21.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 128/1

(1)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2) reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą kontrolę, tikrinimą bei bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi ir tuo tikslu bendradarbiautų tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis.

(2)

Šiems įsipareigojimams vykdyti valstybės narės turi koordinuoti kontrolės ir tikrinimo veiklą savo sausumos teritorijoje, Bendrijos ir tarptautiniuose vandenyse laikydamosi tarptautinės teisės ir visų pirma Bendrijos įsipareigojimų regioninėms žvejybos organizacijoms ir pagal susitarimus su trečiosiomis šalimis.

(3)

Tikrinimo schema negali būti ekonomiškai efektyvi, jei joje nenumatyta tikrinimų sausumoje. Dėl šios priežasties jungtinės veiklos planuose turėtų būti numatyti tikrinimai sausumos teritorijoje.

(4)

Koordinuojant kontrolės ir tikrinimo veiklą, toks bendradarbiavimas turėtų padėti tausojamai naudoti gyvuosius vandens išteklius ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas minėtus išteklius naudojančiai žvejybos pramonei, taip pat sumažinti konkurencijos iškraipymus.

(5)

Veiksminga žuvininkystės kontrolė ir tikrinimas laikomi labai svarbia kovos su neteisėta, neatskaitinga ir nereglamentuojama žvejyba priemone.

(6)

Nepažeidžiant Reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 nustatytos valstybių narių atsakomybės, yra reikalinga Bendrijos techninė ir administracinė įstaiga, kuri organizuotų su žuvininkystės kontrole ir tikrinimu susijusį valstybių narių bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą.

(7)

Tam tikslui, atsižvelgiant į Komisijos ir valstybių narių kompetencijų perskirstymą ir nekeičiant dabartinės Bendrijos institucinės struktūros, tikslinga įsteigti Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą (toliau – Agentūra).

(8)

Norint pasiekti tikslus, dėl kurių steigiama Agentūra, reikia apibrėžti Agentūros uždavinius.

(9)

Visų pirma būtina, kad Agentūra galėtų Komisijos prašymu padėti Bendrijai ir valstybėms narėms plėtoti santykius su trečiosiomis šalimis ir (arba) regioninėmis žvejybos organizacijomis ir pagal Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus bendradarbiauti su jų kompetentingomis institucijomis.

(10)

Be to, reikia siekti veiksmingai taikyti Bendrijos tikrinimo tvarką. Palaipsniui Agentūra galėtų tapti mokslinės ir techninės pagalbos, skirtos žuvininkystės kontrolei ir tikrinimui, duomenų centru.

(11)

Bendros žuvininkystės politikos tikslams – užtikrinti tausojantį gyvųjų vandens išteklių naudojimą kaip darnaus vystymosi dalį – pasiekti Taryba patvirtino priemones dėl gyvųjų vandens išteklių apsaugos, valdymo ir naudojimo.

(12)

Siekdamos tinkamai įgyvendinti šias priemones, valstybės narės turi imtis atitinkamų kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonių. Kad tokia kontrolė ir vykdymo užtikrinimas būtų efektyvūs ir veiksmingi, Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis turėtų patvirtinti konkrečias kontrolės ir tikrinimo programas. Todėl 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (3), turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(13)

Agentūra turėtų koordinuoti valstybių narių bendradarbiavimą remdamasi jungtinės veiklos planais, kuriuose būtų numatyta, kaip naudoti atitinkamų valstybių narių turimas kontrolės ir tikrinimo priemones, kad būtų vykdomos kontrolės bei tikrinimo programos. Žuvininkystės kontrolės ir tikrinimo veikla, kurios imasi valstybės narės, turėtų būti atliekama laikantis minėtose programose numatytų bendrų kontrolės ir tikrinimo veiklos kriterijų, prioritetų, standartų ir tvarkos.

(14)

Patvirtindamos kontrolės ir tikrinimo programą, valstybės narės įsipareigoja veiksmingai numatyti programai vykdyti reikalingus išteklius. Valstybės narės turi nedelsiant pranešti Agentūrai apie kontrolės ir tikrinimo priemones, kuriomis jos ketina vykdyti tokią programą. Jungtinės veiklos planuose neturi būti numatyta jokių papildomų įsipareigojimų dėl kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo arba įsipareigojimų, susijusių su šioje situacijoje reikalingų išteklių suradimu.

(15)

Agentūra turėtų rengti jungtinės veiklos planą tik tada, kai tai numatyta darbo programoje.

(16)

Darbo programą turėtų patvirtinti Administracinė valdyba, kuri užtikrina, kad būtų pasiektas tinkamas sutarimas, įskaitant sutarimą dėl darbo programoje Agentūrai numatytų uždavinių suderinimo su Agentūros turimais ištekliais, remiantis valstybių narių pateikiama informacija.

(17)

Pagrindinis vykdomojo direktoriaus uždavinys – remiantis konsultacijomis su valdybos nariais ir valstybėmis narėmis užtikrinti, kad darbo programoje numatyti kiekvienų metų siekiai atitiktų valstybių narių Agentūrai teikiamus pakankamus išteklius darbo programai vykdyti.

(18)

Vykdomasis direktorius turėtų visų pirma rengti tikslius veiklos planus, atsižvelgdamas į valstybių narių nurodytus išteklius kiekvienai kontrolės ir tikrinimo programai ir laikydamasis taisyklių bei tikslų, nustatytų konkrečioje kontrolės ir tikrinimo programoje, kuria grindžiamas jungtinės veiklos planas, ir taip pat kitų atitinkamų taisyklių, pavyzdžiui, dėl Bendrijos inspektorių.

(19)

Todėl būtina, kad vykdomasis direktorius planuotų laiką taip, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko pateikti savo kompetencija paremtas pastabas ir nepažeisdamos Agentūros darbo plano ir šiame reglamente numatytų terminų. Vykdomasis direktorius turėtų būtinai atsižvelgti į atitinkamų valstybių narių kiekviename plane nurodytos žvejybos interesus. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jungtinės kontrolės ir tikrinimo veiklos koordinavimą, būtina numatyti sprendimų dėl planų patvirtinimo tvarką, kai atitinkamos valstybės narės negali pasiekti susitarimo.

(20)

Jungtinės veiklos ne Bendrijos vandenyse planų projektų rengimo ir tvirtinimo tvarka turi būti panaši į jungtinės veiklos Bendrijos vandenyse planus. Tokie jungtinės veiklos planai turi būti pagrįsti tarptautine kontrolės ir tikrinimo programa, nustatančia su kontrole ir tikrinimu susijusius Bendrijai privalomus tarptautinius įsipareigojimus.

(21)

Siekdamos vykdyti jungtinės veiklos planus, atitinkamos valstybės narės turėtų sutelkti ir naudoti kontrolės ir tikrinimo priemones, kurias jos paskyrė tiems planams. Agentūra turėtų įvertinti, ar turimų kontrolės ir tikrinimo priemonių pakanka kontrolės ir tikrinimo programoje numatytiems uždaviniams įvykdyti, ir prireikus atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai pranešti, jei jų nepakanka.

(22)

Valstybės narės turėtų vykdyti su tikrinimu ir kontrole susijusius įsipareigojimus, visų pirma laikydamosi pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 patvirtintos specialios kontrolės ir tikrinimo programos, o Agentūra neturėtų turėti įgaliojimų jungtinės veiklos planuose nustatyti papildomų įsipareigojimų arba taikyti valstybėms narėms sankcijas.

(23)

Agentūra turėtų periodiškai apsvarstyti, ar jungtinės veiklos planai yra veiksmingi.

(24)

Tikslinga numatyti galimybę priimti jungtinės veiklos planų priėmimo ir patvirtinimo konkrečias taisykles. Šią galimybę galima išnaudoti, kai Agentūra pradės veikti ir vykdomasis direktorius manytų, kad Bendrijos teisėje turi būti nustatytos tokios taisyklės.

(25)

Agentūrai turėtų būti suteikta teisė paprašytai teikti su kontrolės ir tikrinimo priemonėmis susijusias sutartines paslaugas, kuriomis atitinkamos valstybės narės naudotųsi vykdydamos jungtinę veiklą.

(26)

Agentūros uždaviniams įgyvendinti Komisija, valstybės narės ir Agentūra turėtų per informacijos tinklą keistis svarbia informacija apie kontrolę ir tikrinimą.

(27)

Agentūros statusas ir struktūra turėtų būti tokie, kad leistų jai siekti rezultatų, kurių iš jos tikimasi, ir atlikti savo funkcijas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija. Todėl Agentūrai turėtų būti suteiktas teisinis, finansinis ir administracinis savarankiškumas, kartu išlaikant glaudžius ryšius su Bendrijos institucijomis ir valstybėmis narėmis. Šiam tikslui tikslinga ir būtina, kad Agentūra būtų Bendrijos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą ir šiuo reglamentu jai suteikiamus įgaliojimus.

(28)

Agentūros sutartinės atsakomybės srityje, kurią reglamentuoja Agentūros sudaromoms sutartims taikoma teisė, Teisingumo Teismo jurisdikcijai turėtų priklausyti veikti pagal bet kurią sutarties arbitražinę išlygą. Teisingumo Teismo jurisdikcijai taip pat turėtų priklausyti nagrinėti ginčus, susijusius su žalos, patirtos dėl Agentūros nesutartinės atsakomybės, atlyginimu pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus teisės principus.

(29)

Komisija ir valstybės narės turėtų būti atstovaujamos Administracinėje valdyboje, kuriai būtų patikėta užtikrinti teisingą ir veiksmingą Agentūros funkcionavimą.

(30)

Turėtų būti sukurta Patariamoji valdyba, kuri konsultuotų vykdomąjį direktorių ir užtikrintų glaudų bendradarbiavimą su suinteresuotomis šalimis.

(31)

Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra turi vykdyti Bendrijos įsipareigojimus, ir Komisijos prašymu laikydamasi Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis bei regioninėmis žvejybos organizacijomis, Administracinės valdybos pirmininkas turėtų būti renkamas iš Komisijos atstovų.

(32)

Balsavimo Administracinėje valdyboje tvarka turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į valstybių narių ir Komisijos suinteresuotumą veiksmingu Agentūros darbu.

(33)

Tikslinga numatyti balsavimo teisės neturinčio Patariamosios valdybos atstovo dalyvavimą Administracinės valdybos pasitarimuose.

(34)

Būtina numatyti Agentūros vykdomojo direktoriaus paskyrimą ir atleidimą, taip pat jo funkcijų vykdymą reglamentuojančias taisykles.

(35)

Siekiant skatinti skaidrią Agentūros veiklą, Agentūrai turėtų būti be apribojimų taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (4).

(36)

Siekiant privatumo apsaugos, šiam reglamentui turėtų būti taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (5).

(37)

Siekiant užtikrinti Agentūros veiklos savarankiškumą ir nepriklausomumą, Agentūrai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamas sudarytų Bendrijos įnašas ir įmokos už Agentūros teikiamas sutartines paslaugas. Bendrijos biudžeto sudarymo procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek ji siejasi su Europos Sąjungos bendrajam biudžetui priskaičiuojamu Bendrijos įnašu ir kitomis subsidijomis. Sąskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai.

(38)

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Agentūrai turėtų būti be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (6) nuostatos, ir ji turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos sudaryto tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (7).

(39)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8),

a)

„kontrolė ir tikrinimas“ – priemonės, kurių valstybės narės imasi visų pirma pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23, 24 ir 28 straipsnius ir kurios yra skirtos žvejybos veiklai, kuriai taikoma bendra žuvininkystės politika, kontroliuoti bei tikrinti, įskaitant priežiūrą ir stebėjimą, pavyzdžiui, taikant palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemas (LSS) ir stebėtojų programas;

b)

„kontrolės ir tikrinimo priemonės“ – priežiūros laivai, orlaiviai, transporto priemonės ir kiti materialieji ištekliai, taip pat inspektoriai, stebėtojai ir kiti žmogiškieji ištekliai, kuriuos valstybės narės naudoja kontrolei ir tikrinimui;

c)

„jungtinės veiklos planas“ – planas, kuriame nustatyta turimų kontrolės ir tikrinimo priemonių panaudojimo tvarka;

d)

„tarptautinė kontrolės ir tikrinimo programa“ – Bendrijos tarptautiniams įsipareigojimams dėl kontrolės ir tikrinimo įgyvendinti skirta programa, kurioje nustatyti kontrolės ir tikrinimo tikslai, bendrieji prioritetai ir tvarka;

e)

„konkreti kontrolės ir tikrinimo programa“ – vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2847/93 34c straipsniu parengta programa, kurioje nustatyti kontrolės ir tikrinimo tikslai, bendrieji prioritetai ir tvarka;

f)

„žuvininkystė“ – žvejybos veikla, kai naudojami tam tikri ištekliai, Tarybos apibrėžti pirmiausia remiantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 ir 6 straipsniais;

g)

„Bendrijos inspektoriai“ – inspektoriai, įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 4 dalyje minimą sąrašą.

a)

koordinuoti valstybių narių atliekamą kontrolę ir tikrinimą, susijusius su Bendrijos įsipareigojimais dėl kontrolės ir tikrinimo;

b)

koordinuoti atitinkamų valstybių narių pagal šį reglamentą sutelktų nacionalinių kontrolės ir tikrinimo priemonių panaudojimą;

c)

padėti valstybėms narėms teikti Komisijai ir trečiosioms šalims informaciją apie žvejybos veiklą ir kontrolę bei tikrinimą;

d)

jos kompetencijai priklausančioje srityje padėti valstybėms narėms vykdyti jų uždavinius ir įsipareigojimus pagal bendros žuvininkystės politikos taisykles;

e)

padėti valstybėms narėms ir Komisijai derinti bendros žuvininkystės politikos taikymą visoje Bendrijoje;

f)

prisidėti valstybėms narėms ir Komisijai tyrinėjant ir vystant kontrolės bei tikrinimo metodus;

g)

prisidėti valstybėms narėms koordinuojant inspektorių mokymą ir keičiantis patirtimi;

h)

laikantis Bendrijos taisyklių koordinuoti veiksmus kovojant su neteisėta, neatskaitinga ir nereglamentuojama žvejyba.

a)

padeda Bendrijai ir valstybėms narėms plėtoti santykius su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis tarptautinėmis žvejybos organizacijomis, kurių narė yra Bendrija;

b)

bendradarbiauja su regioninių tarptautinių žvejybos organizacijų kompetentingomis institucijomis Bendrijai vykdant įsipareigojimus dėl kontrolės ir tikrinimo pagal su tomis institucijomis sudarytus darbinius susitarimus.

