1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/3

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio nuostatas skirtumas tarp tų reglamentų 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio nuostatomis, grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir grūdų, ryžių bei skaldytų ryžių kainų ir jų prieinamumo Bendrijos rinkoje bei grūdų, ryžių, skaldytų ryžių ir grūdų sektoriaus produktų kainų pasaulinėje rinkoje ateities tendencijas. Remiantis tų pačių straipsnių nuostatomis, taip pat reikia grūdų ir ryžių rinkose užtikrinti pusiausvyrą ir natūralią kainų raidą bei prekybą šioje rinkoje, be to, atsižvelgti į siūlomo eksporto ekonominį aspektą ir būtinybę išvengti Bendrijos rinkos trikdymų.

(3)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1518/95 (3), dėl perdirbtų grūdų ir ryžių produktų importo ir eksporto tvarkos 4 straipsnyje apibrėžti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už šiuos produktus.

(4)

Reikėtų laipsniuoti grąžinamąją išmoką, skirtiną už kai kuriuos perdirbtus produktus, atsižvelgiant į produktą, jame esantį pelenų, žaliosios ląstelienos, lukštų, baltymų, riebalų arba krakmolo kiekį. Pastarosios medžiagos kiekis yra ypač svarbus pagrindinio produkto kiekio perdirbtame produkte rodiklis.

(5)

Kalbant apie manijoko šaknis ir kitų tropinių augalų šakniavaisius ir gumbavaisius bei jų miltus, jei būtų planuojamas šių produktų eksportas, dėl tokio eksporto ekonominio aspekto šiuo metu nėra būtina jiems nustatyti eksporto grąžinamosios išmokos. Kadangi Bendrijos dalis pasaulinėje prekyboje kai kuriais perdirbtais grūdų produktais nėra didelė, dabar nėra būtina nustatyti jų eksporto grąžinamąją išmoką.

(6)

Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus pagal jų paskirties šalis.

(7)

Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(8)

Kai kurie perdirbti kukurūzų produktai gali būti termiškai apdoroti, todėl produkto kokybė gali nebetenkinti grąžinamosios išmokos skyrimo reikalavimų. Todėl reikia patikslinti, kad šiems produktams eksporto grąžinamoji išmoka negali būti skiriama, jeigu juose yra gelifikuoto krakmolo.

(9)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/6

(1)

1993 m birželio 30 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1722/93, nustatančiame išsamias Tarybos reglamentų (EEB) Nr. 1766/92 ir (EEB) Nr. 1418/76 taikymo taisykles dėl gamybos grąžinamųjų išmokų atitinkamai grūdų ir ryžių sektoriuose (2), apibrėžtos sąlygos gamybos grąžinamajai išmokai skirti. To reglamento 3 straipsnyje yra nustatyta jos apskaičiavimo tvarka. Nurodytu būdu apskaičiuota grąžinamoji išmoka, jei reikia, diferencijuota bulvių krakmolui, turi būti nustatyta vieną kartą per mėnesį ir gali būti iš dalies pakeista tuo atveju, jei kukurūzų ir (arba) kviečių kainos labai svyruoja.

(2)

Siekiant nustatyti tikslią mokėtiną sumą, reikia šiame reglamente nustatomoms gamybos grąžinamosioms išmokoms taikyti koeficientus, nurodytus Reglamento (EEB) Nr. 1722/93 II priede.

(3)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

a)

19,28 EUR/t už toną krakmolo kukurūzuose, kviečiuose, miežiuose ir avižose;

b)

23,81 EUR/t už toną bulvių krakmolo.

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/7

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2100/94 29 straipsnis buvo iš dalies pakeistas, siekiant į jį įtraukti nuorodą į priverstines licencijas, numatytas 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos (2) 12 straipsnyje, ir pakeisti sąvoką „priverstinė naudojimo teisė“ sąvoka „priverstinė licencija“.

(2)

2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (3), kuriame yra nustatyti teisės susipažinti su dokumentais, numatytos Sutarties 255 straipsnyje, bendrieji principai ir apribojimai, nuostatos buvo pritaikytos Bendrijos augalų veislių tarnybos dokumentams į Reglamentą (EB) Nr. 2100/94 įterpiant naują 33a straipsnį.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti 1995 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1239/95, nustatantį įgyvendinimo taisykles Tarybos reglamentui (EB) Nr. 2100/94 taikyti dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos atliekamų procedūrų (4).

(4)

Buvo pasitarta su Bendrijos augalų veislių tarnybos administracine taryba.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendrijos augalų veislių teisinės apsaugos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

II antraštinės dalies IV skyrius pakeičiamas taip:

„IV SKYRIUS

TARNYBOS SUTEIKTOS BENDRIJOS LICENCIJOS

1 Skirsnis

Priverstinės licencijos pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį

37 straipsnis

Paraiškos priverstinei licencijai gauti

1.   Remiantis pagrindinio reglamento 29 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis paraiškoje priverstinei licencijai gauti yra pateikiama ši informacija:

2.   Paraiškoje priverstinei licencijai, nurodytai pagrindinio reglamento 29 straipsnio 5a dalyje, gauti yra pateikiama ši informacija:

3.   Paraiškoje dėl abipusės licencijos, nurodytos pagrindinio reglamento 29 straipsnio 5a dalyje, yra pateikiama ši informacija:

4.   Prie paraiškos priverstinei licencijai gauti yra pridedami dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjas kreipėsi, bet jam nepavyko gauti sutartinės licencijos iš teisės į augalų veislę savininko. Kai pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 2 dalį paraišką priverstinei licencijai gauti pateikia Komisija arba valstybė narė, force majeure atveju Tarnyba gali atsisakyti šio reikalavimo.

5.   Laikoma, kad prašymas sutartinei licencijai gauti yra nesėkmingas, kaip apibrėžta 4 dalyje, jeigu:

38 straipsnis

Paraiškos priverstinei licencijai gauti nagrinėjimas

1.   Procesiniai veiksmai žodžiu ir įrodančių dokumentų vertinimas vyksta vieno svarstymo metu.

2.   Prašymai dėl papildomų svarstymų yra nepriimtini, išskyrus prašymus, pagrįstus aplinkybėmis, dėl kurių svarstymo metu ar po jo įvyko pasikeitimų.

3.   Prieš priimdama sprendimą Tarnyba pakviečia atitinkamas šalis draugiškai susitarti dėl sutartinės licencijos. Prireikus Tarnyba pateikia pasiūlymą dėl tokio draugiško susitarimo.

