imamasi 1990 m. Šengeno konvencijos 100 straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių.

(8)

2003 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rekomendacijoje Tarybai dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) pabrėžiamos tam tikros svarbios problemos ir aplinkybės dėl SIS plėtojimo, ypač atkreipiant dėmesį į privačių įstaigų, tokių kaip transporto priemonių registracijos tarnybų, prieigą prie SIS.

(9)

Jeigu valstybės narės tarnybos atsakingos už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą nėra Vyriausybinės tarnybos, prieiga prie SIS turėtų būti suteikta netiesiogiai, t. y. per tarpininkaujančią instituciją, nurodytą 1990 m. Šengeno konvencijos 101 straipsnio 1 dalyje, privalančią užtikrinti priemonių, kurių imasi šios valstybės narės pagal tos Konvencijos 118 straipsnį, laikymąsi.

(10)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6), ir 1990 m. Šengeno konvencijos nuostatose nustatytos specialios taisyklės dėl duomenų apsaugos, kurios papildo ar paaiškina toje direktyvoje nustatytus principus, taikomos valstybių narių institucijoms ar tarnyboms, atsakingoms už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, tvarkant asmens duomenis.

(11)

Kadangi šio reglamento tikslo, ypač siekiant valstybių narių tarnyboms, atsakingoms už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, suteikti prieigą prie SIS tam, kad palengvinti jų užduotis pagal Direktyvą 1999/37/EB, valstybės narės dėl SIS, kaip bendros informacinės sistemos, pobūdžio negali deramai pasiekti, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(12)

Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas pakankamas laikotarpis imtis praktinių priemonių, reikalingų šio reglamento taikymui.

(13)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, priskiriamos sričiai, nurodytai 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (7) 1 straipsnio G punkte.

(14)

Šveicarijos atžvilgiu, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibūdinta Europos Sąjungos, Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, priskiriamos sričiai, nurodytai Sprendimo 1999/437/EB (8) 1 straipsnio G punkte, įskaitant kartu su 2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimo 2004/860/EB dėl to susitarimo pasirašymo Europos Bendrijos vardu ir tam tikrų nuostatų laikino taikymo 4 straipsnio 1 dalimi.

(15)

Šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(16)

Šis reglamentas yra Šengeno acquis pagrindu priimtas ar kitaip su ja susijęs aktas, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

22.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/22

(1)

2000 m. rugsėjį Ekonominės ir finansų tarybos (ECOFIN) patvirtintame Veiksmų plane dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) statistikos reikalavimų nurodoma, kad skubiai reikalingas ribotas sektorių ketvirtinių sąskaitų komplektas ir kad šios sąskaitos turėtų būti parengtos per 90 dienų pasibaigus atitinkamam ketvirčiui.

(2)

Bendrame ECOFIN ir Komisijos pranešime Europos Vadovų Tarybai dėl euro zonos statistikos ir rodiklių, kurį ECOFIN patvirtino 2003 m. vasario 18 d., pabrėžiama, kad prioritetiniai veiksmai keliose srityse, įskaitant ketvirtines nacionalines ataskaitas pagal institucinius sektorius, turėtų būti visiškai įvykdyti iki 2005 m.

(3)

Europos Sąjungos ekonomikos ciklinių svyravimų ir pinigų politikos analizei EPS reikalinga makroekonominė statistika apie ekonominį elgesį ir atskirų institucinių sektorių tarpusavio ryšius, kurių negalima nustatyti remiantis sukauptais bendro pobūdžio duomenimis apie ekonomiką. Todėl būtina rengti visos Europos Sąjungos ir euro zonos ketvirtines sąskaitas pagal institucinius sektorius.

(4)

Šių sąskaitų rengimas yra dalis bendro tikslo sukurti Europos Sąjungos ir euro zonos metų ir ketvirtinių sąskaitų sistemą. Sistema apima pagrindinius makroekonominius suvestinius rodiklius ir finansines bei nefinansines sąskaitas pagal institucinius sektorius. Siekiama užtikrinti darnumą visose šiose sąskaitose bei, kitų šalių sąskaitų atžvilgiu, darnumą tarp mokėjimų balanso ir nacionalinių sąskaitų duomenų.

(5)

Pagal Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje principus, nustatytus Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2223/96 (3), rengiant Europos sąskaitas pagal institucinius sektorius reikalinga, kad valstybės narės perduotų ketvirtines nacionalines sąskaitas pagal institucinius sektorius. Tačiau Europos sąskaitose privalo atsispindėti visa Europos zonos ekonomika, ir šios sąskaitos gali skirtis nuo paprastai sudėtų valstybių narių sąskaitų. Visų pirma siekiama atsižvelgti į Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų sandorius atitinkamos zonos (atitinkamai, Europos Sąjungos ar euro zonos) sąskaitose.

(6)

Konkrečių Bendrijos statistinių duomenų rengimas reglamentuojamas 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (4) nustatytomis taisyklėmis.

(7)

Kadangi šio reglamento tikslo – rengti ketvirtines Europos Sąjungos ir euro zonos nefinansines sąskaitas pagal institucinius sektorius, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl veiksmų masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Visų pirma, tuo atveju, kai valstybių narių įnašas į Europos bendrąją sumą yra nedidelis, iš jų neturėtų būti reikalaujama pateikti detalius duomenis.

(8)

Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(9)

Buvo konsultuotasi su Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (6) įsteigtu Statistikos programų komitetu ir Tarybos sprendimu 91/115/EEB (7) įsteigtu Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetu,

a)

P.1, P.2, D.42, D.43, D.44, D.45 ir B.4G rodiklių duomenų perdavimo tvarkaraščio sudarymą pagal 2 straipsnio 2 dalį;

b)

reikalavimą, kad priede nurodyti sandoriai būtų suskirstyti pagal analogiškus sektorius pagal 2 straipsnio 2 dalį;

c)

ketvirčio duomenų perdavimo tvarkaraščio peržiūrėjimą pagal 2 straipsnio 4 dalį;

d)

Bendrijos bendrosios sumos dalies (1 %) koregavimą pagal 3 straipsnio 3 dalį siekiant nustatyti pareigą perduoti visų institucinių sektorių duomenis;

e)

duomenų kokybės kriterijų apibrėžimą pagal 6 straipsnio 1 dalį.

a)

pateikiama informacija apie parengtų statistinių duomenų kokybę;

b)

įvertinama Bendrijos, valstybių narių ir statistinės informacijos teikėjų bei naudotojų gautos statistinės informacijos nauda, lyginant su jos kaina;

c)

atsižvelgiant į gautus rezultatus, nustatomos sritys, kurias reikėtų gerinti bei keisti.

22.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/29

(1)

Valstybių narių priimtų įstatymų arba administracinių priemonių skirtumai energiją vartojančių gaminių ekologinio projektavimo klausimais gali trukdyti prekybai ir iškraipyti konkurenciją Bendrijoje ir todėl tiesiogiai paveikti vidaus rinkos kūrimą ir funkcionavimą. Nacionalinių įstatymų suderinimas yra vienintelis būdas išvengti tokių prekybos trukdžių ir nesąžiningos konkurencijos.

