ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 138

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

48 tomas
2005m. birželio 1d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

2005 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 831/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

1

 

*

2005 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 832/2005, dėl cukraus, izogliukozės ir fruktozės perteklinių kiekių Čekijos Respublikoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje nustatymo

3

 

*

2005 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 833/2005, dėl nuolatinio leidimo naudoti pašarų priedus ( 1 )

5

 

 

2005 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 834/2005, iš dalies keičiantis tikslinamąją sumą, taikomą grąžinamajai išmokai už grūdus

11

 

 

2005 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 835/2005, nustatantis gamybos grąžinamąją išmoką už chemijos pramonėje naudojamą baltąjį cukrų nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 30 d.

13

 

 

2005 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 836/2005, nustatantis importo muitus grūdų sektoriuje, galiojančius nuo 2005 m. birželio 1 d.

14

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

Informacija, susijusi su Europos bendrijos ir Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos susitarimo dėl neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų readmisijos įsigaliojimu

17

 

*

Informacija, susijusi su Europos bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės bendradarbiavimo susitarimo įsigaliojimu

17

 

 

Komisija

 

*

2003 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas, dėl koncentracijos suderinamumo su bendrąja rinka ir EEE susitarimu (Byla Nr. COMP/M.2621 – SEB/Moulinex) (pranešta dokumentu Nr. C(2003) 4157)  ( 1 )

18

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

1.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 831/2005

2005 m. gegužės 31 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. birželio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 31 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).


PRIEDAS

prie 2005 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

76,7

204

91,4

999

84,1

0707 00 05

052

61,2

999

61,2

0709 90 70

052

88,8

999

88,8

0805 50 10

052

88,7

388

61,9

524

56,8

528

57,8

624

62,9

999

65,6

0808 10 80

388

78,2

400

100,1

404

68,3

508

59,4

512

65,4

524

66,9

528

67,7

720

67,0

804

99,0

999

74,7

0809 20 95

052

269,4

220

108,0

400

545,6

999

307,7


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


1.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 832/2005

2005 m. gegužės 31 d.

dėl cukraus, izogliukozės ir fruktozės perteklinių kiekių Čekijos Respublikoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje nustatymo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos Stojimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos Stojimo aktą,

atsižvelgdama į 2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 60/2004 dėl cukraus sektoriui skirtų pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios turi būti patvirtintos dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos įstojimo (1), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Siekiant išvengti cukraus sektoriaus rinkų sutrikimo po Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – naujosios valstybės narės) įstojimo į ES 2004 m. gegužės 1 d., pagal Reglamento (EB) Nr. 60/2004 6 straipsnio 2 dalį, grynojo cukraus arba esančiojo perdirbtuose produktuose, izogliukozės ir fruktozės kiekiai, viršijantys kiekius, kuriuos 2004 m. gegužės 1 d. galima pripažinti įprastomis perkeliamomis atsargomis, turi būti atitinkamų naujųjų valstybių narių sąskaita pašalinti iš rinkos.

(2)

Siekiant nustatyti tuos perteklinius kiekius Reglamento (EB) Nr. 60/2004 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės praneša Komisijai svarbius duomenis apie gaminamus, vartojamus, laikomus kaip atsargas, eksportuojamus ir importuojamus kiekius ir apie perteklinių kiekių identifikavimo sistemą.

(3)

Apskritai laikoma, kad perteklinius cukraus kiekius sudaro nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. pagaminti ir importuoti kiekiai, nuo jų sumos atėmus eksportuotus kiekius ir palyginus su tų pačių kiekių vidurkiu per tokį patį laikotarpį per trejus ankstesnius metus. Buvo atsižvelgta ir į ypatingas atsargų sukaupimo aplinkybes, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 60/2004 6 straipsnio 1 dalies c punkte, ypač į atsargų sumažėjimą per tą laikotarpį.

(4)

Remiantis naujųjų valstybių narių pranešimais, pagal tą metodą pertekliniai cukraus kiekiai turėtų būti nustatyti tik Estijoje, Kipre, Latvijoje, Maltoje ir Slovakijoje.

(5)

Nustatant perteklinius izogliukozės ir fruktozės kiekius, naudotasi tuo pačiu metodu. Todėl fruktozės ir izogliukozės perteklinių kiekių nustatyti nereikėtų.

(6)

Cukraus vadybos komitetas nepateikė nuomonės per jo pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grynojo cukraus arba esančiojo perdirbtuose produktuose kiekiai, viršijantys kiekius, kuriuos 2004 m. gegužės 1 d. buvo galima pripažinti įprastomis perkeliamomis atsargomis ir pašalintini iš Bendrijos rinkos pagal Reglamento (EB) Nr. 60/2004 6 straipsnio 2 dalį, yra tokie:

Estijoje: 91 464 t,

Kipre: 40 213 t,

Latvijoje: 10 589 t,

Maltoje: 2 452 t,

Slovakijoje: 10 225 t.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 31 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 9, 2004 1 15, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 651/2005 (OL L 108, 2005 4 29, p. 3).


1.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 833/2005

2005 m. gegužės 31 d.

dėl nuolatinio leidimo naudoti pašarų priedus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1970 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvą 70/524/EEB dėl pašarų priedų (1), ypač į jos 3 straipsnį ir 9d straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (2), ypač į jo 25 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatyta, kad Europos Sąjungoje naudoti priedus gyvūnų mityboje turi būti suteiktas leidimas.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 25 straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos paraiškoms gauti leidimą naudoti pašarų priedus, pateiktoms pagal Direktyvos 70/524/EEB nuostatas iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo dienos.

(3)

Paraiškos gauti leidimą naudoti šio reglamento prieduose išvardytus priedus buvo pateiktos iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo dienos.

(4)

Pirminės valstybių narių pastabos dėl šių paraiškų, pateiktų pagal Direktyvos 70/524/EEB 4 straipsnio 4 dalies nuostatas, buvo perduotos Komisijai iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo dienos. Todėl tokios paraiškos ir toliau svarstytinos laikantis Direktyvos 70/524/EEB 4 straipsnio nuostatų.

(5)

Pirmą kartą fermentinį endo-1,3(4)-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2106), endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (IMI SD 135), ir alfa-amilazės, gautos iš Bacillus amyloliquefaciens (DSM 9553), preparatą buvo leista laikinai naudoti atjunkytiems paršeliams Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2690/1999 (3). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį fermentinį preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(6)

Pirmą kartą fermentinį endo-1,3(4)-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2106), endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (IMI SD 135), alfa-amilazės, gautos iš Bacillus amyloliquefaciens (DSM 9553), ir poligalakturonazės, gautos iš Aspergillus aculeatus (CBS 589.94), preparatą buvo leista laikinai naudoti atjunkytiems paršeliams Reglamentu (EB) Nr. 2690/1999. Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį fermentinį preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(7)

Pirmą kartą fermentinį endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2105), ir subtilizino, gauto iš Bacillus subtilis (ATCC 2107), preparatą laikinai naudoti atjunkytiems paršeliams buvo leista Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1636/1999 (4). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį fermentinį preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(8)

Pirmą kartą fermentinį endo-1,3(4)-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2106), ir endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2105), preparatą neribotą laiką naudoti penimoms kiaulėms buvo leista Reglamentu (EB) Nr. 1636/1999. Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį fermentinį preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(9)

Pirmą kartą fermentinį endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2105), preparatą buvo leista laikinai naudoti mėsiniams viščiukams Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1411/1999 (5). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį fermentinį preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(10)

Pirmą kartą fermentinį endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2105), ir endo-1,3(4)-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2106), preparatą buvo leista laikinai naudoti mėsiniams viščiukams Komisijos reglamentu (EB) Nr. 418/2001 (6). Buvo pateikti nauji duomenys, pagrindžiantys paraišką gauti leidimą neribotą laiką naudoti šį fermentinį preparatą. Įvertinimo rezultatai rodo, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos sąlygos tokiam leidimui gauti yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(11)

Šių paraiškų įvertinimo rezultatai rodo, kad darbuotojams apsaugoti nuo prieduose aprašomų priedų poveikio reikės tam tikros tvarkos. Tokia apsauga turėtų būti užtikrinama taikant 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (7).