a)

parengia ir plėtoja bendrąją pagrindinę žvejybos inspektorius rengiančių instruktorių mokymo programą ir rengia papildomus mokymo kursus tiems inspektoriams ir kitam personalui, dirbančiam stebėjimo, kontrolės ir tikrinimo darbą;

b)

valstybių narių prašymu rengia su valstybių narių kontrolės ir tikrinimo veikla susijusių prekių bei paslaugų bendrus viešuosius pirkimus ir rengia bei koordinuoja valstybių narių bendrų bandomųjų projektų įgyvendinimą;

c)

parengia bendrų veiksmų tvarką, susijusią su bendra dviejų arba daugiau valstybių narių vykdoma kontrolės ir tikrinimo veikla;

d)

parengia kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės tarpusavyje arba valstybės narės ir trečiosios šalys keičiasi kontrolės bei tikrinimo priemonėmis ir pagal kuriuos valstybės narės teikia šias priemones.

a)

atitinka atitinkamos kontrolės ir tikrinimo programos reikalavimus;

b)

įgyvendina kontrolės ir tikrinimo programose Komisijos nustatytus kriterijus, standartus, prioritetus ir bendrą tikrinimo tvarką;

c)

siekia esamas nacionalines kontrolės ir tikrinimo priemones, apie kurias pranešta pagal 11 straipsnio 2 dalį, naudoti pagal poreikius ir organizuoja jų panaudojimą;

d)

organizuoja žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių naudojimą pagal laikotarpius bei zonas, kuriose jie turi būti panaudoti, įskaitant grupių, kurias sudaro Bendrijos inspektoriai iš daugiau nei vienos valstybės narės, darbą;

e)

atsižvelgia į atitinkamų valstybių narių esamus įsipareigojimus pagal kitus jungtinės veiklos planus, taip pat į konkrečius regiono arba vietos apribojimus;

f)

nustato sąlygas, pagal kurias valstybės narės kontrolės ir tikrinimo priemonės gali įplaukti į kitos valstybės narės suverenius ir jos jurisdikcijai priklausančius vandenis.

a)

vandenų, kuriuose ji turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai, jei tokia yra, ir kuriems taikomas jungtinės veiklos planas, santykinė apimtis;

b)

jos teritorijoje tam tikru referenciniu laikotarpiu iškrautos žuvies kiekis palyginus su visais žvejybos, kuriai taikomas jungtinės veiklos planas, iškrovimais;

c)

su jos vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų (variklio galia ir bendras tonažas), užsiimančių žvejyba, kuriai taikomas jungtinės veiklos planas, santykinis skaičius palyginus su visų ta žvejyba užsiimančių laivų skaičiumi;

d)

tai žvejybai paskirtos kvotos santykinis dydis arba, jei kvota nepaskirta, sugavimas tam tikru referenciniu laikotarpiu.

a)

suteikia tas kontrolės ir tikrinimo priemones, kurios skirtos jungtinės veiklos planui;

b)

paskiria vieną nacionalinį atstovą ryšiams/koordinatorių, kuriam suteikiama pakankamai įgaliojimų, kad galėtų laiku atsakyti į su jungtinės veiklos plano įgyvendinimu susijusius Agentūros prašymus, ir apie tai praneša Agentūrai;

c)

panaudoja sutelktas savo kontrolės ir tikrinimo priemones, laikydamosi jungtinės veiklos plano ir 4 dalyje nurodytų reikalavimų;

d)

suteikia Agentūrai tiesioginę prieigą prie jungtinės veiklos plano įgyvendinimui būtinos informacijos;

e)

bendradarbiauja su Agentūra įgyvendinant jungtinės veiklos planą;

f)

užtikrina, kad visos Bendrijos jungtinės veiklos planui skirtos kontrolės ir tikrinimo priemonės vykdytų veiklą laikydamosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių.

a)

pagal 30 straipsnį skiria ir atleidžia vykdomąjį direktorių;

b)

kasmet iki balandžio 30 d. patvirtina praėjusių metų Agentūros bendrąją ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybėms narėms. Ataskaita paskelbiama;

c)

kasmet iki spalio 31 d., atsižvelgdama į Komisijos ir valstybių narių nuomonę, tvirtina kitų metų Agentūros darbo programą ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms;

Darbo programoje nurodomi Agentūros prioritetai. Joje pirmenybė teikiama Agentūros pareigoms, susijusioms su kontrolės ir priežiūros programomis. Darbo programa priimama nepažeidžiant metinio Bendrijos biudžeto procedūros. Jei Komisija per 30 dienų nuo darbo programos patvirtinimo išreiškia nepritarimą šiai programai, Administracinė valdyba dar kartą išnagrinėja programą ir, galbūt iš dalies pakeistą, patvirtina antruoju svarstymu per du mėnesius;

d)

iki finansinių metų pradžios patvirtina Agentūros galutinį biudžetą, pakoregavusi jį, jei būtina, pagal Bendrijos finansavimą ir kitas Agentūros pajamas;

e)

pagal 35, 36 ir 38 straipsnius atlieka savo pareigas, susijusias su Agentūros biudžetu;

f)

vykdo įgaliojimus, susijusius su vykdomojo direktoriaus drausme;

g)

parengia savo darbo tvarkos taisykles, kuriose gali būti numatyta įsteigti, jei būtina, Administracinės valdybos pakomitečius;

h)

tvirtina Agentūros uždaviniams vykdyti būtiną darbo tvarką.

a)

pasikonsultavęs su Komisija ir valstybėmis narėmis, parengia darbo programos projektą ir pateikia jį Administracinei valdybai. Jis imasi būtinų priemonių darbo programai įgyvendinti, neperžengdamas šio reglamento, jo įgyvendinimo taisyklių ir taikomos teisės nustatytų ribų;

b)

imasi visų priemonių, įskaitant administracinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimą ir pranešimų skelbimą, būtinų Agentūros organizavimui ir funkcionavimui pagal šio reglamento nuostatas užtikrinti;

c)

imasi visų būtinų priemonių, įskaitant sprendimų, susijusių su Agentūros pareigomis, patvirtinimą pagal II ir III skyriaus nuostatas, įskaitant sprendimus dėl frachtavimo, kontrolės ir tikrinimo priemonių bei informacijos tinklo veiklos;

d)

atsako į Komisijos prašymus ir valstybių narių prašymus suteikti pagalbą pagal 6, 7 ir 15 straipsnius;

e)

organizuoja veiksmingą stebėjimo sistemą, kad Agentūros pasiekimus būtų galima palyginti su jos veiklos tikslais. Tuo remdamasis vykdomasis direktorius kasmet parengia bendrosios ataskaitos projektą, kurį pateikia Administracinei valdybai. Jis nustato pripažintus profesinius standartus atitinkančią reguliaraus įvertinimo tvarką;

f)

personalo atžvilgiu vykdo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytus įgaliojimus;

g)

parengia Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatas pagal 35 straipsnį ir vykdo biudžetą pagal 36 straipsnį;

a)

Bendrijos įnašas į Europos Sąjungos (Komisijos skyrius) bendrąjį biudžetą;

b)

mokestis už Agentūros pagal 6 straipsnį teikiamas paslaugas valstybėms narėms;

c)

mokestis už leidinius, mokymo ir (arba) kitas Agentūros teikiamas paslaugas.

21.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 128/15

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

21.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 128/17

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2247/2003 1 straipsnyje numatyta galimybė išduoti galvijienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalys yra Botsvana, Kenija, Madagaskaras, Svazilendas, Zimbabvė ir Namibija, importo licencijas. Tačiau importuojami kiekiai neturi būti didesni už kiekvienai iš šių trečiųjų šalių nustatytus kiekius.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 2247/2003 nuostatomis, nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 10 d. pateiktuose prašymuose licencijai gauti, kuriuose kiekiai apskaičiuojami mėsos be kaulų mase, nurodyti prašomų importuoti produktų, kurių kilmės šalys yra Botsvana, Kenija, Madagaskaras, Svazilendas, Zimbabvė ir Namibija, kiekiai nėra didesni už šioms valstybėms numatytus kiekius. Todėl galima suteikti prašomų kiekių importo licencijas.

(3)

Reikia nustatyti kiekius, dėl kurių nuo 2005 m. birželio 1 d. galima pateikti paraiškas importo licencijai gauti, atsižvelgiant į tai, kad visas kiekis yra 52 100 t.

(4)

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis reglamentas nepažeidžia 1972 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 72/462/EEB dėl sveikatos ir veterinarinio patikrinimo problemų iš trečiųjų šalių importuojant galvijus, kiaules, avis, ožkas, šviežią mėsą arba produktus, kuriuose yra mėsos (4), taikymo,

Jungtinė Karalystė:

Vokietija:

21.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 128/19

(1)

2004 m. rugpjūčio mėn. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Komisija paskelbė pranešimą apie antidempingo procedūros inicijavimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Taivano, Tailando ir Vietnamo kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių importo į Bendriją ir pradėjo tyrimą.

(2)

Procedūra buvo inicijuota pagal skundą, kurį pateikė Europos pramoninių sąvaržų institutas (toliau – EPSI), veikiantis Bendrijos gamintojų, gaminančių didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau kaip 50 %, visos Bendrijos nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių, vardu. Skunde buvo pateikti šios prekės dempingo ir jo padarytos materialios žalos įrodymai, kurie buvo laikomi pakankamu pagrindu inicijuoti procedūrą.

(3)

Komisija skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams, jų asociacijai, kitiems suinteresuotiems Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams ir vartotojams bei eksportuojančių šalių atstovams oficialiai pranešė apie procedūros inicijavimą. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę raštu ir per laikotarpį, nurodytą pranešime apie procedūros inicijavimą prašyti jas išklausyti.

(4)

Atsižvelgus į tai, kad yra daug žinomų KLR ir Taivano eksportuojančių gamintojų, Bendrijos gamintojų bei importuotojų, pranešime apie procedūros inicijavimą buvo numatyta organizuoti atranką dempingui ir žalai nustatyti pagal Pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(5)

Kad KLR ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija išsiuntė RES ir IR prašymų formas eksportuojantiems gamintojams, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, ir šių dviejų valstybių institucijoms.

(6)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms suinteresuotoms šalims ir gavo atsakymus iš keturių atrinktų Taivano eksportuotojų, keturių atrinktų Bendrijos gamintojų, dviejų Bendrijos gamintojų, kurie nedalyvavo atrankoje, dviejų eksportuojančių gamintojų iš KLR, dviejų – iš Malaizijos, dviejų – iš Filipinų, keturių – iš Tailando, vieno – iš keturių atrinktų Vietnamo importuotojų, vieno Bendrijos vartotojo ir vieno Bendrijos tiekėjo.

(7)

Savo nuomones raštu taip pat pateikė Vokietijos importuotojas ir (arba) platintojų asociacija (Fachverband des Schrauben-Großhandels e.V.). Visoms šalims, kurios nurodytu laiku pateikė atitinkamus prašymus ir nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, buvo suteikta tokia galimybė.

(8)

Komisija prašė pateikti ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga dempingui, padarytai žalai ir Bendrijos interesams nustatyti, bei toliau nurodytų bendrovių patalpose atliko tyrimus:

(9)

Dempingo tyrimas truko nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – tyrimo laikotarpis arba TL). Žalos tyrimo laikotarpis truko nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – aptariamas laikotarpis).

(10)

Nerūdijančio plieno sąvaržos ir jų dalys (toliau – NPS) – tai varžtai, veržlės ir sraigtai iš nerūdijančio plieno, naudojami dviejų arba daugiau elementų mechaniniam sujungimui. Sraigtai – tai sutvirtinimui skirti gaminiai su išoriniais sriegiais ant šerdies. Jie be papildomų detalių yra įsukami į medį (medsraigčiai) arba metalo lakštus (savaime įsukami varžtai) arba naudojami kartu su veržlėmis ir poveržlėmis, kuriomis suformuojamas varžtas. Sraigtų galvutės būna įvairių formų (taurelės, lizdo, plokščios, šešiakampės ir kt.), įvairaus šerdies ilgio ir skersmens. Sriegiai gali dengti visą šerdį arba jos dalį. NPS naudojamos įvairiuose vartotojų pramonės sektoriuose ir labai įvairioms reikmėms, kai reikia užtikrinti atsparumą atmosferos bei cheminei korozijai ir laikytis higienos reikalavimų, pavyzdžiui, maisto prekių perdirbimo ir laikymo įrenginiuose, chemijos pramonės gamyklose, medicinos prietaisų ir viešojo apšvietimoįrangos gamyboje, laivų statyboje ir kt.

(11)

NPS, t. y. nerūdijančio plieno varžtai, veržlės ir sraigtai, naudojami dviejų arba daugiau elementų mechaniniam sujungimui, paprastai yra klasifikuojami pagal KN kodus 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61, 7318 15 70 ir 7318 16 30. NPS yra įvairių rūšių, kurių kiekvieną apibūdina konkrečios fizinės ir techninės charakteristikos bei nerūdijančio plieno, iš kurio jos pagamintos, rūšis.

(12)

Tyrimo metu importuotojai bei Vokietijos importuotojas ir (arba) platintojų asociacija tvirtino, kad veržlėms tyrimo nereikėtų taikyti dėl tariamai per mažų jų gamybos apimčių Bendrijoje.

(13)

Šis klausimas buvo apsvarstytas. Atliekant laikinąjį tyrimą buvo suabejota, ar veržles ir NPS iš tikrųjų galima laikyti viena preke. Dėl to reikia papildomai išanalizuoti daugelį aspektų, pvz., ar varžtai ir veržlės realizuojami kartu kaip sistema, koks yra šių rūšių prekių bendros gamybos mastas ir kt. Be to, dar reikės patikrinti Bendrijos gamintojų pajėgumą siūlyti šias sistemas. Atsižvelgus į tai laikinai buvo nuspręsta veržlių, paprastai klasifikuojamų pagal KN kodą 7318 16 30, neįtraukti į svarstomos prekės apibrėžimą.

(14)

Šiuo atveju derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip paaiškėjo, beveik visą importą iš Filipinų sudaro veržlės. Dėl to, jeigu galutiniame tyrimo etape būtų nuspręsta veržlių šiai prekei nepriskirti, tyrimo procedūrą Filipinams tektų nutraukti.

