ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 183

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

48 tomas
2005m. liepos 14d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2005 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1095/2005, nustatantis galutinį antidempingo muitą dviračių, kurių kilmės šalis yra Vietnamas, importui ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1524/2000, nustatantį galutinį antidempingo muitą dviračių, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui

1

 

 

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1096/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

37

 

*

2005 m. liepos 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1097/2005, nustatantis vieneto vertes naudojamas tam tikrų greitai gendančių prekių muitinei vertei nustatyti

39

 

 

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1098/2005, nustatantis grąžinamąsias išmokas už kiaušinius ir kiaušinių trynius, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

45

 

*

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1099/2005, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos ( 1 )

47

 

*

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1100/2005, nustatantis minimalią neperdirbtų džiovintų figų supirkimo iš gamintojų kainą ir pagalbos, skirtos džiovintų figų gamybai sumą už 2005–2006 prekybos metus

63

 

*

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1101/2005, nustatantis pagalbos dydį už perdirbimui skirtas kriaušes 2005–2006 prekybos metams

64

 

*

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1102/2005, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 32/2000, kad būtų atsižvelgta į Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo pakeitimus

65

 

 

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1103/2005, dėl Egipto kilmės ryžių importo licencijų paraiškų pagal Komisijos reglamente (EB) Nr. 955/2005 nustatytas tarifines kvotas 2005 metams

67

 

 

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1104/2005, nustatantis mažinimo koeficientą, taikytiną skirstant Reglamente (EB) Nr. 2375/2002 numatytą paprastųjų kviečių, išskyrus aukščiausios kokybės, tarifinės kvotos III dalį

68

 

 

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1105/2005, nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas kiaušinių sektoriui, taikomas nuo 2005 m. liepos 14 d.

69

 

 

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1106/2005, nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas paukštienos sektoriui, taikomas nuo 2005 m. liepos 14 d.

71

 

 

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1107/2005, dėl cukranendrių cukraus importo licencijų išdavimo pagal kai kurias tarifines kvotas ir susitarimus dėl lengvatinių sąlygų

73

 

 

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1108/2005, nustatantis tipines kainas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1484/95

76

 

 

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1109/2005, dėl nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kainos nustatymo

78

 

 

2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1110/2005, nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas galvijienos sektoriuje

79

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Komisija

 

*

2005 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 97/757/EB, nustatantį konkrečius Madagaskaro kilmės žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo reikalavimus, dėl kompetentingos institucijos paskyrimo ir sanitarinio pažymėjimo pavyzdžio (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 2513)  ( 1 )

84

 

*

2005 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2002/472/EB, nustatantį konkrečius reikalavimus, reglamentuojančius Bulgarijos Respublikos kilmės žuvininkystės produktų importą (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 2454)  ( 1 )

88

 

*

2005 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimas, nustatantis žuvininkystės produktų importo iš Alžyro specialias sąlygas (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 2533)  ( 1 )

92

 

*

2005 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimas, nustatantis žuvininkystės produktų importo iš Bahamų specialias sąlygas (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 2518)  ( 1 )

99

 

*

2005 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimas, nustatantis žuvininkystės produktų importo iš Grenados specialias sąlygas (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 2545)  ( 1 )

104

 

*

2005 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 97/296/EB, pateikiantį trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama importuoti žmonėms vartoti skirtus žuvininkystės produktus, sąrašą, dėl Alžyro, Bahamų ir Grenados (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 2551)  ( 1 )

109

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

14.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1095/2005

2005 m. liepos 12 d.

nustatantis galutinį antidempingo muitą dviračių, kurių kilmės šalis yra Vietnamas, importui ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1524/2000, nustatantį galutinį antidempingo muitą dviračių, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį ir 11 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos, pasikonsultavusios su Patariamuoju komitetu, pateiktą pasiūlymą,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

Taryba Reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 (2) nustatė galutinį 30,6 % antidempingo muitą dviračių, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui (toliau – pirminės priemonės). Atlikus tyrimą dėl antidempingo muitų apėjimo, šio muito taikymas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 71/97 (3) buvo išplėstas tam tikroms dviračių, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR), dalims.

(2)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – ankstesnis tyrimas), Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1524/2000 (4) nusprendė, kad pirmiau minėtų priemonių galiojimas turėtų būti pratęstas.

2.   Dabartiniai tyrimai

(3)

2004 m. balandžio 29 d. Komisija pranešimu, paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5), pranešė apie pradedamą antidempingo nagrinėjimą dėl dviračių, kurių kilmės šalis yra Vietnamas, importo į Bendriją.

(4)

Tą pačią dieną, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį Komisija pranešimu, paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6), pranešė apie pradedamą dviračių, kurių kilmės šalis yra KLR, importui į Bendriją taikomų antidempingo priemonių tarpinę peržiūrą.

(5)

Antidempingo tyrimai buvo pradėti gavus 2004 m. kovo 15 d. Europos dviračių gamintojų asociacijos (toliau – EDGA arba pareiškėjas) skundą ir prašymą gamintojų, kurių išleidžiama produkcija bendrai sudaro didžiąją visos Bendrijos dviračių gamybos dalį (šiuo atveju daugiau kaip 35 %), vardu. Skunde buvo pateikti minėto produkto dempingo ir jo padarytos didelės žalos įrodymai, kurie buvo laikomi pakankamais pagrįsti tyrimo dėl importuojamų dviračių, kurių kilmės šalis yra Vietnamas, pradžią. Prašyme buvo pateikti pakankami įrodymai, pagrindžiantys dviračių, kurių kilmės šalis yra KLR, importui taikomų priemonių tarpinės peržiūros pradžią.

3.   Su tyrimu susijusios šalys

(6)

Komisija apie tyrimo pradžią oficialiai pranešė pareiškėjui, skunde ir prašyme minėtiems Bendrijos gamintojams, visiems kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms bei KLR ir Vietnamo valdžios institucijoms. Suinteresuotoms šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešimuose dėl inicijavimo nustatytą laikotarpį.

(7)

Savo nuomonę pareiškė pareiškėjo atstovaujami Bendrijos gamintojai, kiti bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai, tiekėjai ir vartotojų asociacijos. Visos suinteresuotos šalys, kurios to prašė, buvo išklausytos.

4.   Pavyzdžių atranka

(8)

Atsižvelgiant į didelį tyrimuose dalyvaujančių eksportuojančių gamintojų, Bendrijos gamintojų ir importuotojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, atrankos metodo taikymas buvo numatytas abiejuose pranešimuose dėl inicijavimo.

(9)

Siekiant suteikti Komisijai galimybę nuspręsti, ar pavyzdžių atranka yra būtina, o jei būtina, atrinkti pavyzdžius, eksportuojančių gamintojų arba jų vardu veikiančių atstovų, Bendrijos gamintojų ir importuotojų buvo prašoma pranešti apie save ir pateikti informaciją, nurodytą pranešimuose dėl inicijavimo. Be to, Komisija kreipėsi į žinomas KLR ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų asociacijas bei valdžios institucijas. Šios šalys neprieštaravo dėl pavyzdžių atrankos naudojimo.

(10)

Į pavyzdžių atrankos klausimyną per nustatytą laikotarpį atsakė ir prašomą informaciją pateikė iš viso 21 eksportuotojas (gamintojas) iš KLR, 6 eksportuotojai (gamintojai) iš Vietnamo, 54 Bendrijos gamintojai ir 6 importuotojai.

(11)

Iš 21 KLR eksportuojančio gamintojo, atsakiusio į klausimyną, tik 17 pranešė, kad per tiriamąjį laikotarpį eksportavo dviračius į Bendriją. Atsižvelgiant į nedidelį Vietnamo eksportuojančių gamintojų, pareiškusių norą bendradarbiauti, skaičių, buvo nuspręsta, kad pavyzdžių atranka Vietnamo eksportuojantiems gamintojams nėra būtina.

(12)

Pavyzdžiai buvo atrinkti pasikonsultavus su bendradarbiaujančiais Kinijos eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis bei gavus jų sutikimą. Eksportuojančių gamintojų pavyzdžiai buvo nustatyti remiantis didžiausiu tipišku eksporto į Bendriją kiekiu, kurį būtų galima deramai ištirti per turimą laiką ir tuo, ar įmonės ketino prašyti taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER). Buvo atrinktos tik įmonės, ketinusios prašyti taikyti RER, nes pereinamąjį laikotarpį išgyvenančioje ekonomikoje kitų įmonių normalioji vertė apskaičiuojama remiantis analogiškos trečiosios šalies kainomis arba apskaičiuota normaliąja verte. Šiuo pagrindu buvo pasirinkti tipiški keturių eksportuojančių gamintojų pavyzdžiai. Keturioms atrinktoms įmonėms teko, remiantis jų atsakymais į pavyzdžių atrankos klausimyną, 16 % aptariamo produkto eksporto iš KLR į Bendriją ir 35 % visų bendradarbiaujančių gamintojų eksporto.

(13)

Kalbant apie Bendrijos gamintojus, vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, pavyzdžiai buvo atrinkti pasikonsultavus su atitinkama asociacija ir gavus jų sutikimą remiantis didžiausiu tipišku pardavimo ir gamybos kiekiu Bendrijoje. Tokiu būdu buvo atrinkti aštuoni Bendrijos gamintojai. Komisija išsiuntė klausimynus aštuonioms atrinktoms įmonėms, kurios pateikė išsamius atsakymus.

(14)

Atsižvelgiant į nedidelį importuotojų, kurie atsakė į pavyzdžių atrankos klausimyną ir pareiškė norą bendradarbiauti, skaičių (šeši importuotojai), buvo nuspręsta, kad pavyzdžių atranka nėra būtina. Tačiau vėliau nė vienas importuotojas nebendradarbiavo peržiūros tyrime ir visi atsisakė atsiųsti išsamius atsakymus į klausimyną. Kalbant apie importo iš Vietnamo tyrimą, jame bendradarbiavo ir išsamius atsakymus į klausimyną pateikė trys importuotojai.

(15)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl dempingo, dėl jo kylančios žalos ir Bendrijos interesų. Patikrinimai buvo atlikti šių įmonių patalpose:

a)

Bendrijos gamintojai

Biria AG, Neukirch, Vokietija,

Accell Group N.V., Heerenveen, Nyderlandai

Cycleurope Industries S.A., Machecoul, Prancūzija,

Vivi Bikes srl, Pozzaglio, Italija,

Denver srl, Dronero, Italija,

F.lli Masciaghi Spa, Monza, Italija,

MIFA Mitteldeutsche Fahrradwerke AG, Sangerhausen, Vokietija,

Promiles, Villeneuve d’Ascq, Prancūzija.

b)

KLR eksportuojantys gamintojai

Giant China Co. Ltd, Kunshan Jiangsu Province,

Shenzhen Xidesheng Bicycle Co. Ltd., Heshuikou Gongming, Shenzhen,

Guangzhou Viva Bicycle Corporation Limited, Guangzhou,

Komda Industrial Co. Ltd., Buji, Shenzhen.

c)

Vietnamo eksportuojantys gamintojai

Always Co., Ltd., Ho Chi Minh City,

Asama Yu Jiun Intl. Co., Ltd., Di An,

Dragon Bicycles Co., Ltd., Dong Nai,

High Ride Bicycle Co., Ltd., Di An,

Liyang Vietnam Industrial Co., Ltd., Dong Nai,

Vietnam Sheng Fa Co., Ltd., Ho Chi Minh City.

d)

Nesusiję importuotojai

ZEG, Köln, Vokietija,

Raleigh Univega GmbH, Cloppenburg, Vokietija,

Halfords Nederland BV, Veenendal, Nyderlandai.

e)

Susijusios įmonės, įtrauktos į aptariamo produkto gamybą arba pardavimą

Sheng Fa Industries Co., Ltd., Taipei, Taivanas.

(16)

Atsižvelgiant į poreikį nustatyti KLR ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų, kuriems RER galėjo būti netaikomas, normaliąją vertę, patikrinimas, siekiant nustatyti normaliąją vertę, remiantis analogiškos šalies duomenimis, buvo atliktas šių įmonių patalpose:

Biciclo SA de CV, San Luis Potosí, Meksika,

Bicicletas Mercurio SA de CV, San Luis Potosí, Meksika.

(17)

Abiejų tyrimų dempingo ir žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – TL). Nustatant žalą buvo nagrinėjamos tendencijos nuo 2000 m. sausio mėn. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėtas laikotarpis).

(18)

Kai kurios suinteresuotos šalys pabrėžė faktą, kad tyrimas buvo atliekamas atsižvelgiant į ES, kurią sudarė penkiolika valstybių narių (toliau – ES 15) padėtį, o priemonės būtų įvedamos importui į išsiplėtusią ES, kurią sudaro dvidešimt penkios valstybės narės (toliau – ES 25). Importas iš Vietnamo tiriamuoju laikotarpiu į dešimt naujųjų ES valstybių narių (toliau – ES 10) buvo nereikšmingas. Todėl buvo nuspręsta, kad bet koks šio importo poveikis, susijęs su žala ar dempingu, irgi būtų nereikšmingas. Tačiau iš KLR į ES 10 tiriamuoju laikotarpiu buvo importuoti dideli produktų kiekiai žemesnėmis kainomis nei importuojant produktus į ES 15. Susiklosčius tokioms aplinkybėms laikoma, kad atsižvelgiant į importo iš KLR į ES 10 kiekį ir kainas pasitvirtins dempingo išvados ir išvada, kad priemonėms nustojus galioti dempingas toliau bus tęsiamas. Kadangi ES 10 yra išvystyta dviračių gamyba, taip pat buvo nuspręsta, kad importo iš KLR lygis ir kainos padarytų jai tokį poveikį, kad pasitvirtintų žala platesnei Bendrijos pramonei, t. y. įskaitant ES 10 gamintojus. Susiklosčius tokioms aplinkybėms nuspręsta, kad dempingo ir žalos parametrai, kuriais paremtos siūlomos priemonės, automatiškai nebūtų pasikeitę su ES plėtra.

B.   APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(19)

Aptariamas produktas yra toks pat kaip ir pirminio bei ankstesnių tyrimų metu tirti produktai, t. y. dviračiai ir kitos pedalinės transporto priemonės (įskaitant transportinius triračius) be variklio, šiuo metu klasifikuojami KN kodo 8712 00 10, 8712 00 30 ir 8712 00 80 pozicijose.

(20)

Šiame tyrime dviračiai buvo klasifikuojami į šias kategorijas:

A) ATB (24 arba 26 colių ATB dviračiai, įskaitant kalnų dviračius),

B) 26 ar 28 colių kelionių/miesto/hibridiniai/VTC ir turistiniai dviračiai,

C) 16 ar 20 colių jaunimo (BMX) ir vaikiški dviračiai,

D) kiti dviračiai ir pedalinės transporto priemonės.

(21)

Panaši klasifikacija buvo naudojama tyrime, po kurio buvo taikomos pirminės priemonės KLR, ir ankstesniame su KLR susijusiame tyrime. Tačiau sukūrus naujas dviračių rūšis, klasifikaciją teko šiek tiek pakeisti. Pavyzdžiui, šiuose tyrimuose į B kategoriją įtrauktos hibridinė ir VTC dviračio rūšys, kurios buvo sukurtos iš ankstesnių rūšių.

(22)

Tyrimai patvirtino, kad visų pirmiau nurodytų dviračių rūšių pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra vienodos. Be to, jie parduodami panašiais platinimo kanalais, pavyzdžiui, per specializuotus mažmenininkus, sporto parduotuvių tinklus ir masinės prekybos tinklus Bendrijos rinkoje. Kadangi pagrindinis dviračių pritaikymas ir paskirtis identiški, iš esmės vienus dviračius galima pakeisti kitais, todėl skirtingų kategorijų dviračių modeliai konkuruoja vieni su kitais. Tuo remiantis buvo padaryta išvada, kad visos kategorijos sudaro vieną produktą.

(23)

Tyrimai taip pat parodė, kad Bendrijos pramonės gaminamų ir Bendrijos rinkoje parduodamų dviračių, Meksikos gamintojų gaminamų ir Meksikos rinkoje parduodamų dviračių bei į Bendrijos rinką importuojamų dviračių, kurių kilmės šalys yra Kinija bei Vietnamas, pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei paskirtis yra vienodos. Todėl šie produktai laikomi panašiais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(24)

Viena suinteresuota šalis pareiškė, kad atliekant peržiūros tyrimą, po tyrimo dėl antidempingo muitų apėjimo pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį 1997 m. sausio 10 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 71/97 atliktas aptariamo produkto apimties išplėtimas turėtų būti apribotas toms dalims, kurios potencialiai gali būti įtrauktos į muitų apėjimo operacijas, pavyzdžiui, rėmams ir šakėms. Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad ši peržiūra buvo pradėta siekiant išnagrinėti, ar galiojančių priemonių dar pakanka norint neutralizuoti žalingą dempingą. Todėl aptariamo produkto, t. y. dviračių iš KLR, apimtis, išplėsta pirmiau minėtu reglamentu, išliks nepakitusi, o galima priemonių prieš antidempingo muitų apėjimą peržiūra, (jei bus įvykdytos atitinkamos sąlygos) turėtų būti atlikta atskiro peržiūros tyrimo kontekste.

(25)

Tyrimo metu vienas Bendrijos importuotojas pareiškė, kad vienračiai turėtų būti išbraukti iš aptariamo produkto apimties, nes jų pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei paskirtis neva skiriasi. Komisija išnagrinėjo pretenziją ir nustatė, kad egzistuoja akivaizdūs esminiai fiziniai ir techniniai skirtumai. Priešingai nei dviračiai, vienračiai neturi antrojo rato, vairo ir stabdžių sistemos. Be to, akivaizdžiai skiriasi vienračių ir kitų pedalinių transporto priemonių paskirtis. Vienračiai paprastai nenaudojami transportui ar sporte, jie paprastai skirti ir naudojami akrobatiniams tikslams. Todėl padaryta išvada, kad pretenzija buvo tinkamai pagrįsta ir kad aptariamo produkto apibrėžimas turėtų būti atitinkamai pakoreguotas.

C.   DEMPINGAS

1.   Rinkos ekonomikos režimas

(26)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl importo, kurio kilmės šalys yra KLR ir (arba) Vietnamas, normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėto straipsnio 1–6 dalimis tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie gali įrodyti, kad atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytus kriterijus, t. y. kad gaminant ir parduodant panašų produktą vyrauja rinkos ekonomikos sąlygos.

(27)

Trumpumo ir aiškumo sumetimais RER kriterijai išdėstomi šia sutrumpinta forma:

1)

verslo sprendimai ir išlaidos daromi atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be ženklaus valstybės įsikišimo;

2)

įmonės turi vieną aiškų apskaitos dokumentų rinkinį, kurio auditas atliekamas vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais (TAS), ir kuris yra naudojamas visiems tikslams;

3)

nėra jokių ženklių iškreipimų, likusių po ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

4)

teisinį tikrumą ir stabilumą suteikia bankroto ir nuosavybės teisė;

5)

valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą.

(28)

Prašymai taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą buvo gauti iš dešimties KLR ir septynių Vietnamo įmonių:

 

KLR eksportuojantys gamintojai

Giant China Co. Ltd,

Shenzhen Xidesheng Bicycle Co. Ltd,

Guangzhou Viva Bicycle Corporation Limited,

Komda Industrial Co. Ltd.,

Universal Cycle Corporation,

Liyang Machinery (Shenzen) Co Ltd,

Zheijiang Pujiang Libahuang Bicycle Corporation,

Merida Bicycle Co. Ltd,

Huida Bicycle (Shenzhen) Co. Ltd,

Shenzhen Bo-An Bike Co. Ltd;

 

Vietnamo eksportuojantys gamintojai

Always Co., Ltd. (toliau – Always),

Asama Yu Jiun Intl. Co., Ltd. (toliau – Asama)

Dragon Bicycles Co., Ltd (toliau – Dragon),

High Ride Bicycle Co., Ltd (toliau – High Ride),

Liyang Vietnam Industrial Co., Ltd. (toliau – Liyang),

Vietnam Sheng Fa Co., Ltd (toliau – Sheng Fa),

Olympic Pro Manufacturing Co., Ltd.

(29)

Viena iš šių įmonių (Komda Industrial Co. Ltd), vėlesniame tyrimo etape atsiėmė savo prašymą taikyti jai RER, bet paliko prašymą suteikti jai individualų režimą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį. Kitos įmonės atveju (Olympic Pro Manufacturing Co., Ltd) buvo nustatyta, kad ji tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo aptariamo produkto į Bendriją. Todėl jos prašymas taikyti RER ir individualų režimą neteko reikšmės.

(30)

Likusių penkiolikos įmonių pretenzijos buvo išnagrinėtos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus penkis kriterijus.

1.1.   RER nustatymas KLR eksportuojantiems gamintojams

(31)

Visų dviračius eksportuojančių gamintojų iš KLR atveju buvo nustatyta, kad jiems buvo taikyta eksporto kvotų sistema remiantis 2001 12 20 reglamentu dėl eksporto leidimų valdymo, patvirtintu Užsienio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo ministerijos (UPEBM) ir muitinių. Kvotas skirstė Komitetas, kurį sudarė UPEBM nariai, susiję Prekybos rūmai ir Užsienio kapitalo įmonių asociacija, vadovaudamasis UPEBM nustatytais kriterijais. Be to, pagal šią sistemą vyriausybė nustatė ir mažiausias eksporto kainas už produkto rūšį ir prieš išduodama eksporto licenciją kontroliavo eksportuotojų pardavimo sutartyse nurodytas kainas bei kiekius.

(32)

Atsižvelgiant į šiuos faktus įmonės, prašiusios taikyti RER, negalėjo įrodyti, kad jų sprendimai dėl pardavimo kainų ir kiekių buvo priimti atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be ženklaus valstybės įsikišimo, kaip reikalauja pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmasis kriterijus. Todėl, pasitarus su Patariamuoju komitetu, buvo nuspręsta netaikyti RER KLR įmonėms pareiškėjoms, nes jos neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijų.

(33)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai ir Kinijos prekybos rūmai įrengimų ir elektronikos produktų importui bei eksportui (KPRĮE) įrodinėjo, kad eksporto licencijų tvarka negali daryti įtakos eksportuotojo sprendimui dėl eksporto kiekio ir kainų, todėl jos negalima laikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte apibrėžtu ženkliu valstybės įsikišimu. Šiuo atveju pirmiausia reikėtų pažymėti, kad eksporto licencijų tvarka draudžia įmonėms eksportuoti dviračius, jei jų kiekis viršija didžiausią leistiną kiekį, ir jei jų kainos žemesnės už valstybės nustatytas mažiausias kainas. Šis ribojimas aiškiai rodo, kad įmonės negali laisvai ir be ženklaus valstybės įsikišimo priimti sprendimų dėl savo eksporto veiklos. Jos privalo kiekvienais metais dalyvauti konkurse dėl eksporto kiekio, tačiau pirmiau minėtas Komitetas gali priimti jų paraiškas arba nenurodydamas priežasties jas keisti ar net atmesti. Be to, įmonė, kuri praėjusiais metais eksportavo mažiau nei 5 000 dviračių, gali būti visiškai išbraukta iš konkurso, todėl sprendimas, ar įmonė tęs savo eksporto veiklą, paliekamas Komiteto nuožiūrai. Be to, valstybė griežtai stebi eksporto kiekį ir kainas (per UPEBM ir muitines), patvirtindama faktinio eksporto pardavimo sutartis, kuriomis remiantis išduodamos eksporto licencijos. Tai laikoma neabejotinu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte apibrėžtu valstybės įsikišimu į įmonės verslo sprendimus. Tuo remiantis minėtas argumentas buvo atmestas.

1.2.   RER nustatymas Vietnamo eksportuojantiems gamintojams

(34)

Buvo nustatyta, kad penkios iš susijusių įmonių buvo įsikūrusios vadinamosiose pramoninėse zonose (PZ), o viena įmonė įsikūrusi vadinamojoje gamybos eksportui zonoje (GEZ).

(35)

Įmonių pramoninėse zonose atveju buvo nustatyta, kad remiantis 2000 m. liepos 31 d. Vyriausybės nutarimu 24/2000ND-CP dėl užsienio investicijų Vietname įstatymo įgyvendinimo, įmonės, kurioms buvo taikomas šis įstatymas, norėdamos gauti investicijų licenciją privalėjo įsipareigoti eksportuoti mažiausia 80 % savo produkcijos (toliau – eksporto įsipareigojimas). Be to, nustatyta, kad eksporto įsipareigojimas buvo įtrauktas į visų penkių įmonių, įsikūrusių pramoninėse zonose, investicijų licencijas.

(36)

Be to, tyrimas parodė, kad įmonės, įsikūrusios gamybos eksportui zonoje, investicijų licencijoje nebuvo numatytas minėtas eksporto įsipareigojimas.

(37)

Penkios įmonės, į kurių investicijų licencijas buvo įtrauktas eksporto įsipareigojimas, teigė, kad remiantis vėlesniu taikomų Vietnamo teisės aktų pakeitimu, įgyvendintu Vyriausybės nutarimu 27/2003ND-CP (toliau – iš dalies keičiantis nutarimas), eksporto įsipareigojimas baigė galioti po 2003 m. gegužės 7 d.

(38)

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad vadovaujantis iš dalies keičiančiu nutarimu, eksporto įsipareigojimas gali būti panaikintas tik su sąlyga, kad yra įgyvendinti kiti privalomi reikalavimai, įtraukti į šį nutarimą. Todėl iš dalies keičiantis nutarimas nepanaikino eksporto įsipareigojimo, o tik pakeitė reikalavimus, kuriuos įmonės turi atitikti norėdamos, kad būtų panaikintas jų eksporto įsipareigojimas.

(39)

Įmonės teigė, kad joms būtų buvusi suteikta teisė gauti eksporto licenciją be eksporto įsipareigojimo, jei jos būtų įvykdžiusios papildomas sąlygas, išvardytas iš dalies keičiančiame nutarime. Tačiau, remiantis taikomais teisės aktais, investuotojas pirmiausia turi paprašyti investicijų licencijas išduodančios institucijos pakeisti licenciją, o tada investicijų licencijas išduodanti institucija pakeis investuotojo investicijų licenciją ir panaikins investuotojo eksporto įsipareigojimą.

(40)

Investicijų licencijas išduodančios institucijos tiriamuoju laikotarpiu nepanaikino investicijų licencijų eksporto įsipareigojimo nei vienai iš penkių įmonių. Todėl įmonės negalėjo įrodyti, kad jos įvykdė papildomas sąlygas.

(41)

Be to, šios įmonės teigė, kad net jei eksporto įsipareigojimas būtų galiojęs tiriamuoju laikotarpiu, įmonių sprendimai vis tiek būtų daromi atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Tačiau šis eksporto įsipareigojimas galiojo ne tik tiriamuoju laikotarpiu, bet ir buvo įtrauktas į investicijų licencijas bei į visų penkių įmonių įstatus viso TL metu. Todėl buvo nuspręsta, kad eksporto įsipareigojimas turi būti laikomas ženkliu valstybės įsikišimu, kuris veiksmingai trukdo įmonėms priimti sprendimus atsižvelgiant į rinkos sąlygas.