(2)

Energiją vartojantys gaminiai sunaudoja didelę Bendrijoje suvartojamų gamtinių išteklių ir energijos dalį. Jie taip pat kelia ir kitų svarbių poveikių aplinkai. Galima pastebėti, kad didžioji dauguma Bendrijos rinkoje siūlomų gaminių kategorijų pasižymi labai skirtingu poveikiu aplinkai, nors turi panašų funkcinį naudingumą. Tvaraus vystymosi labui reikia skatinti nuolatinį tokių gaminių bendro poveikio aplinkai gerinimą, pirmiausia nustatant neigiamų poveikių aplinkai pagrindinius šaltinius ir vengiant taršos pernešimo, tačiau tokiu gerinimu nesukeliant pernelyg didelių išlaidų.

(3)

Ekologinis gaminių projektavimas yra vienas iš esminių Bendrijos integruotos produktų politikos strategijos veiksnių. Reikšdamas prevencinį požiūrį, leidžiantį optimizuoti gaminių aplinkosauginį veiksmingumą ir kartu išlaikyti jų funkcines savybes, jis atveria puikias naujas galimybes gamintojams, vartotojams ir apskritai visai visuomenei.

(4)

Laikoma, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas, įskaitant ir galimybę efektyviau vartoti galutinę elektros energiją, įneš svarų indėlį įgyvendinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo Bendrijoje siekius. Elektros energijos paklausa yra greičiausiai auganti galutinio energijos vartojimo kategorija, ir numatoma, kad jos paklausa per artimiausius 20–30 metų išaugs, jei nebus šią tendenciją stabdančių politikos veiksmų. Kaip siūloma Komisijos Europos klimato kaitos programoje (EKKP), yra įmanoma ženkliai sumažinti energijos vartojimą. Klimato kaita yra vienas iš Šeštosios Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (3), prioritetų. Energijos taupymas yra ekonomiškiausias būdas didinti tiekimo patikimumą ir mažinti priklausomybę nuo importo. Todėl reikia priimti svarias paklausos valdymo priemones ir siekius.

(5)

Imtis veiksmų reikėtų energiją vartojančių gaminių projektavimo tarpsnyje, nes paaiškėjo, kad gaminio taršą, taip pat ir didžiumą su ja susijusių išlaidų per jo gyvavimo ciklą nulemia būtent šis tarpsnis.

(6)

Reikėtų sukurti nuoseklią sistemą energiją vartojančių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimams Bendrijoje taikyti, kad būtų užtikrintas laisvas tokių gaminių, atitinkančių šiuos reikalavimus, judėjimas ir būtų pagerintas bendras poveikis aplinkai. Tokie Bendrijos reikalavimai turėtų atsižvelgti į sąžiningos konkurencijos ir tarptautinės prekybos principus.

(7)

Ekologinio projektavimo reikalavimai nustatytini atsižvelgiant į Šeštosios Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programos tikslus ir prioritetus, įskaitant ir atitinkamų tos programos teminių strategijų pritaikytinus tikslus.

(8)

Šia direktyva siekiama pasiekti aukštą aplinkos apsaugos lygį mažinant potencialų energiją vartojančių gaminių poveikį aplinkai, ir tai vėliau bus naudinga vartotojui ir kitiems galutiniams naudotojams. Tvarus vystymasis reikalauja rimtai vertinti numatomų priemonių poveikį sveikatai, socialinį ir ekonominį poveikius. Didinant gaminių energijos vartojimo efektyvumą prisidedama prie didesnio energijos tiekimo patikimumo, o tai yra pagrindas racionaliai ekonominei veiklai, taigi ir tvariam vystymuisi.

(9)

Valstybė narė, kuri mano esant būtina išlaikyti nacionalines nuostatas vadovaujantis svarbiu poreikiu saugoti aplinką arba įvesti naujas nuostatas dėl su aplinkos apsauga susijusių naujų mokslinių įrodymų dėl tai valstybei narei būdingos problemos, kylančios priėmus taikytiną įgyvendinimo priemonę, gali tai padaryti laikydamasi Sutarties 95 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių sąlygų, numatančių būtinybę iš anksto praneši Komisijai ir gauti jos pritarimą.

(10)

Siekiant iš tobulesnio projektavimo gauti kuo didesnę aplinkosauginę naudą gali tekti informuoti vartotojus apie energiją vartojančių gaminių ekologines charakteristikas ir aplinkosauginį veiksmingumą ir patarti jiems, kaip naudoti gaminį aplinkai nežalingu būdu.

(11)

Žaliojoje knygoje dėl integruotos produktų politikos pateiktas požiūris, kuris, būdamas pagrindinis Šeštosios Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programos inovacinis elementas, kelia tikslą sumažinti gaminių poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą. Kai projektavimo tarpsnyje nagrinėjamas gaminio poveikis aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą, atsiveria didelės galimybės lengviau gerinti aplinkos būklę rentabiliu būdu. Čia reikėtų pakankamo lankstumo, kad šį veiksnį galima būtų integruoti į gaminio projektavimą, kartu atsižvelgiant į techninius, funkcinius ir ekonominius aspektus.

(12)

Nors platus požiūris į aplinkosauginį veiksmingumą yra pageidautinas, tačiau aplinkosaugos prioritetiniu tikslu, iki kol bus priimtas darbo planas, reikėtų laikyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų poveikio mažinimą didinant energijos vartojimo efektyvumą.

(13)

Gali būti reikalinga ir pateisinama nustatyti konkrečius kiekybinius ekologinio projektavimo reikalavimus kai kuriems gaminiams arba jų aplinkosaugos aspektams, siekiant kuo daugiau sumažinti tų gaminių poveikį aplinkai. Atsižvelgiant į neatidėliotiną būtinybę prisidėti prie įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolą vykdymo ir nepakenkti šioje direktyvoje keliamam integruotam požiūriui, tam tikrą prioritetą reikia teikti priemonėms, turinčioms didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo mažomis sąnaudomis potencialą. Tokios priemonės prisidėtų prie tvaraus išteklių naudojimo ir įneštų labai svarbų indėlį į tvarios gamybos ir vartojimo programų 10 metų sistemą, dėl kurios buvo sutarta Pasaulio viršūnių susitikime dėl tvaraus vystymosi Johanesburge 2002 m. rugsėjo mėn.

(14)

Kaip bendra taisyklė, budėjimo režime esančių ar išjungtų energiją vartojančių gaminių energijos sunaudojimas turėtų būti sumažintas iki minimalaus lygio, būtino tinkamai jų veiklai.