39 straipsnis

Teisės į augalų veislės nuosavybę Bendrijoje sąlygos procesinių veiksmų metu

1.   Jeigu dėl pagrindinio reglamento 98 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo byla prieš savininką buvo užregistruota Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registre, Tarnyba gali sustabdyti procesinius veiksmus dėl priverstinės licencijos suteikimo. Ji jų neatnaujina tol, kol į pirmiau minėtą registrą nebus įregistruotas galutinis sprendimas ar kitokia tos bylos baigtis.

2.   Jeigu teisės į augalų veislę Bendrijoje perdavimas saisto Tarnybą, naujasis savininkas tampa procesinių veiksmų šalimi pareiškėjo prašymu, jeigu tam pareiškėjui nepavyko gauti iš naujojo savininko licencijos per du mėnesius nuo Tarnybos pranešimo apie naujojo savininko pavardės įregistravimą Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registre. Prie pareiškėjo prašymo yra pridedami dokumentai, pakankamai aiškiai parodantys jo bergždžias pastangas ir, jei reikia, naujojo savininko veiksmus.

3.   Kai paraiška yra pateikiama pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 2 dalį, naujasis savininkas tampa procesinių veiksmų šalimi, ir šio straipsnio 1 dalis yra netaikoma.

40 straipsnis

Sprendimo dėl paraiškos turinys

Rašytinį sprendimą pasirašo Tarnybos pirmininkas. Sprendime yra pateikiama ši informacija:

41 straipsnis

Priverstinės licencijos suteikimas

Sprendime dėl priverstinės licencijos suteikimo pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis yra pateikiama informacija, kurioje išdėstomi atitinkami visuomenės interesai.

42 straipsnis

Sąlygos, kurių turi laikytis asmuo, kuriam suteikta priverstinė licencija

1.   Nepažeidžiant kitų sąlygų, nurodytų pagrindinio reglamento 29 straipsnio 3 dalyje, asmuo, kuriam suteikta priverstinė licencija, privalo turėti pakankamų finansinių ir techninių pajėgumų, kad galėtų naudoti priverstinę licenciją.

2.   Su priverstine licencija susijusių sąlygų, nustatytų sprendime, laikymasis yra laikomas „aplinkybėmis“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 29 straipsnio 4 dalyje.

3.   Tarnyba nustato, kad asmuo, kuriam suteikta priverstinė licencija, negali imtis kelti bylos dėl Bendrijos augalų veislių teisės pažeidimo, nebent savininkas atsisakė arba nesiėmė tokių veiksmų per du mėnesius po to, kai jis buvo to paprašytas.

43 straipsnis

Specialius reikalavimus atitinkančių asmenų kategorija pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 2 dalį

1.   Visi priverstinę licenciją ketinantys naudoti asmenys, priklausantys specialius reikalavimus atitinkančių asmenų kategorijai pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio 2 dalį praneša apie savo ketinimą Tarnybai ir savininkui registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą. Pranešime pateikiama:

2.   Gavusi prašymą Tarnyba įregistruoja asmenį į Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registrą, jeigu tas asmuo atitinka sąlygas, susijusias su 1 dalyje nurodyta informacija. Toks asmuo gali naudoti priverstinę licenciją tik po jo įregistravimo. Apie įregistravimą pranešama tam asmeniui ir savininkui.

3.   Šio reglamento 42 straipsnio 3 dalies nuostata taikoma mutatis mutandis asmeniui, užregistruotam Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registre, remiantis šio straipsnio 2 dalimi. Bet koks sprendimas ar kitas teisinis veiksmas bylos dėl pažeidimo yra taikomas kitiems įregistruotiems asmenims arba asmenims, kurie bus įregistruoti.

4.   Pagal 2 dalį įregistruotas asmuo gali būti išbrauktas iš registro po metų nuo priverstinės licencijos suteikimo ir nepažeidžiant sprendime nustatyto laikotarpio remiantis tokiu vieninteliu motyvu, kad pasikeitė sprendime dėl priverstinės licencijos suteikimo nustatyti specialūs reikalavimai arba 2 dalyje nurodyti finansiniai ir techniniai pajėgumai. Apie išbraukimą iš registro pranešama tam asmeniui ir savininkui.

2 Skirsnis

Priverstinė naudojimo teisė pagal pagrindinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį

44 straipsnis

Priverstinė naudojimo teisė pagal pagrindinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį

1.   Prašymas sutartinei neišimtinei naudojimo teisei gauti iš naujojo savininko, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje, yra pateikiamas per du mėnesius nuo pranešimo iš Tarnybos gavimo datos, kuriuo ji informuoja apie naujojo savininko įregistravimą Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registre, kai prašymą pateikia buvęs savininkas, arba per keturis mėnesius nuo minėtos datos, kai jį pateikia naudojimo teisę turintis asmuo.

2.   Prie paraiškos naudojimo teisei gauti pagal pagrindinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį yra pridedami 1 dalyje nurodytą nesėkmingą prašymą patvirtinantys dokumentai. Šio reglamento 37 straipsnio 1 dalies a, b, c punktų ir 5 dalies, 38 straipsnio, 39 straipsnio 3 dalies, 40 straipsnio, išskyrus f punktą, 41 straipsnio 3 ir 4 dalių ir 42 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.“.

2)

82 straipsnis pakeičiamas taip:

„82 straipsnis

Viešas registrų tikrinimas

1.   Registrai yra prieinami viešam tikrinimui Tarnybos patalpose.

Susipažinti su registrais ir juose laikomais dokumentais leidžiama pagal tas pačias taisykles ir sąlygas, kurios yra taikomos galimybei susipažinti su Tarnybos dokumentais, kaip apibrėžta 84 straipsnyje.

2.   Registrų patikrinimas vietoje yra nemokamas.

Išrašų iš registrų parengimas ir išdavimas visais būdais, kurie reikalauja duomenų apdorojimo ir pertvarkymo, išskyrus paprasčiausią dokumento ar jo dalies kopiją, yra mokamas.

3.   Tarnybos pirmininkas gali rengti viešus registrų patikrinimus nacionalinių įstaigų patalpose arba savo padaliniuose pagal pagrindinio reglamento 30 straipsnio 4 dalį.“.

3)

84 straipsnis pakeičiamas taip:

„84 straipsnis

Galimybė susipažinti su Tarnybos dokumentais

1.   Administracinė taryba patvirtina veiksmingas susipažinimo su Tarnybos dokumentais, įskaitant registrus, priemones.

2.   Administracinė taryba patvirtina Tarnybos kategorijas dokumentų, su kuriais visuomenė galėtų tiesiogiai susipažinti juos skelbiant, įskaitant elektroninėmis priemonėmis.“.