(42)

Buvo nuspręsta, kad įmonė, kurios atveju minėtas eksporto įsipareigojimas nebuvo įtrauktas nei į eksporto licenciją, nei į įmonės įstatus, galėjo laisvai pardavinėti aptariamą produktą tiek vidaus rinkoje, tiek eksportui be ženklaus valstybės įsikišimo.

(43)

Be to, reikia pažymėti, kad keturių iš penkių 34 konstatuojamoje dalyje nurodytų įmonių, turinčių vykdyti eksporto įsipareigojimą, atveju nebuvo padaryta išvada, kad jos turėjo vieną aiškų apskaitos dokumentų rinkinį, kurio auditas atliekamas vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais ir naudojamas visiems tikslams. Buvo nustatyta, kad eksportuojant aptariamą produktą į Bendriją sąskaitos faktūros buvo tvarkomos neskaidriai. Tvarkant sąskaitas faktūras buvo įtrauktos tarpininkavimo įmonės mokesčių mokėtojų prieglaudose ir kitose vietose už Vietnamo ribų, todėl nebuvo galima atlikti audito sekos. Todėl Vietnamo įmonių apskaitos dokumentai patikimai neatspindėjo atliekamų eksporto pardavimo operacijų.

(44)

Todėl, pasitarus su Patariamuoju komitetu, buvo nuspręsta taikyti RER Always įmonei, nes ji atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir atmesti Asama, Dragon, High Ride, Liyang ir Sheng Fa įmonių pretenzijas, nes šios įmonės neatitiko pirmiau minėtų kriterijų.

2.   Individualus režimas

(45)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, jei reikia, įvedamas muitas šalims, paminėtoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte, išskyrus tuos atvejus, kai įmonės gali įrodyti, kad jos atitinka visus kriterijus dėl individualaus režimo suteikimo, nustatytus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje.

(46)

Tie patys KLR ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai, neatitinkantys RER kriterijų, bei 29 konstatuojamojoje dalyje nurodyta įmonė, alternatyviai paprašė taikyti individualų režimą (toliau – IR) pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį. Komisija patikrino, ar įmonės pareiškėjos tiek faktiškai, tiek teisiškai buvo pasiekusios būtiną nepriklausomumo nuo valstybės laipsnį nustatydamos aptariamo produkto eksporto kainas ir eksporto kiekius remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies b punktu.

(47)

Šiuo klausimu buvo nustatyta, kad visų KLR eksportuojančių gamintojų sprendimai dėl aptariamo produkto eksporto kainų ir kiekių buvo priimti ženkliai kontroliuojant valstybei, kaip paaiškinta pirmiau minėtoje 31 konstatuojamojoje dalyje. Todėl buvo nuspręsta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai, prašę taikyti IR, neatitiko būtinų individualaus režimo reikalavimų, nustatytų pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje.

(48)

Vietnamo įmonių atveju buvo nustatyta, kad visos penkios įmonės, nustatydamos aptariamo produkto eksporto kiekį, buvo ženkliai kontroliuojamos valstybės, kaip paaiškinta pirmiau minėtose 34 ir 41 konstatuojamosiose dalyse. Todėl buvo nuspręsta, kad nei viena iš penkių įmonių neatitiko būtinų individualaus režimo reikalavimų.

3.   Normalioji vertė

3.1.   Analogiška šalis

(49)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normaliąją vertę KLR ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo taikomas RER, reikia nustatyti remiantis analogiškos šalies kainomis ar apskaičiuota verte.

(50)

Pranešimuose dėl inicijavimo Komisija analogiška šalimi pasiūlė Meksiką, kuri kaip analogiška šalis buvo naudojama ankstesniuose tyrimuose, susijusiuose su KLR.

(51)

Visoms suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl analogiškos šalies pasirinkimo. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai atsiuntė savo pastabas, kuriose teigė, kad Taivanas ar Indija būtų geresnės analogiškos šalys už Meksiką.

(52)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai įrodinėjo, kad Taivanas kaip analogiška šalis buvo naudojamas pirminio tyrimo metu, todėl jis geriau tinka. Be to, jie įrodinėjo, kad Taivanas yra vienas iš didžiausių dviračių gamintojų pasaulyje ir išplėtojo vidaus rinką, kurioje aktyviai konkuruoja daug vidaus gamintojų. Be to, dviračių ar jų dalių importas į Taivaną neribojamas. Daug Kinijos ir Vietnamo gamintojų priklauso Taivano įmonėms, todėl Taivano įmonių gamybos procesai ir galutiniai produktai yra labai panašūs į KLR bei Vietnamo įmonių gamybos procesus ir galutinius produktus. Be to, kelios Taivano įmonės pareiškė norinčios bendradarbiauti su Komisija.

(53)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus argumentus, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Taivanas iš tikrųjų yra trečias pasaulyje dviračių gamintojas, bet ši pramonė pirmiausia nukreipta į eksportą: paprastai eksportuojama apie 90 % gaminių.

(54)

Antra vertus, jo vietos rinka yra palyginti maža ir daugiau ar mažiau stabili: apskaičiuota, kad ją sudaro 700 000–800 000 vienetų, tuo tarpu Meksikos vidaus rinką sudaro apie 2,3 milijonai vienetų, t. y. tris kartus daugiau nei Taivane. Be to, dviračius į Taivano rinką daugiausia tiekia Kinijos eksportuotojai. Pavyzdžiui, Taivanas 2003 m. importavo apie 470 000 dviračių iš KLR – tai daugiau nei pusė Taivano rinkos. Šiuo atveju reikia pažymėti, kad iki 2001 m. į Taivaną dviračiai beveik nebuvo importuojami. Vadinasi, iki 2001 m. dviračius į Taivano rinką daugiausia tiekė vietos gamintojai (arba tik jie), o dabar šioje rinkoje vis labiau įsivyrauja KLR dviračiai, o vietos gamintojų rinkos dalis ženkliai sumažėjo. Todėl vietos rinkai didelę įtaką daro KLR dviračių importo kainos, analizuojamos šiuo tyrimu.

(55)

Vis dėlto visiems žinomiems Taivano gamintojams buvo išsiuntinėti klausimynai. Kelios įmonės atsakė, kad jos norėtų bendradarbiauti, bet jos nepardavinėjo dviračių vidaus rinkoje, nes visus gaminius eksportavo. Atsakymus į klausimyną pateikė dvi įmonės. Tačiau vienos iš jų atsakymai į klausimyną nebuvo prasmingi, todėl buvo laikoma, kad ji nebendradarbiauja. Kita įmonė visapusiškai bendradarbiavo, bet kilo abejonių, ar nedideli pardavimo kiekiai vidaus rinkoje gali būti laikomi pakankamai reprezentatyviais atsižvelgiant į Taivano rinką, visą Kinijos eksportą į Bendriją ir visą Vietnamo eksportą į Bendriją. Be to, atsižvelgiant į Taivano rinkos sąlygas, paaiškintas 54 konstatuojamojoje dalyje, vienos įmonės pardavimai negalėjo būti laikomi tinkamu pagrindu normaliajai vertei nustatyti.

(56)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas analogiška šalimi pasiūlė Indiją. Jis argumentavo, kad darbo sąnaudos Indijoje panašios į KLR. Šiuo atveju reikia pažymėti, kad Indija nebuvo tinkamas pasirinkimas, nes būtų labai sunku palyginti dviračius, parduotus Indijoje (paprasti dviračiai, mažmenininkams parduodami rinkinio pavidalu), ir dviračius, kuriuos Kinijos gamintojai eksportuoja į Bendriją, be to, šiuos palyginimus reikėtų daug kartų tikslinti. Todėl, atsižvelgiant į faktą, kad egzistuoja tinkamesnė analogiška šalis, t. y. Meksika, nuspręsta, kad Indija nebus tinkama analogiška šalis.

(57)

Paskelbus informaciją, vienas Vietnamo eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad Komisija nepateikė jokios įrodymais pagrįstos priežasties, kodėl Indija nebuvo tinkama analogiška šalis. Jis įrodinėjo, kad Komisija nenusiuntė klausimynų Indijos gamintojams, nors ši šalis į Bendriją eksportuoja daug geros kokybės dviračių, kurie yra panašūs produktai, nepaisant Komisijos išvados, kad jie yra „paprasti dviračiai, mažmenininkams parduodami rinkinio pavidalu“.

(58)

Šiuo atveju pirmiausia reikėtų pažymėti, kad tuoj po nagrinėjimo pradžios tik vienas KLR eksportuojantis gamintojas kaip analogišką šalį pasiūlė Indiją, tačiau jo siūlymas nebuvo pakankamai pagrįstas, nes vienintelis argumentas buvo panašios KLR ir Indijos darbo sąnaudos. Be to, Indijos dviračių eksportas į Bendriją nėra svarbus veiksnys nustatant, ar Indija tinka kaip analogiška šalis. Neginčijama, kad Indijos vidaus rinkoje parduodami dviračiai yra panašūs produktai lyginant su dviračiais, eksportuojamais į Bendriją iš tiriamų šalių. Tačiau, remiantis turima informacija, Indijos vidaus rinkoje parduodamų dviračių tipus reikėtų daug kartų reguliuoti, todėl bet koks lyginimas būtų nepatikimas. Atsižvelgiant į tai ir neturint daugiau pagrįstos informacijos, Indijos pasirinkimas nebebuvo nagrinėjamas, nes pakako informacijos apie tinkamesnę analogišką šalį – Meksiką. Tuo remiantis minėtas argumentas buvo atmestas.

(59)

Visiems žinomiems Meksikos gamintojams buvo išsiuntinėti klausimynai. Dvi įmonės visapusiškai bendradarbiavo ir pateikė atsakymus į klausimyną bei sutiko, kad jų atsakymai būtų tikrinami jų patalpose. Šiems dviem gamintojams teko trečdalis Meksikos vidaus rinkos (apskaičiuota, kad Meksikos rinką sudarė apie 2,3 milijonai vienetų). Nustatyta, kad konkurencingoje aplinkoje veikė daug gamintojų ir apie dvidešimt pagrindinių importuotojų. 2003 m. dviračiai buvo daugiausia importuojami iš Taivano (daugiau nei 50 %), Urugvajaus (20 %), JAV ir Pietų Korėjos. Šis importas sudarė apie 5 % vidaus rinkos. Prie šio skaičiaus turėtų būti pridėti dviračiai, kuriuos vidaus rinkoje pardavinėjo dviračius iš dalių surenkantys importuotojai.

(60)

Reikia pažymėti, kad 2003 m. į Meksiką buvo importuota apie 465 000 dviračių dalių, įvertintų 79 milijonais EUR, o trečdalį šių dalių, apskaičiuojant pagal vertę, importavo dvylika pagrindinių importuotojų ar surinkėjų (šaltinis: ANAFABI, Meksikos dviračių gamintojų asociacijos, metinė ataskaita). Tačiau 2003 m. dviračių eksportas iš Meksikos atitiko apie 60 % importo į Meksiką vertės (šaltinis: oficiali Meksikos statistika), t. y. apytikriais skaičiavimais eksportuota nuo 50 iki 70 tūkstančių vienetų. Todėl, atrodo, kad didžioji dalis importuotų dviračių dalių buvo naudojamos arba paslaugoms po produktų pardavimo (remontui), arba dviračių surinkimui ir pardavimui vietos rinkoje.

(61)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Meksikoje taikoma sudėtinga importo registracijos tvarka, dėl kurios padidėja importuojamų produktų sąnaudos. Be to jie teigė, kad ši registracijos sistema iškreipia Meksikos dviračių sektoriaus rinką. Jie teigė, kad Meksikos vidaus rinkos konkurencija yra ribota, nes aštuoni pagrindiniai gamintojai, kurie priklauso Meksikos dviračių gamintojų asociacijai ANAFABI, pagamina daugiau nei 75 % Meksikos dviračių, todėl jie atlieka svarbų vaidmenį nustatydami vidaus rinkos kainas. Be to, teigiama, kad Meksikos dviračių gamintojams nustatytos ribos dėl vidaus rinkoje parduodamo kiekio, nes Meksikos įstatymas dėl vadinamosios Maquiladora programos neva reikalauja, kad vietos gamintojai atitiktų tam tikrus reikalavimus dėl pajėgumų. Remiantis šia programa, jei įmonė pageidauja importuoti be muito žaliavas, skirtas vėlesniam eksportui, ji turi eksportuoti mažiausia 30 % per metus pagamintų savo produktų.

(62)

Kalbant apie importo registracijos tvarką, reikia pažymėti, kad nors dėl tokios tvarkos importas ir gali tam tikra dalimi tapti sudėtingesniu ir ilgiau užtrukti, tačiau nustatyta, kad bet kuriuo atveju į Meksikos rinką importuojama daug dviračių ir jų dalių, todėl užtikrinama konkurencinga rinka. Todėl potencialus tokios tvarkos poveikis rinkai, jei jis yra (kurio bet kuriuo atveju negalima tiesiogiai išmatuoti), šiuo atveju negali būti laikomas svarbiu. Kalbant apie konkurenciją vietos rinkoje reikia pažymėti, kad Meksikoje yra apie dvylika pagrindinių dviračių ir jų dalių gamintojų, daug mažesnių gamintojų ir (arba) surinkėjų bei daug importuotojų ar surinkėjų. Visi šie subjektai konkuruoja tarpusavyje ir ši konkurencija įrodo, kad Meksikos rinkoje vyrauja išplėtota konkurencinė aplinka. Kalbant apie didelių gamintojų, ANAFABI narių galią nustatinėti vidaus rinkos kainas, šis teiginys nebuvo pagrįstas, o tyrimo metu neaptikta jokių elementų, galinčių patvirtinti šį teiginį. Faktas, kad keli dideli gamintojai užima didžiąją vidaus rinkos dalį dar neįrodo, kad šie gamintojai turi galią nustatyti kainas. Šiuo atveju reikėtų pabrėžti, kad abu ištirti Meksikos gamintojai, gaminantys apie trečdalį visos Meksikos produkcijos, iš savo veiklos, susijusios su dviračiais, vidutiniškai gaudavo tik nedidelį pelną (mažesnį už įprastą pelną, kurį nurodė gaunanti pareiškėjas Bendrijos rinkoje, kai nėra žalingo dempingo iš tiriamų šalių), o ne didelį pelną, kokio būtų galima tikėtis, jei jie iš tikrųjų kontroliuotų Meksikos rinką.

(63)

Kalbant apie Maquiladora programą, reikia pažymėti, kad nebuvo nustatyta, kad du bendradarbiaujantys Meksikos gamintojai mokėjo kokį nors antidempingo muitą importuodami dviračių dalis, kurios sudarė iki 60 % visų dviračių gamybos poreikių ir kurių kilmės šalys daugiausia buvo KLR bei Taivanas. Tačiau abu gamintojai didžiąją produkcijos dalį pardavė vidaus rinkoje. Tik vienas Meksikos gamintojas nurodė, kad jo produkcijos eksportas nesudarė daugiau nei 10 % visų jo pardavimų. Nuo 2000 m. dviračių sektorius yra įtrauktas į vadinamąją „Meksikos sektorių skatinimo programą“ (PROSEC), sudarytą 2000 m. spalio 30 d. Meksikos Vyriausybės nutarimu. PROSEC programa taikoma įmonėms, gaminančioms gatavus produktus, įtrauktus į konkrečią sektorių skatinimo programą, ir importuojančioms šioje programoje išvardytas gamybos priemones. Remiantis šiuo nutarimu, muito netaikymas ar muito tarifo sumažinimas nėra aiškiai priklausomas nuo eksporto. Visi įgalioti gamintojai gali importuoti žaliavas ir įrenginius, išvardytus nutarime, jei jie naudojami tam tikrų nutarime išvardytų produktų gamybai. Neatsižvelgiama į tai, kokia yra galutinė importuotų produktų paskirties vieta (vidaus ar eksporto rinkos). Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad nebuvo nustatyta, kad du bendradarbiaujantys gamintojai mokėjo kokį nors kitą mokestį, o ne muito mokestį už žaliavos, kuri yra įtraukta į galutinius produktus, skirtus vidaus rinkai, importą.

(64)

Vienas iš bendradarbiaujančių importuotojų pareiškė, kad darbo sąnaudos Meksikoje yra tris kartus didesnės už Vietnamo darbo sąnaudas. Todėl galutinio produkto gamybos išlaidos ir pardavimo kainos yra didesnės už Vietnamo gamybos išlaidas ir pardavimo kainas. Vadinasi, Meksika nėra tinkama analogiška šalis. Šiuo atveju reikia pažymėti, kad Vietnamas yra laikomas šalimi su pereinamąjį laikotarpį išgyvenančia ekonomika. Vietnamo gamintojų, kuriems netaikomas rinkos ekonomikos režimas, darbo sąnaudos nėra skaičiuojamos laisvosios rinkos kainomis, t. y. tos kainos nėra rinkos jėgų veikimo rezultatas. Analogiška šalis naudojama siekiant panaikinti tokių neatsižvelgiant į rinkos sąlygas nustatytų kainų poveikį įmonės sąnaudoms. Tuo remiantis minėtas argumentas buvo atmestas.

(65)

Pabaigoje buvo teigiama, kad Meksikos dviračių sektorius ženkliai skiriasi nuo KLR dviračių sektoriaus, daugiausia tuo, kokios žaliavos naudojamos ir kokiomis sąlygomis jos gaunamos. Atsižvelgiant į naudojamas žaliavas buvo teigiama, kad Meksikos gamintojai gamina tik standžius rėmus, o Kinijos gamintojai gamina ir rėmus su pakaba. Dėl žaliavų gavimo sąlygų buvo teigiama, kad jos nepalyginamos su KLR sąlygomis, nes vidaus rinkai tiekiamos dviračių dalys gaminamos pasenusiomis technologijomis. Be to, iš KLR importuojamoms dviračių dalims taikomas 144 % antidempingo muitas, todėl jų sąnaudos didesnės.

(66)

Kalbant apie naudojamų žaliavų skirtumus ir jų gavimo sąlygas, reikia pažymėti, kad remiantis tyrimu nebuvo pastebėti skirtumai tarp Meksikos, Kinijos ir Vietnamo gamintojų pagamintų dviračių. Meksikos gamintojai irgi gamina dviračius su rėmais su pakaba, o dviračių dalis jiems daugiausia tiekia KLR ir Taivanas. 63 konstatuojamojoje dalyje minėtas antidempingo muitas dviračių dalių importui netaikomas. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(67)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus dalykus, Meksikos rinką galima laikyti reprezentatyvia ir konkurencinga. Todėl padaryta išvada, kad Meksika yra tinkama analogiška šalis.

3.2.   Normaliosios vertės nustatymas analogiškoje šalyje

(68)

Pasirinkus Meksiką analogiška šalimi, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis duomenimis, patikrintais dviejų bendradarbiaujančių Meksikos gamintojų patalpose. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, KLR ir Vietnamo gamintojams, kuriems nebuvo taikomas RER, normalioji vertė buvo nustatyta naudojantis patikrinta informacija, gauta iš gamintojų analogiškoje šalyje, t. y. remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už panašią produkto rūšį Meksikos vidaus rinkoje arba apskaičiuota panašios produkto rūšies verte Meksikoje.

(69)

Nustatyta, kad abiejų Meksikos gamintojų panašaus produkto pardavimai vidaus rinkoje yra reprezentatyvūs, nes jie sudarė didžiąją aptariamo produkto dalį, KLR ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų eksportuojamą į Bendriją.

(70)

Taip pat buvo atliktas tyrimas dėl to, ar kiekvienos produkto rūšies vidaus pardavimas galėtų būti laikomas atliktu įprastomis prekybos sąlygomis, nustatant pelningo nagrinėjamos rūšies pardavimo nepriklausomiems vartotojams dalį. Tais atvejais, kai produkto rūšies, parduotos grynąja pardavimo kaina, kuri prilygsta arba yra didesnė už vieneto gamybos sąnaudas, kiekiai siekė daugiau nei 80 % tos rūšies bendro pardavimo kiekio ir kai tos rūšies vidutinė svertinė kaina prilygo arba buvo didesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo skaičiuojama pagal faktinę vidaus kainą, apskaičiuotą kaip visų tos produkto rūšies vidaus pardavimo kainos svertinis vidurkis tiriamuoju laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, ar pardavimas buvo pelningas ar ne.

(71)

Jei pelningo produkto rūšies pardavimo kiekiai siekė 80 % arba mažiau, tačiau ne mažiau nei 10 % bendros šios rūšies pardavimo kiekio, arba jei tokio pardavimo vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė rėmėsi faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis tik šios produkto rūšies pelningo pardavimo vidurkis.

(72)

Jei produkto rūšies pelningo pardavimo kiekis siekė mažiau nei 10 % viso šios produkto rūšies pardavimo kiekio vidaus rinkoje, laikyta, kad aptariama produkto rūšis nebuvo parduodama įprastomis prekybos sąlygomis, todėl normalioji vertė negalėjo būti apskaičiuojama Meksikos vidaus rinkos kainomis.

(73)

Eksportuojamoms produkto rūšims, kurios nebuvo nei parduotos įprastomis Meksikos prekybos sąlygomis, nei Meksikos gamintojų parduotos vidaus rinkoje, buvo taikoma apskaičiuota normalioji vertė.

(74)

Eksportuojamų produkto rūšių, neturinčių įprastomis prekybos sąlygomis Meksikos vidaus rinkoje parduodamų analogų, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, remiantis vidutinėmis svertinėmis kiekvieno gamintojo gamybos išlaidomis pridedant pagristas pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) sąnaudas bei pelno maržą. PBA sąnaudos bei pelnas nustatomi remiantis vidutinėmis svertinėmis kiekvieno bendradarbiaujančio Meksikos gamintojo PBA sąnaudomis ir gautu pelnu parduodant panašius produktus vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis. Eksportuojamų produkto rūšių, kurios neparduodamos Meksikos vidaus rinkoje, normaliosios vertės apskaičiavimui naudojamos panašių produkto rūšių gamybos išlaidos, kurios yra atitinkamai pakoreguotos, siekiant atsižvelgti į eksportuojamų rūšių fizines savybes.

3.3.   Normaliosios vertės nustatymas eksportuojantiems gamintojams, kuriems buvo taikomas RER

(75)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, Komisija pirmiausia patikrino, ar Always panašaus produkto pardavimai vidaus rinkoje nepriklausomiems vartotojams buvo reprezentatyvūs, t. y. ar tokių pardavimų bendras kiekis buvo lygus ar didesnis už 5 % bendro atitinkamo eksporto kiekio į Bendriją.

(76)

Nustatyta, kad Always Vietnamo vidaus rinkoje panašaus produkto nepardavinėjo. Todėl, nesant pardavimų vidaus rinkoje, normalioji vertė buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, remiantis gamybos sąnaudomis kilmės šalyje ir pridedant pagristas PBA sąnaudas bei pelną.

(77)

Always Vietnamo vidaus rinkoje nepardavinėjo nei aptariamo produkto, nei tos pačios kategorijos produkto, todėl prie Always gamybos išlaidų pridedamos PBA sąnaudos bei pelnas nustatomi remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu. Šios sumos nustatomos remiantis vidutinėmis svertinėmis PBA sąnaudomis bei vidutiniu svertiniu pelnu, susidarančiais Meksikos gamintojams įprastomis prekybos sąlygomis. Buvo nuspręsta, kad šis metodas šiuo atveju pagrįstas, nes Meksikos rinką galima laikyti reprezentatyvia ir konkurencinga.

(78)

Always pareiškė, kad nesant pardavimų vidaus rinkoje, normalioji vertė turėtų būti nustatyta remiantis informacija apie eksportą į trečiąsias šalis. Šiuo atveju reikia pažymėti, kad tais atvejais, kai produktas nepardavinėjamas vidaus rinkoje, normalioji vertė nustatoma pagal produkto gamybos sąnaudas jo kilmės šalyje – tai pirmoji alternatyva, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje. Apskaičiuotos normaliosios vertės naudojimas vietoje eksporto kainų į trečiąsias šalis siekiant nustatyti normaliąją vertę – tai nuosekli Bendrijos praktika, kai nėra reprezentatyvių pardavimų vidaus rinkoje. Be to, pažymėta, kad eksportas į trečiąsias šalis gali būti vienodai parduodamas dempingo kaina. Be to, įmonė nepateikė visos informacijos dėl savo pardavimų trečiosioms šalims kuriame nors tyrimo etape, todėl šiuo pagrindu nebuvo galima nustatyti normaliosios vertės. Todėl ši pretenzija buvo atmesta ir normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą pirmąją alternatyvą.

(79)

Always dar pareiškė, kad pardavimai, atlikti analogiškoje šalyje ne įprastomis prekybos sąlygomis, neturėtų būti atmesti nustatant pagrįstą pelną jos normaliosios vertės apskaičiavimui. Tačiau šiai pretenzijai nepritarta, nes jei įmonė būtų pardavinėjusi produktą vidaus rinkoje, tada pelnas normaliosios vertės apskaičiavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį būtų pagrįstas įmonės duomenimis apie gamybą ir pardavimus įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl vienintelis pagrįstas būdas įstaigoms buvo remtis Meksikos gamintojų pelnu, gautu iš pardavimų vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą.

3.4.   KLR

(80)

Tyrimas parodė, kad atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai eksportavo produktus tiek nesusijusiems, tiek susijusiems Bendrijos vartotojams.

(81)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų tiesioginio eksporto nepriklausomiems Bendrijos vartotojams kainos buvo nustatytos remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už aptariamą produktą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(82)

Pardavimų, atliekamų per susijusius Bendrijos importuotojus, eksporto kaina apskaičiuota remiantis perpardavimo kaina pirmam nepriklausomam vartotojui Bendrijoje. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį pakoreguotos visos sąnaudos, susidariusios nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA sąnaudas bei muitą ir pagrįstą pelno maržą. 5 % pelno marža buvo laikoma pagrįsta tokios rūšies rinkai, be to, nustatyta, kad ji atitiko nesusijusių importuotojų gautą pelną.

(83)

Vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pareiškė, kad apskaičiuojant eksporto kainą, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalį, šio antidempingo muito nereikėtų atimti kaip sąnaudų, susidariusių nuo importo iki perpardavimo. Jis įrodinėjo, kad iš jo perpardavimo kainos atėmus visas sąnaudas, susidariusias nuo importo iki perpardavimo, išskyrus antidempingo muitą, apskaičiuotos eksporto kainos būtų žymiai aukštesnės už normaliąją vertę, todėl antidempingo muitas tinkamai atspindimas perpardavimo kainoje. Be to, dėl perpardavimo kainų susitarta remiantis rekomenduojamomis mažmeninėmis pardavimo kainomis atėmus iš jų prekybos agento taikomą antkainį, todėl antidempingo muitas tinkamai atsispindi vėlesnėse pardavimo kainose.

