ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 100

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

48 tomas
2005m. balandžio 20d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2005 m. balandžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 603/2005, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų A, B ir C prieduose nurodytų bankroto bylų, likvidavimo bylų ir likvidatorių sąrašus

1

 

 

2005 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 604/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

9

 

*

2005 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 605/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 296/96 dėl valstybių narių teiktinos informacijos ir mėnesinio Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuojamų išlaidų užsakymo

11

 

*

2005 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 606/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 795/2004, nustatantį išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles

15

 

*

2005 m. balandžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 607/2005, ketvirtą kartą iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) 1763/2004, nustatantį tam tikras ribojančias priemones, remiančias veiksmingą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) mandato vykdymą

17

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Komisija

 

*

2004 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas, dėl pagalbos, kurią Italija planuoja skirti, siekdama sušvelninti Pjemonto regiono persikų auginimo krizės padarinius (pranešta dokumentu Nr. C(2004) 473)

19

 

*

2004 m. rugsėjo 22 d. Komisijos sprendimas, dėl pagalbos, kurią Prancūzija suteikė Compagnie Marseille Réparation (CMR) – valstybės pagalba C 34/03 (ex N 728/02) (pranešta dokumentu Nr. C(2004) 3350)  ( 1 )

26

 

*

2004 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimas, dėl pagalbos schemos kurią Italija taikė įmonėms, investavusioms į komunas, nukentėjusias per 2002 m. gamtines nelaimes (pranešta dokumentu Nr. C(2004) 3893)  ( 1 )

46

 

 

Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi

 

*

2005 m. balandžio 18 d. Tarybos sprendimas 2005/316/BUSP, įgyvendinantis Bendrąją poziciją 2004/694/BUSP dėl tolesnių priemonių, remiančių veiksmingą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) mandato įgyvendinimą

54

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

20.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 603/2005

2005 m. balandžio 12 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų A, B ir C prieduose nurodytų bankroto bylų, likvidavimo bylų ir likvidatorių sąrašus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (1), ypač į jo 45 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 prieduose išvardyti valstybių narių nacionalinės teisės aktuose nurodytų bylų ir likvidatorių, kuriems taikomas tas reglamentas, pavadinimai. To reglamento A priede išvardytos to reglamento 2 straipsnio a punkte nurodytos bankroto bylos. To reglamento B priede išvardytos 2 straipsnio c punkte nurodytos likvidavimo bylos, o to reglamento C priede išvardyti to reglamento 2 straipsnio b punkte nurodyti likvidatoriai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 A, B ir C priedai buvo iš dalies pakeisti 2003 m. Stojimo aktu, į juos įtraukiant naujųjų valstybių narių bankroto bylas, likvidavimo bylas ir likvidatorius.

(3)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 45 straipsnio nuostatomis, Belgija, Ispanija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Vengrija, Austrija, Lenkija, Portugalija ir Jungtinė Karalystė informavo Komisiją apie minėto reglamento A, B ir C prieduose pateiktų sąrašų pakeitimus.

(4)

Europos Sąjungos ir Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnyje nustatyta tvarka Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo ketinimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(5)

Europos Sąjungos ir Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniuose nustatyta tvarka Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, dėl to neprivalo jo laikytis, ir šis reglamentas jai netaikomas.

(6)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 iš dalies keičiamas taip:

1)

A priedas pakeičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento I priede;

2)

B priedas pakeičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento II priede;

3)

C priedas pakeičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento III priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Liuksemburge, 2005 m. balandžio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-C. JUNCKER


(1)  OL L 160, 2000 6 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.


I PRIEDAS

„A PRIEDAS

2 straipsnio a punkte nurodytos bankroto bylos

BELGIË/BELGIQUE

Het faillissement/La faillite

Het gerechtelijk akkoord/Le concordat judiciaire

De collectieve schuldenregeling/Le règlement collectif de dettes

De vrijwillige vereffening/La liquidation volontaire

De gerechtelijke vereffening/La liquidation judiciaire

De voorlopige ontneming van beheer, bepaald in artikel 8 van de faillissementswet/Le dessaisissement provisoire, visé à l’article 8 de la loi sur les faillites

ČESKÁ REPUBLIKA

Konkurs

Nucené vyrovnání

Vyrovnání

DEUTSCHLAND

Das Konkursverfahren

Das gerichtliche Vergleichsverfahren

Das Gesamtvollstreckungsverfahren

Das Insolvenzverfahren

EESTI

Pankrotimenetlus

ΕΛΛΑΣ

Η πτώχευση

Η ειδική εκκαθάριση

Η προσωρινή διαχείριση εταιρείας. Η διοίκηση και διαχείριση των πιστωτών

Η υπαγωγή επιχείρησης υπό επίτροπο με σκοπό τη σύναψη συμβιβασμού με τους πιστωτές

ESPAÑA

Concurso

FRANCE

Liquidation judiciaire

Redressement judiciaire avec nomination d’un administrateur

IRELAND

Compulsory winding up by the court

Bankruptcy

The administration in bankruptcy of the estate of persons dying insolvent

Winding-up in bankruptcy of partnerships

Creditors’ voluntary winding up (with confirmation of a Court)

Arrangements under the control of the court which involve the vesting of all or part of the property of the debtor in the Official Assignee for realisation and distribution

Company examinership

ITALIA

Fallimento

Concordato preventivo

Liquidazione coatta amministrativa

Amministrazione straordinaria

ΚΥΠΡΟΣ

Υποχρεωτική εκκαθάριση από το Δικαστήριο

Εκούσια εκκαθάριση από πιστωτές κατόπιν Δικαστικού Διατάγματος

Εκούσια εκκαθάριση από μέλη

Εκκαθάριση με την εποπτεία του Δικαστηρίου

Πτώχευση κατόπιν Δικαστικού Διατάγματος

Διαχείριση της περιουσίας προσώπων που απεβίωσαν αφερέγγυα

LATVIJA

Bankrots

Izlīgums

Sanācija

LIETUVA

įmonės restruktūrizavimo byla

įmonės bankroto byla

įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka

LUXEMBOURG

Faillite

Gestion contrôlée

Concordat préventif de faillite (par abandon d’actif)

Régime spécial de liquidation du notariat

MAGYARORSZÁG

Csődeljárás

Felszámolási eljárás

MALTA

Xoljiment

Amministrazzjoni

Stralċ volontarju mill-membri jew mill-kredituri

Stralċ mill-Qorti

Falliment f’każ ta’ negozjant

NEDERLAND

Het faillissement

De surséance van betaling

De schuldsaneringsregeling natuurlijke personen

ÖSTERREICH

Das Konkursverfahren

Das Ausgleichsverfahren

POLSKA

Postępowanie upadłościowe

Postępowanie układowe

Upadłość obejmująca likwidację

Upadłość z możliwością zawarcia układu

PORTUGAL

O processo de insolvência

O processo de falência

Os processos especiais de recuperação de empresa, ou seja:

À concordata

A reconstituição empresarial

A reestruturação financeira

A gestão controlada

SLOVENIJA

Stečajni postopek

Skrajšani stečajni postopek

Postopek prisilne poravnave

Prisilna poravnava v stečaju

SLOVENSKO

Konkurzné konanie

Vyrovnanie

SUOMI/FINLAND

Konkurssi/konkurs

Yrityssaneeraus/företagssanering

SVERIGE

Konkurs

Företagsrekonstruktion

UNITED KINGDOM

Winding up by or subject to the supervision of the court

Creditors’ voluntary winding up (with confirmation by the court)

Administration, including appointments made by filing prescribed documents with the court

Voluntary arrangements under insolvency legislation

Bankruptcy or sequestration“


II PRIEDAS

„B PRIEDAS

2 straipsnio c punkte nurodytos likvidavimo bylos

BELGIË/BELGIQUE

––

Het faillissement/La faillite

––

De vrijwillige vereffening/La liquidation volontaire

––

De gerechtelijke vereffening/La liquidation judiciaire

ČESKÁ REPUBLIKA

––

Konkurs

––

Nucené vyrovnání

DEUTSCHLAND

––

Das Konkursverfahren

––

Das Gesamtvollstreckungsverfahren

––

Das Insolvenzverfahren

EESTI

––

Pankrotimenetlus

ΕΛΛΑΣ

––

Η πτώχευση

––

Η ειδική εκκαθάριση

ESPAÑA

––

Concurso

FRANCE

––

Liquidation judiciaire

IRELAND

––

Compulsory winding up

––

Bankruptcy

––

The administration in bankruptcy of the estate of persons dying insolvent

––

Winding-up in bankruptcy of partnerships

––

Creditors’ voluntary winding up (with confirmation of a court)

––

Arrangements under the control of the court which involve the vesting of all or part of the property of the debtor in the Official Assignee for realisation and distribution

ITALIA

––

Fallimento

––

Liquidazione coatta amministrativa

––

Concordato preventivo con cessione dei beni

ΚΥΠΡΟΣ

––

Υποχρεωτική εκκαθάριση από το Δικαστήριο

––

Εκκαθάριση με την εποπτεία του Δικαστηρίου

––

Εκούσια εκκαθάριση από πιστωτές (με την επικύρωση του Δικαστηρίου)

––

Πτώχευση

––

Διαχείριση της περιουσίας προσώπων που απεβίωσαν αφερέγγυα

LATVIJA

––

Bankrots

LIETUVA

––

įmonės bankroto byla

––

įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka

LUXEMBOURG

––

Faillite

––

Régime spécial de liquidation du notariat

MAGYARORSZÁG

––

Felszámolási eljárás

MALTA

––

Stralċ volontarju

––

Stralċ mill-Qorti

––

Falliment inkluż il-ħruġ ta’ mandat ta’ qbid mill-Kuratur f’każ ta’ negozjant fallut

NEDERLAND

––

Het faillissement

––

De schuldsaneringsregeling natuurlijke personen

ÖSTERREICH

––

Das Konkursverfahren

POLSKA

––

Postępowanie upadłościowe

––

Upadłość obejmująca likwidację

PORTUGAL

––

O processo de insolvência

––

O processo de falência

SLOVENIJA

––

Stečajni postopek

––

Skrajšani stečajni postopek

SLOVENSKO

––

Konkurzné konanie

––

Vyrovnanie

SUOMI/FINLAND

––

Konkurssi/konkurs

SVERIGE

––

Konkurs

UNITED KINGDOM

––

Winding up by or subject to the supervision of the court

––

Winding up through administration, including appointments made by filing prescribed documents with the court

––

Creditors’ voluntary winding up (with confirmation by the court)

––

Bankruptcy or sequestration“


III PRIEDAS

„C PRIEDAS

2 straipsnio b punkte nurodyti likvidatoriai

BELGIË/BELGIQUE

De curator/Le curateur

De commissaris inzake opschorting/Le commissaire au sursis

De schuldbemiddelaar/Le médiateur de dettes

De vereffenaar/Le liquidateur

De voorlopige bewindvoerder/L’administrateur provisoire

ČESKÁ REPUBLIKA

Správce podstaty

Předběžný správce

Vyrovnací správce

Zvláštní správce

Zástupce správce

DEUTSCHLAND

Konkursverwalter

Vergleichsverwalter

Sachwalter (nach der Vergleichsordnung)

Verwalter

Insolvenzverwalter

Sachwalter (nach der Insolvenzordnung)

Treuhänder

Vorläufiger Insolvenzverwalter

EESTI

Pankrotihaldur

Ajutine pankrotihaldur

Usaldusisik

ΕΛΛΑΣ

Ο σύνδικος

Ο προσωρινός διαχειριστής. Η διοικούσα επιτροπή των πιστωτών

Ο ειδικός εκκαθαριστής

Ο επίτροπος

ESPAÑA

Administradores concursales

FRANCE

Représentant des créanciers

Mandataire liquidateur

Administrateur judiciaire

Commissaire à l’exécution de plan

IRELAND

Liquidator

Official Assignee

Trustee in bankruptcy

Provisional Liquidator

Examiner

ITALIA

Curatore

Commissario

Liquidatore giudiziale

ΚΥΠΡΟΣ

Εκκαθαριστής και Προσωρινός Εκκαθαριστής

Επίσημος Παραλήπτης

Διαχειριστής της Πτώχευσης

Εξεταστής

LATVIJA

Maksātnespējas procesa administrators

LIETUVA

Bankrutuojančių įmonių administratorius

Restruktūrizuojamų įmonių administratorius

LUXEMBOURG

Le curateur

Le commissaire

Le liquidateur

Le conseil de gérance de la section d’assainissement du notariat

MAGYARORSZÁG

Csődeljárás

Felszámolási eljárás

MALTA

Amministratur Proviżorju

Riċevitur Uffiċjali

Stralċjarju

Manager Speċjali

Kuraturi f’każ ta’ proċeduri ta’ falliment

NEDERLAND

De curator in het faillissement

De bewindvoerder in de surséance van betaling

De bewindvoerder in de schuldsaneringsregeling natuurlijke personen

ÖSTERREICH

Masseverwalter

Ausgleichsverwalter

Sachverwalter

Treuhänder

Besondere Verwalter

Konkursgericht

POLSKA

Syndyk

Nadzorca sądowy

Zarządca

PORTUGAL

Administrador da insolvência

Gestor judicial

Liquidatário judicial

Comissão de credores

SLOVENIJA

Upravitelj prisilne poravnave

Stečajni upravitelj

Sodišče, pristojno za postopek prisilne poravnave

Sodišče, pristojno za stečajni postopek

SLOVENSKO

Správca

Predbežný správca

Nútený správca

Likvidátor

SUOMI/FINLAND

Pesänhoitaja/boförvaltare

Selvittäjä/utredare

SVERIGE

Förvaltare

God man

Rekonstruktör

UNITED KINGDOM

Liquidator

Supervisor of a voluntary arrangement

Administrator

Official Receiver

Trustee

Provisional Liquidator

Judicial factor“


20.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/9


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 604/2005

2005 m. balandžio 19 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 20 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 19 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).


PRIEDAS

prie 2005 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

111,4

204

83,8

212

129,8

624

101,8

999

106,7

0707 00 05

052

134,3

204

52,5

999

93,4

0709 90 70

052

100,6

204

33,6

999

67,1

0805 10 20

052

46,8

204

46,7

212

50,3

220

47,8

400

53,7

624

60,6

999

51,0

0805 50 10

052

65,8

220

69,6

388

70,6

400

67,0

528

44,6

624

68,8

999

64,4

0808 10 80

388

90,2

400

134,5

404

123,2

508

66,4

512

73,3

524

63,2

528

77,5

720

72,3

804

109,7

999

90,0

0808 20 50

388

86,3

512

67,4

528

65,7

720

59,5

999

69,7


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


20.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/11


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 605/2005

2005 m. balandžio 19 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 296/96 dėl valstybių narių teiktinos informacijos ir mėnesinio Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuojamų išlaidų užsakymo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 296/96 3 straipsnį (2) Komisija yra nuolat ir reguliariai informuojama apie visas valstybės narės padarytas išlaidas. Siekiant išvengti nereikalingų pranešimų, reikėtų numatyti, kad ši informacija būtų teikiama kas mėnesį, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimo Komisijai saugoti kas savaitę apibendrinamą informaciją, siekiant tinkamai prižiūrėti išlaidų raidą.

(2)

Tam tikra informacija, kurią reikia perduoti Komisijai, turi būti pateikiama elektroniniu būdu skaitmenine forma, siekiant sudaryti galimybę Komisijai valdant sąskaitas ją panaudoti tiesiogiai. Tačiau pagrįstais atvejais ir toliau turi būti sudaroma galimybė duomenis pateikti ir kitomis priemonėmis.

(3)

Siekiant supaprastinti ir patobulinti administracines procedūras, reikalavimas informaciją pateikti ir išspausdintą, turi būti taikomas tik mėnesinių santraukų atveju.

(4)

Valstybių narių pateikiamose deklaracijose nurodyti tam tikri kiekiai ar vietovės turi mažai praktinės naudos, skiriant mėnesinius avansus. Todėl tokios informacijos daugiau neturi būti prašoma.

(5)

Komisijos mokėjimai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšų yra atliekami tik eurais. Valstybės narės pervesdamos lėšas gavėjams, tai gali atlikti eurais arba nacionaline valiuta. Tačiau valstybių narių, nepriklausančių euro sistemai, mokėjimo agentūros, atliekančios mokėjimus nacionaline valiuta arba eurais, privalo vesti abiems valiutoms atskiras apskaitas. Siekiant išvengti dvigubo šių mokėjimų lėšų konvertavimo, reikėtų panaikinti galimybę nacionaline valiuta deklaruoti eurais išmokėtas sumas.

(6)

Kai, remiantis iš valstybių narių gautomis išlaidų deklaracijomis, iš anksto paskirtų įsipareigojimų, kurie gali būti leidžiami pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 150 straipsnio 3 dalį (3), bendra suma viršija pusę einamųjų finansinių metų asignavimų, Komisija privalo sumažinti šiuos asignavimus. Siekiant geresnio valdymo, toks sumažinimas turi būti proporcingai paskirstytas valstybėms narėms, remiantis iš jų gautomis išlaidų deklaracijomis.

(7)

Jei iki finansinių metų pradžios Bendrijos biudžetas dar nėra galutinai priimtas, pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 13 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą yra numatoma, kad mokėjimus galima atlikti kas mėnesį pagal kiekvieną skyrių, neviršijant vienos dvyliktosios dalies ankstesniais finansiniais metais visų numatytų atitinkamame skyriuje asignavimų. Siekiant teisingai paskirstyti esamus asignavimus valstybėms narėms, reikėtų numatyti, kad tokiu atveju avansiniai mokėjimai būtų skiriami, laikantis valstybių narių pateiktose išlaidų deklaracijose kiekvienam skyriui nustatytos proporcijos, ir kad nesumokėtas atitinkamo mėnesio likutis būtų perskirstomas Komisijos sprendimais dėl vėlesnių mėnesinių mokėjimų.

(8)

Vykdant BŽŪP reformą ir įvedus bendrosios išmokos schemą, yra labai svarbu, kad valstybės narės laikytųsi mokėjimų terminų, siekiant tinkamo finansinės disciplinos taisyklių taikymo. Todėl reikia parengti specialias taisykles, leisiančias kiek įmanoma išvengti Bendrijos biudžete esamų metinių asignavimų viršijimo.

(9)

Siekiant geresnio administracinio valdymo, jei yra nustatoma, kad dokumentų, patvirtinančių atliktus mokėjimus, pagal 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1817/2004 nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) (4) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, pateikimas vėluoja, turi būti numatyta galimybė valstybei narei skirtus rugsėjo mėnesio Komisijos mokėjimus perkelti į kitą mėnesį.

(10)

50 % išlaidų, susijusių su rugsėjo mėnesio produktų saugojimo operacijomis, yra įtraukiama į spalio mėnesio sąskaitas, o likutis – į lapkričio mėnesio sąskaitas. Siekiant supaprastinti mokėjimo agentūrų vedamą apskaitą, reikėtų numatyti, kad su šiomis operacijomis susijusios išlaidos 100 % būtų įtraukiamos į spalio mėnesio sąskaitas.

(11)

Bendrai iš Bendrijos biudžeto ir nacionalinių biudžetų finansuojamos kaimo plėtros išlaidos yra deklaruojamos ne vėliau kaip antrą mėnesį nuo naudos gavėjams atliktų mokėjimų. Siekiant suderinti EŽŪOGF Garantijų skyriuje taikomas apskaitos taisykles, reikėtų numatyti, kad šios išlaidos būtų įtrauktos į mėnesio, kurį naudos gavėjams atlikti mokėjimai, deklaraciją.

(12)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 296/96.

(13)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka EŽŪOGF komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 296/96 iš dalies keičiamas taip:

1)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1, 2, ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Valstybės narės kaupia ir prireikus Komisijai pateikia informaciją apie visas kiekvieną savaitę padarytas išlaidas.

Ne vėliau kaip trečią kiekvienos savaitės darbo dieną jos kaupia ir prireikus pateikia informaciją apie visas nuo mėnesio pradžios iki prieš tai ėjusios savaitės pabaigos padarytas išlaidas.

Jeigu savaitė prasideda vieno mėnesio pabaigoje, o baigiasi kito mėnesio pradžioje, valstybės narės ne vėliau kaip trečią kito mėnesio darbo dieną kaupia ir prireikus pateikia informaciją apie visas per praėjusį mėnesį padarytas išlaidas.

2.   Iki trečios kito mėnesio darbo dienos valstybės narės elektroniniu būdu pateikia informaciją apie visas atitinkamą mėnesį padarytas išlaidas ir visą informaciją, kuria galima paaiškinti visus didesnius skirtumus tarp prognozių, sudarytų laikantis 5 dalies, ir faktiškai padarytų išlaidų.

3.   Ne vėliau kaip 10 kiekvieno mėnesio dieną valstybės narės Komisijai elektroniniu būdu pateikia detalizuotą informaciją apie bendrą per praėjusį mėnesį padarytų išlaidų sumą.

Tačiau apie išlaidas, padarytas nuo spalio 1 d. iki 15 d., turi būti pranešama ne vėliau kaip to paties mėnesio 25 dieną.

3a.   Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali sutikti, kad 2 ir 3 dalyse numatyti pranešimai būtų pateikti kitomis priemonėmis.“;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5   Vėliausiai 20 kiekvieno mėnesio dieną valstybės narės elektroniniu būdu išsiunčia Komisijai dokumentų rinkinį, leidžiantį į Bendrijos biudžetą įtraukti per praėjusį mėnesį padarytas išlaidas. Tačiau dokumentų rinkinys, leidžiantis įtraukti išlaidas, padarytas nuo spalio 1 d. iki 15 d., turi būti pateiktas ne vėliau kaip lapkričio 10 dieną.