(15)

Importuotojai bei Vokietijos importuotojas ir (arba) platintojų asociacija taip pat tvirtino, kad reikėtų apsiriboti preke, klasifikuojama pagal KN kodus 7318 15 61 ir 7318 15 70, t. y. nerūdijančio plieno sraigtais, kurių galvutėse padarytos šešiakampės lizdinės išdrožos, ir nerūdijančio plieno varžtais su šešiakampėmis galvutėmis, kadangi kitų rūšių NPS Bendrijoje gaminama per mažai. Tačiau tyrimas patvirtino, kad šios kitos NPS rūšys Bendrijoje yra gaminamos. Dėl to šį prašymą teko atmesti.

(16)

Buvo nustatyta, kad visoms prekių rūšims, išskyrus veržles, yra taikomas platus sąvaržų apibrėžimas ir kad jų pagrindinės fizinės bei techninės charakteristikos, pagrindinės paskirtys ir platinimo kanalai yra vienodi.

(17)

Atsižvelgiant į tai visų skirtingų rūšių KLR, Indonezijos, Malaizijos, Taivano, Tailando ir Vietnamo kilmės NPS, išskyrus veržles, paprastai klasifikuojamos pagal KN kodus 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70, atliekant šį tyrimą laikinai laikomos viena preke (toliau – svarstoma prekė).

(18)

Komisija nustatė, kad visos NPS, gaminamos ir parduodamos KLR, Indonezijos, Malaizijos, Taivano, Tailando bei Vietnamo vidaus rinkose ir eksportuojamos į Bendriją iš suinteresuotų šalių, taip pat Bendrijos gamintojų gaminamos ir parduodamos Bendrijoje, savo fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis charakteristikomis bei panaudojimu nesiskiria. Dėl to laikinai buvo nuspręsta, kad visos jos yra panašios prekės, kaip nurodoma pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Atsižvelgiant į tai, kad yra daug KLR ir Taivano eksportuojančių gamintojų, pranešime apie tyrimo procedūros inicijavimą buvo numatyta organizuoti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar reikalinga atranka, ir, jei taip, ją atlikti, Komisija paragino eksportuojančius gamintojus per 15 dienų nuo tyrimo procedūros inicijavimo datos pranešti apie save ir pateikti pagrindinius duomenis apie savo eksportą bei vidaus pardavimus, tikslią veiklą, susijusią su svarstomos prekės gamyba, bei visų jų susijusių bendrovių, dalyvaujančių svarstomos prekės gamyboje ir (arba) prekyboje, pavadinimus bei veiklą. Taip pat buvo konsultuojamasi su KLR ir Taivano institucijomis.

(21)

Į Komisiją kreipėsi tik du eksportuojantys gamintojai iš KLR, kurie prašomą informaciją pateikė per pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą trijų savaičių laikotarpį. Esant tokioms aplinkybėms Komisija nusprendė, kad KLR eksportuojantiems gamintojams atranka nereikalinga.

(22)

Keturiasdešimt devynios Taivano bendrovės kreipėsi į Komisiją ir per pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pateikė prašomą informaciją. Tačiau tik trisdešimt septyni eksportuojantys gamintojai per tyrimo laikotarpį pateikė duomenis apie eksportą į Bendriją. Tie eksportuojantys gamintojai, kurie per tyrimo laikotarpį eksportavo svarstomą prekę į Bendriją ir pareiškė norą dalyvauti atrankoje, iš pradžių buvo laikomi bendradarbiaujančiomis bendrovėmis, į kurias darant atranką buvo atsižvelgta. Vienuolika iš 12 likusių bendrovių buvo prekiautojai arba eksportuojantys gamintojai, per tyrimo laikotarpį nevykdę eksporto į Bendriją. Dėl to, skaičiuojant dempingą, į šias bendroves negalima atsižvelgti. Galiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad viena iš likusių 12 bendrovių buvo eksportuojantis gamintojas, kuris gamino tik veržles ir dėl to su laikinosiomis priemonėmis nėra susijęs.

(23)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai sudarė apie 78 % viso svarstomos prekės eksporto iš Taivano į Bendriją.

(24)

Eksportuojantys gamintojai, kurie per nurodytą laikotarpį nepranešė apie save Komisijai, buvo laikomi nedalyvaujančiais tyrime.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį darant atranką yra atsižvelgiama į didžiausią tipišką eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per tam tikrą laiką. Šiuo pagrindu buvo atrinkti penki eksportuojantys gamintojai iš Taivano. Atrinktos bendrovės sudarė apie 47 % Taivano eksporto į Bendriją ir apie 57 % vidaus pardavimų Taivane. Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo konsultuojamasi su Taivano institucijomis, kurios tam neprieštaravo.

(26)

Trisdešimt du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, kurie nepateko į galutinę atranką, per Taivano institucijas buvo informuoti apie tai, kad visi antidempingo muitai jų eksportui bus skaičiuojami pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatas.

(27)

Visoms penkioms atrinktoms bendrovėms buvo nusiųsti klausimynai, į kuriuos buvo atsakyta per nustatytus terminus.

(28)

Du eksportuojantys Taivano gamintojai, kurie nebuvo įtraukti į atranką, kreipėsi dėl individualaus dempingo skirtumo ir muito normos, jeigu ji yra, nustatymo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį. Dėl didelio dalyvaujančių valstybių bei šalių skaičiaus ir laiko trūkumo Komisija nusprendė, kad atskiras nagrinėjimas negali būti taikomas eksportuojantiems Taivano gamintojams, nes jis be reikalo apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį baigti laiku. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienas iš eksportuojančių gamintojų, prašęs atlikti tokį atskirą nagrinėjimą, gamino tik veržles, kurioms, kaip pirmiau minėta, ši procedūra netaikoma.

(29)

Atsižvelgiant į tai, kad yra daug Bendrijos gamintojų, pranešime apie procedūros inicijavimą buvo numatyta organizuoti atranką. Šiuo tikslu Komisija paprašė Bendrijos gamintojų pateikti informaciją apie panašios prekės gamybą ir pardavimus.

(30)

Į Komisiją kreipėsi aštuoni Bendrijos gamintojai, kurie per pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pateikė prašomą informaciją. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko keturias bendroves iš dviejų valstybių narių, tris iš Italijos ir vieną iš Vokietijos, nes jos gamino didžiausią Bendrijoje reprezentatyvų produkcijos kiekį (apie 50 %), kurį buvo galima pagrįstai ištirti per tam skirtą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su Bendrijos gamintojų asociacija, kuri tam neprieštaravo. Be to, likusiųjų 4 gamintojų, veikiančių Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje, buvo paprašyta pateikti tam tikrus bendrus žalos analizei reikalingus duomenis. Visi atrinkti Bendrijos gamintojai ir du kiti Bendrijos gamintojai bendradarbiavo ir per nustatytus terminus atsiuntė atsakymus į klausimyną. Kadangi viena iš dviejų atrankoje nedalyvavusių bendradarbiaujančių bendrovių buvo vienintelė tam tikrų specialių veržlių, kurios laikinai nebuvo įtrauktos į šio tyrimo sritį, gamintoja, darant laikinąsias išvadas į ją nebuvo atsižvelgta.

(31)

Kadangi importuotojų Bendrijoje yra daug, pranešime apie procedūros inicijavimą buvo numatyta organizuoti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Šiais tikslais Komisija paprašė Bendrijos gamintojų pateikti informaciją apie svarstomos prekės importą ir pardavimus.

(32)

Remdamasi gauta informacija, Komisija kaip pavyzdį atrinko penkis importuotojus iš keturių valstybių narių, du iš Vokietijos, vieną iš Italijos, vieną iš Švedijos ir vieną iš Jungtinės Karalystės. Buvo konsultuojamasi su dviem žinomomis importuotojų asociacijomis. Jų importas iš visų žinomų importuotojų Bendrijoje sudarė didžiausią reprezentatyvų pardavimų kiekį (apie 37 %), kurį buvo galima pagrįstai ištirti per tam skirtą laiką. Keturi importuotojai bendradarbiavo ir atsiuntė atsakymus į klausimyną. Švedijos importuotojas daugiau nebendradarbiavo, ir tik du importuotojai pateikė išsamius atsakymus ir visą prašomą informaciją.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl KLR ir Vietnamo kilmės importo normali vertė nustatoma pagal to paties straipsnio 1–6 dalis tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, t. y. kai įrodoma, kad panaši prekė yra gaminama ir parduodama vyraujant rinkos ekonomikos sąlygoms. Siekiant supaprastinti informaciją, toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(34)

Du Kinijos gamintojai ir vienas Vietnamo gamintojas kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytus terminus eksportuojantiems gamintojams atsakė į RER prašymo formą.

(35)

Vienas Kinijos gamintojas buvo tik pradėjęs veiklą ir neturėjo audito patikrintų arba kitokių finansinių ataskaitų. Komisija nusprendė, kad neturint tokių ataskaitų negalima nustatyti, ar buvo įvykdyti 2 ir 3 kriterijai. Atsižvelgus į tai buvo nuspręsta, kad ši bendrovė neatitinka RER taikymo reikalavimų. Apie tai bendrovė buvo informuota ir tam neprieštaravo.

(36)

Kito eksportuojančio Kinijos gamintojo Komisija paprašė pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją. Visą informaciją, pateiktą RER prašyme, Komisija patikrino lankydamasi šios bendrovės patalpose.

(37)

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė neturėjo vieno aiškaus pagrindinių apskaitos dokumentų, parengtų ir audito patikrintų pagal TAS, rinkinio. Nors ataskaitas patikrino nepriklausomi išorės auditoriai, jose liko daug klausimų ir neatitikimų. Per visą tyrimo laikotarpį bendrovės pateikti jos ataskaitų variantai buvo skirtingi, juose visuose buvo reikšmingų klaidų, tokių kaip neatitiktis tarp penkerių finansinių metų iš eilės ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir pradžios balansų (TAS 1) arba tariami apskaitos politikos pasikeitimai, kurie nebuvo tinkamai pagrįsti jokia ataskaitose pateikta informacija (TAS 8). Svarbių skaičių, tokių kaip pardavimų apyvarta, nebuvo įmanoma sutikrinti su kitos bendrovės dokumentais. Be to, bendrovės ataskaitose buvo nurodytas didelis pelnas, nors, kaip paaiškėjo, iš tikrųjų ji veikė labai nuostolingai, o pateiktose ataskaitose nebuvo tinkamai konsoliduotų visas jos operacijas apimančių apyvartos duomenų. Auditorių išvadose pirmiau nurodytos problemos visai nebuvo paminėtos.

Vertinant pagal tai, kas pirmiau nurodyta, 2 kriterijus nebuvo įvykdytas. Dėl to buvo nuspręsta, kad bendrovė neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų sąlygų.

(38)

Komisija kreipėsi į Vietnamo gamintoją, prašydama pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją.

(39)

Komisija nusprendė, kad 1 kriterijus nebuvo įvykdytas. Visų pirma buvo nustatyta, kad eksportui ir vidaus pardavimams buvo taikomas tam tikras kiekybinis apribojimas. Šis apribojimas buvo nurodytas verslo investicijų licencijoje, prašyme išduoti licenciją ir bendrovės steigimo sutartyje. Galiausiai, kaip nurodyta bendrovės verslo investicijų licencijoje, visus klausimus, susijusius su žemės nuomos politika, sprendžia valstybė. Be to, bendrovė naudojasi teise atsisakyti mokėti žemės nuomos mokestį, kol bus įvykdyti jos pagrindiniai statybos planai, ir teise papildomai atsisakyti kelerius metus mokėti žemės nuomos mokestį. Atsižvelgus į tai buvo padaryta išvada, kad bendrovė neįrodė, jog jos verslo sprendimai ir išlaidos buvo planuojami pagal rinkos sąlygas ir be didelio valstybės įsikišimo.

(40)

Komisija nustatė, kad 2 kriterijus nebuvo įvykdytas, nes, nesilaikant TAS 1 reikalavimų, 2002 m. finansinės ataskaitos nebuvo laiku paskelbtos ir tinkamai patikrintos audito.

(41)

Atsižvelgus į tai buvo nuspręsta, kad bendrovė neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų sąlygų.

(42)

Suinteresuotiems Kinijos ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams bei Bendrijos gamintojams buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau nurodytų išvadų.

(43)

Du eksportuojantys gamintojai užginčijo tokį sprendimą, tvirtindami, kad jiems turėtų būti taikomas RER.

(44)

Kinijos eksportuojančio gamintojo teigimu, jo vykdoma apskaitos politika atitiko Kinijos bendrovių apskaitos taisykles ir patirtį.

(45)

Šiuo atžvilgiu nurodoma, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus Komisija patikrina, ar bendrovių sąskaitos yra parengtos ir audito patikrintos atsižvelgiant į TAS reikalavimus. Sprendžiant, ar galima taikyti RER, Kinijos standartų atitiktis arba neatitiktis nėra lemiamas veiksnys. Be to, patikrinimo išvados rodo, kad arba nebuvo laikomasi pagrindinių apskaitos principų, arba apskaitoje buvo padaryti reikšmingi pakeitimai, kuriuos reikia tinkamai įforminti ir paaiškinti.

(46)

Nepaisant to, kas pirmiau išdėstyta, nurodoma, kad pagal Kinijos verslo įmonių apskaitos sistemos 155 straipsnio reikalavimus bendrovės turi pateikti išsamias ir išsamias finansinių ataskaitų pastabas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės ataskaitose nebuvo patekta reikšmingų pastabų arba paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad auditas ne tik pažeidė TAS, bet nesilaikė ir Kinijos standartų.

(47)

Dėl šios priežasties buvo nuspręsta, kad Kinijos eksportuojančio gamintojo pastabos buvo nepagrįstos ir kad jam negalima taikyti RER.

(48)

Vietnamo eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad eksporto ir (arba) vidaus pardavimų santykis, nurodytas verslo investicijų licencijoje, nėra privalomas ir atspindi tik specialias mokesčių lengvatas, kurias Vietnamo Vyriausybė taiko investicijoms skatinti. Dėl to jokia valdžios institucija šiai bendrovei nenustato eksporto ir vidaus rinkos pardavimų kiekio.

(49)

Šiuo atžvilgiu nurodoma, kad licencijos išdavimo nuostatų ir mokesčių bei finansinių nuostatų nesieja joks tiesioginis ryšys. Be to, pačioje verslo investicijų licencijoje nėra jokios nuorodos dėl eksporto pardavimų santykio nustatymo tik apmokestinimo tikslais.