(84)

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad įmonės argumentą, esą antidempingo muitas atsispindi jos perpardavimo kainose lyginant su normaliąja verte, nuspręsta laikyti nesvarbiu, nes taikant pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalį kalbama ne apie eksporto kainų kaitą lyginant su normaliąja verte, bet apie tai, kaip muitas atsispindi perpardavimo ir tolesnio pardavimo Bendrijoje kainų didėjime. Kadangi įmonė nepateikė jokių perpardavimo ir tolesnio pardavimo kainų kaitos įrodymų lyginant su ankstesniais tyrimais nustatytomis jos eksporto kainomis, kurie patikimai patvirtintų, kad sumokėto antidempingo muito suma iš tikrųjų atsispindi perpardavimo kainose, argumentas turėjo būti atmestas.

3.5.   Vietnamas

(85)

Visas įmonės, kuriai buvo taikomas RER, eksportas vyko per susijusius prekybininkus trečiosiose šalyse ir buvo parduodamas nesusijusiems Bendrijos vartotojams. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta remiantis perpardavimo kaina nepriklausomiems Bendrijos vartotojams.

(86)

Eksportuojančių gamintojų, kuriems nebuvo taikomas RER, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis turimais faktais, nes nustatyta, kad kai kurie eksportuotojai pateikė nepatikimą informaciją apie eksporto kainas. Todėl nustatant eksporto kainas buvo atsižvelgta ne į pirmiau minėtoje 43 konstatuojamoje dalyje nurodytų eksportuojančių gamintojų eksporto kainas, bet tik į patikimais laikomų gamintojų eksporto kainas.

4.   Palyginimas

(87)

Siekiant užtikrinti sąžiningą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, atliekant pataisymus buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, kurie turėjo įtakos kainų palyginamumui, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Tuo remiantis buvo atlikti atitinkami koregavimai atsižvelgiant į netiesioginius mokesčius, nuolaidas, prekybos lygius, transportą (įskaitant tvarkymo sąnaudas), gabenimo vandenynu ir draudimo išlaidas, pakavimo ir kredito išlaidas. Įmonių, kurioms netaikomas RER, eksporto kainos dėl pervežimo eksportuojančios šalies viduje ir kredito išlaidų buvo koreguojamos remiantis analogiškoje šalyje nustatytomis išlaidomis. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktu buvo koreguojama ir tada, jei eksportas vyko per susijusią įmonę, įsikūrusią kitoje nei nagrinėjamoje šalyje ar ne Bendrijoje.

(88)

KPRĮE ir KLR eksportuojantys gamintojai įrodinėjo, kad analogiškoje šalyje nustatyti pataisymai dėl pervežimo eksportuojančios šalies viduje išlaidų ir palūkanų normos, susiję su kredito išlaidomis, nėra pagrįsti, nes tyrimas neparodė, kad šios bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų išlaidos atsirado ne rinkos ekonomikos sąlygomis. Šiuo atveju reikia pažymėti, kad visų bendradarbiaujančių KLR eksportuojančių gamintojų prašymai taikyti RER buvo atmesti, t. y. buvo nustatyta, kad šios įmonės veikia ne rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl šių įmonių išlaidomis remtis negalima, nes jos susidarė ne rinkos ekonomikos sąlygomis. Tuo remiantis minėtas argumentas buvo atmestas.

(89)

Vietnamo įmonės pareiškė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą dėl komisinių atliktas pataisymas buvo nepagrįstas. Įmonės paaiškino, kad susiję prekybininkai trečiosiose šalyse egzistuoja tik „popieriuje“ (t. y. tai įmonės be darbuotojų, neatliekančios jokių užduočių ir nevykdančios jokios veiklos), todėl jie kartu su Vietnamo eksportuojančiais gamintojais turėtų būti laikomi vienu ūkio subjektu. Šiuo atveju reikia pažymėti, kad šie prekybininkai pateikdavo sąskaitas faktūras Bendrijos klientams ir Bendrijos klientai jiems mokėdavo. Be to, reikia pažymėti, kad į šių susijusių prekybininkų pardavimo kainą buvo įskaičiuojamas antkainis. Tais atvejais, kai susiję prekybininkai teikė audituotas ataskaitas, nustatyta, kad šis antkainis buvo netgi didesnis už pataisymo sumą. Todėl ši pretenzija buvo atmesta ir paliktas 5 % pataisymo lygis, nes šis lygis buvo laikomas pagrįstu ir atspindėjo komisinius, sumokėtus nepriklausomiems atstovams, įtrauktiems į aptariamo produkto prekybą.

5.   Dempingo skirtumas

5.1.   KLR

(90)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, dempingo skirtumas nustatomas palyginant kiekvienos produkto rūšies normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainų svertiniu vidurkiu. Palyginus atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą, tiriamuoju laikotarpiu nustatytas 36,8 % dempingo skirtumas. Šis dempingo skirtumas buvo priskirtas visoms bendradarbiaujančioms įmonėms, t. y. atrinktoms ir neatrinktoms.

(91)

Palyginus bendradarbiaujančių KLR eksportuojančių gamintojų (atrinktų ar neatrinktų) pateiktus duomenis apie eksportą į Bendriją su bendru Eurostato importo statistikos pateikiamu importo kiekiu nustatyta, kad bendradarbiavimo intensyvumas buvo nedidelis, nes šis eksportas atitiko 54 % bendro Bendrijos importo iš KLR tiriamuoju laikotarpiu. Todėl nebendradarbiaujančių KLR eksportuojančių gamintojų eksporto kiekio dempingo dydis buvo nustatytas remiantis abejomis aptariamo produkto kategorijomis (žr. 20 konstatuojamąją dalį) su didžiausiais dempingo skirtumais, nustatytais atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Manoma, kad šis metodas tinkamas, nes nenustatyta jokių nuorodų, kad nebendradarbiaujančių gamintojų taikomų dempingo kainų lygis būtų mažesnis nei atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(92)

Galiausiai buvo apskaičiuotas vidutinis visos šalies dempingo skirtumas kaip svertinį koeficientą naudojant kiekvienos (t. y. bendradarbiaujančių ir nebendradarbiaujančių) eksportuotojų grupės CIF vertę. Nustatytas visos šalies dempingo skirtumas, išreikštas nesumokėto CIF prie Bendrijos sienos kainos muito procentais buvo 48,5 %.

(93)

KPRĮE įrodinėjo, kad nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumo nustatymui taikomas metodas yra nesuderinamas su Komisijos ankstesniame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime taikomu metodu dėl dviračių iš Kinijos importo, todėl to paties nagrinėjimo metu būtų gaunami nepagrįsti dirbtini rezultatai. Ankstesniame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas buvo apskaičiuojamas remiantis pagal Eurostato duomenis nustatytu visų operacijų eksporto kainų vidurkiu, atėmus bendradarbiaujančių gamintojų eksportą. Be to, KPRĮE įrodinėjo, kad nustatydama bendrą dempingo skirtumą Komisija rėmėsi prielaida, kad nebendradarbiaujančios įmonės nepardavinėjo aptariamo produkto už mažesnę dempingo kainą nei bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir neatsižvelgė į konkrečias produkto rūšis, kurias eksportavo nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, tuo tarpu, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 6 dalimi ir PPO antidempingo susitarimo II priedo 7 dalimi, turimą informaciją reikėtų naudoti itin atsargiai.

(94)

Šiuo atveju pirmiausia reikėtų pažymėti, kad ankstesnio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo metu taikytas metodas buvo laikomas tinkamu nustatant, ar nepratęsus priemonės dempingas gali pasikartoti. Šiuo atveju įstaigos nusprendė, kad dempingo skirtumą buvo galima nustatyti ir ne itin tiksliai, nes jis praktiškai nebuvo taikomas. Tačiau šio tyrimo metu būtina apskaičiuoti dempingo skirtumą tiksliau. Siekiant šio tikslo nebendradarbiaujančių Kinijos gamintojų eksporto kiekis buvo nustatytas remiantis Eurostato duomenimis. Kalbant apie eksporto kainą, Eurostato duomenys nebuvo laikomi tinkamu informacijos šaltiniu, nes nebuvo žinomos konkrečios nebendradarbiaujančių įmonių eksportuojamos produkto rūšys, todėl palyginimas su normaliosios vertės svertiniu vidurkiu, nustatytu analogiškoje šalyje, nebūtinai turėjo deramai atspindėti tų eksportuotojų dempingo skirtumą. Be to, taikant KPRĮE siūlomą metodą, bendras dempingo skirtumas būtų buvęs ženkliai didesnis, t. y. daugiau nei dvigubai didesnis. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 6 dalimi ir 6 straipsnio 8 dalimi bei PPO antidempingo susitarimo II priedo 7 dalimi, manoma, kad tinkamiau bus remtis dviem atrinktų eksportuojančių gamintojų aptariamo produkto kategorijomis, kurioms buvo nustatyti didžiausi dempingo skirtumai. Tuo remiantis minėtas argumentas buvo atmestas.

5.2.   Vietnamas

(95)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, dempingo skirtumas nustatomas palyginant kiekvienos produkto rūšies normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainų svertiniu vidurkiu. Palyginus Vietnamo eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas RER, normaliąją vertę ir eksporto kainą, tiriamuoju laikotarpiu nustatytas 15,8 % dempingo skirtumas.

(96)

Palyginus Vietnamo eksportuojančių gamintojų pateiktus duomenis apie eksportą į Bendriją su bendru importo kiekiu, kurio kilmės šalis yra Vietnamas, nustatyta, kad bendradarbiavimo intensyvumas buvo didelis, nes šis eksportas atitiko 95 % bendro Bendrijos importo iš Vietnamo tiriamuoju laikotarpiu.

(97)

Kadangi, kaip aprašyta 96 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavimo intensyvumas buvo didelis, visos šalies dempingo skirtumo vidurkis buvo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomas RER ar IR ir kurių duomenys apie eksporto kainas gali būti laikomi patikimais, kaip nurodyta 85 konstatuojamojoje dalyje, dempingo skirtumo svertiniu vidurkiu. Todėl visos šalies 34,5 % dempingo skirtumas, išreikštas nesumokėto CIF prie Bendrijos sienos kainos muito procentais, buvo priskirtas visiems kitiems Vietnamo eksportuojantiems gamintojams.

D.   ŽALA

1.   Antikonkurencinės veiklos poveikis

(98)

Tyrimo metu nustatyta, kad vieno iš atrinktų Bendrijos gamintojų, Accell Group N.V., dviem pavaldžiosioms bendrovėms, Batavus B.V. ir Koga N.V., Olandijos konkurencijos institucijos skyrė baudą už antikonkurencinę elgseną (7). Pažeidimą sudarė abiejų pavaldžiųjų bendrovių susitarimas su dviem kitais Bendrijos gamintojais (neatrinktais) ir su KLR eksportuotoju Giant China Co. Ltd. susijusia Giant Europe B.V. įmone, dėl bendrų mažiausios dviračių kainos sąrašų (kainų nustatymo kartelio), kurie buvo naudojami Olandijos dviračių rinkos mažmeninės prekybos platinimo kanalams. Reikia pažymėti, kad Accell Group N.V. apskundė Olandijos konkurencijos institucijų sprendimą dėl kainų nustatymo kartelio.

(99)

Kainų nustatymo kartelis taikytas 2001 m. dviračių sezonui (nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d.). Šių tyrimų metu dempingas ir jo žala nagrinėti nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d., o su žalos įvertinimu susijusių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 2000 m. sausio mėn. iki TL pabaigos. Todėl antikonkurencinė veikla ir nagrinėtas laikotarpis persipina.

(100)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus dalykus, negalima atmesti prielaidos, kad antikonkurencinės veiklos poveikis per nagrinėto laikotarpio dalį padarė įtaką Bendrijos rinkos daliai, t. y. Olandijos rinkai bei Bendrijos gamintojų, įtrauktų į kartelį, žalos rodikliams. Tais atvejais, kai valstybės institucijos priimdavo sprendimą dėl kainų nustatymo kartelio, paprastai kitų veiksmų būdavo imamasi itin atsargiai, ypač jei šis sprendimas dar apskųstas. Siekiant išvengti bet kokių abejonių, kad bendriems atrinkto Bendrijos gamintojo, Accell Group N.V., veiklos rezultatams galėjo daryti įtaką kai kurių jo pavaldžiųjų bendrovių antikonkurencinė veikla, nuspręsta neįtraukti šio gamintojo į žalos analizę, nors buvo nustatyta, kad tik kai kurios šios grupės įmonės buvo įtrauktos į antikonkurencinę veiklą. Kalbant apie kitų dviejų Bendrijos gamintojų, kurie dalyvavo kartelyje, antikonkurencinę veiklą, pažymėtina, kad jie nepriklausė Bendrijos gamintojų imčiai. Atsižvelgiant į tai, kad kartelis buvo sudarytas remiantis bendrais mažiausios kainos sąrašais, kartelio poveikis tų dviejų gamintojų veiklos rezultatams atsispindėtų kainose ir pelno lygiuose. Kadangi neatrinktų Bendrijos gamintojų kainų ir pelno tendencijos nebuvo vertinamos, šių dviejų įmonių dalyvavimas kartelyje neturėjo jokios įtakos žalos analizei. Be to, buvo tikrinama, ar antikonkurencinė elgsena Bendrijos rinkos dalyje galėjo daryti įtaką ir kitų atrinktų Bendrijos gamintojų veiklos rezultatams. Tačiau nustatyta, kad šių gamintojų veikla Olandijos rinkoje nagrinėtu laikotarpiu buvo ypač ribota (mažiau nei 1 % visų parduotų vienetų). Be to, Olandijos rinkai tenka tik 7 % viso Bendrijos vartojimo, o kartelis egzistavo labai ribotą laikotarpį. Todėl nemanoma, kad būtina koreguoti žalos išvadas, susijusias su kitų gamintojų veiklos rezultatais.

(101)

Be to, buvo dar patikrinta, ar žala būtų iš esmės pasikeitusi, jei žalos analizėje būtų atsižvelgta į Accell Group N.V. Tačiau net jei būtų atsižvelgta į Accell Group N.V. duomenis, bendrosios žalos tendencijos nebūtų pakeitusios toliau pateiktų išvadų.

(102)

Kadangi kartelis egzistavo 2001 m. dviračių sezono metu, Giant Europe B.V. dalyvavimas kartelyje neturėjo įtakos išvadoms dėl susijusio eksportuotojo, susijusioms su šio antidempingo tyrimo TL.

2.   Bendrijos gamyba

(103)

Šio tyrimo metu nustatyta, kad dviračius gamino:

8 atrinkti gamintojai,

12 kitų skundą pateikusių Bendrijos gamintojų,

39 kiti skundą parėmę Bendrijos gamintojai.

3.   Bendrijos pramonės apibūdinimas

(104)

Skundą pateikę Bendrijos gamintojai (atrinkti ir neatrinkti) kartu su kitais skundą parėmusiais Bendrijos gamintojais (atrinktais ir neatrinktais), kurie pateikė atsakymus į pavyzdžių atrankos klausimyną ir pareiškė norą bendradarbiauti atliekant tyrimą, sudarė daugiau nei 80 % aptariamo produkto gamintojų Bendrijoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje pateikiamą apibrėžimą jie sudaro Bendrijos pramonę. Likę skundo nepateikę Bendrijos gamintojai tyrimams neprieštaravo. Tyrimams atrinkti Bendrijos gamintojai, iš kurių vienas buvo išbrauktas dėl 98 ir 101 konstatuojamosios dalyse nurodytų priežasčių (toliau – atrinkti gamintojai), tiriamuoju laikotarpiu gamino apie 37 % visų Bendrijos dviračių.

4.   Vartojimas Bendrijoje

(105)

Bendrijos gamintojų pardavimai buvo vertinami remiantis duomenimis, surinktais iš gamintojų atsakymų į pavyzdžių atrankos klausimyną ir duomenimis, nurodytais pareiškėjo pateiktame skunde. Skundo duomenys buvo surinkti iš įvairių Bendrijos dviračių gamintojų asociacijų.

(106)

Tikrasis vartojimas Bendrijoje buvo apskaičiuotas remiantis visų Bendrijos gamintojų pardavimais Bendrijos rinkoje, kaip apytikriai apskaičiuota pirmiau, ir Eurostato pateiktais duomenimis apie importą iš visų šalių.

(107)

Vartojimas Bendrijoje nagrinėto laikotarpio pradžioje sumažėjo 10 % – nuo 17 348 000 vienetų (2000 m.) iki 15 695 000 vienetų (2002 m.). Vėliau tiriamuoju laikotarpiu vartojimas palaipsniui išaugo iki 18 037 000. Nagrinėto laikotarpio metu vartojimas išaugo 4 %. Toliau pateikiami išsamūs duomenys, nurodyti vienetais:

Vartojimas

2000

2001

2002

2003

TL

Vienetai

17 348 000

15 236 000

15 695 000

17 336 000

18 037 000

Indeksas

100

87

90

100

104

5.   Dviračių importas iš KLR ir Vietnamo

5.1.   Kumuliacija

(108)

Komisija patikrino, ar dviračių, kurių kilmės šalis yra KLR ir Vietnamas (toliau – tiriamos šalys), importo poveikis turėtų būti vertinamas bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalimi.

(109)

Pagal šį straipsnį, tuo pat metu tiriamas importo poveikis daugiau kaip iš vienos valstybės vertinamas bendrai tuomet, jei nustatoma: i) kad dempingo skirtumas, apskaičiuotas importui iš kiekvienos valstybės, yra didesnis nei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas de minimis; ii) kad importo iš kiekvienos valstybės kiekis nėra nereikšmingas; ir iii) kad atsižvelgus į importuotų produktų tarpusavio konkurencijos sąlygas bei į importuotų produktų ir panašaus Bendrijos produkto konkurencijos sąlygas, importo poveikį tikslinga vertinti bendrai.

(110)

Kaip jau minėta, šie tyrimai parodė, kad KLR ir Vietnamo atveju nustatyti dempingo skirtumai yra daug didesni už de minimis lygį, o minėtų šalių importo kiekis nėra nereikšmingas remiantis pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalies apibrėžimu (jų rinkos dalys tiriamuoju laikotarpiu siekia atitinkamai 4,07 % ir 8,70 %).

(111)

Siekdama nustatyti, ar bendras vertinimas tinkamas atsižvelgiant į importuotų produktų ir panašaus Bendrijos produkto konkurencijos sąlygas, Komisija išanalizavo eksportuotojų veiksmus rinkoje remdamasi Eurostato pateiktais duomenimis apie eksporto kainas ir kiekius.

(112)

Buvo nustatyta, kad eksporto kainų požiūriu KLR ir Vietnamo gamintojų veiksmai rinkoje buvo panašūs. Iš tiesų minėtos šalys nagrinėtu laikotarpiu 22 % ir 52 % sumažino atitinkamų pardavimo kainų už dviratį vidurkį.

(113)

Kaip nustatyta 110 konstatuojamojoje dalyje, abi šalys užima ženklią Bendrijos rinkos dalį.

(114)

Be to, kaip paaiškinta pirmiau (žr. 19 konstatuojamąją dalį ir toliau), nustatyta, kad aptariamas produktas, importuotas iš KLR ir Vietnamo bei gaminamas Bendrijos pramonės, laikomas panašiu, nes juos galima pakeisti vienas kitu, todėl jie konkuruoja tarpusavyje pagal rūšis.

(115)

Vadinasi, buvo nustatyta, kad aptariamo produkto eksportas iš tiriamų šalių konkuruoja su Bendrijos pramonės gaminamais dviračiais.

(116)

Paskelbus galutines išvadas, kai kurios suinteresuotos šalys pareiškė, kad kumuliacija naudojama nepagrįstai, nes skiriasi KLR ir Vietnamo importuojamų dviračių modeliai. Tačiau lyginant importo modelius nustatyta, kad iš KLR ir Vietnamo importuojami dviračiai ne tik iš esmės atitinka atrinktų Bendrijos gamintojų dviračius, bet iš esmės atitinka ir iš KLR bei Vietnamo importuotus modelius. Be to, tvirtinta, kad rinkos segmentai, kuriuose Vietnamo eksportuotojai pardavinėjo savo dviračius, skiriasi nuo tų segmentų, kuriuose savo veiklą vykdė KLR eksportuotojai ir Bendrijos gamintojai, todėl skirtinga kaina esanti pagrįsta. Tačiau šio teiginio nepatvirtino jokie įrodymai. Be to, atrodo, kad tam tikrose valstybėse narėse, kuriose Vietnamo importas užima svarbią rinkos dalį, dviračiai iš Vietnamo siūlomi įvairiuose rinkos segmentuose. Todėl abi pretenzijos buvo atmestos.

(117)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus dalykus buvo padaryta išvada, kad buvo įvykdytos visos dviračių, kurių kilmės šalis yra KLR ir Vietnamas, importo bendro vertinimo sąlygos.

5.2.   Dviračių, kurių kilmės šalis yra KLR ir Vietnamas, importo dempingo kaina kiekis ir rinkos dalis

(118)

Aptariamo produkto importo kiekis buvo nustatytas remiantis Eurostato pateikta statistine informacija. Dviračių, kurių kilmės šalis yra KLR ir kurie buvo importuoti iš KLR, skaičius nuo 2000 m. iki tiriamojo laikotarpio išaugo 472 %. Tiriamuoju laikotarpiu iš KLR importuota 55 kartus daugiau dviračių lyginant su 13 651 dviračiu, importuotu per ankstesnio tyrimo laikotarpį (nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d.). Nuo 2000 m. iki tiriamojo laikotarpio 413 % išaugo dviračių, kurių kilmės šalis yra Vietnamas, importas. Abiejose šalyse bendrai importas nuo 2000 m. iki tiriamojo laikotarpio išaugo nuo 435 373 vienetų iki 2 311 638, t. y. 431 %.

(119)

Kadangi nagrinėto laikotarpio metu vartojimas padidėjo tik 4 %, aptariamo produkto, kurio kilmės šalis yra KLR, importo rinkos dalis išaugo nuo 0,73 % (2000 m.) iki 4,07 % tiriamuoju laikotarpiu, o importo iš Vietnamo rinkos dalis išaugo nuo 1,77 % (2000 m.) iki 8,70 % tiriamuoju laikotarpiu. Todėl bendra rinkos dalis padidėjo nuo 2,50 % (2000 m.) iki 12,77 % tiriamuoju laikotarpiu.

(120)

Šiose lentelėse yra parodoma dviračių, kurių kilmės šalis yra KLR ir Vietnamas, importo ir rinkos dalies raida per nagrinėtą laikotarpį:

Importas KLR

2000

2001

2002

2003

TL

Kiekis (vnt.)

128 091

257 728

561 706

707 351

733 901

Indeksas

100

201

438

552

572

Rinkos dalis %

0,73

1,68

3,58

4,08

4,07

Importas Vietnamas

2000

2001

2002

2003

TL

Kiekis (vnt.)

307 282

586 051

766 680

1 457 245

1 577 737

Indeksas

100

191

250

474

513

Rinkos dalis %

1,77

3,84

4,88

8,40

8,70

Importas bendrai

2000

2001

2002

2003

TL

Kiekis (vnt.)

435 373

843 779

1 328 386

2 164 596

2 311 638

Indeksas

100

194

305

497

531

Rinkos dalis %

2,50

5,52

8,46

12,48

12,77

Indeksas

100

220

338

499

510

6.   Tiriamo importo kaina

a)   Kainų raida

(121)

Nustatant importo dempingo kaina kainų tendencijas nuo 2000 m. iki TL, Eurostato duomenimis galima buvo remtis tik ne visiškai dėl šių priežasčių:

Buvo nustatyta, kad importo kaina, paremta Eurostato duomenimis, neatsižvelgiama į skirtingas produkto rūšis ir didelius kainos skirtumus tarp skirtingų aptariamo produkto rūšių. Kainos vidurkiui pagal šalį didelę įtaką daro kiekvienos šalies produktų asortimentas. Lyginant bendradarbiaujančių eksportuotojų importo modelius tyrimas parodė, kad net tų pačių produkto rūšių ir modelių kaina labai skiriasi, priklausomai nuo dviračių sudedamųjų dalių. Taip pat buvo nustatyta, kad importo kaina pagal produkto rūšis, nustatytas bendradarbiaujančių eksportuotojų, tiksliai atspindi dviračių, kurių kilmės šalys yra KLR ir Vietnamas bei Bendrijos pramonė, kainos skirtumus. Todėl šio tyrimo tikslams Eurostato pateiktos kainos yra nepakankamos. Eurostato pateikiama KLR ir Vietnamo importo kaina gali būti tik kainų tendencijų rodiklis pagal šalį, tačiau nėra naudinga lyginant skirtingų šalių ir Bendrijos pardavimo kainą.

(122)

Eurostato duomenimis, svertinis importo iš KLR ir Vietnamo kainos vidurkis, toliau nurodyta indeksu, nuo 2000 m. iki TL atitinkamai sumažėjo 22 % ir 52 %. Abiejose šalyse bendrai pardavimo kainos vidurkis sumažėjo 50 %. Išsami informacija:

Importo kaina

2000

2001

2002

2003

TL

(KLR)

 

 

 

 

 

Indeksas

100

83

70

75

78

(Vietnamas)

 

 

 

 

 

Indeksas

100

82

71

49

48

(bendrai)

 

 

 

 

 

Indeksas

100

81

62

50

50

b)   Kainos mažinimas

(123)

Siekdama nustatyti dviračių, kurių kilmės šalys yra KLR ir Vietnamas, kainos mažinimą, Komisija savo analizę parėmė informacija, kurią jai tyrimo metu pateikė atrinkti eksportuojantys gamintojai ir atrinkti Bendrijos gamintojai. Šioje analizėje buvo atsižvelgiama į faktinę eksportuojančių gamintojų eksporto kainą (CIF prie Bendrijos sienos), o KLR atveju buvo atsižvelgiama į eksporto kainą tiek su antidempingo muitu, tiek be jo. Atitinkama Bendrijos pramonės pardavimo kaina nepriklausomam vartotojui prireikus pakoreguojama pagal kainos iš įmonės lygį. Tiriamuoju laikotarpiu, remiantis skirtingomis klausimyne apibrėžtomis produkto rūšimis, kainos mažinimo skirtumas KLR buvo lygus 53 % be antidempingo muito ir 39 % su muitu. Vietnamo kainos mažinimo skirtumas svyravo nuo 25 iki 60 %. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad svertinis pardavimo iš KLR ir Vietnamo kainos vidurkis, paremtas produkto rūšimi, yra daug didesnis, nei importo kaina, paremta Eurostato duomenimis. Tai sustiprina pirmiau, 121 konstatuojamojoje dalyje, pateiktą išvadą, kad produktų asortimentas daro akivaizdžią įtaką atskiros šalies pardavimo kainai.