6 dalies b punkte numatyta duomenų santrauka Komisijai perduodama ir išspausdinta.“;

c)

6 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

a punkto trečia įtrauka yra panaikinama;

ii)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

a punkte minėtų duomenų santrauka“;

d)

9 dalis pakeičiama taip:

„9.   Valstybių narių, nepriklausančių euro sistemai, mokėjimo agentūros, privalo vesti atskirą apskaitą ta valiuta, kuria gavėjams buvo atlikti mokėjimai. Toks pat atskyrimas turi būti taikomas ir deklaracijoms, rengiamoms pagal sąskaitų tikrinimo tvarką.“;

2)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Remdamasi pagal 3 straipsnį pateiktais duomenimis, Komisija priima sprendimus ir skiria mėnesinius avansus pagal nurodytas išlaidas, nepažeisdama Tarybos reglamento (EB) Nr. 2040/2000 14 straipsnio nuostatų (5).

Jeigu pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6) 150 straipsnio 3 dalį iš anksto paskirti įsipareigojimai viršija pusę visų atitinkamų einamųjų finansinių metų asignavimų, avansai yra skiriami proporcingai valstybių narių pateiktose deklaracijose nurodytoms išlaidoms. Sprendimuose, susijusiuose su tolesnėmis kompensuotinomis sumomis, Komisija atsižvelgia į likutį, kuris valstybėms narėms nebuvo kompensuotas.

Jei iki finansinių metų pradžios Bendrijos biudžetas dar nėra galutinai priimtas, avansiniai mokėjimai skiriami, laikantis valstybių narių pateiktose išlaidų deklaracijose kiekvienam skyriui nustatytos proporcijos ir neviršijant Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 13 straipsnyje nustatytų limitų. Sprendimuose, susijusiuose su tolesnėmis kompensuotinomis sumomis, Komisija atsižvelgia į valstybėms narėms nesumokėtą likutį.

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Avansai pagal užregistruotus duomenis už terminams praėjus padarytas išlaidas sumažinami taip:

a)

jeigu terminams praėjus padarytos išlaidos sudaro 4 % ar mažiau visų laikantis terminų padarytų išlaidų, avansai nėra mažinami;

b)

viršijus 4 % ribą, visos tolimesnės pavėluotos išlaidos, yra sumažinamos taip:

pavėlavus vieną mėnesį, sumažinamos 10 %,

pavėlavus du mėnesius, sumažinamos 25 %,

pavėlavus tris mėnesius, sumažinamos 45 %,

pavėlavus keturis mėnesius, sumažinamos 70 %,

pavėlavus penkis mėnesius ir daugiau, sumažinamos 100 %.

c)

tačiau tiesioginėms išmokoms, kurioms taikomas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 (7) 12 straipsnis ir III antraštinė dalis arba prireikus jo IVa antraštinė dalis, išmokėtoms už N metus, ir kurios pasibaigus numatytiems terminams yra išmokėtos vėliau nei N+1 metų spalio 15 d., yra taikomos tokios sąlygos:

jei iki N+1 metų spalio 15 d. nebuvo išnaudota visa a punkte numatyta 4 % dalis, ir jei tos dalies likutis viršija 2 %, ta dalis sumažinama 2 %,

bet kokiu atveju valstybės narės finansavimo reikalavimus atitinka tik mokėjimų, atliktų N+2 ir vėlesniais finansiniais metais, dalis, neviršijanti viršutinių nacionalinių ribų, numatytų VIII arba VIIIa prieduose arba metinės finansinės sumos, nustatytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnio 3 dalį metams, pasibaigusiems prieš finansinius metus, kurių metu atliekamas mokėjimas, esant reikalui, padidintos sumomis, susijusiomis su išmokomis už pieno produktus, numatytomis minėto reglamento 95 ir 96 straipsniuose ir papildomais mokėjimais, numatytais minėto reglamento 12 straipsnyje, sumažintos procentine dalimi, numatyta 10 straipsnyje ir pataisytos patikslinimu, numatytu 11 straipsnyje, atsižvelgiant į to paties reglamento 12a straipsnį ir į sumas, nustatytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 188/2005 (8) 4 straipsnyje.

išnaudojus minėtas normas, šiame punkte nurodytos išlaidos sumažinamos 100 %.

d)

jei tam tikroms priemonėms yra taikomos ypatingos valdymo sąlygos arba valstybės narės pateikia tinkamai pagrįstus pateisinimus, Komisija taiko kitokius terminus ir (arba) mažesnius sumažinimus arba tų sumažinimų netaiko iš viso.

Tačiau c punkte nurodytiems mokėjimams yra taikomas ankstesnis sakinys, neviršijant antroje punkto c įtraukoje nurodytų viršutinių ribų.

e)

Šiame straipsnyje minimi sumažinimai atliekami pagal Reglamento (EB) Nr. 2040/2000 14 straipsnyje nustatytas taisykles.

c)

6 dalis pakeičiama tokiu tekstu:

„6.   Jeigu Komisija iki rugsėjo 30 d. negauna Komisijos reglamento (EB) Nr. 817/2004 (9) 55 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų, ji apie tai informavusi atitinkamą valstybę narę ir remdamasi minėtu reglamentu gali sustabdyti avansų rugsėjo mėnesio išlaidoms mokėjimą iki spalio mėnesio avansų, susijusių su išlaidomis, mokėjimo.

3)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama tokiu tekstu:

„2.   1 dalyje minėtas išlaidų sumas mokėjimo agentūros į apskaitą įtraukia mėnesį, einantį po atitinkamos operacijos įvykdymo. Į kiekvieno mėnesio pabaigoje parengiamą apskaitą yra įtraukiamos nuo finansinių metų pradžios iki to mėnesio pabaigos atliktos operacijos.

Tačiau rugsėjo mėnesį įvykdytų operacijų išlaidas mokėjimo agentūros į apskaitą įtraukia ne vėliau kaip spalio mėnesio 15 d.“;

4)

7 straipsnio 1 dalies b punktas yra išbraukiamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2005 m. spalio 16 d., išskyrus 1 straipsnio 1 dalies d punktą ir 4 dalį, kurie taikomi nuo 2006 m. spalio 16 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 19 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

(2)  OL L 39, 1996 2 17, p. 5. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1655/2004 (OL L 298, 2004 9 23, p. 3).

(3)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(4)  OL L 153, 2004 4 30, p. 4.

(5)  OL L 244, 2000 9 29, p. 27.

(6)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.“;

(7)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

(8)  OL L 31, 2005 2 4, p. 6.“;

(9)  OL L 153, 2004 4 30, p. 4.“;


20.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/15


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 606/2005

2005 m. balandžio 19 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 795/2004, nustatantį išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (1), ypač į jo 51 straipsnio b punkto antrą pastraipą bei 145 straipsnio c ir d punktus,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 795/2004 (2) yra įvedamos nuo 2005 m. taikytinos bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo taisyklės. Šią schemą įgyvendinant administraciniu lygiu ir veiksmais valstybėse narėse paaiškėjo, kad dėl tam tikrų schemos aspektų reiktų išsamesnių taisyklių, o dėl kitų aspektų reiktų patikslinti ir pritaikyti esamas taisykles.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės kiekvienam ūkininkui atskirai nustato 10 mėnesių laikotarpio, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 3 dalyje, pradžią; jis nustatomas laikotarpyje nuo kalendorinių metų, buvusių prieš paraiškos dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje pateikimo metus, rugsėjo 1 dienos iki kitų kalendorinių metų balandžio 30 dienos arba 10 mėnesių laikotarpio pradžią nustatyto laikotarpio ribose pasirenka pats ūkininkas. Reikėtų ūkininkams suteikti daugiau laisvės nustatant dešimties mėnesių laikotarpio pradžią kiekvienam žemės sklypui, jei tai pateisinama dėl konkrečių ūkininkavimo sąlygų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003, iš dalies pakeisto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2004 ir taikytino nuo 2005 m. sausio 1 d. Reglamentu (EB) Nr. 394/2005 (3), 51 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės gali nutarti leisti kiekvienais metais nuo rugpjūčio 15 d. auginti antrines kultūras pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose, tačiau ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šią datą reiktų paankstinti, kad regionuose, kuriuose, kaip Komisiją informavo atitinkamos valstybės narės, dėl klimato sąlygų javai dažniausiai subrandina derlių anksčiau, būtų galima leisti laikinai auginti daržovines kultūras.

(4)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 795/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Kadangi Reglamentas (EB) Nr. 795/2004 yra taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d., reikėtų, kad šio reglamento nuostatos būtų taikomos atgaline data nuo tos datos.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 795/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)

24 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau valstybės narės gali ūkininkams leisti pirmoje pastraipoje minimo nustatyto laikotarpio ribose savo žemės ūkio valdai nusistatyti dvi skirtingas 10 mėnesių laikotarpio pradžios datas, jei tai pateisina ūkininkavimo sąlygos. Šia galimybe besinaudojantys ūkininkai kiekvienam savo sklypui pasirinktas datas turi bendroje paraiškoje nurodyti papildomai šalia informacijos, reikalaujamos pateikti Reglamento (EB) Nr. 796/2004 12 straipsnyje.“

2)

Įterpiama ši 28 straipsnio a dalis:

„28 straipsnio a dalis

Trijų mėnesių laikotarpis, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 51 straipsnio b dalyje

Priede nurodytos valstybės narės gali nutarti leisti kiekvienais metais nuo šiame priede konkrečiai valstybei narei nurodytos datos auginti antrines kultūras pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose, tačiau ne ilgiau kaip tris mėnesius.“

3)

Pridedamas priedas, pateiktas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 19 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 118/2005 (OL L 24, 2005 1 27, p. 15).

(2)  OL L 141, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 394/2005 (OL L 63, 2005 3 10, p. 17).

(3)  OL L 161, 2004 4 30, p. 48.


PRIEDAS

„PRIEDAS

Valstybė narė

Data

Portugalija

Kovo 1 d.

Vokietija

Liepos 15 d.

Austrija

Birželio 30 d.

Danija

Liepos 15 d.

Italija

Birželio 11 d.“


20.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/17


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 607/2005

2005 m. balandžio 18 d.

ketvirtą kartą iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) 1763/2004, nustatantį tam tikras ribojančias priemones, remiančias veiksmingą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) mandato vykdymą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. spalio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) 1763/2004, nustatantį tam tikras ribojančias priemones, remiančias veiksmingą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) mandato vykdymą (1), ypač į jo 10 straipsnio a dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1763/2004 I priede yra išvardyti asmenys, kuriems taikomas tame reglamente numatytas fondų ir ekonominių išteklių įšaldymas.

(2)

Komisija yra įgaliota iš dalies keisti šį priedą atsižvelgiant į Tarybos sprendimus, įgyvendinančius 2004 m. spalio 11 d. Tarybos bendrąją poziciją 2004/694/BUSP dėl tolimesnių priemonių, remiančių veiksmingą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) mandato vykdymą (2). Tarybos sprendimu 2005/316/BUSP (3) įgyvendinama ta bendroji pozicija. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1763/2004 I priedas turėtų būti atitinkamai pakeistas.

(3)

Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turi įsigalioti nedelsiant,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1763/2004 I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 18 d.

Komisijos vardu

Benita FERRERO-WALDNER

Komisijos narė


(1)  OL L 315, 2004 10 14, p. 14. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 295/2005 (OL L 50, 2005 2 23, p. 5).

(2)  OL L 315, 2004 10 14, p. 52.

(3)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 54.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1763/2004 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

Įtraukiamas šis asmuo:

a)

Tolimir, Zdravko. Gimimo data: 1948 11 27.

2.

Šie asmenys yra išbraukiami:

a)

Borovcanin, Ljubomir. Gimimo data: 1960 2 27. Gimimo vieta: Han Pijesak, Bosnija ir Hercegovina. Pilietybė: Bosnijos ir Hercegovinos.

b)

Jankovic, Gojko. Gimimo data: 1954 10 31. Gimimo vieta: Trbuse, Foca savivaldybė, Bosnija ir Hercegovina. Pilietybė: Bosnijos ir Hercegovinos.

c)

Lukic, Milan. Gimimo data: 1967 9 6. Gimimo vieta: Visegrad, Bosnija ir Hercegovina. Pilietybė: a) Bosnijos ir Hercegovinos, b) galbūt Serbijos ir Juodkalnijos.

d)

Nikolic, Drago. Gimimo data: 1957 11 9. Gimimo vieta: Bratunac, Bosnija ir Hercegovina. Pilietybė: Bosnijos ir Hercegovinos.

e)

Pandurevic, Vinko. Gimimo data: 1959 6 25. Gimimo vieta: Sokolac, Bosnija ir Hercegovina. Pilietybė: a) Bosnijos ir Hercegovinos, b) galbūt Serbijos ir Juodkalnijos.


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Komisija

20.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/19


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. kovo 16 d.

dėl pagalbos, kurią Italija planuoja skirti, siekdama sušvelninti Pjemonto regiono persikų auginimo krizės padarinius

(pranešta dokumentu Nr. C(2004) 473)

(autentiškas tik tekstas italų kalba)

(2005/313/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

paprašiusi suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas, kaip numatyta minėtajame straipsnyje,

kadangi:

I.   EIGA

(1)

2002 m. rugsėjo 20 d. laišku, protokoluotu 2002 m. rugsėjo 25 d., Nuolatinė Italijos atstovybė prie Europos Sąjungos informavo Komisiją apie pagalbą, skiriamą sušvelninti Pjemonto regiono persikų auginimo krizės padarinius.

(2)

2003 m. balandžio 10 d. laišku, protokoluotu 2003 m. balandžio 15 d., ir 2003 m. rugpjūčio 7 d. laišku, protokoluotu 2003 m. rugpjūčio 8 d., Nuolatinė Italijos atstovybė prie Europos Sąjungos pateikė Komisijai papildomą informaciją, kurios pastaroji 2002 m. lapkričio 13 d. ir 2003 m. birželio 5 d. laiškais paprašė Italijos kompetentingų institucijų.

(3)

2003 m. spalio 2 d. laišku Komisija pranešė Italijai apie savo sprendimą pradėti 88 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūras dėl šios pagalbos.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūras buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (1). Komisija paprašė suinteresuotų šalių pateikti savo pastabas dėl aptariamos pagalbos.

(5)

Komisija iš suinteresuotų šalių pastabų aptariamu klausimu negavo.

II.   APRAŠYMAS

(6)

Buvo nurodyta, kad aptariamų priemonių imamasi po gaivalinių nelaimių ir ypač po krušų Pjemonto regione 2002 m., kurios padarė žalą persikų ir nektarinų sodams. Visų pirma, pagal šias priemones buvo numatyta, kad iš rinkos bus pašalinta 6 000 tonų vaisių (persikų ir nektarinų), kurie bus kompostuojami. Italijos kompetentingų institucijų nuomone, šių priemonių galima imtis remiantis išimtiniu atveju, kuris numatytas Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punkte.

(7)

2002 m. rugsėjo 25 d., 26 d., 27 d. ir 30 d. buvo pašalinta iš viso 204,16 tonų persikų (vertė – 18 782 eurų) ir 977,94 tonų nektarinų (vertė – 89 970,48 eurų). Taigi iš viso iš rinkos buvo pašalinta 1 182,10 tonų vaisių. Už pašalintą kilogramą buvo skiriama 0,092 euro, tad šiai priemonei įgyvendinti buvo skirta 108 752 eurų vertės subsidija.

(8)

Remiantis pranešime pateikiama informacija, suinteresuoti šiomis priemonėmis augintojai, priklausantys asociacijai „Asprofrut“ (2), dėl anksčiau minėtų gaivalinių nelaimių prarado daugiau negu 30 % vidutinės referencinės produkcijos.

(9)

Visa vidutinė regiono paskutiniųjų trejų metų produkcija siekė 144 692 tonas (86 059 tonas persikų ir 58 633 tonas nektarinų).

(10)

Iš pranešime pateikiamos informacijos daroma išvada, kad valstybės paramos skyrimą lėmė šie faktoriai:

1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2200/96 dėl bendros vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (3), numatyta, kad kiekvieno derliaus atveju iš rinkos galima pašalinti ne daugiau kaip 10 % produktų, parduodamų atskirų augintojų organizacijų, viršijant 3 %, jei trejų metų laikotarpiu laikomasi vidutinės 10 % ribos,

regiono augintojų organizacijos jau buvo pasinaudojusios galimybe per leistiną laikotarpį viršyti trimis procentais.

III.   SUTARTIES 88 STRAIPSNIO 2 DALYJE NUMATYTŲ PROCEDŪRŲ TAIKYMAS

(11)

Komisija pradėjo Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūras, nes jai kilo abejonių dėl režimo suderinamumo su bendrąja rinka.

(12)

Pirmasis aspektas, dėl kurio Komisijai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka, yra tas, kad, remiantis susirašinėjimo su Komisija metu Italijos kompetentingų institucijų pateikta informacija, darėsi vis labiau aišku, kad kritinės situacijos priežastis buvo ne meteorologiniai reiškiniai, o nepalanki prekybos eiga, kitaip tariant, dalykas, kuris yra vienas iš normalių rizikos faktorių, susijusių su vykdoma žemės ūkio veikla (pavyzdžiui, savo 2003 m. rugpjūčio 7 d. laiške Italijos kompetentingos institucijos nurodė, kad kritinė situacija yra susijusi veikiau su rinkomis, o ne su sumažėjusia produkcija; be to, nuostoliai buvo apskaičiuoti, remiantis apyvarta, o ne užauginta produkcija – žr. 13 konstatuojamąją dalį).

(13)

Antrasis aspektas, dėl kurio Komisijai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka, yra tas, kad Italijos kompetentingos institucijos, nurodžiusios nuostolius palyginti su vidutine istorine produkcija, pripažino, jog nuostoliai buvo apskaičiuoti remiantis įmonių apyvarta, o Bendrijos valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje gairių (toliau – gairės) (4), kurios yra pagrindas įvertinant pagalbą, skiriamą padengti žemdirbių dėl gaivalinių nelaimių patirtus nuostolius, 11.3 punkte yra aprašytas nuostolių paskaičiavimo metodas, kuris susijęs su produkcijos nuostoliais (į kainos faktorių atsižvelgiama tik tada, kai nuostoliai nustatomi gamybos lygmenyje).

(14)

Trečiasis aspektas, dėl kurio Komisijai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka, yra tas, kad, remiantis Italijos kompetentingų institucijų pateiktais apskaičiavimais, buvo pranešama, jog 2002 m. vidutiniškai persikų ir nektarinų buvo užauginta daugiau negu vidutiniškai per paskutiniuosius trejus metus, o remiantis gairių 12.3.1 punktu, pagalbą skirti leidžiama tik tada, jei žala siekia 20 % įprastos produkcijos tose srityse, kuriose sąlygos blogesnės, ir 30 % įprastos produkcijos kitose srityse (kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, regiono visa vidutinė trejų metų, ankstesnių už minėtą įvykį, produkcija siekė 144 692–86 059 tonas persikų ir 58 633 tonas nektarinų; 2002 m. ji siekė 147 300–86 300 tonų persikų ir 61 000 tonų nektarinų).

(15)

Ketvirtasis aspektas, dėl kurio Komisijai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka, yra metų, kuriais buvo remiamasi nustatant normalių metų produkciją, kad galima būtų apskaičiuoti patirtus nuostolius, pasirinkimas. Remiantis gairių 11.3.2 punktu, normalių metų bendras produkcijos kiekis apskaičiuojamas trejų ankstesnių derlių bendros vidutinės produkcijos pagrindu, atmetant metus, kai dėl nepalankių meteorologinių sąlygų buvo išmokėtos kompensacijos. Šiuo atveju Italijos kompetentingos institucijos apskaičiavo patirtus nuostolius trejų ankstesnių už anksčiau minėtų gaivalinių nelaimių metus pagrindu, tuo tarpu, kaip jos pačios pripažįsta, kad persikų ir nektarinų sektoriuose nebuvo susitarta dėl jokios konkrečios kompensacijos, šių dviejų rūšių vaisius auginančioms įmonėms per trejus minėtuosius metus vis dėlto buvo sumažintos palūkanos nuo gautų paskolų kaip kompensacija už žalą, kurią jos patyrė dėl gaivalinių nelaimių ir kuri siekė mažiausiai 35 % bendros parduodamos produkcijos. Atsižvelgiant į šią informaciją, sunku įsivaizduoti, kad persikų ir nektarinų plantacijos būtų galėjusios nenukentėti nuo gaivalinių nelaimių, kurios žalos padarė visai ūkinei veiklai, ir kad žemdirbys, kurio visas ūkis nukentėjo, po to būtų galėjęs gauti pagalbą visiems produktams, o negavęs persikams ir nektarinams.

(16)

Penktasis aspektas, dėl kurio Komisijai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka, yra pagalbos apskaičiavimo metodo tinkamumas. Apskaičiuodamos skirtinos pagalbos vertę (0,092 euro už kilogramą), Italijos kompetentingos institucijos rėmėsi tik 2002 m. rugsėjo mėn. šviežių pakuotų produktų vidutinėmis rinkos kainomis (0,5 euro už nektarinų kilogramą ir 0,45 euro už persikų kilogramą), o ne trejų metų, ankstesnių už gaivalinių nelaimių metus, vidutinėmis kainomis, atmetus visus metus, kai dėl nepalankių klimatinių sąlygų buvo išmokėtos kompensacijos, kaip numatyta gairių 11.3.2 punkte. Tų pačių kompetentingų institucijų nuomone, taikant šį metodą turėjo būti išvengta per didelės kompensacijos už žemdirbių patirtus nuostolius, nes žalos priežastis buvo ta, kad nebuvo parduota produkcija, o produkto kilogramo kaina galėjo būti įvertinta maždaug 50 % rinkos kainos. Atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija turėjo konstatuoti, kad nebuvo laikomasi gairių 11.3.23 punkto nuostatų, ir padaryti išvadą, kad pagalba atrodo skirta padengti nuostolius, kurių priežastis yra ne produkcijos sumažėjimas, bet nepalankios rinkos sąlygos.

(17)

Tuo pačiu aspektu Komisija išreiškė abejonių dėl paramos apskaičiavimo pagrindo tinkamumo, nes Italijos kompetentingos institucijos nepateikė jokių patikslinimų nei dėl išlaidų, kurių žemdirbys nepatyrė dėl gaivalinių nelaimių, atskaičiavimo, nei dėl sumų, kurias jis galėjo gauti pagal draudimo polisą, ir tiesioginės pagalbos, kurią galėjo gauti, nors šie išskaitymai numatyti gairių 11.3.2 ir 11.3.6 punktuose.