(15)

Nors reikėtų lygiuotis į rinkoje, įskaitant tarptautinę rinką, prieinamus geriausiai veikiančius gaminius ar geriausias technologijas, ekologinio projektavimo reikalavimų lygį reikėtų nustatyti remiantis technine, ekonomine ir aplinkosaugine analize. Lanksčiai taikant reikalavimų lygio nustatymo metodą galima lengviau pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą per trumpą laiką. Reikėtų konsultuotis su suinteresuotomis šalimis ir atliekant analizę įtraukti jas į aktyvų bendradarbiavimą. Nustatant privalomas priemones reikėtų pakankamų konsultacijų su susijusiomis šalimis. Tokios konsultacijos galėtų išryškinti įdiegimo tarpsnių arba pereinamojo laikotarpio priemonių poreikį. Tarpinių siekių nustatymas padidina politikos nuspėjamumą, sudaro sąlygas keisti gaminio tobulinimo ciklą ir suinteresuotoms šalims palengvina ilgalaikį planavimą.

(16)

Pirmenybę reikėtų teikti alternatyviems veiksmams, pavyzdžiui, pramonės savireguliacijai, jeigu galima tikėtis, kad tokie veiksmai leis siekti politikos tikslų greičiau arba pigiau negu privalomi reikalavimai. Teisėkūros priemonių gali prireikti ten, kur rinkos jėgoms nepavyks veikti teisinga kryptimi arba pakankamai sparčiai.

(17)

Savireguliacija, įskaitant savanoriškus susitarimus vienašališko pramonės įsipareigojimo forma, gali lemti greitą pažangą dėl spartaus ir rentabilaus įgyvendinimo ir sudaro sąlygas lanksčiai ir tinkamai prisiderinti prie technologijų pasirinkimo galimybių ir jautrių rinkos pokyčių.

(18)

Norint įvertinti savanoriškus susitarimus ar kitas savireguliacijos priemones, pateiktas kaip alternatyva įgyvendinimo priemonėms, turėtų būti prieinama bent ši informacija: atvirumas dalyvavimui, pridėtinė vertė, atstovaujamumas, kiekybiniai ir tarpiniai tikslai, pilietinės visuomenės dalyvavimas, priežiūra ir pranešimai, savireguliacijos iniciatyvos administravimo rentabilumas ir darnumas.

(19)

Komisijos Komunikato dėl aplinkos apsaugos susitarimų Bendrijos lygmeniu pagal reguliavimo aplinkos supaprastinimo ir tobulinimo veiksmų planą 6 skyrius gali praversti kaip naudingos gairės vertinant pramonės savireguliaciją šios direktyvos požiūriu.

(20)

Ši direktyva turėtų paskatinti ekologinio projektavimo integravimą į mažas ir vidutines įmones (MVĮ) bei labai mažas įmones. Integravimas palengvėtų, jei informacijos apie tokių produktų tvaraus vystymosi savybę būtų daug ir ji būtų lengvai prieinama.

(21)

Energiją vartojantys gaminiai, tenkinantys ekologinio projektavimo reikalavimus, kuriuos nustato šios direktyvos įgyvendinimo priemonės, turėtų būti pažymėti „CE“ ženklu ir turėti užrašą su atitinkama informacija, kad galėtų būti pateikti į vidaus rinką ir joje laisvai judėtų. Įgyvendinimo priemones būtina griežtai vykdyti, siekiant mažinti reguliuojamų energiją vartojančių gaminių poveikį aplinkai ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

(22)

Rengdama įgyvendinimo priemones ir savo darbo planą, Komisija turėtų konsultuotis su valstybių narių atstovais ir su kitomis su gaminių grupe susijusiomis suinteresuotomis šalimis, pavyzdžiui, pramonės sritimi, įskaitant ir MVĮ bei amatams priskirtinus gamintojus, profsąjungas, prekybininkus, mažmeninius prekiautojus, importuotojus, aplinkosaugos grupes ir vartotojų organizacijas.

(23)

Rengdama įgyvendinimo priemones, Komisija taip pat turėtų tinkamai atsižvelgti į galiojančią nacionalinę aplinkosaugos teisę, ypač susijusią su toksinėmis medžiagomis, kurią valstybės narės nurodo kaip išsaugotiną, tačiau dėl to valstybėse narėse neturėtų sumažėti esami ir pagrįsti apsaugos lygiai.

(24)

Reikėtų atsižvelgti į techninio derinimo direktyvose numatytus naudoti modulius ir taisykles, išdėstytas 1993 m. liepos 22 d. Tarybos sprendime 93/465/EEB dėl modulių, taikomų įvairiuose atitikties įvertinimo procedūrų etapuose, ir atitikties ženklo CE žymėjimo ir naudojimo taisyklių (4), taikytinų techninio derinimo direktyvose.

(25)

Priežiūros institucijos turėtų keistis informacija apie priemones, numatytas pagal šios direktyvos taikymo sritį rinkos priežiūrai pagerinti. Tokiam bendradarbiavimui reikia kuo plačiau naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis ir atitinkamomis Bendrijos programomis. Reikėtų sudaryti lengvesnes sąlygas keistis informacija apie aplinkosauginį veiksmingumą per gyvavimo ciklą ir projektavimo sprendimų laimėjimus. Vienas svarbiausių šios direktyvos pasiekimų yra ekologinio projektavimo metu gamintojų pastangomis gautų pagrindinių žinių kaupimas ir sklaida.

(26)

Paprastai kompetentinga įstaiga yra viešoji ar privati įstaiga, paskirta valstybės institucijų bei pateikianti būtinas garantijas dėl nešališkumo ir turimos techninės patirties atlikti gaminio patikrą dėl jo atitikimo taikytinoms įgyvendinimo priemonėms.

(27)

Atkreipdamos dėmesį į būtinybę vengti neatitikimo, valstybės narės turėtų užtikrinti priemones, būtinas veiksmingai prižiūrėti rinką.

(28)

Atsižvelgiant į MVĮ informavimą ir apmokymus ekologinio projektavimo klausimais, gali būti tikslinga numatyti lydimuosius veiksmus.

(29)

Vidaus rinkos veikimui yra naudinga, kad standartai būtų suderinti Bendrijos mastu. Paskelbus nuorodas į tokius standartus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jų laikymasis laikytinas pagrindine pagal šią direktyvą priimtose įgyvendinimo priemonėse nustatytų reikalavimų laikymosi sąlyga, nors turėtų būti leidžiami ir kiti atitikties parodymo būdai.

(30)

Viena svarbiausių darniųjų standartų paskirčių yra padėti gamintojams taikyti pagal šią direktyvą priimtas įgyvendinimo priemones. Tokių standartų pagrindu galėtų būti kuriami matavimo ir patikros metodai. Bendrų ekologinio projektavimo reikalavimų taikymo atvejais darnieji standartai galėtų gerokai padėti kreipiant gamintojus į jų gaminių ekologinio profilio kūrimą pagal atitinkamos įgyvendinimo priemonės reikalavimus. Tokie standartai turėtų aiškiai parodyti ryšį tarp jų atskirų punktų ir atitinkamų reikalavimų. Darniųjų standartų tikslas neturėtų būti nustatyti ribas aplinkosaugos aspektams.