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/12

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 tikslas – užtikrinti, kad siekiant sumažinti salmonelių ir kitų zoonozių sukėlėjų paplitimą ir visuomenės sveikatai keliamą pavojų būtų imtasi tinkamų ir veiksmingų priemonių, skirtų aptikti ir kontroliuoti šiuos sukėlėjus visuose susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, ypač pagrindinės gamybos etape.

(2)

Tuo reglamentu Bendrijai yra keliamas tikslas sumažinti visų salmonelių serotipų, kurie yra pavojingi visuomenės sveikatai, paplitimą veisliniuose Gallus gallus rūšies vištų pulkuose pagrindinės gamybos etape.

(3)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 nustatytą Bendrijos tikslą turi sudaryti šie aspektai: epidemiologinių vienetų, kurių rezultatai išlieka teigiami, maksimalus procentas skaičiais ir (arba) epidemiologinių vienetų, kurių rezultatai išlieka teigiami, skaičiaus sumažinimo minimalus procentas skaičiais, taip pat maksimalus laikas, per kurį turi būti pasiektas tikslas ir tikrinimo sistemų, būtinų nustatyti, ar tikslas pasiektas, apibrėžimas. Atitinkamais atvejais jame taip pat turi būti visuomenės sveikatai pavojingų serotipų apibrėžimas.

(4)

Tame reglamente taip pat numatoma, kad su veisliniais Gallus gallus rūšies vištų pulkais siejamas Bendrijos tikslas trijų metų pereinamuoju laikotarpiu turi apimti penkis žmonių salmoneliozės atvejams labiausiai būdingus salmonelių serotipus, kurie nustatomi remiantis Bendrijos stebėsenos sistemų duomenimis.

(5)

Pagal Bendrijos stebėsenos sistemų duomenis penki žmonių salmoneliozės atvejams labiausiai būdingi salmonelių serotipai yra Salmonella Enteritidis, Salmonella Hadar, Salmonella Infantis, Salmonella Typhimurium ir Salmonella Virchow. Todėl šiuo reglamentu nustatytas Bendrijos tikslas turėtų apimti šiuos serotipus.

(6)

Apibrėžiant Bendrijos tikslą turėtų būti surinkti palyginami duomenys apie minėtų salmonelių serotipų paplitimą veisliniuose Gallus gallus rūšies vištų pulkuose valstybėse narėse. Šie duomenys apie paplitimą valstybėse narėse buvo renkami remiantis minimaliais salmonelių kontrolės reikalavimais, nustatytais Tarybos direktyva 92/117/EEB (2). Ši informacija per deramą laikotarpį buvo surinkta visose valstybėse narėse 2004 m.

(7)

Siekiant patikrinti, ar tikslas pasiektas, ir atsižvelgiant į palyginti mažą minėtų salmonelių serotipų paplitimą veisliniuose Gallus gallus rūšies vištų pulkuose Bendrijoje yra būtina pakartotinai paimti mėginį iš reprezentatyvaus pulkų skaičiaus, kai viename pulke yra mažiausiai 250 paukščių, kaip nurodyta Direktyvoje 92/117/EEB.

(8)

Tikrinimo sistema, skirta nustatyti, ar Bendrijos tikslas yra pasiektas, labai skiriasi nuo sistemos, kuri pagal Direktyvą 92/117/EEB buvo naudota palyginamiems duomenims surinkti valstybėse narėse, ir tikriausiai teikia tikslesnių rezultatų. Todėl yra būtina numatyti, kad Bendrijos tikslas būtų persvarstytas, praėjus daugiausiai vieneriems metams nuo atitinkamų valstybinių kontrolės programų įgyvendinimo pradžios.

(9)

Kadangi buvo paskirtas minėtas informacijos rinkimo periodas, Reglamento 2160/2003 I priede nustatytą dieną, iki kurios turėjo būti apibrėžtas Bendrijos tikslas dėl veislinių Gallus gallus rūšies vištų pulkų, palyginami duomenys dar nebuvo surinkti. Todėl šio tikslo nustatymo data turėtų būti nukelta šešiems mėnesiams, ir Reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(10)

Reglamento (EB) 2160/2003 4 straipsnio 5 dalyje numatytos priemonės, skirtos nustatyti Bendrijos tikslą dėl veislinių Gallus gallus rūšies vištų pulkų pereinamuoju laikotarpiu, yra paremtos pagal Direktyvą 92/117/EEB jau nustatyta salmonelių kontrolės metodika, o likusieji priemonių aspektai yra susiję su rizikos valdymu. Šiame reglamente numatytas priemones parengė darbo grupė dalyvaujant Europos maisto saugos tarnybai (EMST). Nepažeidžiant Reglamento (EB) 2160/2003 15 straipsnyje pateikto reikalavimo konsultuotis su EMST visais klausimais, kurie gali turėti didelio poveikio visuomenės sveikatai, oficiali konsultacija su EMST šiame etape nėra būtina.

(11)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/18

(1)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2007/2000 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal kombinuotosios nomenklatūros kodus Nr. 1701 ir 1702 klasifikuojamiems cukraus produktams iš Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Serbijos, Juodkalnijos ir Kosovo (2) taikomos metinės nulinio tarifo kvotos. Šios kvotos turėtų būti atidarytos keliems metams, ir išsamios jų taikymo taisyklės turėtų būti nustatytos 12 mėnesių laikotarpiams, prasidedantiems liepos 1d.

(2)

Kadangi nauja nulinio tarifo kvota yra įvedama siekiant užtikrinti ekonomiškai tvarią atitinkamų šalių cukraus sektorių plėtrą ir kadangi Serbijai, Juodkalnijai ir Kosovui buvo patvirtintas palyginti didelis kiekis, tarifinė kvota šioje šalyje turėtų būti taikoma naudojant šios šalies institucijų išduotų eksporto sertifikatų sistemą. Turėtų būti nustatyta šių sertifikatų forma, turinys ir naudojimo tvarka.