(18)

Šeštasis aspektas, dėl kurio Komisijai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka, yra susijęs su gairių 11.3.8 punkto nuostatų, kurių pagrindu pagalbos suma neturi viršyti tikrosios žemdirbio patirtos žalos, kai pagalba pervedama augintojų organizacijai, laikymusi. Buvo suabejota nuostolių samprata, atsižvelgiant į anksčiau išvardytas abejones (pardavimų apimties, o ne produkcijos sumažėjimas; ne visiškai patikimas nuostolių apskaičiavimo metodas). Be to, kadangi Italijos kompetentingos institucijos nurodė, kad augintojų organizacija visą pagalbą perves žemdirbiams, išskaičius iš pagalbos išlaidų sumą, Komisija, neturėdami aiškesnių patikslinimų, negalėjo nustatyti, ar minimos išlaidos, kurių prigimtis nebuvo nurodyta, nėra per didelės ir ar augintojų organizacijai pervesta pagalba bus paskirstyta pastariesiems proporcingai jų patirtiems nuostoliams.

(19)

Septintasis aspektas, dėl kurio Komisijai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka, yra tas, kad egzistuoja prezumpcija, jog buvo pažeistos Reglamentu (EB) Nr. 2200/96 nustatytos normos, reguliuojančios bendrą vaisių ir daržovių rinkos organizavimą. Atsižvelgiant į tai, kad Pjemonto regiono augintojų organizacijos jau buvo pasinaudojusios pašalinimo iš rinkos galimybėmis, kurias numato minėtasis Reglamentas (žr. 10 konstatuojamąją dalį), valstybės pagalbos skyrimas už pašalintą iš rinkos produkciją, kurios kiekis viršija nustatytas galimybes, prieštarautų normoms, reguliuojančioms bendrą vaisių ir daržovių rinkos organizavimą, ir dėl to būtų pažeistas normalus bendros rinkos funkcionavimas. Remiantis gairių 3.2 punktu, nė vienu atveju Komisija negali patvirtinti pagalbos, kuri nesiderina su nuostatomis, reguliuojančiomis bendrą rinkos organizavimą, arba kuri paveiktų normalų jos funkcionavimą.

(20)

Galiausiai Komisija, neturėdama pakankamai informacijos, negalėjo patikrinti, ar pagalba jau buvo pervesta ir ar ją galima ar ne prijungti prie kitų pagalbų, kurių tikslai tie patys.

IV.   ITALIJOS PASTABOS

(21)

2004 m. sausio mėn. 16 d. laišku, protokoluotu 2004 m. sausio 19 d., Nuolatinė Italijos atstovybė prie Europos Sąjungos perdavė Komisijai Italijos kompetentingų institucijų laišką, kuriame jos pateikė savo pastabas, susijusias su pradėtomis Sutarties 88 straipsnio 2 paragrafe numatytomis procedūromis aptariamos pagalbos atžvilgiu.

(22)

Kalbant apie išlaidų, kurių žemdirbys nepatyrė, atskaičiavimą (žr. 17 konstatuojamąją dalį), Italijos kompetentingos institucijos pabrėžė, kad visos auginimo fazės buvo užbaigtos ir buvo patirtos atitinkamos išlaidos, nes šiuo atveju kalbama ne apie neužaugintos produkcijos problemą.

(23)

Kalbant apie būtinybę išvengti per didelės kompensacijos už patirtus nuostolius (žr. 15 ir 16 konstatuojamąsias dalis), Italijos kompetentingos institucijos pareiškė, kad, nepriklausomai nuo naudoto paskaičiavimo metodo netinkamumo, mano, jog pateikė informaciją skaičiais, iš kurių buvo matyti, jog visiškai neįmanoma bet kokio pavidalo per didelė kompensacija, be to, patvirtino, kad atsižvelgiant į disproporciją tarp pagalbos sumos ir naudotos rinkos kainos ir į tai, kad kaina atitinka maždaug pusę minėtosios rinkos kainos, buvo sunku manyti, kad sektoriaus patirti nuostoliai pernelyg menki, kad galima būtų susitarti dėl pagalbos.

(24)

Kalbant apie gairių 11.3.8 punkto nuostatų laikymąsi (žr. 18 konstatuojamąją dalį), Italijos kompetentingos institucijos pareiškė, kad pagalba būtų buvusi paskirstyta pagal augintojų organizacijos narių patirtą žalą (nustatytą pagal pateiktą kiekį) ir kad jos būtų pasirūpinusios, jog augintojų organizacijos pasilikta pagalbos dalis būtų skirta padengti tik realiai jos patirtoms išlaidoms.

(25)

2004 m. sausio 16 d. Nuolatinės Italijos atstovybės prie Europos Sąjungos siųstame laiške esama ir augintojų asociacijos („Asprofrut“), galinčios gauti pagalbą, reakcija. Pastaroji teigia, kad 2002 m. auginimo sezonas buvo ypatingai sudėtingas, visų pirma, dėl klimatinių sąlygų pokyčių regione rugpjūčio mėnesį ir dėl gaivalinių nelaimių, įvykusių tuo pačiu metu Vidurio Europos šalyse, kurios yra vieni iš įprastinių jos klientų. Ji pabrėžia, kad kreipėsi į Regiono kompetentingas institucijas su prašymu – ir leidimas buvo duotas-, pašalinti iš rinkos krušos nepažeistą ir Bendrijos pardavimo normas atitinkančią produkciją, nors jai ir buvo suteikta žemesnė pramoninės produkcijos kategorija dėl kokybės, kuri pablogėjo tarp prašymo pašalinti iš rinkos pateikimo dienos ir pačių pašalinimo veiksmų pradžios.

V.   PAGALBOS VERTINIMAS

(26)

Remiantis Sutarties 87 straipsnio 1 paragrafu, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Aptariamos priemonės atitinka šį apibrėžimą, nes yra susijusios su tam tikrų prekių gamyba ir gali daryti poveikį tarpusavio prekybai dėl Italijos užimamos vietos pagal šių produktų gamybą (2001 m. Italija Europos Sąjungoje buvo antra pagal užaugintų persikų kiekį ir pirma pagal nektarinų).

(27)

Vis dėlto Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 paragrafuose numatytais atvejais kai kurios priemonės gali būti išimtinai laikomos suderinamomis su bendrąja rinka.

(28)

Pranešime Italijos kompetentingos institucijos paaiškino, kad minėtos produktams padarytos žalos priežastis yra nepalankios klimatinės sąlygos.

(29)

Kaip buvo nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, susirašinėjimo su Italijos autoritetingomis institucijomis metu Komisija buvo paakstinta manyti, kad kritinės situacijos priežastimi buvo ne meteorologiniai reiškiniai, o nepalankūs rinkos pokyčiai, kitaip tariant parametras, kuris yra vienas iš normalių rizikos faktorių, susijusių su vykdoma žemės ūkio veikla.

(30)

Italijos kompetentingų institucijų pastabos, atsiųstos po to, kai buvo pradėtos Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros, nepateikė jokios informacijos, kuri leistų paneigti šią mintį. Priešingai, atsižvelgdama į Italijos kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, pagal kurią visos auginimo fazės buvo užbaigtos, nes krizės priežastis nebuvo neužaugintos produkcijos problema, ir ypač atsižvelgdama į organizacijos „Asprofrut“ paaiškinimus, kuriuose teigiama, kad ji pateikė Regiono kompetentingas institucijai prašymą – ir gavo leidimą –, pašalinti iš rinkos krušos nepažeistą ir Bendrijos pardavimo normas atitinkančią produkciją, nors jai ir buvo suteikta žemesnė pramoninės produkcijos kategorija dėl kokybės, kuri pablogėjo tarp prašymo pašalinti iš rinkos pateikimo dienos ir pačių pašalinimo veiksmų pradžios, (žr. 22 ir 25 konstatuojamąsias dalis), Komisijai tenka ir toliau abejoti dėl ryšio tarp pašalinimo iš rinkos veiksmų, sąlygojusių pagalbos skyrimą, ir su gaivalinėmis nelaimėmis susijusį produkcijos praradimą. Atrodo, kad priemonės yra greičiau susijusios su nepalankiais rinkos pokyčiais, kitaip tariant, su įvykiu, kuris yra vienas iš normalių rizikos faktorių, susijusių su vykdoma žemės ūkio veikla.

(31)

Kalbant apie 13, 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse išsakytas abejones, kurių visos susijusios su nuostolių apskaičiavimo metodo tinkamumu, net jei Komisija, neatsižvelgdama į 30 konstatuojamojoje dalyje pateiktus samprotavimus, ir turėtų laikytis klausimo formuluotės, kurios, spręsdamos kompensacijos dėl nuostolių, patirtų dėl gaivalinių nelaimių, problemą, laikėsi Italijos kompetentingos institucijos, ji negalėtų šių institucijų pastabose rasti jokios informacijos, leidžiančios įžvelgti pateisinimą dėl nuostolių apskaičiavimo metodo pardavimų apimties, o ne užaugintos produkcijos pagrindu taikymo ir dėl metų, kuriais reikia remtis, pasirinkimo.

(32)

Kalbant apie apskaičiavimo metodo pasirinkimą, reikia pabrėžti, kad, jei gairių 11.3.2 punktas numato galimybę taikyti nuostolių apskaičiavimo metodą, skirtingą negu rekomenduojamasis, tas kitas metodas turės leisti apibrėžti produkcijos netekimą (žr. principą (5), pagal kurį „Komisija neprieštaraus ... ir dėl alternatyvių normalios produkcijos apskaičiavimo metodų, įskaitant ir bazines regionines kainas, kad tik būtų užtikrinta, jog šios kainos yra tipinės, o ne paremtos ypatingai dideliu pelnu“). Todėl gairių 11.3.2 punkto nuostatų šviesoje susiejimas su pardavimų apimtimi negali būti pateisintas.

(33)

Be to Komisija pažymi, kad 2004 m. sausio 16 d. laiške Italijos kompetentingos institucijos nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl apskaičiuojant patirtus nuostolius buvo pasirinkti būtent tie metai, ir nepaaiškino, kokiu būdu įmanomas 20 % ir 30 % produkcijos praradimas, jei pagal regiono produkcijos paskaičiavimus 2002 m. produkcijos buvo užauginta daugiau negu tais trejais metais, kuriais buvo remiamasi apskaičiuojant nuostolius.

(34)

Kadangi trūksta šių informacinių detalių, Komisija iki šiol nesupranta, kodėl Italijos kompetentingos institucijos atskaitos tašku pasirinko metus, kuriais, kaip jos pačios pripažįsta, tam tikroms persikus ir nektarinus auginančioms įmonėms buvo sumažintos palūkanos nuo gautų paskolų kaip kompensacija už žalą, kurią jos patyrė dėl gaivalinių nelaimių ir kuri siekė mažiausiai 35 % visos parduodamos produkcijos (kaip pažymėta 15 konstatuojamojoje dalyje, sunku įsivaizduoti, kad persikų ir nektarinų plantacijos būtų galėjusios nenukentėti nuo gaivalinių nelaimių, kurios žalos padarė visai ūkinei veiklai, ir kad žemdirbys, kurio visas ūkis nukentėjo, po to būtų galėjęs gauti pagalbą už visas plantacijas, išskyrus persikų ir nektarinų). Be to Komisija nesupranta, kaip Italijos kompetentingos institucijos galėjo paaiškinti 20 % ar 30 % nuostolius klimato reiškiniais, kai pagal 2002 m. paskaičiavimus produkcijos buvo užauginta daugiau negu tais trejais metais, kuriais buvo remiamasi kaip referenciniais metais, be to, organizacijos „Asprofrut“ pastabos byloja apie tai, kad iš rinkos pašalinti produktai nebuvo pažeisti krušos, bet buvo priskirti žemesnei pramoninio produkto kategorijai dėl kokybės, kuri pablogėjo tarp prašymo pašalinti produkciją iš rinkos pateikimo dienos ir pačių pašalinimo veiksmų pradžios (žr. 31 konstatuojamąją dalį).

(35)

Šiame kontekste, net jei Komisija būtų galėjusi laikyti galiojančią klausimo formuluotę, kurios, spręsdamos kompensacijos dėl nuostolių, patirtų dėl gaivalinių nelaimių, problemą, laikėsi Italijos kompetentingos institucijos, vis dėlto ji ir toliau būtų abejojusi, ar nuostolių slenksčio apskaičiavimo būdas, sąlygojęs teisę į pagalbą, buvo tinkamas, ar šis slenkstis nebuvo peržengtas ir ar persikų ir nektarinų augintojai galėjo gauti paramą, remiantis gairių 11.3 punktu. Tai, kad buvo remiamasi pardavimų apimtimi (kitaip tariant, parametru, kuriuo remiamasi dėl klimatinių reiškinių), tik patvirtina tai, kas teigiama 30 konstatuojamojoje dalyje, tai yra, kad pašalinimas iš rinkos, sąlygojęs pagalbos skyrimą, atrodo esąs veikiau susijęs su nepalankiais rinkos pokyčiais, kitaip tariant, su reiškiniu, kuris yra vienas iš normalių rizikos faktorių, susijusių su vykdoma žemės ūkio veikla.

(36)

Kalbant apie 16 konstatuojamojoje dalyje išsakytas abejones, susijusias su pagalbos apskaičiavimo metodo tinkamumu, 2004 m. sausio 16 d. laiške tos pačios Italijos kompetentingos institucijos pripažino, kad jų paramos apskaičiavimo metodas yra netinkamas, prieš bandydamos teisti, kad pateikti apskaičiavimai turi leisti Komisijai konstatuoti, jog kompensacija už patirtus nuostolius negalėjo būti per didelė. Taip pat ir šiuo atveju, net jei Komisija būtų galėjusi laikyti galiojančia klausimo formuluotę, kurios, spręsdamos kompensacijos dėl nuostolių, patirtų dėl gaivalinių nelaimių, problemą, laikėsi Italijos kompetentingos institucijos, ji, atsižvelgdama į apskaičiavimo metodo netinkamumą, nebūtų galėjusi neabejoti numatytos pagalbos suderinamumu su bendrąja rinka.

(37)

Iš tiesų pagrindinė problema yra ta, kad, kaip deklaravo Italijos kompetentingos institucijos, suinteresuotos įmonės patyrė žalos dėl to, kad nepardavė produkcijos (žr. 16 konstatuojamąją dalį), o ne dėl to, kad jos neužaugino (žr. 30 konstatuojamąją dalį). Todėl Komisija dar kartą priversta suabejoti tuo, jog pagalba buvo numatyta kitais tikslais, o ne siekiant skirti kompensaciją už pajamas, negautas dėl nepalankių rinkos pokyčių, kurie yra vieni iš normalių rizikos faktorių, susijusių su vykdoma žemės ūkio veikla.

(38)

Kalbant apie 17 ir 18 konstatuojamosiose dalyse išsakytas abejones (susijusias su pagalbos apskaičiavimo pagrindo tinkamumu, kadangi Italijos kompetentingos institucijos nepateikė jokių patikslinimų nei dėl išlaidų, kurių žemdirbys nepatyrė dėl gaivalinių nelaimių, atskaičiavimo, nei dėl sumų, kurias jis galėjo gauti pagal draudimo polisą, ir tiesioginės pagalbos, kurią galėjo gauti), Komisija atsižvelgia į tai, kad 2004 m. sausio 16 d. laiške Italijos autoritetingos institucijos patikslino tik tai, jog iš pagalbos, kurią jos ketina skirti, neturėtų būti išskaičiuotos žemdirbio nepatirtos išlaidos, kadangi visos auginimo fazės buvo užbaigtos ir buvo patirtos atitinkamos išlaidos, nes šiuo atveju kalbama ne apie neužaugintos produkcijos problemą.

(39)

Atsakydama į šį klausimą Komisija konstatuoja, kad, jei buvo paliestas galimo žemdirbių nepatirtų išlaidų atskaičiavimo klausimas, nebuvo pateiktas joks patikslinimas dėl tiesioginės pagalbos, kuri galėjo būti gauta, ir dėl bet kokios kitos sumos, gautos pagal draudimo polisą, atskaičiavimo. Net jei Komisija būtų galėjusi laikyti galiojančia jau įvairiose vietose minėtą Italijos kompetentingų institucijų klausimo formuluotę, jau vien šio patikslinimų nebuvimo būtų pakakę, kad ji ir toliau abejotų dėl priemonių suderinamumo su bendrąja rinka, kadangi nebūtų galėjusi būti tikra, jog bus laikomasi visų gairių 11.3 punkte nurodytų sąlygų.

(40)

Kalbant apie 18 konstatuojamojoje dalyje išsakytas abejones, susijusias su gairių 11.3.8 punkto laikymusi, Komisija atsižvelgia į Italijos kompetentingų institucijų pateiktus patikslinimus, kuriais remiantis pagalba bus paskirstyta pagal augintojų organizacijos narių patirtą žalą (nustatytą pagal pateiktą kiekį) ir kad tos pačios valdžios institucijos prižiūrės, kad augintojų asociacijos pasilikta pagalbos dalis būtų skirta padengti tik realiai jos patirtoms išlaidoms. Atsižvelgdama į šią situaciją, net jei Komisija būtų galėjusi laikyti galiojančia anksčiau minėtą klausimo formuluotų, kurios laikėsi Italijos kompetentingos institucijos, ji ir toliau būtų abejojusi, ar bus laikomasi gairių 11.3.8 punkto nuostatų, kadangi pateiktas kiekis nebūtų buvęs objektyvus faktorius nustatant patirtus nuostolius, kadangi iš rinkos buvo išimami vaisiai, kurie nebuvo pažeisti krušos, bet buvo priskirti žemesnei pramoninio produkto klasei dėl kokybės, kuri pablogėjo tarp prašymo pašalinti iš rinkos pateikimo dienos (žr. 30 konstatuojamąją dalą) ir pačių pašalinimo veiksmų pradžios, ir kadangi dėl informacijos apie augintojų organizacijos „Asprofrut“ patirtų išlaidų prigimtį, kurios, beje, buvo paprašyta, trūkumo Komisija nebūtų galėjusi būti tikra, kad šios išlaidos nebuvo padidintos ir kad dėl to šiai organizacijai funkcionuoti nebuvo suteikta pagalba.

(41)

Kalbant apie 19 konstatuojamojoje dalyje išsakytas abejones, susijusias su prezumpcija, jog buvo pažeistos Reglamentu (EB) Nr. 2200/96 nustatytos normos, reguliuojančios bendrą vaisių ir daržovių rinkų organizaciją, Komisija turi konstatuoti, kad Italijos kompetentingos institucijos nepateikė jokių argumentų, leidžiančių paneigti šią prezumpciją. Atsižvelgdama į produkcijos pašalinimo iš rinkos kontekstą, tai yra, į momentą, kai Pjemonto regiono augintojų organizacijos jau buvo pasinaudojusios anksčiau minėto Reglamento numatytomis galimybėms (žr. 10 konstatuojamąją dalį), Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalbos skyrimas už iš rinkos pašalintą produkciją, kurios kiekis viršija nustatytas galimybes, prieštarautų normoms, reguliuojančioms bendrą vaisių ir daržovių rinkų organizaciją, ir dėl to būtų pažeistas normalus bendros rinkos funkcionavimas.

(42)

Kalbant apie pagalbos išmokėjimą ir kelias pagalbas, Komisija pažymi, kad 2004 m. sausio 16 d. laiške Italijos kompetentingos institucijos patikslino, kad pagalba nebuvo pervesta, o augintojų organizacija „Asprofrut“ patvirtino, kad nėra gavusi jokių pinigų. Tačiau nebuvo atsakyta į klausimą dėl galimybės prijungti pagalbą prie kitų pagalbų, kurių tikslai tie patys. Galimos kelios pagalbos reikštų per didelę kompensaciją už patirtus nuostolius, ir tai prieštarautų gairių 11.3 punkto nuostatoms.

VI.   IŠVADOS

(43)

Anksčiau pateikti paaiškinimai įrodo, kad negalima manyti, jog parama, numatyta augintojų organizacijai „Asprofrut“, siekiant padengti nuostolius, susijusius su persikų ir nektarinų pašalinimu iš rinkos, skirta kompensuoti patirtus nuostolius, kurių priežastis — klimatinės sąlygos, ją reikia vertinti kaip tam tikriems augintojams taikomą kompensaciją už pajamas, kurių jie negavo dėl nepalankių rinkos pokyčių, kurie yra vieni iš normalių rizikos faktorių, susijusių su žemės ūkio veikla. Skirti paramą normalaus rizikos faktoriaus, susijusio su žemės ūkio veikla, atveju reiškia skirti naudos gavėjui ar gavėjams paramą, nesuderinamą su bendrąja rinka.

(44)

Net jei būtų buvę galima laikyti galiojančia klausimo formuluotę, kurios, spręsdamos kompensacijos dėl nuostolių, patirtų dėl gaivalinių nelaimių, problemą, laikėsi Italijos kompetentingos institucijos, tų pačių valdžios institucijų paaiškinimuose yra per daug neaiškumų, kad Komisija galėtų manyti, jog pagalba buvo skirta laikantis gairių 11.3 punkto nuostatų. Šiuo požiūriu pagalbos nebūtų buvę galima skirti nei remiantis Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punkto išimtimi, kuria rėmėsi Italijos kompetentingos institucijos, nei išimtimi, kuri numatyta 87 straipsnio, 3 dalies c punkte, kadangi pagalba nebūtų skatinusi tam tikros srities plėtros. Taigi ji būtų buvusi nesuderinama su bendrąja rinka.

