ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 29

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

48 tomas
2005m. vasario 2d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2005 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 172/2005, dėl Susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Protokolo, nustatančio žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, pratęsimo laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., sudarymo

1

 

*

2005 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 173/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, dėl PEACE programos pratęsimo ir naujų įsipareigotų asignavimų skyrimo

3

 

*

2005 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 174/2005, nustatantis su karine veikla susijusios pagalbos tiekimo į Dramblio Kaulo Krantą apribojimus

5

 

 

2005 m. vasario 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 175/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

16

 

 

2005 m. vasario 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 176/2005, nustatantis gvazdikų ir rožių Bendrijos gamintojo ir importo kainas, kad būtų galima taikyti tam tikrų gėlininkystės produktų, kurių kilmės šalys yra Kipras, Izraelis, Jordanija ir Marokas bei Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, importo į Bendriją tvarką

18

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

2005/76/EB:2004 m. lapkričio 22 d. Tarybos sprendimas, dėl Susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Protokolo, nustatančio žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, pratęsimo laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino taikymo

20

Susitarimas pasikeičiant laiškais dėl Protokolo, nustatančio žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, pratęsimo laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.

22

 

 

Komisija

 

*

2005/77/EB:2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimas, dėl pagalbos schemos, kurią Jungtinė Karalystė taiko Gibraltaro lengvatinių mokesčių bendrovėms (pranešta dokumentu Nr. K(2004) 928)  ( 1 )

24

 

*

2005/78/EB, Euratomas:2005 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas

39

 

*

2005/79/EB:2005 m. vasario 1 d. EB-Šveicarijos jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2005, keičiantis 2 protokolo III ir IV b lenteles

42

 

 

Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi

 

*

2005 m. sausio 31 d. Tarybos bendroji pozicija 2005/80/BUSP, iš dalies keičianti Bendrąją poziciją 2004/133/BUSP dėl ribojančių priemonių ekstremistams Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (BJRM) ir pratęsianti jos taikymą

45

 

*

2005 m. sausio 31 d. Tarybos sprendimas 2005/81/BUSP, pratęsiantis Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) Bosnijoje ir Hercegovinoje vadovo–policijos komisaro mandatą

48

 

*

2005 m. sausio 31 d. Tarybos bendroji pozicija 2005/82/BUSP, panaikinanti bendrąsias pozicijas 2002/401/BUSP dėl Nigerijos, 2002/495/BUSP dėl Angolos, 2002/830/BUSP dėl Ruandos ir 2003/319/BUSP dėl Lusakos susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir taikos proceso Kongo Demokratinėje Respublikoje

49

 

*

2005 m. sausio 31 d. Tarybos sprendimas 2005/83/BUSP, įgyvendinantis Bendrąją poziciją 2004/293/BUSP, atnaujinančią priemones, remiančias veiksmingą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) mandato įgyvendinimą

50

 

 

Klaidų ištaisymas

 

 

2005 m. sausio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 103/2005 dėl nuolatinio konkurso Graikijos intervencinės agentūros turimų žaliavinių ryžių perpardavimui vidaus rinkoje paskelbimo (OL L 20, 2005 1 22)

57

 

 

2005 m. sausio 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 165/2005, nustatančio importo muitus grūdų sektoriuje, galiojančius nuo 2005 m. vasario 1 d., klaidų ištaisymas (OL L 28, 2005 2 1)

57

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 172/2005

2005 m. sausio 18 d.

dėl Susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Protokolo, nustatančio žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, pratęsimo laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalimi ir 300 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Pagal Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarimo dėl žvejybos prie Komorų krantų (2) nuostatas susitariančios šalys, prieš pasibaigiant priede pateikto protokolo galiojimui, pradeda derybas siekdamos abiejų šalių sutarimu nustatyti protokolo turinį kitam laikotarpiui ir, jei reikia, iš dalies pakeisti ar papildyti priedą.

(2)

Derybų dėl protokolo pakeitimų metu abi susitariančiosios šalys nusprendė pratęsti šio protokolo, patvirtinto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1439/2001 (3), galiojimą laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., sudarydamos susitarimą pasikeičiant laiškais.

(3)

Bendrija yra suinteresuota patvirtinti šį pratęsimą.

(4)

Reikėtų patvirtinti žvejybos galimybių paskirstymą tarp valstybių narių pagal pratęstą protokolą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu patvirtinamas Susitarimas pasikeičiant laiškais dėl Protokolo, nustatančio žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, pratęsimo laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.

Susitarimo pasikeičiant laiškais tekstas pridedamas prie šio reglamento. (4)

2 straipsnis

Protokole nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

a)

tunų žvejybos seineriams:

Ispanija

:

18 laivų

Prancūzija

:

21 laivas

Italija

:

1 laivas;

b)

laivams, žvejojantiems dreifinėmis ūdomis:

Ispanija

:

20 laivų

Portugalija

:

5 laivai.

Jeigu šių valstybių narių paraiškos licencijoms gauti neišnaudoja visų protokole nustatytų žvejybos galimybių, Komisija gali apsvarstyti bet kurios kitos valstybės narės paraiškas.

3 straipsnis

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal šį protokolą, praneša Komisijai apie kiekvienos rūšies sugavimų Komorų žvejybos zonoje kiekius pagal 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 500/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 taikymo taisykles dėl Bendrijos žvejybos laivų sugavimų trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje kontrolės (5).

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-C. JUNCKER


(1)  2004 m. gruodžio 16 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 137, 1988 6 2, p. 19.

(3)  OL L 193, 2001 7 17, p. 1.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 22.

(5)  OL L 73, 2001 3 15, p. 8.


2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/3


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 173/2005

2005 m. sausio 24 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, dėl PEACE programos pratęsimo ir naujų įsipareigotų asignavimų skyrimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 161 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

pasikonsultavusi su Regionų komitetu,

kadangi:

(1)

Pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (3), 7 straipsnio 4 dalį 2000-2004 m. laikotarpiui Šiaurės Airijai ir Airijos pasienio teritorijoms pagal 1 tikslą sukuriama programa PEACE, skirta Šiaurės Airijos taikos procesui remti.

(2)

2004 m. birželio 17 d. ir 18 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu Komisijos buvo paprašyta išnagrinėti galimybę suderinti PEACE programos ir Tarptautinio Fondo už Airiją priemones su kitų struktūrinių fondų remiamų programų, kurios baigsis 2006 m., priemonėmis ir išnagrinėti jų finansines pasekmes.

(3)

Dėl taikos proceso Šiaurės Airijoje stiprinimo, prie kurio iki šiol PEACE programa prisidėjo savo originaliu ir esminiu įnašu, ir toliau reikia teikti Bendrijos finansinę paramą atitinkamiems regionams ir pratęsti PEACE programą dar dvejiems metams.

(4)

Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 tam, kad dvejiems metams būtų pratęstas PEACE programos įgyvendinimo laikotarpis, kuris tokiu atveju sutaptų su nustatytu struktūrinių fondų programavimo laikotarpiu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999 iš dalies keičiamas taip:

1)

7 straipsnio 4 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„4.   1 tiksle numatyta PEACE programa, skirta Šiaurės Airijos taikos procesui remti, yra sukurta 2000-2006 m. Šiaurės Airijai ir jos pasienio teritorijoms.“;

2)

I priedas yra pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F. BODEN


(1)  Pritarta 2005 m. sausio 11 d. (dar neišspausdinta Oficialiajame leidinyje).

(2)  Nuomonė pareikšta 2004 m. gruodžio 16 d. (dar neišspausdinta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1105/2003 (OL L 158, 2003 6 27, p. 3).


PRIEDAS

„I PRIEDAS

STRUKTŪRINIAI FONDAI

Įsipareigotų asignavimų metinis paskirstymas 2000-2006 m.

(nurodytas 7 straipsnio 1 dalyje)

(milijonai EUR, 1999 m. kainomis)

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

29 430

28 840

28 250

27 670

27 080

27 120

26 660“


2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/5


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 174/2005

2005 m. sausio 31 d.

nustatantis su karine veikla susijusios pagalbos tiekimo į Dramblio Kaulo Krantą apribojimus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 60 ir 301 straipsnius,

atsižvelgdama į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos bendrąją poziciją 2004/852/BUSP dėl ribojančių priemonių Dramblio Kaulo Krantui (1),

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

JT Saugumo Taryba, veikdama pagal Jungtinių Tautų Chartijos VII skyrių ir smerkdama atsinaujinusius karo veiksmus Dramblio Kaulo Krante bei pasikartojančius 2003 m. gegužės 3 d. susitarimo dėl ugnies nutraukimo pažeidimus, nusprendė 2004 m. lapkričio 15 d. Rezoliucija 1572 (2004) nustatyti Dramblio Kaulo Krantui tam tikras ribojančias priemones.

(2)

Bendrąja pozicija 2004/852/BUSP numatytas JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje (JTSTR) 1572 (2004) nustatytų priemonių įgyvendinimas, įskaitant su karine veikla susijusios techninės ir finansinės pagalbos bei vidaus represijoms naudojamos įrangos uždraudimą.

(3)

Ši priemonė patenka į Sutarties taikymo sritį, todėl, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, jos įgyvendinimui būtini Bendrijos teisės aktai, kai tai susiję su Bendrija. Šiame reglamente Bendrijos teritorija – tai valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijos pagal toje Sutartyje nustatytas sąlygas.

(4)

Siekiant užtikrinti šiame reglamente numatytų priemonių veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiame reglamente vartojamos tokios sąvokos:

1)

„techninė pagalba“ – tai bet kokia techninė parama, susijusi su remontu, tobulinimu, gamyba, surinkimu, bandymais, technine priežiūra ar bet kokiu kitu techniniu aptarnavimu, kuri gali būti teikiama kaip instrukcijos, patarimai, mokymai, darbo žinių ar įgūdžių perdavimas ar konsultacinės paslaugos; techninė pagalba taip pat apima žodinės pagalbos formas;

2)

„Sankcijų komitetas“ – tai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos (JTSTR) 1572 (2004) 14 punktą.

2 straipsnis

Draudžiama:

a)

tiesiogiai ar netiesiogiai asmenims, subjektams ar įstaigoms Dramblio Kaulo Krante arba naudojimui Dramblio Kaulo Krante dovanoti, parduoti, tiekti ar perduoti su karine veikla susijusią techninę pagalbą;

b)

tiesiogiai ar netiesiogiai asmenims, subjektams ar įstaigoms Dramblio Kaulo Krante arba naudojimui Dramblio Kaulo Krante teikti su karine veikla susijusį finansavimą ar finansinę pagalbą, ypač dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, skirtą ginklų ir susijusios įrangos pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui arba susijusios techninės pagalbos ir kitų paslaugų dovanojimui, pardavimui, tiekimui ar perdavimui;

c)

sąmoningai ir tyčia dalyvauti veikloje, kurios tikslas ar rezultatas yra tiesioginis ar netiesioginis a ir b punktuose nurodytų sandorių skatinimas.

3 straipsnis

Draudžiama:

a)

tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiems asmenims, subjektams ar įstaigoms Dramblio Kaulo Krante arba naudojimui Dramblio Kaulo Krante parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti I priede nurodytą Bendrijos ar kitokios kilmės įrangą, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms;

b)

tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiems asmenims, subjektams ar įstaigoms Dramblio Kaulo Krante arba naudojimui Dramblio Kaulo Krante dovanoti, parduoti, tiekti ar perduoti techninę pagalbą, siejamą su a punkte nurodyta įranga;

c)

tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiems asmenims, subjektams ar įstaigoms Dramblio Kaulo Krante arba naudojimui Dramblio Kaulo Krante teikti finansavimą ar finansinę pagalbą, susijusią su a punkte nurodyta įranga;

d)

sąmoningai ir tyčia dalyvauti veikloje, kurios tikslas ar rezultatas yra tiesioginis ar netiesioginis a, b arba c punktuose nurodytų sandorių skatinimas.

4 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 2 straipsnio, jame nurodyti draudimai netaikomi:

a)

teikiant techninę pagalbą, finansavimą ar finansinę pagalbą, susijusią su ginklais ir susijusia įranga, jei tokia pagalba ar paslaugos yra skirtos tik Jungtinių Tautų operacijai Dramblio Kaulo Krante (UNOCI) ir ją remiančioms Prancūzijos pajėgoms paremti bei naudoti šioje operacijoje,

b)

teikiant techninę pagalbą, susijusią su žudyti nepritaikyta karine įranga, kurią ketinama naudoti tik humanitariniais ar apsaugos tikslais, įskaitant tokią įrangą, skirtą ES, JT, Afrikos Sąjungos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) vykdomoms krizių valdymo operacijoms, kai tokiai veiklai iš anksto yra pritaręs Sankcijų komitetas,

c)

teikiant finansavimą ar finansinę pagalbą, susijusią su žudyti nepritaikyta karine įranga, kurią ketinama naudoti tik humanitariniais ar apsaugos tikslais, įskaitant tokią įrangą, skirtą ES, JT, Afrikos Sąjungos ir VAVEB vykdomoms krizių valdymo operacijoms,

d)

teikiant techninę pagalbą, susijusią su ginklais ir susijusia įranga, kurie skirti tik gynybos ir saugumo pajėgų reorganizavimo procesui paremti ar naudoti jo metu pagal Linas-Marcoussis susitarimo 3 punkto f papunktį, kai tokiai veiklai iš anksto yra pritaręs Sankcijų komitetas,

e)

teikiant finansavimą ar finansinę pagalbą, susijusią su ginklais ir susijusia įranga, kuriuos ketinama naudoti tik gynybos ir saugumo pajėgų reorganizavimo procesui paremti ar naudoti jo metu pagal Linas-Marcoussis susitarimo 3 punkto f papunktį,

f)

pardavimui ar tiekimui, kai laikinai perduodama ar eksportuojama Dramblio Kaulo Krante esančioms kurios nors valstybės pajėgoms, kuri pagal tarptautinę teisę vykdo priemones, išimtinai ir tiesiogiai skirtas palengvinti savo piliečių ir asmenų, už kuriuos Dramblio Kaulo Krante ji yra prisiėmusi konsulinę atsakomybę, evakuaciją, kai apie tai iš anksto pranešta Sankcijų komitetui.

2.   Leidimas 1 dalyje nurodytai veiklai, įskaitant tuos atvejus, kai būtina gauti Sankcijų komiteto pritarimą arba jį informuoti, gaunamas iš valstybės narės, kurioje įsisteigęs paslaugos teikėjas, arba iš eksportuojančios valstybės narės kompetentingos institucijos, įtrauktos į II priede esantį sąrašą.

3.   Leidimai atliktiems veiksmams neišduodami.

5 straipsnis

2 ir 3 straipsniai netaikomi apsauginiams drabužiams, įskaitant neperšaunamas liemenes ir karinius šalmus, kuriuos į Dramblio Kaulo Krantą laikinai ir tik asmeniniam naudojimui eksportuoja Jungtinių Tautų darbuotojai, Europos Sąjungos, Bendrijos arba jos valstybių narių darbuotojai, žiniasklaidos atstovai, humanitarinės pagalbos ir plėtros darbuotojai bei susiję asmenys.

6 straipsnis

Komisija ir valstybės narės nedelsdamos informuoja viena kitą apie priemones, kurių imtasi pagal šį reglamentą, ir teikia viena kitai jų turimą ir su šiuo reglamentu susijusią svarbią informaciją, ypač apie pažeidimus ir vykdymo problemas bei nacionalinių teismų priimtus sprendimus.

7 straipsnis

Komisija įgaliojama keisti II priedą, remdamasi valstybių narių pateikta informacija.

8 straipsnis

Valstybės narės nustato taisykles, pagal kurias, pažeidus šio reglamento nuostatas, taikomos sankcijos, ir imasi visų priemonių, reikalingų jų vykdymui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Įsigaliojus šiam reglamentui, valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie šias taisykles ir apie visus paskesnius jų pakeitimus.

9 straipsnis

Šis reglamentas taikomas:

a)

Bendrijos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę;

b)

valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose lėktuvuose ar laivuose;

c)

visiems Bendrijos teritorijoje ar už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybės narės piliečiai;

d)

visiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybės narės teisę;

e)

visiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, užsiimantiems verslu Bendrijoje.

10 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 31 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ASSELBORN


(1)  OL L 368, 2004 12 15, p. 50.


I PRIEDAS

3 straipsnyje nurodytos įrangos, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms, sąrašas

Šiame sąraše nenurodyta įranga, kuri yra specialiai sukurta ar pritaikyta kariniams tikslams.

1.

Neperšaunami šalmai, apsauginiai riaušių metu dėvimi šalmai, riaušių metu naudojami skydai ir neperšaunami skydai bei specialiai sukurti jų komponentai.

2.

Specialiai sukurta pirštų atspaudų įranga.

3.

Elektriniai prožektoriai.

4.

Statybos įranga su balistine apsauga.

5.

Medžiokliniai peiliai.

6.

Specialiai sukurta šratinių šautuvų gamybos įranga.

7.

Rankinio užtaisymo įranga.

8.

Ryšių priemonėmis perduodamos informacijos pasiklausymo prietaisai.

9.

Stacionarūs optiniai detektoriai.

10.

Vaizdo skaisčio stiprintuvai.

11.

Optiniai taikikliai.

12.

Lygiavamzdžiai ginklai ir jų šaudmenys, išskyrus specialiai sukurtus naudoti kariniams tikslams, bei specialiai sukurti jų komponentai, išskyrus:

signalinius pistoletus;

pneumatinius ar šovininius šautuvus, sukurtus kaip pramoniniai įrankiai arba humaniško gyvūnų neutralizavimo įrankiai.

13.

Mokytis šaudyti šaunamaisiais ginklais skirti simuliatoriai bei specialiai sukurti ar pritaikyti jų komponentai bei priedai.

14.

Bombos ir granatos, išskyrus specialiai sukurtas naudoti kariniams tikslams, bei specialiai sukurti jų komponentai.

15.

Šarvuotė, išskyrus pagamintą pagal karinius standartus ar specifikacijas, bei specialiai sukurti jos komponentai.

16.

Transporto priemonės, kurių visi ratai yra varomieji ir kurias galima naudoti ne keliuose, pagamintos su balistine apsauga ar su vėliau įmontuota balistine apsauga, ir profiliuoti šarvai tokioms transporto priemonėms.

17.

Vandens patrankos ir specialiai sukurti ar pritaikyti jų komponentai.

18.

Transporto priemonės su sumontuota vandens patranka.

19.

Transporto priemonės, specialiai sukurtos ar pritaikytos elektros srove atremti užpuolimus, bei šiam tikslui specialiai sukurti ar pritaikyti jų komponentai.

20.

Akustiniai prietaisai, gamintojo ar tiekėjo duomenimis tinkami riaušėms malšinti, bei specialiai sukurti jų komponentai.

21.

Specialiai žmogui suvaržyti sukurtos grandinės kojoms, grandinės žmonių grupei supančioti, pančiai ir elektrošoko diržai, išskyrus antrankius, kurių visas ilgis juos užrakinus, įskaitant grandinę, yra ne didesnis nei 240 mm.

22.

Nešiojami prietaisai, sukurti ar pritaikyti riaušėms malšinti ar savigynai išskiriant neutralizuojančias medžiagas (pvz., ašarinės dujos ar pipirinių dujų aerozolinis purkštuvas), bei specialiai sukurti jų komponentai.

23.