(50)

Kalbant apie žemės nuomą, bendrovė tvirtino, kad Vietname taikoma žemės nuomos tvarka neprieštarauja rinkos ekonomikos principams ir kad visos specialios nuostatos, susijusios su žemės nuomos politika, tėra paprasčiausios lengvatos, kurias Vietnamo Vyriausybė naudoja investicijoms iš užsienio pritraukti. Minėtas eksportuojantis gamintojas teigė, kad nuomos suma buvo savotiškas „mokestis“ ir kad jis pirko žemę iš kitos bendrovės, kuri buvo „tikroji savininkė“.

(51)

Nurodoma, kad Vietname nėra laisvos žemės rinkos. Pagal bendrovės pateiktą Vyriausybės aplinkraštį žemės kainą nustato valstybė. Kalbant apie argumentą dėl žemės pirkimo iš „tikrosios savininkės“, ši sąvoka yra šiek tiek klaidinanti, nes Vietname nėra privačios žemės nuosavybės. Iš tikrųjų bendrovė kalbėjo apie valstybės vienašališkai nustatytą kompensaciją už teisę naudotis žeme, išmokėtą ankstesniam nuomininkui. Be to, nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad žemės nuomos mokestis yra „mokesčio“ rūšis. Bet kuriuo atveju, kaip nurodoma 39 konstatuojamojoje dalyje, ši bendrovė žemės nuomos mokesčio nemoka daug metų.

(52)

Kalbant apie 2 kriterijų, bendrovės teigimu, auditoriai pastebėjo, kad jos 2002 m. finansinės ataskaitos buvo paskelbtos vėliau, nei reikalaujama TAS, tačiau Finansų ministerija leido nekreipti dėmesio į šį neatitikimą.

(53)

Nurodoma, kad audito išvada šio teiginio nepatvirtino. Priešingai, auditoriai nurodė, kad auditas buvo atliktas pagal TAS, ir ataskaitose nepateikė jokios išlygos arba paaiškinimo, kodėl bendrovė nesilaikė aiškiai apibrėžtos TAS praktikos. Be to, tai, kad Finansų ministerijos pateiktas raštas tariamai gali pakeisti arba palengvinti aiškiai apibrėžtą teisinę politiką, patvirtina, kad praktikoje TAS nebuvo tinkamai taikomi.

(54)

Atsižvelgus į tai buvo nuspręsta, kad 1 ir 2 kriterijai nebuvo įvykdyti ir dėl to RER taikyti negalima.

(55)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas, jeigu jis yra, yra nustatytas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(56)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai iš KLR, prašę jiems taikyti RER, kartu kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta taikyti RER.

(57)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad šios dvi bendrovės atitiko visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR taikymo reikalavimus.

(58)

Dėl to buvo nuspręsta IR taikyti šiems eksportuojantiems gamintojams iš KLR:

(59)

Vietnamo eksportuojantis gamintojas, prašęs jam taikyti RER, taip pat kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu būtų atisakyta taikyti RER.

(60)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad ši bendrovė atitiko ne visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR taikymo reikalavimus.

Visų pirma, kaip nurodoma pirmiau pateiktoje RER analizėje, buvo nustatyta, kad pati bendrovė negalėjo laisvai nustatyti savo eksporto pardavimų kiekių. Šiuos kiekius valstybė nustatė bendrovės verslo licencijoje. Dėl to buvo nuspręsta, kad ši bendrovė neatitiko IR taikymo sąlygų.

(61)

Du kiti eksportuojantys Vietnamo gamintojai taip pat kreipėsi dėl IR taikymo per nustatytą laikotarpį. Tačiau vienas iš jų pateikė neišsamų atsakymą į klausimyną, o kitas nepateikė jokio atsakymo.

Šios dvi bendrovės nepateikė prašomos informacijos arba jokio kito paaiškinimo. Dėl to Komisija nusprendė, jog jos neįrodė, kad atitinka sąlygas, kurios leistų taikyti IR.

(62)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių eksportuojantiems gamintojams, kurių prašymai dėl RER nebuvo patenkinti, normali vertė buvo skaičiuojama pagal kainą arba apskaičiuotą vertę analogiškoje šalyje.

(63)

Pranešime apie tyrimo procedūros inicijavimą Indija buvo pasiūlyta kaip analogiška šalis nustatant normalią vertę KLR ir Vietnamui. Komisija paragino visas suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas.

Įvairios suinteresuotos šalys pateikė pastabas, kaip analogišką šalį siūlydamos Taivaną, Tailandą, Korėjos Respubliką arba Italiją. Komisija susisiekė su žinomomis bendrovėmis Indijoje, kuri iš pradžių buvo numatyta kaip tinkama analogiška šalis. Tačiau Indijos gamintojai nepateikė jokių atsakymų į klausimyną arba kitų reikšmingų pastabų. Šalys, kaip analogišką šalį pasiūliusios Korėjos Respubliką arba Italiją, nepateikė jokios konkrečios informacijos. Dėl to pastarosios nebebuvo svarstomos kaip alternatyvios analogiškos šalys.

Kalbant apie Tailandą, nurodoma, kad tyrimo metu bendradarbiaujančių gamintojų pateikta informacija parodė, jog Tailande vidaus pardavimai nebuvo vykdomi įprastomis prekybos sąlygomis, ir dėl to jis negali būti laikomas analogiška šalimi.

Tačiau Taivanas, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje svarstomos prekės gamintojų, buvo pripažintas turinčiu reprezentatyvią vidaus rinką, kurioje platus prekių asortimentas ir didelis tiekėjų skaičius užtikrina pakankamą konkurencijos lygį. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad keturi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai Taivane įprastinėmis prekybos sąlygomis vykdė reikšmingus vidaus pardavimus.

(64)

Atsižvelgus į tai, kas pirmiau išdėstyta, daroma išvada, kad Taivanas yra tinkama analogiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(65)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia patikrino kiekvieno eksportuojančio gamintojo svarstomos prekės vidaus pardavimų nepriklausomiems vartotojams reprezentatyvumą kiekvienoje eksportuojančioje šalyje, t. y. ar bendras tokių pardavimų kiekis sudaro 5 % arba daugiau viso atitinkamų pardavimų eksportui į Bendriją kiekio.

(66)

Po to Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimai buvo reprezentatyvūs, vidaus rinkoje parduodamų panašių prekių rūšis, identiškas arba labai panašias į eksportui į Bendriją parduodamas prekių rūšis. Buvo taikomi šie kriterijai: KN kodas, naudojamos žaliavos rūšis, DIN numeris (t. y. prekės klasifikavimo DIN nomenklatūroje kodas), skersmuo ir ilgis milimetrais.

(67)

Konkrečios rūšies prekės vidaus pardavimai buvo laikomi pakankamai reprezentatyviais, kai tos rūšies prekės pardavimų nepriklausomiems vartotojams vidaus rinkoje kiekis per tyrimo laikotarpį sudarė 5 % arba daugiau viso panašios rūšies prekės pardavimų eksportui į Bendriją kiekio.

(68)

Vėliau Komisija patikrino, ar kiekvienos bendrovės pardavimus atskiroje eksportuojančioje šalyje galima laikyti pardavimais įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(69)

Tai buvo daroma nustatant visų eksportuojamų rūšių prekių nuostolingų pardavimų nepriklausomiems vartotojams dalis vidaus rinkoje per tyrimo laikotarpį:

(70)

Prekių rūšims, kurias eksportui į Bendriją pardavė tiriamos bendrovės, jeigu buvo įvykdyti minėtų 3.2.3–3.2.4 dalių a ir b punktų reikalavimai, panašių rūšių prekių normali vertė buvo nustatoma pagal nepriklausomų vartotojų tiriamos šalies vidaus rinkoje per TL faktiškai sumokėtas arba mokėtinas kainas, kaip nurodoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(71)

Prekių rūšims, kurioms taikomas minėtos 3.2.4 dalies c punktas, taip pat minėtoje 3.2.3 dalyje nurodytoms prekių rūšims, kurias eksportuojantis gamintojas tiriamų šalių vidaus rinkoje pardavė ne reprezentatyviais kiekiais, normalią vertę reikėjo apskaičiuoti.

Skaičiuojant normalią vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, patirtos panašios prekės pardavimo, bendrosios bei administracinės išlaidos (toliau – PBA) ir kiekvieno aptariamo bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje realizuoto pelno svertinis vidurkis įprastomis prekybos sąlygomis per TL buvo susumuoti su jų vidutinėmis gamybos sąnaudomis per TL. Prireikus nurodytos gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš naudojant jas įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normalioms vertėms apskaičiuoti.

Tiriamose šalyse, kuriose nebuvo eksportuojančių gamintojų, vykdžiusių panašaus prekių arba tos pačios bendros prekių kategorijos vidaus pardavimus įprastomis prekybos sąlygomis per TL, normaliai vertei apskaičiuoti buvo naudojama atitinkamai pakoreguota suinteresuoto eksportuojančio gamintojo gamybos kaina. Laikinai buvo nuspręsta, kad prie šios gamybos kainos reikėtų pridėti keturių bendradarbiaujančių atrinktų eksportuojančių Taivano gamintojų patirtas vidutines svertines PBA išlaidas ir realizuotą pelną už panašios prekės vidaus pardavimus per TL pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą.

(72)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normali vertė KLR ir Vietnamui buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš gamintojų analogiškoje šalyje, t. y. pagal kainas, Taivano vidaus rinkoje sumokėtas arba mokėtinas už panašias prekių rūšis, jeigu jų pardavimai buvo vykdomi įprastomis prekybos sąlygomis, arba pagal apskaičiuotas normalias vertes, jeigu panašių rūšių prekių vidaus pardavimai įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo vykdomi.

Dėl to nustatyta normali vertė buvo lygi keturių bendradarbiaujančių atrinktų Taivano gamintojų svertinei vidutinei vidaus pardavimų nesusijusiems vartotojams kainai arba apskaičiuotai kiekvienos prekės rūšies vertei.

(73)

Kadangi KLR prašymas taikyti RER buvo atmestas, normali vertė jai buvo nustatyta pagal minėtą 72 konstatuojamąją dalį.

(74)

Buvo nustatyta, kad vienas Indonezijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nevykdė jokių panašaus prekių vidaus pardavimų. Dėl to normalią vertę reikėjo apskaičiuoti pagal pirmesnės 71 konstatuojamosios dalies nuostatas.

(75)

Nurodoma, kad kitas Indonezijos eksportuojantis gamintojas iš pradžių atsakė į Komisijos atsiųstą klausimyną, bet vėliau nutraukė verslą, dėl to nebuvo įmanoma patikrinti jo atsakymų į klausimyną. Buvo nuspręsta, kad ši bendrovė daugiau nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Bendrovė ir Indonezijos institucijos buvo atitinkamai informuotos ir nepateikė jokių pastabų dėl šio sprendimo.

(76)

Buvo nustatyta, kad dviejų bendradarbiaujančių Malaizijos eksportuojančių gamintojų, veikiančių laisvosios prekybos zonose, panašaus prekės pardavimai, kuriuos jie nurodė kaip vidaus pardavimus, daugiausia buvo vykdomi į laisvosios prekybos zonas arba muitinės sandėlius, t. y. kitų nepriklausomų šalių vykdomam eksportui.

Atsižvelgus į tai buvo nuspręsta, kad per TL šie eksportuojantys gamintojai nevykdė jokių reprezentatyvių vidaus pardavimų ir dėl to normalią vertę jiems reikėjo apskaičiuoti pagal minėtos 71 konstatuojamosios dalies nuostatas.

(77)

Keturiems eksportuojantiems gamintojams normali vertė buvo nustatyta pagal minėtose 65–71 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą metodiką.

(78)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad du iš šių keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų buvo susiję. Abi šios bendrovės panašia preke vidaus rinkoje prekiavo per susijusią prekybos bendrovę, parduodamos jį tiesiogiai nesusijusiems vartotojams. Nurodoma, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą tam tikrų prekių rūšių pardavimų susijusiai prekybos bendrovei negalima laikyti įprastomis prekybos sąlygomis vykdomais pardavimais. Dėl šios priežasties ir siekiant nustatyti normalią vertę gerokai prieš patikrinimą vietoje minėtos bendrovės buvo paprašytos nurodyti kainas, kurias susijusi perpardavimo bendrovė taikė pirmajam nepriklausomam vartotojui. Atliekant patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad minėti du bendradarbiaujantys gamintojai negalėjo pateikti tokios informacijos. Perpardavimo bendrovė svarstomą prekę pirkdavo iš įvairių šaltinių, įskaitant šiuos du eksportuojančius gamintojus, ir parduodavo jį galutiniams vartotojams, mažmenininkams bei platintojams. Nepaisant to, perpardavimo bendrovė pagal savo apskaitos dokumentus nesugebėjo nurodyti prekių, kurios buvo pirktos iš minėtų dviejų bendradarbiaujančių gamintojų, taip pat ir prekių, parduotų nepriklausomiems vartotojams, perpardavimo kainų.

Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, Komisija laikinai daro išvadą, kad, skaičiuojant normalią vertę, į svarstomos prekės pardavimus vidaus rinkoje per susijusią perpardavimo bendrovę nereikėtų atsižvelgti, kadangi likusius vidaus pardavimus vis dar galima laikyti reprezentatyviais.

(79)

Buvo nustatyta, kad penktasis atrinktas eksportuojantis Taivano gamintojas nevykdė jokių panašios prekės vidaus pardavimų. Dėl to normali vertė buvo apskaičiuota pirmesnėje 71 konstatuojamojoje dalyje nurodytu būdu. Tačiau tyrimo metu pateiktoje informacijoje buvo nustatyti svarbūs neatitikimai. Pirma, ši bendrovė nebuvo suklasifikavusi įvairių svarstomos prekės rūšių pagal Komisijos pateiktas aiškius aprašymus ir dėl to nebuvo galima palyginti su daugelio kitų Taivano gamintojų prekių rūšių vidaus pardavimais. Antra, atliekant patikrinimą vietoje nebuvo įmanoma atsakyme į klausimyną nurodytos svarstomos prekės gamybos savikainos palyginti su parduotų prekių savikaina, nurodyta pelno ir nuostolio lentelėje, pateiktoje atsakyme į klausimyną, arba kituose bendrovės apskaitos dokumentuose. Be to, nebuvo įmanoma nustatyti jokio ryšio tarp žaliavų pirkimų ir nurodytos gamybos savikainos pagal prekės rūšį. Po patikrinimo vizito ši bendrovė pateikė naujus duomenis apie gamybos savikainą, kurių nebuvo galima patvirtinti patikrinta informacija.