(45)

Galiausiai egzistuoja prezumpcija, kad buvo pažeistos Reglamento (EB) Nr. 2200/96 nuostatos. Kadangi produkcija iš rinkos buvo pašalinta tada, kai Pjemonto regiono augintojų asociacijos buvo pasinaudojusios visomis pašalinimo galimybėmis, finansinės pagalbos skyrimas veiklai, viršijant ribas, nustatytas Reglamento, kurio paskirtis – reguliuoti vaisių ir daržovių rinkas Europos lygiu, galėtų sutrikdyti normalų jų funkcionavimą. Remdamasi gairių 3.2 punktu, Komisija jokiu būdu negali patvirtinti pagalbos, kuri nesiderina su nuostatomis, reguliuojančiomis bendrą rinkos organizavimą, ar kuri sutrikdytų normalų jos funkcionavimą. Taigi, šią pagalbą reikia laikyti nesuderinama su bendrąja rinka.

(46)

Nebūtina, kad Komisija išieškotų paramą, kadangi ji nebuvo perverta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

108 752 eurų vertės valstybės pagalba, kurią Italija planuoja skirti, kad būtų sušvelninti Pjemonto regiono persikų auginimo krizės padariniai, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

Dėl to aptariamos pagalbos skirti negalima.

2 straipsnis

Italija per du mėnesius nuo šio sprendimo pranešimo informuoja Komisiją apie priemones, kurių ji ėmėsi, kad būtų patenkinti reikalavimai.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2004 m. kovo 16 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys


(1)  OL C 266, 2003 11 5, p. 3.

(2)  Remiantis Italijos kompetentingų institucijų pateikta informacija, dvi augintojų organizacijos pateikė prašymus: „Asprofrut“ ir „Lagnasco Group“. Vėliau pastaroji nutraukė pradėtus veiksmus.

(3)  OL L 297, 1996 11 21, p. 1.

(4)  Visos iš naujo paskelbtos su pakeitimias OL C 232, 2000 8 12, p. 17.

(5)  Gairių 11.3.2. punktas. Žr. 4 išnašą.


20.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/26


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 22 d.

dėl pagalbos, kurią Prancūzija suteikė Compagnie Marseille Réparation (CMR) – valstybės pagalba C 34/03 (ex N 728/02)

(pranešta dokumentu Nr. C(2004) 3350)

(autentiškas tik tekstas prancūzų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/314/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotas šalis pateikti pastabas pagal minėtų straipsnių nuostatas (1),

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2002 m. lapkričio 18 d. antspauduotu ir tą pačią dieną įregistruotu laišku (toliau – pranešimas) Prancūzija pranešė Komisijai apie savo ketinimą finansiškai paremti laivų remonto dirbtuves Compagnie Marseille Réparation (CMR). Byla buvo įregistruota numeriu N 728/2002.

(2)

2002 m. gruodžio 13 d. laišku Komisija paprašė Prancūzijos pateikti papildomos informacijos. Ši atsakė 2003 m. kovo 6 d. laišku, įregistruotu 2003 m. kovo 7 d.

(3)

2003 m. gegužės 13 d. Komisija informavo Prancūziją apie savo sprendimą pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl priemonių, apie kurias buvo pranešta. Byla buvo įregistruota numeriu C 34/2003.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas dėl minėtų priemonių.

(5)

Prancūzija savo pastabas pateikė 2003 m. liepos 31 d. laišku, įregistruotu 2003 m. rugpjūčio 4 d. Neatsirado nė vienos suinteresuotos trečiosios šalies.

(6)

Papildomą informaciją Prancūzija pateikė 2003 m. spalio 2 d. laišku, įregistruotu 2003 m. spalio 3 d., ir 2003 m. spalio 10 d. laišku, įregistruotu tą pačią dieną. Komisija 2003 m. lapkričio 21 d. laišku Prancūzijai nusiuntė kitus papildomus klausimus, į kuriuos Prancūzija atsakė gruodžio 29 d. laišku, įregistruotu 2004 m. sausio 8 d., bei 2004 m. sausio 29 d. laišku, įregistruotu tą pačią dieną. 2004 m. gegužės 10 d. Komisija pateikė kitus klausimus, į kuriuos Prancūzija atsakė 2004 m. birželio 29 d. laišku, įregistruotu tą pačią dieną.

II.   IŠSAMUS APRAŠYMAS

A.   Paramos gavėjas

(7)

Finansinės paramos gavėjas yra CMR, Marselyje įsikūrusi laivų remonto bendrovė. CMR buvo įsteigta 2002 m. birželio 20 d. perimti bankrutuojančios laivų statyklos Compagnie Marseillaise de Réparations (CMdR) turtą.

(8)

Iki tol Marselio uoste laivų remontu užsiėmė trys bendrovės: Marine Technologie, Travofer ir CMdR. 1996 m. šiose statyklose dirbo apie 430 asmenų (310 CMdR, 70 – Marine Technologie ir 50 – Travofer). 1996 m. CMdR susidūrė su sunkumais, ir jai teko skelbti bankrotą. Pradėjus bankroto procedūrą, buvo sukurtas socialinis planas siekiant padėti CMdR susimokėti skolas, susijusias su dalies personalo išankstiniu išleidimu į pensiją ir perkvalifikavimo atostogomis, kol bus pateiktas pasiūlymas perimti bendrovę. Anot Prancūzijos, šį planą finansavo valstybinės institucijos.

(9)

1997 m. italų bendrovė Marinvest perėmė CMdR, o vėliau, 2000 m. liepos mėn., ją pardavė britų grupei Cammell Laird. Tuo pačiu metu Cammell Laird taip pat nusipirko kitas dvi Marselio laivų remonto dirbtuves – Marine Technologie ir Travofer. Cammell Laird planavo reorganizuoti visas tris bendroves į vieną įmonę CMdR ir pakeisti veiklos pobūdį iš laivų remonto į laivų techninį pertvarkymą.

(10)

Nuo 2000 m. liepos iki 2002 m. liepos CMdR darbuotojų skaičius žymiai sumažėjo dėl „asbesto pensijų“, t.y. dėl darbuotojų, patyrusių asbesto poveikį, išleidimo į pensiją. Atsižvelgiant į planuojamą restruktūrizavimą, šie darbuotojai nebuvo pakeisti naujais. CMdR veikla dėl to buvo apribota, tačiau bendrovė vis tiek tęsė laivų remonto darbus iki pat bankroto.

(11)

2001 m. bankrutavus Cammell Laird, CMdR patyrė sunkumų. 2001 m. liepos 31 d. Marselio komercinis teismas pradėjo CMdR likvidavimo teismo sprendimu procedūrą.

(12)

CMR, 2002 m. birželio 20 d. įsteigta bendrovė, Marselio komerciniam teismui pateikė CMdR perėmimo pasiūlymą, ir 2002 m. birželio 20 d. perdavimo planui buvo pritarta.

(13)

Taigi vykdant CMdR bankroto procedūrą CMR perpirko pastarosios turtą už 1 001 EUR (tai yra 1 simbolinis EUR už turtą ir 1 000 EUR už atsargas). Pagal CMR balanse pateiktą informaciją bendrovė savo veiklą 2002 m. pradėjo neturėdama skolų.

(14)

Prancūzija iš pradžių buvo nurodžiusi, kad CMR perėmė ir pradėtus vykdyti darbus.

(15)

Be to, pagal Prancūzijos socialinės teisės aktus, reglamentuojančius komercinės veiklos perdavimą (Darbo kodekso L 122-12 straipsnio antrąją dalį), CMR privalėjo perimti visas darbo sutartis, palikdama tas pačias kvalifikacijos, atlyginimo ir stažo sąlygas. Taip pat CMR turėjo perimti, viena vertus, dar iki perėmimo sudarytus 500 000 EUR vertės atlyginimų įsipareigojimus, susijusius su „asbesto pensijomis“, kita vertus – 620 000 EUR neišmokėtų algų (mokamų atostogų), nes šiuos abu skaičius iš pradžių buvo nurodžiusi Prancūzija.

(16)

Tik 2003 m. kovą Prancūzija informavo Komisiją, kad gamybos sektoriuje CMR dirbo 100 žmonių, o ne 184, kaip penkerius pastaruosius metus.

(17)

CMR priklauso penkiems akcininkams, vienas jų eina generalinio direktoriaus pareigas.

B.   Įmonės verslo planas

(18)

Pasak Prancūzijos, norint Marselyje atkurti laivų remonto veiklos gyvybingumą, reikia taikyti nemažai priemonių CMR viduje. To siekiant buvo sukurtas penkiametis įmonės verslo planas.

(19)

CMR paveldėjo iš CMdR tam tikrą skaičių įsipareigojimų („asbesto pensijas“, atlyginimus (mokamas atostogas)) ir problemų, pavyzdžiui, prarastą Marselio uosto laivų remonto sektoriaus klientūrą. Tokio praradimo priežastis – Cammell Laird vykdyta politika, kai daugiausia dėmesio buvo skiriama laivų pertvarkymui, apleidžiant laivų remontą. Todėl Prancūzija tvirtina, kad CMR turi būti restruktūrizuota. Prancūzija pripažįsta, kad Marselyje laivų remonto rinkos poreikiams ir galimybėms patenkinti užtenka vienos laivų remonto bendrovės (tai yra CMR).

(20)

Įmonės verslo plane, Prancūzijos pavadintame restruktūrizavimo planu, numatyta problemas, su kuriomis susidūrė CMR, spręsti taikant tam tikras priemones. Visų pirma ankstesnioji Cammell Laird strategijos, kai buvo siekiama laivų remonto veiklą pakeisti laivų pertvarkymo veikla, kryptis bus pakeista, ir CMR vėl imsis savo tradicinės laivų remonto veiklos. Be to, bus imtasi šių Prancūzijos aprašytų priemonių: struktūrinių sąnaudų mažinimo, paruošos darbų kompiuterizavimo, vadovybės atsakomybės didinimo, griežto subrangos valdymo, daugiafunkcinių pajėgumų plėtojimo. Galiausiai bendrovė imsis tam tikrų investicijų ir skirs ypatingą dėmesį personalo rengimui ir specializavimui.

(21)

Kai bendrovė atgaus pozicijas rinkoje, ji galės mėginti prisivilioti sudėtingesnių laivų savininkus (pavyzdžiui, kruizinių, keleivinių laivų ir dujovežių), įsikūrusius ne Marselyje, kuriems kaina nėra svarbiausias kriterijus teikiant užsakymą.

(22)

Prancūzija pateikė dvi CMR verslo plano versijas. Pranešime buvo remiamasi planu, kuriame plėtojama didžiausia eksploatavimo hipotezė su 30 milijonų EUR apyvarta 2006 m., o antrasis, atsargesnis, planas (toliau – mažiausia hipotezė) buvo sukurtas Marselio komercinio teismo užsakymu (apsiribota 20 milijonų EUR metine apyvarta pradedant nuo trečiųjų metų iki verslo plano vykdymo pabaigos). Atitinkamai pakeistas ir bendrovės eksploatavimo vertinimas, jis pateikiamas 1 lentelėje.

1 lentelė

Planuojama CMR eksploatavimo raida (bazinė hipotezė) (4)

(eurais)

Eksploatacija

2002

(6 mėn.)

2003

2004

2005

2006

Apyvarta

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Einamosios veiklos sąnaudos

 

 

 

 

 

Prekių pirkimai

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Pirkimai iš subrangovų

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Kiti pirkimai ir išorinės sąnaudos

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Atlyginimai

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Mokamos atostogos

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

„Asbesto pensijos“

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Iš viso išlaidų personalui

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Išorinė pagalba

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Iš viso išlaidų personalui ir pagalbai

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Mokesčiai

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Iš viso einamosios veiklos sąnaudų

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Einamosios veiklos rezultatas

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Subsidijos (5)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

Pelnas po mokesčių

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

[…] (3)

(23)

Prancūzija teigia, kad įmonės verslo planas grindžiamas Marselio laivų remonto bendrovių apyvartos skaičiais, turėtais iki Cammell Laird grupei 2000 m. susiduriant su sunkumais, bei CMR pajėgumu pasiekti panašių rezultatų per dvejus metus. Prancūzija taip pat pabrėžia, kad projekte atsižvelgiama į klientūros sąstingį įmonės perėmimo metu ir kad mažiausios hipotezės plane taikytas dar apdairesnis metodas.

(24)

Mažiausia hipoteze grindžiamo verslo plano įgyvendinimo sąnaudos, tai yra, pasak Prancūzijos, restruktūrizavimo sąnaudos, patikslintos 2 lentelės 1 dalyje.

(25)

Be to, Prancūzija restruktūrizavimo sąnaudomis laiko ir įsipareigojimus, susijusius su „asbesto pensijomis“, bei nesumokėtas algas (mokamas atostogas) – visos šios sąnaudos priklausė bendrovei iki jos perėmimo. Šios sąnaudos pateikiamos 2 lentelės 2 dalyje, o nurodant skaičius atsižvelgta į pataisytus dydžius, kuriuos Prancūzija pateikė 2004 m. sausio 29 d. laiške.

2 lentelė

Prognozuojamos CMR restruktūrizavimo sąnaudos

(eurais)

Punktas

Suma

1 dalis

Investicijos į restruktūrizavimą ir išlaikymas (2002–2006):

pradinės

[…] (6)

metinės (4 × 100 000 EUR)

[…] (6)

Prekių atsargos

[…] (6)

Profesinio mokymo poreikiai: 200 val./asmeniui (6)

[…] (6)

1 tarpinė suma

[…] (6)

2 dalis

„Asbesto pensijų“ sąnaudos, patirtos iki perėmimo

[…] (6)

Iki perėmimo nesumokėtos mokamos atostogos

[…] (6)

2 tarpinė suma

[…] (6)

 

IŠ VISO (1 tarpinė suma + 2 tarpinė suma)

3 649 494

(26)

Taigi manoma, kad sąnaudų, reikalingų norint pradėti CMR veiklą, suma yra 3 649 494 EUR.

C.   Finansinės priemonės

(27)

Prancūzijos teigimu, 3 649 494 EUR, kurių reikia CMR, bus gauti imant paskolas ir valstybinių bei privačių šaltinių skiriamas subsidijas, kaip parodyta 3 lentelėje. Preliminarų sprendimą CMR skirti valstybės pagalbą Prancūzija priėmė 2002 m. gegužės 3 d., tai yra net anksčiau nei CMR buvo sukurta, ir iki jai perimant CMdR turtą. Teisiškai įpareigojantis skirti pagalbą sprendimas buvo priimtas 2002 m. birželio 26 d.

3 lentelė

Finansinės su CMR restruktūrizavimu susijusios priemonės

(eurais)

Šaltinis

Suma

1 dalis – Valstybės parama

Prancūzijos vyriausybė

1 600 000

Provanso-Alpių-Žydrojo kranto regiono taryba

630 000

Bouches-du-Rhône generalinė taryba

630 000

Marselio miestas

630 000

1 tarpinė suma

3 490 000

2 dalis – Privati parama

Akcininkų kapitalo įnašai

610 000

Bankų paskolos

1 830 000

2 tarpinė suma

2 440 000

 

IŠ VISO (1 tarpinė suma + 2 tarpinė suma)

5 930 000

(28)

Prancūzijos vyriausybė suteiks CMR 1 600 000 EUR sumą paskolos be palūkanų forma. Prancūzija paskolai skyrė 404 640 EUR grynosios subsidijos ekvivalentu su 2002 m. Komisijos nustatyta orientacine palūkanų norma, tai yra 5,06 %. Prancūzija nurodo, kad šios paskolos skyrimo sąlygos gali būti tokios, kaip nurodyta 4 lentelėje. 2003 m. rugsėjį CMR buvo pervesta 800 000 EUR suma.

4 lentelė

Paskolos CMR išmokėjimo ir grąžinimo sąlygos

(eurais)

Suma

Mokėjimo metai

Grąžinimo metai

533 333

n

n+6

266 667

n

n+7

400 000

n+1

n+7

400 000

n+2

n+7

(29)

Provanso-Alpių-Žydrojo kranto regiono taryba, Bouches-du-Rhône generalinė taryba ir Marselio miestas kiekvienas atskirai perves CMR po 630 000 EUR subsidijos. Nuo 2003 m. rugsėjo visa vietos savivaldos institucijų pagalba (1 890 000 EUR) buvo pervesta ir panaudota bendrovės nuostoliams, patirtiems per pirmuosius šešis jos eksploatavimo mėnesius (2002), padengti.

(30)

Privati parama pateikiama kaip CMR akcininkų įnašai (610 000 EUR) ir bankų paskolos (1 830 000 EUR). Bankų paskoloms suteikti bankai nepareikalavo jokios ypatingos garantijos, išskyrus toliau pateikiamus elementus. Dalis CMR turto yra finansuojama pirkimo išsimokėtinai būdu, tai yra lieka banko nuosavybe tol, kol paskola grąžinama. Kita dalis CMR turto buvo įkeista, o tai reiškia, kad CMR nuosavybė galėtų atitekti bankams, jei paskola nebūtų grąžinta pagal sutartas sąlygas. Paskolą suteikęs bankas yra kooperatinis Banque populaire grupės bankas.

D.   Rinkos duomenys

(31)

Anot Prancūzijos, dėl žymaus šios rinkos nuosmukio per pastaruosius dvidešimt metų Prancūzijos laivų remonto sektorius patyrė ne vieną restruktūrizaciją. Marselyje laivų remonto bendrovės susidūrė su sunkumais, nes neatsižvelgė į nepalankią rinkos raidą. Prancūzija skelbia, kad trijų laivų remonto bendrovių (Marine Technologie, Travofer ir CMdR) išlaikymas Marselyje iki 2002 m., kuomet jas perėmė Cammell Laird, viršijo rinkos galimybes. Tačiau rinkos poreikiams patenkinti, Prancūzijos teigimu, Marselyje pakanka vienos laivų remonto bendrovės.

(32)

CMR darbuotojų 2003 m. kovo mėn. gamybos sektoriuje dirbo 100 žmonių, nors per pastaruosius penkerius metus jų dirbo vidutiniškai 184. Tokio darbuotojų skaičiaus mažėjimo priežastis buvo ir „asbesto pensijos“ (30 žmonių). Tačiau Prancūzija pažymi, kad vietoje šių žmonių bus pasamdyti kiti, jei tik CMR atsiras naujų darbuotojų poreikis.

(33)

Prancūzija patikslina, kad CMR pajėgumai vis dėlto sumažėjo uždarius buvusias Marine Technologie ir Travofer dirbtuves – jos buvo perduotos Marselio miestui ir nebebus naudojamos laivų remonto darbams.

E.   Sprendimas pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą

(34)

Sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą) Komisija teigia, kad tiriamos priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Šios priemonės buvo įvertintos pagal 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1540/98 dėl pagalbos laivų statybai (7) (toliau – reglamentas dėl laivų statybos) ir pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (8) (toliau – restruktūrizavimo gairės).

(35)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija pareiškė abejones dėl galimybės leisti taikyti šias finansines priemones kaip restruktūrizavimo pagalbą, nes, viena vertus, CMR buvo po CMdR likvidacijos naujai įkurta įmonė, kita vertus, atsižvelgė į restruktūrizavimo gairių 7 dalį, pagal kurią naujai įkurta įmonė neturi teisės gauti pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui, net jei jos pradinė finansinė padėtis yra netvirta.

(36)

Be to, Komisija pareiškė abejojanti, ar, net jei CMR ir būtų galima laikyti tinkama gauti restruktūrizavimo pagalbą, kiti būtini restruktūrizavimo pagalbai gauti kriterijai būtų įgyvendinti.

(37)

Komisija ypač pabrėžė, kad Prancūzija neapibūdino struktūrinių sunkumų, kuriuos turėtų išspręsti restruktūrizavimas, ir tik pareiškė, kad CMR patiriami sunkumai daugiausia atsirado dėl CMdR bankroto. Todėl Komisija pareiškė abejojanti, ar CMR iš tiesų patyrė tokių struktūrinių sunkumų, ir todėl ji taip pat abejojo, ar CMR verslo planas yra pajėgus garantuotai grąžinti CMR gyvybingumą per protingai pagrįstą laiką.

(38)

Be to, Komisija abejojo, ar pagal reglamento dėl laivų statybos 5 straipsnį buvo atliktas privalomas pajėgumų mažinimas. Ji pažymėjo, kad Prancūzija nepateikė tikslesnių duomenų apie CMR iš tiesų perimtus darbuotojus ir kad panašu, kad subrangovų atliekamų darbų apimtys turi smarkiai padidėti.

(39)

Komisija taip pat pareiškė abejojanti, ar pagalba proporcinga restruktūrizavimo sąnaudoms ir naudai. Komisija čia rėmėsi informacija, pagal kurią restruktūrizavimo sąnaudos sudaro 3 649 494 EUR, o bendra privačios ir valstybinės pagalbos suma yra 5 930 000 EUR. Taigi finansavimas viršija nurodytus restruktūrizavimo poreikius.

(40)

Laikantis proporcingumo principo sprendime pradėti tyrimą buvo keliamas valstybės CMR suteiktos paskolos grynojo subsidijos ekvivalento nustatymo klausimas pažymint, kad, remiantis Komisijos pranešimu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo (9), orientacinė norma gali būti padidinta susidarius ypatingos rizikos padėčiai (pavyzdžiui, sunkumų patiriančiai įmonei) ir kad tokiais atvejais premija gali siekti net 400 ar daugiau bazinių punktų. Taigi Komisija abejojo, ar visą paskolą galima laikyti pagalba.

(41)

Vėlgi turėdama galvoje proporcingumo principą, Komisija abejojo, ar visas sąnaudas galima laikyti restruktūrizavimo sąnaudomis, ypač atkreipė dėmesį į sąnaudas, susijusias su CMR subrangovų darbuotojų mokymais.

III.   PRANCŪZIJOS PASTABOS

(42)

Atsakydama į sprendimą pradėti tyrimą ir vėliau pateikdama papildomą informaciją, Prancūzija pateikė štai tokią informaciją ir duomenis.