Nešiojami prietaisai, sukurti ar pritaikyti riaušėms malšinti ar savigynai sukeliant elektrošoką (įskaitant elektrošoko lazdas, elektrošoko skydus, apsvaiginančius šaunamuosius ginklus ir šaunamuosius ginklus su elektrošokinėmis strėlėmis (tazerius)), bei specialiai šiam tikslui sukurti ar pritaikyti jų komponentai.

24.

Elektroninė įranga paslėptoms sprogstamosioms medžiagoms aptikti bei specialiai sukurti ar pritaikyti jos komponentai, išskyrus televizinę ar tirti rentgeno spinduliais skirtą įrangą.

25.

Elektroninė trukdymo įranga, specialiai sukurta užkirsti kelią savadarbių sprogstamųjų įtaisų sprogdinimui nuotoliniais radijo valdytuvais, bei specialiai sukurti jos komponentai.

26.

Įranga bei prietaisai, specialiai sukurti sprogimui sukelti elektrinėmis ir ne elektrinėmis priemonėmis, įskaitant uždegimo įtaisus, detonatorius, uždegiklius, stiprintuvus ir detonavimo virvę, bei specialiai sukurti jų komponentai, išskyrus įrangą bei prietaisus, sukurtus konkrečiai komercinei paskirčiai – naudojant sprogstamąsias medžiagas įjungti kitą įrangą ar prietaisus, kurie neskirti sprogdinti (pvz., automobilio oro pagalvės pripūtimo įrenginiai ar gaisro gesintuvų jungiklių elektros viršįtampio iškrovikliai), arba palaikyti jų veikimą.

27.

Sprogstamiesiems ginklams valdyti skirta įranga ir prietaisai, išskyrus:

bombų sprogimo jėgą švelninančias priemones;

konteinerius, skirtus talpinti realius ar spėjamus savadarbius sprogdinimo įrenginius.

28.

Naktinio matymo ir terminio vaizdo įranga bei vaizdo skaisčio stiprintuvai ar jų stacionarūs jutikliai.

29.

Linijiniai sprogstamieji užtaisai.

30.

Šios sprogstamosios ir susijusios medžiagos:

amatolas,

nitroceliuliozė (turinti daugiau kaip 12,5 % azoto),

nitroglikolis,

pentaeritritolio tetranitratas (PETN),

pikrilo chloridas,

trinitrofenilmetilnitraminas (tetrilas),

2,4,6-trinitrotoluenas (TNT).

31.

Programinė įranga, specialiai sukurta visai išvardytai įrangai, bei pastarajai įrangai reikalingos technologijos.


II PRIEDAS

4 STRAIPSNYJE NURODYTŲ KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS

BELGIJA

Service public fédéral de l'économie, des PME, des classes moyennes et de l'énergie

Potentiel économique, E4, Service des licences

Avenue du Général Leman 60

B-1040 Bruxelles

Téléphone: (32-2) 206 58 16/27

Fax: (32-2) 230 83 22

Federale overheidsdienst Economie, KMO's, Middenstand en Economie

Economisch Potentieel, E4, Dienst vergunningen

Generaal Lemanstraat 60

B-1040 Brussel

Telefoon (32-2) 206 58 16/27

Fax: (32-2) 230 83 22

ČEKIJA

Ministerstvo průmyslu a obchodu

Licenční správa

Na Františku 32

110 15 Praha 1

Tel. (420-2) 24 06 27 20

Fax (420-2) 24 22 18 11

Ministerstvo zahraničních věcí

Odbor Společné zahraniční a bezpečnostní politiky EU

Loretánské nám. 5

118 00 Praha 1

Tel. (420) 2 2418 2987

Fax (420) 2 2418 4080

DANIJA

Erhvervs- og Byggestyrelsen

Langelinie Allé 17

DK-2100 København Ø

Tlf. (45) 35 46 62 81

Fax (45) 35 46 62 03

Udenrigsministeriet

Asiatisk Plads 2

DK-1448 København K

Tlf. (45) 33 92 00 00

Fax (45) 32 54 05 33

Justitsministeriet

Slotholmsgade 10

DK-1216 København K

Tlf. (45) 33 92 33 40

Fax (45) 33 93 35 10

VOKIETIJA

Dėl finansavimo ir finansinės pagalbos:

Deutsche Bundesbank

Servicezentrum Finanzsanktionen

Postfach

D-80281 München

Tel.: (49) 89 28 89 38 00

Fax: (49) 89 35 01 63 38 00

Dėl techninės pagalbos:

Bundesamt für Wirtschaft und Ausfuhrkontrolle (BAFA)

Frankfurter Straße 29—35

D-65760 Eschborn

Tel: (49) 61 96 908-0

Fax: (49) 61 96 908-800

ESTIJA

Eesti Välisministeerium

Islandi väljak 1

15049 Tallinn

Tel: +372 6317 100

Fax: +372 6317 199

GRAIKIJA

Ministry of Economy and Finance

General Directorate for Policy Planning and Management

Address Kornaroy Str., 105 63 Athens

Tel.: +30 210 3286401-3

Fax.: +30 210 3286404

Υπουργείο Οικονομίας και Οικονομικών

Γενική Δ/νση Σχεδιασμού και Διαχείρισης Πολιτικής

Δ/νση : Κορνάρου 1, Τ.Κ. 101 80

Αθήνα - Ελλάς

Τηλ.: +30 210 3286401-3

Φαξ: +30 210 3286404

ISPANIJA

Secretaría General de Comercio Exterior

Paseo de la Castellana, 162

E-28046 Madrid

Tel. (34) 913 49 38 60

Fax (34) 914 57 28 63

PRANCŪZIJA

Ministère de l'économie, des finances et de l'industrie

Direction générale des douanes et des droits indirects

Cellule embargo — Bureau E2

Tél.: (33) 1 44 74 48 93

Télécopie: (33) 1 44 74 48 97

Direction générale du Trésor et de la politique économique

Service des affaires multilatérales et du développement

Sous-direction Politique commerciale et investissements

Service Investissements et propriété intellectuelle

139, rue du Bercy

75572 Paris Cedex 12

Tél.: (33) 1 44 87 72 85

Télécopie: (33) 1 53 18 96 55

Ministère des affaires étrangères

Direction générale des affaires politiques et de sécurité

Direction des Nations Unies et des organisations internationales

Sous-direction des affaires politiques

Tél.: (33) 1 43 17 59 68

Télécopie (33) 1 43 17 46 91

Service de la politique étrangère et de sécurité commune

Tél.: (33) 1 43 17 45 16

Télécopie: (33) 1 43 17 45 84

AIRIJA

United Nations Section

Department of Foreign Affairs,

Iveagh House

79-80 Saint Stephen's Green

Dublin 2.

Telephone +353 1 478 0822

Fax +353 1 408 2165

Central Bank and Financial Services Authority of Ireland

Financial Markets Department

Dame Street

Dublin 2.

Telephone +353 1 671 6666

Fax +353 1 679 8882

ITALIJA

Ministero degli Affari Esteri

Piazzale della Farnesina, I-00194 Roma

D.G.A.S. — Ufficio I

Tel. (39) 06 3691 7334

Fax (39) 06 3691 5446

U.A.M.A.

Tel. (39) 06 3691 3605

Fax. (39) 06 3691 8815

KIPRAS

Ministry of Commerce, Industry and Tourism

6 Andrea Araouzou

1421 Nicosia

Tel: +357 22 86 71 00

Fax: +357 22 31 60 71

Central Bank of Cyprus

80 Kennedy Avenue

1076 Nicosia

Tel: +357 22 71 41 00

Fax: +357 22 37 81 53

Ministry of Finance (Department of Customs)

M. Karaoli

1096 Nicosia

Tel: +357 22 60 11 06

Fax: +357 22 60 27 41/47

LATVIJA

Latvijas Republikas Ārlietu ministrija

Brīvības iela 36

Rīga LV 1395

Tālr. nr.: (371) 7016 201

Fakss: (371) 7828 121

LIETUVA

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Saugumo politikos departamentas

J.Tumo-Vaižganto g. 2

LT-01511 Vilnius

Tel.: +370 5 2362 516

Fax: +370 5 2313 090

LIUKSEMBURGAS

Ministère de l'économie et du commerce extérieur

Office des licences

B.P. 113

L-2011 Luxembourg

Tél: (352) 478 23 70

Fax: (352) 46 61 38

mail: office.licences@mae.etat.lu

Ministère des affaires étrangères et de l’immigration

Direction des affaires politiques

5, rue Notre-Dame

L-2240 Luxembourg

Tél: (352) 478 2421

Fax: (352) 22 19 89

VENGRIJA

Ministry of Economic Affairs and Transport — Hungarian Licencing and Administrative Office

Margit krt. 85.

H-1024 Budapest

Hungary

Postbox: 1537 Pf.: 345

Tel.: +36-1-336-7300

Gazdasági és Közlekedési Minisztérium — Engedélyezési és Közigazgatási Hivatal

Margit krt. 85.

H-1024 Budapest

Magyarország

Postafiók: 1537 Pf.: 345

Tel.: +36-1-336-7300

MALTA

Bord ta' Sorveljanza dwar is-Sanzjonijiet

Direttorat ta' l-Affarijiet Multilaterali

Ministeru ta' l-Affarijiet Barranin

Palazzo Parisio

Triq il-Merkanti

Valletta CMR 02

Tel: +356 21 24 28 53

Fax: +356 21 25 15 20

NYDERLANDAI

Ministerie van Economische Zaken

De Belastingdienst/Douane Noord

Postbus 40200

8004 DE Zwolle

AUSTRIJA

Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit

Abteilung C2/2 (Ausfuhrkontrolle)

Stubenring 1

A-1010 Wien

Tel (+43-1) 711 00-0

FAX (+43-1) 711 00-8386

LENKIJA

Koordinuojanti institucija:

Ministry of Foreign Affairs

Department of Law and Treaties

Al. J. Ch. Szucha 23

00-580 Warsaw

Poland

Tel. (+48 22) 523 9427 or 9348

Fax (+48 22) 523 8329

Bendradarbiaujančios institucijos:

Ministry of Defence

Department of Defence Policy

Al. Niepodległości 218

00-911 Warsaw

Poland

Tel. (+48 22) 687 49 17

Fax (+48 22) 682 621 80

Ministry of Economy and Labour

Department of Export Control

Plac Trzech Krzyży 3/5

00-507 Warsaw

Poland

Tel. (+48 22) 693 51 71

Fax (+48 22) 693 40 33

PORTUGALIJA

Ministério dos Negócios Estrangeiros

Direcção-Geral dos Assuntos Multilaterais

Largo do Rilvas

P-1350-179 Lisboa

Tel.: (351) 21 394 60 72

Fax: (351) 21 394 60 73

Ministério das Finanças

Direcção-Geral dos Assuntos Europeus e Relações Internacionais

Avenida Infante D. Henrique, n.o 1, C 2.o

P-1100 Lisboa

Tel.: (351) 21 882 32 32 40/47

Fax: (351) 21 882 32 49

SLOVĖNIJA

Ministry of Foreign Affairs

Prešernova 25

SI-1000 Ljubljana

Phone: 00386 1 4782000

Fax: 00386 1 4782341

Ministry of the Economy

Kotnikova 5

SI-1000 Ljubljana

Phone: 00386 1 4783311

Fax: 00386 1 4331031

Ministry of Defence

Kardeljeva pl. 25

SI-1000 Ljubljana

Phone 00386 1 4712211

Fax: 00386 1 4318164

SLOVAKIJA

Ministerstvo hospodárstva Slovenskej republiky

Mierová 19

827 15 Bratislava 212

Tel.: 00421/2/4854 1111

Fax: 00421/2/4333 7827

Ministerstvo financií Slovenskej republiky

Štefanovičova 5

P. O. BOX 82

817 82 BRATISLAVA

Tel.: 00421/2/5958 1111

Fax: 00421/2/5249 8042

SUOMIJA

Ulkoasiainministeriö/Utrikesministeriet

PL/PB 176

FIN-00161 Helsinki/Helsingfors

P./Tfn (358-9) 16 00 5

Faksi/Fax (358-9) 16 05 57 07

Puolustusministeriö/Försvarsministeriet

Eteläinen Makasiinikatu 8 / Södra Magasinsgatan 8

FIN-00131 Helsinki/Helsingfors

PL/PB 31

P./Tfn (358-9) 16 08 81 28

Faksi/Fax (358-9) 16 08 81 11

ŠVEDIJA

Inspektionen för strategiska produkter (ISP)

Box 70 252

107 22 Stockholm

Tfn (46-8) 406 31 00

Fax (46-8) 20 31 00

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Sanctions Licensing Unit

Export Control Organisation

Department of Trade and Industry

4 Abbey Orchard Street

London SW1P 2HT

Tel. (44) 20 7215 0594

Fax. (44) 20 7215 0593

EUROPOS BENDRIJA

Commission of the European Communities

Directorate-General for External Relations

Directorate CFSP

Unit A.2: Legal and institutional matters for external relations — Sanctions

CHAR 12/163

B-1049 Bruxelles/Brussel

Tel. (32-2) 296 25 56

Fax (32-2) 296 75 63


2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/16


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 175/2005

2005 m. vasario 1 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. vasario 2 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. vasario 1 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).


PRIEDAS

prie 2005 m. vasario 1 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

116,0

204

78,7

212

152,0

999

115,6

0707 00 05

052

154,7

999

154,7

0709 90 70

052

203,3

204

244,8

624

56,7

999

168,3

0805 10 20

052

46,2

204

48,3

212

47,9

220

49,5

421

38,1

448

35,4

624

44,6

999

44,3

0805 20 10

052

49,1

204

60,6

624

73,4

999

61,0

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

052

61,2

204

87,5

400

78,4

464

138,7

624

67,4

662

36,0

999

78,2

0805 50 10

052

60,0

999

60,0

0808 10 80

052

104,3

400

91,0

404

83,7

720

52,8

999

83,0

0808 20 50

388

78,8

400

89,3

528

79,2

720

36,8

999

71,0


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.


2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/18


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 176/2005

2005 m. vasario 1 d.

nustatantis gvazdikų ir rožių Bendrijos gamintojo ir importo kainas, kad būtų galima taikyti tam tikrų gėlininkystės produktų, kurių kilmės šalys yra Kipras, Izraelis, Jordanija ir Marokas bei Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, importo į Bendriją tvarką

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1987 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4088/87, nustatantį lengvatinių muitų tarifų tam tikriems gėlininkystės produktams, kurių kilmės šalys yra Kipras, Izraelis, Jordanija ir Marokas bei Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, taikymo tvarką (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalies a punktą,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 700/88 1b straipsnyje minimiems vienažiedžiams gvazdikams, daugiažiedžiams gvazdikams, stambiažiedėms ir smulkiažiedėms rožėms Bendrijos gamintojo ir importo kainos dviejų savaičių laikotarpiui yra nustatomos priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. vasario 2 d.

Jis taikomas nuo 2005 m. vasario 2 d. iki 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. vasario 1 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)  OL L 382, 1987 12 31, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1300/97 (OL L 177, 1997 7 5, p. 1).

(2)  OL L 72, 1988 3 18, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2062/97 (OL L 289, 1997 10 22, p. 1).


PRIEDAS

prie 2005 m. vasario 1 d. Komisijos reglamento, nustatančio gvazdikų ir rožių Bendrijos gamintojo ir importo kainas, kad būtų galima taikyti tam tikrų gėlininkystės produktų, kurių kilmės šalys yra Kipras, Izraelis, Jordanija ir Marokas bei Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, importo į Bendriją tvarką

(EUR/100 vienetų)

Laikotarpis: nuo 2005 m. vasario 2 d. iki 15 d.

Bendrijos gamintojo kaina

Vienažiedžiai

gvazdikai

Daugiažiedžiai

gvazdikai

Stambiažiedės rožės

Smulkiažiedės rožės

 

16,75

12,41

41,05

17,27


Bendrijos importo kaina

Vienažiedžiai

gvazdikai

Daugiažiedžiai

gvazdikai

Stambiažiedės rožės

Smulkiažiedės rožės

Izraelis

Marokas

Kipras

Jordanija

Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/20


TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 22 d.

dėl Susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Protokolo, nustatančio žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, pratęsimo laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino taikymo

(2005/76/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalimi,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Pagal Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarimo dėl žvejybos prie Komorų krantų (1) nuostatas Susitariančiosios Šalys, prieš pasibaigiant priede pateikto protokolo galiojimui, pradeda derybas siekdamos abiejų šalių sutarimu nustatyti protokolo turinį kitam laikotarpiui ir, jei reikia, iš dalies pakeisti ar papildyti priedą.

(2)

Derybų dėl protokolo pakeitimų metu abi Susitariančiosios Šalys nusprendė, kad reikėtų pratęsti šio protokolo, patvirtinto Reglamentu (EB) Nr. 1439/2001 (2), galiojimą laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., sudarant susitarimą pasikeičiant laiškais.

(3)

Pasikeitimas laiškais suteikia žvejybos galimybes Bendrijos žvejams nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Komorų suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse.

(4)

Siekiant, kad Bendrijos žvejybos laivų veikla nebūtų pertraukta, labai svarbu, kad minėtas pratęsimas įsigaliotų kuo greičiau. Todėl reikėtų pasirašyti susitarimą pasikeičiant laiškais, su sąlyga, kad jį vėliau sudarys Taryba.

(5)

Reikėtų patvirtinti žvejybos galimybių paskirstymo tarp valstybių narių metodą pagal pratęstą protokolą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu patvirtinamas Susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Protokolo, nustatančio žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, pratęsimo laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. pasirašymas Bendrijos vardu, atsižvelgiant į Tarybos sprendimą dėl minėto susitarimo pasikeičiant laiškais sudarymo.

Susitarimo pasikeičiant laiškais tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas yra įpareigojamas paskirti asmenis, įgaliotus Bendrijos vardu pasirašyti susitarimą pasikeičiant laiškais, atsižvelgiant į jo sudarymą.

3 straipsnis

Bendrija susitarimą pasikeičiant laiškais laikinai taiko nuo 2004 m. vasario 28 d.

4 straipsnis

Protokolo 1 straipsnyje nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

a)

tunų žvejybos seineriams:

Ispanija

:

18 laivų

Prancūzija

:

21 laivas

Italija

:

1 laivas;

b)

laivams, žvejojantiems dreifinėmis ūdomis:

Ispanija

:

20 laivų

Portugalija

:

5 laivai.

Jeigu šių valstybių narių paraiškos gauti licencijas neišnaudoja visų protokole nustatytų žvejybos galimybių, Komisija gali apsvarstyti bet kurios kitos valstybės narės paraiškas.

5 straipsnis

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal šį protokolą, praneša Komisijai apie kiekvienos rūšies sugavimų Komorų žvejybos zonoje kiekius pagal 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 500/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 taikymo taisykles dėl Bendrijos žvejybos laivų sugavimų trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje kontrolės (3).

Priimta Briuselyje, 2004 m. lapkričio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. VEERMAN


(1)  OL L 137, 1988 6 2, p. 19.

(2)  OL L 193, 2001 7 17, p. 1.

(3)  OL L 73, 2001 3 15, p. 8.


SUSITARIMAS PASIKEIČIANT LAIŠKAIS

dėl Protokolo, nustatančio žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, pratęsimo laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.