7.   Bendrijos pramonės padėtis

(124)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija išnagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, apibūdinančius Bendrijos pramonės padėtį. Buvo išnagrinėtos atrinktos įmonės, kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, išskyrus pirmiau, 100 konstatuojamojoje dalyje, nurodytą įmonę. Be to, siekiant pateikti išsamų Bendrijos pramonės padėties vaizdą, toliau pateikiama informacija apie rodiklius, apie kuriuos jau turėta patikima Bendrijos pramonės kaip visumos informacija. Tuo remiantis, pramonės veiklos rezultatai, matuojami tokiais veiksniais kaip kaina, atlyginimas, investicijos, pelnas, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautas ir gebėjimas padidinti kapitalą, buvo nustatyti remiantis atrinktų įmonių pateikta informacija. Žalos veiksniai, pavyzdžiui, rinkos dalis, pardavimo kiekiai ir gamyba, buvo nustatyti visai Bendrijos pramonei.

(125)

Kai kurios suinteresuotos šalys tvirtino, kad nagrinėjant žalos rodiklius reikėtų atsižvelgti tik į atrinktas įmones. Antidempingo nagrinėjimo metu įprasta tirti visai Bendrijos pramonei padarytos žalos veiksnius. Tačiau tais atvejais, kai pramonę sudaro didelis gamintojų skaičius, naudojama pavyzdžių atranka. Pavyzdžių atrankos tikslas – užtikrinti, kad per turimą laiką iš nedidelio gamintojų skaičiaus būtų surenkami ir patikrinami išsamūs duomenys. Šie duomenys yra susiję su tokiais veiksniais kaip kaina, atlyginimas, investicijos, pelnas, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautas ir gebėjimas padidinti kapitalą, kai per turimą laiką būtų neįmanoma patikrinti visos pramonės duomenų. Kitų veiksnių, pavyzdžiui, rinkos dalies, pardavimo kiekių ir gamybos, atveju paprastai lengva gauti visos pramonės duomenis. Jeigu nagrinėjant žalą būtų remiamasi vien atrinktų gamintojų duomenimis, būtų nepanaudoti naudingi kitų gamintojų duomenys, todėl vertinimas nebūtų išsamus. Todėl siekiant, kad per šiuo atveju turimą laiką būtų atliktas kuo išsamesnis vertinimas, gauti ir patikrinti duomenys apie visų atrinktų gamintojų žalos veiksnių tendencijas buvo papildyti informacija apie visą pramonę.

a)   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų išnaudojimas

(126)

Nuo 2000 m. iki TL atrinktų gamintojų panašaus produkto gamyba išaugo 17 %. Gamybos pajėgumai per nagrinėtą laikotarpį iš viso padidėjo 18 %.

(127)

Pajėgumų išnaudojimas per nagrinėtą laikotarpį nekito. Išsamūs duomenys:

Gamyba

2000

2001

2002

2003

TL

Gamyba

3 231 842

3 193 497

3 222 858

3 718 918

3 788 660

Indeksas

100

99

100

115

117

Gamybos pajėgumai

4 033 737

4 125 649

4 339 273

4 613 939

4 779 632

Indeksas

100

102

108

114

118

Pajėgumų išnaudojimas

80,1 %

77,4 %

74,3 %

80,6 %

79,3 %

Indeksas

100

97

93

101

99

(128)

Tyrimas parodė, kad gamybos pajėgumai apskritai išaugo dėl investicijų į naujas gamybos linijas ir struktūros pertvarkos procesų įmonių grupėse. Be to, atrinkti gamintojai apskritai padidino gamybą dar todėl, kad keli kiti Bendrijos gamintojai nutraukia veiklą arba mažina savo pajėgumus. Tačiau atrinktų įmonių gamybos ir gamybos pajėgumų didėjimo tendenciją reikėtų vertinti atsižvelgiant į visų Bendrijos gamintojų veiklos rezultatus. Kai atsižvelgiama į bendrą visų Bendrijos gamintojų gamybą, pastebima tendencija, kad gamyba mažėjo. Išsamūs duomenys:

Gamyba

2000

2001

2002

2003

TL

Gamyba

12 700 000

11 028 000

10 083 000

10 165 000

10 160 000

Indeksas

100

87

79

80

80

b)   Atsargos

(129)

Vienas gamintojas negalėjo pateikti nuoseklios informacijos apie 2000 m. ir 2001 m. atsargas dėl vidinės pertvarkos. Todėl tiriant atsargas per nagrinėtą laikotarpį šios įmonės duomenys buvo neįtraukti į tyrimą.

(130)

Dviračių atsargos per nagrinėtą laikotarpį padidėjo nuo 219 370 vienetų 2000 m. iki 362 095 vienetų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 65 %. Atsargos labiausiai išaugo 2003 m. ir tiriamuoju laikotarpiu todėl, kad vienas iš atrinktų gamintojų iš karto po TL pabaigos turėjo pristatyti labai daug produktų. Todėl padidėjęs atsargų kiekis nebūtinai rodo atrinktų gamintojų padėties šiuo konkrečiu aspektu pablogėjimą. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

Atsargos

2000

2001

2002

2003

TL

Vienetai

219 370

206 854

210 968

317 345

362 095

Indeksas

100

94

96

145

165

c)   Pardavimo kiekiai ir rinkos dalis

(131)

Atrinktų gamintojų pagamintų dviračių pardavimas Bendrijos rinkoje per nagrinėtą laikotarpį stabiliai didėjo nuo 3 156 451 vienetų 2000 m. iki 3 683 176 vienetų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. iš viso 17 %. Atrinktų gamintojų rinkos dalis taip pat didėjo nuo 18 % 2000 m. iki 20 % tiriamuoju laikotarpiu. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

 

2000

2001

2002

2003

TL

Atrinktų gamintojų pardavimas (vienetai)

3 156 451

3 241 830

3 203 020

3 600 670

3 683 176

Indeksas

100

103

101

114

117

Atrinktų gamintojų rinkos dalis

18 %

21 %

20 %

20 %

20 %

(132)

Tačiau šią tendenciją reikėtų vertinti atsižvelgiant visų Bendrijos gamintojų veiklos rezultatus. Atsižvelgiant į visų Bendrijos gamintojų pardavimą pastebima, kad pardavimas mažėjo. Išsamūs duomenys:

 

2000

2001

2002

2003

TL

Visų Bendrijos gamintojų pardavimas

11 718 000

10 035 000

9 175 000

9 100 000

9 300 000

Indeksas

100

86

78

78

79

Rinkos dalis

67 %

66 %

58 %

52 %

51 %

d)   Pardavimo kaina ir sąnaudos

(133)

Tyrimas parodė, kad atrinkti gamintojai išlaikė savo produktų asortimentą, daugiausia A, B ir C kategorijų. Be to, daugiau produktų pardavė masinės prekybos tinklams ir prekybos centrams, bet mažiau pardavė prekybos agentams ir mažmenininkams, kuriems atrinkti gamintojai daug parduodavo savo aukščiausios klasės produktų. Masinės prekybos tinklai sustiprino savo pozicijas dviračių rinkoje. Tai padarė poveikį galutiniam vartotojui, nes masinės prekybos tinklų parduodamo produkto kaina paprastai būna mažesnė už mažmenininkų kainą. Kad atrinkti gamintojai išsilaikytų masinėje rinkoje, jie turi mažesnę kainą kompensuoti didesniu kiekiu.

(134)

Svertinis dviračių pardavimo kainos vidurkis už vienetą sumažėjo nuo 124 EUR 2000 m. iki 115 EUR 2003 m., t. y. 7 %. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu kainos vidurkis padidėjo iki 122 EUR. Per nagrinėtą laikotarpį kainos vidurkis sumažėjo 2 %.

Pardavimo kaina

2000

2001

2002

2003

TL

Pardavimo kaina (EUR už vienetą)

124

127

120

115

122

Indeksas

100

103

97

93

98

(135)

Gamybos sąnaudos buvo apskaičiuotos remiantis atrinktų gamintojų visų panašaus produkto rūšių svertiniu vidurkiu.

(136)

Nuo 2000 m. iki 2001 m. gamybos sąnaudos padidėjo nuo 119 EUR iki 122 EUR, t. y. iš viso 2 %. Po to gamybos sąnaudos sumažėjo iki 110 EUR 2003 m., t. y. 9 % nuo 2001 m. Tiriamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos padidėjo iki 117 EUR. Vadinasi, gamybos sąnaudos per šį laikotarpį sumažėjo 2 %. Sąnaudos sumažėjo daugiausia dėl veiksmingesnių surinkimo linijų ir todėl, kad atrinktų gamintojų pačių pagamintas dalis, pavyzdžiui, rėmus, pakeitė pigesnis importas.

Sąnaudos

2000

2001

2002

2003

TL

Gamybos sąnaudos (EUR už vienetą)

119

122

115

110

117

Indeksas

100

102

97

92

98

e)   Pelningumas

(137)

Bendras atrinktų gamintojų pelningumas aptariamo produkto atžvilgiu per pirmuosius nagrinėto laikotarpio metus siekė 3,26 % ir padidėjo iki 4,08 % 2003 m. Po to tiriamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo iki 3,58 %. Apskritai per nagrinėtą laikotarpį pelnas padidėjo tik 0,32 procentiniais punktais.

(138)

Nors minėta tendencija rodo, kad pramonės finansinė padėtis per nagrinėtą laikotarpį iš dalies pasitaisė, pasiektą pelningumą reikėtų vertinti atsižvelgiant į minimalų lygį, kurį pramonė galėtų pasiekti, jei nebūtų importo, kurio kilmės šalys yra KLR ir Vietnamas, dempingo kaina, t. y. 8 % nuo dviračių pardavimo apyvartos, kaip nustatyta ir ankstesniame tyrime. Kadangi rinkos savybės iš esmės liko tos pačios kaip ir ankstesniame tyrime, laikoma, kad 8 % vis dar atspindi minimalų pelningumą, kurį galėtų pasiekti gamintojai Bendrijos rinkoje.

Pelningumas

2000

2001

2002

2003

TL

Pelningumas (EB pardavimas)

3,26 %

3,89 %

3,50 %

4,08 %

3,58 %

Indeksas

100

119

107

125

110

(139)

Kelios KLR šalys teigė, kad Bendrijos pramonės padėtis nuo ankstesnio tyrimo TL, kai Bendrijos pramonė patyrė 0,6 % nuostolį, pagerėjo, todėl dabartiniame tyrime neturėtų būti laikoma, kad susidarė Bendrijos pramonei žalinga padėtis. Kaip paaiškinta 137 konstatuojamojoje dalyje, nuo ankstesnio tyrimo pelnas padidėjo, bet vis dar labai skiriasi nuo pelningumo lygio, kuris būtų laikomas normaliu.

(140)

Paskelbus galutines išvadas, kai kurios suinteresuotos šalys pareiškė, kad pirmiau, 138 konstatuojamojoje dalyje nurodytas 8 % pelno lygis yra per didelis, ir kad atrinktų gamintojų veiklos rezultatai jau yra pakankamai geri ir jų pelnas nekinta. Tačiau šios šalys nenurodė jokių priežasčių, kodėl 8 % lygis būtų nepagrįstas ir nepateikė nuorodų, kokio lygio pelnas būtų pagrįstas ir kodėl. Kaip numatyta toliau, 195 konstatuojamojoje dalyje, 8 % pelno lygis yra mažiausias pelnas, kokį galėtų pasiekti Bendrijos pramonė, jei nebūtų importo dempingo kaina. Nors atrinktų gamintojų pelno lygis tam tikru mastu pagerėjo, jis vis dar labai nepakankamas, kad Bendrijos pramonė visiškai atsigautų nuo žalingo dempingo.

f)   Investicijos ir investicijų grąža

(141)

Investicijos į aptariamo produkto verslą per nagrinėtą laikotarpį žymiai padidėjo: nuo 1 938 556 EUR 2000 m. iki 3 950 636 EUR tiriamuoju laikotarpiu. Reikia pažymėti, kad investicijos ženkliai išaugo dėl padidėjusių vieno iš atrinktų gamintojų gamybos pajėgumų ir sudarė 60 % visų to laikotarpio investicijų. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

Investicijos

2000

2001

2002

2003

TL

Investicijos (tūkst. EUR)

1 938

4 820

1 645

3 901

3 950

Indeksas

100

249

85

201

204

Investicijų grąža

15 %

30 %

12 %

23 %

24 %

(142)

Investicijų grąža nuo 2000 m. iki 2001 m. padidėjo 15 procentinių punktų. Nuo 2002 m. investicijų grąža mažėjo, tačiau vėl didėjo 2003 m. ir pasiekusi 24 % išliko teigiama per TL.

g)   Grynųjų pinigų srautai ir gebėjimas padidinti kapitalą

(143)

Atrinktų gamintojų grynųjų pinigų srautai per nagrinėtą laikotarpį žymiai padidėjo, tiek absoliučiais parametrais, tiek išreikšti pardavimo apyvartos procentais.

Grynųjų pinigų srautai

2000

2001

2002

2003

TL

Grynųjų pinigų srautai (tūkst. EUR)

10 005 000

20 557 000

13 425 000

20 541 000

20 541 000

Indeksas

100

205

134

205

205

Grynųjų pinigų srautai išreikšti apyvartos procentais

2,5 %

4,9 %

3,5 %

4,9 %

4,6 %

(144)

Atrinkti gamintojai padidina kapitalą arba įmonių viduje, kai jie priklauso įmonių grupei, arba banko paskolomis. Kitais atvejais kaip finansavimo šaltinis naudojamas įmonės sukurtas grynųjų pinigų srautas. Nenustatyta, kad nors vienas iš atrinktų gamintojų susidurtų su sunkumais didindamas kapitalą.

h)   Užimtumas, našumas ir atlyginimas

(145)

Per nagrinėtą laikotarpį užimtumas sumažėjo 6 %. Atsižvelgiant į tai, kad gamyba per nagrinėtą laikotarpį žymiai padidėjo, užimtumo sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad našumas, matuojamas našumu vienam darbuotojui, per nagrinėtą laikotarpį žymiai padidėjo, t. y. 24 %.

Užimtumas

2000

2001

2002

2003

TL

Darbuotojų skaičius

1 981

1 871

1 784

1 838

1 871

Indeksas

100

94

90

93

94

Darbo užmokesčio sąnaudos vienam darbuotojui (EUR)

23 575

25 846

27 130

27 593

28 153

Indeksas

100

110

115

117

119

Gamyba vienam darbuotojui (vienetai per metus)

1 631

1 707

1 807

2 023

2 025

Indeksas

100

105

111

124

124

(146)

Atsižvelgiant į bendrą visų Bendrijos gamintojų užimtumą, pastebima į pirmiau minėtą panaši tendencija, t. y. ji mažėja, bet yra ryškesnė. Išsamūs duomenys:

Užimtumas

2000

2001

2002

2003

TL

Darbuotojų skaičius

14 300

12 670

11 860

11 500

11 500

Indeksas

100

88

83

80

80

i)   Augimas

(147)

Apskritai reikia pažymėti, kad visų Bendrijos gamintojų rinkos dalis sumažėjo 16 procentinių punktų, tuo tarpu vartojimo lygis padidėjo 4 %, o tai akivaizdžiai rodo, kad jie negalėjo augti.

j)   Dempingo svarba ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(148)

Atsižvelgiant į importo iš KLR ir Vietnamo kiekį ir kainą, faktinio dempingo skirtumo (KLR – 48,5 % ir Vietnamo – tarp 15,8 % ir 34,5 %) tiriamuoju laikotarpiu poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu. Reikėtų pažymėti, kad KLR dempingo skirtumas yra didesnis nei pirminiame tyrime. Taip pat reikėtų pažymėti, kad nuo ankstesnio tyrimo padidėjo importo iš KLR dempingo kaina kiekiai.

(149)

Bendrijos pramonė nuo ankstesnio dempingo poveikio atsigavo ne tuo lygiu, kurio buvo tikimasi – tai ypač matyti iš sumažėjusios pardavimo kainos, mažo pelningumo ir sumažėjusio pajėgumų išnaudojimo. Pastaraisiais metais pramonė susiduria su padidėjusiu importu iš KLR ir Vietnamo dempingo kaina, kuris trukdo atsigauti norimu lygiu.

8.   Išvados dėl žalos

(150)

Reikėtų pažymėti, kad vienos iš tiriamų šalių atžvilgiu priemonės jau galioja. Šios priemonės turėjo akivaizdų poveikį žalos rodikliams, ypač atrinktiems gamintojams. Nepaisant visuotinio Bendrijos gamybos sumažėjimo, atrinktiems gamintojams pavyko išlaikyti ir net padidinti gamybą. Atrinkti gamintojai tam tikru mastu sugebėjo pasinaudoti galiojančiomis priemonėmis, tačiau importas dempingo kaina pakenkė bet kokiai galimybei augti toliau. Be to, įvedus priemones importui iš KLR, svarbiu neigiamu veiksniu Bendrijos pramonei dabar tapo importas iš Vietnamo. Įvedus esamas priemones importui iš KLR, atrinktų gamintojų ekonominė padėtis pagerėjo našumo, gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo ir rinkos dalies požiūriu. Reikia tai vertinti atsižvelgiant į galiojančias priemones. Tačiau nepaisant padidėjusio pardavimo, pardavimo kaina sumažėjo, o pelno lygis išliko žemas. Be to, atsargų lygis padidėjo, o užimtumas sumažėjo. Tačiau minėtos teigiamos aplinkybės nesukelia abejonių dėl bendros žalos, kuri be galiojančių priemonių būtų dar didesnė. Tai sustiprina faktas, kad bendri Bendrijos gamintojų veiklos rezultatai yra neigiami. Visa Bendrijos gamyba sumažėjo 20 %, visas pardavimas – 21 %, o visos Bendrijos pramonės rinkos dalis – 16 %.

(151)

Importo iš KLR ir Vietnamo kiekiai žymiai padidėjo tiek absoliučiu, tiek rinkos dalies požiūriu. Per nagrinėtą laikotarpį šios šalys užėmė 10,3 procentinių punktų rinkos dalį. Be to, svertinis importo kainos vidurkis per nagrinėtą laikotarpį žymiai sumažėjo, todėl tiriamuoju laikotarpiu buvo ženkliai mažinama kaina.

(152)

Tuo remiantis daroma išvada, kad Bendrijos pramonės, kaip visumos, ekonominė padėtis išlieka pažeidžiama ir ji patyrė didelę žalą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį.

(153)

Pagal minėtą išvadą, atrinktų Bendrijos gamintojų žala tam tikru mastu skiriasi nuo žalos, padarytos Bendrijos gamintojams kaip visumai. Tačiau reikėtų tai vertinti atsižvelgiant į tai, kad pavyzdžiams atrinkti gamintojai yra tie, kurių dviračių gamybos kiekiai ir pardavimas yra didžiausi, ir dėl masto ekonomijos šie gamintojai sugebėjo iš dalies atsigauti nuo importo dempingo kaina. Nepaisant šių privalumų, atrinktų gamintojų padėtis vis dar pažeidžiama – tai atspindi Bendrijos pramonės kaip visumos padėtį.

E.   ILGALAIKIS PASIKEITUSIŲ APLINKYBIŲ POBŪDIS IR TIKĖTINA DEMPINGO BEI ŽALOS TĄSA

(154)

Importo iš KLR atžvilgiu, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, buvo išnagrinėta, ar dempingo ir žalos aplinkybės ženkliai pasikeitė ir ar šis pasikeitimas pagrįstai galėtų būti vadinamas ilgalaikiu.

(155)

Palyginus normaliąją vertę ir eksporto kainą, nustatytas tarp ankstesniojo ir dabartinio tyrimo, buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į panašius modelius, kadangi normaliosios vertės vidurkis šiek tiek padidėjo, eksporto kainos vidurkis žymiai sumažėjo, todėl dempingo lygis padidėjo. Nustatyta, kad KLR eksporto kaina į kitas rinkas dažniausiai atitinka eksporto į ES rinką kainą. Nerasta įrodymų, kad produktai iš KLR nebus toliau eksportuojami tokia maža dempingo kaina. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, laikoma, kad nėra priežasties abejoti, kad nustatytas naujas aukštesnis dempingo lygis yra ilgalaikio pobūdžio.

(156)

Nepaisant to, kad atrinkti gamintojai tam tikru mastu atsigavo nuo ankstesnio importo, kurio kilmės šalis yra KLR, dempingo kaina, dar buvo nustatyta, kad atrinkti gamintojai vis dėlto patyrė didelę žalą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį. Ši išvada sustiprėja atsižvelgiant į Bendrijos pramonės kaip visumos padėtį (žr. pirmiau esančias 150–153 konstatuojamąsias dalis). Šiame tyrime nustatytas žalos skirtumas, lyginant su pirminiu tyrimu, padidėjo, nes importas dempingo kaina ir toliau žymiai mažina Bendrijos pramonės kainą. Atlikus išsamų tiekimo tinklo tyrimą, buvo nustatyta, kad dauguma atrinktų gamintojų daugiausia gamina prekes, skirtas pardavimui masinės prekybos tinklams. Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai daugiausia konkuruoja tuose pačiuose didelių kiekių pardavimo kanaluose, Bendrijos pramonei šioje srityje daromas didelis spaudimas. Nerasta įrodymų, kad KLR eksportuotojai šiais pardavimo kanalais toliau neprekiautų, jei priemonės nustotų galioti, ir mažiau prekiautų prekybos agentų ir mažmenininkų pardavimo kanalais (kurie sudaro apie 22 % viso atrinktų gamintojų pardavimo). Atsižvelgus į ilgalaikį dempingo išvadų pobūdį ir importo dempingo kaina poveikį pelningumui, daroma išvada, kad žalą sukeliančios aplinkybės yra ilgalaikio pobūdžio, o nustojus galioti pirminėms priemonėms, žala greičiausiai tęstųsi.

(157)

Be to, buvo ištirta tikimybė, ar dempingas tęstųsi, jei nustotų galioti priemonės importui iš KLR. Remiantis KLR eksportuotojų skundu ir pateikta informacija buvo nustatyta, kad gamybos pajėgumai KLR yra didesni nei 80 000 000 dviračių per metus. KLR gamintojai pagamina apie 66 000 000 dviračių per metus, o jų vidaus paklausa yra apie 22 000 000 dviračių. Dviračių, kurių kilmės šalis yra KLR, yra pagrindinėse rinkose visame pasaulyje, o apie 96 % JAV vartojimo sudaro dviračiai, kurių kilmės šalis yra KLR. Tai rodo, kad KLR dviračių pramonė yra nukreipta į eksportą, todėl kyla tikimybė, kad eksportas į Bendriją bus tęsiamas.

(158)

Buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu aptariamas produktas Bendrijos rinkoje ir toliau buvo parduodamas dempingo kaina (90–97 konstatuojamosios dalys). Šiuo atžvilgiu aptariamo produkto dempingo skirtumas buvo žymiai didesnis nei dempingo skirtumas pirminiame tyrime. Įvedus priemones po ankstesnio tyrimo, KLR ir toliau pardavinėjo Bendrijai dviračius dempingo kaina. Per nagrinėtą laikotarpį importo dempingo kaina kiekiai padidėjo 472 %, o importo dempingo kaina iš KLR kaina sumažėjo 22 %. Kaip matyti 157 konstatuojamojoje dalyje, KLR eksportuotojai turi rezervinius gamybos pajėgumus, kurie beveik atitinka visą Bendrijos vartojimą. Be to, reikėtų prisiminti, kad prieš įvedant pirminius antidempingo muitus, importas iš KLR dempingo kaina sudarė apie 2,5 milijono dviračių – tai tuo metu atitiko apie 15 % Bendrijos rinkos dalies. Tai rodo tikimybę, kad jei nebūtų antidempingo priemonių, KLR importas vėl sugrįžtų į rinką ir pasiektų tokį patį ar net aukštesnį lygį. Tikėtina, kad šiuo importu būtų prekiaujama dempingo kaina, kadangi laikoma, kad dabartiniame tyrime nustatytas aukštas dempingo lygis yra ilgalaikio pobūdžio.

F.   PRIEŽASTYS

1.   Įvadas

(159)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis, buvo ištirta, ar Bendrijos pramonės patirtą didelę žalą sukėlė tiriamas importas dempingo kaina. Taip pat buvo ištirti kiti be importo dempingo kaina žinomi veiksniai, taip pat galėję sukelti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog žala, kurią galėjo sukelti šie veiksniai, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

2.   Importo dempingo kaina poveikis

(160)

Nepaisant priemonių, galiojančių importui iš KLR, KLR eksportuojantys gamintojai žymiai padidino savo rinkos dalį nuo 0,73 % iki 4,07 %. Jungtinė importo iš KLR ir Vietnamo rinkos dalis Bendrijoje per nagrinėtą laikotarpį padidėjo nuo 2,50 % iki 12,77 %. Net kai nuo 2000 m. iki TL bendras vartojimas nekito, jų rinkos dalis padidėjo daugiau nei 10 procentinių punktų.

(161)

Nors atrinkti Bendrijos gamintojai sugebėjo padidinti gamybą, tuo pačiu metu visa Bendrijos gamyba sumažėjo 20 %. Kaip nustatyta 128 konstatuojamojoje dalyje, taip įvyko todėl, kad keli kiti Bendrijos gamintojai nutraukia veiklą arba mažina gamybą. Bendras visų Bendrijos gamintojų pardavimas nuo 2000 m. iki TL sumažėjo 21 % (arba 16 procentinių punktų), net jeigu atrinktiems gamintojams pavyko šiek tiek, 2 procentiniais punktais, padidinti savo rinkos dalį. Be to, kaip matyti toliau, 166 konstatuojamojoje dalyje, pateiktoje lentelėje, importo iš kitų šalių, išskyrus KLR ir Vietnamą, rinkos dalis padidėjo, tačiau tik 7 procentiniais punktais.

(162)

Todėl, nors atrinkti Bendrijos gamintojai sugebėjo tęsti veiklą ir net šiek tiek padidinti savo rinkos dalį, likę Bendrijos gamintojai neteko dalies rinkos ir pastaraisiais metais pasitraukė iš veiklos arba dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo buvo priversti iš esmės mažinti gamybą. Toks spaudimas buvo dvejopas: i) kiekio požiūriu, kaip minėta pirmiau, 160 konstatuojamojoje dalyje, importo dempingo kaina rinkos dalis padidėjo daugiau nei 10 procentinių punktų; tuo tarpu ii) pardavimo kaina ir toliau mažėjo bei žymiai sumažino Bendrijos pramonės kainą.

(163)

Atrinktų gamintojų pelnas šiek tiek padidėjo dėl palyginti stabilios kainos (kuri šiek tiek sumažėjo proporcingai sąnaudoms) tačiau ne tiek, kiek buvo tikimasi įvedus priemones. Pelnas, kurį buvo galima pasiekti nesant importo dempingo kaina, nebuvo pasiektas dėl padidėjusio importo iš KLR dempingo kaina ir pasitaikiusio importo iš Vietnamo dempingo kaina.