Dėl pirmiau išvardytų sprendimų ir remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, bendrovei buvo pranešta, kad, skaičiuojant dempingą, nebuvo galima pasinaudoti tam tikra informacija ir kad laikinosios išvados iš dalies bus padarytos remiantis turimais faktais. Atsižvelgdama į tai, normaliai vertei apskaičiuoti Komisija naudojo patikrintas eksportuotų prekės rūšių gamybos sąnaudas, kurias buvo galima aiškiai nustatyti pagal aprašymus. Prie šių gamybos sąnaudų buvo pridėtos kitų keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių Taivano gamintojų svertinės vidutinės PBA išlaidos ir vidaus pardavimų pelnas.

(80)

Buvo nustatyta, kad keturi bendradarbiaujantys eksportuojantys Tailando gamintojai įprastomis prekybos sąlygomis nevykdė panašios prekės reprezentatyvių vidaus pardavimų. Dėl to normalią vertę jiems reikėjo apskaičiuoti pagal pirmesnės 71 konstatuojamosios dalies nuostatas.

(81)

Kadangi Vietnamo eksportuojančio gamintojo prašymas taikyti RER buvo atmestas, normali vertė jam buvo nustatyta pagal minėtą 72 konstatuojamąją dalį.

(82)

Du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, kurių prašymai taikyti IR buvo patenkinti, prekes eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems vartotojams į Bendriją. Dėl to nustatant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo atsižvelgiama į kainas, faktiškai sumokėtas arba mokėtinas už svarstomą prekę.

(83)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas prekes eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems vartotojams į Bendriją. Dėl to nustatant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo atsižvelgiama į kainas, faktiškai sumokėtas arba mokėtinas už svarstomą prekę.

(84)

Nustatant eksporto kainą vienam eksportuojančiam gamintojui, kuris prekes eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems klientams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo atsižvelgiama į kainas, faktiškai sumokėtas arba mokėtinas už svarstomą prekę.

(85)

Kitas Malaizijos eksportuojantis gamintojas svarstomą prekę eksportavo nepriklausomiems vartotojams ir vienai susijusiai šaliai Bendrijoje. Nustatant ankstesnio eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo atsižvelgiama į kainas, faktiškai sumokėtas arba mokėtinas už svarstomą prekę. Eksporto į susijusią šalį kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, atsižvelgiant į kainas, už kurias importuotos prekės iš pradžių buvo perparduotos nepriklausomam pirkėjui. Šiuo tikslu buvo daromi koregavimai, kad, nustatant patikimą eksporto kainą, būtų atsižvelgta į visas nuo importavimo iki perpardavimo patirtas sąnaudas, įskaitant muitus ir mokesčius, ir į pelną, kurį paprastai gauna nepriklausomi bendradarbiaujantys importuotojai.

(86)

Eksportuojantys gamintojai prekes eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems vartotojams arba per Taivane veikiančias prekybos bendroves.

(87)

Kai prekės eksportui į Bendriją buvo parduodamos tiesiogiai nepriklausomiems vartotojams, nustatant eksporto kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo atsižvelgiama į kainas, faktiškai sumokėtas arba mokėtinas už svarstomą prekę.

(88)

Kai prekės eksportui į Bendriją buvo parduodamos per prekybos bendroves, nustatant eksporto kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo atsižvelgiama į tos prekės kainas, už kurias aptariami gamintojai jį parduodavo eksportui prekybos bendrovėms.

(89)

Vienas eksportuojantis gamintojas, kuris svarstomą prekę taip pat parduodavo per Taivano prekybos bendroves, negalėjo pateikti jokių pateisinamųjų dokumentų, kurie galėtų paaiškinti jo prekių, parduodamų per prekybos bendroves, paskirties vietas. Dėl to į tokius pardavimus nebuvo atsižvelgta, o eksporto kaina buvo nustatoma tik pagal tiesioginį eksportą nepriklausomiems vartotojams į Bendriją.

(90)

Keturi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai prekes eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems vartotojams į Bendriją. Dėl to nustatant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo atsižvelgiama į kainas, faktiškai sumokėtas arba mokėtinas už svarstomą prekę.

(91)

Kaip paaiškinta pirmiau pateiktoje IR analizėje, tyrime bendradarbiavo tik viena Vietnamo bendrovė, tačiau jos prašymas taikyti IR nebuvo patenkintas. Be to, ši bendrovė veikė kaip Taivano susijusios bendrovės, kuri tyrimo metu bendradarbiavo, subrangovas. Minėta Taivano bendrovė buvo žaliavų savininkė, vykdžiusi visas su eksporto pardavimais susijusias funkcijas. Tačiau savo apskaitos dokumentais ji nesugebėjo patvirtinti, kad Vietnamo subrangovo atsakyme į klausimyną nurodytos eksporto kainos, taikomos nepriklausomiems vartotojams, buvo susijusios su Vietname pagamintomis ir į Bendriją eksportuotomis prekėmis. Dėl to šių kainų negalima naudoti kaip eksporto iš Vietnamo į Bendriją kainų. Minėta bendrovė buvo atitinkamai apie tai informuota. Neturint jokio kito šaltinio, eksporto kainos visiems eksportuojantiems gamintojams laikinai buvo nustatytos pagal Eurostato pateiktus importo statistinius duomenis.

(92)

Normalios vertės ir eksporto kainos palyginimas buvo atliktas pagal kainą iš įmonės.

(93)

Siekiant užtikrinti teisingą normalios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo tinkamai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į visų tyrime dalyvavusių eksportuojančių gamintojų transporto, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomas išlaidas, pakavimo, kreditų, laidavimų ir garantijų išlaidas bei komisinius.

(94)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, nustatant dempingo skirtumus, atitinkamos rūšies prekės vidutinė svertinė normali vertė buvo lyginama su atitinkamos rūšies prekės vidutine svertine eksporto kaina, kaip pirmiau nurodyta.

(95)

Dempingo skirtumas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie pateikė apie save informaciją pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, tačiau nebuvo individualiai tikrinami, buvo nustatytas pagal bendrovių, dalyvavusių toje pačioje atrankoje, dempingo skirtumų svertinį vidurkį pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(96)

Tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie neatsakė į Komisijos klausimyną arba nepranešė apie save, dempingo skirtumas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas remiantis turimais faktais.

(97)

Apskaičiuojant dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams visų pirma buvo nustatytas nebendradarbiavimo lygis. Tuo tikslu bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją apimis buvo palyginta su atitinkamais Eurostato importo statistiniais duomenimis.

(98)

Kai nebendradarbiavimo lygis buvo aukštas, t. y. daugiau nei 20 %, buvo nuspręsta, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumo lygis turi būti aukštesnis už aukščiausią dempingo skirtumą, nustatytą bendradarbiaujantiems gamintojams. Iš tikrųjų yra pagrindo manyti, kad aukšto nebendradarbiavimo lygio priežastis yra ta, kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tiriamoje šalyje vykdė aukštesnio lygio dempingą, nei bet kuris kitas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas. Dėl to tokiais atvejais nustatytas dempingo skirtumo lygis atitiko bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems buvo nustatyti aukščiausi dempingo skirtumai, didžiosios dalies parduotų reprezentatyvių prekių rūšių svertinį vidutinį dempingo skirtumą.

(99)

Kai bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, buvo nuspręsta, kad visiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas turi būti lygus aukščiausiam dempingo skirtumui, kuris aptariamoje šalyje taikomas bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, nes nebuvo jokios priežasties manyti, kad kuris nors nebendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas būtų vykdęs žemesnio lygio dempingą.

(100)

Pagal nusistovėjusią praktiką, skaičiuodama dempingo skirtumą, susijusius eksportuojančius gamintojus arba tai pačiai grupei priklausančius eksportuojančius gamintojus Komisija laiko vienu subjektu ir dėl to jiems nustato vieną bendrą dempingo skirtumą. Taip visų pirma daroma dėl to, kad individualių dempingo skirtumų skaičiavimas gali paskatinti apeiti antidempingo priemones ir tokiu būdu padaryti jas neveiksmingas, sudarant galimybę susijusiems eksportuojantiems gamintojams savo eksportą į Bendriją nukreipti per bendrovę, kuriai apskaičiuotas mažiausias individualus dempingo skirtumas.

Atsižvelgus į tokią patirtį, pirmiau nurodyti du susiję eksportuojantys Taivano gamintojai, priklausantys tai pačiai grupei, buvo laikomi vienu subjektu, ir jiems taikytas vienas bendras dempingo skirtumas. Šiems eksportuojantiems gamintojams visų pirma buvo nuspręsta apskaičiuoti dempingo skirtumą kiekvienai bendrovei, o po to nustatyti šių dempingo skirtumų svertinį vidurkį, taikomą visai grupei.

(101)

KLR eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas (apie 85 %).

(102)

Buvo nustatyti šie laikinieji dempingo skirtumai, išreikšti procentais nuo importo CIF kainos prie Bendrijos sienos nemokant muito:

(103)

Indonezijos eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas (apie 60 %). Buvo nustatyti šie laikinieji dempingo skirtumai, išreikšti procentais nuo importo CIF kainos prie Bendrijos sienos nemokant muito:

(104)

Malaizijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo 100 %. Kadangi abiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams (Tigges Stainless Steel Fasteners (M) Sdn. Bhd., Ipoh, Chemor ir Tong Heer Fasteners Co. Sdn., Bhd, Penang) nebuvo nustatyti jokie laikinieji dempingo skirtumai, importui iš Malaizijos nereikėtų taikyti jokių laikinųjų priemonių. Jeigu tolesnis tyrimas patvirtins šias išvadas, tyrimo procedūrą Malaizijai reikės nutraukti.

(105)

Kaip nurodoma pirmiau 14 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad beveik visą eksportą iš Filipinų į Bendriją sudaro veržlės. Kadangi laikinai buvo nuspręsta, kad veržlių į svarstomos prekės kategoriją nereikėtų įtraukti, nebuvo nustatytas joks dempingo skirtumas, ir importui iš Filipinų nereikėtų taikyti jokių laikinųjų priemonių.

(106)

Vienam atrinktam Taivano eksportuojančiam gamintojui dempingo skirtumas iš dalies buvo nustatytas remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Dėl to, remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalimi, į jo dempingo skirtumą nebuvo atsižvelgta skaičiuojant dempingo skirtumo svertinį vidurkį atrankoje nedalyvavusiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams.

(107)

Kadangi du atrinkti eksportuojantys gamintojai buvo susiję, jiems buvo apskaičiuotas vienas bendras dempingo skirtumas.

(108)

Taivano eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas (apie 22 %). Buvo nustatyti šie laikinieji dempingo skirtumai, išreikšti procentais nuo importo CIF kainos prie Bendrijos sienos nemokant muito:

(109)

Tailando eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo 100 %. Buvo nustatyti šie laikinieji dempingo skirtumai, išreikšti procentais nuo importo CIF kainos prie Bendrijos sienos, nemokant muito:

(110)

Visoms Vietnamo bendrovėms buvo nustatytas 7,7 % laikinasis dempingo skirtumas, išreikštas procentais nuo importo CIF kainos prie Bendrijos sienos nemokant muito.

(111)

Tyrimo metu atliekant atranką buvo nustatyta, kad panašią prekę per tyrimo laikotarpį gamino septyni Bendrijos gamintojai (žr. 30 konstatuojamąją dalį). Tačiau du iš jų atliekant tyrimą toliau nebendradarbiavo. Be to, kaip nurodoma skunde, Bendrijoje buvo daug kitų mažų gamintojų, kurie taip pat nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(112)

Dėl to Bendrijos produkcijos apimtis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį laikinai buvo apskaičiuota kaip septynių žinomų gamintojų, dalyvavusių atrankoje, produkcijos ir skunde nurodytų kitų mažų nebendradarbiaujančių gamintojų produkcijos apimčių suma.

(113)

Penki bendradarbiaujantys gamintojai, nurodyti 30 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijoje sudarė 54 % visos panašios prekės gamybos. Dėl to šios bendrovės sudaro Bendrijos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ir toliau yra vadinamos Bendrijos pramone. Keturios iš šių bendrovių, gaminančių didžiausią reprezentatyvią produkcijos dalį, buvo atrinktos pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Jos vadinamos „atrinktais Bendrijos gamintojais“.

(114)

Atranka padėjo nustatyti žalos rodiklius iš dalies visai Bendrijos pramonei ir iš dalies – tik atrinktiems Bendrijos gamintojams. Žalos analizė, susijusi su rinkos dalimi, produkcija, pajėgumu ir pajėgumo išnaudojimu, pardavimo apimtimi bei verte, augimu, atsargomis, užimtumu ir našumu, yra pagrįsta visos Bendrijos pramonės duomenimis. Kitais atvejais buvo naudojami atrinktų Bendrijos gamintojų duomenys (sandorių kainos, investicijos ir investicijų grąža, darbo užmokestis pelningumas, pinigų srautas ir galimybės pritraukti kapitalą).

(115)

Vertinant apimčių ir kainų tendencijas buvo naudojami atitinkami Eurostato statistiniai duomenys pagal KN kodus 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 bei 7318 15 70 ir duomenys iš patikrintų Bendrijos pramonės gamintojų atsakymų į klausimyną. Reikėtų atkreipti dėmesį , kad šiame laikinajame etape veržlės svarstomai prekei nepriskiriamos. Dėl to su šia pozicija (KN kodas 7318 16 30) susiję duomenys nebuvo įtraukti į šią analizę.

(116)

Bendrijos pramonės duomenys buvo paimti iš patikrintų bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų atsakymų į klausimyną.

(117)

Nuo 1997 m. rugsėjo iki 2003 m. vasario mėn. NPS importui iš KLR, Indijos, Malaizijos, Korėjos Respublikos, Taivano ir Tailando buvo taikomos antidempingo priemonės (3).

(118)

Tikrajam svarstomos prekės ir panašios prekės vartojimui Bendrijoje apskaičiuoti Komisija susumavo:

Toliau pateiktos lentelės duomenys rodo, kad svarstomos prekės ir panašios prekės vartojimas Bendrijoje per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 24 %.