Pone,

Turiu garbės patvirtinti, kad mes pritariame šiai laikinai tvarkai dėl šiuo metu galiojančio Protokolo, nustatančio žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, pratęsimo (2001 m. vasario 28 d.–2004 m. vasario 27 d.) iki tol, kol bus užbaigtos derybos dėl pakeitimų, kuriuos reikėtų padaryti Žvejybos susitarimo protokole:

1)

Nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. paliekama galioti per pastaruosius trejetą metų galiojusi tvarka. Finansinė Bendrijos parama pagal laikinąją tvarką bus lygi pro rata temporis sumai, numatytai dabar galiojančio protokolo 2 straipsnyje, t. y. 291 875 eurai. Ši finansinė parama turi būti sumokėta ne vėliau kaip 2004 m. gruodžio 1 d. Taip pat galioja protokolo 3 straipsnyje numatytos sumos mokėjimo tvarka.

2)

Laikinuoju laikotarpiu žvejybos licencijos bus suteikiamos laikantis dabar galiojančio protokolo 1 straipsnyje nustatytų ribų, ir už tokius pačius mokesčius ar avansus, kokie nustatyti protokolo priedo 1 punkte.

Būčiau dėkingas, jeigu galėtumėte patvirtinti, kad gavote šį laišką ir pritariate jo turiniui.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Europos Sąjungos Tarybos vardu

Pone,

Turiu garbės pranešti, kad gavau Jūsų šios dienos laišką, kuriame rašoma:

„Turiu garbės patvirtinti, kad mes pritariame šiai laikinai tvarkai dėl šiuo metu galiojančio Protokolo, nustatančio žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, pratęsimo (2001 m. vasario 28 d.–2004 m. vasario 27 d.) iki tol, kol bus užbaigtos derybos dėl pakeitimų, kuriuos reikėtų padaryti Žvejybos susitarimo protokole:

1)

Nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. paliekama galioti per pastaruosius trejetą metų galiojusi tvarka. Finansinė Bendrijos parama pagal laikinąją tvarką bus lygi pro rata temporis sumai, numatytai dabar galiojančio protokolo 2 straipsnyje, t. y. 291 875 eurai. Ši finansinė parama turi būti sumokėta ne vėliau kaip 2004 m. gruodžio 1 d. Taip pat galioja protokolo 3 straipsnyje numatytos sumos mokėjimo tvarka.

2)

Laikinuoju laikotarpiu žvejybos licencijos bus suteikiamos laikantis dabar galiojančio protokolo 1 straipsnyje nustatytų ribų, ir už tokius pačius mokesčius ar avansus, kokie nustatyti protokolo priedo 1 punkte.

Būčiau dėkingas, jeigu galėtumėte patvirtinti, kad gavote šį laišką ir pritariate jo turiniui.“

Turiu garbės patvirtinti, kad Komorų Sąjungos Vyriausybei priimtina tai, kas išdėstyta pirmiau, ir kad Jūsų laiškas ir šis laiškas yra susitarimas pagal Jūsų pasiūlymą.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Komorų Sąjungos Vyriausybės vardu


Komisija

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/24


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. kovo 30 d.

dėl pagalbos schemos, kurią Jungtinė Karalystė taiko Gibraltaro lengvatinių mokesčių bendrovėms

(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 928)

(tik tekstas anglų kalba yra autentiškas)

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/77/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės sutartį, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paprašiusi suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas, vadovaujantis pirmiau minėtomis nuostatomis (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

I   PROCEDŪRA

(1)

1999 m. vasario 12 d. laišku (D/50716) Komisija paprašė Jungtinę Karalystę pateikti informaciją apie kelias mokesčių priemones, įskaitant Gibraltaro bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, tvarką. Jungtinė Karalystė atsakė 1999 m. liepos 22 d. laišku. 2000 m. gegužės 23 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, o 2000 m. birželio 28 d. buvo nusiųstas priminimas. 2000 m. liepos 3 d. Jungtinė Karalystė atsiuntė atsakymą. 2000 m. rugsėjo 12 d. laišku Jungtinė Karalystė pateikė informacijos apie atleistų nuo mokesčių bendrovių tvarką (A/37430). 2000 m. spalio 19 d. buvo surengtas Jungtinės Karalystės ir Gibraltaro valdžios atstovų susitikimas, kuriame kalbėta apie Gibraltaro ofšorinių kompanijų mokesčių tvarką, bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, tvarką ir atleistų nuo mokesčių bendrovių tvarką. Papildomą informaciją dėl tame susirinkime iškeltų klausimų Jungtinė Karalystė pateikė 2001 m. sausio 8 d. (A/30254).

(2)

2001 m. liepos 11 d. laišku (D/289757) Komisija informavo Jungtinę Karalystę, kad ji nusprendė inicijuoti procedūrą, išdėstytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje, dėl Gibraltaro bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, tvarkos. Kai galutinis terminas buvo pratęstas vienu mėnesiu, Jungtinė Karalystė atsakė 2001 m. rugsėjo 21 d. laišku (A/37407).

(3)

2001 m. rugsėjo 7 d. Gibraltaro Vyriausybė, pateikdama prašymą Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo registracijos įstaigai, iškėlė bylą dėl Sprendimo SG(2001) D/289755, inicijuojančio oficialią Gibraltaro bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, tvarkos tyrimo procedūrą, panaikinimo; ieškinys buvo užregistruotas kaip byla T-207/01. Tą pačią dieną Gibraltaro Vyriausybė pateikė kitą prašymą dėl laikinų priemonių priėmimo, kad būtų sustabdytas Sprendimas SG(2001) D/289755, inicijuojantis oficialią tyrimo procedūrą, ir nurodantis Komisijai jo neskelbti (byla T-207/01 R). 2001 m. gruodžio 19 d. potvarkiu Pirmosios instancijos teismo pirmininkas atmetė prašymą dėl laikinų priemonių (2). 2002 m. balandžio 30 d. nutartimi Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl Sprendimo panaikinimo (3).

(4)

2001 m. lapkričio 21 d. Komisija pareikalavo informacijos apie mokesčių tarifus, taikomus bendrovėms, kurios turi teisę į mokesčių lengvatas. Negavusi atsakymo, 2002 m. kovo 21 d. Komisija išsiuntė oficialų priminimą (D/51275). Jungtinė Karalystė atsakė 2002 m. balandžio 10 d. (A/32681). 2002 m. spalio 28 d. (D/56088) Komisija paprašė papildomų paaiškinimų. Jungtinė Karalystė atsakė 2002 m. lapkričio 11 d. (A/38454), o 2002 m. gruodžio 13 d. (A/39209) laišku pateikė papildomų pastabų.

(5)

Komisijos sprendimas inicijuoti oficialią tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje; juo kviečiama suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas (4). 2002 m. vasario 27 d. (A/31518) ir 2002 m. vasario 28 d. (A/31557) laiškais atitinkamai buvo gauti Charles A. Gomez & Co teismų advokatų ir oficialiai įgaliotų advokatų bei Gibraltaro Vyriausybės komentarai. Šie komentarai buvo persiųsti Jungtinei Karalystei, kuri atsakė 2002 m. balandžio 25 d. (A/33257) laišku.

II   PRIEMONĖS APRAŠYMAS

(6)

Bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, apibrėžimas yra pateiktas 1983 m. liepos 14 d. Gibraltaro pajamų mokesčio (pataisa) potvarkyje. Išsamios tokių bendrovių tvarkos įgyvendinimo taisyklės buvo priimtos 1983 m. rugsėjo 22 d. patvirtinus pajamų mokesčio (bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos) taisykles; šios taisyklės nurodomos šiame Sprendime kaip „Bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, teisės aktai“.

(7)

Kad bendrovei būtų suteiktas bendrovės, kuriai taikomos mokesčių lengvatos, statusas, ji turi atitikti, inter alia, šias sąlygas:

ji pagal bendrovių potvarkį turi būti įregistruota Gibraltare,

ji privalo turėti apmokėtą 1 000 GBP dydžio (arba atitikmuo užsienio valiuta) akcinį kapitalą,

ji privalo sumokėti 1 000 GBP Gibraltaro Vyriausybei, kaip būsimų mokesčių garantiją,

ji privalo sumokėti 250 GBP mokestį už Bendrovės, kuriai taikomos mokesčių lengvatos, sertifikatą,

nei vienas Gibraltare gimęs arba Gibraltare gyvenantis ar Gibraltaro rezidentas negali būti suinteresuoti bendrovės akcijomis,

ji negali turėti jokio akcijų registro už Gibraltaro ribų; tai turi būti uždrausta jos įstatuose,

be išankstinio Gibraltaro finansų centro direktoriaus leidimo bendrovė negali prekiauti arba vykdyti verslo veiklos Gibraltare, prekiauti ar vykdyti verslo veiklą su Gibraltare gimusiais ar gyvenančiais arba Gibraltaro rezidentais. Tačiau ji gali prekiauti su kitomis nuo mokesčių atleistomis bendrovėmis arba bendrovėmis, kurioms taikomos mokesčių lengvatos.

(8)

Įmonei, kuri tenkina pirmiau pateiktas sąlygas, išduodamas bendrovės, kuriai taikomos mokesčių lengvatos, sertifikatas. Išduotas sertifikatas galioja 25 metus.

(9)

Bendrovės, kuriai taikomos mokesčių lengvatos, pelnas apmokestinamas tarifu, kuris visada yra mažesnis už įprastą įmonių pelno mokesčio tarifą, kuris šiuo metu sudaro 35 %. Dėl taikytino mokesčių tarifo derasi suinteresuota įmonė ir Finansų centro skyrius, kuris yra Gibraltaro Vyriausybės Prekybos, pramonės ir telekomunikacijų departamento dalis. Įstatymuose nenumatyta, kaip turi vykti šios derybos. Dauguma lengvatinių mokesčių bendrovių moka mokestį, kurio tarifas nuo 2 % iki 10 %, o pastaruoju metu Gibraltaro valdžios institucijų vykdoma politika siekia užtikrinti, kad visos lengvatinių mokesčių bendrovės mokėtų nuo 2 % iki 10 % dydžio mokestį. Tokio dydžio mokesčių tarifas nustatytas siekiant užtikrinti, kad visoms įmonėms, dirbančioms tame pačiame sektoriuje, būtų taikomos vienodos sąlygos (5). Mokesčių tarifai:

(procentais)

Sektorius

Apmokestinimo tarifas

Privačioji investicija

5

Finansinės paslaugos

5

Lošimai

5

Pagalbinė veikla

2

Laivybos paslaugos, įskaitant remontą ir perdirbimą

2

Paprasti prekiautojai

5

Konsultavimo paslaugos

5

Kita veikla (pvz., filatelijos paslaugos, komisionieriai)

2 – 10

(10)

Kita nauda, gaunama dėl lengvatinių mokesčių bendrovės statuso:

atlyginimai, mokami nerezidentams (įskaitant direktorius), ir dividendai mokami bendrovės akcininkams apmokestinami, taikant tokį pat tarifą, koks yra taikomas bendrovei,

nėra žyminio mokesčio, taikomo lengvatinių mokesčių bendrovės akcijų perdavimui.

(11)

Remiantis Jungtinės Karalystės pateikta informacija, tais atvejais, kai būsima operacija reikalauja faktiško buvimo Gibraltare, tokia veikla užsiimanti bendrovė paprastai siekia įgyti lengvatinių mokesčių bendrovės, o ne atleistos nuo mokesčių bendrovės statusą (6). Lengvatinių mokesčių bendrovės taip pat gauna tam tikrą naudą tais atvejais, kai antrinė įmonė turi pervesti pajamas užsienyje esančiai pirminei įmonei, ir yra reikalaujama, kad pirminė įmonė jau būtų sumokėjusi tam tikro lygmens mokestį, kad būtų sumažintas paskesnis apmokestinimas buveinės valstybėje.

III   PRIEŽASTYS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(12)

Įvertinusi informaciją, kurią pateikė Jungtinė Karalystė išankstinio tyrimo metu, Komisija nusprendė, kad atleidimas nuo įpareigojimo mokėti visą bendrovės pelno mokesčio sumą galėjo lengvatinių mokesčių bendrovėms suteikti pranašumą. Komisija taip pat manė, kad šis pranašumas buvo suteiktas pasinaudojant valstybės ištekliais, darė poveikį prekybai tarp valstybių narių ir buvo atrankinis. Komisija taip pat manė, kad netaikytina nė viena iš leidžiančių nukrypti nuostatų dėl bendrojo draudimo dėl valstybės pagalbos, numatytų Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Dėl šių priežasčių Komisija suabejojo priemonės ir bendrosios rinkos suderinamumu ir todėl nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

IV   GIBRALTARO VYRIAUSYBĖS PASTABOS

(13)

Gibraltaro Vyriausybė pateikė pastabas, suskirstytas į keturias grupes:

Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatyme nenumatyta pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnyje,

jeigu lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas reiškia pagalbą, tai yra esama pagalba, bet ne nauja, neteisėta pagalba,

jeigu lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas numato pagalbą, ji yra suderinama su bendrąja rinka, remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta išimtimi,

jeigu lengvatinių mokesčių bendrovių įstatyme numatyta neteisėta ir nesuderinama parama, nurodymas susigrąžinti neteisėtai pagalbą prieštarautų bendriesiems Bendrijos teisės principams.

(14)

Šios pastabos gali būti apibendrintos taip.

(15)

Sutarties 87 straipsnio 1 dalis netaikoma mokesčių tvarkai, tokiai kaip lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas, kuris numatytas taikyti tarptautiniame kontekste. Ypač atsižvelgiant į tai, kad lengvatinių mokesčių bendrovės statusas yra suteikiamas toms įmonėms, kurios neužsiima verslo veikla Gibraltare, todėl tokiai bendrovei nesuteikiamas joks pranašumas atleidžiant ją nuo paprastai taikomų mokesčių tarifų, nes Gibraltaras nėra įgaliotas suteikti pranašumą, susijusį su kita jurisdikcija.

(16)

Nors Gibraltaro Vyriausybė sutinka, kad pranašumas, kurį suteikia lengvatinių mokesčių bendrovių tvarka, yra atribotas nuo vidaus rinkos taip kaip apibrėžia Verslo apmokestinimo elgesio kodekso B pastraipa (7) (kodeksas priimtas 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos posėdyje kaip Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija), ir kad tam nenaudojami valstybės ištekliai. Priemonė netampa finansine našta Gibraltaro Vyriausybės biudžetui.

(17)

Priemonė nėra atrankinė, nes lengvatinių mokesčių bendrovę gali įsteigti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jo pilietybės arba ekonominės veiklos. Gibraltaro Vyriausybė pripažįsta, kad lengvatinių mokesčių bendrovių statuso negalima suteikti įmonėms, kurios prekiauja Gibraltare, arba kuriose Gibraltaro gyventojai ar rezidentai turi naudos interesų. Tačiau daugiausia tai yra atvirkštinė diskriminacija, kuri nedaro įtakos konkurencijai.

(18)

Priemonė nepatenka į Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kadangi kai kurias lengvatinių mokesčių bendroves dėl mokesčių planavimo priežasčių, dėl turto, arba dėl savo asmeninio turto valdymo yra įsteigę individualūs asmenys. Tokios bendrovės neprekiauja, negamina ir nekonkuruoja rinkoje.

(19)

Gibraltaras nėra Bendrijos bendros muitų teritorijos dalis, ir prekybos prekėmis požiūriu yra traktuojamas kaip trečioji šalis. Todėl Sutarties 87 straipsnis negali būti taikomas jokiai pagalbai, suteikiamai įmonėms, kurios prekiauja prekėmis, nes Gibraltare pagamintos prekės necirkuliuoja laisvai bendroje rinkoje, ir joms taikomi muitinės formalumai. Esant tokioms aplinkybėms, negali būti padarytas poveikis prekybai tarp valstybių narių.

(20)

1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendime 2000/394/EB panaudoti argumentai dėl pagalbos įmonėms Venecijoje ir Chioggoje, atleidžiant jas nuo socialinio draudimo įmokų pagal įstatymus Nr. 30/1997 ir 206/1995 (8) teigia, kad pranašumas suteikiamas tam tikroms įmonėms nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje ir kad tai taikytina lengvatinių mokesčių bendrovėms, įsteigtoms mokesčių planavimo tikslais ir užsiimančioms prekyba bendrovėms.

(21)

Daug įmonių, turinčių lengvatinių mokesčių statusą, gautų naudos iš dabar taikomų de minimis taisyklių.

(22)

Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas galioja nuo 1983 m., kai jis nebuvo visiškai aiškus Komisijai, valstybėms narėms ar ekonominės veiklos vykdytojams: ar ir kokiu mastu valstybės pagalbos taisyklės turėjo būti sistemingai taikomos šalies įstatymams dėl įmonių apmokestinimo. Iki 1990-ųjų buvo iškeltos kelios Komisijos bylos, nukreiptos prieš bendrąsias įmonių pelno mokesčio priemones. Įstatymas išleistas 10 metų anksčiau nei prasidėjo kapitalo judėjimo liberalizacija ir 15 metų anksčiau nei Komisija atliko valstybės pagalbos sąvokos išaiškinimą savo Pranešime dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonėms, susijusioms su tiesioginiu verslo apmokestinimu (9) (toliau – Pranešimas). Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas parengtas remiantis 1967 m. Atleistų nuo mokesčių bendrovių įstatymu, kuris išleistas anksčiau nei Gibraltaras įstojo į Europos Sąjungą 1973 m.

(23)

Apie lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą buvo pranešta taip vadinamai „Primarolo“ grupei, kurią įsteigė Jungtinės Karalystės Vyriausybė, remdamasi Verslo apmokestinimo elgesio kodekso H pastraipa, dar prieš paskelbiant Pranešimą 1998 m. Tuo metu nebuvo ženklų, kad priemones, pavadintas žalingomis, remiantis Verslo apmokestinimo elgesio kodeksu, Komisija traktuos kaip naujas pagalbos priemones apie kurias nėra pranešta.

(24)

Pranešime yra pirmas platus, nors ir neišsamus, „valstybės fiskalinės pagalbos“ apibrėžimas. Tai yra administracinė naujovė, ir gali būti laikoma daugiau politiniu pareiškimu, susijusiu su Komisijos ateities šios srities veiksmais, o ne taikomo įstatymo „išaiškinimu“.

(25)

1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b dalies v punkte išdėstytose išsamiose EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisyklėse (10) numatyta, kad priemonės gali tapti pagalba dėl bendros rinkos evoliucijos ir tam tikros veiklos liberalizavimo. Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas yra priemonė, kaip nurodyta toje nuostatoje, kuri tampa pagalba tik vėliau. Nelaikant lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymo esama pagalba, Komisija įvairioms teisinėms ir ekonominėms situacijoms vyravusioms 1983 m. atgaline data taiko santykinai patobulintus 2001 m. valstybės pagalbos kriterijus. Šiuo požiūriu Airijos įmonių mokesčių sistema iš pradžių nebuvo laikoma pagalba, nors Komisijos požiūris vėliau pasikeitė (11), ir atspindėjo laipsnišką Bendrijos drausmės griežtinimą tokios mokesčių lengvatų tvarkos atžvilgiu.