(31)

Naudojant šioje direktyvoje pateiktus sąvokų apibrėžimus naudinga remtis atitinkamais tarptautiniais standartais, pavyzdžiui, ISO 14040.

(32)

Ši direktyva atitinka tam tikrus naujo požiūrio įgyvendinimo principus, išdėstytus 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujo požiūrio į techninį derinimą ir standartus (5) ir nuorodų darymo į darniuosius Europos standartus principus. 1999 m. spalio 28 d. Tarybos rezoliucijoje dėl standartizavimo vaidmens Europoje (6) rekomenduojama Komisijai patikrinti, ar naujo požiūrio principą galima pritaikyti ir naujiems sektoriams kaip teisės tobulinimo ir supaprastinimo priemonę.

(33)

Ši direktyva papildo esamus Bendrijos teisės aktus, kaip antai 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (7), 2000 m. liepos 17 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos (8), 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2422/2001 dėl raštinės įrangos ženklinimo apie energijos taupymą Bendrijos programos (9), 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (10), 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo – bendroji Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija, susijusi su 9 straipsniu (11) ir 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/769/EEB, derinančią valstybių narių įstatymus, reglamentus ir administracinius nurodymus dėl tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimų (12). Šios direktyvos ir esamų Bendrijos teisės aktų sinergijos turėtų padėti stiprinti atitinkamą poveikį ir kurti gamintojams skirtus nuoseklius reikalavimus.

(34)

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą (13), 1996 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/57/EB dėl energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams, šaldikliams ir jų deriniams (14) ir 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB dėl energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo balastiniams įtaisams (15) jau turi nuostatas dėl energijos efektyvumo peržiūrėjimo reikalavimų, todėl jas reikėtų integruoti į dabartinę sistemą.

(35)

Direktyva 92/42/EEB numato taikyti žvaigždučių kategorijų sistemą katilų energiniam naudingumui vertinti. Kadangi valstybės narės ir pramonė sutaria, jog žvaigždučių kategorijų sistema neatnešė tikėto rezultato, Direktyvą 92/42/EEB reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų atverti keliai efektyvesnėms schemoms.

(36)

1978 m. vasario 13 d. Tarybos direktyvoje 78/170/EEB dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti naujuose ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo koeficientų ir dėl šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo naujuose ne pramoninės paskirties pastatuose (16) išdėstyti reikalavimai buvo pakeisti Direktyvos 92/42/EEB, 1990 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 90/396/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su dujas deginančiais prietaisais, suderinimo (17) ir 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (18) nuostatomis. Dėl šios priežasties Direktyvą 78/170/EEB reikėtų panaikinti.

(37)

1986 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 86/594/EEB dėl akustinio buitinių prietaisų keliamo triukšmo (19) nustato sąlygas, kuriomis valstybės narės gali pareikalauti skelbti informaciją apie tokių prietaisų keliamą triukšmą, ir apibrėžia triukšmo lygio nustatymo procedūrą. Derinimo tikslais triukšmo sklaida turėtų būti įtraukta į integruotą aplinkosauginio veiksmingumo vertinimą. Kadangi ši direktyva numato tokį integruotą požiūrį, Direktyva 86/594/EEB turėtų būti panaikinta.

(38)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (20).

(39)

Valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus. Šios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(40)

Reikėtų prisiminti, kad Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio teisės aktų rengimo (21) 34 punktas teigia, kad „Taryba skatins valstybes nares savo ir Bendrijos poreikiams sudaryti lenteles, kurios, kiek įmanoma, iliustruos sąryšį tarp direktyvų ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių, ir jas skelbti“.

(41)

Kadangi šios direktyvos tikslo, tai yra užtikrinti vidaus rinkos veikimą reikalaujant, kad gaminiai pasiektų atitinkamą aplinkosauginio veiksmingumo lygį, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl jo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(42)

Buvo pasikonsultuota su Regionų komitetu, tačiau jis nuomonės nepareiškė,

1.

„Energiją vartojantis gaminys“ – tai gaminys, kuris, patekęs į rinką ir (arba) pradėtas naudoti, gali veikti numatyta paskirtimi tik gaudamas energiją (elektrą, iškastinį organinį kurą ir atsinaujinančius energijos šaltinius), arba gaminys, kuris tą energiją generuoja, perduoda ir matuoja, įskaitant ir gaminio dalis, kurios veikia tik gaudamos energiją ir yra skirtos įkomponuoti į energiją vartojantį gaminį, kuriam taikoma ši direktyva, ir kurios teikiamos į rinką ir (arba) pradedamos naudoti kaip atskiros dalys pas galutinius vartotojus ir kurių aplinkosauginį veiksmingumą galima nustatyti atskirai.

2.

„Sudedamosios dalys ir mazgai“ – tai dalys, kurios skirtos įkomponuoti į energiją vartojančius gaminius, ir kurios neteikiamos į rinką ir (arba) nepradedamos naudoti kaip atskiros dalys pas galutinius vartotojus arba kurių aplinkosauginio veiksmingumo atskirai nustatyti negalima.

3.

„Įgyvendinimo priemonės“ – tai pagal šią direktyvą priimtos priemonės, kurios nurodo ekologinio projektavimo reikalavimus apibrėžtiems energiją vartojantiems gaminiams arba šių gaminių ekologiniams aspektams.

4.

„Pateikimas į rinką“ – tai pirmą kartą pasiūlyti energiją vartojantį gaminį Bendrijos rinkai, norint jį išplatinti arba naudoti Bendrijoje, už atlygį arba nemokamai ir nepriklausomai nuo pardavimo būdo.

5.

„Pradėjimas naudoti“ – tai pirmą kartą Bendrijoje imti naudoti energiją vartojantį gaminį pagal paskirtį pas galutinį vartotoją.

6.

„Gamintojas“ – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina energiją vartojančius gaminus, kuriems taikoma ši direktyva, ir atsako už jų atitiktį šiai direktyvai pateikiant juos į rinką ir (arba) pradedant naudoti gamintojo vardu ar su jo firmos ženklu arba savo poreikiams. Jeigu nesama tokio gamintojo, kaip nusakyta pirmuoju sakiniu, arba importuotojo, kaip nustatyta 8 punkte, tai gamintoju laikomas kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia į rinką ir (arba) pradeda naudoti energiją vartojančius gaminus, kuriems taikoma ši direktyva.

7.

„Įgaliotas atstovas“ – tai Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris gavo gamintojo rašytinį įgaliojimą jo vardu vykdyti visus ar dalį su šia direktyva susijusių įpareigojimų ir formalumų.

8.