(3)

Kad importo lengvatos pagal šį reglamentą būtų taikomos veiksmingai, turi būti priimtos priemonės, skirtos tvarkyti atitinkamų duomenų apskaitą valstybėse narėse ir pateikti ją Komisijai.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

—

09.4324 nurodo 1 000 tonų (neto masė) cukraus produktų iš Albanijos kvotą,

—

09.4325 nurodo 12 000 tonų (neto masė) cukraus produktų iš Bosnijos ir Hercegovinos kvotą,

—

09.4326 nurodo 180 000 tonų (neto masė) cukraus produktų iš Serbijos, Juodkalnijos ir Kosovo kvotą.

a)

„importo laikotarpis“ – tai vienerių metų laikotarpis nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.;

b)

„darbo diena“ – tai Komisijos biurų Briuselyje darbo diena.

a)

įrodymas, kad pareiškėjas pateikė 2 eurų 100 kg užstatą;

b)

importo iš Serbijos, Juodkalnijos ir Kosovo atvejais – Serbijos, Juodkalnijos ar Kosovo kompetentingų institucijų išduotos eksporto licencijos, atitinkančios I priede nurodytą pavyzdį ir išduotos tokiam pat kiekiui kaip nurodytasis paraiškoje dėl importo licencijos, originalą ir kopiją. Eksporto licencijos originalą pasilieka valstybės narės kompetentinga institucija.

a)

8 dalies skiltyse „Albanija“, „Bosnija ir Hercegovina“ arba „Serbija, Juodkalnija ir Kosovas“ kryžiuku pažymimas žodis „taip“. Importo licencijos galioja tik Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos arba Serbijos, Juodkalnijos ir Kosovo kilmės produktams;

b)

Albanijai skirtoje 20 dalyje nurodomas vienas iš II priedo A dalyje išvardytų įrašų;

c)

Bosnijai ir Hercegovinai skirtoje 20 dalyje nurodomas vienas iš II priedo B dalyje išvardytų įrašų;

d)

Serbijai, Juodkalnijai ir Kosovui skirtoje 20 dalyje nurodomas vienas iš II priedo C dalyje išvardytų įrašų.

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/25

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 2 straipsnio 1 dalies a punkte nustatomos išvestinės intervencinės baltojo cukraus kainos nuo 2001–2002 iki 2005–2006 prekybos metų yra 631,9 euro už toną deficito neturinčiose vietovėse.

(2)

Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkte numatoma, kad išvestinė intervencinė baltojo cukraus kaina kiekvienam deficitą turinčiam rajonui turi būti nustatoma kiekvienais metais. Nustatant šią kainą reikia atsižvelgti į regioninius cukraus kainos svyravimus, kurių galima tikėtis natūraliomis rinkos kainos formavimo sąlygomis, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir cukraus transportavimo išlaidas iš perteklių turinčių vietovių į deficitą turinčias vietoves, esant normaliam derliui ir laisvam cukraus judėjimui.

(3)

Siekiant nustatyti, ar vietovė turi deficitą, turi būti atliktas planavimas remiantis valstybių narių pateiktais duomenimis ir dėl suvartojimo tendencijų einamaisiais prekybos metais, ir dėl esamos gamybos augimo planavimo kitiems prekybos metams. Todėl vietovės pripažįstamos turinčios deficitą tik tada, kai planuose aiškiai nurodoma, kad deficito atsiradimas tikėtinas.

(4)

Tuo remiantis, gamybos vietovės Ispanijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje ir Suomijoje gali turėti deficitą.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

a)

648,80 euro už toną visose Ispanijos vietovėse;

b)

646,50 euro už toną visose Airijos ir Jungtinės Karalystės vietovėse;

c)

646,50 euro už toną visose Portugalijos vietovėse;

d)

646,50 euro už toną visose Suomijos vietovėse.

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/26

(1)

Sprendime 2005/476/EB numatomas muitų apskaičiavimo metodas, taikomas nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. į Bendriją importuojamiems KN 1006 20 kodu klasifikuojamiems lukštentiems ryžiams. Reikėtų imtis reikalingų priemonių, susijusių su muitu, kuris yra taikomas KN 1006 20 kodu klasifikuojamų lukštentų ryžių importui numatytu pereinamuoju laikotarpiu.

(2)

Sprendimu 2005/476/EB iki 2006 m. birželio 30 d. yra pratęsiamas maksimalus laikotarpis, per kurį Komisija iki to laiko, kol bus priimtas reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 11 straipsnio 2 dalį, gali priimti nuo Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 nuostatų nukrypstančias priemones dėl ryžių importo tvarkos.

(3)

Reikėtų nustatyti pakankamą su lukštentų ryžių importo licencijomis susijusį užstato dydį, kad Sprendime 2005/476/EB numatytos sistemos funkcionavimo netrikdytų pernelyg didelis importo licencijų prašymų skaičius. Todėl reikėtų nukrypti nuo 2003 m. liepos 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1342/2003, nustatančio specialias išsamias grūdų ir ryžių importo ir eksporto licencijų sistemos taikymo taisykles, 12 straipsnio a punkto (3).

(4)

Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu 2005/476/EB patvirtintas Susitarimas taikomas nuo 2005 m. kovo 1 d., reikėtų šio reglamento nuostatas dėl lukštentų ryžių importui taikomo muito ir su juo susijusių pakeitimų taikyti nuo tos pačios datos.

(5)

Todėl Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1549/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti (4).

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka javų vadybos komiteto nuomonę,

a)

1 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„1 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 11 straipsnio 2 dalies nuostatų, importo muitą už KN 1006 20 kodu klasifikuojamus lukštentus ryžius Komisija nustato per 10 dienų po kiekvieno atitinkamo referencinio laikotarpio pabaigos:

2.   Apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą importą atsižvelgiama į KN 1006 20 kodu klasifikuojamų lukštentų ryžių kiekius, kuriems buvo išduotos importo licencijos remiantis Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 10 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipa per atitinkamą referencinį laikotarpį, išskyrus šio reglamento 4 straipsnyje nurodytas Basmati ryžių importo licencijas.

3.   2004–2005 prekybos metams metinis referencinis kiekis yra 431 678 tonų. Šis kiekis yra didinamas 6 000 tonų per metus 2005–2006, 2006–2007 ir 2007–2008 prekybos metams.

Dalinis referencinis kiekis kiekvieniems prekybos metams sudaro pusę pirmoje pastraipoje nurodyto metinio referencinio kiekio.“;

b)

įterpiamas šis 1a straipsnis:

„1a straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1342/2003 12 straipsnio, su lukštentų ryžių importo licencijomis susijusio užstato suma yra 30 eurų už toną.“;

c)

įterpiamas šis 1b straipsnis:

„1b straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 11 straipsnio 2 dalies, KN 1006 30 kodu klasifikuojamų visiškai nulukštentų ryžių importo muitas yra 175 eurai už toną.“;

d)

įterpiamas šis 1c straipsnis:

„1c straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 11 straipsnio 2 dalies, KN 1006 20 17 ir KN 1006 20 98 kodais klasifikuojamoms Basmati ryžių veislėms, nurodytoms šio reglamento priede, galima taikyti nulinį importo muitą.