(26)

Savo nuožiūra laikydama lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą nauja, neteisėta pagalba Komisija pažeidžia proporcingumo principą. Toks traktavimas turi dramatiškas ekonomines pasekmes. Didelė žala, kuri bus padaryta, neatitinka nė vieno Bendrijos intereso, kuris galėtų būti ginamas pradedant procedūrą dėl neteisėtos pagalbos, ypač, atsižvelgiant į nedidelės apimties Gibraltaro ekonomiką ir nebūtinai nežymų įstatymo dėl konkurencijos ir tarptautinės prekybos, poveikį. Komisija turėtų laikytis teisingesnio požiūrio, jeigu lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą svarstė remdamasi Verslo apmokestinimo elgesio kodeksu, Sutarties 96 ir 97 straipsniais arba esamai pagalbai taikoma procedūra.

(27)

Galiausiai, Komisija pažeidė teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus laukdama 18 metų prieš suabejodama lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymu ir per tinkamą laiką neatlikdama įstatymo tyrimo. Iki 1999 m. vasario mėn. Komisija nebuvo suabejojusi Įstatymo suderinamumu su Bendrijos teise. Pagal analogiją su Defrenne byla (12), šis užsitęsęs Komisijos neveiklumas sukėlė teisėtus Gibraltaro lūkesčius.

(28)

Komisijos tyrimų trukmė turėtų būti ribojama. Tokiu būdu, remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsniu, bet kokia individuali pagalba, suteikta remiantis pagalbos sistema 10 metų prieš tai, kol Komisija imasi veiksmų, turi būti laikoma esama pagalba. Taikant šią taisyklę, Komisija lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą turėjo laikyti esama pagalbos sistema. Bet kokiu atveju Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, nes savo tyrimą pradėjo praėjus pernelyg ilgam laikui nuo įstatymo priėmimo. Išankstinis tyrimas buvo pradėtas 1999 m. vasario 12 d., tačiau oficiali tyrimo procedūra buvo pradėta tik po dviejų su puse metų. Išankstinį tyrimą pertraukdavo ilgi Komisijos neveiklumo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijoje net 2000 m. lapkričio mėn. dar buvo abejojama dėl valstybės pagalbos procedūros, susijusios su žalingomis priemonėmis, kurias nustatė elgesio kodekso grupė, naudos, pagrįsta reikalauti, kad esama pagalbos procedūra turėjo būti panaudota.

(29)

Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, kad pagalba, skirta atitaisyti didelius valstybės narės ekonomikos sutrikimus, gali būti laikoma suderinama su bendra rinka. Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas buvo priimtas likus metams iki Karališkųjų jūrų pajėgų laivų statyklos uždarymo (paskelbto 1981 m.) ir tuo metu, kai britų karių skaičius Gibraltare buvo mažinamas. Laivų statykla buvo pagrindinis Gibraltaro užimtumo ir pajamų šaltinis: jai teko 25 % užimtumo ir 35 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl jos uždarymo Gibraltaro ekonomika patyrė didelių sutrikimų, įskaitant struktūrinius pokyčius, ekonominį nuosmukį dėl nedarbo ir kvalifikuotų darbuotojų išvykimą. Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas buvo atsakas į šiuos didelius sutrikimus.

(30)

Nors Komisija ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą interpretavo griežtai ir nutarė, kad minimas sutrikimas privalo paveikti visą valstybės narės ekonomiką, o ne tik vieną jos teritorijos dalį ar regioną (13), yra priežasčių, remiantis 87 straipsnio 3 dalies b punktu, Gibraltarui prašyti išimties. Skirtingai nei valstybės narės regionas arba teritorija, Gibraltaras yra visiškai atskirtas nuo Jungtinės Karalystės, ypač konstituciniu, politiniu, teisiniu, ekonominiu, fiskaliniu ir geografiniu požiūriais. Jis yra tik teritorija, kuriai Bendrijos teisė taikoma remiantis Sutarties 299 straipsnio 4 dalimi. Gibraltaro ir Jungtinės Karalystės ekonomikos yra visiškai skirtingos ir atskiros. Gibraltaras iš Jungtinės Karalystės negauna jokios finansinės pagalbos ir renka savo pajamas, kad galėtų vykdyti išlaidų įsipareigojimus. Taigi, sutrikimai, kurie daro įtaką vienai ekonomikai, iš esmės nedaro įtakos kitai, pvz., galvijų spongiforminės encefalopatijos krizė, kuri įtakojo Jungtinės Karalystės, bet ne Gibraltaro ekonomiką, pagal Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punktą traktuojama kaip išskirtinis atvejis.

(31)

Iš esmės panaši argumentacija, kaip apibendrinta 22–28 konstatuojamose dalyse dėl esamos pagalbos klausimo, gali būti naudojama pagalbos kompensavimo kontekste argumentuojant teisėtų lūkesčių principų naudai. Šie argumentai atskleidžia valstybės pagalbos taisyklių taikymo srities neapibrėžtumą, Komisijos veiksmų neįprastumą dėl įmonių pelno mokesčių priemonių ir Pranešimo, kaip strateginio pareiškimo, svarbą, priemonės trukmę, pranešimą Primarolo grupei, bendros rinkos raidą ir liberalizaciją, proporcingumą, užsitęsusį Komisijos neveiklumą ir išankstinio tyrimo atidėliojimą. Tokiu būdu teisėti lūkesčiai užkerta kelią nurodymui išieškoti suteiktą pagalbą. Be to, visada tiek Gibraltaro Vyriausybė, tiek pagalbos gavėjai veikė sąžiningai.

(32)

Sprendimo, kurio pradedama oficiali tyrimo procedūra, 26 pastraipoje (14) yra specialus reikalavimas pateikti pastabas dėl galimų teisėtų lūkesčių, kurie sudarytų kliūčių pagalbos išieškojimui. Ginamosiose kalbose bylose T-207/01 ir T-207/01 R Komisija patvirtino savo abejones dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo galimybės ir pabrėžė neįprastą specialių pastabų prašymo pobūdį. Taip pat Komisija konstatavo, kad netikrumas, kuris galėjo būti, ir galimybė, kad priemonė egzistavo „pilkojoje teisinio netikrumo zonoje“, galėjo duoti pagrindo teisėtiems lūkesčiams ir diskusijai apie jau išmokėtos pagalbos susigrąžinimą. 2001 m. gruodžio 19 d. nurodyme Pirmosios instancijos teismo pirmininkas pastebėjo, kad šis neįprastas reikalavimas galėjo įtikinti įmones neišvykti iš Gibraltaro ir turėjo, iš pirmo žvilgsnio, žymiai sumažinti pagalbos gavėjams kilusį susirūpinimą (15). Todėl Komisija leido Gibraltaro Vyriausybei ir pagalbos gavėjams suprasti, kad nebus reikalaujama sugrąžinti išmokėtas lėšas.

(33)

Sutarties 87 straipsnio taikymas klasikinei „ofšorinei“ schemai yra neįprastas ir vis dar susiduriama su konceptualiais sunkumais, susijusiais su pranašumo apibrėžimu, valstybei tenkančia finansine našta ir atranka.

(34)

Pati Komisija, oficialaus tyrimo pradžios metu, negalėjo priimti nutarimo dėl esamos pagalbos.

(35)

Išmokėtų lėšų susigrąžinimas prieštarautų proporcingumo principui. Remiantis Bendrijos teise, kai galima rinktis iš kelių veikimo būdų, turi būti pasirinktas mažiausiai apsunkinantis būdas. Sukelti nepatogumai neturi užgožti siekiamų tikslų.

(36)

Pagalbos, suteiktos per ankstesnius dešimt metų, sugrąžinimas būtų neproporcinga našta Gibraltaro valdžiai. Gibraltaras yra maža teritorija, turinti ribotus administracinius išteklius – tik apie 2 000 įmonių yra apmokestinamos kiekvienais metais. Lėšų sugrąžinimas apimtų, inter alia, atitinkamų sumų reikalavimą iš lengvatinių mokesčių bendrovių (įskaitant tas, kurios jau nevykdo veiklos), mokėtinų mokesčių įvertinimą kiekvienais metais, nurodymų mokėti mokesčius išleidimą, ieškinių ir priešieškinių tvarkymą bei persekiojimą už nemokamus mokesčius. Administracinė našta, ribotos Gibraltaro mokesčių departamento tyrimo galimybės, negalėjimas atsekti tas įmones, kurios nutraukė veiklą, ir įmonės turto nebuvimas Gibraltare, paralyžiuotų vyriausybės veiklą be garantijos, kad bus sugrąžinta žymi išmokėtų lėšų suma.

(37)

Išmokėtų lėšų sugrąžinimas turėtų pernelyg didelį poveikį Gibraltaro ekonomikai ir būtų neproporcinga bausmė atsižvelgiant į aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas, ribotą poveikį konkurencijai ir prekybai bei tai, kad pagalbos gavėjai yra smulkios įmonės. Finansinės paslaugos sudaro maždaug 30 % Gibraltaro BVP, o tiesiogiai su lengvatinių mokesčių bendrovėmis susijęs užimtumas – 1 400 bendro darbo jėgos kiekio (14 000). Finansinis sektorius iš esmės daro žymią įtaką visiems kitiems ekonomikos sektoriams. Dėl nurodymo sugrąžinti išmokėtas lėšas lengvatinių mokesčių bendrovės būtų likviduojamos, bankrutuotų arba būtų perkeliamos, finansinių paslaugų sektorius būtų destabilizuotas, kiltų didelė nedarbo krizė, savo ruožtu sukelianti politinį, socialinį ir ekonominį nestabilumą.

(38)

Daug Gibraltaro lengvatinių mokesčių bendrovių būtų neapmokestinamos, nes jų pajamos būtų gaunamos ir kaupiamos ne Gibraltare. Nustatant tinkamumo sąlygas, daugeliu atvejų pagalbos gavėjai pagal Gibraltaro jurisdikciją neturėtų turto. Būtų sunku surasti tas bendroves, kurios jau nutraukė prekybinę veiklą.

(39)

Daug pagalbos gavėjų būtų gavę pagalbą, atitinkančią de minimis taisyklę.

V   CHARLES A. GOMEZ & CO PASTABOS

(40)

Charles A. Gomez & Co pastabos gali būti apibendrintos taip.

(41)

Teisininko profesija Gibraltare labai priklausoma nuo Finansų centro darbo, kuriam lengvatinių mokesčių bendrovės moka dideles įmokas. 130 praktikuojančių teisininkų įdarbina dar keletą šimtų personalo ir netiesiogiai daro didelį teigiamą poveikį užimtumui Gibraltare ir Ispanijoje.

(42)

Atgręžtinis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimas neturi būti apribotas sritimis, kur pragyvenimo lygis jau yra žemas arba kur jau yra didelis nedarbas. 87 straipsnio 3 dalies a punktas taip pat taikomas siekiant užkirsti kelią nedarbui ir skurdui. Kai buvo priimtas lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas, Gibraltaras 20 metų patyrė ekonomines Ispanijos sankcijas ir artėjantį Karališkųjų jūrų pajėgų laivų statyklos uždarymą. Susidūręs su skurdo, nedarbo ir emigracijos grėsme, Gibraltaras atrado alternatyvų gerovės šaltinį, įkurdamas Gibraltaro finansų centrą, kuriam lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas yra didžiausias pagalbininkas. Europos interesas negali susieti pritarimo skurdui ir nedarbui atmesdamas Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto taikymą šioje situacijoje, kai yra įmanomos perspektyvios alternatyvos. Skirtingai nuo kitų didelių finansų centrų Gibraltaro centras buvo įsteigtas dėl to, kad buvo iškilusi būtinybė. Ši būtinybė, savigyna ir pareiga sumažinti kitų padarytą žalą pateisina lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą.

(43)

Nuo įstojimo 1973 m., Bendrijos institucijos negynė Gibraltare gyvenančių Europos Sąjungos piliečių teisių ir interesų. Nepaisant Teisingumo Teismo sprendimo, Gibraltare gyvenantiems Europos Sąjungos piliečiams nebuvo atstovaujama Europos Parlamente. Nedalyvaujant „ES Gibraltaro teritorijoje“, primygtinis Komisijos reikalavimas pranešti apie gynybos priemones, kurių ėmėsi Gibraltaras, atrodo perdėtas.

VI   JUNGTINĖS KARALYSTĖS PASTABOS

(44)

Jungtinė Karalystė apribojo savo pradines pastabas dėl pagalbos kompensavimo klausimo ir dėl regioninės atrankos, pateikė papildomų pastabų dėl Gibraltaro Vyriausybės pastabų. Jos gali būti apibendrintos taip.

(45)

Jeigu lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas laikomas neteisėta pagalba, nesuderinama su bendra rinka, yra bendras Bendrijos teisės principas, teisėti lūkesčiai, kurie užkerta kelią bet kokiam nurodymui kompensuoti jau išmokėtą paramą. Nors teisėti lūkesčiai atsirado tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai gavėjas galėjo pagrįstai manyti, kad pagalba buvo teisėta (16); šiuo atveju tokios aplinkybės egzistuoja ir būtų netinkama ir neteisėta Komisijai reikalauti kompensavimo.

(46)

Ši procedūra, remiantis Sutarties 88 straipsnio 2 dalimi kyla iš Verslo apmokestinimo elgesio kodekso priėmimo 1997 m., kuriame Komisija įsipareigojo griežtai taikyti valstybės pagalbos taisykles priemonėms, susijusioms su tiesioginiu verslo apmokestinimu. Iš pareiškimo galima numanyti, kad praeityje valstybės pagalbos taisyklės nebuvo taip griežtai taikomos fiskalinių režimų tipams, nurodytiems Verslo apmokestinimo elgesio kodekse.

(47)

Nepanašu, kad 1984 m. Gibraltaro Vyriausybė arba Jungtinės Karalystės Vyriausybė teikė kokią nors svarbą galimybei, kad nagrinėjamos taisyklės pažeistų Jungtinės Karalystės valstybinės pagalbos įsipareigojimus. Kadangi tuo metu buvo aišku, kad labai specifiniai arba sektoriaus mokesčių privalumai galėjo būti valstybės pagalba, valstybės pagalbos taisyklių taikymas bendresnėms įmonių mokesčių schemoms, tokioms kaip lengvatinių mokesčių bendrovių tvarka, nebuvo nei rimtų akademinių pastabų, nei Komisijos nutarimo objektas. Būtų nepagrįsta tikėtis, kad darbštūs verslininkai keltų klausimą apie priemonės suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis. Jie kurtų verslo planus ir keistų savo ekonomines pozicijas remdamiesi lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymu ir turėtų teisę manyti, kad mokesčių privilegijos yra teisėtos.

(48)

Pranešimo 26 punkte konkrečiai paminimos aplinkybės, kad nerezidentinės bendrovės yra traktuojamos palankiau nei rezidentinės. Tai buvo pirmas kartas, kai skirtingas mokesčių traktavimas buvo taikomas rezidentinėms ir nerezidentinėms bendrovėms, ir Komisija tai pripažino kaip atrinkimo veiksmą arba „specifiškumą“, galintį naudoti valstybės pagalbos taisykles. Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas buvo tinkamas daug metų iki šio momento, ir Komisija jo nekritikavo bei nepateikė jokių pastabų.

(49)

Vienintelis faktas, kad lengvatinių mokesčių bendrovių tvarka yra Gibraltaro įstatymų ypatybė, ir jos netaikymas likusioje Jungtinės Karalystės dalyje negali leisti iškilti atrankos elementui, kurio reikalaujama Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Gibraltaras mokesčių požiūriu yra atskirta nuo Jungtinės Karalystės jurisdikcija, turinti autonomiją sprendžiant mokesčių klausimus. Nėra faktų, kad bet koks mokesčių įstatymų, taikomų Gibraltare, ir taikomų kitoje Jungtinės Karalystės dalyje, skirtingumas automatiškai būtų valstybės pagalbos pagrindas. Viena jurisdikcija, esanti valstybėje narėje, turinti autonomiją sprendžiant apmokestinimo klausimus, negali sukurti išimtinai valstybės pagalbos, nes tam tikras jos apmokestinimo sistemos aspektas yra padarinys mažesnio (arba didesnio) apmokestinimo lygio, nei taikomas kitose valstybės narės dalyse. Jeigu mokesčių priemonė yra bendra susijusioje mokesčių jurisdikcijoje, jai negali būti taikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Kitoks sprendimas reikštų suabejojimą mokesčių rinkimo ir įvairavimo galia, kuria naudojasi centralizuotos ir decentralizuotos administracijos visoje Bendrijoje. Tai būtų rimtas įsikišimas į valstybių narių konstitucines nuostatas.

(50)

Jungtinė Karalystė palaiko Gibraltaro Vyriausybės tvirtinimą, kad lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas turi būti traktuojamas kaip esama pagalba, remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b dalies v punktu. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmetyje buvo visuotinai manoma, kad valstybių narių suverenitetas fiskalinių klausimų atžvilgiu nebuvo apribotas valstybės pagalbos taisyklėmis, kiek tai susiję su visomis įmonių mokesčių sistemomis. Komisija nebandė valstybės pagalbos taisykles taikyti Gibraltaro mokesčių tvarkai arba kitiems Bendrijos mokesčių režimams, kurie tam tikrų įmonių klasėms siūlė palankų mokesčių traktavimą kitų įmonių atžvilgiu. Tai buvo tik po susitarimo dėl visiško kapitalo judėjimo liberalizavimo ir finansinių paslaugų liberalizavimo 9-ajame dešimtmetyje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje bei po bendros valiutos įvedimo 10-ajame dešimtmetyje, dėmesys buvo sutelktas į žalingos konkurencijos, kylančios dėl valstybių narių mokesčių režimų, apribojimo. Sutarties valstybės pagalbos nuostatų naudojimas įgyvendinti tokią mokesčių politiką yra reiškinys, pasitaikęs tik per paskutinius 4 metus. Bendra rinka per paskutinius tris dešimtmečius išsiplėtė, ir daug dabartinių valstybės pagalbos priemonių nebūtų laikomos valstybės pagalba prieš 30, 20 ar net prieš 10 metų.

(51)

Net jeigu Komisija yra teisi dabartinės Bendrijos teisės būklės požiūriu, lengvatinių mokesčių bendrovių režimą matydama kaip valstybės pagalbos priemonę, kuri reikalautų pranešimo, jeigu būtų priimta šiandien; nei Komisija, nei Teisingumo Teismas nebūtų laikę jos valstybės pagalba, apie kurią reikia pranešti, tuo metu, kai buvo priimta. 1984 m. Ispanija dar nebuvo valstybė narė, ir daug valstybių narių prižiūrėjo bankininkystės įstatymus ir valiutų kontrolę, kad būtų užkirstas kelias naudoti mokesčių pranašumus, kokie galimi Gibraltare. Netiesa, kad Gibraltaro priemonės galėjo iškreipti konkurenciją ir tuo metu paveikti prekybą tarp valstybių narių.

(52)

Tuo metu pati Komisija ėmėsi skirtingo mokesčių traktavimo bylų, kur galimas Sutarties 95 straipsnio (dabar 90 straipsnis) naudojimas, o ne pasitikėjimas valstybės pagalbos taisyklėmis. Teoretikai ir mokesčių teisės specialistai nemano, kad valstybės pagalbos principus reikia taikyti kitiems atvejams nei tie, kai dėl pramonės politikos priežasčių mokesčių išimtys taikomos atskiroms įmonėms arba įmonių grupėms. Neįmanoma pritarti argumentui, kad priemonės, tokios kaip Gibraltaro lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas, galėjo būti valstybės pagalba iki ir po Pranešimo paskelbimo 1998 m. gruodžio 10 d.