(164)

Todėl daroma išvada, kad tiriamo importo, kurio kiekis ir rinkos dalis didėjo nuo 2000 m., ir kuriuo buvo prekiaujama labai žema ir dempingo kaina, daromas spaudimas atliko lemiamą vaidmenį susidarant pažeidžiamai ekonominei padėčiai, kurioje šiuo metu yra Bendrijos pramonė.

3.   Kitų veiksnių poveikis

(165)

Be to, prie Bendrijos pramonės patirtos žalos galėjo prisidėti importas, kurio kilmės šalys yra kitos trečiosios šalys. Kelios KLR ir Vietnamo šalys taip pat pareiškė, kad žymiai padidėjo importas iš kitų trečiųjų šalių ir tokia kaina, kuri sumažino Bendrijos pramonės kainą.

(166)

Eurostato duomenimis, importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo nuo 5 193 000 vienetų 2000 m. iki 6 423 000 vienetų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. iš viso padidėjo 24 %. Šio importo rinkos dalis per nagrinėtą laikotarpį padidėjo nuo 29 % iki 36 %. Tačiau, kaip numatyta 121 konstatuojamojoje dalyje, Eurostato kaina neatsižvelgiama į skirtingą kiekvienos šalies produktų asortimentą, todėl kainų tendencijoms parodyti naudojami tik indeksai. Kadangi nežinomas iš kitų trečiųjų šalių importuojamų produktų asortimentas, lyginti toliau pateikto importo ir Bendrijos pramonės kainas nebūtų prasminga. Vis dėlto, buvo surinkta papildoma informacija apie importą iš šalių, kurių importas sudaro daugiausia kito dviračių importo. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

 

2000

2001

2002

2003

TL

Visos rūšys

Tūkst. vienetų

Rinkos dalis

Kaina

(EUR už vienetą)

Tūkst. vienetų

Rinkos dalis

Kaina

(EUR už vienetą)

Tūkst. vienetų

Rinkos dalis

Kaina

(EUR už vienetą)

Tūkst. vienetų

Rinkos dalis

Kaina

(EUR už vienetą)

Tūkst. vienetų

Rinkos dalis

Kaina

(EUR už vienetą)

Taivanas

2 520

14,5 %

 

1 894

12,4 %

 

2 106

13,4 %

 

2 052

11,8 %

 

2 106

11,6 %

 

Indeksas

100

100

100

75

86

100

84

92

79

81

81

74

84

80

73

Indija

309

1,8 %

 

210

1,4 %

 

169

1,1 %

 

130

0,7 %

 

130

0,7 %

 

Indeksas

100

100

100

68

77

97

55

61

78

42

38

68

42

38

65

Tailandas

41

0,2 %

 

43

0,3 %

 

181

1,2 %

 

333

1,9 %

 

375

2,0 %

 

Indeksas

100

100

100

103

150

114

434

600

93

800

950

86

900

1 000

85

Indonezija

104

0,6 %

 

82

0,5 %

 

87

0,5 %

 

222

1,3 %

 

241

1,3 %

 

Indeksas

100

100

100

79

83

97

83

83

91

213

216

69

231

216

68

Filipinai

470

2,7 %

 

399

2,6 %

 

539

3,4 %

 

631

3,6 %

 

662

3,7 %

 

Indeksas

100

100

100

85

96

88

115

126

73

134

133

63

141

137

62

Lenkija

540

3,1 %

 

522

3,4 %

 

620

3,9 %

 

772

4,4 %

 

830

4,6 %

 

Indeksas

100

100

100

97

109

109

115

125

122

143

142

111

154

148

113

Bangladešas

157

0,9 %

 

189

1,2 %

 

273

1,7 %

 

382

2,2 %

 

423

2,3 %

 

Indeksas

100

100

100

120

133

92

174

188

73

243

244

58

270

255

59

Lietuva

237

1,3 %

 

284

1,8 %

 

298

1,9 %

 

336

1,9 %

 

336

1,8 %

 

Indeksas

100

100

100

120

138

103

126

146

101

142

146

86

142

138

86

Čekija

297

1,7 %

 

253

1,6 %

 

189

1,2 %

 

235

1,3 %

 

220

1,2 %

 

Indeksas

100

100

100

85

94

98

64

70

112

79

76

139

74

70

145

Turkija

67

0,4 %

 

77

0,5 %

 

97

0,6 %

 

160

0,9 %

 

203

1,1 %

 

Indeksas

100

100

100

114

125

100

145

150

94

237

225

76

301

275

74

Kitos

450

2,6 %

 

402

2,6 %

 

630

4,0 %

 

815

4,7 %

 

906

5,0 %

 

Indeksas

100

100

100

89

100

98

140

154

83

181

181

51

201

192

51

IŠ VISO

5 193

29 %

 

4 354

28 %

 

5 194

33 %

 

6 073

35 %

 

6 423

36 %

 

Indeksas

100

100

100

84

97

98

100

114

84

117

121

70

124

124

70

(167)

Importas iš Taivano tiriamuoju laikotarpiu sudaro 11,6 % rinkos dalies, t. y., daugiau nei 2 000 000 vienetų. Iš Taivano importuojami kiekiai yra daug didesni nei iš kitų importo šaltinių. Tačiau per nagrinėtą laikotarpį jų rinkos dalis sumažėjo 20 %. Be to, dviračių importas iš Taivano yra skirtas aukščiausios klasės rinkai. Remiantis skundo pateikėjo pateiktais įrodymais, lyginant modelius buvo įrodyta, kad iš Taivano importuojami produktai yra parduodami aukštesne kaina nei panašūs Bendrijos pramonės pagaminti modeliai.

(168)

Per nagrinėtą laikotarpį padidėjo importas, kurio kilmės šalis yra Tailandas, o jo rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo iki 2,0 %. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad i) pradėta nuo labai žemo importo lygio ir ii) kad šio importo rinkos dalis vis dar labai maža palyginus su KLR ir Vietnamo rinkos dalimi, daroma išvada, kad šis eksportas negali būti laikomas žalos Bendrijos pramonei priežastimi.

(169)

Per nagrinėtą laikotarpį importas, kurio kilmės šalis yra Filipinai, padidėjo 41 %. Jo rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu sudarė 3,7 %. Tačiau importas iš Filipinų šiuo metu tiriamas OLAF (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba), siekiant ištirti galimą neteisingą produktų kilmės deklaravimą. Esant tokioms aplinkybėms, neįmanoma padaryti išvados, ar importas, kurio kilmės šalis kaip deklaruojama yra Filipinai, prisideda prie Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(170)

Importas, kurio kilmės šalis yra Bangladešas, per nagrinėtą laikotarpį padidėjo 170 %, o jo rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu sudarė 2,3 %. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad i) pradėta nuo labai žemo importo lygio ir ii) kad šio importo rinkos dalis vis dar labai maža palyginus su KLR ir Vietnamo rinkos dalimi, daroma išvada, kad šis eksportas negali būti laikomas žalos Bendrijos pramonei priežastimi.

(171)

Paskelbus galutines išvadas, kai kurios suinteresuotos šalys pareiškė, kad importas iš kai kurių trečiųjų šalių (t. y. Bangladešo, Filipinų ir Tailando) žymiai padidėjo, panašiai kaip didėjo importas iš Vietnamo, o jo rinkos dalis nėra nereikšminga. Jos tvirtino, kad dėl šių priežasčių šios šalys taip pat turėtų būti nagrinėjamos, o to nedarydama Taryba elgiasi diskriminuojančiai. Šiuo atžvilgiu, be to, kas jau buvo pirmiau paminėta 168–170 konstatuojamosiose dalyse, reikėtų pažymėti, kad importas iš šių trijų šalių didėjo daug lėčiau, nei importas, kurio kilmės šalys yra KLR ir Vietnamas. Dėl šios priežasties ir dėl 168–170 konstatuojamosiose dalyse jau minėtų priežasčių ši pretenzija buvo atmesta.

(172)

Importas, kurio kilmės šalys yra Lenkija ir Lietuva, kurios į ES įstojo 2004 m. gegužės 1 d., per nagrinėtą laikotarpį atitinkamai padidėjo 54 % ir 42 %. Tačiau reikėtų pažymėti, kad importo iš Lenkijos kaina per nagrinėtą laikotarpį padidėjo 13 %. Lenkija buvo viena iš dviejų šalių (kita – Čekija), kurių kainos padidėjo. Importas iš Lietuvos ir toliau buvo labai mažas, palyginus su importu iš KLR ir Vietnamo. Daroma išvada, kad, atsižvelgiant į šio importo kainą ir kiekius, negalima teigti, kad jis turėjo didelį neigiamą poveikį susidarant žalingai Bendrijos pramonės padėčiai.

4.   Vartojimo raida

(173)

Kaip minėta 107 konstatuojamojoje dalyje, nuo 2000 m. iki TL vartojimas apskritai nekito. Todėl tai negali būti žalos šaltiniu.

5.   Bendrijos gamintojai, išskyrus atrinktus gamintojus

(174)

Kaip matyti pirmiau esančiose 128 ir 132 konstatuojamosiose dalyse, visa Bendrijos gamintojų gamyba ir pardavimas sumažėjo. Tai rodo, kad jie yra tokioje pačioje ar net blogesnėje padėtyje kaip ir atrinkti gamintojai, t. y. kad jie patyrė žalą dėl importo dempingo kaina. Todėl negalima daryti išvados, kad kiti Bendrijos gamintojai galėjo padaryti didelę žalą atrinktiems gamintojams.

6.   Valiutos kurso svyravimai

(175)

Paskelbus galutines išvadas vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad turėjo būti atliktas pataisymas dėl valiutų kurso raidos, nes Kinijos juanis yra susietas su JAV dolerio kursu, kuris tiriamuoju laikotarpiu žymiai nuvertėjo euro atžvilgiu. Tačiau nors prima facie negalima atmesti, kad didėjanti euro vertė JAV dolerio atžvilgiu galėjo palankiai paveikti aptariamo produkto importą, faktas, kad valiutos svyravimai neturėjo poveikio importui iš kitų šalių į Bendriją, parodo, kad šiuo atveju tai negali būti laikoma priežastiniu veiksniu. Taip pat reikia pažymėti, kad priežastinio ryšio nagrinėjimas nustato, ar importas dempingo kaina, t. y. šio importo kiekiai ir kaina, sukėlė žalą. Kinijos eksportuotojai šiuo argumentu labiau stengiasi paaiškinti, kodėl importu dempingo kaina prekiaujama tam tikru kainos lygiu. Tačiau priežastinio ryšio atveju klausimas, kodėl importo dempingo kaina buvo tam tikro lygio, yra nesvarbus.

7.   Išvada

(176)

Buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu importas iš KLR ir Vietnamo dempingo kaina žymiai sumažino Bendrijos pramonės kainą. Didesnis šių importuojamų produktų kiekis rinkoje, kaip matyti iš padidėjusios jų rinkos dalies, sutampa su užsitęsusiu Bendrijos pramonės ekonominio pažeidžiamumo laikotarpiu (žr. pirmiau išdėstytas 150–153 konstatuojamąsias dalis). Todėl daroma išvada, kad tarp importo iš šių dviejų šalių ir Bendrijos pramonės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Importo iš kitų šalių dalis rinkoje taip pat padidėjo, tačiau žymiai mažesniu mastu, nei importo iš KLR ir Vietnamo. Iš kitų į Bendriją dviračius eksportuojančių šalių, tiriamuoju laikotarpiu didžiausias importas buvo iš Taivano.

Tačiau jo rinkos dalis mažėjo ir buvo nustatyta, kad šio importo kaina tiriamuoju laikotarpiu nemažino Bendrijos pramonės kainos. Todėl importas iš Taivano negalėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Importo iš visų kitų šalių, išskyrus Taivaną, rinkos dalis taip pat didėjo, tačiau mažesniu mastu nei importo iš KLR ir Vietnamo. Nors nebuvo įmanoma nustatyti, ar šio importo kaina mažino Bendrijos pramonės kainą, kaip paaiškinta 166 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad šio importo iš kitų trečiųjų šalių poveikis, ypač atsižvelgiant į jo kiekius ir rinkos dalį, negalėjo ženkliai prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos.

G.   BENDRIJOS INTERESAI

1.   Bendrosios nuostatos

(177)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, neegzistuoja įtikinama priežastis, kuria gali būti grindžiama išvada, kad dėl Bendrijos interesų nereikia pratęsti antidempingo priemonių importui iš KLR galiojimo arba priimti antidempingo priemonių importui iš Vietnamo. Buvo atsižvelgta į galimų priemonių poveikį visoms nagrinėjime dalyvaujančioms šalims, taip pat į pasekmes, jei priemonių nebūtų imtasi arba nebūtų pratęstas jų galiojimas. Be to, šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad ankstesniame tyrime dėl importo iš KLR buvo laikoma, kad priemonės neprieštaravo Bendrijos interesams.

(178)

Komisija importuotojams išsiuntė klausimynus, tačiau negavo atsakymų į klausimynus dėl importui iš KLR taikomų priemonių peržiūros pradžios. Dėl nagrinėjimo, susijusio su Vietnamu, Komisija gavo atsakymus iš 3 importuotojų.

2.   Bendrijos pramonės interesai

(179)

Primenama, kad Bendrijos pramonė patyrė didelę žalą, kaip numatyta 150 bei tolesnėse konstatuojamosiose dalyse. Įvedus priemones importui iš KLR, Bendrijos pramonė galėjo iš dalies atsigauti. Tačiau importo iš KLR dempingo kaina tąsa kartu su papildomu importo iš Vietnamo dempingo kaina, kuris nebuvo žalos priežastimi ankstesniajame tyrime, augimu, neleido Bendrijos pramonei pakankamai atsigauti finansiniu požiūriu ir visiškai atsigauti nuo žalingos padėties.

(180)

Įvedus antidempingo priemones, Bendrijos pramonė galės padidinti savo pardavimą, rinkos dalį, o kai kuriuose rinkos segmentuose – ir kainą. Tokiu būdu galima tikėtis, kad Bendrijos pramonė pasieks tokį pelningumo lygį, kurį ji būtų galėjusi pasiekti, jei nebūtų importo dempingo kaina. Atsižvelgiant į tai, kad nauji dviračių modeliai daugiausia sukuriami Bendrijos pramonėje, tokia raida, jei nebebūtų daromas importo dempingo kaina spaudimas, jiems taip pat būtų labai naudinga kiekių ir kainos atžvilgiu. Bendrijos dviračių pramonė pasirodė esanti gyvybinga ir konkurencinga, kai Bendrijoje vyrauja sąžiningos rinkos sąlygos. Todėl Bendrijos rinkoje reikia atkurti veiksmingas konkurencijos sąlygas.

(181)

Tačiau neįvedus priemonių importui iš KLR ir Vietnamo, prekyba ir toliau bus iškraipoma, o tai neišvengiamai sustabdys Bendrijos pramonės atsigavimo procesą. Nepaisant to, kad KLR taikomos priemonės, importas nuolat didėjo, o kaina mažėjo. Atsižvelgiant į KLR gamybos pajėgumus, didelius importo kiekius, kurie egzistavo prieš įvedant pirmines antidempingo priemones, žymų importo padidėjimą ir žymų importo iš Vietnamo rinkos dalies padidėjimą, aišku, kad nepratęsus priemonių importui iš KLR galiojimo ir neįvedus priemonių importui iš Vietnamo, Bendrijos pramonei būtų labai sunku, ar net neįmanoma, atsigauti. Priešingu atveju tikėtina, kad žalinga Bendrijos pramonės padėtis ir toliau blogės, todėl ir kiti Bendrijos gamintojai gali nutraukti veiklą arba sumažinti pajėgumus. Kaip neseniai nutraukusių dviračių gamybą įmonių pavyzdžius galima paminėti Kynast (Vokietija), Merkers-Rad (Vokietija), Confersil (Portugalija) ir Ceasare Rizzato (Italija). Todėl aišku, kad antidempingo priemonės atitinka Bendrijos pramonės interesus.

3.   Nesusijusių importuotojų interesai

(182)

Iš nesusijusių importuotojų dėl importo iš KLR nebuvo gautas nė vienas atsakymas į klausimyną ar pastabos. Vietnamo atžvilgiu vienas iš importuotojų (atstovaujantis maždaug 14 % viso importo) tvirtino, kad bet kokie importo muitai dviračiams iš Vietnamo pakenktų ES vartotojams, kadangi dėl to Vietnamo importas staiga sumažėtų. Kitas importuotojas teigė, kad daugiausia importuojami vaikiški dviračiai, kurių Bendrijos gamintojai negamina.

(183)

Visų pirma, reikėtų pažymėti, kad, atsižvelgiant į žemą importuotojų bendradarbiavimo laipsnį, buvo neįmanoma tinkamai iki galo įvertinti poveikio, susidarančio imantis ar nesiimant priemonių. Be to, reikėtų prisiminti, kad antidempingo priemonių tikslas yra ne užkirsti kelią importui, bet atstatyti sąžiningą prekybą ir užtikrinti, kad importas nebūtų parduodamas žalinga dempingo kaina. Kadangi sąžiningai nustačius importuojamų produktų kainą, juos bus leista įvežti į Bendrijos rinką, ir kadangi produktai iš trečiųjų šalių bus ir toliau importuojami, panašu, kad tradiciniam importuotojų verslui ženkliai pakenkta nebus. Taip pat aišku, kad Bendrijos gamintojai turi pakankamus pajėgumus tiekti dviračius, jei dviračių paklausa išaugs. Be to, kaip matyti 166 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje, importas iš kitų trečiųjų šalių rodo, kad šios šalys turi didelius pajėgumus gaminti dviračius. Todėl labai mažai tikėtina, kad dviračių galėtų pritrūkti. Be to, nagrinėjant importą iš Vietnamo, buvo nustatyta, kad importas apima visas dviračių kategorijas, ne tik vaikiškus dviračius. Reikėtų pridurti, kad dalis atrinktų gamintojų iš tikrųjų gamina ir vaikiškus dviračius.

(184)

Kadangi sąžiningai nustačius importuojamų produktų kainą, juos bus leista įvežti į Bendrijos rinką, panašu, kad tradicinis importuotojų verslas tęsis, net jeigu bus pratęstas antidempingo priemonių importui iš KLR dempingo kaina galiojimas ir įvestos priemonės importui iš Vietnamo. Menkas nesusijusių importuotojų bendradarbiavimo lygis ir tai, kad įvedus priemones KLR, importuotojai, atrodo, nepatyrė ypatingų sunkumų, dar labiau sustiprina šią išvadą.

4.   Mažmenininkų interesai

(185)

Vienas dviračių importuotojas iš Vietnamo veikia ir kaip dviračių mažmenininkų organizacija, kuriai, pagal metinę 2003 m. ataskaitą, priklauso 720 narių. Šie nariai sudaro dalį mažmenininkų tinklo, globojamo šio importuotojo ir gaunančio iš jo tiekimą, įskaitant iš Vietnamo importuotus dviračius. Nurodoma, kad 2003 m. 720 narių dirbo 4 900 žmonių. Be to, Komisija gavo pasirašytus 1 287 mažmenininkų (ne visi jų yra mažmenininkų tinklo nariai) pareiškimus, kuriuose jie patvirtina importuotojo pateiktą informaciją. Kaip nurodyta 182 konstatuojamojoje dalyje, jie teigia, kad jei būtų įvestos priemonės dviračiams iš Vietnamo, sumažėtų importas, dviračių pardavimas, todėl kai kurie mažmenininkai netektų darbo. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad, kaip nurodyta 183 konstatuojamojoje dalyje, rizikos, kad atsiras dviračių trūkumas arba sumažės pardavimas, nėra, nes iš mažmenininkų tikimasi, kad prireikus jie sugebės apsirūpinti dviračiais iš kitų šaltinių nei Vietnamas.

(186)

Paskelbus galutines išvadas, kai kurios suinteresuotos šalys pareiškė, kad leidimas įvežti dviračius, kurių kaina nustatyta sąžiningai, nėra vienintelis rūpimas klausimas, vertinant mažmenininkų interesus dviračių, kurių kilmės šalis yra Vietnamas, atžvilgiu. Be to, šios suinteresuotos šalys pareiškė dėl kokybės aspektų negalinčios lengvai pakeisti vieno prekės ženklo kitu. Tačiau nebuvo pateikti tolesni įrodymai, kad iš Vietnamo importuoti dviračiai yra ypatingos kitur negaminamos rūšies arba kokybės. Priešingai, siekiant apskaičiuoti kainos mažinimo skirtumą (žr. toliau 123 konstatuojamąją dalį), lyginant Vietnamo importą su atrinktų Bendrijos gamintojų pagamintais dviračiais, buvo nustatyta, kad didelė dalis skirtingų modelių sutapo. Todėl šios pretenzijos buvo atmestos.

(187)

Komisija taip pat gavo pastabas iš kitos mažmenininkų asociacijos, atstovaujančios daugiau nei 6 000 mažmenininkų, kuri palaikė priemones importui iš KLR, tačiau prieštaravo dabartiniam Vietnamo nagrinėjimui ir tvirtino, kad importas iš Vietnamo nebuvo dempingo kaina ir nekėlė jokios žalos. Tačiau, kaip apibrėžta 95–97 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad dviračių importas iš Vietnamo buvo dempingo kaina ir kėlė žalą Bendrijos pramonei.

(188)

Atsižvelgiant į visa tai, buvo nustatyta, kad antidempingo priemonės dviračių importui iš KLR ir Vietnamo neprieštarauja mažmenininkų interesams.

5.   Tiekėjų interesai

(189)

Vienas Italijos tiekėjas (ir jo asociacija) pareiškė nuomonę tyrimo metu. Jie pareiškė, kad Italijoje yra daugiau nei 200 gamyklų, kurios tiekia sudedamąsias dalis dviračių gamintojams, ir kad todėl tolesnis tiekėjų pramonės egzistavimas neišvengiamai priklauso nuo dviračių gamybos Europoje tąsos. Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad neįvedus priemonių savo įmones turėtų uždaryti ir kiti Europos dviračių gamintojai, o tai neigiamai paveiktų Bendrijos sudedamųjų dalių pramonę ir sukeltų pavojų tiekėjų pramonės darbuotojams. Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių įvedimas atitiktų tiekėjų interesus.

6.   Poveikis vartotojams

(190)

Komisija negavo jokių pastabų dėl priemonių KLR arba galimybės įvesti priemones importui iš Vietnamo iš Bendrijos vartotojų asociacijų. Reikėtų pažymėti, kad bet kuriuo atveju vartotojai gali rinktis iš didelio asortimento visuose segmentuose, net be dviračių, kurių kilmės šalys yra KLR arba Vietnamas. Prie siūlomo išsamaus produktų asortimento daug prisideda Bendrijos pramonė. Tyrimo metu jokių tiekimo problemų nepastebėta. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų pažymėti, kad Komisija gavo pastabų iš tos pačios asociacijos, kuri buvo pirmiau minima 185 konstatuojamojoje dalyje. Asociacijos atstovaujami mažmenininkai didžiąją dalį dviračių perka iš Europos gamintojų ir jie neteko didelės dalies rinkos, kurią užėmė kiti platinimo kanalai, ypač masinės prekybos tinklų rinka. Nors jie teigia, kad iš KLR importuotais dviračiais mažmenininkų tinklas neprekiauja, mažos kainos masinės prekybos tinklų rinkoje daro įtaką galutinio vartotojo skoniui, nepaisant skirtingos mažmenininkų ir masinės prekybos tinklų siūlomų dviračių kokybės. Dėl visų šių priežasčių buvo nustatyta, kad nei viena antidempingo priemonė KLR ir Vietnamui neprieštarauja vartotojų interesams.

7.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(191)

Priemonių dviračių, kurių kilmės šalis yra KLR, importui galiojimo pratęsimas ir priemonių dviračių, kurių kilmės šalis yra Vietnamas, importui įvedimas aiškiai atitiktų Bendrijos pramonės interesus ir Bendrijos dviračių sudėtinių dalių tiekėjų interesus. Tai leis Bendrijos pramonei augti ir visiškai atsigauti nuo importo dempingo kaina padarytos žalos. Jeigu priemonės vis dėlto nebus įvestos, tikėtina, kad Bendrijos gamyba ir toliau mažės, o veiklą nutrauks daugiau subjektų. Be to, importuotojams ir mažmenininkams nebus labai pakenkta, nes rinkoje ir toliau bus prekiaujama dviračiais, kurių kaina nustatyta sąžiningai. Iš vartotojų Komisija jokių pastabų negavo.

(192)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją, nuspręsta, kad įtikinamų priežasčių neįvesti antidempingo priemonių dviračių, kurių kilmės šalys yra KLR ir Vietnamas, importui nėra.

H.   SIŪLOMI MUITAI

(193)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, dėl jo kylančios žalos ir Bendrijos interesų, reikėtų įvesti priemones importui iš Vietnamo, kuriomis būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina. Dabartinės priemonės importui iš KLR, kurių galiojimas pratęstas Tarybos reglamentu (EB) 1524/2000, turėtų būti pakeistos, kad būtų atsižvelgta į šios tarpinės peržiūros išvadas. Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, pakeistos priemonės turėtų būti įvestos naujam penkerių metų laikotarpiui.

(194)

Įvedamos priemonės turėtų būti pakankamo masto, kad būtų atlyginta žala, sukelta šio importo, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, manoma, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti bendrą pelną, neatskaičius mokesčių, kas logiškai galėtų būti pasiekta tokios rūšies pramonės sektoriuje vyraujant normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y. parduodant panašų produktą Bendrijoje, jei nebūtų importo dempingo kaina. Šiuose skaičiavimuose naudotas pelno, neatskaičius mokesčių, skirtumas siekė 8 % dviračių pardavimo apyvartos. Šis dydis yra toks pat kaip ir ankstesniame tyrime, nes nerasta jokių nuorodų, kad jis turėtų būti pakeistas.

(195)

Keli bendradarbiaujantys KLR ir Vietnamo eksportuotojai pareiškė, kad 8 % yra labai daug ir kaip sveikai pramonei priskirtiną pelną nurodė skunde pateiktą 3,3 %. Be to, jie pateikė nuorodą į ankstesnį tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė patyrė – 0,6 % nuostolį. Tačiau buvo laikoma, kad per šio tyrimo tiriamąjį laikotarpį nustatytas pelningumas (3,5 %) tik parodo, kad Bendrijos pramonė nuo buvusio dempingo atsigavo iš dalies, ir jis negali būti laikomas pelnu, kuris galėjo būti pasiektas nesant importo dempingo kaina. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad nepaisant įvestų priemonių importui iš KLR, importas iš KLR per nagrinėtą laikotarpį žymiai padidėjo, o importas iš Vietnamo dempingo kaina nepaprastai išaugo. Esant tokioms aplinkybėms, 8 % pelnas, nurodytas ankstesniame tyrime, yra laikomas tinkamu, nes nerasta jokių nuorodų, kad jis turėtų būti pakeistas. Tuo remiantis buvo apskaičiuota Bendrijos pramonei nenuostolinga panašaus produkto kaina.