„Importuotojas“ - tai Bendrijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, kuris užsiimdamas savo profesine veikla, Bendrijos rinkoje pateikia gaminį iš trečiosios šalies.

9.

„Medžiagos“ – tai visos medžiagos, naudojamos gaminių gyvavimo cikle.

10.

„Gaminio projektavimas“ – tai visuma procesų, kuriais teisiniai, techniniai, saugos, funkciniai, rinkos ar kiti reikalavimai, kuriuos turi tenkinti gaminys, perkeliami į energiją vartojančio gaminio technines sąlygas.

11.

„Aplinkosaugos aspektas“ – tai energiją vartojančio gaminio elementas ar funkcija, kurie per jo gyvavimo ciklą gali sąveikauti su aplinka.

12.

„Poveikis aplinkai“ – tai bet koks aplinkos pokytis, kurį visiškai arba iš dalies sukelia energiją vartojantis gaminys per savo gyvavimo ciklą.

13.

„Gyvavimo ciklas“ – tai iš eilės einantys ir tarpusavyje susiję energiją vartojančio gaminio tarpsniai nuo žaliavos panaudojimo iki galutinio pašalinimo.

14.

„Pakartotinis naudojimas“ – tai bet kokia operacija, kai energiją vartojantis gaminys ar jo sudedamosios dalys, pasiekę pirmo naudojimo pabaigą, naudojami ta pačia paskirtimi, kuriai buvo pagaminti, įskaitant ir pratęstą energiją vartojančio gaminio naudojimą, kai šis buvo perduotas surinkimo punktams, platintojams, atliekų perdirbėjams ar gamintojams, taip pat pakartotinį energiją vartojančio gaminio naudojimą po atnaujinimo.

15.

„Perdirbimas“ – tai atliekų perdirbimas gamybos proceso metu pradiniu jų tikslu ar kitais tikslais išskyrus energijos gamybą.

16.

„Energijos iš atliekų gamyba“ – tai degiųjų atliekų naudojimas siekiant generuoti energiją, jas tiesiogiai deginant vienas ar su kitomis atliekomis, bet išgaunant šilumą.

17.

„Gamyba iš atliekų“ – tai atitinkamos operacijos, nurodytos 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (22) II B priede.

18.

„Atliekos“ – tai medžiaga ar daiktas pagal Direktyvos 75/442/EEB I priede nurodytas kategorijas, kurį turėtojas išmeta kaip nereikalingą, ketina arba turi išmesti.

19.

„Pavojingos atliekos“ – tai atliekos, nurodytos 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (23) 1 straipsnio 4 dalyje.

20.

„Ekologinis profilis“ – tai sąnaudų ir išeigos (pvz., medžiagų, emisijų ir atliekų), susijusių su energiją vartojančiu gaminiu per jo gyvavimo ciklą, turinčių pastebimą poveikį aplinkai ir išreikštų fizikiniais dydžiais, kuriuos galima išmatuoti, aprašas pagal įgyvendinimo priemonę, taikomą energiją vartojančiam gaminiui.

21.

„Aplinkosauginis veiksmingumas“ (energiją vartojančio gaminio) – tai gamintojo vykdyto energiją vartojančio gaminio aplinkosaugos aspektų valdymo rezultatas, užfiksuotas techninėje dokumentacijoje.

22.

„Aplinkosauginio veiksmingumo gerinimas“ – tai energiją vartojančio gaminio aplinkosauginio veiksmingumo didinimo iš vienos gaminio kartos į kitą procesas, tačiau nebūtinai vienu metu visais gaminio aplinkosaugos aspektais.

23.

„Ekologinis projektavimas“ – tai aplinkosaugos aspektų integravimas į gaminio projektą siekiant pagerinti energiją vartojančio gaminio aplinkosauginį veiksmingumą per visą gaminio gyvavimo ciklą.

24.

„Ekologinio projektavimo reikalavimas“ – tai su energiją vartojančio gaminio ar jo projektavimu susijęs reikalavimas, kuriuo siekiama pagerinti gaminio aplinkosauginį veiksmingumą arba informacijos apie gaminio ekologinius aspektus teikimą.

25.

„Bendrasis ekologinio projektavimo reikalavimas“ – tai ekologinio projektavimo reikalavimas, grindžiamas ekologiniu profiliu ir nenustatantis ribinių verčių atskiriems ekologiniams profiliams.

26.

„Specialus ekologinio projektavimo reikalavimas“ – tai kiekybinis ir išmatuojamas ekologinio projektavimo reikalavimas, susijęs su atskiru aplinkosauginiu energiją vartojančio gaminio aspektu, pavyzdžiui, energijos vartojimu naudojimo metu, suskaičiuotu duotam produkcijos vienetui.

27.

„Darnusis standartas“ – tai techninė sąlyga, patvirtinta pripažintos standartų įstaigos, turinčios Komisijos įgaliojimą pagal 1998 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (24), siekiant nustatyti Europos reikalavimą, kurio vykdymas nėra privalomas.

i)

organizuoti reikalingus energiją vartojančių gaminių atitikties patikrinimus reikiamu mastu ir įpareigoti gamintoją arba jo įgaliotą atstovą atsiimti iš rinkos atitikties netenkinančius gaminius, kaip nurodyta 7 straipsnyje;

ii)

reikalauti, kad atitinkamos šalys teiktų visą reikiamą informaciją, kaip nustatyta įgyvendinimo priemonėse;

iii)

imti gaminių pavyzdžius, kad būtų atlikti atitikties patikrinimai.

—

užtikrinti, kad rinkoje pateiktas arba pradėtas naudoti energiją vartojantis gaminys atitiktų šią direktyvą ir taikytiną įgyvendinimo priemonę ir

—

turėti atitikties deklaraciją ir prieinamus techninius dokumentus

a)

į tai, ar informacija gali būti pateikta suderintais simboliais ar pripažintais kodais ar kitomis priemonėmis;

b)

į numatomą energiją vartojančio gaminio naudotojo tipą ir teikiamos informacijos pobūdį.

a)

taikomos įgyvendinimo priemonės reikalavimų nesilaikymas;

b)

neteisingas 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų darniųjų standartų taikymas;

c)

10 straipsnio 2 dalyje nurodytų darniųjų standartų trūkumai.