(53)

Dėl kompensavimo klausimo Jungtinė Karalystė ypač pritaria Gibraltaro Vyriausybės argumentams, kad Komisijos įsipareigojimas sistemingai taikyti valstybės pagalbos taisykles tiesioginio apmokestinimo priemonėms yra neįprastas, ir kad nebus įmanoma kompensuoti kokią nors pagalbą. Išmokėtų lėšų sugrąžinimas būtų neproporcinga našta Gibraltaro valdžios institucijoms, daug lengvatinių mokesčių bendrovių neprivalėtų mokėti mokesčių Gibraltare, būtų neįmanoma įvertinti ir (arba) kompensuoti pagalbą daugeliu atvejų, o dauguma paramos gavėjų gautų de minimis pagalbą.

VII   PAGALBOS PRIEMONĖS ĮVERTINIMAS

(54)

Apsvarsčiusi Jungtinės Karalystės valdžios institucijų, taip pat Gibraltaro Vyriausybės ir Charles A. Gomez & Co pastabas, Komisija laikosi savo pozicijos, išreikštos 2001 m. liepos 11 d. sprendime (17) Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms, kuriuo inicijuojama procedūra pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį, kad tikrinama sistema turi neteisėtą, funkcionuojančią valstybės pagalbą, Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo srities ribose.

(55)

Tam, kad būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, priemonė turi tenkinti keturis kriterijus.

(56)

Pirma, priemonė turi suteikti pagalbos gavėjams pranašumą, dėl kurio sumažėja išlaidos, kurias jie paprastai turi vykdydami verslo veiklą. Pagal Pranešimo 9 punktą, pranašumas mokesčių atžvilgiu gali būti suteikiamas skirtingais būdais sumažinant įmonės naštą ir, ypač, sumažinant mokesčių sumą. Lengvatinių mokesčių bendrovių režimas neabejotinai patenkina šį kriterijų. Verčiau mokėjusios pajamų mokestį, taikant įprastą Gibraltaro įmonių mokesčių 35 % tarifą, lengvatinių mokesčių bendrovės derasi dėl mokesčių tarifo su Gibraltaro valdžios institucijomis, kaip aprašyta anksčiau 9 konstatuojamoje dalyje.

(57)

Pastaba, kad lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas yra mokesčių sistema, sukurta veikti tarptautiniame kontekste, nėra susijusi su jo apibūdinimu kaip valstybės pagalbos priemone. Nors Komisija pritaria argumentui, kad Gibraltaras nėra kompetentingas suteikti mokesčių lengvatas, susijusias su kitomis jurisdikcijomis, faktas, kad lengvatinių mokesčių bendrovės derasi dėl mokesčių tarifo, neabejotinai rodo, kad jos uždirba pajamų, kurios, jei nebūtų specialaus traktavimo, būtų apmokestinamos įprastu tarifu. Nepriklausomai nuo veiklos, kurią gali vykdyti lengvatinių mokesčių bendrovės, tipo, joms teisę į mokesčių lengvatas suteikiantis statusas yra suteikiamas tik tada, kai jos yra Gibraltare registruotos bendrovės arba registruoti užsienio bendrovių filialai. Todėl lengvatinių mokesčių bendrovės gauna naudos iš specialaus ir palankesnio mokesčių traktavimo Gibraltare, palyginti su kitomis Gibraltare registruotomis įmonėmis.

(58)

Antra, pranašumą turi suteikti valstybė arba jis turi būti suteikiamas iš valstybės išteklių. Mokesčių sumažinimas, dėl kurio lengvatinių mokesčių bendrovė derasi su Gibraltaro valdžios institucijomis, yra susijęs su mokestinių pajamų netekimu, kurios pagal Pranešimo 10 punktą, yra lygios valstybės ištekliams, naudojamiems fiskalinių išlaidų forma.

(59)

Gibraltaro Vyriausybės argumentas, kad dėl apribojimo, priemonė nėra aiški našta biudžetui, turi būti atmesta. Komisija mano, kad mokesčių lengvata, nurodyta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, yra suteikiama iš valstybės išteklių, kadangi šios lengvatos kilmė yra valstybės narės atsisakymas mokestinių pajamų, kurios būtų gautos (18). Nesant apribotos mokesčių lengvatos, lengvatinių mokesčių bendrovių veikla, kiek jos priklauso Gibraltaro valdžios institucijų jurisdikcijai, būtų apmokestinama pilnu Gibraltare taikomu mokesčių tarifu. Šis mokesčių tarifų skirtumas rodo, kad dėl mokestinių pajamų yra iš anksto nuspręsta.

(60)

Trečia, priemonė turi daryti poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Šis kriterijus tenkinamas tiek, kad lengvatinių mokesčių bendrovės gali, realiai arba potencialiai, prekiauti su įmonėmis, esančiomis kitose valstybėse narėse, arba veikti trečiųjų šalių rinkose, kurios yra atviros įmonėms iš kitų valstybių narių. Tai ir yra toks atvejis, kadangi lengvatinių mokesčių bendrovės negali įprastomis aplinkybėmis prekiauti arba vykdyti verslo veiklą Gibraltare su Gibraltaro gyventojais arba rezidentais.

(61)

Net jeigu kai kurios lengvatinių mokesčių bendrovės yra įsteigtos individų mokesčių planavimo tikslais, ir neprekiauja, nevykdo gamybos arba nekonkuruoja rinkoje, joms netrukdoma tai daryti. Tačiau faktas, kad lengvatinių mokesčių bendrovėms būdinga tendencija faktiškai būti Gibraltare ir gauti pajamas, kurios yra apmokestinamos įmonių mokesčiu, nors ir sumažintu tarifu, leidžia manyti, kad iš esmės jos yra įtrauktos į ekonominę veiklą. Tai patvirtina daugybė sektorių, kuriuose lengvatinių mokesčių bendrovės yra aktyvios (žr. 9 konstatuojamąją dalį).

(62)

Komisija atkreipia dėmesį, kad Gibraltaras nėra Bendrijos bendrų muitų teritorijos dalis. Tačiau tai nedaro įtakos valstybės pagalbos taisyklių taikymui Gibraltaro įmonėms, kurios dalyvauja prekyboje. Tokioms įmonėms nekliudoma prekiauti su įmonėmis, esančiomis bendroje muitų teritorijoje, taip pat nekliudoma konkuruoti trečiųjų šalių rinkose, kur veiklą, realiai arba potencialiai, vykdo kitos Bendrijos įmonės. Todėl, kiek lengvatinių mokesčių bendrovėms, užsiimančioms prekyba, suteikta mokesčių lengvata sustiprina jų pozicijas, tiek daromas poveikis prekybai ir konkurencijai.

(63)

Taip pat turėtų būti atmestas sugretinimas su Komisijos argumentacija Sprendime 2000/394/EB dėl pagalbos įmonėms Venecijoje ir Chioggoje. Dviejų atvejų aplinkybės yra visiškai skirtingos. Ypač išvada, kad nėra poveikio prekybai ir dėl tos priežasties jokia pagalba trims tam tikroms įmonėms nėra pagrįsta, inter alia, teikiamų paslaugų vietiniu požiūriu. Šios aplinkybės neabejotinai netaikomos lengvatinių mokesčių bendrovėms, kurios, kaip nurodo pati Gibraltaro Vyriausybė, veikia tarptautiniame konktekste.

(64)

De minimis taisyklė negali būti naudojama norint pateisinti lengvatinių mokesčių bendrovių režimo naudojimą. Nėra mechanizmo, kuriuo būtų galima užkirsti kelią suteikti pagalbą, viršijančią tą, kuri suteikiama pagal de minimis taisyklę, nei priemonių pašalinti sektorius, kuriuose de minimis taisyklė nėra taikoma.

(65)

Galiausiai, priemonė turi būti specifinė arba rinktinė, nes ji naudinga „tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai“. Dėl priemonės naudą gauna Gibraltaro įmonės, kurių akcijomis gali būti suinteresuoti Gibraltaro gyventojai arba rezidentai. Be to, lengvatinių mokesčių bendrovės įprastomis aplinkybėmis negali prekiauti arba užsiimti verslu Gibraltare su Gibraltaro gyventojais arba rezidentais. Todėl priemonė yra rinktinė tiek, kiek ja suteikiamas lengvatinis mokesčių traktavimas įmonėms, kurias valdo ne Gibraltaro gyventojai, bet jos vykdo veiklą Gibraltare.

(66)

Pastaba, kad priemonė nėra rinktinė, nes kiekvienas asmuo gali įsteigti lengvatinių mokesčių bendrovę, ir kad apribojimai dėl lengvatinių mokesčių bendrovės statuso tinkamumo yra atvirkštinės diskriminacijos aktas Gibraltaro rezidentų atžvilgiu, neparodo, jog priemonė nebūtų atrankinė. Tikrinant priemonę turi būti atliktas palyginimas su bendrai naudojama sistema, šiuo atveju – su standartiniu Gibraltaro įmonių mokesčių režimu. Lengvatinių mokesčių bendrovių režimas akivaizdžiai yra išimtis iš bendros sistemos.

(67)

Komisija atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės pastabas dėl regiono specifikos. Taip pat Komisija atkreipia dėmesį, kad Jungtinė Karalystė nemėgino įrodyti, jog lengvatinių mokesčių bendrovių režimas yra bendra priemonė Gibraltaro mokesčių jurisdikcijoje. Komisija atitinkamai laikosi savo išvados, kad priemonė Gibraltare yra iš esmės atrankinė. Todėl šiuo atveju nėra būtina tikrinti regioninės atrankos klausimo, kuris išsamiai yra įvertintas 2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendime dėl Gibraltaro Vyriausybės įmonių mokesčių reformos (19).

(68)

Šį klausimą apsvarstė Pirmosios instancijos teismas ir atmetė Gibraltaro Vyriausybės argumentus, nukreiptus prieš laikiną Komisijos neteisėtos pagalbos įvertinimą lengvatinių mokesčių bendrovių režimo atžvilgiu (20). Nepaisant to, kad jis buvo sukurtas remiantis 1967 m. atleistų bendrovių režimu, lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas buvo priimtas 1983 m., po to, kai Jungtinė Karalystė įstojo į Bendriją. Todėl jis negali būti laikomas „esama pagalba“, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b dalies i punkte. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Komisija turėjo pakankamų priežasčių pradėti oficialaus tyrimo procedūrą.

(69)

Dar 1973 m. Europos Teisingumo Teismas aiškiai patvirtino valstybės pagalbos taisyklių taikomumą fiskalinėms priemonėms (21). Net jeigu buvo keletas pavyzdžių, kai Komisija veikia prieš bendras įmonių mokesčių priemones, tai nedaro poveikio esamos arba neteisėtos pagalbos priemonės pobūdžiui. Tokiu atveju lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas nėra bendra įmonės mokesčių priemonė, tačiau visiškai specifinė dėl savo taikymo srities. Bet kokiu atveju Sutarties nuostatos taikymas pirmą kartą konkrečiai situacijai nėra naujos taisyklės taikymas atgaline data.

(70)

Apie lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą Komisijai nebuvo pranešta remiantis Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi. Faktas, kad į jį dėmesį atkreipė Primarolo grupė, negali būti laikomas oficialiu pranešimu Komisijai pagal valstybės pagalbos taisykles.

(71)

Kalbant apie Pranešimą, kuris yra administracinė naujovė arba memorandumas, Pirmosios instancijos teismas jau patvirtino (22), kad „niekur Pranešime Komisija nepaskelbė jokių pakeitimų dėl savo sprendimų, susijusių su mokesčių priemonių įvertinimu, remiantis EB 87 ir EB 88 straipsniais“. Iš to seka, kad Jungtinė Karalystė yra neteisi tvirtindama, kad priemonės, tokios kaip lengvatinių mokesčių bendrovių režimas, negalėjo būti klasifikuojamos kaip valstybės pagalba iki ir po Pranešimo paskelbimo.

(72)

Išankstiniame savo tvirtinime, kad lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas tapo pagalba tik po to, kai įsigaliojo 1983 m. Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b dalies v punkto prasme, Gibraltaro Vyriausybė argumentuoja, su Jungtinės Karalystės parama, kad priemonė priimta 10 metų anksčiau už kapitalo judėjimo liberalizavimą. Tačiau ši bendra pastaba nėra palaikoma specifinių argumentų, susijusių su lengvatinių mokesčių bendrovėmis, ir todėl negali, per se, nustatyti, kad priemonė 1983 m. nebuvo pagalba. Iš paties įstatymo aišku, kad nėra jokių apribojimų ekonominės veiklos sektoriuose, kuriuose lengvatinių mokesčių bendrovės gali veikti. Mastas, kuriuo, jei iš viso buvo, nenustatyti kapitalo judėjimo apribojimai 1983 m. padarė įtaką įmonėms, gaunančioms naudos iš mokesčių lengvatų, kurios suteiktos ta priemone, nėra akivaizdus.

(73)

Net jeigu, kaip teigia Jungtinė Karalystė, kai kurių valstybių narių bankų teisė ir valiutų kontrolė tuo metu užkirto kelią tokių ofšorinių mokesčių lengvatų naudojimui, mokesčių lengvatų egzistavimas, nepaisant to, būtų sustiprinęs lengvatinių mokesčių bendrovių padėtį rinkoje dėl tokių apribojimų, palyginti su jų konkurentais kitose valstybėse narėse. Šiuo požiūriu Gibraltaro Vyriausybė iš esmės pateikė tuos pačius argumentus, naudotus ginantis Pirmosios instancijos teisme. Teismas atmetė tuos argumentus prieš laikiną Komisijos lengvatinių mokesčių bendrovių klasifikavimą ir nusprendė, kad tokie „bendri argumentai negali įrodyti, kad 1983 m. mokesčių sistema turi, dėl savo esminių savybių, būti klasifikuojama kaip egzistuojanti pagalbos sistema“ (23). Teismas taip pat atmetė palyginimus su Airijos įmonių mokesčių byla (24), remdamasis tuo, jog faktinės ir teisinės aplinkybės buvo visiškai skirtingos (25). Todėl Komisija nemato pagrindo, kodėl turėtų pakeisti savo nuomonę.

(74)

Kalbant apie įtariamus proporcingumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimus, Gibraltaro Vyriausybės argumentai piktnaudžiauja veiksmų laisve, kurios Komisija neturi. Piaggio byloje (26) Teismas nusprendė, kad Komisijos klasifikacija sistemos, kaip esamos pagalbos, dėl praktinių sumetimų, kai apie tą sistemą nebuvo pranešta, remiantis Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi, negali būti priimtas. Todėl, kaip patvirtino Pirmosios instancijos teismas (27), priemonės klasifikacija, kaip naujos arba esamos paramos, turi būti nustatyta nenurodant laiko, kuris praėjo nuo priemonės priėmimo, ir nepriklausomai nuo bet kokios ankstesnės administracinės praktikos, nepaisant jokių tariamų ekonominių pasekmių. Dėl šių priežasčių Charles A. Gomez & Co bei Jungtinės Karalystės užuomina, kad Komisijos veikla apsvarstant priemonę buvo perdėta, kad reikia pranešimo, turi būti atmesta. Taip pat Reglamento (EC) Nr. 659/1999 15 straipsnyje aprašytas apribojimo laikotarpis nenustato bendro principo, pagal kurį neteisėta parama yra transformuojama į esamą paramą, bet tik užkerta kelią pagalbos, pradėtos taikyti daugiaunei prieš 10 metų iki Komisijos įsikišimo, kompensavimui.

(75)

Komisija atkreipia dėmesį, kad procedūra, remiantis Sutarties 96 ir 97 straipsniais, susijusi su skirtumais tarp bendrųjų valstybių narių nuostatų (28). Priešingai, lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas nėra tokia bendra nuostata, bet rinktinė priemonė, kurios taikymo sritis yra siaura, neperžengianti valstybės pagalbos taisyklių taikymo srities ribų. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad jos veiksmai visiškai atitinka Verslo apmokestinimo elgesio kodekso J pastraipą.

(76)

Tiek, kiek lengvatinių mokesčių bendrovių režimas yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, jo suderinamumas su bendra rinka turi būti įvertintas atsižvelgiant į leidžiančias nukrypti nuostatas, numatytas 87 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje.

(77)

Leidžiančios nukrypti nuostatos, numatytos Sutarties 87 straipsnio 2 dalyje, kurios susijusios su valstybine socialinio pobūdžio pagalba, suteikiama individualiems klientams, kad būtų kompensuota žala, atsiradusi dėl stichinių nelaimių arba išskirtinių įvykių, bei parama, suteikiama tam tikroms Vokietijos Federalinės Respublikos vietovėms, šiuo atveju netaikoma.

(78)

Ypač Karališkojo jūrų laivyno laivų statyklos uždarymas negali būti laikomas išskirtiniu įvykiu, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punkte. Remiantis Komisijos sprendimų priėmimo praktika nustatyta, kad ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma aplinkybėmis, kai išskirtinis įvykis yra neprognozuojamas, ir valstybės narės valdžios įstaigos negali daryti jam įtakos. Jungtinės Karalystės valdžios įstaigos apie laivų statyklos uždarymą paskelbė 1981 m., likus trejiems metams iki jos uždarymo 1984 m.

(79)

87 straipsnio 3 dalies a punkte esančioje leidžiančioje nukrypti nuostatoje numatyta, kad duodamas leidimas pagalbai, kuri skirta paremti tų vietovių ekonomikos plėtrą, kur pragyvenimo lygis nenormaliai žemas, arba kur yra didelis nedarbas. Komisijos rekomendacijų dėl nacionalinės regioninės pagalbos 3.5 punkte (29) nustatyta metodologija naudotina atskirtose vietovėse, kurios laikomos tinkamomis turėti naudos iš Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančios nukrypti nuostatos. Tam naudojami istoriniai duomenys. Priešingai Charles A. Gomez & Co tvirtinimui, ši nuostata negali būti naudojama atsižvelgiant į ateitį ir taikoma tik vietovėse, kur žemas pragyvenimo lygis arba didelis nedarbas jau egzistuoja. Tokios vietovės nustatytos Jungtinės Karalystės regioninės pagalbos žemėlapyje (30). Jungtinės Karalystės valdžios institucijos nelaiko Gibraltaro vietove, kuriai reikėtų pagalbos, sutinka, kad jokia regioninė pagalba Gibraltarui neturi būti suteikta per 2000–2006 m. laikotarpį. Kadangi Gibraltaras nėra ir niekada nebuvo tokia vietovė, 87 straipsnio 3 dalies a punktas netaikomas. Bet kokiu atveju nėra ginčijama, kad Gibraltaro bendrasis vidaus produktas per capita, yra mažesnis už ribą, nustatytą Komisijos rekomendacijų dėl nacionalinės regioninės plėtros 3.5 punkte. 87 straipsnio 3 dalies a punktas negali būti naudojamas, kad būtų sumažintas neaiškus ir kiekybiškai neapibrėžtas ateities poveikis, kuriam kelią užkirsti arba kurį susilpninti gali nacionalinės valdžios institucijos, naudodamos kitokias politikos priemones.