Taikant pirmą pastraipą, yra taikomos 2–8 straipsniuose nustatytos priemonės.“;

e)

panaikinama 9 straipsnio antra pastraipa;

f)

10 straipsnyje žodžiai „šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti importo mokesčiai“ pakeičiami žodžiais „lukštentų ryžių importo muitas yra apskaičiuojamas pagal šio reglamento 1 straipsnį arba, atitinkamai, 1b straipsnyje minimų visiškai nulukštentų ryžių importo muitas,“;

g)

11 straipsnyje data „2005 m. birželio 30 d.“ pakeičiama data „2006 m. birželio 30 d.“;

h)

I priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/29

(1)

Remdamasi kompetentingų valdžios institucijų pateikta informacija Komisija teigia, kad 2004 m. rugsėjo 1 d.–2005 m. vasario 28 d. laikotarpiu buvo išduotos importo licencijos 212 325 tonų kiekiui lukštentų ryžių (KN kodas 1006 20), išskyrus Basmati ryžiams. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1549/2004 1 straipsniu, turi būti iš dalies pakeistas importo muitas pagal 1006 20 KN kodą klasifikuojamiems lukštentiems ryžiams, išskyrus Basmati ryžius. Šis pakeitimas turi įsigalioti 2005 m. kovo 1 d. atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1006/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1549/2004, taikymą nuo šios datos.

(2)

Taikomas muitas nustatomas per 3 dienas nuo Reglamento (EB) Nr. 1006/2005 įsigaliojimo, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant. Atsižvelgiant į šio muito nustatymą atgaline data reikėtų numatyti muito permokos grąžinimą atitinkamiems ūkio subjektams pateikus paprastą prašymą,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/30

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 2771/1999 (2) nustatoma sviesto supirkimo nustatytomis kainomis intervencijos sistema.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 4 straipsnio 1 dalyje nustatomas sviesto intervencinių kainų sumažinimas. Todėl būtina nustatyti intervencinę kainą, kuri būtų naudojama supirkimo kainai apskaičiuoti, jei intervencinė kaina pasikeičia.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2771/1999 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/31

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 2799/1999 (2) 7 straipsnio 1 dalyje paramos už pašarams skirtą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius dydžiai yra nustatyti atsižvelgiant į kriterijus, išdėstytus Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 11 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į nugriebto pieno miltelių intervencinės kainos sumažėjimą 2005 m. liepos 1 d., turėtų būti sumažintas ir paramos dydis.

(2)

Reglamentas (EB) Nr. 2799/1999 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)

Pieno ir pieno produktų vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/32

(1)

2004 m. spalio 23 d. pradėjus antidempingo tyrimą (2), 2005 m. balandžio 23 d. Reglamentu (EB) Nr. 628/2005 (3) Komisija įvedė laikinus antidempingo muitus išaugintos lašišos, kurios kilmės šalis Norvegija, importui.

(2)

Nuo 2005 m. balandžio 27 d. taikomi laikini ad valorem antidempingo muitai, kurių dydis svyruoja nuo 6,8 % iki 24,5 % importuojamų prekių vertės.

(3)

Antidempingo priemonės gali būti įvairių formų. Pavyzdžiui, kadangi faktinis ad valorem muito dydis skiriasi atsižvelgiant į importo kainas, minimalios importo kainos poveikis savo pobūdžiu yra statiškas. Abi priemonių formos yra skirtos žalingam dempingo poveikiui pašalinti. Komisija turi didelę laisvę pasirinkti priemonės formą. Ankstesniuose tyrimuose dėl išaugintos lašišos pirmenybė buvo teikiama muitams, apskaičiuotiems remiantis minimalia importo kaina, kurios pakanka žalingo dempingo poveikiui pašalinti.

(4)

Tačiau, įvesdama laikinas priemones šiuo atveju Komisija iš pradžių laikėsi nuomonės, kad minimalią importo kainą gali būti sunku taikyti ir kad yra didesnė tikimybė, jog jos nebus laikomasi taip, kaip būtų laikomasi kitų priemonių formų. Todėl, atliekant šį tyrimą, iš pradžių laikinosios priemonės buvo įvestos kaip ad valorem muitai.

(5)

Priėmus laikinąsias priemones, Bendrijos rinka patyrė didelį, precedento neturintį išaugintos lašišos rinkos kainų augimą, kurio nebuvo galima numatyti. Susidariusią padėtį dar labiau apsunkino tai, kad lašiša daugiausia yra parduodama kaip šviežias produktas, kurio galiojimo terminas yra trumpas. Todėl pernelyg didelių rinkos kainų svyravimų neįmanoma reguliuoti kaupiant pakankamą produkto atsargų kiekį.

(6)

Atsižvelgiant į konkrečias šio tyrimo aplinkybes, nebeliko pirminio pagrindo neįvesti minimalių importo kainų. Iš tiesų, priešingai nei anksčiau, šiuo metu yra minimali rizika, kad bus vengiama laikytis minimalios importo kainos. Tačiau šiuo metu rinkoje pastebimas nepastovumas taip pat rodo, kad susidariusi tokia neįprasta padėtis nėra ilgalaikė, ir todėl nereikėtų abejoti išvadomis dėl dempingo ir padarytos žalos tiriamuoju laikotarpiu.

(7)

Esant šioms aplinkybės, manoma, jog reikia keisti priemonių formą – nustatyti minimalią importo kainą. Kaip nurodyta pirmiau, minimalios importo kainos tikslas yra toks pat, kaip ir ad valorem muito, t. y. pašalinti žalingo dempingo poveikį.

(8)

Kai importuojamos prekės CIF kaina Bendrijos pasienyje bus lygi arba didesnė nei nustatyta minimali importo kaina, muito mokėti nereikės. Jeigu importuojamos prekės kaina bus mažesnė, reikės mokėti skirtumą tarp faktinės kainos ir nustatytos minimalios importo kainos.

(9)

Kalbant apie minimalią importo kainą, kuri yra reikalinga žalingo dempingo poveikiui pašalinti, dabartinis pakeitimas neturi įtakos išvadoms ir metodams, kurie buvo naudojami reglamente, nustatančiame laikinąjį muitą, ypač kaip išdėstyta minėto reglamento 132–134 konstatuojamosiose dalyse.

(10)

Kadangi importas iš Norvegijos, vykdomas kainomis, kurios yra lygios minimaliai importo kainai arba yra už ją didesnės, pašalins žalingo dempingo poveikį, tikslinga, kad minimali kaina būtų taikoma visam importui iš Norvegijos.

(11)

Išauginta lašiša paprastai parduodama įvairiais pavidalais (išskrosta su galvomis, išskrosta be galvų, neišdarinėtų žuvų filė, kita filė arba filė dalys). Todėl, keičiant galiojančių muitų formą, reikėjo nustatyti nežalingą minimalią importo kainą kiekvienam minėtam pavidalui, siekiant atsižvelgti į papildomas išlaidas, patiriamas ruošiant produktus šiais pavidalais. Atsižvelgiant į tai, skirtingos minimalios importo kainos yra apskaičiuotos remiantis ankstesnių svarstomosios prekės antidempingo tyrimų rezultatais bei šio tyrimo rezultatais. Jos iš esmės yra gautos iš perskaičiavimo koeficientų, nurodytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 772/1999 (4) ir taip pat naudojamų atliekant šį tyrimą.