(119)

KLR, Indonezijos, Taivano, Tailando ir Vietnamo (toliau – suinteresuotos šalys) kilmės NPS importas dempingo kaina buvo vertinamas bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį. Kaip pirmiau minėta, buvo nustatyta, kad importas iš Malaizijos nebuvo vykdomas dempingo kaina, o iš Filipinų buvo importuojamos tik veržlės, kurios į šios tyrimo procedūros taikymo sritį laikinai nebuvo įtrauktos. Dėl to importas iš minėtų šalių nebuvo svarstomas kartu su importu dempingo kaina. Dempingo skirtumai, nustatyti importui iš kiekvienos suinteresuotos šalies, yra didesni nei de minimis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2 % nuo eksporto kainų, o kiekvienos suinteresuotos šalies importo kiekis yra didesnis už 1 % slenkstinę rinkos dalį, nustatytą pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Vidutinės importo kainos iš visų suinteresuotų šalių per nagrinėjamą laikotarpį visą laiką mažėjo. Kadangi NPS, importuotos iš suinteresuotų šalių, visais atžvilgiais buvo panašios, jas galima keisti tarpusavyje, be to, Bendrijoje jos realizuojamos panašiais prekybos kanalais ir panašiomis prekybos sąlygomis, jos konkuruoja tarpusavyje ir su Bendrijoje gaminamomis NPS. Atsižvelgus į tai laikinai buvo nuspręsta, kad šio importo poveikį derėtų vertinti bendrai.

(120)

Svarstomos prekės importas per nagrinėjamą laikotarpį labai padidėjo. Per tyrimo laikotarpį importas buvo 96 % didesnis nei 2001 m.

(121)

Svarstomos prekės vidutinė importo kaina per nagrinėjamą laikotarpį nuolat mažėjo. Per tyrimo laikotarpį bendras kainų lygis buvo 32 % mažesnis nei 2001 m.

(122)

2001–2002 m. suinteresuotų šalių dalis Bendrijos rinkoje sumažėjo 7 %. Tačiau nuo 2003 m. suinteresuotos šalys labai smarkiai ir greitai išplėtė savo veiklą Bendrijos rinkoje, ir per nagrinėjamą laikotarpį jų rinkos dalis iš viso padidėjo 58 %.

(123)

Kainų mažinimui nustatyti buvo analizuojami kainų duomenys, susiję su tyrimo laikotarpiu. Tuo tikslu Bendrijos pramonės gamintojų kainos, atsiimant prekes įmonėje taikomos nesusijusiems Bendrijos vartotojams, buvo lyginamos su pardavimo kainomis, kurias suinteresuotų šalių eksportuojantys gamintojai taikė savo pirmiesiems nesusijusiems vartotojams Bendrijoje importo CIF kainų pagrindu, abiem atvejais atėmus visas nuolaidas, permokos grąžinimus ir komisinius ir mokesčius.

(124)

Bendrijos pramonės gamintojų pardavimo kainų ir eksportuojančių gamintojų importo CIF kainos palyginimas buvo atliktas tame pačiame prekybos lygyje, t. y. prekybininkų ir (arba) platintojų Bendrijos rinkoje, pagal vidutines svertines kainas. Kiekviena NPS ir naudojamo nerūdijančio plieno rūšis buvo lyginama atskirai. Per tyrimo laikotarpį beveik visi eksportuojančių gamintojų pardavimai Bendrijoje buvo vykdomi per prekybininkus ir (arba) platintojus.

(125)

Palyginimo rezultatai, išreikšti Bendrijos pramonės pardavimo kainų procentais per tyrimo laikotarpį, atskleidė didelius kainų mažinimo skirtumus (iki 59,2 %). Šie kainų mušimo skirtumai rodo importo iš suinteresuotų šalių spaudimą, daromą Bendrijos rinkos kainoms.

(126)

Kiekvienai suinteresuotai šaliai buvo nustatyti šie kainų mažinimo skirtumai:

(127)

2002 m. produkcijos apimtis padidėjo 31 %, santykinai pralenkdama Bendrijos vartojimo augimo tempą, tačiau po to Bendrijos pramonės produkcija sumažėjo, o nuo 2003 m. jos lygis stabilizavosi ir buvo 15 % didesnis už 2001 m. lygį. Nurodoma, kad tokio lygio padidėjimas yra 24 % mažesnis už Bendrijos vartojimo padidėjimą per nagrinėjamą laikotarpį.

(128)

Bendrijos pramonės gamybos pajėgumas, kuris 2002 m. taip pat buvo pasiekęs aukščiausią tašką, padidėjo 24 % ir atspindėjo atrinktų Bendrijos gamintojų investicijas.

(129)

Bendrijos pramonės pajėgumo išnaudojimo tempas, 2002 m. šiek tiek paspartėjęs, per aptariamą laikotarpį iš viso sumažėjo 7 %.

(130)

Bendrijos pramonės pardavimų kiekis per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 7 %. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad po 22 % padidėjimo 2002 m. Bendrijos pramonės pardavimų kiekis nuolat mažėjo. Be to, šis padidėjimas yra gerokai mažesnis už Bendrijos vartojimo padidėjimą 24 % ir labai atsilieka nuo importo iš suinteresuotų šalių per nagrinėjamą laikotarpį padidėjimo 96 %.

(131)

Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 6 %. Po 13 % sumažėjimo 2001–2002 m. kainos nuolat didėjo.

(132)

Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 14 %. 2001–2002 m. rinkos dalis padidėjo 12 %, o po to nuolat mažėjo. Padėties per TL ir 2002 m. palyginimas rodo net 26 % sumažėjimą. Tuo pat metu labai padidėjo importo dalis iš suinteresuotų šalių.

(133)

Kaip rodo produkcijos ir pardavimų kiekio tendencijos, išreikšto absoliučiais skaičiais, per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonė augo, tačiau nuo 2002 m. ji mažėjo. Be to, per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjusi rinkos dalis rodo, kad santykinai, t. y. konkurentų atžvilgiu, Bendrijos pramonė neišaugo.

(134)

Per nagrinėjamą laikotarpį atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumas padidėjo. Po 2001 m. nedidelio pelno 2002 m. pelningumas sumažėjo ir veikla tapo nuostolinga. 2002–2003 m. pelningumas padidėjo, tačiau Bendrijos pramonė ir toliau patyrė nuostolius. Nuo 2003 m. iki TL Bendrija pasiekė geriausią pelningumo rezultatą per tiriamąjį laikotarpį ir gavo vidutiniškai 4,3 % pelną. Iš pirmo žvilgsnio šis rezultatas gali atrodyti pozityvus, tačiau jį reikia papildomai įvertinti atitinkamame kontekste.

(135)

Iš tikrųjų net ir per TL atrinkti Bendrijos gamintojai negavo vidutinio minimalaus pelno, t. y. 5 % (žr. toliau 178 konstatuojamąją dalį), kuris laikomas pakankamu ir pasiekiamu, jeigu nebuvo vykdomas dempingas, ir labai atsiliko nuo 1995 m. Bendrijos pramonės pelningumo lygio, t. y. 9,1 % (4), kuris buvo pasiektas prieš importui dempingo kaina patenkant į rinką.

(136)

Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad toks padidėjęs pelningumas per TL i) buvo pasiektas sumažėjus rinkos daliai ir ii) jo pagrindinė priežastis buvo smarkus spekuliacinis pagrindinio sąnaudas skatinančio veiksnio, t. y. nerūdijančio plieno kainų, padidėjimas. Numatytas nerūdijančio plieno kainų padidėjimas padėjo Bendrijos pramonės gamintojams padidinti panašios prekės kainas, laikinai savo gamybai naudojant palyginti pigaus nerūdijančio plieno, įsigyto prieš spekuliacinį kainos padidėjimą, atsargas. Tačiau šis sąnaudų pranašumas baigėsi sunaudojus visas turimas žaliavos atsargas, o naują plieną teko pirkti už gerokai didesnes kainas. Be to, toks spekuliacinis etapas apskritai nebūna ilgalaikis, ir vartotojai, visų pirma stambūs platintojai, turintys plačius derybų įgaliojimus, pastebėję plieno kainų sąstingį arba mažėjimą, vėl imdavo daryti didelį spaudimą kainoms. Dėl to pelningumo padidėjimą iš esmės nulėmė Bendrijos pramonei labai palankios, tačiau nepastovios rinkos sąlygos, vyravusios antrajame TL etape.

(137)

Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės prekių atsargų lygiai metų pabaigoje labai sumažėjo – 52 %. Tai galima paaiškinti i) „paklausios“ produkcijos padidėjimu (tokiu atveju prekių atsargos tampa nebe tokios svarbios) ir ii) produkcijos sumažėjimu nuo 2002 m.

(138)

2001–2003 m. atrinktų Bendrijos gamintojų investicijos nuolat didėjo, ypač dėl nusidėvėjusių mašinų ir įrenginių pakeitimo. Per tyrimo laikotarpį investicijos sumažėjo 35 %, palyginti su nagrinėjamo laikotarpio pradžia. Tačiau šį sumažėjimą per TL iš dalies galima paaiškinti didelėmis praėjusių metų investicijomis. Investicijos į panašios prekės gamybą yra būtinos konkurencingumui išlaikyti ir sustiprinti bei aplinkos ir saugumo standartams pagerinti.

(139)

Per nagrinėjamą laikotarpį investicijų grąža padidėjo. Tai i) patvirtina vadovybės investicinių sprendimų tinkamumą ir ii) atspindi atrinktų Bendrijos gamintojų padidėjusius pelningumo lygius per TL. Tačiau, kaip nurodoma pelningumo analizėje, pelningumo padidėjimą visų pirma galima paaiškinti ypatingomis laikinomis aplinkybėmis (spekuliacinės plieno kainos pokyčiu per TL). Be to, vis didesnė atrinktų Bendrijos gamintojų dalis gamybai naudojo išnuomotas mašinas, o tai paaiškina sąlygiškai geresnį investicijų grąžos rodiklį, palyginti su pelningumo rodikliu.

(140)

Nors atrinktų Bendrijos gamintojų pinigų srautas iš panašios prekės pardavimo nuo 2002 m. didėjo, per nagrinėjamą laikotarpį jis sumažėjo 36 %.

(141)

Atrinkti Bendrijos gamintojai pritraukdami kapitalą nepatyrė jokių didelių sunkumų. Tai patvirtina jų investiciniai gebėjimai per nagrinėjamą laikotarpį.

(142)

2002 m. užimtumas Bendrijos pramonėje padidėjo. Tačiau paskui jis nuolat mažėjo. Per aptariamą laikotarpį jis iš viso sumažėjo 5 %. Šis neigiamas pokytis sutampa su produkcijos mažėjimu nuo 2002 m.

(143)

Našumas, išreikštas produkcijos kilogramu vienam darbuotojui, per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 22 %, atspindėdamas ryžtą ir sugebėjimą išlaikyti bei stiprinti konkurencingumą.

(144)

Darbo užmokestis vienam darbuotojui per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 10 %. Toks padidėjimas yra proporcingas atlygiui už didesnį našumą ir kompensacijai už infliaciją darbuotojų atlygio atžvilgiu. Be to, nuo 2002 m. mažėjo darbo jėgos išlaidos, išreikštos absoliučiais skaičiais.

(145)

Visų pirma, atsižvelgiant į importo dempingo kaina iš suinteresuotų šalių kiekį, nustatytų dempingo skirtumų negalima laikyti nereikšmingais.

(146)

Iki 2003 m. pradžios antidempingo priemonės buvo taikomos svarstomos prekės importui iš KLR, Indijos, Malaizijos, Korėjos Respublikos, Taivano ir Tailando. Tačiau Bendrijos pramonė ne visai atsigavo po praėjusio dempingo, kaip konkrečiai rodo rinkos dalies, pardavimų kiekio ir užimtumo pokyčiai. Tai tapo ypač pastebima pasibaigus pirmiau taikytų antidempingo priemonių galiojimui.

(147)

Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonė padidino produkcijos ir pardavimų kiekį, sugebėjo sumažinti savo atsargas ir nuolat investavo. Ji nepatyrė jokių pritraukdama kapitalą ir didindama našumą. Darbo jėgos išlaidos, išreikštos absoliučiais skaičiais sumažėjo. Be to, Bendrijos pramonės gamintojai, siekdami padidinti našumą ir investicijų grąžą, sugebėjo per TL padidinti savo kainas.

(148)

Vis dėlto šiuos teigiamus aspektus reikia įvertinti jų kontekste. Kainos ir našumas padidėjo dėl didelių Bendrijos pramonės rinkos dalies nuostolių, t. y. 14 % per nagrinėjamą laikotarpį ir net 26 % nuo 2002 m. Visų pirma dėl prieinamo pigaus importo dempingo kaina klientai rinkosi alternatyvius tiekimo šaltinius, o Bendrijos pramonės gamintojai neįstengė tenkinti jų poreikių.

(149)

Be to, kaip rodo išvados dėl rinkos dalies, Bendrijos pramonės našumo (15 %) ir pardavimų kiekio (7 %) didėjimas per nagrinėjamą laikotarpį atsiliko nuo daug palankesnių vartojimo pokyčių Bendrijos rinkoje (24 %). Užimtumas Bendrijos pramonėje sumažėjo 5 %, ir iš tikrųjų tuo galima paaiškinti darbo jėgos išlaidų sumažėjimą. Be to, atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumo apskritai negalima laikyti patenkinamu. Didžiąją nagrinėjamo laikotarpio dalį jis buvo aiškiai nepakankamas (nuostoliai arba per mažas pelnas). Nors atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumas per TL padidėjo (4,3 % pelnas), i) jis vis dar atsilieka nuo minimalaus 5 % pelno, kurį Bendrijos pramonė galėtų tikėtis gauti, jeigu nebūtų vykdomas žalingas dempingas, ir ii) jį didele dalimi galima priskirti laikinam plieno kainų augimo poveikiui. Nepalankią Bendrijos pramonės padėtį taip pat atspindi pinigų srauto tendencijos.

(150)

Taigi neigiamų tendencijų požymiai apskritai nusveria teigiamas tendencijas, ir laikinai buvo nuspręsta, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip nurodoma pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje.

(151)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis Komisija išnagrinėjo, ar suinteresuotų šalių kilmės svarstomos prekės importas dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė materialinę žalą. Komisija taip pat išnagrinėjo žinomus veiksnius, kitus nei importas dempingo kaina, kad įsitikintų, jog galimos žalos, kurią padarė šie kiti veiksniai, negalima priskirti importui dempingo kaina.

(152)

Nuo 2003 m. suinteresuotos šalys labai pagerino savo padėtį rinkoje. Aišku, kad jų rinkos dalies padidėjimas 58 % sutampa su Bendrijos pramonės rinkos dalies sumažėjimu. Be to, importo iš suinteresuotų šalių kiekis (96 % padidėjimas) išaugo daug greičiau už vartojimą Bendrijos rinkoje (24 %). Galiausiai nuo 2003 m. suinteresuotų šalių vidutinė importo kaina dėl nesąžiningos prekybos buvo gerokai mažesnė už Bendrijos pramonės kainų lygį, dėl to buvo daromas spaudimas kainoms.