(80)

Lengvatinių mokesčių bendrovių tvarka negali būti laikoma bendru Europos interesu arba atitaisyti rimtus sutrikimus valstybės narės ekonomikoje, kaip nurodyta 87 straipsnio 3 dalies b punkte. Kaip Gibraltaro Vyriausybė pastebėjo, Komisija ir Teisingumo Teismas 87 straipsnio 3 dalies b punktą interpretuoja griežtai, t. y. rimtas sutrikimas turi padaryti įtaką visai valstybės narės ekonomikai (31). Nagrinėjamas sutrikdymas, Karališkojo jūrų laivyno laivų statyklos uždarymas, nesutrikdo visos Jungtinės Karalystės ekonomikos. Nors Komisija nurodo Gibraltaro Vyriausybės argumentą, kad Gibraltaras yra atskirtas nuo Jungtinės Karalystės konstituciniu, politiniu, teisiniu, ekonominiu, fiskaliniu ir geografiniu požiūriais, tai nepakeičia fakto, kad valstybės paramos taisyklių tikslais, Gibraltaras yra Jungtinės Karalystės dalis, nepaisant Sutarties 299 straipsnio 4 dalies specifinės taikymo srities. Bet kokiu atveju, Bendrijoje yra kitų vietovių, kurios taip pat įvairiai apibūdinamos atsiskyrimo nuo valstybės narės, kurios dalis jos yra, požiūriu. Nei viena iš tų vietovių nelaikoma teisėta valstybe nare, remiantis 87 straipsnio 3 dalies b punktu. Palyginimai, kuriuos Gibraltaro Vyriausybė daro, kalbėdama apie priemones, kurių imtasi dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos („BSE“) krizės Jungtinėje Karalystėje, nėra tinkami. BSE krizė buvo laikoma išskirtiniu įvykiu, ir atitinkamai šios priemonės pateko į Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sritį. Nėra reikalaujama, kad norint taikyti 87 straipsnio 2 dalies b punktą, išskirtinis įvykis turi paveikti visą aptariamą valstybę narę.

(81)

Lengvatinių mokesčių bendrovių tvarkos tikslas nėra remti kultūros ir paveldo išsaugojimą, kaip numatyta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte.

(82)

Galiausiai, lengvatinių mokesčių bendrovių tvarka turi būti patikrinta, atsižvelgiant į Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, kuriame numatytas leidimo suteikimas pagalbai, kuri skirta palengvinti tam tikros ekonominės veiklos arba tam tikrų ekonominių sričių plėtrą, kur tokia pagalba nepadarys neigiamo poveikio prekybos sąlygoms tiek, kad tai prieštarautų bendram interesui. Mokesčių lengvatos, suteiktos lengvatinių mokesčių bendrovėms, nėra susijusios su investicijomis, darbo vietų kūrimu arba specialiais projektais. Jos tik paprasčiausiai sumažina mokesčius, kuriuos, paprastai, tam tikros įmonės turėtų mokėti vykdydamos verslo veiklą, todėl turėtų būti laikomos veikiančia valstybės pagalba, iš kurios gaunama nauda baigiasi, kai tik pagalba panaikinama. Remiantis nuolatine Komisijos praktika, tokia pagalba negali būti laikoma skirta palengvinti tam tikros veiklos arba tam tikrų ekonominių sričių plėtrą, remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu. Veikianti pagalba, remiantis Komisijos rekomendacijų dėl nacionalinės regioninės pagalbos 4.15 ir 4.16 punktais, gali būti suteikta išskirtinėmis aplinkybėmis arba esant specialioms sąlygoms. Be to, Gibraltaras nėra įtrauktas į Jungtinės Karalystės regioninės pagalbos žemėlapį 2000–2006 m. laikotarpiui, kaip patvirtino Komisija valstybės parama Nr. N 265/00 (32).

(83)

Teisingumo Teismas pakartotinai nusprendė, kad kai neteisėtai suteikta valstybės pagalba yra nesuderinama su bendra rinka, natūralus tokios išvados rezultatas yra tas, kad pagalbą jos gavėjai turi sugrąžinti (33). Sugrąžinant pagalbą, konkurencinė padėtis, buvusi prieš pagalbos suteikimą, kiek įmanoma yra atkuriama. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui“.

(84)

Gibraltaro Vyriausybė tuo tikslu argumentuoja, kad teisėti lūkesčiai atsirado dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo srities neapibrėžtumo bei Komisijos veiksmų prieš mokesčių priemones retumo ir neįprastumo, kurių pobūdis ofšorinis arba ne, turi būti atmestas. Tik išskirtinėmis aplinkybėmis neteisėtos pagalbos gavėjas gali išvengti pareigos kompensuoti tokią pagalbą, ir tik nacionaliniai teismai gali įvertinti aplinkybes konkrečiu atveju (34). Panašiai, kadangi Pranešimo paskelbimas nėra nei Komisijos memorandumas, nei, kaip Jungtinė Karalystė nori pasakyti, valstybės pagalbos taisyklių taikymo sugriežtinimas, tai negali sukurti teisėtų lūkesčių (35). Sutarties taisyklės taikymas specifinei situacijai pirmą kartą negali sukurti teisėtų lūkesčių praeities požiūriu. Bet kokiu atveju, priešingai nei siūlo Jungtinė Karalystė, diferencinis mokesčių traktavimas tarp rezidentinių ir nerezidentinių įmonių vaidino svarbų vaidmenį ankstesniuose Komisijos sprendimuose dėl valstybės pagalbos (36).

(85)

Pranešimas apie lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą Primarolo grupei, nėra pakankamas pagrindas teisėtiems lūkesčiams atsirasti, aiškiai padedantis apibūdinti priemonę, kaip patenkančią į Komisijos įsipareigojimo, paminėto Verslo apmokestinimo elgesio kodekso J pastraipoj, taikymo sritį, patikrinti arba pakartotinai patikrinti esamas mokesčių priemones su visomis pasekmėmis, kurios atsiranda dėl valstybės pagalbos tyrimų.

(86)

Kalbant apie bendros rinkos raidą ir kapitalo judėjimo bei finansinių paslaugų liberalizavimą, Gibraltaro Vyriausybė numatė tik bendrus argumentus, kurių nepakanka nustatyti teisėtų lūkesčių egzistavimą. Ypač Komisija atkreipia dėmesį, kad nebuvo pateikta jokios specialios argumentacijos, kaip bendros rinkos raida sukūrė tokius lūkesčius, nei buvo pateikta argumentų, susijusių su tam tikrų specialių liberalizacijos priemonių poveikiu. Be to, yra aišku, kad lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymo taikymo sritis yra platesnė nei sektoriai, kurie galėjo būti paveikti kapitalo judėjimo ir finansinių paslaugų apribojimo.

(87)

Gibraltaro Vyriausybė naudojasi Defrenne byla, kad paremtų savo argumentą, jog delsimas tiek prieš lengvatinių mokesčių bendrovių tvarkos tyrimą, tiek jo metu sukūrė teisėtus lūkesčius. Tačiau faktinė ir teisinė situacija Defrenne byloje buvo visiškai skirtinga. Ypač dėl užsitęsusio delsimo imtis veiksmų prieš tam tikras valstybes nares, nepaisant savų tyrimų, susijusių ir pasikartojančių perspėjimų, kad tai inicijuos veiksmus, Komisija leido valstybėms narėms sustiprinti savo tikėjimą Sutarties 119 straipsnio poveikiu (dabar 141 straipsnis). Priešingai, Komisijos dėmesys nebuvo pakartotinai kreipiamas į lengvatinių mokesčių bendrovių režimą, tik po Verslo apmokestinimo elgesio kodekso priėmimo Komisija pradėjo sistemingai tikrinti valstybių narių mokesčių priemones.

(88)

Panašiai tariami vilkinimai išankstiniame tyrime negali sukurti teisėtų lūkesčių. Jungtinė Karalystė nesilaikė galutinių terminų, nurodytų prašymuose pateikti informaciją be jokio vilkinimo, jeigu iš tikrųjų tokie vilkinimai buvo. Išankstinis tyrimas taip pat turi būti suprantamas plačiau, tolesnių Komisijos veiksmų kontekste priimant Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą, kuriame ji prašo valstybių narių informacijos apie maždaug 50 mokesčių priemonių. Lengvatinių mokesčių bendrovių režimas buvo viena iš tų priemonių. Komisija nebuvo neveikli išankstinio tyrimo metu, bet tęsė jį kartu su kitų priemonių išankstiniu tyrimu.

(89)

Dalis laiko buvo skirta Atleistų bendrovių įstatymui tirti, kuriuo remiantis, anot Gibraltaro Vyriausybės, lengvatinių mokesčių bendrovių režimas buvo sukurtas beveik pažodžiui. Šiuo atveju Gibraltaro Vyriausybė nurodė nuolaidas, padarytas dėl atleistų bendrovių (pavyzdžiui, 2000 m. rugsėjo 12 d. laiške Jungtinės Karalystės pateikti dokumentai), sakydama, kad pastabos dėl atleistų bendrovių taikomos, mutatis mutandis, lengvatinių mokesčių bendrovėms. Kiek Komisijai žinoma, Jungtinė Karalystė informuodavo Gibraltarą apie tyrimo eigą. Gibraltaro Vyriausybei buvo suteikta proga aptarti ofšorinių mokesčių režimų tyrimą susirinkime, kuris vyko 2000 m. spalio 19 d., ir visuose etapuose turėjo progą teirautis apie jo eigą, paskirtą laiką ir tikėtinas išdavas.

(90)

Galbūt tiesa, kad buvo abejonių dėl valstybės pagalbos procedūros naudingumo tam tikrų mokesčių priemonių atžvilgiu, kad nepasiekta žalingų priemonių sumažinimo. Tačiau iš dalies tai susiję su tomis esamomis priemonėmis, kurias sumažinus remiantis Verslo apmokestinimo elgesio kodeksu, valstybės pagalbos tyrimas daugiau neturėtų jokios reikšmės. Taip pat Komisija laikosi nuomonės, kad dėl traktavimo vienodumo geriau būtų inicijuoti procesus daugelio priemonių, susijusių su daugeliu valstybių narių, atžvilgiu tuo pačiu metu, nei daryti tai dalimis.

(91)

Kalbant apie reikalavimą, kad turi būti nustatytas laikotarpis, galima teigti, kad iš esmės toks laikotarpis ir yra numatytas Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsnyje. Tai užkerta kelią pagalbos, nustatytos daugiau kaip prieš 10 metų iki pirmo Komisijos įsikišimo, kompensavimui; šiuo atveju 10 metų iki Komisijos 1999 m. vasario 12 d. laiško.

(92)

Komisija atkreipia dėmesį į Gibraltaro Vyriausybės komentarus dėl specifinio Komisijos reikalavimo dėl pastabų, susijusių su pagalbos kompensavimu. Nors reikalavimas aiškiai pareikštas, Komisijos netikrumas dėl lėšų sugrąžinimo pagalbos gavėjams yra aiškus signalas, kad tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad priemonė buvo neteisėta arba nesuderinama pagalba, lėšų sugrąžinimas išlieka atskira galimybė ir buvo, iš esmės, logiška išvada. Nors Pirmosios instancijos teismo pirmininkas pastebėjo, kad šis „neįprastas reikalavimas turi, iš pirmo žvilgsnio, žymiai sumažinti nerimą, kurį pagalbos gavėjai gali jausti“; jis nepadarė išvados, kad toks nerimas buvo išsklaidytas (37). Jeigu jis būtų tai padaręs, Komisija būtų atsidūrusi absurdiškoje padėtyje, kai noro išgirsti nuomones apie veiksmą padariniai užkerta kelią pačiam veiksmui.

(93)

Panašiai bet kokios abejonės, kad Komisija galėjo viešai pareikšti apie esamą pagalbos priemonę arba apie neteisėtą jos pobūdį, ir tuo būtų buvę pabrėžta, kad išvada apie neteisėtą paramą, su visais padariniais, būtų aiški galimybė.

(94)

Tvirtinimas, kad nurodymas kompensuoti pagalbą pažeistų proporcingumo principą, taip pat turi būti atmestas. Teisingumo Teismas nuolat laikėsi nuomonės (38), kad neteisėtai suteiktos pagalbos kompensavimas, siekiant atkurti anksčiau buvusią situaciją, iš principo negali būti laikomas neproporcingu.

(95)

Komisija atmeta tvirtinimą, kad nurodymas kompensuoti pagalbą, būtų neproporcingai didelė administracinė našta Gibraltaro valdžios institucijoms. Anot Jungtinės Karalystės, yra maždaug 140 lengvatinių mokesčių bendrovių. Tai mažiau nei 10 % bendrovių, kiekvienais metais apmokestinamų Gibraltare. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma, jeigu ne visos, lengvatinių mokesčių bendrovės moka, nors ir sumažintą, pajamų mokestį ir kad tokios įmonės paprastai faktiškai būna Gibraltare, Komisija daro išvadą, kad administracinė našta nebus per didelė. Dėl užuominos, kad Gibraltaro mokesčių departamento tyrimo galios yra ribotos, Teisingumo Teismas nutarė, kad nacionalinės nuostatos negali būti taikomos tokiu būdu, kad kompensavimą padarytų neįmanomą (39).

(96)

Argumentus, panašius į pateiktus 37-je konstatuojamoje dalyje, dėl kompensavimo padarinių Gibraltaro ekonomikai Gibraltaro Vyriausybė naudojo mėgindama užkirsti kelią sprendimo dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios paskelbimui (40). Jie nebuvo realizuoti. Mažai tikėtina, kad tai atsitiktų dėl nurodymo kompensuoti pagalbą šiuo atveju. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad argumentai apie kompensavimo poveikį Gibraltaro ekonomikai apima tiek lengvatinių mokesčių bendrovių, tiek atleistų bendrovių režimus. Tačiau kadangi Gibraltaro Vyriausybė pateikė savo pastabas, kompensavimo grėsmė sumažėjo tiek, kad palankus Komisijos sprendimo pradėti oficialią valstybės pagalbos tyrimo procedūrą panaikinimas (41), pradinis 1967 m. Atleistų bendrovių įstatymas yra tiriamas kaip esama pagalbos sistema. Negalimas nurodymas kompensuoti pagalbą šio įstatymo atžvilgiu ir, dėl tos priežasties, poveikis, kurį prognozavo Gibraltaro Vyriausybė, tiek, kiek jis bus realizuotas iš viso, bus sumažintas. Bet kokiu atveju Komisija negali leisti, kad tokie hipotetiniai svarstymai kliudytų atkūrimui, kiek įmanoma, konkurencinės padėties, kuri egzistavo prieš įgyvendinant neteisėtą priemonę.

(97)

Komisija atkreipia dėmesį į Gibraltaro Vyriausybės pastabas, kad kai kurių lengvatinių mokesčių bendrovių Gibraltare nebus galima apmokestinti, kad kai kurios neturi turto Gibraltaro jurisdikcijoje, kad kai kurios nutraukė prekybinę veiklą ir kai kurios galės gauti pagalbą žemiau nei de minimis slenkstis. Tačiau tokie svarstymai, patys savaime, negali užkirsti kelio išmokėtų lėšų sugrąžinimui. Taip pat jie negali atleisti valstybių narių institucijų nuo įsipareigojimo imtis būtinų žingsnių, kad lėšos būtų sugrąžintos, kadangi šie žingsniai tampa svarbūs tik tikrinant atskirą atvejį. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad lengvatinių mokesčių bendrovių statuso teikiama nauda nėra apribota de minimis pagalba, ar įmonėmis, kurios apmokestinamos Gibraltare, arba kurios neturi turto Gibraltaro jurisdikcijoje.

(98)

Komisija nepateikia jokių pastabų dėl Gibraltaro valdžios institucijų sąžiningumo. Tačiau iš Teisingumo Teismo nutarimų aišku (42), kad kai esama pagalbos priemonė yra pakeičiama tam, kad priemonė taptų nauja pagalba, remiantis modifikacija arba dėl pačios modifikacijos būtų nauja pagalba, pakeitimas turi išplėsti priemonės taikymo sritį ir/arba padidinti galimą pranašumą.

(99)

Dabartiniu atveju Komisija atkreipia dėmesį į Pirmos instancijos teismo nutarimą, jog Gibraltaro 1967 m. Atleistų bendrovių įstatymas turi būti laikomas esamos pagalbos priemone (43). Taip pat Komisija pastebi, kad lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas buvo sukurtas nuodugniai remiantis Atleistų bendrovių įstatymu. Sąlygos tinkamumui yra beveik tokios pat. Esminiai skirtumai yra susiję su metinio mokesčio nustatymu. Užuot mokėjusios labai mažą, fiksuoto dydžio metinį mokestį, lengvatinių mokesčių bendrovės moka procentinį dydį, kuris priklauso nuo jų metinio pelno. Iš to galima daryti išvadą, kad lengvatinių mokesčių bendrovės moka didesnio tarifo mokestį, priklausomai nuo pelno, nei atleistos bendrovės. Todėl gali būti laikoma, kad daugiau suvaržantis lengvatinių mokesčių bendrovių režimas, suteikia mažiau pranašumo, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, palyginti su atleistų bendrovių režimu. Komisija pastebi, mažai tikėtinu atveju, kai lengvatinių mokesčių bendrovės mokamas mokestis būtų mažesnis nei metinis fiksuoto dydžio lygiavertės atleistos bendrovės mokestis, skirtumas nukris žemiau de minimis slenksčio. Įstatyme numatytas minimalus 0 % dydžio mokesčio tarifas, taikomas lengvatinių mokesčių bendrovei, o atleistos bendrovės moka fiksuoto dydžio metinį mokestį nuo 225 iki 300 GBP.

(100)

Teisingumo Teismas nuolat teigė, kad kai darbštus verslininkas galės numatyti Bendrijos priemonės, galinčios paveikti jo interesus, priėmimą, jis negalės pasitikėti teisėtų lūkesčių principo apsauga, jeigu priemonė bus priimta (44). Atsižvelgiant į atleistų bendrovių ir lengvatinių mokesčių bendrovių režimų panašumus, sunku pamatyti, kaip darbštus ūkio subjektas galėtų nujausti, kad dviems režimams bus taikomos skirtingos valstybės pagalbos procedūros. Dviejų sistemų skirtumai užuot buvę neatskiriami savo modeliu, parodo Gibraltaro Vyriausybės polinkį reikalauti iš ofšorinių bendrovių, kurios fiziškai veikia Gibraltare, mokėti nors ir nedidelius mokesčius. Todėl yra pagrįsta manyti, kad sąžiningas verslininkas, teisėtai gali tikėti, kad pasirinkdamas mažiau dosnų lengvatinių mokesčių bendrovių režimą nei akivaizdžiai teisėtą (valstybės pagalbos požiūriu esamą) atleistų bendrovių režimą, taptų režimo nariu, kurio teisėtumas neabejotinas. Todėl Komisija daro išvadą, kad nurodymas kompensuoti pagalbą, išskirtinėmis šio atvejo aplinkybėmis, prieštaraus bendram Bendrijos teisės principui.

VIII   IŠVADOS

(101)

Daroma išvada, kad Gibraltaro lengvatinių mokesčių bendrovių režimas yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir nėra taikoma jokia leidžianti nukrypti nuostata, numatyta 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Taip pat daroma išvada, kad Jungtinė Karalystė neteisėtai įgyvendino aptariamą schemą, nesilaikydama Sutarties 88 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tačiau pagalbos gavėjams suteikta teisė džiaugtis teisėtu lūkesčiu, kad sistemos teisėtumas neabejotinas. Todėl neturi būti reikalaujama kompensuoti pagalbą, kuri gauta remiantis lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Jungtinė Karalystė įgyvendino remdamasi lengvatinių mokesčių bendrovių režimu, esanti 1983 m. liepos 14 d. Gibraltaro pajamų mokesčio (pataisa) potvarkyje ir 1983 m. rugsėjo 22 d. Gibraltaro pajamų mokesčio (lengvatinių mokesčių bendrovės) taisyklėse, nesuderinama su bendra rinka.