(43)

Dėl abejonių, ar CMR atitinka sąlygas restruktūrizavimo pagalbai gauti, Prancūzija pažymi, kad, nepaisant to, kad CMR yra nauja bendrovė, ji vis dar patiria sunkumų. Nors ir pripažindama, kad potencialiai žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių perėmimas naujai bendrovei yra privalumas, Prancūzija tvirtina, kad šie ištekliai yra ir didelė našta. Taigi ji patvirtina savo pirminę poziciją, pagal kurią, nors CMR ir yra nauja bendrovė, tačiau ji prilyginama sunkumų patiriančiai jau veikiančiai įmonei.

(44)

Prancūzija taip pat patvirtina, kad CMR savo veiklą pradėjo neturėdama skolų. Pagal Prancūzijos teisės aktus, reglamentuojančius įmonių bankroto administravimą, sunkumų patirianti įmonė prieš pasiskelbdama nemokia gali pamėginti stabilizuoti padėtį sudarydama sutartį su savo kreditoriais padedant komercinio teismo paskirtam bankroto administratoriui. CMdR buvo prašiusi skirti bankroto administratorių. Jam prižiūrint buvo baigti pradėti darbai ir sumokėta kreditoriams. Tačiau mėginimas stabilizuoti CMdR padėtį nepavyko, todėl, sumažėjus aktyvams ir trūkstant užsakymų, 2001 m. liepos 31 d. ji bankrutavo. Dėl šios priežasties perėmimo momentu CMdR nebeturėjo skolų.

(45)

Beje, buvo patikslinta, kad priešingai, nei iš pradžių teigė Prancūzija, CMdR iki sustabdydama savo veiklą baigė visus pradėtus darbus ir kad viena priežasčių, dėl kurių ji sustabdė veiklą, buvo kaip tik tai, kad ji įvykdė visus užsakymus (žr. konstatuojamosios dalies 44 punktą).

(46)

Atsakydama į abejones dėl CMR restruktūrizavimo plano gyvybingumo, Prancūzija patikslino kai kuriuos šio plano elementus. CMR vėl imsis laivų remonto veiklos, kurią CMdR buvo apleidusi dėl laivų techninio pertvarkymo sektoriaus. Ji planuoja dalį išėjusiųjų į „asbesto pensiją“ pakeisti jaunais labiau kvalifikuotais darbuotojais ir skirs neregėtai daug dėmesio savo personalo rengimui. Taip pat numatoma įvesti metinę darbo laiko apskaitą, atsižvelgiant į įstatymų nustatytą 35 valandų darbo savaitę, bei harmonizuoti skirtingus personalo statusus. Be to, bus modernizuojama įranga ir darbo metodai, gerinamos saugumo sąlygos ir sukurtas ISO 9001 kokybės standarto planas. Prancūzijos manymu, šios priemonės kartu su tomis, apie kurias buvo pranešta anksčiau, leis per protingai pagrįstą laiką užtikrinti CMR gyvybingumą.

(47)

Prancūzija taip pat tvirtina, kad plano gyvybingumą užtikrina realistiškos komercinės prielaidos, grindžiamos realia Marselyje veikiančių laivų remonto bendrovių veikla iki jas integruojant į Cammell Laird. Be to, Prancūzija pažymi, kad CMR su savo darbuotojais sudarė susitarimą, garantuojantį socialinę santarvę statykloje. Galiausiai ji priduria, kad 2002 m. ir 2003 m. pirmojo pusmečio CMR einamosios veiklos rezultatai leidžia teigti, kad greičiausiai nuo 2003 m. bendrovė bus gyvybinga, kaip numatyta restruktūrizavimo plane.

(48)

Kalbėdama apie būtinybę išvengti bet kokio konkurencijos iškraipymo, Prancūzija teigia, kad laivų remonto pajėgumai bus sumažinti uždarius dvi kitas Marselio laivų remonto dirbtuves (Marine Technologie ir Travofer).

(49)

Be to, Prancūzija pažymi, kad šiuo požiūriu šiaurinės Viduržemio jūros laivų remonto bendrovės viena kitą papildo, ir tarp jų tikros konkurencijos nėra.

(50)

Prancūzija taip pat patvirtina, kad pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms 2 straipsnio b punkto nuostatas (10) CMR yra MVĮ.

(51)

Galiausiai Prancūzija patikslina, kad CMR perėmė 132 CMdR darbuotojus ir kad 2002–2004 metais 58 žmonės paliks bendrovę dėl priežasčių, susijusių su asbesto poveikiu darbe.

(52)

Dėl klausimo, ar šios priemonės yra proporcingos, Prancūzija pažymi, kad 5 930 000 EUR dydžio valstybinės ir privačios pagalbos suma visų pirma padengs restruktūrizavimo sąnaudas (3 649 494 EUR), antra – dalį bendrovės apyvartinio kapitalo poreikių, nesusijusių su restruktūrizavimu.

(53)

Prancūzija aiškina, kad, jos manymu, subrangovų personalo mokymo sąnaudos yra restruktūrizavimo sąnaudų sudedamoji dalis. Šiuo klausimu Prancūzija pažymi, kad daug operacijų, būtinų CMR funkcionavimui, atlieka specializuotos išorės bendrovės. Veikdamos kaip subrangovai, jos pačios pajuto Marselio laivų remonto sektorių ištikusią krizę ir nėra pajėgios finansuoti savo darbuotojų mokymo. Todėl CMR jį finansuoja savo sąskaita kaip užsakovė, visiškai atsakinga laivo savininko atžvilgiu.

(54)

Kartu su pagalbos restruktūrizavimui prašymu Prancūzija paprašė Komisiją ištirti, ar šios finansinės priemonės būtų suderinamos su bendrąja rinka tiesiogiai remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu tuo atveju, jei ši pagalba būtų netinkama pagal restruktūrizavimo gairių nuostatas. Prancūzija pažymi, kad laivų statyba yra būtina tinkamam Marselio uosto funkcionavimui veikla, tai yra kad ji būtina norint užtikrinti laivų priėmimą, uosto funkcionavimui būtiną laivų priežiūrą ir paslaugas, susijusias su laivybos saugumu, bei paslaugas, susijusias su turizmu (pramoginių laivų remontas). Prancūzija taip pat teigia, kad laivų remonto veiklos Marselyje palaikymas naudingas Bendrijai, nes tai atitinka bendrąją transporto politiką, skatinančią jūrų transportą. Galiausiai Prancūzija pabrėžia istorines ir strategines priežastis, pateisinančias laivų remonto veiklos išsaugojimą Marselio uoste.

IV.   VERTINIMAS

A.   Valstybės pagalba

(55)

Pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.“

(56)

Pirma, Prancūzijos valstybės CMR skirta 1 600 000 EUR subsidija yra iš valstybinių išteklių suteiktas finansinis pranašumas. Be to, valstybinių išteklių kriterijus galioja ir ekonominiams pranašumams, kuriuos suteikia valstybių narių regioninių ar vietos savivaldos institucijos. Todėl pirmąjį Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijų atitinka subsidijos (kiekviena po 630 000 eurų), kurias CMR skyrė Provanso-Alpių-Žydrojo kranto regionas, Bouches-du-Rhône departamentas ir Marselio miestas.

(57)

Antra, kadangi šios subsidijos buvo skirtos konkrečiai įmonei – CMR, tai atitinka atrankos kriterijų, dėl kurio ir yra taikomos Sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatos.

(58)

Trečia, trys regioninių ir vietos savivaldos institucijų paramos bei Prancūzijos vyriausybės skirta beprocentė paskola suteikia CMR ekonominę naudą, kurios jai nebūtų skyręs privatus sektorius. Todėl pagal savo prigimtį šios priemonės gali iškreipti konkurenciją.

(59)

Ketvirta, priemonė atitinka poveikio tarpusavio prekybai kriterijų, nes naudos gavėjas vykdo ekonominę veiklą, kurioje vyksta valstybių narių tarpusavio prekyba. Kaip tik tokia yra CMR vykdoma laivų remonto veikla. Tokiame jautriame sektoriuje kaip laivų remontas galima įtarti poveikį tarpusavio prekybai, net ir potencialų. Ši prielaida yra valstybės pagalbos laivų statybos sektoriui vykdomos subalansuotos politikos specialiųjų taisyklių atžvilgiu pagrindas. Šios taisyklės visos taikomos laivų remonto veiklai, kuriai galioja tie patys principai kaip ir laivų statybai. Be to, dėl savo geografinės padėties CMR bent jau potencialiai sudaro konkurenciją Italijos ir Ispanijos laivų remonto bendrovėms.

(60)

Komisija daro išvadą, kad CMR skirtos valstybinės lėšos, nurodytos 3 lentelės 1 dalyje, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(61)

Komisija taip pat pažymi, kad Prancūzija neįvykdė jai pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį tenkančio įsipareigojimo neįgyvendinti planuojamų priemonių, kol vykdant procedūrą nebus priimtas galutinis sprendimas (išankstinė išlyga). Todėl pagalba laikoma neteisėta.

B.   Nuo Sutarties 87 straipsnio leidžianti nukrypti išlyga

(62)

Kadangi CMR veikia laivų remonto sektoriuje, pagalbai, kuri jai buvo skirta veiklai paremti, galioja specialiosios valstybės pagalbos taisyklės, taikomos laivų statybos sektoriui. Nuo 2004 m. sausio 1 d. šios taisyklės galioja valstybės pagalbos laivų statybai sistemoje (11), pakeitusios reglamento dėl laivų statybos nustatytas taisykles. Tačiau, remiantis Komisijos pranešimu dėl taisyklių, taikomų neteisėtai valstybės pagalbai, nustatymo (12), neteisėta pagalba, tai yra pagalba, suteikta pažeidžiant Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, turi būti vertinama remiantis pagalbos skyrimo metu galiojusiose priemonėse nustatytais esminiais kriterijais. Taigi šiuo atveju taikomas reglamentas dėl laivų statybos. Nesvarbu ar Komisija taikytų reglamentą dėl laivų statybos, ar jį pakeitusią valstybės pagalbos laivų statybai sistemą (13), siekiant išsamumo turi būti patikslinta, kad tai neturi jokios įtakos vertinimo apie tinkamumą išvadoms, nes esminiai pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui, regioninės pagalbos ir pagalbos mokymui kriterijai yra identiški (14).

(63)

Prancūzija paprašė Komisiją ištirti šių finansinių priemonių suderinamumą su bendrąja rinka tiesiogiai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą pabrėždama, kad tokio dydžio uosto kaip Marselis tinkamam funkcionavimui laivų remontas yra būtinas.

(64)

Visų pirma Komisija pažymi, kad, jei CMR teikiamos laivų remonto paslaugos iš tiesų būtų būtinos uosto funkcionavimui, ši veikla iš principo turėtų būti vykdoma paties uosto ištekliais, nesinaudojant valstybės pagalba. Be to, Komisija leidžia skirti dalį pagalbos – regioninę investicinę pagalbą, šitaip atsižvelgdama į iškilusias regionines problemas.

(65)

Be to, reglamentas dėl laivų statybos yra specifinė ir išsami šiam sektoriui (šiuo atveju – laivų remontui) taikomų taisyklių visuma, Sutarties atžvilgiu ji yra lex specialis. Tiesioginis Sutarties taikymas pagalbos skyrimo atveju trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama nustatant sektoriui taikomas specifines ir ribojančias taisykles.

(66)

Todėl Komisija negali vertinti šios pagalbos tiesiogiai pagal Sutarties nuostatas.

(67)

Pagal reglamento dėl laivų statybos 2 straipsnį laivų remontui skirta pagalba gali būti laikoma atitinkančia bendrosios rinkos reikalavimus tik tada, jei atitinka šio reglamento nuostatas.

1.   Pagalba restruktūrizavimui

(68)

Prancūzijos tvirtinimu, šios pagalbos tikslas – CMR veiklos restruktūrizavimas. Remiantis reglamento dėl laivų statybos 5 straipsnio nuostatomis, pagalba, skirta gelbėti ir restruktūrizuoti laivų remonto sektoriuje veikiančias įmones, išimtiniais atvejais gali būti laikoma suderinama su bendrosios rinkos reikalavimais, jeigu tokia pagalba atitinka restruktūrizavimo gairių nuostatas ir specialiąsias 5 straipsnyje nustatytas sąlygas.

(69)

Todėl Komisija ištyrė, ar buvo įgyvendinti restruktūrizavimo gairėse nustatyti kriterijai.

1.1.   Įmonės teisė gauti pagalbą

(70)

Pagal restruktūrizavimo gaires, kad įmonei būtų suteikta teisė gauti pagalbą restruktūrizavimui, ji turi atitikti šiose gairėse pateiktą sunkumų patiriančios įmonės apibrėžimą. Nors nėra Bendrijos nustatyto apibrėžimo, Komisija laiko, kad įmonė patiria sunkumų, kai savo pačios finansiniais ištekliais arba iš savo savininkų arba akcininkų ar kreditorių gautomis lėšomis nepajėgia sustabdyti nuostolių, kurie be valdžios įsikišimo per trumpą arba vidutinės trukmės laikotarpį beveik garantuotai pasmerktų ją žlugti (restruktūrizavimo gairių 4 dalis). Sunkumų patiriančios įmonės požymiai yra, pavyzdžiui, didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, per dideli pajėgumai, mažėjantys pinigų srautai, augančios skolos, didėjantys finansiniai įsipareigojimai ir krintanti arba mažėjanti arba net nulinė grynojo turto vertė.

(71)

Tačiau pagal restruktūrizavimo gairių 7 dalį naujai sukurta įmonė neturi teisės gauti pagalbos restruktūrizavimui net jei jos pradinė finansinė padėtis yra netvirta. Taip būna, pavyzdžiui, kai nauja įmonė atsiranda likvidavus ankstesnę įmonę arba kai ji tiesiog perima tokios įmonės turtą.

(72)

Teisės gauti pagalbą restruktūrizavimui nesuteikimas naujai sukurtoms įmonėms grindžiamas tuo principu, kad sprendimas kurti įmonę turi būti nulemtas rinkos situacijos. Todėl įmonė turi būti kuriama tik tuomet, jei galės veikti atitinkamoje rinkoje, tai yra jei ji turi kapitalo ir yra gyvybinga nuo pat pradžių.

(73)

Nauja įmonė neturi teisės gauti restruktūrizavimo pagalbos, nes, nors be jokios abejonės galinti susidurti su sunkumais pradėdama veiklą, ji negali patirti tų sunkumų, kurie yra apibrėžti restruktūrizavimo gairėse. Šie sunkumai, nurodyti konstatuojamosios dalies 70 punkte, yra susiję su įmonės praeitimi, nes yra atsiradę jai veikiant. Nauja įmonė tokio pobūdžio sunkumų negali patirti dėl savo prigimties.

(74)

Tačiau nauja įmonė gali patirti nuostolių pradėdama savo veiklą, nes ji turi finansuoti investicijas ir veiklos sąnaudas, kurių iš pradžių negali padengti iš savo veiklos gaunamomis pajamomis. Šios sąnaudos vis dėlto yra siejamos su įmonės veiklos pradžia, o ne su jos restruktūrizavimu. Todėl jos negali būti finansuojamos iš pagalbos restruktūrizavimui, nes neatitinka specifinio pastarosios tikslo bei riboto jos taikymo.

(75)

Šis restruktūrizavimo gairių taikymo apribojimas taikomas naujoms įmonėms, atsiradusioms likvidavus ankstesnę įmonę, arba tiesiog perėmusioms tokios įmonės turtą. Tokiais atvejais nauja įmonė paprastai neperima ankstesniosios skolų, vadinasi, nepatiria ir restruktūrizavimo gairėse apibrėžtų sunkumų.

(76)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija abejojo, ar CMR turi teisę gauti pagalbą restruktūrizavimui, kadangi ji atrodė esanti nauja įmonė.

(77)

Šiuo klausimu Komisija pažymi, o Prancūzija pripažįsta, kad CMR yra naujas juridinis vienetas, turintis su CMdR nesusijusį juridinio asmens statusą.

(78)

Be to, Komisija laikosi nuomonės, kad CMR yra naujas, atskiras nuo CMdR ūkio vienetas. Tiesa, CMR tęsia tokią pat ūkinę veiklą kaip ir CMdR (laivų remontas). Tačiau negalima teigti, kad CMR yra tas pats ūkinis vienetas kaip CMdR. Priešingai, Komisija laikosi nuomonės, kad perėmimas reiškia sąsajos tarp naujos ir ankstesnės veiklos nutrūkimą, nors CMR perėmė turtą bei verslą, taip pat personalą ir kai kuriuos su socialine apsauga susijusius įsipareigojimus ir nors ji veikia tame pačiame veiklos sektoriuje kaip ir CMdR. Tai, kad nebuvo perimtos su ankstesniąja veikla susijusios skolos, reiškia sąsajų nutrūkimą. Taigi CMR finansinė padėtis nebuvo tokia pat kaip CMdR. Pažymėtina, kad tokią situaciją lėmusios priežastys, tai yra arba ankstesnioji įmonė įvykdė savo skolinius įsipareigojimus, arba jokių skolų nebuvo, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Tikroji CMR padėtis tuo metu, kai ji pradėjo savo veiklą, gali būti apibūdinta kaip nauja pradžia. Sąsajų nutrūkimą liudija ir tai, kad nebuvo perimtas nė vienas nebaigtas darbas; visi pradėti darbai buvo baigti ir tiekėjams buvo sumokėta iki CMdR likvidavimo.

(79)

Todėl daroma išvada, kad CMR iš tikrųjų yra nauja įmonė.

(80)

Faktiškai Prancūzija šios išvados neginčija. Tačiau pažymi, kad, nors CMR ir yra nauja įmonė, jos patiriami sunkumai leidžia ją prilyginti jau veikiančiai įmonei, nes šių sunkumų priežastis – personalo ir su juo susijusių socialinių įsipareigojimų perėmimas.

(81)

Atsakydama į šį argumentą Komisija pažymi, kad CMR neturi sunkumų patiriančios įmonės požymių, kaip jie apibrėžti restruktūrizavimo gairėse, aptartose konstatuojamosios dalies 70 punkte. Ji paprasčiausiai susidūrė su įprastinėmis įmonės sąnaudomis ir įprastiniais veiklos pradžios nuostoliais, atsirandančiais dėl to, kad investicijų projektas dar tik pradedamas.

(82)

Komercinės veiklos pradžios sąnaudos yra neišvengiamos ir nėra susijusios su įmonės praeitimi. CMR būtų tekę patirti tokias pat sąnaudas net tuomet, jei jos akcininkai būtų nutarę sukurti visiškai nuo ankstesnės laivų remonto veiklos nepriklausančią bendrovę, nes ir šis kelias neišvengiamai susijęs su pradinėmis sąnaudomis, ypač įrangos pirkimui, personalo samdymui ir mokymui ir pan.

(83)

Be to, Komisija pažymi, kad personalo perėmimas su nepakeistomis kvalifikacijos pripažinimo, atlyginimo ir stažo skaičiavimo sąlygomis bei su tam tikrais socialiniais įsipareigojimais (nesumokėtos mokamos atostogos, „asbesto pensijos“) yra tik paprasta investuotojui žinoma juridinė Prancūzijos socialinės teisės (tuo panašios į daugelio kitų šalių teisę) pasekmė (15). Kitaip tariant, šis perėmimas buvo turto perėmimo operacijos sąlyga. Be to, fiksuojant pirkimo kainą būtų reikėję atsižvelgti į visas su įgytu turtu susijusias sąnaudas.

(84)

Be to, Komisija pažymi, kad CMR perimti darbuotojai yra sudedamoji perimto turto dalis ir nėra našta. Iš tiesų šis perėmimas turėjo palengvinti CMR atėjimą į rinką, nes ji išvengė su naujo personalo įdarbinimu ir mokymu susijusių sąnaudų.

(85)

Prancūzija taip pat pažymi, kad CMR yra sunkumų turinti įmonė, nes vykdo tokio pat pobūdžio veiklą kaip CMdR ir privalo laikytis Prancūzijos įstatymų paskirtų socialinės apsaugos įpareigojimų, paveldėtų iš CMdR.

(86)

Galiausiai Prancūzija pažymi, kad CMdR sunkumai buvo susiję su jos vykdomos veiklos pobūdžiu. Tačiau ji taip pat pažymi, kad jei Marselyje veiktų tik viena laivų remonto bendrovė, tai atitiktų rinkos poreikius. Akivaizdu, kad po to, kai buvo uždarytos Marine Technologie ir Travofer, CMR iš tikrųjų yra viena tokio tipo laivų remonto bendrovė Marselyje. Taigi dėl to, kad CMR užsiima laivų remonto veikla, neturėtų kilti finansinių sunkumų ir nereikėtų restruktūrizuoti.

(87)

Darydama išvadą Komisija pažymi, kad CMR neperėmė iš CMdR pasyvo elementų, kurie reikštų, kad tęsiama senoji laivų remonto veikla. CMR yra naujai įsteigta bendrovė, kuri, beje, pagal restruktūrizavimo gairių nuostatas nėra patirianti sunkumų. Komisija teigia, kad investicinė parama galėtų būti labiau pritaikyta kitiems finansiniams sunkumams, su kuriais galėtų susidurti CMR.

(88)

Pagal praktiką, Komisijos taikomą nuo restruktūrizavimo gairių įsigaliojimo 1999 m., bendrovė yra laikoma nauja dvejus metus nuo jos įsteigimo. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad CMR 2002 m. birželio 20 d. buvo įsteigta kaip nauja bendrovė. Teisiškai įpareigojantis sprendimas skirti CMR pagalbą buvo priimtas 2002 m. birželio 26 d., tai yra nepraėjus dvejų metų nuo įsteigimo laikotarpiui.

(89)

Todėl Komisija daro išvadą, kad CMR neturi teisės pasinaudoti pagalba restruktūrizavimui. Toliau pateikiamuose konstatuojamosios dalies punktuose Komisija aiškinasi, ar Prancūzijos pateikta informacija galėjo išsklaidyti kitas sprendime pradėti tyrimą iškeltas abejones dėl pagalbos suderinamumo su kitomis restruktūrizavimo pagalbai taikomomis sąlygomis. Komisijos išvadomis dėl šių sąlygų bus remiamasi iškėlus prielaidą, kad CMR yra ne nauja bendrovė, o bendrovė, turinti finansinių sunkumų, todėl turinti teisę pasinaudoti pagalba restruktūrizavimui.