—

būtina informacija apie tai, kokį vaidmenį jie gali atlikti tvariai naudojant gaminį,

—

kai to reikalauja įgyvendinimo priemonės, gaminio ekologinis profilis ir ekologinio projektavimo privalumai.

a)

energiją vartojančio gaminio pardavimų ir prekybos Bendrijoje apimtis, remiantis naujausiais prieinamais skaičiais, yra didelė ir gerokai viršija 200 000 vienetų per metus;

b)

atsižvelgiant į teikiamus į rinką ir (arba) pradedamus naudoti kiekius, energiją vartojantis gaminys turi Bendrijoje pastebimą poveikį aplinkai, kaip nustatyta Bendrijos strateginiuose prioritetuose, nurodytuose Sprendime Nr. 1600/2002/EB;

c)

energiją vartojantis gaminys turi pastebimą poveikio aplinkai gerinimo potencialą, kuris nereikalauja pernelyg didelių išlaidų, pirmiausia atsižvelgiant į:

a)

Bendrijos aplinkosaugos prioritetus, nurodytus Sprendime Nr. 1600/2002/EB arba Komisijos parengtoje Europos klimato kaitos programoje (ECCP);

b)

atitinkamus Bendrijos teisės aktus ir savireguliaciją, pavyzdžiui, savanoriškus susitarimus, kurie, juos įvertinus pagal 17 straipsnį, turėtų greičiau ar pigiau pasiekti politikos tikslus nei privalomi reikalavimai.

a)

atsižvelgia į gaminio gyvavimo ciklą ir į visus svarbius jo aplinkosaugos aspektus, inter alia, energijos vartojimo efektyvumą. Aplinkosaugos aspektų analizės išsamumas ir jų gerinimo pagrįstumas yra proporcingi jų svarbai. Ekologinio projektavimo reikalavimų, susijusių su svarbiais energiją vartojančių gaminių aplinkosaugos aspektais, priėmimo neturi pernelyg uždelsti neaiškumai dėl kitų aspektų;

b)

atlieka analizę, kurioje įvertina poveikį aplinkai, vartotojams ir gamintojams, įskaitant MVĮ, dėl konkurencingumo, įskaitant rinkas už Bendrijos ribų, novatoriškumo, rinkos prieinamumo ir sąnaudų bei naudos;

c)

atsižvelgia į galiojančius nacionalinius aplinkosaugos teisės aktus, kuriuos valstybės narės laiko svarbiais;

d)

konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis;

e)

rengia įgyvendinimo priemonės projekto aiškinamąjį memorandumą, kuris grindžiamas b punkte nurodyta analize;

f)

nustato įgyvendinimo datą (-as), tarpsniais suskirstytą arba pereinamąją priemonę arba periodus, atsižvelgdama visų pirma į galimą poveikį MVĮ arba atskiroms produktų grupėms, ir ypač kurias gamina MVĮ.

a)

nekelia pastebimo neigiamo poveikio gaminio funkcionalumui naudotojo požiūriu;

b)

nedaro žalos sveikatai, saugumui ir aplinkai;

c)

nekelia pastebimo neigiamo poveikio vartotojams, ypač gaminio prieinamumui pagal kainą ir gaminio gyvavimo ciklo išlaidoms;

d)

nekelia pastebimo neigiamo poveikio pramonės konkurencingumui;

e)

iš principo, ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymas nereiškia, kad gamintojas bus verčiamas naudoti patentuotą technologiją;

f)

nesukelia gamintojui pernelyg didelių administravimo sąnaudų.

—

įgyvendinimo priemones, pradėdama nuo tų gaminių, kuriuos ECCP išskyrė kaip turinčius didelį rentabilų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo potencialą, pavyzdžiui, šildymo ir vandens šildymo įranga, elektros variklių sistemos, buities ir paslaugų sektoriaus apšvietimo įrenginiai, buities prietaisai, buities ir paslaugų sektoriaus biurų įranga, vartotojų elektroninės ir ŠVOK (šildymo, ventiliavimo, oro kondicionavimo) sistemos,

—

atskirą įgyvendinimo priemonę, kuria mažinamos tam tikros gaminių grupės budėjimo režimo energijos sąnaudos.

1.

6 straipsnis išbraukiamas.

2.

Įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Ši direktyva yra įgyvendinimo priemonė, kaip apibrėžta 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/EB, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą (26), 15 straipsnyje, dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip nurodyta toje direktyvoje, ir gali būti iš dalies keičiama arba panaikinta pagal Direktyvos 2005/32/EB 19 straipsnio 2 dalį.

3.

I priedo 2 skirsnis išbraukiamas.

4.

II priedas išbraukiamas.

22.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/59

(1)

Bendrijos aplinkos politika, kuri išdėstyta aplinkosaugos veiksmų programose ir ypač Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (4), pagal Sutarties 174 straipsnį siekiama tokio oro kokybės lygio, kuris nesukeltų nepageidaujamo poveikio ir pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai.

(2)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (5) nustato didžiausią leistiną sieros kiekį Bendrijoje naudojamame sunkiajame mazute, gazolyje ir jūriniame gazolyje.

(3)

Direktyva 1999/32/EB reikalauja, kad Komisija apsvarstytų, kokių priemonių būtų galima imtis norint sumažinti rūgštėjimą, kurį sukelia jūrinio kuro, išskyrus jūrinį gazolį, deginimas, ir prireikus pateikti pasiūlymą.

(4)

Iš laivų išmetami teršalai, susidarantys deginant jūrinį kurą, kuriame yra daug sieros, didina oro užterštumą sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis, kurie kenkia žmonių sveikatai, žaloja aplinką, viešą ir privačią nuosavybę ir kultūrinį paveldą bei prisideda prie rūgštinimo.

(5)

Žmones ir natūralią aplinką pakrančių plotuose ir netoli uostų ypač veikia iš laivų, naudojančių didelio sieros kiekio kurą, išmetami teršalai. Todėl šiuo atžvilgiu reikalingos ypatingos priemonės.

(6)

Šioje direktyvoje numatomos priemonės papildo valstybių narių nacionalines priemones, kuriomis siekiama neviršyti į atmosferą išmetamų teršalų ribų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/81/EB (6).

(7)

Mažinant kure esantį sieros kiekį, laivai įgyja tam tikrų pranašumų, susijusių su eksploatacijos našumu ir išlaikymo sąnaudomis, taip pat palengvėja efektyvus tam tikrų išmetamų teršalų kiekį mažinančių technologijų, pvz., selektyviosios katalizinės redukcijos taikymas.

(8)

Sutartis reikalauja, kad būtų atsižvelgiama į atokiausių Bendrijos regionų, t. y. Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų, Maderos ir Kanarų salų ypatybes.

(9)

1997 m. diplomatų konferencija priėmė protokolą, skirtą iš dalies pakeisti 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, pataisytą 1978 m. protokolu (toliau – „MARPOL konvencija“). Šiuo protokolu prie MARPOL konvencijos pridedamas naujas VI priedas, kuriame pateikiamos atmosferos teršimo iš laivų prevencijos taisyklės. 1997 m. protokolas, taigi ir MARPOL konvencijos VI priedas, įsigaliojo 2005 m. gegužės 19 d.

(10)

MARPOL konvencijos VI priede numatoma, kad tam tikri rajonai bus skelbiami Sieros oksido išskyrimo kontrolės rajonais (toliau – SOx išskyrimo kontrolės rajonai). Baltijos jūra jau paskelbta tokiu rajonu. Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) vykusios diskusijos baigėsi susitarimu dėl Šiaurės jūros, taip pat ir Lamanšo sąsiaurio, paskelbimo SOx išskyrimo kontrolės rajonu principo įsigaliojus VI priedui.