(12)

Eksportuojantys gamintojai turėtų žinoti, kad nustačius, jog priemonės nėra veiksmingos, ypač, jei minimalia importo kaina yra manipuliuojama, ji nėra išskirta apskaitoje arba yra pažeidžiama, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, Komisija, prireikus, gali vėl iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 628/2005, kad užtikrintų priemonių veiksmingumą.

(13)

Laikinosios antidempingo priemonės iš pradžių buvo įvestos šešių mėnesių laikotarpiui. Eksportuojantys gamintojai, atstovaujantys didelę susijusios prekybos dalį, paprašė, kad ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui būtų pratęstas laikinųjų priemonių taikymas.

(14)

Todėl, laikantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 7 dalies, priimamas sprendimas pratęsti laikinųjų priemonių taikymą iki 2006 m. sausio 22 d.

(15)

Tam, kad būtų užtikrintas geras administravimas, bei atsižvelgiant į tai, kad terminai pateikti pastabas jau buvo nustatyti reglamentu, nustatančiu laikiną muitą, turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie pradedamą tyrimą nurodytą laikotarpį, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir paprašyti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų įvedimo yra laikinos, ir jos gali būti peržiūrėtos, siekiant nustatyti bet kokį galutinį muitą,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/35

(1)

1995 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1423/95, nustatantis išsamias cukraus sektoriaus produktų, išskyrus melasą, importo įgyvendinimo taisykles (2), numato, kad baltojo ir žaliavinio cukraus importo CIF kainos, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 784/68 (3), yra „reprezentacinės kainos“. Šios kainos nustatomos standartinei kokybei pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo I ir II punktus.

(2)

Nustatant reprezentacines kainas, turi būti atsižvelgta į visą Reglamento (EEB) Nr. 784/68 2 straipsnyje numatytą informaciją, išskyrus atvejus, numatytus minėto reglamento 3 straipsnyje.

(3)

Tikslinant kainas, kurios nėra taikomos standartinei kokybei, baltajam cukrui turi būti taikomi kainų padidinimai arba sumažinimai pagal Reglamento (EEB) Nr. 784/68 5 straipsnio 1 dalies a punktą. Žaliaviniam cukrui turi būti taikomas tikslinimo koeficientų metodas, apibrėžtas minėtos dalies b punkte.

(4)

Kai skiriasi atitinkamo produkto slenkstinė kaina ir jo reprezentacinė kaina, papildomi importo muitai turi būti nustatomi pagal Reglamento (EB) Nr. 1423/95 3 straipsnyje numatytas sąlygas.

(5)

Reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai minėtiems produktams turi būti nustatomi pagal Reglamento (EB) Nr. 1423/95 1 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 3 straipsnio 1 dalį.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/37

(1)

1995 m. birželio 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 1422/95, nustatantis išsamias cukraus sektoriaus produkto melasos importo įgyvendinimo taisykles ir iš dalies pakeičiantis Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (2) numato, kad melasos importo CIF kainos, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (3) yra „reprezentacinės kainos“. Ši kaina laikoma nustatyta už standartinę kokybę, apibrėžtą Reglamento (EEB) Nr. 785/68 1 straipsnyje.

(2)

Reprezentacinės kainos nustatomos remiantis visa Reglamento (EEB) Nr. 785/68 3 straipsnyje numatyta informacija, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 4 straipsnyje, o tam tikrais atvejais šias kainas galima nustatyti pagal Reglamento (EEB) Nr. 875/68 7 straipsnyje pateiktą metodą.

(3)

Koreguojant kainas, kurios nėra taikomos standartinei kokybei, reikia padidinti arba sumažinti kainas pagal siūlomos melasos kokybę, atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 785/68 6 straipsnio nuostatas.

(4)

Kai skiriasi atitinkamo produkto slenkstinė kaina ir jo reprezentacinė kaina, reikia nustatyti papildomus importo muitus, Reglamento (EB) Nr. 1422/95 3 straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatas taikomas atleidimas nuo importo muitų, reikia nustatyti tam tikrus tų importo muitų dydžius.

(5)

Reikia nustatyti reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus minėtiems produktams pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/39

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kainų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už nedenatūruotą baltąjį cukrų ir žaliavinį cukrų, eksportuojamus neperdirbtus, turi būti nustatytos atsižvelgiant į padėtį Bendrijos cukraus rinkoje ir pasaulinėje cukraus rinkoje, ypač į minėto reglamento 28 straipsnyje išvardintus kainų ir sąnaudų veiksnius. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad taip pat reikėtų atsižvelgti ir į siūlomo eksporto ekonominį aspektą.

(3)

Grąžinamoji išmoka už žaliavinį cukrų turi būti nustatyta už standartinę kokybę, kuri yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo II dalyje. Ši grąžinamoji išmoka nustatoma remiantis ir sio Reglamento 28 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Karamelinis cukrus buvo apibrėžtas 1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2). Tokiu būdu apskaičiuojamas grąžinamosios išmokos už cukrų, į kurį nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų, dydis turi būti taikomas pagal jame esantį sacharozės kiekį ir turi būti nustatytas už kiekvieną jos kiekio procentą.

(4)

Tam tikrais atvejais grąžinamosios išmokos dydis gali būti nustatytas kitokio pobūdžio teisės aktais.

(5)

Grąžinamoji išmoka nustatoma kas dvi savaites. Tarpiniu laikotarpiu ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamoji išmoka už minėto reglamento 1 straipsnyje numatytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(7)

Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs pagal preferencinį režimą vykdytas cukraus importas iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(8)

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(9)

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir į esamą padėtį cukraus sektoriaus rinkose, ypač į cukraus kursus biržose arba kainas Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/41