(196)

Tada būtinas kainos padidėjimas buvo nustatytas remiantis svertinio importo kainos vidurkio palyginimu, kaip nustatyta kainų mažinimo apskaičiavimuose, kartu su atrinktų gamintojų visų gamybos sąnaudų svertiniu vidurkiu, pridedant 8 % pelno skirtumą.

(197)

Kadangi žalos skirtumas yra didesnis nei nustatytas dempingo skirtumas, antidempingo muitai turėtų būti apskaičiuojami remiantis dempingo skirtumu, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

(198)

KPRĮE išreiškė norą kartu su bendradarbiaujančiais KLR eksportuojančiais gamintojais pasiūlyti įsipareigojimą. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad įsipareigojimai vartotojų prekėms anksčiau nebūdavo prisiimami dėl, inter alia, modelių sudėtingumo, skirtingų rūšių skaičiaus bei jų patobulinimų ar kitokių pakeitimų įvairovės ir reguliarumo. Todėl tampa praktiškai neįmanoma nustatyti prasmingą minimalią importo kainą. Be to, dėl šių nuostatų atsirado faktiškai neišsprendžiamų stebėsenos problemų, dėl kurių prisiimti tokius įsipareigojimus tampa neįmanoma. Šios bendrosios nuostatos galioja ir šiam atvejui. Todėl Komisija nustatė, kad šiame konkrečiame tyrime prisiimti įsipareigojimą yra netinkama ir pasiūlymas turėjo būti atmestas. Komisija apie tai pranešė KPRĮE.

(199)

Šiame reglamente nurodyti atskirai įmonei taikomo antidempingo muito dydžiai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jie atspindi šiose įmonėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šie muito dydžiai (kitokie, nei taikomi „visoms kitoms tos šalies įmonėms“) taikomi išimtinai tik tam importuojamam produktui, kurį pagamino konkretūs minėti tiriamos šalies juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, kuriuos pagamino kitos įmonės, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis įmonėmis, šie dydžiai nebus taikomi ir jiems galios muito dydis, taikomas „visoms kitoms įmonėms“.

(200)

Bet koks prašymas taikyti šį įmonėms individualiai nustatytą antidempingo muito dydį (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (8), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie įmonės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimais, pvz., su pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant įmonių, kurioms taikomas individualus muito dydis, sąrašą.

(201)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas išvadas, antidempingo muito dydžiai yra šie:

Šalis

Įmonė

Antidempingo muitas (%)

Kinijos Liaudies Respublika

Visos įmonės

48,5

Vietnamas

Always Co., Ltd.

Tan Thuan Export processing Zone,

District 7,

Ho Chi Minh City, Vietnam

15,8

Visos kitos įmonės

34,5

(202)

Pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį, visoms susijusioms šalims buvo pranešti esminiai faktai ir pastabos, kurių pagrindu buvo ketinama pasiūlyti keisti dabartinių priemonių KLR dydį ir įvesti priemones dviračių iš Vietnamo importui. Joms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas ir reikalauti būti išklausytoms. Pastabos buvo gautos ir į jas buvo deramai atsižvelgta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Nustatomas galutinis antidempingo muitas dviračių ir kitų pedalinių transporto priemonių (įskaitant transportinius triračius, tačiau išskyrus vienračius) be variklio, klasifikuojamų KN kodais ex 8712 00 10 (TARIC kodas 8712001090), 8712 00 30 ir ex 8712 00 80 (TARIC kodas 8712008090), kurių kilmės šalis yra Vietnamas, importui.

2.   Muito dydis, taikomas grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai, neatskaičiavus muito, toliau nurodytų įmonių pagamintiems produktams yra šis:

Šalis

Įmonė

Antidempingo muitas (%)

TARIC papildomas kodas

Vietnamas

Always Co., Ltd., Tan Thuan Export processing Zone, District 7, Ho Chi Minh City, Vietnam

15,8

A667

Visos kitos įmonės

34,5

A999

3.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų.

2 straipsnis

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1524/2000 1 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1 straipsnis

1.   Nustatomas galutinis antidempingo muitas dviračių ir kitų pedalinių transporto priemonių (įskaitant transportinius triračius, tačiau išskyrus vienračius) be variklio, klasifikuojamų KN kodais ex 8712 00 10 (TARIC kodas 8712001090), 8712 00 30 ir ex 8712 00 80 (TARIC kodas 8712008090), kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui.

2.   Galutinis muitas, taikomas grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai, neatskaičiavus muito, yra 48,5 %.“.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. BROWN


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 228, 1993 9 9, p. 1.

(3)  OL L 16, 1997 1 18, p. 55.

(4)  OL L 175, 2000 7 14, p. 39.

(5)  OL C 103, 2004 4 29, p. 76.

(6)  OL C 103, 2004 4 29, p. 80.

(7)  Nederlandse Mededingingsautoritet sprendimas Nr. 1615/691, 2004 m. balandžio 21 d.

(8)  

European Commission

Directorate-General for Trade

Direction B

Office: J-79 5/16

B-1049 Brussels.


14.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/37


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1096/2005

2005 m. liepos 13 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. liepos 14 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).


PRIEDAS

prie 2005 m. liepos 13 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

55,8

096

43,7

999

49,8

0707 00 05

052

79,7

999

79,7

0709 90 70

052

75,7

999

75,7

0805 50 10

388

64,6

528

61,4

999

63,0

0808 10 80

388

80,1

400

90,1

404

59,2

508

68,4

512

84,5

528

64,8

720

68,8

804

89,8

999

75,7

0808 20 50

388

84,9

512

46,9

528

54,4

800

31,4

804

99,5

999

63,4

0809 10 00

052

163,2

999

163,2

0809 20 95

052

263,9

400

312,0

999

288,0

0809 40 05

528

109,1

624

111,7

999

110,4


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


14.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/39


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1097/2005

2005 m. liepos 12 d.

nustatantis vieneto vertes naudojamas tam tikrų greitai gendančių prekių muitinei vertei nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (1),

atsižvelgdama į Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 (2) išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, ypač į jo 173 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173–177 straipsniai numato, kad Komisija šio reglamento 26 priede pateiktoje klasifikacijoje nurodytiems produktams periodiškai nustato vieneto vertes.

(2)

Pirmiau nurodytuose straipsniuose nustatytų taisyklių ir kriterijų taikymas elementams, kurie pateikiami Komisijai remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173 straipsnio 2 dalimi, sąlygoja, kad šio Reglamento priede nurodytos vieneto vertės būtų nustatytos aptariamiems produktams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173 straipsnio 1 dalyje numatytos vieneto vertės nustatomos kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktoje lentelėje.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. liepos 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 12 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (OL L 311, 2000 12 12, p. 17).

(2)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, 2003 12 31, p. 1).


PRIEDAS

Pozicija

Aprašymas

Vieneto vertės kiekis/100 kg

Rūšis, veislė, KN kodas

EUR

LTL

SEK

CYP

LVL

GBP

CZK

MTL

DKK

PLN

EEK

SIT

HUF

SKK

1.10

Šviežios bulvės

0701 90 50

 

 

 

 

1.30

Svogūnai kiti (išskyrus sodinukus)

0703 10 19

31,92

18,31

965,38

237,92

499,37

7 909,27

110,20

22,21

13,70

129,98

7 643,10

1 242,82

300,95

21,90

 

 

 

 

1.40

Česnakai

0703 20 00

138,03

79,17

4 175,09

1 028,95

2 159,68

34 206,25

476,59

96,05

59,26

562,14

33 055,09

5 374,97

1 301,55

94,73

 

 

 

 

1.50

Porai

ex 0703 90 00

62,17

35,66

1 880,52

463,45

972,75

15 406,97

214,66

43,26

26,69

253,19

14 888,47

2 420,96

586,24

42,67

 

 

 

 

1.60

Žiediniai kopūstai

0704 10 00

1.80

Baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai

0704 90 10

53,56

30,72

1 620,08

399,27

838,03

13 273,24

184,93

37,27

22,99

218,13

12 826,55

2 085,68

505,05

36,76

 

 

 

 

1.90

Daiginti brokoliai arba kiti brokoliai (Brassica oleracea var. italica)

ex 0704 90 90

 

 

 

 

1.100

Kiniški bastučiai

ex 0704 90 90

104,01

59,66

3 146,09

775,35

1 627,40

25 775,76

359,13

72,38

44,65

423,59

24 908,31

4 050,25

980,77

71,38

 

 

 

 

1.110

Gūžinės salotos

0705 11 00

1.130

Morkos

ex 0706 10 00

30,30

17,38

916,51

225,87

474,09

7 508,95

104,62

21,09

13,01

123,40

7 256,24

1 179,91

285,72

20,79

 

 

 

 

1.140

Ridikai

ex 0706 90 90

52,35

30,03

1 583,48

390,25

819,10

12 973,38

180,75

36,43

22,47

213,20

12 536,78

2 038,56

493,64

35,93

 

 

 

 

1.160

Žirniai (Pisum sativum)

0708 10 00

488,15

280,01

14 765,69

3 639,00

7 637,96

120 974,42

1 685,50

339,71

209,56

1 988,06

116 903,22

19 009,22

4 603,10

335,02

 

 

 

 

1.170

Pupelės

 

 

 

 

 

 

1.170.1

Pupelės (Vigna spp., Phaseolus spp.)

ex 0708 20 00

115,56

66,28

3 495,37

861,43

1 808,08

28 637,39

399,00

80,42

49,61

470,62

27 673,64

4 499,91

1 089,66

79,31

 

 

 

 

1.170.2

Pupelės (Phaseolus spp., vulgaris var. Compressus Savi)

ex 0708 20 00

151,09

86,67

4 570,17

1 126,32

2 364,04

37 443,12

521,68

105,14

64,86

615,33

36 183,03

5 883,60

1 424,72

103,69

 

 

 

 

1.180

Stambiasėklės pupos

ex 0708 90 00

1.190

Artišokai

0709 10 00

1.200

Šparagai:

 

 

 

 

 

 

1.200.1

Žalieji

ex 0709 20 00

432,80

248,25

13 091,26

3 226,33

6 771,81

107 255,88

1 494,36

301,18

185,80

1 762,61

103 646,35

16 853,57

4 081,11

297,03

 

 

 

 

1.200.2

Žalieji

ex 0709 20 00

409,70

235,00

12 392,59

3 054,15

6 410,40

101 531,73

1 414,61

285,11

175,88

1 668,54

98 114,84

15 954,11

3 863,30

281,18

 

 

 

 

1.210

Baklažanai

0709 30 00

97,81

56,10

2 958,42

729,10

1 530,32

24 238,16

337,70

68,06

41,99

398,32

23 422,46

3 808,64

922,27

67,12

 

 

 

 

1.220

Garbanotieji salierai (Apium graveolens var. Dulce (Mill.) Pers.)

ex 0709 40 00

138,52

79,46

4 189,95

1 032,61

2 167,37

34 328,03

478,28

96,40

59,47

564,14

33 172,77

5 394,11

1 306,19

95,07

 

 

 

 

1.230

Voveraitės

0709 59 10

404,81

232,20

12 244,69

3 017,70

6 333,90

100 320,01

1 397,73

281,71

173,78

1 648,63

96 943,90

15 763,71

3 817,20

277,82

 

 

 

 

1.240

Saldžiosios paprikos

0709 60 10

118,66

68,06

3 589,22

884,56

1 856,62

29 406,25

409,71

82,58

50,94

483,25

28 416,62

4 620,73

1 118,91

81,44

 

 

 

 

1.250

Pankolis

0709 90 50

1.270

Batatai (saldžiosios bulvės) sveikos, šviežios (skirtos vartoti žmonių maistui)

0714 20 10

116,82

67,01

3 533,57

870,85

1 827,84

28 950,33

403,36

81,30

50,15

475,76

27 976,05

4 549,09

1 101,57

80,17

 

 

 

 

2.10

Kaštainiai (Castanea spp.), švieži

ex 0802 40 00

2.30

Ananasai, švieži

ex 0804 30 00

61,66

35,37

1 865,01

459,63

964,73

15 279,91

212,89

42,91

26,47

251,11

14 765,69

2 401,00

581,40

42,32

 

 

 

 

2.40

Avokados, šviežios

ex 0804 40 00

118,53

67,99

3 585,19

883,57

1 854,54

29 373,24

409,25

82,48

50,88

482,71

28 384,73

4 615,54

1 117,66

81,34

 

 

 

 

2.50

Gvajavos ir mangai, švieži

ex 0804 50

2.60

Tikrieji apelsinai, švieži

 

 

 

 

 

 

2.60.1

Raudonieji ir pusiau raudoni (sanguines, semi-sanguines)

ex 0805 10 20

55,08

31,59

1 666,06

410,60

861,81

13 649,93

190,18

38,33

23,65

224,32

13 190,56

2 144,87

519,38

37,80

 

 

 

 

2.60.2

Navel, Navelines, Navelates, Salustianas, Vernas, Valencia late, Maltese, Shamoutis, Ovalis, Trovita ir Hamlins veislių

ex 0805 10 20

48,83

28,01

1 477,10

364,03

764,07

12 101,79

168,61

33,98

22,96

198,88

11 694,53

1 901,61

460,48

33,51

 

 

 

 

2.60.3

Kiti

ex 0805 10 20

45,29

25,98

1 369,93

337,62

708,63

11 223,77

156,38

31,52

19,44

184,45

10 846,05

1 763,64

427,07

31,08

 

 

 

 

2.70

Mandarinai (įskaitant tanžerinus ir satsumas, švieži; klementinos, vilkingai ir panašūs citrusų hibridai, švieži:

 

 

 

 

 

 

2.70.1

Klementinos

ex 0805 20 10

56,00

32,12

1 694,00

417,49

876,27

13 878,86

193,37

38,97

24,04

228,08

13 411,79

2 180,84

528,09

38,44

 

 

 

 

2.70.2

Monrealiai ir satsumos

ex 0805 20 30

52,69

30,22

1 593,73

392,77

824,40

13 057,36

181,92

36,67

22,62

214,58

12 617,94

2 051,76

496,84

36,16

 

 

 

 

2.70.3

Mandarinai ir vilkingai (wilkings)

ex 0805 20 50

39,17

22,47

1 184,88

292,01

612,91

9 707,63

135,25

27,26

16,82

159,53

9 380,93

1 525,40

369,38

26,88

 

 

 

 

2.70.4

Tanžerinai (tangerines) ir kiti

ex 0805 20 70

ex 0805 20 90

47,40

27,19

1 433,82

353,37

741,68

11 747,24

163,67

32,99

20,35

193,05

11 351,90

1 845,89

446,98

32,53

 

 

 

 

2.85

Citrinos (Citrus aurantifolia), šviežios

0805 50 90

155,80

89,37

4 712,77

1 161,46

2 437,81

38 611,40

537,96

108,42

66,89

634,53

37 311,99

6 067,17

1 469,17

106,93

 

 

 

 

2.90

Greipfrutai, švieži

 

 

 

 

 

 

2.90.1

baltieji

ex 0805 40 00

62,25

35,71

1 883,03

464,07

974,05

15 427,51

214,95

43,32

26,73

253,53

14 908,32

2 424,19

587,02

42,72

 

 

 

 

2.90.2

raudonieji

ex 0805 40 00

64,70

37,11

1 956,92

482,28

1 012,27

16 032,96

223,38

45,02

27,77

263,48

15 493,40

2 519,33

610,06

44,40

 

 

 

 

2.100

Valgomosios vynuogės

0806 10 10

153,80

88,22

4 652,08

1 146,50

2 406,42

38 114,25

531,03

107,03

66,03

626,36

36 831,57

5 989,05

1 450,25

105,55

 

 

 

 

2.110

Arbūzai

0807 11 00

38,37

22,01

1 160,62

286,03

600,36

9 508,85

132,48

26,70

16,47

156,27

9 188,85

1 494,17

361,81

26,33

 

 

 

 

2.120

Melionai (išskyrus arbūzus)

 

 

 

 

 

 

2.120.1

Amarillo, Cuper, Honey dew (įskaitant Cantalene), Onteniente, Piel de Sapo (įskaitant Verde Liso), Rochet, Tendral, Futuro veislių

ex 0807 19 00

62,97

36,12

1 904,72

469,42

985,27

15 605,23

217,42

43,82

27,03

256,45

15 080,06

2 452,11

593,78

43,22

 

 

 

 

2.120.2

kiti

ex 0807 19 00

63,89

36,65

1 932,54

476,27

999,66

15 833,22

220,60

44,46

27,43

260,20

15 300,38

2 487,94

602,46

43,85

 

 

 

 

2.140

Kriaušės

 

 

 

 

 

 

2.140.1

Kriaušės – Nashi (Pyrus pyrifolia),

Kriaušės – Ya (Pyrus bretscheideri)

ex 0808 20 50

 

 

 

 

2.140.2

Kiti

ex 0808 20 50

 

 

 

 

2.150

Abrikosai

0809 10 00

 

 

 

 

2.160

Vyšnios

0809 20 95

0809 20 05

 

 

 

 

2.170

Persikai

0809 30 90

 

 

 

 

2.180

Nektarinai

ex 0809 30 10

 

 

 

 

2.190

Slyvos

0809 40 05

 

 

 

 

2.200

Braškės

0810 10 00

281,43

161,43

8 512,69

2 097,95

4 403,42

69 743,98

971,72

195,85

120,82

1 146,15

67 396,86

10 959,17

2 653,77

193,15

 

 

 

 

2.205

Avietės

0810 20 10

304,95

174,92

9 224,13

2 273,28

4 771,43

75 572,71

1 052,93

212,21

130,92

1 241,94

73 029,43

11 875,06

2 875,56

209,29

 

 

 

 

2.210

Mėlynės Vaccinium myrtillus

0810 40 30

1 455,44

834,84

44 024,15

10 849,72

22 772,69

360 687,14

5 025,34

1 012,84

624,82

5 927,42

348 548,77

56 676,29

13 724,22

998,87

 

 

 

 

2.220

Kiviai (Actinidia chinensis Planch.)

0810 50 00

124,67

71,51

3 771,05

929,37

1 950,68

30 895,97

430,46

86,76

53,52

507,74

29 856,21

4 854,81

1 175,60

85,56

 

 

 

 

2.230

Granatai

ex 0810 90 95

106,91

61,32

3 233,81

796,97

1 672,78

26 494,44

369,14

74,40

45,90

435,40

25 602,81

4 163,18

1 008,12

73,37

 

 

 

 

2.240

Khakis (įskaitant Sharon vaisių)

ex 0810 90 95

151,52

86,91

4 583,28

1 129,55

2 370,83

37 550,53

523,18

105,45

65,05

617,09

36 286,82

5 900,47

1 428,81

103,99

 

 

 

 

2.250

Ličiai

ex 0810 90


14.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/45


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1098/2005

2005 m. liepos 13 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas už kiaušinius ir kiaušinių trynius, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2771/75 dėl bendro kiaušinių rinkos organizavimo (1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 2771/75 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, kai prekės yra eksportuojamos kaip prekės, išvardytos šio reglamento priede.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EEB) Nr. 2771/75 I priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) 1043/2005 14 straipsnio antrą pastraipą grąžinamųjų išmokų dydis už 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatytas tos pačios trukmės laikotarpiui, kuriam grąžinamosios išmokos yra nustatomos tiems patiems produktams, eksportuojamiems neperdirbtais.

(4)

Urugvajaus raundo metu sudaryto Susitarimo dėl žemės ūkio 11 straipsnyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kuris yra prekės sudėtyje, negali viršyti tos grąžinamosios išmokos, kuri mokama už produktą, kai eksportuojama jo vėliau neperdirbant.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Paukštienos ir kiaušinių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamųjų išmokų dydžiai, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 I priede ir Reglamento (EEB) Nr. 2771/75 1 straipsnio 1 dalyje išvardytiems pagrindiniams produktams ir eksportuojamiems kaip prekės, išvardytos Reglamento (EEB) Nr. 2771/75 I priede, yra nustatomi pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. liepos 14 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 282, 1975 11 1, p. 49. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(2)  OL L 172, 2005 7 5, p. 24.


PRIEDAS

Nuo 2005 m. liepos 14 d. kiaušiniams ir kiaušinių tryniams, eksportuojamiems kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą, taikomi grąžinamųjų išmokų dydžiai

(EUR/100 kg)

KN kodas

Aprašymas

Paskirties šalis (1)

Grąžinamosios išmokos dydis

0407 00

Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti ir virti:

 

 

– Paukštienos sektoriaus:

 

 

0407 00 30

– – Kita:

 

 

a)

eksportuojant ovalbuminą, klasifikuojamą KN kodais 3502 11 90 ir 3502 19 90

02

12,00

03

20,00

04

6,00

b)

eksportuojant kitas prekes

01

6,00

0408

Paukščių kiaušiniai, be lukštų ir trynių, švieži, džiovinti, virti garuose arba verdančiame vandenyje, lieti, šaldyti ar kitokiu būdu užkonservuoti, į kuriuos pridėta ar nepridėta cukraus ar kitokio saldiklio:

 

 

– Kiaušinių tryniai:

 

 

0408 11

– – Džiovinti:

 

 

ex 0408 11 80

– – – Tinkami maistui:

 

 

nesaldinti

01

40,00

0408 19

– – Kita:

 

 

– – – Tinkami maistui:

 

 

ex 0408 19 81

– – – – Skysti:

 

 

nesaldinti

01

20,00

ex 0408 19 89

– – – – Šaldyti:

 

 

nesaldinti

01

20,00

– Kita:

 

 

0408 91

– – Džiovinti:

 

 

ex 0408 91 80

– – – Tinkami maistui:

 

 

nesaldinti

01

75,00

0408 99

– – Kita:

 

 

ex 0408 99 80

– – – Tinkami maistui:

 

 

nesaldinti

01

19,00


(1)  Paskirties šalys yra šios:

01

trečiosios šalys, išskyrus Bulgariją nuo 2004 m. spalio 1 d. Šveicarijai ir Lichtenšteinui šie dydžiai netaikomi 1972 m. liepos 22 d. Susitarimo tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos protokolo Nr. 2 I ir II lentelėse išvardytoms prekėms, eksportuojamoms nuo 2005 m. vasario 1 d.;

02

Kuveitas, Bahreinas, Omanas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jemenas, Turkija, Honkongo SAR ir Rusija;

03

Pietų Korėja, Japonija, Malaizija, Tailandas, Taivanas ir Filipinai;

04

visos paskirties vietos, išskyrus Šveicariją ir 02 ir 03 pažymėtas šalis.


14.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/47


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1099/2005

2005 m. liepos 13 d.

įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos, ypač 8 jo straipsnį (1),

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 808/2004 buvo nustatytas bendras sisteminės Bendrijos statistikos apie informacinę visuomenę rengimo pagrindas.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 808/2004 8 straipsnio 1 dalį, siekiant apibrėžti teiktinus duomenis, reikalingus šio reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytai statistikai rengti, bei nustatyti galutinius šių duomenų teikimo terminus, yra reikalingos įgyvendinimo priemonės.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto, įsteigto Tarybos sprendimu Nr. 89/382/EEB, Euratomas (2), nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Duomenys, teiktini siekiant rengti Reglamento (EB) Nr. 808/2004 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnyje nustatytą Bendrijos statistiką apie informacinę visuomenę, turi atitikti šio reglamento I ir II prieduose apibrėžtus duomenis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Komisijos narys


(1)  OL L 143, 2004 4 30, p. 49.

(2)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.


I PRIEDAS

1 modulis: Įmonės ir informacinė visuomenė

1.   TEMOS IR JŲ RODIKLIAI

a)   Iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 808/2004 I priede nurodyto sąrašo atrinktos temos, apie kurias duomenys turi būti renkami ataskaitiniais 2006 m., pateikiamos toliau:

IKT sistemos ir jų naudojimas įmonėse,

interneto ir kitų elektronikos tinklų naudojimas įmonėse,

elektroninės prekybos ir elektroninio verslo procesai,

IKT saugumas.

b.1)   Toliau pateikti rodikliai renkami tik apie NACE Rev. 1.1 J skirsnyje neklasifikuojamas įmones:

IKT sistemos ir jų naudojimas įmonėse

Rodikliai, rinktini apie visas įmones:

kompiuterių naudojimas.

Rodikliai, rinktini apie kompiuterius naudojančias įmones:

darbuotojai, naudojantys kompiuterį bent kartą per savaitę (%),

darbuotojai, dirbantys ne įmonės darbo vietoje nuolat dalį savo darbo laiko (pusę dienos per savaitę arba daugiau) ir prisijungiantys prie įmonės kompiuterinių sistemų elektroniniu tinklu (nuotolinis darbas),

2005 m. patirti sunkumai įdarbinant IKT įgūdžių turintį personalą,

bevielio LAN ryšio turėjimas,

vielinio LAN ryšio turėjimas,

vidinio tinklo turėjimas,

išorinio tinklo turėjimas,

IT sistemos, skirtos užsakymams atlikti (arba) gauti, turėjimas,

įprastos pašto korespondencijos keitimo elektroninėmis ryšių priemonėmis mastas per pastaruosius penkerius metus (nepakeista, pakeista minimaliai, pakeista žymiai, visiškai arba beveik visiškai, netaikytina).

Rodikliai, rinktini apie įmones, kuriose organizuojamas nuotolinis darbas:

nuotolinis darbas pagal pobūdį: darbas namuose,

nuotolinis darbas pagal pobūdį: klientų ir (arba) nepriklausomų verslo partnerių patalpose,

nuotolinis darbas pagal pobūdį: tos pačios įmonės arba įmonių grupės patalpose, esančiose skirtingose geografinėse vietose,

nuotolinis darbas pagal pobūdį: verslo kelionės metu.

Rodikliai, rinktini apie įmones, susidūrusias su sunkumais įdarbinant IKT įgūdžių turintį personalą 2005 m.:

2005 m. nerasta darbuotojų, turinčių įgūdžių naudotis IKT, arba jų įgūdžiai nebuvo visiškai tinkami,

2005 m. nerasta IKT specialistų arba jų įgūdžiai nebuvo visiškai tinkami,

didelės IKT specialistų išlaidos 2005 m.

Rodikliai, rinktini apie įmones, kuriose yra užsakymams atlikti (gauti) skirta IT sistema:

užsakymų tvarkymo IT sistema, prijungta prie vidaus sistemos, kuria galima užsakyti papildomus reikmenis,

užsakymų tvarkymo IT sistema, prijungta prie sąskaitos pateikimo ir mokėjimo sistemų,

užsakymų tvarkymo IT sistema, prijungta prie gamybos, logistikos arba paslaugų operacijų administravimo sistemos,

užsakymų tvarkymo IT sistema, prijungta prie tiekėjų verslo sistemų,

užsakymų tvarkymo IT sistema, prijungta prie klientų verslo sistemų.