(90)

Siekdama išsamumo Komisija pažymi, kad svarstomos priemonės negali būti laikomos pagalba sanavimui. Tinkamumo gauti pagalbą sanavimui taisyklė yra tokia pati kaip pagalbai restruktūrizavimui taikoma taisyklė. Pagal restruktūrizavimo gairių 7 dalies nuostatas naujos įmonės neturi teisės gauti pagalbos sanavimui. Todėl CMR, būdama nauja įmonė, neturinti sunkumų pagal restruktūrizavimo gairių nuostatas, negali gauti šios rūšies pagalbos.

1.2.   Gyvybingumo atkūrimas

(91)

Pagal restruktūrizavimo gaires pagalbos skyrimas turi būti siejamas su restruktūrizavimo planu, leidžiančiu per protingai pagrįstą laiką atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą, paremtą realistinėmis prielaidomis apie būsimos eksploatacijos sąlygas, siekiant padėti įmonei veikti savarankiškai. Šio tikslo turi būti siekiama daugiausia vidinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, atsisakant veiklos, kuri net po restruktūrizavimo būtų deficitinė struktūriniu požiūriu.

(92)

Komisijai kilo abejonių, nes Prancūzija nepaaiškino, kokius struktūrinius sunkumus turėjo išspręsti restruktūrizavimas, pasitenkinusi pareiškimu, kad sunkumai, su kuriais susidūrė CMR, daugiausia atsirado dėl CMdR bankroto. Dėl to Komisijai kilo abejonių, ar CMR patiria tokius sunkumus ir ar įmonės verslo planas galės atkurti jos gyvybingumą.

(93)

Prancūzija paaiškino, kad CMR sunkumai atsirado dėl Cammell Laird vykdytos prekybos politikos, kai buvo mėginama perorientuoti Marselio laivų remonto bendroves į laivų techninį pertvarkymą. Šio perorientavimo pasekmė buvo prarasta tradicinė laivų remonto sektoriaus klientūra. Siekdama tai iliustruoti Prancūzija pareiškė, kad CMdR tęsė laivų remonto veiklą, nors ir ribotą, ir kad jai užsidarius jos užsakymų sąsiuvinis buvo visiškai tuščias.

(94)

Komisija iš to daro išvadą, kad sunkumas, su kuriuo susidūrė CMR, buvo padėtis, vyravusi šioje laivų remonto rinkoje, tai yra, sumažėjusi paklausa ir iškilusi būtinybė atkurti šios veiklos patikimumą, kuriam pakenkė ankstesniojo operatoriaus vykdyta politika.

(95)

Komisija taip pat daro išvadą, kad verslo įmonės planas, apie kurį pranešė Prancūzija, būtų pajėgus atkurti CMR gyvybingumą per protingai pagrįstą laiką. Tačiau ji pareiškė, kad tinkamiausia priemonė tokios rūšies sunkumams išspręsti yra pagalba investicijoms.

1.3.   Nederamų konkurencijos iškraipymų vengimas

(96)

Komisija taip pat abejoja, ar CMR tikrai ir negrįžtamai sumažins savo pajėgumus, kaip to reikalauja reglamento dėl laivų statybos 5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

(97)

Pajėgumų mažinimas turi atitikti skiriamos pagalbos dydį, uždaryti gamybiniai įrenginiai turėjo būti reguliariai naudojami laivų statybai, remontui ar techniniam pertvarkymui iki pat pranešimo apie pagalbą dienos ir turės būti uždaryti ne mažiau nei dešimt metų nuo tada, kai Komisija patvirtins pagalbą. Be to, nebus atsižvelgiama į kitų tos pačios valstybės narės įmonių pajėgumų mažinimą, išskyrus atvejus, kai pagalbą gaunančios įmonės pajėgumų neįmanoma sumažinti taip, kad nekiltų grėsmė galimybei įgyvendinti restruktūrizavimo planą. Galiausiai pajėgumų mažinimo dydis nustatomas atsižvelgiant į faktinį gamybos lygį per pastaruosius penkerius metus iki restruktūrizavimo.

(98)

Visų pirma dėl Prancūzijos argumento, kad pajėgumai bus sumažinti uždarius dvi kitas Marselio laivų remonto dirbtuves (Marine Technologie ir Travofer), Komisija laikosi nuomonės, kad pagal reglamento dėl laivų statybos 5 straipsnio 2 dalį į šį uždarymą neturi būti atsižvelgiama, nes jis liečia kitas įmones, o ne pagalbos gavėją, išskyrus atvejus, kai nebuvo įmanoma sumažinti pajėgumų nepakenkiant restruktūrizavimo plano įgyvendinimui.

(99)

Šiuo atveju Marine Technologie ir Travofer yra nuo CMR juridiškai nepriklausomi juridiniai vienetai, o jų uždarymas buvo nuo pastarosios nepriklausančio įvykio – pagrindinės bendrovės Cammell Laird bankroto – rezultatas. Be to, Prancūzija neteigė, kad, sumažinus pajėgumus, kiltų pavojus CMR įmonės plano įgyvendinimo galimybei.

(100)

Dėl šios priežasties Komisija negali sutikti, kad šis argumentas įrodo sumažėjus CMR gamybos pajėgumus.

(101)

Antra, buvo iškelta daug kitų klausimų, galinčių pasirodyti reikšmingų priimant sprendimą dėl nederamų konkurencijos iškraipymų (žr. konstatuojamosios dalies 48–51 punktus).

(102)

Komisija visų pirma pažymi, kad restruktūrizavimo gairės iš principo atleidžia MVĮ nuo pagalbos gavėjams tenkančios pareigos sumažinti neigiamą pagalbos poveikį konkurentams, jei atitinkamo sektoriaus valstybės pagalbos skyrimo taisyklės nenurodo kitaip. Tokios taisyklės yra nustatytos reglamente dėl laivų statybos, kuriame nenumatyta jokių išimčių MVĮ.

(103)

Lygiai taip pat nėra reikšminga, kad kitos regiono laivų remonto įmonės nekonkuruoja su CMR. Reglamente dėl laivų statybos keliama prielaida, kad pagalba restruktūrizavimui šiame sektoriuje daro poveikį konkurencijai ir, priešingai nei restruktūrizavimo gairių 36 dalyje, nenumatoma jokia išlyga pagal konkrečią rinkos situaciją. Pagalbos gavėjas privalo imtis priemonių, padėsiančių jam sumažinti pajėgumus proporcingai skiriamos pagalbos dydžiui. Šios laivų statybai taikomos griežtesnės taisyklės aiškinamos sektoriui būdingais per dideliais pajėgumais. Dėl tų pačių perteklinių pajėgumų kitam jautriam sektoriui – laivų remontui – taikomos tos pačios taisyklės ir principai kaip ir laivų statybai.

(104)

Galiausiai Komisija pažymi, kad 1996 m., kai prasidėjo sunkumai, CMdR dirbo 310 asmenų. O tuomet, kai CMdR turtą perėmė CMR, joje dirbo 132 žmonės. Taigi personalo skaičius buvo sumažintas dar CMdR, anksčiau, nei CMR buvo skirta pagalba restruktūrizavimui. Todėl tai negali būti laikoma konkurencijos iškraipymus mažinančia priemone.

(105)

Dėl argumento, kad pajėgumai bus sumažinti „asbesto pensijų“ sąskaita, naujausi (2004 m. sausio mėn.) duomenys rodo, kad tai palies 58 asmenis per 2002–2004 m. Tačiau aišku, kad bent dalis šių žmonių bus pakeisti kitais (pagal 2003 m. kovo 6 d. laišką – 30).

(106)

Visa ši informacija neleidžia atmesti Komisijos abejonių, ar CMR iš tikrųjų ir negrįžtamai sumažino savo pajėgumus proporcingai paskirtos pagalbos dydžiui. Tačiau net jei CMR galėtų gauti pagalbą kaip sunkumų patirianti įmonė, ši pagalba nebūtų suderinama su reglamento dėl laivų statybos nuostatomis.

1.4.   Pagalbos apribojimas iki minimumo

(107)

Pagal restruktūrizavimo gairių nuostatas pagalbos suma ir intensyvumas turi būti apriboti iki visiško minimumo, kurio reikia, kad būtų galima imtis restruktūrizavimo atsižvelgiant į finansines įmonės galimybes. Pagalbos gavėjai turi žymiai prisidėti prie restruktūrizavimo plano savo ištekliais arba lėšomis, gautomis rinkos sąlygomis iš išorinių finansavimo šaltinių.

(108)

Komisija abejojo, ar ši sąlyga buvo įgyvendinta, nes turimi privatūs ir valstybiniai finansiniai ištekliai buvo didesni nei išreikštas poreikis. Prancūzija atsakė į tai, kad valstybinės ir privačios paramos suma, iš viso 5 930 000 EUR, visų pirma dengė restruktūrizavimo sąnaudas (3 649 494 EUR), antra – dalį apyvartinio kapitalo poreikio, nesusijusio su restruktūrizavimo reikmėmis.

(109)

Komisija iškėlė CMR skirtos paskolos grynojo subsidijos ekvivalento nustatymo klausimą. Pagal Komisijos pranešimą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo orientacinė norma gali būti padidinta ypatingos rizikos atvejais. Komisija daro išvadą, kad, jei CMR žinojo apie sunkumus, dėl kurių buvo reikalingas restruktūrizavimas, – tai yra Prancūzijos ginamas argumentas, su kuriuo Komisija nesutinka, – tada iš tiesų būtų ypatingos rizikos padėtis. Joks privatus skolintojas neteiktų CMR paskolos tokiomis sąlygomis, tai yra be palūkanų ir be jokios garantijos. Todėl visa paskola yra pagalba. Visa pagalbos suma tuomet būtų 3 490 000 EUR.

(110)

Skelbiami su restruktūrizavimu susiję finansavimo poreikiai siekia 3 649 494 EUR. Kadangi pagalbos suma lygi 3 490 000 EUR, privačios lėšos, kuriomis pagalbos gavėjas prisidėjo prie restruktūrizavimo, yra 159 494 EUR. Taigi priešingai, nei reikalaujama restruktūrizavimo gairėse, pagalbos gavėjo įnašas nėra žymus.

(111)

Komisija daro išvadą., kad net jei CMR būtų sunkumų patirianti įmonė, turinti teisę gauti pagalbą restruktūrizavimui, nebuvo įvykdytas proporcingumo kriterijus, todėl pagalba būtų nesuderinama su restruktūrizavimo gairių nuostatomis.

1.5.   1994 m. restruktūrizavimo gairės

(112)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija įvertino priemones pagal 1999 m. priimtų restruktūrizavimo gairių nuostatas. Atsakydama į minėtą sprendimą Prancūzija šiam metodui neprieštaravo. Pažymėtina, kad reglamento dėl laivų statybos 5 straipsnyje daroma nuoroda į 1994 m. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (16) (toliau – 1994 m. restruktūrizavimo gairės), kurias 1999 m. pakeitė naujos restruktūrizavimo gairės. Tačiau Komisijos manymu, net jei būtų buvusios taikytos 1994 m. restruktūrizavimo gairės, anksčiau pateiktos išvados būtų buvusios tokios pat. Visų pirma nauja bendrovė pagal savo pobūdį negali būti sunkumų patirianti įmonė. Nors ir ne tokios tikslios, 1994 m. restruktūrizavimo gairės, ypač pagal sunkumų patiriančios įmonės apibrėžimą, yra akivaizdžiai skirtos jau egzistuojančių, o ne naujai sukurtų įmonių sanavimui ir restruktūrizavimui. Antra, pagalbos apribojimo iki minimumo kriterijus jau egzistavo 1994 m. restruktūrizavimo gairėse (17), o šiuo atveju jis nėra įvykdytas.

(113)

Dėl to pagalba nėra suderinama su 1994 m. restruktūrizavimo gairių nuostatomis.

2.   Regioninė pagalba investicijoms

(114)

Regioninės pagalbos investicijoms suderinamumo su bendrąja rinka sąlygos yra nurodytos reglamento dėl laivų statybos 7 straipsnyje. Visų pirma priemonės turi būti skirtos Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a arba c punktuose nurodytam regionui. Antra, pagalbos intensyvumas negali viršyti šiuo reglamentu nustatytos ribos. Trečia, tai turi būti priemonės, skirtos tobulinti arba modernizuoti statyklas siekiant padidinti jau naudojamų įrenginių našumą. Ketvirta, pagalba negali būti susijusi su finansiniu statyklos restruktūrizavimu. Penkta, pagalba turi būti skirta tik teisėtoms išlaidoms, apibrėžtoms nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse (18) (toliau – regioninės gairės).

(115)

Marselio regionas yra zona, kuriai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą gali būti skiriama pagalba. Pagal reglamentą dėl laivų statybos ir atsižvelgiant į Komisijos patvirtintą regioninės pagalbos žemėlapį, šiam regionui skiriamos pagalbos grynasis intensyvumas negali viršyti 12,5 % (19).

(116)

Pagal regioninių gairių 4.5 punktą investicijos, kurioms gali būti skiriama pagalba, išreiškiamos kaip vieninga visuma išlaidų, atitinkančių investicijas į šiuos elementus: žemę, pastatus ir įrangą. Pagal šių gairių 4.6 punktą į reikalavimus atitinkančias išlaidas gali taip pat įeiti kai kurios nematerialios investicijos.

(117)

2004 birželio 29 d. laiške Prancūzija išvardijo CMR investicijas, tinkamas gauti regioninę pagalbą: atsargos, investicijos į įrangą ir pastatus. Kadangi su atsargomis susijusios išlaidos padengia eksploatacijos sąnaudas, jos yra netinkamos gauti pagalbą pradinėms investicijoms. 5 lentelėje Komisija nurodo išlaidas, kurias ji laiko tinkamomis gauti pagalbą pradinėms investicijoms.

5 lentelė

Išlaidos (20), tinkamos gauti regioninę pagalbą investicijoms

(eurais)

PUNKTAS

SUMA

1.

Investicijos į įrangą, paskirstytos:

420 108

2.

Transporto įrangai/transporto priemonėms

162 500

3.

Informacijos įrangai

35 600

4.

Įvairiai kitai įrangai ir įrenginiams

222 008

5.

Pastatai

1 000

IŠ VISO

421 108

(118)

Komisija pripažįsta, kad šios investicijos padeda įgyvendinti CMR įmonės plano tikslus, nurodytus konstatuojamosios dalies 20 punkte, taigi ir atnaujinti bei modernizuoti statyklą siekiant padidinti jos našumą. Be to, šios investicijos atitinka vieningą išlaidų visumą: investicijas į pastatus (5 lentelės 5 punktas) ir investicijas į įrangą (5 lentelės 1–4 punktai).

(119)

Taigi išlaidų, tinkamų gauti regioninę pagalbą investicijoms, bendra suma yra 421 108 EUR (patikslinta vertė 401 152 EUR, baziniai metai – 2002, diskonto norma 5,06 %).

(120)

Didžiausias leistinas grynasis pagalbos intensyvumas yra 12,5 % (šiuo atveju 18,9 % bruto (21)). Todėl leidžiamos pagalbos dydis yra 75 737 EUR.

(121)

Komisija daro išvadą, kad CMR skirta pagalba iš dalies gali būti patvirtinta kaip pagalba pradinėms investicijoms, neviršijanti 75 737 EUR.

3.   Pagalba mokymui

(122)

Komisija pažymėjo, kad kai kurios išlaidos, kurias CMR pateikia savo įmonės plane, yra susijusios su mokymu. Pagalba buvo skirta įsigaliojus 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentui (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (22) (toliau – reglamentas dėl pagalbos mokymui).

(123)

Reglamentą dėl pagalbos mokymui priėmė Komisija, įgaliota 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (23). Reglamentas dėl pagalbos mokymui, kaip vėlesnis įstatymas, iš dalies pakeičia reglamentą dėl laivų statybos, kuriame nėra numatyta galimybė skirti pagalbą mokymui laivų statybos sektoriuje. Reglamento dėl pagalbos mokymui 1 straipsnyje nurodoma, kad jis taikomas pagalbai mokymui visuose sektoriuose, vadinasi, jis taikomas ir laivų statybos sektoriuje.

(124)

Reglamente dėl pagalbos mokymui nurodyta, kad individuali pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, jei atitinka visas šiame reglamente numatytas sąlygas, tai yra, jei neviršija didžiausio leistino pagalbos intensyvumo ir yra skirta padengti pagal 4 straipsnio 7 dalį tinkamas finansuoti išlaidas.

(125)

Prancūzija CMR mokymo poreikius apibūdino kaip specialųjį mokymą, skirtą 20 CMR darbuotojų ir 50 CMR subrangovų darbuotojų per metus. Komisija pažymi, kad reglamento dėl pagalbos mokymui 2 straipsnyje specialusis mokymas apibrėžiamas kaip mokymas, tiesiogiai ir iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, tai yra CMR. CMR subrangovų darbuotojai nėra mokomi pagal jų užimamas pareigas CMR, todėl negali gauti jai skiriamos pagalbos mokymui. Kita vertus, Prancūzija nepateikė Komisijai jokios garantijos, kad CMR subrangovų mokymui skirta pagalbos dalis bus visa perduota šiems subrangovams, nes CMR tėra šios pagalbos perdavėja. Dėl šių priežasčių Komisija negali vertinti šios pagalbos kaip netiesiogiai skiriamos CMR subrangovams. Kadangi Prancūzija neatsakė į Komisijos klausimą dėl išlaidų mokymui paskirstymo tarp CMR darbuotojų ir CMR subrangovų darbuotojų, Komisija tinkamas finansuoti išlaidas nustatys proporciniu būdu.

(126)

Bendros Prancūzijos deklaruojamos mokymo sąnaudos sudaro 896 000 EUR. Tuomet atitinkamai išlaidos, skirtos 20 CMR darbuotojų, yra 256 000 EUR. Komisijos manymu, šioms išlaidoms padengti gali būti skiriama pagalba mokymui.

(127)

Pagal reglamento dėl pagalbos mokymui 4 straipsnio nuostatas mažoms ir vidutinėms įmonėms, esančioms regionuose, kuriems gali būti teikiama regioninė pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, pagalbos intensyvumas specialiojo mokymo projektams negali būti didesnis nei 40 %.

(128)

Taigi visa pagalbos mokymui suma yra 102 400 EUR.

(129)

Komisija daro išvadą, kad pagalba CMR gali būti skiriama iš dalies, kaip pagalba mokymui, neviršijanti 102 400 eurų.

V.   IŠVADA

(130)

Komisija nusprendė, kad Prancūzija neteisėtai skyrė 3 490 000 EUR pagalbą, pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinusi šią pagalbą, Komisija nusprendė, kad ši pagalba, kaip CMR skirta pagalba restruktūrizavimui, yra nesuderinama su bendrąja rinka, nes neatitinka reglamente dėl laivų statybos ir restruktūrizavimo gairėse numatytų sąlygų. Vis dėlto Komisija pažymi, kad ši pagalba iš dalies yra suderinama su bendrąja rinka kaip regioninė pagalba investicijoms pagal reglamento dėl laivų statybos 7 straipsnį ir kaip pagalba mokymui pagal reglamento dėl pagalbos mokymui nuostatas. Skirtumas tarp jau išmokėtos sumos (3 490 000 EUR) ir tinkamos finansuoti sumos (75 737 EUR + 102 400 EUR = 178 137 EUR), arba 3 311 863 EUR, turi būti grąžintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dėl 3 490 000 EUR pagalbos sumos, kurią Prancūzija skyrė bendrovei Compagnie Marseille Réparation (CMR):

a)

75 737 EUR yra suderinami su bendrąja rinka kaip regioninė pagalba investicijoms pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies e punktą;

b)

102 400 EUR yra suderinami su bendrąja rinka kaip pagalba mokymui pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą;

c)

3 311 863 EUR yra nesuderinami su bendrąja rinka.

2 straipsnis

1.   Prancūzija imasi visų reikalingų priemonių, kad susigrąžintų iš CMR neteisėtai jai išmokėtą pagalbą, nurodytą 1 straipsnio c punkte. Šios pagalbos dydis yra 3 311 863 EUR.

2.   Susigrąžinimas vykdomas neatidėliojant nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka, juo labiau kad ji leidžia nedelsiant ir tinkamai įgyvendinti šį sprendimą.

3.   Į susigrąžintiną sumą įeina ir palūkanos, skaičiuojamos nuo tos dienos, kada pagalba atsidūrė CMR žinioje, iki jos grąžinimo dienos.

4.   Palūkanos skaičiuojamos pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyriaus nuostatas (24). Palūkanų norma nustatoma sumavimo būdu per visą 3 dalyje nurodytą laikotarpį.

5.   Prancūzija nutraukia pagalbos priemones ir anuliuoja visus iki šio sprendimo priėmimo dar neatliktus mokėjimus.

3 straipsnis

Prancūzija per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą gavimo praneša Komisijai apie priemones, kurios numatytos ir kurių jau imtasi, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas. Prancūzija šią informaciją perduoda naudodamasi priede pateikiamu informacijos lapu.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2004 m. rugsėjo 22 d.

Komisijos vardu

Mario MONTI

Komisijos narys


(1)  OL C 188, 2003 8 8, p. 2.

(2)  Žr. 1 išnašą puslapio apačioje.

(3)  Konfidenciali informacija.

(4)  1 lentelėje pateikiama ne visa rezultatų ataskaita.

(5)  Vietos savivaldos institucijų subsidijos (žr. 3 lentelę).

(6)  20 CMR darbuotojų per metus ir 50 subrangovų darbuotojų per metus.

(7)  OL L 202, 1998 7 18, p. 1.

(8)  OL C 288, 1999 10 9, p. 2.

(9)  OL C 273, 1997 9 9, p. 3.

(10)  OL L 10, 2001 1 13, p. 33. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 364/2004 (OL L 63, 2004 2 28, p. 22).

(11)  OL C 317, 2003 12 30, p. 11.

(12)  OL C 119, 2002 5 22, p. 22.