(12)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodomus preparatus, priklausančius fermentų grupei, leidžiama neribotą laiką naudoti kaip priedus gyvūnų mityboje tame priede numatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 31 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 270, 1970 12 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1800/2004 (OL L 317, 2004 10 16, p. 37).

(2)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(3)  OL L 326, 1999 12 18, p. 33.

(4)  OL L 194, 1999 7 27, p. 17.

(5)  OL L 164, 1999 6 30, p. 56.

(6)  OL L 62, 2001 3 2, p. 3.

(7)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).


PRIEDAS

EB Nr.

Priedas

Cheminė formulė, aprašymas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Aktyvumo vienetai kilograme visaverčio pašaro

Fermentai

E 1624

 

Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė

EC 3.2.1.6

 

Endo-1,4-beta-ksilanazė

EC 3.2.1.8

 

Alfa-amilazė

EC 3.2.1.1

Endo-1,3(4)-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2106), endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (IMI SD 135), ir alfa-amilazės, gautos iš Bacillus amyloliquefaciens (DSM 9553), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:

 

Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 250 U (1)/g

 

Endo-1,4-beta-ksilanazė: 400 U (2)/g

 

Alfa-amilazė: 1 000 U (3)/g

Paršeliai (atjunkyti)

endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 250 U

1.

Priedo ir premikso naudojimo instrukcijose nurodyti laikymo temperatūrą, laiką ir stabilumą granuliuojant.

2.

Rekomenduojama dozė kilograme visaverčio pašaro:

 

endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 250 U

 

endo-1,4-beta-ksilanazė: 400 U

 

alfa-amilazė: 1 000 U.

3.

Naudoti kombinuotuose pašaruose, kuriuose yra javų, turinčių daug krakmolo ir nekrakmolingų polisacharidų (ypač beta-gliukanų ir arabinoksilanų), pvz., tokiuose, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 35 % miežių.

4.

Naudoti atjunkytiems paršeliams maždaug iki 35 kg.

Neribotam laikui

endo-1,4-beta-ksilanazė: 400 U

alfa-amilazė: 1 000 U

E 1625

 

Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė

EC 3.2.1.6

 

Endo-1,4-beta-ksilanazė

EC 3.2.1.8

 

Alfa-amilazė

EC 3.2.1.1

 

Poligalakturonazė

EC 3.2.1.15

Endo-1,3(4)-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2106), endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (IMI SD 135), alfa-amilazės, gautos iš Bacillus amyloliquefaciens (DSM 9553), ir poligalakturonazės, gautos iš Aspergillus aculeatus (CBS 589.94), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:

 

Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 150 U (1)/g

 

Endo-1,4-beta-ksilanazė: 4 000 U (2)/g

 

Alfa-amilazė: 1 000 U (3)/g

 

Poligalakturonazė: 25 U (4)/g

Paršeliai (atjunkyti)

endo-1,3(4)-beta-gliukanazė 150 U

1.

Priedo ir premikso naudojimo instrukcijose nurodyti laikymo temperatūrą, laiką ir stabilumą granuliuojant.

2.

Rekomenduojama dozė kilograme visaverčio pašaro:

 

endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 150 U

 

endo-1,4-beta-ksilanazė: 4 000 U

 

alfa-amilazė: 1 000 U

 

poligalakturonazė: 25 U.

3.

Naudoti kombinuotuose pašaruose, kuriuose yra javų, turinčių daug krakmolo ir nekrakmolingų polisacharidų (ypač beta-gliukanų ir arabinoksilanų), pvz., tokiuose, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % miežių ir 35 % kviečių.

4.

Naudoti atjunkytiems paršeliams maždaug iki 35 kg.

Neribotam laikui

endo-1,4-beta-ksilanazė: 4 000 U

alfa-amilazė: 1 000 U

poligalakturonazė: 25 U

E 1626

 

Endo-1,4-beta-ksilanazė

EC 3.2.1.8

 

Subtilizinas

EC 3.4.21.62

Endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2105), ir subtilizino, gauto iš Bacillus subtilis (ATCC 2107), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:

 

Endo-1,4-beta-ksilanazė: 5 000 U (2)/g

 

Subtilizinas: 500 U (5)/g

Paršeliai (atjunkyti)

endo-1,4-beta-ksilanazė: 5 000 U

1.

Priedo ir premikso naudojimo instrukcijose nurodyti laikymo temperatūrą, laiką ir stabilumą granuliuojant.

2.

Rekomenduojama dozė kilograme visaverčio pašaro:

 

endo-1,4-beta-ksilanazė: 5 000 U

 

subtilizinas: 500 U.

3.

Naudoti kombinuotuose pašaruose, pvz., tuose, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 40 % kviečių.

4.

Naudoti atjunkytiems paršeliams maždaug iki 35 kg.

Neribotam laikui

subtilizinas: 500 U

E 1627

 

Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė

EC 3.2.1.6

 

Endo-1,4-beta-ksilanazė

EC 3.2.1.8

Endo-1,3(4)-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2106), ir endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2105), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:

 

Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 800 U (1)/g

 

Endo-1,4-beta-ksilanazė: 800 U (2)/g

Penimos kiaulės

endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 400 U

1.

Priedo ir premikso naudojimo instrukcijose nurodyti laikymo temperatūrą, laiką ir stabilumą granuliuojant.

2.

Rekomenduojama dozė kilograme visaverčio pašaro:

 

endo-1,3(4)-beta-glukanazė: 400 U

 

endo-1,4-beta-ksilanazė: 400 U.

3.

Naudoti kombinuotuose pašaruose, turinčiuose daug nekrakmolingų polisacharidų (ypač beta-gliukanų ir arabinoksilanų), pvz., tuose, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 65 % miežių.

Neribotam laikui

endo-1,4-beta-ksilanazė: 400 U

E 1628

Endo-1,4-beta-ksilanazė

EC 3.2.1.8

Endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2105), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:

 

Miltelių pavidalo: Endo-1,4-beta-ksilanazė: 2 000 U (2)/g

 

Skysto pavidalo: Endo-1,4-beta-ksilanazė: 5 000 U/ml

Mėsiniai viščiukai

endo-1,4-beta-ksilanazė: 500 U

1.

Priedo ir premikso naudojimo instrukcijose nurodyti laikymo temperatūrą, laiką ir stabilumą granuliuojant.

2.

Rekomenduojama dozė kilograme visaverčio pašaro:

 

endo-1,4-beta-ksilanazė: 500–2 500 U.

3.

Naudoti kombinuotuose pašaruose, turinčiuose daug nekrakmolingų polisacharidų (ypač arabinoksilanų), pvz., tuose, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 55 % kviečių arba 60 % rugių.

Neribotam laikui

E 1629

 

Endo-1,4-beta-ksilanazė

EC 3.2.1.8

 

Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė

EC 3.2.1.6

Endo-1,4-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2105), ir endo-1,3(4)-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 2106), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:

 

Endo-1,4-beta-ksilanazė: 5 000 U (2)/ml

 

Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 50 U (1)/ml

Mėsiniai viščiukai

endo-1,4-beta-ksilanazė: 1 250 U

1.

Priedo ir premikso naudojimo instrukcijose nurodyti laikymo temperatūrą, laiką ir stabilumą granuliuojant.

2.

Rekomenduojama dozė kilograme visaverčio pašaro:

 

endo-1,4-beta-ksilanazė: 1 250–2 500 U

 

endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 12–25 U.

3.

Naudoti kombinuotuose pašaruose, turinčiuose daug nekrakmolingų polisacharidų (ypač beta-gliukanų ir arabinoksilanų), pvz., tuose, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % miežių ir 40 % kviečių.

Neribotam laikui

endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 12 U


(1)  1 U – tai fermento kiekis, atpalaiduojantis 1 mikromolį redukuojančių cukrų (gliukozės ekvivalentai) per minutę iš miežių beta-gliukano, esant 5,0 pH ir 30 ° C temperatūrai.

(2)  1 U – tai fermento kiekis, atpalaiduojantis 1 mikromolį redukuojančių cukrų (ksilozės ekvivalentai) per minutę iš avižų speltos ksilano, esant 5,3 pH ir 50 ° C temperatūrai.

(3)  1 U – tai fermento kiekis, hidrolizuojantis 1 mikromolį gliukozidų junginių iš vandenyje netirpaus tinklinės struktūros krakmolo polimero substrato per minutę, esant 6,5 pH ir 37 ° C temperatūrai.

(4)  1 U – tai fermento kiekis, atpalaiduojantis 1 mikromolį redukuojančių medžiagų (galakturono rūgšties ekvivalentai) per minutę iš poli D-galakturono substrato, esant 5,0 pH ir 40 ° C temperatūrai.

(5)  1 U – tai fermento kiekis, atpalaiduojantis 1 mikrogramą fenolio junginio (tirozino ekvivalentai) per minutę iš kazeino substrato, esant 7,5 pH ir 40 ° C temperatūrai.


1.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/11


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 834/2005

2005 m. gegužės 31 d.

iš dalies keičiantis tikslinamąją sumą, taikomą grąžinamajai išmokai už grūdus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsejo 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 13 straipsnio 8 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos Reglamente (EB) Nr. 820/2005 (2) nustatyta grąžinamajai išmokai už grūdus taikoma tikslinamoji suma.

(2)

Remiantis CIF kainomis ir šios dienos išankstinio sandorio CIF kainomis ir atsižvelgiant į numatomus rinkos pokyčius, būtina iš dalies pakeisti šiuo metu galiojančią tikslinamąją sumą, taikomą grąžinamajai išmokai.

(3)

Tikslinamoji suma turi būti nustatyta ta pačia tvarka kaip ir grąžinamoji išmoka. Tarp dviejų nustatymo datų ji gali būti iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Iš anksto nustatomoms grąžinamosioms išmokoms už produktų, nurodytų Reglamento (EEB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, išskyrus salyklą, eksportą taikoma tikslinamoji suma yra pakeičiama taip, kaip nustatyta priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. birželio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 31 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2)  OL L 137, 2005 5 31, p. 3.


PRIEDAS

prie 2005 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamento, keičiantis tikslinamąją sumą, taikomą grąžinamajai išmokai už grūdus

(EUR/t)

Produktų kodas

Paskirtis

Dabartinis

5

1-as laikotarpis

6

2-as laikotarpis

7

3-as laikotarpis

8

4-as laikotarpis

9

5-as laikotarpis

10

6-as laikotarpis

11

1001 10 00 9200

1001 10 00 9400

A00

0

0

0

0

0

1001 90 91 9000

1001 90 99 9000

C01

0

– 20,00

– 20,00

– 20,00

– 20,00

1002 00 00 9000

A00

0

0

0

0

0

1003 00 10 9000

1003 00 90 9000

C02

0

– 30,00

– 30,00

– 30,00

– 30,00

1004 00 00 9200

1004 00 00 9400

C03

0

– 45,00

– 45,00

– 45,00

– 45,00

1005 10 90 9000

1005 90 00 9000

A00

0

0

0

0

0

1007 00 90 9000

1008 20 00 9000

1101 00 11 9000

1101 00 15 9100

C01

0

– 25,00

– 25,00

– 25,00

– 25,00

1101 00 15 9130

C01

0

– 25,00

– 25,00

– 25,00

– 25,00

1101 00 15 9150

C01

0

– 25,00

– 25,00

– 25,00

– 25,00

1101 00 15 9170

C01

0

– 25,00

– 25,00

– 25,00

– 25,00

1101 00 15 9180

C01

0

– 25,00

– 25,00

– 25,00

– 25,00

1101 00 15 9190

1101 00 90 9000

1102 10 00 9500

A00

0

0

0

0

0

1102 10 00 9700

A00

0

0

0

0

0

1102 10 00 9900

1103 11 10 9200

A00

0

0

0

0

0

1103 11 10 9400

A00

0

0

0

0

0

1103 11 10 9900

1103 11 90 9200

A00

0

0

0

0

0

1103 11 90 9800

NB: produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Paskirčių skaitmeniniai kodai yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

C01

:

Visos trečiosios šalys, išskyrus Albaniją, Bulgariją, Rumuniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją, Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Lichtenšteiną ir Šveicariją.

C02

:

Alžyras, Saudo Arabija, Bahreinas, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Iranas, Irakas, Izraelis, Jordanija, Kuveitas, Libanas, Libija, Marokas, Mauritanija, Omanas, Kataras, Sirija, Tunisas ir Jemenas.

C03

:

Visos trečiosios šalys, išskyrus Bulgariją, Norvegiją, Rumuniją, Šveicariją ir Lichtenšteiną.


1.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/13


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 835/2005

2005 m. gegužės 31 d.

nustatantis gamybos grąžinamąją išmoką už chemijos pramonėje naudojamą baltąjį cukrų nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 30 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 7 straipsnio 5 dalies penktą įtrauką,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad susiklosčius vienai iš Sutarties 23 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, gali būti nuspręsta skirti gamybos grąžinamąsias išmokas už to reglamento 1 straipsnio 1 dalies a ir f punktuose nurodytus produktus, 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus sirupus bei chemiškai gryną fruktozę (levuliozę), kaip tarpinį produktą, klasifikuojamą KN kodu 1702 50 00, naudojamus gaminant tam tikrus chemijos pramonės produktus,

(2)

2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1265/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl tam tikrų chemijos pramonėje naudojamų cukraus produktų, gamybos grąžinamųjų išmokų mokėjimo taikymo taisykles (2), numatyta, kad šių grąžinamųjų išmokų dydis nustatomas pagal baltajam cukrui nustatytą grąžinamąją išmoką,

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1265/2001 9 straipsnyje numatyta, kad gamybos grąžinamoji išmoka už baltąjį cukrų nustatoma kas mėnesį skaičiuojant nuo pirmos kiekvieno mėnesio dienos,

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 30 d. Reglamento (EB) Nr. 1265/2001 4 straipsnyje numatyta gamybos grąžinamoji išmoka už baltąjį cukrų yra nustatoma 33,848 EUR/100 kg neto dydžio.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. birželio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 31 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)  OL L 178, 2001 6 30, p. 63.


1.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/14


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 836/2005

2005 m. gegužės 31 d.

nustatantis importo muitus grūdų sektoriuje, galiojančius nuo 2005 m. birželio 1 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ir ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnyje numatyta, kad importuojant to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus imamas Bendrajame muitų tarife nustatytas mokestis. Tačiau to straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų muito mokestis yra lygus tiems produktams importavimo metu taikomai intervencinei kainai, padidintai 55 procentais ir sumažintai CIF importo kainos, taikomos atitinkamai siuntai, dydžiu. Tačiau šis muito mokestis negali būti didesnis už Bendrojo muitų tarifo mokestį.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalies nuostatas CIF importo kainos apskaičiuojamos pagal atitinkamo produkto reprezentatyvias kainas pasaulinėje rinkoje.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1249/96 išdėstytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisyklės grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje.

(4)

Importo teisės taikomos tol, kol bus nustatytos naujos.

(5)

Kad būtų užtikrintas sklandus importo muitų sistemos veikimas, apskaičiuojant muitus reikėtų remtis reprezentatyviais rinkos kursais, nustatytais per ataskaitinį laikotarpį.

(6)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1249/96 reikėtų nustatyti tokius importo muitus, kokie nurodyti šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Importo muito mokesčiai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 2 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. birželio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 31 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2)  OL L 161, 1996 6 29, p. 125. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1110/2003 (OL L 158, 2003 6 27, p. 12).


I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 2 dalyje, importo muito mokesčiai dalyje, importo muito mokesčiai, taikomu nuo 2005 m. birželio 1 d.

KN kodas

Prekių pavadinimas

Importo muito mokestis (1)

(EUR/t)

1001 10 00

Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės

0,00

Vidutinės kokybės

0,00

Žemos kokybės

0,00

1001 90 91

Paprastieji kviečiai, skirti sėjai

0,00

ex 1001 90 99

Paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai

0,00

1002 00 00

Rugiai

35,55

1005 10 90

Kukurūzai, skirti sėjai, išskyrus hibridus

58,29

1005 90 00

Kukurūzai, išskyrus sėklą (2)

58,29

1007 00 90

Grūdinis sorgas, išskyrus hibridus, skirtus sėjai

35,55


(1)  Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muito mokestis gali būti sumažintas:

3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje, arba

2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

(2)  Importuotojui muito mokestis gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.


II PRIEDAS

Muito mokesčio apskaičiavimo komponentai

laikotarpis nuo 16.5.2005–27.5.2005

1)

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

Prekių birža

Mineapolio birža

Čikagos birža

Mineapolio birža

Mineapolio birža

Mineapolio birža

Mineapolio birža

Produktai (baltymų procentas, esant 12 % drėgnumui)

Kietieji raudonieji pavasariniai Nr. 2

(14 %)

Kukurūzai Yellow corn Nr. 3

Kietieji gintariniai durum Nr. 2

Vidutinės kokybės (1)

Žemos kokybės (2)

JAV miežiai Nr. 2

Kotiruojama (EUR/t)

112,48 (3)

67,62

161,42

151,42

131,42

88,19

Meksikos įlankos priedas (EUR/t)

9,86

 

 

Didžiųjų ežerų priedas (EUR/t)

21,84

 

 

2)

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

Gabenimo išlaidos: Meksikos įlanka–Roterdamas 26,25 EUR/t; Didieji ežerai–Roterdamas 38,28 EUR/t.

3)

Subsidijos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje:

0,00 EUR/t (Kietieji raudonieji žieminiai)

0,00 EUR/t (Paprastieji raudonieji žieminiai Nr. 2).


(1)  10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(2)  30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(3)  Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

1.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/17


Informacija, susijusi su Europos bendrijos ir Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos susitarimo dėl neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų readmisijos įsigaliojimu

Europos bendrijos ir Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos susitarimas dėl neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų readmisijos (1) įsigaliojo 2005 m. gegužės 1 d., 2005 m. kovo 23 d. užbaigus Susitarimo 21 straipsnyje numatytas procedūras.


(1)  OL L 124, 2005 5 17, p. 43.


1.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/17


Informacija, susijusi su Europos bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės bendradarbiavimo susitarimo įsigaliojimu (1)

2005 m. gegužės 10 d. užbaigus procedūras, reikalingas, kad įsigaliotų 2004 m. lapkričio 15 d. Briuselyje pasirašytas Europos bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės bendradarbiavimo susitarimas, šis susitarimas pagal jo 14 straipsnį įsigalios 2005 m. liepos 1 d.


(1)  OL L 359, 2004 12 4, p. 33.


Komisija

1.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/18


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2003 m. lapkričio 11 d.

dėl koncentracijos suderinamumo su bendrąja rinka ir EEE susitarimu

(Byla Nr. COMP/M.2621 – „SEB/Moulinex“)

(pranešta dokumentu Nr. C(2003) 4157)

(autentiškas tik tekstas prancūzų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/408/EB)

2003 m. lapkričio 11 d. Komisija priėmė sprendimą dėl bylos pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (1), ypač jo 8 straipsnio 2 dalį. Nekonfidencialią šio sprendimo teksto versiją galima rasti autentiška sprendimo kalba ir Komisijos darbo kalbomis Konkurencijos generalinio direktorato (DG COMP) interneto puslapyje adresu http://europa.eu.int/comm/competition/index_en.html

(1)

Ši byla susijusi su tam tikrų bendrovės „Moulinex“ aktyvų kontrole, kurią perėmė bendrovė „Seb“ (prekių ženklus, kai kurias produkcijos priemones ir rinkodaros filialus); apie šią koncentraciją buvo pranešta 2001 m. lapkričio 13 d. Komisijai pagal reglamento (EEB) Nr. 4064/89 4 straipsnį.

(2)

„Seb“ ir „Moulinex“ – Prancūzijos įmonės, aktyviai veikiančios smulkios buitinės technikos srityje. Abi bendrovės šia technika prekiauja visame pasaulyje. Bendrovė „Seb“ daugiausia prekiauja dviejų prekių ženklų, žinomų visame pasaulyje, smulkia buitine technika „Tefal“ ir „Rowenta“, o „Moulinex“ – tarptautinių prekių ženklų technika „Moulinex“ ir „Krups“.

(3)

Bendrovė „Seb“ įsigijo bendrovės „Moulinex“ aktyvus, paskelbus bankroto procedūrą „Moulinex“ įmonių grupei. Šių dviejų bendrovių koncentracijos klausimas buvo nagrinėjamas dviejuose 2002 m. sausio 8 d. Komisijos sprendimuose. Pirmuoju sprendimu Komisija pagal Reglamento dėl koncentracijos 9 straipsnį perdavė už konkurenciją atsakingoms Prancūzijos institucijoms tyrimą apie konkurencijos poveikį Prancūzijoje. Antruoju sprendimu pagal Reglamento dėl koncentracijų 6 straipsnio 2 dalį Komisija leido perimti įmonės aktyvus kitose šalyse su sąlyga, kad prekės ženklo „Moulinex“ licencija galės būti suteikta trečioms nepriklausomoms šalims devyniose Europos ekonominės erdvės šalyse (Belgijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Danijoje ir Graikijoje). Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismas panaikino paskutinį sprendimą šalims, kurioms buvo netaikomi įsipareigojimai, tai yra Ispanijai, Suomijai, Airijai, Italijai ir Jungtinei Karalystei (2). Šiame sprendime iš naujo yra nagrinėjamas šios koncentracijos poveikis konkurencijai šiose penkiose šalyse.

(4)

Patariamasis komitetas dėl koncentracijų tarp įmonių per savo 120-ąjį susirinkimą 2003 m. lapkričio 3 d. vieningai pritarė Komisijos sprendimo projektui dėl koncentracijos leidimo.

(5)

2003 m. lapkričio 4 d. ataskaitoje auditorius konsultantas paskelbė, kad nagrinėjamų šalių teisė būti išklausytoms nebuvo pažeista.

I.   NAGRINĖJAMŲ RINKŲ APRAŠYMAS

(6)

Šiame sprendime prekių rinka suskirstoma į smulkios buitinės technikos kategorijas, nes kiekvienas buitinės technikos prietaisas yra skirtas naudoti pagal tam tikrą paskirtį ir atlieka skirtingas funkcijas. Prekių rinkos yra suskirstytos į trylika dalių: gruzdintuvių, kepimo krosnelių, skrudintuvių, skrudintuvių sumuštiniams kepti, vaflinių, prietaisų užkandžiams gaminti, elektrinių kepsninių, kepamųjų grotelių, naudojamų patalpose, ryžių virtuvų, greitpuodžių, elektrinių kavinukų su filtrais, virdulių, kavos virimo aparatų kavai „Expresso“ ruošti, virtuvinių kombainų, laidynių arba garinių laidynių ir kūno priežiūros priemonių.

(7)

Geografiniu požiūriu suskirstytos rinkos yra nacionalinės. Jungtinė Karalystė ir Airija pasižymi vienodomis rinkos sąlygomis. Kadangi prekės yra tos pačios ir kainų lygis vienodas, abiejų šalių tiekėjai negali diktuoti skirtingos kainų politikos, nes jų užsakymų į kaimyninę šalį ir taip nėra daug. Taigi manoma, kad šios dvi šalys priklauso vienai ir tai pačiai geografinei rinkai, kurioje prekiaujama jau minėtais gaminiais.

II.   RINKŲ ANALIZĖ

(8)

Atliekamas tyrimas, kokią įtaką konkurencijai daro bendrovė „Seb“ šiose šalyse ar teritorijose: Ispanijoje, Suomijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.

Konkurencinės „Moulinex“ galios

(9)

Palyginti su 2000 m., 2001 ir 2002 m., bendrovės „Moulinex“ pardavimo rodikliai dėl sunkumų, atsiradusių paskelbus grupės bankrotą, gerokai sumažėjo. Komisija tyrė, ar šį nuosmukį lėmė nesėkminga bendrovės veikla, ir ar „Moulinex“ turi galimybių atgauti ankstesnes pozicijas.

(10)

Iš rinkos tyrimo paaiškėja, kad „Moulinex“ galimybės atgauti prarastą rinkos dalį priklausys ne tik nuo prekių ženklo, atsiradusio po koncentracijos, vertės, bet ir nuo kitų veiksnių: nuo to, ar naujasis savininkas gali būti novatoriškas, bei nuo jo ekonominių ir finansinių galimybių. Galimybė atgauti prarastas pozicijas, atsižvelgiant į konkurencijos analizę, yra mažesnė dėl kitų veiksnių poveikio, nes pastarieji neįrodo jokio tiesioginio ryšio su esama koncentracija.

(11)

Be to, Komisija mano, kad sustabdžius bendrovės „Moulinex“ veiklą, galimybės atgauti prarastą 2000 m. rinkos dalį yra gerokai ribotos. Tai atsitiko dėl to, kad bendrovės „Moulinex“ rinkos dalį perėmė stiprūs smulkios buitinės technikos srityje veikiantys konkurentai „Philips“, „Braun“ arba „DeLonghi“ ir (arba) dėl to, kad platintojų akyse prekių ženklai „Moulinex“ ir „Krups“ tapo ne tokie solidūs.

Analizės metodas

(12)

Komisija ėmėsi atkurti buvusią įmonių rinkos dalį kiekvienoje nagrinėjamoje rinkoje pagal dabartinių rinkos konkurentų pardavimo deklaracijas.

(13)

Kiekvienoje tiriamoje teritorijoje sprendimu norima išsiaiškinti koncentracijos poveikį ir horizontaliu (naujos įmonių grupės įtaka kiekvienai rinkai), ir nehorizontaliu (naujos įmonių grupės įtaka visam smulkios buitinės technikos sektoriui, netgi konkrečioje rinkoje egzistuojant tik vieno prekių ženklo prekėms) požiūriu.

(14)

Tam, kad įmonių „Seb“ grupės ir perimtų bendrovės „Moulinex“ aktyvų koncentracija sukeltų nehorizontalius neigiamus padarinius, darančius įtaką konkurencijai, reikia:

kad šiai naujai grupei priklausytų tokia prekių ženklų dalis, kuri jai suteiktų ryškų konkurencinį pranašumą, kalbant apie visą smulkios buitinės technikos sektorių,

kad ši įmonių grupė užimtų pranašesnę poziciją tose rinkose, kuriomis remdamasi, ji galėtų užimti arba sustiprinti dominavimo pozicijas trečiųjų šalių rinkose. Tokia dominuojanti padėtis gali atsirasti dėl koncentracijos arba dėl kurios nors šalies kaltės.

(15)

Dėl horizontalių padarinių tyrimo Komisija savo sprendimą išdėstė taip: i) rinkos, kuriose koncentracijoje dalyvaujančios įmonės turi mažiau nei 25 % bendros rinkos dalies, ii) rinkos, kuriose nedaug vienos grupės prekių, gaminamų kelių gamintojų, ir iii) rinkos, kuriose daug vienos grupės prekių, gaminamų kelių gamintojų, ir kurių bendros rinkos dalis didesnė nei 25 %.

(16)

Pagal šį suskirstymą sudaryta tokia lentelė:

 

Rinkos, kuriose šalys turi mažiau nei 25 % bendros rinkos dalies

Rinkos, kuriose nedaug vienos grupės prekių, gaminamų kelių gamintojų

Bendra rinkos dalis didesnė nei 25 %

Ispanija

Kavos virimo aparatai kavai „Expresso“ ruošti, kavinukai, kepsninės arba kepamosios grotelės, greitpuodžiai, skrudintuvės sumuštininiams gaminti arba vaflinės, gruzdintuvės, laidynės arba garinės laidynės, kūno priežiūros priemonės.

Virtuviniai kombainai, prietaisai užkandžiams gaminti.

Skrudintuvės, virduliai, kepimo krosnelės.

Suomija

Laidynės arba garinės laidynės, greitpuodžiai, skrudintuvės, kavinukai, gruzdintuvės, prietaisai užkandžiams gaminti, kūno priežiūros priemonės.

Kavos virimo aparatai kavai „Expresso“ ruošti, kepsninės arba kepamosios grotelės, virtuviniai kombainai.

Kepimo krosnelės, virduliai, skrudintuvės sumuštiniams gaminti arba vaflinės.

Italija

Kavos virimo aparatai kavai „Expresso“ ruošti, gruzdintuvės, kepimo krosnelės, skrudintuvės, kūno priežiūros priemonės.

 

Virduliai, prietaisai užkandžiams gaminti, skrudintuvės sumuštiniams gaminti arba vaflinės, greitpuodžiai, virtuviniai kombainai, laidynės arba garinės laidynės, kavinukai, kepsninės arba kepamosios grotelės.

Jungtinė Karalystė arba Airija

Skrudintuvės, virduliai, kepimo krosnelės, kavinukai, skrudintuvės sumuštiniams gaminti arba vaflinės, kepsninės arba kepamosios grotelės, virtuviniai kombainai, kūno priežiūros priemonės.

Kavos virimo aparatai kavai „Expresso“ ruošti, laidynės arba garinės laidynės.

Prietaisai užkandžiams gaminti, greitpuodžiai, gruzdintuvės.

(17)

Šio sprendimo santraukai reikalingos tik trečiajai kategorijai priklausančios rinkos, kurios ir yra išsamių komentarų objektas. Iš tiesų sprendime nurodoma, kad rinkose, kuriose šalys turi mažiau nei 25 % bendros rinkos dalies, ir tose rinkose, kuriose papildomos rinkos dalies atsiradimas žymaus poveikio neturi, dominuojančios padėties sukurta nėra ar ji nėra sustiprėjusi.

A.   Ispanijos rinkos

(18)

Ispanijos smulkios buitinės technikos rinkoje prekiauja garsios tarptautinės įmonės: „Philips“ ((15–20) % pardavimo smulkios buitinės technikos rinkoje), „Seb“ (10–20) %* (3), „Braun“ (15–20) %, „BSH“ (0–5) %, „DeLonghi“ (0–5) %. Vietos gamintojai – „Taurus“ (5–10) %, „Jata“, „Solac“ ir „Fagor“ ((0–5) % kiekvienas) užima kuklesnę poziciją.

(19)

Pardavimo vietos yra gana koncentruotos. Egzistuoja tokie prekių platinimo būdai: prekybos didcentriai („Carrefour“, „Auchan“, „Hipercor“), prekybos centrai („El Corte Ingles“), specializuotos parduotuvės („Media Markt“) ir mažos tradicinės įmonės, susibūrusios į susivienijimus („Densa“, „Gentesa“, „Segesa“).

(20)

„Moulinex“ padėtis rinkoje pagal pardavimą gerokai suprastėjo 2000–2002 m. Pardavimai sumažėjo mažiausiai 20 % kiekvienoje nagrinėjamoje rinkoje. Netgi jei „Moulinex“ ir „Krups“ įvaizdis vartotojų akyse nenukentėjo susivienijus šios naujos grupės konkurentams, galimybės atgauti buvusias pozicijas visgi atrodo nedidelės.

(21)

Reiktų vengti kurti dominuojančią padėtį ir ją stiprinti tokiose rinkose (kur šalys turi daugiau nei 25 % bendros rinkos dalies arba rinkose, kur daug vienos grupės prekių, gaminamų kelių gamintojų): skrudintuvių, virdulių ir kepimo krosnelių.

(22)

Skrudintuvių ir virdulių rinkose bendrovė „Seb“ turės (20–30) %* rinkos dalies. Dėl šios koncentracijos pagrindiniai prekių ženklai nesusilies („Moulinex“ yra skrudintuvių prekių ženklas, „Tefal“ – virdulių prekių ženklas). Susivienijusi bendrovių „Seb“ ir „Moulinex“ grupė susidurs su nemažą rinkos dalį (nuo 15 % iki 20 % daugiausia) ir žymių prekių ženklų turinčiais konkurentais. Taigi mažai tikėtina, kad bendrovė „Moulinex“ atgautų savo 2000 m. konkurencines galias. Bet kokiu atveju su sujungta maksimalia rinkos dalimi (25–35 %), nesant nehorizontalaus poveikio ir atsižvelgiant į gerai rinkoje įsitvirtinusius konkurentus, mažai tikėtina, kad koncentracija sukurs ar sustiprins dominuojančią padėtį rinkoje.

(23)

Kepimo krosnelių rinkoje, „Seb“ pozicija atrodo pranašesnė. Pagal turimus duomenis naujoji koncentracija užimtų apie (30–40) % Ispanijos rinkos. „DeLonghi“ (20–25) %, „Jata“ (5–10) %, „Ufesa“ ir „Severin“ ((5–10) % kiekvieno iš abiejų) yra pagrindiniai jos konkurentai. Net jeigu šios įmonės ir neturi tokios didelės rinkos dalies kaip naujoji įmonių grupė, jos turi ne ką mažiau prekių ženklų ir didelį visus rinkos reikalavimus atitinkantį modelių pasirinkimą (10/12 litrų, 18/20 litrų, 26/28 litrų). Be to, rinkoje yra kainų kritimo tendencijų, produkcija vis tobulinama, o norint patekti į rinką, didelių kliūčių nėra. Pagaliau nors šioje rinkoje ir neprekiaujama mikrobangų krosnelėmis su kepamosiomis grotelėmis, dėl jų gali atsirasti nemenkų konkurencijos apribojimų. Taigi prekių ženklas „Moulinex“ turi gana ribotas galimybes atgauti 2000 m. turėtą poziciją rinkoje.

(24)

Koncentracija neleidžia naujajai įmonių grupei sukelti nehorizontalių padarinių. Šios grupės turimų prekių ženklų ir užimamos pozicijos rinkoje nepakanka, kad ji galėtų daryti kokią nors įtaką, palyginti su jos konkurentų užimama pozicija tokiais pat aspektais.

(25)

Atsižvelgiant į tai, kas buvo pirmiau minėta, skelbiama, kad koncentracija nesukuria ar nesustiprina dominuojančios padėties, ir dėl to nėra itin ribojama veiksminga konkurencija skirtingose Ispanijos smulkios buitinės technikos rinkose.

B.   Suomijos rinkos

(26)

Apskritai Suomijos rinkoje bendrovė „Seb“ ((5–10) %* pardavimo smulkios buitinės technikos rinkoje) užima tik trečią vietą iš šia technika prekiaujančių įmonių; ją lenkia „Braun“ (10–15) %* ir ypač „Philips“ (25–30) %*. Panašią į naujosios grupės padėtį užima AEG ((5–10) %*). Rinkoje taip pat veikia „Severin“, „DeLonghi“, BSH ir nacionalinės įmonės „OBH/Nordica“ ir „Rommelsbacher“, tačiau jų užimama padėtis nėra labai reikšminga (nuo 0 % iki 5 % kiekviena), nors kai kuriose rinkose jos užima gana svarbią poziciją.

(27)

Suomija iš Europos produkcijos platinimo modelių išsiskiria tuo, kad daugiausia parduoda per vos keletą prekybos įmonių „Kesko“ ir „E. Partners“, kurių kiekviena apie (20–25) %* produkcijos parduoda galutiniam vartotojui. Pardavimo rinkoje taip pat aktyviai veikia „Stockman“ ((15–20) %* pardavimo).

(28)

Bendrovės „Moulinex“ pardavimo rodikliai smarkiai nukrito per 2000–2002 m. (mažiausiai 50 % kiekvienos čia nagrinėjamos rinkos nuosmukis). Mažai tikėtina, kad „Moulinex“ atgautų turėtą rinkų dalį, atsižvelgiant į i) nuosmukio dydį ir ii) į tai, kad susivienijo garsų vardą turintys konkurentai.

(29)

Reiktų vengti kurti dominuojančią padėtį ir ją stiprinti tokiose rinkose (kur šalys turi daugiau nei 25 % bendros rinkos dalies arba rinkose, kur daug vienos grupės prekių, gaminamų kelių gamintojų): kepimo krosnelių, virdulių, skrudintuvių sumuštiniams kepti arba vaflinių.

(30)

Kepimo krosnelių ir skrudintuvių sumuštiniams kepti arba vaflinių rinkos yra priskirtos vienai kategorijai, nes 2000 m. bendra įmonių grupė šiose rinkose užėmė nemenką jų dalį (atitinkamai (40–50) %* ir (20–30) %*). Tačiau nuo tada jos pozicijos gerokai suprastėjo ir 2002 m. sudarė (0–10) %* kiekvienos iš šių dviejų rinkų. Be to, įmonės „Severin“ krosnelių pardavimo rodikliai išaugo nuo (30–35) % iki (50–55) %, o skrudintuvių sumuštiniams kepti arba vaflinių rinkoje vartotojams siūloma gausybė žymiausių firmų prekių. Taip pat reiktų pabrėžti, kad bendrovė „Moulinex“ kuriam laikui pasitraukė iš krosnelių rinkos.

(31)

Virdulių rinkoje naujoji įmonių grupė lieka pagrindinė pardavėja; 2000 m. bei 2002 m. ji užėmė (30–40) %* rinkos. Šios pozicijos stabilumas paaiškinamas tuo, kad išaugę bendrovės „Seb“ pardavimo rodikliai kompensavo tai, kad tapo prastesni bendrovės „Moulinex“ pardavimo rodikliai. (20–25) % rinkos dalies užimanti įmonė „Philips“ ir mažesnę rinkos dalį užimančios įmonės „Braun“ ir „Severin“ yra stiprios konkurentės, turinčios garsų prekių ženklą, į kurį jos sujungė savo ženklus kaip atsvarą naujai įmonių grupei, kai bendrovei „Moulinex“ iškilo finansinių sunkumų. Beje, „Moulinex“ jau nėra vertinamas kaip populiarus prekių ženklas, o tai sumažina tikimybę, kad bendrovei pavyks atgauti konkurencines galias.

(32)

Koncentracija neleidžia naujajai įmonių grupei sukelti nehorizontalių padarinių. Šios grupės turimų prekių ženklų ir užimamos pozicijos rinkoje nepakanka, kad ji galėtų daryti kokią nors įtaką, palyginti su jos konkurentų užimama pozicija tokiais pat aspektais.

(33)

Atsižvelgiant į tai, kas buvo pirmiau minėta, skelbiama, kad koncentracija nesukuria ar nesustiprina dominuojančios padėties, ir dėl to nėra itin ribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje ar jos dalyje bei skirtingose Suomijos smulkios buitinės technikos rinkose.

C.   Italijos rinkos

(34)

Smulkios buitinės technikos rinkos Italijoje išsiskiria tokiomis įmonėmis, kaip „DeLonghi“ ((20–30) %* pardavimo smulkios buitinės technikos rinkoje), kurią vejasi naujoji įmonių grupė „Seb/Moulinex“ ((15–25) %*), toliau įmonės „Braun“ ir „Philips“ ((5–15) %* kiekviena). Įmonei BSH priklauso mažesnės rinkos dalys (mažiau nei 5 % iš viso). Vietos įmonės apskritai užima mažesnę rinkos dalį, tačiau kai kuriose rinkose jos gali užimti itin svarbią poziciją. Pavyzdžiui, „Imetec“ (virtuvinių kombainų ir skrudintuvių sumuštiniams gaminti arba vaflinių rinkose), „Polti“ (laidynių rinkoje) ir „Saeco“ (70 % kavos virimo aparatų kavai „Expresso“ ruošti rinkoje).

(35)

Paklausa prilygsta pasiūlai, tačiau ji ne tokia koncentruota. Beveik du trečdaliai prekių parduodama didžiuosiuose prekybos centruose, susivienijimuose ar per specialiuosius platintojus.

(36)

Bendrovės „Moulinex“ pardavimo rodikliai sumažėjo 2000–2002 m. Galimybės atgauti buvusias pozicijas visgi atrodo nedidelės, nes rinkoje aktyviai veikia garsių prekių ženklų turintys konkurentai, kurie pasinaudojo bendrovei „Moulinex“ iškilusiais sunkumais tam, kad įžengtų į naują rinką arba sujungtų savo įmones.

(37)

Reiktų vengti kurti dominuojančią padėtį ir ją stiprinti tokiose rinkose (kur šalys turi daugiau nei 25 % bendros rinkos dalies arba rinkose, kur daug vienos grupės prekių, gaminamų kelių gamintojų): laidynių arba garinių laidynių, virdulių, prietaisų užkandžiams gaminti, skrudintuvių sumuštiniams gaminti arba vaflinių, virtuvinių kombainų, kavinukų, kepsninių arba kepamųjų grotelių ir greitpuodžių.

(38)

Naujos įmonių grupės pozicija iš pirmiau minėtų aštuonių rinkų silpniausia yra laidynių arba garinių laidynių rinkoje, kur ji, panašiai kaip „De Longhi“, parduoda (20–30) %* visos rinkos prekių. Reiktų paminėti, kad bendrovė „Moulinex“ 2000–2002 m. nepasižymėjo puikiais pardavimo rodikliais. Jos prekės nėra laikomos populiariausiomis. Visgi ir dabar nauja įmonių grupė turi konkuruoti su įmonėmis „Philips“, „Imetec“ ir „Polti“, kurių kiekvienai priklauso (10–15) % rinkos dalies ir žymiausi prekių ženklai. Nauja įmonių grupė po įvykusios koncentracijos negali savo žymiems prekių ženklams („Rowenta“ bei „Tefal“) suteikti naujo populiaraus prekinio ženklo statuso.

(39)

Naujoji įmonių grupė užima nuo 25 % iki 35 % virdulių, prietaisų užkandžiams gaminti, skrudintuvių sumuštiniams gaminti arba vaflinių, virtuvinių kombainų, kavinukų ir kepsninių arba kepamųjų grotelių rinkų. Taigi ji yra pagrindinis šios technikos operatorius. Kiekvienoje šioje rinkoje ji turės susidurti su nemažą rinkos dalį ir žymių prekių ženklų turinčiais konkurentais. Kiekvienoje rinkoje galima sutikti įvairių konkurentų, bet dažniausiai – tai tradiciškai garsios tarptautinės įmonės („Philips“ virdulių, skrudintuvių sumuštiniams gaminti arba vaflinių ir virtuvinių kombainų rinkose; „Braun“ virdulių, skrudintuvių sumuštiniams gaminti arba vaflinių, virtuvinių kombainų ir kavinukų rinkose; „Severin“ prietaisų užkandžiams gaminti rinkoje; „DeLonghi“ skrudintuvių sumuštiniams gaminti arba vaflinių, virtuvinių kombainų ir kepsninių arba kepamųjų grotelių rinkose) ir vietinės įmonės („Imetec“ skrudintuvių sumuštiniams gaminti arba vaflinių rinkoje). Apskritai koncentracija nenorima sujungti dviejų garsių prekių ženklų. Kai kuriose rinkose Komisija atliko detalesnį tyrimą (atsižvelgdama į kainą ir prekės tipą), kad galėtų įvertinti bendroje rinkoje atliekamą analizę.

(40)

Nauja įmonių grupė palankesnę poziciją užima greitpuodžių rinkoje, kur jos pardavimai sudaro (35–45) %. Jos pozicija pasikeitė, kai nuo 2000 m. dėl pagerėjusių bendrovės „Seb“ pardavimo rodiklių 20 % išaugo visos grupės pardavimo rodikliai. Tam tikri faktai leido Komisijai palyginti esamą padėtį. Visų pirma naujos įmonių grupės prekes per specialų katalogą ištikimiems klientams pardavinėjo vienintelis platintojas „Esselunga“. Vadinasi, bendrovė „Seb“ visiškai priklauso nuo vienintelio platintojo. Antra, bendrovė „Moulinex“ nebeužsiima rinkodara, o tik prekiauja tiesiogiai iš sandėlių. Be to, paaiškėjo, kad bendrovė „Seb“ neturi jokio plano, kaip vėl pradėti prekiauti Italijoje nepopuliaraus prekių ženklo „Moulinex“ prekėmis. Pagaliau rinkoje suklestėjo konkurentai. Įmonių „Braun“ (10–15) % ir „Girmi“ (5–10) % pardavimo rodikliai per dvejus metus išaugo triskart.

(41)

Koncentracija neleidžia naujajai įmonių grupei sukelti nehorizontalių padarinių. Šios grupės turimų prekių ženklų ir užimamos pozicijos rinkoje nepakanka, kad ji galėtų daryti kokią nors įtaką, palyginti su jos konkurentų užimama pozicija tokiais pat aspektais.

(42)

Atsižvelgiant į tai, kas buvo pirmiau minėta, skelbiama, kad koncentracija nesukuria ar nesustiprina dominuojančios padėties, ir dėl to nėra itin ribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje ar jos dalyje bei skirtingose Italijos smulkios buitinės technikos rinkose.

D.   Jungtinės karalystės ir Airijos rinkos

(43)

Šiose šalyse veikia nemažai tiekėjų, kurių užimamos pozicijos rinkoje apskritai vertinant yra apylygės – apie 10 %. Tai yra įmonės „Braun“, „Seb“, „Philips“, „DeLonghi“, „Morphy Richards“ ir „Salton“. Truputėlį mažiau rinkos (apie 5 %) užima įmonės BSH ir „Home Product International“. Jungtinės Karalystės rinka išsiskiria vietos gerą vardą turinčiais operatoriais „Morphy Richards“, „Salton“ ir kiek prastesnę poziciją užimančia „Home Product International“.

(44)

Daugiausia parduodama vos per keletą prekybos įmonių, pavyzdžiui, „Argos“ ((30–35) %* pardavimo). Pirmi penki platintojai parduoda pusę visų prekių.

(45)

Per 2000–2002 m. smarkiai krito bendrovės „Moulinex“ pardavimo rodikliai – mažiausiai 30 % kiekvienoje rinkoje ir daugiau nei 50 % daugelyje rinkų. Nauja įmonių grupė ne itin tikisi atgauti 2002 m. pozicijas, nes Jungtinės Karalystės rinka itin konkurencinga. Prekių ženklas „Moulinex“ nėra dominuojantis, nors „Krups“ galimybės atrodo didesnės, tačiau pastarasis prekių ženklas kai kuriose rinkose ne itin dažnai sutinkamas, pavyzdžiui, kavos virimo aparatų kavai „Expresso“ ruošti rinkoje.

(46)

Reiktų vengti kurti dominuojančią padėtį ir ją stiprinti tokiose rinkose (kur šalys turi daugiau nei 25 % bendros rinkos dalies arba rinkose, kur daug vienos grupės prekių, gaminamų kelių gamintojų): prietaisų užkandžiams gaminti, greitpuodžių ir gruzdintuvių.

(47)

Galima konstatuoti, kad šiose trijose rinkose bendrovės „Moulinex“ pardavimo rodikliai per 2000–2002 m. smarkiai nukrito. Nuo (5–15) %* užimamos pozicijos liko ne daugiau kaip 5 % pardavimo, o vėliau, kai bendrovė „Moulinex“ pasitraukė iš (prietaisų užkandžiams gaminti) rinkos, beveik nebuvo parduodama. Taigi bendrovė „Seb“ užima nemažą rinkos dalį (greitpuodžių rinkoje (30–35) %, gruzdintuvių rinkoje (25–35) %, o prietaisų užkandžiams gaminti rinkoje (10–15) %) ne dėl to, kad jos pozicijas sustiprino įvykusi koncentracija. Kiekvienoje rinkoje bendrovei „Seb“ tenka kovoti su žymius prekių ženklus turinčiais konkurentais, nors pačiai pagal koncentracijos sudarymo sąlygas negalima įsigyti nė vieno naujo prekių ženklo. Šiose rinkose, pavyzdžiui, greitpuodžių rinkoje, atsirado naujų įmonių: „Russel Hobbs“, „Hinari“ ir „Magimix“. Tik pasirodžiusios rinkoje, šios įmonės daugiau pardavė nei bendrovė „Moulinex“ per 2000 m. Atlikus gruzdintuvių rinkos didžiausių ir mažiausių kainų analizę, buvo patvirtintos išvados dėl visos rinkos padėties: prekiaudami už mažiausią kainą, prekes rinkoje siūlo išskirtines prekybos teises turintys platintojai.

(48)

Koncentracija neleidžia naujajai įmonių grupei sukelti nehorizontalių padarinių. Šios grupės turimų prekių ženklų ir užimamos pozicijos rinkoje nepakanka, kad ji galėtų daryti kokią nors įtaką, palyginti su jos konkurentų užimama pozicija tokiais pat aspektais.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kas buvo pirmiau minėta, skelbiama, kad koncentracija nesukuria ar nesustiprina dominuojančios padėties, ir dėl to nėra itin ribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje ar jos dalyje bei skirtingose Jungtinės Karalystės ir Airijos smulkios buitinės technikos rinkose.

III.   IŠVADOS

(50)

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, Komisija nusprendė neprieštarauti dėl koncentracijos kūrimo ir paskelbti ją suderinama su bendrąją rinka ir EEB steigimo sutartimi su sąlyga, kad ir toliau bus laikomasi pirmojoje procedūroje pasiūlytų įsipareigojimų (4). Sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 4064/89 8 straipsnio 2 dalimi ir EEB steigimo sutarties 57 straipsniu.


(1)  OL L 395, 1989 12 30, p. 1. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1310/97 (OL L 180, 1997 7 9, p. 1).

(2)  Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos T-114/02 – BaByliss SA prieš Europos Bendrijų Komisiją.

(3)  Šio teksto dalys buvo praleistos siekiat užtikrinti, kad nebus atskleista konfidenciali informacija. Šios dalys yra nurodytos laužtiniuose skliausteliuose ir pažymėtos žvaigždute.

(4)  Primenama, kad įsipareigojimai dėl prekių ženklo suteikimo devyniose Europos ekonominės bendrijos šalyse (Belgijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Danijoje ir Graikijoje) buvo iškelti su sąlyga, kad koncentracija bus galima devyniose iš šių šalių. Šie įsipareigojimai buvo nurodyti 2002 m. sausio 8 d. Komisijos sprendime ir pagal juos buvo numatyta penkeriems metams suteikti prekių ženklui „Moulinex“ išskirtinę licenciją, leidžiančią prekiauti buitine technika, kurią sudaro trylika šiame sprendime išvardytų kategorijų, bei nustatyta išlyga – nepardavinėti ženklo „Moulinex“ prekių šiame sprendime nagrinėtų šalių rinkose, nepasibaigus licencijos sutarčiai ir dar trejus metus, jai pasibaigus.