2 straipsnis

Jungtinė Karalystė turi panaikinti schemą, nurodytą 1 straipsnyje.

3 straipsnis

Jungtinė Karalystė informuoja Komisiją per du mėnesius nuo pranešimo apie šį Sprendimą, apie priemones, kurių imtasi, kad jo būtų laikomasi.

4 straipsnis

Šis Sprendimas skirtas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2004 m. kovo 30 d.

Komisijos vardu

Mario MONTI

Komisijos narys


(1)  OL C 26, 2002 1 30, p. 9.

(2)  Sujungtos bylos T-195/01 R ir T-207/01: R Gibraltaras prieš Komisiją R, 2001, p. II-3915.

(3)  Sujungtos bylos T-195/01 ir T-207/01 Gibraltaras prieš Komisiją, 2002, p. II-2309.

(4)  Žr 1 išnašą.

(5)  Maždaug 12 bendrovių nepatenka į 2–10 % intervalą. Dėl mokesčių tarifų taikomų tokioms bendrovėms deramasi atskirai kiekvienu konkrečiu atveju. Tarifų dydis svyruoja nuo 0,5 % iki 1,5 % ir nuo 21 % iki 34 %. Nėra sąsajos tarp taikomo mokesčių tarifo ir bendrovės veiklos srities. Bendrovės vykdo veiklą įvairiuose sektoriuose, įskaitant privačias investicijų kompanijas, vasarnamių marketingą ir pardavimą, ofšorinę bankininkystę, laivų remontą ir rinkodaros konsultacijų paslaugas.

(6)  Atleistos nuo mokesčių bendrovės nemoka pelno mokesčio, bet moka fiksuotą metinį 225–300 GBP dydžio mokestį.

(7)  OL C 2, 1998 1 6, p. 2.

(8)  OL L 150, 2000 6 23, p. 50 – 90, 91 ir 93 punktai.

(9)  OL C 384, 1998 12 10, p. 3.

(10)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(11)  OL C 395, 1998 12 18, p. 19.

(12)  Byla 43/75: Defrenne prieš Sabena 1976, p. 455 – 72, 73 ir 74 pastraipos.

(13)  Sujungtos bylos T-132/96 ir T-143/96: Freistaat Sachsen ir kiti prieš Komisiją, 1999, p. II-3663, p. 167 in t.t.

(14)  Žr. 1 išnašą.

(15)  Sujungtos bylos T-195/01 R ir T-207/01, 104 ir 113 pastraipos.

(16)  Byla 223/85: Rijn-Schelde-Verolme prieš Komisiją, 1987, p. 4617.

(17)  Žr. 1 išnašą.

(18)  Žr., pavyzdžiui, bylą C-156/98: Vokietija prieš Komisiją, 2000, p. I-6857,26 pastraipa.

(19)  2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimas; dar neskelbtas.

(20)  Žr. sujungtas bylas T-195/01 ir T-207/01, 117–131 pastraipas.

(21)  Byla 173/73, Italija prieš Komisiją, 1974, p. 709, 13 pastraipa.

(22)  Sujungtos bylos T-269/99, T-271/99 ir T-272/99: Diputación Foral de Guipúzcoa ir kiti prieš Komisiją, 2002, p. II-4217, 79 pastraipa.

(23)  Žr. sujungtas bylas T-195/01 ir T-207/01.

(24)  OL C 395, 1998 12 18, p. 14.

(25)  Sujungtos bylos T-195/01 ir T-207/01, 120 ir 123 pastraipos.

(26)  Byla C-295/97 Piaggio prieš Ifitalia ir kitus, 1999, p. I-3735.

(27)  Sujungtos bylos T-195/01 ir T-207/01, 121 pastraipa.

(28)  Žr. Pranešimo 6 punktą.

(29)  OL C 74, 1998 3 10, p. 9.

(30)  OL C 272, 2000 9 23, p. 43 ir 2000 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos pritarimo laiškas Nr. SG(2000) D/106293.

(31)  Žr. sujungtas bylas T-132/96 ir T-143/96, Freistaat ir kiti prieš Komisiją, 1999, p. II-3663 – 166, 167 ir 168 pastraipos.

(32)  Sujungtos bylos T-132/96 ir T-143/96.

(33)  Žr., pavyzdžiui, bylą C-169/95: Ispanija prieš Komisiją, 1997, p. I-135, 47 pastraipa.

(34)  Žr., pavyzdžiui bylas C-5/89 Komisija prieš Vokietiją (1990, p. I-3437), T-67/94 Ladbroke Racing prieš Komisiją, 1998, p. II-1), T-459/93 Siemens prieš Komisiją (1995, p. II-1675).

(35)  Žr. 23 išnašą.

(36)  Žr., pavyzdžiui, 1995 m. balandžio 12 d. Komisijos sprendimą 95/452/EB dėl valstybės pagalbos mokesčių nuolaidų forma įmonėms, veikiančioms Triesto finansinių paslaugų ir draudimo centre, remiantis 1991 m. sausio 9 d. Italijos įstatymo Nr. 193 straipsniu (OL L 264, 1995 11 7, p. 30, 10 pastraipa).

(37)  Sujungtos bylos T-195/01 R ir T-207/01: Gibraltaras prieš Komisiją, 113 pastraipa.

(38)  Žr., pavyzdžiui, sujungtas bylas C-278/92, C-279/92 ir C-280/92: Ispanija prieš Komisiją, 1994, p. I-4103.

(39)  Žr., pavyzdžiui, bylą C-24/95: Rheinland Pfalz prieš Alcan, 1997, p. I-1591.

(40)  Sujungtos bylos T-195/01 R ir T-207/01: Gibraltaras prieš Komisiją, 94–105 pastraipos.

(41)  Sujungtos bylos T-195/01 ir T-207/01, 115 pastraipa.

(42)  Sujungtos bylos T-195/01 ir T-207/01, 111 pastraipa.

(43)  Sujungtos bylos T-195/01 ir T-207/01, 113 pastraipa.

(44)  Žr., pavyzdžiui, bylą 265/85: Van den Bergh ir Jurgens prieš Komisiją, 1987, p. 1155, 44 pastraipa.


2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/39


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2005 m. vasario 1 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas

(2005/78/EB, Euratomas)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 218 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 131 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos saugumo sistema yra pagrįsta 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimo 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (1) nustatytais principais, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos sprendimų priėmimo procesas vyktų sklandžiai.

(2)

Komisijos nuostatos dėl saugumo yra išdėstytos 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomo priede, kuris iš dalies keičia jos vidines darbo tvarkos taisykles (2).

(3)

Saugumo taisyklių 1 priedėlyje, papildančiame tas nuostatas, yra atitikmenų lentelė, apimanti nacionalinio saugumo kvalifikacijas.

(4)

2003 m. balandžio 16 d. Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija pasirašė sutartį dėl jų įstojimo į Europos Sąjungą (3). Saugumo taisyklių 1 priedėlis turėtų būti iš dalies keičiamas tam, kad būtų atsižvelgta į šias valstybes.

(5)

2003 m. kovo 14 d. Europos Sąjunga su NATO pasirašė susitarimą (4) dėl informacijos saugumo. Todėl, be to, Saugumo taisyklių 1 priedėlyje būtina nustatyti atitikimą su NATO klasifikacija.

(6)

Prancūzija ir Nyderlandai pakeitė savo įstatymus dėl klasifikacijos.

(7)

Dėl aiškumo Saugumo taisyklių 1 priedėlis turėtų būti pakeistas.

(8)

Tuo pačiu metu Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomo priedas turėtų būti pataisytas, siekiant užtikrinti, kad keturi kvalifikacijos terminai vienodai vartojami visų kalbų versijose,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomo priede esantis Saugumo taisyklių 1 priedėlis yra pakeičiamas tekstu, kaip nustatyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomo priedas yra taisomas, keičiant keturis kvalifikacijos terminus visų kalbų versijose, jei reikia, šiais terminais, kurie visada rašomi didžiosiomis raidėmis:

„RESTREINT UE“,

„CONFIDENTIEL UE“,

„SECRET UE“,

„TRES SECRET UE/EU TOP SECRET“.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje, 2005 m. vasario 1 d.

Komisijos vardu

Siim KALLAS

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1. Sprendimas, iš dalies pakeistas Sprendimu 2004/194/EB (OL L 63, 2004 2 28, p. 48).

(2)  OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

(3)  OL L 236, 2003 9 23, p. 17.

(4)  OL L 80, 2003 3 27, p. 36.


PRIEDAS

„1 priedėlis

NACIONALINIO SAUGUMO KLASIFIKACIJŲ PALYGINIMAS

ES klasifikacija

TRES SECRET UE/EU TOP SECRET

SECRET UE

CONFIDENTIEL UE

RESTREINT UE

VES klasifikacija

FOCAL TOP SECRET

WEU SECRET

WEU CONFIDENTIAL

WEU RESTRICTED

Euratomo klasifikacija

EURA TOP SECRET

EURA SECRET

EURA CONFIDENTIAL

EURA RESTRICTED

NATO klasifikacija

COSMIC TOP SECRET

NATO SECRET

NATO CONFIDENTIAL

NATO RESTRICTED

Austrija

Streng Geheim

Geheim

Vertraulich

Eingeschränkt

Belgija

Très Secret

Secret

Confidentiel

Diffusion restreinte

Zeer Geheim

Geheim

Vertrouwelijk

Beperkte Verspreiding

Kipras

Άκρως Απόρρητο

Απόρρητο

Εμπιστευτικό

Περιορισμένης Χρήσης

Čekijos Respublika

Přísn tajné

Tajné

Důvěrné

Vyhrazené

Danija

Yderst hemmeligt

Hemmeligt

Fortroligt

Til tjenestebrug

Estija

Täiesti salajane

Salajane

Konfidentsiaalne

Piiratud

Vokietija

Streng geheim

Geheim

VS (1) — Vertraulich

VS — Nur für den Dienstgebrauch

Graikija

Άκρως Απόρρητο

Απόρρητο

Εμπιστευτικό

Περιορισμένης Χρήσης

Abr: ΑΑΠ

Abr: (ΑΠ)

Αbr: (ΕΜ)

Abr: (ΠΧ)

Suomija

Erittäin salainen

Erittäin salainen

Salainen

Luottamuksellinen

Prancūzija

Très Secret Défense (2)

Secret Défense

Confidentiel Défense

 

Airija

Top Secret

Secret

Confidential

Restricted

Italija

Segretissimo

Segreto

Riservatissimo

Riservato

Latvija

Sevišķi slepeni

Slepeni

Konfidenciāli

Dienesta vajadzībām

Lietuva

Visiškai slaptai

Slaptai

Konfidencialiai

Riboto naudojimo

Liuksemburgas

Très Secret

Secret

Confidentiel

Diffusion restreinte

Vengrija

Szigorúan titkos !

Titkos !

Bizalmas !

Korlátozott terjesztésű !

Malta

L-Ghola Segretezza

Sigriet

Kunfidenzjali

Ristrett

Nyderlandai

Stg (3). Zeer Geheim

Stg. Geheim

Stg. Confidentieel

Departementaalvertrouwelijk

Lenkija

Ściśle Tajne

Tajne

Poufne

Zastrzeżone

Portugalija

Muito Secreto

Secreto

Confidencial

Reservado

Slovėnija

Strogo tajno

Tajno

Zaupno

SVN Interno

Slovakija

Prísne tajné

Tajné

Dôverné

Vyhradené

Ispanija

Secreto

Reservado

Confidencial

Difusión Limitada

Švedija

Kvalificerat hemlig

Hemlig

Hemlig

Hemlig

Jungtinė Karalystė

Top Secret

Secret

Confidential

Restricted“


(1)  VS = Verschlusssache

(2)  Klasifikacija „Très Secret Défense“, apimanti vyriausybinius klausimus, gali būti pakeista tik gavus Ministro Pirmininko leidimą.

(3)  Stg = staatsgeheim


2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/42


EB-ŠVEICARIJOS JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2005

2005 m. vasario 1 d.

keičiantis 2 protokolo III ir IV b lenteles

(2005/79/EB)

JUNGTINIS KOMITETAS,

Atsižvelgdamas į 1972 m. liepos 22 d. Briuselyje pasirašytą susitarimą tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – Susitarimas) su pakeitimais, padarytais 2004 m. spalio 26 d. pasirašytu Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu, iš dalies keičiančiu susitarimą dėl perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomų nuostatų, ir jo 2 protokolą, ypač į jo 7 straipsnį;

(1)

Kadangi įgyvendinant susitarimo 2 protokolą vidaus atskaitos kainas Susitariančiosioms Šalims nustato Jungtinis komitetas.

(2)

Kadangi Susitariančiųjų Šalių vidaus rinkose pasikeitė faktiškos žaliavų, už kurias taikomos kainos kompensacijos priemonės, kainos.

(3)

Kadangi dėl šių priežasčių būtina atitinkamai patikslinti 2 protokolo III ir IV b lentelėse išvardytas atskaitos kainas ir kiekius.

(4)

Kadangi šis sprendimas turėtų įsigalioti tą dieną, kai pradedamas laikinai taikyti 2004 m. spalio 26 d. pasirašytasis susitarimas, t. y. ketvirto mėnesio nuo pasirašymo datos pirmąją dieną, jei tą pačią dieną buvo priimtos 2 protokolo 5 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos įgyvendinimo priemonės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2 protokolo III lentelė ir IV lentelės b punkto lentelė yra keičiamos šio sprendimo I ir II priedų lentelėmis.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2005 m. vasario 1 d.

Priimta Briuselyje, 2005 m. vasario 1 d.

Jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

Richard WRIGHT


I PRIEDAS

„III LENTELĖ

EB ir Šveicarijos vidaus atskaitos kainos

(CHF už 100 kg neto)

Žemės ūkio žaliava

Šveicarijos vidaus atskaitos kaina

EB vidaus atskaitos kaina

Šveicarijos ir EB atskaitos kainų skirtumas

Paprastieji kviečiai

58,34

16,10

42,24

Kietieji kviečiai

37,85

25,40

12,45

Rugiai

48,01

16,10

31,91

Miežiai

27,14

16,10

11,04

Kukurūzai

31,79

16,10

15,69

Paprastųjų kviečių miltai

103,38

37,20

66,18

Nenugriebto pieno milteliai

590,00

395,00

195,00

Nugriebto pieno milteliai

468,60

333,00

135,60

Sviestas

917,00

468,00

449,00

Baltasis cukrus

0,00

Kiaušiniai (1)

255,00

205,50

49,50

Šviežios bulvės

42,00

21,00

21,00

Augaliniai riebalai (2)

390,00

160,00

230,00“


(1)  Išvesta iš skystų paukščių kiaušinių, ne lukštuose, kainų, padauginus jas iš koeficiento 0,85.

(2)  Augalinių riebalų (skirtų kepimui ir maisto pramonei), kurių sudėtyje esantys riebalai sudaro 100 %, kainos.


II PRIEDAS

„IV lentelė

b)

Baziniai žemės ūkio žaliavų kiekiai, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant žemės ūkio komponentus:


(CHF už 100 kg neto)

Žemės ūkio žaliava

Taikoma pagrindinė suma nuo įsigaliojimo datos

Taikoma pagrindinė suma nuo trijų metų po įsigaliojimo datos

Paprastieji kviečiai

38,00

36,00

Kietieji kviečiai

11,00

10,00

Rugiai

29,00

27,00

Miežiai

10,00

9,00

Kukurūzai

14,00

13,00

Paprastųjų kviečių miltai

57,00

54,00

Nenugriebto pieno milteliai

176,00

166,00

Nugriebto pieno milteliai

122,00

115,00

Sviestas

449,00 (1)

449,00 (1)

Baltasis cukrus

nėra

nėra

Kiaušiniai

36,00

36,00

Šviežios bulvės

19,00

18,00

Augaliniai riebalai

207,00

196,00“


(1)  Atsižvelgiant į naudą, gautą dėl suteiktos pagalbos už sviestą pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2571/97, taikomas bazinis sviesto kiekis nėra sumažintas palyginti su III lentelės kainų skirtumu.


Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/45


TARYBOS BENDROJI POZICIJA 2005/80/BUSP

2005 m. sausio 31 d.

iš dalies keičianti Bendrąją poziciją 2004/133/BUSP dėl ribojančių priemonių ekstremistams Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (BJRM) ir pratęsianti jos taikymą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos steigimo sutartį, ypač į jos 15 straipsnį,

kadangi:

(1)

2004 m. vasario 10 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2004/133/BUSP dėl ribojančių priemonių ekstremistams Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (BJRM) ir panaikinančią Bendrąją poziciją 2001/542/BUSP (1).

(2)

Bendrosios pozicijos 2004/133/BUSP taikymo laikotarpis yra 12 mėnesių.

(3)

Persvarsčius Bendrąją poziciją 2004/133/BUSP laikoma tikslinga pratęsti jos taikymą dar vienam 12 mėnesių laikotarpiui ir išplėsti jos priede pateikiamą asmenų sąrašą,

PRIĖMĖ ŠIĄ BENDRĄJĄ POZICIJĄ:

1 straipsnis

Bendrosios pozicijos 2004/133/BUSP taikymas pratęsiamas iki 2006 m. vasario 9 d.

2 straipsnis

Bendrosios pozicijos 2004/133/BUSP priedas pakeičiamas šios bendrosios pozicijos priedu.

3 straipsnis

Ši bendroji pozicija įsigalioja jos priėmimo dieną.

Ji taikoma nuo 2005 m. vasario 10 d.

4 straipsnis

Ši bendroji pozicija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 31 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ASSELBORN


(1)  OL L 39, 2004 2 11, p. 19.