(11)

Atsižvelgiant į jūrų laivybos globalų pobūdį turėtų būti sutelktos visos pastangos rasti tarptautinius sprendimus. Komisija ir valstybės narės turėtų bandyti pasauliniu mastu užtikrinti, kad IMO sistemoje didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure būtų sumažintas, taip pat ištiriant privalumus paskelbti naujus jūrų plotus SOx išskyrimo kontrolės rajonais pagal MARPOL konvencijos VI priedą.

(12)

Siekiant šios direktyvos tikslų, būtina vykdyti įsipareigojimus, susijusius su jūriniame kure esančiu sieros kiekiu. Veiksmingas mėginių ėmimas ir atgrasančios sankcijos visoje Bendrijoje yra reikalingos priemonės patikimam šios direktyvos įgyvendinimui užtikrinti. Valstybės narės turėtų imtis priverstinio vykdymo veiksmų laivų, plaukiojančių su jų vėliava, ir laivų, plaukiojančių su bet kurios valstybės vėliava, kol jie yra jų uostuose, atžvilgiu. Taip pat valstybėms narėms derėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, kad pagal tarptautinę jūrų teisę būtų imtasi papildomų priverstinio vykdymo priemonių kitų laivų atžvilgiu.

(13)

Tam kad laivybos pramonei būtų skirta pakankamai laiko techniškai prisitaikyti prie didžiausios leistinos ribos, siekiančios 0,1 % masės sieros jūriniame kure, kurį naudoja vidaus vandenų laivai ir Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, šis reikalavimas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2010 m. sausio 1 d. Kadangi šis terminas gali sukelti Graikijai techninių problemų, kai kuriems specialiems Graikijos Respublikos teritorijos vandenyse plaukiojantiems laivams reikėtų laikinai taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

(14)

Ši direktyva turėtų būti traktuojama kaip pirmas žingsnis siekiant mažinti išmetamų jūrinių teršalų kiekį, kuris padėtų toliau mažinti išmetimus, taikant mažesnes sieros kiekio kure ribas ir taršos mažinimo technologijas, ir sukurti ekonomines priemones, skatinančias pasiekti žymų išmetimų sumažinimą.

(15)

Būtina sustiprinti valstybių narių pozicijas derybose su IMO ir ypač, peržiūrint MARPOL konvencijos VI priedą, paskatinti svarstyti ambicingesnes priemones dėl griežtesnių sieros kiekio apribojimų, taikomų laivų naudojamam sunkiajam mazutui, bei lygiaverčių alternatyvių taršos mažinimo priemonių naudojimo.

(16)

A.926(22) rezoliucijoje, IMO paragino Vyriausybes, ypač tų regionų, kurie buvo paskelbti SOx išskyrimo kontrolės rajonai, užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose bus mažą sieros kiekį turinčio bunkerinio mazuto ir raginti naftos ir laivybos bendroves palengvinti mažą sieros kiekį turinčio bunkerinio mazuto tiekimą ir naudojimą. Valstybės narės turi imtis reikiamų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad vietiniai jūrinio kuro tiekėjai turėtų reikiamą reikalavimus atitinkančio kuro kiekį, kad patenkintų paklausą.

(17)

IMO patvirtino mazuto mėginių ėmimo gaires, kad būtų galima nustatyti, ar jis atitinka MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimus, taip pat ji turi parengti gaires dėl išmetamųjų dujų valymo sistemų ir kitų technologinių metodų, skirtų SOx emisijai apriboti SOx išskyrimo kontrolės rajonuose.

(18)

2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (7) išdėstė Tarybos direktyvą 88/609/EEB (8) nauja redakcija. Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai peržiūrėta, kaip numatyta jos 3 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Veikiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (9), turėtų padėti Komisijai tvirtinti taršos mažinimo technologijas.

(20)

Taršos mažinimo technologijos, jei jos neturi neigiamo poveikio ekologinėms sistemoms ir buvo sukurtos pagal atitinkamus patvirtinimo bei kontrolės mechanizmus, gali užtikrinti, kad išmetamų teršalų kiekis bus sumažintas tiek pat ar net labiau, nei naudojant mažai sieros turintį kurą. Būtina sudaryti tinkamas sąlygas naujų taršos mažinimo technologijų kūrimui skatinti.

(21)

Europos jūrų saugumo agentūra turėtų atitinkamai padėti Komisijai ir valstybėms narėms vykdyti šios direktyvos įgyvendinimo stebėseną.

(22)

Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10).

(23)

Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

1.

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Didžiausias sieros kiekis sunkiajame mazute

1.   Valstybės narės imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. jų teritorijoje nebus naudojamas sunkusis mazutas, kuriame sieros kiekis viršija 1 % masės.

3.   2 dalies nuostatos turi būti iš naujo išnagrinėtos ir prireikus pakeistos atsižvelgiant į visus būsimus Direktyvos 2001/80/EB pakeitimus.“

4.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

Įterpiami tokie straipsniai:

„4a straipsnis

Didžiausias sieros kiekis, esantis jūriniame kure, kuris naudojamas SOx išskyrimo kontrolės rajone ir keleiviniuose laivuose, reguliariai plaukiančiuose į Bendrijos uostus ar iš jų

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūrinis kuras, kurio sieros koncentracija viršija 1,5 % masės, nebus naudojamas jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, priklausančiose SOx išskyrimo kontrolės rajonams. Šis reikalavimas taikomas visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, taip pat ir laivams, kurių kelionė prasidėjo už Bendrijos ribų.

2.   1 dalies nuostatų taikymo datos:

3.   Valstybės narės atsako už 1 dalies reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, bent:

Pagal tarptautinę jūrų teisę valstybės narės taip pat gali imtis papildomų įgyvendinimo užtikrinimo veiksmų kitų laivų atžvilgiu.

4.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos keleiviniai laivai, reguliariai plaukiantys į bet kurį Bendrijos uostą ir iš jo, šių valstybių narių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, nenaudos jūrinio kuro, jei jo sieros koncentracija viršys 1,5 % masės. Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad šį reikalavimą vykdytų bent su jų vėliava plaukiojantys laivai arba su kitų šalių vėliavoms plaukiojantys laivai tol, kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

5.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės reikalauja teisingai pildyti laivo žurnalą, nurodant jame kuro keitimo operacijas, ir tik su tokia sąlyga leidžia laivams įplaukti į Bendrijos uostus.

6.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos ir pagal MARPOL konvencijos VI priedo 18 taisyklę valstybės narės:

7.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis dyzelinas, jei jo sieros koncentracija viršija 1,5 % masės.