Dėl to laikinai buvo nuspręsta, kad importas dempingo kaina iš suinteresuotų šalių per nagrinėjamą laikotarpį labai pakenkė Bendrijos pramonės padėčiai, ypač rinkos dalies ir pardavimų kiekio atžvilgiu.

(153)

Svarstomos prekės importas iš šalių, kurios nėra suinteresuotos šalys, apskritai sumažėjo. Tokio kito importo rinkos dalis per nagrinėjamą laikotarpį faktiškai sumažėjo 20 %. Be to, minėtų kitų šalių vidutinė importo kaina buvo gerokai didesnė, palyginti su suinteresuotų šalių kainų lygiais.

(154)

Du eksportuotojai pareiškė, kad importas iš Indijos, Korėjos Respublikos ir Norvegijos panaikintų bet kokį priežastinį ryšį, galintį egzistuoti tarp rimtos žalos, kuri gali būti padaryta Bendrijos pramonei, ir importo dempingo kaina iš suinteresuotų šalių.

(155)

Tačiau, remiantis faktais, nei mažais importo kiekiais iš Korėjos Respublikos (TL: vidutiniškai 221 tona už 2,72 EUR/kg) ir Norvegijos (TL: vidutiniškai 438 tonos už 2,89 EUR/kg), nei šio importo kainų lygiais negalima paaiškinti Bendrijos pramonei padarytos žalos. Taip pat nurodoma, kad per nagrinėjamą laikotarpį importas iš Norvegijos sumažėjo 36 %.

(156)

Tačiau kalbant apie Indiją pažymima, kad nuo 2003 m. labai padidėjo (TL: 1 147,6 tonos) importas mažomis kainomis (vidutiniškai 1,91 EUR/kg). Negalima neatsižvelgti į tai, kad per TL minėtas importas iš Indijos galėjo padaryti tam tikrą neigiamą poveikį, ypač kalbant apie spaudimą Bendrijos pramonės kainoms. Vis dėlto, atsižvelgiant į palyginti mažą Indijos importo kiekį, palyginti su importo kiekiu iš suinteresuotų šalių (vidutiniškai 27 400 tonų, 2,41 EUR/kg), buvo nuspręsta, kad Indijos importo poveikis (1,4 % rinkos dalis TL) nebuvo toks, kad panaikintų priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos rimtos žalos. Importu iš Indijos atskirai negalima paaiškinti Bendrijos pramonės prarastos didelės rinkos dalies, o kalbant apie vartojimo augimą – ne tokio palankaus pardavimų augimo.

(157)

Be to, nepaisant dviejų eksportuotojų tvirtinimų, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį tai, kad importas iš Indijos nebuvo įtrauktas į šį tyrimą, nėra diskriminuojantis veiksnys. Šiuo atveju reikėtų prisiminti, kad per nagrinėjamą laikotarpį iki TL importas iš Indijos buvo nedidelis, kaip nurodoma Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Importas padidėjo tik per TL, tačiau net ir tada išliko gana mažas (1,4 % rinkos dalis). Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Komisija, kai buvo pradėta ši procedūra, neturėjo prima facie įrodymų, kad toks importas iš Indijos buvo vykdomas dempingo kaina.

(158)

Kadangi importas iš Filipinų ir Malaizijos dabar į šį tyrimą neįtrauktas, buvo papildomai aiškinamasi, ar jis panaikino priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonei padarytos rimtos žalos. Tačiau nusprendus, kad veržlės svarstomai prekei nepriskiriamos, NPS importas iš Filipinų buvo labai mažas (0,1 % rinkos dalis per TL), o jo kainų lygis buvo gana aukštas (3,47 EUR/kg). Tuo remiantis atitinkamo žalingo poveikio nebuvo įmanoma patvirtinti. Importo iš Malaizijos kiekis taip pat buvo mažesnis ir vidutiniškai aukštesnės kainos (TL: 1 456 tonos už 2,70 EUR/kg), palyginti su importu iš suinteresuotų šalių. Be to, per nagrinėjamą laikotarpį importo iš Malaizijos rinkos dalis sumažėjo 6 %. Dėl to, nors importas iš Malaizijos galėjo pabloginti Bendrijos pramonės padėtį, laikinai buvo nuspręsta, kad šis poveikis nebuvo toks, kad neutralizuotų žalingą poveikį, kurį padarė importas dempingo kaina iš suinteresuotų šalių.

(159)

Atsižvelgus į tai laikinai buvo nuspręsta, kad importas iš šalių, kurios nėra suinteresuotos šalys, nepanaikino priežastinio ryšio tarp Bendrijos pramonei padarytos rimtos žalos ir importo dempingo kaina iš suinteresuotų šalių.

(160)

Tiriamos prekės vartojimas Bendrijos rinkoje per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 24 %. Tai reiškia, kad Bendrijos pramonei padarytos žalos negalima priskirti paklausos sumažėjimui Bendrijos rinkoje.

(161)

Bendrijos pramonė yra svarbi konkurentė panašios prekės gamintojams, kaip rodo jos užimama rinkos dalis, ir ji nuolat investavo lėšas, siekdama išlaikyti modernią produkciją. Iš tikrųjų per nagrinėjamą laikotarpį vieno darbuotojo našumas padidėjo 22 %. Skirtingai nei tvirtino keturi eksportuotojai, toks padidėjęs Bendrijos pramonės našumas, sutampantis su jos investicijomis, rodo, kad Bendrijos investicine politika negalima paaiškinti rimtos žalos, padarytos Bendrijos pramonei. Priešingai, padidėjęs našumas rodo, kad investicijos padėjo sumažinti žalą. Dėl to nebuvo rasta jokių įrodymų, kad nepakankamas konkurencingumas būtų panaikinęs priežastinį ryšį tarp importo iš suinteresuotų šalių ir Bendrijos pramonei padarytos žalos.

(162)

Atsižvelgus į tai laikinai buvo nuspręsta, kad importas iš visų minėtų penkių šalių kartu padarė rimtos žalos Bendrijos pramonei. Joks kitas veiksnys, panaikinantis šį priežastinį ryšį, nebuvo nustatytas.

(163)

Buvo patikrinta, ar yra įtikinamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad Bendrija nėra suinteresuota imtis priemonių šiuo konkrečiu atveju. Šiuo tikslu ir remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi buvo apsvarstytas galimas priemonių poveikis visoms tyrimu suinteresuotoms šalims. Siekiant įvertinti, ar taikant priemones nebus pažeisti Bendrijos interesai, svarstomos prekės vartotojams ir importuotojams bei panašios prekės gamybos žaliavų tiekėjams buvo išsiųsti klausimynai.

(164)

Tyrimas parodė, kad esant sąžiningoms rinkos sąlygoms Bendrijos pramonė yra gyvybinga ir pajėgi konkuruoti. Kaip pirmiau minėta, Bendrijos pramonė turi didelį neišnaudotą panašios prekės gamybos pajėgumą. Tokių galimybių išnaudojimas pagerintų Bendrijos pramonės pardavimų ir rinkos dalį, padidintų užimtumą, o išaugus masto ekonomijai, galiausiai užtikrintų nuolatinį pakankamą pelningumą. Tačiau tokiems teigiamiems pokyčiams visų prima trukdo nuolatinis kainų spaudimas, kurį daro svarstomos prekės importas dempingo kaina Bendrijos rinkoje. Antidempingo priemonių taikymas sušvelnintų tokio nesąžiningo kainų spaudimo pasekmes.

(165)

Manoma, kad, netaikant priemonių neigiamam importo dempingo kaina poveikiui pašalinti, Bendrijos pramonės kainos bus mažinamos toliau, ir jai teks patirti kainų smukimą ir jo neigiamą poveikį, dėl kurio ypač sumažės Bendrijos pramonės rinkos dalis ir pardavimų kiekis. Galiausiai dėl to gali iškilti rizika net Bendrijos pramonės gyvybingumui. Atsižvelgiant į tai manoma, kad taikyti priemones būtų naudinga Bendrijos pramonės interesams.

(166)

Importuotojai ir (arba) platintojai iš tikrųjų išimtinai veikia kaip tarpininkai tarp gamintojų (Bendrijoje ir už jos ribų) ir NPS vartotojų. Nuo jų derybų įgaliojimų ir pajėgumo laikyti didelius NPS kiekius labai priklauso NPS kainos.

(167)

Keturi iš atrinktų importuotojų ir (arba) platintojų atsiuntė atsakymus į klausimyną. Tačiau išsamius atsakymus pateikė tik du importuotojai. Šie du importuotojai sudaro apie 14 % svarstomos prekės importo Bendrijoje per TL. Be to, savo pastabas pateikė Vokietijos importuotojų ir (arba) platintojų asociacija. Po to buvo organizuotas išklausymas dalyvaujant importuotojams ir (arba) platintojams bei šiai asociacijai.

(168)

Importuotojai ir (arba) platintojai Bendrijoje nepritaria priemonių taikymui. Bendradarbiaujantys importuotojai ir jų asociacija tvirtino, kad taikant priemones bus padidintos kainos vartotojams, o svarstoma prekė ir panaši prekė, kurią gamina Bendrijos pramonė, tariamai ne visada būna panašūs. Be to, tokios priemonės pakenks jų verslui ir darbuotojams.

(169)

Tačiau gauta informacija rodo, kad importuotojai ir (arba) platintojai tiriamą prekę perka iš įvairių šaltinių, esančių Bendrijoje ir už jos ribų, įskaitant Bendrijos pramonę. Kadangi iš suinteresuotų šalių importuotos prekės ir iš kitų šaltinių įsigyto panašios prekės kokybė arba rūšis iš esmės nesiskiria, laikinai buvo nuspręsta, kad importuotojai ir (arba) platintojai Bendrijoje neturės sunkumų įsigydami prekę, jeigu bus taikomos antidempingo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad yra daug alternatyvių tiekėjų. Be to, importuotojai nepagrindė savo skundo dėl antidempingo priemonių taikymo didelio poveikio užimtumui, ypač atsižvelgiant į nedidelį užimtumą importo srityje. Kalbant apie kainų padidėjimą dėl laikinųjų antidempingo muitų taikymo, nurodoma, kad 1997–2003 m. taikytos antidempingo priemonės nepablogino importuotojų ir (arba) platintojų ekonominės padėties. Be to, iš gautų atsakymų į klausimyną matyti, kad per aptariamą laikotarpį importuotojų gautas pelnas buvo gerokai didesnis už Bendrijos pramonės pelningumą. Esant tokioms aplinkybėms, nesitikima, kad bet koks kainų padidėjimas dėl priemonių taikymo savaime turėtų poveikį vartotojams.

(170)

Nors importuotojai ir (arba) platintojai priemonėms nepritaria, remiantis turima informacija galima daryti išvadą, kad Bendrijos interesai yra svarbesni už bet kokią naudą, kurią jie gali gauti netaikant antidempingo priemonių, siekiant atitaisyti suinteresuotų šalių nesąžiningos ir žalingos prekybos praktikos padarinius.

(171)

Siekiant įvertinti galimą antidempingo priemonių poveikį Bendrijos pramonės pirminiams tiekėjams, visiems žinomiems tiekėjams buvo išsiųsti klausimynai. Iš viso buvo išsiųsti devyni klausimynai, o atsakymas gautas tik iš vieno tiekėjo. Šis pirminis tiekėjas, nerūdijančio plieno gamintojas, pritaria priemonių taikymui. Nors Bendrijos pramonė nėra viena iš svarbiausių šio pirminio tiekėjo klientų, ši veikla didina jo užimtumą ir pelningumą. Bendrijos pramonei apribojus arba visai sustabdžius panašios prekės gamybą, pirminiai tiekėjai prarastų tam tikrą savo veiklos dalį.

(172)

Dėl šios priežastie ir neturint jokios prieštaringos informacijos daroma išvada, kad antidempingo priemonių taikymas pradiniams tiekėjams būtų naudingas.

(173)

Vartotojų asociacijos apie save nepranešė arba nepateikė informacijos, kaip numatyta pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalyje. Dėl to ir dėl to, kad NPS daugiausia naudojamos surenkant kitas vartotojų pramonės prekes, buvo analizuojamas tik priemonių poveikis vartotojams. NPS naudojamos daugelyje įvairių sektorių, inter alia: automobilių, laivų statybos, statybos, chemijos, farmacijos, medicinos ir maisto prekių. Klausimynai buvo išsiųsti dvylikai žinomų svarstomos prekės vartotojų Bendrijoje. Kartu su kita informacija Komisija jų paprašė pateikti savo pastabas dėl to, ar antidempingo priemonių taikymas būtų naudingas Bendrijos interesams ir kokį poveikį šios priemonės turėtų patiems vartotojams. Vieną atsakymą į klausimyną pateikė riedmeninių transporto priemonių gamintojas. Jame buvo nurodyta, kad tiriama prekė sudaro mažiau nei 1 % visų jo pagamintų prekių sąnaudų.

(174)

Atsižvelgus į tai, kad tiriamą prekę vartotojai galėjo gauti ne tik iš suinteresuotų šalių, bet ir iš kitų šaltinių, ir į nežymų NPS poveikį vartotojų pramonės prekėms, joks rimtas vartotojų interesų pažeidimas nebuvo nustatytas.

(175)

Išanalizavus visus susijusius interesus, laikinai daroma išvada, kad, atsižvelgiant į Bendrijos interesus, nėra jokių interesų, kurie būtų svarbesni už Bendrijos pramonės interesą laikinai taikyti priemones, siekiant likviduoti žalingą prekybos poveikį dėl importo dempingo kaina.

(176)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų taikyti laikinąsias antidempingo priemones, kad būtų išvengta didesnės žalos Bendrijos pramonei, kurią daro importas dempingo kaina. Siekiant nustatyti šių priemonių lygį, buvo atsižvelgta į tyrimo metu nustatytą dempingo skirtumą ir muito, kurio reikia Bendrijos pramonės patirtai žalai likviduoti, dydį.

(177)

Kiekvienai bendrovei buvo nustatytas reikiamas kainos padidinimas, remiantis svarstomos prekės apskaičiuotos vidutinės svertinės importo kainos palyginimu su Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės gamintojų parduodamos panašios prekės žalos nedarančia kaina. Kainų skirtumas buvo išreikštas importo CIF kainos procentais.