PRIEDAS

„PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytų asmenų sąrašas

 

Pavardė, vardas

ADILI Gafur

Pravardė

Valdet Vardari

Gimimo data

1959 1 5

Gimimo/kilmės vieta

Kicevo (Harandjell)

 

Pavardė, vardas

BAJRAMI Hamdi

Pravardė

Breza

Gimimo data

1981 8 16

Gimimo/kilmės vieta

Brest (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija)

 

Pavardė, vardas

BEQIRI Idajet

Pravardė

 

Gimimo data

1951 2 20

Gimimo/kilmės vieta

Mallakaster, Fier (Albanija)

 

Pavardė, vardas

BUTKA Spiro

Pravardė

Vigan Gradica

Gimimo data

1949 5 29

Gimimo/kilmės vieta

Kosovas

 

Pavardė, vardas

GEORGIEVSKI Goran

Pravardė

Mujo

Gimimo data

1969 12 2

Gimimo/kilmės vieta

Kumanovo

 

Pavardė, vardas

HYSENI Xhemail

Pravardė

Xhimi Shea

Gimimo data

1958 8 15

Gimimo/kilmės vieta

Lipkovo (Lojane)

 

Pavardė, vardas

JAKUPI Avdil

Pravardė

Cakalla

Gimimo data

1974 4 20

Gimimo/kilmės vieta

Tanusevce

 

Pavardė, vardas

JAKUPI Lirim

Pravardė

„Commander Nazi“

Gimimo data

1979 8 1

Gimimo/kilmės vieta

Bujanovac (Serbija ir Juodkalnija)

 

Pavardė, vardas

KRASNIQI Agim

Pravardė

 

Gimimo data

1979 9 15

Gimimo/kilmės vieta

Kondovo (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija)

 

Pavardė, vardas

LIMANI Fatmir

Pravardė

 

Gimimo data

1973 1 14

Gimimo/kilmės vieta

Kicevo (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija)

 

Pavardė, vardas

MATOSHI Ruzhdi

Pravardė

 

Gimimo data

1970 3 6

Gimimo/kilmės vieta

Tetovo (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija)

 

Pavardė, vardas

MISIMI Naser

Pravardė

 

Gimimo data

1959 1 8

Gimimo/kilmės vieta

Mala Recica, Tetovo, (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija)

 

Pavardė, vardas

MUSTAFAJ Taip

Pravardė

Mustafai, Mustafi arba Mustafa

Gimimo data

1964 1 23

Gimimo/kilmės vieta

Bacin Dol, Gostivar, (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija)

 

Pavardė, vardas

REXHEPI Daut

Pravardė

Leka

Gimimo data

1966 1 6

Gimimo/kilmės vieta

Poroj

 

Pavardė, vardas

RUSHITI Sait

Gimimo data

1966 7 7

Gimimo/kilmės vieta

Tetovo

 

Pavardė, vardas

SAMIU Izair

Pravardė

Baci

Gimimo data

1963 7 23

Gimimo/kilmės vieta

Semsevo

 

Pavardė, vardas

STOJKOV Goran

Gimimo data

1970 2 25

Gimimo/kilmės vieta

Strumica

 

Pavardė, vardas

SUMA Emrush

Pravardė

 

Gimimo data

1974 5 27

Gimimo/kilmės vieta

Dirnce, Kosovo, Serbija ir Juodkalnija

 

Pavardė, vardas

SULEJMANI Fadil

Gimimo data

1940 12 5

Gimimo/kilmės vieta

Tetovo (Bosovce)

 

Pavardė, vardas

SULEJMANI Gyner

Gimimo data

1954 3 3

Gimimo/kilmės vieta

Turkija

 

Pavardė, vardas

UKSHINI Sami

Pravardė

„Commander Sokoli (Sakalas)“

Gimimo data

1963 3 5

Gimimo/kilmės vieta

Djakovo, (Gjakova), Kosovas, Serbija ir Juodkalnija“


2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/48


TARYBOS SPRENDIMAS 2005/81/BUSP

2005 m. sausio 31 d.

pratęsiantis Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) Bosnijoje ir Hercegovinoje vadovo–policijos komisaro mandatą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 23 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. kovo 11 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2002/210/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos (1) (ESPM), ypač į jų 4 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimą 2004/188/BUSP dėl ESPM vadovo–policijos komisaro skyrimo (2),

kadangi:

(1)

2004 m. vasario 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 2004/188/BUSP dėl p. Bartholomew Kevin Carty skyrimo ESPM vadovu–policijos komisaru vieneriems metams nuo 2004 m. kovo 1 d.

(2)

Sprendimo 2004/188/BUSP galiojimas baigiasi 2005 m. kovo 1 d.

(3)

Generalinis sekretorius–vyriausiasis įgaliotinis pasiūlė pratęsti komisaro Bartholomew Kevin Carty, ESPM vadovo–policijos komisaro mandatą iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(4)

Todėl ESPM vadovo–policijos komisaro mandatas turėtų būti pratęstas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu p. Bartholomew Kevin CARTY, ESPM vadovo–policijos komisaro mandatas pratęsiamas iki 2005 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 31 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ASSELBORN


(1)  OL L 70, 2002 3 13, p. 1. Bendrieji veiksmai su paskutiniais pakeitimais, padarytais Bendraisiais veiksmais 2003/188/BUSP (OL L 73, 2003 3 19, p. 9).

(2)  OL L 58, 2004 2 26, p. 27.


2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/49


TARYBOS BENDROJI POZICIJA 2005/82/BUSP

2005 m. sausio 31 d.

panaikinanti bendrąsias pozicijas 2002/401/BUSP dėl Nigerijos, 2002/495/BUSP dėl Angolos, 2002/830/BUSP dėl Ruandos ir 2003/319/BUSP dėl Lusakos susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir taikos proceso Kongo Demokratinėje Respublikoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 15 straipsnį,

kadangi:

(1)

2003 m. gegužės 17 d. Taryba patvirtino išvadas dėl ES politikos Nigerijos atžvilgiu, 2003 m. spalio 13 d. – Angolos atžvilgiu, 2003 m. gruodžio 8 d. – Ruandos atžvilgiu ir 2004 m. birželio 14 d. – Afrikos didžiųjų ežerų regiono atžvilgiu. Šiose išvadose išdėstyta platesnė ES politika dėl šių šalių ir šio regiono.

(2)

Todėl turėtų būti panaikintos Tarybos dėl šių šalių priimtos bendrosios pozicijos, kurios neapibrėžia bendrų pagrindinių ilgesnį laikotarpį galiojančių principų ir kurios nėra būtinas teisinis pagrindas įgyvendinant ES politiką,

PRIĖMĖ ŠIĄ BENDRĄJĄ POZICIJĄ:

1 straipsnis

Bendrosios pozicijos 2002/401/BUSP (1) dėl Nigerijos, 2002/495/BUSP (2) dėl Angolos, 2002/830/BUSP (3) dėl Ruandos ir 2003/319/BUSP (4) dėl Lusakos susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir taikos proceso KDR panaikinamos.

2 straipsnis

Ši bendroji pozicija įsigalioja jos paskelbimo dieną.

3 straipsnis

Ši bendroji pozicija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 31 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ASSELBORN


(1)  OL L 139, 2002 5 29, p. 1.

(2)  OL L 167, 2002 6 26, p. 9.

(3)  OL L 285, 2002 10 23, p. 3.

(4)  OL L 115, 2003 5 9, p. 87.


2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/50


TARYBOS SPRENDIMAS 2005/83/BUSP

2005 m. sausio 31 d.

įgyvendinantis Bendrąją poziciją 2004/293/BUSP, atnaujinančią priemones, remiančias veiksmingą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) mandato įgyvendinimą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Bendrąją poziciją 2004/293/BUSP (1), ypač į jos 2 straipsnį kartu su Europos Sąjungos sutarties 23 straipsnio 2 dalimi,

kadangi:

(1)

Bendrąja pozicija 2004/293/BUSP Taryba patvirtino priemones, kad būtų užkirstas kelias atvykti į valstybių narių teritorijas ar per jas vykti tranzitu asmenims, kurie dalyvauja veikloje, padedančioje laisvėje esantiems asmenims ir toliau išvengti teisingumo už nusikaltimus, už kuriuos Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) yra pareiškęs jiems oficialius kaltinimus, arba veikia kitokiais būdais, galinčiais trukdyti TBTBJ veiksmingai įgyvendinti savo mandatą.

(2)

2004 m. birželio 28 d. Taryba priėmė Sprendimą Nr. 2004/528/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios pozicijos 2004/293/BUSP priede pateiktas sąrašas.

(3)

Remiantis Vyriausiojo įgaliotinio Bosnijai ir Hercegovinai biuro rekomendacijomis, tos priemonės turėtų būti taikomos papildomai nurodytiems asmenims.

(4)

Bendrosios pozicijos 2004/293/BUSP priede pateiktas sąrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Bendrosios pozicijos 2004/293/BUSP priede nurodytas asmenų sąrašas pakeičiamas šio sprendimo priede pateiktu sąrašu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2005 m. sausio 31 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ASSELBORN


(1)  OL L 94, 2004 3 31, p. 65. Bendroji pozicija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/528/BUSP (OL L 233, 2004 7 2, p. 15).


PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytų asmenų sąrašas

1.

BAGIC, Zeljko

Josip sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1960 3 29, Zagrebas

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai: Cicko

Adresas:

2.

BILBIJA, Milorad

Svetko Bilbija sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1956 8 13, Sanski Most

Paso Nr.: 3715730

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 03GCD9986

Asmens tapatybės Nr.: 1308956163305

Slapyvardžiai:

Adresas: Brace Pantica 7, Bania Luka

3.

BJELICA, Milovan

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1958 10 19, Rogatica, Bosnija ir Hercegovina, JFSR

Paso Nr.: 0000148, išduotas 1998 7 26 Srpsko Sarajeve (paskelbtas negaliojančiu)

Asmens tapatybės kortelės Nr. : 03ETA0150

Asmens tapatybės Nr.: 1910958130007

Slapyvardžiai: Cicko

Adresas: CENTREK bendrovė Pale

4.

CESIC, Ljubo

Jozo sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1958 2 20 arba 1966 6 9 (Kroatijos teisingumo ministerijos patvirtinantis dokumentas), Batin, Posusje, JFSR

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai: Rojs

Adresas: V Poljanice 26, Dubrava, Zagrebas, taip pat gyvena Novacka 62c, Zagrebas

5.

DILBER, Zeljko

Drago sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1955 2 2, Travnik

Paso Nr.:

Asmens tapatybės Nr.: 185581

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai:

Adresas: 17 Stanka Vraza, Zadar

6.

ECIM, Ljuban

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1964 1 6, Sviljanac, Bosnija ir Hercegovina, JFSR.

Paso Nr.: 0144290, išduotas 1998 11 21 Bania Luka (paskelbtas negaliojančiu)

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 03GCE3530

Asmens tapatybės Nr.: 0601964100083

Slapyvardžiai:

Adresas: Ulica Stevana Mokranjca 26, Bania Luka, BiH

7.

JOVICIC, Predrag

Desmir Jovicic sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1963 3 1, Pale

Paso Nr.: 4363551

Asmens tapatybės kortelės Nr.:03DYA0852

Asmens tapatybės Nr.: 0103963173133

Slapyvardžiai:

Adresas: Milana Simovica 23, Pale, Pale-RS

8.

KARADZIC, Aleksandar

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1973 5 14, Sarajevo Centar, Bosnija ir Hercegovina, JFSR

Paso Nr.: 0036395. Galiojo iki 1998 10 12

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai: Sasa

Adresas:

9.

KARADZIC, Ljiljana (mergautinė pavardė: ZELEN)

Vojo ir Anka duktė

Gimimo data/Gimimo vieta: 1945 11 27, Sarajevo Centar, Bosnija ir Hercegovina, JFSR

Paso Nr./Asmens tapatybės Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai:

Adresas:

10.

KESEROVIC, Dragomir

Slavko sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1957 06 08, Piskavica/Bania Luka

Paso Nr.: 4191306

Tapatybės kortelės Nr.: 04GCH5156

Asmens tapatybės Nr.: 0806957100028

Slapyvardžiai:

Adresas:

11.

KIJAC, Dragan

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1955 10 6, Sarajevas

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai:

Adresas:

12.

KOJIC, Radomir

Milanko ir Zlatana sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1950 11 23, Bijela Voda, Sokolac Canton, Bosnija ir Hercegovina, JFSR

Paso Nr.: 4742002, išduotas 2002 m. Sarajeve. Galioja iki 2007 m.;

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 03DYA1935. Išduota 2003 m. liepos 7 d. Sarajeve.

Asmens tapatybės Nr.: 2311950173133

Slapyvardžiai: Mineur arba Ratko

Adresas: 115 Trifka Grabeza, Pale arba viešbutis KRISTAL, Jahorina

13.

KOVAC, Tomislav

Vaso sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1959 12 4, Sarajevas, Bosnija ir Hercegovina, JFSR

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.: 0412959171315

Slapyvardžiai: Tomo

Adresas: Bijela, Juodkalnija; ir Pale, Bosnija ir Hercegovina

14.

KRASIC, Petar

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta:

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai:

Adresas:

15.

KUJUNDZIC, Predrag

Vasilija sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1961 1 30, Suho Pole, Doboj, Bosnija ir Hercegovina, JFSR

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 03GFB1318

Asmens tapatybės Nr.: 3001961120044

Slapyvardžiai: Predo

Adresas: Doboj, Bosnija ir Hercegovina

16.

LUKOVIC, Milorad Ulemek

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1968 5 15, Belgradas, Serbija, JFSR

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai: Legija (padirbta nacionalinė asmens tapatybės kortelė IVANIC, Zeljko vardu)

Adresas: slapstosi

17.

MAKSAN, Ante

Blaz sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1967 2 7, Pakostane, prie Zadar

Paso Nr.: 1944207

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai: Djoni

Adresas: Proloska 15, Pakostane, Zadar

18.

MALIS, Milomir

Dejan Malis sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1966 8 3, Bjelice

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.: 0308966131572

Slapyvardžiai:

Adresas: Vojvode Putnika, Foca/Srbinje

19.

MANDIC, Momcilo

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1954 5 1, Kalinovik, Bosnija ir Hercegovina, JFSR

Paso Nr.: 0121391, išduotas 1999 5 12 Srpsko Sarajeve, Bosnija ir Hercegovina (paskelbtas negaliojančiu)

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.: 0105954171511

Slapyvardžiai: Momo

Adresas: GITROS diskoteka Pale

20.

MARIC, Milorad

Vinko Maric sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1957 9 9, Visoko

Paso Nr.: 4587936

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 04GKB5268

Asmens tapatybės Nr.: 0909957171778

Slapyvardžiai:

Adresas: Vuka Karadzica 148, Zvornik

21.

MICEVIC, Jelenko

Luka ir Desenka, mergautinė pavardė Simic, sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1947 08 08, Borci prie Konjic, Bosnija ir Hercegovina, JFSR

Paso Nr.: 4166874

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 03BIA3452

Asmens tapatybės Nr.: 0808947710266

Slapyvardžiai: Filaret

Adresas: Milesevo vienuolynas, Serbija ir Juodkalnija

22.

NINKOVIC, Milan

Simo sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1943 6 15, Doboj

Paso Nr.: 3944452

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 04GFE3783

Asmens tapatybės Nr.: 1506943120018

Slapyvardžiai:

Adresas:

23.

OSTOJIC, Velibor

Jozo sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1945 8 8, Celebici, Foca

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai:

Adresas:

24.

OSTOJIC, Zoran

Mico Ostojic sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1961 3 29, Sarajevas

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 04BSF6085:

Asmens tapatybės Nr.:2903961172656

Slapyvardžiai:

Adresas: Malta 25, Sarajevas

25.

PAVLOVIC, Petko

Milovan Pavlovic sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1957 6 6, Ratkovici

Paso Nr.: 4588517

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 03GKA9274

Asmens tapatybės Nr.: 0606957183137

Slapyvardžiai:

Adresas: Vuka Karadzica 148, Zvornik

26.

PETRAC, Hrvoje

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1955 8 25, Slavonski Brod

Paso Nr.: Kroatijos paso numeris 01190016

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai:

Adresas:

27.

POPOVIC, Cedomir

Radomir Popovic sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1950 3 24, Petrovici

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 04FAA3580

Asmens tapatybės Nr.: 2403950151018

Slapyvardžiai:

Adresas: Crnogorska 36, Bileca

28.

PUHALO, Branislav

Djuro sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1963 8 30, Foca

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.: 3008963171929

Slapyvardžiai:

Adresas:

29.

RADOVIC, Nade

Milorad Radovic sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1951 1 26, Foca

Paso Nr.: senas 0123256 (paskelbtas negaliojančiu)

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 03GJA2918

Asmens tapatybės Nr.: 2601951131548

Slapyvardžiai:

Adresas: Stepe Stepanovica 12, Foca/Srbinje

30.

RATIC, Branko

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1957 11 26, MIHALJEVCI SL POZEGA, Bosnija ir Hercegovina, JFSR

Paso Nr.: 0442022, išduotas 1999 9 17 Bania Luka.

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 03GCA8959

Asmens tapatybės Nr.: 2611957173132

Slapyvardžiai:

Adresas: Ulica Krfska 42, Bania Luka, Bosnija ir Hercegovina

31.

ROGULJIC, Slavko

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1952 5 15, SRPSKA CRNJA HETIN, Serbija, JFSR

Paso Nr.: galiojantis pasas 3747158, išduotas 2002 4 12 Bania Luka. Galioja iki: 2007 4 12. Negaliojantis pasas 0020222, išduotas 1988 8 25 Bania Luka. Galioja iki 25 8 2003

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 04EFA1053

Asmens tapatybės Nr.:1505952103022.

Slapyvardžiai:

Adresas: 21 Vojvode Misica, Laktasi, Bosnija ir Hercegovina

32.

SAROVIC, Mirko

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1956 9 16, Rusanovici–Rogatica

Paso Nr.: 4363471, išduotas Srpsko Sarajeve, galioja iki 2008 m. spalio 8 d.

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 04PEA4585

Asmens tapatybės Nr.: 1609956172657

Slapyvardžiai:

Adresas: Bjelopoljska 42, 71216 Srpsko Sarajevas

33.

SKOCAJIC, Mrksa

Dejan Skocajic sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1953 8 5, Blagaj

Paso Nr.: 3681597

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 04GDB9950

Asmens tapatybės Nr.: 0508953150038

Slapyvardžiai:

Adresas: Trebinjskih Brigade, Trebinje

34.

SPAJIC, Ratomir

Gimimo data/Gimimo vieta: 1957 4 8, Konjic

Krsto sūnus

Paso Nr.: 3667966

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 04DYA7675

Asmens tapatybės Nr.: 0804957172662

Slapyvardžiai:

Adresas:

35.

VRACAR, Milenko

… sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1956 5 15, Nisavici, Prijedor, Bosnija ir Hercegovina, JFSR

Paso Nr.: galiojantis pasas 3865548, išduotas 2002 8 29 Bania Luka. Galioja iki 2007 8 29. Negaliojantys pasai 0280280, išduotas 1999 12 4 Bania Luka (galioja iki 2004 12 4) ir 0062130, išduotas 1998 9 16 Bania Luka.

Asmens tapatybės kortelės Nr.: 03GCE6934

Asmens tapatybės Nr.: 1505956160012

Slapyvardžiai:

Adresas: 14 Save Ljuboje, Bania Luka, Bosnija ir Hercegovina.

36.

ZOGOVIC, Milan

Jovan sūnus

Gimimo data/Gimimo vieta: 1939 10 7, Dobrusa

Paso Nr.:

Asmens tapatybės kortelės Nr.:

Asmens tapatybės Nr.:

Slapyvardžiai:

Adresas:


Klaidų ištaisymas

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/57


2005 m. sausio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 103/2005 dėl nuolatinio konkurso Graikijos intervencinės agentūros turimų žaliavinių ryžių perpardavimui vidaus rinkoje paskelbimo

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 20, 2005 1 22 )

Visomis Oficialiojo leidinio kalbomis:

I.

5 puslapyje, 2 straipsnio 3 dalies pabaigoje:

vietoje:

„Telefonas (30-10) 212 47 87 ir 212 47 89

Faksas (30-10) 862 93 73.“

skaityti:

„Telefonas +30(210) 212 48 46 ir +30(210) 212 47 88

Faksas +30(210) 212 47 91.“


2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/57


2005 m. sausio 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 165/2005, nustatančio importo muitus grūdų sektoriuje, galiojančius nuo 2005 m. vasario 1 d., klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 28, 2005 m. vasario 1 d )

16 puslapyje, I priede, KN kodas 1001 10 00, Kietieji kviečiai, „žemos kokybės“, Importo muito mokestis (1) (EUR/t):

vietoj:

„6,58“,

skaityti:

„6,08“.