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kursų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2), 3 straipsnyje numatyta, kad eksporto grąžinamoji išmoka už 100 kg Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų produktų yra lygi bazinei sumai, padaugintai iš tam produktui nustatyto sacharozės kiekio, atitinkamais atvejais pridėjus kitų į sacharozės ekvivalentą perskaičiuotų cukrų kiekį. Šis atitinkamo produkto sacharozės kiekis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 2135/95 3 straipsnio nuostatas.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už sorbozę bazinis dydis yra lygus baziniam grąžinamosios išmokos dydžiui, atėmus iš jo vieną šimtąją dalį galiojančios gamybos grąžinamosios išmokos, kuri pagal 2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1265/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl tam tikrų cukraus produktų, naudojamų chemijos pramonėje, gamybos grąžinamųjų išmokų mokėjimo taikymo (3), nuostatas taikoma pastarojo reglamento priede išvardytiems produktams.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už kitus to paties reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus, bazinis dydis sudaro vieną šimtąją dydžio, gauto atsižvelgiant, pirma, į skirtumo tarp baltojo cukraus intervencinės kainos nedeficitinėse Bendrijos zonose tą mėnesį, kuriam nustatomas bazinis dydis, ir tarp pasaulinėje rinkoje užregistruotų baltojo cukraus kainų arba biržos kainų skirtumo ir, antra, į būtinybę nustatyti pusiausvyrą tarp Bendrijos pagrindinių produktų naudojimo perdirbtų prekių, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis, gamyboje ir trečiųjų šalių produktų, įvežtų perdirbti, naudojimo.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad grąžinamosios išmokos bazinis dydis gali būti taikomas tik kai kuriems to reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytiems produktams.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje numatyta, kad gali būti numatyta eksporto grąžinamoji išmoka už to reglamento 1 straipsnio 1 dalies f, g ir h punktuose išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus. Nustatant grąžinamosios išmokos dydį už kiekvieną 100 kilogramų sausosios medžiagos, visų pirma atsižvelgiama į grąžinamąją išmoką, taikomą už KN kodu 1702 30 91 klasifikuojamų produktų eksportą, į grąžinamąją išmoką, taikomą už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d punkte minimų produktų eksportą ir į numatomo eksporto ekonominius aspektus. Kalbant apie minėtos 1 dalies f ir g punktuose išvardytus produktus, grąžinamoji išmoka skiriama tik už tuos produktus, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 2135/95 5 straipsnyje nurodytas sąlygas, o kalbant apie h punkte išvardytus produktus, grąžinamoji išmoka skiriama tik už tuos produktus, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 2135/95 6 straipsnyje nurodytas sąlygas.

(7)

Pirmiau minėtos numatomos grąžinamosios išmokos turi būti nustatomos kiekvieną mėnesį. Tarpiniu laikotarpiu jos gali būti pakeistos.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(9)

Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs cukraus importas pagal preferencinį režimą iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(10)

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Vakarų Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(11)

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas už nurodomus produktus.

(12)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/44

(1)

2004 m. liepos 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1327/2004 dėl 2004–2005 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso, siekiant nustatyti eksporto muitus ir (arba) grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2), numatyta vykdyti dalinius konkursus dėl tokio cukraus eksporto į trečiąsias šalis.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1327/2004 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad didžiausias grąžinamosios išmokos dydis daliniame konkurse nustatomas pagal aplinkybes, visų pirma atsižvelgiant į cukraus rinkos Bendrijoje bei pasaulinės cukraus rinkos padėtį ir numatomą raidą.

(3)

Cukraus vadybos komitetas nepateikė nuomenės per pirmininko nustatytą laiką,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/45

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad susiklosčius vienai iš Sutarties 23 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, gali būti nuspręsta skirti gamybos grąžinamąsias išmokas už to reglamento 1 straipsnio 1 dalies a ir f punktuose nurodytus produktus, 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus sirupus bei chemiškai gryną fruktozę (levuliozę), kaip tarpinį produktą, klasifikuojamą KN kodu 1702 50 00, naudojamus gaminant tam tikrus chemijos pramonės produktus,

(2)

2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1265/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl tam tikrų chemijos pramonėje naudojamų cukraus produktų, gamybos grąžinamųjų išmokų mokėjimo taikymo taisykles (2), numatyta, kad šių grąžinamųjų išmokų dydis nustatomas pagal baltajam cukrui nustatytą grąžinamąją išmoką,

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1265/2001 9 straipsnyje numatyta, kad gamybos grąžinamoji išmoka už baltąjį cukrų nustatoma kas mėnesį skaičiuojant nuo pirmos kiekvieno mėnesio dienos,

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/46

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnyje numatyta, kad importuojant to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus imamas Bendrajame muitų tarife nustatytas mokestis. Tačiau to straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų muito mokestis yra lygus tiems produktams importavimo metu taikomai intervencinei kainai, padidintai 55 procentais ir sumažintai CIF importo kainos, taikomos atitinkamai siuntai, dydžiu. Tačiau šis muito mokestis negali būti didesnis už Bendrojo muitų tarifo mokestį.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalies nuostatas CIF importo kainos apskaičiuojamos pagal atitinkamo produkto reprezentatyvias kainas pasaulinėje rinkoje.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1249/96 išdėstytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisyklės grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje.

(4)

Importo teisės taikomos tol, kol bus nustatytos naujos.

(5)

Kad būtų užtikrintas sklandus importo muitų sistemos veikimas, apskaičiuojant muitus reikėtų remtis reprezentatyviais rinkos kursais, nustatytais per ataskaitinį laikotarpį.

(6)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1249/96 reikėtų nustatyti tokius importo muitus, kokie nurodyti šio reglamento priede,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/49

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1342/2003 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta taip pat ir perdirbtų kukurūzų produktų eksporto licencijų galiojimo trukmė. Šios licencijos galioja iki ketvirto mėnesio, skaičiuojant nuo licencijos išdavimo mėnesio, pabaigos. Jų galiojimo trukmė nustatoma pagal rinkos poreikius ir geros vadybos reikalavimus.

(2)

Dėl dabartinės padėties kukurūzų rinkoje pageidautina apriboti licencijų išdavimą siekiant, kad nebūtų paskirstomi kiekiai naujiems prekybos metams. Artimiausiais mėnesiais išduodamos licencijos turi būti skirtos tik eksportui, įvykdytinam iki 2005 m. rugsėjo 3 d. Siekiant šio tikslo, būtina laikinai apriboti eksporto licencijų galiojimo laiką taip, kad eksportuota būtų iki 2005 m. rugsėjo 2 d. Todėl reikėtų leisti laikinai nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1342/2003 7 straipsnio 1 dalies nuostatų.

(3)

Siekiant užtikrinti sklandų rinkos administravimą ir išvengti spekuliavimo, reikia nustatyti, kad panaudojant kai kurių perdirbtų kukurūzų produktų eksporto licencijas muitinės procedūros eksportui turi būti baigtos ne vėliau negu 2005 m. rugsėjo 2 d. – tiek tuo atveju, kai vykdomas tiesioginis eksportas, tiek tada, kai eksportuojama 1980 m. kovo 4 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 565/80 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus išankstinio išmokėjimo (3) 4 ir 5 straipsniuose nustatytos sistemos tvarka. Šis apribojimas nukrypsta nuo 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999 dėl grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktų eksportą sistemos bendrų taikymo taisyklių (4) 28 straipsnio 6 dalies ir 29 straipsnio 5 dalies nuostatų.