Interneto ir kitų elektronikos tinklų naudojimas įmonėse

Rodikliai, rinktini apie kompiuterius naudojančias įmones:

prieiga prie interneto.

Rodikliai, rinktini apie įmones, turinčias prieigą prie interneto:

darbuotojai, naudojantys prie pasaulinio žiniatinklio (WWW) prijungtą kompiuterį bent kartą per savaitę (%),

interneto ryšys: paprastas modemas,

interneto ryšys: ISDN,

interneto ryšys: DSL,

interneto ryšys: kitas fiksuotas interneto ryšys,

interneto ryšys: mobilusis ryšys,

didžiausia galima interneto ryšio sparta (mažiau nei 144 Kb/s, 144 Kb/s arba daugiau ir mažiau nei 2 Mb/s, 2 Mb/s arba daugiau),

interneto naudojimas banko ir finansinėms paslaugoms,

interneto naudojimas mokymui ir švietimui,

interneto naudojimas rinkos stebėsenai,

interneto naudojimas skaitmeninėms prekėms gauti,

interneto naudojimas garantinio aptarnavimo paslaugoms gauti,

interneto naudojimas bendravimui su viešosiomis institucijomis 2005 m.,

savo tinklalapio turėjimas.

Rodikliai, rinktini apie įmones, bendravusias su viešosiomis institucijomis internetu 2005 m.:

interneto naudojimas informacijai iš viešųjų institucijų tinklalapių gauti 2005 m.,

interneto naudojimas formoms iš viešųjų institucijų tinklalapių gauti 2005 m.,

interneto naudojimas norint viešosioms institucijoms grąžinti užpildytas formas 2005 m.,

interneto naudojimas pasiūlymui elektronine paraiškų teikimo sistema pateikti (viešieji elektroniniai pirkimai) 2005 m.

Rodikliai, rinktini apie tinklalapius turinčias įmones:

tinklalapis savo prekėms parduoti,

tinklalapis prieigai prie katalogų ir kainoraščių palengvinti,

tinklalapis garantinio aptarnavimo paslaugoms teikti.

Elektroninės prekybos ir elektroninio verslo procesai

Rodikliai, rinktini apie įmones, turinčias prieigą prie interneto:

atliko užsakymus internetu,

gavo užsakymus internetu.

Rodikliai, rinktini apie įmones, turinčias prieigą prie interneto:

Visi pirkimai, atlikti užsakant internetu (%), pagal procentinės dalies klasę ( [0;1[ , [1;5[ , [5;10[ , [10;25[ , [25;100] ).

Rodikliai, rinktini apie įmones, gavusias užsakymus internetu:

visa apyvarta, kurią sudaro internetu gautų užsakymų dalis (%),

elektroninis pardavimas pagal kliento tipą: B2B ir B2G,

elektroninis pardavimas pagal kliento tipą: B2C,

elektroninis pardavimas pagal paskirties vietą: šalies viduje,

elektroninis pardavimas pagal paskirties vietą: kitose ES šalyse,

elektroninis pardavimas pagal paskirties vietą: kitose pasaulio šalyse,

pardavė prekes specializuotose B2B rinkose.

Rodikliai, rinktini apie kompiuterius naudojančias įmones:

atliko užsakymus ne internetu, o kitais kompiuterių tinklais,

gavo užsakymus ne internetu, o kitais kompiuterių tinklais.

Rodikliai, rinktini apie įmones, atlikusias užsakymus ne internetu, o kitais kompiuterių tinklais:

visi pirkimai, atlikti užsakant ne internetu, o kitais kompiuterių tinklais (%), pagal procentinės dalies klasę ( [0;1[ , [1;25[ , [25;50[ , [50;75[ , [75;100] ).

Rodikliai, rinktini apie įmones, gavusias užsakymus ne internetu, o kitais kompiuterių tinklais:

visa apyvarta, kurią sudaro ne internetu, o kitais kompiuterių tinklais gautų užsakymų dalis (%).

IKT saugumas

Rodikliai, rinktini apie įmones, turinčias prieigą prie interneto:

saugumo priemonių naudojimas: virusų tikrinimo arba apsaugos nuo jų programinė įranga,

saugumo priemonių naudojimas: užkardos,

saugumo priemonių naudojimas: apsaugoti serveriai,

saugumo priemonių naudojimas: atsarginis duomenų kopijavimas nukopijuojant juos kitur,

saugumo priemonių naudojimas: elektroninis skaitmeninis parašas – būdas kliento duomenų autentiškumui patvirtinti,

saugumo priemonių naudojimas: kiti būdai autentiškumui patvirtinti (pvz., PIN kodas),

saugumo priemonių naudojimas: duomenų kodavimas konfidencialumo sumetimais,

su IKT susijusios problemos, iškilusios 2005 m., dėl kurių buvo prarasta daug informacijos arba darbo laiko.

b.2)   Apie finansinio sektoriaus įmones, klasifikuojamas J skirsnio 65.12, 65.22, 66.01 klasėse ir NACE Rev. 1.1 66.03 klasėje, renkami toliau pateikti rodikliai:

IKT sistemos ir jų naudojimas įmonėse

Rodikliai, rinktini apie visas įmones:

darbuotojai, naudojantys kompiuterį bent kartą per savaitę (%),

darbuotojai, dirbantys ne įmonės darbo vietoje nuolat dalį savo darbo laiko (pusę dienos per savaitę arba daugiau) ir prisijungiantys prie įmonės kompiuterinių sistemų elektroniniu tinklu (nuotolinis darbas),

2005 m. patirti sunkumai įdarbinant IKT įgūdžių turintį personalą,

bevielio LAN ryšio turėjimas,

vielinio LAN ryšio turėjimas,

vidinio tinklo turėjimas,

išorinio tinklo turėjimas,

IT sistemos, skirtos užsakymams gauti, turėjimas,

įprastos pašto korespondencijos keitimo elektroninėmis ryšių priemonėmis mastas per pastaruosius penkerius metus (nepakeista, pakeista minimaliai, pakeista žymiai, visiškai arba beveik visiškai, netaikytina).

Rodikliai, rinktini apie įmones, kuriose organizuojamas nuotolinis darbas:

nuotolinis darbas pagal pobūdį: darbas namuose,

nuotolinis darbas pagal pobūdį: klientų ir (arba) nepriklausomų verslo partnerių patalpose,

nuotolinis darbas pagal pobūdį: tos pačios įmonės arba įmonių grupės patalpose, esančiose skirtingose geografinėse vietose,

nuotolinis darbas pagal pobūdį: verslo kelionės metu.

Rodikliai, rinktini apie įmones, susidūrusias su sunkumais įdarbinant IKT įgūdžių turintį personalą 2005 m.:

2005 m. nerasta darbuotojų, turinčių įgūdžių naudotis IKT, arba jų įgūdžiai nebuvo visiškai tinkami,

2005 m. nerasta IKT specialistų arba jų įgūdžiai nebuvo visiškai tinkami,

didelės IKT specialistų išlaidos 2005 m.

Rodikliai, rinktini apie įmones, kuriose yra užsakymams gauti skirta IT sistema:

užsakymų tvarkymo IT sistema, prijungta prie įmonės arba įmonės grupės vidaus sistemos,

užsakymų tvarkymo IT sistema, prijungta prie klientų verslo sistemų.

Interneto naudojimas įmonėse

Rodikliai, rinktini apie visas įmones:

prieiga prie interneto.

Rodikliai, rinktini apie įmones, turinčias prieigą prie interneto:

darbuotojai, naudojantys prie pasaulinio žiniatinklio (WWW) prijungtą kompiuterį bent kartą per savaitę (%),

interneto ryšys: paprastas modemas,

interneto ryšys: ISDN,

interneto ryšys: DSL,

interneto ryšys: kitas fiksuotas interneto ryšys,

interneto ryšys: mobilusis ryšys,

didžiausia galima interneto ryšio sparta (mažiau nei 144 Kb/s, 144 Kb/s arba daugiau ir mažiau nei 2 Mb/s, 2 Mb/s arba daugiau),

interneto naudojimas mokymui ir švietimui,

interneto naudojimas bendravimui su viešosiomis institucijomis 2005 m.,

savo tinklalapio turėjimas.

Rodikliai, rinktini apie įmones, bendravusias su viešosiomis institucijomis internetu 2005 m.:

interneto naudojimas informacijai iš viešųjų institucijų tinklalapių gauti 2005 m.,

interneto naudojimas formoms iš viešųjų institucijų tinklalapių gauti 2005 m.,

interneto naudojimas norint viešosioms institucijoms grąžinti užpildytas formas 2005 m.,

interneto naudojimas pasiūlymui elektronine paraiškų teikimo sistema pateikti (viešieji elektroniniai pirkimai) 2005 m.

Rodikliai, rinktini apie tinklalapius turinčias įmones (neprivaloma):

tinklalapis prekybai savo prekėmis arba paslaugomis (neprivaloma).

Elektroninės prekybos ir elektroninio verslo procesai

Rodikliai, rinktini apie įmones, turinčias prieigą prie interneto:

finansinių paslaugų teikimas klientams tiesiogiai internetu.

Rodikliai, rinktini apie įmones, teikusias finansines paslaugas tiesiogiai internetu:

mokėjimo paslaugų teikimas,

santaupų deponavimo paslaugų teikimas,

paskolų teikimas,

investavimo paslaugų teikimas,

gyvybės draudimo teikimas,

ne gyvybės draudimo teikimas,

internetu gavo užsakymus dėl mokėjimo paslaugų,

internetu gavo užsakymus dėl santaupų deponavimo,

internetu gavo užsakymus dėl paskolų,

internetu gavo užsakymus dėl investavimo paslaugų,

internetu gavo užsakymus dėl gyvybės draudimo,

internetu gavo užsakymus dėl ne gyvybės draudimo,

elektroninis mažmeninių finansinių paslaugų pardavimas pagal paskirties vietą: šalies viduje,

elektroninis mažmeninių finansinių paslaugų pardavimas pagal paskirties vietą: kitose ES šalyse,

elektroninis mažmeninių finansinių paslaugų pardavimas pagal paskirties vietą: kitose pasaulio šalyse.

Rodikliai, rinktini apie įmones, teikiančias banko paslaugas internetu:

visi sąskaitų (indėlio sąskaitų) savininkai, atlikę užsakymus tinklalapyje (%), pagal procentinės dalies klasę ( [0;1[ , [1;5[ , [5;10[ , [10;25[ , [25;50[ , [50;100] ),

visi privačių sąskaitų (indėlio sąskaitų) savininkai, atlikę užsakymus tinklalapyje (%), pagal procentinės dalies klasę ( [0;1[ , [1;5[ , [5;10[ , [10;25[ , [25;100] ),

visi įmonių sąskaitų (indėlio sąskaitų) savininkai, atlikę užsakymus tinklalapyje (%), pagal procentinės dalies klasę ( [0;1[ , [1;5[ , [5;10[ , [10;25[ , [25;50[ , [50;100] ),

mokėjimo pavedimų, gautų internetu, vertė (neprivaloma) (%), pagal procentinės dalies klasę ( [0;1[ , [1;5[ , [5;10[ , [10;25[ , [25;50[ , [50;100] ),

pajamų, gaunamų vykdant užsakymus internetu, vertė (neprivaloma) (%), pagal procentinės dalies klasę ( [0;1[ , [1;5[ , [5;10[ , [10;25[ , [25;50[ , [50;100] ).

Rodikliai, rinktini apie įmones, teikiančias internetu draudimo paslaugas:

visi privačių klientų internetu užsakyti draudimo polisai (%), pagal procentinės dalies klasę ( [0;1[ , [1;5[ , [5;10[ , [10;25[ , [25;50[ , [50;100] );

visi įmonių klienčių internetu užsakyti draudimo polisai (%), pagal procentinės dalies klasę ( [0;1[ , [1;5[ , [5;10[ , [10;25[ , [25;50[ , [50;100] );

privačių asmenų ir įmonių draudimo polisų, užsakytų tinklalapyje, bendra pasirašytų įmokų sumos vertė (%), pagal procentinės dalies klasę ( [0;1[ , [1;5[ , [5;10[ , [10;25[ , [25;50[ , [50;100] ).

Rodikliai, rinktini apie visas įmones (neprivaloma):

užsakymų iš klientų gavimas ne internetu, o kitais tinklais (neprivaloma).

Rodikliai, rinktini apie įmones, gavusias užsakymus iš klientų ne internetu, o kitais tinklais (neprivaloma):

tinklo naudojimas eilei įmonių klienčių mokėjimų pavedimų, atliktų kompiuterio programa, gauti (neprivaloma),

bankomatų tinklo (t. y. ATM) naudojimas savitarnos teritorijose mokėjimo pavedimams gauti, ir (arba) mažmeninių klientų (individualių asmenų) mokėjimo pavedimų kreditine kortele tinklas (neprivaloma),

tinklo naudojimas prekybos agentų užsakymams, atliktiems kompiuterių sistemomis, prijungtomis prie įmonės kompiuterių sistemos, gauti (neprivaloma),

kitų nei internetas elektroninių tinklų naudojimas (neprivaloma).

IKT saugumas

Rodikliai, rinktini apie įmones, turinčias prieigą prie interneto:

saugumo priemonių naudojimas: virusų tikrinimo arba apsaugos nuo jų programinė įranga,

saugumo priemonių naudojimas: užkardos,

saugumo priemonių naudojimas: apsaugoti serveriai,

saugumo priemonių naudojimas: atsarginis duomenų kopijavimas nukopijuojant juos kitur,

saugumo priemonių naudojimas: elektroninis skaitmeninis parašas – būdas kliento duomenų autentiškumui patvirtinti,

saugumo priemonių naudojimas: kiti būdai autentiškumui patvirtinti (pvz., PIN kodas),

saugumo priemonių naudojimas: duomenų kodavimas konfidencialumo sumetimais,

su IKT susijusios problemos, iškilusios 2005 m., dėl kurių buvo prarasta daug informacijos arba darbo laiko.

2.   APIMTIS

Šio priedo b.1 dalyje apibrėžti rodikliai renkami iš įmonių, klasifikuojamų pagal toliau nurodytas ekonominės veiklos rūšis bei įmonės dydį.

a)   Ekonominės veiklos rūšis: įmonės klasifikuojamos pagal šias NACE-Rev. 1.1 kategorijas:

NACE kategorija

Aprašymas

D skirsnis

„Apdirbamoji gamyba“

F skirsnis

„Statyba“

G skirsnis

„Didmeninė ir mažmeninė prekyba; motorinių transporto priemonių, motociklų remontas, asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymas“

55.1 ir 55.2 grupės

„Viešbučiai“ ir „Stovyklavietės ir aprūpinimas kita laikinąja buveine“

I skirsnis

„Transportas, sandėliavimas ir ryšiai“

65.12 klasė

„Kitas piniginis tarpininkavimas“

65.22 klasė

„Kitas kredito teikimas“

66.01 klasė

„Gyvybės draudimas“

66.03 klasė

„Ne gyvybės draudimas“

K skirsnis

„Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla“

92.1 ir 92.2 grupės

„Kino filmų ir vaizdajuosčių gamyba“ ir „Radijo ir televizijos veikla“

b)   Įmonės dydis: įmonės, kuriose dirba 10 ar daugiau darbuotojų;

c)   Geografinė apimtis: bet kurioje valstybės narės teritorijos dalyje esančios įmonės.

3.   ATASKAITINIAI LAIKOTARPIAI

2005 m. yra ataskaitinis kintamųjų duomenų, priskiriamų elektroninės prekybos ir elektroninio verslo procesų antraštinei daliai, ir kur nurodyta, laikotarpis. Kitų duomenų ataskaitinis laikotarpis yra 2006 m. sausio mėn.

4.   SKIRSTYMAS

Šio priedo b.1 dalyje išvardytos temos ir jų rodikliai pateikiami atskirai, suskirstant juos, kaip nurodyta toliau:

a)   skirstymas pagal ekonominės veiklos rūšį: pagal NACE Rev. 1.1 klasifikaciją:

NACE klasifikatorius

 

DA + DB + DC + DD + DE

 

DF + DG + DH

 

DI + DJ

 

DK + DL + DM + DN

 

45

 

50

 

51

 

52

 

55.1 + 55.2

 

60 + 61 + 62 + 63

 

64

 

65.12 + 65.22

 

66.01 + 66.03

 

72

 

70 + 71 + 73 + 74

 

92.1 + 92.2

b)   skirstymas pagal dydžio kategoriją: duomenys skirstomi į toliau nurodytas dydžio kategorijas pagal darbuotojų skaičių.

Dydžio kategorija

 

10 arba daugiau

 

10–49 (mažos įmonės)

 

50–249 (vidutinio dydžio įmonės)

 

250 arba daugiau (didelės įmonės)

c)   geografinis skirstymas: duomenys skirstomi į toliau nurodytas grupes pagal regionus

Regioninė grupė

 

1 tikslo regionai (įskaitant laikinai 1 tikslui priskiriamus arba palaipsniui šio tikslo nebeatitinkančius regionus)

 

ne 1 tikslo regionai.

5.   PERIODIŠKUMAS

Duomenys pateikiami vieną kartą už 2006 m.

6.   GALUTINIAI TERMINAI

a)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 808/2004 6 straipsnyje nurodyti apibendrinti duomenys, prireikus pažymint jų konfidencialumą arba netikslumą, pateikiami Eurostatui iki 2006 m. spalio 5 d. Iki šios datos duomenų rinkinys turi būti baigtas rengti, patvirtintas ir priimtas. Sutraukta į lentelę duomenų teikimo forma kompiuterine laikmena pateikiama vadovaujantis Eurostato nurodytomis instrukcijomis.

b)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 808/2004 6 straipsnyje nurodyti metaduomenys pateikiami Eurostatui iki 2006 m. liepos 31 d. Metaduomenys perduodami remiantis Eurostato ataskaitos šablonu.

c)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 808/2004 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta kokybės ataskaita pateikiama Eurostatui iki 2006 m. gruodžio 1 d. Kokybės ataskaita pateikiama remiantis Eurostato ataskaitos šablonu.


II PRIEDAS

2 modulis: Individualūs asmenys, namų ūkiai ir informacinė visuomenė

1)   TEMOS IR JŲ RODIKLIAI

a)   Iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 808/2004 II priede nurodyto sąrašo atrinktos temos, apie kurias duomenys turi būti renkami ataskaitiniais 2006 m., pateikiamos toliau:

individualių asmenų ir (arba) namų ūkių galimybė naudotis IKT sistemomis ir jų naudojimas,

individualių asmenų ir (arba) namų ūkių interneto naudojimas įvairiems tikslams,

IKT saugumas,

IKT kompetencija,

IKT ir interneto naudojimo kliūtys.

b)   Rinktini toliau nurodyti rodikliai:

 

Individualių asmenų ir (arba) namų ūkių galimybė naudotis IKT sistemomis ir jų naudojimas

Rodikliai, rinktini apie visus namų ūkius:

galimybė naudotis IKT įranga namuose: TV (pranešti atskirai: satelitinė antena, kabelinė TV, skaitmeninė TV),

galimybė naudotis IKT įranga namuose: fiksuoto ryšio telefono linija,

galimybė naudotis IKT įranga namuose: mobilusis telefonas (pranešti atskirai: mobilusis telefonas su interneto prieigos funkcija),

galimybė naudotis IKT įranga namuose: žaidimų konsolės,

galimybė naudotis IKT įranga namuose: stalinis kompiuteris,

galimybė naudotis IKT įranga namuose: nešiojamasis kompiuteris,

galimybė naudotis IKT įranga namuose: delninis kompiuteris,

galimybė naudotis internetu namuose, nepaisant to, ar juo naudojamasi.

Rodikliai, rinktini apie namų ūkius, turinčius prieigą prie interneto:

prieigai prie interneto namuose naudojama įranga: stalinis kompiuteris,

prieigai prie interneto namuose naudojama įranga: nešiojamasis kompiuteris,

prieigai prie interneto namuose naudojama įranga: televizorius, kuriame yra tam tikra prijungimo prie interneto įranga,

prieigai prie interneto namuose naudojama įranga: žaidimų konsolės,

prieigai prie interneto namuose naudojama įranga: kita įranga (neprivaloma: atskirai pranešti apie ryšį mobiliuoju telefonu su interneto prieigos funkcija, delniniu kompiuteriu),

interneto ryšys, naudojamas prieigai prie interneto namuose: modemas arba ISDN,

interneto ryšys, naudojamas prieigai prie interneto namuose: DSL,

interneto ryšys, naudojamas prieigai prie interneto namuose: kitas plačiajuostis ryšys (t. y. kabelis, UMTS ir kiti),

interneto ryšys, naudojamas prieigai prie interneto namuose: mobilusis telefonas su siaurajuosčio ryšio funkcija (WAP, GPRS ir kt.).

Rodikliai, rinktini apie visus individualius asmenis:

kompiuterio naudojimas paskutinį kartą (per paskutinius tris mėnesius); prieš tris mėnesius – vienerius metus; prieš daugiau nei vienerius metus; niekada nesinaudojo kompiuteriu),

mobiliojo telefono naudojimas.

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, naudojusius kompiuterį pastaraisiais trim mėnesiais:

kompiuterio naudojimo dažnumas (kiekvieną dieną arba beveik kiekvieną dieną; bent vieną kartą per savaitę (bet ne kiekvieną dieną); bent vieną kartą per mėnesį (bet ne kiekvieną savaitę); rečiau nei kartą per mėnesį),

vieta, kurioje naudotasi kompiuteriu pastaraisiais trim mėnesiais: namuose,

vieta, kurioje naudotasi kompiuteriu pastaraisiais trim mėnesiais: įprastinėje darbo vietoje (kitur nei namuose),

vieta, kurioje naudotasi kompiuteriu pastaraisiais trim mėnesiais: mokymo vietoje,

vieta, kurioje naudotasi kompiuteriu pastaraisiais trim mėnesiais: kito asmens namuose,

vieta, kurioje naudotasi kompiuteriu pastaraisiais trim mėnesiais: kitur.

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, naudojančius mobiliuosius telefonus:

asmeninės įprastos pašto korespondencijos keitimas paprastomis arba iliustruotomis žinutėmis mobiliuoju telefonu (nepakeista; pakeista minimaliai; pakeista žymiai; visiškai arba beveik visiškai; netaikytina).

 

Individualių asmenų ir (arba) namų ūkių interneto naudojimas įvairiems tikslams

Rodikliai, rinktini apie visus individualius asmenis:

interneto naudojimas paskutinį kartą (per paskutinius tris mėnesius; prieš tris mėnesius – vienerius metus; prieš daugiau nei vienerius metus; niekada nesinaudojo kompiuteriu).

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, jau naudojusius internetą:

pirkimas internetu privačiam naudojimui paskutinį kartą (per paskutinius tris mėnesius; prieš tris mėnesius – vienerius metus; prieš daugiau nei vienerius metus; niekada nepirko ir niekada neužsisakė).

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, naudojusius internetą pastaraisiais trim mėnesiais:

interneto naudojimo dažnumas pastaraisiais trim mėnesiais (kiekvieną dieną arba beveik kiekvieną dieną) bent vieną kartą per savaitę (bet ne kiekvieną dieną; bent vieną kartą per mėnesį (bet ne kiekvieną savaitę); rečiau nei kartą per mėnesį),

vieta, kurioje naudotasi internetu pastaraisiais trim mėnesiais: namuose,

vieta, kurioje naudotasi internetu per pastaraisiais trim mėnesiais: darbo vietoje (kitur nei namuose),

vieta, kurioje naudotasi internetu pastaraisiais trim mėnesiais: mokymo vietoje,

vieta, kurioje naudotasi internetu pastaraisiais trim mėnesiais: kito asmens namuose,

vieta, kurioje naudotasi internetu pastaraisiais trim mėnesiais: kitur (neprivaloma: atskirai pranešti apie naudojimąsi internetu viešojoje bibliotekoje; pašto skyriuje; viešojoje įstaigoje, miesto savivaldybėje arba valdžios įstaigoje; bendruomenės arba savanorių organizacijos patalpose; interneto kavinėje),

mobiliųjų prietaisų naudojimas prieigai prie interneto: mobilusis telefonas su WAP arba GPRS funkcijomis,

mobiliųjų prietaisų naudojimas prieigai prie interneto: mobilusis telefonas su UMTS funkcija,

mobiliųjų prietaisų naudojimas prieigai prie interneto: delninis kompiuteris,

asmeninės įprastos pašto korespondencijos keitimas internetu arba elektroninėmis žinutėmis (nepakeista; pakeista minimaliai; pakeista žymiai; visiškai arba beveik visiškai; netaikytina),

asmeninio (privataus arba darbo) elektroninio pašto adreso naudojimas,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais elektroniniam laiškui siųsti ir (arba) gauti,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais skambinant naudojantis internetu,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais kitai komunikacinei veiklai,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais ieškant informacijos apie prekes ir paslaugas,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais naudojantis su keliavimu ir apgyvendinimu susijusiomis paslaugomis,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais klausantis internetu radijo arba žiūrint internetu televizijos programas,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais žaidžiant arba parsisiunčiant žaidimus, paveikslėlius arba muziką,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais programinei įrangai parsisiųsti,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais skaitant arba parsisiunčiant laikraščius ir naujus žurnalus,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais ieškant darbo arba prašymui dėl darbo išsiųsti,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais ieškant su sveikatos priežiūra susijusios informacijos,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais ieškant kitos informacijos arba naudojantis internetu teikiamomis paslaugomis,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais naudojantis banko paslaugomis internetu,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais prekėms arba paslaugoms parduoti,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais įformintai švietimo veiklai,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais tobulinimosi kursams,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais kitai švietimo veiklai, konkrečiai susijusiai su galimybėmis įsidarbinti,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais informacijai iš viešųjų institucijų tinklalapių gauti,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais formoms iš viešųjų institucijų tinklalapių parsisiųsti,

interneto naudojimas privačiais tikslais pastaraisiais trim mėnesiais norint išsiųsti užpildytas formas viešosioms institucijoms,

interneto naudojimas kontaktams su viešąja administracija (naudojamasi; suinteresuotas naudotis; nedomina).