(178)

Žalos nedaranti kaina buvo apskaičiuota kaip Bendrijos pramonės gamintojų svertinės produkcijos savikainos ir 5 % pelno suma. Laikinai nuspręsta, kad tokį pelną Bendrijos pramonė gautų tuo atveju, jeigu nebūtų vykdomas importas dempingo kaina. Jis atspindi pelną, kurį Bendrijos pramonės gamintojai gali gauti už panašių grupių prekes, kurių atžvilgiu nevykdoma nesąžininga konkurencija, pvz., sąvaržos, neklasifikuojamos pagal prekes, kurioms taikomas šis tyrimas, KN kodus.

(179)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importui iš suinteresuotų šalių reikėtų taikyti laikiną antidempingo muitą. Taikomas muitas neturėtų būti didesnis už nustatytą dempingo skirtumą arba žalos likvidavimo lygį, jeigu šis yra mažesnis (pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalis).

(180)

Skaičiuojant muito lygį dviem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams (vienam iš Taivano ir vienam iš KLR) buvo nustatyta, kad žalos likvidavimo lygis buvo mažesnis už dempingo skirtumą. Tokiais atvejais muito lygis turėtų būti apribotas žalos likvidavimo lygiu. Visais kitais atvejais apskaičiuotas muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui. Suinteresuotoms šalims buvo nustatyti šios laikinojo antidempingo muito normos:

(181)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos kiekvienai bendrovei buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Dėl to jos atspindi šių bendrovių padėtį, atskleistą tyrimo procedūros metu. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik aptariamos šalies kilmės ir minėtų bendrovių, kartu ir paminėtų konkrečių juridinių asmenų pagamintų prekių importui. Šios muitų normos negali būti taikomos importuojamoms prekėms, pagamintoms bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nenurodyta pagrindinėje šio reglamento dalyje, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis. Minėtoms prekėms taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(182)

Visus prašymus dėl šių bendrovėms taikomų individualių antidempingo muito normų (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar prekybos įmones) reikėtų iš karto siųsti Komisijai (5) kartu su visa svarbia informacija apie visus bendrovės veiklos pasikeitimus gamybos, vidaus ir eksporto pardavimų srityje, susijusius, pvz., su tokiu pavadinimo arba gamybos ir prekybos įmonių pasikeitimu. Pasikonsultavusi su patariamuoju komitetu, Komisija prireikus iš dalies keičia šį reglamentą, patikslindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(183)

Siekiant užtikrinti tinkamą administravimą, reikėtų numatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotos šalys, per laikotarpį, nustatytą pranešime apie tyrimo procedūros inicijavimą, pranešusios apie save, gali raštu pateikti savo nuomones ir prašyti, kad būtų išklausytos. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad išvados dėl muitų taikymo, padarytos pagal šį reglamentą, yra laikinos ir gali būti persvarstomos, nustatant galutinius muitus,

Commission européenne

Direction générale du commerce

Direction B

J-79 5/17

Rue de la Loi 200

B-1049 Bruxelles

21.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 128/51

(1)

Reglamente (EB) Nr. 48/2004 nustatoma bendra plieno pramonės metinių Bendrijos statistinių duomenų rengimo sistemą 2003–2009 ataskaitiniams metams.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 48/2004 7 straipsnio a punktą, yra reikalingos įgyvendinimo priemonės, kuriose būtų apibrėžta reikalaujama charakteristikų apimtis.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 48/2004 7 straipsnio b punktą yra reikalingos įgyvendinimo priemonės, kuriose būtų nustatytas techninis metinių Bendrijos plieno pramonės statistinių duomenų rengimo formatas.

(4)

Šiame Reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę,

21.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 128/71

(1)

2003 m. lapkričio 5 d. Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 3286/94 („Prekybos kliūčių reglamentas“) 4 straipsnį gavo skundą. Skundą pateikė „Bureau International Permanent des Associations de Vendeurs et Rechapeurs de Pneumatiques“ („BIPAVER“).

(2)

Skundas buvo pateiktas dėl tam tikros Brazilijos prekybos praktikos, kuri trukdė importuoti į Braziliją restauruotas padangas (2). Jame buvo teigiama, kad ši praktika neatitinka Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) III ir XI straipsnių. Tuo pagrindu pareiškėjas paprašė, kad Komisija imtųsi būtinų veiksmų.

(3)

Skunde buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad pagal Prekybos kliūčių reglamento 8 straipsnio 1 dalį būtų pradėta Bendrijos patikrinimo procedūra. Todėl, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis Patariamajame komitete, 2004 m. sausio 7 d. Komisija pradėjo procedūrą (3).

(4)

Pradėjusi patikrinimo procedūrą, Komisija atliko tyrimą. Tyrimas buvo susijęs su tariamu importo draudimu ir finansinėmis baudomis už importuotas restauruotas padangas.

(5)

Tyrimo metu buvo įvertinti atitinkami Brazilijos įstatymai, susiję su importo draudimu ir finansinėmis baudomis, taip pat buvo atsižvelgta į įvairių Brazilijos Vyriausybės ministerijų bei Brazilijos prekybos asociacijų išreikštą nuomonę.

(6)

Tyrimo metu buvo prieita prie išvados, kad svarstomos Brazilijos priemonės neatitinka kelių GATT 1994 nuostatų, tiksliau I straipsnio 1 dalies, III straipsnio 4 dalies, XI straipsnio 1 dalies ir XIII straipsnio 1 dalies, ir yra nepateisinamos pagal GATT 1994 XX straipsnį, straipsnį apie įgaliojimų suteikimą arba kitus taikytinus tarptautinės teisės aktus. Kadangi PPO susitarimas draudžia skundžiamą praktiką, yra įrodymų, kad sudaroma kliūtis prekybai, kaip apibrėžta Prekybos kliūčių reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(7)

Tyrimas parodė, kad iki draudimo įvedimo 2000 m. rugsėjo 25 d. Brazilija buvo svarbi rinka Europos restauruotų padangų gamintojams. 1995–2000 m. restauruotų padangų lengviesiems automobiliams eksportas į Braziliją išaugo vidutiniškai 58 %, o 2001 m., t. y. po to, kai buvo įvestas draudimas, pirmą kartą per šešerius metus jis sumažėjo 32 %.

(8)

Nors įvedus draudimą buvo toliau eksportuojama pagal vis dar galiojančias importo licencijas arba todėl, kad kai kurie importuotojai teisiniu keliu užginčijo draudimą Brazilijos teismuose, akivaizdu, kad Europos eksportuotojams rinka buvo pamažu užverta. Daugeliui Bendrijos eksportuotojų galiausiai pavyko rasti naujų rinkų, tačiau jie nepajėgė kompensuoti didelės dalies savo pajamų iš eksporto. Ne visiems pavyko rasti naujų rinkų arba sukurti naujas restauruotų padangų specializuotoms transporto priemonėms (4×4, sporto ir t. t.) gamybos linijas; todėl draudimas kartu su kitais veiksniais (Brazilijos importuotojo uždelsti mokėjimai, valiutų keitimo kursų svyravimai) nulėmė kai kurių Bendrijos gamintojų bankrotą.

(9)

Įrodymai aiškiai rodo, kad Bendrijos pramonė nukentėjo ir kenčia nuo neigiamo poveikio, kaip apibrėžta Prekybos kliūčių reglamento 2 straipsnio 4 dalyje.

(10)

Duomenys apie eksportą ir atsakymai į klausimynus, kuriuos Komisija išsiuntė Europos restauruotų padangų gamintojams ir eksportuotojams, patvirtina Bendrijos pramonės pareiškimą, kad Brazilija iki draudimo įvedimo buvo svarbi eksporto rinka ir kad pagal jų prognozes metiniai pardavimai iki 2002 metų pabaigos turėjo pasiekti 3 milijonus vienetų. Įrodymai taip pat patvirtina jų pareiškimą, kad per pastaruosius trejus metus jie nukentėjo dėl Brazilijos įvesto importo draudimo. Kai kuriais atvejais bendrovės, nesugebėjusios rasti naujų eksporto rinkų, buvo likviduotos.

(11)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad Bendrijos interesais, kaip apibrėžta Prekybos kliūčių reglamento 12 straipsnio 1 dalyje, reikia imtis veiksmų pagal PPO sistemą ir kuo greičiau panaikinti Brazilijos įvestą draudimą restauruotų padangų importui, kuriuo yra pažeidžiamos pagrindinės PPO taisyklės ir sukuriama kliūtis prekybai, kaip apibrėžta Prekybos kliūčių reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(12)

Bendrijai ypač svarbu užtikrinti, kad PPO partneriai griežtai laikytųsi savo įsipareigojimų taip, kaip reikalaujama jų laikytis iš Bendrijos. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą daugiašalės prekybos sistemos funkcionavimą, būtina aptarti šį PPO taisyklių pažeidimą toje organizacijoje.

(13)

Šį ginčą buvo bandoma spręsti po draudimo įvedimo ir tyrimo metu surengiant daug susitikimų su Brazilijos valdžios institucijomis, tačiau jos neišreiškė noro pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Kadangi nėra jokios tikimybės, kad Brazilijos pozicija pasikeis, būtina pradėti procedūrą pagal PPO Susitarimą dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos.

(14)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka PKR komiteto nuomonę,

21.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 128/73

(1)

Reglamente (EB) Nr. 2232/96 nustatyta kvapiosioms medžiagoms, naudojamoms ar skirtoms naudoti maisto produktuose, taikomų taisyklių įgyvendinimo tvarka. Tame reglamente numatytas kvapiųjų medžiagų registro (toliau – registras) priėmimas remiantis valstybių narių pranešimu apie maisto produktuose, kuriais prekiaujama jų teritorijoje, arba ant šių produktų naudojamų kvapiųjų medžiagų sąrašą bei remiantis Komisijos atliktu šio pranešimo patikrinimu. Šis registras buvo priimtas Komisijos sprendimu 1999/217/EB (2).

(2)

Be to, Reglamente (EB) Nr. 2232/96 numatyta kvapiųjų medžiagų įvertinimo programa, skirta patikrinti, ar šios medžiagos atitinka šio reglamento priede nustatytus bendruosius kvapiųjų medžiagų naudojimo kriterijus.

(3)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2004 m. liepos 13 d. pateiktoje nuomonėje dėl para-hidroksibenzoatų padarė išvadą, kad propil-4-hidroksibenzoatas (FL 09.915) veikė jaunų žiurkių lytinius hormonus ir patinų dauginimosi organus. Tarnyba šiai medžiagai negalėjo nustatyti rekomenduojamos paros normos (RPN), nes nebuvo aiškiai nustatytas didžiausias šios medžiagos kiekis, kurį vartojant žmonėms šalutinių poveikių nepasireiškia (NOAEL). Propil-4-hidroksibenzoatas negali būti naudojamas maisto produktuose kaip kvapioji medžiaga, kadangi jis neatitinka Reglamento (EB) Nr. 2232/96 priede nustatytų bendrųjų kvapiųjų medžiagų naudojimo kriterijų. Todėl propil-4-hidroksibenzoatą reikėtų išbraukti iš registro.

(4)

Tarnyba 2004 m. gruodžio 7 d. pateiktoje nuomonėje dėl alifatinių dialkoholių, diketonų ir hidroksiketonų padarė išvadą, kad pentan-2,4-dionas (FL 07.191) yra genotoksiškas in vitro ir in vivo. Ši medžiaga negali būti naudojama kaip kvapioji medžiaga, kadangi ji neatitinka Reglamento (EB) Nr. 2232/96 priede nustatytų bendrųjų kvapiųjų medžiagų naudojimo kriterijų. Todėl pentan-2,4-dioną reikėtų išbraukti iš registro.

(5)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 2232/96 ir 1998 m. balandžio 21 d. Komisijos rekomendaciją 98/282/EB dėl būdų, kuriais valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusios valstybės turėtų apsaugoti intelektinę nuosavybę, susijusią su kvapiųjų medžiagų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2232/96 (3), kūrimu bei gamyba, pranešimą atsiuntusios valstybės narės pageidavo, kad kai kurios medžiagos būtų įregistruotos siekiant apsaugoti gamintojo intelektinės nuosavybės teises.

(6)

Šių registro B dalyje išvardytų medžiagų apsauga teikiama daugiausiai penkerius metus nuo pranešimo gavimo dienos. Šis laikotarpis jau baigėsi 28 medžiagoms, todėl jos turėtų būti įtrauktos į registro A dalį.

(7)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą 1999/217/EB.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

21.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 128/77

(1)

2000 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimu 2000/666/EB nustatančiu gyvūnų sveikatos reikalavimus ir veterinarinį sertifikavimą importuojamiems paukščiams, išskyrus naminius, bei karantino sąlygas (3) numatoma, kad valstybės narės leidžia importuoti paukščius iš šalių, išvardytų kaip Tarptautinio epizootijų biuro (TEB) narės, ir tiems paukščiams turi būti taikomas karantinas bei atliekami tyrimai jų įvežimo į Bendriją metu.

(2)

Korėjos Demokratinė Liaudies Respublika (Šiaurės Korėja) patvirtino paukščių gripo protrūkį savo teritorijoje. Šiaurės Korėja yra TEB narė ir atitinkamai valstybės narės turi leisti importuoti tokius paukščius iš tos valstybės remiantis Sprendimu 2000/666/EB. Atsižvelgiant į galimas rimtas pasekmes dėl specifinio paukščių gripo viruso štamo, nustatyto kitose Azijos šalyse, reikėtų taikyti prevencinę priemonę – sustabdyti paukščių importą iš Šiaurės Korėjos.

(3)

Remiantis 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 nustatančiu sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (4), yra leidžiama importuoti neapdorotas plunksnas ir jų dalis, kurių kilmės šalis yra Šiaurės Korėja. Atsižvelgiant į dabartinę su liga susijusią padėtį Šiaurės Korėjoje, jų importas turėtų būti sustabdytas.

(4)

2004 m. vasario 6 d. Komisijos sprendimas 2004/122/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su paukščių gripu keliose Azijos valstybėse (5), buvo priimtas kaip atsakas į paukščių gripo protrūkius keliose Azijos šalyse. Tos direktyvos 4 straipsnyje yra numatyta, kad valstybės narės sustabdo neapdorotų plunksnų ir jų dalių bei gyvų paukščių, išskyrus naminius, kaip apibrėžta Sprendime 2000/666/EB, importą iš tam tikrų trečiųjų šalių. Siekiant gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikėtų Šiaurės Korėją įrašyti prie trečiųjų šalių, nurodytų Sprendimo 2004/122/EB 4 straipsnyje.

(5)

Sprendimą 2004/122/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,