8.   Komisija praneša valstybėms narėms apie 2 dalies b punkte nurodytas taikymo datas ir paskelbia jas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4b straipsnis

Jūrinio kuro, kurį naudoja vidaus vandenų laivai ir Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, didžiausias sieros kiekis

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 0,1 % masės, nenaudos šie laivai:

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

3.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis gazolis, jei jame esantis sieros kiekis viršija 0,1 % masės.

4c straipsnis

Naujų taršos mažinimo technologijų bandymai ir naudojimas

1.   Valstybės narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, prireikus gali pritarti taršos iš laivų mažinimo technologijų bandymams laivuose, plaukiančiuose su jų vėliava arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūros plotuose. Šių bandymų metu neprivaloma naudoti 4a ir 4b straipsniuose išdėstytus reikalavimus atitinkančias jūrinio kuro rūšis, jei:

2.   Taršos mažinimo technologijos, skirtos su valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams, patvirtinamos 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (13), 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į:

3.   Laikantis 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytos tvarkos, turi būti nustatyti taršos mažinimo technologijų taikymo kriterijai su bet kokia vėliava plaukiojantiems laivams Bendrijos uždaruosiuose įvairaus tipo uostuose ir estuarijose. Apie šiuos kriterijus Komisija praneša IMO.

4.   Kaip alternatyvą mažą sieros kiekį turinčio jūrinio kuro, kuris atitinka 4a ir 4b straipsnių reikalavimus, naudojimui valstybės narės gali leisti laivams taikyti taršos mažinimo technologiją, jei šie laivai:

6.

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Ataskaitos pateikimas ir patikslinimas

1.   Remdamosi mėginių ėmimo, tyrimo ir patikrų, atliktų laikantis 6 straipsnio nuostatų, rezultatais, valstybės narės kasmet iki birželio 30 d. pateikia Komisijai trumpą ataskaitą apie sieros kiekį skystajame kure, kuriam taikoma ši direktyva ir kuris buvo naudojamas valstybių narių teritorijoje per praėjusius kalendorinius metus. Šioje ataskaitoje nurodomas bendras tirtų mėginių skaičius pagal kuro tipą ir pateikiamas atitinkamas naudoto kuro kiekis bei apskaičiuojamas vidutinis sieros kiekis. Be to, valstybės narės praneša, kiek patikrų buvo atlikta laivuose, ir nurodo jų teritorijoje naudojamų jūrinio kuro rūšių, kurios nepriklauso 2005 m. rugpjūčio 11 d. direktyvos taikymo sričiai, vidutinį sieros kiekį.

2.   Remdamasi, inter alia:

Komisija iki 2008 m. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Kartu su ataskaita Komisija gali pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti šią direktyvą, ypač jos nuostatas dėl kiekvienai kuro kategorijai nustatytų sieros kiekio ribinių verčių antrojo etapo ir, atsižvelgiant į IMO vykdomą darbą, dėl tų jūrinių plotų, kuriuose turi būti naudojamos mažą sieros kiekį turinčios kuro rūšys.

Komisija skiria ypatingą dėmesį pasiūlymams dėl:

3.   Iki 2005 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie galimą ekonominių priemonių taikymą, įskaitant tokius mechanizmus, kaip diferencijuoti mokesčiai ir rinkliavos už kilometražą, perkami emisijų leidimai ir kompensacijos.

Komisija per 2008 m. peržiūrą gali nuspręsti teikti pasiūlymus dėl ekonominių instrumentų kaip alternatyvių ar papildomų priemonių, jei galima aiškiai įrodyti jų naudą aplinkai ir sveikatai.

4.   Visi pakeitimai, būtini 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 punkto arba 6 straipsnio 2 dalies nuostatų techniniam pritaikymui atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus, priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Šios pritaikomosios pataisos tiesiogiai nekeičia šios direktyvos taikymo srities arba šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų.“;

8.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Komitetų procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (14) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles“.;

9.

Pridedamas šios direktyvos priede išdėstytas tekstas.

22.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/70

(1)

2003 m. saugumo tyrimų srityje Komisija suformavo specialistų grupę, kurios pagrindinis tikslas buvo pasiūlyti Europos saugumo tyrimų programos (ESTP) principus ir prioritetus.

(2)

Remiantis 2004 m. specialistų grupės pateikta ataskaita „Tyrimai saugiai Europai“, Komisijos 2004 m. rugsėjo 7 d. komunikate „Saugumo tyrimai. Tolesni žingsniai“ (1) buvo pasiūlyta įsteigti Europos saugumo tyrimų patariamąją tarybą (ESTPT).

(3)

Būtina įsteigti ESTPT, apibrėžti jos uždavinius ir struktūrą.

(4)

ESTPT turėtų prisidėti prie ESTP turinio ir įgyvendinimo.

(5)

ESTPT turėtų sudaryti ekspertai iš įvairių suinteresuotų šalių grupių: vartotojų, pramonės ir mokslinių tyrimų organizacijų. Pagal veiklos sritis ESTPT sudarys dvi grupės, atliekančios skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius vaidmenis.

(6)

Reikėtų numatyti ESTPT nariams taikomas informacijos atskleidimo taisykles, kurios neprieštarautų Komisijos saugumo taisyklėms, išdėstytoms Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (2) priede.

(7)

Turėtų būti nustatytas šio sprendimo taikymo terminas. Tinkamu laiku Komisija svarstys jo pratęsimo galimybę,

a)

ESTPT strateginių užduočių, tikslinių sričių ir prioritetų nustatymas, remiantis specialistų grupės ataskaita „Tyrimai saugiai Europai“ ir atsižvelgiant į Europos gynybos agentūros bei nacionalinių ir tarpvyriausybinių institucijų veiklą;

b)

technologinių pajėgumų kūrimas Europos suinteresuotoms šalims; ESTPT rekomenduoja strategiją Europos pramonės technologijų bazei tobulinti, siekiant padidinti pramonės konkurencingumą;

c)

ESTP veiklos strateginiai ir operaciniai aspektai, atsižvelgiant į parengiamosios veiklos Europos pramonės potencialui saugumo tyrimų srityje padidinti (3) patirtį ir rezultatus, taip pat Komisijos tarnybų, aktyviai veikiančių saugumo srityje, įskaitant mokslinius tyrimus pagal EB mokslinių tyrimų pamatinę programą, ir kitų ekspertų bei patariamųjų grupių patirtį ir veiklos rezultatus;

d)

įgyvendinimo klausimai, pavyzdžiui, keitimasis įslaptinta informacija ir intelektinės nuosavybės teisės;

e)

galimybių ESTP naudotis viešąja mokslinių tyrimų ir įvertinimo infrastruktūra optimizavimas;

f)

informavimo strategija, skirta plačiau informuoti apie ESTP ir teikti informaciją apie suinteresuotų šalių mokslinių tyrimų programas.

a)

grupė, užsiimanti saugumo tyrimų paklausos reikalavimais;

b)

grupė, užsiimanti technologijų tiekimo grandinės reikalavimais.