(13)  Žr. valstybės pagalbos laivų statybai sistemos 12 punkto b ir f papunkčius bei 26 punktą.

(14)  Išskyrus pajėgumų mažinimo kriterijų, kuris pagal valstybės pagalbos laivų statybai sistemą nebėra privaloma pagalbos restruktūrizavimui skyrimo sąlyga. Tačiau restruktūrizavimo gairėse yra nustatyta sąlyga vengti bet kokio nederamo konkurencijos iškraipymo ir numatytos kompensacinės priemonės. Žr. restruktūrizavimo gairių 35 ir kitas dalis.

(15)  Tačiau Komisija, atlikusi išsamų atitinkamų Prancūzijos įstatymų (Darbo kodekso L 122-12 straipsnio antros pastraipos) analizę, laikosi nuomonės, kad šis įstatymas neįpareigoja perimti visų darbuotojų.

(16)  OL C 368, 1994 12 23, p. 12.

(17)  Žr. 3.2.2. iii poskyrį.

(18)  OL C 74, 1998 3 10, p. 9. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės su pakeitimais (OL C 258, 2000 9 9, p. 5).

(19)  Grynasis subsidijos ekvivalentas (ESN).

(20)  Investicijos per 2002–2004 m.

(21)  Bendrasis subsidijos ekvivalentas (ESB).

(22)  OL L 10, 2001 1 13, p. 20. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 363/2004 (OL L 63, 2004 2 28, p. 20).

(23)  OL L 142, 1998 5 14, p. 1.

(24)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.


PRIEDAS

Informacijos apie Komisijos sprendimo … įgyvendinimą lapas

1.   Grąžintinos sumos skaičiavimas

1.1.   Nurodykite šiuos duomenis apie pagalbos gavėjams neteisėtai išmokėtas sumas:

Data (1)

Pagalbos suma (2)

Valiuta

Pagalbos gavėjas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1.2.   Išsamiai paaiškinkite, kaip bus skaičiuojamos palūkanos nuo susigrąžinamos pagalbos sumos.

2.   Pagalbai susigrąžinti numatytos ir jau įgyvendintos priemonės

2.1.   Išsamiai nurodykite, kokios priemonės yra numatytos ir kokių jau buvo imtasi, kad pagalba būtų nedelsiant ir veiksmingai susigrąžinta. Taip pat kur reikia nurodykite numatytų/įgyvendintų priemonių teisinį pagrindą.

2.2.   Nurodykite visiško pagalbos susigrąžinimo datą.

3.   Jau atlikti grąžinimai

3.1.   Nurodykite šiuos duomenis apie susigrąžintą iš pagalbos gavėjo pagalbą:

Data (3)

Grąžintos pagalbos suma

Valiuta

Pagalbos gavėjas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.   Prie šio lapo pridėkite dokumentus, patvirtinančius 3.1 punkto lentelėje nurodytų pagalbos sumų grąžinimą.


(1)  Data, kai pagalba (arba pagalbos dalys) buvo išmokėta (-os) pagalbos gavėjui (jei priemonėje numatytos kelios dalys ir grąžinimai, rašykite į skirtingas eilutes).

(2)  Pagalbos gavėjui išmokėtos pagalbos suma (bendruoju subsidijos ekvivalentu).

(3)  Data, kai buvo grąžinta pagalba.


20.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/46


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. spalio 20 d.

dėl pagalbos schemos kurią Italija taikė įmonėms, investavusioms į komunas, nukentėjusias per 2002 m. gamtines nelaimes

(pranešta dokumentu Nr. C(2004) 3893)

(autentiškas tik tekstas italų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/315/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotus asmenis pateikti savo pastabas dėl minėtų straipsnių (1) ir atsižvelgdama į jas,

kadangi,

I.   PROCEDŪRA

(1)

2003 m. kovo 6 d. ir 2003 m. kovo 29 d. Komisija gavo 2 paraiškas dėl 2001 m. spalio 18 d. Įstatymo Nr. 383 vykdymo pratęsimo kai kuriose Italijos komunose, nukentėjusiose nuo 2002 m. gamtinių nelaimių.

(2)

2003 m. kovo 20 d. Komisija paprašė Italijos vyriausybę pateikti išsamią su šio įstatymo vykdymu susijusią informaciją. Pareikalavus atsakymo dėl 2003 m. gegužės 2 d. ir 2003 m. gegužės 21 d. dviejų nustatytų terminų pratęsimo, Italijos vyriausybė atsiuntė notą Komisijai, patvirtindama šiuos du pratęsimo terminus. Antrąją notą Italijos vyriausybė Komisijai atsiuntė 2003 m. liepos 4 d.

(3)

Kadangi pagalbos schema nebuvo suderinta dėl preliminaraus Komisijos sutikimo, kaip reikalauja Sutarties 87 straipsnis ir kiti straipsniai, schema buvo užregistruota nenotifikuotų pagalbų registre ir pažymėta numeriu NN 58/03.

(4)

2003 m. rugsėjo 17 d. laišku Komisija informavo Italiją apie savo sprendimą pradėti procedūrą šiuo klausimu, vadovaujantis Sutarties 88 straipsnio 2 dalimi. Atvejis buvo užregistruotas numeriu N 57/2003. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) ir visi suinteresuotieji asmenys buvo pakviesti pateikti savo pastabas.

(5)

2003 m. spalio 23 d. laišku Italijos Vyriausybė paprašė terminų atidėjimo, kad pateiktų savo pastabas. 2003 m. lapkričio 5 d. ir 2003 m. lapkričio 16 d. laiškais Komisija patenkino prašymą.

(6)

Italija pateikė savo pastabas 2004 m. vasario 18 d. laišku, registruotu 2004 m. vasario 23 d. 2004 m. ir 2004 m. rugsėjo 10 d. laišku, registruotu 2004 m. rugsėjo 15 d. Joks trečias suinteresuotas asmuo nepateikė pastabų.

II.   DETALUS PAGALBOS SCHEMOS APRAŠYMAS

(7)

2002 m. gruodžio 24 d. įstatyminis dekretas Nr. 282, 5e straipsnis, patvirtintas 2003 m. vasario 21 d. konversijos įstatymu Nr. 27, pratęsia numatytų 2001 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. 383 4 straipsnio 4 punkte išmokų mokėjimą išskirtinai tik toms įmonėms, kurios investavo į nuo 2002 m. gamtinių nelaimių nukentėjusias komunas. Šis straipsnis buvo paaiškintas italų ekonomikos ir finansų ministerijos Mokesčių inspekcijos išleistu 2003 m. liepos 31 d. cirkuliaru Nr. 43/E. Suinteresuotos komunos yra nurodytose zonose:

2002 m. spalio 29 d. Ministrų tarybos pirmininko dekretas, nurodantis suteikti būtinąją pagalbą Katanijos provincijai dėl Etnos vulkaninio aktyvumo kilusių vulkaninių fenomenų ir seisminių įvykių,

2002 m. spalio 31 d. Ministrų tarybos pirmininko dekretas, nurodantis suteikti būtinąją pagalbą Campobasso provincijai dėl rimtų seisminių įvykių, pasireiškusių 2002 m. spalio mėn. 31 d.,

2002 m. lapkričio 8 d. Ministrų tarybos pirmininko dekretas, nurodantis suteikti būtinąją pagalbą Foggia provincijai dėl rimtų seisminių įvykių, pasireiškusių 2002 m. spalio 31 d.,

2002 m. lapkričio 29 d. Ministrų tarybos prezidento dekretas, nurodantis suteikti būtinąją pagalbą Ligurijos, Lombardijos, Pjemontės, Veneto, Friuli Venecijos Džiulijos ir Emilijos Romanijos regionams dėl juose pasireiškusių išskirtinių meteorologinių (potvyniai ir nuošliaužos) reiškinių.

(8)

Be to, būtina, kad komunose, esančiose padidintos rizikos zonose, būtų įsteigtos evakavimo ir pagrindinių kelių į komuną užtvėrimo tarnybos.

(9)

Nuo gamtinių nelaimių nukentėjusių Ligurijos, Lombardijos, Pjemontės, Veneto, Friuli Venezijos Džiulijos ir Emilijos Romanijos regionų sąrašas buvo išspausdintas 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu 2003 m. birželio 3 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 126.

(10)

2001 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. 383 pratęsimas įsigaliojo 2003 m. vasario 23 d., kitą dieną po 2003 m. vasario 21 d. įstatymo Nr. 27 išspausdinimo 2003 m. vasario 22 d. Italijos Respublikos oficialiojo leidinio Nr. 44 paprastajame priede Nr. 29.

(11)

Pagalbos schemos tikslas – padidinti investicijas gamtinių nelaimių nuniokotose zonose, kurios minimos Ministrų tarybos prezidento dekretuose ir motyvuojamos 7 sprendimo punkte.

(12)

Pagalbą gali gauti bet kokio dydžio ir bet kokio sektoriaus įmonės, investavusios į nuo gamtinių nelaimių nukentėjusias komunas. 2003 m. liepos 31 d. Mokesčių inspekcijos cirkuliaras Nr. 43/E nurodo, kad išmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo įmonių investicijų dydžio į gyvenamąsias komunas, dėl rimtų gamtinių nelaimių tiesiogiai arba netiesiogiai patyrusias nuostolių. Įmonės patirtas nuostolis gali būti patikrintas pagal tam tikrus komunos įmonių duomenis, jei:

evakuacija palietė didelį pastatų skaičių, ir neigiamai paveikė visos komunos teritorijos ekonomiką,

vykdant mero nurodymus, buvo uždarytos visos pagrindinės susisiekimo su komuna gatvės.

Remiantis cituojamu cirkuliaru, kitais atvejais pagalba teikiama tik toms įmonėms, kurių vykdomosios būstinės yra tų zonų mero potvarkiais nurodytuose pastatuose.

(13)

Svarstomas pagalbos sumos dydis leidžia pratęsti 2001 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. 383 nurodymus iki antro mokesčių laikotarpio, vykdyto po 2003 m. spalio 25 d. ir apribotai iki 2003 m. liepos 31 d. įvykdytoms investicijoms. Tokie potvarkiai leidžia išskaičiuoti, įmonių ir autonominių darbuotojų pajamų mokesčio atžvilgiu, investicijų dalį nuo 2001 m. liepos 1 d. atitinkančią 50 % investicijų daugiau (viršijant), palyginant su vidutiniškomis investicijomis, atliktomis per 5 ankstesnius metus. Skaičiuojant vidurkį neatsižvelgiama į metų investicijas, kurių suma buvo didesnė. Nekilnojamo turto investicijoms pratęsimas liečia investicijas, atliktas iki trečio mokesčių laikotarpio, sekančio po 2001 m. spalio 25 d. ir vis dėlto iki 2004 m. liepos 31 d.

(14)

Schemos objektas – investicijos, skirtos pastatyti naujus pastatus, padidinti jau esančius pastatus, suremontuoti ir modernizuoti, užbaigti sustabdytus darbus ir pirkti naujus įrenginius.

III.   SPRENDIMAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ, VADOVAUJANTIS SUTARTIES 88 STRAIPSNIO 2 DALIMI

(15)

Nutarime pradėti formalią tyrimo veiklą (toliau – nutarimas pradėti procedūrą), buvo svarstomas pagalbos išmokos dydis, siekiant patikrinti, ar galima remtis 87 straipsnio 2 dalies b punktu, norint suteikti pagalbą, padengiant gamtinių nelaimių arba kitų išskirtinių įvykių padarytus nuostolius.

(16)

Be to, Komisija įvertino, ar svarstomas pagalbos sumos dydis galėtų būti įtakotas Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir (arba) c punktų išimčių. Orientuojantis pagal Valstybės pagalbos regioninės (3) plėtros planą, pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) (4), taip pat žemės ūkio sektoriui, pagal bendrijos fiksuotas orientavimo normas valstybės pagalba žemės ūkio sektoriui (5) ir žuvininkystės bei akvakultūros sektoriui pagal direktyvose nurodytas normas nacionalinės pagalbos tyrimui žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje (6).

(17)

Pradėjusi veiklą, Komisija išreiškė abejones dėl Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punkto, nes pagalbos taikymas buvo ribotas ir padengia tik anksčiau minėtų gamtinių nelaimių sukeltus nuostolius, neskiriant jokių išmokų atskiriems gavėjams. Taigi nebuvo galimybės imtis priemonių pagalbai, skirtai gamtinių nelaimių arba kitų išskirtinių įvykių sukeltai žalai padengti.

(18)

Italijos Vyriausybė neapibrėžė tiesioginių materialinių nuostolių, sukeltų anksčiau minėtų gamtinių nelaimių. Ji patikslino, kad schema remiasi žalos svarba makroekonomikai, tuo pateisindama tai, kad nėra galimybės nustatyti žalą vienos įmonės atžvilgiu be efektyvių ir greitų priemonių.

(19)

Nutarime pradėti procedūrą Komisija manė, kad iš Italijos Vyriausybės pateiktos informacijos negalėtų padaryti išvados, kad svarstomas pagalbos sumos dydis buvo numatytas, savo prigimtimi ir turint omenyje atitinkamą veiklos mechanizmą, padengti gamtos nelaimių sukeltus nuostolius. Vis dėlto, atsižvelgus į veiklos mechanizmą, Komisija negalėjo prieiti prie išvados, kad:

pagalbos gavėjas yra įmonė, kuri tikrai patyrė nuostolių,

šie nuostoliai yra sąlygoti išskirtinai gamtinių nelaimių, nurodytų viename iš Ministrų tarybos pirmininko dekretų ir minėtų šio sprendimo 7 punkte,

kad įmonėms teikiama pagalba apsiriboja, padengiant išskirtinai gamtos nelaimių sukeltą žalą, neskiriant jokių išmokų atskiriems gavėjams. Jokio ryšio nebuvimas tarp pagalbos schemos ir įmonės patirtos žalos akivaizdus, kai atsižvelgus į svarstomos schemos mechanizmo veiklą, įmonė, kuri tikrai patyrė žalą dėl gamtos nelaimių, nebūtinai ieško minėtos schemos pagalbos. Iš tikrųjų įmonė, investavusi į gamtinių nelaimių padarytų nuostolių padengimą, galėtų neprašyti šios pagalbos, kai investicijų vertė neviršija anksčiau nei vidutinės investicijų prieš penkis metus vertės. Taip pat pagalbos neturėtų gauti įmonė, investicijomis siekdama padengti gamtinių nelaimių padarytus nuostolius, bet jau sumažinusi savo veiklos apimtį.

(20)

Kalbant apie leistinumą nukrypti nuo Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir (arba) c punktų, Komisija sprendime dėl procedūros pradėjimo įvertino priemones, kurios leistų gauti pagalbą.

(21)

Dėl nukrypimo Komisija visų pirma išreiškė abejones dėl fakto, kad pagalbos schemoje teikiama pagalba skirta tik pagalbos siekiančioms regioninės plėtros zonoms, t. y. tik 2000–2006 m. Italijos žemėlapio regionų pagalbos zonoms. Be to, Komisija suabejojo dėl šių dalykų:

investicijų reikšmės atitikimas, numatytas schemoje yra valstybės pagalbos gairių 4.4 punkte, kaip regioninės plėtros ir Reglamento (EB) Nr. 70/2001 2 straipsnio c punkte,

schemos pagalbos sumos dydis turėtų būti apskaičiuotas atitinkamai pagal tokio tipo bendras išlaidas. Tipas, apibrėžtas valstybės regioninės plėtros pagalbos gairių 4.5 punkte ir Reglamento (EB) Nr. 70/2001 4 straipsnio 5 dalyje atitiktų maksimumą, numatytą 2000–2006 m. Italijos regioninės plėtros pagalbos nurodyme, arba pagalbos dydį, numatytą Reglamento (EB) Nr. 70/2001 4 straipsnio 2 dalyje dėl MVĮ,

valstybės regioninės plėtros pagalbos gairių 4.18–4.21 punktai ir Reglamento (EB) Nr. 70/2001 8 straipsnio taisyklių laikymasis dėl suderinamumo,

pagalbos būtinumo principo stebėjimas, remiantis valstybės regioninės plėtros pagalbos gairių 4.2 punktu ir Reglamento (EB) Nr. 70/2001 7 straipsniu,

kad garantuojamos produktyvios subsidijuojamas investicijos būtų ekonomiškai ir finansiškai tvirtos, joms skirta suma būtų mažiausia 25 %, remiantis valstybės regioninės plėtros gairių 4.2 punktu ir Reglamento (EB) Nr. 70/2001 4 straipsnio 3 dalimi,

laikymasis sąlygų, numatytų bendrijos orientavimuisi dėl valstybės žemės ūkio sektoriaus ir pagrindinių linijų nacionalinės pagalbos priežiūroje žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje.

IV.   ITALIJOS PASTABOS

(22)

Atsakydama į nutarimą pradėti procedūrą, Italija pateikė papildomos informacijos ir pristatė savo pastabas, kurių pagrindiniai aspektai buvo priimti.

(23)

Italijos Vyriausybė pastebėjo, kad teritorija, kur įvyko nelaimės, susideda iš komunų, kurias 2002 m. spalio 29 d., 2002 m. spalio 31 d. ir 2002 m. lapkričio 8 d. dekretuose nurodė Ministrų tarybos pirmininkas. Pagalba išskirtinai taikoma potvynių rizikos komunose, kuriose išleidžiamas mero nurodymas evakuotis ir uždaryti pagrindines įvažiavimo į komunų teritorijas gatves. Tokios komunos nurodytos Ministrų tarybos pirmininko nutarime Nr. 3290.

(24)

Iškilus abejonei, kad besinaudojanti pagalba įmonė tikrai patyrusi nuostolių ir kad ši žala buvo sąlygota gamtinių nelaimių, Italijos vyriausybė patvirtino, kad patirta žala gali būti patikrinta atsižvelgiant į mokesčių mokėjimą tam tikroje komunoje, jeigu:

nurodymas evakuotis palietė reikšmingą pastatų skaičių, kas neigiamai paveikė ištisą komunos teritorijos ekonomiką,

vykdant mero nurodymus, buvo užtvertos pagrindinės susisiekimo gatvės, įvažiuojant į komuną.

(25)

Visgi Italijos Vyriausybė patvirtina, kad pagrindiniai pagalbos gavėjai yra įmonės, tikrai patyrusios nuostolių dėl įvykių, kurių veiklos būstinės yra tose zonose, tai yra statiniuose, minimuose mero nurodymuose.

(26)

Be to, remiantis patirtos žalos ir suteikiamos pagalbos santykiu, Italijos Vyriausybė mano, kad Sutartis neatmeta galimybės atsižvelgti į tam tikroje zonoje patirtą bendrą žalą. Schema remiasi žalos prasmės suvokimu makroekonomikos atžvilgiu, kadangi veiksmingumo ir savalaikiškumo reikalavimai neleidžia įvertinti žalos, žiūrint į atskirą įmonę. Vis dėl to Italijos vyriausybė remiasi makroekonomikos duomenimis, parodydama, jog pagalbos schemos asignavimas yra aiškiai žemesnis už patirtus nuostolius.

(27)

Be to, Italijos vyriausybė pastebėjo, kad kai kuriais atvejais Komisija sankcionavo pagalbos suteikimą, nukreiptą į tam tikro sektoriaus atnaujinimą arba netiesioginių nuostolių padengimą.

(28)

2004 m. rugsėjo 10 d. laišku Italijos vyriausybė patvirtino, kad pagalbos suteikimas paremtas makroekonomika, vis dėl to pabrėždama, kad įmonės bus prašomos pateikti specialią pažymą arba pareiškimą konkrečiai padarytai žalai patikrinti. Finansų administracija galėtų pastoviai daryti svarbius patikrinimus. Tokioje pažymoje privalo būti aktų detalės, įrodančios įmonės teisę gauti pagalbą, jeigu ji yra atitinkamoje remiamoje zonoje. Įmonės taip pat turėtų patvirtinti, kad gaunamos pagalbos išmokos neviršija patirtos žalos sumos dydžio.

(29)

Dėl to, kas susiję su išmokos sumos dydžio suderinamumo su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir (arba) c punktų išlygomis, atlikta šio sprendimo 16 dalies potvarkių pagrindu, Italijos Vyriausybė apsiribojo pastebėdama, kad pagalbos sumos išmokos nustatymas tiesiogiai priklauso nuo gamtinių nelaimių.

(30)

Italijos Vyriausybė pažymi, kad pagalbos sumos apskaičiavimas turi būti įvertintas pagal Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame kalbama apie pagalbą, skirtą padengti gamtinių nelaimių ar kitų išskirtinių įvykių sukeltus nuostolius.

(31)

2004 m. rugsėjo 10 d. laišku, Italijos Vyriausybė, be to, pastebėjo, kad pagalba turi būti suderinta pagal bendrą rinką dėl minėtos išimties ir kad nebūtina tirti kitų išimčių arba disciplinų.

V.   ĮVERTINIMAS

(32)

Norint įvertinti, ar pagalbos schemos nurodyti sumų dydžiai atitinka pagalbą pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, būtina apibrėžti, ar jie teikia pranašumą jų gavėjams, ar pranašumas yra valstybinės kilmės, ar svarstomi sumų dydžiai nurodo konkurenciją ir, ar nukreipti keisti mainus tarp bendrijų.

(33)

Pirmas kertinis elementas 87 straipsnio 1 dalyje yra galimybė, kad sumų dydžiai suteiktų pranašumą specifiniams gavėjams. Kalbama apie tai, kad reikia apibrėžti,iš vienos pusės, ar įmonės gauna ekonominę naudą, kurios nebūtų pasiekę normaliomis rinkos sąlygomis, ar vengia išlaidų, kurios slėgtų pačias įmones, ir žiūrint iš kitos pusės, ar toks pranašumas buvo suteiktas tam tikros kategorijos įmonėms. Galimybė išskaičiuoti mokesčius iš dalies atliktų investicijų, suteikia ekonominį pranašumą pagalbos gavėjams, kadangi jų apmokestinamas pelnas ir atitinkamai mokesčių dydis tokioms pajamoms yra mažesnis, palyginus su tuo, kokį įmonės turėtų iš principo sumokėti. Be to, tokios sumos yra skirtos įmonėms, kurios dirba – ir ypač investuoja – tam tikrose Italijos teritorijos zonose ir jas plėtoja, kadangi tos zonos nėra atiduotos valdyti kitoms už tos zonos ribų esančioms įmonėms.