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, naudojusius internetą pastaraisiais trim mėnesiais ir susidomėjusius elektroninės valdžios paslaugomis:

elektroninės valdžios paslaugos, susijusios su pajamų mokesčiais (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina),

elektroninės valdžios paslaugos darbui per darbo biržą ieškoti (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina),

elektroninės valdžios paslaugos, susijusios su socialinio draudimo išmokomis (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina),

elektroninės valdžios paslaugos, susijusios su asmeniniais dokumentais (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina),

elektroninės valdžios paslaugos automobiliui įregistruoti (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina),

elektroninės valdžios paslaugos kreipiantis dėl leidimo statyti (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina),

elektroninės valdžios paslaugos pareiškimui policijai paduoti (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina),

elektroninės valdžios paslaugos, susijusios su viešosiomis bibliotekomis (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina),

elektroninės valdžios paslaugos, susijusios su pažymėjimų prašymu ir jų išdavimu (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina),

elektroninės valdžios paslaugos stojimui į aukštąją mokyklą arba universitetą (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina),

elektroninės valdžios paslaugos gyvenamosios vietos pakeitimui pranešti (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina),

elektroninės valdžios paslaugos naudojantis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis (naudotasi; ketinta naudotis; nedomina).

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, naudojusius internetą internetinei prekybai per paskutinius dvylika mėnesių:

interneto naudojimas maisto produktams arba gastronomijos prekėms užsisakyti,

interneto naudojimas namų ūkio prekėms užsisakyti,

interneto naudojimas filmams arba muzikai užsisakyti (atskirai pranešti, ar pristatyta internetu),

interneto naudojimams knygoms, žurnalams, laikraščiams arba elektroninio mokymo medžiagai užsisakyti (atskirai pranešti, ar pristatyta internetu),

interneto naudojimas rūbams arba sporto prekėms užsisakyti,

interneto naudojimas programinei įrangai ir programos plėtotei užsisakyti (atskirai pranešti, ar pristatyta internetu),

interneto naudojimas kompiuterio aparatinei įrangai užsisakyti,

interneto naudojimas elektroninei įrangai užsisakyti,

interneto naudojimas akcijoms pirkti, finansinėms paslaugoms arba draudimui užsisakyti,

interneto naudojimas kelionių arba atostogų metu reikalingam gyvenamajam plotui užsisakyti,

interneto naudojimas bilietams į renginius užsisakyti,

interneto naudojimas loterijos bilietams užsisakyti arba dalyvaujant lažybose,

interneto naudojimas kitoms prekėms arba paslaugoms užsisakyti,

interneto naudojimas norint užsisakyti iš mažmenininkų, apie kuriuos sužinota ne internetu,

interneto naudojimas norint užsisakyti iš mažmenininkų, apie kuriuos sužinota internetu, arba kurių duomenys rasti internete,

perkant (parduodant) internetu iškilusios problemos, neatsižvelgiant į problemos pobūdį.

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, naudojusius internetą internetinei prekybai per paskutinius dvylika mėnesių, ir kuriems internetinės prekybos metu iškilo kokių nors problemų:

internetinės prekybos metu iškilusios problemos: sunkumai norint surasti informacijos apie garantijas,

internetinės prekybos metu iškilusios problemos: pristatoma lėčiau nei nurodyta,

internetinės prekybos metu iškilusios problemos: galutinė kaina didesnė nei nurodyta,

internetinės prekybos metu iškilusios problemos: pristatytos kitos arba sugadintos prekės, arba prekių iš viso negauta,

internetinės prekybos metu iškilusios problemos: nepakankamai užtikrintas mokėjimo saugumas,

internetinės prekybos metu iškilusios problemos: sudėtinga pateikti skundą arba gauti kompensaciją, arba, pateikus skundą, negauta patenkinamo atsakymo,

internetinės prekybos metu iškilusios problemos: kitos.

IKT saugumas

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, naudojusius internetą namuose pastaraisiais trim mėnesiais:

(el. pašto) šiukšlės (nepageidautini elektroniniai laiškai, kuriuos individualus asmuo laiko el. pašto šiukšlėmis ir nenorėtų jų gauti).

IKT kompetencija

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, naudojusius kompiuterį bent kartą:

paskutinį kartą lankyti ne mažiau kaip trijų valandų trukmės mokymo kursai, bet kokiu aspektu susiję su kompiuterio naudojimu (per paskutinius tris mėnesius; prieš tris mėnesius – vienerius metus; prieš vienerius – trejus metus; prieš daugiau nei trejus metus; nėra lankęs tokio kurso),

naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai: gebėjimas nukopijuoti arba perkelti rinkmeną ar aplanką,

naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai: gebėjimas naudotis teksto kopijavimo arba įdėjimo priemonėmis norint nukopijuoti arba perkelti informaciją viename dokumente,

naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai: gebėjimas naudotis skaičiuoklės pagrindine aritmetine formule,

naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai: gebėjimas glaudinti rinkmenas,

naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai: gebėjimas prijungti arba įdiegti naujus prietaisus, pavyzdžiui, spausdintuvą arba modemą,

naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai: gebėjimas kurti kompiuterio programą naudojantis specialia programavimo kalba.

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, naudojusius internetą bent kartą:

naudojimosi internetu įgūdžiai: gebėjimas surasti informaciją naudojantis paieškos sistema,

naudojimosi internetu įgūdžiai: gebėjimas siųsti elektroninius laiškus pridedant rinkmenas,

naudojimosi internetu įgūdžiai: gebėjimas siųsti žinutes į pokalbių kambarius, naujienų grupes arba diskusijų forumus internete,

naudojimosi internetu įgūdžiai: gebėjimas naudojantis internetu skambinti,

naudojimosi internetu įgūdžiai: gebėjimas naudotis tiesioginio keitimosi (peer-to-peer) rinkmenomis keičiantis filmais, muzika ir kt.,

naudojimosi internetu įgūdžiai: gebėjimas kurti tinklalapį.

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, turinčius vieną ar daugiau naudojimosi kompiuteriu arba internetu įgūdžių:

IT naudojimo įgūdžių įgijimo būdas: oficiali švietimo įstaiga,

IT naudojimo įgūdžių įgijimo būdas: mokymo kursai suaugusiųjų mokymo centre (bet ne darbdavio iniciatyva),

IT naudojimo įgūdžių įgijimo būdas: profesinio rengimo kursai (darbdavio iniciatyva),

IT naudojimo įgūdžių įgijimo būdas: savarankiškas mokymasis iš knygų, kompaktines plokšteles (CD ROM) ir kt.,

IT naudojimo įgūdžių įgijimo būdas: savarankiškas mokymasis darant viską pačiam,

IT naudojimo įgūdžių įgijimo būdas: neoficialiai padedant kolegoms, giminaičiams, draugams,

IT naudojimo įgūdžių įgijimo būdas: kitas būdas.

IKT ir interneto naudojimo kliūtys

Rodikliai, rinktini apie namų ūkius, neturinčius prieigos prie interneto namuose:

kliūtys naudotis internetu namuose: turi galimybę naudotis internetu kitur,

kliūtys naudotis internetu namuose: nenori turėti interneto (žalingas turinys ir kt.),

kliūtys naudotis internetu namuose: internetas nereikalingas (kadangi tai nenaudinga, neįdomu ir kt.),

kliūtys naudotis internetu namuose: per brangi įranga,

kliūtys naudotis internetu namuose: per brangi prieiga,

kliūtys naudotis internetu namuose: įgūdžių stoka,

kliūtys naudotis internetu namuose: fizinė negalia,

kliūtys naudotis internetu namuose: nerimas dėl privatumo arba saugumo,

kliūtys naudotis internetu namuose: kitos.

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, naudojusius internetą pastaraisiais trim mėnesiais, bet dar nesinaudojusius juo tam, kad asmeninius kontaktus su viešosiomis tarnybomis arba administracijomis, arba apsilankymus jose pakeisti ryšiu internetu:

naudojimosi elektroninės valdžios paslaugomis kliūtys: reikalingos paslaugos neteikiamos internetu arba jas sunku rasti,

naudojimosi elektroninės valdžios paslaugomis kliūtys: trūksta asmeninio kontakto,

naudojimosi elektroninės valdžios paslaugomis kliūtys: atsakymo negaunama tuojau pat,

naudojimosi elektroninės valdžios paslaugomis kliūtys: nerimaujama dėl asmens duomenų apsaugos ir saugumo,

naudojimosi elektroninės valdžios paslaugomis kliūtys: papildomos išlaidos,

naudojimosi elektroninės valdžios paslaugomis kliūtys: per daug sudėtinga,

naudojimosi elektroninės valdžios paslaugomis kliūtys: kitos.

Rodikliai, rinktini apie individualius asmenis, naudojusius internetą per pastaruosius dvylika mėnesių, bet dar nesinaudojusius juo prekybai internetu:

internetinės prekybos kliūtys: nėra poreikio,

internetinės prekybos kliūtys: labiau mėgsta apsipirkti pats, nori prekę pamatyti, lojalumas parduotuvėms, įprotis,

internetinės prekybos kliūtys: įgūdžių stoka,

internetinės prekybos kliūtys: internetu užsakytų prekių pristatymas sukelia problemų,

internetinės prekybos kliūtys: nerimas dėl saugumo arba privatumo,

internetinės prekybos kliūtys: negali būti tikras, kad prekės bus gautos arba jas bus galima grąžinti, kad bus galima pateikti skundą arba gauti kompensaciją,

internetinės prekybos kliūtys: neturi mokėjimo kortelės, reikalingos mokėti internetu,

internetinės prekybos kliūtys: per lėta interneto ryšio sparta,

internetinės prekybos kliūtys: kitos.

2)   APIMTIS

a)

Statistiniai vienetai, apie kuriuos rinktini šio priedo 1 dalies b punkte išvardyti rodikliai, susiję su namų ūkiais, yra namų ūkiai, kuriuose bent vienas narys yra 16–74 metų amžiaus.

b)

Statistiniai vienetai, apie kuriuos rinktini šio priedo 1 dalies b punkte išvardyti rodikliai, susiję su individualiais asmenimis, yra 16–74 metų amžiaus individualūs asmenys.

c)

Geografinė apimtis: bet kurioje valstybės narės teritorijos dalyje gyvenantys individualūs asmenys (arba) ten esantys namų ūkiai.

3)   ATASKAITINIAI LAIKOTARPIAI

Rinktinos statistikos ataskaitinis laikotarpis yra 2006 m. pirmasis ketvirtis.

4)   SKIRSTYMAS

a)

Apie šio priedo 1 dalies b punkte išvardytas temas ir jų rodiklius, susijusius su namų ūkiais, renkami šie pagalbiniai rodikliai:

geografinė vieta: 1 tikslo regionai (įskaitant laikinai 1 tikslui priskiriamus arba palaipsniui šio tikslo nebeatitinkančius regionus); kiti regionai,

urbanizacijos laipsnis: tankiai apgyvendintos teritorijos; vidutiniškai apgyvendintos teritorijos; retai apgyvendintos teritorijos,

namų ūkio tipas: namų ūkio narių skaičius (atskirai rinkti duomenis apie jaunesnių nei 16 metų vaikų skaičių),

(neprivaloma) namų ūkio grynosios mėnesio pajamos (nustatyti pajamų dydį arba taikyti kvartilius).

b)

Apie šio priedo 1 dalies b punkte išvardytas temas ir jų rodiklius, susijusius su individualiais asmenimis, renkami šie pagalbiniai rodikliai:

geografinė vieta: 1 tikslo regionai (įskaitant laikinai 1 tikslui priskiriamus arba palaipsniui šio tikslo nebeatitinkančius regionus); kiti regionai,

urbanizacijos laipsnis: tankiai apgyvendintos teritorijos; vidutiniškai apgyvendintos teritorijos; retai apgyvendintos teritorijos,

lytis: vyras; moteris,

amžiaus grupė: jaunesni nei 16 metų (neprivaloma); 16–24; 25–34; 35–44; 45–54; 55–64; 65–74; vyresni nei 74 metų (neprivaloma),

aukščiausias įgytas išsilavinimas pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED 97): žemas (ISCED 0, 1 arba 2); vidurinis (ISCED 3 arba 4); aukštasis (ISCED 5 arba 6),

užimtumo padėtis: tarnautojas; dirbantis savarankiškai, įskaitant šeimos narius; bedarbis; nedirbantys studentai; kiti nedirbantys asmenys,

profesija pagal Tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių (ISCO-88 (COM)): darbininkai, ne darbininkai; IKT darbuotojai, ne IKT darbuotojai.

5)   PERIODIŠKUMAS

Duomenys pateikiami vieną kartą už 2006 m.

6)   GALUTINIAI TERMINAI REZULTATAMS PATEIKTI

a)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 808/2004 6 straipsnyje nurodyti apibendrinti duomenys, prireikus pažymint jų konfidencialumą arba netikslumą, pateikiami Eurostatui iki 2006 m. spalio 5 d. Iki šios datos duomenų rinkinys turi būti baigtas rengti, patvirtintas ir priimtas. Sutraukta į lentelę duomenų teikimo forma kompiuterine laikmena pateikiama vadovaujantis Eurostato nurodytomis instrukcijomis.

b)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 808/2004 6 straipsnyje nurodyti metaduomenys pateikiami Eurostatui iki 2006 m. liepos 31 d. Metaduomenys perduodami remiantis Eurostato ataskaitos šablonu.

c)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 808/2004 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta kokybės ataskaita pateikiama Eurostatui iki 2006 m. gruodžio 1 d. Kokybės ataskaita pateikiama remiantis Eurostato ataskaitos šablonu.


14.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/63


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1100/2005

2005 m. liepos 13 d.

nustatantis minimalią neperdirbtų džiovintų figų supirkimo iš gamintojų kainą ir pagalbos, skirtos džiovintų figų gamybai sumą už 2005–2006 prekybos metus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (1), ypač į jo 6b straipsnio 3 dalį ir 6c straipsnio 7 dalį,

kadangi:

(1)

2003 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2003 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 taikymo pagal pagalbos perdirbtiems vaisių ir daržovių produktams schemą išsamių taisyklių nustatymo (2) 3 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta džiovintų figų prekybos metų trukmė.

(2)

1999 m. liepos 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1573/1999 nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 taikymo taisykles dėl džiovintų figų charakteristikų, už kurias suteikiama pagalba pagal pagalbos gamybai schemą (3) 1 straipsnis nustato kriterijus, kuriems turi atitikti produktai tam, kad už juos būtų mokama minimali kaina.

(3)

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) 2201/96 6b ir 6c straipsniuose nustatytus kriterijus, turėtų būti nustatyta minimali kaina ir pagalbos gamybai dydis 2005–2006 prekybos metams.

(4)

Šiame reglamente numatytoms priemonėms pritaria Iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų vadybos komitetas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2201/96 6a straipsnio 2 dalyje numatyta minimali neperdirbtų džiovintų figų kaina už 2005–2006 prekybos metus yra 878,86 EUR už gamintojo grynojo svorio toną.

Už 2005–2006 prekybos metus pagalbos neperdirbtų džiovintų figų gamybai dydis, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 2201/96 6a straipsnio 1 dalį, yra 258,57 EUR už grynojo svorio toną.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 297, 1996 11 21, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 386/2004 (OL L 64, 2004 3 2, p. 25).

(2)  OL L 218, 2003 8 30, p. 14. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 180/2005 (OL L 30, 2005 2 3, p. 7).

(3)  OL L 187, 1999 7 20, p. 27.


14.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/64


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1101/2005

2005 m. liepos 13 d.

nustatantis pagalbos dydį už perdirbimui skirtas kriaušes 2005–2006 prekybos metams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2003 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2003 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 taikymo pagal pagalbos perdirbtų vaisių ir daržovių produktų sektoriui schemą išsamių taisyklių nustatymo (2) 3 straipsnio 3 dalies c) punkte numatyta, kad Komisija paskelbia pagalbos už perdirbimui skirtas kriaušes sumą ne vėliau kaip iki birželio 15 d.

(2)

Pagal pagalbos už perdirbimui skirtas kriaušes schemą per trejus pastaruosius prekybos metus vidutinis perdirbtų kriaušių kiekis 11 946 tonų viršija Bendrijos nustatytą ribą.

(3)

Pagalbos dydis už perdirbimui skirtas kriaušes 2005/2006 prekybos metams, valstybėms narėms, viršijusioms nustatytą perdirbimo ribą turi būti perskaičiuotas, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 2201/96 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą lygį, laikantis minėto reglamento 5 straipsnio 2 dalies.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

2005/2006 prekybos metams pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/96 2 straipsnį pagalbos už kriaušes suma yra:

161,70 EUR už toną Čekijoje,

155,23 EUR už toną Graikijoje,

157,59 EUR už toną Ispanijoje,

161,70 EUR už toną Prancūzijoje,

124,58 EUR už toną Italijoje,

161,70 EUR už toną Vengrijoje,

159,09 EUR už toną Nyderlanduose,

161,70 EUR už toną Austrijoje,

161,70 EUR už toną Portugalijoje.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 297, 1996 11 21, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 386/2004 (OL L 64, 2004 3 2, p. 25).

(2)  OL L 218, 2003 8 30, p. 14. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 180/2005 (OL L 30, 2005 2 3, p. 7).


14.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/65


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1102/2005

2005 m. liepos 13 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 32/2000, kad būtų atsižvelgta į Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo pakeitimus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 32/2000 atidarantį ir numatantį Bendrijos tarifinių kvotų, priimtų GATT rėmuose, bei tam tikrų kitų Bendrijos tarifinių kvotų administravimą, ir nustatantį išsamias kvotų pritaikymo taisykles bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1808/95 (1), ypač 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (2), su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1810/2004 (3), buvo pakeisti tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 32/2000 III, IV ir V prieduose nurodytų prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodai. Todėl priedai turėtų būti atitinkamai pakeisti.

(2)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo Reglamento (EB) Nr. 1810/2004 įsigaliojimo datos.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 32/2000 iš dalies keičiamas taip:

1)

III priede kvotos numerio 09.0107 kodai keičiami taip:

a)

KN kodas „ex 5702 39 90“ keičiamas į KN kodą „ex 5702 39 00“;

b)

KN kodas „ex 5702 49 90“ ir šio kodo TARIC subpozicija „10“ atitinkamai keičiami į KN kodą „ex 5702 49 00“ ir TARIC subpoziciją „20“;

c)

KN kodas „ex 5703 90 00“ keičiamas į KN kodus „ex 5703 90 10“ ir „ex 5703 90 90“.

2)

IV priedas keičiamas taip:

a)

kvotos numerio 09.0106 KN kodai antrojoje skiltyje keičiami taip:

i)

KN kodas „6207 91 90“ keičiamas į KN kodą „ex 6207 91 00“;

ii)

KN kodas „6208 91 19“ keičiamas į KN kodą „ex 6208 91 00“;

iii)

KN kodas „6302 51“ keičiamas į KN kodą „6302 51 00“;

iv)

KN kodas „6302 91“ keičiamas į KN kodą „6302 91 00“;

v)

KN kodai „6301 20 91“ ir „6301 20 99“ keičiami į KN kodą „6301 20 90“.

b)

TARIC kodų skilties kvotos numerio 09.0106 kodai keičiami taip:

i)

KN kodo „6207 91 90“ eilutėje kodas „10“ keičiamas į kodą „91“;

ii)

KN kodo „6208 91 19“ eilutėje kodas „10“ keičiamas į kodą „18“;

c)

kvotos numerio 09.0106 KN kodai keičiami taip:

i)

KN kodas „6207 91 90“ keičiamas į KN kodą „6207 91 00“;

ii)

KN kodas „6208 91 19“ keičiamas į KN kodą „6208 91 00“;

iii)

KN kodai „6301 20 91“ ir „6301 20 99“ keičiami į KN kodą „6301 20 90“;

iv)

KN kodai „6302 51 10“ ir „6302 51 90“ keičiami į KN kodą „6302 51 00“;

v)

KN kodai „6302 91 10“ ir „6302 91 90“ keičiami į KN kodą „6302 91 00“.

3)

V priede kvotos numerio 09.0103 kodai TARIC kodų sąrašo skiltyje „KN kodas“, keičiami taip:

a)

KN kodai „5210 11 10“ ir „5210 11 90“ keičiami į KN kodą „5210 11 00“;

b)

KN kodai „5210 21 10“ ir „5210 21 90“ keičiami į KN kodą „5210 21 00“;

c)

KN kodai „5210 31 10“ ir „5210 31 90“ keičiami į KN kodą „5210 31 00“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

László KOVÁCS

Komisijos narys


(1)  OL L 5, 2000 1 8, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 545/2004 (OL L 87, 2004 3 25, p. 12).

(2)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 493/2005 (OL L 82, 2005 3 31, p. 1).

(3)  OL L 327, 2004 10 30, p. 1.


14.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/67


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1103/2005

2005 m. liepos 13 d.

dėl Egipto kilmės ryžių importo licencijų paraiškų pagal Komisijos reglamente (EB) Nr. 955/2005 nustatytas tarifines kvotas 2005 metams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2005 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 955/2005 dėl Egipto kilmės ryžių importo į Bendriją kvotos atidarymo (2), ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

KN 1006 kodu klasifikuojamų ryžių importo licencijų paraiškose, pateiktose nuo 2005 m. liepos 1 d. iki liepos 4 d. 13 valandos, ir apie kurias pranešta Komisijai, prašomas kiekis yra 59 135 tonų, o didžiausias importuotinas kiekis yra 9 342 tonos KN 1006 kodu klasifikuojamų ryžių remiantis protokolu prie Europos–Viduržemio jūros šalių ir Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos susitarimo, kad būtų atsižvelgta į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Vengrijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos (3) prisijungimo prie Tarybos sprendimo 2005/89/EB (4).

(2)

Todėl reikėtų nustatyti sumažinimo procentą iki 2005 m. liepos 4 d. 13 val. pateiktoms importo licencijų paraiškoms, kurioms 100 % sumažinamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 11 straipsnį apskaičiuotas muitas.

(3)

Reikėtų daugiau nebeišduoti importo licencijų, pagal kurias muitas sumažinamas 100 % 2005 metams.

(4)

Atsižvelgiant į jo tikslą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal iki 2005 m. liepos 4 d. 13 val. pateiktas ir Komisijai praneštas KN 1006 kodu klasifikuojamų ryžių importo licencijų paraiškas pagal Reglamentu (EB) Nr. 955/2005 atidarytas tarifines kvotas yra išduodamos licencijos prašomiems kiekiams taikant 84,202249 sumažinimo koeficientą.

2 straipsnis

Pagal KN 1006 kodu klasifikuojamų ryžių importo licencijų paraiškas, pateiktas nuo 2005 m. liepos 4 d. 13 val. iki 2005 metų pabaigos, importo licencijos pagal Reglamentu (EB) Nr. 955/2005 atidarytas tarifines kvotas yra neišduodamos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 96.

(2)  OL L 164, 2005 6 24, p. 5.

(3)  OL L 31, 2005 2 4, p. 31.

(4)  OL L 31, 2005 2 4, p. 30.


14.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/68


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1104/2005

2005 m. liepos 13 d.

nustatantis mažinimo koeficientą, taikytiną skirstant Reglamente (EB) Nr. 2375/2002 numatytą paprastųjų kviečių, išskyrus aukščiausios kokybės, tarifinės kvotos III dalį

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjis 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2375/2002 dėl paprastųjų kviečių, išskyrus aukščiausios kokybės, kurių kilmės šalys yra kai kurios trečiosios valstybės, Bendrijos tarifinių kvotų atidarymo ir administravimo ir dėl leidimo nukrypti nuo Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 (2), ir ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2375/2002 atidaryta 2 981 600 tonų paprastųjų kviečių, išskyrus aukščiausios kokybės, metinė tarifinė kvota. Ši kvota yra suskirstyta į tris kvotos dalis.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2375/2002 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kvotos III dalies kiekis laikotarpiui nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. rugsėjio 30 d.592 900 tonų.

(3)

Kiekiai, kurių buvo prašyta 2005 m. liepos 11 d., remiantis Reglamento (EB) Nr. 2375/2002 5 straipsnio 1 dalimi, yra didesni už galimus kiekius. Todėl nustatant, kokiam kiekiui galima išduoti importo licencijas, reikia nustatyti mažinimo koeficientą, taikytiną prašomiems kiekiams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kiekviena 2005 m. liepos 11 d. pateikta ir Komisijai perduota paraiška gauti paprastųjų kviečių, išskyrus aukščiausios kokybės, kvotos III dalies importo licenciją remiantis Reglamento (EB) Nr. 2375/2002 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, yra patenkinama ne daugiau negu 1,84593 % prašomo kiekio.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. liepos 14 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2)  OL L 358, 2002 12 31, p. 88. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1111/2003 (OL L 158, 2003 6 27, p. 21).


14.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/69


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1105/2005

2005 m. liepos 13 d.

nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas kiaušinių sektoriui, taikomas nuo 2005 m. liepos 14 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2771/75 dėl bendro kiaušinių rinkos organizavimo (1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalies trečiąją pastraipą,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2771/75 8 straipsnio nuostatas, minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų kainų tarptautinėje rinkoje ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Šių taisyklių ir kriterijų taikymas dabartinei kiaušinių sektoriaus rinkų situacijai leidžia nustatyti tokio dydžio eksporto grąžinamąją išmoką, kuri suteiktų Bendrijai galimybę dalyvauti tarptautinėje prekyboje, ir taip pat atsižvelgtų į šių produktų eksporto pobūdį bei jų dabartinę svarbą.

(3)

Dabartinė rinkos ir konkurencijos situacija kai kuriose trečiosiose šalyse reikalauja nustatyti diferencijuotas eksporto grąžinamąsias išmokas pagal kai kurių kaušinių sektoriaus produktų paskirties šalį.

(4)

1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (2), 21 straipsnyje yra numatoma, kad grąžinamoji išmoka neskiriama už produktus, kurie eksporto deklaracijos priėmimo dieną nėra geros ir tinkamos prekinės kokybės. Norint užtikrinti, kad galiojančios taisyklės būtų taikomos vienodai, reikia pabrėžti, kad tam, kad gautų grąžinamąją išmoką, Reglamento (EEB) Nr. 2771/75 1 straipsnyje išvardytus kiaušinių produktus būtina paženklinti 1989 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvoje Nr. 89/437/EEB dėl higienos ir sveikatos problemų, turinčių įtakos kiaušinių produktų gamybai ir tiekimui į rinką, nustatytu sveikumo ženklu (3).

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Paukštienos ir kiaušinių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Produktų, už kurių eksportą mokamos grąžinamosios išmokos, numatytos Reglamento (EEB) Nr. 2771/75 8 straipsnyje, kodai ir grąžinamųjų išmokų dydžiai nurodomi šio reglamento priede.

Tačiau tam, kad būtų skiriamos grąžinamosios išmokos, produktai, kuriems taikomos Direktyvos Nr. 89/437/EEB priedo XI skyriaus nuostatos, taip pat privalo tenkinti šioje direktyvoje numatytas sveikumo ženklinimo sąlygas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. liepos 14 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 282, 1975 11 1, p. 49. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(2)  OL L 102, 1999 4 17, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 671/2004 (OL L 105, 2004 4 14, p. 5).

(3)  OL L 212, 1989 7 22, p. 87. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.


PRIEDAS

Nuo 2005 m. liepos 14 d. kiaušinių sektoriui skirtos eksporto grąžinamosios išmokos

Produktų kodas

Paskirties šalys

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis