ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 131

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

48 tomas
2005m. gegužės 25d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2005 m. gegužės 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 778/2005, nustatantis galutinį antidempingo muitą magnio oksido, kurio kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui

1

 

*

2005 m. gegužės 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 779/2005, baigiantis dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų Ukrainos kilmės silicio karbido importui, peržiūrą

18

 

 

2005 m. gegužės 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 780/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

22

 

*

2005 m. gegužės 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 781/2005, iš dalies pakeičiantis reglamentą (EB) Nr. 622/2003, nustatantį priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti ( 1 )

24

 

*

2005 m. gegužės 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 782/2005, nustatantis atliekų statistikos rezultatų perdavimo formą ( 1 )

26

 

*

2005 m. gegužės 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 783/2005, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos II priedą ( 1 )

38

 

*

2005 m. gegužės 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 784/2005, patvirtinantis leidžiančias nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos nuostatas Lietuvai, Lenkijai ir Švedijai ( 1 )

42

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Komisija

 

*

2005 m. vasario 25 d. Jungtinio žemės ūkio komiteto, įsteigto pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais sprendimas Nr. 1/2005, dėl 7 priedo 1 priedėlio B dalies 9 punkto

43

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

25.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 778/2005

2005 m. gegužės 23 d.

nustatantis galutinį antidempingo muitą magnio oksido, kurio kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   GALIOJANČIOS PRIEMONĖS

(1)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1334/1999 (2) nustatė galutines antidempingo priemones magnio oksido, kurio kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika (KLR), importui. Priemonės taikomos minimalia importo kaina. Po tarpinės peržiūros Taryba reglamentu (EB) Nr. 985/2003 (3) pakeitė galiojančias antidempingo priemones išlaikydama minimalią kainą, bet nustatydama jai tam tikras sąlygas, o visiems kitiems atvejams įvesdama 27,1 % vertybinį muitą.

(2)

Reikia pažymėti, kad pirminės priemonės buvo nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1473/93 (4) (toliau – pirminis tyrimas).

B.   DABARTINIS TYRIMAS

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų KLR kilmės magnio oksido importui (5), galiojimo pabaigą, Komisijos tarnybos gavo prašymą dėl priemonių galiojimo termino peržiūros, pateiktą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą 2004 m. kovo 9 d. pateikė „Eurométaux“ (toliau – pareiškėja); jis buvo pateiktas gamintojų, kurių produkcija sudaro didžiąją dalį visos Bendrijos magnio oksido produkcijos (šiuo atveju 96 %), vardu. Prašyme buvo teigiama, kad pasibaigus priemonių galiojimui, dempingas ir Bendrijos pramonei daroma žala greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(4)

Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu Komisijos tarnybos, nustačiusios, kad įrodymų peržiūrai pradėti pakanka, paskelbė apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą (6) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, ir pradėjo tyrimą.

(5)

Komisijos tarnybos apie peržiūros inicijavimą oficialiai informavo prašymą pateikusius Bendrijos gamintojus, kitus prašymui pritarusius Bendrijos gamintojus, KLR eksportuojančius gamintojus, importuotojus ir prekybininkus, su tyrimu susijusius naudotojus ir Kinijos Vyriausybės atstovus. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per inicijavimo pranešime nustatytą laiką.

(6)

Komisijos tarnybos išsiuntė klausimynus visoms su šiuo tyrimu susijusioms šalims, įskaitant ir tas, kurios paprašė atsiųsti klausimyną per inicijavimo pranešime nustatytą laiką.

(7)

Dėl didelio aptariamą produktą eksportuojančių gamintojų Kinijos Liaudies Respublikoje ir jo importuotojų skaičiaus, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta atlikti atranką. Siekiant nuspręsti, ar būtina taikyti atranką, ir, jei būtina, atrinkti pavyzdį, Komisijos tarnybos išsiuntė klausimynus, kuriuose buvo prašoma suteikti konkrečius duomenis apie kiekvieno suinteresuoto eksportuojančio gamintojo ir importuotojo vidutinį pardavimų kiekį ir kainas. Nė vienas eksportuotojas gamintojas arba importuotojas neatsakė. Todėl buvo nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(8)

Be to, klausimynai buvo išsiųsti visiems Komisijos tarnyboms žinomiems gamintojams Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Australijoje ir Indijoje (galimos analogiškos šalys).

(9)

Atsakymai į klausimyną buvo gauti iš keturių prašymą pateikusių Bendrijos gamintojų ir vieno gamintojo iš analogiškos valstybės – JAV.

(10)

Komisijos tarnybos rinko ir patikrino visą informaciją, laikomą reikalinga dempingo bei žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei ir Bendrijos interesams nustatyti. Tikrinimo vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

 

Bendrijos gamintojai

Grecian Magnesite S.A“, Atėnai, Graikija

Magnesitas Navarras“, S.A., Pamplona, Ispanija

Magnesitas de Rubian“, S.A., Sarria (Lugo), Ispanija

Styromag GmbH“, St Katharein an der Laming, Austrija

 

Analogiškos valstybės gamintojas

Premier Chemicals, LLC“, King of Prussia, Pensilvanija, JAV

(11)

Tyrimas dėl dempingo bei daromos žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo atliekamas nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – TL). Tendencijos, svarbios daromos žalos tęsimosi arba jos pasikartojimo tikimybei įvertinti buvo tiriamos nuo 2000 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – svarstymo laikotarpis).

C.   APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(12)

Aptariamas produktas yra tas pats kaip ir ankstesniuose tyrimuose, po kurių buvo įvestos dabar galiojančios priemonės, t. y. magnio oksidas, o tiksliau – gamtoje randamas šarminis kalcinuotas magnio oksidas, klasifikuojamas KN kodu ex 2519 90 90 (Taric kodas 25199090*10).

(13)

Magnio oksidas perdirbamas iš gamtoje randamo magnio karbonato arba magnezito. Magnio oksidui pagaminti magnezitą reikia iškasti, sumalti, surūšiuoti ir paskui sudeginti deginimo krosnyje 700 – 1 000 °C temperatūroje. Gaunamas magnio oksidas, kurio sudėtyje yra įvairaus kiekio ir įvairios kokybės magnio oksido (MgO). Pagrindinės magnio oksido priemaišos yra SiO2, Fe2O3, Al2O3, CaO ir B2O3 (silicio oksidas, geležies oksidas, aliuminio oksidas, kalcio oksidas ir atitinkamai, boro oksidas). Magnio oksidas daugiausia naudojamas žemės ūkyje kaip galvijų pašaras arba kaip trąša ir pramonėje – statybose naudojamiems grindų klojiniams ir izoliacinėms plokštėms gaminti, o taip pat celiuliozės, popieriaus, chemijos, farmacijos, antipirenų ir šlifuojamųjų medžiagų gamybos pramonėje bei aplinkos apsaugos srityje.

(14)

Kaip nustatyta ankstesniuose tyrimuose, šis peržiūros tyrimas patvirtino, kad iš KLR eksportuoti produktai, Bendrijos gamintojų pagaminti ir Bendrijos rinkoje parduoti produktai ir analogiškos valstybės gamintojo pagaminti produktai, kuriuos jis pardavė vidaus rinkoje, turi tas pačias pagrindines fizines ir chemines savybes bei tą pačią vartojimo paskirtį, todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

D.   DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

(15)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį buvo ištirta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui, dempingas tęsis toliau.

(16)

Kadangi nei Kinijos eksportuojantys gamintojai, nei Bendrijos importuotojai nebendradarbiavo, šis tyrimas turėjo būti grindžiamas informacija, kurią Komisijos tarnybos gavo iš kitų šaltinių. Dėl šios priežasties bei vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis buvo remiamasi pagal kitus šaltinius patikrintais Eurostato duomenimis su aštuonženkliu KN kodu ir dešimtženkliu Taric kodu.

(17)

Reikia pažymėti, kad šie Eurostato duomenys su aštuonženkliu KN kodu apima kitus produktus nei aptariamas produktas, o į svarstymo laikotarpio duomenis su dešimtženkliu Taric kodu nebuvo įtrauktos dešimt stojančiųjų valstybių.

(18)

Todėl Eurostato duomenimis su dešimtženkliu Taric kodu buvo remtasi penkiolikoje valstybių narių, kurios sudarė Europos Sąjungą iki plėtros, o Eurostato duomenimis su aštuonženkliu KN kodu buvo remtasi dešimtyje naujųjų valstybių narių. Be to, siekiant į tyrimą neįtraukti kitų nei aptariamas produktas, Eurostato duomenys su aštuonženkliu KN kodu, kuriais remtasi dešimtyje naujųjų valstybių narių, buvo pakoreguoti, atėmus procentinį skirtumą tarp duomenų su aštuonženkliu KN kodu ir dešimtženkliu Taric kodu, apie kurį dešimt naujųjų valstybių narių pranešė per šešis mėnesius po plėtros.

(19)

Remiantis pakoreguotais Taric duomenimis, buvo nustatyta, kad per TL iš KLR į Bendriją buvo importuota 115 225 tonos magnio oksido, t. y. maždaug 29 % suvartojamo kiekio Bendrijoje.

(20)

Per ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros TL į Bendriją importuoto Kinijos magnio oksido kiekis sudarė 110 592 tonas, t. y. maždaug 31 % suvartojamo kiekio Bendrijoje.

(21)

Reikia pažymėti, kad Bendrijai išsiplėtus iki dvidešimt penkių valstybių narių, ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros ir dabartinės priemonių galiojimo termino peržiūros eksporto kiekiai ir eksporto rinkos dalys negali būti lyginamos.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį Komisijos tarnybos taikė tuos pačius metodus kaip ir pirminiame tyrime. Reikia priminti, kad atlikus pirminį tyrimą, buvo nustatytas 27,1 % dempingo skirtumas.

(23)

Kadangi KLR yra pereinamojo laikotarpio ekonomikos valstybė, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis informacija, gauta iš atitinkamos trečiosios rinkos ekonomikos valstybės.

(24)

Kadangi ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje analogiška valstybe normaliajai vertei nustatyti buvo pasirinkta Indija, prašymas dėl bendradarbiavimo buvo nusiųstas Indijos gamintojams. Be to, bendradarbiavimo prašymas taip pat buvo nusiųstas visiems žinomiems gamintojams Australijoje ir JAV, kurios prašyme dėl priemonių galiojimo termino peržiūros buvo pasiūlytos kaip galimos analogiškos valstybės.

(25)

Vienas Indijos gamintojas sutiko bendradarbiauti, bet neatsakė į klausimyną. Vienas Australijos gamintojas atsakė, bet pareiškė negalintis suteikti Komisijos tarnyboms prašomos informacijos. Tik vienas JAV gamintojas sutiko pateikti prašomą informaciją.

(26)

Kalbant apie JAV, reikia pažymėti, kad buvo nustatyta, jog JAV rinkoje konkurencija yra pakankamai stipri. Iš tikrųjų magnio oksido importui netaikomi jokie antidempingo muitai, didelis aptariamo produkto kiekis yra importuojamas iš trečiųjų šalių, ir yra du konkuruojantys vietos gamintojai. Bendradarbiaujančio JAV gamintojo gamybos procesas yra panašus į Kinijos gamintojų gamybos procesą. JAV gamintojo vidaus pardavimai sudaro didelę dalį (apie 83 %) viso Bendrijos importo iš KLR per TL.

(27)

Todėl daroma išvada, kad JAV yra tinkama analogiška valstybė normaliajai vertei nustatyti.

(28)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo svarstoma, ar, atsižvelgus į nustatytas kainas, JAV gamintojo vidaus pardavimai galėtų būti laikomi pardavimais įprastinėmis prekybos sąlygomis. Šiam tikslui bendros vieneto gamybos sąnaudos per TL buvo lyginamos su vidutine vieneto kaina pardavimo sandoriuose, sudarytuose per tą patį laikotarpį. Buvo nustatyta, kad visi pardavimai buvo pelningi. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis gamintojas iš JAV visas prekes pardavė nepriklausomiems pirkėjams. Todėl nustatant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį buvo remtasi kaina, kurią nepriklausomi pirkėjai sumokėjo ar turėjo sumokėti JAV vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(29)

Kaip jau minėta, kadangi nebuvo gauta jokios kitos patikimos informacijos, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis Eurostato duomenimis. Buvo nustatyta, kad duomenys apie kainas Eurostate yra registruojami remiantis CIF kaina prie Europos Bendrijos sienos. Šios kainos buvo perskaičiuotos į FOB kainas, atėmus krovinių gabenimo jūromis ir draudimo išlaidas. Reikiamos informacijos apie šias išlaidas pateikė Bendrijos pramonininkai ir atliekant skaičiavimus buvo remiamasi ja, kadangi negauta kitų patikimesnių duomenų.

(30)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos ex-works sąlygomis palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atliekant pataisymus, buvo tinkamai atsižvelgta į skirtumus, kurie, kaip tvirtinama ir įrodyta, turi įtakos kainų palyginamumui. Dėl to pakoreguoti buvo krovinių gabenimo jūromis ir vidaus vandenimis duomenys.

(31)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, dempingo skirtumas buvo nustatytas lyginant normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainų svertiniu vidurkiu, kuris buvo nustatytas pirmiau. Po šio palyginimo buvo nustatytas dempingas. Dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos procentais neatskaičius muito, buvo 100,73 %, o tai gerokai viršija ankstesniame tyrime nustatytą dempingo skirtumą (41,9 %).

(32)

Buvo analizuojamas ne tik dempingo taikymas per TL, bet ir jo tęsimosi tikimybė. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo ir yra nedaug viešos informacijos apie Kinijos magnio oksido pramonę, toliau pateiktos išvados daugiausia grindžiamos turimais faktais: rinkos tyrimų informacija, paremta Japonijos statistiniais prekybos duomenimis, JAV Gyventojų surašymo biuro ir Kinijos muitinės duomenimis, kuriuos pateikė pareiškėjas.

(33)

Remiantis prašymu dėl priemonių galiojimo termino peržiūros, galima konstatuoti, kad Kinijos gamintojai turi daug neišnaudoto gamybos pajėgumo, nes Kinija turi daugiausia magnezito rūdų pasaulyje – apie 1 300 000 tonų. Bendras aptariamo produkto gamybos pajėgumas Kinijoje yra apie 800 000 – 1 000 000 tonų per metus, Kinijos vidaus suvartojimas yra apie 250 000 tonų, o eksportas – apie 550 000 tonų per metus. Todėl Kinijos gamyba galėtų sparčiai augti toliau, jei būtų tinkamos rinkos sąlygos.

(34)

Remiantis tuo pačiu šaltiniu buvo nustatyta, kad bendras Kinijos magnio oksido eksportas visame pasaulyje išaugo 17 % – nuo 465 900 tonų 1999 m. iki 545 600 tonų 2003 m. Eksporto į kitas pasaulio rinkas, tokias kaip Japonijos ar JAV, kainos yra apie 38 % mažesnės už eksporto į Bendriją kainas, taigi, jei taikomos priemonės būtų panaikintos, eksportuotojai būtų labiau suinteresuoti didinti eksportą į Bendriją nei į trečiąsias šalis.

(35)

Be to, 2003 m. Kinijos eksporto į Japoniją kainos sumažėjo maždaug 13 %, t. y. nuo 109,4 dolerių už toną 2000 m. iki 95 dolerių už toną 2003 m. Be to, tuo pačiu laikotarpiu maždaug 8 % sumažėjo eksporto kainos į JAV, t. y. nuo 133 dolerių už toną 2000 m. iki 122 dolerių už toną 2003 m.

(36)

Tai aiškiai rodo, kad jei priemonės būtų panaikintos, Kinijos eksportuotojai būtų suinteresuoti eksportuoti į Bendrijos rinką, kadangi šalyje yra daug neišnaudoto gamybos pajėgumo, o Bendrijoje prekės kaina aukštesnė, lyginant su kaina trečiosiose šalyse.

(37)

Taip pat reikia pažymėti, kad dėl Bendrijos rinkoje nusistovėjusio aptariamo produkto kainų lygio ši rinka yra labai patraukli. Tai yra dar didesnė paskata didinti eksportą į Bendriją, didinant gamybą. Be to, kaip minėta pirmiau, buvo nustatyta, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos yra mažesnės už eksporto į Bendriją kainas. Tačiau mažai tikėtina, kad patrauklios ir santykinai aukštos kainos Bendrijos rinkoje išsilaikys ilgai. Jeigu priemonės būtų panaikintos, daug Kinijos eksportuotojų, siekdami padidinti savo rinkos dalį, būtų ypač suinteresuoti eksportuoti į Bendrijos rinką. Tačiau dėl tokios išaugusios konkurencijos galėtų sumažėti kainos. Todėl labai tikėtina, kad visi Bendrijos rinkoje veikiantys operatoriai turėtų atitinkamai sumažinti savo kainas.

(38)

Tyrimas parodė, kad per TL KLR tęsė dempingą gerokai didesniu mastu nei anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kad KLR turi didelį neišnaudotą gamybos pajėgumą ir eksportuoja prekes į trečiąsias šalis gerokai mažesnėmis kainomis nei į Bendriją, yra didelė tikimybė, kad panaikinus taikomas priemones Kinijos eksportuojantys gamintojai gerokai padidintų aptariamo produkto eksportą dempingo kaina į Bendriją.

E.   BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS

(39)

Keturi skundą pateikę Bendrijos gamintojai atsakė į klausimynus ir visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Per TL jie sudarė 96 % Bendrijos gamybos.

(40)

Remiantis šiais duomenimis, keturi skundą pateikę Bendrijos gamintojai sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

F.   BENDRIJOS RINKOS PADĖTIS

(41)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas pagal bendrą Bendrijos pramonės pardavimų kiekį Bendrijoje, importo iš KLR ir importo iš trečiųjų šalių kiekį.

1 lentelė.   Bendrijos vartojimas (pardavimų kiekis)

Bendrijos vartojimas

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Tonos

423 791

448 234

456 197

398 038

392 416

 

Indeksas

100

106

108

94

93

– 7

Metinis pokytis %

 

6

2

– 14

– 1

 

Šaltinis: Eurostato duomenys.

(42)

2000–2002 m. ES suvartojamo magnio oksido kiekis augo ir 2002 m. pasiekė aukščiausią suvartojimo lygį – maždaug 456 197 tonas, o 2003 m. ir per TL vėl sumažėjo ir sudarė 392 416 tonų. Per visą svarstymo laikotarpį vartojimas iš viso sumažėjo 7 %, tačiau 2000–2001 m. išaugo 6 %.

(43)

Aptariamo produkto vartojimo kitimas, didėjęs arba mažėjęs 10 % per metus, nėra ilgalaikės tendencijos požymis. Bendrijos pramonininkai teigia, kad visa magnio oksido rinka yra gana stabili ir šis nedidelis kitimas atitinka įprastinį vartojimo kiekį ilgalaikiu laikotarpiu.

(44)

Importo iš KLR kiekis kito pagal tas pačias tendencijas kaip ir Bendrijos vartojimas. Iki 2002 m. jis išaugo vidutiniškai 8 %, o paskui ėmė mažėti. Iš viso per svarstymo laikotarpį importas iš KLR sumažėjo 18 % – nuo 140 171 tonos iki 115 225 tonų.

2 lentelė.   Importas iš KLR

Importo iš KLR kiekis

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Tonos

140 171

150 403

163 116

126 387

115 225

 

Indeksas

100

107

116

90

82

– 18

Metinis pokytis %

 

7

9

– 26

– 8

 

Šaltinis: Eurostato duomenys.

(45)

Išaugus Bendrijos vartojimui, 2002 m. Kinijos importui tenkanti rinkos dalis išaugo iki 36 %. Nuo 2003 m. ji pradėjo nežymiai mažėti, ir per TL siekė 29 %.

3 lentelė.   Kinijos importui tenkanti rinkos dalis

Kinijos importui tenkanti rinkos dalis

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Rinkos dalis procentais

33

34

36

32

29

 

Indeksas

100

103

109

97

88

– 12

Šaltinis: Eurostato duomenys.

(46)

Per svarstymo laikotarpį vidutinė importo iš KLR kaina nuolatos mažėjo – iš viso sumažėjo 24 %.

4 lentelė.   Vidutinė Kinijos importo kaina

Vidutinė Kinijos importo kaina

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

EUR už toną

174

164

149

135

133

 

Indeksas

100

94

86

78

76

– 24

Šaltinis: Eurostato duomenys.

(47)

Vidutinė iš KLR importuotos aptariamo produkto kaina, apie kurią buvo pranešta remiantis dešimtženkliu Taric kodu, per TL buvo 133 EUR už toną CIF kaina prie EB sienos. Siekiant ištirti kainų mažėjimą, vidutinės Bendrijos pramonės pardavimo kainos (ex-works) buvo palygintos su Kinijos importo kainomis per TL ir tinkamai pakoreguotos, atkreipiant dėmesį į po importo atsiradusias išlaidas, muitus ir antidempingo muitą. Šiuo pagrindu nebuvo nustatytas kainų sumažėjimas.

5 lentelė.   Gamyba

Gamyba

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

104

102

97

95

– 5

Metinis pokytis %

 

4

– 2

– 5

– 2

 

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(48)

Iš pradžių, 2000–2001 m., Bendrijos pramonės gamyba išaugo 4 %, kas kažkiek atitiko Bendrijos vartojimo tendencijas. Tačiau vėliau gamyba nuolatos mažėjo, ir per svarstymo laikotarpį ji tesiekė iš viso 5 %. Per TL Bendrijos pramonės magnio oksido gamyba sudarė apie 55 % Bendrijos vartojimo.

6 lentelė.   Gamybos pajėgumas

Gamybos pajėgumas

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

100

100

100

100

0

Metinis pokytis

 

0

0

0

0

 

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(49)

Per svarstymo laikotarpį gamybos pajėgumas nesikeitė.

7 lentelė.   Pajėgumo naudojimas

Pajėgumo naudojimas

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

104

102

97

95

– 5

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(50)

Iš pirmiau pateiktos lentelės matyti, kad svarstymo laikotarpiu pajėgumo naudojimo pokyčiai sutapo su gamybos pokyčiais. Po 2000–2001 m. užfiksuoto augimo jis nuolatos mažėjo. Per svarstymo laikotarpį pajėgumo naudojimas sumažėjo 5 procentiniais punktais.

8 lentelė.   Pardavimų kiekis Bendrijos rinkoje (tonomis)

Pardavimų kiekis Bendrijos rinkoje:

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Nesusijusioms šalims

Indeksas

100

98

94

87

89

– 11

Susijusioms šalims

Indeksas

100

149

150

150

157

57

Susijusioms ir nesusijusioms šalims

Indeksas

100

104

101

95

97

– 3

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(51)

Nuo 2000 m. iki TL Bendrijos pramonės pardavimai nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje sumažėjo 11 %. Nuo 2000 m. iki TL pardavimai susijusioms bendrovėms išaugo 57 %. Šie pardavimai buvo susiję tik su viena bendrove ir buvo skirti dukterinėms įmonėms, priklausančioms tai pačiai grupei. Jie sudarė apie 17 % visų magnio oksido pardavimų per svarstymo laikotarpį.

(52)

Nuo 2000 m. iki TL bendras pardavimų kiekis Bendrijos rinkoje sumažėjo 3 %.

9 lentelė.   Bendrijos pramonės nustatytos magnio oksido pardavimo kainos

Bendrijos pramonės nustatyta pardavimo kaina nesusijusioms šalims

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

108

110

109

109

9

Metinis pokytis

 

8

2

– 1

– 1

 

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(53)

Nuo 2000 m. iki TL Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje nustatytos vidutinės magnio oksido pardavimo kainos išaugo 9 %. Pardavimo kainos pasiekė aukščiausią tašką 2002 m., o 2003 m. ir per TL vėl šiek tiek sumažėjo.

10 lentelė.   Rinkos dalis

Bendrijos pramonės rinkos dalis

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Rinkos dalis procentais

62

61

59

63

65

 

Indeksas

100

98

95

102

105

5

Šaltinis: Eurostato duomenys ir patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(54)

Bendrijos pramonės rinkos dalis išaugo nuo 62 % 2000 m. iki 65 % per TL. Labiausiai ji išaugo 2002–2003 m. (7 % rinkos).

(55)

Panašu, kad Bendrijos pramonei pavyko užimti rinkos dalį dėl savo konkurencingų kainų, lyginant su kitomis trečiosiomis šalimis.

11 lentelė.   Atsargos

Atsargos

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

107

94

101

81

– 19

Metinis pokytis

 

7

– 13

7

– 20

 

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(56)

Iš pirmiau pateiktos lentelės matyti, kad svarstymo laikotarpiu atsargos sumažėjo 19 %. Nuo 2000 m. iki 2003 m. atsargos sudarė apie 43 000 tonų, o per TL jų kiekis sumažėjo iki šiek tiek daugiau kaip 35 000 tonų.

(57)

Per TL atsargų kiekis, kuris 2000 m. sudarė apie 16 % Bendrijos pramonės ES pardavimų kiekio, sumažėjo iki maždaug 14 % ES pardavimų.

(58)

Per svarstymo laikotarpį pelningumas, nustatytas remiantis grynąja pardavimų nesusijusioms šalims verte, išreikšta procentais, keitėsi taip:

12 lentelė.   Pelningumas

Pelningumas

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

113

538

13

200

100

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(59)

Po nuostolių 2000 m. Bendrijos pramonės pardavimai vėl buvo pelningi iki TL pabaigos. 2002 m. pelnas pasiekė aukščiausią tašką – 4,3 %, tačiau 2003 m. sumažėjo iki 0,1 %, o per TL – iki 1,6 %. Pelno sumažėjimą 2003 m. lėmė sumažėjęs pardavimų kiekis ir spaudimas, kurį darė Kinijos eksportuotojų kainos, neleidusios Bendrijos pramonei padidinti savo kainų tiek, kad ji gautų pagrįstą pelną.

(60)

Reikia pažymėti, kad, įvertinus pardavimus susijusioms šalims, pelningumas būtų šiek tiek mažesnis, bet tendencija nepasikeistų.

13 lentelė.   Grynųjų pinigų srautai

Grynųjų pinigų srautai

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

128

160

82

134

34

Metinis pokytis

 

28

33

– 79

52

 

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(61)

Per svarstymo laikotarpį grynųjų pinigų srautai išaugo 34 %, o jų kitimo tendencija buvo panaši į pelningumo kitimo tendenciją.

14 lentelė.   Investicijos

Investicijos

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

92

76

74

81

– 19

Metinis pokytis

 

– 8

– 16

– 2

6

 

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(62)

Nuo 2000 m. iki TL investicijos sumažėjo maždaug 19 %. Nepaisant to, dabartiniu TL investicijos buvo 24 % didesnės nei per ankstesnio tyrimo TL, kurio metu maksimali investicijų suma siekė – 4 219 000 EKU. Daugiausia buvo investuojama į gamybos proceso tobulinimą ir tolesnį racionalizavimą, siekiant sutaupyti sąnaudas ir įvykdyti aplinkos apsaugos reikalavimus.

15 lentelė.   Investicijų grąža

Investicijų grąža

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

129

700

14

231

131

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(63)

Investicijų grąža, kuri 2000 m. buvo neigiama, per svarstymo laikotarpį išaugo maždaug 11,6 procentinio punkto, ir keitėsi panašiai kaip ir pelningumas.

(64)

Per svarstymo laikotarpį Bendrijos pramonė išlaikė gebėjimą kaupti kapitalą.

16 lentelė.   Užimtumas

Užimtumas

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

99

90

85

80

– 20

Metinis pokytis

 

– 1

– 9

– 5

– 5

 

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(65)

Iš pirmiau pateiktos lentelės matyti, kad svarstymo laikotarpiu užimtumas sumažėjo 20 %. Labiausiai jis sumažėjo nuo 2001 m. iki TL.

(66)

Atsižvelgus į tai, kad gamyba mažėjo lėčiau nei užimtumas, per tą patį laikotarpį našumas išaugo 19 % (matoma iš toliau pateiktos lentelės):

17 lentelė.   Našumas

Našumas

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

105

113

115

119

19

Metinis pokytis

 

5

8

2

4

 

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(67)

Per svarstymo laikotarpį Bendrijos pramonės darbuotojų darbo užmokesčiai sumažėjo maždaug 4 %.

18 lentelė.   Darbo užmokesčiai

Darbo užmokesčiai

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Indeksas

100

104

99

100

96

– 4

Metinis pokytis

 

4

– 4

0

– 3

 

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(68)

Tyrimas parodė, kad Bendrijos pramonės eksporto veikla buvo plėtojama taip:

19 lentelė.   Bendrijos pramonės eksportas

Bendrijos pramonės eksportas

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Tonos

9 240

9 206

15 671

9 962

10 022

 

Indeksas

100

100

170

108

108

8

Metinis pokytis

 

0

70

– 62

1

 

Šaltinis: Patikrinti Bendrijos pramonininkų atsakymai į klausimyną.

(69)

Per svarstymo laikotarpį (daugiausia 2002 m.) Bendrijos pramonės magnio oksido eksportas išaugo 8 %. Tačiau padidinus eksporto kiekį, būtų buvęs padarytas nedidelis poveikis Bendrijos pramonės padėčiai, nes eksportas sudarė maždaug 4 % visų Bendrijos pramonės pardavimų.

(70)

Magnio oksido importo į Bendriją iš kitų šalių nei KLR kiekis ir vidutinės šio produkto kainos keitėsi taip:

20 lentelė.   Importas į Bendriją iš kitų trečiųjų šalių (kiekis)

Tonos

2000

2001

2002

2003

TL

Turkija

2 704

3 116

7 010

2 105

1 373

JAV

849

1 518

326

704

897

Izraelis

2 417

2 558

2 714

3 156

2 725

Meksika

703

781

627

856

755

Japonija

1 949

1 658

2 081

627

455

Australija

1 115

749

42

341

301

Norvegija

459

198

72

117

149

Kitos trečiosios šalys

56

1 462

679

109

516

Iš viso

10 252

12 041

13 550

8 016

7 172

Šaltinis: Eurostato duomenys.

21 lentelė.   Importas į Bendriją iš kitų trečiųjų šalių (vidutinė kaina)

EUR

2000

2001

2002

2003

TL

Turkija

128

147

154

169

195

JAV

1 475

509

1 431

796

795

Izraelis

964

712

607

611

667

Meksika

458

718

870

591

617

Japonija

1 164

1 173

1 044

713

458

Australija

609

495

466

407

431

Norvegija

284

0

495

295

270

Kitos trečiosios šalys

0

528

740

200

191

Šaltinis: Eurostato duomenys.

22 lentelė.   Importo į Bendriją iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis

Importo į Bendriją iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis

2000

2001

2002

2003

TL

TL/2000

Rinkos dalis procentais

2

2

3

2

1

– 1

Indeksas

100

117

129

80

73

 

Šaltinis: Eurostato duomenys.

(71)

Visas magnio oksido importo kiekis iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, per svarstymo laikotarpį sumažėjo nuo 10 252 tonų 2000 m. iki 7 172 tonų per TL. Siekiant apskaičiuoti importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalį, duomenys buvo nežymiai pakoreguoti, į skaičiavimus neįtraukiant Bendrijos rinkoje parduoto importo kiekio, kurį vienas iš Bendrijos gamintojų nupirko iš savo dukterinės įmonės Turkijoje. Per šį laikotarpį šio importo rinkos dalis sumažėjo nuo maždaug 2 % iki 1 %. Pagrindinės eksportuotojos į Bendriją buvo Turkija, Izraelis, Australija ir JAV.

(72)

Per TL vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo gerokai aukštesnės už Bendrijos pramonės kainas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad Eurostato duomenys su dešimtženkliu Taric kodu taip pat apima sintetinio magnio oksido, kuris yra didesnio grynumo nei aptariamas produktas, kainas, ir dėl šios priežasties tos kainos yra aukštesnės. Kadangi remiantis Eurostato duomenis su dešimtženkliu Taric kodu, negalima tiksliai nustatyti sintetinio magnio oksido ir aptariamo produkto santykio, galima pagrįstai manyti, kad per TL bendras magnio oksido iš trečiųjų šalių kainos buvo didesnės už Bendrijos pramonės kainas.

(73)

Kaip paaiškinta pirmiau, aptariamo produkto vartojimas truputį sumažėjo per svarstymo laikotarpį. Tačiau, kaip ir ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje, manoma, kad Bendrijos vartojimas neturėjo didelės įtakos Bendrijos pramonei svarstymo laikotarpiu, kaip paaiškinta 42 konstatuojamojoje dalyje dėl Bendrijos vartojimo.

(74)

Galiojančios priemonės nulėmė tai, kad nuo 2000 m. Bendrijos pramonė iš dalies atsigavo. Tokių ekonominių veiksnių kaip rinkos dalis, pelningumas, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautai, našumas ir galutinės atsargos kitimas buvo teigiamas. Bendrijos pramonės pardavimai buvo pelningi nuo 2001 m. (0,9 %) iki TL (1,6 %). Tačiau dėl Kinijos eksportuotojų daromo spaudimo Bendrijos pramonė nesugebėjo gauti pakankamai pelno, būtino užtikrinti savo perspektyvumą ateityje. Kalbant apie neigiamą gamybos (-5 %), pajėgumo naudojimo (-5 %) ir pardavimų Bendrijos rinkoje (-3 %) pokytį, reikia pažymėti, kad jis daugiau ar mažiau atitiko sumažėjusį vartojimą. Tačiau tai įvyko užimtumo (-20 %) ir investicijų (-19 %) sąskaita. Pažymėtina, kad vieno Bendrijos gamintojo pardavimai susijusioms šalims nepakeitė bendro Bendrijos pramonės padėties vaizdo. Todėl galima daryti išvadą, kad nors Bendrijos pramonės padėtis pagerėjo, ji išlieka nestabili, inter alia, dėl nuolatinio importo dempingo kaina iš KLR. Todėl Bendrijos pramonės pastangos padidinti savo konkurencingumą nebuvo labai vaisingos.

(75)

Kita vertus reikėtų pažymėti, kad Kinijos importo kiekis ir rinkos dalis sumažėjo per svarstymo laikotarpį. Be to, nustatyta, kad dėl Kinijos importo Bendrijos pramonės kainos nesumažėjo. Šiomis aplinkybėmis ir ypač atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonės padėtis pagerėjo nežymiai, Kinijos importas ir rinkos dalis sumažėjo, o kainos nesumažėjo, nebuvo nustatyta, kad importo dempingo kaina sukelta žala galėtų tęstis. Todėl buvo tiriama, ar pasibaigus priemonių galiojimui žala pasikartotų.

(76)

Tiriant galimą poveikį Bendrijos pramonei pasibaigus priemonių galiojimui, buvo atsižvelgta į keletą veiksnių, taip pat į aspektus, apibendrintus pirmiau minėtose konstatuojamosiose dalyse.

(77)

Kaip jau nurodyta, nepratęsus antidempingo priemonių galiojimo, labai tikėtina, kad aptariamo produkto importas dempingo kaina iš KLR gerokai išaugtų, kadangi KLR yra daug neišnaudoto gamybos pajėgumo, kurį lemia didžiausi pasaulyje šioje šalyje esantys magnezito rūdų ištekliai.

(78)

Lyginant importą į Bendriją iš KLR ir kitų trečiųjų šalių buvo nustatyta, kad kainos labai skiriasi. Svarstymo laikotarpiu importo iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo aukštos, o Kinijos importo kainos, kurios yra sumažintos iki dempingo kainos, nuolatos mažėjo. Be to, Kinijos eksporto į kitas pagrindines magnio oksido rinkas 38 % mažesnės kainos už eksporto į Bendriją kainas aiškiai rodo, kad išaugus aptariamo produkto eksportui iš KLR dempingo kaina, būtų daromas didesnis spaudimas Bendrijos pramonei, atsižvelgiant į tai, kad dėl eksporto jau svarstymo laikotarpiu sumažėjo Bendrijos kainos.

(79)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad yra didelė tikimybė, jog nepratęsus priemonių galiojimo, Bendrijos pramonei daroma žala kartosis.

G.   BENDRIJOS INTERESAI

(80)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo nagrinėjama, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas prieštarautų visos Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus, buvo atsižvelgta į visus susijusius interesus, t. y. į Bendrijos pramonės, importuotojų ir prekybininkų, taip pat aptariamo produkto naudotojų ir tiekėjų interesus.

(81)

Reikėtų priminti, kad ankstesnėje peržiūroje pakartotinis priemonių įvedimas nebuvo laikomas prieštaraujančiu Bendrijos interesams. Be to, kadangi dabartinis tyrimas sutampa su priemonių galiojimo termino peržiūra, galima ištirti dabar galiojančių antidempingo priemonių daromą neigiamą įtaką suinteresuotosioms šalims.

(82)

Šiuo pagrindu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo tęsimosi tikimybės, esama svarių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Bendrijos interesams.

(83)

Reikia priminti, kad buvo nustatyta, jog aptariamo produkto, kurios kilmės šalis yra KLR, dempingas greičiausiai tęsis ir yra pavojus, kad importo daroma žala Bendrijos pramonei kartosis. Be to, buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės padėtis yra vis dar nestabili. Tolesnis priemonių taikymas turėtų padėti jai visiškai atsigauti ir išvengti žalos ateityje. Todėl Bendrijos pramonei būtų naudinga, jei ir toliau būtų taikomos antidempingo priemonės importui iš KLR dempingo kaina.

(84)

Komisijos tarnybos išsiuntė klausimynus 23 skunde nurodytiems importuotojams ir prekybininkams. Nė vienas jų neatsakė.

(85)

Dėl to buvo padaryta išvada, kad galiojančios priemonės nedarė importuotojams ar prekybininkams labai didelės įtakos, ir todėl toliau taikant priemones, šioms šalims žymaus poveikio nebūtų. Ši išvada atitinka ankstesnių tyrimų išvadas.

(86)

Komisijos tarnybos išsiuntė klausimynus keturiems naudotojams. Nė vienas neatsakė.

(87)

Kadangi nebuvo atsakyta į klausimynus ir trūksta patikrintų duomenų apie galiojančių priemonių pabaigos palaikymą, kaip ir ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje daroma išvada, kad tolesnis muitų taikymas neturės didelio poveikio naudotojams.

H.   IŠVADA

(88)

Tyrimas parodė, kad eksportuotojai iš KLR toliau tęsė dempingą per TL. Jis taip pat parodė, kad atsižvelgiant į kitoms eksporto rinkoms nustatytas kainas ir didelį neišnaudotą pajėgumą Kinijos Liaudies Respublikoje, Bendrijos rinka yra patraukli Kinijos eksportuotojams. Todėl, jei priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad į Bendrijos rinką būtų importuojamas didelis aptariamo produkto kiekis dempingo kaina.

(89)

Labai tikėtina, kad panaikinus priemones, Bendrijos pramonės padėtis, kurią rodo per svarstymo laikotarpį sumažėjusi gamyba, pardavimai ir užimtumas bei nepakankamas pelnas, pablogėtų, nes iš KLR į Bendrijos rinką būtų importuojamas vis didesnis prekių kiekis dempingo kaina.

(90)

Atsižvelgiant į Bendrijos interesus, daroma išvada, kad nėra jokių svarių priežasčių netaikyti aptariamam produktui, kurios kilmės šalis yra KLR, antidempingo priemonių.

(91)

Todėl laikoma tikslinga toliau taikyti dabar galiojančias antidempingo priemones magnio oksido, kurio kilmės šalis yra KLR, importui.

(92)

Visos šalys buvo informuotos apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti nenutraukti galiojančių priemonių. Informavus šalis, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pareiškimus. Nebuvo gauta jokių pastabų, dėl kurių reiktų keisti pirmiau pateiktas išvadas.

(93)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, antidempingo priemonės, taikomos KLR kilmės magnio oksido importui, įvestos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1334/1999, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 985/2003, turėtų būti taikomos toliau,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Šiuo reglamentu nustatomas galutinis antidempingo muitas magnio oksido, kurio kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika ir kuris klasifikuojamas KN kodu ex 2519 90 90 (Taric kodas 25199090*10), importui.

2.   Antidempingo muito dydis yra:

a)

minimalios importo kainos, kuri yra 112 EUR už toną, ir grynosios franko prie Bendrijos sienos kaina neatskaičius muito, skirtumas visais atvejais, kai pastaroji kaina yra:

mažesnė už minimalią importo kainą, ir

nustatyta pagal sąskaitą faktūrą, kurią Kinijos Liaudies Respublikoje esantis eksportuotojas tiesiogiai išdavė nesusijusiai šaliai Bendrijoje (papildomas TARIC kodas A420);

b)

nulinis, jei grynoji franko prie Bendrijos sienos kaina neatskaičius muito yra nustatyta pagal sąskaitą faktūrą, kurią Kinijos Liaudies Respublikoje esantis eksportuotojas tiesiogiai išdavė nesusijusiai šaliai Bendrijoje, ir yra lygi arba didesnė už minimalią importo kainą – 112 EUR už toną (papildomas TARIC kodas A420);

c)

lygus 27,1 % vertybiniam muitui visais kitais atvejais, kuriems netaikomi a ir b punktai (papildomas TARIC kodas A999).

Tais atvejais, kai antidempingo muitas nustatomas pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą, ir kai prekės yra sugadintos prieš išleidžiant jas į laisvą apyvartą, ir todėl faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina yra proporcingai paskirstoma nustatant muitinę vertę pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (7) 145 straipsnį, pirmiau nurodyta minimali importo kaina mažinama tokia procentine dalimi, kuri atitinka faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos proporcingą paskirstymą. Tada mokėtinas muitas bus lygus sumažintos minimalios importo kainos ir sumažintos grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos skirtumui, nustatytam prieš atliekant muitinės formalumus.

3.   Jeigu nenustatyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ASSELBORN


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 159, 1999 6 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 985/2003 (OL L 143, 2003 6 11, p. 1).

(3)  OL L 143, 2003 6 11, p. 1.

(4)  OL L 145, 1993 6 17, p. 1.

(5)  OL C 230, 2003 9 26, p. 2.

(6)  OL C 138, 2004 5 18, p. 2.

(7)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, 2003 12 31, p. 1).


25.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/18


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 779/2005

2005 m. gegužės 23 d.

baigiantis dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų Ukrainos kilmės silicio karbido importui, peržiūrą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ir ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros, Reglamentu (EB) Nr. 821/94 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą silicio karbido, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui (toliau – priemonės). Po priemonių galiojimo termino peržiūros, Reglamentu (EB) Nr. 1100/2000 (3), Europos chemijos pramonės tarybos (CEFIC) prašymu, Taryba išlaikė pradinio lygio priemones. Dėl 10 naujų valstybių narių įstojimo į Europos Sąjungą (toliau – ES 10) 2004 m. gegužės 1 d., Taryba Reglamentu (EB) Nr. 991/2004 (4) iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1100/2000, kad tuo atveju, kai Komisija priima įsipareigojimą, būtų sudaryta galimybė importui į Bendriją, kuris vykdomas laikantis tokio įsipareigojimo sąlygų, netaikyti Reglamentu (EB) Nr. 1100/2000 nustatytų antidempingo muitų. Sprendimais 2004/498/EB (5) ir 2004/782/EB (6), Komisija priėmė Ukrainos eksportuojančio gamintojo, akcinės bendrovės Zaporozhsky Abrasivny Combinat (toliau – ZAC), siūlomus įsipareigojimus.

(2)

Dabartinis silicio karbido, kurio kilmės šalis yra Ukraina, importo muito tarifas, taikomas grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai, prieš nustatant muitą, yra 24 %.

2.   Dabartinis tyrimas

(3)

Komisija gavo ZAC (toliau – pareiškėjas) pateiktą prašymą pradėti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(4)

Prašymas buvo pagrįstas pareiškėjo pateiktu prima facie įrodymu, kad pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu buvo įvestos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio. Pareiškėjas teigė, inter alia, kad su rinkos ekonomikos statusu (RES) susijusios aplinkybės labai pasikeitė. Visų pirma, pareiškėjas įrodinėjo, kad dabar jis atitinka RES suteikimo reikalavimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Be to, pareiškėjas pateikė įrodymų, kad palyginus normaliąją vertę, pagrįstą jo paties išlaidomis (vidaus kainomis) ir jo eksporto į JAV (kaip trečiąją šalį, kurios rinka gali būti palyginta su ES rinka) kainas, dempingas taptų ženkliai mažesnis už galiojančią priemonę. Todėl pareiškėjas teigia, kad toliau taikyti galiojančią priemonę ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą jau nėra būtina.

(5)

Pasitarusi su Patariamuoju komitetu Komisija 2004 m. sausio 7 d. inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą, apie tai pranešdama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (7), apimančią dempingo ir RES tyrimą, kiek tai susiję su ZAC.

(6)

Komisija pareiškėjui išsiuntė klausimyną ir formą RES gauti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(7)

Komisija rinko ir tikrino informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga norint padaryti išvadas dėl dempingo ir RES. Buvo atliktas patikrinimas pareiškėjo patalpose.

(8)

Tyrimo dėl dempingo ir žalos metu buvo tiriamas laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis, arba TL).

3.   Su tyrimu susijusios šalys

(9)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai informavo eksportuojantį gamintoją, eksportuojančios šalies atstovus ir Bendrijos gamintojus. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę, pateikti informaciją ir patvirtinančius įrodymus, ir būti išklausytiems per pranešime apie tyrimo pradžią nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotos šalys, kurios to prašė ir įrodė, jog esama priežasčių dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, buvo išklausytos.

(10)

Šiuo klausimu nuomonę pareiškė šios suinteresuotos šalys:

a)

Bendrijos gamintojų asociacija:

Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC)

b)

Bendrijos gamintojas

Best-Business, Kunštát na Moravě, Čekija

c)

Eksportuojantis gamintojas:

Zaporozhsky Abrasivny Combinat, Zaporožė, Ukraina

d)

Analogiškų šalių gamintojai:

Volzhsky Abrasive, Volshsky, Volgogrado sritis, Rusija

Saint-Gobain Materiais Cerâmicos Ltda, Barbacena, Brazilija.

B.   APTARIAMAS PRODUKTAS

(11)

Šiame tyrime aptariamas produktas yra silicio karbidas, klasifikuojamas KN 2849 20 00 kodu (toliau – silicio karbidas, arba aptariamas produktas). Nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad su aptariamu produktu susijusios aplinkybės žymiai pasikeitė nuo to laiko, kai buvo įvestos priemonės.

C.   TYRIMO REZULTATAI

1.   Įžanginė pastaba

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį tokia peržiūra siekiama nustatyti, ar reikia toliau taikyti priemones esamu lygiu. Atlikdama dalinę tarpinę peržiūrą, Komisija gali, inter alia, nuspręsti ar su dempingu susijusios aplinkybės žymiai pasikeitė. Komisija ištyrė visus pareiškėjo prašymus ir aplinkybes, kurios galėjo būti žymiai pasikeitusios nuo to laiko, kai buvo įvestos priemonės: dėl RES, individualaus režimo (IR), analogiškos šalies ir pareiškėjo eksporto kainų.

2.   Rinkos ekonomikos statusas (RES)

(13)

Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl RES pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir pateikė prašymą rinkos ekonomikos statusui gauti per inicijavimo pranešime nustatytą laiką.

(14)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b papunktį antidempingo tyrimuose dėl Ukrainos kilmės importo, normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus visus penkis reikalavimus.

(15)

Tyrimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas atitinka ne visus kriterijus:

RES KRITERIJAI

2 straipsnio 7 dalies c punkto 1 įtrauka

2 straipsnio 7 dalies c punkto 2 įtrauka

2 straipsnio 7 dalies c punkto 3 įtrauka

2 straipsnio 7 dalies c punkto 4 įtrauka

2 straipsnio 7 dalies c punkto 5 įtrauka

Neatitinka

Neatitinka

Neatitinka

Atitinka

Atitinka

Šaltinis: pareiškėjo patvirtinta RES prašymo forma

(16)

Tyrimas parodė, kad ZAC buvo privatizavimo procese, kurį prižiūrėjo Ukrainos valstybė. Privatizuojant bendrovę, didžiausias ZAC akcininkas ir privatus investuotojas sudarė sutartį su valstybine organizacija. Iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, ZAC turėjo keletą sutartinių įsipareigojimų, visų pirma susijusių su jo darbo jėga ir veikla. Šių įsipareigojimų vykdymas buvo kasmet tikrinamas valstybės, o neįvykdžius šių įsipareigojimų buvo taikomos sankcijos. Buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytos sąlygos pranoksta tai, ką privatus investuotojas priimtų esant normalioms rinkos ekonomikos sąlygoms. Todėl daroma išvada, kad ZAC bendrovės sprendimai dėl darbo jėgos, gamybos ir pardavimų nebuvo priimti atsiliepiant į rinkos signalus, atspindinčius pasiūlą ir paklausą. Greičiau sprendimai buvo priimti šiuo atžvilgiu žymiai įsikišant valstybei.

(17)

Be to, taip pat buvo nustatyta, kad sąskaitos ir sąskaitų auditas buvo nepatikimi. Iš tikrųjų ZAC galėjo pakeisti pagrindinius apskaitos programos duomenis (užbaigto apskaitos laikotarpio datas ir skaičius) ir buvo neįmanoma atsekti tam tikras finansines operacijas ZAC sąskaitose. Apie šiuos rimtus trūkumus nebuvo pranešta audito ataskaitoje. Todėl daroma išvada, kad ZAC neturi vieno aiškaus svarbiausių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi visais atvejais, rinkinio.

(18)

Pagaliau, buvo nustatyta, kad dėl to, jog valstybei priklausančius karinio pobūdžio gynybos objektai buvo įtraukti į balansą ir nuvertinti, ZAC paveldėtai būklei, gamybos sąnaudoms ir finansinei situacijai gresia iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos perkelti dideli iškraipymai. Be to, ZAC iškraipė gamybos sąnaudas priimdama beprocentinę paskolą, kurią suteikė investuotojas privatizavimo proceso metu.

(19)

Remiantis tuo buvo padaryta išvada, kad buvo laikomasi ne visų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų kriterijų ir kad rinkos ekonomikos sąlygos pareiškėjo atveju nevyrauja.

(20)

Komisija išsamiai informavo pareiškėją ir Bendrijos pramonę apie pirmiau minėtas išvadas ir suteikė jiems galimybę pateikti savo pastabas. Bendrijos pramonė parėmė Komisijos išvadas. Pareiškėjo pateiktos pastabos nebuvo tokios, kad dėl jų būtų daromi pakeitimai RES nustatyme.

3.   Individualus režimas (IR)

(21)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu nustatomas muitas šalims, kurioms taikoma 2 straipsnio 7 dalis, išskyrus tais atvejais, kai bendrovės, remdamosi tinkamai pagrįstais skundais, gali įrodyti, kad yra laikomasi visų pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų.

(22)

Pareiškėjas taip pat prašė suteikti individualų režimą, kuriuo remiantis, jam nesuteikus RES, būtų nustatytas konkretus individualus antidempingo muitas. Vis dėlto tyrimas nenurodė Ukrainoje esamų kitų aptariamo produkto gamintojų, bet parodė, kad pareiškėjas yra vienintelis Ukrainoje žinomas aptariamo produkto gamintojas. Tokiu atveju laikoma, kad klausimas dėl IR nekyla, nes konkretus individualaus dempingo skirtumas bus identiškas visai šaliai nustatytam dempingo skirtumui.

4.   Analogiška šalis

(23)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, ne rinkos ekonomikos šalims ir pereinamojo laikotarpio šalims, kol joms negali būti suteiktas RES, normalioji vertė nustatoma remiantis kaina arba konstruota verte analogiškoje šalyje. Pareiškėjas tvirtino, kad pirminiame tyrime pasirinkta analogiška šalis, Brazilija, nebuvo tinkama, ir kad dabartinėje tarpinėje peržiūroje turėtų būti pasirinkta Rusija, kaip labiausiai, jei ne vienintelė, tinkama analogiška šalis normaliosios vertės nustatymui Ukrainai.

(24)

Pareiškėjo Rusijos naudai pateikti argumentai buvo faktai, kad tariamai: i) Rusijos galimybė naudotis žaliavomis, energijos šaltiniais ir kitomis pagrindinėmis sąnaudomis, gamyboje naudojama technologija ir gamybos mąstai yra palygintini su Ukrainos; ii) Rusijos pardavimai šalies viduje yra tipiniai, nes visa šalies viduje vykdomų pardavimų apimtis viršija Ukrainos visos eksporto pardavimų apimties 5 %; iii) konkurencinė padėtis Rusijoje yra palygintina su Ukraina.

(25)

Komisija apsvarstė pareiškėjo pasiūlymą. Visų pirma buvo manoma, kad pirminiame tyrime buvo nustatyta, jog Rusijos kilmės aptariamo produkto eksportas buvo parduodamas dempingo kainomis. Jau vien tai implikuoja anomaliją santykyje tarp normaliosios vertės ir eksporto kainos, ir Rusijos, kaip analogiškos šalies, tinkamumą daro abejotinu. Nepaisant šios pastabos ir atsižvelgiant į aiškų pareiškėjo prašymą, Komisijos tarnybos pakvietė Rusijos eksportuojantį gamintoją bendradarbiauti šiame procese. Tačiau Rusijos bendrovė nebendradarbiavo.

(26)

Dėl šių priežasčių buvo nustatyta, kad Rusija negali būti pasirinkta, kaip tinkama analogiška šalis normaliosios vertės Ukrainai nustatymui. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad su analogiška šalimi pirminiame tyrime susijusios aplinkybės pasikeitė pareiškėjo naudai.

5.   Eksporto kaina

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, eksporto kaina yra kaina, faktiškai mokama arba mokėtina už produktą, kai jis parduodamas eksportui iš eksportuojančiosios šalies į Bendriją. Jei eksporto kainos nėra, ji gali būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį remiantis kaina, už kurią importuoti produktai yra pirmiausia perparduodami nepriklausomam pirkėjui, arba, jei produktai nėra perparduodami nepriklausomam pirkėjui, ar nėra perparduodami toje pačioje būklėje, kurioje buvo importuoti, remiantis bet kuriuo kitu tinkamu pagrindu.

(28)

Pareiškėjas tvirtino, kad yra pasikeitusios aplinkybės susijusios su jo eksporto kainomis ir įrodinėjo, kad nesant tipinio eksporto į Bendriją, eksporto kainos į ne ES rinką, kuri gali būti palyginta su Bendrijos rinka, turėtų būti laikomos tinkamu pagrindu nustatyti dempingo skirtumą. Šiuo tikslu pareiškėjas pasiūlė JAV arba ES 10, kaip atskaitos šalį.

(29)

Komisija apsvarstė pareiškėjo pasiūlymus, nes iš tikrųjų tik išimtiniais atvejais gali būti numatyta eksporto kainas į trečiąsias šalis naudoti kaip pagrindą palyginimui su normaliąja verte. Tačiau šiuo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjo eksporto kiekiai į JAV per tiriamąjį laikotarpį net nėra tipiniai ir todėl net nebuvo keliamas klausimas, ar būtų tinkama remtis eksporto kainomis į JAV. Taigi buvo atmestas prašymas apskaičiuojant dempingą remtis eksporto kainomis į JAV. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atskirai remtis eksporto kainomis į ES būtų naudinga pareiškėjui. Pagaliau yra patvirtinta, kad tiriamojo laikotarpio metu nebuvo nustatyta, jog esama tipinių pardavimų į Bendriją.

6.   Išvada

(30)

Atsižvelgiant į visą tai, pareiškėjui negali būti suteiktas RES. IR suteikimo klausimas šiuo atveju neiškyla. Be to, visi kiti išnagrinėti pareiškėjo prašymai dėl analogiškos šalies pasirinkimo ir pareiškėjo eksporto kainų buvo atmesti. Tuo remiantis manoma, kad su dempingu susijusios aplinkybės žymiai nepasikeitė palyginus su tyrimo metu vyraujančia situacija, kuria buvo remiamasi tyrime, dėl kurio buvo įvestos priemonės. Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių, taikytinų silicio karbido, kurio kilmės šalis yra Ukraina, importui į Bendriją, dalinė tarpinė peržiūra turėtų būti baigta nepapildant ir neatšaukiant galiojančių priemonių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Dalinė tarpinė peržiūra dėl antidempingo muito, taikomo Ukrainos kilmės silicio karbido importui, yra baigta.

2.   Reglamentu (EB) Nr. 1100/2000 nustatytas galutinis antidempingo muitas yra išlaikomas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ASSELBORN


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 94, 1994 4 13, p. 21. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1786/97 (OL L 254, 1997 9 17, p. 6).

(3)  OL L 125, 2000 5 26, p. 3.

(4)  OL L 182, 2004 5 19, p. 18.

(5)  OL L 183, 2004 5 20, p. 88.

(6)  OL L 344, 2004 11 20, p. 37.

(7)  OL C 3, 2004 1 7, p. 4.


25.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/22


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 780/2005

2005 m. gegužės 24 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. gegužės 25 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 24 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).


PRIEDAS

prie 2005 m. gegužės 24 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

85,0

204

84,2

212

97,2

999

88,8

0707 00 05

052

88,0

204

30,3

999

59,2

0709 90 70

052

88,1

624

50,3

999

69,2

0805 10 20

052

48,3

204

39,0

212

108,2

220

47,9

388

54,6

400

48,8

528

45,4

624

60,9

999

56,6

0805 50 10

052

107,2

388

62,1

400

69,6

528

64,3

624

61,9

999

73,0

0808 10 80

388

96,0

400

101,0

404

78,7

508

59,6

512

67,8

524

72,2

528

67,7

720

61,8

804

97,5

999

78,0

0809 20 95

400

385,0

999

385,0


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


25.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/24


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 781/2005

2005 m. gegužės 24 d.

iš dalies pakeičiantis reglamentą (EB) Nr. 622/2003, nustatantį priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2320/2002, nustatantį civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles (1), ypač į jo 4 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 Komisija turi patvirtinti bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įdiegimo visoje Europos Bendrijoje priemones. 2003 m. balandžio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 622/2003, nustatantis priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti (2), buvo pirmasis teisės aktas, kuriame nustatytos tokios priemonės.

(2)

Reikalingos bendrųjų pagrindinių standartų patikslinimo priemonės.

(3)

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2320/2002 ir siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, Reglamento (EB) Nr. 622/2003 priede nustatytos priemonės turėtų būti slaptos ir neturėtų būti skelbiamos. Ta pati taisyklė taikoma ir bet kokiam pakeitimų teisės aktui.

(4)

Reglamentas (EB) Nr. 622/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Civilinės aviacijos saugumo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Reglamento (EB) Nr. 622/2003 priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento priede.

Dėl šio priedo slaptumo jam taikomas to reglamento 3 straipsnis.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 24 d.

Komisijos vardu

Jacques BARROT

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 355, 2002 12 30, p. 1.

(2)  OL L 89, 2003 4 5, p. 9. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 68/2004 (OL L 10, 2004 1 16, p. 14).


PRIEDAS

Pagal 1 straipsnį priedas yra slaptas ir neskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.


25.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/26


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 782/2005

2005 m. gegužės 24 d.

nustatantis atliekų statistikos rezultatų perdavimo formą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (1), ypač į jo 6 straipsnio e punktą,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 6 straipsnį Komisija privalo priimti priemones, būtinas tam reglamentui įgyvendinti.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 6 straipsnio e punktą Komisija turi nustatyti atitinkamą formą, pagal kurią valstybės narės perduotų savo rezultatus.

(3)

Šiuo reglamentu nustatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto, įsteigto Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (2), nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Atliekų statistikos rezultatų perdavimo Komisijai (Eurostatui) forma nustatoma šio reglamento priede.

Šią formą valstybės narės naudoja 2004 ataskaitinių ir vėlesnių metų duomenims perduoti.

2 straipsnis

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 reikalingus duomenis ir metaduomenis valstybės narės Komisijai (Eurostatui) perduoda elektroniniu būdu, laikantis Komisijos (Eurostato) pasiūlyto mainų standarto.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 24 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Komisijos narys


(1)  OL L 332, 2002 12 9, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 574/2004 (OL L 90, 2004 3 27, p. 15).

(2)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.


PRIEDAS

ATLIEKŲ STATISTIKOS REZULTATŲ PERDAVIMO FORMA

Duomenys turi būti perduodami nuo sistemos nepriklausomu būdu. Duomenys perduodami laikantis Komisijos (Eurostato) pasiūlyto mainų standarto.

Duomenų grupės

Atliekų statistikos sritį, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2150/2002, sudaro penkios duomenų grupės:

Atliekų susidarymas (GENER);

Deginimas (INCIN);

Operacijos, kurios leistų panaudoti (RECOV);

Šalinimas (DISPO);

Panaudojimo ir šalinimo įrenginių skaičius ir pajėgumai; atliekų surinkimo sistema, kurią apima NUTS 2 lygio regionai (REGIO).

Apie kiekvieną grupę turi būti perduotas dosjė. Dosjė pavadinimą sudaro šešios dalys:

Sritis

5

Tipas: WASTE

Grupė

5

GENER, INCIN, RECOV, DISPO, REGIO

Periodiškumas

2

Vertė: A2

Šalies kodas

2

Šalies kodas iš dviejų raidžių (žr. A sąrašą)

Metai

4

Ataskaitiniai metai (pirmieji ataskaitiniai metai 2004 m.)

Laikotarpis

4

Vertė: 0000 (nulis, nulis, nulis, nulis) metiniams duomenims

Dosjė pavadinimo dalys atskiriamos apatiniu brūkšniu. Naudojama teksto forma. Pavyzdžiui, duomenų apie atliekų iš Belgijos susidarymą 2004 m. pavadinimas bus: WASTE_GENER_A2_BE_2004_0000.

Nenurodytos vertės

Klasifikaciniuose kintamuosiuose (atliekų kategorija, ekonominė veikla, NUTS 2 lygio regionai, atliekų apdorojimo įrenginių tipas) turi būti nurodytos visos vertės. Visos klasifikacinių kintamųjų derinių eilutės turi būti užpildytos. Jeigu atitinkamo derinio nėra, reikia įrašyti 0 (nulis). Nepaisant to, kad apie tam tikrus punktus duomenų nėra, vertes reikia pateikti, jas užkoduojant kaip nenurodytas (koduoti raide „M“). Nenurodytas vertes reikės paaiškinti kokybės ataskaitoje; pvz., taip gali atsitikti dėl taikomo metodo. Būtina skirti tikruosius nulius nuo nenurodytos vertės, kadangi suvestinių rodiklių negalima apskaičiuoti, jeigu trūksta duomenų. Jeigu tam tikro derinio negali būti pagal logikos dėsnius, į grafą įrašomas „L“ kodas; pavyzdžiui: pramoninių nuotekų valymo dumblas iš namų ūkių. Kad būtų lengviau tikrinti patikimumą ir taisyti klaidas, reikia perduoti bendrus skaičius.

Konfidencialumas

Slaptus duomenis reikia perduoti atitinkamai juos pažymėjus „konfidencialūs“. Kas yra laikoma konfidencialia informacija, priklauso nuo nacionalinės politikos šiuo klausimu. Apskritai, informacija gali būti laikoma konfidencialia, jeigu galima nustatyti ją pateikusio informanto tapatybę. Taip yra tais atvejais, kai informacija yra pagrįsta vieno arba dviejų respondentų duomenimis arba kai dominuoja vieno arba dviejų respondentų duomenys. Valdžios institucijų duomenys paprastai nelaikomi konfidencialiais.

Be to, reikia nurodyti antrinį konfidencialumo laipsnį. Antrinis konfidencialumas taikomas taip, kad būtų galima paskelbti tarpinius arba bendrus skaičius. Remdamasi konfidencialia informacija, Komisija (Eurostatas) apskaičiuoja (ES) suvestinius rodiklius, neatskleisdama nacionaliniu mastu slaptos informacijos.

Matai

Į reikalingus laukelius įrašomos raidės ir skaičiai, t. y. jie neturi nei skyriklių, nei dešimtainių simbolių, išskyrus duomenų reikšmes. Atliekų kiekiai išreiškiami 1 000 tonų per metus su trimis skaičiais po kablelio. Sveiko skaičiaus dalys atskiriamos kableliu. Įvertinimo metodas ne visada leidžia apskaičiuoti trijų skaitmenų tikslumu. Tokiais atvejais reikšmė nurodoma tik reikšminiais skaitmenimis. Visų atliekų kategorijų kiekis apskaičiuojamas (įprastų) skystų atliekų pagrindu, susidariusio dumblo (11, 12, 40 atliekų punktai) kiekis taip pat apskaičiuojamas 1 000 tonų sausų atliekų. Be to, atliekų apdorojimo grupėse reikia išmatuoti ir (įprastose) skystose, ir sausose atliekose esantį dumblą. Tai daroma tik tais atvejais, jeigu dumblas yra atskiras elementas; o būtent, paprastam dumblui (12 punktas) deginimo ir šalinimo grupėje.

Atliekų apdorojimo įrenginių skaičius nurodomas sveikaisiais skaičiais. Atliekų apdorojimo pajėgumai aprašomi naudojant kelis matus pagal panaudojimo arba šalinimo operacijos tipą (žr. I sąrašą). Kad būtų lengviau lyginti, deginimo pajėgumų našumas turėtų būti 1 000 tonų. Jeigu šalys gali nurodyti deginimo pajėgumus teradžauliais (1012 džaulių), jos turėtų taip ir daryti. Tos šalys, kurios negali pateikti deginimo pajėgumų teradžauliais, užrašo, kad vertės trūksta (taikydamos „M“ kodą). Panaudojimo pajėgumai matuojami 1 000 tonų. Šalinimo pajėgumus reikia nurodyti arba kubiniais metrais, arba tonomis atsižvelgiant į šalinimo tipą. Realiuoju skaičiumi su trimis skaičiais po kablelio išreiškiamos tik vertės, matuojamos 1 000 tonų, visos kitos vertės nurodomos sveikaisiais skaičiais.

Informacija apie įvairių buitinių ir panašių atliekų surinkimą turi būti pateikta arba kaip gyventojų, arba būstų procentai.

Pakeitimai

Grupių duomenys siunčiami atskirais dosjė, į kuriuos sudėti visi duomenys. Pavyzdžiui, atliekų susidarymo grupė apima 51 atliekų kategoriją, padaugintą iš 21 NACE grupės, matuojant skystomis atliekomis, ir 3 atliekų kategorijas, padaugintas iš 21 NACE grupės, matuojant sausomis atliekomis. Šioje grupėje yra 1 134 įrašai.

Be to, pataisytus duomenis reikia siųsti su visa grupe, atitinkamai pažymint pataisytas grafas (R). Negalutiniai duomenys ženklinami atnaujinimo žyma „P“. Negalutinius duomenis visada reikia peržiūrėti. Kokybės ataskaitoje visada reikia paaiškinti ir negalutinius, ir pataisytus duomenis.

1 grupė:   atliekų susidarymas

Sfera

Maksimaliai

Vertės

Sritis

8

Tipas: WASTE

Grupė

6

Vertė: GENER (grupę sudaro 51 × 21 įrašai matuojant skystomis atliekomis ir 3 × 21 matuojant sausomis atliekomis kiekvienai šaliai)

Šalies kodas

2

Šalies kodas iš dviejų raidžių (žr. A sąrašą)

Metai

4

Ataskaitiniai metai (pirmieji ataskaitiniai metai 2004 m.)

Atliekų punktas

2

EWC-Stat 3 versiją nurodantis kodas (žr. B sąrašą)

Veiklos rūšis

2

NACE nurodantis kodas (žr. C sąrašą)

Skystos/sausos

1

Visų atliekų kategorijų kiekis (įprastomis) skystomis atliekomis (W kodas); dumblo (11, 12, 40 atliekų punktai) kiekis sausomis atliekomis (D kodas)

Susidariusios atliekos

12

Kiekis 1 000 tonų per metus. Kiekis nurodomas realiuoju skaičiumi su trimis skaičiais po kablelio. Sveiko skaičiaus dalys atskiriamos kableliu. Pavyzdžiui: 19,876. Šiame laukelyje visada turi būti nurodyta vertė. Jeigu tam tikro derinio nėra, vertė yra 0 (nulis). Trūkstami duomenys ženklinami „M“ kodu. Logiškai neįmanomas derinys ženklinamas „L“ kodu

Atnaujinimo žyma

1

Negautiniams duomenims (P) arba pataisytiems duomenims (R) žymėti, kitais atvejais – tuščias

Konfidencialumo žyma

1

Nurodo slaptus duomenis (žr. D sąrašą)


2 grupė:   deginimas

Sfera

Maksimaliai

Vertės

Sritis

8

Tipas: WASTE

Grupė

6

Vertė: INCIN (grupę sudaro 17 × 2 įrašai matuojant skystomis atliekomis ir 1 × 2 matuojant sausomis atliekomis kiekvienam NUTS 1 lygio regionui)

Šalies kodas

2

Šalies kodas iš dviejų raidžių (žr. A sąrašą)

Metai

4

Ataskaitiniai metai (pirmieji ataskaitiniai metai 2004 m.)

NUTS 1 lygio kodas

3

Regiono kodas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 nurodytą NUTS klasifikaciją (1); turi būti nurodyti bendri nacionaliniai skaičiai taikant TT kodą

Atliekų punktas

2

EWC-Stat 3 versiją nurodantis kodas (žr. E sąrašą)

Panaudojimo arba šalinimo operacija

1

Tarybos direktyvos 75/422/EEB (2) priedus nurodantis kodas (žr. F sąrašą); šiai grupei taikomos tik 1 ir 2 operacijos

Skystos/sausos

1

Visų atliekų kategorijų kiekis (įprastomis) skystomis atliekomis (W kodas); dumblo (12 atliekų punktas) kiekis sausose atliekose (D kodas)

Sudegintos atliekos

12

Kiekis 1 000 tonų per metus. Kiekis nurodomas realiuoju skaičiumi su trimis skaičiais po kablelio. Sveiko skaičiaus dalys atskiriamos kableliu. Pavyzdžiui: 19,876. Šiame laukelyje visada turi būti nurodyta vertė. Jeigu tam tikro derinio nėra, vertė yra 0 (nulis). Trūkstami duomenys ženklinami „M“. kodu. Logiškai neįmanomas derinys ženklinamas „L“ kodu

Atnaujinimo žyma

1

Negautiniams duomenims (P) arba pataisytiems duomenims (R) žymėti, kitais atvejais – tuščias

Konfidencialumo žyma

1

Nurodo slaptus duomenis (žr. D sąrašą)


3 grupė:   operacijos, įgalinančios panaudoti (išskyrus energijos panaudojimą)

Sfera

Maksimaliai

Vertės

Sritis

8

Tipas: WASTE

Grupė

6

Vertė: RECOV (grupę sudaro 20 įrašų kiekvienam NUTS 1 lygio regionui)

Šalies kodas

2

Šalies kodas iš dviejų raidžių (žr. A sąrašą)

Metai

4

Ataskaitiniai metai (pirmieji ataskaitiniai metai 2004 m.)

NUTS 1 lygio kodas

3

Regiono kodas pagal Reglamente (EB) Nr. 1059/2003 nurodytą NUTS klasifikaciją; turi būti nurodyti bendri nacionaliniai skaičiai taikant TT kodą

Atliekų punktas

2

EWC-Stat 3 versiją nurodantis kodas (žr. G sąrašą)

Panaudojimo arba šalinimo operacija

1

Direktyvos 75/422/EEB priedus nurodantis kodas (žr. F sąrašą); šioje grupėje taikoma tik 3 operacija

Skystos/sausos

1

Visų atliekų kategorijų kiekis (įprastomis) skystomis atliekomis (W kodas)

Panaudotos atliekos

12

Kiekis 1 000 tonų per metus. Kiekis nurodomas realiuoju skaičiumi su trimis skaičiais po kablelio. Sveiko skaičiaus dalys atskiriamos kableliu. Pavyzdžiui: 19,876. Šiame laukelyje visada turi būti nurodyta vertė. Jeigu tam tikro derinio nėra, vertė yra 0 (nulis). Trūkstami duomenys ženklinami „M“ kodu. Logiškai neįmanomas derinys ženklinamas „L“ kodu

Atnaujinimo žyma

1

Negautiniams duomenims (P) arba pataisytiems duomenims (R) žymėti, kitais atvejais – tuščias

Konfidencialumo žyma

1

Nurodo slaptus duomenis (žr. D sąrašą)


4 grupė:   šalinimas (išskyrus deginimą)

Sfera

Maksimaliai

Vertės

Sritis

8

Tipas: WASTE

Grupė

6

Vertė: DISPO (grupę sudaro 19 × 2 įrašai matuojant skystomis atliekomis ir 1 × 2 matuojant sausomis atliekomis kiekvienam NUTS 1 lygio regionui)

Šalies kodas

2

Šalies kodas iš dviejų raidžių (žr. A sąrašą)

Metai

4

Ataskaitiniai metai (pirmieji ataskaitiniai metai 2004 m.)

NUTS 1 lygio kodas

3

Regiono kodas pagal Reglamente (EB) Nr. 1059/2003 nurodytą NUTS klasifikaciją; turi būti nurodyti bendri nacionaliniai skaičiai taikant TT kodą

Atliekų punktas

2

EWC-Stat 3 versiją nurodantis kodas (žr. H sąrašą)

Panaudojimo arba šalinimo operacija

1

Direktyvos 75/422/EEB priedus nurodantis kodas (žr. F sąrašą); šiai grupei taikomos tik 4 ir 5 operacijos

Skystos/sausos

1

Visų atliekų kategorijų kiekis (įprastomis) skystomis atliekomis (W kodas); dumblo (12 atliekų punktas) kiekis sausomis atliekomis (D kodas)

Atliekų šalinimas

12

Kiekis 1 000 tonų per metus. Kiekis nurodomas realiuoju skaičiumi su trimis skaičiais po kablelio. Sveiko skaičiaus dalys atskiriamos kableliu. Pavyzdžiui: 19,876. Šiame laukelyje visada turi būti nurodyta vertė. Jeigu tam tikro derinio nėra, vertė yra 0 (nulis). Trūkstami duomenys ženklinami „M“ kodu. Logiškai neįmanomas derinys ženklinamas „L“ kodu

Atnaujinimo žyma

1

Negalutiniams duomenims (P) arba pataisytiems duomenims (R) žymėti, kitais atvejais – tuščias

Konfidencialumo žyma

1

Nurodo slaptus duomenis (žr. D sąrašą)


5 grupė:   panaudojimo ir šalinimo įrenginių skaičius ir pajėgumai bei gyventojų, kurie naudojasi surinkimo sistema regione, skaičius

Sfera

Maksimaliai

Vertės

Sritis

8

Tipas: WASTE

Grupė

6

Vertė: REGIO (grupę sudaro 14 įrašų kiekvienam NUTS 2 lygio regionui)

Šalies kodas

2

Šalies kodas iš dviejų raidžių (žr. A sąrašą)

Metai

4

Ataskaitiniai metai (pirmieji ataskaitiniai metai 2004 m.)

NUTS 2 lygio kodas

4

Regiono kodas pagal Reglamente (EB) Nr. 1059/2003 nurodytą NUTS klasifikaciją; turi būti nurodyti bendri nacionaliniai skaičiai taikant TT kodą

Panaudojimo arba šalinimo operacija

1

Direktyvos 75/422/EEB priedus nurodantis kodas (žr. F sąrašą); gyventojams, kurie naudojasi surinkimo sistema – tuščias

Kintamasis

1

Įrenginių (N), pajėgumų (C) arba gyventojų, kurie naudojasi surinkimo sistema (P), skaičius

Matas

1

Pajėgumų mato kodas atsižvelgiant į panaudojimo arba šalinimo operacijos tipą (žr. I sąrašą); įrenginių skaičiaus kodas yra N, gyventojų, kurie naudojasi surinkimo sistema – P (gyventojai) arba D (būstai)

Vertė

12

Visos vertės, įrenginių skaičius, gyventojų arba būstų, kuriuos apima surinkimo sistema, procentas ir pajėgumai nurodomi sveikaisiais skaičiais. Šiame laukelyje visada turi būti nurodyta vertė. Jeigu tam tikro derinio nėra, vertė yra 0 (nulis). Trūkstami duomenys ženklinami „M“ kodu. Logiškai neįmanomas derinys ženklinamas „L“ kodu

Atnaujinimo žyma

1

Negalutiniams duomenims (P) arba pataisytiems duomenims (R) žymėti, kitais atvejais – tuščias

Konfidencialumo žyma

1

Nurodo slaptus duomenis (žr. D sąrašą)


A sąrašas – Šalių kodai

Belgija

BE

Čekijos Respublika

CZ

Danija

DK

Vokietija

DE

Estija

EE

Graikija

EL

Ispanija

ES

Prancūzija

FR

Airija

IE

Italija

IT

Kipras

CY

Latvija

LV

Lietuva

LT

Liuksemburgas

LU

Vengrija

HU

Malta

MT

Nyderlandai

NL

Austrija

AT

Lenkija

PL

Portugalija

PT

Slovėnija

SI

Slovakija

SK

Suomija

FI

Švedija

SE

Jungtinė Karalystė

UK

Bulgarija

BG

Kroatija

HR

Rumunija

RO

Turkija

TR

Islandija

IS

Lichtenšteinas

LI

Norvegija

NO


B sąrašas – Atliekų kategorijos

EWC-Stat 3 versija (OL L 90, 2004 3 27, p. 15)

Aprašymas

Kodas

Pavojingos

Atliekų punktas

Panaudotieji tirpikliai

01.1

H

1

Rūgščių, šarmų arba druskų atliekos

01.2

 

2

Rūgščių, šarmų arba druskų atliekos

01.2

H

3

Naudotos alyvos

01.3

H

4

Panaudotieji cheminiai katalizatoriai

01.4

 

5

Panaudotieji cheminiai katalizatoriai

01.4

H

6

Cheminių preparatų atliekos

02

 

7

Cheminių preparatų atliekos

02

H

8

Cheminės nuosėdos ir liekanos

03.1

 

9

Cheminės nuosėdos ir liekanos

03.1

H

10

Pramoninių nuotekų valymo dumblas

03.2

 

11

Pramoninių nuotekų valymo dumblas

03.2

H

12

Sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos

05

 

13

Sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos

05

H

14

Metalų atliekos

06

 

15

Metalų atliekos

06

H

16

Stiklo atliekos

07.1

 

17

Stiklo atliekos

07.1

H

18

Popieriaus ir kartono atliekos

07.2

 

19

Gumos atliekos

07.3

 

20

Plastikų atliekos

07.4

 

21

Medienos atliekos

07.5

 

22

Medienos atliekos

07.5

H

23

Tekstilės atliekos

07.6

 

24

Atliekos, turinčios PCB

07.7

H

25

Netinkama naudoti įranga (išskyrus netinkamas naudoti transporto priemones ir baterijas bei akumuliatorius)

08 (išsk. 08.1, 08.41)

 

26

Netinkama naudoti įranga (išskyrus netinkamas naudoti transporto priemones ir baterijas bei akumuliatorius)

08 (išsk. 08.1, 08.41)

H

27

Netinkamos naudoti transporto priemonės

08.1

 

28

Netinkamos naudoti transporto priemonės

08.1

H

29

Baterijų ir akumuliatorių atliekos

08.41

 

30

Baterijų ir akumuliatorių atliekos

08.41

H

31

Gyvulinės ir augalinės atliekos (išskyrus gyvulinės kilmės maisto gaminimo ir produktų atliekas); ir išskyrus gyvulių ekskrementus, srutas ir mėšlą)

09 (išsk. 09.11, 09.3)

 

32

Gyvulinės kilmės maisto gaminimo ir produktų

09.11

 

33

Gyvulių išmatos, srutos ir mėšlas

09.3

 

34

Buitinės ir panašios atliekos

10.1

 

35

Įvairios mišrios medžiagos

10.2

 

36

Įvairios mišrios medžiagos

10.2

H

37

Rūšiavimo liekanos

10.3

 

38

Rūšiavimo liekanos

10.3

H

39

Paprastas dumblas (išskyrus išsiurbtą gruntą)

11 (išsk. 11.3)

 

40

Išsiurbtas gruntas

11.3

 

41

Atliekos (išskyrus deginimo atliekas, užterštą dirvožemį ir užterštą išsiurbtą gruntą) iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių

12 (išsk. 12.4, 12.6)

 

42

Atliekos (išskyrus deginimo atliekas, užterštą dirvožemį ir užterštą išsiurbtą gruntą) iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių

12 (išsk. 12.4, 12.6)

H

43

Deginimo atliekos

12.4

 

44

Deginimo atliekos

12.4

H

45

Deginimo atliekos ir užterštas išsiurbtas gruntas

12.6

H

46

Sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos

13

 

47

Sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos

13

H

48

Iš viso, nepavojingos

 

 

TN

Iš viso, pavojingos

 

H

TH

Iš viso, bendrai

 

 

TT


C sąrašas – Veiklos rūšis

NACE 1 red. 1 kategorija (Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90) (3)

Aprašymas

Veiklos rūšis

A

Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė

1

B

Žuvininkystė

2

C

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

3

DA

Maisto produktų, gėrimų ir tabako produktų gamyba

4

DB+DC

Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba

Odos ir odos dirbinių gamyba

5

DD

Medienos ir medinių dirbinių gamyba

6

DE

Celiuliozės, popieriaus ir popierinių dirbinių gamyba; Leidyba ir spausdinimas

7

DF

Kokso, naftos perdirbimo produktų ir branduolinio kuro gamyba

8

DG+DH

Cheminių medžiagų, produktų ir dirbtinių pluoštų gamyba

Guminių ir plastikinių dirbinių gamyba

9

DI

Kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba

10

DJ

Pagrindinių metalų ir gatavų metalo dirbinių gamyba

11

DK+DL+DM

Niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba

Elektrinių ir optinių įrenginių gamyba

Transporto priemonių gamyba

12

DN (išskyrus 37)

Niekur kitur nepriskirta, gamyba

13

E

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

14

F

Statyba

15

G–Q (išskyrus 51.57 ir 90)

Kita ekonominė veikla (paslaugos)

16

37

Antrinis perdirbimas

17

51.57

Atliekų ir laužo didmeninė prekyba

18

90

Nuotekų valymas, atliekų tvarkymas, sanitarinė ir panaši veikla

19

HH

Namų ūkių atliekos

20

Iš viso

 

TA


D sąrašas – Konfidencialumo žyma

Per mažai įmonių

A

Pavyzdžiui, 1 ar 2 įmonės visiems gyventojams

Dominuoja vienos įmonės duomenys

B

Įmonių nėra per mažai, tačiau viena įmonė generuoja ir apdoroja, pavyzdžiui, daugiau kaip 70 %

Dominuoja dviejų įmonių duomenys

C

Įmonių nėra per mažai, tačiau dvi įmonės generuoja ir apdoroja, pavyzdžiui, daugiau kaip 70 %

Dėl taikomo antrinio konfidencialumo slapti duomenys

D

Duomenys nėra slapti patys savaime (A, B, C žymos), jie įslaptinami siekiant išvengti netiesioginio konfidencialių duomenų atskleidimo

Vertė nėra konfidenciali

Tuščia

 


E sąrašas – Deginimo atliekų kategorijos

Atliekų punktas

EWC-Stat 3 versija (OL L 90, 2004 3 27, p. 15)

Pavojingos ir nepavojingos atliekos

Kodas

Aprašymas

1

01 + 02 + 03

Cheminės atliekos

(Mišrios cheminės atliekos + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos)

Nepavojingos

2

01 + 02 + 03 išsk. 01.3

Cheminės atliekos, išskyrus naudotas alyvas

(Mišrios cheminės atliekos + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos)

Pavojingos

3

01.3

Naudotos alyvos

Pavojingos

4

05

Sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos

Nepavojingos

5

05

Sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos

Pavojingos

6

07.7

Atliekos, turinčios PCB

Pavojingos

7

10.1

Buitinės ir panašios atliekos

Nepavojingos

8

10.2

Įvairios mišrios medžiagos

Nepavojingos

9

10.2

Įvairios mišrios medžiagos

Pavojingos

10

10.3

Rūšiavimo liekanos

Nepavojingos

11

10.3

Rūšiavimo liekanos

Pavojingos

12

11

Paprastas dumblas

Nepavojingos

13

06 + 07 + 08 + 09 + 12 + 13

Kitos atliekos

(Metalų atliekos + nemetalinės atliekos + netinkama naudoti įranga + gyvulinės ir augalinės atliekos + atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių + sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Nepavojingos

14

06 + 07 + 08 + 09 + 12 + 13 išsk. 07.7

Kitos atliekos

(Metalų atliekos + nemetalinės atliekos, išskyrus atliekas, turinčias PCB + netinkama naudoti įranga + gyvulinės ir augalinės atliekos + atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių+ sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Pavojingos

TN

 

Iš viso, nepavojingos

Nepavojingos

TH

 

Iš viso, pavojingos

Pavojingos

TT

 

Iš viso, bendrai

 


F sąrašas – Panaudojimo arba šalinimo operacijos; kodai nurodo Direktyvos 75/422/EEB prieduose nurodytus kodus

Veikla

Kodas

Panaudojimo ir šalinimo operacijų tipas

Deginimas

1

R1

Naudoti iš esmės kaip kurą arba kitas priemones energijai generuoti

2

D10

Deginimas sausumoje

Operacijos, įgalinančios panaudoti (išskyrus energijos panaudojimą)

3

R2 +

Tirpiklių atkūrimas ir (arba) regeneracija

R3 +

Organinių medžiagų, kurios nenaudojamos kaip tirpikliai (įskaitant kompostavimą ir kitokius biologinio kitimo procesus) antrinis perdirbimas ir regeneracija

R4 +

Metalų ir metalų junginių antrinis perdirbimas ir regeneracija

R5 +

Kitų neorganinių medžiagų antrinis perdirbimas ir regeneracija

R6 +

Rūgščių arba bazių regeneracija

R7 +

Teršalų valymo medžiagų naudojimas

R8 +

Katalizės medžiagų naudojimas

R9 +

Naftos perdirbimas ir kitoks antrinis naftos naudojimas

R10 +

Apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar aplinkai

R11

Atliekų, gautų per bet kokias operacijas R1–R10, naudojimas

Šalinimo operacijos

4

D1 +

Kaupimas ant žemės arba žemėje (pvz., sąvartynai ir kt.)

D3 +

Įterpimas į žemės gelmes (pavyzdžiui, skystų atliekų pumpavimas į šulinius, druskos kasyklų šachtas arba gamtoje sutinkamus telkinius ir kt.)

D4 +

Kaupyklos ant žemės paviršiaus (pvz., duobės, aptvarai arba tvenkiniai skystoms arba dumblo atliekoms)

D5 +

Specialiai įrengtuose sąvartynuose (pavyzdžiui, atskirose dengtose, iš vidaus išklotose talpyklose, kurios izoliuotos viena nuo kitos bei nuo aplinkos, ir kt.)

D12

Nuolatinis saugojimas (pvz., konteinerių saugojimas šachtose ir kt.)

5

D2 +

Apdorojimas grunte (pvz., skystų arba dumblo atliekų biologinis skaidymasis dirvožemyje ir kt.)

D6 +

Išleidimas į vandens telkinius, išskyrus jūras ir vandenynus

D7

Išleidimas į jūras ir vandenynus, įskaitant saugojimą jūros dugno gelmėse


G sąrašas – Atliekų kategorijos operacijoms, kurios leistų panaudoti (išskyrus energijos panaudojimą)

Atliekų punktas

EWC-Stat 3 versija (OL L 90, 2004 3 27, p. 15)

Pavojingos ir nepavojingos atliekos

Kodas

Aprašymas

1

01.3

Naudotos alyvos

Pavojingos

2

06

Metalų atliekos

Nepavojingos

3

06

Metalų atliekos

Pavojingos

4

07.1

Stiklo atliekos

Nepavojingos

5

07.1

Stiklo atliekos

Pavojingos

6

07.2

Popieriaus ir kartono atliekos

Nepavojingos

7

07.3

Gumos atliekos

Nepavojingos

8

07.4

Plastikų atliekos

Nepavojingos

9

07.5

Medienos atliekos

Nepavojingos

10

07.6

Tekstilės atliekos

Nepavojingos

11

09 (išsk. 09.11, 09.3)

Gyvulinės ir augalinės atliekos

(išskyrus gyvulines atliekas nuo maisto pusgaminių ir produktų; ir gyvūnų ekskrementus, srutas ir mėšlą)

Nepavojingos

12

09.11

Gyvulinės kilmės maisto gaminimo ir produktų atliekos

Nepavojingos

13

09.3

Gyvulių ekskrementai, srutos ir mėšlas

Nepavojingos

14

12

Atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių

Nepavojingos

15

12

Atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių

Pavojingos

16

01 + 02 + 03 + 05 + 08 + 10 + 11 + 13

Kitos atliekos

(Mišrios cheminės atliekos + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos + sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos + netinkama naudoti įranga + įvairios paprastos atliekos + paprastas dumblas + sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Nepavojingos

17

01 + 02 + 03 + 05 + 07.5 + 07.7 + 08 + 10 + 11 + 13 išsk. 01.3

Kitos atliekos

(Mišrios cheminės, išskyrus naudotas alyvas + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos + sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos + medienos atliekos + atliekos, turinčios PCB + netinkama naudoti įranga + įvairios paprastos atliekos + paprastas dumblas + sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Pavojingos

TN

 

Iš viso, nepavojingos

Nepavojingos

TH

 

Iš viso, pavojingos

Pavojingos

TT

 

Iš viso, bendrai

 


H sąrašas – Atliekų kategorijos šalinimui (išskyrus deginimą)

Punktas Nr.

EWC-Stat 3 versija (OL L 90, 2004 3 27, p. 15)

Pavojingos ir nepavojingos atliekos

Kodas

Aprašymas

1

01 + 02 + 03

Cheminės atliekos

(Mišrios cheminės atliekos + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos)

Nepavojingos

2

01 + 02 + 03 išsk. 01.3

Cheminės atliekos, išskyrus naudotas alyvas

(Mišrios cheminės atliekos + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos)

Pavojingos

3

01.3

Naudotos alyvos

Pavojingos

4

09 (išsk. 09.11, 09.3)

Gyvulinės ir augalinės atliekos

(išskyrus gyvulinės kilmės maisto gaminimo ir produktų atliekas ir gyvulių ekskrementus, srutas ir mėšlą)

Nepavojingos

5

09.11

Gyvulinės kilmės maisto gaminimo ir produktų atliekos

Nepavojingos

6

09.3

Gyvulių ekskrementai, srutos ir mėšlas

Nepavojingos

7

10.1

Buitinės ir panašios atliekos

Nepavojingos

8

10.2

Įvairios mišrios medžiagos

Nepavojingos

9

10.2

Įvairios mišrios medžiagos

Pavojingos

10

10.3

Rūšiavimo liekanos

Nepavojingos

11

10.3

Rūšiavimo liekanos

Pavojingos

12

11

Paprastas dumblas

Nepavojingos

13

12

Atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių

Nepavojingos

14

12

Atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių

Pavojingos

15

05 + 06 + 07 + 08 + 13

Kitos atliekos

(Sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos + metalų atliekos + nemetalinės atliekos + netinkama naudoti įranga + sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Nepavojingos

16

05 + 06 + 07 + 08 + 13

Kitos atliekos

(Sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos + metalų atliekos + nemetalinės atliekos + netinkama naudoti įranga + sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Pavojingos

TN

 

Iš viso, nepavojingos

Nepavojingos

TH

 

Iš viso, pavojingos

Pavojingos

TT

 

Iš viso, bendrai

 


I sąrašas – Pajėgumų matas

Operacija

Pajėgumų matas

Mato kodas

1

1 000 tonų per metus su trimis skaičiais po kablelio

t

 

Teradžauliai per metus (1012)

j

2

1 000 tonų per metus su trimis skaičiais po kablelio

t

 

Teradžauliai per metus (1012)

j

3

1 000 tonų per metus su trimis skaičiais po kablelio

t

4

Kubiniai metrai per metus

m

5

1 000 tonų per metus su trimis skaičiais po kablelio

t


(1)  OL L 154, 2003 6 21, p. 1

(2)  OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(3)  OL L 293, 1990 10 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/200.


25.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/38


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 783/2005

2005 m. gegužės 24 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos II priedą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (1), ypač į jo 1 straipsnio 5 dalį ir 6 straipsnio b dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 6 straipsnį Komisija privalo nustatyti priemones, būtinas tam reglamentui įgyvendinti.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 6 straipsnio b punktą Komisija gali pakeisti jo priede nurodytas specifikacijas.

(3)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 574/2004 buvo patvirtintas Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 I ir III prieduose pateiktos statistinės nomenklatūros pakeitimas. Dabar reikia pakeisti Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 II priedą, kad jis atitiktų šį pakeitimą.

(4)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto, įsteigto Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (2), nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 II priedo 2 skirsnis pakeičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 20-tą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 24 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Komisijos narys


(1)  OL L 332, 2002 12 9, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 574/2004 (OL L 90, 2004 3 27, p. 15).

(2)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.


PRIEDAS

„II PRIEDAS

2 SKIRSNIS

Atliekų kategorijos

Atliekų kategorijų, apie kurias turi būti renkami statistiniai duomenys pagal panaudojimo ir šalinimo operacijas, kaip minima 8 skirsnio 2 dalyje, sąrašas yra toks:

Deginimas

Punktas Nr.

EXC-Stat 3 versija

Pavojingos ir nepavojingos atliekos

Kodas

Aprašymas

1

01 + 02 + 03

Cheminės atliekos

(Mišrios cheminės atliekos + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos)

Nepavojingos

2

01 + 02 + 03 išsk. 01.3

Cheminės atliekos, išskyrus naudotas alyvas

(Mišrios cheminės atliekos + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos)

Pavojingos

3

01.3

Naudotos alyvos

Pavojingos

4

05

Sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos

Nepavojingos

5

05

Sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos

Pavojingos

6

07.7

Atliekos, turinčios PCB

Pavojingos

7

10.1

Buitinės ir panašios atliekos

Nepavojingos

8

10.2

Įvairios mišrios medžiagos

Nepavojingos

9

10.2

Įvairios mišrios medžiagos

Pavojingos

10

10.3

Rūšiavimo liekanos

Nepavojingos

11

10.3

Rūšiavimo liekanos

Pavojingos

12

11

Paprastas dumblas

Nepavojingos

13

06 + 07 + 08 + 09 + 12 + 13

Kitos atliekos

(Metalo atliekos + nemetalinės atliekos + netinkama naudoti įranga + gyvulinės ir augalinės atliekos + atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių + sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Nepavojingos

14

06 + 07 + 08 + 09 + 12 + 13 išsk. 07.7

Kitos atliekos

(Metalo atliekos + nemetalinės atliekos, išskyrus atliekas, turinčias PCB + netinkama naudoti įranga + gyvulinės ir augalinės atliekos + atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių + sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Pavojingos


Operacijos, kurios leistų panaudoti (RECOV)

(išskyrus energijos panaudojimą)

Punktas Nr.

EXC-Stat 3 versija

Pavojingos ir nepavojingos atliekos

Kodas

Aprašymas

1

01.3

Naudotos alyvos

Pavojingos

2

06

Metalo atliekos

Nepavojingos

3

06

Metalo atliekos

Pavojingos

4

07.1

Stiklo atliekos

Nepavojingos

5

07.1

Stiklo atliekos

Pavojingos

6

07.2

Popieriaus ir kartono atliekos

Nepavojingos

7

07.3

Gumos atliekos

Nepavojingos

8

07.4

Plastikų atliekos

Nepavojingos

9

07.5

Medienos atliekos

Nepavojingos

10

07.6

Tekstilės atliekos

Nepavojingos

11

09 (išsk. 09.11, 09.3)

Gyvulinės ir augalinės atliekos

(išskyrus gyvulinės kilmės maisto gaminimo ir produktų atliekas; ir gyvulių ekskrementus, srutas ir mėšlą)

Nepavojingos

12

09.11

Gyvulinės kilmės maisto gaminimo ir produktų atliekos

Nepavojingos

13

09.3

Gyvulių ekskrementai, srutos ir mėšlas

Nepavojingos

14

12

Atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių

Nepavojingos

15

12

Atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių

Pavojingos

16

01 + 02 + 03 + 05 + 08 + 10 + 11 + 13

Kitos atliekos

(Mišrios cheminės atliekos + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos + sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos + netinkama naudoti įranga + įvairios paprastos atliekos + paprastas dumblas + sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Nepavojingos

17

01 + 02 + 03 + 05 + 07.5 + 07.7 + 08 + 10 + 11 + 13 išsk. 01.3

Kitos atliekos

(Mišrios cheminės atliekos, išskyrus naudotas alyvas + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos + sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos + medienos atliekos + atliekos, turinčios PCB + netinkama naudoti įranga + įvairios paprastos atliekos + paprastas dumblas + sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Pavojingos


Pašalinimas (išskyrus deginimą)

Punktas Nr.

EXC-Stat 3 versija

Pavojingos ir nepavojingos atliekos

Kodas

Aprašymas

1

01 + 02 + 03

Cheminės atliekos

(Mišrios cheminės atliekos + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos)

Nepavojingos

2

01 + 02 + 03 išsk. 01.3

Cheminės atliekos, išskyrus naudotas alyvas

(Mišrios cheminės atliekos + cheminių preparatų atliekos + kitos cheminės atliekos)

Pavojingos

3

01.3

Naudotos alyvos

Pavojingos

4

09 (išsk. 09.11, 09.3)

Gyvulinės ir augalinės atliekos

(išskyrus gyvulinės kilmės maisto gaminimo ir produktų atliekas; ir gyvulių ekskrementus, srutas ir mėšlą)

Nepavojingos

5

09.11

Gyvulinės kilmės maisto gaminimo ir produktų atliekos

Nepavojingos

6

09.3

Gyvulių ekskrementai, srutos ir mėšlas

Nepavojingos

7

10.1

Buitinės ir panašios atliekos

Nepavojingos

8

10.2

Įvairios mišrios medžiagos

Nepavojingos

9

10.2

Įvairios mišrios medžiagos

Pavojingos

10

10.3

Rūšiavimo liekanos

Nepavojingos

11

10.3

Rūšiavimo liekanos

Pavojingos

12

11

Paprastas dumblas

Nepavojingos

13

12

Atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių

Nepavojingos

14

12

Atliekos iš kalnakasybos ir metalurgijos įmonių

Pavojingos

15

05 + 06 + 07 + 08 + 13

Kitos atliekos

(Sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos + metalo atliekos + nemetalinės atliekos + netinkama naudoti įranga + sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Nepavojingos

16

05 + 06 + 07 + 08 + 13

Kitos atliekos

(Sveikatos priežiūros įstaigų ir biologinės atliekos + metalo atliekos + nemetalinės atliekos + netinkama naudoti įranga + sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos)

Pavojingos“


25.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/42


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 784/2005

2005 m. gegužės 24 d.

patvirtinantis leidžiančias nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos nuostatas Lietuvai, Lenkijai ir Švedijai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2004 m. liepos 2 d. Lietuvos prašymą,

atsižvelgdama į 2004 m. liepos 13 d. Lenkijos prašymą,

atsižvelgdama į 2004 m. rugpjūčio 26 d. Švedijos prašymą,

kadangi:

(1)

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 4 straipsnio 1 dalimi, pereinamuoju laikotarpiu Komisija gali leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuo tam tikrų to reglamento priedų sąlygų nuostatas.

(2)

Tokias leidžiančias nukrypti nuostatas reikėtų leisti taikyti Lietuvai, Lenkijai ir Švedijai jų prašymu.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto, įsteigto Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (2), nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Šiuo reglamentu patvirtinamos tokios leidžiančios nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 nuostatos:

a)

Lietuvai ir Lenkijai suteikiama teisė taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl 8 skirsnio 1.1 dalies rezultatų parengimo: I priedo 1 (žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė), 2 (žuvininkystė) ir 16 (paslaugų teikimas) punktai bei II priedo 8 skirsnio 2 dalies nuostatos.

b)

Švedijai suteikiama teisė taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl 8 skirsnio 1.1 dalies rezultatų parengimo: I priedo 1 (žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė), 2 (žuvininkystė) ir 16 (paslaugų teikimas) punktai.

2.   1 dalyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos patvirtinamos tik dėl pirmųjų ataskaitinių metų, o būtent, 2004 m., duomenų.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 20-tą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 24 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Komisijos narys


(1)  OL L 332, 2002 12 9, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 574/2004 (OL L 90, 2004 3 27, p. 15).

(2)  OL L 181, 1989 6 28, p. 47.


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Komisija

25.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/43


JUNGTINIO ŽEMĖS ŪKIO KOMITETO, ĮSTEIGTO PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL PREKYBOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAIS SPRENDIMAS Nr. 1/2005

2005 m. vasario 25 d.

dėl 7 priedo 1 priedėlio B dalies 9 punkto

(2005/394/EB)

JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais, ypač į jo 11 straipsnį,

kadangi:

(1)

Šis susitarimas įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.

(2)

7 priede numatyta palengvinti tarp šalių vykstančią prekybą vyno produktais.

(3)

Pagal 7 priedo 27 straipsnio 1 dalį, darbo grupė tiria visus su 7 priedo įgyvendinimu susijusius klausimus ir pagal 7 priedo 27 straipsnio 2 dalį suformuluoja pasiūlymus, kuriuos ji pateikia Komitetui, siekiant priimti ir atnaujinti 7 priedo priedėlius.

(4)

Pagal 7 priedo 1 priedėlio B dalies 9 punktą sukuriamas iš Šveicarijos importuojamo vyno lydraštis, remiantis Susitarimo pradinio varianto 1 priedėlio B dalies 9 punktu,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

7 priedo 1 priedėlio B dalies 9 punktas yra pakeistas šio sprendimo priede esančiu tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2004 m. spalio 1 d.

Priimta Briuselyje, 2005 m. vasario 25 d.

Jungtinio žemės ūkio komiteto vardu

Pirmininkas, Šveicarijos delegacijos vadovas

Christian HÄBERLI

Europos bendrijos vardu

AGRI AI/2 skyriaus vedėjas

Aldo LONGO

Komiteto sekretoriatas

Sekretorius

Remigi WINZAP


PRIEDAS

Image