(34)

Pagal antrą 87 straipsnio pritaikymo sąlygą, valstybės pagalba turi būti teikiama iš valstybinių išteklių. Iš tikrųjų valstybinių išteklių panaudojimas įgauna neigiamą formą, kaip valstybės negautas pelnas: mokesčio nuolaida sumažina valstybės mokesčių pajamas.

(35)

Pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalies trečią ir ketvirtą pritaikymo sąlygas pagalba turi paveikti konkurenciją arba bandyti ją paveikti ir turėti įtakos arba būti nukreipta daryti poveikį mainams tarp valstybių narių. Iš tikrųjų pagalbos sumų pagalba gali būti apgaulinga konkurencija, nes pagalbos gavėjai sustiprina finansinę poziciją ir įmonių veikimo galią, palyginant su jų konkurentais, kurie tuo nesinaudoja. Jei toks efektas pasireikštų mainų srityje tarp bendrijų, pastarieji pajustų pagalbos sumų svarstymo poveikį. Ypač šios sumos paveiktų konkurenciją ir mainus tarp bendrijų, jei pagalbą gavusios įmonės eksportuotų dalį savo produkcijos į kitas valstybes nares; analogiškai, jei pagalbą gavusios įmonės neeksportuotų, vidaus įmonės būtų pranašesnės, nes sumažėtų kitose valstybėse narėse esančių įmonių galimybės eksportuoti savo produktus į Italijos rinką (7). Tas pats nutinka, kai viena valstybė narė teikia pagalbą įmonėms, veikiančiomis paslaugų ir platinimo sektoriuje (8).

(36)

Remiantis šiais motyvais svarstomos pagalbos sumos yra uždraudžiamos pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalies principą ir gali būti laikomos suderintomis su bendrąja rinka tik tuo atveju, jei atitinka vieną iš Sutartyje numatytų išimčių.

(37)

Komisija vis dėlto iškelia klausimą, kad pagalbos, suteiktos remiantis šio atvejo sąlygomis, nesudaro Valstybės pagalbos, jei tai atitinka Reglamentą (EB) Nr. 69/2001 (9) arba šiuo metu galiojančių de minimis normų sąlygas pagalbos suteikimo metu.

(38)

Svarstydama jau įsigaliojusias priemones, Komisija peikia Italijos vyriausybę, kad pastaroji neatliko savo tarnybinių pareigų, kaip to reikalauja Sutarties 88 straipsnio 3 dalis.

(39)

Pažymėjusi, kad nagrinėjamos priemonės sudaro Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nurodomą pagalbą, Komisija privalo išnagrinėti bendrijos rinkos suderinamumą, remdamasi Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

(40)

Apie Sutartyje numatytų išlygų taikymą Komisija mano, kad svarstoma pagalba negali atitikti Sutarties 87 straipsnio 2 dalies a punkto, kadangi nekalbama nei apie socialinio pobūdžio pagalbą, nei 87 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą pagalbą. Nurodytoms priežastims taip pat netaikomi 87 straipsnio 3 dalies b ir d punktų nukrypimai.

(41)

Kalbant apie galimą 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktų išimčių taikymą, Komisija abejoja dėl nutarimo pradėti procedūrą ir atsižvelgia į Italijos pareiškimus dėl procedūros, kad svarstoma pagalba neatitinka šiose nuostatose iškeltų tikslų. Ši valstybė narė nepateikė reikalingos informacijos, kad Komisija galėtų įvertinti schemos suderinamumą pagal šias išimtis ir todėl šiame šio sprendimo etape neįmanoma schemos įvertinti. Ši išvada nesuteikia pagrindo išankstinei nuostatai, kad pagal schemą suteikta pagalba negali būti paskelbta suderinama atlikus atskirą tyrimą arba kad jai negali būti taikomi išimties reglamentai.

(42)

Komisija įvertino, ar priemonės galėtų atitikti 87 straipsnio 2 dalies b punkto išlygą kaip pagalba, skirta padengti žalai, patirtai po gamtos nelaimių arba kitų išskirtinių įvykių. Pažymima, kad Italija procedūros metu pabrėžė šį pagalbos tikslą.

(43)

Pagal Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punkto išlygą gali būti atlyginta gamtinių nelaimių arba kitų išskirtinių įvykių padaryta žala. Komisija pagal nekintamą apibrėžimą šiame straipsnyje gamtinėmis nelaimėmis vadina ugnikalnių išsiveržimus, žemės drebėjimus, potvynius ir nuošliaužas.

(44)

Svarstoma schema numato pagalbos suteikimą įmonėms, nukentėjusioms nuo gamtinių nelaimių, kurios sukrėtė kai kurias Italijos zonas. Nelaimės ir teritorijos, kuriose jos gali įvykti, buvo išvardintos administraciniuose aktuose.

(45)

Kaip tarp kitko patvirtinta Italijos vyriausybės 2004 rugsėjo 10 d. laiške, pagalbos suma remiasi makroekonomikos organizavimu. Tačiau pagal pačią Sutartį ir nekintamus Komisijos apibrėžimus, turi būti aiškus ir tiesioginis ryšys tarp fakto, kuris sukėlė žalą, ir valstybės pagalbos, skirtos tai žalai atlyginti. Ryšys turi būti nustatytas kiekvienos įmonės lygiu, o ne makroekonominiu lygiu (10).

(46)

Tai, kas susiję su netiesiogine žalos forma, Komisijos pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai išreikšta: „Europos Sąjungos atsakymas dėl potvynių Austrijoje, Vokietijoje ir daugelyje šalių kandidačių“ patikslina, kad „tai, kas susiję su kompensavimu potvynių sukeltų netiesioginių nuostolių, kaip gamybos vėlavimas dėl elektros energijos nutrūkimo, prekių pristatymo sutrikimai dėl transporto kelių blokavimo, kur yra įmanoma nustatyti aiškų priežastinį ryšį tarp žalos ir potvynio, žala bus pilnai kompensuojama (11). Tačiau, apskaičiuojant makroekonominiu mastu, kaip nurodė Italijos vyriausybė, to neįmanoma padaryti. Tas pats galioja netiesioginės žalos atžvilgiu, ryšys turi būti nustatytas kiekvienos įmonės lygiu, o ne makroekonominiu mastu.

(47)

Konkrečiu atveju, schema taikoma, kaip pagalba visoms investavusioms įmonėms, nepriklausomai nuo investicijos dydžio, nustatyto pagal ankstesnių metų vidurkį, Italijos vyriausybės nurodytose komunose, iš jų kai kurios yra labai didelės, su daug gyventojų ir žymia ekonomine veikla (pavyzdžiui, Milanas, Turinas, Genuja). Yra aišku, kad daugelis įmonių, gaunančių schemos pagalbą nepatyrė tiesioginės žalos ir neturi jokių įrodymų dėl netiesioginių nuostolių egzistavimo. Taip pat neįrodyta, kad galima žala buvo sąlygota išskirtinai tik gamtinių nelaimių, kaip mini Italijos vyriausybė.

(48)

Pagalbos schemos mechanizmas ir suteikta suma kiekvienam pagalbos gavėjui neturi jokio ryšio su tikrai patirtais nuostoliais, bet priklauso, nuo per tam tikrą laikotarpį atliktų investicijų dydžio, nuo prieš tą laikotarpį atliktų investicijų dydžio ir nuo apmokestinamų pajamų egzistavimo. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgus, kad pagalbos gavėjas faktiškai patyrė minėtų gamtos nelaimių sukeltus nuostolius, pagalbos suma gali viršyti nuostolių sumą.

(49)

Taigi, buvo konstatuota, kad formalaus tyrimo procedūra neišsklaidė Komisijos abejonių ir pagalbos schema šiuo atveju yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(50)

2004 rugsėjo 10 d. laiške Italijos vyriausybė patikslino, kad reikalaujama iš įmonių atitinkama pažyma arba pareiškimas, siekiant konkrečiai patikrinti atskirų įmonių patirtą žalą.

(51)

Visgi, negalima paneigti, kad tam tikrais pagalbos sumos pritaikymo atvejais, minėtos schemos pagrindu suteikta pagalba atitinka suderinamumo su bendrąja rinka keliamas sąlygas. Tad, Italijos vyriausybė gali pradėti kiekvienos įmonės, pagalbos gavėjos, patikrinimą dėl tiesioginio ir aiškaus ryšio tarp minimų gamtinių nelaimų ir valstybės pagalbos, skirtos padengti su tuo susijusius nuostolius. Šis patikrinimas turėtų užtikrintai atmesti bet kokį permokėjimą už patirtą žalą atskirai įmonei.

(52)

Siekiant pašalinti bet kokį permokėjimą, Italijos vyriausybė privalo reikalauti išskaičiuoti iš pagalbos sumos, mokamos jos gavėjui, draudimą. Italijos vyriausybė, be viso ko, turi numatyti kaupimo kontrolę, remiantis nurodyta priemone tarp pagalbos, suteiktos pagal šią priemonę ir kitų priemonių, kad būtų išvengtas bet koks žalos padengimo permokėjimas.

(53)

Šis sprendimas apie schemą turi būti tuoj pat pradėtas vykdyti, ypač dėl neteisėtai duotos ir paskelbtos, nesuderintos su bendrąja rinka, pagalbos sugrąžinimo. Komisija primena, kad neigiamas sprendimas dėl pagalbos schemos neatmeta galimybės, kad tam tikra pagalba, suteikta, remiantis šia schema neturi būti laikoma valstybės pagalba, arba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, remiantis tam tikrais požymiais (pavyzdžiui, todėl, kad individualiam pagalbos gavimui taikomos de minimis taisyklės arba, todėl, kad pagalba gali būti suteikta pagal suderintos pagalbos sprendimą, arba pagal pagalbos nesuteikimo reglamentus).

VI.   IŠVADA

(54)

Komisija daro išvadą, kad Italija neteisėtai paskyrė pagalbą, numatytą priemonėse apie kurias kalbama, pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(55)

Remdamasi atliktu įvertinimu, Komisija daro išvadą, kad svarstoma schema yra nesuderinama su bendrąja rinka, kadangi nepatenkina būtinų, gaunant pagalbą, sąlygų – šiuo atveju dėl pagalbos, padengiant gamtinių nelaimių ar kitų išskirtinių įvykių sąlygotus nuostolius – pagal 87 straipsnio 2 dalies b punkto išimtį, vienintelę Italijos pareikalautą išimtį.

(56)

Vadovaujantis 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/99 14 straipsniu, EB sutarties (12) 93 straipsnyje skelbiami taikymo formalumai, neigiamų nutarimų, susijusių su neleistina pagalba atvejais, Komisija priima sprendimą, kuriuo suinteresuotai Valstybei narei įsakoma imtis visų būtinų priemonių susigrąžinti suteiktą pagalbą iš jos gavėjo. Komisija nenurodo suteiktos pagalbos susigrąžinimo, kai tai prieštarauja pagrindiniam bendrijos teisės principui. Šiuo akivaizdžiu atveju, atgavimas neprieštarauja jokiems principams. Komisija taip pat pažymi, kad nei Italijos vyriausybė, nei pagalbos gavėjai nesirėmė tokiais principais.

(57)

Italija turi imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų atgauta suteikta schemos pagalba jos gavėjams, išskyrus individualius atvejus, kurie, pagal tai kaip nurodyta šio sprendimo 50, 51 ir 52 punktuose, patenkina suderinamumo sąlygas su bendrąja rinka, pritaikant Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punkto išimtį. Siekiant šio tikslo, Italija privalo įsakyti pagalbos gavėjams sugrąžinti pagalbą per du mėnesius nuo informavimo apie šį sprendimą. Grąžinamos pagalbos suma turi būti padidinta palūkanomis, paskaičiuotomis pagal 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (13).

Italija turi perduoti Komisijai tam pritaikytą formuliarą dėl grąžinamos pagalbos atsiėmimo procedūros, taip pat sudaryti pagalbą gavusių subjektų sąrašą ir aiškiai nurodyti konkrečias pritaikytas pagalbos sumas, kad nedelsiant ir efektyviai atgauti pagalbą. Be to, Italija dviejų mėnesių bėgyje nuo informavimo apie šį nutarimą, turi perduoti dokumentus, įrodančius, kad yra pradėta neleistinai išmokėtos ir su bendrąja rinka nesuderintos pagalbos atgavimo procedūra iš naudos gavėjų (pavyzdžiui, cirkuliarai, išleisti sugrąžinimo įsakymai ir t. t.),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalbos schema įmonių naudai, kurios atliko investicijas į nuo 2002 m. gamtinių nelaimių nukentėjusias komunas, pagal 2002 m. gruodžio 24 d. dekreto Nr. 282, 5e straipsnį, patvirtintą 2003 m. vasario 21 d. įstatymu Nr. 27, kuris pratęsia pagalbos suteikimą tam tikroms įmonėms, kaip tai numatyta 2001 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. 383, 4 straipsnio pirmame punkte, kurį Italija neleistinai vykdė, pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Tai nesuderinama su bendrąja rinka, išskyrus 3 straipsnio nuostatas.

2 straipsnis

Italija panaikina pagalbos schemą pagal 1 straipsnį, tęsia pasekmių atitaisymą.

3 straipsnis

Pavieniai pagalbos atvejai suteikti, remiantis schema, ir pagal 1 straipsnį yra suderinami su bendrijos rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punktą, pagalbos dydžiu kuris neviršija realiai patirtų nuostolių vertės, sąlygotų kiekvienam pagalbos gavėjui dėl gamtinių nelaimių pagal 2002 m. gruodžio 24 d. Įstatyminio dekreto Nr. 282 5 straipsnio e punktą, turint omenyje sumas, gautas draudimui ir kitoms privalomoms priemonėms.

4 straipsnis

Atskiri pagalbos atvejai, suteikti remiantis schema, ir pagal 1 straipsnį, kurie neatitinka 3 straipsnyje numatytų sąlygų, yra nesuderinami su bendrąja rinka.

5 straipsnis

1.   Italija imasi visų būtinų priemonių, kad susigrąžintų suteiktą pagalbą iš jos gavėjų, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

2.   Italija sustabdo visus pagalbos išmokėjimus nuo šio sprendimo paskelbimo datos.

3.   Sugrąžinimas yra vykdomas be atidėliojimo, vadovaujantis nacionalinės teisės procedūromis, kadangi jos leidžia greičiau ir efektyviau įvykdyti šį sprendimą.

4.   Atgautinos pagalbos sumos yra padidintos priaugusiais procentais, pradedant nuo tada, kai pagalba perėjo į gavėjų dispoziciją. Galioja iki jų faktinio atgavimo datos.

5.   Procentai yra apskaičiuojami pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyriaus nuostatas.

6.   Italija įsako visiems išmokėtos pagalbos gavėjams, minimiems 4 straipsnyje, padengti per du mėnesius nuo informavimo apie šį sprendimą datos, neteisėtai išmokėtas pagalbos lėšas su procentais.

6 straipsnis

Per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo datos, Italija informuoja Komisiją apie imtąsias priemones dėl įstatymo laikymosi, užpildant prisegtą prie šio sprendimo priedą. Tuo pačiu terminu Italija perduoda Komisijai visus dokumentus, įrodančius pradėtas neteisėtai išmokėtos ir su bendra rinka nesuderintos pagalbos atgavimo procedūras.

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 20 d.

Komisijos vardu

Mario MONTI

Komisijos narys


(1)  OL C 42, 2004 2 18, p. 5.

(2)  Žr. 1 išnašą.

(3)  OL C 74, 1998 3 10, p. 9.

(4)  OL L 10, 2001 1 13, p. 33. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 364/2004 (OL L 63, 2004 2 28, p. 22).

(5)  OL C 28, 2000 2 1, p. 2.

(6)  OL C 19, 2001 1 20, p. 7.

(7)  1988 m. liepos 13 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas Byloje 102/87, Prancūzijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją (SEB) [1988] ECR 4067, 19 punktas.

(8)  2002 m. kovo 7 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas Byloje C-310/99, Italijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją [2002] ECR I-2289, 85 punktas.

(9)  OL L 10, 2001 1 13, p. 30.

(10)  Žr., pavyzdžiui, valstybės pagalbos bylas N 629/02, N 545/02, N 429/01, NN 62/2000, N 770/99 ir N 87/99. Taip pat ta byla, kurią nurodė Italijos valdžios institucijos, N 92/2000, Komisijos teigimu, yra susijusi ekonominės veiklos vykdytojų lygiu.

(11)  Dokumentas KOM(2002) 481 galutinis, 2002 8 28, p. 9.

(12)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(13)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.


Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi

20.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/54


TARYBOS SPRENDIMAS 2005/316/BUSP

2005 m. balandžio 18 d.

įgyvendinantis Bendrąją poziciją 2004/694/BUSP dėl tolesnių priemonių, remiančių veiksmingą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) mandato įgyvendinimą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Bendrąją poziciją 2004/694/BUSP (1), ypač į jos 2 straipsnį kartu su Europos Sąjungos sutarties 23 straipsnio 2 dalies antra įtrauka,

kadangi:

(1)

Bendrąja pozicija 2004/694/BUSP Taryba patvirtino priemones, skirtas įšaldyti visas lėšas ir ekonominius išteklius, priklausančius fiziniams asmenims, kuriems pareikšti Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) kaltinimai.

(2)

2005 m. vasario 21 d. Taryba priėmė Sprendimą 2005/148/BUSP, iš dalies keičiantį Bendrosios pozicijos 2004/694/BUSP priede pateiktą sąrašą.

(3)

Perkėlus Ljubomir BOROVCANIN, Gojko JANKOVIC, Sreten LUKIC, Drago NIKOLIC ir Vinko PANDUREVIC į TBTBJ sulaikymo centrus, jie turėtų būti išbraukti iš sąrašo.

(4)

TBTBJ įtraukė Zdravko TOLIMIR, kuriam pareikštas kaltinimas buvo paskelbtas 2005 m. vasario 10 d., į įtariamųjų, kurie slapstosi, sąrašą. Todėl jo pavardė turi būti įtraukta į Bendrosios pozicijos 2004/694/BUSP priede pateiktą sąrašą.

(5)

Bendrosios pozicijos 2004/694/BUSP priede pateiktą sąrašą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Bendrosios pozicijos 2004/694/BUSP priede pateiktas asmenų sąrašas pakeičiamas šio sprendimo priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge, 2005 m. balandžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KRECKÉ


(1)  OL L 315, 2004 10 14, p. 52. Bendroji pozicija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2005/148/BUSP (OL L 49, 2005 2 22, p. 34).


PRIEDAS

„PRIEDAS

1 straipsnyje minimų asmenų sąrašas

 

Pavardė, vardas: BOROVNICA Goran

Gimimo data: 1965 8 15

Gimimo vieta: Kozarac, Prijedor savivaldybė, Bosnija ir Hercegovina

Pilietybė: Bosnijos ir Hercegovinos

 

Pavardė, vardas: DJORDJEVIC Vlastimir

Gimimo data: 1948

Gimimo vieta: Vladicin Han, Serbija ir Juodkalnija

Pilietybė: Serbijos ir Juodkalnijos

 

Pavardė, vardas: GOTOVINA Ante

Gimimo data: 1955 10 12

Gimimo vieta: Pasman sala, Zadaro savivaldybė, Kroatijos Respublika

Pilietybė

:

Kroatijos

Prancūzijos

 

Pavardė, vardas: HADZIC Goran

Gimimo data: 1958 9 7

Gimimo vieta: Vinkovci, Kroatijos Respublika

Pilietybė: Serbijos ir Juodkalnijos

 

Pavardė, vardas: KARADZIC Radovan

Gimimo data: 1945 6 19

Gimimo vieta: Petnjica, Savnik, Juodkalnija, Serbija ir Juodkalnija

Pilietybė: Bosnijos ir Hercegovinos

 

Pavardė, vardas: LUKIC Milan

Gimimo data: 1967 9 6

Gimimo vieta: Visegrad, Bosnija ir Hercegovina

Pilietybė

:

Bosnijos ir Hercegovinos

Gali būti Serbijos ir Juodkalnijos

 

Pavardė, vardas: LUKIC Sredoje

Gimimo data: 1961 4 5

Gimimo vieta: Visegrad, Bosnija ir Hercegovina

Pilietybė

:

Bosnijos ir Hercegovinos

Gali būti Serbijos ir Juodkalnijos

 

Pavardė, vardas: MLADIC Ratko

Gimimo data: 1942 3 12

Gimimo vieta: Bozanovici, Kalinovik savivaldybė, Bosnija ir Hercegovina

Pilietybė

:

Bosnijos ir Hercegovinos

Gali būti Serbijos ir Juodkalnijos

 

Pavardė, vardas: PAVKOVIC Nebojsa

Gimimo data: 1946 4 10

Gimimo vieta: Senjski Rudnik, Serbija ir Juodkalnija

Pilietybė: Serbijos ir Juodkalnijos

 

Pavardė, vardas: POPOVIC Vujadin

Gimimo data: 1957 3 14

Gimimo vieta: Sekovici, Bosnija ir Hercegovina

Pilietybė: Serbijos ir Juodkalnijos

 

Pavardė, vardas: TOLIMIR Zdravko

Gimimo data: 1948 11 27

Gimimo vieta:

Pilietybė: Bosnijos ir Hercegovinos

 

Pavardė, vardas: ZELENOVIC Dragan

Gimimo data: 1961 2 12

Gimimo vieta: Foca, Bosnija ir Hercegovina

Pilietybė: Bosnijos ir Hercegovinos

 

Pavardė, vardas: ZUPLJANIN Stojan

Gimimo data: 1951 9 22

Gimimo vieta: Kotor Varos, Bosnija ir Hercegovina

Pilietybė: Bosnijos ir Hercegovinos“.