(4)

Siekiant išvengti rinkos trikdymo pavojaus, šiame reglamente numatytų priemonių taikymo pradžia turi sutapti su jo įsigaliojimo data.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/51

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 4 straipsniu, pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę periodiškai nustatoma nuo valytos medvilnės kainos, konstatuojamos rinkoje, atsižvelgiant į istorinius ryšius tarp kainos už valytą medvilnę ir kainos, skaičiuojamos už nevalytą medvilnę. Šie istoriniai ryšiai buvo nustatyti 2001 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1591/2001, nustatančio išsamias pagalbos schemos medvilnės sektoriui taikymo taisykles (3) 2 straipsnio 2 dalyje. Jei pasaulinės rinkos kainos šiuo būdu nustatyti negalima, ji yra nustatoma paskutinį kartą nustatytos kainos pagrindu.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 5 straipsnį pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę nustatoma produkcijai, atitinkančiai tam tikras charakteristikas, ir atsižvelgiant į pačius palankiausius pasaulinės rinkos pasiūlymus bei kotiravimus iš tų, kurie laikomi atspindinčiais realią rinkos tendenciją. Siekiant nustatyti šią kainą yra atsižvelgiama į vidurkį pasiūlymų ir kotiravimų, konstatuojamų vienoje ar keliose realią rinkos tendenciją atspindinčiose biržose, pristatant produkciją CIF sąlygomis į kurį nors Bendrijoje esantį uostą iš įvairių šalių tiekėjų, laikomų tinkamiausiomis užsienio prekybai. Vis dėlto šių kriterijų taikymas valytos medvilnės pasaulinės rinkos kainai nustatyti priklauso nuo skirtumų, atsirandančių dėl tiekiamos produkcijos kokybės ar dėl pasiūlymų ir kotiravimų pobūdžio. Toks taikymas yra nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1591/2001 3 straipsnio 2 dalyje.

(3)

Pirmiau minėtų kriterijų taikymas leidžia nustatyti nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kainą toliau nurodytu lygiu,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/52

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp pasaulinės rinkos kainų arba biržos kainų ir Bendrijos kainų šių reglamentų 1 straipsnyje išvardytiems produktams gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2000 m. liepos 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1520/2000, nustatančiame bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (3), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 III priede arba atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 IV priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos eksportuojamiems žemės ūkio produktams, kurie įeina į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl, susidarius tokiai padėčiai, būtina imtis atsargos priemonių, neužkertant kelio ilgalaikėms sutartims. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai minimos išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus.

(5)

Atsižvelgiant į Europos Bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl tešlos gaminių eksporto iš Bendrijos į Jungtines Amerikos Valstijas, patvirtintą Tarybos sprendimu 87/482/EEB (4), KN kodais 1902 11 00 ir 1902 19 klasifikuojamas prekes reikėtų diferencijuoti pagal jų paskirties vietą.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį konkrečiam pagrindiniam produktui, naudojamam per tariamą prekių gamybos laikotarpį, turi būti nustatytos sumažintos eksporto grąžinamosios išmokos, atsižvelgiant į taikomų gamybos grąžinamųjų išmokų dydį pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1722/93 (5).

(7)

Manoma, kad spiritiniai gėrimai yra mažiau jautrūs jų gamybai naudojamų grūdų kainai. Tačiau Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos stojimo akto 19 protokole yra numatyta, kad turi būti nustatytos būtinos priemonės, palengvinančios Bendrijos grūdų naudojimą spiritinių gėrimų gamyboje. Todėl būtina pritaikyti grąžinamosios išmokos dydį, taikomą grūdams, eksportuojamiems spiritinių gėrimų pavidalu.

(8)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/56

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp tarptautinės prekybos kainų produktams, išvardytiems šio reglamento 1 straipsnyje a, b, c, d, e, ir g dalyse, ir Bendrijos vidaus kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2000 m. liepos 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1520/2000, nustatančiame bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 II priede.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kg kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Tačiau kai kurių pieno produktų, eksportuojamų kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą, atveju kyla pavojus, kad įsipareigojimai, prisiimti dėl tų grąžinamųjų išmokų gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl siekiant išvengti to pavojaus, reikia imtis tinkamų atsargos priemonių, neužkertant kelio ilgalaikių susitarimų sudarymui. Konkrečių grąžinamųjų išmokų dydžių nustatymas tuo atveju, kai grąžinamosios išmokos nustatomos iš anksto, atsižvelgiant į produktus, turėtų sudaryti sąlygas tų dviejų tikslų įgyvendinimui.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad nustatant grąžinamųjų išmokų dydį tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į gamybos grąžinamąją išmoką, pagalbą ar kitokias priemones, turinčias vienodą poveikį, taikomas visose valstybėse narėse, vadovaujantis Reglamentu dėl atitinkamų produktų bendro rinkos organizavimo pagrindiniams produktams, įtrauktiems į Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 A priedą, ar prilygstantiems produktams.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 12 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pagalba išmoka suteikiama už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną, jei šis pienas ir iš jo pagamintas kazeinas atitinka tam tikras sąlygas.

(7)

1997 gruodžio 15 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamai grietinėlei, sviestui ir koncentruotam sviestui (3), nustato, kad sviestas ir grietinėlė turėtų būti tiekiami sumažintomis kainomis pramonės šakoms, kuriose yra gaminamos tam tikros prekės.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/59

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad skirtumas tarp tarptautinės prekybos kainų produktams, išvardytiems to reglamento 1 straipsnio 1 dalies a, c, d, f, g ir h punktuose, ir Bendrijos vidaus kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, kai produktai yra eksportuojami kaip prekės, išvardytos šio reglamento V priede. 2000 m. liepos 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1520/2000, nustatančiame bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priede.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 1 dalį grąžinamosios išmokos dydis 100 kg kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kuris įeina į prekės sudėtį, gali neviršyti tam produktui taikomų grąžinamųjų išmokų, kai jis eksportuojamas vėliau jo neperdirbant.

(4)

Pagal šį reglamentą nustatytos grąžinamosios išmokos gali būti nustatomos iš anksto, nes dabar negali būti nustatyta rinkos situacija keliems ateinantiems mėnesiams.

(5)

Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos eksportuojamiems žemės ūkio produktams, kurie įeina į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl, susidarius tokiai padėčiai, būtina imtis atsargos priemonių, neužkertant kelio ilgalaikėms sutartims. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

1.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 170/61